Lindihopo šokėjas.

1 skélbti, -ia, -ė K, DŽ, skel̃bti; H161, MŽ, R, I, Sut, N, M, LL210
1. tr. viešai pranešti: Teismas skelbia sprendimą rš. Skélbti karą NdŽ. Trūbai kareivių vainą skelbia S.Dauk. Diktorius skelbia paskutines dienos žinias rš. Skélbti naujieną visai apylinkei NdŽ. Niekas neskelbė tostų rš. Tėvai, motin, sako, ateinantį sekmadienį skelbiu jūsų dukters Katrės ir Petro Balsio užsakus V.Myk-Put.
ǁ tr., intr. duoti žinią, informuoti: Ne ten niekas buvęs skelbą̃s, ne ten niekas būtų tyrinėjęs Krtn. Senovės raštai skelb, jog lietuvių kalnėnų ir žemaičių giminė̃s yra buvusi lopišiu Indų žemė S.Dauk. Garsas šunų lojančių, sklydurdamas par medes, skelbė jam ir kitus susiedus tenai giriose teip pat gyvenant S.Dauk. Gaisro pavojus skelbiamas garsiniais signalais rš. Angelas švents piemenimus, pekų ganantiemus,… skelb karalių gimus Mž193.
ǁ tr., intr. viešai sakyti ar rašyti, kalbėti: Tarybinis teismas aiškiai ir atvirai skelbia ginąs darbininkų ir valstiečių valstybės reikalus (sov.) sp. Kalbu apie visus darbus tavo ir skelbiu apie darbus rankų tavo Mž479.
| refl.: Butkų Juzė … skelbėsi rašąs pirmiausia kaimui rš.
ǁ tr., intr. LKKXV300 pranešti ką spausdintu tekstu, skelbimu: Jie skel̃bė parduot savo vietą Jrb.
| refl.: Žinai, parduoda savo ūkį. Jau kelintam numery skelbiasi P.Vaičiūn. Varžytinės skélbėsi daug metų Nm. Kas į laikraščius skel̃biase (nori susipažinti per laikraščių skelbimus), žinok, atlikus nuo visų Jrb.
2. tr., intr. skleisti kokią žinią, plačiai pasakoti: Kam tu skélbi nereikalingam, t. y. platini kalbą, apsakai J. Armijos vadovybė skélbė vieną laimėjimą po kito Plšk. Ne visa, kas kieno tariama, yra tuoj skelbtina J.Jabl. Ir tokį savo neišmanymą patsai visam svietui skélbia APhVII128(A.Baran). Skélbia ji visiems apie savo nelaimę NdŽ.
| refl. DŽ1: Kad būtų pritrūkęs duonos, skélbtųsi NdŽ.
3. tr. publikuoti, spausdinti: Skelbdamas tautosaką, Daukantas siekė parodyti ją kaip grynai nacionalinį meną rš.
| refl.: Tie garbingi ponai, smarkūs užtarėjai, ką per „Aušrą“ skelbias, duodas jums pažyti A1885,3.
4. tr. Plšk skleisti kokias idėjas, pažiūras, propaguoti: Juk esą Galilėjus teisingai skelbęs, jog žemė sukas, o ne saulė Blv. Atvykusys iš prūsų netikėlių kunegai skelbė po visas puses naujį Kalvino ir Liuterio mokslą M.Valanč. Aš neatvykau čion iš Flandrijos krašto meilės skelbti V.Krėv.
5. tr. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, kuo pripažįstamą: Skélbti karalium NdŽ.
| refl. NdŽ.
6. tr., intr. reikšti kokią nuomonę apie ką, vienaip ar kitaip atsiliepti: Jis gerai skélbiamas KII137. Apie mane negerai, negražiai skélbiama KII82. Jį žmonės peikia, jis piktai skélbiamas KI525. Jušką dideliai jau ten skélbė, ka ans išsiperinęs tą kauką jau Krtn. Jog jus visi pagonys palaimingus skelbs BBMal3,12.
ǁ tr. prastai atsiliepti, apkalbėti: Ta mergė buvo skelbamà, negero buvo garsmo Lnk. Sunku man buvo klausyti skelbiant jauną vaikiną V.Piet.
7. tr. garsinti, šlovinti: Skelbamas daktaras Lnk. Nasrais savo skelbsi Jėzų VlnE144. Visi gerieji … žmones ją gerbia ir skelbia DP506. Galybė ir gėrybė Dievo tur būt skelbtà ir garbinta DP320. Tie, kurie ant žemės nor būt skélbiamais, ne teip pigai tuos įrašo ing knygas gyvatos amžinos DP270.
| refl.:
^ Skélbas (didžiuojasi) terba pryš maišą, nors abu tušti Šv.
ǁ intr. garsėti: [Bažnyčia] senų amžių Rymo … visados ir visur skelbė krikščionystėj DP460. Tarp pahonių turėjo skélbt tikėjimas apie Christų DP466.
| refl.: Stebėjos tad …, jog tai, ką tikėjos, idant tiektai patys vieni žinotų, teip platinos ir skelbės tarp žmonių DP50.
8. tr. reikšti, rodyti, liudyti: Junt jo širdis linksmybę, jo balsas teip pat skelb linksmybę S.Dauk.
ǁ refl. būti juntamam, ryškėti, aiškėti: Tautos pobūdis skelbiasi iš kalbos Vd. Pasalas sutarimas su neprieteliais ūkės kas diena aiškesniai rodės ir skelbės S.Dauk. Skélbas (iš lojimo aišku), ka šuo y[ra] Yl.
9. refl. duoti save pajusti, rodytis, reikštis: Vos tik atskridusi, volungė plačiai skelbiasi savo maloniu garsiu švilpimu T.Ivan. Klausykias, titis (apie perkūną) skelbas S.Dauk. Vadino tokias dūšias vėlėmis nu to, jog vėlai naktį teskelbės ir baldės S.Dauk.
ǁ išsiduoti kur esant: I tas vaikinas išsigandęs negalia beskelbties Jdr.
ǁ stotis kieno akivaizdoje, prisistatyti: Jokūbo sūnai, antrą atvejį į Egiptą atvykę, skelbės pri Jūzupo M.Valanč.
1 apskélbti tr. K, Š, NdŽ, apskel̃bti, -ia, àpskelbė; R, Sut, N, M, LL311
1. Ch1II423, DŽ paskleisti žinią, apsakyti, apgarsinti: Àpskelbiau jau aš tą naujyną daugybei J. Maž anas ankišė [ginklą], o dabar api̇̀skelbė Ad. Visos gazetos tą naujyną jau apskelbė M.Valanč. Tie prityrimai yra apskelbti nu gaspadorių, kurie yra sėję pašaro žoles S.Dauk.
| refl. Š: Apsiskélbė mokąs pečius mūryti Pvn. Kaimuose menkiausi mažmožiai greit apsiskelbia V.Kudir. Apsiskélbė laikraščiuose DŽ. Apsiskelbs priš visą svietą tavo griekai Pron. Idand tai nopsiskelbtų daugiaus terp žmonių Ch1ApD4,17.
2. viešai pranešti ką vykstant: Jei budeliai išsiųs prieš mus kareivius ir ginkluota jėga norės mus išvaikyt, apskelbkim visuotinį streiką rš. Trimito balsu teismo pasiuntinys apskelbė teismą grįžtant į posėdžiaujamąją salę rš. Nekurie apskelb ir apsako ant kozelnyčios per dvi alba per tris nedėlias pirm to Vln45. Turėjo šaukt ir apskélbt girioj atejimą Mesijošiaus tikrojo DP23.
| refl.: Viešpatis apskelbėsi, jogi yra sūdą darąsis Mž522.
ǁ pareikšti, pasakyti, išdėstyti: Viską apkalbėjau, apskélbiau Kin. Turiu apskelbti dar vieną savo norą J.Jabl. Pasikvietė būrelį kaimynų ir tą liūdną žinią šiais žodžiais apskelbė LzP. Tuojau šis apskelbė priešininkui, kad dar laikysiąsis MPs. Kunigas àpskelbė gaspadoriuo … Mykolo žodžius BM358(Tl). Vadovas apskelbė visai miniai, tarydamas: – Po trijų dienų eisma par Jordaną M.Valanč.
| refl.: Aš kaimynams apsiskélbiau, kad ryt važiuoju į miestą Dkš.
3. išspausdinti, išleisti: Širvydas apskelbė trikalbį žodyną prš. Zetegastas apskelbė savo raštą apie bitis Karaliaučiuje metūse 1820 S.Dauk. Dainos Neselmono ir kitų apskélbtos Jn.
4. Q79, H161, R22,27, MŽ29,36 prastai atsiliepti apie ką, apkalbėti, apjuodinti: Ana išniekinusi ją, išpeikusi bedieviškiausiais žodžiais ir apskelbusi, platindama bjauriausias melagystes I.Simon. Apskelbė muni sunkiais žodeliais LTR(Pp). Muni kalbomis apskelbė LTR(Plng). Apskelbę ir apšlovinę artimą, nenor jam šlovės sugrąžinti P. Jis turėjo vieną kalinį, labai apskelbtą, Barabošium vardu prš. Jisai mane, tavo tarną, piktai apskelbė RB2Sam19,27. Bet Jozefas, jos vyras, buvo geras ir nenorėjo jos apkalbėti (paraštėje apklepoti, apskelbti, apskųsti) BBMt1,19.
5. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, pripažįstamą: Buvo pakeltos puikios vestuvės, ir sosto salėje Šachrazada buvo apskelbta karaliene J.Balč. Inkvizicija Vesalį apskelbė eretiku J.Jabl. Pilnamečiu apskélbti NdŽ.
6. išgarsinti, iškelti: Kristų išganytoju išpažino ir apskelbė SE77. Giedokim bendrai …, galinčio darbus didžiai apskelbdami KN247. Vardas Jobas, po visą šį svietą apieskelbtas Mž431. Ir uždraudė jiems, idant neapskelbtų jo BtMt12,16. Anoji [dvasia] apskelbs mane, nes ižg mano ims ir apsakys jumus DP215.
7. refl. duoti žinią apie save, pasirodyti: Kad grįšiu, apsiskelbsiu jums S.Dauk.
ǁ prisistatyti: Kas apsiskelbsiąs rusų vyriausybei ir padėsiąs ginklus, tam būsią dovanota LTI361.
◊ panagėsè apsiskélbti; V.Kudir įgristi: Ką tu eisi uždarbiaut, visur patekęs, visiems panagėse apsiskelbęs Vdžg.
1 atskélbti
1. tr. Š, Rtr, Ser atšaukti ką pasakyta: Ką įskelbsi, tą neatskélbsi J.
2. refl. atsiliepti, atsišaukti: Bijau atsiskélbti, kad nenutvertų Šts. Išmesto žvejininko nelaido[ja] tujau, lauka, bene atsiskelbs giminės Plng.
| prk.: Širdis neatsiskelba, bene miręs jau M.Unt.
1 įskélbti tr.
1. Š, Rtr įkalbėti: Ką boba įskélbė, t. y. įkalbėjo, jau tu nebatskelbsi J.
2. Š, NdŽ apgarsinti, išreklamuoti.
| refl.: Naujai įsikūrus krautuvė, reikia gerai įsiskélbti, tai ims žmonės pirkti Š.
1 išskélbti tr., išskel̃bti, -ia, i̇̀šskelbė; Q62, R239, MŽ319, N
1. K, Ser plačiai paskleisti, išnešioti žinią, išpasakoti: Aš išskélbiau, t. y. išreiškiau J. Ką į svietą išskélbti KII26. Ką tarp žmonių piktai išskélbti KII59.
| refl. K: Griekai, kunigui išpažinti, neišsiskelbs niekados brš.
2. Š išgarsinti: Juos išskelbė sančius tėvonimis amžinosios gyvatos MT165. Turim Ch[rist]ų Jėzų išskelbti, išpažinti a išsakyti drąsiai visur po visų akimis WP141. Tavo mūką atminti ir šlovingai išskelbti priesakęs esi Mž380.
| refl.: Išsiskélbė (išsireklamavo) visuose laikraščiuose Š.
3. išaiškinti, parodyti esantį: Dabar jau jį reikia išskélbt Mrj.
4. išspausdinus pateikti: Trečią dieną i̇̀šskelbė skelbimus Ūd.
5. refl. išsipildyti kam skelbtam: Nusidavė tada, kad išsiskelbė žodis karaliaus ir prova jo ChEst2,8.
1 nuskélbti tr. paskleisti žinią, apgarsinti: Nuskélbėm, kad pavogė raištį (skepetą), o paskiau ir atsirado Šts.
1 paskélbti tr., paskel̃bti, -ia, pàskelbė; N, Sut
1. viešai pranešti: Paskélbė tą žemės ruožą draudžiamu K.Būg. Čia buvo paskélbę, ka griauties reikės Skd. Pàskelbta, kad šitoj dienoj ims [gyvulius] Mlt. Jau valnastę tuokart paskélbė, ka nebreiks jau lažo beiti Nv. Paskélbti karą DŽ. Paskélbti įsakymą DŽ. O kada tos vestuvės? – Užsakus jau rytoj paskelbs K.Saj. Fabriko sirena paskelbė pamainos darbą pasibaigus rš. Tuo kartu karalius paskelbė, kad ieško geros virėjos LTR(Ds). Tapė paskélbta, kad visi vyrai tur registruoties Plšk.
| refl. tr.: Geriau pasiimkitav po tris zalnierius ir pasiskelbkitav karą TDrVII77.
ǁ pasakyti, pareikšti: Tas tėvas paskélbė atiduodąs žemelę Nv. Paskélbė gerą dalį [dukteriai] – buvo kliaudinga Krš.
ǁ pranešti spausdintu tekstu: A negalėtų paskélbti ar į laikraštį, a kur Lc.
| refl. DŽ1: Pasiskélbiau laikraštyje ir gavau pasiūlymą NdŽ.
2. paskleisti žinią, plačiai apsakyti, apgarsinti: Paskélbti yra paplatinti kalbą J. Paskel̃bs plačiai, greit visi sužinos Jrb. Žmonės paskelb Ugėnūse maliavonę apsireiškus M.Valanč. Po jaujus daugiaus yr paskélbta, kad ten baido BM384(Plt). Gerą gyvenimą turėjo, ta (tai) paskelbti̇̀, ka bagotai gyvena Gd. Jis ant visos Šilinės buvo paskélbtas (pagarsėjęs) peštukas Skr. Barbė ne tiktai mūsų sodos, bet ir visos parapijos paskelbta graži esanti Vkš. Tepaskelb tave pagilbusį ir sveiką kūną turintį BPI194.
| refl.: Viena mergička pasiskélbė, kad ji gerai moka aust Pkn.
3. pateikti išspausdintą, publikuoti: Mūsų liaudis turi nuostabiai daug pasakų, kurių dauguma iki šiol tebėra nepaskelbta rš. Periodikoje jis tuo metu paskelbė kelis apsakymus rš. Paskelbė jį (metraštį) dalimis lotyniška transkripcija rš.
4. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, kuo pripažįstamą: Rezervatu paskelbtas garsusis Čepkelių raistas sp. Kęstutis didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje paskelbęs jo sūnų Jogailą rš. Tur jį plebonas čystu paskelbti BB3Moz13,34.
| refl.: Vaišvila pasiskelbė valstiečių vadu nuo Plungės iki Baltijos jūros V.Myk-Put.
5. paskleisti kokias idėjas, pažiūras ir pan.: Kursai mumus … tiesos tikėjimą … ir garbę Dievo paskelbė ir nuplatino po visą pasaulį DP395.
6. refl. leisti save pajusti, pasirodyti, pasiskardenti: Pasiskelbk parejęs, jei nori gauti valgyti Šts. Kad kas brazdin, pasiskélbk, ar esi viduj ar ne J. Šiandien dar žemaitė, nešiodama ant rankų kūdikelį, perkūnijai pasiskelbus, sako jam: – Klausykias, bočius graud S.Dauk.
| Iš už tamsios miškų juostos su aušra [dienelė] pasiskelbė S.Čiurl.
1 praskélbti tr.
1. paskleisti žinią: Aš ištikau į didelį šauksmą (pradėjau smarkiai šaukti) ir praskélbiau J. Tarp žmonių (po žmones) praskélbti KBI44.
2. refl. prasitarti: Vaikis buvo prasiskelbęs, kad išeiti žadąs Šts. Mat i prasiskélbei gerąs! Rdn. Kam čia prasiskélbei?! Būtumi tylėjęs, i būtų gerai Pvn.
3. refl. pasakyti, ištarti: Taip, lietuvis prasiskelba ne sykį su tokia kalba Jn. Ginklanešis prasiskelbia piktu balsu I.
4. viešai pranešti, paskelbti: Girininkijo[je] praskélbs varžytines Všv.
1 priskélbti tr. NdŽ
1. refl. prisipasakoti, išsireklamuoti: Visiems prisiskelbė, kad žolininkė esanti Rs.
2. daug išspausdinti, paskelbti: Gana to, ką mūsų periodika pernai ir šiemet tirštai visokių kelionių priskelbė Vaižg.

1 tàpti, tam̃pa (tãpsta, tañpa Sv), tãpo (tãpė KBII154, SchL125, K, PP34, NdŽ) intr. FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Lkm
1. R, MŽ, Sut, KlG18,126, SC56, M, L, Š, FT, Rtr darytis kokiam, kuo, virsti kuo: Žalktienė … medžian gailysta virto: pati egle tãpo A.Baran. Jeigu nutilsi – tapsi akmeniu, tave sumindys priešo kojos S.Nėr. Ne jis kaltas, kad toks tapo Vaižg. Aš pasakysiu, kaip tau tapti labai turtingam! J.Balč. Brolis tapo (rados) lobingas J.Jabl. Žydai viena suktyba turtingais tapstai S.Dauk. Pelė tapo tikra mūsų namų šeimininkė J.Jabl. Taigi dabar bylinėk su juom, taip ubagu tãpęs K.Donel. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdymierais Žemaičių žemės M.Valanč. Ne visi lietuviai ir žemaičiai iš karto tapė katalikais A1884,23. Didžiu tapo to[je] karė[je] S.Dauk. Šio[je] gadynė[je] senis šimto metų tapė daiktu retu M.Valanč. O kai užaugau, tapau berneliu, slėgiau močiutei širdelę LTR(Plv). Mergelė tãpo rūsta, širdelė sugraudinta JV503. Pylė pylė tol, kol velnias tapo negyvas LTR(Auk). Tãpė vargingi žmonys par karus Sg. Greit mirsiu – suvisu slobnas tapaũ Pst. Kas tą vaistą žino, tuoj ir tampa sveikas Sln. Kumelinga kumelė tapo SD230. Maži upeliai … didelėmis srovėmis tapsta A1883,131(Bs). Karštame vandenyje ragas tapsta minkštas LTII111. Silpnai susiję su branduoliu elektronai lengvai gali atsiskirti nuo atomo – tapti laisvaisiais rš. Apkurstu, kurčiu tampu SD61. Tirštu tampu SD134. Tampu vyru SD146. Žmogus tapė gyva dūšia CII530. Pavirsta ir tampa sūnumi palaiminimo DK11. Rūpinkimėsig, broliai mieliausieji, idant ir mes visi taptumbime šią dieną bendrinykais Dvasios DP241. Anys pilni tapė šventos Dvasios BPII136. Ir ta moteriškė tapo nėščia ir pagimdė sūnų BB2Moz2,2. Kad meldės [Kristus], tãpė veidas jo kitokias DP593. Eš svečiu tapau svetimoj žemėje BB2Moz18,3. Tampa iž karaliaus varguolis ir elgeta SPI184. Povilas … tãpė ižg priesakio apaštalas DP234. Rūbai balti tapo kaip sniegas SPII25. Mėnuo visas tapo kaip kraujas BtApr6,12.
^ Kas miltus vartoja, miltuotas tampa CII1119. Greičiau lakštingalą varna tapsiant negu tokią atmainą [būsiant] Erž. Kiaule tapsi̇̀, greičiau nutuksi Klt. Nebus gero: iš vyžos čebatas tapo Vad. Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi LTR(Pbs). Pry kokių draugų prytapsi, tokiu pats tàpsi Lkv. Prastu nebuvęs, geru netapsi S.Dauk. Būdamas laimingu daug turėsi prietelių, tapęs nelaimingu – nė vieno VP10. Stovi žmogus ant kalno: juo ilgiaus stov, juo trumpesnis tampa (deganti žvakė) B290. Gyvas būdamas juodas buvau, miręs raudonas tapau (vėžys) LTR(Rk). Buvau merga – marčia tapau, marčia tapus, akis dariau, o pro tas akis pati lindau (aguona) J.Jabl(r.). Kol maža buvau, žole žėliau, kaip užaugau, marčia tapiau R173.
2. pasidaryti, įvykti, tiktis: Atsiskyrė tada šviesa nuo tamsybės, ir tapo diena, naktis, rytas ir vakaras O. Norėjo, kad taptų̃ visa, kas sutverta, ir visa tãpo A.Baran. Metinės knygos, sąrašas metinių veikalų, tapusių metuose SD114. Ant dūšios labai sunku ir neramu tãpo A.Baran. Vakare vėlai tam̃pa, kol gulti nueiti̇̀ Dov. Sode tapo visai tamsu J.Balč. Tetamp šviesa DP259. Jau tãpė vėlu DP93. Ir tapo jų (vaikų) labai daug, jog žemė iš jų pasipildė BB2Moz1,7. Kur norint du suderės ant žemės apie visokią daiktą, apie kurį prašys, tàps jiemus nuog Dievo DP537. O pusę nakties šauksmas tãpęs est DP567.
3. ateiti (apie laiką): Vidurnaktis tãpo, kol ejau gulti J. Prasta gadynė tãpo, kad vien pinigų reikia mergai, kad vyrą gautum, ištekėtum J. Tokie laikai tãpo Kli. Šitai vakaras tapė ŽCh250. Jau tãpus buvo diena DP163. Vakaras tampa Ch1Mt16,2.
4. NdŽ kibti, mestis (apie ligą): Prie sveiko organizmo ligos ne taip greit tam̃pa DŽ. Reikia gerai valgyt, nepersišaldyt, tai ligos tep netam̃pa Lp. Rožė daugiausia tam̃pa nuo išgąsčio Ut.
5. prk. turėti patraukimą, kibti: In aukštaičius žemaitės tam̃pa baisiausiai Lb.
6. pakliūti, atsidurti: Kur aš tat tapaũ iš čia, t. y. iš Žemaičių į Maskvą J. Po smerties ir po pakasimo tapo pekloje, tatai esti amžiname prapuolime BPII196.
7. impers. reikėti, tekti: Kožną metą tàpdavo verpt, aust Plšk. Kult tik tètapė, kiek reikėjo stogui kūlių Plšk.
×8. (germ.) Ns1858,3, K, VoL101, Rsn, Plšk vartojamas pagalbiniu veiksmažodžiu, sudarant sudurtines veiksmažodžių formas: Kartą viens vežims, garu varomas, tapė ant gelžkelio paleistas Kel1854,10. Langas tapė visiškai išdaužytas, bet žmonės netapė sužeisti prš. Atejo pažiūrėti, a gerai tam̃pa užlaikomas [senelis] LKT134(Dov). Aš tau aštriai prisakau niekur į mano davadus nesikištis, šiaip tuoj tapsi namon vežta LMD(Gumbinė). Šitaipo padarytas (pabengtas) tapo dangus ir žemė BB1Moz2,1. Jėzaus priekėlimas … svietui tapė žinomas Mž279.
1 atitàpti intr., attàpti J, BŽ530, LVI203 atgauti sąmonę, atjėgti, atsivokti.
1 įtàpti intr.
1. Šts patekti: Čia viena buvo išvažiavusi į Vilnių, į aukštą mokslą, bet neįtãpo (neįstojo) Lkž.
2. įsmukti, įlįsti: Jie visi suėjo gryčion – i tas įtãpo Mžš.
1 nutàpti intr.
1. J, NdŽ, Vl nuvykti, nukakti: Ka kumet nutapsiu į Šates, i nupirksiu tebokos Šts. O kaip į Palangą, taip nutapti neturėjau losnų ašvienių P.
2. įtekėti: Radau [tą augalą] parakvijoj Skuodo ant kalnaliais upalių, nuotampančių į Šventąją P.
1 patàpti, patam̃pa, patãpo (pàtapė K; KlM36) intr.
1. R, MŽ, N, Š, BŽ14, LVIII119, NdŽ, DŽ1, Glv pasidaryti kuo, kokiam, pavirsti kuo: Kitoks tampu, patampu, pastoju, esmi R20, MŽ25. Šaltyšiumi patapė MŽ. Tėvas užmokėjo už įstojimą pusę rublio, ir aš patapau studentu M.Katk. Prisiminė, kaip jis iš valakininko ūkininko viso dvaro savininku patapo A.Vien. Ana, kaip pono gaspadine patãpo, paliko, išdido J. Kožnas paukštis norėjo paukščių karaliu patàpti PP79. Ši rusų kalbos tarmė buvo patapusi Lietuvos valstybės kalba K.Būg. Su kokiu noru ir karštumu troško kas karts geresniais patapti M.Valanč. Ir užaugo sūnelis, patãpo kareivėliu JD678. O kad patapsiav svieto martelėms, tad nebdainiuosiav D59. Pavirtai, patapai̇̃ marelių žentelis JD1003. Kai dvarai susitvėrė, visi kumečiais patãpo Skr. Iš ubago ponu kai patam̃pa, tai vis nežino kaip nešteis Trgn. Ir laukai, ir kas ant jų yra, pilni kirmių pataps BB2Moz8,21.
^ Ar išeikis, ar numirkis – vis geru patàpsi Grg. Su kum sutapsi, toks ir pats patàpsi Krž. Kai lydimo ropelė jo burnelė patapė (pariebėjo) B567. Miške augo, miške lapavo, namo parejo – šventu patapo (kryžius) LTR(Krp). Pirma buvau jaunas, žalias, paskui patapiau kankaluotas; pakirto kumpis koją, kėlė vertė į pilį [žirniai žali, ankštys, pjautuvas ar dalgis, žmogus kėlė į žagą] B418.
2. prasidėti, stoti: Dabar kad patàps pagada, rugiai tuoj pjautini bus Skr.
3. patekti, pakliūti: Jau devintas metas, kaip ana patãpo čia už vyro, t. y. nuejo J. Sūnus į kaliūzę yra patãpęs už vagystę Sg. Paskui ji patãpo į baraką, į tą Vokietiją Skr.
4. išbūti, išgyventi: Tas ligonis ilgai nepatàps, t. y. negyvens J. Po vestuvių jis šešias savaites tepatãpo Skr.
5. NdŽ atitekti: Visa žemė patãpo Petruo Kltn.
6. pasidaryti nėščia, pastoti: Pati kaip patàps, t. y. pastos, juoba bus mylima J.
×7. žr. 1 tapti 8: Patãpo sušaukta Rsn.
1 pietàpti, pietam̃pa, pietãpo (piẽtapė) (ž.) intr.
1. žr. 1 pritapti 2: Pytãpęs buvo iš Šilalės vaikis Pj.
2. būti priskirtam, prijungtam: Po karo šis kraštas pỹtapė py Lietuvos Prk.
3. prijunkti: Aš jau nesu pytãpęs py to (nesu gydęsis žolelėmis) Rsn.
1 pritàpti, pritam̃pa, pritãpo (pri̇̀tapė) K, Š
1. intr. NdŽ, DŽ1, Ggr, Lk, Vel, Pg, Ss, Alk atsirasti šalia, prisiartinti, prisigretinti, prisistatyti: Jojant į Elnio kalną, prie jų pritapo kažkoks nepažįstamas riteris su palydovais J.Balč. Lyg ir ne šeimininkė čionai būtų [Kazytė], tik iš šono pritapusi, samdinė kaip ir buvusi J.Balt. Ir kai tik parėjusi [merga] įėjo kamaron, tuoj pritapo velnias SI117.
| Spalva yra pritampamà (neesminė, šalutinė) daikto savybė FT.
2. intr. prilįsti, prikibti, prisišlidinti: Pritãpo merga, našlė prie jojo ir nor, kad žanytųs J. Juk tu gi pats pritapai: apvesdink, bobute, ir gana rš. Pritãpo ji prie vienos gydytojos į Kauną, i išgydė Smln. Jisai pritãpęs sėdės cielą vakarą ir kalbės paausėj Upn. Nei jai reikia to berno, ale pritapo va kai piktas pinigas Trgn. Ko pritapai kaip erkė? Ktk. Pritãpo kap šuva prieg rujai Knv. Pritãpo kaip plunksnos pri deguto Kltn. Žąsis svetima pritãpo prie mūsų J.Jabl(Rgv). Anas (gaidžiukas) gi turėjo in viščiukus pritàpt Plš.
ǁ susidėti, susidraugauti:
^ Pry kokio pritàpsi, toks ir pats patapsi Pln, Lž. Prie ko pritãpo, su tuo ir sutapo Trgn.
3. intr. pritikti, priglusti: Ledo gabalus reikia taip dėti, kad vienas prie kito gražiai pritaptų rš.
4. intr. DŽ1 prisiderinti, prisitaikyti: Aš tiktai čia visai nepritampu, nežinau, ko čia aš, kam? rš. Akelaitis nepritapo prie besivaidijančių lenkų srovių A.Janul. Kaimietis niekaip negalėjo prie miesto gyvenimo pritapti rš. Ši merga prytaps pry tanciaus ir pry rožančiaus Kv.
5. intr. lingv. prisišlieti: Mišrųjį tarinį sudaro tam tikri sudurtiniai tariniai su prie jų pritapusia veiksmažodžio bendratimi LKGIII393. Pritampami papildiniai turi tam tikrų ypatybių, kurių neturi valdomieji papildiniai J.Balč.
6. intr. DŽ, NdŽ, Dglš, Alv, Lš prisimesti, prikibti (apie ligą): Reikia gerai valgyt, tai ligos tep nepritam̃pa Lp. Prie senų liga greitai pritam̃pa Dkš.
| refl.: Pristãpo in manę spaudimas Drsk.
7. intr. gauti kokio darbo, įsitraukti į kokį darbą: Man tropijos pry gentaro bagaravimo prytapt MitI75. Jis pritapo prie artilerijos sandėlių Plut. Geriau eina, kap pritampi̇̀ prie vieno dalyko Dglš.
8. tr. Ns1860,2, LC1883,5, Kin, Gr susidurti su kuo, sutikti, pamatyti: Eik jau eik, kelintasis turtuolis veda varguolę, aš to savo gyvenime dar nesu pritapusi I.Simon. Smarkų žmogų šiandie pri̇̀tapiau MitI86(Jrk). Aš nesu nė kartą pritãpusi tų dvasių ir nenoriu pritàpt Pgg. Jau aš juos nepritapiau B, N.
ǁ pritaikyti naudoti: Turėjom pritàpti girnas per krygę Pgg.
9. tr., intr. LC1882,23, Ktč patirti, išgyventi: Mano mamos mama tai da prancūzų krygę yra pritãpusi Vlkš. Tokių laikų dar mes nėsam pritãpę Žgč. Tokio tvano da nėsam pritãpę kai šis Smln. Tokius dalykus aš dar neesmi pritapęs N. Kare daug bandęs, pritãpęs KI714. Šėpės susitriuškinimą pritàpti KII154.
1 sutàpti intr. Š, NdŽ
1. būti tokiam pat, vienodam, labai panašiam, turėti bendrumo, atitikti: Mūsų mintys sutam̃pa DŽ1. Čia vėl kalbos nesutam̃pa Smln. Trečiajame tome aprašytas Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju V.Myk-Put. Šio rankraščio turinys nesutapo su spausdintu kronikos tekstu rš. Teoriniai rezultatai sutampa su eksperimentiniais duomenimis rš. Sutañpa KlbXXXVII(1)100(Sv).
2. atitikti tą patį momentą, pasireikšti tuo pačiu laiku: Sutãpo, t. y. suėjo, metai, diena į dieną, nedėlmetis J. Kalendorinės datos retai kada sutampa su gamtoje vykstančiais reiškiniais sp. Šio romano („Benjamino Kordušo“) pasirodymas sutapo su tuo metu itin sustiprėjusiu antifašistiniu judėjimu rš. Ir sutapk tu man taip, kad, kai jos pakėlė rankas melstis dievams, tvykstelėjo žaibai ir sugriaudė griaustinis J.Paukš.
3. VĮ, Z.Žem atitikti vietą, kryptį: Jei nepaliaujamosios jėgos kryptis sutampa su judančio daikto kryptimi – judesys bus greitėjamas rš. Tiesės, sutampančios bent dviem taškais, sutampa su visais kitais taškais rš.
4. susilieti, susijungti: Ilgainiui kuršiai sutapę (asimiliavęsi) su lietuviais ir latviais rš. Laudies poezija atsiradusi drauge su melodija ir su ja neatskiriamai sutapusi rš. Sutãpę sakiniai DŽ1. Garsai vienas su kitu sutapo KlK29,74.
ǁ pasidaryti bendram: Ji žino, kad jųdviejų gyvenimas niekad nesutaps V.Myk-Put.
5. BŽ142, DŽ1, Lk suartėti, susidraugauti: Juodu sutãpo (sujunko) J.Jabl(Šlv). Kas sutàpdavo, sutardavo, duodavo dovanų Rsn. Kazienė miestely su Jane tuoj sutam̃pa (susitikusios nebesiskiria), vedžiojas – kaip prie jų lįsi?! Mžš. Anuodu sutam̃pa į porą, t. y. sukimba, susideda J.
^ Su kokiu sutapsi, tokiu patapsi Sch86(Rg). Su kuo sutapsi̇̀, tuo ir pats tapsi Trgn.
6. būti susijusiam, sietis: Su lietuvių atgimimu, su Vilniaus buitimi yra ypač sutapusiu du didžiu vardu: Petro Vileišio ir Jono Basanavičiaus rš. Dideli gabumai dažniausiai sutampa su gera sveikata rš.
7. sugalvoti, surasti ką tinkamą: Led sutapaũ duoti jam, ką jis prašė, t. y. led išradau, kas man mažiau reikalingas, o jam bus geras daiktas J.
1 užtàpti tr. užklupti: Jį vakaras užtãpo, ir jis bijo eit Mtl.

stóti, -ja, -jo K, Š, KŽ, stõti K
1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stók ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam, imančiam žengti vaikeliui) J.Jabl. Stók didelė (atsistok), Linute! Grž. Būk gerutis, stok didutis prš(Tlž). Stóti ant kojų pirštų NdŽ. Valgėm mes, paskui stójom LKT191(Lkš). Sėdėkim da kiek, o kai stósma, tai visi namo Pnd. Rodos, tik stót ir eit (numiręs kaip gyvas atrodo) Gs.
| refl. H, R97, MŽ53, K: Stotis ant savo kojų N. Stotų̃sbi GrvT78. Kap stojaũs, tep virstu an šono Pst. Stojaũs ir stoviu basa, gryna (nuoga) Kls. Kap tik ažtrūbija, tai visos moterys an kojų stójasi LKKXIII117(Grv). Jis jau būt stojusỹs Rud. Stoji̇̀s (stokis) LKKXIV222(Grv). Anidi stójusies rauna LD383(Krtn). Vai kam tos teko kojos, kas puolęs greitai stojos? – Pijokam teko kojos, jie puolę greitai stojas (d.) Plv. Ačiū, pavalgiau kap stótis (keltis ir eiti) Lz.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas: Važiuoju per girią, tik staiga arkliai stoja piestu ir nė iš vietos rš. Arkliai stója stulpu ir neina Klvr.
| refl.: Kai tik prijojo prie piliakalnio, arkliai piestu stójas Lel. [Meška] piestu stojos VoL239(M.Valanč).
ǁ refl. darytis stačiam, atsitiesti: Kartais stójasi, stójasi plaukai – tai tik nervai, ne kas kitas KzR. Burokai (pasodinti daigai) jau stójasi (atsigavę atsitiesia) Rm. Stójas viedras šulny (nenunyra, kai mažai vandens) Dglš.
2. intr. žengiant užimti vietą: Stóti į vidurį NdŽ. Ir stója gaidys an kapčio LKKXI177(Zt). Nori zuikelio, stok ant kalnelio rš. Stok, mergele, į laivelį, aš parkelsiu par jūreles JD817. Stoki, mergyte, po žalia liepele, o aš, jaunas bernelis, po ąžuoleliu StnD11. Ant viršūnėlės medžio ji (pamėgdėlė) stojus, užtraukia kartais, net skamba gojus LMD(Sn).
| refl.: Visi stojõs palei sieną Švn. Tai dviese [kulia]: vienas iš vieno galo stójas, kitas iš kito Dg. Mostyt tuo ir jo (Dočio) žaizdas aptvert susirinko; bet Pakulienė jį žadėt pas patalą stójos K.Donel. Stójos žentulis prie vieškelėlio, oi ir pavirto žaliu berželiu DrskD185. Stókis prie vartelių, prie margo dvarelio JV774. Į rinkį tą arklį i varys, vidurė[je] stójęs[is] kluono Ms. Stojõs anta krėslo i rėkia Drsk. Aš stojaũs ir nesrušinu – kap stulpas pasdariau Lz. Stojõs kap dieglys ir nei krusterna iš daikto, nor, ką nori, tą daryk Vlk. Ir atlėkė volungelė, stojos ant šakelės KlpD47. [Varna,] prišėrusi savo vaiką, ant lizdo krašto stójusis ir gieda savo giesmę PP68. Eik, stosi̇́es nuog rugių, kad avys nebėgtų Arm. Peštukai jiems vėl į kelį stojos, ale, tas lazdas matydami, neėjo artyn BsV342(Klp). Vartuose … stosis mūsų kojos PK92. Atejo tad Jėzus per duris užrakintas ir stojõs viduryje jų DP403.
| Vienam [buteliui] ištuštėjus, kitas stojasi (dedamas, statomas) į vietą, stikleliui nėra laiko nė apsistoti Žem.
^ A ant altoriaus stósys, ka toki esi prisistrajijusi? Vvr.
ǁ refl. kylant atsidurti tam tikroje vietoje (apie saulę): Mūsų šalėj saulė stojas ant pat vidaus žemės I.
3. intr. statyti koją (kojas) žengiant, lipant: Stók, stók ant tos šakos, nebijok, neatskils! Pn. Rodos, tik stósiva [ant ledo] ir lūšiva Jrb. Kur tik stóju, vis ant obuolio Šmn. Mieste blogai – kur stósi, tę ne tavo Bb. Stok, mergele, ant akmens, sėski ant žirgelio JD872. Aš į klaną kai stosiu! Mrj. In vežimėlį sėdau, an pakopėlės stójau DrskD172.
| refl. H157: Užminu, stojuos ant ko, žengiu R355, MŽ475. Pas tave taip švaru, jog net nedrąsu stotis Vaižg. Akmuo tarytum buvo minkštas, nes žmogaus kai stotasi, tai net paslysta rš. Ana stojõs ir mindo [uždegtas pakulas] Rod. Ir stoji̇́es [basas] kap žąsinas ant kojos Rod. Į šūdą stóties teko betarnaujant ir į kailį gauti Vdk. Būt stojusỹs vilkas vagon [, jei ardamas nebūčiau pabaidęs] Rud.
^ Kai stojas, tai žiojas, tai kiša, tai muša (audžia) Ds.
4. intr. kišti kojas (į autuvą, į balno kilpą): Sėdo [Paurukas] ant lovos krašto, graibė kojomis autus iš palovio, stojo į medipades J.Balt. Ant žirgelio sėsdamas, į kilpelę stódamas: jau sudievu tėvužėliui ir senai motynėlei JD43. In kilpas stojau, ant žirgelio sėdau LB90.
| refl.: Ma[n] ant aukštų kulnų negerai – į žemesnes stósiuos Jrb.
5. intr. liautis eiti, važiuoti, joti ir pan.: Stókit, kur einat! DŽ1. Judesiui baigti komanduojama: būry, kuopa, stok! rš. Ji paeina paeina, sako: – Stókiam pasilsėt, aš nebegaliu Mžš. Arklius teip nuvarė, kad tie paeina paeina ir stója Krs. Kad anas stója [prieš kalną], davei jam (jaunam arkliui) atsidust Aps. Nei man joti, nei man stóti paukštužių klausyti BzF7. Nestójo bernelis, neganė žirgelio DrskD39. Stos mano žirgelis nei nestabdomas LTR(Mrj).
^ Vienas sako – bėkim, antras sako – stokim, o trečias sako – čia miegokim (upė, akmuo, nendrė) Dkšt.
| refl.: Jaučiai razumni: pasakei – stókis, margi, tai ir stojõs Rod. Arklys [namų malūne] stõsies, negalės – pora arklių reikė inkinkyt Drsk. Mašina priešai manę stojõs Dv.
^ Palengva jodamas, toliaus stosys LMD(S.Dauk).
ǁ nebėgioti, rimti (apie gyvulius ganykloje): Ralioj, mano karvytės, ralioj, tai kad stoja, ralioj, nelekioja (d.) Slk. Daug žolės, tai ir stója gyvuliai Al. Rudenį ir piemenim bloga ganyt: žolės nebėra, galvijai nestója, bėga Užp.
ǁ priėjus, privažiavus kurią vietą, pastovėti: Plaukdami mes stojome prie įvairių salų, ten pardavinėjom arba mainėm savo prekes J.Balč. Netol nuo mum stója traukinys Skp. Da kelias vietas (keliose vietose) stos [traukinys] Rz.
| refl.: Buvau stojusỹs su arkliu pas karčmą Lz.
ǁ gyventi kur, laikytis kokioje vietoje: Ne toks jau čia miškas, kad tiktų vilkams ar net meškoms stoti Vaižg.
| refl.: Neturiu kame bestoties – padegiais eitu Šts. Stójomos ant pliko šilyno, ant kęso, o prasigyvenom Šts.
ǁ atvykus kurį laiką būti kur, apsistoti: Gudas stoja gudiškame name, vokietis – vokiškame Bs.
| refl.: Pas ko stosiamos tame mieste? S.Stan.
6. tr. stabdyti: Čia nestók arklio – užpuls bitės Pn.
7. intr. liautis veikti (apie mechanizmą): Laikrodis vis stójo NdŽ. Girnos jau stója NdŽ.
| refl.: Buvo stojusỹs laikrodis, tep sau novat pastačiau Pls.
ǁ liautis funkcionuoti (apie organą): Daug kartų stojo širdis, bet dirbtinis kvėpavimas vėl atgaivindavo pulsą sp.
8. intr. baigtis, praeiti, nebesitęsti (kokiam reiškiniui): I nestó[ja] nė biskį lytus! Jrb. Lietai stójo, galės žmonės bulbes nusikast Rgv. Nelis, nebijok, jau stója Skr. Jau mažu stõs oras (nelis) Plv. Kad stõtų karas, visiem būt geriau Gs.
| Stójančio (nutylančio) balso dalgis yr kietesnis ten, kame balsas susto[ja] Šts.
| refl.: Tik turi jau kada stótis šaltis Vlkv. Sopuliai krūtinėj stojas rš.
9. intr. baigti, liautis ką daryti: Renkis, tėvai, jau stója lyti Pjv. Lietus nestója lijęs Krs. Kaži, a jau nestõs šiandie snigę? Jrb. Stókite bartis! NdŽ. Stõs šovę (nebešaudys) Vlkv. Taip [vištos] dėjo, dabar stójo kaži ko Rdn. Vieversėli, stok giedoti, tūpkies pailsėti A1884,317. Vaikai, ar stósite [išdykavę]? NdŽ.
10. tr. DŽ stovint uždengti (šviesą), užstoti: Medžiai nestojo jai (eglutei) saulės spindulių J.Balč. Pasuk galvą šonan – tu man ugnį stóji Ds.
11. intr. LL237 šalti, trauktis ledu: Jau balos stója Užp.
| refl.: Reikia, kad upė stotų̃s Dsn.
ǁ darytis, trauktis (ledo sluoksniui): Kap tik ledas stõs, eisim paledžiaut Onš.
12. refl. DŽ gultis, sėstis nuosėdoms: Išrūgęs gėrimas pradeda stotis rš.
ǁ DŽ1 skirtis riebalams (apie pieną), nusistoti: Muno karvės pienas nestójas Rdn. Ožkos pienas nesistója Rd.
13. intr. DŽ imtis kokio darbo, kokių pareigų, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Į darbą stokim vyrs į vyrą Mair. Pryšakyje stoti, vado priedermes prisiimti LL237. Jaunam pirmininkui, stojusiam vadovauti kolūkiui, rūpėjo daugybė reikalų sp. O ka muno tėvas stójo gyventi, ans buvo išsimokėjęs Trš. Po tam stojo gaspadoriaut jo sūnus Nm. Jūs štai stosite prie vairo J.Gruš. Saulei dar netekėjus jiedu, švarkus nusimetę, jau stojo į pradalges J.Paukš. Abudu draugai nuėjo savo keliu, o aš vėl stojau prie darbo J.Balč. Reikės jau ir keltis, ir į darbą stoti S.Stan. Brolis stójo dirbti pas kalvį Vkš. Da Vilniuj ir dirbčia, an darbo kur stóčia Grv. A tu nenorėtumi stoti pri munęs tarnauti? Pln. Piemeniu buvau, po tam vaikiu stójau pas ūkininkus Tl. Jeigu aš negalėsu stót už mergą, tai kas iš manę bus? Rdm. Jų sūnus traktoristu stójo Rš. Gerai, kad nori, stók pas mani Grnk. Parvažiavo iš karuminės, stójo mokytoju Jz. Kad per vasarą an to stotái (rinktum uogas), tai nebūt kur dėt tų uogų Kpč. Tegu jis teikiasi stoti su manimi į disputą rš. Stója į universitetą, į kraštotyros draugiją DŽ1. Gal to merga niekur nebestõs, gal dirbs Mžš. Stojamàsis mokestis NdŽ; ETŽ. Kada bus stojamieji, įstojamieji egzaminai? J.Jabl. Jis tiriamai, rūsčiai apžiūrėdavo kiekvieną, išklausinėdavo, kas jis toks ir dėl ko panoro stoti į sukilėlius V.Myk-Put. Penkiasdešimtais metais kolūkin stójau Jon. Keturioleka metų turėjo, tai į gimnaziją stójo Ėr. Trejus metus nestojęs buvau, slapsčiaus nu rekrutų Šts. Kas nor išmokti dainų, dainelių, tas tur prie manęs stóti JV356. Kaip mes stójom į pirmą pulkelį, tai mes ėjom į pirmą ugnelę JD1102. Nėra kam joti, į karą stóti JD1174. Reiks man išjoti, pulkelin stoti LTR(Ktv). Du tris metus auginau, du tris metus kalbinau, o šiuos trečius metužius stósiva į laivužį LB27. Jei neparjosiu, žaunierėliu stósiu DrskD41.
| Visu mėnesiu pirma laiko rikiuotėn stojo nauja gelžbetonio gamyklos eilė V.Bub.
^ Kur stos du trys – viską padarys PPr122. Nori mėsos – stok prie vilko PPr395. Kad stójai šunim, tai ir lok! Dkš. Vargau privargau, vaikas an vaiko – sako: stójai kumele ir vežk KzR.
| refl.: Kap stojosi̇̀ darban, tep ir darbuja Dbč. Stojõs Lydon an darbo Pls. Stojomė̃s dvare darban Ad. Kai fermon stojomė̃s, tai tada kiek paskėlėm (prasigyvenome) Str. Kap an girnų daro kruopas, tai vienas stójas sijot, o kitas malt Dg. Jei sėsis valgyt, tai valgo; jei stojõs daryt, tai daro Db. Kap stojomė̃s visi pas rugius, tai ažu nedėlios ir pagynėjom Arm.
ǁ parsisamdyti: Jonis mokos, Juzė sto[ja] Nt. Pri ko žadi stoti? Skd. Nereikėjo stoti, jeigu nori vaikščioti nuo daikto LzP.
| refl.: Kurią vasarą nestojęs[is] darbavaus pry Leibės Nt.
14. intr. VĮ, DŽ atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Į teismą stóti NdŽ. Abudu stojo prieš teismą J.Balč. Aš turiu stoti jo liudininku J.Gruš. Jis nusilaužė koją i negalėjo an teismo stót Jrb. Reiks tau, dukrele, in šliūbą stotie, žiedais mainytis KrvD116.
| refl.: Provon stotis N. Nor aš kitas mylėjau, mylėjau, šliūban stosiuos su tavim, su tavim KrvD34. Artinuos taviep ir stojuos akyse tavo Sz.
15. intr. palaikyti, ginti, užtarti: Ar tu stósi už mane? DŽ. Stóti kieno pusėn NdŽ. Stoti kieno pusėj L. Stója vienas už kitą kap siena Vlkv.
| refl.: Argi liudinykai stõsis, jei aš nedirbau?! Vlk. Stokis už mane griešną prieš sūnų savo Tat.
16. intr. priešintis, kovoti: Prieš mane negali niekas stóti Krm. Brolis stojo prieš brolį Ser. Kas nestoja prieš kapitalizmą, tas stoja už jį! (sov.) rš.
| refl.: Nesilpnina žmonių dvasios ir nekiršina jų stoties prieš viens kitą Vd. Nors prieš mane pulkai stosis, nebijos mano širdis PK53.
17. intr. prasidėti, užeiti (kokiam laiko tarpui, gamtos reiškiniui, įvykiui): Stójo šaltas rudenėlis Užp. Kai žiema stójo, tai da nebuvau turguj Sug. Pernai kaip stójo šaltis, taip ir nebatleido lig kovo Krš. Po tokio lytaus stójo gydra Krž. Nusekus pavasario potvyniams, stojus giedrai, subrūzda jau sodiškiai po ventas valiuoti Žem. Kap stos [geri, sausi] orai, tada važiuosim miškan Lp. Jeigut stõtum toki pagada, daug diegų nebišdygtum Eig. Kaip išvažiavom, kad stójo lietus! Brž. Birželio mėnuo kaip stós, pradėsma dobilus pjauti Gd. Po pilnačiui delčia, paskui stója jaunas Bsg. Karts antra, karts trečia stós nakties, kaip eisu gulti Varn. Penkta valanda stója, i nebegaliu miegot Jnš. Antrai stójus, būsu numie Kv. Jai stójo aštuoniolikti metai DŽ1. Toks stojo darbymetis, kad ir akmuo ant lauko, rodos, krutėti pradėjo Žem. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos M.Katk. Stójo kapų tyla BŽ68. Keturiasdešimt [laipsnių karščio] stójo už karto [susirgusiam] Krš. Kaip karas stójo, tada visi išlakstėm jau Trš. Karas stójo, parvažiuot negalėjo Kdn.
| refl.: Netrukus užkrito sniegas, stojos žiemos kelias Žem. Kap jau para stójas pjaut, tada pjauna rugius Šlčn. Išvažiavau pirmai stójusis Trk. Stojõs kiti laikai Kb. Jie mušosi, tarp jų mūšis stójos KII374. Kas galėjo manyti, kad čia tokia nelaimė stosis Žem. Ir stójos baimė ant visų susiedų jų DP461. Ir stojose ašma diena VlnE153.
ǁ pradėti (amžiaus metus): Ta senikė stójo ant devyniasdešimt antrų Jrb. Kai stójau į šeštą dešimtį, pajutau tą ligą Vad. Nedidelis tebėr – sekmus metus stójęs tėr Pln. Dvidešimti pirmus stójęs išejau į kariūminę Kal.
| refl.: Da mergosna nesistójau, o ana jau buvo pilna merga Ad.
18. intr. susikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Nieko! Tegu tik stos sava valdžia. Gausime ir daugiau [žemės] V.Myk-Put. Lietuva stójo kaip pirštelis, tokia (būdama maža, skurdi) Btg. Nuo pradžios, kaip tik stójo kolūkiai, pasirašiau iš tos dienos Zp. Aš jau buvau sena, kai kolchozas stójo Pst. Kaip stójo šito valdžia, tuoj geriau Krs. Kai kolūkis stójo, visą laiką dirbom Bsg. Kaip Viešvėnai stójo, taip i tie kapai yr Všv.
| refl.: Nemenu, niekas nežino, kap stojõs Azierkai Azr. Rūdnykai anksčiau stojõs negu Vilnius Rūd. Niekas nemena, kap stojosi mūs kiemas Šlčn. Nūnai stójose kita valdžia Dv. Kaip Lietuva stójos, ans gavo darbo pri gelžies kelio Pkl.
ǁ įeiti į apyvartą, kursuoti: Kiek piningų keitės! Tie šalin – kiti stójo End. Pinigai vieni krito, kiti stójo Lb. Paskui stójo šitie pinigai Upn.
19. intr. pradėti ką daryti: Tamsią adyną stósiam lauminėti Lnk. Vaikai jau dėl žirnio peštis stojo LzP. Kap stójau gyvent, aš nemačiau tokių bulbų Sem. Liga stojo ėsti koją Dr.
| refl.: Kap aš stojaus būt in svieto, tai tokio lietaus nebuvo kap dar̃ Arm. Kap stojõs visaipo [keikti]: ir velinas anas, ir veršis, ir testa gaišta Rod.
20. intr. pavirsti kuo: [Vaikai] tuojaus stojo vilkais ir išbėgo į laukus BsMtI114. Teip tuo stojo iš to pagalio vaikas ir vaikščioja BsPIV20. Žodis Dievo žmogu stojo Mž153. Jis (ožys) sugraužia vėl nukritusį obuolį ir vėl stoja žmogum LTR(Ldvn). Kad tu, martele, šermukšniu stotum, kad tu, martele, iš ten negrįžtum (d.) Prng. Tu, mylimoja dukrele, stók drebulėle! (ps.) Dgč. Mano širdelė akmeniu stojo, kad bernelis nujojo FM.
| refl.: Iš tų arkliukų stójos trys puikūs princai Jrk142. Parskrido namo ir vėlei stojõs an žemės sūnus (ps.) Pls. Jei sūnus Dievo esi, liepk, adant akmenes tiej duona stotųs SPII1.
^ Kad tau liežiuvis kuolu stotųs! (keik.) Švnč.
ǁ pasidaryti kokiam, tapti kuo: Kiekvienam [negyvėliui] kap užkerta, tai sveikas stoja! BsMtII223(Lnkl). Ir Kaziukas linksmas stojo, kai sulaukė gelbėtojo (d.) Kp. Žandarai ko be vidurių nestójo [besijuokdami] Lp. Iš kurgi ubagas gali kunigu stót Tj. Dėl to verk mergelė, kad reiks marčia stoti LTR(Krp).
^ Neduok Dieve, kad iš ubago stoja ponas LTsV172(Vrn).
| refl. K: Žmonės negeri stojõs Lz. Bepinigis, ir nekaltas būdamas, stójas nukaltintas BM175(Jnš). Atneštas … est šičia mumus vaikelis …, idant … stotųsi apchrikštytas Mž95. Idant … tėvonimis stotumbimosi amžino živato Vln27. Žmogus, būdamas garbėje …, stójos lygumi bandai dargiai DP40. Raupuoti stojase apčystyti VlnE13. Danielas stojos didis (macnus) karalystėje Darijo BBDan6,29. Velinas stojęsi est … bjaurumi … per nuodėmę DK56. Dide gėda stojausi susiedams BBPs31,12. Sūnus pono Dievo … stojosi žmogum WP2. Kuris yra tarp jūsų didesnis, patis testojis kaip jauniausias DP498. Nesa jisai stojõs tau keliu ir gyvata DP231. Žodis stojose kūnu … ir gyveno tarp mūsų Mž212. Testojamos paskaityti tarp tarnų Dievo aukščiausio SGII108.
21. (sl.?) intr. atsirasti: Kaip tu švilptersi, tai stos tau sidabro arklys ir sidabro rūbai BsPIV240. Tas kareivis atsidarė tą skrynutę – jam stojo ten gert ir valgyt BsPIV7. Ko užsimanysi, – valgyt ar gert, – tau an šito kelmo stõs (ps.) LKT377(Vrn). Metų vienas vaikas – jau kitas stójo Krš. Jeigu mano ir mano vaikų ašaros stotų̃, tai anas prigert Krns. Ant šio svieto, kursai per jį ir stojęs est WP1.
| refl.: Vadovai biznį varo, geria – iš kur stõsis gerumas Ukm. Kaip uždūduosi, tai tau stosis teip viskas nuo aukso BsPIV240. Tada sviedė abrūsą. Stojõs didžiausia upė. Tada sviedė šepetį, ir stojõs giria (ps.) Ad. Geros karvės reikėjo, ka dviratis stõtumias (kad jį galėtum įsigyti) Ub. Ta karvė, kiaulė nestójas dykai (be vargo neatsiranda, reikia užauginti) Grd. Kap dav[ė] lietus, tai visur stõjos vanduo Arm. Kap gailestis stõjosi, tai ir žodžiai radosi (kai pasidarė gaila mirusiojo, atsirado ir raudos žodžių) LKKI91. O tai iš jų (saulės spindulių) bernelio stojos man pavidalas Vd. Šitai stojosi kalbėdamu du vyru baltame rūbe Mž303. Pirm negu Abrahamas stojosi, aš esmi BPI320. Stojõs (tieg) viduje jūsų tasai, kurio jūs nepažįstate DP24.
^ Kad tau gerklėj votis stotųs! (keik.) Švnč. Stotų̃s tau diegliai! (keik.) Rod.
ǁ refl. būti paskelbtam, pasigirsti: Ir stojosi (viršuje atejo) žodis pono antrą kartą Jonop BBJn3,1. Stójos balsas pasveikinimo tavo ausyse manose DP471. Ir tada balsas iš dangaus stojosi: tu esi mano mielasis sūnus BbMr1,11.
ǁ refl. Upt būti pastatytam, iškilti: A ta kūtis jau stójos, a užbengė? Krš. Jau baigias vasara, o tvora nesistója Jnš.
22. intr. atsitikti, įvykti: Ką jūs man manėt, tai kad jumi kartu stot! Lp.
| refl. Q217, R, MŽ, Sut: Vaikeli, kas tau stojosi, ko verki? rš. Kaip laima lėmė, taip stojasi žmogui J. Jei teip stosias, tei aš leisiu už tavęs dukterę savo DS71(Rs). Jei stósias negerumas, kaltinsu tavi Krš. Dabar negerai stójas anam, gyslas gal pakando Pb. Et, netikiu, tikrai netikiu! nebent stebuklas stotųsi LzP. Testov tau, kaip tu nori BPI278. Ant amžio pražudyti … turėtumbim būti, jei … mumus … per Jėzų Christų iš to visa pagalba nesistojusisi Mž98. Ne mano, bet tavo valia testojasi brš. O tai vis stojos, kad išsipildytų, kas yra pasakyta per pranašą Ch1Mt21,4.
23. (sl.?) intr. impers. būti užtenkamai, netrūkti, nestigti: Kad tik pyliavai šiemet rugių stot Sdk. Ar stója duonos? Ut. Mum šiemet kad tik stotų kanapių virvėm Trgn. Kas čia daryt – kantrybės nestója man su tais vaikais! Klt. Jam biškį nestója (ne viso proto) Mlt. Jau šimtą varau, tik penkių metų nestója Ant. Vyrai bėdavoja – pašaro nestoja LTR(An).
24. intr. turėti pakankamai: Prametalo nestójom, neturim kuo nei puodų prasimest Lp. Neverk neverk, mergaitele, aš rūtelių stósiu (d.) Prng.
25. intr. prilygti, atstoti: Tokie rugiai nė avižų gerų nestõs Kp. Tu nė mano vyžos paburnio nestóji Kp. Sesulaite, mažai tu stoji tos žalios rūtelės (d.) Šil. Tu prieš man nė piemenies nestóji BM166(Pšl).
26. (sl.?) intr. turėti reikšmės: Sausos malkos daug stója Mlt. Kas jam stója tiek pinigo išleist Srv. Tos šnekos man nieko nestója Alv.
◊ ãkys stója stulpù LKGII428(Lp) darosi baisu.
akysè stóti(s) iškilti atmintyje, pasirodyti: Vėl akyse kaip gyva stojo Marija rš. Gyvi stojo jos akyse mažų dienų atsitikimai Žem. Vaičiui gyvai stojosi akyse toks koks buvęs prieš keletą metų Cipras Žem.
ant galvõs stóti(s)
1. primygtinai, priverstinai reikalauti: Aš mislijau, ka ans neišgijo – ką čia an žmogaus galvõs stósi Krtn.
2. daryti ką neįmanomą, labai stengtis: Nors ant galvos stokias, bet neparkalbėsi aną, ka nežanytumias Dr.

ant [sàvo] kójų stóti(s)
1. pasveikti, išgyti: Nieko nedarbuik, kol net in kójų nestosi̇́es Arm.
2. pradėti savarankiškai gyventi, prasigyventi: Kiba nestósiu aš ant sàvo kójų, tai tep aš tau neatminsiu! Dkš. Dar̃ aš dár tik stójau an kójų. Tik iš adatos (siūdamas) Lp. Jų vaikai stiprai stojõs an kójų LKKIV224(Grv).

ant naujų̃ kójų stóti(s)
1. pradėti iš naujo, kitaip gyventi: Reikė an naujų kojų stotis Mlt.
2. rūpintis kitais atsiradusiais reikalais: Man vėl an naujų̃ kójų reik stót Drs.

ant sàvo stóti pasiekti, kad būtų įvykdytas noras: An galo ragana stojo an savo ir prikalbėjo karalių, kad sudegintų savo pačią BsPII240. Až itep an sàvo stojaũ LKKII204(Zt).
į aki̇̀s stóti viešai, kieno akivaizdoje pasirodyti: Stojau į akis ir išpasakojau KlK8,73(Ar).
į ausi̇̀s stótis pasigirsti: Ant tos valandos stojos į ausis ano didis gaudimas ir ūžimas bičių, kurias degančias pagelbėjo DS83(Rs).
į kójas stóti(s)
1. keltis: Pirma [valanda] – jau turi į kójas stóti ir kulti KlvrŽ. Saulė teka – stóji į kójas i varai į bandą Mšk. Ėmę tarnai [lapę] nuo lūpų ardyti (lupti odą) – lapė stojusys į kojas (ps.) Sln. Stok, Jonai, į kojas, einam į jaunimėlį rš.
2. pasveikti, išgyti: Stójaus į kójas i vaikščioju Skd.
3. atsigauti, sugrįžti į buvusią padėtį: Katrie ūkininkai, anie vėl tujau stójos į kójas Trš.

