Termino paieška - vienas bėga, vienas vejas

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (34)

ištrū́kti

Apibrėžtis

trū́kti, -sta (-a, truñka Msn), -o intr. K, DŽ; R, MŽ
1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš. Kaip trūko terbos pasaitas, kad lėkė ta terba par tvorą ir pasiliko DS300(Grk). Muzikantas grajina – tai strūnos tik trū́ksta, trū́ksta Pv. Diržas trū́ko NdŽ. Kap patęsiau, tep ir trū́ko [virvė] LzŽ. Tavo virvė trū́ksta J. Anys (siūlai) jau supuvę – trū̃ks i trū̃ks vijant Klt. Prastai suverpta – trū́ksta ir trū́ksta [siūlai audžiant] Jd. Išaudi an dienos pusantros sienos, kada ir dvi, kai netrū́ksta [siūlai], kai gerai suverpta Kp. Atrodo, bovelna stipra, netrùks, kai ausiu An. Ausk i dainuok – netrū́ko [siūlai] Pš. Močiute, trūksta! – Ausk, duktel, iki ant vienos pasiliksi B927. Dvilinka netrūksta B1013, MŽ389, N. Linai su spaliu trūksta N. Lininiai šniūrai nėkumet netrū̃ksta Pln. Kur rateliai išsigrąžė, čia virvelės trūko; trūkte trūko virvelaitės KlvD274. Ar netrūksta valaknėlės, ar nebyra sėmenėlės? LTR(Upn). Pamir̃kai kūralaišius, ba trū́ksta Švnč. Trupėjo akmuo, kibirkščiavo, atplaišos lakstė aplink, o Kazys kalė ir kalė, kol trūko grandis V.Bub. Kai skubinsies, vis tai trùks, tai luš Švnč. Susitaisyk, ka nėkas nelūžtų, netrū́ktų Dr. Tokie asiūkliai būdavo, kur auga balos[e], tai jie trū́ksta, tokie minkšti Slm. Ne raistuos samanos sausos, trū́ksta – netinka namui Upn.
| prk.: Tas [minties] siūlas trū́ko, pradėjau kitą kalbą Všt. Senelis pats gydytojas, numanęs, kad jo gyvybės siūlas baigia trūkti, traukia mane į save Pt.
^ Virvė par daug įtempta trūksta VP50. Ilga žarna trūksta LTR(Kz). Kur supuvę, ten ir trūksta PPr268(Rk). Kur plona, ten trū́ksta NdŽ. Mįslė mįslelė, parvidur (per pilvą) gyslelė, kai ta gysla truks, visas pilvas dubs (sija) LTR.
ǁ lūžti: Kada trū́ksta [kartis], tai tos ragutelės par ledą tolyn nuslysta, nuvažiuoja Aps. Lankas ir geležinis trū́ksta JnšM. Pasiimk tokiam velniu tokią lazdą, kad nei netrūktų̃ Drsk. Kad trū́ko to kartis, paltis muilan – ir momytei tiesiai ant veido Svn.
2. prk. vykti su pertrūkiais, trūkinėti: Kalba trūko, kaip kartais trūksta įtemptas viržis, nes ilgu buvo K.Bor. Kad ir vėlyvas buvo laikas, pašnekėsys netrūko J.Dov. Balsas jam trū́ko NdŽ. Magdalena pradėjo pasakoti trūkstamu balsu savo gyvenimo darbus rš. Nakties tykumoje tesigirdėjo kai kurių vyrų gilus, trūkstamas kvėpavimas rš.
| Mat kad važiuoja iš bažnyčios, kelias netrū́ksta (vežimas prie vežimo) Pc.
trū́kstamai adv.: Dieve, kur mano drąsa, kur mano ugningas žodis dingo, kurio klausydamiesi draugai garsiai šaukdavo ir netrūkstamai plodavo rš.
ǁ impers. nustoti kam vykti: Lijo lijo ir trū́ko – pagãdinasi Drsk.
3. ŠT241, Kp, Pg, PnmŽ rastis plyšiui, skylei, skilti į dalis, plyšti, sprogti: Žiūrėk, ko nors susijaudinai, trūko širdies ar smegenų gyslelė, ir tavęs nebėr J.Paukš. A tau ginsla galvo[je] trū́ko, ka taip duodys (dūksti)?! Krš. Va man gyslelės trū́ksta [kojų], tai mėlynmargė visa Slm. Kai kada pasopsta [smilkiny], misliju, gal gyslelė trùks Žl. Nugurkaulio gysla buvo trū́kusi LKT142(Kin). Trū́ko klupstis mãžai – nesveika DrskŽ. Skaudulys trūksta N. Kap ažsijuokė – ir trū́ko jo votis gerklėn Grv. Tokie guzai atsirado i trū́ko Žeml. Auglys kaip trū́ko, širdį apliejo i mirė Krkl. Spaugai trū́ksta ir plečias po visą kūną Mlt. Plėnia trū́ko – i kraujas užejo an žarnų Brž. Sodindavo nuo tos kėdės ant lovos – buvo pilvas trū́kęs Ppl. Trū́ksta į ausį plėvė, i žmogus nebegirda Rsn. Ir ausis gali trūktie nuo riksmo LMD(Ldvn). Buvo apendicitas trū́kę Dbč. Trū́ko viduriai, ir mirė moteriškė Dg. Gali širdis trū́kt: moma vaiką pametė Drsk. Tai iš to gailesčio trū́ko jos širdis, ir ta numirė Plv. Čia buvo kaulas trū́kę, tai kap padirbėji sunkiai – ir sopa Pv. Sliduma tokia buvo, griuvo – trū́ko galva Kpč. Kaip duosiu kirvio penčiu, tai net galva trùks! Lel. Iž didelio juoko jam ir lūpa trū́ko Mlk. Ragana tą vandenį gėrė, gėrė ir, prigėrus daug, trūko LTR(Mrj). Būdavo, alyviniai net trū́ksta: razsikėtę tik in obelės Klt. Petras nutaikė [kraušinį] į pačią viršūnytę – klerkt ir trūko A.Mišk. Tos bulbės greit suverda: trū́ksta i subyra Mžš. Kai kviečiukus išverdi, tai grūdas būna trūkęs, minkštas Gdr. Palaidai dėk, be trū́ksta dešra bulbinė Klt. Jei duona pusiau pečiuj trūksta, tai kas nors iš giminės atsiskirs LTR(Auk). Vėl stiklas trū́kęs Ssk. Puodas trū́kęs NdŽ. Trùks puodynė, vanduo išsilies Rmš. Kad trùkt bosas, kur vynas rūgsta, lai prigertum Slm. Turi abiem rankom už šiknos, ba trū́kus suknelė Sn. An tavę visa kas trū́ksta kap an kuolo Grv. Visa rankytė ištino, pradėjo trū́kt marškiniukai Upn. Urėdas jojo paskui, tai jai kap davė rapnyku, tai jos marškiniai ir trū́ko, ir kraujai išsiliejo nat! Užg. Trū́ko pelėpė – i lyja vidun Dglš. Užuėmė žuvies vislą didelę teip, juog tinklas jų trūko SE158. Užudangas bažnyčios trūko, uolos plyšo PK162. Uolos trūko, žemė judo, numirėliai atsibudo A.Baran. Pirmoj vainelėj žirgelis klupo, antroj vainelėj kardelis trūko LTR(Krsn). Buvo kluonas išmuštas su moliu; ka su spragelu užduodi, ka netrūktų tas kluonas Vvr. Tokias nestoras karteles deda, kad neplyštų, netrū́ktų [molinio tvarto siena] Jnšk. Trū́ko ledas po kojums Rs. Jei liūnas trū́ktų, tai nueitum skradžiai žemę Ob. Jei trùkt [Raigardo] derna, tai nueitai skradž žemės Drsk.
| prk.: Debesỹs trū́ko ir pasileido lyt Mrj. Jau trū́ksta per pusę debesys – gal pas mus nelis Gs. Tegu lija; palis ir nustos, dangus netrùks DrskŽ. Bet kai aš matau gaujas kūno ir dvasios išsigimėlių didžiuojantis savo nesveikumu, tai mano kantrybė beregint trūksta J.Balč. Jų kantrybė gali trūkti kiekvieną akimirką rš.
^ Verčiau likus [valgio], nekai pilvui trūkus LTR(Šil). Oi oi, mano šonai trùks – ką čia dar suvalgius! (apie besotį) KzR. Juokias, kad žandai trū́ksta Jrb. Ko mūs šonai netrū́ko iž juoko Sn. Ko mūs žarnos netrū́ko [iš juoko]! Lp. Gana [valgyti], paskui trūksiu Žl. Negerk tiek daug – trū́ksi Snt. Pijokas tai kai karvė brogoj: trū́k – neišgersi Lel. Nuog vargų gali ir galva trū́kt DrskŽ. Teip kosėjau, atrodo, galva trùks parpus Kvr. Ma[n] galva ko per pusę netrū́ksta [traukiant dantį] Všt. Prisirašė daug, pilna knyga, kad galva trū̃ks – reikia atminties geros Trgn. Tu darbais trū́ksi – kiek darbų daug LKKXII119(Grv). Kad savo žemės turėtų – trūktų, bet dirbtų Strn. Netrū́kus būtum, kad i paruošus [valgyti] Klt. Galvoji: imsi ir trū́ksi Dg. Būdavo, rėk, nors te trū́k Mlt. Vos netrū́kau iš pykčio Snt. Gali trū́kt iš piktumo! Kbr. Jau sėdi, ir tik trū́kt! (tuoj pravirks) Pv. Buvo [debesis] kap trū́kt (rodėsi, kad tuoj pradės lyti) Švnč. Jau ji ant kranto, tik trū́kt (tuoj gimdys) Plv. Tik trū́kt, ar aštuonių mėnasių jau Klt. Boba kap tik trū́kt Dglš. Čia baisiai gerus giedorius turiam – plyšta trū́ksta Skp. Gale lauko bačka (puodas Mrj) trūko (saulė patekėjo) LTR(Vlkv), Prl, Škn, Jnšk. Trenkė perkūnas iš aukštai, trūko dorė – pabiro vaikai (spragilas ir kuliami žirniai) LTR. Užmysiu mąslę, po padu pūslę, toj pūslė kap trūko – an viso svieto parūko (pampotaukšlis) LTR(Lzd).
ǁ darytis su išmuštomis vietomis, šukėtam: Kirvis trū́ksta NdŽ; N.
ǁ kam perplyšus rastis, pasidaryti (apie skylę, plyšį): Pasku [sutinusioje kojoje] pradėjo skylės trūkti Krtn.
4. skirsti, skeldėti, trūkinėti: Muno pirštai trū́kdavo Vdk. Tos kojos trū́kę sutrūkę, tai ašaros byra kap žirniai iš akių Srj. Neturi kur dėtis su tom kojom: trū́ksta, kraujai iš blauzdų bėga Vdn. Ogi ažupenčiai ir man kad trū́ksta – gi basa vaikštai vaikštai Rk. Sako, jeigu basas garnį pirmą kartą pamatai, tai kojos labai trūksta LMD(Vlkv). Bet nakties rasos per maža lūpoms trūkstančioms gaivinti S.Čiurl.
ǁ triušti: Pūsta tavo skaistieji veideliai, trūksta tavo geltonos kaselės LTR(Brt).
5. Mrj, Srj, Dg, Grv, Lel, Ppl sprogti: Netoli bomba trū́ko ir dūmai paspylė Mlt. Kad būt trū́kus to granata, tai būt ažmušus Kp. Tai da man po kojom išlėkė iš sterblės [granatos] – i netrū́ko Kvr. Tai čia va baloj snariadai (sviedmiai) trū́ko, tai ažu salos (kaimo) Aps.
| Kad alus rūgsta, putų stora karta pasidaro: viena trū́ksta, kita kyla – smarkiai rūgsta LKT241(Žml).
6. NdŽ skirtis nuo ko, atskilti, atplyšti: Šakos trūkte trūko nuo kamieno ne ašmenim, o pentimi užgautos M.Katil. Trū́ksta byra putino uogelės kap mergelių gailios ašarelės (d.) Švnč.
| prk.: Tikra duktė, nuo širdies trū́kus Aln. Septynis kartus trū́kom (skyrėmės), lig užsakai išejo, bet daugiau nebtrūkinėjom Šts.
^ Tolei uzboną neša, kolei ąsa trū́ksta Ds. Lauk, kada vilko bėgusio uodega trùks Dglš.
ǁ pririštam nusitraukti: Perniai arklys kai buvo pradėjęs trū́kt, tai kasnakt Trgn.
7. Dgč, Ml, Trgn, Krš staiga imti veržtis: Iš silpnybės trū́ko kraujas par nosį Klt. Jo kraujas trū́ko pro burną Dglš. Kraujas trū́ko – ir mirė Dgp. Akmenį atavertė – ir trū́ko [v]anduo LMD(Ign). Kai ejo vanduo, kai trū́ko, kai išvertė medžius, ajegi! Lb.
| prk.: Jaučiau trūkusį savo apmaudą rš.
8. staiga pradėti ką daryti: Kaip trū́ko ana verkt, pasižiūrėjęs an ją ir aš Ob. Trū́kai čia dabar raudot kap veršis! Vdš.
9. Lp mažėti, kristi, atlėgti (apie šaltį): Šaltis trūksta Rud. Šaltis trū́ko, galėt šilčiau bus Mrc.
ǁ darytis silpnesniam (apie jutimo organus): Ve, a su akiniais; ar akės trū́ksta? Lkv.
10. stigti, stokoti ko tam tikro, reikiamo kiekio: Arkliui pirkt trūkstąs šimto litų Kp. A netrū́ksma bulbių sėklai? LKT108(Tt). Šiemet pašaro mes trū́ksim, bus maža Nj. Da gal kokio vežimo šieno trū́ksme, reiks kur prašyt Krs. Kiek [avižų], trū́kstu, tiek ir emu Kp.
| Bulbienė druskos trū́ksta Pš. Tas viralas yr buvęs trū́kęs druskos Šts.
| impers.: Trū́ksta pirmųjų trijų puslapių NdŽ. Vienos kapeikos trū́ko – negalėjau nupirkti Pln. Jau žmogus turėjo laiko – cento trū́ko Gršl. Žaginių trū́ko, tai ejau krūmuos kirstų Svn. Žirginiais vadydavo, dėdavo į duoną, ka trū́kdavo griūdų Bt. Ana (duona) neskani: čia trū́ksta raugo, čia trū́ksta kvynų Lpl. Geriau tegu lienka, ne ką trū́ksta paskui Pv. Patys anie (sūnūs) buvo septyni, žirgai vėl septyni – nei trūko, nei liko LTR. Trū́ko vieno arklio vežt mašinai LKT270(Brž). Vieno aro trū́ko lig dešimties aktarų Kl. Mes kalbūs – par mum nelabai trùks kalbos Sl. Pasiklojo po galva samanų ir užmigo trūkstamo miego miegoti M.Katk. Gailesys taip gniaužė širdį, jog krūtinėj trūko oro J.Balt. Jai trūksta oro, jai darosi ankšta krūtinėje I.Simon. Vaistus tuos imi imi – oro trū́ksta, nemiegu Žln. Studentui ėmė trūkti kvapo ir norom nenorom sulėtino žingsnį rš. Mieste man kvapo vis trū́ksta Vp. Baigias amžius, nieko nebėr – kvapo trū́ksta Žl. Pareisu į pusę kalno ir ilsėsu – dvasios trū́ksta Pln. Dvasios trū́ksta, o labiau rykmetį Krž. Ar anai proto trū́ktum – nėko nedirba Trk. Visur mums trūksta kultūringų darbo žmonių J.Jabl. Stigo visur žmonių, trūko rankų P.Cvir. Tūkstantį kartų rengėsi važiuoti pas ją, prašyti atleidimo, bet vis trūko drąsos rš. Kambaryje trūksta šviesos rš. Vis trū́ksta tų dienų, vis netura kada Krš. Da biškį trū́ksta lig aštuoniosdešimties Alz. Mun lig šimto jau dvyleka metų betrū́ksta Ms. Nedirbau valdžion (valdiško darbo) ilgai, triej metų stažo trùks DrskŽ. Pamačiau, kad trū́ksta dviejų kumelių̃ Pgg. Šiose rungtynėse abiejose komandose trūko po vieną pagrindinės sudėties žaidėją sp. Vieno gaspadoriaus išejo keturi kult, trūksta penkto kūlėjo (ps.) Brž. Trūkstamieji pinigai dažnai skolinami banke FT. Anam akies trū́ksta Šll. Mun trū́ksta vieno danties, o anam – visi iškirmėję Pln. Galo tos pasakos trūksta AruP19.
^ Kap trū́kęs proto vyras, geria Drsk. Jei išminties kur trūksta, te ir protas greit dūksta LTR(Ut). Kuriam proto trū́ksta, nė nupirkęs nebįduosi Šts. Nugena kalnais, pargena kalnais, skaito šimtais, dešimtimis, i vis vieno trūksta (mestuvai) Plt.
trū́kstančiai adv.: Piningų tetura trūkstančiai Plt.
ǁ impers. neturėti pakankamai proto, būti neprotingam: Ką tu su juo susikalbėsi – jam gi trū́ksta Slm. Kitas jau prikvaršęs, trū́ksta gerai Btg. Ne vienam trū́ksta – daug ne šiokių, ne tokių Krš. Kai įsišneka, tai jauti, kad biskį trū́ksta Mrj. Sako, tau čia (galvoje) trū́ksta, ka tu teip kalbi Vvr. Ar jam netrū́ksta? NdŽ.
^ Kam trūksta – neįdėsi Vkš. Galvoje trū́ksta – ūkyje tuščia Grš.
ǁ impers. (nedaug) stigti ko, kad kas įvyktų, atsitiktų, ką padarytų: Kieme šulinys, už vienų vartų – vieškelis, už kitų – dūzgiąs avilys. Ar daug čia trūksta iki nelaimės? rš. Nedaug ko betrūko, kad jį suimtų, įkištų į kalėjimą arba ištremtų į katorgą V.Myk-Put. Maža trūko, kad vargšui studentui akys būtų paplūdusios ašarom rš. Būtumėt radę, tik kelių minutų tetrū́ko (ką tik išvažiavo) Sutk. Tiktai vieno truputelio trū́ko, būtų i primušę Šv. Maž betrū́ko, kad muni neužmušė ant vietai Skd. Mažai betrūko anam pabėgti Lk. Par nago juodymą betrū́ko, i būtų nuvažiavę Šts. Nu matai, beproti tu, bridai – kiek tau trū́ko nuskęsti! Pln. Kiek čia betrū́ko – užmušt galėjo šakės Plvn. Velniams tiek i tetrū́kę – tik muni prisivilioti Tv. Nedaug betrū́ksta, kad ir tu laukais pradėtum lakstyt Užp. Nedaug trū́ksta, kad be kelnių liktum (nusigyventum) Pnd. O tiktai to i betrū́ksta Trk. Ta širdis toki tė[ra], anai tiek tetrū́ksta Trk.
11. jausti ko stoką, nepriteklių, nebuvimą, trūkumą: Trū́kstam duonos NdŽ. Kaip vargsi, Joneli, teip, by tik duonos netrū́ktumi Pn. Pyrago netrū́ksma, ka tik piningų būtų buvę Rdn. Pasiutusiai medžių trū́kstam Pkl. Anksčiau ans alaus netrū́kdavo – darydavo i darydavo Žg. Sveikatos greit trū́ksi, niekam nereikalinga būsi Švnč. Visas amžius ir praejo bėdo[je]: ta to trū́kę, ta šio trū́kę Krš. Kas ko trūkęs – [tam] duoda Šts. Dėkui Ponadievuo, visa ko turiam, nėko nesam trū́kę Užv. Žmogus viso ko trū́kstantis Pš. Poros gyvenimo jei neišmanai, daug ko trū́ksti Bb. Jie visko turi, tik vienos gaspadinės trū́ksta Šmn. Katras katro yra trū́kęs daba, sakyk?! Pvn. Jie sėdi stoties restorane, gurkšnoja vyną ir lėtai, lyg trūkdami kalbos, šnekučiuojasi rš. Turto neturėjau, nereikėjo man jo, bet valgyti netrūkau rš. Tas gaspadorius katalikas buvo ir visa ko netrūkęs, vienok meilės skūpas BM355(Tl). Tada senis su savo dukteri labai ilgai gyveno, nieko netrūkdami BsPII318.
^ Darbininkas žmogus duonos netruks Sln.
| impers. MitI66: Tam duonelės trū́ksta, tam putrelės trū́ksta Yl. Par visą gavėnę liuob silkės visumet netrū́ks Skd. Alutis saldus rūgsta, mums nėkumet netrūksta LTR(Plt). Dabar i tų medžių trū́ksta, vis nepirkau Žeml. Netrū́ko jau to darbo – siuvau i siuvau Žeml. Mokslo trū́ko, abelnai visko trū́ko Grv. Labai būt gerai gyvent, bet tos sveikatėlės trū́ksta Ūd. Visais galais apsikrovęs, jam nieko netrū́ksta Kb. Pirmininkas gerai įsišėręs – ko jam trū́ksta? Jrb. Ir pavalgęs, ir apsivilkęs, tai ko jam bieso trū́ksta dar? Krd. Ko gi trū́ksta! – aviža šikną drasko! (nebežino ko norėti) Pv. Tujau nupirks baranką, nu i tiek i tetrū́ksta vaikuo Krt. Ko trùks – vis tėvų prašo Adm. Ko trùks, vis iš tėvų tęs Drsk. Tada vaikai geri, kai jiem trū́ksta Bsg. Tik tada mes (utėlės) apleidžiam savo žmogų, kada jam nieko nebetrūksta, visko pilnas ir be jokių rūpesnių LTR(Kp). Lytaus netrū́ko nu pavasario Trk. Kur šaltinis, čia vandens netrū́ksta Krg. Miške raistų netrū́ksta: vienas pasibaigia, kitas prasideda Šil. Kaklas užkibęs, i tų slogų netrū́ksta Trk. Balso jam (ponaičiui) trūko, šnekėjo kaip iš po žemės LzP. Netrū́ksta tokių pavyzdžių ir Lietuvoj rašytuose lenkiškuose raštuose J.Balč. Bėdų par karą netrū́ko Lpl. Netrū́ksta man vargelių, netrū́ksta ašarėlių LTR(Plv). Ir pritrūko sesytėlė žaliųjų rūtelių, da netrūko motynėlei gailių ašarėlių NS498. Ko gi jum dabar trū́ksta, kad taip pjaunatės? Km. Ko trū́ksta, geras vaikiukas, a tu misliji geresnį gauti? Trk. Ko jam betrūkst, jei ne karūnos! rš. Tik jai batelių ir betrū́ko Lkv. Nekaštavojus negal žinoti, ko trūksta [viralui] Pln. Eik, sako, suskanink, jei ko betrū́ksta Brs. Seklyčioje trūko geležim kaustytos skrynios rš. Trūkstamų vaistų knyga KlK21,6. Žmogui daug ko trūksta, kad galėtų jaustis visai laimingas FT. Dūdelė – tik kai ko nors trūksta, kai širdį ilgesys plėšo J.Paukš. Gimtinės oro man trūksta, saulelės tavo akių S.Nėr. Visur ir visados trūksta man tavęs! Pč.
^ Ubagui mažai ko trūksta, o šykštam visa (viso M) ko negana VP48. Viskas gerai: kelnės aukštai, pypkė rūksta, tabako netrūksta Kb. Kam pypkė rūksta, tam nieko netrūksta LTR(Šll). Dūmas rūksta, nieko netrū́ksta, tik pinigų Klvr. Dievas atras, ko kam trūksta, iš kur dūmai rūksta KrvP(Ktk). Balai esant, kipšo netrūks LTR(Erž). Kur trumpa, ten trūksta Kp, Tr, Lš. Juo trumpa (trumpas Lkv, striuga NžR), juo trūksta A.Baran, J.Jabl. Kur striukas, te ir trūksta Grž. Nugi, Dieve mano: kam striuka, tai i trū́ksta Mžš.
trū́kstančiai adv.: Trūkstančiai ir Lietuvo[je] tebūs šį metą Plt.
12. J, Srj, Ppl, Pnd, Slm pradėti mažiau duoti pieno: Jau nori trū́kt [karvė] Vdn. Karvės jau ima trū́kt, kiek čia to pieno Gž. Jau trū́ksta trū́ksta karvelė, jau mažiau pieno Klt. Karvė trū́ksta regiančiom Dglš. Kokios karvės: neseniai po teliukais, o jau trū́ksta Ut. Karvės trū́ksta – pienas kai smala, kartus Klt. Trūkstanti̇̀ karvė, mažai pieno Rdn. Trūkstančiõs karvės pienas neskanus Rdn. Visada trū́kstančių karvių pienas kartus Erž. Trū́kstančios [karvės grietinę] reik ilgiau mušti, o vedusios nėko netrunka sumušti [sviestą] Kv. Karvė jau baigė trukt – nebuvo ko įdėt svečiam Mžš.
13. mažėti (apie pieną): Trūksta pienas karvėms M. Trū́ksta vis [karvės] pienas, mažėja, vali ažtraukt Klt.
14. apvirti, apšusti, apsitraukinti (ppr. prieš verdant kitame vandenyje): Barkščiai jau trū́ksta, zars galės dėti į varinį Lkv.
15. greitai eiti, bėgti: Palauk, kur daba trū́ksti? Krž. Visi į tą nibrę trū́ksta NdŽ. Jis greit į Kauną trūko Šk. Tu trū́k, o aš vysiu! Pl.
◊ ar lū̃š (ar plỹš), ar trū́ks kad ir kas būtų, kas beatsitiktų: Sykį pradėjau, reik baigt: a lùš, a trùks Snt. Ar luš, ar truks, tik pazvelyk man čia jau nakoti DS253. Ar plyš, ar trūks – nepasiduosiu VP6. ×
dviejų̃ klepkų̃ trū́ksta (kam) Krsn apie ne visai protingą.
gálvą trū́kdamas (trū́kęs) labai greitai, galvotrūkčiais, strimgalviais (puolė, spruko ir pan.): Visi galvas trūkdami puolė į savo vietas rš. Spruko galvą trūkdamys S.Dauk. Galvą trūkęs atgal bėgu S.Dauk. Šimtas neprietelių vieną žemaitį pamatęs muko šalin galvą trūkęs S.Dauk.
gálvą trū́kti
1. NdŽ, Lg, Kair, Nmk greitai, galvotrūkčiais bėgti, eiti, sprukti, skubėti: Trū́ksma gálvą visi ten, t. y. eisma JI407. Kur taip galvą trūksti? J.Balč. Trū́kit gálvas į kiemą, ko čia dūkstat! Jnš. Kur tas suskis piemuo gálvą trū́ksta? Jn(Kv).
2. DŽ dūkti, siausti, šėlti: Ieško, gálvą trū́ksta, ir nieko neranda Sb. Kad čia dūda būtų, seniai galvas trūktų LTR(Kp). Tiktai ir laukė, kad trūktų galvą naktimis velniuškose Gmž.
3. skubintis (ką padaryti, atlikti): Čia atsiplovė, nusivylęs begaliniais turtais, kuriuos išspaudęs, vėl trūks galvą juos praleisti LzP.
4. galą gauti: Kad tu, bernužėlis, pats galvelę trūktum, mažgi man, varguolelei, galvelę atleistų NS1256.
5. patekti: Išklys iš kelio doros ir trūks galvą prapultin paskandos A.Baran.

(kieno) lankai̇̃ trū́ko pagimdė: Jo bobos šiąnakt lankai̇̃ trū́ko Mlt.
[ar] lū́žta [ar] trū́ksta kad ir kas būtų, kas beatsitiktų, bet kuriuo atveju: Jeigu Bušė ko nors užsigeidžia, ji lūžt trūkst turi gauti I.Simon. Ar lūžt, ar trūkst – važiuok, ir gana Sln.
meškà gálvą trū́ksta apie netvarką: Parejau – numūs meškà gálvą trū́ksta Trk.
[ti̇̀k, tiktai̇̃] paũkščio (paũkštės, balañdžio, gérvės, gul̃bės Gs) pi̇́eno trū́ksta (tetrū́ksta; Žem, betrū́ksta); Sln sakoma, kai yra visa ko, nieko netrūksta: Vakarienė – taip bent Elzei rodėsi – buvo tokia, kad jai tik paukščio pieno tetrūko Pt. Tame dvare tik paukščio pieno betrūko LTR(Ob). Labai vaišinga: apikelia apikelia stalą, kad tiktai̇̃ paũkštės pi̇́eno tetrū́ksta Pl. Gavai valaką, vyrą prie valako, gervės pieno trūksta?! J.Balt. Gervės pieno jiem tik trūksta LTR(Pn). Koks jo gyvenimas! Ko tu būsi trūkusi! Nebent balandžio pieno Žem. Jiems nieko netrūksta, tik gulbės pieno LTR(Rs).
rū̃ks trū̃ks kiek galėdamas, iš paskutiniųjų: Rū́ks trū́ks kitą sykį eini repečkas – i padarai Btg.
sprándą trū́kdamas labai greitai, galvotrūkčiais (bėga): Bėgau sprandą trūkdamas, šaukiau kaip pusgalvis, ir … nesustojo S.Čiurl. Lapute, kūmute, kas tau atsitiko, kad tu taip trūkdama sprandą bėgi? J.Balč.
sprándą trū́kti NdŽ
1. BŽ98 greitai eiti, bėgti, nešdintis: Kur dabar trūksi sprandą? J.Jabl. Tu nori kažkur trūkti sprandą ir palikti mane su vaikais badu mirti! J.Balč. Trū́k sprándą nuo mano galvos! Jnš. Trū́k sprándą iš čia, kur tau patinka! Br.
2. KI32 galą gauti: Vienąkart jis turi sprandą trūkti ir trūks per mane I.Simon. Važiuok, trū́k sprándą! Snt. Jok, ženteli, trūk sprandelį JV86.

