Su skaičiais atliekama operacija (sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba, kėlimas laipsniu ir kt.), kurios rezultatas taip pat yra skaičius.

veiksmas, kuriuo vienas dydis tam tikrą kiekį kartų didinamas
dalýba
veiksmas, kuriuo vienas dydis tam tik kiekį kartų mažinamas
Keturi aritmetikos veiksmai: sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba NdŽ.

Tam tikrų vienodo tipo elementų, dažniausiai skaičių, lentelė.
Matematikoje su matricomis apibrėžtos matricų operacijos: sudėtis, atimtis, daugyba, transponavimas ir kt. Programavime matricos dažniausiai vaizduojamos dvimačiais masyvais. Tačiau masyvo duomenų tipas nėra matrica, nes masyvas neturi matricoms būdingų operacijų. Norint, kad masyvas atitiktų matricą, tokias operacijas reikia programuoti.

Operacijų atlikimo eiliškumas.
Kai reiškinyje iš eilės parašytos kelios skirtingos operacijos be skliaustų, tada jų atlikimo eilė nustatoma pagal operacijų prioritetus. Paprastai laikoma, kad vienviečių operacijų prioritetas yra aukštesnis negu dviviečių, t. y. pirmiau atliekamos vienvietės. Pavyzdžiui, reiškinys -a+b skaičiuojamas taip, lyg būtų sudėti skliaustai (-a)+b.
Daugybos grupės operacijos (daugyba, dalyba, liekana) turi aukštesnį prioritetą, negu sudėties grupės operacijos (sudėtis, atimtis). Pavyzdžiui, a+b×c skaičiuojama taip, lyg būtų sudėti skliaustai a+(b×c).
Konjunkcija turi aukštesnį prioritetą negu disjunkcija.

Aritmetinė operacija dviem skaičiams sudėti.
Kompiuteryje atlieka sudėtuvas. Kai reikia sudėti n skaičių, paeiliui atliekama n–1 sudėties operacijų. Tai pati svarbiausia aritmetinė operacija kompiuteryje. Ja pakeičiama atimtis antrojo operando ženklą pakeitus priešingu. Daugyba išreiškiama daugkartine sudėtimi, dalyba – daugkartine sudėtimi ir atimtimi (pakeičiant ją sudėtimi).
Aibių sudėtimi dažnai vadinama aibių sąjungos operacija. Logine sudėtimi kartais vadinama konjunkcija.

Matematinė konstrukcija, naudojama naujoms reikšmėms gauti atliekant aritmetinius veiksmus – sudėtį, atimtį, daugybą, dalybą.
Aritmetinių reiškinių pavyzdžiai:
        a + b – 5c
        a + b – 5×c
        a_i + b_j – d
Programavime aritmetiniai reiškiniai rašomi grynuoju tekstu. Todėl reiškinys turi būti vienos eilutės aukščio (t. y. keliaaukštės paprastosios trupmenos turi būti išskleistos į eilutes, indeksai negali būti pakelti arba nuleisti), negalima praleisti daugybos operacijos ženklo (praleidus ženklą negalima būtų atskirti, ar, pavyzdžiui, užrašas ab reiškia vieną kintamąjį, pavadintą vardu ab, ar tai dviejų kintamųjų sandauga a×b. Dėl riboto ženklų skaičiaus klaviatūrose ir koduotėse vietoj kai kurių operacijų ženklų vartojami jų pakaitai (daugyba žymima žvaigždute, atimtis brūkšneliu ir pan.). Aukščiau pateikti pavyzdžiai gali būti užrašyti taip:
        a + b -5*c
        a + b -5*c
        a[i] + b[j]- delta

ėmi̇̀mas sm. (2), ė̃mimas (1) Dk
1. → imti I 1: Geriau davimas – ne ėmi̇̀mas Brt. Vienu ėmimù išgriebė visus saldainius Vlk. Išglebęs buvo ėmi̇̀mas, kad išmetei [puodelį] iš nagų Slm. To šieno ėmi̇̀mo nė nesimato Brt. Bulvių iš kaupo ėmi̇̀mas Gs. Buvo rankos trumpos ant davimo, o ilgos ant ėmimo A1885,87.
2. → imti I 3: Nėr čėso – vasarojaus ėmi̇̀mas Sdk.
3. kopimas: Antro ėmi̇̀mo nedaug buvo medaus Ėr.
4. refl. → imti I 8 (refl.): Baisus ėmi̇̀masis prie to darbo Kt.
5. → imti I 11: Ėmi̇̀mas to dalgio – pradėm šnypšta par žolę Vvr. Ne kaži koks britvos ėmi̇̀mas – nenusigalando Kt. Nekoks dalgis – griūna ašmenys, trupa, neturės nė kokio ėmimo Šts.
6. → imti II 1: Mum buvo kartu ėmi̇̀mas (šaukimas į kariuomenę) Slm. Prasidė[jo] į vaiską ėmi̇̀mas Gs.
7. → imti II 2: Pasibaigus arklių mobilizacijai, prasidėjo kiaulių ir karvių ėmimas Pt. Jau su sviesto ėmimu užtektinai paėdė žmonėms širdį Pt. Par pirmąjį ėmi̇̀mą bėrąją nebuvau nuvedęs Vvr.
