Termino paieška - jungtis

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (498)

atraktyvùs, atraktyvi̇̀

Apibrėžtis

Patrauklus, įtraukiantis, viliojantis, patraukiantis dėmesį.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Pasak kelionių agentūros vadovės, nustebinti turistus darosi vis sunkiau – sudėtinga ne tik sugalvoti naujus maršrutus, bet ir užimtumą: „Keliautojui dabar nebeužtenka tik pamatyti objektus, neužtenka tik užeiti į muziejų ar bažnyčią – turistai dabar nori ir ragauti, pamatyti kažką atraktyvaus. Pažinime bandoma ieškoti pramogos.“

MOYTOY – sąvoka, neturinti konkrečios reikšmės ar tiksliai apibrėžtos prasmės. Įvairūs internetiniai šaltiniai šio atraktyvaus meno užuomazgų pataria ieškoti XX a. 8-ajame dešimtmetyje gyvavusioje lowbrow stilistikoje, mįslinguose ar primityviuose pop siurrealizmo kūriniuose.

Norėdamas įgyvendinti savo sumanymą - Jūros šventę papuošti didžiuliu atraktyviu laivu - dailininkas A.Klemencovas dirba be išeiginių ir iki pat išnaktų. [užrašas po nuotrauka]

Pajūrio poilsiavietė transformuojasi į atraktyvią didžiausio Lietuvoje muzikos festivalio erdvę [antraštė]
Tuo metu vadinamojoje aktyvioje festivalio zonoje jau stovi scenos, angarai, prekybos ir maisto gamybos paviljonai, suvežti biotualetai, mobilūs dušai, praustuvai ir kt. Pušynėlyje įkurtas hamakų parkas, didžiulėje festivalio teritorijoje tai vienur, tai kitur atsirado daugybė netikėtų ir itin atraktyvių erdvių, kurios pakeitė pajūrio poilsiavietės veidą ir jau dabar kuria festivalinę nuotaiką.

„Kai idėją išdėstėme detaliai, mums buvo leista pradėti procedūras. Tai nebus toks takas, koks yra Anykščiuose – kybantis virš medžių lajų. Mūsų atveju viskas gerokai subtiliau. Vingiuojantis takas bus pakeltas virš smėlio – vienur – 20–30 cm, kitur – apie 2 metrus. Jį nutiesus, tiek miestiečiams, tiek poilsiautojams nuo kitų metų pajūryje atsivertų visiškai naujas atraktyvus ir patogus maršrutas“, – kalbėjo A. Šulcas.

Atraktyvus medijų žaidimas sprendžia nekilnojamo turto rinkos problemas [antraštė]
Atsižvelgdama į pastaruoju metu įsivyravusį štilį nekilnojamo turto rinkoje žinoma užsienio kapitalo investicinė bendrovė (kol kas nenorinti viešinti savo vardo) patrauklia interaktyvaus žaidimo forma kviečia investuoti Vilniaus mieste. Žaidimas primena įprasta stalo žaidimą su kauliuku, tačiau jis veikia internete ir yra interaktyvus.

Miško fone eksponuojamas paveikslas su pirmame plane vykstančiais riterių mūšiais leido persikelti į istorinę datą ir patiems pasijausti Žalgirio mūšio dalyviais ar bent jau artimais stebėtojais. Lankytojai džiaugėsi, kad oras nesutrukdė atraktyviam, o kartu ir švietėjiškam renginiui.

KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4, Klaipėda) spalio 13 d., ketvirtadienį, 14 val. kviečia susirinkti visus Klaipėdos miesto bei apskrities mokyklų istorijos mokytojus ir paminėti Tarptautinę mokytojo dieną itin originaliai – jungtis į komandas ir tapti uostamiesčio detektyvais pasitelkus atraktyvų stalo žaidimą „Klaipėdos miesto detektyvai“.

Šiandien Vilniaus parodų rūmuose “Litexpo“ parodoje “Vaikų šalis“ atidarytas milžiniškas oranžinis “Draugiškas šeimai miestas“. Jo tikslas – atraktyviomis priemonėmis paskatinti verslo ir valstybės institucijas kurti draugišką šeimai aplinką.

Pozityvūs, spalvoti, atraktyvūs dailininko darbai skaido realybę į geometrines formas, interpretuojančias mechanines struktūras. Susijungdamos skirtingos formos žiūrovo fantazijas apsuka ratu, pakelia į viršų ir palengva nuleidžia žemyn.

Daugiau informacijos

apmi̇̀šti

Apibrėžtis

mi̇̀šti, mỹšta (miñša, miñšta), -o intr.
1. KBII157 jungtis draugėn, maišytis: Ir aš minšù tarp būrio žmonių J. Mūsų žąsiokai labai miñša su Vilėniškio: kaip tik sueina draugėn, tai ir nebegali̇̀ paskui atskirt Š. Baubimas, žviegimas, bliovimas mišo su žmonių rėkavimu rš.
2. K krikti, irti: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta … Kiek jo sugauta, kiek jo surišta, kiek iškapota! J.Jan. Be šeimininkės visa namų tvarka mỹšta DŽ.
ǁ rikti, painiotis: Aš minštù bedainuodama J.
3. eiti iš proto: Jis pradeda mi̇̀šti, nukalba DŽ.
ǁ darytis nenormaliam, trikti (apie protą): Protas man myšta ar ką? rš. Miñša jau senei protas Grd. Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiversti J.
4. bjurti (apie orą): Mišo sumišo orelis, bjuro subjuro dienelė, tai subjaurino brangius rūbelius LTR(Slk).
apmi̇̀šti intr.
1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę rš.
2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo BBApD2,12.
| refl.: Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo kiekvienas, jog jie savo liežuviu kalbėjo BBApD2,6.
3. aptekti kuo: Apmi̇̀štumiam pelėms, jei nėkas neveizėtų Šts.
atmi̇̀šti intr. BŽ484 atsimiešti, atsiskiesti.
įmi̇̀šti intr.
1. DP94 įsiterpti, įsimaišyti: Atsisveikino mergaitė ir įmišo į žmones Žem. Įmišom į kareivius (į kareivių būrį) ir paklydom mieste par demonstraciją Varn. Čia svetimų žodžių įmi̇̀šusių daug J. Iki pačiai Dauguvai gyvenę latgaliai, tarp kurių buvę Padauguvyje įmišę daug ir sėlių K.Būg.
2. prk. įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Įmi̇̀šom į žmogų kaip į kokį arklį – leiskiat atsipūsti Varn.
išmi̇̀šti intr. Šts išsimaišyti.
numi̇̀šti intr. įsimaišius pradingti, prapulti: Jis kai išeina, tai ir numỹšta ten su visais Kkl.
pami̇̀šti intr.
1. Skr, Mlt, Alk sutrikti, suirti: Tėvui mirus, pamišo jų visas darbas Vv. Kaip speigai pradeda būti, pamiñša i turgai Krš. Numažėjus tėvo sveikatai, pamišo mokslai, sėdėjo namie Žem. Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos, traukės į būrį Žem. Po to visiems juokai pamišo, niekam kalba nesivedė Sz. Kaip nebus duonos, pamiš visi gražumai ir meilės Žem. Kai aš tau duosiu su pagaliu, tai tau ir noras pamiš (praeis) Jnšk.
ǁ susitrukdyti, laiku neįvykti: Pami̇̀šo jo žanatvė J. Pami̇̀šo krikštynos Rm. Pradėjo taip dideliai lyti, pami̇̀š šiandien tavo šokiai (nebenueisi į šokius) Užv.
2. susimaišyti: Pami̇̀šę bulbos (įvairių rūšių) Pl. Gi seniau mindavom visokias mislis, ale dabar jos man visos pami̇̀šo Brž. Par mus žmones pami̇̀šę visai JnšM.
3. išprotėti: Nu Girdžių toks pami̇̀šęs žmogus ateidavo Erž.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Turia protą čystai pamišusį P.
prami̇̀šti intr. prabūti nepastebimam, įsimaišius tarp kitų: Gal vis viena tarp visų pramiši̇̀! Kp.
primi̇̀šti intr. Rm; N prisimaišyti: Svečia avis primi̇̀šo prie mano J. Primi̇̀šę daug žmonių svetimų Žl. Medinosios yra primišusios pri kieminių žąsų Ggr. Dobilai iš Amerikos veislių beveik visuomet turi primišusių piktažolių VŽ1905,52.
| refl.: Nepabažnieji … yra prisimišę bažnyčiai MT97.
sumi̇̀šti intr.
1. susijungti draugėn, susimaišyti: Pienas su išrūgom sumi̇̀šo Ds. Alksnio kvapas tuoj sumišo su beržo, eglės kvapais rš. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
2. R sutrikti, suirti, pakrikti: Visa mūsų tvarka sumi̇̀šo Trg. Iš to išgąsčio sumišo ir balius Žem. Sumi̇̀šo tavo linksmybė J.
ǁ susipainioti, surikti: Kad tik bedainuodama nesumi̇̀ščia Šmk. Sumyštù žodžiais bekalbant J. Pats savo kalboj sumi̇̀šo ir nebežino Antš.
ǁ iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, suglumti, pasimesti: Kaip tiek mokytojų pradeda mokyti, vaikas visai sumiñša Krš. Abu su Simuku taip sumišome, kad nežinojome, ką daryti P.Cvir. Ievutė sumišo ir nieko negalėjo atsakyti A.Vien. Sumišęs nebežinojau, kur pulti rš. Susiėjo daugybė žmonių ir sumišo, nesa kiekvienas girdėjo juos liežuviu savo kalbančius BPII133.
ǁ laiku neįvykti, susitrukdyti: Ėmė ir sumi̇̀šo veselija Vlkv.
3. Žg išeiti iš proto, pamišti: Jeigu (nebent) dabar sumi̇̀šo – [iki šiol] nebuvo sumi̇̀šęs Krč. Žmogus bėgiojo kaip sumišęs rš. Sumi̇̀šę žmonys su gėrimu Vn.
ǁ pasidaryti nenormaliam, sutrikti (apie protą): Ima ir sumỹšta galva Krn. Kam jūs tą žmogų suėmėte: juk jis sumišusios galvos V.Kudir. Šaulėniškių kad protas sumišo, piningus į stulpą sukišo VP44.
4. subjurti (apie orą): Oras yr sumi̇̀šęs BzF142. Tai kad papūtė vėjelis, tai kad sumišo orelis ir subjaurino brangius rūbelius an manę LTR(Slk).
◊ dangùs su žemè sumi̇̀šo
1. apie didelę pūgą, audrą: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem.
2. apie didelį barnį, vaidą, karą: Kaip koją inkėlė, tai ir sumišo dangus su žeme Ds. Tegul kas per jų kambarį pereitų, tai čia dangus su žeme sumištų rš. Dangus su žeme sumišo ant striošnios vainelės LTR(Upn).