strangai̇̃ trū́ko pašlijo, neatlaikė sveikata: Tu žiūrėk, ka ir tau netrūktų strangai Skdv.
širdi̇̀s trū́ksta labai skaudu: Gerai tau sakyti, – atsiliepė Jurgis, – bet man tai suvis širdis trūksta, kada atsimenu apie tą naktelę Vrp1889,148.
tõ betrū́ko; tõ dar trū́ko sakoma stebintis, reiškiant nepasitenkinimą: To betrūko, kad mes dar jam mokėtumėm! J.Balt. Na, to betrūko! Pluta atsivedęs Būblį… Toks tokį susirado! I.Simon. To betrūko, norėjo su peiliu papjauti! Als. To dar trūko, kad tave seną minėtumėm rš.
trū́k [sau] gálvą! toks nepiktas nusikeikimas: Eik, trū́k gálvą! Pn. Trūk sau galvą! M.
[nors] trū́k juokù apie ką labai juokingą: lš jos kalbos tai nors trū́k juokù, būdavo Slm. Trū́k juokù, dabar kai pamisli Ppl. Moka nusakyt – kad gražias pasakas sakydavo, tai trū́k juokù Kpr. Dabar gi kai kalba [netaisyklingai], tai trū́k juokù Skp. Trū́k tu juokù iš to vaiko! Iš.
trū́ko lū́žo (plýšo Užp) Slk nesvarbu kaip, bet kaip, paskubomis: Kad padaris ką, tai trū́ko plýšo Blnk. Padarė trū́ko lū́žo ir sėdi – ot tinginė! Lel. Skubinas – trū́ko lū́žo, ka tik padaryt Švnč. Negi žiūria, kad geriau, ale trū́ko plýšo padirbo ir vėl sėdžia dyka Pnd. Trū́ko plýšo, greit greit išvelėjau Pl. Tai man darbinykas – trū́ko lū́žo, bet padarė Rod. Koks te darbas – trū́ko plýšo Kp. Trū́ko plýšo – ka tik ženytis Mžš. Par man trū́ko lū́žo (kalbu nepagalvojęs) – išjuokiau ir nuejau Trgn.
trū́ko netrū́ko kas bebūtų, beatsitiktų: Ravė[ja], ka i negalia – trū́ko netrū́ko Šv.
trū́k plýšk Mrj kas beatsitiktų, bet kuriuo atveju: Trūk plyšk, bet vaidink, kitaip jų spektaklis sužlugs rš. Trū́k plýšk, o padaryk! Ds.
trū̃ks laikỹs kad ir kas būtų, kas beatsitiktų: Namie savo moterim pasakė, o moters – trūks laikys – norėjo būti pačios ūkininkėm K.Bor. Aš parduosiu, ir gana – trùks laikỹs Vv. Trùks laikỹs – velnias (ponas Gs) atsakys Žvr.
trū̃ks lū̃š (plỹš Sk) kad ir kas būtų, kas beatsitiktų: Truks luš, o aš pasieksiu savo! A.Vencl. Trùks lùš – pirksiu! Mrj. Truks pliš, vis tiek aš čia nebūsiu Snt. Trū́ks plýš – turu padaryti Pln. Trū́ks plýš, bet tam mulkiuo tikrai kailį išpersu Skd. Trūks pliš, o arielkos reik Žem. Truks pliš, bet reikia ryžtis rš. Jis trùks pli̇̀š padaris Tr. Trùks pli̇̀š – turiu padaryt! Dkš.
(kam) trū́ksta [dešim̃to Pkr, deviñto Krkn, peñkto Bsg, pusañtro Rz, vi̇́eno Skr, Gršl, Ps, Pš] bálkio [galvojè, į gálvą]; trū́ksta devynių̃ bálkių apie ne visai protingą žmogų: Anam trū́ksta vi̇́eno bal̃kio, ans lyg ir nepilno proto Kv. Jam, matyt, i galvo[jè] trū́ko bálkio Vrt. Anam trū́ksta vi̇́eno bal̃kio į gálvą Pln. A šeši, a septyni vaikai anie buvo, i visims po bal̃kį trū́kdavo Krž. Vienam žmogui devynių balkių trūko LTR(Ukm).
(kam) trū́ksta į gálvą (į pakáušį Pln) End apie ne visai protingą žmogų: Trū́ksta jai į pakáušį, nėra doros Grd. Jam trū́ksta į gálvą vis tiek Jrb.
trū́ksta iš tõ ãbrino apie ne visai protingą žmogų: Biškį trū́ksta iš to ãbrino Šts.
(kam) trū́ksta kelių̃ pė̃tnyčių apie ne visai protingą žmogų: Dar jai, matyt, trū́ksta kelių̃ pė̃tnyčių Gs.
trū́ksta kõšės į gálvą (į kiáutą) apie ne visai protingą žmogų: Trū́ksta biskį kõšės į gálvą Plv. Trū́ksta kõšės į kiáutą – ir gyvena biednai Varn.
(kam) trū́ksta [dviejų̃ Zr, kelių̃ Sld, trijų̃ Zr] lentẽlių [galvojè] apie ne visai protingą žmogų: Jam galvõj lentẽlių trū́ksta Trgn.
(kam) trū́ksta nuo šim̃to penkių̃ apie ne visai protingą žmogų: Anam trū́ksta nu šim̃to penkių̃ Vkš.
(kam) trū́ksta sraigtẽlių (šriū̃bo Gršl) [galvojè] apie ne visai protingą žmogų: Sakė, jai sraigtelių trūksta, vėjas galvoje rš. Abiem trū́ksta šriū̃bo galvõ[je] Mžš.
(kam) trū́ksta vienõs klepkõs (lentẽlės, palõs) Švn; trū́ksta vi̇́eno põsmo (sti̇̀pino, šùlo) [galvojè, galvõn] NdŽ; trū́ksta dviejų̃ klepkų̃ apie ne visai protingą žmogų: Jam trūksta vienos lentelės LTR(Šd). Jis kuoktelėjęs, jam trūksta vienos palos Mrj. Jai trū́ksta vi̇́eno sti̇̀pino, negudri tokia mergiotė Krs. Iki šiol nežinojau, jog tam žmogeliui vieno šulo trūksta I.Simon. Jam trū́ksta vi̇́eno šulẽlio Tr. Jam trūksta galvon vienos klepkos Lš. Tau, mergaite, tai jau dviejų̃ klepkų̃ trū́ksta Krsn.
trū́kti iš juõko (juokai̇̃s Trgn, Lš, Klvr, Gs, juokù Ds, Svn, Pg, Gdr, Žln) smarkiam juokimuisi nusakyti: Beždžionės taip raitėsi ir kraipėsi, jog Paspartutas ko netrūko juokais J.Balč. Trū́kom juokù tada abidvi iš to vaiko Slm. Aš trū́kstu juokù, negaliu, iš to jo virimo Mžš. Oi, vos netrūkau iš juoko! Upn.
trūktinai̇̃ plyštinai̇̃ karštai, energingai: Jis trūktinai̇̃ plyštinai̇̃ ima NdŽ.
aptrū́kti intr. Rtr
1. B, Sut, Srj aplink įtrūkti, įplyšti, įskilti: Aptrū́ko aludė SD228. Bačka aptrūko N. Pakšt – ir aptrū́ko aplink visą [graižas] Lp. Mūsų kaminas nuo šalčio aptrū́ko Ds. Čia nedaugį aptrū́kę (apie dviračio ventilį) Btrm.
2. KŽ, LzŽ, Dv apiplyšti, apdriksti, apskurti: Aptrū́ko jau šeimynos drabužiai J. Jau paskutinis apsisegelas applyšo, aptrū́ko Rod.
| Neprisrinkęs, aptrū́kęs žmogus LKKXIII28(Grv). [Piemenėlis] toks apskuręs; aptrū́kęs, terbelę pasiėmęs, votagą Lk. Atejo pri jų maža ubagelė: aptrūkusi, pusbasė, nušašusi M.Valanč. Paliko biednas kai ubagas aptrūkęs brš.
ǁ Dv, Sn apirti, apgriūti, aptrupėti: Stogai aptrū́kę, apiplyšę Grd. Aptrū́kę visi pašaliai Šts. Š. Juzupas, atradęs namelius Motinos Švenčiausios aptrūkusius, kaip reikiant aptaisė M.Valanč. Medy pirkutė nedidukė, pašlijus, sena, aptrūkus LTR(Rod).
3. DŽ kiek suskirsti, suskeldėti: Kojos kiek aptrū́kę, peršti Gs.
4. truputį pristigti: Mašina jau darbo aptrūko Jnšk.
| refl. impers.: Aptrū́kstas sukraus ir bagotims Šts.
5. nustoti duoti pieno: Nusto[jo], aptrū́ko karvė Dglš.
6. apšusti, apvirti, apsitraukti: Grobus užraišioji stipriai, įmeti į karštą vandinį, aptrū́ko Tl. Tos kepenos jau virtos yr, aptrū́ksta Tl.
atitrū́kti intr. BŽ307, attrū́kti K, GrvT36, Dv; RtŽ, atatrū́kti Š; SD1108
1. K, RtŽ, Rtr, NdŽ, KŽ; Nmč, Ds daliai ko atplyšti, atskilti: Virvės galas atitrū́ko DŽ. Trumpas galelis attrū́ko Žrm. Mūro šmotas attrū́ko ir nugriuvo Sn. Kap ledas didelis attrū́ko [nuo ledyno], išbraukė visą girią [slinkdamas] Ad. Jeigu kepalo kraštas atitrūksta, tai kas nors iš šeimos atsiskirs LTR(Auk).
| prk.: Sūnus gi, nuo širdies atatrū́kęs Aln.
2. kam pritvirtintam ar priaugusiam nuo ko atplyšti, atskilti, atšokti: Kultuvas macnas: kai kuli, neatitrùks Aps. Parūdijo, attrū́ko [šulinyje] viedras Drsk. Attrū́ko lentelė nuog tvoros LzŽ. Tiej vartai attrū́ko ir griuvo Lz. Kai peiliu aprėžta – atatrū́ko padai guminių [batų] Klt. Atatrū́ko burkelės rankovė, prisiūk Klt. Attrū́ko [girnų] lapelė – reikia pririštie Grv. Jų krašte auga toks medis, kuris po keturiasdešimt metų atitrūksta nuo šaknų ir, užėjus pirmai audrai, išvirsta J.Balč. Gelsta ir, atitrūkę nuo šakų, lėtai leidžiasi skroblų ir lazdynų lapai rš. Sunkiai pakėlė – ir attrū́ko [inkstas] Pls. Subrendę nareliai nuo kirmėlės kūno gali atitrūkti rš. Skystis atitrūksta nuo sienelių ir juda kaip laisva čiurkšlė rš.
| prk.: Jie yra amžinai atitrūkę nuo to krūmo, iš kurio išaugę A.Sm.
^ Kas te – arkliui uodega atatrùks, ką duosi išart porai vagelių?! Švnč. Atatrū̃ks šikinė, kad kaladžiūtę perpjaus?! Klt. Tavo tėvu pririšk liežuvį, tai atitrùks (sakoma apie labai plepų) Pv.
3. DŽ, KŽ, Slk, Dglš, Grv, Pls, Lz, Ker, Nmč, Pb, Rdš, Žž, Iš, Kpč, Sn, Alv pasileisti, nusitraukti, nutrūkti (pririštam, pritvirtintam): Karvė atatrū́ko visus kopūstus išrijo, išmindė Švnč. Gal jau mano karvė atatrū́ko, kad atejai? Dg. Atatrū́ksta teliokas, tai lekia in karvę žįst Klt. Attrū́ko jaučias ir dav[ė] ragais Azr. Attrū́ko kumelys ir skrist ingi kumelaitę Dv. Šuoj piktas, gali attrū́kt ir inkąst Drsk. Attrū́ko šuoj nuog raikštės Lp. Tuoj ta kalė atitrū́ko, atlėkė Graž. Dabojam, kad neattrū̃kt šuva Dv. Kai atitrùks, nepagausi Dkš. Primdėlė attrū́kus, bėgt Tvr.
^ Piktas šuva atitrū́kęs dantų neklausia Trgn. Laksto kai šuva, atatrū́kęs nuo lenciū́go Tr.
4. kiek nuplyšti, nudriksti, nuskurti: Atitrū́kusios padelkos, t. y. atskurusios, atspurusios J. Rubaškos attrū́kę Pls.
5. nutolti, atsitolinti: Mes abu prisisukam savo ledžinkas ir, nuo kranto atitrūkę, leidžiamės ledo žvilgantin tolin I.Šein.
ǁ pakilti, atsiplėšti: Lėktuvas, išsukęs į pakilimo taką, dar smarkiau sugaudė motorais ir įsibėgėjęs nepastebimai atitrūko nuo žemės rš. Arkliukas, atitrūkęs kojomis nuo dugno, ėmė plaukti P.Cvir.
6. nukrypti kitur (apie žvilgsnį): Vaikų akys atitrūko nuo viralo ir nustebusios žiūrėjo į jo veidą rš.
7. išvykti, pasišalinti: Negaliu atitrū́kt nuo namų Db. Nuo jo (tavo) spinduliavo kažkokia jauki šiluma, kurios pasigesdavo, ilgesnį laiką atitrūkęs nuo namų J.Avyž. Jei klientai būdavo toliau – išvažiuodavo su vežimu ir nuo mielų namų atitrūkdavo ištisas savaites J.Ap.
8. DŽ prk. prarasti ryšį, pasidaryti svetimam, atsitolinti: Ne, rytoj poryt reikės keltis, juk visiškai esi atitrūkęs nuo gyvenimo I.Simon. Kerpė buvo vienišas, atitrūkęs nuo žmonių rš. Vienai, tik vienai akimirkai atitrūkau nuo dabarties ir pasinėriau į praeitį rš. Yra daiktas žalingas būt šalyje ir atatrū́kt nuog kaimenės Viešpaties DP402.
ǁ nukreipti dėmesį kitur: Štraitnideris, neatitrūkdamas nuo muzikos, kilsteli ranką J.Gruš.
9. DŽ, Ss, Btr, Lš, Dv, An, Krs, Srv rasti laisvo laiko, atspėti, atpulti: Atitrūkęs nuo darbo, įnikdavo į knygą K.Bor. O ir ne viena moteris, atitrūkusi nuo vakaro ruošos, bėgo pasiklausyti naujienų V.Myk-Put. Atitrūkę nuo darbo, pakaitomis rinkdavos pas kits kitą raštų pasiskaitytų A.Sm. Atatrū́ksta dienelę nuo darbo, tai audžia Klt. Dieną kiek attrūkdamà siuvu Rdm. Šitas pirštines tik atitrūkdama numezgiau Vlkv. Kap attrūksiu nuog darbo, atskrisiu pas tau Rod. Atlėk kada atitrū́kęs – juk netoli gyveni Rm. Tep do atatrū́ktum, pasrinktum [riešutų] Ck. Atatrūkęs ką kito darau SD124.
| Atatrū́kęs laiko apskaičiuosiu ir atsilyginsiu drauge Š.
10. Ds vėl pradėti duoti pieno: Jau atitrū́ko karvė – turu pieno Trš.
11. Š greitai atbėgti, atidumti: Kaip užkutrino bites, tai kaip mat atatrū́ko Sb.
12. atsikelti gyventi: Žmonės atitrū́ksta į miestus NdŽ.
◊ gálvą atitrū́kti Šts, Šln atvykti, atsibastyti, atsibelsti: Kur aš tave dėsiu? Protas man atitrūkti galvą į miestą! Žem. Upė pirmu jau tekėjo, nekaip kryžokai čia galvą attrūko M.Valanč. Paskui į miestus atitrūksta galvas ir kiti pelnininkai, net iš tolimųjų svetimų šalių Vaižg. Atitrūko galvas kazokai, ir pasipylė žmonių kraujas Vaižg.
nuo mótinos sijõno atitrū́kti pasidaryti savarankiškam: Kai tik nuo sijõno mótinos atatrū́ko, ir nue[jo] Švnč.
įtrū́kti intr. Rtr; N
1. R, MŽ, MŽ2119, K, DŽ, NdŽ, KŽ atsirasti plyšiui, įskilti: Dalgio ašmenys įtrū́ko J. Dalgė jau įtrū́kus, nepapjausi Ėr. Įtrū́kęs, įskilęs arba įdužęs puodas Š. Įtrūkę, o kartais ir nauji indai buvo apipinami beržų tošimis rš. Lytis, ant kurios mes taip ilgai stovėjome kartu, kažkur įtrūko, ir dabar dvi jos pusės iš lėto skiriasi rš. Man dantis įtrū́ko Rm. Rūta (lango stiklas) įtrūksta N.
ǁ įplyšti, įdriksti: Virvė įtrū́ko, ne visai nutrūko Š. Kojinė buvo truputį įtrūkusi rš. Tas maišiukas įtrū́kęs čia Jrb.
ǁ tr. įskelti: Nelėk – pavirsi, įtrū́ksi subinkaulį End.
2. Plt nutrūkus įlįsti, įsipainioti, įstrigti (apie siulą): Belenkant špuolę įtrū́ko galas, i negal berasti Krt.
3. įdubti, kristi: Giliai intrū́kus vaiko bambelė Rod. Kiaulės tos žviegdamos laksto po tvartą įtrukusiais šonais Vdk.
4. įsmukti: Neintrū́k liūnan, nereiks i uogų! Klt.
5. R, MŽ, MŽ2119, N patekti kur, įkliūti: Dabar aš įtrū́kau kaip į rūtų daržą (ištiko nelaimė) Snt.
| prk.: Į tikrai didę gyvasties priegadą įtrūko jis prš.
6. Plt pritrūkti, pristigti: Daug neįtrū́kstam šviesos: pakilst vė[ja]s ir privaro [akumuliatorių] Šts. Paršeliai maž teįtrūko bulvių, vis bulvėms buvo penami Ggr.
7. nustoti duoti pieno, užtrūkti: Bene įtrū́ks žiemmilžė Slnt.
8. Sut, M, KŽ įsibrauti, įsiveržti, įpulti: Staiga į kambarį įtrū́ko mano tarnaitė NdŽ.
◊ gálvą įtrū́kti galvotrūkčiais įbėgti: Įtrū́ko gálvą ir sušuko Šts.
ištrū́kti, -sta (-a LKKXIV203(Zt)), -o intr. LKKXIV203(Zt); L
1. K, Š, DŽ, KŽ, Pln, Dkš, Ldk, Žl kam pritvirtintam, prisiūtam išplyšti: Ištrū́ko guzikas, saga, apvarsčiai iš naginių J. Drūtai insiūtas guzikas neištrùks Lš. Kriūtinė išvėpus, ba, matai, ben du guzikai ištrū́kę Trgn. Kokią te mergiotę šokino, o kaip senos kelnios, guzikas ištrū́ko, kelnios an kulnų, tai tik miškan surėkęs [nulėkė] Slm. Žiūrėk, ka ta kilpa tik neištrūksta LKKV159. Guzikėlis ištrū̃ks marškinių – ir atrasi (apie prastą pievą) Adm.
2. Smln atplyšus, atskilus, atitrūkus iškristi, išbyrėti, ištrupėti: Dantis ištrū́ko: klebėjo klebėjo – išbyrėjo Bsg. Su plikais krumpliukais kaip dėjo – ištrū́ko dantis Ppl. Man neskaudėdavo [dantų] – ištrū́ksta be skausmų On. Išlėkė pieniniai [dantys], ištrū́ko nuo tų saldainių Slm. Ištrū́ko beliavonė (emalis): šmaukš – ir atsilupė šmotas Svn. Ką te, vaikel: vieni stati [plaukai], kiti ištrū́kę Pl. Dauši į vienas antrą [klumpius], ka iškristų sniegai, nu ir užkulnis, jei nori, ir ištrū́ks Kl. Zovieckas (vyris) ištrū́kęs, ir durys gerai nebeužsidaro Šl.
3. pratrūkti, praplyšti, persprogti: Nesėsk ant žemės – kelnės ištrū̃ks Graž. Mun ta rožė (liga) augo, suaugo ir ištrū́ko Yl. Anai, sako, ištrū́ks putminys ir ana kris Yl. Ir apsiuvas (paraštėje burtika, bortė) aplinkui skylę, kursai ją sutrauktų, jeib neperplyštų (ištrūktų) BB2Moz28,32.
ǁ kam perplyšus, prakiurus atsirasti (apie skyę, plyšį): Plyšys ton gryčion ištrū́kęs Antš. Vyruo dvyleka skylių šone ištrū́ko Eig.
ǁ būti pralaužtam, pramuštam, iširti: Pylimas ištrūko N.
4. Rg laikomam ar pritvirtintam išslysti, išsmukti, išsprūsti: Pavadis ištrū́ko iš rankų NdŽ. Rodos, kaip te ištrùks iš rankų, ale atseina Trgn. Ištrū́ko ienos Aru17(Grv). Jeigu verpiant siūlas ištrūksta iš rankos, tai bus greitu laiku svečių LMD(Tvr). O kai ištrū́ksta [starkui] gyvatė, tai ir voliojas an kluono tenai Kp.
| prk.: Viskas iš jo nagų ištrūko (viską prarado) BsPI28. Rodos, širdis ištrùks, kap plaka Grv.
ǁ BŽ85, NdŽ prk. išsprūsti (apie žodžius): Iš jo lūpų blogas žodis neištrū̃ks Pls. Paskutiniai žodžiai kažkaip savaime ištrūko rš. Skausminga aimana ištrūko iš mergelės krūtinės rš. Maža kas gali žmogui ištrūkti nuo liežuvio, kai širdis užverda J.Balt.
5. NdŽ, Ėr laikomam, pririštam išsiveržti, išsprūsti: Ištrūkau iš jos (motinos) glėbio, kumščiais trinu akis, kad nebėgtų ašaros A.Vencl. Tas (sučiuptas vagis) pro duris veržtis, jis ištrū́ko, lėkė, o mano Juozas kad vejas ir aš kad vejuos iš paskos Kp. Arkliai eina labai smarkiai, tik turėk, kad neištrū́ktų Žl. Telyčia iš manę ir ištrū́ko – nebeįveikiu išturėt Plvn. Arklys pasbaidė ir ištrū́ko iš rankų LzŽ. Ištrū́ko ir nurūko karvė Dglš. Kačiokas ištrū́ko iš rankų An. Iš vyro gi neištrū́ksi – jo sveikata kitokia Pv. Ale stipras ir ištrūkai̇̃ Alks. Kad nutvėrė manę prie jaujos velniai, čiut ištrū́kau, net skvernas va nuplyšo Pl. Tada ožys, kap ištrūko iš diedo, ir pabėgo LTR(Šlčn). Ožka, likus viena, tąsės tąsės ir ištrūko BsPII319.
^ Ot ramu – kai lapei iš kilpos ištrū́kus Švnč.
ǁ B336, R47,121, MŽ62,158, K, M, Š, NdŽ, KŽ, Srj, Dg, Pb, Ėr, Rm, Srd, Vrt, Vdk atskirtam, uždarytam, varžomam, nelaisvam, neišleidžiamam ir pan. išsilaisvinti, išsiveržti, pabėgti, pasprukti: Ne padyvas, kai ištrūko B. Paleidžiu, duomi ištrūkt R97, MŽ127. Plaukdamas ištrūkstu R120, MŽ158. Vargiai ištrūko N. Jis sveikas iš plėšiko ištrū́ko NdŽ. Kad tu tiktai ištrūktum iš čionai… B.Sruog. Ilgą pamokslą išklausęs, Juozas ištrūko nuo pono LzP. Milicija paėmė jį, al anas ištrū́ko Dbk. Par mėnesį vieną ar dukart nusigeria ištrū́kęs iš namų Krs. Nebėk, neištrū́ksi Snt. Mat, sako, kai tu greitas, tai ištrūkai̇̃ Sb. Nu, sako, daba jau vis tiek ans nebištrū́ks An. Ansivedė jį tęnai, tas ištrū́ko Grv. Lenda bet kur žmonės, kad tik ištrū́kt miestan Kp. Kada i ištrūksiù tokion peklon papuolęs? Glv. Pernykščiai šaldra koks atsiplovęs Alančių kaimona vaikų mokytų, bet, susiriejęs su gaspadoriais, ištrūko kažin kur Blv. Ė bitės kap kada ir ištrū́ksta Aps. Ištrū́ksta [spiečius], nulekia miškan Vdn. Šuniui nėr kur dedas, jau neištrùks iš vilko Aps. [Zuikelis] moka ištrūktie nuog vilko šunies Tat. Iš strielčiukų išbėgsiu, iš kurtelių ištrūksiu KrvD151. Vilkas užejo kada ir išpjovė avis: vieną papjovė, kitą papjovė, o gėriokai ir ištrū́ko Kvr. O kada pro šalį prajojo, tum tarpu iš tos karčemos ištrūko dvi aveli balti DS141(Šmk). Šunys ištrūko pirma bėgti Vaižg. Pavasarį kad ištrūks žirgas iš tvarto, tai kad nueis, kojas viršun pamėtėdamas! Rod. Veršiai ka ištrū́kdavo, uodegas užrietę eina par laukus Erž. Jeigu vienas kumeliokas ištrū́ko, ir kitus ištrauks Skp. Karvė kaip šoko ir ištrū́ko iš gardinio Užp. Avys ištrūksią Ktk. Tas gaidukas ištrūkęs, in sodelį nurūkęs LLDI490(Lš). Nors ir kažin už kokių geležų jį uždarysi, vis tiek ištrūks LTR(Kp). Tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuė[jo] in pragarą BsPIV25(Brt). Visi bandymai ištrūkti iš ledų nelaisvės nueidavo niekais K.Bor. Žuvis ištrū́ko iš tinklo Lp. Ižtrū́ko tuo veikiaus [Zacheus] iž anos minios ir nutekėjo pirm DP574.
| prk.: Dūšelė mūsų ištrūko kaip žvirblelis iž žabangų MP76.
^ [Juozas] pašoko kaip gyvatės įgeltas ir spruko pro duris lyg iš ugnies ištrūkęs V.Krėv. Kur leki kaip iš peklos ištrū́kęs? Sv. Teip buvo žmogui likta – nu likimo neištrū́ksi Nmk. Gailisi vanagėlis, kad ištrūko karvelėlis! KrvP(Stk). Ištrū́ksi kai grūdas iš girnų Švnč.
| refl.: Pirma norėj[o] slūžyt, o dar̃ jau nor išsitrū́kt namo Vrnv.
ǁ H170, H, KŽ prk. išsigelbėti, išsisukti iš ko: Nuo tų vargų lietuviai negalėjo ištrūkti A1886,99. Kaip naujai gimęs, ka iš tokios ligos ištrū́kau Grd. Gal kaip ir ištrū́ksu iš tos ligos Rdn. Kiekvienas manė, kad ištrū́ks iš smerčio Vdk. Da žingsnį – ir būtų iš mirties ištrū́kęs Kt. Jei turi žemės, turi taisyti visus kelius, viską, neištrū́ksi Snt. Per aną karą per jaunas buvau, per šitą per senas – teip ir ištrū́kau [nuo kariuomenės] Lkš. Ištrū́ko tik nuo mokslo, čia ir vėl [dirba] Sutk. Sūnus iš senbernystos ištrū́ktų Pžrl. Greitai ji ir visai ištrūks iš motinos globos rš. Nykštukas, iš anųdviejų nagų ištrū́kęs, an namų link drožė Jrk25. Ižg valdžios velino vargu išmuštis ir ižtrūkt turi DP121. Kuo veikiaus ižtrūkęs iž saitų šatono, bėk gailėjimop nuodėmių DP165. Kad galėtų ištrūkti negėręs, [Martynas] patsai ėjo su buteliu aplinkui I.Simon. Negalėjo iš pradžių ištrūkti iš užplūdusių minčių Db.
^ Jau kas kam žadėta – neištrū́ksi Jrb. Dievo sūdui neištrūksi prš.
6. KŽ, VšR, Kp ištaikyti laisvo laiko; radus laisvo laiko, išvykti kuriam laikui: Jei kuriam pavyksta ištrūkti kelias dienas sodžiun, tai dar nedidelė proga sodiečio sielai ir jo buičiai pažinti A.Sm. Reikalai tie neleidžia ištrūkti ir giminėlių pasižiūrėti T.Tilv. Gal aš tikrai pabandysiu ištrūkti. Bent savaitei K.Saj. Ištrū́kom tik pietų Sn. Gal ištrūksiu kelias dienas Trs. Kaip katra ištrū́ksim, tai vis namo bėgsim Snt. Ji neištrū́ksta su tais darbais Jrb. Negaliu ištrū́kt prastą dieną Rtn. [Šeimyna] ka sekmadienį jau ištrū́kdavo išeiti į miesčiuką kur, o teip par savaitę nėkur Krž.
7. An paplūsti, išsiveržti: Tik juodas dūmas ištrū́ko, daugiau nėko neliko Kv. Tokiu balsu, kaip kada prūdas su daug vandens ištrūksta iš savo vietos DS202(Šmk).
8. Akm trūkti, stigti: Iš šimto metų Ruikienei daug neištrū́ksta Šts. Da dvijų mėnesių anai ištrū́ks [iki metų] Trkn.
◊ gálvą (sprándą Vkš, Kl, Jnš) ištrū́kti Š, KŽ, Plt, Vkš, Mžk, KlvrŽ, Šlv, Šl, Ėr; Kos161, S.Dauk, Žem galvotrūkčiais išbėgti, išdumti, išsitrenkti: Ir tas jau ištrū́ko gálvą J. Ištrū́ko gálvą ir nepareina Pc. Tas vėl ištrū́ko gálvą: su juo nei radęs, nei pametęs Jnš. Ištrū́ko gálvą tartum piktosios dvasios apsėstas Grž. Neištrū́kit galvų̃, greit ateisiu Ktk. Žvėdai ištrūko galvą į savą žemę M.Valanč. Ištrūko sprandą kažkur Peterburgan, tiek jį daugiau ir tematysi B.Sruog. Jis pats sprándą ištrū́ko, ne aš išvijau NdŽ.
| Ištrū́ko sprándą (skubotai ištekėjo) už plecininko NdŽ.
kaip (lyg) iš badų̃ [saitų̃] ištrū́kęs apie godžiai valgantį, ryjantį, puolantį valgyti, ryti: Valgo kap iš badų̃ ištrū́kęs Dglš. Tu lyg iš badų̃ saitų̃ ištrū́kęs viską griebi tuoj ėst Alk. Tie žmonės kaip iš badų̃ ištrū́kę puola in uogas Slk. Kai iš badų̃ ištrū́kę – puola in lovį visos [vištos] Klt.
nutrū́kti intr. Rtr, DŽ; L
1. R, MŽI298, K, N, Dgč, Aps, Grv, Švnč, Nm, Krž; Bdr atsidalyti, perplyšti pusiau, pertrūkti: Virvė nutrū́ko pusiau J. Nutrū́ko raikštis tempiamas NdŽ. Su tuo akminiu par tą virvę suplakiau – nutrūko Kl. Naginės, kad nutrùks sąvaržai, išplers, nuo kojų atstos, išplatės JIII68–69. Kap nutrū́ko virvė [besisupant], tai pusėn daržo nulėkė Aps. Netrauk, pamatysi – pokšt ir nutrùks Mlk. Jei su linu suriši, pakš tas linas i nutrū́ko End. Esti bovelna netikus, papelėjus – nutrū́ksta Kvr. Sukrus siūlas greit nutrūksta Lp. [Vydamas siūlus] vis žiūri: nu tai nutrū́ko, tai prisimezgi vėl, ir nuveji špūlią Kp. Kai prastai suverpta, tai tiktai táukš [audžiant], tai nutrū́ko Kp. Man jau gerklę sopa nuo rėkimo; tikrai koki gysla nutrū́ko LKT290(Ppl). O kaip už tvoros užsikabino – tas diržas nutrūko, ir jis (vilkas) stojo žmogum BsPIV106(Brt). Gal jūsų nutrū́ko šilko vadelės? (d.) Slk.
| prk.: Kaip šiandie atsimenu: pasisukiau nuo palto siūlų nuimt, tik kliukt kriūtinėj – nutrū́ko Slk. Mūsų kalbos siūlas nutrūko P.Vaičiūn. Čia mano minčių gija nutrūksta rš. Šnekėjau, ir mintis nutrū́ko, ir neatsimenu, ką sakiau PnmA. Ne vienas tik Perlis laukia, kada mano gyvenimo gija nutrūks V.Krėv. Per atostogas ryšys su leidykla nutrūko V.Myk-Put. Nusileidžiant galėjo sugesti radijo stotis ir tokiu būdu nutrūkti ryšys K.Bor. Nutrūko paskutinis ryšys su mano mamos gimtine, kur taip mėgdavau paviešėti Pč. Netoli pamiškės, keliukui nutrūkus, sunkvežimis sustojo A.Rūt.
^ Jeigu jau nutrūko – nebesulipdysi LTR(Km). Netempk stygų, kai nutruks – nesuriši TŽIII380. A, ilga virvė nutrū́ksta (kai ilgai draugauja, tai ir išsiskiria) Aln. Ilgas sietas nutrū́ksta, o anuodums nenutrū́ko (susituokė) End. Meilė kaip seilė: ištįso ir nutrū́ko Klp.
ǁ lūžti, nulūžti: Abu kaulai pokšt – ėmė i nutrū́ko Sb.
2. KŽ, Trk prk. baigtis, liautis, nebesitęsti kokiam vyksmui: Kariuomenės manevrai turėjo nutrū́kti NdŽ. Derybos vėl nutrū́ko NdŽ. Jos akys patvino ašaromis, jos balsas užsikirto ir nutrūko I.Simon. Nutrūko kalbos, ir visi susimąstė LzP. Iš mūs (lietuvių) juokdavos [sibiriečiai]: kaip jūs kalbat, ka nenutrū́ksta: vir vir vir, vir vir vir PnmŽ. Kelis žodžius pasakei – nutrū́ko, i vė nieko nežinai Slv. Jaunesnį nepaklausia apie ką nors, tai nutrū́ksta jam ta kalba Snt. Pasku jau skirys kožnas sau, jau ta dainė nutrū́ksta Lpl. Irma kvatojasi, bet ūmai jos juokas nutrūksta V.Bub. Klegesys staiga nutrūksta, pasidaro tokia kebli tyla I.Simon. Tik žiūri – tarp tokių alksnelių liepsna pliu pliu pliu iškyla ir vėl nutrūksta LTR(Kp). Linai nuo garų sumirko, linamynis nutrū́ko Vdžg. Nutrū́ko šimtai (dideli pinigai) eiti iš Lietuvos į Rosiją tėvams, kaip mirė geroji duktė Lk. Dabar nutrū́ko žmonių tikėjimas Šts. Draugysta nutrū́kusi, nešnekas Krš. Nelauktai ir visam laikui nutrūko jauno poeto kūryba rš. Mano džiaugsmas ūmai nutrūkdavo rš.
nutrū́kstamai adv.: Kažkas bėga ir alsuoja sunkiai, nutrūkstamai rš.
3. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ, KŽ, Bt, Arzn kam pritvirtintam nuo ko atitrūkti, nuplyšti, atskilti: Viršus [knygos] šikšninis, norint jau kandžių ir paėstas, ir segutės nutrūkusios, bet dar aiškiai rodo stropumą, su kuriuom knyga aptaisyta buvo Vrp1890,70. Neim až ąsos, nutruks KlbIV80(Mrk). Sunkiau roputes, nutrū́ko varinio ąsa Šv. Nutrū́ko kadokės ūsas, tai basa sniege i ataginiau Klt. Buvo nutrū́kę naščiai Pb. Šulinės svirtė nutrū́ko – pataisyk Pln. Bėgsi smarkiai, tas klumpis nutrū́ks Yl. Viena kulnė nutrū́ko, išbėgom laukan, prisikalėm su akminu Vgr. Kas jau mašinai buvo: tas nutrū́ko, tas nūdilė Trk. Jeigu dužyklė nutrū́kusi, ta pasviedei šalin, gerą dužyklę paėmei Trk. Maž jo nutrū́ko kas, kai maišus kilojo Klt. Žmogus jaučia savyje lyg kad esą nutrūkę – ar tai nuo širdies, ar nuo jeknų (apie trūkį) LTR(And). Tai kaip jis jam (vagiui) davė per abi blauzdi skersai, ir nutrūko kojos BsPIV258(Brt). Tam vilkui uodega nutrūkus, ir nubėgęs Sln. Tuo tarpu kareivis griebė velnią už skverno, bet skvernas nutrūko, ir velnias pabėgo LTR(Žal). Visi knygos lapai nutrū́kę nutrū́kę Ps. Nutrūkę uolų gabalai Blv.
| prk.: Vis tiek vaikas, nuo širdies nutrū́kęs Aln. Su „a“ nutrūko ir „j“: vės, pjovės Jn. Džiaugiaus, ka nutrūkus nuo vyro Bsg.
^ Žmona numirs, tai kap viedro saitas nutrū́ksta, o tėvo kito nebus Plv. Tolei puodu vandens eiti, iki ąsa nutrūksta PrLXVII24. Puodas vandenį neša, kol ąsa nutrū́ksta Rgv. Uzboną neš, kol ąsa nutrùks Dbk. Nutrū́ksta šito ąsa lig laiko Trgn. Kur mano nenutrū́ko! Ml. Tau ir vėdaras nutrùks šiteip [sunkiai] kilojant Slk. Kai tik, rodos, jų tie liežuviai nenutrū́ksta besigiriant! Jrb. Dainiuo[ja] kiaurą dieną, i kaip anam liežuvis nenutrū́ksta Pp. Ar nuo subinės kas nutrū́ko? J. Jug tam klebonuo krapyla būtum nenutrūkusi, kad būtum ir veltuo grabą pakrapijęs Dr. Ne meistro galva nutrū́ko (sakoma, kai apgailestaujama kam nors sudužus, sulūžus) Kal.
ǁ kam atitrūkus nukristi: Viedras nutrū́ko šulnin, kap ištęst? Drsk.
4. NdŽ, Ėr, Upt, Šmn, Krs, Žl, Antr, Klt, Mlk, Vvr pririštam, pritvirtintam pasileisti, nusitraukti: Nutrūks nuo virvių kumečio arklys – ir vaikščiok dvaran keturias penkias dienas! A.Vien. Bent penkios šešios karvės – tai nutrū́ko, tai kuolą ištraukė, tai iškadą padirbo kai kur Kp. Kai užpuolo sparvos, tai karvė ir nutrū́ko nuo virvės Skrb. Nutrū́ksta karvė, par daržais eina Ob. Paprato teliūkštis, tai nutruñka ir nutruñka Lel. Nutrū́kęs galvijas ne tiek suės, kiek paklos Trgn. Ka tai nebepaeina gyvulys (kumelė) kojom, ir tos da nepririša [taip], kad nenutrūktų̃ Kpr. Ožkos nutrū́kta, kiek žmogus pasiekia, žievė nuryta, ir nudžiuvo obelė Antz. Mat ta ožka, jam išejus, nutrū́ksta, tai ką gi jai daugiau daris [kaimynai], pririša Plvn. Bijau šunioko, kad anas nenutrū́ktum Nmč.
5. NdŽ, KŽ, Šts, Krž, Stl, Vdk nuplyšti, nuskurti, nudriksti (apie drabužius): Nutrū́kęs sijonas, t. y. nuskirdęs J. Šita sermėga jau visai nutrū́ko Pln. Nutrū́ksta drabužis ant nugaros kiaurai būdamas Varn. Vaikai paprastai buvo pliki ar su nutrūkusiais marškineliais apvilkti M.Valanč. Dabar jau teks naminiais dėvėti, nes tavo krominiai visi skindeliais nutrūko Žem.
ǁ Skd, Up, Erž, Grz apie žmogų: Tėvas nutrū́ko, vaikai nuskaro – reik apsiūti visus Varn. Nutrūkau, nuplyšau ir valgyti išalkau LTR(Kl). Nūplyšęs, nūtrū́kęs kaip baidyklė Pvn. Gẽra, nutrū́kęs i valkiojas Rt. Nutrū́kęs buvai, nutrū́kęs ir esi, nutrū́kęs ir būsi savo dieną Plt. Ko tu eini ubagais teip nutrū́kęs, nuplyšęs? Gd. Nutrū́kęs kaip ubagas Kltn.
ǁ NdŽ apirti, apgriūti, apšepti: Pakrūmėj nutrūkusioj butoj gyvena vyras su motere, Jurgis su Morta M.Valanč. Iš senovės kaip buvo, taip ir tebė[ra] tie budinkai – stogai nutrū́kę Žr. O kitas žmogelis buvo dideliai dideliai biednas: trobos jo nutrūkusios, gyvoliai išdvėsę, jau nei pats neturia ko ėsti LTR(Vdk). Lygut tau nutrū́ktum vežimas, jeigut paskolinsi į turgų nuvažiuoti Slnt.
6. R5, N pristigti, pritrūkti ko: Labai nutrū́kau sveikatos, senyn… Kpr. Nutrunku, to pristokstu, to netenku MŽ6. Ir anys nieko nenutrūko (viršuje pristoko) skaitliuje BB1Sam25,7.
7. patrūkti, persitempti: Nutrū́ko, ką padavė skatynom (gyvuliams) Arm. Tuo pačiu laiku [padirbėsi], negi nutrū́ksi Pl.
8. DŽ1, Pl surasti atspėjamo laiko, nulikti: Vincas ir Onutė, ligi tik nutrū́ko nuo liuobos, bėgo į pamiškę baslių tvoroms tašytis Vaižg. Kur nutrū́kus vis ateina in mane An. Kur nutrū́kęs vis pulk ant gyvuolį Kp. Kur nutrūkęs – vis su knygom Tr. Da ir grybaut nutrū́kus kada išbėgdavo Krs. Kai sulaukiam šienapjūtės, bėgam laukan kur nutrūkę LTR(Kz).
| Po šiltinės ji vis ėjo bažnyčion, kada laiko nutrūkusi J.Balt. Nutrū́kusi valandėlę, nueik ir paravėk man daržą! NdŽ. Kai tik nutruñka kiek piemuo, tuojau bėga į kaimą Srv.
9. Švnč nustoti, imti mažiau duoti pieno, užtrūkti: Jum gerai, kai do šlaką pieno turit, o mūs karvė jau suvis nutrū́ko Krd. Nutrū́ko karvė, suvis pieno neduoda Klt. Nutrū́ksta karvė, kai aždarai tvartan Klt. Karvė karšty nutrū́ko Dglš.
10. Všn, Kp sumažėti, pasibaigti, nebebūti: Nutrū́ko pienas karvės Dkš. Karvė meta dantis, pienas nutrùks Klt. Pienas labai nutrū́ko Ėr. Vienukart nutrū́ko pienas, patys nežinom, kas tai karvei yr Mžš. Šmukšt nutrū́ko tabakas – ir pritrūko rūkymo Skr. Taigi nutrū́ko sveikata Lb. Jiems dabar nutrùks pelnas J.Jabl.
ǁ impers. Mrs, PnmR apie pajamų, išteklių netekimą, mažėjimą: Daug ir jam nutrūko B. Nutrūksta man R, MŽ, N. Matai, kaip nutrū́ko, kai pieno nebeparduodam Srv. Viena karvė išdvėsė, kita, tai vis nutrū́ksta Ad. Kai tik nebegaus par šalį, jam tuoj nutrùks Jnšk.
11. nusitrenkti, nukliūti: Jis buvo nutrū́kęs už Pandėlio Ppl. I kur anie nutrū́ko daba? Grdm.
◊ bùdelis gálvą (sprándą End) gãli nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: Nagus maliavo[ja], o trobo[je] bùdelis gálvą gãlia nutrū́kti End.
gálvą nutrū́kti
1. NdŽ galą gauti, užsimušti: Nesikarstyk teip aukštai, da gálvą nutrū́ksi Paį. Movė į pakalnę, kuo nenutrū́ko gálvą Krš. Kad tu gálvą kur nutrū́ktum! Šl. Ka tu nutrū́ktumi gálvą geriau, ne ko tu muni apgautumi! Brs. Kad būtum, berneli, kur galvą nutrūkęs, ne man jaunuolėlei galvelę apsukęs LTR(Vb). Būtų piktas darbas, kada kas … pro langą nuog rieklių šoktų ir šiteipo galvą nutrūkęs sau pats smertį duotų BPI273.
2. DŽ, KlvrŽ, Ėr, Grž nubėgti, nulėkti, nusitrenkti kur: Kana kur nutrūko galvą Kos126. Ot kultas nevelėtas, nutrū́ko kaži kur gálvą Jnšk. Tautvilas nutrūko galvą pas savo gentis prš. Kad ir aš, kur nors nutrūkęs galvą, vėju geriu kiekvieną iš namų atklydusią žinutę rš.

káilis nutrū́ko paseno: Ir nepajutau, kaip káilis nutrū́ko Rt.
kaip gálvą nutrū́kęs
1. apie intensyviai, įtemptai ką darantį, dirbantį: Lakstyk lakstyk (dirbk) kaip gálvą nutrū́kus Jnš.
2. apie sutrikusį, susijaudinusį, sunerimusį: Šaknys paskutiniu metu buvo kaip galvą nutrūkęs A.Vencl.

kai̇̃p nuo bãdo siẽto nutrū́kęs apie godžiai valgantį: Ryna, ėda kai̇̃p nu bãdo siẽto nutrū́kęs Rdn.
kójos nenutrū̃ks nieko neatsitiks (kur nuėjus): Nubėgsu – mun kójos nenutrū́ks Dr. ×
kramul̃kę nutrū́kti galą gauti: I kaip tu, neprieteliau, įsikabinai, ka tu tą kramul̃kę nenutrū́kai? Sd.
meškà gálvą nutrū́ktų; meškà gálvą gãli nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: Po klėtis ir trobą – meška galvą nutrūktų Žem. Čia toks ponas gyvena teip, ka meškà gálvą gãlia nutrū́kti Lnk. Meška galvą būtum nutrūkusi į trobą įejusi – aslo[je] vienos duobės Tl. Pryšininkę sutvarkyk – meškà gálvą gãlia nutrū́kti! Rdn.
nórs (nóns) [tu] gálvą nutrū́k sakoma patekus į sunkią, be išeities būklę: Nórs gálvą nutrū́k čia patamsy Skp. Nėra grybos, nóns tu gálvą nutrū́k Kž. Nórs gálvą nutrū́k, kas man darbo! Šts.
nutrū́ko kakà (spenỹs Ds) Ds neliko pajamų šaltinio: Anuprą išmetė iš sandėlinykų – nutrū́ko kakà Str.
rai̇̃kštės nutrū́ko galvõn sukvailėjo: Mokinatės ir nutrū́ksta rai̇̃kštės galvõn DrskŽ.
rañkos nenutrū́ks Lg nieko neatsitiks: Nenutrū́ktum vyriškuo rañkos, ka padėtum pakelti Rdn. Rañkos nenutrùkt, galėtau išplaut, ale toki nosis susukę Brb.
sprándą nutrū́kti
1. N, NdŽ, KŽ, Kl, Vkš, Plt, Rs galą gauti, užsimušti; prisitrenkti, susižeisti: O gal čia nelaimingasis ir kokiuo stebuklu bus sprandą nutrūkęs? K.Būg. Ji nusigandusi aukštynaika iš vežimo išvirto ir sprandą nutrūko BsPI25. Nuog uolos patys nusivertė ir sprandą nutrūko BPII340. Išsikorė į miestą ir ten sprándą nutrū́ko Vkš. Vargšas mažne nutrū́ko ir sprandą PP41. Kad jis sprandą kur nutrūktų! J.Jabl. Kad tu sprandą nutrūktumbei! B485. Sprandą nutrūkstu R83, MŽ109. Sprándą vaikas nutrū́ko, jei naktį rėka End. Iškrito voras iš ąžuolelio ir nutrūko sprandelį LTR(Skd, Dr).
2. nubėgti, nudumti: Čia nieko neradęs, jis nutrū́ko sprándą į kitą sodą NdŽ.

