Rasti išteklių įrašai (85)
paval̃koti
1. žr. 1 valkioti 1: Padėk, neval̃kok [žaislo], – sutraukysi, ir bus po gražumų Slm.
^ Val̃ko[ja] kaip katė pūslę DūnŽ.
2. žr. 1 valkioti 6: Kitą kartą jug tokias motriškas par kiemus val̃kojo nu kits kito – nėkas neužjautė Ms.
3. žr. 1 valkioti 7: Visur tą švarką val̃koji Trk.
4. žr. 1 valkioti 9 (refl.): Kur val̃kojais tiek ilgai? Lnkv. Jis teip ir válkojas be darbo RdN. Naktimis nėkas liūb neval̃kosias – tik po talkų Jdr. Tingia dirbt, vis val̃kojas po namus, palei uogas vaikščioja Slm. Val̃kojos kelias naktis Šts. Darbo laikas, o jūs válkojatės Brž. Val̃koties, liuožti labiáu tinka tokims vaikesams Krš.
| Dujen val̃kojosi vilkai vasarą Ėr.
5. refl. žr. 1 valkioti 10 (refl.): Nereikia val̃kotis po šlapius dobilus – ir nesušlapsi Slm. Nėko nebdirbu, tik po trobą val̃kojuos Krš. Nepratusi be kelnių val̃koties – ka nesusirgtum Ms. Išsinėręs (pusnuogis) taip i val̃kojas Krš. Led val̃kojas, sirginėja J.Jabl(Pšl). Toki čia ta liga – jug negulu, val̃kojuos Trk.
| Katinas válkojas apie duris Ps.
ǁ Grybių negi pripilta – toli val̃kotis reikia Pnd. Val̃kokis val̃kokis po girią – i nieko nėr Lnkv.
^ Valkojas kaip šuo peršautas Pšl.
ǁ Par Kalėdas, pirmąją dieną ne pas kaimynus val̃koties KlvrŽ. Tokie čia valkatos, ko čia milicija val̃kosias tvarkyti Krš.
◊ su liežùviais val̃koti apkalbinėti: Val̃kojo su liežùviais, skųsti ėmė Krš.
úodegą val̃koti stengtis įtikti, įsiteikti: Ji val̃koja úodegą kaip lapė Skrb.
antsival̃koti (ž.) tr. valkiojantis įsitaisyti, įgauti: Mergėms visai neleis eiti – ko, vaiką dar antsival̃kosi! Jdr.
apval̃koti žr. 1 apvalkioti 1: Apval̃kotą dviratį begavau pirkti Šts.
| refl. prk.: Sena atrodo vagul to vyro, apsival̃kojusi Trk.
išval̃koti
1. žr. 1 išvalkioti 4: Viską išval̃kos, išvogs – nėko gero čia nebūs Rdn. Veizėk [viščiukus], neleisk katinuo išval̃koti Rdn.
2. refl. žr. 1 išvalkioti 11 (refl.): Buvau stipra – visur išsival̃kojau, apsipirkau Krš.
nuval̃koti
1. žr. 1 nuvalkioti 4: Nė[ra] teip jau dar nuval̃kotas [paltas] Trk.
| prk.: Atveža nuval̃kotą kiną, kur mieste dešium metų rodžia – ir eilė Slm.
2. refl. menk. šiaip taip, pamažu valkiojantis nusibaigti: Sena, taip i nusival̃kosu Krš.
paval̃koti
1. refl. žr. 1 pavalkioti 9 (refl.): Senas ko benori: pasival̃kojys, neguli i Dievuo giesmę giedok Jdr. Aštuoniasdešimt penkių metų, o pasival̃ko[ja] Krš.
2. tr., intr. pavedžioti, pabraukyti: [Burtininkė] paval̃koja pirštu – ir sveikas Kpr.
prasival̃koti žr. 1 pravalkioti 6 (refl.): Kai dirba, tai ir Petras padirba, ale teip tai dažnai prasival̃koja su vaiku Slm.
susival̃koti žr. 1 suvalkioti 1 (refl.): Žmogų dar samdysiu tus budinkus suardyti, i susival̃kojau Sd.
Lietuvių kalbos žodynas
ūsai
nórs ūsùs atsitąsýk apie labai skanų valgį: Tai, boba, panaravijai gardaus valago, nors ūsus atsitąsyk valgydamas. Prng.
ū̃sai dùlka apie smarkiai knarkiantį: Ot gerai parpia senis, net ūsai dulka. Grš.
ūsùs gáudydamas patenkintas (važiuoja): Užkūrei mašiną ir brauk tolyn ūsus gaudydamas. Blv.
ūsùs išpū̃sti parodyti nepasitenkinimą: Kai sūnus užsiminė apie alų, tėvas tik išpūtė ūsus. Gs.
ūsùs kramtýti piktintis, pykti: Kas čia bus: tik kramto ūsus tėvas. Grž.
ūsùs krim̃sti būti susirūpinusiam, sielvartauti: Tylėjo ir senas Mykis, tik ūsus savo krimto, žilą galvą žemyn nulenkęs. Krėv.
ūsùs mer̃kti girtuokliauti, gerti: Merkdamas ūsus degtinėn, gerai negyvensi. Prl.
ūsùs nusvìlti nukentėti: Jis gali čia nusvilti ūsus, jei nesilaikys pritinkančio jam atstumo. rš. Nepulk per staigiai, ūsus nusvilsi. LTR.
ūsùs papū̃sti kiek didžiuotis: Pro šalį praėjo ūselius papūtęs. Blnk. Eina pro šalį ūsus papūtęs. Šl.
ūsùs pastatýti pasidaryti išdidžiam: Svirplys pamatė, ūsus pastatė, vaitą špygom išbadė. Ant.
ūsùs pustýti gražintis, norint patikti, įsiteikti: Antanėlis mūsų, nepustykie ūsų, tu negausi, tu negausi Domicelės mūsų. Prng.
ūsùs raitýti
1.būti patenkintam, džiaugtis: Ir suprato Mykis, ko nori sūnus, ir klausydamas tik ūsus raitė... Ir jam tiko skaistūs Meilužės veideliai. Krėv.
2.didžiuotis: Ūsus raito, pučiasi, kaip ant altoriaus užkeltas. Mrj.
ūsùs riẽsti didžiuotis: Čia piršais, čia vėlek ūsus rieti. Marc.
į ūsùs nežymiai (šypsoti): Kai kas iš senųjų meistrų, šypsodamiesi į ūsus, pajuokdavo jį. rš.
į ūsùs įsikálti subręsti, suaugti: Vakarais pagalvojus, kad Justinui, į ūsus įsikalusiam, gali tekti didesnė ūkio dalis, rytą jo visai neapkęsdavo. Marc.
ne į ūsùs nepatinka: Jai ne ūsuosna, kad bobute vadinat, ana dar jauna statos. Vdšk.
per ū̃sais pū̃kšti labai pykti: Kai pasakiau, tai tik pūkščia per ūsais. Prng.
per ūsùs pū̃sti puikuotis, didžiuotis: Tik pučia per ūsus – baisus ponas!. Klt.
per ūsùs pū̃sk nieko nepakeisi, reikia susitaikyti su esama padėtimi: Pavogė kumelę, pūsk per ūsus. Varn.
po ū̃sais subrendęs, nejaunas: Jis buvo jau gerokai po ūsais, o dar žmonos neišsirinkęs. Kp.
su ū̃sais suaugęs: Vyras pilnam prote – su ūsais. Rz.
tarp ū̃sų pérkošti pragerti: Kitas visą ūkį tarp ūsų prakošęs. rš.
