Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (41)
praskvi̇̀rbinti
Apibrėžtis
skvi̇̀rbinti (-yti K), -ina, -ino K, Š
1. tr., intr. Q398, CII244, KI253, KII204, Snt, Ilg smailiu daiktu sukiojant daryti skylę, urbinti: Peiliu medį skvi̇̀rbina DŽ1. Ką čia skvi̇̀rbini su tuo geležgaliu: pasiimk grąžtą ir išgręžk Jrb. Skvirbino skvirbino, kol praskvirbino skylę Škn. Skvi̇̀rbina su lopeta duobę, ir tiek Ln.
2. tr. sukiojant kišti, smeigti: Su virbu kuodelį skvi̇̀rbinu, t. y. sukdamas duriu J. Raktą skvi̇̀rbinti į skylę DŽ.
^ Jurgutis Grigutę skvirbina (raktas ir spyna) PrLXVII40, Sch63(B). Skvi̇̀rbina Jurgis Daratą (raktas ir spyna) Sln.
3. tr. pjauti (kietą daiktą): Neskvi̇̀rbyk [kieto sūrio peiliu], vis tiek neatpjausi Jrb.
4. prastai griežti, čirpinti: Neskvirbink kaip svirplys užpečky[je] Čk. Gana jau čia tau skvi̇̀rbyt! Lkš. Ot, tokia ten muzika – skvi̇̀rbina tas piemuo ant skripkos Alk.
^ Skvi̇̀rbyk, gude, pūslę radęs Jrb.
5. raginti, versti: Skvi̇̀rbink, ka greičiau skolą atiduotų Krž. Skvirbino skvirbino visaip jis (velnias), o ta ožka neina, i gana LTR(Vdk). Skvi̇̀rbin virbin Jurgis pačią, kad pasiūtų terbą plačią, kad įdėtų lašinių, senos duonos trupinių (d.) Nmk.
| Priegimtis žmogų skvirbina mažiau dirbti nenaudingus darbus ne kad naudinguosius A1884,218.
6. tr. DŽ, NdŽ erzinti: Atstok, gana mane skvi̇̀rbyt! Lkš.
7. tr. mausti, gelti: Man dantį skvi̇̀rbina NdŽ. Ant širdies vis negerai negerai, kažin kas skvi̇̀rbina, negaliu nė atsigauti Škn. Jaučiu, kad taip kažkas skvi̇̀rbina širdį Grz.
8. tr. traukti, tempti, pešti: Jijė verpdama skvi̇̀rbina siūlą prie kuodelio, ir dėl to nėr parsliekų J.
įskvi̇̀rbinti
1. tr. KI253 sukiojant įterpti, įkišti: Įskvi̇̀rbinti ką į skylę DŽ1.
2. refl. DŽ1 sunkiai įlįsti, įsisprausti: Par pamatą įsiskvi̇̀rbino, įsismaukė Škn.
išskvi̇̀rbinti tr. KI130 išgręžti.
paskvi̇̀rbinti intr. įdurti, padilginti: Lyg kap kas jam po uodega paskvi̇̀rbino: kap šoko i lekia Alk.
pérskvirbinti tr. pragręžti, praurbinti: Beveik tokią skylę perskvirbinau, kad ranką galėjau įkišt BsPI44. Parskvirbino [riešutą], pats suvalgė branduolą, o jiem padalino po pusę kevalo Sln.
praskvi̇̀rbinti tr. KI253, Škn pragręžti, praurbinti: Su vinimi praskvi̇̀rbink skylę par medį J. Pasiimk kirvį ir ledą praskvi̇̀rbyk! Jrb.
1. tr., intr. Q398, CII244, KI253, KII204, Snt, Ilg smailiu daiktu sukiojant daryti skylę, urbinti: Peiliu medį skvi̇̀rbina DŽ1. Ką čia skvi̇̀rbini su tuo geležgaliu: pasiimk grąžtą ir išgręžk Jrb. Skvirbino skvirbino, kol praskvirbino skylę Škn. Skvi̇̀rbina su lopeta duobę, ir tiek Ln.
2. tr. sukiojant kišti, smeigti: Su virbu kuodelį skvi̇̀rbinu, t. y. sukdamas duriu J. Raktą skvi̇̀rbinti į skylę DŽ.
^ Jurgutis Grigutę skvirbina (raktas ir spyna) PrLXVII40, Sch63(B). Skvi̇̀rbina Jurgis Daratą (raktas ir spyna) Sln.
3. tr. pjauti (kietą daiktą): Neskvi̇̀rbyk [kieto sūrio peiliu], vis tiek neatpjausi Jrb.
4. prastai griežti, čirpinti: Neskvirbink kaip svirplys užpečky[je] Čk. Gana jau čia tau skvi̇̀rbyt! Lkš. Ot, tokia ten muzika – skvi̇̀rbina tas piemuo ant skripkos Alk.
^ Skvi̇̀rbyk, gude, pūslę radęs Jrb.
5. raginti, versti: Skvi̇̀rbink, ka greičiau skolą atiduotų Krž. Skvirbino skvirbino visaip jis (velnias), o ta ožka neina, i gana LTR(Vdk). Skvi̇̀rbin virbin Jurgis pačią, kad pasiūtų terbą plačią, kad įdėtų lašinių, senos duonos trupinių (d.) Nmk.
| Priegimtis žmogų skvirbina mažiau dirbti nenaudingus darbus ne kad naudinguosius A1884,218.
6. tr. DŽ, NdŽ erzinti: Atstok, gana mane skvi̇̀rbyt! Lkš.
7. tr. mausti, gelti: Man dantį skvi̇̀rbina NdŽ. Ant širdies vis negerai negerai, kažin kas skvi̇̀rbina, negaliu nė atsigauti Škn. Jaučiu, kad taip kažkas skvi̇̀rbina širdį Grz.
8. tr. traukti, tempti, pešti: Jijė verpdama skvi̇̀rbina siūlą prie kuodelio, ir dėl to nėr parsliekų J.
įskvi̇̀rbinti
1. tr. KI253 sukiojant įterpti, įkišti: Įskvi̇̀rbinti ką į skylę DŽ1.
2. refl. DŽ1 sunkiai įlįsti, įsisprausti: Par pamatą įsiskvi̇̀rbino, įsismaukė Škn.
išskvi̇̀rbinti tr. KI130 išgręžti.
paskvi̇̀rbinti intr. įdurti, padilginti: Lyg kap kas jam po uodega paskvi̇̀rbino: kap šoko i lekia Alk.
pérskvirbinti tr. pragręžti, praurbinti: Beveik tokią skylę perskvirbinau, kad ranką galėjau įkišt BsPI44. Parskvirbino [riešutą], pats suvalgė branduolą, o jiem padalino po pusę kevalo Sln.
praskvi̇̀rbinti tr. KI253, Škn pragręžti, praurbinti: Su vinimi praskvi̇̀rbink skylę par medį J. Pasiimk kirvį ir ledą praskvi̇̀rbyk! Jrb.
