Termino paieška - kas nors puikus

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (78)

nosis

Apibrėžtis

añt nósies gãlo lìpti būti čia pat: Tam jau smertis ant nosės galo lipa. Dr.
ikì sàvo nósies gãlo menkai išmanyti: Išmanai tu ligi savo nosies galo. Balt.
toliaũ sàvo nósies gãlo nematýti menkai išmanyti: Jis nemato toliau savo nosies galo. rš.
nósies gãlo neparódyti neateiti, neaplankyti: Jau kelios dienos gyveni pas mus, o bičiulius senuosius užmiršai, – net nosies galo neparodai. Sruog.
nósies rietìmas didžiavimasis: Kas per nosės rietimas, baisu apsakyti. Krž.
nósies statumù tiesiai (eiti): Eina nosės statumu. Krš.
po nósies stãtuma tiesiai (eiti): Dar neaušo, kai Dzidorius išėjo, išėjo, ot, po nosies statuma, kaip sako žmonės, kur kojos nešė. LzP.
nósies tiesumù tiesiai (eiti, važiuoti): Ans važiuoja nosies tiesumu, kur kliūna. J. Eik nosies tiesumu – ir rasi. Mrj. Eina nosės tiesumu, nežiūri kelio. KlvrŽ. Išėjęs į gatvę, kaip prismaugtas, troškuodamas, dvasią gaudydamas ėjo, ėjo nosies tiesumu, kol pas tiltą atsidūrė. Žem. Atsimeni, pro kur važiavom? Keliuku iki alksnyno, o ten vieškeliu, vieškeliu, vis nosies tiesumu. Balt. Žmogelis duris paliko praviras, išėjęs vėl gražiai pasuko į dešinę, o miestelio vidury dar sykį į dešinę, ir patraukė nosies tiesumu. Ap.
pagal̃ nósies tiesùmą tiesiai (eiti): Eik pagal nosies tiesumą. Žg.
nósis aukštaĩ didžiuojasi: Jaunų nosės aukštai, o kišenėse vėjai laksto. Krš.
dìdelė nósis
1.puikybė, didybė: Ot ir gavai už didelę nosį!. Ds.
2.gėda: Man būtų labai didelė nosis, kad šito uždavinio nepadirbčiau, o tu padirbtum. Sv. Ot tau bus didelė nosis, kai pasakys pirmininkui, ką tu padarei. Užp.
ilgà nósis nesėkmė, gėda: Senajai ilga nosis, ir teko atsiprašyti. Simon.
ìlgą nósį gáuti patirti nesėkmę: Bet Skraudys laimėjęs, ir Dūdjonis gavęs tiktai ilgą nosį. Simon.
ìlga nósimi išeĩti patirti nesėkmę: Vis dėlto išėjo Kalvelikė ilga nosimi... Ale ir tas teismas: neapipili akių auksu – nieko ir nepadeda!. Simon.
ìlgą nósį ródyti pajuokti, pašiepti: Šunų autoritetas lageryje visiškai krito. Visi jiems ilgą nosį rodo ir liežuvius jiems kaišioja. Sruog.
sàvo nósį kasýti rūpintis savo reikalais: Kožnas savo nosį kasykime. B.
sàvo nósį žiūrė́ti rūpintis savo reikalais: Tu savo nosį žiūrėk... – sumurmėjo Ignis. Žem.
sàvo nósies žiūrė́ti rūpintis savo reikalais: Ė, ne ta[vo] reikalas, tu tik žiūr[ėk] sa[vo] nosies, kitų nežiūr[ėk]. Grv.
šlapià nósis apie jauną, nesubrendusį: Tavo dar šlapia nosis. Švnč. Eik tu, vaikeli, tavo dar nosis šlapia. Ml.
ne tókia nósimi pranašesnis: Kaimynas ne tokia nosimi, o pats dirba. Plv.
trumpà nósis apie jauną, nesubrendusį: Dar tau nosis trumpa, dar anksti eit šokiuosna. Mlt.
nósimi ãriant šlitinėjant: Eina nose ardamas (girtas) prie darbo. Jdr. Tie velniai (girtuokliai) nose ardamys eina. Vn. Nose ardamas eina, kur eisi šokti!. Grd. Vaitas su raštininku, nosimis ardami, į vežimą įsikibdami, įsirito į vežimą. Žem.
nósį atkìšti
1.nepageidaujamai užeiti, aplankyti: Kas jai! Pamatysi, diena kita – ir vėl nosį atkiš kaip niekur nieko. Jnš.
2.supykti: Marti vėl nosį atakišė. Vdš.
nósis atsikìšo sulyso: Kiek pasirgo ir atsikišo nosė. Skdv.
nósį atsišlúostyti susitvarkyti: Ar tu nė kiek liežuvio nelaikysi? Šaipysis dabar iš manęs, varna! Pirma nosį atsišluostyk, jei nori su manimi kalbėti!. Simon.
nósį atšlúostyti paūgėti, subręsti: Kas nosę atšluostė, jau turėjo snargliuotas rankelkas. Šts.
nósį badýti būti čia pat (nematant): Knyga nosę bado, knygos nemato. Krž.
nósį braukýti apgaudinėti: Ar tu man ilgai nosį braukysi?. Vlkv.
nósis drẽba godžiai (valgo): Srebia, kad nosė dreba. Krš.
nósį dùrti knietėti pasakyti: Kai visi pradėjo šnekėti, tai ir man nosę duria ką leptelėti. Žlp.
nósį gáuti būti sugėdintam: Visi gavo nosis, kai aš pasipriešinau. Jrb. Padavėjai tikėjosi labai nubausiantys ir gavo nosį. Žem. Nosę gausi, jei ras nešvariai. Vn. Jau prie tos mergos geriau nelįsk – nosę gausi. Ll.
nósį įbèsti
1.ilgai ar įdėmiai žiūrėti: Langan kartais nosį įbedu. rš.
2.užsikniaubus (skaityti): Tu tai amžinai nosį laikraštin įbedęs. Alz. Iš mokytojo ir motinos vaikas pramoko kalbų ir, įbedęs nosį į knygas, sėdėdavo už stalo, nė nepajudink. Ap.
3.girtam užsikniaubus užmigti: Sėdžia, kneikščia lig vidunakčiui, pakol katras nosį įbeda. Mžš.
nósį įbèsti į žẽmę
1.būti leisgyviam: Kokia ten kumelė – nosį įbedus į žemę, led tik gyva. Bsg.
2.susikūprinti: Tas jos tėvelis jau visai nosį į žemę įbedė. Rd.
3.gulėti girtam: Žmogus atvažiavo plūgo – [kalvis] įbedęs nosį žemėn. Mžš.
nósį įkárti ilgai ar įdėmiai žiūrėti: Negražu įkarti nosį kur nereikia. Slk.
nósį įkir̃tęs
1.prisikišęs (žiūri): Įkirtęs nosę ir veizės čia. Ar neisi tik šalin!. Vvr. Nosę įkirtusys skaito knygas. Šts.
2.įkandin: Nosę įkirtęs eina paskui. Vvr.
nósį įkìšti
1.užsikniaubus (skaityti): Atsisėdo ir įkišo nosį į laikraštį. Jrb. Alpunė, būdavo, skaito skaito įkišus nosį. Mžš. Nusibosta vis nosį įkišus sėdėt ant knygų. Brž.
2.trumpam užeiti: Ir jis kai kada įkišdavo nosį į bažnyčią. Rm. Jau tik kelnėkis – būtinai turi kas nosę įkišti. Krš. Anas tik teip ir gali priskart – vakare vėl nosį ankišo (įkišo). Grv. Įkišęs nosį į kokius apleistus namus, tuojau pajunti dvokiant. Valanč. Žmonėms neleido nė nosies beįkišti. Žem. Na, o jei kas įkiš nosį ir dar mane pamatys. Vien.
3.įsiterpti į kalbą, reikalus: Kur tau iškęs tas ilganosis savo nosies neįkišęs!. Grš. Visai be reikalo tu čia tarp mūsų įkišai nosį. Šlv.
nėrà kur̃ nósies įkìšti labai ankšta: Buvo vežimas ligoniams, bet jau taip pilnas, kad ir nosies įkišti nebuvo kur. Lauc. Žmonių daug, vietos maža, nėra kur nosės įkišti. Vdk.
nósį įmer̃kti į šãkumą neig. nusigerti: Tol gersi, kol nosę į šakumą įmerksi. Nt.
nósį iškélti didžiuotis: Tu, nenaudėli, dėl ko taip iškeli nosį?. Donel.
nósį iškė́lęs išdidžiai: Vaikščioja nosikę iškėlus. Krš.
nósį iškìšti
1.trumpam išeiti: Iškišau nosį pažiūrėti, kas atsitiko. Pn. Aš nosies neiškišu, pririšta, kaip aš žinosiu, kur kas dedasi, kas ką šneka. Mžš. Ale gi šiandien ir šalta: iškišk nosį iš trobos, tai ir kabina. Dglš. Taip dergia, kad nė nosies negali iškišti. Jnk. Baisus drėbimas – negali nosies iškišt. Rdm. Negali niekur nė nosies iškišti, labiausiai karčemoje, – kai apstos, vienas – palūkų, kitas – šieno, pasėlio. Žem. Grėtė tikriausiai nosies neiškiš iš namų ir neparodys jiems tokios meilės, tokios pagarbos, kokios reikalauja miesto žmonės. Simon. Atminkit, kad per septynis brolius miegančius pylė kaip iš peklos – per septynias savaites gali nosies neiškišti.... Saj.
2.trumpam išlįsti: Jei tavo Margis, toks pareigingas šuo, nedrįsta iškišti nosies iš būdos, tai tikras dalykas, kad ir tų cerberių niekur nepasitiksiu. Švaist. Lytai, bjauri, vėjai, tos bitės nė nosės iš aulio iškišti negali. Krš.
nósį išnèšti pasveikti: Ilgai sirgau. Šiaip taip dar nosį išnešiau. Dl.
nósis išsìtęsė sulyso (iš veido): Po ligos tuoj išsitęsė nosis. Užp.
nósį išstãtęs išdidžiai: Vaikščiojo nosę išstačiusi ir negavo vyro. Krš. Parvažiavo ir vaikščioja nosę išstatęs, rodos, kad dvarą nupirkęs. Klm.
nósis ištį̃so
1.labai sulyso: Matos, kad vyras prastas, nosis ištįso per mėnesį. Žg. Rūpesčiai [ištekėjus], vaikai – ir nosė ištįsta. Krš.
2.nustebo: Aukštujuose dar nebuvęs – ne, jo nosis ištįs, kai pamatys Aukštujų pūstynus, smiltynus, šilus. Simon.
3.prailgo: Mums nosys ištįso belaukiant. Jabl. Ir nosis ištįso bedirbant. Dauk.
nósis ištį̃so ikì dùrų labai nustebo: Ištįs nosė lig durų. Rdn.
nósį išver̃tęs išdidžiai: Eina nosę išvertusi i tegul einie. DūnŽ.
nósį išvil̃kti pasveikti: Kažin, ar aš išvilksiu nosį po tos operacijos. Slm.
nósį káišioti
1.įeidinėti ar išeidinėti, lįsti, stengiantis ką pamatyti, sužinoti: Vyk iš namų tą ilgaliežuvę – ateina čia, visur nosį kaišioja, o paskui liežuvius nešioja. Gl. Labiau tie vaikai noses kaišioja visur. Rdn. Kedulis nuo pat ryto vėl išėjo į kalvę, įsakęs moterims sėdėti pirkioje ir nosies be reikalo į gatvę nekaišioti. Myk-Put. Pats klebonas, kaip ir visur kitur, dažnai kaišiojo virtuvėn savo ilgą ir liesą nosį. Šein. Jam nebeužteko savo palatos, jis ėmė kaišioti nosį pas kaimynus. Ap.
2.smalsauti, kištis: O nekaišiok nosies kur nereikia. Vai aš tau nubruksiu nosį. Kt. Tu kaišioji nosį kur reikia ir kur nereikia. Mrj. Yra tokių, kurie visur nosį kaišioja. Šmn. Ko kaišioji visur nosę!. Grdm.
nósį kámščioti landyti norint pamatyti, sužinoti: Kamščioji tą savo nosį kur nereikia. Lkm.
nósį kamšýti landyti norint pamatyti, sužinoti: Smalsūs kalviai kamšo nosis, teiraujasi. Avyž.
nósis kė̃kso apie labai sulysusį: Tik nosis kėkso. Dglš.
nósį kélti didžiuotis: Tas dar nosį kelia. Mrj. Kelia nosį kaip degloji. Zp. Kiekvienas bezdalius vis kelia nosį. Ds. Tas tai tuoj onoran pasikelia, baisiai nosį kelia. Sur. Nosę kėlė, poni statės. DūnŽ. Iš didelės žemės, labai nosę kėlė. Užv.
nósį kélti aukščiaũ savę̃s didžiuotis: Nosį aukščiaus savęs kelia. Tvr.
nósį kélti aukštaĩ didžiuotis: Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša. Rz. Aukštai degutuotą nosį kelia; sakydavo – man lygių Viešintose nėra. Všn. Per aukštai jau nosį kėlė ir ji. Vien.
nósį kélti aukštỹn
1.didžiuotis: Pažins, kas tai yra nosį kelt aukštyn. Brž.
2.nenusiminti: Kelk nosį aukštyn. Gaidys juk liko? Toliau gaidžiu važiuok. Gric.
nósį kilnóti aukštaĩ didžiuotis: Nekilnok aukštai nosies, juk žinoma, kas esi. Lauc.
nósį kýštelėti
1.žvilgtelėti: Jis kyštelėjo nosį į verdantį ant ugnies katiliuką. rš.
2.pasmalsauti, įsikišti: Labai jau smalsi pasidariau. Matyti, senstu... Norisi visur nosį kyštelėti. Dvd.
3.apsilankyti: Kad nors vienas vaikas čia nosį kyštelėtų!. Dkš.
nósį kìšti
1.užeiti, lįsti, stengiantis ką pamatyti, sužinoti: Suskio laimė, kad nosies nekiša čia. Alz. Žandarai nedrįs nosį kišti į mūsų sodą! – didžiavosi kitas. Žem. Tas dienas jis visur ėjo, visur kišo nosį, rasdamas netvarkos, apsileidimo, viską matė ir viskuo rūpinosi. Gric.
2.smalsauti, kištis: Ta visur kiša savo nosę. Klp. Kur kiši tą savo nosę?. Slnt. Jis toks kišutė, visur kiša savo nosį. Ėr. Aš tėvui sakiau nekišt nosies. Rs. Dar ko bereikia – nosis kišti ne į savo vietą. Žem. Gubernatorius gi, apsvarstęs visą dalyką, užtėmijo Lievšai, kad nesidrąsytų peržengti savo pareigų rubežius ir ne į savo dalykus nosies nekištų. Kudir. Gyvenime taip nėra buvę: atėjo svetimi, nei prašę leidimo, nei klausę, kiša nosis į kiekvieną kertę. Zur. Ar ne todėl Juozas, šitaip sukrėstas, ilgam įgavo imunitetą prieš teatrą ir nebekišo nosies prie vaidintojų. Trein.
3.dygti: Cibulynai jau kiša nosis. Švnč.
4.rodytis, pasirodyti (apie gamtos reiškinius): Jau pazarikė nosį kiša, tuoj saulė patekės. Šmk. Kaip eit į daržą, kad šaltis nosį kiša. Bgt.
nósimi knapsė́ti linkčioti galva snaudžiant: Kad ir lipdo, būdavo, akis miegas, kad ir knapsi nosimi, sėdi už tėvo nugaros. Zur. Sėdi ir knapsi nosim. Švn.
nósį kum̃pinti pykti: Gali kumpinti nosę, gali nekumpinti, bet daugiau nebeįgausi manęs. Brs.
nósis kum̃psta sakoma meluojančiam: Meluoji, kad ir nosis kumpsta. Dr.
nósį láužti
1.labai dvokti: Degutinis čia ėjo, net nosį laužia nuo smarvės. Dglš. Nebgaliu daugiau čia būti – nosę laužia. Krž. Prismardinę kaži ko – nosę laužia. Krš. Smardvė – net nosį laužia. Ds. O jau nešė nuo jo – iš kurios pusės beprieik, nosį laužte laužia!. Balt.
2.labai kvepėti: Tai kvepia, net nosį laužia. Švnč. Obuoliai kvepia, net nosį laužia. Mlt. Valgymų kvepėjimas – net nosį laužia. Tvr.
nósį láužti į vir̃šų didžiuotis: Nuo mandrumo nosį viršun laužia. Prng.
nósį léisti nusiminti: Vaikeli, dėl tokių niekų nereikia nosį leist. Šl.
nósies neatkìšti nesilankyti: Jis dabar pas mus nė nosies neatkiša. Plv. O ji nė nosies neatkiša. Mrj. Ir dabar pas mus nė nosies neatkišo. Plv. Jau kokia savaitė nosies neatkiši. Kbr. Po „pravierkos" niekas jau nė nosies nebeatkiš. Žem. Nė nosės neatkiša prie mūsų. Plng. Duktė, o nė nosės neatkiša paveizėti, aa, sakau. DūnŽ.
nósies nekìšti nesidomėti: Prie to viralo vaikai nekiša nė nosies (nenori valgyti). Tr. Anė nosės prie ėdalo nekiša [paršiukai]. Vg.
nósies nenugrándąs niekam tikęs: Jis žaliai gyvena, o, rodos, nė nosies nenugrandąs. Ėr.
nósies nenuleñksi su kabliù apie išdidų: Iškilus jis toks, kad nosies nė su kabliu nenulenksi. Lnkv.
nósies nenusišlúostė apie nesubrendusį: Nosį dar nemoki gerai nusišluostyti, už ausų dar šlapia, o imi ginčytis su senu žmogumi. Simon.
nósies nepasíeksi kačérga apie išdidų: Ką tu, jo nosies kačerga nepasieksi. Švn. Mieste pabuvęs, tai o koks! Kačerga nosies nepasieksi. Pls.
nósis nepriáugo nelygus (kam): Tavo nosis nepriaugo prie manęs!. Lp.
nósies neródyti
1.visai neateiti: Valentas toks puikus pasidarė, kad pas mus nė nosies nerodo. Paukš. Susiprato ir jis, kad jam nebus dovanota, nė nosies neberodė namo. Žem.
2.nepasirodyti, neišlįsti: Nebuvo šiandien jokios džiovos, saulė nosės nerodė. Krš.
nósį nèšti didžiuotis: Ta mūs kaimynė tai nosį neša. Ss.
nósį nèšti aukštaĩ didžiuotis: Darbininkumo jos darbininkės: ir švarios, ir gražios, tik nosis per aukštai neša. Šmk. Per daug aukštai nosį nešė. Skr. Tas vaikinas nosę neša aukštai. Grd. Mesk tuos visus mokslinčius, nė praeit pro juos negali, aukštai neša nosis, profesoriais, matai, nori būt.... Andr.
nósį nubraũkti apgauti: Gal ir pasiseks kuriam komediantui nosį nubraukti. rš.
nósį nubrùkti sugėdinti: Va, aš tau sykį nubruksiu nosį!. Kt.
nósį nudùrti liūdėti, nusiminti: Kas čia pasidarė, kad taip nosį nudūrei?. Gs.
nósimi nudùrti pastebėti gerai matomą daiktą: Ką nosia nudūrė, tą rado. Dkš.
nósį nukabìnti nuliūsti, nusiminti: Tai ko sėdi nosį nukabinęs?. Kt. Tik kokia bėda, tu tuoj ir nukabini nosį. Sdb. Kai pasiseka, tai gerai, kai ne, tai eini nosį nukabinęs. Strn. Taip ir panašiai aimanuodamos, kaip musę kandusios, nosį nukabinusios parvažiavome. Žem. Juozai, o tu ko nosį nukabinai?. Marc. Jau visai nosį nukabino mano karštakošis kaimynas. Ap. Jie dimbina nosis nukabinę, susiraukę ir pikti. Šein.
nósį nukárti nuliūsti, nusiminti: Vaikščioja nosį nukoręs. Dglš. Pažiūrėk: jis taip pat nukoręs nosį. Avyž.
nósį nuknabìnti nusiminti: Serga pati, o ans vaikščioja nosę nuknabinęs. Šll. Nuknabino nosį it gaidžių nukapotas. Valanč.
nósį nuknãrinti nusiminti: Lagerio esesininkai nuknarino nosis – ir jiems atrodė, kad gandai jau realizuojasi, kad jų šiltos auksinės dienelės jau baigiasi. Sruog.
nósis nuknãbo nusiminė: Ir jo nosė nuknabo, kai išgirdo tokią nelauktą naujieną. Tl. Puolė, dirbo, kaip nieko negavo, ir nuknabo noselė. Krš.
nósis nuknẽbo
1.nusiminė: Kad linksmos, kad tratam, o paskiau nuknebo nosės. Rdn. Vyram nosės taip ir nuknebo. Rs.
2.nustojo didžiuotis: Dabar ir jo nosė nuknebs be vietos besivalkiojant. Up.
nósį nukneĩbęs nusiminęs: Ar dvarus pardavei, kad nukneibęs nosę vaikštai?!. Rs.
nósį nukner̃pęs nusiminęs: Visi sėdi nuknerpę nosis ir kažką galvoja. Grž.
nósis nuknìbo nusiminė: Jo nosė ir nuknibo, kai pasakiau, kad Morta už jo neis. Kal.
nósį nukóręs nusiminęs: Ko vaikščioji nosį nukoręs?. Gs. Parvažiavo iš kiemo nosis nukorę, kaip išvyti. Vj.
nósį nukõrinęs nuliūdęs, nusiminęs: Anas eina nukorinęs nosį. Grv.
nósį nuléisti
1.nuliūsti, nusiminti: Knapsos nosį nuleidęs. J. Dainuokit, ko sėdit nuleidę nosis!. Gs. Turguj pametė šimtinę, daba vaikščio[ja] nosę nuleidęs. Kv. Kur eini nosį nuleidęs?. Ign. Tos nusiminusios ir nosis nuleido!. Žem. Ei! Vaikinuti, ko taip nosį nuleidęs eini! – užkibino jį mergiškas balsas iš sodo. Piet. Meisteriui per daug suniukęs atrodo sūnus, per daug tokią iškilmingą valandą nosį nuleidęs. Cvir.
2.pasidaryti nebe taip išdidžiam: Buvo labai mandras, dabar jau nosį nuleido. Gs. Aš sakau teip, ji – teip. Kai priėjo, kad mano teisybė, ir nuleidė nosį – nebėra ką sakyti. Kair. Tas iš kišenės laikraštį, – sako, – pasiskaitykit. Tie noses ir nuleido. Pgr.
nósis nuliñko nusiminė: Jiems visiems nulinko nosis, kai sužinojo viską. Rm.
nósį nunèšti nueiti, aplankyti: Ji tai nė nosies nenuneša to vaikelio pažiūrėt. Mžš.
nósį nusišlúostyti kiek subręsti, paūgėti: Tas piemuo geriau nosį nusišluostytų!. Drsk.
nósį nusmaũkti
1.apgauti: Kunigas Olšauskas visiems nosis nusmaukė. Žem.
2.sutramdyti: Aš tau kad nusmauksiu nosį, tai nebūsi toks mandras. Mrc. Ne tik aš, kožnas gali tau nosį nusmaukt. Dbč.
nósį nusùkti
1.supykti, įsižeisti: Tai ko dabar nusukai nosį?. Mrj.
2.imti šalintis, vengti: Paprašiau pirmininką kūdros, tai nosę nusuko. Krš. Kai mes nebetekome savo ūkio, tai turtingieji Mažonai nusuko nuo mūsų nosis. rš.
nósį nušlúostyti
1.pasirodyti gudresniam, vikresniam: Mikliai seniai jaunikliams nosį nušluostė. rš. Visiems pavydams nosę nušluostė: gavo vyrą kaip mūrą. Krš. Tokiam vyrui ir aš nosę nušluostysiu. Vkš. Kas, kad jis nemokytas, ne vienam ir mokytam nosį nušluosto. Srv. Ji visiems nušluosto nosį, ji šokliausia iš visų vabzdžių. Žil.
2.sugėdinti: Susirinkime, kai viską pasakysiu, ką žinau, tai aš jiem gražiai nosis nušluostysiu. Lkč. Kartą Šmukštaras ir man nušluostė nosį, kai aš norėjau pasirodyti prieš naktigonius savo moksliškumu. Vien.
3.pamokyti, apgauti: Aš tam varlei nosį nušluostysiu. Lš.
nósį nušnỹpšti sugėdinti: Dabar tai jų nosis nušnypščiau. Jrb. Nušnypštė nosę, ir padaryk ką!. Krš. Tokios tatai naujienos, tavo broliai rašo! Tatai visiems nosis nušnypštė. Žem.
nósį pabrùkęs nieko nepešęs: Uždarė duris ir eik, seni, nosį pabrukęs. Ar.
nósį pakabìnęs
1.įkyriai, ilgai ar įdėmiai (žiūri): Aš mezgiau, o jis knapsojo visą vakarą nosį pakabinęs. Vl. Ko čia moksai nosį pakabinęs!. Kp. Ko knapsai nosį pakabinęs!. Gž. Ko čia žibini nosę pakabinęs, eik gulti geriau!. Vkš.
2.atsisėdęs (snaudžia): Ko čia snapsai nosį pakabinęs, ar darbo neturi?. Srv. O kiti pašaliais, patvoriais, nosis prieš saulę pakabinę, jau ir snaudžia. Žem.
3.nuliūdęs, nusiminęs: Parvažiavo nosį pakabinęs. Ėr. Vaikšto nosį pakabinęs. Zp. Eina nosį pakabinęs. Ds. Nesėdėdavom teip va nosių pakabinę. Šmn. Jis pagirdo arkliuką, išstumia iš pašiūrės vežimėlį, vis nosį pakabinęs, negeruoju. Cvir.
4.atidžiai (klauso): Pasakoji, pakabinę nosį klauso. Žž.
nósį pakabìnti
1.nuliūsti: O kogi jūs visi nosis pakabinote?. Vien.
2.parodyti nepasitenkinimą: Nei iš šio nei iš to ir ta nosį pakabino. Grz.
nósį pakárti nusiminti: Nuo šitų Danylos žodžių Vuodega ir rankas nuleido, ir nosį pakorė. Piet.
nósį pakélti
1.atsigauti: Negera man, bloga bloga, sopa galvą; ropelę išgėriau, pagulėjau pagulėjau ir vėl nosį pakėliau. Kp.
2.pažiūrėti: Pakelk nosę į aukštą. Krž.
3.kiek įsismarkauti: Pakėlė nosį dvaro kumečiai. Tilv.
4.prasigyventi: Iš ko nosę būčiau pakėlęs, kad ne iš darbo. Šts.
5.išpuikti, pasidaryti nesukalbamam: Na jau anas dabar pakėlė nosį, kai tokiu činu stojo. Ktk. Žiūrau, kad jau nosį pakėlęs, tai pats susidirbsiu. Lzd. Kaip paskubėjo gyvent (praturtėjo), tai ir pakėlė nosį. Vlk.
nósis pakìlo pagerėjo nuotaika: Pagyrė, pakilo man nosė. DūnŽ.
nósį paknabìnęs įkyriai ar įdėmiai (žiūri): Ko čia žiūrai nosį paknabinęs!. Gž.
nósį paknabìnti nusiminti: Ir vėl nosį paknabinai!. Gž.
nósį pakóręs
1.įkyriai prilindęs: Snopso nosį pakoręs. Dkš.
2.nusiminęs: Eina nosį pakoręs. Ign.
nósį panarìnti
1.nusiminti: Jonelis nosį panarino ir stovi. Mont.
2.supykti: Jis ir vėl nosį panarino. Ob.
nósį papliaũpęs nusiminęs: Sėdi papliaupęs nosį, nieko nedirba. Slm.
nósį papū̃sti parodyti išdidumą: Eidamas pro šalį nosę papučia. Žlp.
nósį papū̃tęs į vir̃šų išdidžiai: Eina nosę papūtęs į viršų. Plng.
nósį paraũkti parodyti nepasitenkinimą: Sūnus klausė klausė ir paraukė nosį. Lp.
nósį pariẽsti pasipūsti, išpuikti: Švelnienė jau ir taip gurklį pučia, o dabar tai ir nosį paries. Slm. Nosę pariestum daug uždirbdamas. Krš.
nósį pariẽtęs išdidžiai: Ko dabar vaikščioji nosę parietęs?!. Skdv.
nósį paródyti
1.išdrįsti užeiti: Jis dabar pas mus nebeateina, bijo nosį parodyti. Jnš. Pats Bindokas nedrįso nei nosį parodyti arti. Piet. Tai sukirto [kritiškas straipsnis] jam (Audvidžiui)! Nedrąsus bus ir pas Vairavičius parodyti nosę. Šein.
2.aplenkti: Tai tau ir parodė nosę. Krš.
3.nepriimti pasiūlymo: Tai Onutė tam, sako, nosį parodė, netekės už jo. Jnš.
nósimi pasìremiant eĩti verstis kuo pakliuvo: Kaip nėr iš ko gyvent, tai eini ir nosim pasiremdamas. Vrn.
nósį pastãtęs išdidus: Poni dabar, eina nosę pastačiusi. Krš.
nósį patem̃pęs
1.išdidus: O paklausus ko kaliniui, niekuomet neatsakys, tik eis nosį patempusi – būsianti negirdinti. Žem. Patempęs nosę ir valkiojasi, apsiveizėk, kur eiti. Vvr. Kur ta šaldrelė eina nosę patempusi. Dr.
2.nepatenkintas: Nosį patempęs išėjo. Žem.
nósį patem̃pti
1.rodyti nepasitenkinimą: Tavasis vėl kažko nosį patempė, niūrino pro šalį be žodžio. Sk.
2.didžiuotis: Mažame mieste nosės nepatempsi, ten yra didesnių ponų. Šts.
ir nósimi paúostyti visai (neturėti, nebūti): Nėr miltelio ir nose pauostyti. Krš.
nósis pérplyšti gãli apie aštrų kvapą: Kvepėjo, kad galėjo pradėm nosė perplyšt. Prk.
nósį prakìšti trumpam išeiti: Bet kur jam buvo eiti? Vienąkart išsisukęs nuo sunkios bausmės, bijo dabar ir nosį prakišti, kad Dieve saugok neatsimintų. LzP.
nósį prasùkti neig. pasišalinti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti. Žem.
nósis pratį̃so sulyso (iš veido): Kad pablogęs, net nosis pratįsus. Ds. Nevalgai nevalgai, žiūrėk, ir tau nosis pratįs. Ds.
nósį prikìšti domėtis, kištis: Ji visur nosį prikišus. Gs.
nósis prilìpo labai susidomėjo: Klausėsi ausis išpūtęs, bet kai išgirdo, net ir nosis prilipo. Gs.
nósį pū̃sti didžiuotis: Eidamas pro šalį nosę pučia. Žlp. Be reikalo nosį puti, manai, kad nežinau, kas tu toks?. Šl.
nósį raitýti didžiuotis: Bet šiandien... Pro šalį tie laikai, kad dar būtų galima nosį raityti. Simon. Tuo tarpu karaliaus žirgas džiaugiasi aukso pasagom ir raito nosį. Balč.
nósį raukýti rodyti nepasitenkinimą: Kai užsimeni apie pažadus, tai tik nosį rauko. Sb. Nosį raukydami, šalin slenkat su tuščia dūšia. brš. Kas rauko nosį ir pasiduoda panikai, tą geriau atleisti nuo darbo. rš.