Daugiau informacijos

mi̇̀šti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

bū́ti

1 Reikšmė

Apibrėžtis

reikštis, egzistuoti tikrovėje, turėti būtį: Dárbo yrà, ti̇̀k rei̇̃kia di̇̀rbti. Ar̃ yrà dúonos? Bùvo trỹs bróliai. Yrà ir̃ nesąžini̇̀ngų žmonių̃. Dabar̃ yrà vãsara [antrà valandà]. Koncer̃tas bùs rytój.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dárbo yrà, ti̇̀k rei̇̃kia di̇̀rbti. Ar̃ yrà dúonos? Bùvo trỹs bróliai. Yrà ir̃ nesąžini̇̀ngų žmonių̃. Dabar̃ yrà vãsara [antrà valandà]. Koncer̃tas bùs rytój.

2 Reikšmė

Apibrėžtis

vykti, dėtis, atsitikti: Sãko, bùvęs tóks atsitiki̇̀mas. Vakarè bùs lietaũs. Kàs bùvo, tai̇̃ pražùvo (flk.).

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Sãko, bùvęs tóks atsitiki̇̀mas. Vakarè bùs lietaũs. Kàs bùvo, tai̇̃ pražùvo

3 Reikšmė

Apibrėžtis

(kam, su kuo, už ką) atsitikti, pasidaryti kam nors: Õ kàs berniùkui ùž tai̇̃ bùvo? Kàs gi bùs sù ta màno dukrà, jéi vi̇̀są lai̇̃ką tai̇̃p sir̃gs? Nežinaũ, kàs bùs sù màno gėlėmi̇̀s, kai̇̃ išvažiúosiu.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Õ kàs berniùkui ùž tai̇̃ bùvo? Kàs gi bùs sù ta màno dukrà, jéi vi̇̀są lai̇̃ką tai̇̃p sir̃gs? Nežinaũ, kàs bùs sù màno gėlėmi̇̀s, kai̇̃ išvažiúosiu.

4 Reikšmė

Apibrėžtis

(kame, ant ko, prie ko, pas ką, su kuo) turėti užėmus kur vietą, būti kur ar su kuo apsigyvenusiam, apsistojusiam ir pan.: Šiojè gi̇̀rioje yrà bri̇́edžių. Añt kálno bùvo malū̃nas. Priẽ stãlo dár yrà vienà vietà. Pérnai àš daugiaũ buvaũ Ánglijoje negù Lietuvojè. Kàs bùs sù vaikù, kõl slidinė́sit, ar̃ mamà?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Šiojè gi̇̀rioje yrà bri̇́edžių. Añt kálno bùvo malū̃nas. Priẽ stãlo dár yrà vienà vietà. Pérnai àš daugiaũ buvaũ Ánglijoje negù Lietuvojè. Kàs bùs sù vaikù, kõl slidinė́sit, ar̃ mamà?

5 Reikšmė

Apibrėžtis

(kame, pas ką, ko) lankytis, apsilankyti, buvoti: Vãkar buvaũ pàs tėvùs. Ar̃ esi̇̀ bùvęs Egiptè? Kiẽk per̃ tàvo gimtãdienį bùs svečių̃?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Vãkar buvaũ pàs tėvùs. Ar̃ esi̇̀ bùvęs Egiptè? Kiẽk per̃ tàvo gimtãdienį bùs svečių̃?

6 Reikšmė

Apibrėžtis

(kame) atsidurti, laikytis kokioje padėtyje, būklėje, būvyje: Àš tadà buvaũ antramè kùrse. Pinigai̇̃ bùs tàvo žiniojè. Bùvo ji̇̀s pačiamè stiprumè. Ki̇̀tą saváitę bū́siu atóstogose. Ji̇̀s dabar̃ yrà stažuõtėje. Tė́vas jaũ (yrà) peñsijoje. Brólis dabar̃ yrà gýdytojų pri̇́ežiūroje.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Àš tadà buvaũ antramè kùrse. Pinigai̇̃ bùs tàvo žiniojè. Bùvo ji̇̀s pačiamè stiprumè. Ki̇̀tą saváitę bū́siu atóstogose. Ji̇̀s dabar̃ yrà stažuõtėje. Tė́vas jaũ (yrà) peñsijoje. Brólis dabar̃ yrà gýdytojų pri̇́ežiūroje.

7 Reikšmė

Apibrėžtis

pagalbinis veiksmažodis sudurtiniams laikams sudaryti: Buvaũ beišeiną̃s, kai̇̃ suskam̃bo telefònas. Rytè bùvo pradė́ję sni̇̀gti, bèt põ pietų̃ nustójo. Kur̃ ji̇̀s bū́tų prapúolęs? Galė́jai mán nesakýti, bū́čiau pàts susiprotė́jęs. Bùvo gáutas praneši̇̀mas. Iki̇̀ tõ lai̇̃ko mẽs jaũ bū́sime grį̇̃žę.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Buvaũ beišeiną̃s, kai̇̃ suskam̃bo telefònas. Rytè bùvo pradė́ję sni̇̀gti, bèt põ pietų̃ nustójo. Kur̃ ji̇̀s bū́tų prapúolęs? Galė́jai mán nesakýti, bū́čiau pàts susiprotė́jęs. Bùvo gáutas praneši̇̀mas. Iki̇̀ tõ lai̇̃ko mẽs jaũ bū́sime grį̇̃žę.

8 Reikšmė

Apibrėžtis

sudėtinio tarinio jungtis: Àš esù mokinė̃, õ ji̇̀ – jaũ studeñtė. Biržẽlis yrà vãsaros mė́nuo. Rugpjū́tis bùvo lieti̇̀ngas. Bū́kite tikri̇̀ sàvo mokỹklos šeiminiñkai. Táu reikė́jo bū́ti mókytoju [mókytojui]. Negražù bū́ti tókia melagè [tókiai melãgei]. Bū́ti ištikimám neleñgva. Buvaũ trẽčias i̇̀š keturių̃ vaikų̃.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Àš esù mokinė̃, õ ji̇̀ – jaũ studeñtė. Biržẽlis yrà vãsaros mė́nuo. Rugpjū́tis bùvo lieti̇̀ngas. Bū́kite tikri̇̀ sàvo mokỹklos šeiminiñkai. Táu reikė́jo bū́ti mókytoju [mókytojui]. Negražù bū́ti tókia melagè [tókiai melãgei]. Bū́ti ištikimám neleñgva. Buvaũ trẽčias i̇̀š keturių̃ vaikų̃.

