leidi̇̀mas sm. (2), léidimas (1) Als, léidimos ind. refl. → leisti.
1. K davimas sutikimo kam nors ką daryti, kur vykti: Žiūrėk, kad be mano leidi̇̀mo nei kojos iš namų! Vb.
2. sutikimo raštas: Neturėjo leidimo šautuvui laikyti rš. Kitur galima gauti [geležies] tuo pačiu leidimù (karo metais) Ėr. Tas leidimas niekam negeliavo M.Valanč.
ǁ panaikinimas draudimo: Lygiai kaip ir kitais metais, taip ir šiemet išsižioję lauksime spaudos leidimo K.Būg.
3. refl. nepasipriešinimas, davimasis: Praėjus keletui dešimtų metų, naujoji žmonių karta taip pat juoksis iš mūsų už leidimos išnaudoti Žem.
4. psn. lėmimas: Dievo leidimas R151. Vieną tokią naktį, ar tai netyčia, ar gal Dievo leidimu, sumigo visi TŽIII333.
5. kergimas: Kumelės leidimo laikas yra nuo sausio pradžios lig gegužės pabaigos rš.
6. vidurių skystinimas, viduriavimas: Mėlenės užlaiko léidimą Krš.
7. tekinimas, bėginimas: Kraujo leidimas SD311.
8. dėjimas (kiaušinių be lukšto): Leidimas minkštkiaušių rš.
9. skleidimas, skardinimas, platinimas (kalbų, gandų…): Kalbų nešiojimas, paskelbų leidimas, liežuvavimas LL147.
10. teikimas (apyvartai): Padirbtų pinigų į apyvartą leidi̇̀mas NdŽ.
11. rūpinimasis rengimu ir spausdinimu, spausdinimas: Knygų leidimo komisija rš. Svarbią reikšmę lietuvių nacionalinei kultūrai turi didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ leidimas sp.
12. pateiktas apyvartai leidinys teksto ir apipavidalinimo atžvilgiu: Knyga turėjo baisų pasisekimą: leidimas ėjo po leidimo J.Balč. Šis [gramatikos] leidimas kiek skiriasi nuo pirmojo J.Jabl. Kituose leidimuose, jei teks leisti šitas rašinys ir toliau, turėsiu galbūt kai ką šituo atžvilgiu ir pakeisti J.Jabl.
13. Rm vienu kartu užleisti perėti viščiukai: Pirmo leidi̇̀mo buvo aštuoniolika viščiukų Pc.
14. pervarymas per mašiną: Jeigu pirmu leidimu ne visai lubinai iškuliami, reikia leisti antrą kartą J.Krišč.
15. kišimas, davimas (javų) į mašiną: Patikrinus ir patepus mašiną, reikia atidžiai apžiūrėti automatinį leidiklį ir leidimo stalą, kad ant jų neliktų įrankių arba kitų daiktų rš.
16. LL233 plukdymas.
17. davimas lėšų (mokslui eiti): Jį, žmogų, privarė ir tas mokslo leidimas: vieną leido, kitą leido, ir niekas neišėjo Jnšk.
18. laidojimas: Pasiutęs grabo parvežimas pryš pat léidimą Krš.
19. refl. sumanymas, pasiryžimas: O kita žvakė yra dūmos ir išminties ir intencijos, arba leidimos mūsų ant ko DP557. Toji akis … žymina … tikrumą intencijos, tai yra padūmojimo arba kur leidimos, su kuriuo visus gerus darbus gerus turime daryt DP560.
20. refl. įsitraukimas į kokį dalyką: Leidimasis tieson (į teismo procesą) SD392.
21. refl. NdŽ bėgimas.
22. refl. judėjimas žemyn: Heraklio leidi̇̀masis į pragarą NdŽ.
23. sėdimas (saulės): An saulės leidi̇̀mo parė[jo] Gs. Eina prieš saulės leidi̇̀mą žuvaut Klvr. Saulės leidimè maudės ir prigėrė Mlt.
| Vėjas pučia iš saulės leidi̇̀mo (iš vakarų) Lz.
| refl.: Saulė jau arti leidimosi Ps. Saulės léidimos, raudonà – būs vėjų Krš.
24. įšvirkštimas: Yr papratusi laidoma, vargu vaistų leidimas beišgydys Šts.
25. pustymas (dalgio), galandimas: Nuo leidi̇̀mo jau asla sudilo Lš.