Frazeologijos žodynas
prigãdyti
1. tr. taikyti: Suki̇̀ršusius, barančius gãdyk J. Buvau pradėjęs gãdyti, bet niekas neišė̃[jo] Gs.
| refl.: Gãdykis, nepyk teip ilgai su gimine Ėr. Gãdykis su juomi, nesibark J.
2. intr. žiūrėti, tikrinti: Kai akėsi, gadyk, kad gerai išsiakėtų Dgl. Teip gãdija gerai padaryt, kad būtų kaip pabričnas Ds.
3. tr. kliudyti: Kad būtų lietęs (sudavęs), būtų ir gadijęs Tršk.
4. refl. tikti, derėti: Žmogų per skaudžiai užgautie žodžiu nesigadija žmogui Tat.
5. refl. atsitikti, tekti, pasitaikyti: Man gãdyjos keliauti K. Kartą gãdyjos su zelnierių pulkais per tą girią joti Jrk82. Bene gadysis su juom vienu kur susieiti BsPI65.
6. refl. būti gimine: Kaip jam gãdijuos – dėdė ar senelis? Jnšk. Tu gadijys man brolis Yl. Jis man gadijas tetėnas R. Senis man gãdijas dėdė, tau tetulėnas J.
7. tr. duoti, skolinti: Gãdyti pagãdyk jam kirvį J.
8. tr. gerintis, įsiteikti, papirkti: Aš gãdiju su arielka savo kaimyną bijomą ir mylimą J.
2 ×antgãdyti tr. prikibti, apsėsti: Ar giltinė antgãdijo, t. y. apsėdo, kad dūksta J.
2 ×apgãdyti tr. nutildyti, nuraminti: Tas kupčius apgadijo tą sūdžią, turėjo jam duoti 300 rublių BsPIV231.
2 ×atgãdyti
1. tr. atiduoti tai, kas atiduotina: Atgadyk, kas ką nori, t. y. ataduok, kas buvo užtraukta J. Lašinius ji nebeatgãdijo, tie pasiliko suvalgyti Sch201.
2. refl. atsitikti, pasitaikyti: Jam atsigãdijo gera karvė pirkt Žg.
2 ×įgãdyti intr. įtaikyti; įtikti: Tu geriau įgãdiji dainuoti Grg.
| Aš jau tau neįgãdysiu padavusi Brs.
2 ×išgãdyti
1. tr. paskolinti (mandagiai kalbant); duoti: Išgãdyk man šieno! J. Išgãdykit man dalgės, eisiu šėko pasišienaut Ign. Ar neišgãdytum man šiandiej arklio paarėt? Slm.
2. refl. tikti, praversti; būti tinkamam: Ir poilsis išsigãdijo po tuo ąžuolu BM91.
| Kai pančių pritrūksim, išsigãdys visokios pakulos Klov.
2 ×nugãdyti
1. intr. nutaikyti: Šaunant ranka drebėjo, ir nenugãdijau Jž.
2. tr. papirkti: Pons nugãdijo sūdą, t. y. papirko J.
2 ×pagãdyti
1. intr., tr. pataikyti, įtikti: Močia vaikam vis pagãdija valgyt Ds. Mažajam vis pagãdiju geresnį kąsnelį Slm.
2. refl. pasitaikyti, atsitikti: Pasigãdijo gera dalgė nusipirkt Brž. Dažnai pasigadydavo nušaut kiškį Žb.
3. tr. pataupyti: Pagãdyk sausas malkas žiemai Mrk.
4. tr. paskolinti: Ans pagãdija jam kirvį, pinigų J.
5. intr. prisitaikyti: Avinas pagãdijęs sprauniai pylė kakta vilkui galvon BM47.
6. tr. sutaikyti, padaryti santaiką: Jis pagãdija besibarančius J. Jonas, pagadijęs tuos velnius, gavo nuo jų divaną BM196.
| refl.: Dėl mušystės (muštynių) jug galėjo pasigãdyti Šts.
2 ×prigãdyti intr. pritaikyti: Paims … knygą, prigãdijęs iš ažupakalio, kad žnekteri [per galvą] BM39.
| refl.: Niekaip negali prisigãdyt laiško parašyt Ds. Reikia prisigãdyti, kad ir aš būčiau tarp anų reikalingas J.
2 ×sugãdyti
1. tr. sutaikyti, padaryti santaiką: Būtų susimušę, bet aš anus sugãdijau Akm.
| refl.: Susipyks ir susigãdys Gs.
2. refl. susitarti, sutikti, susikalbėti: Nu gerai, ir susigadijo ant to BsPII6.
3. refl. būti reikalingam: Dabar jau ir pirštinės susigãdija Up. Tas sūdas (indas) susigadys tau pačiam J. Nemušk manęs, aš tau kumet nors susigadysu (ps.) Tl. Tokie daiktai tau gal didei susigadyt K.Donel.
2 ×užgãdyti tr. atlyginti (už skriaudą, nuostolį): Siūlė tūkstantį užgãdyti Sml.
Lietuvių kalbos žodynas
sugãdyti
1. tr. taikyti: Suki̇̀ršusius, barančius gãdyk J. Buvau pradėjęs gãdyti, bet niekas neišė̃[jo] Gs.
| refl.: Gãdykis, nepyk teip ilgai su gimine Ėr. Gãdykis su juomi, nesibark J.
2. intr. žiūrėti, tikrinti: Kai akėsi, gadyk, kad gerai išsiakėtų Dgl. Teip gãdija gerai padaryt, kad būtų kaip pabričnas Ds.
3. tr. kliudyti: Kad būtų lietęs (sudavęs), būtų ir gadijęs Tršk.
4. refl. tikti, derėti: Žmogų per skaudžiai užgautie žodžiu nesigadija žmogui Tat.
5. refl. atsitikti, tekti, pasitaikyti: Man gãdyjos keliauti K. Kartą gãdyjos su zelnierių pulkais per tą girią joti Jrk82. Bene gadysis su juom vienu kur susieiti BsPI65.
6. refl. būti gimine: Kaip jam gãdijuos – dėdė ar senelis? Jnšk. Tu gadijys man brolis Yl. Jis man gadijas tetėnas R. Senis man gãdijas dėdė, tau tetulėnas J.
7. tr. duoti, skolinti: Gãdyti pagãdyk jam kirvį J.
8. tr. gerintis, įsiteikti, papirkti: Aš gãdiju su arielka savo kaimyną bijomą ir mylimą J.
2 ×antgãdyti tr. prikibti, apsėsti: Ar giltinė antgãdijo, t. y. apsėdo, kad dūksta J.
