Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (43)
Jei į avilį įdėsi Švenčiausią Sakramentą, bitės gerai seksis
Apibrėžtis
Redaguotas tekstas: Bitinykuj, kad bitės vestųs, reikia parnešt Švenčiausias Sakramentas ir padėt bitių avilyj, tada bus daug bitių ir medaus.
Originalus tekstas: Bitinykuj kad bites vestūs reikia parnešt Švenčiausias sakramentas ir padėt bitių avilij tada bus daug bitių ir medaus.
Pastabos: vestis - sektis, gerai eitis
Užrašymo laikas: 1935
Signatūra: LTR 725(336)
Signatūros iliustracija:
Pateikėjas: Rožė Sabaliauskienė
Fiksuotojas: Rožė Sabaliauskienė
Vieta: Marcinkonys (k.), Marcinkonių sen., Varėnos r. sav., Alytaus apskr.
Mokslinė klasifikacija: Tikėjimai
Mokslinė klasifikacija: Bitininkystės Papročiai Ir Prietarai
drū́tinimas
Apibrėžtis
drū́tinimas sm. (1), drūti̇̀nimas (1) Gs
1. → drūtinti 1: Drū́tinimas [vejant apivarus] negerai – sunku bus apvert Jnšk.
2. SD1183 bažn. sutvirtinimas.
nudrū́tinimas sm. (1) → nudrūtinti 1: Pančio nudrū́tinimas Pn.
padrū́tinimas sm. (1)
1. Q502 → padrūtinti 2: Bičių padrūtinimas rš.
| refl. N.
ǁ SD284.
ǁ Sakramentas padrūtinimo SD13.
2. ppr. pl. sustiprinta vieta: Jam jo šarvą atim ir mūrus jo padrūtinimų pergriauja Ns1857,6.
3. ppr. pl. pastiprinimas, parama: Priešas gavo didelius padrūtinimus rš.
4. refl. → padrūtinti 5 (refl.): Be pasdrū́tinimo neimk dalgės rankosan Lkm.
užsidrū́tinimas sm. (1) užkietėjimas: Užkietėjimas (užsidrūtinimas) nuodėmėje DK107.
1. → drūtinti 1: Drū́tinimas [vejant apivarus] negerai – sunku bus apvert Jnšk.
2. SD1183 bažn. sutvirtinimas.
nudrū́tinimas sm. (1) → nudrūtinti 1: Pančio nudrū́tinimas Pn.
padrū́tinimas sm. (1)
1. Q502 → padrūtinti 2: Bičių padrūtinimas rš.
| refl. N.
ǁ SD284.
ǁ Sakramentas padrūtinimo SD13.
2. ppr. pl. sustiprinta vieta: Jam jo šarvą atim ir mūrus jo padrūtinimų pergriauja Ns1857,6.
3. ppr. pl. pastiprinimas, parama: Priešas gavo didelius padrūtinimus rš.
4. refl. → padrūtinti 5 (refl.): Be pasdrū́tinimo neimk dalgės rankosan Lkm.
užsidrū́tinimas sm. (1) užkietėjimas: Užkietėjimas (užsidrūtinimas) nuodėmėje DK107.
užsidrū́tinimas
Apibrėžtis
drū́tinimas sm. (1), drūti̇̀nimas (1) Gs
1. → drūtinti 1: Drū́tinimas [vejant apivarus] negerai – sunku bus apvert Jnšk.
2. SD1183 bažn. sutvirtinimas.
nudrū́tinimas sm. (1) → nudrūtinti 1: Pančio nudrū́tinimas Pn.
padrū́tinimas sm. (1)
1. Q502 → padrūtinti 2: Bičių padrūtinimas rš.
| refl. N.
ǁ SD284.
ǁ Sakramentas padrūtinimo SD13.
2. ppr. pl. sustiprinta vieta: Jam jo šarvą atim ir mūrus jo padrūtinimų pergriauja Ns1857,6.
3. ppr. pl. pastiprinimas, parama: Priešas gavo didelius padrūtinimus rš.
4. refl. → padrūtinti 5 (refl.): Be pasdrū́tinimo neimk dalgės rankosan Lkm.
užsidrū́tinimas sm. (1) užkietėjimas: Užkietėjimas (užsidrūtinimas) nuodėmėje DK107.
1. → drūtinti 1: Drū́tinimas [vejant apivarus] negerai – sunku bus apvert Jnšk.
2. SD1183 bažn. sutvirtinimas.
nudrū́tinimas sm. (1) → nudrūtinti 1: Pančio nudrū́tinimas Pn.
padrū́tinimas sm. (1)
1. Q502 → padrūtinti 2: Bičių padrūtinimas rš.
| refl. N.
ǁ SD284.
ǁ Sakramentas padrūtinimo SD13.
2. ppr. pl. sustiprinta vieta: Jam jo šarvą atim ir mūrus jo padrūtinimų pergriauja Ns1857,6.
3. ppr. pl. pastiprinimas, parama: Priešas gavo didelius padrūtinimus rš.
4. refl. → padrūtinti 5 (refl.): Be pasdrū́tinimo neimk dalgės rankosan Lkm.
užsidrū́tinimas sm. (1) užkietėjimas: Užkietėjimas (užsidrūtinimas) nuodėmėje DK107.
vlõsnas
Apibrėžtis
×vlõsnas, -à (l. własny) adj. (4) Sch339, [K], FrnW, KŽ
1. B386 savas, nuosavas: Avis mano vlosnas penkias ant grunto pono mano, ant lauko, padvarnykai pono Jono Losono ir malžonkos jo, Misius Povilaitis ir su sūnumis dviem Jurgiu ir Vaičiu, stovinčias (kainuojančias) po aštuonias dešimtis gr[ašių] liet[uviškų] su vlosnu įsakymu pono Losono ir pačios ponios Losonienės pagriebė, ing namus savo parvarė LTI352(srš).
^ Savo vlosnas kampelis daug vertas MŽ, PrLXVII17, N.
vlõsna n.: Yra kalbėjimas, netariant žodiškas, bet daiktiškas, kurime tatai, kas tiektai vienos natūros yra vlosna, netariant kitai natūrai ypačiai, kaip ir atskirai, bet visai personai … priduodama esti MT22.
vlosnai̇̃
2. Q323, Lex58 tikras, gyvas.
vlosnai̇̃ adv.: Visiesi tur išpažinti, jog Večeria Viešpaties vlosnai ir tikrai yra sakramentas BzB165.
1. B386 savas, nuosavas: Avis mano vlosnas penkias ant grunto pono mano, ant lauko, padvarnykai pono Jono Losono ir malžonkos jo, Misius Povilaitis ir su sūnumis dviem Jurgiu ir Vaičiu, stovinčias (kainuojančias) po aštuonias dešimtis gr[ašių] liet[uviškų] su vlosnu įsakymu pono Losono ir pačios ponios Losonienės pagriebė, ing namus savo parvarė LTI352(srš).
^ Savo vlosnas kampelis daug vertas MŽ, PrLXVII17, N.
vlõsna n.: Yra kalbėjimas, netariant žodiškas, bet daiktiškas, kurime tatai, kas tiektai vienos natūros yra vlosna, netariant kitai natūrai ypačiai, kaip ir atskirai, bet visai personai … priduodama esti MT22.
vlosnai̇̃
2. Q323, Lex58 tikras, gyvas.
vlosnai̇̃ adv.: Visiesi tur išpažinti, jog Večeria Viešpaties vlosnai ir tikrai yra sakramentas BzB165.
úostymas
Apibrėžtis
úostymas sm. (1) KII132, K, Rtr, DŽ, NdŽ, ŠT212, KŽ; L → uostyti:
1. SD389, R170, MŽ225, Sut, N, M, LL274, Ch11PvK12,17 Paukščių snapas nors ilgas, bet uostymui menkai dera Blv. Tegi neregis akimus, gardumui, uostymui ir palytėjimui tasai sakramentas DP264.
2. Vkš Tabokus augina dėl uostymo ir rūkymo S.Dauk. Islandijoj tabako uostymas toli gražu dar nėra išėjęs iš mados A.Vencl.
ǁ suuostoma tabako porcija: Už tabokos uostymùką gauni vyrų važimuką (d.) Gr.
3. Prasidėjo tardymas, mokinių apklausinėjimas, uostymas V.Myk-Put.
apúostymas sm. (1)
1. KI211 → apuostyti 1.
| refl. KI211.
2. refl. Sut susitarimas, susižinojimas.
paúostymas sm. (1) Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ → pauostyti:
1. SD286, DK108, Sut, N, M, Tat, L Ant paúostymo tai nei velnio nepažins Slm. Giltinė įeit per tuos langus mūsų, tai yra per pajautimus mūsų, per regėjimą, girdėjimą, palytėjimą, gardėjimą arba paragavimą ir pauostymą ing širdį mūsų DP202.
| refl. KII132: Gyvuliai pasiúostymu vienas kitą supranta Ds.
2. NdŽ.
suúostymas sm. (1)
1. R170, MŽ225, N → suuostyti 1.
2. refl. → suuostyti 5 (refl.): Pastipęs toks tokio suradimas, susiúostymas! Rdn.
užúostymas sm. (1) → užuostyti 1: O vis apturėjau ir turiu apstingai. Pilnas esmi ėmęs nuog Epafrodito tai, kas buvo siųsta nuog jūsų: užuostymą gero kvapo, afierą priėmingą ir Dievui prisimėgstančią BtPvP4,18.