stùkis nenutrū̃ks nieko neatsitiks (ką padarius, padirbėjus): Kas namie guli, gali ir palesinti. Stukis nenutrūktų I.Simon. Kad tu bent vieną kartą pasakytum „tėvas“, „tėve“, stukis nenutrūktų, – pagraudeno motina I.Simon.
širdi̇̀s nutrū́ko apie smarkų supykimą, susijaudinimą: Kaip jis girtas pareina, man tik širdi̇̀s nutrū́ksta: sakau, geriau nepareik! Mžš. Nutrū́ko širdi̇̀s – nebgaliu paveizėti [supykus] Krš.
širdi̇̀s nutrū́kusi apie apėmusį silpnumą, paprastai norint valgyti: Širdi̇̀s nutrū́kusi, norėčio rūgštelės kokios atsigauti Šts. Nutrū́kusi širdi̇̀s paliko, be meisos pavalgius Šts. An duonos biškilelį sviesto antdėk, teip y[ra] širdi̇̀s nutrū́kusi End.
uodegà nenutrùks Dbk, Ds, Ktk, Skdt nieko neatsitiks (ką padarius): Gali nueit – uodegà nenutrùks Mlt. Nutrùks jau čia tau uodegà, kad nueisi pas kaimyną Srv. Ne tiek gyvulių liuobėm, nenutrū́ko uodegà, o dabar – viena karvė ir teliukas Slm. Nenutrūksta uodega namininkams, kai per penketą metų po dešimtinę atiduoda Vaižg.
vélnias gãli gálvą nutrū́kti sakoma apie didelę netvarką: O tūs kambariūs vélnias gãlia gálvą nutrū́kti! Varn.
patrū́kti intr. Rtr; L
1. R, MŽ, N, K, M, NdŽ, KŽ, LzŽ, Dr perplyšti pusiau, nutrūkti: Virvė patrū́ko J. Beatrišant virvė patrū́ko KI3. Patrū́ks siūliukas ir iškris guzikelis Krš. Vieliukė [mašinoje] patrùks – ir stovėk an kelio Adm. Motinai ta ranka atbulyn pasidavė: tai tie susiuvimai, po operacijos kur buvo, patrū́ko Bsg. Aš pasleidžiau toliau bėgti – man juosta patrūko LTR(Ob). Ar nepailso juodbėriai žirgeliai, ar nepatrū́ko šilkinės vadelės? (d.) Šmn. Patrūko žal's šilkelis N274, RD185. Palūžo ardamėlis, patrūko drelinėlė KlvD32. Patrūko trilynėlė, sulūžo irklužėlis LB27.
| Žabangai patrūko, o mes biedni ižgelbėti MP76.
^ Jei gysla patrūks, visas pilvas pagriūs (skersbalkis ir namas) LTR(Šl).
2. N, M pertrūkti, persprogti, įplyšti: Patrūksta skaudulys R. Patrūkus kojų pirštam vasarą ir vilnonį siūlą riša par tą plyšelį, ir sugyja Sln.
3. R, MŽ, Lz suplyšti, sudriksti: Alkūnės patrū́ko Grv. O diedo duktė su kailinukais patrū́kusiais nuejo ir viso atnešė (ps.) Dv.
4. sutrūkinėti, suskirsti, suskeldėti: Do i dabar patrū́kę karvės kakos Klt. Ar mano kojaitės patrū́kę patrū́kę DrskŽ.
5. kam pritvirtintam, prisiūtam išplyšti, ištrūkti: Net guzikai kelinių patrū́ko iš to juoko Auk.
6. NdŽ nusitraukti pririštam, nutrūkti: Patrūko šuo ir pabėgo iš mūsų Srj. Ta karvė buvo patrū́kus: nuo kaklo atsikabino tą spruduklį Jrb.
7. R363, MŽ487, Sut, N, DŽ, NdŽ, KŽ gauti trūkį; persitempti, sveikatą pagadinti (ppr. sunkiai dirbant, keliant ir pan.): Apilsęs nuo bėgimo, stabtelėk ir atsikvėpk, kad nepatrū́ktumei I. Ar tik nebūsi patrūkęs, kurį sunkų daiktą kilnodamas? V.Krėv. Per daug nespulk kilot, gana jau mano viduriai nusleidę – patrū́kus Pv. Nekel (nekelk) sunkiai, bo patrū́ksi LzŽ. Kelia akmenis – patrùks DrskŽ. Nestyruok viena, padėsiu, do patrū́ksi – šitoks maišas! Klt. Jis kėlė centnerį, patrū́ko i mirė Jrb. Nesylykias par daug – susirgsi, patrū́ksi Pln. Nebėk teip greit, dar patrū́ksi bebėgdamas Srv. Neskraidyk teipo, bo patrū́ksi Pls. Nedirbk teip smagiai – patrū́ksi Kp. A nepatrū́ksi tik bedirbdamas?! Mšk. Kai darbe patrū́ksi, nieko nebereiks Tr. I gaspadoriai patrū́kdavo nuo tų darbų Sutk. Pačio[je] jaunystė[je] patrū́ko, patrū́ko nuo sunkių darbų Krs. Dirbo lig patrū́kdamas Plt. Arnikas arba drūtažolės – kap žmogus patrū́ksta nuog sunkaus darbo, tai geria Kpč. Vaikai bovydamies nigdi nepatrū́ko Ob. Skruzdėlė taip skubėjo, kad bebėgdama patrūko rš. Taip išmokytas žirgas ir kelyje patrūks, bet nesiduos aplenkiamas A.Mišk. Arkliai nuo to nepatrū̃ks NdŽ. Velnias, sako, bekuldamas net patrūkęs BsV288.
| prk.: Pernai daug obuolių buvo, obelaitė patrū́ko (išseko) Snt.
^ Išgirdęs tas giesmes, tu iš juoko patrūktumei rš. Čiut nepatrū́kau juokais! Pln. Čiut nepatrūko rėkdama Gg. Gali iš juokų patrūkti KrvP(Mrk). Kada tinginys patrū́ksta Gl, Snt. Tinginys i miegodamas patrū́ksta Jrb. Tinginys (Slinkis Pln) greičiau patrūksta Vdžg. Tinginys arba patrūks, arba sušals Gdž. Tinginys patrū́ksta, skūpus permoka Dkš. Ji šnekėt ir šnekėt – ir patrū́kt bešnekėdama Mrk. Jūs čia patrū́ksit berašydama Plv. Dvare būdamas patrū́ksi – peklo[je] vietos negausi Slnt. Dvarui reik dirbt, kad nepatrū́ktum, o dvaras duoda, kad neišmistum Skr. O ka tu patrū́ktum! Rs.
ǁ pasidaryti nebetikusiam, sugesti (apie sveikatą): Viskas žmogaus patrūko Rod. Kiek aš gyvensiu – patrū́kus mano širdis Brt.
8. kurį laiką pakankamai neturėti, stigti: Patrū́kom duonelės NdŽ.
| impers.: Pora metų (mums) pinigų patrū́ko NdŽ.
9. netekti proto, pamišti, pasiusti: Ar jūs patrū́kę esat, kad jūs visi tokias dideles iškadas darot dėl niekų? PP48.
10. NdŽ imti mažiau duoti pieno.
11. NdŽ pasprukti, pabėgti.
partrū́kti intr. NdŽ, Pln, Varn skubiai parbėgti, parlėkti, pardumti: Aš iš Rygos partrūkau led tik 5 lapkričio Žem. Partrūko, parbėgo namo vienu gaistu K.Būg. Kai pamatė, kas te per pyragai, partrū́ko namo Sb.
◊ gálvą partrū́kti NdŽ parbėgti, parlėkti, pardumti.
pértrūkti intr.
1. Sut, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ trūkti pusiau: Pártrūko virvė J. Pértrūko ražončius: par bažnyčią bar bar poteriai Skdt. Teip ūždavo galva: žy žy – sakau, gal partrùks visos gyslos Mžš. Visi įsikibo į tą lanką, tas lankas partrūko Yl.
ǁ perskilti, persprogti, perlūžti: Sudavė pagalį į žemę – pagalys pertrūko J.Paukš. Sako, deviau į pilvą, tas bliūdas sau pūkš i pártrūko pusiau Kl. Tas arbūzas partrū́ko parpus Sb. Ragana paskutinį [vandenį] norėjo išryti, tiktai pukšt – ir pertrūko BsPIII20.
| prk.: Partrū́kęs Vilnius an dvi pusi – mat upė eina Antš.
^ Toks liesas, laibas, per liemenį, rodos, pertrūks J.Paukš. Ka duoda dideli lašai, kad, rodos, partrū́ksiu par pusę Rd. Šiandie kad išvirė vakarienę, tai išvirė – nors imk ir pértrūk [bevalgydamas] Lp. Ko nepértrūko iš piktumo! Gl. Atradau dingusį Anskį – nors ir plyšo, bet nepertrūko širdis I.Simon.
ǁ Sut prk. atsiskirti, pasidalyti (į grupes): Ir veikiai pertrūko ant tūlų sektų DP444.
2. NdŽ prk. paliauti, baigtis kokiam vyksmui, eigai, procesui: Topylio meilė nebepertrūks dabar iki grabo lentos! Žem. Be parstojimo gieda saldžią giesmę nepartrūkstančio mylėjimo tavęs P. Teip tasai gyvatos nepértrūkstąsis kelias… nerodžias aptrukintu net ant paties galo DP582.
3. ppr. part. Str būti persmaugtam per liemenį: Lekančios skruzdėlės, partrūkusios tokios Krž. Tokie y[ra] tarakonai didumo kai širšilai, tokie partrū́kę Bsg. Ta motiniukė yr ilgesnė kaip bitė, tiktais par vidurį daugiau pártrūkusi Vgr. Kas iš tos mergos, kad pértrūkus kap tranas Rod. Aš pertrūkus kaip skruzdėlė rš. Ana (skruzdė) tep skubėjo pas Dievą, kad partrūko, i dabar tokia partrūkus (ps.) Str.
4. part. DŽ, NdŽ, KŽ, Škn, Sml, Upt, Brž, Rz, Lnkv, Srv, Skr, Vdžg, Lzd būti peralkusiam, ištroškusiam, perkarusiam: Partrūkę lig vakaro yr paršeliai kaip sliekai Trk. Karvės partrū́kę, nuo ryto negėrę Ėr. Partrū́kusios tos karvės tik žiūri, o kibirai tušti Grnk. Pértrūkus karvė kai tranas Pls. Ganei ganei ir keltuvos pértrūkusios Rod. Arklys visas putotas, net garuoja, šlapias, pertrūkęs – pirštu perdurtum Kp. Pértrūkęs esu, nebepaeitu Als. Neėda nėko i vaikščio[ja] pártrūkęs kaip vilkas Trk. Valkiojas kaip šuo pártrūkęs Žd. Parkorę, pártrūkę kaip gončai tie girtūkliai Krš. Dabar tik kad plonesnė: neėda [merginos], parkarę, partrū́kę kai stirnos kad būtų Bsg. Vilkas šunie sako: – Aš esu sudžiūvęs kaip kurtas partrūkęs PP35.
5. karvei užtrūkus pasibaigti (apie pieną): Pienas pértrūko, tai neturiu rodos su mažais vaikais Ml.
6. per daug sukrekėti: Žiūri, kad par daug nepártrūktų tas pienas [, kai daro varškę] Krkl. Pártūkusio pieno trupus sūris Up.
◊ smi̇̀lga nepértrūko apie menką priežastį supykti: Smi̇̀lga nepértrūko – visi baliai razbirėjo Švnč.
sprándą pértrūkti NdŽ skubiai kur išvykti, išdumti.
širdi̇̀s pértrūkusi apie didelį sielvartą: Širdi̇̀s jųjų pártrūkusi, kad nesuleidžia žanytis anudum J.
pietrū́kti (dial.) žr. pritrūkti 1: Pytrū́kau šiaudų Dov.
pratrū́kti intr.
1. Q43, N, K, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, LzŽ praplyšti, prasprogti, prakiurti: Skaudulys pratrūko B, R33, MŽ45, J. Neseniai pratrū́ko skaudis, tai didžiulė skylė paliko Krs. Man' kai mažą vaiką vartė, kolik nuo kaulo pratrūko votis šito[ji] LKT320(Zr). Man šič visur randai, mat labai liedavo tą galvą šašan va: išsikelia šašas – ir pratrūksta, ir sulimpa tie visi plaukai Kpr. Vakar ką aš čia dirbau, teip sopėjo, teip sopėjo [pirštą] – mat ir sutrinta pūslė ir pratrū́kus Kpr. Palauk šę, kad da tas mano pirštas pratrū̃ks! Jrb. Kaulas galvos čia pratrū́ko už ausies, tai girdėjimą jam pagadino Grš. Pratrū́kę lūpos Žg. Karvei pratrū́ko tešmuo Trk. Anam tas žakas pratrū́kęs, i visas smėlis išbiręs Dov. Bet dažnai maišai pratrūkdavę, tai ir akmenys ant žemės byrėjo LTsIV424.
| Galima nustapyt liūnui pratrū́kus Lš. Supies supies liekne – ir pratruksta žemė Skp. Eina per tokią balą, jis tuščiom perėjo, o ji kaip vilko akmenis, bala pratrū́ko ir nuskambėjo toj jo Jadžia BsPIV41(Brt).
| prk.: Debesys jau tik pratrū́kt, o anys da tik vežimą krauna Ktk. Šiandie dẽbesys tik tik pratrū́kt ir lyt Kt.
^ O kalbų kalbų – kaip iš pratrūkusio maišo K.Bor. Čia medžio žiedų kvapas – lyg sodas pratrū́ko A.Baran.
2. KŽ, Kp, Rš, Ds staiga imti gausiai tekėti, prasiveržti: Pratrū́ko tiesiog iš žemių paversmis Alks. Aukštasai upelis jau pratrū́ko – bus daug vandenio Lel. Beržuona pratrū́ko, jau ledus nue[jo] LzŽ. Ka pratrū́ko kraujai iš nastrų ir iš nosies, tai visa paklotė buvo kruvina Pls. Gulėjau gulėjau, paskum par nosį, par burną kraujas pratrū́ko Grd. Pratrū́ko kraujas iš nosies Kb. Ašaros vėl pratrūksta Sz. Pratrūko visi šuliniai didžios gilybės BB1Moz7,11.
| prk.: Iš šito stalo pratrūko versmė, tekinanti upes dvasiškas A.Baran.
3. NdŽ prk. staiga būriu pasklisti, pasipilti: Žmonės pratrū́ko iš salės DŽ1. Žmonės it trūkte pratrūko iš laivo A.Vien. Pagaliau pratrūksta ir važiuotieji rš. Orams atšilus, pratrūko, pasipylė paukščių virtinės sp.
4. prk. staiga imti reikšti jausmus (žodžiais, juoku, ašaromis ir pan.): Dovydonis dabar turėjo pratrūkti, aprėkti šeimininkę ir, žinoma, neduoti arklių J.Balt. Koks beširdis! Koks beširdis! – pagaliau pratrūko ji ir ėmė nervingai vaikštinėti po virtuvėlę rš. Nors visada stengiuosi nepamesti galvos, bet kartais imu ir pratrūkstu rš. Nepratrū́k nepratrū́k, kai reiks – nebegalėsi [verkti] Ds.
| Stoties viršininkas pratrūko visais perkūnais Vaižg. Minia pratrūko šauksmais rš. Visi namai pratrūko gailiu verksmu Db. Kodėl ji nepratrūksta džiaugsmo ašaromis? I.Simon. Iš nevilties lengva pratrūkti ir pykčiu, ir neapykanta rš. Ida pagalvojo pagalvojo ir pratrūko juokais I.Simon. Žiūrėk, Onut! Vagi, – šūktelia Kamantonių Albina, pratrūkdama juoku V.Bub.
5. prk. staiga imti smarkiai reikštis (apie psichinius, gamtos, fizinius ir kt. reiškinius): Saulei dar netekėjus, krūmuose, medžiuose paukščių giesmei dar nepratrūkus, jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges J.Paukš. Čia vėl balsų visokių lyg trūkte pratrū́ko A.Baran. Įdūriau galvą į kabojusią mamos sermėgą, kad nors kiek pritildyčiau balsu pratrūkusį verksmą K.Saj. Čiaudulys pratrū́ko Ut. Pratrūksta iš dangaus lietus rš. Kap pratrū́ko lietus, tai kap iš maišo Ml. Audra pratrū́ko NdŽ. Pratrū́ks vieną sykį – svietas be karo negalia būti Krš. Po vidudienio pūga pratrūko visa savo jėga rš. Ne peikt jį noriu, gal tik pasiguosti jausmais, kurie staiga žmoguj pratrūksta B.Sruog. Šituomi žodžiu pratrūko jausmai A.Baran. Tik kai retkarčiais dėl ko nors supykdavo, pratrūkdavo nesuvaldoma aistra V.Myk-Put.
| Aušra rytuos, tamsų nakties dangų raudonai nudažius, aukso spinduliais pratrūksta Mš.
6. NdŽ, Ut, Lp, Šlv staiga imti smarkiai ką daryti: Visi pratrū́ko bėgti DŽ1. Visa kompanija pratrūko juoktis A.Vien. O drybsoti čia kaip telius – žinai? – pratrūko jis bartis J.Balt. Tas tai jau kaip pratrùks kalbėt – nebesulaikysi Dj. Visi trū́kte pratrū́ko šaukti, ka neteisybė Krš. Vis da laikės laikės, ė kaip tik tėvui sakyt sudiev – ir pratrū́ko raudot Sdk. Jau kai pratrū́ko žmonės važiuot bažnyčion, tai nebus galo Ds. Kai pratrū́ko iš to galo važiuot: vienas prie kito, vienas prie kito Trs. Tai po pernai metų pratrū́ko augt Al. Kabo debesys, tik reikia pratrūkt lyt An. Upės pratrūko ledais plaukti rš. Kiau, kiau, kiau!.. – pratrūko loti plonyčiu balsu J.Balt.
7. NdŽ kurį laiką neduoti pieno, būti užtrūkusiai.
◊ gálvą pratrū́kti NdŽ pro šalį galvotrūkčiais nubėgti, nulėkti.
širdi̇̀s pratrū́ko apie didelio sielvarto prasiveržimą: Kenčiau… Nebegaliu! Širdis pratrūko B.Sruog.
pritrū́kti intr.; Sut
1. M, L, Rtr, NdŽ, KŽ patirti stoką, stygių, pristigti: Kaip abradniai elgs, pritrūks J. Aš piningų pritrūkau N. Nebijok, su anuo nepražūsi – duonelės nepritrū́ksi Pln. Jau duonos pritrū́ko, ans jau pjauna rugius Lž. Mat reikia mažiau išsivirt, kad vis pritrū́ktum, tai neparsivalgysi, nereiks sirgt Mžš. Žinai, ka tų vėjų nebūdavai, pritrū́kdavai miltų Pš. Pritrūkau šaro, reikės pirkt Vlk. Pavasarį pritrū́ko anie pašaro Pln. Žiemą, būdavo, pritruñkam vandens Bgs. Sunku te jom misti, živnasties pritrunka LTR(Ob). Būtumėm buvę, bet valgyti pritrūkom MPs. Ponas su batais vaikščiojo apsiavęs, o tu klumpio dar pritrū́ksi Tl. Pritrūkai darbo emi ir rūkai Krns. Reik didliai sunkiai dirbti par dieną – tie nešėjai jau pritrū́ks jėgos Ms. Tokiomis klaikiomis sąlygomis gyvendamas ir dvasios milžinas turėjo pritrūkti jėgų K.Bor. Ir pritrūko sesutėlės žalių rūtytėlių, nepritrūko motinėlė gailių ašarėlių LTR(Pnm). Jis par dieną ir par naktį kalbėtų ir nepritrūktų̃ [kalbos] Pnd. Maigau dumples – ir sveikatos pritrū́kau Aln. Kai pritrūkau sveikatos, pradėjau siuvinėt Al. Parbėgti gavusi, beveik pritrū́kusi jau dvasios, beveik pakritusi Kl. Pritrū́kau dvasios – mun sunku [dainuoti] Lk. Užsivertė ąsotį ir gėrė gėrė, kol jam kvapo pritrūko A.Rūt. Ponas pritrūko kantrybės K.Bor. Bet aš meldžiu už tavi, idant nepritrūktumi tikėjimo M.Valanč. Mažne dienos pritrū́kom tam šienuo [sugrėbti] Žr. Noru daug ko padirbti, pritrū́kstu laiko Žlb.
| prk.: Knato pritrū́kusios užgeso žvakelės JD1507. Tik jaunimas, didesnę laisvę pajutęs, šoko dūko, kol lempa, žibalo pritrūkus, pradėjo rauktis J.Paukš. Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais M.Valanč. Jau seniai pritrūko žodžių kantrios bakūžėlės S.Nėr.
^ Niekas bėdų an pirštų neskaito, bo pritrùks Skrb. Melavau melavau – i pritrū́kau galo (nebeatsiminiau) Jnš. Nu, garbė Dievui, kad susivokei! Motyna ir akių pritrūko beverkdama M.Valanč. Begerdamas midų pritrūksi vandens LTsV136(Auk).
| impers.: Pritrūksta čia jiem maisto, gėralo ir kitų reikalingų dalykų A1883,112. Bet jis tada tesirodo, kai svečiams pritrūksta alaus J.Paukš. Sviestas buvęs nebuvęs, kad tik tos duonelės nepritrū́ktum dideliai End. Pritrū́ko maišų Vs. Pritrū́ko kėdžių atsisėst Vl. Leidžiuos leidžiuos, ir pritrū́ko diržo didesniam aukštume nekaip viršūnė tamstos grytelės BM146(Šd). Pritrùks tau kapeikos – niekap negausi [nusipirkti] Prn. Tai matai, ka jau pritrū́ko sveikatos Žg. Atidaviau sveikatą kitiem, dabar pačiam pritrū́ko PnmR. Pritrū́ko mum kelio – ir nebaigėm šnekos RdN. Kambaryje oro pritrū́ko NdŽ. Kad aš tokių vaistų paemu, juo galiu išdainiuoti, o taip pritrū́ksta dvasios Žr. Ir pritrūko sesutėlei žaliųjų rūtelių, nepritrūko motinėlei gailių ašarėlių LLDIII536(Grš), Brž. Sakė pasakas visi susėdę, ir pritrūko jiem pasakų LTR(Vrn). Abu [seneliai] buvauni, svieto matę, tai kalbos, matyt, jiems nepritrūkdavo A.Mišk. Darbininkų pradeda pritrūkti visur prš. Jau man pritrūko kantrybės laukti, kada gi pagaliau pasibaigs mano vargas V.Krėv. Dabar pritrū́ko artimo meilės Skp. Jam pritrūko drąsos pasakyti tiesą rš. Važinėjantis ir laiko pritrùks Prn. Vis to laiko mun pritrū́ksta Lkv.
^ Juodums rankums darbo nėkada nepritrūksta LTR(Vdk). Giminių nepritruks, kol aruode bus KrvP(Mrk). Gerų norų ir blogam žmogui nepritrūksta KrvP(Vlk). Dievas kantrus, bet ir jam kantrybės pritrūksta TŽIII389.
pritrūktinai
| refl.: Visa jau prisitrū́ksta žmogus an senatuvę PnmR.
2. netekti, nustoti: Tėvo pritrūkęs, augo po priveizėjimu tetutės M.Valanč. Nuslydo ir Jurgis, tėvo pritrūkęs Ds. Dieve neduok, kad būtų mobilizacija – pritrū́kčiau vaikų Lnkv. Nustodamys Jono, pritrūko gero paveizdo dėl savęs M.Valanč.
| impers.: Aštuoni užaugo vaikai. Pritrū́ko ir man vaikų (visi išėjo iš namų) Stk.
3. NdŽ pradėti mažiau duoti pieno: Karvės pritrū́ko – atėdė dantis oboliais Klt. Nedaduriu nieko iš namų, tai karvė pritrū́ko Klt.
4. refl. NdŽ prisidūkti, prisišėlti.
◊ gálvas pritrū́kti daug prisirinkti, sueiti: Pritrū́ksta gálvas mūsų pilna troba Šts.

×raztrū́kti (hibr.)
1. žr. pertrūkti 1: Girnų kumelė (virvutė) raztrū́ko Aps. Kaip truktelėjo – žarnos raztrūko, ir visi velniai nugarmėjo, prilakė mariosan DvP112. Jau mano bačkos raztrū́ko lankai Dv.
ǁ Rato kaladka raztrū́ko LzŽ. Imi pirštais, tai jau raztrū́ksta uoga – po šalčiui minkštos Klt. Kad puodas – būt raztrū́kęs, ė kai galva – ažgijo (juok.) Švnč.
| Ūžt liūnas – raztrū́ko Dglš.
2. susprogti: Bomba raztrū́ko – ir nieko nematai Nmč.
3. labai stengiantis suspėti, persiplėšti: Visur gi neraztrū́ksi – reikia ir namie [dirbti] Rod.
sutrū́kti intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, N, M, L
1. DŽ1 perplyšti pusiau ar į kelias dalis: Sutrū́ko virvė vežimą beveržant J. Avių nereikia su botagu kirsti, bo botagas greit sutrūksta LTR(Rs). Priš pat kalną ėmė i sutrū́ko plėskė Žr. Muno buvo sutrū́kę kinkymai Als. Vyžai subrinko, ąsos sutrū́ko Jz. Sako, ievos (pakanktės) tavo sutrū́kę Švnč. Tie [telefono] laidai supuvę, sutrū́kę, kad kada reikia skambyt, tai negali Snt. Žarnos į kelis daiktus sutrū́ko LKKIX161. Suluš naujos staklelės, sutruks šilkų nytelės LLDII135(Grš). O kai sutrūko visų šešių virželiai, tai ir suvirto visi šeši žirgeliai KlvD211. Veželis sulūžo, pavalkai sutrūko LLDII173(Dkšt). Tik sutrūko kilpinėlė, tik vilyčia lūžo B.Sruog.
| prk.: Pančiai vergijos sutrū́ko NdŽ.
ǁ sudužti, subyrėti į dalis: Stiklinė nuo karštos arbatos sutrū́ko DŽ1. Pati nukrito [nuo tvarto] – i kiaušiniai sutrū́ko Snt. O kieksyk sutrū́ksta jis (ratas) permier besisukdams! K.Donel. Sutrū́ko visi lankai statinės Lp. Sutrū́ks į tavo kramę tas menturis Šts. Kirvio pentis gali sutrū́kt JT296. Visõs gatvės tvoros sutrū́ko [, kai šovė] Vlkv. Tą vaiką beauklėjant šešios lazdos sutrū́ko: vieną velnią išmušė, o dešimt įmušė Šk. Bėras žirgas po manim suklupo, šviesus kardas per pusę sutrūko LTR(Nm). Jei jis (brolis) žus, tai sutruks žiedelis ant piršto LTR(Ig). Sucipo tik velnias, kad trenkė lopšį ant žemės, kad į šipulius sutrūko LTR(Grk). Kaipgi rėš [bernas] gaspadoriui su šaukštu į kaktą, kad tas į šmotelius sutrūko BsPII116. Aną dieną ėjau per kiemą ir puoliau, tai sutrūko mano stikliniai bateliai LTR(Žal). Sutrūkusias medines numetė, apsiavė kitom BsPIII249(Graž).
^ Nebijok, ne kiaušiniai, nesutrùks Snt. Ka šaukia, ka krokia – viskas galia sutrū́kt Jrb. Užkliūvu – duodu (smarkiai virstu), kad galiu sutrū́kt Erž. Nerėkyk tu to vaiko; sutrùks jis berėkdamas Plv. Tai gardu – galiu sutrū́kt bevalgydama Snt. Kad gėriau, kad gėriau – sutrū́kt galėjau! Snt. Kokia tai gėda: iš tos gėdos gali sutrū́kt Jrb.
ǁ sukristi (apie bulves): Pavirė kiek – i sutrū́ko miltuosa viskas, pavirė – ir subyrėjo [bulvės] Kzt. Ale kaip dabar sutrū́ksta [bulvės], nevierysi Žl. Tei sutrū́kusios tos bulvės, kad amen Jrb.
2. NdŽ prk. baigtis, liautis kokiam vyksmui: Čia sutrūko jos žodžiai, karštos ašaros vilgino vyro krūtinę LzP. Dainelė sutrūko, ir krepšelis iškrito jai iš rankų LzP. Sutrū́ko (nutrūko) darbo laikas – negaunu pensijos Trš.
3. NdŽ suskilti: Sutrūkusi puodo vieta aplipyta beržo tošimi ir susiūta virvele rš. Kad pikšterė[jo] važnyčia iš botago, net langai sutrūko! BsMtII215(Graž). Sutrùks stiklinė – indėk šaukštuką Ldvn. Šulnio triūba sutrū́ko Aln. Padas sutrū́ko – duona nekepa Lzd. Sutrū́ko žemė Lp. Tokia buvo sausra, nat pabaliai sutrū́ko Srj. Prieš leidimą ledas sutrū́ksta, paskui išvaro [ledus] Aln. Jei žiemą ledas sutrūksta – vasara bus sausa LTR(Auk). Sutrū́kę aulai Lp. Sutrū́ksta anys (plaukai) i, matai, suskyla šitos gi viršūnės Dbk. Geltonos slyvos, išsižioję, sutrū́kę Kvr. Nesutrū́kę da tavo vyšnios tos Graž. Bulbės sutrū́kę, su ravais Drsk. Par didelį augimą jos (bulvės) sutrūksta Žl. Kai juokiasi [žmonės], tai duona sutrū́ksta Upn. Žalias ąžuolas nuog saulės, nuog vėjo sutrū́ksta Pv. Sutrūkę medžiai, turbūt lietus užkenkė Dkš.
4. NdŽ, Sk, Jnšk, Dglš, Ssk, Strn, Pun, Kpč, Srj, PnmŽ, Plk, Jrb suskirsti, suskerdėti: Nuo darbo sutrū́kę, supjaustytos kai peiliu rankos Dgč. Pajuodusios, sutrū́kusios rankos – dirba i dirba Krš. Rankos sutrū́ko nuo vėjo Mlk. Mano rankos kojos sutrū́kę po daržus Drsk. Parejo visą dieną ravėjus, tai neturi kur rankų dėt: delnai sutrū́kę, pirštų galai kaip sopuliai Slk. Nei kiek negalėjo basas uliot – tuoj sutrū́ksta kojos, kaip peiliu supjaustytos Žl. Nuog braidymo po upę kojos suskyla, sutrū́ksta, net kraujas eina Dg. Kojos nuo rasos sutrū́ksta Užp. Kelnės buvo pašukinės, blauzdos sutrū́ksta, kruvinos Sutk. Kojos pardien šlapiai, tai sutrū́ksta terpupirščiai Klt. Bėda būna, kap tos pentys suskilinėja, sutrū́ksta Lš. Kaip sutrū́ksta pėdos, tai, sako, kaltūnas Upn. Liežiuvis sutrū́kęs Vlkv. Sutrū́ko karvės speniai Lel. Karvė spardos, ba kakos sutrū́kę Str.
5. N, NdŽ sukiurti, sudriksti, suplyšti: Jo kelnės sutrū́kusios Grd. Marškiniai sutrū́kę – reikia susegt Rg. Per metus laiko, o ką – visi rūbai sutrū́ksta! Vrb. [Rauginant kailius] druskos prideda: šlapi tie kailiai, nebešilti, sutrū́kę – lopai lopai Kvr. Tarnaitė adė sutrūkusias kojines rš.
6. sprogti, susprogti: Kad būt sutrū́kus granata, tai būt viskas susmaišę Plv. 1870 m. granotos sutrūkdavo į 19–30 skeveldrų prš.
7. part. būti persmaugtam per liemenį: Sutrū́kusi kaip skruzdė ta poni su trauktine Šts.
8. pristigti, pritrūkti: Sutrū́ko duonos, tai per̃kasi Lp. Ka duonos sutrū́ktų, tai badas būtų Vdk.
9. karvei užtrūkus pasibaigti (apie pieną): Pririši – bliauna [karvė], pienas sutrū́ksta Erž.
10. Vdk, Klm nustoti duoti pieną, užtrūkti: Sutrū́ko ta karvė – ėst nėra ką Erž. Kada karvės sutrū́ksta, pieno nėr, tada jau reik žalbarščių padaryti Žlp. Daba, kaip sutrū́ko gatavai karvė, nustojom nešti į pieninę Grd.
11. sutrikti: Mokytiesiams kaži kas su miegu yr sutrū́kę: vartos vartos, grybikes ryna Krš.
12. susitraukti, sukrekėti: Pienas jau sutrū́ko Vkš. Sutrū́kęs pienas – ne visai surūgęs Lk. Pastačiau kelis pieno puodus ant pečiaus, kad sutrūktų Up.
◊ rai̇̃kštės sutrū́ko sukvailėjo: Mokinatės, ir sutrū́ksta šitokios rai̇̃kštės Drsk.
užtrū́kti Rtr
1. intr. Ds, Bsg užlūžti, įskilti, įtrūkti: Naga užtrū́ko – reiks kiba atkirpt Ml. Būta jau seniai ažtrū́kusio [nago] – teip būt nelūžęs Sdk. Karvė šliubuoja – naga ažtrū́ko Klt. Užtrū́kęs kiaušinis – saugokis, kad neištept Ktk.
2. intr. DŽ, NdŽ, Lš nutrūkus įlįsti, įstrigti, užsislėpti (apie siūlo galą): Siūlas užtrū́ko, nerandu galo Knv. Žutrū́kęs siūlas Pls.
| prk.: Atnešk adatą: žutrū́ko špulia, tai galas reikia rast Nč.
3. intr. suskirsti, suskerdėti: Rankos ažtrū́kę Dglš.
4. intr. N, K, L, NdŽ, KŽ nustoti duoti pieno: Karvė benori užtrū́kti J. Užtrū́ko karvė – nė lašo pieno nebė[ra] Vvr. Pelėkė (karvė) visai užtrū́ko, tik krekenos bebėga Žgč. Mūsų žalmargė užtrū́ko sausai Kur. Karvę reik užleisti – būs ilgiau užtrū́kusi Trk. Karvė pieno mažiau duoda, kai ilgai neužtrū́ksta Ldk. Kitos karvės striuką laiką teužtrū́ksta Grž. Žiemą karvės užtrū́kdavo – srėbdavom nedarytus barščius PnmŽ. Šiaudus ėsdavo karvės, tai daugiausia žiemą karvės ažtrū́ksta gi Skp. Pašaras blogas, karvės užtrū́ko Ll. Ažtrùks karvė nuo bulbienių Klt. Užtrùks karvė, tai reiks padėt dantis ant lentynos Msn. Anie laiko tą karvę: užtrū́ks anims, užtrū́ks visims Trk. Karvė pasiliko bergždžia, užtrū́ko – i turėjo parduot Jrb. Dabar kaip ir užtrūkstamà [karvė] – nedaug to pieno Slm. Kaip ožka pryš saulės grįžimą užtrū́ko [karvė] Krtn. Mūsų karvės pačiu pieno laiku mažne užtrūkstai AruP19(S.Dauk).
| Duok joms nevaisingus žyvatus ir užtrūkusias krūtis CII715.
ǁ nustoti dėti kiaušinius: Vištelės da neužtrū́ko – išsikepu kiaušinį Yl.
5. intr. prapulti, nebebūti, pasibaigti: Dabar šilimos – pienas užtrū́ko Slm. Pranienė dejavo, sakė, kad baisiai užtrū́ko karvėm pienas Mžš. Karvė suvis ažušerta, pienas ažtrū́kęs Švnč. Niekad neužtrū́ksta – bėga i bėga vandva vergenė[je] Jnšk. Kiek pakūkčiojus, ašarų upeliui užtrūkus, jis vėl atsimena senelį tokį, koks jis dar buvo gyvas I.Simon. Nabagei Martynienei užtrūko duonelė… Žem.
| impers.: Užtrū́ko gėrimų – Gorbačiovas nebleida, liepa dirbti Rdn. Tik pas mum užtrū́ko to lietaus RdN.
ǁ impers. apie pajamų, išteklių netekimą, sumažėjimą: Vieną sykį i tavie užtrū́ks – par plačiai ejai End. Stepanauckui dabar užtrùks – nustos lakęs Klvr.
6. liautis, pasibaigti, sustoti kokiam vyksmui, eigai, procesui: Užtrūks, sako, jai tie darbai. Galės žiūrėti, iš kur ji tada maitinsis I.Simon. Tu jau greit pasakai, ka užtrū́ktų tuojau kalba Jrb. Šiaip aš iškalbus, bet kai yra svarbus reikalas, užtrūksta žadas, ir gana rš. Kai čia atejau, visos dainuškos užtrū́ko Šmn. Kaip tik ėmė Žulikauskis painiotis po Vilnių, tuoj visos žinios užtrūko, niekas nė į laikraščius žinių neparašo Žem. Užtrūks jai valiūkavimas, reikės pratinties prie darbo Žem. Anksčiau autobusai pro čia važinėdavo, o paskui užtrū́ko Plv.
7. intr. užkietėti (apie vidurius): Užtrūkę viduriai rš.
8. tr. prarasti: Užtrūkau dvasią – blakt ir sėdaus Ggr.
◊ [auksi̇̀nė, melžiamà, melžiamóji] karvẽlė (kárvė Up, karvùtė Snt) užtrū́ko Krs neteko lengvai įgyjamo pragyvenimo, pelno šaltinio: Užtrūktų ir jai melžiamoji karvelė, kad numirtų Žem. Užtrū́ko karvùtė melžamóji Lkv. Užtrū́ks karvẽlė tau vieną sykį, ka tėvų neteksi NmŽ. Kol buvo, tai ėmė, vežė, leido, dabar melžiamà karvutė užtrū́ko Grž. Valdžiai pasikeitus, daugeliui užtrùks karvùtė Jnš. Palaukš, užtrùks jam i šita karvùtė, nebus dėdienės – nebus iš ko glemžt Šk. Užtrūks auksinė karvutė – Amerikoj bus da didesnis nedarbas rš.