2 ×apgãdyti tr. nutildyti, nuraminti: Tas kupčius apgadijo tą sūdžią, turėjo jam duoti 300 rublių BsPIV231.
2 ×atgãdyti
1. tr. atiduoti tai, kas atiduotina: Atgadyk, kas ką nori, t. y. ataduok, kas buvo užtraukta J. Lašinius ji nebeatgãdijo, tie pasiliko suvalgyti Sch201.
2. refl. atsitikti, pasitaikyti: Jam atsigãdijo gera karvė pirkt Žg.
2 ×įgãdyti intr. įtaikyti; įtikti: Tu geriau įgãdiji dainuoti Grg.
| Aš jau tau neįgãdysiu padavusi Brs.
2 ×išgãdyti
1. tr. paskolinti (mandagiai kalbant); duoti: Išgãdyk man šieno! J. Išgãdykit man dalgės, eisiu šėko pasišienaut Ign. Ar neišgãdytum man šiandiej arklio paarėt? Slm.
2. refl. tikti, praversti; būti tinkamam: Ir poilsis išsigãdijo po tuo ąžuolu BM91.
| Kai pančių pritrūksim, išsigãdys visokios pakulos Klov.
2 ×nugãdyti
1. intr. nutaikyti: Šaunant ranka drebėjo, ir nenugãdijau Jž.
2. tr. papirkti: Pons nugãdijo sūdą, t. y. papirko J.
2 ×pagãdyti
1. intr., tr. pataikyti, įtikti: Močia vaikam vis pagãdija valgyt Ds. Mažajam vis pagãdiju geresnį kąsnelį Slm.
2. refl. pasitaikyti, atsitikti: Pasigãdijo gera dalgė nusipirkt Brž. Dažnai pasigadydavo nušaut kiškį Žb.
3. tr. pataupyti: Pagãdyk sausas malkas žiemai Mrk.
4. tr. paskolinti: Ans pagãdija jam kirvį, pinigų J.
5. intr. prisitaikyti: Avinas pagãdijęs sprauniai pylė kakta vilkui galvon BM47.
6. tr. sutaikyti, padaryti santaiką: Jis pagãdija besibarančius J. Jonas, pagadijęs tuos velnius, gavo nuo jų divaną BM196.
| refl.: Dėl mušystės (muštynių) jug galėjo pasigãdyti Šts.
2 ×prigãdyti intr. pritaikyti: Paims … knygą, prigãdijęs iš ažupakalio, kad žnekteri [per galvą] BM39.
| refl.: Niekaip negali prisigãdyt laiško parašyt Ds. Reikia prisigãdyti, kad ir aš būčiau tarp anų reikalingas J.
2 ×sugãdyti
1. tr. sutaikyti, padaryti santaiką: Būtų susimušę, bet aš anus sugãdijau Akm.
| refl.: Susipyks ir susigãdys Gs.
2. refl. susitarti, sutikti, susikalbėti: Nu gerai, ir susigadijo ant to BsPII6.
3. refl. būti reikalingam: Dabar jau ir pirštinės susigãdija Up. Tas sūdas (indas) susigadys tau pačiam J. Nemušk manęs, aš tau kumet nors susigadysu (ps.) Tl. Tokie daiktai tau gal didei susigadyt K.Donel.
2 ×užgãdyti tr. atlyginti (už skriaudą, nuostolį): Siūlė tūkstantį užgãdyti Sml.
Lietuvių kalbos žodynas
išpardavinė́ti
1. iter. dem. duoti 1: Ir pinigų davinėjo, bet tas nieko neėmė BM207. Silkių davinė́j[o] ėst Zt.
| refl.: Davinė́tis kits kitam K.
ǁ šerti: Reik eit paršiukam davinė́t Zt.
ǁ sakymu pateikti: Visokių patarimų žmogui davinėjo Pt. Viršininkas davinėjo įsakymus rš. Davinėjo kareiviams komandą rš.
2. iter. dem. duoti 4: Jam tada už arklį šimtą litų davinėjo Ėr.
apdavinė́ti iter. dem. apduoti 3: Apdavinė́ja [žmones] prieš valdžią Lp.
atidavinė́ti tr.
1. K, Gs iter. dem. atiduoti 3: Atidavinė́k po truputį skolą J.
2. išnuomoti: Anas iš pusės atadavinė́ja Ad.
3. siūlyti, sutikti parduoti: Pirma už tris šimtus man atidavinė́jo Pc.
4. ruoštis išleisti už vyro: Aš girdėjau, kad anas dukterį atidavinė́ja Str.
5. pareikšti: Liaupsę atadavinėjo DP522.
įdavinė́ti
1. iter. dem. įduoti 1: Taip per keletą metų Gintautas įdavinėjo savo kaimynui į tris tūkstančius Vaižg.
2. tr. padavinėti perduotinai: Įdavinėjo rekomendacinius laiškus savo pažįstamiems rš.
3. iter. dem. įduoti 7: Motyna, visaip meluodama, įdavinėjo marčią vyrams Žem.
| refl.: Susipykę kaimynai ėmė vienas antrą palicijai įsidavinė́ti Š.
4. refl. DP517 įsigilinti: Tyčiomis įsidavinėja į priežastes brš.
5. refl. įsiteikti, įsipirkti: Niekaip jis negalėjo insidavinėt – nė auksu, nė perlu LTR(Aln).
6. refl. bandyti įsipiršti: Anas an ją seniai ansdavinė́ja ženytis, kad tik ana eit až jo Švnč. Petras įsidavinė́jo į ją, ale dabar pasimetė Ssk. Be reikalo tu an mane insdavinė́ji, aš vis tiek neisiu Pbs.
išdavinė́ti
1. K, J iter. dem. išduoti 1: Išdavinėjo kareiviams drabužius rš. Sėklinius sėmenis išdavinėjo kreditan rš.
| refl. tr. Š: Tep bedalydama, greit viską išsidavinė́si Vlkv.
2. žr. išduoti 7: O stovėjo ir Judošius, kursai jį iždavinėjo, su jais DP154.
3. iter. dem. išduoti 7: Išdavinėjo nekaltus žmones rš.
4. iter. dem. išduoti 8: Piktas medis negali gerų vaisių iždavinėt DP575.
5. tr. skirti, teikti: Išdavinėjo sąnarius savus tarnaut bjaurybei ir kreivumui DP479.
6. refl. stengtis atkreipti į save dėmesį, meilintis: Nei tu jam išsidavinė́k, nei jis tavęs ims Ll. Ir Stasys išsidavinė́ja – atleido riešutą Klm.
nudavinė́ti
1. refl. nuvykti, nusitrenkti: Kas nedėlia ant risorių gražiai važinėja ir in jaunas panaitėles nusidavinė́ja Pls.
×2. (sl.) intr. vaidinti: Kap gerai moka nudavinė́t [artistai] Švnč.
padavinė́ti K
1. iter. dem. paduoti 1: Grąžtus padavinė́jau Rod. Stovėjau greta motinos ir padavinėjau klevo lapus rš.