◊ bal̃so leidi̇̀mas rėkavimas: Darbas taip sklandžiai – vienos rankos mosčiojimu ir balso leidimu – čia neina J.Jabl.
apleidi̇̀mas sm. (2) → apleisti.
1. neprižiūrėjimas, nesirūpinimas, užleidimas: Koks to vaiko apléidimas! Turbūt nė savo amželė[je] nepraustas Vvr.
2. refl. netvarkingumas, nešvarumas: Nešvarai ir apsileidimui ne vieta mūsų buityje! rš. Numūse apsileidims ir neviežlybums Jzm. Ar bereik didesnio apsileidimo, kad trobos nėkados neišsišluona?! Vvr.
3. refl. nestropumas, tingumas: Tarnybinis apsileidimas TTŽ. Ar ne apsileidi̇̀mas tave paliko antriem metam?! Dkš. Visi tikėjo, kad Vilius nebuvo išmokęs to, ko reikėjo, iš apsileidimo I.Simon.
ǁ nuolaidumas: Tavo apsileidimas, kad tu anam nedavei į ausį Vvr.
4. SD229 aplenkimas, praleidimas: Apleidime gero daikto VoK37. Už apleidimą velykinės (bažn. išpažinties Velykų laikotarpiu) net kapuose nėra vietos Blv.
5. palikimas vieno be pagalbos: Naktis … apleidimo ir atstojimo malonės tavos VoK53.
6. SD208 atsiskyrimas, pasišalinimas nuo ko: Išplaukėme dienoj sukakties aštuntų metų apleidimo tėvo ir motinos I. Čystatoje ir apleidimè moterų DP142.
7. refl. davimas paimti viršų: Iš priežasties širdies netvirtumo ir apsileidimo ydomis savo nejautam skausmų dūšės mūsų M.Valanč.
8. K, Š, Šts davimas apnikti, apipulti ką; užleidimas kuo.
| prk.: Kad jis strėnų neatkeltų už tokį apleidimą kalboms Brs.
9. refl. apsiželdinimas: Plaukais apsileidimas I.
10. davimas perėti: Kad būtų vištukai su kuodukais, tai reikia kiaušiniai prieš apleidimą paturėt kepurėj LTR(Vrn).
11. sukergimas: Kas iš to tavo apleidi̇̀mo, kad kumelė neprisiėmė Skr.
atleidi̇̀mas sm. (2) → atleisti.
1. K dovanojimas nusikaltusiam, nebaudimas: Tėvas persigandęs prašė sūnaus atleidimo Brt. Piešk smarkios audros siautimą, žydrę nesuterštą, skelbk meilumą, atleidimą, bet kartu ir kerštą J.Jan. Tie du karaliūnai, jo broliai, tuo puolė jam po kojų, melsdami atleidimo BsPIV20. Atleidimas kaltės SD215. Tose dienose … gauna atleidimą ir dovaną kaltybės A1885,82. Mes per jį griekų atleidimą … apturėtumbim Mž230. Tikiu griekų atleidimą MP132. Telinksminis nusidėjęsis, nes jį vadina atléidimop nuodėmių DP47.
| refl. R375, N.
ǁ bažn. nuodėmių išrišimas: Tas grieks teip yra strošnus, jog labai trudnai ir atleidimą tegal gauti P. Davė atleidi̇̀mą [per išpažintį] ir liepė ateit ant kalbos (pasikalbėti) Kp.
2. sumažinimas kietumo, norint padaryti patvaresnį (metalą): Atleidimu vadinamas kartotinis užgrūdintų dirbinių įkaitinimas ir vėlesnis jų ataušinimas rš. Terminis norago apdirbimas susideda iš dviejų operacijų: užgrūdinimo ir atleidimo rš.
3. atlydys, palaidinys: Buvo atleidims. Nuo kelių ir laukų sniegs nubėgo prš.
4. atskiedimas: Sampylinio pieno be atleidimo negal srėbti – rūgštybė baisi Ggr.
5. atpalaidavimas nuo įtempimo: Atleidimas kilpinio SD350.
| refl.: Širdies raumuo nenuvargsta todėl, kad jis ritmiškai dirba – taisyklingai kaitaliojasi susitraukimai ir atsileidimai rš.
6. davimas tekėti (pienui): Pieno atleidimas priklauso nuo karvės nervinio stovio rš.
7. refl. ėmimas lėčiau ką daryti: Dabar visas tekėlas be kokio atsileidimo vienokiu greitumu bėg Kel1881,9.
8. refl. apsileidimas: Iš atsileidimo ir tinginystės brš. Jie duodasi dar vis per tinginystę, atsileidimą, netikėjimą ir neviernybę atsilaikyti brš.