Daugiau informacijos

pratrū́kti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

nusùkti

Apibrėžtis

sùkti, -a, -o (-ė)
1. tr. Q127, SD112,201, R, R103, MŽ, N, K, LL226, Jdr, Krt, Slnt, Lkž, Lk, Mšk, Všn, Prng, Aps versti judėti aplink savo ašį: Jis turėjęs gerą vandens malūną, sukamą didelės upės vandeniu J.Balč. [V]anduo darmai nevarvėjo, sùkė akmenis, girnas Pb. Tę vanduva sùka girnas, o čia rankom sùka Šlčn. Akminai [girnose] buvo pataisyti, su ranka sukami̇̀ Všv. Gaidžio sugiedojimu jau girnas sùksi (malsi) Krš. Visą žiemą sùkėma girnas LKKXI222(Trak). Suki̇̀ suki̇̀ girneles, paskui bėgi in ratelį Pun. Girnas sùksma, susimalsma i ėsma Kv. Viena ranka girnas sùkė, kita ranka mane supė (d.) Ad. Suksi girneles be pailselio LTR(Krtn). Sėdies, kap imi koja sùkt [ratelį], net koja sopa! Rod. Žiemą kito nieko nedirbs, tiktai sùks ratelį (verps) Plng. Arbą turėjo savo, nu ir arbavos: vienas pils, kitas sùks, kitas šlavinės Lpl. Mašinos ten linams minti buvo tokios jau, su arkliu sùkamos Žr. Patys savim sùkėm šiečką Mrc. Mūsų muštokė ranka sukamà, tai labai lengva PnmR. Sùkamas į vėjį (vėjo) malūnas Žg. Puodžius tur ratą kojomis savo sukti CII407. Kerčioje kiemo šulinė, ratu sukama Žem. Domicėlė suka telefono diską, paprašo priimti užsakymą V.Bub. Jūs sùktūt Lkm. Suksu raktelį – suskambės d. Aš dainuosiu ir rylą (jos rankenėlę) suksiu, o tu šoksi rš. Sukamieji vargonai LC1889,16. Sukamàsis kranas NdŽ. Sukamasis gręžimo būdas GTŽ. Traktoriukai atsirado jau, su žibalu pradėjo sùkti (varyti mechanizmą) jau Pp. Sùkanti arkliai LKGII315(Knv).
^ Liežuvis ne melnyčia: kiek nori suk – miltų nesumalsi LTR(Vdk).
sukamai̇̃ adv.: Smeik [smeigtuką] sukamai̇̃, tai geriau lįs Vlkj.
suktinai̇̃ adv.: Pilsi su rieškutėms ir malsi suktinai̇̃ Mžk. Piemenys suktinai̇̃ išsuka [alksnio, karklo] šerdį laukan, kad birbynes suka Šts. Vienu delnu suktinai nusukė zūbelius Vaižg.
| refl. Q127, SD112,388, B821, MŽ, N, LL306, Rtr: Ratas ant ašies braškėdams sùkasi sunkiai K.Donel. Arkliai traukia, bet ratai nesi̇̀suka Dkš. Čia su koja suki, čia ratelis sùkas, čia špuolė eina Kv. Ir tuodu ratu, sako, sukančiuosi (sukąsi); ir tuodu ratu, sako, sukantis J.Jabl. Kelerios girnos jau sudilo, malūne besisukdamos A.Vencl. Pradėjo vė[ja]s pūsti, malūnas sùkties Lk. Senovė[je] liuob pasitaisyti morę: važiuos, sùksis ta morė į rinkį Krt. Tas tekinis sùkas i ta boba sùkas į ratą Sk. Kokia kreiva šeiva, nesi̇̀suka Aln. Išviręs kiaušinis sùkas, žalias nesisuka Erž. Pasakė padarytie lovą, kad ana tep aplink suktų̃s (ps.) Grv. Sukdamós eina [kulka] Ds. Andarokas sùkasis [šokant], net nosis šluosto Krn. Dulkės rūks [šokiuose], sijonai sùksis į rinkį Krt. Sukasi̇̀ LKKXIV223(Grv).
| Avys apsirgo kvaituliu – sukas apei save Krkl. [Nuo Kūčių] iki Naujų metų verpt neduodavo: sako, avys sùkasi Gs. Sukuos kaip avelė kvaitulio Ds. Avelė kaituliu sukasi – eina ratu ir griūva Lnkv.
| prk.: Taip ir sùkasi kaip ratas – koks tas gyvenimas su visais darbais Krs. Prie ūkės toks ratas sùkas i sùkas: tiem gyvuliam perki, sukiši – nieko te pelno! Mžš. Metai greit sùkas – jau ir senatvė Trgn.
^ Pateptas ratas vis geriau sùkas Trgn. Sukis, kedelys (sako šokanti mergina), dar namie keturi (dar keturi kedeliai yra atsargoje) B. Sukas sukas – vis ant vietos (ratelis) Pnd. Augęs miške, gimęs miške, išėjo ant lauko – sukasi (vėjinis malūnas) Jrg(Pn). Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas (vėjinis malūnas) LTsV579(Klvr). Pana sukas keturiom rankom (vėjinis malūnas) LMD(Sln). Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulka (rėtis) Ds. Kas sukas be vėjo? (vytuvai) Dr. Miške gimęs, miške augęs, parejęs namo kvaituliu sukas (ratelis) Lš.
ǁ priveržti mechanizmo spyruoklę: A sùkėt laikrodį? Mžš.
ǁ VĮ darant, kad judėtų apie savo ašį, įtvirtinti ar atlaisvinti: Sùkti sraigtą NdŽ. Iš ratpėdžio gali kiaulei į nosį drotį sùkti Trk.
^ Niekas mieto į subinę nesuka, gal dar gyventi Dr.
ǁ kelti, traukti, judinant apie ašį atitinkamą įtaisymą: Kasdien viedrą [v]andenio sukù iš šulnio i laistau Klt. Su volu sukamas [v]anduo iš šulinės Šts. Čia kranas stovi, užkabina [vagonėlius]; mes tę keturi sùkam viršun LKT315(Rk).
ǁ griežti judinant ratu instrumento (rylos) rankenėlę: Vaikinas suko kokį be galo graudų romansą rš.
ǁ NdŽ, Aln varstyti (rožančių) poteriaujant: Ražončių sukù sukù kieku linkių Klt. Ką čia liežuvį plaki, ta (tai) geriau rožančių sùk Trk. Rožančių pasiėmęs, atsisėdęs pri pečiaus, sùka į ritinį Žr.
2. intr. L, Rtr judėti ratu, aplink (skriejant, einant): Suka paukščiai ties pušynu, klykia išsigandę S.Nėr. Ir paukštis, iš gūžtos išvytas, vis apie ją suka A.Gric. Pempės tik laksto, tik sùka apei galvas Klk. Cyrulis suka jau, tujau atšils Šts. Bus svečių – šarkos apie triobas sùka (juok.) Šmk. Kitur sùka i sùka [debesys], o čia lytaus nėra Rs. Aplinkui dūmai suka, kibirkštys lakioja į šalis V.Kudir.
| prk.: Atrodai susirūpinęs, vade. Juodos mintys kaip krankliai suka apie tavo galvą V.Myk-Put.
^ Gandras suka apie mūsų gryčią… (susilauksime naujagimio) V.Bub. Apie nosį suka, bet į rankas nesiduoda (musė) Ds.
suktinai̇̃ adv., suktinõs: Gyvatė lipa į medį ne stačiai, bet suktinai̇̃ Šts. Suktinõs kaip rėžė su alkūne! Šts.
| refl. Rtr, Všv, Grv: Varnos po lankas pri [v]andens plakas, sùkas ratanais tokiais Pln. Vieną vakarą aš pamačiau: varnų dunduliai sùkas, ir įsisuko į tą būrį vanagiukas Sd. Parplys (malūnsparnis) apie stogą sùkas Ldv. [Lėktuvas] sùkės, sùkės ir nuskrido te kur in mišką KlbIV82(Mlk). Karuselės jomarke tik sùkdavosi į rundą Nm. Aš nesu nė lingynė[je] lingavusys, nė sūkynė[je] sùkusys – baugšti buvau Kl. [Kuliant spragilais] eisi i duosi: sukýs i sukýs, ratu i ratu Žr. Ėjom ėjom ir sùkėmės vietoj (klaidžiojome aplink, nerasdami kelio) Trgn. In daikto sùkasi avelė ir priėda LKKIX216(Dv). Užeina toks svaigulys: lova sùkasi, sienos sùkasi Ln. Akyse pradeda viskas suktis V.Kudir. Dievuli baltasai, kaip ta visa žemelė sukas, kaip tas visas svietelis girtas APhVII124(A.Baran).
| Sveiks pa sveiks, pradėjo stiklelis aplink stalą sukties Žem.
| prk.: Vis tokios mintys, balabaikos sukasi po galvą Žem. Galvoje sukosi viena mintis rš. Mintyse nuolatos sùkosi brolio laiškas NdŽ. Kai aš liekuosi viena, tai man visokios mintys in galvą sùkasi Mrj. Jam nesiseka šnekėt: tie patys žodžiai sùkasi (kartojasi) Dkš.
^ Sėskis geriau, kogi čia suki̇́es kap šūdas eketėj! Krok. Sukas it skieda eketėj VP42. Ir sukasi kaip ožka apie kelmą LTR(Krč). Aplink nosį sukasi, bet į rankas nesiduoda (kvapas) LTsV545.
ǁ tr. daryti ratą (skriejant, einant aplink): Kaip pilkoji bitelė suko ratą po gėlynėlį, taip ir tu, sesiule, suki ratą po jaunimėlį B.Sruog. Seniau, būdavo, vanagas teip i sùka ratą, pakol nutuliojam Mžš. Jeigu gervės suka ratą ant kieno nors namų, tai iš tų namų kas nors ištekės LTR(Pkr). Jei varnos aukštai pakilę suka ratą ir dūksta – bus didelis viesulas Pnd. Be kepurės ir be batų apie svirną suka ratą LTR(Srj). Kartais [lėktuvai] sukdavo ratus lyg gandrai ir tarškindavo iš kulkosvaidžių V.Bub.
ǁ tr. daryti lankstą: Visi eina i vingį sùka (apeina girtą) Jrb. Kilometrus suktáu nuo jos Dg.
ǁ refl. lakiojant būriu, maišytis, judėti šen ir ten, zuiti: Uodai sùkas į viršų – pagadą žada Dbg. Jos (bitės) par landą eina iš avilio lauka i čia sùkas, duoda Jrb. Kūjagalviai apie pilvą tik sùkas Vj. Pundokai in vandenio sùkasi Dv. Apie pietus šaltis atslūgo, oras suminkštėjo ir ėmė suktis retos snaigės rš.
ǁ refl. prk. daugeliui būti susijusiem su kuriuo vienu objektu: Kareiviškėje apie jį sukosi visų gyvenimas ir šnekos V.Kudir. Grėtė žvalgosi, kur tas žmogus, apie kurį sukasi tokie ginčai I.Simon. Yra kalnas ant Nemuno kranto tarp Tilžės ir Ragainės, apie kurį taip daug pasakų sukasi prš. Apie Nastutę sukasi visi apysakos įvykiai rš.
^ Girto sapnas aplink butelį sukas KrvP(Lž).
3. tr., intr. daryti, kad kas judėtų ratu, aplink: Berniokas tik sùka botagą arkliam apie pasturgalį ir varo greičiau Skrb. Nu dvylekai nakties atsikelsi i sùksi spragilą (kulsi) lig išaušimo Pln. Jis dažnai nusikabindavo pilną kibirą ir imdavo sukti jį aplink galvą rš. Kai tik jis (žąsinas) tave puola, tik čiupk už galvos i sùk į rinkį Žg. Jegu močia skarelės nèsukė (nemojavo skarele, duodama ženklą ateiti), gali ir neit Slm. Vienas sùks arklį, gainios, kiti eis į rinkį su medinėms šakėms Gd. Su ruliu tokiu i sùksi į rinkį tą arklį Gršl. Ruginės košės padės liūb pusbliūdį, ale ka sùksiam, ka sùksiam į rinkį! Als. Aplinkuo kąsnį sukti, t. y. vobulti J. Aplinku apstodami, su makarais sukdami, tai ponystos nebojom, jam zomčinę sukapojom JD383. Kad ma[no] nigdi vargas nesulaukt, kad anas sùkt stračku in ma[no] galvos! Vrnv. Maža kiek, tuoj su kumščiu sùka panosėj Ėr. Medžius sukdamas, lankstydamas nuūžė vėsulas Dr. Viršutinis dangus visus apatinius ir žemesnius su savim drauge suka ir grąžo SPI126.
ǁ kelti, sudaryti (sūkurį, verpetą): Išeinam į kelią, kur vėjas suka smėlio sūkurį A.Vencl. Užeina – vėjas pusto, labai smarkiai suka LTR(Brž). Viesulas pakilo, į grąžtą sùka Grdž. Kur jūrės bangos krantus skalavo, ten dabar vėjas smiltynus suka S.Nėr. Toji upelė sùk verpetėlį BzF24. Lėkė vanagas par pušynelį, sukė verpetą ant ežerelio LTR. Toje pakalnėje tek sriaun' upelis, tame upelyj suk did' verpetą KlpD48.
| refl.: Dundulis sùkas vandenyje JI365. Terp gylės verpetas sùkasi: gali tenai nuskęst LKT241(Žml). [V]anduo sùkantysis be parstogės BM90(Brž). Kur tik kokia užuolanka upėn, tę ir verpetas sukas vandinin Kpč. Netrukus jie pamatė tirštą dulkių debesį sukantis viesulu ir lekiantį artyn J.Balč. Pešasi tėvai, kad plaukų visur išplėštų sùkasi pluoštai K.Donel. Lyg žemei dūmai tik sùkas dūminėj pirkioj Ml. Karvė, ažrietus ragus, kad lekia iš paskos, net smėlys sùkas! Ob.
| prk.: Ištisus metus nesibaigiančiu verpetu sukasi muzikinis gyvenimas sp.
ǁ intr. Dg šėlti, sūkuriuoti (apie vėją): Šitokia vėtra sùka, stogus kiloja LKT240(Žml). Ale ir vėtra sùkė! Vlk.
4. tr. NdŽ, Lb traukti (dalgį, imant pradalgę): Mekšmekštės pievose dalgius suko pjovėjai J.Paukš. Kur suki dalgę, te virsta glėbys Upt. Munie vienam apkyro sùkti [dalgį] Mžk. Dalgį sukant ir grobai sukas, ka nesi pavalgęs Šts. Tokioj žolėj reikia smagiai sùkt dalgę Km.
ǁ pjauti dalgiu: Nuėjo prie daržinės, nusikabino dalgį, paplakė jį trupučiuką, papustė ir pradėjo sukti čia pat žydinčius raudonuosius dobilus J.Paukš. Vedu sùkov pradalgę po pradalgės LKT60(Sd). Jau tas pjovėjas plačią pradalgę sùka LKT250(Rd). Kam tokį didelį pradalgį suki̇̀ – teip neilgai pjausi Dbk. Visą dieną sùkęs turi pailsėti Slč.
5. tr. šokti darant ratą, ratelį: Viliui tai patiko, ypačiai kaip jie ratelį suko I.Simon. Susistvėrę už rankų sukdavę „kubilą“ arba „žvirblį“ ir „kregždelę“, skrajodavę po dvi pori LTI200.
ǁ šokdinti: Būs nibrė, sùksma mergas DūnŽ. Pusė durniaus, kad ponas ir sùks tarnaitę: apibėga aplink ir rankos neduoda, jeigu tarnaitė Pnm. Jo akys net žiba bešokant, ir žiba akys tų merginų, kurias jis suka ratu rš. Ak, kokiu viesulu sukdavo mane Daunys! rš. Suk baltą, suk raudoną, kad širdelei būt malonu (d.) Ds.
ǁ refl. LTR(Žal), Kri, Skd šokti ratu: Pakviesta šokti betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis Vaižg. Trys žvejų mergaitės sukasi ratu S.Nėr. Sukosi, šoko, kaip kas išmano ir moka K.Bor. Anuodu ilgai sùkusius po tą aslą, stanciją J. Su bernais sùkėmės kalėduškosa Drsk. Panelė sùkas į rinkį, o tas (jaunikaitis) va eina teip Sk. Teip ema po rankos i sùkas Sd. Šokantieji sukos kaip lapai ir plunksnos vėje prš. Mergaičiūtė sùkas kratos, spadnyčelė balta matos (d.) Rš.
^ Tep smagiai šoka, kad sukas kap vijurkas! Kpč. Sùkas [šokėja] kaip apatinė girnapusė Vj.
6. tr. einant iš visų pusių siausti, supti: Pamatė, ka sùka anų gyvenimą DūnŽ.
7. intr. Vlkš vaikštinėti aplink, sukinėtis (domintis kuo): Kogi jis čia sùka, ar kad kubilėlis [alaus] yr? Slm. Kaip tėvas išlošė pinigų, tai visi giminės tik sùka aplink Jnš. Sukom ir sukom po visus miesto užkampius sp. Jau jis sùka: noria pirkt Jrb.
^ Du pešasi, trečias apie kišenius sùka LTR. Suko suko kaip varna prie vištuko LTsV277(Lkš). Suko, kol padarė štuką LTsV277(Jnš).
| refl. R201, MŽ267, KBI50: Sukas po akių R321. Nesisuk po mano akių! B. Uliojau uliojau, sukiaũs sukiaũs, ale dėlto radau Lb. Kada tik nueik krautuvėn, ir jis jau te sùkas Slm. Aplink karaliaus stalą sukdamos, šunelis pagriebė liūtui iš nagų kąsnelį rš. Nesisuk man po ranka Smn. Jonas sùkas apie mus, kad ką duotum Dglš. Sùkės, sùkės i išsinešė pažasty [skarelę] Klt. Ar ilga (ilgai) tu čia suksi̇́es? LKKXV282(Zt). Vištas išbaidžiau iš pirtes, tai dabar aplink pirtį sùkas Ktk. Sùkas ir sùkas vištos po bulbes Žrm. Sùkės i sùkės žąsiukai in kelio Dglš.
^ Sùkas (painiojasi) kaip penktas ratas py vežimo Klp. Eiki gi nesisukęs ne vagis po jormarko B348,539. Vaikas sukas kaip gyvsidabris, meišia i meišia po akims Rs. Daug yra tokių, kur sukas po akių LTR. Kur mergelės, ten ir bernelis sukas LTR(Krtn). Visi, kurie su šoble sukas (švaistosi), nu šoblės ir pražus M.Valanč.
ǁ refl. Zr būti, lankytis kur: Čia besisukdamas nesitikėtai pasižino su E. Jasinskiu M.Valanč. Sukúos vasarą po žmonis, užsidirbu Krš. Aplei Viduklę taip i sùkomės (ėjome uždarbiaudami) Vdk.
| prk.: Vargas didis, tiesa, est tenai, kur maras sukasi brš.
ǁ refl. būti, pasitaikyti: Miške sukas visokių uogų Šts. Pas mumis šnapšė nesukas, nėr Šts.
| Ūkininkai žemės turi po nedaug, dažniausia sukasi apie 5 ha J.Balč.
8. refl. Grv, Nv vykti, dangintis: Kogi te Birutei reikia sùktis – sėdėt namie! Slm. Velnio gi te reikė sùktis ton Alizavon! Slm. Nagi sukis sau, kad jau teip užsimanei! Drs. Kur tu dabar suki̇́es? Ot, pasiutus kiaulė! Jnšk. Ale dabok tiktai, kaip veikiai ji (ponaičių nosis) nusilenktų, kad … su mumis drauge prisivargt į baudžiavą sùktųs K.Donel.
9. stengtis prisivilioti, įgyti palankumą, meilintis: Bernas apie mergą sùka, lankauja Jnšk. Gal jis apie ją sùka kiek, gal ženytis ketina Jrb. Treškyčią Anę, galima sakyti, nuo pusbernio metų pradėjau sukti J.Paukš. Aš piemenė buvau, jis jau mergas sùkė Nč. Sùko sùko ir prisuko savo gaspadoriaus dukterį Sml. Gyliokas sakąs Stasę suką̃s PnmR.
| refl. Šk, Alv, Vp, Ktk, Pš, Žg: Jonas su Maryte jau sùkas apie vienas kitą Dbk. Vorta (verta) sùktis apie Antanioką: vienatūris Skdt. An šitą berną galima sùktis Užp. Dabar žemė ne madoj, sùkis pri amatininkės Krp.
^ Aliūnė sùkasi apie Povilą kaip vijurkas Rgv. [Vaikinas] sùkas kai verpstė apie mergiotę Klt. Kas apie bobas sukas, tiem nesiseka bitės LMD(Tvr).
ǁ refl. taikytis, stengtis kur patekti: Ten gera vieta, sùkis, Antanai, į žentus Snt. Tę jis parduos tą namą i čia sùksis kur nors Jrb.
ǁ refl. flirtuoti, dūkti, trankytis: Tas Jonis velnių priėdęs, su toms mergoms sùkas Plt. Ana smarkiai sukas su kavalieriais Dr. Sukos su svetimais vyrais ir išejo po kelmo Šts. Pats su mergėms sùkas, pačią už nieką tūra Nt.
ǁ refl. užsiimti kuo: Nors su žeme nèsukuos, bet žinau, koks yra grūdo kritimas didžiausis Šts. Mes su pyragais nèsukamos; gerai, kad ir duonelės netrūkstam Šts. Mes su svečiais nèsukamos Šts. Ano tėvai didžiai su ponybe liūb sukties (bičiuliautis) S.Dauk.
10. intr. I, Lk, Kal einant, vykstant krypti į kurią pusę, keisti judėjimo kryptį: Kokia tau garbė visame kaime, kai į tavo kiemą ima sukti, iš atlaidų grįždami, vienas vežimas, antras, trečias… Vaižg. Injojo in dideles girias, jau tas eržilas suka iš kelio in tankumyną BsPIV259. Iš pėdų apžiūro, kur [žvėris] sùkė Drsk. Kad nereiktų į šoną sùkt, nueičiau Prn. Jis sùko tuo keliu atgal eiti Plšk. Pametęs darbą, sùko į kaimynus NdŽ. Debesys labiau sùka anuo šonu Ėr.
| Audra į šoną suka su debesų kalnais S.Nėr.
| prk.: Saulė dažniau ir dažniau pasirodydavo, žiema į pavasarį suko rš. Vilis anksti ėmė į kairę sùkt (darytis kairiųjų pažiūrų) Jnš.
^ Sutikęs girtą bobą, suk iš kelio – arkliai pasibaidys LTR(Vdk).
| refl. Vkš, Krž: Rasi kelį i vėl sùkis po kairės KlvrŽ. Pavažiavę sùkamos an Rūdaičių Krtn. Arklys neina, sustoja arba sukas ravan LTR(Kp). Sùkdavos iš kelio, kai mane pamatydavo Jrb. Tas vaikas kur nori – sùkas, kur nori – eina Pls. Anas (autobusas) an te sùksis Ign. Garbingas kunigaikštis lenkų, paveikęs Pamarius, sukos su visa galia ant prūsų S.Dauk. Kalbėk su vaikais Izraelio ir sakyk, idant anys suktųsi (paraštėje apsisuktų) ir pasiguldytų prieš lanką Hiro BB2Moz14,2.
| Į vakarus jau saulė sukas E.Miež.
| prk.: Sukiamos ant rublio (skaičiuokime rubliais) – būs brangiai, o markėms – pigiai Šts.
^ Matai durnių, sutikai, tai ir sukis iš kelio LTR(Ds).
ǁ daryti posūkį, vingį (apie kelią, upę): Ar nežinai, kur tas kelias sùka? Ėr. Takas suka į kaimą, į sodybą, susigūžusią po senais topoliais V.Bub.
| refl. Vkš: Kelias ėjo ne tiesiog į namus, bet kokį pusverstį nuo kaimo sukosi į šalį V.Piet. Už Dargvainių sùkas ant Skujinės kelias Všv. Keliūtė sùkas alksnynan Klt. Kaip tas plentelis sùkasis, tai jau lenkai Krm. Ta Siesartis sùkasi pro juos LKT190(Šk).
ǁ tr. praleisti, duoti (kelią): Atvažiuodamas pryš, turi sukti kelį Šts. O dėl ko tu nesuki kelio? Ar tau vienam kelias?! Skd.
11. tr. Q616, NdŽ gręžti į šoną ar atgal, kreipiant keisti padėtį: Bėris vis suko galvą į vartus, karpė ausim V.Bub. Aš ausį sukù – aš nenoriu jos bučiuot Šmk. Sùka vežimą atgal DŽ1. Kad liautumias kerštauti [tarpusavyje] ir suktų ginklą nu savęs ant savo neprietelių S.Dauk. Sùk subinę prie tvoros, kad šuo neįkąstų J. Uodegą sùka arklys, nežino kur dėties [mušamas] Aps. Kai važiuoji, vaikel, tai arklį reikia vis po dešine sùkt Jnšk. Sukiam ienas ant Upynos Up. Kai žvejyba užbaigta, tai ant krašto sukù laivą Rsn. Tėveli mano, į katrą kraštelį suksim juodą laivelį LTR(Brt). Vakare vėl taip pat eina motriškos laukti savo karvių, vėl sùka karves į savo kiemą Krp. Palyčia pritaisyta, kad sùkt (verstų) vagą Pls.
| prk.: Mėgino sukti (patraukti) muni pri žemės, bet neprisuko Šts.
^ Kožnas savo šikinę sùka (kiekvienas save gelbsti) Trgn. Raudona mergelė visus iš kelio suka (uoga) LTR(Ldvn).
| refl. R, MŽ: I tan šonan sukúos, i tan – vėjas neša Klt. Sùkdamos, sùkdamos (gręžiodamasi, apsisukinėdama) beįpuoliau į vidų nu šunų Šts. Ji sukdamõsi išbėgo pro duris PnmA. Ta nenoria, ka jis kibtųs, sùkas nuo jo Jrb. Tada kai sukas šituom arklu, i veršį (jautį) sùka Pb. Su peiliu kai sùkės, būt ir bet kam kliuvę Sug. Negulėk ant vienais šonais, sùkis (verskis) ant antru Štk. Kur sukýs, čia save matai (taip viskas spindi bute) Lkv. Skersas sùksys, kad eisi Kl. Dėl ko šalin sukys nuo munęs? P. Šiaurės vė[ja]s sùkas – būs šalta Krš. Vėjas vakarų sùkosi – medžiai an čia linksta Jsv.
| prk.: Iš pradžios buvo sukęsis (ryžęsis) neleisti, po tam ar piktumas perėjo, ar užmiršo Žem. Nuog bažnyčios nesi̇̀sukė svietas, Dievo bijojo Drsk. Davė … mokytojus …, idant nenešiotų mūsų visokias vėjas aba idant nesisuktume šen ir ten klaiduodami SPI279.
^ Šiaip suksies, taip suksies – vis į akis vėjas LTR(Nm). Sùkis nesisùk – užpakalio nepamatysi Dkš. Ar tu šiap sukis, ar tu tep sukis, vis tiek subinė užpakaly[je] (sakoma, kai darbas nesiseka) Plut. Gali sùkties kaip nori, o nugara vis į užpakalį Rsn. In šunį sukas, in dangų sukas, vienam gale mina, kitam kiša (verpia) LTR(Sl).
ǁ refl. nestovėti tiesiai, krypti į kurią nors pusę (apie drabužį): Sukritau, smunka sùkas sijonai Krš.
ǁ prk. kreipti tam tikra linkme (kalbą, mintį): Steponas mato, kad Vacys nejaučia jo balse geluonies ir, kaip visada, suka kalbą savo pusėn V.Bub. Aš noru sužinoti, o ta nesakos, sùka kalbą į šalį Rdn. Kur tu kalbą suki̇̀? Atsakyk, ko klausu! Krš. [Ligonio] mintys sùka į tamsesnę pusę (darosi liūdnos, pesimistinės) Jd. Ana nora viršų turėti, sùka viską po savam DūnŽ. Ir visą mano troškimą suk ant dangiškų daiktų M.Valanč.
ǁ prk. kalbėti kitaip negu įprasta, keisti tarminę kalbą bendrine kalba: Nereikia sùkt, ale reikia tep, kap mes dudenam Dv. Buvo sukančiõs kalbos, mat Amerikoj buvęs Šts.
12. tr. kreipiant laužti, nutraukti: Sùkti sprandą NdŽ. Suksiù galvą, mesiu peklon molio mint, pakabint (brt.) Mžš. Žioge, žioge, duok deguto! Ka neduosi, sùksiu uostą kai kopūstą! Vdk.
13. tr. kreipiant iš normalios padėties, skaudinti: Jei neišmoksta, kas užduota, teta jam suka ausį arba tėtis juosiasi diržą A.Vencl. Senelė stvėrė mane už ausies ir ėmė negailestingai sukti rš. Kaip vilko marškinėliais, sùko mano rankeles JD419.
ǁ R403, MŽ543 sukioti, grąžyti (rankas, pirštus): Motka pirštus sùkė, plaukus rovė nuog savę [nuskendus sūnui] Pls.
14. tr. daryti lenktą, kreivą: Dalgis iš fabriko yra ištisas, nèsukta koja: reikėjo nešti pas kalvį pasukti koją Šts. Tokios trūbelės sùktos, susuktos susuktos kaip gyvatė Upn. Par tą kelį sùka [koją] lauko[n], čia, matyt, jau ramatikas y[ra] Vgr.
| refl.: Nariai sùkas (krypsta) tie, viskas, sakau, iš senatvos Grd. Kad meti audeklą žiemiu vėju, tai sukas audeklas LMD(Sln).
15. tr. L, Rtr, NdŽ riesti, raityti: Seniau vyrai uostų galus pirštais sùko Vkš. Senis ūsą suka rš. Ir moteres idant … su … viežlybumu dabintųs, ne su plaukais suktais Bt1PvTm2,9.
| refl.: Javai sukėsi iš karščio rš. Krito amaras, pasiuto [obelų] lapiukai sùkties Krš. Anos plaukai patys nèsukas (nesigarbanoja) Vkš. Tas paršas dvilinkas sùkase i virsta Jrb.
16. tr. Q624, L, NdŽ vynioti į ritinį, vyti į kamuolį: Moters suka į šeivą siūlus Grk. Nutrūksta ten bèsukant siūlus į šeivą Plt. Aš galiu sukt siūlus ir patamsy priepročiu Kp. Siūlą sukiaũ per (pas) Malviną Dglš. Viena verpia, antra audžia, o trečioji šilkus sùka JD1470. Suk man tą tolką ant ragų BsPIV92. Nesuk kasos, ba neaugs Pnd. Šarūnė suka plaukų sruogą ant piršto V.Bub. Sùktas, susuktas (suveltas, suglamžytas) rūbas – in kabeliuko reikia pakart Klt.
| Motina neleida mun kuodo sùkti Vkš. Visko buvo: i tų mėsų suktų̃, riestų – kiek tę da jų liko! Jrb.
| refl.: Ant to veleno sùkas siaurai siūlai [rankšluosčiams] Pls.
ǁ vynioti siūlus ant šeivų, trinti: Toks kalvaratas tai tik šeivom sùkt, o ne vilnom verpt Zr. Viena audė, kita verpė, kita šeivas suko LB223.
ǁ vyniojant sutvirtinti, surišti: Vyrai, baikit kūlelius sùkt Mrs. Rykštėm suktà tvora LKAI63(Azr).
ǁ nerti: Sukite kilpą ant savo kaklo! TS1902,1.
ǁ vyniojant daryti, gaminti: Sùkti cigaretę NdŽ.
| refl. tr.: Susisukęs [papirosą] supapsi i vė sùkasi Gs.
ǁ kurti, gaminti (filmą): Šiandien sukami nauji mūsų filmai A.Vencl.
17. tr. Dgp, Sug, Ut, Šmn, End apsukui lenkiant, vejant daryti, gaminti: Suku virvę R403, MŽ543. Kur sùka virves, kebeklis J. Iš pakulų pančius sùka Nmč. Vyrai sùkdavo pančius Rg. Apivaras sukiau vyžom Rud. Krūkus pasdarė ir sùka virves Pls. Nesgi už visu didžiausią gėdą sau turėjo vaikelis šešergis ar septynergis nemokėti vyžinų vyžti, aparų vyti ir tinklų megzti, virvių sukti S.Dauk. Negalima nuo Kūčių iki Naujų metų nieko sukt, ba gyvuliai kvaituliu sukasi LTR(Klvr). Vyteles sùka dangsčiui dengt Klt. Rykštes sùkė in rankos Dv. Eisiu paupėn vyčių sùktų Km. Grįžtes sùka [krosniai kūrenti] i duoną kepa Grž.
ǁ R424, MŽ575 sukeičiant jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, dvilinkuoti: Gija nesukta, o siūlas suktas J. Anos nora geriau sudėti du siūlu i nesùkti Trk. Gerai tie pirktiejie siūlai – jų nė sùkt nereikia Jrb. Padarysi [šėtrai užkabą iš] plonai suktos (plonų suktinių siūlų) drobės Ch2Moz26,36.
| refl. Eiš.
ǁ verpti, daryti iš pluošto giją: Da turiu ratelį, da sukù Grdž. Tavo motina tokiom verpstėm sùkė Rod. Linus verpia, o kanapes sùka Vlkv. Aš šaučuko nenorėjau, drotvos sùktie nemokėjau DrskD138.
ǁ pinti: Iš tų rūtų vainiką sukaũ i nemažą nusukau Jrb.
18. tr. Mrj vystyti, vynioti į ką, supti: Sùkėm, supom ir išauginom šiaip teip vaiką Šmn. Nežino kuom sùkt vaikus, perynelės visokios (labai popina) Str. Ji savo kūdikėlį šilkuos sùka Všk. Sùka i sùka lėles Ign. Autus an kojų sùka tik ir nieko nesako Btrm. Šalta rasa, o aš basa – gelia kojeles. Imsim rūbužius, suksim kojeles LTR(Lš). Gerai, ka ir į gazetą (vietoj rūkomojo popieriaus) bėra ko sùkti Slnt.
^ Nesuk šūdą į bovelną (nedailink, neteisink) Kt.
19. refl. SD204 vyniotis aplink: Sùkas vejas apynelis aplink lazdytelę (d.) Prng. Tie žirniukai, puiki kvietkai, po lovelę (lysvelę) sukas (riečia) LTR(Brž). Kelnės plačiausios pasiūta, [klešnės] aplink blauzdas sùkas Klt.
| Rugiai jau sukosi tirštomis gūžtomis, o ir kviečiai net juodavo nuo vešlumo J.Paukš. Ot rugiai gražūs, net verpstėm sukas – bus neišgriežiami! Kb. Mano javai net trūbosna sukas Pls.
20. tr. Krš tam tikru mechanizmu žiesti, formuoti iš minkštos masės: Lyzis suka puodus ir bliūdus Vkš.
ǁ lieti: Mano mama mokėjo grabnyčias sùkt Skr.
21. tr. BŽ97, Pnd krauti, vyti, lipdyti (lizdą): Kovukai jau lizus sùka LKT108(Tt). Jei kregždės prie namų lizdą sùka, prie gegnių, tai laimę neša Dbg. Kad pelės suka lizdus [linų] varpučių galūnėse, būs šlapias ruduo Šts. Kiaulė kinį sùka Vkš. Karklynelyj lizdelį sukau N15. Sùko lizdą pelėda JD96. Jei lig balandžio nepabengei verpti, cyrulis pradės kuodelė[je] lizdą sùkti Brs.
^ Kielė lapielė lipo dangun lizdelio sukti (apynys) LTR.
| refl. tr.: Medžių viršūnėse sukosi lizdus sakalai, ereliai ir didieji vanagai A.Vien.
22. tr. Dr, Všv, Kv maišyti kokiu įrankiu aplink, gaminant ką: Įsipilk į puodą [grietinės], sùk, sùk su šaukštu, i paliks kastinys DūnŽ. Rūgšto pieno antpils, ka pasidaugintų – smatono vieno nesùks Gršl. Dedam sviesto vieną šaukštelį, po biškį sùkam, dedam smetono, druskos, pipiro (darydami kastinį) Brs. Jeigu sùksi daugiau, aišku, kad sviestas išeis [, ne kastinys] Trš. Ką dirbsime? – Košę virsime. – Su kuo suksime? – Su lazda pjauta LTR(Brž). Samagonuo sukti reik turėti beržo virbinį maišytuvą su kvynų kuškiais Šts. Uogienę tuoj bus galima imt: kai suki̇̀, jau spjaudos Lb. Ar, mama, greit suksi̇̀ (virsi) košę? Pc. Suki̇̀ miltų košę Grnk.
23. tr. Bt, Up, Šv, LKT58(Ms), Slnt, Sk, Skrb, Kp, Skp, PnmR, Rk, Ob, Sdk, Užp gaminti (sviestą, kastinį) maišant įrankiu aplink: Šaukštu dideliam bliūde sviestą sùkdavo Vj. I su šaukštu, i su samčiu liūb sùkti [sviestą] LKT53(Skd). Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Sviestą daba sùka sukeklė Kv. Kalatauka sviesto sukamà Vdk. Suk iš širdies ir susuksi Šts.
^ Sviestą iš kaktos nesuksi, kad ir gražus vyras J. Iš miego sviesto nesuksi Sln, Gsč, PPr39.
| refl.: Nesi̇̀suka sviestas, ir daryk, ką nori: jau valanda kaip duodu sušilus Dbk.
24. tr. spausti, malti: Varstotan tarbą [sėmenų] deda ir sùka [aliejų] Žrm. Seniau apie šventą Antaną jau sùkdavo medų, o šiemet nė palaižyt nėr Slm. Atskirai sùkėm medų, kur su cukru; ne toks – turi aitrumo Ln. Su kočėlu sùksi, sùksi, ka to [aguonų] pieno būs tujaus Nt. Su kirvio kotu sùks [kanapes] Všv. Nū ryto turėsi sùkti kiaulėms DūnŽ. Dėk stiebus į malamąją i suk [taboką] Šts. Suktõs mėsos ataveža Klt.
ǁ Trgn, Rmš minti, dirbti (odą, kailį): Sùkt skūrą – nedidelis mokslas: pirma išmirko terp varvalio a terp deguto, tada kiša į mešką i sùka, arklį užkinkę Sml. Tokia skūra tai tik sirmėčiai sùkt Lel.
25. tr. Bt, LTR(Šln), Vb, Ml, Pls auginti, siausti (galvas) (apie kopūstus): Kopūstų lapai dideli, bet nèsuka galvutes Gs. Jau kopūstai sùka galvas – jau spragilus girdžia Sk. Kopūstas išgirsta kultuvę i pradeda sùkt gūžę Skrb. Jauną mėnesį [sodinti] galvų nesuka kopūstai Akm. Kad kopūstai dideles galvas suktų, reikia sodinant padėti ant lysvės didelį akmenį Mrj. Vasarės gūželės tai jau sùka; da tik lapeliai pradėti sùkt Slm.
| Teip gražios rožės: daugiažiedės, baltos ir teip gražiai sùka (krauna žiedus) Lb.
| refl.: Sùkas galvos kopūstų Dglš.
26. tr. Šts daryti (švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant šakelės medieną: Pavasarį vaikai iš gluosnių švilpynes sùka Skr. Sùka piemens dūdeles JD128.
| refl.: Na kaip, ar jau dūdos sùkasi? Ldk.
27. tr. rausti, išgriežti: Duobę sukama bomba Ėr.
28. tr. gręžti skalbinius: Koja primygus rūbų nemožna sukt – kojas niežti LTR(Brsl).
29. tr. kramtyti: Tu nieko nedarai, tik in pečiaus sėdi ir duoną suki̇̀ Btrm. Sausagrūdį sukiaũ sukiaũ, ką net daėd[ė] Grv. Rudenį duonelę sùka pilna burna, o pavasarį ir parodai šluopelės nėra Asv.
30. tr. impers. Vdš, Ktk, Vp, Pb, Plm, Krn, Zp, Smn, Lš, Kbr, Btrm, Pls, Lkš, Trk, Krp gelti, skaudėti (ppr. pilvą ar sąnarius): Toks nebetikęs oras – sùka rankas kojas Kp. Momai rankas sùka, nieko negali daryt Dglš. An lietaus tai man sùka kojas, negaliu uliot Nmč. Prieš kokį orą kojas sùka Kdn. Man sausai koją sùka Rdš. Iš kumpio koją sùka Aps. Ot sùka pusiau, kad negaliu suslenkt Str. Mano šie kaulai sukami Rmš. Visą dieną raitaus – sùka vidurius Šln. Pilvą sùka, musėt gumbas Užv. Juo pyragus valgom, juo mumis sùka Žr. Sùka pilvą kai ratan Trgn. Tada kosulys perejo, galvą pradėjo sùkt Rš. Šiąnakt labai pirštą sùkė, sukraipė viseip Slm. Jai dantis nuog nervų sùka Rod. Man antra diena akį sùka Alk. Kad autakojus kočiosi, kojas sùks (priet.) Lb.
31. tr. svaiginti, kvaitinti (galvą): Alus apynių prikištas, širdį degina, galvą suka Žem. Gailės tai labai galvą sùka, tuoj susvaigina – bjauri žolė PnmŽ.
| impers.: Nuog apynių galvą sùka Upn.
| refl. Skp, Všn, Lel, Ln, Aln, Ker, Rod, Žln, Nmč, Trk, Žr, Ms, Kv: Iškvaršo galva mano beverkiant ir sùkasi J. Žvaiginėju, galva man sukas R323, MŽ432. Aukštyn žiūrint, galva sukas Vaižg. Regėti buvo taip toli, taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva J.Balč. Sako, jai ausys skaudančios ir galva sukantis S.Čiurl. Nu garų ėmė galva sukties Krkl. Tik negaliu pastovėti, mun sùkas galva stipriai Žeml. Ta galva sùkas, ūža – ant mirsenos taisaus Mžk. Sugeriam da vynelio, o man jau sùkas galva Ml. Žmogui pačiam pradėjo galva sùktiese Vdk. Kad jau galvoj sùkas, verčia ant šono Žrm.
^ Galvai besisukant nemėgink per lieptą eiti KrvP(Nm). Galvai sukanties kojų nebesuvaldysi VP15.
ǁ refl. impers. trūkti proto: Jam truputį sukasi LTR(Lbv).
32. tr., intr. ppr. impers. Rdm, LTR(Auk), Stk, Švn, Pv, Gdl augti skauduliui, tvinkti: Pašinas kojoj liko, dabar sùka Kt. Man sùka kojos padą – bus jau kokia perauga Pjv. Sùka po padu, negaliu nei paeit Vs. Man sùka pirštą, tai negaliu dirbt Smn. Apstoj[o] votys: viena paskui kitą tik sùka ir sùka Pls.
33. tr. siūlyti, teikti, piršti: Sùko, sùko ir įsuko veršius auginti Grd. Sùka, sùka vis, svotoja, o anas kaip nesiženija, teip nesiženija Klt. Piršlėnė norėjo savo gentainę kaimyno vaikiuo pysukti; suko, suko, bet nesusuko Klp.
ǁ daug kalbėti: Sukiaũ, sukiaũ ir išsisukiau Šlčn. Sùkė sùkė i nieko nepasakė Klt.
34. tr., intr. SD91,360, Sut, L, Rtr, Ds, Lnkv, Up, Nv sukčiauti, apgaudinėti: Maišau, painioju, suku, meluoju SD139. Kad darbo žmogus galėtų savo reikalus ginti, jam reikia suprasti, kas ir kaip jį suka, kas jį melžia J.Jabl. Bet kad reikėjo užrašytūsius piningus mokėti, pradėjo raukyties, makliavoti ir sukti M.Valanč. Eik, kam suki̇̀! Aš matau, kad menkesnę medžiagą duodi! Nmn. Nei sukiaũ, nei vogiau, gyvenau tik iš savo rankų Dbk. Nelošk su juo [kortom]: jis labai sùka Ėr. Par akis sùka, apgaudinėja Krč. Sùka be sarmatos Dbk. Idant tiktai apgautų, bjauriai sukt ir meluot nesigėdi SPII14.
^ Sùkta – nedrūta Dglš. Suks, vogs – nepralobs Mrj.
suktinai̇̃
ǁ tr. neatiduoti, kiek priklauso: Darbinykams algos nesuk M.Valanč. Anys sùkdavo kaip išmislydami ažudarbį On. Aš jam daugiau jau nedirbsiu: vis man sùka ir sùka pinigus Vrn. I tokiai ten ubagei sùks dešimtį rublių! Trk. Sùkti svorį NdŽ. Visi Lauksodyje suka nuo [vokiečių] valdžios, kiek išgali: užrašo vieną gyvulį, o laiko du J.Avyž.
35. refl. Vkš, Sdk stengtis išvengti ką atlikti, išeiti iš keblios padėties: Tingi, sùkasi iš darbo Ėr. Ale ką darysi – reik kaip norint iš bėdos sùkties Šauk. Buvo susipainiojęs (įkliuvęs), bet sùkės, sùkės ir išsikilpavo Kp. Ir čia stebuklingai sùkas adversoriūs, kad jiemus tai (tokius klausimus) uždavinėjame DP139.
^ Kaip tik primenu sutartį, tai sukasi [ponas] lyg gyvatė iš praskilo LzP. Sukas kaip nuogas dilgynėj LTsV200(Ut). Sukas kap musia, šiltose kruopose inkritus LTR(Mrc). Sukas kai yla maiše LTR(Aps). Anas sùkas, sùkas kap laskūtas an ugnies Švnč. Sukisi ligą atimtas B. Sukúos kaip kirmėlė bačkoj, bet nežinau, ar išsisuksiu Dbk. Kaip suksies, kaip nesisuksi – iš smerties neišsisuksi LTR(Km).
36. refl. R212, MŽ283, Sut, I, Mžš, Mlt, LKT364(Mrp), Erž, Vn, Vkš greitai ruoštis, triūsti, darbuotis: Mergikės sukos apie pusrytį ir apyvoką Žem. Todėl tuo abu (gandrai), kaip reik tikriems gaspadoriams, vislab vėl taisyt ir provyt sùkosi greitai K.Donel. Darbylaike po laukus visi sùkas Pgr. Kap atsikeliu su patamsiu, tai sukúos ir sukúos: tai apie pečių, tai apie gyvulius, tai apie vaikus Kpč. Kai linus rauna su talka, tai gaspadinė tik sùkas, tik ruošias po gryčią Skrb. Ka poras vaikų numie būtų, sùktumys nušilęs Krš. Kad šešis vežimus parveži, tai labai reikia sùktis Brt. Kas sukė̃si, tas gyveno Drsk. Motriškos …, aple namus sùkdamos, mažiau tenuvargsta BM391(Rdn). Ir nebūkime kaip tos netikusios mergos, kurios dabar rėdytis pradėjo, dabar suktis, kad jau Viešpatis ejo DP570.
^ Abu sukės kai par rugiapjūtę LTR(Dkk). Sùkas kaip šėrė Slnt. Marytė sùkasi po virtuvę kaip vijurkas Snt. Šeimininkavo, sukosi kaip menturis po košę Žem. Sùkas kaip menturis be kobinio, t. y. žmogus greitai sukas J. Sùkas kai verpstė aplink, gaspadiniauna Klt. Sukas kaip karvalto ratelis Pšl. Sukasi (Sukies Tršk) kaip Darata apie grandį KlK32,87(Brž). Sùksiuos kai melnyčia be vėjo Jrb. Sukis kaip apatinė pusė girnų B360. Kokia te iš jos šeiminykė: sùkas kaip apatinė pusė girnų Dj. I sùkas kaip girnų apatiniasis kūlis Štk. Sukúos kaip mašinelė Krš. Baltras, vienas palikęs, sukos tuščiūse numūse kaip gandras lizde nupavasar M.Valanč.
ǁ labai stengtis, rūpintis: Sukis greitai – veikiaus vieta tropysis B. Jis tai sùkasi į gyvenimą (stengiasi prasigyventi) Gs.
37. refl. Knt, Skd, Skp, Ut, Lp, Klvr, Vl verstis, manytis: Sunku buvo suktis, vienam palikus Žem. Sukis pats, kaip išmanai. Aš savo bėdų turiu K.Bor. Kas begirdėti, kaip sùkatės? Šts. Kažin kaip ten anie bèsukas po Šiaulius? Plt. Našlė paliko su keturiais vaikais, reikėjo gerai sùkties! Rdn. Sunkiai vienai bobai sùkties Krš. Sukáus su savim, vyro pamesta – jug į žemę neįlįsi Šts. Mokėk sùktis, tai ir gyvensi Dkš. Reik sùktis mažu kuo (smulkmenomis, mažmožiais) Plv. Tai agurką užsiaugina, parduoda, tai pamidorą – žmonys sùkasi šiai[p] tei[p] Jsv. Vaikus auginome, dukteris leidome … sukomėsi kaip visi TS1903,11(V.Piet).
| Kampeliuke sukúos (esu suvaržyta, negaliu ką noriu daryti ir kur noriu būti): marti neprileidžia niekur Klt. Čia mun su keturiais arkliais nėr kame sukties – maž žemės tėra Šts.
38. refl. Vkš, Vl, Lp menkti, skursti, nykti: Ko jis pradėjo sùktise – a ne iš rūpesčių? Jrb. Negeros jo akys: kai jis pasižiūria, gyvulys sùkas Šmk. Paršas ėmė sùktis, tai papjovėm Mrj. Paršeliai sukas žemyn (dvesia) Trk.
◊ aki̇̀s sùkti [į šãlį] vengti susitikti, pamatyti, pažiūrėti (gėdijantis): Kai pamato mane, aki̇̀s sùka Jrb. [Tėvas kalbėdamas] užsikirto, suka akis į šalį, bet Akvilei aiški nutylėta mintis J.Avyž.
ant atmintiẽs (galvõs, liežùvio ST208(B), liežùvio gãlo Krs, mintiẽs, minčių̃, põmėties Dbč, Dv, Asv) sùkasi Kv, Žrm sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sùkasi ant atmintiẽs, o vardo neprisimenu gerai Stk. Ot sùkasi an galvõs, ale negaliu atsimyt Lz. Sùkas ant galvõs, nežinau kaip pasakyt Erž. Ot sùkasi tas kaimas ant liežùvio, ir niekaip negaliu pasakyti Lkč. Prapuolė vardas, dabar man ant liežùvio sùkas Rsn. Ot sùkas ant liežùvio gãlo, ale prisimint negaliu Slv. Sùkasi ant mintiẽs, ale neatsimenu Stk. Sùkasi ant minčių̃, ale kad neatsimenu Btr. ×
ant dū̃šios sùkasi
1. B, R321, MŽ430, PrLXVII19, N sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko.
2. nuolat prisimena: Sukasi ant dūšios, tai ir ant liežuvio M.

ant smagenų̃ sùkasi sakoma, kai kas įkyriai kartojasi mintyse: Man tai viena [daina] sùkas an smagenų̃ Pls.
ant širdiẽs sùkasi; N
1. Kv, Grd sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Sukas ant širdies, ir negaliu atminti I. Sùkas ant širdies, ale niekaip neateina ant liežuvio Bt.
2. nuolat prisimena: O užmirštie ir negalėjo, vis ji jam sùkos an širdiẽs Jrk112. Stov bernytis prie šalies, vis ma[n] sùkas ant širdiẽs JV874.

ant vienõs kójos sùktis
1. būti mikliam, vikriam: Tai mano boba kai ratas an ašies – tik sukas an vienos kojos Ml. Septyniasdešim metų, o do sùkas in vienõs kójos Klt.
2. apie labai besidžiaugiantį: Linksmiausioji, sùkas ant vienõs kójos Lž.

apiẽ (apliñk Grž) aũsį sùkti grasinti, taikytis mušti, suduoti: Mėnesį neišgyveno, o jau suka vienas kitam apie ausį Ėr.
ãšaros sùkasi akysè darosi graudu: Ašaros sukasi jam akyse, sakyt ką norėtų V.Kudir. Norėjo vaikus paglostyti, ėmė ašaros akyse sukties Žem. Skaudu darosi, ašaros sukasi man akyse Pt. ×
barakãtą sùkti
1. Slnt siausti, šėlti: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Kai tik pritemo, ir pradėjo vaikiai su mergoms barakãtą sùkti Krt. Mergei visaip nukrypsta, su vaikiais besukant barakatą Šts.
2. I tuščiai plepėti.
3. bizniauti: Jau tuodu pradėjo sùkti kaži kokį barakãtą Vvr.