8. → imti II 5: Ak tu ėmi̇̀mas miego – matyt, lietaus bus! Slm.
9. → imti III 1: Dangun ėmimas mergos Marijos DK179. Tataig yra trumpa historija dangun ėmimo DP494.
10. → imti IV 3: Kažin ar rytoj bus kiaulių ėmi̇̀mas stoty? Jnšk. Jau prasidėjo ir Kupišky kiaulių ėmi̇̀mas Slm. Jei nepaims [kiaulių] per pirmą ėmi̇̀mą – vešim per antrą Kt.
11. → imti IV 5: Ir ėmi̇̀mas toj krautuvėj – nesisarmatija nė tiek prašyt Kt.
12. → imti V 3: Kol Vabalo gyvenimą pavertė į plėnis, buvo smarkus ėmi̇̀mas (degimas) Skr.
13. → imti VI 6: Šunų ėmi̇̀mas buvo per visą naktį – nedavė užmigt Brt.
14. SD424 kyšis: Niekados rankų tavo nesutepk paprekiais, arba ėmimais Jzm.
15. dalis, davinys, dozė: Duoti tris sykius ant dienos po tokį ėmimą rš. Pradėti gydytis reikia lengvesniais vaistais ir mažesnėmis jų dozomis (ėmimais) rš.
16. trijų siūlų vienetas, skaitant audeklo metmenis: Trys siūlai tai vienas ėmi̇̀mas Ds. Primečiau devyniolika posmų ir tris ėmimùs Vlk. Čia gal dar liks koks ėmi̇̀mas nuo dvylikos posmų Lš. Jos skietas dviese dešimtyse dviese ėmi̇̀muose Lp.
17. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro; kėlena, pailgimas, pajungimas: Nebedaug turiu pjauti – vienu dviem ėmimais ir pabaigsiu Vžns.
18. supratimas, suvokimas: Jokūbas pasigyrė, kaip Dievo veidą tyrė ėmimas jo kūniškas PG.
◊ ėmi̇̀mas ant dantų̃ erzinimas: Toks ėmi̇̀mas ant dantų̃ – neturi mergiščia kur dingt Kt.
ėmi̇̀mas į nãgą barimas: Neturi kur pasidėt – toks ėmi̇̀mas į nãgą Kt.
apėmi̇̀mas sm. (2) K
1. → apimti I 5: Kolūkių kūrimas rutuliojosi naujų rajonų apėmimo kryptimi (sov.) rš.
2. refl. SD260, R152 → apimti I 7 (refl.): Gaspadorius ugnį paves saugoti jautriam ir bukliam tarnui, kursai supranta didelumą savo apsiėmimo S.Dauk. Nekoks da apsiėmi̇̀mas [tarnauti] – nesutinkam dėl bandos Slm. Kerdis … sakės, kad nu savo apsiemimo nesiliausiąs G20.
ǁ pasiryžimas, ketinimas, kėslas: [Apaštalų] nuog apsiėmimo … nei grumzdymas ciesorių, nei baisios kančios … nugrėst negalėjo DP621. Jos apsiėmimas buvo tvirtas kaip uola Ns1858,3. Jo širdies apsiėmi̇̀mai, kurius jis pasidaręs, nevertingi KI571. Tai yra mano apsiėmimas tokias knygas rašyt rš. Gūsis lytaus įdūkėlių apsiėmimus sugaišino prš. Išsimislyjimas (apsiėmi̇̀mas), kaip šime amžyje gyventi KII15.
3. → apimti II 1: Storasta, vykdamas ant apėmimo turtų ir gėrybių, nuskendo brš.
4. → apimti II 3: Sosto apėmimo ir karaliaus valdžios pagrindas yra sutartis A.Janul.
5. → apimti II 6: Ligos apėmimas nusiduost … staigiai Kel1881,40.
atėmi̇̀mas sm. (2) → atimti:
1. SD210 Atėmimas laisvės rš. Teisių ir laipsnio atėmimas rš.
2. Jiems bus atlyginta už mūsų kalbos atėmimą iš mokyklų I.Simon.
3. → atimti 4: Prasidė[jo] atėmi̇̀mas gyvulių Gs. Atėmimas ymenių (dvarų) R116.
4. → atimti 5: Lytotą metą nekas ir šieno atėmimas Šts. Po atėmimo rugių užeis gyvoliai ir paukščiai rš.
5. → atimti 13: Po atėmi̇̀mo vaikai visada sukrinta Ds.
6. Š, Z.Žem mat. atimtis: Joniukas moka jau sudėjimą ir atėmi̇̀mą Slm.

×nedaėmi̇̀mas (hibr.) sm. (2) J nepriemoka.
įėmi̇̀mas sm. (2)
1. → įimti 2: Įėmimas kloropormo į vidų atneša didelę paglobą A1884,405.
2. įlenkta, susiaurinta vieta (drabužyje): Per mažas įėmi̇̀mas – darosi dumšlė Rdm. Šonuos reikia padaryt įėmimùs Slm.