9 Reikšmė

Apibrėžtis

būt. dažn. 3 asm. įterpt. reiškiant praeityje kartotą veiksmą: Bū́davo, visùs iki̇̀ ãšarų juõkindavau. Ji̇̀ labai̇̃ tyki̇̀ bùvo, kai̇̃p i̇̀š põ žẽmių, bū́davo, kal̃ba. Kõl, bū́davo, nuei̇̃nam, kõl grį̇̃žtam, ir̃ nebėrà pùsdienio. Atei̇̃na ji̇̀s, bū́davo, į̇̃ mū́sų namùs, atsisė́da į̇̃ kam̃pą ir̃ tỹli.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Bū́davo, visùs iki̇̀ ãšarų juõkindavau. Ji̇̀ labai̇̃ tyki̇̀ bùvo, kai̇̃p i̇̀š põ žẽmių, bū́davo, kal̃ba. Kõl, bū́davo, nuei̇̃nam, kõl grį̇̃žtam, ir̃ nebėrà pùsdienio. Atei̇̃na ji̇̀s, bū́davo, į̇̃ mū́sų namùs, atsisė́da į̇̃ kam̃pą ir̃ tỹli.

10 Reikšmė

Apibrėžtis

esam. formos būna, būva, esti apibendrinant ar norint pasakyti, kad veiksmas, reiškinys kartojasi ar trunka: Vi̇̀sko [visai̇̃p] gyvẽnime bū̃na. Bū̃na ir̃ gražesnių̃ dienų̃ kai̇̃p šiañdien. Àš čià kasdiẽn būnù. Ji̇̀ dabar̃ bū̃na pàs dùkterį. „Miškè bū̃na grỹbų“ nėrà tas pàts, kàs „miškè yrà grỹbų“. Genialiáusios miñtys ẽsti paprasčiáusios. Kokià aklà, fanãtiška ir̃ paikà kar̃tais bū̃va méilė!

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Vi̇̀sko [visai̇̃p] gyvẽnime bū̃na. Bū̃na ir̃ gražesnių̃ dienų̃ kai̇̃p šiañdien. Àš čià kasdiẽn būnù. Ji̇̀ dabar̃ bū̃na pàs dùkterį. „Miškè bū̃na grỹbų“ nėrà tas pàts, kàs „miškè yrà grỹbų“. Genialiáusios miñtys ẽsti paprasčiáusios. Kokià aklà, fanãtiška ir̃ paikà kar̃tais bū̃va méilė!

Daugiau informacijos

apliẽti

Apibrėžtis

2 liẽti, -ja (lẽja, liena SD54), -jo tr., li̇́eti
1. daryti ką iš sulydyto metalo, vaško ar kito ko, formuoti: Varpą liẽti Kv. Atminkiat sau tus, kurie varį ar gelžį kala, tus, kurie varpus ar kitus daiktus leja S.Dauk. Iš ko lieji tą žiedą? Trg. Visą dieną žvakes li̇́eja Brt. Kad jūrą Liepojo[je] tvenkė, aš plytas liejáu Šts. Formos, kur žvakes lieja J.Jabl. Likčių (žvakių) li̇́eti KII27. Aš parnešiu sau iš Prūsų kalaviją kietą, tau, sesyt, šilko skarą, diržą auksu lietą Mair. Nunešk mano mergužėlei aukso lietą žiedužėlį (d.) J.Jabl. Aukso lieti pentinėliai, sidabro kilpelės JD1515. Liejamóji forma BŽ31. Liejant iš lydyto metalo gaunami dirbiniai, kurie savo pavidalu ir matmenimis atitinka liejimo formą rš. Liek keturias auksinas rinkes CII315. Nežiedžia ir neliena lėlių SPII4. Padarė sau lietą telią ChNe9,18.
ǁ pilant į šaltą vandenį ištirpytą metalą ar vašką, burti iš susidariusių įvairių formų: Vakar vakare mes laimes li̇́ejom Krp. Kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja DK77.
2. daryti, dėti, spausti (sūrį): Ant stalų buvo padėta ir keptos mėsos, ir keptos žuvies, pirkto ir pačių lieto sūrio I.Simon. Reik sutaisyti pieno sūriuo liẽti Slnt. Vakar tą sūrį liejáu Lkv. Sūrį lejù KlvrŽ. Ir leja, ir greja (ir sūrius lieja, ir grietinę grieja) – ko tad anai betrūksta? Šts. Nelietą sūrį sutraukina, su šaukštu sutrupina, įdeda saldžio smetono, druskos ir valgo su duona, su pyragu Gršl.
3. Kv lipyti kuo, glieti.
4. refl. jungtis į vieną: Toli toli tamsūs miško plotai suko ratą ir liejosi su dangum J.Marc. Černiševskio epochoje kova dėl demokratizmo ir kova dėl socializmo liejosi į vieną neatskiriamą visumą rš. Paukštelių giesmės liejosi į vieną aidesį rš.
2 apliẽti, -ja (àpleja Als), -jo (àpliejo Als) tr. labai glaudžiai apgaubti (ištirpytu ir užpiltu ant ko metalu, vašku ar kuo kitu): Dar sunkesniai regėjos pulti ant krikščionių, gelžimis ir variais aplietų S.Dauk.
^ Pamieravo – čebatas kap aplietas (ps.) Ad.
2 atliẽti, -ja (àtleja Slnt), -jo (àtliejo)
1. žr. 2 nulieti 1: Mano tėvelis mokėjo auksinius žiedus atliet Dglš. Kaip liete atlietas į tą daiktą, t. y. gerai padarytas J. Jos veidas buvo blizgantis, tartum iš žalvario atlietas T.Tilv.
2. tr. lieti (sūrį, varškę) už skolą: Narvelėnė a varškę àtliejo, a piningais užmokėjo? Slnt.
2 įliẽti, -ja (į̇̃leja), -jo (į̇̃liejo) tr. įdėti į lydinį liejant ką: Kad primanytau, savo mergelę aukso žiedan inlietau, an pirštelių nešiotau TD76. Naujam varpuo įliẽjo tokį pat balsą, kokio senasis buvo Šts.
ǁ liejant padaryti, įspausti: Rado literas savo vardo, kurias aukskalis liedams buvo įliejęs [žiede] BsPI65.
2 išliẽti, -ja (i̇̀šleja), -jo (i̇̀šliejo) tr. išglieti, išglaistyti; iškloti, išlipyti: Tarpsienis buvo išlietas cementu A.Vien. Tais akminais [turi] išmūryt šalis šulnies, o dugną išliek marmuru BsPII77.
2 nuliẽti, -ja (nùleja), -jo (nùliejo) tr.
1. iš tirpyto metalo, vaško ar ko kito padaryti ką: Jau varpą nuliejo J.Jabl. Jis padarė kvarmą arkliui nuli̇́eti KI9. Žvakės nulietos J. Nulietas daiktas SD211. Diedukas rudenais daug žvakių nuliedavo Dglš. Nuli̇́etas abrozas KI13. Rado karalaitės vardą, kurį aukskalis, tą žiedą nuliedams, buvo iškalęs BsPI51. Liepė amatininkam nulieti aukštą ir platų sūdą BM101. Ir nuliejo šešias žvakes iš geltono vaško LTR(Lnkv). Negu iž vieno molio visi [žmonės] nulieti̇̀ DP529. Liepė Maižiešiui, idant nulietų varinį žaltį MP230. Ir nuliek jai keturis aukso žiedus Ch2Moz25,12. Ir padarė nulietą veršį BB2Moz32,4.
| prk.: Linksniams vardai, kad lengvesni būtų atsiminti, reikėtų visi vienodais lietuvais nulieti J.Jabl.
^ Medžiai rymojo kaip nulieti (nejudėdami) rš.
2. padaryti, suspausti, sudėti (sūrį): Nuliejo varškę ir ėmė sukti kastinį Pč.
| refl. tr.: Ar tai tokią buvo nusilieję [varškę] mano tėvai vienam pokyliui! (ps.) J.Jabl.
3. nuglaistyti, nudažyti: Auksu nulieta rieda karieta S.Nėr.
4. Dl gražiai padaryti, pasiūti: Tai da ir man nuliek kantaplius, kai jau tu gerai moki Sdk. Ot nuliejo kostiumą, kaip kokiam grapui Dbk.
◊ kai̇̃p nuliẽtas labai gražus: Bet ir yra į ką žiūrėti – kaip nulietas vaikinas (labai gražiai nuaugęs) Žem. Labai tinka tau tas ploštis (ploščius) – atrodai kaip nulietas Ėr. Ot gražus – kaip nulietas! Ut. Su klumpiukais, o gavom vyrus kaip nuli̇́etus Ub. Skrynias kaip nulietas, mačiau, pardavinėjo Žem. Jam ta eilutė guli kap nulieta (gražiai pasiūta) Gs.
2 paliẽti, -ja (pàleja), -jo (pàliejo) tr. lieti po apačia ko: Reikė́[jo] tik pamatus pali̇́et, i būt geri da tvartai Gs.
2 pérlieti tr. iš naujo lieti; perdirbti liejant: Duoti sidabrinius daiktus pérlieti BŽ231. Varpus, lig šiolei bokšte kybojusius, atėmė, ketindamys į puškas parlieti M.Valanč.
| prk.: Savo neapykantą mes turime perlieti į plieną ir geležį rš.
2 priliẽti, -ja (pri̇̀leja), -jo (pri̇̀liejo) tr.
1. R25 prilydyti, prilipyti: Reik priliẽti kirviuo žambą, kad nudaužei senąjį Lk. Kirvį priliejo, kurį buvau sudaužęs Ktk. Rąstas gulėjo kaip prilietas – nė krust rš. Jis prie tos Onelės kaip prilietas Pln.
2. pridaryti, prispausti (sūrių): Gaspadinė pri̇̀liejo daug sūrių Als.
2 suliẽti, -ja (sùleja), -jo (sùliejo)
1. tr. suslėgti, suspausti, sudėti (sūrį): Karvės pradėjo daugiau pieno duoti – galėsiam kokį sūrelį suliẽti Vkš. Mes sùlejam kasdieną po vieną sūrį Sr. Sūrį sùliejau Lkv. Sūrį suliek J. Yra ko sugrieti, yra ko suliẽti, yra ko patirpyti, yra ko pamirkyti Brs. Boba ožką pamilžusi, ilgą sūrį suliejusi (d.) Žr.
| refl. tr. Tv: Nei sūrelio net šventadieniui neturėsime iš kur susilieti LzP.
2. tr. sujungti: Įgimtas patraukimas sulieja jo (Goldonio) gyvenimą su teatru EncIX258.
| refl.: Sūris susilietų į vieną luitą rš. Išbėrimas gali įgauti susiliejusį, generalizuotą pobūdį rš. Žemės susiliejo į vieną plotą (nuarus ežias) J.Avyž. Lempos šviesa per daug ryški, raidės kartais susilieja į margą ratuką rš. Pavieniai valstiečių ūkiai ir ištisi kaimai susiliejo į plačius kolektyvus, bendrus ūkius, apimančius daug kaimų sp.
2 užliẽti, -ja (ùžleja), -jo (ùžliejo) tr. užglieti: Da smalos yra, reikės užlieti statinę, kad netekėtų, ir viskas Rmš. Jis vašku užliejo lentelėje skylutę rš.