nósį riẽsti
1.dvokti: Tai mėsos pridusimas – nosį riečia. Brt.
2.didžiuotis: Riečia riečia nosę mergelės, ale vaikiai kaip prigauna, taip prigauna. Krš. Dar tik piemenė, o jau nosį riečia. Gs. Rietė rietė nosį, o dabar jau gailisi. KzR. Tai va iš kur panelė išmoko šitaip nosį riesti. Pt. Ana, aure, su ta geltonąja skepeta būtų labai daili, tik nosį riečia. Simon. Fontano gatvės vaikai rietė nosis prieš kitus, nes išmanė tokius dalykus, kurių nežinojo net šimtametis provincijos senis. Cinz.
nósį riẽsti aukštaĩ didžiuotis: Neriesk nosies taip aukštai!. Klvr. Jis visada taip aukštai nosį riečia, su prastu nekalba. Ds. Ūkininkų vaikai – berniokai ir mergaitės – statosi aukščiau samdininkų, aukštai nosį riečia, iš aukšto į juos žiūri. Žem.
nósį riẽsti aukštỹn didžiuotis: Kupranugariai nebežino, kaip aukštyn nosį beriesti, kaip puikumu kupras bestatyti. Vaižg. Neriesk aukštyn nosies – gali nulūžti. LTR.
nósį riẽsti aukščiaũ savę̃s didžiuotis: Nosį aukščiau savęs riečia. LTR.
nósį riẽsti į dañgų didžiuotis: Neriesk nosį dangun – dar nusimuši. Rm.
nósį riẽsti į vir̃šų didžiuotis: Neriesk į viršų nosies, nes gausi lupt ir viską sužinosi!. Mont.
nósį ródyti
1.didžiuotis: Oo, Jonas nosį rodo!. Mrj.
2.būti abejingam, nesiskaityti: Dabar, kad tik kas, vaikai tėvams nosį rodo. Sk.
kur̃ nósis ródo bet kur, kur pakliuvo (eiti): Norėdami pasižmonėti, kaimynai įstumia arkliuką į roges – kaip sakoma – ir nušliūkščia pas kaimyną, vis tiesiai, kur nosis rodo, kur akys veda. Simon.
nósį spìria tuoj gims: Keturi vaikai vienas paskui kitą, o penktas jau vėl nosį spiria. Rod.
nósį statinė́ti didžiuotis: Kas per daug, tai per daug, taip nosį statinėti, nėmaž nenusižeminti, pagaliau nė pasimalonėti. Žem.
nósį statýti
1.pykti: Kad tik kas, ir stato nosį. Grz.
2.didžiuotis: Tikra duktė [prieš motiną] stato nosę, ko iš svetimo norėti. DūnŽ.
nósį statýti į aũkštą didžiuotis: Visi stato noses į aukštą. Krš.
nósį statýti į aũkštį didžiuotis: Baigė mokslus, nu statys nosę į aukštį. Krš.
nósis sukìšti
1.būti prilindus keliems: Būdavo, nueini milžti karves, kokie du pacai sukiša nosis ir žiūri. Bd.
2.susidraugauti: Anuodu vesis: jau noses sukišę vaikšto per dienas. Šts.
nósį sùkti
1.dvokti: Ką čia taip verdat, kad net nosį suka. Sv. Kas čia tavo do gyžalai – net nosį suka!. Ut. Kad uždvelkia, tai net nosį suka. Jabl.
2.kvepėti: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė. Vaižg.
3.bjaurėtis: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka įėjęs į tokį kiaulininką. Žem.
4.šalintis, rodyti nepalankumą: Puikininkai: menkai kiek, tuoj nosį suka. Grž. Bet užtat dabar mergos nosį suka. Pabandysi prie kurios prieiti, pakalbinti – ir pabėga, ir juokiasi pabėgusi. Paukš. Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutari, ir merga nebesuka nosies. Balt. Netgi sukdami nosį nuo manęs, sakote: „Oi, koks vargas". ŠR.
nósį sùkti į šãlį šalintis, rodyti nepalankumą: O tu paklausyk, nesuk nosies šalin. Alz. Visi čia tokie poniški, suka nuo manęs nosis į šalį. Avyž. O tu nesuk nosies šalin, – surūstėjo ir Juza. Balt.
nósį sùkti tolỹn šalintis, rodyti nepalankumą: Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn. Ėr.
nósį suraũkti būti nepatenkintam: Pirmininkas suraukė nosį ant manęs. Pc. Nė iš šio nė iš to vėl nosį suraukė. Sk.
nósį susitèpti gero vardo netekti: Nosę susitepė su tokiu kėpiu. Yl.
nósį susùkęs nepatenkintas: Nosę susukusi vaikščioja, jei biškį kas. Krš. Susukus nosį ir tyli. Bgt. Vaikščioja nosį susukęs. Kp. Nosį susukus eina kaip ragana. PnmR.
nósį susùkti parodyti nepasitenkinimą: Nepatiko kas, tuoj susuko nosį ir dzimbi dzimbi į kampą. Gs. Nosę susuko, nešnekas. Rdn. Susuko nosį ir nešneka. Mrj.
nósį šlúostytis gražintis: Piršliai važiuoja su skambalu, tai panos išgirdę nosis šluostos. Grz.
nósį šlúostyti su kója negebė́ti būti nesubrendusiam: Šis, negebąs su koja nosės šluostyti, drąsiai atsakė. Valanč.
nósį tráukti vos neverkti, tramdytis: Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia. Žem.
nósį trìnti maloniai kvepėti: Kur tik uostai, vis miela, giria nosį trina. Baran.
nósį uždrė̃skęs išdidžiai: Nusipirko blizgulius čebatus, tai ir vaikščiauna nosį ažudrėskęs. Arm.
nósį uždū́ręs
1.įkyriai (žiūrėti): Nosį uždūrus žiūrės, kaip ji ten verda. Lp.
2.įkandine: Perdien išsekioja uždūrus nosį. Ds.
nósį užim̃ti pasmirsti: Kad dvelkterėjo nuo tvartuko vėjas, net nosį užėmė. Rdm.
nósį užkárti įkyriai prilįsti: Atbėgom, užkorėm nosis ant stalo ir žiūrom, kaip merga atrodo. Srj.
nósį užkė́lęs pasipūtęs, išdidus: Jaunimas nosį užkėlęs: ašiai (aš) mokinta, ašiai moku. Svn.
nósį užkìšus įkyriai (žiūrėti): Neknapsok užkišęs nosį, kur vyresni šnekas!. Smn.
nósį užknabìnęs liūdnas, nusiminęs: Ko vaikštai nosę užknabinęs?. Kal. Eina nosį užknabinusys. Slnt.
nósį užkóręs
1.įkyriai (žiūrėti): Ko čia spoksai nosį užkoręs?. Mrj. Aš dirbu, o jis tik nosį užkoręs dėbso. Brt. Ten nesmaksok nosį užkoręs – barščių vis tiek negausi. Žž.
2.išdidžiai: Eina nosį užkoręs, nė nepažiūri. Švn.
nósį užkum̃pinti
1.susilenkti, susiriesti: Vienas tūra nosę užkumpinęs. KlvrŽ.
2.rodyti nepasitenkinimą, pykti: Ana nosę užkumpino, mat ne taip pasakiau. KlvrŽ.
nósį užláužti išpuikti, didžiuotis: Kai nusipirko namą, nosį užlaužė. Vl.
nósį užláužęs išdidžiai: Jos nosis užlaužusios vaikščioja. Stak. Ką tu, dabar nosį užlaužus praeina pro šalį. Šmk.
nósį užriẽsti
1.būti nepatenkintam: Žiūrėk, ponaitis, užsigavo, suprask, užrietė nosį. Paį.
2.pasidaryti išdidžiam, imti didžiuotis: Negirkit, dėde, nes užriesiu nosį ir nesusikalbėsit. Bub. Nosę užrietė, nebesusišnekėsi. Krš. Pasistatė namą ir užrietė nosį. Erž. Anksčiau nepraeidavo nesustojęs, o dabar visai užrietė nosį. Mark.
3.supykti: Kogi ta vėl nosį užrietė, kad akių neberodo?. Grz.
nósį užriẽsti aukščiaũ imti labiau didžiuotis: [Vokietis] tik nosį dar aukščiau užriečia, visas savo menkos uniformos sagas atstato. Šein.
nósį užriẽtęs išdidžiai; išdidus: Pagurklį papūtęs, nosį užrietęs, neprieisi prie jo. Vl. Eina nosį užrietęs. Ds. Jis užrietęs nosį sėdėtų, kad būtų tokio mokslo. Mžš. Močekos duktė užrietus nosį atsakė: – Aš neturiu kada. Prng. Jau dabar jis vaikščioja nosę užrietęs, kas bebus, kad išrinks pirmininku. Vkš.
nósį užsikum̃pinęs nepatenkintas: Užsikumpindama nosį įėjo ana, t. y. smarkiai įpuolė bartis. J.
nósis užsìrietė išpuiko: Ir jai nosis užsiries. Ds.
nósį užsùkti įsižeisti, supykti: Matyt, Onelė nosį užsuko, kad neateina. Šn. Tai ko nosį užsukai?. Mrj.
nósį užtráukė užpyko: Nosį kaip avies subinę užtraukė. Erž.
nósį užver̃sti išpuikti, pasidaryti nesukalbamam: Kai tik pinigų ėmė gauti, tai nosį užvertė. Skr.
nósį užver̃tęs greitai (bėga): Kur leki nosę užvertęs?. Rdn.
nósį var̃vinti įkyriai domėtis, stebėti: Ko varvini nosį, eik šalin!. Rm. Kogi čia nosį varvini pas didžiuosius?. Ds. Parginus bandą, naujų piemenų privirto prie kozirių nosį varvinti. Žem.
nósis vẽda apie žmogų, kuris vadovaujasi nuotaika: Kaip jo nosis veda, taip jis daro. Skr.
nósis žýdi girtas: Tada vėl žydėdavo visų nosys, vėl klegėdavo lotyniškai rusiškai lietuviškas Babelis. Cvir.
ant nósies apie greit būsiantį įvykį: Jau šventė ant nosies, o nieko neturiu. Pv. Krikštynos ant nosės. DūnŽ. O kaip Blusiaus mirtis, tai ne koks stebuklas, – atsiliepė kita boba: – seniai jau vaikščiojo su giltine ant nosies, vienas sykis nemelavo, ir gana. Žem. Pūdymų pusė nesuarta, mėšlas nevežtas, šienapjūtė ant nosies!. Paukš. Mirtis ant nosies, o, žiūrėk, koks godumas. Gric. Ruduo ant nosies, – pagaliau metė Petras. Daut.
ant nósies griū́ti sunkiai paeiti (pavargus, sergant ar esant silpnam): Vakare ant nosies griūvu. Ėr. Eik, dirbk, nors ant nosies griūk. Ėr. Tik prieš pat rytą šunys ėmė loti, žiūriu – pareina ant nosies griūdamas. Žg.
ant nósies kabė́ti būti čia pat (apie lietų): Vakar iš vakaro visiškai lietus ant nosies kabėjo. Šd.
ant nósies kabinė́ti išplepėti: Nereikia visko ant nosies kabinėt. Sk.
ant nósies kabìnti išplepėti: Ką judvi pašnekata vienos, vyrui nekabink ant nosies. Jrb. Ar nesakoma, kad nereikia visko vyrui ant nosies kabinti?. Simon.
ne ant nósies krìtęs smarkus: Ji pati veiks ir tiems ponams parodys, kad nors jos vyras ir nekoks – bet ji ne ant nosies kritusi. Simon. Jos taip pat nebuvo ant nosies kritusios ir neliko niekam skolingos. rš.
ant nósies lìpti
1.būti čia pat: Eik tu, ženikli, tau jau mirtis ant nosies lipa. Sk.
2.pajuokti, pašiepti: Kad jis nebūtų buvęs paikys, tai nė vienam nebūt davęs ant nosies lipt. Žvr.
ant nósies pasikabìnti parūpti: Ak, ir tau ant nosies jau pasikabino mano vaikai!. Simon.
ant nósies sė́sti varginti: Bėda ant nosies sėdo. Žem.
ant nósies užkabìnti prasitarti: Kitam tik an nosies užkabink, tai jis visiem išpasakos. Kt.
ant nósies užkliū́ti nepatikti: Kam užkliuvo ant nosies mano vaikai? Ką jie bloga padarė?. Ėr.
ant nósies užlìpti tyčia prisigretinti, prisiartinti: Ką tau anas supras – toks teliokas: jam merga ant nosies užliptų, ir tai nekliudytų. Ktk.
ant nósies užsipìlti prisigerti (svaigalų): Tas bernas, kursai šalia akmenio gulėjo, per daug brangvynio ant nosies užsipylęs greit užmigo. LTR.
ant nósies vir̃sti būti silpnam, sulysusiam: Kai tėvai gyveno – dvišakos kumelės, gražios buvo. O kai vaikas gyveno – arkliai ant nosės virto. Kltn.
ant nósies žýdi apie greit įvyksiantį dalyką: Renkitės: jum veseilia an nosies žydi, o gal jau prašė?. Pv.
ant nósies bàbt neig. mirti: Eini, dirbi, plėši, babt an nosės – nieko nebreikia. Krš.
aukščiaũ nósies
1.labai (pakelti kainą): Už paršus išmuša kainą aukščiau nosies. Pls. Kap kermošin nuveža sviestą, tai čienią (kainą) ažmuša aukščiau nosies. Grv.
2.labai (didžiuotis): Neskelk aukščiau savo nosies. LTR.
nósis į nósį vienas prieš kitą, kaktomušais: Iš nejučių atsitiko keletą sykių susidurti Jonukui su Kerėpla, ot, akis į akį, nosis į nosį. LzP. Taip man besvarstant, ką ryti ir ko neryti, nosis į nosį susiduriu su vienu poetu. Žil. Užsidūriau ant žmogaus nosis nosin. Ds.
kàs (kam)į nósį nerūpi: Ką čia veiki? – O kas tau į nosį!. Srv. Kas tau į nosį dėl mano atbrizgų!. Bsg.
ne į nósį nepatinka: Jam ne į nosį ta mergaitė – kad ir graži, neims. Srv. Kas nors ne į nosį, tai ir neina. Bsg. Jam ne nosin, ką aš pasakau: ponas kokis. Rod. Čia jam ne nosin, kad nepagiri. Sld. Ne nosin buvo jam šita kalba. Užp.
į nósį dė́tis kilti minčiai: Dilbams kažin kas dėjosi į nosį. Žem.
į nósį dìngtelėti sugalvoti, sumanyti: Man vėl dingtelėjo į nosį – kam čia rėdytis. Žem.
į nósį dúoti
1.pasireikšti stiprumu: Alus kad davė į nosį. Kair.
2.smogti: Tokiam tik į nosį duot, tai žinos nelįst. Sk.
į nósį dùrti
1.būti čia pat (nematant): Kirvis į nosį duria, kirvio nemato!. Jrb.
2.dingtelėti: Tik man dūrė į nosį, kad tai atlyginimas ponams už jų darbus. Rs.
į nósį įdùrti nepatinkamą dalyką įsidėmėti: Įdūrė man į nosį ir Tavo žodžiai gromatoje. Žem.
į nósį įsikìšk pasiimk (piktai): Įsikišk į nosį savo raktus!. Žem.
į nósį įtèpti apkulti (mušant per galvą): Įtepk į nosį, ir žinos prie tavęs daugiau nelįsti. Skd.
į nósį kìbti prieštarauti: Tu girdėjai kur, kad bernas man į nosį kibtų!. Cvir.
į nósį papū̃sk nieko nepadarysi, nieko nebus (nesutinkant): O tuo tarpu kunigaikštis šmakšt už rubežiaus, ir papūsk jam į nosį!. Žem. Dirbsiu ten per dieną prakaituodamas už du litu, tegu papučia į nosį!. rš.
į nósį pašnỹpšti nieko negalėti padaryti: Pašnypšk į nosę!. Kv.
į nósį spjáuti būti abejingam, nesidomėti, šalintis, nusišalinti: Reikia visiems rūpesčiams ir nesmagumams spjauti į nosį, mesti nuo savęs. Žem.
ikì nósies sočiai: Lig nosies privalgę visi daba būna. Vs.
iš nósies dìrbtas atsparus šalčiui: Aš esu iš nosės dirbtas, nebijau šalčio. Šts.
iš nósies į bùrną apie nieko nesuprantantį, nesusigaudantį: Išmanai tu, kas iš nosies burnon. Ds. Ką tu žinai – iš nosies burnon. Ob.
iš nósies į dantìs apie nieko nesuprantantį, nesusigaudantį: Tu tiek težinai, ką iš nosės į dantis. Gd. Tiek išmanai, kiek iš nosės į dantis. NmŽ. Nusimano iš nosės į dantis. Up.
iš nósies į gérklę apie nieko nesuprantantį, nesusigaudantį: Supranta kaip iš nosies į gerklę. Sdb. Išmano, kiek iš nosies gerklėn. Km. Tu temoki tiktai iš nosies gerklėn, snargliau tu!. Sruog.
iš nósies į gùrklį apie nieko nesuprantantį, nesusigaudantį: Išmano, kiek iš nosies į gurklį. Srj.
iš po nósies
1.iš čia pat: Iš po nosies pabėgo kiškis. Jnš.
2.esant akivaizdoje, matant: Iš po nosies tegul atimie, tenekretie žalių obuolių. Erž.
3.užbėgant už akių: Man iš po nosies ėmė ir nupirko tą skarelę. Jnš. Išpirko iš po mano nosės didelius [paršelius], nusipirkau varles. Klm.
iš po pàt nósies esant akivaizdoje, matant: Iš po pat nosies ir nutraukė (pavogė). Žem.
nuo nósies po lygiai nuo kiekvieno asmens: Ką ten pragersi – visi dėjom nuo nosės. Trk. Šią paskutinę pusbonkę sudėsim nuo nosės. Lž.
nuo nósies atkrìto niekam netinkamas, netekęs vertės: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito. Žem. Gausi tu iš jo, kas nuo nosies atkrinta. Šl.
nuo nósies lìko niekam netinkamas, netekęs vertės: Kas nuo jų nosies liko, tai man. Gs. Pati viską suryja, o vyrui – kas liko nuog jos nosies. Pv.
kàs nuo nósies nùvarva labai mažai (išmano): Tiek tu žinai, kas nuo nosies nuvarva. Zp.
ne pagal̃ (kieno)nósį nelygus kam: Išsirenka pačią ne pagal savo nosį. Kair. Žinoma, jis nedrįso lįsti prie manęs, matė, kad aš ne pagal jo nosį. Žem.
per nósį
1.apie papriekaištavimą: Jei tik kas biskį per nosį, ir negerai. Jrb.
2.apie paniekinimą, pažeminimą: Jam per nosį. Gs. Visiems per nosę tie žodžiai. Stl. Tuojau pasaulis kitaip kalbėtų. Manau, būtų per nosį visiems!. Cvir.
per nósį braukýti šaipytis, niekinti: Aš prasta, ale man per nosį nebraukys. Erž. Tu man per nosę nebraukysi. Šv. Nepasiduosiu, kad kokia šašvalka per nosę braukytų. Krš. Aš nesu per nosę braukoma. Šts. Ir gyvenant niekas per nosį nebraukys, kad mokslo turi. Žem. Ar norite, kad duočiaus sau per nosį braukyti tokioms?. Pt. Maža ko aš dabar senatvėje elgetauju, vienok sau per nosį braukyti neleisiu, ne. LzP.
per nósį braũkti niekinti, tyčiotis: Visad užleisdavau kelią silpnesniems, o stipresniems niekad neleisdavau braukti per nosį. Mar.
per nósį dúoti apmušti: Duok tam gaidžiui per nosę. Krš.
per nósį gáuti
1.būti sumuštam: Sakau, kad nelįsk, kai gausi per nosį, rytoj žinosi. Jnš. Anas gaus per nosę nuo tėvo už tokią lįseną prie svetimo žmogaus. Krž.
2.būti suniekintam: Matai, gavai per nosį, ir tiek. Šn. Gavo per nosį, tai nebus toks mandras. Vlkv. Pamušių Blankiukas dabar tikrai gaus per nosį, jei dar nagus drįs kišti prie Palmyros.... Paukš.
per nósį pérvažiuoti sugėdinti: Dar aš jai taip pervažiuosiu per nosį, kad ji rėks!. Skr.
per nósį užkemėrúoti apmušti: Aš tau užkemėruosiu per nosį, tai ilgai atminsi. Ds.
per nósį važinė́ti išnaudoti: Išsikrapštysime iš jo kišenės. Man jis nevažinės taip per nosį, kad tik šiaip.... Simon.
per nósį važiúoti tyčiotis: Pirma juokės iš kitų, dabar jau ir man per nosį važiuoja. Ar. Jam baigus kalbėti, pusėtinai važiuoju Jurgelioniui per nosį aš. rš.
po nósies arti, čia pat: Gaila, kad man nebuvo tos mokyklos po nosies. Bsg. Man po nosės nepjausi žolės. DūnŽ. Mes tik žinom, kas po nosės buvo. Šv. Ot aklius: kirvis po nosės, ir nemato. Užv. Ir jūs, turėdamos po nosies tokią įdomią parodą, neinate jos žiūrėti. Žem.
po nósimi
1.arti, čia pat: Po nosia valgių padėta, o jis kažin kur siekia. Gs. Maišas po nosia kabo, ir nematai. Rod. Darbas po nosia. Šk. Dartės (dabar) po nosia vanduo. Sn. Atveža po nosia [degtinės]. Sdb. Man motulė po nosia buvo (arti gyveno). Dg. Bobulė jau pati ištraukė viralą iš krosnies, įpylė dubenėlin ir pastatė ant suolo, vaikui po nosimi. Krėv.
2.apie greit įvyksiantį dalyką: Žiema po nosia, o jų bulvės nekastos. Ss. Badas po nosia. Gs. Uždarbis geras, ale smertis po nosia. Ar.
3.tyliai, pašnibždomis: Niurna ką po nosia, nė suprast negali. Dkš. Bambterės porą žodžių po nosia, ir viskas. Rdm. Jo kalbos nesuprasi – murkia murkia po nosim. Km. Mamzelė niurna ir niurna kažką sau po nosim lyg ubagė, kruopas pabėrusi. Simon. Batsiuvys kažką burbtelėjo sau po nosim, burbtelėjo taip, kad buvo galima suprasti, labiausiai Benui. Ap.
po nósimi káišioti primygtinai, įkyriai rodyti: O patys kaišiojame tuos pat laiškus visiems po nosia lyg besigirdami. Kudir.
po nósimi karóti grėsti: Smertis karo po nosimi. Mrs.
po nósimi kìšti primygtinai, įkyriai rodyti: Vienas tyli, kantriai neša savo vargus, o antras nors mažą savo vargelį atkišęs visiems kiša po nosia ir skundžiasi, dūsauja. Žem.
po nósies pakìšti primygtinai, įkyriai parodyti: Ir parodžiau, pakišau po nosės. Žeml. Jums pakišo po nosės ir pasirašėt. End.
po nósies pašìkti vlg. iškrėsti šunybę: Pašika tavie po nosės, negeri kaimynai. Rdn.
po nósimi patèpti priminti (ką nemalonų): Ir sūdną dieną viskas tau bus po nosimi patepta. Simon.
ne po nósiai nepatinkamas, nemėgstamas: Žiūrėk, tai da jai ne po nosiai. Alk. Ne po nosiai kvapas. Prng.
ne po nósimi nepatinkamas, nemėgstamas: Man ne po nosia šita merga. Ds.
prie nósies čia pat: Duobė prie nosies. Pj. Galas prie nosės, ko benorėsi. DūnŽ.
prie pat nósies
1.labai arti: Prie pat nosės karvę, ožkas raišioja [kaimynė]. DūnŽ.
2.netrukus, tuojau: Grabas (mirtis) prie pat nosės. Pj.
ne prie nósies nepritinka: Tie drabužiai ne prie mano nosės. Vkš. Ta skarikė tau ne prie nosės. Mžk.
prieš nósį čia pat: Suopis! Išnėrė iš knygyno prieš pat nosį su portfeliu po pažastimi. Avyž.
pro nósį važiúoti pajuokti, pašiepti: Jis taip dailiai važiuoja visiems pro nosį. Alk.
nósis su nósimi apie netikėtą susitikimą: Ėmė ir sustiko nosis su nosim su Maslausku. Bs.
kad (tu...)bū́tum su nósimi sakoma meluojančiam: Kad tu taip būtum su nosia. Šlčn. Kad jūs būtut su nosia, kaip jūs išeisit. Krok.
kad (tu...)taĩp su nósimi sakoma meluojančiam: Kad tu taip su nosia!. Vs. Kad tu taip su nosia, ką tu ten vienas nušienavai!. Dsm. Tai dvidešim litrų ana (karvė) duos?! Kad anės tiek su nosia!. Švnč.
su ìlga nósimi nieko nepešus: Išdavikas. Melagis. Mes visi liksime su ilga nosimi.... Sruog. Pradėjo lankytis piršliai, bet visi išvažiuodavo su ilga nosimi, nė vienam žodžio netariau. Krč.
su nósimi išlį̃sti išvengti bėdos: Nežinia dar šiemet, kaip su nosia išlįsim. Ss.
su nósimi palìkti apgauti: Negalima leisti, kad tas veidmainys, tasai girtuoklio pasturlaka, mus visus paliktų su nosimi. Sruog.
sulìg nósimi pagal padėtį: Sulig savo nosim ir draugus pasirenka, o su mumis visai nesideda. Gs.
sulìg nósimi ir tabokà Žg. kiekvienam savo: Sulig nosim ir taboka – sulig darbu ir užmokestis. Žem.
ne sulìg nósimi ne sau lygus, daug trūksta: Nesisuk ne sulig nosim, kad ir apturėsi – neturėsi. Trgn. Ne sulig savo nosim nešies. Ds.
toliaũ sàvo nósies nematýti apsiriboti siaurais interesais: Ką tu žinai, toliau savo nosies nieko nematęs. Skdt. Tu toliau savo nosies nematai!. Alv.
už nósies braukýti niekinti: Galvočius, iškalbus, nesiduos už nosies braukyti. Žem.
už nósies nusitvérti stebėtis: Kai jie paskaitys mano pasiūlymą, tai už nosies nusitvers, paikučiai tie! Pagalvos, kodėl jiems tokia mintis neatėjo. Simon.
už nósies tampýti primesti savo valią: Motiną anie už nosės ne vadžioja, ale tampo, besarmačiai. Krš.
už nósies vadžióti
1.valdyti: Sek mano pėdom, jei nori gyventi, valdyk bobas, nesiduok už nosies vadžiojamas. Žem.
2.apgaudinėti: Už nosės vadžioja visus, ir gana. Vn. Už nosės vadžiojo mumis kaip velnias. Jdr. Palauk, dabar tu manęs už nosės nebvadžiosi. Užv.
už nósies varinė́ti apgaudinėti, mulkinti: Sena, ir varinėja už nosės. Krš.
už nósies vedžióti
1.valdyti, nurodinėti: Kad vedžioji už nosies, dar padaro ką. Pbr.
2.apgaudinėti, mulkinti: Aš tau kad duosiu, tai tu manęs už nosies nevedžiosi!. Kt. Urėdas taip pat vedžiodavęs poną už nosies ir prikalbėdavęs jam visokių nesąmonių. Vien. Aš sakau, tamsta jau susižadėjusi su Geležėle, ir mane tik už nosies vedžioji. Sruog. Nesirašysiu. Matau, kad už nosies vedžiojat. Ap.
ne (kieno)nósiai
1.kam nelygus, pranašesnis: Aure Jonas ne tavo nosiai – kogi jis pinigų nemėto?. Mžš.
2.ne pagal jėgas, galimybes: Nesiūk, tas ne tavo nosiai yra. J. Kam kam žinot, tik ne tavo nosiai. Srv. Ne tavo nosei tokį aštuonnytį išausti. KlvrŽ. Ne mano nosei tiek daug išmokti. Šll. Ką veiksi, dėdele, – įsikišo Srutienė, – žmogus skęsdamas ir į britvą kimbasi; dideli daktarai, brangūs vaistai – ne mūsų nosiai. Žem. Mes ką, vynas ne mūsų nosiai, bet su ponu sėdim ir geriam pasiurbčiodami. Dovyd.
ne (kieno)nósies nelygus, prastesnis: Ne mano nosės ir tai lekia į Rygą apsipirkti. DūnŽ.
ne (kieno)nósimi
1.pranašesnis: Tai tik ne jos nosia šitoji – matytum, kokia švari, darbininkė. Jrb.
2.ne pagal jėgas, galimybes: Ne tavo nosia nupirkt tokį namą. Alk. Ne tavo nosim, vyruti, ją už žmoną gauti. Vl. Ne tavo nosia ponu ar karaliu būti. Dauk.
kaĩp nósį nupjáutas liūdnas: Aš kaip nosį nupjautas sėdžiu. Žem. Paliko kaip nosį nupjautas po tų žodžių. Dr.
kaĩp iš nósies labai mažas (apie lietų): Kitur, sako, kibirais verčia lytaus, o pas mus palijo kaip iš nosės. Brs.
kaĩp per nósį gãvęs nustebęs: Policija dairosi kaip per nosį gavę. Žem.
su giltine ant nosies žr giltinė
karaliaus nosis žr karalius
ant katino nosies maunamas žr katinas
kelius badyti nosimi žr kelis
nors kirvį kark po nosimi žr kirvis
kuisis neįkiša nosies žr kuisis
kumštį vedžioti palei nosį žr kumštis
kiek nuo lūpų iki nosies žr lūpa
padangę arti nosimi žr padangė
pilvas lipa ant nosies žr pilvas
pilvas užsirietė iki nosies žr pilvas
kaip spridikiu gavęs per nosį žr spridikis
kaip tabokas nosyje žr tabokas
ubago (ubagų)nosis žr ubagas
uodas neįkiša nosies žr uodas
žemę arti nosimi žr žemė
žemę ariant [su] nosimi žr žemė
žemę suarti nosimi žr žemė
žydas tąso už nosies žr žydas