1. SD389, R170, MŽ225, Sut, N, M, LL274, Ch11PvK12,17 Paukščių snapas nors ilgas, bet uostymui menkai dera Blv. Tegi neregis akimus, gardumui, uostymui ir palytėjimui tasai sakramentas DP264.
2. Vkš Tabokus augina dėl uostymo ir rūkymo S.Dauk. Islandijoj tabako uostymas toli gražu dar nėra išėjęs iš mados A.Vencl.
ǁ suuostoma tabako porcija: Už tabokos uostymùką gauni vyrų važimuką (d.) Gr.
3. Prasidėjo tardymas, mokinių apklausinėjimas, uostymas V.Myk-Put.
apúostymas sm. (1)
1. KI211 → apuostyti 1.
| refl. KI211.
2. refl. Sut susitarimas, susižinojimas.
paúostymas sm. (1) Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ → pauostyti:
1. SD286, DK108, Sut, N, M, Tat, L Ant paúostymo tai nei velnio nepažins Slm. Giltinė įeit per tuos langus mūsų, tai yra per pajautimus mūsų, per regėjimą, girdėjimą, palytėjimą, gardėjimą arba paragavimą ir pauostymą ing širdį mūsų DP202.
| refl. KII132: Gyvuliai pasiúostymu vienas kitą supranta Ds.
2. NdŽ.
suúostymas sm. (1)
1. R170, MŽ225, N → suuostyti 1.
2. refl. → suuostyti 5 (refl.): Pastipęs toks tokio suradimas, susiúostymas! Rdn.
užúostymas sm. (1) → užuostyti 1: O vis apturėjau ir turiu apstingai. Pilnas esmi ėmęs nuog Epafrodito tai, kas buvo siųsta nuog jūsų: užuostymą gero kvapo, afierą priėmingą ir Dievui prisimėgstančią BtPvP4,18.
pasti̇̀prinimas
Apibrėžtis
sti̇̀prinimas sm. (1) K, Rtr, KŽ; LL35, Ser → stiprinti:
1. NdŽ Atostogų metu praktikuojamos studentų sveikatos stiprinimo ir darbo stovyklos MLTEI503.
| refl. Ser, NdŽ.
2. Trgn.
3. NdŽ → stiprinti 5: Apkasų sti̇̀prinimas DŽ. Šlaitų stiprinimas, apsėjant žolėmis rš.
| prk.: Tarybų šalies tautų vienybės ir draugystės stiprinimas (sov.) sp.
| refl. NdŽ.
4. intensyvinimas: Srovės stiprinimas SkŽ331. Atrankinis sti̇̀prinimas FzŽ25. Stiprintuvai skiriasi veikimo principu priklausomai nuo to, kokios rūšies yra stiprinimo elementas rš.
įsti̇̀prinimas sm. (1) KŽ → įstiprinti 1:
1. NdŽ.
2. refl. NdŽ.
3. įstiprinta vieta, tvirtovė: Šimtų pabūklų salvės daužė priešo įstiprinimus, naikino jo techniką rš.
pasti̇̀prinimas sm. (1) DŽ, NdŽ, KŽ; Q76, Sut, N, M, LL159 → pastiprinti:
1. Pasti̇̀prinimo vaistų kad suleist, kad vaikščioč, daug nenoriu Ukm. Padrūtinimas, pastiprinimas SD279. Kūnas pastiprinimo reikalauja V.Krėv.
2. Kaži ką ma[n] leido ir į raumenis del širdies pasti̇̀prinimo Stak.
3. Mž40 Kunigas atvažiavo. Jis davė Pikčiurnienei pastiprinimą kelionei į aną amžių I.Simon. Vienokiai būdamas tarp tokių pariškadų, turi melsti nu Dievo pastiprinimo M.Valanč. Minime … bažnyčią …, kuri yra … filiorius o pastiprinimas tiesos DP573. Reikalingi buvo ant pastiprinimo vieros MP67. Ieškau atleidimo griekų mano, pastiprinimo vieros mano Vln69–70.
ǁ DK94(paraštėje) sutvirtinimo sakramentas.
4. N, NdŽ.
ǁ papildomos karinės jėgos: Kuopa išsilaikė savo pozicijose, kol atėjo pastiprinimas rš. Bičiuliai laiku atsiųs mums reikalingų pastiprinimų rš.
5. Sut, LL168.
ǁ refl. LL168: Kūnas badauja, jis nori valgyti, jaučia pasistiprinimo reikalą Blv.
6. suteikimas standumo: Dėl pastiprinimo jos (obulynės) reik virti pūrus, nukrušti jus pirmu, idant pavėdautų į ryžus virusius S.Dauk.
pristi̇̀prinimas sm. (1) Rtr, KŽ; VĮ, Ser → pristiprinti 1.
susti̇̀prinimas sm. (1) BŽ590, Rtr, KŽ; Ser
1. Sut, NdŽ → sustiprinti 1: Vaistus devė dėl susti̇̀prinimo Akm. Tarp kazilų varžos yra del susti̇̀prinimo Krž.
| refl. NdŽ.
2. → sustiprinti 4: Sustiprinimo dygsneliai siuvami pintiniu dygsniu rš.
| refl. NdŽ.
3. ppr. pl. sutvirtinta vieta: Pilys buvo apvestos mediniais susti̇̀prinimais NdŽ. Labai drėgniems ir biriems gruntams daromi ištisiniai horizontalūs arba vertikalūs sustiprinimai rš.
4. NdŽ → sustiprinti 5.
5. → sustiprinti 7: Vyriausybinės kontrolės sustiprinimas rš. Pažinties susti̇̀prinimui NdŽ.
1. NdŽ Atostogų metu praktikuojamos studentų sveikatos stiprinimo ir darbo stovyklos MLTEI503.
| refl. Ser, NdŽ.
2. Trgn.
3. NdŽ → stiprinti 5: Apkasų sti̇̀prinimas DŽ. Šlaitų stiprinimas, apsėjant žolėmis rš.
| prk.: Tarybų šalies tautų vienybės ir draugystės stiprinimas (sov.) sp.
| refl. NdŽ.
4. intensyvinimas: Srovės stiprinimas SkŽ331. Atrankinis sti̇̀prinimas FzŽ25. Stiprintuvai skiriasi veikimo principu priklausomai nuo to, kokios rūšies yra stiprinimo elementas rš.
įsti̇̀prinimas sm. (1) KŽ → įstiprinti 1:
1. NdŽ.
2. refl. NdŽ.
3. įstiprinta vieta, tvirtovė: Šimtų pabūklų salvės daužė priešo įstiprinimus, naikino jo techniką rš.
pasti̇̀prinimas sm. (1) DŽ, NdŽ, KŽ; Q76, Sut, N, M, LL159 → pastiprinti:
1. Pasti̇̀prinimo vaistų kad suleist, kad vaikščioč, daug nenoriu Ukm. Padrūtinimas, pastiprinimas SD279. Kūnas pastiprinimo reikalauja V.Krėv.
2. Kaži ką ma[n] leido ir į raumenis del širdies pasti̇̀prinimo Stak.
3. Mž40 Kunigas atvažiavo. Jis davė Pikčiurnienei pastiprinimą kelionei į aną amžių I.Simon. Vienokiai būdamas tarp tokių pariškadų, turi melsti nu Dievo pastiprinimo M.Valanč. Minime … bažnyčią …, kuri yra … filiorius o pastiprinimas tiesos DP573. Reikalingi buvo ant pastiprinimo vieros MP67. Ieškau atleidimo griekų mano, pastiprinimo vieros mano Vln69–70.
ǁ DK94(paraštėje) sutvirtinimo sakramentas.
4. N, NdŽ.
ǁ papildomos karinės jėgos: Kuopa išsilaikė savo pozicijose, kol atėjo pastiprinimas rš. Bičiuliai laiku atsiųs mums reikalingų pastiprinimų rš.
5. Sut, LL168.
ǁ refl. LL168: Kūnas badauja, jis nori valgyti, jaučia pasistiprinimo reikalą Blv.
6. suteikimas standumo: Dėl pastiprinimo jos (obulynės) reik virti pūrus, nukrušti jus pirmu, idant pavėdautų į ryžus virusius S.Dauk.
pristi̇̀prinimas sm. (1) Rtr, KŽ; VĮ, Ser → pristiprinti 1.
susti̇̀prinimas sm. (1) BŽ590, Rtr, KŽ; Ser
1. Sut, NdŽ → sustiprinti 1: Vaistus devė dėl susti̇̀prinimo Akm. Tarp kazilų varžos yra del susti̇̀prinimo Krž.
| refl. NdŽ.
2. → sustiprinti 4: Sustiprinimo dygsneliai siuvami pintiniu dygsniu rš.
| refl. NdŽ.
3. ppr. pl. sutvirtinta vieta: Pilys buvo apvestos mediniais susti̇̀prinimais NdŽ. Labai drėgniems ir biriems gruntams daromi ištisiniai horizontalūs arba vertikalūs sustiprinimai rš.