Daugiau informacijos

dė́ti

1 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, ant ko, į ką, prie ko) guldyti, statyti, krauti, kad kas kur būtų: Dė́k knỹgą añt stãlo, õ vãzą – añt lentýnos. Bandýkite į̇̃ ži̇̀dinį dė́ti daugiaũ málkų. Dė́k grū́dą priẽ grū́do – pripi̇̀lsi arúodą (flk.). | sngr. (ko, ką, į ką): Dė́kis salõtų. Pyragáitį dė́kis į̇̃ lė̃kštę, netrùpink. Dė́kis pinigi̇̀nę į̇̃ kišẽnę.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dė́kis salõtų. Pyragáitį dė́kis į̇̃ lė̃kštę, netrùpink. Dė́kis pinigi̇̀nę į̇̃ kišẽnę.

Dė́k knỹgą añt stãlo, õ vãzą – añt lentýnos. Bandýkite į̇̃ ži̇̀dinį dė́ti daugiaũ málkų. Dė́k grū́dą priẽ grū́do – pripi̇̀lsi arúodą

2 Reikšmė

Apibrėžtis

(ko, į ką) papildomai įdėti, įberti, įmaišyti: Į̃ sriùbą dár gãlima dė́ti ir̃ svogū̃no. | sngr. (ko, į ką): Dė́kis cùkraus į̇̃ kãvą.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Į̃ sriùbą dár gãlima dė́ti ir̃ svogū̃no.

Dė́kis cùkraus į̇̃ kãvą.

3 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) rasti tinkamą vietą ar paskirtį: Kur̃ dė́ti radioaktyviàs mẽdžiagas [senàs pãdangas]? Kur̃ reikė̃s dė́ti vaikùs per̃ mokinių̃ atóstogas, àš jùk di̇̀rbu! | sngr.: Kur̃ àš nãktį dė́siuos, jéi diẽną miegósiu?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Kur̃ àš nãktį dė́siuos, jéi diẽną miegósiu?

Kur̃ dė́ti radioaktyviàs mẽdžiagas [senàs pãdangas]? Kur̃ reikė̃s dė́ti vaikùs per̃ mokinių̃ atóstogas, àš jùk di̇̀rbu!

4 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) paslėpti, nukišti: Kur̃ dė́jai pir̃štines? | sngr.: Kur̃ dė́josi màno kepùrė?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Kur̃ dė́josi màno kepùrė?

Kur̃ dė́jai pir̃štines?

5 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kam) tvirtinti tam skirtoje vietoje: Kadà (statomam) nãmui lángus dė́sit? Meistrai̇̃ dẽda parkètą. | sngr.: Pirmiáusia dė́kis lęšiùs, õ paskui̇̃ pasidarýsi makiãžą. | prk.: Dė́ti pãgrindus kalbótyrai.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

nãmui lángus dė́sit? Meistrai̇̃ dẽda parkètą.

Pirmiáusia dė́kis lęšiùs, õ paskui̇̃ pasidarýsi makiãžą.

Kadà

Dė́ti pãgrindus kalbótyrai.

6 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) rašyti ar spausti (kokį ženklą): Dė́ti añtspaudą. Dė́k kir̃čio žénklą. Kur̃ dė́ti kablẽlį?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dė́ti añtspaudą. Dė́k kir̃čio žénklą. Kur̃ dė́ti kablẽlį?

7 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, į ką, kame) spausdinti (laikraštyje, knygoje): Dė́ti stráipsnį į̇̃ lai̇̃kraštį. Žodynė̃lio pabaigojè dedami̇̀ šnektõs tèkstai.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dė́ti stráipsnį į̇̃ lai̇̃kraštį. Žodynė̃lio pabaigojè dedami̇̀ šnektõs tèkstai.

8 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) gaminti, ruošti kai kuriuos valgius: Kopūstùs dė́ti (raugti). Rytój dė́sim dešràs.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Rytój dė́sim dešràs.

Kopūstùs dė́ti

9 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, iš ko) sudaryti, sujungti, sukonstruoti: Vai̇̃kas i̇̀š skiemenų̃ jaũ dẽda žodžiùs. Vãkar sūnùs mašinė̃lę išar̃dė, šiañdien i̇̀š naũjo dẽda.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Vai̇̃kas i̇̀š skiemenų̃ jaũ dẽda žodžiùs. Vãkar sūnùs mašinė̃lę išar̃dė, šiañdien i̇̀š naũjo dẽda.

10 Reikšmė

Apibrėžtis

išskirti iš savęs kiaušinį: Vi̇̀štos jaũ dẽda. | (ką): Ántys ir̃ žą̃sys dẽda daũg kiauši̇̀nių. Krẽgždės dẽda šviesiùs, kar̃tais taškúotus kiaušiniùs. Vabzdžiai̇̃ dáuginasi dėdami̇̀ apvaisi̇̀ntus kiaušinėliùs.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Ántys ir̃ žą̃sys dẽda daũg kiauši̇̀nių. Krẽgždės dẽda šviesiùs, kar̃tais taškúotus kiaušiniùs. Vabzdžiai̇̃ dáuginasi dėdami̇̀ apvaisi̇̀ntus kiaušinėliùs.

Vi̇̀štos jaũ dẽda.

11 Reikšmė

Apibrėžtis

(ko) apmesti, užmesti, užnerti (apie mezgimą): Rei̇̃kia akių̃ papi̇̀ldomai dė́ti. Ki̇́ek čià dė́jai akių̃?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Rei̇̃kia akių̃ papi̇̀ldomai dė́ti. Ki̇́ek čià dė́jai akių̃?

12 Reikšmė

Apibrėžtis

(kam, kuo, į ką, per ką) trenkti, smogti: Dė́ti kùmščiu į̇̃ stãlą. Kàd dė́jo jám per̃ aũsį! | sngr. smarkiai griūti, virsti; sin. trenktis: Paslýdau ir̃ kàd jaũ dė́jausi aukšti̇́elninkas.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Paslýdau ir̃ kàd jaũ dė́jausi aukšti̇́elninkas.

Dė́ti kùmščiu į̇̃ stãlą. Kàd dė́jo jám per̃ aũsį!

13 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) nustatyti, skirti: Dė́ti mókesčius [muitùs].

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dė́ti mókesčius [muitùs].

14 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, kam) kaupti, taupyti: Dė́ti dùkteriai krai̇̃tį. Dė́jau ceñtą priẽ ceñto.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dė́ti dùkteriai krai̇̃tį. Dė́jau ceñtą priẽ ceñto.

15 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką, į ką) atiduoti saugoti; sin. deponuoti: Dė́ti į̇̃ bánką pi̇̀nigus. | prk.: Dė́ti pi̇̀nigus į̇̃ kójinę (saugoti pinigus namuose).

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dė́ti į̇̃ bánką pi̇̀nigus.