į vãgą stóti
1. KlbXXVII(1)44 arti.
2. imtis kokio darbo, užsiėmimo: Kai žmogus imasi darbo, turi ir baigti. Stojai į vagą ir varyk iki galo J.Avyž.

kaklè stótis labai įkyrėti: Mun tos kiaulės par dieną kaklè stójas Užv.
kam̃štis stójasi gerklėjè darosi graudu: Man kamštis stojosi gerklėje, rodos, by gaila, rodos, neatsisveikinau Žem.
kuõdas stõjasi baisu, šiurpu: Šit ant kelio stulpas juodas, net bežiūriant (o man jojant Slm) stojas kuodas LTR(Pnd).
liežiùvis stója(si) kuolù nesiseka kalbėti: Liežiùvis kuolù stója – ką tas žmogus gali sakytie Smal. Kap kūda (prastas maistas), tai i liežiùvis kuolù stójas Ad.
mū́ru stóti labai ginti: Mū́ru stó[ja] už savo vaiką Pvn.
nė̃ basà kója ne(si)stóti [ant žẽmės] būti labai išpaikintam, išlepusiam: Pati (žmona) žebravoj[o], o jisai (vyras) tai nė̃ basà kója nestójos an žẽmės Vlk.
piestù (piestà, piẽsto) stóti(s)
1. smarkiai prieštarauti, priešintis, nesutikti: Gaspadinė piesta stojosi, nenorėjo priimti pakeleivio LTR(Žg). Kai aš priminiau, tai piesto stoja, nenori ir klausyt Ut. Nepasakysi jam nieko – stójas piestù Blnk. Užsimeni, būdavo, – tėvas piestù stója Vb. Nakutis būtų sutikęs, tik jo pati piẽsto stójos Sv.
2. supykti, įniršti: Užkliudyk jį – tuoj piestù stójas Trgn. Rodos, nei neprastariau, o vis tiek piestù stójos Lš.

plaukai̇̃ [ant galvõs] [stati̇̀, piestù] stója(si) Lp siaubas ima: Tai ir paminėti sunku – plaukai ant galvos stoja V.Kudir. Tų kalbų klausant, ne vienam stodavo plaukai ant galvos ir šiurpuliai kratė kūną J.Bil. Apsaugok nuo tokio smūgio! Tik pagalvojus plaukai piestu stoja V.Krėv. Boba visa nutirpo, ant galvos plaukai stati stojo Žem. Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, – plaukai̇̃ stójas Ub. Apie ją (žiemą) kalbant, net plaukai̇̃ stója, kūnas nutirpsta, širdis vaitoja BM417(Kp).
skersai̇̃ (galè) gerklė̃s stója sakoma, kai valgis nelenda, nesinori valgyti: Varlė ragavo labai gardžiai; bet mergaitei kiekvienas kąsnis stojo skersai gerklės J.Balč. Nesinori valgyt: galè gerklė̃s kąsniai stójasi, nelenda Ėr.
skersai̇̃ kẽlio (kẽlią) stóti trukdyti, priešintis: Tu mano laimei stojai skersai kelią V.Krėv.
širdi̇̀s stójasi [piestù] darosi baugu: Ko kalbi teip šiurkščiai – net širdi̇̀s stójas Dr. Kai pagalvoji, kad gali taip būti, širdis piestu stojasi J.Avyž.
antstóti (ž.); Sut
1. intr. užstoti, užlipti: Kad tu norėtumi nubėgti par kiek šimtų mylių, antstojai ant [stebuklingo] kilimo – tujaus stosys S.Dauk.
2. tr. pradėti (amžiaus metus): Devynis pabengiau metus, dešimtus antstójau i pradėjau ganyti Kv.
3. tr. pradėti ką atkakliai daryti: Antstójo klausti, kuo esu pavarde Šts. Antstok kitą tavo ydvą parsekioti brš.
4. intr. Plt primygtinai sakyti, raginti, reikalauti: Liepė eiti už vyro antstojusys Šts. Apsakinėk žodį, antstok laiku, nelaiku Sut.
antstotinai̇̃ adv.: Antstotinai melda pagalbos Dievo brš.
5. intr. įkyriai prikibti: Ana vis tiek antstójo, i gana Dr.
◊ ant galvõs antstóti įkyriai lįsti, trukdyti: Neantstok ant muno galvos, bet nėšinkis, iš kur atšliaužęs Lk.
apstóti
1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstójo DŽ1. Apstójo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstójo mane ir pradėjo klausinėtie Ds. Kur atsistodavo, tai vis pulkas jį apstódavo Krs. Po mišparų šventoriuje apstojo Petronę daug bobų Žem. Žąsys, apstóję lovį, geria Grž. Kumeliukai aplink apstoti̇̀ [senių arklių, pasirodžius vilkui] Ėr. Keliai buvo apstóti [kariuomenės] Kv. Dabar apstoję ežerą turi, ir pasigaut žuvelės negalima LTR(Slk). Myl (vaišina) mane abiedvi apstojusios Sln. Tuojaus pakvietė kaimynus, apstojo klėtį iš visų pusių BsPII126(Srd). Mūsų namai apstoti sukilėlių! J.Gruš. Visa vienuolika vyrų apstojo stalą Ašb. Oi, tamsu tamsu ant dvaro, – totoriai dvarą apstojo LTsI84. O minės, laužą apstojusios, ne vien vaitojančių negailėjos, bet dar gėrėjos tuo, jog mažinas neprieteliai pasaulės M.Valanč. O ir apstójo pulkas seselių tą baltą gulbinėlį JD239. Apstõs tave dieverėliai, jau ne tikri brolužėliai, nusegs tavo vainikėlį JV901. Ir išejo dvi mošytės, ir apstojo mane jauną RD117. Ir anys uždegė žiburius, ir apstojo ją iki jai iškakus BBJdt13,16. Žydai tada apstojo jį ir tarė jop Ch1Jn10,24.
| prk.: Čia berželiai kaip meldai Pašlavį apstóję A.Baran.
ǁ intr. sustoti ratu: Aplinkui kiškio apstój[o] aves LKKXI224(Trak). Mažiukai, apstóję į rundą, klausos Stl. Dėk an stalo, i valgykiam mas apstóję Lk. Kai atėjau, jau buvo aplink duobę apstóję – nė arty nelindau Jrb. Apvertėm tą vežimą apstójusios visos Upn. Sargyba apstójo iš miško pusės, ka anie jau negautų išbėgti Vž.
| refl.: Svečiai apsistojo aplink stalą rš.
2. tr. H, H160, R, N apsiausti, apsupti, apgulti (norint užimti): Jeruzalemas bus (apguldytas) apstojamas BBZak12,2. Apstoju, apgulu miestą MŽ79. Paliauju apstojęs miestą R35. Jau mūsų dvarą vaiskas apstojo LTR(Ktv). Vokietis (jų kariuomenė) iš visų pusių apstótas Ėr.
3. tr. apipulti, užpulti: Vilkai apstójo, aveles pjauna LKT318(Avl). Miške apstójo, atėmė laikrodį Sd. Apstójo karveliai, baigia stogus nudraskyt Slm. Varnos apstójo viščiukus: nuvarau, ir vėl [puola] Lel. Apstójo žąsinas, nebžinau, ką daryt Žg. Kartais apstója vagys (vagiliaujančios bitės) ir kitas išpjauna Sk. Apstóję šeši vilkai bitę pjauna (ps.) Ml. Šunys apstojo mane BBPs22,16.
^ Apstojo kaip varnos vanagą Jnš. Apstojo kap čebatas vyžą KrvP(Vs).
ǁ įkyriai prikibti: Apstójo vaikai motyną ir išviliojo piningus Krš. Kiek ans be reikalo liuob apstós muni! Trk. Tu čia nu pat ryto muni apstójai Eig.
ǁ raginti, spausti: Visi jiej [sūnų] apstój[o], kad eitų mokytis Rud.
ǁ tr., intr. LL164 apspisti: Ka apstójo bitys – pilni plaukai, pilnos tos kasos apaugę Mšk. Apstójo bitys, nebgaliu beatsiginti Všv. Tik pradeda vyšnios sirpt, jau špokai ir apstója Škn. Gyliai apstójo aplink karves Pb. Apstójo vapsos, nustojęs krapštos Dglš. Bimbalai karves apstójo Tt.
ǁ įsiveisus apipulti, apnikti: Kirmėlės apstójo kopūstus Švnč. Kenkėjai dažnai apstoja medelius rš. Bulves buvo apstójęs koloradas Antz. Kandys drapanas apstójo Ps. Nėra katės – pelės apstójo Rk. Utėlių apstotà mergaitė buvo Dglš.
4. tr. JI87, Dg pritapus užvaldyti, apsėsti: A vel[nia]s apstójęs y[ra] – nutilkiat! Trk. Aną jau negeroja apstójo Šš. Ar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti?! Žem. Ar velnias jį apstojo – nei prieiti, nei prakalbėti KrvP(Pln, Krtn).
^ Vaikščioja lyg apstótas Jnš.
5. tr. smarkiai apimti, prispausti (apie ligas, nelaimes ir pan.): Visą šeimyną ligos buvo apstóję Krs. Slopulį turiu, dar slogos apstojo, yr tikra liga Šts. Sušalau, tai dar gerklę apstójo Alv. Apstójo kaklą, tai jau trečia diena nepašneku Rdm. Sušlapau, sušaliau, kad apstójo kosulys! Škn. A tavi kaškis (niežai) ir yr apstójęs, ka teip vis kasais?! Škn. Nervai buvo apstóję (buvo šiek tiek pamišęs) Žg. Regint ant kito daugelį karpų, nereikia stebėtis, nes patį karpos apstos TŽIII372. Jei mesi ką šluota, piktšašiai apstos Ds. Nemuškie katės diržu – votys apstos Švnč. Bėdos apstójo, visas valgis stovi (nebėra apetito) Dglš. Kas čia par nelaimės apstójo mum? Krs. Ot, apstójo koki snauduliai, miego noris, ir gana Rod. Buvo apstoti̇̀ skolų Dglš.
6. refl. Q85,508, R67,296,341, MŽ89,395,456, M, L, Š paliauti (eiti, važiuoti, riedėti ir pan.): Bevažiuodamas apsistojo N. Apsistók, žmogeli, pavežk! Klk. Tas jo arklys stakt ir apsistojęs ant vienos vietos ir nebeeinąs Sln. Apsistojo patrakę arkliai, bo nebturėjo vietos toliaus betrėsti P. Apsistó[ja] anudu, pryriša arklius Žeml. Apsistójo mašina, Viešpatie muno, nu nebeita, ir gan! Vž. Išeinu į kelį – apsistóję belauką Varn. Aš i veizuos apsistójusi Dr. Parvažiuojant anie apsistójo pri to paties upalio Brs. Kur ana (kalaitė) tau lėks tiesiai: pri kiekvieno kadagio apsistó[ja] (ps.) Gd. Užlipęs gonkelin, senelis vėl bailiai apsistojo, nežinodamas, kur dėtis J.Bil. Atvažiavo kaži kas ir apsistojo prie durų Žem. Patraukė pavadį, ir todėl meška apsistojo, ir neis toliaus Rp. Adomas kai valgė, jam kąsnis kakle ir apsistojo Sln. O kada eidamas vis kamuoliukas apsistos, tu paimk ir į kišenę įsidėk ir eik ing tus namus DS148(Vdk). Apsistojo ugnis prie tvoros Rokytų daržo TS1900,1. Reiks tau bėgtie vieškelėliu, apsistótie prie vartelių DrskD49. Prieš pakalnę risčia jojau, pakalnelėj apsistojau KlvD41. Kaip pribėgsi upelį, apsistóki, žirgeli, tę pagirdysiu JV16. Kur tas žiedas apsistos, ten sesutė marčia stos LTR(Blnk). Ir anys apsistojo žemai pas kalną BB2Moz19,17. Kurie jį (karstą) nešė, apstójos DP336. O Jėzus apsistojęs pavadino juos ir tarė: ką norite, idant padaryčia jums? BtMt20,32.
ǁ MT45 likti vietoje, nebesileisti žemyn (apie saulę): Saulė turėjo apsistoti kiek hadinų BPII99. Kad tas darbas nebuvo dar pabengtas, o vakaras prisiartino, Jozuė liepė saulei apsistoti S.Stan.
ǁ privažiavus tam tikrą vietą, kurį laiką pastovėti: Rasintais i čia apsistós autobusas Tl. Šiauliškis traukinys apsistó[ja] Tl. Ar nežinai, kurioj čia vietoj garlaivys apsistójo? Skr.
7. refl. tr. sustojus pastatyti: Aš kumelę apsistojau žydų jepkė[je] Šts.
8. refl. paliauti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis apsistójo – išejęs y[ra] Dov. Paeina [televizorius] kokią pusę valandos i vėl apsistó[ja] Trk. Ar sustabdei girnas, ar pačios apsistójo? Vkš.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): Širdis apsistójo, ir turėjo mirt Pgg. Širdis apsistójo, i negyvas Vdk.
9. intr. liautis, baigtis, aprimti (apie lietų, sniegą, vėją, šaltį, skausmą ir pan.): Mažu apstõs kap nors lietus Kt. Gal vėjas apstõs? Jon. Bet jokios pagelbos, mato, nėra – vėjas neapstoja BsPIV60(Brt). Vakar buvo apstójęs šaltis Klvr. Kai pradėjau tas pročkas gert, tai ir apstójo kosulys Pbs.
| refl.: Jau ir lietus apsistójo PnmA. Apsistós sominis, būs žuvies daug Plng. Šaltis apsistójo Vkš. Kaip ana išgėrė [vaistų], ir apsistójo tas skausmas Klk. Ka karas apsistõtų, brolis pareitų Gs. Ištraukus piningus iš kokio krašto, prekyba apsisto[ja] S.Dauk. Apsistojo jam viduriai (nebeviduriuoja) Pš. Visas kultūros gyvenimas tarsi apsistoja Vd.
10. intr. R215, MŽ287 baigti, paliauti ką daryti: Bėgt dar bėga [kraujas], bet nebe teip smarkiai – apstójo Srv. Kai apstõs kraujas bėgt, tai tadum pridėsi gyslalapį Jnšk. Gal apstõs dantį skaudėt ben biškį Sv. Skausmai apstóję badyt buvo ir vėl pradėjo Adm. Jau kadai sopa ir vis da neapstója Ds. Apstójo lyt, eisim prie bičių Jrb. Kai apstos kiek snigę, miškan važiuosme Mlt. Apstójo svečias valgyt, iš pirmo daug valgė Dglš. Kiaulės apstójo ėst Ds. Apstó[jo] anas vartyties i pamirė Tvr. Apstójo sėt dobilus Jž. Apstók tokius niekus daręs! Plv. Apstók girtis, vis tiek nepatikėsiu Plv. Tos aukos ir visai apstos plaukusios LTII136.
| refl.: Jis apsistójo dirbęs K. Arkliai apsistójo bėgę KII375. Jis bekalbėdamas (jis kalboje) apsistójo KI3. Tačiau šičion kalbėjęs apsistósiu KI3. Jis apsistójo giedojęs KBI57. Ačiuo, kad dainiavai, bet dar dideliau – kad apsistójai (juok.) Slnt. Užkūrensu, gal apsistós dantis skaudėti Krš. Apsistójo galva skaudėti Kal. Gal apsistójo gerti, gal į protą parejo? Rdn. Kaip jau nestipra sveikata, apsistóji dirbusi Nmk. Ana apsistójo mun pirkti tus vaistus Akm. Tu apsistók ėdusi – nusipenėjusi esi KlvrŽ. Eilelę parskaičiusys, tujaus apsistokiat M.Valanč. Radusies pagadai, reik apsistoti klostyti tabokus į popužus S.Dauk.
ǁ nurimti, apsiraminti: Apstók, vaikeli, ba gausi diržo! Alv. Sakau aš jai apstóti – neklauso, ir tiek Prnv. Neverk, apstók – dar galvelę sopės! Vlk. Pykau, dūkau, dabar apstójau Adm. Apstók! Kam prieš seną tėvą tiek daug kalbi! Alvt. Apstók tu su savo dainom, nusibodai iki gyvo kaulo! Gž.
| refl.: Jis apsistos ir tavęs paklausys Ašb. Apsistok tu su ta merga. Jei ne, gausi į dantis! Dr. Kurie verkė ir giedojo – visi apsistojo (d.) Krtv.
ǁ refl. supykti, užsispirti: Netiko žodis – tuoj ir apsistója, tyli tartum žemė Brž. Nepykdyk – apsistõs, ir nebeis dirbti Brž.
11. refl. pasidaryti pastovesniam, nusistovėti, aprimti: Dabar gerai gyvent, jau apsistó[jo] gi gyvenimas Dsn. Įpusėjus spaliui, orai apsistoja V.Bub.
12. refl. R236, MŽ315, KŽ atvykus pasilikti kurį laiką, laikinai apsigyventi, įsikurti: Apsistoti kame iki laiko, stovėti I. Kai jis (J.Jablonskis) Vilniuj apsistodavo, tuoj rinkdavosi žmonės pasitarti kalbos klausimais J.Balč. Pas brolį laikinai apsistójau Ll. Nuvažiavo į nepažįstamas vietas, nu ir apsistójo parnakoti Als. Įsprukom į mišką, i gan, apsistójėm miške Lž. Jei nori, kad busilas apsistotų lizde, įkišk ten diemedžio šaką MTtI67. Kaži kumet ponas, nuvažiavęs į Telšius, apsistojo pri savo prieteliaus M.Valanč.
13. refl. Sut, Š nukreipti dėmesį į ką vertingą, svarbų: Iš pradžių galvojęs buvo kitonišką pirkt, bet apsistójo ant šitos Krs. Pokalbis apsistojo ties šia dabar visiems labiausiai rūpima tema V.Myk-Put.
14. intr. KŽ apsiimti ką dirbti.
| refl.: Gimnazijos mokintoju apsistojęs A1883,274.
15. intr. nugulti, nusėsti nuosėdoms: Tie miltai apstója ant dugno, švarūs švarutėliai pasidaro Upn.
| refl. DŽ, Krn: Nedrumsk vandenį – spėjo apsistót, ir vėl sudrumsi Dkš. Kai vanduo apsistója, nebetoks drumžlinas palieka, tai gali ir iš griovio atsigert Jnšk.
16. refl. išsilaikyti, išlikti: Nopsistos pikti tarp gerųjų KN2. Ir namai, jei patys tarp savęs būtų perskirti, neapsistos anie namai BtMr3,25. Jeigu teisinykas vos bus ižganytas, ogi piktasis ir nuodžiotas žmogus kur apsistõsis (pasirodys)? DP14. O jeigu ir šėtonas perdalijos prieš save, kaipo apsistos jo karalystė? Ch1Luk11,18.
atstóti
1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistója, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistót Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon. Kaip dabar atsistósiu viena koja? Ker. Atsistojęs pirštų galais, stovi vėjo atgaiše J.
| Jei mano tėvas atsistót (prisikeltų), tai nusgąst [gyvenimo permainų] Lb.
^ Nei atsistojęs, nei atsiklaupęs (sakoma apie žmogų, kuriam sunku įtikti) LTsV116(Ds). Jei arklį šersi atsigulęs, tai važiuosi atsistojęs (turėsi nuolat raginti) LTR. Kad atsistótų, dangų paremtų; kad prašnekėtų, daug pasakytų; kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) Sr(Pln).
ǁ užimti vertikalią padėtį (stiebiantis, iškėlus priekines kojas, remiantis rankomis): Įeis paž[iūr]ėt – labai gražus arklys, atsistoja an dviejų kojų Mšk. Žiūrėk! – pašoku ir atsistoju ant rankų V.Bub. Fakyras taip nuobodžiai birbina, o jos (barškuolės) kai įsismagina bešokdamos, net ant uodegos galiuko atsistoja K.Saj.
ǁ pasidaryti stačiam, atsitiesti: Bulbos atsistójo po lietaus kai čviekai Kp. To berno miežiai atsistojo, susigavę ligi pjaunant Sln. Jam teip baisu pasdarė, kad in galvos atsistójo plaukai kaip šeriai Dgč. Muno plaukai kaip šeriai atsistójo LKT115(Up).
2. refl. atėjus stovėti, stačiam užimti vietą: Atsistójęs kamputy ans ir gurkso J. Arklys, atsistójęs saulėkaito[je], kvaukso neėdęs J. Teatsistoja du [kareiviai] pas duris, o kiti apžiūrėkite visus kampus V.Krėv. Geriau tu pakalnėj atsistok ir labai išsižiok (sako avinėlis vilkui) Sln. Tada anys atsistójo po tuo patiem medžiu Mlk. Einu, žiūriu – rupūžė an kelio išeina išeina i atsistójo LKT112(Ldv). Juk teip nestovėsi atsistójęs, reik dirbti, i gana Nt. Kelias dienas tu radai muno darbus nepadirbtus? Ko tu čia loji atsistójęs?! Trk. Su kašelėm atkervoja, palangėn atsistója i gieda – lalauna Klt. Gaidelis, atsistójęs an tvoros, gieda LKT244(Pkr). Arkliui kai atsistója in nugaros [gylys], tai nežino kur dėtis – griūva ienõs Lb. Ir nuskrido pova žaliojon girelėn, atsistójo pova žaliajan berželin (d.) Slk.
| prk.: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos rš. Kuršaičio tarmė pratęsa pirmąją dalį dvibalsių ir pusdvibalsių laužtinių, jei ant anų atsistó[ja] (krinta) balsakila (kirtis) LTI559(Jn).
^ Skalsą! – Dangun balsą, pilvan sotį, prašom eit až durų atsistóti (juok.) Ds. Taip ir bus, nors velnias ant galvos atsistotų! Žvr. Keverza keverzojo, gale lauko atsistojo (akėčios) LTR. Miške augęs, miške gimęs, parejo numo, par trobą parejo, kerčio[je] atsistojo (šluota) LTR(ž.). Pabėgioja pabėgioja, kamburėly atsistoja (šluota) LTR(Rk).
ǁ kylant atsidurti kokioje vietoje (apie saulę): Saulė atsistojo tiesiai ties jo nosimi P.Cvir.
3. refl. pastatyti koją (kojas) žengiant, lipant; priminti: Va, jau atsistóji gerai [ant nesveikos kojos] Lt. Vienas kailis buvo prie lovai ant žemės atsistót, o kitas pašonėj Ob. Kad atsistós, bus an ko atsistóta (apie storą kilimėlį) Žl. Kap an arklio viena koja atsistójau, tada an vežimo užsikaroblinau Kpč. Lenk Dieve, kokia te šokėja, kad in kojų atsistõs Lb. Einant ant vinčiaus, mergaitė turi saugotis, kad jaunikis neatsistot jai ant kojos: jei atsistos, tai mindys ją per gyvenimą Lp.
4. refl. įstrigti, užkliūti, susilaikyti: Valgant skersai gerklės jam atsistojo žuvies kaulas J.Balč. Kąsnis duonos atsistójo jam gerklėje NdŽ. Jam vėl suspaudė širdį, ir nenuryjamas gurkšnis atsistojo gale gerklės A.Vien. Suvalgiau žalią (neišnokusį) obuolį, ir atsistójo skandy (nevirškina) Prn. Nuo sviesto jau atsistó[jo] (nesinori valgyti) Dglš.
^ Rupūžgalviai! Kad jums liežuvis skersai atsistotų! V.Bub. Iešmu šone jis man atsistojo KrvP(Mrc). Kad jam prieš smertį atsistotų gerklėj tie žodžiai, kiek aš nuo jo prisklausiau! Ut.
5. intr. Sut, LL122, KŽ atkerti, atšokti, atsiskirti: Skūra nuo lašinių atstója, t. y. atkęra J. Kaip tik atstója pluoštas nuo spalių, tai reikia linus traukt su kabliu an krašto Ps. Linus klojom an [drėgnos] dirvos – atstójo, tada pirtin nunešėm, išdžiovinom Eiš. Jau atstójo [linai] nuo šitų spalių Pb. Ataneša saujelę [linų] – valaknas atstójęs, einam imt Klt. Stuobris sausas, žievė atstója ligi pat medienos Slk. Duona perkepus, pluta atstójo JnšM. Blynai dega, neatstója [nuo nepateptos keptuvės] Nmč. Kai gerai prilips, tai ir neatstõs Trgn. Kai kiek paraviu, ir atstója nagos Aln.
| Suknelė atstójus (neprigulusi) kai kepeliušas nuo kūno Klt.
| refl. Pv: Kai ilgai [duona] pabūva pečiuj, tai pluta atsistója Aps. Minkštimas lienka sau, o pluta atsistója Rud. Skarvadą inšildžiam, patepam riebumu, ba tep tai neatsistót blynas Dv. Karklo žievė pavasarį atsistója Grv.
| Pečiadangstė atsistójus (neprigludusi) – duona neužkepa Lzd. Tavo auses kruopelę atsistóję (nulėpusios) Aps.
6. intr. Q610, CII924, MP79, H, H153, R, R12,387, MŽ, M, LL312, Rtr, Š, Ser nueiti šalin, atsitraukti, pasišalinti: Atstoju nuog ko SD216. Atstoti nuo viens vieno N. Atstók nuo manęs K, J. Jis, tai ištaręs, atstójo KII61. Atstot (išvykti) nuo žemės B. [Nykštukas] nuo tėvų atstóti jau negeidė Jrk27. Palydovai sekė neatstodami nuo jo nei per nago juodumą J.Balč. Ant saulelė, vėl nuo mūs atstódama, ritas irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidžia K.Donel. Atstók iš ugnies netamsavęs! Lkm. Atstók, vištaite, nuog riešutyno (ps.) Prl. Atstok šalin nuo mūso, nenoriam žinoti kelių tavo P.
| Rytą, kai žmonės keliu pradėjo važiuot, tai atstojo [vilkai] LTR(Slk). Atstók nuo šulinio – gali įpult Al. Nuo mažų vaikų atstót nemožna (reikia prie jų visą laiką būti) Dglš. Bėdo[je] atstója prieteliai i draugai Upt. Atstókite, maumos, atstókite, vilkai (dainuojama supant vaiką) Mrc. Šunys nuo urvo neatstójo, apsukui bėgiodami lojo BM260(Grz). [Žemaičių medininkai] nenorėjo būtinai nu pajūrio atstoti S.Dauk. Anys (kareiviai) atstodami̇̀ (traukdamiesi) degino Pb. Miela saulyte, Dievo dukryte, kur taip ilgai užtrukai, kur taip ilgai gyvenai, nuo mūs atstojusi? RD78. Atstok, berneli, nuog manęs, vargas man jaunai be tavęs VoL446(Klvr). Man vandenį besemiant, su laivninku bekalbant, atstojo laivs nuo krašto KlvD207. Jėzus tarė tada jop: – Atstok, šėtone Ch1Mt4,10. Atstokite nuog manęs, prakeiktieji, eikite ugnin amžinon SPI6. Atstojo jis nuog jų ir užžengė dangun BPII110. Kodėlei tu nuog jų atstojai ir manęsp atejai? BBJdt11,3. Atstokite nuog manęs, kurie darot neteisybę Ch1Mt7,23. Ir kaip labai vėlu tapo, atstojo jo tarnai ing savo šėtrus BBJdt13,1. Debesies stulpas niekadai neatstojo nuog žmonių dieną, nei ugnies stulpas naktį BB2Moz13,22. Gimdytojai atmistojo, prieteliai užunotbojo KN25.
| Žodis tavas, kurį indėjai nasruosna mūsų, notstos nuo nasrų mūsų MKr27.
| prk.: Pabaigusi … 13 mėnesių savo amželio, iš šio svieto atstojo (mirė) A1884,326. Išganytingai atstoti iš šio svieto N. Vakaras artinas, o jau diena atstoja (baigiasi) DK169. Jei negali tasai kielikas atstót …, tetamp valia tava DP149. Dūšia atstója iš kūno; atsiskiria nuo kūno KII299.
^ Kas nuo Dievo atstója, prie to velnias pristoja Trgn. Nesišauk velnio, ba angelas atstos LTR(Al). Serga vaitoja – nuo burnos kąsnis neatstója Ėr, Pnd, Rk.
atstojamai adv.: Marti, bezliepyčia, neatstojamai sekiojo iš paskos J.Balt.
atstotinai adv.: Bandykščiai reikalauna … ganyklos ir pridabojimo neatstotinai IM1852,29.
| refl. Q653, SD386, N: Atsistój[o] brolis nuog jo (išėjo kitur gyventi) Rod. Mano motka kap atsistój[o] iš tę, tai nieko negovė [tekėdama] Lp. Kap ana atsistó[jo] (atsiskyrė) nuo vyro, tep ir nežinau, kap gyvena Ad. Kai atsistóji nuo tėvų, tai prasideda vargai Stk. Tokia graži pieva – nor žiūrėk ir neatsistók Alv. Tu, berneli, atsistók, manę jaunos nepristok DrskD110. Atsistokie, mano miela, vai aš turiu tris keturias TŽI246. Ir artimieji atstojose tolyn Mž470. Gal nuo mūsų jau Dievas atsistój[o]: tik ažsiaugenom naują arklį, braukš ir nudvėsė Švnč. Bevelijo, idant sūnus jo gandžiaus atstotų̃s DP418. Kurie Dievui kalbėjo: atstokias nuog mūsų BBJob22,17.
| prk.: Tėve, jei gal stotis, liepk tam kielikui atstotis SGI74.
ǁ nebeturėti galios, netekti poveikio: Ir nuo pinigo to atstos visi čėrai ir pakerėjimai DS253. Atstojus slogai, palengvėjo V.Kudir. Kosulys nuo manęs jau atstójo Rs. Liga atstõs, i pasveiksi Rd. Drugys nuo jo atstójo; jį prastojo KII299. Jei tarysi ligai atstók, tad atstõs DP76. Ir atstojo stiprybė jo nuog jo ChTeis16,19. Miegas visai nuo jos atstojęs J.Balč. Anoj gi nakty atstojo miegas nuog karaliaus ChEst6,1.
^ Liga raita atjoja, pėsčia atstoja MŽ308, PPr208.
ǁ nuslinkti, išsisklaidyti: Debesys atstója; išsisklaido KII317.
7. intr. Dv liautis įkyriai lįsti, palikti ramybėje: A neatstósi! Ko čia daba lendi?! Ll. Pristojo kaip velnias pri dūšios ir visą vakarą neatstójo Vkš. Kada tu atstosi nuo manos vargšės galvos? P.Vaičiūn. Atsók tu nuog manę, ba duosiu ausin! Arm. Atsók, nelįsk, ba nosin duosiu! Dv. Atstók tu su savo saldainiais! Ob. Atsój nuog manę Lz. Ai, atstók atstók, mano dukružėlė, neskudulk ma[n] galvužėlės JV521. Atsój atsój, katinaičiau margasai (d.) Lz. Ar tu, durniau, atstók, ar tu, pliki, nustok! Sdk.
| refl.: Atsistók tu nuo manęs! Ad. Atsistók nuog manę, tu negerasai! Vlk. Atsistók tu, velne, neerzinus mane! Btr. Atsistà tu nuo manę! Ko tau reikia?! Grv.
8. intr. Q12 atsisakyti, pasitraukti (iš darbo, tarnybos ir pan.), mesti buvus kokios veiklos dalyviu: Slūžbą pametu, iš slūžbos išeimi, atstoju R18, MŽ23. Rasintais vaikis atstos nuo tavęs ant Kalėdų J. Nuo urėdos atstoti, atsisakyti B79. Atstoju nuog mūšio B. Atstojęs kareivis (invalidas) I. Merga atstoja jau B. Aš turiu du klausius tarnus, kurie, niekuomet nuo manęs neatstodami, teisingai tarnauja J.Balč. Apsiėmėm nuog jo notstot, bet amžinai jam tarnaut SPII147. Nu darbo neatstoju kiauras dienas Šts. Bajorai pakėlę atstojančiam nuo tarnystės maršalkai pietus A1884,83. Bet nebeilgai pasiliko jis mokykloj. Penkiolika metų turėdamas, atstojo iš jos Vd.
| tr.: Pristotūsius ir atstotū́sius (priklausančius gauti išeinant iš darbo) kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Jau tas bernas … atsistojo nuo gaspadoriaus DS355(Vlk). Buvo buvo ir atsistój[o], nuej[o] pas kitą gaspadorių Arm. Atsistój[o] nuo vietos Lp. Niekas neatsistója pats nuo darbo Jrb.
ǁ tr. atstumti, nubaidyti: Jie atstõs visą jaunimą nuo savęs Vlkv.
ǁ tr. nebevartoti, mesti: Ana nė vasarą kelnių neatstó[ja] Šts.
ǁ tr. palikti, apleisti, prarasti:
^ Svetimo netykok, savo neatstok LTR(Jnš).
ǁ refl. nukristi, atsimesti, atsileisti (apie šaltį): Kada tas šaltis atsistõs?! Lp.
9. intr. N nukrypti, nutolti, nuklysti nuo ko, nebesilaikyti ko: Atstoju, nukrypstu nuo tiesos R5, MŽ6. Nuo tikrojo kelio nukrypti; atstóti KII343. Jis nuo tiesos atstójęs; nuklydęs KI15. Nuo tako atstóti KI2. Su garbe atstoti B382. Nuog tų surašytų įstatymų atstoti neketam prš. Ir neatstosim po tam nuogi žodžio tavo PK73. Anie … atstójo nuog tiesos ir ėmės melo DP219. Idant mes … griekus pažintumbim, nuog tų atstotumbim Mž376. Teisusis nuog savo teisybės atstoj ir daro pikt BBEz3,20. Notstojo nuog nodiejos savo MP74. Ir neatstojo niekadai nuog bažnyčios BPI115. Tas kelias atstoja nuog manęs Ch4Moz22,32. Ir tie šaknies neturi, nes iki metų tiki, o valandoj pagundymo atstoja Ev.
10. intr. mirti: Žmogus atstó[ja] Rsn.
ǁ nugaišti (apie gyvulį): Vienais metais dvi karvės atstójo Rmš. Karvė atstojo pri veršio (veršiuodamasi) Plng. Atstója arklys, kai pasensta Krg.
ǁ nueiti niekais, atsimesti: Daug atstó[ja] supuvusių bulvių Šts.
11. intr. išnykti ar atsiskirti kokiam kiekiui, nukristi (svoriui): Kol nuveži bekoną į punktą, tai daug ir jo svorio atstó[ja] Up. Liekuotų vilnų daug atstó[ja] iš mašinos [šukuojant] Šts. Jei numie verpsi, su visu mažai teatstós verpalo Užv. Daug pamilčių atstó[ja] numinėse girnose maltų kruopų, dėl to geriau malti garinėse melnyčiose Šts.
12. tr. Š turėti tokią pat vertę, būti lygiam, pavaduoti, pakeisti: Mano karvė kitų i dvi atstója Upt. Tavo dėdė tau tėvą atstója Jrb. Bulvės atstó[ja] duoną Slnt. Kvynai su druska ir duona atstó[ja] kanapių spirginę Šts. Akmeninis tiltas geriausiai atstoja medinį Tsk. Laukinykuos grunto žemės margas tiek atstója, kiek girinykuos tos lekiančios pieskos penki [margai] Gs. Gera merga berną atstója [prie darbo] Ėr. Viena gera motina šimtą mokytojų atstoja J.Jabl. Nu ir pasisamdei pusbernį, ka nė pusmergės neatstója – nė kūlių krėst dorai nemoka Skrb. Pavasario diena rudens mėnesį atstoja LzP. L. Ivinskio kalendoriai atstojo lietuviams laikraščius rš. Pakeičiamas, pavaduojamas, atstójamas darbuotojas BŽI281. Atstojamasis dydis PolŽ40. Vyrai vaiko proto neatstó[ja] prisigėrę Kž. Trečią koją atstó[ja] lazda Vkš. Neatstoja žirgelis mano aukso žiedelio FM. Neatstos tymo balnelis už aukso žiedelį LTR(Kt).
^ Gera višta ir žąsį atstója J.Jabl(Ln). Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja TŽV594. Gudri galva viena kelias durnas atstoja KrvP(Jnš). Graži kalba gerų darbų neatstoja KrvP(Mrk). Dėlto blogiausias vyras geriausią prietelių atstója Ut. Kito alus nė giros neatstója Grž. Pinigai laimės neatstoja Mš. Tu jo nei kojos neatstóji (nesi vertas) Ėr. Kai eina – atseina, kai sustoja – nė bieso neatstója Vb.
ǁ atlaikyti:
^ Žmogaus kaklas viską atstója Dl.
13. refl. Lb imtis kokios veiklos, kokių pareigų: Iš ryto atsistójo (pradėjo varyti), in vakarą ir pastatė Kaune sielį Gg. Dvylekta buvo, ka atsistójau į daržą Jdr. Dvarininkai išrinko savo komitetą, kurio priešaky atsistojo Jokūbas Geištoras V.Myk-Put.
ǁ pradėti dirbti, įstoti (į tarnybą): Atsistójęs slūžyt – tai reikia slūžyt kap reikia Tvr. Ė kitas atsistój[o] eiguliu Rš.
14. refl. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: An teismo atsistójo vagis ir ponas (ps.) Grl.
15. refl. apsigyventi, įsikurti: Atsistójom an grynos žemės, nieko nebuvo Eiš. An lauko atsistójau gyventi Trš. Melioracija parejo, kela mumis iš tos vietos – kur atsistósma, nežinom Šv. Išeiti į miestą nėra kaip: viena ranka žmogus kur atsistósi? Gršl. Nu kaip tau duos pieno gyvolis, į šviežią vietą atsistójęs (patekęs)?! Trk.
| Jei jūs ant muno duonos atsistõtumėt, jūs pilnai ką tris dienas tegyventumėt – i tujau ligoninė[je] (labai griežta dieta) Sd.
16. intr. prasidėti, ateiti: Sėdėjo vyrai ant ėdžių, kol pietūs atstój[o] Vlk.
17. intr. pavirsti (kuo): Kas atsisės šitan krėslan, skradžiai žemių nueis, ė kas girdi – visas akmeniu atstõs (ps.) Rš.
| refl.: Dievas metė lazda į žaltį, ir atsistojo arklys iš žalčio SI56.
ǁ refl. pasidaryti kokiam: Dar gal Žiežmariai kitap atsistójo jau nuog tiek laiko LKT231(Ktv).
18. refl. Lb kilti, atsirasti: Kap žemė atsistó[jo], tep ir akmuo atsistó[jo] Pst. Lietuva kaip valstybė atsistojo Plšk. Rubežius kap atsistój[o], dvidešim metų kap viena diena [praėjo] Ktv.
ǁ būti pastatytam, iškilti: Pirtelė vargais negalais atsistójo – sakė, vakar apgrebėstavo Mžš. Kaip greitai jų tas namas atsistójo! Pn.
◊ ãkys atsistójo stulpù apie mirštančio žmogaus ar gaištančio gyvulio stingstantį žvilgsnį: Pamačiau, kad jau ãkys stulpù atsistójo Skdt. Akys atsistójo stulpù baltos Pc.
akysè atsistóti iškilti vaizduotėje, prisiminti: Jo akyse atsistoja jaunos merginos paveikslas J.Bil. Kad darbai akysui̇̃ atsistót, baisu būt Lb.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti kalboje: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo! J.Balt.
ant gãlo liežiùvio atsistójo sakoma, negalint greit prisiminti gerai žinomo dalyko: Vagi tik ant gãlo liežiùvio atsistójo, tik pasakyt Skdt.
ant kójų (į kójas) atsistóti BŽI133 pasveikti, sustiprėti: Ji nusimanė apie naujagimių ir gimdyvių priežiūrą, jos padedama Katrė greitai atsistojo ant kojų V.Myk-Put. Aš tikiu – tu dar atsistosi ant kojų ir būsi kūrybingas žmogus K.Saj. O kažin ta boba ar atsistójo į tas kójas? Trk. Atlėkė trys balandžiai ir įdiegė anam plaukus. Brolis tujau atsistojo į kojas LTR(ž.).
ant [sàvo, savų̃] kójų atsistóti
1. pradėti savarankiškai gyventi: Viskuo aš jį aprūpinsiu, kol pats atsistos ant kojų J.Gruš. Aštuoniolikos ar kiek ten metų vaikas jau dabar, manai, ant savo kojų atsistos I.Simon. Vaikams užaugus ir ant savų, kaip tai sakoma, kojų atsistojus, reikia šelpti gimdytojai A.Baran.
2. pasidaryti materialiai pajėgiam, atkusti: Jau žmogus prasigyveno, jau an kójų atsistójo Dkš. Man tik dabar pradžia sunki, ale kai jau atsistósiu an kójų, tai pagyvensiu ne šiteip Užp. Sunku padegėliams ant kojų atsistoti rš.

ant liẽpto gãlo atsistóti pasiekti amžiaus ribą, sulaukti senatvės: Juk jau atsistójai ant liẽpto gãlo Erž.
ant liežiùvio atsistóti
1. užkliūti kalboje: Ko tau užkliūvu – tau ant liežiuvio neatsistojau?! LTR(Kp).
2. prisiminti: Viskas ant liežiùvio neatsistõs Antr.

ant savę̃s (in savę̃) atsistóti End pradėti savarankiškai gyventi ar galvoti: Reik atsistóti in sàvęs – esi aklas (nieko neišmanai, nesuvoki) Plng. Anys gyvena in savę atsistóję Str.
kai̇̃p ant naujų̃ kójų atsistójo pradėjo kitaip gyventi: Tu jau dabar kai̇̃p in naujų̃ kójų atsistójai – tokį žentą gerą gavai Ut.
kreivà kója (ne ant tõs kójos) atsistóti [iš pãtalo] sakoma apie prastai nusiteikusį žmogų: Oligė nūnai pikta iš pat ryto: matyti, kreiva koja atsistojo iš patalo V.Krėv. Piktas, kaip ne ant tõs kójos atsistójęs Krs.
kuolù atsistóti [gerklėjè]
1. neišeiti į gera, virsti nemalonumu (apie naudą, gautą, kitą skriaudžiant): Kuolu atsistos jam šitie pinigai Ds.
2. labai įkyrėti, įsipykti: Anas man jau kuolu gerklėj atsistojo Ml.

liežùvis (liežiùvis) atsistójo kuolù sunku prakalbėti: Liežuvis jam sustingo ir kuolu atsistojo Sz. Kad tau liežiuvis kuolu atsistot! (keik.) Ds.
[nuo] prõto (nuo galvõs, nuo išmintiẽs, nuo rãzumo) atstóti pamišti, išprotėti: A jūs nematot, kad jis nuo proto atstojo? LTR(Bsg). Prõto atstójęs, veža į bepročių butą Jdr. Buvo nu galvos atstojęs ir mirė Šts. Visi žmonės žiūri, o jis lyg nuo prõto atstójęs Žml. Kad tu putų [alaus] kaštavosi, nuo proto atstosi LMD(Sln). Ne stebuklas būtų, [kad] žmogus, kuris tatai dūmoja, atstótų nuog išminties DP527. Ta žmona nuo rãzumo atstójo Mšk.
piestù atsistóti pajusti apmaudą, pyktį, smarkiai pasipriešinti: Frankas, perskaitęs tą naujieną, piestu atsistojo P.Cvir.
plaukai̇̃ [piestù, stati̇̀] atsistójo [ant galvõs Vdš] labai baisu, šiurpu pasidarė: Nebuvau da žmogaus nė vieno suvažinėjęs, mun i plaukai̇̃ stati̇̀ atsistójo Trk. Pamačiau tokį pikčių, kad man plaukai atsistojo P.Cvir. Kai pakėliau jos galvą nuo kūdikio, man net plaukai ant galvos atsistojo V.Mont.
skersai̇̃ gérklę atsistóti labai įgristi: Iš pradžių tai buvo pakenčiama, bet juo toliau, juo darėsi įkyriau – viskas atsistojo skersai gerklę A.Vencl.
skersai̇̃ kẽlio atsistóti trukdyti, priešintis: Jei būtum išlikęs žmogumi, nebūčiau drįsęs atsistoti tau skersai kelio J.Avyž.