4. NdŽ → sustiprinti 5.
5. → sustiprinti 7: Vyriausybinės kontrolės sustiprinimas rš. Pažinties susti̇̀prinimui NdŽ.
tepi̇̀mas
Apibrėžtis
tepi̇̀mas sm. (2) PolŽ1240, tẽpimas (1) Dk → tepti:
1. Sut, M Ratų tepimas SD159. Padaryk šventą mostį tepimo BB2Moz30,25.
^ Ar vyro mušimas, ar sviesto tepi̇̀mas Gs. Mamos barimas (mušimas Šl) kaip sviestu tepi̇̀mas Užp.
2. refl. SD131.
3. SD178 tepalas.
4. Vdšk → tepti 6: Tepi̇̀mas labai įėjo į madą Ėr.
aptepi̇̀mas sm. (2) → aptepti:
1. Sut, KI84.
ǁ Už du kartu aptepi̇̀mo ir nugijo karpos Šts.
2. Aptepimas, baltinimas R358, MŽ479.
3. → aptepti 4: Apčystykim patys save nuog visokio aptepimo kūno ir dvasės Bt2PvK7,2.
įtepi̇̀mas sm. (2) KI355, NdŽ, PolŽ1204 → įtepti 1.
ištepi̇̀mas sm. (2)
1. KI355, NdŽ, PolŽ1214 → ištepti 1.
| refl. Sut: Po to išsitepi̇̀mo pradėjo [šašai] birti, birti, i sveikas palikau Grd.
ǁ pašventinimas: Šitą ištepimą tur anys turėti ant amžinos kaplonystės BB2Moz40,13.
2. R55, MŽ74, N → ištepti 4.
| refl. R55,314, MŽ74,420, N: Vaiko išsitepi̇̀mas – tik akys blizga! Ktk.
3. SD1216, SD282, MP49, PK192 → ištepti 5: Idant jie sau išstatytų šlovintingą bažnyčią, neturinčią ištepimo BtPvE5,27. [Krikšto mariose] visų nuodžių ižtepimai apmazgojas DP622.
nutepi̇̀mas sm. (2) NdŽ, KlvrŽ → nutepti.
| refl. KI88.
patepi̇̀mas sm. (2), patẽpimas (1) Dk
1. Sut, N → patepti 1: Patepimas aliejumi SD225. Atėmei nuo manęs šviesybę tuo antru patepimu – jau dabar nieko nematau, nieko nežinau BsMtII36.
^ Tėvų pabarimas – sviestu (medum) patepimas LTR.
ǁ pašventinimas: Patepimas šventas sveikųjų nuog vyskupo (sutvirtinimo sakramentas) SD13. Paskutinis (Pastaras DK94) patepimas SD233. Ligonių patepi̇̀mas LTEVII23.
2. tepalas: Moteriškė… atnešė alebastrą patẽpimo brangaus DP476. Pirko patepimùs DP184.
3. CII2, Vln51, N nuodėmė, suteptis: Kursai vaikščio[ja] be patepimo ir daro teisybę Mž536. Ant applaudimo didžių patepimų SPII91.
| refl. Sut.
4. rš prk. kyšio davimas.
pértepimas sm. (1) įdaro sluoksnis tarp dviejų kepinio dalių: Su avietėm pertepimas labai kvėpia Pv.
pritepi̇̀mas sm. (2) K178,84 → pritepti 1.
sutepi̇̀mas sm. (2) J, DŽ1 → sutepti:
1. NdŽ, PolŽ1204.
2. Sut, I, N, NdŽ Pagydymą raupsuoto žydai vadino apkuopimu, pašalinimu sutepimo SkvMt8,2(komentarai).
| refl. Sut.
3. I, NdŽ nedorumas, nuodėmė, suteptis.
| refl.: Saugokitės tvirtai visokio susitepimo I.
◊ rañkų sutepi̇̀mas nusikalstamas veiksmas: Rankų sutepimas brolžudyste LzP.
užtepi̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N, PolŽ1183 → užtepti 1.
2. Sut, N KI84 užbraukimas (ko parašyto).
1. Sut, M Ratų tepimas SD159. Padaryk šventą mostį tepimo BB2Moz30,25.
^ Ar vyro mušimas, ar sviesto tepi̇̀mas Gs. Mamos barimas (mušimas Šl) kaip sviestu tepi̇̀mas Užp.
2. refl. SD131.
3. SD178 tepalas.
4. Vdšk → tepti 6: Tepi̇̀mas labai įėjo į madą Ėr.
aptepi̇̀mas sm. (2) → aptepti:
1. Sut, KI84.
ǁ Už du kartu aptepi̇̀mo ir nugijo karpos Šts.
2. Aptepimas, baltinimas R358, MŽ479.
3. → aptepti 4: Apčystykim patys save nuog visokio aptepimo kūno ir dvasės Bt2PvK7,2.
įtepi̇̀mas sm. (2) KI355, NdŽ, PolŽ1204 → įtepti 1.
ištepi̇̀mas sm. (2)
1. KI355, NdŽ, PolŽ1214 → ištepti 1.
| refl. Sut: Po to išsitepi̇̀mo pradėjo [šašai] birti, birti, i sveikas palikau Grd.
ǁ pašventinimas: Šitą ištepimą tur anys turėti ant amžinos kaplonystės BB2Moz40,13.
2. R55, MŽ74, N → ištepti 4.
| refl. R55,314, MŽ74,420, N: Vaiko išsitepi̇̀mas – tik akys blizga! Ktk.
3. SD1216, SD282, MP49, PK192 → ištepti 5: Idant jie sau išstatytų šlovintingą bažnyčią, neturinčią ištepimo BtPvE5,27. [Krikšto mariose] visų nuodžių ižtepimai apmazgojas DP622.
nutepi̇̀mas sm. (2) NdŽ, KlvrŽ → nutepti.
| refl. KI88.
patepi̇̀mas sm. (2), patẽpimas (1) Dk
1. Sut, N → patepti 1: Patepimas aliejumi SD225. Atėmei nuo manęs šviesybę tuo antru patepimu – jau dabar nieko nematau, nieko nežinau BsMtII36.
^ Tėvų pabarimas – sviestu (medum) patepimas LTR.
ǁ pašventinimas: Patepimas šventas sveikųjų nuog vyskupo (sutvirtinimo sakramentas) SD13. Paskutinis (Pastaras DK94) patepimas SD233. Ligonių patepi̇̀mas LTEVII23.
2. tepalas: Moteriškė… atnešė alebastrą patẽpimo brangaus DP476. Pirko patepimùs DP184.
3. CII2, Vln51, N nuodėmė, suteptis: Kursai vaikščio[ja] be patepimo ir daro teisybę Mž536. Ant applaudimo didžių patepimų SPII91.
| refl. Sut.
4. rš prk. kyšio davimas.
pértepimas sm. (1) įdaro sluoksnis tarp dviejų kepinio dalių: Su avietėm pertepimas labai kvėpia Pv.
pritepi̇̀mas sm. (2) K178,84 → pritepti 1.
sutepi̇̀mas sm. (2) J, DŽ1 → sutepti:
1. NdŽ, PolŽ1204.
2. Sut, I, N, NdŽ Pagydymą raupsuoto žydai vadino apkuopimu, pašalinimu sutepimo SkvMt8,2(komentarai).
| refl. Sut.
3. I, NdŽ nedorumas, nuodėmė, suteptis.
| refl.: Saugokitės tvirtai visokio susitepimo I.
◊ rañkų sutepi̇̀mas nusikalstamas veiksmas: Rankų sutepimas brolžudyste LzP.
užtepi̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N, PolŽ1183 → užtepti 1.
2. Sut, N KI84 užbraukimas (ko parašyto).
aptvi̇̀rtinimas
Apibrėžtis
tvi̇̀rtinimas sm. (1) K, Rtr, ŠT26, DŽ, KŽ; Sut, N, M, L → tvirtinti:
1. NdŽ Tvirtinimas akmenimis GTŽ.
2. Tvirtinimo varžtas SkŽ27. Tvi̇̀rtinimo apkaba FzŽ15.
3. tvirtinamasis įtaisas, sutvirtinimas: Jau pirmykštėje bendruomenėje buvo kasami požeminiai kasiniai, kartais ir su mediniais tvirtinimais LTEV215. Metalinis tvirtinimas GTŽ. Tvirtinimo pleištai turi neišsikišti rš. Jų palapinę vėtra nuplėšė nuo tvirtinimų ir nunešė rš.
4. LL259, K.Būg, ŠT27, FT, A.Janul → tvirtinti 7: Visi bendrapavardžiai, nors, mano senelės tvirtinimu, visai mums ne giminės rš. Remdamasis dainų medžiaga, knygos autorius [Kraševskis] griežtai paneigia tvirtinimus, kad Lietuva XIV a. buvusi barbarų šalis LKVI274. Teigiamieji benariai sakiniai, turėdami klausiamąją intonaciją, pasako tvirtinimą, kuriuo kalbantysis dar šiek tiek abejoja, kurį tikisi būsiant ir kitų patvirtintą LKGIII649.
