Termino paieška - atšipinti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (50)

apdarýti

Apibrėžtis

darýti, dãro, dãrė
1. tr. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro Gs. An marių darė (statė) namą Dglš. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Prng. Šiandie darýsim durpes Rdm. Pas mano tėvą dãrė sūrį Vlkv. Žagrele ariau, vagelę dariaũ Rdm. Mūsų daržas nedarýtas dar Skr. Lovelę dariau JD643. Pats pušį kirtau, laivužį dariau JD15. Iš žiedelių … padkavėles darė VoL436. Vasarą bitės daugiaus motynų daro S.Dauk. Liepynas … žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs A.Baran. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė RD20. Lizdą darau SD61. Raukšles darau SD52. Sieksnius dãro (malkas krauna į sieksnius) OG139. Duobę darai̇̃, idant ing ją įlįstumbei DP200. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava SGI44.
^ Girio[je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia (smuikas) Sch64.
| refl. tr., intr.: Jis pats dãrosi ratus, neperka Rm. Žadam darýtis alaus šventėms Jnšk.
| Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą Pn.
ǁ megzti, nerti: Darýt lengviau, nei ardyt Dsn. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ Brsl.
ǁ refl. atsirasti: Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės Dbg. Kunkalai darosi vandeny SD4. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus Tat.
2. tr., intr. K dirbti, darbuotis: Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo Rod. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu Prng. Daugiau šneka, bet nieko nedãro Plv. Ką tu čia darai? Slč. Jis to nedaro, ko an svieto nėra (visų galų žmogus) Lp. Ne velnią darysi, reiks dirbt Sdk. Ketverius metus an traktoriaus dãrė Brsl. Anas kriaučium dãro Brsl. Tu nemoki darbelių daryti KrvD179. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė DP106.
ǁ vykdyti, atlikti; ruošti, kelti (ppr. junginyje su abstrakčiu daiktavardžiu, kuris nusako konkrečią veiksmo reikšmę): Dirbami daiktai, daromi dalykai FT. Šiandie vakaruškas dãro Pn. Subatvakariais jie šokius dãro Gs. Kad viską išvalgai, tai pagadą darai̇̃ Gs. Jie žada daryti mainą (kitas kito seserį vesti) Rdm. Kam tiems vaikeliams daryti badą (kam alkinti juos) Lnkv. Darysiu aš tau smertį Švnč. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau Skd. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą (bėk)! Alk. Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys (nekenks) Vvr. Tas šuo niekam nieko nedãro (nepiktas) Vvr. Neik, nė kelionės nedaryk Pc. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys Žem. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams J.Jabl. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti J.Jabl. Arielka sveikiems ligą daro rš. Vaidą daryti, kerštą daryti B. Atakes jis man daro (keršija) B. Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves M.Valanč. Su tom savo šnekom ma[n] tik sarmatą dãro Vlkv. Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro S.Dauk. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro Sz. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė (teisė) S.Dauk. Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką I. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą BsO18. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro Tat. Jis nė vienam netiesos nedarė BPII421. Galą darau (baigiu) SD42. Turgų darau (kainoju) SD23. Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes MP139. Darbai mūsų pikti žalos nedãro DP217. Palaiminti pakajų dãrą DK103. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome DP486. Daro valią tėvo mano DP570. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome PK21. Tenedãrai jo neprivalumi DP255. Du tiktai daiktu nemidaryk BBJob13,20.
| Dãrantieji dalyviai (participia activa) Jn.
^ Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo VP11. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk B.
| refl.: Naktys jau šaltos dãrosi Pc. Akyse tamsu dãrosi Gs. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą Ėr. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Vvr. Nuo tų grybų man net pikta dãrosi (verčia vemti) Rdm. Pati nežinau, kas man darosi J.Jabl. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Pn. Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Rm. Šienui pašaly nieko nesidari̇̀s, neužlis Trgn.
| Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro (neliūdi) Jrb.
ǁ veikti, elgtis: Nėr ką darýt, reikia eit Rm. Nebeliko kas jam bedarýt Grž. Tu vis ką nors darai̇̃ atbulai: ne taip, kaip visas svietas Lkč. Nėr kas jam darą Dglš. Jis man ant keršto taip dãro Ėr. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant Skr. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? J.Jabl. Nieko nedarýsi – vėlu Sdk. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip darei̇̃ Rm. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo (darydavo) MT174. Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą DP172. Ar nedera man, ką noriu, darýt DP93.
^ Dãraime kaip reikia, ne kaip norime J.Jabl. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris B. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk Grk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi Prk. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi Grž. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Nm. Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis Sln. Daryk mandriai, veizėk galo VP11.
3. intr. dėti, skirti: Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti J.Jabl. Daro mus vaikais šviesybės Mž182.
ǁ tr. teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą J.Jabl. Už nieką … daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž133. Dãro juos kurčius DP118. Velinas daro žmones nužemintus SPII47.
| refl.: Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra Pš. Iš vaikų darosi piliečiai J.Jabl. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota Iš.
4. refl. dėtis: Audėja dãros, o austi nemoka Šts. Jis dãrės numirėliu J.Jabl. Ansai, kuris dãrės numirusiu, … iž tiesos numirė DP459.
5. refl. impers. rodytis: Man dãros, šiandien bus lietaus Krok. Dãros, aš ten nelabai išsigandau Lp. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam Sn. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis Krok.
6. tr. dėti, rinkti, kaupti: Daraũ pinigus arkliui pirkt Sld. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus Gs. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt Ut. Trys auksinai dãro dorelį KI144.
| Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės A.Janul.
7. tr. doroti, valyti: Žmonės jau vasarojų dãro Ds. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek Trgn. Eik daryt kopūstų Lp.
8. tr. rengti, vilkti: Kam taip šiltai vaiką darái? Grg. Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam Šv. Drabužiais išeiginiais darė S.Dauk.
| refl.: Jau laikas darytis Slnt. Vyrai darosi milo sermėgomis M.Valanč. Kailiais meškų, lūšių darės S.Dauk.
ǁ dėti luobus knygai, rišti: Jis čia knygas daro J.Jabl.
9. tr. kimšti, dėti: Pjausim kiaulę, darysim vėdarų Grg. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą Grg.
^ Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias S.Dauk.
10. tr. raišyti, valyti: Ar dabar žuvis darýsma? Trgn. Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė Dkšt. Žuvelę dariau, rankas mazgojau JV1031.
| Kol niekas grybų nedãro? Mlt.
11. tr. kastruoti: Vasarą arklį darýti nesveika Slnt. Dãrė arklį, ir nudãrė (padvėsė) Trk.
12. tr. dažyti; tepti: Ji gijas daro J.Jabl. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro Dr. Milą juodai darýsim Dgl. Varnelaitis … juodas nedarytas JD30.
| refl.: Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus] Grg.
13. tr. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: Ar darei̇̃ kruopas? Jei nedarei̇̃, uždarýk Skr. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai Snt. Sriubą ar nedarytą valgysim? J.Jabl. O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim K.Donel.
^ Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam PPr63.
14. tr. prk. apgauti, sukti, vogti: Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus Trgn.
15. intr. euf. dergti, teršti: Kad tu po savim darýtai! Arm. Čia ėda, čia dãro Vlkv.
16. tr. skirti: Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė (pragaišino) Lp.
17. tr. verti (langus, duris): Darýk duris, vysiu šunį laukan Rm. Darýk duris, nešaldyk gryčios Ėr. Langų nedãro (neatidaro, neuždaro) J.Jabl. Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn Kp. Skrynias darýsi, drobes rėžysi Grš.
^ Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius VP9.
ǁ vesti į patalpą neišleistinai: Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom Up.
18. tr. Šts ištaisyti (šautuvą).
◊ ãlų darýti Lp rėkauti, triukšmą kelti.
gãlą darýti (darýtis)
1. nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros LTR(Kp). Vištos galą daro, kad neduodi grūdų Arm.
2. žudyti: Rėkia it galą daromas J.Jabl.

galùs darýtis labai išgyventi, graužtis: Jis galùs dãrosi Gr.
ganà darýti; SD38 bažn. atsilyginti.
ne ką̃ dãrąs geras, nieko sau: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs An.
antdarýti (ž.) tr. truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti: Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms Lnk. Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai Šts.
apdarýti tr.
1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdarýk Lp.
2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Ds. Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Sdk. Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme Mlt.
| refl.: Su šienu nebe vargas – apsidãrėm Ds. Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk Trgn.
ǁ apgenėti, apipjaustyti: Visus kopūstus apdaraũ Lp. Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis Lš. Apdarýk burokų, pamerksma Skdt.
3. aprengti, apvilkti: Apdaryk aną, kad nesušaltum J. Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti Tl. Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą S.Dauk. Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas S.Stan. Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk P. Karališkomis drapanomis būtų apdarytas BBEst6,8.
| Sodas pėroms apdarytas N.
^ Maža maža panelė visą svietą apdãro (adata) Prk.
| refl. tr., intr.: Apsidãrė kitus drabužius Plng. Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas Pln. Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę Grg. Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs Šv. Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi Žem. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs LzP. Moteriškės apsidariusios striupkėmis M.Valanč. Plonai buvau apsidaręs BM289.
| prk.: Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu SkvJob29,14.
ǁ aptaisyti; papuošti: Visi kareiviai ginklais apdaryti I.
| Apdarau auksu ką SD228. Sienas marmuru apdarau SD332.
ǁ Gs įrišti (knygą): Papuoštos visos [knygos], puikiai apdarytos A1884,337.
4. apdažyti: Apdãrė juodai siūlus Lzd.
apdarýtinai adv.: Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti J.
5. euf. apdergti, apteršti: Vaikas apdãrė motinai sterblę Ukm.
| refl.: Apsidãriusį vaiką apkuopė Grž.
6. prk. apgauti: Vienas neik pirkt, ba apdarỹs Slk. Apdãrė mergą, o dabar neima Ktk.
| Šiąnakt juos apdãrė (apvogė), tik sienos paliko Ds.
atidarýti
1. intr. atidirbti, atsilyginti darbu: Kaip darysi, taip būs atdarýta Vž. Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles Brsl. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs Ad.
2. intr. padaryti kaip buvę, atitaisyti: Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Arm. Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt Nč.
| refl.: Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro Str.
3. tr. SD213, R39, K atverti (duris, langus …): Brązgina duris, kad atdarytum J. Atidarýkit duris, išvarykit šunis Plv. Atadãraite dureles! Dglš. Ir guli langu atdarýtu? Slnt. Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti D36.
| Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo BsPIV283. O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! BsPIV25. Klambenkite, ir bus jumus atadaryta DP220.
| Sena sula atdãrė vidurius kiaurai Šts.
| prk.: Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos Sim.
^ Atdãrė Dievas savo daržinę (apie pavasarį pradedančią želti ganyklą) Grg. Atidara burna smirdi LTR(Zp). Be kojų, be rankų – vartus atidaro (vėjas) LTR.
| refl. tr., intr.: Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio Ėr. Jis ima tą grabą atsidãro Vlkv. Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų BM133. [Žemė,] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų Tat. Atsidarė akys, pamatė savo miestą BsPIV189.
| prk.: Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys (sov.) sp.
^ Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė Lp.
4. tr. prk. pradėti: Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas (sov.) sp. Kalba atdaryti susirinkimą LL304.
ǁ refl. prasidėti: Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis Trgn. Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys LTR(Snt).
ǁ įsteigti, pradėti veikimą: Krautuvę atidarė rš. Atidaryta paroda rš.
| refl.: Atsidarė dar dvi mokyklos kaime J.Avyž. Spauda atsidãrė [1904 m.] Nm.
ǁ suformuoti: Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai M.Valanč.
5. tr. Ml atšipinti: Britva atdaryta visai nepjauna Švnč.
◊ aki̇̀s atidarýti padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį: Tavo kalba man akis atidãrė Jnšk. Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti rš.
ãkys atsidãrė pasidarė protingas, daug žinantis: Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys Slm. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą M.Valanč.
bùrną atidarýti
1. kalbėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti I.Simon.
2. bjauriai, daug kalbėti, plepėti: Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt Ds. Neatidariau burnos, nesiskundžiau brš.

kišẽnę atidarýti turėti išlaidų: Akių neatidarei – atidarysi kišenę PPr161.
nasrùs atidarýti kalbėti: Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose BtMt13,35.
ši̇̀rdį atidarýti tapti atviram: Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti J.Bil. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam M.Valanč.
įdarýti tr.
1. SD403 padaryti, padirbti, įdėti: Paties viskas (grindys, langai, baldai) įdarýta Lp. Paveikslai rėmuose įdarýti Brt.
| Jau man durniaus neindarýsit (kortuojant) Lp.
2. refl. pasidaryti, tapti: Diena graži įsidãrė Pls. Dabar viskas kitap insidãrė Klvr.
3. sutaisyti, sudėti: Koks jos kraitis įdarýtas! Brt.
4. aprengti, išpuošti: Jų vaikai visi įdarýti Brt.
| refl.: Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint Gs. Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius Brt.
ǁ išdailinti: Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas Azr. Ot gražiai indãrė langines Kls.
5. pridėti, įkimšti: Įdarýti į vėdarą minklę J. Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos Vlkš. Antiena įdarýta Vlkš. Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės rš.
6. (germ.) įmarinuoti: Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda Kel1881,93. Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti prš. Įdarýta žuvis KII46.
7. išsidažyti, nusitepti: Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta Ds. Smalon ranką indariaũ vakar Rod. Jūs čebatus indarýsit Pls.
| refl. tr., intr.: Įsidariaũ marškinių rankovę Srj. Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia Nmn. Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu Pls. Ot sutra boba: ana labai insidãrius Arm. Insidariaũ rankeles in geltonus linelius Nč.
išdarýti tr.
1. SD191 padirbti: Išdãrė mažesnius metrikus Lp. Kaune yra išdarytų (pastatytų) baisių namų Plv.
| refl. tr.: Išsidãrė popierius (dokumentus) Lp.
ǁ paruošti: Liepė išdarýt pietus Alv.
| refl. tr.: Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą Pgg.
2. padaryti, atlikti, nuveikti: Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro Brt. Tu tę vienas nieko neišdarysi! Lp. Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! S.Dauk. Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas S.Dauk.
| Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Gs. Nieko neišdarysi, reiks duot Ppr.
ǁ erzinančiai elgtis, išdykauti: Susiėję ko jie neišdãro! Gs.
3. išauginti, pataisyti, atkutinti: Žalia žolė tai greitai išdaro arklį Lp.
| refl.: Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Lp. Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė Lš.
| Iš dirvonų išsidarė gera žemė Alv. Graži diena išsidãrė Lp.
^ Išsidãrė kap šuva po metų Alv.
4. išvilkti, išrengti: Kratant aną buvo plikai išdãrę Grg.
| refl.: Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių Plt. Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo M.Valanč.
5. išpuošti, ištaisyti: Kad išdãrė, net miela pažiūrėti Snt.
| refl.: Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima Mrj.
6. išvalyti, išraišyti: Žarnas išdarýk J. Išdarýtas lydys, gali kept Ktk. Ir vištą reikia mokėt išdaryt Ds. Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt Sdk. Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi? Km.
| refl. tr.: Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų Š.
7. J iškastruoti: Drigantuką išdariáu Kal. Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus Srv. Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei Jnš. Ateik avinukus išdarýti Užv.
8. išdažyti, ištepti: Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti! Alk.
| refl. tr.: Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Al. Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidarei̇̃? Švnč.
9. išgadinti, išniokoti: Kiaulė bulbas išdãrė Dkšt. Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi Kbr. Kiaulės avižas išdarė Rod. Kad išdãrė mano pievą arkliais! Nč.
ǁ išplūsti: Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė! Vlk.
10. išskirti, iškelti: Ant kolionijų išdãrė Lp.
◊ garánkštes išdarýti gerai prisivalgyti, prisikirsti: Nu, jau dar išdarýsim garánkštes! Lp.
nudarýti
1. tr. padaryti, padirbti: Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta Vaižg. Kas nudaro tą midų – tai gardus Rmš.
ǁ refl. tr. nusimegzti: Pančekas storas nusidariaũ Rmš.
2. tr., intr. Krš prastai padaryti: Jau tu visai nudarei̇̃ Jrb. Visai nuo koto (prastai) nudarei̇̃ tais klumpes Gs.
3. intr. pasielgti: Kaži kap nudarỹs – gal parduos Gs.
4. refl. impers. pasirodyti: Jam nusidãrė, kad sakė Lp.
5. tr. nuvalyti, nudoroti: Nudãrėm jau visą vasarojų Slk. Ar jau daržus nudãrėt? Trgn. Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja Sdk. Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt AK5.
ǁ nugenėti: Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim Ds. Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta Skr.
6. tr. nurengti, nuvilkti: Drabužius nudaryk nuo žmogaus J. Vaikas nori eiti gulti, nudarýk Mžk.
| refl. tr., intr.: Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Skd. Reikia, nusidarius drapanas, bristi BsPII145.
ǁ nudengti, nuvožti: Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę LMD.
ǁ refl. nusigiedrinti: Nusigaidro, nusidaro SD412.
7. tr. nuvalyti, nuraišyti: Nudãrė visas didesniąsias žuvis Ktk.
8. tr. prastai iškastruoti: Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną Vkš.
9. tr. SD85 nudažyti: Dažyvėse nudaryk gijas J. Ar jau nudarei̇̃ kiaušinius? Brž. Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis Kp. Man apsiavimas nudãrė kojas Km. Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau LC1884,21. Vynas žolėmis nudarýtas KI711.
| prk.: Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė BM445.
| refl.: Dariáu juodai, nusidãrė pilkai Grg.
10. tr. nubaltinti, nuriebinti, pagardinti: Valgį taukais nudarýti, uždaryti KII364. Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas K.Donel.
11. tr. Lp sugadinti, pragaišinti: Žąsys visą miežių lauką nudarė Krok.
12. nusidergti: Nubėgo nusidarýt Grš.
13. tr. nuverti: Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami Šts. Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti Vkš.
| refl. tr.: Nusidarė pirštus su durimis Šts.
padarýti
1. tr. padirbti, pagaminti (konkretų objektą): Reikia kultuvė padarýti Zt. Padarysiu vaikams sūpynę Kt. Padarýk avimi kratinio Rdm. Padãrė sūrį kap kelmą Arm. Galėsime daugiau sviesto padarýti Ėr. Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti PnmA. Padarýk ką nors valgyt Gs. Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt Sdk. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro Tat. Padarė alutį iš miežio grūdo JD593. Tai mes … padarytum liepos suolelį TŽI296. Padarė jai visus rūbus saulės LB157. Žmogus padarė skylę per lubas BsPIV34. Namai pastatyti, padaryti SD20. Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus DP499. O pirm Adomą rojuj padarė PK119. [Sėkla] užaugus padarė vaisių SPI338.
| refl. tr.: Ar daržo turit kiek pasidãrę? Brt. Reikia pasidarýt tabako žiemai Skr. Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti Rdm. Pasidariaũ rūgšties barščiam Ėr. Žiburį pasidaryti N. Pasdarýsiu ratus OG380. Padarykis akmenio peilius BBJoz5,2. Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą Sch242.
ǁ refl. atsirasti: Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė J. Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Blv. Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo MPs. Ižg daugio akmenų … padarosi kalnas aukštas DP505.
^ Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro LTR. Skylė ir nedaroma pasidaro J.Jabl.
ǁ išmegzti, nunerti: Vieną virbalą padariaũ Dsn. Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti Brsl.
| refl. tr.: Tegu pats pasdãro [kojines] Dsn. Pasdariaũ pirštines an žiemos Švnč.
2. tr., intr. R įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą): Jis man sarmatą padãrė Rm. Padarýk man tą loską Ėr. Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) Dglš. Audekle padãrė ožką (klaidą) Klt. Poilsį padarýt prašo Vlkv. Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves Pc. Kiek nūnai kelio padarei̇̃ (sukeliavai)? Alk. Mergai vaiką padãrė Dkš. Palauk, aš tau padarýsiu (atkeršysiu)! Plv. Jis padarė įstangą ir atliko darbą J. Nepadaryk man apgaulės J. Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos J. Nekoks lietus – tik rasą padarė (truputį palijo) Pc. Lytus badą padarė M.Valanč. Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs Žem. Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu V.Myk-Put. Dėlei tuščios baimės padarei niekus Blv. Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį JV938. Kam didelę baimę padarýti KI1. Maž padarýsime (išgersime) po vienai OG380. Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą LB243. Žinią padarau R5. Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu Mž479. Aš padarysiu atilsį jumus BtMt11,28.
| Padaromasis (reiškiantis darymą) veiksmažodis J.Jabl.
^ Kad padãromai nėr, nepadarýsi Plt. Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi Rm. Vienas turgaus nepadarysi Tsk. Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei Blv. Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs Ds. Lengva pasakyti, sunku padaryti Sim. Kaip tarė, taip padarė Sim. Padarysiu, kad nė lapė nelos PPr398. Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus PPr43. Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! (iron. sakoma, stebintis iš paprasto dalyko) Ds. Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi TŽV599.
padarýtinai adv.: Ką idant padarytinai (tikrai) apturėti galėtų brš.
| refl. tr., intr.: Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito Ėr. Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ Gs. Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi Blv. Ką pirštam pasidarei̇̃? Pc. Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Ėr. Pasidãrė tamsu Krn. Bėda pasidãrė Zt. Per tą jomarką pasidãrė baisi košė (susigrūdimas) Vlkv. Daug liesesnis pienas pasidãrė Kl. Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro Jnšk. Pirtį pasidãrėm (pasikūrėme), išsimaudėm Trs. Pirty man negera buvo pasidarę Jnšk. O kap šalta pasidãrė! Vlkv. Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti J.Jabl. Garbę pasidaryti N. Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė K.Donel1. O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti Sz. Jam nuobodu pasidarė J.Jabl. Iš to man liga pasidãrė KII314. Pasidarė kruvina karė Tat. Jis iš didžio turto nieko nepasidãro KBI13. Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! MPs. Kaip pasakė, taip ir pasidarė BM33. Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis MP329.
ǁ pasielgti: Ką tu padarysi: dirbt visur reik Pš.
^ Padarai su manim kai turkas (barbariškai) N.
3. intr., tr. paversti, paskirti, uždėti: Tėvas jį žmogum padãrė (išleido į mokslus) Ėr. Gali padaryti ubagu visam amžiui Blv. Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti P.Cvir. Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu J.Jabl. Lygius juos mums padarei J.Jabl. Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo M.Valanč. Ir padarė mus visus tobulus MP134. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius BPII366. Mes tą dukterį padarysim gyvą LB189. Ir padarei mane karaliumi vietoj jo Ch2Krn1,8. Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus R154. Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum Ba1Moz43,14.
^ Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro LTR(Vl). Ir juodą darbą pinigas padaro baltu TŽV594. Iš velnio vargamistros (vargonininko) nepadarysi (apie netinkamą kam žmogų) Erž.
| refl.: Moma pasdãrė egle Brsl. Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot J.Bil. Gentim pasidaryti N.
^ Benešant i gaidys į aviną pasidãro Rt.
4. refl. impers. pasirodyti: Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta Lš.
5. tr. sudėti, sutaisyti, sudaryti: Vienas valakas padãro tris gryčias Vp. Padariaũ dvi tūkstančias Dglš. Nėr iš ko pinigų padaryt Bgt. Rudenį septynis šimtus už sodą padarė Skr. Septynios dienos padãro nedėlę KI144.
| refl. tr.: Ketu aš savo ūkį …, daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti LC1883,5. Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę Srv. Pilnos akys ašarų pasidarė Sz.
◊ gãlą pasidarýti nusižudyti: Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi P.Cvir. Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti rš.
kõšės padarýti sukelti sąmyšį, netvarką: Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs Srv.
pir̃tį padarýti duoti į kailį, primušti: Padarýsiu aš tau pir̃tį! Rdm.
pérdaryti tr.
1. SD292 perkeisti, kitokiu padaryti: Pérdaryk iš naujo tais duris Gs. Turės eilutę antrusyk pérdaryt (persiūti) Brt. Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus CII534.
| Jaunus greitai pérdaro Arm. Jis nori pačią ant savo pérdaryt Brt. Didė yr galybė, … jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali DP255.
2. perrengti, pervilkti: Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius Nt.
| refl.: Pársidaryk kitais drabužiais Grg. Jos (mergaitės) persidariusios į baltus drabužius S.Dauk.
3. Ds perdažyti: Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt Grg.
4. perskirti, pertverti: Šitas tvartas reikia pérdaryt Alk. Su perdoriu perdaryk kiaules, kad nesutinka J. Klėtys pérdarytos: viena dėl drabužių, kita grūdam Ps. Pérdaryk avelę nuo teliokų Vj. Argi ir juodu reikės kaip paršelius párdaryti Up.
| refl. tr.: Išsipjoviau lentų ir pérsidariau stubą Gs.
5. atvožti, atverti: Akių nepárdaro ligonas – mirs Šts.
| refl.: Pársidarė abrinelis, ir pabiro saldainiai Štk.
pradarýti tr.
1. menkai, kiek padaryti, pagaminti: Turėjo vyriškieji alaus pradaryti S.Dauk. Pradãrai man sinkesnės malkos prakurti Tvr.
| Pradaryk pirm veido mano kelį tavo Mž511.
| refl. tr.: Prasidãrėm mynei alaus Grg.
2. kiek pagerinti valgį uždaru, prabaltinti, pariebinti, pagardinti: Šiandien baltai putrą pradariáu Kal. Pradarýk valgį su pienu J.
^ Mandagumu puodo nepradarysi VP29.
| refl. tr.: Visą puodą [sriubos] nedaryk, prasidarýkim biskį į bliūduką, ir užteks Skr.
3. praverti: Kad ar duris pradarytumėt – galvą sugaus Sdk. Pradaręs laikrodį, žiūriu rš. Kaip tik pradãrė duris, pro kojas vilkas išbėgo BsPIV172. Aš pradarysiu dainų skrynelę JD569.
| refl. tr.: Žiūri mano mergužėlė, prasidãrius langą Lnkv.
◊ aki̇̀s pradarýti duoti suprasti, atvesti į protą: Pradãrė aki̇̀s anam nelaimės Dr.
pridarýti
1. tr. SD306 pridirbti, prigaminti: Senis per žiemą pridãrė grėblių Rm. Daug alučio pridarýta, giminėlių priprašyta Kp. Daug vogių pridarei̇̃, nemoki arti! Rm.
| refl. tr.: Prisidarė jis šaudyklių J. Prisidãrėm kūlių – bus stogui Rm. Prisirausiu linelių, prisidarýsiu drobelių Vlk. Kad prisidãrė burnoj pernakt kokio gleimo Ds.
2. tr. atikti, nuveikti (dalyką, reikalą): Atėjęs daug juokų pridãrė Rm. Gal jis ant jos pridãrė kokių šnektų! Lp. Vilkas pridaro daug jeibių Blv.
| refl. tr.: Su tais išėjimais tik bėdų prisidãro Gs.
3. intr. pridurti: Čia austa, o čia pridarýta su rankom JnšM.
4. refl. prisidėti: Prisidãro dažniai i velnias prie baugintojų Sdb.
5. tr. daug sudėti, sutaisyti: Ji man pridãrė žolių vaistam Trgn.
6. tr. prikimšti, pridėti: Grobas pridarýtas su žirniais J. Duoda jauniemsiems ir svotbai užkąsti: žąsį keptą, paršą pridarytą JR57.
7. tr. priraišyti, privalyti: Žuvelių pridariaũ pilną bliūdą Ktk.
8. tr. pridažyti: Kad pridarýta verpalų, net tvoros lūžta Ds.
| refl. tr.: Prisidariáu visokių siūlų nėriniams Grg.
9. tr. euf. pridergti, pridirbti: Vaikas kelnes pridãrė Ėr.
| Pilvo pridaryto (apie nėščią) B.
10. tr. priverti: Pridarýk kluono duris Up. Namas pridarýtas, o vištos mato, kur užsikarti Pc. Aš nemiegu, aš tik akis pridarau I.Simon.
| refl. tr.: Pridarýkis langą guldamas Grg.
ǁ refl. tr. darant prisiverti: Šitai prisidariáu sijoną, duris bedarydama Grg.
sudarýti tr.
1. SD176 pagaminti, padirbti (konkretų objektą): Kad sudãrė mumi gražius langus Antanas! Lp. Jau buvo laukai susėti, ežios sudarýtos Lp. Dariau sūrį ir nesudariaũ Brš. Sudarýk gyvuliam pašaro Lp. Sudarýk ko svečiui perkąst Rod.
| refl. tr.: Bitės pačios vašką susdãro Azr.
ǁ sukurti, padaryti: Turėjo rašybos vadovėlį sudaryti J.Jabl. Aktus sudãro pas notarą Mrj.
ǁ gaminant sunaudoti: Jis kitam sudãrė [mano geležis] Lp. Sudariaũ kamuoliuką (iš siūlų kamuoliuko pridariau kutų) Klvr.
2. atlikti, suorganizuoti: Jam buvo jau spąstai sudarýti Brt. Jaunikis nuvažiavęs vestuves sudãrė Lz. Kas sudaro mūsų partijos jėgą? rš. Koncertas nepasisekė sudaryti J.Jabl. Moters susirinkusios pletkus sudãrė Vlkv. Darbas tūlai sudarytas SD332.
| Arkliai dantis sudãrė (užaugino) Lp.
| Anas sudãrė (suvalgė) visą puodą bulvių Dgl.
| refl. tr., intr.: Išūgenau mergą, susdariaũ sau bėdą Brsl. Viską susidãrius, laukė tik pradėt kepti pyragus Brt. Visiem susidãrė juokas Lp.
3. sudėti, surinkti, sukaupti, sutaisyti: Vandenio vos sudarom ant puodų (dėl virimo) Šn. Paskolint tik greit, o sudarýt – sunku Sld. Iš kur čia sudãrius pinigo mokesčiam Sdk. Beraginės kaimą sudãrė Glytas ir Senkus Gs. Šįmet vos sudariaũ sėklą Brt. Kiek metų dabar bus, aš negaliu sudaryt Rk. Valdininkai buvo sudaromi iš bajorų rš. Linijos sudaro kampą Z.Žem. Sudaryti lygtis Z.Žem. Eglės vietomis sudaro ištisus miškus rš.
^ Grūdas prie grūdo sudaro aruodą sp.
| refl. tr., intr.: Susidariaũ vežimuką knygų Kdn. Kalba susidãro iš žodžių J.Jabl. Šių dienų lietuvių kalba yra susidariusi iš senovės tikrųjų lietuvių ir iš sulietuvėjusių sėlių K.Būg. Susidãrė visi ūlyčios vaikai ir nuėjo maudytis Ds. Meškos susidãrė krūvon ir eina per girią Tvr. Susdaraũ visa, kas mano, ir išeinu Sdk. Kai nebus duonos, tai ir trupinius susdarýstat Sld. Susidãrė debesiai, ir lyja Ėr. Susdãrė abu toki OG44.
| Pirma barė, paskui susidãrė (susituokė) Ds.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys susidãro, tai ir žmogų suėda Slk.
4. sutaisyti, suauginti: Jei geras pavasaris, tai rugius sudãro Lp.
| refl.: Po lietaus susidarỹs dar geros bulbos Žln. Kolei kas tai menki miežiai, gal paskui susidarỹs Alv.
5. sudoroti, suvalyti, sutvarkyti: Sudarýk šaukštus nuo stalo Vžns. Senelis sudãrė šakeles, sukapojo ir – pečiun Ml. Paėmęs grėblį, sudarýk šieną nuo tako Km. Ar jau sudãrėt vasarojų? Trgn. Ūkininkui vargas, kol naudą sudarai̇̃ – kluone jau ne bėda Slk. Sudarýk (sudėstyk) gražiai skarą ir padėk Ds. Sudãrai plaukelius, subraukai, tai galvelė bus kap aguona Tvr.
| refl. tr., intr.: Šiemet labai gražiai šienas susidãrė Ds. Susidarýk savo kojas – patiesei per visą gryčią! Ds. Pabarėm katę, tai imta ir susidarýta (pasiimta) vaikai nuo pečiaus Ds. Knygeles kelias rado [žandarai] ir susidarė rš.
6. refl. apsirengti, prisivilkti: Storai esu susidãręs Šts.
7. suteršti, sutepti: Paėmė maršką, visą sudãrė, – ot nečiuinėlė Krok.
ǁ refl. euf. susidergti, susidirbti:
^ Sėdi tylėdamas kap susidãręs Brt.
8. sumaišyti: Į jovalą kai sudaraũ žoles, tai kiaulė neėda, o kai lapukus įmetu, tai ėda Skr.
| refl. tr.: Su smetona susidãrė agurką Gs.
9. sugadinti, sudaužyti, sumindyti: Traktoriai sudãrė kelią Ūd. Kad tą staliuką taip sudãrė (sulaužė), tai man jau ir gaila Km. Bernai vakarėly vienas kitą sudãrė Jz. Sudarytas lavonas klaksojo ant žemės rš.
| refl.: Bet susidãrius (sumenkus) jūs toj merga, gal serga? Rdm.
10. visus uždaryti: A žąsys jau sudarýtos? Škn. Reiks kiaules sudarýt Šč. [Ožkikes] sudarėm su kiaulėmis į kūtį JD1513.
| Mūsų karves sudãrė (sugrėbė) Žsl.
| refl. tr.: Ant bobų nėr ko skųstis: vištas susidãro Mlt.
◊ dantų̃ (nãstrų) nesudarýti neužsičiaupti (labai kosint, juokiantis): Merga nesudãro nãstrų ir žvingina kap kumelė Rdš. Teip kosti, kad ir dantų̃ nesudãro Trgn.
uždarýti tr.
1. padaryti: Vienam mėlynes uždaro, kitiem ir plaukus nuvaro LTR(Alv).
2. refl. užsivilkti, apsirengti: Verpalų ir drabužių nepažįsta – kad anus speigai virin, kailiais užsidaro S.Dauk.
3. R pagerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), užbaltinti, pariebinti: Uždarýk kopūstus su taukais Jrb. Su uždaru uždaryk strovę, verėną, t. y. druskos, uždaro dėk J. Uždarýtas puodelis iš tolo kvepia Sdk. Reikia pienu uždarýti kruopas Ldk. Pipirais ažudarytas SD248.
^ Gražumu puodo neaždarýsi Ds.
| refl. tr.: Išsiviriau šiandiej bulbų su sunka, ale neturiu kuo užsidarýt Vžns. Gerai kopūstus užsidaryk, bus gardu ir valgyti Brt.
4. R421 užverti: Uždarýk duris, langą Rm. Aždãraite duris – Jonas ateina Lkm. Kai iškūreni, tai uždarýk kaminą Smn. Yra uždaroma skrynia, kad žiurkės neįlįstų Ėr. Tavo tėvas ir skūnės duris uždarydavo, o tu nei stubos durų neuždarei B. Avilio koriai kartais prilimpa prie uždaromojo plautelio J.Jabl.
^ Ir duris uždarius laikas bėga VP18. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas – kojas taisyk M.
| refl.: Jam įėjus, vartai vėl užsidarė MPs. Pasako: užsidaryk, kapšiuk! Kapšiukas užsidaro BM133.
ǁ užtverti, padaryti užtvarą: Uždãrė kelią Gs. Kas gal vandeniui kelią uždarýti? Grg. Skitija uždaryta yr iš vienos pusės mare Juodąja S.Dauk.
| prk.: Kapitalizmas uždaro darbo žmonėms kelią į žinias, kultūros laimėjimus (sov.) sp.
^ Akėčiomis kiemo neuždarysi TŽIII382. Kiemas uždãromas, o žmonių liežuvis neuždãromas Lp.
ǁ užpildyti: Skyles uždarau R247.
| refl.: Rona užsidãro KII382.
ǁ užtaisyti (šautuvą): Nepalik uždarýtos strielbos, dar kas parsišaus! Grg. Gricius, ėmęs strielbą, uždarė su smulkiais šruotais BsPII16.
| refl. tr.: Vaikštinėju papelkiais, užsidaręs šaudyklę Žem.
ǁ atskirti, neleisti būti palaidam, įvesti į patalpą neišleistinai: Reikia arkliai uždarýt tvartan Dv. Per žiemą gyvulius ant šiaudų uždarýdavo (vienais šiaudais šerdavo) Skrd. Gal tu kokį mėnesį grabe buvai aždarýtas, kad toks baisus? Trgn. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas J.Jabl. Širmelis žvengia tvarte uždarytas T.Tilv. Koriūse yra uždarytų ir neuždarytų perų S.Dauk.
| Arklys įėjo vasarojun, ir uždãrė Vb.
| refl.: Arkliai kap užsidãro [į tvartą], šiaudo mažai mato Klvr.
| Tėvas po pietų kai užsidarė savo svirne, taip ir nebepasirodė A.Vien. Karalaitis užsidarė vienam kambaryje BsPIII18.
ǁ pasodinti (į kalėjimą): Daug jų (žmonių) suėmė, uždarė, o kitus sušaudė T.Tilv. Už piktus darbus uždarė į kalėjimą rš.
ǁ užmerkti: Kodėl gaidys akis uždaro begiedodamas? Jrg.
| refl.: Negaliu nė matyti, akys užsidaro [iš neapykantos] Pgg. Jam akys užsidãro KII376. Vokai užsidaro refleksiškai rš.
5. prk. baigti, nutraukti veikimą: Uždarė draugiją rš. Napoleonas I buvo uždaręs jūras (uždraudęs plaukioti jūromis) M.Valanč. Uždarė nes Viešpats visiškai visas gimdyves (sulaikė gimdymą) Ch1Moz20,18.
| refl.: Kai jau užsidarys miške uogos, tada ir aš pasilsėsiu Lkč. Pas Vincienę dabar užsidarỹs vakaruškos, kai ištekės mergaitė Bsg. Daugiau gal jau ir užsidarỹs važiavimas Pc.
ǁ išjungti: Ar uždãrėt radiją, perkūnas trenkė Kair.
6. refl. prk. būti neatviram, atsiskyrusiam: Kaimynai apsiprato su paniurusia, užsidariusia kampininke J.Avyž. Velionė buvo nuo visų užsidariusi, tad ir į kapus ją palydėjo tik visų artimiausieji LzP.
| Užsidarė širdyje savo P.
◊ dùrų neuždarýti nuolat turėti lankytojų: Jam paskolink, tai ir dùrų neaždarýsi Sld.
dùrys neužsidãro nuolat ateina, eina ir eina: Dùrys neužsidãro nuo piršlių Rm. Šiandien pas mus tiek žmonių, kad durys neužsidaro Jnš.
aki̇̀s uždarýti; N mirti.
ãkys užsidãrė mirė: Mano ãkys veikiai užsidarýs Prk.
bùrną (danti̇̀s, kakari̇̀nę, pùtarną, srėbtùvę, tvártą, válgomąją) uždarýti nutilti: Uždarýk bùrną, neaušink be reikalo! Ėr. Uždarýk bùrną, par daug jau! Skdt. Liepa visiems uždarė burnas, apšaukdamas sabotažininko užtarėjais J.Avyž. Vieną kartą uždarýk tą savo kakari̇̀nę, nusibodo klausyti Jnš. Geriau būtų, kad uždarýtum savo pùtarną Pbr. Daug nekalbėk, uždarýk srėbtùvę Jnš. Uždarýkit savo tvártą Lp. Uždarýk válgomąją, gana čia niekus tauzyti Jnš. Nebegal anų (dantų) beuždaryti BM289.
kiautè užsidarýti; sp nesidomėti aplinka, nebendrauti su nieku.

Daugiau informacijos

papanupjáuti

Apibrėžtis

pjáuti, -na (-ja), pjóvė
1. tr., intr. SD331, H, R314, K peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjáuk, žirklės neims [kartono] Vb. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas LTR(Ds). Ėjome į paežerę vytelių pjauti rš. Pjáuna ant nūmonės kaip Stirbys lentas Lkv. Pjauti galima rankiniu pjūkleliu rš. Ant ožio pasidėjęs, malkas pjáuna Ktč. Nepjáukit [medžio] iki galo – pasižiūrėkit, į katrą pusę virs Erž. Iš vienos tako pusės ir iš kitos – ilgos krūvos rąstų, pjautais ir dar nepjautais šonais J.Balt. Piela pailginio medžio pjaunama Zr. Ronus pjauti J. Pjautų medžių klėtis Kp. Vieni jam plaukus kerpa, kiti nagus pjauja BsMtI48. Pjauna kaip par vandenį (labai lengvai) Šv. Sopulį pjóvė (operavo) Ck. Aple pendicitą šneka – pjáusią Krš. Iš krūtinės pjóvė mėsas ir čia (prie kojos) dėjo Rm. Radau peilį pjautą (su kuriuo pjovė lašinius) ir padėtą Ėr. Noragas pjauna velėną Gdr.
^ Nors nagus pjáuk, neduoda, ir tiek Dkš. Alsuo[ja] kaip roną pjaudamas LMD. Į kurį pirštą pjausi, tą skaudės prž. Nebūk abiem pusėm pjaunamas LTR(Plt). Devynius kartus atmieruok, dešimtą pjáuk Rod. Kur pjáuni – ten kaulas (vis prasta) Grv. Važiuoju važiuoju – kelio nėr, pjaunu pjaunu – kraujo nėr (laivas) LTR(Brž).
| refl.: Šitas balkos galas pjaũsis (bus pjaunamas) Dkšt.
ǁ tr. pjūklu atidalijant leisti nuo kelmo (medį): Pjáudavo [medžius], ka niekas nematė Grz.
ǁ tr. rėžiant gaminti, daryti: Esanti jų ir lentų pjaunamoji mašina J.Jabl. Lentas pjauti N. Anys pjóvė šitas lentas Pb.
| Pjáuna akselį del arklių Pb.
ǁ tr. prk. judant per ką kirsti paviršių, plotą: Krūtine laivas pjovė bangas – kaip uolas E.Miež. Pjovė žydrą padangę lėktuvas A.Vencl.
ǁ tr. prk. perkirsti, dalyti: Baltas saulės spindulys pjovė perpjauto laivo pusę perpus rš. Priemenė siaura ir ilga, pjauna skersai visą namą J.Balt.
ǁ tr. raižyti, tašyti: Akmenis pjauti ir įsodinti BB2Moz31,5.
ǁ intr. būti aštriam, tinkamam vartoti (apie peilį, pjūklą): Nupirkom naują peilį, bet nieko nepjáuna Ėr.
ǁ refl. rėžiant lenktyniauti: Su anuo neisi pjáuties Vvr.
2. tr. H, R249 kirsti (javus ar šieną) dalgiu, pjautuvu, mašina: Miežius rankom pjóvėm Kls. Kur kiemas, kur ateidėm pjáut Grv. Pjáut nėra ko (maža žolės) Pb. Visą dieną pjauni, nėr kas nešiot [vakare] Mrc. Dalgę reikia supustyt, kad ana geriau pjaũtum žolę Pb. Iš anos pievos pjáudavo dvi žoles Rm. Ateik rugių pjautų J.Jabl(Kp). Rugius gal pjauti po kaklu, į kuprą, į šoną Rugius pjáulavom, pėdus rišlavom Kpč. Būdavo, rugius pjáunam, keturines [giesmes] giedam Švd. Besiveizant atejo [rugių] pjaunamasis laikas LTR(Plng). Žmonių šienpjūvėliai pjáuja, švytuoja JD617. Pjaun žalį šienelį, žalias raskileles, pjaun ir muno dobilelį su žaliu šieneliu D2. Mum šienelį bepjovinti, ataūžia smarkus lietus NS66(Ppl). Rugius bepjaujant, išgirdom būgnužius KlvD128. Rugius pjaudamõs vasarai (vasarą) reikia vėsutę padaryt Zt. Da in kelių (atsiklaupę) pjáudavom mažas avižas Dglš. Miežiai išbalę, pjáutinys jau J. Jau pjaunamas buvo vasarojus Jnšk. Jau rugiai pjautini̇̀ Vdk. Jei avietės išsirpusios, tai rugiai pjaunami LTR. Jau avižos pjáutinos, miežiai dar pjautinesni̇̀ Krž. Kap kurios bobos ir žirnius pjáuna pjautuvais Pls. Pjaunamų̃jų linų galūnėse daugiau yr sėmenų Šts. Pjauju pievą SD108. Ar šita pieva pjaunama? J.Jabl. Su taviškiu vieną lauką pjóvėm Lkm. Tie pakraščiai liko nepjáuta Ėr. Ir penki dabar yra metai, kaip nei arta, nei daguota (paraštėje pjauta) BB1Moz45,6.
| prk.: Kas sėja su verksmu, pjaus su džiaugsmu DP484. Nepailskim niekad gerai darydami, nes savo metą pjáusim gausiai DP492.
^ Eina, kai rugius pjóvęs (pavargęs) Pb. Kiek sėsi, tiek pjausi S.Dauk. Ką pasėsi, tą ir pjáusi Ds. Nesėjęs nepjausi VP33. Kas pirmas pjáus, to avis nebliaus Krž. Lyjant pjauk, giedroj grėbk LTR(Ut). Pjauti sunku, valgyti lengva Grž. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės KrvP(Erž).
pjautinai̇̃ adv.: Kaip tą vos tepražydusį dobilėlį nupjovė su dalgiu, ir gana. Pjautinai nupjovė rš.
| refl. tr., intr.: Plušėjo, pjóvės pati pievas Grd. Aštuonias dienas rugeliai pjáunas BM144. Rugiai tuoj pjaũsis Ėr. Ka eisi par lauką, neišskirsi, a rugiai, ar atuodogiai, tik vėliau pjáunas (pjaunami) Vdk. Nons drėgnos tos avižėlės, ale pjaunasi (galima pjauti) Jnšk.
3. tr. veržti, įsirėžti (ppr. apie virvę, drabužį): Rankas ir kojas pjovė virvės rš. Pjauna pečius, tokia plona virvė rš. Autai stori pjáuna kojas Lz. Suknutė par pečius siaura, pažastis pjáuja Skr. Aš užsikabinau [maišą], teip pjáuna pažastis Slm.
| refl.: Plonas pantis, arkliui į kojas pjaunas Lš. Ratai pjáunas žemėn Lp.
4. tr. peiliu žudyti: Teip rėkė, teip šaukė, lyg būtum buvęs pjáunamas Slnt. Kitą rytą Benius išėjo į gimnaziją, lyg pjauti vedamas J.Avyž. Kas tave pjáuna (ko rėki kaip pjaunamas)?! Slnt.
| refl.: Kas to jauno vyro do mintis buvo, kad pjóvėsi Skr. Pjáunas tarp savęs – kiek svieto išsipjaus! Krš. Aštuonias valandas pjovės, ne kovės S.Dauk.
ǁ peiliu žudyti mėsai, skersti: Ryto[j] senę avį pjaũs Pc. Pjaujama avis R. Pjautina avis H, N. Menu, baronėlį kap pjóvė Grv. Pjáusim, pjáusim baroniuką Dbg. Nepjáukiam kraliko – kurgi kailį dėsme! Mžš. Močiutė pjóvė pilką antelę JD277. Paršų pjautąją dieną buvo ir kalėdninkai Šts. Arklys par torą kaip pjaunamasis iššoko Šts.
^ Ožkelė tyli nepjaunama PPr272. Nepenėjęs gyvolio, nepjausi, o papjovęs taukų negausi VP33. Devyni vyrai gaidį pjovė LMD.
ǁ prk. marinti, galabyti: Taigi tuose marų metuose ne viena liga žmones pjovus LTsIV691.
5. tr. užpuolus kandžiojant žudyti, draskyti (apie plėšriuosius gyvūnus): Neėda katinas tų kurmių, o pjáuna vis tiek Trk. Strielčius nėjo vilko šaut, vilkas nėjo ožkos pjaut LB131. Lapė vištas pjáuna Vkš. Žąsis kai pjáuna lapė, tai eilioj sukrauna Ob. Gera katė vis žiurkes pjáuna Dkš. Tikrai, seni žmonės kalbėdavo, kad vilko pjautinas gyvulys kažkokį ženklą turi V.Krėv.
^ Kur vilkai vaikus veda, ten nieko nepjauna LTR(Klvr). Niekumet artimoji lapė žąsų nepjáuna Plt. Kur anie (šeškai) laikos, ten nepjáuna Brs. Gi žiūriu žiūriu – devyni vilkai vieną bitę bepjauną! J.Jabl.
6. tr. pulti kandžiojant (ppr. apie šunis): Šuo pjáuna kiaulę narsiai J. Kur aš eisu – šunys pjáuna KlvrŽ. Šuniukas mane pjóvė, o dabar nepjáuna Rs. Tas šuva savo [žmogaus] nepjáuna Rm. Šuva nepjáuja mane Lkč. Ka pjáuna, ka pjáuna tas Rudis tą žmogų! Trk.
^ Paskutinį šunys pjauja B. Gera šunims senas pjauti, kai akmenio nesuranda KrvP(Ds). Mesk šunį in kiaulės, kad nepjáuna! Krok. Šuva kalės nepjauna LTR(Srj). Nei vilkas vilko, nei meška meškos nepjauja DP529.
pjautinai̇̃ adv.: Pjautinai pjauna kits kitą J.
ǁ gilti: Kuisiai, bimbalai pjáun J. Uodai labai pjáuna gyvulius miške Ėr. Jei vasarą vabalai gyvulius pjauna, bus lietaus Škn. Tegul mes vargstame, tegul mus utėlės pjauja V.Kudir. Pjáuna kaip pasiutusios tos musys Pp.
| refl.: Bitys tos pjáunas pasiutusiai Erž.
7. refl. R201 rietis, kandžiotis: Šuva … puolė ant gyvatės ir pradėjo su ja pjáutis BM150. Atbėgę vilkai prie trobelės ėmė su šunimis pjautis LTR(Rk). Jau paaugs anys (šernai), vienas su kitu pjáunas Pb. Vieno kiemo šunys nesipjauna Vdk. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei vienas B. Dviem šunim besipjaunant, katinas mėsą pagrobė KrvP(Mrc). Du kiškiu pjaujas, o baltas kraujas bėg (du girnų akmenys ir miltai) B.
8. tr. raižyti, varstyti, diegti: Man pilvą didei skaust, pjáuja, mane gumbas pjáuja KI566. Ji vis skundžiasi, kad ją gumbas pjáuna Alv. Nuo uogų man ėmė vidurius pjauti Pn. Rėmuo pjauna Šts. Rėmuo pjauja mane N. Pjáuna mane gyvą liga Dglš. Beeitant pradėjo širdį pjáuti Vn. Skauda strėnas, kap peiliu pjáuna Mrj.
9. tr. varginti, kankinti: Tie kalnai (važinėjimas kalnais) tai pjáuja arklius Gs. Pjáuna arklius toks kelias Ėr. Kosulys pjáuna Ps, Mrj. Pjáuja miegas (labai norisi miego) Grš. Mane vakar miegas pjóvė Mrj. Einu gult, miegas pjautè pjáuna Mrj. Mane šiandie silpnumas pjáuna Dkš. Jau mane pjáuja žiovulys (pradėjau labai dažnai žiovauti) Gs. Kur dėsis paukšteliai, šalčio pjaunami, – lenda kur beįmanydami! Jnš. Visą naktį baisūs sapnai pjóvė Užp. Pačią, vaikus darbais pjauni J.Paukš. Visokie rūpesčiai pjáuna žmogų Ėr. Pjauna skola kaip dalgis Rz.
^ Tas kūlimas žmonis pjáuna be peilio Užv. Taip sakydamas, mane be peilio pjáuni Mrj.
ǁ gadinti, kenksmingai veikti: Nepjáuk tamsta širdies su tais vaistais Lnkv. Naminė taboka pjautė pjáuna sveikatą Ukm.
ǁ kenkti, ėsti: Pjóvė ją, skundė – tai žmogus! Jrb.
10. tr. neduoti ramybės, barti, priekaištauti, erzinti, pajuokti: Pjáuna aną [vyras], kam brangiai mokėjo Krš. Nesiliauja Laužada pjovęs manęs dėl to arimo rš. Pamatys kas su vaikiais, pjáus kaip kipšai, neduos ramybės Krš. Paskum tėvas pjóvė muni visus metus kaip koks pjūklas Vdk. Jis jąją pjáuna kaip medžio pjūklu J. Dėl tos panos tu mane pjáuni ir pjáuni Lkš.
11. refl. bartis, ginčytis, nesutarti: Dievaž, nesinorėtų pjautis su Petruliais, visgi jie, uogele, mano šiokia tokia giminė V.Krėv. Pjóvės pjóvės abudu, ale aš nebesikišiau Kp. Kas čia dabar mylisi – visi pjaunasi Ėr. Skieskitės su tėvais – kam pjáuties! Grdm. Ko ten reik pjáuties kiaurai – negaliat būti geruojuo! Trk. Pykstas su ta dukteria ant vietos, pjáunas, lovo[je] gulėdama Trk. Susidėjo dančius, ka galėtų su marčia pjáutis (juok.) Krs.
| prk.: Jo galvoje pjovėsi, ūžė šimtai viena už kitą piktesnių minčių J.Avyž.
^ Pjaunas kaip katė su šuniu LTR(Pšl). Pjaunas kaip katės maiše Šmk.
12. refl. prk. nesiderinti, nesutarti: Šitos spalvos nesipjáuja Kt. Gražūs balsai, nesipjáuja Kt.
13. intr. Kv smogti, mušti: Ka pjóvė ans mun į murzą, net akys pažaliavo! Mžk. Nu, ka pjáusu par dugną bobai, tei žinos pliotkus nešioti! Krš.
14. tr. LTI513 smarkiai groti: Muzikantai pjaun kazoką, mūsų mergos gražiai šoka (d.) Alv.
15. intr. Up greitai važiuoti: Pjáuna su dviračiu, kad nė velnias nesugins Bt. Kur tu pjáuni tokiu bjauriu keliu su dviračiu?! Dr.
ǁ refl. smarkiai sklisti, veržtis: Griūvančių medžių trenksmas ir jų sukelto vėjo ūžesys pjovėsi biržėmis ir skynimais rš.
◊ ei̇̃ti (nuei̇̃ti) šuni̇̀ms šė́ko pjáuti LTIII461(Tvr) niekais virsti: Gyvenimą paskandino skolose ir pats nuėjo šunims šėko pjauti Žem.
óžius pjáuti Skr vemti: Negalėjau žiūrėti, kaip jis pjovė ožius rš.
apipjáuti
1. tr., intr. peiliu, pjūklu aplink įpjauti, aprėžti: Aplink ką pjauti, appjáuti KII255. Apipjovė aplink pirštą Ps. Kamblį appjáunam, kad nebūt storas [kopūsto] lapas Rud. Per pusantros aršinos nuo žemės apipjauna medžią taip, kad galėtų atlupti keturius plačius diržus rš.
ǁ pjūklu iš visų pusių nupjauti (papentį): Visur priversta apipjautų ir neapipjautų medžių, pabėgių, lentų A.Vien.
2. tr. SD203 pjaunant pamažinti, patrumpinti, dalį nupjauti: Paukščiui sparnus appjáuti KI216. Ana apskus galvą savo ir apipjaus nagus savo Ch5Moz21,12.
3. tr. pjaunant atskirti: Appjáuna mėsą, visą, kokia yra an lašinių, visą minkštimą Lz.
4. tr. pjaunant apibarstyti: Visą lovį pjaulais apipjovei Vb.
| refl. tr.: Apsipjóviau kepurę pjuvenom Ėr.
5. tr. Pc nupjauti dalgiu didumą (javų ar šieno): Rugiai jau buvo apipjáuti, o kviečių tę nesėja Ss. Apipjóvę vasarojų, važiuosma vilnų karšt Sdk. Kad nors bent kiek pievas apipjaut, tai pradėtumėm rugius Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas verks, kol mes nedaugį apsipjáusim Arm. Jau šiap tep apsipjoviau rugius, dar̃ galėsiu nor kiek sliptert Nč.
ǁ refl. baigti pjauti: Šįmet apsipjóvėm jau Prn.
ǁ nupjauti dalgiu aplinkui: Apipjauk aplink kelmą Kp. Lauko kampai apipjaunami dalgiais J.Krišč.
6. tr. įveikti, pralenkti pjaunant javus ar žolę: Vis tiek tu manęs neapipjausi Kp. Aš apipjáudavau savo žmoną Dgč.
7. tr. Plv, Klp aprieti: Mūs karves apipjóvė čia toks pasiutęs šuva Alk. Tas šuniukas apipjovė tam gaspadoriui visus gyvulius BsPIV283.
8. tr. įveikti kandžiojant, puolant: Žilukė deglukę appjóvė Lp.
9. refl. apsibarti, susivaidyti: Aš dėl jo apsipjóviau su gerais žmonėmis Kp. Apsipjóvęs su visais kap šuo Nč.
atpjáuti
1. tr. SD216, K peiliu, pjūklu, žirklėmis atskirti dalį: Atpjóviau galą rąsto J. Lašinių du kilogramu atpjóvė Erž. Valgyk, atpjaũs duonos Nmč. Atpjóviau duonos plutą Grv. Nešk drobę atpjóvęs nuog galvos ik kelių Kls. Milo kąsnys tokis atpjáuta Btrm.
^ Atpjauto daikto nebeprilipdysi Ds.
| refl. tr.: Šitų lašinių turėsiu ir aš kiek atsipjauti J.Jabl. Peilis be kriaunų – atsipjausiu lašinių LTR(Švnč). Užsiugdei, pasipjovei [paršą] – atsipjáusi Klt.
ǁ atidalyti, atskirti, atrėžti: Ta muno pasoginė žemė: tėvas kerčią atpjóvė Rdn. Tęnai buvo granica atpjautà (išvesta) Nmč.
2. tr. nupjauti: Ana ažumigo, anos ėmė ir atpjóvė galvą jai Dv. Aš atpjóviau virvelaitę, kad tas šunaitis pabėgt Rdš. Da atpjaũs sau pirštą [su pjautuvu pjaudama rugius] Rod. Jam koją atpjóvė JnšM. Atpjáutas arklys (nupjauti pančiai) – pavogė Grz.
| prk.: Išejo šienaut pievų, tai karvėm atpjóvė pieną (mažiau žolės, todėl ir pieno sumažėjo) Arm.
| refl. tr., intr.: Boba trupino batvinius ir atsipjovė nykštį LTsIII354. Per apipjaustymą atsipjauja atliekantyji šalis kūno DP54.
3. tr. išpjauti dalgiu, nušienauti, kad nekliudytų: Pievas atpjovė, gal vėžauti Šts. Prieš rugiapjūtę pievų [parugėje] neatpjóvė Ds. Tu kelelį par pievą atpjáuk Srv.
| refl. tr.: Reik atsipjáuti kelią – reiks važiuoti Pc.
4. tr. nupjauti dalgiu tam tikrą plotą (javų ar šieno): Lig sniedonei jau atpjovėm rugių gerą barą Ukm.
5. intr. atsilyginti darbu per javų pjovimą: Dėkui, tėveli, až dovaneles: kad gerai būsiu, – tanciais atšoksiu, kad blogai būsiu, – rugiais atpjausiu Švnč.
atsipjautinai̇̃ Kaimynai pas vienas kitą eina rugių pjauti atsipjautinai̇̃ Krtn. Atsipjautinai̇̃ talkinėtis Brs.
6. tr. Skd, Up, Pc, Užp atšipinti, atbukinti: Peilį atpjóviau į kaulą Skdv. Pjaustyk čia visokius velnius – atpjáusi peilį! Trk. Pjūklą atpjóvėm į ąžuolą Skdv. Palik antežius – dalgę atpjáusi Sdk.
| refl. Slnt, Kv: Dalgis jau atsipjóvė – reikės iškalti Skdv. Atsipjáuna dantaičiai, negal beįkąsti Nt.
7. tr. Lš nuvaryti stumiant, kandžiojant: Atpjóvė paršiuką kiaulė nuog lovio Lp.
8. refl. pjaunantis, pešantis ateiti: Šunes atsipjóvė iki stubai Gs.
◊ rugiai̇̃s (kviečiai̇̃s) atpjáuti po smer̃čio Grk, Grg niekada neatsilyginti, negrąžinti skolos: Aš tau po smerčio kviečiais atpjausu LMD(KlvrŽ).

×dapjáuti (hibr.) tr. peiliu pribaigti: Dapjóvė karvę ir pardavė Kb. Musinom dapjáut teluką Rud.
įpjáuti
1. tr., intr. SD439, R115, K peiliu įrėžti: Inpjáuk kiek pagalį, ir nulauši Ds. Tarnas … inpjovė savo rankos pirštan ir savo krauju patepė BsPII302. Neįpjáuk man rankos Š. Inpjáuta buvo, al[e] išgijo, tik rantas liko Šlčn. Rumbas, anpjáuta buvo Pb.
| prk.: Veidas siauras, ilgas, nusmailusiu smakru. Ir akys siauros, įpjautos įstrižai J.Balt.
^ Širdis gela kaip įpjautà Šts. Septyni vaikiukai: pradės eiti į karūmenę, žanyties, būs širdis kaip įpjautà [motinai] Rdn.
| refl. tr., intr.: Kad darbininkai pas ją dirba, tai tik bijok, kad ji į pirštą neįsipjautų duoną beriekdama (tokia šykšti) I.Simon. Neinsipjaũ piršto! Dsn. Vaikai … peiliu ne vieną kartą impjaujas DP222.
ǁ intr. galėti, pajėgti pjauti: Eisiu savo medkotį pasimt, su tum neįpjáunu Erž.
ǁ tr. SD161 įręsti, įrėžti (ženklą): Su peiliu įpjáuk ženklą J. Raštas … įpjautas ant toblyčių Ch2Moz32,16.
2. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Pasdairau – po berželiu sėd[i], nė vieno pėdo neinpjóv[ė] Lz. O da neįpjóviau pusę pradalgėlės, tai aš radau didį radinėlį JD47. Y[ra] jau rugių įpjautų, o dar kame šventa Ona Šts.
3. intr. pajėgti smarkiai pjauti dalgiu: Atrodo ne kažin kas per vyras, bet jis įpjauja Žvr.
4. refl. pjaunant javus ar šieną, įeiti, įžengti: Įsipjóvėm į sodną ir ilsamos pjovėjai sugulę Dr.
5. refl. tr., intr. pjaunant javus ar šieną įsismaginti, įsinašinti: Įsipjóvę vyrai (šieną), nė pusryčio nebenori eiti Š.
6. refl. veržiant įsirėžti, įsispausti: Pančiai arkliui į gyvą kaulą įsipjóvę Alk. Diržai giliai įsipjovė į švelnias mergaitės rankas ir kojas rš. Vėzas iš impato kap ansipjovė akmeninian kalnan, tai kalnas aždrebėjo AruP86(Lz).
7. tr. įvarginti, iškankinti: Aš karo lig čia (ligi kaklo) įpjáuta Vn. Tos dalys (pasogos) įpjóvė visus Vn. Įpjáuna tas tolumas nu kelių, ale kur nupulsi, kas lauk[ia]… Pp.
8. refl. įkyrėti, įgristi: Įsipjóvė tas karas lig kaulo Pj. Meisteriui galutinai įsipjauja tuščia šneka P.Cvir. Įsipjóvė su toms skundoms lig kaklo Jdr.
9. refl. įsipykti, įsivaidyti: Jie taip įsipjóvė, kad negali vienas kito matyt Plv.
10. intr. uždėti, priteisti (baudą): Atsekė rasoms, suėmė – teismas metus ir įpjovė už miško vogimą Ggr.
išpjáuti
1. tr. K pjaunant pašalinti: Patepė išpjautą vietą gydomu vandeniu, ir žaizda užgijo J.Jabl. Kap tu jo (plauko) neišpjáusi, tai anas numirs (ps.) Grv. Žuvies žiaunos išpjaunamos rš. Iš žyvato motinos išpjautas B.
^ Šogeris buvai, šogeris būsi – daba nė su peiliu nebišpjáus Trk. Ne su peiliu anam neišpjáusi, ką žino Šv. Stovi jautis išpjautais šonais, pro nugarą dūmai rūksta (namas) Pnd.
| refl. tr.: Ėmė išsipjovė iš visų smakų galvų liežuvius, susidėjo in krepšį BsPIV277.
| Ji būt vaikų turėjus, ale išsipjóvė juos Skr.
ǁ N iškastruoti: Reikės netrukus jau ir paršelius išpjáuti Up.
2. tr. Grš kurį laiką pjauti pjūklu: Pusę vasarelės išpjóviau malkas Vn.
3. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti: Išpjovė medį ir įmetė jį ten Ch2Kar6,6. Aš išpjausiu šmaikščią rykštę Pb. Išpjáuta dabar miškai, nėra grybų, uogų Pst.
| refl. tr.: Paėmė išsipjovė gerą aliksninę lazdą BM209. Juk ją (lazdą) gali iš kiekvieno krūmo išsipjauti J.Balč. Išsipjóvę linkių, rytoj eisime jau prie rugių Š.
4. tr. pjaunant pjūklu išilgai rąsto pagaminti (lentas): Ei pakirs pakirs žalią skrobluželį, išpjaus baltas lenteles RD149.
ǁ sunaudoti lentoms, lentų gaminimui: Išpjáusma rąstą į lentas Grd.
5. tr. pjūklu pjaunant uždirbti: Roną (rąstą) pjaunant galėjo išpjáuti rublį par dieną Šts.
6. tr. SD410,419 pjaustant, pjaustinėjant padaryti: Stiklus vakar išpjóvė, šiandien deda langus Krš. Padavė jam taurę, išpjautą iš vieno smaragdo J.Balč. Aštriu peiliu ar specialia formele išpjauti tešlainius sp.
7. tr. peiliu ar pjūklu padaryti (skylę, griovelį): Atkalčių viduryje išpjauta širdis (širdies formos skylė) I.Simon.
| refl. tr.: Langą jaujo[je] buvo išsipjovę Krs.
ǁ Jrb stipriai spaudžiant įrėžti, išgremžti: Lytus, sunki vežimai išpjovė provėžas giliausias keliūse Šts.
8. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną), nušienauti: Vincukas pievą išpjóvė i šieną suvežė Krš. Išpjaũs visas balas Strn. Visas šienelis išpjáutas, lyna Krš. Pieva išpjauta, šienas į kupečius sudėtas BM227. Jau pieva išpjautà ir išvežta Krš. Su skrudėlytėm išpjáuna pievą [taupus ūkininkas] Imb. Išpjoviau pievelę dobiluotą NS139. Du barus išpjovė LTR. Aure liūnai visi išpjauti̇̀, šiandien veža šieną Rm. Per dieną pjovė, nieką neišpjovė, šviesų dalgį sulaužė N253.
| refl. tr.: Duoda tą daubikę mun išsipjáuties Pvn. Iš tos ganyvos reikia išsipjáut šienas Ob.
9. tr., intr. pajėgti pjauti dalgiu: Negali išpjáut – toki [geri] dobilai Plk. Žolė neišpjaunamà Brt.
10. tr. dalgiu ar plautuvu pjaunant įstengti padaryti tam tikrą kiekį: An dienos boba išpjáuna kapų tris, ir dvi, ir pusketvirtos Lz.
11. tr., intr. kurį laiką pjauti dalgiu (javus ar šieną): Išpjovęs [šieną] lig pusryčių, parėjo valgyti LTsIV225.
12. tr. pjaunant šieną rasti, užtikti: O ir išpjóvė mano žiedužėlį trečioje pradalgužėlė[je] JD994.
13. tr. pjaunant sudildyti: Išpjáutu dalgiu sunku pjauti Šts.
14. refl. išsiveržti į viršų, iššokti: Kap paorėj[o] per pavasarį, tai visos gyslos išsipjovė Arm.
15. tr. išžudyti peiliu ar šiaip kuo aštriu: Visi jie buvo galvažudžių išpjauti S.Dauk. [Žemaičiai] metūse 1409 viena nakčia pagal vokyčius išpjovė ir jų jungą vienkart su katalikų tikėjimu apent atmetė M.Valanč.
| Išpjáuna su pulemiotu kaip avinus [per karą] Grz.
| refl.: Ar tik neišsipjovė? P.Cvir.
ǁ išskersti mėsai: Pašarų nėr – išpjáuna gyvulius Rm. Viską kai šluota šlavė: iššaudė aveles, išpjóvė kiaules Bgs. Papjūvas, papjovykščius išpjáuk J.
ǁ prk. išnaikinti, išmarinti: Metūse 1798 įsisukusios rauplės išpjovė jo visus vaikus M.Valanč. Daug žmonių išpjovė marai A1884,265. Kiek daug ne laike žmonių karštinė išpjáuna! Užp. Jų vaikus vargas ir bėdos išpjaus! Tat.
16. tr. užpuolus kandžiojant išžudyti (ppr. apie plėšriuosius gyvūnus): Žiemą vilkai šunis išpjóvė Všv. Vilkučiams avis išpjovus, avinai skundžias senam vilkui J.Jabl. Žiūro, ka vilko išpjáuta visos avys Brb.
ǁ geliant išnaikinti: Svetimos bitės mūsų aulius išpjauna S.Dauk.
| refl.: Jei ant to avilio įsispiesdavo, kur stipresnės, išsipjáudavo [bitės] Grz.
17. tr. Ad, Krtn, Jnšk išėsti, išrieti, išvaryti: Išpjóvė, turėjo išeiti Vn. Su ta Zose susipyko, ir išpjóvė iš numų Pln. Šogeris buvai ir būsi: jau munęs niekur neišpjáusi! Trk. Priešininkai geidavo prazidentą iš urėdo išpjauti LC1882,23.
paišpjáuti tr. išrėžti: Iš skūros paišpjóviau diržus Lz.
nupjáuti
1. tr. SD385, K peiliu ar kuo kitu aštriu nurėžti, nuręsti: Teko vargšui pirštas nupjauti rš. Liežuvį nupjovė S.Stan. Būtų nupjovę gelsvas kaseles KlvD7. Negalėjo … su šoble tą ragą nupjáut Sch118. Nupjáuk nagus J. Iš nakties varpas nupjovė rugiams Šts. Viršūnė [pušies] nupjauta Rud. Nupjáuk vytelę kiaulei pavaryti Als.
^ Nupjauk man galvą, išimk širdį, duok kalbėt (žąsies plunksna drožiama rašyti) B.
| refl. tr., intr.: [Medžioklis] nuspjovęs savo sidabrinę sagą LTR(Ds). Nusipjauju lazdą N.
^ Bet kaip jau numirė, tada šitie daiktai kaip pjaute nupjaujasi BPII408.
ǁ pjūklu pjaunant, nuleisti nuo kelmo (medį): Gražiai auga jauni ąžuolai, slapčiai nupjaujami prš.
2. tr. pjūklu pjaunant padaryti, pagaminti (lentas): Gerai anam nupjóvė lentas Pvn.
3. tr. dalgiu nukirsti (javus ar šieną): Dvidešim pūdų nupjaũs rugių Nmč. Žmonės rugius nupjovė – teliukus rugienon veda, riša Tvr. Ar tau rugiai, ar šienas, vis, būdavo, su rankom nupjáut Ob. Mūsų rugiai jau nupjauti̇̀ Pš. Rugius talka nupjoviau A.Baran. Pievą nupjauju, nušienauju R8. Visus nupjáutus dobilus sulijo Srd. Kaip mes pareisim …, šienus nupjáusim JD955. Ar biesas nupjaus tokius laukus! Žem. Miežius pjovė vieni dvariškiai, bet nupjautoje dirvoje pluokštai kėksojo nenupjautų varpų Žem. Nupjóviau pievelę su dobilėliu, parvedžiau mergelę su vainikėliu JD361. Dalgelę suleisiu, žolelę nupjausiu LTR(Lp). Rudenį skubėk pjūties laike nupjauti pjaunamąjį i sukrauti kraunamąjį Šts.
^ Be laiko nupjausi – gardžios duonos neragausi KrvP(Mrc). Priežodis sako: „Su saulele rugius nupjovus, bus duonelė balta“ rš. Nėr ko dejuot pjovėjų – rugiai rugius nupjaus (už rugius galima pasisamdyti) Vlk. Nesidžiauk nupjovęs, pasidžiauk kluonan suvežęs TŽV600.
nupjautinai̇̃ adv.: Geriau rugius rišti yr nupjautinai̇̃ pjaunant Lk. Kad pjauna rugius kaip šieną, sako: pjauna nupjautinai̇̃ Lk.
| refl. tr., intr.: Kaip rugius nupjáunas, mėnesį praleida i kula Brs. Iš bėdos nusipjáutumėme bobos rugius Pc. Kai su pjautuvais pjauni, tai gerai nusipjáuna Antr. Kai rugiai nusipjaũs, tada apmažės darbų Mžš. Rugiai nusipjóvė į gerą laiką LKKIX161. Ans sako: Nusipjaukiat, pūrai, – ir nusipjovė (ps.) S.Dauk.
4. tr. peiliu nužudyti: Aš nieko nesu papjovęs, ne vištą, ne veršį, o kiaulę taip nupjáunu, ka nu: ana užduoda tokią zlastį – žviega, bliauna, čypa Vgr.
ǁ Štk prk. numarinti: Pjūtis nupjovė žmogų Ggr. Pjūtis arklį nupjovė Šts. Aš suvalgiau uogų, ir kad ėmė vidurius pjauti, aš tariau, kad nupjáus Rt.
5. tr. Krš, Užv, Kdn, Grš kandžiojant nugalėti, nuvaryti: Tas paršiukas nupjauna muno kiaulelę, apėda aną Klk. Anas paršiukas nupjáu[ja] šitą i storas toks kai reketys Jrb. Mažąjį paršioką ir kiaulė nupjáuna Trgn. Jei nori, kad bitės nuo kitų bičių atimtų medų ir jas nupjautų, leisk jas avilin per vilko gerklę (priet.) MTtII128.
6. intr. greitai nuvykti, nubėgti: Kai jie nupjaus tolyn, tu atlėk, – sako šuva vilkui (ps.) Rm.
◊ kaip nósį nupjáutas; Žem nusiminęs: Paliko kaip nosį nupjautas po tų žodžių Dr.
panupjáuti
1. tr. pjūklu pjaunant nuleisti nuo kelmo (medį): Mes tas pušis panupjáusim Dv.
2. žr. nupjauti 3: Visi panupjóvė avižas ir pašienavo pievas Dv.
papanupjáuti žr. panupjauti 2: Kap Laurynas, tai bus visa papanupjáuta ir papanurinkta Dv.
papjáuti
1. tr. peiliu ar pjūklu nupjauti, nuręsti: Tu nueik ant kryžkelės, kur yra gluosnis, papjáuk septynias rykštes ir ateik pas mane LTR(Šk). Kad kas tos lovos galą biskį papjáutų – par ilga Jrb.
| refl. tr.: Tai pasipjausiu žalią rykštelę ir pamokysiu savo martelę D4. Eisiu į beržyną, pasipjausiu beržo rykštę KlvD7. Ta lieknąjį šermukšnį jis kadai kitkart manė pasipjaut meškerei rš.
ǁ peiliu šiek tiek ko nupjauti, pripjauti: Buvai miške ir botagaičių nepapjóvei Ds.
| refl. tr.: Pasipjoviau kadagių kaminui šluostyti Šts. Nuejęs lazdų akėčiom pasipjautų BM67. Aną dieną ėjau vytelių pasipjauti bučiui rš. Pasipjovusi gėlių, mergaitė vėl išėjo iš darželio J.Balč.
ǁ SD263 pjūklu pjaunant nuversti, nuleisti nuo kelmo (medį): Dar vieną uosį turiam papjovę Ktč. Medis koks papjáutas – i liptas Šv.
2. tr. supjauti į dalis, supjaustyti: Į dalis papjauti N. Papjáunam [pušį], paskaldom ir sudedam po siena Dv. Papjáusiu ant lentų sienojus Rod. Daug šį rytą kepalų bus papjauta ant stalų sp.
| Tik papjáuna (sukerpa medžiagą) ir duoda siūt Nmč.
ǁ truputį, dalį nupjauti: Papjóvė galvas [svogūnų prieš sodinimą] Ad.
3. tr. perpjauti: Pripuolęsi papjovė virvę, [pakaruoklė] nukrito dar gyva Žem.
ǁ ne visai nupjauti: Virto papjautos pušys tarsi kokie milžinai rš. Pjautuvu kab pjaunam, tai ir pirštus papjáunam, ir kraujas bėga Lz. Gyslelę papjóvė kokią, i mirė Rdn.
4. tr. dalgiu kiek nupjauti (javų ar šieno): Imk dalgį ir eik vikavižių rytdienai papjauti I.Simon. Prašiau, kad kas mišinio papjáutų – nėr kas papjáuna Antš. Reik prašyt, kad kiaulėm atolo papjáutų Pc.
| refl. tr. Mžš: Einu pasipjáut karvikei šieno LKT104(Pd). Mes pasipjáusiv lanko[je] šienelio, baltųjų dobilėlių JD346. Aš papartėlio nepasipjausiu ir žirgelio nepašersiu (d.) Sn. Ėjau arkliams šėkų pasipjaut BsPI24. Pirminykas davė žmonėm pievų – rytais, vakarais, sako, pasipjáukit Rm.
5. tr. nupjauti dalgiu (javus ar šieną): Vartė, kol su rasa, papjautą šieną Vaižg. Avižas papjovė Zt. Jau toli papjóvė rugius nuo miško Rm. Ans eina šieną papjáudamas, žabus pakirsdamas Vgr. Savaitę papjáutas [šienas] išbuvo, gavo lytaus i pašuto Rdn. Lankos gulia papjáutos Skr.
papjautinai̇̃ adv.: Rugius pjauna į eiles kaip šieną, atseit, papjautinai Ggr.
6. tr., intr. galėti, pajėgti pjauti (javus ar šieną): Nemanyk, ir jis neblogai papjauja, kažin dar ar spėtum! Žvr. Parsivedžiau jauną, rugių nepapjáuna JV797. Jonas nepapjáuna – reikės žmogų samdytis Šlv. Kap visai reti, tai nepapjaunami [rugiai] Lp. Ans i su viena ranka papjáuna Krš. Su mašina visai nepapjáusi: vietums išgulusios, o vietums labai daug akmenų Vdk.
7. intr. kurį laiką pjauti dalgiu: Papjóvė kokią valandą ir parejo su dalge Upt. Papjaudavom i penki šeši dalgiai – nuvarai par pusę dienos Grd. Paėmimą papjóvė, ir nori paimt kaip už visą dieną Šmn.
8. tr. SD348, K peiliu ar šiaip kuo aštriu nužudyti: Anas sa[vo] mergos papjáut norėjo Vlk. Šaukė: „Aš tave papjáusuot!“ Vn. Kaunas peiliais, būna, ir papjáuna Rod. Bešienaudamas papjoviau gyvatę Dkš.
| Traukinys žmogų papjóvė (suvažinėjo) Švnč.
^ Visi miega kaip papjauti Ėr. Staiga mirė vyras – kai pjaut papjóvė Erž. Kaip pjáute papjáuna tie vėžiai žmogų Trk. Jis įmanęs kitą nagu papjaũtų Mrj. Papjáuk – nieko nesupranta Nmč. Nevalgo – gali papjáuti Trk.
| refl.: Bobos ko nepasipjóvė Pc. Man geriau su šituo peiliu pasipjaut, o ne tokį gyvulį už vyrą turėt BsMtII100. Galiu jam duoti ar peilį pasipjauti, ar virvę pasikarti KrvP.
ǁ peiliu nužudyti mėsai, paskersti: Papjauti avį J. Ir papjovė veršelį BB3Moz9,8. Papjóviau aš ituos karves, papjóviau telaičius, iš skūros paišpjoviau diržus (ps.) Lz. Papjóvė paršą, nedidelis, ale minkštas Pnd. Papjáuna paršioką, tą suvalgo, tada kitą pjauna Pb. Mes kaip papjaujamos avys rokuojami esme BPII130. Papjaukit antį iškepti ir vištą kur riebią sriubai Žem. Dar didesnis gaidys buvo, ale papjóviau Dt. Avį, žąsį papjauju R9. Šiandiej darbo, kaip kiaulę papjóvus (daug) Šmn.
| refl. tr., intr.: Nė vieną kiaulę da nepasipjóvė Vlkv. Gaspadinė vieną dieną pasipjovė avį vieną DvD264. Pasipjovė vištą kepti J.Jabl. Mėsos mes daug pasipjáudavom, bet mano žmogus nevalgydavo Skr. Tas pęslas pasipjáusias (bus papjautas), mažiau darbo būs Krš. Nelygu gyvolis pasipjauna naginėms: ir šešias vasaras gal išnešioti nagines Šts.
ǁ prk. numarinti: O brolį džiova papjóvė Mrj. Tokius jaunus papjauna džiova I.Simon. Gumbas kone papjovė R.
9. tr. K, Dkš užpuolus kandžiojant nužudyti, sudraskyti: Parėjęs namo, žmogus sužino, kad jo arklys ten pat krūmuose vilko papjautas rš. Siuntė ponas vilką, kad ožką papjautų d. Iš nakties keturios vištos papjáuta Antz. Lapė papjovė visas žąsis, nė vienos nebeliko LTR. Paukščioką papjóvė katė Kp. Šeškus vištas papjóvė Dglš. Varlė papjáudavo kumelę (pavasarį nusilpę arkliai dažnai įklimpdavo į pelkę ir nugaišdavo) Imb.
| prk.: Visi [kareiviai] utėlių papjauti (apnikti, užgraužti), nor semte semk Imb.
^ Daug šunų ir vilką papjauna PPr109. Šimtas varnų ir kumelę papjauna Lkv. Atsimena kap vilkas papjautas avis KrvP(Mrk). Ateit svečias be dantų, papjau[ja] aviną be kaulų (kūdikis ir krūtis) B. Kąsakas kumelę papjóvė (sakoma vis klausiančiam „ką sakai“) Skdt.
| refl. tr.: Pagiriais vilkiščiai vaikščioja: tave pasigaus ir pasipjaus Tat.
ǁ mirtinai sugelti: Anais metais tai man papjovė šunį bitelės Všn. Kaip tikt motina pabengia kiaušelius dėti, tai bitės tus tranus nutvėrusios papjaun S.Dauk.
papjautinai̇̃ adv.: Galvažudžiai vorai pjauna papjautinai Blv.
10. tr. labai suvarginti, nukankinti: Šitokiuo keliu važiuodamas gali ir arklį papjáut Užp. Tos rupūžės avys papjáuna žmogų iki čia (didžiausias vargas vedžioti jas į ganyklą) Skr. Mane bėdos baigia papjáut Sv. Jin vargų papjauta moterėlė Lnkv. Kartais žmogų rūpesčiai papjáuna Mrj. Seniau, būdavo, tos dalios papjáuna žmones Mrj. Baigia papjaut gyvą [darbai] Ds. Bailės papjautas (labai bailus) Dglš.
^ I su liežuviu žmogų gal papjáuti Užv. Čia mane be peilio papjovė, be virvės pakorė KrvP(Kbr). Ji mane be peilio papjáuna savo bumbėjimu Prn. Toks gyvenimas mane be peilio papjáuna Prn.
| refl.: Ji su tuo seniu pasigadino, pasipjóvė (pagadino nervus, sveikatą) Skr.
11. tr. sugadinti: Man senystė gerklę papjóvė, negaliu giedot, nėr balso Ad. Žmonys dabar onaro papjauti̇̀ Dglš. Mielių papjáutas (nusivadėjęs) alus KI239. Uzbonėlis tarė, pusverpėlį barė: „Eik tu laukan iš kamaros, mielių papjautàsis“ JD968.
parpjáuti
1. refl. atšipti, atsipjauti: Piela per daug metų parsipjáuna Prl.
2. tr. visiškai nukamuoti: Parpjaũs arklius [versdami taip sunkiai vežti] Lp. Jis visas ligų parpjáutas Mrj.
pérpjauti
1. tr. pjaunant padalyti į dvi dalis: Perpjaukim tą obuolį pusiau rš.
^ Kaip nori, pjauk – neperpjausi, kaip nori, kirsk – neperkirsi (vanduo) LTR(Srd).
2. tr. K giliai įrėžti, kiaurai perrėžti: Koją párpjovė ligi kaulo Jnšk. Piemuo su peiliu párpjovė sau pirštą J. Kaklą perpjauju, papjauju R11.
| refl. tr., intr.: Išilgai delno pérsipjovė Grž. Nekišk savo nosės, aš [pats] persipjáusiu Slm.
3. tr. Grd, Ldk dalgiu pjaunant užgriebti svetimos dirvos ar pievos: Tu vagis! Perpjovei mano pievą per dvi pradalgi Žem. Kapčių nebuvo, párpjovė ežią, i trukšmas Užv. Jis išmieruos, bet niekieno pievos neperpjaũs Rm.
| refl. Lp.
4. tr. kurį laiką pjauti (javus ar šieną): Visą dieną párpjoviau tą dirvalę Vvr. Párpjausi dvi dieni, o litą tegausi Nt.
5. intr. nustoti raižius, pjovus, kankinus: Parpjovė pjūtis, ir vėl sau sveikas Šts.
piepjáuti, pypjàuti žr. pripjauti 3: Pypjáuk, o su karu parvežk tos žolės Klp.
prapjáuti tr.
1. R pradėti peiliu ar pjūklu pjauti: Prapjáunu paltį lašinių J. Dar yr vienas kepalas duonos neprapjáutas Als. Tiek bijo nu vieno klucį prapjáuti Trk.
2. K peiliu prarėžti, įpjauti.
| refl. tr.: Kad prasipjáusi pirštą, vortinkliu liuob dėti, kad užstabdytų kraują Štk.
ǁ pirmą kartą važiuojant rogėmis per gilų sniegą padaryti provėžas: Kai tik prapjovė provėžas, tai ir geriau važiuot [rogėmis] Gs.
3. pjaunant padaryti skylę, plyšį: Tie maišai dengė visą kūną žmogaus, tikt rankoms, nosei, lūpoms ir akims buvo prapjautos skylės M.Valanč. Žiūro, kad maišas prapjauta ir cukerkų išimta rš.
^ Jos akys kai viksva prapjautos (siauros) Mrc, Sn. Vis tiek tas kačiukas nesveikas – jam akys kaip viksva prapjautos Pc.
4. pradėti dalgiu pjauti (rugius): Dzūkijos valstiečiai stengdavosi savo rugius prapjauti kaimynų nepastebėti rš. Prapjóvė [rugių], tai atanešė surišęs pėdelį mažutį – gaspadoriu[i] pastatė užu stalo Pb. Gervėčių apylinkėse lietuvės moterys, eidamos prapjauti rugių, nešdavosi duonos ir druskos rš.
^ Džiaugiasi, kap rugius prapjovęs KrvP(Mrc).
5. Šv nupjauti kiek javų ar šieno: Vasarojo prapjáus, žąsis ganys Lk. Prapjáus rugių, i kulsi išsiviepęs Trš. Prapjauk šienelio nors pradalgėlį LTR(Kp). Biškį prapjóviau žolės, lei duoda kiauliums Vgr.
| refl. tr., intr.: Prasipjaukiam šieno! Su kuo beprasipjausi, kad dalgis nulūžo Dr. Pakol prasipjáuna, nebuvo niekur rugių pirkt Mrc. Man dalgelė gero plieno, prasipjausiu žalio šieno d.
6. kiek pasismulkinti: Šiečkos reikia kiek prapjáut Švnč.
ǁ supjaustyti kiek malkų: Ka jau reik eiti medžių prapjáuti, ans dyri dyri dyri ir išejo Trk.
7. pjaunant padaryti praėjimą, pravažiavimą: Kelią prapjóvėm pievoj Lp. Aš, rugelius prapjaudama, dobilėlius pamindama, atrasiu kelelį in tėvelį TDrV26.
8. Kš pralenkti pjaunant (javus ar šieną): Esu prapjóvęs visą talką, visus pjovėjus esu prapjóvęs Šts.
pripjáuti tr.
1. JnšM peiliu ar pjūklu prirėžti tam tikrą kiekį: Katilą [obuolių] pripjáusu i suvirinsu obūlynės Krš. Nu pagatavija medy malkos, tę malkų tada pripjáuni, tada praskaldai Lz.
| refl. tr.: Visa ką padariau ir siečkos prispjóviau Grv. Prisipjauti virpstelių rš.
2. Ds, Užp pjaunant patrumpinti: Kad ilgas, pripjáuk Trgn. Dabar i pripjáut redelių nemožna [kai padarei per aukštus] Dglš. Reikia pripjaut ienos šitam arkliukui Sdk.
3. dalgiu prikirsti (javų ar šieno): Gerus rugelius bepjaudama menkų rugelių nepripjovė Rtn. Aš pažiūrėsiu rugių laukely, ar daug pripjovė baltų rugelių (d.) Mrj. Jis pripjóvė šmotą šieno J. Žirnelių pripjóviau kiaulėm Šlčn. Tada pripjáuna saują pirmą [rugių] ir suriš ir atneš gaspadoriu[i] Pb. Jeigu pripjauni paskutinį pėdą pilną, tai daugiau nebepjausi, mirsi (priet.) LTR(Ob).
^ Kad pripjovė – šuniui pasikočioti LTR(Sdb).
| refl. tr.: Dobilo jam te gero buvo, prisipjaũs davaliai Ob.
ǁ refl. iki valiai pjauti (javus, šieną): Aš prisipjóviau lauke rugelių, geltonųjų kvietelių JV494. Aš prisipjóviau lanko[je] šienelio, prisinešiojau plieno dalgelio JD962.
4. refl. pridilti, atbukti: Prisipjóvė peilis, t. y. pridilo J. Ruokaną dieną dalgis neprisipjauna – neapkimba koše Varn.
5. tr., intr. pjaunant dalgiu prieiti, pasiekti: Pardien gal ir pripjáusma lig Vidupievio (pievos vardas) Vb.
pripjautai̇̃ adv.: Kviečius, rugius pjauna pripjautai̇̃, pripjautinai̇̃, prykersmu (pradalgė virsta prie nepjautų) Rt.
pripjautinai̇̃ adv.: Pas mus tik rugius ir pūrus pripjautinai̇̃ tepjauna Brs.
6. I daug priskersti: Vištų pripjáuta priemenėj Bgs.
7. Slnt, Ėr, Ml, Alv pjaunant pribaigti nepagydomai sergantį, dvesiantį gyvulį: Reikės šiame čėse tokią gerą karvę su šviežiu pienu pripjáuti Rdn. Ta karvė bengės, da pripjóvė ir pardavė tą meisą Štk. Gavau pripjáuti veršį, buvo bedvesąs Šts.
8. ne visai papjauti, ne visai nužudyti: Mano kaimyną piktadariai pripjóvė ir paliko pripjáutą (leisgyvį) Mrj.
| Sako, pripjáutas [po operacijos] esąs, vos ne mirštąs Jd.
ǁ užpuolus kandžiojant, draskant ne visai pribaigti: Radau, pripjáutas (dar ne visai vilko papjautas) avis Gs.
9. žr. nupjauti 1: Liežuvį pripjauti bei rankas ir kojas nukirsti BB2Mak7,4. Ausys, nosis jo pripjaujamos BPI190.
10. Ob prierzinti: Tai pripjóvė jį, net nežino, kas daryt! Km.
11. uždėti, priteisti (baudą): Anam pripjóvė tris šimtus rublių pabaudos Krtn.