×dastóti (hibr.)
1. tr. pasiekti, prisitikti: Tu nedastósi manę an apušės Lz.
^ Kad atsikeltau, tai dangų dastotáu, o kai guliu – až katę mažesnis (kelias) Lz.
2. tr., intr. N gauti, įsigyti: Aš dastójau, ko norėjau, t. y. gavau J. Tada badai buvo labai, nebuvo niekur nieko dastót Lt. An fabrikos tai tuoj dastótai pensiją LKKXVIII165(Zt). Dastójo ligą ana Rod. Vyskupystės dastojo vos žilo[je] senatvė[je] M.Valanč.
^ Ko bijosi, to dastosi Lkv.
| refl. Sut.
3. refl. patekti, pakliūti: Kur tu in daktarą dasistósi – brangu strošniai buvo! Rod.
4. intr. impers. užtekti, pakakti, netrūkti: Kad metų nedastója, tai ir neduoda pensijos Dglš.
^ Visiem savų bėdų dastója Trgn.
įstóti; SD169, H, H169
1. intr. K, J, LL234, Rtr, Š, NdŽ, KŽ žengiant įlipti, atsistoti kame: Įstójo į purvyną DŽ1.
| refl. K, Rtr, Š, NdŽ: Jiems sveikiau įsistoti į šiltą vandenį, tada palūkėjus atsiklaupti, atsisėsti ir pagaliau atsigulti Vd.
ǁ tr. įminti, įspausti koja: Aš tuos žodžius kalbėtuosius į purvą sumysiu, o tas pėdas įstotąsias ugnia išdegysiu LTR(Grš).
2. intr. I užimti vietą stačiam kur įžengus, įlipus: Kab atvažiuos svetima šalis, instók, rūtele, pas vario vartelius Vrn. Užeikie, mielas, mano didin dvaran, instokie, mielas, mano aukšton klėtin KrvD266. Ir inskrisiu sodelin, sedulon stosiu ir, instojus sedulon, gailiai kukuosiu LTR(Ds).
| refl.: Įsistójusi į langą, negal išmušti Krš. Ana i knopsos kame – a obelė[je] įsistójusi Žr. Sopama širdžia jinai įsistojo į brolio dviračius HI.
ǁ atsidurti kokioje padėtyje: Pavasaris prasideda, kaipveik Saulė į Ožio ženklą įstoja prš.
3. intr. įžengti (į kelią), pradedant eiti kuria nors kryptimi: Kaip įstójo į kelį, taip i varė ligi galo Lk. Teip jis įstojo į tą takelį ir eina tuo takeliu BsPIII285. Apsupo Kareiviškę, įstojo į vieškelį ir čia, jau nieku netrukdomas, pasileido dar sparčiaus V.Kudir. Seniai reikė išvažiuoti, į kelią įstóti JV598. Dar n'įjojau į pusę kelelio, dar n'įstojau ir į vieškelelį – ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi? StnD29.
| prk.: Kiaušiniai nieko nepabrangsta: kap įstójo į keturiasdešimt centų, tep ir stovi Gs.
4. intr. lengvai įkišti, įstatyti (kojas į apavą, į balno kilpą), įsispirti: Įstojau į klumpius iš pat ryto Trk. Patsai žirgą balnojau, in kilpelę instojau LB134.
| refl.: Įsistójau į batukus Grnk. Nusiauk šlapius vyžus, insistók sausuosna Kb. Kad būtų insistót medžiokai, tai galėtau ir aš padėt rugių kirst Pns. Įsistók į šliures, basa neik! Plk. Insistójau klumpėsna, tai kojas pagadinau Arm.
| Įsistók į kojas (apsiauk) ir eik pasiklausyt bičių, a gyvos, a ne Jrb.
ǁ refl. apsimauti, apsivilkti (sijoną): Tas [sijonas] nešvarus, į kitą įsistósu Krš.
5. intr. N imtis kokio darbo, pareigų, pasidaryti kokios veiklos nariu, dalyviu: Pagaliau ir ji įstojo fabrikan J.Bil. Į slūžbą įstoju R63, MŽ84. Įstóti į mokyklą NdŽ. Įstójamasis egzaminas, kvotimas KŽ. Išėjęs gimnaziją, įstójau universitetan Š. Įstojamosios (rengiamosios) klasės kursas nėr labai didelis J.Jabl. Įstojamieji pinigai rš. Pradžio[je] šešiolektų [metų] įstójo į mokslą Kal. Ans Vilniuo[je] įstójo mokinties Trk. Šaukimą gavau tuo į karuominę įstóti Plšk. Paskiau po to karo įstójėm į kolūkį Klk. Išnarstys tavo kojas, rankeles, kad į krygį įstosi KlpD102. Į krygį išjodamas, į glitę įstodamas, kulkelės lek kaip bitelės per manąją galvelę KlpD30. Kiti dirbo, ir jūs į jų darbą įstojot NTJn4,38. Kas iš kokių šūdų į ponus įstó[ja], ano nežaboto i pro šūdą nepravesi (labai didžiuojasi, pučiasi) Lnk. Ažusakymas įstojančių moterystėn SD436.
| Už vargo bernelio ir ištekėjau, į vargo dieneles ir įstojau KlpD88.
6. intr. ginti, palaikyti, užtarti: Lietuvninkai už [Prūsijos] palaimą su visa syla įstoja prš.
| refl.: Mane jie pakvietė į talką, o aš, atsiminęs šiandieninę tavo geradėjystę, įsistojau, kad ir tave priimtų V.Piet. Be tavę nieko nebus, kap neinsistósi (neįsikiši) Lp. Idant įstotų̃s už mus tėviep DP229. Teikis jop už manę įsistót anop DK172.
7. intr. I prisidėti, užeiti (kokiam laikui, gamtos reiškiniui): Jau vasara instójo, prasdės darbai Dglš. Įstójo pavasaris, o vien šalta ir šalta Šts. Apie Kalėdas žiema pačiuosna šalčiuosna instója Kls. Maž instõs pagada Aln. Oras netrukus labai įsto[ja] karštas ir sausas IM1862,38. Šiandien graži pagada; tai geras paženklys palaimos įstojančiam metui LC1878,2. Septynios varpos tuščios yra septyni metai bado, kurie įstos po gerųjų metų S.Stan. Šešta diena Velykump įstojo SGI105. Tie kunegai sargino ligonis laimindamys, lig antrą kartą jaunam mėnesiuo įstojant S.Dauk.
| Nežinau, va kokia liga instójo Lb.
ǁ N pradėti amžiaus metus: Jau į vyriškus metus įstojęs BsPI63. Dvylikti metai instójo amžiaus, kai tėvas dalgę indavė rankosna Strn. Ana da tik keturiolikiuos metuos instójo Trgn. Įstojo trisdešimtą metą NTLuk3,23. Aš jau įstójau į senatvę, jau mano jaunystė yr šalin Smln.
8. intr. tam tikru laiku įsijungti savo balsu į grupę: Kiekvienas dainininkas prieš įstodamas pasinaudoja kamertonu sp.
9. intr. pradėti veikti, įeiti į apyvartą: Mašynos (kuliamosios) įstójo, aš podidė mergelė buvau Vn.
10. intr. pradėti, imtis ką daryti: Įstójo gyventi ir sutiko Krš. Abudu mes čia instójom gyvent tais pačiais metais Stk. Kad įstojo į tą ūkę ans gyventi, nė vieno medelio nebuvo Vvr. Kad sula tekėti parstojo, tad žiedai klestėti įstojo D103. Jie dabar apsiėmę kuo veikiausiai su ministeriais į sušnekėjimą įstoti prš.
11. intr. apsigyventi, įsikurti: Rudenį įstósam į naują butą Jdr. Kad įstósi į trobas, priimk ir muni Lnk. Ar jau įstójai į savo naująją trobą? Dar iki rudens turbūt neįstósi? Up.
12. tr. Dr padaryti tinkamą apsigyventi, naudotis, įrengti: Tiktai du kambariukai buvo įstoti Kv. Troba pastatyta, bet dar neįstotà Lk. Ilgai statė, tik neseniai įstójo Grd.
13. intr. atvykti, prisistatyti kokiam numatytam tikslui: Užuverkė bernužėlis, šliūban įstodamas LTR(Dg).
×14. (sl.) intr. atsirasti, ateiti, pasirodyti (po ko): Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Instojąs po kitam SD190. Turėjo instot tokie heretikai, kurie turėjo mokyt mokslo velinių DP68. Tasaig yra, kursai paskui manę įstõs, o stojos pirm manęs DP24.
15. refl. atkakliai, įkyriai ko prašyti, reikalauti: Kap insistó[jo] brolienė, kad važiuočia kieman! Dglš. Julia insistó[jo], i Pauliną apženijom Dglš.
×16. (sl.) intr. įvykti: Turėjo veikiai įstot atnaujinimas pasaulio DP181.
◊ į aki̇̀s įsistóti arti prilindus žiūrėti: Negražu yra vaikams į aki̇̀s įsistóti! Vn.
į senàs vėžès įstóti grįžti į pirmykštę būklę: Pavietis vėl įstojo į senąsias vėžes, iš kurių buvo lyg ir iškrypęs V.Kudir.
išstóti intr.
1. refl. Š, KŽ išžengti statant, keliant koją (kojas).
2. K, Rtr, DŽ1 nustoti būti nariu, mokiniu, pasitraukti: Mokinys išstójo iš mokyklos, narys iš draugijos Š. Vienam išstojus iš draugijos, į jo vietą tuojau rinko kitą Ašb. Vai tu mergele, motulės dukrele, vai ko tu išstojai iš mūsų pulkelio? LTR(Mrc). Išstójęs seimo narys NdŽ.
| prk.: Didis Vokietijos neprietelius iš šio svieto išstojo (mirė) LC1883,2.
3. prasidėti, užeiti: Kap išstos pavasaris, tai nebus kada eit medžian Vrnv. Kap išstója diena, tai neturiu kada atsisėst ažu darbų Vrnv. Ketvirta nedėlia išstój[o], kap išginėm skatynas Arm. Nū aš regėjau mėną išstóję trijų dienų Lz.
nustóti Š; H, L
1. intr. statant koją, nusprūsti, nužengti į šalį: Aš nustójau nuo trepų ir baisiai susimušiau Alk.
| refl.: Nusistójau nuo liepto Grž.
2. intr. atsistoti: Ė anas (vilkas) man pirma išvydo, tai do anas nustó[jo] eit ir daboja nustójęs Aps. Kielė nustója kur an grubsto ir su uodega kiloja Ob. Tai kad atskrido pilka gegutė iš žaliosios girelės, tai ir nustojo pilka gegutė an žaliosios rūtelės (d.) Prng.
| refl.: Nusileidus, nusistojus akmenelius rinksiu LTR(Dkšt).
3. tr. suėjusiems, suvažiavusiems užpildyti, užimti kokią vietą, plotą: Suvaryti visą valsčią, tegul nusto[ja] visus kelius (ps.) S.Dauk. Kariūmenės tiek daug privažiavo, kad visi laukai nustoti̇̀ Vkš. Visas kelias jau nustótas (pilna vežimų) Gs. Bent trys kilometrai mašinų buvo nustoti̇̀ ant plento Sv. Pilnas turgus nustótas baronkiniais Ds.
ǁ intr. Sd, Gs pasidaryti pilnam priėjusių, privažiavusių: Visi kraštai nustóję vyrų Mrc. Laukai, kiemai nustós liuob arklių [par atlaidus] Krš. Laukai nustódavo arklių – tiek žmonių suvažiuodavo miestelin Šmn.
4. intr. suėjus stovėti, statiems užimti vietą: Ilgiausia eilė nustójus – nestovėsiu Jrb. Visa minia nustojusi ties traukiniu rš.
5. tr., intr. NdŽ apsupti, apstoti (ppr. ratu): Svetelių prijojo, aukštąją klėtelę nustojo LTR(Alv). Didelė žolė. Lyg koksai miškas aplink manęs nustojęs rš.
6. refl. paeiti į šalį, pasitraukti: Nusistók nuo šviesos Grž.
7. intr. Brž, Dgč liautis eiti, važiuoti, bėgti ir pan., sustoti: Kaip nustója, pasižiūri ant dangų i vėlekos [bėga] LKT262(Ul). Kad anas (jaunas arklys) stoja, prieš kalną nustója, davei jam atsidust Aps. Nustójo arkliai, nusistabdė Ign. Privažiavęs artyn, [ponas] nustójo ir pradėjo ant manę rėkt BM26(Č). Aš nustójau ties daržine ir iškrėčiau [iš maišo] katiną Slm. Nuo vieno gylio nubėgo girion, nuo vienos vapsvos nustóję krapštos (d.) Aps. Par girelę jojau – girios paukščiai giesta. Nustók nustók, žirgeli, leisk man paklausyti! JD1474.
ǁ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pabūti, apsistoti: Tiek svieto privažiavo, sunku surast, kur mūsų parapijos kumpanija nustójo Ds. Čia nustódavo pagirdyt arklių, kai važiuodavo Kupiškin Sb. Nuvažiavom pakrūmėn, nustójom Rš. Bevažiuojant jam, pradėjo labai lyt, ėmė anas nustojo galui ūlyčios BsPII204(Jž). Kur dabar traukinys nustos? Ign. Oi gėriau gėriau, gerdamas dūmojau, kur man jotie, kur nustótie, naktelę nakvotie (d.) Kb.
| refl.: Tenai nusistójom, ir tiek Brž. Kur mes nujosma ir kur nusistósma? (d.) Slk.
ǁ gauti pastogę, prisiglausti: Jy niekur nebegauna nustót Skp.
8. intr. nebeveikti (apie fabriką, mechanizmą): Vieną kartą buvo nustójęs mūsų pabrikas ir nedirbo On. Nustója to mašina, nustabdau – viskas gerai Brž.
ǁ liautis funkcionuoti: Ir protas jo nustójo nuo to gėrimo Pv.
9. intr. K baigtis, liautis, nebesitęsti, praeiti (apie lietų, sniegą, vėją, skausmą ir pan.): Nustojo lytus, jau nelyja B. Vėjas nustoja R403, MŽ543, N. Kad tik Dievas duotų nustót lytui, galėtum vyšnias apskyt Skr. Ant pavakarį nustójo vėjas, nusigiedrijo ir sušilo Skrb. Vėjas teip tyliąs, teip tyliąs, šalčiui atsibodę bešąlant ir nustojęs LMD(Sln). Nustojo liga, t. y. nusitramino J. Gal ateina laikas nustót tai ligai Upn. Kaip pamečiau rūkyti, ir kosulys šiek tiek nustojo Žem. Dvaro darbas negal nustoti be laiko Žem. Pjovėjam jau trečia diena nustójo darbas Slm. Jau metai, jau antri, kaip karas nustojo LTR(An). Bei prašykiat poną, idant nustotų tokia perkūnė ir ledai Dievo BB2Moz9,28.
| Nustojo (išnyko) kaip dūmai dienos mano Mž472. Aš meldžiaus už tave, kad viera tavo nenustotų Ch1Luk22,32.
nustodamai adv.: [Lietus] vienu savo metų laiku užtikdavo tenai nenustodamai I.
nustójamai
nustotinai̇̃ adv.: Lyja nenustotinai̇̃ Ds.
| refl. K: Karas kap nusistójo, buvo lietuviškos gimnazijos Str.
| Neprietelių kalavijai nustojase Mž520.
10. intr. baigti, paliauti ką daryti: Ar da nenustósi rėkt, da nori vyties?! Lel. Taigi dukteriai raudok i nenustók – močia tokia gerumo buvo! Mžš. Jau metas būtų ir juokusis nustoti J.Jabl. Nustók tu nešnekėjus! Antš. Tuo mudvi nustósiva šnekėjusios Jrb. Eikim iš čia, čia nenustõs plepėt Mlk. Ir paukščiai nustójo čiulbėję Mrk. Kad až dvie[jų] savaičių nenustos kūkuot [gegutė], tai po Petrui da kūkuos Smal. Kaip visuomenė negali nustoti vartojusi, taip pat ji negali nustoti ir gaminusi rš. Laikraštis nustójo ėjęs NdŽ. Taip man jų pagailo, kad valgyti nustojau J.Bil. Ana nustójo sirgti, t. y. apsitviro J. Sakau, ite, nustój tu gert, ė vaikai liks siratos Ml. Ar ne anksti nustójai dirbt? Ut. Sravažolių syvais patrink žaizdą, ir nustos bėgt kraujas Vdžg. Kai tik kanapėtė (višta) nustõs dėt, peilis pakaklė[je], ir bus baigta Skrb. Pelenais mediniais pabarstai, i nustó[ja] ėsti spragiai Skdv. Nustó[jo] ir nustó[jo] gromatas leist Mlk. Karvė tenai kap te jai [buvo], nustójo pieno duot Aps. Ausia nustójo girdėt Dglš. Ar jau nustojo liję? J.Jabl. Per naktį lijo ir dieną lyt nenustoja Kpč. Sniegas buvo nustojęs snigti J.Balč. Ot, ir vėjas nustójo pūst Nmč. Kad tik ma[n] nustótų skaudėt tą dantį LKT228(PnmA). Jeigu man nenustõs pusiaujo sopėt, tai prapultinoja Mlk. Nuryk su vandeniu [ajerų šaknų], ka degina, i tujau nustó[ja] Skdv. Kiek pagulėjo, ir nustójo širdį ir krūtinę sopėt Krs. Mergelė paspėjo vandenėlio duoti, tada man nustojo galvelę skaudėti KlvD84. Nustójo pūtęs šiaurus vėjelis, nustójo baręs jaunas bernelis JD216. Paliovė žaidęs (griežęs), nustojo šokę BsMtII31(Srd). Oi ar tave barė senasai tėvelis, ar nustój[o] mylėjęs jaunasai bernelis? DrskD124. Oi ir dabėgo rūtų darželį, nustoj[o] bėgęs žirgelis LTR(Lp). Jau dabar nustósi nešiot vainikėlį (d.) Grš. Nustot pikta daryt MP162.
| refl.: Reiks šešurai rugių pjautie, nusistosi tu mergautie LTR(An).
ǁ nurimti, nutilti: Nustok tu bent kartą su tomis savo pasakomis GK1939,103. Nustokiate, švilpynės ir birbynės, skripkos didės mažos ir būbneliai! DS170(Rs). Garsioji skripkelė nustojo, jaunasai jaunimas nuliūdo TŽI234(Prl).
^ Tegu šuo loja: palos, atsibos ir nustõs Jnš. Šunys loja ir nustoja, bobos loja – nenustoja LTR(Antz).
11. intr. pasidaryti švariam, skaidriam, drumzlėms nusėdus: Batviniai da nenustóję, ale tuoj nustõs – bus nebesusidrumstę Kp. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustójant, narūnužiams nuneriant LB15. O ma[n] belaukiant vandens nustójant, nušiūravau viedružėlius su pilkaisiais grauželiais JD719.
| refl. N, I, K, L, Š: Vanduo miešinas, sudrumstas nusistója bestovint J. Pelenus užpili su verdančiu vandiniu, nu i tus pelenus nustodini – nusistó[ja], paliekta švarus Vž. Kai vanduo nusistódavo, tą vandenį nupildavo, o pelenus išversdavo lauk Jrb. Cit, palauk, negerk: sumieštas [v]anduo tenusistó[ja] Plt. Tekina, leidžia palengva, jis (alus) teip gražiai nusistója Sk. Batviniai jau nusistójo Kp. Atlėkė žąsų pulkas, sudrumstė vandenėlį, laukiau, širdužėle [motinėle], nusistojančio to čysto vandenėlio LB114. Oi tai laukiau, motynėle, kad išlėktų [iš šaltinio] žąsų pulkas, nusistotų vandenėlis ir nugultų purvynėlis (d.) Lp.
ǁ nusėsti į dugną: Mielės nustoja, nusėda R327, MŽ437, N.
| refl.: Ka išpyliau pieną, ant dugno besą nusistóję visokių krislų Slnt. Dumblai, žemės nusistó[ja] [piene] – ot ir po švarumo ponios! Krš.
ǁ Rs iškilti į paviršių, išsiskirti (apie pieno riebalus): Vasarą nenustója pienas, surūgsta su visa smetona Pnd.
| refl.: Žiemą smetona geriau nusistója Trgn. Kai šilta, teip nenusistója pienas, kad visai Mžš. Tai gražiai grietinė nusistójo PnmA. Nenusistójo pienas – labai riebus Dglš.
ǁ refl. išplūsti, iškilti į viršų (apie putas, nešvarumus): Alus gražiai nusistojusia putele taisė nuotaikas ir kėlė balsus rš. Šlamštus, kaip nusistós, nugreibk nu viršaus Vkš.
12. refl. aprimti, nusistovėti (apie orą): Laukiu nusistojant oro J.Jabl.
13. refl. DŽ1 įgyti pastovumą, įsigalėti, nusistovėti: Šitas rašybos dalykas nėr dar tvirtai nusistojęs mūsų raštuose J.Jabl. Dabartinės bendrinės kalbos kirčiavimas dar nėra galutinai nusistójęs NdŽ. Piešiniuose buvo kruopščiai stengtasi išlaikyti vienodumą pagal nusistojusias tradicijas P.Slavėn. Vakaruose siena su kryžiuočiais jau buvo nusistojusi rš.
14. refl. susidaryti savo pažiūras, nuomonę, susiformuoti: Nusistójęs žmogus DŽ1. Apie nusistojusių rašytojų kalbą to pasakyti lyg negalima būtų J.Jabl.
15. intr., tr. Sut, LL170 prarasti, netekti: Nustóti didelės dalies savo turto NdŽ. Nustójo tėvo malonės DŽ1. Lygiosios pievelės nustojo šviesaus žalumo Žem. Krisdamas iš laivės taip susitrenkiau, jog buvau nustojęs sąmonės J.Balč. Tik iškišome galvas – vos žado nenustojome P.Cvir. Tuos pinigus ėmė man duoti akademija, kai nustojau vietos ir pasilikau be nieko J.Jabl. Nebūsi laike (laiku) – tigi darbo nustósi! Mžš. Juodu abu fabrike nustojo savo sveikatos ir anksti paseno J.Bil. Nustós sveikatos par tus darbus Gršl. Viena likau par karą, maži vaikai buvo, bėgau bėgau ir nustójau sveikatos Lel. Nustojau strėnų (labai įskaudo strėnos), kol marką [linų] išmerkiau Šts. Ir kaklo nustósi (išrėksi gerklę) bešaukodamas Šts. Ant akių esu nustójusi (nebematau) Yl. Jos linksmios akės šviesumo savo nustojo I. Vienok ir lietuviai tą dieną nustojo 2000 visų drąsiųjų jočių S.Dauk. Karvutės nustójus – baigta (nėra kuo maitintis) Msn. Tėvalis buvo kojas nustójęs, buvo abidi kojos nupjautos Skd. Sveikatą nustójom, visą laiką bedirbdamys Tl. Tu visuomet ramindavai mane, o kai nustodavau vilties, bardavai V.Krėv. Burtai nustõs galybės (galios) NdŽ. Leidimas nustója galios NdŽ. Nors niežtėjo Elzei liežuvis atsikirsti, kad ji proto dar nenustojusi, betgi susilaikė Pt. Ei, bent neeiki, mano dukrelė, nustósi vainikėlio JD486. Nejok, brolau, nejok, dobilai, nustósi pentinėlių JV1050. Verkė šiandieną senasis diedelis, kuris nustójo tabokos ragelį JV1001. Tamošius išvydęs, kokio gero nustójo (tatai yra regėjimo Christaus) per atsiskyrimą savą nuog draugės apaštalų DP403. Čia žyvatą aba pelnome, aba jo nustojame SE144.
^ Kad ir arklio nūstójau, ale bitę užmušau Dov. Geras vardas lengva nustoti, bet sunku įsigyti KrvP(Al). Daug norėdamas ir maž nustosi Sml. Turtų nustoję, pažįstam jų gėrybę VP47. Geriau savo nustok, o svetimo nevok KrvP(Jnš). Kito norėdamas, savo nustósi Trgn. Aimanuosi, kai duonos nustosi, o kol turi – giedok KrvP(Vb). Turtingas bijojo pinigų, ubagas paršelio nustoti J.Bil. Su kvailu susidėsi – sveikatos nustosi TŽV600. Tytavėnuose jauni nustoja plaukų, o gauna kaušą M. Jei nori draugo nustoti, paskolink jam piningų LTR(Plt).
16. refl. tvirtai įsigalėti: Kai nusistojo šalčiai, voverė įsikūrė tuščiame inkile rš.
17. intr. išvargti, patirti sielvartą: Veikiai išklausyk mane, Viešpatie, nustojo dvasia mano, nepaslėpk veido Tavo nuog manęs Mž479.
◊ galvõs nustóti
1. Sg netekti gyvybės, žūti: Jis galvõs nustójo dėl svetimo gero Al. Galvos nustojo, o kepurės žmonės verkia KrvP(Al). Galvojo kap gaidys, kol galvos nustojo KrvP(Brt).
2. pamišti: Toks bėgiojimas šen ir ten kaip galvos nustojus nieko gero neduoda Mš.

nuo kójų nustóti nebegalėti paeiti, nebevaikščioti: Tetė nustójo nu kójų – par Didįjį karą aną išgandino Akm.
pastóti Š; L
1. refl. Sut užimti stovimą padėtį, remiantis kojomis atsistoti: Tik pasistójo, bet kojų nekėlė Grg. Basas nepasistója – klumpius padaro Sem. Itai jau priseina, ką reikia dainuot mum pasistójus Aps. Būk be darbo, dvėsk badu pasistójęs Jdr. Šiuodu neteisiu liudininku dabar pasistojo, savo liudymą ištart norėdamu prš. Pasistojau ant mano kojų BBEz3,24. Zokaną pasistoję paskaitydavo, o pasisėdę išguldydavo prš.
ǁ užimti vertikalią padėtį, iškeliant priekines kojas, stiebiantis: Visą laiką arklys ėjo gražuma, bet, privažiavus tiltą, piesta pasistojo, numušė pavadį ir per laukus pasileido K.Bor. Kumelys kai pradėjo žvengt, asiliūtę pamatęs, piestu pasistojo LTsIV203.
| prk.: Pirmosios dienos arimo vagos piestu pasistojusios, lyg girtos išsivarčiusios P.Cvir.
ǁ pasidaryti stačiam, pasišiaušti: Kai aš slydau, muno visi plaukai pasistójo Varn. Pliūros šeriai dar labiau pasistojo J.Paukš.
2. intr. užimti vietą atsistojus kur: Aš pasiversiu žalia liepele, oi aš pastosiu šalyj kelelio VoL434. O aš nueičiau į žalią girelę, o aš pastóčiau po žaliu berželiu JD1178. Aš jauns pastójau ant vieškelėlio, kurteliai po girelę LB55. Vai ir atjojo bernelis, vai ir pastojo po langu (d.) Ndz.
^ Miške gimęs, miške augęs, namo parejo – an kelio pastójo ir kepures visiem kiloja (kryžius) Ds.
| refl. Klp: A miegi, pasistójęs pry kakalio? Pgg. Prie plytai pasistó[ja]u i stoviu Aps. I kur daba pasistójo ant pat tako?! NmŽ. Pasistójau po medžiu nuo lietaus Brš. Pamatęs žiburį, nuejo ir pasistójo lauke prie langelio Jrk35–36. Vienas [plakėjas] pasistója vienam šone, kitas pasistója kitam šone, nu ir kerta Užg. Seseri abi pasistoja abišaliai aukuro Vd. Lyg ant žarijų pasistojęs, pašokau kitan šonan rš. Pasistóti vietos nebuvo Vž. Aš nusieičiau, aš pasistóčiau po žaliąja liepele JD291. Varnos ir strazdai vis liuob ant laivais pasistóties LKT131–132(Krg). Aš ėjau ant kalno po žalia liepele ir aš pasistojau ant žalios šakelės KlpD3. Žiūra už medžio pasistójęs Vn. Ir tarė žmogui: – Kelkis ir stokis čia, – ir jis kėlęs pasistojo ten NTLuk6,8.
^ Miške augęs, miške lapojęs, numie parejęs, ant rankų pasistójęs, visus žmonis linksmina (smuikas) Pln.
3. refl. Rtr, Š, Ser palypėti, norint aukščiau atsistoti: Prieklėtis, net akmuo pasistoti švietė baltumu Vaižg. Pasistók ant kraselės ir pasieksi lentyną Skrb. Tas kareivis pasistójo ant suolo, pasiėmė šoblią LKT230(Drs). Pasistók an tvoros, padabok, ar neina tėvas Rod. Kalėjime langas pačiame paluby, o kėdės nėra jokios pasistoti Žem. Pasistóti ant pirštų NdŽ. Ant ašakos pasistójęs, gali Kauną pamatyti JR38.
| prk.: Bažnyčia balta, ant kalvos pasistojusi, iš visų pusių per dešimt, gal ir daugiau, varstų regima J.Balt.
4. tr. žengiant užlipti, užminti: Nė žymelės, kad kas būtų jį (slenksčio akmenį) pastojęs purvina ar tik dulkėta koja Vaižg.
| refl.: Pasistójau in katino Aps.
5. intr. liautis eiti, važiuoti ir pan., sustoti: Per girią važiavau – gegutė kukavo. Pastok, mielas bernuželi, duok man paklausyti (d.) Ad.
| refl.: Mašina į patį purvyną pasistójo – kaip išlipsi?! Slnt.
ǁ refl. apsistoti, prisiglausti: Nė pastóties netura kur, ne tatai kambario Nt.
6. tr. LL310, Vž užstoti, užtverti (kelią), trukdant eiti į priekį: Niekas negalėdavo suprasti, kas gi pagaliau pastoja piršliams kelią pas Baltaragio dukterį K.Bor. Kartą vienam žmogui važiuojant namo kelią pastojo ožys SI251. Kelią pastojo užšalusi jūra ir ledo kalnai K.Bor. Argi žmogus žino, kuomet jam kelią pastos giltinė? V.Krėv. Oi kam pastojai mergelei taką iš jaunimėlio einant? LTR(Bgs). Už tai pastójau [kelią], kad pasdabojau, kad ji man graži buvo DrskD95. Atduok atduok tymo balną su meilum žodeliu: pastos mano brolužėliai tau viešą kelelį BsO361.
^ Einančiam nepastósi kelio, šnekančiam neužimsi burnos Krok.
ǁ uždengti, užstoti: Taip yra visur, kur niekas mums akių ploto, akiračio nepastoja J.Jabl.
7. tr. užpulti (užstojant kelią, neleidžiant eiti): Pastójo jį miške ir atėmė pinigus Ds. Gurelių miške tai vis pastója: tai arklį ataima, tai razvelka Vdš. Pas Džiuginėnus liuob pastós rabauninkai Šts. Par dvyleka niekur neik, o jau tavi pastós [vaiduoklis] Skdv.
ǁ užklupti, susekti: Be skaliko negal lapės pastóti Šts.
8. žr. apstoti 4: Atnešė jam daug pastotų nuog velnio, o ansjan išvarė (piktas) dvasias žodžiu Ch1Mt8,16.
9. intr. prieštarauti, nesutikti: Didesnė dalis atskaluonių jau mumus pastója DP535.
| refl.: Greičiau kiškis vilkui pasistõs, nei kap tu savo žodį išlaikysi Vrn. Tai kodėl ji dabar taip labai prieš motiną pasistojo? I.Simon. Laikas mums, moteroms, pasistoti prieš vyrus! Vd.
10. intr. B imtis kokio darbo, veiklos, pasidaryti nariu, dalyviu: Ana pastójo kaules šert Šln. Vyras kaži kaip pastójo į sargybinius pri gyvolių Vvr. Anas Ignalinėj pastó[jo] in darbo Dglš. Pastót neraštingam sunku i darban Slk. Ana až mokytoją pastójo Ut. Buvo matinyku pastójęs Krs. Tik pastójai tarnaut – ir vėl jau namie sėdi Ds. Išbėgs par rubežį ir pastós pas būrą par berną Krg. Nežinodamas ką veikti, pastojo jis į kareivius Pt. Nori pastótie aukštojon mokyklon Ktk. Iš kariuomenės atejęs, vakariniuosna pastójo Lt. Tu pastosi kur į kontorą, prie geležinkelio ar į vaistinę A.Vien. Ko paviliojai nuog močiutės dukrelę, o pats pastójai in karaliaus vaiskelį? (d.) Mrj. Muno brolelis, valelė[je] augęs, pastojo kareiveliu D20.
| refl.: Pasistó[ja]u aš aptiekon dirbt Aps.
11. intr. Plšk prasidėti, užeiti (apie gamtos reiškinį, kokį įvykį ir pan.): Greit pastõs žiema DŽ1. Pastójo pilnatis, dabar pašals kelias dienas Žl. Pastójo naktis su lietu BM111(Ssk). Kaip pastójo pagada, galėjom šieną valyti Varn. Karas pastójo Upn. Varginga tai buvo kelionė: žiemos kelias dar nepastojęs buvo, o iš purvų tik gruodas pasidarė rš.
ǁ prasidėti amžiaus metams, tam tikram laiko tarpui: Kai pastos aštunti, tada jau eis mokyklon Trgn. Pastos aštuoniolikiai metai, kap tėvas miręs Dglš. Išėjo nedėlia, ir kita pastojo – vis pinigų nėra LTR. Kaip tiktai mojus pastojo, lapai susiklojo LTR(Rk). Devinti meteliai svetimoj šalelėj, pastos ir dešimti – aš namo negrįšiu KrvD9.
ǁ pradėti amžiaus metus: Jai jau penki metai, nuo birželio pastójo in šeštų Ktk.
ǁ sulaukti (kokio amžiaus): Kas gėrė, tie nė vienas nepastójo aštuoniasdešimt Plšk. Tiek amžių esu pastójusi (tiek daug metų turiu) Rsn.
12. intr. Krš pradėti valdyti, paimti valdžią: Smetonuo pastojus, išveisė juodas kiaules Ggr.
| refl.: Kap pasistójo Smetona, išardė budinką Sem.
13. intr. įsikurti: Kai pastójo kolūkis, tai dirbom ir dirbom Trgn. Dabar ten mažas miestelis pastójęs Pgg.
| refl.: Septyni miestai vėl pasistojo, išbėgusieji vėl atgrįžo Ns1859,1.
14. intr. Sut, J, BŽ24, Ms, Slnt tapti nėščiai: Žiūrėk, vėl bepastojanti, vėl gimdyti reikia J.Balt. Bloguoja marti mūsų, vėl gal jau pastójus Ds. Kolei moteriškė vaiką žindžia, tai ana nepastója Rod. Pana sūnumi pastojo KN121.
^ Dieve duok, kad tu nepastótumbei Sch108(B).
15. intr. Slm užtarti, paremti: Sejulė už savo brolį pastójo ir gynė J. Jis už kitą pastójo ir pats gavo mušt Ėr.
16. intr. B, Q617, H, N, BzF46 pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Vaikas vyru pastójo KI240. Iš to žmogaus gal dar kas pastóti; tas žmogus dar gal kuomi pastóti KBI13. Juk ir tu, gaidau, šaltyšium dar nepastójęs, su kitais draugais linksmai mokėdavai elgtis K.Donel. Išgijau, vėl pastojau žmogus Ggr. Ak, kad jūs pastótumėt varnais, ne mano vaikais būdami Jrk99-100. Ana išsimokinos i pastójo rašytoja Dov. Jis pastójo veterinorium Brž. Tas pastójo brigadierius Plik. Negrįšiu, seselės, negrįšiu, jaunosios, ba jau pastojau žmonių martele LTR(Lp). Aš būč pastójus žvejų mergelė, žvejužių šinkarkelė LB34. O kad pastočiau žals medžiotojis, po giružę vaikščiočiau KlvD16. Aš viens sūnelis, aš pas tėvelį pastójau kareivėliu JD85. In Vilnių nujosu, karalium pastosu – visą vaiską kėravosu BsO289. Tada ištiesė jis (Mozė) ranką savo ir nutvėrė jį (žaltį), ir jis pastojo lazda jo rankoje BB2Moz4,4. Ir tas žodis pastojo kūnu, ir gyveno tarp mūsų VlnE12. Aukštu, didžiu pastoju R24, MŽ31. Gadynės dabar kitokios pastójusios KI57. Senu pastó[ja] jaunas, ka nora daug žinoti Kin. Minija į mares įbėga, plati pastó[ja] Dov. Ir Klaipėda dabar yr geras (didelis) miestas pastójęs Šlu. Lovo[je] turi gulėti, kol stiprus pastósi Smln. Gali apjekt i negirdėt, i kvailu pastót Jrb. Pasigėrę bepročiai pastó[ja] Sg. Kisielius tirštas tujau pastójo Žgč. Moteriškė nėščia pastojo B. Nėščia pastójo sūnumi senatvėj savoj jau tatai šeštas mėnuo DP441. Sunki tu pastosi, sūnų pagimdysi Mž165. Gausi visą naudą ir didei garbingas pastosi BsV190(Rg). Vis verpi ir vis šlapini, dėl to lūpos teip storos pasto[ja] BsPI13. Jo rūbai balti pastojo kaip šviesybė NTMt17,2. Neįnartinkiat vaikų jūsų, idant baugštais nepastotų Vln42. Vanduo kartusis pastojo saldus BBJdt5,13.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Kai iš vyžos pastoja naginė, tai nežino kaip besididžiuoti LTsV171(Rm). Miške augęs, miške gimęs, namo parėjęs, šuniu pastójo (mintuvai) Vlkv. Kas nor turtingu pastoti, tam reik nemiegoti S.Dauk. Prie kokio pristosi, tokiuo pats pastosi Gdž. Gyvas būdamas juodas buvau, numiręs raudonas pastojau (vėžys) B821. Kas neteisybė yra, kaip gal tai teisybe pastoti B450. Kas mietus vartoja, mietuotas pastoja RD213.
| refl.: Anas pasistó[jo] doktorium Aps. Kuom jis ten pastosis? – Didis vaisko vadas srš.
ǁ impers. apie būseną: Mano širdžiai pikt pastój KI59. Taigi bežiūrint man jau dūšiai pikta pastójo, ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau K.Donel.
ǁ pavirsti kuo: Tuojaus iš arklio pastojo karvelis BsMtII81(Dkš). Ana iš to gailumo geguže pastójo (ps.) Rš. Kad ašarėlės mano upeliais pavirstų, tai neišbrisčia; kad dūsavimėliai kalneliais pastótų, tai nebeišlipčia (rd.) Brž.
17. intr. atsirasti, kilti, pasirodyti: Didelės pusnys pastójo Plšk. Dailininkas taip ilgai akmenį dailina, kol iš jo paminklas pastoja prš. Viešpačiui sakant, pastójo šviesa K. Iš nieko nieko (niekas) negal pastóti KII91. Šitaipo gatavas pastojo dangus ir žemė brš. Daugesnis pastojo skaitlius tųjų, kurie išganomi Ns1832,6. Vaisius and tavęs (figos medžio) daugiaus tenepastoja and amžių Ch1Mt21,19. Pūlio baltumas randasi, kaip kada norėtų raupsai pastoti (būti) ant odos jo kūno BB3Moz13,2.
×18. (sl.) intr. atsitikti, įvykti: Ok, mans Dieveliau, kas tai pastojo, kad toksai bloznas mane vilioja? JD348.
×19. (sl.) intr. pripažinti kam pirmumą: Jokūbas … paliovė ant vieno miesto Jeruzalem, pastódamas Petrui visotime DP611. Jų palikuones ant pabaigos popiežiumus, anuo metu gryniemus ir paniekintiemus, pastót turėjo DP459.
◊ kẽlią pastóti
1. sutrukdyti, sukliudyti kam ką atlikti, nuveikti: Aš jam viską atleidau, tik tenepastoja man kitą kartą kelio V.Krėv. Kad aš kada nors dėl ežios, dėl kąsnio to dumblo kam pastočiau kelią P.Cvir. Karui mes pastosim visus kelius rš. Norėdamas gyventi pats, nepastok kelio ir kitam A.Vien. Aš tau kelio in laimę nepastósiu Alv.
2. užpulti (einantį), pasikėsinti: Naktį gali tau kas kẽlią pastót Alk. Ties tuo pušynėliu vagys kartais kẽlią pastója Ėr.

