Signalas, kurio vertė (įtampa, srovė) yra analoginis dydis.

Įgyjantis baigtinį skaičių reikšmių arba būsenų.
Tiksliau būtų vartoti žodį „diskretus“. Tačiau labiau paplito „skaitmeninis“ dėl anglų k. žodžio „digital“ įtakos.

Tyrimas, kurio metu perduotas skaitmeninis signalas palyginamas su priimtu signalu ir nustatomas klaidingai priimtų bitų skaičius.

Manipuliavimas, kai moduliuojantysis skaitmeninis signalas kaitalioja išėjimo signalo dažnį iš anksto pasirinktomis vertėmis.

Skaitmeninis signalas, užimantis iš anksto nustatytą vietą adreso signalų sekoje ir pusiau automatinio ryšio sudarymo metu telefonininkui rodantis kalbą, kurią reikės vartoti aptarnaujant abonentą.

Griežtai apibrėžta perdavimo spartos vertė, reikalinga tai pačiai informacijai tuo pačiu metu persiųsti, kaip ir tam tikras nurodytos perdavimo spartos skaitmeninis signalas.

Skaitmeninis signalas, galintis įgyti vieną iš dviejų reikšmių.
Signalo reikšmės dažniausiai žymimos 0 ir 1. Tačiau gali turėti įvairią interpretaciją: įjungtas – išjungtas, tiesa – netiesa, taip – ne ir kt. Nulinė signalo reikšmė gali būti sutapatinama su signalą vaizduojančio fizinio dydžio (elektros įtampos, srovės) nebuvimu.

Operuojantis analoginiais dydžiais.
Skaičiavimo prietaisai ir įtaisai, operuojantys tolydžiaisiais dydžiais, vadinami analoginiais dėl to, kad jie matematinius dydžius verčia atitinkamomis juose esančių fizikinių dydžių (dažniausiai elektros įtampos arba srovės) vertėmis ir atlieka su jais veiksmus, analogiškus matematinėms operacijoms. Pavyzdžiui, jei reikia sudėti du skaičius, tai sumuojamos juos atitinkančios elektros srovės arba įtampos vertės.

Ėminių skaičius tam tikroje tolydžiojo signalo laiko atkarpoje skaitmeninimo tikslu.
Apibūdina tolydžiojo signalo skaitmeninimo tikslumą. Kuo didesnis dažnis, tuo tiksliau skaitmeninis signalas atitinka tolydųjį. Dažniausiai naudojamas skaitmeninant garsą. Kompiuteriuose naudojami tokie sutartiniai skatmeninimo dažniai:
11025 Hz,
22050 Hz,
44100 Hz.
Skaitmeninimo dažnis riboja garso dažnį. Tam, kad būtų patenkinamai suskaitmenintas tam tikro dažnio garsas, reikalingas bent dvigubai didesnis ėminių dažnis. Vadinasi, esant 44100 Hz dažniui bus patenkinamai skaitmeninamas garsas, kurio dažnis neviršija 22 kHz.
Matematikoje ir fizikoje dažniau vartojamas terminas diskretinimo dažnis.

Moduliavimas, kai signalas, priklausomai nuo jo amplitudės, keičia nešlio fazę.