Daugiau informacijos

apgulė́ti

Apibrėžtis

gulė́ti, gùli (gùlia), -ė́jo
1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulė́k, nebambėk! Pc. Jo gulėtoje vietoje negulėk J.Jabl. Šitoks jaunas da ir an sniego gulė́k, nesušalsi Trgn. Per tiltą jojau, nuo žirgo puoliau, purvynelė[je] gulėjau StnD28. Kuris gulėjo vartuosemp DP270. Tas, katras gulėjo numirėliu, … pasižiūrėjo iš po marškos BsPII251. Kad gulė́čia ilgiau, tai visai sustingčia Brt. Lazda teguliẽ, neimk J.Jabl. Gi žiūriu – peilis begulįs J.Jabl. Priėjęs iš vienos pusės kartą kirto, iš kitos – ąžuolas ir guli MPs. Rugiai guli kap patalas Dkš. Dalis žolės jau gulėjo pradalgėse rš. Kad pavažinėja, tai guli kap vandeny Arm. Guli į žirnį susirietęs Šll.
| Einu per kiemelį, klausau per sienelę – guli mano mergužėlė vakarykščio miego (d.) Kp. Pas motynėlę valią turėjau – kolei norėjau, tolei gulėjau JV793. Begulint atejo trys kaimynai aplankyti Juozapo M.Valanč. Mūsų mergaitės gùli klėty Sml. Metas jau gùlimasis buvo, kaip jiejie atvažiavo J. Čia mūsų gulimas kambarys J.Jabl.
^ Gulia kaip šuo ant šieno S.Dauk. Gùli šuva, gùli uodega Dkš. Guli vilkas – džiūsta, teka vilkas – tunka B. Gulėsi – nieko neturėsi Lš. Lovoj gulėdamas, žuvies nesugausi Vdk. Gulėdamas šersi – stačias važiuosi, stačias šersi – gulėdamas važiuosi (jei tingėsi šerti, neturėsi ramybės važiuodamas – reikės vis raginti arklį; jei rūpestingai šersi, važiuodamas pailsėsi – gerai pašertas arklys pats bėgs) Trgn. Ramiam užeina [bėda, nelaimė] begulint, greitasis pats užbėga Vžns. Niekur negausi duonos guliamos (dykai duodamos), visur reikia krutėti (dirbti) Prng. Gulima duona negemsta in stalo, reikia ažuprocavot Arm. Nekibink gùlinčios bėdos! Slm. Valgo, kol pasisõti, gùli, kol nusibosta Dkš. Visi gùli kaip negyvi – nors į sieną daužk Dkš.
| refl.: Aš tik sykį noriu bandyt, kai an plunksnų gùlis (kaip gera gulėti) Jrk67. Čia negulė́kis, čia baido Šts. Geras purmonas gulęs[is] (atsigulęs) pavaro arklius [kuliamojoje mašinoje] Šts.
2. intr. nakvoti: A šiąnakt toli gulė́jot? Kbr. Sykį nakties gulėjome (naktigonėje buvome), tai kad užėjo lietus! Pc. Dėdė liko gulė́damas (liko nakvoti) Dsn.
gulė́tinai adv.: Barbė buvo gulė́tinai (buvo ir pernakvojo) Slnt. Šiandie žvejai išejo gulėtinai į jūrą (jūroje nakvos) Plng.
3. intr. sirgti, negalėti: Antri metai jau gùli ant patalo Skp. Galvą skauda, ale gulėt neguli Šk. Aš guliu tuo tarpu (ne visai sveikas esu) J.Jabl. Beveik visas kaimas guli gripu Žž. Gulėjau strėnoms, dabar liga sulindo į kojas Šts. Sergu, negaliu, galvelè guliu Plš.
gulė́tinai adv.: Jis dabar gùli gulė́tinai (nebesikelia iš lovos) Pc. Gulėtinai neguli, bet dejuoja, galvą sopa, visam negera esą Vad.
gulimai̇̃ adv.: „Ar labai serga?“ – „Kur tau ne labai, vaikeli, – gulimai̇̃ serga!“ Mrj.
4. intr. būti paguldytam, palaidotam: Pasuko keleliu pro kapines, kuriose gulėjo senasis Kirda J.Balt. Trys broliai – karžygiai jauni žemelėje guli S.Nėr. Mažame karste gulėjo Viktutė P.Cvir. Aukštasis kalnelis, naujasis grabelis, gùli mano dukrelė, grabe paguldyta JD1235. Ten aukštame kapaityj gul mano tėvaitis RD85. Štai begulįs jauns bernelis, dėl vainiko skendęs KlvD82.
| refl.: Kur varpeliai jaunai skamba, tę mano dukrelei gerai gulis TŽII254.
5. intr. stovėti, laikytis, supti: Baisus debesys gùli, ilgai lis Gs. Vaiskas gùl aplink miestą KII251. Čia eilė tokia gùli (daug žmonių, norinčių ką pirkti) Ėr. Kai šalta, musės gùli pasislėpę Ėr. Bitės dėl vėjų, šaltų orų bei lytaus nieko negalia dirbti, bet namie gulėti turia S.Dauk.
6. intr. būti, stovėti (turėti vietą): Šalia ant stalo gulėjo jos šventadieniniai drabužiai V.Mont. Gulėjo žemė po sniegu sušalus T.Tilv. Pro atvirą virtuvės langą, kur meitėlis gulėjo, spingsojo žiburys P.Cvir. Akmuo gùl prie kelio K. Kad grabių nėra, tai vanduo gùli (nenuteka) Gs. Mėšlai teip pat užsidega, kad didžiose krūvose sumynioti guli S.Dauk. Čia pat gulėjo sugrėbstyti kupečiai dobilų J.Bil. Gulėjo vandens suneštas baltas smėlys rš. Ežeras guli per tris tūkstančius pėdų aukščiau jūros paviršiaus rš. Ant kalnelio putinas stovėjo, po putinu vieškelis gulėjo (d.) Vs. Jis penkiasdešimt bačkų vyno tur begùlint KII2. Gal pačtõ[je] ilgai gulėjo (siuntinys) Ėr. Mano balnužėlis, mano tyminėlis, ant žirgelio gulėjo JD1108.
| prk.: Drūktenienei rūpestis kaip pakala, galvoje įkalta, guli su tomis vestuvėmis Žem. O tas tavo žodis vis man širdy gul LTI57.
^ Vietoj gulėdamas, ir akmuo apželia S.Dauk.
| refl.: Mūras gulėjos apskleistas šiaudais Vg.
7. tr. velti, trinti, gniaužyti, slėgti, spausti: Kam dabar guli patalus, ne tau paklotus! J.Jabl.
| refl.: Nauji namai gùlisi (slėgisi), užtat viršum langų palieka tarpą Ds.
8. intr. tikti, derėti, stovėti: Atėjo puikus vyriškis, apsivilkęs gražiai gulinčiais drabužiais Mš. Pirmą kartą apsivilko milinę; ji guli nedailiai sp. Plaukai po pirčiai, ką labiau šukuoji, tą labiau negùli Sdk.
9. intr. pasikeisti, kitokios sudėties pasidaryti vienodai bebūnant:
^ Linas guli – šilkas guli (linai gulėdami gerėja, švelnėja) Stak.
| refl.: Linai dar gulėsis (dar turės būti ant kratos) rš.
apgulė́ti, àpguli (apgùli), -ė́jo
1. tr. nakvojant padaryti nepatogumų, išlaidų: Nenoriu apgulė́ti tų žmonių Šts.
2. refl. apsinakvoti: Aš apsigulė́jau, t. y. palikau ant nakvynės J. Namo eidamas, niekur neapsigulė́k LB184. Apsigulėjom Vė́liavoj B.
3. refl. įprasti gulėti: Apsigulė́jai, ir guli̇̀ Lp.
4. tr. aptrinti, apvelti begulint: Apgulė́jau daiktą, po šonu padėtą J. Apgulė́ta drobulė, kas benorės pasikloti! Šts.
atgulė́ti, àtguli (atgùli), -ė́jo
1. intr. atsirgti kurį laiką begulint: Atgulė́jo dvidešims metų Ėr. Man atgulė́t reikia, kad nusgąstu Knv.
2. refl. ilgai, kiek norint gulėti: Atsigulėjo jie ten, kol norėjo, iš ryto jau eis jiedu tolyn BsMtI123.
3. refl. begulint pasikeisti, kitokios sudėties pasidaryti: Linai atsigulė̃s, t. y. atsibus J. Jau linai atsigulė́ję, eisim imt Pg. Jei linai gerai neatsi̇̀guli, tai esti pričižę Ds. Ir žieminiai obuoliai atsigulė́ję pasdaro gardūs Vj. Čia atsigulė́jus žemė, gali nedaug mėšlo krėsti Gs. Jau duona iškepus, tik dar tegu atsigùli Ds. Atsigulė́jęs (nusistovėjęs) vynas, alus KI10.
4. tr. nuo ilgo gulėjimo įskaudinti: Šonus atgulė́jau begulėdamas J.

×dagulė́ti, dàguli (dagùli), -ė́jo (hibr.) intr.
1. prigulėti: Guli ir nedaguli an pečiaus Vrn.
2. priklausyti, reikėti: Dagulėjo aukštą plotą (mokestį) imt Arm.
įgulė́ti, į̇̃guli, -ė́jo
1. refl. įprasti gulėti, ilgai gulėti: Įsigulė́jau, tai nebenoriu nė atsikelti Š.
2. tr. išgulėti, išnakvoti: Nebijokit, kiek įgulėsiu (kiek naktų nakvosiu), tiek ir užmokėsiu Ds.
3. tr. begulint ką įspausti: Įgulė́jau duobę begulėdamas J.
| refl.: Įsigulė́jęs žemėsna akmuo Š.
išgulė́ti, i̇̀šguli (išgùli), -ė́jo
1. intr. kurį laiką gulėti: Kai neima miegas, negali teip ilgai išgulė́ti Ėr.
2. tr. laimėti, pelnyti gulint: Neką čia išgulė́si, kelkis! Srv.
3. refl. gulint išsiilsėti: Aš namie vis geriau išsi̇̀guliu, negu svečiuos Gs. Išsigulėj[o], išsigulėj[o] in lažkos, pavalgė ir nuej[o] kieman Arm.
4. intr. kurį laiką sirgti gulint: Žmogus ilgus metus išgulėjo lovoje rš.
5. refl. pasveikti pagulėjus: Tegul guli, tai išsigulės Lp. Gal išsigulė̃s ta kiaulė, gal nedvės Pc.
6. intr. neiti į darbą: Per lietus tris dienas bitės išgulė́jo Slm.
7. intr. išbūti: Pinigai išgulėjo bánko[je] dešims metų Ėr.
8. tr. suslėgti, suspausti, sutrinti, sunaikinti nuo gulėjimo: Visi žirniai išvolioti, išgulė́ti Ėr. Jei pavasarį sniegas išguli rugius slėniuose, tai bulvės tais metais reikia sodinti kalneliuose A.Vien. Kas tik buvo sėta slėniuos, tai vanduo išgulėjo BsPII206. Sniegas išgulėjo rugius Pns. Pūrai išguli (iškali, išnaikina) žoles daržūse, ir žemė paliekta be žolių Šts. Suskis išguli dobilus, bet neišeita par griovį Šts. Našlelės patalai išgulėti D14. Šeirės lova išgulėta, meilės žodžiai iškalbėti KlpD73.
| Jūsų ten visi laukai išgulė́ti (jūs ten visą laiką gyvenat), o nieko nežinot Krsn.
9. tr. nuo gulėjimo įgyti naujų gerų savybių:
^ Linai šilką išgul (pasidaro kaip šilkas begulėdami) Sr.
| refl.: Pjaustinėjimui imti tik gerai išdžiūvusias ir išsigulėjusias lentas rš. Neišsigulė́jus duona (neiškepus kaip reikia) Jnšk.
10. intr. SPII62, An priderėti, priklausyti, būti kaip reikiant: Merga kaip išgùli Kp.
nugulė́ti, nùguli (nugùli), -ė́jo
1. intr. galėti gulėti: Kaip tu ir nuguli̇̀, kai visi dirba?! Slm. Atsibodo jam ta naktis, nebegali nugulė́t ir laukia dienos BM128. Iš degmaties nenuguli, bėga iš patalo Rod.
2. intr. truputį pagulėti: Kad katras ir pasigėrė, atsigulė, nugulė́jo, ir vėl viskas gerai Bsg.
3. intr. nusilpti begulint; numirti: Gulėjo stancijukėn, kol nugulėjo Lp.
| refl.: Nusigulė́jusi [sirgdama] teip, kad led tik paeina Sml.
4. tr. nuspausti, nuslėgti: Šonus nugulė́jau begulėdamas J. Nugulė́jau ranką, dabar tirpsta Ds. Oi matušele, balta lelijele, … dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44. Tas vainikėlis žalių rūtelių, jis nugulėjo mano galvelę JD857. Žolę nugulė̃s (nukalės, sunaikins) bulbienojai Šr. Jo rėžį vanduo nugulėjęs Žem. Pernai sniegas nugulėjo žieminius javus Čk.
| refl. tr., intr.: Nusigulė́jau sprandą, negaliu nė bepalenkti Šts.
| Kai dobilai nusigulė̃s, da ben kokį vežimą užkrauna Sdk.
5. refl. nuo stovėjimo nusistoti, nugulti tirščiams: Nusistovėjęs (nusigulė́jęs) alus KI16.
pagulė́ti, pàguli (pagùli), -ė́jo
1. intr. kiek gulėti: Anas pagulė[jo] kruopelę (trupučiuką) ir nuejo Rš.
2. intr. pasirgti gulint: Pagulė́jo mėnesį ir numirė Dglš.
3. žr. nugulėti 4: Pagulėjo [vanduo] daug šieno dėl to, kad malūnas suaukštino tvanką Šts.
4. intr. pabūti nenaudojamam, pasistovėti: Pagulė́jusi žemė, turės augti Ėr.
| refl.: Pasigulė́ję obulai gardesni Krtn.
pérgulėti, pergulė́ti, pérguli (pergùli), -ė́jo
1. intr. kurį laiką ištisai gulėti: Visą naktį akių nesudėjęs pergulėjau rš.
2. intr. kurį laiką ištisai gulėti sergant: Išsisuko koją taip, jog per pusę metų ant lovos pergulėjo Sz.
3. intr. pernakvoti: Pérgulėk šiąnakt šiaip taip J. Ateik pérgulėt – man tep nykù Kt. Kur tu ten pérgulėsi tam Kaune? Alk. Pergulė́jo ji pas mane du naktigultu Slm.
4. intr. kurį laiką gulint pasitaisyti: Dirvonai tam yra didžiai patogūs, už vis jei paarti metus pargulės, idant šaknys žolių supūtų S.Dauk.
5. tr. sugadinti begulint: Už naktigultą nieko neimsiu – mano suolo nepergulėjai Šlčn.
6. refl. persistovėti: Persigulėjęs vynas R. Ir tabokus parsigulėjusius teip pat reik pavarstyti S.Dauk. Ar nepersigulėjus drobė? Pc.
7. refl. nugrimzti begulint: Rūmas viškai žemė̃s persigulėjęs Kp.
pragulė́ti, pràguli (pragùli), -ė́jo
1. intr. gulint praleisti laiką: Dėl jo Monika liūdnai spėliojo, daug naktų pragulėjo be miego P.Cvir. Žmonės namie pragulė́jo šventę – visą dieną lijo Ds.
2. intr. sergant praleisti laiką lovoje: Duktė pragulėjo aplink metus Ds.
3. tr. ilgu gulėjimu prakiurdyti: Ans šonus pragulė́jo kiaurai begulėdamas J. Paklodę pragulė́jau Slm.
| Pragulėta motriška liaunas dainuoti J.
^ Mano kepurė stalo nepragulės TDrIV80(Tvr).
| refl. tr.: Šoną prasigulė́ti KI319.
prigulė́ti, pri̇̀guli (prigùli), -ė́jo
1. intr. ilgai gulėti: Prigulė́si, kai pasensi, einam! Pc.
ǁ užtektinai gulėti: Dar tu neprigulėjai, kelkis! Pc.
2. tr. ilgai gulint, ką pelnyti: Gulėdamas nieko neprigulėsi Ds.
3. intr. prisibūti nieko neveikiant: Per žiemą bitės prigùli uždarytos Rm.
4. intr. pritikti, gerai stovėti (apie drabužį): Ta sermėga glaudžiai prigul prie kūno KI71.
5. refl. begulint pagerėti kokybei: Tai bus gerai valgyt, kap prisgulė̃s [obuoliai] Grv.
×6. intr. SD52 priklausyti: Kam pri̇̀guli šitas miškas? Lš. Valsčiuj jis te prie pieno pri̇̀guli Upt. Nėko nepri̇̀gulinčiam buta teko Slnt. Užmokėk, atiduok, kas man prigulė́jo JD980.
| refl.: Kas paskutiniop daiktop prisiguli SPII223.
7. intr. pritikti, priderėti: Plaikstytis yra į neprigulinčias vietas vaikščioti J.
prigulinčiai adv.: Žirnius prigulinčiai (tinkamai) minkštai ištrink rš.
8. tr. sugyventi begulint: Nėščią padaryti, ką prigulė́ti KII174. Vaikai Dievo prigulėjo dukteres žmonių ir jamus vaikus pavaisė BB1Moz6,4.
sugulė́ti, sùguli (sugùli), -ė́jo
1. tr. ilgai gulint, ką pelnyti: Gulėk gulėk – gi ką tu sugulėsi (kas bus iš to gulėjimo)? Sim.
2. intr. išgulėti: Jis dvi savaites sugulėjo ligoninėj Lnkv.
3. tr. suvelti, sutrinti, sujaukti: Ir vėl atrėmė sutvarstytą pakaušį į sugulėtą priegalvį rš. Drabužį sugulė́jai begulėdamas J. Našlio lova sugulėta Tv.
| refl.: Susigulė́jo į lamantus plunksnos begulint J. Užsivilkęs guli, kurgi nesusigulės jam drapana! Jnšk.
ǁ refl. susislėgti: Reik žemei susigulėti prieš rugių sėjimą Jnšk. Pašarinės žolės mėgsta susigulėjusią dirvą rš. Anksčiau suarus, pūdymas geriau susiguli rš. Šienas susigulėjo, dabar vėl galim kraut ant viršaus Ps.
4. tr. gulint ką pakeisti, subrandinti:
^ Guli linas – sugul šilką (švelnus pasidaro), guli vilna – sugul vilką (šiurkšti pasidaro) TŽV610.
| refl. prk.: Jis visai gerai susigulėjęs rašytojas sp.
5. refl. TDrVII103 sugyventi gulint: Be mažo kas nebūtų iš žmonių susigulėjęs su tavo moterim BB1Moz26,10.
užgulė́ti, ùžguli (užgùli), -ė́jo
1. tr. gulint ką laimėti ar netekti: Dirbdamas tai vis uždirbi, o gulėdamas ką užgulėsi? Sml.
| prk.: Tebuvo balnicoj (ligoninėje) dvi nedėlias, ir užgulėjo (reikėjo užmokėti) arti aštuoniasdešimt zlotų Klt.
2. intr. apsinakvoti: Kai nuvažiuosi, tai ir ažugulė́si, jau neleis naktį važiuot Ktk. Jis nuvažiavo ant vieną karalių ir ažgulė́jo naktigul̃to BM20.
3. refl. užsisirgti: Ligonis kai užsigùli, ir pasijudinti bijo Pc.
4. refl. užsibūti, užsilikti: Pirkioje kvepėjo suodžiais ir užsigulėjusiu mėšlu rš. Gauti pareiškimai nesvarstyti užsiguli mėnesiais sp. Užsigulė́jusios prekės (ilgai neperkamos) BŽ146. Pas kaimyną užsigulė́jo pinigai (neatsiimti užsibuvo) Grž.
5. intr. nuo gulėjimo pagerėti, atsistovėti: Čia buvo gãniavos, tai čia ažgulė́jęs laukas Arm.
6. intr. Mž37, DP462, PK10 priderėti, priklausyti: Iš tiesos daug ant to vardo užgul BPI235.

Daugiau informacijos

užgulė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

atmainýti

Apibrėžtis

mainýti, mai̇̃no, mai̇̃nė K; SD148, R
1. tr., intr. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis Žem. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu J. Lygiomis mainyti N. Rugius maini̇̀s an bulvių Klvr. Mai̇̃no stintas lygiu saiku an rugių Jrk126. Mainyk kiaušais Lnkl. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis PP78. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas Rt. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius BsPI6. Ilgai nepalaiko, mai̇̃no kaip čigonas arklius Jnš. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką Tv.
^ Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) JV147. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo (d.) Ds. Kas arklius maino, tas pėsčias eina LTR(Msn). Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) LTR(Lbv). Galvos ant uodegos nemainyk LTR(Rm). An dešimties kvailų ir vieno razumno nemai̇̃no Lp. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais (sakoma plūstančiam, keikiančiam) Šts. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti VP15.
| refl.: Mainýkiavos peiliais! Skd.
2. tr. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi) BsPII183. Akinius reikia mainýti Krm. Jau buvo pradėję mainýt pavardes Gs. Stonas mainyt reikia NS648. Vieni paveikslai mainė kitus V.Piet. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras rš.
^ Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) Sim.
| refl.: Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta Lkv. Pas mus mainosi šeimynos BsPIV29. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos Jnšk.
| Vidus nesmai̇̃no (viduriai užkietėję) Tvr.
3. tr. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo J.Balč. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs V.Myk-Put. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt Klvr. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo PK48.
4. tr. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą J.Balč. Balsą mainau SD159. Baltas nuometas veidelį maino LTR(Mrj). Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs Jnšk.
^ Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) Žsl. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) LTR(Lš). Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) Arm.
| refl.: Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Mair. Laikai jau mainos Mair. Mai̇̃nos žmonės ir jų papročiai Vrb. Gal jau pradės mainytis oras? Jnšk. Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos LTR. Mainosi žmogus kap mėnulis Mrs. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmai̇̃no Vdn. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį LTR(Alvt). Nemainos Viešpatis … kaip žmogus DP477.
5. refl. pereiti į įvairius atspalvius (apie spalvas): Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj V.Myk-Put. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų LzP. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir mai̇̃nos Vkš.
ǁ raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – mai̇̃nos akysa Lš.
6. tr. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa rš. Markių nemainė į rublius Prn.
◊ nėrà pirštù pir̃što mai̇̃nęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti Šts.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainýt rañką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč Ktk.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu LTR(Ad). Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu LTR(Str). Kai tau kójas mai̇̃nė, ir be skatiko tai gera buvo Prng. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? (iš raudos) Tvr.
širdi̇̀s mai̇̃nos baimė, neramumas ima: Širdi̇̀s mai̇̃nos, nežinau, ką bedaryti Šts.
antsimainýti (ž.) tr. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero Šts.
apmainýti tr.
1. K paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmai̇̃nėt? Mlt.
^ Čigonas i arklį an kūlio apmaino Plv. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) TŽI165.
| refl.: Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom BsMtI70.
| prk.: Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis Blv.
2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmai̇̃nė – vietoj naujos paliko seną Rm. Jau mums apmainė žemę Žem. Drapaną paskutinę apmai̇̃nė Brt. Jam tą avelę apmai̇̃nė LTR(Slk). Apmainykiat drapanas jūsų BB1Moz35,2. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko PK133.
^ Negražus, kap laumės apmainýtas Kb.
| refl. tr., intr.: Apsimainyk žirgą ir vėl jok BsMtII54. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) Rdm. Apsimainant ką daryti N. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) K.
3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum J.Balt.
| Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs)! Lp.
| refl.: Buvo buini, dabar apsimai̇̃nė (sudžiūvo) Gs. Svietas apsimai̇̃nė, ir oras apsimai̇̃nė Pls.
4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk J.
5. refl. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę BsO75.
◊ ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainai̇̃, tai kitas nekaltas Vv.
atmainýti tr.
1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103.
| refl. tr., intr.: Atsimainė jie vaikais Ps. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? J.Jabl. Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu Š. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt Ds. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi LTR(Aln).
2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes JD1062. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu D45.
3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti J. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą BsPII256. Ponas skaročelę (staltiesę) atmai̇̃nė, ir žmuoj neturi ko valgyt (ps.) Lz. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku Tat. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru brš.
| refl. tr., intr.: Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos] BM53. Marškinius atsimainýt Dv.
4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan., pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai J.Balč. Ką prižadėjęs, neatmainąs S.Dauk. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo DP564.
5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys V.Kudir. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą Sz. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? DP558. Bjauriai buvo atmainytas veidas jo MP81.
| Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) SD52.
| refl.: Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba K.Būg. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį J.Bil. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo LzP. Anas labai atsimai̇̃nęs ant veido BM41. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę J.Balč. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė Tat. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu rš. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t.t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė A1884,48. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio V.Myk-Put. Kaip atsimainė laikas senybės! rš. Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas J.Bil. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas DP199. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje SkvMt17,2. Atsimainė lyg šuo po metų PPr313. Atsimainė kaip po ligos KrvP(Jnš). Į pavakarį oras atsimai̇̃nė, ėmė šalti Rm. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino Pnd.
ǁ daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle DP20. Neatmainomą teisybę pasakiau M.Valanč. Ir valia jo notmainoma yra DP214. Palaima neatmainoma VoK54.
atmainytinai nepastoviai.
neatmainomai adv.: Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai M.Valanč.
| refl.: Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė DP21. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi DP462.
6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė P. Vandenį kartų atmainė saldų DP264.
| refl.: Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas Tat. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą Tat. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę SPI182. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis DP572. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį brš. Ing vaiką atsimainęs SD447.
7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus SD212. Atmainýk dešimtį rublių Sdk.
8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo Kkl. Niekas jo (piemenėlio) neatmai̇̃no: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra Asv. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmai̇̃nė Grv.
| refl.: Atsimainydami ką daro N.
įmainýti tr.
1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį Ėr. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam Skr.
2. mainais iškeisti, gauti: Įmai̇̃no grūdų anie iš kitų vietų Pvn.
| refl. tr.: Arklį už jautį įsimainýti KI360. Jie tenai įsimainę gintaro prš. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną (d.) Drsk.
3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo) Š.
| refl.: Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami Š. Abudu įsimainydami geria Vaižg.
išmainýti tr.
1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau KlpD95.
^ Išmainė velnią ant gegutės LTR(Lbv). Išmainė protą į šnapšės burną Šts.
| refl. tr.: Išsimai̇̃nė geresnį arklį, kaip turėjo Ėr. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį Švn.
2. refl. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja Rp.
3. J pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmai̇̃nė, nebėr Ds. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei Mair. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais J.Balč.
4. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimai̇̃nė Prng. Matos, ka serga, išsimai̇̃nė jau Jnšk. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas J.Paukš.
5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis Mrj. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus BsMtI120.
6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane Pš. Ejom vortos (sargybos) išmainýt Lp.
| refl.: Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę BsPIV183.
| Anas jau dvidešimtuką išmai̇̃nė (persirito per 20 metų) Arm.
◊ rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio (d.) Ppr.
numainýti tr.
1. žr. išmainyti 1: Kam ką numainýti KI32.
| refl. tr.: Aš arklį už karvę nusimainiaũ KBI24. Ate[jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė[ja]u nusmainýt an arklyno Ml.
2. J mainant apgauti: Numai̇̃nė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti Šts.
| refl.: Jau tu visai nusimainei̇̃ (bemainikaudamas) Skr. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių LTR(Tt). Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė Blv.
3. pakeisti kitu, sukeisti: Numai̇̃nė muno klumpius Šts. Numai̇̃nė mintuvus Šts. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė Aps. Visus rūbus numai̇̃nęs Arm.
| refl. tr.: Reiks tau marškiniai nusmainýt Lz.
4. refl. pasidaryti kitokiam: Nusimai̇̃no oras Vvs. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido Lz. Visa in veido nusmai̇̃no, dreba visa stovėdama Str. Net nuo burnos nusmai̇̃nė LTR(Grv). Deguželės (gegutės) balsas nusmai̇̃no – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) Lz.
pamainýti
1. tr., intr. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamai̇̃nom (mainykime) arkliais Ds. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės Pls. Vedu pamainýkiav tabokais Pln. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie Ut. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų LTR(Ob). Sese, pamainýkim skarelėm Ds.
^ Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė KrvD34. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina KrvP(Vlkv).
| refl.: Pasmainę [kiaušiniais] mušė OG290. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė Plng.
2. tr. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti Pt. Reikia jai skalbinius pamainyti LzP. Sniegena spalvą pamai̇̃no, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė Rk. Laumė žmonėms pamaino vaikus rš. Pritinka sena pamainyt rš.
| refl. tr., intr.: Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) LTR. Kai pasmai̇̃no valgymas, tai sveikiau Všn. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) Rod. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte Ds.
3. tr. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų Sn.
| Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai rš.
| refl.: Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje J.Balt. Darbujam pasimainydami Lp.
4. tr. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė V.Krėv.
| refl.: Žmonių įpročiai, norai pasimaino rš. Dideliai pasimai̇̃nė ant veido Skdv.
5. tr. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus J. Pamainýk man šimtą rublių Vžns.
◊ žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti rš.
parmainýti tr. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? (d.) Mrj. Kur dėjai savo žilį (arklį)? – Parmainiau an juodo Mrs.
pérmainyti tr.
1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus LB192.
2. R12 pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė Mrj. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys V.Krėv. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų Upt. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė Šk. Permainė savo pavardę LTII208. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį rš. Reik jau stoną parmainyti JV630. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile) Jn.
^ Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą LMD.
| refl. tr. R12: Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti A.Vencl. Pareidavo drapanų parsimainýt Upt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius Kp.
3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan., pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį Kal.
4. R, SD296 padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino J.Balč. Jį kariuomenė visai pérmainė Lš. Širdį permainei (nebemyli) LzP. Žmonės permainė bernelio žodelius LTR(Al). Senovinės dainos visos pármainytos Brž. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles JV253.
permainytinai
| refl. K: Oras buvo gerokai jau persimainęs rš. Vienok jau šiandien laikai persimainė V.Kudir. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų Brž. Kai užeina širdis muštis, visa parsimai̇̃no (išeina iš veido) Jnšk. Pérsimainęs visas, tuoj mirs Ds. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas Mž476. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų BtMt9,2. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai M.Valanč. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę N325.
| Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima KI34.
5. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė Skp.
ǁ refl. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia Up.
6. refl. pasivaduoti: Parsimai̇̃nę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną Jnšk. Viens su kitu persimainydami N.
7. aversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas Tat. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį BsPII146. Parmainei verksmą maną į linksmybę M.Valanč. Pikta į gerą parmainyti M.Valanč.
| refl.: Jis persimainė mažiučiukas Brž. Medis į žmogų persimainė Ds. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą LzP. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio (d.) Žž.
8. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius Ėr.
| refl. tr.: Persimainė auksą ir namus pasistatė Kp.
◊ rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina Ėr.
pramainýti tr.
1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramai̇̃nė tą arklį Dv. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau Asv. Tą patį žirgelį dai pramainysiu TDrIV47(Dglš). Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio Vrn. An rūkymo pramai̇̃no kepalą duonos Brb.
| refl. tr.: Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo Skr. Prasimai̇̃no kokį ryzą į ką Ėr.
ǁ mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramai̇̃nė (d.) Dkšt.
2. refl. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimai̇̃no – gauna ne geresnį, o blogesnį Gdr.
3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainai̇̃ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) Ėr.
4. refl. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti Skr.
5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę Plv.
primainýti tr. Sn mainais daug įsigyti.
| refl. tr.: Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių J.Balč.
◊ kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng.
sumainýti K
1. tr., intr. padaryti mainus, išmainyti: Sumai̇̃nė su juo drapanom ir arkliais BM168. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? MPs.
^ Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius LTR(Šd). Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai (d.) Pn.
| refl.: Pypkėm susimai̇̃nėm su juo Ėr. Susimainė vienas su kitu diržais BsPIV106.
2. tr. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus J.Balt. Man vakarėly kaliošus sumai̇̃nė Ds. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) rš.
3. refl. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmai̇̃nė Bn. Čia daug kas susimainė mano amžiuj Krm. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmai̇̃nė? Švnč.
4. tr. sumaišyti, supainioti: Tą vardą (lūšies) lietuviai vis su meškos sumaino Bs.
◊ aki̇̀s sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus Lp. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt Ml.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“ MTtVIII106.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau J.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti rš.
užmainýti tr.
1. žr. sumainyti 2: Kas ažmai̇̃nė man kepurę? Sdk. Ažmainýta pirštinės Dbk. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą BsPII257.
2. mainais uždirbti: Užmai̇̃no šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba Šts.
3. Antr užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Ut. Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt Ds.
| Buliavos (bulvės) užmai̇̃no (atstoja) duoną Jnšk.
◊ rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès? Ad.