5. → tvirtinti 8: Biudžeto tvirtinimas ETŽ. Tėvas šventasis 1564 m. dėl tvirtinimo patvirtino, bet nau[ja]s vyskupas sunkiai susirgo M.Valanč.
aptvi̇̀rtinimas sm. (1) KŽ
1. → aptvirtinti 1: Buvo adjutantu …, paskiaus kapitonu 1822 m., rodydamas nuomoningumą taip prie aptvirtinimo pilies Žamasčio, kaip ir prie perkasimo Augustavos kastinio A1886,115.
2. sutvirtinta, sustiprinta vieta: Krantų aptvirtinimai čia išdraskyti arba sugriauti prš.
| refl.: Apsitvi̇̀rtinimus paėmė Gs.
įtvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ, KŽ → įtvirtinti:
1. PolŽ169 Kopų įtvirtinimas GTŽ.
2. Prieštilčio įtvi̇̀rtinimas NdŽ.
3. įtvirtinta vieta: V–I a. pr. m. e. kalvose įsikūrusių baltų sodybviečių įtvirtinimus tesudarė medinė tvora, statūs šlaitai ir gamtinės kliūtys MLTEII850. Vilniaus miestas gynybiniais įtvirtinimais jau buvo apjuostas XIV a., Gedimino ar Vytauto laikais rš.
| refl.: Armija nesikasė jokių apkasų, nedarė jokių įsitvirtinimų rš.
4. refl. NdŽ → įtvirtinti 3 (refl.).
5. → įtvirtinti 4: Teisingumo supratimas įkvepia žmones kovai už visuomeninių santykių pertvarkymą ir tobulinimą, gėrio ir žmoniškumo įtvirtinimą rš. Kalbos normų įtvirtinimui ypač reikšmingas yra varijuojančių formų iškėlimas ir jų įvertinimas normos požiūriu KlK43,21.
| refl.: Ryšium su gimtosios kalbos įsitvirtinimu mokyklose kilo reikalas tobulinti rašybą LKVII161.
nutvi̇̀rtinimas sm. (1) KI188
1. → nutvirtinti 3.
| refl.: Nusitvi̇̀rtinimas mislyje KI378.
2. Sut → nutvirtinti 5: Tada stosis jų (suderėjimų) tikrasis nutvirtinimas LC1878,11.
patvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ; Q72,76, R59, MŽ79, N
1. NdŽ, KŽ → patvirtinti 1.
| refl. NdŽ.
2. → patvirtinti 4: Teikis pats mūspe karaliaut o patvirtinimą dovanot, id tavimp gyvi būtumbim ir amžinai garbintumbim PK132.
3. BŽ590 → patvirtinti 7: Darbas buvo baigtas, reikėjo tiktai jo praktiško patvirtinimo J.Ap. Tarsi laukdama patvirtinimo, Elė pažvelgė į tarybos narius rš. Bažnyčia katalikų, būdama štulpu ir patvirtinimu tiesos, niekaip negal išguldyme apsirikt M.Valanč. Toji historija Evangelijos … tarnauja mumus ypačiai ant patvirtinimo tikėjimo DP401. Dėl didesnio patvirtinimo tos pačios teisybės daugiaus dar privesiu historijų apei amžiną prapultį šventvagišių P. Savo žodžių patvirtinimopi priduoda … vardus tūlų daiktų LTI2(Bs). Tikra žinia, patvirtinimas R372, MŽ499.
| refl. NdŽ: Ir vis dėlto baisus buvo pasitvirtinimas, kad sunkiausia žmogui įveikti ne kitų daromas kliūtis, tveriamas pertvaras, duodamus darbus, o tai, kas yra pačiame tavyje J.Ap.
4. LL173,203, Sz → patvirtinti 8: Metinės apyskaitos patvi̇̀rtinimas NdŽ. Apei tus dalykus duoti žinią dėl patvirtinimo M.Valanč.
5. K.Būg pabrėžimas: Patvi̇̀rtinimo dalelė -ai nesuauga su žodžiais amžinai Jn.
6. Sut, LL63 bažn. → patvirtinti 11: Davė mumis sakramentą Patvirtinimo Tat.
pritvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ → pritvirtinti:
1. PolŽ1199 Pritvirtinimo konstrukcija rš.
| refl.: Prisitvirtinimo vieta rš.
2. Šio pažado vykdymas sustiprino valstiečių pritvirtinimą prie žemės rš.
sutvi̇̀rtinimas sm. (1) Rtr, KŽ
1. DŽ, NdŽ → sutvirtinti 1: Lakiųjų smėlynų sutvirtinimas ŽŪŽ74.
2. rš → sutvirtinti 4.
3. ŽŪŽ112, FzŽ332, PolŽ1183 sutvirtinamasis įtaisas: Apkaustai, metaliniai durų, vartų, langinių, skrynių, seifų, spintų, balnų, knygų sutvirtinimai LTEI284. Sukaltiniai sutvirtinimai GTŽ.
4. DŽ1 sutvirtinta vieta, sustiprinimai: Senovės sutvirtinimų liekanos rodo, kad miestelis buvo karinės reikšmės vietovė rš.
5. → sutvirtinti 5: Susiėjusiejie atstovai rūpintųs gal ir naujų draugijų steigimu, senųjų sutvirtinimu Vd.
6. Sut, LL8, A.Mac bažn. → sutvirtinti 11: Sutvirtinimas, arba konfirmacija, yra tikinčiojo patepimas šventintu aliejumi, turįs sutvirtinti jo tikėjimą LTEIX611. Po krikšto jiems buvo suteiktas ir Sutvirtinimo sakramentas SkvApD19,6(komentaras).
užtvi̇̀rtinimas sm. (1); LL315, Rtr
1. DŽ1 → užtvirtinti 7: Kai tos žemės pirkimo popierius dirbo, tai nepadirbo užtvi̇̀rtinimo, nebeturėjo pinigų Pl.
2. SkŽ66 žr. pritvirtinimas 1.
1. NdŽ Tvirtinimas akmenimis GTŽ.
2. Tvirtinimo varžtas SkŽ27. Tvi̇̀rtinimo apkaba FzŽ15.
3. tvirtinamasis įtaisas, sutvirtinimas: Jau pirmykštėje bendruomenėje buvo kasami požeminiai kasiniai, kartais ir su mediniais tvirtinimais LTEV215. Metalinis tvirtinimas GTŽ. Tvirtinimo pleištai turi neišsikišti rš. Jų palapinę vėtra nuplėšė nuo tvirtinimų ir nunešė rš.
4. LL259, K.Būg, ŠT27, FT, A.Janul → tvirtinti 7: Visi bendrapavardžiai, nors, mano senelės tvirtinimu, visai mums ne giminės rš. Remdamasis dainų medžiaga, knygos autorius [Kraševskis] griežtai paneigia tvirtinimus, kad Lietuva XIV a. buvusi barbarų šalis LKVI274. Teigiamieji benariai sakiniai, turėdami klausiamąją intonaciją, pasako tvirtinimą, kuriuo kalbantysis dar šiek tiek abejoja, kurį tikisi būsiant ir kitų patvirtintą LKGIII649.
5. → tvirtinti 8: Biudžeto tvirtinimas ETŽ. Tėvas šventasis 1564 m. dėl tvirtinimo patvirtino, bet nau[ja]s vyskupas sunkiai susirgo M.Valanč.
aptvi̇̀rtinimas sm. (1) KŽ
1. → aptvirtinti 1: Buvo adjutantu …, paskiaus kapitonu 1822 m., rodydamas nuomoningumą taip prie aptvirtinimo pilies Žamasčio, kaip ir prie perkasimo Augustavos kastinio A1886,115.
2. sutvirtinta, sustiprinta vieta: Krantų aptvirtinimai čia išdraskyti arba sugriauti prš.
| refl.: Apsitvi̇̀rtinimus paėmė Gs.
įtvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ, KŽ → įtvirtinti:
1. PolŽ169 Kopų įtvirtinimas GTŽ.
2. Prieštilčio įtvi̇̀rtinimas NdŽ.
3. įtvirtinta vieta: V–I a. pr. m. e. kalvose įsikūrusių baltų sodybviečių įtvirtinimus tesudarė medinė tvora, statūs šlaitai ir gamtinės kliūtys MLTEII850. Vilniaus miestas gynybiniais įtvirtinimais jau buvo apjuostas XIV a., Gedimino ar Vytauto laikais rš.
| refl.: Armija nesikasė jokių apkasų, nedarė jokių įsitvirtinimų rš.
4. refl. NdŽ → įtvirtinti 3 (refl.).
5. → įtvirtinti 4: Teisingumo supratimas įkvepia žmones kovai už visuomeninių santykių pertvarkymą ir tobulinimą, gėrio ir žmoniškumo įtvirtinimą rš. Kalbos normų įtvirtinimui ypač reikšmingas yra varijuojančių formų iškėlimas ir jų įvertinimas normos požiūriu KlK43,21.
| refl.: Ryšium su gimtosios kalbos įsitvirtinimu mokyklose kilo reikalas tobulinti rašybą LKVII161.
nutvi̇̀rtinimas sm. (1) KI188
1. → nutvirtinti 3.
| refl.: Nusitvi̇̀rtinimas mislyje KI378.