3. pajamos: Įėmi̇̀mo knygos KI350; Lex28. Karalystės piningų išdavimas beveik 35 milijonus markių didesnis už įėmimą LC1878,2. Tie atstovai nuolatos turės … peržiūrėti sąrašą viešpatystės [pinigų] įėmimų ir išleidimų VŽ1905,217.
4. A1885,77 → įimti 12: Po Plėvnos įėmimo nei vieno jųjų gyvo toj festungoj nerado LC1878,2.
5. refl. pasiryžimas: O teip tatai apaštalas š. gražiai sudest savo įsiėmimu, idant mus pritrauktų ant didesnės pilnasties gerų darbų MP33.
6. refl. darbas, pareigos: Kunegai, įvairi jų vardai pagal įvairio jų įsiėmimo S.Dauk.
7. LL205 renta.
išėmi̇̀mas sm. (2); SD412 → išimti:
1. Lašinių išėmi̇̀mas iš puodo Kt.
2. Slm Brangiai kaštavo išėmi̇̀mas iš kalėjimo Gs.
3. → išimti 4: Dėmių išėmi̇̀mas BŽ76.
4. iškopimas: Tas paprastas medaus išėmimas po visam nedera, bet iškadingas yra S.Dauk.
5. refl. → išimti 13 (refl.): Be poperių išsi̇̀ėmimo nebandyk nė važiuoti Vvr.
6. → išimti 14: Daug žmonių prisigrūdo – nesunkus buvo išėmi̇̀mas (pavogimas iš kišenės) Jnšk.
7. paėmimas, užkariavimas: Sutikime, arba išėmime, miesto DP107.
8. įimta, įsiūta vieta, įėmimas: Šito žipono per didelis išėmi̇̀mas – negražiai stovi Rdm.
9. išimtis: Viename dalyke buvo padarytas išėmimas A.Janul. Laikraščių beveik niekas neskaito su mažais išėmimais rš.
nuėmi̇̀mas sm. (2); SD388
1. → nuimti I 1: Vainikėlio nuėmimas, gyvenimo permainymas LTR(Rm). Stogo nuėmi̇̀mas (nuplėšimas) nedaug atsieis Brt.
| Nuobaudos nuėmimas TTŽ.
| refl.: Padėkok kepurės nusiėmimu Vaižg.
2. → nuimti I 3: Derliaus nuėmimas sp. Šį metą su daržų nuėmimù neparsiveikėm (buvo gražus oras) Vvr. Rudenyje, po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti Rp. Nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė[je] S.Dauk.
3. → nuimti I 4: Gražus nuėmi̇̀mas [fotografijoje] – kaip gyvas! Jnšk. Mergiotė, matyt, graži, ale prastas nuėmi̇̀mas Slm.
| Mato nuėmimas rš.
4. nukūlimas: Mašinos spragilai yr pasilpę, nėr gero nuėmimo grūdų Šts.
paėmi̇̀mas sm. (2)
1. → paimti I 1: Vieno sykio paėmi̇̀mas nebus žymu Gs.
| Vienu paėmimu neapdirbsi J.Jabl. Per du paėmimùs ir parvešim tas pupeles (bus du vežimai) Jnšk.
ǁ pavogimas: Bukštu yra paėmi̇̀mo Šts.
2. refl. → paimti I 6 (refl.): Kaipo laivą be irklų vilnis mėtlio[ja] į visas puses, taip žmogų silpną ir netvirtą savo pasiemimuose įvairi mėtlio[ja] pagundinimai M.Valanč. Nepriderančiu yra daiktu užmiršti savo pasiemimus M.Valanč.
3. → paimti I 13: Išmanymo ir paėmimo tos slaptės DP256.
4. → paimti II 2: Apie belaisvių paėmimą pranešama į pulko štabą rš. Po paėmi̇̀mo į kalėjimą praėjo metai Brt. Primink, kokiu būdu stojosi tas paėmimas brš.
5. → paimti II 3: Dalyvavo Vilniaus paėmime rš. Valdžios paėmimas yra tik reikalo pradžia rš.
6. → paimti III 1: Moteres paėmimas yr neperskirtinas suglaudimas DP69.
7. refl. → paimti IV 6 (refl.): Apei Joną yr pats pasiėmimas žolės augti Ggr.
8. refl. pareiga, priedermė: Visu didžiausias pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti namūse ugnį ir vėžlybumą užlaikyti S.Dauk.
9. liemuo, talija: Barzdą (ilgiausią) nešioja per paėmimą susisegęs LC1889,5. Jis tetura ploną paėmimą (matuodama sako siuvėja) Dov. Per paėmimą siūk man ankštai tą jakę Prk.
10. trijų siūlų vienetas, skaičiuojant audeklo metmenis: Posme yra dešim paėmi̇̀mų, paėmimè trys gijos Slm. Užmiršau, kiek čia buvau suskaičius paėmi̇̀mų Ps.
11. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro: Lauką aparsiu per du paėmimus Pl. Da liko dviem paėmi̇̀mam arimo Slm. Šitai pievai išpjauti reikia dviejų paėmimų Šmn. Keturiais paėmimais gal ir iškulsme visus rugius Sv. Nekiek tų mano miežių tebuvo – dviem paėmi̇̀mais ir iškūlėm Vb. Apiarė bulbas per paėmi̇̀mą Pnd. Visam paėmi̇̀mui pakaks darbo, da nei nepadirbsi Kp.
12. mėnulio priešpilnis: Kaip pradėjo, jau lis lig paėmimo Užv. Mėnesio paėmime (kai mėnuo ima dilti) bulvėms yra gerà sėti Trk.
◊ prõto paėmi̇̀mas suprotėjimas: Maži vaikai lig paėmimo proto yra liuosi nuog pasnyko Jzm.
pérėmimas sm. (1)
1. → perimti I 4: Jie atsisako nuo lietuviško meno ir lietuviškos kultūros perėmimo K.Kors.
2. refl. → perimti I 10 (refl.): Baisus jo pérsiėmimas mokslu Brt.
3. refl. → perimti I 11 (refl.): Ne tiek ta istorija, tas prietykis, kiek Šūmakerio visu tuo persiėmimas užkrėtė Gintautą Vaižg.
4. → perimti II 2: Da nuo pérėmimo ranką skauda Kt.
5. refl. → perimti VI 1 (refl.): Po pérsiėmimo vyrai vėl gražiai šnekasi Brt.
6. įlenkta, įsmaugta vieta: Noteros raistinės vainikėlio vamzdelis palei apačią su perėmimu rš.
◊ rañkų pérėmimas pagalba: Prie mažos sveikatos ir gyventi sunku, kad nėr draugystės ir perėmimo rankų rš.
širdiẽs pérėmimas susijaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo rš. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo TP1881,10.
praėmi̇̀mas sm. (2) → praimti 2: Už praėmi̇̀mą uogų (uogienės) gausi lupt Slm. Tvarte kraujo praliejimas, svirne miltų praėmimas DvD180.
priėmi̇̀mas sm. (2); R
1. → priimti I 1: Tokio[je] aukšto[je] vieto[je] sunkus priėmi̇̀mas (šieną, javus kemšant) Vvr.
2. → priimti I 5: Protokolo skaitymas ir priėmimas neprivalo užimti daug laiko rš. Po priė̃mimui malonės tejaus vėl sugrįžta pirmump nuodėmiump savump DP206. Per … šventą priėmimą žmogystės tavo gelbėk mus, Viešpatie Mž554. Ne kožnas mokytų galvų darbas vertas yra garbstymo ir priėmimo S.Stan.
3. → priimti II 1: Lengva suprasti, kokį rado priėmimą pas papirktą teisėją V.Piet. Ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių … vargo … neturim skųst DP492.
ǁ įvaikinimas: Priėmimas per sūnų, per dukterį KI42.
4. supirkimas: Kriuksėjo ties priėmimo punktais bekonai J.Marc. Žuvų priėmimo punktas rš.
5. → priimti II 2: Numatyta žymiai padidinti studentų priėmimą į respublikos aukštąsias mokyklas (sov.) sp. Iškilmingas priėmimas į tarnybą rš.
6. → priimti II 4: Pasitarimo dalyviams įvyko priėmimas sp. Svečio priėmimas I. Geras buvo priėmi̇̀mas – kad prisirijom! Kt. Oi noriu noriu, priėmi̇̀mo noriu (noriu, kad ragintų gerti, valgyti) (d.) Srv.
suėmi̇̀mas sm. (2)
1. → suimti I 1: Ne blaivybė valdžiai rūpi, tik suėmimas viso pelno į savo rankas rš.
2. → suimti I 2: Tik pasibaigė javų suėmi̇̀mas, ir užšalo Gs.
3. → suimti II 2: Jau ne pirmas jo suėmi̇̀mas Kt. Tas sūnaus suėmi̇̀mas ją graban nuvarė Slm. Už vagies suėmimą buvo pažadėta didelė dovana J.Balč.
4. → suimti II 5: Apslabo nuo galvos suėmi̇̀mo Slm.
5. → suimti II 7: Pramoko lenkiškai ir rusiškai skaityti nė kartą nenubaustas už tingėjimą ar nesuėmimą Vaižg. Tikslus klausimo suėmimas rš.
6. pajamos: Klebonai abudu laikė bažnyčios maršalkomis ir suėmimų kontroliuotojais Vaižg.
7. refl. → suimti IV 2 (refl.): Tešlos susiėmimo – kietėjimo pradžia ne mažiau kaip 1 val. EncV44.
8. refl. → suimti V 5 (refl.): Tai susiėmi̇̀mas šunų – niekaip negali perskirt Rdm. Ar mano tik sapnuota susiėmimas su milžinu? J.Jabl.
9. įimta, įsmaugta vieta: Apsiausto nugaroje du suėmimai rš.
užėmi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → užimti I 2 (refl.): Toks tas tavo akių užsiėmi̇̀mas – viskas pro pirštus matyt Brž.