plaukai̇̃ (kepùrė) [ant galvõs, ant pakáušio, piestù] pasistójo labai baisu, šiurpu: Mun i plaukai̇̃ pasistójo an galvõs – jau vis tiek čia baido kažin kas Als. Plaukai ant galvos piestu pasistojo LTR(Kp). Kad aš pasakyčiu, ką ana sakė, tau plaukai̇̃ an pakáušio pasistõtų! Krš. Man tik plaukai̇̃ pasistójo, verkt neverkiau Jnš. Kaip as aną pamačiau, muno kepùrė pasistójo Ub.
pérstoti, perstóti
1. intr. NdŽ atsistoti į kitą vietą.
2. intr. NdŽ pereiti į kitą darbą, persisamdyti.
3. tr. perlipti, peržengti: Aš norėjau pérstot arbūzą, ale sugriuvau Lz.
4. tr. Dkk stovint tarp ko, perskirti: Palėvenė perstoja Subačių ir Kupiškį Sb. Tiktai ką Nemunas perstoja, o teip tai [Panemunė] suslietų su Kaunu Pl. Šitą ežerą nuo to pieva pérstoja Krd. Mūsų ir jų namus pérstoja kalnas Ktk.
5. intr. išsiskirti į šalis, pasidaryti tarpui: Ten yra párstojęs stogas, viršuoti nėra kaip Grg.
6. tr. užpulti (einantį), pastojant kelią: Anas nue[jo] girion, pérsto[jo] kupčius i ataėm[ė] iš jų pinigus (ps.) Tvr. Kai vagis in kelio pérstojo Tvr.
7. tr. atstoti, pakeisti, pavaduoti: Vasaroj tur žõlės grūdų vietą perstoti prš.
8. intr. sustoti, nebefunkcionuoti: Pérstojo širdis Aps.
9. intr. R, MŽ, Sut, I, N, L, Rtr, Š liautis, baigtis (apie lietų, sniegą, vėją ar kokį kitą reiškinį): Kiek pérsto[jo] lietus Ck. Kad vėjas kiek pérstotų, galėtumėm zuperį pasėt Ds. Perstojo tie ledai, jis stovi po tuo aržuolu BsPIV246. O tie stebuklai neperstojo Tat. Maištai perstoja, liaujasi vaidai SPI13. Karus apramdyk tu visur, teperstoja badavims brš.
10. intr. Ch1PvE1,16 liautis, nustoti ką darius: Dirbo dirbo, paskui, kelias dienas perstojęs, vėl stojo į darbą Žem. Parstojus dirbti, pirmiaus reik keletą valandelių pailsėtis, idant prakaitai nudžiūtų Rp. Pavasarį, kai išsirisdavo viščiukai, nors verk neperstodamas. Stačiai nuo jų negali atsitraukti. Varnos suka ir suka V.Bub. Tu gerk ir gerk vandenį iš ežero ir niekaip neparstok BsPII84(Šl). Vadas perstoja būti vadu, jeigu nėra vedamųjų rš. Kryžeiviai nepérstojo kliudę lietuvių KŽ. Perstok tu gėręs, perstok uliojęs, imkis savo gaspadorystos žiūrėt Kpč. Nuo to laiko pérstojo vaidintis Sv. Dainavau kada, ale pérstojau Ad. Pérstok juokus krėtęs Dgl. Párstok gnyženti mane ir gerti, t. y. liauk J. Niekad neparstójau dainuodama Žml. Pérstokit, vaikai, dūkt, ba gausta diržu Dbk. Pérstojo rėkęs Dbč. Tavęsp visokios dangaus galybės … šauk balsu neperstojančiu Mž82-83. O, gieda gieda raibieji gaideliai, – bent giedokit, nepárstokit, ilginkit naktelę! JD598. Perstojo lijusi K. Lijo naktį, rytą parstójo Rd. Nu, pamažu pàrstoja griaust LKT264(RdN). Išdžiūvo slėniai, gilios balelės, pérstojo bėgti gilios upelės BM409(Kp). Miestas visai perstojo buvęs (sudegė, išnyko) V.Kudir. Žolių išgėriau, tai mažu pérstos skaudėję Slv. Ar tau neparstójo galva sopėt nuo vakar vakaro? Skrb. Párstok, brolau, rašyti, imk grėblelį taisyti (d.) Gr. Per visą dienelę laukti nepérstojom, akis pražiūrėjom, kojas prastovėjom (d.) Šmn. Savo jaunųjų dienelių gailėtis neperstoju LTR(Mrj).
^ Šunes loja ir perstoja, žmonių kalbos nenustoja LTR(Lp).
nepérstojančiai adv.: Kai man gi vaikų šitų tai nepérstojančiai (be galo) gailu Str.
nepérstotinai adv.: Nepérstotinai lyti K. Smilčių kalnynai slenka neperstotinai marių link prš.
11. intr. prarasti, netekti: Pérsto[ja]u visai sveikatos Smal.
×12. (l.) refl. atsiskirti: Džiaugsme po tam persistojo SGI123. Kas su manim nor draugaut, tas nepersistos be laimės Brt.
×13. (l.) intr. sutikti (dėl kainos): Ant trijų dešimtų sidabrinių perstojęs buvo SPII185.
×14. (l.) intr. bendrauti: Tur sau už nekokį paniekinimą su mažais varguliais perstot SPII183. Adant didžiai apie mus pačius neižmanytumime, bet su mažais perstotumime arba suderėtumime SPII181. Deja tam, kas jų klauso ir perstoja su jais DP304.
×15. (l.) intr. Ch1PvP4,11 pasilikti: Su tavo viernais visad gyvensiu ir ant visų amžių su jais perstosiu PK49.
×16. intr. laikytis, tenkintis: Išmokau perstot ant to, ką turiu BtPvP4,11. Geresnis yra ubagas, kursai ant savo perstoja MP51. Nes ir vagis, ir žmogmušys, ir visi piktadariai teipajag vėl ant to pigai pérstotų, idant jų nekorotų DP84. Bet kad turime peno ir girklo, perstokim and to Ch11PvTm6,8.
piestóti (dial.)
1. Sg žr. pristoti 1.
2. žr. pristoti 16: Nepystó[ja] sūnų, pystó[ja] Marytę Kin.
prastóti
1. tr., intr. žengiant neužminti, nužengti į šalį: Eidamas lieptu, prastójau lieptą ir įpuoliau į upę Prn. Prastójau pro lieptą Skr.
2. intr. nueiti šalin, pasitraukti, pasišalinti: Neprastók, t. y. neatsitrauk, būk prie manęs tuo trūkiu J. Neprastók nu jo (vaiko), žiūrėk i žiūrėk Krš. Pelelės urve kiūtojo, kol žmonys biškį prastojo LMD(Sln).
| refl.: Seniau vaikas prasistója šalin, kap eina svetimas, o dabar neužkliudyk vaiko Vlk.
3. tr. Q552, H, R, R11, MŽ14, N, Kos151, K, M, Rtr nebūti drauge, palikti, mesti: Man gaila, ka jūs mani prastósit Rsn. Tik neprastók mudu, pareik namie, ir gyvęsim! LKT166(Ktč). Motyna (višta) greit prastós vištukus Sg. Tavo motynėlė tavę užmiršo, ale aš neprastósiu tavę, aš būsiu pas tavę LB79. Kam išbėgai taip, prastójęs kaimenę kiaulių? K.Donel. Aš esu toks nuo viso svieto prastotas BsPI100(Rg). Mudu su Tavadore neprastojome nė valandėlės ligonio Žem. Jei tuo tarpu, kad bitės tokį badą kenta, vienkartu atšilsta ir geras oras randas, tad jos tankiai ir perus, ir aulį, ir vislab prasto[ja] ir leka šalin S.Dauk. Turėjo taipojau savo tėviškę prastoti Ns1857,6. Anie myli žmogų, ik kolei gerai turis, ir priepuolyje tuojau jį prastója DP530. Prastokiat miestus ir gyvenkiat olosu BBJer48,28. Tas žmogus svietą prastójo KI24. Aš dabar, viso svieto prastota, viena su savo kūdikiais varguose randuos Kel1865,32. [Kristus] est … nuog apaštalų prastots Mž441-442. Piemeni pabėgt nederėtų, idant pabėgęs neprastotų̃ avių DP209. Mus mokia, idant mes tą pasaulį prastotum̃bim DP243. Tada prastojo jį velinas BPI266.
| Ir nutvėrė jos ranką, tai ją drugys prastojo BbMt8,15.
^ Gėriau prastotas, kaip piktų draugų apstotas KrvP(Krtn).
prastotinai̇̃ adv.: Nenorėtų prastotinai (visiškai) tavęs užmiršti brš.
ǁ apleisti: Tėvas savo kūdikius neprastó[ja] Rsn. Jis yra visai Dievo prastótas Rg. Pondievaiti, neprastók! Lkv. Tič, neverk, merguže, mano lelijuže, Dievutis neprastos o nei mudu jaunu RD94. Viešpatie, mus neprastok Mž569. Ir tave vėl sugrąžinsiu ing šią žemę nei tave prastosiu BB1Moz28,15.
^ Sergėkias, ir Dievas tavęs neprastos VP41. Viešpatie, neprastók, koks prastas valgymas buvo! Krš.
4. tr. nebesilaikyti, atmesti, nepripažinti: Prastojo jis pagonišką būdą ir tikėjo Dievui BBJdt14,6. Jūs prastojat dievo prisakymus ir laikot žmonių įstatymus BbMr7,8. Ką senovė pastatė bei paskyrė, to nereikia prastoti MT(Praefatio14). Prastojame dažnai šventus prisakymus tavo MKr29. Juo ilgiaus, juo daugiaus prastojo poną Dievą B743.
5. intr. išnykti, dingti, baigtis: Prastojo visas džiaugsmas ir visa linksmybė CII928.
6. tr. L, NdŽ prarasti, netekti: Prastójau arklį J. Mano vaikelis, lakstysi – prastósi žmoną Rmč. Prastojau visa, kas buvo brangiausia man pasaulyje – prastojau nebegrąžinamai Š. Mindaugui didžiausiu daiktu buvo užlaikyti valdžią ir neprastoti Lietuvos rš. Rankpelnis darbininkas, bijodamas uždarbio prastoti, liekasi dirbti antrą mėnesį LzP. Neprastos algos savo BtMt10,42. Koserėn pylė [vyną], ik protą prastojo A1884,338.
^ Jei miegosi, jaunas dienas prastosi Šauk.
7. intr. liautis ką daryti: Laikraštis „Aušra“ prastojo išeiti TŽIV407.
8. intr. Q177, Sut nusižengti, nusikalsti: Nusidemi, prastoju, pražengiu SD69. Priš Tave (Dievą) aš prastojau Mž65. Sunkiai prastojau, jo meilę nuteriojau SGII93. Pamušė daug piktųjų ir prastojančiųjų keršte BB1Mak2,44.
pristóti
1. intr. Q262, R71, MŽ96, Rtr žengiant atsistoti prie ko: Pristóti prie lango NdŽ. Gaspadorius pri kamarai pristós žadinti Krtn. Petras, kur bus buvęs, vis prie jų pristojęs J.Jabl. Pas tiltalį i pristójo žmogus, i nieko nesako Kal. Pristoj[o] martelė prieg viešam keli, prieg dobilėli LTR(Srj).
^ Pristoj[o] kap girtas pas tvorą Pls.
| refl. Gršl: Reikėjo ganyti, i viskas. Prisistósu pri medžio i miegtu Klk. Kuprys, prisistojęs prie mašinos, kūlė gerai Žem. Matytumi, prisistójęs ka veda rodas, ka veda rodas Trk. O kad ateina mano močiutė ir prisistója prie tų pulkelių (d.) Nč.
2. intr. stojantis priminti (koją): Nebegaliu nei pristót – kaip sopa Antš. Būdavo, pristót koja negalima (labai karšta žemė) ČrP. Jam parišta yra koja, užtai žemės nepristoja O.
3. intr. NdŽ daugeliui suėjus, suvažiavus sustoti: Žiūru, ka pristóję žmonių daugybės LKT107(Klm). Pristójo vyrų pilnas kiemas Trs. Buvo daug vežimų pristoję pri gelžkelio, kol pravažiavo traukinys Dr. Pilni mano takeliai, linago, strielčiukų pristojo, linago NS98(Brž).
| refl.: Ei, kas tenai, tenai buvo tų mielų mergelių! Prisistojo pilni kampai kaip baltų lazdelių MitV177.
ǁ tr. suėjusiems užpildyti kokią vietą: Kartais plaustininkas iškart ir daug žmonių parkėlė – anie stati liuob laivę pristóti Vkš.
4. intr. stabtelėti: Bėgo pristodamà, nes jėgų neturėjo NdŽ. Barbelė pristojo neva susitaisyti ryšelio LzP.
5. intr. Grnk liautis judėti į priekį, sustoti: Atvažiuoja ponaitis i pristójo prie kalvės Šln. Da ka geri arkliai, greičiau nuvažiuoji, o ka padla kokia – prie Čekiškės i pristósi Ar. O kap prijojau uošvės dvarelį, pristoj[o] mano žirgelis prie varinių vartelių LTR(Lp).
| refl.: Tai kap dajojau rūtų darželį, žirgelis prisistojo TDrIV25(Asv).
ǁ privažiavus kokią vietą, pastovėti: Važiavom pro šalį, norėjom pristóti, ale nebebuvo kumet Vkš. Kol nuvažiavau, tai pristójau pakely Btg.
6. intr. Vkš nebe taip smarkiai reikštis, susilpnėti: Lytus pristójo Mžk. Pradėjo mažyn, mažyn, išdegė i pristójo Vgr.
| Televizorius yra, i tasai jau pristójo (neberodo) Gdž.
7. intr. atvykti, apsibūti: O aš išjosiu visų paskiausiai, o aš pristósiu visų pirmiausiai JD645. Vėlai išjosim, pirma pristosim KlvD336.
^ Jaunas vienas, be vaikų, kur nujosi, ten pristósi Žr. Vienam parvis geresnis gyvenimas: kur skrajoji, ten pristóji Pvn. Jaunu būdamas ar bagotu, kur nujosi, ten pristosi Sch82(Rg).
8. intr. apsigyventi: Geri mano šeiminykai – čia pristójau, čia i būsiu Tj.
9. intr. NdŽ, Krž, Trš, Brs, Als imtis kokių pareigų, kokio darbo, kokios veiklos: Pristoti prie darbo N. Kaip pristósam, tas vagas išravėsam Akm. Nėr kada pristója an stakles Ds. Paskuo pradėjau bandą ganyti: pristósu pri ūkininko – vienur metus išbūsu, kitur ilgiau LKT84(Lk). Trečias brolis pristojo mokytis pas medžioklį ir tapo mokytu medžiokliu J.Balč. Esu už vaikį pristojęs Šts. Juzė pernai buvo pristójęs pri gaspadoriaus, o šį metą eita dirbti ant dienos Slnt. Kad pristójo pas gerus žmones, tegu tarnauja kelis metus Gs. Muno mama ka pristójo tarnauti, susilygo į mugę (kad bus išleista į mugę) Všv. Pas to kuningaikščio pristojo pri arklių, pri purmono DS77(Rs). Pristójo pas vieną poną už šėriką BM32(Slm). Pas vieną velnią pristojo par vaikesą (ps.) Lnkv. Šįmet mano vaikas pristójo prie meistro [mokytis] Jrb. Pagirti vyrai, kurie pristojo į Tėvynės mylėtojų draugystės kuopą rš. Jisai pristójo in armiją Krm. O kai aš pristósiu į didį pulkelį, nepažinsit jūs mane JD599. Vyte davysiu, stote pristosiu [prie pulkelio] LB153.
| Nė metų nepabuvo pristójusi, kaip nu mūso išejo Slnt. Nu Kalėdų pristóji, lig Kūčių išbūni Vdk. Kaip pristojo maža mergaitė, taip ir užaugo čionai LzP. Gali stabyti muni patį, dar niekur nepristójintį BM356(Tl).
| tr.: Pristotū́sius (priklausančius gauti pradėjus tarnauti) ir atstotūsius kukulius turėsi duoti, be to nestosiu į vaikius Lnk.
| refl.: Po atostogų prie bateljono prisistójau Plšk. Aš prisistójau prie jų dirbti Pgg.
10. intr. neatsitraukti, intensyviai ką dirbant: Jei darbo pristójęs nedarysi, darbas nuog tavę atsistos Rod. Dedi puodą su kisielium an kuknelės ir pristójęs maišai Rk. Taigi jau prašiau pristójęs – tyli, ir gatava, kaip maumas Sdk. Čigonai, būdavo, pristóję prašo priimt naktigulto Ob. Pristójęs prašo, kad atvažiuotų Lkv. Jauna mergelė patalą klojo, šelmis bernelis pristojęs lojo LTR(suv.).
| refl.: Mes pri linų prisistóję dirbom Žlp. Šatros gerai, bet prisistójus kūrenti aš neturiu kada LKKXV22. Jis prisistójęs prie manę prašo pinigų Jrb. Ir mums liepė išvažiuoti prisistóję, ale mes da laukėm Lž. Jonuko nedraskyk prisistojusi: kaip pramigs, ir atsikels Žem. Vaikas prisistojęs prašė, rankas bučiavo Žem.
11. intr. Rtr, Ser įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Ko tu pristójai prie manęs? DŽ. Žmogus buvo girtas ir tuoj pristójo NdŽ. Būdavo, pristosiu prie motutės ir tol neduosiu jai ramumo, kol ji nepradės pasakoti J.Jan. Pristója, prašo prašo ir išprašo [čigonas lašinių] Mrc. Pristójo an manę – eik šokt! Upn. Jau kad pristõs, tai neatsikratysi! Srd. Ko pristojai? Aš tau ant liežiuvio neužmyniau LTR(Kp). Ko tu pristójai ingi mañ? Šlčn. Vaikai labai nepristója – nereikia [, sako,] mum, turėkis pinigus Ukm. Sako, aitvaras pristójąs an arklį ir vedžiojąs Skp. Pristójo kaip bimbalas pri arklio Slnt. Pristójo kaip širšė Sd. Pristojo kaip velnias prie bajoro lovos LTR(Grk). Ko pristójai pri munęs kaip nelabasis?! Vkš. Pristójo kaip piktas pinigas Mlk.
^ Miške augęs, miške lapojęs, parejęs numie, pry mergos pristójęs (ratelis) Štk. Ejo gyslius, susitiko trikojį, pristojo pri keturkojo (linai, ratelis, staklės) LTR(Vdk).
| refl.: Ko tu prisistójai pri munęs?! Gr. Ko prisistójai kaip piktas piningas?! NmŽ. Amžinai prisistojusi, negal i valandikės vienai pabūti Krš.
ǁ apnikti, apspisti: Pristójo in arklį gyliai Btrm.
12. tr., intr. turėti reikalų, susidėti, prisidėti: Nepristók jų – jau tu didelis! Dkš. Aš daugiau jos nepristósiu Ktk. Regi – blogas žmogus, tai nepristõj in jį suvis Dglš. Nepristók an piemenį! Ds. Kas gi prie jo pristos – durnas yra Lb. Nepristók, vaikeli, to durniaus, tegu vienas sau būna Pns. Nepristók, ba dar pirtį duos (gausi mušti) Vrn. Nepristók: kaip visus apmauna, teip ir tave! Aln. Mes an panas nepristójam nė vienas Vdš. Pas jaunus nepristók, ale pas senus Dv. Tu vis pristóji ne sau lygias mergaites Mrj. Tu, berneli, atsistok, manę jaunos nepristók DrskD110. Pametęs tikrąjį Viešpatį savą, pristojai dergėtuvop DP555.
^ Ką pristosi, tuo pastosi PPr119. Jum pristók, tai ir nuo Dievo atstók Mlt. Kvailo nepristók – patsai kvailu liksi TŽV600(Al). Bagočiaus nepristok, velig nuo jo atsistok LMD(suv.). Pristok tokį kap pats Švnč.
13. tr., intr. SD227, Sut, Rdm, NmŽ, End pritapus užvaldyti, apsėsti: Velnio pristotas N. Nešauk! Ar velnias pristójo! Pgr. A tavi vel[nia]s pristójo – ko tu čia draskais? Krtn. Ar pristótas esi?! Nurimk! Jrb. A vel[nia]s pristójo tą vištą – vis po daržus kapstos! Lk. A kelmas tavi pristójo?! Ko tu nori nu munęs? Šts. Karvę pamilžo ir paržegnojo, kad laumė nepristotų ir karvės neišmilžtų Vkš. Jau tavę tik velnias pristojo BsPI96(Rg). In tave pristójo ledoka dūšia Kb. Velinai rodės žmonėse pristotosè DP196. Jį šitai samaritonu ir velino pristótu vadina DP128. Saulį paskui, kad paniekino prisakymą Dievo, pristojo pikta dvasia S.Stan.
^ Ko tu kap pristotà tą vaiką vis erzini?! Mrj. Trankosi tie vaikai kaip pristóti Jrb. Jau a kelmas tavi pristójo, ka teip dūksti?! Jrb. Dievo korotas, velnio pristotas (apie nelaimės ištiktą negerą žmogų) LTR(Ss). Nepristók pristóto (blogo, veidmainio žmogaus)! Mrj.
14. tr., intr. apimti, prisikabinti (apie ligą, nemigą ir pan.): Pristójo gripas, guliu lovo[je] Šts. Par karą an ją pristójo džiova Km. Nemiga buvo pristójus, kamavo ketrias paras Krs. Kad nakviša nepristõtų mažą vaiką, reik pasmilkyt su šventintais kadagiais Vkš. Kokis kosulys pristójo vaiką, žugulė krūtinėlę Dbč. Ar prytvirtinė ir pristojo, kad taip ilgai sėdėjai?! Lkv. Gal kokia nesveikata vištai pristójus, kad nededa Lel.
15. intr. DŽ, NdŽ, Pkn pavargti, netekti jėgų: Aš pristójau bėgdamas J. Jau vakar tiek pristójau, kad negaliu! Lkč. Par visą dieną ant kojų – jau aš visai pristójau Stak. Kad jau pristójau, belipdama į kalną! Kdn. Kiek ta mama dirba – pristós bebėgdama, i viskas Trk. Aš pristósiu, sena būdama, dainas dainuodama Ml. Jau pristójau, vaikeli, šnekėdama Stk. Blogas kelias, daug nekrauk – arkliai pristõs Jrb. Nebe darbas dirvoj, kai arklys plūge pristója Skdt. Ką darysi, jei arklys vago[je] prystõs?! Ll. Arkliai pristojo, nė botagas nieko nebeveikė Žem. Skridau dieną, skridau naktį, sparneliai pristojo TDrIV144(Tvr).
16. tr., intr. H163, K, L užstoti, saugoti, globoti, padėti: Pristoju jam, užstoju jį, šelpiu jį R26, MŽ34. Pristok man, manę OsG153. Nei vienas manę nepristój bėdoje KII373. Manę kovoj pristoki! brš. Primistok prš. Dieve …, mums iš meilės Tavo priestok Mž350. Mokinkimės teipajag apsirgusius gelbėti ir pavargusius pristoti BPII372.
| refl. tr.: Prisistóti kits kitą K.
17. tr. Mlt prižiūrėti: Paimk rykštę ir pristók kiaules, kad nesipjautų Vdš. Po sodelį uliosi, didžią valią turėsi – darbinykus pristósi (d.) Slk.
×18. intr. L, Brt sutikti su kuo, pritarti: Aš manau, kad jis nepristõs už tiek pinigų visą naktį važiuot Ssk. Man toki jau liga, kad aš bijojau, nepristójau [, kad darytų operaciją] LKT277(Tr). Kiek kas paprašė, tiek jis pristójo (sutiko mokėti) Lp. Visi žvėrys ir paukščiai ant to pristojo ir griebėsi už darbo BsPIII55(Grš).
×19. būti, laikytis arti ko, pritapti: Šitai mes vis prastojame ir pristojame tavęsp DP513. Pameskiat tas deives, Dievop didžiop pristokiat Mž10. Kurie nuog piktybių atstojo, Dievop pristojo SGII45. Todrilei apleis vyras tėvą savą ir motiną savą ir priestos savo motersp, ir bus vienas kūnas Vln51. Pristojo didė minia Viešpatiesp Ch1ApD11,24.
×20. intr. prisidėti prie ko: Ir pristojo tą dieną [įtikėjusių] dūšių apie tris tūkstančius BtApD2,41. Šišon visi pristó[ja] prie vokiečio Pgg. Neapykantoje turėkiat piktybę, a priestokiat gerybėspi VlnE157. Pristojo vierosp žydų Ch1ApD6,5.
×21. (sl.) intr. pritikti, derėti: Pridera, pristoj R413, MŽ556.
×22. (sl.) intr. pristigti, pritrūkti: Bedirbdamas buvau sveikatos pristójęs Mlt. Jau sylos pristójau Dsn. Lig langų pastatė ir pristojo pinigų LTR(Slk).
×23. (sl.) intr. JV891 atsitikti, įvykti: Oi, Dieve mano, kas man pristojo – jaunas bernelis man suvedžiojo LTR(Skm).
◊ trumpai̇̃ pristóti pričiupti: Motina su tėvu įejo, pristójo trumpai̇̃ Trk.
vélnio (bi̇́eso) pristótas Plv apie pašėlusį, pasiutusį žmogų: Jau ji turbūt vélnio pristóta yra Skr. Jau ana y[ra] bi̇́eso pristotà Jdr. Velnio nemačiau, tik vélnio pristótą žmogų Gl.
sustóti
1. intr. visiems (sėdėjusiems, gulėjusiems) pakilti ant kojų: Visi stati sustójo DŽ. Mokiniai turėdavo sustoti ir choru sutartinai šaukti V.Myk-Put. Visi net sustojo, beplodami man už protingą pasiūlymą J.Balt. Sustoję kaip apaštalai LTR.
^ Juoda karvė subliovė – visas tvoras sugriovė; balta karvė subliovė – visos tvoros sustojo (naktis ir diena) LTR(Rk).
ǁ pasidaryti statiems, neprigulusieins: Kaip pamačiau veidą, tai nesavu balsu riktelėjau, o plaukai ant galvos sustojo lyg vielos V.Kudir.
2. intr. K statiems užimti vietą, keliems ar visiems atsistoti kur: Abu sustójo ant patiesalo NdŽ. Tokie du vyrai sustojo ant sūpeklių, ir trūko virvė Skrb. Darbininkai sustóję veizdi, nedirba J. Stova sustojusios, o rugių neriša motriškos Lk. Tada anys sustójo po tuo egle Mlk. Pryšais sustójo i mojuo[ja] su rankoms LKT55(Vkš). Linus ka baigsam rauti, ka padainiuosam sustójusios ant linų lauko, kad linguosias laukai! Klk. Vyrų sustõs pulkai, kai dainuoja Pnd. Visi sustójo į eilę NdŽ. Sustódavo vyrų eilė i valiai kulti Erž. Sustós vyriškas, sulauš tą didįjį, tą spalį sulauš LKT51(Klk). Keliuose kap sustójam, užimam tokį barą ir varom Vvs. I laukdavai (3 prs.) su [vandens] viedrais prie kiemų sustóję [per Užgavėnes] Mšk. Čia aplink mane sustokit J.Jabl. Vienas pasako[ja], o visi kiti, sustóję į rinkį, klausos Vkš. Sudeda kokį kiaušinį, tai visos [vištos] sustója i praryja Klt. Viena prie vienai sustójo LKKVII203(ČrP). Žmonių minios sustoję mūsų laukė Žem. Ko sustójot kap kiaulę skerst (lyg pasitarimui)?! Dkš. Sustojo kaip ant gaisro LTR(Rm). Sustoju gintis R163, MŽ216. Ir nuėjęs su jais sustojo and lygios vietos Ch1Luk6,17.
| prk.: Dvi ligos sustós (suims, surems), ir mirsi Dr. Tau gluosniai prie kelio sustojo, beržai susirūpinę ošia S.Nėr. Bulbės[e] sustójo žolės kaip rūtos, nėkas neravė[ja] Krš.
| refl. K.
| prk.: Susistojo gražiai po medžių šakoms LTR(Dr). Dvieja máldavom susistóję Bsg. Stovia kareiviai susistóję ir juokias Kž. Klausaus: trys susistóję šnekas lietuviškai Lnk. Susistóję i pliurpa Krš. Susistójusios i pleška visas rytas Smln. Žmogus prie žmogaus: vieni eina, kiti, būreliais susistoję, šnekasi Žem. Žirgai pasibaidydavę … ir, lyg didžiai nusigandę, krūvoj susistoję, kalnump žiūrėdavę BsV167(Stalupėnai). Susistóję ant turgaus šneka, kraipose Jrb. Visos, girdi, eilėj susistojo ir už palaikymą gražiai man dėkojo M.Valanč. Jos į morkus įėjo ir visos trys … lyg ant parodos susistojo BsV146(Rg).
ǁ refl. atsistoti lygiai vienam šalia kito, viena linija: Velnias, pribėgęs pri zuikio, sušuko: – Brolau, susistókiam! LTR(ž.).
3. intr. imtis visiems ką daryti, tapti kokios veiklos dalyviu, nariu: Kaip tik pradeda aušti, visi sustó[ja] pri darbo BM358(Tl). Visi sustójo jį prašyti NdŽ. Išvarė jį visi sustóję Ktk. Kai tiek daugely sustõs, tai nepamatysma, kaip sugrėbsma Mlk. Kai sustója ben keli, tai ir jį apkalba (įveikia kalboje) Sld. Namus perstaisė sustóję visi Dglš. Dabar jau čėsas manei berneliui į glitužę sustóti LB53.
| refl.: Kaip susistójėm [į kolūkį], i pradėjau dirbti Vn.
ǁ užimti kokias pareigas: Vagiai sustóję [ūkyje], nieko ir nėra Drsk.
ǁ pradėti gyventi, kurtis: Jauni sustójo gyventi, rasitai pasitaisys Lk. Kad anuodu sustójo gyventi, ans beturėjo šarką ir ožką Štk. Susipažino ir sustójo į porą (susituokė) Plng.
4. intr. atvykus prisistatyti: Atėjus paskirtai dienai, Jonas su Tamošium sustojo teisme [bylinėtis] Žem.
5. intr. pasidaryti priešiškam, imti kovoti: Žmonės kertasi savitarpe: brolis sustojo prieš brolį, tėvai sukilo prieš vaikus A1884,178.
| refl.: Sustojose (sukilo) karaliūs žemės ir kunigai suėjose rodon vienon priš Viešpatį Mž505-506.
ǁ refl. susiimti, susikauti: Kame čia susistósiv? Šts. Į puskelę nenujojo – su prancūzu susistojo (d.) Sd.
6. intr. Sut, M, LL198, Rtr liautis eiti, bėgti, važiuoti ir pan.: Nusigandom, sustojom kaip įsmeigti Žem. Vaikinas už kelių žingsnių sustojo kaip įbestas K.Saj. Sartis, matyt, pamanęs, kad jam sakoma, staiga sustojo ir nė krust J.Paukš. Kelis kilometrus nubėgęs, tik visai pridusęs, sustojo LTR(Grk). Keliai buvo pilni vežimų, daug kartų reikėjo sustóti Plšk. Garlaiviui teko ne kartą kelyje sustóti NdŽ. Ties Ukmerge [autobusas] kaip sustó[jo], i nevažiuoja Klt. Ans sustójo, tiktai švilpt nū arklio nūšoko! Jdr. Anos (žąsys) teip pasikela, trečiamęje ketvirtamęje rėžė[je] anos besustó[ja] Lkž. Įvažiavom į Latviją, sustójom ant rinkos nakoti Krš. Rogės sustoja kiemo viduryje rš. Kur nujosiu, kur sustósiu, naktelę nakvosiu DrskD263. O ir sustóki po močiutės varteliais, vai duoki duoki močiutei labas dienas JD74. Šimtą mylių nujojau, žalioj girioj sustojau LTR(Mrj). Ar žinai, berneli, kuriuo keliu joti, prie kurių vartelių žirgeliui sustóti? (d.) Ktk. Visi jojo ir nujojo, vienas tik sustojo KrvD157. Ledinės par pylimą šiaip teip išejo, ale pri tilto sustójo ir užkišo Ventą Vkš. Vandenes marių Raudonųjų išsikėlė ir sustojo MT45. Ir liepė sustot vežimui, ir inbrido abudu vandenin Ch1ApD8,38.
| prk.: Jei tikrai myli, prieš nieką nesustos (nepabūgs kliūčių) J.Gruš. Jos akys sustoja ties žilagalviu ūkininku I.Simon. Noreikos žvilgsnis vėl sustojo ties žmonos rankomis J.Avyž.
^ Eina ir eina niekad nesustodamas, kur eina, negalvodamas KrvP(Prn). Dieną naktį eina, nigdi nesustója (upė) Pnd.
| refl.: Kai nujosim prie upelio, susistósim šaly kelio (d.) Š. Rodos, kažkas važiav[o] ir susistój[o] Žrm.
ǁ DŽ priėjus, privažiavus kokią vietą, kurį laiką pastovėti: Traukinys tik penkias minutes sustójo Ėr. Nesustók an kalno arklių ilsinti Lk. Plytkiemy Dėdelė sustojo pasiganytų A.Vien. Dažnai sielininkai sustodavo ties Niūronių pievomis ir ateidavo į kaimą nakvoti rš. Kai mus varė, tai sustójom, kad galėtum pasiilsėti Plšk. Ten, pas ežerą, buvo sustójusys tie lenkai Pln. Anapus upės vaiskas sustójo KBI35.
| refl.: Tada kėlėsi visos žmones, kurie su juo buvo, ir susistojo pas šulinį BBTeis7,1.
7. tr. NdŽ sustabdyti: Tpru, sustójau bėrą žirgą (d.) Vlkv.
ǁ atvažiavus pastatyti: Sustójo arklį prie žilvičio Ėr.
8. intr. laikinai apsigyventi, įsikurti, apsistoti: Buvom kelias dienas sustoję tuose namuose PnmA. Išvykdamas į savo pulką, majoras sustojo Vilniuje V.Myk-Put. Ko mudu šiam krašte sustojova? Vd. Šitas viešbutis nesustojamas J.Jabl. Šita vieta dabar nebesustojama (einant, važiuojant) J.Jabl.
9. intr. NdŽ nustoti veikti (apie mechanizmą): Laikrodis sustójo DŽ. Išleidėm vandenį: malūnas sustójo Krd.
ǁ paliauti funkcionuoti (apie organą): [Senam žmogui] tai širdis sustójusi, tai par daug plaka Stl. Sustójo viduriai, i pasimirė žmogus Ps. Kada karvei skrandis sustó[ja], metėlių duoda Krž.
| Kaip tik motina mums peržegnojo, ant jos rankelių gyslos sustojo LTR(On).
| refl.: Matyt, vyruo skrandis susistójęs (nevirškina) Kv.
ǁ liautis cirkuliuoti: Pradeda apiraciją daryti – sustójo krau[ja]s Kal.
| refl.: Krau[ja]s susistós, ir galia pradėt pūliuoti [žaizda] Akm.
10. intr. užkliuvus susilaikyti: Aš užspringsiu. Kąsnis sustos J.Gruš.
11. intr. Ktk užšalti, apsitraukti ledu: Upė sustójo DŽ. Sustójo jau ežeras Dkšt. Neleisk vaikų in ežero – da ežeras nesustójęs Plš. Rudenį, kap sustója visi vandenai, sustójo i Paežerių ežeras Plv. Užšalo Kuršių marios, sustojo Nemunas A.Vien. Rėkia, krykščia žąsinėlis, kad sustojo ežerėlis LTR(Slk).
ǁ užsitraukti ledo sluoksniui vandens paviršiuje: Tiktai sustójęs ledas an ežero ir labai plyšta, kai šąla, tik staugia Ob. Kai ledas sustója, žmogų kelia – šienauna ir veža [viksvas] Antr. Tai man dyvai, dideli pamėnai, ką sustójo ežere ledelis (d.) Klt.
| refl.: Nugrėbk lapus nuo prūdo, kad ledas lygiai susistót Alks. Susistõs ant marių stiklinis ledelis (d.) Švnč.
12. intr. rūgstant pasidaryti stangriam (apie pieną): Sustójęs i surūgęs puslitris (stiklainis) pieno Klt. Rūgštas pienas, šviežiai sustójęs, sustabdo vymą Krtn. Rytykščias pienas jau sustójęs Ob.
| refl.: Pamaišyk par vidurį pieną, kad anas lygiai susistót Alks.
13. intr. išsiskirti ir iškilti į paviršių ar nusėsti (apie pieno riebalus, drumzles ir kt.): An pieno sustója smetonas Dgp. Išsivaikščiojusios giros tirštumos sustos ant viršaus rš. Krakmolis sustój, šmotas kietas, lygus Krkl.
| refl.: Pietinis pienas až vis riebiausias: matai, smetonos kiek susistójo Klt. Tunys (drumzlės) susistójo ant dugno J.
14. intr. susikaupti, susitelkti: Sustója ant plaučių drebėskai, skreplės J.
| refl.: Išmatos susistojo išeinamajame grobe rš.
15. intr. NdŽ liautis, baigtis, nutrūkti: Nutilo perkūnija, sustojo ir lietus lijęs I.Simon. Sustójo tos pūgos End. Ir karas tas tada sustójo Skdv. Nedidelis kraujavimas sustoja savaime, nes kraujas turi savybę krešėti rš. Gyvenimas nė akimirkai nesustoja ir ten, gilumoje – po storais sniego kailiniais sp. Muzika sustójo NdŽ. Ka tik nesustõtų darbai Lž. Spirito gamyba ilgam buvo sustojusi rš. Kartais nė iš šio, nė iš to ima ir sustója tie skausmai Jrb. Sustójamas signalas KŽ.
^ Be jo nesustos turgus (apie landų, apsukrų, nenuoramą žmogų) ST259(B).
ǁ užtrūkti: Sustójo pienas nuo vidurio vasaros, i pelno nėr Jrb.
16. intr. liautis ką daryti: Jau penkiasdešimts devynių metų buvau, kai dirbti sustójau Krž. Bitys sustójo lėkusios i susimetė į liepą Jrb. Be galo karaliui širdis suskudo ir sustojo mušti Vd. Širdis, atrodo, apsivertė ir sustojo plakusi I.Simon. Ir pieną sustójo duot [karvė] LKT264(RdN). Sustójau [žaizdą] tepti, kaip pradėjo raudonuoti Krš. Nu tik tu jo nepraplėšk (neužkliudyk): ka pradės [bartis] – nesustõs Erž. Įsipyko taip, ka nebgalia sustóti Rdn. Kai nerandi, sustók ieškojęs, tai atsiranda Jrb. Buvo sulygę tą savo vietą parduot, ale dabar vėl sustójo (susilaikė) Jrb. Kai pribėgsi dvaružėlį, sustok bėgęs, žirgužėli LB109. Artojai arė, arę sustójo JD434. Sustójo i į mokyklą eit vaikas Jrb. Laikraštis sustójo eiti, ėjęs KŽ. Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu Žem. Sustokim, broliukai, daineles dainuoti LTR(Užp). Migonių mergaitės sustójo raudoti JD8.
nesustójamai Klestint liaudies ūkiui, nesustojamai kyla darbo žmonių gerovė sp.
nesustotinai̇̃ adv.: Patrankos nesustotinai̇̃ (be atvangos) šovė ant mūsų linijos Plšk.
17. intr. NdŽ atkreipti dėmesį į ką rūpimą: Norėčiau sustóti ties vienu klausimu DŽ1.
18. intr. įsikurti, įsisteigti: Tų paveikslą (pavyzdį) pasekė ir kitur sustojusios draugystės Ns1857,6. Šita draugystė sustojo ir dabar apie 100 draugų tur prš.
| refl.: Kap Lietuva susistójo, tada jau geriau buvo Imb.
◊ plaukai̇̃ stati̇̀ sustójo siaubas paėmė: Berankiui net plaukai stati sustojo Žem.
užstóti
1. intr., tr. DŽ, KŽ žengiant užlipti, užminti: Užstojau ant tų durikių, kad aš sprūsiu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Nevaikščiok basa, da užstósi ant kokio stiklo Jrb. Užstójo koja ant žairės (žarijos) Vrn. Užstójo an kojos ma[n] Plv. Kaip užstójau akmenėlį [jodamas], ugnužė žėrėjo JD254. Jei kam ant kojos užstoji, tai to veseilioj šoksi LTR(Auk).
| refl. intr., tr. KŽ: Užsistóji basa an kokio akmeniuko i sutumpi iš skausmo Mžš. Kai užsistójo jisai man anta kojos, pajutau, kad karvės koja LKT390(Kb). Užsistójo vieną žirnį LKT198(KzR). Benius užsistojo dešine koja ant pedalo, kaire pasispyrė V.Bub. Užsistóji [ant smėlio] basa koja – nedaturi karščiu Dg. Užsistok ant manęs, aš tavę parnešiu į aną [upės] pusę BsPI53(Rg). Nieko nedaro gyvatės, jei jų nemuši, tik jei užsistósi KzR. Aje, žiūrėk, an šunioko užsistósi! Sdk. Gal užsistójau an rupūžės Lš. Levas ėjo nuleidęs galvą toliau ir užsistojo an ežio flk.
^ Neduoda ir musiai užsistót (nutūpti) [ant vaiko] (labai saugo) Ds.
ǁ Sg atsistoti tam tikroje, reikiamoje vietoje: Tu ant tos burės apačio[je] užsilipk, sakau, čia užsistók Kin.
2. intr. pradėti stovėti, atsistoti (stačiam): Kaip ant kojų užstojau (iš pat mažens) B780.
3. intr. užėjus už ko, užimti vietą, atsistoti: Pasiėmė mietą, o sūnus užstojo už durų LTR(Krtn).
| refl.: Tas į kampą už durų užsistójo Sdr. Ana užsistójo už tą bosalį Dr.
4. tr., intr. L atsistojus užtverti (kelią), nepraleisti einančio: Užstók vartus, kad karvė neišbėgtų DŽ1. Medin kap važiavo, vilkai ir žustójo kelią Dbč. Užustója ant kelio, nepraleidžia Krs. Visur užstóta keliai [kariuomenės] Tvr. Kryžokam kelias buvo užustótas BM104(Sb). Užstotos durys, negal beišeiti Ggr. Dar kiti muzikantai bėga už durų užstóti – neįleis Plt. Lokys užstojo duris ir, matyt, nori įsilaužti K.Bor. Užstójo Šešupės tiltą, ka niekas negalėtų prasprūst Slv. Matydama karveles einant kur nereikiant, užstojo ir sakė: – Karvelės, neikiat čia M.Valanč. Tik kaži kas stakt ir užstojo jai už akių Žem. Vilkas užstójo avinui už akių PP27. Tu užstótas, aš užstótas, kur bedingsva vedu (sakęs zuikis vaikui; ps.) Lk. Eima anas keliu, ažstójo jam ūžys (žaltys) kelią (ps.) Lz. Reikė[jo] bėgtie, kiškule. – Ažsto[jo] duris, ponule LLDI223(Grv). Kad tu būtum, bernaiteli, beržely paskoręs, negu man, jaunuolelei, takelius užstojęs (d.) Dglš. O minios žmonių jam kelią užstojo SGI103.
^ Šalia tako stovėdamas, kitam kelio neužstosi LTR(Vdk).
5. tr. Bsg užpulti, sulaikant einantį: Seniau nuolat užstódavo važiuojančius iš turgaus Krs. Juos jau dukart buvo užstóję i atėmė piningus Žml. Aure, Dūdą buvo užstóję: i nutaisė (nurengė), i pinigus atėmė Mžš.
6. intr. užvažiuoti, užsukti: Buvau da pas Lionginą užstójęs, tai vėlai ir parvažiavau Vb.
7. tr. Rtr, DŽ uždengti savimi, padaryti nematomą: Užstóti kam šviesą NdŽ; L. Gal šitiej žolynai ažustója langus? LKT323(Dgl). Tiršti debesys užstojo saulelę Žem. Pasirodė kalnai, paskui palmių medžiai, kurie turėjo užstoję miestą J.Balč. Klevų ažustotà pirkia Dglš. Tą kelią užstójo giria Rg. Senmedžiai užstója jaunus medelius Mrj. Neužstók lempos, man nesimato adatos įvert Skrb. Prisėsk, bo ažustóji! Dv. Žąses kap užstój[o] tą skylę, tai jai (lapei) tamsu Lp. Stova pilvą pastatęs – eik iš akių, neužstok žmogaus! Šts. Ar kliudo kam rugio daigelis, ar grūdas kam saulę užstoja? J.Marcin. Padangė debesiuota, šviesi saulė užstota LTR(VšR).
| refl. tr., intr.: Neužsistók, juk ir iš čia gali matyt! Jrb. Pro langą nesmeižuok, t. y. neužsistok J. Tep buvo ažsistójus saulė [per užtemimą], ką nieko nesiregi Ad. Medžiai daržus užsistoja – žmonės šakas nukapoja O. O dienovidžiu tankiai rūkas užsistoja už šviesos Žem.
8. tr. NdŽ dengiant sulaikyti, apsaugoti: Drabužis, kad dideli speigai, kūną neužstója KŽ. Jūsų (paukštelių) namai šalti …, jus negal užstót, kad jus išgandina šalčiai K.Donel. Toks parasonas nelabai užstója [nuo lietaus] Ėr. Imk imk lietpaltį: neką jis čia užstója, ale vis Plv. Aukšti kalneliai, užstokit mane LTR(Vrn). Jo grinčytė visai menka – nieko neužstojo LTR(Mrk).
| Dvasia šventa ateis and tave, ir galybė aukščiausiojo užstos (uždengs) tave Ch1Luk1,35.
9. intr. būti kliūtimi, trukdyti: Tie plaukai neužstó[ja] anam, ans vis tiek padirba Ms. Piktybė tų, kuriemus norime gerai daryt, užustojo gerop žmonėmus SPII184. Ne vienam rūbai užustoja ant nusižeminimo SPII184.
10. tr. užimti (vietą, plotą): Išgikirsk jį (medį), nesa kogidėl tą žemę dykai užustoja BtLuk13,7.
11. tr. Rmš užimti (gerklę): Gerklę ažstójo, nepagaliu, rankos neniežti krutėt LKKXIII134(Grv). Kap sušalau turguj, tai ir žustój[o] man gerklę, ir nieko negaliu valgyt Rod. Kur tę tau sveika – kaklą jai užstójo Vlk. Lyg gerklę kas užstojo, lyg kažkas vis aukščiau ritos ir ritos, kamuoliukas kažkokis V.Krėv. Kap žustója nastrus, tai raskodnyką šutina ir deda apie gerklę Rod. Gaidys rėkė rėkė, kol jam gerklę žustój[o] Rod.
ǁ impers. sulaikyti, užkietinti (vidurius): Aš maniau, kad man vidurius užstójo Plut.
ǁ intr. susilaikyti: Užstójo tėveliui šlapumas, i mirė Jrb. Vaiko viduriukai užstóję (užkietėję) Snt.
12. refl. užsilaikyti, susitvenkti: Par medžius [v]anduo neužsistósias Akm.
13. intr. sustingti, užsitraukti: O ledas tik buvo užstojęs, dar žmogaus nekėlė SI355.
ǁ refl. užsidėti plėvei (apie virintą pieną): Žievukė užsistójus ant pieno Lp.
14. refl. pasidaryti švariam, nusėdus nuosėdoms: Cabarkan pripilam vandenio, pelenų, užsistója – vanduo būna molkus (minkštas) Dg.
15. intr., tr. Rod prisispyrus reikalauti, užsipulti, prikibti: Tėvas kap žustój[o] an jos, kad atduot, tai ana nus[i]ėmė tą žiedą nuog piršto Pls. Ko tu teip užstóji – ė maž nekaltas Sdk. Tos moters užstójo brigadierių i prašo ganyklės Lnkv.
| refl.: Užsistó[jo] – duok duok, i daviau Švnč. Užsistõs, kad kaneč jai dabar eit, ir baigta Ktk. Niekas in tavę neužsistója Dglš. Ir neužsistók, ba vis tiek jam nieko nepadarysi Sld. Net užsistójęs siūlo, kad pirkč Trgn. Ka jau ji užsistójo, nė pats velnias neparkalbės – padarys an savo Jnš. Anies nenorės duot, ale jūs užsistokit, i visa TDrIV212(Tvr).
16. intr. smarkiai užsispyrus, imtis ką daryti: Tujau užstójo muni mesti lauk iš gyvenimo, varyti lauk Ms.
| refl.: Kad užsistójo važiuot, ir gana Švnč. Kad užsistójo ana vaiką pas save vesties, o tas neit Švnč.
17. tr., intr. Šd pradėti ką daryti, imtis kokio darbo: Paskutinę vagą užstójau kaupt Skr. Ažustójo muitą rinkt Rš.
18. tr., intr. CII727, Q564, DP39, H163, I, M, L, DŽ užtarti, palaikyti, ginti: Ažutariu, ažustoju SD1212. Jis užstójo biedną nuo neprietelių užtardamas J. Užstóti ką nuo neteisingų užpuolimų NdŽ. Drūtai jį užstoju R138, MŽ182. Nė tėvo, nė motinos nėra, nė[ra], kas užstó[ja] Žeml. Močia vis savo vaikus ažustója Ds. Valdžia ažu senius ažustója Krd. Nėr ko užstóti ir jáis (ir moterys visko iškrečia) Kdn. Paki gerai, tai gerai, o bėdoj niekas neažustója Sld. Mergos tura užstóti už tą piršlį Žr. Kas mun žodį patarė, kas užstójo, kas pamokino?! Nv. Jie artimi giminės ir, atsiradus reikalui, visada užstos vienas kitą J.Avyž. Motinai sūnų savo užstojant, piemuo visumet kaltu paliko M.Valanč. Tu kaip tėvs meilings užstót mokėdavai žmones K.Donel. Oi nebark nebark, muno brotaiti, aš eisiu į darželį, užstos muni rūteliai D45. Užstõs našlelė už mažus vaikelius DrskD264. Užstoja sūnus nuog neprieteliaus PK93. Aš noriu svietą užstoti prieš veliną BPII63. Ką tikt dirbt apsiimu, jis teužmistoja prš.
^ Velnias velnį užstoja Sln.
| refl. tr., intr. BŽ168: Kada motyna pradės Levuką barti, tuojau tėvas užsistos Žem. Jie užsistója vienas kitą Mžš. Pirmininkas užsistójo i užtrynė skundus Krž. Užsistoja kits už kitą kai žydai Sln. Arkliukai tartum suprato už juos užsistojant: ausis pastatę, išmintingomis akimis į šeimininką pažiūrėjo Žem. Reiks man už jį užsistót Alk.
ǁ paremti, padėti: Jų namas gražiai laikosi: matyt, ir daktaras už tėviškę užstója Gs.
19. tr. LL313 pavaduoti, atstoti: Gėrimas neužstó[ja] valgį J. Tę labai žuvų buvo, tai labai užstójo viską Krok. Vienas gali penkių vietą užstót Vs. Pačias ir vaikus ant ratų važio[ja], kurie, skūromis nu lietaus ir sniego apdengti, trobų vietą užsto[ja] S.Dauk. Nė karvės, nė ožkos pienas negali užstoti motinos pieno rš. Tai jūs užstojot mano motinėlės vietelę (d.) Mrs. Neužstoja bėras žirgas mano aukso žiedelio (d.) Lp.
20. intr. I, N, L, DŽ prasidėti, užeiti (kokiam gamtos reiškiniui, įvykiui, laiko tarpui): Užstojo ramios šiltos bobų vasaros dienos su tyliais saulėlydžiais V.Myk-Put. Ryt poryt polaidžia užstos, pažliugs keliai, tai ant kupros gal žabarus tempsiu? J.Balt. Po pūgos užstojo baisus speigas J.Jabl. Užstójo ekėjos laikas KŽ. Balandžiui vos užstojus, kaip įšilo, jau ir nebeatsimainė LzP. Jau dešimta [valanda] yr užstójusi Trk. Bevežant šieną, užstójo naktis, ir nebegalėjom baigt Skrb. Kur užstos naktelė, te aš pranaktuisiu LTR(Tvr). Dar vidūnaktis neužstojo, žemė sudrebėjo V.Krėv. Užstojusiuose metuose gerai mums pasiseks ant visų darbų DS279(Šmk). Vakar jau užstójo pilnatis Srv. Kaži, nu kurios [dienos] užstós pilnija? End. Aš nebatminu, kelinti metai ten buvo, kad karas užstójo Plt. Mūsų krašte sumišimas užstojo Vaižg. A metus, a daugiau užstójo tame krašte badai Žr. Paskutinis mėnasis vasaros užstójo Jon. Pasinaudodamas prie staliuko užstojusia tyla, ryžausi prieiti rš. Užstójo ketvirtas mėnuo, kaip [ligoninėje] guliu Rdn. Penkti metai užstójo, kaip našlė Krš. Jau ant antros pusės [nėštumas] užstojo B780. Dveji treji meteliai, kai drobelę audžiau, užstój[o] an ketvirtų – dar an velenėlio (d.) Drsk.
| refl.: Paskutiniai metai užsistojo – jau vaikui rodos raznos grožybės ant dangaus DS313(Stak).
ǁ Krž pradėti (amžiaus metus): Bernaitis šešių metų, ant septintų užstójo Žln. Kas vaikas – dešimtus metus teužstójęs! Grd. Tikrai nežinau, a trečius, a ketvirtus metus duktė užstójo Bsg. Devyniolektus [metus] užstójus buvo i numirė Jnš. Aš jau septintą dešimtį užstojau Žem.
ǁ Bsg prasidėti (amžiaus metams): Aš sirgęs savo amžiuo neesu, o devintai jau užstó[ja] dešimtis Vž. Jau trisdešimti metai užstójo – da nevedęs Upn. Dvidešimti metai užstójo, išejau už vyro Onš.
21. intr. Dbč, Vlk įsikurti, įsisteigti, pradėti veikti: Pas mus jau seniai užstó[jo] kulkozai Alvt. Nauja valdžia užstójo Gs. Vokyčio laikai jau ka užstójo, tuokart pradėjo virti [naminę] Gršl.
ǁ užimti kieno vietą, pareigas: Ale numirė tas karalius, užstojo kitas ir liepė paleistie visus nevalnykus BsPIV163. Jūs numirsite, užstos nauja giminė Sz. Paskui šitą [vyskupą] Klemensą užstójo Evaristus DP588.
| refl.: Po anų buvimo užsistojęs kitas naujas svietas galėtų anų darbus paminavoti DS135(Šmk).
22. intr. tapti nėščiai, pastoti: Nežinau, ar esmi užstójusi, ar teip rožės (mėnesinės) prapuolė Bru.
×23. (sl.) intr. tapti kuo, pasidaryti kokiam: Kap žustój[o] gaspadorium Mačiulis, tai suvisai nubiedno, nualo Rod. Tas žmogus … užustojo sūnu Dievo Mž416. Hieranimas … bijojos, idant byskupu neužstotų̃ DP485. [Marija] žodžiu Dievo sunki užstojo (tapo nėščia) Mž179.
×24. (sl.) intr. netrūkti, pakakti: Man būt užstóję visam gyvenimu Lp.
◊ ant api̇̀varų užsistóti užkliudyti, įžeisti, suerzinti: Matai, va – užsistójo ant api̇̀varų Grl.
ant kòrkos už(si)stóti kiek išgerti: Ar jau ant korkos buvai užstójęs? PnmR. Užsistojo an korkos, ir girti (juok.) Sdk.
kẽlią (sáulę) užstóti sutrukdyti, sulaikyti, neleisti veikti: Ko jin noria – jai tamsta kẽlio neužstóji Šln. Vienas antram ranką duokim, kelio neužstókim (d.) Čb. Jug durnam kẽlio neužstósi Varn. Nesigink, matau: raudoną suknelę apsivilktum, jei numirčiau. – Tamsta man saulės neužstoji J.Avyž.
ne ant tõ dañčio užsistóti būti prastai nusiteikusiam: Ne in to dañčio užsistójai gal – sunku šitokiam intikt Skdt.
plaukai̇̃ ant galvõs užsistójo siaubas apėmė: Tik plaukai̇̃ užsistójo ant galvõs! Trgn.