Daugiau informacijos

išmainýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

primainýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

užmainýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

parrašýti

Apibrėžtis

rašýti, rãšo, rãšė; H180, R, Sut
1. tr., intr. N, K brėžti popieriuje ar kur kitur kokius grafinius ženklus (žodžius, skaitmenis ir t.t.): Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti Mž16. Rašau į akmenį R75. O kad būt kas išmoko mane rašýt Lnkv. Mokykloj nesu vienos dienos buvęs, o rašýt geriausiai išmokau Ob. Taisyklingai tai aš nemokėjau rašýt LKT194(Grš). Ir aš buvau pradėjus [mokytis] rusiškai rašýt Žln. Aš rašiaũ kitap, o žodžiai kitap stovi Ūd. Rašiau kaip mokėjau, nors viena raidė į pietus, kita į šiaurę žiūrėjo rš. Ir rašyt gražiai rašai P.Cvir. Rãšai jau, kad rašai̇̃ Mlk. Tai nabagėlis rãšo ir rãšo Grv. Aš pats rašýsiu Aps. Kad būtum berašąs buvęs, būtum ir plunksną turėjęs rankoje J.Jabl. Skliausteliais išskirto įterptinio sakinio gale gali būti rašomas klaustukas arba šauktukas rš. Velnias rašė rašė, prirašė pilną skūrą – jau nėr kur rašo LTR(Prng). Rãšo kap višta su koja (negražiai) Kt. Rašo kaip gaidys ant kiemo LTR(Pp). Rašo lyg katinas su lopa Šll. Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką J.Jabl. Rašomieji egzaminai būsią vėliau J.Jabl. Rašomoji bei šnekamoji kalba K.Būg. Čia yra jo rašomoji mašina, rašomieji įnagiai J.Jabl. Rãšomas popierius Ds. Rãšomoji šikšna, pergamentas KII106. Plunksna rašoma R317. Čia jo rašomasis stalas J.Jabl. Tos [toblyčios] buvo iš akmens ir rašytos pirštu dievo BB2Moz31,18. O kad liepė sau paduot rašomą toblyčią, parašė kalbėdamas: Jonas yra jo vardas Ch1Luk1,63.
^ Rašo nei į kaktą, nei į staktą Ggr. Kas skaito rašo, duonos neprašo Pd. Plunksna rašo, grašio prašo S.Dauk. Po kuodeliu nerašis, kačerga pečiuj rašis (teigiant, kad mergaitei mokslo nereikia) Vlk. Pritraukia dulkių an padlagių, ka ant rytojaus gali rašýti Bt. Nemoku nei rašyt, nei skaityt, o mane nori karalium išrinkdyt LTR(Dv).
ǁ intr. būti tinkamam brėžti grafiniams ženklams (apie rašymo priemonę): Plunksna gerai rãšo DŽ1.
2. tr. R420 sudaryti kokį tekstą, dėstyti raštu: Rašinį rašė J.Jabl. Rašė penketui (penkiems) – parašė dvejetui (dviem) J.Jabl. Pasisėdau už stalelio raštelius rašyti KlvD192. Kam čia rašai laišką, ar sūnui? J.Jabl. Jei laišką rašai̇̃ (moki rašyti), tai toli apeisi Paž. Apie tą nelaimę dar ir dabar [laikraščiai] teberašo Grž. Laikraščiuosa nereikia meluot rašýdamiem Drsk. Rãšo tus laikraščius, gauna piningiuko Krš. Aure, Baltrukas vakar rašė rašęs ir apsiriko tris kartus Blv. Diena, kurioj lakštas yra rašytas Vilniuj SD39. Idant tau duočiau akmenio tablyčias ir zokaną bei prisakymus, kurius aš rašiau BB2Moz24,12.
^ Man galvoj, kap kas rãšo (greit susiorientuoju) Lzd.
rašýtinai adv., rašytinai̇̃: Geriau parašyk rašytinai̇̃ Lkv.
3. tr., intr. kreiptis į ką raštu, siųsti laišką: Jam rašau R18. Aš jam nerašysiu, kad ir kažin kaip jis prašytų J.Jabl. Rašyk man šituo adresu J.Jabl. Nor negreitai grįšiu, dažnai aš rašysiu KrvD217. Viena sesutė numirė, kita ir dar̃ dár gyvena, lakštus rãšo LKT373(Btrm). Jau aš jam daugiau nerašęs gromatėlių Rod. Rãšė laišką, ka atvažiuotum – nevažiavo LKT101(Kv). Ar daug duosiu, ar maža, rašysiu vis apdraustais laiškais J.Jabl.
^ Kad čia ne prie man rašýta (juok. sako neperskaitantis ar nemokantis skaityti) Trgn.
rašýtinai adv.: Ir rašýtinai (raštiškai, raštu) prašė, ir vyrai važiavo, bet negavo Šts.
| refl.: Rãšės, ka ant švenčių pareiti, o jau i po šventei, o ano kaip nėr, teip nėr Slnt.
ǁ refl. susižinoti laiškais: Kol gyvi būsim, rašýsimės Krs. Aš žinau: tau mama neleid rašýties su vaikiukais Trk.
4. tr., intr. kurti veikalą: „Anykščių šilelį“ A. Baranauskas rašė pačiais kūrybingiausiais metais rš. Vaižgantas tada rašė „Pragiedrulius“ V.Myk-Put. Ir žiūrint, ar tai gera, ar liūdna, aš rašydama ir džiaugiuos, ir verkiu I.Simon. Eiles rašydamas į knygą, žadėjau juoktis, o verkiu E.Miež. Daug rašė labai gražių eilių ir dainų A1884,85. Kaip veikalą tą rašiau ne dėlei lietuvininkų, ale dėl tikrųjų žemaičių P.
5. tr. žymėti, fiksuoti: Kap tik aš šnekėt, tep jis rašýt Bgt. A puodų, šaukštų nerašýste (klausia viską užsirašinėjančių dialektologų)? Dbg. Nerãšai, ba nemoku [dainos] Grv. Tokia [daina] nėr kaip rãšo knygon Tvr. Rãšotė ir rãšotė, pasilsėkitė, bus ir rytdiena LKT403(Šč). Tada maliodiją, kad norit, rãšait Grv. Perdien rašýtūtėt, galėtūt rašýt Vlk. Bū[k] prie man ir rãšai an manę Aps. Matai, rãšant kalbos nėra Km. Kaimo gyvenimas turėjo savus nerašytus moralinius įstatymus bei humanistinius papročius rš.
| prk.: Ilgi ilgi gyvenimo metai rašė tame veide sopulius ir ašaras, ir vargų klaikumą – rašė rūpestingai, be pasigailėjimo J.Bil.
| refl. tr.: Tos paskaitos nerašýsiuos Mžk.
6. tr. traukti į sąrašą, registruoti: Jau rašė bites [dėl mokesčio] Dv. Vai augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, o da n’užaugo pusėn ūgelio, girdžiu – karužin rašo BsO337. Reik rašýti lentas Gršl. Niekame nerašyti, niekam nieko nemokėjo, niekų nieko nedirbdami, mito iš apgauties ir vagystės M.Valanč. Aš po Darbėnais buvau rašytas Plng.
ǁ (germ.) Pgg, Sg būti iš eilės: Šešiasdešimt kad rašỹs (kai bus šešiasdešimtieji metai), tai bus karas Ktč. Tuokart rašė vieną tūkstantį septynis šimtus ir devynis I.Simon.
7. tr. traukti į narius: Uždraudė zokaninkams be žinios ar daleidimo vyskupo rašyti į tretįjį zokaną motriškosias M.Valanč.
| refl. Sd: Ir dabar daug kas rašąsi į blaivybę J.Jabl. Rašėsi draugijon ne tik Vilniaus miesto, bet ir Vilniaus kaimo lietuviai rš. Rašýkis pri mūsų Žeml. Rašýčiakės (rašyčiausi) i aš važiuotie GrvT88.
8. tr. skirti dokumentu: Lauką turėjo nerašytą N. Tėvas vakar savo turtą sūnui rašė J.Jabl. Tos žemelės du hektarai: vienas man rašýtas, kitas – mano seseriai Skr. Atsivedė ir sūnų rašytąjį (rašytinį, kuriam laukas rašytas) J.Jabl. Tai aš rašyčia pusę majentkėlio, bi pribudinčia savo motinėlę TŽI286(Mrs). Tas nebuvo į dienas rašyta, dėl to aš ir nepadariau Šts.
| refl.: Žemė ant motkos rãšos Alv. Viena an manę, kita an sūno (sūnaus) karvė rãšosi Rod.
9. skirti ką gauti: Tu mun mažiau tų vaistų rašýk, jau aš visai pasibaigsiu Skdv. Rãšo senį į ligoninę Rdn.
10. tr. metrikuoti: Aš ir nevinčiuitas, ir nerašýtas Švnč.
| refl.: Sutarė jau rašýtis Jnšk.
11. refl. dėti parašą: Rašýtis po pareiškimu DŽ. Mes rašomės po taikos atsišaukimu, nes žinome, kad šimtų milijonų žmonių valia yra nenugalima A.Vencl. Visi beraščiai kaip rãšės? – Kryželiais Plt. Kažin, daugiau pasirašė kas nors [skundą] ? – Kas ten jiems rašysis K.Saj.
12. tr. N marginti, ornamentuoti: Jis patsai guli rašyto[je] lovelė[je] J. Gražiai rašytas yr R134. Rašytas akmuo Q339. Margutį rašyti A1885,378. Jūs rasit mane linksmą, drobužes audžiant, raštužius rašant, su bernužiu bekalbant JV860. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? ArchIV603(Vlkš). Ne stakles dėsi, ne šešnyčius rašysi Sln. Jin gražiai pirštines rãšo – ot duot jai numegzt! Lnkv. Kad mane paimtų karalius, tai aš rašyčia raštelius be skietų, be skietelių Švnč. Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti KlpD115. Ta, kuri šilkais rašo, bus mano mylimoji RD85. Kad aš emu ranko[n] grėblelį rašytą, mano myliamiausio rankelių taisytą (d.) Brūnava (Latvija). Mergužę guldysiu į margą vygelę, aš pats atsigulsiu rašýto[j] lovelė[j] JD781. Puikus ir jo žirgytis obuolėliais rašytas KlvD78. Baltos liepos laivelis, rožėms rašýts žėglelis LB18. Mano skrynužėlės ašaroms rašýtos JD708. Tų bitelių, tų gaudžiančių koreliai rašýti JD55.
| prk.: Tėvas stovi vienplaukis, ir aš matau, kaip šaltis rašo mėlynes jo veide J.Balt. Šalna pirmoji rašė langus S.Nėr. Oi apyneli, žals puroneli, kam rašai veidelį mano, veidelį? D52. Anytėlės dvarely vargai vartuos rašyti JD513.
^ Genys margas nerašytas TDrIV164.
13. tr. oficialiai vadinti: Tik be reikalo jie mūsų karaliais visur save rašo (rašosi) J.Jabl.
| refl.: Vienas gaspadorius rašėsi Kumpys Cp. Subatiškė tik rãšės, o mus vadina Meškiniais Ad. Rãšėmės Kukliais (pavardė) iš Kaziulių (kaimo) Dv. Ana rãšos pase lietuvė Smal. Rãšosis lenkas Pls. Vijolė ir dokumentuos rãšos Km.
14. tr. varduoti, užkalbėti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė Šts.
◊ kai̇̃p rašýte rãšo apie gražiai bėgantį: Arklys bėga gražiai, kaip rašyte rašo J.
kitù galù žẽmę rašýti labai stengtis: Nor jūs rašýkit kitù galù žẽmę, tai vis tiek Krok.
kójomis rašýti bėgti, gražiai metant kojas: Apjoj kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys liš kójom rãšo, kap skraido Lz.
skū̃rą rašýti mušti: Paims bizūną, rašys tau skūrą LTR(Rk).
antrašýti (ž.) tr. J.Jabl, Š užrašyti: Antrãšo daugiau, negu išgėrėm Šts.
aprašýti tr.; Sut
1. H161, R, N, Š raštu pavaizduoti, nupasakoti: Aprašýk tą nusidavimą K. Žmogų aprašant, reikia su žmogumi gyventi, juoktis, kentėti P.Cvir. Nu ka teip bjauriai buvo aprašýtas, jug reikėjo gražiai aprašýti Als. Miokardo infarktas pirmą kartą buvo aprašytas XIX amžiaus pabaigoje rš. Plačiau ir geriau tas kalbos paminklas bus aprašytas, jei jis bus kada antrą kartą išleistas ir pasidarys prieinamas mokslo žmonėms KlbIII242(J.Balč). Jau toj knygoj visa teip aprãšo Km. O kai visai nėra lietuviško atitikmens, originalo žodis išverčiamas aprašomuoju būdu rš. Aprašydamas užliecavoja MP65.
| refl.: Prieg tam apsirašo toj knygoj dar kiti griekai Ch4Moz(įžanga).
2. siunčiamu laišku papasakoti: Aprašiaũ visas savo bėdas Krs. Turu kada, aprašáu visas naujynas Krš.
| refl.: Aple vaikius apsirãšo viena kitai Krš.
3. aplinkui ar ištisai prirašyti: Tos toblyčios buvo apirašytos iš abiejų šalių savo, apirašytos buvo iš vienos ir iš kitos šalies Ch2Moz32,15.
4. pažymėti, pavaizduoti, užfiksuoti: Tas velnias visas išlindo, ir jis visą gražiai aprašė, nupiešė taip, kaip gyvą velnią BsPIV51.
5. Grv, Sdk sudaryti dokumentą, ką paskiriant, paimant: Jis savo turtą aprašė sūnui J.Jabl. Senis Kindys aprašė užkuriui visą savo ūkį ir pats nutarė „ilsėtis“ V.Krėv. Jai dėdė namus aprãšė Ktk. Viena jau aprãšė svetimam sa[vo] pirkią Pls. Lig smerčiai gyven', ale neaprãšai [pirkios] niekam Pst. Namai seniai vaikam aprašýti Klt. Karaliu[i] labai patiko tas jaunikaitis, jis aprašė jam savo dvarą LTR(Smn).
| refl. tr., intr.: Buvom pas notarą apsirašyt Smn. Tėvas apsirãšė iš vaikų karšybos Š. Urbonas su velniu ant trisdešimties metų apsirašė LTR(Šlv). Atejus Jogailai į Vilnių, sandarą su anuo padarė ir apsirašė, jog, jei Vytautas mirs bevaikiu, visa Lietuva teksai (teks) lenkams S.Dauk. Turėjo lauką an savęs apsirašę Vlkv. Aš už jo neisiu, kol jis visko neapsirašys (kol jam tėvas neužrašys ūkio) Jnšk.
6. Asv sudaryti turto aprašą, sąrašą (areštuojant, iškeldinant, apskaičiuojant kiekį ir pan.): Jam aprãšė namus už skolą J. Aprašė mano paskutinę kumelėlę Jnšk. Jiem už nesumokėtus mokesčius karvę aprašė Ėr. Mum ar aprãšė ant iškėlimo [iš melioruojamų žemių] Grz. Ateis aprašýti pašarų Vdk.
7. SD228 apibrėžti, nustatyti: Apskrienu, aprašau SD223. Dievas apirašo rubežius Kanaan Ch4Moz34(turinys).
8. išmarginti raštais: Seniau drobiniai (marškiniai) buvo aprašyti Klp.
9. refl. apsiskelbti: Daugiau jis apsirašęs visiems: vyskupui ir popiežiui ir visiems ponams ir kunigams, kad jis gražiausią bažnyčią pastatysiąs Sln.
atrašýti tr.
1. SD213, Q621, R, Sut, N, K, J, Š parašyti (laišką) ir atsiųsti: Atrãšė lakštą OG95. Buvo atrãšęs laišką – aš nenurašiau Ktk. Stasė tujau pat atrašýs tą laišką Trk. Potam atrãšė, kad jau eš esmu ligonėj (ligoninėje) Pb. Vis jis pats atrašýdavo laišką, o dabar sūnaus atrašýta, kad tėvas serga Krs. Iž Amerikės atrãšė: numirė sesuoj Azr. Gaunu laiškų iš Vokytijos, dabar atrašýs vėl Kin. Kad jeigu atvažiuosi, tai atrašýk laišką Mlk. Aš tau atrašýsiu margą gromatėlę su juodais krašteliais, su viernais žodeliais (d.) Plm. O ir atrãšė iš Vilniaus gromatėlę JD1171. Atrašysiu motinėlei baltą popierėlį NS507. Atrašė bernelis negerą navyną LTR(Skp).
| refl.: Sesuo iš Amerikos atsirašė Šk.
ǁ parašyti atsakymą: Skubu atrašyti į Tamstos laišką J.Jabl. Seniai nurašiau laišką, ale ma neatrãšo Plv. Karalius, gavęs tokią žinią, atrašė atgal BsMtI87. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl. Jos tuoj atrašė mielai padėsiančios man susirasti kambarį ir įsikurti nepažįstamame mieste LzP. Dėdut, būk geras, skubiai man atrašýk atsakymą Pkr. A būtumei atrãšiusi atsakymą? Trk.
2. refl. Š pakankamai, iki valios rašyti.
3. dokumentiškai panaikinti teises (į turtą): Ji tebebuvo neatrašyta, nenorėjo, kad ūkis būtų pavestas broliui rš.
| refl.: Broliai atsirãšė, pri žemės nebkabinsias Užv. Aš neesu atsirašęs nu butos Šts. Kvailelis atsirašo nuo savo dalies ir išeina Jd.
4. panaikinti užrašymą: Užrašei namus ir tylėk: jau daugiau neatrašysi Vlkv.
ǁ atgal perrašyti užrašytojui: Aprašau, o už dvejų man atrašys Lp. Selvestras norėjo atgal tėvui namus atrašyti V.Piet.
5. išbraukti iš sąrašų, išregistruoti: Atejau mirusį vaiką atrašyti Lnk.
6. refl. Nv išstoti, pasitraukti: Jis jau buvo atsirãšęs iš šaulių Rm. Buvo prisirašę, bet pabijoję, kad blogai nebūtų, vėl atsirãšė Šd.
7. refl. iš naujo prisirašyti, persirašyti: Girininkai (kaimas) atsirãšė pry Naumiesčio parapijos: vieškelį jie greičiau prygauna Vn.
8. refl. atsisakyti: Ar sunku buvo atsirašyti nuo lietuvių tariamuoju jų kalbos „mužikiškumu“? Vaižg. Pasileido gerti vyralis ir gavo atsirašyti nū gyvenimo Ggr. Žinoma, tokie tada ir nuo bažnyčios atsirašo LC1886,19.
9. ką parašytą atnaujinti, paryškinti: Su bronza tas raides atrãšė iš naujo Jrb.