2. tr. DP517 pateikti: Jis tau padavinės mįsles rš.
pardavinė́ti J iter. dem. parduoti 1: Nebrangiai žuvį pardavinė́jai Ėr. Obuolius po gorčiuką pardavinė́ja Gs.
| refl. tr.: Dabar jis viską parsidavinė́ja Pn. Atsinešus kiaušinius pardavinė́jasi Rdm.
◊ danti̇̀s pardavinė́ti juoktis: Nepardavinė́k dantų̃ be reikalo! Rdm.
atpardavinė́ti iter. dem. atparduoti: Pirkta atpardavinė́ti BŽ363.
išpardavinė́ti iter. dem. išparduoti: Ką geresnio turi, viską išpardavinė́ja Vlkv. Visus savo palšus jaučius tai išpardavinėjo KrvD76.
| refl. tr.: Aš visus audeklus išsipardavinė́jau Rdm.
nupardavinė́ti
1. tr. po truputį išparduoti: Žemės pakraščius nupardavinė́jau Žlp.
2. refl. pirkinėjant ir pardavinėjant turėti nuostolio: Tu su tais cibuliais visai nusipardavinė́jai Rdm.
pérdavinėti tr. siuntinėti: Tankiai pérdavinėjam knygų Nočion Vrn.
pridavinė́ti
1. K iter. dem. priduoti 1: Gaisrui kilus, puolėm kibirus vandens pridavinėti ant stogo rš.
2. tr. pateikti: Tojag valgymo, kuriuo patis buvai intukintas, [kitiems] pridavinėtumbei DP610.
3. iter. dem. priduoti 11: Prisdavinė́ja te kas Brsl. Sakysi ne, o aš savo akim mačiau, kap prisidavinė́ja Ad.
uždavinė́ti
1. iter. dem. užduoti 5: Uždavinė́ja visokius klausimus Gs. Dabar toji močeka pradėjo tą savo podukrą neužkęsti ir pradėjo jai darbus uždavinėti BsPIV91.
| refl. tr.: Ne kartą užsidavinėjo patsai sau klausimą, kas bus rš.
2. refl. užvažiuodinėti: Graži brička ant risorių, gražu važinėti ir in slauną panaitėlę užsidavinė́ti Čb.
Lietuvių kalbos žodynas
pardavinė́ti
1. iter. dem. duoti 1: Ir pinigų davinėjo, bet tas nieko neėmė BM207. Silkių davinė́j[o] ėst Zt.
| refl.: Davinė́tis kits kitam K.
ǁ šerti: Reik eit paršiukam davinė́t Zt.
ǁ sakymu pateikti: Visokių patarimų žmogui davinėjo Pt. Viršininkas davinėjo įsakymus rš. Davinėjo kareiviams komandą rš.
2. iter. dem. duoti 4: Jam tada už arklį šimtą litų davinėjo Ėr.
apdavinė́ti iter. dem. apduoti 3: Apdavinė́ja [žmones] prieš valdžią Lp.
atidavinė́ti tr.
1. K, Gs iter. dem. atiduoti 3: Atidavinė́k po truputį skolą J.
2. išnuomoti: Anas iš pusės atadavinė́ja Ad.
3. siūlyti, sutikti parduoti: Pirma už tris šimtus man atidavinė́jo Pc.
4. ruoštis išleisti už vyro: Aš girdėjau, kad anas dukterį atidavinė́ja Str.
5. pareikšti: Liaupsę atadavinėjo DP522.
įdavinė́ti
1. iter. dem. įduoti 1: Taip per keletą metų Gintautas įdavinėjo savo kaimynui į tris tūkstančius Vaižg.
2. tr. padavinėti perduotinai: Įdavinėjo rekomendacinius laiškus savo pažįstamiems rš.
3. iter. dem. įduoti 7: Motyna, visaip meluodama, įdavinėjo marčią vyrams Žem.
| refl.: Susipykę kaimynai ėmė vienas antrą palicijai įsidavinė́ti Š.
4. refl. DP517 įsigilinti: Tyčiomis įsidavinėja į priežastes brš.
5. refl. įsiteikti, įsipirkti: Niekaip jis negalėjo insidavinėt – nė auksu, nė perlu LTR(Aln).
6. refl. bandyti įsipiršti: Anas an ją seniai ansdavinė́ja ženytis, kad tik ana eit až jo Švnč. Petras įsidavinė́jo į ją, ale dabar pasimetė Ssk. Be reikalo tu an mane insdavinė́ji, aš vis tiek neisiu Pbs.
išdavinė́ti
1. K, J iter. dem. išduoti 1: Išdavinėjo kareiviams drabužius rš. Sėklinius sėmenis išdavinėjo kreditan rš.
| refl. tr. Š: Tep bedalydama, greit viską išsidavinė́si Vlkv.
2. žr. išduoti 7: O stovėjo ir Judošius, kursai jį iždavinėjo, su jais DP154.
3. iter. dem. išduoti 7: Išdavinėjo nekaltus žmones rš.
4. iter. dem. išduoti 8: Piktas medis negali gerų vaisių iždavinėt DP575.
5. tr. skirti, teikti: Išdavinėjo sąnarius savus tarnaut bjaurybei ir kreivumui DP479.
6. refl. stengtis atkreipti į save dėmesį, meilintis: Nei tu jam išsidavinė́k, nei jis tavęs ims Ll. Ir Stasys išsidavinė́ja – atleido riešutą Klm.
nudavinė́ti
1. refl. nuvykti, nusitrenkti: Kas nedėlia ant risorių gražiai važinėja ir in jaunas panaitėles nusidavinė́ja Pls.
×2. (sl.) intr. vaidinti: Kap gerai moka nudavinė́t [artistai] Švnč.
padavinė́ti K
1. iter. dem. paduoti 1: Grąžtus padavinė́jau Rod. Stovėjau greta motinos ir padavinėjau klevo lapus rš.
2. tr. DP517 pateikti: Jis tau padavinės mįsles rš.
pardavinė́ti J iter. dem. parduoti 1: Nebrangiai žuvį pardavinė́jai Ėr. Obuolius po gorčiuką pardavinė́ja Gs.
| refl. tr.: Dabar jis viską parsidavinė́ja Pn. Atsinešus kiaušinius pardavinė́jasi Rdm.
◊ danti̇̀s pardavinė́ti juoktis: Nepardavinė́k dantų̃ be reikalo! Rdm.
atpardavinė́ti iter. dem. atparduoti: Pirkta atpardavinė́ti BŽ363.
išpardavinė́ti iter. dem. išparduoti: Ką geresnio turi, viską išpardavinė́ja Vlkv. Visus savo palšus jaučius tai išpardavinėjo KrvD76.
| refl. tr.: Aš visus audeklus išsipardavinė́jau Rdm.
nupardavinė́ti
1. tr. po truputį išparduoti: Žemės pakraščius nupardavinė́jau Žlp.
2. refl. pirkinėjant ir pardavinėjant turėti nuostolio: Tu su tais cibuliais visai nusipardavinė́jai Rdm.
pérdavinėti tr. siuntinėti: Tankiai pérdavinėjam knygų Nočion Vrn.
pridavinė́ti
1. K iter. dem. priduoti 1: Gaisrui kilus, puolėm kibirus vandens pridavinėti ant stogo rš.
2. tr. pateikti: Tojag valgymo, kuriuo patis buvai intukintas, [kitiems] pridavinėtumbei DP610.