1 sakýti, sãko, sãkė
1. tr., intr. SD285, H, K, J, L žodžiais reikšti savo mintis, šnekėti, kalbėti: Taip sako, sakoma R367. Į akis sakau R173. Uks miks nebtura nieko besakýti J. Kas ką sãko, tegu sãko – nusiduok negirdint Dkš. Ar aš tau nesakiaũ, ar aš nekalbėjau? JV661. Sakýkit tep, kap aš sakýsiu Ūd. Ką tu kalbi – ne teip sakái! Krtn. Sakyk ir galvok, ką sakai LTR(Vdkt). Sako kaip iš rašto J.Jabl. Nieko nesãko, ale ausys dreba (bijo) Rš. Tamstai nieko nesakaũ, ale viešnią prašom išgert! LKT249(Rz). Sako ir jį esant bartą, buvus bartą J.Jabl. Jisai sãkė, kad gerai gyvena Šlu. Kiti pradėjo jam sakýtien, kad tavo tėvą primušė Kp. Aš tau nesakaũ, kas manę myli Rod. Kaip ėmė, teip ir visus, nėr man ko sãko Grv. Juk aš anam liuob sakýsu: jei nori, i eik Lkv. Kad diedukai paskeltų, sakýtų: dangus čia ar pekla? Mlt. Ažmiršau [lietuviškai kalbėti], ale suprantu, ką sakai̇̃ Dbg. Ar jis sãko lietuviškai, ar moka? Drsk. Anas ką sãko, aš negirdžiu Aps. Balsas iš kalno sakąs į anus Jzm. Anas jam sãko: met' per langą Smal. Aš sakaũ – ką gi tu dirbi? Zt. Nabašninkė! – sako apie ją Rapolas, bet sako, žinoma, kai ji negirdi J.Balt. Rodyk širdį, sako – burokas Vel. Gerai sakai̇̃, teip ir padarysiu Sb. Gerai mano tėvas amžinatilsį sakydavo: kiaulių neganęs, kunigu nebūsi J.Jabl. Juokus tik sãkot – nuo tokio alaus galva nesvaigs Krkn. Ir parnešei navynėlę, tik nelabai gerą, sãkė tavo mergelę ryto vinčiavosią JV345. O tu, sãko, bjaurybe, muno aveles išvedei iš kūtės Lk. Kap arkliais arsim, duonos nebus, sakýdavo Kb. Aš jo pabijo[ja]u, jam nei žodžio nesakiaũ Slk. Boba sãko kiškiuo (ps.) LKKIX194(Dv). Matušele, nebsakýk, širdies muno nebgriaudink (d.) Gršl. Kad susbarus, tai pirktum žodį, sakytum Dglš. Kaimynai aną stačiai iškernojo, sakydamys, kad godas anam par akis paržėlęs MitI68(Klp). Sakyk, ar tu ten buvai? J.Jabl. Sakyk gi, kad sakai! Grž. Sãkai, mano baltas kvietkeli, prie kam mane palieki (d.) Dglš. Sãkai, kad kur išejus Dsn. Sãkaite, ką turit Lnt. Sãkaite ačiū Grv. Nesakyk, tu visada gražiai dainuoji, – nuoširdžiai pagyriau K.Saj. Už ką gi man dabar moki? – I nesakýk! Tiek vargai, padėjai… Mžš. Potam tesãkai, ką noria Nmk. Ką tu sakai̇̃ ant mano bulvių? LKKIX154. Jaunam reikia apsipuošt, aš nieko nesakaũ Mžš. Nei juoda, nei balta, nieko nesãkė Prng. Muno Saliunė sakýs: ta avis bliauna i bliauna Slnt. Ant ryto pirmininkas man nė žodžio nesãko (nesikalba, pyksta) Sk. Nieko nesakyk atgal LKGII452. Anas sãkąs neregėjo jo turguj Švnč. Ana sakanti, kad tu šelma J. Jau buvo sakañt, kad eis gryčion, al tu atėjai – i nebėjo Mžš. Tai sãkąs du stikliuku tegėrė Pnd. Tai jau aš sakiau: – Oi, likit sveikos, žaliojos rūtelės LTR(Trak). Arklys i sako: – Aš tau padėsu, ka būs bėda (ps.) Lpl. Anies i saką, kad šite negalė[jo] būt Dglš. Negaliu būt tai nesakęs R377. Alvytė džiaugėsi nematyta gėle, o tėvo žodžiai apie vilką liko jai kaip nesakyti MPas. Kada bus sakomieji matematikos egzaminai? VĮ. Eikigi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Ir sakoma buvo, jis yra sudraskytas BB1Moz44,28. Meldžiamas, sakykiem, kuo tave gal rišti? BBTeis16,10. Šitai jumus pirm sakiau VlnE130. Aš esmi jumus sakęs VlnE191. Bei anys man sakys: – Koksai jo yra vardas? BB2Moz3,13. Neregėsit manęs nuog dabar, iki sakyste: – Pašlovintas būk, kursai ateit vardana pono VlnE16. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų SPI257.
| Tas katinas su koja šiam [šuniukui] kabarkš, nieko nesakýdamas Žd. Pempė sako: gyvi gyvi, o kas mane gal padyvyt – kiaušiniai sudėti, vaikai išperėti Sk. Varnos kar kar sãko Šlčn. Ką sakė apynelis, į lovelę guldams? D16.
| prk.: Nieko nesakanti frazė rš. Jo didelės rankos tarytum sakė, kad jis gangreit galėtų permesti arklį per stogą J.Dov. Daug motinai sakė jo žvilgsnis J.Balč. Daug sakančiomis akimis jis pažvelgė į visuotinėje tyloje nurimusį Radušį ir kitus draugus rš. Man maišosi jausmai, ir nieko nebesako protas V.Myk-Put. Ką batai sãko, a geri? Krš. Nu pieno mun pilvas labai sãko (paleidžia) Krš. Petras taip nutaisė berakinėdamas laikrodį, kad nė klibt nebesako (sustojo, nebetiksi) rš.
^ Sakyk sakęs! Šts. Sakýk sakýdamas, ką dabar bedarysiu Skd. Sakydamas sakyk, ko belauki! Slnt. Jis savo grūdais apsėjo svetimą žemę, na, sakyk ką nesakęs… J.Avyž. Kad buvo bulbos didelės, tai nė[ra] kaip žmogu[i] sakýt! Mžš. Nėr ko sãkai Lkv. Muno tėvas, nebėr ko nė besakýti, už visus geresnis Vkš. Tu tada apkūlei mane – buvai geras peštukas, nėra ko sakyti J.Avyž. Eik eik, ką i besakýti! (sakoma stebintis) Kv. Gražūs tie dalykai, ką besakysi! J.Jabl. Ką ir sakyti, jaunas, visokių niekniekių pilnas rš. Ką te sakyt – mergytė kaip lėlytė Vb. Vienog, uzdamu sãkant, tikram lietuviuo maž tėra abejotinų vietų tamstos dainų surinkime Jn. Ne jumi sãkant (nesinori tai sakyti) Dbč. Maži vaikai, maži vargai, kaip tas kad sakė K.Saj. Liežuvis, kaip sakoma, ne botagas K.Saj. Kap sãko, Dievas davė dantis, duos ir duoną Grv. Kitam nesakyk savo bėdos – tau nebus lengviau An. Pradėjau, taip sakant, naują gyvenimą I.Simon. Al už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, teip sakyt, skalsus A.Baran. Kaip tai sakyti, tik aš vienas namie Krkl. Savo pirštų darbas, kaip čia sakýt: savais pirštais padarydavom ir nešiodavom LKT306(Skm). Žodžiu sãkant, man visa sopa Ps. Trumpai sãkant DK88. Ir aš, tikrai sakant, ne visa buvau supratęs J.Jabl. Apskritai sakant, leidinio kalba neprastesnė už geresnių to amžiaus raštų kalbą J.Balč. Tiesa sakant, aš ten radau dar vieną brangenybę A.Vencl. Jis tikras kiaulė, anot Jurgio besakant Dr. Kap tus sakė, bus tep Sn. O teip jau tokį paprastą audeklą tai, gali sakýt, kožna žėdna mokėjo Mšk. Mes visi, galiam sakýt, sveiki, krutam Mžš. Durnas nesupras, o razumnas nesaki̇̀s Trgn. Matai, neperšokęs nesakýk op Skdt. Jeigu pradėjai muštis, nesakýk, kad nedužas (nestiprus) Grv. Nesakyk važiuosiu, neturėdamas arklio LTR(Šmk). Kitam Pone Dieve padėk nesakyk (anksti kelkis dirbti) Štk. Kai du sako, kad naktis, trečias turi eiti gulti LTR(Krž). Daug sakýt, nebūt ko klausyt Rm. Daug sakýt, maža klausyt Mlt. Nėr nei kas sãko, nei kas klauso (atsiliepiama apie blogus darbus) Sld. Sakė pasakė: nei vežt, nei nešt PPr412. Et, sakė pasakė, ir nebliko S.Dauk. Sakė susakė i nieko nepasakė Prng. Sakė pasakė – teip i eina pletkai VšR. Sakė pasakė, akį prarakė, gyvačių maišiukas (sakoma apie daug kalbančius) LTR(Vdk). Sãko pasako, pašmukšt į žaką Jrk122. Sãko sãko, pašlumšt į žaką, kaip įkišo – ir užrišo Pgr. Besko sako: marga marginė B302. Ką sakei̇̃? – Katę kasei (taip atsakoma į dažną klausimą „ką sakei?“) Snt. Ką sakai? – Akys kaip guzikai LTsV851(Vlkv). Ką sakai̇̃? – Kankalą su barškalu! Krž. Ką jūs sãkote! (sakoma stebintis) BŽ108. Sakyk tu man (stebintis), jūrininku sumanei tapti! P.Vaičiūn. Be dvasios, be kvapo, teisybę sako (laikrodis) Sim. Vienas sako – pūskim, antras sako – stovėkim, trečias sako – bėkim (vėjas, akmuo, vanduo) Lg. Vienas sãko – man dieną geriau, kitas sako – man nakčia geriau, o trečias sako – man vis vientara (lova, durys, langai) Dv.
| refl.: Ir dabar verkauna, nereikia [žodžių] sakyt, patys sãkos Kls. Anam vis antreip sãkos Šts. Jiedu par amželį ant vienas kito pikto žodelio nesisakydami pargyvenę LMD(Sln). Su kitu nigdi nesisakýtum žodžio Ut. Anas, kap sakýtis, tai jau per senas Dv. Mun laišką rašant, kaip sakýte sãkos žodžiai Šts.
ǁ tarti: Būdavo, keturinį gieda keturiosa: viena vieną žodį sãko i sãko, kita – kitą sãko i sãko LKT337(Rš).
| refl.: Kartą nesãkos [priedainis] kukū, kartą sãkos Rod.
ǁ modal. žymi atpasakojamąją kalbą: Sakaũ, kokios tos mergelės: žino, ka geria, i eina [už girtuoklių] Vdk. Sakau, apeisiu palėpes, gal [vištos] naujas gūžtas įsitaisiusios J.Avyž. Vienai gražiai siuvu, kitą suklostau – sakau, trečioji maniškė bus P.Cvir. Sakaũ, papjausme i suvalgysme šitą gaidį LKT340(Vdš). Tai, sakai, bus atsikandę tos laimės… rš. Sãko, žiemą reikia lašiniai valgyt Pls. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Sãko, baisiniai aržuolai čia augo LKT206(Sg). Sãko, tu už žemės kabinkis, žemė už tavę kabinsis Mžš. Sãko, draugėj blogai, ale ir be draugės negerai LKT363(Rdš). Obalys nuo obelės, sãko, netoli terieda Mžš. Tas aičvaras būna, sãko, toks juodas katinas LKT266(Brž). Lakštingėlė labai gražiai čilba, sãko, dvylika balsų turi LKT225(Gg). Kas valgo supelijusią duoną, tai, sako, perkūno nesibijos LTR(Auk). Tu, sako, sergąs šiandien, ar tiesa? J.Jabl. Sãko, žąsys jau nededa Klvr. Sãko, susimalęs duonai maišą OG410. Žmogus parej[o] namo i nusgandęs porą mėnasių, sãkė, sirgo Vlk. Su Mauliene tarėms eit pažiūrėtų, ale, sãkom, nusiplūksma Slm. Dabar, sakova, tai jau bus! J.Bil. Sakiaũ, mirsiu Lp.
ǁ modal. vartojama pašnekovo dėmesiui aktyvinti: Kad, sakýk, ne žmona, tai jis nė kapeikos neturėtų Mžš. Sakýk, mirtis tai mirtis, ale ta baimė Lnkv. Bet kuo tada, sakyk, tikėti? J.Marcin. Kad aš, sakysime, nebūč buvęs garbingas, ar aš būč buvęs tijūnas? Vaižg. O ar, sakysime, numiręs negali antrą kartą gimt? J.Marcin.
ǁ modal. vartojama prieš pavyzdžių nurodymą: Iš daugiau naudingų kalbos mokslui darbų galima paminėti kelius vertimus, sakysim, iš Smailso J.Balč.
ǁ modal. vartojama tam tikram atsargumui reikšti apibūdinant kalbamą dalyką: Jis, žmogus, neblogas. Kaip man, sakyčiau, net per geras K.Saj. Tai labai savotiškos, sakyčiau, archaiškos žuvys T.Ivan. Tada durimi kad dav[ė] ir pats per kluonieną, sakýtume, kap griausmas nulėkė LKT390(Kb). Sakytumei, jos susirinko čia iš visos Lietuvos Blv. Sakyt, visi metai, kaip nesimatėme J.Paukš. Dešim dūšių, sakýt, gyvena Dbč. Jau mano, sakýt, augime tep buvo Krn. Šienas, sakýt, visas buvo pernakt sušertas LKT386(Drsk). Ne tam tyčia, sakýt, namas rengtas, tai nekas mokyklai Zp. Ir prie cementinio tilto, sakýtie, daug darbo Klvr. Geras kelias, sakýti, vieškelis Dr. Ir gyvent nėr kur, sakýt Krkn. Sakýtienai, maži buvom, ir tai to nebuvo Sdk. Teip, sakýtienai, visi susrinko Ds. Kokie velniai, nesãkant, tie girtūkliai! Šts.
ǁ modal. nustebimui reikšti: Vėjas, šalta – lekia nuogas! Tai, sakaũ! Mžš. Mūsų aliai vyšnelę špokai nulesė. – Sakyk! Vel. Sakýk, koks išaugo! NdŽ.
ǁ modal. lyginimui reikšti: Nėr jam laiko! Sakýtum rugiapjūtis, darbai kokie! Mžš. Bet arklys tik suprunkštė, tik papūtė karčius ir kai ėjo iš daržinėlės, teip ir išėjo sakytum vėjas LTR(Dkk). Petras mojavo dalgiu sakytum plunksnele ir ėjo toli visų priešakyje J.Balt. Džiaugiasi, sakýtumei pakėlė jį į karalius Sl. Sakýtum ir tu te buvai, kad teip viską žinai Lkm.
2. tr. Sdk, Km, Grž sekti, pasakoti (pasaką): Man šitą pasaką da bobutė sãkė Pb. Sakýdavo pro velnius ir velniukus LKKVII203(ČrP). Ilga ta meliodija – nusibos man besãkant Rz. Pasakų nesakýdavo, tik giesmes giedodavo Dglš. Auklėtoja lietuviškai pasakas sakýdavo A.Baran. Sekmę seku, sekmę sakau SD5.
^ Kas sãkė, tam žvakė, kas klausė, tam šūdina mente per ausį (pasakos pabaiga) Rod.
ǁ deklamuoti (eiles): Pri eglikės eilikes sãkė ir saldainių gavo Krš. Vaikai moka [eilėraščių], bet anie draudas sakýti LKT66(Ms). Iš galvos sakyti B178.
ǁ tr., intr. pasakoti (kokį įvykį): Sakė ir nusakė vienan galan LTR(Ds). Visa pasakiau, neturiu jau ko sakýt Dbg. Senovės žmonys sakỹs – tai tę kyštelėjo, tai tę brakštelėjo LKT215(Mšk). Mano baba sakýdavo, kaip ją ponas mušė LKT259(Jnšk). Kad ji man kelis kartus visaip sãkė: vienąkart taip, kitą – kitaip Rm. Teip sãkė mu[n], nė aš buvau, nė aš mačiau Vdk. Sakýtai, kap dešras šetkavoja, tep polką šoka Rod. Sakiaũ, sakiaũ i da nuo motinos (apie motiną) nepasakiau Sk. O ką vedvi besakýsva? Rt. Atsisėdo bernelis ant didžio akmenėlio, porino savo darbelius, sakė visus savo vargelius V.Krėv. Tik žinau, ka tėvelis sakýdavai, ka Jonišky labai daug suvažiuodavai [į jomarkus] Mšk. Kas jau labai iškalbingas, tai iš galvos sãko Lnkv. Sakýdavo racijas [per vestuves], mezliavas mesdavo, guogių prieidavo Antr. Sakydamas greičiau sakyk ir mūsų ilgiau nebevargink! J.Balč. Neturiu tėvelio vargeliam sakýtie, nėr tikros motulės niekam patiešytie (d.) Ck. Važiuos motinėlė tavę prilankyti, nespėsi motinėlei vargelių sakýti (d.) Kp. Aš pažinau svainiuką nesakytą, aš pažinau čigonėlį nerodytą NS659.
| refl.: Kiti sakos, kelmus imdami, radę ir [pilies] pamatus Jrk109. Tai tiek aš težinau, kiek pirmiau, kai sakýdavaisis tėveliai Mšk.
3. tr. tvirtinti, teigti: Leidinio pratarmėj redakcija sako: „Šis hidronimų vardynas yra norminamasis“ KlbX281(J.Balč). Sãko visą girią žinąs OG403. Onut, sakei̇̃ gersianti to aliuko Vdžg. Nuo rudenio, sakė, mokysis, paskui dirbs KlbIV84(Mlk). Sako ans tame dvare nebebūtis J. Tai aš sakaũ: ma didžiai bjauru, ka sukeikia ant gyvolio Pgg. Aš gi tau sakaũ, kad nieko nebus KlbIII19(Lkm). Sakoma, jog didelę nelaimę visada pasitinka nuojauta sp. Tep visi sãko: kranklys krankliuo akių nelesa LKKXIII128(Grv). Sakė neverkiant mano panelę – kod[ėl] skruosteliai raudoni? LTIII416(Sln). Sakė kalne rugelius, o pakalnėj kvietelius NS775. Tada apie jį Raštas teip sako MP68. Numanymą sakau SD402. O kolgi sãko, kad boba, ožka ir višta tai durnos? Ktk. Mat, sãko: kad girtas nebagotas, tai ir dvės – neturės Pl. Ji sãkant, kad čia jos namai Dkš. Sãkę tie žmonys, kad čia niekas negali gulėt, čia baugina Grd. Sako ir jį buvus pavargus J.Jabl. Mun širdis gela, kaip sakýte sãko, ka nebė[ra] ne tos karvės, ne piningų Trk. Sakyte sakiau OsG56, CII356. Ir sakęs sakysiu par tamstą nei vieną dailiaus nepadarysiant Blv. Iš tiesos iš tiesos sakau tau, mes kalbam, ką žinome VlnE82. Jei eš sakyčio, eš nepažįstu jo, tada būčia melagiu VlnE53.
| refl.: Sakausi valgęs R. Dabar tep sakai̇̃si, kad mane imt nori (d.) Smn. Tu sakei̇̃s nenori valgyt Erž. Sãkės, ka ten nusipirkęs mašiną Trk. Sakosi turįs CII356. Kaimynas sakėsi čia kirvio buvęs atėjęs J.Jabl. Jauna marti … baras ant girtų kraitvežių ir sakos jau į vargą įpuolusi StnD29(prierašas). Nusipirko čia tokį laužą – apsipirkęs sãkos žmogus Trš. Jis sakýdavosi, kad šimtą vestuvių atgrajijęs Krs. Jis sakės tą pasaką iš knygelės skaitęs Vb. Jis sakosi daug žinąs J.Jabl. Tu, piršliukai, tikras melagėli, sakeisi, gyreisi daug sūnelių turįs JV764. Sakei̇̃s, mergužėlė, neraudojusi JV170. Sãkosi pakelčiąs … akmeną, kad galėčiąs apglėbti MitII257(Šd). Antanas sakės esąs tenai visų mylimas J.Jabl. Sãkės einąs pavargūliais LKT105(Lkv). Tie sakės girdėjusys Staponą kalbant priš Dievą M.Valanč. Jei sakomės griekų neturį, tada prigaunamės patys BPII491.
4. tr. nurodyti, aiškinti; mokyti: Ką tu anims padarysi, a tu drįsi ką sakýti? Gršl. Mat, ir priežodis sãko: nevalgęs pareisi par du laukus, o nuogas – nė dviejų žingsnių Mžš. Nė vienas nesãko, kodėl iš ožkos pieno sviesto negal padaryt Skr. Jau daugiau jam nebesakýsiu Grž. Ar sakai̇̃, ar nesakai̇̃ – jis vis savo Dkš. Kiek jai nesakýk – ana vis savąją Mlk. Sãko nesãko – jam vis tiek Mžš. Jam sakyk nesakyk – guli prisprogęs, ir tiek J.Jabl. A jam sãkęs, a nesãkęs, jis maurina purvinom kojom, i tiek Sk. Tu jai sakýk, ar tu sienai sakýk LKT312(Rk). Ar anam, ar tai sienai sakái, vis tas pats NmŽ. Ar sakęs, ar šunim lojęs – neklauso, ir tiek LTR(Lnkv). Tiek anam sãkęs, tiek nesãkęs: pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina Jnš. Patsgu nuog savęs tatai kalbi alba tau kiti yra sakę apie mane? VlnE200. Didė reika yra, idant apie tatai būtų pilnai sakyt Vln7. Yra septynios knygos, sakančios apie padorį elgimos brš. O jei jautis pirm buvo dūręs, ir ponui jo tatai buvo sakyta, bei jis jo nesuvokė BB2Moz21,29. Sakaimig dabar, kurie vėl (dar kiti) yra reikiami daiktai krikščioniui? AK57. Sãkai man kitas gamtas, kurios pridera gerump darbump DK103. Sãkaimi vėl (dar), kas tai yra Jėzu Christas? AK8.
^ Ką kunigas sako – klausyk, ką daro – nedaryk LTR.
| refl.: Pirma sakei̇̃s man, bylodamas „Tėve mūsų“, su Dievu kalbąs DK65-66.
5. tr., intr. H, I skelbti, dėstyti, perteikti žodžiu: Mūsų liaudis nugalėtoja, liaudis kūrėja sako visam pasauliui: mes nenorime karo A.Vencl. Ant piliakalnio šurmuliuoja žmonės. Kažkas pasistojęs sako tenai kalbą J.Balt. Tokie bajorukai eidavo į miestą i sakýdavo prakalbas Nmk. Paskaita bus sakoma š. m. sausio mėn. 17 d. prš. Garbinkiat Viešpatį …, sakykiat žmonėsu darbus jo Mž521. Sakau žodį Dievo, mokiu, kalbu apie Dievą žmonėmus SD87. Šis gi tiesos mums sakomasis žodis turėtų nūn mums visiems iš tikro džiaugsmu būti MTVIII. Daiktus žemiškus sakiaũ jumus DP452. Sakysiu gėrybę tavo PK89. Šitie yra žodžiai, kurius tu vaikamus Izrael sakysi BB2Moz19,6. O ateję sakykit kalbėdami: karalystė dangaus prisiartino Ch1Mt10,7. Jei kunigai tingėtų tą mokslą patys sakyti, jūs galėsit ūkiūsu žmones mokinti Mž11. Išguldė jiemus visą raštą, kuris apie jį buvo sakytas BPII23. O jeigi sakytumbei priebuvime mokytų ir išmintingųjų žmonių, tenai gali išmintį savo parodyti Vln3-4. Liepdamas jiems sakyt … labai linksmą naujieną PK171. Apaštalai kad norėjo eit sakytų Evangelijos per visą pasaulį DK24. Trumpas ir prastas išguldymas Evangelijų, sakomųjų bažnyčioje BP(titulinis.psl.).
^ Kunegas du kartu pamokslą nesako D(166psl.).
| refl.: Sakos čia daugel daiktų, kurie prisidavė toj kelionėj Ch4Moz(turinys).
ǁ skelbti (užsakus): Užsakus sakýdavo bažnyčio[je]: suskaitydavom an ražančiaus poterėlių, kiek porių Ps. Girdžiu – panelę sako bažnyčioj, aš neberimstu nei savo gryčioj LTR(Skp).
6. tr. perduoti žinią, pranešti: Apsakau, sakau nuo ko R254. Par radiją sãkė lietų Ktk. Aš tau pasakau, bet tu nesakyk Sim. Ką sakýsi, kad atėjai? Dkš. Tą patį vakarą Marijona išėjo, niekam nieko nesakiusi J.Marc. Muni baudžia, kad aš nesakýč Erž. Nesakykiat muni jauną dėl vainiko skendus StnD7. Nesakýkit mano tėvui skendus dėl vainiko žaliųjų rūtelių JD516. Tai karaliūnaitei jis savo paslapčių nesakė LTR(Kt). Laižyk, tik niekam nesakyk Pšl. Niekam nesakykite regėjimo I. Sakė jiems bernelį gražų gulintį ant kietų ėdžių Mž188. Apaštalams tatai skelbkiat, Jėzų kėlusį sakykiat Mž278. Bet eikiat ir sakykiat jo pasiuntiniams ir Petrui, jog jis pranoks jus ingi Galilėją VlnE56. Anielas panai sakė jį žmogum stosiantį PK152. Sakýkite tieg dukteri (orig. dukteriu) Siono DP2.
7. tr., intr. liepti: Ar sakei̇̃ malkų atnešt? Sdk. Kol žodžiais sãkė, niekas neklausė; kai raštiškai parašė, tuoj išsinešdino Vdn. Pasigailėjęs užsikėliau jį ant pečių ir pernešiau į kitą pusę, sakydamas dabar lipti žemėn J.Balč. Ji (žmona) i volku muša [vyrą], i sãko per kačergą šokinėt Vlk. Jonas padarė kaip sakomas J.Jabl. Aš tau nesakiáu ir nėkumet nesakýsu, kad eik ir vok Slnt. Man ir nesãko; kad ir sakýt, aš nedarytau Asv. Tiek aš suprantu ir nesakomas (nesakytas) J.Jabl. Besakomas neklauso M.Unt. Sakomas eik Slnt. Eik šalin sakytas Bdr. Kas yr, ka sakýtas neklausai?! Dr. Šalta, nesusipranta užsivilkti nesakýtas Pc. Ir bylojo jis: – Jaunikaiti, tau sakau, kelkisi! VlnE113. Eikigi, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo BB2Moz1,17. Procesija vedė sakytą karalaitę dėlei slibinų LTR(Pšl).
8. tr. laikyti kuo, būti kokios nuomonės apie ką: Senobės lietuviai, vieros nežinodami, visus medžius sakýdavo, kad iš žmonių išaugę arba persimainę BM456. Ar jau nebesakysi meitėlio ažu ožką? BsPII262. Jis bylojo jiemus: – Kuo sakot jūs mane santį? VlnE156. Klausė pasiuntinius savo, bylodamas: – Kuo žmonės sako santį sūnų žmogaus? MPIII30. Mes, kurie jį Dievu santį sãkome DP80. Tą žmogų sakom velino apsėstą BPI280.
| refl.: Ans sakos esąs gaspadoriumi J. Vadinas, sakosi krikščionimi OsG158. Christus … sakosi esąs galva mūsų MP161. Sakei̇̃s, mergužėlė, nerūpestinga. Ko eidama svyravai? JV170. Tikėjos Dieviep, tegelb jį dabar, jeigu jį myli. Sakės nes sant sūnumi Dievo Ch1Mt27,43.
ǁ tr., intr. vadinti kuo: Tas upelis … paprastai sakomas Juoda KlbX281(J.Balč). Nesakýk jam ubagu, ba bais negerai Trgn. Kas blogai dirba, sãko lebeda Lk. Kam sakei ją tavo seserį BB1Moz12,6. Pagirta yra motina jo, kurią pagirtą sako visos tautos DP121.
| refl. tr.: Meldžiama, sakykiesi mano seserį, jeib man geresnia (geriau) būtų dėlei tavęs BB1Moz12,13.
ǁ manyti: Negaliu pasakyt, sakýč, kad balti šitie bokštai Mlt. Niekais leidau, sakiaũ – praeis ta liga Erž. A jau šlami (taisaisi), sakiaũ, gal da miegi? Mžš. Sakiaũ, kad paskutiniai šalčiai, bet, žiūrėk, dar pasirodė Lp.
9. tr. blogai, nepalankiai apie ką kalbėti: Oi berneli muno, oi jaunasis muno, sakė tavi, berneli, žirgelį pragėrus D25. Sãkė mane šiokią, sãkė mane tokią, sãkė mane ilgai miegant, darbelio nedirbant JD306. Sakė tave jauną didį girtuoklelį KlpD13.
^ Kas pats tokiuo esti, tai ir in kito teip sako Ds. Negali sakýt, gyvena gerai LKT253(Ėr). O žmona jo nebloga, negali sakyti V.Bub. Neblogai gyvena – neseka sakýt Pls. Gera moterėlė, nieko negali sakýt ant jos Mžš. Nėr kas sãko apie Burbą, geras buvo Dglš. Pats šika ant tako ir ant kito sako LTR(Grk).
ǁ skųstis, dejuoti: Dėl akių nieko negaliu sakýti Kl. Su galva nieko nebsãko – sveikesnis Krš. Pargėlė dantys, nieko nebsãko Krš.
ǁ bartis, priekaištauti: Ar tau mama nieko nesaki̇̀s, kad tu išeisi? Sb. Jeigu turi darbadienį vieną kitą, tai nieko nesãko Mžš.
ǁ prieštarauti: Jei būtinai panorėtute ne viename numeryje spausdinti, nieko nesakyčiau J.Jabl.
10. tr. prisipažinti: Sakykai, kokia pričyna tavo širdelę džiovina LTR(Ds). Sakykite dabar, ar ne tiesą pasakiau? K.Donel1. Jei žvilga žiedeliai, nereikia žvilgytie; kad nori, tai myli, nereikia sakytie DrskD12. Kam nesakei man ją tavo moterį esančią? BB1Moz12,6. Sakykiem, ką padarei? BB1Sam14,43. Po prisiega Dievo gyvojo idant mumus sakytumbei VlnE197.
| refl. tr., intr.: Ar paklydau aš savo gyvenimo kelyje, nesisakysiu Vaižg. Ne toks aš durnas – sakytis J.Balt. Kaipgi aš sakýsiuos, jeigu nepaėmiau Sb. O aš bijau sakýtis [daktarui], ką sopa Kp. Tu nesakáis mums teisybės Krg. O jei nevedęs, sakýkies mumus JV760. Kitas kad i lietuvis – nesisãko Slk. Nėkumet nesakýčios savo amžė[je], ka aš nemačiau Gršl. Ką čia mums bijot metus sakýties: juk jau netekėsim daugiau Jrb. Kai moma ilgai nesisãko [laukianti kūdikio], ilgai vaikas neūtura Lb. Nesisakyk čia buvęs Sln. Kas atsitiko – nesisakė, nes anam buvo gėda MPs. Bijo būt viena, tik nesisãko Klt.
ǁ refl. garsintis: Tegu kitas giria, kam čia dabar reik pačiam sakýtis Jrb. Ką darys karalius, jis nesisãko, kad karalius, i eina LKT263(Ul). Ana, kur einanti ar iš kur pareinanti, nesãkos Lkv. Ji tada pradėj sakytis, kad jos ketvirta dalia, kap pirmiau buvo [dalys] LKT234(Nmj). Ka jie nieko nesãkės aplei vestuves Erž. Noriu noriu ženytis, tik nenoriu sakytis LTR(Grk).
ǁ refl. išpažinti: Nusidėjęsis tesakais, ką padaręs DP122. Toksai pražengimas yra … vertas, idant jo visados sakýtųs DK124.
11. tr. vartoti kalboje (žodį, formą ar konstrukciją): Žemaičiai naudininkui irgi senovės lytį tebesako: ãkmenie, dùkterie J.Jabl. Tie žodžiai ne visi ir ne visur sakytini J.Jabl. Kam tas mūsų žmonių nesakomasis kalbos posakis reikėjo kišti į mūsų rašomosios kalbos žodyną? J.Jabl.
| refl.: Yra teip pat žodžiai, kurie vienlykė[je] tesakos S.Dauk.
12. tr. palikti po mirties: Kam gi mes atsakysim tuos namus? – Kam nori, tėvai, tam sakýk, man jų nereiks Str.
13. refl. tr. prenumeruotis: Tegu sãkosi laikraštį par mokyklą Mžš.
◊ nė̃ [pùsės] žõdžio nesakýti nepriekaištauti: Dar kiek paskui ryšiais išnešiojai. Niekas tau nė žodžio nesakė Žem. Jis jam nė̃ pùsės žõdžio nesãko Mžš.
širdi̇̀s sãko nujaučia: Širdis tačiau sako, kad vis dėlto ir kitas kelias turi būti Pt.
1 antsisakýti (ž.) tr. pasirinkti, pasiskirti: Tokią bjaurią pavardę antsisãkiusi: Šatrijos i dar ragana (apie M.Pečkauskaitės slapyvardį) Šts.
1 apsakýti tr. Š, NdŽ; MŽ25, N
1. Q33, SD228 papasakoti: Daug ką apsako seneliai žili iš tolimos praeities Mair. Jis man apsakė, kaip tuos raštus žmonės slapta rašą Žem. Tik anas gali gerai tau visa apsakýt Dv. Tenai jum apsaki̇̀s tokie senesni žmonys RdN. Gaspadorius vis teip apsãkė, kaip buvo BM175(Jnš). Nebėr senų žmonių, kad kas daug žinotų, apsakýtų Kp. Gražiai apsãko – klausaus, liežuvį pasidėjusi Krš. Ans tau must visas naujynas apsãkė KlvrŽ. Apsakiaũ visą ką Mšg. Mažiukai bėgo savo motinoms ką girdėję apsakytų J.Jabl. Elenytė apsakė visą gyvenimą savo LTR(Slk). Sūnus apsãkė savo visą bėdą BM151(Kri). Apsakýk, ką matei J. Apsakė, kiek pikta datyrė Žemaičių šalis M.Valanč. Apsakýk, ką anie uždirba Rdn. Tylioj nakty ji (namų ugnelė) apsakys tau slėpinius taip tavo, kaip visų ir mūsų amžių Vd. Nemokėsiu tau, broleli, nė apsakyti ką matęs J.Jabl. Padėk, Dieve, man rašytie, aiškiai apsakýtie DrskD255. Piemenys …, nuėję miestan, vis apsakė tatai BtMt8,33.
| refl. tr., intr. SD228: Nuėjo jaunikaitis pas vilką ir viską apsisakė LTR(Rk). Tas žmogelis jam savo reikalą apsisakęs LMD(Sln). Tėvuo bliaudamas apsisakiau visus savo vargus Šts.
| Toj knygoj apsisako stebuklingi darbai ChJoz(įžanga).
ǁ refl. tr. ištarti, pasakyti: Kol dviejų žodžių neapsisãkėt, tai nepažinau Lz.
2. apibūdinti, išreikšti: Apsakėme jaunimą ir jaunųjų apsėjimą (d.) Nm. Paskui jis apsakė vilkišką gyvenimą BsPIV106. Apsakęs obelį, aš apsakiau beveik visus mūsų medžius ir krūmus rš. Yra tai keisti žodžiai, kuriais kalbąsis žirgas apsako smertį savo raitininko StnD24(paaiškinimas).
^ Kokia ta kelionė buvo, sunku apsakyti LzP. Kiek esu nukentėjusi nu bobų [plepalų], sunkiai galiu apsakýti Krš. Naktį kaip lijo, baisu apsakýti Krš. Baisus ligonis, kad nėr kaip apsakýt LKT277(Tr). Kai pridėjo visokių valgymų, gėrimų, rūtelėm, mirtų šakelėm padabino, nu gražumėlis stalo – nėr kaip ir apsakýt Skrb. Nė kaip žmogu[i] apsakýt (labai blogai) Rm. Kokios mandrybės yra pasauly, tai jau nebegal apsakýt LKT245(Lg). Pirmu ka plėšėm velėnas, negalėjo nė apsakýti, kiek piktžolių Klk. Aš negaliu nė apsakýti, kaip ten pasakas pasako[ja]! Ll. Čia liek, čia diek, čia bulbes laužyk – nu tų darbų neapsãkom Trk. Kaip bjaurios šių laikų mados, žmoguo apsakýti negal Rdn.
3. SD220,323, H, K paskelbti, pagarsinti: Apsakau, žinomą padarau R234. Prekė tų knygučių buvo apsakyta „Garse“ ir kitur daug mažesnė TŽVI413. Kryžokai apsakė tą karę visai Europai BM105(Sb). Apsakau kam karionę SD417. Kanados valdžia apsakė didį karą varnoms prš. Apsakys pagonims sūdą BtMt12,18. Vienok neapsakyki, kad gesina kitur šventas jau Lietuvos ugnis Vd. Jau varpininkas apsakė kalėdninkus Pln. Jau mano vardužėlis bažnyčio[je] apsakýtas JV23. Apisakau jumus didį džiaugsmą Ch1Luk2,10. Per prarakus plačiai apisakė mumus …, tas est sūnus mielas PK178. Apsakau … didį džiaugsmą jumus SE19. Aš apsakaũ tau džiaugsmą K. Apsakau ženklus ir stebuklus BBDan3,32. Kaip skaisčios yra kojos tų, kurie pakajų apsako, kurie ger apsako VlnE136. Apsãkė mums Viešpatis, kas yra valia jo DP528. Nusiuntė manę, idant Evangeliją apsakýčia DP19. O noris anielas iš dangaus mums ką kit nuo to, kas parašyta, apsakytų, netikėkime SE111. Esmi … seniai per pranašus apsakytas MP174.
apsakýtinai
| refl. SD234, SE165, K, P: Apsisãkė, ka važiuos, ale nevažiuoja Krn. Nesnori visiem apsisakýt Ktk. Per jį apsisako jumus atleidimas griekų Ch1ApD13,38. Tikėjimas jūsų apsisako po visą svietą GNPvR1,8. O aniemus pavadintiemus jau apisakos, jog niekad neturi paragaut večerios jo MTP231.
4. Q79, R, Sut, I duoti žinią, pranešti: Apsakau, duomi žinią SD238. Aš jums noriu didelę naujieną apsakyt BsPI25. Aš tikt vienas beišsprukau, idant tau tai apsakyčio M.Valanč. Jiedu teip susišnekėjo: katras pirma mirs, tai kitam ateit apsakyt, kur esąs kitam sviete BsPIV29. Ir apsakė jamui bylodami: – Sūnus tavo gyvas yra VlnE122. Paslėpk praguituosius ir neapsakyk bėgančius CII33.
| refl.: Nei vienas netur pasidrąsinti neapsisakydamas su vežimu pravažiuoti prš.
5. nusakyti (būsimus dalykus), pranašauti: Prarakauju, apsakau, pranašauju R397. Kikilis ateinantį orą apsako Nm. Apsãkė, kas būs, kur būs – viskas išsipildė Krš. Tu esi mums svieto galą apsakęs prš.
6. refl. pasireikšti, pasirodyti: Liga apsisako staigiu skaudėjimu žemai pilve dešinėj pusėj po greito ėjimo Vd. Velei žmonėm apsisakė pasiutinis šuva Lz. Kap tiktaik išvažiavo girion, tėp užžvengė pisorio arklys – potem apsisãkė ir kiti arkliai Aru48(Zt). Až kiek čėso apsisãkė zmeja su šešiom galvom (ps.) Lz.
7. refl. pasipasakoti, prisipažinti, pasisakyti: [Senelis] apsisakė, kad jo žmona liepė mainyt karvę BsPII101. Būdamas nuvargęs ir nuilsęs toj blogoj kelionėj, apsisakau tiesiai, jog vasarą išėjom, o žiemą tedaeinam į tą linksmą ir veselną vietą LTsIV718. Bet mūsų karaliūnas Jonas neapsisako taip, kaip anam buvo MPs. Sakom, apsisakýtum ir mes, kad litvinai Zt. Apsisakaũ jums šiandieną, jog esmi čystas A.Baran. Kam tu tylomis pabėgai ir vagikšnai išėjai ir man neapsisakei BB1Moz31,27. Kristus apaštalams savo apsisako, jog … turės kentėti ir mirti BPII72.
ǁ refl. SD348, MŽ26 pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Apsisakýk, kas tu par tokia esi? Prk. Jis apsisãkė esąs pirklys NdŽ.
8. refl. Sut išpažinti religiją: Dovydas giria tus, kurie Dievu liudijas ir apsisako brš. Kurie nopsisako …, neturi būt … prileisti tosp šventosp sprovosp PK209.
9. refl. pasižadėti: Paskiaus abudu apsisakė linksmai kentėsiančiu, ką tikt Viešpats daleis M.Valanč.
ǁ pažadėti atvykti: Svečių apsisãkė KI75.
10. refl. N pareikšti nusistatymą: Apsisakau prieš ką SD291. Apsisakau kam esąs neprietelium SD214. Vyskupai apsisakė už apaštolišką mokslą Gmž.
11. apkalbėti: Bernyti jaunasis, tu neverts nieko: pragėrei žirgaitį ir tymo balną. – Mergyte jaunoji, mane apsakė KlvD317. Mislija, jog tas žmogus iš tiesų teip nedoras, kaip jį apsakė apmeluotojus A.Baran.
12. R20,30 įvardyti, nurodyti: Prašom apsakýt, kaip kokis daiktas vadinasi JnšM. Jonas išėjęs ir sutikęs apsakytąjį žmogų MPs. Kožnas tur visą turtą tikrai apsakyti prš(1715m.). Jis samdo berną ir apsako savo visus darbus Sln.
| refl.: Tame paguldyme apsisako patamkai Adomo Ch1Krn1(turinys).
13. įspėti, sulaikyti: Ginu, apsakau nuog pikto SD3513.
1 atsakýti NdŽ
1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję BM14(Skp). Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko Nmč. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka Plng. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato J.Bil. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų J.Gruš. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai Kdn. Tie atsakė labai didę daugybę sančią BB1Mak5,38. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena DP478. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį DP204. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus Ch1Sam28,15. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite VlnE198. Atsakykiatėm, prašau P. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai J.Jabl.
| Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą rš.
| prk.: Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys rš.
| refl. Ser: Tie atsisãkė, ka nieko nematėm Btg. Tie (paukščiai) visi atsisakę nė vienas niekur [jos brolių] nematę, nė vienas nieko nežiną J.Jabl. Ar šitaipo byskupui atsisakai? BPI372. Ir jo broliai negalėjo jam atsisakyti, teip nusigando po jo veido BB1Moz45,3. Teip galime klaustis, kas šitomis dienomis tarp krikščionių destis. Atsakytis gali teip SPI365.
2. tr., intr. reaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmą: Na, ir ką tu jam tan žodin atsakei? Ds. Kap jis pasakė „labas“, tai aš nei juoda, nei balta neatsakiaũ Pv. Aš atsakiaũ jiem, kad tu negalėsi nuvažiuoti Krs. Keli balsai iškrikusiai atsakė į sveikinimą J.Avyž. Seniau oracijos buvo prisakomos ir atsãkomos Ds. Siuntė vyras mane mestie, aš atsakiaũ, kad nemoku DrskD232. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydamas nepasižeistum, liuob atsakyti: – O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos M.Valanč. Ponas atasakė: – Tu nežinai darbų mano PK181. Tada atsakė visos anos žmonės vienu balsu Ch2Moz24,3. Bet atmisakė antru kartu iš dangaus balsas BtApD11,9. Ką turiu atsakyti barančiam mane BBHb2,1. O šimtininkas atsakydamas tarė: – Viešpatie, neesmi vertas BtMt8,8. Nežadžia geras, kuris ižgirdęs piktą žodį nuog artimo prieš save ištarytą, notsako nieko SPII55.
| Steponas retai rašė Vaciui laiškus ir labai trumpus, Vacys ir į tuos ne visus atsakydavo V.Bub. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl.
| refl. SD1110: Padėkojo, o tas irgi moka gražiai atsisakýt (atsakyti į padėką) Plv. Sako, jei par miegą pašaukia, tai nereik atsisakyti LTR(Vdk). Ir atsisakė jauna mergelė, po svirną vaikščiodama: – Neparduok žirgą nei tymo balną, aš būsiu audėjelė StnD1. O kita vištaitė atsisakė: – Mes negersim [v]andenio, mes pienelį gersim LKKII218(Lz). Tu mūsp neažūtariji, tu mūsp neatsisakai̇̃ (rd.) Lz. Yra tokis žmogus, ką neatsisãko nei žodžio Trak.
| prk.: Atsisakė mano dalia anoj pusėj krašte marių LTR(Mrk).
ǁ pasiaiškinti, pasiteisinti: Notsakai nieko ant to, ką tie ant tavę kalba DP158. Klausė Jėzų bylodamas: – Neatsakei tu top nieko, jog tie prieš tave liudij? VlnE196.
| refl.: Kristus ant to jų lojojimo atsisako bylodamas BPII323. Turiu po akim tavo atsisakyt BtApD26,2.
ǁ prieštarauti, atsikalbinėti: Tam nebuvo kap atsakýt, išgėrė ir numirė LKT382(Lp). Tokia tyki: sakyk, ką nori – neatsakys Vdžg. Žodžio neatsako, duoda, skolina, mylia visus Šts. Aš jau nesu barusys su savo marčia, nesu nė žodžio atsãkiusi Ms.
| refl. LL300, Š: Vaikai, ar klausote gimdytojų, ar neatsisakote prieš anus? brš.
ǁ atkirsti: Ot atsakė – kai varlę ažantin ažumetė! Ml.
ǁ refl. pasakyti atsisveikinant: Dabar ūkininkas atsisako savo pačiai ir sūnui sudiev Sln.
ǁ refl. sugrįžti atgal, atsimušti (apie garsą): Miške šauk – ima ir atsisãko Lš. Kai vyrai pūtė, tai vis kožną sykį arčiau atsisakė SI280.
ǁ refl. ketinti, grasinti: Jonas tėvūnas su Adomu, Tverų tėvūnu, Stankevičiu atsisakė išgysiančiu dominikonis iš Raseinių M.Valanč. Šitai Ezavas atsisako, jog tavi užmuš I.
3. intr. tam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesį: Į policijos vykdomus Gorkio persekiojimus buvo atsakoma demonstracijomis LKI132. Į šūvius atsakė šūviu rš. Į partijos, Tarybų valstybės rūpinimąsi kaimo darbo žmones atsako pasiaukojamu darbu (sov.) sp. [Gediminas] žiūri į rankas, dedančias valgį ant stalo, ramia šypsena atsako į šypseną J.Avyž. Atsakomasis veiksmas SkŽ51.
4. intr. Srv, Mlt, Trgn perduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojus: Aš jai kaip draugei pasakiau, o ana ir atsãkė Jonienei, to dabar baisiausia pyksta Dbk. Motriškai sunku iškentėti neatsãkiusiai Krš. Ką tik prieš jį pakalbi, ji tuoj jam atsãko Rm. Neiškenčiau, susbarau, tai atsakýta, supinta liežiuviai Rš. Tik tu jai neatsakýk atgal, ką aš tau apie ją pasakiau Jrb.
^ Seniai sakoma: kaltas ne kas pasakė, ale kas atsãkė Krš.
5. intr. būti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklą: Aš atsakaũ už šitą darbo barą DŽ1. Jis duoda apyskaitą globos įstaigoms (apylinkės teisėjams) ir atsako už nuostolius EncIX175. Mun reikėjo atsakýti už viską: i tą duoną minkyti, i kepti Ms. Kožnas atsãko ažu saũ KlbIII19(Lkm). Su manim nesirūpink, aš už save atsakaũ Ėr. Aš neatsakaũ až save, kas bus toliau Užp. Tai mano tokia nuomonė, ir aš tik už ją atsakau V.Kudir. Ar tu labai atsakýtum už savo brolius, seseris? Mžš. Aktai, kurie išeina karaliaus vardu, turi būti pasirašyti vieno ministerio, ir tuomet tasai ministeris yra už tai atsakomas A.Janul. Už save atsakąs, sveiko proto LL150. Kas čia yra atsakomasis redaktorius? J.Jabl.
atsakýtinai atsakytinai̇̃; Ser: Jis atsakytinai̇̃ atsakė, kad padarysiąs J.
6. intr. gauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmą: Karalius pasišaukė jį pas save ir pasakė, kad jis turės atsakyti savo galva, jei per vieną dieną neras kaltininko J.Balč. Savo galva atsakote už juos J.Gruš. Visuomet juk taip būna, kad už valdovų darbus mes atsakom savo kailiu V.Krėv. Kuriam daugiaus yra duota, daugiaus ir atsakyti reiks P. Prieš Dievą atsakýsi OG104. Atsakytinas M.
^ Truks laikys – ponas (Maušius Vlkv) atsakys! Alk. Už durną galvą rankos ir kojos atsãko Lp. Jei akys nematė, kišenė atsakė Šts. Protas pasako, kaulai atsako LTR(Grk).
7. tr., intr. atstoti ką trūkstamą, kompensuoti: Daba, žinai, mašinais, macakletais, jeraplanais, tai kuo [važinėja], o tada arklelis viską atsãkė Šl. Pas mus kačerga viską atsãko Prl. Šiemet rugiai buvo menki, tai viską bulvės atsako Lš. Daktaras liepė nuo mėsos prisilaikyt – pienas atsãko Jsv. Geras megztukas už du atsãko Mrj. Dabar javai, lašiniai atsãko (už juos galima ką kita gauti) Ėr.
ǁ Ds, Mžš atsilyginti: Už dėkui neatsakýsi, reiks litra statyt Ktk.
ǁ patenkinti, atsikratyti: Tokio šunio su samtiniu bliūdeliu neatsakýsi Ds.
8. tr., intr. SD1106, Q620, R36, BŽ326 nesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmesti: Atsakau kam ką SD210. Ji prašė, ka aš jai užgyvęčiau daržą, o aš atsakiaũ Jrb. Kai jau sausai atsaki̇̀s, nebeisiu Sdk. Tą kambarį atsãkė, eik kur nori Krš. Nuo to laiko ir atsãkė butą, ir karvės nebeleido gurban Kp. Niekam neatsako pagalbos, kas jo šaukiasi bėdoj J.Balč. Jeigu taisantis eit sėt užėjo ubagėlis, tai jokiu būdu neatsakyk išmaldos LTR(Kp). Atsakom joms tos alužnos M.Valanč. Aplinku ežerą ribokai atsãkė gaudyt Knv. Nėščiai moteriai ko nors prašant, negalima esą atsakyt: žiurkės daug turto sugadinsiančios LTR(Srj). Tavo prašymas atsakytas rš. Karalius taigi prižadėjo nieko jai neatsakyti, noriant ir pusę karalystės prašytų S.Stan. Pirma prižadėjo būt par vaiką, in rytojaus atsãkė Ktk. Merguta atsakė bernui [,atvažiavusiam pirštis] Lz. Buvo suvisu jam atsakýta Dbg. Atsakau stačiai B. Išeiki, tetušėl, svečiam atsakyti …, vartus uždaryti NS331. Penkiems šešiems atsakiau, mylimojo nebgavau KlpD51. Ar čia man eiti, ar atsakyti [piršliams], nebeišmanau, kaip padaryti LTR(Ob). Atsakiaũ pieną, daugiau nebeneš Ktk. Iš ligoninės atsãkė – nepastaisis Klt.
^ Nei prisakė, nei atsãkė Str. Nei prisakyta, nei atsakýta Azr. Šiemet piemenam tarnai atsakyta (sakoma, kai jaunesnis vyresnį pasiunčia) LTR(Mrc).
| refl. intr. tr. Q47: Nu jo visi daktarai atsisãkė, jau mirs Šts. Atsisakyt slūžbos OsG158. Atsisakyti urėdą, iš urėdo, nuo urėdo N. Atsisakau iš slūžbos R38. Atsisakau nuo slūžbos, nuo gyvatos R35. Visi [baudžiauninkai] kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių V.Myk-Put. Neatsisakiáu nu darbo, kokį tiktai kas besakė Als. Būdavai, paduos gromatą vidurnaktį, ir nešk – neatsisakysi Sln. Kieliškėlis buteliuką parsimušęs plaka, buteliukas atsisãkė: anė vieno lašo (d.) Čb. Aš atsisakiau savo močiutei, o aš nuo pusės jau vasarėlės: ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę R177. Jei eisiu eisiu, atsisakysiu, atsisakysiu mielai matutei. Žiūrėka, motinėl, sau dukterėlės NS331. Bernaiteli, kodė taip atsisakei man kitaip: suvytenai vainikelį žaliam rūtų daržely (d.) Dglš.
| Gaidžiui degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti I.Simon. Jau svaigsta galva, ir kojos tarnaut atsisako V.Myk-Put.
ǁ refl. R10, LL300 pareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiant: Tėvas buvo ir buteliuką pastatęs, bet aš atsisakiau – negeriąs A.Vien. Vaikinas atsisakė nerūkąs ir neėmė papiroso J.Jabl. Dėl akių atsisãkė algos Ktk.
^ Kad akys i mato, širdis atsisãko Bsg. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto LTR(Kz).
9. refl. R atsižadėti ko, nebereikšti pretenzijų: Atsisakaũ nuo ko K. Atsisakyti nuo tolesnės kovos, nuo tolesnių ginčų LL288. Vis nuo savo negali atsisakýt Grž. Atsisakau provai savo R56. Kad jų šitas mokinys nuog lauko neatsisãko Lp. Atsisakýta jau nuo visa ko (artėja senatvė) Klt. Jei tinka kavalierius, važiuosi į ūkvaizdžius, o jei netinka, atsisakýsi, i viskas Trk. Jis nuo žemės atsisãko, nenoria būti prie žemės – knygom vis apsidėjęs sėdi Jnšk. Aš norėč nuo giminių atsisakýt (atsiskirti), ale man nuobodu Rd. Paeina tas laikas, kad reiks atsisakýt nuo to balto svieto Krm.
| Boba vėjo pučiama, o neatsisakai̇̃ karvės (nori vis laikyti) Alks.
^ Neatsisãkai nuo terbos ir nuo turmos Dsn.
ǁ nustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodo: Šiuolaikinis menas, poeto supratimu, atsisako nuogo fotografiškumo rš.
10. intr. pavargti, nebepajėgti, paliegti: Pusdienį šieną papjovė ir atsãkė Up. Pradės jau atsakýt tos milžėjos: jau penktas metas, kai melža tos pačios Šmk. Jeigu tą darbą patrauktum savaitę, tai ir atsakýtum visai Skr. Tokį darbą dirbdamas, greit atsakái Up. Kojos jau šį rudenį atsakýt pradėjo Vdžg. Širdis yr atsãkiusi, pasibengusi Šv. Vieną galą gydo, kitas atsãko Rdn. Jau muno sveikata suvisam atsãkė Vvr. Viskas muno atsãkė Vdk. Visai atsakiaũ, koją skauda – nė krust Snt. Atsãkė visai Žąsytėnė: be lazdos nepavaikščio[ja] Šv. Žiemą aš jau visai buvau atsãkiusi Skr. Arkliai jau visai atsãkė Rs.
| refl.: Par šventes buvo taip nusigėręs, kad i kojos atsisãkė Vkš. Atsisãkė sąnariai visi nu darbo Vdk. Pinigų norint, gali žmogus greita atsisakýt Krok.
ǁ pasidaryti netinkamam, susidėvėti: Mano batai jau visai atsãkė, reik pirkt naujus Jrb. Brika visai atsãkė, reiks naują dirbdinti Ll.
| refl.: Jau mūs tvartas atsisãko Rdm. Šita suknelė jau visai atsisãkius Krok. Paskui stabdžiai atsisakė – ir vėl sustojom rš.
11. intr. pastipti, nudvėsti: Jau bėris atsãkė, gali eit užkast Alk.
| refl. Žž: Jau mano šitas širmasai dvėselena atsisãkė, jau ir skūrą nulupiau Švnč. Šimo tekis išguldytas atsisãkė Kls.
ǁ numirti, nusibaigti: Jeigu visą suimtų [skausmai], tai tuo atsakýtum Plv.
×12. (l. odkazać) tr. Sn, Ign palikti, paskirti kam po mirties: Bobutė mirė, skarą man gražią atsãkė Ad. Kam gi mes juos atsakýsim, tuos namus? Str. Gerk, kol gerias, ba kai numirsi – visa atsakýsi Rod. Daiktus, ant to testamento atsakytuosius, turi afieravoti WP128. Tėvainumop gyvatos amžinos testamentu atsakei̇̃ DK142.
×13. (sl.) refl. atsidurti, pakliūti: Palauk, atsisakýsi tu mano rankosna, paminėsi! Prng. Kap duosiu, tai net trečioj žemėj atsisakýsi! Dsn. Anys sėdos ir kap žodžiu atsisakė prie ožiukui TDrIV219(Prng).
14. intr. atitikti, derėti: Raitelis buvo dailus vyras, ir jo drabužiai visai atsakė arklio gražumui J.Balč. Ogi ir stovyla mano argi ne atsakanti drabužiams?! Žem. Užimsite atsakančias jūsų išgalėms vietas žmonių draugijoje Jn. Kitose tarmėse jiems galės atsakyti truputį kitokios vardų lytys K.Būg. Čia vėl nėr ko stebėtis: raštai atsako žmonių jausmams V.Kudir. Reikia visur būti su protu, jei nori būti atsãkomas (jei nori visur įtikti) Bsg.
atsakýtinai adv.: Raštininkai turėjo atsakytinai kalties naujus žodžius rš.
atsãkomai
◊ nùgara (káilis) atsakỹs gausi mušti: Nedrįsk valkioties, atmink, nugara tavo atsakys Žem. Kaip tu nori, tavo paties kailis atsakys: kad neklausysi, gausi nuo tėvo KlK10,40(Tl).
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, sukriošti: Tie seniai visi atsãkę nu krỹžiaus Grd.
nuo šáukšto atsisakýti menk. mirti: Vakar du nu šáukšto atsisãkė Šv.
pi̇̀nigus atsakýti numirti: Jau pi̇̀nigus atsãkė Lp.
1 ×dasakýti (hibr.)
1. tr. Dglš pasakyti, nurodyti: Aš jam dasakýtau akysna Arm. Nedasakýsi nūnai, kiek man metų Šlčn. Mergužėle mano, liūdna širdis tavo, pasakyk dasakýk, per kur juos inleisi? DrskD118.
2. tr. įrodyti: Nėra sviedkų – nedasakýsi Pls. Kuo jis dasakis? Vrn.
3. intr. suspėti kur ateiti, dalyvauti: Aš negaliu vienas visur dasakýt: i melnyčion, i girion, i an rinko Prng. Anas žmogus sumanus, kur reikia, te dasaki̇̀s Prng.
4. intr. prilygti: Kap mūs širmis an ejimo, tai jam nei jokis arklys nedasakis Švn.
5. intr. Lp įkyrėti (ppr. kalba).
| refl.: Jau jiej seniai sakės ir dasisãkė Pv.
1 įsakýti NdŽ
1. tr., intr. SD187, SD164,317, H160, MŽ, N, Sut liepti: Įsakýk bernui, kad taip padarytum J. Vaikis padarė, kaip buvo įsakytas J.Jabl. Ir teip jo visos klauso, jog, ką įsakytos, tujau nudirba S.Dauk. Juk mes darom, kas mums įsakyta V.Krėv. Greitas kitiems įsakyti, bet pamėgink pats kitų paklausyti KrvP. Jaunam kareivėliui namo jot įsãkė JD1122. Tai mokyta močios dukrelė, įsakyta mielo tėvelio NS705. O motinos įsakantis tonas vis dėlto jį kiek įbaugino I.Simon. Todėlei klausyk, manas sūnau, mano balso, ką aš tau įsakau BB1Moz27,8. Tatai intisakau BzB164(MP26). Insakaũ jumus, idant mylėtumbitės bendrai DP528. Padarė teipo, kaipo įsakė jam Ch1Mt1,24. Įsakomasai vekselis rš.
įsãkančiai adv.: Motina įsakančiai prašneko rš.
įsakýtinai
įsãkomai adv.: Įsãkomai pabrėžti LKGII518.
2. tr. SD405, H177, LL323 nurodyti, nustatyti (tvarką, reikalavimus): Žmonėms buvo įsakęs žvirblių galvomis ir mokesčius mokėti J.Jabl. Įsakė, kad valsčius kas metą kunegui piltum pyliavą ir suneštum rinkliavą M.Valanč. Iš valdžios buvo įsakýta, kokį įrankį turėti, gaisruo atsitikus Lpl. O ką čia daba velnią ištaisysi: jug ka jau Dievas taip įsãkė, reiks taip i daryti Lk. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą BB2Moz15,25. Tatai darysime, ką mumus Viešpatis įsãkė DP188. Visokius gerus darbus įsako SPII156. [Geri darbai] mumus liepti ir įsakyti est dešimtyje prisakymų Dievo DK73. Nusižengė, nepranešęs iš anksto įsakytąja tvarka rš.
3. intr. Q141, K įkalbėti, įprašyti, įtikinti: Vai aš insakiau savo berneliui rudenužyj atjotie BsO60. Kuris laikas, ir dar jo nėra namie, nors vakar gerai įsakiau, kad anksti parjotų V.Krėv. Tau negalima nieko insakýt, tu vis savo ir savo Vdn. O taip yra įsakýta, mūso žmonys kalba Kv. Reikėjo sakyti, ale ką tokiai žioplei įsakýsi! Krš. Par laiką gal anai įkaliavoti, įsakýti Trk. Įsakė, kaip kaltais įkalė M.Valanč. Šitai aš tau insakiau, idant būtumbei drąsus ir nenusiminęs BBJoz1,9.
| refl. tr.: Kada žmogus kartoja jam patartus sakinius, tada jis iš tikrųjų sau ką įsišvilpia, įsisako Vd. Įsisakýčiau savo broleliams, kad mane atlankytų JD1167.
4. tr., intr. pasakyti, nupasakoti: Kas čia jum insãkė, kad čia gyvenu? Dglš. Insakyk gerai, pro ką te in jus eina, gal ir rasiu Trgn. Jis būt insãkęs, kad būt parvežęs Lp. Anas insaki̇̀s jumiem visa Lz. Bei jis insakė jiemus vis, ką ponas su juo kalbėjęs buvo BB2Moz34,32. Vai tėvuli, tėvuli, kad neįsakai, kada pareisi, katruoj keleliu (rd.) TŽI280(Mrs).
| refl. tr.: Tai jau ir pati įsisakė, kod esanti nedora mergelė Vd.
5. tr., intr. I, Š, Alk, Kl sugebėti gerai, gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti: Kumelį nuo kumelės būt atkalbėjęs, – toks įsakąs buvo Dr. Koks ans buvo vykęs kunigas, kaip ans liuob pamokslus įsakýs Grg. Nė par kiek kame nebėr tokio įsãkančio kunigo Gršl. Jau mūsų senis klebonas pamokslo neįsãko Srd.
6. refl. NdŽ įsitraukti, įsismaginti sakyti: Kai įsisãkė, tai pusantros valandos sakė kunigas pamokslą Š.
7. refl. Sn, Kt, Krsn, Prl įgristi, įkyrėti: Jau kap man insisãkė šįmet tos žąsys: daugiau niekap nelaikytau Rdm. Tą vasarą jos man sakės ir insisãkė, tegul jas galas! Pv. Jau jis man insisãkė ik gyvam kauli Mrc. Man įsisãkė tas nakties darbas Klvr. Kap jau insisãko, tai mislini: eisi, kur akes neša Lp.
8. refl. atsimokėti už negerą darbą, nedovanoti: Anas mane pomėtis (atsimins), kap aš jam insisakiaũ Arm. Palauk, aš jam insisakýsiu ažu itą mušynę Arm.
◊ kur̃ vélnias (giltinė̃) įsãkė nežinia kur (eina, išvažiavo): Išvažiavo, kur̃ vél[nia]s įsãkė Ggr. Eit, kur̃ gi̇̀ltinė įsãkė Slnt.
1 išsakýti NdŽ
1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai nebelinksmūs MPs. Jis visą dvarystą išsakýdavo Rm. Visus savo vargus išsãkė Rod. Nei liežuvis išsakyti gal, nei plunksna aprašyti SGI140. Sunku išsakyti, kas dėjosi jos širdyje TS1902,1. Išsãko, taip i taip buvę, vis iš kningų, kur surašyta Krš. Tas vėl šį tą sakinėja, sakinėja, nieko neišsako (nepaseka pasakos), ir gana BsPII92. Kol išsakė, ir užgiedojo gaidys SI123. Ma[no] tėvas buvo geras, nė išsakýt, nė pamiršt negaliu Btrm. Kas gal gyvenimą jo išsakyti BPI418.
ǁ atvirai pasakyti viską: Kad galėčio atminti, ką pradėjęs kalbėti, lig galo išsakýti, tad kas kita Sd. Ją kap primygs, visus galus išsaki̇̀s Ml. Laimingas jautės, visa tai išsakęs T.Tilv. Našlelės žodeliai išsakýti, našlelės paduškos išgulėtos (d.) Ad. Jėzus, išsakęs tus prisakymus savo dvylika mokytiniams, išėjo iš ten toliaus mokyti BbMt11,1. Išsakysiu tad Ponui savam didį krūpavimą mano PK99.
| refl. tr., intr. Š, BŽ85: Saliutė vis labiau nerimavo – ją ėmė noras išsisakyti, išsilieti J.Paukš. Žmogui išsisakyti yra būtina T.Tilv. Išsibliovė, išsisãkė [pati] tam seniuo ir jaunikliuo Grv. Kai išsisãko piršlys savo [gėrybes], klausia tėvų, ar duos pasogos arklį pakinkytą Skdt.
2. tr. SD417 nurodyti, nusakyti, išdėstyti, išskaičiuoti: Nemoku tą gatvę išsakýti, kur anie gyvena Krš. Bobutė pamatė ir gerai išsakė ponui, kur paslėpti pinigai Pn. Negalės nei rykštelės išsakyti pradėjimo WP142. Idant išsakytumbiau visas garbes tavo ūlyčiosu Mž521. Dievo nė vienas niekadais neregėjo, viengimis sūnus, kursai yra prieglobstyje tėvo, tasai išsakė MT1. Atversiu priežodžiuose nasrus manus, ižsakýsiu uždengtus daiktus nuog pradžios pasaulio DP87. Išsakysiu daiktus paslėptus nuog pradžios svieto BtMt13,35.
3. tr. išreikšti žodžiais: Savo mintis, jausmus, norus kalba išsakome J.Jabl. Ir mes vėl tylime nerasdami tinkamų žodžių susikaupusioms per daug metų mintims išsakyti sp. Dienų trumpumas, nakčių ilgumas – neišsakytas visiem ilgumas LTR(Kz). Beveliju jausti sutrynimą širdies, nekaip mokėti ją žodžiais išsakyti M.Valanč. O kasg išsakys, koksai tatai gerbimas bus DP491. Darbus jo rankų išsako dangaus stiprybė Mž173. Girdėjo neišsakytus žodžius, kurių nedera žmogui kalbėt Ch12PvK12,4.
neišsakýtinai adv., neižsakytinai SD191: Bet koks neišsakytinai didis buvo jo nusižeminimas Kel1881,49.
4. tr., intr. sugebėti gražiai, įtikinamai kalbėti, sakyti, dėstyti, perteikti žodžiais: Kad mokytas būt buvęs, tai pamokslą būt labai išsãkęs Krs. Kitas labai gražiai išsãko [oraciją per vestuves] Jnšk. Išgieda jis geriau, negu išsako S.Čiurl.
5. tr. ištarti, iškalbėti: Nė žodžio nebišsakė ir susmuko S.Dauk. Anas sunkiai ūtura, neišsãko gerai Ml. Nebeišsãko, kas yr Imb. Kad tu „Jezus“ neišsakýtai, kap tu negalėjai jam žodelio pasakyt Rod.
| refl.: To žmogaus kažkaip dyvinai pavardė išsisako Vvr.
6. tr. Q255 prisipažinti, pasisakyti: Nuodėmes ižpažint ir ižsakyt SPI159. Ižsãkęs pirm kunigui visus pražengimus savus DK100. Dievui nuodėmes savas ižsakys DP574. Savo prastojimus po akimis Bažnyčios išsakydlavo MT141.
| refl.: Ne gana po Dievo akim ir kunigo ižsakýtis nuodėmių, bet reikia ant to gana daryt kiekvienam DP574.
ǁ refl. prasitarti: Neišsisãko, ką anas buvo vogt Dglš. Ką jūs girdėjot, niekam neišsisakýkit Tvr.
7. refl. atsisakyti, atsižadėti: Tu pirmai išsisakei̇̃ šito šniūrelio [žemės], dabar i vė su akėčia lendi Ml. Nuog tokių tėvų išsisakýk ir eik žusirišęs akis kraštan svieto Dbč. Reikia iš darbo išsisakýt Dglš.
8. refl. išsiginti: Dabar išsisakė, ką neturi pinigų Tvr.
9. tr. paskelbti: Karę jiems išsakė S.Dauk.
1 nusakýti Š, NdŽ; Ser
1. tr., intr. nupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi Vaižg. Viską nusakiáu, kaip buvo Krš. Nebeatamenu visko nusakýt kaip reikia Km. Anas pasaką gražiai nusãko Ml. Ir kaip jis visa nusako – ot kalbočius! Svn. Ans senesnis, ano paklausk, daug nusakýs Krš. Mūsų senutė nusakýdavai apie lažus LKKV164(Grz). Svietas jau buvo nusakęs, kad ligonas nė musų nebepasigynio[ja], o dėlto išgijo Šts. Nusãko kaip te buvęs Sv. Matai, anas nusakýt moka gerai: kad nusakis, tai, regis, tikrai te teip ir buvo Skdt.
^ Velnias nėr teip baisus, kaip nusãko Krd.
| refl. tr., intr. NdŽ: Žmogus nusisakė visa savo bėdą nuo pradžios liki galui BsPII182. Žinai, boba: sustiko kitą tokią ir nusisãkė visa Sv. Kaip anas nusisãko, tai pas juos viso kalnai Ds. Nusisakaũ, kad dėl momos verkiu, bet ne dėl dainų Trgn. Nusisãkė eisiąs mokinties Vilniun Užp.
ǁ perdedant nupasakoti: Gal ir nusãko, ale ir iš tikro geras jų arklys Trgn. Tu jau per daug nusakai: nei taip buvo, nei niek Ds. Ta Jonienė kad nusãko, tai nusãko, tik tu klausyk jos! Sml. Oi nusãko senis – virsti iš juoko Dbk. Melagius buvo žmogus, bet nusakyt tai mokėdavo LTR(Dkk).
ǁ tr. K paskelbti.
2. tr. išreikšti, apibūdinti: Visa tai galima buvo dešimtim žodžių nusakyti rš. Petrui ėmė rodytis net įdomu, kaipgi tie žemaičiai šį ar tą dalyką nusako Vaižg. Tavo veiksmai nusako tavo vertę rš. Tam gražumui nusakyti jai trūko žodžių J.Balč. Kretingiškiuose ši mįslė – pilnas puodas mėsos, abu galu kiauru – nusako žiedą rš. Jeigu arklys buvo baltas, tai ir nusãko, koks jis buvo Pl. Baranauskas atskleidė sunkiai suvokiamus ir dar sunkiau nusakomus vidinius žmogaus ryšius su gamta rš. Koks gražumas to bernioko: čiupryna šviesi, kakta plati, nu, bet tokie dalykai nenusãkomi, reikia pačiai pamatyt Skrb. Ant jo didelės, mašinėle kirptos galvos kėpsojo sena, nenusakomos spalvos veltinė skrybėlė J.Avyž. Taip nusako, kad visi supranta Tsk.
3. tr. nurodyti, išdėstyti, paaiškinti: Paprastai liaudies pasakose veiksmo vieta nenurodoma arba nusakoma labai trumpai: „viename krašte“, „vienoje karalystėje“ rš. Stengiausi vieną kitą mažmožį tiksliau nusakyti J.Jabl.
| Kaip nusakei̇̃, teip ir gersiu [vaistus] Aln. Kirtis nusako kartais ir žodžio reikšmę KlbII6. Jis nusãko visa, kur kas padėta Slm. Anas man gerai nenusãkė, tai nežinau, kada pas jį nuvažiuot Ml.
| Nusakomieji sakiniai dažniausiai žymi priežasties-padarinio santykius: pagrindinis dėmuo iškelia tam tikrą reiškinį, o šalutinis jį paaiškina, nusakydamas iš jo plaukiančius padarinius LKGIII836. Brūkšnį vartojame kartais ir nusakomajame sakinių sujungime dvitaškio vietoje J.Jabl.
^ Durnas durnam kelio nenusakis LTR(Rm).
ǁ nustatyti: Gyventojai mokėjo tam tikrus papročio nusakytuosius mokesčius rš.
ǁ intr. kalbėti, patarti: Tėvas teisingai nusãko, turi klausyti Krš.
4. tr. iš anksto pasakyti, numatyti: Nusakiaũ teisybę, ir stojosi taip J. Aš nusakiaũ, kad taip bus blogai, ir įvyko J. Buvo nusakę, kad pintuvės būs su trūbais, o kaip reik – nė kokių Šts. Orai pasikeitė greičiau, negu spėjo pilnatis pereiti į delčią, kaip ir buvo nusakęs šlubasis Doveikos piemuo rš.
ǁ atspėti: Jagu man susės šeši, tai iš akių aš kaltąjį nusakýsiu Slm.
5. intr. klaidingai nupasakoti: Sakė sakė ir nusãkė Vj. Bobos kelio neklausk: sako sako – nusãko velniai žino kur KzR. Per kitus pasakysi, tai į šoną nusakýsi Prn.
6. intr. ką bloga pasakyti: Kodėl kiekvienas ant jos tep nusãko? Gs.
7. refl. suversti kaltę kitam: Vienas ant kito nusisãkė, o kalto nerasi Tvr. Jis išdaužė langą, bet nusisãkė Trgn.
8. refl. nusistatyti, pasižadėti: Aš nusisakiaũ, kad tylėsiu ir nė žodžio nesakysiu Skr.
1 pasakýti NdŽ; Ser
1. tr. H žodžiu ar raštu pareikšti nuomonę, mintį: Mislį savo dėl ko pasakau R186. Visą tiesą pasakysiu N. Pasakaũ trumpai ir aiškiai, kad ne Klvr. Pasakiaũ, tai kap kirviu įkirsta Plv. Pasãkė, kaip kirviu inkirto LTR(Krn). Ką Matulis pasakýs, tą visi pasakýs Mžk. Ma[n] kas par nosį – aš turiu drąsos i pasakaũ Jrb. Ji kreipiasi į humanitarinių mokslų fakultetą, prašydama pasakyti savo nuomonę dėl to vertimo J.Balč. Jis man balsu ką pasakė J.Jabl. Čia nieko nėra, galiu akis į akį tau pasakýti KlK8,66(Lp). Nesikarščiuok, pasakýt suspėsi Dkš. Kas ką pasãko, ažmirštu Aps. Pasakýta, ir baigta, daugiau neduosiu Jnš. Kad kas būtų pasãkęs, kad iki vakaro gyvensi, būčiau nepatikėjęs Gs. Bet ką pasakydavo, tai būdavo iš širdies pasakyta ir įtikindavo I.Simon. Pasakė kaip šlapias nedega LTR(Rm). Tai kad pasakė: nei vežt, nei nešt Pnd. Pasakýta – kirviu nukirsta Ėr. Man kad gražiai nepasakýta, tai visai nesakyt Trgn. Pasakei̇̃ – nė vienas, nė du Kt. Ka pasãkė, tai pasãkė: nė penki, nė devyni Krž. Vat pasãkė: nei grūsta, nei malta Dglš. Tai kad pasãkė: nei Dievui, nei svietui Krč. Pasakė kaip į stebulę (nušnekėjo) Ėr. Pasakė, kaip lazdon paperdė Žl. Pasakė, kaip nuo tilto nutriedė LTR(Rm). Teisingai žmonių pasakýta: negirk dienos be vakaro Gg. Gerai pasakýta: mažam, kur raudona, ten gražu Kp. Pasakýta yra: alkanam ir nuogam miestas negražus Dg. Seniai pasakýta: kad gaspadorius žinotų, kada vagis ateis, anas nemiegotų Aps. Tu jam taip ir pasakýk į akis Alk. Pasakyk tu jam, kad jis, kvailys, eitų nuo tavęs šalin Plv. Kap misliji, teipo ir pasãkai Aps. Pasakiaũ žuminčioj (padariau užuominą) Rod. Pamisakai, esigu tu krikščionis? AK6. Aš gan nūlaidi esu, ale to pasakýto (tų skaudžių žodžių) niekaip negaliu užmiršti Krš. Tik turėk tokio šieno – pasaki̇̀s (dar mat peiks)! Mžš.
^ Ką negirtas mislija, tai girtas pasãko Ds. Kiti ir juokdamies teisybę pasãko Ds. Žmogus dirbdamas padaro, kalbėdamas pasãko (reikia ir gerų kalbų) Dkš. Greitai gerai nepadarysi ir greitai gerai nepasakýsi Dg. Čia pasãkant, čia paliekant (tegu niekas nesužino, kas buvo kalbėta) Sb. Nu tatai, pasakė – nebliko (niekus pakalbėjo) Plt. Ką jau girtas pasakis, tą nė velnias neišmanis LTR(Ob). Daug sakyta – maža pasakyta LTR. Kaip čia pasãkius – gal ir nieko būtų to mezgėja Vb. Trumpai pasakius, nėra jokios tvarkos Blv. Ir vis tiek šypsojosi Juzukas, tikriau pasakius – šaipėsi J.Balt. Tep pasãkant, biednai gyvenom Rod. Ką tu pasakysi! – stebisi Akvilė J.Balt.
| refl.: Ne tam savo sūnų auginau ir turtą jam kroviau, kad jis kampininko dukterį man į namus parvestų, – skildamas pintį, iš lėto pasisakė Grigas V.Krėv.
ǁ teigti, tvirtinti: Negalima pasakyti, kad visi gyvuliai miegotų naktį Blv. Toj dainoj pasakyta, jog dieveriai marčią virkdė, o pri anytos vartų ji pamatė savo vargą StnD20(pastaba).
ǁ pažadėti: Valdybo[je] nieko gero nepasãko, tik akyse paglosto Jnš. Tėvo prašiau vartelius pataisyt, visą savaitę žada žada, sakau: tavo liežuvis pasakỹs, o mano rankos padarys Snt.
| refl.: Karalius, tą kalbą gerai įsidėjęs, pasisakė užmirštąs visas senas jų kaltybes M.Valanč.
2. tr., intr. K, Kdn pakalbėti, ištarti: Kap man sako, eš žinau, ė pasakýt negaliu Nmč. Aš truputį moku prastai ką pasakýt Pb. Per mus da kitep pasãkai, tai da išjuoks Dglš. Susgauna, pasãko ir tikrą lietuvišką žodį Smal. Jau žodeliai pasakyti, sumainyti žiedeliai LTR(Pnd). Pagisakýk, mielas, nor vieną žodelį LKKVII196. Ir užkrito munie – pati širdis norėjo pasakýti Klk. Kap tik pasakaũ, tai tep i eina ašaros (verkiu) Rš. Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai̇̃, ė dabar… Dglš. Žodį pasaki̇̀s, tai kaip nukirsta Ut. Tep pasãkai, kap gerai Lz. Ko čia vis griaudi, neduodi nė žodžio pasakýt Šmn. Kur daug raidžių, i nebipasakáu visų Slnt. Iš mūs niekas nepasãkė nė pusę žodžio LKT202(Kbr). Iš baimės žodžio negalėjau pasakyti Jnš. Seniau jaunimas žodžio bijojo kokio pasakýt Lt. Ir atminė Petras žodį Viešpaties, kurį jam buvo pasãkęs DP159. Pirmiausia ji pasakė jam labą dieną J.Balč. Ir visi, kaip dera kaimo žmogui, nesakė tiesiai, ko atėję, o įeis, pasakys pagarbintą, sustoja prie slenksčio ir stovi J.Balt. Susitikęs tai labas nepasakýčia Vp. Ka jis ma[n] būt dėkui pasãkęs – anė tiek Gs. Pasãkai dėkui Grv. Pasakytų̃bi: – Eima drauge, – ir visa Lz. Šuo ruobas, kelas bėgti, kad pasakaũ uži J. Jis ma[n] čėsą pasãkė (pasveikino „labą rytą“, „labą dieną“…) Smln.
| Kad ta kiaulė būt nors kriukt pasãkius! Všk.
| prk.: Nuimk nuog ùgnės kopūstus, anys tę virė virė ir gana pasãkė (labai suvirė) Arm.
^ Pasakytas žodis yra sidabrinis, o nepasakytas – auksinis LTsV109(Srd).
| refl. tr.: Davė jam (suimtajam) broliu[i] sudieu pasisakýt LKT253(Rm). Susirašinėkiva, meilių žodelių pasisakykiva, tai ir būsiva laimingu Vaižg.
3. tr. Sut pranešti: Pastatykit kvortą arielkos, aš jum gerą navyną pasakýsiu Antr. Kad būtų kas pasakęs – ji namie, būtau sakius – nėra Lt. Tris kilometrus atėjo pasakýt, kad serga Klvr. In krikštynų tai prašo, o kap numiršta, tai pasãko Dv. Kai dažinosi, kad atvažiavo, pasakýk Mlk. Priėjęs tylom pasakė giminėm, kad anas atsivežęs pačią, bet ji nedrįstanti vidun eit – esanti pusnuogė LTsIV278. Diedas žino: su boba kap supyksi, tai gali [kam] pasakýtie LKT336(Rš). Ko nepasakéi? Būtumėm nuvažiavę LKT99(Užv). Seselė pamatė, matušei pasakė StnD8. Jos nueita i pasakýta Dglš. Valgaite ir savo draugam pasãkaite: tepavalgai ir tepamiegti Aps. Tai tu pasakýkie motulei mūs didelius vargelius (rd.) Mrc. Jie nueina neprašyti, nepasakýti Lnkv. Pasakė par burnas pranašų savo brš. Pasakyčiau kaliniams paleidimą BBIz61,1. Potam tapo Jozefui pasakyta BB1Moz48,1. Pasakýkite dukteri Siono: šitai karalius tavas eit tavi romus DP1. Bet saugokitės, štai pasakiau jums pirm visus daiktus Ch1Mr13,23. Jeigu padarysit geradėjystę …, pamisakykit Ch1Moz24,49.
^ Atlėkė paukštis be sparnų, pasakė žinią be liežuvio (laiškas) LTR(Vdk).
ǁ paskųsti: Gerai, neklausai – bus pasakýta ir tėvui, ir močiai Sdk. Aš tavim būvant pasakýčia Strn. Kaip tau negėda – būsi pasakýtas mamytei! Plng. Ievele, ievele, neganyk po pievelę, pasakýsiu ponu[i], nukirs tau galvelę Pls.
ǁ išpranašauti: Išvysite bjaurą išnaikinimą, kursai yra pasakytas nuog Danieliaus pranašo brš.
ǁ paskelbti: Užgimimas tavas … pasakė linksmybę visam pasauliui DP506. Priš Užgavėnes daugiausiai šliūbų: ligi dešimt penkioleka užsakų pasakýdavo kokį sekmadienį Vdk.
4. tr. pateikti žinių apie ką, duoti informaciją, atsakyti, paaiškinti: Aš pasakaũ, kaip y[ra] – nė pridedu, nė atimu Jnš. Jaunesnių paklausi, tai pasaki̇̀s, kap kas vadinasi Dbg. Negaliu pasakýt, kaip kada rados tie lietuviai [Ciskuode] Cs. Paklausk jos, tai pasakỹs kai aguonos grūdą (viską) Lnkv. Galva nebeišneša, ką jau te pasakýsi Šmn. Kataras jūs pasãkėt, kaip tatulį vadintie? Grv. Vyresnį sūnų ir mušė, ir ką nedarė, kad pasakýtų Dgč. Ka būtų dėl to klaususi, būčiu pasãkiusi Trk. Pasakyk, Siguti, kurgi mamytė? Km. Šis laiškas tau pasakys [teisybę] V.Krėv. Aš ratelį (visas ratelio dalis) greit pasakýčia Rmš. Ko tu vaikščioji plika galva, tu man pasãkai Dgp. Pasakýta gi man nuo dieduko, aš atamenu Aps. Ką mažam pasãko, ir neažmirši Ob. Yr aiškiai pasakýta, ir anie žino, kiek reik supilti Slnt. Pasakyk man, ar yra neplyštamas daiktas? J.Jabl. Vargu ar kas pasakytų jo pavardę – Malūno Juozas, ir tiek V.Bub. Pasakyk, mergele, iš kur svečių lauksi? Dkš. Oi tu martelė, tu niūronelė, kas tau pasakė, kas pamokino? StnD22. O jūs paukštelės, o jūs paukštytėlės, pasakýkit man teisybę, iš katros šalelės (d.) Kp. Pasãkai, mergele, pasãkai, dienele, kas gražiai žaliuoja žiemą vasarelę? (d.) Aps. Pasakýkai, panaitėle, ar tu mane myli? (d.) Ds. Pasakýk, berneli, man dalyką šitą, kodėl išsirinkai sau mergelę kitą? DrskD27. Niekas nepasakỹs tą, kas žmogui yra (kokia liga) Jrb. Trūsiau par dieną – negaliu įsakmu pasakýti darbą J. An šitokį žmogų nueik, paklausk, tai nieko tau nepasaki̇̀s LKT355(Nmč). Noris jums pasakyčia, neintikėsit SE254. I pasakýk tu kam (niekas nepatikės), kad aš matydavau [aitvarą]! Pn. Kap tik grieką pasãko, obuolys papt (ps.) Eiš. Prašau tave, pamisakyk, kur anys gano BB1Moz37,16. Meldžiamas pamisakyk, kame tavo didė syla BBTeis16,6. Pamisakyk, meldžiu, visus didžius darbus, kuriuos darė Elisa Ch2Kar8,4.
| prk.: Kitam tie [mechanizmo] garsai – vien burzgimas ir trinksėjimas, o Dainiui jie labai daug pasako V.Bub. Tai ne koks eiliakalys, o vienas tų, kurio jau pats vardas daug ką pasako rš. Ir eigastis daug pasako, kas do žmogus LTR(Km). Ką tos kortos gali pasakýt! Rod.
^ Ausų pasiklausk – pasakys KlK21,70(Jnš). Viską pasako be liežuvio (knyga) Pnd. Be dūšios, be kvapo – teisybę pasako (laikrodis) Jrg.
| refl.: Kad turėčiau „Aušrą“, „Šviesą“, „Varpą“ ir Vilniaus meto laikraščius, galėčiau pasisakyti dabar, ir ką kada skelbęs ar rašęs J.Jabl. Apie … niekybę nuodėmės gali pasakýtis DK93.
ǁ I, Kdn, Smal tiksliai iš atminties nurodyti: Kad, mat, tų metų aš nebegaliu pasakýt Mšk. Koks žodis iš vieno punktelio išsitraukia, iš kito, o visos dainos nepasakýsiu Šmn. Prieš karą, nepasakýsiu dabar kuriais metais, jis pirko Alksnėnuose namus Alk. Nepasakysiu, tris ar keturis rublius mokėjau Kš. Katras [mėnuo buvo], nepasakýsiu tikrai Pb. Nepasakýsiu, kap ana toj upė kur vadinasi Šlčn.
5. tr. išreikšti, apibūdinti: Perkeltinės reikšmės būsimuoju laiku paprastai pasakomas kartojamas, dažninis veiksmas LKGII127. Antano Juškos raštai yra mūsų rašliavoje nepasakomos verčios A1884,421. Gimdytojai … nepasakomas širdperšas patirti tur TP1881,48.
| Nepasakomasis reiškimas (bendratis) LL7. Veiksnį sudaro dažnai ir linksniuojamojo žodžio vardininkas, suvestas su nepasakomuoju veiksmažodžio reiškimu J.Jabl.
^ Gi ir melavimas jo – nebėr kaip žmogui pasakýt! Srv. Jau tu buvai avinas, bet dabar tai nei kaip žmogui pasakyti rš.
nepasãkomai adv.: Ji nepasakomai bijojo vandenų I.Simon. Vertas ir nepasakomai brangus daiktas yra kariauti už savo gimtąją kalbą I.Simon.
6. tr. R201, KI622 papasakoti: Jin pasãkė, kaip buvo Pn. Aš pasakýsiu, kap gyvenau seniau Dbg. Ekšin, ką aš tau pasakýsu LKT102(Vg). Niežti liežuvis pasakýtie GrvT77. Kūmule, mes abi, o Dievas trečias – tau pasakysiu, kad niekas nežinot Rod. Kad nežinau pasakýt nieko Skp. Prašom prašom paklausyti, ką mes turim pasakýti (d.) Šmn. Geriau galiu pasakýt, kap kas parašyt Švnč. Pasãkai tu man, ką regėjai Lz. Kitandie pasãkai tu man, kiek darbo su linais LKT346(Dsn). Tep gražiai nepasakýčia Brš. Nu, pasãkai, ką rašo LKT336(Rš). Jam visa pasakýčiant apie tą paną LKKVII191(Krs). Ko žmonės nepasako, žemė pasako LTR(Vs). Yra ko klausyti, o nėra ko kam pasakyti Sch84.
^ Be burnos, be liežuvio, bet daug ką pasako (knyga) LTR. Kad prakalbėtų, daug pasakýtų (kelias) Ds.
| refl. tr.: Ką ži̇̀nos, pasãkos Pvn.
ǁ pasekti (pasaką): Da vieną aš jum pasaką apie vilką pasakýsiu Dgč. Bobut, pasãkai pasaką Str. Jeigu giedot nemokate, tai pasãkaite Ad. O ana pasakė aną pasaką vaikamus žmonių savo ChTeis14,17.
^ Greitai pasaką pasakysi, bet ne taip greitai darbą padarysi LTsV365(Srd).
ǁ padeklamuoti: Pasakýk eilėraštį, katrą prie eglutės sakei Slm.
7. tr. Pb, Žg, Lž, Dkš išdėstyti žodžiu: Bevartydamas savo popierius, užtikau vieno prancūzo prakalbą, pasakytą akademijoje Blv. Paveikslavo, da prakalbą pasãkė [pirmūnams] Gsč. Išnešant kūną iš rūmų, kunegas Tamošius Dobševyčia … pasakė susirinkusims žmonėms gražį pamokslą M.Valanč. Pasakyti prilyginimą I.
8. intr., tr. paliepti: Pasakýk jam, kad tuoj ateit[ų] Dglš. Grįžk atgal ir pasakyk tam aklam elgetai ateiti į mano namus rytoj J.Balč. Kaip jis pasakė, kaip kirviu įkirto, taip ji tikriausiai pildė Žem. Kas pasakýta, turi būt padaryta Zp. Jau tam išdykai nė žodžio nepasakýsi, nieko ans tavęs nepaklausys Vvr. Liepia važiuot jam miške ir parvežt vienam pasakyto storumo medį LTR(Vs). Girdėjot, jog pasakyta yra seniems: neužmuši BtMt6,21.
9. intr., tr. nurodyti, pamokyti, patarti: Led išdrežėjo atžūlai pasakýti, ko virti J. Aš mergiotei pasakýsiu, ką daryt, ir ateisiu Pb. Pasakýk, gegute, kur dabar man eiti (d.) Gg. Oi pasakai man, mano motule, kap man an svieto gyvent LTR(Ad). Ar tu jam pasakýsi – nė balso (nė nemėgink) Jrb. Geriau padaryt, nekaip pasakýt Dkš. Kvailam nepasakýsi PnmA. Pasakýtei kožnas razumnas, tik padaryt ne Sld. Tėvas mirdamas pasãkė vaikui, ka nebūk ponui ištikiamas, nesakyk žmonai teisybės ir svetimo vaiko neaugyk (ps.) Šln. Tu man nepasakýsi! Ss. Mokytojau, pamisakyk, ką aš teipag daryčia MP314.
10. tr. nustatyti: Be daugskaitos linksnių kirčio vietos negali pasakyti, katro jie kirčiavimo KlbX283(J.Balč). Kas parduoda, tas ir kainą pasako A.Vien.
ǁ paskirti: O kaip jau diena pasakýta buvo prašvitus, štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko K.Donel. Pasilik toje žemėje, kurią eš tau pasakysiu BB1Moz26,2.
11. tr. nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Nieko negali pasakýt, žmogus buvo geras Skrb. Pasakýt daug kas ką pasãko – ar suvaikysi žmonių kalbas Vb. Išvažiuok pas žmogų [su reikalu], niekas nepasakỹs nieko Kdn. Argi tai yra verta klausyties, ką kas pasakys? Blv. Aš jumes nebjauroju, žodelio nepasakáu Krš. Žodį pasãkė – verki Vdk. Pasakýsi [ką nepatinkama], tai peklą razversi Dglš.
ǁ refl. tr., intr. Žl piktai, vienas kitam priekaištaujant pasikalbėti, pasibarti: Pasisãkė vienas kitam – ir vėl gerai Mrj. Mes kad ir kada ką pasisãkom terp savę, tai niekas nežino Sdk. Ji gera: ir vaikus mylėdavo, ben žodį kokį pasisakýdavom (kartais susikirsdavome) Skp. Pasisakai̇̃ žodį su žmogum (vyru), i vė gerai Jd. Nė vienas kitam žodžio nepasisãkėm Nmk.
12. refl. tr., intr. pasipasakoti: Ji beveik ir neturi žmogaus, kuriam galėtų pasisakyti savo vargus I.Simon. Kiekgi jie pinigų praleido, nepasisakė? A.Vien. Jug broliuo reik senuojuo viską pasisakýti Trk. Nepaleisma tavęs, aiškiai pasisakyk, kame buvęs M.Valanč.
13. refl. tr., intr. R, M, Lk prisipažinti: Jis jai pasisãkė, kad jis ją mylįs KII28. Jis savo meilę jai pasisãkė KII28. Pasisakýk mamai, kad smetoną išlaižei Mžk. Pasisakýsiu žmonai, kur tie piningai Kv. Pasisakýk, ką padirbai, būs geriau – nemušu Krš. Nepaspėjau ineit pirkion, jau ir pasisãkė [,kad sudaužė puodelį] Ktk. Kada Vilius buvo geras, ji (Grėtė) pasidrąsinusi jam ir pasisakė I.Simon. Arti, pasisakiáu, ka nemoku Plng. Aš su žvake nuėjau arklių pašerti, pasisakysiu – jau kiek galva sukosi (buvau įgėręs) J.Jabl.
14. refl. tr., intr. išpažinti: Žinoma, kai kam labai patiko, kad nebereikės pasisakyti kunigui savo nusidėjimų Blv. Visi kalti pasisakýti, kurie nor turėt nuodėmių atleidimą DP204. Jog mes … pasisakýtumbime, ką piktai iž notbojimo darome DP121. Idant vėl teipajag širdimi graudžia nuodėmes mūsų apraudotumbime ir iž jų pakaktinai pasakýtumbimės DP162. Tepasisãkai, jog … neužsilaikė …, kaip priderėjo DK126.
15. refl. pasiskelbti; pasigarsinti, pareikšti: Pasisakau tamstai esąs žemaitis Jn. Pasisãko, kas, – ir įleidžiam Mžš. Atėjo vieną vakarą [vaikinas], pasisãkė, ko atėjęs Mšk. Karalienei … pasisakė karalius, kad jis ženysis kitą pačią BM284(Erž). Bernas pasisakė norįs gauti karališkąją karietą ir ristus žirgus P.Cvir. Tylėjo tylėjo, užraukęs burną – i pasisãkė, kvailiukas Ul. Jie pasisakė, kad radę kaulą ir negalią pasidalyti MPs.
^ Angelu pasisakęs, velniu nepavirsk KrvP(Vlk).
ǁ prisistatyti: Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? O kai tas pasisakė, nenorėjo patikėti V.Bub. Tiems žmonėms pasisakiau, kad aš esantis pirklys J.Balč. Merga pasisakė ėsanti karaliaus duktė LTI23(Bs).
ǁ pasirodyti, pasidaryti žinomam:
^ Geri darbai reikia surasti, o pikti patys pasisako KrvP(Btg).
16. refl. kng. pareikšti nusistatymą: Jis visą laiką buvo neramus dėl paliktų Anykščiuose savo raštų, kuriuose gan griežtai buvo pasisakyta prieš caro valdžią A.Vien. Užėjus kalbai apie sukilimą, Bytautas atvirai pasisakė sukilimo idėjai nepritariąs V.Myk-Put.
17. intr. ateiti (apie laiką): Paki visus kunkolus suskrausi, tai ir pietūs pasaki̇̀s Trgn. Šite dirbant tau vakaras pasaki̇̀s Krd. Kolei tu itą mierelę išgersi, tai i rytas pasaki̇̀s Dsn. Ir vidunaktis pasãkė, o tėvo vis nėr iš miško Trgn. Trumpa jau nakties, ligi ažmiegi, ir rytas beveik pasãko Vj. Naktis pasãkė, paki pasiekiau namus Klt.
ǁ praeiti (apie laiką): Pusė dienos pasãko, pakol ruošą apeini Trgn.
◊ ámžiną ãtilsį pasakýti laikyti sunykusiu: Studentų judėjimams dabar galima kuone ir amžiną atilsį pasakyti J.Bil.
1 išpasakýti tr.
1. I, M apsakyti, išpasakoti: Aš galėčia jum viską išpasakýt LB268. Negalima išpasakýt, kaip negera man Nmč. Man pasidarė taip baisu, kad ir išpasakyti negalima A.Vencl. Nėr kap išpasãko, kap ingyrė šitą kraštą Str. Išpasakýt negaliu savo vargų Imb. Kas išpasakys, kokį skausmą jautė saviep, matydama myliausį sūnų kybantį M.Valanč. Viso tikro mokslo tu neišmanysi, anei giesme, anei žodžiais neišpasakýsi BM453. Kažkokie neišpasakomi šiurpuliai gyslose rš.
2. išreikšti: Aš išpasakiau savo nustebimą tokiais žodžiais, kad ji susijuokė rš.
3. išdėstyti, išaiškinti: Tai galima išpasakyti trumpais žodžiais A.Baran.
1 papasakýti (dial.) tr. papasakoti: Aš papasakaũ pasaką Kpč.
1 pripasakýti intr. įsakmiai kelis kartus pasakyti: Sakiau ir pripasakiaũ, o vis tiek nepadarė Prn.
1 ×padsakýti (hibr.) LD30(Zt) žr. 1 pasakyti.
1 pérsakyti NdŽ; Ser
1. tr. perpasakoti ką išgirsta, sužinota: Ką mes šnekam, tai jin vis parsãko Vel. Nemoku aš visko parsakýt, ką man dėdina kalbėjo Skrb. Aš jau žinau, man Gasparienė visa pérsakė Sdk. Marikė iš pradžios parsakė vis, ką nu senelio išgirdo Sz. Bobos man viską pérsako Ktk. Eidamos per eilių eiles, žinios dažnai išsikraipydavo, būdavo persakomos kitaip rš. Jį (Jėzų) persakydamas ir išguldydamas WP24. Pérsakykite evangeliją DP225.
ǁ pakartoti pasakytą: Pasigink Petrį ir anam pársakyk, ką nupirkti Vkš. Matydama, kad nesuprato, dar kartą persakė A.Vien. Žinoma, ans persakė savo prižadėjimą MPs.
ǁ iš naujo pasekti: A tą visą pasaką reik pársakyti iš naujo? Všv.
2. intr., tr. Q546, R, Vkš, Sml išversti iš vienos kalbos į kitą: Rusiškai i paskaito, i pársakyti moka Bt. Ką rusiškai sako, lietuviškai pársako Jrb. Kad aš rusiškai mokėjau, tai aš galėjau da kitiems pérsakyti Pgg. Persakau į kitą liežuvį R102, N.
3. tr., intr. Sut papasakoti, apsakyti: Vis jam pársakyk, kaip buvo J. Persakaũ aš tau visą teisybę, kaip būna gyvenime Rz. Ir parsãkė broliam visą šios dienos atsitikimą BM90(Brž). Berniokas buvo atejęs, tai visas navynas pérsakė Sdk. Persakyk man plačiau, aš lig šiol nieko nesupratau Srv. Senutis pársakė apei lažus Užv. Dabar pérsakiau visą senovę Mlt. Mano žmona tik pársakydavo [apie meškininkus] Gsč. Man tas brolis parsakýdavo apie tą seselę Všk. Jis pérsakė, kap sirgęs Mrc. Prosenučiai pársako, jog švedai ant to kalno pakavojo didelius piningus BM263(Šl). Kad ir to marti, kaip parsãko žmonys, an kešenę nedėk Mžš. Kaip mama parsakýdavo, sunku tada jiem buvo gyvent Sdb.
| refl. tr., intr.: Tėvas parsisãko, kokį turėjo arklį Ul. Iš pradžių nenorėjau priimt, ale kai pérsisakė, kas toks, iš kur – ir priėmiau Srv. Ar parsisakė Jonas tau apie savo kelionę? Upt. Parsisakiau, už durų būdamas, visas savo bėdas BsPII104.
4. tr. I, Skdv atkalbėti, kad nedarytų ko nors, išaiškinti, perkalbėti: Kas yr, kad negal pársakyti?! Lkv. Tokį pasiutusį vaiką nė pársakyti negaliu Bt. Vaikas yra pársakomas: neduok – ir nenori Plt. Sakyk, kiek nori – nepársakysi Jdr. Nepársakomas, nepáršnekamas jau toks krupis Krš. Matai, koks ans yr nepársakomas Slnt. Neduok Dieve gyventi su paiku i da nepársakomu žmogu Vvr. Katram daba vaikuon gali pársakyti – dirba savotiškai, i gan Pvn. Ka tau negal pársakyti, tu vis savo i savo šneki Ll. Kas tai žino, koks tai būdas, ja ans nebus koksai dūdas neparsãkomas JV331.
5. intr., tr. per daug, labai daug pasakyti: Verčiau mažiau pasakyt, negu pérsakyt Dkš. Žinai pati, kaip reikėjo man tavęs, sakyta buvo tau ir persakyta J.Balt. Tegu sako pérsako (tegu kalba kiek nori, aš vis tiek neklausysiu) Lp. Kas nedasakyta ir pérsakyta Lp. Dovanokit, tėveliai, kad žodelį pérsakiau (rd.) Dv.
6. intr. pertraukti ką sakantį, sudrausti: Kad svetimas iš kitojo sutvėrimo džiaugiasi, tai reikia tokiam šiaip persakyti: – Ko veizi, nedyvykis! LTR(Klp).
1 prasakýti NdŽ
1. intr. pakalbėti kiek, pratarti: Jis biskį prasãko ir vėl tyli Gs.
2. refl. prasitarti: Tik ir laukia išsižiojęs, kad kas prasisakytų Prng.
3. tr. papasakoti: Tai aš jai prasakysiu visa Nmč.
4. tr. Sut išpranašauti, numatyti: Ir pagimdė sūnų senatuvėje savo, mete, kurį Dievas buvo prasakęs jai Ba1Moz21,2. Pats prasakęs dieną savo smerties, numirė A.Baran.
5. intr. išversti: Aš jum lietuviškai prasakýsiu Nmč.
1 prisakýti NdŽ; Ser
1. tr., intr. SD304, H160, Q71, R, Sut, P paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaũ, kad vaikai niekur neitų iš namų Ut. Prisãkė, kad sargai stovėtų KzR. Sūnus paklausė: taip padarė, kaip tėvas prisakė LTR(Ktk). Man visko prisãkė, prireikalavo, aš nevalioju Dkš. Jam prisãko, kad nieko neleist[ų] Lš. Gal tu šitą bernužėlį labai pamylėjai, kad prisakei̇̃ atvažiuotie šitą rudenėlį? DrskD144. Prisãkė mumi šaudyt in viršų Krm. Jeigu tau miela gyvastis, tai išpildyk, ką aš prisakysiu V.Piet. Mirdamas prisakė saugoti tėvynės garbę ir vienybę kaip savo akių šviesą J.Gruš. Nei aš sakau, nei prisakau – ryžkitės LzP. Munie buvo prisakýta auginti veršius Gd. Mūsiemi vaikami prisakýta LKKIII120(Zt). Prisakýtas darbas tęsas tolyn Vn. Kodėlei jūs … prisakytą dienos darbą nenudirbot kaip pirmai? BB2Moz5,14. Kodėl gi darote priešingai, o ne taip, kai prisakyta Sz. Tas vyras mumus drūtai prisakė ir bylojo BB1Moz43,3. O ans jiems prisakė labai, kad to niekas nežinotų Ch1Mr5,43. Jis prisãkė vėjui, ir pastojo tyka KI480. Ir jisai prisakė mumus sakyti žmonėms ir liudyti, jog jisai yra paskirtas nuogi Dievo sūdžia gyvų ir mirusių VlnE57.
| refl.: Prisisakýk, kad užmokėtų išlaidas į teismą važiavimo Šts.
ǁ pakartotinai įsakyti, įkalti, prigrasinti: Ir prisakiaũ nupirkt sietą, ir tai ažmiršo Trgn. Tik prisakýsi, prigrasinsi, kad neik prie ežero, jau vėl, žiūrėk, te sėdi Ds. Visi suėjo krūvon ir prisakė vieni kitiems, kad neprasitartų niekam, kas čia buvo įvykę rš. Išlupė, prisãkė, kad dagiau nebeitų, ir išvarė BM157(Jnšk).
2. tr., intr. H177, [K], Š įpareigoti, nurodyti, kaip elgtis, ką daryti: Teip dabar prisakýta iš valdžios, kad vasaros čėse nebūt gert [svaigiųjų gėrimų] Slm. Prisãkė, kad paršiuką kožnas nusipirktų Dgp. Gulėk – ir daktaras taip prisãkė Skr. Jam tėvai neprisaki̇̀s [kaip gyventi] Žrm. Anys ūmai atstojo nug kelio, kurį aš jiemus prisakiau BB2Moz32,8. Trečias prisakymas prisako švęstie šventas dienas Tat. Ir kaip Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams, suguldė jis kojas savo krūvon ant patalo bei išdvėsė BB1Moz49,33. Tatai jumus prisakau, idant tarp savęs mylėtumbitėsi VlnE177. Tu mums prisakei vienybę, malonę, jeib gyventumbim Mž50. Meilė nug Viešpaties prisakyta yra trejokia P. Mokinkite juos laikyti vis, ką aš esmi jumus priesakęs MT99.
3. intr. Slnt, Cs išaiškinti, įkalbėti, įtikinti: Vaikams negaliu prisakýti, kad po lauką nelakstytų Vkš. Aš viską esu pargyvenusi, mun neprisakýsi Krš. Tu mun neprisakéi ir neprisakýsi! Dr. Gali sprogti – neprisakýsi, neišsiginsi jokia mada Žr. Jauniesiems negali beprisakyti apei baidymus – netika Šts. Dirbi durnai i žinai, ka durnai, vis tiek neprisakýs nė vel[nia]s Trk. Neprisãkomas, dirba savo, i tiek Krš. Ale tikrai ans neprisãkomas Kl.
| refl.: A mažai mes jai prisisãkėm! Lp.
4. intr., tr. prikalbėti, pripasakoti: Visokių žodžių prisãko Rod. Kad norėčiau rieties, kiek aš anai prisakýčiau! Krš. Susėdę seniai visko prisakýdavo Lel. Tiek daug prisãkė, kad net galva sukas Sv. Ana prisaki̇̀s jum visa Aps. Ir dar daugiau žmonės prisako apie tuos vaidenimus LTR(Blnk).
| refl.: Sakiau sakiau sekmę, prisisãkė kelmas Ad.
ǁ daug prisekti (pasakų): Bobutė man daug prisãkė pasakų Š. Nueik tamsta pas Antanaitį, jis tiek ir tiek prisakys pasakų Srv.
5. intr. suminėti, nurodyti ką nors esant: O, pavyzdžių aš tau galiu prisakyti tiek ir tiek rš. Ma[n] vakar Poška prisãkė prisãkė tų karvių (kur yra jų pirkti) Srd.
6. intr. baigti sakyti: Sakė ir neprisãkė lig galui Pnm.
7. intr. Švnč teigiamai atsakyti, prižadėti: Nei prisakýt, nei atsakyt negaliu – nežinau, ką pati pasakys Alk. Nė aš ginsiu, nė prisakýsiu – kap ponas nori, tep daro Dglš. Jei ateisi – prisakýki, neateisi – atsakyki LTR(Ldvn). O ja duosi – prisakýki, ja neduosi – atsakyki JR53. Jis man jau prisãkė, kad duos vieną paršelį Lš.
| refl.: Jau aš šiam vakarui kam kitam prisisakiaũ, pasižadėjau KII304.
ǁ refl. prisipažinti: Nei ginas, nei prisisãko Zr.
8. tr. paskelbti: Meinavimą prisakyti N. Prisakaũ žmogų, išbėgusį nuo mintuvų, kurs minant išeita ir patrunka J. Ką užsakė, ką prisakė šiandien klebonėlis? LzP. Klebonas par pamokslą pasninką prisãkė Ms. Maskoliai turkams karą prisakė Kel1881,128. Kodėl neklausi, kas bažnyčioj buvo prisakyta? Sz. Reik nunešti į kleboniją, kad ant pamokslo kunigas prisakýtum KlvrŽ.
| refl.: Kunigas prisisãkė būsiąs atlaidūse Šts.
9. tr. išpranašauti: Varna smertį prisãko, varna blogą prisãko Pgg.
10. tr. SD277 pavesti: Paduomi, prisakau SD431. Tą tad afektą nopykantos idant nuog jų atimtų ir, atsiuntęs juos nuog savęs, prisakytų juos Christui Jėzui DP18.
1 ×razsakýti (hibr.) tr., intr.
1. ištarti: Tada anys razsãkė: – Tau dovanota, eik Šlčn.
2. pranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsãkė Dglš. Kad žinai, reikia visiem razsakýt Nmč.
3. išpasakoti: Ko reikia, vis razsakiaũ Pst. Razsakiaũ visus darbus LD30(Ad). Da apie čigoną razsakýsiu, kap man buvo Aps. Ma gyvenimą razsakýt reikia daug laiko Btrm.
4. Asv paaiškinti, išaiškinti: Sẽniau, razsãk[ai], kokia ita zagadka Lz. Ak, mamute, mano mieloja, dai razsakai mano sapnelį TDrIV10(Tvr).
1 susakýti NdŽ
1. tr., intr. Grv, Jdr pasakyti, pakalbėti: Kaip iš rašto viską susãkė Krš. Petriukas susãkė, kad iš Panevėžio atvažiuos susmetrikavę Slm. Žiūriu – šviesiukė atžiebia an mane. Ką reiks susakýt, jeigu mane prakalbys? Btg. Susakiáu, ka penkioleka rublių atnešu Krš. Ak, praverstų dėlto lietus, – susakė mano tėvas A.Vien. Šiaip taip moka susakyti kelis žodžius lietuviškai rš. Aš susakaũ (diktuoju), jis rašo Ln.
2. intr. Ds, Sdk, Dglš greit pakalbėti, pasakyti: Švepla, o kad da susãko tankiai, tai nieko nepermanai Trgn. Kaip tu čia susakei̇̃, nesupratau Kkl. Kad susaki̇̀s, tai ir suprast nemožna Trgn. Anas susãkė susãkė greitai – aš ir nesupratau Ml.
3. tr., intr. daug pasakyti: Susãkė susãkė, o mano galva silpna – visko nebeatamenu Sb. Visa, kas čia vadovėlyje susakyta, vaikai, man rodosi, negal išeiti kaip reikiant pradedamojoje mokykloje J.Jabl.
4. tr., intr. paaiškinti, nurodyti: Davė rūbus ir susãkė, kap daryt Krn. Ne sykį tėvas mirdamas susakydavo vaikams, pas ką yra jo pinigai: pas tą penki rubliai, pas tą trys …, ir to užtekdavo M.Katk.
5. intr. pranešti, priskųsti: Jau tenai buvo susakýta, ir įrodė viską Rm. Žinomų žmonių buvo susakýta Rm.
6. tr. suminėti, įvardyti: Visų vardus susakė rš. Gydytoju turėtum būti, kad visas ligas susakytum rš. Žymėdamas tą dalyką šitam rašiny, turėčiau jame susakyti daug lyg ne visai reikalingų čia, mano nuomone, mažmožių J.Jabl. Jeigu pradedi juoktis iš to (vaidenimosi), susãko daugalį tokių atsitikimų BM58(Žb).
7. tr. Krtn, Krš, Sug papasakoti, išpasakoti: Aš tamstai visa susakýsiu Ps. Jin kai n[u]eina te, tai susãko viską Bsg. Aš tamstai susakýčio, bet tamstos galva neišneš visos tos istorijos Šts.
ǁ intr. sugebėti gerai pasakoti: Susãkanti motriška y[ra] ta Alčauskienė, y[ra] ko pasiklausyti Šts.
8. intr. paliepti: Susãkė, kad daug prileistų dervos Krn. Susãkė an ryt dienos pjaut Smn.
9. refl. susitarti, susikalbėti: Liuob daug žmonių susisakys eiti veizėti tų stebuklų Trk.
1 užsakýti Š, NdŽ; N, Ser
1. tr., intr. Q43, M, J, P paskelbti, pranešti: Žmonės sujudo ženytis: šiandie penkerius užsakus užsãkė per pamokslą Jnšk. Bažnyčioj užsãko, kad tas ir tas vedasis su tokia ir tokia Krm. Mažulalę šiandien užsãkė bažnyčio[je] Plt. Atjojo bernelis subatos rytą, atrado mergelę jau užsakytą LTR(Brž). Katrą tujai lankei rytas vakarėlis, jau užusakýtas bažnyčioj vardelis (d.) Slm. Kai mane antru užsaku užsãkė, mamelė mirė Skr. Užsakýsiu ant bažnyčios [= bažnyčioje], gal atsiras Skr. Užsakiaũ visam galu[i] sodžiaus, kad neitų [pas sergantį šiltine] Lp. Užsãkė rinkliavą Mžš. Įsakymus apskelbė, šventes užsakė S.Dauk. Vakar užsãkė Žolinę Ėr. Jam reikėjo tad eiti pas tą poną … užsakyti kalėdininkus BsMtII38. Večeria … užsakyta PK203. Tatai patsai ponas Dievas per Mozėšių … visam svietui užsakęs yra BPI177. Ažusakau bylas SD331. Ažusakau tiesos darymą SD57. Ažusakyta tiesa SD57.
| refl.: Nieko tėvam nesisakęs, nei jų pavelijimo ir palaiminimo nepaprašęs, [Petras] ėmė ir užsisakė, su savo tarnaite Verute Vaižg. Toj duktė … tuojaus davė užsisakyt ir ištekėjo BsPIII164. Užsisãkė, kad kelias dienas nebus namie Dgl. Yra užsisãkiusi, žada ateiti Kin. Atvažiuoja pas mane kunigas, užsisakęs, neprašytas M.Katk.
ǁ intr. įpasakoti: Kartais i pameluoja tie senieji, kurie užsakýdavo Žg.
ǁ intr. pakalbėti: Tik teip užusãko, o kai reiks, tai kažin kaip bus Slm.
2. intr. Sut, I iš anksto paliepti, įsakyti: Užsãkė vaikus atvest į mokyklą Upt. Taigi ne kad loska, ale ažusãkė, ir važiuok Sdk. Jau teip negalėdama ejau, o čia da jaują valyt užsãkė Erž. Užsãkę buvo [vokiečiai] sunešt girnas į vieną vietą Kž. Oi ir užsakė in vainelę joti LTR(Ūd). Devė tas velnias tam durniuo broliuo tų piningų, kiek jau ans užsãkė (ps.) Tl. Samuelis buvo užsakęs, idant jo par septynias dienas lauktų S.Stan. Ažusakau, idant iž namų kas neišeitų arba prekių ir daiktų kitų neižgabentų SD3. Dievas užsako neužmušti BPII286.
| refl.: Penktame [įsakyme] ažusakos, adant nieko neteisingai neužmuštume brš.
ǁ nurodyti: Na, tik gerk, gerk tuos vaistus, kaip užsãkė, kol pasveiksi Skr. Ažusakýk, daktare, vaistų – gausiu Adm. Užlaikyk pasnykus, nu Bažnyčios š. užsakytus LKKXV178(17a.ž.tekstas).
3. tr., intr. LL309 pavesti padaryti, užprašyti, kad padarytų, atsiųstų, patiektų: Jau turės dalis pamokėti, po kiek tėvai užsakýs, tiek reiks duoti Tl. Šokiai buvo geri, užsakýsiam muzikantus Skd. Ažusakiaũ meistrui, kad padirbtų stalą Ds. Ažusakė pasiūt čebatus LTR(Slk). Varėnoj žusakiaũ langus Pls. Jums užsakyta sukurti mano tėvo paminklinę skulptūrą J.Gruš. Čia ne ta dvasia, kuri reikalinga mano užsakomam kūriniui P.Vaičiūn. Užsakė visą vagoną grūdų Srv. Petras užsako giros ir šokolado rš.
| prk. Snt: Jau užsakýtas ir trečias [vaikas] – matos Krs.
užsakýtinai adv.: Geležinkelis sprendžia, ar jis gali vežti užsakytinai rš.
| refl. tr.: Užsisako vakarienei keptą vištą rš. Iš anksto užsisakykite medelynuose vaismedžių ir vaiskrūmių sp. Iki šiai dienai dar neatėjo iš Berlyno užsisakytasai popierius K.Būg. Koperatinį numą užsisãkė, jau deda piningus Trk.
| prk.: Sūnų turiat, dabar užsisakýkit dukterį Krs.
4. tr. užprenumeruoti: Užsakýti žurnalą DŽ1.
| refl. tr.: Aš sausio mėnesė[je] užsisakiáu kitą [laikraštį], ir lig šiandien dar neparejo Sd. Pusė Paketurių kaimo užsisakė dabar „Mūsų rytojų“ J.Balt.
5. tr. pakviesti, užprašyti: Ir klebonui malonūs užsakytieji svečiai S.Čiurl.
| refl. tr.: Kas pirmutinis, tai ne paskutinis – aš pirma užsisakiaũ Pranuką [pjauti] Slm.
×6. (l. zakazać) tr., intr. SD429, BPI40, Q544, R, Sut, [K] uždrausti, užginti: Kromnykams … pabučiais ir pakiemiais landinėti užsakyta turėtų būti BzBkII119. Ir užsakė jiemus, idant niekam nesakytų VlnE105. Ažusakydavo nesakyti savo prajėvų kitiemus SPII40. Bet kuo ans labiaus jiems užsakė, tuo daugiaus anys tat našino BtMr7,37. Aprijimą užsakė PK149. Nevaikščiok į vietas užsakytas brš. Suvalgė vaisių, nuog Dievo užsakytą Tat. Jiemus tenai smerčia grasė, užsakydami jiemus sakyt žodžio Dievo MP59. Ir užsakęs jam labai, atprovijo jį tuojs nuog savęs Ch1Mr1,43.
7. tr. SD1166 nuspręsti.
8. refl. prisišaukti, susilaukti apkalbų: Nesakyk an kito nežinodamas: pats an savęs užsisakýsi Vj.