Dė́ti pi̇̀nigus į̇̃ kójinę

16 Reikšmė

Apibrėžtis

eikvoti, leisti, vartoti: Dė́ti pãstangas. Àš di̇̀rbsiu, sveikãtą dė́siu, õ tù tinginiáusi? Mán įdomù, kur̃ tù dedi̇̀ pi̇̀nigus, kàd vi̇̀s neturi̇̀?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dė́ti pãstangas. Àš di̇̀rbsiu, sveikãtą dė́siu, õ tù tinginiáusi? Mán įdomù, kur̃ tù dedi̇̀ pi̇̀nigus, kàd vi̇̀s neturi̇̀?

17 Reikšmė

Apibrėžtis

sngr. (kuo) vaizduoti, vaidinti tai, ko iš tiesų nėra; sin. apsimesti: Kvailiù [di̇̀deliu ponù] dė́tis. Nesidė́kite kvaili̇̀. Ji̇̀ dė́josi niẽko neži̇̀nanti. Ji̇̀s dė́josi liñksmas ir̃ paténkintas. Dė́damasis abeji̇̀ngas, ji̇̀s į̇̃ pókalbį nesiki̇̀šo. Kodė̃l tù nóri dė́tis kitóks?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Kvailiù [di̇̀deliu ponù] dė́tis. Nesidė́kite kvaili̇̀. Ji̇̀ dė́josi niẽko neži̇̀nanti. Ji̇̀s dė́josi liñksmas ir̃ paténkintas. Dė́damasis abeji̇̀ngas, ji̇̀s į̇̃ pókalbį nesiki̇̀šo. Kodė̃l tù nóri dė́tis kitóks?

18 Reikšmė

Apibrėžtis

sngr. (prie ko) imti bendrauti; sin. jungtis, vienytis: Dė́tis priẽ kompãnijos. Ji̇̀s mieliaũ dẽdasi priẽ jauni̇̀mo.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dė́tis priẽ kompãnijos. Ji̇̀s mieliaũ dẽdasi priẽ jauni̇̀mo.

19 Reikšmė

Apibrėžtis

sngr. (kame) darytis, vykti, atsitikti: Keisti̇̀ dalỹkai dẽdasi. Neįsivaizdúoji, kàs kiemè dė́josi.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Keisti̇̀ dalỹkai dẽdasi. Neįsivaizdúoji, kàs kiemè dė́josi.

20 Reikšmė

Apibrėžtis

(ką) pritaisyti, pritvirtinti, prikabinti (tam tikrus papuošalus, sporto inventorių ir pan.), kai nėra ryškaus apsimovimo ar užsisegimo veiksmo: Výras gulė́jo añt grindų̃, õ poli̇̀cininkas jám dė́jo añtrankius. | sngr. (ką): Dẽdamės slidès ir̃ žemỹn nuõ kalnų̃. Jéigu sẽgite masyviùs aũskarus, pasvarstýkite, ar̃ jùms bū́tina dė́tis dár ir̃ karoliùs.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dẽdamės slidès ir̃ žemỹn nuõ kalnų̃. Jéigu sẽgite masyviùs aũskarus, pasvarstýkite, ar̃ jùms bū́tina dė́tis dár ir̃ karoliùs.

Výras gulė́jo añt grindų̃, õ poli̇̀cininkas jám dė́jo añtrankius.