2. → užimti I 3: Jau gerklės užėmi̇̀mas praėjo Slm. Nuo to gerklės užėmi̇̀mo nebeiškalba Jnšk. Rėkėm rėkėm (dainavome), ir gavau gerklės užėmi̇̀mą Kt. Kaklo užėmi̇̀mas KI581.
3. → užimti I 7: Užėmimas dviejų užuoganų bus per daug iki vakaro trim rovėjom (linus raunant) Brt.
4. → užimti II 1: Kaukazo žibalo versmių užėmimas į santarvininkų padėtį galėtų atsiliepti labai teigiamai rš.
5. SD163 pasamdymas.
6. refl. → užimti V 3 (refl.): Raugo užsiėmimas I.
7. refl. → užimti V 4 (refl.): Diev tu susimilk, šitokiu greitu užsiėmimu! Všk.
8. → užimti VI: Jam pamačijo tas užėmi̇̀mas (išbarimas) Gs.
9. darbas: Kiekvienas žmogus turi sau tinkantį užėmi̇̀mą Up. Ar nežinai, kokį užėmimą jų sūnus varo mieste Brt.
| refl.: Kur išvažiuosi [į svečius] – toj ūkėj vis užsiėmi̇̀mas Krok. Neturi jokio užsiėmi̇̀mo – tai tik dykinėja Kt. Vis jam visoki darbai, ažsiėmi̇̀mai rūpi Ds. Užsiėmimas su teip daug ligonių yra gana sunkus rš. Žmonės kitąkart reikalavo ir dabar reikalauja užsiėmimo A1885,12.
10. refl. ppr. pl. pratybos: Mokykloje vyksta užsiėmimai sp. Kareiviai grįžta iš užsiėmimų rš.

ėmi̇̀mas sm. (2), ė̃mimas (1) Dk
1. → imti I 1: Geriau davimas – ne ėmi̇̀mas Brt. Vienu ėmimù išgriebė visus saldainius Vlk. Išglebęs buvo ėmi̇̀mas, kad išmetei [puodelį] iš nagų Slm. To šieno ėmi̇̀mo nė nesimato Brt. Bulvių iš kaupo ėmi̇̀mas Gs. Buvo rankos trumpos ant davimo, o ilgos ant ėmimo A1885,87.
2. → imti I 3: Nėr čėso – vasarojaus ėmi̇̀mas Sdk.
3. kopimas: Antro ėmi̇̀mo nedaug buvo medaus Ėr.
4. refl. → imti I 8 (refl.): Baisus ėmi̇̀masis prie to darbo Kt.
5. → imti I 11: Ėmi̇̀mas to dalgio – pradėm šnypšta par žolę Vvr. Ne kaži koks britvos ėmi̇̀mas – nenusigalando Kt. Nekoks dalgis – griūna ašmenys, trupa, neturės nė kokio ėmimo Šts.
6. → imti II 1: Mum buvo kartu ėmi̇̀mas (šaukimas į kariuomenę) Slm. Prasidė[jo] į vaiską ėmi̇̀mas Gs.
7. → imti II 2: Pasibaigus arklių mobilizacijai, prasidėjo kiaulių ir karvių ėmimas Pt. Jau su sviesto ėmimu užtektinai paėdė žmonėms širdį Pt. Par pirmąjį ėmi̇̀mą bėrąją nebuvau nuvedęs Vvr.
8. → imti II 5: Ak tu ėmi̇̀mas miego – matyt, lietaus bus! Slm.
9. → imti III 1: Dangun ėmimas mergos Marijos DK179. Tataig yra trumpa historija dangun ėmimo DP494.
10. → imti IV 3: Kažin ar rytoj bus kiaulių ėmi̇̀mas stoty? Jnšk. Jau prasidėjo ir Kupišky kiaulių ėmi̇̀mas Slm. Jei nepaims [kiaulių] per pirmą ėmi̇̀mą – vešim per antrą Kt.
11. → imti IV 5: Ir ėmi̇̀mas toj krautuvėj – nesisarmatija nė tiek prašyt Kt.
12. → imti V 3: Kol Vabalo gyvenimą pavertė į plėnis, buvo smarkus ėmi̇̀mas (degimas) Skr.
13. → imti VI 6: Šunų ėmi̇̀mas buvo per visą naktį – nedavė užmigt Brt.
14. SD424 kyšis: Niekados rankų tavo nesutepk paprekiais, arba ėmimais Jzm.
15. dalis, davinys, dozė: Duoti tris sykius ant dienos po tokį ėmimą rš. Pradėti gydytis reikia lengvesniais vaistais ir mažesnėmis jų dozomis (ėmimais) rš.
16. trijų siūlų vienetas, skaitant audeklo metmenis: Trys siūlai tai vienas ėmi̇̀mas Ds. Primečiau devyniolika posmų ir tris ėmimùs Vlk. Čia gal dar liks koks ėmi̇̀mas nuo dvylikos posmų Lš. Jos skietas dviese dešimtyse dviese ėmi̇̀muose Lp.
17. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro; kėlena, pailgimas, pajungimas: Nebedaug turiu pjauti – vienu dviem ėmimais ir pabaigsiu Vžns.
18. supratimas, suvokimas: Jokūbas pasigyrė, kaip Dievo veidą tyrė ėmimas jo kūniškas PG.