3. iter. dem. priduoti 11: Prisdavinė́ja te kas Brsl. Sakysi ne, o aš savo akim mačiau, kap prisidavinė́ja Ad.
uždavinė́ti
1. iter. dem. užduoti 5: Uždavinė́ja visokius klausimus Gs. Dabar toji močeka pradėjo tą savo podukrą neužkęsti ir pradėjo jai darbus uždavinėti BsPIV91.
| refl. tr.: Ne kartą užsidavinėjo patsai sau klausimą, kas bus rš.
2. refl. užvažiuodinėti: Graži brička ant risorių, gražu važinėti ir in slauną panaitėlę užsidavinė́ti Čb.
Lietuvių kalbos žodynas
atger̃bti
1. tr. SD361, Lex27, K.Būg, Jn garbinti, šlovinti, girti; vertinti, branginti: Yra skaitytojų, kurie knygų negerbia – jas plėšo, sutepa sp. TSRS tautos gerbia tautų teises ir nepriklausomybę (sov.) sp. Kas godoja ir gerbia tėvą, tas pats džiaugsis iš savo sūnaus S.Dauk. Mylėjo ir gerbė tavo tėvą visi kaimynai Rp. Gerbdamas senatvę tavo, nenoriu tavęs žudyti M.Valanč. Tarp vabalų žaltys už visus buvo juo gerbiamas ir už namsargą turimas S.Dauk. Kaip jūs galėjot suniekinti žmogų, taip visų čia gerbiamą ir branginamą J.Jabl. Gerbiamasis (kreipimasis į žmogų), ką beveiki, kaip taviškiai įsikabina? J.Jabl. Jei aš gerbiù patį save, garbė mana niekas yra DP127. Ir aš tave ištrauksiu, ir gerbsi mane arba garbinsi DP536. Girtumbime vyrus gerbtinus, arba vertus garbės DP536. Pažįstu daug drąsių ir gerbtinų žmonių V.Kudir.
^ Geri žmonės protą gerbia, pikti – pinigus Vl. Gerbk savo tėvą ir savo motiną J.Jabl. Reikia gerbti žilus plaukus Sim.
2. refl. džiaugtis, didžiuotis: Dabar gali tu gerbtis, kad gavai iš brolio piningų Up. Darbais, ne žodžiais gerbties turime DP19. Neregi savimp piktybių savo ir gerbiasi jų neturį SPII116.
3. tr. vilkti, puošti, taisyti:
^ Girioj kirstas, mieste pirktas, plaukais gerbtas, ant rankelių verkia (griežtuvas) TŽV578(Ndz).
| refl.: Dovydienė kėlės, gerbės, ruošės į darbą Vaižg.
4. tr. valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti: Aš gerbiù lango rūtus saklyčio[je], visus pašalius, t. y. mazgoju, šluoju, apvokiu, bus svečiai J. Patys sėjo, arė, šieną pjovė, namus gerbė S.Dauk.
| Jei kas radęs ar sugavęs bitis neturėjo vietos, kur jas padėti, tad įdavė jas antram gerbti (žiūrėti), su kuriuo paskui dalijos medum S.Dauk.
| Aš gerbiù ligonį J. Žeistūsius patys gerbia (slaugo) ir tapnoja duodamys gerti ir valgyti S.Dauk. Kursai žmogaus gyvybą gerbąs ir auklėjąs S.Dauk. Vaikai, gerbkite galvijus (ruoškitės apie galvijus), aušta jau Blv.
5. intr. imti, griebti: Gerbia šaltis per kailinius [K].
6. ėsti, valgyti.
1 apger̃bti, -ia (àpgerbia), àpgerbė tr.
1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Apger̃bsi trobą i galėsi eiti Slnt. Niekas neàpgerbia vaikų, t. y. neapčystija J. Kurs save neapgerbia, neapvalo, tas lebeda J. Apgerbė pašalius M.Valanč. Reik iššluoti trobą ir apgerbti visus pašalius nuo vortinklių ir dulkių rš. Aš atejau tavo butą nuog pelių apger̃bti PP55. Apger̃bkiat trobą, o būs svečių Ms. Ar ans tura motrišką, kas jį àpgerba, apskalba? Grg. Būsi pas anų àpgerbtas ir pašėnavotas Vkš. Palūkėjęs, kol motriškos apgerbė ligonę, Kastis įėjo į alkierių Pč. Drabužius àpgerbiau KlvrŽ. Eik apger̃bk stalą (nukraustyk, nuvalyk) Krtn. Apger̃bk gyvolius ir eik gulti Varn.
| Apgerbė bitis (iškabino medų) Šts.
| Apger̃bti šieną (apimti didumą) Šts.
| Liga apgerba dūšią mūso Jzm.
| refl. intr., tr.: Ana ir aplink save neapsi̇̀gerba Tl. Biškelį apsi̇̀gerbėm, t. y. apsišlavėm, apsimazgojom J. Pataisė lovą, apsigerbė drobužius Žem. Tu bent eidama į žmones apsiger̃bk kiek Lkž. Apsiger̃bkiat – būs svečių Vkš. Ieško sau gaspadinės viežlybos, apsiger̃biančios, ugnies kūrėjos JR6.
2. apvilkti, apipuošti, aptaisyti: Meldžiamoji, dėl ko neapgerbei to vaiko? M.Valanč. Vaikiukai kailiais apgerbti Vlkš. Turiu abrūsą, apgerbtą su pirštais (su mezginiais) Skdv.
| refl. CI133: Joniuk, apsigerbk šiltai, yra speigas Blv. Šokau iš lovos ir, šiaip taip apsigerbęs, puoliau pro duris rš. Jis buvo puikiausiai apsigerbęs rš.
1 atger̃bti, -ia, àtgerbė intr.
1. atkeršyti: Atgerbdamas už nužudymą Vaitiekaus, įsigrūdo į Prūsiją rš.
2. refl. atsigaivinti, atsigauti: Po lietaus ir žolė atsi̇̀gerbė Tvr.
1 įsiger̃bti, -ia, įsi̇̀gerbė Ss įsiteikti, prisimeilinti: Ji moka visiem su liežuviu įsiger̃bt Plv.
1 išger̃bti, -ia, i̇̀šgerbė plg. 1 gerbti 1.
| refl. tr.: Ji pati saũ išsiger̃bia Pl.
1 nuger̃bti, -ia (nùgerbia), nùgerbė tr.
1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Kaip aš jums nùgerbu, o jūs manęs nepakolijat KlvrŽ.
| refl.: Nusi̇̀gerbė karvė apsiveršiavusi, t. y. nusivokė, apsičystijo J.
2. pagerbti: O labiausiai juos nugerbsi SE9.
1 pager̃bti, -ia, pàgerbė tr.
1. parodyti pagarbą, pagarbinti: Senukas buvo aukštai pagerbtas ir mirė apgailėtas Vaižg. Teikės pagerbti šitą šventę buvimu savu DP571.