9. R384 paliovimas.
10. BŽ483 pašalinimas iš tarnybos: Darbuotojo atleidimas iš darbo turi turėti pateisinamą priežastį sp.
11. atsiuntimas: Tas taip retai teatleidi̇̀mas laiškų mane jau pykina Sb.
12. refl. mirimas: Sūnus nebuvęs per tėvo atsileidimą Ds. Sako, kad anas da prieš atsileidimą valgęs, šnekėjęs Ds.

×daleidi̇̀mas (hibr.) sm. (2) → daleisti.
1. SD45 davimas sutikimo: Liūtas prašė pono Dievo daleidimo pjauti žmogų LTI54(Bs). Uždraudė zokanykams be žinios ir daleidimo vyskupo rašyti į tretįjį zokaną motriškosios M.Valanč.
2. refl. SD43 nesukliudymas, neprieštaravimas, nusileidimas: Nes pradžio[je] ateita vos tikt mislia, ant galo dasileidimas M.Valanč.
3. lėmimas, skyrimas: O tas erelis iš Dievo daleidimo atgijo BsPIV13. Tokis jau Dievo daleidi̇̀mas Krok.
įleidi̇̀mas sm. (2) → įleisti.
1. SD403 davimas įeiti vidun, priėmimas: Aš tą pusę prižadėjau pirmam kareiviui už įleidimą BsPII30. Įleidimo mokestis, įleidžiamieji pinigai LL282.
| refl. prk.: Įsileidi̇̀mas kokios minties BŽ123.
2. įtekinimas: Eik ir tu gerk už įleidi̇̀mą [alaus iš statinės] Pc.
3. įšvirkštimas: Įleidimas vaistų po oda rš.
4. padavimas į mašiną: Galingumo panaudojimas proporcingas sekundiniam į kuliamosios būgną įleidimui rš.
5. refl. įsitraukimas į kokį veiksmą: Jo akys dėl smarkaus įsileidimo į kalbą vis dar tebebuvo išplėstos rš.
išleidi̇̀mas sm. (2) → išleisti.
1. išrengimas išvykti: Išaušo jau sekmadienis, skirtas Jonelio išleidimui rš.
2. davimas už vyro, į marčias: Oi dėkui, tai dėkui motynėlei … ir už išleidimą už bernelio JV894. Algirdo dukters Joanos išleidimas už karaliaus Kazimiero anūko Kazeko rš.
3. išlydėjimas: Kokio čia išleidi̇̀mo – aš ne viešnia Vb. Išleidimas esant meilė visų didžiausia Km.
4. SD422 laisvės suteikimas: Žiedavimas parodė, kad jos (kurapkos) ne visos pasiliko išleidimo vietoje rš.
| Ižleidimas iž tėvo valdžios SD214.
5. refl. išdykimas, pasileidimas: Vaikeliai, jūs per savo išsileidimą nė patys nenusimanot ką darą M.Valanč. Iš išsileidi̇̀mo gera Sg.
6. aplenkimas, praleidimas: Žodžio išleidimas LL32. Grypšta, arba apostrops, ženklina išleidimą balsinės raidės (literos) rš.
| Tu ir aš, visi be skirtumo ir išleidimo, turėsim nueiti prš.
7. refl. KII307 sutirpimas.
8. išbėginimas, ištekinimas: Išleidimo čiaupas rš. Čia būtų nežmoniškas balius (mušimas) už alaus išleidi̇̀mą Pc.
ǁ davimas išbyrėti: Dėžės dugnas yra žolinis sietas su pailgomis skylutėmis, palenktas į mašinos vidų ir užsibaigiąs išleidimo dėže sėmenims išleisti į elevatorių rš.
9. anga kam išbėgti: Uždarytos teipag buvo versmės prapulties ir išleidimai vandenių dangaus Ch1Moz8,2.
10. darymas, gaminimas (ko skysto): Kad kuo daugiausia atidėti [bulvių] ant išleidimo arielkos I.
11. išdavimas į aplinką: Akėtumas lapų medinių tura privalumą ne vien išleidimo drėgmės, bet ir įsiurbimo jos S.Dauk.
12. davimas išeiti, pasišalinti iš vidaus: Oro išleidimo ventilis uždaromas, ir autoklave didinamas slėgimas rš. Kartais, esant žymiam širdies pasistūmėjimui, reikia imtis pleuros punkcijos ir dalies oro išleidimo rš.