×darašýti (hibr.) tr.; SD43, Sut baigti rašyti: Dabar visi išėjo, palikau viena, galiu dar darašýti laisvai Rs.
įrašýti tr. K; SD403, R, I, N
1. ženklais pažymėti: Kada kurpius numanė, kad jau į tą vietą jį atvedė, tada pasakė žmogžudžiui, kuris priėjęs ir su kreida įrašė į duris BsPIII14-15.
2. pateikti raštu, užfiksuoti: Įrašýk ir tą žodį, t. y. įpiešk J. Įrašau, įrašą uždemi SD166. I aplink mūso kolkozą į laikraštį įrãšė (sov.) Grg. O ta evangelija yra įrašyta per Lukošių šventą tais žodžiais MP87. Yra senovės raštūse įrašyta S.Dauk. Ne visa yra Biblijoj įrašýta, ko reikia tikėt DP217. Visi tavo vargai angelo sargo šventa rankele lieka įrašyti į dangaus gyvenimo knygą V.Krėv. Aš tau atrašysiu margą gromatėlę, aš tau inrašýsiu vardą prievardėlę DrskD207.
| prk.: Ties supiltais kapais, ties griuvėsiais sustoję, mes naują priesaiką įrašome širdyje S.Nėr.
3. užfiksuoti garsus: Mūsų visas grajijimas plokštelėsna įrašýtas buvo Krs.
4. įtraukti į sąrašą, įregistruoti: Pradžioje ta svetima moteris augino jį slaptai, po karo įrašė Fridriko vardu J.Gruš. Mechaninė linija įrašyta į valstybinį naujos technikos planą (sov.) rš. Knygose įrašýti Velniakiai (kaimas) Krs. Sodelin (į vaikų darželį) inrãšė vaiką, ir būna anas tę Dv. Įrašytas terp šventų SD83. Į Ragainės bažnyčią buvo įrašýta Rsn.
| prk.: Kai įrašýdavo į vyrus, turėdavo duot kvortą šnapso, tada priimdavo į šokius Vlkv. Aš tau bijau pasakot, kad manęs bėdon neinrašytum Ml. Kiba jau tu inrašýtas šiton lazdon (visą laiką ją nešiojiesi) Trgn.
| refl. Sut, K: Ejo tada visi įsirašyt, kožnas miestan savo Ch1Luk2,3.
5. refl. įstoti: Atsirado tokių, kurie iš karto paklausė vokiečių ir įsirašė į Vlasovo armiją J.Avyž. Jau penkti metai, kaip esu įsirašius į davatkas Sz. Aš nuėjau Dauronys ir įsirašiaũ kolchozan pati pirmutinė (sov.) Lz. Meskit girtystę ir pijokystę, įsirašýkit į šventą blaivystę Kp. Mano brolis Jurgis įsirãšė į lietuvių draugiją Ktč. Nei niekur insirãšęs buvau, o kaip mane mygo visokiais būdais Antz.
6. refl. įsimiklinti rašant, pradėti gerai rašyti: Kai daug rašai, tai ir įsirašai̇̃ ir gali gražiau parašyti Mrj.
7. J išmarginti: O kas tau įrãšė drobelės kraštelius, o kas išvingiavo patį vidurėlį? JD793.
išrašýti tr. K; SD416, R, Sut
1. B nupasakoti raštu, aprašyti: Anys išrãšė, kokiais buvo apvilkalais, kokiais čebatais Str. Kaipogi aš radau, jog tose knygose daug rods tiesa ir gerai yra išrašyta, bet ir daug yra, kas mūsų krašte po visam nenaudingu, bet ir iškadingu yra S.Dauk. Dovydas, ansai didis pranašas, gražiai išrašė tą karalystę jo ant daug vietų, o labiausiai psalme 71 MP85. Apie tatai pilnai išrašo keturi evangelistai BPI255. Nei joksai liežuvis iškalbėt, nei joksai raštas išrašyt negali MPIII8. Taip Šventas Raštas mums išrašo Mž265.
2. parašyti: Tai aš vis, šipulėlį net nusidrožus, į rašalą dažau ir vedžioju, kur brolio buvo išrašýta LKT194(Grš). Parneš gromatėlę, krauju išrašytą LTR. Gromatėlę išrašiau, pas motulę nusiunčiau LTR(Vlk). Išrašė vyruo, ka šunyčiai gimė (ps.) Grd. Parneš juodais kraujais išrašytą margą gromatelę S.Dauk.
| refl. tr.: Puikų liudijimą pats sau buvo išsirašęs Grėtės tėvas I.Simon.
3. sukurti: Anie paskuo iš tų kningas išrašýs Ms. Jo dėdės išrašyta daina An. Išrašė knygas pamokslų, tais visas svietas negalėjo atsidžiaugtie Tat. Tą „Vitolio raudą“ pirmučiaus išrašė lenkų rašlyvas J. J. Kraševskis LC1883,2.
4. B, Š nukopijuoti, perrašyti: Rašykit, rašykit, kad daug išrašýtūt Dgč. Ans buvo išrašęs negerai, i gavo dvejetą Všv. Išrašysiu tau cielą padėjimą, išimtą iš kningos P.
| refl. tr. Š, Ds: Gimnazijoje tai girdėjęs ir tą dainą išsirašęs A1884,412. Iš senų bobučių išsirašiaũ vaistus nuo plaučių Krs. Dainą kur gražią išsirašyk kokią Plv.
5. suženklinti (visus): Išėjusi pamatė tą ženklą ir tuojau tokiais pat ženklais išrašė visų kaimynų duris J.Balč.
6. nupiešti: Pakabino gražią maliavonę, arba abrozą, išrašytą valakų žemė[je] par Leonardą de Vinči M.Valanč. Buvo lenton išrašýtas verpstas Mlt. Tablyčia arba drobė, ant kurios svietas ižrašytas yra (žemėlapis) SD142.
| prk.: Šaltis išrašys languos tulpes, ramunes S.Nėr. [Laumės juosta] kyla aukščiau dar, lanką žavingą išrašius padangėj S.Čiurl. Išrašo viražą lėktuvas kaip didelis baltas drugys E.Miež. Daug dar vargo matė, bet išrašytieji širdy paveikslai nebeišdilo J.Bil.
^ Rožė, ant popierių išrašyta, nekvep VP40.
7. H180, R išmarginti, išraštuoti: Išrašytas darbas Q143, B. Auksu išrašytas N. Gražiai išrašyti patalai B. Paduok man tas išrašýtas pirštines Lnkv. Marškiniai išrašyti kvietkeliais Šlu. Buvo atvažiavę iš Vilniaus, tai lanko ieško, išrašýto gražiai Slm. Nei joks audeklas niekuomet nebuvo taip išrašytas, kaip paupių pieva Blv. Ir atnešė šilkų kuską, vingių vingiais išrašýtą JD1559. Nuo senų tėvulių seniai pasakyta, kad mergelių meilė auksu išrašýta (d.) Pb. Išsiūs man marškinelius, išrašys meilės žodelius RD92. [Audėja] išrašė raštelius kai bitės korelius NS14. Mok mano mergelė dailiai siūti, vingriuotais rašteliais išrašyti KlpD43. Pasiūk ma[n] marškinėlius, išrašýk rankovėles LB38. Sermėgėlė išrašýta JV661. Vienąkart [išdykėliui] nuleidėm kelneles, su anglia pašlapinę kad išrãšėm pilvą! Ppl. Kas tau išrašė baltą veidelį: ar tai midučio žalia spurgelė, ar šio alučio balta putelė? BsO128. Jūs veidmainiai, kurie lygūs este grabams išrašytiems BPII421. Jeib padarytų visokį darbą, pjauti, austi ir išrašyti geltonais šilkais BB2Moz35,35.
| Išperėjo sau vištyčius, margus, išrašytus LTR(Ob).
| prk.: Kailį svirpliai kaip rašyt išrašė (išgraužinėjo) Nmk.
| refl.: Laukiniai žmonės be juokų puikiai išsirašę [dažais] Vr.
8. Mžš išleisti (atitinkamai įforminant): Užgeso ligą ir išrãšo iš ligoninės Všv. Nors dar buvau be galo silpnas, vos tik galėjau pastovėti ant kojų, mane iš ligoninės išrašė ir grąžino į senąją kamerą rš.
9. pašalinti: Jį išrãšė iš partijos Gs.
10. panaikinti: Išrašýk metriką, kad nebūtum knygo (?) J.
11. paskirti (atitinkamu dokumentu); parengti atitinkamą dokumentą (kur vykti, ką gauti ir pan.): Išrãšė vaistus tris mėnesius Rm. Kap anas išrašýtų man šiferio Nmč. Komandiruotė jau išrašyta, dienpinigiai paruošti rš. Antrą sykį nuėjus, daktaras nieko negelbėjo, bet išrãšė į Kauną važiuoti Skr. Daugiau judesiais negu žodžiais paprašė pardavėją išrašyti [čekį prekei] J.Avyž. Kai buhalterijoje išrašys kvitą, tuomet ir galėsi keliauti rš. Vargoninkuo reikėjo būti raštingam, reikėjo metrikus išrašyti Plt.
| refl. tr.: Išsirãšė išimtinę, neatidevė į teismą! Krš.
12. refl. išstoti: Kiek teko susekti, Australijos moterys užpernai jau iš tos sąjungos išsirašė Pt.
13. refl. išsituokti: Dabar lengvai susirašo ir išsirãšo Vdk.
14. užprenumeruoti: Sudėkim visi pinigų ir išrašykim „Lietuvos pionierių“ (sov.) rš.
| refl. tr.: Laikraščių neišsirašiau Šts. Turi išsirašęs daug laikraščių ir jiems dalija Žem.
15. parsiųsdinti: Grafas ją išrãšė iš Varšuvos Aps. Galgi anas išraši̇̀s svotą, kai neturi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Turėjau išsirãšęs šautuvą Dgč.
◊ káilį išrašýti prilupti: Kap aš tau išrašýsiu káilį, tai atsiminsi, kada gimei! Al.
paišrašýti (dial.) tr. viską surašyti: Visas tas giesmes paišrãšė LKKIX203(Dv).
nurašýti; Q2
1. tr. N, K parašyti ir nusiųsti: Gromatą nurašiaũ ten J. Tos pačios šeimininkės patarimu nurašė jie abu laišką jos pusseserei A.Vien. Nurašiaũ gromatą, o jie nepraskaito Lkm. Maž gromatą rašai, taigi linkėjimas reikia nurašýt Mlk. Slūga nurãšė raštą ant karalių BM19-20(Skp). Ėmė nurašė močeka ragana gromatą int karaliūnaitį LB266. Prašė gerų dienų nurašýti Grž. Būs nurašančių į gazetas ir be tavęs Šts.
2. tr. N, K nukopijuoti, padaryti teksto (ar jo dalies) nuorašą.
| refl. tr. K: Ir jūs tikriausiai prisimenate, kaip ne kartą apsimetėt nepastebėjęs nusirašyto jo klasės rašomojo darbo rš. Jis kruopščiai nusirašė dainą apie baudžiauninko buitį V.Myk-Put.
3. tr. prirašyti ko: Ant mėlyno popierio su kreida nurãšo Žg.
4. intr. sugebėti aprašyti: Gražiai nurãšo – skaitai i seilę ryni Krš.
5. intr. negražiai parašyti: Nagi ir nurašei, nei išskaityt negalima Alv.
6. refl. netekti sugebėjimo kurti, išsisemti: Daugelis itin talentingų mūsų rašytojų nusirašė, begamindami laikraštinę makulatūrą K.Kors.
7. tr. išpiešti, išmarginti, išraštuoti: Nupirko klumpius nurašýtus gražiai Grg. Aš nemoku dviejų siūlų gražiai nurašýt pirštinių, geriau man paprastu megzt Lnkv. Ar jau nurašėte kiaušinius? Lnkv. Nijolė nurãšė raides, aiškiai buvo matyt – tokios didelės Jrb. Jų pastatai ir namai yra nurašyti išdrožinėjimais, kertelėmis, apvadžiojimais Šlč. Man grėblelis nurašytas, bernužėlio išprašytas (d.) Pn.
| prk.: Šaltis nurašė ledinėmis gėlėmis langus rš.
8. tr. nubraukti, panaikinti; pripažinti netinkamu: Jau buvo nurãšę visa (visus nuostolius) Vlk. Inventorius nurašytas rš. Nurašýk šimtą aštuoniasdešimt (praloštas akis, lošiant tūkstantį) Krš. Tai kokių sausainių nurašo, tai teip kokia kapeika užeina Mžš.
| prk.: Jau nurašýtas – niekur neinu Rs. Sakau, aš jau lãpėm nurašýtas Gg.
9. refl. rašant nusidilinti: Plunksna nusirãšiusi KI26.
10. tr. burtais išgydyti, nuvarduoti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė. Ne visi temoka rožes nurašyti Šts. Taip pat nurašomas apriejimas LTR(Alks).
◊ káilį (kar̃tį, per kudãšių, skū̃rą, šiki̇̀nę) nurašýti prilupti: Da gal nebuvo kailis gerai nurašytas, kad šitaip šneka LTR(Ds). Paims bizūną, nurašis skūrą LMD(Kp). Kai ben kartą smarkiai nurašýt šiki̇̀nė, tai žinotumėt, kaip su savais ir kaip su svetimais! Km. Gaspadorius gaspadinei kartẽlį nurãšė LTR(Pnd). Už tokį darbą nurašysiu per kudašių, tai daugiau taip nebedarysi! Km.
parašýti K; SD263,276, H157, R, Sut
1. tr., intr. nubrėžti popieriuje ar kur kitur ženklus (raides, skaitmenis ir t.t.): Mūsų kalbos garsus raidėmis parašome J.Jabl. Ant to akmens raidės parašýtos Gg. Lentą ant kaklo nešiodavo juodą, [mokykloje] parašydavo, kad [lenkiškai] nemoka Krs. Kai mės Vilniuj buvom, te lietuviškai [gatvės] parašýta ir ruskai Mlk. Reikia suprast parašýt žodis Rmš. Su šita plūksna neparašýsi – pagedus Sb.
ǁ truputį rašyti: Tam kartuo parašáu, paskaitau Trš. Mane pamokino parašýt tėvas Rud. Vaiske išsimokiau parašýt, paskaityt Grv.
2. tr., intr. sudėti kokį tekstą; išdėstyti raštu: Parašyk, kiek jis ėmė N. Ir tep greit parašýk viską! Vlkv. Dirbysiu skrynelę jaunajai mergelei, oi ir parašysiu vardą, pavardelę KlpD42. Parašysiu gromatėlę baltan popierėlin NS1055. Buvo kaime vienas žmogus, ką laišką moka parašýt Rud. Parãšė su krauju tą raštą (ps.) Brs. Tada parašė Moziešius visus žodžius pono BB2Moz24,4. Kur tatai yra parašyt? Vln28. Kur apie tatai parašyt yra? Vln32.
^ Rodos, aišku kaip parašýta Gs. Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta LTR(Km). Ant nosies neparašýta, koks jis yra Jnš. Ant kaktos gi neparašyta Ad. Aiškiai pasakyta, bet neaiškiai parašyta KrvP(Lp).
| refl. tr. N: Visą savo kalbą jis turėjo pasirãšęs DŽ1. Aš pasirašýčiau ir pasiskaityčiau savo mergos vardelį į šviesųjį kardelį JV1042.
^ Šneka kaip pasirãšęs (sklandžiai) Krš.
3. tr. sukurti: Aš žadėjau kada ne kada vieną kitą „kalbos dalykėlį“ parašyti J.Jabl. Įbruko jam kningeles, įdėm tai dienai parašytas M.Valanč. Tada ir mane ištrink iš tavo knygų, kurias tu parašei BB2Moz32,32.
4. tr. CI572 sudaryti metmenis, eskizą.
5. žr. surašyti 5: Jau aš yra parašýta (mano pasakos užrašytos) Dv.
6. tr. R375, BPI48, Ev sužymėti, surašyti; užregistruoti: Anuo metu išejo ediktas nuog ciecoriaus Augusto, idant būtų parašýtas visas pasaulis DP37. Daug teipag ir kitų ženklų padaręs yra Jėzus po akimis pasiuntinių savo, kurie neesti parašyti tose knygose MP174.
| refl.: Aš pasirašiau par mūrininką, muni ir išvežė vokyčiai mūrų dirbti Lnk. Ir ėjo visi pasirašyti kiekvienas ing miestą savo brš.
7. tr. R39 išdėstyti raštu ir nusiųsti: Jis parašė gromatą J. Sūnus lakštą parãšė Pb. Parašaũ nors trumpai Krs. Parãšai lakštelį sūneliui Lkm. Jis parašė atgal, kad, kas gimė, tegul auga LTR(Rk). Parėjęs namon, parašė laišką prie Dobilienės LzP. Paskui tėvelis parašė pasiilgęs Irkos Pč. Dar̃ vaikelis mažutis jau gali laišką parašýt Rud. Sakė paraši̇̀s laišką – viską sužinos Klvr. Vieną laišką parãšė, ka parvažiavo, antrą į savaitę – ka jau mirė Erž. O kas tau taip greitai žinias parãšė? JD712. Kas man parašė vaiskelį joti? NS493.
8. refl. intr., tr. SD263, Q586, R384, Sut, N, K padėti parašą, ką patvirtinant, kam pritariant: 500 milijonų žmonių pasirašė Stokholmo atsišaukimą, daugiau kaip 600 milijonų žmonių – reikalavimą sudaryti Taikos Paktą sp. Abudu nemoka nė vardo pasirašýt Pgg. Moki perskaityt, pasrašýt – gana [mokytis] Rud. Su kaire ranka pasirašáu Všv. Tik pasirašýti buvau išmokusi, dabar i tą užmiršau Lpl. Čia pat [Muravjovas] pasirašė mirties nuosprendį V.Myk-Put. Išveš gydytis nuo pijokystės: tėvas su seseria jau pasirãšė Mžš. Reikia mamai pasirašýt – nedaro operacijos be mamos Dgč. Pasirãšaite, ka jūs neleisit in mano žemės, neganysit gyvulių Aps. Pasrašýkit man juodaknygėn (ps.) Rod. Išdavė vekselį, kur niekas nepasrãšęs, taip ir negavo tų pinigų Grv. Krauju pasrãšė [sutartį su velniu] ir pagovė tą žuvį Grv. Gėriau, valgiau, miegojau ir pasirašydavau, ką pišorius pakišdavo Blv. Tokio nutarimo aš niekad nepasirašysiu J.Dov.
pasirašýtinai Reikia jam įteikti įspėjimą pasirašytinai rš.
ǁ refl. tr., intr. padėti parašą, atsisakant ko: Kad jau pasirãšęs, tai ko da ieškai? Srv. Tu man dūšią pasirašyk, aš tau pinigų pristatysiu an gyrų DS340(Vlk). Pasrašýk, ko namie nepalikai Eiš.
9. tr. paskirti: Negaili žmogaus pinigų, bet vaistų parãšo Dgč. Karalius parašė savo vienatiniam sūnui visą karalystę BsMtII252. Jau parašytas ant tos smerties Q395.
10. tr. nupiešti: Ant tos vėliavos buvę parašyti trys dievų paveikslai K.Būg.
| prk.: Gali ji būti parašýta (graži) merga, o kad ne tos vieros, tai ir po ženybų Gs.
^ Tai gražūs vaikai, kaip parašýti Ig. I toks gražus vaikinas: kai parašýtas Jrb. Ir ant balnelio jaunas bernelis kai rašyt parašytas šio[je] margo[je] gromatėlė[je] ArchIV602(Vlkš). Steponas šešetu arklių važiuoja, kuinai Dievo dovana kaip parašyti! Tat.
11. tr. išmarginti, išpuošti: Kol neparašei̇̃ karavojų? Dv.
12. refl. pasidaryti žymu: Prieš pat paskūjį pradėjo pasirašýti ant baltumo (mirdama pabalo) Prk.
papasirašýti (dial.) padėti parašus, pasirašyti: Ar jau visi papasirãšėt? Dv.
parrašýti tr.; Sut, M parašius parsiųsti: Ui broti, brotereli, parrašyk man gromatelę KlpD17. Sako, kad tėvams parrašąs gromatas verksmingas, kad jam ten blogai einą Sln.
pérrašyti tr. K; SD298
1. iš naujo suregistruoti, surašyti: Eis pérrašyt gyvulius Gs.
2. N naujai parašyti; pakeisti rašant: Vakare laiškas buvo švariai perrašytas, įdėtas į voką V.Myk-Put. Parrašyk par naują visą lakštą J. Aš [raštininkams] teisybę sakiau, o anie antrai̇̃p párrašė Krš. Tas karalius tada suprato, kad tą gromatą perrašė tos raganos BsMtI90. Paštininkė perrašė [laišką], kad gimė ne duktė, o pelė LTR(Rk).
3. padaryti nuorašą: Iš minėtojo sąrašo, perrašyto „lenkiškomis“ raidėmis, duodu sekančius vardus K.Būg.
4. Vkš dokumentu perduoti, paskirti: Aš tau perrašiau ūkį dėl to, kad tu pirmasis mano sūnus ir kad tu darbščiausias iš kitų vaikų I.Simon. Dar nepérrašyta žemė an jų Alv. Anas išdegino, bo anas jau an save pérrašė strychauką LKKII206(Zt).
5. refl. brėžiant persidalyti: Stalą per vidurį parsirašę su kreida pusiau: tas mano, o tas tavo galas Sln.
6. refl. N padaryti klaidą rašant: Aš pérsirašiau KII169.
pierašýti (dial.) tr.
1. prirašyti: Jau cielą šmotą pyrašéi, o nieko nepapasakojau Klp.
2. įtraukti į tam tikrą raštą, dokumentą, patvirtinantį teisę kuo naudotis: Aš esu ant išimtinės pyrašýta Prk.
prirašýti tr.; R420, Sut, I
1. K rašant užpildyti: Aš kad mokėčia rašyt, tai prirašýčia lakštą Dglš. Ana prirãšė pilną lapą J. Buvo pilna skrynia popierių prirašýta Krs. Prirãšai tu kortelę, duo[k] paukštaitei, kad ana ažneštų LKKIII202(Lz).
| refl. tr.: Prisrãšo lapus didžiausius Rš.
2. papildomai parašyti: Draugas Gaulė ar draugė Liliana galėjo prirašyti visko K.Saj.
| refl.: Pranė neseniai rašė tik kelis žodžius, prisirašė ir jos Pranytė su Petrike Žem.
3. daug parašyti: Ponas [dialektologas], kap pagovei manę [klausinėti], tu regi, kiek prirãšėm Šlčn. Jau ką tik prirašysi, tai bus! (apie prastai rašantį) Lp. Lygu nuo kirvio (stačiokiškai) prirãšė Lz.
^ Kai pasigeriu, galva kaip prirašyta: tik spėk šnekėti Kair.
| refl. tr.: Iš mūsų dviejų prisirašýsi pusę knygos Km.
4. Srv, Kls, Ms išrašyti, paskirti: Vaistų prirãšė, pagėriau, buvau apsgydžius Klt. Geramų vaistų daktaras prirãšė Vvr.
5. daug prikurti: Niekas nepasirūpina, kame tie raštai, kas juos prirašo Žem. Tokių nesąmonių prirašo, kad gėda skaityti V.Myk-Put. Tuokart reikalavo nu mokytinių, kad prirašytum plačius lakštus ant garbės geradėjų ir didžiūnų M.Valanč.
6. papildomai prikurti: Antrajam romano leidimui Žilionis prirašė keturis skyrius rš.
7. dokumentiškai paskirti, patvirtinti teisę kuo naudotis: Jis išsistums taip, kol tėvas tik pagaliau prirašys jam ūkį I.Simon. Notaras prirãšė išimtinę [tėvams] Grz. Ir jeigu ji nesutiks su atitekėjusia marčia, tai viską paims, kaip prirašyta I.Simon.
| refl. tr.: Jau Vilkienė prisirašė gerą išimtinę, nebijok I.Simon. Ans karvę prisirašė BzF162.
8. N priskirti, prijungti: Vienus [baudžiauninkus] prirašė prie miestelių, kitus pavertė nuomininkais, o vis tai dėl to, kad vienus ir kitus galėtų lengviau spausti V.Myk-Put.
9. Alv įtraukti į sąrašus, priregistruoti.
| prk.: Parėjau namo, pasisakiau tetei, kad mañ neprirãšo prie bernų Mžš.
| refl.: Jis iš anos pusės Nemuno buvo, bet šitoj pusėj prisirãšęs Skr. Labai vertėtų, kad mūsų inteligentai pasirūpintų laiku prisirašyti į valsčių rš. Prisirãšęs prie pionierių (sov.) Plv.
10. neteisėtai pridėti: Kaip ana visokiais būdais prirãšo [pinigų], da niekas nepadaris Lel.
| refl. tr.: Tų darbadienių jis pats iš savo kepurės (savo nuožiūra) prisirãšo Jnš.
11. refl. būti papildomai įrašytam, prisidėti: Aštuntas vežimas (kortuojant) prisirãšės Krš.
12. primarginti: Visas baltas miško apdangalas prirašytas, primargintas alkanų žvėrelių rš.
×13. (l. przypisać) laikyti kieno padarytu, priskirti kam (kokį dalyką): Kodėlei žodžiuosa vieros vienam tėvu[i] sutvėrimas prirašomas yra? MT39. Ir išradimas purpuro ponicijonams prirašomas prš.
×14. (l. przypisać) skirti, dedikuoti: Tavo mylistos vardui ją (giesmę) prierašyti pastačiau Mž81.
paprirašýti (dial.) tr. visko prirašyti: Ten mes visa paprirãšėm Dv.

×razsirašýti (hibr.) padėti parašą, pasirašyti: Nėr kas daro – razsirãšė tada Ml. Nemoku nei čitot, nei rašyt, nei razsirašýt Asv.
ǁ atsisakyti nuo ko pasirašant: Vot, nuo dėdės dalios razsirãšot, i nuo tėvykščios razsirašýt reikia Ml.
surašýti tr. K, J; R
1. R37 parengti, parašyti kokį dokumentą, raštą: Tai surašiau pareiškimą (sov.) rš. Pirklys sugrįžo namo, džiaugdamasis lengvai suvystęs Alį Kodžą, o tas ėmė ir surašė skundą J.Balč. Iš naujo surašytas karaliaus prisakymas prš. Protingesni žmonės taigi popierius surašo. Kad žinotų, kas kam priklauso, kam ko ir kiek atitenka J.Balt. Surašýsiu margąją gromatėlę Sn. Ar jau surašei̇̃ laišką, einu į pačtą Skr. Gromatėlę surašiaũ, pas močiutę nuleidau JV848.
| refl. tr.: Ana pati iš knygų aktą susirãšo – ir kišeniun Dgč. Kitas skaitys iš kningos, būs susirãšęs, o kitas iš atminties Lpl. Anas kalbą susrãšęs turėjo Ktk.
^ Kepa motinai kaip susirãšiusi Krš.
2. tam tikrą kiekį įrašyti: Čia yra surašyta 6 sakiniai J.Jabl. Į jaučio odą nesurašýsi, ką jis moka Mrj. Kiek jau išmanysu, tiek aš surašýsu tų vaistų Ms. Dar daug ką turėtume papasakoti Jums, mokytojau, bet argi surašysi viską? rš. Tai ji visa surãšė ir užnešė tam Kameliui Eiš.
3. sunaudoti rašant: Čia jo surašýti keturi sąsiuviniai J.Jabl.
4. refl. N bendrauti laiškais: Ar susirãšot su juo? Jnšk. Rečiau besusirašo laiškais Ps. Smulkmenos paaiškės vėliaus. Susirašysime J.Jabl. Su savo vaikais aš kiek susirašaũ, tai viskas Pgg. Susirãšom abu terp savęs Jnk. Brolio mergelė ma[n] parãšo, tai aš su ta susirašau Vlkš. Susirašęs grometomis, siuntinius į Vilnių išleido S.Dauk.
5. užfiksuoti raštu, aprašyti: Ka mokėčio surašýti, jaučio skūrą prirašyčio LKT70(Dr). Kad aš galėtau rašyt, aš būtau surãšius, regėtumėt! Kls. Surašýčia visą knygą, ką žinau Rs. Tatai Valančius vyskūpas teip surãšė tatai Kal. Yra bet ir kitų daugel daiktų, kuriuos darė Jėzus, kurie kada turėtų būt po vieną surašyti BtJn21,25.
| prk.: Ištisa krašto istorija surašyta žaliojoj miško begalybėj, jo griovose, slėniuose, kauburiuose J.Balt.
6. suregistruoti, sužymėti: Į knygas surašyti N. Žiūrėkit, kad būt surašýta visi žmonės Vv. Surãšė visas vištas Tršk. Vakar visas mūso karves surãšė Vkš. Ar jau surašei savo daiktus? J.Jabl. Jo buvo visas gymis surašýtas: ir plaukai, ir akys, visos žymės Skr.
| prk.: Kai buvau jaunas, mano galvoj viskas buvo surašýta, aš viską žinojau Raud. Na, tę surašýta viskas galvo[je], stovi Plv.
^ Par ją viskas kaip surašyta (gera atmintis) Ds.
| refl. tr., intr.: Brigadininkas saviškai susirãšo [darbadienius] Skr. Visi susrãšė Rod. Visi susrãšėm, kad geras žmogus, kad palei̇̃st Adm.
7. žr. aprašyti 6: Surãšė viską, ką turi, i viskas Vlkv. Sūdas surašė Juškos daiktus A1884,190.
8. refl. visiems įstoti: Vargingiausi Pelkelės artojai susirašė kolūkin kaip vienas (sov.) rš. Į kolūkį susirašėm – buožių duonos nebeprašom (sov.) LTR.
9. sudaryti sutuoktuvių dokumentus, sutuokti: Tik užrašų įstaigoje juodu surašytu tesančiu I.Simon.
| refl. Vdk: Jau eis jaunieji nedėlioj susrašýt Dbk.
10. refl. Vkš pateikti dokumentus santuokai: Pirma pasogą dera, paskui važiuoja an kunigą – susrãšo Antr. Ėjo [pas kunigą] susirašýtų Žl.
pasurašýti (dial.) tr. surašyti, užfiksuoti: Visa ką pasurãšot? GrvT69.
užrašýti tr.; R, Sut
1. K pažymėti (žodžiais, skaitmenimis, ženklais): Ažrašýk, kiek ma[no] metų – dideli ma[no] metai Šlčn. Tai jau ažrašýta? Dbg. Aš darbujau, tik neažurãšė [darbadienių] Btrm. O tu mano pavardėlę gromatėlėj užrašei (d.) Snt. Kitas Nevėžio intakas užrašytas Júoda KlbX281(J.Balč).
2. užfiksuoti tekstą: Ant švaraus popieriaus lapo didelėmis raidėmis užrašiau antraštę rš. Šnekamąja liaudies kalba nėra lengva užrašyti pasaka, daina ir kitas vadinamosios tautosakos dalykėlis J.Jabl. Ir taũ ažraši̇̀s [dialektologas], kaip uturi Mlk.
| prk.: Senovės [dalykai] kaip į pakaušį užrašýta (gerai prisimenu) Užv. Iš kur žinosi, kad vagis – ant kaktos niekas neužrašė Vkš.
| refl. tr. N, K: Motina mėgdavo ne tik dainuoti, bet ir užsirašydavo dainas į sąsiuvinį rš. Senus sakyti prašykim, žodžius jų užsirašykim Sln. Ka neraštingas teesi, užsirãšęs neturi Plt. Aš pautursiu prie ažupentį, ė tu ažsirašysi Tvr.
| prk.: Sau ant kaktos užsirašýk, ka neatmeni Šln. Klausykiat ir visi tą atsakymą užrašykiatės į širdį P.
3. įtraukti į sąrašą, užregistruoti: Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž. Iš akies apmetė ir užrašė tuos arus Jnš. Ažrãšo, ir gan! Kp. Jis nusivedė ją į kambarį užrašyti mišių, paskirti dienos V.Myk-Put. O da n’užaugo pusės ūgelio, jau karužį užrašė JD638. Ko, sūneli, nekeli, o žirgelį nešeri, seniai užrašytas į vainelę jotie? LB121. Užrašė mane ing vaiskelį S.Dauk. Jei tu manę neklausysi, aš vaiskelin užrašýsiu DrskD196.
| refl.: Katrie norėjo grįžti namon – namon užsirãšė LKT229(Žž). Užsirašiaũ ligoninėj Vlkv. Mano draugas užsirašęs pirmutinis (kalbėti) J.Jabl. Jeigu dabar užsirašýsi, tai tik po trijų keturių mėnesių teprieisi Vdžg. Neisi dabar, tai į senmerges galėsi užsirašyti A.Vencl.
4. žr. aprašyti 6: Šiandien antstolis vėl vieną karvę užrašė I.Simon.
5. N, K, Sd paskirti (dokumentu): Ažurašo kam ką, testamentą daro SD54. Ana užrašė dalį jamui J. Sako, motina viską žentui užrašỹs Vdžg. Duoną (išlaikymą) užrašiaũ Vlkv. Davė jam keturis iktarus žemės i neužrãšė – dokumentų nepadirbo Mžš. Užrašýk tu man tą, ko nepalikai namie BM277(Šlv). Pačiam vyskupui užrašė ir amžinai atidavė Lieplaukę M.Valanč. Jei Teraspolio nenori, tai Simoniškį, vis tiek vieną ūkį turi užrašyti jai J.Paukš. Ka biesas mun paskolintų, koc dūšią užrašỹčiu, ale tiktai bi gaučiu piningų Žr.
| refl. tr.: Jug ans užsirãšė an savo pavardės viską Als. Jis an save užsirãšė Rmš.
6. refl. Skdt pateikti dokumentus santuokai: Užsirašýt važiuosma Gaidė̃n [prieš jungtuves] Rš. Jau jie užsirašė ir užsakus padavė Jnšk. Petriukui dingtelėjo į galvą padaryti motinai siurprizą; jis nuvažiavo ir užsirašė su ja rš.
7. refl. tr. užsiprenumeruoti: Kviečiame visus užsirašyti laikraštį „Vienybę“ rš. Ledve inkužinau, kad Juozas užsirašytų laikraštį Pns.
8. padaryti įkarpą, rantą: Užrašyk, kurioj vietoj ir kaip capai pjaut Ds. Vienas galas užrašýtas, kad nenusmukt virvė Km. Užrašýk pakojas, kad audžiant virvelės nesmuktų Krd. Užrašyk botagaitį, kad nenusmuktų botagas Sv. Giliau branktą užrašyk, bo pastarankas nusmuks Mlt. Užrašýk iš naujo – matai, kad nulūžo Žl.