šaũkti, -ia, -ė
1. intr. SD1196, SD402, Q33, H, R, MŽ395, Sut, K, M, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: Šaukiu, šūkauju, klykauju SD118. Didžiu balsu šaukti N. Bepradėm šaukia, kad ateitum J. Pradėjo šaũkt, aš susiėmiau ausis ir akis Snt. Ka aš išsigandau, ka pasiutau šaũkti! Gršl. Kaip muš, šaũk, kiek galvo[je] balso Krš. Kroka, šaũka – pradėm langai birba NmŽ. Boba šaũkia, kiek leidžia galva Nmk. Ko tu šauki̇̀ kaip be galvos?! Pln. O tas kaukas parlėkė i šauką̃s: tpruka, tpruka Krt. Kas ten pri Ventos taip gvaltą šaũka – bene skęsta kas? Vkš. Žmogus prie ežero atsigulęs ir šaukia trokštąs MPs. Ir pats šauki, ir pats jau nežinai, iš sielvarto tu ar iš džiaugsmo J.Marcin. Šaũk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą K.Donel. Šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo KlvD47. Kad prijojau dvarelį, mergužės tėviškėlę, ir šaute šoviau, ir šauktè šaukiaũ, kad išgirstų mergelė JV503. Lakto[je] lentas (lėtas) pradėjo šaukteino: – Tėvas guli, lengva mumis (ps.) Gmž(Krd). Ir vėl, šaukdamas didžiu balsu, bylojo VlnE210. O visi vėl šaũkia, giest, išpažįsta jį karaliumi DP4. Sakau jumus: jei tie tylėtų, akmenys šauks BtLuk19,40. Moab yra sukulta, jos vaikus gird šaukiančius BBJer48,4.
^ Šauka kaip iš po žemės (silpnai) LTR(Pp). Ko šauki̇̀ kaip menkė? (iron.) Dr. Nešaũk kap varna an lietaus Pls. Šaũkia kaip rupūžė po ratu Skr. Dažnai šaukiančio niekas neklauso KrvP(Ps). Nors šauksi, rėksi, nuo mirties nepabėgsi LTR(Tr). Zuikiui ant uodegos neužmynęs, nešauk, kad pagavai LTR(Grk). Nemunu plaukia, vandens gert šaukia (iron.) LTR(Krn). Nelaimė neita šaukdamà (nelaimė ateina tylomis) Vgr. Liga ateita ne šaukdamà, patyliais J. Duodamas imk, genamas bėk, mušamas šaũk J. Kas šauka, tešauka, vedu, bobale, važiuokiam VP23. Kaip lauke šaukė, teip girioj atsiliepė VP21. Kap kraštan šaukia, tep miškan atsišaukia Kb. Kaip numūse šaũka, taip miške atsiliepa Lkv.
| tr.: Bėdą šaukiu (rėkiu, kad bėda ištiko) R412, Mž555.
šauktinai̇̃ Aš geriau gulėsiu ir šauktinai šauksiu atsigulusi, bet tau nedirbsiu! I.Simon.
| refl. Rtr: Pradėjo vienas [svečias] šaukties, kad jam nutraukė rūbus LTR(Slk). Aš esmi balsas, šaukiąsis girioj SE10.
^ Kap mede šaũkias, tep ir atsišaukia Rod.
2. intr. NdŽ garsiai kalbėti: Nešaũk taip garsiai DŽ. Jis nešneka, o šauktè šaũkia – jau senatvia žmogui Jrb. Aš šaukù dikčiai, ka ausimis negirdu Jdr. Ko šauki̇̀ ant viso namo – vaikus prikelsi! Jnš. Aš vis pamažėl, pusbalsiu, o ji kad šaukia kaip namie A.Vien.
šauktinai̇̃ adv.: Šauktinai̇̃ šaũk, kad teip negirdžia Grž.
ǁ tr., intr. garsiai sakyti, tarti: Mano penas, mano grūdai, mano mėsa, mano gyvuliai! – šaukė Tamošius Žem. [Klebonas] šaukė pamokslus iš sakyklos J.Balt. Šaukė anuos žodžius Ch2Kar23,16.
3. intr. rėkti ant ko, bartis: Grioju, šaukiu ant ko SD110. Kiek sykių šaukiáu už tą mašynų taisymą Lkv. Mortelė tik šaukanti̇̀: – Mun gėdos nedarykiat! Trk. Gera pardevėja: ne ana šaũkė kaip kitos, taikė kaip geriau Krš. Marti muno šaũka, ka eič pri gydytojo pasitikrinti Krž. Kiek šaũka negerti, o kas klauso?! Krš. Stalelin stuk kumščiu ir šaũkia Šmn. Ponas šaukia an šito žmogaus: ką gi tu tę darai?! Žln. Ėmė tėvas visom keturiom šaũkt, ka motina pakilo važiuot pas dukterį Jnš. Jei kurs kanaunykas gynė, ant to šaukė kaip ant bedievio M.Valanč.
^ Kas neklauso tėvų šaũkiančių, susilauks šunies kaukiančio Ar.
| refl.: O daba ant nekalto žmogaus šaukýs! Dr.
4. intr. tr. DŽ, Lc garsiai dainuoti, giedoti: Vienas giedojo, šaũkė – balsas geras Jrb. Tu šaũk pirma, turi gerą balsą Krtn. Ka pareis iš pievų par Balčius toliausiai šaukdami̇̀ Nmk. Šaũkdavom gerkles paleidusios Kdl. Prigers, dainiuos, ka šaũks, ka soda plyš! Ms. Jūzupas ir galia šaũkti End. Šaukù, bet tiek dideliai neįsikimbu (neišdainuoju) Lnk. Šaũkti šermenų giesmes NdŽ. Giedotojai užstalėje giedojo, šaukė, prakaitą apsibraukdami Žem. Vaikai kožnas savo balsu šaukė, tečiaus giedojo M.Valanč. Ekše (eik šen) šaũkti (pritarti dainuojant) Grdm.
^ Šauka, gieda kaip į Šidlavos atpuskus eidamys VP44.
ǁ intr. skambėti: Jug visi tie tavo [armonikos] balsai šaũka Kv. Gražiai šaukia tavo dūda rš. Šitas kiaušinis šaukia teip stipriai [kalenant į dantis] Sl.
5. intr. NdŽ garsiai verkti, raudoti: Ta jų mažoji niekai buvo augyt: šaũkdavo naktį pabudus, apsiversdavo su tą vyge Jrb. To vaiko šaũkė, galus darėse Jrb. Nešneka, kam gaila (nerauda žodžiais), šaũkia vienu balsu, i viskas Vdk. Šaũk nešaũkusi, o ano nebiprišauksi Varn. Motina an kapais pradėjo šaũkti Trk.
6. intr. garsiai dejuoti, aimanuoti (ppr. iš skausmo): Taip šaukė, taip rėkė vargšas kojomis, viduriais J.Jabl. Kas par gyla buvo: cielą metą šaukiáu LKT82(Pln). Opybė begalinė: biškį kas, i šaũka Rdn. Kaip i sveika, nebi̇̀šauka niekum Krš. Ana didliai šaũkė, dejavo Plng. Senis rėkia, šaũkia – kojas suka Kp. Ir keikiau, ir šaukiaũ: labai drūtai skaudėjo Dgč. Ligonis šaukia galva, širdimi, visais kaulais TS1902,4-5.
7. intr. bėdoti, skųstis: Negal šaũkti, ka jau taip būtų bėda, ale tiek terandas Ll. Gerai gyvenam, negalia šaũkti Krš. Negaliu šaũkti an savo vaikų Ub. Jadzė šaũka negalinti lašinių valgyti DūnŽ. Šaũka: mes nebibūsma, baido čia, baido Žr.
8. intr. išduoti smarkų balsą (apie gyvulius, žvėris, paukščius): Oi, oi, kaip čia gražu: miškas šniokšta, vivirsiai šaũka, visi kiti [paukščiai] čiauška, giesta Krš. Pelėda šaũka – gero nebūs (priet.) Klm. Ko ta karvė visą dieną šaũkia? Jrb. Vakaras yr, gyvoliai šaũka Rsn. Gegutė vis šaũkia – Jo-kūbs, Jo-kūbs! Kdn. Erelis nusiminė ir šaũkė didžiu balsu PP12. Ką ta varna teip šaũka, kokią naujyną praneša?! Rsn. Kur pylės plaukia, kur gulbiai šaukia, ten plauk ir vainikelis KlpD5. Nesa levai rėk ant jo ir šauk BBJer2,15.
^ Viduj girios gaigalas šaukia (lopšys) Tvr.
9. tr., intr. DŽ, DP142, I.Simon skelbti, garsinti: Per tris nedėlias kunigas šaũkia užsakus Dg. Rudenį buvo šaũkęs – parduos lauką Gs. Tada prisakė Moziešius, idant šauktų pro abazą BB2Moz36,6. Jis patis šaũkia mūsump visump: – Kas nor ateit paskui mane, teužgina (orig. teužginis) patis savęs DP147.
ǁ part. praet. pagarsėjęs, žinomas: Ežeras buvo šaũktas an žuvų Tvr.
10. refl. atsiliepti šaukiamam: Šaukiu, šaukiu – nesišaũkia: jau numiręs Lb. Guli katinas galvą pakėlęs, daboja, ale nesišaũkia Vdš.
11. tr. balsu ar ženklu kreiptis, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Šaũk vaikus namo DŽ. Jis atsiliepė šaũkiamas NdŽ. Tik už durų išeinu aš – jau šaũkia atgal LKT199(Grl). Šauka žmones vardais ir pavardėmis, į laivą sėdant Šts. Kada anys valgo, tai ir mañ šaũkia, ale kur te aš eisiu! Trgn. Kulia, kulia, jau pietūs nebetoli, o dar pusryčių nešaukė LTsIV175. Niekas tą vakarą Veronikos nei valgyti bešaukė, nei prie ruošos berūpino A.Vien. Tik pradėjo migti, jam pasirodė, kad kas jį šaukia vardu J.Balč. Čia pirkion nešaukiama sugrįžo Elena V.Krėv. Reikšdamas savo mintis šaukiamaisiais sakiniais, sakytojas lyg šaukia, prašo, stebisi J.Jabl. Šaukiamasis telefono prietaisas VĮ. Užgirdau girdėjau degulės balsą, mislinau dūmojau, motulė šaũkia DrskD189. Šauksi̇̀ tėvelį par pusę metelių, šauksi̇̀ mielą motinėlę par visą viekelį (d.) Všn. Šauksiu motinėlės balsu gegužėlės – ar neužgirs? A.Strazd. Su jaunu berneliu neilgai tesdžiaugsi, žalių rūtų vainikėlį su balseliu šauksi̇̀ (d.) Šmn. Šaũk savo motutę gegutės balseliu (d.) Šmn. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsi, rūtų vainikėlio balseliu šauksi̇̀ DrskD147.
| Ta paukštelė lietų šaũkia: Dieve, lyk, Dieve, lyk! Šd. Lytaus paukštis šaũka: duok lytaus! Klp.
^ Gera gulėt, kai darbas nešaukia KrvP(Krsn). Ateit liga ir nešaũkiama Sch87; B819, N. Giltinė ateis nešaukta LTR(Rk). Lovoj valgai – ligą šauki Kp. Šauk šventuosius, šauk prakeiktuosius, – vis tiek nieko nebegausi Grž. Visus velnius šaukė (plūdosi) Grž. Kam čia vilkus šauki̇̀ (ko stūgauji)? Blnk.
| refl. tr., intr.: Šauktė́tės (šaukitės), eite (eikite) valgyt! Dglš. Šaukis, sesute, šaukis, jaunute, mažuosius paukštelius, kad jie nuskristų ir pabudintų tikruosius tėvelius LTR(Švnč). Gal jau ir rugeliai šaũksis (laikas bus pjauti) Dglš.
ǁ kreipiantis sakyti, tarti: O kaip prijosi marės kraštelį, šaũki mano vardelį JD275. Šaũkia jos, šaũkia – o nėra jos gyvos jau Aru28(Dv). Šaũkit jūs jos, kur jy (ji) prapuolė Drsk. Žiūri pro langą – stovi čigonas ir šaukia, kad anas išeitų LTR(Ds). Kiaules šaũka čiuk čiuk čiuga Klp.
12. tr. DŽ kviesti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tuoj mes lekiam į kaimą vyrus šaũkt, iš tos balės ištraukt karvę LKT219(Grnk). Momą šaũk, moma pavedžios arklį (kaupiant bulves) Dgp. Nèšauktas neisi pirtin Klt. Šaũkdavo, kad talkon ateitų šita merga Lt. Taigi svieto šaũk, nestovėk, ne tep ažusgręžus! Btrm. Šaukė pagraban – negalėjau nuvažiuot Dgč. Vakare dusina, misliom gal greitosios šaũkt Slm. Šaukčiabe Dievą, ale Dievas greit nepribus Ad. Jį į teismą šaũkia DŽ. Tieson šaũkti BŽ79. Mes šaukiame jus prie ginklo, nes karas prasidėjo rš. Šiandien aš šaukiu prūsus į kovą J.Gruš. Šaukiamoji bajorų kariuomenė pasidarė nebereikšminga rš. Rašytojas čia tarytum koks senovės lietuvių karžygys šaukia snaudalius tautiečius į darbą, į kovą Žem. Jei žinai, kad būsi šauktas, geriau pats nueik A.Gric. Nešaũkdavo į kariuomenę: tik ką pagavo, tai tas tarnaudavo Slv. Į apylinkę šaũkė mani daug sykių Plšk. Atej [o] tarnai šaũkt in karalių Žln. Šaũkia in poną dvaran Imb. A nèšaukė tavi pas daktarą? Jd. Šaukia jauną bernužėlį, šaukia į karužę LTR(Brž). Šaukiamasis raštelis LL174. Kunigaikšti, taip anksti mus iš poilsio šauki B.Sruog. Jau vieversiai gieda, jau artoją šaũkia į lauką Žml. Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaũkia? K.Donel. Mus nepaliaudamas vadina ir šaũkia savęsp DP380.
| prk.: Pavasarį žemė šaukia: dirbk, žmogau, sėk, kad turėtum ką pjauti P.Vaičiūn. Na, mano narsieji karžygiai! Likimas šaukia jus naujan karo žygin V.Krėv. Žiburys da nešaukia prie pertraukto dienos darbo V.Kudir. Vėtroj plakas baltos burės ir šaukia toliai mėlyni S.Nėr. Tave tenai nelaimė šaũkia Rmš.
| refl. tr.: Kiminis šaukiasi po vieną į priėmimo kambarį, klausinėja rš. Nėr gerai, šaũkiamos vėl [greitąją pagalbą] Klk.
13. tr. organizuoti (susirinkimą, posėdį ir pan.), kviečiant dalyvius: Kaime nuolat būdavo šaukiamos sueigos rš.
14. intr. prašyti pagalbos, kreiptis ko maldaujant: Arkliai ir karieta skęsta! Tai jis pradėjo prie Dievo šaũkt Krn. Kaip tada ilgai šaukę ir raudoję buvo ir maž nutilę, kėlėsi Ozijas, verkė ir bylojo BBJdt7,22. Iš gilumo šauku tavęsp Mž340. Tavęspi šaukiu, o tu veido savo neslėpk nuog manęs PK55.
| Balsas kraujo brolio tavo šauk manęsp nug žemės BB1Moz4,10. Šitai balsas kraujo brolio tavo šaũkia manęsp ižg žemės DP410. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4. Christus šaũkia mūsump: – Stenkitės įeit per ankštus vartus DP319.
| refl. intr., tr.: Ligonis šaũkėsi daktaro DŽ. Tuo šaũkės prie daktarų, da buvo kiek atgriebę Jrb. Daugalis žmonelių šaūkias in daktarus Adm. Kurgi šaũksiesi – pirmiausia bėgi pas vaikus Dg. Viską prasileido i turėjo šaũktis prie tėvų Jrb. Šaũkas pri munęs, ka padėčiu Krš. Nėr ko šaũkias vetrinoriaus (neišgelbės karvės) Klt. Pamilęs žemę, skundžiaus ir kentėjau ir į tave su viltimi šaukiausi V.Myk-Put. In Prienus šaukiaũsi [pagalbos] Stk. Nesišauk mirties, pati ateis, nebijok… V.Krėv. Ar jau mane mokysi gaspadoriaut? Nesišaukiau kuliamosios ir nesišauksiu J.Balt. Reik vaistų šaũkties suskiuo nusigydyti Šts. Kai paskutinioja preina, tai ir menkos žolelės šauki̇́es Trgn. Jau ji šaukiasi in visus šventus, ale nieko neprisišaukė BsPIV54. Senė taip supyko, kad ėmė šauktis dangaus keršto V.Myk-Put. Daugel kas šauktumias pri [rastųjų] piningų, bet man Dievalis davė, aš ir vartosiu M.Valanč. Kunego šauktis pradėjo Sz. Ir tur apsisiausti maišais … ir Dievop šauktisi didei BBJn3,8. Jei tu anus varginsi, tada anys manęsp šauksis bei aš jų šauksmą išklausysiu BB2Moz22,23. Kur šaukiasi (būtinai reikia), mes apmokam Krok.
^ Angelo šaukėsi, o velnią pirštu viliojo KrvP(Mrk). Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės Skv1Moz4,10.
ǁ labai prašyti, geidauti: Iš kunigaikščio šaukia paspirties, per laiškus jį glaboja J.Marcin. O po tam lopšy sapnuodams šaũkia pagalbos K.Donel. Ir ėmė rėkti keršto šaukiamu balsu J.Jabl. Šaukė išgelbėjimo Sch173. Ir kraujas kraujo šaukia kaip išbadėjęs duonos S.Nėr. Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s, be reikalo varvinamas M.Valanč. Šaukti pagiežos OsG149. Tokie darbai šaũkia pagiežos (keršto) Smln.
^ Nešaũk gryčioj velniukų Blnk.
| refl.: Šaũkės pagelbos, ale nebuvo kam prieit Klt. Rankos nesišaukė darbo J.Balt.
| Nekaltas krau[ja]s į dangų šaũkas Rt.
15. tr., intr. DŽ, NdŽ prašyti, norėti gauti tam tikrą kainą: Kiek šauki̇̀ už tą vežimą malkų? Krtv. Nereikėjo tiek daug šaũkti, būtumėt pardavę Krš. Jis daug šaũkia, pigiai iš jo nepaimsi Rm. Par brangiai šaũkia – kas gali įpirkt! Srv. Kiek juos (už paršelius) šauki̇̀? Žg.
^ Gerą tavorą i nešaukiant išperka LTR(Vdk).
| refl.: Kiek šaukýs už linų verpimą? Šts.
ǁ reikalauti: Ką iš tavęs šaũksiu, kad tu nieko neturi! Ėr.
| refl. tr.: Apleido draugai, kuriuos ir Drūktenis lenkė, kad nuo jo nešauktųsi skolos Žem.
| Kas reiks daryt, kai skolinykai pradės šaũktis Skdt.
16. tr. DŽ vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde): Vardą, vardu šaukiu R126, MŽ166. Gaspadorius savo berną šaũkia Kristupu K. Kaip tave šaũkia? NdŽ. Nei aš tuo daktaru šaukúos! Kl. Ten šaũkė pakriaušis tą vietą Klk. Mas šaũkam „reja“, kuršėniškai – „jauja“ Pp. Šaũkamas tasai skaptas Krš. Išsipjaudavo iš šermukšnio didelius baslius – juos šaũkė keiniais LKT214(Jnš). Visi jį Samaraku šaũkia, bet tikra jo pavardė kitoniška Srv. Tu už mañ dabar senesnis – mañ da niekas nešaũkia seneliu Slm. Seniau [krosnies viršaus] kiteip nešaũkdavo kaip tik gomuriu Alz. Aukštos geltonos gėlės, pas mus jas sopagalviais šaũkia Grv. „Drebulė“ dabar šaũkia, seniau buvo „epušė“ Vdn. Trejoki [vaistai], nemoku šaũkt Ad. Žolynų yr daug, katruos mes nèšaukėm: žolė ir žolė Dgp. „Rugiai“, „miežiai“, „avižos“, „linai“, „kviečiai“ – par mum teip šaũkė Cs. Čia jau kur šaukti̇̀ lauko daiktai, tai vis lietuviškai Pst. Nieks nešauks mane jauną gražiuoju vardeliu JV869. Siuvėjas merginas gražiai šaukia: rūtelėmis, lietuvaitėmis, mirtomis P.Cvir. Į rytus link didysis žemės kraštas gul, Azija šaukiamas Ns1832,1. Auga [kedrinės pušys] Europoj pietinėj ant kalnais, šaukamais „Alpos“ P. Kiti yra … pikti angelai, kurius nu velinais šaukiam BPII434.
| refl. P: Kaip šaũkiasi to vieta? Upt. Šita upė šaũkias Dysna Rš. Nors ažsidaužk, nemenu, kap šaũkias LKKXIII131(Grv). Kaipgi tavo, vaikel, tėvas šaũkias? Ds. Aš greit galėsiu jau bobute šaũkties Vkš. Tie gaspadoriai, katrie gyveno prie Šilelio, šaũkės šilelnykais Brž.
ǁ vadinti kuo pagal kokią ypatybę: Vagimi, per vagį jį šaukė N. Aš jį vagimi nešaukiu B. Motina pyksta, ka davatka šaũka Vgr. Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaũkė K.Donel. Šaũkė mane šiokia, šaũkė mane tokia (d.) Prng.
17. tr. NdŽ, Klvr, Gs, Skr leisti (kortą): Šaũk būgnus DŽ. Šaũk, ko lauki – tavo pirma ranka! Dkš. Man didelė̃s (stipriõs kortos) šaũkia Lp.
ǁ lošiant skelbti akių skaičių: Šaukiáu šimtą šešias [dešimtis], tiek ir teisu (lošiant tūkstantį) Krš.
| refl. Lp.
18. intr. būti panašiam, sekti: Sūnus nešaukia į tėvą, t. y. kitaip daro J.
19. refl. pasidaryti juntamam, išryškėti (apie buvusį pakenkimą sveikatai): An senatvės šaũkias viskas Dbg.
20. tr. MitI52, NdŽ, Slnt, Šts, Šlu vaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaigalas nèšaukė, negeri kiaušiai Vn. Gaidys ir jauniklikes vištikes jau šaũka Užv. Ar šauka žąsinas žąsis? Všv. Kad pati vyrą muša, taip rodos, kad višta gaidį šaũka (juok.) DūnŽ.
| refl. Plt, Krš: Gandras jau varlinė[ja], suka lizdą, šaũkas Šts. Dvi musi bèšaukanties užmušau Krš.
◊ ar šaũksi, ar plaũksi nėra išeities: Kailio tavo, biedno žmogaus, nieks negailias: a šaũksi, a plaũksi – turi dirbti Vdk.
daũg šaũkia trūksta: Daũg da šaũkia iki pilno [saiko] Gs.
į kalnẽlį (į tėvỹnę) šaũkia laikas mirti: Musė (turbūt) į kalnãlį jau šaũks Kv. Dagi nešaũkia tėvỹnėn Trgn.
nei̇̃ šaũkti, nei̇̃ plaũkti Rs, Krkl, Ar;
nei̇̃ šaũk, nei̇̃ plaũk; VP32 padėtis be išeities: Vieni gyvuliai bėga par vienus vartus, kiti par kitus, man nei̇̃ šaũkt, nei̇̃ plaũkt Skr. Pavogė žmogui kumelę pačiame darbymetyje, sėjamu laiku, kur kas valanda reikia kumelės; pinigų neturi – nei žmogui plaukti, nei šaukti Žem.
paršiukùs šaũkti valgant čepsėti: Tu valgydamas plekši, paršiukùs šauki̇̀ Mrj.
toli̇̀ šaũkia DŽ, Kn, Gs daug trūksta: O mums iki tokio subrendimo toli šaukia V.Kudir. Iki visuotinio, lygaus, tiesaus ir slapto balsavimo dar toli šaukia rš. Toli̇̀ šaũkia, iki ateis pavasaris Mrj. Jam iki manęs toli̇̀ šaũkia Snt. Tu toli̇̀ šaũkia nepadainuoji tep kap jis Alk.
antšaũkti, -ia (añtšaukia), añtšaukė (ž.)
1. intr. Š, BŽ75,387 pritarti dainuojantiems pirmu balsu, antrinti: Tu dainuok, aš antšaũksiu J. Antšaũkti galiu, bet pirmuoju dainiuoti – ne Nt. Vienas pirma šauka, kiti ka añtšauka KlvrŽ.
2. refl. apkaltinti, užsipulti: Tas beskarbis žmogus norėjo ant mergės antsišaũkti, o pavogę [pinigus] buvo ano paties vaikai Šts.
apšaũkti, -ia (àpšaukia), àpšaukė tr.
1. L, TŽI371, DŽ, Kv, Kpč apibarti, aprėkti: Motin, be reikalo vaiką àpšaukei! Skr. Daktarka àpšaukė muni, ir išmoviau susiraukusi Jdr. [Kreivėnas] neištarė nė žodžio, tylėjo ir virpėdamas laukė: bene subars, apšauks, pasijuoks V.Bub.
2. KŽ garsiau už kitus įšaukti, peršaukti: Ubagėlių pulkai gieda, viens kitą apšaukdami BM233(Vl).
3. šauksmu apimti, aprėpti, pasiekti:
^ Su viena burna du turgu neapšauksi LTR.
4. SD205, N, L, LL117, Š, Rtr, NdŽ apskelbti (žinią), apgarsinti: Apišaukiu SD1113. Vaikai po sodžių apšaukė naujieną Ašb. Išdavė apšaukt po miestą, kad čion kupčiai atvažiavo BsPIII31(Nm). Mistras traukė į apšauktą prieš lietuvninkus kryžiaus karą prš. Yškiai apšaukiau valią Dievo Tėvo MP260. Apišaukia skolas ir kaltes mūsų SE231. Bajorai pakėlę … pietus, kur buvę apšaukti užgėrimai ir sakytos šnekos A1884,83. Daug pranašavimų àpšaukė DP399.
| refl. Sut, Š, Ser: Tu apsišauk vis: atvažiuoja kriaučiai LTR(Kltn).
ǁ paskelbti, pripažinti kuo esant: Jis nuveikė narsiausius priešingos pusės jaunikaičius ir, pasibaigus žaidimams, buvo vienu balsu apšauktas pergalėtoju J.Balč. Rinkėjai, tą stebuklą pamatę, vienu balsu apšaukė jį popiežiu M.Valanč.
| refl.: Kartais tokia taryba apsišaukdavo seimu A.Janul.
ǁ išgarsinti dėl gerų ypatybių: Mano arkliai apšaukti̇̀ visoje apygardoje ne tik gražumu, bet ir gerumu Dkš. Àpšauktos mergos (turtingos ir gražios) Krsn.
| refl.: Ne be reikalo jis – apsišaukęs apylinkėje meistras A.Vencl. Jau jis apsišaukė dideliu daktaru! BsMtI125. Apsišaukė labai didele burtinyke LMD.
5. R47, MŽ63, N, L, LL127, Ser, NdŽ, KŽ, Trgn, Skd apkalbėti, apjuodinti, apkaltinti: Ana iš įpykio àpšaukė jį vagimi, t. y. apskelbė J. Api̇̀šaukė mane sviete negražiai Dglš. Vienas kaimas buvo api̇̀šauktas, kad tikrai turia aitvarą Slm. Nereikia nežinant apšaũkti Up. Merga kap ir visos, tai kam ją bobos apšaukė?! Kpč. Tas, rodos, apšaũktas žmogus, be garbės Pg. Apšauks, apšmeiš tave, sakys, kad žuvęs negarbingai bėgdamas J.Gruš. O žmonės dėl to ją kone maištininke, spartakininke buvo apšaukę I.Simon. Jį mokslo vyrai apišaukė melagių melagiumi LTI344(K.Būg).
ǁ refl. Gmž, Alk, Sn netekti gero vardo, kuo nors blogu pagarsėti: Jis labai apsišaũkęs DŽ. Mūs kaimynas niekur neapsišaũkęs Dglš. Apsi̇̀šaukė mergiotė: nei sviete pasrodyt, nei ką Lkm. Su tokiais darbais tik apsišauksi̇̀ Ktk. Apsi̇̀šaukė merga an visos parapijos Lp. Apsi̇̀šaukei kap laukas arklys Švn.
6. refl. neteisėtai pasigarsinti kuo esant, dėtis kuo: Jis apsi̇̀šaukė daktaru DŽ1.
7. refl. pasirinkti švietalus (kortuojant): Aš negerai apsi̇̀šaukiau Lp.
8. KŽ, Rdn, Všv, Štk, Krkl apvaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaidys vištą apšaukė Kos94, JI696. Pasitaikė daug pūstų, neapšauktų̃ kiaušinių Rs. Žąsinai, jei grūdų negauna, žąsis neàpšauka Vn. Àpšauka motinelę [bičių] tranai Lkv.
| prk.: Nemokėjo siūlų sukti: išejo vis siūlas siūlą apšaũkęs (vienas prie kito) Ggr.
| refl.: Apsi̇̀šaukė gyvatė (apie musę) ir į puodą įkrito Krš.
| Tiek tolie muno i anos jurginai, i kaip galėjo apsišaũkti (apsidulkinti)! DūnŽ. Reikės du cutrinus (citrinas) auginti, gal turės vaisiaus, apsi̇̀šauks Rt.
9. prigauti: Tą mergą apšaũkęs pabėgo DūnŽ. Àpšaukė dvi motriški i pats pabėgo Jdr.
atšaũkti, -ia (àtšaukia), àtšaukė tr.
1. NdŽ atsakyti į šaukimą; atsiliepti šaukiamam, kalbinamam.
| refl. RtŽ, L, Š, BŽ51, Rtr: Kurčia jau i pirma buvo, neatsišaũkdavo Klt. Aš int jį atsi̇̀šaukiau, al jis man nieko neatsakė Šč. Tu jį šauk ar nešauk, o jis niekad neatsišaũks, tyli kap kurčias Alv. Jis man nė žodžio neatsi̇̀šaukė Krok. Jau aš šaukiu, o anas neatsišaukia Rod. Iš kapo atsi̇̀šaukė balsas Grv. Manėm, kad tikra pelėda, ir ėmėm toliau švilpti – atsišaukia vis arčiau ir arčiau V.Krėv. Atsi̇̀šaukė Dunojėlis: čia ne tavo vainikėlis DrskD67. Ir atsišaukė jaunas bernelis, po sodą vaikščiodamas LTR(Čb).
^ Kaip pagiryj šaukia, taip girioj atsišaukia VoL452. Kap mede šaukia, tep name atsi̇̀šaukia Arm. Kaip šaukia, teip ir atsišaũkia Trgn.
ǁ refl. I prisiminti, ateiti į galvą: Šitą [dainą] jau giedojau, ale vėl atsišaũkia Ad.
2. J, L, NdŽ šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: Kurgi tie vaikai – negaliu atšaũkt! Alks. Kur tu beatšauksi̇̀ – jau anos až kalno Sdk. Plyšk rėkdamas – jau [mirusio] neatšauksi̇̀ Dglš. Nešaũk – neatšaũksi, ka mirė Jd. Išejo, tai reikėjo atšaũkt atgal Lp. Buvo beišeinąs, motynėlė vėl atšaukusi tarė Žem. Studentams pasisekė tą sargą atšaukti iš balkono Pt. Rudenį sunku kiaulę atšaũkt iš bulvienos Klvr. Nubudę žmonės atšaukė šunis V.Krėv. Neatšaũks varpai nė vargonužėliai, n’atverks jauni brolužėliai JV1081. Kukuosiu aš žalioj girelėj kaip gegutėlė aukštam medely, kol neatšauksiu savo motinėlės LTsII523.
| prk.: Daktarelė muni àtšaukė iš anos pasaulės – kaip ana veizėjo! Varn.
| refl. tr.: Šauksi ir verksi – neprisišauksi, savo močiutės neatsišauksi̇̀ (d.) Antr.
ǁ išreikalauti, kad būtų grąžinta buvusi padėtis: Ponai norėjo baudžiavas atšaũkti Pj.
| prk.: Niekas nebàtšauka į jaunystę, reiks numien eiti (mirti) Jdr.
3. atkviesti, pakviesti, prišaukti: Jumi deginsma, jeigu nesakysta, kaip … atšaũkiat savo tėtę (ps.) LKT322(Vžns). Balčiūnienė visus sujudino, atàšaukė daktarytę Slm. Greitąją àtšaukė Stk. Atàšaukė vetrinorių in karvę Klt. [Sesuo] išsiveržus par nevalią su vaikeliais paežerėj kraujo vilnią teatàšaukė BM457.
^ Nešvilpauk pirkioj – velnią atšauksi̇̀ Klt. Iš marių akmenėlio niekas neatšaũkia (d.) Ut.
| refl. tr.: Ta nubėgo, atsi̇̀šaukė vyrą Upn. Mes ją čia atsišaukėme – pamokys ji mus lietuviškų dainų rš. [Žmonės] bijos trobose ir tarptrobiuose švilpaut, kad velnio neatsišauktų BsMtII147(Sln).
4. kurį laiką vadinti kokiu vardu: Pusę vieko atàšaukėt mane Adelia, ė aš ne Adelia Prng.
5. refl. pakankamai prisiverkti, atsiraudoti: paskutinį sykį tegu atsi̇̀šaukia motinos, leiskit jai Jrb.
6. J, NdŽ liepti, įsakyti grįžti kur paskirtam, nusiųstam: Lietuva ir Lenkija sutiko atšaukti Kaributą iš Čekijos rš. Atšaukiamàsis raštas LTEI436.
7. atkalbėti: Jis didelį palinkimą turėjo [būti gydytoju], bet tėvai àtšaukė Erž.
8. refl. atsikalbėti, paprieštarauti: Jis mane barė, o aš jam neatsi̇̀šaukiau Dkš. Varo tėvą pavėžėt. Aš ėmiau ir atsi̇̀šaukiau Vrn.
9. refl. SD1109, Sut, L kreiptis ko reikalaujant, prašant, teiraujantis: Atsišaukiu, atsižadinu kitop SD2. Į rinkikus atsišaũkti NdŽ. Atsišaukiu didesnėsp provosp B. Į aulštesnę, vyresnę provą eimi, atsišaukiu didesnės provos R30, MŽ40. Vyriausybė paskelbė, kad visi nukentėję prie jos atsišauktų Pt. Atsišauksi prie manęs, pagelbos reikalaudamas! BsMtII207. Atsišauksiu prie istorijos Blv. Tas žmogus galėtų būt paleistas, kad būtų neatsišaukęs [į ciesorių] Ch1ApD26,32. Atsišaukiuos ciesoriausp BtApD25,11. Per trisdešimt metų mūsų gyvenimo niekas aguonos grūdo neatsišaukė, ne tik arklio (nieko svetimo nepasisavinome) Žem. Buvo karvė priklydusi, tik į trečią dieną atsi̇̀šaukė [savininkas] Vkš. Y[ra], sako, dešimtis avių, o niekas neatsi̇̀šauka Slnt. Nereikalingas jis (šuo) mumiem, ale priklydusio nevarysiu – gal kas atsišauks ir pasims Kpč. Trys druskos bačkos pripiltos – niekas neatsi̇̀šaukia Šln. Kad atsišauks kas, ataduosma, o jei niekas neatsišauks, tai patiem prasvers LTR(Dkk).
10. refl. L duoti apie save žinią, atsiliepti, pasigarsinti: Jis atsi̇̀šaukė iš Rygos DŽ1. Dingo ir dingo – paskui už kiek laiko atsi̇̀šaukė kelintoj parapijoj Dkš. Motina atsi̇̀šaukė ir atsiėmė jį Jrb. Jei gyvas, turi atsišaũkt Ktk. Buvo mano tę giminės – neatsišaũkia Dgp. Jau kur pamiręs ma[no] sūnus, kad iš Ameriko neatsišaukia Vlk. Atsišaukė savo dalios ieškoti ir Razaliutė A.Vien. Oi, atsišaũk, giminėle, an šio mano vakarėlio (d.) Lp.
| prk.: Nekaltas kraujas atsi̇̀šaukė po mirties (išaiškėjo skriauda) Šk. Tėvas toks ir vaikai tokie – čia jau nieko nepadarysi, krau[ja]s atsi̇̀šauka Vkš. [Iš pilvo] atsišaũkia (persiduoda) skausmas nugaron Ant. Mažai pridūmei [dviračio padangas]: kai stuktersi kur į akmenuką, tai ir atsišaũks Alv.
11. refl. atsiliepti, pareikšti savo nuomonę, požiūrį: Kaimynai meiliai atsišaukia apie mūsų seną kalbą A1884,378. Visi, kuriems teko girdėti jo muziką, atsišaukia su didžiausiu pagyrimu V.Kudir.
12. refl. vėl pasireikšti, rodyti tam tikrų požymių: Atsišaũks [liga] an senatuvės Trgn. Antrokart atsi̇̀šaukė liga Dglš. Nuo užgavimo man jau kelinti metai sopė atsišaũkia šone Ds. Liga atsišaũkia, jeigu neišguli jos kaip reikia Ob. Dar̃ jau atsi̇̀šaukia tiej skauduliai Šlvn. Kap tik pakrutu smagiau, tai širdis i atsišaũkia Vdš. Ir dabar pakosėdinėja, pakosėdinėja, bijau, kad neatsišauktų̃ vėl tas uždegimas Dbč.
| Kviečiai tuosmet da atsi̇̀šaukė (užderėjo) Ūd.
13. Q164, SD1109, Sut, N, M, LL123, Š, NdŽ paskelbti negaliojant; atsiimti žodžius, įsakymą; panaikinti įgaliojimus: Atšaũkti savo paliepimą DŽ1. Atšaukiu, ką tariau SD218. Atšaũk tu žodžius tuos, kuriuos jam sakei Ob. Ką jau pasakęs, jis nebeatšauks, nors tai būtų ir nesąmonė I.Simon. Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! B.Sruog. Antrą [pareiškimą] parašiau – lai brigadininkas àtšaukia šmeižtus Sk. Leiskite man viešai atšaukti gandus K.Saj. Be to garbingo luomo sutikimo joks įstatymas negali būti išleistas, atšauktas ar pakeistas J.Balč. Rinkėjai gali atšaukti savo deputatą rš. Petrui padarytas pažadas neatšaukiamas SkvMt18,18(komentarai). Teparašoma est atšaukt gromatas ir dūmą Hamano ChEst8,5.
^ Gandai lengva paleisti, bet nelengva atšaukti KrvP(Vlkv).
atšaũkiamai adv.: Ir tai atrodė padaryta taip galutinai, taip nebeatšaukiamai, lyg grabą užkalus I.Simon. Ką Dievas per amžių amžius užlaikė mūsų kalboje …, dabar turėjo neatšaukiamai pražūti TS1903,11(V.Piet).
atšauktinai̇̃ adv.: Vieta … dabar nebatšauktinai pavieryta LC1889,2. Neatšauktinai Q589.