Daugiau informacijos

įki̇̀lti

Apibrėžtis

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

Daugiau informacijos

nérti

Apibrėžtis

2 nérti, nẽria, nė́rė
1. tr. Gr, Krp, Grz, Vžns daryti nėrinį, tinklą; megzti: Ana su virbalais nẽria juostą, pirštines J. Mano bobutė moka gražias pirštines nérti Tl. Mokėjau nérti visiaip: i su virbalais, i su tamburka Ms. Sesuo dienas naktis néra i néra pančekas Trk. Ana greitai nera: besiveizant tura gatavą pirštinę Vvr. Ana moka raštuotas juostas nérti Slnt. Ji nẽria tinklą Lnkv. Užpakaly išgirdau tokį ūžimą, tartum būtų dirbęs koks tuzinas mūsų mezgėjų su neriamomis mašinomis J.Balč.
2. tr. suimti, sudėti rankas sukabinant pirštus: Nerdamas rankas, jis brūkštelėjo žiedą, kurį jam buvo užmovęs ant piršto žynys J.Balč.
3. tr. sukabinti, sujungti sudūrimo vietoje: Trobos kampus, rąstus nérti DŽ.
| refl.: Sprandas nerias su nugarkauliu tam tikrais sąnariais Blv.
| Kas žino, kiek tenai yra upių upelių, kurios su kita kita nerias ir skaidos S.Dauk.
| prk.: Laimė ir nelaimė tvirtai nerias (siejasi) su sveikata ir liga Blv.
ǁ daryti, statyti sukabinant atskiras dalis: Jau kluoną čia nẽria Dkšt.
4. refl. vienytis, jungtis: Mozūrai, mirus kunigaikščiui savo, ėmė nerties su kryžeiviais, savo bendrais S.Dauk.
5. refl. darytis vaisiui, megztis: Jūsų kopūstų galvos sunkiai nẽrias Sdk.
6. tr. mauti ant ko iš virvės, siūlo ar pan. padarytą kilpą: Ne megzte megzk, ale nertè užnerk virvę prie kobinio šienveržio, prie karties galo, prie botkočio J.
nertinai̇̃ adv.: Šniūrą nertinai̇̃ užnerk Lkv. Nertinai̇̃ užsinėriau šaliką ant kailinių dėl puikumo, ne dėl šilimos Šts. Su užnarve žuvis nertinai̇̃ gaudėm Šts.
7. refl. juostis (prijuostę): Tau, tokiai mergei, tokiu kvartūgu nérties nepristovia Plt.
8. tr. K kišti (koją į avalynę): Neriu kojas į pakeles, kurpes R. Kojas į kurpes nerti N.
| Eik, kumelę nérk (kinkyk), važiuokim! Pc.
9. tr. lupti, dirti: Pavasarį nẽria kai karvėm (kai nustimpa) Ėr.
| prk.: Neria (greitai velka, traukia) tuos baltinius nuo kūno Krm.
| refl. Jrb: Skūra nẽrias nuo kupros Jnšk.
| Jei kaulai nèneras, košaliena nėkai, turi gerai pavirinti Krš.
10. intr. prk. versti brangiai mokėti, plėšti: Kas tik gali, tas prisispyręs nẽria nuo tų biednų žmonelių Kair. Ten už viską dvigubai nẽra Krš.
11. refl. mesti odą, kiautą, kailį; lįsti iš odos, kiauto, kailio: Dabar kaip tik neriasi vėžiai rš. Pagaliau šeštąjį kartą neriasi vabzdys iš savo kailio: iš lėlelės išlenda visa plaštakėlė rš. Nertis iš išnaros Grž. Nértis iš odos BŽ81.
| prk.: Nérkis iš žiupono (nusirenk), ba jau laikas Šk.
12. refl. prk. stengtis, plušėti: Par šienapjūtę bare ims nertis išmušt pirmas pradalgį Antš. Jis pats par save nė́rėsi ir įsikabino į aukštesnį mokslą Ėr.
13. intr. Sv, Km, Krš, Krkl, Vdžg smarkiai suduoti, mušti: Kad nė́rė su botagu par galvą! Skr. Nérk par galvą pagaliu – neis ant javus [arklys]! Ėr. Kad nė́riau snukin tam valkatai Ut.
14. tr., intr. smeigti, verti, durti: Su finka nė́rė į pašonę ir užmušo nekaltą žmogų Krš. Nérk (pasismeik su šakutėmis) daugiau [užkandos] Šd. Anas žu tos palkos paėmė ir kap ner̃s tąj palka juos (velnius) terboj! Pls.
15. tr. kreipti: Ko tu akis neri̇̀ žemyn, jei nekalta? DŽ.
◊ aki̇̀s nérti merdėti: Pradėjo vienkart nérti aki̇̀s Gršl.
iš káilio (iš marškinių̃) nértis labai stengtis: Iš kailio neriesi, kol užaugini gyvulį, o paskui už dyka jį nori gauti V.Mont. Nėrės iš kailio norėdamas pasirodyti išsilavinęs žmogus esąs A.Vien. Tėvas iš káilio nẽriasi kraudamas, o sūnus – griaudamas Jnš. Dirba gerai, o jei dar pataikai, iš kailio neriasi Ėr. Nor tu iš káilio nérkis, niekap negali įtikt Mrj. Tu nérkis iš marškinių̃ i duok Krš.
| Mun ne tokie dar javai būtų. Sakau, gyvenčio aš čia, tad mun viskas iš kailio nertųs (smarkiai augtų) BM380.
iš káilio nértas labai panašus į ką: Duktė tojė pati motynysta, t. y. iš káilio nertà motyna J.
káilį nérti mušti: Tėvas jam káilį nérdavo už mažiausią menkniekį Lnkv.
ki̇̀lpą ant kãklo (galvõs) nérti stumti į pražūtį, žlugdyti: Jie patys neria sau kilpą ant kaklo! J.Paukš. A gal taip žmoguo ki̇̀lpą an galvos nérti? Krš.
kū́lį nérti; I.Simon verstis per galvą.
nuodù nérti griūti: Koja kur klius, tai ir neri̇̀ nuodù Str.
óžius nérti vemti: Suėdė šešius kiaušinius be duonos ir be druskos ir pusę dienos nė́rė óžius Šl.
2 antnérti, añtneria, antnė́rė (ž.) tr. J užmauti kilpą.
| refl. tr.: Šis … ansinėrė virvę ir žemyn nusileido iš bokšto BsPII21.
2 apnérti, àpneria, apnė́rė tr.
1. aplink nerti, apmegzti: Juostelių kraštai būdavo apneriami arba apsiuvinėjami spalvotais siūlais rš. Rankšluosčių galai pinikais apnerti rš. Pjauk guzikus lauku ir duok mun apnérti Slnt.
2. numegzti visiems, apmegzti: Motynai reik vaikus apnerti, aplopyti Šts. Senoji ir àpnera, ir apsiūna, marti leka į darbus Rdn. Reik šeimyną apnérti Grg. Saviškius apnė́riau, svetimims nenersu Krš.
| refl.: Iš tų kelių avikių mas apsi̇̀neram Krš.
3. Ėr, Rs apgauti: Apnė́rė gerai tas cigonėlis tas šeimininkes Šmk.
2 atnérti, àtneria, atnė́rė tr.
1. Š atpalaiduoti kilpą: Karvę pakartą atnė́riau Prn.
| refl.: Siūlas atsinėrė nuo verpstės ir pūkšt žemėn Prng. Kada atsinera strangas, arklys nebgalia traukti Kv.
2. atjungti, atpalaiduoti ką sukabintą, prijungtą: Atnérka šitą rąstą, gal da nesupuvęs Slm. Ji atneria rankas, vieną palieka ant kaklo rš. Mergytė krisdama greit laivelio tvėrės, bet šelmis bernelis rankeles atnėrė LTR(Slč).
3. brangiai paimti, nuplėšti: Už vienas kelnes [siuvėjas] penkis litus atnė́rė Kair.
◊ [ir] káilį atnė́ręs (į ką); į (kieno) káilį atnė́ręs Krtn labai panašus į ką: Jos vaikas į tave ir kailį atnėręs I.Simon. Į tėvo káilį atnė́ręs Plng.
2 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė tr.
1. įmegzti nėrinį: Plačiau įnérk tų mėlenųjų siūlų Krš. Nerdami stačiakampį tinklą, ant pritvirtinto kaspinėlio užneriame vieną akutę, į kurią įneriamos dvi sp.
2. R, Užv įverti: Virvę įnérk į kobinį J. Įnérk siūlą į adatą J.Jabl.
3. K, Lkč įmauti, įkišti: Kojas į kurpes įneru MŽ.
| Pavalkus rasi įnértus į žambį, jei vaikiai latrai Šts.
| refl.: Įsineru į kurpes R. Anksti rytą atsikėlus, į kurpužes įsinėrus, tekina tekina per didį dvarelį LTR(Alvt). Ak, kiek sykių Krizas, į vyžas įsinė́ręs …, po prastu savo stogu nei lakštingala čiauška K.Donel.
| Pats in plėškę insi̇̀neria (įsikinko) ir aria Kt.
ǁ refl. greitai užsivilkti: Į drabužį kokį įsinérti J. Dar nežinojai, kuo būsi, – gal dar akėt grįši, atgal į sermėgą įsinersi Mš.
4. įsigilinti, įsitraukti: Abudu sėdėjo pasilenkę ties staleliu, įsinėrę į darbą rš.
5. Lp įsmeigti: Erelis trilypis – dvigalvis, baltasis, juodai geležinis – įnėrė į širdį nagus B.Sruog.
| prk.: Įnėrusi akis į knygas gilių giliausiai susimąstydavo rš.
2 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. tr. Pvn išmegzti, numegzti dalį nėrinio: Išnėrę kelias eilutes, vėl pridedame akių skaičių sp. Išnersiu lig galo virbalą ir nebnersiu daugiau Šts.
2. tr. išmegzti raštuotai, padaryti raštą nėrinyje: Tavo pirštinės gražiai išnértos, išrašytos J. Ìšnera muno pati gražiausias pirštines End. Mokėjau gražiausiai viską išnérti Krš. Tuos raštus lengva išnerti rš.
3. tr. pagauti, ištraukti užneriant kilpą: Kitas su ašutiniu naru lydekas išnera Kal.
4. tr. R, Š atmegzti, atrišti:
^ Džiaugas kaip mazgą išnėręs KrvP(Skd).
5. tr. Švnč atleisti, atpalaiduoti ką sujungtą: Ko užsėdai, jaunoji, ažu stalo, kam sunėrei rankeles, kam nuleidai akeles? Išnerkie rankeles, užkelkie akeles Prng.