×razpjáuti (hibr.) Rš žr. perpjauti 1: Bulba razpjauta per pusę Aps.
supjáuti tr.
1. pjaunant susmulkinti, supjaustyti: Malkas supjauti N. Jis paliks tau tas malkas supjauti Grž. Supjovė kaip bematant visus šiaudus BsPIV237.
2. pjaunant sunaudoti: Tie visi medžiai reiks lentõs[na] supjaut, o anie malkos Rk. Visus rąstus į lentas supjovė Pn. Davė mėsos, sako: „Ir tą tik visą ansyk nesupjauk, tai vis galėsi pjaustyt ir pjaustyt“ BsPIV109.
| refl.: Daugiau kaip trečdalis medžio susipjauna į pjuvenas rš.
3. pjaunant pagaminti: Supjáusiu lentas Kb.
| refl. tr.: Aviliui susipjáusiu lentas Ėr. Pasiuntė susipjauti šulų bačkai Vn. Susipjoviau kelias šluotas beržynėly Jnšk. Susipjóvei šluotą beržinę ir parsinešei namo Ob.
4. kuo aštriu sužeisti: Bjauri dabar [linus] rauti: supjáuna, subūna rankas [raunant iš kietos žemės] Krš.
5. dalgiu nupjauti, nukirsti (javus ar šieną): Vyrai paema dalgį šienuo supjáut Klk. Kai supjauna, suriša, gubosna sustato V.Krėv.
| refl. tr.: Susipjóvėm viską – a neims lyt? Gs.
6. dalgiu pjaunant pagaminti tam tikrą kiekį: Su pjautuvu supjóviau šėko dėlei karvės J. Par kėleną gal du vežimu šieno supjauti Sln. Mažai šieno tesupjaudamas, arklių nelaikė M.Valanč. Supjóvėm šešias kapas rugių Ktk. Žolės supjáut reikia kiaulėm Grv. Supjauna visuomet mažiau negu kiti, nors lauko turi tiek V.Krėv. Supjovęs pėdą, tuojau nešė namo gaspadinei S.Dauk. Paskutinį pėdą supjauna didžiausią, tai, sako, – gaspadorius LTR(Auk). Dobilai buvo, kad negali pradalgės supjáuti, turi kirsti aplinkuo Lkv.
| refl. tr., intr.: Susipjovęs esąs tris kupsčiukus Rdn. Susipjaũs ir mūsų šiemet keli vežimėliai šieno Jnšk.
^ Kas verkdamas sėja, tas ant pjūties, susipjovęs pėdą gražių kviečių, nešdamasis džiaugsis Tat.
7. refl. pjaunant prilygti: Dar tu su gerom pjovėjom nesuspjáusi Vlk.
8. refl. Ėr sudilti nuo pjovimo: Jos plieninis pjautuvėlis susipjovė, susipjovė DvD142. Jau mano dalgė visai susipjóvus, tik per colį platumo Alv.
9. sukandžioti: Padabok šunis, kad nesupjautų deglės Žem. Šuo kiaulę supjovė Lp. Svetimi šunys supjóvė mūsų šunuką – neblaka Užv. Ir tu bėgtum, kad šit šuva supjaũt Trgn. Šunys mūsų veršį labai supjóvė Up. Supjaũs kiaulės paršuką Lp.
^ Eina kai šuva supjáutas Rod.
ǁ Up sugilti: Muni bitys supjóvė – rankos už kokių dešimt minučių suputo Žr.
10. refl. susirieti, susipešti vienas kitą kandžiojant: Šunys susipjóvė K. Daržinėj susipjovė katės rš. Katė ir šuo greit susipjauna rš.
^ Savi šunes susipjovė, jie ir susigerins LTR. Ir dvi bitys vienam dobile susipjáuna Krž. Du kiškiuku susipjovė, balti kraujai bėga (girnos) flk.
ǁ refl. susimušti, susigrumti: Jeigu kas valgo svetimu peiliu, jisai su tuom žmogum susipjauna (priet.) LTR(Auk). Pats Bliukeris pirma jojo, pirma jojo, su prancūzu susipjovė, susipjovė JD1150. Kad mes jojom vieškelaičiu, susipjovėm su maskoliais (d.) Nm.
11. supjudyti, sukiršinti: Pasmaišė kokia te nogla atejuonis ir supjóvė žmones Lkm.
12. refl. smarkiai susiginčyti, susivaidyti: Susipjovė medininkas su sendvariškiais Žem. Taip ir išėjom nuo brolio susipjóvę Skr. Abudu susipjóvė kaip šunys Ėr. Susipjovė kaip šunys dėl kaulo PPr419.
13. refl. prk. neatitikti, nesusiderinti, susikirsti: Kartais liaudies išminties dėsniai susipjaudavo su jo paties pastabomis ir samprotavimais rš.
14. sukirsti kalboje, suniekinti: Nedavė bobos ir išsižiot sekretoriui – ažkart supjóvė Ktk. Niaugi anys mum supjautų?! Sdk. Norėjo ir berniuką vestis, tai aš ją supjóviau Švnč.
15. suduoti, sukirsti: Anas jį botagu supjóvė Lz.
užpjáuti
1. tr. SD430 peiliu užręsti: Čia to[je] vieto[je] reik užpjáut, ba nusmuks [užrišta virvė] Pc. Ažpjáuk botkaitį – ažrašyk, bo vėl botagas nusmuks Š. Rykštės nuo balanų skiriasi, ka galai užpjáuti i siūlukai galuose Prn. Ažupjáuta ravelis ir dirželiu pririšta Arm.
2. tr. peiliu ar pjūklu įpjauti: Šitas rąstas netinka pėdžiai – užpjáutas Slm. Užpjauk tą lentą lig tolei ir daugiau nuskelk kirviu Pc. Kiek užpjóviau mėsos, nukirsk kaulą Ėr.
3. tr. pjūklu pjaunant užversti: Užpjovė medį už kelį, negal bepravažiuoti Dr.
4. refl. tr. nupjovus užsidėti: Užsipjóviau lašinių an duonos ir užėdžiau Krš. Užsipjóvei žolikės, i gyna [žaizda] Grd.
5. tr. pjaunant javus ar šieną uždirbti: Po keturius litus moka ant dienos, tai kiek par nedėlę užpjáus? Užv.
| refl. tr. OG92: Pernai a[r] tris šimtus užsipjóvęs šienu Slnt. Rugiapjūtėj per dieną visą pūdą rugių užsipjáuni Lp. Tu mun pjáusi, aš tau – užsipjáusi dienų Krš.
6. tr. pjaunant javus ar šieną užtikti, rasti: Pjauki, bernyti, žalią lankelę, rasi užpjausi aukso žiedelį N408.
7. tr. Dsm, Žln, Mrc kertant rugius nuvarginti (ranką): Nesiskubyk pjaudama, ba ranką užpjáusi Nč. Pirmądien kap pasipjoviau rugių, tep ir ažpjoviau ranką Lz.
8. refl. pjaunant javus ar šieną nueiti, nutolti: Ir ana užsipjòvė tiek toli, kad jau to vaiko nežiūri Zt.
9. tr. Lp papjauti, nužudyti: Senį „učitelių“ užmušę, užpjovę peiliais LzP. Žmona nori tave ažpjáut Lz. Užmuštų, užpjautų̃ dar nėra nė vieno Dv.
| Ale atsigrįžk, ba da traukinys užpjaũs (suvažinės) Kš. Važiavo Vilniun, ir vieną kumelę mašina (traukinys) ažpjóvė Grv.
ǁ papjauti mėsai, paskersti: Telaitį ažpjáuna an šventės Lz. Eik sugáu baronaitį (aviniuką), ažpjáusim, in ugnies sukepsim ir suėsim Lz.
10. tr. užpuolus kandžiojant nužudyti: Sykį vieną elgetą šunes į smertį užpjovė V.Kudir. Vilkas griebė ožį ir užpjovė LTR(Lp). Mūs pačių telyčaitę vilkai užpjóvė Azr. Darykim kokią rodą su kiaulioku: ag anas ažpjaũs kiauliotę Ktk.
užpjautinai̇̃ adv.: [Javų pelė] pjauna užpjautinai savo vaikus ir patelę Blv. Vienas šuo pjauja užpjautinai, t. y. antsmert, negyvai, o antras užpjaumais, t. y. ne antsmert J. Šuva pjauna užpjautinai̇̃ Ėr.
ǁ užgilti: Sako, ka bitys užpjáuna arklį negyvai Žr. Kai[p] veši dobilus tokiam karšty? Juk vapsos arklius užpjaũs Skr. Būtų uodai užpjóvę Dkš.
užpjautinai̇̃ adv.: [Arklius] vabalai užpjautinai pjauja Žem.
11. refl. Ds negyvai užsikandžioti susiriejus: Sako tos pelės: „Tu mus no smerties išgelbėjai – mes būtume užsipjovę“ (ps.) Brt.
12. tr. Alv suvarginti, užkankinti: Su miško vežimu arklius užpjaũs Jnš. Tie žmonės turi būtie nelabai geri, kad tu teip vargo užpjautas Tat.
^ Jie tokie šykštuoliai, kad be peilio užpjaus šeimyną Jnš.
13. tr. Km, Jnš labai pašiepti, užjuokti: Jei tu mušys ir škandalą kelsi, bobos muni užpjáus Krš. Neduoda ir žodžio veptert, tuoj ažpjáuna Ktk. Sarmatlyvam blogai – ažpjáuna Ut. Tave moterys liežuviais užpjaũs Mrj.
14. intr. Up, Vdk užduoti: Užpjauk gerai arkliams su votagu, kaipmat nuvažiuosi! Varn.
15. tr. smarkiai, daug užpilti: Užpjòvė erbicidu – be bičių palikom Vn.
16. tr., intr. Up smarkiai užgroti: Kad užpjovė muzikantai, langai birb! Dr. Vedum bepareitant užpjovė kapelija rš. Kad užpjóvė ant smuiko, tai kojos pačios linksta Skr. Užpjovė muzikantai maršą rš.
◊ po smerčio su rugiais užpjaus VP38 niekada neatsilygins, negrąžins skolos.

Daugiau informacijos

pjáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pripjáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

supjáuti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

iškir̃sti

Apibrėžtis

1 kir̃sti, ker̃ta, kir̃to
1. tr. kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį J. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę A.Baran. Važiuojam miškan malkų kir̃stų Ds. Skynimas su jekšiu kertamas Gršl. O ką aš žaliuosiu žiemą vasarelę, žada muni kirsti, šakeles genėti StnD3. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis KlpD28. Užėjo grastis kir̃sti girią J. Šventus lieknus kerta S.Dauk. O dabar man už tai galvą nori kirstie BsPIV20. Kirto galvelę kaip kopūstužį JD1131. Ker̃t tu man galvą, aš praudą nebijau niūkt Aps. Neina, koc tu jam galvą ker̃t' Aps. Tuokart aš būsiu karelė[je] kirstas ir po kojų rūstai pamintas D73. Jūsų brolelis karužė[je] kirstas JD1136. Kad buvo kertamasis sukrus [= cukrus], plytinelio nebuvo Šts.
^ Kur kerta, ten ir skiedros lekia J.Jabl. Kamgi lazdą kirstum, jei ne pasiremti! LTR. Anoj pusėj marių pušį ker̃ta, o pro langą skiedros krenta An. Matė kertant, o nematė griūvant (avį kerpa) Sch56. Girio[je] kirsta, krome pirkta, ant rankų graudžiai verkia (smuikas) LTR. Važiuoja važiuoja – nėr vėžių, kerta kerta – nėr skiedrų (valtis) Lš.
kirstinai̇̃ adv.: Ir Petrą toks jau [angelas] išvedė, kaip kirstinai jį apkalė KlM149.
2. tr., intr. SD370, R, K kuo nors aštriu smogti: Nekirsk kirviu akmenį, nes kirvį atkirsi (atšipinsi) J.Jabl. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimušo sau snapą rš. Buvau bekertąs, bet kirvis nusmuko J.Jabl. Kareivis kirto kalaviju GK1940,58. Tai kad pasakė: kaip kirviu kirto! Vaižg. Jis ker̃ta iš peties (smarkiai) Alk. Abiem pusėm kertamas [kardas] Slnt. Kuilys kerta iltim KzR. Zuikinis vanagas nuveiza begulintį zuikį ir kerta žemėn Šts. Karde, karde, pats kertantis, nukapok galvas! Mrc. Kaip pradėjo su savo šoble kirst, tuojaus visus išmušė, … iškirto LB221. Kad užsimojai, tai ir kirsk! rš. Gyslą kirsti (kraują leisti) Lex4. Turimėg kirst kalaviju DP154.
^ Nekirsk per šniūrą (neperženk ribos) B. Varna varnos akies nekerta B.
3. tr. pjauti dalgiu, pjautuvu (javus, šieną): Šauniai kerta naujasis kombainas rš. Išdalijo pjaunamąsias ir kertamąsias mašinas sp. Šitas dalgis geras rugiams kirsti J.Jabl. Rugiai jau kirstini J.Jabl. Vasaroją, šieną pjauja, rugius ker̃ta J. Kirsiu šieną, negailėsiu, kai nukirsiu – pailsėsiu! P.Cvir. Mes … greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom … šieną kir̃st, sugrėbt ir po kraiku pakavoti K.Donel. Nekirstà pieva KII267. O žalią dobilėlį kerta jauni berneliai TŽII391. Bernyti jaunas, ne tavo darbas, ne tavo darbelis rūteles kirsti JD910. Kopūstus ker̃ta, kai prasideda šalnos Ktk.
| refl.: Kviečiai prieš Žolinę kir̃tosi (buvo kertami) Vlkv.
4. tr., intr. gelti, kąsti: Bitys, akliai, dvilinkiai, gyvatės ker̃ta (ne gilia) J.Jabl. Arklius būžiai ker̃ta Brb. Skruzdėlės ima kirsti jam kojas rš. Neik per samanas, be gali gyvatė kir̃st Vžns. Musės ker̃ta prieš lytų Skr. Dabar gyliai labai karves ker̃ta Lš. Man ka kir̃s kur blakė, tai ir pūslė Prn.
^ Čiulba kaip lakštingala, kerta kaip gyvatė LTR(Rk).
5. intr. prk. gižinti, kąsti: Tokie karti dūmai – į gerklę kerta Als. Tik padaryta gera rūgštis (gira) kerta į liežuvį ir į nosį S.Dauk.
| refl.: Dūmai ker̃tasi nosin Sn. Stiprus tabakas, kad net gerklėj ker̃tasi Lš.
6. intr., tr. mušti, pliekti, smogti: Lytus ker̃ta į veidą KII157. Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Kirtęs nekirtęs – kumelės stovi sau, galvas nuleidusios Žem. Jis mato, kaip kerta lazda ps. Galėsi pats eiti, kirsdamas šunims per blakstienas Erž. Katras kir̃tot akmeniu? Ss. Kir̃sti kam skersai Ss. Muštuvėliais kerta Skr. Kad kirsiu į ausį, tai tuojau parausi! Skr. Jisai ją kirto abrūsu LB159. Ragana kirto su kakta, ir kakta prilipo VoK135. Kariai stipriai kirto žingsnį rš. Širvas žirgelis kanopom kerta TDrIV68(Vlk). Su pastarojom kojom kad kirto iš šalies Brs.
| prk.: Priešui kirtome lemiamą smūgį rš.
^ Kas veža, tam ir kerta Erž. Žaibas žaibą trenk, lašas lašą kert Sim.
| refl.: Kertasi kaip gaidžiai J. Getai smagiai kirtosi su Aleksandru Didžiuoju Š.
7. intr. trenkti (apie žaibą): Kad kir̃sta griaustinio medžian, tai net perskelta stuobrys Trgn. Kaip kir̃to žaibas, tai ir perkūnsargį sutrupino Sdk.
8. intr., tr. šauti; nušauti: Užveski gerai šautuvą ir kirski V.Piet. Kulkos smagiai kir̃to į mūrą KI123. Snaradai ker̃ta Prn. Šautuvas kerta ir nepakerta (nesprogsta, nepadega) Šts. Pliaukštelėjo, bet nekirto: nesprogo pistūnas Ggr. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ta dešimta brolelį kirto LTR.
9. tr., intr. imti kirtį (kortose), mušti: Aš su tūzu kirtaũ Skr. Galvinys ker̃ta kojinį Šv. Jei korta gera, tai kirsk, apsimokės Ds.
| Juodieji priversti kirsti bokštą (šachmatuose) rš.
10. tr., intr. prk. godžiai valgyti, smarkiai eiti, bėgti, lyti, griežti, šokti ar ką kita daryti: Jis ramiai sau kirto vakarinę košę sp. Ot ker̃ta – net ausys linksta! Kt. Ker̃tat, lyg būtumėt kelias dienas nevalgę Snt. Ale tik tu pažiūrėk, kaip mano šeimyna ker̃ta! Ds. Kir̃sk, kol bliūdas netuščias Trgn. Lapė žąsį kad ker̃ta, tai ker̃ta! Švnč.
| Greitai kirsk tu prie Stapo Vaižg. Visą kelią zovada kir̃to Gs. Kurgi taip smarkiai kerti̇̀, kad negalima ir pavyti? Vžns. Tegu tik nustoja lyti, tuoj namo kertù Sv. Žiūrėk, kaip smarkiai arkliai per lauką ker̃ta Vdžg. Kirtom, kur stačiau, par raistus, laukus Skdt.
| Kad kerta lietus, tai kaip iš viedro! Ds. Žvarbus lietus kirto rš.
| Orkestras kirto maršą rš. Muzikos kerta, jaunimas šoka Pls. Miela žiūrėt, kai dusetiškiai kerta (šoka) Ds.
11. intr. prk. barti, ginčyti, smarkiai, griežtai kalbėti: Kaip pradės ant manęs kir̃sti, aš tik žvalgaus, ar negirdi kas Skd. Ką aš esu padaręs, kad anie teip ant manęs kerta? Slnt. Tokia kalba aštri – žodis į žodį kerta Gs. Kertam kap skiedrom (prastai, stačiai šnekam) Vrn.
| Tu jo nekirsi (nenugalėsi kalboje): jis velniu pasiburškęs Nm.
| refl.: Suės jus tie sklypeliai, pamatysit! – kirsdavos Silvestras J.Marc. Kad tu nori teisybės, tai ir kirskis rš. Toks mažas ir prieš visus kertasi Ig. Ir Katrė beturinti liežuvėlį: taip kertas, kad bėda! Žem.
12. tr. ėsti, kapoti, gadinti (apie kirmėles, vabzdžius): Mūsų kopūstus kirminai pradėjo kirsti Up. Kad grybai nekirmė[ja], nekir̃s vabalai tą metą rugių (flk.) Šts. Jau žalią medžio žievę kerta kirminai rš. Kad šį metą kirto linus Grg.
13. tr. daryti pleką, kirtimą, plekuoti: Šiaudus kirsti į kestes kirtimams dėti Ggr. Šieną kerta kirtimais ir deda į kupsčius Als.
14. tr. prk. lošti (kortomis): Girkšnodavo šermukšninę ir kirsdavo „durnių“ A.Vencl. Vyresnieji virtuvėje dvidešimt vieną kerta sp.
| refl.: Jisai tris naktis kirtosi kortomis rš. Vyrai kortosna ker̃tas Rod.
15. tr. prk. per ką skersai eiti, dalyti ką pereinant: Namo vidų kirto ilgas tamsus koridorius J.Balt. Pilkas kelias kerta lauką rš. Jo kaktą kirto kampuota raukšlė rš. Įstrižai kirsdama srovę, valtis nuplaukė upe rš. Mišką kirto didysis Smolensko kelias rš. Jis greitais žingsniais kirto gatvę rš.
| refl.: Dvi tiesės kertasi tik viename taške rš. Du vieškeliai kirtosi netoli miestelio rš.
16. refl. prk. susieiti, susiliesti: Jų laukai čia ker̃tas J.
17. refl. prk. priklausyti: Visas Nienių kalnas ker̃tasi prie Grumblių J.
18. tr. prk. smeigti: Nusipirkau šukas, į galvą ker̃tamas Als.
19. tr. prk. kelti, daryti: Aš neduosiu savo duktės, ė su tavim vainą kir̃siu Klt.
20. refl. prk. kliūti, strigti, gerai neišsitarti (apie žodžius): Kertasi žodžiai, kad dantų nėr Plv. Jam ėmė nesisekti, žodžiai kirtosi rš.
21. tr. prk. apgauti: Jis mane kir̃to mažiausiai kokiais penkiais rubliais Vlk. Su šia pieva tai jis tave kirto Žž.
22. tr. ręsti, statyti: Pirkelę par aną kirtau Ad.
23. refl. prk. gyvuoti, laikytis: Da tuo tep ir kertamės Klvr.
24. intr. prk. lažintis, eiti lažybų: Ker̃tam iš bonkos šnapso, jei šiandie nelis Kt. Iš kiek kir̃sim? Brt.
25. tr. prk. imti (apie miegą): Mane labai miegas ker̃ta Alk. Gali būti lietaus – mane miegas labai ker̃ta Gs.
26. tr. prk. varginti, skaudėti; atimti (kojas, rankas): Negaliu pastovėti – kojas ker̃ta Ds. Kojas kerta, negaliu toliau nešti Krkl. Te tau kultuvas, man rankas ker̃ta Ktk.
27. tr. mušti, daužti (apie rankų padavimą vienas antram, sulygus, susitarus dėl ko nors): Nu, kir̃skit rankas ir eikit barykščių (magaryčių) gert Sdk.
28. daryti, krėsti (juokus, pokštus ir t.t.): Nekirsk juokų, sakyk teisybę Dr.
29. tr. prk. kelti, užsiprašyti (kainą): Kir̃sti kainą BŽ148.
30. intr. prk. piktai, tiesiai, stačiai sakyti: Kerta į akį J. Jis visiem tiesiog į akis kerta Kt.
◊ į ãkį kir̃sti miegoti: Pavalgęs kirsiu į akį Rm. Dabar kir̃sk akiñ (eik miegoti, gulk)! Ob.
iš lažýbų kir̃sti eiti lažybų, lažintis: Kertu iš lažybų, kad niekas taip neseka, ką ir kame veikia katė kaip žvirblis J.Jabl.
kopūstùs kir̃sti mesti vandens paviršiumi akmenuką (toks žaidimas): Prie vandens vaikai visada turi darbo: vieni čeverykus siuva, kiti kopūstùs ker̃ta, vis užsiėmę Trgn.
maišù kir̃stas puskvailis: Et, maišù kir̃stas Ad.
nuo ausiẽs kir̃sti Ašb gražiai kalbėti.
1 antkir̃sti, añtkerta, antkir̃to (ž.)
1. tr. dalgiu kertant (pjaunant), rasti: Rasi antkirsi aukso žiedelį dešimtoje pradalgėje TDrVII16.
2. tr. kišti ant ko nors: Stovi, nosį antkir̃tusys (antkišusys), veizas, ką aš dirbu Šts.
3. intr. bėgant užpakaline koja užminti ant priekinės (apie arklį): Prastos bėgsenos arklys ančkerta ant pasagų ir atplėša Trk.
1 apkir̃sti, àpkerta, apkir̃to
1. tr. apkapoti aplinkui: Medį apkir̃to aplink, ir nudžiūvo Prn. Nedaug apkirtaũ, bus sunku nupjauti Ktk. Vėjas iškela àpkirstą (apkapotomis šaknimis) eglę, išrauna laukan Šts. Akmenį apkir̃sti KI190.
2. tr. šiek tiek sumažinti kertant: Miškai jau gerokai apkirsti rš. Aš apkirtau didumą šatrų J. Didumą miško apkir̃to, o daugiau paliko želdyti Jnšk.
3. refl. apkirsti aplinkui save medžius įsitvirtinant: Algirdas juodojė[je] girė[je], o Keistutis Palangos medės[e] apsikirtusiu su vaiskais laukė ateinančių kryžeivių S.Dauk.
4. tr. aplinkui pjauti dalgiu (javus): Aplink apkir̃to, o vidury stovi nekirsti rugiai Gs.
5. tr. nustatyti ribas iš visų pusių: Jau jam apkir̃to žemę Trgn. Apkir̃sti rajoną Šts.
6. intr. įgilti, įkąsti: Apkir̃to ma[n] į paausį bitė Vlkv.
7. tr. leisti, kad arklys, užpakaline koja užlipdamas ant priekinės, sužeistų ją: Grąžoj galima greit arklys apkirsti, kad ir neaštriai kaustytas An. Vieną dieną pavažinėjai, ir jau arkliui koją apkirtai̇̃ Trgn. Jau tu kai važiuoji, vis arklį apkerti Ds. Kai apkirto arklį, tai visą vasarą neturėjo kuo dirbti Žl.
| refl.: Tik arklį pakausčiau – ir apsikir̃to Jž. Širmasis apsikir̃to, dabar ir šlubuoja Kp. Saugok, kad [arklys] neapsikirstų Ds.
8. tr. lošiant kortomis nugalėti ką, aplošti: Iš jo geras grojikas, anas visus apkerta, o ne jį Ds.
9. tr. prk. pralenkti, pranokti: Geras kumelys, kad lenktynėse visus apkerta Ds. Jis jį moksle jau apkirto Lš. Reimerys ant kalbos Zeiderį àpkerta Lkv. Mes tave apkir̃tom (pirmiau padarėme) Alk.
10. tr. prk. apgauti: Su tais pinigais jis juos visus apkir̃to Ėr. Nesduok, kad tave šitiej žulikai apkir̃st Vlk.
| refl. intr., tr.: Tai brat apsikirtai̇̃, kad nėjai į vestuves Alk. Jis apsikir̃to ant pačios (blogą paėmė) Up. Jis apsikirto save Krn.
11. tr. prk. nuvarginti; imti skaudėti iš nuovargio; atimti (rankas, kojas): Pakol užlipau ant kalno, dėlto apkir̃to kojas Ėr. Jau manšitas audimas ir rankas apkir̃to – trūksta labai siūlai Vlk. Niekai nenori darbuit, apkir̃to ir kojas, ir rankas Vrnv.
12. refl. tr. atkirsti sau: Apsikir̃to vieną šlaunį ir verda Dkšt.
13. tr. paviršium apakėti, apkapoti: Reik su akėčiom dirvą apkir̃sti, kad nebūtų krumslių Varn.
1 atkir̃sti, àtkerta, atkir̃to
1. tr. kertant pašalinti ką, atskirti dalį nuo visumos: Prišalusįjį ledą nuo valties atkir̃sti K. Į darbą, į darbą, lig kolei mirtis jaunos neatkirto galvos! Mair. Atkir̃sk galą karties, bus trumpesnė Dglš. Reiks atkirsti tas epušėles nuo sodo Ėr. Tas kirvelis atkirto mano kumelės pasturgalį BM322. Višta gieda, tai galvą àtkerta Ad. Atkirtaũ kamieną nuo beržo šaukštams J. Jei tave piktina ranka tavoji …, atkirsk ją DP516.
| prk.: Gediminas baisiai sumušė vokyčius, kurie, nuo Kuršo atkirsti, traukė per Žemaičių žemę į Prūsus M.Valanč.
ǁ paskirti: Jam, kaip savanoriui, nauja valdžia atkirto sklypą J.Avyž. Vienam žmogui atkirto dvaro žemės Ign.
2. tr. iš naujo, pakartotinai ką kirsti: Apšalusiąją eketę atkir̃sti K.
3. intr. atidirbti, atitalkinti kertant: Reikia eiti į Dabrilus atkir̃st Alk.
4. tr. atbukinti, atšipinti: Ašmenis atkir̃sti K. Vaikas į akmenį atkirto kirvį Rm. Moterys męsą kapojo ir visus kirvius atkir̃to Up. Nekirsk kirviu akmenį, kirvį atkirsi J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Rūgštūs obuoliai – atsikirsi dantis Krn. Kirvis atsikir̃to, dalgis atsipjovė, dantys atsimetė Kv. Turbūt kur ant vinio pataikiau, kad kirvis atsikirto Paį.
5. refl. iki valios kirsti: Buvo kirtimo miške, gerai atsikirtom malkų Jnšk.
6. refl. atsimušti į ką, atsitrenkti: Žagrė atsikirto į akmenį, kad kiek nenulūžo Ėr.
| prk.: Atsikirtę į nepalaužiamą lietuvių pasipriešinimą, turėdavo atsisakyti savo užmačių sp.
^ Atsikirto kaip dalgis į akmenį VP7.
7. intr. prk. griežtai, smarkiai atsakyti, atrėžti: Nė vieno žodžio nepraleis neatkirtęs Žem. Bet aš jam gerai atkirtaũ, ir jis nutilo Alk. Kad atkirto, kaip šaute atšovė Grž.
atkertamai̇̃ adv.: Tau atkertamai pasakiau, kad pinigų neduosiu Prng.
| refl.: Razaliutė kentė kentė ir pagaliau pradėjo ir atsikirsti A.Vien. Jis nusileidžia [kalboj], nemoka atsikir̃sti Jnšk. Argi tu, toks gudrus būdamas, nemokėjai kaip tokiam atsikir̃sti? Paį. Geras liežuvis visados suras kuo atsikirsti Kltn.
8. tr. įkirsti, įkrėsti, suduoti: Atkir̃to dvidešimt rykščių ir paleido Šts.
9. intr. prk. smarkiai ateiti: Kas čia per laukus tep àtkerta pas mus? Alvt. Per vieną adyną šitiek kelio atkir̃sti galiu Ds.
| refl.: Iš kažin kur atsikirtę kazokai raiti įsiskverbė į minią rš.
10. refl. prk. iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: Per pabaigtuves atsikir̃tom gerai virtienių Jnšk.
11. refl. prk. atsivalgyti už praeitą laiką: Nu, dabar galės atsikir̃st ir už vakarykščią Paį.
12. refl. prk. atsidaryti, buvus užtrenktam (apie duris): Durys atsi̇̀kerta Ėr. Jei atsikir̃s durys, tai įeis vaikai į vidų Pg.
13. prk. žr. 1 apkirsti 11: Baimė atkir̃to kojas ir rankas Rod. Badas visiem rankas àtkerta Rod.
◊ dañtį atkir̃sti daugiau nebenorėti, atsinorėti, atsikąsti: Jau atkirtai̇̃ dañtį – vieną vagelę išvaręs parejai namo Rod. Nuog ruginių pašarų arkliai greit dañtį àtkerta Rod.
1 įkir̃sti, į̇̃kerta, įkir̃to
1. tr., intr. kirviu ar kuo kitu aštriu sužeisti, skaudžiai užgauti: Laigūnas įkir̃to sau koją su kirviu J. Višta vaikui į ranką įkir̃to Jrb. Sakiau, nelįsk teip arti, bo gaidys da galia įkirst Paį. Visada ji (glostoma katė) jam įkirsdavo nagais I.Simon. Ar drūčiai į̇̃kerta riešuto kiautas? Skr. Bene genys man įkirto, kad galvelė teip netvirta? D105.
| refl. tr., intr.: Imk tu man dabar ir įsikir̃sk, kad net kaulas matos Paį. Malkas kapodamas įsikir̃to bernas koją Š.
2. intr. M įręsti (kirviu).
įkirstinai̇̃ adv. užkirstinai: Rąstinių sienų rentimas įkirstinai̇̃ VĮ.
| refl. prk.: Jo kaktoje įsikirto dvi gilios raukšlės rš.
3. intr. įgelti, įkąsti: Gyvatė vaikui į koją įkir̃to Kp. Valkiokis basa po girią, be da įkir̃s gyvatė Vvr.
^ Ko čia šokinėji kaip gyvatės įkirstas? rš.
4. intr. trenkti (apie griaustinį): Reikia apsisaugoti nuo perkūno, kad kartais neįkirstų kur į stogą rš.
5. tr. smogiant ką aštrų įsmeigti: Įkir̃to kirvį į trinką Š. Kirvio ant žemės taip nenumesk, bet į kaladę įkirsk! Paį. Vienas dalgis yra į šalinę (į javus, šiaudus) į̇̃kirstas Gs. Jeigu tę būt rąstas, tai galui būtų kirvis inkirstas BsPII321.
| refl.: Prazvimbė prošal vilyčia, o po jos trečia ketvirta į medžius tuoj įsikirto K.Bink.
6. tr. įsmeigti, suleisti: Dantis į kūną įkir̃sti KI354. Vilyčias įkerta į kūną buliaus V.Kudir.
| Įkirstos šukos į galvą KlvrŽ.
| refl. tr., intr.: Razbos (šuns vardas) dantys įsikirto į jo užpakalį V.Kudir.
| Įsikirsk šukas į galvą, kad plaukai nedraikytumias Als.
| prk.: Žmonės akimis įsikirto į lėktuvą rš. Plačios vaikiškos akys įsikirto jam į veidą rš.
7. refl. įsikibti, įsikabinti: Arklys pradėjo plaukti, o aš įsikirtau į karčius ir tvirtai laikiaus greta jo rš. Augant medžiui, jo šaknys vis stipriau įsikerta į žemę rš. Kai įsikirto man į rankovę, tai ir nepaleido Alk. Kad susipešė vaikai: insikirto vienas kitam in plaukus Rdm. Laikosi įsikir̃tęs valties Prn. Te tokia merga, kad in motkos andaroką inskir̃tus vaikščioja Rdm.
8. intr. įsiremti, įstrigti: Šonu įkirtusi į griovį, tįsojo sudaužyta mašina rš.
| refl.: Kartais garlaivis mankosi kelias valandas ant daikto, įsikirtęs į smilčių sudumą V.Kudir. Jau turbūt aldijos dugnas ant smėlį įsikirto, kad teip nė iš vietos negal pastumt Paį. Vytautas ir Jaugalius par tolie įsikirtusiu į eiles kryžokų S.Dauk.
9. tr. prk. arti prikišti (nosį): Įkir̃tęs nosį ir veizės čia. A neisi tik šalin! Vvr. Nosį įkirtusys, skaito knygas Šts.
10. intr. smarkiai krintant, įsmigti: Įkerta lytus į sienotarpius Plng.
11. refl. tr. prk. įsikalti į galvą: Vieną daiktą įsi̇̀kerta, kad nepatinka Vlkv.
12. tr., intr. suduoti, mušti: Baudžiauninkui įkirto dešimtį rykščių rš. Jis gerai jam įkirto Krkn. Kai tik neklausysi, tėvas tau įkir̃s rykščių Jrb.
13. tr., intr. prk. pajėgti valgyti: Kaip žiūriu, tu nemažai į̇̃kerti Jrb. Sausienė dar gana karšta, ką tik į̇̃kertu Žvr.
| Rodos, lašinių į̇̃kerti, – ale toks kūdas Kt.
14. tr., intr. prk. mokėti, suprasti: Tų teorijų tai neiñkertu, ir gana rš. Aš skaityti neį̇̃kertu, nereik ir tų laikraščių Gs. Aš į ruską druką neiñkertu Vv.
15. intr. prk. galėti, pajėgti: Šitą plotą per dieną suarti neįkirsiu Nm. Joja, kiek tik arklys į̇̃kerta Gs. Kad lekia, kaip tik į̇̃kerta Pc. Dirba kožnas, kiek tik įkerta Grš.
16. tr. prk. apgauti: Joną įkir̃to čigonas Rmš.
17. tr. įskaudinti: Spragilas įkerta rankas, ištampo Skdv.
18. refl. prk. laikytis, gyvuoti: Na, kap jūs įsi̇̀kertat toj naujoj vietoj? Alk. Kap dar įsi̇̀kerti? Plv.
19. refl. tr. prk. įsimylėti: Tai reikė jai ir insikir̃st tokis durnas! Lp. Kad insikir̃to paskui ją kitas Lp.
20. refl. prk. įprasti: Prie lenkų buvo labai insikirtę in lenkų kalbą (ją vartojo) Aps.
21. refl. prk. nusibosti, įkyrėti: Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas P.Cvir.
22. intr. prk. stipriai suspausti: Pereitais metais buvo inkir̃tęs šalčiukas Str.
◊ į skùdurus įkir̃sti įskaityti, perskaityti: Mažu inkirsit ir tam žodžiui in skudurus (gal ir tą žodį perskaitysite)? Brb.
kai̇̃p kirviù įkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakė – kaip kirviu inkirto Rod. Senis, jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto LzP.
kai̇̃p [į] kóją įsikir̃tęs (įsikir̃tęs) susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę Gs. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs Slm. Sėdi kai̇̃p kóją insikir̃tęs Rod.
kója įkirstà nerimas ima: Kad vyras išeina kur, [žmonai] vis koja įkirsta Bsg. Anos kója kožną dieną įkirstà, kad vaikas neapsivogtų Užv.
1 iškir̃sti, i̇̀škerta, iškir̃to
1. tr. nukirsti: Iškirsčiau klevelį ir aržuolėlį, grindyčiau tiltelį per Nemunėlį (d.) Smn. Iškirsk, sūneli, tą putinėlį Vlk. Aš tą dagį iškirsiu, per tvorelę išmesiu Klvr.
iškirstinai̇̃ adv.: Visus storus ąžuolus jie parduodavo iškirstinai kaimynams rš.
| refl. tr.: Jis išsikirto smagų aržuolaitį BsPIV259.
2. tr. nukirsti visus: Reikės tuos krūmus iškir̃st ir vandenį nuleist Jrb. Ar iškirto tas liepas, kur an dvaro augo? Lp. Ar jau visą mišką iškirtot? Paį. O užaugs užaugs mano brolyčiu, iškirs girio[je] medelius RD161. Paimk kardelį, eik į darželį, iškirsk žalias rūteles JV174.
| refl. tr., intr.: Daug šiemet miško išsikir̃to Š. Kad visą savo šilelį išsikir̃stumėm, ir tai nepakaktų medžiagos troboms atsistatyti Š.
3. tr. išžudyti kardu, iššaudyti: Viena kelių rankinių kulkosvaidžių bei šautuvų serija mes juos visus iškirtome rš. Vyriškius paaugusius iškirto, o žmonas su kūdikiais apkalusys į vergus išvarė S.Dauk. Iškirto ano visą vaiską BsPIII164. Te iškirto brolelius kaip girio ąžuolėlius JD1072. Kam tu iškirtai Vilniaus vaiskelį? JV916. O kulkelės kai bitelės mūs brolelius iškerta LTR.
4. tr. kuo nors smogiant sužeisti: Gaidys iškir̃to kitam gaidžiui akį Š. Ko akių neiškir̃to botagu Prn. Plakinėjo galvijus be reikalo, iškirto karvelei akį M.Valanč. Ant rytojaus Kasiulienė iškirto koją Petrulių gaidžiui, kai tik tasai įlėkė jos daržan V.Krėv. Iškirto žvirblelis pelėdai akį D93.
^ Varnas varnui akies neižkerta DP529.
5. tr. kirviu išraupti, pašalinti: Aš iškirtaũ medį iš šaknų J. Palikęs kojas, einu kirvio atsinešti, kojų iškirsti BM180. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Ir iškirto lentelę, tik ne mano vargelį JV81. Medis, kursai neneša gero vaisiaus, iškirstas ir ing ugnį įmestas bus BtMt3,10.
6. tr. kertant padaryti (skylę, langą, praėjimą…); kertant nutiesti (kelią…): Pirkia iš karto pasidarė šviesesnė, tartum kas būtų plačius langus iškirtęs J.Avyž. Čia reiks antrą langą iškir̃st, kad būt daugiau šviesos Paį. Iškir̃sk eketę, o paskui varysim gyvulius girdyt Jrb. Kam neiškirtai svirne lango? JV888.
| Kelias buvo iškirstas aukštai baltose pajūrio uolose Šlč. Planavas kelias – iškirstas, kap kutarus darė Ad.
| refl. intr., tr.: Aš išsikirsčia klėtužėlė[je] langelį LB119.
| Nubėgo namon, atsinešė kirvį, išsikirto taką BsPIV88. Norėdamas išsikirsti par abazą lenkų, kliuvo į ranką, ir retsai tarp lietuvių beišsikirto ir į pilį beįejo S.Dauk.
7. tr. kertant išgauti, rasti: Štai ir iškirto aukso žiedelį į devintąją pradalgelę BzF16. Ir iš kurios (žemės) kalnų iškirsi varį Ch5Moz8,9.
8. tr. kertant išrašyti, išgraviruoti: Iškertame toje lentoje tai, ko laikas negali sudildyti rš.
9. tr. išmušti, pašalinti iš kitų tarpo (žaidžiant): Tu jau iškirstas (išmuštas sviediniu) – išeik! Prn.
10. tr. išgraužti, išnaikinti; išpjauti: Pernai mūsų rugius iškir̃to kirmėlės Srd. Giedra (be lytaus) gali iškirsti sudygusius rugius Šts. Lapė žąsis iškirto Krkl.
11. tr. išplakti, išmušti: Motinos ranka lengvesnė už pamotės: pamotė kartą iškerta diržu – vis lygu, ką motina dešimt Rod. Jam nemenkai davė nugarą iškirst BsPI74. Ir iškirto jį labai skaudžiai per ausis LC1878,15.
12. tr. prk. godžiai išvalgyti: Iškirtaũ visą bliūdą košės Jrb. Argi tu vienas visą bliūdą lapienės ir iškirtai? Paį. Padarbujęs kad sėdos valgyt, tai kelis bliūdus lapienės iškir̃to Rod.
13. intr., tr. smarkiai išeiti, išvažiuoti, pasakyti ar ką kita daryti: Ar jau visi namo iškir̃to? Sv. Važiuok čia, tai tiesiai iškirsi̇̀ Vrnv. Po viso to protesto ar pamokslo, iškirsto kalbininkų adresu, nesijaučiau nusikaltęs J.Jabl. Lig su Petrauskiu kiti [balsai] neiškirto, neišdainavo Grš.
14. tr., intr. prk. laimėti, išlošti, gauti: Tuomi iškirsiu, jog gausiu gražesnį audimą, nei man namie išaustų V.Piet. Kur jai užu tokio eiti: ji gali sveiką gražų vyrą iškirsti rš. Susiginčijau, ale ir iškirtaũ Jrb. Tą bylą tai aš iškirsiu Skr. Neiškirtau bylos Asv. Anas iškerta ir iškerta kartoms, kur neturės piningų Šts.
| refl. tr.: Ot puikų vyrą Marytė išsikir̃to! Al.
15. tr. prk. iškelti (bylą): Iškirstos jiems bylos dėl jų darbų rš.
16. tr. prk. staiga, nejučiomis ką padaryti: Buržuazija matė, kad buržuazinės demokratinės laisvės gali iškirsti jai piktą juoką rš. Dar neužmiršo žmonės Puodžiūnų Antaniuko iškirsto tėvams pokšto A.Vien. Buvau tuomet dvylikos metų, taigi tokio amžiaus, kada lengvai kokią kvailystę iškerti Mš. Jis stengėsi, kad tik kam šunybę iškirstų rš. Tai štuką iškir̃to! J.Jabl. Na ir iškirto man šposą! Skr.
17. intr. ištikti: Arklys iškirto į zovezdą (pradėjo bėgti šuoliais) Skd.
18. intr. suduoti, užkirsti: Ir iškirtau žirgu[i] per galvelę Vrnv.
19. intr. prk. pajėgti, galėti, įkabinti: Pulkas skriejo, kaip žirgas iškerta, į pilę V.Piet. Jiems buvo įsakyta eiti, kiek iškerta rš. Lėkė, kaip tik arkliai iškerta Plt. Nešk savo kudašių, kiek tik bei̇̀škerti KlvrŽ. Leka arklys, kiek tik iškerta Vvr. Kaip tik iškerta, arklys eina, ir vis dar drožia (muša) Srv. Jėg važiuosi, kiek arklys iškerta, tai ilgai nevažinėsi Ds.
◊ iš kójų iškir̃sti parversti, priversti gultis: Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti Skd. Galva pradeda suktis, akyse pažaliuo[ja], nei juste nepajuntu, kaip iškerta iš kojų Skd.
paiškir̃sti (dial.) tr. iškirsti: Čia visas miškas paiškirstas Švnč.
1 nukir̃sti, nùkerta, nukir̃to
1. tr. smūgiu ar aštriu įrankiu atskirti, atidalyti, nutraukti; plg. 1 kirsti 1: Sapnavo vienąkart – mačiusi tą pirštinę ant nukirstos rankos P.Cvir. Medį nukirsk J. Kopūstai nukirsti̇̀ Rm. Galvą nukertu R119. Nukirto uodegą su visu stimburiu Skp. Duosiu galvą maišu nukirsti, kad teisybė (juok.) Kt. Tik pradedi siūti, ir nùkerta [mašina] siūlą Alk. Paskutiniam galvą nenukirto, bet tik sprandą įkirto BsPI45. Ką aš žaliuosiu, ką linksmas būsiu, žadi mane nukirsti JD346. Aš tave pakirsiu, šakeles nukirsiu KlvD296. Nukirsiu liepelę ir ąžuolėlį, nugrįsiu tiltelį per Nemunėlį Lš. Ir nukirto virvelę, ir paleido muselę (d.) Slk. Petras … kirto tarną … ir nukirto jam ausį DP154.
^ Verpalas yra ne su kirviu nukertamas (verpimas – ilgas darbas) Grg. Ne vienu kirčiu yra medis nukertamas VP34. Medį be skiedros nenukirsi Sim. Pušis nukirsta, širdis išimta, paimta ant rankų – gailiai verkia (smuikas) Vj.
2. tr. kertant kuo aštriu, nužudyti: Žmogus leido žvirbliui su kirviu – ir nukir̃to arklį Slnt. Kad nukir̃stum gaidį, pietum išvirčiau Jrb. Varna žąsiuką nukir̃to Grš. Ištrauk mano ginklą ir nukirsk muni I. Mes jį (karaliūnaitį) nukirskim ir išmeskim iš karietos LB164. Dabar atsirado mano tikrasis išgelbėtojas, katras smaką nukirto BsMtI174. O jau nukirto šviesus kardelis, sumyniojo žirgelis, neparjoja sūnelis JD240. O nusiuntęs nukirto Joną kalinėj BtMt14,10.
| prk.: Prieš laiką yra mirtis juodu abu nukirtusi rš. [Šiltinė] nukirto senį Ralį rš.
| refl.: Šuo nusikirto (nusidaužė negyvai) ant lenciūgo, bet nepadavė vagie (neprileido vagies prie arklio) Šts.
3. tr. nušauti: Ar varną gali su tuo šautuvu nukir̃st? Skr. Nukirto lėktuvą Gs. Devynios kulkos šalia praėjo, o ši dešimta brolį nukirto LB154.
4. tr. nugraužti, sunaikinti: Žiemkenčius vietomis kirminas nukirto rš.
5. tr. partrenkti, nudaužti: Arklys piestu stoja, neik, dar nukir̃s Jrb. Pusbuteliu vožė per ausį ir nukirto tokį vyrą kap drigantą Krok.
| Vieną metą ledai nukir̃to javus Ll. Kitur ant kiemo žąsyčiai, pylūčiai bei višteliai krušos nukirsti gulėjo TP1880,2.
6. tr. nužudyti įgeliant (apie gyvatę, bitę): Kartais nùkerta gyvulį gyvatė Grš. Du bitinu, tarp savęs susitikusiu, giliasi, iki vienas kitą nukerta A1885,126. Guli angis: misliju, kad mane nukirs BsPIV15.
7. tr. dalgiu ar peiliu nupjauti: Pusiau nukirstame rugių lauke dūlavo milžiniški kombainai J.Balt. Nukirsti̇̀ rugiai pabuvo kokias keturias dienas Grl. Avižas ryt poryt aš nukirsiu A.Vien. Dar nesuspėjom nukirsti rugių, o jau pribrendo kviečiai rš. Rugiai nenukertami̇̀, kad zuparo užkrauni Šts. Javus nukir̃sti KI2. Ar visą pievą nukirtai? Rg. Jau nukir̃tom kopūstus Jrb. O ir nukirto smilgų kalnelį į pusantro stundelį KlpD8.
| refl. tr.: Nusikirsim dobilėlį ir nunešim dovanėlę TDrIV82(Vlk.).
8. tr. labai privarginti (rankas, kojas), nusilpninti iki jėgų netekimo: Man rankas per alkūnes nukir̃to, sunkiai dirbant Jnšk. Baisiai ilgas buvo baras – kol išvariau, net rankas nukir̃to Paį. Par ilga (ilgainiui) ir verpimas rankas nukerta Sld. Nukir̃to rankas iš pečių Ds. Kojas kad nukir̃to, kol parėjau! Pc. Pjaunant rugius, taip nukirto pusiaują, kad dar ir dabar sopa Vžns. Pakasėjau bulbas, tai ir nukirto pusiau Rm.
9. plg. 1 kirsti 9: Aš jo čirvių damą nukirtáu su gilių dama Akm. Katras nukir̃tot šitą kirtį? Skr.
10. tr., intr. prk. stačiai atsakyti, kad nedrįstų daugiau kalbėti; nutraukti kokį veiksmą: Šemerys piktu kvatojimusi nukirto Grinių J.Avyž. Ėmė ir nukirto tuo[j] Alvt. Tylėk! – nukirto viršininkas rš. Išdžiūvo balsas, gyvenimas nukirto dainas rš. Kaitros karvėms pieną nukerta kaip kirste Šts.
nukirstinai̇̃ adv.: Nukirstinai ir aštriai ji sušnibždėjo nepakrutėdama rš. Tačiau darbėniškiai, jau išgudrėję vyrai, nukirstinai atsisakė rš.
11. tr. prk. padaryti, kad neišlaikytų (egzamino): Jeigu germanas būtų nenukir̃tęs, būčiau išlaikęs Sv.
| refl.: Jis nusikir̃to egzamine BŽ307. Neišlaikei, matyt, egzaminų? – Nusikirtau…, dvejetą gavau rš.
12. intr. prk. smarkiai nueiti kur, nudrožti: Jis iš pradžių dar į Pociūnėlius nukir̃sdavo Pc. Tėvas pamatė plentu atvažiuojant vežimą, tai nukirto už akių Alvt.
13. tr. prk. nuplakti, numušti: Aš tave nukir̃sčio už tai Pln. Kiek nukirtai̇̃, tiek nuvažiavai Lp.
14. tr. prk. apgauti, aplošti: Šįmet antis, žąsis kas anksti pardavė, tai nukir̃to tuos Gs. Nukirto kaip Zablockį ant muilo LTR(Rm). Sakiau, kad neik su juo kortom: nukirto tave, ir gan Jnšk.
| refl.: Su tais savo drabužiais jis visai nusikir̃to: kam jam reikėjo juos pirkti ir vėl parduoti Jnšk.
15. panaikinti; atimti: Pirma buvo červoncai, paskui tuos červoncus nukirto Al.
◊ [kai̇̃p] kirviù nukir̃sti griežtai pasakyti: Pasakė – tai kai̇̃p kirviù nukir̃to Trgn. Pasakyta – kirviu nukirsta V.Mont.
1 panukir̃sti (dial.) tr. visus nukirsti: Anas visiem galvas panukir̃to (ps.) Lz.
1 pakir̃sti, pàkerta, pakir̃to
1. tr. nukirsti: Senapušė pakirsti dar niekam nebuvo atėję į galvą Vaižg. Medžių vogt ar ką pakir̃st kas rudenį rengias K.Donel. Numirė jisai kaip pakirsta liepa V.Krėv. Pakirsiu pakirsiu, žaliąjį klevelį pakirsiu (d.) Dkš. Ei pakirs pakirs žalį skrobluželį RD149. Aš tave pakirsiu, šakas nugenėsiu KlvD104.
| Pakirto virvę ir paleidė musaitę NS1360.
pakirstinai̇̃ adv.: Jau kirvį Dievas pridėjo medžiui pakirstinai PG.
| refl. tr.: Ar galima bus pasikir̃sti malkų, ar ne? Rm. Nusieičiau į girią, pasikirsčiau ąžuolą JD97.
2. tr. nušauti; kertant nužudyti, gyvybę atimti: Kulkos pakirstas priešo karininkas sumojavo rankomis ir krito negyvas rš. Ėjo devynios kulkos pro šalį, o dešimta pakirto E.Miež. Po manim tris arklius pakirto Vlkv. Kam tokį jauną pakirtai lyg žaibas perkūno! Skr. Kiti pakirsti, kiti akmenimus užbrukti DP621.
| prk.: Krinta mirties pakirsti vargdieniai broliai ir seserys J.Bil.
3. tr. kertant ne visai nukirsti: Pakirsta eglė įstrigo į kitą ir pasikorė J. Dalgį, sakau, pusčiau ir pakirtau smilių (beveik nukirtau) J.Balt.
| prk.: Viena daina ir sauso lapo, ir skausmo pakirstos širdies V.Myk-Put. Žmogus mirė, džiovos pakirstas rš. Bet ta nelaimė nepakirto mano jaunos dvasios J.Balč.
4. plg. 1 kirsti 3: Ant tako draikos pakirsta žolė T.Tilv. Krito kaip pakirsta žolė rš. Pernai dirsių pakir̃to kiek, ir viskas Žal. Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti JV420. Pakirsta, rūtele, daugiau nežaliuosi (d.) Rod.
| refl. tr.: Pasikirtau dobilėlių, pasišėriau žirgelį JD44. Tie kopūstai anksčiau užauga, gerai pasikir̃sti Pc.
pàkirsta n.: Griūva miestai ir bažnyčios kaip dalge pakirsta LTR(Ds).
5. intr. galėti kirsti: Ir kirviu nepakir̃si, kol koto neįdėsi Sb.
6. tr. prk. susilpninti, nuvarginti iki jėgų netekimo: Lažinę ūkio sistemą pakirto baudžiavos panaikinimas rš. Mes iš pagrindų esame pakirtę kaimo susisluoksniavimą (sov.) rš. Ligos, nepasisekimai pakirto keliauninkų sveikatą rš. Mano valios priešas nepakirto S.Nėr. Vanduo, tarsi lipni tešla, pakerta kiekvieną judesį rš. Man žadą pakirto toks jo pasakymas rš. Kojas jai pakirto, tik kvapą galėjo atgauti J.Bil. Labai kojas pàkerta su viedrais Rs. Baimė kojas ir rankas pàkerta Rod. Lipant prieš kalną, kojas pàkerta Slm. Kol nuėjau, tai net kojas pakir̃to Kt. Rankas pakir̃to tie trūsai (vandens nešimas ir kt.) Gs. Pakinklius pakir̃to – visiškai nebegaliu paeit Dbk. Susilenkęs negaliu nei kiek dirbti: tuoj man vidurį pakerta Lš. Sunkus darbas pakerta žmogui sveikatą Kp. Šitos visos bėdos pakerta žmogų Al.
7. tr. išdaužyti, išmušti: Išvydęs ledų pakirstus ar vėjo išlaužytus javus, imdavo gailėtis rš.
8. tr. suduoti, surėžti kuo: Pakirsk arklius, kad mūs nepralenktų Lp. Išsilaužk rykštę tinginiui arkliui pakir̃sti Gdl. Pakirtau žirgelį, kad bėgt kuo greičiausia Smn. Oi broleliai, sakalėliai, pakirskit žirgelius, maž davysim, maž pavysim rodnąją seselę LTR(Rk).
9. tr., intr. prk. godžiai pavalgyti: Per pietus mes gerai lašinių pakir̃tom, ir dabar stipra Jnšk. Šis, mėsos pakir̃tęs, atgulė J.Jabl. Ar jau pakirtai̇̃? Jrb. Jis gerai pakerta mėsos Vb.
| refl. tr., intr.: Pasikir̃to košės ir išėjo arti Skd. Pasikirtaũ, dabar galėsim vėl eit prie darbo Jrb.
10. refl. prk. pasiginčyti: Pasikir̃sdavom su broliu dažnai, bet susimušti neprisejo Ds.
1 parkir̃sti, par̃kerta, parkir̃to
1. tr. paversti, pargriauti: Jį parkir̃to ant žemės ir gerai apmušė Gž. Liga ir tvirčiausią par̃kerta Gs.
| refl. tr.: Aš jį bematant parsikirtau ant žemės Žvr. Stvėrė ir parsikir̃to Gs.
2. tr. KII92 nukirsti: Pasamdyčiau mistrelį, kad parkirstų klevelį LTR(Plv).
3. intr. prk. greitai pareiti: Nespėjo, rodos, išeit, o jau parkerta Srv. Parkir̃sk namo tokį kelią! Upt. Aš jau parkirtáu iš turgaus Šts.
1 pérkirsti, perkir̃sti, pérkerta, perkir̃to
1. tr. kertant padalyti į dvi dalis: Pérkirsk pusiau medį J. Pérkirsk šitą medį, bus lengviau nešti Dglš. Iš karto to kaulo neperkir̃si Slm. Atsikėlęs perkirto keletą žabų ir nuėjo į vidų pietų valgyti rš.
| prk.: Mūsų dalinys vienoje vietoje perkirto priešo kilpą P.Cvir. Tokiu būdu būrys buvo perkirstas į dvi puses rš. Mirtis perkirto mudviejų užmegztus ryšius rš.
| refl. tr.: Tą žiedą pusiau persikirto, paėmė abu po pusę ir teip jau ramiai gyveno BsPIV258.
2. tr. prk. pertraukti, sutrukdyti: Grinius tęsė perkirstą mintį J.Avyž. Nelaukęs sakinio pabaigos, mane jis perkirto rš. Jis perkirto mane kalboje rš. Nedavė jam nei išsižioti: tuoj jo kalbą pérkirto Ėr. Aš ir vėl pérkirsiu žodį Mlt.
3. intr. prk. prieštarauti: Aš jam nieko nepérkertu Gs.
4. tr. prk. pereiti skersai ką; padalyti pusiau, pereinant per ką: Jis plačiais žingsniais perkirto gatvę rš. Greitai perkirtęs plotą, jis pasižiūrėjo atgal rš. Ten kelią perkerta Neris rš. Fronto liniją perkirto du transportiniai lėktuvai rš.
| refl.: Gale lauko, ten, kur persikerta (kryžiuojasi) plentas su geležinkeliu, kyšojo du balti Skersalaukių viensėdžio kaminai A.Vien.
5. tr. sužeisti kertant kuo aštriu: Beskaldydamas šakalius, parkirto sau ranką Als.
| refl. tr.: Pársikirtau koją iki kaulo Als.
6. tr. suduoti, sudrožti kam skersai: Párkirto vaiką su šatrine Ll. Ot pérkirtau jį, ir tiek Bgt. Reiks vaiką parkirst kokį kartą diržu Upt. Kumelę pérkirto botagu Vv.
7. tr. didesne korta kirsti jau nukirtusią: Čia pana telaiko, párkirsk! Skr. Ir šitas mūsų, aš párkirtau Skr. Mano žemys jo ditkę (dešimkę) nepérkerta Alk.
8. tr. prk. pralenkti, viršyti: Sesuo ir brolį párkerta pri šokių, pri gražumo Šts.
9. tr. prk. suvalgyti: Párkirtom trejus pietus su anais ir palikom išalkę Žeml.
10. refl. prk. persivalgyti: Matyt, patiko ėdimas, ka pársikirto vyras Šll.
1 piekir̃sti, piẽkerta, piekir̃to (dial.) tr. prikirsti: Py krūmų nuejo, piekirto medžių ir turia Šlu.
1 prakir̃sti, pràkerta, prakir̃to
1. tr. prakapoti, praskaldyti: Nuėjęs prakir̃stum kelis pagalius malkų nors tam kartuo Trg. Prakirsk kokių pagalių, tai išvirsiu Sdk. Prakir̃sk pietums malkų Jrb.
| refl. tr.: Da reiks malkų prasikir̃st Krk.
2. tr. kiek iškirsti: Kur pràkirsta – baisiai daug žemuogių Ėr. Buvo prakirtę, ir vėl užaugo [medeliai] Prn.
3. tr. kertant padaryti skylę, išėjimą: Sienoje prakirsta keturkampė skylė rš. Per mišką prakirstas kelias rš. Eisiu prakirsti eketę Šn. Senis prakirto ir lubas Kp. Jie užmiršo kirvį ir neturėjo su kuo prakirst ledą BM217.
| prk.: Priešo gynyboje prakirsta spraga vis didėjo rš.
| refl. tr.: Ir mes prasikir̃tom rūsį [žiemą] Pc. Griebėsi tuojau už kirvių ir prasikirto sau kelią BsMtII154.
4. tr. pragraužti dantimis: Da neseniai ir prakirsta, ė miltų kad pribyrėta Sdk.
5. tr. kertant kuo aštriu sužeisti: Dideliu strūkliu kraujas bėga, kad prakerta su kertekliu J. Botagu nugaros neprakirsi Skr. Vytenis, nors galva prakirsta, vienok savo drąsybe sau kelią per eiles kryžeivių išskynęs S.Dauk.
6. tr. kiaurai perpūsti: Vėjas, man einant, prakir̃to kailinius, ir aš sušalau Grv.
7. refl. prasimušti: Tiek mušė plakė, kad net kraujas praskirto pro odą Prng.
8. tr. prk. pralenkti: Sūnus prakir̃to tėvą: par visą sprindį yr jau aukštesnis Dr. Ejom bėgtis, bet ans mune prakirto Dr.
9. tr., intr. prk. pralošti: Prakirtau visus piningus Dr. Kad neramu ant rytojaus, tiek pinigų prakirtus Ds. Sūdijos sūdijos ir prakir̃to Vrnv.
| refl.: Tolei nemetė kirstis, kol visai nepraskirto Rod.
1 prikir̃sti, pri̇̀kerta, prikir̃to
1. tr. kirviu kertant daug ko prigaminti: Jis prikirto vežimą malkų girio[je] J. Brolis prikerta beržo šakų rš. Žmonės prikirto daugybę ekečių rš. Du vežimus virbų prikirtáu Brs. Aš prikirtau malkelių iš žalių aržuolėlių LB94.
| refl. tr.: Da po vežimėlį žabų prisikirtom ir parsivežėm Jnšk.
2. tr. daug ko dalgiu pripjauti: Šįmet jie prikirto šimtą vežimų rugių Vb. Popiet dar prikir̃tom tris kapas rugių Alv. Gana prikirtau kalne rugelių KlvD82.
3. refl. N kirsti iki nebenorint.
4. pjaunant (rugius) priblokšti (nupjautuosius prie nepjautųjų).
prikertamai̇̃ adv.: Rugius, prikertamai̇̃ pjaunant, renka atbulai (atbulos eidamos) Skdv.
5. tr. nesmarkiai kirsti, ne visai nukirsti: Vanagas buvo prikirtęs vištelę, bet atgaivinom Šts.
6. intr. didesne korta kirsti: Su kozeriu prikirsk, kad pigiai nepaimtų Skr. Prikir̃sk su kapliuku Skr.
7. intr. truputį mušti, pliekti: Jurgiukas, rėkdamas ir su botagu stipriai prikirsdamas, pradėjo arklius varyti ir akėti rš. Prikertamas arklys – kuriam reik prikirst Lp. Prikertamu (reikalingu raginti) arkliu nenuobodu važiuot – suk ir suk botagu Lp. Jis truputį prikertamas – jį vis uik ir uik Vlk.
8. tr. prismeigti prie ko: Šukoms prikertu plaukus, ir gerai Šts.
9. tr. priskirti, prijungti: Prikir̃to iš ganyklų apei du hektarus žemės Brs. Prikir̃sk, kur menkesni seradėliai, in linieną ardamas Lp.
10. tr. priteisti: Prikir̃to jam tris mėnesius kalėjimo Skr.
11. tr. pridaužti, primušti (koją prie kojos): Prikirsk kojas [kad ir su klumpiais] kaip kareivis Šts.
12. intr. prk. smarkiai pasakyti: Žodžiūse ne kartą jam prikirsdavo M.Valanč. Prikirto man žodžiu, aš jam atkirtau rš. Ne sykį Jonas jam prikirto, kad Tamošiaus javai už visų geresni Žem.
13. intr., tr. prk. privalgyti: Vyresnieji vaikštinėja ir erzina: tegu, girdi, prikerta, nes šiandie ir ryt nebegaus valgyti rš. Kažkuris dičkių, dieną beravėdamas daržą, prikirto morkų rš. Prikirsk gerai, kad būtum drūtas dobilus pjauti Žvr. Lašinių prikirtus, možna ir dirbt Skdt. Prikir̃sk, pritašyk, kad ilgai būtum sotus Ds.
| refl.: Gerai prisikir̃sk, kad namie nebenorėtum Slm. Tai prisikirtaũ! Jrb. Paknopstomis pribėgo prie išmesto ėdesio ir gerai prisikirto J.Balč.
14. prk. tr. apgauti: Tas palaidūnas ėmė ir prikirto mergaitę Grž.
1 sukir̃sti, sùkerta, sukir̃to
1. tr. kertant susmulkinti, suskaldyti, sukapoti (malkas): Judu pjaustykita malkas, o aš sukir̃siu Jrb. Jam mokiniai malkas sukir̃s Prn. Sukirsk sausesnės malkos – neturiu kuom prakurdyt Rod.
| refl. tr.: Jis parsivežė iš miško kelmą, susikirto ir sukūreno Skr.
2. tr. kertant sunaudoti: Visą mišką į medžius sukirto Ps.
3. tr. kertant pagaminti: Ar jau sukir̃tot mėterius? Als.
| refl. tr.: Paskubinom malkas susikirsti, kad, kol kelias dar yra, spėtum susivežti Jnšk.
4. tr. dalgiu kertant supjauti, pripjauti: Dar prieš lietų sukirtau kelias kapas rugių Alv. Pjovėjai lingavo į vieną pusę, palikdami paskui save pašiurpusias ražienas ir sukirstus pėdus J.Balt.
5. tr. dalgiu pjaunant, sumušti (pradalges): Pradalgė sankertinė, kad dvi pradalgi sukerta į kupetą J.
6. tr. dantimis sukapoti, sugraužti: Pelės visus šiaudus sukir̃to Up. Kandys drabužį vilnonį sùkerta, sukandija Skr. Katės ieškojo dokumentų po pastogėmis ir rado sukirstus pelių M.Valanč.
7. tr. sugelti, sukandžioti: Skrudėlės labai sukir̃to jį Dv.
8. intr., tr. suduoti, suplakti: Sukirto arkliui botagu J.Avyž. Jūs sukir̃skit lazda! Trak. Ką (botagais) sukir̃sti KII369. Už tokį darbą jam gerai sukirtaũ Skr. Nusilaužiau putino šakelę ir sukirtau žirgui per galvelę (d.) Lp. Aš kumelei sukirtau ir iš ratų išvirtau JV343.
9. tr. sumušti, suplakti; sužeisti (į ką aštrų atsitrenkiant): Ledai sumušo, kruša sukir̃to laivužio inkarėlį ir masto viršūnėlę Tlž.
| refl. tr.: Susikir̃to liežuvį begrūdamas Tlž. Nemušk pusbonkį į delną: delną susikirsi LTR.
10. tr. supjauti, suręsti, pagaminti statybai; pastatyti (namus): Rudenį tik pamatus sukir̃tom Sdk. Ar jau sukir̃tot gyvenimų rentinį? Dkš. Jis kai sukir̃to mum tvartui medžius, tai nors žiūrėk, kaip gražiai Trgn. Aš sukirtau tvartus, tik belieka susamanoti Krsn. Sukir̃st namą moka Aps. Dãv[ė] medžio, tai pirkią sukir̃tom Ad. Jis ten nestatys namo, tik tep sukirto Lš. Dešimt rublių būdavo sukir̃st pirkia Dglš. Sukirsiù pirkelę balandžių, pagausiu žuvelę ežerų (d.) Dglš.
| refl. tr.: Susikir̃to susikir̃to pirkelę kampuotą, atavežė atavežė martelę šilkuotą (d.) Tvr.
11. refl. susikryžiuoti, susitikti, susiliesti: Keliai daugelyje vietų susikryžiavo, susikirto rš. Šitie lankai susikirs tam tikruose taškuose rš. Susikir̃to kirvis su akmeniu BŽ119. Susikirto trys upelės, suskalbėjo trys seselės LTR(Mrk).
| prk.: Jis susikirsdavo su juo žvilgsniais tarytum kardais rš. Susikirto nevienodo išsilavinimo skaitytojų interesai rš. Čia dabar dvi pasakos susi̇̀kerta Šil.
12. tr. sumušti: Lietuviai sukirtę vokiečius ties Saule rš.
| refl.: Taip susikirsim, kad pyškės ir byrės! rš. Partizanų būrys susikirto su vokiečių žandarų būriu sp. Tik spėjo sueit, tuoj kaip gaidžiai ir susikerta Paį. Mūs ir jų karvės susikir̃to Lš.
13. refl. prk. susibarti, susiginčyti, susipykti: Jie ir dėl menkniekių susi̇̀kerta Krok. Jiedu labai nesutinka: mažai kiek, tuoj ir susikerta Bsg. Aš su ja tai už vaikus susi̇̀kertam Rs.
14. tr. prk. įveikti, nugalėti (ppr. kalbant), nuginčyti: Aš su juo nekalbėsiu: jis visada mane sùkerta Kvr. Aš jį lengvai sùkertu Gs. Ji mane sukerta kiekviename žingsnyje sp.
15. prk. plg. 1 nukirsti 11: Antaną per lietuvių kalbos egzaminą sukirto, ir gavo pataisą Mrj.
| refl.: Aš tik iš lotynų (iš lotynų kalbos) ir susikirtau Ds. Vienas išlaikė, antras susikirto rš.
16. tr. grėbliu padaryti (kirtimą, pleką): Sukirsk kirtimą ir paduok į vežimą Ggr. Kad gražiai sukir̃stum, nei vieno šiaudelio nepadraikyčiau nešdamas Trg. Nemažą pleką sukertu, ir, žiūrėk, suėda Alv. Kelius glėbius šieno sukirtai̇̃? Škn.
17. tr. sudaužti, sumušti: Priimdama komandos žodį, kuopa kiečiau sukerta žingsnį rš.
| Sukir̃sti rankas (sulygus) BŽ576. Susitarė jie teip ir, kad būtų tvirtesnė sutartis, sukirto rankas LTR(Dkk). Pagaliau susiderėjau, sukirtom rankom rš.
18. tr. suleisti gilyn (nagus): Erelis ant vanago užsėdo, nagus nugaron sukirto ir miškan nusinešė rš.
19. tr. sučiaupti tvirtai (lūpas): Lūpas sukerta, kad žodžiai neišlėktų patys sau V.Kudir.
20. intr., tr. prk. eiti lažybų, susilažinti: Jiedu sukir̃to iš obuolių Brt. Jiedu taip sutiko ir sukirto laižybas BsPIV232.
| refl.: Žmonės susikirto lažybų rš. Susikirto iš kiek ten tūkstančių BsMtI80.
21. intr. prk. sutarti: Sukirto, išgėrė vyno ir išvažiavo rš. Aš su juo sùkertu Gs. Jis su kaimynu gerai sùkerta Grš.
22. refl. prk. pasidalyti: Į aprubes, kiemus susikirto Šts.
23. refl. prk. mikčioti kalbant: Kaip girtas, tai ir Petras susikerta Sdk.
24. intr. prk. sulošti: Ir išgeria, ir kortom sùkerta Ds.
25. tr. prk. godžiai suvalgyti ar ką kita smarkiai padaryti: Sukirto pusę dešros rš. Visą duoną ir sukirtai̇̃? Jrb. Kiek padėjau ant stalo, viską ir sukir̃to Gs. Padėjau bliūdą ropučių, ir visas sukir̃to Vvr. Ką jis valgys: dar neseniai sukirto visą bliūdą košės Šk. Kai sukirtai kelius šmotus mėsos per pusryčius, tai tau gera laukt pietų Dbk.
| Muzika sukirto (sugriežė) suktinį V.Myk-Put. Sukirsma (sušoksim) da ben vieną polkutę Vžns.
26. tr. prk. apgauti: Žalią vynelį dar nenupirko, jauną mergelę jau ir sukirto (d.) Vlkv.
1 užkir̃sti, ùžkerta, užkir̃to
1. tr. kirviu ar kuo kitu padaryti, užpjauti rantį, ženklą: Negilioji užkarta arba užkirtimas toje pusėje, kur numatoma versti medis, esti užkertama taip Šauk. Su dalgiu užkirsk ribą ant pievos J. Užkir̃sk karbą, iki kol pjausi Skr. Užkir̃sk tą kreivą pušį, mes tuoj ateisim su pjūklu Čk.
2. refl. tr. SD441, N kertant susižeisti: Arklys užsikerta sau kulkštenus su pasagais J.
3. tr. kertant užversti, uždaryti; užstoti: Girios kelius medžiais užkertu, užleidžiu R366. Ažukertu kelią SD438.
| prk.: Net paprasta akimi galima buvo matyti priešakyje milžiniškus kalnus, kurie užkerta kelią rš. Lapuočiai gaisro metu užkerta kelią toliau plėstis ugniai sp. Žilvinas neširsta, mąsto neramus, – kuo būdu užkirsti kelią į namus S.Nėr. Aš toks žmogus, kad niekam kelio neužkertu Ašb. Gera motė vyrui kelį daro, pikta motė vyrui kelį užkerta S.Dauk. Kad tu būtum, bernužėli, akmeniu pavirtęs, tik ne man gi, jaunuolėlei, kelelį užkirtęs! LTR(Pnd). O, kokia dabar gadynė virto, kad mūs puikybė kelius užkirto JV983.
| Tarybų Sąjunga nuosekliai ir nenukrypstamai vykdo politiką – užkirsti kelią karui ir išsaugoti taiką tarp tautų (sov.) sp. Dvasiškija griebėsi priemonių socializmui kelią užkirsti (sov.) rš. Mokslas užkirto kelią prietaringiems gandams (sov.) rš.
| refl. tr., intr.: Užsikirtus jūros keliams, sutriko prekyba rš.
| prk.: Dažnai netyčia užsikertame kelią vieni kitiems rš.
4. tr. prk. nuvarginti iki bejėgiškumo (rankas, kojas…): Sėskis, blauzdas užkirs bestoviant Šts.
5. tr. prk. pradėti: Užkirtau dvi dešimti ketvirtus metus amžiaus J.
6. tr. negyvai užgelti; užmušti (kertant): Arklius užpuolė gybelis varmų, tai maniau, kad užkirs Pns.
| Užkirtaũ aš jį Zt.
7. tr. dalgiu pjaunant, rasti: O ir užkirtau aukso žiedelį devintoj pradalgėlėj (d.) Vr.
8. refl. kertant užeiti priekin: Jei daug pjovėjų, tai dvi pirma užsi̇̀kerta, o dvi paskui Vlk.
9. refl. slidžiu keliu važiuojant, pasilaikyti pasagomis: Pakrašty daugiau sniego – arklys labiau užsi̇̀kerta Slm.
10. tr., intr. staiga truktelti meškerę: Žuvaujant reik mokėt užkirst Plv. Užkirstas šelvis galvotrūkčiais metasi į dugną rš. Užkirstą žuvį lengviau nuvarginti ir iš vandens išvesti tik didesniu kabliuku rš.
11. tr. smarkiai uždaryti, užtrenkti: Užkir̃sk duris: langas atidarytas – negerai Trgn. Smarkiai ažkirsk duris, be atsidaro Dgl.
| refl.: O jeigu tau užsikir̃s (užsitrenks) durys, galėsi sėdėt te atsisėdęs, kol kas tave išleis Jrb.
12. intr., tr. smarkiai suduoti, surėžti kuo: Ažukirstas per uodegą, kaip vaikelis šauksi A.Strazd. Kurmonas užkirto botagu arklius ir nuvažiavo Rš. Pamažu, neužkir̃sk par akis! Trg. Nė kirste neužkirtáu, kaip stimbirys ir nulėkė šalin Vvr. Ažukertu arklį SD427.
| refl. intr., tr.: Užsikirsk šiandieną disciplina, kiek sau nori P. Pasilaužiau rykštelę, užsikirtau žirgelį į uošvio dvarą Krn.
13. intr., tr. prk. užvalgyti: Užkir̃to gerai, dabar ir nebenori valgyti Vvr. Kad užkirtaũ, tai bent sotus būsiu Kvr. Nuėję lašinių užkirtom Ps.
| refl.: Prisėdam, užsikertam ir vėl valiai dirbti Ds.
14. tr., intr. prk. nutraukti kito kalbą, įsikišant savo kalba; aštriai pasakyti: Vilkas (pavardė) vėl užkerta jam kalbą I.Simon. Tu neturėk mados ažkir̃st žodžio Ut. Man ana neleidžia ir išsižiot, tuoj užkerta žodžius Užp. Aš užvedžiau (pradėjau dainuoti) „rugelį“, o ji man „lineliu“ užkirto Alk. Kas kiek, tuo ir užkerta su žodžiu Gs. Jam reik užkirst gerų klausymų, mažu nutiltų Alk. Tu užkerti man tokį žodį, kad man tik per širdį nueina Ds.
15. tr. prk. pabrėžti (žodį): Užkir̃skiat kas žodį kalbėdami (neskubėkit) Krtn. Tarė, užkirsdamas paskutinį žodį V.Kudir.
16. tr. prk. staiga sulaikyti kokį veiksmą: Kalbą jai užkir̃to nuo tos ligos (nebegali kalbėti) Vrn. Užkir̃to dūką – ir kap negyva (apalpo) Vrn. Lyg kvapą užkerta Rmš.
17. refl. užkliūti, užsilaikyti, staiga nustoti veikti, sutrikti: Prieš tiltą kažin kaip ratai užsikirto, arklys nebeišveža Šmn. Daiktais užsikerta žemės (važiuojant rogėmis) Lp. Stačių gaktų ragės užsikerta, anas sniegas sutūra Krš. Kitur vėl užsikerta mašina, ir negaliu jos užvesti Šlč. Kai kada ima ir užsikerta – negali užrakinti Alk.
| prk.: Jis užsikerta kalbėdamas rš. Čia žmogui užsikirto balsas, rodos, ašaros jį užbėgo V.Kudir. Kai katras žodis ima ir užsi̇̀kerta Alk. Užsikerta razumas, nieko nebeatmena Brž. Jam visada šnekta užsi̇̀kerta, kap supyksta ar susigėsta Gs. Jos akys patvino ašaromis, jos balsas užsikirto ir nutrūko I.Simon. Agutė užsikirto, norėjo kažin ką atsakyti, bet tik dar labiau išplėtė savo ir taip dideles dailias akis A.Vien. Būtų viskam tikęs vyras, tik užsikerta kalboj Srv. Kai kalbą, tai jis vis užsikerta Jnšk. Mergšė kalba užsikirsdama rš.
užsi̇̀kertančiai adv.: Darbas užsikertančiai ir nelygiai vyko rš.
18. intr. prk. užsispirti, pasiryžti: Buvau užkirtusi eiti į turgų, bet susirgau Šts.
| refl.: Aš… visiškai nesuprantu, kodėl tas mano vaikas taip baisiai užsikirto tavo Anės. Kad ji bent graži būtų! I.Simon. Užsikirto jis savy I.Simon. Užsikirtęs stovėjo ant aprinktos sykį vietos V.Kudir. Palangiškiai užsikir̃to, kad nepasiduos Tiškevyčiai Dr. Jis kad užsikir̃s savo tvirtinti, nieko nepadarysi Jnšk. Jis užsikir̃tęs žmogus, pas jį nieko negausi Kb. Jis labai užsikir̃tęs – jau kad ką, tai nenusileis Alk. Tai kad užsikir̃to, negali nė atsikratyt! Kt. Toks da vaikas, ir jau, matai, kaip žino užsikirst Ds.
19. refl. užsidėti (apie ledą): Jau pirmiej ledai an balų, klanelių užsikir̃to Rod. Kap an upių pirmaledžiai žuskirs, tada tu šlauniu važinėsi Rod.
20. intr. prk. pajėgti, galėti, įkabinti: Jojo, kaip arklys užkerta Jrk118. Jis apie ugnį tris kartus apjojęs, ką arklys tik užkirto BsMtII213.
◊ kai̇̃p kirviù užkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakyta – kaip kirviu užkirsta LTR(Grk).