čemerỹs nesùks nieko bloga neatsitiks: Valdžios nesùks čemerỹs, ka tik žmonys susišienautų! Krš.
dangtùką sùkti žaisti tokį žaidimą: Eidavom rundu, dangtùką sùkdavom Rsn.
galvà sùkasi
1. rūpi: Jum nesisùkdavo galvà del žemės Trgn. Man sùkasi galvà, kaip jis čia gyvens Mžš.
2. apima puikybė, išdidumas: Kai tokiems žmonėms ima suktis galva, jie darosi pavojingi A.Vencl.
3. eina iš proto, kvaišta: Matyt, jam galva sukas, kad vis nenurimsta KlK14,72(Jnš).
4. labai sunku (mokytis): Kaip nuėjo technikuman, tenai galvà sùkėsi Upn.

gálvą sùkti
1. L, LTR(Ant), Mlk, Slm, Rz, Jnš, Šl, Plk, Dkš galvoti, svarstyti: Susmukęs savo kėdėje, jis galvojo, suko galvą ir ieškojo išeities A.Vien. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. Kas čia norėta pasakyti, veltui galvą suktumei rš. Teip, tiem mokytiem daugiau reikia sùkt galvà negu prastiem Mžš.
2. Vdk, Jrb, Ps, Lb vargti protaujant, mokantis: Sùk sùk gálvą, o nieko negali išmokti Vvr. O kam munie reik gálvą sùkti be reikalo Grdm. Galvą prie kningos jaunuomenė suka TS1899,5.
3. Mrj, Bgs, Aln, Ps, Šln rūpintis: Visą dieną vaiko nėra namie, anys ir neieško, nèsuka galvõs LKT331(Gdr). Pro vaikus ir galvõs nèsuku – visi gerai gyvena Krš. Mama nė su vienu tiek nèsukei galvõs, kiek su tuo savo Stasiuku Mžš. Nèsukiau galvõs su namais (būdamas ligoninėje) – sustvarkė Adm. Sùkium gálvą su stogu – sienas sulipdysma Slm. Apie karves nesùk galvõs, sutvarkis be tavę Ktk. Gálvą sukù (jaudinuos, sielojuos), kam ne vieną pirkau paršelį Klt.
4. I, Plk, Plv, Mrj, Vrn, Km, Vp, Brž, Sk, Pc, Šl, Grdm, Vvr versti rūpintis, neduoti ramybės: Ko man suki galvą? – sušuko ponas Žem. Nesùk tu man galvõs su savo siūlais! Žmt. Visą dieną sùkė man gálvą [vaikai] Dgp. Kam man galvà sùktie apie tokius dalykus?! Smal. Sugyvena, nèsuka vienas kitam galvõs Klt.
5. Vkš vilioti, meilintis: Mes tiek kuklios, kiek mokame jaunikaičiams galvas sukti Pt. Jisai gálvą sùka jai, ka eitų už jo Jrb.
6. I stengtis apgauti, apmulkinti: Man galvõs nesùk! Mrj.

galvojè sùkasi
1. Kt, Rod sakoma negalint prisiminti gerai žinomo dalyko: Tik sùkasi galvo[je], bet vis dar negaliu atsimint Gs. Ot, man galvõj sùkasi – tik pasakyt! Alk. Sùkasi giesmės galvoj Žrm. Kad ažgirsčiak, pagiedočiak, dar̃ – sùkasi galvõj, ir nemenu LKKXIII121(Grv).
2. rūpi: Jam sukės galvoj, kap čia sužinot, ką vargamista an jo šneka LTR(Vs).
3. trinka protas: Jai jau galvõj sùkas Rmš.

giltinė̃ nesùks nieko bloga neatsitiks: Nebijok, nesùks ano giltinė Užv. Dievui padedant, giltinė nesuks VP13.
giltinė̃ sùka (ką) ištinka mirtis, sunaikinimas: Kodėl jų (ponų) taip daug pirm čėso gi̇̀ltinė sùka? K.Donel. Krūmus ir girias linksmas jau gi̇̀ltinė sùka K.Donel.
giltinė̃ sùka [apiẽ úodegą] artinasi mirtis: Aplink jį giltinė jau suka Grž. Aš jau numatau, kad giltinė suka apie uodegą Slm.
į laukùs sùkti apie neprotingą elgimąsi: Kaip sunkiai protas žmogų valdo – vis į laukùs sùka Krš.
į šãlį sùkti (ką) darytis pranašesniam, lenkti: Jau muni suka į šalį sūnus: geriau už tėvą paskaito Nt.
jáutį už uodegõs sùkti meluoti: Ką čia jáutį už uodegõs suki̇̀! Šv.
káilį sùkti Ėr, Rmš stengtis neįkliūti, išvengti ko: Aš sukaũ káilį, norėjau iš bėdos išsisukt Prn. Kiekvienas savo káilį sùka Rm.
kãklą sùkti LKKXIII123(Grv) žudyti, daryti galą: Bėda an bėdos lenda, o trečia kãklą sùka Lz. Suk tavo kaklą velniai! (keik.) Str. ×
katari̇̀nką sùkti vienodai, nuobodžiai kalbėti: Ir pradeda sukti savo katarinką: Tep tata tep… kas ant stalo, suvalgykim, kas čierkoj – išgerkim K.Saj.
ki̇̀ta sùkus antra vertus, kitu požiūriu: O kita sukus, ko nori? Gmž.
knýpkius sùkti žaisti tokį žaidimą: Kad bus piktas oras, po stalais knýpkius sùka Ktč.
kójas sùkti prie (ant) dùrų mirti: Vargsti, vargsti, žiūrėk – jau reikia sùkt kojelès prie dùrių Btg. Jei ji mun nieko nebūtų dariusi, jau būtų reikėję kójas sùkti ant dùrų Skdv.
lẽtenos sùkasi ant dùrų; LTR apie norintį išeiti.
liežuviù (liežùvį, liežiùvį) sùkti daug plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių rš. Sùka liežiùvį visi, kap kas moka, kap gali Rš.
liežùvis (liežiùvis) sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežùvis sùkas, ji paporina visokių naujienų LKT386(Mrc). Tėvui ne tep liežiùvis sùkas (prastai kalba) Rš. Liežùvis jo nèssuka – atsigėręs arielkos Pls. Mano liežùvis nèsukas vokiškai Plšk.
li̇̀zdą sùkti (sùktis)
1. kurti šeimą: Su Vincentu neiškentu, su Juzuku li̇̀zdą sukù (apie nepastovią merginą) Šll. Reikia jau savo li̇̀zdas sùktie Švnč.
2. įsitaisyti, įsikurti: Pačiame jo valstybės viduryje, jo, galima sakyti, širdyje, priešas sukasi sau lizdą rš.

nósį sùkti
1. veikti uoslę maloniu kvapu: Visa tai buvo taip apetitinga, jog net nosį suko ir seilę varė Vaižg.
2. LKKIII194(Pls) pykti.
3. bjaurėtis smarve: Žmogus, per amžių papratęs padoriai, nosį suka, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

nósį sùkti [į šãlį, pro šãlį, tolỹn] End rodyti nepalankumą, šalintis: Kitą kartą, žiūrėk, jau ir sutarė, ir merga nebesùka nosies J.Balt. Visi čia tokie poniški, mandrūs, suka nuo manęs nosis į šalį J.Avyž. Ji į mane nenori nei žiūrėt – eidama suka nosį tolyn Ėr. Vieną kitą sykį parnešė vaistus – nósę sùka Klm. Pinigų nėr, tai kiekvienas gaspadoraitis nosį pro šalį suka A.Vencl.
nósį sùkti [į šãlį, į trū̃bą] Jnš nemaloniai veikti uoslę: Ką čia teip verdat, kad net nósį sùka? Sv. Tabokas nósį sùka į šalį Varn. Smarvė nósę sùka į trū̃bą Krš.
pakáušį sùkti įtemptai galvoti: Rūpinasi i jis – sùka pakáušį Pn.
pánčius sùkti ėdant velti tarp dantų: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.
pil̃vas iñgrąžtį sùka labai norisi valgyti: Pil̃vas gal jau iñgrąžtį sùka? Klt.
ramùlį sùkti dūkti, išdykauti: Šventoms dienoms vaikai susirenka ir sùka ramùlį, kol par dulkes vienas kito nebmato Kin.
ramùnį (ramùlę Erž, ramùlį Jnš, rãtą, ratẽlį) sùkti Všk meilintis, mergintis: Visą vakarą, sako, apie gimnazistę ramunį sukęs J.Paukš. Daba jauni – ką ten! Tik pakėlė galvą, jau, žiūrėk, ramùlį sùka apie panas Sk. Sùka ramùlę aplink Julę Krž. Reikėjo Anelei ištekėti ne už Gulbino, bet už Anzelmo Lukošiaus, kuris apie ją suko ratą J.Avyž. Levukas, o gal kokia Levutė! Palauk, palauk, ar tu ne su ta ratelį sukai? rš.
ratù sùkasi sakoma negalint atsiminti gerai žinomo dalyko: Sùkas ratù, ale nemenu Šlčn.
spar̃ną sùkti Adm mergintis.
sprándą sùkti žudyti, daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, ė trečia sprándą sùka LKKXIII123(Grv). Suk sau sprandą, bene man tavę gaila! Žž.
sprándą sùktis žūti, galą gauti: Nors jūs sprándus sùkitės! Lkm. Sùkis kur sprándą! Klt.
su liežiùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežiùviais tik sùka, tik sùka Klt.
sùkęs apsùkęs Ds, Skdt, An, Pbs, Jnš labai dažnai, nuolat: Ko tau reikia toje daržinėje, kad ten sukus apsukus? J.Avyž. Valgnumas vaiko: sùkęs apsùkęs vis prie stalo Ktk. Sùkus apsùkus vis lekia in močią [ištekėjusi duktė] Klt. Sùkę apsùkę ir vėl visi čia sulenda Užp.
sùk (ką) balà, (devýnios, gãlas NdŽ, galai̇̃ Krž, kélmas, kvarabà Mlk, nemãtęs Ds, nógla, pakrãtę, pélkė, perkū́nas Žl, Grž, pi̇̀kis, smalà Strn, šim̃tas NdŽ, vélnias) Aln; M tiek to, tesižinai: Sùk ją devýnios, gali važiuot! Ds. Užmokėjai, ir sùk jį gãlas! Sug. Kaip būs, teip išvažiavus, sùk tave kélmas! KlvrŽ. Sùk juos nógla, tuos pinigus! Aln. Sakau, eisiu išsibart, o vėl misliju – sùk pakrãtę Ob. Sùk tave pélkė: kaip ten būs, teip! KlvrŽ. Sùk jį perkū́nas, tegul sniega! Dbk. Važiuoju ir aš į jomarką, sùk aną pi̇̀kis! KlvrŽ. A, sùk ją velniai̇̃, tą žuvį, gal nesupuvus! Vdn. Sùk tave vélnias, neškis jau tą kirkę Vlkv.
sùk (sùka) (ką) devyni̇̀ [perkū́nai] (bi̇́esas, devýnios DŽ, ùbagas, velniai̇̃ Šts, Sdk) Ar toks keiksmas: Suk devyni stiprybę mano tokią! B.Sruog. Sùk tave devyni perkū́nai! Skr. Suk ubagas, mesiu aš ir tą dešrą! Šts. Sùk taũ velniai̇̃ su visa tavo pačia! Kam man jos reikia! Ds. Suk tave velniai su visokiais niekais prasidėt Jnš. Suk jį biesas, teip daėdė kult! Antr. Sùka tave velniai LD376(Lbv).
sùk matarúok būtinai: Sùk matarúok, kas priguli – atiduok Skp.
súkti apsukui̇̃ Jnš nuolat tą patį kalbėti.
sūkà sùka NdŽ, VP26 graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk.
sū̃ką sùkti
1. bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881,34.
2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.

sū̃kį sùkęs nuolat, labai dažnai: Sū̃kį sùkęs ir vėl čia Stl.
ši̇̀rdį sùkti Dr, Skd, Trk, Nt pykinti: Sùka ši̇̀rdį, vemsu po tos jūso ruginės Šts. Net ši̇̀rdį sùka, kaip man juokas ima Tj.
úodegą (úodega) sùkti
1. Mlt, Vkš stengtis išvengti, išsisukinėti: Sùka úodegą ir šiaip, ir taip, kad tik nereiktų eit prie kūlymo Lkč. Nesùk uodegõs, aš viską žinau Dkš. Dabar šiap sùkęs úodegą, tep sùkęs – nieko nepadaro Vlkv.
2. meilintis, glaustytis: A, gudri lapė tai uodega suka, tai vėl įkanda V.Kudir. Jau anos úodegas sùka, tos katės Dov.
3. džiaugtis: Vilkas kap šoko an kiškio i griuvo. – Jau, – sako, – dabar prispaudžiau! – i úodegą sùka Vlk.

ū̃są sùkti meilintis: Vaikinai sùka ū̃są apie mergas Jnš.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus bėgti, trauktis: Velija toj vietoj atlikti, nekaip kryžokams užpakalį sukti S.Dauk.
vė́jai sùkasi galvojè labai nerimtas: Jai sùkasi vė́jai galvõj Jon.
žándus sùka apie ką labai rūgštų: Tavo obulai žándus sùka Slnt.
žarnomi̇̀s sùkti apgaudinėti, meluoti: Visi sùka žarnõm, žiūri savo kišenės Jnšk.
antsùkti, añtsuka, -o (ž.) tr.
1. pasukus atvaryti: Antsuko lytaus būrelį Šts. Buvo lytų antsuką̃ i nusuko vėl LKT64(Lkž).
2. uždėti, užmesti: Dar galiu antsukti pusę centnerio ant pečio Dr.
apsùkti, àpsuka, -o (àpsukė Š) Š; L
1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Api̇̀sukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė ing tą lovą BsV33. Kalvaratą apsùkti (verpti) išmokė, i gan Pvn. Ko ana verps, ka nėra ne kalvarato apsùkusi (niekada nepabandė verpti) Gd. Aš žiemą, kai turiu laiko, ratelį api̇̀suku (suverpiu) da kam Aln. Apsùk girnas (pramalk kiek), be miltų nebėr Vrnv. Kelki, marti, ilgai miegi. Apsuk girnas – kiaulės žviegia NS619.
| refl. R, MŽ, Sut, N, K, Š, NdŽ: [Šokdamas] paskui tarp savęs apsi̇̀suki ir paimi mergaitę, suki Sk. Net apsi̇̀sukė aplink an savę bežiūrėdama Ob. Įmetu tą rundulį į tą [v]andinį, tas rundulis šr aplinkuo apsi̇̀sukas Klk. Dvi teipag šali pjauti kitų durų buvo apsisukami Ch1Kar6,34.
| prk.: Sveikam netrunka metai apsisùkt Tj. Greit viskas apsisùks: tie metai prašvelps kaip juokas Krš. Laukiam vasaros, jėjam, o ta atejo, apsi̇̀sukė, čiukšt – ir nebėra Lb.
^ Duok, kad penkiais kūliais apsisuktų (verstųsi per galvą)! rš.
ǁ pavarstyti (rožančių) poteriaujant: Aš dar vieną rožančių to bedievio pražūčiai apsuksiu rš.
2. tr., intr. Všv padaryti, kad judėtų ratu: Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Ka aš dėsu į griovį apsùkęs! Akm. Žmogus su spragelu apsukęs davęs lapei į galvą Sln. Tai kūlėjas! Nemokė[ja]u apsùkt kultuvo Rš. Anei spragilo neàpsukė (nė kiek nepadėjo kulti)! Lp. Rankos neàpsukė (nesumalė nė grūdo)! Lp. Liežiuvio galu api̇̀suka, api̇̀suka ir išema krislą iš akies Ob.
| refl. tr.: Davė į žemę apsùkusys juodos duonos riekę Šts.
3. tr. traukti dalgį šienaujant: Žolės – nemožna dalge apsùkt (daug) Klt. Bijo dalgės apsùkt (nenori šienauti) Klt.
4. tr. maišant pajudinti ratu, aplink: Kas čia tavo do viralas – kaip kaulas, nemožna ir šaukštas apsukt LTR(Ds). Prideda smetonos burokuosna – nemožna šaukštu apsùkt (labai tiršti) Klt.
apsukamai̇̃ adv.: Prydėjau varinį kleckų neapsukamai (tirštai) Lkv. Tokia paaugà šįmet tų kopūstų: kai verdam, tai puode neapsukamai̇̃ Žal.
5. tr., intr. LL126, Prn ratu, lanku apeiti, apvažiuoti, apskrieti: Apsuksi̇̀ tą mišką ir privažiuosi tokį kelelį Jnšk. Plačiai [autobusas] prekes išvažio[ja], plačiai àpsuka Pvn.
| Žvaliai apsuko akimis (apžvelgė) gubų eiles J.Avyž.
ǁ tr. padaryti ratą (skriejant, einant aplink): Gandras apsukdavo aplink sodybą trejetą ratų rš. Ančiukas apsuko vandeny ratą rš. Apsukau lyg aklas du rinkius apei mišką Slnt.
ǁ tr. padaryti, apvaryti aplinkui: Gal šiandiej apsukstà klodą [statomam tvartui] Slm. Eik ubagui duonos griežinikę apsùk (atriek) par kamputį Erž.
6. tr. Slm, Grd iš visų pusių einant apsiausti, apsupti: Apsùko mišką iš keturių pusių i paėmė visus Krš. Kazokai juos apsùko i paėmė vokiečius Sdr.
| prk.: Kapus apsùko numais, mokyklums, darželiais – nebūs kur gulties Krš.
7. tr., intr. Alv, Skrd, Dkš, Rmš, Pc, Vkš daugelį vietų apeiti, apvaikščioti, apvažinėti: Visur apėjau, apsukaũ ir nieko neradau, ko man reikėjo Mrj. Teko daug kur apsùkt Jsv. Dabar àpsuka žmones mašinom visur Iš. Pusę Kuršėnų apsukái, o kad aš prašau pajudėti, raitais kaip kirminas Krš. Daba tai jau apsùksi visur, ka viena likai Šmk. Apsukaũ [per vaikus], pavažinėjau smagiai Jd. Visus kraštus àpsukat vis par tuos mokslus Jon. Išalkęs vilkas aplink visur apsuko ieškodamas sau paėstie Tat.
| prk.: Pasakos … platinasi iš vietos į vietą ir apsuka visą svieto dalį LTII477(Bs). Jis su savo liežuviu visą svietą apsuka LTR(Vdk).
ǁ intr. apeiti gyvenant, nuomojant: Mes visur api̇̀sukėm, kai savos žemės neturėjom Pg.
ǁ tr. apeinant rasti: Pagu Šventybrastį geros geros žemės apsukaũ Srv.
8. refl. apsilankyti, pabūti: Važiavo pas dukterį apsisùkti Trk. Aš, mis[liju], važiuosu pri Vandos apsisùkti End. Jūs, berniukai geltonūsiai, apsisùkit mūsų pusėj (d.) Grž. Važiuokiav, sako, į muno pamiliją apsisukti S.Dauk. Vargų vargai vieni, kur apsisuksi V.Kudir. Kur tik apsisuksi – bjaurybė, nenauda, vagis, dykaduonis! J.Jabl.
9. prisimeilinti: Apsisùk apie tėvą, gal ko i gausi Upt. Apsisùk, ir Jonas tavo! Mrj. Pry našlės apsisùkęs gyvena Šv.
10. tr. pašokti ratu: Porą kartų apsùkę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Susitiko gegužinėje ir ten apsuko keletą ratų rš.
ǁ refl. Lb, Sdk pašokti: Visi šoka, einam ir mudu apsisùkti Jnš. Šiąkart teip ir neteko apsisùkt su Maryte Užp.
11. tr. R201,378, MŽ268,507, M, LL101, Rtr, Trgn apgręžti: Arklį àpsukė ir nuvažiavo Aps. Kad sugebi arklius gerai apsùkti, nereik jau kelti to plūgo Als. Apsùko už rankos paėmęs ir paleido Brs. Antreip šliures reik apsùkti Rsn. Ans y[ra] toks mandrus: gal šnekėti i vienaip, i antraip, ka i vandenį bebėgantį apsùktų Lkv.
| prk.: Ant neprieteliaus apsuk nelaimes, nes anie gyvena be tavo baimės M.Valanč.
| refl. intr., tr. R322, MŽ431, Š, Rtr, Gsč, Trk, Plng, Jdr: Atsisėdau, kepurę apsi̇̀sukau antraip, lezgį į užpakalį Tl. Mašinos apsisuko ant dirvonėlio ir nuvažiavo atgal V.Bub. Autobusas čia ateina, apsi̇̀suka ir grįžta JnšM. Kol varsnų gale apsisuki, arklys pasilsi Kpč. Tas senas [jautis] jau gerai eina, o šitas negerai apsi̇̀suka Pb. Čia apsi̇̀sukta arklio su rogėm Trak. Nuvažiavo į paardę, apsisùkos i privažiavo pri pat Krp. Mūs atšlaimas nedidelis, su ratais neapsisuksi̇̀ Dglš. Nė žodžio nepasakė, apsisùko ir nuejo Vkš. Bugenis kariškai pasitempė ir, apsisukęs ant vieno kulno, išžygiavo iš kambario J.Avyž. Pamatė muni, greit apsisùko ir pabėgo Vkš. Tavę name neradau, apsisùkęs išėjau JD1304. Ant [storų mūrų] viršu šeši kareiviai, greta jodamys, apsisukti galėjo S.Dauk. Ir kada anys vaikščiodavo, nebuvo jiemus privalu apsisukti (paraštėje apsigręžti) BBEz1,9.
^ Kad duosiu, net apsisuksi̇̀! Ds. Vienas sako – bėkim, kitas sako – čia stovėkim, trečias sako – apsisukim (vanduo, akmuo, nendrė) LTR(Skp).
ǁ refl. galėti pajudėti: Virtuvė tik apsisùkt Dg. Daržinė didžiausia, apei dvidešimt sieksnių daržinė – neapsisùksi, kas buvo svieto KlvrŽ.
ǁ refl. padaryti posūkį, pakrypti į kitą pusę: Po tam apsisuks ta rubežis nuo Baalos ChJoz15,10.
12. atėjus labai trumpai pabūti: Neilgai buvai svečiuos: tik apsi̇̀sukei ir vėl namo Skdt. Ko taip skubi: nespėjai nė apsisùkt ir vėl išvažiuoji Jnš. Pareisma, apsisùksma i vėl išeisma Trš.
ǁ neilgai trukti, truputį palaukti, pabūti: Vaikai pavalgo, apsi̇̀suka ir vėl nori Ėr. Kai grįžta namo, tai apsisùks – i vėl valgo, apsisùks – i vėl valgo Upt. Tai ne gaspadinė, kad kur apsisukus valgo Rod. Vis valgai i valgai apsisùkdamas – kur tau i telpa! Ll. Kai namie, tai apsisukdami̇̀ valgom Pg. Tokius obūlius, grūšus gali ėsti apsi̇̀sukdamas – vienas [v]anduo Krš. Ai, apsisukdamà dešimt litrų suvalgyčiau! Rdd. Rija ir rija kur tik apsisùkęs Nč. Apsisùkei, atsileidei i vė myli vaiką Dglš. Pamatysi, apsisùksi i vėl pati turėsi dirbti Sk. Apsisùkęs i eik pri kiaulių Erž. Apsisukdamà palaistau, tai ir auga [uogos] Šil. Ji, būdavo, apsisùkus i atvažiuo[ja], apsisùkus i atvažiuo[ja], vargšė Jrb. Lesyt vištos reikia apsi̇̀sukant – lesa gerai Alv. Ji apsisukdamà pasmus ir pas mus Mrj. Tą pačią [šneką] varo i varo apsisùkdamas Klt. Tas katinas prausas, prausas apsisukdamas Žr. Duoda vėjo visims apsi̇̀sukdamas Kv. Vogė apsisukdamys Kl.
13. tr. Nv, Vkš apversti: Apsùk antrą pusę kepenės, kad apkeps viena J. Sakau, kad dega [pyragas], reikia apsùkt kita puse Pv. Pridedi tokią lentą i taip duodi [linus]: àpsuki, àpsuki, papurtini Lc. Buvau lovo[je] apsukamúoju (vartomas) – teip sirgau strėnoms Lnk.
| Girtas, liežuvio neapsuka rš.
| refl.: Jis apsisuka lovoje į sienos pusę I.Simon.
^ Del ko šuo guldamas trissyk apsisuka? – Ieško priegalvio Nm.
ǁ prk. pakeisti, pertvarkyti: Neapsùksiam pono Dievo tvarkos Šts.
| refl.: Bene bus visą laiką taip – apsisùks Rs.
ǁ prk. antraip pakreipti, išaiškinti: Jis taip apsuko, jog tamsta nežinodamas likai jo bičiulis J.Balč. Nei aš taip maniau, nei ką. Kad tu mano kalbą taip neapsuktum I.Simon. Àpsukė, kad mes lieso pieno neimam Krč.
14. refl. R240, MŽ320, I, Trk, Krš, Krč, Kt vikriai susitvarkyti, apsidirbti, apsiruošti: Apsisùk greitai ir grįžk namo J. Mamaite, apsisuk mums čia su pusdieniu! Žem. Mokėjo, apsisùko, greit reikalus sutvarkė Jrb. Par kelias dienas ir apsi̇̀sukė Dbk. Aš apsisùkdavau gerai, dar i siuvau Vn. Ne juokas, trisdešimt karvių melža, ale ji kai[p]mat apsi̇̀suka Rs. Greit apsisùk apie gyvulius, i einam Krkn. Tik va apsisuksiù ir ateisiu Vlk. Bėgsiu numie apsisukti, palikau pečių bekūrenamą Dr. Turam apsisukančią gaspadinę, py visko ji supranta Prk. Buvo apsisuką̃s vyras Šts. Oi tu, gaspadine, greitai apsisukie, privirkie kopūstų ir su lašiniais LTR(Grv). Matas siųstas tur netrukti, bet kuo greičiau apsisùkti JD181.
ǁ vikriai apeinant sutvarkyti: Tu tik apsisùk su kirviu po sodą, i bus tvarka Ps. Jis ims ir botagu apsisùks Gž.
| prk.: Ar nemanai, kad laikas būtų su šluota apsisukt ir po pasaulio rūmą S.Nėr.
ǁ susidoroti: Su užpuolikais mes sumaniai apsisukome rš.
15. refl. nuvykti kur ir greit atgal grįžti, sparčiai suvažinėti: Į miestą par valandą apsisukáu Rs.
16. tr. R378, MŽ507, LL199, Rtr, Slm, Pnd, Kb, Aps apvynioti, apsupti kuo: Apsùk pala – ką tę vaiką gryną nešioji Dbč. Nešės neapsùkę vaiką veselion i peršaldė Dglš. Su skarele jam api̇̀sukė koją Brž. Ana man i pirštui apsùkt skepetaitės nenupirko Prng. Api̇̀suka [nuometu], būdavo, galvą Sb. Stula ituoj apsùk tu ją Lz. Kad einant miškan gyvatė neįkąstų, tai reikia kojas apsukt su žaliu audeklu LTR(Auk). Grikių tik viršūnes àpsukam su tais pačiais grikiais ir statom po vieną kūlį Slk.
apsukamai̇̃ adv.: Apsiūk rankovę apsukamai̇̃ Alv.
| refl. tr., intr. Gdr: Senis apsisukęs kaklą stora raudona skepeta rš. Visą ranką apsisùkus, nieko negalia paimt Jrb. Tas vagis atėjo pas dvarą, apsisuko virkščioms ir ritosi BsPIII228(Brt).
17. tr. uždėti vyniojant aplink: Beržioką api̇̀sukei apie ragus – ir vainikas Sug. Nėr čia kas veja (maža siūlų) – trys rozai apsùkt [apie lanktį] Klt. Apsuko ant plūgo vadeles, pavalkus atleido J.Paukš.
| refl. tr.: Tas ponaitis ka leka, tokį raudoną šalikiuką apsisùkęs Akm.
18. refl. OG409, Svn, Aps apsivynioti, apsivyti, apsiraizgyti: Tu man ar užmigsi, ka prieis, ka duos su botagu [kerdžius], tai apsisùks kelis kartus apie sprandą! Mšk. Aplink bulbas ta žolytė apsi̇̀suka Dgp. Apsisuks ant kaklo tavo žalčiai Sut.
ǁ Ktk pririštam aplink einant susinarplioti, vyniojantis virvei, grandinei: Pažiūrėsiu, ar neapsisùkę arkliai Ėr. Apie karklus [karvė] apsisùkus, žemė juodai išgraužta Slk. Karve, kur dabar apsisukai̇̃ tuos krūmuos! Jrb. Karvę radau aplink mietą apsisùkusią Vkš.
19. tr. Š, LL122, Rtr, Dglš, Dkšt, Trgn, On, Vad, Nmč, Lš, Arm, Snt, Up, Vkš apgauti: Žiūrėk, kad turguj niekas neapsùkt Dgl. Gal manai, kad žmones apsuksi, Dievą apgausi? KrvP(Al). Ko vėpsai sakytum api̇̀suktas? Vj.
20. refl. Kl, Up pasistengti, pasirūpinti: Reikia apsisukti, kad arkliai žardyje nekęstų bado V.Kudir.
ǁ refl. prisigretinti, prisitaikyti: O tę apie melžėjas apsisùk, tos tai papasakos Ob. Mokėk apsisùkt, tai visa gausi Krs. Apsi̇̀sukė i pavogė grūdų Dglš. Gaidys i dvi vištos prapuolė – lapė apsi̇̀sukė Klt. Jisai razumnas vyras, reikia tik apsisùkt Pnd.
ǁ refl. reikiamai pasielgti, susitvarkyti: Nemislykiat, vaikaliai, da aš su jumis mokėsu apsisùkti Vvr.
21. refl. išsiversti: Su merge neapsisuksi, reik pačios Šts.
22. tr. LL266, Rmš, Jnš, Vkš apsvaiginti: Smalkiai apsùko galvą Dkš. Degtinė kožnam galvą àpsuka Lš. Jau ir man galvą api̇̀sukė alus Slm. Tep smarkiai važiavau, kad neit galvą apsùko Alk. Jokūbas vyno nei nė kokio galvą apsukančio gėrimo negėrė M.Valanč. Tu (apyny) visims vyrams galvą apsuki S.Dauk. Gardi rūgštelė apsuka galvelę Pšl.
^ Ko tu in tuos vaikus lygiai api̇̀suktas lendi? Trgn. Laksto, rėkia kaip api̇̀suktas Vj.
| refl. R95, MŽ124, Jon, Dglš, Ml, Gršl: Kai mergės drignių an garo padeda, tai apsi̇̀suka galva – kaip durnas palieki Žg. Teip jau porą stiklinių ka išgersi, jau jusi į pakaušį, jau apsisùks Jdr. Mergai [supantis] apsi̇̀sukė galva, ir nutrūko, nulėkė [nuo sūpuoklių] Aps. Apsi̇̀suka galva, griūvu Klt. Ka ans jema pasakoti, aš jau nepratęs, galva apsisùksias Akm. Nu to televizoriaus apsisùko savie galva kaži kaip Trk. Šiš lyg galva apsi̇̀suka, lyg kai, i paklaidydavo žmogų Vlkš.
23. tr. šnek. godžiai suvalgyti: Košės bliūdą apsukáu Vvr.
◊ aki̇̀s apsùkti suvedžioti, apgauti: Baidyklė apsuko mun akis Šts.
ant vienõs kójos apsisùkti greitai ką padaryti: Šis, ant vi̇́ena kója apsisùkęs, greit padavęs gerti Šts.
gai̇̃liąją apsùkti paverkti, nubraukti ašarą: Apsùks gai̇̃liąją išejus, ir tep mačis (turės tuo pasitenkinti) Krok.
gálvą apsùkti
1. Grdm, Rz, Jnš, Ut pasiekti, kad pamiltų, prisivilioti: Puiki mergė kožnam vaikiuo gálvą àpsuka Vkš. Tėvai nepadarys nieko, ka [bernui] gálvą apsùko Slnt. By kokia jam gálvą neàpsuka Erž. Kiekai mergų gálvas tu api̇̀sukei? KlbIII24(Lkm). Geru liežuviu mergai galvą apsuksi KrvP(Dg).
2. Lkž, Lk palenkti į savo pusę, paveikti, patraukti: Jau jums visiems tas kvailys Kazas apsuko galvas, su visokiomis baikomis besilandydamas pas jus Žem. Jeigu ko reiks, ims kalbėt ir api̇̀suka gálvą Slm. Blogos kningos ir netikę laikraščiai apsuka dažnam galvą Blv.
3. padaryti išpuikusį, nesugebantį realiai vertinti padėties: Paprastai pergalė apsuka galvą kai kuriems vadams rš.
4. paklaidinti: Nepažįstu nė tos vietos, nė nieko, kažin kas kaip buvo, ot gálvą apsùko, i viskas Als.

galvà apsisùko
1. Skrb, Als apkvaišo, sukvailėjo: Žmonės rugius veža, o jie – smiltis! ar galva apsisuko? LzP. A tau galvà buvo apsisùkusi ten eiti? Krtn. Per karą žmonių gálvos apsisùkę PnmA.
2. Km nesusiorientavo, sutriko: Taip giriant lapei, apsisuko varnos galva J.Jabl. Į vargą įpuolus ir galva apsisuko Žem. Tiek darbo, net galvà apsisùko Pkr. Kap noragas jo nusmuko, berno galvà apsisùko DrskD245.

kai̇̃p ant ži̇́edo apsisùkti Skp labai greitai praeiti: Tai greit laikas bėga – metai kai̇̃p ant ži̇́edo apsi̇̀sukė: čia buvo žiema, čia vėl vasara Slm.
ki̇̀ta apsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Ki̇̀ta apsùkus, i anas kaltas Dglš.
krãmę apsùkti antrà pusè primušti: Apsuksu tau kramę antra puse, kad sugausu! Šts.
liežùvis (liežiùvis) visai̇̃p apsi̇̀suka labai įgiria, įpasakoja: Iš jos tai gausi, ko nepirkęs – jos liežiùvis visai̇̃p apsi̇̀suka Lb.
nėrà kur̃ apsisùkti Skrb;
ledvà apsi̇̀suki labai ankšta: Į trobą priėjo tiek žmonių, kad nėrà kur̃ apsisùkt Jnš. Seniau ka sueidavo po kelias šeimas, ka negalėdavo prasigrūst pirty – tirštai būdavo, ka nebùs kur̃ apsisùkt Mšk. Nė̃r kur̃ i apsi̇̀suka pirkioj – ažkrauta Klt. Yra tokia pašiūrikė, ledvà apsi̇̀suki – nėr kur vištų laikyti Skdv.
prõtą (rãzumą Sln) apsùkti padaryti kvailą: Ką Dievas nori bausti, tam pirma protą apsuka PPr96. Rãzumą àpsuka: užpulna ant žmogaus keli, piningus atema Stl.
smageni̇̀nė apsisùko pakvaišo, sukvailėjo: Žiūrėk, kad smageni̇̀nė neapsisùktų nu tų mokslų Pln.
sprándą apsùkti; N užmušti.
sū̃kį (sùkęs Klt, Sug) apsùkęs DŽ, Sv, Lnkv sakoma, kai žmogus, ką padaręs, truputį palaukęs vėl tą patį daro, kartoja: Sūkį apsukęs vis čia pat beesąs; visų jo pasivaikščiojimų galas savaime pasidarė Gondingoje Vaižg. Sùkęs apsùkęs, būdavo, ir par mum Sdk. Ana kur sùkus apsùkus vis kąsnelį kokį valgyt paduoda Ad. Sukę apsukę ir vis tą pačią (tą pačią kalbą kartoja) LTR(Ds).
širdi̇̀s apsisùko praėjo pyktis: Imčiau vadžią, riščiau pačią; apsisùko širdi̇̀s mano, jau aš ir pas pačią JD1337.
špygõm apsùkti apgauti: Anys mane tik api̇̀suka špygõm ir toliau savo varo Lb.
atsùkti, àtsuka, -o (àtsukė Š) tr. K; L
1. LL211, Rtr sukant atpalaiduoti, atidaryti: Atsùk atgal skląstelį nu durų J. Duris atsùkti NdŽ. Atsùkti sraigtą DŽ1. Atsukáu ir tą raktą LKT44(Lž). Atsuko volę, kibirą pakišo, alus šnypščia, švirkščia J.Paukš. Yra tokios bačkos, trikojai: kaltą atàsuki, viedrą pakiši, ir bėga gira Antr. Kraną atàsukiau šiltą Adm.
| refl. tr. Š, LL211: Girdu, atei̇̃ta kažin kas, įkišo raktą į duris atsisùkti Als. Muno vaikas dar mažas: pats negalia durių atsisùkti Vkš.
2. DŽ pasukus įjungti: Atsuk radiją, pasiklausysim Plng.
| refl. tr.: Ko tik neprisiklausai atsisùkęs radiją! Žr.
3. MŽ, N, P, I, Rtr, DŽ, NdŽ, Brs atgręžti: Grėtė įsižeidusi atsuko jam nugarą I.Simon. Aš aną kalbinu, ana mun nugarą àtsuka Vkš. Atsùk murzą šišion Gršl. Brinkt, subinę atsùko, į lovą – i papūsk į uodegą! Trk. Paveiza, ka ratai an stogo užvažiuoti, dišlius àtsuktas an Žagarės (apie kaimo jaunimo pokštus) Klk. Atàsukė arklius iš šalikelės ir nuvažiavo plentu Ds. Pakinkykit žirgelius ir atsùkit į vartus JV595. Atsuku akis – nebėra baidyklės Šts. Prariektą duonos kepalą neatsuk į duris, kad neišeitų (priet.) Šts. [Trobų] gyvenamasis galas visados buvo į rytus ar pietus atsuktas S.Dauk. Tada atgrįžo (atsuko) Ponas labai stiprą vakarinę [vėtrą] BB2Moz10,19. Nu to laiko visą savo galią atsuko ant lietuvių ir žemaičių S.Dauk.
| prk.: Vaikai tėvų antraip neatsùks (nepakeis) Šv. Atsùkus (antra vertus) dabar i geriau gyvent Slk.
^ Pabaigiau dainas i viską jau, į kitą pusę atsùko (pasenau) – jau lauk mirtis Šll.
atsukamai̇̃ adv.: Neatsukamai I.
| refl. J, Š, Rtr, Ad, Nm, Jrb, Plšk, Jdr, Vž, Als, Sd, Klk: Varnos pačioj viršūnėj ir prieš vėją atsisukusios. Oi, dar paspirgins! V.Bub. O tatušis nė sukte nebatsi̇̀suka, paleido iš tiesų rūkti į pušyną BM382(Lž). Tegu jį bala, ka tik sulauksiu Kalėdų – nė atsisùkt neatsisùksiu, ka eisiu į namus! Mšk. Atsisukáu i parejau numie kailiniais kvepančiais Gd. Tas vaikas ten draskos, kroka, o anie nė atsisùkę nepaveiza Tl. Rodos, eičiau ir neatsisùkčiau į tą pusę Stak. Atsi̇̀sukiau padabot, kas te eina Ck. Kai eina, tai vyža ugnį degina, o atsisuki – nieko nėr LTR(Lkm). Ka žvirbliai javų nelestų, reik sėjant taip daryti: atsisukti į šiaurę i mesti tris saujas grūdų, o po tam greit atsisukti i eiti pri savo darbo LTR(Vdk). Ka katė prausas, ta būs svečių iš tos pusės, į kurią atsisukusi prausas Plt. Paskui, atsisukę ant kits kito, mušose tarp savęs S.Stan. Atsisuko ant munęs užpakaliu, o ne veidu P. Kitais keliais atsisukęs laimingai grobį parvirdė S.Dauk. Tada bus lietus, kai vėjas atsisùks iš vakarų Jsv. Vėjas atsisuko nuo žiemvakarių J.Balč. Atsi̇̀sukė an čia vėjas, gryčia baisiausia šalta paliko Mžš. Vasarojaus neveža, kol neatsisùko šiaurės vėjas Žg. Atsisuko rytvėjelis ir nupūtė vainikelį D57.
| Atsisùkus saulei (po saulėgrąžos) diena pradeda ilgėt Ds. Jau turbūt tik kitas kampas žemės atsisùko – toks šaltis balandy! Jrb.
| prk.: Bepročiai, pamišėliai, jūs nežinote, kad tas pats šautuvas, kuriuo kitus šaudote, gali ir į jus atsisukti! J.Paukš. Skriauda pačiam grįžta atsisùkusi Šts. Nežinom, kokie laikai atsisùks Šts.
^ Na, eikita ant kur atsisùkę (nešdinkitės)! Skr. Arba, sakysim, šitaip [keikiamasi]: kad tu surūgtum, kulnai kad tau atsisuktų, pakinkliai susivytų J.Balt. Iš bado ir atsisukęs suėda LTR(Vdk). Suktas galas atsisuks Nj.
4. P nukreipti į šalį, nugręžti: Nebesuspėjo ratų pasturgalio atsùkt – i užvažiavo keleivinė Mžš. Dievas neatsuks nuo tavęs veido savo M.Valanč.
| prk.: Niekas tos nelaimės neatàsukė nuo manės Adm.
^ Ka tau kulnes į antrą pusę atsùktų! Krš.
| refl.: Prie darbo buvo netinkamas, o draugai nuo jo atsisukė LTR(Aln).
^ Atsisuko kaip šuva nuo dešros (nuo kumpio Mrc) KrvP(Rs).
5. atėjus labai trumpai pabūti: Pamišo ir poterai; atsisukusi išvažiavo namon Žem. Tas ponas paskui pasigedęs [pinigų], atsisukęs išvažiavęs ieškot Sln. Nuvažiavo ir parvažiavo atsisùkęs (nieko nepešęs) Trk. Atsisukęs aš ir vėl į Prūsus – pargrūdau knygų Ar.
ǁ ką padarius truputį palaukti, nusiteikus ar priverstam vėl tą patį daryti, su tuo pačiu susidurti: Moma ažpyksta [ant vaikų], atsi̇̀suka – i vė gerai Dglš. Neseniai sutvarkiau, o dabar atsisùkęs ir vėl tvarkyk Rs. Prausys, prausys žmogus, atsisùkęs – vėl murinas LKT69(Dr). Tik pasakei, o atsisùkęs klausk – nežino Jnš.
^ Giminė atsisukus vėl bus giminė KrvP(Jnš).
6. refl. Vv einant, vykstant pakrypti į kurią pusę, pasukti kuria linkme: In Kartėnus ir atsisùkit šituo keliu Ldk. Jis kaip važiavo tiesiai, tai elektros stulpan ir pylė – nebespėjo atsisùkt Krs.
7. refl. R, MŽ, RtŽ, Vn, Up, Erž, Srv, Lš, Antš atvykti, užeiti, atsirasti, atsidanginti: Iš kurgi tu vėl atsisukai? MŽ219, N. Jis nuolat čia maišės, aitvaru čia atsisukdamas Vaižg. Ar iš tolie atsisùkęs esi? Krš. Uršele, kumet pas mumis beatsisùksi paviešėti? Plt. Veselios tai gal atsisùks ir jie Slm. Pas mus tai ji tankiai atsi̇̀suka, ta Daratėlė Grš. Iš kurios balos atsisùko toks katinas – visus vištelius išpjovė Lkv. O galas žino, iš kur jis čia atsisùko Alk. Žiùrėk, katė prausias – jau kas atsisùks Kvr.
| prk.: Kad kokia daina atsisùktų į galvą, t. y. atsiminčiau, padainuočiau J.
8. Vkš, Brs, KlvrŽ, Lkv pavaryti atgal, sugrąžinti (einantį): Juri, atsùk avis? Prk. Arkliukas mano àtsuka kaimynų karvę i varo atgal Pgg. Leisk (bėk), vaikelis, atsùk žalausę: antai eita į rugius Plt. Trijų metų piemenikė, ale karvę àtsuka Užv.
9. atvynioti: Duok, aš atsuksiù [saldainį] Azr.
| refl. tr., intr.: Jis atsi̇̀sukė tas apyvaras, ir nubyrėjo žiedas Upn. Diržai išsitempia, susisuka ir atgal atsisuka rš.
10. atpalaiduoti suvytą, sudvilinkuotą: Atàsukiau siūlus ir vėl susukiau, ir labai gerai išejo Ktk.
ǁ išpinti: Ir atsukste žaliosias kaseles, ir nukelste rūtų vainikelį RD59.
11. atpalaiduoti susivijusį, susiraizgiusį: Ale apsisukus karvė į vieną pusę kokią dešimt sykių – tei[p] pailsau, kol atsukaũ Jrb. Atsuko vadeles ir griebė už plūgelio A.Vien.
12. ištiesinti: Dabar te nei mūrelio nebėr, kelias atàsuktas Slm.
13. sukant iškreipti: Ažu sparno neimk – atsuksi̇̀ sparną [vištai] Klt. Kas jam àtsukė tą sparniuką: a gyvulėlis barkštelėjo kiek, a kas? LKT251(Šd). Rankas atàsukė (sukraipė) nuo darbo Užp.
^ Kad ranką atsùkt radusiam pinigus [ir negrąžinusiam]! (toks piktas linkėjimas) Rod.
14. refl. tr. Lš sukant atsiskirti, nutraukti: Kampą duonos atsi̇̀sukė ir valgo Vrnv. Aš va lyno atsi̇̀sukiau galvą Lp.
15. atitaisyti išsuktą, sužalotą: Kojas kreivas [daktarai] àtsuka, rankas Nmk.
16. sustabdyti (galvos svaigimą): Jau! Daktaras atsùks gaivą, jeigu ji sukas! Jrb. Tą galvą neatsùks nė tie akiniai Skdv.
17. šnek. parūpinti, pristatyti: Atsuk rugių pūrą ir gausi prekių Šts. Paskolinsu sviesto, bet gausi mun tiek pat atsùkti, pieno pasigavusi Šts.
◊ añtra atsùkus antra vertus, kitu požiūriu: Antra atsukus, argi svetimtaučiai gal teip atjausti mūsų bėdas ir vargus kaip mes patys? VŽ1904,1. Añtra atsùkus, ko iš jo norėt – senas Kair.
gálvą atsùkti nužudyti: Tu ką padarysi – tau gálvą atsùks Dv.
gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą atsùko į ùžpakalį tas plepis Pvn.
kãklą atsùkti nužudyti: Kad tep darbuit, kap ėda, tai vienas velniui kaklą atsùkt Rod.
kanópkas atsùkti į duri̇̀s Šd menk. mirti.
kójas (kulni̇̀s Šll, lẽtenas Pp, Ggr) atsúkti į duri̇̀s (ant dùrų Šlv, ant dùrių Rdn) KlbXXVII(1)42, Gž, Pgr mirti: Jei kójų an dùrų neatsùksiu, tai susitiksim Jd. Pailsinsi kaulus, kójas an dùrių atsùkusi Krš. Tai atsùko vargšelis kójas į duris Mrj.
kójas atsùkti mirti: Jeigu ne vaistai, tai seniai būčiau atsùkus kójas Plv.
krãmę atsùkti užmušti: Kramę atsuksu, ka neklausysi! Šts.
kulnų̃ neàtsuka tingi prieiti: Ji visada palieka atdaras duris, neàtsuka kulnų̃ Skr.
nùgarą atsùkti nekreipti dėmesio, nepaisyti, paniekinti: O kaip dabar su jumis kalbėti, jei jūs darbo žmonėms nugarą atsukat? A.Gric. Na, bet ir tu neatsuk nugaros. Numesk mano labui kokį gražiau suraitytą žodelį K.Saj.
padùs atsùkti į duri̇̀s KlbXXVII(1)42 mirti.
smãgenys atsi̇̀suka Kpč pasidaro aišku.
sprándą atsisùkti žūti: Kad tu vely sprándą atsisùkus, ką tu pisorka tapai! Švnč.
sùbinę atsùkti vlg.
1. susirgti: Plėšeis – sùbinę ir atsukai̇̃ KzR.
2. nusigręžti, nebebendrauti: Toks draugas i sùbinę greit atsùks: tie gėrėjai visumet taip daro Krš.