2. Sut → nutvirtinti 5: Tada stosis jų (suderėjimų) tikrasis nutvirtinimas LC1878,11.
patvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ; Q72,76, R59, MŽ79, N
1. NdŽ, KŽ → patvirtinti 1.
| refl. NdŽ.
2. → patvirtinti 4: Teikis pats mūspe karaliaut o patvirtinimą dovanot, id tavimp gyvi būtumbim ir amžinai garbintumbim PK132.
3. BŽ590 → patvirtinti 7: Darbas buvo baigtas, reikėjo tiktai jo praktiško patvirtinimo J.Ap. Tarsi laukdama patvirtinimo, Elė pažvelgė į tarybos narius rš. Bažnyčia katalikų, būdama štulpu ir patvirtinimu tiesos, niekaip negal išguldyme apsirikt M.Valanč. Toji historija Evangelijos … tarnauja mumus ypačiai ant patvirtinimo tikėjimo DP401. Dėl didesnio patvirtinimo tos pačios teisybės daugiaus dar privesiu historijų apei amžiną prapultį šventvagišių P. Savo žodžių patvirtinimopi priduoda … vardus tūlų daiktų LTI2(Bs). Tikra žinia, patvirtinimas R372, MŽ499.
| refl. NdŽ: Ir vis dėlto baisus buvo pasitvirtinimas, kad sunkiausia žmogui įveikti ne kitų daromas kliūtis, tveriamas pertvaras, duodamus darbus, o tai, kas yra pačiame tavyje J.Ap.
4. LL173,203, Sz → patvirtinti 8: Metinės apyskaitos patvi̇̀rtinimas NdŽ. Apei tus dalykus duoti žinią dėl patvirtinimo M.Valanč.
5. K.Būg pabrėžimas: Patvi̇̀rtinimo dalelė -ai nesuauga su žodžiais amžinai Jn.
6. Sut, LL63 bažn. → patvirtinti 11: Davė mumis sakramentą Patvirtinimo Tat.
pritvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ → pritvirtinti:
1. PolŽ1199 Pritvirtinimo konstrukcija rš.
| refl.: Prisitvirtinimo vieta rš.
2. Šio pažado vykdymas sustiprino valstiečių pritvirtinimą prie žemės rš.
sutvi̇̀rtinimas sm. (1) Rtr, KŽ
1. DŽ, NdŽ → sutvirtinti 1: Lakiųjų smėlynų sutvirtinimas ŽŪŽ74.
2. rš → sutvirtinti 4.
3. ŽŪŽ112, FzŽ332, PolŽ1183 sutvirtinamasis įtaisas: Apkaustai, metaliniai durų, vartų, langinių, skrynių, seifų, spintų, balnų, knygų sutvirtinimai LTEI284. Sukaltiniai sutvirtinimai GTŽ.
4. DŽ1 sutvirtinta vieta, sustiprinimai: Senovės sutvirtinimų liekanos rodo, kad miestelis buvo karinės reikšmės vietovė rš.
5. → sutvirtinti 5: Susiėjusiejie atstovai rūpintųs gal ir naujų draugijų steigimu, senųjų sutvirtinimu Vd.
6. Sut, LL8, A.Mac bažn. → sutvirtinti 11: Sutvirtinimas, arba konfirmacija, yra tikinčiojo patepimas šventintu aliejumi, turįs sutvirtinti jo tikėjimą LTEIX611. Po krikšto jiems buvo suteiktas ir Sutvirtinimo sakramentas SkvApD19,6(komentaras).
užtvi̇̀rtinimas sm. (1); LL315, Rtr
1. DŽ1 → užtvirtinti 7: Kai tos žemės pirkimo popierius dirbo, tai nepadirbo užtvi̇̀rtinimo, nebeturėjo pinigų Pl.
2. SkŽ66 žr. pritvirtinimas 1.
tvi̇̀rtinimas
Apibrėžtis
tvi̇̀rtinimas sm. (1) K, Rtr, ŠT26, DŽ, KŽ; Sut, N, M, L → tvirtinti:
1. NdŽ Tvirtinimas akmenimis GTŽ.
2. Tvirtinimo varžtas SkŽ27. Tvi̇̀rtinimo apkaba FzŽ15.
3. tvirtinamasis įtaisas, sutvirtinimas: Jau pirmykštėje bendruomenėje buvo kasami požeminiai kasiniai, kartais ir su mediniais tvirtinimais LTEV215. Metalinis tvirtinimas GTŽ. Tvirtinimo pleištai turi neišsikišti rš. Jų palapinę vėtra nuplėšė nuo tvirtinimų ir nunešė rš.
4. LL259, K.Būg, ŠT27, FT, A.Janul → tvirtinti 7: Visi bendrapavardžiai, nors, mano senelės tvirtinimu, visai mums ne giminės rš. Remdamasis dainų medžiaga, knygos autorius [Kraševskis] griežtai paneigia tvirtinimus, kad Lietuva XIV a. buvusi barbarų šalis LKVI274. Teigiamieji benariai sakiniai, turėdami klausiamąją intonaciją, pasako tvirtinimą, kuriuo kalbantysis dar šiek tiek abejoja, kurį tikisi būsiant ir kitų patvirtintą LKGIII649.
5. → tvirtinti 8: Biudžeto tvirtinimas ETŽ. Tėvas šventasis 1564 m. dėl tvirtinimo patvirtino, bet nau[ja]s vyskupas sunkiai susirgo M.Valanč.
aptvi̇̀rtinimas sm. (1) KŽ
1. → aptvirtinti 1: Buvo adjutantu …, paskiaus kapitonu 1822 m., rodydamas nuomoningumą taip prie aptvirtinimo pilies Žamasčio, kaip ir prie perkasimo Augustavos kastinio A1886,115.
2. sutvirtinta, sustiprinta vieta: Krantų aptvirtinimai čia išdraskyti arba sugriauti prš.
| refl.: Apsitvi̇̀rtinimus paėmė Gs.
įtvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ, KŽ → įtvirtinti:
1. PolŽ169 Kopų įtvirtinimas GTŽ.
2. Prieštilčio įtvi̇̀rtinimas NdŽ.
3. įtvirtinta vieta: V–I a. pr. m. e. kalvose įsikūrusių baltų sodybviečių įtvirtinimus tesudarė medinė tvora, statūs šlaitai ir gamtinės kliūtys MLTEII850. Vilniaus miestas gynybiniais įtvirtinimais jau buvo apjuostas XIV a., Gedimino ar Vytauto laikais rš.
| refl.: Armija nesikasė jokių apkasų, nedarė jokių įsitvirtinimų rš.
4. refl. NdŽ → įtvirtinti 3 (refl.).
5. → įtvirtinti 4: Teisingumo supratimas įkvepia žmones kovai už visuomeninių santykių pertvarkymą ir tobulinimą, gėrio ir žmoniškumo įtvirtinimą rš. Kalbos normų įtvirtinimui ypač reikšmingas yra varijuojančių formų iškėlimas ir jų įvertinimas normos požiūriu KlK43,21.
| refl.: Ryšium su gimtosios kalbos įsitvirtinimu mokyklose kilo reikalas tobulinti rašybą LKVII161.
nutvi̇̀rtinimas sm. (1) KI188
1. → nutvirtinti 3.
| refl.: Nusitvi̇̀rtinimas mislyje KI378.
2. Sut → nutvirtinti 5: Tada stosis jų (suderėjimų) tikrasis nutvirtinimas LC1878,11.
patvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ; Q72,76, R59, MŽ79, N
1. NdŽ, KŽ → patvirtinti 1.
| refl. NdŽ.
2. → patvirtinti 4: Teikis pats mūspe karaliaut o patvirtinimą dovanot, id tavimp gyvi būtumbim ir amžinai garbintumbim PK132.
3. BŽ590 → patvirtinti 7: Darbas buvo baigtas, reikėjo tiktai jo praktiško patvirtinimo J.Ap. Tarsi laukdama patvirtinimo, Elė pažvelgė į tarybos narius rš. Bažnyčia katalikų, būdama štulpu ir patvirtinimu tiesos, niekaip negal išguldyme apsirikt M.Valanč. Toji historija Evangelijos … tarnauja mumus ypačiai ant patvirtinimo tikėjimo DP401. Dėl didesnio patvirtinimo tos pačios teisybės daugiaus dar privesiu historijų apei amžiną prapultį šventvagišių P. Savo žodžių patvirtinimopi priduoda … vardus tūlų daiktų LTI2(Bs). Tikra žinia, patvirtinimas R372, MŽ499.
| refl. NdŽ: Ir vis dėlto baisus buvo pasitvirtinimas, kad sunkiausia žmogui įveikti ne kitų daromas kliūtis, tveriamas pertvaras, duodamus darbus, o tai, kas yra pačiame tavyje J.Ap.
4. LL173,203, Sz → patvirtinti 8: Metinės apyskaitos patvi̇̀rtinimas NdŽ. Apei tus dalykus duoti žinią dėl patvirtinimo M.Valanč.
5. K.Būg pabrėžimas: Patvi̇̀rtinimo dalelė -ai nesuauga su žodžiais amžinai Jn.
6. Sut, LL63 bažn. → patvirtinti 11: Davė mumis sakramentą Patvirtinimo Tat.
pritvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ → pritvirtinti:
1. PolŽ1199 Pritvirtinimo konstrukcija rš.
| refl.: Prisitvirtinimo vieta rš.