◊ ėmi̇̀mas ant dantų̃ erzinimas: Toks ėmi̇̀mas ant dantų̃ – neturi mergiščia kur dingt Kt.
ėmi̇̀mas į nãgą barimas: Neturi kur pasidėt – toks ėmi̇̀mas į nãgą Kt.
apėmi̇̀mas sm. (2) K
1. → apimti I 5: Kolūkių kūrimas rutuliojosi naujų rajonų apėmimo kryptimi (sov.) rš.
2. refl. SD260, R152 → apimti I 7 (refl.): Gaspadorius ugnį paves saugoti jautriam ir bukliam tarnui, kursai supranta didelumą savo apsiėmimo S.Dauk. Nekoks da apsiėmi̇̀mas [tarnauti] – nesutinkam dėl bandos Slm. Kerdis … sakės, kad nu savo apsiemimo nesiliausiąs G20.
ǁ pasiryžimas, ketinimas, kėslas: [Apaštalų] nuog apsiėmimo … nei grumzdymas ciesorių, nei baisios kančios … nugrėst negalėjo DP621. Jos apsiėmimas buvo tvirtas kaip uola Ns1858,3. Jo širdies apsiėmi̇̀mai, kurius jis pasidaręs, nevertingi KI571. Tai yra mano apsiėmimas tokias knygas rašyt rš. Gūsis lytaus įdūkėlių apsiėmimus sugaišino prš. Išsimislyjimas (apsiėmi̇̀mas), kaip šime amžyje gyventi KII15.
3. → apimti II 1: Storasta, vykdamas ant apėmimo turtų ir gėrybių, nuskendo brš.
4. → apimti II 3: Sosto apėmimo ir karaliaus valdžios pagrindas yra sutartis A.Janul.
5. → apimti II 6: Ligos apėmimas nusiduost … staigiai Kel1881,40.
atėmi̇̀mas sm. (2) → atimti:
1. SD210 Atėmimas laisvės rš. Teisių ir laipsnio atėmimas rš.
2. Jiems bus atlyginta už mūsų kalbos atėmimą iš mokyklų I.Simon.
3. → atimti 4: Prasidė[jo] atėmi̇̀mas gyvulių Gs. Atėmimas ymenių (dvarų) R116.
4. → atimti 5: Lytotą metą nekas ir šieno atėmimas Šts. Po atėmimo rugių užeis gyvoliai ir paukščiai rš.
5. → atimti 13: Po atėmi̇̀mo vaikai visada sukrinta Ds.
6. Š, Z.Žem mat. atimtis: Joniukas moka jau sudėjimą ir atėmi̇̀mą Slm.

×nedaėmi̇̀mas (hibr.) sm. (2) J nepriemoka.
įėmi̇̀mas sm. (2)
1. → įimti 2: Įėmimas kloropormo į vidų atneša didelę paglobą A1884,405.
2. įlenkta, susiaurinta vieta (drabužyje): Per mažas įėmi̇̀mas – darosi dumšlė Rdm. Šonuos reikia padaryt įėmimùs Slm.
3. pajamos: Įėmi̇̀mo knygos KI350; Lex28. Karalystės piningų išdavimas beveik 35 milijonus markių didesnis už įėmimą LC1878,2. Tie atstovai nuolatos turės … peržiūrėti sąrašą viešpatystės [pinigų] įėmimų ir išleidimų VŽ1905,217.
4. A1885,77 → įimti 12: Po Plėvnos įėmimo nei vieno jųjų gyvo toj festungoj nerado LC1878,2.
5. refl. pasiryžimas: O teip tatai apaštalas š. gražiai sudest savo įsiėmimu, idant mus pritrauktų ant didesnės pilnasties gerų darbų MP33.
6. refl. darbas, pareigos: Kunegai, įvairi jų vardai pagal įvairio jų įsiėmimo S.Dauk.
7. LL205 renta.
išėmi̇̀mas sm. (2); SD412 → išimti:
1. Lašinių išėmi̇̀mas iš puodo Kt.
2. Slm Brangiai kaštavo išėmi̇̀mas iš kalėjimo Gs.
3. → išimti 4: Dėmių išėmi̇̀mas BŽ76.
4. iškopimas: Tas paprastas medaus išėmimas po visam nedera, bet iškadingas yra S.Dauk.
5. refl. → išimti 13 (refl.): Be poperių išsi̇̀ėmimo nebandyk nė važiuoti Vvr.
6. → išimti 14: Daug žmonių prisigrūdo – nesunkus buvo išėmi̇̀mas (pavogimas iš kišenės) Jnšk.
7. paėmimas, užkariavimas: Sutikime, arba išėmime, miesto DP107.
8. įimta, įsiūta vieta, įėmimas: Šito žipono per didelis išėmi̇̀mas – negražiai stovi Rdm.