Daugiau informacijos

razsirašýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

susiródyti

Apibrėžtis

1 ródyti, -o (ródžia Kp, Čb, Sn; PK93, -ija; N), -ė (-ijo)
1. tr. R, Sut, N, K duoti pamatyti, teikti žiūrėti, apžiūrėti: Man rodos, aš tau rodžiau mano pirkalus J. Ródyti kam paveikslą, nuotrauką NdŽ. Dabar neródžiu nieko niekam JnšM. Dedąs pinigus kapšin ir niekam neródąs LKKVII188(Krs). Kap gaspadorius nueina rugių žiūrėt, tai atsineša saują ir moterim ródžia Vlk. Savo arklius nenorėjau ródyti, geri buvo Als. Tėvai pirma piršliam vyresniąją dukterį ródžia Skdt. Oi man nerodė savo dukrelės, tik man parodė kiemo mergelę LTR(Mrc). Matušele, neeiki, nerodyki skrynelės D36.
| Jam jau žąsienos nerodyk (nemėgsta) Klt.
^ Eimi save rodyt, kitų žiūrėt B539. Eina savi rodyti, kito pamatyti Sim. Vyrui vieną kišką rodyk, antrą – ne (visos teisybės nesakyk) LTR(Krp). Latrui butelio nereikia rodyti LTR(Vdk). Ko nerodai, a pavogęs ką turi?! LTR(Grk). Prieš akis ródo, ką gerai padarei (apgalvojus praeitį, matyti viskas) Mrj. Esu tarp medžių, rodau viską, bet pats nieko nematau (langas) Pnd.
ródytinai Žmogus kuklus – neiškiša rodytinai nei savęs, nei savo veiksmų J.Jabl.
| refl. tr. K, I: Išgėręs vieną kitą ir pradėjęs rodytis tą daiktą, kur rado LTR(Kp). Mama, paeik į šalį – ródykis čia viską (nesikelnėk prie kitų)! Rdn.
ǁ leisti apžiūrėti, patikrinti (sveikatą): Mergaičiukė į galą eina, ar nematai? Išprausiu, negi susmurgusią daktarui rodysi! J.Balt. Sveikatą palaikyti būtina sąlyga vaiką švariai laikyti, marškinėlius dažnai mainyti ir pradžioje kas trečia diena vaiką daktarui rodyti Pt.
ǁ apnuoginti, iškišti, atkišti (kurią kūno dalį) (paprastai reiškiant priešiškus jausmus): Kad kiek įpyksta, žiūrėk, ir berodo liežuvį Grž. Vaikai užkabinėja senį, rodo špygą Jnš. Tas vaikas ir špygą ródo, ir viską, o tu turi būt kvailas Jrb.
^ Miške gimęs, miške augęs, numie parejo – žemei kloniojas, danguo subinę ródo (svirtis) Vgr. Kiemuo kloniojas, o laukuo subinę ródo (svirtis) Štk.
| refl.: Bobos susirovusios subinėms rodės, dėl to ir soda gavo vardą Subinikai Lnk.
^ Mirę subinėm nebesiródysit, kur pastatys, te[n] stovėsit! Skr.
2. tr. daryti matomą atspindint: Tėčio batai, ištepti varveliu ir gerai išblizginti, kone veidą rodė A.Vencl. Šitą veidrodį aš sudaužysiu – jis mane negražiai ródo Skr.
| prk.: Raštas šventas, kuris kaip zerkolas po akim širdies pastatytas, veidą mūsų, kokias yra, rodžia SPI111.
^ Vieną veidą katės, kitą kalės ródo (apie labai nublizgintus batus) Plv. Ar zelkorius kaltas, kad negražiai rodo? Šauk.
ǁ intr. įgalinti matyti: Akys neródo (nematau) Rud. Akulioriai pasigadino ir nerodo ma[n] Gs.
3. tr. demonstruoti: Savo kūrinius užsienyje iki pirmojo pasaulinio karo rodė A. Žmuidzinavičius, J. Šileika, P. Kalpokas ir kiti dailininkai rš. Jis važinėdavo, savo drūtumą ródydamas Skr. Galvojo, šoferiaus ir kiną ródis Mžš. Vaikam ródžia televizorius Kls. Čia tai gražiai ródė: kūliais ritose, matytumėt, kas čia darėse Jrb. Ródė vaidinimą Grv. Stebuklus … ródžia DP166. Rodys dyvus ižgi čerto macies PK122.
ǁ imituoti: Ir anas (anūkas) ródžia, kaip bobutė su lazdom eina Lel.
4. tr., intr. gestais, ženklais aiškinti, nusakyti: Rodžiu SD338. An[t] pirštų ródžia Rš. Gulįs koja ródė Krg. Ródžia – lip (lipk) viršun Rud. Kartas nuo karto rodė man smakru paduoti šieno ir šiaudų, užremti užugardės vartus J.Balt. Stasys norėjo prieiti, tačiau Rokas jam rodė, kad nesiartintų ir tylėtų V.Bub. Galva nedirba – rankom neródyk Jž. Ródžia anas kelią Dglš. Kur jojo, ten gaisais padangę švietė, ten gaisrais kelią savo rodė V.Krėv. Ródomasis ženklas NdŽ. Ir rodžiat (rodo tau) tą kelią MP218. Išklampotas per Gudiškius ir toliau kelias rodė, kur nueita sukilėlių V.Myk-Put.
| prk.: Gyvenimas žmoguo kelį ródo, ale bet par vėlu [tada] Žd. Man vargeliai rodo kelią, tiesus kelias pas tėvelį LTR(Upn).
^ Ar gal aklas aklam kelią rodyti? Prk. Nereik ubagui kelią rodyt, vilkui taipogi B217. Tinginys ir kelią koja rodo LTR(Vl). Darbas darbą rodo Trs. Akės rodo darbą Šts. Darbymetėj darbas darbą rodžia LTR(Ant). Du bėga, du veja, du kelią rodo (vienkinkiai ratai) Stč. Du bėga, du veja, o penktas kelią rodo (porinis vežimas) LTR(Graž). Pats nemato, o kitiems rodo (lazda) LTR.
ǁ kreiptį kieno dėmesį į ką, kad žiūrėtų, matytų: Tu juokavai, man prie peties priglaudus galvą, ir rodei debesis, nuplaukiančius skliautu rš. Ant ko [= į ką] pirštais ródyti KII367. Neródyk pirštu į jį NdŽ. Nerodyk pirštu į saulę – išdursi akis Ds. Su vienu pirštu nerodyk į saulę: jei su dum, jei su visa ranka [galima rodyti] Dr. Rodomuoju pirštu jis trynė panosę I.Simon.
^ Aklai vištai grūdą rodo Lš. Ką tu man rodai ant alksnio grūšnes?! Jnš. Ant alksnio ródo obūlą (vilioja) Tl.
ǁ tr. tam tikra padėtimi žymėti (laiką, temperatūrą ir pan.): Laikrodis jau rodė devintą valandą A.Vien. Prastai ródo jau tas laikrodis – be dešimts vieniuoleka Ar. Jei dangus žvaigždėtas, sietynas rodo nakties laiką M.Katk. Saulė rodė priešpiečių laiką, kai palaukėj pasirodė raiti prievaizdas ir vaitas patikrinti, ar visi stojo į darbą V.Myk-Put. Gyvsidabrio stulpelis rodė trisdešimt šešis ir pusę. Mažai! V.Bub.
5. tr. aiškinti, mokyti: Lig dviem skyriam ródžiau vaikam Ad. Koks tę inžinierius atvažiavęs ir ródžia, kap ir ką daryt Grv.
ródytinai adv.: Aš galiu parodyti ródytinai, teip gerai nesuprasit Vvr.
ǁ skelbti: Ateisim mes sūnausp Dievo, … nes šventas Povilas taipo rodo Mž418. Nuog ano meto pradėjo Jėzus rodyt mokytiniamus savo save eisiant Jeruzalėn ir daug nukentėsiant nuog vyresnių ir vyriausių farizeušų Ch1Mt16,21.
| Kaip jam knyga ródžia, teip jis ir daro Antš. Ką gi kalendorius ródžia? Kp. Mano protas, galva kitaip ródo NdŽ. Kaip liežuvis jau ródo, teip i šneki (savo tarme) Vdk.
6. intr. išeiti į viešumą, atvirą vietą, būti matomam: Pažint, jog jos nerado tanciup, nei puotoj, nei bevaikštinėjančios, nei duryse, nei langiep beródančios ir beveizdinčios ant tų, kurie pro šalį tęnai vaikščiojo, kaip šios kartos mergos daro DP440.
| refl. H173, R130: Aš nenoriu jam rodyties J. Nesiródžia, bijo kareivių Strn. Eik greičiau ir nesirodyk man, kol neparneši pilnos kraitelės uogų! J.Balč. Gali neródyties – nedideliai gražus tesi (juok.) Mžk. Jaunoji pasislepia kamaron ir nesiródžia On. Aš atsiguliau kitan galan ir nesiródžiau, paki visi suejo Šlčn. Garbingu yra dėl zokaninkų daiktu retai iš namų teeiti, kitims nerodyties M.Valanč. Savam tėvuliu[i] nesirodytau, savo vargelio jam neporytau (d.) Vrn. Tą butą parduok, sako, aš nebródysiuos čia tame mieste Krt. Po visų tų įvykių Puodžiūnai niekur iš namų nebesirodė A.Vien. Jis liko to pono žentu, ponavo tam dvare, o tie velniai daugiau jau ten nesirodė BsPIV26. Miškinės kiaulės (šernai) seniau neródės LKT68(Pp). Ka varlės rodos juodos, tai būs lytaus Plt. Saulė ródos Dglš. Kol saulė predės ródyties, ta mas ir išminsma [linus] Varn. Naktį … žvaizdės danguje rodžias DP502.
ǁ refl. atvykti: Jau paleido vaikus [mokytoja atostogų], bet pas mum da nesiródo Jnšk. Mūsasis (tėvas) kai vakar išėjo, tai dar i nesiródo LKKXI202(Škn). Karalienę su dukteria paleido ir prašė, kad ji nesirodytų į savo dvarą BsPII31. Laukai tušti – nieks nei su dalgiu, nei su grėbliu nesirodo V.Bub.
ǁ refl. rastis, darytis: Debesys ródos, ale baltos Vdk. Jau kad iž akmenio [v]anduo ródosi, tai jau bus [lietaus] Grv. Kerta [titnagu], ir tada ugnis ródos Rš. Iš padkavų ugnis ródos Rod. Pavasaris pradėjo rodytis Jnšk. Rytais jau pašąla, gal pradės žiema ródytis Jnšk. Rytais jau šalnos pradeda ródytis NdŽ. Tada dar rubliai nesiródė, litai buvo Skr. Josios veiduose rodės saulės spinduliai LTR(Lp).
| Iš visų pusių (šalių) priegada rodos KBI10.
ǁ refl. darytis matomam, ryškėti: Vieną dieną, vaikščiodamas po krantą, pastebėjau iš vakarų pusės nykstant jūrą ir toj vietoj rodantis iškilus žemę, kuria galėjau pabėgti nuo salos J.Balč.
^ Rodos, rodos, tik neišlenda (taip pasijuokiama iš dažnai vartojančio žodį „rodos“) LTsV841(Vlkv).
ǁ refl. kilti sąmonėje: Ir Ilžei dar vis tebesirodo Ėvės ašarotas veidelis I.Simon. Gal, sakau, tas pasišiaušęs dirigentas taip įstrigo į galvą ir rodosi man akyse visokiais pavidalais? K.Saj.
ǁ refl. būti išspausdintam: Jų (užsienyje gyvenančių lietuvių rašytojų) atskiri kūriniai vis dažniau pradeda rodytis Lietuvos spaudoje bei literatūriniuose leidiniuose rš.
7. tr. prk. išleisti, išduoti iš savęs: Išsiskarojo [kriaušaitė], ale nė vieno žiedo neródė Rd. Anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė, anei vienas bernužėlis tieselės nesakė (d.) Rtn. Vaikščiodama uliodama akmenėlius žarstė, anei vienas akmenėlis ugnelės nerodė (d.) Lp.
8. tr., intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Toks karštis badus ródo Skr. Pavasaris gražiai ródo Šln. Dangus ródžia vėją Kp. Visa rodo, kad rytoj bus šilta diena rš. Nė nerodo gamta, ka tuoj būt lietaus Šn. Kap saulė ródžia, lietus bus Kls. Kasdien ródo lytų ir vėl išsišvaisto Skr. Liuob šieną iškreiksi viename rėžė[je] – pradės jau ant lytaus ródyti, bėgsi į kitą rėžį tujau Krt. Katė vėjus ródžia Kp.
9. refl. Pš, Nj, Ds, Smn, Pls, Yl, Plng vaidentis: Seniau ródės žmonėm Vvs. Pali tuom akmeniu tai visiem ródėsi Ktv. Jų pirty, sako, ródos Ktk. Pasakoja, kad čia irgi ródės Lzd. Sako, ka te kokie ródosis, tę kokios tę visokios baisenybės ródos, tai kaip tę eitie?! Krn. Biržyne, būdavo, ródos ugnelė (pinigai degė) Antr. Dabar cūdai nebesrodo Pbs. Sako, bepročiuo i piningai ródos Slnt. Sirgdamas svaitėjau, i mun visokios šmėklos akės[e] ródės Plt.
^ Kad ródos, tai žegnokis Plv. Girtam iš vieno du rodos Plt.
ǁ refl. apsireikšti: Par keturias dešimtis dienų ródės jiemus Viešpatis ir kalbėjo su jais DP212.
10. tr. reikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos pajusti, suprasti, suvokti: Aplinkinių gyventojų rodoma jo tėvams pagarba apsvaigina karštą jauno Viliaus galvą rš. Jis niekada nerodydavo savo jausmų vaikams, jis tarytum varžydavosi rš. Žiaurumą neródžiau, kareivis būdamas LKKIII197(Prk). Mielaširdystę man rodysi biednamui KN20. Idant iki gali meilę savą tėvišką rodyt teiktumbeisi PK31. Per stebuklą tat rodei, juog tarnų savo nemirštai PK137. Kaip tiktai prieš juos (tėvus) savo nepaslušnystę rodžia MP65. Matai, ir tos piktumą ródo Prn. Ar čia iš rimtųjų pyksti, ar tik valdžią rodai? K.Saj. Toną ródyti BŽ150. Pats visur vaikščiojo, purvą ir vandenį brido basas ir visiems rodė, kaip reikia nebijoti šalčio J.Balt. Riteriai nulenkia galvas, tuo rodydami, kad sutinka V.Krėv.
| Ligonis buvo labai silpnas, menkai berodė gyvybę J.Balč. Plonučiai medeliai dar nerodė jokių gyvybės žymių rš. Ką pilvas ródo, a neskausta? Krš.
ǁ kelti aikštėn, atskleisti: Mokytojai gyrė jį ir rodė pavyzdžiu kitiems mokiniams rš. Meilę jos ródžiu, idant jus to malko meilaus dalinykais padaryčio DP35. Tau, Tėve maloniausias, rodžiu nuodėmes manas DK134. Du pirmuoju adventu didį mielaširdumą Dievo prieš mus rodžia, o du paskutiniu teisybę jo apreiškia DP2.
| refl.: Tikrasis tikėjimas … ir žodžiuose, ir darbuose ródžias DP465. Didumas anos dienos ne tiektai iž rūstybės Dievo, bat ir iž kantrybės Dievo ródžias DP9. Ir iš daug kitų [vietų] rodžiasi, juog mes iš savęs nieko neturim PK242.
11. tr. žymėti, reikšti: Prielinksniais vadinami … žodžiai, kurie rodo daiktavardžio arba daiktavardiškai pavartoto žodžio sintaksinius santykius su kitais savarankiškais žodžiais LKGII577. Priežastis rodančios [jungės] S.Dauk.
12. tr. leisti konstatuoti, nustatyti, teigti: Visas [mergaitės] liemuo ir akys rodė žvalumą Žem. Šiandien dar jau raštai, jau pasakos rodo juos žemlionimis buvus S.Dauk. Rašymai [laikraščiuose] rodžia, jog bus karas Pls.
ǁ sakyti, tvirtinti: Įstatymas rodo, ka reik[ia] duoti Vgr. Įstatymas rodo, kad aš pensiją gausiu Stč. Poniškas jo vardas rodo, kad jis reikalaus ir poniško apsiėjimo! K.Saj. Antraštėje minimas žodis surinkimas rodo, kad tas katekizmas yra išleistas kalvinų KlbIII239(J.Balč). Taip pat praktika rodo, kad skruzdėlė su sparniukais lekioja – bus lietaus Btg.
13. tr. tvirtinti teigimą faktais: Tavo teisingumą jie ródė J.Jabl. Tam tikrame savo gramatikos skyriuje Jaunius rodo, kad reikią rašyti … veskime, meskime (iš ved+kime, met+kime) LTII318(J.Jabl). Kožnas savo tiesą ródyt pradėjo Sv. Rodyk tatai po akim mano ir tavo brolių BB1Moz31,37. Jei piktai kalbėjau, tada rodyk tatai pikt sant BPI372.
ǁ duoti parodymus, liudyti: Jis pats neprisipažino, bet visi kaimynai ródo Up. Jie nebeturi teisės rodyti nei civilinėse, nei kriminalinėse bylose, net sprendžiant ginčus dėl lauko sienų J.Balč. O ryto metą susiejo visi byskupai, raštnykai ir vyresnieji žmonių, teipajeg ir visa rata bei rodijo ant Jėzaus BPI374.
14. tr., intr. Btg daryti tam tikrą įspūdį: Rugiai iš pavasario puikiai ródė, tik vėliau numenko Grš. Šįmet mėlynių labai daug bus, labai gražiai ródo Jrb. Šiemet žieminiai prastai ródo Nj. Iš rudenies nieko dobilai ródė, bet dar̃ in pavasarį tai nei velnio Al. Nesvarbu, plotas [bulvių] ką ródo, o ką šaknys Skr. Tas bulvių kaišimas į ką beródo aklo žmogaus Gršl. Nor ir jaunas, al ródžia in pabuvusį LKT403(Šč).
| refl.: Kai papylė [v]andenio, tai vasarojus baikai ródžias Slm. Kur bus susiūta, siūlės visai nežymės, rodysis lyg suaugę KlbXIV42(J.Balč). Iš stuobrio rodės žmogus, iš kadagio gyvolis Žem. Tu netikęs žmogau, kaip tau ta pasaka ródos? K.Donel. Aš negalėjau suprasti, kaip jie nebijojo žiūrėt į tokį baisų daiktą, koks aš turėjau jiems rodytis J.Balč. Didliai slabni ródžiaus tą naktį Ms. Ji ródėsi visai gyva NdŽ. Aš nepilnametis ródaus [iš išvaizdos], o einu jau dvidešimt pirmus metus Šts. Kaip pabaiga svieto ródės tie vokyčiai Krš. Šventadieniui, to laiko mada, mergaitės, o ypač moters, segės bent keliais apsagalais tyčia, kad būtų storiau paskugalyje ir dėl to laibiau rodytųsi juosmenyje Vaižg. Geresnė ródos R47. Viena [duktė] buvo nematyto gražumo mergaitė; karalienė neapsakomai tuo džiaugėsi, iš to džiaugsmo tiesiog be galvos rodėsi J.Balč. Miškas ėmė ródytis vis labiau ir labiau pažįstamas NdŽ. Ródės nei į tvorą, nei į mietą NdŽ.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kokiu: Ir jis nori rodytis teisingas J.Jabl. Nenorėk geras ródytis, geras nebūdamas KII100. Būk, koks nori rodytis, ir geras būsi žmogus J.Jabl. Vieno noro geram rodytis čia neužtenka: reik[ia] ir būti geram, ne tik rodytis J.Jabl. Jonukas nor rodyties tėvuo geru, kad pyrago parvežtų Klm.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Rodžiuosi ką darąs SD34. Jis rodės tikrą teisybę sakąs M.Valanč. Šis ministras visados buvo mano slaptas priešas, nors akyse jis man rodėsi geras J.Balč. Jis turėjo ródytis, jog jam jie nei šalta, nei balta NdŽ.
ǁ refl. I didžiuotis, pūstis.
ǁ refl. išsiduoti, garsintis: Sek paskuo manęs atstu, dabar negali rodyties mano pažįstama Žem. Jie turia visko, tik nelabai ródos, nelabai vaišina Skr.
15. impers. darytis kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man rodo, kad nebelis daugiau Skr. Man rodo, nereikalaus tokių, palikste bevypsą Žem. Anos proteliuo teip rodo, kad paprūdžiais žemė liesesnė Šts.
| refl.: Ródos man, tau K. Gerai rodos man N. Man rodžias, kad visur lyja Brš. Man ródos, kad jūs va čia až kalno ažeitūt, tuoj pamatytūt kiškį KlbXI32(Lkm). Man ródosi, kad be reikalo šitas darbas Krm. Veizėk, mun ródos, ka yra durės[e] [raktas] Gršl. Tik man ródos, kad lubos prislėgė man' prie lovos Grv. Mun ródos, ka… – Ka rodos, reik žegnoties (juok.) Plt. Rodžias tamsu vis, nenoriu keltis Brš. I mun pradėjo ródytis, kad i numūse velnių yr Als. Kai judu, tai da nieko ródos, o kai apsistoju dirbus, ródos, ka netvirta sveikata Nmk. Vakar, kaip toks lietus, ródės, va jau po vasarai Mžš. Kaip i nepadoru ródos: pasakok daba tokius nėkus Lk. Visiems rodės Gustį būsiant čiuiniu vaikeliu, nes buvo gan dailus M.Valanč. Kiekvienas taip elgias, kaip jam ródos geriau NdŽ. Jiems ródės taip ir reikiant NdŽ. Jau koks geras lietus – ródos, kad auksas byra Kš. Veizėk, kaip vištos leida nu lytaus: ródos, kad anums drobužiai sušlaps LKT87(Žr). Susėdę ir rodavosas, ródos, ka darbo nebūtų Vvr.
ǁ būti, pasidaryti kokiai būklei: Man dabar blogai ródo (prastas gyvenimas) Plv.
^ Blogai rodo – gerai bus LTsV212, Rs. Su duona prastai rodo, būs brangi rugiai Dr.
16. R žymi numatomą ar spėjamą dalyką, abejojimą sakomu dalyku: Sušuktum, rodos: ką darai! – tik nieks, deja, tavęs negirdi J.Marcin. Jo balse kelis kartus, visai, rodės, netikėtai, taip skaudžiai suskambėjo apmaudo ir baisios nelaimės styga, kad mane visą šiurpas paėmė J.Bil. Nelabai drūtai, ale, ródos, lijo Mlk. Ródos, rytoj lytaus bus KII335. Ródžias, viskas Brš. Rodos, tik vakar čia buvau J.Gruš. Piningų, ródos, neturėjo susikrovę LKT153(Žg). Įsiklausai ir girdi – rodos, laukai tave šaukia A.Vencl. Net saulelė, ródos, dabar skaisčiau šviečia NdŽ. Regis, kiek metų gyvenau, o tik, ródos, pradėjau gyvent Ob. Ródžias, neprisimenu tokių LKKXI133(Glv). Ródžias, seniau ir švaru būdavo LKT318(Imb). Lietuva, ródžias, tik maišelis (maža), o kas namas, tai šneka Krn. Ródžias, kalnas, o nieko nematyt nuo čia Brb. Tokia lėta, ródžias, buvo, o va kap padarė Prn. Kaip te mergos eidavo [vienmarškinės] – negražu, ródos Lel. Ródos, dėsiuos į galvą, užsukau radiją ir užmiršau Vdk. Kaip pripranti, taip, rodos, ir reikia LTR(Vdkt). Kur tie žmones dabar, ródos, važiuoja tiek daug: kiek tų mašinų eina, o važiuoja i važiuoja Jrb. Kai prisėdau prie šalelės, rodos, dangus atsidarė (d.) Lp. Visas miškas siūbuoja, rodžias, kenčia, dejuoja LTR(Lbv).
^ Šiandie, ródos, dvaras, o ryt ubagas (nesigirk turtingumu) Trgn.
17. tr. vesti: Ir jis siuntė Judą pirm savęs Josefop, idant jį rodytų (vestų) in Gosen BB1Moz46,28.
18. SD313(korektūr.klaida) = godyti: Godau apie ką SD3373.
◊ aki̇̀s ródyti DŽ, Lš, Klt, Ds, Km, Šd, Rs atvykti susitikti, apsilankyti: Alfonsas į namus ir akių nerodė A.Vien. Ganote po mano ganyklas, o ant rokundo šaukiami nė akių nerodote! Žem. Marčia akių̃ neródo Klvr. Ji nenorėjo matyti žmonių nei savo akių rodyti LzP. Kaip tas aki̇̀s ródyti, skolos neatidevus Rdn. Pasiskolino, tai nė akių̃ neródo Prn. Tolei mačiau, kolei užauklėjau, o dabar nė vienas akių̃ neródžia Ktk. Jau bėda kokia atvarė – teip jau ir akių̃ neródai Ut. Kaip susipykom, visus metus nė akių̃ nebródė Užv. Po tos kalbos jis nė akių̃ neródo Plv.
ámbas ródyti Jnš būti užsispyrusiam, ožiuotis.
ãšaras ródyti verkti: Nerodė ašarų viena Gražutė, nes nenorėjo didinti tėvui skausmo J.Balč.
bal̃są ródyti rėkti, šaukti: Ir šito[ji] bal̃są ródžia (barasi) JnšM.
dañgų ródo apie neuždarytą viralą: Susėdom rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo J.Balt.
danti̇̀s ródyti
1. Aln, Kv menk. juoktis, šaipytis: Tik rodo visiem dantis Blnk. Mergos tik staiposi prieš vyrus, ródo danti̇̀s Jnš. Jaunai mergiotei nepritinka danti̇̀s ródyt kožnam berniokui Ps. Aš čia ėduos graužuos, o ans danti̇̀s ródo Krš. Neródyk dantų̃ jam, bo su ragais nudurs (mušis) Šln. Nerodyk dantų: ir taip žinau, kad balti LTR(Vdkt). Drebėjo, drebėjo, kol siaubas praėjo, o dabar rodo dantis LTR(Srd). Ar dantis parduot atnešei, kad visiems rodai? Dkš. Nerodyk dantų – nieks nepirks LTR(Rs).
2. gąsdinti: Rodo dantis kaip vilkas PPr412. Nerodyk kaip šuo dantų Srv. Neródyk dantų̃, aš jų nebijau Mrj.

į aki̇̀s (akysè) ródytis ateiti ir būti matomam: Prašom pasakyti, kad jis daugiau mano akyse nebesirodytų rš. Vis ana prieš jį stovi, o jis prašo, kad jinai nesiródyt[ų] jam akýse Eiš. Nesiródyk šeimininkui in aki̇̀s Mrj.
nósies neródyti
1. neatvykti pasimatyti: Sėdo i išdulkėjo, i daugiau panai nósies neberódė LKT216(Mšk).
2. arti nelįsti, nesiartinti: Didžiausias žvirblių pabaisa – tai Angoros katinas, kuriam jie ir nosies nerodo rš.