2. apvilkti, apipuošti, aptaisyti: Vaikus būtų pagerbusi už tus piningus, o dabar įkišo kuniguo Rnv.
3. apvalyti, aptvarkyti: Pager̃bk ligonį, t. y. nuvalyk, apčystyk J.
4. pavogti, paglemžti: Apyprastis buvo, kas čia aną vogs, o tasgatės pàgerbė Nt.
1 priger̃bti, -ia, pri̇̀gerbė
1. tr. Kos43 turėti galvoje, įtarti.
2. refl. užsigaubti, užsisupti: Prisi̇̀gerbiau skepetuke J.Jabl.
3. refl. prisimeilinti, prisilaižyti: Aš nemoku tep jam prisiger̃bti, dėl to jis man neloskavas Ss.
1 suger̃bti, -ia, sùgerbė
1. tr. sugriebti, suimti: Ji mane užkaršins ir naudelę visą sugerbs Žem.
2. prk. suvalgyti: Aš puspuodį pieno sùgerbiau Kv.
Lietuvių kalbos žodynas
naudingas idiotas
Terminas „naudingas idiotas“ (angl.: useful idiot) paskutiniu metu jau yra gana plačiai paplitęs. [...]. „Naudingas idiotas“ yra terminas, taikomas apibūdinti asmeniui, skleidžiančiam tokias žinias ar idėjas, kurios išreiškia įtartinas ideologijas ar atstovauja įtartinas vertybes. Tuo pat metu jis pats netgi nesupranta šių žinių ar idėjų konteksto ar tikrosios reikšmės. Labai dažnai šis asmenų tipas yra visuomeniškai labai aktyvūs asmenys. Jiems dažniausiai nėra daroma kokia nors specifinė įtaka (pvz., nėra sumokama pinigais, grasinama šantažu ar pan.) tam, kad skleistų šias žinias ar idėjas, jis ar ji tai daro savarankiškai. Rusijos propagandos arsenale egzistuoja daugybė įvairių įrankių, skirtų sukurti vadinamuosius „naudingus idiotus“.
Interviu laikraščiui „The Times“ Estijos prezidentas sakė, kad Graikija, Italija, Vengrija ir Kipras – šalys, pasisakančios už tai, kad būtų sušvelnintos Rusijai taikomos sankcijos, yra „(Rusijos prezidentui) Vladimirui Putinui naudingos idiotės“, kurios, jo nuomone, tokiu būdu griauna Vakarų bendrijos vienybę.
Žmonės, esantys už pamatinių krikščioniškų vertybių puoselėjimą, yra „Rusijai naudingi idiotai“, „Kremliaus Trojos arkliai“. Tokį žalingą mitą šiandien dažnai girdime viešojoje erdvėje. Tai girdėdami negalime tylėti, nes jei Vladimirui Putinui ir jo šutvei kas nors ir gali būti naudinga, tai būtent šių pamatinių vertybių diskreditavimas peršant išvadą, kad kiekvienas jas ginantis asmuo yra veidmainis niekšas, išdavikas, sąmoningai ar nesąmoningai veikiantis prieš savo tėvynę.
„Taip, teisę egzistuoti turi visos nuomonės ir visoms suteiksime tribūną, netgi pačioms drastiškiausioms. Bet – yra teisė ir tas nuomones vertinti visaip. R. Tuminas iš savo pasisakymų man panašus į naudingą idiotą. <...> Kažkas turi pasakyti, kad režisierius nuogas“, – nepabijojo pasakyti aštraus žodžio M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Štai tipiška „naudingo idioto“ logika, kurią taip tiksliai užčiuopė Leninas: matant tik savus tikslus (kurie gali būti ir labai kilnūs – tradicinių vertybių gynimas, ir visiškai oportunistiniai bei trumparegiai – pavyzdžiui, kovoti su politiniais oponentais šalies ar net savo politinės partijos viduje), nesidomint ir nesuvokiant Rusijos įtakų konteksto, nematant geopolitinės dimensijos, tampama nesąmoningu instrumentu įgyvendinant planus, kurie, jeigu būtų suvoktas tikrasis jų mastas ir jų tikrovės pilnatvė, galbūt ne vieną tokį „pakeleivį“ sukrėstų bei pašiurpintų.
Socialdemokratų problema: „naudingų idiotų“ slinktis į kairę [antraštė]
Šiandien „naudingais idiotais“ gali pasidžiaugti Lietuvos dešinieji. Vakarų kairieji baigia prarasti ir politinį, ir ekonominį, ir kultūrinį savisaugos instinktą bei stuburą.
Vis dėlto vienas klausimas gali tapti dar didesne kliūtimi: ar Donaldas Trumpas yra Rusijos agentas? Galbūt atsakymas neigiamas, bet šis veikėjas neabejotinai yra „naudingas idiotas“. Sovietų lyderis Leninas šitaip įvardijo žmones Vakaruose, ignoravusius masines žudynes ir pasirinkusius palaikyti didįjį komunistų projektą.
Atsargiai: naudingi idiotai [antraštė]
Daugiausiai buvo kalbama apie dabartį ir ateitį, tačiau įvykęs sandoris norom nenorom žadina ir istorinius prisiminus versdamas mintimis persikelti į praėjusio šimtmečio pirmuosius dešimtmečius. Greičiausiai tada šiaip jau daugiareikšmis apibūdinimas “naudingas idiotas“ pirmą kartą įgijo aiškiai apibrėžtą ir svarbią politinę prasmę. Rusijoje užgrobusių valdžią bolševikų gretose sklandė panikos nuotaikos, kad panaudodamos ekonominį spaudimą Vakarų valstybės gali sužlugdyti jų tik ką įvestą teroro režimą. Leninas sugebėjo nuraminti savo sėbrus paaiškindamas jiems, kad “naudingi idiotai“ – Vakarų verslo sluoksniai -- ne tik prekiaus su uzurpatoriais, bet, apakinti beribio godulio, parduos net virves, kuriomis kada nors bus pakarti patys.
Vieną dieną Vidurio Europos valstybės sostinėje pasirodo Vladimiras Putinas, o vietinis premjeras neriasi iš kailio, stengdamasis kuo labiau jam įsiteikti. Ir staiga žmonės pamato, kad jų šalis vėl virsta Rusijos gubernija, geriausiu atveju – „naudinga idiote“ Europos ir Rusijos politinių šachmatų lentoje. Šiandien Čekija gali tikėtis, kad Bohuslavo Sobotkos vyriausybė nekeliaklupsčiaus prieš V.Putiną [...].
Žemės pardavimas: sveikas protas prieš „naudingus idiotus“ [antraštė]
Terminu „naudingas idiotas“ apibūdinami žmonės, kuriais manipuliuojama taip, kad šie imtų palaikyti ir platinti jiems patiems nepalankią poziciją. Kažkas panašaus šiuo metu stebima žmonių, aktyviai agituojančių už žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimą, atžvilgiu. Jų retorikoje – itin gausu pseudopatriotinių apeliacijų. Tačiau siekiai, kuriuos jie tariamai gina valstybės vardan, tai valstybei, deja, visai nėra naudingi.