9. išimtis: Viename dalyke buvo padarytas išėmimas A.Janul. Laikraščių beveik niekas neskaito su mažais išėmimais rš.
nuėmi̇̀mas sm. (2); SD388
1. → nuimti I 1: Vainikėlio nuėmimas, gyvenimo permainymas LTR(Rm). Stogo nuėmi̇̀mas (nuplėšimas) nedaug atsieis Brt.
| Nuobaudos nuėmimas TTŽ.
| refl.: Padėkok kepurės nusiėmimu Vaižg.
2. → nuimti I 3: Derliaus nuėmimas sp. Šį metą su daržų nuėmimù neparsiveikėm (buvo gražus oras) Vvr. Rudenyje, po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti Rp. Nuėmimo laikas ankstybųjų apynių pripula rugpjūčio mėnesė[je] S.Dauk.
3. → nuimti I 4: Gražus nuėmi̇̀mas [fotografijoje] – kaip gyvas! Jnšk. Mergiotė, matyt, graži, ale prastas nuėmi̇̀mas Slm.
| Mato nuėmimas rš.
4. nukūlimas: Mašinos spragilai yr pasilpę, nėr gero nuėmimo grūdų Šts.
paėmi̇̀mas sm. (2)
1. → paimti I 1: Vieno sykio paėmi̇̀mas nebus žymu Gs.
| Vienu paėmimu neapdirbsi J.Jabl. Per du paėmimùs ir parvešim tas pupeles (bus du vežimai) Jnšk.
ǁ pavogimas: Bukštu yra paėmi̇̀mo Šts.
2. refl. → paimti I 6 (refl.): Kaipo laivą be irklų vilnis mėtlio[ja] į visas puses, taip žmogų silpną ir netvirtą savo pasiemimuose įvairi mėtlio[ja] pagundinimai M.Valanč. Nepriderančiu yra daiktu užmiršti savo pasiemimus M.Valanč.
3. → paimti I 13: Išmanymo ir paėmimo tos slaptės DP256.
4. → paimti II 2: Apie belaisvių paėmimą pranešama į pulko štabą rš. Po paėmi̇̀mo į kalėjimą praėjo metai Brt. Primink, kokiu būdu stojosi tas paėmimas brš.
5. → paimti II 3: Dalyvavo Vilniaus paėmime rš. Valdžios paėmimas yra tik reikalo pradžia rš.
6. → paimti III 1: Moteres paėmimas yr neperskirtinas suglaudimas DP69.
7. refl. → paimti IV 6 (refl.): Apei Joną yr pats pasiėmimas žolės augti Ggr.
8. refl. pareiga, priedermė: Visu didžiausias pasiėmimas kiekvienos žmonos yra saugoti namūse ugnį ir vėžlybumą užlaikyti S.Dauk.
9. liemuo, talija: Barzdą (ilgiausią) nešioja per paėmimą susisegęs LC1889,5. Jis tetura ploną paėmimą (matuodama sako siuvėja) Dov. Per paėmimą siūk man ankštai tą jakę Prk.
10. trijų siūlų vienetas, skaičiuojant audeklo metmenis: Posme yra dešim paėmi̇̀mų, paėmimè trys gijos Slm. Užmiršau, kiek čia buvau suskaičius paėmi̇̀mų Ps.
11. tam tikras laikotarpis; dienos tarpas nuo ryto ligi pusryčių, nuo pusryčių ligi pietų ir nuo pietų ligi vakaro: Lauką aparsiu per du paėmimus Pl. Da liko dviem paėmi̇̀mam arimo Slm. Šitai pievai išpjauti reikia dviejų paėmimų Šmn. Keturiais paėmimais gal ir iškulsme visus rugius Sv. Nekiek tų mano miežių tebuvo – dviem paėmi̇̀mais ir iškūlėm Vb. Apiarė bulbas per paėmi̇̀mą Pnd. Visam paėmi̇̀mui pakaks darbo, da nei nepadirbsi Kp.
12. mėnulio priešpilnis: Kaip pradėjo, jau lis lig paėmimo Užv. Mėnesio paėmime (kai mėnuo ima dilti) bulvėms yra gerà sėti Trk.
◊ prõto paėmi̇̀mas suprotėjimas: Maži vaikai lig paėmimo proto yra liuosi nuog pasnyko Jzm.
pérėmimas sm. (1)
1. → perimti I 4: Jie atsisako nuo lietuviško meno ir lietuviškos kultūros perėmimo K.Kors.
2. refl. → perimti I 10 (refl.): Baisus jo pérsiėmimas mokslu Brt.
3. refl. → perimti I 11 (refl.): Ne tiek ta istorija, tas prietykis, kiek Šūmakerio visu tuo persiėmimas užkrėtė Gintautą Vaižg.
4. → perimti II 2: Da nuo pérėmimo ranką skauda Kt.
5. refl. → perimti VI 1 (refl.): Po pérsiėmimo vyrai vėl gražiai šnekasi Brt.
6. įlenkta, įsmaugta vieta: Noteros raistinės vainikėlio vamzdelis palei apačią su perėmimu rš.
◊ rañkų pérėmimas pagalba: Prie mažos sveikatos ir gyventi sunku, kad nėr draugystės ir perėmimo rankų rš.