| refl.: Maž pasikeltų šiaurus vėjulis, dai maž išblaškytų baltą pieskelę, maž išsinertų grabo lentelės Tvr.
6. tr. N, J, Ėr išnarinti, išsukti: Koją išnė́riau šokdamas per ravą Švnč. Abi išnértos kojos Švnč. Išnė́rė pirštą OG102.
| refl. tr., intr.: Dūko dūko su vaikais, kolei koją išsinė́rė Užp. Skausmas buvo toks didelis, atrodė, kad kaulai išsiners rš.
ǁ išlaužti: Su visa šaka išnė́rė Krš.
7. tr. iškelti, užlaužti, atstatyti: Jau ans galvą išnė́ręs, sprandą išvertęs Kin. Kumelys garsiai prunkštė išnėręs galvą, žvingčiojo rš.
8. tr. K išvilkti, išmauti: Šis kaži kaip išnėrė sermėgą ir išspruko iš nagų meškos BM385.
| Petras greitai išnėrė kumelę iš pakinktų, sėdo raitas, ir visi ristute leidosi kaimo link V.Myk-Put.
ǁ intr. išsivilkti, išsimauti; išsiauti: Išnėręs iš jupelės, išspruko iš trobos M.Valanč.
| refl.: Išsinėręs iš drobulės, išspruko iš jų rankų M.Valanč. Plušėjo visi, išsinėrę iš kailinių, nes darbas buvo nelengvas sp. Arklys išsinėrė iš padargų – prastai pakinkytas Šts. Išsi̇̀neria šuo iš lenciūgo Grd.
| Iš klumpių išsinė́rė (nebenešioja), su batais eita Šv.
9. intr. ištrūkti, išsprūsti: Išnėrusi iš jo rankų pabėgo rš.
| refl.: Ungurys man iš rankos išspriūdo, išsinė́rė KII160. Vaikas išsiner̃s (iškris), saugok Brš.
| prk.: Kad jūsų noras, vakar naktį iš burnos išsinėręs, būtų išpildytas BM87.
ǁ refl. prk. išsisukti, išsivaduoti: Veiza tik, kaip pragumą gauti išsinérti [nuo darbo] Plt. Išsinėrė, išsispurdulo iš skolų Šts. O yra daug tokių ligotų lietuvių, besistengiančių išsinerti iš lietuvystės V.Kudir. Jis vienu tuom užimtas yra, kaip iš nelaisvės išsinert rš. Iš senųjų pripratimų nė kiek neišsinėrė rš.
^ Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti KrvP(Mrj).
10. tr. pašalinti, numauti odą, nulupti: Išnertus vėžius duoda paršeliams dėl ėdrumo, i pradeda eiti į kūną Šts. Vilkas avinui kailį išnė́rė PP77. Reikės tave papjauti, iš kailio išnerti Vnž.
ǁ išpjauti, išrėžti: Išnė́rė diržą iš nugaros tam seniui (ps.) Btg.
11. refl. intr., tr. nusimesti odą, kiautą, kailį, išlįsti iš odos, kiauto, kailio: Ta gyvatė išsinėrusi puiki pana (ps.) Dr. Žaltys savo odą išsi̇̀neria, iš savo odos išsi̇̀neria KI17. Išsi̇̀nerias gyvatės, bluzganą numeta Grd. Sutikau septynias stirnas, į visas šoviau, ir visų oda išsinėrė, liko ant vietos, o mėsa nubėgo BsPIII300. Iš lėliukių išsineria drugiai rš. Linai turi atsiklojėt, ka išsinertų Ar.
12. suktu būdu išvilioti, išgauti: Nu munęs arkliuką išnė́rė Ll.
13. tr. prk. pavogti, pačiupti: Ką tik čia buvau pasidėjęs, o dabar nėra – išnė́rė jau koks velnias Skr.
14. tr. prk. išgerti, išmaukti: Iš karto išnérk [vaistus], i viskas Krtn. Išnérkite kokį stiklą giros Gdž.
◊ iš káilio (skūrõs) išsinérti labai stengtis: Onytė dėl šito berno tai ir iš káilio išsiner̃s Užp. Gatavas iš kailio išsinerti, kad tik laimę už uodegos galėtų nustverti KrvP(Drsk). Dirba, rodos, ten jis iš skūros išsiners LTR.
iš kiáuto išnérti Ggr mirti.
káilį išnérti Pc primušti, išlupti: Išnérk gerai tu jam káilį Alk.
káilinius išnérti (kam) apgauti: Tu mun kailinių neišnersi, pažįstu tavi Šts.
kū́lį išnérti išsiversti per galvą: Gandrą pamačius, reikia kūlį išversti (išnerti), tad didžiai palankus patampi LTR.
2 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. tr. Užv, Slnt, Krkl numegzti: Ar nunérsi man gražias dvigijines pirštines? Rt. Reik vaikiams pirštines nunérti Grg. Nunė́riau nertinį, tik apkaklės neančdėjau Mžk. Nunertas tinklelis paprastai dar išsiuvinėjamas rš.
| refl. tr. Alk: Ką tu gausi vaikį, kad nė pančekos nemoki nusinérti! Tv. Nusinėrė šilko tinklą Sab.
ǁ megzti, nerti (dalį): Tik dvi aki nunėriau, ir nulūžo [adiklis] Lp.
2. tr. nurišti, kas buvo užnerta: Karvė jau palaida laksto, gal jau lenciūgą nunėrė Ut. Nunérk botagą nuo botkočio Grž.
3. tr. pagauti užneriant kilpą: Su naru nunėriau lydeką Šts.
4. tr. B, R, Rm, Pc, Bsg, Vlkv nuleisti, nudelbti (galvą, akis): Galvą nunėręs jis papasakojo savo paskutinių metų gyvenimą rš. Jau tu ir eini nunėręs galvą, lyg švino pripiltą Lkš. Eina galvą nunėręs kap veršis į karvę KrvP(Alvt). Dilba, kurs akis nunėręs kaip vagis J. Mane sutikęs akis nunė́rė kap šuo Alk. Kap nunė́rė akis žemyn, tai nekilstels Plv. Vos akis nunėriau (nukreipiau dėmesį kitur), jau ir prapuolė Pgg.
5. tr. Dkš nulupti, nudirti: Nunérk šuniuo kailį ir prikišk šiaudų, ka išdžiūtum Slnt. Daktaras tik mulkt ir nunė́rė mano piršto odą Skr. Nunė́rė pilkujui zuikeliui skūrelę Čk. Skūras nunérdavo nu liepukų i pydavo vyžas Erž. Nunėrė kaip kaušą visus niežus Šts. Uždaviau gyvatynės, ligonas nunėrė visus plaukus, bet pagijo Rt.
| refl. intr., tr.: Nuo kojų nusinėrė oda rš. Tol čaižė, kol šiam nusinėrė nugaroje septyni jo odos diržai rš. Dar tu nenušėrei sau bėro žirgelio, dar tu nenusnėrei balneliu[i] kailelio LTR(Srj).
6. tr. nuvilkti, numauti: Par galvas suknutes nunérsim Skr. Nunérsu nu kupros nučiupęs savo švarką Krš.
7. refl. nusimesti odą, kiautą, kailį: Nusinėrę vėžiai ir puntagalviai yra pagrindinis lydekos maistas rš. Vikšrai kelis kartus nusineria rš.
8. tr. prk. apgauti: Ale tai nunė́rė, numaudė žmogų arkliais mainant Pg. Tas pirklys gražiai tave nunėrė J.Balč.
9. tr. prk. pavogti: Kas būtų vieną dešrą nunė́ręs? Grž. Nelaikyk čia tokių daiktų, o tie, besisukinėdami čia, nunérs tau ką Lž.
10. intr. persmelkti, nudiegti: Nusgandau, net pentysna nunėrė Vlk. Iš tos bailos kūnas nunė́rė šiurpais Vlk.
◊ gálvą nunérti užmušti: Tas laidokas pasigėrė, tuoj jam galvą nunėrė LTR(Pkr).
[gyvám] káilį (×skū̃rą) nunérti primušti, prilupti: Jei piktumu gyveni, tai lenkis iš tolo, kad pagavę nenuner̃tų káilį Dkš. Taip padirbus, tėvas káilį nuner̃tų Krš. Tėvas jums už tai gyviems kailį nuners rš. Gali skū̃rą nunérti su kančiuku J. Gyvam skūrą nunerčiau Rmš.
káilį nunérti Pj išnaudoti, engti: Dvare komisorius įmano žmonėms kailį nunerti Žem.
káilinius nunérti primušti: Aš tau kailinius nunersu už tokį keikimą! Krš.
nósį nunérti nusiminti: Vaikai, nunėrę nosis parkiūtino namo rš.
sprándą nunérti (nusinérti) užsimušti: Tas vaikas dar ir sprandą nuners belaipiodamas tais suolais LTR(Klp). Vos sprando nenusinėriau par tokius kelmynus važiuodamas Šll.
nuo šliùrių nusinérti Šv mirti.
2 panérti, pàneria, panė́rė
1. tr. kiek pamegzti: Kiaulių leku šerti, panérk, Janike, už muni Krš.
2. tr. pritvirtinti užneriant ant ko: Nintys panértos an pakojų Štk.
| refl. tr.: Kad karvės daug pieno duotų, daryti taip: Joninių rytą labai anksti, prieš aušrą, paimti nudėvėtą šluotą, pasinerti senu pančiu ir vilkti per kaimyno pievas (priet.) LTR(Br).
3. tr. KI557, Lkš, Žlv nuleisti, nudelbti, panarinti: Kur tu, panė́ręs akis, niūrinėjai? J. Šiandien jis piktas, žiūri akis panė́ręs Skr. Panėrė akis kaip vagis LTR(Jnš). Panertų̃ akių – negali pažint Mrj. Ko vaikštinėji, galvą panėręs? Krsn. Atsisėdo ant slenksčio ir panėręs galvą, veidą paslėpęs rankose davė valią ašaroms LzP. Panėrusi žemyn galvą, ožka įsibėgėjus puola drąsiai net stipresnį gyvulį rš. Bulius dar žemiau paneria galvą rš. Nepanerk veidą tavo žemyn SE149.
^ Gana gerti, reik ir akis panerti VP15. Gerk ir akis panerk LTR(Pp).
4. tr. nukreipti aukštyn (sustingusias akis), pastėrinti: Kaip baisiai panė́rė akis! Kal. Akys panértos – mirs Šts. Kiti, ant žeme pakritę, akis į dangų panėrusys, sustingusias rankas keldamys, atlydos klūkė S.Dauk.
5. intr. suklupti, nugriūti: Kai aš blogom kojom, greit pàneriu Ml. Kur koja kliūva, ir pàneri Ml. Arklys, eidamas nuo gurvolio, kai panėrė nostrikas! Prng. Tu, arkleli, alkanas žagrėj pagriuvai, ir aš išbadėjęs panėriau žemėn Prng.