susùks ir atsùks Dkk apie labai plepų.
šiáurę atsùkti nusigręžti, nekreipiant dėmesio: Kai užsiminiau apie skolą, tai šiáurę atsùko, nė klausyt nenori Brt.
úodegą atsùkti į duri̇̀s Vkš menk. mirti.
ùžpakalį atsùkti
1. nutraukti bendravimą, parodyti nedėkingumą: Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Atsùko ùžpakalį [buvusi gera kaimynė], ir ko? Krš.
2. pabėgti: Keistutas velijos to[je] vieto[je] mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti S.Dauk.
įsùkti, į̇̃suka, -o (į̇̃sukė)
1. tr. R, MŽ, N, K, M, Amb, L, Š, Rtr, Lk sukant įtvirtinti: Varžtelį įsùkti DŽ1. Į̃sukamas dugnas NdŽ. Įsùk gvintas į sričę ratelio J. Į pryšnagį įsukáu gripą Lkv. Kiauliui iñsuka brūzguolį Ds. Seniau drotis įsùks į nosę [kiaulėms] Lc. Įsuk šerį į pikdrotę Plik. Lempeliūtė insuktà kai akytė Klt.
| refl. K, Rtr, BŽ44.
2. tr. Šts, Vkš, Rmš sukantis įtraukti: Reikia žiūrėti, kad [linaminės] velenai nesisuktų dyki, o dar saugotis, kad pirštų neįsuktų kartu su linais J.Balt. Susikamšyk skvernus, kad neįsuktų̃ ratan Š. Pačiam koją, iškeltą iš ratų lauka, ratas įsuko Sln. Vėjas šiaudus stulpais įsukė verpetuosna rš. Arkliai pasibaidė, vadelė kaži kai įsùko pri drangos pirštą ir nuspaudė Gdž.
^ Kai rate insukti̇̀ pardien eina eina [vaikai] Klt. Tas vaikas kap ratan iñsuktas rėkia Ign.
| refl.: Įsisuko botkotis į ratą N.
ǁ įtraukti suktis (ppr. į šokančiųjų ratą): Aiškiai laukė ji, kad pakvies Stanislovas [šokti], viesulu įsuks į ratą J.Balt.
| prk.: Aš įsukčiau (įvelčiau, įpainiočiau) į kokią istoriją patį žymųjį apylinkės žmogų, sakysime, daktarą Gintautą, ir patupdyčiau į kalėjimą Vaižg.
| refl.: Abu įsisuko į šokančiųjų tarpą rš.
3. tr. sukant nuleisti žemyn, įtraukti: Įsuko lempos knatą rš. Įsukta (prigesinta) lempa rš.
4. tr. Vkš sukant ratu, suteikti inerciją: Gerai įsùkęs mėtyklę, paleido akmenį DŽ1. Įsùkęs akmenį, kad paleido į langą! Klvr. Tik gerai įsùk ranką, kad toliau numestum Jnšk. Tu gerai n'įsukai̇̃ to ratuko Jrb. Biesas melninčią įsùko Slnt.
^ Vincuk, Vincuk, insùk ir paleisk (atsikratyk) Mrj.
| refl.: Smarkiai įsisukęs ratas vėl palėtėdavo rš.
ǁ refl. Š įsismaginti suktis: Įsisùkti [šokant] gerai nė[ra] kur: bilst į spintą, bilst į sieną Vkš.
5. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Kas moka pjaudamas įsùkti dalgį, to dalgis tura atlėkti į užpakalį Krš. Pjauna rugius kamariuotai: pjovė[ja]s neįsuka kirčio Šts.
6. tr. Bsg maišant iberti, įblęsti: Viralan reikia įsukt miltų Antš.
7. tr. SD388, Sut, NdŽ, Krkn, Trgn, Str, Dbč, Rod, Dv, Lz įvynioti, įsupti: Vyrai užgulė stalą, traukė iš kišenių į laikraščius įsuktą duoną, lašinius V.Bub. Iñsukta abrūsan bakanas [duonos] Klt. Kiaušinius insùk gerai in pakulas, kad vežant nesusidaužytų Al. Iñsuka duonos ir cukro autelin ir duoda vaikui [čiulpti] Pls. Duo[k], aš tave kalniuosan insuksiù, bus šilčiau Tvr. Juosta iñsuka, kad anė susjudint tas vaikas Btrm. Jei neinsuksiù kojų [šiltai], tai negulėsiu Rud.
| In miltus iñsukta kopūstų Dg.
| refl. tr., intr. SD190, NdŽ: Prie pabūklų anies stovėjo tęnai galvas insisùkę tokiom skarom Ml. Durnius antsi̇̀sukė gelumbėsen i ejo keliu (ps.) LKT347(Švnč).
8. tr. sukant, vejant (lizdą) įpinti: Nukirptus plaukus reikia sudeginti, kad paukščiai į kinį neįsùktų: jeigu įsùks – galva skaudės (priet.) Vkš.
9. tr. smarkiai suvyti, padaryti sukrų: Metmenim siūlas turi būt iñsuktas Ut.
10. intr. pasukus į kurią pusę, įeiti, įvažiuoti: Kai procesija įsuko į Lukiškių aikštę, minios žmonių grūdosi jos pakraščiuose V.Myk-Put. Nusileidęs nuo kalno, įsukau į vieškelį J.Marcin. Įsùkt bus tau tę bjauru pas jų Jrb.
| refl.: Joškis kromu vežinas įsisuko į kiemelį Žem.
ǁ padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelelis įsuko į mišką, vingiuodamas tarp ištekinių pušų V.Bub.
| refl.: Palauk prie kelelio, kur įsi̇̀suka į mišką Ėr.
11. intr. užeiti einant, vykstant pro šalį: Aš, pro šalį važiuodamas, įsuksiu sužinoti LzP. Aš turu įsùkti py anų, aš turu reikalą Prk.
12. tr. Gdr judantį nukreipti į kurią pusę: Negaliu mašinos įsùkt į šitą kelelį Mrj. Vadelės suspynė po ratais ir įsukė arklį šventoriun LTR(Kp). Tvanas įsuko arklį į upę Šts.
13. tr., intr. prk. priderinti, įtaikyti: Aš nemoku natą įsukti, o balsą turu gerą Šts. Aš neįsuku natas tai giesmei Dr. Nedainuok, nes tu neįtaisysi, neįsuksi prie žmonių balso (šuo sako vilkui) S.Dauk.
14. tr. pakreipti, atgręžti: Dar dreba jo (vaiko) kojytės, jos taip plačiai išskėstos, pėdytės į vidų įsuktos, – bet jis stovi! I.Simon.
15. padėti gauti darbą, įtaisyti į kokią vietą: Sūnų gimnazijon iñsukiau Nč. Ją įsùko į statybos kantorą dirbt Jrb. Ko atejai? Kas čia tave įsuko? Šts.
| refl. Vdšk: Insi̇̀sukė geran darban, kad netingės dirbt Klt. Įsisukaũ į gerą vietą Žvr. Norėčiau kur nors įsisùkt į tarnybą Skr. Anas nori kur gerai užkuriom insisùkt Ds.
16. įpiršti, įsiūlyti, įbrukti: Jie labai norėjo jam įsùkt tą mergučę Šmk. Buvo biedna, ale añsukė bagotam Švnč. Čigonas tą šlubį vis dėlto tau įsùko Alk. Įsùko vokyčiams raišą arklį Šts. Štai kad ir brolis – bėdą iñsukė, ir gatava Sdk.
17. įsibrauti, įsimaišyti, įlįsti kur: Kai aš ten įsisukaũ, tai visi bernai išbėgiojo namo Žvr. Tik neklausykit: kai įsisùksiu su diržu, tuoj nusiraminsit! Jnš. Kai įsisùksiu duoti, tai akys ne akys! Ll. Bėkit, ba kad įsisùksiu su šluota, tai žinosit! Mrj. Įsi̇̀sukė an gryčią ir tuoj pakėlė rietenas Ėr. Ir įbėgau, įsisukaũ į seselių pulką JV560. Dešimtasis įsisùko į mergelių būrį D79. Aš intsisùksiu in arklius, tai aš išvaikysiu LB257. Vilks, tarp avių įsisùkęs, plėšė, draskė, ėdė Jrk39. Aš vilką rėkiu, ė anas kap insi̇̀sukė avelėsen! Tvr. Ale vienos vištos trūksta, musė (turbūt) lapė įsisùko Vdk. Katei įsisukus, pelės nešmižinėja TŽV621. Kurmis įsi̇̀suka į daržą, ežes išrausa Kl. Įsisùko į dobilus ir nurovė visą kraštą Jrb.
| Viesulas kai terp trobų įsi̇̀suka, tai net sienos braška Jnšk. Kur audra įsisuko, laukai tapė visiškai išplėšyti prš. Ta (audra), įsisukusi į Kėblių sodą, akies mirksnė[je] sulaužė, sutraškino ir išardė visą butą Jono M.Valanč.
| prk.: Į jo širdį įsisuko baimė rš. Į mūs kaimą giltinė įsisùko VšR.
^ Pilna kūtė žalų karvių, viena juoda įsisuko – visas išgainiojo (žarijos ir žarsteklis) Škn.
ǁ NdŽ, DŽ1, Mrj, Žvr, Šlv, Stk, Rmš prk. paplisti, įsigalėti (apie ligą): Kaip dabar ligos įsisuko į žmones N. Tik man nuo to darbo įsisuko liga V.Kudir. Pas mus kap insi̇̀sukė kokia liga, tai vičvisi negali Vrnv. Del valgymo nepamirsi, ale va kokia liga insi̇̀suka Pun. Įsisùko blusinės į vaikus Šts. Tą vasarą į jų kiemą karštinės įsisukusios LMD(Sln). Į arklius įsisùko pažandės – ėmė sirgt Vl. Kaži koki liga jau yra įsisùkusi toms kiaulėms Trk.
18. refl. įkibti: Ko lakstai po kiemą? Kai insisùks Margis blauzdon! Ant.
19. tr. apgauti: Norėjo mane įsukti, bet aš nepasidaviau Ms.
20. tr. įskųsti: Gumbas per visą dieną vis galvojo, kaip čia tą Narį įsukus ponui Žem.
21. tr. apsvaiginti: Degtinė insùkdavo galvą geriau negu vynelis Srj.
ǁ refl. įsismarkauti svaigti, suktis: Man galva insi̇̀sukė Dbč.
◊ gálvą įsùkti priversti mokytis: Jei galvõs pati nesuks – neinsuksi̇̀! Klt.
grū̃šių įsùkti skaudžiai pabraukti nykščiu per galvą prieš plauką: Su nykščiu aš anam į galvą įsukáu grū̃šių Lkv.
į aũsį įsùkti nuolat primenant įtikinti, įkalbėti: Tėvų buvo į̇̃sukta į aũsį, kad gražiai su seneliais apsieičiau Šk.
į gálvą įsisùkti
1. kilti staiga kokiai netikėtai minčiai: Kas jam in gálvą insisùko, kad staiga vedė Mrj. Kažin kas jam įsisùko į gálvą – terkš, ir pardavė tėviškę Alk. Insisùko į gálvą tą pušį nupjaut Prn.
2. prisiminti: Insi̇̀suka galvõn visokių tų dainų Srj.

į tãbalą įsùkti primušti: Įsùksu aš tave į tãbalą Ggr.
vélnias įsi̇̀suka Vdšk apie neapgalvotą pasielgimą: Jam įsisùko vélnias, ir pametė žmoną Skr.
vélnias įsùko úodegą pairo geri santykiai, sutriko dermė: Buvo pora sutikusi, ale ka vélnias úodegą isùko Grd.
išsùkti, i̇̀šsuka, -o (i̇̀šsukė)
1. tr. K, M, Š, LL289, Rtr, NdŽ sukant išimti, ištraukti, pašalinti ką įtvirtintą, įsuktą: Išsùkti (sraigtą) BŽ77. Išsùksiu su grąžtu vinį, ir parskils medis J. Dominykas nieko neatsakė, pypkę iš dantų ištraukė, išsuko kandiklį ir syvus išpylė LzP.
ǁ Aln sukant iškelti, ištraukti į viršų: Išsùk kelis viedrus vandens Pžrl. [V]andenio išsùkt aš turėjau, visas darbas: i̇̀šsukiau – galiu gulėtie Adm. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Par daug lempą (jos dagtį) išsukai̇̃ – rūksta Vkš.
ǁ Žg sukant išplėšti, išrauti: Po trijų dienų atkasę [jautį] išsukė ragą BsPII159(Šd). Išsukus danties nervą, skausmai nurimsta rš. Jurgilus baigia išsùkt vėjas Ktk.
| refl. tr.: Čiuprynas išsi̇̀sukė (už plaukų pasitampė pešdamiesi) ir eina pirkion Dglš.
2. tr. sukamu judesiu išimti, pašalinti (vidinę dalį): Atskaitom mes su Stepuku devintą pušaitės metūgį, išsukam jos šerdį ir darom birbynę J.Balt. Alksnio išsùks tą šerdelę i padarys tokį kiaurą pagaliuką Lž.
3. tr. Zp, Asv padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, ištraukiant iš šakelės medieną: [Birbynė] dažniausiai išsukama iš aliksnio LTII107(Sab). Jis jai buvo birbynę iš liepos žievės išsùkęs Skrb. Eik atnešk gluosnio, tai išsuksiù švirkšlį Lp. Išsuk švilpį – daba medžių žievė yra atkepusi KlvrŽ. Kolei pavasarį neužgriaudžia, negalima dūdelės išsukt LTR(Ppl).
| Seniau pypkes iš alksnio išsùkdavo Krž.
^ Ne tep lengva nupjaut šaką, kap dūdą išsukt Grv.
| refl. tr. DŽ, Vdn, Rod, Eiš: Išsi̇̀sukiau alksnio dūdelę Grž.
4. tr. Sut, BŽ77,81 nutvėrus ištraukti, atimti, išveržti: Brūkšt išsuko jam iš glėbio virtuvą ir nešasi Žem. Tėvas ma[n] iš rankų išsùko knygas Jrb. Reikėj[o] išsukt šautuvas iš rankų Lp. Dovydas jam piningus iš mašnos išsukęs LC1888,14.
5. tr. kokiu įrankiu maišant išjudinti iš vietos, išvaikyti: Kiemo kryžiuje pradėjo žvirblaičiai čirkščioti; šis tujaus su kartale išsuko ir tarė: palaukiat, jūs daugesni nebčirkščioste, nebeleste kanapių M.Valanč.
6. tr. sukant kuo išvalyti, iššluostyti: Suvilgęs nosinę, perbrauksi veidą ir išsuksi kepurės vidinį ratlankį rš. Jis ma[n] išplovė ausį, išsùko su vata, i gerai Jrb. Skepečiūte šlapia i̇̀šsuku, i̇̀šsuku sūdelius, i švarūs Klt.
7. tr. sukant nužiesti: Sukėjas žino, kokio molio gabalo reik bliūduo arba puoduo išsùkti Vkš.
| refl.: Ne visuomet ąsotis išsisuka be plyšio rš.
ǁ sukiojant, vartant iškepti: Gaidžiui galvą nusukčia ir an iešmo išsùkčia Vlkv.
8. tr. gręžiojantis, sukantis išrausti: Dirvoj traktorių i̇̀šsuktos tokios gūžtos Snt. Šita bukta vandenio išsuktà Rmš.
| refl. tr.: Urvinės [kregždės] olas išsi̇̀suka kur Skr.
ǁ sukiojantis išvartyti, ištrinti: Arkliai rugius išsùko, išmalė Plv. Vėjas rugius baisiai išsùko Lš.
ǁ refl. išsidilinti, atsirasti nuo sukiojimosi: Rate išsisuk[ė] jau per didelė skylė Grv.
9. tr. išvažinėti (ratų tepalą): Išsuktu tekinių šmyru (išvažomis) suskius gydo Šts.
10. tr. Brs, Trš, Skdt padaryti reikiamą kirčio apsukimą (pjaunant dalgiu): Tokia tanki žolė, kad dalgės negalima išsùkt Sdk. Vieną kirtį juo išsuka, kitą – ne, ir y[ra] kamaruotai išpjauta Šts.
ǁ Rz nupjauti dalgiu: Reikėjo suvežti rugiai, Žydbaloj išsukti panuovolį A.Vien. Tėvas iš viso be sveikatos: i̇̀šsukė vieną pradalgį ir užduso Ktk. Dobilas buvo tep išgulęs, kad vos jį i̇̀šsukiau Knv. Pievų sužėlimas – kap delgiu išsùkt?! Rod.
11. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Suksi [girnas], suksi, kol sėtuvikę išsùksi End. Išpjausčiau visas riebumas, kūdą [mėsą] i̇̀šsukiau par mašinką Klt.
ǁ iškulti: Tą krūvelę i̇̀šsukė, tada jau kitą suka [rankine kuliamąja] Dsn.
ǁ suverpti: Išsùk tu rateliu, išmink [viso audeklo siūlus]! Dbč.
ǁ sukant išvalyti, išmalti: Jau i̇̀šsuktos girnos – do malam Klt.
ǁ Pbs sukant išskirti, išmašinuoti (pieną): Vakare, prieš gulant, verda šeimininkė žirnienę trintinę, pabalina išsuktu pienu! J.Balt. Tu, vaikas, paimk ir išsùk pieną Slnt.
| refl. tr.: Reik da pieną išsùkties End.
ǁ išspausti: Iš dviej šitų namelių i̇̀šsukėm daugiau kap keturiasdešim kilų medaus Rod. Mano darbas buvo jau išsuktus, tuščius korius nešti tėčiui A.Vencl.
| refl. tr.: Oras gražus, išsisùksiu medų savo Dj.
ǁ išdirbti (odą, kailį): Buvau vieną karvės skūrą išsùkęs Sml.
^ Papulsi tu mano rankosan, aš tave išsuksiu kai sirmėtį! Tvr.
| refl.:
^ Kol žmogus neišsisuks kap skūra, tol nemokės gyvent Arm.
12. tr. maišant, sukant ištrinti: Trynius reik išsùkti su sukru ir tik tumet dėti į medauninką Vkš. Kiaušinius sumušt, išsùkt gerai Sk. Išsuktas padažas pasūdomas, įberiama raudonųjų pipirų rš.
| refl. tr.: Turu juodųjų serbentų išsisùkusi Krš.
ǁ maišant, plakant pagaminti: Kaip seniau gerą karvę turėjom, i̇̀šsukei [sviestą], savaitė – i vėl suk Ssk. Par Kūčias aguonų pieno išsùkdavo Sk. Gal da pusryčiam kokios košės išsuksiu Skrb.
13. tr. susukant, suvejant padaryti: Tokia rykštė buvo iš beržo išsuktà Str. Kliūbus paema, i̇̀šsuka, i̇̀šsuka i užvynio[ja] ant mieto Varn. Kad nuvažiuosma į pievą, ta (tai) karklyną nusipjausma ir išsùksma tus atsaičius Vvr.
14. tr. ką susuktą, suvyniotą išvynioti, išleisti: Iki jis kapą [kūlelių] išdengė, aš pusantros išsukaũ Alv.
| refl. tr.: Kitąroz [šuo] ir iš popieriuko išsi̇̀suka pats [saldainį] Str.
ǁ išskleisti: Paskui, nerasdamas ką pulti, [kalakutas] išsuko uodegą ratu ir iškilmingai nužingsniavo toliau į kiemą I.Simon.
15. tr. SD323, N išvyti (iš ritės): Mama išsùks vilnas iš ratelio, tada pradėsiu megzt Rm.
| refl.: Išsisukusi (išsileidusi) špūlė N.
ǁ išskirti suvytą, sudvilinkuotą siūlą ar išlyginti garankštį: Jei besivydama laumė nutveria berno kelnes ar sermėgą, suplėšo į gijas arba išardo po vieną siūlelį ir net juos išsuka rš.
| refl.: Kamūlį vydamas, kietai subrauk siūlus, kad spaliai išbirtų ir gurgždūlės išsisuktų Šts.
16. tr. šokant apsukti ratu, aplink: Par ranką i̇̀šsuki panelę Sk.
ǁ pašokdinti: Vedu panas išsùkova po šokį Dr.
17. intr. LL323, BŽ55, DŽ, NdŽ, Jon einant, važiuojant pasukti į šalį: Ar ne geriau būtų mums kur nors išsukus iš kelio ir pernakvojus? A.Vien. Tiktai, žiūrėk, niekur iš takučio neišsùk: kad išsùksi – motinos neberasi (ps.) Klvr. Nei paklydova, nei iš kelio išsukėva, bet važiavova stačiai pas Svirplį Blv. Traukiniams einant išsukamai̇̃siais keliais, reikalingas ypatingas atsargumas VĮ.
| refl. Lp: Svetimi žmonės dar už varsto antro, ligi tik išsisukdami iš vieškelio, jau klausias kelio Vaižg. Pametė kelią ir įvažiavo ing tankų karklyną teip, kad niekur negalėjo išsisùkti BM263(Šl). Gaudėm kumelę, bet iš kelio išsisùko, pabėgo į plentą Jdr.
| Kai saulė išsisuka iš pietų, banda sustoja antrą sykį M.Katk.
ǁ praleidžiant pasitraukti į šalį: Jis nori išsukti vestuvininkams iš kelio I.Simon.
| refl.: Paliepė … skambalą pririšti, kad … visi žinotų, kad „činauninkas“ važiuoja ir kad visi jam iš kelio išsisuktų TS1897,11. Išsi̇̀sukė žmogus iš kelio ir laukia, ligi praeis autobusas Ds.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Nuo to storulio ąžuolo išsuka takas dešinėn rš.
| refl.: Po kairei išsi̇̀suka keliukas Ukm. Ežeras išsi̇̀suka ir ties mumim Dg.
18. išvykti, išsidanginti: Gerai, kad jis išsi̇̀sukė iš namų – bus ramiau Ėr. Nebesulaukiam Viktoro: išsi̇̀sukė nuo ryto ir negrįžo Slm. Tu suksies ir išsisùksi, o man reiks likt Pv. Tie varlės viščiokai vėl an kelio išsi̇̀sukė Antš.
19. tr. padaryti kreivą, iškreivinti, iškraipyti: [Reumatas] kriūtinėj kaulus guzais i̇̀šsukė Klt. Ramatas i̇̀šsukė, išvarė kaulus Vrn. Mano pirštai jau išsukti̇̀ Aln. Jos rankos i̇̀šsuktos, tai skauda, kai blogas oras Mrc. Statant naują namą nereikia dėt perkūno muštų ir vėjo išsuktų medžių, ba perkūnas muša LTR(Auk). Akys i̇̀šsuktos, išmaliavotos, in žmogų nepadabna Klt. Jų dirvos nėra tiesios, ali aneję pono dvaran ir i̇̀šsuktos kap gyvatės (labai vingiuotos) LKKXIII124(Grv).
| refl.: Kamašeliai išsisùkę, išsikraipę Klt.
20. tr. prk. pakeisti, iškreipti: O aplink Rietavą (į vakarus) lala išsukta kalba JJ.
ǁ pakreipti norima linkme (kalbą): Jis visada kalbą išsùks pagal savo (savo naudai) Dkš. Dabar jau kitep i̇̀šsuka (aiškina) Dg.
ǁ sugalvoti atsakymą, išspręsti (užduotą klausimą): Aš kito klausimo negaliu išsùkt Krč.
21. tr. išnirti: Kur leki! Išsùksi koją Klvr.
ǁ VoK133(Mrj), L, Rtr, Trš, Mšk, LTR(Rk), Imb sukant išstumti iš sąnario, išnarinti: Pagavo už rankos, patraukė ir išsùko ranką Vkš. Išsuktà ranka, negalėjo nieko daryt JnšM. Ìšsukė pirštą Dglš. Visai koja išsuktà paršui Rz. Kai kalaitė neklausė, pamotė išsuko jai koją LTR(Šil).
| refl. tr. Rtr, NdŽ, LKT256(Slč), Trk: Ko tik kojos neišsisukiau, kap kadokas kryptelėjo Lš. Jie kasdien pliekias: tai ranką išsi̇̀sukė, tai ančiakį išsidaužė Slm. Išsisukė uodelis savo miklius sparnelius LLDI380(Mrk).
ǁ išlaužti: Du dantis išsukė, šonakaulį išlaužė LLDI386(Ck).
| refl. tr.: Gali dantis išsisùkt, tokius riešutis bekąsdamas Trgn.
22. tr. impers. išstumti iš vietos (skaudamą akį): Strošnai sukė tiesiąją akį ir išsukė – nieko nebematau Vrn.
^ Kad jam akis išsùkt, kad žverblėt anas an sniego kai ragana! Prng. Kad man akis išsùkt, kad tas arklys blogas! Dg.
23. tr. impers. įtrinti (guzą): Maliau maliau – guzus an rankų i̇̀šsukė Pls. Čionau i̇̀šsukta guzas Ml.
24. tr. impers. kurį laiką skaudėti, gelti: Ìšsukė man parnakt dantį Ds.
25. refl. Kdn išsilenkti, ištrūkti, pasprukti: Jis išsi̇̀suka (išspriūsta) kaip koks ungurys KI1. Nejaugi meška nuo jo raginėlės gyva išsisùksiant? BM68(Žb). Savo pažadėtąją norėjo pabučiuot, ale ta išsisuko ir pabėgo BsMtII101(Nm). Mes patys būtum tavę ieškoję, ir tada iš mūsų rankų būtum neišsisukęs LTR(Slk).
26. tr. LTR(Al), Up, Dr padėti išvengti ko, išgelbėti iš keblios padėties: Užmokėsiu advokatuo nesigailėdamas – išsùks muni! Vkš. Gentys išsùko – būtų varžytynės buvusios Krš. Vaiką sukau ir išsukáu nu kantono Šts. Iš Erodo nagų tėvai jį išsukė Gmž.
ǁ intr. išsigelbėti, išsiteisinti: Pakliuvau vokyčiams. Pakol iš ten beišsukáu! Kal.
| refl. M, J, NdŽ, Kbr, Žvr, Jrb, Prn, Srv, Mšk, Pn, Ėr, Ds, Jdr, Všv: Buvo pakliuvęs, bet išsi̇̀sukė Š. Neišsisùksi, krupi, vesu pri daktaro! Krš. Ot, delto šiap tep ir išsi̇̀sukiau iš bėdos Rod. Vis tep išsisuki kap žalmargis su uodega Gs. Tarnaitė tik ir džiaugiasi iš darbo išsisukusi Pt. Gal išsisuksi̇̀ (išgysi) be ligoninės Krs. Vyrai moka išsisùkti nu numų darbų Krš. Išsisukáu nevažiavęs: prastas y[ra] nakties važiavimas, gal paklysti Šts. Senas esi, be karšybos neišsisùksi Krš. Jaunas žmogus gali, senas turi mirti, todėl ir Elzbieta neišsisuko nemirusi M.Valanč. Išsisùkt išsi̇̀sukiau, ale uodegos nėr (ps.) Dv. Ir tu misliji, kad išsisuksi, išsimaluosi su savo tokiu nežinojimu? P.
^ Kur vargas žmogų traukia, nuo jo neišsisuksi LTsV206(Vrn). Nuo nelaimės neišsisùksi Prn. Nelaimėse ne verk, bet veizėk, kaip išsisukti VP32. Nuo blogų liežuvių neišsisuksi, o geri žmonės užjaus LTR(Srd).
27. refl. išsiversti: Netarnavusi aš negalėjau niekaip išsisùkti – tėvai labai biednai gyveno Nv.
28. tr. Š, NdŽ apgaule, suktybe išgauti, išvilioti: Kam turtą išgauti, išsùkti KII251. Jei kada pasiseka koks palivarkiukas iš jų rankų išsukti, tai negut per apgaulę, kitų vardu Vaižg. Tai padūkus: i̇̀šsuka iš tos bobutės pinigus, i gana Stak. Žiūrėk, ir išsùks iš to durniaus armoniką Skr. Kad tu būtum galvą trūkęs, o ne dukrą man išsukęs LTR(Ps).
| Kol iš jo tą pasižadėjimą išsùkom, tai praejo daug laiko Up.
◊ gálvą išsùkti Lkm, Ob, End privarginti, prikvaršinti: Galvà išsuktà jai – devyni vaikai Vn. Ìšsuka gálvą vaikai, nepameni, nei kur ką pasidedi Skdt. Nuo to skaitymo ir gálvą i̇̀šsuka Mlt. Jau mano senos galvà išsuktà, iškrutėta Tvr.
gluzdùs išsùkti atimti protą: Kad tau velnias gluzdùs išsuktų̃! Nč.
iš galvõs (iš gluzdų̃, iš prõto) išsùkti (išsisùkti)
1. pasimiršti: Buvau Balatnoj ir nieko nepirkau – visa i̇̀šsukė iš galvõs Arm. Buvau medžiuj ir i̇̀šsukė iš gluzdų̃ parnešt šluotą pečiun Vrnv. Man ką tu sakei, tai visai iš proto išsisukė Lš.
2. atimti orientaciją; sukvailinti: Jį bėdos iš galvõs i̇̀šsuk[ė] Ml.

káilį (kauniẽrių, kiaušùs) išsùkti išsigelbėti, išvengti: Raitės, raitės ir išsùko káilį – nepakliuvo Jnš. Nuo vokiečių kauniẽrių i̇̀šsukė Dbk. Suko, suko i išsùko savo kiaušùs Gs.
liežùvį išsùkti šmaikščiai pakalbėti: Aš negaliu tep gadnai išsùkt liežùvio kap anas Lz.
paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko visai sukvailiojo: Eik eik, paskuti̇̀nis šriū̃bas išsisùko anai Ms.
sprándą išsisùkti žūti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį LTR(Vb).
úodegą išsùkti išsigelbėti, išvengti: Tai išsukai̇̃ úodegą nuo darbo? Klvr.
nusùkti, nùsuka, -o (nùsukė)
1. tr. N, K, DŽ, Brs, Dgč, Aps sukant, kreipiant nulaužti, nutraukti: Sukinėjo durų rankeną ir nùsukė NdŽ. Jis nusùko raktą J. Nùsukiau raktelius, jis šmaukš ir padarė naujus Rm. Vieną naktį atėjo vagis, nusuko spyną, kur buvo staininiai arkliai, pasimovė ir jau vesis BsPIII9(Nm). Tiek to, nepjauk tų karkliokų, ba da dalgę nusuksi Ktk. Pirmą brūkį kai braukiau, grėblio galvą nusukau KlvD22. Jau nùsukta grėblio du dančiai Dglš. Vė[ja]s nusuko obelę Šts. Tokią šaką nùsukė vėtra Kp. Audra sukte nusùko eglės viršūnę NdŽ. Rytmetį tujau nusùksu [alijošiaus] ragiuką, tujau į medų – nu to pagijau Pln. Nùsuktu ragu karvė Sug. Nugriuvo uodelis ir nùsukė sparnelį Aru22(Dv). Kam ranka nusuktà, kam galva LKT273(Krs). Gaidžiuo sprandą nusùko, mums šviežienos pataisė Vkš. Nekišk nagų į mašinos krumplius – nusùksiu (sukdamas nupjausiu)! Jrb.
^ Nu, ir miltai – tik dešimtam galva nusukta (labai rupiai sumalti) KlK13,98(Šln).
| refl. tr. Mrk, Trk: Kai pas mum yr ragaišio, tai, kas tik nori, tas ir nusi̇̀suka po šmotą Užp. Paporyk porą, kap šoko vilkas per tvorą, nussukė koją Rod.
^ Nagi vis tas skerdžius padarė, kad jis būtų kojas nusisukęs, dar turgun eidamas! V.Krėv. Eik sau, eik, nors ir kojas nusisuk! KrvP(Lnt).
ǁ refl. tr. išsinarinti: Nusi̇̀sukiau pirštą NdŽ.
ǁ Jrb, Vkš, Dj kreipiant iš normalios padėties, įskaudinti: Neišmokai – duok ausį nusùksiu Lnkv. Mun ka nusùko ausį, kad aš pri žemės prikritau Trk. Mokytojis seniau, būdavo, ausis nùsuka, kertėn pastato, paklupdo – kaip nebijosi?! Mžš.
| Ir mediniai teip nùsuka (nuvargina, išklaipo) kojas Dbk.
ǁ refl. tr., intr. pasitempti (sąnarį): Galvos negaliu pajudinti, musti sprandą nusisukáu Ms. Nešiau maišą, parvirtau, buvau strėnas nusisùkusi Brs. Strėnoms esu nusisùkusi Šts. Arklį nulaužtu sprandu mainė į kumelę nusisùkusioms strėnoms Šts.
2. tr. sukamu judesiu numauti, nusmaukti išviršinę dalį: Nusùk žievę nuo stiebo Grv.
3. tr. OG223 padaryti (ppr. švilpynę) iš atkepusio luobo, sukant nusmaukto nuo šakelės: Žilvutinė [dūda] lengviau nusùkt nekap liepinė Grv. Švilpius nusùko iš alksnio medžio Vkš.
| refl. tr. Grv, Ign: Aš aiškinau vaikinams, kaip galima nusisukti švilpuką I.Simon. Nuginė bandą raganos vaikas ir nusisuko iš to gluosnio … vamzdį DS150(Vdk). Katinelis pasisiuvo sau tarbelę, nusisukė dūdelę (ps.) Dkšt. Dai nueikie girelėn, nusisukie triūbelę LLDI237(Tvr).
4. tr. Vkš sukant suformuoti, nužiesti: Ot rankas turėjo: tokius uzbonus nusùkdavo! Krš.
5. tr. S.Dauk, BM330(Šv), Lkv, Lp sukant nuvyti: Nusuk mun iš trijų šakų kanapinę virvę Klp. Nūsùks virves iš kanapių i raištys karves – lenciūgų nebuvo Grd. Pantis nùsuktas, tik storokas Mlt. Iš smilčių nusuk kančiuką, kad būt kuo paplakt arkliuką V.Kudir. Iš vyčių nebenusùkčiau [spragilo grįžties] Grz. Ievos ar karklo vyčių nusuktos ekėčios išejo iš mados Šts.
| refl. tr., intr. NdŽ: O kitsai [vaikų pulkas], botagus sau iš plaušų nusisùkęs, pauškėjo be kelnių šen ir ten bėginėdams K.Donel. Par visą žiemelę ištursavo pas kitus, ė sau ir pančio nenusi̇̀sukė Ds. Virvė vijasi aba nusisuka ilga SPII158.
| Šokinėjo, bėginėjo pempelė po pievą, nusisukė, nusisukė juostelę raštuotą (d.) Prng.
ǁ nupinti: Tų ąžuolų tokį storą nusukaũ tą vainiką Jrb.
6. refl. tr. susikrauti (lizdą): Paukščiai nusisuka lizdus rš.
7. tr. ką užvyniotą, užsuktą nuvynioti, atpalaiduoti: Tos vielos buvo pririštos a už trijų kampų, o vaikai atėjo, nusùko i paliko Jrb.
| refl. tr.: Šalką tokį storą vilnonį nusisùko – še, neškis, ir atidavė ma[n] Skr.
8. refl. kam įtvirtintam, prisuktam atsipalaidavus atsiskirti: Nusi̇̀sukė muterka, i ratas nulėkė Dglš.
9. tr. nupjauti užsimojus (dalgiu): Reik su dalgiu nusùkt tą žolę Jrb.
10. tr. sukant įtraukti: Šviesa nusukta, kad nerūktų I.Simon. Nusùk lempą (jos dagtį), palik tik ką gyvą Vvr.
11. tr. sukant ratu, atskirti (rėtyje stambmenas): Reikia nusùkt varpos [rėtyje] Knv. Atsinešk miltų gorčelį ir nusùk (išsijok) Pls.
12. tr. nubrūžinti, nuzulinti kuo apsuktu: Paspėlęs medelis dėl to, kad gyvolių nusuktas su lenciūgais Šts.
13. tr. Rtr, Jdr nukreipti į šalį, nugręžti: Eina marti pro šalį i galvą nùsuka Ėr. Jis eina galvą nusùkęs i nesustoja, kad jam ką sakai Lnkv. Nebegalėjau benusukti akių nuo to lango, pro kurį tave pamatydavau Vaižg. Nusukáu šūvį į šoną ir nesužeidžiau žmogaus Šts. Į kur katės uodega nusuktà, iš ten bus svečių su pyragais (priet.) NdŽ.
| Avis jau miežiūs, tą bėk nusùkti Als.
| Ravo galą nusuko suvisu į mano rėžį Žem.
| refl. intr., tr. Š, Rtr, Mšk, Skrb: Ji pasistiepus pakštelėjo į žandą, pataisė nusisukusį kaklaraištį rš. Kvartūgas nusisùko ant užpakalio, belakstant par dieną Užv. Viena šaka labai buini, į šiaurę nusisùkus Vdžg. Nusisuko ant sienos, būsiąs bemiegąs Žem. Kur nors į sieną nusi̇̀suki i juokys KlvrŽ. Tu man burnon ūturk – nusisùkus nesgirdi Dglš. Kai gaspadinė nemato, nusisùkus (nuošaliau pasitraukusi) suvalgai šmotelį Skdt. Žiūr į šalį nusisukęs kai vagis NžR. Labai geras būni, kada miegti i dantis į sieną nusi̇̀suki (juok.) Trš.
| prk.: Jojo gentis nuo jo šalin nusisuko (paniekino, nutraukė santykius) Ns1832,8.
ǁ Vkš prk. nukreipti (kalbą, reikalą) kokia linkme: [Šarūnė] mato – Domicelė patikėjo, tačiau dėl visa ko nusuka kalbą į šoną V.Bub. Nejučiomis buvo nusukęs kalbą ir apie Petro Marės gimines A.Vien. [Kalbėdamas] nusùko, ka ne valdžia, o karas kaltas Plv. Nesunku buvo nusukti dalykus taip, kad bendro visų partijų suvažiavimo nebūtų rš. Baltramiejus jį į [krikščionių] tikėjimą nusukęs brš. Jis esąs … skaitęs, kad del visų tų ant jo nusuktųjų (jam priskirtųjų) vagysčių … 500 markių pažadėti esą tam, kurs jį sugausiąs TP1880,43.
| refl.: Toli apie ką kita nusisukau; grįšiu prie maitinimo ir duonos dalinimo Sln.
14. tr. Jdr nustumti į šalį: Pakabinsi katilą, o ka nereiks, nusùksi i tą [v]ąšą, teip pasuksi Nt. Vanduo pakilo, lieptą nusùko Jrb. Nū̃sukamas tiltas išilguo upės paliekta Prk. Vė[ja]s nusùko žardinę, vargu nevirs Šts. Į šoną nùsukė debesį Ėr. Nusùko lytų šalimis Šts.
^ Kad taũ nusuktų in sausą medžią! Arm.
| refl.:
^ Vėjis nusisùko į kitą pusę (šeima susitaikė), gerai gyvena Krš.
15. intr. Š, NdŽ, Gdr, Pc einant, vykstant nukrypti į kurią pusę: Galą ejom kartu, o paskuo ans kitur nusùko Up. Nùsukė anan šonan vežimas Aln. Kartais kone viso kiemo vyrai nusukdavo į karčemą degtinės maukti prš. Mažu nusùks tas lytus į šalį Gs. Buvo bepasikelą tokie nejauki debesys, bet nusùko į šalį Plt.
| prk.: Nusukęs (persimetęs) į rašybą [nuo kalbos mokslo] rš.
| refl. KII255: Kaip eisit, tai tik keleliu, o tada nusisùkit in čia Čb. Kaip nors ištverti, kol nusisuks kur vėtra! B.Sruog. Debesỹs nusi̇̀suka į žiemius, nebelis Ėr. Nuo Adutiškio ejo, ejo [debesis] ir nusisukė šonan Pst.
| prk.: Turėjau biškį į šalį nusisùkti (imti kitką dirbti) Krtn. Ilgainiu giltinė nusisuko į kitą pusę M.Valanč.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie upę, kelią): Kitasai vėl klonis … nusisuka labai toli pietų linkui LTI89(Bs). Tidikas nusi̇̀suka ant Mituvos Šmk.
16. nuvykti, nusidanginti: O kurgi tam tarpe nusisukai? N. Jis nusi̇̀sukė pas mergas – dirbs mat! Slm. Nereikia jiem nei apseit, nei paduot karvėm: kap tik sutemo, tai ir nussukė kieman Arm. Ona gal an Petrą nusi̇̀sukė Ds. Ta nusi̇̀sukė an aną galą [sodžiaus] – eik jos dabar ieškoti! Ėr. Kaip tiktai [vanagas su šuniu] nusisukusiu į vestuvių šoną, tuoj šis (vanagas) pradėjęs vištas kvarkinti S.Dauk. Atsiskyręs nuog tėvo savo ir ing tolą šalį nusisukęs … visą turtą išgaišino SPI149.
17. tr. Krok, Dr apgauti: Na jau dabar tai jau mane, švoger, nusukai̇̃! Skr. Vakar mane nusùko rubliu KzR.
ǁ Klp, Brs, Vkš, Trk, Vž, Stl, Jrb, Lp, Pls, Ut, Dgl, Lel, Sv, Pl, Rk, Aps neatiduoti, kiek priklauso, nuvogti: Nusùkti svorį DŽ. Tik nenusùk mokėdamas! NdŽ. Man sviesto užpylėt, o vaikams ne? Kodėl nuo jų nusukat? V.Bub. Kiek jis nùsukė man algos per visą laiką, tai baisu ir pamanyt Vrn. I tris rublius, i medžių vežimą nusùko Šts. Jug tas judošius mun dešimtinę nusùko par akis Plt. Nu savęs nusùkusi paskutinį grašgalį atidaviau Skdv. Jam ir raidės nenusuksi LTR(Ds).
| Paskutinę dieną, būdavo, nùsukam – neinam ganyt Ktk.
^ Geriau savo pridėti negu svetimo nusukti KrvP(Drsk).
| refl.: Kad išsivarytum [naminės], tai vis nusisùktum nuo vyrų [savo reikalams] Mlt.
ǁ atskaityti, nepriskaičiuoti: Nūsùko aktarą, ka nekėlėmos iš sodos Grd.
ǁ pavogti, nudžiauti: Jeigu norit, tai ir velniui šnirpštoką nusuksiù! (toks drąsus ir sumanus esu) Švnč.
18. refl. išvengti, išsisukti: Jūs tai tik ir dyrot, kad tik nusisùkt nuo darbo Užp.
19. refl. Ps, Kri suliesėti, sumenkti, sublogti: Par tą ligą visai nusisukáu Vkš. Nusi̇̀sukė, nusibaigė, ka i pažint sunku Všk. Tu nusisuksi visiškai, tą pypką bečiulpdamas Jnšk. Nusisùkęs vargšas, į žmogų nebepanašus Lnkv.
20. refl. nunykti, nusibaigti: Tavo dėdė jau ar nusi̇̀sukė? Vb. Kažkas blogoms akims į muno paršelį paveizėjo: pradėjo nebaugti i nusisùko Vkš. Gavo sukinį avis i nusisùko Pvn. Kas Trijų karalių vakare verpia, to avelės kaituliu nusisuks MTtV144(Sk).
◊ aki̇̀s nusùkti nekreipti dėmesio, nesidomėti: Negražu nuo ligonio aki̇̀s nusùkt Vlkv.
akių̃ nenusùkti (nuo ko) įdėmiai žiūrėti: Jis žiūri ir žiūri – akių̃ nenùsuka nuo manęs Rm.
gálvą nusùkti Gr, KlvrŽ nužudyti: Jeigu pastebėsiu tamstą kreivai einant, tuojau galvą nusuksiu J.Balč. Už liežuvį ne vienam gálvą nùsukė Vlk.
gálvą nusisùkti
1. Št, Sv, Kvt užsimušti, žūti: Nors gálvą nusisùk bedirbdamas (labai daug darbo) Ds. Kad tu kur galvą nusisuktumei! LTR(Rs).
2. apie didelę netvarką patalpoje: Niekas nesutvarkyta toj būdoj – baisu, da gálvą nusisùktum Slm. Na ir tvarka tvarkelė – gálvą nusisùkt gali Mrj.