Daugiau informacijos

užválgyti

Apibrėžtis

válgyti, -o, -ė KBI35, Š, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ
1. tr., intr. SD147,49, SD288, H, H173, R, MŽ, Sut, K, J, L vartoti maistą, maitintis, sotintis: Miegmi, valgau, geriu iki soti SD44. Bent prieš valgydamas nusiprausk J.Jabl. Čia jų válgyta Jn. Vaipydamas valgau R130, MŽ171. Mes lietuvninkai barščius ir šiupinį skanų su lašiniais gardžiais išvirtus girdami válgom K.Donel. Jis válgo duonos, mėsos KI411. Agi, būdavo, duonelę susimali – ir válgai Krns. Tris dienas šeimyna, būdavo, válgo šitą [duonos] kepalą Upn. Duonelės nusiperki, tai pati válgai, viščiukelius papeni Aps. Aš gyvulį pašeriu, tik tada pati válgau Pc. Aš pieno atnešiu, kad válgysi Ker. Válgis dabar tau anas (vaikas) čirškulius! Klt. Laumė, veik atėjusi, pradėjo tuos spirgus valgyt BsPI70(Rg). Sūrį an lentelės padėsi, pasūdysi kruopelę ir valgysi Dgp. Anys tik medų válgo Šlčn. Válgyk plutą, tai būsi drūtas Klt. Neválgęs lengvas, tik nedrūtas Dkš. Válgyk, kad stipras būtum J.Jabl. Ar válgius neválgius vis tiek uogas válgau Kpč. Tai prisrinkt neprisrinkai, o válgyt válgai [uogas] Srj. Valgąs vienas roputes I. Aš gerai negyvenau, vis blogąjį kąsnelį válgiau Dglš. Ką pati válgau, tą ir jai duodu Krd. Kas yr, tas reikia válgyt Aln. Ką válgo ryte, paliekti to pačio pietumi Kpč. Imk keptienės, imk sūrio, sviesto, visko reik válgyt KzR. Aš šiandien nieko neválgiau, o ir negėriau KI97. Dviem nėra kas válgą NdŽ. Mama, palik ant stalo válgyt Pnm. Nėra kas valgą (nėra duonos) J.Jabl. Kad būtų alkanas buvęs, būtų válgyt prašęs J.Jabl. Ir aš išalkau valgyti J.Jabl. Yra ko válgyti, tik nėr kada Btrm. Kad mes neturim labai ko válgyt duotie (ps.) LKT380(Kč). Čystai sausai válgydavom, nė pieno, nė mėsos neválgėm nė kruopelės Grž. Kūčių̃ dieną galima visus darbus dirbt, tik reikia sausai valgyt arba nieko nevalgyt MTtI124(Nj). Ans apsižagė, t. y. válgė pasninke su mėsa JI80. Vieni su mėsa válgydavo, kiti užsilaikydavo – su pienu Alz. Išnaikino [karas] laukus, sudegino kluonus. Válgė [žmonės] be druskos, válgė be duonos (d.) Dglš. Juodos duonos nevalgysiu, kad ir baltos nematysiu LLDII517(Rs). Per Užgavėnes daug válgo Kpč. Dabar jo (vaiko) pats augimas, válgo apsisukdamas Slk. Apsgręžęs ir vėl válgysi Žl. Iš dyko buvimo tik válgyk ir válgyk Žl. Išalkusiai valgo LKGII515. Labai užsilaikė: labai riebiai válgė, labai daug miegodavo Kpr. Seniau gi tai prastai válgydavo, kurgi te gerai válgis! Kp. Seniau žmonės drūtesni buvo, prasčiau válgė Dg. Tu válgai geriau, tai tu nesirgsi Lz. Válgyt duoma, nesakysi, ka neduoma Pst. Válgis neválgis, ale reikia duot [svečiui] Žl. Pati válgai ir svečiui duo[k] Švnč. Atejo pietuot, duok válgyt Pb. Válgait, rinkit šaukštaitį LzŽ. Nekliudai tu jo, dabar anas teválgo LzŽ. Válgyk, ba vė sakysi, kad nedavė Gs. Válgyk – tik jau namie kalte neprikalei Jrb. Tegu juodu válgai Erž. Su skoniu válgykit, kiek te válgėt, pažiūrėjot, ir tiek Kvr. Na, tai válgaime Švnč. Eikš válgytų Aln. Aš prašau, kad jūs válgytūt Rod. Prašom imtienai ir válgytienai LKT317(Ds). Pieniuko gerte a su duonele válgaite Str. Tep válgaite kap savus obuolius Pst. Válgaite greičiau, ba turkas ateina! (juok.) Tvr. Válgyt nereikia prašytei Sld. Nori teválgai, nori ne Dglš. Testa sau válgo berniokas Mlk. Ryto pirmasiai darbas – válgyt Ktk. Pilasi i válgo, pilasi i válgo – nėr kada bliūdelį išmazgot Plv. Nėra kas valgai (nėra valgytojo) J.Jabl. Válgyt yr kam, ė krutėt nėr kam Dglš. Ka dirba žmogus, tai reik ir válgyt Brž. Matai, reikia vis su tvarka: da biškį nori – nebeválgyk, ne teip, kad braška šonai! Mžš. Siaura kešenė (sunkus pragyvenimas), kai vienas dirba, o šeši válgo LKT179(Jrb). Vaikai verkia valgyti Žem. Vienas [vaikas] verkia, válgyt nori, kitas verkia, pasupt reikia DrskD202. Krutėt reikia, válgyt noris LKT355(Nmč). Kai išalksi, tai ir sausą duoną válgysi su medum (pasigardžiuodamas) Ktk. Gulėk negulėk, ė válgyt nori kap šuva Plš. Válgyt negali trivot, šunį suėstum! Plv. Tai noriu válgyt, kad pilvas prie nugarai prilips LKT374(Rdm). Válgyt noris – kaip grąžtu gręžia Ds. Válgyt nieko nenoriu, teip nenoriu – anei krislo Kp. Kap ažsikenčiu i nenoriu válgyt Dglš. Kad i norėtai válgyt, sarmatytais svieto Eiš. Válgyt badas buvo (nebuvo ko valgyti) Ėr. Ašiai dantų nebeturiu, tai reikia ir neválgius pabūt Pnd. Liko kaip šaka: nė válgė, nė miegojo Adm. Válgyt válgau, o džiūstu kai skiedra Jsv. Niekas nesopa, tik válgyt neprisiima Rš. Ir válgyt ažuriša, kai nervai pasikelia Aln. Válgau tik, kad reikia Pv. Dirbi, tai pamiršti ir válgyt Rdš. Eini vakare namo pervargęs, válgyt nebegali Kvr. Aš kada válgius, kada neválgius buvau Rmš. Be motkos nėra gero, kada válgęs, kada neválgęs Lt. Dabar válgyk ir bijok (trūksta pinigų net maistui) Aln. Par maniem viskas skalsu, mažai aš válgau Žl. Blogai válgyk ir išvirsi pilvan kaip našlaitis gėriokas Jž. Tei[p] mažai teválgo kai katė Erž. Kai neválgysi, kojų nepatęsi – kas iš to bus?! Švnč. Neválgęs, kojos pinasi Mrj. Vaikai pilna burna válgo, visko yra Ūd. Tu válgai pilna lūpa duoną Pls. Valgo lyg ne savo dantims Skr. Valgo kai ne savo burna, paskubink tu jį Klt. Atabulais dantimi duoną válgysi, jei nedarbuisi Lp. Valgysit, valgysit jūs šiemet žuvis – atabulais šaukštais! Lp. Po kari duonelę valgėm su nieku Pns. Jei tu pieno valgysi, per Velyką po pečium uždarysiu (gąsdinamas nesilaikantis per gavėnią pasninko) Kb. Kiaulės uodegos neválgyk, tai šunes nekąs ir nelos Vlk. Jei Kūčioj obuolį valgai, tai vasarą gerti nenori LMD(Vlkv). Valgydamas negirdyk arklių – durną pačią gausi VšR. Nevalgyk iš puodo – bobą juodą gausi Krč. Neválgyk iš puodo – bus vaikai juodi Ps. Válgydamas nedainuok, ba užtiks tupintį už kampo Kt. Válgydamą (valgant) nemožna ūtaryt: možna liežuvis pagurint Lz. Griausme nemožna válgyt Dglš. Sako, griekas gulėdamam válgyt – koks čia griekas! Žl. Válgyda ma atejau – atavedžiau peles Mlt. Jei valgant užspringsti – kas pavydi LTR(VšR). Kap tik koją mygtersiu, tai tu i pamesk válgyt (ps.) Smal. Pinigų tarbą vežėsi, ale kad pinigų neválgysi Dg. Valgomasis kambarys LL50. Stuba valgomoji R347, MŽ465. Torielius, lentelė valgoma R304, MŽ407. Po vieną valgomąjį šaukštą liepta gerti šito vaisto J.Jabl. Kai ateina valgomas laikas, reikia duot valgyti žmonėms J.Jabl. Šiandien valgoma (ne pasninko) diena, kas nori, tevalgai J. Šeimynai duodavo válgomoj dienoj po pusę silkės Žgn. Apie válgyti mums duoti kalbėti nekalbėjo Plšk. Mirdamas gali válgyti – kokia ta duona numų buvo skani Krž. Kopūstus reik sodyt válgomą dieną Gs. Válgomoji diena I. Válgoma gerklė ir geriama Kp. Surinko tada ir pripylė dvylika sūdarėčių trupučių iž penketo duonos miežienės [kepalų], kurie likos valgiusiemus SPII78. Saiko … neturime ne teip válgydami ir gerdami, idant gyvi būtumbime DP340. Niekas netur būt atmesta, kas … est válgoma arba geriama DP110. Per didį sopulį negaliu valgyt ir duonos mano, o gėrimas mano tikrai su ašaromis sumaišyta MP123. Šita yra duona iš dangaus ateinanti, kad tos valgąsis nenumirtų NTJn6,51. Imkite ir valgykite, tai est kūnas mano, kursai už jus bus ižduotas PK13. Nes nėr to piemens, kursai neválgytų pieno kaimenės, kurią gano DP210. Nėjo į rotušę, idant nepasiteptų, bet idant galėtų valgyti Velykos avinėlį VlnE199. Evangelista Lukošius šios dienos evangelijoje rašo Poną mūsų Jėzų Kristų … su jais žuvies keptos ir medaus korio valgiusį BPII32. Medų radęs valgyk ir pakankant BBPat25,16. Jau tris dienas kenčia prie manęs, o netur ką valgytų SE167. Tu klausei balso moters tavo ir valgei iš medžio, iš kurio aš tau uždraudžiau Vln52. Iš visų medžių daržo valgysi, tiktai iš medžio išminties neragausi BPII47. Papratę teipag buvo kiti tris dienas nevalgyt, basai vaikščiot MP145. Štai surenku dvi malki, idant ineičia ir daryčia ją sau ir sūnui savo, idant valgytuvėv ir numirtuvėv Ba3Kar17,12.
| Aš rytoj eisiu neválgęs (komunijos) Pnd. Tai kad žmona an kitą eina válgyt virt (neištikima) Kp.
| prk.: Šiltas sausas vėjas greit sniegą válgo (tirpdo) Ml. Kad būtų mokslo valgęs ir šio to matęs M.Katil. Seniau išeidavai laukan, nor válgyk tu orą, kaip kvepia Ppl.
| nj. ž.: Duoną gerą válgėm, rugiai liuob užaugs Kl. Da esu aš daug pieno to kanapių válgiusi KlvrŽ. [Aguonas] suksi, i pasidarys pienas, antpilsi [v]andens i válgysi pri košei LKT64(Lkž). Duonos nebuvo, žmonys dirseles válgė LKT116(Nmk). Juo pyragus válgom, juo mumis suka (sergame) Žr. Ką válgysi, a dantis į gembę kabinsi? Dov. Válgyk, graži juo būsi LKT129(Krg). Kartas nu karto válgant ir neišalkstas LKT74(Rdn). Būtų visko, o nėra kas válgąs Pkl. Jug ana válgė, ko širdis norėjo End. Tas muno Petris yr kamšlys: kas val̃gytų neval̃gytų, ans visims padeda Lkv. Ir daba aš válgyti dideliai mažai teválgau Akm. Kupeto[je] válgo – būrė[je] vis geriau LKT100(Užv). A válgomą ligą turi, ka taip be parstojo ėdi? (juok.) Krš. Anos válgoma liga: válgo ir nepriválgo Šts. Kaip tu šneki, jug su ta pačia burna válgysi perejęs! Jdr.
^ Išalkęs ir sušalęs valgau kaip šieną pjovęs J.Bil. Válgo kaip badų šaly buvęs Krs. Válgo, net ausys linksta Dkš. Tai anas válgo, net ausys lapai LKKXIII131(Grv). Eina kap devynias dienas neválgęs Lp. Tyli kai mėsą valgydami Snt. Nutilo kai válgydamas Jrb. Tos garbės reik kap duonos valgyt Gs. Sninga, kaip ubago kąsniais valgo (dideliais gabalais) Grž. I kalba jos negraži: ūtarija, kai bulbas válgo Švnč. Ma[no] kada vyras buvo jaunas, tai cibulį válgė kap bulbą Btrm. Kogi sėdi, neválgai kai pamergys? Šmn. Jis válgo kaip su kišene (labai lėtai) Snt. Teip skaniai išviriau, rodos, akim̃s válgyk Jrb. Válgai lapus, daugiau nieko nebus Grv. Ot, vaikeli, košė – valgyk ir pirštus nulaižyk KlK13,96(Sk). Batviniai – válgyk ir ausis draskyk KlK13,96(Kp). Pienas – tai válgyk ir norėk Pv. Šiupinį užspirgysiu šviežiais lašiniukais, tai válgysit šonus apsidaužydami Stak. Žiūrėk, kiek sviesto – tai tu válgęs válgysi Pc. Jeigu ma[n] nekarštas [valgis], tai a válgius, a šalia padėjus Erž. Ganyt, kaip válgyt – rašto nereikia Ds. Verkia duona tinginio valgoma J.Jabl. Iš svetimų rankų nevalgysi duonos LTR(Zp). Kas tėvų neklauso, válgo duoną sausą JT363. Neklausai tatos, mamos, válgai duoną su druska LKKXIII137(Grv). Kieno duoną válgai, tam ir lok JT268. Kas valgo, tas veža Tvr. Skubin’ darbą daryt, ė ne duoną válgyt Švnč. Ko tę pykt, gal mes vienas kito duoną válgom?! Blnk. Tėvo duoną válgo (gyvena pas tėvą) Žrm. Ne vieno pečiaus duoną valgęs (apie klajūną) R237. Brolis mano, válgyk duoną savo Mžš, Kp, An; LTR(Vdn, Vdšk). Bepig duoną valgyt, kad jau sykį iškepta prš. Gerą duoną turėjo, tik valgyt nemokėjo LTR(Vdšk). Mes patys, juodą duoną valgydami, neturime iš ko jums pyrago iškepti Žem. Kasdien valgant ir pyragas nusbosta Sld. Ubagas sviesto nevalgo LTR(Vlkv). Tik dratų neválgau, o šiaip viską Snt. Pernai žąsį valgė, šįmet pilve girgsi Vlkv. Válgyt ir jis mėsą, tik pinigų nėsą Krs. Kas gyvas gyvens, tas ir kukeles válgys Plš. Pasilaikyk burną košei valgyt LTR(Srd). Ką numiręs válgysiu, niekad negalvoju (nesirūpinu ateitimi) Jrb. Nevalgyk košės su duona – liežuvis nuluš LTsV837(Všk). Kas ją válgis, kas ją válgis (nusakomas verdančios košės pliupėjimas) Žsl. Puodžius vis iš šukelės valgo PPr66(Ds). Kas nedirba, tas nevalgo (tenevalgo S.Dauk, teneválgai DP299) LTR(Lp). Kas nemoka pelnyti, tas tenemoka ir valgyti LTR. Nekrutėsi – neválgysi Pst. Kas gerai dirba, tas gerai ir válgo Gr; J.Jabl, Sln. Per tvorą kopęs valgyk MŽ171. Valgyk, kad pilvas plyštų, dirbk, kad akys lįstų PPr54. Valgyk, kad ausys klabėtų, eik, kad žemė drebėtų Alvt. Reikia válgyt, kad netrūkt, reikia dirbt, kad nekaist Sn. Dirba kap gaidys, o valgo kap arklys LTR(Grv). Válgo kap didelis, rėkia kap pjaunamas LKT198(KzR). Jei válgyte neprivalgysi, laižyte neprilaižysi Sch101; B436,1010, PrLXVII8, MŽ. Iš namų išeik nevalgęs, ir kitur (svečiuosa) negausi B645. Išeisi neválgęs, pareisi išalkęs Jn. Nevalgęs atsigulsi, nemigęs atsikelsi Vl. Neik iš namų nevalgęs, iš miško neišsituštinęs VP31. Válgyt – tai ne šikt, galima palaukt Šd. Prašom sėst, rytoj válgyt duosiu (juok.) Rm. Aš graži ir neválgius Alks. Valgyk, kad dūšia kūno nepamestų VP48. Válgyk, kad kailis kaulų nepamestų JT223; S.Dauk. Kiek atrieksi, tiek valgysi S.Dauk. Dievas davė burną, duos ir valgyt LTR(Grv). Valgyk, Dievą garbink, (o PrLXVII27) namų neminėk (sakoma svečiams) B437, M. Sveikas valgęs, sveikas nešiojęs, sveikas ir kitą ėsk M. Ačiū až obuolius. – Válgyk sveika! Dglš. Sveikas valgyk SD446. Prašom válgyt: padėta, nė nepavydėta Prng. Motinai vaikas visad mažai valgo, tik pamotei daug valgo LTR. Nevalgęs pereisi tris keturis laukus, o nuogas ne per slenkstį neperžengsi B436. Neválgyk daug: nebūsi bagotas, tik būsi pilvotas Pšl. Válgyk, ne kiek nori, bet kiek reikia Mrk. Vyro duoną válgai persdama, o vaikų – verkdama Kair. Ką válgysi neviręs, kur dingsi nemiręs Grk. Daugiau válgyk, mažiau šnekėk! Šk. Dauk kalbėdamas ir nevalgęs paliksi PPr173. Geras svečias mažai valgo LTR(Srj). Gerai išvirsi, gerai ir valgysi LTR(Smn). Kaip turi, teip ir válgai Užp. Ką tik burna nori, tą válgo Dglš. Ardamai nereikia žiopsot, válgydamai nereikia skaityt LD388(Pun). Gardu kaip du medu, trečią pridėtum, válgyt negalėtum Lkš. Su kiaule iš vieno bliūdo nevalgysi LTR(Šmk). Beválgant paliksi, besipešant rasi Jrb. Su dviem šaukštais neválgysi Nm. Tada brangus, kap valgyt reikia (šaukštas) LTR(Švnč). Pats nevalgo, o kitus peni (plūgas) LTR(Kp), Erž, Švnč. Nevalgo nei smilgos grūdo, negeria nei vandens lašo, o gyvena (laikrodis) LTR(Rk). Baltą valgo, juodą šika (deganti balana) LTR(Slk). Tavi kai válgo – spjaudos, o mani kai válgo – laižos (kiaulė sakanti žuviai) Erž. Visi valgo, tik an stalo nededa (motinos pienas) Klvr. Balta, apskrita, visi valgo, tik ant stalo nededa (krūtis) Slk. Sudžiūvėlė, sukepėlė, nei pati valgo, nei kitam duoda (spyna) An, Ut, Slk, Antz. Maža kulipkėlė žmonėms valgyt neša (bitė) LTR.
| nj. ž.: Válgo tai válgo, kai du pilvu turėdamas Rs. Válgau – kaip šalip dedu Slnt. Válgyk, juk gaidys par torą parlėkęs i tas lesa (sakoma svečiui, kuris sakosi neseniai valgęs) Kv. Žegnok Dieve válgančius! (toks pasisveikinimas) Klm. Ot šoka, dainiuo[ja] ir viskas, ar válgęs, ar neválgęs Yl. Storą dėvėjęs – nenutrūkęs, juodą valgęs – neišalkęs LTsV317(Rs). Kieno duoną válgai, tam ir dirbk Plik. Ko válgai, to privalgai Lkv. Išmanysi, iš kur duoną válgai (sakoma gavusiam mušti) NmŽ. Iš vieno pečiaus duoną válgėm (kartu gyvenome) Klk. Pirmu duoną válgyk, paskuo pyragą Pln. Ne dyvai, kad valgo, bet dyvai, kur telpa LTR(Pp). Viską válgau, tik šūdo ir pagalio neválgau Klm. Tas jau košės daugiau nebválgys (sakoma apie mirusį) Vkš.
válgytinai
válgomai adv. nj. ž.: Valgomą dieną valgėm valgomai, o posnykie[je] – su silke Plng. Sukepinai blynus neválgomai Mžk.
| refl. Dkš, Vlkv, Šk, Al, Klt, Prng, On, Ėr: Kai nėra bulvių, duona greit válgosi DŽ1. Kap válgos, tai reikia ir valgyt Pv. Nesválgo nei pienas, nei niekas Dglš. Nesválgo da ir tau dorai po zekvijų (dar pagiriotas)? Slm. Kur čia nebus musių: čia válgos tankiau ir langai daros Pš. Sakramentus šventuosius … ne tiektai palytėtis, bet ir válgytis mumus prileidžias, idant … ižganyti būtumbime DP403.
| nj. ž.: Žmonims daba pyragai válgos Grd.
ǁ intr. apsirūpinti maistu, prasimaitinti: Seniau válgydavo iš aruodo, o dabar iš terbos (ką nusiperka) Aln. Iš šitos karvės i tu válgai, o aš pusės žodžio nesakau! Klt. Isaakas mylėjo Esau ir rodas valgydavo iš to medijystos BB1Moz25,28.
| refl. nj. ž.: Kas iš rankų válgės (turėjo amatą), bado nepažino Šts.
ǁ Sut, N, K, M, LL50, MedŽ129,164 vartoti maistui: Tie obuoliai jau geri válgyt Pc. Pačios tos jau válgyt, kaip kiaušinis bulbos Kur. Válgyt tų bulbų nenusduoda, negardžios Rod. Sumukę agurkai – válgyt nebegali, tokie tik išmest Mžš. Gražūs pažiūrėt [pomidorai], tai bus skanūs ir válgyt Č. Gardu válgyt, kai paršas uodegą mirkė (juok. sriuba su kiauliena) An. Baravykai va džiovinti, tai nėr gardžiau válgyt Rk. Dabar jau ir indus šulnio [v]andeniu perplaudžiam, o senai čia iš ežero válgėm Slk. Griežčiai būdavo dvejopi, geltoni ir balti: geltoni válgomi jau būdavo, skaptuodavom, o balti pašariniai Kp. Válgomos bulbos Dv. Mažoji valgomoji varlė (Rana esculenta) EncI488. Valgomosios medžiagos E. Válgomasis aliejus KII194. Per visą vaikščiojimą po mišką nieko nerado: nei uogos, nei valgomos šaknelės LTR. Nė kokio tokio daikto geramo ar valgomo nebuvo jų numūse, kuriuomi nebūt savo svetį vaišinusys S.Dauk. Ilgainiu žuvėdams, pastarą sykį į Žemaičius įsisukus ir viską valgomą suvalgius, pritrūko duonos M.Valanč. Davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizėti ir gerus valgyti BB1Moz2,9.
^ Dvi geldelės, dvi pliauskelės, dvi valgomos, dvi žemėn metamos (riešutas) LTR.
ǁ Pn, Plš, Rz, Skrb apie bites: Bitelės válgo, ne ėda Grž. Bitės valgo medų J.Krišč.
| Tranai labai daug válgo Gg.
ǁ tr. SD1192, SD396 tam tikru laiku vartoti maistui duodamus patiekalus: Pusryčių, pusryčius valgau R130, MŽ171. Vakarieniauju, vakarienę valgau R130, MŽ171. Velykas válgo iš bažnyčios sugrįžę, o važiuodamas neválgai nieko Slm. Mūsieji namiegai pusryčių valgydavo laiku Vaižg. Reikia pusryčio válgytų, kultų eitų Slm. Dviejų sriubų válgydavom dažniausia pusrytį Plvn. Sėdam pietų válgyt – te gi dainos, sėdam pusdienio valgyt – dainos Dj. Pietų duodavo valgytien E. Buvo jau pietų valgomas, mišių laikomas metas J.Jabl. Idant tą večerę visi valgytumbim PK124.
| nj. ž.: Ir mes su duonele valgėm Velykas, ne su pyragu Šts. Da snapelis nenudžiūvo, ka pietus válgei [, o jau vėl prašai valgyti] End.
2. tr. NdŽ, LKT192(Zp), Aps ėsti, graužti: Avelė válgo šitą pieną, bet guotinia (karvelė) – ne Dgp. Jei palis, tai atolas ataugs gyvuliukam. Mes – tai mes, ale gyvuliukai neturi ko válgyt Dg. Išviriau paršiuku žolelių – gal válgis Vb. Vienok ir šunyčiai valgo trupučius, kurie puola nuog ponų stalo VlnE46. [Jėzus] guli ant sauso šieno, kurį jautis, asilas valgo Mž186. Lavonus kitus ing vandenį metė žuvims valgyti Mž427. Ir žmogui numirus, valgo jį angys bei kirmys BBSir10,13. Idant anys (gyvuliai) visokią žalią žolę valgytų BB1Moz1,30.
^ Anas cypia kap peliukas neválgęs Tvr.
ǁ intr. lesti: Tikt n’užmiršk, gaidau, per daug giedodama válgyt (sakoma lakštingalai) K.Donel. Gaidys šaukia vištas, pats neválgo LKT355(Nmč).
3. intr. LD29(Zt), LKKII200,212(Zt) pietauti.
◊ akimi̇̀s válgyti Mrj įdėmiai žiūrėti.
dúoną válgyti pragyventi, prasimaitinti: Iš siuvinėjimo dúonos neválgysi Sb. Vieni su grojimu válgo dúoną, kiti su arimu Slm. Neválgiau iš dainų dúonos, iš darbų tik Pkn. Mokyti tik iš galvos dúoną válgo Užp. Jūs išmokstat, dúonos neválgystat, eikit žemės dirbt Kp. Jau kažna, šituo plūgu kai dirbs žemę, ar válgis duonelę LKT328(Sug). Jūs iš to dúoną válgot, aš iš kito Krm. Neválgyste iš šautuvo dúonos: ar smertis, ar kalėjimas Vdn. Žiūrėk (Saugok Jnš), iš ko duoną valgai LTsV312(Vl). Kriaučius ir ant akmenio dúoną válgo JT268. Prakaite veido tavo valgysi duoną tavo BB1Moz3,19, SPI106. ×
kòc válgyk apie ką labai gražų: Šienas buvo kòc válgyk Tr. Ka gražiai anys dainuoja, kòc ir válgyk Msn.
mažai̇̃ kõšės válgęs apie labai jauną: Aš buvau mažai košės valgęs, kada ėmiau svetimą bandą ganyt Jnš.
nei̇̃ gė́rus nei̇̃ válgius niekuo nepasinaudojus: Jai baisiai pikta – nei gėrus nei valgius reiks mokėt Pc.
nei̇̃ (nė̃ Prn) válgęs nei̇̃ (nė̃) gė́ręs Lp nieko negavęs: Išėjau nei̇̃ válgęs nei̇̃ gė́ręs Šk. Sumokėjom ir išėjom nei̇̃ válgę nei̇̃ gė̃rę Šmn.
nei̇̃ (nė̃) válgyti nei̇̃ (nė̃) žiūrė́ti labai maža (ko valgomo): Nė̃ válgyt nė̃ žiūrė́t tos duonos Gs.
ne vãkar kõšę válgė pirštù suaugęs, ne vaikas: Tu, širdele, man nesakyk, aš ne vãkar pirštù kõšę válgiau Mrs.
nuo vi̇́eno pãdo válgyti Trgn gyventi tėvų ūkyje neatsidalijus.
rū́gščius kopūstùs válgyti knarkti: Parejo namona ir jau kopūstus rūgštus válgo LKKXIII119(Grv).
val̃dišką dúoną válgyti; sp sėdėti kalėjime.
válgyti nóri (prãšo Snt) Msn apie batą, kurio padas atplyšęs.
válgyti neprãšo Snt, Mrj, Sk, Mžš, Ds, Švnč apie šiuo metu nelabai ką reikalingą, ko vėliau gali prireikti: Tegul stovi [duona], válgyt neprãšo Žl. Pasisiūsiu [įkapių suknelę], tegu stovi – válgyt gi neprãšo Slk. Ko moki – válgyt neprãšo Tr. Neišmesk girnų, jos válgyt neprãšo, gal da priseit patiem kamaro[je] maltis Skrb.
žarná žárną válgo apie didelį alkį: Man žarnà žárną válgo Rš.
antsiválgyti (ž.) nj. pavalgius dar užvalgyti, užsigardžiuoti: Aš atnešu uogų antsiválgyti Pln. To pyrago antsiválgyk Slnt.
apválgyti tr.
1. [K], Š, NdŽ, KŽ iš visų pusių nuvalgyti: Sugavau žuvį, mėsą apválgiau, o kaulus pastačiau LKKXXIX183(Lz). Reikia mergaitėm žuvų sparneliai apvalgyt OG111.
2. DŽ, NdŽ, KŽ valgant kiek sunaudoti, kiek suvalgyti: Lig pavasariui bulbes apvalgytumėm Ėr. Pasiskerdėm meitėlį, tai mažumas drebėzgų jau ir apválgėm Ds. Turim dar̃ mėsos, kap apválgysim, tai gal nuspirksim kokį gaiduką Pv.
| nj. ž.: Tą košę apválgęs, tus lašinius suėdęs Lnk.
^ Gali ir ausis apvalgyt (daug valgo) Ds.
| nj. ž.: Merge tarnavau penkioleka metų, esu jau visokių košių apválgiusi (visko mačiusi) Gršl.
| refl.: Ateis vasara, mėsa apsválgis Klt. [Miltai] apsiválgo jau paržiem Slm. Jau biskį apsiválgę buvo, ir kažno ko nepadės tę [ant stalo] Šlvn.
ǁ NdŽ, KŽ viską suvalgyti.
3. Sd, Mšk, Žg, Trgn, Ml pajėgti suvalgyti: Žmogus tiek pasilieka [obuolių], kiek jis pats apválgo Alz. Dabar gerų uogų negali apválgyt, kiek priverdam Č. Turim gerą karvę, sviesto neapválgom Mrj. Šiemet kiaušinių neapválgysme Dglš.
4. DŽ1, Pg, Pc, Tr, Ds, Sdk, Lp, Vrn, Gdl, Grš, Rmš valgant nuskriausti kitą: Koki vaikai ir senus tėvus apválgo Rtn. Ana visus vaikus apválgo Dglš. Valgyk greičiau, ba apválgysme tave Mlt. Ačiū už obuolius, atėjęs jum apválgiau Brž. Pamotė pradėjo podūkros Gedulės nekęsti, ėmė ją apvalgyti, menkesniais drabužiais rengti MPas.
ǁ daugiau už kitą suvalgyti, valgant aplenkti: Tas vaikas kai sės prie stalo, tai jis mus visus apválgo Lkč. Tu mañ ir apválgai, ir apigeri Slm. Kai balana boba, o vyrą apválgo Ukm. Visus vyrus anas apválgydavo Dglš. Aš tave an agurkų apválgytau Nmn. Jei ją apvalgysi, tai karalaitę apsiženysi MPs.
5. Skr valgant suteršti: Vieno [žmogaus] apvalgyto maisto nebenori kitas valgyti rš.
6. refl. tr., intr. D.Pošk, N, M, J, Š, NdŽ, DŽ1, Lt, Km, Klt per daug prisivalgyti, persivalgyti: Po biškio visko válgau [po operacijos], tik neapsválgau Drsk. Mažas pilvas pasdarė: kiek čia suvalgiau ir apsiválgiau Pv. Tokis smaguris: kap prieg gardaus valgio pripuola, tai valgo, paki apsivalgo Lš. Apsiválgyk, tulžies išgerk, ir būsi sveikas Gdr. Kai tų girtuoklių [uogų] apsiválgai, esi girtas Pgg. Dabar par daug apsiválgo, vis su mėsa Pc. Tik neapsválgykit Velykose Dglš. Riebiais daiktais apsivalgytie, macniais gėrimais pasigertie Tat.
^ Ir bėginėja kap žalių žirnių apsivalgęs KrvP(Ndz).
7. refl. tr., intr. K, DŽ, Drsk, Srj, Ds, Km užvalgyti ko nors kenksmingo: Apsválgiau – eina seilės par burną Klt. Apsválgė gal kuom vaikas, vėmė Klt. Pernai vaikai, apsivalgę ūmėdžių ir pienių, buvo susirgę Rp. Žmonės trikiniuotos męsos apsivalgę LC1885,20.
| nj. ž.: Šią naktį vėmė, a ans apsiválgė ką noris Trk.
^ Senis žiūri, kad Valentas kažkoks lyg musmirių apsivalgęs J.Paukš. Jis vaikštinėjo kaip šungrybių apsivalgęs rš.
8. refl. Dg prisivalgyti iki soties, pasisotinti: Pasdairiau, kad tu apsiválgęs, ėmiau ir suvalgiau viščiuką (ps.) Dv.
atválgyti Rtr
1. tr., intr. BŽ624, DŽ, KŽ, Ds daugiau arba tiek, kiek kiti, suvalgyti, įveikti valgant: Aš aną atválgiau, t. y. daugiau suvalgiau kaip jis J. Geras tau be piemuo – tris vyrus atválgo Š. Geras darbinykas už du atválgo Blnk. Jy už keturias žmones atválgo, valgo ir vemia, valgo ir vemia Slm. Vaikai atsigulė be vakarienės, tai ryte dukart atválgė Smn.
^ Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom (visiškai) atválgo Asv.
2. intr. Slm suvalgyti už kitą: Kad aš nevalgau, tu už mane atválgyk Ėr.
3. intr. privalgyti už kitą laiką: Pernai atválgėm grybų ir už šiuos metus Vrn.
^ Neatválgysi už nebūtą (ką praleidai, tas ir dingo) Rs.
| refl.: Grafo rūsiuose buvo tiek maisto, kad galima buvo už visą pereitą laiką atsivalgyti! B.Sruog.
4. tr. J, KŽ valgyti pas tą, kuris anksčiau buvo vaišinamas: Pas jus valgiau, kada jūs pas mane ateisit atválgyt? Zp.
| refl. tr.: Skolą atsiválgyti KI7.
5. intr. Kpč kurį laiką kur maitintis: Atvalgiau dieną pas juos, einu vėl Saliamutės galan J.Balt. Jis, būdavo, dieną atválgęs pas kitą eina Dbč.
6. tr. Grv atšipinti valgant (ppr. ką rūgštų): Atválgiau dantis [nuo obuolių] Rs.
| refl.: Dantes atsiválgė, ką plutos ankąst negaliu Grv.
7. refl. LL119, Š, DŽ, KŽ iki soties privalgyti, prisisotinti: Nueisiu svečiuos, tai nors medaus atsiválgysiu Ds. Piernykų tai ir vaikai greit atsiválgo Slm. Grybų greit atsiválgai, kap tos žuvelės be kaulų Aps. Atsiválgiau obuolių, dantes bijos Drsk. Valgėm valgėm i negalėjom atsiválgyt Kdn. Nu jau dėl to dabar tai ir aš atsiválgysiu žuvų! Sdk. Negali atsválgyt, kokios skanios bulbos Aln. Ir gėrė, ir valgė visi, kas ko panorėjo, atsigerti, atsivalgyti negalėdami V.Krėv.
ǁ Ds, JnšM, Rod apie labai gardų: Grikinis blynas atsiválgyt nemožna Švd. Gardi bulbienė – neatsiválgysi Ėr. Morkvelės intarkavok, cibulio indėk – neatsiválgysi viralo Klt.
| nj. ž.: Neatsivalgomas y[ra] pyragas, iškeptas viename pečiuo[je] su vėdarais Šts.
8. refl. Snt, Alv daug ar ilgai valgant pasidaryti negardžiam: Pienas niekada neatsiválgo, iž mėsos – atsiválgo Švnč. Neima lašinių nei burnon, jau atsiválgė Ps. Atsiválgė per ilga lašiniai Dglš. Vienuolika avių papjovė, tai atsiválgė man tas lajus, per ilgą laiką negalėjau nei žiūrėt Pv.
| prk.: Aš jau siuvimo atsiválgiau (įgriso) Kn.
^ Ir gera duona atsivalgo KrvP(Lb).

×daválgyti (hibr.)
1. intr. Erž, Slm, Ad pakankamai privalgyti: Mano vaikai vargo regėję: i nedaválgę, i nedasvilkę Dglš. Kad ir nedaválgę, nedaapsiavę, nedaapsitaisę buvom, ale linksmu buvo Kp.
^ Geriau nedaválgyt, ką paskui rūgaut Aln.
2. tr. baigti valgyti: Davalgau, davalginėju D.Pošk.
įválgyti K
1. intr., tr. Š, J.Jabl, Rtr, DŽ, NdŽ, OGLIII317, Grdž, Alk, Žvr, Slv, Al, Vrn pajėgti, galėti suvalgyti: Ligonė įválgė šiandien šmotą J. Vyrai visi daugiau įválgo Erž. Visą dieną nevalgę daug gali inválgyt Rmš. Neseniai valgiau, daugiau negaliu inválgyt Kt. Kažin kas čia man yr, kad nebeįválgau Skr. Ojė, neįválgysi – kepta silkė baisiai sūri! Pc. Karšti tie kopūstai, kas juos įválgys! Jrb.
| Viena [gaspadinė] sakanti, kad muno šeimyna didžiai įvalgo, o antra sakanti, kaip muno šeimyna nieko neįvalgo S.Dauk.
2. tr., intr. N, J, NdŽ, KŽ, Ktk suvartoti maisto, suvalgyti: Ligonis blogas, nieko nebeįvalgo; ką tik įválgys, tuoj išvemia Š. Kaip tik ką įvalgau, tai ir maudžia Sv. Kas mažai mėsos įválgo, tas ilgai gyvena Dkš. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius traukia, tai pardien valgau valgau, vakare jau inválgau Slk. Tai inválgiau tuos metus žuvų! Lp.
| nj. ž.: Ką tik įválgo – vema Užv. Par daug įválgiau, i vėl atsiranda negerai End.
3. tr. valgant ką nors įryti: Aš kaulą įválgiau Alk. Tamsoj nesmagu valgyt – dar gali kokią musę įválgyt Žvr.
| prk.: Mes gana gerai žinojom, kad mes nuo uždraustojo medžio smertį įvalgysim prš.
4. tr. ko kenksmingo užvalgyti: [Jautiesi] taip, lyg būtum ką įvalgius ir norėtum vemti Mš.
5. refl. J, RtŽ, KŽ, Aln daug privalgyti, įsitraukti į valgymą: Nenoromis nenoromis, o kai įsiválgė, tai už visus daugiau suvalgė Š. Nieko sau: gali valgyt įsiválgęs Jrb. Išsyk nenorėjo, paskui įsiválgė Snt. Nenorė[ja]u – valgiau valgiau ir insválgiau Prng.
6. refl. įsipenėti, įsiganyti: Kūdas buvo, paskui insválgė, pariebėjo Prng.
7. tr. valgant įsiskolinti: Šimtą auksinų esi jau tamsta įválgęs: trečias mėnuo nieko nemoki Š.
| refl. KŽ: Esmu skolingas, kur įsiválgiau, t. y. ant duonos (= duonai) žyčijau J.
8. refl. prk. įsigraužti gilyn: Jei ženklas pasiliekt, kokį pirm regėjo, bei toliaus neįsivalgė ant odos, tada turi jį plebonas vėl septynias dienas užrakinti BB3Moz13,5.
išválgyti K, Rtr, NdŽ
1. tr. R42, MŽ57, N, Š, DŽ, KŽ, Sn, Lkš, Erž, Ul visus ar viską (iš indo, iš vidaus) suvalgyti: Keleivis išválgė visą bliūdą košės J. Viską išválgėm, matyt, pagada bus (juok.) Snt. Dabar išválgyč bliūdą degtienės, ai kokia skani buvo! Užp. Kartą jos didybė per pietus paėmusi kaulą išvalgė smegenis ir jį vėl padėjo į dubenį J.Balč. Pastatai kuliešį, teišválgo ik dugni LzŽ. Peržiem penkis ar šešis duonkepius [saldės] išválgom su bulbomi Kpč. Batvinių lėkštelę išválgau, ir gana Vp. Nebeišválgysiu aš viso bliūdelio, tik prižagsiu Plvn. Ir kaip buvo išvalgę javus, iš Egipto atgabentus, bylojo jų tėvas jumpi BB1Moz43,2.
| nj. ž.: Tiek smetono liuobi išválgyt, tai da nemirsi! Slnt.
| prk.: Marti anytai daug sveikatos išválgė Dglš.
^ O jūs neišválgėt – gausit su ubagu gulėt! Grk. Išvalgyte neprisivalgysi, laižyte neprisilaižysi MŽ171.
| refl. tr., intr. KŽ: Tokiai didelei šeimynai valgant, veikiai išsiválgo aruodas Š. Nėra, išsiválgėm ryto viralą Db.
2. intr., tr. Ėr kurį laiką valgyti: Visą amžių gražiai neišnešiosi, skaniai neišválgysi Jnš. Visą gavėnią sausai išválgydavom Škt.
| nj. ž.: Aštuonias savaites reik išválgyti su pasninku Krž.
3. tr. valgant nudilinti: Priekis mano dantų išválgytas – pusantro dantelio liko Mlt.
| refl.: Smagenys išsiválgė – silkės nesukramtau Klt.
4. refl. iki soties prisivalgyti: Kad mane paimtų šitas virėjas [į pačias], tai aš nor išsiválgytau (ps.) Ūd.
5. refl. nj. ž. pasivaržyti, kas daugiau suvalgys: Eisva išsiválgyt: katras didesnę porciją suvalgysiav Šts.
6. tr. LL288 išėsti, išgraužti: Kirmėlės jo (Erodo) kūną visą išvalgė, kaip antai, maitą kokią išvalgo BPI112. Šašai išpūstydavo kaip valgyti išvalgydavo visą kūną žmogaus BPI188.
◊ mažai̇̃ kõšės išválgęs apie labai jauną: Pačiai nėr ko galvą sukt su dukteria – mažai̇̃ dar kõšės išválgius Jnš.
nuválgyti K
1. tr. Š, KŽ kiek nuo paviršiaus ar dalį suvalgyti: Mėsą nuo kaulų nuválgyti NdŽ. Vėl mano duona nuválgyta NdŽ. Buvo pilna puodynė sviesto, dabar jau nuválgėm trečią dalį Ėr. Silkę pajemu, nuo galvos lig uodegai nuválgau Žl. Nuválgyk kiek, tada vė užpilsiu Dglš. Nuválgiau sūrio galą PnmA. Ačiū, pavalgiau, matai, kiek nuválgiau Sk.
| nj. ž.: Nenuvalgytą obulą pametei! Ar tas yr nuvalgymas? Šts.
^ Kas nuvalgo košę nuo kočėlo, tas gauna vyrą su ilga nosia Prn. Da penki žmonės šeimynos prisidėjo – nuválgysit nuo galvos plaukus Slv.
| refl. tr., intr. Š: Jau nemažai kopūstų nusiválgė DŽ1.
| Košės buvo visur tiek daug, jog tas, kas norėjo eiti į miestą, pirma turėjo kelią nusiválgyti (ps.) NdŽ.
2. tr. Al nurinkus suvalgyti: Vyšnės (uogos) nuo medžio nuválgytos KI7. Kai nuválgysim vieną ežią [svogūnų], pradėsim kitą Jnš. Buvo dvi obelaitės alyvinės – tuos (obuolius) baigiam nuválgyt Gs.
| nj. ž.: Vaikų mažiau, rasit nenuválgo [uogų] Krtn.
3. tr., intr. pavalgyti: Nuválgyti ką ten padarei? NdŽ. Šiandie gardžiai nuválgiau Mrj.
4. tr. Bgt daug suvalgyti: Mėsos da nuválgo, ir gurkliukas yra Kt.
ǁ įstengti viską suvalgyti: Po dešimts metų obuolių nenuválgysi – sodas užaugs Pc. Tų lašinių vienas nenuválgysi! Šd. Dirbk ir valgyk, kiek nori, ir mėsiško, pieniško nenuvalgoma M.Katk.
| refl. tr. nj. ž.: Meisą valgo, po bekoną katrą metą nusiválgo Akm.
5. tr. Mžš valgant nuskriausti, apvalgyti: Kad tik nenuválgytų vaiko [didesnioji] mergaitė Rm. Vienas brolis vis kitą brolį nuválgydavo Grž.
| nj. ž.: Pri būrio tavi nuválgytum, nognai lėtai valgai End.
ǁ valgant skurdinti, viską suvalgyti: Juk dykai negalime tamstų nuvalgyti Pč.
| refl. I: Nusiválgę tie linkuviečiai, kad teip nieko nebeturi Lnkv.
6. tr. nj. ž. valgant įveikti, aplenkti: Valgykiavos – katras katrą nuvalgysiav Slnt.
| refl. Grž.
7. tr. įstengti nuryti: Drugiu serga ir nieko nenuválgo Tvr.
8. tr. Dg valgant nudilinti: Aš senas, ir mano dantys nuválgyti Prn. Senoji Rozalija atrinko iš krūvos kreivai nuvalgytu šonu medinį šaukštą, atkišo man J.Balt.
| refl. nj. ž.: Jis dantis turėjo, ale negalėjo valgyt, kauliukai nusiválgė, paliko kaip gyvanagiai Skdv.
9. tr. nugraužti, nuėsti: Regi, kaip kirmėlės kopūstus nuválgė Ds. Ištiesk savo ranką ant … žiogų, idant anys ant Egipto žemės ateitų ir nuvalgytų visas žoles ant žemės BB2Moz10,12.
| prk.: A ugnis tave suės ir kardas nužavins, jis tave nuvalgys kaip vabalai BBNa3,15.
paválgyti KBI11, Rtr
1. intr. Sut, N, K, M, LL158, L, DŽ, KŽ baigti valgyti: Dabar ir jie turėtų būti pavalgę J.Jabl. Valgykite dabar, paválgykite, tuomet pakalbėsime! NdŽ. Tas stalas paválgė, paskiau kitas stalas [valgo] Rm. Pakol paválgysi, tai ir išvažiuos Mlk. Pavalgius reikia šiek tiek pagulėt, kad taukai aplink bambą apsisuktų (juok.) Tvr. Par gerą gaspadorių paválgęs prigula An. Rimas čiūkš čiūkš paválgė, apsitaisė – ir nebėr Kp. Pienas tik paválgius ažusemt Btrm. Buteliuke mažutės, baisiai karčios ropeliūtės – paválgius gert Klt. Pavalgęs ėmė kepurės ieškoti J.Bil. O kol valgė, tai gardavo, o paválgius ligą gavo DrskD240. Mes pavalgę eisma gulti, rytą ankstie kelsma kulti D110.
| nj. ž.: Aš paválgysu ir eisu lauko LKT100(Krtv).
^ Ka nepaválgei, tai su paršais pabaigsi Bgt. Jei pavalgei, duok katei nosį nulaižyt LTR(Šd).
| nj. ž.: Paválgiau, atsisukau – i vėl noriu valgyt Nmk. Paválgęs – dirbti, pasenęs – mirti LTR(Šll).
| refl. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Snt: Šeimyna pasivalgę po savo patalo sulindo Žem.
ǁ tr. Sb tam tikru laiku baigti valgyti patiekalus: Jis paválgė pietus, pavakarę J. Onelė pavalgydavo pusryčių ir bėgdavo į lauką Žem. O ką žmonės pas jus daro vakarienę paválgę? Jrk. Pusryčio paválgom ir einam linų brauktų Šmn. Ažugavas paválgo, tai septynias nedėlias mėsos nekliudo Vdn. Pavalgius pusrytį užeina [bernui] didelis miegas SI183. Tik pietų parvažiuoja paválgyt, tai par dieną nėra namuose jo Krs.
| nj. ž.: Ankstie reik kelties, ankstie išverdam [pusrytį], ankstie paválgom Klk.
| refl. tr.: I ma[n] dvidešimt markių įdėdavo pietus pasiválgyt Raud.
| nj. ž. End, Pln: Pusrytį pasiválgysi ir išeisi linų rauti Nt.
2. tr., intr. LzŽ, Nj, Ker panaudoti maistui: Jis nusipirko sau paválgyti NdŽ. Neturėjo nė tam kartui ko paválgyti NdŽ. Bulbų su pienu paválgai – užtenka pardien Dkk. Jau tinimą atleidė, paválgiau rūgusio pieno Dgč. Galva sukas, kai girtuoklių paválgysi Aps. Girninių [miltų] duonos paválgai Pls. Nieko nepaválgai žuvų, kas tę tos žuves Klt. Primaišyk gaidžio, tai paválgysim Žrm. Parejo rugius pjovę, agurko paválgė su duonyte, ir gerai Kpr. Kad jau yra žirnių pavalgomų, tai jau yra ir riešutų Sln. Ažugavose paválgai pieno, tai paskui tik po Velykų Žl. Ažneškit, tegul medaus paválgo Nmč. Linus pasėjus sėjėjui duodama kiaušinių pavalgyt LTR(Mrc).
^ Kai pakrutėsi, paválgysi kai su medum Švnč. Kai paválgysi kariuomenės duonos, lėksi namo kai pakaustytas Švnč. Pavalgęs pieno kap arklys šieno ilgai netęsi LTR(Mrc).
| refl. NdŽ: Pasiválgė vieną kartą, atejo dar Gr. Aš ne skyt [vyšnių] atėjau, pasiválgyt Skr. Da žirnių pasiválgė i jau neatsikėlė žmogus (mirė) Slv.
| nj. ž.: Pasisėskiam i pasiválgykiam Šv. Aš pasiválgau pati, ką turu Rsn. Tinklelį įleis savie pasiválgyti [žuvų] Plng. Skiestinės košės pasiválgysiu ir išeisiu į Kulius, į bažninčią Kl. Pasikrėsk, pasiválgyk, gal i gausi tą savo obulą (ps.) Gd.
3. tr., intr. N, KŽ, LzŽ, Kbr, Žg, Km, Švnč, Dglš, Arm, Asv, Pv pasisotinti valgant: Daug nesuvalgo, maž nepavalgo, t. y. kur daug šeimos, parteks, o kur maž, neteks duonos J. Abu vieno viščiuko nepaválgys NdŽ. Gyvenu ne ant ledo, galiu dar kitam duot paválgyt Gž. Šitep paválgę galim eit ir akmenų skaldyt Drsk. Aš gi soti, paválgius Avl. Ė kap paválgęs, tai ne bėda LKT355(Nmč). Susėdam visa draugė, kad paválgom! Eiš. Buvom linksmi ir paválgę Kč. Ir paválgius, ir prisdengus Slk. Jam ir paválgyt reikia, ir apsisegt Btrm. Ką ažsidirba, reikia paválgyt, apsvilkt Ad. Da ir paválgau neblogai, ir matau, tik viena ausia nebegirdžiu Skdt. Mūsų tėvas tai da ir paválgo Skp. Reikia ir paválgyt duot žmogu[i] Rod. Aš daugiau badum būnu, kap aš paválgau Pls. Tu gi, Kazimier, pavalgyk gerai an kelio, da ir pasimk KlbIV82(Mlk). Jum nėr kada ir paválgo Lnt. Ko paduodi, tai to paválgo Pl. Pieno yra, višta kiaušinį sudeda, i paválgom Klt. Kurgi nebus stora – paválgyt kiek nori, ko nori Slk. Darbas reikia dirbt, ale reikia ir paválgyt Krns. Nelabai aš noriu valgyt – namuose paválgęs Pšš. Ko tiktai jis norėjęs, to pavalgęs Sln. Atėjo paskirtoji valanda – atsisėdai, pagėrei ar pavalgei Vaižg. Pavalgė, atsigėrė [kareivis], padėkavojo tam senukui už jo dovaną BsPIV7. Prausdamasis i atsigeria, i paválgo (labai prunkščia, taškosi) Plv. Ko verki – nepaválgius, nepaklota, neužklota!? Lb. Savęs neskriaudžiam, paválgom pilna burna Mrj.
| nj. ž.: Negaliu sakyti, paválgiusi buvau, apauta Všv. Menkai paválgęs žmogus, iš kur ans nebūs pardžiūvęs End. Kas paslinko darbuoties, visi buvo paválgę Trkn.
| prk.: Tai gražiai kalba, jo kalbos paválgai Vlkv. Oi dukrele mano miela, aš pavalgiau atodūsių, aš pavalgiau atodūsių, atsigėriau ašarėlių LLDIII699(Lyda). Aš paválgius, broleli, didžio vargelio Vlk.
^ Tei[p] kai šventą dieną paválgėm Erž. Paválgiau kap per Velykas Dkš. Vaikeliai, kap par momą paválgaita! Rš. Sveikas paválgęs! KII363. Kai paválgysi, tada bus dėkui Trgn. Kad kas paválgytų, būtų gerai (sakoma labai pavargus) Erž. Jau aš paválgiau duonos pas visokius (visko patyriau) Vrn. Da kad nevalgei šitos duonos, tai da pavalgysi Ktk. Be savo duonos esi nepavalgęs LTR(Kš). Gardus tik paragaut, o ne pavalgyt KrvP(Jnš). Namie paválgyk (Nueik pavalgęs Pnd), tai ir svečiuos gausi Ukm. Kad nepavalgei – neprisilaižysi Gdž. Jeb ko valgai, by pavalgai M.Katk. Šiandien paválgiau, o ryt Dievas duos Jz. Kasdien gražiai nepanešiosi, gardžiai nepavalgysi LMD(Pšl). Nekramtęs nepavalgysi LTR(Zp). Ko ana te važiuos – paválgius šikt! Žl.
| refl. R, MŽ, TS1899,12, NdŽ, LzŽ, Asv, Kb, Lzd: Mažumą pasivalgyti N. Sotinai pasivalgiau, prisivalgiau D.Pošk. Dėkui, aš jau pasiválgiau Lkč. Pasiválgau, pasigeriu, gerai viešnagėt Mlt. Tegul pasiválgo ir eina! Kš. Į stotį aš pasiválgiau ir pasilsėjau Plšk. Ir aš eisiu, duos man įsigert ir pasiválgyt (ps.) LKT395(Lz). Prie itokio darbo lengvo, tai kap pasválgo, tep gerai Vrnv. Pasivalgė iš tos savo skrynutės ir nakvoja BsPIV7. Taigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo po tam mums duos riebiaus pasiválgyt K.Donel. Eik, Sigute, eik, dukrele! Šilta duona šiandien kepta, rūgšti gira vakar raugta: pasivalgai, atsigeri! VoK133(Mrj). Pasivalgę kaip privalo, mudu eisiv ir prie dalgio A1885,70. Pasigėręs, pasiválgęs matušaitei dėkavosiu JV980. Pasivalgęs, pasigėręs bizyk namon gulti! KlvD175. Eikit pakajuje, susišildykit ir pasivalgykit BtJokL2,16.
| nj. ž.: Tai bent gerai pasiválgiau! Slnt. Gerai paválgos i drūktėjas Krš. Dirbo kaip arklys, o atlyginimą tegavo paválgyties ir apsidaryti Bdr. I paválgyties blogai tebuvo, o darbo daug Krt. Kažkas negerai yra – atrodo, ir skaniai buvo, o paválgiau kaip par torą Vkš. Pasiválgiau kaip į rugpjūtę Krt.
^ Sėskis, namie pasivalgysi PrLXVII17.
| nj. ž.: Vis tik pasivalgė gerai duonelės (ilgai gyveno) Žem. Meldusys reik ir pasivalgyti Jn(Kv). Kas pasiválgęs neeita gulti, tas y[ra] slinkis Kin.
ǁ J.Krišč, LTR(Srj) pasimaitinti (apie bites).
4. intr. Dg sugebėti, galėti valgyti: Jie paválgo be pinigų NdŽ. Kaip jis te paválgo su taim trim dantim?! Mžš. Da pats paválgo, pats paskelia, pats atsigula [ligonis] Eiš.
5. tr. NdŽ, Rod, Dsn suvalgyti: Jei nežinotau, tai ir paválgytau Stk. Morkvas nuog lauko paválgo Dv. Visiemu svotamu gana: in stalo nė kąsnelio, o po stalu nė kaulelio – visa paválgė Dv. Valgis – ne padarynė: paválgyti gali viską Tlž.
| refl.: Ir pasválgo, kap draugė nemaža Asv.
6. tr. suėsti, sugraužti: Bjaurios ir liesos pavalgė (viršuje suvalgė) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,4.
| refl.: Stojose vilku, susigavo avį, pasivalgė DS309(Stak).
| nj. ž.: Anam (zuikučiui) valnu pasiválgyti, atsigerti ir pasidžiaugti BM377(Plng).
ǁ refl. prisilesti: Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė … ir pasiválgiusios pliuškėjo pasaką savo K.Donel.
papaválgyti (dial.) tr. viską suvalgyti, pasisotinti: Vitvisi kartu sėdasi ir papaválgo Dv. Draugė ma[no] papaválgė, o ma[n] nieko nepametė Dv.
| refl.: Ar jau papasválgėt, vaikai? Dv.
parválgyti tr.
1. bevalgant sudilinti: Aš parválgiau dantis in duonos plutas Kt. Tai aš jau ir dantis parválgiau an šitos duonos Sdk.
^ Dantis parvalgei, šikną praperdei ir Punios neregėjai LTR(Mrc).
2. suvartoti valgant, suvalgyti: Daugiau parválgom, kap uždirbam Vrn.
3. praleisti valgant, pravalgyti: Nei daug pargėriau, nei daug parvalgiau – rymo balnelį, šyvą žirgelį TDrIV1(Vlk).
◊ danti̇̀s parválgė apie gerai nusimanantį, įgudusį: Ant šito danti̇̀s jau parválgęs Lš.
pérvalgyti KŽ
1. tr. BŽ364 valgant aplenkti, įveikti: Jis visus pérvalgo NdŽ. Kitas mažas senį pérvalgo Rod.
| nj. ž.: Eisiav išsivalgyti – katras katrą párvalgysiav Šts.
^ Ne žmogus duoną pérvalgo, bet duona žmogų Rod.
2. tr., intr. Š, BŽ156, NdŽ, DŽ1, Rmš, Km, Alks, Dkšt, Ad paskubomis, truputį užvalgyti, perkąsti: Vienas žmogus tai ką parválgai, ir gerai Slm. Pérvalgiau ben kiek avienos raumeniuko Skp. Palauk, duok pérvalgyt! Blnk. Tėvas pérvalgė ant greitųjų ir išvažiavo Ds. Reikia pérvalgyt ir eit Aps. Pérvalgė kruopelę i nuej[o] Dglš. Gauna gal par žmones ką pérvalgyt Ob.
ǁ tr. tam tikru laiku paskubomis suvartoti maistui duodamus patiekalus: Pietus parválgo kiek ir vėl lekia darban Krs.
3. tr. įstengti suvalgyti: Nepérvalgau daug bulbų Dglš.
4. intr. per daug privalgyti, apsivalgyti: Dabar visas svietas pérvalgo, ir dar negadna (negerai) Dv. Ana tę pérvalgė, šta jai negerai pasdarė LzŽ.
| refl. N, L, LL186, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Skrb, Aln: Persivalgau, persiėdmi R359, MŽ481. Jijė pársivalgė, t. y. daugiau valgė, kaip reikia J. Valgait kiek lenda, liš nepérsivalgait LzŽ. Skanumas tų virtinių: kad neparsiválgyčia! Mžš. Daba tai geresnių laikų nebesulauksi – parsigėrę, pársivalgę! Žg. Du dalykai tikri: žmogus ridikų nepérsivalgis, karvė burokų nepersiės Krs. Rudinį … prylaidus ir paršus paskerdus … vaišino savo šeimyną … lig parsivalgant S.Dauk.
| nj. ž.: Bado nematėm, o pársivalgę vėl nebuvom Ub. Kokie skani kopūstai, tu galėjai parsivalgyti! Vgr.
^ Dukart pilvą sopa [šykštuoliui]: namie nedavalgo, pas svetimą persivalgo Mrc.
pieválgyti (dial. ž.) intr. Kin nj. privalgyti: Mes esam apsirėdę ir pyválgę Rmč.
| refl.: Tu tų žievių pysiválgai – ema piktis Kin.
praválgyti tr.
1. Asv valgant pradilinti, sugadinti: Dantis praválgiau, akis pražiūrėjau, ir viskas jau Grv. Aš jau dantis praválgiau Ig. Vėderelio nepraválgiau i dantų neturiu Dglš.
| refl. Mrc, Grš: Sako, dantys prasikalba, ne tik prasiválgo (sakoma plepiai moteriškei) Mlt.
2. J, Š, Rtr, LL186, NdŽ, KŽ, DŽ1, Vb, Rm, Mžš, Avl, Klt, Auk, Graž išleisti, išeikvoti valgiui: Praválgėm drabužius, patalynes, viską Ldvn. Valgot valgot ir praválgot, nieko neturit Vj. Ką par vasarą uždirba, tą par žiemą praválgo Skrb. Ką uždirbdavo [Gugis] – pravalgydavo, o ko nepravalgydavo, tuojau pragerdavo V.Krėv. Par metus biednasis praválgė šimtą rublių ir pradėjo vėl badmiraut BM133(Klov). Da kol turėjo pinigų, tuos pinigus pravalgė, paskui pravalgė ir arklius, ir bričką BsPIV233. Nedaug pragėriau, nedaug pravalgiau: rymo balnelį, šyvą žirgelį KrvD185.
| Žemę bandelėm praválgis (iš turgaus grįždavo bandelių prisipirkęs) Šmn.
| refl. NdŽ, Mrj, Sb: Pilvotas žmogus nebus bagotas, anas prasválgo Krns. Kad neprasigersi – neprasiválgysi Kp.
| nj. ž.: Prasiválgiau išposnykavęs visą gavėnę, neužteksu nė piningų Šts.
3. valgant nuskriausti ar aplenkti, apvalgyti: Tegul sau valgo, nepraválgis Slm. Atsiskirkim bulves, tai nė vienas kitą nepraválgysim Gs.
4. valgant sunaudoti: Ka būt medžiotojas [vyras], tai mėsos negalėtum praválgyt Upn.
5. Mrj kiek nuvalgyti.
◊ danti̇̀s (dañtį Al) praválgė Ppr, Msn, Bgt; TŽIV511(And); dañtys praválgyta apie gerai nusimanantį, įgudusį, ilgai ką dirbus ar darius: Dėl sviesto gerumo manęs neapgausi – danti̇̀s sviestu praválgiau Mrj. Kaipgi nežinosi, kad jau čia žmogus danti̇̀s praválgęs ant šito darbo Kkl. Danti̇̀s praválgiau an kaladų (veždamas rąstus)! Lp. Nemokyk melžt, aš i danti̇̀s praválgiau prie tešmenio Ps. Kur nebus jos audeklas geresnis?! Beaudžiant jos ir dañtys praválgyta, ir šikinė prasėdėta Prng. Šitam darbe danti̇̀s praválgęs, šikinę praperdęs Dglš. Danti̇̀s praválgei, o dar nežinai, kaip paskaityt Čk.
priválgyti
1. intr., tr. SD163,260, R, R299, MŽ, MŽ400, D.Pošk, Sut, I, K, J, LL103, L, Š, Rtr, DŽ1, KŽ, Žl, Lt iki soties pavalgyti: Neprivalgau duonos N. Visi valgė ir priválgė NdŽ. Priválgyti už tris dienas NdŽ. Žolės priválgom ir vis tiek dainuojam (bado metais) Ad. Aš valgius ir priválgius šiandie Slk. Nieko daugiau nenoriu, lig davaliai priválgiau Mlk. Kai sausiai ką suvalgau, rodos, nepriválgiau, ir gana – reikia sriubos Aln. Tai mat par tris kartus jis šiaip teip jau priválgė Sb. Kai jy pati priválgant[i], tai, kas liko, duodant[i] vaikam ir močiai Slm. Šita piemenė vis aplaupo ir aplaupo duoną, vis nepriválgo Šmn. Viena karvė – pieno priválgyt nepriseidavo Dgč. Rūgyto pieno privalgė – pilvas pukši Ad. Priválgiau plyštinai Ds. Aguonų priválgius miegas jema JT384. Galgi atejo priválgyt, – pasgrožėt atejo boliun! Klt. Kadai grūšių tai priválgydavom! Dglš. Didelė čia manta tie tavo obaliai, nueisiu pas dėdę ir priválgysiu, kiek noriu Skrb. Privalgė seno, ir sopa kriūtinę Klt. Tas jau būt priválgęs, bet katė užmynė jam ant kojos (ps.) Nm. Vaike, priválgydams ir gerdams mandagiai elkis K.Donel. Kam išbėgai taip, prastojęs kaimenę kiaulių? … Ar reikėjo tau bensyk išgyt nepriválgius? K.Donel. Pilna burna priválgote ir dar negerai! Pv. O ėmęs septynetą duonos … laužė ir davė mokytiniamus saviemus … Valgė tad ir priválgė visi DP299. Jie valgys, o neprivalgys CII367. Turėjo duoną valgyt sverdami, o valgydami neprivalgyt ir išdžiūti rūstybėje tavoj MKr41. Mes turėjom Egiptui ir Asurui pasiduoti, jeib duonos privalgytumbim BBRd5,6.
| nj. ž.: Kaip jau begalia būti geriau, jug y[ra] priválgę kožnas vienas, ko tik nora Kl. Rods, jei košės nepriválgei, ta nepavalgęs esi Lž. Užgavėnių dieną tiek blynų priválgęs, ka susirgęs Gd. Anos valgoma liga: valgo i neprivalgo Šts. I ką tu ten gali darbininkas priválgyti iš tos pusės silkės KlbXXXII(1)68(Ms). O dabar žmonys y[ra] priválgę i piningo tura, o dainos nebėra End. Tos meisikės nebuvo lig priválgant nė vaikams End. Aš geriau priválgiusi mirsu negu išalkusi Sd. Par gavėnę – sykį priválgyti, o dusyk užsikąsti [kasdien] Žlp.
| prk.: Dulka te pas bulbas, žemių priválgo kiek gana! Jon. Eikš valgyt. – Jau privalgiau šiandien ir ašarų B437,808, PrLXVII3. Jau privalgiau iš ašarų N. Jis ant savo neprietelių atsitiešytų, kur kardas ės ir iš jų kraujo privalgys ir apsigers BBJer46,10.
^ Su tavim ūtaryt, tai reikia geležinių pupų priválgyt (būti labai kantriam) Švnč. Su juo kalbėt reikia pupų priválgius Zr. Važiuojam tykiai, kap muilo priválgę bobos Ad. Priválgiau kap agurkas Dkš. Priválgiau, kad pilvas aukščiau bambos užsirietė Vlkv. Privalgiau teip, kad blusą ant pilvo sugaučiau LTR(Šmk). Priválgiau lig kaklui Ds. Priválgė iki ausų Vlkv. Privalgiau kai ant tėvo šermenų B. Privalgė kaip per Užgavėnes PPr289. Privalgiau, net šonkauliai braška Kp. Priválgiau – nat krosnis griūva (raugėju) Alks. Oi! Kaip aš jau priválgau – žvirblis sulesa daugiau Jrb. Nė ko skubytis [tekėti], priválgysi da tos košės, paspėsi Jnš. Aš ženijaus dvidešimt aštuonių metų ir davaliai tokių pyragų priválgiau Brž. Pyragų privalgęs nedaug tenudirbsi LTR(Auk). Namai ne blynais dengti – neprivalgysi LTR(Vv). Ateik priválgęs, ir čia gausi Sch74; B, LTsV254(Grk). Kad namie privalgysi, ir kitur ką gausi J.Jabl. Ateik neprivalgęs, ir čia (svečiuose) negausi KrvP(Ps). Jei valgyte neprivalgysi, laižyte neprilaižyti B436,855. Kad neprivalgei, neprilaižysi Nj. Jei neprivalgei, tai ir neprigramdysi Lš. Darbus, kad ir mažą gauna algą, taip pat privalgo S.Dauk. Privalgęs daug nebūsi bagotas, o tik pilvotas LTR(Vdn).
| nj. ž.: Druska ta ne duona, anos nepriválgysi Pln. Jei esi sveikas, i bagotas – priválgai a juodos, a baltos [duonos] End. Lig nosės priválgę dabar visi būna Všv. Ka išsižiočiau, būt matyt – tiek privalgiau! Rs. Suspėsi, suspėsi dar, priválgysi to pyrago End. Toks muno gyvenimas: nė išalkęs, nė priválgęs Jdr. Maža maža karvikė bebėgdama privalgo (ritė) Grg.
priválgytinai
| nj. ž.: Tiktai builės su meisa i viskas, i tos meisos lig priválgytinai Kl.
| refl. tr., intr. MŽ, MŽ171, D.Pošk, S.Dauk, N, K, Sut, LL96, Š, Rtr, DŽ1, KŽ, LzŽ: Vėdaro prisválgius [v]andenio tik norias LKT297(Kp). Dėkui, kad pi̇̀lna prisiválgėm Antz. Prisválgėm ir išsimiegojom lyg valiai Grv. Taigi dabar dešrų visokių bus prisiválgyt …, ir vargus visus užmiršę vėl atsigausim K.Donel. Tau kartais tropijas skūpai prisiválgyt K.Donel. Kap prisválgo to vereščėko iš silkių, tai vaikai skraido visą dieną, valgyt nenori Asv. I arklienos dvėsenos, i notrų prisválgiau [lageryje] Pst. Teruzga (murma) neprisivalgydami BBPs59,16.
| nj. ž.: Šiupinio su meisa prisiválgysi, tuokart liuobam eiti į kaimynus Krt. Bi ko prisiválgius toks esi susilenkęs žmogus, i gan Nt. Prisiválgyk, prisitašyk! Bdr.
| prk.: Aš jėvarėly pasėdėjau, atodūsėlių prisivalgiau, o ašarėlių atsigėriau LTR(Švn).
^ Jonas zaunijo kaip drignių prisivalgęs Tat. Prisivalgę juodos duonos užsimano pyragų LMD(Vlkv). Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juomi B418. Ale teip liuobam prisiválgyti lig kaklo Nt. Prisiválgiau, kad par pilvą kelių nematyti Šv. Prisiválgiau, kai ant tėvo šerminių̃ Grdm.
ǁ tr. valgant pripildyti: Netur tiek, kaip galėtų savo kūną apdengti alba pilvą privalgyti BPII198.
2. tr. per ilgesnį laiką atsivalgyti: Privalgysim košės, kai nebus duonos Ėr. Priválgiau jau ant savo gyvenimo mėsos, gana jau Nmč.
| refl.: Jau kopūstai prisvalgė, išvirk burokų Arm. Duona nigdi neprisvalgo Arm.
3. tr. priėsti: Jūs riebų valgysit, iki privalgą, ir kraują gersit, iki prigerią BBEz39,19.
ǁ prilesti: Balandis priválgo pilną gūžiuką ir nuneša vaikams, atiduoda Skdv.
| refl.: Tu, paukšteli miels! ne poniškai prisiválgai. Riebūs mūs lašiniai bei dešros tau nepatinka K.Donel.
suválgyti
1. tr. SD1215, H, H156, R, R34, MŽ, MŽ45, Sut, N, K, M, Š, L, LL176,323, Rtr, DŽ, KŽ, LD140(Dbč), Lt valgant viską ar dalį suvartoti: Mes suválgom, mum neatlinka Mžš. Pats duonos užsiminkei, pats suválgei Šd. Kiek čia pareidavom perkalėdžiu: duonos kepalą suválgei prie močekėlės ir eik [tarnauti] Sutk. Jeigu iš pečio išimtų, tai visą an karto duoną suválgytų [alkani vaikai] Kpč. Sausą blynelį suválgydavai i nieko daugiau Dglš. Gerai pasistiprino – pusė puodo suválgė Pv. Pietų vaikas parlėkė iš mokyklos baisiausia išalkęs: ką paduodu, tą suválgo Ukm. Kas pamatis geresnį sapnį, tam bus višta suválgyt BM7(Kp). Pirma – silkę suválgai ir nagus nučiulpi Pl. Gardu žuvis valgyt, kap suválgai – sotu GrvT54. Par rudenį išpjaudavai tuos gėrus, parduot neparduodavai, suválgydavai Pš. Nugarokaulį suválgė, i nėr kiaulio! Klt. Aš suválgiau du spirgeliuku, ir man gana Kvr. Kiek Užugavėniose liko mėsos nesuválgyta, tai taukais apleidžia Sb. Kai valgau – suválgau dvi stiklines [pieno], kai geriu – vieną Skdt. Suválgyk pieną, o tai kačiokas sulaks Mlk. Kai miegas nejema, tai reikia medaus šaukščiukas suválgyt Ant. Bent kiaušinėlį kokį suválgysi! Všn. Po ropeliūtei, po ropeliūtei i suválgiau par penkiolką dienų [vaistus] Klt. Pastatė pautienę ir suválgė LKKIII200(Lz). I ko tik nori, duosme, tik suválgai! Ml. Duo[k] vaiku bulbaitę suválgyt LzŽ. Jei rasdavo tie vaikai plutą, tai ir suválgydavo Plšk. Mes ir dirgėlių šaknis suválgėm, ir beržų žieves apgraužėm Kč. Kiek aš tę suválgau kai kielė Jnš. Suvalgė lig trupineliais KlbIV84(Mlk). Ate[jo] kokia boba i pradė[jo] jam ūturt: kad kirmėlę karalius suvalgyt, tai anas žinot, kas ką ūtura LTR(Brsl). Gėrė sugėrė visą žalią vynelį, valgė suvalgė visą baltą duonelę LLDII216(Srj). Suválgyt suválgiau priemenėn už durelių; kiek kąsnelių kandau, ašarėles lėjau DrskD219. Palaiką tesuvalgo Aaronas ir jo sūnus, ir tur tatai neraugintą valgyti BB3Moz6,16. Anys tavo dagą ir tavo duoną suvalgys, anys tavo sūnus ir dukteris ės BBJer5,17. Suvalgė ir sugėrė vis, kas te buvo BBDan14,14.
| Teip dažnai Christus priimtas, tačiau niekad nesuválgomas yra DP134.
| nj. ž.: Patys rugius kūlėm, patys malėm, patys kepėm, patys i suválgėm Pp. Išeidamas liuob viską uždarinės, ka pati nesuválgytum LKT88(End). Viską suválgėm, tavie nebliko Pln. O to pyrago tokį gnybelį kaip adatos bulę suválgė Ms. Valgyti nebuvo ko: motynikes (sėklines bulves) iškasė i suválgė Krš.
| prk.: Reikia tai ligai – tep greit tą žmogų suválgo Auk. Eš čionai gimęs, čionai noriu ir mirt: šita žemė manę išpenėjo, tegul ana manę ir suválgis LKT356(Nmč). Kiek žemelė suválgė svietelio! Dglš.
^ Važiuojam tykute (tylėdami), kap muilo suválgę Ad. Aršesnis griekas, kad nėra ką suválgyt Vžn. Nei valgyt ko, nei suválgyt Rod. Ma[n] atnešė plutą duonos, tai suválgiau kai medų Nm. Kai išalksi, tai ir šaltas bulbas suválgysi su medum (gardžiai) Ktk. Atrodo, šunį suválgyčia, kap noris valgyt! Dglš. Ne toj kirmėlė, katrą suválgysiu, ale toj, kuri mane suės Aln. Kad jo jau nėra – kruopas suválgė až jį (sakoma apie mirusį) LKKXIII128(Grv). Ką girtas suválgis, o ką mažas sunešios, tai neatsimins nieko An. Valgydamas neskaityk, atmintį suválgysi Dkš. Bėda be dantų, o žmogų suválgo NdŽ, Srj. Duona ne marti – suválgei, ir nebėr NdŽ. Duona ne marti – suvalgysi, kad ir karti Klt. Vienas duoną suvalgysi, o darbo vienas nepadirbsi NžR. Ką suválgai – ant vartų neparašyta Dl. Pilvas tai ne gromata: ką suvalgai, tas gerai Aln. Negaila, ką suválgiau, bet gaila, ką da liko Prng. Bagočius nesuválgo daugiau až biedną JT315. Bus dantis, kurs duoną suvalgys VP10. Kad suvalgei košę, imk ir puodą VP20, S.Dauk. Suvalgei veršį, pasim (pasiimk) i žarnas! Ml. Pats košės prisivirei, pats ir suválgyk Sv. Kad pirma suvalgei raumenį, tai paskui reik kaulą griaužt Sln. Suválgyk kampelį, Dievas duos sūnelį NdŽ. Kas suvalgo duonos kampelį, tas kūmystės paprašis LTR(Ds). Atlėkė paukštis be sparnų, nutūpė medin be šakų ir visa suvalgė be dantų (žiema) Slk. Dešimts dirba, o ką uždirba, trisdešimts du suvalgo (pirštai ir dantys) Jrg. Nupešė ne plūksnas, suválgė ne mėsą (žuvis) JT367.
| nj. ž.: Du kąsniu su sykiu nesuvalgysi Rs.
| refl. intr., tr. NdŽ, DŽ1, Ldvn, Sdk, Ktk, Ds: Kad ir po truputį valgai, vis tiek susválgo: nevalgęs nebūvi Aln. Kai pasmaišo daug svečių, i susválgo [lašiniai] Dglš. Šeimynai kaipmat ir susválgis [kiaulė] Žl. Gerai susválgė mėsukė Srj. Daba i susieis visi agurkai, susiválgys Erž. Dabar (žiemą) nėr kada pienui pasenėt, susválgo Klt. Beeidams susivalgė paskutinę bandutę – daugiaus jau netur BsMtI55-56. Kad ir rupesnė duona – susiválgo Alz.
| nj. ž.: Viskas susiválgos: jaučiai, karvės, didžiausios kiaulės Krš. Vežimais nebisusivalgo, kad sena širdis bėra Šts.
^ Duona susivalgo, drabužis susidėvi LTsV221(Ldvn).
ǁ tam tikru laiku suvartoti maistui duodamus patiekalus: Atėjo tėvelis, atnešė sūneliui jau pietus suválgyt Aru11(Grv). Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui rš.
2. tr., intr. NdŽ, Gg pavartoti maisto, pavalgyti: Posninke su pienu suválgiau, t. y. įžagau J. Duok suválgyt žmoguo Grv. Reikė buvo i blogiau suválgyt, i blogiau sunešiot Ad. Dar̃ žemės nereikia, geriau suválgo, sunešioja Dg. Pasnorė[jo] žalių lašinių – i suválgiau kiek Klt. Kai ką suválgau – nieko, o kada ką suválgysiu, tai po duobele kaip obuolys spaudžia ir spaudžia Slk. Ką suválgiau, tai man vėdarėlis sopa Nmč. Kokio pieno suválgysi: prėsko ar rūgštaus? Šlčn.
| Kai šilto suválgai, išgeri, tai jau geriau Krm. Rūgščiai kad ko noris suválgyt Dglš. Paprašė ko suválgyt Ker. Duodi ką suválgyt – kosulys nusistumia Klt. Visa sela eit išgert ir suválgyt, kad aš mirtau LzŽ. Ką turiu, duosu suválgyt Dbč.
| nj. ž.: Ka tik suválgau ką riebiau, dega dikčiai, degina rėmuo Trk.
| prk.: Teta, galėt jau pasnyką suválgė [vaikas] (apie nesilaikantį pasninko) Pv. Da nesam nė vienos Pelenijos suválgę gal su pienu ar su mėsa Všk. Dar nė vienos pėtnyčios nesuválgiau su lašiniais Dv.
3. intr., tr. J pajėgti, galėti (ppr. daug) valgyti, įvalgyti: Jis už du suválgo NdŽ. Kai jis sėda prie stalo, tai suválgo už tris Jnš. Mes da suválgyt i galim, ė krutėt tai nelabai Ck. Dar galiu nedaugaitį suválgyt ir darbuit Šlčn. Kiek ana suválgo, tai didelis nesuválgis Trgn. Pulke daugiau suválgai – až vienas kito Aln. I valgyt nesuválgai, kiek duoda [ligoninėje] Kvr. Kur tu te suválgysi – keturiskart duoda valgyt Grv. Daugiau suválgo, negu žudarbuja Rod. Šiandie viškum man nėr pakalnės: negaliu nė kąsnio suválgyt, nė gurkšnio praryt Krs. Ką gi seni begali̇̀ valgyt, ką čia besuválgai Kpr. Kasdien [vištos] pilia i pilia [kiaušinius], kap seniam – nesuválgysma Ad.
nesuválgomai adv.: Iš varguoliaus stojos didžturčiu, gėrybių nežino nė kur dėt …, mėsos, pieno, medaus, nesuvalgomai visko, kad ką gi! BsMtII227(Srd).
4. tr. valgant įstengti sukramtyti, sugraužti: Aš tep suválgau [mėsą], kap karvė ruginius šiaudus Plv. Kai buvo dantys, tai kaulus sugrauždavau, o dabar ir bulbos nesuválgau Žl. Kruopas srebiu srebiu, suválgyt nieko dantim negaliu Klt.
| nj. ž.: Ta neduok pone Dieve, šiandien duonos negaliu suválgyti Klk.
5. tr. išleisti valgiui: Penki rubliai suválgyta, penki išgerta Grl. Kiek diedas prageria, aš tiek nesuválgau i nesunešioju Klt. Šešios dukterys, septintas sūnus, aštunta pati – suvalgydavo algą benešant per dvaro kiemą Blv. Pirmam užveizdėtojui su jo įpėdiniais pavedė kleboniją Tauragės ir didžius piningus, kurius paskiaus Keidainių žydai suvalgė M.Valanč. Visi namai suválgyta ir pragerta Rmš. Ana (piemenė) mus su namais suválgis (apie daug valgantį) Dglš.
6. tr. NdŽ valgant sudilinti: Suválgiau vienus dantis Dglš. Tavo danteliai jau suválgyta Aps.
| refl.: Man nėra dančių, dančiai susiválgė Kr. Tau ir smagenys susiválgė Slm.
7. tr. suėsti, sugraužti: Katros žolės nesuválgis gyvuliai, tai galima bus sušienaut Dbg. Šeškas tai, matai, vieną [vištą] papjovė, suválgė Plvn. Pikta žvėris jį (Juozapą) suvalgė (paraštėje suėdė) BB1Moz37,20. Bei anys (skėriai) turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nug krušos (ledų) BB2Moz10,5.
ǁ sulesti: Ant obuolių užpuolė [varnos], visus baigia suválgyt Jon.
8. tr. prk. sunaikinti, sugadinti: Šitokis sunkus darbas visą sveikatą suválgo Ml. Sveikatą turma suválgė Dglš. Vėžys Meleniją suválgė suvis Dglš.
ǁ Gs, Ad pražudyti: Ana (anyta) mano gyvenimą suválgė Dglš. Žmonės įmanę vienas kitą suválgytų Mrj. Ot suválgė žmogų! Ir kas? Ne svetimi, ale savi Dbk. Dvi žmonas turėjo, abi suválgė Mlt. Pavydas žmogų i suválgo Dglš. O, kiek šitas kelias suválgė žmonių! Nmn. Oi tu bernužėli, oi balamūtėli, suvalgei tu mano visą gražumėlį LTR(Rgv). Melioracija suválgė visa: busilus, varles ir medų suválgė Drsk. Pamileisk, idant mano kerštą (viršuje rūstybę) ant jų įkirštų ir (juos) suvalgytų BB2Moz32,10.
| Jau suválgė kas mano skarelę – niekaip negaliu rast Dbk.
| refl. nj. ž.: Kiek žmonių susiválgės par mišką! Grd.
ǁ sudaužyti: Vaikai besimėtydami sniegu suválgė langą Dsn.
◊ [su] akimi̇̀s suválgyti apie labai ko norintį: Įmanytų – akim̃ suválgytų! Mrj. Tokios skanios bulvės: su akim̃s gali suválgyt Erž.
danti̇̀s suválgė NdŽ apie gerai nusimanantį, įgudusį.
Diẽvo teliùką suválgyti labai nusidėti, nusikalsti: Negi aš Diẽvo teliùką suválgiau, kad darban eičiau [sirgdama]! Jon. ×
dur̃nių suválgyti būti apkvailintam: Do nuo kaimyno dur̃nių suválgiau Dglš.
lãzdą suválgyti gauti mušti: Kiek lazdų anas suvalgė nuo pono, tai ir pora arklių nevežtų Švnč.
nórs suválgyk apie ką labai gražų: Mergytės teip gražiai aptaisytos, nórs suválgyk, kaip saldainėliai Pnd.
pas (par) Diẽvą teliùką suválgyti įgyti išskirtinumą, sėkmę: Kas tu – par Diẽvą teliùką suválgei?! Švnč. Gal par Diẽvą teliùką suválgei, kad tu visa ką gauni? Švnč.
sàvo papéntį suválgyti nj. mirti: Jau savo papentį suvalgė Šts.
užválgyti
1. tr., intr. Š, DŽ, NdŽ kiek pavalgyti, užkąsti: Duok užválgyt, svečias atėjo Brž. Užvalgiau su pienu gavėnė[je] J. Atejai kūlęs, ažválgei – tada linų braukt Švd. Ažválgė kiek i nue[jo] šienaut Dglš. Užválgė kokių barščių ir eina ganyt Sn. Stačiais kąsniais užválgai kiek – i vė darban Mžš. Užválgykim, kad širdžiai būtų stipriau Brb. Žuválgyt padaryk tu jam Žrm. Ažválgai pieno šviežio su duonele Klt. Eik, ažválgyk kopūstų, va mėsos! Km. Maž ažválgytute kiaušinaitį? GrvT134. Eikš ažválgysi! Nmč. Užválgyk ką matydama ir eisme į grybes Jnš. Šio to ažválgysi, ir gerai Mlk. Neprivalgiau, tik biškį užválgiau Žl. Kartais pradedi užválgyt, tuo į galvą puola, svaigina Vlkv. Tai silkės kap užválgai, tada jau vėl nori valgyt Klvr. Užvalgęs aguonų ilgai miegosi LTR(VšR). Kap nemato [tėvai], tai pieno užválgau užválgau [per pasninką] Dg. Jau noris žmogui ažuválgytie Dgp. O anas prinokęs ir norėjo ažvalgyt LTR(Slk). Vaikas apsiima, duoda jam užválgyt ir an rytojaus išvaro kiškius ganyt (ps.) LKT364(Pv).
| Rymojo Gedminas, pirmą alkį užvalgęs TS1900,8.
| nj. ž.: Užválgysi lašinių, to pieno užsigersi Pln.
| refl. tr., intr. NdŽ: Gal rūgštaus pieno nori užsiválgyt? Sdk. Kaip sūriai užsiválgo, tai i arbata gerai Mžš. Užsiválgyk tų bulbų, tokios skanios! Dg.
| nj. ž.: Į tus sėminis mirkysi [bulvę] i tos užsiválgysi, užsisrėbsi Vž.
^ Juodos duonos kaip užsiválgė, bėgo pyragų ieškoti Kv.
ǁ kiek pasimaitinti (apie bites): Tos bitys, kai užválgo to cukraus, susipjauna Erž.
2. tr. privalgius dar ko valgyti: Blynų pavalgei, kruopų užválgei Užp.
| nj. ž.: Kuršininkai ant meisos užvalgo silkės. Ponas Dievas kad veizės į gerklę, meisos nepamatys (juok.) Šts.
ǁ valgyti kartu su kokiu kitu maistu: Rūkyta mėsa, užvalgoma rupia ir juoda rugine duona, greit nyko jų išalkusiuose viduriuose rš.
3. tr. KŽ, Mžš suvalgyti netinkamo ar kenksmingo maisto: Gal ko užválgė, kad serga DŽ1. Kažin ko ažválgęs visą naktį pilvu išsiraičiau Š. Teip slobna pasdarė, pilvą sopa, maž užválgiau ko Žl. Kai tik ažválgo [braškių], tai vaikšto kaip uodų sukapoti Slk. Ko užválgiau, negaliu, diegliai, skauda vidurius, karštis pakyla Sdb. Kad ažválgiau, tai net burnoj kepa Ml. Ogi ir mes buvom užválgę durnaropių, tai juokas ėmė ir ėmė Slm.
| nj. ž.: O buvo meisa pasenusi, aš užválgiau tos meisos Jdr. Kai tų (žolių) užválgo žmogus, paiku pasto[ja] Rsn. Ka užválgysi kokio riebumo, kokios meisos [po gavėnios], tada reikėjo sirgti Krž.
| refl. intr., tr.: Vaikas užsiválgė ir suviduriavo Dkš. Užsiválgiau – burbuliavo pilvas tris dienas Mžš. Užsiválgė plaučinės dešros i apsirgo Snt.
| nj. ž.: Nu ko tu čia galėjai susirgti, gal ko užsiválgei?! Ll.
| Ji po valandos ėmusi nuodų užsivalgė LC1883,2.
ǁ refl. tr., intr. Bgt persivalgyti: Kunigas par pamokslą sakydavo: – Žmonys, būkit atsargūs, par Velykas neužsiválgykit! Sk. An Kalėdų užsiválgo mėsos daug – i prietvarius PnmŽ.
| nj. ž.: Ka tik daugiau užsiválgau, mun tik kurka kurka pilve Skdv. Užsiválgė par Velykas, susirgo i pasimirė Rdn.
4. intr., tr. iki soties pavalgyti, privalgyti: Ką valgė, tą užválgė, alkanas nevažiuos Ėr. Plunksnas plėšau, užválgius ir užsnūdau Pžrl.
| refl. tr., intr.: Užsiválgai tos duonelės, tokia gardi buvo Vrn. Kad kvepia, kad kvepia, tę tų prieskonių prideda, kad, rodos, užsiválgytum Všt. Šitą košę valgyk ir užsiválgyk – tep skanu Al.
5. intr. nj. ž. privalgyti atsargai: Už atejančią dieną neužválgysi J. Už antrą dieną nei užválgysi, nei užmiegosi End.
6. tr. Užp valgant nuskriausti kitą, apvalgyti: Gaspadinė užválgo šeimyną J. Nei aš jo užválgiau, nei aš jo nieko Mrc. Šeimynoj mane suvis ažválgyt, aš pamažu valgau Dglš. Boba buvo ažválgyta suvis Dkšt. Tu pareini pusryčių, o aš tave jau užválgiau, kai ką jau ir suvalgiau Skm. Atrodo, kad mes tave, žentuli, užvalgom V.Krėv.
7. refl. valgant užgaišti, užsibūti: Biskį užsiválgėva i susivėlavova Jrb.