óžius ródyti aikštytis, ožiuotis: Vaikas pradėjo óžius ródyti Šk.
pir̃štais ródyti tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane ródo pir̃štais Ds.
sylàs ródyti eiti imtynių, muštis: Žodis po žodį – pradėjo savo sylàs ródyt! Jrb.
smagini̇̀nėje negerai̇̃ ródo apie myštantį protą: Must jau tau smagininė[je] negerai berodo, ka[d] tokius nėkus išsimislijai Vvr.
sùbinę ródyti būti nedėkingam: Tu jam žmogus gera darai, o jis tau atsigręžęs sùbinę ródo Lnkv.
ši̇̀rdį ródyti nuoširdžiai ką daryti, gera daryti: Rodyk ponui širdį, o jis tau pasturgalį parodys Žem. O tau šitaip pasakysiu: apsaugok tave Viešpatie rodyti šeimininkams gerą širdį! J.Balt. Nu sakyk, ródyk ši̇̀rdį, ka nori Brs. Aš nežinau, kaip tamstai gerą širdį rodyti ir atsimokėti ažu visas geradėjystas A.Baran. Tu anam širdį rodyk, o ans tau nugarą Ll. Tu jam šnekėk, širdį rodyk, o jis tau špygą An. Aš anam rodau širdį, o ans sako, kad avino kulis LTR(Yl). Tu rodai jam širdį, o jis tau uodegą Pnd. Jei rodai kitam širdį, ans sako, kad tu smirdi Dr. Tu rodai širdį, o jis tau uodegą LTR(Jz). Jis su tavim kalba ir tau širdį rodo, paskum apsigręžęs kitai ranką duoda (d.) Rgvl.
šùn[iui] kẽlią ródyti vargingai, skurdžiai gyventi: Jei jis būtų tėvų klausęs, tai šiandien jis šùn kẽlią neródytų Skr. Jis čia šùn kẽlio neródo (turtingai gyvena) Skr.
tuõ beródo apie didelį pasitenkinimą: Juozukui tuo berodo: beveizdint pasikinkė ir išlėkė Žem.
vélnius ródyti dūkti, šėlti, savivaliauti: Savo vélnius [vaikai] ródo, neklauso Nj.
1 antródyti (ž.) tr. pasakyti ką kur esant, paskųsti: Jis ančródė vyrus, nu karo pasislėpusius Trk.
1 apródyti tr.
1. Sut, Š, DŽ viską pateikti apžiūrėti: Apródė kambarius Dkšt. Einam pas mane, aprodysiu savo gerą Srv. Aš tamstai rytoj aprodysiu, kas kame yra LzP. Kada piningus aprodė, paliepė žiūrėt aukštyn BsPIII49. Tas brolis apródęs viską: puikiame dvare begyvenąs Nv.
| refl. tr., intr. Š, DŽ1: Kai nuėjau, tai viską apsiródė Sb. Kai atvažiuos pražvalgai, reiks viskas apsiródyti Kp. Apsirodė, kad aš bagotas Slk.
| Apsirodė jis visiem susiedam [, kad apmuštas] Lp.
2. refl. gestais paaiškinti: Ši (žmona) nuejus su ranka apsirodžius: čia rytojui, čia porytui, šiai dienai nebėr LMD(Sln).
3. refl. žr. 1 parodyti 1 (refl.): Keliavo į Rymą popiežiui apsirodyti S.Dauk.
4. žr. 1 parodyti 9: Kokią man aprodai malonę ir kaip man esi viernus! brš.
1 atródyti K; N
1. intr. Š, DŽ1 daryti kokį įspūdį, būti kokios išvaizdos: Da gerai atródžia, sveikas, stipras Alks. Jau dar̃ tu atrodi gerai Lp. Anas až man jaunesniu atródžia Švd. Ant veido jis nėko atródydavo, ale buvo sergąs LKT107(Klm). Ant veido atródo nesurukęs, gražus, o baltas LKT90(Rt). Merga gražiai atródžia Dglš. Tuokart kai su Poviliu buvę nueję, prasčiai atródę Trk. Koks pasenęs atródo, koks nepažįstamas Rt. Ilgai laikės šiaudų stogai, tiktai va nepuikiai atródė Lž. Kito tvartas gražiau atródo, kaip jų pirkia Krd. Ne toks atrodo kunigo veidas, kad pargrįžtančios žmonos lauktų V.Krėv. Eržilui iš nasrų krito putos, ir jis visas atrodė kaip išmaudytas V.Myk-Put. Jeigu aš tokia bjauri atródau, nėkados nebigersiu Vkš. Miestas atrodė gražus ir net didelis P.Cvir. Nė į ką neatrodo linai (menki) Dr. Vėjuotie i mažas šaltis dideliu speigu atródo Vvr. Jis man kvailas atrodė Šl. Ir ji suprunkštė vėl, taip juokingai jai atrodė Rapolo ir Amilios nesupratingumas J.Balt. Klausimas, iš pradžių atrodęs toks paprastas, staiga pasidaro be galo painus J.Avyž. Kaip atrodo šiemet javų daigslis, ar gerai sudygsta? Lnkv. Aš turiu kelnes, gražias, raudonas, kap jom apsiaunu, atródau ponas (d.) Vlkv.
^ Atrodo kaip šuo be uodegos KrvP(Vlkv). Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo LTsV97. Ne visada taip yr, kaip atrodo LTsV231(Ldvn). Boba tur metų tiek, kiek ji atródo Jrb.
| refl.: Kad apdroši [tekinį], kitoks atsiródys Grg. Kap atsiródo lauke? Mrj. Teip jau atsiródo nieko, beveik sveika Brž.
ǁ panėšėti: Mergšė vienuolikos dvylikos metų daugiau in vaikutį atródo LKT212(Lbv).
2. impers. DŽ1 susidaryti kokiam įspūdžiui, nuomonei: Man atrodė, kad čia kas kitas rėkė Grš. Juk tą visi žino jau, kaip čia buvo, man atrodo, kad tai menka naujyna tėr Vvr. Juo daugiau vežėm, juo labiau atrodė: nebus nei galo, nei krašto šitiems žabarams J.Balt. Man tai atródo beprasmiška BŽ193. Atródė, ka visas pilvas perpjautas i visos žarnos lauke Jrb. Atrodo, lyg viliotų, kviestų žemelė, motina gera J.Marcin. Pats kurčiausias kampas – neturim nieko, o mumi atródo, kad pats smagiausias Pls. Greit bus pavasaris, teip atrodo Ėr.
| refl.: Jam atsiródo, kad šnapsas yra paprasčiausia nuodėmė Ūd. Man ir atsiródo, kad ten geros avižos Grš. Mergele jaunoji, kap tau atsiródo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo? DrskD130. Sakykie, berneli, kaip tau atsirodo, ar bėri žirgeliai šerti atsibodo? (d.) Nmn. Atsiródo, ka tai ne velnias, ale susiedas apsirengęs už velnią Vlk.
3. modal. praes., praet. 3 prs. matyt, turbūt: Atrodo, jis nė nesirengia imtis kokio darbo rš.
4. refl. pasimatyti (akyse): Pirma atsiródė vienas, dabar atsiródo du Sd. Ma[n] tąsyk akyse atsiródė baisybė Ss.
5. tr. atvaizduoti: Atródo zelkorius, koks esi J.
6. KII332 žr. 1 parodyti 1.
7. žr. 1 parodyti 2: Aš atródau kelį jamui, kur eiti J.
8. tr. atiduoti, grąžinti: Ir atrodė Abrahamui jo moterį Sarą BB1Moz20,14. Idant jį savam tėvui atrodytų BB1Moz37,22. Norim mirdami Dievui atrodyti savo mielą dūšelę ant amžino išganymo BPII414. Kurs ant ubago susimilsta, tas Dievui žyčija, kursai gerybę jam vėl atrodys BPII255.
9. tr. įskųsti, įduoti: Žinojo, jog žydai jį tiktai iš keršto atrodę buvo BPI380. Mano tarnai mane užstotų, jeig žydams nebūčiau atrodytas BPI377.
10. tr. paskirti: Tą dieną, kada anys atrodyti (paraštėje išskirti) buvo plebonais būti ponui BB3Moz7,35.
1 ×daródyti (hibr.)
1. tr. pademonstruoti sugebėjimą: Da žentas nedaródys, ką tėvukas daródo Jsv.
2. tr. I argumentais įtikinti: Dėl ko trokšti mums darodyti, jog vienas jūsų Dievas yra stipresnis ir galingesnis už visus dievus mūsūsius? M.Valanč. Jis darodė, kad čia viskas gerai padaryta rš.
ǁ faktais, argumentais paremti kokį teiginį: Dabar be niekur nieko darodys, ir būsi kaltas Sdk. Paskiaus darodė, jog kryžokai, norėdamys be galo žemaičius krobti ir lupti, tyčiomis nemokė jų katalikų tikėjimo M.Valanč. Paukštis … pasakė jam istoriją apie vaikus jo, kuriuos darodo karaliu[i] tikrais jo vaikais esančiais BM94(Brž). Liudininkai darodė, kad anas ne bernas, o vyras LTR(Slk).
^ Ko biesas netropys, tą boba darodys LMD.
3. tr., intr. patarti, pamokyti: Vilniuj buvau, dešimt metų veikiau, tik tokia durna buvau – niekas nedaródė [išsiimti pažymėjimo] Dv. Geri žmonės daródė, vaikel, – kur aš pati būč suieškojus?! Ut. Man darodė geri žmonės, kur man senis dėtie LTR(Mrk).
ǁ pasakyti, nurodyti: Kas tau daródė in mus? Mes da[r] niekam nesakėm, kad arklį parduodam Ut.
4. intr. prilygti: Drūtas labai, argi jūs katras daródytūt jam?! Krok. Mano mamelė sveika buvo, o aš jau nedaródau nieku Krok.
1 įródyti tr. K
1. stengtis, kad pamatytų: Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną Šts.
2. refl. atsirasti, pasireikšti: Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė prš.
3. Š, DŽ1 argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: Kas per daug įrodinėja, tas nieko neįrodo rš. Stengiasi klausytojams įrodyti K.Būg. Mokslo veikale privalu išrodyti esminius argumentus ir savo tezę įródyti FT. Laužavietės liekanos nenuginčijamai įrodė, kad mišką padegė jie sp.
^ Ginčais proto neįrodysi KrvP(Lp).
ǁ paremti faktais: Nusispjaut, tėte, kas ką kalba: kalbėt kalbėk, o tu įrodyk A.Vien. Kur liudininkai? Kur įrodomieji dokumentai? B.Sruog. Aš įródau, kad tu pavogei, tai pavogei Lkš.
įródytai adv.: Įródytai negalimas LKGII523.
įródomai adv.: Įródomai apkaltinti BŽ302.
| refl.: Įsiródyti reikia, ka turėjai darbo (rūpinantis gauti pensiją) Grd.
ǁ samprotavimais įtikinti teisingumu: Įrodyk prieštaromis Z.Žem.
4. padaryti akivaizdžiu dalyku, patvirtinti: Ekonominė Rusijos istorija tuo būdu jau įrodė tai, ką rytoj įrodys politinė Rusijos istorija rš.
| refl.: Taip įsirodanti meilė savo tautai Vd.
5. Šv, Rm įskųsti: Įródė juos vokiečiam, ir suėmė Ėr. Jis tikrą savo brolį įródė valdžiai Gdž. Ans, o ne kas kitas įródė vokyčiams, ka pas mumis kavojas žmogus Slnt.
1 išródyti
1. tr. H163, R97, K, M, DŽ pateikti apžiūrėti: Juškevičius išródė, kad [koriuose] kiaušiniukai yra Rm. Atvažiuosi vasarą – išródysma LKT102(Vg). Nusivedęs išródė anam visas vietas, kuriose ans gyvena BM251(Krp). Tada įvedęs savo seserį tuos namuose, išródė visas stancijas BM98(Krč). Gatavos viską išródyti, iš – geros pardevėjos! Krš. Ta (naminė bitė) išrodžius laukinei visus turtus Sln. Visas dalis išródė, išdėliojo – kaip nesupranta, taip nesupranta Up. Viską išródžiau aš jamui J.
| refl. K, Š.
2. tr. išaiškinti rodant: Išródys [žemėlapyje], kaip kame kariau[ja] Vn. Rodytinai anims (nebyliams) išródo, ir išmoksta [rašyti] Šv.
3. tr. judesiais pavaizduoti: Moka tokie [artistai] visaip iššnekėti ir išródyti Krš.
4. tr. pareikšti, išreikšti: Gerą valią parodau, išrodau R186. Kam meilę išródyti KII28. Jie turi valdžiai bei vyriausybei išrodyti paklusnumą I.Simon. Šime dalyke jis savo viernybę išródė KBI15. Kristus, vandenį vynu paversdamas, savo macę didę išrodė BPI186. Jis daug mums išrodo geradėjysčių brš. Ir pagonai ketino visą savo macį išrodyti Ns1858,3. Dėkavojam už tokią tavo didę malonę, kurią tu mums išródęs esi VoL88. Visaip jis bandė jiems išrodyti gera, jeib jiems tik būtų naudinga ir smagu gyventi Vd. Jis (velnias) ėmė labai didelį maišą, pilną akmenų, ir norėjo su tais ties Kaunu Nemuną užpilti, manydamas tokiu darbu visiems svotbos svečiams didelę garbę išrodysiąs LTsIV598.
| refl. R129: Jis tame dalyke nei šiltas, nei šaltas išsiródė KII11. Jis prieš kiekvieną teisus išsiródo KII367. Ans negali išsiródyt: kaip valdžia nori, teip turi daryti Vdk. Kad neatvirai klasta išsirodo, ir ta tuojaus gal[i] atliudyta būti prš. Ir jis malonus išsirodos tiems, kurie jopi prisiverčias BbSir17,28. Išsirodykit meilingi! KlvD349.
5. tr. išryškinti, atskleisti: Bus išrodyta gėda tava, ir bjaurumą tavą regės WP11. Jo rūbai, jo nusijuokimas bei ėjimas jį išrodo BbSir19,27.
| refl.: Savo čėsu tai išsiródys, išsireikš KII18. Tokiame dalyke išsirodo tikrai broliškoji meilė LC1878,31. Policijai tai geriaus ištardant [ = ištardžius], išsirodė, kad tai tiesa esanti Kel1881,35(priedas). Ką jie daryti tur[i], tatai mumus gražiai išsirodo ant apaštalų BPI12. Mes jau esame Dievo vaikai, ir dar neišsirodė, kas mes būsime Bb1Jn3,2.
6. refl. Sdk, Vj apsimesti, dėtis, vaizduoti: Baisiu ponu išsirodo Trgn. Išsiródo geras, o y[ra] velnių priėdęs Šts. Matai, išsiródo mokąs Ms. Dvyliktas kaip lindo, tai tam tik vieną ausį nukirto, ir tas inpuolė in duobę pas tuos negyvėlius ir išsirodė teip, kaip negyvas, ir guli BsPIV268.
ǁ refl. Kb išsiduoti: Senis piningų daug turi, galėtų padoriau gyventi, ale bijo išsiródyti Vkš. Mat nenori išsiródyti, kad jo namas Mrj. Neišsiródė, ka supykęs Grd. Jis savy kenčia, bet neišsiródo Mrj.
ǁ refl. Q258 stengtis patraukti dėmesį, išsiskirti iš kitų: Išsiródo anas – kopėčias su viena ranka neša Dkk. Išsiródo, kas par vienas, eina nosį pastatęs Krš.
7. DŽ1, Alv, Sv, Dv, Kls, Prk žr. 1 atrodyti 1: Ji dar gerai išródo J. Jisai išrodo puikiai ir sveikai T.Tilv. Mūsų priešininkai ne tokie silpni, kaip kai kam gali išrodyti rš. Gražiai išródau, ale sena Ad. Katras čia senas išrodo jaunas?! Pc. Kodėl jūs taip išródot blogai? Rdd. Vienas [žmogus] taip išródo, kitas kitaip Krš. Išródo sveikas, o yra tikras ligonis Up. Išródai toks jaunas, pagražėjęs Pvn. Tep neišródau, kad aštuntą dešimtį einu Lnt. Tarpais ana išródo kaip trūkusi (ne viso proto) Krš. Nors visa virpėdama, vis dėlto stengiausi susivaldyti, kad rami išrodyčiau Pt. Gumbas dar raudonesnis ir stambesnio veido išrodė Žem. Kitiems jie (prūsai) išrodė kaipo tyri barbarai BsVVII. Gryčioj arklys dideliu išródžia Ds. Kurmis, nors išrodo žabalas, bet regi gan gerai Blv. Išrodo gražūs, švarūs numukai Grd. Gražiai išródžia aukšti medeliai BM432. Kurgi taip gražiai išrodo kaip rojaus kvietkelė LTR(Jnšk). Kada Jonelis apsivilko, išrodė kai koks kunigaikštis BsMtII257. Nors jis ir išrodo kaip baidyklė, baisus, bet namus tur gražius BsMtII102.
^ Ne taip durnas, kaip išródžia Ds. Ir usnė gražiai išródo JnšM. Aprėdytas ir kelmas kitaip išrodo Pšl. Išrodo katė ir yra katė, o bet ne katė (katinas) LTR(J.Jabl).
| refl.: Ans daug dirba, išsiródo pavargęs Vgr. Ans plonesnis išsiródė Jnš. Kitas ir neišsirodo toks senas N. Toks į aulys gražiaus išsirodys S.Dauk. Dailus o skaistus veidelis gražiai išsirodė I. Tas [dalykas] nei kokia paikystė išsirodo Ns1857,6. Kūnelis jo pailgesnis, ir dėl to jis išsirodo didesnis už jas A1885,125. Pagavo mus didis vėjas, kuris mano neprypratime (orig. nepriepratime) išsirodė baisiu sujudinimu oro I.
8. impers. žr. 1 atrodyti 2: Dyvinai išródo senam žmoguo Šv. Išródo, kad brėkšta vakaras Krš. Kaip išródo lauke? Pc. Jau gal bus ir pavasaris – tep išródžia Sn. Jau jis bėga, o jam išrodo, kad ta varna vis rėkia ant jo BsPIV30.
| refl.: Man išsiródė iškart, kad bus nieko mergina Alk. Panele jaunoji, kaip tau išsirodo, gal žalia rūtelė nešiot nusibodo LTR(Mrc). Man išsiródo, kad žmonimi lengviau gyvent Drsk.
9. R71, MŽ, N, M, Z.Žem žr. 1 įrodyti 3: Čia (straipsnyje) išrodyta, kad tai ne slavių ir ne keltų žodis K.Būg. Negalima išrodyti slavėnus ir aisčius turėjus dar kitą, atskirą nuo visų indoeuropiečių prokalbę K.Būg. Sveikas turėjai žmonių kalbos pavyzdžiais išrodyti, kad vardininkas netinkąs J.Jabl. To vienodumo nemokėtum iš mano straipsnių išrodyti J.Jabl. Mokslo veikale privalu išródyti esminius argumentus ir savo tezę įrodyti FT. Vargina kartais ir pats velinas žmones, kaip tatai gražiai išrodo historija BPII369. Vienkart išrodžiau ir jeibes Jn. Užvis rūgos, jog neišrodžiau aiškiai kilties giminės S.Dauk. Jėzų Kristų iš numirusiųjų prisikėlusį ir gyvą sančiu išrodo dešimteriopi jo pasirodymai BPII9.
| refl.: Iš to išsirodo, jog tikroji religija pirm nupuolimo žmogaus buvo MT15.
ǁ Liudininkais išrodau R60. Kuo tu išródysi, kad aš netiesą sakau? Š. Neturi dokumentų, ir išródyk [, kur dirbęs] Pgg. Šitam išrodyti, ką sakau, toli neieškosiu. Nesiteisink! Pt. Kai ji kiek aprimo, ėmė galvoti, kaip išrodyti savo vyrui jo klydimą J.Balč. Išrodžiau, kiek naudos bus Jn.
| refl.: Par karą viskas yra pražuvusi, negaliu išsiródyti Plik. Turėjo išsiródyti, ką dirbo Krš.
10. refl. išsipildyti, įvykti: Žmonims išsiródo sapnai Skdv.
11. tr. Krč prikalbėti išeiti: Atėjo girtas, led išrodėm iš gryčios Ėr. Motina išródo vaiką namo Rm. Reikia išródyt neprašytą svečią Lel.
ǁ išsiųsti: Baisu ir išródyt: da čėsais gali kas atstikt Ut. Tėtė išrodė mane žuvaut Ps. Kol senį prie darbo išródai, ir vakaras prieina Kair. Pačiu vidvasariu išródė vaikį Užv.
12. refl. pavykti, pasitaikyti: Ir antrajam išsirodė vis tai par Jono parodą užkuriom išeiti LTR(Kp).
◊ gẽrą ši̇̀rdį išródyti gera padaryti: Kaip tai aš galėjęs, girdi, ir įsimanyti jį pamesti – jį, kursai tiek man geros širdies išrodęs LzP.
1 nuródyti
1. tr. M, DŽ1 pasakyti esant, turint kokių ypatybių: Tos paklaidos, kurios mano tenai pažymėtos, ir čia nurodomos J.Jabl. Istorikai nurodo ne vieną rusų tautos ir lietuvių tautos draugystės pavyzdį senais laikais A.Vencl. Dažnai savo straipsniuose, kalbėdamas apie literatūrinę kalbą, Jablonskis nurodo pavyzdžiu latvius LKI44. Nurodykit, kuo esu nusidėjęs V.Krėv. Ans plepis, ans viską nurõdytum Eig. Daubomis, pelkėmis nurodžiau savo žemę, o mokesnius uždėjo kaip už pirmos rūšės Šts.
2. tr. pažymėti, išreikšti: Jungtukais tàd, tai̇̃, tai̇̃gi yra nurodomi priežasties – padarinio aiškinamieji santykiai LKGII673. Įvardžiais vadinami apibendrintos reikšmės žodžiai, kurie nurodo daiktus, daiktų ypatybes arba daiktų kiekį, bet neišreiškia tų daiktų ar ypatybių konkretaus turinio, nepasako apibrėžto daiktų kiekio LKGI637.
3. tr. H153, K, M, DŽ1 nusakyti vietą, laiką, kryptį, objektą: Atvažiuodavo jaunikis su piršliu, būdavo nuródyta žmonių aba paties pasidabota kokia pana LKT181(Prnv). Čia reiktų jum nurodyt žmogelį su pasakom Klvr. Nenuródysiu nė vienų namų Ad. Nuródžiau – čia stačiai eik pro tą tvartą, sakau, takas yr Vvr. Nuródė žmonės kelią, ale patamsy vis tiek netropijau namo Skdt. Ir šį kartą keleivis, Lapinsko nurodytas, gavo pas mus nakvynę rš. Jis (J.Jablonskis) nurodė kelią, kuriuo turime eiti, jei norime turėti padorią kalbą, – tas kelias yra laikytis gyvosios kalbos normų KlbV62(J.Balč). Katė niekad nedrybsojo ant suolų ar lovos, o saugojo jai nurodytą vietą P.Cvir. Ne vien, ka tiktai vaikas rėka, duoti valgyti – būs nuródyta, kumet duoti valgyti Lpl. Abu be savo namų, ne savoj troboj, palieptą darbą dirba, nurodytą kąsnį kanda rš.
nuródomai adv.: Nuródomai galiu pasakyti, kas verda šnapšę Šts.
| refl.: Tokios žinios ateidavo iš netyčių, kaimynai ant kits kito nusirodydavo LTI494(A.Janul).
4. žr. 1 atrodyti 1: Tame ežere vanduo nurodo mėlynas Pg. Blogiau nurodo [Kuršėnų] centras, kaip pakraščiai Krš. Šitas juodplaukis nurodė truputį vyresniu už baltplaukį V.Piet. Pajėgos puošė kūną, viltis gaivino širdį, visas puikus pasaulis taip mielai nurodė V.Piet.
| refl.: Aš nusiródau labai stora Alv.
5. impers. žr. 1 atrodyti 2: Man nuródė, kad ligonis jau ryto nebesulauks Bt. Taip mun nuródo, ka baisiai liūdnas tas čėsas Vdk. Kaip paskaitai Senkevičių ir pamisliji apie kitus raštininkus, tai taip nurodo, jog geriaus būtų, jeigu jie eitų ką nors kita daryti, neužsiimtų rašymu V.Piet.
| refl.: Anam teip nusiródė, kad tiek tėra kaltas KlvrŽ. Man nusirodė, kad jai ne visi namie – rėkia, kalba Bsg. Pasipjovė save – taip nuródosi mergom Ūd. Berneli, kaip tau nusirodo, gal šyvus žirgelius šerti nusibodo LTR(Mrc).
6. refl. argumentais paremti: Nusirodė, nusisakė nebuvęs partizanas, ir paleido Šts.
7. tr., intr. kokiais požymiais, ženklais įspėti būsiant: Bet ne prieš dorą saulė teip raudona tekėjo: mat nurodė vėjus Žem. Saulė teip gražiai nusileido, rasa dedasi – nuródo rytoj į gerą orą Ėr. Ant atsimetimo speigo nieko nenurodo; bus diena šviesi ir šalta Žem.
8. intr., tr. vaizduoti, dėtis, apsimesti: Parodytumėt kur mergą, man tikrai po širdies patinkamą, – tarė urėdas, nurodydamas liūdnumą Žem. Tu mani pririšk prie lovos, o aš daužysiuos, nurodysiu ant girto LTR(Grz).
| refl.: Jis čia tau nusirodo geras, ant ano varosi (jį apkalba, peikia) Lkš.
9. tr. reikšti (jausmus): Po sodą teipogi kas gyvas galįs juda, plasta, kožnas ypatingai nurodo džiaugsmą, sulaukęs linksmo pavasario Žem.
| Nubėgo [mergina], juokingai nurodydama savo paskubą LzP.
10. refl. ką rodant, žūti: Rodo, rodo mandrumus maudyklo, kol nusiródo (nuskęsta) Krš.
11. tr. H161 nulemti, skirti: Sakytojas nenurodo žmogaus į tamsiąją kapų duobę, o į dangišką šviesą I.Simon.
12. tr. R206 nustumti, atitolinti: Nuródė bėdą nuo savęs ant manęs Ps. Nurodė pagundinimą nuo savęs šalin Kel1862,203. Tave kožnas nu savo vartų šalin nurodys Kel1881,125.
◊ pir̃štais nuródyti išsityčioti: Pir̃štais tavi nuródytų, jei atlaidų drabužiais eitumi į vakaruškas (buvusi ne mada) Als. Aukso kubke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei pir̃štais nuródytas, nei žodžiais nukalbėtas, nei drobliaus dribtas, nei lietaus lytas (apie rūtų vainiką) Ukm.
1 paródyti DŽ; Q638, H163, R397,410, K, Sut
1. tr. duoti pažiūrėti, apžiūrėti: Parodžiu SD268. Parodykit man jūsų rankas N. Patvykst sijoną pakėlusi, viską savo parodė girta J. Aš paródžiau jai tas skarytes JnšM. Parod', ką tu čia turi̇̀! Arm. Ką žinau – pasakau, ką turiu – paródau Erž. Paród', ką pirkai Švnč. Atnešte, paród'te, ką pirkot Str. Knygą parodžiu Alv. Paródė man savo vyrą JnšM. Parodyk man vaiką itą LKKII227(Lz). Važiuojam kitų pamatyt ir savęs paródyt Dkš. Atveš [marčią] paródyt – neimsma neparódytos Lel. O ši trečia mergužėlė žemyn akis nuleido, matyt, kad ji nenorėjo paródyt savo veido DrskD126. Pirkion tėvas invedė, paródė vaikam, ką karvelę nupirko Rod. Mūsų baba liuob mumis vesias paródyti tą Blindos kapą Lk. Paródysi kam raštą, sakis – kokis durnavotas apsakinėj[o] Šlčn. Pamatė visko, kas jiem verta buvo paródyt Krm. Jum paródysiu visa Nmč. Paródai tu man žmogų – aš nė karto neregėjau (ps.) Pst. Lape, lape, parodyk tu mumi savo vyrą, labai mes norim pažiūrėtie LTR(Dv). Ko čia nepadarysiu, kad čia parodomas daiktas Lp. Gražu pasdairyt ir kitiemu paródyt LKKIX199(Dv). Duris atdarysiu, visiem parodysiu LTR(Trak). Jis paródžia žiedą [ir sako]: – Su karalio dukteria buvau, pats mačiau LKT235(Btr). Parodė kitas žmogus duonos šmotuką, ir šuo nusekė paskui jį LTR(Kp). Išgerk šitą, pripilk kitą, paródyki dugnelį JD1341. Ir tatai jis bylojęs, parodė jiemus rankas ir kojas VlnE61. Kaipo tau ant kalno parodyta yra BB2Moz27,8. Teparód tau Viešpatis veidą savą ir tesusimilst ant tavęs DP258. Viešpatie, paród mumus tėvą DP447. Tegi parod mumus atskaluonis DP19. Te paródig mumus anys, kas juos atsiuntė DP227. Pone, parodyk mumus tėvą, tada gan turėsim VlnE151. Paródykim tieg, kur tatai parašyta DP64. Pamirodyk tieg veidą tavo SPI175. Vėl ėmė jį velnas ant kalno labai aukšto ir parodė jamui visas karalystas šio svieto ir šlovę anų VlnE44. Eikiam, parodysuot, ką turįs Pj.
| Kiaušinius tik paródžiau (iškėliau, išdėliojau), kaipmat i išgriebė Mžš. Reikia paródyt vytį (pagrasinti vytimi) ar ką: gauna kokią bailę, tada mokos Lel. Gerų batų krautuvė neparódo (išparduota iš po prekystalio) Rš.
| prk.: Prasta skalbėja: ji baltinius neišskalbia, tik vandenį parodo (pamirko, palaiko vandenyje) Gs.
^ Tau dūšią paródysi – sakysi, kad varlė Slk. Parodyk jam širdį, sakis – varlė LTR(Ds). Rodos, išimtai širdį, paródytai, ale nieko nepadarai Kls. Ot išsirinko pačią: nė sau pažiūrėt, nė žmonėm paródyt (labai prastą) Grv. Eina kaip į Vilnių vyžų parodyti KrvP(Rtn). Maža kada kas pastaiko: akių neparodysi [svečiui] – reikia turėt nors sviesto Ktk. O kai ateis, tai gal dantis paródysi (reikės pavaišinti)?! Ds.
paródytinai adv.: Parodytinai SD288. Neparodytinai SD192.
| refl. tr., intr. H173: Eikš, suknę pasiródysiu Mžš. Ko atėjai? – Savę pasródyt, tavę pamatyt Krkš. Nunešė (pavogė daiktus), neturiu kuom pasródyt Ad. Pasródai, kiek pinigų turi, kai toks razumnas Klt.
^ Su maž[a] pasirodyk, su daug pasikavok NžR.
ǁ duoti patikrinti: Paródyti pasą DŽ1.
| refl. tr.: Eik, pasiródyk savo pasą Jrb. Galiu pasiródyti popierius Pšl.
ǁ leisti apžiūrėti (tikrinant sveikatą): Parodž tą akį Slm. Reikėjo neatidėliojant ją parodyti daktarui P.Cvir.
| refl. tr., intr.: Aš noriu pasiródyt koją – čia tei[p] raudonuo[ja], tei[p] skauda Jrb. Ans mun pasiródė – jetu muno, visa burna kaip iškepta Klk. Kurius kaip išvydo, bylojo jampi: eikiat ir pasirodykiat kaplanams VlnE109. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to, bet eik, parodykis kunigui SPI234.
ǁ rodant paskirti: Paródis kokių karklų (prastą pievą) – ką te prišienausi Mžš.
2. tr., intr. R30,155 gestais, ženklais paaiškinti, nusakyti: Anas sako: – Paródyk kelią! Smal. Paródytas kelią, jis keliaus toliau Pn. Neparódytas ten nenueisi, paklysi Šts. Anas paródis jumi, kur ežeras Rš. Kad važiuotuvav[a] į miestą, aš tevie paródyčiau Krg. Kaip eisyt, paródysuot [kelią] Pj. Paródžia anas, ką nieko neturi Ant. Marijona pakilo, parodė galva man ir Paurukui eiti J.Balt. Tėvas pašviesėjo, parodė ranka Levukui šaukti Alaušą J.Balt. Eik … žemėna, kurią eš tav parodysiu BB1Moz12,1. Jisai šaukė ponop, ir ponas parodė jam medį; tą dėjo jis vandenina, tada tapo saldus BB2Moz15,25. Neturiu motinytės nei tikro tėvelio parodyt keleliui LTR(Ut). Teparod kitą kurią vietą DP141. Broliukai mano, uogyte mano, pagiródykai šitam sveteliui viešią kelelį (rd.) Dgč. Pagiródyk, mergyčiute, man bėrą žirgelį (d.) Dgč. Broleli gi mano brangus, negiparódyk šitiem sveteliam viešių kelelių (rd.) Ds. Jei bus, tau kas parodys, tai eik, bet vienas neik (ps.) Pn.
^ Aklas aklam kelį nedaug teparodys NžR. Aklam kelio neparodysi, kvailam proto neįdėsi KrvP(Mrk). Aklas būdamas, kitiems kelio neparodysi LTR(Srd). Šuniui kelio neparodysi LTR(Srj). Akių pasiklausk, nosis parodys Šn. Ta knyga gera: paródo kai kelią žiuburys Jrb. Siūlas kamuolį parodo LTR(Vdk). Darbas darbą parodžia Ds.
paródomai adv.: Netolie anų kiemas, paródomai Šts.
ǁ intr. atkreipti kieno dėmesį: Oi, čia bus garsūs namai! Nė vienas nepravažiuos pro šalį, kad į juos neparodytų rš. Reikia vaikams parodyti į Dovydonį: mokykitės, paršai, kaip gimdytojus mylėt, po mirties pagerbt! J.Balt. Puplesienę, tiesa, jie (vokiečiai) apiplėšė iki paskutinio siūlelio. Parodomoji bausmė už vyrą, taip sakant J.Avyž. Parodomieji įvardžiai J.Jabl. Įvardžio ji̇̀s pirmykštė reikšmė yra buvusi parodomoji LKGI670.
3. tr. vaidinant, koncertuojant pademonstruoti: Ką tokie vaikeliai galia paródyti: pasistaipė, padainiavo, i tiek Rdn. Ką jie gali gero parodyti, kad jie patys nemoka Č.
| refl.: Apžiūroje pasirodo daugiau kaip pusantro tūkstančio atlikėjų sp. Koncertuose dažnai pasirodydavo ir junginio kariai rš. Reikėjo su choru pasiródyti Pgg.
ǁ pavaizduoti imituojant: Pamirodyk, ožy, kaip motulė šoka LTR(Ukm).
4. tr., intr. paaiškinti, pamokyti: Lietuviškai skaityti tėvas paródys, motina mokys Brs. Nėkas už dyką, bėda, nenora paródyti Up. Taigi tu paródyk, kaip dirbt: ką gi vaikas gali žinot?! Sdk. Būčio paródęs, aritmetiką paaiškinęs – gena muni į šalį, nenor[i] Všv. Tą asilą išmoksma, kitą paródys LKT105(Lkv). Do, būna, nueina kluonan, paródžia, kap kratinys sukratyt Str. Kap paródyta iš mažų dienų, tep i darom Ad. Nėr kada paródo, kaip mes išaudžiam Antz. Bėgdavai pas kits kitą: kaip tu dirbi, kaip tu dirbi, i[r] man paródyk [pirštinės raštą] Mšk. Motina nemokėjo paródyti, kaip reik audeklą suverti Vkš. Da čia mokytojis prašė vieną kartą, ka paródyčia [žaidimą] Mšk. Gyvenimas pats paródo, kaip reika gyventi Štk.
| refl.: Pasiródys liuob vienas kitam ir išmoks rašyti Stl.
5. refl. H173, Sut išeiti į atvirą vietą, pasidaryti matomam: Pasirodė kažkas, atsiliepė SD238. Kad skruzdės dienos metu pasirodo arba kad musės kanda, tai lys Ktč. Jei kielė pasirodo, bus greit pavasaris, dėl to ją vadina ledspyre LTR(Rs). Žvaigzdė ant dangaus pasiródė KII367. Vos pasirodžius saulelei, tuojau jauti jos spindulių galybę J.Jabl. Kai pasrodo žvaigždė su uodega, tai reikia laukt vainos: bus kraujo pralėjimas, ir vaina kaip šluota nušluos svietą LTR(Slk). An Lydos balionas pasródė, kruglas, su kutosu Rod. Kitą dieną viršum miesto pasirodė lėktuvas J.Dov. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Žiūrėjau, bene Jonas pasirodys Žem. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Fabriko duryse pasirodo išblyškusios merginos J.Bil. Tu nepasiródyk, stovėk ir veizėk, kur ans nueis LKT43(Lž).
| prk.: Amatininko darbo produktas nepasirodo rinkoje rš. Nebgaliu (sergu), lova jau greit pasiródys (ateis karšatis) Grd.
ǁ refl. ateiti, atvykti: Uošvijoj pasródžia retai retai Adm. Nė rodyte nepasirodė Žemaičiūse M.Valanč. Tepasirodo tik Jonis su Petru, kuriuodu tą pasakė KlbXVII92(Slnt). Jis iš bėdos jau nežino nė kur eitie. Namon nė pasirodyt negali BsPIV289. Pasirodė it jaunas mėnuo LTsV221. Kaip vaivorykštė pasiródė ir išbėgo LKT89(Rt). Bet nepasirodykite tušti po mano akim BB2Moz23,15. Tris kartus per metus visas vyriškis tepasirodo po akim ponavojančio pono ir Dievo Izraelio BB2Moz34,23. Visi turime paródytis ties sostu sūdžios DP584. Kuriuo būdu turi pasirodyti pokim majestoto Dievo PK41.
ǁ refl. atsirasti: An mainų, an jauno [mėnulio] gali pasródyt [grybų] Mrc. Po šalnelei mačernykai pasródydavo Dglš. Jau kai pasiródo užmezgimas, greit bus agurkai Bt. Smakas (vaivorykštė) pasrodė an dangaus Srj. Pradžio[je] ugnelė pasiródė ant stogo, o kol nubėgom, jau visa trioba liepsnojo Ps. Liuobam pėsti eiti, par karą mašinos pasiródė Krtn. Ir vėl vagilių pasirodė Kel1932,55.
ǁ refl. išlįsti, išsikišti: Iš anapus miškų pasirodo varpinės viršūnė J.Bil. Už kranto alkūnės pasirodė senio Čepulio luotas rš.
ǁ refl. pasimatyti: Jai belipant – tvykst, žvaigzdėtasis aprėdas princo akims pasiródė Jrk80.
ǁ refl. pasidaryti: Virptelėjo jos putnios lūpos, sužibo akys, skruostuose pasiródė duobutės rš. Pirmukart kirto – balta pasródė, antrukart kirto – kraujas išbėgo DrskD185. Vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1. Tesusirenka vandeniai vienon vieton, kurie yra po dangumi, ir tesiparodžia sausa vieta Ch1Moz1,9.
ǁ refl. išeiti iš spaudos: Prūsų Lietuvoje pasirodo pirmosios lietuviškos pasaulinio turinio knygelės rš. Lietuvių rašytojų kūrinių, išverstų į rusų kalbą, karo metais pasirodė ir periferijos spaudoje rš. Gegužės mėn. pabaigoje pasirodys pirmoji „Lietuvių kalbos sintaksė“, parašyta Rygiškių Jono, didžiausio lietuvių kalbininko rš. Su naujais aktualaus politinio turinio kūriniais … pasirodė S. Nėris rš.
ǁ refl. iškilti, pasireikšti: Ir naujesniaisiais laikais pasirodydavo ten didžių žmonių J.Jabl.
6. tr. prk. kiek suteikti: Ta obelis šiemet jau parodė (išaugino) obuolių Brš.
| Nu laiškų gražios bulbės. Ką šaknės paródys? Krš. Nelyna, kaip kumet kelius lašus paródo Krš. Paródo lietų, ir nelyja Ėr.
ǁ išduoti, išskelti: Tai ne kožnas titnagėlis ugnelę parodė, tai ne kožnas bernužėlis praudelę pasakė (d.) Vlk.
7. intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Nu, šiandie paródo ant lietų Pg. Šiemet paródė, kad bus anksti pavasaris Srv.
8. refl. LL51 pasivaidenti: Pasirodo, regėdinas, vaidinas R127. Pasirodo jam viskas N. Toks didelis juodas šuo ant sniego prie pat mūsų pasiródė Pš. Niūkdavo, ką pasródo kur gaidžiai in Juodupio šito Aps. Turbūt man tiktai taip akyse pasirodė Ašb. Jis baronu jam pasródė: an balos baronas bėgiojo Eiš. Buvo merga pasródę Dv. Jam rodės, kad dūkas pasródė, o dar nėr, niekur negirdėt [vaiduoklių] Rod. Vėlės, žmonėms pasirodydamos, tankiausiai jų akims apsireiškia kaipo šešėlis BsVXX. Koks vyras Kūčių naktį par sapną pasiródys, už tokio ir ištekėsi Brž. Būdavo, pamato, kad dega pinigai, iš kokio kalno pasiródo LKT312(On). Neužkeiktieji piningai kartais dienos čėse pasiródą kokiu noriant gyvoliu Žr. Velnias pasrodžia arkliu ir juodu katinu LTR(Slk). Žmogaus dūšia pasrodo balta peteliške LTR(Slk). Aš tau pasiródysiu trečioj dienoj po smerčio mėnesienoj ožio asaboj Vkš. Kaip žmonys anksti keldavos, miego norėdavo, i[r] pasiródydavo aniems Krš. Kap jau bijo, tep ir strokas pasródo Aps.
ǁ refl. apsireikšti: Aš vienok jums sakau, jog ne baidyklė kokia ant tuo akmeniu pasirodė, bet švenčiausia mergaitė su savo sūnu M.Valanč. Angelas pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Eš ponas ir pasirodžiau Abrahamui, Isaakui ir Jakūbui, jog aš jų visgalįsis Dievas norėčiau būti BB2Moz6,2-3. Todėlei tikės anys tau pasirodžiusį poną BB2Moz4,5. O jis pasirodė per daug dienų tiemus, kurie drauge su juo atejo iš Galilėjos ingi Jeruzalem, kurie yra jo liudinykais žmoniump VlnE60-61. Ir Oniaš su Heremijošiumi, seniai pirm to numirę, parodžiusiuos sapne Judošiui DP196. Angelas Viešpaties pasirodė jam sapne Ch1Mt1,20.
9. tr. R40 išreikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos patirti, pajusti, suvokti: Sakytojas neiškenčia ir savo jausmų neparodęs J.Jabl. Augau kaip ir visi kaimo vaikai, o savo charakterį spėjau parodyti jau trečią dieną V.Bub. Tuo, kad greit išpirks žodyną, lietuviai parodys autoriui, kad jų branginama darbas KlbXIV168(K.Būg). Ne, ne! Jis dar pakankamai stiprus, jis dar parodys, kaip miršta žmonės, kurie žino, už ką turi mirti! J.Avyž. Nor savo galybę paródyti LKT142(Kin). Tą drąsą du sykiu nepavyko paródyti LKT116(Žlp). Toje kelionėje jis parodė daug uolumo, neregėto valios tvirtumo J.Balč. Daugelis jų parodė tikrą draugiškumą, dėmesį, simpatijas P.Cvir. Nors prieš žmones neparódyk savo pykčio Glv. Ir jūs didžiai gražų paveikslą (pavyzdį) parodėt Sz. Tegiparód tai prajėvais ir ženklais DP204. Tada pamirodyk tavą garbę BB2Moz33,8. Parodyk mumus, pone, tavo susimylimą Mž490. Jaunieji, paduoti būkiat seniemusiemus ir parodykiat tame pasižeminimą Vln43. Idant atmintumbim, … vartodami geradėjystes tavo, kurias mumus teikeis parodyti PK25. Loską ir susimylimą savą parodyk mums MKr42. Dideliai patiko ir karaliui Aleksendrai, katras, ypatingą savą mylestą norėdamas parodyti, atidavė jam Surviliškę M.Valanč. Ir kaip aš mano ženklus (stebuklingus reiškinius) tarp jų parodžiau BB2Moz10,2.
| refl.: Pasirodė išganytinga malonė Dievo visiems žmonėms VlnE19. Nu nu, pasirodys ir ant tavęs kada nors Dievo rūstybė NžR.
10. tr. pavaizduoti (kūrinyje): Apsakyme „Trys pažįstami“ autorius parodo prisiplakėlius ir veidmainius, demagogiška fraze prisidengusius turto grobstytojus rš.
11. tr. padaryti aiškų, išryškinti, atskleisti: Ar mes esame draugai, ar priešai, ateitis turi dar parodyti, vokieti V.Krėv. Ateitis paródys, kaip toliau būs Vkš. Laikas paródo, ko kas vertas PnmA. Skaudamą daiktą tai ir oras labai paródo Gs. Eš noriu jamui parodyti, kaip daug jis tur kentėti dėl vardo mano VlnE143. Parodyki tatai gerai, kaipo bjaurą ir didę iškadą tiemus daro, jei nepadest taip vaikų užauginti Vln7. Ir kaip rodyte parodytų jį gerą, šventą ir reikingą daiktą santį BPI143.
^ Teisybės neparodo veidrodis Sim. Aš jam paródysiu, iš kur kojos dygę! Žvr. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta LTsV262(Šd). Valgysi mano duoną, o nieko nedirbsi, aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemoja! J.Jabl. Aš tau parodysiu, kur pipirai auga! Grž. Bedūšis, bedvasis – visą tiesą parodžia (bezmėnas) LTI300.
parodytinai
| refl.: Gera statės, lyžinos, ale vieną sykį pasiródė – išbjaurojo motyną Rdn. Vyriškas pasiródo [koks esąs] penktame mete, motriška – iš sykio Krš. Kai lietuvių kalba pradėjo reikalauti viešumoj sau teisių, tai didžiausiais jos priešais pasirodė mūsų pačių tautiečiai iš privilegijuotų klasių LKI20(J.Balč). Jug vėžį nežinai a turi, ans tik pasiródo priš mirtį End. Nor apgaut, o paskui pasiródo Jrb. Jis labai negražiai pasiródė Kdn.
^ Nakties darbas dieną pasiródo Slnt. Durnių nereikia ieškot – jie patys pasiródo Ds.
12. tr. R49 argumentuotai patikinti: Kada yra kurios linksnių lytys vartojamos kalboje, turi šiuo tarpu parodyti ir duodami žemiau pavyzdžiai J.Jabl. Parodyk man moterų proto pajėgą, jų kūrybinę galią, jų išmintį, ištesėjimą – visa tai, be ko nėra pažangos Vaižg. Jums parodys, ką pikta daro jūsų kišenei ir sveikatai tokie pasilinksminimai, parodys, kaip naudingiau leisti laiką Žem. Jei piktai eš kalbėjau, tada parodyk VlnE195. Idant aš sūdyčiau tarp kožno ir jo artimo ir parodyčiau jiemus Dievo tiesą ir jo prisakymą BB2Moz18,16. Teparódaig Liuteris, kas jam tą urėdą paskyrė ir kas jam tą galybę davė DP205. Noriegu patiródysiu, jog ir tasai veikalas yr dvasios š[ventos] be abejojimo DP251.
| refl. R49.
ǁ TTŽ paliudyti: Prisiektinai parodžiu, prisiekiu ką kame SD45. Jis prašė jų visų teisme parodyti, kaip jis nekaltai buvo įžeistas J.Balč. Liudytojai paklausti parodė VĮ. Kad parodysi teisybę, tai aš tau duosiu šimtą rublių LTR(Sln).
| refl.: Neturėsi kum pasiródyti, i nėko (pensijos) negausi Rdn. Paskui ji jam pasirodė, kad ji jo moteris, ir karaliavo abudu BsPIV205.
13. tr. pažymėti, išreikšti: Kokybiniai būdvardžiai parodo daikto ypatybę pačia savo leksine reikšme LKGI474.
14. intr. padaryti kokį įspūdį: Jis paródo nesenas Pg.
| refl.: Pasirodytis H166. Mėsa pasirodė labai negardi J.Balč. Šulmistras kitiems per sens ir blogs pasirodo K.Donel. Iš pradžios Batutis pasirodė jam baisus, labai negražus Žem. Jis jai pasirodė iš karto geras, mylėtinas I.Simon. Tokia paslaptinga, baisi tyla, kad net čia pat sustaugęs vilkas broliu pasirodytų Vaižg. O žmogus ir vėl nusigando, pritilo, matyt, aš jam baisus keistuolis pasirodžiau V.Bub. Kaip mano raštas akademijai pasiródė, ar tiko ar ne? LTI423(A.Baran). Ežeras pasirodė grambuoliui kaip kokia jūra J.Balč.
ǁ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kuo: Šis, matyt, norėjo pasirodyti tikru vyru, taigi visiškai neverkė, o tik žiūrėjo, akis išpūtęs, ir šnarpštė nosimi J.Balt. Ir jos pasiródyta gudrios Sv. Ir jis pasirodė didvyris J.Jabl. Laikom gudriu, ale viškum durnas pasiródei PnmR. Tikriausiai jūs nesate toks jau blogas, kaip stengiatės kai kada pasirodyti J.Gruš. Kad nepasiródytum, kas gi supras, kad gudras (juok.) Klov. Bet visuosu daiktuosu pasirodykim kaip tarnai VlnE43. Ižg pranašų … užgimt teikės, idant parodytųs esąs tikruoju anuo pranašu DP504.
^ Pasirodyti neišmintingu kartais yra didžiausia išmintis ir gudrybė M.
ǁ refl. apsimesti, dėtis: Jis tik pasirodo girtas Žml.
ǁ refl. išsiduoti: Niekas jo darbštumo nepasirodė matą Vaižg.
ǁ refl. patraukti kitų dėmesį, papuikuoti: Jis mėgo pasirodyti ir imponuoti rš.
^ Darbu pasirodyk, ne žodžiais KrvP(Jnš).
15. impers. susidaryti įspūdžiui, atrodyti: Neparódo, kad jau tiek metų turi Krk.
| refl.: Kaip Ona valgai, ir man pasiródė gardu Skp. O čia tai nieko negali kaltint: kaip kokiu momentu pasiródo, taip ir padarai Rz. Sunku ir gėda pasirodė Raului atkišus ranką prašyti praeinančių pašalpos, bet badas prispyrė ubagauti J.Bil. Mun pasiródė, kad jis lenkiškai kalba Up. Trumpam ji atsigrįžo, ir man pasirodė, kad ji šypsosi P.Cvir. Pasiródo, teip kaip daugiau mes dirbom, kaip daba Als. Tai pasiródo, kad pagauna [žuvų] Mžš. Jei pasirodysią, kad jis turįs užtektinai žinių, būsią matyti, ar jis tinkamas ar ne A.Vencl.
16. intr. šnek. pribausti (ppr. sakoma grasinant): Ar šiandie jie atvažiuos? Mes jiem paródysim! Krč. Jau jo širdis užkepus, mislija sau: palauk tu, bjaurybe, aš tau už tai parodysu BsPIII210. Tik tu neklausyk, aš tau parodysiu! Jnš. Aš tau paródysiu po svetimus namus landžioti! KŽ. Nu nu nu! Parodys vaikas tėtei mamą barti! P.Cvir.
^ Vai aš tau paródysiu! – Aš nežiūrėsiu, kai tu paródysi (juok.) Kt.
17. refl. modal. praes. 3 prs. taigi, mat: Pasiródo, pastočių nereikia važiuoti, kai tarnauja Srd. Taip… Įdomus rašinėlis. Jūs, pasirodo, su fantazija K.Saj.
18. tr. patarti, parekomenduoti: Ana ir man parodžia tas šakneles nuo vidurių sopės Alks. Pasiundžiu, parodžiu būdą SD167.
◊ aki̇̀s paródyti ateiti, lankytis: Apleido visą miestą su liežuviais, daba ir pati bijo kam aki̇̀s paródyti Vvr. Reikia geras akis turėt, ka po visko (po rietenų) drįst aki̇̀s paródyt Jnš. Vienąkart parodė akis ir nebėr LTR(Ds). Bet kur buvai taip prapuolęs, kad akių nebeparodai? J.Paukš. Būta man giminės: kelinti metai, kap akių neparodo Alv. Dešimtuos metuos aki̇̀s paródei, tai jau reikia pamylėt Ktk.
an[t] mañdro paródyti pūstis, didžiuotis: Užsisegęs su siūlu i da an mañdro paródo Ar.
ãšaras paródyti apsiverkti: Prie tam darbui ir ašiai ãšaras paródžiau Adm.
bal̃są paródyti surėkti, sušukti, sudejuoti: Jis (vaikas) jau bal̃są paródo, kad nu! Grd. Guli užsimerkęs ir tyliai šnirpščia. Ir kad bent balsą parodytų, bent lūpas sukrutintų V.Bub.
danti̇̀s paródyti nusijuokti: Tu ir ant peklą nueitum, ka[d] tik tau danti̇̀s paródyt mergiotė Ps. Vyrams kalbinant, mergina paródė danti̇̀s ir nuėjo sau Jnš.
duri̇̀s paródyti Btg išvyti, išvaryti: Nueis ir parodys duris! Be ceremonijų parodys abiem! J.Paukš. Tokiam ponuo durès gal paródyti Krš.
kẽlią paródyti išprašyti, išvaryti: Jam kelùžį paródžiau (už jo netekėjau) JV246.
kulni̇̀s paródyti pabėgti: Vyrukas tik kulnis prie durų parodė, ir nėr rš.
nósį paródyti ateiti: Nuo to laiko urėdas nė nosies nebeparodė tuos namuos BsPII290. Tėvas retai kada namuose ir nosį parodo rš.
padùs paródyti pabėgti, nurūkti: Vaikas nubėgo, tik padùs paródė Mrj.
pir̃štą (rañką) paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys LTR(Zp). Bei anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31.
sùbinę paródyti vlg. nepareikšti dėkingumo: Už visą vargą sùbinę paródė Vvr. Kol turėjo naudos, tol padėjo, o paskui paródė sùbinę Jnš.
ši̇̀rdį paródyti
1. nuoširdžiai pasielgti, ką padaryti: O uošvienė tikrai šį rytą norėjo parodyti savo širdį – bent taip atrodė I.Simon. Jeigu tu man širdį parodei – še tau mano! P.Cvir. Jam visą ši̇̀rdį paródė Jrk44. Nėra su kuo pasidejuoti, nėra kam parodyti širdies J.Balč.
2. atvirai išsipasakoti: Jis teisybę sako, gatavas ši̇̀rdį paródyti Jnš.