13. išauginimas, išskleidimas: Laukia anų (rūtelių) išaugimo ir žiedelių išleidimo (d.) Pn. Nei žaliavimo rykštės pažeidė žiedo išleidimas DP398.
14. parengimas ir išspausdinimas: Prie šios knygos išleidimo yra prisidėję aukštųjų mokyklų dėstytojai rš.
15. sudarymas ir paskelbimas: Įstatymų išleidimas rš.
16. pateiktas apyvartai leidinys teksto ir apipavidalinimo atžvilgiu; žr. leidimas 13: Pirmasis išleidimas išpardavinėtas prš. Tai antrasis išleidi̇̀mas (išdrukavojimas) giedamųjų knygų KI137.
17. pateikimas apyvartai, pagaminimas: Praėjusiais metais šalies pramonė sėkmingai įvykdė ir viršijo bendrosios produkcijos išleidimo planą sp. Kartu su gamybos priemonių gamyba metai po metų auga liaudies vartojamų prekių išleidimas rš.
18. išeikvojimas, išmokėjimas: Išleidimas pinigų R43. Pas burtinykes eiti tik pinigų išleidimas Skm. Gimimas ar mirimas – vis pinigų išleidimas KrvP(Zr).
| refl.: Kam čia piršlių reikia – tik išsileidi̇̀mas Pl.
nuleidi̇̀mas sm. (2) → nuleisti.
1. nulenkimas: Jau vien iš uodegos nuleidimo galima spėlioti, kad šuo nesveikas rš.
2. padarymas, kad nuslinktų žemyn: Dažnai Antanas vienas arba su draugais ateidavo pavakary į Karo muziejaus sodelį, į vėliavos nuleidimo iškilmes rš.
| refl.: Kepenų nusileidimas rš.
ǁ davimas kam iš aukštai priartėti prie žemės: Kosminių laivų nuleidimo ir nutupdymo sistemos dirbo sklandžiai ir darniai sp.
| refl.: Perlėkimas be nusileidimo rš.
3. refl. R nusėdimas: Nuo saulės tekėjimo lig nusiléidimo prūnijo Krš. Dirbdavo iki saulės nusileidimo Gl. Šviesulio nusileidi̇̀mas BŽ171.
| Ateis daug nuog užtekėjimo saulės ir nuog nusileidimo (iš vakarų) Ch1Mt8,11.
4. prilaikant davimas nuslinkti žemyn, gilyn: Nuleidimas žemyn SD350.
| refl.: Nusileidimas į jūrų gelmes jau nebėra nedaugelio drąsuolių dalia sp.
5. pažeminimas (balso): Tono nuleidimas dviem pustoniam EncIII193.
6. sumažinimas akių skaičiaus neriant: Po pirmos nuleistų akių eilės keturios eilės mezgamos be nuleidimo rš.
ǁ susiaurinimas mažinant akių skaičių (neriant): Trečias kumštinės pirštinės nuleidimo būdas – akys nuleidžiamos pirštinės šonuose rš.
7. nuožulnumas: Nuo peties nuleidimo linijos ant šoninės linijos nuleisti žemyn 1/3 krūtinės apimties (kirpimo brėžinyje) sp.
| refl.: Kranto iškilimai ir nusileidimai rš. Status aštuonių sieksnių nusileidimas, ir štai krantas rš.
8. refl. nuėjimas, nuvažiavimas, nučiuožimas į pakalnę: Nusileidimas nuo kalno prie ežero taip status, ir kelias taip siauras, kad neįpratusiam sukasi galva A.Vien. Labiausiai buvo mėgstami nusileidimai nuo kalnelių ir šlaitų rogutėmis rš.
9. nepaisymas, praleidimas, nepadarymas ko: Ką tiektai čia dūmojimu, žodžiu, darbu, nuleidimù pražengiame DP10.
10. refl. atsisakymas savo nuomonės, nuolaida: Nusileidi̇̀mas gadynės dvasiai BŽ589. Nusileidimo nei iš vienos, nei iš kitos pusės nebuvo galima laukti V.Mont.
11. sumažinimas (kainos): Kainos nuleidimas, nuėmimas BŽ501.
12. refl. pasikliovimas, atsidavimas: Su didžiu paklusnumu ir nusileidimù ant valios… DP152.
13. pašalo išvarymas, sniego nutirpdymas: Prieš kelio nuleidi̇̀mą dar reikia malkų parsivežti Ėr. Nuo sniego nuleidimo nelijo ir nelijo Skr.