Daugiau informacijos

pramùšti

Apibrėžtis

mùšti, -a, -ė (-o)
1. tr. R, K, DP104 teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan SD271. Per ausį mušti N. Su šporais į paslėpsnas muša Ėr. Mušei žirgelį vis per galvelę KrvD180. Už tokį darbą tu esi muštinas Skd. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia, da labai mažas Ut. Anas mùšė žmones, tijūnas Pb. Muši̇̀ nèmuši – vis tiek savo daro Gs. Gal tu per galvą mušamas, kad teip bijai? LTR(Šmn). Perkūnijos bijau kaip šuo mùšamas Brs. Kodėlei muši artimojį savo? BB2Moz2,13. Veidan muštas, papeiktas Mž442. Tris kartus buvau plaktas rykštėmis, vieną kartą buvau muštas akmenimis Bt2PvK11,25. Tas pertinas, mùštinas, pro langą mestinas (d.) Kl.
^ Man į širdį kaip mušte muš, o ana juokas, pilvą suspaudusi Šts. Pats muša, pats rėkia Pnd. Kvailį ir bažnyčioj muša Slk. Eisi į dvarą – gausi mušt, neisi – gausi mušt PPr73. Mušti norėdamas, ir ant pečiaus suras LTR(Vdk). Kas nori šunį mušt, tai ir lazdą randa LTR(Krn). Duodamas imk, mušamas bėk rš. Sykį muštas i pamojavimo bijo LTR(Vdk). Nemušk arklio botagu, o mušk avižom LTR. Jei nemušė tėvas motina, muš visas svietas PPr151. Už vieną muštą duoda dešimt nemuštų Bsg.
| refl.: Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties M.Valanč. Daugiau mùšas ir geria, kaip darbą dirba Pb. Ko judu čia mušatos? J.Jabl. Mačiau mùšantis Grž. Radau du žmones mušančius Ndz. Jei nori mùštis, tai sau galvą daužyk in sieną, o ne kitam Ds. Mušas gaidys su žąsinu Dt. Po vieną mušąsis SD268.
^ Kas mušas, tas glušas Ds.
ǁ prk. barti, kritikuoti: Ji mùšdavo i mùšdavo ją su liežuviu Šln. Sulaikyti tempus – tai reiškia atsilikti. O atsilikusius muša rš. Šiandien išnyko ir kai kurie uolūs poezijos kritikai, mušę poetus ne už tai, apie ką jie rašė, bet už tai, ko jų rinkiniuose nebūdavo A.Vencl.
ǁ varyti, ginti (važiuojant): Be reikalo tokį galą arklį mùšt Skr. Lakstė, mušė po dirvas arklį nežmoniškai Ėr.
ǁ part. praet. prk. mokytas, patyręs: Visi mes buvom mušti vyrukai, bet jis visų muščiausias rš. Jis ant to muštas, tai padarys Mrk. Jūs an ito mušti̇̀, tai ir suprantat Arm.
2. tr. pulti su ginklais priešą, stengiantis nugalėti kovoje, mūšyje; naikinti: Mušk priešą nesidairydamas! rš. Miškas ir neprietelių muštie griūdamas padėjęs A.Baran.
| Aš buvau didžiam kare, ten didį mūšį mušė, ten kardų tvorą tvėrė RD47. Ponas užu jus bajų muš (kariaus) BB2Moz14,14.
| refl.: Palei Trakais mùšėsi cielą mėnesį Sem. Šitam daikte mùšės mažai Dkšt.
3. tr. atimti gyvybę, užmušti, žudyti: Jūsų broliuką kulkelė mušė LTR(Slk). Jo kardas kaip perkūnas mušė meškas ir briedžius V.Krėv. Lapkričio ir gruodžio mėn. audinės mušamos kailiukams rš. Imsiu strielbelę, mušiu anteles KrvD29. To bitės miršta, to vilkai avis muša V.Krėv. Mušiau mušiau gylius nuo karvės Sdk. Kad mùšt, temušiẽ [bomba], ką daba padarysi žmogus Erž. Gandras varles muša žemėn Pkl. Mušk žemėn tą bjaurybę Žg. Kas ten eis į tą pušyną gyvačių mušt (niekas nenorės ten gyventi)! Ėr.
| prk.: Kai dieną pjauni, saulė muša žemėn (labai kaitina) Krtn. Tokia šiluma, kad muštè mùša, troškina Skr.
^ Vely (verčiau) utėlės mušti, ne svetimi pinigai skaityti Dkš.
ǁ skersti, pjauti: Jautį mušė, pjovė ožį CII431. Mušu keltuvas SD14. Vakar mušiau jaučią, šiandiej kitą NS800. Vieną kiaulę mušė kūdą, kitą da peni Alk. Tretieji kunigai buvo vadinami kriveičiai, tie gyvolius mušo, ant apieros atvestus S.Dauk.
4. tr., intr. daužyti, tvoti: Jau penkiasdešimt metų, kaip prakalą (priekalą) mušu Mžk. Pakulnines paklodes kultuvėm mušdavo Vb. Girdžiu, kumelys prunkščia, o nuo kojų muša (kala) geležinius pančius J.Bil. Kai mentele mùša per dalgę, tai ana žolę gerai ima Dv. Toks jau buvo gražus buliukas: nė į viedrą mušė [girdomas], nė nieko Jrb. Lapė uodegą mušanti į žemę džiaugdamos S.Dauk. Vyriškis eidamas smarkiai į šonus rankas mušė rš. Martynas muša sau lengvai per burną, lyg norėdamas numalšinti žiovulį, bet jis jaudinasi I.Simon. Krūtysna mušti B. Visi muša į rankas (ploja) Pgg. Eikium, mergos, šiluosna, muškium rankom delnuosna KrvD140. Ėjo giedotojai … viduj mergų, būbnu mušančiųjų Mž291. Senis patraukė smičium per stygas, mušė taktą batu į grindis rš. Ant dešiniosios rankos smiliaus ilgą nagą užsiauginęs buvo, su kuriuo įpratimą turėjo sprigtus mušti (spriegti) P.Cvir. Aš nemokėsiu staklelėm mušti (austi) LTR(Glv). Visi kniūpsti pulkime, kakta žemę muškime SGI109. Pasakė, nuėjo namų pusėn, kietai mušdama padais drėgną žemę J.Balt. Mūsų marti labai greiti …: svirno dureles muštel (orig. mustel) mušė (trenkė), išeidama daužtel daužė NS708. Sviestas kietas kaip akmuo: mušk (smarkiai mesk, trenk jį) į sieną – nesutiš Klp. Mušk tą obuolį žemėn Vb. Kriuša mušė, lapužius numušė; šalna šalo, žiedužius nušalo LB31. Iš pakelės topolio viršūnės per tankias šakas iššlamši varna, sunkiai mušdama (plasnodama) sparnais rš. Bangos ėmė mušti į laivo šoną J.Balč. Vėjai, pūskit, marios, muškit, vainikėlį kraštan neškit LTR(Knv). Kaitrią dienelę, kai vilnelės nemuša, kai šviesi saulelė šviečia – matyti giliai giliai ežero viduje aukšti dvarų bokštai V.Krėv. Didelės bangos mušė (plakdamos varė) laivą atgal J.Balč. Pasirodė ir Elzė, aukšta lyg liepa ir balta, saulės ir vėjo mažai temuštu veidu J.Balt. Čia vėjai muša (blaško), dėl to braškės ir neauga Lkž. Pradėjo mùšti, laužti duris – aš viduo[je] Mžk. Ka norit, muškit (laužkit) duris Brž.
| Paimsim grėblelį, mušim (sklaidysime) pradalgelius LTR(Ad).
| Užtenka pasirašyti, antspaudo mušti (spausti) nereikia rš. Mano atminime pasuose pirštus mušdavo (pirštų atspaudus darydavo) sp.
| Šniūrą mušti (įtemptą, suodiną virvę staiga paleisti, norint pasiženklinti rąste išilginę liniją, kuria pjauti lentą) Plng.
| refl.: Į lango stiklą, klaikiai zvimbdama, mušėsi laukinė bitė rš. Ir ėmė jūros bangos muštis į aukštą krantą Mš. Grįžo namuosu, mušdamies ing krūtis savas DP181.
ǁ tr. daužyti į gabalus: Lieki vynelį į purvynėlį, muški stiklelį į akmenėlį DvD162. Barborele, barborele (boruže), lėk į dangų: tavo vaikai puodus muša Slnt.
| Šnekė[jo], ka i seminariją mùš (bombarduos) Gs.
ǁ tr. smulkinti, trupinti: Mušù salietrą dėl barščių Vb.
ǁ tr. pradaužti (lukštą): Deda bulvių, taukinės, pila smetonos, pipirų, lapelių deda, mùša kiaušinį Klvr.
| Miestely sustoję kiaušiniais mùšdavo Rz. Kas moka gerai mušti kiaušiniais, tas par Velykas daug prisimuša Slk.
| refl. tr.: Mùškis ir valgyk [kiaušinį] Nmč.
5. tr. kulti (spragilais): Mes jau baigiam rugius mùšti Lš. Ar ateisi šįvakar linų mùšti? Skr. Kitąsyk su spragilais pats mùšdavau linus Šk. Linų mušamóji mašina Erž.
6. tr. Brš, Lš plūkti: Septyni aštuoni vyrai mùša molį medinėm kūlėm Ds. Molio mùšamasis kirvis (toks medinis įnagis moliui plūkti) Šts. Vyrai mùša krosnį iš molio Ck. Pečius muštas iš molio Brsl. Jei turite molio, muškit iš jo nors kūtes, klojimus Žem.
| Senis Vydmantas buvo matęs, kaip keliai iš akmens mušama (grindžiama) ir išlaikoma Vaižg. Čia jau mùštas kelias Rs. Oi ir atjojo jaunas bernelis muštuoju vieškelėliu LTR(Bgs). Eisiu eisiu pas močiutę muštaisiais takeliais LTR(Žl).
7. tr. R90, Šlčn muštuvyje plakti grietinę, sviestą sukti: Dažniausiai sviestas mušamas iš raugintos grietinės rš. Supila smetoną ir mùša sviestą Ndz.
^ Iš gražumo sviesto nemuši LTR(Zp).
| refl.: Butely sviestas mušasi tik liekarstai Ėr. Nèsmuša sviestas (sunku sumušti) Lp.
8. tr. Kdl, Al grūdant spausti (aliejų): Petras nuvažiavo aliejaus mùšti Rdm. Vyrus pristatė mušti linų ir kanapių aliejaus rš. Ne tik iš sėmenų, ir iš aguonų aliejų mùša Gs.
9. tr. kalti (metalą, pinigus): Iš tavo aukso žiedelių mušiu žirgui padkavą Gdr. Rasta ir monetų, muštų Rygoje rš. Užmokės … muštais dorelėliais JD635.
^ Kur pinigas muštas, te i giliuoja Plv.
ǁ fotografuoti: Mušė patagrapijas Lp. Portretą mušti Ds.
10. tr. Jnšk, Mžk, Pnd apkalti, aptraukti, apsiūti: Namą lentom mùša Kzt. Jų daržinė nieko sau: apalkom mušta Paį. Muštas dymo balnelis, bėro plauko žirgelis (d.) Švnč. Pasisiūdinau muštus kailinius Slnt. Vidun įėjo pusamžis vyriškis, apsivilkęs nemuštais puskailiniais, įsispyręs į gilias klumpes J.Balt. Kad nupirko skarelę, tai kaip grabam mušt Ds.
muštai̇̃ adv.: Pastačiau sau po tam didę muštai ištaisytą gėtrą, pridengtą su apsmalinta drobe dėl uždangos nuog lytaus I.
| refl.: Anąnedėl pas Vilką gryčią mùšės lentom Slm.
11. tr. daryti trynes, nuospaudas: Kaip tik prakaituoja kojos, taip ir muša pūsles vandenines Rm.
12. tr. jungti ką į draugę, risti (į gabanas), plekuoti: Kaimynai jau rovė linus, o mūsiškių dar žirniai klojėjo nemušti į gabanas, raudojo byrėdamos avižos išilgai šniūro J.Balt.
ǁ Grš, Dov, Slv, Vvr kietai vyti (virves): Šiandien mùšma virves Up. Virvės gyvoliams rišti mušamos prytaisu, kurį kai kas muštuvais vadina Sg. Tinkluo virvės y[ra] mùšamos Šts.
13. tr., intr. skambinti daužant į ką: Varpus mušė, eina į kitą pusę pasitikti parakvijos Žem. Kai įėjau į bažnyčią, visais varpais mušė LTR(Nm). Laikas būtų jau pusryčio leisti, bet žagrės (pakabinto kur norago) dar nemuša Grž. Lentą kumiečiams mùšo Krš.
ǁ tr. skambinti valandas (apie laikrodį): Laikrodis bokšto pusiaunaktį muša S.Nėr. Kremliaus kurantai muša valandas A.Vencl. Abudu laikrodžiai visados rodė ir mušė tą patį laiką J.Balč. Šešias mušus, eina pusryčio Žem. Vienas laikrodis buvo sieninis, mušamas Ėr. Mùšamas laikrodis buvo įmūrytas sieno[je] Šts.
14. intr., tr. lošti (kortomis): Rėdininkai … mėgdavę kitkartą mušti kortas su svečiais iš piningų A1884,263. Šnekės, marmės, pradės kortomis mušti Žem. Bene kleidai piningus, mušdamas su kartomis? P. Mušdamys kartoms iš pinimgų, daro suktybes, apgaules brš.
ǁ paimti kirtį, kirsti (lošiant): Tūzas mùša karalių (kortuojant) Sb. Korta mušanti R340. Viskas numatyta, – vėl atsiliepė Fogas, mušdamas kortą J.Balč.
| Jeigu yra mušimas, būtinai turi mùšt (žaidžiant šaškėmis) Sb.
| refl.: Daviau mušties, nenoru taip už sykio spausti Krš.
ǁ bet ką žaisti: Atsimenu, jūs tada futbolą mùšėt Skr. Ben motriškos futbolo nèmuša Slnt. Kepures mušti JR106. Riešutai mušti Šts. Anie sako, kad ritinį mušam Kal. Vejoje miestučiais žaidė, pievoj mušdavo ratelį rš. Einam ripkos mušt Rm. Vyrai tekinį muša rš. Piemenys su velniu liub tekinį muš, o dabar juokas iš velnio Šts. Teterviną mušti Lp. Einam čibylos mušti Vb.
| refl.: Gaidžiais muštis Šts.
15. tr. mažinti: Kainas mùšti DŽ. Kartą nenuėjai – tau darbadienius muša, po vieną, po du (sov.) Rm.
16. tr., intr. trenkti (apie griaustinį, žaibą): Perkūnas muša SD251. Perkūnas mušė į liepą rš. Nestok po medžiu – griausmas mùša An. Ar perkūnas griovė, ar žaibais mušė? RD28. Griausk, griaustinėlis, mušk, perkūnėlis! NS1260.
17. tr. ištikti: Stabas jį ištiko, mùšė KII156. Jo liežuvis buvo stabu muštas brš. Jie, aklumu mušti, jį neatrado, kačeig [ieškomasis] vis čia pat buvo brš.
18. intr., tr. Ut šauti: Šautuvas gerai mùša Kltn. Išėję an lauko tuoj norėjo išmėgint, begu gerai muša [šautuvas] BsPII247. Aš šiandien į zuikį mušau du šūviu ir nenušoviau Up. Su provyta pūčka tik mùša, tik mùša [paukščius] K.Donel. Na, vyrai, duokit man cielių mùšt Skr.
19. intr. plakti, plazdėti, tvinkčioti: Tirdami pulsą, sužinome, kaip dažnai širdis muša rš. Kai išgirdau apie nelaimę, taip išsigandau, kad širdis kaip su kūju mùša Jnš. Tvinkt, tvinkt, tvinkt smilkiniuose mušė kraujas rš. Atvežė į ligoninę, da pulsas mùšė Jrb. Mūsų tikra širdis už mūs gentę muša (esame jai atsidavę, jai gyvename) A1885,55.
^ Dega be ugnies, mùša be lazdos (širdis) Prng.
ǁ smarkiai plakti: Ka keliu viedrą, man širdis ima mùšt Sem. Jaunas mirė: širdį turėjo mùšamą (sirgo širdies liga) Šts.
| refl.: Kai pasirūpina ko, tuoj širdis mùšasi Jnšk. Širdis mùšas mano, negaliu krutėt (dirbti) Švnč.
20. intr. veržtis, verstis (ppr. iš vidaus į viršų, į lauką), plūsti, trykšti: Staiga su trenksmu šovė vienas kamštis, ir putoto skysčio fontanas šnypšdamas mušė į viršų V.Myk-Put. Paskalanduok, paskui atkimšk, tai mùš Gs. Alus stiprus, smarkiai muša Gs. Iš po žemės ėmė mušti šaltinis rš. Kodėl rinkos šulnys, kuris visados mušė vynu, dabar išdžiūvo ir net vandens nėra? J.Balč. Ten vanduo net per viršų mùša Alk. Kraujas myžle pradeda mušt par burną ir par nosį Jrb. Kai apsinuodiji valgiu, prakaitas mùša Rm. Kolomanui po tų žodžių pradėjo kraujas mušt į galvą Ašb. Matau, kaip kraujas muša į veidą rš. Iš kambario šiluma mùša kai iš pirties Mrj. Visi nekantriai laukė, kada sugirgždės virtuvės durys, pro kurias mušė svogūnų ir taukų kvapas rš. Iš kambario mušė šviesa rš. Saulė muša į bokštą, tujau patekės Šts. Žvakę užgesink. Matai, ugnis į langą muša V.Kudir.
| Nuolanki, meili, rodos, pats gerumas nuo jos muša Žem.
muštinai̇̃ adv.: Kai pradarai langą ir duris, tai oras muštinai̇̃ mùša (pasidaro skersvėjis) Jnšk.
| refl.: Vanduo mušėsi iš žemės rš. Duris uždaryk: dūmai mušas į stubą! Jrb. Gegužės kukuoja, piemenėliai dainuoja, net garsas mušas į dangų Žem.
| prk.: Teisybės žodžiai mušasi iš mano širdies V.Mont. Nuo pat mažens jam iš akių mokslas mušasi Žem.
ǁ tr. kelti į viršų: Matai, kaip tie pamidorai atželas mùša aukštyn Lnkv. Šuliny jo nėra, – kalbėjo bernas. – Jei būtų – burbulas muštų (burbuliuotų) rš. Puodai šniokštė, šnypštė, kunkulus mušė (kunkuliavo) rš.
ǁ tr. varyti priešais: Ar matei antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią? BsO386. Pūsk, vėjeli, mušk vilnelę, nešk vainiką į kraštelį LTR(Srd).
ǁ tr. daryti iškilusį, ryškinti: Viennytas yr nusijotas kaip rėtis, neturia nė kokio skyriaus, o trinytis muša rieves išskypai, o lamstytas – vingurtai Ggr.
ǁ intr. staiga kilti, atsirasti (minčiai, sumanymui): Jam mušo galvon gera mintis rš. Anam mùšo į galvą lengvai prabagotėti Kv. Mùšo šumas į galvą Kv.
21. refl. skverbtis, brautis, lįsti: Višteliai pirkion mùšas, moj lest nori Rod. Kai striauniam vandeny žuvys nebegali užsilaikyt, mùšas į užtakius Srv.
| prk.: Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, per kita kitą į padanges mušės S.Dauk. Galvon mušasi visokios mislys Pl. Ėmė muštis galvon mislis Antš. Visokie klausimai mušasi Marei į galvą Žem. Šitos tiesos labai stipriai galvon ir širdin mušas A.Baran.
ǁ sunkiai kur vykti, kakti: Mes mùškimės link miško, tenai rasim lapių Klvr. Jei tas nemačina, tada jau mušamės (važiuojame) pas gydytoją Rš.
ǁ labai stengtis ką gauti, ką pasiekti: Mùšas visa sveikata (labai peršasi) LTR(Ds). Jis an pinigų nesmušė (ką uždirbdavo – pravalgydavo) Lp. Į ponus mušasi rš. Ir mano sūnelis į mokslus mùšasi Šk. Jisai ne taip ant žemę mušasi ir gerai gyvena Pg. Pusę dienos mušamės, kol prasimanom kokio darbelio (taip nėra ko veikti) J.Balt.
22. refl. blaškytis, daužytis: Mušės motulė kap pilka antelė, sūnelį savo belydėdama V.Krėv. Ne paukštis po narvelį mušės – tai širdis daužės neramiai S.Nėr.
^ Mušas kaip žuvis po vandenį Dl.
23. refl. lakstytis, vaisintis: Ar jau mušėsi kumelė? Ėr. Jau avys mušas, tai baronai gainioja, vaikos Vlk. Geros avys: tep anksti, o jau visos mùšės Arm.
24. refl. sunkiai dirbti, plūktis, vargti: Žmogus muši̇́es muši̇́es, ir vis sunku su pinigais Srv. Mušuos vis su darbais vienas, o valgytojų daug Ut. Visokiom madom (būdais) jis, žmogus, mušės: žemes dirbo, vaikus ganyt leisdavo, o kaip nieko, teip nieko Trgn. Tylėdami tempė arkliai vežimą, panarinę galvas ir mušdamiesi iš paskutinių jėgų rš. Pakyrėjo man su vaikais par dienas muštis Vkš. Mušosi su darbais kaip plikas po dilgynes LTR(Krp). Mušaũs per visą savo gyvenimą kap žuvis apie vandenį Arm.
25. tr. stumti, varyti atgal: Visai netraukia, dūmus atgal mùša Šn. Kol (kodėl) gi teip muša dūmus iš pečiuko? Sdk. Užkūrėm – vėjas liepsną mùša į stubą, negali Skr.
| refl.: Kad dūmai tiesiog į dangų kyla, tai bus geras oras, o kai jie mušasi žemyn – blogas Prk.
26. intr. smarkiai skraidyti aukštyn, žemyn, aplink: Jei anksti pavasarį labai daug uodų ir jie pulkais muša, tai tais metais derės linai LTR(Rm). Ore mušė įvairiomis kryptimis šikšnosparniai rš.
27. intr. leisti kokį smarkų kvapą, atsiduoti kuo: Dešra labai cibuliais mùša Jnš. Arbata svilėsiais mùša Jnš.
28. intr. būti panašiam, panėšėti: Nudariau sruogas mėlynai, bet labiau mùša į juodumą, ir tiek Šl. Lietuviško cukraus spalva muša iš balto į mėlyną, nelietuviško – į geltoną Lnkv. Gal ir ne aukso buvo, bet į auksą mušė Lnkv.
| refl.: Broliukas daugiaus į mamą mùšas Prk.
29. refl. sukti, pasiduoti į kurią pusę: Eik šituo keliu, paskui mùškis į dešinę Mrj.
ǁ driektis, būti nutįsusiam: Ligi Lenkčių mùšasi Eržvilko parapija Erž.
30. tr. siųsti (telegramą): Muša telegramą į namus rš. Policiją kėlė, telegramus mušė Žem. Ans laive yra telegrãmams mùšti Krš.
◊ devyni̇̀ avinai̇̃ galvõj (po gálvą) mùšasi
1. Vkš, LMD(Žg) labai rūpi, daug rūpesčių: Prasidžiaugiau neišpasakytai, kaip šiandien Domė parnešė Tavo grometą, nes jau man devyni avinai mušos po galvą Žem.
2. apie lengvabūdį, negudrų žmogų: Anam devyni avinai po galvą mušas Škn.

diñdarą (di̇̀ndas, diñderį) mùšti tinginiauti, dykinėti: Pirmiau ne darbo žiūrėjo, ne motinai padėjo, dindarą mušo su vaikais pavirvytė[je] Trš. Vyras atsirado: ne darbo veiza, ale di̇̀ndas pavenčiais mùša Krš. Dindas tebmuša vaikai, darbo nedirba Šts. Par kiauras dienas diñderį mùša, o darbo bijo Kl. Tu nėko nedirbi, o diñderį tik muši̇̀ Slnt.
į gálvą mùšti svaiginti: Tai alaus smarkumas: stiklą išgėrei, ir tuoj mùša į gálvą Ėr. Tas alus dikčiai mùša į gálvą Kv. Buvo daug ir gėrimų – ir vyno, ir alaus, ir tokios naminės girelės šamerlako, kuri mušė ne tik į galvą, bet vertė ir nuo kojų A.Vien.
į krūti̇̀nę mùštis prisipažinti kaltu, apgailestauti savo veiksmus: O aš nemoku muštis į krūtinę rš. Neprikaišiokit, riteriai, karaliui Mindaugui, bet muškitės krūtinėn V.Krėv.
iš pečių̃ mùšti sunkiai dirbti, stengtis: Nieko nereikia iš pečių mušt Ėr.
iš savę̃s mùštis sunkiai kvėpuoti, merdėti: Ligonis pradėjo iš savęs muštis ir pagaliau mirė Ldk.
kai̇̃p varpañ (lentõn) mùšti plačiai kalbėti: Kaipgi nežino, kad jau visi kaip varpan muša Ut. Vičvisi kap lenton mùša in tavę Vrnv.
knãpkį (knõpkę) mùšti Erž linkčioti snaudžiant: Pradėjau knõpkę mùšti i nuejau gultis Krž. A jau knõpkę muši̇̀? Krž.
kuñkulą mùšti Pg čiulkinį grūsti (apie uodus).
mùštis galvojè būti mintyje, neduoti ramybės: Sugulus visiems pinigai mušasi tik galvoje: sapne ne vienas vartė baltus rublius Žem.
obuoliai̇̃s mùštas Glv išmargintas apskritomis dėmėmis, obuolmušis: Obuoliais muštas arklys SD368.
prie žẽmės mùšti slopinti: Mùša pri žemės – pasiutęs tvankinimas Krš.
rãtą mùšti Prk daryti tokią kūno mankštą (verstis į šoną ratu, remiantis tai rankomis, tai kojomis).
svi̇́estą mùšti pro kits kitą lakstyti aukštyn žemyn (apie uodus, mašalus); čiulkinį grūsti: Jei uodai muša sviestą, bus šiltas oras MTtV40.
šónais mùšti (l. bić bokami) sunkiai alsuoti: Kumelė pervyta – šónais tik mùša Alk. Karšta – katė tik šónais mùša Rdm.
tãbalą mùšti tabaluoti kojomis: Pradėjau su kojoms mušti tabalą rš. Mušk tabalą tu, mušk, iki ateis tau papunis su diržu! Brs.
valandà mùša artėja koks laikas: Žemiškoji kelionė baigta, jau muša mirties valanda J.Balt.
antmùšti, añtmuša, añtmušė (antmùšo) (ž.) tr. užkalti: Lankus ant bačka reik antmušti S.Dauk.
apmùšti, àpmuša, àpmušė tr.
1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir api̇̀muša Sdk.
| refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara, apsimuša rš.
^ Nu i valgai apsimùšdamas (daug, godžiai)! Rs. Nu i ėdi apsimùšdamas, da susirgsi Ll. Kad srėbiau šį vakarą putrą apsimùšdamas Brs.
2. apnaikinti: Apmùšo svieto daug (per karą) Šts.
3. Grd, Rdn spragilu apdaužyti, apkulti: Padėk rugių kokį klojimą apmùšt Ėr. Pirma reikia apmùšt, tada krėst [kūliai] Kp. Klojimą àpmušėm, ir išaušo Alv. Mes šiandien visus linus apmušėm Žž. Oi, kas tau, motule, linelius apmuš? KrvD206.
| refl. tr.: Truputaitį apsi̇̀mušiau [linų] Vlk.
4. didumą nukrėsti, nudaužyti: Apmùšk obalius nuo obalės J.
5. apkaupti, rankomis apspaudant žemę: Ne vien vieną kartą reik apmušti ar aprausti žemėmis tabokų diegus, bet du kartu S.Dauk. Čia jau apmušti kopūstai Šts.
6. K aptraukti, apsiūti, apkalti ką iš viršaus: Išėjęs į laukiamąjį, jis dar keletą sekundžių patūpčiojo prie oda apmuštų kabineto durų rš. Nedideliame kambaryje su dviem langais į gatvę už žalia medžiaga apmušto stalo sėdėjo pliktelėjęs vyras rš. Apmuštas rykas geležimis B. Atvarslai geltonos odos, plėškės blizga, sidabro plokštelėm apmuštos I.Simon. Apmuštos šlajos (pakaltos geležimis) N. Grabas buvo gražus, api̇̀muštas kai šilku Dglš. Apmušiau knygą Rdm. Siuvėjas man kailinius apmušė Ėr. Man tėvas vakar naujas kurpes apmùšo su tvirta oda Up. Namas mūsų api̇̀muštas lentelėm Krns. Naują namą reikės dar iš viršaus lentom apmùšti Up. Lankais kubilą apmùšk J. Àpmuša [žagrę noragais] (apkausto) ir aria Vv. Tvora apimušta štankietais Šr. Apkalu, apmušu, padengiu sienas lentelėmis SD56.
| refl. tr.: Čia sau apsi̇̀mušiau palaikiu apymušalu žiuponelį, tai ir turėsiu žiemai apsivilkimo Prng. Apsi̇̀mušė lentutėm, kaminą įtaisė KzR.
ǁ refl. tr. apsitverti: Neapsimùši arukus – šmūkšt karvė Pj.
7. baigti, nudirbti (darbus): Didžiuosius darbus jau greit apmušiù, tada galėsma važiuot Vilniun Vžns. Jau didesnius darbus apimušiau, turėsiu valno čėso Prng.
| refl.: Negalim darbais apsimùšt Ds. Biškį apsimušáu su darbais Krš. Kai apsimùšim, reiks prie bičių prieit Gs. Nepaskumbi vienų reikalų apsimùšti, kaip jau naujų atsiranda Vvr. Su skolom jau baigiu apsimùšti Ds.
ǁ refl. apsiginti: Vamboliai ūža aplei ausis, nebgali apsimùštis Prk.
8. refl. Kv, Yl pasilakstyti, apsivaisinti: Kumelė apsi̇̀mušė su drigantu J.
◊ pilvùs àp(si̇̀)mušant labai daug, be saiko (valgyti): Privalgė, pilvą apsimušdamós Krkl. Ėda, pilvus apmušdami̇̀ Vkš. Valgykit, pilvus apmušdamos Dr. Valgo, pilvą apmušdamós, ben neparsivalgykiat! Šts. Turam visa ko, ėsma, pilvus apsimušdami̇̀ Krš.
atmùšti, àtmuša, àtmušė
1. tr. SD208, KI25 sulaikyti, atremti puolimą, smūgį: Atmušim visus puolimus rš. Jis jų kardus atmušė ir jiem abiem galvas nukirto BsPIII182. Atmušk jų strėlas degančias, mus nužudyti geidžiančias Mž54.
| prk.: Ineini jų gryčion, tai teip mušte ir atàmuša (atstumia, atitrenkia atgal) smardvė Ds.
^ Delnu kūjo neatmuši J.Jabl.
2. intr. mušimu atsilyginti, atkeršyti: Muštas àtmuša, mylėtas atmyli Bsg.
| refl.: Neatiduoda pinigus, tai ką aš jam daugiau galiu daryt? Nors atsimušu BsPIV201. Urėdas taip ir tykoja, kad tik prie ko nors prikibus ir gavus atsimušti rš.
| Galėsit nors į tą senį atsimùštie, ką jis judu sumušė BsPIV245.
3. tr. apmušti, apkulti: Vaiką atàmušiau užpykus Prng. Vakar aš jį atàmušiau OG361. Mama, būdavo, i per rankas atàmuša Dglš.
ǁ įkirsti, skaičiuojant smūgių skaičių: Dvylika rykščių atàmušė, tai gulia kruvinas Brsl.
4. tr. atgauti, atimti kovojant, grumiantis: Erelį turėjo užpulti kiti du ar trys ereliai, norėję atmušti grobį J.Balč. Prirengė savo vaiską, atėjęs užpuolė an to karaliaus, atmušė nuog jo viską, ką tik turėjo paėmęs no jo tėvo BsPIII175. Žmonės apstojo kalinį ir norėjo atmušti M.Valanč. Bijojaus, tariau nes, kad mi notmuštumei dukterų tavo Ch1Moz31,31.
5. tr. atginti, nuvaryti šalin: Kiaulės be pagalio nuo lovio neatmuši̇̀ Ėr. Eik uždengt mėsą: negali katę atmùšt Jrb. Bet tik pakaštavos, daugiau neatmuši KrvP(Jnš).
| refl. tr., intr.: Puola musės, kad sunku ir atsimùšti Up. Kai atsiras agurkų, negalėsiu vaikų atsimùšti Kn. Negalia motriška atsimušti nu stirnos Šts. Tos vištos puola par duris, negali nė atsimùšt Jrb. Kai žmogus turi gerai, tai neatsimuša nuo draugų Jnš. Mano duktė turia apgamą ant sprando – na i neatsimuša vyrais Štk. Niekad nepilk atgal į šulinį vandenį – varlių neatsimuši LTR(Zp).
| prk.: Ne ko daryti, nebatsimuši žmogus nuo bėdos BM403. Nepaskumbi nu vienų mokesnių atsimùšti, jau kiti pareję Vvr. Pati matai – nuo darbų neatsimušu J.Balt.
ǁ prk. atlikti, padaryti: Jei ryt bus gražus oras, mes daug darbo atmùšim Brt. Kad ir daug nenuveikia, bet vis kiek atmuša Gs.
| refl. tr.: Kai darbus atsimùšim, važiuosim į miestą Šn.
6. refl. atsikirsti (lošiant kortomis): Jis atidavė visus savo kozerius ir nebeturi kuo atsimùšti Jnš.
7. tr. smūgiais atpalaiduoti ką prikaltą, pritvirtintą, prikibusį: Atmùšk lentą – kam prikalei?! Ėr. Atmušu spyną Sut. Su bindoku (toks kirvis) reikia skiedras dideles atmùšt Rdš. Atmušk sniegus nu batų, eidamas į trobą Šts. Kaip dėjo į kuprą, ir àtmušė plaučius Skr. Ma[n] kepenas atmušė, tai kvapą kap tik varo – negaliu kvėpuot Vrn.
| prk.: Karklavijos àtmuša skreples (galima atkosėti) Šts.
| refl.: Kad atsivertų siera žemelė, kad atsimuštų baltos lentelės, … kad atsikeltų mano močiutė JD1229.
ǁ suduodant, sutrenkiant atidaryti: Vilkas, pilnas drąsybės, atmušęs duris, įpuolė ing vidų IM1858,40. O jei užkelti vario varteliai, atmuški, žirgeli, nor su kojelėms JV193.
| Duobę atmušę (atkasę), visi pamatėm supuvusias bulves Žmt.
ǁ Slm atkimšti: Tuoj atneš šviežio alaus – va tik naują bačką atàmušė Dbk. Jis àtmušė litrą ir dar sėdos gert Lš. Tuoj šitas atmušė butelį arielkos SI304.
ǁ nutraukti, numušti: Kojų pirštus àtmušė Krm.
8. tr. daužant į ką kietą, atšipinti: Dalgį į kelmus àtmušė Alk. Čia dalgį pagalandai, čia jau, žiūrėk, atmùšęs į akmenį Vdk. Neatmùšk kirvio! Ėr. Gavau pasogos atmuštą kaltą, juodą šuniuką, veršiuką baltą LTR(Pnd).
| refl.: Mano dalgė jau visai atsi̇̀mušė Lš. Kirvis atsi̇̀mušė į žemę Rm. Atsimušo kirvis, atsikapojo, tus nūlykulius bekapojant Lk.
9. tr. sutrenkti: Àtmušė kiaušą, tai raparaciją (operaciją) darė Lp.
10. tr. padaryti skaudamus (kojų padus) nuo ilgo ėjimo kietu keliu, skaudamas (rankas), nuo sunkių darbų: Atmušiau kojas in akmenis, kalnais eidamas Vrn. Atamušė žvyrelis kojeles, ataplakė vilnelė akeles (d.) Švnč. Àtmušiau padus ir nebegaliu paeiti Rm. Ausdama rankas atmušiau, tai tirpsta Ig. Linus išsiderėt tai gudrus, o prie darbo – rankos atmuštos! J.Balt.
| refl. tr., intr.: Tokiu kietu keliu kojas arkliai atsimùš Užv. Basam nuo kieto kelio kojos atsimuša Ds.
ǁ refl. tr. suskaudinti sutrenkiant ar trankant į ką: Atsimušiau koją bespirdamas Krk. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimuša sau snapą rš.
11. tr. BŽ76 nukalti (pinigus).
12. tr. išspausdinti: Gerai padarei, kad užsakei iš naujo atmušti tą knygelę rš. Ot kur Juozienė atmuštà (aprašyta laikraštyje)! Lp.
13. tr. nufotografuoti: Nuvedė Klubą pas fotografą, atmušė jį ir nusiuntė atgal į Kalvariją V.Kudir. Gražiai fotografija atmušta Ut.
| refl.: Reiks kada atsimùšt, ba reiks dokumentuostan patagrapijų Dglš. Jis atsi̇̀mušė raitas an arklio Alv. Reikėj[o] visai draugei atsimùšt Dv.
14. tr. atgręžti, atmesti atgal (spindulius, šviesą): Apie atmuštąją nuo Žemės [saulės] šviesą dabar galime spręsti iš kai kurių Mėnulio stebėjimų P.Slavėn. Balta spalva atmuša saulės spindulius rš. Prie namų saulė atmuša – gerai auga Vlkv.
| refl.: Šviesa nuo veidrodžio, šilima nuo sienos atsimuša Ds. Lempa reikia apgaubt baltu popierium – geriau šviesa atsi̇̀muša Krd.
ǁ daryti, kad atsispindėtų: Veidrodis atmušė negražų, menką kūną ir liesą veidą rš.
| refl.: Atsimuša saulė SD208. Saulės spinduliai atsimuša veidrodyje rš. Elzytė pamatė atsimušusį vandeny savo veidą ir baisiai išsigando J.Balč.
ǁ refl. prk. pasireikšti išorės požymiais: Jo veide buvo atsimùšęs vidaus nerimas BŽ20.
15. tr. atitrenkti į ką: Atskrend sakalėlis per žalią girelę, atmušė sparnelius į sausą eglelę LTR(Lbv).
| refl.: Kitąsyk, regėdavos, atsimušime į stačias kalno uolas ir nudardėsime į bedugnę A.Vien. Potvyniui užėjus, srovė atsimušė tuos į namus, bet negalėjo jų pajudinti brš. Bėgdamas kelio nemačiau ir kopūstuos taip griuvau, kad net žandas man sutino, atsimušęs į kelmyną B.Sruog. Giesmių balsas, į mišką kaip į sieną atsimušęs, garsiai kilo į padanges Žem. Tuščioje gatvėje skambiai atsimušė šūvių aidas rš.
^ Žodžiai atsimuša kaip žirniai į sieną Jnš. Atsimušė kap lietus į ledą KrvP(Jz).
16. refl. prk. turėti teigiamą poveikį, rasti atbalsį: Tikiu, kad šitas mano paraginimas atsimuš, ras atbalsį širdyje visų lietuvių prš. Kalbos apie laisvę turėjo savaip atsimušti valstiečių galvose A.Janul. Vyro rūpestis atsimušė moteriškės širdyj LzP.
ǁ turėti įtaką, atsiliepti: Jei tėvai vagiai, tai tas atsi̇̀muša ir vaikuosa Rod. Jau man tai kap priburta: kai tik suvalgysiu pieno po mėsai, tai i atsi̇̀muša Ml.
17. tr. paveržti nuo ko, nukonkuruoti: Anas tuoj àtmušė visus pirkėjus nuo kitų krautuvinykų Ds. Atmùšo nu tos mergos tėvai, ans labai norėjo Krš. Atmùšo vyrą nu kitos i gyvena Grd. Aš galėč nuo jo atmušt tą paną, kad norėč Ut. Sesuo atmuša nuo manęs visus kavalierius Krsn. Pas Marcelę buvo dveji piršliai, ir sako, kad antrieji pirmuosius atmuš Ldk.
| Šito boba an grožio da ir mergas kitas atmùš (praneš, viršys) Trgn.
ǁ tr. atgrėsti: Jo neatmuši nuo to Pgg. Ką ką, bet norą pliektis diržais atmušė rš. Atmušė nuo valgymo (nesinori valgyti) Rod. Išmetami ar sudarkomi straipsniai visai atmušė norą veltui bekelti balsą sopamaisiais klausimais Vaižg.
^ Nuo blogo mušdamas neatmuši LTR(Jnš).
| refl.: Puln puln pri mergos ir atsi̇̀muša – bijo ir susitikti Krš.
×18. (vok. aufschlagen) tr. atverti, atversti, atskleisti (knygą): Atmušu, atveru knygas R38. Knygas atmušti, atverti KI266.
| refl. tr.: Ką knygoje atsimušti, susiieškoti KII81.
19. tr. atskirti, atidalyti: Šniūrelį atàmušė žemės Aps.
| refl.: Gyveni, vargsti vienas kap toj gervė, nuo pulko atsimùšus Ck.
20. tr. atskaityti, sumažinti: Aš per tave sugaišinau dvi dienas, ir man dabar iš algos atmuš penkis auksinus V.Kudir. Šituo keliu eidami, atmušite daug kelio Gs.
| refl. tr., intr.: Duok man, dėde, pinigų – nag paskui atsimuši̇̀ iš mano algos Jž. Atsi̇̀muša už šviesą ir butą, algos beliekta šimtas Šts. Brolis sugrįžęs atsimuš savo dalią Zr.
21. refl. remtis, atsidurti į ką: Miškas atsi̇̀muša į Kadžio lauką Krkn.
22. refl. apsimokėti, sugrįžti (išlaidoms): Bėda tik pradžiai krautuvę uždėti, paskui atsimuša ir pinigai, ir viskas Jž. Kad įsitaisytum kromą, tai nors ir daug išeitų, ale paskui tie pinigai dėlto atsimuštų Kp. Pulką keselių pridirbi, tada da atsi̇̀muša, o taip neatsimoka Brž.
23. refl. ateiti, atvykti: Svečias vakar in mus atsi̇̀mušė Mrs. Jie norėjo pas mus per šventes viešnagėn atsimùšt Dg. Kap tu tokį tolį per purvyną atsimušei in mus? Dglš. Gilumas sniego – led atsimušiau Ds. Kažin kas atsimuš: sapnavau, kad mušas du vyrai Srv.
| Į pačtą tokios naujienos atsi̇̀muš greitai (greitai sužinomos) Krš.
×24. tr. atsiųsti: Mun visa širdis išlėkė, kaip radau atmuštą telegramą, o nepaskaitau Šts.
◊ žõdį atmùšti piktai atsakyti, atsikirsti: Koks tai, po velnių, tėvas?! – su piktumu atmušė man žodį Plikis V.Piet.

×damùšti, dàmuša, dàmušė (hibr.)
1. tr. baigti kiek reikia, iki galo mušti: Mušk nedamušk, gink nedagink LTR(Žg).
^ Jis truputį nedàmuštas (ne viso proto) Žal.
2. refl. su vargu prieiti, privažiuoti kur reikia: Kad tik mes dasimùštum iki plento, tai tuomet būtum kap namie Mtl. Nežinau, kaip aš čia lig švogerio dasimušiu par tokią purvynę Bsg. Kol dasimušiau prie vežimo, jo jau nebebuvo Pun. Kada tu dasmuši, vėlai nuvažiavęs į malūną Kpč.
| Seni žmonys greičiau dasimùš in smertį (sulauks mirties) On.
ǁ pasiekti ką užsibrėžtą, pageidaujamą: Tau, broli, tik į vaiską eiti. Iki feldfebelio galėtum dasimušti rš. Gabus vaikas, tai pats per save in mokslą dasi̇̀muša Btr.
įmùšti, į̇̃muša, į̇̃mušė K
1. tr. SD392 įkalti: Stipriai įmùšk mietą į žemę J. Inmušk gerai kuolą karvei, ba ištrauks Km. Nė vinio nėr įmušęs į tą trobą, o gauna didlius piningus Pgg. Krėslan kojos añmuštos Gdr.
2. tr. įgrūsti, įkišti: Jau jį smakas inmušė iki juostai in žemę BsPIV154. Velnias akmenį tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin intmušęs A.Baran. Vilkas pro langą norėjo pasižiūrėtie, ė tuo čėsu avinas iš ažupkalio iñmušė jį vidun BM48. Ir išdūrė Zidikiui akis ir įmušė jį pančiuosna BB2Kar25,7.
| prk.: Darbo patyrimo į tuščią galvą neįmuši J.Avyž. Du dalykai greičiausiai jam įmušdavo snaudulį – skaitymas ir dar jeigu kas jam barzdą skusdavo P.Cvir.
ǁ smūgiu įvaryti: Įvartį įmušti į varžovų vartus rš.
3. refl. įklimpti: Žiūri – arklio galva, o arklys visas žemė̃s (į žemes) įsimušęs MPs. Jų karvė ten klampyne kad insimušė, tai vos mes ją iš ten ištraukėm Lš.
4. refl. kertant, daužant įsikabinti į ką: Briedis, ledu eidamas, turi nagom į jį įsimušti (kad nesugriūtų) Kp.
5. tr. mušant įvaryti, įginti: Išlėkė kiaulė, tai led aš ją beį̇̃mušiau gurban Sb.
6. tr. ką išugdyti, įdiegti mušimu: Jie nori vaikams gerą įbausti bei įmušti prš. Vieną velnią [išdykėliui] išmuši, dešimt įmùši Pj.
7. refl. įsibrauti: Kada kryžokai įsimušė į Lietuvą, atėjo iki Raudonpilies A1883,201. Priešai kyliu įsimušdavo į miestą rš. Įsimušė ant vidų galvažudžiai Pn. Angelė antron [mašinon] vos įsi̇̀mušė (įlipo, įsigrūdo) Slm.
| prk.: Gieda vieversėlis, įsimušęs debesuosna rš. Tarpais kietas gegutės kukavimas lyg plaktukas įsimušdavo į žiogų cirpimą rš. Buvo tokia krauligė įsimùšus (įsigalėjus) čia Pgg.
8. tr. sunkiai kur įterpti.
| prk.: Vargais negalais mes ir savo Jonuką įmušėm (įstatėme) į mokyklą Pkp.
ǁ refl. per vargą kur patekti: Ma[n] galva apsisuko to[je] girio[je], ale kad į kelią įsimuščiau, tai žinočiau, kur pareit Jrb.
9. refl. įsitraukti: Kartais taip įsi̇̀muši į darbą, kad net miela Rm. Tarp saũ bobos kai supyksta, baras baras, brūkš – ir kiton kalbon įsi̇̀muša (persimeta) Slm.
10. tr. kalant įspausti žymę, ženklą: Virš šovinio lizdo įmuštas šautuvo numeris, dirbtuvių ženklai rš. Sidabrinės juostelės paviršius puoštas specialiu kalteliu įmuštais ornamentais rš.
| Parašysiu gromatėlę aukso litarėlėm ir įmušiu pečentėlę – rūtų vainikėlį NS1054.
11. tr. suplūkti, išvažinėti: Kelias išlyginta, iñmušta Str. Įmuštas kelias Rod. Važiuoju važiuoju – vėl du keliai inmušti Dbk. Nes jei užbirs [sėkla] ant įmušto kelio, tad nė vienu būdu užaugt negali DP99.
12. tr. padaryti kietą nuo darbo: [Kalvio] rankos įmuštos Rm.
13. intr. įtrenkti: Žaibai inmuša, kur tu nori brš.
14. refl. tr. užsigauti, susitrenkti: Paklausta, ar nieką neįsimušus, ji linksmai atsakė: „Ne, nes puldama mačiau, kad mane du baltu kūdikėliu ik žemės ant savo rankų nulydėjo“ BsV60.
15. tr. primušti, apkulti: Sugavęs vagį, į̇̃mušiau, t. y. įkarnaporijau, įaušiau J. Iñmušė vaiką, ką be reikalo verkia Lzd. Neisiu naktį: gal kas įmušti įbūti Trk. Kas rengiasi kitą įmušti, turia neužmiršti, kad ir pats galia gauti Skdv. Į̃mušė į̇̃mušė, tai jie (arkliai) pradė[jo] paskui nešt Gs. Menkas iš jo arklys: kiek įmuši, tiek invažiuoji Rod.
| prk.: Kaip juokdamos gali mergą įmušti (įskaudinti), taip keikdamos gali išgirti Žem.
^ Pats [mušti] negavęs, kito neįmuši Šts.
16. tr. Grd, Rd pajėgti daužyti, kulti, mušti: Kiek įmùši [spragilu], tiek – tu tik pytark (pritark) Pj. Boba sakius: „Kaip tu čia kuli, kad šiaudai aukštyn šoka? Žiūrėk, kaip aš duodu, tai net prilimpa! Tai aš, boba, daug daugiau inmušu“ BsV288.
| refl.: Vienas neintsi̇̀mušam, tai dviese [jam duodame] Lp.
17. intr. sutarti (dainuojant): Kai gerai iñmuša, ir tabalas (dainuška) gražus Km.
18. tr. pramušus supilti į ką: Du kiaušiniu įmušiau [į ragaišį] Ėr. Kiaušinių anmùš, sviesto pridės – gardūs pyragai Pb. Įmùšk kiaušinių į alų – sveika Skr.
19. refl. vis apie tą patį galvoti, negalėti atsikratyti kokios minties: Man įsi̇̀mušė, kad neišėmiau iš avilio popierio Ps. Kas jam įsi̇̀muša, tai ir pats velnias neperkalbės Svn.
20. refl. pasidaryti turinčiu kokių ypatybių: Kas buvo į piningus įsimušęs, nu to ir atims turtą Šts. Kai įsimušo į turtus, tai tų mūsų neturtingųjų nė nebepažįsta Brs. Ar čia seniai toks pat vargdienys buvo, kaip ir mes, o dabar, veizėk, įsimušo į turtus, ir ponas Šv. Jau buvom į turtus beįsimušą, bet užejo karė Plt. Akyse visų giriamas ir gerbiamas, įsimuša į puikybę Žem. Tas žmogus yr dideliai įsimušęs skūpumą Vvr.
◊ gálvą (galvõn) įsimùšti Rk būti apimtam, užvaldytam kokios nors minties: Jam įsi̇̀mušė į gálvą, kad jis serga Krkn. Jai jau ansmùš kas galvõn – neperkalbėsi Mlt. Iš kur ta ponystė tau į galvą įsimušė?! Vaižg. Ką tu čia įsi̇̀mušei galvõn?! Š. Insi̇̀mušė galvõn, kad mamutė apsirgs Dbk.
į gálvą įmùšti N apsvaiginti: Stiprus gėrimas už karto įmušė į galvą rš.
su kuolù neįmùšti nepriversti imtis: Su kuolu būt neįmušę prie tos žemės, jei būčia žinojęs Alk.
išmùšti, i̇̀šmuša, i̇̀šmušė
1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man pypkę iš nagų Šv. Išmušė iš karo žygininkų rankų kalavijus K.Būg. Išmùšk dantį iš grėblio šiekštos Km. Atleka tuo kartu du baisiu kazoku, išmuša jį iš žirgo su dideliu smūgiu BsO181.
| Rado jie krašte luotą, vilnies išmuštą (išmestą) BsMtI148.
| prk.: Neišmuš tautoms iš rankų nieks jųjų laisvės vėliavos A.Vencl.
^ Cento iš rankų neišmuši (labai šykštus) LTR(Žg).
| refl.: Apvertę sutrenkiame delnu vazono dugną, ir visas žemės kamuolys su šaknimis išsimuša iš vazono sp.
2. tr. K mušant išvaryti: Išmušti juos iš šių įsitvirtinimų buvo nelengva rš. Kada tik pasigėręs parvažiuodavo, tuoj Joną išmušdavo iš gryčios į jaują SI186. Šunį su naščiais išmušė iš trobos Šts. Pavasarį į tą gandralizdį ir atskrido lauktieji paukščiai – svečiai, bet mūsų gandrai juos išmušė ir išvaikė A.Vien. Vienus [žąsiukus] išmuša iš avižų – kiti sulenda Gs. Išmùšk katę lauk Skr. Išmùšk muses pro langą Ėr.
| prk.: Aš jam tą pasiutimą išmušiu! Skr. Aš tau greit išmušiu iš galvos (priversiu pamiršti) Petrą, – sako tėvas dukrai rš. Pylė į kailį vaikuo – protelis anam i̇̀šmuštas Krš.
^ Vieną velnią išmuša [iš išdykėlio], o dešimt įmuša Rmč. Kuris visus išgąsčius ir bijojimus išmuša mumus ižg širdies DP448.
| refl. prk.: Ženklą palikt teikės, idant neišsimuštų žmonėms iž atminties ana gerybė jo MP49.
3. tr. išžudyti: Per karą išmùš daug vyrų Užv. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv. Kiekviena šalta naktis išmuša jų (vabzdžių) daugybes J.Jabl.
^ Žąsų pulkas kaip išmuštas miega J.Paukš. Kad kiškiui ne kojos, būt visus išmušę Erž.
4. tr. R46 išdaužti, išlaužti; išversti: Akį, dantį išmušti KI150. Iš šitokio mažučio (kapsulės) ir pirštus, ir akį i̇̀šmušė Nmč. Gretimų kamerų draugai išmušė duris rš. Mano dùres an zoviesų – neišmuši̇̀, paki šviesu Smn. Ba tu išmušái langą J. Karvė jau vėl i̇̀šmušė kuolą Rdm.
| refl. tr.: Griūdamas nuo suolo, vaikas išsi̇̀mušė dantį Š.
5. tr. išnarinti: Kaip virto, koją iš čiurniuko ir išmùšo Užv. To lakūno koja nulaužta, petys išmuštas Rd.
| refl. tr.: Stojau ant taburetės ir virtau su ja, ranką išsi̇̀mušiau Rm. Aš per orą lėkiau lėkiau ir kai kritau ant žemės, ir išsimušiau koją BsMtII30.
| Puolė uodas iš aržuolo, išsimušė (susilaužė) šonkaulį LB135.
6. tr. išversti, išsukti (pradalgį) kertant: Tokie dideli rugiai buvo, kad išmùšti pradalgio negalėjo Rm. Kad būt lietaus buvę, tai būt pradalgių nemožnėję išmùšt Pc. Šie metai Dievo dovanos yra: pradalgiai neišmušami LzP.
| Ji eidama gerai sijoną i̇̀šmuša (klostes mėto), tik puku, puku, puku Jnšk.
ǁ išdaužyti, išblaškyti (pradalgius): Žolė tanki, iš pradalgio neišmuši Rm. Ateina pulkas seselių, išmuš šienelį iš pradalgelių Rš.
7. tr. išdulkinti, daužant kuo ar į ką: Išmušk gerai maišą, ka nebūtų miltinas Vvr. Paltus išmušiau, surišiau ir pakabinau Ds.
8. tr. kultuve išskalbti, išvelėti: Eik, išmuši̇̀ žlugtą Vžns. Nueik prie kaimyno balos ir išmušk marškinius Trgn.
9. tr. išbraukti brauktuve: Išmùš išmùš [linus] kultuvėm, nu ir tada an pievos [klos] Pb. Įsvilę yr linai – be spalio negal išmušti Dr.
10. tr. BPII25, DP170 primušti, prilupti: Vyras ją išmušė, iškruvino Tvr. Išmušė abiem nugaras ir išginė iš sodo BsPIII85. Aš labai išvargytas, i̇̀šmuštas Lp. Vėzdu išmušu SD13.
| refl.: Ar išsimušti nori, ko lendi?! Šts. Mušės mušės gryčioj, tai da paskui ant kiemo išsi̇̀mušė Ds. Kažin, a besueis: išsidraskė, išsimùšo kaip du nelabiejai Krš.
11. tr. Krš išmokyti mušimu: Ją vis mušė ir mušė už grabinėjimą (vagiliavimą), bet neišmušė Skr. Drigantą reikia mokėt išmùšt, išjodinėt Skr.
12. tr. iškapoti (krušai): Tep išmušė ledai vasarojų, kaži a atsigriebs Kt. Ėmė, užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino BsPIV126. Aldros debesiai medžius išlaužo, javus i̇̀šmuša Grž.
13. tr. smogiant į kietą daiktą, padaryti šukę ašmenyse: Išmušiau dalgį dviejuose daiktuose Gs. Ìšmušei dalgiui ašmenis Klvr. Kaulų geruoju kirviu nekapok – išmuši Ds. Kas i̇̀šmušėt kirvį? Alk.
14. tr. (visus) sukulti, sugurinti: Išmušė, išdaužė stiklines, nei su kuo atsigert Sb.
| refl.: Bet jau ėmė ir išsimušė [puodukai] Lp. Išsimùšo visi puodaliai, o naujų nė balso Šts.
15. tr. laimėti (kiaušinį), mušant kiaušinius: Su tuo margučiu šešis kiaušinius išmušiau Raud. Kai miklenau, tai atrodė, kad kiaušinis visai barba, o dabar žiūrėk, kiek su juo išmušiau Ssk. Ne tau su savo šlekiu iš jo išmùšti Ssk.
| refl. tr.: Ar daug kiaušinių išsimušei? Grž. Aš iš jo kiaušinį išsimušiau Lš.
ǁ refl. laimėti kovojant: Mušas kiek metų i nėko neišsi̇̀muša kariaudami Krš.
16. tr. smūgiais padaryti minkštesnį, išplakti, išploti: Išmušta mėsa greičiau iškepa rš. Išvirtas bulves pasūdyti, išmušti sp.
17. tr. išdrembti, išduobti: Tokios duobės ant kelio išmuštos, kad negalima visai važiuoti Gž. Šlapiam kely su vežimais kaip bematant išmuša duobes Žvr. Giliai išmušti̇̀ dumbravai Ėr. Nevyk arklio – kelias i̇̀šmuštas, labai tranko Kb. Ašis stebulę i̇̀šmuša, išplerina Krsn.
| refl.: Ties mūsų kiemu labai išsimùšęs kelias Š. Čia taisysi netaisysi – vis išsimuš tokioj šlapynėj duobės Ds. Buvo kap tik, bet dabar išsi̇̀mušė (pasidarė per didelė skylė) Lš.
| Su marškone [kojine] kišu (aunuosi), kol išsimuš (išsitemps) [naujas veltinis]; kai išsimuš, apsiausiu su vilnone Bsg.
18. tr. Grd, Pb iškulti (spragilais): Visą kūlę savim turėjo išmušti Jdr. Lig pietų išmùšme tą klojimą [rugių], o po pietų krėsme kūlius Bsg.
19. tr. nuskambinti (apie laikrodį): Bokšto laikrodis išmušė tiktai tris, bet jau buvo visai tamsu J.Jabl. Išmušė pusę vienuolikės J.Balč. Išmùšo dvyleka KlvrŽ.
20. tr. išsukti (sviestą).
| refl.: Mušk sviestą, iki aliai kruopelė išsimuš Ds. Da neišsimušęs sviestas, da maslionkos[e] daug kruopelių Ds.
ǁ praleisti kurį laiką mušant (sviestą): Per visą dieną šiandie išmušiau sviestą – daug mušimo turėjau Jnšk.
21. tr. išspausti (aliejų): O kiek jums aliejaus išmušė? rš.
22. tr. Nmč, Grv išplūkti: Klojimo asla dailiai yra išmušta moliu, taip pat ir dubos asla Žem. Tokia asla iš molio išmuštà buvo Krm. Padas iš molio i̇̀šmuštas, kietas Pb. Daržinė moliu išmuštà Krš. Išpildavo su žemėms, išmùšdavo, i klojimas Vn.
ǁ padaryti kietą nuo vaikščiojimo, važinėjimo, išminti: Per mišką eiti gera – takas labai išmuštas Žž. Eisiu eisiu pas motulę išmuštais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais TDrIV55(Vlk). Takai apie namus tik stovi išmušta Dgč. Visa pieva karvių išmušta, kai padas Švnč.
23. tr. iš vidaus iškalti, išklijuoti: Kajutės buvo išmuštos storu veltiniu, kad apsaugotų nuo šalčio rš. Karieta, tamsiai raudonai poliruota, spindi lyg veidrodis: viduje raudonu aksomu išmušta I.Simon. Sienas išmùšom popieriais Skdv. Kalkiais išmušk sienas (ištinkuok) Vlkš.
| refl. tr.: Kamara popieriais išsimušta Ds. Išsimùšom sienas su panieru Grd.
24. tr. atspausti; išspausdinti: Matai, koks pečintas (antspaudas) išmuštas su karaliaus galva – tie popieriai negali žūti Jnšk. Tas karalius tą vaiką po pravardei išmušė in gazietas, kad toks ir toks vaikas išgydė jo dukterį BsPIII235.
| Jo (pono) partigrapija an akmens išmuštà Grd. Turėjo dekį su briedžiais išmuštais (išpieštais) Rd.
25. intr. iššauti: Jis šovė vilką, bet šautuvas neišmušė Trgn. Bernužėlis atjodamas, iš plintelės išmušdamas: išeik še, uošvuže (d.) Nm.
26. tr., intr. atsirasti, pasirodyti, iškilti, išsiveržti į viršų: Teip i̇̀šmušė prakaitas, net visi marškiniai šlapi Trgn. Gerk liepų žiedų, kad išmuštų prakaitas Lnkv. Jį net karštas prakaitas i̇̀šmušė pamačius tą žmogų Rz. Šiluma išmuša ne vieną valstietį, važiuojantį netvarkingu tiltu sp. Gasiūno veidą išmušė raudonos dėmės J.Avyž. Į viršų tas [kumelės] pienas liuob išmùšti tymus (išberdavo šašais) Grd. Kas jau tyloms po pelenais žėrėjo, tai į gyvą liepsną išmušė Ns1859,2.
| refl.: Mano tokia mada: tuo[j] prakaitas išsi̇̀muš, i gana Šmk. Grėtei pradeda rausti veidai, prakaitas išsimuša ant viso kūno I.Simon. Kraujas išsi̇̀mušė pro burną, ir greit mirė Jnšk. Tik išsimušė ugnis pro kaminą, ir ėmė namai degti Jnšk. Liepsna išsi̇̀muša KI150.
| Slogos išsimùšo, ant nosies puškiukas auga Krš. Jam puškai (šašai, niežai) išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Votis išsi̇̀mušė Tvr. Šaltis išsi̇̀muša, išvirsta KI150. Aukšta ir išlaki lyg pušis, skaisčiai raudonuojančiais žandais, išsimušusia juodų plaukų garbana iš po skarelės, klūpo ji rausvoj žvakių šviesoj J.Balt.
ǁ refl. išaugti, iškilti aukštyn: Tai išsi̇̀mušė drebulės į aukštį! Skr. Vyras gražus, išsimušęs į ūgį, į petį rš.
27. refl. su vargu ištrūkti, išlįsti, išsibrukti, išsikapstyti: Stiprus, ka jis iš dvijų išsi̇̀muša Trg. Išsimùšo iš kareivių rankų i pabėgo Vn. Išsi̇̀mušė iš to namo Ad. Iš po Jono da lengvai išsi̇̀mušu Ds. Išmuštis iž tos minios, iž šitų tumultų svietiškų DP574. Buvo labai šlapias ruduo, ir jo arkliai niekaip negalėjo išsimušti iš purvo SI211. Jų kumelė kap tik išsimušė iš anos klampynės Lš. Arklys labai privargo, paki in vieškelio išsimušiau Ktk.
| Į viršų išsimušė (pakilo) vieversys sp.
| prk.: Mušies mušies žmogus ir negali iš to vargo išsimušti Rod. Iš ketvirtos vietos apskrityje negalim išsimušti sp. Kad tik iš skolų išsimuš, ta būs vyrai – vieta gera Brs.
28. refl. prasiveržti kur: Pamėginsime pro Puziniškį išsimušti į tą vieškelį, kur eina nuo Pasvalio į Panevėžį Pt.
| prk.: Ir mums reikia į laisvę išsimušti Žem. Zubrickas pamėgino išsimušti į platesnį karjeros kelią Vaižg.
ǁ didelėmis pastangomis iškilti, pasiekti ką pageidaujamą: Per savo liežuvį iš grioviakasio išsimušė į dešimtininkus rš. Jis stengės išsimušti į vadovaujančias vietas rš.
29. refl. išsikišti, išlįsti, išsišauti, išryškėti paviršiuje: Liesas, išsimušę šonkauliai, įdubusi krūtinė A.Vencl. Norėjos apkabinti jo mylimą liesą ilgą kaklą su išsimušusiomis gyslomis A.Vencl.
30. tr. ištraukti, ištempti: Arkliai led išmušė vežimą per ežią Ėr.
31. tr. iškreipti iš tikro kelio, krypties, normalios būsenos: Kai kas užuolankais noria pravažiuoti, tai išmuša žmogų iš kelio Jnšk. Kap pareini vėlai, tai tik mus iš miego išmuši Kb. Tokiuom balsu kai paema, ir kitus išmuša [iš tono] Ds.
| prk.: Grubus vyro tonas galutinai išmušė iš pusiausvyros žmoną rš. Prasidėjęs karas išmušė iš vėžių ir mūsų kiemo gyventojus rš. Drižas bandė kalbėti toliau, bet vėl pašaipi replika išmušė jį iš vėžių rš. Vidaus gyvenimas išmuštas iš paprastos vagos rš.
^ Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša PPr193.
| refl.: Išsimùš arkliai iš kelio Mlt. Pusnys, tamsu – tuoj išsi̇̀mušėm iš kelio Rs. Kartais, kai išsimušdavo iš kelio, nakvodavo riteris miške A.Vien. Tik ar neišsimušėm mes iš teisingos krypties? sp.
| prk.: Iš kalbos išsimušė Ad. Bešnekėdamas išsi̇̀mušė iš liežuvio Lš. Kai Bugailiškis nusiskundė, kad Ančiulis išvaręs juos, Budreika galutinai išsimušė iš pusiausvyros rš. Pasitaiko, išsimuša žmogus iš vėžių J.Avyž.
32. refl. išeiti iš ko, netekti, pristigti ko: Visai išsimušiau iš pinigų – neturiu nei kuo druskos nusipirkti Ant. Išsi̇̀mušė visai iš rūbų Dgl. Išsi̇̀mušiau iš jėgų, nei lango negaliu uždaryt Alv. Sunkiai dirba, išsi̇̀mušė iš sveikatos Pnd. Teip išsi̇̀mušė iš sveikatos, kad nebegalia dirbt Tršk. Visą naktį nemiegojau – išsi̇̀mušiau iš miego Lz. Davė, pylė, pats iš kvapo išsimušė J.Balt.
33. intr. būti ryškiam, išsiskirti: Kai ant žalio juodu atausim, tai neišmùš. Kai ant žalio raudonu atausim, tai išmùš Mrj.
34. intr. pabrėžiant tartį, akcentuoti: Ne visi vienok veliuoniškiai lietuviai taip didžiai i̇̀šmuša par nosį JDIII(VIIIpsl.).
| O smagumas (kirtis) tiktai tarčių kokybę raidžiaus eikštėn teišmuša A.Baran. Jis ar rašo, ar kalba, išmuša neapsakytai Antš.
35. tr. išgerti: Te, išmušk pusę stiklinės šitų vaistų, tai būsi sveikas Žž. Da vakar litrą [degtinės] išmušėm Jrb. Einam, išmùšim kokią bonkutę Alk.
◊ ×adynà i̇̀šmušė atėjo laikas kam įvykti: Mano adynà jau išmùšo, aš jumis apleidu BM352.
ãkmenį gáuti dañčiui išmùšti apie labai šykštų: Tame kieme tegausi akmenį dantie išmušti VP45.
iš dienų̃ išsimùšti Rod sukvailėti.
iš galvõs išsimùšti pasimiršti: Man ta pavardė iš galvõs išsi̇̀mušė Žml.
iš véido išsimùšti atrodyti labai suvargusiam, sulysusiam, paliegusiam: Iš véido išsimùšęs, kaip šaukštas Ėr. Turbūt vakaruškose buvai, kad taip išsi̇̀mušei iš véido Rm.
káilį (skū̃rą) išmùšti primušti, prilupti: Už tokius darbus aš tau kailį išmušiu Žvr. Už tokį išdykavimą reikia tik gerai išmušti kailį Jnš. O tas žmogus jam skū̃rą i̇̀šmušė ir paleido LB173. Velniui kailio neišmuši LTR(Zp).
su kūlè (su kuolù) neišmùšti jokiu būdu neišvaryti, nepakeisi: Jo ir su kuolu iš ten neišmuši (neišjudinsi) Ds. Jau kad inlindo kas galvon, tai ir su kūle neišmuši̇̀ (nepakeisi įsitikinimo) Ds.
valandà i̇̀šmušė atėjo laikas (kam įvykti): Vėl išmušė valanda, kada reikia pakelti kardą rš.
paišmùšti, pai̇̀šmuša, pai̇̀šmušė (dial.) tr. išdaužti, išdaužyti: Langai pai̇̀šmušta Str.
numùšti, nùmuša, nùmušė tr.
1. nudaužti: Su lazda nùmušė nuo šakos obuolį Sb. Numušė bobutė ožiui ragelį NS1352. Tik saugokis, kad automobiliai nosies nenumuštų P.Cvir. Julius atitraukia duris, vikriai numušdamas menką spynelę rš. Ji turi labai dažnai sustoti po medžiu, į jį atsiremti ir numušti nuo padų prilipusį sniegą I.Simon.
^ A, kad taũ velniai! Kiek užaugau, tiek nùmušiau (sakoma, sudavus galvą į žemų durų staktą) Ut.
| refl. tr.: Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, oi ir nusmušė savie galvelę LTR(Lš).
^ Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša LTR.
ǁ refl. tr. daužant, trepsint nusipurtyti, nukratyti: Kojas snieginas nusimušo į grindis, ir po patalu Šts.
2. Q162 užmušti, nužudyti: Mūsų būrio vadą numušė Rdš. Spąstai nùmušė pelę J. Numušiu piemenį, ir ižspaitysis avys DP148. Pasistengė Kain prieš savo brolį Habel ir numušė BB1Moz5,8. Žmonės bijojos, idant nebūtų akmenimis numušti BtApD5,26.
ǁ nutrenkti: Kad tave dievaitis numuštų! B.
ǁ paskersti: Vaike, numùšk drąsa jautuką sau nupenėjęs K.Donel.
ǁ refl. KII230 užsimušti.
3. nukapoti (krušai), sunaikinti: Ledai labai dideli buvo – nùmušė daržus Šlčn.
4. Vlk nušauti: Tę šaudo, neik – da numùš Jrb. Paukšt i nùmušė tą kiaunę Gg. Zuikius gerai nùmuša, bet į taikinį nepataiko Gs. Šiandien šauliai – priešo lėktuvų medžiotojai numušė du priešo lėktuvus sp.
| refl. tr.: Kad turėtau šaudyklę, nusmuštáu paukštį Rod. I šernas gal papult nusimùšt Prn.
5. nutraukti, nudaužti: Šaudyklė siūlą nùmušė Kt. Mūsų drigantas ir storiausią virvę numuša Lš. Paimk stipresnę virvę – baltoja karvė bezyliodama numuš Km.
6. parblokšti, pargriauti: Tu mane numušei – aš atsikėliau, bet kai tave numuš, tai tu niekados nebeatsikelsi LTR(Pšl). Ką tu čia kalbi – tas Juozas tave griūdamas numùšt Ob.
7. nurungti, nugalėti: Didesnis, ans aną numùšo Krš. Kažin, kuris kurį numùštų Up. Mūsų gaidys nùmuša svetimą Rm. „Arklių karaliaus“ kiti arkliai nenumùš Šts. Kai žmonės važiuoja ir tas tą aplenkdinėja, tai katrį aplenkia, tas ir būna numuštas Nč.
8. refl. kaunantis nueiti: Vokiečiai lig Maskvos buvo nusimušę Tlž.
9. paimti kirtį žaidžiant ar lošiant: Vienu mušimu nùmušiau net šešius (žaidžiant šaškėmis) Sb. Aš su čirvių tūzu numušiau jo čirvių dešimkę Brs.
10. atmesti, nubraukti: Pagaliau nuo to asmens pelno dar numušamas kapitalo draudimas rš. Numušė penkis darbadienius, kad kasė savo bulves Ėr. Neėjai kokią dieną, i[r] nùmuša penkias Rz.
11. sumažinti, susilpninti: Serganti karvė – pusę kainos numùšo Krš. Kai auga bedarbių armija, lengva numušti darbininkams algas rš. Su kum numùšo tą kraujo spaudimą? Krš. Pridėk burokuos virinto [v]andenio, gal nors kiek rūgštumą numùš Ds. Valgyk girienę, tai numùš norą gert Lp. Ūkai numuša žvaigždžių šviesą P.Slavėn. Abiejų draugų nepagarbus elgesys smarkiai numušė Beniui nuotaiką J.Avyž. Toks jos nusiskundimas nuotaikos ne tik nenumušė, bet dar pakėlė J.Paukš. Skaitytojas lengvai patikės, kad visi tie girdėti ir matyti daiktai labai numušė mano troškimą amžinai gyventi J.Balč. Rūpestis labai numuša kelionės įdomumą rš. Toksai darbas tik vardą nùmuša Ll. Kam teip numùšt (paniekinti) žmogų? Upt.
12. mušant, kaunantis nuvaryti, nuginti: Rusas numùšo vokytį lig Šilutės Pj. Vakare negali numùšti gulti, o rykmetė[je] – negali prižadinti Skdv. Jo lazda nuo tos mergos nenumuši̇̀ Ds. Aš tuos vilkus numušiau, tą bitelę įsidėjau į ausį i nuėjau sau LTR(Lnkv). Jis atsiminė, kad šermukšnine lazda gali velnią numuštie BsPIV142.
13. nublokšti: Jis kaip pūsterėjo per abi šnirpli, tai anuos teip kaip perkūnas numušė atgal, ir jau daugiau neatsivijo BsPIV166.
14. mušimu atgrasinti, nupratinti: Įpras kur kiaulė, tai nebenumuši Ds. Kaip jį jau mušė nuo kūrymo, ė ar numušė? Ds. Niaugi aš tavęs nenumušiu nuo nosies krapštymo? Ds.
15. užgauti, sutrenkti, suduoti: Jis numušė į akmenį koją rš. Da jūs man lįste pri retelio (ratelio), tai numùšiu nagus! Rs. Ans yr be galo skūpas: gaus kur skatiką – numùši narius, nepaleis KlvrŽ.
| refl. tr.: Parejo numie, rankas, nagus nusimùšęs Krtn.
16. aplupti, apkulti: Toks rėksnys buvo, tai iš nekantrybės, būdavo, ir nùmušu Gs. Aš, kai mušdavau, numùšdavau už kaltę Skr. Jis jąją nùmušė J. Kad būtau numùšęs [vaiką], tai būt atsiminęs Lp. Nei mane barė mielas tėvelis, nei motulė numušė LTR(Btr). Bagotas nubars, o puikus numuš, o vargo bernelio meilūs žodeliai (d.) Vlk.
| refl.: Nusi̇̀muša, nusiduoda, apent į darbą eita Jdr.
17. kultuve išskalbti, išvelėti: Numùšk rūbus su kultuve Ds.
18. nukulti (linų galvenas): Linus kada nurauja, tai reikia numùšt Kri. Linai nuraut, išdžiovyt, numùšt, paklot, paimt, išmint, išbraukt Lp. Dar nenumuštà nė sauja linų Rs. Numušė broliukas geltonus linelius LTR(Žl). Dėl tavo mušimo bus lineliai numušti JV258.
| refl.: Linų galvutės nusikaršdavo, nusimušdavo su stiebo viršūnėlėmis rš.
19. Rš, Všk nuskambinti valandas (apie laikrodį): Taip ji darbavosi ir nepajuto, kaip numušė dvylika valandų LTR(Kp). Laikrodis numušė pirmą valandą rš.
20. nuplūkti, išplūkti: Pečius buvo molio nùmuštas Yl. Rejo[je] liuob be plytų numùš iš gryno molio krosnį Brs. Kai mūsų tėvai ėjo dvarystę, tai jie nùmušė [iš molio] tuos mūrus Jnšk.
21. numinti, išminti: Takutis numuštas par sodą į stubą Skr.
ǁ kreivai, į vieną pusę nuvažinėti: Tep nùmuštas an laukų kelias, kad raguitės visąčės eina šonu Nč. Kelias negeras malkas iš medžio vežt – šalysna nùmuštas, tai raguitės žuskrisdo ir žuskrisdo šalysna Rod.
22. kietai nuvyti (virvę): Per dieną gali lengvai vadžias numùšt Slv.
| refl. tr.: Reikės kokius du pavadžius nusimušti Grš. Nusi̇̀mušė senelis vadžias iš linų Erž.
23. išgrįsti, iškloti: Kad aš žinojus, kur motulė nuduos, būčia čirvoncais numušus kelelius (d.) Ml.
24. nufotografuoti: Gerai pavyko jam tave numušti Smn. Ar čia teipos numùš, kap Kaune? Lp.
| refl. tr., intr.: Prie paso reikia nusimušti fotografijos Lš. Šiandie buvau nusmùšt Švnč.
25. refl. išvargti, nusikamuoti: Vakar aš tiek nusi̇̀mušiau, kad šiandien vos kojas bepavelku Šš.
26. refl. Lp nueiti, nusidanginti: Aš, musėt, buvau prie ano ravo nusimùšus Bsg. Nu kurgi šitos mano karvės bus nūnai nusmùšę: visur išieškojau, ir kap nėra, tep nėra Dbč.
◊ kóją nusimùšti būti sušelptam, pamylėtam: Ir aš kada ne kada nusimùšiu kóją pas tave Kt. Kitusyk visi atė[jo], visi koją nusimušė pas juos Gs. Tai da aš vis tėviškė[je] kóją nusi̇̀mušu Plv.
kopū̃stą numùšti Dkk mesti akmenuką taip, kad jis atšoktų nuo vandens paviršiaus.
nuo kánto numùšti nuginčyti: Kap mes an jo atsisėdom, tai čyst nùmušėm nuo kánto Ml.
nuo kójų numùšti
1. atimti jėgas: Nemisliau, kad, šitiek išgėrus, teip numùš nuo kójų Ds.
2. nugalėti: Greit Petras buvo nuo kojų numuštas rš.
3. sugadinti nuotaiką: Aš, taip pasakydamas, visiškai nùmušiau jį nuo kójų Šlv.

nuo kójų nusimùšti netekti jėgų, privargti, nusivaryti: Senė visai nusimušė nuo kojų sp. Tie rugiai tokie tiršti (tankūs), taip sunku imt, nusimušiu ant vakaro visai nuo kojų Bsg. Eit negaliu, kap nùsmušiau nog kojų, – itep toli Arm.
pamùšti, pàmuša, pàmušė tr.
1. šiek tiek mušti, aplupti, apdaužyti: Kai jį jau Šilkalny pàmušė, tai nuo to laiko ramesnis pasidarė Šn. Itą mergą ir uošvį macnai pàmušė Dv. Reikia pamùšt – pasileidę, neklauso Vrn. Pàmušė vienas kitą Dv.
| refl.: Pàsmušė bernai Dv. Man knita pasimušt su kuo nors Kp. Kai girti, tai maga ir pasimùšti Pc. Einam sniegu pasimušt Vb. Seseres pàsmušė ir davai sūdytis (teistis) Arm.
ǁ part. praes. prk. pusėtinas, vidutiniškas: Pamušamà kumelė – gali važiuoti Jrb. Ar geri arkliai? – Pamušami̇̀ Jrb.
pamušamai̇̃ adv.: Mes gyvenam pamušamai̇̃ Jrb.
2. padaužyti, paplakti: Atejo py vieno jaujo vienas vyras ir pamušo į duris LTR(Klp). O kad tu taip sudžiūtum, kaip ant marių lendružė, vėjužio papučiama, vilnužės pamušama JD928.
3. galėti mušti: Už saũ stipresnio nepamuši̇̀ Sb.
| refl. prk.: Su tokiais nepasimuši (nepasiginčysi) – duok, ir tiek Ėr.
4. nuginti, išvaryti kur: Karves pamùšk į pagirį i tegu ėda Stak. Jį jau ir iš tenai pamùšo Up. Būčiau valdžia, tai pamùščiau tokią motiną kvailiot po pasaulį, o vaikus atiduočiau į vaikų namus Skr.
5. R267 nužudyti, išmušti, išžudyti: Pamušė daug žmonių Dkšt. Daug svieto tada pàmušė Plš. Pirkių daug sudegino ir šeimynų pàmušė Šlčn. Metė dvi granatas ir pàmušė žmones Eiš. Buvo Jobui … keltuva atimta … ir pamušti piemenys bei tarnai Mž433. Ir nusiuntęs pamušė visus bernelius, kurie buvo Betleeme ir visuose kraštuose jo DP417.
ǁ R, Q447 paskersti, papjauti: Galvijį pamùšti KI25. Jūs savo vestuvėms tikriausiai turbūt jautį pamùšot Up. Rudenį gyvolius pavalgai pamušus, prylaidus ir paršus paskerdus, žąsis ir antis papjovus, gaspadorius vaišino savo šeimyną dešromis, vėdarais S.Dauk. Jautį pamušė meisai ir sušėrė žmonis (žmonėms) Šts. Šiandien pamùšom paršą Krž. Padaryk alaus, pamùšk porą gaidžių, susikviesk kaimynus, ir bus puota Srv. Kiekvienas ūkinykas Velykos[e] aviną už save bei savo šeimyną pamušlavo (pamušdavo) MTP42.
ǁ nušauti: Vakar mūsų tėtis zuikį pamušė Skr. Kiek zuikių pamušei medžiodamas? Vv.
| refl. tr.: Buvo paršas nupenėtas – jijė pasi̇̀mušė Jrb. Varniuką pasimušim ir išsikepsim Lnkv.
ǁ pašauti: Pamušiau zuikį, tegu šuo gaudo Gs. Trys naikintojai be perstojo šaudė į pamuštąjį tanką rš.
6. SD276 nugalėti, pavergti: Iš tikro sunku bus tokius pamušti žmones, kurie geriau tinka sudegti, nekaip mūsų valdiniais būti M.Valanč. Buvo didžiavyriai, bet mažesnius spaudė, pilnus laisvės mano vaikus pamušė vergijon A.Baran. Atsirado keleivis, kuris norėtų padėt kunigaikščiui pamuštie neprietelių BsPIV82. Šiteip pamušė Jozua visą žemę BBJoz10,41.
| prk.: Lenkų įtekmė pamušė Jogailą, ir jis pradėjo kalbėti lenkiškai Blv.
7. partrenkti, pargriauti: Ratai jį ant žemės pamùšo Up. Maniau, kad mane arklys po savo kanopomis pamuš Pt. Neprietelius savo po savo kojoms pamušo SPI261. Kibkimės – matysi, kaip aš tave pamušiù Rk. Varna pamėgins skristi prieš vėją ir puola pamušta kaip akmuo žemėn rš. Pamušė viedrus, patąsė nėšius, papylė vandenėlį TDrV19.
| prk.: Anų ištvermė taip lengvai nebuvo pamušama prš.
8. smarkiai užgauti, sutrenkti: Daugelis po susirėmimų išeidavo su nuplėšta švarko rankove, pamušta koja P.Cvir. Pamùšiu koją, tai žinosi! Mrj. Ana pàmušė koją šuns J. Must, pinkaules kas pamùšo, ka eiti̇̀ raišdamas Vvr. Ka pamùši, karvės i pareis, kojas ant pečių susidėjusios KlvrŽ. Kariška mantakriska ir trenkia ar ranką pamuša Gs. Viena jo akis buvo pamušta rš. Galvą pàmušei ir palikai, ale anis pabėgo Šlčn.
^ Nedžiaukis vilku raišu, kojos nepamušęs LTR(Škn).
| refl. tr., intr.: Pasimùšo ranką pasigėręs Pp. Nagas pasimušė karvei, tai ir iš vietos nebegalima buvo toliau pavaryt Užp.
9. paveržti: Menkas iš tavęs vyras, jei jis galėjo tą mergą nuo tavęs pamùšti Jnšk. Algis aną pamùšo nu kito vaikio Krš. Žiūrėk, aš kai pamušiu nuo jo mylimą Srv.
10. daug vaikščiojant kietu keliu, suskaudinti, pritrankyti (kojų padus): Toks kietas kelias – pàmušiau kojas Ktk. Toli basas ėjau – kojas pàmušiau Ėr. Padus pàmušiau bevaikščiodamas, o naudos nėr Rs. Pareidamas iš miesto, pàmušė kojas, vos bepaeina Jnš.
| refl. tr., intr.: Kojas atmyniau, pasi̇̀mušiau beeidamas J. Pasi̇̀mušiau kojas, tai vaikščioju kap zuikys Kt. Plentu važiuojant, nekaustyti arkliai greit kojas pasi̇̀muša Snt. Kol nuejau Vilniun, tai čysta pasmušiau Arm. Pasi̇̀mušė kojos in žvyrą, toliau negaliu eit – nors sėdėk atsisėdęs Ktk. Aš jau visai pasi̇̀mušiau, negaliu toliau eiti Jz. Arklys pasi̇̀mušė ir šlubuoja Št. An gruodingo kelio arkliai greit pàsmuša Rod. Nekaustytas arklys par tokį gruodą tai kaipmat pasimùš Pln. Pasimušė kojytėlės nuo šio didžio vieškelėlio NS1178.
ǁ refl. nuo staigių ir įtemptų judesių pasidaryti skaudžiam: Pasimuš rankos, nepratus austi Šts. Ronpjoviams (rąstų pjovėjams) sunkus darbas: pasimuša rankos ir kojos Šts.
11. kiek apnešioti, padėvėti: Batai pamušti̇̀, ale žiemą laikys Mrj.
| refl.: Da geras [švarkas], ale jau rankovės pasi̇̀mušė Rdm.
12. pakalti, pakaustyti: Batam reikia naujus puspadžius pamùšti Jnš. Pamušk arkliui padkavą Dglš. Sunkiai subeldė pasagomis pamuštais kulnais rš.
^ Turtuolio padas auksu pamuštas, o širdis titnagu grįsta LTR.
ǁ pakalti, kad lįstų giliau: Pamušk kylį B.
13. SD265 įsiūti, įdėti iš vidaus drabužio: Jo paltas kailiais pàmuštas Ktk. Man kailinius pàmušė Jnšk. Kailiniai lapėms pamušti N. Kailiniais pamuštà paltukė Smn. Pàmušiau palitą vata Knv.
^ Žodžiais drabužio nepamuši VP52. Gudri kalba suktybėmis pamušta KrvP(Drsk).
| refl. tr.: Ant žiemos reiks pasimùšti talubėlės, turėsiu šiltesnę drapaną Jnšk.
ǁ iškloti, išklijuoti po kuo: Reikės po abicais dar laikraščių pamùšti Up.
| prk.: Į dangų tekyla tie, kurie tėra vėjais pamušti, tušti kaip pūslės Vaižg.
14. palenkti, pasikišti po savimi: Karvė pamùšo galvą po savęs ir nudvėsė Užv.
| refl.: Ejo [vaikas] ropla, ranka pasimùšo – i susidevė nosį Krš.
ǁ panarinti (akis): Jaučias akis pamušė po blakstienoms ir tuoj pradėjo gaišti Vlk.
15. iškapoti, išdaužyti (krušai): Kruša apynius pamuš S.Dauk. Pamušė teipag ledai visokią žolę lauko Ch2Moz9,25.
ǁ išlaužyti, išguldyti: Tas švidras (didelis vėjas) ir rugius pàmušė: vietom net išgulė Ut.
16. sudaužyti, išdaužti: Drabnuosna kąsneliuosna pamušė [stikliukus] Aps. Vėjas papūs, tai ir langus pamùš Aps.
| refl.: Pàsmušė lango stiklas Dv. Nuvirto nuog stalo puodas ir pasi̇̀mušė Šlčn.
ǁ pradaužti (kiaušinius): Pamušti kiaušiniai Lp. Vakar visus pàmušiau, pàmušiau kiaušinius Šlčn.
ǁ supilti pradaužus, įmušti: Į kukulaičius pamùšt užteks vieno kiaušinuko Gs.
17. apgriauti, apdaužyti: Septynias šeimynas suvežė vienon pirkion, ir toj pamušta Lz. Druskinykus iš antaro rozo pàmušė (bombomis apmėtė) Azr.
18. truputį pakulti, padaužyti spragilu: Pamušk iškratytus iš kūlio šiaudus Knv. Pamušk varpas – jose yra dar daug grūdų Knv.
19. kiek pasukti (sviestą): Lig šiol aš mušiau, dabar tu pamušk sviestą Ėr.
20. išplūkti: Gruntais pamušu aslą SD67.
21. išdrembti, išduobti: Negalima važiuot, ba kelias labai pamuštas an duobių Btr.
22. pakreipti: Kepurę pamušęs ant to šono, iš kur saulė kaitina, jis rūko papirosą I.Simon.
ǁ refl. pasukti, pasiduoti kuria kryptimi: Aš pasi̇̀mušiau į gerą kraštą, tai radau Gs. Ėjau į Žvirgždaičius, pasi̇̀mušiau į dešinę i paklydau Žvr. Onut, žąsiukai pasi̇̀mušė į tę Žvr.
| Pasmušk in Agotą, gausi gerą pasogą Rod.
23. refl. kiek paplakti, paplazdėti, patvinkčioti: Pasi̇̀muša pasimuša širdis i vėl baiki Ant.
24. refl. laimėti, gauti (pinigų): Kaip reik man piningų pasimušti Prk. Šiandien daug piningų pasimušiau – pardaviau bulius Prk.
25. refl. MŽ, K, Pšl, Kp, Grv pasilakstyti, apsivaisinti (apie gyvulius): Pasimušė kumelė B. Kumelė pasi̇̀mušė, kitąmet bus kumelys Skr. Bėrokę leidom prie kumelio, bet nežinau, ar pasi̇̀mušė Jz. Ar pasimušė avis? – Mušės, bet nežinau, ar pasmušė Nč.
ǁ prk. prarasti garbę: Jau Ona pasi̇̀mušė Ut. Pasimušus, kas ją ims Ut.
26. refl. atsigimti, būti panašiam į ką: Terpu kokių žmonių gyvena, tokiais pàsmuša Lp.
×27. (l. rozbić, brus. paзбiць) išskirstyti, išdalyti: Mūs ūlyčią pàmušė an vienasėdžių Rod. An sklypų pàmušė Vvs. Kolionijom pàmušė – kitas gyvenimas Str.
◊ gálvą pamùšti atsigulti: Visą naktį gražiai išsibaladojom, tik an rytą pàmušėm gálvas Užp.
ši̇̀rdį pamùšti palenkti prie savęs: Na, kas girdėjo, kad tiktai par 10 mėnesių galėtų žmogus teip pamušti sau visų širdis rš.
parmùšti, par̃muša, par̃mušė tr.
1. R smūgiu pargriauti, partrenkti: Tekinis vaiką parmùšo ant žemės Skdv. Vaiką par̃mušė arklys po kojų, jau kelinta savaitė, kai nevaikščioja Srv. Žmogus neišlaiko – par̃muša vėjas Ob. Lazda jį parmušė OsG155. Ponpalaikiai sustoję žiopso ir laukia, kada mane (tiltą) parmuš lytis V.Kudir. Perkūns … aužuolą žalią parmušė RD62.
| Mane parmuš ta degtinė, jau matau Ar.
| refl. tr.: Parsi̇̀mušiau ant laiptų ir ėmiau duot Skr. O šyvokas kap šoko, parsi̇̀mušė poną LB257.
ǁ prk. priblokšti, sutrikdyti: Tokia kalba jį visai parmùšo Up. Nusiminusi ir, sakytum, dar labiau gyvenimo parmušta Mykolienė J.Marc.
2. mušimu iškankinti, atimti jėgas: Kasdien duodamas į kailį, vaiką par̃mušė, o dabar tas sudžiūvęs kaip skiedra Skr. Tas piemuo jau visai par̃muštas Alk.
3. nukamuoti, išvarginti: Akmenis beveždamas, tik arklius par̃mušiau Všt. Besitrankydamas arklius parmùšo – vienos skūros Ll. Parmušti̇̀ arkliai (nepabėga greitai) Gdl. Par̃mušė arklius tas šalaputris Plv.
| Parmušiau kojas beeidamas, ir vis nieko nerandu Krsn. Rankas gali parmùšti su tokiais [sunkiais] grėbliais Gž.
| refl.: Kur čia būsiu linksmas – parsimùšęs (išvargęs, paskendęs) darbuos Vb.
4. paskersti, papjauti: Parmùšim kiaulę, ir bus mėsos Alvt.
5. refl. su triukšmu pareiti: Tik apie rytą parsi̇̀mušė namo girtas Sb.
pérmušti tr.
1. labai smarkiai užgauti, suduoti, sutrenkti: Pármušei gyvolį, ir raišo J. Vaikščioja kaip šuva pármuštas Ėr. Piemuo su basliu kiaulę pármušė Up.
| refl. tr.: Senutė žiemą parkrito ir strėnas pársimušė Skr. Iškrito uodas iš ąžuolėlio, parsimušė galvelę į ąžuolėlio šakelę LTR(Krč).
ǁ mušimu sukelti išsimetimą: Nemušk kumelingos kumelės, ba gali pérmušti Alk. Kap pérmušė karvę – išsimetė, tai ir po karvei Lp.
2. primušti, prilupti: Kai gerai pérmuša, tai jau tada bijo Gs.
ǁ refl. iki valios mušusis nustoti: Pársimušo, parsidevė mūso jauniejai, dabar nuščiuvo Krš. Dieną naktį šaudosi, pakol parsi̇̀muša Ėr.
ǁ per daug primušti: Močia jau nepérmuš, kad kepštelės kiek Skdt.
| refl.: Žmonės parsigeria, parsimuša Ėr.
3. mūšyje nugalėti, gauti viršų, įveikti: Mes jau neprietelius pérmušėm, nė vienas jų n'išbėgo Jrk138. Kelkitės, stipriai kovokit, kol dar neste parmušti PG.
4. perskelti, perdaužti: Eina toliau, rado du varnu raujantis ant kaulo kumelės; ėmęs nuvijo, o tą maitkaulį permušė, numetė vienam pusę ir kitam pusę BsPIII192. Kitas su spragilu ir šonkaulius mažne parmušė man S.Dauk. Jis tą akmeną permušė, ir išbėgo zuikys [iš to akmens] LB197. Tokį didelį gražų molinį iš nakties radome pármuštą Skr.
| Rugiai geri: pradeda pjauti – pradalgės nepármušamos Grd.
| Algos nė permušto grūdo negavo J.Balt.
5. neduoti baigti, pertraukti (kalbą): Janė turia tokią madą pérmušt kito kalbą Skr. Pérmušei žodį – užmiršau, ir ką sakyt norėjau Slm. Aš pérmušiu jūsų niūksmą Aps.
6. kiaurai perkalti, persmeigti: Tavo rankos ir kojos vinimis buvo permuštos brš.
7. pertverti: Parmušė kambarį lentom Ėr.
8. iš naujo aptraukti: Kėdes permušėme šviesesne medžiaga rš.
9. iškulti (spragilais): Ekšę, Jonai, padėsi pérmušt klojimą Alv.
ǁ iš naujo perkulti: Susivaro į krūvą, da reik pármušti: cielų [linų] galvikių nulekia Grd.
10. pašokti šokį, patrepsėti: Ir judu da ant šalčio galit pérmušt po kokį [šokį] Gs.
11. sukirsti, sudaužti (rankas sulygus): Galop sulygo ir permušė rankas LzP.
12. refl. prasiveržti, prasiskverbti: Pro kitas duris nebegal persimušti: žmonys visur grūdasi Žem. Keistutis su sauja vyrų narsuolių persimušė į kalnus V.Kudir.
| Sienos plikos, storiausio mūro, pro kurias nė koks balsas nepersimuša Žem. Šviesa vos tik persimuša per tirštą ir miglotą orą Žem.
ǁ persimesti: Seniau čia ejo Merkys, bet persimušė kiton vieton Vrn.
ǁ per viršų iškilti: Jau vijoklis per tvorą pérsimušė (peraugo) Rod.
13. būti labiau juntamam (apie kvapą), viršyti stiprumu, nuslopinti (kitokį kvapą, spalvą): Kopūstai pérmušė burokų kvapą Ldk. Šaltu vandeniu išplausi, ir pérmuš silkės kvapą Šl. Indėk plutą vandenin, gal kvapą pérmuš Ktk. Lempos šviesa pérmuša geltoną spalvą Ds. Dažos, tepas, ale nepármuša geltonumo Krš.
14. perpūsti, pertraukti: Tai įknisk [kojas] dabar į šiaudus, kad užpūtis nepermuštų J.Balt.
15. refl. apsiginti, atsikratyti: Aš niekaip neparsimušu musims: pula i pula Krtn.
16. refl. per daug iškilti (rūgstant): Duona pérsimušus, tai kepelai sunku padaryt Vlk. Duona pérsimušė, tai ir an ližės nesturi Rod.
piemùšti, pi̇́emuša, piemùšo (dial.) tr. priskirti, prijungti: Viskas pymuštà pie Saugų (prie Saugų apylinkės) Sg. Patiktum, kad mus py Šilutės pymùštum Sg. Kuokštai tapo piemušti pie Sakūčių Kin.
pramùšti, pràmuša, pràmušė tr.
1. SD183 smūgiu padaryti skylę, pradaužti, praskelti: Pràmušė galvą kiaurai J. Įkaitinti keptuvėje sviestą ir, pramušus lukštus, suleisti kiaušinius rš. Nuo vamzdžių kokybės labai priklauso šūvio pramušamoji jėga ir taiklumas rš. Stipri elektros srovė pramušė izoliaciją rš.
^ Kakta sienos nepramuši LTR. Tykam nepramuš galvos N. Tėvų ašaros dangų pramuša LMD(An). Žodis galvos nepramuša B. Pramuši ledą, rasi sidabrą, pramuši sidabrą, rasi auksą (kiaušinis) Vad.
| refl. tr.: Neišdykaukit – galvas prasmùštat! Alks. Prasimušė nosį, su sniegais laidydamys Šts.
2. perverti, perdurti: Jaučia … vinis, kurios jam rankas ir kojas pramušt turėjo DP153.
3. refl. prasiskverbti, prasiveržti: Partizanai prasimušė iš apsupimo sp. Magistras su savo kareiviais triskart prasimušė per karaliaus kariuomenę LTII401. Tik prasi̇̀mušiau pro žmones Trgn. Šunkeliais ketinome į antrą vieškelį prasimušti (šiaip taip įvažiuoti) Pt.
| Dabartiniai intakai kai kuriose vietose staiga meta vieną klonį ir prasimuša į gretimą, sudarydami staigius posūkius rš.
| Net saulės spindulys negalėjo prasimušti pro medžių tankius lapus J.Balč. O giria vis darėsi nykesnė, tamsesnė, ir jau nebeprasimušdavo pro spygliuočių medžių šakas saulės spinduliai A.Vien. Per visus vienok balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet.
4. refl. prk. vargais negalais pasiekti ką pageidaujamą: Darbininkas, nors ir prasimušdavo į aukštesnį mokslą, negalėdavo gauti tarnybos sp. Teodoras prasimuša ligi buhalterio vietos viename fabrike rš. Sunku buvo, kol į meistrus prasi̇̀mušiau Lkš. Per vargą prasi̇̀mušė į žmones Jnš. Jis vienas pats turėjo prasimušti į gyvenimą rš.
5. refl. prasiveržti iš vidaus į viršų, į paviršių: Žmonės pasakoja, kad šio šaltinėlio prieš kelerius metus nebuvę ir tik dabar jis iš žemės gelmių prasimušęs P.Cvir. Kaip tik atvertė [akmenį], tuojaus prasimušė vanduo BsPIII237. Man prasi̇̀mušė kraujas iš nosies ir kad ėjo, kad ėjo! Skr. Virto, krau[ja]s par nosį prasimùšo, i mirė Krš. Prasi̇̀mušė kraujas pro burną PnmR. Ugniai visiškai prasimušus, dūmai nyksta Vd. Ant kaktos prasimušė prakaito lašai rš. Dideliu akmeniu prislėgta kertėje gumšojo statinė, pilna kopūstų, iš kurių buvo prasimušę drumzlinos putos rš.
| Jis vis lėtai auga, bet kai prasimùš, tai ir augs Lš. Dabar kap palijo, tai ir žolė prasmušė augti Lš.
6. refl. prasikišti į priekį: Tumosa (jo sodyba, namai) in čia prasi̇̀muša Brb.
7. nuvarginti, prikamuoti: Kojas pramuši ir nieko [grybų] negausi Krkn.
8. išdrembti, išduobti: Sunkus vežimas pramušė pievą Dglš.
| refl.: Ir vieškeliu jau kelias prasimušęs Srv.
9. praskaldyti: Pramušk kokį dešimtį pagalių Žr.
10. pralošti, mušant kiaušiniais: Nemušk su juo: aš tau sakau, kad jo stipresnis – pramuši paskutinį Ssk. Aš jau po Velykų: pramušiau visus kiaušinius Ssk.
11. pragerti: Pinigų kišenę turia, reik pramùšt visus Jrb.
ǁ praleisti, prašvilpti: Pramùš piningus, negali paduoti Grd.
◊ akmeñs negáuti gálvai prasimùšti apie labai šykštų: Iš jo tai nei akmens negáusi gálvai prasimùšti Pnd.
galvà pramuštà apie labai didelį palinkimą, patraukimą kam, rūpinimąsi kuo: Jo ant mokslo pramuštà galvà Kvr. Galvà pramuštà ant amato Vžns. Knygom tai tiesiog jos galva pramušta P.Vaičiūn. Jaunose dienose iš tiesų turėjau pramuštą galvą prie visokių sumanymų J.Balč. Mano galvà pramuštà, kad tik važinėt Ut. Jam galvà pramuštà dėl tų žuvų Ig. Visų galvos Amerika pramuštos V.Krėv. Anas gabus – pramuštà galvà šoferiu Rk. Jos galvà pramuštà lėkti, tiktai lėkti Pc. Mano galvà buvo pramuštà, kap dūduot Nmč.
pro šóną pramùšti pragerti, išeikvoti: Kad pràmuši pro šóną, tai neturi Krkn.
primùšti, pri̇̀muša, pri̇̀mušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, prilupti: Aš tave primùšiu, ko nežiūrai žąsukų! Rdm. Kitas likęs tėvo primuštas ir iš namų išvarytas Žem. Žmogus, primuštas žmogžudžio, vaitoja SI132.
^ Šiandie aš negaliu – kaip su pagaliu pri̇̀muštas, visas nuimtas Jnšk.
primuštinai̇̃ adv.: Ans jį muša primuštinai̇̃ J.
2. tr. daug nužudyti: Zanavykijoj daug pri̇̀mušta kareivių [karo metu] Gs. Primùšo par karą daug vyrų Krš. Daug aš čia buvau primùšęs žiurkių Pc.
3. tr. smarkiai suduoti, užgauti, pritrenkti: Jį medis puldamas pri̇̀mušė, ir nuo to numirė Kt. Koją pri̇̀mušiau Ėr.
| refl.: Krito ant ledo aukštininkas ir prisi̇̀mušė Lkš. Man dreba širdis: ji apvirs, prisimuš, dar ir kaulus susilaužys I.Simon. To[je] duobė[je] šeši žmonys prisimùšos Krš.
4. tr. Ut įskaudinti (einant ilgai, kietu keliu): Pri̇̀mušiau kojas, o nieko gero Ar. Taip gerai parvažiavau, nė kojų nepri̇̀mušiau (eidamas būtų primušęs) Rs. Platus vieškelelis, sieri akmeneliai, ten kojeles primušo, padkavelės pridilo LTR(Mžk).
| refl.: Labai prisi̇̀mušė kojos beeinant Lnkv.
ǁ prikamuoti ilgu ėjimu: Bevažinėdamas teip primušiau arklį, kad tik bepaina Dgl.
| refl.: Prisimùšus (nusivariusi nuo ilgo ėjimo) karvė, nė pavest nebegalima Srv.
ǁ refl. privargti, prisikamuoti: Per rugiapjūtę prisi̇̀mušėm su darbais Jnš. Ot prisi̇̀muši, kol dobilus nupjauni, Dieve saugok! Vb.
5. tr. pritrinti (pūslę): Man pri̇̀mušė kojų apačias pūslių, nebegaliu nė paeit Jnšk. Būdavo, paki primali kubilus miltų, tai milinis ir pūsles an delnų primuša Žž.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Jis pats tuojau nuskubėjęs į tvartą žiūri – ligi gyvos mėsos primuštas arkliui sprandas! rš. Pavalkai buvo didoki – ariant kumelei petį primušė Ėr. Kietas balnelis arkliui nugarą pri̇̀mušė Jon.
| refl. tr.: Nežargyk pavalkų – arkliai pečius prisimuš MTtVI36.
6. tr. SD119, Grv prikalti, pritvirtinti: Primùšk prie sienos kartį rūbam džiaut Sv. Matai, atšokus lenta – primušk paėmęs Ds. Po apačia dugno teip pat reik dėti lanką ir jo galus primušti su vinimis pri šonų bačkos S.Dauk. Prie durų primušta lentutė su parašu rš. Arkliui padkavas primušti N. Danteliai pri̇̀mušta [verpiamojo ratelio sparne] Nmč. Eglinių šakų pakapoję, tris karteles an stulpą pri̇̀muša išilgos – ir yra statinių tvora Vdn. Pri̇̀mušė lentą prie sienos knygom pasidėti Lzd. Po keturias poras puspadžių per dieną pri̇̀muša Vad. Buvo kryžiausp primuštas Mž451. Primušė jam rankas ir kojas medžiop kryžiaus DP146.
| refl. tr.: Tu prisimuškie, mano mergužėle, tą margą gromatėlę prie skrynios antvožėlio (d.) Jrb.
ǁ daug prikalinėti: Primušta kuolų sienon Pb.
7. tr. paskelbti mušant, daužant į ką: Penktadienį turgų primušė (paskelbė mušdami į lentą) Yl.
8. tr. daug pridaužyti: Primuši̇̀ daug riešutų, tai aš ir nesuvalgysiu Srj.
| refl. tr.: Kiaušinių prisi̇̀mušiau, lakšinių pasidariau Vlkv. Kiaušienės prisimùš (prisikeps), ką turės – suvalgys, ir guli Skr.
9. tr. daug išmušti, išrausti: Bombos daug duobių pri̇̀mušė Pn.
10. tr. prikimšti, prigrūsti: Pri̇̀mušu kopūstų du kubelu Vn. Kluonas ir daržinės erdvios, iki pat šelmens primuštos pašarų J.Balt. Daržinėlę pilną prikimšiau, primušiau kaip su lazda Ut.
| Pilną trobą garų primùšo (prileido), viralus beverdant Varn.
^ Vakaruškininkų pirkia kaip mušte primušta (labai daug jų) J.Paukš.
| refl.: Klumpės beregint prisimušė šitos šaltos pliurzos, ėmė spausti kojas, veržti apivarus J.Balt.
ǁ refl. daug sueiti, prisirinkti, prisikimšti: Kai prismušė stotin daugis žmonių, tai nebuvo šalta Kpč. Parvažiuojant prisimùšo mašina – varvėte varvėjom suprakaitavę Krš.
11. tr. SD160, Lz, Žž, Trgn, Gž užtaisyti (šaunamą ginklą): Vaikai, nečiupinėkit šautuvo, ba pri̇̀muštas – dar nusišauste Kvr. Nei parako, nei šratų – neturiu kuo šautuvo primùšt Ut. Armota buvo tuojau primušta J.Balč.
| refl. tr.: Kol prismušiau muškietą, ir zuikis pabėgo Lp.
12. tr. priploti, priplūkti: Visus javus lietus pri̇̀mušė in žemę – ir pjaut bus negera Ds. Pasėjau miežius, o lietus primušė; dabar vė atakėjau, kad žemė būt minkštesnė Dglš. Lietus primušė visas dulkes rš. Jau pri̇̀mušė sniegą [važinėdami] Ukm. Kietas kelias lengva primušt Ut.
| refl.: Pasleidęs sniegas pri̇̀smuša po arklio kanopom Rod.
13. tr. kietai, glaudžiai pridaužti, prispausti: Muštuvai pri̇̀muša siūlus Prn. Kap tu čia audi, primùšk geriau – audimas labai retas Kt. Stvėrė net po kelis pėdus iš karto, bloškė juos ant laito, koja vis primušdamas prie kitų pėdų J.Balt.
14. tr. banguojant atnešti, priplakti: Atnešė vilnys švendrų pundą, jis tą pundą pasigriebė ir užsigulė, tai jį vilnys primušė prie salos kranto BsPIV181.
| refl.: Liūno dalis plaukioja kurį laiką po ežerą, kol, prisimušusi į pakraštį, priauga rš. Prisi̇̀mušė jie ant kraštą, išlipė iš laivės BM15.
15. refl. su vargu prieiti prie ko, prisibrauti, prisigrūsti: Sunkiai prisi̇̀mušiau prie kasos Kp. Nė prisimùšt negalėjau per žmones Srv. Kol prisimuši̇̀ bilieto nusipirkt, galia ir traukinys išeit Slm. Ir važiuok, kai an traukinį neprisi̇̀muši! Trgn. Daug vargo padės, kol prisimùš prie malūno Ėr. Dėl sodiškių cukrus nepri̇̀smušamas Lš.
16. tr. prijungti, priskirti: Algirdas daugiaus gudus veikė, plėšdamas nuo jų žemės kampus ir primušdamas prie Lietuvos V.Piet. Mizarai primušti̇̀ in Didžiasalį (jų vaikai privalės lankyti Didžiasalio mokyklą) Lp. Dabar ta vieta primušta miestelin Pb. Tą daržą nuo jo paėmė ir pri̇̀mušė prie visų daržų Gž. O dėl ko vartus kytrus pas girę pastatė ir linksmai gyvęt jiems ūbą primušė lauko K.Donel. Primušk ir tą dvidešimt pri visos sumos Bt.
17. refl. pritapti, prisiplakti: Gal pri̇̀smušė mūs karvė kur prie svetimų karvių, kad jos niekur nerandam Nč. Prisimùšo pri mūso toks senis ne iš šen, ne iš ten Krš.
| Jei neprisimùš (neprisimes) kokia liga, dar galiu pagyventi Krš.
18. tr. Jnšk, Ut pridėti, prispausti (antspaudą): Pri̇̀mušė antspaudą prie laiško ir nunešė Gž. Rašiau gromatėlę aukso litarėlėm ir primušiau pečetėlę rūtų vainikėliu LTR(Sv). In grabo duris pečatį primušė A.Baran.
ǁ prilipdyti: Ben aštuonias markutes pri̇̀mušė an siuntinio Užp.
19. tr. mušant atvaryti: Jauną į kaimą i su pagaliu negal primùšti Krš.
20. refl. atvykti, atkeliauti: Tiek, sapnavau, mušiaus – gal jau prismùš kas nors Skdt.
×21. (vok. anschlagen) intr. sotinti, stiprinti, eiti į sveikatą, į naudą: Prasti valgiai žmogui labiausiai prideringi, pri̇̀muša KI493. Jis daug alaus išgeria, ale turbūt jam ir primuša, kad toks diktas Všt. Kad ji (degtinė) ma[n] visą čėsą nieko neprimuša, tai aš jos nė nenoriu Gs.
◊ kai̇̃p kūlè (búože) pri̇̀mušta sausakimšai prisigrūdę: O žmonių – kai̇̃ kūlè pri̇̀mušta Skdt. Kai̇̃p kūlè pri̇̀mušta, nei kur kojos beįkelt PnmR. An vakarėlio tai pilna pirkia ir priemenė buvo žmonių – kap búože pri̇̀mušta Nč.