ši̇̀rdį [išė̃mus] paródyti įtikinamiausiai patvirtinti: Nors tu jam ši̇̀rdį išė̃męs paródyk, netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo ši̇̀rdį išė̃mus paródyč BM449.
štukàs paródyti pajuokauti: Ir aš norėjau štukàs paródytie, ale anys prilėkdė Grv.
šùniui kẽlio neparódyti
1. visai nieko nedirbti: Aš nū šùniu[i] kẽlio neparódžiau Lp. Par visą dieną nei šuniui kelio neparodė LTR(Sdb).
2. neturėti rūpesčių: Taip ramiai visą laiką išsigyveno, kad šùni kẽlio neparódė Dkš.

ti̇̀krą véidą paródyti pasielgti be apsimetinėjimų: Svarbu viena: atsikratyti Šalteikiais, nebematyti uošvienės, kuri šį rytą parodė savo tikrą veidą I.Simon.
úodegą paródyti
1. apsisukus nubėgti: Vaikas iš kailio nerias, ka pavytų kiškį, bet tas tik paródė úodegą ir nustriksėjo Ps. Pamatęs tėvą ateinant, vaikas tik paródė úodegą Jnš.
2. mesti buvimo, darbo vietą, pabėgti: Ta merga jiem úodegą paródys, man rodos Alk.

zui̇̃kių (zui̇̃kio Gs) bažnýčią paródyti pakelti (vaiką), suspaudus galvą per ausis: Paródyk Jonukui zui̇̃kių bažnyčią Alk.
žõdį paródyti prabilti (ppr. apie raudotoją): Uršuliotė i nesuverkė [savo sesers], i žõdžio neparódė Dglš.
1 ×išparódyti; R129, N
1. žr. 1 išrodyti 1: Žydelis išparodo įvairius savo pirkinius, petnešas, šukas, žvelgyrus rš.
2. refl. žr. 1 parodyti 5 (refl.): [Mokytojas] mėgdavo išgerti, ir tas nedavė jam ilgai pabūti gimnazijoje: vieną sykį ant gatvės išsiparodė girtas, ir nuo to laiko mes daugiau jo nematėme M.Katk.
3. žr. 1 parodyti 10: Jeigu raštininkas stengiasi išparodyti žmogų visą, su visomis savybėmis, teigiamomis ir neigiamomis, vadinasi, stengiasi jį nufotografuoti M.Katk.
4. žr. 1 išrodyti 4: Kas gal mums išparodytą Dievo loską jo sūnui mūsump atent pakaktinai išskelbti? KlM69.
5. žr. 1 išrodyti 9: Ponuli! Tamsta puikiai išparodei, kad pats esi lygus mano širmokui Blv. Jei tamsta norėtumei, tai aš didumą jo apsirikimų, neišmanymų ir netikrybių išparódyčiau A.Baran. Sumaniau anam juokdariui išparodyti, kad jis yra didelis melagis rš.
6. žr. 1 išrodyti 5: Šleicheras labai gerai tris eiles balsių (vocalium) išparódė LTI420(A.Baran).
1 ×priparódyti tr. argumentais įtikinti: Priparodyti negali, tik taip sau spėja Alv. Jei aš netiesą sakau, priparódyk Alv.
ǁ paliudyti: Matai, ką anas priparódė Dv.
1 pérrodyti tr. K į kitą pusę parodyti.
1 pieródyti žr. 1 prirodyti 3: Kamėno nepyródei, kaip gali sakyti, ka medžiai vogti Pj.
1 praródyti intr. įstengti šviesti, prasišviesti: Saulė nėkaip nepraródo Slnt.
1 priródyti tr. K, DŽ1; Q660
1. žr. 1 nurodyti 1: Mes galėsime apsvarstyti prirodytas [susirinkime] klaidas rš.
2. žr. 1 nurodyti 3: Mačulio dvasė ėjo, lyg juos vesdama duobei vietą prirodyt BsV92.
ǁ atkreipti dėmesį į ką, kad įsižiūrėtų, įsimintų: Jis tą Šipką (kumetį) mušdavo, priródydavo kitiems Skr.
3. argumentuotai pateikti, įrodyti: Kad tamsta man netiki, aš prirodysiu, kad tiesa rš. Giesmės tuo pačiu prirodo didį lietuvio ritmiškumą LTII102(Sab). Mes tau prirodysim, kaip jis tau pameluos LTR(Rk).
priródomai
ǁ paremti faktais, paliudyti: Priródyk jo kaltę Srv. Priródyk teisme, kad aš tau pievą nuganiau Trg.
ǁ refl. remiantis faktais, ko pasiekti: Prisirodė, kad jo žemė, ne muno Trk.
4. patarti vartoti: Priródė žmonės alksnių lapų, viršūnaičių [žaizdai] Vrn.
ǁ Ps patarti, parekomenduoti (pirkti, priimti dirbti ir pan.): Aš jum priródysiu gerą karvę, kad noriat Krs. Prirodyk man gerą berną N. Ana ir savo brolį ten priródė Ll. Karčemnykas ir tąjį prie to paties popo prirodė [tarnauti] su tomis pačiomis sąlygomis MPs. Darbštų žmogų prirodė man rš. Jis šią mergą man prirodė B510. Sesyte mano, jaunoji mano, prirodyk man, rodyk kieme mergytę NS1385. Prirodykit man erčiukų žemę N.
5. paskirti: Ant palengvinimo bėdos, kurią Elzasyj tvanai išprovyję, yra ciesorius 15 000 markių prirodęs LC1883,3.
1 susiródyti
1. K, DŽ1, Pv gestais susižinoti, suprasti kits kitą: Susirodiju N. Nebyliai pirštais susiródo Ss. Išmoko nebelius susiródyti, nepražūna Krš. Paliko pusnebelė – rodytinai besusirodo Dr. Kaip te anas su niemke ir susródžia, susišneka Lel. Aš nemoku totoriškai, totorius lietuviškai, tai ledva an pirštų susiródėm Ds. Susikalbėti nemokam [su vokiečiais], susirodom pirštais Ėr.
ǁ gestais susimokyti ką daryti: Iš tolo susiródė, kur eit, ir nuėjo Sb. Jeronimas su Vincu susirodo, makliavoja Žem.
2. vienas kitam parodyti, duoti pamatyti: Artie drūžė[je] (kolūkio gyvenvietėje) trobos, galės bobos i liežuviais susiródyti Krš.
3. Dsn susidaryti įspūdžiui, pasimatyti: Ažejo an kiškio, ė jam susródė, ką vilkas Ml. Kas tau susródė, kad tu pašokai iš vietos? Ml.
1 užródyti
1. tr. K, LVIV372 aukštyn parodyti.
2. tr. R30, N pasakyti, parodyti ką kur slapta esant: Adomėlį surado jo šeimininko Čeraškos kieme, ant jaujos, spaliuose. Gal nebūtų nė suradę – pats Čeraška užrodė J.Balt. Jis užvedė ir užródė slapuką J.
ǁ tr., intr. BŽ122 įskųsti: Tuojau jis užrodė polismenui J.Balč. Ką pamačys, kad jūs mane užrodėt? Ps. Ant jo užrodyta Krsn. Kas galėjo daba tuos vagius užródyti? Kair. Neužródyk močekai, ka aš darže buvau Skrb.
ǁ skundžiant atvesdinti: Piktas buvo, užródė policiją, ir sugavo degtinę bevarančius Pkl.
3. tr. paakinti, pamokyti: Ant to paklusnumo ir viernybės juos dar sykį užrodau prš.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (78)

nosis

apgulė́ti

užgulė́ti

atmainýti

išmainýti

primainýti

užmainýti

parrašýti

razsirašýti

susiródyti