2. Šio pažado vykdymas sustiprino valstiečių pritvirtinimą prie žemės rš.
sutvi̇̀rtinimas sm. (1) Rtr, KŽ
1. DŽ, NdŽ → sutvirtinti 1: Lakiųjų smėlynų sutvirtinimas ŽŪŽ74.
2. rš → sutvirtinti 4.
3. ŽŪŽ112, FzŽ332, PolŽ1183 sutvirtinamasis įtaisas: Apkaustai, metaliniai durų, vartų, langinių, skrynių, seifų, spintų, balnų, knygų sutvirtinimai LTEI284. Sukaltiniai sutvirtinimai GTŽ.
4. DŽ1 sutvirtinta vieta, sustiprinimai: Senovės sutvirtinimų liekanos rodo, kad miestelis buvo karinės reikšmės vietovė rš.
5. → sutvirtinti 5: Susiėjusiejie atstovai rūpintųs gal ir naujų draugijų steigimu, senųjų sutvirtinimu Vd.
6. Sut, LL8, A.Mac bažn. → sutvirtinti 11: Sutvirtinimas, arba konfirmacija, yra tikinčiojo patepimas šventintu aliejumi, turįs sutvirtinti jo tikėjimą LTEIX611. Po krikšto jiems buvo suteiktas ir Sutvirtinimo sakramentas SkvApD19,6(komentaras).
užtvi̇̀rtinimas sm. (1); LL315, Rtr
1. DŽ1 → užtvirtinti 7: Kai tos žemės pirkimo popierius dirbo, tai nepadirbo užtvi̇̀rtinimo, nebeturėjo pinigų Pl.
2. SkŽ66 žr. pritvirtinimas 1.
1. NdŽ Tvirtinimas akmenimis GTŽ.
2. Tvirtinimo varžtas SkŽ27. Tvi̇̀rtinimo apkaba FzŽ15.
3. tvirtinamasis įtaisas, sutvirtinimas: Jau pirmykštėje bendruomenėje buvo kasami požeminiai kasiniai, kartais ir su mediniais tvirtinimais LTEV215. Metalinis tvirtinimas GTŽ. Tvirtinimo pleištai turi neišsikišti rš. Jų palapinę vėtra nuplėšė nuo tvirtinimų ir nunešė rš.
4. LL259, K.Būg, ŠT27, FT, A.Janul → tvirtinti 7: Visi bendrapavardžiai, nors, mano senelės tvirtinimu, visai mums ne giminės rš. Remdamasis dainų medžiaga, knygos autorius [Kraševskis] griežtai paneigia tvirtinimus, kad Lietuva XIV a. buvusi barbarų šalis LKVI274. Teigiamieji benariai sakiniai, turėdami klausiamąją intonaciją, pasako tvirtinimą, kuriuo kalbantysis dar šiek tiek abejoja, kurį tikisi būsiant ir kitų patvirtintą LKGIII649.
5. → tvirtinti 8: Biudžeto tvirtinimas ETŽ. Tėvas šventasis 1564 m. dėl tvirtinimo patvirtino, bet nau[ja]s vyskupas sunkiai susirgo M.Valanč.
aptvi̇̀rtinimas sm. (1) KŽ
1. → aptvirtinti 1: Buvo adjutantu …, paskiaus kapitonu 1822 m., rodydamas nuomoningumą taip prie aptvirtinimo pilies Žamasčio, kaip ir prie perkasimo Augustavos kastinio A1886,115.
2. sutvirtinta, sustiprinta vieta: Krantų aptvirtinimai čia išdraskyti arba sugriauti prš.
| refl.: Apsitvi̇̀rtinimus paėmė Gs.
įtvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ, KŽ → įtvirtinti:
1. PolŽ169 Kopų įtvirtinimas GTŽ.
2. Prieštilčio įtvi̇̀rtinimas NdŽ.
3. įtvirtinta vieta: V–I a. pr. m. e. kalvose įsikūrusių baltų sodybviečių įtvirtinimus tesudarė medinė tvora, statūs šlaitai ir gamtinės kliūtys MLTEII850. Vilniaus miestas gynybiniais įtvirtinimais jau buvo apjuostas XIV a., Gedimino ar Vytauto laikais rš.
| refl.: Armija nesikasė jokių apkasų, nedarė jokių įsitvirtinimų rš.
4. refl. NdŽ → įtvirtinti 3 (refl.).
5. → įtvirtinti 4: Teisingumo supratimas įkvepia žmones kovai už visuomeninių santykių pertvarkymą ir tobulinimą, gėrio ir žmoniškumo įtvirtinimą rš. Kalbos normų įtvirtinimui ypač reikšmingas yra varijuojančių formų iškėlimas ir jų įvertinimas normos požiūriu KlK43,21.
| refl.: Ryšium su gimtosios kalbos įsitvirtinimu mokyklose kilo reikalas tobulinti rašybą LKVII161.
nutvi̇̀rtinimas sm. (1) KI188
1. → nutvirtinti 3.
| refl.: Nusitvi̇̀rtinimas mislyje KI378.
2. Sut → nutvirtinti 5: Tada stosis jų (suderėjimų) tikrasis nutvirtinimas LC1878,11.
patvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ; Q72,76, R59, MŽ79, N
1. NdŽ, KŽ → patvirtinti 1.
| refl. NdŽ.
2. → patvirtinti 4: Teikis pats mūspe karaliaut o patvirtinimą dovanot, id tavimp gyvi būtumbim ir amžinai garbintumbim PK132.
3. BŽ590 → patvirtinti 7: Darbas buvo baigtas, reikėjo tiktai jo praktiško patvirtinimo J.Ap. Tarsi laukdama patvirtinimo, Elė pažvelgė į tarybos narius rš. Bažnyčia katalikų, būdama štulpu ir patvirtinimu tiesos, niekaip negal išguldyme apsirikt M.Valanč. Toji historija Evangelijos … tarnauja mumus ypačiai ant patvirtinimo tikėjimo DP401. Dėl didesnio patvirtinimo tos pačios teisybės daugiaus dar privesiu historijų apei amžiną prapultį šventvagišių P. Savo žodžių patvirtinimopi priduoda … vardus tūlų daiktų LTI2(Bs). Tikra žinia, patvirtinimas R372, MŽ499.
| refl. NdŽ: Ir vis dėlto baisus buvo pasitvirtinimas, kad sunkiausia žmogui įveikti ne kitų daromas kliūtis, tveriamas pertvaras, duodamus darbus, o tai, kas yra pačiame tavyje J.Ap.
4. LL173,203, Sz → patvirtinti 8: Metinės apyskaitos patvi̇̀rtinimas NdŽ. Apei tus dalykus duoti žinią dėl patvirtinimo M.Valanč.
5. K.Būg pabrėžimas: Patvi̇̀rtinimo dalelė -ai nesuauga su žodžiais amžinai Jn.
6. Sut, LL63 bažn. → patvirtinti 11: Davė mumis sakramentą Patvirtinimo Tat.
pritvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ → pritvirtinti:
1. PolŽ1199 Pritvirtinimo konstrukcija rš.
| refl.: Prisitvirtinimo vieta rš.
2. Šio pažado vykdymas sustiprino valstiečių pritvirtinimą prie žemės rš.
sutvi̇̀rtinimas sm. (1) Rtr, KŽ
1. DŽ, NdŽ → sutvirtinti 1: Lakiųjų smėlynų sutvirtinimas ŽŪŽ74.
2. rš → sutvirtinti 4.
3. ŽŪŽ112, FzŽ332, PolŽ1183 sutvirtinamasis įtaisas: Apkaustai, metaliniai durų, vartų, langinių, skrynių, seifų, spintų, balnų, knygų sutvirtinimai LTEI284. Sukaltiniai sutvirtinimai GTŽ.
4. DŽ1 sutvirtinta vieta, sustiprinimai: Senovės sutvirtinimų liekanos rodo, kad miestelis buvo karinės reikšmės vietovė rš.
5. → sutvirtinti 5: Susiėjusiejie atstovai rūpintųs gal ir naujų draugijų steigimu, senųjų sutvirtinimu Vd.