×razmùšti, ràzmuša, ràzmušė (l. rozbić, brus. paзбiць) tr. išdalyti, suskirstyti: In tris laukus ràzmušta: vienas pūdymui, kitas rugiam, trečias vasarojui Brsl. Nedidelis kaimas, vienkiemiais ràzmuštas Švnč.
sumùšti, sùmuša, sùmušė
1. tr. suteikti skausmo smūgiais, apkulti: [Onelės] nugarėlė ir šonai – viena mėlynė – kaip obuolys sumušta Žem. Tas nurėdė, sumùšo Kin. Kaip varno plunksną jį sumušo LTR. Atavežė sùmuštą kai obuolį OG415. Vienus sumušė, kitus užmušė Ch1Mr12,5. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Aš kap sùmuštas (visą skauda) Alk.
ǁ sugelti: Ar tę nesumuš jumis bitės? Vl.
2. refl. pradėti muštynes: Kap čia mes sùsmušėme su tavim, aš ir pati nežinau Al. Bajoru du susimušė tarp savęs P.
^ Susibaręs – už piktojo žodžio, susimušęs – už didžiojo vėzdo NžR.
ǁ R354, Šts pradėti karą.
3. tr. nugalėti kare, kautynėse: Priešus sumušė – į šipulius, į dulkes sumalė rš. Neprieteliai sumušė mano vaiską BM168.
ǁ prk. įrodyti nepagrįstumą, sugriauti: Mes sumušėme visus tuos argumentus rš. Tam tikslui parinkome nesumušamus (nepaneigiamus) faktus rš. Autorius pats sumuša save (sugriauna savo argumentus) rš.
4. tr. Ėr sukapoti, suplūkti: Ledai lauką, javus sùmušė, sukūlė KI579. Sùmušė, suplakė tas lytus tuos dobilus, kad visai negali papjauti Gs. Akys nenoromis verkia, pamačius [ledų] sumuštus javus I.Simon. Linus kai patalą paklojo, taip sumušė Klt. Yr miežių daug sumuštų̃ lietaus Slm. Taipo tapo sumušti linai ir miežiai, nesa miežiai buvo išplūdę ir linai galvas gavę BB2Moz9,31. Šiemet iš bičių maža bus [medaus]: lietus duos i sumùš žolėsnan [bites] Pb.
5. tr. užgauti, sutrenkti: Man ir sùmušė petį Str. Jonukas kelelį sùmušė Užp.
| Kosulys galvą sùmuša (sutranko) Vkš.
| refl. tr., intr.: Vakar beeidamas koją susi̇̀mušiau Smn. Pakaušį sùsmušė Nmč. Griuvo in žemę ir susi̇̀mušė krūtinę Klvr. Susimùšęs obuolys ir įpuvęs Rdn.
ǁ refl. susidurti: Kuone kaktom susimušė su įgėrusiu darbininku rš. Susimùšo du traukiniai kame čia Rd.
6. tr. sutrinti (nuospaudas, pūsles): Delnai nuo arimo teip sumušti, kad nė pasisveikint negaliu Upt. Jam nuo rašymo ant piršto mazolius sùmuštas Skr. Sumùš, sudirbs mazolius medkurpiai Rdn.
| refl.: Dabar jis drožė kiauras dienas. Net jo rankos išlyžyje susimušė juoda gargaždėta karpa, nuolat trūkinėjanti ir apsipilanti krauju J.Balt. Ant kojų papautai susi̇̀mušė Up. Susimuš poputės, bulves bekasant Varn.
ǁ sužaloti dažnu daužymu, trynimu: Pavalkai sumušę bėrųjų arklių pečius rš. Sumuša kinkymai arklį, ir prisimeta moliūkas Šts.
7. tr. nuvarginti, nukamuoti: Prie karčemos sumušti arkleliai šalčiu dreba, badu žvengia LTR(Šmk). Mes sumušti̇̀, pavargę Dv.
| refl.: Par vasarą tik susi̇̀mušiau Ktk.
8. tr., intr. Nj suduoti, sutrenkti: Sumùšo arklys kojoms i prapuolė Mžk. Jis sumušė delnais į kelius rš. Kai pribėgsi prie dvarelio, sumušk kojas į žemelę MitV277. Adomas pašoko iš savo vietos, sumušė kojom (kaukštelėjo vieną kulnį į kitą) ir kareiviškai atidavė pagarbą A.Vencl. Jau sùmušė ir į būgnus JV428.
9. intr. suskambėti: Sugimuškit, skardūs varpeliai, ar neišgirs mano tėvelis ir motinytė, ar neateis gi in mane siratytę LTR(Žmt).
10. refl. susidaužti stiklais prieš geriant: Susimùškim ant pirmos pažinties Jnš.
11. intr. susilažinti (garsiai sujungiant rankas): Jei netiki, kad Barono karvė perplaukė skersai Malinio ežerą, sumùškim iš litro Ds.
12. tr. iškirsti, išpjauti (pradalgį): Nupjovė rūtelę, nupjovė mėtelę ir sumušė didžius pradalgėlius LTR(Brž). Atadainuoja pulkas broliukų, sumuš šienelį ant pradalgėlių LTR(Ob).
13. tr. supjauti du pradalgius į vieną: Čia po dvi sumuštos pradalgės, aš misliu, kad užteks tų dobilų Šn. Sumušk abu pradalgiu, padaryk sumuštinį Ssk.
14. tr. braukiant sudėti (linus) į didesnes saujas ir sulyginti: Jūs tik iš spalių išbraukit, aš paskui sumušiù Sdk. Mažai sùmušei linus: darant į pundelius, bus daug darbo Rk.
15. tr. sujungti: Krūvon sùmušė kolionijas Lp. Kaip tiktai sùmušė [kolūkius], kitą vardą davė Vžns. Tę keli gyvenimai sùmušta į draugę (į vieną kaimą) Plv. Sumùšo dvi ūki į vieną Vn. Du kiemu į vieną sùmušė Pgg. Sumùšo, subendrijo rajonus Grd. Sumušk viską į vieną vietą ir pasakyk, kiek reiks mokėti Ssk. Kas nepaklausė, kas neužmokėjo, tai už viską sumušė sumušė, ir paskui mokėk, kad nori Nč.
| Kolei visus pinigus sùmušė (susumavo), tai net prakaitas išpylė Ssk. Ji neplaikstė tų pinigų, tik tei[p] vertė vertė, i sumušė ant skaitliuko Jrb.
| refl.: Abi partijos susmušė vienon Vlk. Susmušė motijon (į būrį) visi Arm.
16. refl. vešliai išaugti, sutankėti: Ot susi̇̀mušė žirniai – kap miškas Lš. Ot susmùšęs javas! Kb. Lubinas buvo resvokas, o dar̃ kad sùsmušė, tai uodas snukio neinkišt Rod.
17. intr. sutarti, sutikti: Tai, toks su tokiuo ir sùmuša, geras žmogus nepritiks prie jų Srv. Petras su Antanu sùmuša dar geriau – kaip tikri broliai Srv.
| refl.: Tos dvi mergos taip susimušę, kai dvi sesers: niekada pikto žodžio negirdėtis Vdk.
ǁ sutarti, derintis (garsams): Kai pulke dainuot, labai sùmuša: vienos žemai, kitos laibai Skp.
18. tr. sukalti, kalant padaryti: Turi lengvius vežimus, padarytus be gelžies, nes viską sumuša ir sukylija medinėmis vinimis A1884,155. Sumušei kokį lovį, ir gerai – kokio grabo reikia! Brž. Žmogus miršta, reikia sumùšt iš lentų rakštys (karstas) Arm. Iš lentelių sumušta skrynelė Gdr.
ǁ sudėti į kalamą daiktą: Nupirk 50 pūdų geležies ir šešias bačkas misinginių spilkų ir pas kalvį duok sumušt viską in vieną lazdelę BsPIV274.
ǁ suvartoti kalant: Sùmušėm visus cvekus Lp.
19. tr. sudaužyti į gabalus, suskaldyti: Į šipulius sumùšti BŽ98. Aš į kietą uolą sumušiau žibintą V.Myk-Put. Puodelį jis netyčia sumušo J.Jabl. Vaikai, prisipažinkit, kas sumušė stiklinę Paį. Ir sumušė puodą, tą molinį puodą BsO281. Sumùšta da ką, šiteip daužydamos Lkm. Arklys kojom sùmušė tą vežimą Dglš. Sumušė mūs ąžuolą griausmas Švnč.
^ Kakta sienos nesumuši̇̀ Mrk.
| refl.: Aš nė pats nežinau, kaip iškrito ir susi̇̀mušė Paį. Nukris ir susmùš [lėkštė] Nmč. Stiklinė nulėkė nuo stalo ir susi̇̀mušė Plš.
20. tr. pradaužus lukštą, supilti: Sumušti dešimtį kiaušinių kartu su baltymais ir tryniais rš.
21. tr. sugrūsti, susmulkinti: Druską sùmušam drabnai – kai miltai pasdaro Kkl. Pelus piestoj sùmušam, su rugiais sumaišom ir malam girnose Dgč.
22. tr. daužant padaryti minkštesnį: Sumušta mėsa SD104.
23. tr. susukti (sviestą): Sumùšk rytdienai bent kiek sviesto Trgn. Turi laiko, gali sumùšt sviestą Dgl. Sumušė didžiulį sviestą Srv.
| refl. tr., intr.: Suk antraip sviestą, greičiau susimùš Užv. Kada karvės telingos, tai daug sviestas nebesusi̇̀muša Rm. Susi̇̀mušiau sviesto Bgt.
ǁ nuo teliūskavimosi pasidaryti (putoms): Sumuštoms upės putoms nusitepti ir apsidaryti – nu suskio Šts. Plaukia vainikas linguodamas, žalią putą sumušdamas (d.) Pkr.
24. tr. išspausti (aliejų).
| refl. tr.: Nusivežė centnerį sėmenų į Žvyrius ir aliejaus susi̇̀mušė Skr.
25. tr. suplakti, sukratyti: Ka jau supjaustei ridikus, tai uždėk druskos ir uždengtus sumùšk – būs daugiau sulčių Vdk.
26. tr. suplūkti: Sùmušė tą molį, ir namas Švnč. Sukirsdavo pirkią, paskui sumùšdavo pečių Dglš. Pẽčiai buvo iš molio sùmušta Str. Kelias, prieš pertraukiant darbą vakare, turi būti kaip reikiant sumuštas, pakamšuotas ir visai tvirtas VĮ.
ǁ maigant, daužant kietai suspausti, suslėgti: Su mušekliu sumùšk kopūstus J. Reikia sveikatos sumùšt tokia bačka kopūstų Skdt. Sumùšk gerai kopūstus, kad daugiau skystimo būt PnmR.
ǁ grėbliu padaryti, sukirsti (pleką): Plostas [šieno] reikia sumùšt kupeton ar vežiman Nmč.
27. tr. suminti, sutrypti: Riši karvę – sumùš kojom žolę Lb. Sumùšot taką par daržus Krš.
28. tr. suvyti (virvę): Turi laiko, tai sumùšk tuodu viržpalaikius Slv. Kietai yr sumùšę, negal nė grandies įdėti Grg.
29. tr. sugrūsti, suvaryti: Jau kap dar̃ mergos, tai mergos: in čebatus kojas tik sumùšę – kap kazokai! Al. Tas levas perpykęs kaip jau griebs per aržuolą ir sumušė nagus po tris colius in aržuolą BsPIII283.
30. intr. užeiti, pakilti: Kad sùmušė karštis, vaikas tuoj paliko raudonas Pmp.
31. tr. suvaikščioti: Aštuoniasdešimt kilometrų sùmušė par dieną Bsg.
◊ délnus sumùšti pasisveikinti, paspaudžiant rankas: Vyrai sumušė delnus, moterys pasibučiavo rš.
rankàs (rañkom) sumùšti patvirtinti susitarimą: Susitarė ir rankàs sùmušė Ut. Jei sutinkate, tai ir rankas galime sumušti Vaižg. Suderėjo, sùmušė rankàs ir duoda pinigus Pb. Sùmušė rañkom Gs.
užmùšti, ùžmuša, ùžmušė tr.
1. R nužudyti (ppr. smūgiu): Įpykinti žemaičiai būk ketinusys jį užmušti M.Valanč. Jo brolis galėjo ir žmogų ažmùšt Nmč. Akmenimis ažumuštas SD82. Susiedai suejo ir ùžmušė vilką Trak. Paėmiau pagalį ir užùmušiau aš tą gyvatę Sb. Spąstai pasidirgo ir užmušė pelę J. Baroniukas kai insikeignojo (įsibėgėjo), kai davė jam kakton i ažumušė iškart Rš. Kai daviau žąsinui lazda per galvą, tik neažùmušiau Ds. Namo atėjo sveikas [iš karo], neažùmušė Kp. Aš dar atmenu, jog negalėjom į ganyklas išleisti karvelių: tujaus ar meška užmušė, ar vilkai sudraskė M.Valanč. Užmušiau žvirblį, išviriau širdį JV758. Kaimynas pakritęs ir negyvas; mat jį perkūnas užmušė (nutrenkė) BsMtI11. Pusė lašo nikotino užmuša katę, lapę, šunį rš. Žaltys, baziliškas vadinamas, pačiu pavyzdėjimu akių žmogų ažumuša SD8. Ir indavėt kalaviją jų rankosna, idant mus užmuštų BB2Moz5,21.
| Kad tokia buvo sutukus, tai kraujas ùžmušė (staiga mirė) Gs. Sukaitęs pasmaudė – paplekcija ir ažùmušė Ds. Gimdytojus ir vaikus užmuš maras (mirs nuo maro) Mž427. Prigavo mane ir per jį užmimušė BtPvR7,11.
^ Toks vyras – jo kūju neažmùštum (stiprus) Imb. Bėga kaip tėvą užmušęs (labai greitai) KrvP(Plm). Tėvą motiną užmušus tik, šiandie eiti (toks prastas oras) Kdn. Maža gyvatė didį jautį užmuša LTR(Jz). Vienas šerną užmušė, o kitas mėsą valgo LTR. Žodis užmuša, žodis ir pagimdo TŽV598. Kad tave grausmas ažmuštų̃! Ds. Muša muša, o nieko neužmuša (širdis) LTR(Pnd).
užmuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Kareiviai užmuštinai mušė nekaltus žmones M.Valanč.
2. labai, kone iki užmušimo: Užmuštinai̇̃ muša savo vaikus Krž. Tokį blogą vaiką mušk mušk žumuštinai̇̃ Rod. Neduok Dieve, ištekėti už pijoko vyro: girtas parvažiavęs muš užmuštinai̇̃ Užv. Muša užmuštinai̇̃ ir dar nori, kad pati gera būtų Srv.
| refl.: Kap davė aukštielnykas an ledo, ir ažsi̇̀mušė Krd. Tu krisyt (krisi) vėleis, užsimùšyt (užsimuši) Vn. Seniau smertin užsimùšdavo, dabar nebesgirdi Kkl. Kap virto žmogus ir žùsmušė Pls. Ažùsmušė abudu [motociklu važiuodami] Dv. Tu patis užmušies, jei, ką liepia vaistytojas, saugot nenori DP243.
^ Kai bus nelaimė, tai ir an pečiaus ažsimuši̇̀ Trgn. Žiurkė aruode užsi̇̀muša – nebėr nei grūdo Ėr. Kad tu užsimuštum ant pernykščio ledo! LTR(Šmn). Draugė maža, o duonos nėr – nors užsimùšk in sieną Lp. Padėjo kažkur duoną – gali užsimùšti beieškodamas (niekaip nerasi) Jnš. Kažkur padėjo peilį – užsimùšk (kad ir kažin ką darytum) nerasi Jnš. Užsimùšęs tu pas mane kapeikos nerasi Jnšk. Užsimùšęs dirsės nerasi Skr. Gal užsimùšęs ir rastum kokią vieną blusą Skr. Ieškok užsimùšęs, vis tiek nerasi Jrb. Nė užsimùšęs jos nerastum Skr. Mat, ieško užsimušdamas autų, o autai jo [ieško] Srv. Žmonės sodina cukrinius [runkelius] užsimušdami̇̀ (labai skubėdami) Šd. Kiaulės ėda užsimùšdamos (labai godžiai) Rd. Ana gi až jo ažsimùšus (eina iš galvos), Dievuli aukštuli! Str.
užsimuštinai̇̃ adv.
1. mirštamai: Užsimuštinai̇̃ muštis Š.
2. labai smarkiai, su dideliu noru: Griebia užsimuštinai̇̃ Pn. Žmonės tenai lekia užsimuštinai Pmp. Bernas užsimetė užsimuštinai̇̃ važiuot an turgų Ėr.
ǁ paskersti, papjauti.
| refl. tr.: Tokie vyrai paršo neužsi̇̀muša! Aš jau papjaučiau Jrb.
ǁ prk. pražudyti, sužlugdyti: Tai jau visai užmuštų mūsų kraštą toks darbas A1884,369. Tokiu būdu buvo ketinę tą laikraštį užmušti A1884,288. Kritikos atsiliepimas buvo užmušantis rš.
ǁ ištikti: Tarnas mano guli namie, stabu užmuštas BPI184. Jėzus … bylojo stabu užmuštamuojam VlnE118.
ǁ labai smarkiai sutrenkti, sužeisti: Jau kartą mane tas aitvaras (arklys) užùmušė Vb.
| refl.: Atsimeni, kaip aš anais metais užsimùšęs buvau? Slm.
ǁ prk. labai įžeisti, įskaudinti, pritrenkti: Seniau vyresnio žmogaus tãvim nevadins, o dabar „tujai“ ir „tujai“ – teip ir ažùmuša Ut. Tu dabar tai mane užmušei An. Juos pavadink biednais, tai visiškai užmuši (labai įsižeis) LTR(Ds).
^ Dažnai juoku žmogų užmuša labiau, negu kuolu KrvP.
ǁ apsvaiginti: Nuo dviejų čėrkų i užmušė mane Upt. Tas alus buvo toks ùžmušamasis (stiprus) Krg.
| Miegakulis visada miegu žumuštas Rod.
2. nustelbti, nuslopinti, sunaikinti: Žirnių užkramtysiu – užmuš [degtinės] kvapą burnoj J.Balt. Česnako sultys užmuša nuodus rš. To žolė ažùmuša kviečius Dbk.
ǁ nugalėti kalboje, įtikinti: Savo žodžiu užmušė visus (susirinkime) Rk.
ǁ sulaikyti, užgniaužti, nutraukti: Jam ta žinia ùžmušė kvapą Brt. Kad tu prapultum, arielkos stiprumas! Kvapą ažùmušė Ktk. Šaltas oras dūką (kvapą) ùžmuša Rdm. Užmušė žadą Šts.
3. sutrenkti, užgauti (ppr. akį): Davė akmeniu, ùžmušė akį, ir daryk dar̃ žmogus ką nori tokioj darbymetėj Krok. Bene boba tau akis užmùšo, kad taip pamėlynavę Kair. Pakėlė galvą, žiūru – akys ùžmuštos, užmėlenavusios Krš. Kad būdavo kitas gavęs į antakį, sakydavo: antakiai užmušti̇̀ Smln. Baisus apledijimas, mačiau žmogų ùžmuštu paakiu Plt.
| refl. tr.: Užsi̇̀mušė akį Klvr. Užsimušiu kojelę, pardildysiu padkavą TDrV116.
ǁ smūgiu, sutrenkimu padaryti: Na, ir gumbą tau ùžmušė Šk.
| refl. tr.: Virto ant slenksčio ir kaktoj ragą užsi̇̀mušė Skr.
4. nukirsti silpnesnę kortą (lošiant): Atidaviau visus kozerius ir nebeturiu kuo užmùšti Jnš.
5. išmesti, išmušti į viršų: Atslenka per upę kokia tep kap i stubelė, net vilnį užmušė tep an kranto (ps.) Mrj.
| refl.: Marių vilnys iki arti viršaus kalno užsimušė BsPI56.
6. Kkl, Trak, Rmč užkalti: Užmùšk skylę, kad paršai neišlįstų Lš. Ateina žiema, reikia užmùšt skliautas Trgn. Žumušk tvartinio duris, kad meitelys neišsimuštų Rod. Daržinės kampas reikia užmùšt lentelėm kokiom Skdt. Ėmė ir ažùmušė tos bačkos dugną Arm. Užmušo mietus, užkėlė vartus, neleido žmonių važiuoti LTR(Tl).
ǁ atitverti: Užmùšim [kertėje lentomis] Joną, ir tegu sau gyvena Lp. Kiaules reikėjo šalinėj užmùšti, dabar jau būtų meitelukai Brt. Žumùšk penimį, kad neskraidyt kur nereikiant Rod.
ǁ refl. užsidaryti, užsitrenkti: Sulindo vaikai į skrynę, viršus užsimùšo – ką nenuslopo Krš.
7. pradaužus supilti (kiaušinį): Užmušk kiaušinį kokį in petelnios ir pavalgysi KlbX133.
8. užkimšti, užtaisyti: Butelius reikia kietai užmùšti, kad alus neišsivadėtų Jnšk.
| Užmušti su štempeliu pakulas (užtaisant šautuvą) Šts.
ǁ part. praet. prk. pilnas: Šieno du vežimai užmušti̇̀ sugrebota Al. Penkis ùžmuštus vežimus mėšlo išvežėm Lš. Čia kavalkas kelio – du kilometrai užmušti̇̀ Alv.
užmuštai̇̃ adv.: Tę bus trys vežimai šieno užmuštai̇̃ Lp. Šieno užmuštai̇̃ šalinę prikrovėm Lš.
9. labai suvarginti, nukamuoti: Kur tu važiuosi per balas – arklius užmuši! Ar. Toks gaspadorius kaip tik paima arklį, ir ažumuša, lieka tik skūra Dgl. Užmùši arklį, tokiu oru važiuodamas Rs. Vargo ùžmuštas (labai suvargęs) Arm. Ažùmuštas, ažkultas, kurgi – vienas in (ant) tiek žemės Dbk. Jo arkliai žiemą vasarą užmušti Trs. Arklys ažùmuštas, nenori važiuot Str.
| refl.: Su tais rąstais čyst užsimušáu Skdv. Tu užsimuši̇̀ su tuo mazgojimu Kp. Argi būtų taip susenėjęs – darbais ažsi̇̀mušė, ir gana Ds. Anas amžinai nuo darbų užsimùšęs Ds.
| Vis nėr kada – su tais darbais užsimušęs (labai užsiėmęs) J.Paukš.
10. refl. tr. užsidirbti sunkiu darbu; užgyventi: Vyras mušės mušės, o ką gi jis užsi̇̀mušė? Kp.
ǁ su vargu, per ilga įsigyti, pasiekti: Užsimušėm in gerų paukščių Dgl.
11. refl. vargais negalais, besiblaškant užmigti: Led ne led užsi̇̀mušiau, užsimigdžiau Ds.
12. part. praet. labai panašus į ką: Jis tai ùžmuštas tėvulis Al.
◊ kai̇̃p ùžmuštas kietai (miega): Miegojau kaip užmušta Pg.
nórs užmùšk (užsimùšk) jokiu būdu: Nors tu ažmùšk, nieko nepadarysi! Mlt. Nor tu ją užmùšk, ji savo, ir gana! Rdm. O išeit, koc užsimùšk, nėra kur Rd.

Daugiau informacijos

įvarýti

Apibrėžtis

1 varýti, vãro, vãrė
1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varýt arba gỹt – tai čia tas pats On. Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Atpenč varyti N. Varyk arklius, bandą laukan R170. Krūvon varyti, suvaryti LL232. Reikia bus pekų varýt LKKXVIII165(Zt). Metas jau gyvuliai laukan varýtie Skp. Saulė pateka – ir varai̇̃ [galvijus], saulė sėda – ir jau namo geni Kp. Rytą [kerdžius] triū triū triū, ir jau turi būt an kojų, varýt karves Kdn. Triūbys triūbys [kerdžius] – vãro visi iš kiemų bandas, eina piemenys ir gena Mšk. Rytą paskėlė ir vãro laukan [gyvulius], kas ką turi Vdn. Nušylavo kiek, karves i vãro laukan Klt. Mano tėvynėj piemenai gyvį vãro Dv. [Pavasarį] kiek pirkioj yra žmonių – tai visi eina, visi vãro keltavas Pb. Kiaules vãrėm ganytie Grv. Tiks varýti pavasarį veršius, gyvolius į ganinklą Žlb. Varýdavom [gyvulius] į ganyklas, į kūlynus LKT214(Jnš). Už tų medžių bandotakis Panemunio, kur bandą vãro PnmR. Varýdavo par visą gatvę visus gyvulius kožnas savo Žb. Gyvulius vãroma an linijos LKKXI222(Trak). Toli gi i varýt: per sėtą, per kelią Švnč. Gyvoliai tolie vãromi į laukus Vgr. Ta liuobam karves, arklius tat varýsma į tas ganyklas ganyti Jdr. Varýdavom irgi teip pat: du pirma, du iš paskos, kiti – šonuose LKT214–215(Jnš). Vãrėme keturiesa pulukus – nesuvãrėm Drsk. Ka žąsis vãro, ta būruko[je] teip vãro, o ka anos vienos eita, ta teip kaip lenciūgą trauka End. Gyvolius paskuo vãrė būriais, pulkais Nv. Botagas yra, šmukšteri, o tep tai daugiausia žodžiu varai̇̃ Dg. Vieną [karvę] varai̇̃ – kita atgalio [eina] Kp. Vienus [žąsų pulkus] varai̇̃, kiti lenda Kri. Kiaules ka vãro [į ganyklą], tai atskirai [nuo bandos] Grž. Varýsim [gyvulius] ant rasų – Jurgio rasa vaistai dėl gyvulių Pls. Reikia jau karves varýtie an Jurgio rasos LKKXVII194(Grv). Varýt reikia [karves] an lubino Btrm. Pirmąkart kai varydavo į lauką, smilkydavo Grž. Ans turėjo ganyti karves, ta ankstie vãro lauk End. Visumet nu ryto varýdavo, šešto[je] karves į bandą Vgr. Anas vari̇̀s karves po dvyliktai LzŽ. Kiaules varýdavo [į ganyklą] vėliau, po pusryčio Sk. Kiaules varýkiat, kuilio nepalikiat! (šaukdavo piemenys, rinkdami jas į bandą) Akm. Kelissyk variaũ arklius naktin Drsk. Kap pradeda nuo galo, tai vãro vãro [kaimo gyvulius] Pv. Vaikas nežino nei iš kur pagrąžint, nei iš kur varýt PnmR. Tos telyčios buvo nevãromos (penimos tvarte), išpenėtos Grz. Atejo su šautuvu: varýk varýk kumelę su pakinktais gerais, ratus – visa ką atadavėm [į kolchozą] Avl. Kaip tu ginsi palšus jaučius, varýk vieškelėliu JD620. Bandelę variaũ, purve stovėjau, per elksnių lapus aušros žiūrėjau LB37(Vlkš). Bandelę variau, raselę braukiau, par ašarėles tako nemačiau LTR(Trgn). Kad aš nemačiau saulelės tekanti, kad aš negirdėjau bandelės vãranti Čb. Ganydama varýdama šitep gailiai verkė (d.) Str. Vãro namo gyvulius, [jie] stveria, ėda, graužia – badas Vdn. Varomi̇́ejai gyvoliai noria gerti Trg. Vãro in šulnį gert karves Ktk. Telingų karvių tai nevarýdavo girdyt žiemą Klt. Apie šulinį varai̇̃ [karves] ir nekabina [daržo] Btrm. Varýsiu į kūtę – karvės gyliuo[ja] Mžk. Parpiečio varýdavo namo [karves] Pšš. Mama, keltuvų nevarýk tvartan Pls. Vãro ji tuos teliukus uždaryt Krs. Nevarýk telioko avelinin tvartelin Mlk. Varýsme kiaulę an tekius Pb. Žąsis ir tai varýte varýdavo Rygon pėsčias Kp. Žmogelis žąsis varė į miestą parduoti (ps). J.Jabl. Kad į Kauną varýdavom karves, pėkščias naini (nueini), pėkščias pareini Jrb. Tuokart varýsiam į kūtę karves visumet, lauke bijos žmonys palikti – pavogs Sd. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vesti, nė varýti – nėko Krtn. Varáu numie tą šunaitį, duodu su akminims, tas šunaitis neita numie Žd.
| Kieno tatai, ką pirm savęs varai? BB1Moz32,17. Tris blusas pagavo, in upelį varo LLDII352(Klvr).
^ Koks gyvulys, teip reikia i varýt Pb. Mar̃čios vãro tėvus iš numų, anas ar varýs kita parėjusi Krš. Nagas – utį į Rygą varỹtum Rdn. O tiej ponai, tiej poneliai, ir jiej dėl pinigo blusą turgun varỹtų Lš. Ot skūpi – už rublį utėlę varýtų Rygon pėsčia Aln. Buvo žmonių, ka jis už centą varýdavo utėlę į Kauną Graž. Dėl kapeikos blusą in Vilnių varỹtų Lzd. Dėl rublio utėlę į Telšius varỹtų Ub. Už centą utėlę į Kauną varytų LTR(Vlkv). Tas Pondievą vãrė iš trobos (apie ateistą) Akm.
varýtinai adv., varýtinos: Tus žydus vãrė varýtinos lauk iš miesto Vkš.
| refl. tr., intr. BzF195, L, Š, KŽ, Všn, LTR(Ign): Eina par ūlyčią, vãrosi [bandą] ir trūbina [skerdžius] Dg. Užstovas jau trūbija – ir tada iš kiemo varai̇̃s jau Ppl. Žagarą padavė – ir varýkis aveles su kiaulėm Krd. A da stovi pasienė[je], – ar eisi pry darbo, karves tujau varýties Šv. Varýsimės ravuosna Dv. Nebevarýkimės, sakom, toliaus gyvulių Žg. Seniau varýdavomės su karvėm – lig kẽlių purvynė, maklynė Ps. Piemenėliai vãrosi su galvijais laukan BM102(Krč). Ir varaũsi aš tais žąsis be kamašų, tiktai su klumpėm tom, apmuštiniais Pns. [Prieš pietus] apent varýkis žąsis į pūdymus ganinti Kl. O klegesys! Rodos, kad prūsai žąsis varosi! J.Balč. Būsi, būsi, paskiau ateis – varýkias numie karves Skd. Ir vãromos tus gyvolelius Vkš. Kėlėsi mano sesytė, varomės pekus namon Gmž(Krd). Bernas nusivarė ožką, priganė priganė, vakarop varos namo KlbXXXIV(1)86(Žem). Vãrėsi arklius kiekvienas į savo tvartą NdŽ. Varykitės galvijus iš šių pievų LTR(Kč).
ǁ tr., intr. Užp, Č, Skp, Bsg, Klk, Lc, KlvrŽ, Rt, Žlb, Dr, Kv apsukui ginti (ppr. arklį) dirbant kokį darbą: Vėliau atsirado arkliniai [mintuvai] – arklį vãro ratu Sk. Arklį kinkys, išklos klojimą, tą rulį į rinkį, tą arklį i varýs Ms. Arklį vieną pakinkys rejo[je] ir varýs par tus nekultus šiaudus Akm. Įkinkydavo arklį į bliukį ir varýdavo į ratą Grz. Ten staliukas buvo vidury [maniežo], žmogus sėdžia i vãro tuos arklius aplinkui Pšš. Varýs arklį viršuo, su volu ir išmùš Lž. Su velenu vãrėm arklį Alz. Vienas žmogus vãro arklius, kitas meta tarp valkų (linus minant) Antr. Aš atsiminu – liuobam eiti arklių varýti minant Bdr. Mes tie paaugliai tą arklį liuobam varýti Kl. Reikia varýt arkliai (kuliant javus) – atsisėdi an rato, ale galva apsisuka Kp. Arklius vãro ir suka tą mašiną Sb. Nu daugiau su arkliu varai̇̃ priklojęs – i iškulia Mšk. Puõdynė[je] esu vãręs arklius, molį taisiau puodininkams Krš.
ǁ Kdl važiuojant, jojant raginti (arklius) greitai ar greičiau bėgti: Varau, raginu arklius SD266. Aš vienas varýsiu arklius, ar ką – senas žmogus Sn. Užgavėnių vakarą pasikinko arklius gerus, vienas atsistoja į kubilą, kiti su botagais tuos arklius vãro Bsg. Tas (kūmas) dar tą kumelę vãro ten jau kiek įmanydamas Lk. Nevarýk taip arklio! NdŽ.
| Joja greit, an visų keturių vãro [arklį] Dbč. Berneli jaunas, margas dobilėli, vai ar toli josi, žirgelį varysi? TŽI252(Mrc). Tęnai aš josiu, žirgą varysiu, jauną galvelę tę aš guldysiu KrvD276. Vai kaip aš išjosiu iš tėvo dvaro, bėk, mano žirgeli, nevaromas LTR(Brt). Sėdái in arklio raitas ir arklį vãrai, kap arklys bėga (ps.) Lz.
ǁ refl. važiuoti: Šilta, malonu važiuot [autobusu], tai ne su arkliu varýtis Pg. Nusibodo labai arkliais važiuot – [būdavo] vãromės vãromės į Kauną Kdn. Penkiese jau galėjo varytis [su vežimu] pilnu žingsniu kad ir nelygiu, vis įkalniau sukančiu keleliu M.Katil.
2. tr. prievarta (ppr. suimtuosius) versti eiti, vesti: Vėliau kazokai atjojo, visus vãrė par miestą mušdami su nagaikoms Žd. Dar toliau vari̇̀s an Prūsų gronyčios per lygus laukus, kur nėra ūlyčios DrskD210. Tuoj keleliu aficieriai jojo, pirma save rekrūtėlius varė LTR(Lš). Kai mus varė pirmą lauką, užkukavo gegužėlė, kai mus varė trečią lauką, užgiedojo sakalėlis (d.) Mrj. Iškasė giliausias duobes ir vãrė ir guldė [žmones] gyvus beveik Rk. Klyksena, šauksena, ka vãrė pri duobės [sušaudyti] – kuriam širdis nesprogo Yl.
| refl. tr.: Šalip vãrės tum taku, spardydami stribokiškai Krš. Apginklavo mumis i pradėjo varýties į frontą Krt.
3. tr. SD1138, Jrb, Alvt, Kč, Ūd, Lp, Btrm, Dv, Mlt, Skdt, Rk, Kpr, Pmp, Sb, Mžš, Plm, Bsg, Vgr, Sd, Yl, Pln, Kv, Skdv versti ką nors daryti, atlikti kokį darbą (ppr. nuėjus, nuvykus), liepti, raginti, siųsti: Galvotrūksčiais varau, stakenu R354, MŽ475. Staigu varyti, spirti, versti I. Varýti prie darbo NdŽ. Būlo, eis varýt darban DrskŽ. Statyt reikėjo – prie darbo anksčiausia varýdavo Grž. Nu mažilelės pri darbo vãrė, dykų nėkas nelaikė Krž. Atejo varýt su bizūnu pie darbų Grv. Pats dirba, vaikelius varo pri darbo Trk. Reik varýti į darbus, nebūs slinki [vaikai] Gršl. Išbiurina tėvai vaikus – nevãro dirbt Drsk. Po pusryčio į kitą darbą liuob varýti Gd. Ką vãrė nevãrė [į darbus] – vis Janavičių Dg. Nuvežė [Sibiran], taigi ieško, vãro darban [tremtinius] Kp. Liuob varýs kaimas (acc. pl.) dvarams dirbti Kal. Linų daug kas turėjo, varýs i vėl minti Šv. Ta tokius vaikus jau toms saujėms skaidyti vis jau varýdavo naktimis Vž. Atėjo žiema – tai in mašiną vãrė kult Upn. Priejus darbylaikuo ir į tus laukus aną vãrė End. Aš anus variáu jau mėšlų kabinti po pokaičio Lk. Varýdavo bobas dvaran šieno grėbt Dglš. Tuosna burokuosna vãro – tokia betvarkė Rod. Senesnius paleidžia važiuot ir bažnyčion, jaunuosiuos gi laukuos vãro Skp. Darban vãrė kasdien, prieg budavojimo, prieg mūravojimo Sn. Vãrė žmonis apkasų kast, dirbt, i tie, i tie Lbv. Rusai vãrė pulkais [į puolimą] in smerčio, in kulkas Aps. Pri tų apkasų mūso nevãrė Šts. Pūdymus, griovius apkasti varýs Lnk. Tėvelis varýdavo į mišką grėbti skujų Vvr. Būdavo, mum, piemenis, varýdavo malkų neštų Ds. Iš pradžių, ka abudu sustojo [į kolchozą], motriškų nedidliai tevãrė dirbti Kl. Aš jau tokia be votago vãroma buvau Užv. Kur vãrė, čia ėjom po visas padalijas Snt. Varu variáu uogauti – vis tiek nejo Varn. Bet poni mumi tankiai bara, ankstie mus pri darbo varo (d.) S.Dauk. Pamotė labai neapkentė savo podukros, visur ją varydavo dirbti LTR(Krž). Kiti mietus antkišę vãro mokyties Brs. Kas iš to ėjimo, kad varýta eina [į mokyklą] Ob. Tinginys – su diržu reik pri kningų varýti Krš. Bažnyčion varo kiekvieną sekmadienį [būdavo] – bedievio [samdinio] nereikia Pl. Moma vãro: eik paguly, eik pamiegy Ml. Saulė nusileidžia, i gulti visus vãro Vdk. Varykit mergas gulti, įsikarkė kaip vištos, negali nė išvaryti Žem. Mane varo perpietės nugult Smln. Tankiai turiu varyti miegoti, nes sėdi per naktis, perrašinėdama gramatiką ar eiles Pč. Varýkit namo – pardien sėdžiu Klt. Varýkiat muni numo karvių milžt LKT104(Pd). Varáu nešties tų ramulių – nenora Vn. Visus vãrė už to stalo Rdn. Daug reikalas vãro [į jūrą], daug noras Grd. Atvažiavo greitoja – tai mane varýte išvarė ligoninėn Ant. Rogėmi važiav[o], vãrė mus Pariečėn [į teismą] Drsk. Kas mus vãrė per tokią̃ lietų – šlapi šlapi Ant. Lig paskutinio vari̇̀s, kad gyvas – ir eik [į puolimą] Kp. Tavę marčios nekęs, broliai slūžytų vari̇̀s JT387. Jei varýsit [tarnauti], tai aš imsiu, prie ežero nueisiu ir nusiskandysiu Kpč. Bėgsi ir nevãroma Kdn. Vienus riša, antrus veža, trečius pėkščius varo [kariuomenėn] S.Dauk. Ai varė varė mudu brolelius in tą Seidoką, in slauną miestą LB111. Vai varys varys mus, tris brolelius, in svetimą šalelę, in karaliaus žemelę LTR(Mrj). Dar šalnelė nenukritus, an šalnelės basą varo, per ugnelę duoną duoda LTR(Glv). Vãro savo tarną pažiūrėt, ar tas senelis gyvas, ar miręs (ps.) Sk. Kitą rytą ir vėl varą tą durnių pas spąstus pasižiūrėti Sln. Dabar bobutė vãro vištytę, kad atnešt pinigų (ps.) LKT269(Pbr). Ir kas metai Anykščius miško kuoptų vãrė A.Baran. Bet mėnesyj gegužės, šį pat pavasarį, padūmes užmokėti ir liepė, ir varė D.Pošk. Mes per sylą varomi [dirbti] esme ir kačei apilstam, tačiau atilsio negaunam BBRd5,5. Kunigas … pradėjęs dvasios varomas evangeliją apsakyti LC1885,11. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem).
| Varýk varýk (vadink, prašyk, kviesk), varýk varýk, gerai, ka da daugiau [kūlėjų], o karts kokie trys, tai kur ten! Mšk.
| prk.: Lėkt myžimas vãro Žl. Lapkričio šalnos, darganos ir šalti vėjai varė žmones į pastoges ir šiltas pirkias V.Myk-Put. Pavasaris dainuodamas varo visus į laukus prš. Bėda vãrė NmŽ.
^ Prieis karvė pri sieto i nevãroma Yl. Tinginį pirma savęs varyk KlK42,78(Aln). Alkanas pilvas ir tinginį darban varo LTR(Srj). Darbas darbą vãro Gs. Varyk arklį avižom, o ne botagu LTR(Brž). Niekas su pagaliu į dangų nevãro Kair. Varo kaip žydo arklį, kol suklumpa Blv.
varýtinai adv., varýtinos: Į mokyklą daba vãro varýtinos – šiokį tokį krapšto Krš.
| refl. tr.: Vãros kartu vaikus ravėt Žg.
ǁ prievarta tekinti: Mama mane vartè (varyte) vãrė už vyro Vrn. Vãro už nemielo tik dėl pinigų Šn. Mergaitei reikia eit, kad ir senas, kad ir negražus – tėvai vãro Pnd. Už nemylimo bernelio man‘ varyte varo LTR(Ut, Antr, Brž). Mane varė tėvutėlis už to šelmio bernužėlio LTR(Pg). Sena motinėlė man‘ barė, man‘ barė, už seno našlelio eit varė, eit varė LLDII448(Pn). Mano tėvelis ne toksai yra, kad mane verkiant varỹs už vyro JV182. Nepatinka man bernelis, vãro mane tėvukelis (d.) Ml. Šio dirvelė, to dirvelė rudenyston, vãro mane motinelė dieveryston (d.) Ign.
ǁ versti persikelti: Dabar gi vãro vienon draugėn (į gyvenvietę) Švnč. Nevari̇̀s, ale netaisis nė gryčios Dkk. Vãrė iš ūlyčių, vėlei suvarė kaip ūlyčion (gyvenvietėn) Sug. Esam vienkiemė[je], nėkas nevãro į grupines Krž.
ǁ versti įstoti: Su šautuvu vãrė į kulkozą, daba – imkiat žemės Krš.
4. tr. LL288, DŽ, Lbv, Žž, Plšk, Stak, Sdk, Pst, Rk, Pin, Jnšk, Rsn, Lž, Sd, Žlb, Bdr, Jdr, Rs versti palikti esamą vietą, ginti kur nors šalin, lauk: Varýk vištas iš pirkios Pls. Variaũ variaũ vištas iš [tik pasėtų] rugių – vis tiek išlesė Klt. Reik kiaules varýt iš dirvos lauk Rg. Jeigu varýsi su šluota [žaltį], tai jis daugiau neateis Kb. Pradėjo su mietais varýti [čigonus], ka pradėjo vištas vogti Všv. Katras nemokė́s kulti į būrį [spragilu], vãro šalin Bt. Svečio varýt niekada nevãrom Graž. Teulioja, nevarýk Mlk. Nevãrai jų niekur Brsl. Tėvas dukrelę barė, svetelius laukan varė LLDII177(Krn). Kam varyti, kam badyti, – duris atdaryti, ir išeis, išvažiuos myliami sveteliai LTR(Plng). Vãraite jūs jį Rš. Nesibark, aš ir nevãromas išeisiu Br. Aš tavęs nei prašau, nei varaũ Dglš. Kol‘ jūs manęs namo nevãrot? Klt. Jeigu manęs nevari̇̀s, čia būsiu Sug. Sėdi savo pirkioj ir sėdės, kas jį vari̇̀s Klt. Niekas gi nevãro, kaip gyvenai, taip ir gyvenk Č. Tujau užstojo muni mesti lauk iš gyvenimo, varýti lauk Ms. Kap sužinojo mano tėvulis, jis mane barė ir iš namų vãrė DrskD40. Anyta barė, šešuras vãrė, už mane jauną nieks neužtarė DrskD134. Ojė, galiat [eiti]: mes nė vãrom, nė draudžiam Mžš. Muni, sakau, nusenusį žmogų vãro iš trobos lauk Kl. Aš šaukiau: nevarýk tu jo, tegu būna! Vl. Tai jūs nenorite manęs klausyti? Ir varote mane už ją (vietoj jos) šalin! Vd. Šalin varo muni jauną, šalin veda muno žirgelį – to liūdžiu StnD18. Tai netropijau savo bernelio, vis mane bara, vis šalin varo LTR(Nm). Senūsius varýti reik į pryšininkę Jdr. Krau[ja]s varýte vãro numie iš tų mūrų (iš miesto) Ms. Visi mañ‘ [girtuoklį] bara, duris atadaro ir laukan vãro (d.) Pnm. Da nepersiskyrė, bet kasdien ją vãrąs Švnč. Atėjo žvirblelis pelėdą varýt, su smaigais, su straigais pelėdą varýt JD381. Eš regėjau vargus mano žmonių Egipte ir jų šauksmą girdėjau ant tų, kurie juos varo (paraštėje verčia) BB2Moz3,7. Bet jus ir iš čia varyte varys BB2Moz11,1. O ans prašė jį labai, kad jo nevarytų iš anos žemės Ch1Mr5,10. O Jėzus, įejęs bažnyčion, pradėjo varyt oran tus, kurie pardavinėjo ir pirko bažnyčioj [karvelius] Ch1Mr11,15. Tokios išlaidos iš gyvenimo (sodybos) nevarỹs Gs.
varýtinai varýtinos: Išvariau varýtinai Kv. Ar tai toks supranta, kas yra savigarba? Išvarys varytinai – įlįs pro plyšelį, ir vėl čia S.Čiurl. Įkyrėjo už gėrimą, varýtinos išgrūdo lauko[n] Krš.
| prk.: Jau varo iš kojos velnią – rūkia tęnaja Pv. O sprandas tinti vis nesiliovė [gyvatei įkandus], ir dūšią iš kūno varė TS1899,2. Ir muš tą žmogų, ka ten tą velnią varýs lauk Gd. Prūsų vyriausybė tada jau pradėjo iš mokyklų varyti lietuvių kalbą rš.
^ Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas PPr107, Gs. Ateik neprašoma, išeik nevãroma Dkšt. Jei atėjo žmogus neprašytas, tai ir išeis nevarytas Vdn. Kas peikia savo tavorą, tą iš turgaus varo VP23. Kas savo negiria (peikia Vl), tą iš turgaus varo LMD(Pn). Tiršta putra šeimynos nevãro Brs. Skolos daiktus išveda, patį varyte išvaro PPr66. Nevaryk kiaulę iš žirnių, pati išeis LMD(Slv). Pirmo perkančio, lygstančio i pirmo piršties atvažiavusio nevarýk Krš. Motriškosios plikį iš namų varo S.Dauk. Mažas Jonukas varo iš miško žąsis pasraitojęs kelnaites (galvą šukuoja) LTR(Vs).
| refl. tr.: Toj susdėjus rankas an galvos vaikšto, kad ją vaikai vãros (stumia iš namų) Mrc.
5. tr. šalinti iš organizmo: Bezdo žievė gerai vandeniui iš vidurių varýt Smln. [Liepynas] žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs, ligas visas lietuvių su prakaitu vãręs A.Baran. Jau rąžuliai vãro lauk ligą Jdr. Ajerų šaknys varo kirmėles [iš vidurių] rš. Kirmėlių vãromasis vaistas KŽ. Ekspirinas (aspirinas) prastas – nevãro in prakaito Vlk. Lakišių ir laukinių našlaičių sudžiovinus virt arbatą: visokias ligas varo iš vidaus LMD(Sln). Rakštis: deda kiškio taukus, geriaus prieš rakštį – tie stuma, varo laukan LMD(Sln). Kadugys gydąs vandens putmenis, varąs vėjus rš. Varo jos (laukinės rožės žiedai) ir priepuolą nuo žmogaus sudėtos sausos į arielką gerant rytą vakarą LMD.
ǁ šalinti iš organizmo liaukų išskyras: Ašara ašarą vãro – negalima išturėt iš sopulio Arm. Bjauriai žalios lūšio akys – net ašaras iš akių vãro Str. Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg. Džiovintų [aviečių] vaisių ir šakelių arbata vartojama prakaitui varyti LTEI180. Aguona varo prakaitą ir ramina skausmus rš.
| impers.: Man ašaras vãro Vrnv. Pūliauna [akys] – kap tiktainos oran, i ašaras vãro Ck. Man seiles pradeda varýt, kap tik ką žuvalgau Pls. Kai su akiniais žiūri, tai gerai, o jei be akinių, tai ašaras ir vãro Pl. Seilę tik varo, kai blogumas užeina Dglš. Rytą man galva ūžia, seiles tik vãro ir visa Klt.
ǁ tr., intr. euf. tuštintis, šlapintis: Paralyžavo – gulia pasliaukas, po savim viską vãro Krš. Pro vieną pusę pilam, pro antrą varýkiam lauku (apie girtuoklį) End. Vãro kraujais par visus vidurius (apie sergančias kiaules) Krž. Vãro seilėm, žaliaukėm, Jėzau! KzR. Ožiukai turėtų spiriukais varýt Jrb. Nevarýk tep stačias, galima ir pritūpt Rod. Primušo, kraujais varýte vãrė Krš. Kad tau vidurius susuktų ir tris dienas varytum, kelnių neužsimaudamas V.Bub.
^ Vãro kaip iš medijono Slnt. Nesrėbk nesrėbk tos sriubos – surūgusi: varýsi par tris pušis i par obelies šaką Pln. Anta palenkto medžio visi šunes vãro DrskŽ.
ǁ Dglš versti ką nors tuštintis, šlapintis: Jį teip vãro oran tas alus, jis alaus visai nebegalia gert Mžš. Obūlys ir alus myžti vãro Krš. Neėsk priš miegą, obūlys myžti vãro Krš. Šlapimo varomasis (vaistas) ŽŪŽ144.
| impers. tr.: Vãro lauk – ir myžt, ir sausai Dv. Mane, būdavo, vãro labai šlapintis Kvr. Muni vãro ant srutos, ir nėko nėra Kv. Naktį mañ’ vãro laukan – atskėliau ir ejau Aln. Kas čia y[ra] – teip tankiai vãro lauku End. Jeigu šlapintis vãro, pirmi vaistai – takažolė Grnk.
ǁ impers. tr. MŽ353, Lb, Lp šalinti nuo organizmo paviršiaus, daryti, kad nukristų, nuslinktų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą vãro DŽ. Nuo nago atstojo ta panagė, i ėmė varýt nagą Trs. Vãro nagą – užjuodavus Ktk. Dėk alijošiaus – nevari̇̀s nago Vj. Oi, ko oželis tvoroj bliauna, ba jį svoteliai pjauna, an dvaro skūra karo, svoteliam nagus varo KrvD169.
| Ale ir šaltis, net nagus vãro (gelia) Rdm.
ǁ impers. kreivinti, sukioti (ppr. kaulus, sąnarius): Ka tik šalčiau – skauda, o skausmas, toks kaulo skausmas, ka vãro kaulą iš kaulo Ln. Mun jau kojas teip čia vãrė į vidų, susirietusi jau bevaikščiojau Jdr. Kad gyvolį iš kaulų varo, reik plauti garlių sriuba Šts. Ai, sąnarius vãro lauk Snt. Tas prisitąsęs, nuo radikulito pradėjo sąnarius varýt Sdb.
6. tr. DŽ, Skr daug ko ar sunkiai gabenti iš vietos į vietą: Mėšlo vežimus į lauką varýti NdŽ. Dvejais vãrėm ir greit suvežėm tais durpas Gs. Iš miškų liuob varýs, liuob maus pušis Kl. Grįžta vyrai iš miško tik pavakare, ir visuomet Jonas pirmasis varo didžiulį vežimą žabarų J.Balt. Visus į laužą varė dampius, ruzvelkius Trk. Skryneles vežė, pasogą varė LTR(Vlk). Dukrele mano, širdele mano, kur pasogą varysi, baltą šarvą statysi LLDIII163(Mrc). Vari̇̀s turgun – ùžlipė pinigas an sprando (juok.) Sug. Vilnas vãrė į Rygą Krš. Žydai arbatą, daugiáu arbatą varýdavo (veždavo iš Prūsų ir pardavinėdavo) Bt. Gyvolius žydai supirks, į Liepoją varýs Kv. Iš Lietuvos vãro maistą šalonais (ešelonais) Krš. Lietuva sūrius, sviestus, bikonus vãrė į užsienius, gyvolius Krš. Dabar tą kiaulę mėson vãrom – reikia pinigų Rš. Šitą avelę jau mėson vãro, ažtata ją i paleidė Vdš.
ǁ nešti: Kur žmogus po vieną maišą neša, jis po du vãro Jrb.
| Kur bitės stipros, tai vãro ir vãro medų Rod.
ǁ stumti: Mergiotė dviratį vãro Gdr.
| Šėpą varýk prie sienos Jrb. Rykštės skiemenims varyti (audžiant) Rs. Esu ejusi ir aš mėterių tų varýti į Jūrą Kv. Jau mėterius plukdo – mes eisma varýti, nu krašto stumdlioti Vvr. Stoguo kloti reik turėti šiaudų vãromąją lentalę Šts.
| prk.: Ganyklos sodan nevarýk Šmn. Rubežių atgalios varyti N.
| refl. tr., intr.: Dviračiu variaũs par vagą Erž. Varýkis dviratį Lg. O aš varaũsi su tuo pienu Slv.
ǁ perdavinėti: Taip ragindamos varė stiklelį paeiliuo aplink stalą Žem. Varydavo per rankas sagą arba tikrą žiedą (žaisdami) LTR(Ant).
ǁ NdŽ, LzŽ, Vrn, Strn, Pjv, Trg, Varn, End plukdyti: Medžiagą (medieną) vãrė upe Dv. Sielį vãro dviejuose Jon. Surišti sienojai ir vandeniu vãro Antš. Sudarinėjau ir variaũ troptus – jaunas buvau Rtn. Riša kalades karklais, tai pririša daug ir vãro, po kelias lovas varýdavo, daug tę jų pririšdavo Pv. Styrinykas rąstus vãrė Nemnu DrskŽ. Liuob varýs ten kleptarius (popiermalkes) Alantu Kl. Vis varýdavo sielius in Kauną Vs. Anies, sielnykai, sielius varýdavo net Vilniun Klt. Sienolius pariša žagarais ir vãro [v]andeniu Lz. Varýdavo į Tilžę tuos medžius PnmŽ. Per vasarą varýdavom medžius, būdavo, kad ir prigeria [žmonės] Gg. Ta upė nevaroma tėra Plt.
| refl. tr.: Karo čėse nesvãrė troptų Drsk.
ǁ irkluoti: Aš variaũ laivą, pavargau, vėjas daugiau vãro atgal Antr. Luotai buvo varomi kartimis ir irklais, pakeldavo porą trejetą žmonių rš. Vilk trauk lynelį, varyk laivelį, kelk muni par Nemunelį S.Dauk. O ir sulaužiau uosio irklelį, laivelį bevarydams KlvD33. Iš Kauno laivelį varýdavau Upn.
^ Užlipo ponas ant ponios, kiša sausą int šlapią. – Padėk, Dieve, man varyt! (žmogus, valtis, irklas ir vanduo) LTR(suv.).
ǁ versti tekėti, srūti: Tas vanduo sūkuriu važiuoja: sukas vis į rundą į rundą – tik kas jį vãro? Lkš. Raigrodan vãrė vandinis DrskŽ. Matei, prieš kalną kokį vandenį vãro Kvr. Kur Nevėžis gryną vandenį savo ing Nemuną varo S.Stan. Tai mačiau antelę ant marių, pirma savęs vilnelę mušančią, šalin savęs maurelius varančią BsO386.
| Kraujo varomasis organas KlK46,42.
^ Kas bėga nevaromas? (vanduo) LTR(Jnš).
ǁ tekėti, srūti: Vanduo pradeda varýti (lietis), apverta viską Vn.
ǁ pilti: Vãro [v]andenį pienan, ir pirmūnės – žinom mes! Sug.
ǁ dėti į krūvą, krauti: Dobilus į kūgius vãro Vdžg. Silpnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varýt lauko[n] Sk. Iškrės tus šiaudus, o tus pagrėbus visus varýs taip į kerčią Kv. Jūs varýkiat pakūges, o aš eisu atvažiuoti su vežimu Grg. Dvi iš jų (mergų) šakelėmis ėmė nuo krašto ir skleisdamos varė šiaudus toliau, o kitos dvi mynė M.Katil. Pro kluono duris virto debesys dulkių. Žmonės varė iš ten šiaudus, krovė į stirtas J.Balt. Varýk tas žemes, ligi kol valioji [nuo kanalo], tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Rugius varo iš pelų, po to pelus suvaro į peludę Šts. Nei kam bereik – skabyti i varýti į nūšlavas Ms. Kam tu varai̇̃ tų malkų į tą pečių tiek daug: sudegysi stubą Jrb.
| prk.: Kam žmogus turi varýt mėšlus į kito širdį?! Vlkv.
ǁ daryti iškilusį, brinkinti: Ajerai drėgni ir jos (duonos) nevãro iš apačių, ji nekyla [kepant] Kpč. Nuog miltų vãro tešmenį DrskŽ.
ǁ LzŽ, Skr knisti, rausti, versti: Kurmis žemes vãro lauku Rsn. Kurmys vãro žemę viršun ir rausia Rod. Vãrė išvarė šernai bulbes Šil. Kurmis jei rudenį labai žemę vãro aukštyn, daro kaupus, tai rudenį didelio šalčio nenumatoma Upn.
ǁ virsti, griūti: Išsipūtė tas bokšto kampas, i vãrė su tais akmenim Sdr.
ǁ Aps nešti, stumti (apie vėją): Pečius (garvežys) varo dūmus, tuoj važiuosim Sem. Išves, būdavo, pro lubas kaminėlį, ir varo liepsną į pat šiaudus TS1902,4–5. Grūdai lekia toliau [vėtant], o pelus vėjas atgalio vãro Č. Sniegas, vėjo varomas, pridengė vaiką – tik iš po sniego skvernelis juodavo LzP. Mūs pirkios langas išmuštas, ir vãro vėjas vidun Smn. Šaltis, vėjas varo per plyšius – drugį gali gaut rš. Papūsk, vėjeli, varyk miglelę, pabudink vieversėlį A1884,335. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstaudami [vėjai] vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis, ir žiemos šalčius pas mus į Lietuvą vãro K.Donel. Ir Ponas varė saulėtekį (rytų vėjį) ing žemę tą visą dieną ir tą visą naktį bei ryto metą, atvedė saulėtekis žiogus BB2Moz10,13. Nesa jis (paukštis) sklando ir muša lengvojį orą, varo ir perdalija aną su savo lakiojamaisiais sparnais VlnE150.
^ Žmogus turia būt kaip auksas, o ne kaip šiaudas, vėjo šen ir ten vãromas Ktč.
| impers.: Žiemą pustymai – su sniegu vãro Plšk. Jeigu smarkiai par dieną vãro (šąla), gali vakare pyškėt par Nemuną Jrb. Da porą dienų teip varýs, viskas nugers Plšk. Jei taip varýs [temperatūrą] – iškepsma Krš.
ǁ gairinti: Burną man labai vãro vėjas Drsk.
| prk.: Idand daugiaus nebūtumbime veikėjais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami (apačioje varomi) yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
ǁ pūsti: Kalvis su dumplėms vãro ugnį Smln. Arbaunios sparnai, kur vėją vãro Lz. Dumtuvės padaryta vėju varýt Rdš.
ǁ staigiai sviesti, mesti: Kap vãrė sniego gniūžte in langą, varge! Brb. Paimk akmenį ir varýk in varną Ndz.
| Varýk (papjovęs) gaidį į kruopus! Klm.
ǁ mušant kirsti, tvoti: Varýk gerai iš atkalės (iš kairės) Šll.
7. tr. DrskŽ, Žl, Dv su jėga smeigti, kalti: Varýk kuolą abierankiais, ba žemė kieta Zr. Tą virbą vãro vãro gilyn Vlk. Reikia suprast, kap cviekas varýt kanopon (kaustyti arklį) Dglš. Aguonos grūdais apdengt ir vienan grūdan penkis cviekus varýt (ps.) Pls. Uknolis sulinko ir vis da vãro Sdk. Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Dantus tašė iž ąžuolo, o tada vãrė in akėčių Šlčn. Kaip klynus vãro, tai teip spaudžia [tekinant aliejų], kad pradeda bėgt Alz. Tada nebekasė [pasiekę vandens gyslą], vãrė klynus, leidė bitonus Žb. Kai karalaitė kelsis, užsėsk in pečių ir varyk galvon kleinokus LTR(Ds). Terpu balkių dedam samanas, vãrom šypus Dgp. Bačkai lankus par galvą vãro Btg. Apkaustom stebules, tada vãrom stipinus stebulėn Šmn. Tuokart žmogus išsikirto kuo didžiausį kuolą ir pradėjo varyt meškai į pasturgalį, kad net plyšta MPs.
^ Kylis kylį vãro KII235, Žg, Plt. Kylys kylį, o šlėga – visus vãro Lkš. Klynas klyną vãro, o šlėga – visus Alv. Vinis vinį varo LTsV227(Jnš). Kūjis kūjį varo, o pleišis – visus LTR(Zp).
ǁ kišti, brukti: Ka variáu į stiklą pirštą Kv. Vãro par nosį tą gumą (guminę žarnelę), turi skrandis tę valytis Bsg. Kaip pajutus meška, kad pilvas prarėžtas, nesavu balsu subliovus … ir lendančias žarnas pirmutinėm kojom niaurodama ėmus vėl pilvan varýt BM68(Žb).
| Kam tu varai̇̃ (duodi per prievartą) karvei tus runkulius? Jrb.
ǁ euf. Alk apie lytinį aktą: Vãrė vãrė, kol jau galėjo, paskuo nebįgalia, nebįkerta į kerčią Pln. Anas vãro jau kaip geras vyras Ds.
ǁ braukti: Net ūkanotos uogos, o par pirštus varaũ Klt. Pirma an retų [šepečių] pertrauki [linus], o paskui jau an tankesnių varai̇̃, šukuoji Kpč. Su pirštų galais varaũ prie galvos, kad galėčiau paimt už pažiaunių (gaudo žuvį rankomis) Jrb. Sueis vyrai kaip ragai su medinėms klumbėms, iš klumbių sniegą varýs (krapštys) Pj.
| refl.: Minkštas dalgis viepas, kietas brėžant su vinia, vãros šnirpšdamas Šts.
8. tr. L, Rtr, DŽ, KŽ, PolŽ36, Šts, Kpr versti veikti, judėti, sukti, stumti (mechanizmus): Vanduo suka tuos visokius ratus ir vãro girnas Antš. Buvo didis malūnas, ans vãrė tris girnas Prk. Vandens malūnas vandeniu vãromas Rg. Atsivežė gerą turbiną, kur iš šono vãrė, suko vanduo Č. Nu ir pask atsirado arklinės [kuliamosios], su arkliu vãromos Krt. Buvo arkliais vãroma [linų mynimo] mašina – aplink vãro Slm. O kur didelė mašinikė arklinė, šešiais arkliais varýs Rt. Iš tolie parvežė cielinę mašiną, aštuoniais arkliais vãromą Kl. Vokyčių buvo tokios mašinos, su lenciūgais vãromos Kal. Tas y[ra] ratelio šniūras vãromasis Kin. Vienos [dumplės] buvo su vėju vãromos, su tekiniu tokiu Yl. Motorą vãro elektra Ker. Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus turi traukti Kel1853,139. Vãromasis diržas, skriemulys NdŽ. Elektros varomoji jėga VĮ. Vãromasis buomas Prk. Varantysis mechanizmas ŽŪŽ138. Velenas tegali būti tik varantysis ir varomasis KlK44,33. Kap jiej (vaikai) parvažiuoja, vãro ir vãro elektrą (labai eikvoja) Vlk.
ǁ daryti ką aplink, sukti: Smetoną pasišildai, i sviesto įsidedi, i varýk aple puodelį į ritinį (taip sukamas kastinys) Jdr. Vãro vãro (suka), – i pasidaro pilnas bliūdas [kastinio]: česnakų prideda, deda į pelenvietę Pgr.
9. tr. L, DŽ, NdŽ, Prng, Pc leisti, tirpdyti: Pavasario saulė greit sniegą vãro Slk. Jau saulelė šviečia, žiemos sniegą varo A.Strazd.
| impers.: Pradės varýt sniegą, balą padaris Klt. Lietum vãro sniegą Klt. Kiek buvo prisnigę, tai jau baigia sniegą varýt Ob. Matai, kaip šiemet vãro: ne sniegu, ne lietum, o saulyte ir ūkana Slk. Jau trečiokart jį (sniegą) vãro Švnč. Sniegą varýs su saule, nebūs nė kokio paleidimo Šts. Išnešė vanduo [užtvanką] sniegą vãrant, i neužsilaikė tas prūdas Vdk. Kai sniegą vãro, tada sula teka Gdr. Kap ne lietum vãro sniegą, tai, sako, per karves pieno nėra Plš. Kai sniegu sniegą vãro, tada gerai – smetonos daug (priet.) Slk. Būdavo, vãro sniegą, i žolė žaliuoja Dglš. Kada pavasarį šalin sniegą varo, tada Šešupė gili pasidaro LTR(Mrj). Nevãro sniego, turi kai akmeny Klt. Anais metais Nerį vãrė Gg.
| Tai jau žiemą vãro Mrj. Pasiuto kelią varýti, skubėkiam mišką vežti Ll.
10. stengtis sukelti kokią būklę ar būseną: Kaip anie vãrė tą baimę, taip tebvãro Krš. Yra tokių – vãro vãro tą paniką Graž. Rankom nieko nebepadirbu, teip vãro dieglius Kp. Rūkalas tus kosulį vãro Drsk. Negaliu pasakot – dūką (dusulį) vãro DrskŽ. Kad išgertau, tai ne tep varýtų dūką, tai dar pagiedotau Lz.
| Varýs ans vėl mandagumą anai (muš, kad būtų mandagi), ka eis sienoms Trk.
| refl. intr., tr.: Vien mažyn varáus: pradeda širdis salti nu menko darbo Nt. Ko dabar draskotės, ligos nesivarýkit Šmn.
ǁ stumti į kokią būklę ar būseną: Ale kad prie bado vãro: bulvės vandeny, rugiai kviečiai vandeny Snt. Jeigu jis (pirmininkas) taip varỹs prie bado žmonis, ilgai nebus Šln. Mažu prie bankroto varys čia mus [nederlius] Snt. Taigi žemės trupėjimas į skutgalius varo daugį į ubagystę A1884,361. Žmogų raskažystė vãro į vargą Kdn. Žirnienė košelė, taukų kruopelė ant sveikatą varo Brž. Suprantamas tai daiktas, jog trūkumas apšvaistos …, girtuoklystė – tai vis varo į nelaimę A1884,156. Susipraskim, kūmužėle, o ką mudvi darom, ar ne tiktai savo namus vis in skolą varom? LB132. Vãro tą motiną lig ašarų Trk. Mane tos moterys tik in piktumą vãro, niekus plepėdamos Mrj. Šitus [prastas] cukrus vãro in valgį: kuo toliau, tuo geriau noriu valgyt Lp.
11. intr. Sb, Grš, Jrb, KlvrŽ, Kl, Brs smarkiai, sunkiai dirbti, daryti: Mes tokie juodkupriai buvom, vãrėm tamsa nuo tamsos Sutk. Varýsi par dieną, prakaitas tekės Pj. Metų metais variáu variáu pry ūkininkų, oi dirbau! Jdr. Dirbom dirbom, vãrėm vãrėm, o pasenom, ar kas pagerbia? Graž. Kasdieną varái varái – gali pasprogti Bt. O mes liuobam varýsiam iki dešimtos Lnk. Jie sau dyki, o čia varýk išsižiojęs KzR. Atsikelsu, susitvarkysu, kad aš galėčiu varýti kiaurai Trš. Su žagrėm medinėm nereikia grąžytis, gali varýt ir varýt, tik perkeli Kvr. Ir vãrom, in kur vėjas pučia, in kur palinkę rugiai LKT359(Vvs). Pasaũliuo vãrėm (ravėjom) – pakaušiai užkaito Rdn. Penki šeši vyrai būs, varýs (kuls) teip, kad šakių kotai lūžinės Trk. Lig pietų keturiasdešimt vagų nukasėm, ot vãrėm! Krš. Ejau pri motriškų, kad pamokytų [austi], o paskiau iš savo galvos variáu, kol apjekau Gr. Aš knygas visokias skaičiau, variaũ Azr. Popiet atsigulė, tai kad vãrė, kad pūtė iki pusę šešių Snt.
^ Vãro kuprą pastatęs Snt.
| refl.: Šienautės mete su dalgiu visą mėnesį ir varýkias Kv.
ǁ tr. H176, NdŽ, DrskŽ, LTR(Mrk), Jnšk, Slm, Rk, Ds, LTR(Tvr), Msn, Žlb intensyviai arti, pjauti ir kt.: Plūgas vagą vãro, o su šituo (arklu) ardavo žemę Jdp. Vagą vãro – kai verčias vaga, tai rūksta Srj. Kap keturiuose kuliam, visi vienan pėdan duoda – ir vãro, ir vãro Vlk. Jautelius jungiau, vagužę variaũ, varsnų gale stovėjau JD116. Žagrę taisysiu, lauką varýsiu, da tėvelio klausysiu JD174. Naują žagrę kad padaro, tuomet gražiai vagą vãro Plv. Žagrelę variau, atgal žiūrėjau LTR(Brt). Arė bernas dirveles, kreivai varė vageles LTsI40. Aš regė[ja]u – nearta, niekur nei vagos nevarýta Lp. Barą kap užimam varýt, tai pjaunam ir giedam Vvs. Dirbant nepasakosi – reikia pradalgys su visais varýt Krn. Jau trečią pradalgį vãro Sdb. Vėžys pjovė šieną paupė[je], pradalgelę varydamas, labai greitai skubėdamas LTR(Krtn). Greit ravia: jau ketvirtą vagą vãro Sb. Kelis metus aš variaũ tuos linus – rankos vienų pūslių Snt. Nū tamsos lig tamsos variáu (ravėjau) pry ūkininkų End. A vieną vagą imsi, a dvi vagi, vis tiek su mentelėms [bulves] vãrėm Jdr. Po dvi vagi varýkiat Rdn. Patiesi ant žemės rugius ir varýsi spragilais Trg. Eilę vieną nuvarom, kitą vãrom (rugius kuldami) Skp. Padėk Dievas, mergele, rugių pjautie, varyt baro barelio! KrvD239. Te trys mergelės, trys lelijėlės, kai daržely rūtelės, linelius rovė, barelį varė, terpu savę kalbėjo LTR(Dkk).
^ Kaip močekėlė žodelį tarė, kaip aštria dalge pradalgį vãrė Žl.
ǁ tr. Kv smarkiai kasti, statyti, tiesti ir pan.: Ka tą plentą vãrė, kiek truko Krš. Sako, i nu Klaipėdos vãro tą estradą (autostradą) Vdk. Perniai par jum vãrė griovį, o par mum šiamet Alks. Kada vãrė didžiausį griovį, i žiotis užvarė Šd. Čia varai̇̃ – sausai duodas kast Č. Sienas varýtie ar iš plytų, ar iš medžio sunku Dgp. Ant akmenų dėtie plytos ir kaminas varýtie Dgp. Visą ar pusę stogo ažuėmė, teip ir vãro lig viršu Žb. Varai̇̃ varai̇̃ tokiais rėdais (stogą dengiant kūliais) ir daeini net in viršų Sn. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir vãro aukštyn [stogą] Vdn. Varýs i varýs vaikis toras Jdr.
12. intr. Vlkv, Bgt, Rs, Pnd smarkiai vykti (eiti, bėgti, lėkti ir kt.): Vãro namo mergiščia – kojos mušasi į subinę KzR. Pėkšti septynias mylias vãrėm Jd. Jau tik jūs nė nešnekykit, jau mudu turiva varýt sau Slv. Perėjau kiemą ir varaũ tiesiog Snt. Kaip įstojo į kelią, taip i vãrė ligi galo Lk. Aš su tais klumbokais bilkšt bilkšt – i varaũ Jrb. Teip vãrom, kiek įkabina tie arkliai Snt. Jeigu neturi arklių, tai pėkščias varýk Snt. Jau nejaunas, o kad vãro į kalną, tai vãro Jrb. Veiza, ka y[ra] vilko pėdos, toms pėdoms ans vãrė į mišką Gd. Aš par tokią aukštą torą paršokau i ka variáu an girės Šv. Kai jos terpu rugių inejo, tai ir vãrė priekin Srj. Aš da būčiu vãriusi, žinai, an tos Švėkšnos, kol brėkšti (temti) pradės Šv. Aš meškerę susivynioju ir varaũ į namus Ss. Prieš darganą bitės anksti vãro kai kulkos namo Snt. An dviračio pakariu duoną ir varaũ Ad. Kai pradėjau nuo Krosnos, tai variau ir variau, pakol net in čia atvariau Al. Ir y[ra] papentis saujė[je], i viskas, i varýk Plng. Kai sugrįžom iš Sibiro, da mūs čia nepriėmė – liepė varýt atgal Jrb. Tik gandras bei erelis už kits kito varė kai drūti, lėkė ir lėkė per debesis į padanges, kad vos primatyt galėjai BsPI167(Jrk).
| Kai kojos nevãro, tai jau reik kiurksot Vdk.
^ An visų keturių vãro Dbč.
| refl. Snt, Pžrl, Bsg, Srv, Č, Vvr: Reiks varýties ant numų Šv. Reiks jau namo varýtienais Ds. Varáus numie Lkv. Neparneša, nuje, tos lermos, ana tujau vãros lauku End. Reikia keltis iš čia ir dar tolyn varytis J.Jabl. O mes vãromos, eitam cielas vaiskas [Užgavėnių žydų] Ms.
| Ir varai̇̃ (plauki) ir išilgai Nevėžio, ir užtakės, kur yra (žvejojant) Kdn. Varaũsi [upe dreižučių gaudyti], o žmogus užmetė tinklą i sako: – Nesivarýk! Čia mums gali periškadą padaryt! LKT188(Pžrl).
ǁ refl. intr., tr. Dbč, Všv, Vž sekti: Avinas su dideliais ragais (baidyklė) vãrės paskuon i vãrės Vn. Žmogeliau, a tu nematai, kas tavi vãros?! Sd. Da pasiveizėjau, a nevãros [kas] iš paskos Plt. Anie muni vãros nu pat Klaipėdos Plt. Vãrėmos pėdoms ant Kartenos – į tą pusę buvo karvė nuvesta Pln. Pri kurio kiemo ateis – visi [puola] varýties tus [Užgavėnių] žydus Ms. Mes su tėvu dui varýtis vagis, bet kur tau pagausi Žž. Vãrės [chuliganai] iš paskos ir atėmė piningus Krš. Raitas tėvas per visą kaimą varėsi Steponą V.Bub. Ten yra upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė, ir, sako, ana muni vãrės, vãrės, vãrės lig pat numų Lpl.
| prk.: Toks rūkymas, kad nebežmoniškai: pakelis pakelį vãro Mžš. Duona duoną varo KrvP(Dsm). Bėda bėdą varo Rod. Vagis vagį varo N, TŽV622. Toks tokį vãro, gaidys gaidį iš mėšlyno, taigi, vaikali Krš.
ǁ tr. prk. lydėti, sekti (akimis): Kad eini, vãro akims [vaikas], kol tik išeini Krš.
| refl. tr.: Varáus vištą akimis: veizu, kur tūps dėti kiaušio Šts.
13. tr. BŽ114, NdŽ, DŽ1, Šil, Ig, Al, Kdn, Žmt, Kvr, Šmn, Ppl, Skrb, Gdž, Užv, Lk leisti gyvenimo metus, gyvuoti: Žąsis ganiau septynių metų, ar jau buvau septynių, ar da septintus tebevariaũ Sb. Ka ten buvau, variaũ dvidešimtus metus Jnš. Ans jau penktą dešimtį vãro Kv. Jau baigiu varyti šeštą dešimtį A.Baran. Septyniasdešimts septintus varau Msn. Aš sena, jau aštuntą dešimtį varaũ Ūd. Aštuoniosdešimts trečius varaũ, sena sena Azr. Pasenėjau, gana jau, aštuoniosdešim ketvirtus varaũ Svn. Aštuntą dešimtį baigiu varýt Vb. Dãba pakušu, o jau aštuntą varáu LKKIV142(Ms). Jau senelis, jau gal devintą dešimtį vãrė Lnkv. Kas pagydys senystą, jei žmogus devintą dešimtį varai̇̃ Dg. Jau dešimtą dešimtį abudu vãro Dg. Vãro šimtą metų – tokis senis! Drsk. Ana jauna, aš šimtelį varaũ Blnk. Ar senas esi? – Jau dešimtos dešimties ketvirtus varau Prn. Paskutinius metus šimto vãrė PnmR. Mūsų senelis jau antrą šimtą metų vãro Sml. Trečią karvės amžių varo LTR(Srv).
| refl.: Jie jau abu prie aštuntos dešimties varosi rš. Jis padlug to ir vãros (gyvensiąs 96 m., nes ir jo tėvas miręs tų metų) Lp.
14. refl. Skrd, Šauk, Ll, Up, Kv, Eig tvarkytis, verstis, organizuotis: Lygiai vãromės per gyvenimą, visą laiką darbais apsikrovę KzR. Vãromos iš tos pensijos Grd. Taip tik vãrės, alga maža Krš. Vãros skoloms: vienas atiduoda, iš kitų skolijas Rdn. Dar vãrės, kaip su sūnumi paliko gyventi Rdn. Mūsasis pirmininkas gerai vãros – skolos [kolchozas] kaip jei netura Krš. O! Jisai vãrėse gerai! Jrb. Talkums vãros ūkės – tušti kaimai Krš. Sakarinu variáus mieste par karą, cukraus nebuvo Varn. Kitur gausu pusrytį, kitur – pietus, kitur – večerę, o teip i variáus Vž. Arbatnamio gaspadorius gerai varos TS1901,4–5. Miesčionai gudrystums vãros, ne iš darbo Krš. Žmonys priprato su kyšiukais varýties, žino, ka reik daba kišti Pln. Šimtelį gauna, vos ne vos badais vãros Krš.
| Sergi, tu neilgai varýsiesi KzR.
^ Katrie vãrosi bagotyn, tų ir dera Rdm.
ǁ mokytis: Ne mokslai galvo[je] – trejeteliais vãros Krš. Visą laiką ketvertais i penketais vãrės Varn. Siunta, vãga, su mokslais [jaunimas] sunkiai vãros Štk.
15. refl. siekti, trokšti, geisti: Kap seniau, tai visi baisiai vãrėsi anta žemės DrskŽ. In tos žemės nelabai kas vãrosi (neskuba pradėti ūkininkauti) Sn. Kadais vãrėsi an tų didelių ūkių Všt. Jis vãrosi an tų namų Lp. Dėdienė vis vãros karvės pirkt Vlk. Aš nesivarau, kad paimtų visą leidinį J.Šliūp.
16. intr., tr. Sn, Dg, Všt, Kt, Snt, Vrt, Ar, Pc, Tr, Tj, Dgl, Krns, Slm, Skrb, Kl, Trkn daug, smarkiai kalbėti, pasakoti: Kalbnių žmonių yra, kap užsukti vãro DrskŽ. Liežuvį iškėlęs varaũ ir varaũ Lp. Porą dienų galiu iš lydžio (be pertraukos) varýti, tik spėk rašyti Prk. Vãro i vãro par dieną – pradėm galva skausta NmŽ. Braukė rodą par naktį – vãrė i vãrė End. Vãrė vãrė dvi škrabės visu keliu [autobuse] Krš. Ana sukus apsukus tą pačią vãro Klt. Varýk varýk tą giesmelę, matai – įdomu Lb. Kad jis tamstai varýs, šnekės – užjudink tik Krtv. Galo malūnuo nebė[ra], tik varáu i varáu (juok.) Trk. Visi vokiškai vãrėm Tlž. Anie pri svetimo taiso [kalbą], o numie vãro žemaitiškai Krš. Aracijas varýs [per vestuves], neįleis [piršlio] į trobą Grd. Moka tas meliodijas (įmantrias kalbas) varýti be galo Užv. Gyvą ėda, į žemę kišdami, prakalbas vãro Pvn. Tais pasakas vãro Ėr. Tą patį i tą patį radija vãro Krš. Vãro kap iš rago Gs. Ai, ka šnekas vyrai, vãro kaip iš rašto Krš.
| Varai̇̃ skaičių ką naididesnį Pst.
| Dar nepasėjo, anie vãro (girias) tiek i tiek prikulsią Krš.
ǁ tr. atmintinai kalbėti (ppr. maldas): Aš tik sveikamarijas, tik sveikamarijas varáu Trk. Nemokėjau skaityt maldaknygės, tik ražančių varýt mokėjau PnmŽ. Aš tai tada variaũ ražančių Slm.
| refl. tr. Kltn: Nemiegtu naktimis: rožančių varáus Varn.
ǁ intr. Snt, Ar, Šln, Ktk blogai, piktai šnekėti, apkalbėti, šmeižti: Kai pradėjai varýt, net man nemalonu Jsv. O jyji tiek vãro, tiek vãro, ka negali klausyt Vlkv. Kiek ana keikė, kiek vãrė an mūsų Grd. Pradeda an kito varýti, baisu! Krš. Petras varýdavo prieš tėvą, i baigta Jrb. Girdžiu, kad vãro, kad vãro ana in manęs Dbk. Ūžė vãrė an to vyrelio Rdn. Ką tę vãrėt an manęs, ka tep sapnavau KzR. Kap išgėręs, tai jis vãro visap Mrc. Dėl munęs ana galia varýt, kiek nora – mun nė šiltà, nė šaltà Jdr. Padirbėtum Cibiro miškūse, keiktum, varỹtum an balšavizmo Krš.
| Ta muno Julelė vãro ir vãro – keikūnė Krš.
| refl. Lkš, Mrc, Nč: Vaikšto pečius surėmusios, apsisukusios vãrosi viena ant kitos KzR. Vãrės vãrės žmonės su kareiviais Db.
| Jei mes ant jo varýsimės (kaltinsime) – tai kas bus geriau? Klvr.
ǁ giedoti, dainuoti: Anos (lakštingalos) vãro punktais – i visokių balsų randa Yl. Visokiais balsais: vienas drūtai, kitas laibai vãro Ėr. Rėkia – vãro iš visos gerklės Gs. Vãrai kitą punktą [dainos] Ad. Tatai ans po pirmo varýs, o mes čia tie tarsma Kl. Vieną punktą su zūbais, antrą su trūbais punktą varái par pagrabus Žr. Iš galo galan dainas vis vãrėm Dsm. Tie baudžiauninkai pradėjo vėl savo dainą varyt apie savo vargus LTsIV208. I tą pačią [dainą] varąs ir varąs nuo ryto ikipiet LTR(Pnm). Varo vienaip, kai Martyšius polką LTR(Vdk).
| Palaiminę, visi išsiverčia laukon ant atšlaimą arba kiemą, kur jaunoji savo varo (rauda) S.Dauk.
17. tr., intr. Trk godžiai, be saiko ėsti, kimšti: Paršai žoles prisispirdami vãro LKKXV308(Jrb). O šieną karvė, aure, kamuoliais vãro Mžš. Tik vãro [karvė] lapus burokų iš eilės Vb. Karvė vãro kap mintuvais Pls. Gyvi daiktai varo savo maistą per nasrus į pilvą TS1901,2–3.
ǁ Trk, Vvr godžiai valgyti: Tas mūso vaikas ir vãro tą sviestą paviršiuo[je] Šts. Teip ana valgo, teip vãro į vidų Dov. Ką padėjai jam ant stalo, jisai viską lygiai varo LTR(Ūd).
| Varýk (kimšk) pilvą pilną a šiaudais, a vilnom (juok.) Žml.
^ Vãro kaip par arbą Krž.
ǁ Snt, Vkš smarkiai gerti, girtauti: O daba vãro lig aušros, daba didliai durni laikai Kl. Vãro, kol to rublelio tura End. Susirenka, tai vãro vãro kai veršiai Jrb. Tas seniokas ir varýdavo – dienos šviesos nematė PnmR.
18. tr., intr. leisti per ką nors, siekiant išvalyti, pakeisti kokybę: Su pelais paliko [grūdai], po tam par arbas tas varýdavo Kv. Kad mašinuote liuob mašinuos, tad liuob par kretilą varýs Krt. Ir sietus tau sudės [į kuliamąją], kad taip skirtų grūdus, jog nebereikia nė sėklai varyti per arpą M.Katil. Vieno[je] pusė[je] vieneip par nintis varýsiam [siūlus], i pasuksiam antreip (kai ausdavo lamstytį) Bdr. Varýk varýk sausainius par mašinką PnmR. Tą pieną varỹs nevarỹs [per separatorių] Snt. Vãro pieną visi susiedai par mum Lel. Varýtą pieną kiaulėm peni Ds.
^ Aš ir vandenį greit varau, aš ir miltus valau, iš liepos aš dirbtas, mano vardas? (rėtis) Sim.
| refl.: Jau gal nieko nebėr, kad nebesivãro [tešla] PnmR.
ǁ spausti siekiant pakeisti kokybę: Pilia maišan [sugrūstas sėmenis], spaudžia, vãro visokiais klynais Č.
19. tr. LB93(Vlkš), L, Rtr, BŽ81,97, DŽ, KŽ, Žrm, Prn, Gs, Upn, Št, Mžš, Žl, Ds, Žb, Slm, Krč, Pc, Vkš, Trk gaminti ką nors garinant, spaudžiant: Čia ir pravaras buvo, varýdavo arielką LKT321(Dbk). Išmokino itą arielką varýt Rod. Degtinę seniau varýdavo iš bulbių Pv. Iš kviečių grūdo varysim arielką LB146(Vlkš). Ažu lenkų (lenkų laikais) arielką vãrė GrvT127. Po vainai pradėjo arielką varýtie paties Brsl. Iš rugių po karo vãrė [degtinę] Pls. Po kari labai vãrė samagoną DrskŽ. Daug vãro arielkos ir dabar Dglš. Ar budelis tave apstojo arielką varyti?! Žem. Velnias sėdi ir vãro arielką (ps.) Aps. Ant galo – nulipino didelę molinę bonę ir išmokino [velnias] žmogų puode arielką varyt BsMtI35. Orielkele tu grynoji, par tris trūbus varytoji D105. Alutį daro, brangvynėlį vãro: o dar mano tėvužėlis dideliai nespėja JV171. Nei degtinės nevãrom, nei nieko Btrm. Vãrėm aliejų iš kanapių, iš sėmenų Pls. Saldę darėm, aliejų vãrėm iš sėmenų gavėnioj Rod. Tai po namus vãrė aliejus Pb. Aliejų varýtie labai indomu: sugrūdam, par girnas neina sėmenai Vdn. Kadais degutą te varýdavo Trgn. Razkuria ugnį ir vãro degutą LzŽ. Jiej kito nieko nedarė, tik smalingus kelmus rovė ir ponui smalą varė Kpč. Muilą vãrė iš akmenio tokio balto Klt. Dumbauckas seniukas vapną (kalkes) varýdavo Šd. Žmogelis nusipirko buteliuką, pradėjo gydykles varyt iš visokių žolių LMD(Sml).
| refl. tr.: Pirkt negovęs kitas [degtinės] pats vãrosi Drsk. Aliejų patys vãrėmės, geras buvo Drsk.
20. tr. DŽ, Skr, Kvr greitai nokinti, brandinti: Tokios kaitros rugius vãro Šts. Tokios pagados kviečius ir vasarojų vãro Rm.
ǁ smarkiai auginti (ūglius): Sodo medžiai varo gerus metūgius Db. Putinas žiedus vãro, ale geltoni, lapai apkrito Vlk. Kelmas atželia, vãro atžalų̃ KI150. Prigijo tas fikusas ir ėmė lapus varýt Jrb. Varė [medelis] šakeles, silkų lapelius, sidabro burbulelius LTR(Krtv).
ǁ intr. smarkiai augti: Žiūrėk, kopūstai kaip vãro Snt. Žiūrėk, kap ta mažoji į aukštį vãro Vlkv.
ǁ leisti (spiečių): Bitės spiečių vãro Grž. Katros bitės vãrė spiečius, nedavė medaus Rm.
ǁ perėti: Kregždė jau antrus vaikus vãro Ūd.
ǁ juok. vieną po kito įsitaisyti (vaikų): O meistras: vaikus vãro vieną po kito – penktą! Rdn.
| refl. tr.: Dar̃ jau vaikų nesvãro žmones tiek daug kap anksčiau Dg.
21. tr. Š, DŽ1, KŽ, Ktč, Slv, Gs, Žln, Lp, Sml, Pnd, Vkš, Kl, Lkv, Rs atlikti kokį nors veiksmą (ppr. junginyje su daiktavardžiu nusako veiksmo vykdymą pagal jo reikšmę): Žmonės vienodi, o gyvenimą vãro nevienodą Ėr. Pats visą riktą varė, ne pati Šts. Vokyčiai savo tvarką vãrė Krž. Čia kaip i seniau, komunistai savo valia viską vãro (tvarko) Krš. Šeimininkystą motyna vãrė i vãro Grd. Motyna savo komandą vãro, nepaduoda samčio Krš. Aš tai visą gaspadinystą variáu Skdv. Čia jisai savo darbą yra dyvnai varęs Ns1857,6. Daugumas šitų vabalėlių savo darbą ant ropučių dirvos pradėjęs varyti Kel1877,30. Variau darbą viena pati savo prasimanymu ir savo atsakomybe Pt. Kiti varo pieno ūkį ir verčiasi pienu A1884,299. Nė važiuotas arkliais tiek neuždirbsi, kiek kontrabandas varýdamas Lnk. Tokia begėdystė dabar prie mūsų varoma Kel1863,82. Ir atpuolė nuo šventojo derėjimo [keli iš žmonių], ir elgės kaip pagonai ir visaip pasileido visokią gėdą ir neviežlybumą varyti Bb1Mak1,16. Šią trečią naktį atlekia vėl tas paukštis i pradėjo varýti tą pačią melodiją BM275(Šlv). Sūnus daba statybą vãro Štk. Kap te meliraciją vãrė, vanduoj nuej[o] Drsk. Jie linų prekybą varo, linų prekyba verčiasi J.Jabl. Visi tie, kurie neturi reikalo apleisti savo kraštą … ir jei turi piningų, tegul ima namiej varyti ar amatą, ar prekystę A1885,24. Mano tėvas varė nemažą prekybą kvepalais ir šilkais J.Balč. Mandri – vãro biznį tiesiai su Maskuva Rdn. Prie Smetonai žydai špekuliaciją visur vãrė Pjv. Ir anas dabar trankos Klaipėdon – visokią špikuliaciją vãro Vdn. Rods visa Lietuva pakilo biznes varýti – būdelė kas kerčia visur Rdn. Jis su pačiu velniu varýtų gešeftą, jei tik žinotų, kad ką pelnys Sml. Ji su juo (vedusiu žmogum) vãrė gešeftą Kdn. Ji kalba, kaip muziką vãro Lkš. Viską prageria, vãro an pragėrimą Sdb. I pradėjau tuos metus varýt (tarnauti) Dj. Gerai varydamas [kareivis] slūžbą, gavo vyriausybę, toliau didesnę, toliau da didesnę LB224. Kurie paslydę buvo, iš varžytinių vãrė Vb. Reikia varýt prova Lp. Juozapas, kaip gerai išmanąs, varys bylą, o Baltaragis prisidės prie kašto Žem. Norėjau, ka varýtų mokslą Ppr. Reikėjo visas tas mokslas varyti vienu kartu LTII321(J.Jabl).
| Nunešiau kilogramą sviesto i sakau, ka noriu antrą i trečią [skyrių] varýt kartu Btg. O jau buvo laikas, kai aš vienais penketais variau V.Bub. Po kelintą kursą vãrot? Dg. Nora poni būti, o nėr iš ko tų ponystų varýti Krš. Kaip motyna išmokė, taip vãro tą kalbą Pvn. Jos tik pletkus tę savo vãro, o dirbt nenoria Smln. Tuščią kalbą vãro – negaliu klausytis Jrb. Kokias kerštvas vãrė, kando, kaip šuon pasalkanda Pvn. Ar šiaip, ar teip niekam neverta klastą varytie Tat. Reikalavo atšaukimo, tai šiaip, tai taip protestą varė V.Kudir.
ǁ tr., intr. tęsti kokį veiksmą, darbą: Nu keturiolekos metų kaip pradėjau i tebvaráu dar giedoti Žr. Kaip pradėjo telkšti, ir varo ištisai antrą nedėlę Vvr. Pasakyk, kas toliau varys mano darbą, jei tu vien tik savo siela rūpinsiesi, o ne visu mūsų kraštu? V.Krėv. Karaliūnas Jonas, nieko blogo nemislydamas, varė savo darbą karališką kaip pirmiaus MPs. Vieni varo urėdystę, kiti gi gyvena be jokių darbų, turėdami gana piningų A1884,176. Rūpinkias, kad savo amatą arba remeslą vėl veikiai varyti galėtumi S.Dauk. Kova pradėta ir ji bus varoma iki galo sp. Tasai karionę nu tėvo pradėtą drąsiai varė S.Stan. Toliau mokslas buvo varomas Mš. Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis! Čia to nereikia Žem. Lošikai … sėsdavo prie kortų ir varydavo visą parą be miego TS1902,6. Vaikus pripūtė arabo, i vãro savo (neklauso tėvų) Krš. Jauni viską vãro pagul mados, neatsispira Rdn. Varo savo rėžtą Tat. Jau senai tą verkę (darbą) varei R186. Argi dabar turėčiau dar šelmystę varýti? K.Donel. Matyt, daugumai mūs labai smagu, tinginį varant, pelyti lukšte sugedusio kiaušinio V.Kudir. Kaip gyvas nelabas yra, toks ir po smerčio savo nelabumą turi varyti DS116(Šmk).
^ Visus darbus varo kap iš pypkės Pv. Visus amatus vãro i visus badus kenta Jdr. Šimtą amatų varýsi, kad nereiktų bado pamatyti KlK9,77(Jdr). Daug darbų varysi – liksi be naudos KrvP(Šk).
| refl.: Ištrinksi ištrinksi [avį], tujau kitą įsikelsi į vaną – nu taip i varýsys Žlb.
22. tr. kaupti (pinigus, turtą), taupyti: Tik plėšė, vãrė į savo kešenę viską Erž. Aš į butelį nevaraũ pinigų Škt. Ka taip būtumiam vãriusios, a būtumiam turėjusios [turto]? Užv. Varyk rublį ant rublio, dėk kapeiką prie kapeikos P.Cvir. Ir pats pavalgo, ir vãro šėpè Brž.
◊ an juõko (juokùs) varýti pašiepti, tyčiotis: Jau senovės daiktus an juõko vãrė LKT115(Stl). Juokùs vãro iš seno visur – toks neužkentimas! Krš.
ant niekų̃ (ant nė̃ko, į niekùs, į nėkùs) varýti
1. netinkamai vartojant gadinti, naikinti: Nesuvartojam visų produktų, ant niekų̃ vãrom KlK12,69(Grd).
2. leisti veltui: Kad nevarỹtum dieną an nė̃ko, užduoda gaspadinė dvi špūli priverpti Trš.
3. paikinti: Pataikauja, vãro vaikus į nėkùs Krš.