širdiẽs pérėmimas susijaudinimas: Iš širdies perėmimo verkdamas dėkojo rš. Atsiliepimas iš perėmimo širdies vos girdimas buvo TP1881,10.
praėmi̇̀mas sm. (2) → praimti 2: Už praėmi̇̀mą uogų (uogienės) gausi lupt Slm. Tvarte kraujo praliejimas, svirne miltų praėmimas DvD180.
priėmi̇̀mas sm. (2); R
1. → priimti I 1: Tokio[je] aukšto[je] vieto[je] sunkus priėmi̇̀mas (šieną, javus kemšant) Vvr.
2. → priimti I 5: Protokolo skaitymas ir priėmimas neprivalo užimti daug laiko rš. Po priė̃mimui malonės tejaus vėl sugrįžta pirmump nuodėmiump savump DP206. Per … šventą priėmimą žmogystės tavo gelbėk mus, Viešpatie Mž554. Ne kožnas mokytų galvų darbas vertas yra garbstymo ir priėmimo S.Stan.
3. → priimti II 1: Lengva suprasti, kokį rado priėmimą pas papirktą teisėją V.Piet. Ir mes priėmime ir apveizdėjime elgetų, ligonių … vargo … neturim skųst DP492.
ǁ įvaikinimas: Priėmimas per sūnų, per dukterį KI42.
4. supirkimas: Kriuksėjo ties priėmimo punktais bekonai J.Marc. Žuvų priėmimo punktas rš.
5. → priimti II 2: Numatyta žymiai padidinti studentų priėmimą į respublikos aukštąsias mokyklas (sov.) sp. Iškilmingas priėmimas į tarnybą rš.
6. → priimti II 4: Pasitarimo dalyviams įvyko priėmimas sp. Svečio priėmimas I. Geras buvo priėmi̇̀mas – kad prisirijom! Kt. Oi noriu noriu, priėmi̇̀mo noriu (noriu, kad ragintų gerti, valgyti) (d.) Srv.
suėmi̇̀mas sm. (2)
1. → suimti I 1: Ne blaivybė valdžiai rūpi, tik suėmimas viso pelno į savo rankas rš.
2. → suimti I 2: Tik pasibaigė javų suėmi̇̀mas, ir užšalo Gs.
3. → suimti II 2: Jau ne pirmas jo suėmi̇̀mas Kt. Tas sūnaus suėmi̇̀mas ją graban nuvarė Slm. Už vagies suėmimą buvo pažadėta didelė dovana J.Balč.
4. → suimti II 5: Apslabo nuo galvos suėmi̇̀mo Slm.
5. → suimti II 7: Pramoko lenkiškai ir rusiškai skaityti nė kartą nenubaustas už tingėjimą ar nesuėmimą Vaižg. Tikslus klausimo suėmimas rš.
6. pajamos: Klebonai abudu laikė bažnyčios maršalkomis ir suėmimų kontroliuotojais Vaižg.
7. refl. → suimti IV 2 (refl.): Tešlos susiėmimo – kietėjimo pradžia ne mažiau kaip 1 val. EncV44.
8. refl. → suimti V 5 (refl.): Tai susiėmi̇̀mas šunų – niekaip negali perskirt Rdm. Ar mano tik sapnuota susiėmimas su milžinu? J.Jabl.
9. įimta, įsmaugta vieta: Apsiausto nugaroje du suėmimai rš.
užėmi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → užimti I 2 (refl.): Toks tas tavo akių užsiėmi̇̀mas – viskas pro pirštus matyt Brž.
2. → užimti I 3: Jau gerklės užėmi̇̀mas praėjo Slm. Nuo to gerklės užėmi̇̀mo nebeiškalba Jnšk. Rėkėm rėkėm (dainavome), ir gavau gerklės užėmi̇̀mą Kt. Kaklo užėmi̇̀mas KI581.
3. → užimti I 7: Užėmimas dviejų užuoganų bus per daug iki vakaro trim rovėjom (linus raunant) Brt.
4. → užimti II 1: Kaukazo žibalo versmių užėmimas į santarvininkų padėtį galėtų atsiliepti labai teigiamai rš.
5. SD163 pasamdymas.
6. refl. → užimti V 3 (refl.): Raugo užsiėmimas I.
7. refl. → užimti V 4 (refl.): Diev tu susimilk, šitokiu greitu užsiėmimu! Všk.
8. → užimti VI: Jam pamačijo tas užėmi̇̀mas (išbarimas) Gs.
9. darbas: Kiekvienas žmogus turi sau tinkantį užėmi̇̀mą Up. Ar nežinai, kokį užėmimą jų sūnus varo mieste Brt.
| refl.: Kur išvažiuosi [į svečius] – toj ūkėj vis užsiėmi̇̀mas Krok. Neturi jokio užsiėmi̇̀mo – tai tik dykinėja Kt. Vis jam visoki darbai, ažsiėmi̇̀mai rūpi Ds. Užsiėmimas su teip daug ligonių yra gana sunkus rš. Žmonės kitąkart reikalavo ir dabar reikalauja užsiėmimo A1885,12.
10. refl. ppr. pl. pratybos: Mokykloje vyksta užsiėmimai sp. Kareiviai grįžta iš užsiėmimų rš.