kãklą nusisùkti Grv, Str žūti: Landžioj[o] kelis metus pas mergą – kad būt kãklą nusisùkęs! Rod.
kójas nusùkti ant dùrų mirti: Jau būčiau nusùkusi kójas ant dùrų, kad ne tie vaistai Skdv.
krãmę nusùkti užmušti: Nutversu tą krupį, krãmę nusùksu Krš.
krãmę nusisùkti žūti, užsimušti: Krãmę kame nusisùksi, i būs gerai Ub.
liežuviùs nusùkti apkalbėti: Žmonims buvo kur liežuviùs nusùkti Krš.
meškà nusisùktų gálvą apie didelę netvarką patalpoje: Gyveni kaip kiaulmigė[je], ir meškà gálvą nusisùktų Tt.
nósį nusùkti
1. Ds liautis kreipus dėmesį: Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt.
2. užpykus nusigręžti: Tai ko dabar nusukai̇̃ nósį? Mrj.

sprándą nusùkti
1. Ds užmušti: Ar nebijais, kad jie (ponai) dėl to tau sprándą nusùktų? K.Donel. Jei manęs neklausysi, tai sprándą nusùksiu KlK23,90(Jnš). Aš jam paskutinį sprándą nusùksiu! Rmš.
2. žūti, užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprándą nusuksi̇̀ Sld.

sprándą (strė́nas) nusisùkti Švd, Grž, Šmk, Sur, Gr žūti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei LzP. Neduokias, nemandravok – sprandą nusisùksi! Rdn. Krito ant galvos ir nusisùko sprándą LKT116-117(Žlp). Duok Dieve, kad jis ant lygaus lauko sau sprandą nusisuktų KrvP(Ndz). Toks strė́nas nusisùks vis tiek kumet nors Vvr. Girdžiu – girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis (d., r.) J.Jabl. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, nusisùko sprandẽlį JD879, JV1080.
vélnias nusisùktų kóją apie didelę netvarką patalpoje: Jau toj priemenėj tai ir velnias koją nusisuktų! Mtl.
pasùkti, pàsuka, -o (pàsukė)
1. tr. N, Rtr, Grv priversti pajudėti apie savo ašį: Pasùk raktą, ir atsidarys J. Jie iešmą kelius kartus pasùko NdŽ. Kad nori įsileisti tos sulos, tad tą varpstę reik pasùkti LKT45(Lž). Užsimauk žiedelį, sako, vieneip pasùk – būsi vaikelis, antreip pasisuksi – mergelė (ps.) Krt. Nuo pusės latakelio pastatei, nuo toliau pàsukei, tai nigdi anas (ridenamas kiaušinis) naprosniai (veltui) nenueis, vis pakliudis kiaušinį Aps. Romas atrišo malūno sparnus, įsibėgėjęs juos pasuko P.Cvir. Raunant grybą, geriausia palengva pasukti jį aplink jo ašį rš.
| prk.: Gvintelį moka pasùktie (gerai tvarko) Dgč. Istorijos rato atgal nepasùksi DŽ1.
^ Ana (bitė) taip daro: sugnyba i pàsuka (labai įgelia) Krš.
| refl. Rtr: Raktukas be garso pasisuka durų spynoje rš. Kap rėžiau šuni kuolu, tai passùkdamas nuej[o] Vlk.
ǁ įjungti sukant: Elektriką pàsuki, ir tuojau švinta Rsn. Reikia pasùkt radiją Jrb.
ǁ pavaryti (laikrodį): Laikrodį pasùkti į priekį NdŽ.
ǁ intr. paskambinti telefonu: Kam dar paskambinti? Tamašauskui į „Vienybę“. Tam pataikūnui, viršininkų klapčiukui. Reikia pasukti, verkiant V.Bub. Pirmadienį gali pasùkti iš ryto Šlu.
ǁ LTR(Grz), Antr, Ml, Vlk galėti, įstengti sukti: Nieko nebus, plikom rankom nepasuksi̇̀ Sb. Įneš ratelį nepasukamą, pririš kuodelį nepaverpiamą (d.) Mšk.
2. tr. Krš sukant kiek iškelti į viršų.
| refl. tr.: Pasisùksi, ka nerūktum lempa – šauks, ka daug žiubalo išdegini Krš.
3. tr. padaryti reikiamą apsukimą (pjaunant dalgiu): Dalgį tiktai kartą pasukai, ir jau – šmirkšt! – nebėra ašmenų J.Balt. Šiemet mūsų pievos inžėlę kap pasùkt (reikės imti plačias pradalges) Nč.
| Pasuko giltinė su dalgiu, ir baigtos tavo dienos J.Paukš.
ǁ galėti, pajėgti pjauti (dalgiu): Vaikas jau dalgę pàsuka Mžš.
ǁ Jnšk, Skrd kiek papjauti dalgiu: Imk dalgį ir pasuk dobilų arkliams V.Bub. Gal atolo man pasuksi? Pc.
4. tr., intr. pajudinti ratu, aplink: Smagiai pasuko paplavų kibirą ir šliūkštelėjo į duobę rš. Nuog miežio an akies per zerkolą pati špigą pasuk – pragaiš (priet.) Vlk. Ateis laikas – ir šaudyklę paspausiu, ir kardą pasuksiu (pavartosiu, pamostaguosiu) V.Myk-Put. Pelenų tarbikes turėsim, ka pasùksim par akis! (per Užgavėnes) Žg. Autakoju pàsukė, pàsukė, pašluostė, i čysta Klt.
5. refl. sukantis palakioti šen ir ten: Pirmojo sniego pūkeliai pasisuko padangėje, nedrąsiai prikibo prie suvytusios žolės P.Cvir.
6. tr. NdŽ pašokti darant ratą, ratelį: Jie kalbėjo, giedojo Kalėdų giesmę ir paskui pasuko ratelį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. pašokti sukantis aplink, ratu: Pasisùkti porą valsų NdŽ. Kai pasi̇̀suki, andarokas net balanas užgeso Vdn. Tautinių šokių ratelyje dar kad pasisuks [bobutė], dainą kad užves – neatsigėrėsi sp.
7. tr. NdŽ pamaišyti kokiu įrankiu: Tai viralas – pasùkt negalima (labai tirštas) KlK13,97(Kp). Kuo pasuksme? – Katės kojele LMD.
ǁ NdŽ, DŽ1 kiek paplakėti, pamaišyti gaminant (sviestą): Pasùk sviestą, kol aš vandens atsinešiu Jnšk. Aš jau privargau, dabar tu pasùk [sviestą] PnmR.
8. tr. Dkš įmaišyti (miltų), pablęsti: Kai viralą miltais pasuki, tai pasidaro tuknesnis Kp. Pasuktà bulbienė daug gardesnė Pnd.
| Pasuku miltų – vaikų kaip stintų LLDI97.
9. tr. sukant kiek išspausti: Štai ir bitelės koptos, medus imtas, suktas… – tiktai pasuktas, ne išsuktas J.Balt.
10. tr. NdŽ sukant, vejant padaryti: Pavartė, matyt, maišų šitas žmogus begyvendamas ir mėšlo pamėžė, ir rąstų pakilnojo, ir knatų, matyt, gerai pasuko J.Balt. Virves pasùkti DŽ1.
11. tr. sukant su jungti dvi gijas, du siūlus į vieną, sudvilinkuoti: Pàsukam siūlus ir tada mastom Dv. Šeivose visi pasukti̇̀ siūlai Klt.
12. tr. paraityti: Jis pasùko ūsus NdŽ.
| refl.: Ma[no] dieduko plaukai passùkę Dv.
13. refl. tr. pasirišti po kaklu: Žaliai raudonai margą skepetaitę pasisukęs Tat.
| Jaunas vyras ir kaklo nepasisuka (be kaklaryšio)! Ilg.
14. intr. BŽ271, NdŽ, Knt, Kv einant, važiuojant, skriejant pakrypti į kurią pusę: Pajoję kiek nuo palapinių, jie pasuko plačiu taku, ėjusiu į mišką J.Balč. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Moteriškė pasuko prie durų rš. Turbūt ir dabar ne čia pasùkova. Grįžkiva atgal, eisiva į pietus rš. Jin pasùko į pakluones, o ten tvoros – vanduo, tvoros – vanduo Mšk. Kaip pasùkta ir angriūta išilgos Pb. O kitas laivas i pasùko į šalį Vkš. Kap tik žmogus pàsuka prieg pempei, tai ana sako: pyhi, pyhi Dv.
| Saulutė pasuka į vakarus S.Nėr.
| prk.: Glaudesnių ryšių su žmonėmis linkme pasuko teatrai rš. Daugelis baigusių vidurines mokyklas pasuka į aukštąsias sp.
| refl. Amb, Lc: Jis pasisùko takeliu per mišką NdŽ. Petras išėjo iš miško, pasisuko stačiai per kelmynus į tą pusę, kur geležiniai žvangėjo Žem. Aš pasisukáu pro kapus – o ka bijau, ta bijau! Varn.
| Tai gaidys užgiedojo, tai žvaizdės pasi̇̀suka – i žino laiką [senovės žmonės] Vdk.
| prk.: Rugpjūčio pabaigoje vasara pasisuka į rudenį sp.
ǁ refl. prk. įgauti kitą kryptį (apie kokį reiškinį, dalyko eigą): Grįždamas namo, visą kelią galvojo, kaip kartais keistai pasisuka žmogaus likimas J.Avyž. Matau, kad čia viskas gerojon pusėn pasisukę J.Balt.
ǁ refl. padaryti posūkį, vingį (apie kelią): Kelias pasisùko į kairę DŽ1. Takas staiga pasisuko, ir mes nepaprastoj lomoj atsidūrėm J.Jabl. Kelukas pasisuks pry ežero, tu keluku nesukias – skersai plento išeisi End.
15. tr. I, P pakreipti į šoną ar atgal, pagręžti kita linkme, puse: Aš pajuntu žvilgsnį, įremtą į mane, ir bijau pasukti galvą, pasižiūrėti V.Bub. Teip skauda galva – akių pasùkti negaliu Mžk. Aš pačiu laiku sučiupau jai už rankos, pasukau visa jėga ir atėmiau nedidelį popieriaus lapelį rš. Pasùkdavai [televizorių], i tuo pasitaisydavo, gerai imdavo rodyt Jrb. Negerai pastatė – reikia pasùkt Rg. Mašiną atgal ant Endriejavo pasukáu Vž. Pàsukiau [mašiną] šonan, žiūriu – žmogus guli in kelio Ktk. Pasùk arklį pri durų Šts.
| Bėk, karvę pasùk (nukreipk atgal, sugrąžink) – į miežius eina Užv. Kiekvienas, mokąs žavėti, būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs sutraukti perkūnijas ir krušas, pasukti kitur vėjį M.Valanč.
| prk.: Likimas pasuko mano gyvenimą nauja, visai nenumatyta linkme rš.
| refl.: Pasisukęs šonu ir galvą įtraukęs į pečius, jis priėjo prie vieno suimtojo rš. Pasisùksi ant Šerkšnėnų, klausysys – dainiuo[ja] vaikiai, mergės Trk. Tik anas pasi̇̀sukė vienon pusėn, pasi̇̀sukė kiton – žiūrėk, koks aš puikus Slk. Jeigu kartais kas nepatiko, pasi̇̀sukam, patyliam ir vė kalbamės Žg. Pasilenkiau, pasi̇̀sukiau – nemožna atsidust Aps. Ateis ant kožno iš jūso [ta valanda], jog nebgalėsit anė ant šonu bepasisukti P. Teip sunkiai susirgau, kad negalėjau į lovą (lovoje) pasisùkti Plšk. Kurion pusėn klumpė pasisuka (metant per Kūčias), te ištekės LTR(Rk). Jei nepasisuks vėjas, gali lyti visą dieną I.Simon.
ǁ refl. pajudėti, žingsnį žengti: Užniūktà vaikas, nemoka pasisùkti Krš. Nepasi̇̀suka kaip girnų apatinis kūlys Lkv.
ǁ Vkš prk. pakreipti kuria linkme (kalbą, mintį): Grėtė stengiasi pasukti kalbą kita linkme I.Simon. Gaižauskas pasuko kalbą kitur, netikėtai pasidarė linksmas, sąmojingas rš. Žodžius savo pasuka ant to viso, kas prigul pri darbų I. Aš pasakodama nepasùksu (neiškreipsiu), visą tiesą pasakysu Šts.
ǁ prk. pakeisti įprastą kalbą literatūrine kalba: Liepa tikrai žemaitiškai [šnekėti], o ana pasùko Trkn. Mes norim pasùkt liežiuvio kitap (ne tarmiškai kalbėti) Str.
16. atsirasti kur nors, pasirodyti, pasimaišyti: Kur jis pasi̇̀suka, čia gvelbia, vagia J. Kur tik nepasisuksi, visur tave pažįsta Alv. Mes kur passùkę valgom Lz. Kad pasisuksi Sidabrave, užeik! Sdb. Kartais ir pas mus pasi̇̀suka svečių Dkš. Kada pasisùksi pry mūso? Up. Kas pasisùks, paprašysiu atnešt vandenio Aln. Daba čia pasisùktum, matytum, kokių gražių namų pristatyta Jrb. Ka ten nepasi̇̀sukai – ten, vaikali, senų žmonių gyvas kelmas! Nv. Pasisùk terp žmonių, tai visko išgirsi Ds. Pasisuksi tu man, aš tau kailį išvelėsiu! Lp. Dėl šunų kãtės negali nė pasisùkt Ėr. Kap pàssukė vanagas, tai vištos stačia galva atbėgo namo Arm. Velnias daugiau į tus namus nepasisuko LTR(Grk). Jinai pati maž ką gero namie daro, tiktai kiekvieną, kas jai pasisuka, rieja, loja ir bara Sln. Pasisuko bobelė jam po akių BsPII133.
ǁ pabūti kur, pavaikštinėti: Tegu ore pasi̇̀suka [vaikas] – nemiegos naktį Dbč.
ǁ pasitaikyti, būti: Kažin ar pasisùks mums šiandien koks geresnis daiktas NdŽ. Namie kap būna, tai delto tūlai pàssuka mėsos kąsnelis Vrnv.
17. pasisukinėti aplink, pasimeilinti, pasigerinti: Tu pasisùk apie jį, gal pasidabos Ėr. Reiks man pasisùkt, ar negausiu iš jo kokio lito Jnšk. Pasi̇̀suka, vis pasi̇̀suka apie mañ – nori, kad ką duoč Klt. Ka da jie būtų pasisùkę (tinkamai pasirūpinę, pasiprašę), da būtų ją palaikę kiek to[je] ligoninė[je] Jrb.
18. tr. padaryti lenktą, užlinkusį: Kalvė[je] gal dalgiuo koją pasukti: reik pakaitinti, ir būs dalgis užknebesnis Tl.
19. tr. Eiš iškraipyti, susukinėti: Ma[no] rankas pàsukė nuo darbų Grv. Ramatas pàsukė rankas, kojas Pls. Rankas pàsukė an guzų Pls.
^ Kad tau pasùkt gyslas, do tau pasùkt sąnarius! (toks piktas linkėjimas nusikaltusiam) Arm. Tegul tau kojas pàsuka, jau aš tavę nepasvysiu! Nč.
ǁ Vdk, Všv išnarinti, iškreipti iš vietos: Netyčioms pasukáu ranką par čiurnį Vkš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Ant lygios vietos koją pasisùko Vkš. Ta koja mun pasisùko Klk.
ǁ išlaužti: Čertas ir dančius pàsukė – nepakremta kulkos (ps.) Lz. Dėl ko riši? – Kad vėjas nepasùkt (neišverstų) obelių Pls.
20. duoti, teikti, ištaikyti ką kam išskiriamam iš kitų: Ana mun visumet ko nors pàsuka: tai lašinių šmotelį, tai rublį Vkš. Motina jam pàsuka vis kur gardesnį kąsnelį Ėr. Pasùk ir man obuolių Alk. Tu ir jam pasùk ką nors, kai daugiau iš ten gausi Btr. Pasukti nenora, aš ir neprašau dykai [pardavėjos] – primesčiu Rdn. Martičiuke, pasùk man šį rietimėlį Slm. Aš šunelius nulenksiu, duonos kampą pasuksiu LTR(Žž). Jam pasukau „Aušros“ kalendorių A1885,235.
| Aš tamstai vis darbų pàsuku – išplauk, mamuk Krš.
21. refl. pasvaigti: Alaus išgėrusiam kai kada gerai galva pasisuka Jnšk.
22. tr. numarinti, nugalabyti: Giltinė su rauplėms piktoms atšokusi smaugia ar su karštlige dar tikt macką pàsuka bėdžių K.Donel. Decijų spėriai giltinė pasuko M.Valanč. Tai norėjo tą kūdikį pasùkti po velnių! Pgg.
^ Da aš tau duosiu, kad tave velnias pasùks! Skr.
◊ akių̃ nepasùkti nepažvelgti: Praejo pro šalį, nė akių̃ nepasùko Vdk. Įniršęs į darbus, nė akių̃ nepàsuka KlK9,67(Krš).
akių̃ nėrà kur pasùkti darosi gėda: Akių nebėra kur pasukt nuo tavo apsileidimų! J.Balt.
ant kẽlio pasùkti padėti suprasti: Mama biškį mane pàsuka ant kẽlio Šln.
gálvą pasùkti
1. Vkš, Jnš įtemptai pagalvoti: Mezgant raštais, reikia gálvą pasùkt, kur ką pritaikyt Mrj. Turi gerai gálvą pasùkti, ka nori ką išmokti Vvr. Ir gerai pasùkt gálvą reikėjo, kol triobas išsistačiau Srv.
2. pakvaršinti: Kam galvą pasukti LL148.

kójos ant duri̇̀s pàsuktos arti mirtis: Kójos an duri̇̀s pàsuktos, nieko nebenorėk Ukm.
liežùvio nepasùkti nemokėti švelniai, maloniai kalbėti: Vaikai daba liežùvio nepàsuka, labai užšaudo tėvams Krš.
liežiùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežiùvį pasùkt šónan Pb.
negali̇̀ nė̃ pasisùkti labai ankšta: Užsiveisė tokią fermą vištų, ka negali̇̀ nė̃ pasisùkt Jrb.
prõtą pasùkti įtemptai pagalvoti: Tai spėk! Reikia prõtas pasùkt! Km.
prõtas pasisùko sakoma kvailai pasielgus: Ar tat nebuvo prõtas pasisùkęs? DūnŽ.
špỹgą pasùkti po nósimi neklausyti: Špigą po nosia pasuks jis tau! Pls.
vélnias pasùko suvedžiojo, apgavo: Ne, jei tą velnias pasuko ir blogai pasidarė, – šaukė, kumščiu mušdama į stalą, – tai mergelė išmanytų Jėzaus malonę!.. Žem.
žárnos pàsuktos apie klastingą, gudrų: Anas razumnas, jo iš razumo ir žárnos pàsuktos Rod.
parsùkti, par̃suka, -o (par̃sukė Upt) tr. K
1. partraukti ką riedantį, parritinti: Tokia bekelė, purvyno ik stebulėm – ledva arklys ratus namo par̃sukė Rod.
| prk.: Baravykų parsuksu (pargabensiu, partempsiu) krežį, valgysma kaip ponai Šts.
2. sugrąžinti: Pasku, kaip nuleidom, palaidojom, parejom, parsùko į tus namus dar Varn.
3. parvykti, atvykti, parsirasti: Jei tu į šį kraštą neparsisùksi, tai gal jis kada parvyktų Plv. O kumet į mūso pusę parsisùksi? Up. Buvau parsisùkęs pri tėvų kelias dienas paviešėti Šts. Tasai, kažkur bastęsis, jau parsisùko Rmš. Jau ir svetur buvo, dabar vėl parsisùko namo – nei naginė, nei vyža Rm. Broliai knygininkai, meldžiame jūsų, idant … parsisuktumėte į mūsų kampą TS1901,6-10.
| prk.: Neparsisùko čia tos ligos Grd.
pérsukti tr. K, persùkti, pérsuka, -o NdŽ, pársukti; M
1. BzF179, Rtr per daug pasukti, prisukti: Laikrodis sustojo ir nebeina – ar tik nebūsiu pársukęs Vkš.
| Moliūgai geriau noksta, jei atsargiai, nepersukant vaiskočio, pavartomi rš.
2. per daug sukriai susukti, suvyti: Siūlai susukta ir persukta – kilpom susukta JnšM.
ǁ per daug pasukti gręžiant (skalbinius): Kai gręši rūbus, žiūrėk, nepérsuk Ds.
3. kiek pasukti: Raktas duryse, pársuktas (užrakinant pasuktas) Ėr.
4. sukant perleisti, pervaryti: Pérsukti per mašiną NdŽ.
5. refl. pereiti sukantis ratu: Persi̇̀suka teip per rankas, kai tokį valsą šoka Upn.
6. pakreipti į kitą pusę, apgręžti: Pérsukti lovą antraip DŽ1. [Dviračio] rankos sekas pérsukt Rod. Atvažiavęs berniokas pársukė arklį ir, petį įrėmęs, apvertė vežimą Skrb.
| refl.: Ji persisùkus (nusigręžusi) sėdi, nešneka Jnšk.
ǁ prk. iškreipti, pakeisti (žodžius, kalbą): Šitų žodžių kitaip nepérsuka Ker. Pasakiau vienaip, ana tujau pársuko kitaip Vkš.
7. sukant sukeisti, perpinti: Pinamieji du siūlai tarp savęs persukami vieną kartą arba du kartu rš.
8. L padaryti kreivą, perkreipti: Vieną sykį parsùko vėtra stogą, antrą sykį – sudegėm Gsč. Būtų neblogai pasiūtas [švarkas], tik rankovės pérsuktos Slm. Sėklos užauga spirališkai susuktose ankštyse, todėl esti nesimetriškos – persuktos rš. Pats kaltas esi, kad žandą pársuko – nereikėjo sušilusiam ant skersvėjo sėdėti Vkš. Va, rankos kokios pérsuktos Dg.
| refl.: Vienoje rankoje jis laikė švarką, antra taisėsi persisukusią petnešą rš. Kelšės tos pérsisukę, persigręžę Lp. Diržas pérsisukęs, pastaisyk Pv. Eina, tas kvartukas parsisùkęs – vinks, vinks Mžš. Žalios lentos saulėkaitė[je] pàrsisuks Up.
| [Marti] miną nudrėbusi, pársisukusi iš pasiutimo Krš.
9. ilgai sukant, gaminant sugadinti: Jeigu pársuki, kastinis paliekta kaip į vandenį End.
10. refl. šnek. perkarti, perdžiūti: Pársisukę, parkliokę kaip gončai Krš. Nugaišo persisukęs šuo rš.
^ Persisukęs kaip Grįžalo ratai Pšl.
◊ gálvą pérsukti pervargti galvojant: Ji gali besimokydama gálvą pérsukt Rmš.
snùkį pérsukti reikšti nepasitenkinimą: Kogi jau pérsukei snùkį?! Sdk.
prasùkti, pràsuka, -o (pràsukė) NdŽ
1. intr. J, Trs einant, važiuojant pro ką pasisukti į šalį, išsilenkti: Prasuk pro šalį; kiteip neišvažiuosi Ėr. Jei traktorius galėjo antvažiuoti, gal prasùkti nebuvo vietos Eig. Paėmė tas vaikas iš to tėvo vadeles ir prasùko pro tą [ant kelio gulintį] vilką LB171. Sudavė kumelei, kad prasùkt Ad. Ne koja pro koją greit pràsuka KlvrŽ. Debesỹs pràsukė, nebelis Ėr.
neprasukamai
neprasuktinai
| refl. Kli, Ėr: Vos prasisukáu pro purvyną neįvirtęs Šts. Galėjo prasisùkt, ale užkliuvo Jrb. Ta audra čia pro šalį prasisùkos Akm.
ǁ refl. prasilenkti: Ė kurgi prasisuksi̇̀ – tokia ledinyčia Sdk.
ǁ refl. padaryti vingį, lankstą (apie upę, kelią): Veiža (upelis) pro girės kampą prasi̇̀suka Pgg.
ǁ refl. prk. išvengti: Judas prasisuko nuog to apgavimo I. Aš teip ir prasi̇̀sukiau nuo [caro] armijos Strn.
2. refl. šokant ratu pralėkti pro šalį: Ir nešoko Elzė, šypsojosi prasisukančioms poroms, o kartais į Stanislovą akimis dėbt J.Balt.
3. tr. pakreipti į šoną, kad praeitų pro šalį: Bėgšlį arklį lengviau y[ra] prasùkti kelė[je] kaip kokį slinkį Žeml.
4. tr. kurį laiką pralaikyti judantį ratu: Kaip išgys karves vaikai, tai pràsuka ant vieno daikto Nč.
5. refl. nusigręžti: Ana prasi̇̀sukė, anas iš kišeniaus padėjo an torielkos (ps.) Ml.
6. refl. pakrypti į šoną: Akies vydis prasisùko, išsprūdo iš vietos Ggr. Prasisùko akis, ir šavau pro šalį Dr.
7. tr. pragręžti: Prasùk skylę grąžtu Zt.
^ Koks ten rūsys – kaip su kulne pràsuktas (mažas) Lkv.
8. tr. truputį atsukti: Kraną prasùko, įleido alaus Krš. Tus saladynus supilk tujau į kubilą; kaip sūpili, prasukái tą varpstę LKT67(Trš). Neprasùk, išbėgs visi dikalonai Krš.
9. tr. kiek pasukus įjungti: Prasukáu tik [radiją] – ka užkrokė! Krš.
| refl. tr.: Prasi̇̀suku radiją, kaip nubosta vienai Rdn.
ǁ sukant įjungti: Prasùk dabar Vilnių Slm.
10. tr. Ėr, Žl, Ml kiek prapjauti (dalgiu): Prasùk dobilų kiaulėm Srv. Prasùk pievakraščio vakarui Dglš.
ǁ įstengti papjauti (dalgiu): Debesiu pakilo vešli žolė, pritvinko dalgiu neprasukamos lankos ir sodrios ganyklos J.Balt.
11. tr. Švnč prapjauti (sukama mašina): Eisium prasùkt kapotės Brb. Prasùkit jūs tos siečkos nor karvei Lp.
12. tr. Vn, Rdn, Kvr, Ktk pramalti: Kruopų su girnoms liuob prasùkti Šv. Truputį prasuksit košei grikių Lp. Skubinai turi prasùkti miltų Krš. Po saujikę pràsukam veršiukui, i gerai Vdk.
| refl. tr.: Tums girnums žmonys prasisùkdavo miltų Grd. Būt gerai miežių košei prasisùkt Ds. Savim prasisùksys liuob [miltų], i būs gerai DūnŽ.
13. tr. pamaišyti: Nepilk su taukais – prasùk, kad būt visiem pavienodai Č.
ǁ įstengti pamaišyti: Ir indėjo vieną ausį į barščius; barščiai buvo neprasukami (labai riebūs) LMD(Pn). Kopūstai neprasukami Pš.
14. tr. Žeml maišant, plakant kiek pagaminti: Prasùkov kastinio Brs. Pusryčiui ar košės žirnienės prasùk, ar ką Srv. Šnapšės prasuksu ir apsimokėsu skolas Šts.
| refl. tr.: Prasisùkti sviesto šventėms Šts. Prasisùkos kastinio iš smetono Šts.
| Jie ten prasisuka [krūminės], i gerai Erž.
15. tr. vejant kiek pagaminti: Virvių, pančių prasùkti NdŽ.
16. tr. per smarkiai sukant, žiedžiant sugadinti: Artelė[je] su elektra suka, bijo prasùkti – nėra puodai lengvi kaip seniau Krš.
◊ nósį prasùkti
1. praeiti pro šalį: Ar tu pro mūsų gyvolius nosies neprasuki? Užkliuvo tau… Žem. Tas muno senis pro užkandinę nósę negalia prasùkti Krš.
2. pasišalinti, išeiti: Kad neišsitenki, tokia ponia, gali nosį prasukti Žem.
prisùkti, pri̇̀suka, -o (pri̇̀sukė)
1. tr. N, K, Amb, LL195, Rtr, VĮ sukant pritvirtinti, priveržti: Prisùkti sraigtą stipriau NdŽ. Gerai prisuk pačiūžas, tai ir pačiauši Km. Dar kabliuką prisùk, tai ir ganės Pc. [Kanklių] ištemptos stygos prisukamos medžių kuoleliais LTII104(Sab).
| refl. tr.: Prisisùk pačiūžas DŽ1.
ǁ Ds, Ėr apsukant kuo pririšti: Arklys buvo labai pri̇̀suktas prie stulpo Dglš. Padas buvo visai nukritęs, tai su viela prisukaũ Jrb.
| prk.: Ir muni liga buvo prisùkusi pri lovos KlvrŽ.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė in dviratį dračiuku kašeliūtę i nuvažiav[o] miškan Klt.
2. tr. NdŽ, Pc, Vkš sukant padaryti, kad veiktų: Ažmiršau prisùkt laikrodį, ir sustojo Ktk. Čia pat tupėjo prisukama beždžionėlė, kuri moka juokingai verstis kūliu V.Bub.
^ Kalba ir kalba kaip pri̇̀suktas Krs. Ji žinojo – už ketvirčio valandos jis knarks kaip prisuktas J.Avyž.
3. tr. Vkš, Alv sukant sumažinti degimą: Rapolas ir lempą prisuko, kad mažiau muštų į akis, kai miegam J.Balt. Uždek lempą ir prisùk – žibalas brangus Šts. Ugnį (dujas) prisukaũ – iš palengva verda Jrb.
4. tr. sukant prisemti (iš šulinio): Prisùk gyvuliam vandenio Vrn.
5. tr. pripjauti (dalgiu): Tiesiog dalge pri̇̀sukei rūgštėlių Vžns.
6. tr. NdŽ, Ėr, Pb vejant, sukant pridaryti, prigaminti: Jis prisùko kebeklį virvučių, špūlę siūlų J. Žinai, kiek reikia prisùkt pančių iš nuobraukų! Skp. Pri̇̀sukiau kapą kūlaraišų linam Sv.
| refl. tr.: Kūlaraišių namie prisisuksiu Švnč. Prisisùk vytelių, reiks stogą dengt Ėr. Pakol mergaitės pusrytį išvirs, ta turi prisisùkti ryšių Kl. Tvirtų siūlų prisisukdavo iš elnių gyslų rš. Prispjoviau karklų ir prisukiau vytelių tvorai užtvert Kpč.
ǁ apsukant, surišant pridaryti: Naktį kūlelių pri̇̀suku, o dieną išdengiu Alv.
ǁ Grnk, Nmč, Dbč, Aps, Vkš privynioti siūlų (į šeivas), pritrinti: Šeivą pri̇̀suka siūlų Grv. Pri̇̀suki šeivą an kalvarato Rš. Moteris ausdavo, anas prisùkdavo šeivų Ob.
| refl. tr.: Tik prisi̇̀sukiau šeivų – ir aust! Vlk.
ǁ privynioti metmenų ant mestuvų, apmesti: Ka aš greitai prisùkdavau – rankos papratusios buvo Rs.
ǁ priverpti: Per žiemą [rateliu] prisùk tu [didelei šeimai]! Dg.
7. refl. tr. prisidaryti (ppr. švilpynių) iš atkepusio luobo: Prisisùkti švirkšlių Lp.
8. tr. NdŽ plakant, maišant prigaminti: Kamarėlėje sviesto palivonas prisuktas Vaižg. Va, močia sviesto prisùks – galėsi tepėt Slm.
| refl. tr. DŽ1: Ir sviesto prisi̇̀sukam sočiai Krs.
9. tr. maišant prispausti, prisunkti: Raudonųjų [serbentų] soko pri̇̀sukė Klt. Buvom prisùkę gal tris pudus medaus Nč. Kiek čia tų bičių – po viedrą medaus pri̇̀suku Vp.
| Mun kokią dešimtį butelkų prisùk [degtinės] Všv.
10. tr. sukant daug prismulkinti: Gyvuliam prisùkt šiečkos! Lp.
11. tr. primalti: Prisukaũ daugybę miltų Zp. Mėsos yr, va, tik prisùks, prisùks katlietam Klt. Pri̇̀sukta bliūdas kai kraujo spalgenų Klt.
| refl. tr.: Prisi̇̀sukė diedas miltų Rūd.
12. tr. prikimšti, prigrūsti, primurdyti: Su lopetkočiu liuob plėš, pūs maiše miltus, ir teip prisuktą maišą vos nu žemės beatkelsi Šts.
13. tr. atsukti, atgręžti: Jis man buvo nugarą prisùkęs, prikreipęs KII378. Vilkas uodigą brukš ir prysuko PP57. Stova nugarą prysùkęs Šv.
14. tr. Ggr sukant į kurią pusę priartinti: Aš pri̇̀suku arklius pri to mūro Kv. To dvaro kumetis pasitikęs poną ant to tilto, prisukęs vežimą prie pono ir numetęs nuo tilto Sln.
| prk.: Reik ir laisvamanius pri maldos prisukti Šts.
ǁ šokant ratu, priartinti, privesti: Ir, prisukęs Elzę, pastatė ją prieš pat Stanislovą J.Balt.
| refl.: Aštuntoji Laumė prisisuka prie antrosios Vd.
15. refl. NdŽ pakankamai ilgai suktis ratu.
16. intr. einant, vykstant priartėti prie ko: Laputynas nėra labai pratęs irstytis valtimi, bet prie kranto prisuka neblogai rš. Kur jau ans prisuka, ta jau viską į nieką suvaro Vvr. Vežiau per tiltą, nė just nejutau, kaip prie pakraščio aš prisukau LTR(Sln).
ǁ refl. N pasirodyti, atvykti.
17. tr. Šd atpūsti, atvaryti, prinešti: Vėjas prisùks lietaus, prisùktie gali Azr. Vėjas sukė sukė ir pri̇̀sukė lietaus Arm. Vėjas prisùko lapų pilnus kampus Kn. Prineša [sniego], ė terpu trobų pri̇̀suka oršiau Švnč. Pusėn tvorų sniego pri̇̀sukta Švnč.
18. padėti gauti, parūpinti, rekomenduoti: Prašo par ašaras [seserį] prisùktienai darbą Vilniuj Lel. I mun prysùk tokius batus Bt. Prašyk, mažu ir tave prisùks kam nors per mergą Alk. Jonas Petrą man pri̇̀sukė Gmž. Rebeka Jokūbui Dievo nužadėtąją žegnonę su klasta prisuko Ns1832,7.
ǁ NdŽ, Šts, Vkš, Trk, Lkv, Ėr, Ut, Lš pripiršti: Norėtum, ir aš tau paną prisùkčia Gs. Pabūk ilgiau, prisùksma tau mergikę Krš. Galėtum jau, dėde, ir man prisùkt kokį bernioką Užp.
| refl. tr.: Laikas ir tau būtų kokią užkurinę prisisùkt Sml. Prisisùko sau kavalierių Šts.
19. prisigretinti, prisitaikyti, prilįsti: Pieno nė lašo nebliko: vaikai būs prisisùkę ir išgėrę Vkš. Prisisùko pry valgyklos, pirko paplavas, nusišėrė ar penkias kiaules Erž. Labai gudras: prisisùko bemokslis prie tokios puikios vietos Žvr. Kai prisisuksiù prie valdiško darbo, bus pinigų Sdk. Pagaliau sugalvojo, kad reikia prisisukti pas tą žmogų už berną SI242. Jos priaugęsis sūnus naktyje prie tos žąsies prisisukęs ir ją visą sudrožęs BsV18.
ǁ prikibti: Dar prisi̇̀sukė kita liga Dv.
20. prisigerinti, prisimeilinti, įsiteikti: Mokėk tik prisisùkt prie jo – nepražūsi Ds. Jonis nedurnas vaikis – pri tokios bagotos našlės prisisùko Vkš.
21. tr. faktais įrodyti: Prisùko dėlto advokatai Šts.
ǁ primeluoti: Aa! Sužinoti, ką tas veidmainys ir melagis mano vardu prisukė policijai Vaižg.
22. tr. priversti: Prisùkom ir aną porą stikliukų išgerti Brs.
23. tr., intr. impers. P.Aviž, Pjv, Vs, Lš, Mrc, Arm išaugti skauduliui; pritvinkti: Pasvėriau pašiną, ir paskui pri̇̀sukė Vlk. Pri̇̀sukė votį kap kepurę Vrnv. Tuoj jau šitą votį prisùks, tada galėsi pjaut Dg. Da nedurk skaudulį, ba pri̇̀sukta visai mažai Alk. Da neprisuktà ta votis buvo, da negatava (negalima pjauti) Plv.
24. tr. šnek. sukčiaujant įgyti: Pinigų pri̇̀suka ir geria Rmš. Pas senėtą yra gana prisuktų pinigų BsPIII148(Brt).
| refl.: Ko čia svetimo gero gailėt: prisi̇̀sukei – turėsi Ds.
25. tr. šnek. daug privalgyti: Bepigu tokiam žmogui gyvent: pri̇̀suk[ė] sausos duonos, i sveika Klt.
26. tr. pričiupti, sugriebti, pasigauti: Ans teip norėjo muni prisùkti kame norintais Trk.
27. įtaisyti (kūdikį): Bėda, pri̇̀sukė [bernas] mergai vaiką Ant.
◊ gálvą prisùkti NdŽ
1. Rmš ilgai neduoti ramybės, privarginti: Ar dar negana prisuka galvas mūsų vaikams visokiais niekais? J.Balč. Kiek jai pri̇̀suka gálvą šitie vaikai! Klt.
2. ilgai svarstyti, įtemptai galvoti: Teko daug privargti ir prisukti galvos J.Balč.