čióringes varýti niekus kalbėti, plepėti: Eik namo čióringių nevãręs Vlkv.
nevarýk Diẽvo į mẽdį (mediñ; medžiañ Tršk, mẽdžiuosa Kp, Lp, į mi̇̀šką) geros padėties nepeik, be rimto pagrindo nesiskųsk: Nevarýk Diẽvą į mẽdį su botagu, bo neišprašysi i su pyragu Rs. Nevarýk Diẽvo mẽdin ažu itokią duoną, ba gal ir itokios neturėsi Arm. Gera būklė – Diẽvo nereikia mediñ varýtie Grv. Nevarýk Diẽvo mẽdin Msn. Vãro žmonys Diẽvą į mẽdį, zyza zyza be vieno galo Rdn. Nevaryk Dievo į mišką LTR.
dumblù varýti labai plūstis, keiktis: Prisisprogęs keika, dumblù vãro Krš.
dzerkõčių varýti Vlk toks vaikų žaidimas su kepurėmis.
gãlą su galù varýti šiaip taip verstis: Ką vaikų netura, gãlą su galù vãro Yl.
[gyvą] į grãbą (į kapùs, kapañ, kapúosen) varýti artinti mirtį, marinti: Senatvia vãro jau į grãbą Slnt. Kad anie savi patys vãro į kapùs Skdv. Gyvą kapan varo, o mirė – padangėsna kelia (dz.) TŽIII384. Žmogaus darbas kapañ nevãro, ale maistas Ut. Vãro gyvą kapúosen Dglš.
į gálvą (galvõn, iš galvõs Kp) varỹti svaiginti: Kad padarė alų, net man galvon varo LTR(Kp).
į kul̃ną (kulnañ) varýti versti, spirti dar greičiau ką daryti, prigriebti: Jau jūs (dvi grėbėjos) mane kulnañ varýsit Rdm.
į rãgą varýti stumti į keblią padėtį: Vokytis varo žmonis į ragą: už rugių centnerį vienus klumpius begal nupirkti Šts. Kainos baugino pirkėjus ir visus varė į ragą rš.
į šóną (šónan) varýti svaiginti: Išgėriau stiklelį, o jau vãro mane šónan Lzd.
iš kẽlio varýti paikinti, lepinti: Tėvų kalčia: piningais apsivertę, vaikus varýtinos vãro iš kẽlio Krš.
iš kū́no varýti liesinti: Arielka vãro iš kū́no, sumenko Krš.
iš prõto varýti daryti pakvaišusį: Toks skausmas begalinis – iš prõto žmogų vãro Yl. Užsimanė mašinos, tai tėvus iš prõto vãro Msn. Tokie garbanoti su gitarom mergas varýte iš prõto vãro Rd.
iš pùpų (iš kanãpių Jnšk) nevãromas (nevarýk Žl, nevarýsi, nevarýtinas; Kos152, nevarýtas Brž, nevarýtų) DŽ, NdŽ, Aln, Lnkv, Dov, Jdr atstumiantis, negražus, prastai apsirengęs, apsileidęs; niekam tikęs: Iš pupų nevarytinas D.Pošk, I. Koks toks vyresnis, noris ir iš pupų nevaromas S.Dauk. Kas par ponas, kad iš pupų nevaromas NžR, Gdž. Koks buvo juodas, rauplėtas, iš pupų nevaromas; niekas neklausė patikimo Žem. Bjauri merga, iš pùpų nevãroma KlK6,60(Krš). Negraži merga – iš pùpų nevarýtum Dglš. Ale buvo iš pùpų nevarýtas, o dabar kad išpruso Slm. Iš pùpų nevarỹtum, o pinigų nori JT435. Bet augumo ir pasiliko iš pupų nevaromas M.Katil. Kitas vaikis, veizėk, rods iš pùpų nevãromas, o pri mergų moka apsisukti Krš. ×
iš svi̇́eto varýti artinti mirtį, marinti: Dideliai palengvu muni vãro, dideliai palengvu vãro iš svi̇́eto End.
iš véido varýti teikti gražumo, pritikti: Nauja skarelė mergaitę, nauja kepurė vaikesą iš véido vãro Stč.
kai̇̃p (lýg Dkš) per árbą varýti dažnai keisti: Ana vaikius vãro kaip per árbą – renkas labai Krš. Ką tas mergininkas: vãro mergas kaip par árbą Krš.
kiaũlę (kiaulès) [į dvãrą] (kruõposan) varýti Grz, Ms žaisti tokį liaudies sportinį žaidimą: Tie vieni kiaũlę varýs į dvãrą, o tie neįleis, nu ir anie ten tatai žais, duosias Nv. Kada tai per dieną kiaules kruoposan varom LTR(Grv). Kiaulę dvarañ varýdavo Dg. Kiaulę bevarydami, ir kaktas prasimuša Krkl. ×
kurmánkas varýti lakstytis (apie kates): Katės kurmánkas vãro Trgn.
ne iš kanãpių varýtas šaunus, smarkus: Ir pats jaunikis ne iš kanapių varytas Alz.
ni̇̀kį varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Ni̇̀kį vãro: tylia, į muni baltums žiūra Krš.
óžį (óžius Mrj) varýti
1. užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Savo óžį vãro, ir gana – tai padūkęs Jrb. Pri vyro šalies tokį óžį savo vãro – susisuko Krš.
2. pykti: Varáu óžį ant tėvų Varn.

óžį (ožẽlį, ožiukùs) [į mi̇̀šką, į rãvą] varýti stengtis palaužti užsispyrimą: Ožį varė [vaikui] su diržu – savo giesta, i tiek Krž. Varysiu tavo ožiukus su diržu į ravą LTR(Lbv). Ne kartą motyna, ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką, bet Marelė perplakta dar didžiau kriokė M.Valanč.
pãkalą varýti lenktyniauti: Vienas kitam pãkalą vãro, stengias užlįst už akių Jnšk.
pasiuti̇̀mą varýti užsispyrus savaip elgtis, aikštytis: Da ji viską valioja, tik pasiuti̇̀mą vãro Nm. Tėvas pasiuti̇̀mą vãro visą nedėlią, neina valgyt Jrb. Ką čia varai̇̃ pasiuti̇̀mą, nieko tu nepabaidysi! KzR.
per danti̇̀s varýti spjauti: Nebvalgo [vaikas], vãro par danti̇̀s Rdn. Soti, vãro per danti̇̀s KlK12,77(Rdn).
per gálvą varýti stengtis prisiminti: Par gálvą varáu varáu, su kum buvau apsivilkęs – i susekiau Krš.
per gérklę varýti gerti: Jonė – negerai ji daro: arielką par gerklę vãro JV20.
per žemès varýti labai peikti, plūsti: Par žemès vãro savo vaiką Klt. ×
per šereñgę varýti iš eilės apžiūrėti, apšnekėti: Dabar visos mergaitės ir moterys akimis ją per šerengę varo nuo kojų iki galvos, stebisi Žem.
prie grãbo (prie mirtiẽs) varýti(s) artinti(s) mirtį, marinti(s): Pati varáus pry grãbo Kv. Jam duoda vis daugiau tų vaistų – prie mirtiẽs vãro Jrb.
prieš pláuką nevarýti elgtis, kalbėti atsargiai su kuo nepalankiai nusiteikusiu: Eržvilkiškį pryš pláuką nevarýk, tik po plauku – pažinęs galėsi į antį įsidėt Erž.
sàvo (sáu, sãvąją Sdk, savą́sias; I.Simon) varýti KlK42,65(K.Būg) daryti savaip, priešgyniauti: Išvirkščiai viską daro, sàvo vãro Krš. Vaikai nepasiduoda, sàvo vãro Rdn. Aš sàvo varaũ, kap man neša protas Sn. Tėvui sakyk nesakyk, o jis vis tiek sàvo vãro, i gana Jrb. Didis mažas sàvo vãro Krš. Nors tu jį gyvą sukapok – anas sãvąją vãro, ir baigta Ktk. Vis tiek jis sàvo vãro – visus valdo Skp. Jie žėdnas sáu vãro – tai negyvęs Gs.
su dumblai̇̃s varýti labai plūsti: Pakilo barties, su dumblai̇̃s vãro Krš. ×
šinõlį varýti panagė́sna kelti skausmą, skaudinti: Lauk ko geresnio, kad radnas vaikas vãro tau šinõlį panagė́sna Arm.
šuñs (šuniẽs) nevãro (nevarýtum) sakoma apie prastą orą: Lauke tokià – geras gaspadorius i šunies lauko[n] nevãro Krš. Eina par laukus vakaruškų ieškot – šuniẽs nevarýtum tokiam ore Pc. Na ir orelis: geras šeiminykas ir šuñs laukan nevarýtų Rgv.
šuñs karnomi̇̀s varýti peikti, išjuokti: Anas [parduodamą] karvę šunio karnõm vãro Trgn.
varýk árklius [į ganỹklą] išeik, pasišalink: Greičiau varýk árklius iš čia Msn. Varýk árklius į ganỹklą Kbr.
vélnius (vélnią) varýti
1. Trk blogai elgtis, bartis, rėkauti: Tos bobelės sodo[je] vélnius ir varýdavo Vn. Jei vienas bars, kitas užstos – [vaikai] dar didesnį vélnią varýs Rdn.
2. juoktis, šaipytis: Anoms deda kartas, anos vélnią vãro Vgr.
1 antvarýti (ž.) tr.
1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I.
2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš.
3. su jėga įkišti, įkalti: Klėbinio dalgio gal antvaryti koją [kalvėj įkaitinus] – būs šunkojis Tl. Dalgiuo koją galiama antvaryti, pasukti, kad būtų užknabesnė Tl.
4. daugiau duoti, pridėti: Antvãrė penkioleka litų, ir paliko karvė ponuo Dr. Da antvãrė mun pensijos, ta dabar gaunu dvidešimti keturius į mėnesį Lk.
ǁ refl. tr. daugiau gauti (pelno): Iš kruopų pardavinėjimo pelno neantsivaráu Lk.
1 apvarýti tr.
1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvarýk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni kartai apvarýt apie tą beržą, kad greičiau būt žiema Ppl.
| Porį trejetą kartų apvaraũ arklius [ardamas] pasmarkiai, kad sušiltų, o pats emu rašyt Ob.
| refl. tr. Š, KŽ, Ds.
2. apeiti aplink: Ji po miestą apvãro kelis ratus Jrb.
3. LL129 kiek išvyti, išginti: Vakar apvãrėm muses [iš kambario] Ėr.
4. perduodant nusiųsti aplink: Paskiau apvariusys keletą kartų pakarčiui ragą, ėmė pasakoti kares ir žygius, garbindamys kantrybę ir drąsybę savo bočių prabočių S.Dauk.
5. refl. tr. apkalti aplink: Ka sėminis džiauni, tus ardus apsivarái potankiai Kl.
ǁ tr. kalant apmauti: Bačka lankais apvaryta Ds.
| refl. tr. prk.: Rykiat rykiat, pilvus lankais apsivarykiat LTR(Trg).
6. Srv, Ėr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. suarti, suakėti); aparti aplink: Ir viena vaga gali apvarýt visą lauką Kp. Apvarýk ir tu nors vieną vagą aplink Ds. Jau užkabinsi tris arklius i drapaką, varysi, ta moment apvarýsi Kv. Apvariau aš vagytėlę ir pagrasiau mergužėlei, kad nevėlint[ų] pusrytėlio LTR(Užp). Kiek aparsi per dieną, iš galų apvaryk po vagą LTR(Auk). O kaip galus jis apvaro, tuomet daug gero padaro Plv.
| refl. tr., intr. Skdt: Vagą apsvãrė ir guli Aln. Aš aplink apsvariaũ rozą ir neažkabinau arklu jokio gabalo žemės (mokydamasis arti) LKT327(Sug). Iše[jo], apsvarė gal po penketui vagų: neina arkliai, stoja Ml. Dar apsivãrom po vienai vagai, tai eisim pietų valgyt Ml.
ǁ apvagoti: Bulbės reikia apvarýt, nevarinėtos DrskŽ. Apvãro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk. Bulbes pasodinom, apvãrėm, ir prilijo LzŽ. Pirma apravėk, paskui apvarýsi LKKXVIII162(Zt). Iš valios einant, tai gražiau apvaris [bulves] Db. Senis bulves apvari̇̀s ir pareis Dv.
ǁ Kv apkasti: Grovys buvo apvarýtas apsukuo Krš. Kai [Jurgis] aplink akmenį apvaro griovelį, pakelia galvą V.Bub.
7. nuplėšti, nulupti: Kap perūnas šovė, tai apvãrė visas šakas ir žieves Dv.
ǁ lukštus nuplėšti, aptrinti (malant): Melnyčioj apvãro kviečius an tarkų LzŽ.
ǁ lukštus nuplėšiant, aptrinant pagaminti: Apvariaũ drobnai kruopų Zt. Apvarýtos kruopos daug gardesnės Rod.
ǁ intr., tr. (ppr. aplink) apkirpti: Apvãro į ritinį – toks ano kirpimas Rdn. Žiūrėkit, kaip tie plaukai apvarýti trumpai Snt.
8. dedant, tvirtinant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką aplink ar ištisai: Visą stogo šoną dengėjai apvãro viena diena Drsk. Aplink vainiką vieną apvarái – [namo] kampus rišdavom Krž. O kai puošdavo bričką, rūtom apvarýdavo (apipindavo) jąją visą Graž. Sodas apvarýtas (aptvertas) štankietais Alv.
ǁ apsiūti: Su mašina tos kilpikės apvarýtos Krš.
ǁ apmegzti: Porą kartų [kojinę] apvarýsu i tada laidysu Krš.
9. gausiai apibarstyti: Iš vakaro įmaišysi, miltais apvarýsi tą įmaišalą Sd. Apvarýta tų plaukų visa prausykla ir ant žemės Kbr.
ǁ refl. tr. gausiai apsidėti, apsikrauti, apsitepti: Apsivãro kaip su moliu duoną, rodos, ka kažkiek to sviesto būtum Vvr.
ǁ dedantis sluoksniui aptraukti paviršių: Mašina (krosnis) baisiai rūksta, puodus apvãro Skr.
10. Srv euf. šalinant iš organizmo apteršti: Sueit daugelis ir kampus apvarýt DrskŽ. Išėjo ir tiesiai po gonkų apvãrė tvorą Jnšk. Tie jūs vyrai kaip koki šunes apvãrė visas sienas Plv. Kitą kartą pati motina visa apvarýta Kv.
^ Nešik stačias, ba gali pentis apvarýt Rod.
| refl. tr., intr.: Vaikas apsivãręs lig ausų, pri lopišio prieiti nebgal Vvr. Vaikas apsivãręs iki pažastų Vs. Tik neduokit nakčiai vaikams gert, paskui i ausis apsivarỹs Snt. Vaikali, apsivaréi visas kelnikes Rdn.
11. kiek nuvarginti, išsekinti: Atveža nuo fronto apvarýtų arklių Ėr.
12. ištisai (ppr. kartojant) pasakyti, pakalbėti: Du sykiu ražančių apvariaũ Jrb. Ana kelis kartus [eilėraštį] apvãro (pakartoja) Upn.
1 atvarýti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ
1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, RtŽ, M, LL194, L, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvarýk man anus jaučius J. Arklį atvari̇̀s ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi [jaučias], arklio neatvarýtai, o raguotis razumnesnis Rud. Kai pamatysi atvãrant aveles, šok iš krūmų! (ps.) LKT308(Ukm). Nuskrenda vasarojun [žąsys], reikia lėkt atvarýt, tai vargdavom! Slm.
| Kiaules ganydavo pūdymuose, o žiemą į gryčią atvarýdavo Bsg. Atvãrė arklius po durim Dglš. Pakinkė arklį, atvãrė po durimi, kap mažą vaiką vežiman paėmė, inkėlė [motiną] Pv. Juozephas bylojo: – Atvarykiat savą bandą, tada eš jumus užu bandą duosiu, kadangi be pinigų este BB1Moz47,16.
| refl. tr. S.Stan, S.Dauk, J, Š, JT387, Slm, Sdk, Ktk: Atsivaraũ galvijus K. Būdavo, reiks eitien atsivarýt gyvulių Kp.
ǁ varant, genant priversti nueiti ar nubėgti (į kokią vietą): Kiaules atvarýdavo turgun Kvr. Kumelioką atvãrė Vidžiuosen parduot Dglš. Pridalijo man karvių, atvariaũ aš pas tą ąžuolą LKKIII200(Lz).
| refl. tr., intr.: Atsivãro [karves] an sotkų jau suvis Rod. Led atsivaraũ tuos gyvulius ganyklon, o jie man ir vėl suzylioja krūmuos Krs. Kalbėjo, kad su karvėm atsivari̇̀s Papyvesin – toli ganyklos Kp. Vieta, į kurią Petrelis paprastai savo ožkas atsivarydavo, buvo prie aukštų uolų Mš. Anie žąsis miežiuosen atsivarė LKKVI280(Tj).
ǁ (sl.) varant, genant priversti pareiti ar parbėgti: Jau iš lauko gyvulius atvãro Krs. Atvãrė karves namon Grv. Atvariaũ pekų namop Zt.
ǁ atvykstant ar įsigijus atgabenti ką varantis, genantis: Keturias karves atvariaũ ir kumelę ir du šimtus rublių [atitekėdama] Alks.
| refl. tr.: Merga atsivãrė pasogos karvę Rš. Jis atsivarė draug su savim savo avis ir galvijus Skv1Moz46,32. Aš jį (katiną) iš trečios karalystės atsivarau LMD(Sln). Atsivarysiu pas tave baltą žąselę, atsivarysiu pas tave geltoną vištelę LTR(Šlčn).
2. tr. Jsv, Gršl, Vlk prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Atvarytuosius kalinius iš eilės šaukia Šreidaris B.Sruog. Kiekvieną atvaromą pasitikdavau ir palydėdavau ligi kalėjimo K.Bor. Atvãrė net Rodūnion [vagį] ir pristavui atdavė Pls.
ǁ Yl, Pnd priversti, liepti ateiti (ppr. ko daryti, atlikti kokio darbo): Atėjau, kad manę atvarė BsPIV240. Kas tave čia atvãrė šluot? Pv.
| refl. tr. D.Pošk, Grv: Kitus atsivãrę rodo, kad ir jum teip bus Krs.
ǁ refl. tr. priversti, liepti pareiti: Trečiądien geria – eisiu, sakau, ieškot, atsivarýsiu Mžš.
ǁ DŽ1, Slnt priversti atvykti: Iš Francijos žmonių buvo atvarýta Pns. Kap parejom iž Lietuvos po Vilkaviškiu, atvãrė net po Vilnium mus Sn.
ǁ prievarta atkeldinti: Juos pirmutinius atvãrė gyvenvietėn Mžš. Aš Vėžionių kaime gimus, ištekėjus tai Miliūnuos buvau, dabar tik man čia atvãrė komunistai iš te Plvn.
ǁ prievarta ištekinti: Iš bagotų mamos mama, ale kap jy turėj[o] patėvį, tai atvãrė už ubago Sn.
3. intr. Q652, Al, Rd ateiti: Nuo Gražiškių pėkšti ir atvãrot? Graž. Pėkščia atvariaũ tokį galą KzR. Velnias atvarė vaga prie kelio Brt.
| refl.: Dabar iš netolimos kaimynų trobos išėjo senelis, pasiramsčiuodamas lazdžiuke, jis irgi atsivarė į kiemą J.Ap.
ǁ refl. Kal atsivyti iš paskos: Kažkoks svetimas šuo atsivãrė muni lig pat numų Vkš. Atskrido spiečius, susisėmėm, mat niekas neatsivãro, neatsiėmė Srj. Pėsčios atėjo gulbės, atsivãrė – seniai ir aštuoni vaikai Kvr.
4. intr. greitai atvažiuoti: Motociklu atvãrė Lb.
ǁ refl. sunkiai lėtai atvažiuoti: Arklys pristoja, vos atsivariaũ Stak. Led atsvariau – kelias blogas – arklys net po putom Skdt. Antrą dieną atsivarė ir visos kitos kurmankos Vaižg.
ǁ tr. stumiant atgabenti, atstumti: Vaikai, atvarýkiat dviratį! Krš.
ǁ refl. stumiant ateiti, atsistumti: Mum bekalbant ir jis atsivãro su dviračiu Slm.
ǁ tr. Drsk vairuojant atgabenti (važiavimo priemonę): Mašiną atvãrė i suvežė šieną Klt. Atvarýk kokias dvi mašinas, tai benzino privarysim Sn. Petras padėjo jam nupirkt ir atvarýt naują moticiklą Krs.
| refl. tr.: Nusipirkę mašiną naują abu atsivãrė iš Kauno Krs. Lapė gi atsivarė rageles LTR(Pbs).
ǁ tr. atirti, atplukdyti: Atvarýk eldiją, kol tyku Ds. I laivus liepė atvarýti į Šventąją Plng. O galbūt labai iš toli Šventąja ir Nerim atvarė jie tuos sielius Nemunan J.Bil.
ǁ tr. varant priversti atplaukti, įplaukti: Jie atvãro į tinklą ir stambių žuvų Vlk.
| refl. tr.: Potvynis man padėjo, ir aš netrukus atsivariau laivę į tokią vietą, kur galėjau siekti kojomis žemę J.Balč. Tiltą vanduo nunešė, reiks eit atsivarýt atgal Jrb.
ǁ refl. iriantis atsitolinti: Įpuoliau ing pirmąją valtį, kuri man pakliuvo, sudėjau tenai ką ne ką iš vakarčio, atsivariau nuog krašto I.
5. tr. Rm, Sd daug ar sunkiai atvežti: Vežimą malkos atvãrė Krok. Atvãrė mašiną dėžių Jrb. Kukurūzų atvãrė ir laiko, pūdo Vlkv. Tris mašinas žmonių atvãro į kolūkį Rd. Čia pat jau stovėjo ką tik atvarytas akmenų vežimas ir nori nenori reikėjo imtis darbo J.Avyž. O po turgaus atvariau dar vienas roges [puodų] iš Svėdasų J.Balt. Girios gyventojams aitvarai net grybų ir uogų prinešdavo, roges su rąstais be arklio atvarydavo sp.
ǁ daug ar sunkiai atnešti: Atvarýsu kokį krepšį kelmučių Brt. Ale kad atvãrė totorkų (ajerų) tris pundus – duonutę kepu an totorkų Snt. Jautienos kad atvãrė pusšinkį, o aš išalkęs Stak. Dar atvari̇̀s gaidžius keptus ir žuvis Krok.
| refl. tr.: Ale ot malkų atsivarei̇̃ (atsinešei)! Gs.
6. tr. pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Vakarų vėjas atvãro lytaus KI261. Maž ir lietaus atvari̇̀s Akn. Nuog Lietuvos vėjelis gal atvari̇̀s lietų Rod. Tujai meldeis, kap tą debesį atvarei? Tvr. Kas taip rudinį tą graustinį atvãrė? Krš.
| prk.: Badus atvarýs tie sniegai – kelmas būs Krš.
ǁ atskraidinti: Tris lėktuvus atvãrė Dg.
7. tr. į vietą grąžinti, atstatyti, atkelti: Tos žolės tą sąnarį atvarỹs tau į vietą Jrb. Girinės statinės smunka lankas apatinis. – Pačiute, atnešk plytą, atvarýsim į vietą (d.) Alk. Po biškį, po biškį ir atvarai̇̃, ir išimi tą užsirijimą (gyvulio įrytą daiktą) Alz.
ǁ prk. grąžinti turėtą savybę; suteikti tinkamą savybę: Apvalink medį, t. y. į apvalumą atvarýk tašydamas JI97. Lašiuok, kol į mierą atvarysi karštą vandenį, t. y. atgesyk, macnumą atimk JIII32. Silpną gyvulį į stiprumą atvarýti KŽ. Lietuvos kalba labai sumaišyta, dabar tai ją į taisyklę atvãro Snt. Namo kai parvažiuosi, vėl stiprumo atvarýsi atgal Šmn. Vaikus į protą atvariáu, dabar nebišlaido piningų Šts.
ǁ prk. grąžinti ankstesnį laiką: Kad jaunus dartės atvarýt ingi senovę! DrskŽ. Dieve Dieve, ka kas į mūso pėdas tą jaunimą beatvarỹtum! Jdr. Atvarýk į jauno amžių, o, mokėčiu gyventi! KlK6,58(Užv). Paprašė atvaryt ant valandos atgal laikrodį Grv. Po pietų diena labai ilga – tos valandos atvarýtos Šln. Tai da gerai, ka tą valandą atvarė – tamsybė ryto nežmoniška! Mžš. Vienu žodžiu, rugpjūčio vidurį atvarė į gegužį rš.
| refl.: Nuo šešiasdešimt lig trisdešimt metų atsivãrė (pajaunėjo) Ėr.
8. tr. Q653, SD1107, Sut, J, NdŽ, Ūd, Pgg nuginti, nuvyti šalin: Visi [piemenai] tada tą vilką pastrošino i atvãrė Vlk. Idant varlės nuog tavęs ir nuog tavo namų atvarytos būtų ir tikrai strovėje pasiliktų BB2Moz8,9.
| refl. tr. Sut, Jz: Ir atsivarė gegužę nuo lango, kad nekukuot Vlk.
ǁ priversti pasitraukti, atstumti: Nėr piktybos i nuog to paties puodo neatvãro [marti anytos] Rud. Jau tu nuog manę atvarýsi [kavalierius] Lp.
| Anys jus prakeikę nuog savęs atvarys BPII129. Er regi, ką šitie daro, … idant mane jo toli nuog mano šventybės atvarytų BBEz8,6.
| refl. tr.: Kad aš galėtau jus su lazda atsivarýt [nuo savęs] Lzd. Merga paskorė in kaklo ir jau neatsivarýsi Dv.
9. tr. prk. pašalinti, atitolinti (ppr. blogą būseną ar būklę): Tamsybes senąsias nuog jūsų šalin atvarysit …, jei tą mažą krikščionių mokslą mokėsit Mž9. Atvaręs širdies tamsybę, svietui duok geistą linksmybę SGI141. Atvaryk nuog manęs pagundinimus pekliškos dvasios brš.
| refl. tr.: Kad ėmė dirgėlėm pirty vanotis, tai ir atsivarė sau ligą Vlk.
ǁ sukelti (ppr. blogą) būseną ar būklę: Tiej vaistai ligą ne išvaro, o atvãro Srj.
ǁ prk. padaryti vėlesnį: Gerai būtų atvaryti veršiavimąsi karvių į rudenį TS1900,2–3.
10. tr. Jrb dirbant smarkiai ar sunkiai priartėti iki kokios vietos; atlikti kokio darbo dalį: Atvarýsiu pradalgę iki galo, tada užkąsiu Kt. Tai vienas vagą atvãro, tai kitas – pamaino Klt. Atvarýta lig Seniškiui [tiesiamas] kelias Dglš. Vieną [eilę] nuvãro ir kitą atgalio vėl atvãro, ir vėl nuvaro ir vėl (kuliant spragilais) Kp.
| refl. tr.: Pjovėjai barą arčiau atsivarė rš.
| refl. prk.: Juk jau sykį pradėjęs ir tiek atsivaręs, galiu eit toliau V.Kudir. [Šlapelio „Lietuvių ir rusų kalbų žodyno“] atsivaryta ligi raidės K J.Balč.
ǁ atkalbėti: Dalelę rožančiaus atvariaũ Gs.
ǁ ariant atskirti: Žėdno buvo ežia: ėmė, vagą atvãrė, sūdinos žu tą ežią Rod.
11. tr., intr. daug atpjauti, atskverbti: Tuo par daug storai atvariáu Šts. Kažkumet paprašiau ėsti – ka atvãrė lašinių bryzą! Pln. Kad atvarỹs kaupiną šaukštą taukų ant skaurados – viskas čirškia Vlkv.
| refl. tr.: Atsivãrėm riekę pyrago ir valgom Al.
1 ×davarýti (hibr.)
1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavarýta Dglš.
ǁ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp.
2. intr., tr. daryti ką nors iki tam tikros ribos: Lupas, nori, ka greičiau in du šimtu davãrius Pv. Reikia davarýt iki gurklelio (daug privalgyti) Plm.
| impers.: Naktim šalčio davãro i lig trisdešim laipsnių Mžš.
ǁ padidinti, pakelti (kainą): In du tūkstančiu davãro [kainą] DrskŽ.
3. intr. pasiekti tam tikrą amžiaus ribą: Da ji ka turėtų gerą gyvenimą, tai davarytų ligi šimto metų Vlkv.
4. tr. sukelti kokią (ppr. blogą) būseną: Da pojaunė anyta, davari̇̀s marčią lig penčiai Švnč. Net lig ašarom davãrė LKKVII202(ČrP). Davãrė boba vyrą, kad paskorė Dglš. Savo pijokavimu muni lig tiek davãrė, kad turėjau iš numų išginti Vkš.
5. tr. prk. išsekinti, nusilpninti: Bėdos, vargai davãrė sveikatą Dglš.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Buvo švariai dasivãriusi, nebipaejo Rdn. Rudenį mano sveikata labai buvo pablogėjus, labai dasivãrius buvau Krs.
6. tr. prk. nugyventi, nuskurdinti: Davarýta namai Dglš.
◊ ant grãbo lentõs davarýti numarinti: Davãro an grãbo lantõs tiej puslitriai DrskŽ.
1 įvarýti K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, PolŽ40; Q269, SD1192, SD166, R, R114, MŽ, MŽ149, Sut, N, LL97,275, ŠT46
1. tr. varant, genant priversti įeiti ar įbėgti į kokią vietą ar patalpą: Reikia invarýti karves kur Btrm. Žolės kur yr, invarýsi karvę, tegu ėda Klt. Krūman [karvę] su botagu anvarei̇̃ [ganydamas] Vdn. Anvãro tvartan gyvį, paaždarinėja duris LzŽ. Kad pertvertas tvartelis būt, telyčią invarýtum Klt. Gervėtiškiai buvo toki, jei bus prie krašto [gyvulys], įvari̇̀s toliau, ir išpirkdom baryšių Grv. Tas karves mes įvãrėm į tokią mažą žmogaus dirvelę Šts. Arklį tarp ienų įvãro Gdž. Arklius įvãrom į tą pievą, tai jie griūdami išeina – labai šlapia Kkl. Kerdžiui padėti turėjo, kožno galvijus į savo kupelį įvaryti ir vartus uždaryti K.Donel1. Arklį vieną invãrė [vilkai] balon ir papjovė – už gerklės, ir gatava Kpč. Įvarėm tą kiaulę į vidų, į tą kiemą Klk. Būt išplaukęs [iš ežero], kad [būtų] invarýtas [vilko] baroniukas Švnč. Katė sklepan invarýta DrskŽ. Net Galminių kaiman vilką invarė Dgč. Bet jei katras tarp jūsų vienus medžio aulius teturėtų, tai, tiesa, toksai negal jus visus vienu kartu išnaikinti, bet gal savo senosias bitis iš medinių į šiaudinius įvaryti S.Dauk. Jeigu motinėlę greit atrandi katram daikte ir įvarai̇̃ avilėlin, tai tada visos bitelės tik plaukia plaukia, sueina tuoj Plvn. Mūsų Petrą naktį, tai užmušk, daržinėn neįvarýsi Slm.
| Seserį įvãrė į kalėjimą, pustrečių metų išbuvo – davė pamoką Btg. Ir tuojaus dvasia įvarė jį į pūsčią Bb1Mr1,12.
| Tuoj anvari̇̀s visus [į vidų], debesis teip auga Žl.
^ Su lazda įvarýtas į bažninčią poterių nekalba Šv.
| refl. tr. Sut, K, Š, NdŽ, KŽ: Aptverta ganinkla, ir ana įsivãrė tus gyvolaičius Kl. Įsivãrėm tą kiaulę į kokį ten regztį Als. Ir mušdavo kiaulius – tai insivãro gi, gurbe rėks gi, tai gryčioj (kad vokiečiai neatimtų) Rk. Lapė bėgsianti pas tą ubagėlį pasiklausyt, kad jis teip gražiai gieda, vaikus įsivarys į vidų Sln.
ǁ pajėgti varant, genant priversti įeiti, įbristi: Arklys daužosi į lytis, puola atgal į krantą, jokiais būdais nebeįvarysi vandenin J.Sav. Arklio dabar dirvon neinvarýsi (labai šlapia) Dglš.
ǁ varant, genant priversti, išraginti greičiau bėgti: Daužė šonus ir botkočiu badė kulnis, kol įvarė ją (kumelę) į risčią M.Katil. Tėvas paprašė sūnų, kad važiuotų lėčiau, ir sūnus sutramdė įvarytą arklį J.Ap.
| prk.: Ne ne, aną į risčią neįvarýsi (neišjudinsi greičiau dirbti) End.
ǁ varant, genant priversti įlipti: Invãrėm dujenai [kiaulius į vežimą] Adm.
^ Nevyk Dievo medin: įvarysi su botagu, neišprašysi su pyragu LTR(Pn).
2. intr. einant, lipant, važiuojant patekti kur: Išmetė batus, o pats į liepą įvãrė Šv.
| refl.: Įsivarius į vieškelį, viršininkas atsisuko ir paklausė M.Katil. Įsivariaũ su dviračiu į liūgą Graž. Buvęs čia pirma kelelis, kuriuo galima buvo giliai į girią įsivaryti Pt.
ǁ tr. važiuojant padidinti greitį: Vienur labai stačiame pakilime reikėjo mašina įvaryti iš visų jėgų Šlč.
ǁ tr. Ign vairuojant įvežti (važiavimo priemonę): Aukštame kiemelyje, tarp tvoros ir namuko sienos, įvarytas stovėjo sunkvežimis J.Avyž. [Starkus] įvarė kuliamąją į kluoną, motorėlį prie kluono durų J.Balt.
ǁ tr. įstumti (važiavimo priemonę): Dviratį įvariáu į daržinę Mžk. Liepiau eiti numie, motociklą įvarýti Trk. Dienykan ratus invarýk Sld. Parvažiavo ūkininkas namon, įvarė vežimą po pašiūre BsPII65.
3. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Nupjovė pirštą. Girdi, širdis kraujo nebegali įvaryti J.Gruš.
| prk.: Melioracija invãrė žemėn vandinius Drsk.
4. tr. pučiant įnešti (apie vėją), įpūsti: Motina paklausė jo, dėl ko akys raudonos. – Nieko! – atsakė jis (Eglės vaikas). – Mes sėdėjome pas ugnį, balana buvo dervuota, vėjas įvarė man dūmus į akis BsPIII296(Grl).
5. tr. Jrb į vietą įstatyti: Jei būs i nulūžęs, ans tą kaulelį ten apent įvarýs End.
ǁ DŽ įmesti, įsviesti: Vokiečiai granatą įvãrė į tą rūsį, ir sudraskė tą dėželę Graž. Pridės po penkis kleckus, antdės smetono – ir įvarýs motinai į skreitą Trk.
| Reikia ton duobelėn kaladaitę invarýt Arm.
ǁ įmurdyti: Karvė kap šoko, po savim vilką balon invãrė: i vilkas pasgynėj[o], i karvė [galą gavo] Vlk. Gyvą kirmėlę invarýdavo butelin i užpildavo degtine Sld.
ǁ įkišti: Pievoj išgręžė skylę – reikia jon akmenas invarýt Žl. Ma[n] klizmas įvarýtas [ligoninėje] – negaliu svečių priimt Čk. Jug anam reik pelną į kišenę įvaryti Akm.
| refl. tr.: Tik nusisuk, veizėk, jau ans ką ir būs įsivãręs į kišenę Vvr. Nešės skilandį įsivãrius į kašę Stak. Atsirieksi tokią riekę duonos, įsivarýsi į kailiniukų rankovę Klk. Galėtum padaryti alaus, nuvežti miesto boboms. Ne vieną šimtinę markių įsivarytum į kišenę J.Avyž.
ǁ refl. įlįsti:
^ Kaip ir utėlė pažastin insvãro ir guli [tinginys] Žl.
ǁ prk. įterpti: Te invaryta keliūtė pušynelin Lb. Į Nemuną buvo sala įvarýta Smln. Baltų senojoje teritorijoje buvo įvarytas gilus slavų pleištas, atskyręs vakarinę baltų dalį – istorines prūsų, lietuvių ir latvių žemes – nuo kitų baltų genčių rytuose rš. Buvo kalbama, kad rusai įvarę keletą kylių, bet vokiečių kariuomenės dar ten esą A.Rūt.
ǁ prk. įtraukti, įskaičiuoti: Bet mum ir kiemą, ir sodą, viską į arus įvãrė Graž.
6. tr. BŽ44, DŽ, KŽ, PnmR, Šmn, Rš, Ml, Trgn, Dbk, Skdt, Dbč, Nmč, Lp, Vkš su jėga įsmeigti, įkalti: Kylį į medį įvarýti KI644. Bolkon invãrą cvieką ir ažukaria [lopšį] Btrm. Reik įvarýt vinį į tą mietą Nmk. Paimk plaktuką, duok tę ir invarýsi vinį Krm. Šluotą lenkia iš skujų, tik lazdą invãro Dv. Į spato tulę kotą įvãro Jrb. Žeberklo strypą invarai̇̃, kad neištraukt[ų] Vlk. Invãro stipiną medinį ir darbuja DrskŽ. Kuolas anvarýt žemėn reikia Pb. Daviau daviau, niekaip kuolo invarýt negaliu Zr. Suduok kirvio penčia ir invarýsi Lel. Kuolą invãro, ir granyčia Rod. Terp šitų vytelių anvãro kuolą medinį Gdr. Įvarýti kuolai, kad melžėjos nebegalia ištraukt Slm. Žilvitis – kuolą anvarýk, i anas auga JnšM. Geležinė pumpurė viršutinin akmenin invarýta LKT394(Pst). Kriūkai anvarýta varčiosen Švnč. Ant keturių, giliai į žemę įvarytų mietų buvo prikalti skersiniai V.Aln. Vienu smūgiu įvãrė priekalą į žemę NdŽ. Čia patyrimo reikia: paspausi plūgo rankeną, giliai invari̇̀s Vlk.
| Su kūle sėmenio šikinėn neinvarýtum, teip persgandom Skdt. Meška vėl prašo storu balsu: – Žmogau, žmogau, kuolą įvaryk į pasturgalį LTR. Šito kryžiavonę invari̇̀s stulpan ir šito kryžiavonė sukas (apie sūpuokles) Aps.
^ Neperprantamas kaip cigono įvarytas uknolis arklio kojo[je] Krtn. Šakes invãrė in mėšlą, tik negali pakelt (sakoma apie per daug norintį) Vrn.
| refl. tr.: Mat ir vinį į klumpę įsivarė KlK38,4.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Nelįsk! Da, žiūrėk, peilį į pašonę įvarys, ir bus tau! Jnšk. Tankiai turiu norą į to šuns gerklę įvaryti kardą V.Kudir.
| prk.: Tas vakaras tarytum rakštį įvarė į širdį rš.
ǁ refl. tr. DŽ1, Mrc, Al, Vlk, Upn leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Pašiną kai šakalį įsivariaũ Lkč. Meška kopo drevėn ir insivãrė pašiną (ps.) DrskŽ. Išsitursinę vinys, tai anas rankon insivãrė Plš. Įsivarýsi dyglį – įdurs, ir neišimsi Vdk.
7. intr. mušant įkirsti, įkrėsti: Vieną sykį kai įvarýsiu gerai, tai nekiši nagų kur nereikia! Šk.
8. tr. priversti, liepti, išreikalauti ką daryti: Invarýtai dabar jį sodžiun! Pls. Kaip tus jaunus į fermą įvarýsi – mokyti, nenora Krš. Stasiukas duoda garą po lauką – kol įvaráu pasivalgyti Lkv. Per prievartą nė vieno į seminariją negalima įvaryti brš. Jis (Dievas) įvaro mus pats prie maldos prš. Važiuo[ja] purmankos, įvarytos raudonbiliočių (kareivių) vežti Šts.
| prk.: Energijos panorėjęs neišrasi, jeibi tik saulę įvarỹtų į darbus mokslinčiai Krš.
9. refl. Sut, N, BŽ165, DŽ, NdŽ, KŽ, Ėr įnikti, įsileisti ką daryti: Įsivãrė vyrai šieną pjauti Š. Mergina taip įsivarė į mezgimą, jog net mano mažas ūkis pradėjo nuo to smarkiai kentėti Pt. Basanavičius buvo tuomet giliai įsivaręs į lietuvių tautos žadinamąjį darbą rš. Įsivarė Elžbieta į darbą ir pusryčių neina S.Čiurl. Mes gerokai buvom įsivãrę [lošti kortomis] Žal. Aš maniau, kad jis įsivarýs į kalbas stipriai KlK11,82(Vn). Kad įsivãrė plepėti, nebsumeiku įsikišti Krš. Man atsibodo klausyti. Niekada jis taip neįsivarydavo kaip šiandien J.Mik. Įsivarius į tokius pasakojimus, pasiilgdavo kalnų Mš. Šunsnukiai, galvijai! – plūdosi vis labiau įsivarydama J.Ap. Kuo aš nusidėjau, kad jis taip įsivarė daryti man nesmagumų?.. Pt. Įsivãrė gerti – a sustabdys kas, a būs kas? Krš. Į miegą įsivarýti BŽ475.
| Negali būt, nes kad toj[i] (paikystė) įsivarys (įsigalės), idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. Kai Būbliai atėjo, susirinkimas jau buvo gerokai įsivaręs I.Simon.
įsivarýtinai adv.: Įsivarýtinai geriąs BŽ163.
ǁ įsisupti: Kad įsivarỹs aukštai, – ilgi tie kliūbai Snt. [Sūpuoklėmis] įsivariau stačia iki pat klevų viršūnių rš. Nupuolna, kap įsivãro aukštai Auk.
ǁ prk. gerėti padėčiai, imti klestėti: Pradėjo kilti, buvo įsivãriusi gerai Lietuva Pj.
10. tr. Š, BŽ362, KŽ, DŽ1, Ldvn, Mrc, Aln, Ut, Pnm sukelti kokią būklę, suteikti ypatybę: Įvarýs badą Trk. Įvarýti kam baimę, išgąstį NdŽ. Vainos žmonėm daug bailės įvãrė Jnš. Visokie vaiduokliai baimių įvarýdavo Pš. Ka parejo tiek įvarýtas baimės – šnibšdoms berokuojas Sd. Šis straipsnis man visam amžiui baimę įvarė Pt. Sudžiūvęs, nervingas, rūstus asketas iš pirmos dienos įvarė nemaža baimės bažnyčios tarnams S.Zob. Turto grąžinimo procesas, įžiebdamas viltį ir atverdamas perspektyvą vieniems, gali įvaryti neviltį kitiems sp. Man rūpestį įvãrė Tlž. Ligą invãrė i numarino Dglš. Vaiku[i] ligą tas darželis invãrė Drsk. Vaikas išėjo šunims šėko pjauti, motinai visam gyvenimui ligą įvarė A.Vien. Tokie darbai tik ligą įvarỹs Snt. Ridikas devynias ligas išvaro, dešimtą įvãro Smal. Vieną ligą [daktarai] kol išvaro, dvi tris įvãro Pvn. Įvãrė vaiku[i] priepuolį Sn. Invari̇̀s kokį priemėtį vaikui girtuoklis Sug. Kam tu jam tas nervas įvarei̇̃? Lg. Da labiau žmogu[i] nervus įvarýtum su tokiom šnekom Mžš. Malimas jam dieglių invãrė Sn. Džiovą tam vaikui įvãrė Rm. Ka dėsiu su diržu, tujau įvarýsiu gėdą Trk. Net Seinams įvarė į širdį pavydą ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
| Drausmė teip buvo vaikams įvarýta į galvą, kad visi klausė Smln. Tiem vaikam tiekgi drausmės įvarýta, kad Dieve susimilk! Slm. Jei būtų daugiau plakę, gal ir proto būtų daugiau į galvą įvarę V.Myk-Put.
| Jei jau su geru nieko, ta jau su mušimu – vieną biesą išvarysi, penkis šešis įvarýsi End.
^ Įvarė sveikam ligą LTR(Zp). Ilgu šnekėsiu dantų ligą įvarė KrvP(Užp). Durnam i su mietu proto neįvarýsi Krš.
| refl. tr. KŽ, Ėr, Ds, Ml: Įsivariáu ligą nu tų darbų Krš. Jaunas insvãrė ligą, sunku liga išvaryt Dglš. Kam teip vargt, gali̇̀ sau ligą įsivarýt Ps. Dieglių insivariaũ nuo bulbių [nešiojimo] Mrc. Kasiau kasiau bulbas iš krūvos atgalia ranka, sopstą insvariaũ Klt. Kėlimu insvãrė kylą Dglš. Gėrė, vėžį insvãrė Aln. Aš buvau įsivãriusi kraujo spaudimą Smln. Įsivarýk tu man tokią slogą; kur gavau – nesuprantu Rm. Bėgo bėgo akis išžverblėjęs ir insivarė ligą Arm. Žmogus pat sau gali insivarýt visokių strokų Vlk.
| Įsivaro sau į galvą tokį kylį, būk be jų redaktorystės viskas ant svieto turėtų eiti atžagariai V.Kudir.
ǁ L, Rtr, BŽ44, Trk įstumti ką į kokią būklę, padėtį, būseną: Įvarei tėvus į skolą, pats mokslą neįgijai Ašb. Nori ir mane į ubagystę įvaryti [netaupydama] Žem. Invarė velniapalaikis į lobį pliką žmogelį, ale su nieku negalėjęs jis jį suvest į grieką BsMtI35(Brt). Nedirbk nedirbk – [šaukė] ana (senė) ir įvãrė senį į tinginius Krš. Įvariaũ aš aną į tūžą, į baimę J. Į baimę įvaryti N. Duoda su mintuvų pakojums, įvãrė žmogų [jaujoje] į baisiausį bugštą Grd. [Kniauklys] net pačią mešką buvo priepuolin įvaręs A.Vaičiul. Nemušk, į ligas įvarýsi vaikelį Krš. Rasi par daug spaudėtav vaikus jūsų pri darbo ir teip į ligas įvarėtav? P. Jis dabar jau greit įvãro muni į nervus Skdv. Ar neįvarýsta pakuson, nebekalbėkitėt Slm. Kad invarė jis mane širdin! Lp. Privadžiodama visus į ašaras įvãrė Krš. Su tais savo bambėjimais įvarýsit mane an piktumą Ėr. Ji vertė juokais piršlybas ir pasiutiman įvarė motiną M.Katil. Ta tėvo kalba panai Monikai įvarė į širdį dar didesnį neramumą Ašb. Meisteris vėl iki pasiutimo įvaro senutę P.Cvir. Tėvai buvo vienam smaugikui į nagus kliuvę, kursai juos su didžiomis palūkanomis buvo į bėdą ir nusiminimą įvaręs Kel1881,316. [Nedarbas] žmogų įvaro į nuobodulį sp.
ǁ refl. Gr, Kl patekti į kokią būklę, padėtį, būseną: Varėsi varėsi, tiek į skolas įsivãrė, kad jo ūkė neišnešė Snt. Įsivariáu į skolas, par nėką paliko silkai Plng. Pagyveno, kolkiuk in skolę insivãrė Prn. Ūkinykai įsivãrė skolon, tai iš varžytinių [žemę] pardavė RdN. Į skolas įsivarė begirsnodami paslapčiomis V.Piet. Įsivarė į banką, ir dvaras išejo kaislais Šts. Jauni kiteip apsieina ir į lobį įsivaro Nm. Jauni uždirba, įsivãro į piningus kaipmat Rdn. Dirbti pradės, įsivarýs į piningus Krš.
| Kol tas žmogus į protą įsivãro (proto įgauna), dvidešimt metų – dar vėjai galvo[je] Krš. Insivãrė insivãrė ligon ir nepasveiko DrskŽ.
ǁ Ėr (ppr. auginant) pasiekti reikiamos būklės, kokybės: Perku, būdavo, žiemomitį, invaraũ in arklį ir parduodu Gg. Builį liepa į meisą įvarýti Grg. Kai įvarýsiat į lašinius, ir parduokiat Skdv. A įvãrėt telyčią pirmon rūšėn? Mžš.
11. tr., intr. dirbant, ką darant pasiekti kokią ribą; atlikti dalį darbo: Vieną puodą jau į pusę įvariaũ (ištuštinau) NdŽ. Jie beveizint į kelis butelius įvãrė NdŽ. Jau mat tris kartus lementorių išejo ir į pusę knygos įvarė Sz. Darbą jau, galiu pasigirti, iki pusės įvariaũ Pkp.
| refl.: Jau aš insivariaũ in trečias varsnas [raudamas grikius] Lp. Girią kerta. Durniai! Jau įsivarė su kirviais vidurin rš.
ǁ dirbant pasiekti kokią laiko ribą, ppr. suvėlinti: Aš tai malagei parodysu – įvarýsu su darbais į žiemą (iki žiemos užlaikysiąs) Krš.
| refl.: Tie tinginiai vėlečiuos įsivãrė su darbais į žiemą Rdn.
12. tr., intr. Krž uždirbti, pelnyti: Par dieną į keturiasdešimt rublių įvarýdavau Krš. Du doreliu įvarýsu į valandą liuob [Amerikoje] Krš. Penkiasdešimtį rublelių par mėnesį įvãro Ėr.
| Du šimtai [skolos] įvarýti Pj.
ǁ išdirbti tam tikrą laiką, normą: O tuos darbadienius ne tep paprasta įvarýt Plv. Sako, ji daugiausia darbadienių invãro Krm. Par dieną gali įvarýti po tris normas Tt. Nėjo pensijon, pakol stažą įvãrė Mžš. Pri bulbių sėjimo daugiau neįvarái, kaip keturiasdešimt akių Šv. Vasarą galima įvaryt dešimt valandų Lp.
ǁ daug, pakankamai gauti, įgyti; sukaupti atsargos: Į tūkstantikę įvarýsu, žiūrėsu trobikės Krš.
| refl.: Į gerus gyvulius įsivarė rš. Įsivariaũ į tokias bulbes: lazdos pusantro metro Šl. Buvau įsivãręs lig dvylekos aulių, o dabar palikau an dvijų Bdr.
13. tr., intr. LMD(Žg), Slv, Alv padidinti, pakelti (kainą): Invaro trilinkai, keturlinkai per varžytines Lp. Jeigu apkainuota trys šimtai, įvarai̇̃ kokį tūkstantį Krk. Žmonės visiškai be klieso: tik tu man tiek įvarýk už kelius vežimėlius malkų Jnšk. Buvau už jautį įvaręs lig dviejų šimtų, ale be pustrečio nedavė Ėr. Galvijų an turgaus nedaug teparėjo, dėlgi ko ir labai aukštos prekios įvarytos tapė LC1878,26. Pirma pensijos devė tris rublius, dabar įvãrė jau lig dvidešimt Vkš.
| refl.: Mes įsivãrėm siūlydami K. Jei insivari̇̀s labai brangiai, tai nepirksim Lp. Įsivarýdavo kietmėteris net iki septyniasdešimt litų [per varžytynes] Slv.
ǁ impers. pasiekti (kokią temperatūrą): Penkeriais marškiniais ka apsivilktų, nė laipsnio neįvãro [temperatūros] Ms. Įvãro šalčio lig penkiolekos laipsnių Kal. Bet naktį šaltis stveria vėl – įvaro visą dvylika laipsnių rš. Kiek šiąnakt įvarỹs? Vlkv. Angliais kūrenant daugiau šilimos įvãro Rm.
14. intr. gyvenant pasiekti (kokio amžiaus): Gal da i aš įvarýsu į aštuoniasdešimt metų Alvt.
| refl.: Neseniai į dvidešimt penktus įsivariau K.Saj.
◊ baũbą įvarýti išgąsdinti: Neklausyk tų kalbų, nora tik baũbą įvarýti Šts.
į dūdàs įvarýti NdŽ pravirkdyti: Šipatuodamas senis marčią į dūdàs įvãrė Grš.
į grãbą (į kãpą BŽ44) įvarýti numarinti: Kerštvinga ana – ir vyrą į grãbą įvãrė Krš. Argi tu norėtum mudu su tėvu kapan įvaryti? Š.
į kam̃pą įvarýti prispirti: Bėdos įvãrė kampañ Ds.
į ker̃tę įvarýti sugėdinti: Tėvas, įvarytas jau į kertę, nieko nebesakė, tik šnabždėjo balsterėjusiom lūpom J.Balt. ×
į kẽselį įvarýti apgauti: Brolis aną įvãrė į kẽselį Užv.
į lankàs įsivarýti Snt įsileisti ginčytis, smarkiai susiginčyti.
į óžio rãgą įvarýti; Ser išpaikinti: Jau tu mano anūkę óžio ragañ invarýsi Pv.
į šãrą įvarýti išvesti iš kantrybės: Aš kentu kentu [skausmus], kol didliai neįvãro į šãrą Trk.
1 išvarýti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L
1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro gyvulius iš savo kūčių Kpr. Gaspadorius savo gyvulius iš kiemo išleidžia, išvãro Sn. Kap jau čėsas užgint pieva, kad augtų, tai karves išvãro Drsk. Karves išvãrom anksti LzŽ. Ryt, kai palaidysi karvę, tai aš išvarýsiu Mlk. Išvãro keltuvas visi vienu stodu ir gano Nmč. Jau keltavos išvarýta Pb. Prie kaimo visi kartu išvãro, visi kartu parvaro [iš bendrų ganyklų] Gsč. Kap išaušo, piemenai išvãrė gyvulius Vlk. Jau šeštą valandą visumet išvãro karves Vgr. Karves ganydavom Jurgy, e dabar gal išvãrė gegužio pabaigoj tiktai Jž. Paežy išvarýtos šviežiai [karvės] pavaserį ir nesikelia Alz. Ka pirmąkart išvaro karves laukan, tai piemenį vandeniu apipilia Aps. Be botago karvių laukan neišvarýsi Zt. Kad neapkerėtų gyvulių, tai išvarydami laukan rūkia verba LTR(Slk). Prašė mane tėvutėlis margų jautelių išvaryti LTR(Tj). Išvarysi [avį] laukan, išdžius, i tada kirpt! Pb. Visas kiaules išvariáu į žardį Šlu. Pamelžia [karves] ir išvãro ant ūlyčios Plvn. Tas kiaules išvãro ant pūdymo Grž. Naktin buvom išvãrę an medžio gyvulius Rod. Karvę turėjau pernai labai gerą, išvãrė in dobilų, ir nugaišo Lt. Papenėję kiaules išvãro Mrc. Ižvarýsu vištas popečkėn Zt. Viščiukus išvãrai Pst. Žąsis išvãro į pūdymą ganyt, o čia nori pažaist Žg. Žąsiukus reikdavo išvarýt anksti, ka karvės nesumindytų Sdb. Šįryt Juozapas apsišėrė gyvolius ir žąsis išvarė Žem. Ir išvaręs avis savo, eit pirm jų, o avys eit paskui jį, pažįsta nes balsą jo Ch1Jn10,4.
| refl. tr. DŽ1, Pnm, Šmn, Skrb, Klk, Krš, Vž, Žr: Išsivãrėm karves paganytų Š. Lenkalikė ten, reikėjo [karves] išsivarýties Šv. Viršininkas pasikelia, ir reikdavai į kožną kiemą bėgt, karves išsivarýtie ir išgytie Mšk. Buvo tokia giraitė prieg miško, tai karves išsivaraũ aš ganyt Sn. Ka namo [gyvuliai] parbėgdavo, tai paskui turi atgal išsivarýt Slv. Išsivarė siratelė margosias karveles Švnč. Išsivariaũ iš girios teliukus Ml. Išsivãrom kiaules: – Us namo! – ir birbia kiaulės pačios Kvr. Pavasarį Nastutė vėl išsivarė į laukus žąsis A.Vien. Piemuo spruko į laidarį ir atsikėlęs vartus išsivarė karves ir avis M.Katil.
ǁ refl. tr., intr. išvykstant ar įsigijus išsigabenti ką varantis, genantis: Paskuitinę karvę Paulina išsivãrė [ištekėdama] Dglš. Kitas nepasidalina, kviečia svetimą, karves išsivãro Grv. Tas rendauninkas savo gyvolius išsivãrė, o laukai visi paliko apsėti Klk. Paduosiat mun tas avis išsivarýti, ir aš atiduosu tus piningus Als. Po pagrabo jis ima ir išsivaro su tais jaučiukais Db.
| Slapikė susdėjo pautus ir išsivãrė vištukus DrskŽ.
2. tr. P, E, Slv, Srj, Kpč, Kb, Rmš, Kpr, Žg, Sk, Vgr, Akm, Žeml, Jdr, End, Skd, Lnk, Plt, Lk, Klm, Šlu išvyti, išginti iš kokios vietos ar patalpos šalin, lauk: Išvarýk kiaules iš daržo ir paganyk papieviais J. Galvotrūkčiais išvarau, išguju MŽ65. Laukan varyti, išvaryti, išvaikyti, išvyti, išginti LL292. Išvarýk oran Dbč. Išvãrai šunį iš pirkios LzŽ. [Šunį] pro duris išvãrė ir duris uždarė PP74. Šunį išvãrė lauku, o mun dar daugiau su tuo šluotražiu užmetė Pln. Da kai šoks langan višta, išvarýk Klt. Eisiu žąsiokus Liudvisios išvarýsiu – papjaus anys manus Mlk. Jūs išvarýkiat iš muno dirvelės tas karveles! Šts. Prisrausiu tos žolės, eisiu tą avelę išvarýsiu iš vasarojaus – kad prapuola! Vdn. Negalia išvarýt to ožio iš darželio, bijo – tai aš ejau varýtų Svn. Nueis nueis vasarojun ir niekas neišvãro, kol anas (jautis) nepriėda Aln. Kad anys (briedžiai) kur ėda – neišvarýsi Lb.
3. tr. prievarta išvesti (ppr. suimtuosius): Kai karas ejo, tai vokiečiai vyrus parinko ir išvãrė Smal. Vokiečiai nemaža lietuvių išvãrė Vžn. Vieną rytą išvãrė visus [belaisvius], susodino į vagonus Gsč. Norėjai nenorėjai – turėjai eiti – jug i muno vyrą po gvaltos išvãrė Žeml.
| refl. tr.: Vokiečiai išsivãrė sūnų Krm. Pajaujį suraštav[o], išsivãrė Pns. Mano vyrą vienplaukį, basą, vienmarškinį [okupantai] išsivãrė Pžrl. Ateina [skrebai], senelį išsivãrė, nušavo. – Tu banditas [, – sakė] Skp. Nakčia atėjo ir tėvą išsivãrė, basnirčia išsivãrė Kbr. Jei rado [kazokai], išsivãro [vyrus] Pšš. Ogi nakčia mum ir išsivaro iš Pandėlio Pnd.
išvãromai adv.: Prisirinkę daba velnių visi neišvãromai Krš.
ǁ refl. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų kartu, išsivesti: Atėjęs varė ją namo, bet neišsivãrė Krs.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti, kad išeitų, pasišalintų: Motina išvãrė mane iš pirkios – aš pradėjau per daug grot in skripkos Arm. Mes buvom iš pirkios išvarýta Dglš. Atpuolė teta, su šturmais tą Marikę išvarė End. Žmona užpykusi nebedavė jam nė valgyti ir išvarė tvartan gulti LTR(Rk). Ale manęs nieks neišvarýdavai iž bažnyčios LKT217(Šl). Didelė ma[n] bėdelė, pakol svečius suprašiau, da didesnė ma[n] bėdelė, pakol juos išvariau LTR(VšR). Kai aš svečius išmigdysiu, namo išvarysiu LTR(Lnkv). O kaip žmonės išvarytos buvo, gegnės susitvėrė ranka jos ir kėlėsi mergaitė VlnE128. Jeigu biedną žmogų išvarýsi, tai bus blogai Grv. Kam reikėjo jį išvarýtie ir nieko neduotie?! Stak. Dievas Adomą išvãrė iš rojaus Nmč. Mūšis buvo laimėtas ir priešų kariuominė iš Rytprūsių išvarýta Plšk. Lietuvių kariuomenė jau išvãrė bolševikus Sb. Ir įejęs bažnyčiona pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius iš jos VlnE101. Ir padaręs botagą iš dirželių, išvarė juos visus iš bažnyčios, ir avis, ir jaučius Ch1Jn2,15.
| Musių – kai tvarte. Išvaraũ išvaraũ i vė[l] pilna Klt. Su tais dūmais išvarydavom uodus Rm. Aš žinau, kaip gyvates išvarýt Dgč. Kerasinu apipilt, aždegt vieną [pelę], tai kad lėks ir išvari̇̀s visas Aps. O kitas ubagas pacus išvãrė iš ūkininko Trš. Yra, kad išvãro prūsokus JnšM. Ka daug geri degtienės nuo gyvatės, plaukus nuvaro ir utėles išvãro Btg. Rūtų arbata išvãro kirminus laukan Vkš. Šunramunėlės kirminus išvãro Srj. Kirminų lig paskutinio nereik, kad išvarytų: jug tai žmogaus gromulys – tiktai, kad par daug LMD(Sln).
| prk.: Dievą išvãrė po kelmų – suiro tvarkos sviete Rdn. Liepdamas melstis, išvarei Dievą iš širdies ant lūpų ir galo liežuvio M.Katk. Į jaujas, į pirtis vesdavo kuningą šventyt, kad išvarýtų velnią Sk. O prašiau mokytinių tavo, kad jį (velnią) išvarytų, o negalėjo Ch1Luk9,40. Ir išvarė piktas dvasias žodžiu, ir visokius ligonis pasveikino BtMt8,16. Degučius, tai išgirdęs, apsiėmė piktąsias dvasias išvaryti LTR(Ut).
^ Kai negirtas, neprašneka, lyg iš pupų išvarýtas Bsg. Šuva išvarytas nebūtų [tokiu oru] Dkk. Nė šuo išvarýtas neitų Nm. Bagoto niekas neišvarys, dar prieš jį kiekvienas duris atidarys KrvP(Zr). Su melu tik vieną naktį tenakosi, ant rytojaus būsi išvarytas LTR(Vdk). Įsileisk tik utėlę į kailį – nebeišvarysi KlK10,39. Nieko nedarysi, lietaus neišvarysi Ds. Ratai su geležinėm ašim tai duoną iš namų išvãro Vdn. Mokslai Dievą iš trobos išvãro Krš. Kalelė išvaro iš papečkio vaikus (pagaikštis) Jrg. Sėdžia Mykolas ant grėblelio ir išvaro gyvolius (šukos) P.Aviž.
| refl. tr.: Išsivãrė jį an ūlyčios ir pasakė susiedam LzŽ. Ir išsivarė jisai (kurpius) juos (žmogžudžius) į kelią ir varosi, taip tykiai ir smagiai jie eina, bile tik jų nemuša BsPIII287. Pernai led išsivãrėm iš daržų [stirnas] Dbč.
ǁ tr. išleisti (spiečių, jauniklius): Išvãrė didelį spiečių Drsk. Kaip jos (kregždės) greit išvãro tuos vaikus Upn.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išsikraustyti; prievarta iškeldinti: Neturiu valios aš jo išvarýt iš namų Klt. Giminės to vyro ją išvãrė teip kaip pirštą PnmŽ. Mane išvãrė sūnus, Dievulia, Dievulia! DrskŽ. Atvažiavau an marčią numirt – ką gi – išvari̇̀s gal Žl. Ėmė sūnus ir išvarė tėvą su močeka: itai, tėvykščia buvo motinos daiktas LTsIII510(Pls). Mama, a tu toki būtumi, ka išvarỹtumi muni? Trk. Tėvas su moma išnešė, išvãrė sūnų suvisu, su trim vaikais mažais Tvr. Iš namų išvarýtasai geriausia gyvena Kp. Ans nora tą visą žemę atimti i muni išvarýti Žd. Vaikas koks vienas atsiliko [namie prie žemės] – nė išvarysi, nė išmesi Sdb. Ne išvarýti aną (išgeriantį vyrą) gal, ne sugyventi Krš. Išvarys mūs našlaitėlius iš šitų namelių, kaip paaugusius paukštelius iš savo lizdelio DvD397. Tas gaspadorius gailėjos aną (šunį) karti ir išvarė aną iš savo namų S.Dauk. Senelis labai papyko ir išvãrė gaidžiuką iš namų (ps.) LKT268(Pbr). Visa ataėmė ir mum pačius išvãrė iš namų, sako, važiuokit, bo dega kaimas Plvn. Per karą mus išvãrė iš namų Plšk. Visi buvom iš namų išvarýti, kai frontas ėjo Smln. Mus išvãrė frontas Rsn. Kazokai mus išvãrė, kap karas užeidė Kls. Mus išvãrė iš tę, padarė poligoną, ir dar̃ kap nueini, tai nepažinót, kap te buvo Azr. O kas jum išvãrė iš Skudenių? Žž. Išvãrė iš ūlyčių kalionijon Rod. Miesčionių i su pagaliu į kaimą neišvarýsi Krš. Išvãrė senelę į ubaginę – gal ten būs laimingesnė Krš. Kazokai kokie atalekia ir su nagaikom Rusijon išvãro Sb. Septynių metų buvau vaikas, ka išvãrė mumis į Rusiją Škn. Čianujo gyvena ir gyvena [kitataučių], ar išvarýsi? Drsk. Išvarytas, išplaktas, išvėtytas R237, MŽ316. Iš tėviškės išvarytas esmi R117, MŽ153. Iš žemės išvarau R125, MŽ164. Aš pirm tavęs siųsiu širšuonis, kurie pirm tavęs išvarys heuitus, kananitus ir hetitus BB2Moz23,28. Nes ir Dovydas šventas, kad buvo išvarytas nuog Absolono sūnaus savo iž karalystės jo, kad jį lankė ir tiešijo prietelius jo MP74.
| prk.: Penketą [vaikų] išvarė iš namų didelis vargas V.Kudir.
^ Kurgi eisi tokian ore kaip išvarýtas Užp. Atrodo kaip iš namų išvarytas (prastai apsirengęs) Snt. Akmenį įrisi, akmenį išrisi, o žmogų įleisi [į butą] – neišvarýsi Dgp. Įpratimas gert iš namų išvãro JT388. Iš namų išvaryti, betgi aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi (stogo šiaudai) LTR.
išvãromai adv.: Senis neišvãromai įsitvirtino numūse Trg.
| refl. tr.: Primuštau [blogą žmoną], negražu nuog žmonių, išsivarýtau – dar prasčiau: kas mane apžiūrės Kpč. Gėrė – išsivãrė tą vyrą Onš. Mane mama barė barė, iš namučių išsivarė LTR(Ndz).
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Tarną išvarė į keturis vėjus LTR(Al). Atbūsiu metus, [jei neatbūsiu – ] žmonės sakis, kad išvãrė On. Būva, kur išvãro, bet daugiausia pats (samdinys) meta Grv. Tą vaikį apmušė, išbarė ir išvãrė [gaspadoriai] Kl. Greit parkūrei, kiba išvãrė? Pv. Noreišą ne tik iš gimnazijos išvarys, bet ir į kitą nepriims rš.
5. tr. Mrj, Slk, Pnd, Klk, Vkš, Tl, Trš, Žeml, Žd, Gršl, Plt, Nv, Jdr, Šv priversti, liepti, paraginti (ppr. išėjus, išvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Jauną išvãrė ganyt Žl. Aš buvau vyriausias, tai mane ganyt išvãrė Slv. Išvãro mum, būdavo, darban – žinai gi kaip jaunus Lel. Buvau dvijų skyrių, ka muni pri ūkininko išvãrė Pp. Tuojau išvãrė kiaulių ganyti, žąsų Skdv. Šmaukš, tėvelis ir išvarė, reiks ganyt kiaules dvaro LTR(Pnm). Tėvelis mane barė, žirgelio šert išvarė LTR(Pkr). Ar močiutė tave barė, ar linelių raut išvarė, ar nustojo mylėti bernelis? LTR(Krok). Po dvyliką vagų ižvarýt ravėt seniem DrskŽ. Mane dvi dienas išvãrė bulbių kast Ėr. Nu tujau išvãrė muni ekėti Als. Uogaut išvarýdavo visus Mžš. Kur taũ vakar buvo išvãrę? Lkm. Ažvenčiuosan išvãrė malkų vežt Dglš. Tėvas išvarýtas buvo po kurmankom Lel. Į padvadas išvãro, savaitę neparvažiuoji Žg. Darban visai dienai išvãro, nė namo, nė pietų nepareisi Krs. Visus išvãrė į miestą, į bažnyčią Skd.
| Tu manę neišvarýtai [išeiti iš trobos] su tokia skepeta – britki Pv. Baltais autais, nagines apsiavę – dabar nė surišęs neišvarỹtumi Lpl. Mus nebūt išvãrę į lauką niekas (vaikai bijojo tamsos) Snt.
^ Karštą darbymetę svietelis lauke kap išvarýtas, net rūzga, kap darbuja Rod. Oras gražus, visi kap išvarýti bulves kasa Dkš. Pjauna [viksvas] visi kap išvaryti Lp. Panevali išvarytas poterių nekalba LTR(Zp). Jo ir su kuolu neišvarýtai (jis nerangus) Vrn.
| refl. tr.: Išsivãrė in darbą – ravėk, rauk, o nieko nemokė[jo] Pjv. Vaikus, būlo, išsivãro ganyt, tarnaut Drsk.
ǁ DŽ1 prievarta ištekinti: Moma išvãrė manę až jo Brsl. Mane per prievartą už vyro išvãrė Dg. Seniau gi išvarýdavo, jeigu tik bagotas, primuš tėvai, nesvarbu niekas Šmn. Tėvai išvãrė į senio gyvenimą Snt. Už žemdirbio manęs surišę neišvarýtų Sdb. Ką, tėvuli, padarėt, mane jauną išvãrėt už to šelmio bernužėlio, ką nei karto nemačiau DrskD38.
6. intr. išeiti: Visos išėjo, ir ji išvãrė į gegužinę Kbr.
| refl.: Netvėrės, turėjo išsivarýti lauko[n] End. Tas vyras tą Stasį paleido, išsivãrės lauko[n] End.
7. refl. išvažiuoti: Išsivãrė Vidmantas namo Aln. Balsių Petras su Pranaičių Juozu, išsivarę iš miesto, ristute leidosi namų link V.Myk-Put.
ǁ tr. vairuojant ar stumiant išsivažiuoti (važiavimo priemonę), išsistumti: Rytą išsivariau mašiną benzino ieškoti Šlč. Vežikas stūmė atbulom arklį tarp žmonių, šiaip taip išsivarė, nuvažiavo keikdamasis J.Balt.
ǁ važiuojant ar stumiant pavogti (ppr. dviratį): Nieko nepalik, iš kiemo dviratį šit išvãrė Vdžg.
8. tr. Kp, Rs išgabenti, išvežti: Gyvulius nupeni ir išvãro miestan Krs. Išdegęs puodų turėjo, išvãrė į Šiaulius Krš. Mėšlo vežimą išvarėm an mišką – žiūrim, kad liepsnoja namas Ps. Dar kokį porą vežimų išvarýsme ir eisme pietų Rd. Paskutinį mėšlo valktį išvarė piemuo ir tą patį jau daugiau pabirų ir sąšlavų M.Katil. Rinktinius rugius tiesiai nuo kuliamosios valstybei išvarė J.Avyž. Aš suprašysiu viso kaimo bernelius, tai išvarysiu jo didį pasogėlį LLDII261(Srj). Vokiečiai Lietuvos miškus išvãrė Brb. Prekijai kas metai išvaro Prūsuosin Nerim ir Nemunu daugybę rąstų ir liemeningų sienojų A.Sm.
| refl.: Išsivãrė su viskuomi į Kintus Šv.
ǁ refl. tr. išsinešti: Didžiausią tašę obuolių išsivãrė Mrj.
9. tr. gamtos stichijų jėga išnešti, išstumti, išplukdyti: Išvarýkit čelnelę kraštan! Dglš. Eldija stovi an smėlio išvarýta Pb.
| Nemunas išvãrė ledus DŽ1.
| impers. tr., intr.: Nemune išvãrė ledą Db. Baltajis jau išvarytas Lp. Nemuną užvakar išvãrė Jrb. Mano augime, kai tik Nemuną išvarỹs, ateidavo Kuršės baidokėlių su stintom Skr. Prieš leidimą ledas sutrūksta, paskui išvãro Aln.
ǁ DŽ1 ištirpdyti: Kraštai ežerų išvarýti Lp. Gerai tas lytus – išvarýs pašalą Krš. Pats palaidinys, greit pašalą išvari̇̀s, ir lyja, ir vėjas Aln. Perkūnas išvarąs iš žemės paskutinį pašalą LTR(Šl). Po pirmojo dudinėjimo pradeda sprogti žolė, iš žemės išvaromas paskutinis antšalas sp.
ǁ išvėdinti: Drėgną avilio orą bitės išvaro lauk J.Krišč. Išvarýti (kvapą) BŽ77.
ǁ pučiant išnešti (apie vėją), išpustyti: Smarkusis vėjas kibirkštis iš prastai įtaisyto pečiaus išvarė ant grindų pašiūrės Kel1933,45.
10. tr. Rm, Stl padaryti atsikišusį, iškraipyti, išsukioti (ppr. kūno dalis): Kremzlės kaulus išvãrė Mrs. Landuonė išvãro kaulus, pirštas nukrimta – baisi liga Krž. Meitėlis pilvą išvãręs iki žemės Rmš. Ta struma, sako, ir akes į viršų išvãranti Krš. Ausis pradurdavo, kylas išvarýdavo (gelbstint vyrus nuo caro kariuomenės) Dglš.
| impers. tr. P.Aviž, Skr, Vn, Klm, Upn, Vrn: Visi sąnariai man išvarýti Sdb. Ataugos auga, išvãrė sąnarius iš vietų, tai tik an lazdų paeinu KzR. Jau aštuoni metai, kaip narį šį išvãrė Krž. Išvãrė sąnarį par kelią Rd. Nuo drėgno oro sąnarius išvãrė Al. Liežuvis išejęs, akys išvarýtos Varn. Nuo burtų akis išvãro, liežuvį išvãro Srj. Šoko šoko [su velniu], kol jau jai (mergai) ir liežuvį išvarė TDrIV281(Kb). Dėčias išvãro, ka didelis kiaušis Plšk.
| prk.: Sniego iki kelių – išvãro kojas iš batų Graž.
^ Kad tau išvarýt liežuvį in barzdos! Arm.
| refl. tr., intr.: Anais metais išsivãrė kylą, tai dabar ir nesveikuoja Mlt. Kylą išsivarýsi šlapią šieną tęsdama Klt. Šitas kauliukas jos (kojos) jau išsivãręs Jrb.
ǁ spaudžiant išstumti: Kopūstų diečka dugnį išvãrė Klt. Apyniai, alus dugnus išvarys J.Jabl. Jei netikit, pažiūrėkit, kas čia pasidarė: kad bačkelę uzbonėlis iš dugnio išvarė NS488(Vb). Visą aparatą spausmas ižvãrė (apie kraujospūdžio matavimą) Drsk. Rublį išvãro (įsuka) ant mėnasio mano skaitliukas Švnč.
ǁ padaryti kreivą: Ažupenčiai išvarýti, koks čia apsiavimas Klt. Krauk vežimą gerai, neišvaryk šono Al.
ǁ išberti, išpūsti: Sako, guzais išvarýtos kiaulės Rs. Guzais galvą išvãrė Dg. An šalčio jam ir išvãro nosį, panosę Lp.
| impers.: Negyvą tai labai bjauriai išvãrė (ištindė) Kpč.
| refl.: Kojos buvo gumbais išsivãriusios Varn. Vilkas besotis rijo, kol veik plyšo ir abipusiai pilvo gugos išsivarė Jrk40.
11. tr. priversti tekėti, cirkuliuoti: Skilveliai, širdies raumeningos dalys, išvarančios iš prieširdžių atitekėjusį kraują į plaučių kamieną ir aortą LTEX215.
ǁ refl. išsisunkti, ištrykšti: Čiurkšt čiurkšlė išsivãrė, i pakrito sugniužęs Rdn. Išsivãro skystimas ant merlio Antš.
12. tr. pašalinti iš organizmo: Dav[ė] adresą [gydytojo], kur gerai ižvãro akminis Drsk. Kiškio taukai geri vaistai rakščiai išvaryti MTtV195(Grnk). Spauda, kad tą pieną išvarýt[ų] Akm. Ka ten (ligoninėje) guli, nė ten lauk gali išeiti, reik vaistus duoti, ka išvarýtų Plt. Ana nuryja [maistą], tiktai atgalio išvãro, išbruka Sug. Busilo vaikai labai skystai valos – kai su vandeniu išvãro Vlk.
13. pašalinti kokią būklę, būseną: Inlindo liga, i nemožna išvarýt Prng. Ir daktarai negali išvarýt ligos Krs. Eina skruzdėlynuosna, kiša kojas, kad sumyžt, kad ligą išvarýt Smal. Prakaitu išvãro ligą viršun Dglš. Krienas visas ligas išvãro Žl. Anas kaip davė su ranka ir išvãrė dantų ligą Upn. To duso neišvari̇̀s – teip ir nusvargsiu Adm. Jei kokį dieglių turėsi, tai tą išvarỹs [čiobreliai] Kpč. Iš plaučių neišvarė blusinių, ir mirė Šts. Aš turėjau ramatizmą – bitės išvãrė Vdn. Kaip mirsi, taip mirsi su vėžiu, jei turėsi, ano neišvarýsi End. Ir norit iš vidaus ant viršaus skaudulį išvaryti, tai reik gerti parstupo arbatą LMD. Išmokė, kap natūras išvarýt arkliui – karštų bulvių po uodega pakišė Ob. [Gumbą, votį ir kaltūną] vargu išvaryti, neapleidžia vargšo lig grabo lentai LMD(And). Arkliu naravą jau išvariaũ Dg. Mušimu natūro neišvarýsi Skdt. Aš tau šitą paprotį išvarýsiu – per puodynes landžiot Švnč. Nu, da galima išvarýt šitas tinginys Trgn. Nes kaip mes pirma to girdėjom, jog paikystė, kuri širdyse vaikų įlipyta est, per koronę išvaroma yra MP65. Mes iš tavęs išvarysim tą miesčionišką pasipūtimą rš. Baimės nėra meilei, bet tobula meilė išvaro baimę Ch11JnL4,18. O kap patekau tam bernužėliu, … išvãrė miegą iš galvos DrskD187. Tokiai krupei ožius dar gal išvarýti KlK6,64(Krš). Tau tėvas greit ožius išvarỹs Msn.
| Norėjo lietuviškumą iš visur išvarýti, ka i dulkelės neliktų Krš. Lietuviška kalba tapė paminta ar išvaryta A1884,373. Reik anuodu [ženklu] išvaryti iš lietuviškų raštų LTI550(Jn).
| refl. tr. Antš: Ligas išsivãro [pirty] Sk.
ǁ įstumti į kokią būklę, būseną: Kam teip reikia gandinti vaiką? Gali į ligas išvaryti Žem. Išvarýs vaikus į ligas, tenemušie Rdn. Nevirė, vyrą į ligas išvãrė Krš. Buvo kitus į nėkus išvaręs Šts.
ǁ N, Jrb, Akm, Ktk, Skdt pašalinti iš kokios būklės, būsenos: Kai pradė[jo] dalis skirstytis, tai visai iš gyvenimo išvarė Gs. Tos skolos žmogų iš gyvenimo išvãrė Snt. Iš garbės išvarau R27, MŽ36. Iš sylos išvarau R272, MŽ364. Tos moterys, tos grizos, vyrus iš sveikatos išvãro Klvr. Tie vaikai iš kantrybės išvãro Ėr. Kiek ana muni iš kantrybės išvarė! Trk. Tamstos žodžiai mane pritrenkė, iš pusiausvyros išvarė P.Vaičiūn. Ot anas man daėdė – baigia iš nervų išvarýt Žl.
^ Šūdas iš jo: iš durnių išvarytas, ingi razumą nedaejęs Dv.
14. tr. Š, Rod, Dg, Dbg, Dbk, Ėr, Bsg, Rk, Mšk, Vkš, Pln, Vvr smarkiai, sunkiai dirbant apimti kokį barą (ppr. išarti, išakėti, nupjauti): Ale išvãro, būdavo, vagą, tai vaga tiesi tiesi LKT368(Vlk). Būtau kieką vagų išvãręs LKT383(Knv). Dešims vagų išvãro i eina pasilsėt Klt. Pakasą išvãrom, ir atsilsinėt reikia LzŽ. Po pradalgio pardien ižvãrė (tiek tedirbo) Drsk. Ot vyras: i vagos neišvãro Dglš. Išvarė pradalgę kitą, – reikia pasilsėti V.Kudir. Traktorius išvãrė an abu šonu Pb. Mes nū išvarėm ilgą pabarėlį, ilgą pabarėlį, paskutinę nupjovėm rugių užuoganėlę KrvD139. Dar dalgelį išpustysiu, pradalgėlę išvarýsiu DrskD43. Pradalgėlį išvarýsiu, savo mielą pamatysiu (d.) Smn. Oi, arė arė – vagos neišvarė, laužė klevo žagrelę LLDIII101(Žž). Norint, kad nebūtų blusų, reikia artojui pirmos vagos išvarytos pasemti žemių ir išbarstyti patalas ir grindys TŽIII343(Pn). Daržuosa bobos ižvãro po kelias normas, ale ir dirba DrskŽ. Padėjo i vaikai, vis po vagikę išvãrė Krš. Dobilieną reikia kelis kartus išvarýti su akėčiom Jnš. Jau mes rugius pasėjom, tik da reikia išvaryt skersvages Plv. Šeimyna išvarė vieną barą ir kitą – vis ligonis tebeguli Sln.
| prk.: D-ras Šlapelis bus išvaręs plačią ir neišdildomą vagą J.Balč.
ǁ refl. tr. išsivagoti: Arklius pagaudino ir išsivãrė kunodas Zt.
ǁ mėžiant išmesti: Nu i ėmėm smagiai, kol tą daržingalį išvãrėm Rt. Par langą vyrai mėšlus išvãrė Kv. Išvãro tą visą mėšlą lauk Nm. Suvertė žlabuos [silosą] – karvės nebesuėda ir išvãro mėšlan Ob.
ǁ išdrėksti, išplėšti: Ravą ragu išvãrė Dbč. Netampyk katino, driksters, ižvari̇̀s vagą Onš. Kokias rieves išvãrė, nagus suleidusi Krš. Kai griebė su nagais ir išvãrė visą veidą Vdn. Plauką išvaryti karvenai reik su miltais, pelenais ir iškaišti, išengti Žeml.
ǁ DŽ1, Dv, Slč, Ps iškasti: Tuo slėniu išvãrė griovį Rm. Išvarýti didžiausiai kanalai abipus kelio LKKIX151. Kad išvarýdavo [su gilintuvais Nemuną], didžiausia gelmė Smln. Par mūsų sodną išvãrė, baisu, kokį griovį Jnš. Daba kanalai išvarýti, nebė[ra] pavadinimų Gsč. Sausinti žemę reikėjo, griovį iškasti, daba su traktoriais varė išvãrė Sd. Tiek žemių išvãrė su buldozeriais Jrb.
ǁ LzŽ išrausti, išknisti: Kurmis tokį kaupą žemės išvãro Mžš. Išvãro tie kurmiai pievas, daržus Stl. Varė išvãrė šernai bulbes Šil. Visa ganykla išvarýta šernų PnmR. Ganyklos visos – vien guoliai išvarýti Šmn. Vilko išvarýta didžiausia duobė po pamatu Bgt. Granata krito, išvãrė tokią duobę Kl. [Sprogimai] vilkduobėmis išvarė gatves rš.
15. tr. intensyviai ką darant pakeisti kieno būvį, kokybę (ppr. sugadinti ar sunaikinti): Tam žmoguo visus pamatus išvarėm po kelmuo Šts. Apie penkiolika langų išvarė (išdaužė) Lp. Iškirs [melioratoriai], išvarýs visus ąžuolus Pj. Obelėlė nulaužta, šaka visa išvarýta, matei gi, kur guli Aln. Išvarėm iš šaknų klevą, pinigų beieškodami Šts. Dviese iš kelmo egles išvãrėm Dg. Dvi egles į šipulius išvãrė Ėr. Kirvis šukėm išvarýtas Rm. Akmenį į skilas išvaryti gal su kyliais, su ugne, su paraku Šts. Perkūnas medžius išvarė į ižanas, į mieles Šts. Pacai išvãrė šiaudus dulkėm Klt.
| impers.: Išrūgom išvãro pieną Klt.
16. tr. KŽ, Lkš, Ds perleisti per ką keičiant kokybę: Išvarýtą pieną kiti geria Gs. Par meisos mašinkelę du tris kartus aguonas išvãro, pienas geriausis Akm. Tas bulves par mašinėlę ant smulkaus sietuko išvarai̇̃ Šmk. Po biskį pilt [grūdų] reikia, kap daug pripilsi, išvari̇̀s cielus grūdus Sn. Par tą smulkįjį [šepetį] antrą kartą ka išvarýs, ta išvarýs linus jau čystus Lž.
| refl.: Par mašiną (centrifūgą) išvãros – yra to riebalo Krš.
ǁ perleidžiant per ką pagaminti: Kad jis (vėjas) neaplenkė tavo malūno, tiek miltelio išvariusio (sumalusio) rš.
ǁ atskiriant pašalinti: Sviestas didžiulis, suminkysiu, maslionkas išvarýsiu Pv.
| prk.: Keletas paeiliui neužderėjimo metų išvarė iš kišenės visus sukrautus skatikus rš.
^ Iš pelų dulkes neišvarysi CII1121.
ǁ Gmž(Krd), Dbk, Č, Dv spaudžiant, kaitinant, garinant pagaminti; išsunkti, išvirti: Aliejų iš sėmenų ar kanapių išvãro LzŽ. Aliejo iš pudo išvaro šešis litrus Ad. Degutas beržinis, išvarýtas iš beržo: degina beržo žievę ir išvãro Upn. Išvarýta smala, degtinė, išvaros BŽ78. Naminės išvarýdavo i pardavinėjo Sdb. Tę jų bačkos buvo, tę apraugė ir išvãrė tą samagoną Sn. Kiek išvãro spirito iš pūdo rugių? Š. Gardus šnapsas pagamytas, bobų slapta išvarytas LTR(VšR). Reik alutį padaryt, arielkėlę išvaryt LTR(Plv). Girdžiu, mano jaunoji alų pasidarė, girdžiu, alų pasidarė, arielką išvãrė JD1053. Iš pusantros avižėlės alutį išvariau LLDII375(Srj).
| refl. tr. Žl, Slm: Deguto išsivarýti DŽ. Namie išsivarys arielkėlės Žem. Išsivãrė an švenčių degtienės Ppr. I da jei ko, i šnapso išsivarýsim Šn. Nuspirkau akmeno – reiks muilo išsivarýt Žl.
17. tr. valgant daug suvartoti: Ir lapienę su duona [valgom], ir bulbienę su duona – greit duonelę išvarýsim Rod.
ǁ Ds daug išgerti: Dviem malkam (instr. sing.) išvaryti CI205. Jis jau kelis butelius išvãrė Jrb. Vieną butelką lig dugno išvarė ir antros pusę Sz.
| Eik, pagedėle (apie ožką), visą kubilą išvarýsi! Skr. Pripuolė karvė, tai du viedrus išvãrė Skr.
ǁ vartojant sudilinti, sudėvėti: Šituos drabužius reik į galą išvarýt, suplėšyt, paskui kitus pirksiu Jrb.
| Vienas par jėgą reikalo neišvarýsi Ds.
18. tr. padaryti, kad daug ko netektų: Ans anus iš arklių buvo išvãręs (daug arklių nugaišo) Grg.
ǁ refl. netekti ko: Išsivariáu iš pinigų, nebturiu Lk. Išsivãrė iš piningų, tam kartuo netura Krš.
ǁ prk. išleisti, išeikvoti: Kiek to piningo [valstybė] pensijoms išvãro! Pj. Bylom tris tūkstančius litų išvãrė Klt.
19. tr. DŽ, Ds, Alv, Lp dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, išmūryti, uždengti: Salig dangsti sienas jau išvariaũ Dv. Vieną eilę išvaréi [mūrydamas] – pasikėlei dar Žlb. Lig lubom kaminą išvariaũ Dglš. Par stogą tik [mūrydami kaminą] plytas išvarýdavo Krž. Sukibom, išvãrėm [namo] sienas greitai Eig. Šiuosmet namo sienas išvãrėm Trak. Tei[p] greitai su diena išvãrė septynis mėterius aukščio Sdr. Kunigas Počiupas išvarė sienas lig langų ir mirė M.Valanč. Trobukės pamatai jau buvo išvaryti J.Ap. Nutiesė pamatus, paskui rąstas po rąsto, vainikas po vainiko išvarė rentinį rš. Parodysiu, kokius mūrus Raudondvaryje išvarėm rš. Geras dengėjys išvarýs stogą par dvi dieni Krš.
| Aš da ne tokius kūgius išvarýdavau (sukraudavau) Jrb.
| Keliai išvarýti (nutiesti) kaip stygos, lygi kaip stalai Krš.
| refl.: Plačia ir tiesia pradalge išsivaręs vieškelis skersai Gorių šilo M.Katil.
ǁ suskirstyti, išdalyti: Žemė buvo anta šniūrų išvarýta Drsk.
ǁ išausti: Penkiasdešim sienų išausk tu, išvarýk! Dg. Kab jau gerai audžiam, tai už dienos sieną ir išvãrom Rud.
ǁ padaryti ką gražinant paviršių: Vijurkas garankštis išvãro Krž. Palauk, da aš tą páršoką išvarýsiu Rs. Tai torta: viršus rožėm išvarýta, o vidurys supuolęs kai blynas Šmk.
20. tr., intr. greitai išaugti: Sūnus didelį ūgį išvãrė Žž. Jiej nuog to pieno išvãrė tep, kap tas telukas, per vieną vasarą Pv.
| refl.: Per tuos dvejis metus teip išsivãrė, kad negali pažint Rdn. Kai duosi paršam geriau ėst, tai kap matai išsivari̇̀s Alv. Geroj žemėj medeliai išsivarė Sn.
ǁ tr. greitai užauginti, išauginti, išleisti: Išvãrė pušis liemenį aukščiausiai Dkš. Močekuonė pirma žiedus išvaro, nei kad lapus LTR.
| impers.: Plonas šiaudas, jo neišvaro Lp.
ǁ tr. paskatinti nokimą, augimą: Salietra tuo išvãro žolę į viršų Slv. Kas te iš to agurko – išvarýtas salietros Klt.
ǁ refl. aukštai išsisupti: Jis kad išsivãro, tai aukščiau balkių, man net baisu darosi Al.
ǁ tr. aukštai ištraukti: Kam tep išvarei̇̃ [lempos knatą]? Lp. Vaistininkienė išvaro žiburio ugnį rš.
21. tr. Ds, Kzt, Sug, Strn uždirbti, gauti: Vyras tai rublį ir daugiau išvarydavo Upn. Par mėnesį išvaraũ lig dvie[jų] šimtų Ktk. Išvãro kada ir du šimtu an mėnasio Dg. Anas in mėnasio išvãro lig tūkstančiai Ktk. [Draugija,] laikiusi jas (akcijas) savaitę, išvarė vieną milijoną pelno rš. Ar didelį pelną iš tų bekonų išvarai? rš.
ǁ tr., intr. Ps išdirbti kurį laiką, tam tikrą normą: Pusantro šimto [dienų] išvarýta Dglš. Trisdešimt metų išvariáu su tum pukteliu Klm. Aš jau savo atgirdžiau – penkiolika metų išvariaũ Graž. Išvaréi tiek darbų i nėko negavai Šv. Trylika metų išvariau (išbuvau, išdirbau) J.Jabl. Tėvas su motina išvarydavo po dešimtį ir daugiau [valandų] J.Balt. Par metus išvarai̇̃ po pusantro tūkstančio darbadienių Pl. Pirmūnas! Du metinius minimumus išvariau J.Avyž.
ǁ intr. prk. kurį laiką ką daryti: Tris žiemas išvariáu (nešiojau), atsibodo tas paletas Krš.
ǁ intr. prk. kurį laiką išgyventi: Devintą dešimtį išvãrė i mirė Užv. Hauptas buvo jau pagyvenęs vyras, bene šešiasdešimt penkerius metelius išvaręs B.Sruog.
22. tr. KŽ, Šk iki galo pakankamai padaryti, atlikti: Nežinau, kiek jai dar liko metų [mokytis]: nu gal jau tris [kursus] išvãrė Mžš. Vienuolika klasių išvãrė Gdr. Nebuvo iš kur, vos tus keturius [skyrius] išvariáu Krš. Klases išvãręs (baigęs vidurinę) – kūtės kvapo nebnora Krš. Mokyklą greit išė[jo], išvãrė per du metu Nmj. Per vienerius metus Kazys išvarė dvi klases sp. An keturių mokslus ana išvãro Rdn. Vienais penketais metus ižvãrė DrskŽ. Nuejau egzaminų laikyt – visus an penkių išvariaũ Svn. Ar visus biznius išvãrėt, a da liko? Trš. Turime išvaryti šitą susirašinėjimą iki galo Db. Reik ligi galo savo išvarýti Krš.
| Mano mama turėjo keturioleka vaikų, aš jau tiek neišvaráu (nepagimdysiu) Šll. Išvaryk (padėk laimėti) tu Rėkuvienei provą Lp. Visokie rūpesčiai manę užgulė, ale gerai išvariaũ Vb.
| Beveik neatsikvėpęs išvariau (perskaičiau) abidvi knygeli A1884,197. Paskaitau, ale neišvaráu ligi galo (ne viską suprantu) Krš.
ǁ išmokyti, išmokslinti: Per du mėnasiu jų niekas neišvari̇̀s Lp. Nors išvari̇̀s [vaikus] žmonėmi Srj. Mokslas į plėšikus ir ubagus išvãro – daktaras plėša, kunegas ubagau[ja] Krš. Aš tave išvarysiu an kunigo Srj.
ǁ refl. išsitarnauti: Jis iki direktoriaus išsivãrė Rs.
23. tr. Škt smarkiai iškalbėti, išsakyti: Kitos senės neišveda kalbos, ana varyte išvãro viską i visaip Krš. Gana tos kalbos, pradedi pradedi, bet iki galo neišvarai̇̃ Skr. Dabar tiek iš mano galvos išvarýta! Akn. Tą meliodiją išvãro, kitą ema Pj. Jeigu nori, išvarýsiu kap „Tėve mūsų“ istoriją Lietuvos Sn. Jei išvarysi dvylika iš vienos ir iš kitos pusės sakydamas, „parti, paparti“ be atsidusimo, tai rėmuo nepjaus LMD.
| Ar išvãrėtav su seniu kokią rodą Šv. Jau su ana rodos neišvarýsi End.
ǁ išdainuoti, išgiedoti, išgriežti: Išvaryk tu man tokiu balsu! Rmš. Ka kokią giesmę aš galiu išvarýti, taip nežinau ką Vkš. Vienas galvą pakreipęs drūtai varo, kitas dantis sukandęs ir kaklą ištiesęs nori laibai išvaryti Ašb. Taktan vis tiek išvaro [muzikantas] Ob.
24. tr. lošiant mesti (kortą): Dabar išvarė lapų dešimtakę J.Balč.
◊ aki̇̀s išvarýti išeiti į lauką: Pirmą kovo – pusnės, akių̃ išvarýt negalima Dg.
aki̇̀s išvarýti iš kaktõs būti labai priekabiam: Jis man už tą darbą aki̇̀s iš kaktõs išvarỹs Skr.
alkiùs (badùs Šts) išvarýti gerai prisivalgyti, prisisotinti: Kaip prisėdo pri stalo, visus badùs išvãrė Užv. Dabar jau visus alkiùs išvariáu Pln. ×
dū̃ką išvarýti numarinti: Kad jam dū̃ką išvarýt! Dbč. ×
dū̃šią išvarýti
1. labai nuvarginti: Muzikantai, eikit užkąsti, paskui prasnausit, be perstojo grieždami ir dūšią išvarysit šokėjams Žem.
2. numarinti: Kas kartas nauji dygdamys skauduliai išdžiovino jo kūną, numažino protą, pagalop išvarė jo dūšią M.Valanč.

