Miegoti guldavome anksti – dažniausiai 21 val. jau būdavome lovoje, nebent kelio kompanionai pasitaikydavo smagūs ir įsisukdavo vyno butelaitis. Kelionės metu nakvojome piligrimų nakvynės namuose, vadinamuosiuose alberguose.

Beje, nakvynės taškai - tai vadinamosios albergės. Specialūs piligrimų nakvynės namai, į kuriuos būsi priimtas tik pateikęs įrodymą, jog esi piligrimas ir eini šv. Jokūbo keliu, tai yra parodęs savo piligrimo pasą. Čia, gavęs štampą, gauni nakvynę, dušą, ir jeigu pasiseka, turi virtuvę pasigaminti vakarienę. Nakvynės kaina nuo 17 iki 35 litų.

Tiesa, pernelyg daug nesiruošiau. Kelionės metu supratau, kad mums iš tiesų reikia labai mažai daiktų. O ir Šv. Jokūbo kelio infrastruktūra - labai išvystyta. Visada žinai, kad eidamas rasi maisto ir kur apsistoti. Dažniausiai nakvodavau nakvynės namuose, vadinamuosiuose savivaldybės alberguose, kuriuose gali apsistoti ir už šešis eurus.

Yra žmonių, kurie keliauja su šunimi, asiliuku. Yra keliaujančių šeimomis, mažučiais vaikais. Jie per dieną nueina mažiau, bet vakare taip pat apsigyvena vadinamosiose albergėse, vakaroja su visais piligrimais, dalijasi įspūdžiais ir anksti rytą, kad apgautų karštą saulę, vėl iškeliauja į tą patį kelią.

O Cebreirą paliekame dar visiškoje nakties tamsoje. Jau liepos 3-ioji, trečiadienis. Pasišviesdami keliais žibintuvėliais, kulniuojame kalnų takeliais per mišką, tikėdamiesi sparčiau įveikti 20 km iki Triacastella miestelio ir gauti vietas alberge.

Esu laisvai samdoma stilistė. Mano darbo amplitudė plati: dirbu su žmonėmis, kuriems padedu pasirinkti darbo aprangą, susipirkti vasaros ar kelionių kapsulę, išvalyti spintą nuo nereikalingų drabužių. Taip pat rengiu atlikėjus scenai.

Meksiko oro uoste atidarytas pirmas šalyje viešbutis, siūlantis apsistoti kapsulėse [antraštė]
Meksiko oro uoste reisų į pajūrio kurortus Tulume arba Žemutinėje Kalifornijoje priversti laukti keleiviai nuo šiol galės apsistoti kad ir iš pažiūros ankštose, bet ypač patogiose kapsulėse.
Tokie apartamentai už tikrai prieinamą kainą siūlomi ką tik čia atidarytame viešbutyje. Laukti skrydžio atskiroje kapsulėje, kurioje laisvai galima išsitiesti visu ūgiu, tikrai patogiau nei sėdinti oro uosto laukimo salės kėdėje.
Kapsulės yra maždaug 2 metrų ilgio, metro pločio ir metro aukščio. Jose apsistoti galima už 530 Meksikos pesų (maždaug 25 eurus). Pasak viešbučio administratoriaus, tokio tipo viešbučio idėja yra pasiskolinta iš Japonijos.

Turbūt pastebėjote, kad dauguma Prancūzijos stiliaus ikonų rengiasi daugiausiai neutraliomis spalvomis: žemės atspalviais, kreminiais tonais, tamsiai mėlyna ir, žinoma, juoda spalva. Ryškesnės spalvos jų įvaizdžiuose atsiranda kaip žaidimo elementas ar nedidelis akcentas. Suformuokite garderobo kapsulę, kuri susidarytų iš neutralių spalvų drabužių, tuomet beliks ją papildyti ryškesnėmis detalėmis.

Ar esate girdėję mintį, kad klasikiniai daiktai turėtų būti kiekvieno funkcionalaus, universalaus garderobo pagrindu? Aš girdėjau ne kartą ir savo žalios jaunystės metais maniau, kad tai grynų gryniausia nesąmonė. „Kiek galima siūlyt žmonėms vaikščiot su tais švarkais?“, – skaitydama stilistų rekomendacijas drabužių kapsules formuoti klasikinių daiktų pagrindų, prunkšdavau iš nuobodulio ir pasipiktinimo. Ir iš nežinojimo, kas yra tie klasikiniai daiktai.