ùžpakalį prisùkti nebenorėti bendrauti, nekreipti dėmesio, nusisukti: Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

×razsùkti, ràzsuka, ràzsukė (hibr.) tr. sukant ištiesinti: Nauja padkava arklio, tai paėmė ir ràzsukė Aps.
susùkti, sùsuka, -o (sùsukė)
1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1.
2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln.
3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant, apvyniojant sutvirtinti, surišti: Bruzguliais susukti Q301. Pastvers [kiaulę], pagriovė, sukavylu snukį sùsukė i pjauna Dglš. Žiemą kojas apvynioja autais, virvelėm sùsuka ir nešioja Antr. Susukáu klumpius su drote, juo nesproginės Šts. Ekėčios būdavo iš medžio, vyčiums susukti̇̀ stori virbalai Grz. Susuktà [baslių] tvora LKAI63(Lž). Su grįžčia sùsuki ir išpurtai tas varpas [iš kūlio] Pš. Sùsuka į grįžtę po dešimt saujų Bsg. Sùsukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Kap sùsukta kojos, ne tep jai (avelei) smagu Pls. Susuko stipriai jiems į užpakalį rankas rš.
ǁ surišant padaryti: Si̇̀sukiau (susukau) kelias šluotas Rod. Si̇̀sukė LKKIX188(Dv). Kai jau švarūs linai, tada sùsuki grįžtes Žg.
4. tr. NdŽ, LTR(Rk), Jnšk, Vgr suvynioti į ką, susupti: Jis tei[p] gerai sùsuka tuos kiaušinius į tą popierą Jrb. Kraitis marškelėn sùsukta Lb. Būt susuktà [mergaitė] – nesikėdotų rankutėm Kt. Mane kailiniuose susùko Dg. Nešioja lėlę kaip vaiką – kojos vystykle sùsuktos Pnd. Sùsuka teboko, įduoda – rūkyk! Vadina vyru Gršl.
| refl. intr., tr.: Turbūt šalta, kad susisukai̇̃ į kailinius Dkš. Susisùkusi į tris skepetas i dar tauškina dantims Krš. Vaiką susisùkus į skarą neša PnmA. Prisirinko anglelių nuo degėsių, nosinelėn susi̇̀sukė ir nusinešė Tvr. Kojas gerai susisùk su dekiu, kad neatšaltum Sml.
5. tr. NdŽ suvynioti į ritinį, suvyti į kamuolį: Mergaitė stovėjo prie mokytojų stalelio, laikydama rankoje dūdele susuktą sąsiuvinį J.Avyž. Blynus plonus daro, sùsuka Dgp. Dvilinką audeklą sudedi ir po tam sùsuki tokian kočėlan Eiš. [Šoferis] atplėšė bilietą nuo ilgos juostos, susuktos į didelę ritę J.Balt. Silkes galima marinuoti susuktas ritinėliais rš. Karnų priplėšia, kamuoliuos sùsuka Ob. Kamuolin sùsukta [karvių] lencūgai Klt.
| refl. intr., tr.: Susisuko tošeles rš. Jau ir medeliai susodinti, tik gaila žiūrėti, kokie nuvytę, lapai balti nuo dulkių, susisukę į dūdeles V.Bub. Kokius penkis rugelius palieka [nepjautus] ir susuka, kad kitąmet gražūs rugeliai būtų – į trūbą susisùkę LKKXIII121(Grv).
ǁ Prng, Ėr, Dov sugumulti, surutulti: Susùko rūbus į mažutį ryšuliuką NdŽ. Atrišau aš savo drabužius, kuriuos buvau susukęs į kezulą, kaip kadaise pamokė motina J.Balt. Pašukas atskirai, pakulas atskirai kuodeliuosna sùsukam Eiš. Gaila šitep susùkt suknelę Dg. Telyčia sukė sukė ir po kojom sùsukė šieną Klt. Sùsuka tešlos kąsnelių ir padeda an slenksčio, tai kurios [kąsnelį] šuva pirmą pagaus, tai toji ištekės (priet.) Pls.
| refl. tr.: Susi̇̀sukiau kailinius i vėl atsiguliau ant kelmelio Vel. Ale jis susisuko tą [levo] skūrą, atnešęs deda an arklio BsPIV195(Brt).
ǁ N, NdŽ, Vkš sukant aplink sudėti (plaukus): Dabar jos (kasos) susuktos ant pakaušio į menką kuodelį J.Avyž. Sùsuka kasą viršugalvy – gražu padabot Klt.
| refl. tr.: [Šarūnė] susisuka plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio V.Bub. Vienplaukė, plaukus susisùkus [vainiku] – ta jos kasa ve didelė yra Jrb. Galvelę (kasas ant galvos) susisuka, skepetėlę pastato Skr.
6. tr. sukant, vyniojant padaryti: Susùko iš tošių ąsotėlius NdŽ. Čia, susukęs žilvičio birbynę, iš lakštingalų mokiaus dainų E.Miež. Susuka triūbą lopinio ir ataneša [ugnį iš bažnyčios] Rš. Gavo laišką ir sùsuktą iš ryzų vaiką Krs. [Jonas] atsikėlė, susuko suktinę J.Balt. Susukáu tokį bimbalą, ka vieną dūmą užtraukus galva sukas Slnt. Ar neturi susùkt [parūkyti] Ėr.
| refl. tr. Pn, Dr: [Kerdžius] trūbą susi̇̀suka iš alksnio žievės Žln. Susisùks tokius čiulkius i rūkys Pvn. Ar neturi duok susisùkt! Ėr. Nėr taboko nė tam kartuo susisukti Šts. Kūpt taboko, susisùko popierosą ir blykt rūko Vvr.
ǁ LTR(Auk) lenkiant, riečiant padaryti: Tai ir va! – Andrius susuka špygą ir duria į lubas V.Bub. Aš jam galiu špigą susùkęs po nosia parodyt Rud. Iš minklės supynė pyną ir iš tos pynos susùko krengelį Vkš.
7. tr. LL306, Rtr, Slč, Mrj, Trš suraityti: Susukti (garbanoti), ažuriesti plaukai SD88. Katras vyras turėjo ilgus uostus, anus susùko ir galus aukštyn užraitė Vkš.
| refl. tr., intr.: Man labiausiai patinka, kad tamstos čiuprynų nesusisùkę Rz. Jei verpia [tarp Kalėdų ir Naujųjų metų] – ėriukų vilna bus per daug susisukusi LTR(Srj).
8. tr. suriesti, surangyti: Tik sėsis, kojas susùks po savim i večerioja Str. Ale tas velniukas atbėgo Jonui ties akims ir tupi, akis išvertęs, žiūrėdamas į Joną, uodegą susukęs BsV255. Grąžto susuktàsis galas NdŽ.
| refl. Arm: Dieną šeškai miega guoliuose susisukę į kamuoliukus rš. An kelio guli sussùkę gyvatės Pls. Guli žaltys sasisùkę LKKXIV214(Zt). Kaip šuva ant šieno niekaip negaliu susisùkt Šk. Jei siurbėlės susisukusios guli – bus vėjo (priet.) MTtV17(Kdn). Viedmos duktė ižlindo in ližės, sùssukė kap katė Dv. Ana (ragana) ižlindo an ližės ir sùssukė grįžtėn kai kamuolin (ps.) Pls. Šuva susisukė grįžtelėn Rod. Važaunyko šaknys susisùkę kaip baronkytės Gdr. O vainikėlį kai pina [šokant], susi̇̀suka visi kaip vainikėlis Ktk. Sraigtu susisùkę ragai NdŽ.
9. tr. SD462, BŽ81, Mšk, Ėr, Gdr, Švnč apsukui lenkiant suvyti: Iž linų susùkt pantį, tai il̃ga nešios Nmč. Aš tėvelį nulenksiu, šilkų juostą susùksiu JD694. Kūralaišą sùsukei, surišei kūlį Aps. Linams rauti ryšių reikėjo susùkti iš šiaudų Kl. Vyteles karklines susùkdavo, ka nelūžtų Škn. Vytis susùkdavo teip kaip krežiams KlvrŽ. Vytį sùsuki, kartį perdedi ir tveri tvorą Vj. Ale su tais žiužiais, žinai: įsineš, a regi, abrūsą tokį, susùks Lc. Su šiaudais susuktai̇̃s pririša Vdn. Beržėlį nukirtai, susukai̇̃ – ir atasajos Rud. Buvo rastos dvi įvijinės apyrankės, susuktos iš žalvarinės vielos rš.
| Yra virvės, amžinos kančios, iž ugnies, iž liepsnų susuktos SPI373.
| refl. tr.: Tėvas pantį susisùkęs ir už durų užsibrukęs (d.) Ktk. Aš susisuksiu beržo rykštelę, eisiu budinsiu valios mergelę (d.) Vrn. Tau reiks susisùkt grįžčių ir surišt va šituos šiaudų kūlius Skrb. Jau rytmetį sueisma pas jaujį i susisùksma ryšius – pasitiesi ir dėsi [linus] End.
ǁ Q653, R177, MŽ235, K, L, Rtr, Eiš, Btrm sujungti, suvyti į vieną dvi ar daugiau gijų, šakų: Keturlinką siūlą susùkti NdŽ. Trisdešimtis siūlų susuktų (posmas) SD242. Par daug sukriai siūlus susukái Vkš. Siūlai sùsukta ir persukta – kilpom sùsukta JnšM. Susukaũ kelius siūlus, išaudžiau [lovatiesę] Žg. Ana (šeiva), lėkdama žemyn, siūlą sùsuka LKT326(Trgn). Siūlas nesùsuktas, možnės išskirt Klt. Ir [padarė] megztą juostą iš sasuktų baltų šilkų BB2Moz39,29.
| refl. tr., intr.: Apsimeti po pirmo, po tam susi̇̀suki tas [raiščių] šakas atskirai Kv. Susisùko siūlas į gurgždules, o virvė į garankštę J. Gręžant skalbinį, neduok skalbiniuo susisukti į garankštį – gausi kuprotą vyrą (juok.) Prk.
| prk.: Jie susisùkę giminės (ir vyrui, ir žmonai tie patys asmenys yra giminės) Snt, Plv.
^ Bobai negalima sakyti, kur išeinu: visą kaimą sukels ant kojų, kad jai liežuvis garankštimis susisuktų! J.Avyž.
ǁ suverpti: Siūlų dabar va susuksiù, broliui ataduosiu Ml. Kiek jau aš [siūlų] sùsukiau! Lp.
10. tr. J.Jabl, NdŽ, LTR(Skd) sukrauti (lizdą, gūžtą): Skregždė sùsukė gūžtą pastogė[je] Brž. Nereikia duot susùkt varnom gūžtos Sdk. Nukirptų plaukų negalima mesti laukan, bo žvirbliai iš jų lizdą susuks – protą sumaišys LTR(Rs). Įtūpė žvirblis girio[je] ant krūmelio. – O kam susukai ne vieto[je] lizdelį? JV1001. Susuk gurbą, susuk gurbą, susuk gurbą, pelėda LTR(Krtn).
| refl. tr. BŽ44, LTR(Klvr), Vdk: Varnos kamine lizdus susi̇̀sukė Rgv. Paukščiai pera, gandras lizą tura susisùkęs, jeigu niekas nenugrovė Vg. Paukščiukas lizdelį susisùkęs dilgės[e] Ktk. Gulbė susisukė iš žolės gūžtą MPs.
^ Širdy tarytum kirminas gūžtą susisuko ir graužia rš.
ǁ suvartoti lizdui sukti: Cyrulis čiurkščio[ja] – kuodelius susùks į lizdą, kad nesuverpsite J.
11. tr. NdŽ, Krtn, Trš, Als, Brs, Jdr, Mšk, Paį, Sv, Antz plakant, maišant pagaminti: Pyragai iškepti, kastinis susuktas Žem. Kad susukáu, toks kietas buvo sviestas LKT106(Krž). Kaip aš susùksu iš parūgų sviestą? Šts. Neikaip nepriveikiu sviesto susùkt Skp. Aš išeisuot ravėti, a susùksyt (tu susuksi) sviestą? Pj. Lig atanešė, iš pieno sviestą sùsukė Km. I silkių sviestą susùkdavom, skaniai būdavo Vgr.
^ Iš gražumo sviesto nesusuksi LTR(Brž). Neklausysi, tai gausi beržinės košės su susuktu pienu Vrn.
| refl. tr., intr. Š, Dbk, Trgn: Ilgai nesusi̇̀suka sviestas Sb. Susi̇̀sukiau sviesto kruopelę Jnšk. Talkai reiks kelis sukimus sviesto susisùkti Up. Čia nebedaug [sviesto], susisuksmà rytoj šviežio Kp. Daba jau nieko nebsusi̇̀suku [sviesto] Trk. Kastinis su pasukoms, su viskuom susi̇̀suka Kv.
ǁ sukant, maišant ištrinti: [Margariną ir kiaušinius tortui] reikia susùkt prie pečiaus Sk.
12. tr. sukant susmulkinti, sumalti: Grūdų nedaug nuvežiau, vėjas, matyt, bus geras, ir nepamatysit, kaip susuksit rš. Seniau reikėdavo puspūrę par rytą susùkt Bsg. Sùsukta uogos par mašinką: nei skūrelės, nei grūdelio Klt. Susuksmà taukus [malamąja mašinėle] Skp.
| refl. tr.: Susisukái kruopų saują, išsisijoji i srebi Vn. Girnos būdavo, tai su rankom susi̇̀suki ir turi kruopų Slv.
ǁ sukapoti: Einam, susùkim žolę! Lp.
13. tr. šnek. suvalgyti, sukramtyti: Plutą sùsukė, ir gerai – nelaukia, kad vis gardžiai Ktk.
14. tr. Pg, Lb, Dg, Pns, Kb, Yl sukreivinti, iškraipyti: Rankos sukraipytos, sùsuktos Klt. Mane liga susùko Dkš. Nebėr iš jo žmogaus: visas ramato sùsuktas, sutrauktas Ds. Susùko rankas i kojas, i veidą Krž. Susukti̇̀ jau pirštai, dar̃ jau nieko nepadarai Kls. Pirštų nariukai sùsukta nuo darbo Aln. Ana guli susuktà Dgp. Terpukalėdžiais nemožna verpt ir virvių sukt, ba keltuvių (keltuvų) bus kojos susuktos LTIII459(Tvr). Parvažiuo[ja] ryto metą, dviratis būs sùsuktas, tekiniai būs sulankstyti Krtn. Vėjas paskėlė, sùsukė, nulaužė tą žilvitį BM10(Skp).
^ Kad ją kruvinoji susuktų! rš. Ka tau rankas kojas susuktų̃! Pv. Kad tau sprandą susùks J. Kad jį susùkt krūvon – tep apširdau! Pls. Kad tave susuktų į brantus! LTsV875.
| refl.: Pati strėnoms susisukusioms buvo Šts. Medis susisukęs R403, MŽ543. O tas buvęs skauduliais apaugęs, nosė susisùkusi Yl. Kelmas toks susisùkęs, išsikerojęs Ėr. Stovi susisùkęs tas lieptelis Krkn. Rankovės susisùkusios, susivijusios – tai dabar apsivilko! Jrb. Mezgimas bus instrižas, susisùkęs – nesukti siūlai Klt.
| Štai susisùkęs (išsivingiavęs) upelis Vad.
ǁ End, Klt paralyžiuoti: Sùsukė žmogų Aps. Kojos sùsuktos suvis Dglš. Į ką šauksys sùsuktas, jei būsi vienas kap pirštas Rdn. Ir buvo susukta, ir negalėjo pati save niekaip pritiest Ch1Luk13,11.
15. tr. suraukti, perkreipti: Kam rūstą (sùsuktą) veidą rodyti KII163. Žiūrėk, kaip tas kalakutelis iš tevęs juokas, nosę susùkęs Vkš. Zūbus susukęs kaip koks vypla Prk.
| refl.: Jo veidas pajuodo ir susisuko V.Kudir. Žandai susi̇̀sukė, nieko neliko, tik skūrelės Žml.
ǁ refl. Krtv susiraukti, reiškiant nepasitenkinimą, supykti: Susisùkęs visumet ans, ir žodį bijok anam pasakyti Vvr. Negalėjęs pri anos prieiti: nu pat ryto vis tokia susisùkusi Pp. Vaikščiok susisùkęs kaip ožys koks Šv. Ko susisukai̇̃ dabar? Vv. Žmogus vis susisùkęs, vis ko trūkęs, vis nepatenkintas Krš. Numiškiai svečių nemylėjo, iš tai gėdai susisukę par petį veizėjo LTR(Plng).
16. refl. NdŽ, Jdr, Trk, Gd, Vdk, Ėr, Vl, Alk, Lš labai sulysti; susitraukti, sunykti, suvargti: Nuo visokių ligų viškum susi̇̀sukė žmogus Krs. Susisùkus boba, serga suvis Dglš. Sudžiūvusi kaip tik kempė, susisùkusi Krš. Kokia spyna buvo, ir tebėr tokia pat susisùkus Snt. Visiškai boba susisùkus, tik graban gult Dbk. Turėk proto! Jau taip susisùkęs, o dar geri! Dj. Jėgi kokia baisi nuo gėrimo likus: susraukšlėjus, susisùkus Slk. Susi̇̀sukau i aš po nelabojo! End. Vyras kap aržuolas b[uv]o, o tik susisùko, i nėr LKT200(Plv). Ana kap virvė susisùkę LD382(Zt).
^ Šitas mūs arklys susisùkęs, sunykęs lyg į virves įrištas Kt. Kas švento Jurgio dienoj su arkliais dirba, tai tas niekados neturės gerų arklių, vis bus kūdi, tokie kaip karstai susisukę LTR(Kp). Tas jau susisukęs kaip naginė LTR(Pnd). Valkiojas susisùkęs kai be žarnų Sdk. Motka toj susisùkus kap krūkutis Lp. Susisùkęs kaip Serapino pakanktė Vkš. Susisùkęs kaip Benio blauzda Vkš. Susisùkęs, susimetęs kaip grabo negelys Pgg. Susisukęs kaip melnyčios sparnas LTR(Grk). Susisukę kaip Grižo ratai LTsV367(Srd).
ǁ pasidaryti menkam, užskursti: Styro medelis užskurdęs ir susisukęs P.Cvir. Agurkai sodne susisùkę, nieko nė[ra] Sk.
17. tr. sudraikyti, sutaršyti, suvelti: Ant pievos tai mat vėjas sùsuka [linus], o ant rugienų nesùsuka: susilaiko, neduoda pasikelt Sml. Buvau išnešus an oro [pomidorų daigus] – vėjas sùsukė Žln. Skubėkiam verpti: parlėks vyturys, susùks mūso kuodelius Vn.
^ Susuktas kaip pakulų kuodelis LTR(Grk).
| refl.: Rugiai nuo lietaus susisùkę NdŽ. Po ąžuolu būna javai derlingi, susisukę, o šermukšnis ir kiti medžiai tik dirvą smelka Dr. Jei linai bus pasėti pavasarį, kada ant dangaus matos debesėlių verpetai, tada linai bus susisukę, išgulę LTR(Imb). Susisùko siūlai, susmaišė Btrm. Vakar ribokai susisukusią matnią ištraukė, tai nei vienos žuvies nepagavo Kpč. Žarnos susi̇̀sukė, operavo Ukm.
^ Susisùkę kaip Mikės viduriai Tl, Kv.
18. refl. susipainioti: Susisuko kojos, t. y. susimizgo J. Čia prie virvės branktelio nėra, da susisùks karvė Skdt. Sukę susisùkę karvės! Klt.
19. tr. aplink smarkiai sukant atimti pusiausvyrą: Viesulas gali susùkt žmogų Aps. Sùsukė vėjas diedą i pargriovė Dglš. Susùko toks vė[ja]s i nūnešė tą vaiką Gd.
| prk.: Bijau karaliaus meilės kaip poeto. Ateina jis kaip vėtra. Viesulan pagauna. Susuka ir apsvaigina B.Sruog.
20. tr. genant nukamuoti, užvaryti: Jauną arklį greičiau sùsuki kap seną Lp.
21. tr. impers. apsvaiginti: Nuo gailių galvą sùsuka PnmŽ.
ǁ refl. apsvaigti: Vaike, nesisuk į vieną pusę tei[p] ilgai: susisùks galva, parvirsi Jrb. Susi̇̀sukė galva, ir nuvirto purvynan Ds.
22. tr. Rtr pakreipti į kurią nors pusę, pasukti: Arkliai jau susukti̇̀ į Kuršėnus važiuoti Krš. Kuršinės pavažos yra susukti geresnės, neužkerta Šts. Tujaus vairą susukáu į viršų Plng. Jis susuko vežimą skersai kelio …, o pats pasislėpė po tilto BsPII38(Tl). Akis į kertes susukti mokėjo vaikiai špitokliai Šts.
| Parkietė iš dangaus pietų vėją ir savo galybe susuko vėją iš vakarų brš.
| prk.: Susùko (suvertė) kalčią an bobų Pvn. Už liežuvį anai Dievas susùko (atlygino) – dukterie nebgerai Krš. Susukai ant manęs visas audras brš.
| refl.: Visa močia: i kojos vidun susisùkę, kai eina Klt.
23. tr. sugrąžinti einantį: Tos telyčios nevaliojau susùkt – da giliau įsibrido į avižas Rs.
| refl. tr.: Kurmanas susi̇̀sukė arklius i nudūmė atgal Prng.
24. intr. M einant, vykstant pakrypti į kurią nors pusę, pasukti: [Ragutis] susuko į sodžių pasikalbėti su senais pažįstamais LzP. Nusileido pakalnėn ir, pervažiavę per tiltą, susuko kairėn Pč. Reik susukt taku, tiesiai per rugius Nmn.
| refl.: Cinokas susisuko į klėtį, priėjęs pabarškino į duris Žem.
ǁ refl. IM1860,53, NdŽ, Sd, Klk, Plt, Eig, Varn, Krž, Pbr, Klt, Dsn pasukti atgal, apsigręžti, apsisukti: Buvo jau vakaras, ana susisùkusi eita numie Krtn. Susisùko i parmovė numo Rdn. Inejau pirkion, susisukiau i vė atgal Prng. Kad ejo numo susisùkusi! Krš. Ponas nusigando, susisuko ir atgalio jot LTsIV203. Ta greitoji susisùko i greit nuvažiavo Jrb. Traktorius netura vietos kame susisùkti End.
| Tuoj vėjas ir susisuko į antrą pusę LMD(Sln).
ǁ refl. atsisukti, atsigręžti: Įbėgo Marikė, tėvas ant jos susisuko: – Parodyk pirkinius, kur su Joškiumi mainėte Žem.
25. intr. Lkm, Klt, Ml, Vj, Aps, Trk nuvykti ten ir atgal; suvaikščioti, suvažinėti: Vakar dukart miškan sùsukiau Ut. Du kartu par naktį automobilis susuka par sodą Šts.
26. skubiai atlikti, apsidirbti: Kaip greitai susisùkom, o maniau, ka lig vakaro dirbsma Rdn. Numie greit susi̇̀suku ir išleku į grybas Vkš. Ana kai nori, tai gali i greičiau susisùkt Ml. Apdirbama vietelė, bet reik susisukti par darbylaikį Šts. Gaspadinė mūso y[ra] susisukanti̇̀ (apsukri) Šts. Susisùk, kad geras, su seniu! Ktk.
ǁ būti greit sutvarkytam, atliktam: Berneli tu mano, kap griebė jie, tai tik susisùko tie miežiai, i nėr (greit nupjovė)! Plv.
27. tr. Plng, Užv suvaryti, suginti į vieną vietą (gyvulius): Kokia jų ganiava: suvaro, sùsuka gyvulius, ir prastovi tep perdien kap in turgo Arm. Piemuo susuka karves pri upės, o ganyti nenora Šts. Turi karves susùkęs viduj lauko, kur žolės nėr, vien juodos pėdos – tai jo ganymas! Ml. Kam susukái gyvolius į toros kertę? Plt.
| refl.: Kai strokas, tai avelės žž an vietos susisùks i stovi Pb.
28. tr. sukant ratu sukaupti, sutraukti į vieną vietą: Grūdus siautant su rėčiais, reik mokėti susukti į verpetą šlamštus Šts. Sùsukė verpetas šieną ir nunešė miškan Ktk. Jūroje vėtros susuka vilnis, ir jos kalnais kalnais ritinas užlieti slesną pakraštį Vaižg.
| refl.: Berant lengviejai grūdai į vidurį susisuka Ggr.
ǁ sutraukti, sustumti į vieną vietą (šieną): Didelę pakūgę susùkom, didelį ir kupstį sukriausim Vkš.
| Susùkti pradalgę NdŽ.
29. tr. sukant surinkti reikiamus skaitmenis (telefonu): Žmona kažkam susuko telefono numerį rš. Ponas Zaranka susuko telefoną (telefono numerį), prisižadino poną Straižį rš.
30. refl. Kp sukantis pakilti, atsirasti: Viesulas tik susi̇̀sukė ant vieškelio, teip dulkių debesis ir nuslinko pavėjui Skrb. Susisuko šiaurus vėjas ir nupūtė vainikelį LMD.
31. refl. pradėti, imti ką daryti: Šalininkai susisuko pasakoti, kad aš buvęs girtas Šts.
32. refl. susidaryti, įsimesti (ligai): Gal smagenų uždegimas susisukti Žem. Man kartais po krūtine susisuka mažas dusulėlis rš.
33. tr. šnek. suriesti, susarginti: Jį ne laiku ligos susùko Grl.
^ Vel[nia]s čia tave ir susùko nečėsu! Lk.
34. tr. impers. užaugti skauduliui, ištvinkti: Palauk! Kai kyla skaudulys, tai ne tep greit sùsuka – reik pakęst Alk. Peraugą iki susùks, tai dar paleliuosi Gs. Sùsukė votį in pačios kaktos Vrnv.
35. tr. impers. Lnkv, Skrb, Vžns, Vkš paleisti (vidurius): Užėdžiau žalių žirnių, i susùko vidurius Krt. Sùsukė pilvą Ds.
36. tr. Brs, Upt, Pl, Ml, Šn neatiduoti kiek priklauso, nusukti: Tai buvo susukti mano pusantro rublio! Žem. Jug aš amžėj savo nieko pikto nedariau, nė vienam nė skatiko nesusukau M.Valanč. Sùsukė jo pinigus, tik anas nesupranta Klt. Uždarbę susùko meistruo Šts. Ana sùsukė man kelius rublius Aln. Ir pieną sùsuka, ir darbadienius susùko, neapskaitė Rdš. Ar nesusukai kam užmokesnį? Jzm.
ǁ Btrm apgauti: Ar tu mane pašidyt norėjai, ar susùkt? Švnč.
37. tr., intr. gudraujant, painiojant ką padaryti: Kokią klastą išmislyti, susùkti KII32. Karą susùkti, sukurstyti KI80. Jau ka sumeluos, susùks! Pv. Sùsukė sùsukė aktą, ir mokėk baudą! Drsk. Susùko jam tą sutartį, ir jis liko be turto ir be ūkio Grl. Priežastį [nužudyti] iš bile ko susukdavo brš. Vokytis viseip teisybę susuka prš. Mūsų žodžius susuks arba negerai apvers rš.
^ Susuko kai Magdei vaiką LTR(Grk).
38. refl. įvykti kam numatytam, norimam: Kap važiuoja ažsirašyt jaunieji, tai jos draugės girnas suka, kad veselė susisuktų Ml.
39. tr. palenkti į savo pusę, paveikti: Ta boba jį ir sùsukė: atlėkė ir ėmė įkalbinėt Rz. Sùsukė (prisiviliojo) berną i ištekėjo Ps.
ǁ supiršti: Susuksiù, pamatysi, ir tave su kuo nors Dgl. Sùsukė, surodijo tėvai i apženijo Klt.
◊ dūšià susisùko; MŽ, N pasidarė bloga, vimdo.
dū̃šią sùsuka (susùko); R359, MŽ480, N darosi bloga, vimdo: Sasuko dūšią B.
galvà susisùko (susi̇̀sukė Ck, Grv, Skdt, Ps) Als, Šts, Žeml, Lnkv susipainiojo, apkvaišo, nebesiorientuoja: Paklydau, kaži kai galvà susisùko LKT163(Rs). Susi̇̀sukė galvà, neišeinu kelian Adm. Čia ir galvà gali susisùkt, bežiūrint į šituos raštus Prn. Galvà anos yra susisùkusi – veselia an nosies Krš. O jergau, kaip susisukusi yr galva, atminties neturu ant vietos Kv. Susi̇̀sukė galvà kaip kopūstas Ėr. Kad jum galvà susisùkus! (keik.) Kdn.
gálvą susùkti
1. BŽ50, Krš, Jnš, Rm, Ob, Trgn, Ds, Msn, Dv atimti nuovoką, sumaišyti, supainioti: Jis man gálvą sùsukė – nebežinau, ką čia daryt Ėr. Susuko man galvą su tais savo klausimais Sk. Mes daug atsimintum, ale sùsuktos gálvos Stk. Rūpesčių galvà susuktà – ar čia rūpi tos dainos Pkn. Susukta muno galva, nieko nebatminu Trk. Labai gálvas sùsuka tas mokslas Kdn. Kai virvė sùsuktos gálvos [nuo rūpesčių] Žln. Tada Uršulė visai rimtai susirūpino, kad tikrai malūnas bus susukęs Baltaragiui galvą K.Bor.
ǁ sukvailinti: Ai ai, kaip velnias jaunims gálvas sùsuka! Krš.
2. Jnš, Sv, Vlkj suvilioti, patraukti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą Skr. Mergos gudrios, žalčiai – sùsuka vaikiams gálvas kaipmat Krš. Kaip tik pasmaišė tas bernas, ir sùsukė mergai gálvą Dbk.

gálvą susùkti į padurkùs suvilioti: Susùko boba tokiam vyrui gálvą į padurkùs Skr.
gluzdai̇̃ susisùko sukvailėjo: Jau ma[no] in senystą ir gluzdai susisukė Vlk.
gluzdùs susùkti supainioti: Reikia tep sakyt, tai ir susùksim gluzdùs Pv.
gū̃žtą (li̇̀zdą Vn) susùkti (susisùkti Jnš)
1. įsikurti (šeimai): Savo li̇̀zdą susisùkiat ir gyvenkiat. Kam su seniais maišyties?! Pvn.
2. įsitaisyti, įsigalėti: Karionės ir sumišimai sviete nesustoja vedlug to, kad žmogaus širdy susisuko gūžtą žalčiukas P.Cvir.

į grą̃žtą (į lenciū̃gą, į pi̇̀ntį) susisùkti sulysti: Sudžiūvęs, susisùkęs į grą̃žtą Krš. Susi̇̀sukiau lenciū̃gan Žb. Ligonis, varge, sudžiūvo, susisùko į pi̇̀ntį Klvr.
lui̇̃šį (mū̃zą) susùkti reikšti nepasitenkinimą, susiraukti: Vaikšto luišį susukęs Blnk. Biškį kas anam nepatinka, tujau ir sùsuka mū̃zą Vvr.
nósį susùkti (susisùkti)
1. BŽ107, Bgt, Alk, Kp, Všk, Šts, NmŽ reikšti nepasitenkinimą, užpykti: Ana tuoj sùsuka nósį, supyksta greit Aln. Pareina parsiutusi, nósę susùkusi Krš. Laksto tik, duris tranko, nósį susùkus Mžš. Susùko nósį ir nešneka Mrj. Eina pro šalį nósį susùkusi i galvos nepakelia LKT108(Tt). Eita nosę susùkęs[is], kad negavo pragėrimuo Šts.
2. sukelti pasibjaurėjimą smarve: Kur tu eisi visa mėšlina į būrį – žmonėms nósis susùks Skr.

pakáušius susùkti
1. sukvailinti: Kaip ta degtinelė sùsuka pakáušius! Krš.
2. apsvaigti (prisigėrus): Pakáušius sùsuka, ir rėkia Ėr.

prõtas (rãzumas) susisùko Smn pamišo, sukvailėjo: Šiais laikais i senims prõtas karts susi̇̀sukas – daro kaip kvaišeliai Krš. Jam buvo rãzumas susisùkęs Ėr.
si̇́elą susùkti; N pasidaryti bloga.
smẽgenys susisùko antrai̇̃p susipainiojo, nebesiorientuoja, apkvaišo: Susi̇̀suka smãgenės antrai̇̃p, ką čia beatminsi Žr.
snùkį susùkti reikšti nepasitenkinimą: Gali Bintakienė pamanyti, kad ji vėl snukį susukusi I.Simon. Ji susùkus snùkį i susùkus, nežinai, nė kas, nė ko Jrb. Mažą stukį padėjo, svotas snùkį susùko JV768.
susùks ir atsùks apie labai plepų: Jos gi liežiuvis – susùks ir atsùks! Dkk.
širdi̇̀s susisùko pasidarė bloga: Susisuko širdis nu numinės, ir susivėmiau Šts.
širdį susùkti Slnt supykinti, vimdyti: Vėmalai, fi, ši̇̀rdį mun susùko Krš. Užgavėnių suopynės liuob širdį susuks, ir vemsi po suopynių Šts. Negersu – dar širdį susùks Rdn.
šnervès (šni̇̀pą) susùkti užpykti: Kai mūs vaikai augo, buvo geri, o dabar tik šnervès susùkę Snt. Jau sùsukė šnipą Lp.
uõstą susùkti supykti, įsižeisti: Susuko uostą (dial. ūstą) dėl kopūsto LMD(NmŽ).
vepšlàs (zūbùs) susùkti supykti: Žodelį ne taip, tuojau susuka vepšlas KlK29,53(Krš). Piktas, zūbus susukęs Krš.
užsùkti, ùžsuka, -o (ùžsukė) Rtr, Š, NdŽ; SD430, Sut
1. tr. N, K, M, Amb, VĮ, Mlk sukant pritvirtinti, prisukti: Ans mokėjo varžtą kur reik užsùkti Vvr. Ažùsukiau šriūbą, ir gerai Nmč.
2. tr. N, LL96, Vkš, Gs prisukti, kad veiktų (kokį aparatą): Ažusuku ziegorių SD164. Neažùsukiau laikrodžio, ir sustojo Ktk. Užsuk laikrodį aštuntai rš.
ǁ pasukant įjungti, paleisti: Paskun ùžsukėm radiją, ir kalbėj[o] Drsk.
| prk.: Užsuki savo fantazijos malūnėlį rš.
| refl. tr.: Liūb jau ans užsisùks [radiją] ir klausysias Lk.
ǁ refl. prk. pradėti kalbėti: Kai jau užsisuka, tai mala i mala be jokios parstogės Rs.
3. tr. pasukant išjungti: Tu musi atsukai radę (radiją) – neš šen, užsùkti reik Ms. Su dujom gerai, kolek verda: ùžsuki – i šalta Sdb. Buvo neàžsukta [dujos], kaip šavo virtuvėj! Mlt.
4. tr. kuo prisukamu uždengti, uždaryti: Užsukami̇̀ stikliniai indai labai geri Rm. Ans sau padarė ùžsukamą (iš dviejų sujungiamų dalių, tuščiu viduriu) lazdą Jdr.
| refl.: Kranas gerai neužsisuka, laša ir laša vanduo rš.
5. tr. pasukti aplink ašį: Užsùk raktą, kad neatsirakintum J. Užsùksita tą raktą vienąsyk i čia štai padėsita į tą daiktą Jrb.
6. tr. Lk, Grk, Pc, Jon užrakinti, užsklęsti: Kai išeisi, tai ažusùk kamarėlę Mlt. Palauk, da klėtį ušsuksiu Trs. Užsukáu duris ir raktą su savim pasiėmiau Vkš. Buvau užsùkusi su raktu [duris] LKT44(Lž). Sukynė – durim užsùkt Brb. Kaimynas, suskius, pajuto, svirno dureles užsùko JD894.
| Biškilelį pasėdėk, aš tujau užsùksu (užkišiu) liuktą Lk.
| refl. tr.: Dures su velke užsi̇̀sukė Vrn. Dukterytė kai pajuto, svirno duris užsisuko LTsII230.
7. tr. pasukti, kad susivytų, persisuktų, susukti į grįžtę: Itą karklą àžsukam, gerai àžsukam, ką neraztrūkt Grv.
^ Pamečiau peilį – reikia žusukt velniu[i] barzdą (kuokštelį žolės susukti ir prispausti akmeniu), tai greičiau rasiu (brt.) Nč. Jei ko nerandi, užsuk velniu[i] ausį – rasi Vlk.
ǁ susukant užspausti: Ažùsuku sūrmaišelį, kad geriau tekėt [išrūgos] Klt. Užsùk maišą, kad viščiukai grūdų nekapotų Skr.
8. tr. Lp, Krtv užvynioti: Virvė ažùsukta už kojos, ir supu [lopšį], ir verpiu Str. Žąsims droteles mažytes užsùkdavo an kojos Škn. Kap užsùks karvė lenciūgą an kojų, tai ar išsilaikysi? Dg. Pasaitus eglių karnõs ùžsuka Mrc.
| refl. tr.: Užsisùk ant kaklo ką norints – neik nuoga Jrb.
| Tokią šilkinaitę skepetą buvau užsisùkus (užsigobusi) Jrb.
ǁ vyniojant, rišant uždaryti: Durys pančiu ùžsukta, o langai peržegnota – negaliu inteit LB161. Aš visada užrakinu, drata užùsuku tą šapą (būdą) Slm.
| refl. tr.: Ažsisùk virvele duris, i neišeis vištos Klt.
ǁ Klt apvyniojus užveržti: Suriša bruzguliuką ir ùžsuka kiaulės snukį Ob. Užsuk branktu nosį Dkšt.
^ Ma[no] koserė ratu neažsukamà Dv. Mano gerklė ne suktu užsukta K.Bor.
9. refl. Skrd, VšR, Mlt pririštam aplink einant apsisukti, vyniojantis grandinei, virvei: Už mieto užsisùkęs arklys ir išbuvęs visą naktį neėdęs Nt. Ji (karvė) už tos griūšės užsisùko, užsisùko i stovia Jrb. Pirmai nuejau – karvė sukus ažsisùkus biržynely Smal.
ǁ užsismaugti (pririštam): Avelė užsisùko viena Krn. Dar kiaulė buvo dviejų metų, ir ta užsisùko Gs.
ǁ susinarplioti: Reikia narstyt [siūlus sruogoje] – ažsisùkę Klt.
10. intr., tr. sukant, rišant užsidirbti: Jei su rytu suku kūlelius, tai ùžsuku an dviej litų Alv.
11. tr. suvynioti į ką: Tan milan ažùsuka tuos [kanapių] miltus, kap ažmaišo LKT379(Btrm).
12. tr. užriesti: Tie ūsai juodi, užsukti̇̀ – vyras nė šioks, nė toks Jrb. Teliukas laksto uodegelę ažusùkęs Aps.
^ Meluoja ir galą ùžsuka Nm. Maža kalaitė, užsukta uodegaitė, lot neloja ir vagies neinsileidžia (spyna) TŽV584(Kb).
ǁ Sb įmantriai suraityti: Rašė ir ant galo ùžsukė [parašą] Jnšk.
13. tr. iškreipti iš normalios padėties: Užsuktà koja tai motriškai, nepaeina Grd. Ma[n] bukis (velnias) sprandą užsùko: tep kap medis (suparalyžiuotas) Kb.
ǁ sukant įskaudinti: Mokytojas vienam ausį užsùko, kitam ilgus plaukus užpešė Dkš.
| Jau moja (gal) mėsas ùžsukei (įgnybai), kad [vaikas] tep rėkia Vlk.
14. tr. R331, MŽ443, N atlenkti, atlaužti (gaiduką).
15. tr. nukreipti, nugręžti: Akysna ir nepadabos, ažùsuka galvą Nmč. Ale sykį rado jį po klėčia negyvą, sprandu užsuktu in užpakalį BsPIV141(Brt). Neišauklėtas, vaikščioja rankas už nugaros užsùkęs (susidėjęs) Klvr.
| refl.: Kaliuška užsisuka ir sėdas prie stalo Vaižg. Vuodega (toks žmogus) dėbtelėjo akimis n'ištikinčiai ir užsisuko į šalį V.Piet. Ažsisùkęs te ką padarė, neregė[ja]u Dglš. Ans negalvojo mirti, užsisùko an šono i užgeso Lpl. Ažsisùkus nugara nuo manęs sėdi (pyksta) Klt.
| prk.: Gyveno atsiskyrus, nuo visų užsisukus ir džiūvo taip, smilko visą gyvenimėlį V.Bub. Užsisùkę, užsičiaupę – neprašnekinsi mokytųjų Krš.
ǁ pastatyti pakreipus, kad užstotų: Buvo kambarė[je] spinta užsuktà, kad nebūtų lovos matyti Varn.
16. intr. Šlč vykstant pakeisti kryptį, nusikreipti į kurią pusę: Jis užsùko už kampo DŽ1. Berniukai užsuko per Petkūnų sodžių A.Vien. Užsùko pri Ventos arklių pagirdyti Krš. Ažùsukė arklį [su ratais] ažu daržinės i pastatė Klt. Kai bernas pamatė šitą numirėlį, ažùsukė par arimais, par dirvom Trgn. Tu parvažiuok par tiltą su mėšlo vežimu, arčiau užusùk (privažiuok), tai parodysiu tą mergą Slm. Žùsukė [žaibas] an kito šono ir žemėn nuejo, žmogu[i] neškadijo Pls.
| refl.: Tiesiai nejo, ažsi̇̀sukė paupe Klt. Užsisùko liaušėn (į kairę) LKKXVIII160(Zt). Eikit ir užsisùkit po kairei rankai Dg.
ǁ padaryti posūkį, vingį: Aplink apeit reikia, žusùkt reikia daugel (didelis lankstas) Dbč. Kokie penki kilometrai reikia užsùkt Gg.
| refl. NdŽ: Po kairei rankai užsi̇̀suka kelelis Jz. Žusisùkus pieva Dbč. Kelios lovos matyti, kitų tik galai kyšo iš užsisukusio urvo S.Čiurl.
ǁ refl. prk. būti skirtingam, kitokiam: Jų šneka jau šiek tiek užsi̇̀suka Plut.
17. tr. sukantis, gręžiantis užeiti į priekį: Tai šitas [senas jautis] užusùks šitą jauną ir užeis vėl vagon Pb.
18. intr. LKT238(Kri), Sml, Kp, Užp, Sug, Ldk, Jz, Alv, Mrj, Kt, Žvr, Nm užeiti, užvažiuoti, apsilankyti: Eidama pro šalį, galėjai užsukti Žg. Artie kelio, tai kai kas ažùsuka Gdr. Tankiai jis pas mus ùžsuka Vrn. Norėjo da ant Panevėžį užsùkt LKKVI282(Jnšk). Užsuka anie į tokį mažą miestelį LTR(Slnt). Nebijodavo užusukančio gero svečio Vaižg.
| Debesys vis kraštais praeina, o čia neùžsuka Krs. Vaikščio[ja] lytus apsukuo, čia neùžsuka Krš. Tokia nežmoniška sausybė, niekad neužsuka lytus Gs.
| prk.: Kap kada žùsuka galvon [gera mintis], tai gẽra Rod.
| refl. Lš, Slm: Vakar buvo užsisùkęs tokis vyrukas Rdm. Tas, grįždamas iš Egipto, užsisuko į Jeruzolimą M.Valanč.
19. refl. NdŽ įsiveržti, įsibrauti: Vytenis, kame tiktai užsisuko, tenai kūlį ir vandenį beliko S.Dauk.
20. intr. sūkuriuojant užeiti (apie vėją): Žiemą kaip užsùks [vėjas], tai pilna pirkia dūmų Nmč.
21. intr. Gž, Alk sukant, mosuojant suduoti, uždrožti: Ubagas kad eina, vis su botagu kad ažùsuka, kad ažùsuka, tai šunes kur katras eina Ob. Tas velnias gerai užsuko su šakaliu tai meškai per leteną BsPIV73(Brt).
| refl. Pln: Aš tau užsisùksiu par šonus, tik tu mun liežuvauk! Dr. Tėvas kai užsisùko, vaikai vos teišspruko Rt. Tėvai netura rankų užsisùkti tokims vaikams pijokams Šts.
22. refl. staiga užpulti: Kareiviai kaip užsisùko, kad anus vijo! Lks.
| prk.: Jei gripo liga neužsisùks, pasisaugosu, ta (tai) galiu šimto metų sulaukti Slnt.
23. tr. apsvaiginti, apsukti: Girtuoklės kap ùžsuka galvą Mrc. Atsigulsi, tai galvą užsùks LKT385(Drsk).
| refl. LKKXI221(Trak), Vlk, Smal: Bronius gert nepratęs, tai nei nepajuto, kaip galva užsisuko rš. Su traukiniu gerai važiuot, nežusi̇̀suka galva Dbč.
24. refl. dingtelėti, toptelėti: Jai kai užsi̇̀suka kas, tai ir išeina iš namų viską palikus Lkč. Nu, jiem tep užsi̇̀sukė Šč.
25. refl. prk. užsinorėti: Užsisukáu žvejoti ir laimėjau Trk.
26. refl. prk. pasimiršti, užkristi: Ant to sykio užsi̇̀suka i neina atmyt, o paskui po laiko atsikvošėji Jrb. Ar atmysiu tas dainas, ar vėl ma[n] užsisùks Plv.
27. tr. nusukti, nuvogti: Užsukti̇̀ pinigai neišeis į gerą Alk.
28. refl. užsidirbti iš šalies: Jei iš niekur neužsisuksi̇̀, tai ir an kolionijų išejus nebus geriau Lp.
29. tr. šnek. duoti, parūpinti, pasukti: Neštum kilus, tai [kokį sunkiai gaunamą dalyką] užsùktų Gs.
30. refl. neišvengti, užsitraukti (bausmę): Taip ir anie žmonelės besisukdami (norėdami išsisukti, išvengti) po devynis mėnesius kalėjimo užsisukę TP1881,46.
◊ aki̇̀s užsùkti apgauti: Tau tas Klimas ùžsukė akis, ir nieko nepratai Vlk.
galvà užsisùko apkvaišo, nebesusiorientuoja: Kai galvà užsi̇̀suka, visko gali būt (galima paklysti) Bsg.
gálvą užsùkti
1. priversti pamilti: O ką garbė, tai garbė, kad net tokiam užmušėjui užsukau galvą! V.Kudir. Ji ne vienam galvą užusukė rš.
2. užduoti rūpestį: Ažùsukė galvą Btrm.
3. Mrc, Arm išvarginti: Jau galvà ažusuktà rūpesčiais Lb. Daug mislina, galvà užsuktà Srj.
4. atimti sveiką protą, sukvailinti: Ar neužsùks veinias bernu[i] galvõs? Dg.

į gálvą užsisùkti apimti kokiai minčiai: Užsisùks kas in galvą, ir daro visokias nesąmones Lkč. Užsisùko galvon, ir padariau bėdą Mrc.
kai̇̃p (lýg) ùžsuktas; kai̇̃p užsuktà mašinė̃lė apie plepantį, šnekantį be sustojimo: Viešnia lyg užsukta tarška barška, žodžius krečia lyg pati savo nedrąsumą užtrenkdama Vaižg. Ji šneka kai̇̃p mašinė̃lė užsuktà PnmA. Barškalas boba, kai̇̃p užsuktà Krš.
kai̇̃p ùžsuktas [lai̇̃krodis] daug, be sustojimo (dirba): Rytą pašokę, kiaurą dienelę ėjom [apyvoką] kaip užsukti J.Balt. Eina, dirba kiauras dienas kaip užsuktas laikrodis, nieko aplinkui nemato ir net klausiamas neatsiliepia J.Balt.
nósį (snùkį) užsùkti Mrj, Rmš, Vlk, Pv, Vrn užpykti: Jau vėl jie užsùko nósis Sn. Matyt, Onelė nósį užsùko, kad neateina Šn. Ko dabar tu ant manęs užsukai̇̃ nósį? Lš. Negražu vaikščiot [prie svečio] užsùkus nósį Mrc. Negeras mokytojas: užsukęs ir užsukęs nosį Smn. Tyli, snùkį ažusùkus Klt.
pãlos užsisùko sukvailiojo, pakvaišo: Kas tau? Užsi̇̀sukė pãlos?! Lp.
šikinè užsùkti vlg. blogu atsimokėti: Kartais atsitinka tep, kad žmogus ažùsuka in tave šikinè Tvr.
paužsùkti, paùžsuka, -o (dial.) tr. daugelį užvynioti kuo: Buvo akėčių dančiai paužsukti žagarais Lz.

Daugiau informacijos

prisùkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (34)

ištrū́kti

pratrū́kti

nusùkti

prisùkti