×dasišaũkti, -ia, dasi̇̀šaukė (hibr.) tr.; Sut prisišaukti: Duktė šaukė, šaukė ir nedasišaukė tėvo DS356(Vlk).
^ Greitas, kad mirdamas nedasišauktai (iron.) LTR(Vs).
įšaũkti, -ia (į̇̃šaukia), į̇̃šaukė
1. tr. M, Š, Rtr, KŽ šaukiant įvadinti, įkviesti: Įšaũk vaiką į vidų J. Įšaũk mamą, ką ana sakys Užv. Bliūdelin insemsi grūdų i inšauksi̇̀ tvartan [vištas] Klt. Ar neį̇̃šaukei šuniuko į gryčią? Pc.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Įsišaũkęs pas save vidun, išbarė berniūkštį Š. Insi̇̀šaukė, žiūro – brolis Knv.
2. intr. Rtr pajėgti garsiai ir ilgai šaukti: Tą giesmelę giedant, dzekonas girdi neįšaukąs – kar, kar, kar niūniavo M.Valanč.
3. intr. šaukimu trukdyti: Nemoki dainiuoti: tu mun į balsą į̇̃šauki Šts. Kitas mun į̇̃šauka į balsą, rikina mun dainiuoti Ggr.
4. refl. eiti lenktynių šaukiant: Einam vedu įsišaukti: katro balsas stipresnis, to būs tie piningai LTsIII590(Vkš). Dabar tėvai liepė tą savo vaiką eiti su tuo žmogu įsišaukti LTR(ž.).
iššaũkti, -ia (i̇̀ššaukia), i̇̀ššaukė; SD22, H, M
1. intr. NdŽ, KŽ pajėgti šaukti, išrėkti: Prarado balsą, nebeiššaũkia DŽ1. Išsižiojau šaukti – nei̇̀ššaukiu [iš baimės] Nmk.
iššaũkiamai adv., i̇̀ššaukiamai: Rėk kaip i̇̀ššaukamai Varn.
2. intr. pajėgti garsiai dainuoti: Gerklė čystai pasigadino – nei̇̀ššaukiu Skdv. Gerai dar bobikės i̇̀ššauka, išdainiuo[ja] Krš.
3. tr. Stk išbarti, iškoneveikti: Prie visų žmonių i̇̀ššaukė, išlojo Mrj.
4. intr. kurį laiką garsiai išdejuoti, praaimanuoti: Ligonis i̇̀ššaukė visą naktį Š. Kokius metus i̇̀ššaukė pilviuku DūnŽ. Su landuone mėnesį i̇̀ššaukė, iškaukė Krš.
ǁ kurį laiką bartis, plūstis: Kiek ana i̇̀ššaukė, kiek ana išvagino! Užv.
5. tr. raudant išsakyti: O kad ji viena būtų, paėjėtų ten, už kaimo – ji rėktų, ji tikrai rėktų, iššauktų visą savo sielvartą I.Simon. Raudodamas iššaukdavo visa, kas susikaupė krūtinėje rš.
6. tr. šauksmu atgauti, pasiekti: Nieko neiššaũksi, neišklyksi – po visam (mirė) Krš.
7. tr. Q60, R46, MŽ62, Ndz paskelbti (žinią), pagarsinti: Ažusakus iššaũkdavo [bažnyčioje] Dglš. Šiandien aną nū bažnyčios iššaukė (paskelbė užsakus) Sg.
| refl.: Jau merga išsišaukus (užsakai išėję, bet neištekėjo) Lp. Jis maž duost ir permet vienam daugia ir iššauk tatai kaip iššaukiąsis vyną BBSir20,15.
ǁ paskelbti ką kuo tapus: Ką karaliumi (per karalių) iššaũkti KI148. Per raganą mane iššaukė Mž116, N. Jį par išvadžiotojį iššaukė prš. Visas svietas mūsų neapkęstų ir heretikais iššauktų MT(PraefatioXII). Ką šventu iššaũkti KII198. Tapė Rumėnija (Rumunija) per karalystę iššaukta Kel1881,81.
8. tr. šaukiant ištarti, pasakyti: O štai tikt šikšnosparnis išlėkė … arba tiktai gegužė, per aiškiai savo vardą pati iššaukianti Ns1851,1. Viešpats nužengia debesy ir ižšaukia vardą savo garsiai Ch150(turinys).
9. tr. balsu kreipiantis išvadinti iš kur, kad ateitų pas šaukiantį: Iššaũkti iš vidaus J. Anys dabar susiginčijo, kuris greičiau savo pačią iš pirties iššauks LTsIV283. Užkukuos gegutė vyšnelių sodely, o tai aš mislysiu, kad iššaukia mano miela motulė LTR(Vrn).
| refl. tr. Rtr: Išsišaũkęs kitan nuo svečių kambarin, gerokai aš jį išbariau Š. Išsišaũk jį vieną, jei nori, kad kiti negirdėt Trgn. Vienąkart išsišaukė močeka bernioką klėtin BsPII238.
| prk.: Nekeik, gali̇̀ nelaimę išsišaũkt Rmš.
10. tr. N, M, VĮ, LL299 paprašyti, paraginti ar įsakyti kur atvykti: Iššaukiu lenktyn R35, MŽ46. Jūs i̇̀ššaukėte mane pasitarti NdŽ. Iššaũkti ką dvikovon NdŽ. Ìššaukė, kiek yra daktarų, visi subėgo Imb. Dukart norėjo greitąją iššaũkt – vis neprisiėmė Krs. Bandė iššaukti Merkinę, tačiau paštas neatsiliepė rš. Prašom iššaukt mano sviedkus Zr. Jai rodosi, kad tomis giesmėmis iššaukiama mirtis I.Simon.
| Du sūnai buvo, i̇̀ššaukė karan Pnm. Ìššaukė į karą, i nebeparėjo Kž. Mano vyrą kaip i̇̀ššaukė, tai ir lig šiai dienai negrįžo iš karo Ut. Vardais pavardėms iššaukė teismas ir prisaikino Plng. Uždaro jį kalėjiman ir iššaukia teismą LTsIII476. Pavakary iššaukė valsčiun ir Dėdelę A.Vien.
| Bet i̇̀ššaukė karūmenę ir surinko streikininkus Šauk.
11. tr. pareikšti siūlymą, pareikalauti: Iššaukiu ar pasiduot, ar gintis R35, MŽ46.
12. tr. pavadinti kokiu vardu: Juknai (kaimas) iššaukti̇̀ neseniai: eigulys Jukna gyveno, ir i̇̀ššaukė Juknais Škn. Kaip juos iššaũkt? Užmiršau… Pšl.
13. tr. nuplėšti garbę, apšaukti: Ižšaukiu ką SD216.
14. tr. SD133,108, SD411,508, Sut, N išvaryti, ištremti: Ir daužos per pasaulį kaip ižšauktieji su anuo kitu latru DP168. Jonas … ižšauktas ir ištremtas ing salą Patmą DP485.
15. tr. atšaukti, nutraukti: Ižšaukiu bylas SD422, Sut.
nušaũkti, -ia (nùšaukia), nùšaukė
1. tr. apibarti, aprėkti: Nùšaukė, nubuvo, o nei reikė, nei ko Sb. Mane nùšaukė per susirinkimą Stk.
2. intr. sušukti, surikti: Prašau atsistoti ir nušaukti ant garbės mūsų valdovo I.Simon.
3. intr. šaukiant pasakyti, pareikšti nuomonę, reikalavimą: Visi nùšaukėm, ka neteisybė Krš. Pernai visi nùšaukė, kad vėl bus viskas gerai Lnkv. Reikėjo nušaũkti [per tėvų susirinkimą], ir būtų buvę vaikams virinto vandens Yl.
ǁ tr. išrinkti, nubalsuoti: Staršina visais balsais paliko nušauktas Raudonius Pš.
4. tr. šaukimu paveikti, nuslopinti, pagadinti: Aš galiu ir lempą nušaũkti – tokį turiu balsą Šts.
| refl. tr.: Kaklą (balsą) nusišaũkti KI26.
5. refl. šaukiant, skundžiantis mirti: Šaukė šaukė pilviuku i nusi̇̀šaukė Krš.
| Taip anie (nesutinkantys sutuoktiniai) i nusišaũks (riedamiesi nusibaigs), nusivargs Krš.
ǁ negyvai nusiverkti (apie kūdikius): Skubėjo kuo greičiausiai pakrikštyti, nes manė ją nusišauksiant mirtinai I.Simon. Čionai radau aš jį (kūdikį) vieną rytą jau negyvą; jis per naktį buvo smerčiop nusišaukęs LC1883,27.
6. tr. pagarsinti, išgirti: Tu su [savo] arkliais nùšauktas visoj apylinkėj Dkš. Jis buvo nùšauktas kalvis Alk. Už tai jį nušaukė už pilną darbinyką Pš.
| refl.: Jeigu nusišaũkus pana, kad bagota, tai iš toliau važiuoja [piršliai] Krn. Tai ji (pana) buvo labai nusišaũkus Mrs. Ji audėja nusišaukus Brš. Kazluos tai nusišaũkę žmonės Kt. Miestas Ninevė nusišaukęs savo lobiais Šlč.
7. tr. blogai atsiliepti, apkaltinti, apkalbėti: Kap ką svietas nuniekina, nušaũkia Dglš. Ji visų nukalbėta, nušaukta Kb. Nušauktà merga, o, žiūrėk, gerai ištekėjo Ut. Nušauktas, nutartas – i vagis Bsg. Kartais žmones tik nùšaukia durnu Dg.
| Tai kas, kad graži, ale visų nušauktà nuo garbės Blnk.
^ Nu jau dabar tai nùšaukė kap margą arklį Dkš.
ǁ refl. netekti gero vardo, blogai pagarsėti: Su tokiu darbu tik nusišaũksi DŽ1. Jų namai nusišaũkę visam krašte Dgl. Tep darydami tuo (tuojau) nusišaũkia Gs. Kietumu ir godumu jis jau seniai nusišaukęs rš.
8. tr. K, KŽ duoti žinią, paskelbti: Susižadėjusiuosius nušaũkti KI15.
| Nùšaukė [turguje], ka neštų [uogas] į kuperatyvą parduoti Krš.
9. tr. M, LVII843, Š, Rtr, Krs, Pv pakviesti, pareikalauti kur nuvykti, prisistatyti: Vėl mane nùšaukė Marjampolin Lp. Į Raseinius nùšaukė mum Grnk. Ponas tuoj nušaukia diedą: – Nu, radai pinigus? LTR(Slk). Nùšaukė abudu dvaran ir liepė atiduot pinigus BM29(Č). Patardyt apylinkėn nùšaukė abidvi boba (bobas) Mžš. Buvo juos nušaũkę tardyt [dėl rasto lobio] Vdn. Neseniai žentą vėl valsčiun nùšaukė Ds.
| refl. tr. Š: Nusi̇̀šaukė [ligonį] daryt praktikų (tirti) Jd. Ją apibara, apūrija nusišaũkę Mžš. Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd.
10. tr. KŽ šaukiant paliepti aukštai esančiam nulipti: Nušaũk, tenulipie vaikai nu taukšto Krš. Kregždė Jonas dar su patamsėliu nušaukė mane nuo šieno daržinėj, kur miegodavome su piemeniu Pranu J.Balt.
| refl. tr.: Vaikus nusi̇̀šaukė nu žago, ka nesiustum Rdn.
11. refl. pasidaryti sumenkusiam, nugeibusiam:
^ Kad neatrodytumi toks nusišaũkęs, tai gal ir būtų samdę, o dabar atrodai kaip smerčio purmonas Brs.
12. tr. Klk, Ps, Vžns pavadinti: Kaip tus dvariukus nùšauka? Pp. Pamiršau, kaip tuos miltelius nušaũkia Tr. Kunigiškių keliu tą kelią nušaũkiam Sv. Yr, tiktai nušaũktie negaliu Dgp.
| refl. Sv, Kp, Pš, Žg, Mžk, Vkš: Pala, kaip čia ta vieta nusišaũkia? Brž. Ar nenusi̇̀šaukė kaip tas dvarelis? Akm.
13. tr. DūnŽ apvaisinti (paukščius): Nušauktà ta vištelė Krš. Gaidys vištą nùšaukė Krkl.
◊ numiẽ nušaũkti kalbant apie artėjantį ar atėjusį laiką mirti: Greitai muni nušaũks numiẽ Pj.
pašaũkti, -ia (pàšaukia), pàšaukė
1. intr. surėkti: Pašaũksu balsu, galbūt ans (vagis) pabūgs i atsitrauks nu mūsų LKT44(Lž).
2. intr. NdŽ, KŽ įstengti garsiai šaukti: Aš dar dainelę tokią juokingą padainiuosiu, ale aš gerai pašaũksiu Sd.
3. refl. susišūkauti: Ū, ū! – pasišaũksme i grybaunam Str.
4. tr. SD1137, SD286, R123, MŽ162, Sut, K, M, LL199, Š, Rtr, BŽ66, KŽ balsu ar ženklu kreipiantis pavadinti ateiti, prisiartinti, atsiliepti: Išvydęs jįjį, pašaũk prie savęs J. Mokytojas pàšaukė pamokos atsakinėti DŽ. Eik, pašaũk tėvą pietų valgyti Up. Pašaũk tėvo valgyt, ba kopūstai užšals LKT386(Drsk). Kap puliukus (viščiukus) pàšaukiu – pul pul pul, visi jiej atbėga Kpč. Jo švogerius mokėj[o] pašaũkt vilką (imituodamas staugimą) Drsk. Pašaũk tu savų vaikelių, kad any neažmiegotų LKKIII202(Lz). Nue[jo] brolis, pàšaukė – užeina pieno puta (ps.) Mlk. Matau, klusnus esi sūnus. Vos pašaukiau, ir atėjai V.Krėv. Daugiaus ji vis teip parėjus prie durių pašaukdavus – tie jos vaikeliai jai ir atidarydavę Sln. Vidurnaktį kažkas pabarškino į langą ir pašaukė mane vardu S.Nėr. Pirmesniai [piršlys midaus] duoda jaunajai, sėdinčiai užstalė[je] su jaunuoju, pašaũkdamas nauja pavarde, jau po vyru JR70. Kap tu eisi per dvarelį, nepašaũks vardeliu, tiktai pašaũks, mergužėle, vyro prievardėle DrskD143.
^ Pašauk vištą – atbėgs ir vanagas LTR(Šmk).
| refl. tr.: Kai iškuldavo žirnius, tai aš pasisemdavau saują ir pasišaũkdavau karvelius: ul ul ul Skrb.
5. tr. pakviesti, paraginti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Eik tu, pašaũk bobutę kieman Ker. Pašaũks tave malt Ėr. Negi až mylios gyvenu, kad negalėjot pašaũkt Ds. Pàšaukia viso kaimo ir nutaria, kas augins [našlaičius] Pv. Pàšaukė [vyrus] tadaik jau LKKII205(Zt). Bėk, motkos pašaũk Azr. Reiks pašaũkt žento Lp. [Pažįstamus lalauninkus] pirkion pašaũks, arielkos duos Pb. Jau biškelį kas, pàšaukei greitąją Klk. Paskiaus karalius Zigmantas Augustas pašaukė žemaičius į draugystę M.Valanč. Pàšaukė atsarginius į armiją DŽ1. Pašaũkti karo pratimų NdŽ. Jį liudininku pašaukė J.Jabl. Paskuo pàšaukė į karumenę iš piemenies (visai jauną) Kal. Trumpai prieš karo galą mane į karuominę pàšaukė Plšk. Vilius Karalius gavo raštą, kur jam liepiama būti pasiruošusiam, nes kiekvienu momentu jis galįs būti pašauktas kaip paskutinis rezervas I.Simon. Palikai čia nenupjautą barą, kai tėvynė pašaukė į karą E.Miež. Pašaukti tieson Ser. Viešpatis … mus per mirimą pašauks iž to pasaulio DP570. Helizeus … nuog Elijošiaus pranašo nuog arklo buvo pašauktas DP512. O tatai tie yra, kurie … tosp karalystėsp jo yra pašaukti MP94. Išvydo … taisančius tinklus savo ir pašaukė juos BtMt4,21. Daug nes yra pašauktų, bet maž išrinktų Ch1Mt20,16.
| Pašauktas kas ažu piktadėją, jei pirma dekreto numirs, be karojimo iž to svieto ižeit SPI10.
| refl. tr., intr. N, K, LL148, Rtr, Š, KŽ: Pasišaũk pagalbos DŽ1. Ateisiu ir aš, nebijok: pasišaũksi, aš jau ateisiu Trk. Dukterį pasi̇̀šaukė į Ameriką, šipkartę atsiuntė Krš. Vaikai padeda raškyt – mokyklos vaikus pasišaũkia Slm. Pasišaũkt, kai bėda – pirmas žmogus Klt. Jis žmogus pasišaũkiamas (paslaugus) Rmš. Kur tu pasišauksi̇̀ – svieto maža Str. Vargonyko pasi̇̀šaukė Kb.
ǁ Krž, Čk, Aln, Btrm prk. kalbant apie ateinantį laiką mirti: Privaikščiojau, gana, gal jau pašaũks (mirsiu) Krš. Eilė prieita, i pàšauka Pj. Gal ateis vakaras, pašaũks, neatsibėgsi (neišvengsi) Drsk.
| refl. tr.: Kažno ką dabar tėvas pasišaũks (kam po tėvo reikės mirti) Ktk. Jau atrodo, kad ir dėdę greit pasišaũks [mirę] broliai Krs. Kažno jau, ar nepasišaũks beržynėn tiktainos: jau eini, griūvi, nenori nieko LKT340(Ign).
6. refl. kreiptis pagalbos, užtarimo: Nuog to sūdo kitur niekur neturės pasišaukti žmogus nusūdytas BPI23. Pasišaukiu (apeliuoju) didesnėsp provosp B.
| Dievop pasišaukti (prisiekti Dievu) LL148.
7. tr. Šts, Kn užsakyti (gėrimų, valgių): Aš šaukiau alaus, o tu degtinės pašaũk Srv. Tuoj dėdė alaus pàšaukė Alk. Nors nepratę, turėjo išgert visą pašauktą degtinę V.Kudir. Galvoja žmogus: negražu vaišintis iš kitų, tai ir pats šio to pašaukė rš. Pėtnyčioj gavom šaltanosių, o paskui dar silkių pàšaukė Krok.
| refl. tr.: Kokių gėrimų tik jiedu pasišaukia, tai tokių ir žaunierius LTR(Ldvn). Valgyt nepasišauks Lp.
8. tr. numatyti, paskirti kokiai veiklai: Jis jautėsi pàšauktas dideliems uždaviniams DŽ1. Pàšauktas kunigystėn NdŽ.
^ Daug pašauktų, maža išrinktų rš.
9. tr. Rtr, NdŽ išgarsinti, išgirti: Onutė – pašauktà melžėja visam rajone Lkč. Ir koks dar pašaũktas gydytojas buvo parvežtas, bet kad jau reikėjo žmogeliui mirt, ir neišgelbėjo Srv. Buvo pašauktà viso[je] parapijo[je], kad ji labai graži Sdb. Mano vyras pàšauktas pjovėjas buvo Kair. Siuvėją Augustą visa apylinkė pàšaukė Rm. Mūs namai tai da pašaukti̇̀ yr Trgn. Tik pàšauktas, ka stiprus, o toks kaip ir kiti Grd. Buvo pàšaukta į Kauną vežt – geri ten daktarai buvo Skr. Vailabai tai jau pašauktà kaima buvo Vdk.
10. tr. pagarsinti dėl kokios smerktinos ypatybės: Kurs piktas pašauktas N. Ta mūsų Genė buvo šatras (vėjavaikė) pašauktà Skr. Tie tai pašaukti̇̀ [vagys] Krž. Tylėk, boba, da pašaũks už nusikaltimą Ln.
11. intr., tr. pavadinti, įvardyti: Možna i dukrele pašaũkt Dglš. Ana eina, ir gana [už našlio] – kur dėsis: senovė[je] negražu, pašaũks senmerge Krp. Nežinau, kap pašaũktie tuos grybus Dgp. Ūlyčia pašauktà lietuvišku vardu Zr. Ponas labai ažsiširdijo, kad kunigas jį durnium pàšaukė (ps.) Prng. Meskit, meskit po rublelį, būste pašaukti jūs sveteliais LTR(Ob).
^ Seną jaunu nepašauksi LTR(Zp).
12. tr. išleisti (kortą): Neturiu ko pašaũkti DŽ. Juk rodžiau, kad nešauktum vynų, o tu ėmei ir pàšaukei Skr. Pàšaukiau pykių tūzą Šk.
13. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ: Aš jums pasišaũksu, štiš, gyvatės! Krš.
◊ ant svi̇́eto pašaũkti pagimdyti: Vaikus bereikalingai ant svi̇́eto pàšaukiau Skr.
Diẽvas (Abraõmas, Pẽtras) pàšaukė (pasi̇̀šaukė) apie mirtį: Diẽvas mano vyrą prieš du mėnesiu (pas save) pàšaukė NdŽ. Nupirko namą, ale jį Diẽvas pasi̇̀šaukė par anksti Ob. Greičiau, regis, pašauktų̃ Diẽvas Čb. Nežinom nė vienas, kada Diẽvas pašaũks Trgn. Mes tai jau nesikelsim [į gyvenvietę] – Abraõmas pašaũks gal Pš. Jau laukiu, kada Pẽtras pašaũks Dgp. Be teisybės gyveno, su skraudums, i pasi̇̀šaukė Diẽvas Krš. Seni̇̀, ir Diẽvas nepasi̇̀šauka Krš.
paršaũkti, -ia (par̃šaukia), par̃šaukė tr.
1. K, M, Rtr, B60, NdŽ, KŽ parkviesti, parvadinti atgal: Parvadinti, paršaũkti KII380. Patys par̃šaukėm ją namo Jrb. Eikit, paršaũkit jį iš karčemos Pn.
| refl. tr. K, NdŽ.
2. pakviesti atvykti: Daktarą par̃šaukė Kv.
péršaukti
1. tr. Q540, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Jz stipriau už kitą iššaukti, surikti: Leisk pasiklausyti, ką ana šneka – tu páršauki KlvrŽ. Antanėlis, matyt, suprato, kad nieko čia gero nebus, žmonos jis neperšauks J.Balt. Girto Stagaro balsas peršaukia visus I.Simon. Mes geriau žinome, geriau išmanome, visus pamokysime, visus peršauksime! Žem. Ana vis su tranksmais šneka, šauka páršauka Krš.
| prk.: Nėra, tur būti, tokios dainelės, kuri peršauktų jo nerimą Pč.
2. tr. perkalbėti: Mokytis siūt labai norėjau, tik tėvas péršaukė Prn.
3. intr., tr. įstengti perrėkti kokį atstumą: Ties Klaipėda mares gali páršaukti – girdėti į antrą pusę Klp. Péršaukti per ką NdŽ.
4. refl. Ser, NdŽ, KŽ prarasti balsą šaukiant, prasirėkti: Gal mažas esi pársišaukęs, ka neturi balso Šv.
prašaũkti, -ia (pràšaukia), pràšaukė
1. tr. NdŽ, Als stipriau iššaukti, šaukimu viršyti, peršaukti: Pràšaukiau aš jįjį, bo mano balsas didesnis J. Tu buvai tada liesas, plonytis, bet gerklingas labai – neprašauksi J.Marcin. Kurs kurį prašauksite, pri to jau paliks piningai LTR.
2. intr. N, NdŽ kurį laiką praleisti šaukiant, dejuojant: Jezau, lyna, Jezau, nelyna – visą amžių [kaimo žmogus] taip ir pràšauka Krš.
3. tr. NdŽ šaukiant, rėkiant sugadinti, prarėkti: Nekrok, plaučius prašaũksi! Krš. Buvo girdėti, kaip miške per pavasarį prašauktu balsu kukavo gegužė rš.
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. iš eilės šaukiant, pakviesti: Kur eini, ar į pieninę? – Ne, nebeisiu, kad mane jau, sako, pràšaukė Rm.
5. intr. NdŽ pradėti dainuoti, duoti toną.
6. tr. NdŽ garsiai dainuojant nepataikyti į natą: Mokytojas Rodė buvo toks piktas, kad aš vis gaidą pro šalį prašaukdavau I.Simon.
7. tr. pavadinti, praminti: Tą vietą pràšaukė Bruniniekai Dgp. Tokiu vardu prašauktà ta vieta, mun rodos, nū vandens BM327(Rdn). Ir pràšaukė jį kurtinyku Ob.
8. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ.
prišaũkti, -ia (pri̇̀šaukia), pri̇̀šaukė
1. tr. Q165, K, M, J, Š, Rtr, KŽ balsu kreipiantis, šaukiant atkviesti, paraginti ateiti, prisiartinti, grįžti, atsiliepti: Negaliu vaikų numo prišaũkti Vkš. Uogavo an kalno – prỹšaukėm Vn. Dalikės nebgal beprišaũkti [dirbti] – pavargo Krš. Prišaukęs mane prie staliuko, liepė pasirašyti Žem. Šauk, šauk kaip poną – ir dar negali prišaũkt [valgyti] Srv. Kaip neprišaũksi mane vardeliu, šauk mane pavardėle JD155. Šaukte šaukiau – neprišaukiau KlvD191.
^ Arklį in avižas visada prišaũkia, o pijoko in pusbonkį neprišauksi̇̀! (iron.) Skdt. Už miškuo yra tujau Kantaučiai pri̇̀šaukamys (netoli gyvenantys, galintys išgirsti šaukiantį) Plt.
prišaũkiamai adv., prišaukiamai̇̃ NdŽ: Prišaukamai gyvenam M.Unt.
prišauktinai̇̃ adv.: Ans prišauktinai̇̃, t. y. netoli, gali prišaũkti J.
| refl. tr.: Šauk, šauk – negali prisišaũkti tavęs J. Tėvas toli žvejojo, negalėjau prisišaũkti Vkš. Vilkai moką šunim lot, kad greičiau šunis prisišauktų Ds. O aš šaukiau savo bernužėlį, o aš šaukiau, prisi̇̀šaukiau aš jį JD474.
^ Giedojo gaidys, kol vanagą prisišaukė KrvP(Mrk). Dalia kurčia: kad ir šauksi – neprisišauksi KrvP(Žž).
2. tr. pakviesti, paprašyti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tujau pri̇̀šaukė greitąją, muni išlakino į Klaipėdą Vvr. A velnias tokią baisybę (netikusį ūkvedį) pri̇̀šaukė an mūso galvų! Rdn. Jau kai Baliukas, tai retu kur rast: ar bėdoj, ar kur anas pirmas prišaũkiamas Skdt. Dar nelaimę prišaũksi savo galvai NdŽ.
| refl. tr., intr. Sut, K, LL24, Š, Rtr: Sunku prisišaũkti ką, bėdai atsitikus DŽ1. Sužeistieji šaukia ir pagalbos neprisišaũkia NdŽ. Neprisišaukami̇̀ paliko žmonys, neprisiprašomi Krš. Juozis jau tas geras žmogus – prisi̇̀šaukiamas Jnš. Ar galva susops, ar širdis – neprisišauksi̇̀ [viena gyvendama] Klt. Ar miršta, ar dega – niekur jų (vaikų) neprisišauksi̇̀ Kp. Vaikų dabar sunku prisišaũkt – neprisišaũkia tėvai Adm. Neažmokėsi gerai, tai kito karto neprisišauksi̇̀ Aln. Neprisi̇̀šaukiam lietaus Al. Pirma greit velnią prisišaũkdavai, o dabar jie uždaryti (juok.) Skr. Neseka prisišaũkt daktaro Lp. Su savo tokiu liežuviu ir kitoj parapijoj bėdą prisišauksi A.Vien. Melodija plaukia vis tolyn, neprisišaukiamà NdŽ. Nelaimės galima atsikratyti, o laimę – prisišaukti rš.
ǁ refl. kreiptis ko prašant: Neturinti pri ko prisišaũkti KlvrŽ. Prysišaũkti turėjo pry valdžios, gavo pensiją Pj.
3. tr. KŽ šaukiant prikelti: Ką iš numirusių prišaũkti K. Kas miręs, to jau nebeprišaũksi NdŽ.
4. tr. Ser, NdŽ daugelį sušaukti, suvadinti: Prišaũkti daug [žmonių] BŽ266.
| refl. tr.: Prisi̇̀šaukėt velnių ir neduodat jiem darbo Stk.
5. tr., intr. N šaukiant pasakyti, šūktelėti: Nežinomas balsas jam pri̇̀šaukė: švilpk! Vlkš. Vienas vaikas kitam pri̇̀šaukė: – Dėdis pareina atgal Plšk. Didelių plaučių reik ant jį (apykurtį) prišaũkti Vdk. Ans neprigirdįs: jei prỹšaukei žodį – atsakys, jei neprỹšaukei – nieko negausi iš ano Šts. Prišaũkia aniems apačio[je] drūtai žaką laikyt Jrk124. Tai prišaukdami pažįstamiems, tai rankas vienas kitam paspausdami, susimaišė atvykusieji I.Simon.
6. intr. sakyti raginant ką daryti, atkreipti dėmesį į ką: Iš ten jis ir mums dabar prišauk: pabuskit Ns1832,8. Mums prišaukiama, idant mes Viešpatiespi verstumbimės prš.
7. intr. NdŽ, Trg pritarti dainuojant ar giedant: Būdavo, balsus taikys, katram natavot, katram prišaũkt Erž. Vyrai munie pryšaũkti liuob galės, galėjau dainiuoti Vn. Kito toks balsas, kad negal prišaũkti Slnt. Aš neprỹšauku dėl to, kad neturiu tokio balso Šts.
8. tr., intr. Sut paskelbti, pranešti: Šiandien ant turgaus Poškus pri̇̀šaukė jomarką Akmenė[je] Vkš. Praeitą turgų Drungilas pri̇̀šaukė žmonims, kad nau[ja]s gydyto[ja]s yr parvažiavęs į Darbėnus Dr.
9. intr. šaukiant įsakyti, įkalti į galvą: Reikėjo nuo jo viską kavoti arba prirėkti, prišaukti, kad nevogtų cukraus, apelcinų ir kitų gardesnių dalykų DS367.
10. refl. NdŽ pakankamai šaukti, rėkti.
11. intr. Š priverkti, priraudoti.
sušaũkti, -ia (sùšaukia), sùšaukė
1. tr. R33, MŽ44, Sut, N, K, M, LL330, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Rš, Pp sukviesti, suvadinti: Sušaũk visą šeimyną J. Aš pasiryžau, nieko nelaukdamas, sušaukti savo vyrus, sudaryti pirmą šiame krašte sukilėlių būrį V.Myk-Put. Sùšaukė visus gyventojus į sueigą Plšk. Sùšaukia vaikus [mokytis] Mrc. Sušaũkia, pamoko žmones [agronomas] Imb. Vieną dieną pavardims mus sùšaukė ir pastatė į dvi grupes Plšk. Viščiukus sušauksmà, aždarysma ir eisma Skp. Sušaukė ji visas žvėris, visus vabalus, visas varles LTR(Ldvn). Liepė sušaũkti kalvius su preikalais, su kūjaičiais Gd. Vėjas tuoj sùšaukė debesų galybę (ps.) Sv. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Tėvelis numirs, brolelis užaugs, mūsų sesučių niekas nesušauks (d.) Pls. Hūkinykas liepė tarnui savam … privest elgetų…, sušaukt…, idant namai jo būtų papildyti DP278.
| refl. tr. NdŽ: Tėvas susi̇̀šaukė vaikus DŽ1. Kol tu giminės susišaũksi, ilgai truks, o kaimynas pats pirmasis [į pagalbą] Skdv. Susišaũkia vyrus, parodžia [padarytą žalą] Grv. Seniai armonika susišaukė jaunimą rš. Visus šventūsius susišaũkęs (šaukdamasis dangaus pagalbos) rėka Pvn.
2. tr. šūksniu paraginti ateiti, atsiliepti: Ka bus valgymas gatavas, tai aš taũ sušauksiù LKT266(Brž). Uhū! uhū! – sùšaukė jį senasis ubagas Jrk21.
^ Rugiai buvo reti – diegas diego nesušaukia Vlk.
| refl. tr.: Vaikai, nedarkykit valgio – badą susišaũksit! Dkš.
ǁ Krkn, Sdk, Šč, Lt šaukiant sugrąžinti, pašaukti atgal: Norėjau sušaũkt, bet jau buvo toli nuėjęs Gs. Būtų užmiršęs, ale nuo galulaukės sùšaukėm Grš. Vyrai barškalus pasiėmė, barškino, tauškino girioj par naktį, bet vaiko [paklydusio] nesùšaukė Skr. Eik, sušaũk šunį atgal – dar užpuls ką Srv. Sùšaukė kiaulę, mat klauso Ėr. Pavargėlius žmones, paskui tūleropus geidulius šito pasaulio nuėjusius, sušaũkia DP410.
3. tr. sukviesti (susirinkimą, tarybą, posėdį ir pan.): Sušaũkti tarybą, teismą NdŽ. Buvo beklausiąs, kam sušauktas mitingas J.Balč.
| refl. tr.: Apylinkės sekretorius susi̇̀šaukė susirinkimą, o pirmininko nėra Skr.
4. intr. NdŽ surikti, šūktelėti: Tėvas sùšaukė arba motina: gulti, vaikai, a jūs da norat baikas krėsti?! Vvr. Ka sušaũksu, pribūs dvyleka plėšikų (ps.) Varn.
^ Kaip sušaukia, taip ir atsišaukia LTR.
ǁ tr. NdŽ subarti: Sùšaukiau, ka nemuštųs Krš. Sùšaukė vaiką, ka nesiustų, nedraskytųs Krš. Sušaũk, ka klausytų DūnŽ.
5. refl. tr., intr. NdŽ šūkaujant, ūbaujant susižinoti: Miškai, miškai – susišaũkt negali̇̀! Vrn. Ar mes čia, paliose, susišaũksim vieni kitus, kai paklysim? Dkš. Piemenys miške ir tai susišaũkia, o mes kaimynystėj nesusišaũksim! Srv. Piemenėliai susišaukia ragu TS1900,4-5. Pavasarį, ka Venta ištvinsta, par upę susišaũkti negali Vkš. Susišaũkia [vilkai] vienas su kitu Pb. Ant pilaitės sienų susišaukdami vaikščiojo sargybiniai A.Vien.
^ Žirnis žirnio nesusi̇̀šaukia (skystai išvirta) Lp.
susišaũkiamai adv.: Gryčia, seklyčia, kamara – krūvai žmonių vietos nesusišaukiamai J.Balt.
6. tr. K, Rtr, KŽ, I.Simon paskelbti (ppr. užsakus).
7. tr. NdŽ vienu kartu išleisti (kortas).
◊ visùs gi̇̀mines sušaũkti labai susiraukti: Rūgštu, mažna visùs gi̇̀mines sušaũkt Žl.
užšaũkti, -ia (ùžšaukia), ùžšaukė
1. intr. M, Rtr, KŽ garsiai sušukti, užrikti: Jis kad ùžšaukė – tuoj visi nutilo DŽ1. Ne savo balsu ùžšaukiau iš skausmo Bb. Vilko balsu mokėj[o] užšaũkt (užstaugti) ir [vilką] prišaukt Drsk. Būčiu paklaususi, būtumi užšaũkęs, užkrokęs! Krš. Kartais ans ùžšauka ant munęs Tl.
| refl.: Varlės kurkė patenkintos, tarpais aptildamos, čia vėl užsišaukdamos rš.
2. tr. NdŽ peršaukti, perrėkti, viršyti šaukimu: Daugiau nedainuosiu – o kam tu mane ùžšauki! Jrb. Taip krokė tėvas, net gerklėje jam apkarto, o Katrės užšaukti niekaip negalėjo Žem. Mane, švelnią moteriškę, užšauks, užrėks, užstumdys S.Čiurl.
| prk.: Jų širdyse dar nebuvo tiek neapykantos, kad galėtų užšaukti sąžinės balsą Vaižg.
3. tr., intr. R363, MŽ486, N šaukiant uždrausti (ką daryti): Ùžšaukė, ka to sviesto neimčiu Krš.
4. tr. pakviesti užeiti (ppr. einantį pro šalį): Užùšaukiau kartą, tai kad pripaistė visokių niekų Slm. Kokį berną ažušaũkia savęs[p], duoma ėst, duoma įsigert Lz.
| refl. tr. DŽ1, Prn, Lp, Pc: Ją dažnai kas užsišaũkia Ėr. Mes senukę vis užsi̇̀šaukiam pavalgyt Ig. Užsi̇̀šaukiau vaikus gryčion Aln. Užsi̇̀šaukiau, primylėjau ir da išsinešt daviau Ds. Matei, kad ej[o], tai reikė užsišaũkt Pv.
ǁ šaukiant užvadinti aukštyn: Ùžšaukė visus ant kalno pasižiūrėti puikaus reginio DŽ1.
5. tr. užkviesti kur atvykti, dalyvauti: Žùšaukė jį an rodos Rod. Ir aš tę ejau, ažùšaukė mane Dv. Ka veseilion ažušauktái, tai pagiedotau Dv.
| refl. tr.: Nepliauškėk, tu užsišaũksi nelaimę an savo galvos! Krš.
6. tr. Q48, B, NdŽ, Skd, Vkš, Krd paskelbti, pagarsinti, pranešti: Užšaũk bažnyčio[je], kad bus atlaidai J. Šiandien ùžšaukė jomarką ant ateinančios seredos Užv. Turguj ùžšaukė, kad prapuolė vaikas Jnš. Argi negirdi, kaip aš (gaidys) tarp vakaro ir ryto kokia dvidešimt kartų užšaukiu orą Mš.
| refl.: Jie užsi̇̀šaukė duot labai daug, o neištesi Gs.
ǁ N, KŽ paskelbti užsakus.
| refl. tr., intr.: Jau jy užsišaũkus su kitu Lp. Anas kitą buvo ažgėręs i ažsišaukęs Ml.
7. refl. KŽ užsikamuoti, galą gauti šaukiant: Jis persišaukė, užsi̇̀šaukė KII247. Vaikas užsišaũks bešaukdamas DŽ1. Jei kas pasidarytų, ji užsišaũktų Snt. Vežk tu greičiau tą bobą į ligoninę, ka tik pagytų, bo ta mergica užsišaũks Rs.
8. tr. šaukimu pakenkti: Ùžšaukėm gerkles (užkimome) Ub.
ǁ refl. NdŽ, KŽ užkliūti, užsikirsti balsui.
9. intr. NdŽ garsiai uždainuoti, užrėkti: Aš iš sykio ùžšaukiau: – Oi berželis turi širdį… Jrb. Koristė buvau, užšaũkt labai galėjau Bb.
10. intr. daug užsiprašyti, norėti gauti: Par daug ùžšaukė už arklį Up. Jurgis už arklį ùžšaukė šimtą penkiasdešimt litų Čk. O kiekgi užšauksite algos? rš.
ǁ NdŽ skelbti sumą kortuojant: Atsargiai lošta, tankiai net per mažai užšaukia TS1904,4.
11. refl. turėti vardą, būti vadinamam: Aš užmiršau, kaip ta vieta užsišaũkia Ds.
12. tr. KŽ, Nt, Akm, Eig apvaisinti (paukščius, kiaušinius): Kliunkiai, t. y. kiaušiai neužperėti, neužšaukti̇̀, be žąsino, be gaidžio padėti J.Jabl(Als). Tiek įdrėbiau (užmokėjau) už tus žąsies kiaušius, o nė vienas neùžšauktas Dr. Žąsies kiaušiai nėra užšaukti Klp. Neùžšaukė žąsų, nieko neišrietėjo DūnŽ. Neišlesintas žąsinas y[ra] juo užšauką̃s Šts.