14. R7 nutekinimas, nubėginimas: Gerdavo iš pirmojo indo, pritekinto iš pilnos bačkos, ką ir vadino nuleidimas IM1864,8. Jos (Ragutėnos) šventės apeiga vadinusis nuleidimas [alaus statinės] Ragutėnos garbei LTII113. Viduramžiais senatviniams negalavimams pašalinti dažnai būdavo praktikuojamas kraujo nuleidimas sp.
| Kai yra serozinio skysčio, t. y. seropneumotorakso atveju, būtini pakartotiniai eksudato nuleidimai (nutraukimai) rš.
15. rš nusausinimas grioviu ar drenažu.
16. nusausintas plotas: Vandenį nuleido, tai nuleidimo gavom po porą dešimtinių pievos Rš.
paleidi̇̀mas sm. (2) → paleisti.
1. suteikimas laisvės: Jis ir pats nežino, ar išeis ant paleidi̇̀mo (ar jį paleis) Skr.
2. išsiskirstymas (susirinkusių kur nors): Pats žmonių paléidimas Šts. Par patį svieto paléidimą pradėjo šaukti: dega! dega! Brs.
^ Dvylekta – pats velnių paleidi̇̀mas (velniai pasklindą po laukus) Krš.
3. panaikinimas, uždarymas: Karinių ir pusiau karinių organizacijų paleidimas sp.
4. DP276 išdykimas, išpaikimas, ištvirkimas: Raupai kūno ženklina bjaurybes, apsirijimus, girtybes ir kitus jo paleidimus SPI252.
| refl. SD357: Pasileidi̇̀mas jų tų vaikų!.. Negali nė pro kiemą praeiti Jnšk. Šėlti, draskyties tatai y[ra] žmogaus pasileidimas, ir daugiau nėkas Vvr. Pasiléidimas vienas, ka tokia didelė į lovą męža Krš.
5. refl. R263 nesirūpinimas, apsileidimas, tingėjimas.
6. davimas sutikimo kam ką daryti: Be gydytojo paleidi̇̀mo negali nė vienos dienos nukavėt (praleisti) RdN.
7. SD276 atpalaidavimas: Su paleidimu ryšio nereik didžiai skubinties S.Dauk.
8. pašalo varymas, atšilimas; palaidinys: Par tą patį baisiausį paleidi̇̀mą reikėjo važiuoti Vkš. Pats paleidimas, kad sniegas leidžiasi pavasarį J. Pačiam paleidimè ažvarė mokyklai malkų vežt Ds. Par pačius paleidimùs žmogus numirė Užv. Teko važiuoti pačiu paleidimù Slnt. Naktį eiti tokiais paleidi̇̀mais aš bijau Šts. Pavasaris, upių paleidi̇̀mas – vanduo tik kriokščia šniokščia Prng. Pačiu vandens paleidimù reikėjo anam į teismą važiuoti Brs.
9. viduriavimas: Sergąs trichinomis nenori valgyti, gauna vidurių paleidimą rš. Grikinė košė su vašku – nuo pilvo paleidimo Klt.
10. paskleidimas (dažų): Raištis netura paleidimo – gal virinti (dažai nepasileidžia) Šts.
11. M palydėjimas.
12. davimas veikti mechanizmui: Fabriko paleidimas į darbą rš. Paleidimo pamina turi būti aptverta arba turėti kitokį apsauginį įrengimą rš.
13. (su bendratimi) smarkus ko darymas: Toks paleidimas buvo šaudyti – lygu su spragilais Šts.
14. refl. nusileidimas, nusėdimas: Po saulės pasleidi̇̀mui raganos ulioja Krd.
15. nuo veleno atvyniotas austi apmatų kiekis: Vieną paléidimą išaudžiau Krkl.
16. prie vieno staklių šono pritaisytas ramstelis, kuriuo paleidžiamas suktis ir sulaikomas velenas: Pririšk prie paleidi̇̀mo virvelę – pasiekti negaliu Gl.
parleidi̇̀mas sm. (2) → parleisti; liepimas išsiskirstyti, atleidimas iš eitų pareigų: Saimo parleidi̇̀mas, atdėkavojimas KII5.
pérleidimas sm. (1) → perleisti.
1. perdavimas kitam naudotis: Įstatymas reikalauja, kad nekilnojamo turto perleidimas būtų daromas tam tikrais aktais, rašomais pas notarą rš.