į añtrą pùsę išvarýti numarinti: Į añtrą pùsę žmogų norėjo išvarýti Vn.
į grąžtùs išvarýti supykinti, įsiutinti: Ypač savo šypsena jis gali Kuprių į grąžtus išvaryti I.Simon.
ant obuolių̃ išvarýti nupenėti: Kap pašėrėj[o] arklį, tai net in obuolių išvarė Vrnv.
į pipi̇̀rų žẽmę išvarýti Plt labai bausti: Jei priš porą metų būtumi taip šnekėjęs, būtumi į pipi̇̀rų žẽmę išvarýtas Krš. Uždegtumėt man daržinę, aš jus visus į pipirų žemę išvaryčiau J.Paukš.
į šali̇̀s išvarýti slapta, neteisėtai parduoti, išeikvoti: Užtektų to pašaro, ka ponai, ta didūmenė, pati į šali̇̀s neišvarýtų Plt.
į valiàs (į vélnius) išvarýti išdykinti, išpaikinti, išlepinti: Vaikai dabarčiuo išvarýti į valiàs – tėvai auksu laiko Rdn. Mokyklos kitus vaikus į vélnius išvãro Stl. Beprotiškai mylėjo [vaikus], išvãrė į vélnius Krš.
iš bėdų̃ išvarýtas prakutęs, paūgėjęs: Tavo vaikai iš bėdų̃ jau išvarýti Mžš.
iš galvõs išvarýti
1. padaryti neprotingą, pamišusį: Išvarýs tie rūpesniai žmogų iš galvõs Vvr. Suvis iš galvõs išvari̇̀s tave bobos Dglš. Iž galvõs išvãrė su tais paršiukais Švnč. Tos jo dainos mane iš galvos išvarys A.Vaičiul.
2. užmiršti: Negaliu iš galvos tuos jos žodžius išvaryti KlK14,77(Jnš).

iš gyvẽnimo išvarýti Snt numarinti: Mane tas vaikas iš gyvẽnimo išvarỹs su savo tuo gėrimu Kair.
iš grą̃žtų išvarýti supykinti: Tas ją dabar dar daugiau išvarė iš grąžtų rš.
iš kerčiõs išvarýti padrąsinti, išjudinti: Davė saldžios ir karčios ir išvãrė iš kerčiõs, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai DrskD256.
iš kójų išvarýti Grl labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Išvarýta, išvyta kumelė iš kójų Alvt. Sartis geras arklys – ir iš kojų neišvarytas, ir nesenas, o kad geležies neėda, tai ir nereikia K.Bor. Toks vaikščiojimas išvarỹs mane iš kójų Mrj.
iš kójų išsivarýti labai išvargti (einant, dirbant): Čia dvaras niekai buvo, darbininkas iš kójų išsivarýdavo Skr. ×
iš kriẽso išvarýti
1. Vlkv labai nuvarginti: Tu mane iš kriẽso išvarýsi tep beskubydamas Alk.
2. labai suerzinti: Savo kalbom jis mane iš krieso išvarė Grš.

iš kū́no išvarýti labai suliesinti: Tavo arklys iš kū́no išvarýtas, jau tik skūrai Švnč.
iš namų̃ išvarýti išpranašauti mirtį: Jei keturis kartus kranklys šauka: „Eik lauk“, i tą žmogų išvãro iš tų numų̃ Sd.
iš narių̃ išvarýti labai išvarginti (einantį, dirbantį): Esu išvarytas iš narių po tų rąstų kilnojimo Šts. ×
iš parõs išvarýti sukvailinti: Itas vaikas tai mus iš parõs išvãrė Arm.
iš piẽpčių išvarýtas prakutęs, paaugęs: Jau tie vaikai iš piẽpčių išvarýti Pn.
iš prõto [×iš rãzumo] išvarýti padaryti pamišusį: Iš prõto galia išvarýti tie darbai Rsn. Tas lytus galia iš prõto išvarýti Vgr. Pasenusį žmogų nora iš prõto išvarýti KlvrŽ. Tokiu lojimu i šimtą vyrų galia iš prõto išvarýti Krš. I krioku, rankas susiėmusi vaikščioju, mažne iš prõto išvãrė Plt. Nebegaliu, širdis šokinėja – mane iš rãzumo išvarei̇̃ Alz. ×
iš skūrõs išvarýti sugelti, sukandžioti: Anos (vapsvos) tave iš skūrõs išvarỹs, jei pakliudysi Pst. ×
iš svi̇́eto (iš šiõ pasáulio) išvarýti numarinti, pražudyti: Ne vieną žmogų išvarýdavo iš svi̇́eto be laiko [baudžiavos laikais] BM27(Č). Degtinė daug žmonių išvãro iš šiõ pasáulio Mrj. Ir išvãrė žmogų iš šiõ pasáulio teip Grdm.
iš var̃go (iš vargų̃ Ėr) išvarýtas prakutęs, paaugęs: Vaikas iš var̃go jau išvarýtas, jau nebemažas Rm. Iš viso var̃go vaikiukas jau buvo išvarýtas Pžrl.
iš véido išvarýti bjaurinti išvaizdą, gadinti grožį: Pilka skarelė tau netinka – iš véido išvãro Sml.
iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
iš vėžių̃ išvarýti Grd ištvirkinti.
pasiuti̇̀mą išvarýti užsispyrus savaip pasielgti: Degs nedegs, bile savo pasiutimą išvarysiu KrvP(Vlkv).
per gérklę išvarýti DŽ1; Vvr pragerti: Viską par gérklę išvãrė – pliki palikom Krš.
per pei̇̃lį išvarýti Šts iškastruoti.
po velnių̃ išvarýti nugyventi: Vogė, nešė, tokią ūkę po velnių̃ išvãrė Rdn. ×
ùbagą išvarýti Ck sakoma iškepus duoną.
vélnius išvarýti [pro pakáušį] Prn mušant perauklėti: Prisibausu mušti, visus vélnius pro pakáušį išvarýsu Krš.
1 nuvarýti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvarýti KlbIX67(Bdr)
1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvarýti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian nuvãrom gyvį ganyt LzŽ. Nuvãrė skatus ingi Ašmeną GrvT43. Visi nuvãrė pekų laukan Zt. Nuvarai̇̃ karves iš kaimo laukan, kur jau ganykla Jdp. Nuvãrom karves ganyt, mėtomės sūriais Sn. O paskui nuvãro paskirton vieton ir gano pakrikiai Dg. Mamytė nuvari̇̀s karvę – duoną minkis kept Dgč. Arklys nuvarýta net in ežerą Gdr. Su raikštuke užnėrei kiaulę už kojos ir lengvai nuvarai, kur reikia Brb. Nuvaraũ kiaules [ganyti], tai kiaulė terbą atima (tokia maža piemenė buvo) Rod. Vidžiuosen nuvariaũ kumelę parduot Švd. Ir avis veždavo, ir karves nuvarýdavo [į jomarką] Alz. Supirkdavo didžiausias bandas, nuvarýdavo į Rygą žąsis pėsčias Mšk. Nė vienos žąsies daba nenuvarýtum, ištraiškytų visas mašinos PnmŽ. Ne dėl vynelio žirgelius nuvarėm, dėl pasogėlio žirgelius nuvarėm (d.) Eiš. O Moižiešius ganė avis Jetro, savo uošvio, plebono Midijanos, ir nuvarė avis toli ing pūstynę ir atėjo kalnop Dievo BB2Moz3,1. Patys jau žinote, jog buvote pahonimis nuvaryti nebyliump balvonump pagal to, kaipo vedė jus Ch11PvK12,2.
^ Už kapeiką tai utėlę į Kauną nuvarýtų Šk. Už kapeiką ir utėlę į Varšuvą nuvarytų KlbXXX(1)93(Pb). Anas až rublį Rygon utėlę nuvarýtų Zr.
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Nusvariaũ ganyt raistan Dv. Nusivãrė gyvį ana ganytie anksti ryto LzŽ. Par tą didžioją ūlyčią piemenys nusivãro į ganyklą pruojam, o vakarą vėl parvãro Krp. Sigutė galėjo jau būti nusivariusi galvijus į mišką J.Jabl. Ir mum reikia tenai dirvon nusvarýti Mlk. Porą jaučių inkinkė ir nusvãrė su jungu Žln. Reiks man ryto anksti kelti, šeimynėlė pasbudint, žali margiai pasijungt, galan lauko nusvarýt JT398. Nusivariau veršiukėlius an žalių pievelių, atajoja bernaitėlis par lygius laukelius LTR(Slk). Su kiaulytėm susibaręs, galan lauko nusivaręs, atsisėdęs ant eželės traukiau duoną iš tarbelės LTR(Rk). Mergaitė išlipo ant žemės ir nusivarė bites namo LTR(Bd). Nusvariaũ arklį su ratais namo Dglš. Nusvãrė arklį, sodins bulbas Klt. Nusivariau kartą rudenį Burbiškin jaučius pūdymo artų J.Bil. Vieną kartą nusivãrė [arklį] par pakluones į vieškelį Mšk. Kaimynė nusivãrė kiaulę pas tekį Grž. Jis nusivarė su karve tolyn J.Balč.
ǁ išvykstant ar įsigijus nugabenti ką varantis, genantis: Šiteip kėlėsi Jokūbas ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų ir nuvarė visą savo bandą ir visą turtą, kurį Mesopotamijoje nupelnęs buvo, idant ateitų tėvop savo BB1Moz31,18.
| refl. tr.: O kai išleis už Stočkaus, tai jų (pinigų) nepaliksi. Ir gyvulių bandas nusivarysi, ir kraičių skrynias nusiveši M.Katil.
ǁ varantis, genantis pavogti: Jau taũ kaip arklį nuvãrė ir veš vilkam miškan Antš. Jeigu kas nenuvãrė tų ančių, tai jos neprapuls, o jeigu nuvãrė kas, tai i ieškok – nerasi Jrb.
| refl. tr. Krs: Vokietys paemė dvi kumeles ir nusivãrė Jon. Atbėgo vilkas, teip kaip tyčia atsiskyrė tais jo avis ir nusivarė in girią BsPIV126.
2. tr. R11, MŽ14, K, LL121 nuvyti, nuginti šalin: Nuvarau šalin SD450. Šalin varyti, nuvaryti, nuvaikyti, nuvyti LL232. Nuvarýti muses NdŽ. Nuvarýk katę Nmč. Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zulina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Mes tave nuvarýsim nuog šito kalno Srj.
ǁ prk. atsikratyti, atstumti: Senus švendubrėnus nuvãrė šalin, užeiviai karaliauna Drsk. Jei bus rinkimai, nuvari̇̀s jį šonan (neišrinks) Kp.
3. tr. prievarta nuvesti (ppr. suimtuosius): Policininkai nuvãrė vagis surakintus į kalėjimą NdŽ. Iš valsčiaus mus nuvãrė į kalėjimą Jrb. Antrą rytą nuvãrė mus netoli nuo stoties Plšk. Visus [žydus], katrus vãrė, tai nuvãrė, o kitus nužudė durpinėsa Sn. Nuvãrė žydump ir visus ažstrėlijo Lz. Vokiečiai nuvãrė kap keltuvas prie duobių Aps. Tada tuoj kaimo vyrus [vokiečiai] nuvãrė mūsų daržan, sustatė, papliauškėjo – jau šaudis Skp. O kap mus nuvãrė Grodno miestelin, žinom, nesugrįšim šiton puselėn DrskD210.
| refl. tr.: Pagavo [dėdę], surišė ir nusivãrė pėsčią an Kaukazą Krs. Juos visus nusvãrė par ūlyčią, paskum par lauką lig mišku[i] Skp. Tavo tėvą ponas su žandarais nusivarė J.Gruš. Jį nusivariau į bažnytkaimį pas rajono viršininką P.Cvir.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, iškraustyti, prievarta iškeldinti: Par karą nudeginti, nuvarýti, daug i žmonių žuvo Rdn. Vokiečiai nuvãrė lig Panvėžiu, kad čia degs (karo metu) Kp. Jos tėvus nuo tų laukų nuvãrė Jrb. Nuvarys, brač, mus nuo savo žemės, padarys bernais J.Avyž.
ǁ refl. persikelti: Į Rusijos didesnius miestus gyventų nusivaro TS1904,5.
ǁ prievarta ištekinti: Nenuvarýsite manęs už to kūtvailos! NdŽ.
| Jau i alimentus išsistorojo – vis tiek nuvariaũ in diedą (motina dukrą) Klt.
4. tr. priversti, liepti, išreikalauti kur nueiti ar pasitraukti šalin: Jos dar̃ tę nenuvarýtai – bijo Vlk. Nuvaráu Danę, sakau: – A tu eisi, bestija, į trobą! Trk.
^ Nuvarýtas į bažnyčią poterių nekalba Rs.
ǁ Kdn priversti, liepti, išreikalauti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Dešimtininkas nuvãrė vyrus į darbą NdŽ. Paema, nuvãro kitan galan klojimo ir liepia kult Kvr. Nuvarýsiu šieno pjauti – ans sau gula už krūmo Trk. Visokių biesų liuob pridirbs, nebgalės nebnuvarýti minti Kl. Sako, nuvãrė mane darban – i sušalau Klt. Vyro nenuvarýsi karvės melžt vienos, o čia jaunas šešias nusipirko Alz. Nuvarė jį vandenio, ir jis pagavo lydeką LTR(Ign). Daba, sako, nuvarýk kokį vieną [vaiką] su naginėm į mokyklą Sdb. Mūsų Petru[i] žodis neduotas (nepakviestas) – nenuvarýsi jo [į svečius] Slm. Nenuvarýtai nei su šatra, aš jau vogt nenueisiu Vlk. Kožnas žmogus nori gyvent, o vainosna ka nuvãro, ažumušė, ir visa Aps. Manęs varu nenuvarýsite, ir gana! NdŽ. Petrą nuvãrė an kitos lovos gult, jo lovon paguldė svečią Mžš. Pagreibiau vaiką, nuvariáu krikštyti Rs.
| prk.: Nuvãro kap karvę gert (apie prievartinį nugirdymą) DrskŽ. Grauždama i nuvãrė vyraitį pri butelio, kaip rište pririšo Krš. Žmogus nuvarýtas pri juodos putros, o ponai tūkstantines algas plėša Krš. Būtų iš tiesų įdomu, jei bedievių pamokslai nuvarytų tamstą prie klausyklos! Blv. Šalto rytmečio oras apglėbia mane ir nuvaro į lovą J.Sav.
^ Alkanas pilvas ir tinginį darban nuvaro LTR(Šl).
5. intr. Ar smarkiai, greitai nueiti, nubėgti: Nuvarýk pas mamos ir pasiklausk Jd.
ǁ tr. nueiti kokį atstumą: Per septynias dienas nuvãrėm gerokai kelio NdŽ. Reikėjo nuvarýt septynis kilometrus pirmyn, septynis atgal Kpč.
| refl. tr.: Kol tokį kelią nusivarai, tai kiti žmonės iš turgaus jau pradeda skirstytis Lkš. Buvome jau gerokai kelio nusivarę sp.
ǁ refl. nusekti iš paskos: Toms pėdoms i nusivãrė į mišką Sd. Nusivarė pėdoms ir sugavo arklavagius Šts. Aš einu greičiau, kad juos (kiauniukus) pasiekčia, jie ir̃ pagreitina žingsnį, ir nusivariaũ lig pirčiai Plvn.
6. tr. vadelėjant nuvežti, nustumti (važiavimo priemonę): Kolyška ir Kossakovskis vos spėjo nuvaryti vežimą, kuriame gulėjo [sužeistas] Sierakauskas, gilyn į mišką ir paslėpti nuo priešo V.Myk-Put. Alfukas jau paaugęs. Galės akėti, mėšlavežty vežimą į pūdymą nuvaryti rš.
ǁ Sd važiuojant, stumiant pavogti (važiavimo priemonę): Jau tie, kas nuvãro mašiną, tie jau moka kaip Jrb.
| refl. tr.: Nusgers, pames kur [dviratį], kitas rado, nusvãrė Ml.
ǁ refl. nuvažiuoti (ppr. sunkiai, lėtai); nusistumti: Vėlai šiandie nusivãrėm į mišką Pc. Su dideliu vežimu sunku nusivaryt lig miesto Jnš. Koleik per purvyną nusivarysma, naktis bus Vrp1890,2.
ǁ refl. stumiant (ppr. dviratį) nueiti: Pėsčiom nusivãrėm visą kelią – toks šlapias buvo Ėr.
ǁ refl. nusiirti: O paskui tylėdami nusivarėme prie kranto K.Saj.
7. tr. DŽ, NdŽ, Trgn nugabenti, nuvežti: Nuvãrė turgun penkis vežimus grūdų Krok. Malkų nuvãrė Leipalingin parduot Lp. Paškudniausia, kap reikia mėžt – tris vežimukus per dieną ledva neledva nuvarai Kpč. Vieną vežimą [mėšlo] jau nuvãrė [į lauką] Ėr. Dobilų nuvãrė šmotą teliokam Šmn. Ažkabink in dviračio, i nuvarýsi [pieną] Klt. Karvių nuvãrė cielą vagoną prikrovę Sd. Sužeista, karvytę nuvãrė mėson Drsk.
| Kodėl jis ma[n] malkas nuvãrė (nuveždino) nuo kiemo!? Jrb.
| refl. tr.: Nusvarai̇̃ vežimą malkos [miestan], tai nusperki, ko reikia Lp.
ǁ DŽ, Plng plukdant nugabenti: Nuvarýsi kelis troptus Kaunan, galėsi, būlot, arklį, batus nuspirkt Drsk.
ǁ prk. išnešioti, paskleisti apkalbas: Pagavo žodį, tai nuvãrė per visą kaimą Krns.
8. tr. nustumti, nuridenti į kokią vietą ar žemyn: Dabar melioratoriai nuvãrė akmeną pakalnėn Mlt.
| refl. tr.: Ripką nusivarýdavo lig kaimos galo Jrb.
ǁ nustumti į ankstesnę padėtį, atitaisyti (kaulą): O jei čia išlūžo petys, ans čia iš apatės tą kaulą nuvarýs atgal End.
9. tr. gamtos stichijų jėga nustumti, nunešti; nuplukdyti: Vėtra šėpį į Klaipėdą nuvãrė KII316. Ale jam bevažiuojant, pakilo didelė audra, susijudino vandenys, ir nuvarė laivą pri kaži kokios salos BsPII50. Bet po kelių dienų atsisuko priešingas vėjas ir nuvarė mus į svetimą ir nepažįstamą jūrą J.Balč. Naktyje pabudo jie viduryje ant jūrių, ant kurių didė vėtra jų valtį buvo nuvariusi Kel1852,108.
| impers.: Jau Nemune ledą nuvãrė PnmA. Kap ledą nuvaro, karšiai pradeda neršt Brš.
ǁ Ėr pučiant nustumti (apie vėją), nupūsti šalin: Laščioja keli lašukai lapt lapt ir nelija: vėjas tokis, nuvãro debesius Pv. Vėjas an čia atsigręžė ir nuvãrė debesį an tenoj Lp. Laimė, kad vėjas ugnį nuvarė link lauko, o ne an trobų Kel1933,3. Vėjelis pučia – šilumą nuvarỹs Plv.
| Ka gudras, nuvarýk žiemą, parpūsk šilimos Krš.
10. tr. DŽ, NdŽ nuleisti, nutirpdyti: Saulė visą sniegą nuvarė Grž. Ale tai saulė nuvãrė sniegą Plš. Saulutė, kasdien aukščiau danguje kildama, nuvarė nuo laukų sniegą Mš. Jis pas langą turėjo sėdėt ir atdūsiu karštu ledą nuo stiklo nuvarė V.Kudir.
| impers. Trk, Žlp, Kv, Krok, Žž, Pc, Ėr, Sdb, LTR(Klov), Lnkv, Ut: O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir patvorių J.Balt. Daug žemvilkos ant kelio, kad sniegą nuvãro J. Pradė[jo] leist, nuvari̇̀s čystai [sniegą] Švnč. Jau nuvãrė sniegą nuog kalnelių LzŽ. Visada kovo pabaigoj nuvãro sniegą Ktk. Po Grabnyčių kai nuvãrė sniegą, taigi ir nesnigo daugiau Skdt. Lyna, tą sniegą nuvarýs greitai, nuplikins laukus Krš. Palaidinys buvo, sniegą nuvãrė, upė kaip akis Žl. Kai nuvãro sniegą, tai rugiai kai patalas guli Aps. Tik sniegą nuvaro, i žydžia šalpusnės Šmk. Sniegą nuvãrė, i valgai cibulius Grnk. Kap sniegą nuvãro, po lazdų krūmais randa riešutų Vlk. Žibuolės žydi mėlynai, kap tik sniegą nuvãro Grv. Samanykščias nuvari̇̀s – eisiu spalgenaut Klt. Taip tu man anksti kelią nuvarýk, kad nė ratais, nė rogėm Grž. Kelią nuvãrė, ir neparsivežiau malkų Srd.
ǁ refl. nutekėti, nusrūti: Vanduo grioveliais nusivarė į pakalnę sp.
11. tr. NdŽ, DŽ1, Skr smarkiai, sunkiai dirbant apdoroti barą, ruožą: Da keturias vagas [iki vakaro] nuvarýsme LKT156(Grz). Tą vagą nuvarýsu ir daugiau nevarýsu LKT211–212(Klvr). Aš plūgą pakinkiau, sakau, vagas nuvarýsiu, nubėgs vanduo Šl. Nuvarỹs vagą, tai ir važiuok į Alvitą to norago smailyt Brt. Velniai juokės, Adomas nuvarė vagą į antrą galą varsto, randa Dievą bestovint SI55. Vagą nuvarė [bernužis], antrą paliko, gale varsnų stovėjo, su mergele kalbėjo LB136. Per dieną arė [sūnelis], vagos nenuvarė, laužė klevo žagrelę BsO87. Eilią vieną [rugių] nuvãrom, kitą varom Skp. Į dieną, ka papuola, nuvãrom keturis aktarus Pš. Viena mašina nuvãrė pusę lauko, kita surinko Šmn. Aš savo pečiais nuvariáu visus laukus Rdn. Pjautuvu lygiai nuvãro, būlo, moteros, ir pėdas lygus DrskŽ. An tokio pagalio toks kitas pagalys, ir tada tais duoda duoda: vienąkart nuvãro, kitąkart nuvãro (apie kūlimą spragilais) Kp. Gerai pasispyriau i nuvariaũ į galą tą visą biržį linų Stak. Nuvarai̇̃ vieną užuoganą, tada kitą pasiimi ir vėl varai Vvs. Kada tu dešimtį vagų nuvarýsi taip rakinėdamos Rdn. Dvie[jų] pūrų sodinimą baigiam jau nukast, pusė dirvos nuvarýta Skdt. Aš dvi vagutes nuvariaũ (nukasiau), o jis tik tiek pasikrapštė Jrb. Dvi ežias cibulių nurovė, nuvãrė ir išsivežė Aln.
| refl. tr.: Dobilų nusivãrė cielą dirvą Vvr.
ǁ atlikti dalį darbo: Ne tiktai žinome, kad rašo [gramatiką], bet ir žinome, kiek jis (J.Jablonskis) to darbo nuvarė J.Balč.
12. tr. dedant vieną ant kito ar vieną šalia kito padaryti ką, pastatyti, sumūryti: Mes nuvãrėm pietinį bokštą, o jie žieminį Sdr.
ǁ padengti paviršių, nudažyti: Aš tas langų lemperijas buvau su kalkėms nuvãrius Jrb.
ǁ išausti: Marškineliai iš pakulų nuvarýti, su spaliais kur yra Rnv.
13. tr. (ppr. kreivai) įkalti: Cvieką kreivai nuvarei̇̃ Ėr. Pakalą kreivai nuvarei̇̃, teip medis nepliš Ėr.
ǁ kalant apmauti, apkalti kuo: Ąžuolo armotos buvo nuvarýtos gelžies rinkiais, kitos apmestos rinkiais Šts.
ǁ kalant numauti: Nuvarė dalgį nuo koto ir mosuoja dalgiakočiu Švnč. Greičiau nuvarýk tos šakės kotą ir duok man Trgn.
14. tr. Pc intensyviai ką darant sugadinti ar sunaikinti: Kad nuvãrė karvė daržą, išmindžiojo, išbuvo Kv. Tokie dideli pamidorai buvo, o su tą[ja] salietra visus nuvãrė Jrb. Kiek nuvãrė bulvių tie šernai Snt. Nuvãrė bulbes paršiukai Pj. Kurmis visus daržus nuvãrė Kv. Su metūgiais bruknes nuvãro Jrb. Prisilakė i viską nuvãrė šipuliais (sudaužė) Tr.
ǁ Vvr nudėvėti: Dabar jau nuvariaũ jau senai [vailokus], parnešiojau Alz. Na ir nuvarytas bato užkulnys Al. Prasčia vilna buvo, nunertas pančekas bematant nuvãrė Vkš.
ǁ naudojantis nudilinti: Jau trečią [siuvimo] mašiną baigiu nuvarýt gyvenime RdN.
| refl.: Striukas tas botagėlis, nusivaręs visai Bsg.
ǁ lesant, ėdant, graužiant sugadinti ar sunaikinti: Serbentų te anam sode jei nepasaugosi, [varnėnai] par dieną i nuvãro Šd. [Kolorado vabalų] kad nuvarýtas kelmelis tai[p] švariai! Antš. Nuvãrė [kopūstų] galvytes kirmėlės Aln. Nuvãrė [spragiai] visą lysę, paliksiu be kopūstų Grd. Kandžių siūlai duoti, nuvarýti, nugraužti Klt. Kandys nuvãrė kailį Dglš.
ǁ graužiant atidalyti, nuversti: Bebrai epušes nuvãrė Vb. Bebrai nuvãrė medžius, karklus išgenėjo Pl.
15. tr. valgant sunaudoti, suvalgyti: Tai kiek gi tam šeštam [vaikui] belieka to trynimo (taukų keptuvėje), pirmųjų nuvarýta visa kas PnmR. Pradedu nuo lūpos ir nuvaraũ link galo [silkę] (suvalgo visą) Žl.
ǁ valgant nustumti: Ta bobelė valgė pamazgų, ka duoną nuvarýtų, srėbė neskanią sriubą, kad neužspringtų Bsg.
16. tr. J pašalinti ką nuo paviršiaus: Pačias storąsias skiedras su šarpoku nuvãro Krž. Ant šmirgelio dalgio galą nuvariaũ Jrb.
ǁ kasant sumažinti, nukasti: Nuvarýtas tas kalnas, buvo didesnis Vn.
ǁ Skr, Všk nukirpti: Duok nagus – nuvarýsu su meisa Krš. Nuvãrė plaukus kaip naujokuo, kaip nešvarumą rado Varn. Plaukai jam ant galvos plikai nuvaryti, smilkiniai pamėlę iš to nuogumo J.Balt.
| refl. tr.: Kam tu taip striukai nusivarei̇̃ plaukus? Jnšk.
17. tr. pjaunant, brozdinant ir pan. pažeisti, sužeisti, sužaloti: Čia viskas nuvarýta (nupjauta) buvo, tik kaulas Jrb. Nuvarỹs su visa skūra begrandydamas [barzdą] Pš. Kap drožtelėjau koja akmenin, tai ir nuvariaũ nagus Prng. Visą kaktą nuvarei̇̃ Rdm. Nekišk pirštą į mašinką – nuvarýčiau tuojau Jrb.
| impers.: O tą ranką jau su visu kaulu nuvãrė, ans nenorėjo pasiduoti jau Žeml. Parsibrėžė labai, visas kelis nuvarýtas Krš.
| refl. tr.: Nusivãrė pirštus, i dabar da kreivi Snt. Šiandien taip nusivariáu pirštą į stiklą, kad baisu Kv. Virto ant kūlių ir visą koją nusivãrė Vvr. Nusivãrė visą odą nū piršto Kv. Nusliuogiame trosais žemyn, pirštinėmis apsimovę, kad odos nenusivarytume sp.
| Apei kakliuką mergaitė tiek buvo nusivãriusi (nusikasiusi) Kv.
18. tr. DŽ, Plš, Lp pašalinti ką nuo organizmo paviršiaus, padaryti, kad nukristų, nuslinktų (apie ligą): Bjauri liga [grybelis] – nuvãro nagus Erž. Liepėlės liuob nagus nuvarýs, kauks žmonys, daba [tos ligos] nebgirdėti Krš. Marčiaus šaltis trijų metų veršiuo ragus nuvaro LKKXIII137(Grv). Tau bėdos ir plaukus nuo galvos nuvarỹs NdŽ. [Arielka] kitiem ir plaukus nuvãro nuo kaktos pakaušin (d.) Ktk. Tai rūgštūs barščiai, kap an šunio ažlietum, paustį nuvarýtų LKKXIII123(Grv).
| impers. Užv, Btg, Dg, Klt, Nč, Sn, Pl: Nuo nykšties nagą nuvãrė J. Kiaulėm nagus nuvãrė nuo tų grikių Kpč. Kam tu keltuvas varinėji, kad tau nagus nuvarýt! Rod. Jam kamašas nuspaudė pirštą, tai net nagą nuvãrė Rtn. Mano visi nagai nuvarýti nuo aptakų Jrb. Ištvinko pirštas ir nuvãrė nagą J.Jabl(Ukm). Nuvãrė visą nagą kojos piršto, kai tvinko Užp. Eidama išsitiko pirštą, tai ir nuvãrė nagą Rtn. Po karo sirgau šiltine: dantys išbiro, nagus nuvãrė Krž. Plaukus nuo šuto nuvãrė Dglš. I plaukai nuvarýti, akis užmušta, bet ans negydos nėkur Trk.
19. refl. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Žyvatos vaisių nusivarýti KI33, KII19.
| Nusivarýk (nusituštink) gerai, i praeis visi pilvo skaudėjimai Vvr.
20. pašalinti, panaikinti (ppr. blogą) būseną: Išgėriau vaistų, ir nuvãrė sopulį NdŽ. Ėmiau vaistų, tai kosulį nuvãrė Mrk. Tiek daug šniūrų (apie gintaro karolius), nežinia kur gali nuvarýt tą strumą Upn. Parašė man vaistų trejokių – peilį nubedė nuo širdies, nuvãrė Švnč. [Virintas alus] visas ligas nuvaro ir nušviečia širdį M.Katil. Katra [kiaulė] susną (odos ligą) turi, tai nuvãro tą susną gyvatė (jos nuodai) Bsg. Norai nuvaryt da yr obuolių Dglš. Nuvarei akvatą ir tu po mišką tąsytis Vrn. Nuvãro smagurį arielka ir vėl lovon Ds. Atnešk [limonado], smagurį nuvari̇̀s Aln. Jie negeria, tik troškulį nuvãro Lp. Duok rasalo – nuvarýsu tą saldumą Krš. Išgerk gurkšnį – kartumą nuvarys nuo širdies Ėr. Patylom pyktį nuvarai̇̃, anas nei negirdi Antz. Daina nuvãro pasiutimą Slč. Išmok ir pyktį nuvarýt Mrj. Kai an širdies koks smūgis, viską nuvarai̇̃ in šalį Antš. Elenytė naktim eidavo sodan ir vogdavo obuolius badui nuvaryt LTR(Tj). Degtinė sušildo, sudrūtina, liūdnumą nuvaro TS1902,1b. [Arbata] nuvaro miegą ir mislį ramina V.Kudir. Profesorius vėl delnu persibraukia per veidą, lyg būtų labai nuvargęs, lyg tą nuovargį norėtų nuvaryti J.Paukš.
| Juokas nuo veido raukšlių nebnuvaro V.Myk-Put.
| Sustabdo [ligą], tolyn nuvãro tą smertį Stl.
| refl. tr.: Ji turėdavo kuo nuobodulį nusivaryti rš.
ǁ įstumti į kokią (ppr. blogą) būseną: Lig ašarų nuvarýti BŽ117.
21. labai nuvarginti: Arklys suvis nuvarýtas – nebepaeina Sl. Jis tuoj šitą arklį nuvari̇̀s Mrc. Buvo keli arkleliai, ale tokie gi kūdi, nuvarýti Kp. Išsimainė nuvarytą arkliuką Grž. Ir žirgai buvo nenuvaryti arimu, ir karan jodinėjo J.Jabl. Pražudžiau mergelę, nuvariau sa[vo] šyvą žirgelį V.Krėv. Mano bendrakeleivis, pabijojęs, kad gali nuvaryti juoduką, nulipa žemėn ir eina pėsčias J.Sav. Žirgą nuvarysi, važį sudaužysi, pakol mane jauną nu močiutės išprašysi LTR(Krkn).
^ Strimpsi kaip nuvarýtas arklys Vžns.
ǁ refl. DŽ1, Gs, Vrb, Skdt, Ds, Sv, Krs, Brž, Lks, Kv labai nuvargti: Arkliai jau viškai nusivãrė Kp. Par vasarą prisimušom su darbais – esu visai nusivãriusi Rdn. Nusivãro su tais grėbliais Slm. Aš šiandie labai nuvargęs, nusvãręs Grv. Pardien nusivãręs, naktį kaip akmuo miegojo Skrb. Dirba suklom, tai labai nusivãrė Tr. Bagotai gyvena, ale nešnekas, tylia – gal su tais darbais nusivãrę Krš. O šlapybė, labai šlapias ruduo buvo – teip aš i nusivariaũ Pš. Vakarą jau teip nusvarai̇̃, kad nebepaeini an kojų Trgn. Nuo didelio lakstymo esu an kojų nusivãręs Vkš. Nusivarýsta ligi penties Aln. Nusivarai žmogus per dieną paskui akėčias, tegul bala M.Katil. Bėgo jis (vilkas) išsižiojęs nuo ryto ligi vakaro ir taip jau nusivarė, kad temstant stibikaulius vos bepavilko A.Vaičiul.
^ Prie rudens darbų nusivarė kaip kuinas Jnš. Nusivaręs kaip po vestuvių LTR(Jnš). Nusivaręs – lyg po peklą nuvažinėtas PPr398(Ps).
ǁ išsekinti, nusilpninti: Išskobti žandai, kaip aną liga nuvãrė Krš. Daktaram reikia padėkavot, kad teip nuvãrė ligonį Ukm. Rūpesniai mus nuvarė Prk.
ǁ refl. išsekti, nusilpti: Jei nevalgysi, bematant nusivarýsi Grž. Greit žmogus [sirgdamas] nusivarai̇̃, blogėji Jd. Ans nepaneša pėdo, tiek buvo nusivãręs Sd. Skrandžiu reikė gulėt, visai nusvãrius buvau Aln. Vyrai greičiau nusivãro – vien tik našlės ir našlės apsukuo Krš.
^ Be atoilsio greitai nusivarysi, o sveikatos netekęs – negreit ją atgysi KrvP(Al).
22. nugyventi, nuskurdinti: Žmogus turėjęs visko – ir tiek nuvarýt, kiek bemožna, tiek, kiek bemožna! Kp. Nusprogę yra, nuvãrė ūkį Pj. Pateko į ano rankas gyvenimas, ir nuvãrė po kelmo Vvr. Reik veizėti, kol da nenuvãrė bendrovės Rdn. Visa nuvãrė, visa žemyn eina PnmR.
| refl. Jrb, Lp, Ll, Sd, Brs: Sėda ubagūse, visai nusivãrė Krš. Teip nusivãręs, ka reik eiti pasikarti Kal. Gyveno poniškai, nieko nedirbo, dėl to ir nusivãrė lig tiek, kad plika subine vaikščio[ja] Vkš.
ǁ refl. padaryti, kad ko netektų: Nusvariaũ nuo avelių, viena buvo ir toj prapuolo Ktk.
ǁ padaryti nederlingą: Žinai, rendauninkai nuvãro žemę Krš.
ǁ padaryti nevertingą, nuvertinti: Pinigus nuvãrė, kad ir suskaitytie nemožna Ign.
| refl.: Nusivãrė rublis be vieno galo, tą i vaikai mato Krš.
ǁ refl. sumažėti (apie uždarbį): Už tai sukilo, kad jau nusivãrė dienos uždarbis Lkš.
ǁ refl. nusileisti derantis: Nusivãrė, ėmė žemės šešis ektarus [dalijantis] Vn.
23. tr. prk. nesąžiningai, netinkamai ką padaryti: Švypso, sako – padarysma, o viską tyloms nuvãro Rdn.
ǁ refl. moraliai smukti: Tiek nusivãrė, ka į kišenes žmonims pradėjo lįsti Krš. Kam senam taip nusivarýti, kam taip sprogti Rdn.
24. intr. prk. suteikti (balsui) kokią ypatybę, išraišką: Kriūkia ir kriūkia kiaulė, ir tei[p] storai nuvãro lyg vilkas Skr.
◊ áitais nuvarýti niekais paversti, sugadinti: Tiek gero nuvãrė áitais Mžš. Tai kas, kad nuskynė – gi nevirino, i pagedo: supūdė, áitais nuvãrė tuos uogas Mžš.
ant nė̃kų nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Ąžuoliniai balkiai buvo – ant nė̃kų i nuvãrė Klm.
ant pi̇̀kto nuvarýti paskatinti blogai elgtis: Už tai kaip vargu yra vaikus auginti ant gero, kad jie savo kūdikystėje jau yra nuvaryti ant pikto A1884,83.
ant vi̇́eno šóno nusivarýti nusigyventi, nuskursti: Buvom nusivãrę ant vi̇́eno šóno Grg.
į aną̃ pasáulį (svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Žiema ne vieną senį nuvãro į aną̃ pasáulį Klk. Anas i nuvãrė anañ svi̇́etan Petrulę Klt.
į añtrą pùsę nuvarýti numarinti: Į añtrą pùsę norėjo žmogų nuvarýti Vn.
į duõbę (į grãbą, į kãpą NdŽ, į kapùs NdŽ, į kãpines; N, į tą̃ svi̇́etą) nuvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Da rykštikė nėko į duõbę nė[ra] nuvãriusi Rdn. Tik aš žinau, kad Mikelis nuvarys mane į grabą I.Simon. Darbas dar nieko į grabą nenuvarė, o ponu ne vieną padarė KrvP(Al). Ka tai būt dukrelė augus, ale patys peršaldėm i nuvãrėm į kapùs KzR. Kapuosna ana močią nuvari̇̀s, šito mergiotė Klt. Neduok Dieve, toks sūnus: nuvari̇̀s [močią] kapuõs be laiko! Mžš. To boba be laiko nuvãrė jį kapúosna Krs. Tu man’ būtum tan svi̇́etan nuvãręs Dglš. Tan svi̇́etan daug ką nuvãrė ligos Dglš. Visokios džiovos išgydomos dabar, o kiek jaunų nuvãrė į kapùs Pvn. Tu mane į kapùs nuvarýsi su tuo savo gėrimu Kair. Nuvarė tan svietan be paros Švnč. Tie klapatai ją be čėso kapuos nuvarė Skdt. Saugokis, kad savo gyvenimo nepražudytum ir mus senus į kapą nenuvarytum V.Kudir. Su rykšte vaiko kapuos nenuvarýsi JT454. Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
į duobès nuvarýti sušaudyti: Upyniškiūse kelis komunistus su žydais į duobès nuvãrė Grd.
į grãbą nusivarýti iki mirties neatsikratyti: Purtulį turiu, aš tą purtulį ir į grãbą nusivarýsiu Rs.
kir̃miną nuvarýti norą patenkinant išgerti alkoholio: Klausyk, kūmai, duok stikliuką, nuvarýsiu kirminùką Ig.
niekai̇̃s nuvarýti
1. sugadinti ar sunaikinti: Niekais nuvarysi linus, jei dar ilgiau mirkysi Ėr.
2. nenaudingai praleisti: Visą valandą nėkais nuvariáu Lk.

nuo kójų nuvarýti
1. Alv, Al, Užp, Rk labai nuvarginti (einantį, dirbantį): Ilga sunki važynia arklį nuo kójų nuvãro Rod. Kam teip vaikai arklį – nuvarýsi nuo kójų, i bus po gyvulio Sml. Geras ir gražus būt arklys, ale tik nuvarýtas nuo kójų Ut. Anas nuo kójų nuvarýtas, juo tik apie namus, pervažiuot kur netoli, paakėt Skdt. Nuvarytas nuo kojų kaip žydo arklys LTR(Lzd).
2. išsekinti, nusilpninti: Skausmus sumažino, ale nuo kójų nuvãrė Ukm.

nuo kójų nusivarýti
1. Užg, Smn, Ldk, Ds, Sv labai nuvargti (einant, dirbant): Visai nusivãrė arkliai nuo kójų Jrb. Nepaeinu, sūnel, – nusivariaũ nu kójų Erž. Nusivariaũ nuo kójų bevaikščiodama Ig. Gatvėse jau degė žiburiai, kai ji, suvisai nusivariusi nuo kojų, paspaudė durų rankeną V.Bub.
2. išsekti, nusilpti: Nusvarýsi nuo kójų, sveikatos pristigsi – čėdyk sveikatą Aln.

nuo kóto nuvarýti
1. atimti sveikatą; išsekinti, nusilpninti: Tas šnapšelis aną nuvãrė nu kóto Krš.
2. nugyventi, nuskurdinti: Pirmininkai buvo stribokai iš miestalių, nuvãrė ūkes nu kóto visai Rdn.

nuo kóto nusivarýti
1. labai nuvargti (einant, dirbant): Šiandien taip nusivariaũ nuo koto, kad ir valgyt nebenoriu Sk. Vincė besistorodama čystai nu kóto nusivãrė Šll. Aš besivežiodamas visai nusivarýsiu nu kóto Krtn.
2. nusigyventi, nuskursti: Visai nuo kóto nusivãrė Dkš.
3. moraliai smukti: Gera, vyrai nu kóto yr nusivãrę gatavai Krš.