Pasak analitiko, V. Putinas deda daug vilčių į vadinamuosius „naudingus idiotus“ Vakaruose – Rusijos užtarėjus, tokius kaip kandidatė į Prancūzijos prezidento postą Marine Le Pen.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
kelis
kẽliais alkū́nėmis visomis išgalėmis: Kad visi dirba keliais alkūnėm, tai ir turi. Žg.
kẽliais alkū́nėmis eĩti labai nusižeminus maldauti: Eik keliais alkūnėmis, negausi pieno lašo iš gaspadorių pirkti, kad esi naujakuris!. Mžk.
kẽlių kẽliais J. iš kartos į kartą:
kẽliais narẽliais eĩti labai nusižeminus maldauti: Eisiu keliais nareliais, ale nueisiu ir išprašysiu. Jrb.
añtras kẽlis apie brolių vaikus: Ji man buvo antro kelio seseria. Brž.
antrì kẽliai ne patys artimiausi giminės: Brolių vaikai – keliai, jų vaikai – antri keliai. LTR. Mamai antri keliai, o man treti keliai su pusseserėm. Pš.
ketvirtì kẽliai tolimi giminės: Tai mes su tamsta, Jasaitiene, vienas trečius, kitas kervirtus kelius kertame. LTR. Mes giminiuodavomės tik lig ketvirtų kelių. Skrb.
trẽčias kẽlis apie pusbrolių vaikus: Mes giminės trečio kelio. RdN.
tretì kẽliai ne visai tolimi giminės: Mes su ja dar giminės – treti keliai. Ėr.
keliùs badýti nósimi knapsėti (snaudžiant): Važiuoja snausdamas, nosim kelius bado. Sb.
kẽliais eĩti
1.nusižeminus prašyti, maldauti: Kad ir keliais eitų, jam nedovanočiau. Slnt. Keliais eisiu, vis tiek atraišysiu. Dglš. Eik man keliais pas pirmininką. Pš.
2.vargingai ką daryti: Neišlaidyk strypų, nabagėle! – bambėjo bobos. – Kuomet nors keliais eidama rinksi.... Žem.
kẽliais išváikščioti rūpestingai išieškoti: Keliais išvaikščiojom tą vietą, kur, ponas viršininkas, sakei – nėra. Gric.
keliùs paleñkti paklusti: Palikau sau septynis tūkstančius vyrų, kurie nepalenkė kelių savo Baalui. Bit.
kẽliais ropóti žemintis: Prieš savo vaikus keliais neroposiu. Lp.
keliùs suleñkti paklusti: Aš pasilaikiau dar septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį. ŠR.
kẽliais šliáužioti pataikauti: Aukštos kilmės! O keliais šliaužioji! Batus laižyti sieki!. Gruš.
kẽliais šliaũžti
1.nusižeminus prašyti, maldauti: Prieš ūkvedžius keliais šliaužk, kol ką gausi. Kv. Keliais šliauši, rankas bučiuosi – nedovanosiu!. Rod.
2.labai norėti gauti: Kitas keliais šliaužtinai šliaužia prie butelio. Rdn.
kẽliais váikščioti rūpestingai prižiūrėti, auginti: Krapštys jis žemę kruvinais krumpliais, aplink kiekvieną grumstą vaikščios keliais. Tilv.
ant kẽlių klaũptis žemintis: Aš ant kelių nesiklaupsiu. Tai būtų žema ir pagaliau nieko iš to aš nelaimėčiau. Tilv.
ant kẽlių nešióti Sir. laikyti prieglobstyje, prižiūrėti (vaiką):
ant kẽlių pùlti nuolankiai maldauti: Pulkim ant kelių, visi krikščionys, didžiai ištroškę Dievo malonės. Strazd. Kas pasimeldė, nuvažiuoja ar nueina toliau, kiti privažiavę ar priėję, iš vienos ar iš kitos pusės, tuoj puola ant kelių. Žem. Norėdama padėti sūnui, motina puolė ant kelių prieš viršininką. Mrj. Bėga pas Moniką, puola ant kelių ir – o laime! – gauna sutikimą tapti gynėja. Trein.
keliù į ùžpakalį šiurkščiai išvarant: Trumpas buvo teismas su sena akla boba: už čiupros, už kupros, keliu į užpakalį ir pro duris laukan. LzP.
į keliùs puldinė́ti nusižeminti pagerbiant: Puldinėjo dukterėlė močiutei keliuosna. Jabl.
į keliùs pùlti nusižeminus prašyti, maldauti: Ana keliuosna puolė – vis tiek nuvedė. Str. Patalėlį klojau, į kelelius puoliau: neduoki, motule, už šelmio bernelio. Ppr. Tai senojo bekerio (kepėjo) puolė į kelius ir meldė atleidimo už apkalbėjimą. Klp.
į keliùs taisýtis stengtis įsiteikti: Gal į kelius kame taisos?. Trk.
ikì kẽlių
1.atrodo viskas įmanoma, lengva bet ką padaryti: Jam visa kas lig kelių. Krs.
2.labai daug: Jis turi mergelių iki kelių. Rdm. Juokų buvo iki kelių. Pd.
ikì kẽlių įklim̃pti patekti (į bėdą): Eigulys su meška įklimpo ligi kelių, susidėdamas su vagims. Jnš.
po kẽlių pùlti maldauti: Juk aš ten puoliau po kelių, juk aš tau rodžiau. Jdr.
kaĩp nuo kẽlių visiškai tyras, nekaltas: Mano duktė kaip nuo kelių, kaip nuo motinos. Slnt.
jūra iki kelių žr jūra
į katės kelį žr katė
liežuvis iki kelių žr liežuvis
Frazeologijos žodynas
lapė
kaip alkanà lãpė ẽžį Glosto kaip alkana lapė ežį. (iron). KrvP (Šlčn).
kai girìnė lãpė Tu nurudus kai girìnė lãpė. Mrj.
kaip (kai, kap) lãpė (lapẽlė, lapùkė, lapùtė)
1. Gudrus kaip (kai SkrT 50) lãpė. Žvr. BrŽT 214. KrvP (Zp). Gudrus kaip lapẽlė. Pnd. Slidus kaip ungurys, gudrus kaip lapė. (rš). Kytrus kai lãpė. Jrk 121. Geras kaip ožys, suktas kaip lapė. KrvP (Ob). Geras kaip lapė. (iron). KrvP (Mžš). Jo gudrumėlis – kai lapės!. (rš).
2. Merga gludni (lipšni) kap lãpė. Prng. Tai lipni (lipšni) toj jų marti – kap lãpė. Rdm. Merga prigludni kai lãpė. Ml. Lipšnus kaip lãpė. Pšl. Gudrus kaip žaltys, meilus kaip lapė. TŽ III 385. Mergiotė kai lãpė, meili – tegu ima, nedrausiu. KltŽ 137. Taip meilus, taip švelnus – kaip laputė. Tat. Akėse kaip lãpė, o už akių koks!. Lkv. Gera ta žmonelė buvo baisiai prė žmogaus – kai lãpė. ZnŽ II 26 (Grš). Pašnekėt tai kai lãpė, o kai kąst tai kai vilkas. ZnŽ II 26 (Lkš).