2. refl. ne laiku gimdymas, savaiminis abortas: Porą savaičių pasirgusi po persileidimo, Olė grįžo prie savo triūso LzP. Trečio[je] dieno[je] po parsileidimo susirgo, o ketvirto[je] jau ir ant lentos Brs.
3. SD183,KII378 davimas sutikimo.
4. SPI115, B, R170 lėmimas, skyrimas: Kad tai Dievo valia, Dievo toks buvo perleidimas, – sako savo širdyje Kuprius, – to nė vienas Šimonių nenorėjo pažinti I.Simon. Jo perleidimai mūsų protui per aukšti yra Ns1844,4. Juk tai yra sopulingas parleidimas, kad tokia gėda ant namų mūsų krito I.
5. baudimas, bausmė: Baisingu parleidimu pražudė Dievas piktos širdies karalių I. Parleidimas Dievo su toms musimis yra Gršl.
6. LL186 perlaida, čekis.
praleidi̇̀mas sm. (2) → praleisti.
1. padarymas pertrūkio: Tabelninkė jau seniai nebuvo užregistravusi darbo praleidimų rš.
| Toks praleidimas (neįtraukimas faktų) daro didelę spragą chronologijoje Blv.
2. Sut atleidimas, dovanojimas.
3. bažn. išrišimas: Kurių atleisite nuodėmes (norint per krikštą, norint per pakūtą, norint per praleidimą), yra jiemus atleistos DP203.
prileidi̇̀mas sm. (2) → prileisti.
1. SD184 davimas prieiti, prisiartinti.
2. refl. nusileidimas: Iš gero prisiléidimo atiduosu tau pigiau tą paršelį Šts.
3. TTŽ, BŽ123 manymas, teigimas: Hipotezė yra prileidimas tam tikro aiškinimo, kurį stengiamasi įrodyti FT.
4. Blv sukergimas.
5. refl. prisiartinimas: Prisileidimas (priėjimas) prie krašto KII4.
6. lėmimas, bausmė (?): Dievo prileidimo neišvengsi KrvP(Ds).
suleidi̇̀mas sm. (2) → suleisti.
1. SD2,55 glaudus prišliejimas, sujungimas: Dviejų detalių sujungimas vadinamas suleidimu rš. Koks čia [lentų] suleidi̇̀mas, kad plyšiai žymu! Rm. Po langu matosi sniegas – gal yra koks nesuleidi̇̀mas Ut.
2. sukandimas (dantų): Kiekvienas jo dantų suleidimas atima vienai žiurkei gyvybę J.Jabl.
3. papustymas: Vienu suleidimu, gerai dalgei esant, gali visą valandą šienaut Lš.
4. KII307 sutirpdymas.
5. KII305 atidėjimas, neatlikimas.
6. įleidimas, suvarymas vidun: Apie suleidimą spiečių Rdž.
užleidi̇̀mas sm. (2) → užleisti.
1. davimas vietos eilėje pirma savęs: Tik neprasidėkit su užleidi̇̀mais, paliks ir vakaras, kol sulauksma Vb.
2. davimas perėti: Septintą ar aštuntą dieną po vištos užleidimo kiaušinius reikia vėl peržiūrėti rš. Kas iš to tavo užleidi̇̀mo vištos, kad ji neperi! Skr.
3. nustojimas melžti prieš apsiveršiuojant: Prieš užleidimą neramios ir su trumpais bei plonais speniais karvės melžiamos rankomis rš. Staigus užleidi̇̀mas karvėms negerai Kair. Margė ir be užleidimo užtrūks Pc.
4. uždėjimas viršaus (ilgio, pločio, svorio): Metalo sluoksnis, kuris numatytas nupjauti detalę apdirbant, vadinamas užleidimu apdirbimui rš. Tas užleidimas dažnai išneša pusę colio ant ilgio, čvertį colio ant pločio A1884,168.
5. refl. nusėdimas, nusileidimas (saulės): Ažusileidimas saulės SD426. Be saulės ažsileidi̇̀mo namo negi ginsi galvijų Trgn. Atlik su mums, nes jau eit vakarop ir pagrįžo diena užsileidimop Ev.
| Daug ateis nuog užtekėjimo ir užsileidimo (iš vakarų) BPI185.
6. nesirūpinimas, užmetimas: Per visus trejus metus nepastebime jokio apsileidimo, kokio nors mokslo dalyko užleidimo rš.
7. refl. SD437 pasiryžimas, sumanymas.
8. lėmimas: Ir kad mus kas sutinka, tai žinom mes, kad tai visagalinčio užleidims yra brš.
9. Rmš užlos.