6. Sut, LL8, A.Mac bažn. → sutvirtinti 11: Sutvirtinimas, arba konfirmacija, yra tikinčiojo patepimas šventintu aliejumi, turįs sutvirtinti jo tikėjimą LTEIX611. Po krikšto jiems buvo suteiktas ir Sutvirtinimo sakramentas SkvApD19,6(komentaras).
užtvi̇̀rtinimas sm. (1); LL315, Rtr
1. DŽ1 → užtvirtinti 7: Kai tos žemės pirkimo popierius dirbo, tai nepadirbo užtvi̇̀rtinimo, nebeturėjo pinigų Pl.
2. SkŽ66 žr. pritvirtinimas 1.
suvi̇̀sti
Apibrėžtis
vi̇̀sti, vỹsta (viñsa J, K.Būg, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, JT29, -ta Rtr, viñsta; G121), -o intr. [K], Rtr, K.Būg, OGLI207, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; M, L veistis, daugintis: Svirpliai, blusos viñsa trobose prie smilties J. Pavasarį vỹsta musės J.Jabl. Kai pagada, tai tie vabalai dideliai viñsta Vdk. Ta karvė tik utėlėms vi̇̀sti (liesa) Pj. Trušiai greitai viñsa, vislūs Krš. Viñsa [žmonės] kaip truškiai Grd. Šiltà y[ra]: musės visokios viñsa Skdv. Kai tik apsileidi, tai tuoj blusos, utėlės ir viñsa Krs. Blakės lovos[e], sienų plyšiuos greitai viñsa Skp. Kad iš šarmo viñsa gyvi daiktai, utėlės visos iš šarmo Kp. Vỹsta blusos, kad į lovas šiaudus klodavo Nm. Skalbti reikia delčio[je]: nevỹsta brudas, smagiau nešiojas LTR(Jrb). Kaip ir nebūdavo anksčiau tokių žolių, kaip dabar viñsta Svn. Usnys vi̇̀so tavo darže, kol išvaisei J. Baisiai vỹsta tie krūmai Plv. Žmonys labai viñsa: šaudo gaudo, o vis pilnà i pilnà Krš. Tose giriose visusi daugybė visokio gyvio, kaipo tai: žebrių, briedžių, šernų, meškų M.Valanč.
| prk.: Lietuviai „nykstančių“ dvarų ir dvarponių nesigaili, ale ir vinstančių bijo TS1899,6.
^ Dievo ir artimo meilė vinsta TS1901,6–10b.
apvi̇̀sti intr.
1. aptekti, apeiti: Utimis apvi̇̀som bebūdami barakūse Lk. Kame daržas apvi̇̀sęs su žliūge, ta esi pražuvęs LKT76(Plng). Dirvos su piktžolėms apvi̇̀so Prk.
2. išsiveisti, išvisti: Pradeda apvisti visos bulvės Šts.
įvi̇̀sti intr. Rtr, DŽ, KŽ
1. Q146,151,554, Sut, G88, M veisiantis atsirasti, įsiveisti: Vyšnios įvỹsta visame darže J. Gera būtų, kad darže įvistų̃ vyšnių Š. Įviñsa žolė kviečiūse, nėkaip neišveisi Krš. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai, įviso daugybė medės paukščių M.Valanč. Aš negaliu suprast, kaip jos (pelės) įviñsta tuos naujuos namuos?! Mžš. Kur tarakanai įviñsa, blogai Krš. Ir inviso varlių daugybė Gmž. Jisai (piemuo) taipajag rūpinasi, jeib jo avelės juo geriaus įvistų ir jo guotas prasiplatintų BPII64. Idant po visą svietą žmonės įvi̇̀stų, išsiplatintų ir daugsintųse, tada Dievas liko šventą venčiavonystę BPI178. Šitai yra tie trys sūnūs Noah, kuriais visa žemė yra apsodinta (paraštėje invisusi) BB1Moz9,19. Pas mus jų (žydų) taip daug įviso A1884,241.
| prk.: Nuodėmės ir piktybės po tą Evangeliją įviso, jog jau ir patį veliną pereit DP84. Nė vienas vėl Sakramentas neest ant to ižganymop galingesnis, kuriuo nuodžios apkuopias, ir gamtos įvinsa, o dūšia apste visų malonių dvasiškų tunka DP268. Piktas būdas terp krikščionių įviso ir platyn eit kas diena tame mūsų amžiuj SPII62.
| refl.: Kokį čia metą buvo įsivi̇̀sę po dobelieną [grybai], liuob su dalgiu krežį prisipjaus Bdr. Septynioliktame amžė[je] žemaičiai gan įvisusys, vienok turėjusys pakaktinai miško, medės paukščių, duonos ir medaus M.Valanč.
2. atsirasti, įsigalėti: Dvesia viščiokai, matyt, kokia liga įvi̇̀so Slm. Įvis nauja karta Vd. Piktas kartais įvinsta, kartais išvinsta Kos117. Smetonos laikais įvi̇̀so centneris Slm. O dabar įvi̇̀so mada šventą dieną žoliaut Skr. Įviñsa nedorėlių, sunku išnaikinti Krš.
išvi̇̀sti intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ
1. M išsigimti: Žirniai išvi̇̀so, t. y. maži išvirto, pasidarė J. Kiaulės išvi̇̀so J.Jabl(Als). Šitos bulvės jau išvi̇̀so DŽ. Kaukaziškos pilkosios bitys susigiminiauna su mūso, išvỹsta Brs. Tos karvės geroji veislė jau išviso Dr.
2. išnykti: Pas mus šiemet dilgėlės visai išvi̇̀so Up. Dabar nei sau nebėr [krienų], išvi̇̀so Slm. Didesniosios kraujosruvos išvysta ir virsta baltomis dėmėmis P.Aviž.
| refl.: Latviai nenora išsivi̇̀sti, dėl to skiedas šalin nu žemaičių Plng. Žemaičiai praded išsivi̇̀sti (nebekalba žemaitiškai) Kl.
3. rastis, kilti: Iš kur išvisusios yra tokios pliotkarkos? LMD(Šts).
nuvi̇̀sti intr. pasidauginti: Kas tuo metu mums est, kada koki malonė nuog Dievo duota išauga arba nuvysa ing tūleriopos gamtas DP384.
pavi̇̀sti intr.
1. Rtr, NdŽ, Šn kiek prisiveisti: Augalų ir gyvūnų veislės laipsniškai išsikivinkliojo, jos paviso nuo kitų veislių J.Šliūp.
2. L, KŽ gimti, atsirasti.
pravi̇̀sti intr. [K], Rtr, NdŽ, KŽ
1. Sut, N pasidauginti, pasiplatinti: Pas juma praviso daug karvelių J. Stirnų buvo pravi̇̀sę Ėr. O po tam kad tūlos giminės praviso nuog jų MP206. Pravis ir nuplas stodai ir kaimenės tavos DP290. Tasai draugas padėjėjas tampa jo bičiuliu ir turi gauti iš tų bičių pirmą spiečių dovanai, kad ir pas jį pravistų bitės TŽIV459. Kaip tik apsiženijo, praviso jam vaikų BsPII270. Tai dabar [miestelyje] pravi̇̀so tų žmonių Sml. Todrinag ją (bažnyčią) vėl V. Christus mažintele kaimene vadino, bet veikiai praviso ir praplato po visą pasaulį ir užaugo ing didį medžią DP87.
| prk.: Jo karalystė, tai yra bažnyčia, turėjo visas karalystes savęsp surinkt, pravist SPI132. Idant nebūtumbei prigautas piktais netikrais pamokslais, kurie dabar ant galo svieto turėjo labai pravist ir praviso SE242. Kur griekas praviso, ten malonė jų daugiaus apstinga buvo BtPvR5,20.
| refl. NdŽ.
2. N, KŽ atsirasti: Daug vagių praviso B.
privi̇̀sti intr. Š, Rtr, KŽ
1. Q660, L daug prisiveisti: Pelių priviñsa J. Pūrai, kviečiai privi̇̀so vosilkų J. Privi̇̀so usnių miežiuose Ėr. Uogų priviso tada, kai miškelį nukirto Šil. Korius, kandžių privisusius, reikia išimti iš avilio Nz. Privi̇̀so blusų ir kitų vabzdžių NdŽ. Privi̇̀so vilkų DŽ. Jei išnaikys, vėl jų (vabzdžių) privỹsta Erž. Privi̇̀so šunų kaip blusų Tl. Iš kur varlių tokio[je] šilčiausio[je] priviñsa Krš. Katės nebė[ra], tai tuoj priviñsta pelių Mžš. Musių priviñsa – negali atsigint JT32. Dabar tai ir mūsų privi̇̀so mėlynųjų [bulbų], anksčiau tai vien baltosios buvo Slm. Obuolinių vapsvų baisiai priviñsta, kai jau obuolių atsiranda Slm. Įsitaisyta gūžta terp tų drapanų, tai drapanos sukapotos, ir šitų žvynių privi̇̀sę Kp. Kumpis privi̇̀so kirmėlių Klt. Tų žmonių privi̇̀so kap amaro Iš. Priviñsa daugybė svieto, i kela karus Užv.
2. NdŽ, KŽ prk. atsirasti: Daug vagių priviso B. Daugoka privisę laikraščių Smn. Par žmones pinigų privi̇̀so Ktk. Kokių žmonių daba privi̇̀susi, sunku ir apsakyti Ub. Tų gėrikų privi̇̀sę, ir dalgiu neiššienausi Kt. Valdonų razbaininkų pirma minėtosios žemės didei privisusios yr TP1881,64. Lietuviškoji paprasta kalba labai jau priviso įvairių svetimų žodžių ir sakinių A1884,147.
^ Priviñsa kuliganų i neperinant – iš tų pačių žmonių Krš.
| refl. NdŽ.
suvi̇̀sti intr. DŽ, NdŽ daug prisiveisti: Visa vasara nebuvo musių, tik dabar suvi̇̀so Gs.
užvi̇̀sti intr.