nuo krė́slo nuvarýti perimti vadovavimą (šeimos ūkiui): Marti mane nuo krė́slo nuvãrė, nubrukė Rš. ×
nuo rãzumo nuvarýti prisvaiginti: Kap dav[ė] pamaku galvon, ir nuog rãzumo nuvãrė, o Petruką i tą LKKXXIX162(Lz).
nuo sveikãtos nuvarýti susargdinti: Sunkūs darbai nuvarė mane visai nuog sveikatos Nč.
nuo sveikãtos nusivarýti susirgti: Nuo sveikãtos nusvarýsi Slk.
pas Abraõmą nuvarýti numarinti: I daba norėjo dar muni nuvarýti pas Abraõmą Žeml.
pasiuti̇̀mą (piktùmą Prn) nuvarýti Pc išlieti pyktį: Jis ant manęs piktùmą nuvãrė Kt.
séilę nuvarýti kiek patenkinti norą: Ko te eit, vis tiek nepagauni žuvų – tik séilę nuvarýt Ob. O ką čia jūs valgėt, gal seili̇̀kę nuvãrėt? Ub.
ši̇̀rdį nuvarýti išlieti pyktį: Ji besibardama ši̇̀rdį nuvãro Prn.
ti̇̀nginį nuvarýti Kp pamiegoti kiek dienos metu: Kap ti̇̀nginį nuvãro, tai tik rūksta, kap eina [darbas] Pv. Duok ben kiek ti̇̀nginio nuvarýt, tai gal da kai kas bus iš manę Skp.
užniẽk (už niẽką) nuvarýti sugadinti ar sunaikinti: Aš verčiau kiaulėm tą pieną šniokš šniokš – kam užniẽk nuvarýt? Mžš. Šieną, miltus nuvãrė už niẽką Ėr. ×
zlãstį nuvarýti išlieti pyktį: Dar̃ turi an ko nuvarýt savo zlãstį DrskŽ. Nuog žmonos an arklio zlastį nuvarė Lš.
panuvarýti (dial.) tr. nuvaryti per kelis kartus: Tai Švenčiankon (į Švenčionėlius) katruos panuvãrė Str.
1 pavarýti Rtr, DŽ1, KŽ; SD275, R366,373,395, MŽ491,501,531, Q550, Sut, N, M, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti kiek paeiti ar pabėgėti, kiek paginti: Pavarau tolyn R146, MŽ193. Pastums, pavari̇̀s, i eis telyčia Klt. Aš dabar tus arklius noru pavarýti Klk. Pavãrai man arklį Dgp. Tepė mašiną arklinę i vaikai paleistuviai pavãrė arklį (užvažiavo ant žmogaus) Sdb. Iš odos, kanapių, raikštelių darydavo rapniką arkliu[i] pavarýt Srj. Ka tu nebėgsi, aš pavarýsiu, valioj, bareli, valioj (d.) Pb. Negalima pavest, reik pavaryt LTR(Nj).
^ Kad šuva pavarỹtų, kiškis bėgtųbi! LzŽ. Jei spiečius per rugius lekia – vyk, jei per rugieną – akmeniu pavaryk TŽIII383.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Aš arklius arčiau pasivarýsiu NdŽ. Gali pagręžt karves i pasvarýt arčiau Kzt. Nusilaužki rykštelę šėmiems jauteliams pasivaryti, naujam žuobreliui pasitaisyti (d.) J.Jabl.
ǁ paraginti greičiau eiti ar bėgti (ppr. arklį): Aš tada do labiau kumelę pavariau Dglš. Antanas pavarė arklį, staiga panorėjęs važiuoti bent netoli kito važiuotojo rš.
ǁ varant, raginant (arklį) pasukti: Jis pavarė kumelę menkai išvažinėta Švėtimų keliūte, kad tik nekliudytų sodžiaus M.Katil.
ǁ nuvyti, nuginti (į kokią vietą, ppr. netoli): Gyvuolius pavarýk į ganyklą J. Pavariaũ tą karvę da už to tilto Jrb. Tus arklius buvau netolie į tokius krūmelius pavãręs ten Lnk. Naktį arklius pavarom kur į pakelę, į avižų lauką, tie pripunta J.Ap.
| Staibį pakirto man, bet neįdaviau gyvolių pavaryti į dvarą (atimti) Šts.
| refl. tr.: Pasivarė melžiamąsias karves nuošalin, tūpė prie tešmens J.Balt.
ǁ varant, genant įveikti kokį atstumą: Kokį dešimt kilometrų pavaro žąsis par dieną Mšk.
ǁ kurį laiką varyti, ginti: Ilgai čia jas (žąsis) pavarýtum, kur čia dingtum su toms žąsims – iškriktų į laukus PnmŽ.
ǁ varant, genant priversti palįsti kur: Keturius arklius liuob sukinkys i po tuo stogu niekas negalėjo pavarýti tų arklių Ms. Nu tai jas (vištas) palesina tenai ir vėl pavãro po tuo papečiu Pin.
| prk.: Šitą triobą po dangčiu pavãrėm (apdengėme stogą) Šmn. Valstybės rūmas mūsų dar vos tik po stogu tepavarýtas Š.
ǁ Vlk galėti, įstengti varyti, ginti: Karvių nepavãro, sena jau Rod. Tai tau ir artojas, ir jaučio nepavãro NdŽ. Jaučias kaip eina, jo nepavarysi ir nepasuksi Vdn. Jeigu [arklys] prastas, nebepavãrom, priedą duodam ir mainom Grz. Arklys rambus, nepavãromas Dg. Važiuot[ų] žmogus, ale arklys nebepavãromas Ds. Arklius tik (vos) pavarýdavo, tik paeidavo [arkliai] – karvėm visa grūdo ir pieną parduodavo PnmR. Ir jie nusikraustė su kone visa kuo, kas pavežama ir pavaroma I.Simon.
^ Jautį ir be vadžios pavarysi, o drigantą nė gaute nesugausi S.Dauk.
2. tr. Pp prievarta kiek pavesti (ppr. suimtuosius): Pavarė čia už kapinių i tujau pradėjo šaudyti Lc.
ǁ refl. tr. prievarta išsivesti, išsivaryti: Pasivarýta tokia moteriška, surištos rankos PnmR. Pasivãrė rusas vieną sūnų Btg.
3. tr. nuvyti, nuginti, išginti: Šitos kiaulės šitas slyvas puola ėst, nemožna pavarýt Plvn. O aš kaip tas šuva, kol tris kartus su akmeniu nepavarysi, eisiu iš paskos K.Saj. Nepavarai̇̃ musių, tai pilna pirkia Klt. Su dūmais biškį pavarai̇̃ bites i pjauni lauka [korius] Mšk.
| prk.: Nėgių šįmet beveik nėra: žvejai sako, kad čia yra kaltas iš fabrikių išleistas vanduo, kursai nėgius visai pavarė prš. Toliau matyti, kaip įvairūs rašytojai iš savo krašto tarmių įneša į mūsų kalbą žodžių, kurie pavaro lig šiol vartotus svetimuosius Vd. Ka tą senatvę pavarỹtų kas Vgr. Perūne, kursai sunkią žiemą nu mūsų pavarei S.Dauk. Matai, smerties nepavarýsi, kad eik tu, aš palauksiu Ob. Mislis piktas pavaręs džiaugsis piktai nedaręs S.Dauk. Pavarýt tam nuoboduliu užsirūkau Žln. Todėl nuramdyk savo širdį ir pavaryk iš jos visą liūdnumą S.Dauk. Tą piktįjį (skausmus) pavãrė, aprimė, gana ramiai mirė Rsn.
^ Gaidys, kas tave pavarys KrvP(Pst).
ǁ Sn priversti, liepti pasitraukti šalin, nuvyti: Nemoki aust, ir pavãro nuog stovų Dv. Kunigas pavãrė nuog spaviednyčios Pls. [Šundaktaris] nei vieną uršiai nepavaro A1883,283. Būni žmogus kai žu griekus pavarýtas Rod. Jos (moterys) net pradeda gailėtis, kad vaikų ir berniokų negali pavaryti namo I.Simon. Tą bernuką pavãrė: – Eik namo! Drsk. Šeimininkę pavarýsma, nori nenori eik numie! Krt. Katras girtas, tuoj mergos pavãro, tuoj užkuria PnmR. Katruos piršlius pavãrė, o priėmė tik tuos, su katrais jau tarė Slm.
ǁ priversti palikti gyvenamąją vietą, išvaryti: Nuo vyro pavaryta CII823. Ans pavãrė nuo savęs piktą bobą J. Kad kokios iš namų dar pavarys rš. [Sūnus] beveik apsidžiaugė, kad jį tėvas pavarė į svietą LTR. Kas neateis, iš to bus ūkis atimtas, ir bus pavarytas nuo žemės V.Myk-Put.
| refl. tr.: Vaikai numirė, bobą pasvãrė ir liko našliu Pls.
ǁ atsikratyti, atstumti: Jei nenora (nemyli), neantsimesi, o jei nora, pavarýti (atsikratyti) negalia End.
| refl. tr.: Šitokį vaikiną po velnių pasivãrė Snt.
ǁ pašalinti (iš darbo ar mokyklos), atleisti: Kad vis tiek, kaip čia pavarýsi žmogų, tą metą išbūna ir nebvadina [pasilikti kitiems metams] Ms. O ans tiek liuob norės muni pavarýti nu to darbo Sd. Tura išmokti gerai dirbt, kad nepavarýtų [iš darbo] Nm. Mokinį pavarė (pašalino, atstatė) iš gimnazijos už visišką nepažangumą moksluose (moksle, mokslo dalykuose) ir bartiną (negirtiną, peiktiną, nedorą) elgesį VĮ. Laikė lig senatvei, o paskum pavãrė Krs. Reiks turbūt bernas pavarýt: nieko dirbt nemoka Mrj.
| refl. tr.: Pasivarýti tarną NdŽ.
4. tr. vairuojant kiek pavažiuoti (važiavimo priemonę): Man liepė pas kaimynę vežimą pavarýt PnmA. Pakrovė vienas roges. Tada pavarė arčiau kitas roges J.Balt. Smaliukonis, žodžio netardamas, pavaro atbulą mašiną ir įsuka į keliuką V.Bub. Ūkvedys kubikormo (kombinuoto pašaro) mašiną į šalį pavãro, ne lapė nelo[ja] Rdn.
| refl. tr.: Mašiną pasvãrė arčiau in pirkią Klt. Vagis pasivãro kur į girią mašiną i a ratus numauja, a stiklus išima i palieka Jrb.
ǁ refl. kiek pavažiuoti: Su tokiuo kuineliu greit nepasivarýsi – eina koja už kojos Ėr.
ǁ vairuojant pavažiuoti (važiavimo priemonę) po kuo: Tai po tuo liepu pavãrė mašiną, pastatė Kpč.
ǁ irkluojant, vairuojant pastūmėti (valtį, laivą): Valtį pavarýti nuo krašto NdŽ. Žmogus ištraukė iš dugno ant virvės parištą akmenį ir, smarkiai užgulęs irklus, pavarė valtį link Tiliaus rš. Vyresniasis … liepė pavaryti nu krašto laivą BsPII51.
ǁ refl. paplaukti kokį atstumą: O kad jau pradėjo plaukti ir gerą galą buvo pasivaręs, taip jaunasis šuo sako Žibučiui DS237.
5. tr. pastumti: Ją kad pavãrė – jy persivertė Drsk. Aš tave kap pavarýsiu, tai tu kojas in viršų uždirsi! Mrc. Atgalia ranka kap pavari̇̀s, tai žinosi – nelįsk Pv. Pavarai̇̃ [lopšį], ir vaikas pats toliau supasi Dg. Su koja pavãro kap seną grybą Dbč. Paima už to botkočio ir pavãro tą kepurę toliau Vlk. Šiaudais dengdavom [stogus], tokia lopeta yra, nu tai sulygini, pavarai̇̃, kad pažviliai būtų Kp. Kai užvažiavo traktorius pakrautas, tai da biškį [sniegą] žemyn pavãrė (suslėgė) Žl. Tatai tus pelenus pavarýsiu aš čia jau, užsikursiu ugnį Sd.
| Gavom triobas pavarýti į šalį, kai gelžkelį tiesė Trg.
| prk.: Ka jau pavãrė frontą iš kaimo, tai jau atsileidė Pbr.
| refl. tr., intr.: Kad pasvarau tokį berną nuog savę, tai net anas urduliais nueit Rod. An šliužės šliužinėja: viena koja pasvãro ir šliužinėja, kap kas ir an abiej [kojų] Pv. Praeinančių traukinių judomasis (= judamasis) krūvis gadina kelią – daro nebe tokį, koks jis turi būti – kelias pasivaro išilgai, arba sandūros kitėja Vr.
| prk.: Jie stumdos [fronte], pasivãro teip, paskui vėl atgalio Kp.
ǁ po apačia padėti, pastumti, pakišti: Tokios kaladės po pečium nepavarýsi Ėr. Metė žmogus tynęs, kūkelį pavarė pasvirnėn V.Krėv.
ǁ Smn mesti, sviesti: Kad pavãrė viedru, tai ir kojas pragurino Dg. Sugriebęs pilną saują akmenų jis pavarė juos pakalnėn V.Krėv. Simukas paėmė iš kišenio žvirblį ir pavãrė in viršų (ps.) Vrn.
ǁ Al pamėtėti: In lubas pavarýk, jy tik krykščia Dg.
ǁ išmesti lauk: Jei anas (diemedis) nezgadnas man, tai pavarýsiu, ir viskas Dg. Laiko [šiaudinius sodus], kol neapdulksta, neapšunta, tada pavãro Vlk.
6. tr. Lp paleisti mechanizmą, prisukti: Pavarýk laikrodį – sustos Sdb. Pavarýk laikrodį, kad nesustotų Rm.
ǁ NdŽ pasukti (laikrodžio) rodykles: Kas ma[n] laikrodį pavãrė: aš noriu po senu laiku gyvęt Jrb. Buvau pavaręs penkias minutes Ėr. Kiek tavo rodo – dvi? Reiks pavarýt i mūsų Mžš. Trim valandom pavarom į priekį laikrodžius rš.
7. tr. euf. pašalinti iš organizmo: Stenės stenės ligonis i pavarýs kokį rangą į lovą (išsituštins) Jdr.
^ Kad tu pavarýtai an devinto sienojo! Rod.
8. intr. imti smarkiai pūsti (apie vėją): Pavãro vėjas, atgalio kliūst vanduoj Drsk.
ǁ tr. gamtos stichijų jėga imti stumti, nešti; plukdyti: Audra ledus sulaužė ir pavarė prš. Pūstelėjęs nuo kranto vėjas tarsi šluota pavaro mažas bangeles B.Radz.
9. tr. paleisti, patižinti: Kad naktį nepašals, rytoj perdien sniegą pavari̇̀s Žl. Kap atšils, pavari̇̀s sniegą LzŽ. Kelias jau pavarýtas, sniego nėra, tik rytą anksti gali į girią važiuot Skr. Toks geras kelias buvo – tik užejo atlydys i pavãrė Vdk.
10. tr. Kpč su jėga įsmeigti, įkalti: Kaltą kūju pavarýti NdŽ. Pavãrė kylį ir pakėlė buto kertę Vvr. Reikia pavarýt dalgio koją Pgr.
ǁ NdŽ, Mrj, Pb, Dbč, Ds, Upn leisti įsmigti (ppr. rakščiai): Pavãrė pašiną po pačiu nagu! Lp. Pavãrė po gylauniu uknolį, kulzuoja arklys Drsk.
| refl. tr. Prl, Jnšk, Sdk: Tinsta pirštas, jau kai ką pasivarei [po nagu] Slm. Pasvariaũ pašiną raškydama agrastus Dglš. Pasvariau rakštį panagėn, baisi sopė Ktk.
ǁ sužeisti: Žiūrėk vaiko: siekia per briauną, krūtinukę pavari̇̀s Rdm. Su nagu pavariáu, nors tiek šatonuo padirbau, subraižiau Krš.
11. tr., intr. intensyviai ką padaryti: Anta mašinos [siūlę] pavarýk, susiūsi DrskŽ. Kojomi pavãro (suplėšo) [paklotę], pirštą skylėn inkišęs Drsk.
| Ar paprašyti, kad kas jo naudai per bažnyčias ar spaudą pavarytų akciją I.Šein. Mainus pavarykiav, mun tinka tavo karvė – mainykiav į jautį Lk. Byla buvo pavaryta (nusiųsta) į senatą, bet ir ten užtvirtino TS1903,11. Agurkam būsiu par daug pavãrius (įdėjusi) krienų Ant. Pavarýta (išlyginta) – garankščių man neyra Drsk. Kitąsyk man pavãro veidus (pamasažuoja) – balti Drsk.
| impers.: Man nuo darbo net rankas guzais pavãrė (sumušė dideles nuospaudas) Str. Broniai net akis pavarė (apie tinimą) Lp.
| Vidurį skaudėjo skaudėjo, o dar̃ pavãrė skausmą kojose Vrn.
ǁ imti intensyviai ką daryti: Eiliniai vyrai, ne dainininkai, atskirai susimetę pavaro sutartinę M.Katil.
ǁ refl. Knv staiga imtis ką daryti, mestis, griebtis: Jis iš tos bailos buvo pasvãręs in Piltskalnį bėgt – pats nežinoj[o] kur Vlk. Kap pasvarė šunelis bėgt, tai jis švirkšt ir atšaukė jį Vlk.
ǁ pagerinti augimą: Šilima vasarojų pavarė Ėr. Tam vienam paršui reik duot geriau ėst, reik pavarýt noc kiek Jrb.
| impers.: Anas dienas labai pavãrė rugius Rm. Tokia graži diena, rugius pavari̇̀s Mlt.
ǁ prk. pradėti (apie gyvenimo metus): Senysta – jau aštuntą dešimtį pavãrė Azr.
12. intr. piktai pasakyti, parėžti: Jis viską pavãrė į akis NdŽ. Aš pavaraũ jam visaip, kai tik perpykstu Snt. Kaip koks susirinkimas, aš jiem pavaraũ gerai Všn.
| refl. intr., tr.: Sakau, paveizdėk, – pasivarė Petrelė, – jei nenori, kad plaukus nurautau V.Krėv. Anas in tėvą tai tūlai pasvãro Vrnv.
| Toj boba pasvãrė piktai, an pirkios žulindo ir paskorė Pls. Boba diedą pasvãrė piktai Pls.
13. refl. užsispyrus ko siekti: Anta to pasvãrė, lindo [dirbti] milicijon DrskŽ. Jis kap pasvãrė, tai ir atėmė lauką Sn.
14. tr. NdŽ priversti, paliepti ką daryti, atlikti kokį darbą: Pavãrė mane saltyšius važiuot po saldotais Lp. Tėvai pavãrė mergiotę [tekėti], kad bagotas Lel. Jaunų neseka pavarýt ingi žemės ūkio darbą, miestan lekia Azr. Paskuo vėl mumis pavãrė į purmankas, vežti tatai darbininkus apkasų kasti Knt. Tujau pavarė, tų padvadų pilnas miestalis: į vežimus, į vežimus – ir išvežė [mobilizuotus kareivius] End. Vokiečiai pavãrė jį darban Pb. Aš toks žmogus esu, ne pati muni pavarýsi, ne kitas Trk. Traukà pri putbalo: tupa visi sutūpę [prie televizoriaus per transliaciją], i nepavarýk ko padirbti Krš. Vaikis – subinė[je] gali mietą laužti, o nepavãromas dirbti Krš. I muni pavãrė ekėti tų avižų, aš nuvažiuoju ekėti Trk. Eisiu kaimyną į stuiką pavarýti Pgr. Jau pavasario laikas buvo, kad Verpeikių vyrai buvo pavarýti valsčiaus reikalais malkų Sb. Kalbėdavo Geišė visai nebe taip, kaip kalbėdavo atėjęs kur nors pavarytų Vaižg. Kaži kumet vaitas liepė savo bernui pavaryti į dvarą dvyleka pjovėjų M.Valanč. Pavãrė į karą joti Sch14.
^ Nieks be makaro ingio nepavaro S.Dauk.
15. tr. Slk, Pkr padaryti dalį darbo: Gerai kūlimą pavãrėm, liko tik viena šalinė rugių Ml. Dabar anoj pusėj stogo pavarýta kiek Slm. Gerokai pavarytas didysis lietuvių kalbos žodynas J.Balč. Pavaráu normą, įvykdau planą i sėdu atsisėdęs Krš. Baiki barelį galu[i] laukelio, kad tu nebaigsi, aš pavarysiu LTR(Glv).
| Ka tie mokslai ilgi, dešimtims metų, reiktų greičiau pavarýti Krš. Jie lietuvišką literatūrą nepavaro tolyn nė par sprindį V.Kudir. A statybas pavaréi kiek į pryšakį, a nieko? Krš.
| refl. NdŽ, Vlk: Jau tris dienas pabudavoj[o], tai tos sienos ir pasivãrė Alv. Vėlai gulsma, anksti kelsma, su rugeliais pasvarýsma Slk. Nori pasivaryti su savo disertacija, dėl to nė vasarai neparvažiuosiu V.Myk-Put. Jis tik teiravosi, kiek mūsų pasivaryta matematikos moksluose J.Balč.
ǁ intr. smarkiai padirbėti: Porą dienų su trim dalgėm pavarai̇̃, tai nekas lieka Skdt. Pavarýk tik gerai, ir per dieną bus baigta su linais Ut.
| refl.: Reik pasiūti, švekšt švekšt pasivarái pati su mašinike Grd.
16. tr. prk. nuvarginti: Kur tu tiek daug važinėji, kad tavo arklys nuo kojų pavarýtas Lp.
| refl.: Vienas arklys pasivãro visą dieną eidamas Jnšk. Pasivãrius dribdavo ant griovio krašto ar kur pagubės[e] ir gulėdavo kaip negyva Skrb.
| Ir jau vakar buvo pasivãręs (girtas) Drsk.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Pavãrė jauną arklį Ėr. Misli[ji] vaikai nepavãro – pavãro ir vaikai Mlt.
| refl.: Mun nebreiks, ka teip į senatvę gatavai pasivariáu jau Ms.
17. tr. kiek pagaminti (degtinės): Iš cukro pavãrėm kelis rozus šnapso Drsk. Brangi [degtinė], pavãro da[r] iš rugienių kaip kur Krs. Samagono pavarýt reikia Č.
| refl. tr. NdŽ.
◊ klỹną (pãkalą) pavarýti varžantis, rungiantis sutrukdyti: Klimenskas jam čia klỹną pavãrė, būt paėmęs (vedęs) Skdt. Kai pastatys antrą malūną, tai tam branginykui pavarỹs pãkalą Rm.
1 papavarýti (dial.) tr. visus nuvaryti, nuginti: Kur anys papavãrė avis? Dv.
1 ×padvarýti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk.
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7.
| prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk.
^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk.
| refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.
ǁ refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.
ǁ atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt.
| refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.
ǁ Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr.
| refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.
ǁ priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš.
| refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.
ǁ priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.
ǁ priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto Iš.
2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo rš. Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj.
^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).
ǁ iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvarei̇̃? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv.
| refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivarai̇̃ namo Tr.
ǁ refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl.
3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru[i] su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs.
4. tr. vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb.
| refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.
ǁ refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š.
5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš.
| refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.
ǁ sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž.
| refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR.
6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.
ǁ atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End.
7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb.
| refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ į kapùs parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
1 pérvaryti BŽ60, NdŽ, DŽ1, KŽ, pervarýti K, Rtr, KŽ, Jnš, Bsg, Mžš, Sb, Lkv; SD297, Q538, L, LL185
1. tr. varant, genant priversti pereiti, perbėgti, perskristi iš vienos vietos į kitą, nuginti: Banda turi sutilpti viename tvarte, vienoje ganykloje, ji turi būti lengvai pervaroma iš vienos vietos į kitą rš. Karaliūčia šaukia: pervarai žvėris LTR(Tvr). Párvariau bitis į kitą avilį Jrb.
| refl. tr.: Pérsivariau savo vištas į tvartuką Smln.
ǁ varant, genant priversti pereiti, perlipti, perbristi į kitą pusę: Parvaryk galvijus par upį, par tiltą J. Aš jas (žąsis) parvarysiu par griovį Lnkv. Rambų arklį pervarius per medinį tiltą galima išgydyt LTR(Mrs). Per kelią reikia pérvaryt [žaltį] su šluota [, tada negrįžta] Kb.
ǁ varant, genant priversti pereiti per ką ištisai: Gi tokie miškai buvo – per miškus reikėdavo pérvaryt [karves] Vp.
ǁ varant (žvėris), medžiojant pereiti ištisai: Rudenį ablavos (gaudynės) prasidėjo, vieną kvartalą pervãrė, kitą pervãrė, tai sumažino vilkų Sb.
2. tr. priversti (ppr. nusikaltusius) pereiti per ką, prievarta pervesti: Par šarangą (rikiuotę) i párvarė, gavo į kailį Krš. Greičiausia, kad jį nuteis penkis kartus pervaryti per pulko rikiuotę, ir jis gaus tiek lazdų, kad daugiau nebereiks nieko V.Myk-Put.
3. tr. pergabenti į kitą pusę, perkelti: Mumis pérvarė per tą Šventąją Upn.
ǁ pereiti, persigauti: Tas brolis, kuris frontą pérvaręs Antš.
ǁ irkluojant perplukdyti: Jau viena valtelė antai párvaryta par Nemuną Skr.
ǁ refl. tr. vairuojant persivežti (važiavimo priemonę): Bet aš pats persivariau mašiną brasta Šlč.
ǁ vežant pertraukti: Pasėjus kanapes ir jas apakenus, reikia akėčias pervaryt neapverstas, ba kanapės neapdygsta LTR(Auk).
4. tr. pernešti, pertempti iš vienos vietos į kitą: Nueikiat nu anos daržinės, ten lig tos akmenų krūvos párvarykiat lenciūgą Lk.
5. impers. tr. pučiant nustumti, nupūsti: Gal pérvaris debesis ir nelis Žrm.
ǁ tr., intr. pučiant persmelkti šalčiu, perpūsti: Koks bjaurus vė[ja]s – rods kiaurai párvaro Rdn.
6. tr. perkalti: Vinį pérvaryti NdŽ.
ǁ Snt persmeigti, perdurti (ppr. žalojant): Šmakšt, visą koją su šake párvarė Vvr. Vakar bulius kad mostelėjo galva, vos ragu pilvo nepervarė V.Bub. Pérvaryk šituo kuolu jos širdį VoL386. Kokia gėla, kol dantį adata párvaro (išgręžia) Krš.
| refl. tr., intr. Bgt, Smn: Peilį gavusi … ašmenimis kiaurai per vidurius persivarė A1884,274.
ǁ refl. tr. Jnšk giliai įsipjauti ar įsidrėksti, persirėžti: Kiurkt, visą ranką pársivariau su peiliu Vvr. Pársivariau [peiliu] pirštą, retys liko Gršl. Karvė lindo par torą ir spenį pársivarė Kv.
ǁ suplėšyti (drabužį): Vaikinas pusiau pervarė švarką rš.
| refl. tr.: Čirkšt, ir pársivarė marškinius Vvr.
7. tr. perleisti per ką keičiant kokybę: Viens du parvarýk par mašiną, i gatavas vaikui švarkelis Jnš. Parvãro linus par tą mašiną, parspaudo, išpurto Kri. Vienuokart pérvarysi girnom miežius, ir bus gerai Užp. Rugius pečiuj išdžiovena, pérvaro par girnas, kepa duoną LKT329(Mlt). Duroz kad pérvarytai per girnas Lp. Paskui kai pérvarė [miežius], paėmė, nusijojo [kruopas] Dg. Pervarę jį (bet kokį daiktą) per ugnį, karštį, gausime sądėlines dalis, nebepanašias į pirminį daiktą A1883,48. Par trūbus párvaro, iškliurkina pieną, niekai Krš. Numinį [drabužį] párvarai su kočėlais, ir gerai Grd. Išvirtus obuolius reikia pervaryti (pertrinti) per sietą rš. Pérvaryti per koštuvą NdŽ.
| prk.: Jis museit ne vieną cisterną degtienės par savo plaučius pervãrė Bsg. Numie paliko mašinikę, ka par technikinę (techninę apžiūrą) párvarytų Krš. Normantas nė vieno savo vaiko neišmokslino ir ponu nepadarė, vos vos tepervaręs juos per pradžios mokyklą Vaižg. Lygu párvarė par maldakningę, ir baigės mokslas Užv. Mano žemė per teismą pérvaryta (priteista) Drsk.
8. tr. NdŽ garinant ką daryti: Dukart pervãro samagoną, burbuliukai stikliuke stovi Kp.
| refl. tr. NdŽ: Gerai pérsivaro (distiliuojasi) Db.
9. tr. daug suvalgyti: Pilvas pragaras: per vasarą veiki veiki, per žiemą pérvarai Ad. Šitiek pérvaro mėsos! Dglš.
| Kiek aš pérvariau jau tų vaistų! Vlk.
ǁ daug sušerti: Kiek anys bulbų pérvarė meitėliui! Dglš.
ǁ per daug prišerti, peršerti: Ji neturi soties, ta karvė – párvaryta yra i nežino kiek ėst Jrb.
10. tr. visiems iš eilės paliepti ką padaryti, atlikti kokį darbą: Visų dar nepárvarė ganyti, antrą sykį muni varo Šv. Tokiu būdu kunigėlis per savo lekciją pervarė visus mokinius, kokius tik užmatė Žem.
ǁ paliepti pas visus apsilankyti: Parvãrė par visus daktarus Ps. Pérvaro senį per daktarus, praktikę daro DrskŽ.
11. tr., intr. smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant, akėjant) apdoroti kokį barą, ruožą: Čia mūsų tas kaimynas su plūgu, čia su tuo kultivatoriu párvarė – tiek pat bulbių buvo Akm. Dobilieną du kartus pérvarė su akėčiom Jnš.
ǁ tr. pakartotinai apvagoti: Būt pérvarę negerai išvarytas bulbas Lp.
ǁ tr. perkasti: Perkasą pervarau N. Griovį párvarė par tą pievą Škt.
12. tr. greit persiūti, nusiūti (siūlę ppr. siuvamąja mašina): Nemoku nei pasiūt, nei peltakio pérvaryt Kp. Peltakius pérvarai čianai va lig diržu[i] Kp.
13. tr. Krtn (ppr. daug ar greit) perskaityti: Laikraštėlį párvariau par valandą Tj. Mes vos pradėjome chemiją, verčiame puslapį po puslapio, o Romas per dvi savaites visą vadovėlį pervarė V.Bub. Iš visų čia išsiskiria vienas, už visus daugiausia pervaręs ir šitokių knygų slaptą sandėlį beturįs rš.
| Visas tas dainas párvarau misle (mintyse perdainuoju) Nmk.
ǁ greit pakalbėti: Kam lūpom, aš mintim galiu pérvaryt poterius Vlk.
| Kitas kunegas greitai párvaro (atlaiko) mišias, mūsasis patęsa Krš.
14. intr. per daug padaryti, peržengti ribas: Nuplinka [stogo] klostės veikiai – nepárvaryk, paleisk ražus žemiau Šts. Ne jau su tokiais savo darbais pats būsi par mierą parvãręs Grž.
15. pervarginti, atimti sveikatą, jėgas: Párvaryti arkliai nūsprogo Pj. Pérvarė arklį, ir [jis] paplyšo Dv. Iš kur tokį párvarytą arklį ėmei? Ll. Su arimu párvarė arklius Jnš.
| Aš visą laiką ejimuo nelabai tikus buvau, mat párvarytos kojos muno buvo Pln.
| Gavo tokią vyrų pérvarytą mergą Alk.
| refl. NdŽ: Parsivãro par dieną prie šieno Lg. Eina gaidys sparnus paleidęs: dvidešimt vištų, jisai pársivarė Jrb. Nepérsivaryk jau bedirbdamas Ds.
ǁ refl. nusigyventi, nuskursti: Anksčiau brolis da nieko sau gyveno, dabar visai parsivãrė Ll.
16. intr. prk. praleisti laiką gyvenant, nugyventi: O kiek tai dienų nužuvo be garbės Dievo, kurias be jokios intencijos rytą ir vakarą pervarei, be rokundo sumnenės – pamislyk brš.
17. refl. tr. prk. nusigalėti, įsiveikti: Čia jie ilgai stovėjo, ilgai grūmėsi, kol pérsivarė vienas kitą (apie dvi kariuomenes) Snt.
18. tr. auklėjant nugalėti, pašalinti (ydą): Reikia iš mažo neužleisti, tą ginčą (užsispyrimą) párvaryti Krš.
◊ per gálvą pérvaryti apgalvoti: Viską par gálvą párvariau: nu kur aš aną galėjau matyti! Krš.
per [sàvo] gérklę pérvaryti pragerti: Kiek jis par gérklę parvãrė – mūras dviejų aukštų būtų buvęs Mžš. Tas per keletą metų po motynos sparnu visą naudą parvarė per gerklę Žem. Ažpyksta pati ir sako: itas laidokas – per sã[vo] gérklę pérvarei ir plūgus, ir akėčias LKKXIII133(Grv).
per gróbus pérvaryti pravalgyti: Par gróbus párvaro viską, nėko netura Krš. ×
per šereñgę pérvaryti apšnekėti visus iš eilės: Sakau – tos bobos kai tik sueis krūvon, tai visą sodžių pérvaro per šereñgę Krok.
1 pievarýti (ž.)
1. refl. tr. daug prisirinkti: Teip yra pūkų pysivãriusi, ka[d] galia pygalvį pykišti Rsn.
2. refl. daug atsirasti: Pelenų pysivãros dideliai daug, kad su žagarais kūreni Dov.
3. tr. priversti: Tėvai pyvãro vaiką py mokslo Rsn.
1 pravarýti K, Rtr, KŽ; Q564, H, H218, R, R366,373, MŽ491,501, Sut, M, L, LL188, ŠT330
1. tr. NdŽ varant, genant priversti praeiti ar prabėgti pro šalį: Gyvuolį pro javus pravarýk J. Žąsų pulkus pravarydavo – turbūt iš visos apylinkės A.Mišk. Šuo pravãro žvėrį, tas žvėris tura tuo pačiu taku grįžti Yl.
| refl. tr. NdŽ: Te prasivãrė tą jaučioką Sb.
ǁ refl. varant, genant nutolti: Mes gerai prasvãrėm nuo girios [ganydami] Ml.
ǁ prk. nusukti (kalbą): Neatsakė, kalbą pravãrė pro šalį Krš.
2. tr. NdŽ varant, genant priversti pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai ar per ką: Dėl karvių užtaiso pravãromą vietą Rz. Kai pavasarį pirmą kartą laukan išvaro galvijus, tai kai kurios bobos pakloja ant žemės kvartūką ir per jį pravaro visus gyvulius LTR(Ant).
ǁ priversti (ppr. suimtuosius) pereiti ar perbėgti pro ką kiaurai; prievarta pervesti: Risčia pro šaltą dušą pravarė – ne visi ir sušlapti suspėjo B.Sruog.
ǁ priversti, liepti pereiti ar perbėgti kuo: Už jokius pinigus manęs nebebūtų pravarę tąja gatve pro juoduojančią duobę M.Katil.
×3. tr. nuvyti, nuginti, išginti, pavaryti: Užeis gyvulys an kiemo, – tai aš gražiai pravaraũ Pv. Pravãrai karvę, mož telyčia atsigers Grv. Vis lygu mušu pagaliu ir nepravaraũ [šuns] Žrm. Pravarai̇̃ [gegutę], tai te pabėga Rod. Diedo duktė pravãrė tas varnas Zt. Ka tik varna kur lakstytum, tai ana (kalakutė) šoksta aukštyn nuo žemės, kad pravarýt[ų] nuo vaikų Pbr. Vištos pravãrė kiaulę Dv. Labai retai tikt žinoma, su kuom geriaus tus gnūsus pravaryti galima yra Kel1881,93.
ǁ priversti, liepti pasitraukti šalin: Anas von poną pravãrė Ker. Pravãrė jį, nedavė kast [piliakalnio] Dbč. Vakar vaikščiojo užurašų su merga, o kunigas ėmė ir pravarė V.Krėv.
| prk.: Pravãrė mus lietus [nuo darbo] Dv. Ši šviesybė negal kitaip kaip tamsybę pravaryti Ns1832,6. [Kristaus] meilės šviesumas … grieką pravaro tamsos Mž266. Piktą dieną reikia su piktžole pravaryt TŽV626. Aš nueimi, kaip šešėlis pravaromas yra BbPs109,23.
^ Lobis draugus daro, neturtas pravaro PPr297.
×4. tr. Q610, NdŽ priversti išvykti iš gyvenamosios vietos, išvaryti: Savą žmoną pravãrė, su kita boba gyvena Aps. Už žemės pravaryti N. Až itai jį tep ir pravãrė nuog sa[vo] žemės Lz. Herodas jį derg, peik tiktai bijodamasi, jeib jį tasai bernelis užaugęs iš karalystos nepravarytų BPI110. Daugia pikta anys daro žemėje ir pravarė žmones Izrael[io] BB1Mak1,56. Naujais liežuviais kalbės, žalčius pravarys VlnE73–74. Išklausyk dūsaujimus nevertai pravarytųjų KlM628.
| prk.: Kodėl bent tu nesmutnyjies, kad Kristų iš tavo širdies pameti ir pravarai brš.
| refl. tr.: Anas buvo ją (žmoną) prasvãręs i vė[l] atsivežė Švnč. Buvo ištekėjus, ale prasvãrė Vlk.
ǁ išvaryti kur: Tas primušė [žmoną] ir pravãrė pas tėvus Arm. Ir aš egipčiakus tarp pagonių iškraikau, ir žemėsna pravarau BBEz30,26.
^ Kaip pravarýsi Dievą medin, tai nerasi tu jo Pls.
ǁ NdŽ pašalinti (iš darbo), atleisti: Ponas nenorėj jo pravarýtie, ėmė ponia ir pravãrė LzŽ. Buvo pirminyku, ale pravãrė Dbč. Ponas ižpyko ir pravãrė [tarną] Zt.
| refl. tr.: Ponas prasvãrė berną LzŽ.
| Aš netikęs svotas, tai prasvãrė mane Pls.
5. tr. prastumti (per vidurį): Taip pravaro [skudurėlį] kelis kartus per šautuvo vamzdį sp.
ǁ valgant nustumti: Pravãraite (užgerkite valgydami) Ad.
6. tr. perleisti keičiant kokybę: Jis (generatorius) maitins kitą generatorių, pravarydamas išlyginamąją srovę, kuri antrąjį generatorių gali išmagnetinti ir sugadinti rš.
ǁ refl. imti cirkuliuoti: Prasvãro kraujas Švnč.
7. tr. NdŽ kiek pagaminti garinant (ppr. degtinės).
| refl. tr. NdŽ: Mes tiktai sau prasivarom, pardavinėt nepardavinėjam Srv. Prasivarysim šnabės atlaidam Ėr.
8. tr. pučiant nustumti, išsklaidyti (apie vėją), prapūsti: Šitą [debesį] pravari̇̀s ir kitą atvaris Nmč. Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystų padaro jie dangų, pravaro jie debesis brš. Šiaurys pravaro lytų CII149. Kaip pravaromas est dūmas, taip pravaryk anus (piktuosius) Mž287.
9. impers. tr. kiek nuleisti, ištirpdyti: Pravãrė sniegą, jau prapleikelės Klt. Do prieš Velykas buvo pravarýta sniego, i išginė aveles Klt. Kad papus ilgiau vasaris vėjas, tai sniegą greit pravari̇̀s, greit kai nebūta Prng.
×10. tr. pašalinti iš organizmo: Visokias dulkes pravãro arielka, reikia biškį išgert Klt.
| prk.: Ir veliną iš žmonių pravarė BPII65.
×11. tr. prk. pašalinti (ppr. blogą) būklę ar būseną: Kokią bėdą pravarýti KI14. Eit sausainių suvalgyt, tai pravarýsiu riebulus Pv. Valgykite, badą pravarýsite Žln. Alkį pravãrėt, ką buvo Pst. Prašos valgyt, sako, nor noras pravarýt, nor du rozu atsikąst Vlk. Rūpesčius, miegą pravarýti KII305. Koja ažjuodavo, stora paliko, o savaitė pusantros – ir pravãrė [skausmą] Dgp. Česnakas dvylika kvarabų pravãro Ad. Vardana Jėzaus yra pravaromos ligos nuog žmonių BPI136. Vieną kartą karalius, būdamas liūdnas, o norėdamas tą liūdnumą pravaryti, padarė balių tikėdamas nusilinksminti BsPIII22.
^ Atsarga gėdos nedaro, bet vargą pravaro TŽV624.
| refl. tr.: Kap ko rūgštaus prisvalgau, mani rėmuoj ėda, o nežinau, kap jį prasvarýt Kpč.
12. tr. smarkiai, sunkiai dirbant ką padaryti, atlikti (ppr. iškasti, išarti, nupjauti): Čionai kai melioravo, tai tą kalnelį, kaip pravãrė griovius, tai plytom išmūryta Kp. Pravãrė vagas, tai pribėgo [v]andenio Dglš.
| Didžiasai maišas kad pravarýtas (pragraužtas) žvynių Slm.
ǁ refl. tr. praverti, pradaryti: Vartus prasivarýs i giedos Rsn.
ǁ intensyviai, greit ką atlikti: Čia Druskinykuosa greičiau pravãro mišią Drsk. Jauni [kunigai] mišias greičiau pravãro, seni krapštos krapštos Krš.
13. intr. smarkiai praskrieti, pralėkti (pro šalį): Čirškė tos kulkos, pro karklynus pravãrė Sdr.
| Visi pravãrė pro šalį (šaudami nepataikė) rš.
14. tr. prk. pralenkti: Verpime manęs niekas nepravarýdavo Rs. Mes ir senus pravãrom su šnekom Gs.
| refl. tr.: Bėgdavo į kitą galą kirst [rugių], katras katrą jau prasivarys Grš.
15. refl. prk. prasimušti, iškilti: Sako, jis tę mieste į didelius viršininkus prasivãrė Rs.
ǁ prasigyventi, praturtėti: Jis smarkiai prasivãrė – i namą pasistatė, i mašiną nusipirko Rs.
16. tr. prk. išleisti, iššvaistyti (turtą): Pinigus pravãro in visas šalis Vrn. Visus šimtus pravariáu, o karvės nebnupirkau Lk. Jėgu ligoninėj pagulėjai, būdavo, tai namus pravãro Slm. Jis kėlė pokylius ir turtus pravarė nedarydamas nėkuomet rokundos A1885,82.
| Žentas pravãrė arelka visa ką Dglš.
ǁ pragerti: Po šimtą par savaitę pravãro – gėrimas begalinis Rdn. Juozas paskutinę skrybėlę pravãrė Šk. Kiek uždirbo, tiek pravãrė Lkv. Priekin algą pravãrė Dglš. Pragers jis Jadvygos dvarą, kaip jo tėvelis Giružių valaką pravãrė rš.
◊ per (pro) gérklę (gómurį) pravarýti geriant iššvaistyti: Dvarus, ūkes par ger̃klę liuob pravarýs Krš. Jonas turtelį greit par gérklę pravãrė Tr. Kad nebūtų tau ūkį atėmę, pro gerklę jį vis tiek būtum pravaręs I.Simon. Anas viską pro gómurį pravãro LKKXIII134(Grv).
pro ausi̇̀s pravarýti nekreipti dėmesio: Jaunam vargai nieko vieto[je], pro ausi̇̀s pravãro Krš.
séilę pravarýti kiek patenkinti norą: Duok ir man nor galvelę – seilę pravaryt! LMD(Žrm).
1 privarýti Rtr, DŽ, LzŽ; SD1147, Q649, Sut, S.Dauk.
1. tr. NdŽ varant, genant priversti prieiti ar pribėgti prie ko nors: Gyvuolius privarýk prie pulko gyvuolių J. Stovi žirgai sukinkyta, prie gonkelių privarýta (d.) Ign. O dabar privarýk [sočią] karvę prie dilgynės! Bsg.
| Man padėjo to jau mergina žąsis privarýt, sugaudyt, per tvorą sumest Pns.
privãromai adv.: Ganyklos netol numų: privãromai Šts.
ǁ NdŽ daug atvaryti, atginti: Manęs nepjaus diedulis, aš jam arklių privarysiu! (sako vilkas) DvP60. Aš tam gudui daugel gero padariau – pilną tvartą pilkų avių privariau LTR(Jnk).
| refl. tr.: Iš kur prisivarei pilną užtvarą svetimų avių? I.Simon.
| Katinų pilną kiemą prisivãrę i laiko Krš.
ǁ daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta atvesti, atgabenti: Išveš juos [iš lagerio], an rytojo pilna vėl, privãro LKKXXIX184(Lz). Apskrity baisus plotas pamiškėj aptvertas ir belaisvių privarytas rš. Privãrė mašiną pilną [žmonių] ir vežė Srj. Vieną naktį privarė pilną tą kamerą stačių vyrų rš.
ǁ liepti daugeliui, paraginti sueiti, subėgti, sulipti: Ten labai daug žmonių buvo privarýta [per bombardavimą] – sklepai gilūs Mrj.
ǁ daugelį (ppr. prievarta) apgyvendinti: Ubagynų Lietuvo[je] daug – privarýta senių šimtai Bb.
| Privarytas (įdarbinta) durnių pilnas butas (kolūkio kontora) Jdr.
2. tr. vairuojant priartinti (važiavimo priemonę): Jam neišeis privarýt atapakalią mašiną Slm. Mašiną privari̇̀s: viena mašinon, kita nuo zveno, i iškulsme Klt. Sukriokia sunkvežimio motoras. Vairuotojas privaro atbulą mašiną, trinkteli kabinos durelėm V.Bub.
ǁ refl. sunkiai, lėtai privažiuoti: Šiaip teip prisvariaũ lig ūlyčios, užejau pas kavolį [vežimo pataisyti] Lel.
ǁ vairuojant daug privežti (važiavimo priemonių): Per šienapjūtę mašinų privarýta būdavo pilnas kiemas Slm.
ǁ refl. tr. prisivežti, prisigabenti: Ale kad Petras malkų prisivãręs Bt.
ǁ valdant priplukdyti (laivą, sielius ir pan.), priirti: Tada privarė eldijas kraštop, apleido vis o nuejo paskui jį Ch1Luk5,11. Ir regėjo, jog labai vargo, kad (eldiją) privarytų (vėjas nes buvo prieš juos) Ch1Mr6,48.
| refl. tr.: Prisivarýdavo tą sielį prie kranto, šokdavo nuo sieliaus i su artuoliu stabdydavo Vl.
ǁ refl. priplaukti: Led ne led prisi̇̀variau pri pašalio, kitaip būčiu nuskendęs Vkš.
3. intr. NdŽ smarkiai, sunkiai dirbant (ppr. ariant) priartėti prie ko nors: Jonas privarė iki varsnos vidurio, sustabdė arklius, mostelėjo man J.Balt.
| refl.: Artojai, prisivarę ligi papievio, stabdė jaučius ir iš lėto slinko artyn V.Myk-Put.
ǁ tr. NdŽ padaryti kokį darbą, atlikti ką iki tam tikro laipsnio, ribos: Jablonskis buvo sumanęs dalį savo straipsnių vienoj vietoj išleisti ir buvo pradėjęs juos redaguoti, bet to darbo ligi galo nebeprivarė J.Balč. Aš pats, neišgalintis jokio paveikslėlio privaryti iki galo, aikčiojau prie jo drobių rš.
| refl.: Su dideliu vargu prisivaręs ligi ketvirtos klasės, bijojo pasilikti antriesiems metams rš.
ǁ tr. prk. artėti prie pabaigos, baigtis (apie laiką, žmogaus amžių): Kad bus pabangosp metai privaryti, Viešpats kalba: svieto ateisiu sūdyti SGII37.
| refl.: Metai jau ma[n] prisivãrė (apie senatvę) Btg.
4. tr. daug prinešti: Radau tavo žolės privarýta Aln.
| refl. tr.: Prisivãręs buvau šaknų kresčiams Pj.
5. tr. Sug, Grv daug ko įkalti, sukalti: Geležinių cviekų lenton privarýta – ir grebeniai Dv. Puodo šukių privãro paduosna, kad nesliduotų Kpč. Sienosa privarýta kuolelių ir matoja siūlus Aps. Kuolų privãro žemėsna, kartis deda, išpina žagarais – ir tvora Gdr. Žardas – prigrąžyta stulpuos skylių, privarýta baslių, uždėta kartys Aln. Dantų privarýta akėčion medinių Aps. Su šakaliais pribadyta, privarýta (kopūstų daigai apsmaigstyti), – varnos gi šaknis nutraukia Sb.
| Radom ąžuolan kulpkų privarýta Kp.
ǁ įkalti: Privãrai man vinį sienon Švnč.
ǁ kalant pritvirtinti: Labai stiprai privarýta Ėr. Privarýk stalui koją, kad neklibėt Rod.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Plumpų privãro į dalgį nemokėdamas kalt Jrb. Aš nemoku dalgės tint, dalgėn klapučių privaraũ Kpč.
ǁ priplūkti prie ko: O tas velnias kaip kūle duoda, tai privãro [šiaudus] prie žemės Sb.
ǁ prilenkti, prispausti: Tas lankas prieg dalgės tep pat privaro in pėdą Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakštims), subadyti: Ka buvo privarýta stiklų visa burna! Trk.
| refl. tr.: Išmesk, gali rankas prisivarýt Sdb.
6. tr. daug ko prikrauti, pridėti, prikimšti; sustumti: Tarpus privarýti akmenų NdŽ. Privãrom kertę bulbių i sau, i paršeliuo Sd. Geležų pririnko, matei, kiek privarýta Aln. Paršai iškepti, tų kopūstų privarýta (prikimšta) Grš. Paema kai kokį daiktą, tai privãro [vaikas] burnelę Skp. Prie to tilto krūva žemių privarýta Jrb. Iškasė kanalą, privãrė baisiausius kupstus žemės Pžrl. Daug žemių privarýta – kurmių kupstas Arm. Pečiukan kad privãrė malkų! Mžš. Pilna skrynia privarýta perkelių, paklodžių Mžš. Tų knygų privarýta visur Kbr. Privarýdavo sėmenų ne vieną baidoką, išveždavo paskui PnmŽ. Privãrėm pilną šalinę šiaudų Krok. Daržinę pilną šieno privãrė Mžš. Pati viena privariaũ prėslą pašaro Šil. Šitiek prikliustinau miltų, bulbių šitiek privariaũ – da apgirdysi tą teliuką Mžš. Kubilas pilnas taukų privarýtas Grd.
| Privãro (prikabina) pirtelę pilną mėsos [rūkant], tų taukų privarva – nė išmazgot Mžš.
| prk.: Privarýsiu jumiem galvon visokių rūpesčių Drsk. Kiek kvailystų į galvas žmonims balšavikų buvo privarýta Rdn. Par tiek metų buvom baimės privarýti Krš.
| refl. tr.: Voverės prisivãro tų riešutų žiemai – visas maistas PnmŽ. Tos morkos ilgos buvo, gražios, maišus prisivãrėm KzR. Tai aš obuolių ažantin prisiėmiau, prisvariau Gdr. Prisvãro šieno ir turi kuoj šert Drsk.
ǁ pripilti: Kubilas baisiausias, privãro vandens ir prauskis Graž. Privãrė pilną bliūdą, ir išvalgyk kad nori! Al.
ǁ pripumpuoti: Maniežas yra, tai arkliai užkabina ir privãro vandenio Iš. Pusantro bitono vandenio privãro, baisus spaudimas Č.
ǁ priberti: Į tą šulinį tokio smėlio privaryta i kaip jį išsemti Žgč. Ale, vaike, ka tu to cukraus tiek privarei̇̃, ka negali̇̀ nė gert Jrb.
| refl. tr.: Smėlio galvon vaikas prisvãro, nemožna iššukuot Klt. Prisivarỹs to pikio, tai nė neišvalysi Jrb.
ǁ leisti prisivelti, priskresti: Su rasa priėdė, su žemėm, knygas privãrė žemių ir padvėsė [karvė] Žl.
| refl. tr.: Sode prisvãro panagėsen žemės Švnč. Dantukai mašinos prisivãrė žolės, i netraukia Jrb. Petras pilnas kelnes akuotų prisivãrė Krn.
ǁ daug suleisti (injekcijų): Jau užpakalį privãrė tų vaistų, negali nė pasivartyt Jrb. Čia privarýta vaistų be galo Šmn.
ǁ Upt intensyviai dirbant, ką darant pripildyti; daug padaryti: Šešias špūles pakulų [per dieną] privarýsu (priverpsiu) liuob Krš. Tai kiek aš privariaũ dainų! Plv. Giesmių pilnas juosteles privãrė Dg.
| refl. tr.: Kiek čia cibulių prisivãriusi (prisisodinusi) Krš. Anos apie penkis puslapius prisivãrė (prisirašė) Lkš. Plepu, daug žinių iš munęs prysivarýsi Grd.
7. tr. gamtos stichijų jėga prinešti, pristumti prie ko: Audra mus privarė prie tos salos, iš kurios dar niekas neištrūko gyvas J.Balč.
ǁ NdŽ impers. pripūsti (apie vėją): Per langus privaro Lp.
ǁ pučiant prinešti, pripustyti: Privãrė vėjas sniego, durų neseka atdaryt Žln. Vėjas privãrė pilnas akis dulkių, kol parvažiavom Jnšk. Kap buvo tokia pusnis (pūga), sniego privãrė visur Ktv.
| impers.: Kalnas didžiausias – sniego kad privãrė Všn. Privari̇̀s tau skarmalus dulkių Slm.
| Man į akis vis dūmus [krosnis] leidžia ir visą seklyčią dūmų kunkulais privaro J.Sav.
ǁ impers. daug prisnigti: Snigo snigo po kruopytę ir privãrė Žl. Jeigu neprivari̇̀s sniego, tai nueisiu Skp. Tiek sniego privarýta – pavasarį skandys Jurbarką Jrb. Per naktį tiek sniego privarė – visi laukai balti baltutėliai J.Avyž.
ǁ impers. sningant, lyjant pripildyti: Dabar kai lyja lyja, tai baigia privarýt [šulinį] ant ritinį Kpr. Užeis toks droblius, sniegas, privari̇̀s [bulvių] duobėn [v]andenio Klt. Oho, privãrė lietaus! Skp. O gal par skliautus [lietaus] privaro? Mžš.
8. tr. NdŽ daug privalgyti, prigerti: Anos privãro meisos, bulbių Trk.
| refl. tr., intr.: Prisivariáu tos košės – kantina Žr. Tiek prisivãrėm, kad nebgalim pareit Adm. Prisivãrė iki rumbo kaip žąsinas Snt. Valgysiam su duona, ale teip lig kaklo prisivarýsiam Nt.
ǁ valgant daug nuryti: Privãrė stačių kąsnių Tr. Stačių kąsnių privarė, raugėja Ds.
ǁ daug prilesti: Prilesa žąsiukai, lig pažiaunei privãro, kaip ir antras kaklas pasidirba Svn.
9. šalinant iš organizmo priteršti: Pasiutęs gi šuva, pilną pastalę privãrė Jnšk. Privãrė, gyvatė, lovą! Drsk. Mauk greičiau, ka neprivãro (neprivarytų) kelnių Ps. Privãro škurlius [vaikas], plauk i plauk Krš. Šilnu šilnu, jau vaikas skreitą privãrė Krš. Lig vakaro pusę viedro privariáu (privėmiau) Žr.
^ Bėgau kaip kelnes privaręs Kln. Kas gerą padarė? – Visi. – Kas kamarą privarė? – Nėra tokio LTR(Grk).
| refl. tr., intr.: Ana prisvãrė po savim Dv. Prisivãręs kelneles i slankinėji, begėdi Akm.
10. tr. NdŽ (ppr. spaudžiant, sunkiant) prigaminti: Pūdą sėmenų išmušdavom, tai privãro to aliejaus Alz. Privãrė mašinėle sunkos, darysim vyną Pv.
| refl. tr.: Prisivarai̇̃ aliejaus, užėjo tau gavėnia, o kuo tu – tiktai aliejum ginies Č.
ǁ garinant, virinant prigaminti (dervos, degtinės): Aštuonių viedrų butelį privãrom [arielkos] Slm. Kap kada ir godniai privãro arielkos LzŽ. Dar Balčius neprivãrė smalos Lp.
| Ka privarýsiu (prikepsiu) blynų! Plv.
| refl. tr. NdŽ: Cukraukos (degtinės iš cukraus) prisvãro ir geria Rod. Šito samagono bidonai, kad taũ velniai, prisvarýta! Kp.
ǁ prk. padaryti, kad gausiai atsirastų: Ožkelė kap bematant privaro krūvą pinigų LTR(Brt).
ǁ prk. parūpinti, įtaisyti (daug vaikų): Pirmas [vaikas] sunku įtaisyti, paskiau privãro Krš.
| refl. tr.: Vaikų prisivãręs a pragyvensi iš algelės? Krš. Su trim bobom vaikų prisivãrė Kbr. Prisivarýti vaikų ne štuka, ale reik ir į žmonis išauginti Rdn.
11. tr. prk. pagausinti (rūgšties, šilumos ir pan.): Užpylei vandenio, tai privãro šilumos – net skūra dega Vb. Geriau už jį niekas nemokėjo šilumos privaryti ir garo paduoti rš. Kaip daug rūgšties – greičiau ją numušt, negu privarýt Upn.
ǁ NdŽ padidinti, pakelti (kainą): Iki tūkstančio privãro cienią, kainą DrskŽ. Privãrė apsiavimus kokiom kainom – kas gali pirkt Brb.
12. tr. daug uždirbti, gauti pelno: Ar pernai kromu[i] neprivãrėm pinigų? Lp.
ǁ refl. tr. daug sukaupti: Banko[je] pinigų prisivãrę turėjo, šilkais apsirėdę Snt. Pulna, plėša, vaga, nora skubinai turto prisivarýti Krš. Piningų prisivãrę pilnas kerčias, nesušnekami žmonys Krš. Pinigų prisvãręs svietas turi Drsk.
13. tr. DŽ, NdŽ, Ll, Vvr, Tr, Kb prinokinti: Saulė greitai rugius privãrė, dėl to ir grūdas mažas Skdv. Tos šilimos greit privari̇̀s rugius Ėr. Saulės kaitra visas žoles ankstesniai privarydavo I. Saulutė greičiau rugius prie duonos privãro Grnk.
| impers.: Grūdai bus nedideli, kad anksti avižas privãrė Grš. Kaitros, privãrė miežius kartu su rugiais Krš. Kai tokia pagada, tai privari̇̀s greitai [rugius] LKT223(Jon). Privari̇̀s, bro, ir vasarojų greit Ktk. Vasarojas taipjau beveik visas privarytas, bet miežiai štai nė per dalgį I.Simon.
ǁ daug užauginti: Tas lietus privari̇̀s grybų DrskŽ.
14. tr. daug pripasakoti, prikalbėti: Privãrė tų gandų [po karo], baisu Grd. Maišas juokų jos privarýta GrvT94. Kitąsyk tai tų baikų visokių privarýdavom Slv. Privarýti daug gali̇̀ an tų vagių Vn.
ǁ refl. tr. prisiklausyti (kalbų): Ta dabar jau prisivaréi visokių tų naujynų Žeml.
15. tr. liepti, raginti (ką veikti, daryti): Aš vis privaraũ bernus ir bernaičius in darbą Vrn.
ǁ NdŽ įstengti priversti (ką veikti, daryti): Ką prie darbo privarýti KBI55. Jei jis būt privarýta prie darbo, tai būt daręs Lp. Sunku jauną ing darbą privarýt DrskŽ. Pri žemės sunkiai jauną privarýsi, neprivãromi, netikėkiatės Rdn. Tai neprivarantỹs (neprivaromas) in darbą Mrj. Vyrus nėr kaip privarýti [prie darbo], kol prisibaus Šll. Sunkiai privarýsi trobą tvarkyti vyrukus Krš. Tėvas norėjo pamokyti sūnų siūti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo J.Balč. Prie knygos privarýt negali̇̀ Gl. Neprivãrė nė vieno į kunigus eiti KlvrŽ. Ne policija neprivarė pačios pri vyro eiti Šts. Kol aš aną privariáu pri metrikacijos! Krš. Mane jie privãrė pusryčių, o aš – nė į burną Smln. Nepasisotina vaikai žeisti (žaisti), tik pilvas privãro [bėgti namo pavalgyti] Rdn.
| Gyvenimas privarýs – dirbs Rdn. Gyvenimas privãrė – geriam kaime Jd.
^ Prie gero su pagaliu neprivarýsi Jnš.
ǁ iš anksto paliepti daugeliui (ppr. atėjus, atvykus) atlikti kokį darbą: Bobų pulkas privarýta: ravi, net dulka! Mžš.
16. tr. prk. sukelti kokią (ppr. blogą) būklę, būseną, įvaryti: Pagada ne teip badą privarýtų, kaip lietus privari̇̀s Žl. Toks lietus badą privari̇̀s Žl. Mum buvo privarýta drausmės tai ojojoi, oi pernešėm daug Slm. Baimės yr privarýta senelė, ka bijo i prasižioti Krš. Visi buvo pilni baimės privarýti Krš. Tiek visokių ligų privãrė Užv. Tie atomai vėžių privãro, kiek išmiršta žmonių! Krš.
ǁ refl. tr. susilaukti kokios (ppr. blogos) būklės ar būsenos; prisišaukti: Išaušęs būsi, ir bėdą prisivarysi Trs. Negerk, paskui ligą prisivarýsi Prn. Vyrai ligų prisvãro per kvailumus, per stiklą Drsk. Kad neválgai, prisivarýsi sukatas Žž. Neverpsiu daugiau, dar ligą prisivarýsiu Rmš.
ǁ padaryti taip, kad kas ligi ko prisigyventų: Privarỹs žmones prie bado Lnkv. Privãrė prie labėtos B, N. Ir privãrė jaunesniąjį lig ubagystei BM211. Spriegis privaro arklį pri sprogsenos, o gruodis – ne Šts. Tol neatiduoda [skolos], kol pri galo neprivarái Trš. Tokie čėsai žmones prie striukės privarỹs Jnšk. Privarýti iki (prie) ašarų NdŽ. Bešaukdamas privarė klausytojus pri ašarų M.Valanč. O tasai gerumas Grėtę kartais iki ašarų privarydavo I.Simon. Lig čypimo [dantys] žmogų privãro Krš. Jug liga žmogų taip privãro, ka nebnora gyventi, lauka smerčio Krš. Jis dar ne vieną rišėją (kertant rugius) iki devinto prakaito privarytų J.Avyž. Gali prie to privarýt, kad keleivinė gali neit Dkk.
| refl. N: Jie lig tol prisivãrė, kad nė duonos šmotelio nebeturi Ps. Tai reik taip prisivarýt, kad reik eit, ir neturi kuo apsiaut Snt. Matai, prisivãrėm pri to, ka ėsti trūkstam Krš. Prisivãrė pri badų ruskis ir pasiduos vokyčiuo Šts. Teip esu pry miego prisivariusi Šts. Gal neprisivarýsma lig supykimo Kp. Prisivãrė lig paskutiniosios – kiek girtų! Rdn.
17. privarginti: Teip privãro, ka šokimas nerūpi Krč. Tas vaikas ir kojas privari̇̀s iš paskos bebėgdamas Slm. Kad privãro, tai lig pénties – vis lėk ir lėk Slm. Kojas tik privariaũ [uogaudama], pernakt nebeužmigau Antš. Važinėji teip ilgai ir arklį privarei̇̃ Srv. Arklius privãrė, patys privargo [miške] – tiek to gero Krš.
ǁ refl. NdŽ privargti: Esu baisiai prisivãręs po tos kelionės Vkš. Pjauni pjauni, tada reikia džiovint [šieną], tada tai prisivarai̇̃ Kpr. Su darbais teip prisivarýdavo, kad net širdžiai bloga pasidarydavo Krs. Teip aš prisivariaũ, lig penčiai Krs. Lig penties prisvariaũ – ir galas Sl. Vaikus padaboju, suplaunu sūdynus, apsiliuobiu, tik prisivaraũ – diegliai duria Stč. Taip prisvarai̇̃, kad tamsu darosi Ds. Prisivarai, kai nuo širdies dirbi Ps. Buvau teip prisvãrius, kad bijojau, kad namo neatknapsėsiu Skp. Kaitra tebebuvo didžiausia, ir jis baisiai prisivarė J.Balč.
| tr.: Jau prisivarýtos, išdirbtos rankos, nieko nenoriu imties Erž.
ǁ atimti (sveikatą); išsekinti: Dešimtį metų išdirbo kimijo[je] (chemijos kombinate), privãrė sveikatą Trkn. Kai boba sirgo, tai ir jį privãrė Slm. Arklys teip privarýtas – kaulai ir skūra Dglš.
| refl.: Prisivãręs ansai, burnelė kaip šaukštelis Rdn.
ǁ gydant sugadinti, nugydyti: Kab davė kokius vaistus, tai jų privãrė sąnarius, negali dirbt Kpč.
◊ kralikų̃ į ausi̇̀s privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Tai aš jum, panele, kralikų̃ į ausi̇̀s privariaũ Všt. ×
mõnų į aki̇̀s (akýsna) privarýti pripasakoti nebūtų dalykų, primeluoti: Privarỹs mõnų akýsna šitos bobelkos Dsm.
ožių̃ prisivãręs aikštingas, kaprizingas: Jai ne nervai, ale ožių̃ prisivãrius kap šuva Pv.
prie kapų̃ privarýti būti mirties priežastimi: Tas kuliganas sūnus privãrė aną pri kapų̃ Krš. ×
prie pakãros privarýti Jnš įstumti į sunkią padėtį: Turi parsižegnoti, roda ne roda, privarė prie paskutinės pakaros DS265(Rs). Aš jį vis tiek privarýsiu prie pakãros Jrb.
prie si̇́enos privarýti prigriebti, nuginčyti: Tą parejūną beveizant privariáu pri si̇́enos, nebturėjo ką sakyti Vkš.
1 ×razvarýti (hibr.) tr.
1. išvaikyti, išskirti: Aš goviau rykštę ir nuskubinau razvarýt vainą (gaidžių peštynes) Dv. Ir vienas katinas visus medinuosius razvãrė (ps.) LzŽ.
2. pučiant išsklaidyti (apie vėją): Vėjas tai razvarỹs vieną [debesį] ten, kitą ten Zt.
| prk.: Kap kas sustūkoja ir miegą razvãro Dv. Tu jai itus verksmus razvarýsi LzŽ.
3. daugelį, visus perkeldinti gyventi atskirai, išskirstyti: Mūs visi in daikto, o kap kur an kolionijų razvarýta Šlčn.
4. refl. įsibėgėti: Baronas razsivãrė kiekkart, ragais kap daužė bačką LzŽ.
5. sutindyti: Ažudaužė dvi karvi, tešmenai razvarýta Dv.
6. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Biednykas anas, razvarýtas Dv.
1 ×parazvarýti žr. 1 razvaryti 1: Parazvãrė mus nagaikom uriadnikas Pst.
1 suvarýti tr. DŽ1, KŽ
1. SD449, Q656, R, R116, MŽ, MŽ152, Sut, N, M, L, LL304, NdŽ varant, genant priversti visus ar daugelį sueiti, subėgti, suskristi į kokią vietą, patalpą ar į būrį: Suvarýk bandą į prievartę, kol pavalgys piemuo J. Suvarýti gyvulius tvartan Rtr. Suvãrai gyvį tvartan LzŽ. Suvãrėm balon karves, te yr lapų, viksvų, stovi i ėda, o mes uogaunam Klt. Liuob į rėtį [bites] suvarýs, uždengs i párneš į aulį Sd. A į avilius spiečius suvarýt – ne jai gildavo, – be jokios baimės Mšk. Mūsų svotulių kiaulės ganyta, kiaulės ganyta, nesuvarýta (d.) Prng. Ir anys visus guotus tenai suvarydavo ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo BB1Moz29,3. Jonas anus visus (velnius) suvãrė į tarbą, užrišo i pakabino ant vinies (ps.) Gd. Jie per daug nusidirbusius galvijus naktyj suvarė, kad prisiėstų K.Donel1.
| Kap kartas visos vištos miežiuosnan suvarýtos (suleistos) Dv.
| Šaltis visus suvãrė an gryčią Ėr.
| prk.: Ūkininkas tuojau suvarydavo į krūvą išsiblaškiusias mintis ir nurimdavo Pč. Žinau pasakų, ale negaliu suvarýt draugėn Prng. Rykštelė protą į galvą suvãro Dkš.
| refl. tr. NdŽ: Jos pats (ežys) nubėgo greitai pas kiaules, susivarė į krūvą i parginė namo pas tėvus LMD(Lg). Pietai, susvãrom gyvulius, testa karvės paguli Azr.
ǁ įvaryti: Bėk, vaikel, greičiau, padėk man kiaulę suvarýt tvartan Antš.
ǁ refl. tr. įlandinti: Gyvatę butely turiu susivãrius, šnapsiuku užpilta guli Btg.
ǁ visus ar daugelį (ppr. suimtųjų) prievarta suvesti; priversti, įsakyti sueiti: Mus nakčia griebė, į tokius rūsius buvom suvarýti Graž. Su autumatais suvãro, ir dirbam atapakaliai Šmn. Ejo po butus, visus vyrus sugavo i suvãrė į daržinę Vž. Marios eina ir tokian kampan suvãrė karūminę Drsk.
| refl. tr.: Susvãrė daržinėn, išsirinko kur jaunesni [į priverstinius darbus] Vdn.
ǁ visiems ar daugeliui liepti, paraginti sueiti, sulipti ir pan.: Jau saulelė ažusėdo, mum jau suvãrė tėvai akopuos Skp. Suvãro pulką [mokyklon] – aš su trimi nesustvarkau Drsk. Motriškos nora vyrus į kuknes suvarýti – a tinga, a nora vis į vyrus veizėti Krš.
| Amerikas su savo liežuviu kiek vyrų į miškus suvãrė, kiek pražudė! Rdn.
| refl. tr.: Tuoj susivaro kuopą Ėr. Vakarais susivarydavo visą šeimyną ir liepdavo dainuoti, o pats lazdele mosuodavo rš.
ǁ Stk, Jz visus ar daugelį priversti persikelti kitur gyventi, sukeldinti; (ppr. prievarta) apgyvendinti: Iš vienkiemių kaiman suvãrė Alz. Žmones suvãrė, sugrūdo [į gyvenvietes] ir dabar jie noria, kad žemę imtų Slm. Blogai, ka į tas grupines suvãrė, vėlek statyties kas galia Akm. Ir senelius suvãro prieglaudon ir pensiją pristato Lb.
ǁ Skp, RdN visus ar daugelį priversti įstoti: Paskiau į kolūkį suvarė visus Kl. Taigi su šautuvais suvãrė [kolūkin] Pnd. Kai kaukozan suvãrė, taigi dagi biedniau buvo, nieko užsidirbt negi galėjom Kpr. Į krūvą kai suvarỹs, iš vieno katilo valgysme (apie kolūkį) Btg. Mūs durnų vaikus suvãrė, o savo turčiai išsiėmė iš karūminės Drsk.
2. visus ar daugelį priversti, liepti (ppr. nuėjus, nuvykus) ką daryti, atlikti kokį darbą: Įpuolęs tas klebonas nu suvãrė visus gulti Vkš. Kas suvari̇̀s jaunus darban DrskŽ. Suvarė mumis dobilų pjauti, ten tam dvaruo padėti Žd. Suvarýs an stalo po kelias motriškas pėdų ryšių pjaustyti Krš.
3. vairuojant atgabenti visas ar daug (važiavimo priemonių): Visus kambainus vienan laukelin suvãro Trgn. Kuprių Matas gerai darė, kad padvadų daug suvarė (d.) Nm.
ǁ suvežti ką: Kol tieką šieną suvãrėm, reikėjo nemaža procės pridėt Vvr.
| refl.: Labai puikus šienas susivãrė, bet dar tik pusė Pžrl.
4. NdŽ daug ką sustumti į vieną vietą: Patelai suvaromi į kojų galą dėl šilimos Šts. Sumuštinin suvarýk šienaudamas, kiek čia žolės (nedaug) Klt. Čia kriaušlas suvarýtas, o čia vanduo Jrb. Suvarýsu nūšlavas į kertę Yl.
| Visi pirštai suspausti, net ant vienas kito suvaryti, sukumpę ir kampuoti Vd. Atadainuoja pulkas brolelių, suvaris (nupjautus suvers) kvietkus an pradalgėlių LTR(Ds).
| prk.: Erzina muni [vaikai], nervas suvãro į kojas – skausta Krš. Gydė nu širdies, suvãrė ligą į inkstus Krš. Par daug [vaistų] užduosi, suvarýs kur tą išgąstį, cypsi Grd.
| refl.: Susivaręs rankovėse pamušalas rš.
ǁ stumiant suvienodinti padėtį, sulyginti: Gražiai suvarai̇̃ [kūlius, dengdamas stogą,] ir perverži vytele ir užkiši Alz. Su lentikėms badai badai i suvarái [kūlius] aukštyn Krž. Su lopeta [šiaudų kūlių] drūčgalius suvãro suvãro, kad lygus išeit[ų] dañgtis PnmR.
ǁ prk. daug (ppr. darbų) sustumti į tą patį laiką: Kaitra suvarė visus darbus į krūvą rš.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarỹs, sutrauks, kai tokie orai Snt.
| refl.: To darbo susivãrė į vieną vietą – koc persiplėšk žmogus Srv. Visi darbai ansyk susivarỹs Gs.
5. gamtos stichijų jėga sunešti, sustumti: Anapus Nemuno suvaryti ledų kalnai LKKIX151. Ledai šitosa dienosa macniai sulaužyti, į didelius kalnus suvaryti ir ant kraštų užmesti Kel1856,43.
ǁ pučiant suginti (apie vėją): Padabok ant oro ir vėjų, kaip gražų ir čystą padaro jie dangų, pravaro jie debesis ir suvaro vėl į krūvą brš.
ǁ pučiant sunešti, supustyti: Aštras vėjas pusnis suvãrė Dbč. Sniego suvarytos sieksninės pusnys, o čia jau ir lietus, papūta iš pietų drungnam vėjui M.Katil. Ir sniegas yra vietomis į dides krūvas suvarytas prš. Kalnų kalnai smilčių suvarýti kaip debesiai Grg. Suvãro tokias pusnes, ka nė kojos nėkur iškelti nebgal Vvr. Vėjas, pusnis (sniegas su vėju) – kronus (pusnis) suvãrė Dbč. Suvãro kalną piesko vėjas Rod.
6. sudėti į vietą, sukrauti: Suvãrė kūgiuosna [šiaudus], paliko, pavasarį draskė Dg. Dideli kūgiai suvarýti Gs. Daiktan suvãro tuos akmenis Rod.
| Kad vienos rūšies [būtų bulvės], tai kogi – suvarei̇̃ į krūvą Mžš.
ǁ daug priberti, užberti: Jis tabokai baisiai daug suvãro tos salietros Mžš.
ǁ supilti: Pelė miežius malė, žvirblys alų darė, o tas garnys ilgaskvernis į bačkas suvarė (d.) Vrn.
ǁ sumesti: Kiek to maisto suvarýta in duobes Brb.
7. sukišti į ką: Šiurkštus, atlapas megztinis, apdribusios kelnės, suvarytos į aulinius batus, suvelti šviesūs gaurai rš. Pečių iškūrinam smagiai, žarijas ištraukiam ir tada duoną pečiun suvãrom Alz. Išvemta katės ryzas: surijo, suvãrė žarnõs, paskui išvėmė Aln.
| refl. tr.: Užsirišėm kelnes, susivãrėm pinigus ir parvažiavom Slm.
| Jonas susvarýdavo kylą i be doktorių Dglš.
8. NdŽ su jėga įsmeigti, įkalti: Akėčios buvo medinės: tokie žabai, vyčių supinta, suvarýta kuoleliai LKT343(Ck). Kuolai buvo suvarýta vienan gale ir kitan Btrm. Pavažion suvarýta stipinai Dv. Kaladkoj suvarýta dvylika ratapėdžių LzŽ. Paėmiau dalgį, užsimojau ir suvariau į žemę V.Bub. Peštuką į šieną teip suvarė, kad nė galo nematyt Paį.
ǁ įdurti: Tuo suvãrė kiaulei adatą pas ausį – i sveika Jrb.
ǁ duriant daug suleisti (vaistų): Gal du šimtu adatų suvãrė Krs. Kokia dvidešimt ampuolių suvãrė, i nieko gero Jrb.
ǁ su jėga giliai įsmeigti, įdurti (ppr. žalojant): Jam į pačius vidurius buvo suvaryti kalavijo ašmens rš. I peilį suvãro žmoguo, ir apiplėša – tokie laikai Krš. Ragą veršiokas suvãrė kakton, kai girdė Klt. Arklys kad spirs Šešelgai ir suvarė visus dantis į goserę K.Bor. Šuo kad griebė, dantis suvãrė kaip reik į tą ranką Jrb. Kartą nuėjau ant Maulių, gryčioj kaip šoko šuva ir suvãrė iltį Slm. Sumuštas, net groblai jeknosna suvarýta Žl. Nugarokaulį suvãrė viduriuos ir užumušė vietoj Šmn.
| Jis kad suvãrė nagus arkliui šnirpšlėsna, tai ir nesusjudino Vlk.
| Dvi ar trys kulkos suvaryta galvon Rš. Druska užtaisė šautuvą, užprovijo ir suvãrė užpakalin Krs. Ak, su kokiu malonumu paimtų pistoletą ir suvarytų tam šviesbruviui visą apkabą į vidurius! J.Avyž.
| impers.: Da džiaukis, kad vaiku[i] nesuvãrė veidan šukių Slm.
ǁ refl. tr., intr. leisti įsmigti (rakščiai), įsidurti: Tai susivariaũ pašiną – beveik iki kaulo Užg.
| prk.: Su lietsargiu nusleido nuo ketvirto aukšto, kojos šiknon susvãrė Vrn. Nešokinėk, o tai susivarýs kojos į užpakalį Vkš.
ǁ refl. tr., intr. susižeisti, susižaloti: Vyras žandą turėjo susivãręs Kv. Ties krūtine susivãrė su šatrais Ps.
9. įspausti gilyn, įplūkti: Suvãrė žemėsna šieną, nemožna bus išlupt Klt. Driūblė ažeis, sulis, suvari̇̀s žemėsna, i vė vartyk tu jį (šieną) Klt. Pervažiavo žabus traktorium ir suvãrė visus Slm.
ǁ įmurdyti: Vilkas suvarýta dumblan Švnč. Grumas grumas – ligi kelių į žemę suvãrė (ps.) Pj.
ǁ suspausti, suslėgti, suminti: Šitaip sumintas [šienas], šitaip suvarýtas, tai kaip laitas galėjo būt Kp.
| Nuspirkau vilnų, kaip kiečiausias vailokas suvarýtas (suveltas). – Ne ką veiksi, išsikedensi Žl.
| refl.: Susvãro kriūtiniūtė, kai keli vaiką až pažasčių Lb. Andumba [lova], guliu kaip lovy, šienikai susvãro Žl.
10. daug suėsti, sulesti: Karvė daug bulbų suvãrė Dglš. Daug suvãro ir vištos, ale ir nepakeliamos Kpr.
ǁ Krtn daug sušerti: Suvariaũ visas bulves toms kiauliums Jrb. Suvariaũ kiaulėm viską DrskŽ.
| refl.: Pašaras susivãrė Ėr.
ǁ šnek. daug suvalgyti, sukimšti: Šeimyna suvãrė košę Krš. Duonos kepalaitį par dieną ir suvãrėm Lkv. Suvãrė vaikas didžiausį bitą duonos ir da nepriėdė Vvr. Tokį didelį kemersį duonos suvãrė Lkv. Suvarau visą paršiuką LTR(An).
| refl.: Sūriai greit susivari̇̀s Ėr.
11. intensyviai ką padaryti, atlikti kokį darbą: A su motoru – dvi valandos, i suvãro (iškulia) Kvr. Storokai suvãrė (suverpė) tuos siūlus Jrb. Tik sienas kai suvãro (pastato), kelia [vainiką] Rk. Paskutiniu laiku statybos medžiaga įvairi: trobesių sienas suvaro iš medžio rš. Į viršų siauryn siauryn i suvarýdavo (statydami susiaurindavo) į pusę metro pločio tą kaminą Krž. Vainiką pradeda pint iš vidurio ir paskui tik suvãro (susiuva) galuos Ds. Turiu da tris siūles suvarýt par galus to maišo Jrb. Kad suvarýta (išsiuvinėta) tokiu storu siūlu dobilo lapas Rdm. Katras iš dratų ir pina keselį, tai ropelė ir iš dratų suvarýta Slm. Mano viskas šiteip suvarýta (smulkiai, neaiškiai surašyta) – paskui nė pati neįskaitau Smln. Bjauriai suvariau laišką rš.
12. intensyviai ką darant kuo paversti ar ką pagaminti: Visus medžius suvariau į malkas Bsg. Ar liks grūdų varpose, ar suvarys į pelus, ar nukuls grynai – daug priklausė ir nuo leidėjo M.Katil. Teip apsidirbę žmonės – pelenais suvarýti (gerai išdirbti) laukai Slm. Suvãrė tą sūrį, subrūžino (suskuto peiliu) Db. Įpilk šalto vandens, gal geriau suvarýsiu Trgn. Kai sušalo, negaliu niekaip sviesto suvarýt Rm. Jei paršildysi [grietinę], vel[nia]s paraus, i nieko ten nebsuvarýsi [kastinio] Sd.
ǁ pakeisti kieno būvį ar būklę: O tas diedas tai storas, sako, suvaraũ (nupeniu) tą diedą Upn.
| impers.: Runkelius visai į lapus suvãrė Gs.
| refl.: Mėson susvãrius visa (apie storą moterį) Klt.
13. uždirbti: Kaži kokį pelną nesuvarỹs iš to Gs. Mano viskas sutaisyta, suvarýta Jrb. Dvarą suvarei̇̃! (iron.) Lp.
| refl. tr.: Pasiėmę po kelias panašias komisijas susivaro beveik antrą algelę rš.
14. intensyviai ką darant, kuo paverčiant sugadinti ar sunaikinti: Visą knygą į skiautes suvãrė Žr. Jei ans mun nesakė, tegul perkūnas muni į čeženas suvaro S.Čiurl. Pušelę į šipulius suvãrė Ėr. Suvarysiu visą lempą į šukes, sako senis rš. Buvęs auskarus nupirkęs brangius, sumušęs, į miltus suvãręs Trk. Per metus visai suvarýta mašinėlė – ir in grebę invairuota, ir in tvorą Prn. Dėjo į medį – i patys ištižo, i mašinelę į krūvą gelžies suvãrė Krš. Mašina nauja, šešių mėnesių neužtekę gumom – suvãrė tuoj Slm. Du langu su visais romais [chuliganai] suvãrė, baisinybes padirbo Krš. Šiaudus suvarýsiam į pelus, teip būs sudžiūvę [javai] Pkl. Jos brukdamos ne tiek ilgai čiupinėdavos aplink saują [linų], bet ir ant pakulas daug suvarýdavo Skrb. Kitą bulbą tik lupynosna suvarai̇̃, paki nulupi Klt. Par savaitę marškinius į skūtus suvãrė Krž. Ba kap ažpuls visi vieną, suvarỹs niekuosan LKKXIII131(Grv). Kap negerai išplaksi [dalgį], varonkosa suvarýsi Pst.
| [Palaidos karvės] daržus suvãro (ištrypia), medelius nugraužia Alks. Anos (antys) tiek suvãrė (užteršė) ežerą Mlt.
| prk.: In skiauterukes [lauko] šniūrai suvarýta (sudalyta), peršokt galė[ja]i Drsk.
| refl.: Tos paklotės susvãro (suplyšta, sudyla), ir pataisyt sunku DrskŽ.
ǁ intensyviai dirbant sutrinti (pūslę, nelygumą ir pan.): Jo rankos pūslėtos, čia ant delnų suvarýti tokie guzai – nuo medžių Jrb. Kokie gi jo grėblių kotai – viso miško medis, pūsles kaipmat suvãro Mžš.
| Žiūrėk, kokius tu guzulus suvarei̇̃ verpdama Skr.
ǁ Šil prk. daug sunaudoti: Kiek tūkstančių suvãrė į tą pirtį Šk. Šitiek malkos suvãrė per metus Lp. Loviam tai kiek suvãro lentų – pastatą (nj.) didelį pastatytų Slm.
15. prk. įstumti į kokią (ppr. blogą) būklę: Per darbymetį suvarėm arklius skūron An. Labai šitas laikas užmarštin suvãrė, jau sena Svn. Smetona ponus prilaikė kiek tik galėjo, žmones visus skolõs suvãrė Rk. Žmonis suvãrė į biednystę Kv.
16. prk. labai nuvarginti; atimti sveikatą, jėgas, išsekinti: Arkliai tiek suvarýti, kad nebepaeina Ėr. Mūsų arklys tai labai suvarýtas su darbais Užp. Varę varę jį darban, tai kad suvãrę… Slm. Matai, kad suvãrė Antaną, kad stovi ir svyruoja Rm. Liga suvãro žmogų Tr. Šitoj koja mane ir suvãrė Mlt. Vieną džiova per metus suvãro, kitas kelis tęsias Ds. Tos vedybos mane añtrosios suvãrė Dbk. Mana buitis suvãrė mane LKKIII182(Arm). Teip jau sudūla žmogus, senatvė suvãro Šmn.
| refl.: Atsigãvo, kai nebeina melžtų, buvo susivãrius gatavai Slm. Gyvulys susivaro tuoj bevažiuojant Pn. Ir pati susivãrė su tais kukurūzais Ėr.
17. prk. nugyventi, nuskurdinti: Gaspadoriavo gaspadoriavo, visus galus suvãrė ir paskorė Vrnv. Mum teip suvãrė, kad nieko neturim gatavai Šmn.
| refl. NdŽ: Dabar viskas susvãrę, pelno nėr Pg. Teip bet sau gyvendami an tiek susvarýsma, kad ir žemę reiks parduot Vj. Su vaikais jis visai susivãrė Vrn.
18. refl. prk. moraliai smukti: Eik eik, kaimas visai susivãręs, gera i vaga Krš.
19. prk. nugyventi (amžių): Septyniasdešim penkis metus suvariaũ RdN.
20. sulošti: Verčiau suvarykim keletą partijų iš „tūkstančio“ rš.
◊ gãlą su galù suvarýti išsiversti: Ir ans nebsuvãrė gãlo su galù, nėr iš kur paimti Sd. Tiktai džiaugiaus gãlą su galù suvãręs Trk.
į (ant) bùtelį (buteliñ) suvarýti pragerti: Ką ten – viską į bùtelį suvãrė, nieko nebus gero iš jo Šd. Kolkozą suvãrė an bùtelį Ėr. Jy pati gi pora tūkstančių suvãrė buteliñ Mžš. Visą savo algą buteliñ suvãro Msn.
į dre•ženę suvarýti sumušti: Aš tave į dre•ženę suvarýsiu, t. y. sumušiu JI346.
į duobès suvarýti visus ar daugelį sušaudyti: Prisirašė ve į partiją – suvãrė į duobès Grd.
į gérklę suvarýti pragerti: Vaikų alga iš anksto pasiimta… Viską sau į gerklę suvarai A.Gric.
į kapùs (į kãpą) suvarýti būti visų ar daugelio mirties priežastimi, numarinti: Vaikus pirma tėvų į kapùs suvãrė Grš. Prisiekė padermę jo suvaryti į tėvo kapą ir kraujuose jo išsimaudyti V.Kudir.
į kélmą (kelmañ) suvarýti sutrukdyti augti: Mañ tas [sunkus] darbas kelmañ suvãrė, aš toks mažutis ir palikau Svn.
į klùmpį suvarýti nuginčyti: Mes aną į klùmpį suvãrėm Tl.
į kùprą su(si)varýti
1. padaryti sukumpusį, gunktelėjusį: Kupron suvãrė jau i Ulių, susirietė Klt. Vargas i stiprų kuprõn suvãro Tr. Ilgas amžius ir stipruolį kupron suvaro KrvP(Mrk). Jaunas, o kùpron susvãręs Drsk.
2. nu(si)varginti, už(si)kamuoti: Kupron suvari̇̀s mane visi darbai Aln. Jau jūs visai savo senį kupron suvarýsta Ut. Tu jį (vaiką) kuprẽlėn suvarýsi gindamas (dar labiau stengsis) Ob.

į pãraką (parakañ) suvarýti suniekinti: Jaunikis kai kada esti visai suvaromas parakan ir be niekur nieko dūlina namo rš.
į pẽlenus (pelenuõs) suvarýti tyčia padegti: Aš taũ pelenuõs suvarýsiu Kvr.
į [óžio] rãgą suvarýti
1. žodžiais nugalėti, nuginčyti: Ką tu gali padaryti šviesaus razumo žmogui: jis visus jus, durnius, į rãgą suvarỹs! Jnšk. Savo priešus, kaip jam atrodė, jis beveik visada suvarydavo į ožio ragą A.Vencl. Tik dabar jis supras, kad turi reikalo su Jono Išminčiaus priešpaskutiniu sūnum, kuris gali patį velnią į ožio ragą suvaryti rš. Toks, rodos, mokytas, o suvãrė [jį] į óžio rãgą, i gana Šll.
2. nulošti: Ėjom lošt, tai vyrą suvariaũ į óžio rãgą Snt. Suvari̇̀s tave ožio ragan kaip matai Alz.
3. padaryti neturtingą, nuskurdinti: Jį skolinykai suvarė į ožio ragą Vv. Ūkvedžiai mane į ragą suvarys J.Marc.

į óžio rãgą (óžio ragañ) susivarýti nuvargti: Susvariaũ óžio ragañ [nuo sunkių darbų] Dglš. Jau, vaikeli, tu susvarei ožio ragan Nč.
į rankóvę suvarýti nuginčyti: Mandras mandras, o Šarkauskūtis suvarė aną į rankovę kaip matai Šll. ×
į ri̇̀nkę suvarýti vargo pridaryti: Jei tokie orai bus, juos suvarỹs į ri̇̀nkę Snt. ×
į ùbagą (ubagañ) suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ (sukapojo) Aln.
į žẽmę (žemýnon, į žemès, žemė́sna) suvarýti būti mirties priežastimi, numarinti: Ko dukterį į žẽmę suvarei̇̃? Bsg. Nepriėda, nesutelpa visi – visus žydelius į žẽmę suvãrė Yl. Kad daugiau to man nedarytai, ba aš tave žemýnon suvarýsiu Arm. Diena po dienos šliaužia šliaužia žemyn ir žemyn, kol suvari̇̀s žemė́sna (apie senatvę) Žl.
konè į žẽmę suvarýti labai barti, gėdinti: Kai ateidavo senis, tai visus konè į žẽmę suvarýdavo Šk.
kraũją suvarýti į ši̇̀rdį (širdiñ) labai sujaudinti, sunervinti: Ypač paskutiniai poniutės žodžiai jos kraują suvarė širdin V.Mont.
šipuliai̇̃s suvarýti sukirsti kalbantis, nuginčyti: Suvãrėm ją šipuliai̇̃s Antr.
velnióp suvarýti sugadinti: Ir jiem gyvenimą suvãrė velnióp, ir pačios sau Šmn.
1 papasuvarýti (dial.) žr. 1 suvaryti 1: Karves papasuvãrė tvartuosna Dv.
1 užvarýti K, Rtr, OG102, DŽ1, KŽ; SD186,207, SD166, R, R39, MŽ, MŽ53, D.Pošk, Sut, L
1. tr. NdŽ varant, genant priversti patekti ant ko nors ar už ko nors, užginti: Jis nori kiaulę užvarýt ant kelio, o to vis par laukus Upt. Arklys jei sykį par tiltą [eidamas] įlūžo, tu jo neužvarýsi daugiau Erž. Niekaip arklio negalėjom užvarýt ant paramo, turėjom veste užvest Srv. Užvarýsma karvę ant žolės Strn.
| refl. tr.: Ažsivãrė avis až krūmų JT429.
ǁ varant, genant priversti užlipti, užkopti: Tu jam ir žvėrį surandi, ir sabalą medin užvarai, ir paukštį aploji rš. An pirkios tokia graži žolė, norim karvės užvaryt, kad ji nuėstų LTR(Kb).
| refl. tr.: Užsivariaũ avis an kalno JT429.
ǁ priversti užlipti: Užvãrė an daržingalio šieno mynioti Pj. Užvãrė [komisijoje] an svarstyklių, taukšt, pliaukšt – ateikit kitas Ukm.
^ Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi rš(Kp).
| refl. tr. NdŽ: Būdavo, užsivãro ant tvartų, kiša i kiša man [šieną] Snt. Tėvas užsivãrė mus an kūgio, ka šiaudus pamyniotumėm Jrb.
ǁ refl. užlipti: Užsivãręs tas vaikis ant šieno vežimo i bemiegtąs Vvr.
ǁ priversti užlįsti už ko nors, užlandinti: Mes, vaikai, užvarýti kur už pečiaus Dg. Tos parėdkininkės užvãrė už stalo tą piršlį i neleida išeiti Žd.
2. tr. daug atvaryti, atginti: Kad užvãrė avių – net juoda! DŽ. Kad užvãrė žąsų nei be šiek, nei be tiek JT429. Kaip užvãrė visą pulką [karvių], tai atliko kai katros, pasislėpė Plvn. I užvarė dai tris pulkus žirgelių, dai išlaužė tą naująjį tiltelį LTR(Tvr).
ǁ atvaryti medžiotojo link: Aš užvaraũ tą zuikį, o jis nušauja Jrb. Eigulys šaunuolis – užvarė šernus ant pačių šautuvų rš. Jis (skalikas) tau pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv. Tuo čėsu šuneliai kiškelį užvarė LTR(Vb). Paukšt! Ir nušaus užvarytą žvėrį Žem.
3. žr. 1 suvaryti 1: Aš nuejau padėdinėt kiaules tvartan ažvarýtie Lz.
ǁ varant, genant pro šalį trumpam įvaryti, suvaryti: Užvarýti į ką, pas ką NdŽ. Daržinėn užvãrė [žvėris] i nuejo pas karalių Slk.
4. tr. nuvyti, nuginti: Mes vilką tadui ažvãrėm medžian LzŽ.
5. intr. užvažiuoti ant ko nors (ppr. smarkiai, greitai): O, baisus kalnas būdavo užvaryt Snt.
ǁ refl. sunkiai užvažiuoti, užsistumti (su vežimu): Ledvu užsivariaũ in Utėlynės kalną Ut.
ǁ tr. užvežti ką sunkų, važiuojant užstumti: O Kalgaruose mus vėl užvarė ant atsarginių bėgių J.Balt.
6. tr. lipant, kopiant užtraukti, užstumti: In kalną tačkelytės neužvaraũ Slk. Motinai širdį trauka lauk, ka reik užvarýti tiek aukštai tus maišus Trk.
| Pastatė tą pagalį ir akmenį užvãrė (užritino) Eiš.
7. tr. gamtos stichijų jėga užstumti, užnešti ant ko nors; užplukdyti: Užvarýti laivą ant sėkliaus BŽ498. Vėtra karo akrūtus ant sėkio (orig. siekio) užvarė ir sudaužė LC1889,14. Greitai bangos sugadino laivo vairą, ir laivas pasidavė bangoms, kurios tuomet jį užvarė ant uolos prš.
| impers.: Po tris keturis metrus ant kelių užvãro ledus Vlkj.
ǁ leisti sutekėti ant ko nors: Ajetau, kam vaiką žemyn galva laikai, kraujį an smagenų užvarýsi! Krš.
ǁ pučiant atnešti (apie vėją), atpūsti: Jūrinis [vėjas] vandens užvãro Prk. Vėjas apsigręžė, galia užvarýt lietų Antš. Kyla vėjas, gal lietaus užvarỹs Pc. Tuomet gavęs valią vėjas užvarė baltuosius kalnus iš vakarų ant visos padangės Žem. Kolomano siela staiga apsiniaukė, kaip kad vėjas užvaro debesį ant saulės Ašb. Dieve, lytutį lengvą mums nupilk, tą mums t[e]užvaro vėjai PG.
| prk.: Teisybės reikia ieškoti, teisybė ne debesėlis, vėjas ant galvos neužvarys L.Dovyd.
| impers.: Sniegas buvo užvarytas N. Žiemą kai užvãro sniegą, kai užkemša – in tvoras daeit negali̇̀ Mrs.
ǁ impers. pučiant daug prinešti, priversti, pripustyti: Gryčią apipusto, ligi pat stogo užvãro sniego Aln.
ǁ impers. tr., intr. pučiant užnešti, užversti, užpustyti: Kap duos jam sniegas, tai jį ir su trobesiais užvari̇̀s Alv. Dieną nuvalė [kelius], nakčia vėl užvãrė Pv. Užvãrė sniegu triobeliotę Tr. Prie sklepo užvãro sniegu, ateina stirna i nugriaužia Pbr. Užvarýta bit sniegu LKKXIV216(Zt).
ǁ atskraidinti: Tai kad jau užvãrė lėktuvų, tai kap dėjo! Ss.
8. tr. Ad, Jnš su jėga įsmeigti, įkalti: Patvėrė [dalgį] iš naujo, užvarė pleištelius ir dar pamirkė kotą vandenyje M.Katil. Ažvarýta klynukas, kad nenugriūtų dalgė Dv. Klynelius [staklėse] užvarýk Pb. Turėjau kūjį, baslį gerą ažvariaũ Č.
^ Neažvarýsi kuolo kūloku Dv.
| refl.: Dalgės klynelis ažsivãro, kad laikytųs Str.
ǁ kalant užkimšti (skylę, ertmę): Kai kiaulę pjauna, padaro vagelį medinį ir užvãro tą skylę, kur dūrė Tvr.
| Langai ažvarýta (užkalta) lentom Dglš.
ǁ OG102, BŽ266, NdŽ, Svn kalant užmauti; apkalti: Užvarýk lanką ant kubilo J. Nukals rinkį, užvarýs ant stabulės Akm. Užvaryk kirvį ant kirvakočio Krns. Da kap pradėjau atmintie, tai tėvas ardavo žagre: du noragai ažvarýta LKT343(Ck). Ponas savo netikusį tarną įlaipino į bačką, užvožė jį dangčiu, užvarė gelžinius lankus ir nuvežęs jį į mišką pametė LTR(Tt). Ir anie muni jau nora į tą grabą įdėti i tais gelžiniais lankais užvarýti Als.
ǁ plakant, galandant išmušti (ašmenis), atšipinti: Kap daviau aš jam kirvį pageląst, tai jis jam ašmenis užvarė Lš.
| refl. tr.: Ir aš buvau užsivãręs dalgį, kap nemoki Vlk.
ǁ leisti įsmigti (rakščiai): Ažvariaũ didelį pašiną kojon Dglš. Pirštan pašinį ažvariaũ Šlčn. Pašinį žuvariaũ po nagu Rod. Stremėką ižvariau po nagu Zt. O lokys ažšynė lopą, ažvãrė tokį pagalį LzŽ.
| refl. tr.: Ažsivariaũ pašiną LzŽ.
ǁ intr. Rdn euf. apie lytinį aktą: Jis gauna pas ją užvarýt Srv.
^ Nieko nepadarysi, per marškinius neužvarysi LTR(Kp).
| refl. Nj.
9. tr. daug pridėti, prikrauti: Ka užvãrė tų malkų, tai puodai išpūškėjo kaimat Jrb. Visą pašiūrę buvom užvarę malkom Gs.
ǁ daug uždėti; užpilti: [Molio] klodą užvãro, tada reikia laukt, kol apdžiūsta Kp. Išskleis, užvarýs naujo žvyro [ant kelio] Grd. Trąšų užvãrė, buvo derlius kad mačija Vn. Riebulių storai ažvarai̇̃, apitepi, i gerai Trgn.
| Su dažyviums užvãrė (apipylė, sutepė) baisiausiejai (baisiausiai) Krš.
| Dūmų užvariáu (daug prileidau), reik duris atidaryt Šmk.
ǁ įdėti, įberti (į maistą ar gėrimą): Užvarysu (raugdamas) alų geruoju sukru, ir šulai plyšinės Šts.
ǁ dedant, kraunant, pilant padaryti ką didelį, aukštą: Tai užvãrė vežimą, kad nė ketvertas arklių nepavežtų Plk. O tas vežimas užvarýtas visas aukštas, baisinis Slv. Užpylęs ten žemės, tą kalną dar aukščiaus užvarė RD207.
| Ligi vakaro ir užvarýsim (sumūrysim) kaminą ligi stogo Ds.
| Vyrai tuos ūsus užvarýdavo (užraitydavo) į viršų Smln.
ǁ refl. iškilti, atsirasti: Tokie gumbai užsivaro ant rankos N.
ǁ NdŽ prk. padidinti, pakelti (mokesčius, kainas): Užvarýdavo mokesčius, nors pasiusk Pj. Par licitaciją kožnam daiktu[i] užvaro perpus Antš. Nepirkau, ale cienią užvariaũ Dglš.
| Užvaryti (daugiau priskaičiuoti), viršiaus užtraukti (skaitliuje) I.
10. tr. daug duoti, skirti: Užvãrė tiek daugybes vaistų, tik tik nenusiraitė Krš.
ǁ padaryti, kad atsirastų, užveisti: Birbilinė [musė] apspjaudo viską, kirminus užvaro Kin.
ǁ prk. lemti; užleisti: Ak! Tus vargus apverktinus jūs man este padarę ir bėdas tas raudotinas man ant galvos užvarę PG.
ǁ impers. prk. sukelti: Kur smiltynė, badą užvarys – iškais žemė Pš.
11. tr. imti energingai ką daryti: Muzikantai užvarė valsą rš.
ǁ refl. energingai ką padaryti: Užsivãro eidamas po kelias kartas drabužių, ką ten anam galia būti šalta Vvr.
12. tr., intr. užvalgyti, užkąsti: Užvarýk ir maunam Ps. Užvãrė tų lašinių gerai ir raitose Jrb.
13. intr. smarkiai suduoti, sušerti: Kad užvarysiu per nugarą, tai raudoną kirmėlę išvarysi LTR(Grk). Ka užvãrė par kuprą su bizūnu – dvilinkas parsirietė Vvr.
ǁ tr. užpulti: Nu a kitąnakt ar už dviejų ar trijų naktų vėl užvãrė [paukščius], tai atliko tiktai vienas kalakutas ir to višta Sb.
14. labai nuvarginti: Vasarą arklys ažvarýtas, daug darbo Klt. Arklys visai užvarýtas ant kojų Jrb. Vienas buvo pageresnis arklys, ažuvãrė ir tą Ob. Per dieną arė, varsto neužarė, šėmus jaučius užvarė LTR(Skm). Ot buitelė žmogaus – iš jaunų dienų vargų žuvarýtas Rod.
| refl.: Atejau nuo darbo baisiai ažsivãrius Ds. Pasilsėk, kam teip užsivarýt Ėr. Arklys buvo užsivaręs ir nuvirtęs į pagriovį J.Sav.
ǁ atimti sveikatą, jėgas: Jau tu, tėvai, baigi užvaryti šitą vaiką S.Zob. Jis tę man atrodo žmogus kap užvarýtas, suspaustas Vrn.
| refl.: Užsivãrė taip (susirgo), vos vos ištraukė (išgydė) da Rdn.
15. žodžiais nugalėti, perkalbėti, nuginčyti: Geras advokatas ir teisėją kartais užvãro Pkp. Užvarýs jei piršlį, i neįleis į trobą Užv. Jis mane pastatė kampan, užvãrė Drsk. Ak tu blusa!.. Ir užvarei mane! Žem. Juokėmės iš Petrikės, dėdele, – sakė Stasiukas, – kad ji ant kalbos tetušį užvarė Žem.
ǁ intr. piktai subarti, užrėkti: A gal taip užvarýti an vaiko? Vn. Su piktyba užvãrė [duktė vyrui] Sn.
16. užsispyrus ko siekti: Užsivãrė – eisiu mokyklon, i gana Vrn. Na, jei aš užsivarýsiu, tai ir padarysiu Nmn. Ko užsivãrė, tai ka ir būt Pv. O pati užsivãrė: – Pasakyk, ir gana! Vlk. Juozas užsivãrė apsiženyt ir apsiženino Alv. Kareivių gavęs muštis užsivarė Gmž.
^ Užsivarei̇̃ kap durnius an duonos Nč.
17. tr. NdŽ iš anksto paliepti atlikti kokį darbą: Seniūnas ažvãrė kelio taisyt Ds. Ažvãrė žmones miško sodintų JT288. Kap užvarai̇̃ kada, tai eina! Lp. Užvaráu gimines ravėti daržų Jdr. Žmonys nejo kryžių versti [Kryžių kalne], karūmenę užvãrė Krš. Užvãrė į dvarą dobilų pjaut Srv. Prievaizdas užvarė talką padėti jiems pervežti trobesius ir mantą V.Myk-Put. Užvarýk dukterį, tepaieškai! Vn. Užvarė austi drobę darbščias savo parapijonkas TS1899,2. Kožną nedėlios vakarą [tijūnas] turėdavo užvaryt ant panedėlio į baudžiavą DS168(Rs).
18. tr. atlikti kokį (ppr. sunkų) darbą: Naktimis atsikelsiam laiku (anksti), užvarýsiam (iškasim) tus ravus Sd. Kada varė didžiausią griovį, i žiotis užvãrė Šd. Platų valksmą žvejai užvaro (užmeta), laimikio ištraukia jie daug rš.
| refl. tr.: Ans dešimt pradalgių užsivãręs Krž.
ǁ suarti, užarti: Užvarei̇̃ tik vagą, kitą ir vėl gerk – baisiai troškina gert [nuo pupų], labai stiprus valgymas, sotus Slm. Kai pabaigsi arti, užvarýk arimo galą Žvr. Vagelę varė, antrą n’užvãrė JD865.
19. daug uždirbti, pelnyti: Turtus nori užvarýt su tais darbais Prn. Jeigu žmogus kruti, dirbi, mainikauji, tai ir šiais laikais šį tą dar užvarai̇̃! Snt. Vis tie patys barščiai, ar dirbi, ar nedirbi, nei nieko užvarai, nei ką! Apž1894,186(V.Piet). Malonu būtų tiek pinigų sykiu užvaryti TS1904,1. Ant pirktojo tavoro užvarė nemaž kapeikų Žem. Užvãro par dieną lig penkių rublių Grd.
^ Jeigu gerai užvarai, padeda ir aitvarai Šk. Piktumu meilės neužvarysi VoL353.
| refl. tr., intr. Q398, Lex68, N, NdŽ: Tura užsivãrę piningų, nedvesa badu Rdn. Pinigų turi ažsivãrę velnio skūrą Dglš. Abu diedukai buvom likę, tai užsivãrėm an pinigų Vdn. Tvirčiau gyvena, buvo užsivãrę Krš. Kap žusvãrė anas, ir javo prisipjovė, ir pirkelę pasistatė Pls. Buvau labai užsivãręs už bičių, kai turėjau Gdr.
ǁ išdirbti kokį laiką, tam tikrą normą: Kiekgi dienų jau turi užvãręs? Srv. Užvãro tų darbadienių daug, ale naudos mažai Jdr. Žmona prie runkelių sodinimo daug [darbadienių] užvarė J.Avyž.
| refl. tr.: Talkoms eis, užsivarýs dienų, išsikuls liuob be vargo – turės talkininkų Krš.
ǁ sukaupti atsargos: Mūs da senybos ažvarýta malkų Dglš. Ūkyje tik sunkiai dirbdamas ir labai viską žiūrėdamas gali šį tą ateičiai užvarýt Vdžg.
| refl. tr.: Užsivariáu pašaro gyvoliams visai žiemai Kv. Dabar jau ažsivariaũ kiek liekvarstų Dglš. Mes šiemet rugių užsivãrėm Ktk. Ot pasisodysim tabako, tai užsivarýsim ant kelių metų Kt. Taupė, užsivãrė ekonomijos, i tura kapeikos Krš. Jei linai nedera – drobių nežusvarýsi Rod.
20. tr. prk. atlikti ką greičiau, anksčiau: Dvi dienas, kurias jis buvo užvaręs važiuodamas iš Londono lig Bombėjaus, sugaišo J.Balč.
| refl. tr.: Nemožna poterių priekin ažsivarýt Dglš.
ǁ NdŽ atgauti, pasivyti (prarastą laiką): Sugaišinto laiko jau nebegalima buvo užvaryti J.Balč. Ar paspės užvaryti prarastą laiką? rš.
◊ velnių̃ užvarýti imti keikti: Užvaraũ velnių̃, da paklauso KzR.

Daugiau informacijos

parvarýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (50)

apdarýti

papanupjáuti

pjáuti

pripjáuti

supjáuti

iškir̃sti

užválgyti

pramùšti

įvarýti

parvarýti