3. Mandrus kaip lãpė. Krt. Vyras gudrus kap vilkas, o žmona prašmatni kap lapẽlė. Vlk.
4. Baili kaip lapė. KrvP (Kp). Bugštus kaip lapė. KrvP (Rs).
5. Budrus kaip lapė. KrvP (Auk).
6. Vasarą merginos nurudo kai lãpės. Kt.
7. Greita kaip lapukė. KrvP (Pn).
8. Eina pamažu, kaip lapė. KrvP (Gdr).
9. Ėsk greičiau! Ko laižais kap lãpė?!. Dkš.
10. Šneka kap lãpė (meiliai, maloniai). Rmš. Dailaus liežuvėlio – kaip lapẽlė. Pc.
11. Jis kaip lapė moka sumesti savo pėdas (išsisukti). V.Krėv. Ne, tu žodžiais nori pėdas sumesti kaip lapė. V.Krėv.
12. Tylėk kaip lãpė!. Rmš.
kaip lãpė, ãklą várną pagãvusi Giriesi kaip lapė, aklą varną pagavusi. KrvP (Zp).
kaip lãpė į jáučio kùlį Įtikėjo kaip lãpė į jáučio kùlį. Šts.
kaip lãpė į tvõrą Įkišo uodegą (įkliuvo, pateko į bėdą) kaip lãpė į tvõrą. Zp.
kaip lãpė į virbìnį Ko dabar žiūri kaip lãpė į virbìnį (į kilpą)?!. Stak.
kaip lãpė į žąsìs sė̃lindama Eina pamažu, kaip lapė į žąsis sėlindama. KrvP (Žl).
kaip lãpė jáučio kulė̃s [nùkrentant] Ko tykoji kaip lãpė jáučio kulė̃s?!. Grz. [Laukia] kaip lapė jaučio kulės nukrentant (veltui). LVP 220 (Škn).
it lãpė nusùsusi Trinas it lãpė nusùsusi. Ggr.
kaip (kai) lãpė pãskui jáutį (pãskui ãvino úodegą) Sekioja kaip lãpė pãskui jáutį. Aln. Seka kai lãpė pãskui ãvino úodegą. Km.
kaip lãpė (lapùkė) pė́dus mė́tydama (sumė́tydama)
1. Bėga kaip lapė pėdus mėtydama. KrvP (Gdr, Vlk). Ir bėginėja kaip lapė pėdus sumėtydama. KrgvP (Kv).
2. Gudri kaip lapukė pėdus mėtydama. KrvP (Krsn).
kaip (kai) lãpė po akė́čiom(is) (po akė́čioms, po ekė́čiomis)
1. Kenčia kai lapė po akėčiom. Rmš. Skursta, vargsta kaip lãpė po akė́čioms. Zp. Skursta kai lãpė po akė́čiom. ZnŽ II 26 (Šk). Gyvenu kaip lãpė po akė́čioms. Snt. Gyvena kaip lapė po akėčiomis (po ekėčiomis Mit IV 47). KrvP (Jrb, Vlk).
2. Yksom (tūnom) kaip lapė po akėčiom. Ut.
3. Pasislėpė kaip lapė po akėčiom (po akėčiomis TŽ V 601 (Al)). PPr 401 (Plv).
kap (kaip) lãpė (lapùtė) prie vìštų Sėlina kaip lapùtė prie vìštų. Lkš. Lūčioja (slapta slenka) kap lãpė prie vìštų. Mrs.
kaip lãpė prieš dárganą Loja (plepa) kaip lãpė prieš dárganą. Ilg.
kai lãpė prie žąsų̃ Lenda, gerinasi kai lãpė prie žąsų̃. Ul.
kaip lãpė rudà Muno Onikė laksto po lauką kaip lãpė rudà. Vg.
kaip lãpė slãstuose Gudri kaip lapė slastuose. (iron). KrvP (Sd).
kaip lãpė su gérve (su vištà, su vìštomis, su žąsim̃) iron. Giminiuojasi kaip lapė su gerve (su vištomis KrvP (Mrk), su žąsim KrvP (Nm)). KrvP (Jnš). Muno brolis gyvena su žmona kaip lãpė su vištà. Varn.
kaip lãpė su kepenomìs Važiuok (eik šalin) kaip lapė su kepenomis!. LVP 133 (Nmk).
kap lãpė su úodega Iki išgavo, tai jis buvo kap lãpė su úodega (meilus), o paskui nė susišnekėt negali. Gs.
kai lãpė šermùkšnio Meily[ja] (nori) kai lãpė šermùkšnio [uogų]. Erž.
kaip (kap) lãpė [su, sàvo, su sàvo] úodega
1. Giriasi kaip lapė savo uodega. KrvP (Jnš). Giriasi kaip lapė su savo uodega. PPr 340 (Jnš). LVP 678 (Pkr). Girias kaip lapė su uodega. LTs V 275 (Sk). Giriasi ir giriasi kaip lapė savo uodega – baisus girmakštys tas jo Jurgis. LVP 678 (Sk). A nustosi girtis, ką čia giries kaip lapė su uodega, visi žinom tuos tavo turtus. LVP 678 (Kair).
2. Iki išgavo, tai jis buvo kap lãpė su úodega (pataikavo), o paskui nė susišnekėt negalì. Gs. Tu kaip lapė su uodega, ka nori ko gaut, o paskui pasturgalį atkiši. LVP 678 (Sk).
3. Pamojo kaip lapė uodega. TŽ V 601 (Al).
kaip lãpė úodega maskatúoja Ka jau jin noria prie ko prisilabinti (prisigerinti, įsiteikti), kaip lapė uodega maskatuoja. LVP 678 (Žg).
kaip lãpė, úodegą pabrùkus Išslinko kaip lapė, uodegą pabrukus. LVP 672 (Sk).
kaip lãpė, úodega velkinà (su úodega takùs šluodamà) Pračiūžino (praėjo, praslinko) kaip lãpė, úodega velkinà. Kl. [Eina] kaip lapė su uodega takus šluodama (išdidžiai). LVP 678 (Jnš).
kai lãpė už akė́čių Ko slepies kai lãpė už akė́čių?. Km.
kap lãpė várną Apmovė kap lãpė várną. Lš.
kaip lãpė várną apgãvus Gyrėsi kaip lãpė várną apgãvus. Zp.
kaip lãpė vil̃ką Apgavo kaip lapė vilką. KrvP (Zp).
kai lãpė vil̃ko Aš jo bijau kai lãpė vil̃ko. KzRŽ II 501.
kap lãpė, vìštą nupẽšus Geras kap vilkas, ėriuką nunešęs, meilus kap lãpė, vìštą nupẽšus. (iron). Mrj.
kaip lãpė vìštą pagáuti Ir tykos kaip lãpė vìštą pagáuti. Vvr.
kaip prijaukìnta lãpė Gudrus kaip žaltys, lipšnus kaip katė, malonus kaip prijaukinta lapė. KrvP (Vlk).
kaip šunų̃ genamà lãpė Greita kaip šunų genama lapė. KrvP (Šr).
Palyginimų žodynas