1. DŽ, NdŽ, OGLIII345 staiga privisti: Labai užvi̇̀so musių DŽ1. Čia buvo daug užvisę tų laukinių šunų Nmk. Užviñsa utys nū vienas kito Šv. Rūgščių užvi̇̀so tiek iš pernykščių metų Bt. Mūsų ganykla kad ažvi̇̀so tom vingiarykštėm Svn. Šitie arkliadančiai kad baigia užvi̇̀st, ot bjauru Kp.
2. prk. atsirasti: Dviratis nu pirmojo karo užvi̇̀so Nmk. Parvažiavom [iš Sibiro] i čia tas pats (tinginystė, gėrimas) užvi̇̀sęs Stl. Užvi̇̀susi paliks visa pasaulė nedorėliais Šts.
| prk.: Lietuviai „nykstančių“ dvarų ir dvarponių nesigaili, ale ir vinstančių bijo TS1899,6.
^ Dievo ir artimo meilė vinsta TS1901,6–10b.
apvi̇̀sti intr.
1. aptekti, apeiti: Utimis apvi̇̀som bebūdami barakūse Lk. Kame daržas apvi̇̀sęs su žliūge, ta esi pražuvęs LKT76(Plng). Dirvos su piktžolėms apvi̇̀so Prk.
2. išsiveisti, išvisti: Pradeda apvisti visos bulvės Šts.
įvi̇̀sti intr. Rtr, DŽ, KŽ
1. Q146,151,554, Sut, G88, M veisiantis atsirasti, įsiveisti: Vyšnios įvỹsta visame darže J. Gera būtų, kad darže įvistų̃ vyšnių Š. Įviñsa žolė kviečiūse, nėkaip neišveisi Krš. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai, įviso daugybė medės paukščių M.Valanč. Aš negaliu suprast, kaip jos (pelės) įviñsta tuos naujuos namuos?! Mžš. Kur tarakanai įviñsa, blogai Krš. Ir inviso varlių daugybė Gmž. Jisai (piemuo) taipajag rūpinasi, jeib jo avelės juo geriaus įvistų ir jo guotas prasiplatintų BPII64. Idant po visą svietą žmonės įvi̇̀stų, išsiplatintų ir daugsintųse, tada Dievas liko šventą venčiavonystę BPI178. Šitai yra tie trys sūnūs Noah, kuriais visa žemė yra apsodinta (paraštėje invisusi) BB1Moz9,19. Pas mus jų (žydų) taip daug įviso A1884,241.
| prk.: Nuodėmės ir piktybės po tą Evangeliją įviso, jog jau ir patį veliną pereit DP84. Nė vienas vėl Sakramentas neest ant to ižganymop galingesnis, kuriuo nuodžios apkuopias, ir gamtos įvinsa, o dūšia apste visų malonių dvasiškų tunka DP268. Piktas būdas terp krikščionių įviso ir platyn eit kas diena tame mūsų amžiuj SPII62.
| refl.: Kokį čia metą buvo įsivi̇̀sę po dobelieną [grybai], liuob su dalgiu krežį prisipjaus Bdr. Septynioliktame amžė[je] žemaičiai gan įvisusys, vienok turėjusys pakaktinai miško, medės paukščių, duonos ir medaus M.Valanč.
2. atsirasti, įsigalėti: Dvesia viščiokai, matyt, kokia liga įvi̇̀so Slm. Įvis nauja karta Vd. Piktas kartais įvinsta, kartais išvinsta Kos117. Smetonos laikais įvi̇̀so centneris Slm. O dabar įvi̇̀so mada šventą dieną žoliaut Skr. Įviñsa nedorėlių, sunku išnaikinti Krš.
išvi̇̀sti intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ
1. M išsigimti: Žirniai išvi̇̀so, t. y. maži išvirto, pasidarė J. Kiaulės išvi̇̀so J.Jabl(Als). Šitos bulvės jau išvi̇̀so DŽ. Kaukaziškos pilkosios bitys susigiminiauna su mūso, išvỹsta Brs. Tos karvės geroji veislė jau išviso Dr.
2. išnykti: Pas mus šiemet dilgėlės visai išvi̇̀so Up. Dabar nei sau nebėr [krienų], išvi̇̀so Slm. Didesniosios kraujosruvos išvysta ir virsta baltomis dėmėmis P.Aviž.
| refl.: Latviai nenora išsivi̇̀sti, dėl to skiedas šalin nu žemaičių Plng. Žemaičiai praded išsivi̇̀sti (nebekalba žemaitiškai) Kl.
3. rastis, kilti: Iš kur išvisusios yra tokios pliotkarkos? LMD(Šts).
nuvi̇̀sti intr. pasidauginti: Kas tuo metu mums est, kada koki malonė nuog Dievo duota išauga arba nuvysa ing tūleriopos gamtas DP384.
pavi̇̀sti intr.
1. Rtr, NdŽ, Šn kiek prisiveisti: Augalų ir gyvūnų veislės laipsniškai išsikivinkliojo, jos paviso nuo kitų veislių J.Šliūp.
2. L, KŽ gimti, atsirasti.
pravi̇̀sti intr. [K], Rtr, NdŽ, KŽ
1. Sut, N pasidauginti, pasiplatinti: Pas juma praviso daug karvelių J. Stirnų buvo pravi̇̀sę Ėr. O po tam kad tūlos giminės praviso nuog jų MP206. Pravis ir nuplas stodai ir kaimenės tavos DP290. Tasai draugas padėjėjas tampa jo bičiuliu ir turi gauti iš tų bičių pirmą spiečių dovanai, kad ir pas jį pravistų bitės TŽIV459. Kaip tik apsiženijo, praviso jam vaikų BsPII270. Tai dabar [miestelyje] pravi̇̀so tų žmonių Sml. Todrinag ją (bažnyčią) vėl V. Christus mažintele kaimene vadino, bet veikiai praviso ir praplato po visą pasaulį ir užaugo ing didį medžią DP87.
| prk.: Jo karalystė, tai yra bažnyčia, turėjo visas karalystes savęsp surinkt, pravist SPI132. Idant nebūtumbei prigautas piktais netikrais pamokslais, kurie dabar ant galo svieto turėjo labai pravist ir praviso SE242. Kur griekas praviso, ten malonė jų daugiaus apstinga buvo BtPvR5,20.
| refl. NdŽ.
2. N, KŽ atsirasti: Daug vagių praviso B.
privi̇̀sti intr. Š, Rtr, KŽ
1. Q660, L daug prisiveisti: Pelių priviñsa J. Pūrai, kviečiai privi̇̀so vosilkų J. Privi̇̀so usnių miežiuose Ėr. Uogų priviso tada, kai miškelį nukirto Šil. Korius, kandžių privisusius, reikia išimti iš avilio Nz. Privi̇̀so blusų ir kitų vabzdžių NdŽ. Privi̇̀so vilkų DŽ. Jei išnaikys, vėl jų (vabzdžių) privỹsta Erž. Privi̇̀so šunų kaip blusų Tl. Iš kur varlių tokio[je] šilčiausio[je] priviñsa Krš. Katės nebė[ra], tai tuoj priviñsta pelių Mžš. Musių priviñsa – negali atsigint JT32. Dabar tai ir mūsų privi̇̀so mėlynųjų [bulbų], anksčiau tai vien baltosios buvo Slm. Obuolinių vapsvų baisiai priviñsta, kai jau obuolių atsiranda Slm. Įsitaisyta gūžta terp tų drapanų, tai drapanos sukapotos, ir šitų žvynių privi̇̀sę Kp. Kumpis privi̇̀so kirmėlių Klt. Tų žmonių privi̇̀so kap amaro Iš. Priviñsa daugybė svieto, i kela karus Užv.
2. NdŽ, KŽ prk. atsirasti: Daug vagių priviso B. Daugoka privisę laikraščių Smn. Par žmones pinigų privi̇̀so Ktk. Kokių žmonių daba privi̇̀susi, sunku ir apsakyti Ub. Tų gėrikų privi̇̀sę, ir dalgiu neiššienausi Kt. Valdonų razbaininkų pirma minėtosios žemės didei privisusios yr TP1881,64. Lietuviškoji paprasta kalba labai jau priviso įvairių svetimų žodžių ir sakinių A1884,147.
^ Priviñsa kuliganų i neperinant – iš tų pačių žmonių Krš.
| refl. NdŽ.
suvi̇̀sti intr. DŽ, NdŽ daug prisiveisti: Visa vasara nebuvo musių, tik dabar suvi̇̀so Gs.
užvi̇̀sti intr.
1. DŽ, NdŽ, OGLIII345 staiga privisti: Labai užvi̇̀so musių DŽ1. Čia buvo daug užvisę tų laukinių šunų Nmk. Užviñsa utys nū vienas kito Šv. Rūgščių užvi̇̀so tiek iš pernykščių metų Bt. Mūsų ganykla kad ažvi̇̀so tom vingiarykštėm Svn. Šitie arkliadančiai kad baigia užvi̇̀st, ot bjauru Kp.
2. prk. atsirasti: Dviratis nu pirmojo karo užvi̇̀so Nmk. Parvažiavom [iš Sibiro] i čia tas pats (tinginystė, gėrimas) užvi̇̀sęs Stl. Užvi̇̀susi paliks visa pasaulė nedorėliais Šts.