^ Arklys an keturių kojų i tai pàneria Ml.
6. intr. prk. brangiai imti, lupti, prašyti: Dabar paner̃s už agurkus Pc.
◊ aki̇̀s panérti mirti: Maža valgius, nemiegojus, akis tuoj panėrė LTR(Ms). Gėrė gėrė ir akis panėrė flk.
2 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. klumpant, griuvinėjant pareiti: Nosia led parnė́rė (apie girtą) Lp.
2 pérnerti
1. tr. iš naujo nerti: Išardyk pirštinę ir párnerk Krš.
2. tr. perverti: Pernėrė per skylutę virvę rš.
3. tr., intr. perdurti: Durtuvu pérnėrė pilvą Š(Dglš). Kaip davė su peiliu, teip ir párnėrė kiaurai Srv.
| Raudoni saulės spinduliai pernėrė pilkuosius rūkus rš.
| prk.: Kap žugieda, tai per širdį pérneria (graudu, jaudina) Rod.
4. tr. Jnšk, Lnkv suduoti, uždrožti, užtvoti: Nelįsk, dar parners kas pagaliu kaip šunį! Paį. Aš jam kada nons nugarą párnersiu Vdk. Gal kas párnėrė, kad šlubuoja Kair.
2 pranérti, pràneria, pranė́rė tr.
1. kiek pamegzti, padaryti nėrinio pradžią: Pranėriau to nerinio kelias eileles tik paveizėti, ar tiks raštas Šts.
2. neriant pradurti, sužeisti: Pranėriau pirštą su aštriais virbalais, skauda pirštas Šts.
2 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė tr.
1. KlvrŽ primegzti prie vienos nėrinio dalies kitą: Prinė́riau naujas letenas prie senų blauzdų, prie čiurnių J. Juk kad netingėtumei, ir mano pančekoms galvas priner̃tumei Užv.
ǁ primegzti nėrinį prie ko: Nėriniai prie krašto gali būti prineriami ar atskirai nunerti prisiuvami rš.
2. Šln numegzti tam tikrą kiekį: Kiek gali tų pirštinių prinérti? Krš.
3. SD304 pririšti, prikabinti užneriant kilpą: Lušnapantis – prinérti drobynai prie rūčko Brt. Dviem mažesniems varpams jau prinėrė visai naujas virves rš.
| refl. tr.: Prisinė́riau naują botagą J.
ǁ refl. įkliūti į kilpas, įsikilpoti: Ištraukia kilpas, prisinėrusias žuvų LTsIV289.
4. pririšti, prijuosti (prijuostę): Kas čia būtų, kad aš kvartūgą pasisiūčio pri̇̀neramą (ne ant kaklo kabinamą) Plt.
| refl. tr., intr. J, Vvr, Plng: Aš manau, prisinerk skaistesnę prikyštę S.Čiurl. Prisinérk pryjuostę, kad nesusiteptumei Ms. Grėbėjos basoms kojoms, kvartūgus prisinė́rusios Plt. Dum prisinérs kvartūgum Šts.
5. sujungti, suvienyti: Tie veikalai … neesti atliekančiais ir pačiose persunose priimtais aba persunump prinertais SPII213.
| refl.: Iž aplinkstovių, kurie prisineria (prisijungia, siejasi) ir prieg veikalamus mūsų randasi SPI28.
6. prk. daug prisiplėšti brangiai imant: Pinigo priner̃s visi Pc.
2 sunérti, sùneria, sunė́rė
1. tr. mezgant išnerti drauge: Užbaigiama nerti tinklą taip pat suneriant po dvi paskutines akutes į vieną sp.
2. tr. suvartoti mezgant: Vilnas sunėrėm į nerinį Šts. Daug vilnų išeina – dvim porom [pirštinių] sùnera nemažai Krš. Valė suverpė siūlus i sunérs KlvrŽ.
3. tr. padaryti kilpą: Sunérsiu iš virvių kilpą Skr.
4. tr. sumauti, sukišti: Pirštines į kupetą sunérk, kad neprapultų nuo kita kitos J.
| refl. tr.: Taip galvodamas, rankas į rankoves susinėręs, spūdino namo Žem. Nevaikščiosi, rankų kišenėsna susinėręs rš.
5. tr. suimti, sudėti rankas sukabinant pirštus: Sunė́rė rankas ant galvos ir žiūria Jrb. Mirtinai išsigandęs, sunertas rankas spaudžia prie krūtinės S.Čiurl. Skurdžiai verkė panytėlė, rankeles sunėrus (d.) Paį. Sunértos baltos rankelės, smėliu užpiltos akelės (d.) Slk. Nesuneriu rankų nuo darbelių Kp.
| refl. intr., tr. Prng, Gdr, Km: Susinera rankas i nepraleida [vestuvininkų] Vn. Ėjo susiglaudę, susinėrę rankomis LzP. Daktarai susinera rankas i veizas, ligoną apstoję, o negydo Šts.
6. tr. SD452 sukabinti, sujungti sudūrimo vietoje: Lauke sunėrė maniežą su keturiais dišliais ir lenktiniu skribulu ant viršaus J.Balt. Langų rėmai privalo būti sandariai sunerti kampuose rš. Sùneria tokius keturius pagalius ir sienas – ir staklės Gdr. Vyrai sunėrė (surėmė) pečius ties karties tvirtagaliu ir ėmė sukti karuselę rš.
| prk.: Siunčiu eiles „Pavasaris“ mano kaimyno, nors josios kur ne kur menkai sunertos TŽIV406.
| refl. SD210: Koja sugijo, kaulai susinėrė, žaizda išnyko Blv. Apatinis žandas susineria su kaukole rš.
| prk.: Nemunelis susinera su upe Mūša S.Dauk.
ǁ padaryti, sustatyti ką sukabinant, sujungiant atskiras dalis: Medinę triobą gali per dieną sunérti Ėr. Jau sunėrė klojimą Ktk. Iš pagaliukų suneria rėmelius rš. Krosnis sunertà iš akmenų Šd.
sunertinai̇̃ Trobų rentimas sunertinai VĮ.
7. tr. susidaryti vaisiui, susimegzti galvai: Kartais kopūstų lapai užauga, o galva nesunertà Rk.
8. tr. suvienyti, sujungti: Visi, savo karius sunėrusys, ketino su lietuviais kariauti S.Dauk.
| refl.: Mindovė norėjo lig nesusinėrusius tuos Lietuvos neprietelius nukariauti S.Dauk. Susinėrė užsienyje priešrauplinė draugija Blv.
^ Susnė́rė kap Naviko jaučiai (labai susibičiuliavo) Knv, Kls.
9. tr. suverti: Sunérti ant ko NdŽ.
10. intr. Skr suduoti, sušerti: Sunėriau su vyte katei Ggr. Sunérk pusberniuo par sprandą Ll. Sunė́rė į sprandą gerai, i nutilo Krš.
11. intr. suklupti, sugriūti: Po pačiom durim sunė́riau Lp. Dabar tep slidu, kad galima lengvai sunért Lš.
◊ aki̇̀s sunérti užsimerkti mingant, užsnūsti: Tik sunėriau akis, ažna girdžiu – kas rėkia Vrnv.
rankàs (rankàs kójas) sunė́ręs (susinė́ręs) nieko neveikdamas: Ar gali žmogus rankàs sunė́ręs sėdėti Krš. Tai ką, sėdi, rankàs susnė́rus, eik daržų ravėt! Vdš. Sėda rankàs kójas susinė́rę Krš.
žiáunų nesunérti nesusičiaupti: Visą naktį iškosėjau, net žiáunų nesunė́riau Užp.
2 užnérti, ùžneria, užnė́rė
1. tr. padaryti kilpą mezgant: Nerdami stačiakampį tinklą ant pritvirtinto kaspinėlio užneriame vieną akutę sp.
2. tr. Lp, Šln užmauti, užtraukti, suveržti kilpą: Netoli trobos jis sustabdė arklį, užnėrė vadžias ant tvoros mieto rš. Melžėja moka suvaldyti: užneria virvę ant smakro taip striukai, kad gyvulys negali nei iš vietos pakrutėti Blv. Tvirtai užnerk votagą ant votkočio Krkl.
| Visų neišžudysi, liks kas tau virvę užners (pakars) sp.
| refl. tr., intr.: Durnelis prisplėšė karnų, nusvijo virvagalį, veršiuką užsinė́rė ir išmiklino turgun (ps.) Prng. Paversk kėdę, įsvadink Marelę, užsinėręs diržą pavažiok po aslą Žem. Paėmė tą tošį, užsinėrė ant šniūriuko ir užsikabino ant kaktos BsPII130. Užsinérk už kojų virvę Všn. Tas gaspadorius virvę užsinėrė ant kaklo ir pasikorė BsV319. Užsinera zuikis užnarvė[je] ir nebgyvas Šts.
| Nebuvo kas paprotina, i užsinė́rė virvę (pasikorė) durnelis Jnš.
3. tr. pagauti užneriant kilpą: Kur parmatomas vanduo, gali lydeką užnérti Pln.
4. tr. užvilkti: Ar jau gali sakyt, kad aprėdytas, jei švarkas užnértas? Skr.
| refl. tr., intr. Klvr: Paėdęs, šiokį tokį škurlį užsinė́ręs, i gerai Krš.
ǁ refl. tr. užsijuosti: Užsinė́riau kvartūgą i eisu ešerių skusti Pln.
5. tr. LTR(Lb) uždėti rankas už ko sujungus, sukabinus pirštus: Kam užnėrei baltas rankas už galvelės savo LTR(Skm).
6. refl. užsimegzti vaisiui: Agurkai jau žydi, mačiau – vienas ažsinė́ręs Mlt.
7. intr. Skr, Krš užduoti: Su diržu smagiai reiktų užnérti už tokias kalbas Ll. Ilgai nesibark: užnérk su rykšte, ir klausys Vdžg. Jau aš tam snargliui tai užnérsiu par snukį Vdk.
8. intr. griuvinėjant, klumpant užeiti, užlipti: Kap pasgėriau, tai ir an kelmo ažnė́riau Prng.
◊ ×lenciū̃gą už lū́pos užnérti (kam) Upt sugauti, sutramdyti.

Daugiau informacijos

parki̇̀lti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

parnérti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (498)

atraktyvùs, atraktyvi̇̀

apmi̇̀šti

mi̇̀šti

bū́ti

apliẽti

dė́ti

įki̇̀lti

nérti

parki̇̀lti

parnérti