šaũkti, -ia, -ė
1. intr. SD1196, SD402, Q33, H, R, MŽ395, Sut, K, M, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: Šaukiu, šūkauju, klykauju SD118. Didžiu balsu šaukti N. Bepradėm šaukia, kad ateitum J. Pradėjo šaũkt, aš susiėmiau ausis ir akis Snt. Ka aš išsigandau, ka pasiutau šaũkti! Gršl. Kaip muš, šaũk, kiek galvo[je] balso Krš. Kroka, šaũka – pradėm langai birba NmŽ. Boba šaũkia, kiek leidžia galva Nmk. Ko tu šauki̇̀ kaip be galvos?! Pln. O tas kaukas parlėkė i šauką̃s: tpruka, tpruka Krt. Kas ten pri Ventos taip gvaltą šaũka – bene skęsta kas? Vkš. Žmogus prie ežero atsigulęs ir šaukia trokštąs MPs. Ir pats šauki, ir pats jau nežinai, iš sielvarto tu ar iš džiaugsmo J.Marcin. Šaũk tikt, kiek įmanai, ir trūbyk didelį garsą K.Donel. Šaukte šaukiau, nieks manęs negirdėjo KlvD47. Kad prijojau dvarelį, mergužės tėviškėlę, ir šaute šoviau, ir šauktè šaukiaũ, kad išgirstų mergelė JV503. Lakto[je] lentas (lėtas) pradėjo šaukteino: – Tėvas guli, lengva mumis (ps.) Gmž(Krd). Ir vėl, šaukdamas didžiu balsu, bylojo VlnE210. O visi vėl šaũkia, giest, išpažįsta jį karaliumi DP4. Sakau jumus: jei tie tylėtų, akmenys šauks BtLuk19,40. Moab yra sukulta, jos vaikus gird šaukiančius BBJer48,4.
^ Šauka kaip iš po žemės (silpnai) LTR(Pp). Ko šauki̇̀ kaip menkė? (iron.) Dr. Nešaũk kap varna an lietaus Pls. Šaũkia kaip rupūžė po ratu Skr. Dažnai šaukiančio niekas neklauso KrvP(Ps). Nors šauksi, rėksi, nuo mirties nepabėgsi LTR(Tr). Zuikiui ant uodegos neužmynęs, nešauk, kad pagavai LTR(Grk). Nemunu plaukia, vandens gert šaukia (iron.) LTR(Krn). Nelaimė neita šaukdamà (nelaimė ateina tylomis) Vgr. Liga ateita ne šaukdamà, patyliais J. Duodamas imk, genamas bėk, mušamas šaũk J. Kas šauka, tešauka, vedu, bobale, važiuokiam VP23. Kaip lauke šaukė, teip girioj atsiliepė VP21. Kap kraštan šaukia, tep miškan atsišaukia Kb. Kaip numūse šaũka, taip miške atsiliepa Lkv.
| tr.: Bėdą šaukiu (rėkiu, kad bėda ištiko) R412, Mž555.
šauktinai̇̃ Aš geriau gulėsiu ir šauktinai šauksiu atsigulusi, bet tau nedirbsiu! I.Simon.
| refl. Rtr: Pradėjo vienas [svečias] šaukties, kad jam nutraukė rūbus LTR(Slk). Aš esmi balsas, šaukiąsis girioj SE10.
^ Kap mede šaũkias, tep ir atsišaukia Rod.
2. intr. NdŽ garsiai kalbėti: Nešaũk taip garsiai DŽ. Jis nešneka, o šauktè šaũkia – jau senatvia žmogui Jrb. Aš šaukù dikčiai, ka ausimis negirdu Jdr. Ko šauki̇̀ ant viso namo – vaikus prikelsi! Jnš. Aš vis pamažėl, pusbalsiu, o ji kad šaukia kaip namie A.Vien.
šauktinai̇̃ adv.: Šauktinai̇̃ šaũk, kad teip negirdžia Grž.
ǁ tr., intr. garsiai sakyti, tarti: Mano penas, mano grūdai, mano mėsa, mano gyvuliai! – šaukė Tamošius Žem. [Klebonas] šaukė pamokslus iš sakyklos J.Balt. Šaukė anuos žodžius Ch2Kar23,16.
3. intr. rėkti ant ko, bartis: Grioju, šaukiu ant ko SD110. Kiek sykių šaukiáu už tą mašynų taisymą Lkv. Mortelė tik šaukanti̇̀: – Mun gėdos nedarykiat! Trk. Gera pardevėja: ne ana šaũkė kaip kitos, taikė kaip geriau Krš. Marti muno šaũka, ka eič pri gydytojo pasitikrinti Krž. Kiek šaũka negerti, o kas klauso?! Krš. Stalelin stuk kumščiu ir šaũkia Šmn. Ponas šaukia an šito žmogaus: ką gi tu tę darai?! Žln. Ėmė tėvas visom keturiom šaũkt, ka motina pakilo važiuot pas dukterį Jnš. Jei kurs kanaunykas gynė, ant to šaukė kaip ant bedievio M.Valanč.
^ Kas neklauso tėvų šaũkiančių, susilauks šunies kaukiančio Ar.
| refl.: O daba ant nekalto žmogaus šaukýs! Dr.
4. intr. tr. DŽ, Lc garsiai dainuoti, giedoti: Vienas giedojo, šaũkė – balsas geras Jrb. Tu šaũk pirma, turi gerą balsą Krtn. Ka pareis iš pievų par Balčius toliausiai šaukdami̇̀ Nmk. Šaũkdavom gerkles paleidusios Kdl. Prigers, dainiuos, ka šaũks, ka soda plyš! Ms. Jūzupas ir galia šaũkti End. Šaukù, bet tiek dideliai neįsikimbu (neišdainuoju) Lnk. Šaũkti šermenų giesmes NdŽ. Giedotojai užstalėje giedojo, šaukė, prakaitą apsibraukdami Žem. Vaikai kožnas savo balsu šaukė, tečiaus giedojo M.Valanč. Ekše (eik šen) šaũkti (pritarti dainuojant) Grdm.
^ Šauka, gieda kaip į Šidlavos atpuskus eidamys VP44.
ǁ intr. skambėti: Jug visi tie tavo [armonikos] balsai šaũka Kv. Gražiai šaukia tavo dūda rš. Šitas kiaušinis šaukia teip stipriai [kalenant į dantis] Sl.
5. intr. NdŽ garsiai verkti, raudoti: Ta jų mažoji niekai buvo augyt: šaũkdavo naktį pabudus, apsiversdavo su tą vyge Jrb. To vaiko šaũkė, galus darėse Jrb. Nešneka, kam gaila (nerauda žodžiais), šaũkia vienu balsu, i viskas Vdk. Šaũk nešaũkusi, o ano nebiprišauksi Varn. Motina an kapais pradėjo šaũkti Trk.
6. intr. garsiai dejuoti, aimanuoti (ppr. iš skausmo): Taip šaukė, taip rėkė vargšas kojomis, viduriais J.Jabl. Kas par gyla buvo: cielą metą šaukiáu LKT82(Pln). Opybė begalinė: biškį kas, i šaũka Rdn. Kaip i sveika, nebi̇̀šauka niekum Krš. Ana didliai šaũkė, dejavo Plng. Senis rėkia, šaũkia – kojas suka Kp. Ir keikiau, ir šaukiaũ: labai drūtai skaudėjo Dgč. Ligonis šaukia galva, širdimi, visais kaulais TS1902,4-5.
7. intr. bėdoti, skųstis: Negal šaũkti, ka jau taip būtų bėda, ale tiek terandas Ll. Gerai gyvenam, negalia šaũkti Krš. Negaliu šaũkti an savo vaikų Ub. Jadzė šaũka negalinti lašinių valgyti DūnŽ. Šaũka: mes nebibūsma, baido čia, baido Žr.
8. intr. išduoti smarkų balsą (apie gyvulius, žvėris, paukščius): Oi, oi, kaip čia gražu: miškas šniokšta, vivirsiai šaũka, visi kiti [paukščiai] čiauška, giesta Krš. Pelėda šaũka – gero nebūs (priet.) Klm. Ko ta karvė visą dieną šaũkia? Jrb. Vakaras yr, gyvoliai šaũka Rsn. Gegutė vis šaũkia – Jo-kūbs, Jo-kūbs! Kdn. Erelis nusiminė ir šaũkė didžiu balsu PP12. Ką ta varna teip šaũka, kokią naujyną praneša?! Rsn. Kur pylės plaukia, kur gulbiai šaukia, ten plauk ir vainikelis KlpD5. Nesa levai rėk ant jo ir šauk BBJer2,15.
^ Viduj girios gaigalas šaukia (lopšys) Tvr.
9. tr., intr. DŽ, DP142, I.Simon skelbti, garsinti: Per tris nedėlias kunigas šaũkia užsakus Dg. Rudenį buvo šaũkęs – parduos lauką Gs. Tada prisakė Moziešius, idant šauktų pro abazą BB2Moz36,6. Jis patis šaũkia mūsump visump: – Kas nor ateit paskui mane, teužgina (orig. teužginis) patis savęs DP147.
ǁ part. praet. pagarsėjęs, žinomas: Ežeras buvo šaũktas an žuvų Tvr.
10. refl. atsiliepti šaukiamam: Šaukiu, šaukiu – nesišaũkia: jau numiręs Lb. Guli katinas galvą pakėlęs, daboja, ale nesišaũkia Vdš.
11. tr. balsu ar ženklu kreiptis, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Šaũk vaikus namo DŽ. Jis atsiliepė šaũkiamas NdŽ. Tik už durų išeinu aš – jau šaũkia atgal LKT199(Grl). Šauka žmones vardais ir pavardėmis, į laivą sėdant Šts. Kada anys valgo, tai ir mañ šaũkia, ale kur te aš eisiu! Trgn. Kulia, kulia, jau pietūs nebetoli, o dar pusryčių nešaukė LTsIV175. Niekas tą vakarą Veronikos nei valgyti bešaukė, nei prie ruošos berūpino A.Vien. Tik pradėjo migti, jam pasirodė, kad kas jį šaukia vardu J.Balč. Čia pirkion nešaukiama sugrįžo Elena V.Krėv. Reikšdamas savo mintis šaukiamaisiais sakiniais, sakytojas lyg šaukia, prašo, stebisi J.Jabl. Šaukiamasis telefono prietaisas VĮ. Užgirdau girdėjau degulės balsą, mislinau dūmojau, motulė šaũkia DrskD189. Šauksi̇̀ tėvelį par pusę metelių, šauksi̇̀ mielą motinėlę par visą viekelį (d.) Všn. Šauksiu motinėlės balsu gegužėlės – ar neužgirs? A.Strazd. Su jaunu berneliu neilgai tesdžiaugsi, žalių rūtų vainikėlį su balseliu šauksi̇̀ (d.) Šmn. Šaũk savo motutę gegutės balseliu (d.) Šmn. Tu po tuoj skarele neprisidžiaugsi, rūtų vainikėlio balseliu šauksi̇̀ DrskD147.
| Ta paukštelė lietų šaũkia: Dieve, lyk, Dieve, lyk! Šd. Lytaus paukštis šaũka: duok lytaus! Klp.
^ Gera gulėt, kai darbas nešaukia KrvP(Krsn). Ateit liga ir nešaũkiama Sch87; B819, N. Giltinė ateis nešaukta LTR(Rk). Lovoj valgai – ligą šauki Kp. Šauk šventuosius, šauk prakeiktuosius, – vis tiek nieko nebegausi Grž. Visus velnius šaukė (plūdosi) Grž. Kam čia vilkus šauki̇̀ (ko stūgauji)? Blnk.
| refl. tr., intr.: Šauktė́tės (šaukitės), eite (eikite) valgyt! Dglš. Šaukis, sesute, šaukis, jaunute, mažuosius paukštelius, kad jie nuskristų ir pabudintų tikruosius tėvelius LTR(Švnč). Gal jau ir rugeliai šaũksis (laikas bus pjauti) Dglš.
ǁ kreipiantis sakyti, tarti: O kaip prijosi marės kraštelį, šaũki mano vardelį JD275. Šaũkia jos, šaũkia – o nėra jos gyvos jau Aru28(Dv). Šaũkit jūs jos, kur jy (ji) prapuolė Drsk. Žiūri pro langą – stovi čigonas ir šaukia, kad anas išeitų LTR(Ds). Kiaules šaũka čiuk čiuk čiuga Klp.
12. tr. DŽ kviesti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tuoj mes lekiam į kaimą vyrus šaũkt, iš tos balės ištraukt karvę LKT219(Grnk). Momą šaũk, moma pavedžios arklį (kaupiant bulves) Dgp. Nèšauktas neisi pirtin Klt. Šaũkdavo, kad talkon ateitų šita merga Lt. Taigi svieto šaũk, nestovėk, ne tep ažusgręžus! Btrm. Šaukė pagraban – negalėjau nuvažiuot Dgč. Vakare dusina, misliom gal greitosios šaũkt Slm. Šaukčiabe Dievą, ale Dievas greit nepribus Ad. Jį į teismą šaũkia DŽ. Tieson šaũkti BŽ79. Mes šaukiame jus prie ginklo, nes karas prasidėjo rš. Šiandien aš šaukiu prūsus į kovą J.Gruš. Šaukiamoji bajorų kariuomenė pasidarė nebereikšminga rš. Rašytojas čia tarytum koks senovės lietuvių karžygys šaukia snaudalius tautiečius į darbą, į kovą Žem. Jei žinai, kad būsi šauktas, geriau pats nueik A.Gric. Nešaũkdavo į kariuomenę: tik ką pagavo, tai tas tarnaudavo Slv. Į apylinkę šaũkė mani daug sykių Plšk. Atej [o] tarnai šaũkt in karalių Žln. Šaũkia in poną dvaran Imb. A nèšaukė tavi pas daktarą? Jd. Šaukia jauną bernužėlį, šaukia į karužę LTR(Brž). Šaukiamasis raštelis LL174. Kunigaikšti, taip anksti mus iš poilsio šauki B.Sruog. Jau vieversiai gieda, jau artoją šaũkia į lauką Žml. Ar negirdit, kaip šienaut jau putpela šaũkia? K.Donel. Mus nepaliaudamas vadina ir šaũkia savęsp DP380.
| prk.: Pavasarį žemė šaukia: dirbk, žmogau, sėk, kad turėtum ką pjauti P.Vaičiūn. Na, mano narsieji karžygiai! Likimas šaukia jus naujan karo žygin V.Krėv. Žiburys da nešaukia prie pertraukto dienos darbo V.Kudir. Vėtroj plakas baltos burės ir šaukia toliai mėlyni S.Nėr. Tave tenai nelaimė šaũkia Rmš.
| refl. tr.: Kiminis šaukiasi po vieną į priėmimo kambarį, klausinėja rš. Nėr gerai, šaũkiamos vėl [greitąją pagalbą] Klk.
13. tr. organizuoti (susirinkimą, posėdį ir pan.), kviečiant dalyvius: Kaime nuolat būdavo šaukiamos sueigos rš.
14. intr. prašyti pagalbos, kreiptis ko maldaujant: Arkliai ir karieta skęsta! Tai jis pradėjo prie Dievo šaũkt Krn. Kaip tada ilgai šaukę ir raudoję buvo ir maž nutilę, kėlėsi Ozijas, verkė ir bylojo BBJdt7,22. Iš gilumo šauku tavęsp Mž340. Tavęspi šaukiu, o tu veido savo neslėpk nuog manęs PK55.
| Balsas kraujo brolio tavo šauk manęsp nug žemės BB1Moz4,10. Šitai balsas kraujo brolio tavo šaũkia manęsp ižg žemės DP410. Moziešius šaukė Ponop ir bylojo: ką veiksiu su žmonims? BB2Moz17,4. Christus šaũkia mūsump: – Stenkitės įeit per ankštus vartus DP319.
| refl. intr., tr.: Ligonis šaũkėsi daktaro DŽ. Tuo šaũkės prie daktarų, da buvo kiek atgriebę Jrb. Daugalis žmonelių šaūkias in daktarus Adm. Kurgi šaũksiesi – pirmiausia bėgi pas vaikus Dg. Viską prasileido i turėjo šaũktis prie tėvų Jrb. Šaũkas pri munęs, ka padėčiu Krš. Nėr ko šaũkias vetrinoriaus (neišgelbės karvės) Klt. Pamilęs žemę, skundžiaus ir kentėjau ir į tave su viltimi šaukiausi V.Myk-Put. In Prienus šaukiaũsi [pagalbos] Stk. Nesišauk mirties, pati ateis, nebijok… V.Krėv. Ar jau mane mokysi gaspadoriaut? Nesišaukiau kuliamosios ir nesišauksiu J.Balt. Reik vaistų šaũkties suskiuo nusigydyti Šts. Kai paskutinioja preina, tai ir menkos žolelės šauki̇́es Trgn. Jau ji šaukiasi in visus šventus, ale nieko neprisišaukė BsPIV54. Senė taip supyko, kad ėmė šauktis dangaus keršto V.Myk-Put. Daugel kas šauktumias pri [rastųjų] piningų, bet man Dievalis davė, aš ir vartosiu M.Valanč. Kunego šauktis pradėjo Sz. Ir tur apsisiausti maišais … ir Dievop šauktisi didei BBJn3,8. Jei tu anus varginsi, tada anys manęsp šauksis bei aš jų šauksmą išklausysiu BB2Moz22,23. Kur šaukiasi (būtinai reikia), mes apmokam Krok.
^ Angelo šaukėsi, o velnią pirštu viliojo KrvP(Mrk). Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės Skv1Moz4,10.
ǁ labai prašyti, geidauti: Iš kunigaikščio šaukia paspirties, per laiškus jį glaboja J.Marcin. O po tam lopšy sapnuodams šaũkia pagalbos K.Donel. Ir ėmė rėkti keršto šaukiamu balsu J.Jabl. Šaukė išgelbėjimo Sch173. Ir kraujas kraujo šaukia kaip išbadėjęs duonos S.Nėr. Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s, be reikalo varvinamas M.Valanč. Šaukti pagiežos OsG149. Tokie darbai šaũkia pagiežos (keršto) Smln.
^ Nešaũk gryčioj velniukų Blnk.
| refl.: Šaũkės pagelbos, ale nebuvo kam prieit Klt. Rankos nesišaukė darbo J.Balt.
| Nekaltas krau[ja]s į dangų šaũkas Rt.
15. tr., intr. DŽ, NdŽ prašyti, norėti gauti tam tikrą kainą: Kiek šauki̇̀ už tą vežimą malkų? Krtv. Nereikėjo tiek daug šaũkti, būtumėt pardavę Krš. Jis daug šaũkia, pigiai iš jo nepaimsi Rm. Par brangiai šaũkia – kas gali įpirkt! Srv. Kiek juos (už paršelius) šauki̇̀? Žg.
^ Gerą tavorą i nešaukiant išperka LTR(Vdk).
| refl.: Kiek šaukýs už linų verpimą? Šts.
ǁ reikalauti: Ką iš tavęs šaũksiu, kad tu nieko neturi! Ėr.
| refl. tr.: Apleido draugai, kuriuos ir Drūktenis lenkė, kad nuo jo nešauktųsi skolos Žem.
| Kas reiks daryt, kai skolinykai pradės šaũktis Skdt.
16. tr. DŽ vadinti (vardu, pavadinimu, pravarde): Vardą, vardu šaukiu R126, MŽ166. Gaspadorius savo berną šaũkia Kristupu K. Kaip tave šaũkia? NdŽ. Nei aš tuo daktaru šaukúos! Kl. Ten šaũkė pakriaušis tą vietą Klk. Mas šaũkam „reja“, kuršėniškai – „jauja“ Pp. Šaũkamas tasai skaptas Krš. Išsipjaudavo iš šermukšnio didelius baslius – juos šaũkė keiniais LKT214(Jnš). Visi jį Samaraku šaũkia, bet tikra jo pavardė kitoniška Srv. Tu už mañ dabar senesnis – mañ da niekas nešaũkia seneliu Slm. Seniau [krosnies viršaus] kiteip nešaũkdavo kaip tik gomuriu Alz. Aukštos geltonos gėlės, pas mus jas sopagalviais šaũkia Grv. „Drebulė“ dabar šaũkia, seniau buvo „epušė“ Vdn. Trejoki [vaistai], nemoku šaũkt Ad. Žolynų yr daug, katruos mes nèšaukėm: žolė ir žolė Dgp. „Rugiai“, „miežiai“, „avižos“, „linai“, „kviečiai“ – par mum teip šaũkė Cs. Čia jau kur šaukti̇̀ lauko daiktai, tai vis lietuviškai Pst. Nieks nešauks mane jauną gražiuoju vardeliu JV869. Siuvėjas merginas gražiai šaukia: rūtelėmis, lietuvaitėmis, mirtomis P.Cvir. Į rytus link didysis žemės kraštas gul, Azija šaukiamas Ns1832,1. Auga [kedrinės pušys] Europoj pietinėj ant kalnais, šaukamais „Alpos“ P. Kiti yra … pikti angelai, kurius nu velinais šaukiam BPII434.
| refl. P: Kaip šaũkiasi to vieta? Upt. Šita upė šaũkias Dysna Rš. Nors ažsidaužk, nemenu, kap šaũkias LKKXIII131(Grv). Kaipgi tavo, vaikel, tėvas šaũkias? Ds. Aš greit galėsiu jau bobute šaũkties Vkš. Tie gaspadoriai, katrie gyveno prie Šilelio, šaũkės šilelnykais Brž.
ǁ vadinti kuo pagal kokią ypatybę: Vagimi, per vagį jį šaukė N. Aš jį vagimi nešaukiu B. Motina pyksta, ka davatka šaũka Vgr. Pons iškoliodams kasdien mane tinginiu šaũkė K.Donel. Šaũkė mane šiokia, šaũkė mane tokia (d.) Prng.
17. tr. NdŽ, Klvr, Gs, Skr leisti (kortą): Šaũk būgnus DŽ. Šaũk, ko lauki – tavo pirma ranka! Dkš. Man didelė̃s (stipriõs kortos) šaũkia Lp.
ǁ lošiant skelbti akių skaičių: Šaukiáu šimtą šešias [dešimtis], tiek ir teisu (lošiant tūkstantį) Krš.
| refl. Lp.
18. intr. būti panašiam, sekti: Sūnus nešaukia į tėvą, t. y. kitaip daro J.
19. refl. pasidaryti juntamam, išryškėti (apie buvusį pakenkimą sveikatai): An senatvės šaũkias viskas Dbg.
20. tr. MitI52, NdŽ, Slnt, Šts, Šlu vaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaigalas nèšaukė, negeri kiaušiai Vn. Gaidys ir jauniklikes vištikes jau šaũka Užv. Ar šauka žąsinas žąsis? Všv. Kad pati vyrą muša, taip rodos, kad višta gaidį šaũka (juok.) DūnŽ.
| refl. Plt, Krš: Gandras jau varlinė[ja], suka lizdą, šaũkas Šts. Dvi musi bèšaukanties užmušau Krš.
◊ ar šaũksi, ar plaũksi nėra išeities: Kailio tavo, biedno žmogaus, nieks negailias: a šaũksi, a plaũksi – turi dirbti Vdk.
daũg šaũkia trūksta: Daũg da šaũkia iki pilno [saiko] Gs.
į kalnẽlį (į tėvỹnę) šaũkia laikas mirti: Musė (turbūt) į kalnãlį jau šaũks Kv. Dagi nešaũkia tėvỹnėn Trgn.
nei̇̃ šaũkti, nei̇̃ plaũkti Rs, Krkl, Ar;
nei̇̃ šaũk, nei̇̃ plaũk; VP32 padėtis be išeities: Vieni gyvuliai bėga par vienus vartus, kiti par kitus, man nei̇̃ šaũkt, nei̇̃ plaũkt Skr. Pavogė žmogui kumelę pačiame darbymetyje, sėjamu laiku, kur kas valanda reikia kumelės; pinigų neturi – nei žmogui plaukti, nei šaukti Žem.
paršiukùs šaũkti valgant čepsėti: Tu valgydamas plekši, paršiukùs šauki̇̀ Mrj.
toli̇̀ šaũkia DŽ, Kn, Gs daug trūksta: O mums iki tokio subrendimo toli šaukia V.Kudir. Iki visuotinio, lygaus, tiesaus ir slapto balsavimo dar toli šaukia rš. Toli̇̀ šaũkia, iki ateis pavasaris Mrj. Jam iki manęs toli̇̀ šaũkia Snt. Tu toli̇̀ šaũkia nepadainuoji tep kap jis Alk.
antšaũkti, -ia (añtšaukia), añtšaukė (ž.)
1. intr. Š, BŽ75,387 pritarti dainuojantiems pirmu balsu, antrinti: Tu dainuok, aš antšaũksiu J. Antšaũkti galiu, bet pirmuoju dainiuoti – ne Nt. Vienas pirma šauka, kiti ka añtšauka KlvrŽ.
2. refl. apkaltinti, užsipulti: Tas beskarbis žmogus norėjo ant mergės antsišaũkti, o pavogę [pinigus] buvo ano paties vaikai Šts.
apšaũkti, -ia (àpšaukia), àpšaukė tr.
1. L, TŽI371, DŽ, Kv, Kpč apibarti, aprėkti: Motin, be reikalo vaiką àpšaukei! Skr. Daktarka àpšaukė muni, ir išmoviau susiraukusi Jdr. [Kreivėnas] neištarė nė žodžio, tylėjo ir virpėdamas laukė: bene subars, apšauks, pasijuoks V.Bub.
2. KŽ garsiau už kitus įšaukti, peršaukti: Ubagėlių pulkai gieda, viens kitą apšaukdami BM233(Vl).
3. šauksmu apimti, aprėpti, pasiekti:
^ Su viena burna du turgu neapšauksi LTR.
4. SD205, N, L, LL117, Š, Rtr, NdŽ apskelbti (žinią), apgarsinti: Apišaukiu SD1113. Vaikai po sodžių apšaukė naujieną Ašb. Išdavė apšaukt po miestą, kad čion kupčiai atvažiavo BsPIII31(Nm). Mistras traukė į apšauktą prieš lietuvninkus kryžiaus karą prš. Yškiai apšaukiau valią Dievo Tėvo MP260. Apišaukia skolas ir kaltes mūsų SE231. Bajorai pakėlę … pietus, kur buvę apšaukti užgėrimai ir sakytos šnekos A1884,83. Daug pranašavimų àpšaukė DP399.
| refl. Sut, Š, Ser: Tu apsišauk vis: atvažiuoja kriaučiai LTR(Kltn).
ǁ paskelbti, pripažinti kuo esant: Jis nuveikė narsiausius priešingos pusės jaunikaičius ir, pasibaigus žaidimams, buvo vienu balsu apšauktas pergalėtoju J.Balč. Rinkėjai, tą stebuklą pamatę, vienu balsu apšaukė jį popiežiu M.Valanč.
| refl.: Kartais tokia taryba apsišaukdavo seimu A.Janul.
ǁ išgarsinti dėl gerų ypatybių: Mano arkliai apšaukti̇̀ visoje apygardoje ne tik gražumu, bet ir gerumu Dkš. Àpšauktos mergos (turtingos ir gražios) Krsn.
| refl.: Ne be reikalo jis – apsišaukęs apylinkėje meistras A.Vencl. Jau jis apsišaukė dideliu daktaru! BsMtI125. Apsišaukė labai didele burtinyke LMD.
5. R47, MŽ63, N, L, LL127, Ser, NdŽ, KŽ, Trgn, Skd apkalbėti, apjuodinti, apkaltinti: Ana iš įpykio àpšaukė jį vagimi, t. y. apskelbė J. Api̇̀šaukė mane sviete negražiai Dglš. Vienas kaimas buvo api̇̀šauktas, kad tikrai turia aitvarą Slm. Nereikia nežinant apšaũkti Up. Merga kap ir visos, tai kam ją bobos apšaukė?! Kpč. Tas, rodos, apšaũktas žmogus, be garbės Pg. Apšauks, apšmeiš tave, sakys, kad žuvęs negarbingai bėgdamas J.Gruš. O žmonės dėl to ją kone maištininke, spartakininke buvo apšaukę I.Simon. Jį mokslo vyrai apišaukė melagių melagiumi LTI344(K.Būg).
ǁ refl. Gmž, Alk, Sn netekti gero vardo, kuo nors blogu pagarsėti: Jis labai apsišaũkęs DŽ. Mūs kaimynas niekur neapsišaũkęs Dglš. Apsi̇̀šaukė mergiotė: nei sviete pasrodyt, nei ką Lkm. Su tokiais darbais tik apsišauksi̇̀ Ktk. Apsi̇̀šaukė merga an visos parapijos Lp. Apsi̇̀šaukei kap laukas arklys Švn.
6. refl. neteisėtai pasigarsinti kuo esant, dėtis kuo: Jis apsi̇̀šaukė daktaru DŽ1.
7. refl. pasirinkti švietalus (kortuojant): Aš negerai apsi̇̀šaukiau Lp.
8. KŽ, Rdn, Všv, Štk, Krkl apvaisinti (apie paukščius, vabzdžius): Gaidys vištą apšaukė Kos94, JI696. Pasitaikė daug pūstų, neapšauktų̃ kiaušinių Rs. Žąsinai, jei grūdų negauna, žąsis neàpšauka Vn. Àpšauka motinelę [bičių] tranai Lkv.
| prk.: Nemokėjo siūlų sukti: išejo vis siūlas siūlą apšaũkęs (vienas prie kito) Ggr.
| refl.: Apsi̇̀šaukė gyvatė (apie musę) ir į puodą įkrito Krš.
| Tiek tolie muno i anos jurginai, i kaip galėjo apsišaũkti (apsidulkinti)! DūnŽ. Reikės du cutrinus (citrinas) auginti, gal turės vaisiaus, apsi̇̀šauks Rt.
9. prigauti: Tą mergą apšaũkęs pabėgo DūnŽ. Àpšaukė dvi motriški i pats pabėgo Jdr.
atšaũkti, -ia (àtšaukia), àtšaukė tr.
1. NdŽ atsakyti į šaukimą; atsiliepti šaukiamam, kalbinamam.
| refl. RtŽ, L, Š, BŽ51, Rtr: Kurčia jau i pirma buvo, neatsišaũkdavo Klt. Aš int jį atsi̇̀šaukiau, al jis man nieko neatsakė Šč. Tu jį šauk ar nešauk, o jis niekad neatsišaũks, tyli kap kurčias Alv. Jis man nė žodžio neatsi̇̀šaukė Krok. Jau aš šaukiu, o anas neatsišaukia Rod. Iš kapo atsi̇̀šaukė balsas Grv. Manėm, kad tikra pelėda, ir ėmėm toliau švilpti – atsišaukia vis arčiau ir arčiau V.Krėv. Atsi̇̀šaukė Dunojėlis: čia ne tavo vainikėlis DrskD67. Ir atsišaukė jaunas bernelis, po sodą vaikščiodamas LTR(Čb).
^ Kaip pagiryj šaukia, taip girioj atsišaukia VoL452. Kap mede šaukia, tep name atsi̇̀šaukia Arm. Kaip šaukia, teip ir atsišaũkia Trgn.
ǁ refl. I prisiminti, ateiti į galvą: Šitą [dainą] jau giedojau, ale vėl atsišaũkia Ad.
2. J, L, NdŽ šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: Kurgi tie vaikai – negaliu atšaũkt! Alks. Kur tu beatšauksi̇̀ – jau anos až kalno Sdk. Plyšk rėkdamas – jau [mirusio] neatšauksi̇̀ Dglš. Nešaũk – neatšaũksi, ka mirė Jd. Išejo, tai reikėjo atšaũkt atgal Lp. Buvo beišeinąs, motynėlė vėl atšaukusi tarė Žem. Studentams pasisekė tą sargą atšaukti iš balkono Pt. Rudenį sunku kiaulę atšaũkt iš bulvienos Klvr. Nubudę žmonės atšaukė šunis V.Krėv. Neatšaũks varpai nė vargonužėliai, n’atverks jauni brolužėliai JV1081. Kukuosiu aš žalioj girelėj kaip gegutėlė aukštam medely, kol neatšauksiu savo motinėlės LTsII523.
| prk.: Daktarelė muni àtšaukė iš anos pasaulės – kaip ana veizėjo! Varn.
| refl. tr.: Šauksi ir verksi – neprisišauksi, savo močiutės neatsišauksi̇̀ (d.) Antr.
ǁ išreikalauti, kad būtų grąžinta buvusi padėtis: Ponai norėjo baudžiavas atšaũkti Pj.
| prk.: Niekas nebàtšauka į jaunystę, reiks numien eiti (mirti) Jdr.
3. atkviesti, pakviesti, prišaukti: Jumi deginsma, jeigu nesakysta, kaip … atšaũkiat savo tėtę (ps.) LKT322(Vžns). Balčiūnienė visus sujudino, atàšaukė daktarytę Slm. Greitąją àtšaukė Stk. Atàšaukė vetrinorių in karvę Klt. [Sesuo] išsiveržus par nevalią su vaikeliais paežerėj kraujo vilnią teatàšaukė BM457.
^ Nešvilpauk pirkioj – velnią atšauksi̇̀ Klt. Iš marių akmenėlio niekas neatšaũkia (d.) Ut.
| refl. tr.: Ta nubėgo, atsi̇̀šaukė vyrą Upn. Mes ją čia atsišaukėme – pamokys ji mus lietuviškų dainų rš. [Žmonės] bijos trobose ir tarptrobiuose švilpaut, kad velnio neatsišauktų BsMtII147(Sln).
4. kurį laiką vadinti kokiu vardu: Pusę vieko atàšaukėt mane Adelia, ė aš ne Adelia Prng.
5. refl. pakankamai prisiverkti, atsiraudoti: paskutinį sykį tegu atsi̇̀šaukia motinos, leiskit jai Jrb.
6. J, NdŽ liepti, įsakyti grįžti kur paskirtam, nusiųstam: Lietuva ir Lenkija sutiko atšaukti Kaributą iš Čekijos rš. Atšaukiamàsis raštas LTEI436.
7. atkalbėti: Jis didelį palinkimą turėjo [būti gydytoju], bet tėvai àtšaukė Erž.
8. refl. atsikalbėti, paprieštarauti: Jis mane barė, o aš jam neatsi̇̀šaukiau Dkš. Varo tėvą pavėžėt. Aš ėmiau ir atsi̇̀šaukiau Vrn.
9. refl. SD1109, Sut, L kreiptis ko reikalaujant, prašant, teiraujantis: Atsišaukiu, atsižadinu kitop SD2. Į rinkikus atsišaũkti NdŽ. Atsišaukiu didesnėsp provosp B. Į aulštesnę, vyresnę provą eimi, atsišaukiu didesnės provos R30, MŽ40. Vyriausybė paskelbė, kad visi nukentėję prie jos atsišauktų Pt. Atsišauksi prie manęs, pagelbos reikalaudamas! BsMtII207. Atsišauksiu prie istorijos Blv. Tas žmogus galėtų būt paleistas, kad būtų neatsišaukęs [į ciesorių] Ch1ApD26,32. Atsišaukiuos ciesoriausp BtApD25,11. Per trisdešimt metų mūsų gyvenimo niekas aguonos grūdo neatsišaukė, ne tik arklio (nieko svetimo nepasisavinome) Žem. Buvo karvė priklydusi, tik į trečią dieną atsi̇̀šaukė [savininkas] Vkš. Y[ra], sako, dešimtis avių, o niekas neatsi̇̀šauka Slnt. Nereikalingas jis (šuo) mumiem, ale priklydusio nevarysiu – gal kas atsišauks ir pasims Kpč. Trys druskos bačkos pripiltos – niekas neatsi̇̀šaukia Šln. Kad atsišauks kas, ataduosma, o jei niekas neatsišauks, tai patiem prasvers LTR(Dkk).
10. refl. L duoti apie save žinią, atsiliepti, pasigarsinti: Jis atsi̇̀šaukė iš Rygos DŽ1. Dingo ir dingo – paskui už kiek laiko atsi̇̀šaukė kelintoj parapijoj Dkš. Motina atsi̇̀šaukė ir atsiėmė jį Jrb. Jei gyvas, turi atsišaũkt Ktk. Buvo mano tę giminės – neatsišaũkia Dgp. Jau kur pamiręs ma[no] sūnus, kad iš Ameriko neatsišaukia Vlk. Atsišaukė savo dalios ieškoti ir Razaliutė A.Vien. Oi, atsišaũk, giminėle, an šio mano vakarėlio (d.) Lp.
| prk.: Nekaltas kraujas atsi̇̀šaukė po mirties (išaiškėjo skriauda) Šk. Tėvas toks ir vaikai tokie – čia jau nieko nepadarysi, krau[ja]s atsi̇̀šauka Vkš. [Iš pilvo] atsišaũkia (persiduoda) skausmas nugaron Ant. Mažai pridūmei [dviračio padangas]: kai stuktersi kur į akmenuką, tai ir atsišaũks Alv.
11. refl. atsiliepti, pareikšti savo nuomonę, požiūrį: Kaimynai meiliai atsišaukia apie mūsų seną kalbą A1884,378. Visi, kuriems teko girdėti jo muziką, atsišaukia su didžiausiu pagyrimu V.Kudir.
12. refl. vėl pasireikšti, rodyti tam tikrų požymių: Atsišaũks [liga] an senatuvės Trgn. Antrokart atsi̇̀šaukė liga Dglš. Nuo užgavimo man jau kelinti metai sopė atsišaũkia šone Ds. Liga atsišaũkia, jeigu neišguli jos kaip reikia Ob. Dar̃ jau atsi̇̀šaukia tiej skauduliai Šlvn. Kap tik pakrutu smagiau, tai širdis i atsišaũkia Vdš. Ir dabar pakosėdinėja, pakosėdinėja, bijau, kad neatsišauktų̃ vėl tas uždegimas Dbč.
| Kviečiai tuosmet da atsi̇̀šaukė (užderėjo) Ūd.
13. Q164, SD1109, Sut, N, M, LL123, Š, NdŽ paskelbti negaliojant; atsiimti žodžius, įsakymą; panaikinti įgaliojimus: Atšaũkti savo paliepimą DŽ1. Atšaukiu, ką tariau SD218. Atšaũk tu žodžius tuos, kuriuos jam sakei Ob. Ką jau pasakęs, jis nebeatšauks, nors tai būtų ir nesąmonė I.Simon. Ką šiandie pažada, rytoj atšaukia! B.Sruog. Antrą [pareiškimą] parašiau – lai brigadininkas àtšaukia šmeižtus Sk. Leiskite man viešai atšaukti gandus K.Saj. Be to garbingo luomo sutikimo joks įstatymas negali būti išleistas, atšauktas ar pakeistas J.Balč. Rinkėjai gali atšaukti savo deputatą rš. Petrui padarytas pažadas neatšaukiamas SkvMt18,18(komentarai). Teparašoma est atšaukt gromatas ir dūmą Hamano ChEst8,5.
^ Gandai lengva paleisti, bet nelengva atšaukti KrvP(Vlkv).
atšaũkiamai adv.: Ir tai atrodė padaryta taip galutinai, taip nebeatšaukiamai, lyg grabą užkalus I.Simon. Ką Dievas per amžių amžius užlaikė mūsų kalboje …, dabar turėjo neatšaukiamai pražūti TS1903,11(V.Piet).
atšauktinai̇̃ adv.: Vieta … dabar nebatšauktinai pavieryta LC1889,2. Neatšauktinai Q589.

×dasišaũkti, -ia, dasi̇̀šaukė (hibr.) tr.; Sut prisišaukti: Duktė šaukė, šaukė ir nedasišaukė tėvo DS356(Vlk).
^ Greitas, kad mirdamas nedasišauktai (iron.) LTR(Vs).
įšaũkti, -ia (į̇̃šaukia), į̇̃šaukė
1. tr. M, Š, Rtr, KŽ šaukiant įvadinti, įkviesti: Įšaũk vaiką į vidų J. Įšaũk mamą, ką ana sakys Užv. Bliūdelin insemsi grūdų i inšauksi̇̀ tvartan [vištas] Klt. Ar neį̇̃šaukei šuniuko į gryčią? Pc.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Įsišaũkęs pas save vidun, išbarė berniūkštį Š. Insi̇̀šaukė, žiūro – brolis Knv.
2. intr. Rtr pajėgti garsiai ir ilgai šaukti: Tą giesmelę giedant, dzekonas girdi neįšaukąs – kar, kar, kar niūniavo M.Valanč.
3. intr. šaukimu trukdyti: Nemoki dainiuoti: tu mun į balsą į̇̃šauki Šts. Kitas mun į̇̃šauka į balsą, rikina mun dainiuoti Ggr.
4. refl. eiti lenktynių šaukiant: Einam vedu įsišaukti: katro balsas stipresnis, to būs tie piningai LTsIII590(Vkš). Dabar tėvai liepė tą savo vaiką eiti su tuo žmogu įsišaukti LTR(ž.).
iššaũkti, -ia (i̇̀ššaukia), i̇̀ššaukė; SD22, H, M
1. intr. NdŽ, KŽ pajėgti šaukti, išrėkti: Prarado balsą, nebeiššaũkia DŽ1. Išsižiojau šaukti – nei̇̀ššaukiu [iš baimės] Nmk.
iššaũkiamai adv., i̇̀ššaukiamai: Rėk kaip i̇̀ššaukamai Varn.
2. intr. pajėgti garsiai dainuoti: Gerklė čystai pasigadino – nei̇̀ššaukiu Skdv. Gerai dar bobikės i̇̀ššauka, išdainiuo[ja] Krš.
3. tr. Stk išbarti, iškoneveikti: Prie visų žmonių i̇̀ššaukė, išlojo Mrj.
4. intr. kurį laiką garsiai išdejuoti, praaimanuoti: Ligonis i̇̀ššaukė visą naktį Š. Kokius metus i̇̀ššaukė pilviuku DūnŽ. Su landuone mėnesį i̇̀ššaukė, iškaukė Krš.
ǁ kurį laiką bartis, plūstis: Kiek ana i̇̀ššaukė, kiek ana išvagino! Užv.
5. tr. raudant išsakyti: O kad ji viena būtų, paėjėtų ten, už kaimo – ji rėktų, ji tikrai rėktų, iššauktų visą savo sielvartą I.Simon. Raudodamas iššaukdavo visa, kas susikaupė krūtinėje rš.
6. tr. šauksmu atgauti, pasiekti: Nieko neiššaũksi, neišklyksi – po visam (mirė) Krš.
7. tr. Q60, R46, MŽ62, Ndz paskelbti (žinią), pagarsinti: Ažusakus iššaũkdavo [bažnyčioje] Dglš. Šiandien aną nū bažnyčios iššaukė (paskelbė užsakus) Sg.
| refl.: Jau merga išsišaukus (užsakai išėję, bet neištekėjo) Lp. Jis maž duost ir permet vienam daugia ir iššauk tatai kaip iššaukiąsis vyną BBSir20,15.
ǁ paskelbti ką kuo tapus: Ką karaliumi (per karalių) iššaũkti KI148. Per raganą mane iššaukė Mž116, N. Jį par išvadžiotojį iššaukė prš. Visas svietas mūsų neapkęstų ir heretikais iššauktų MT(PraefatioXII). Ką šventu iššaũkti KII198. Tapė Rumėnija (Rumunija) per karalystę iššaukta Kel1881,81.
8. tr. šaukiant ištarti, pasakyti: O štai tikt šikšnosparnis išlėkė … arba tiktai gegužė, per aiškiai savo vardą pati iššaukianti Ns1851,1. Viešpats nužengia debesy ir ižšaukia vardą savo garsiai Ch150(turinys).
9. tr. balsu kreipiantis išvadinti iš kur, kad ateitų pas šaukiantį: Iššaũkti iš vidaus J. Anys dabar susiginčijo, kuris greičiau savo pačią iš pirties iššauks LTsIV283. Užkukuos gegutė vyšnelių sodely, o tai aš mislysiu, kad iššaukia mano miela motulė LTR(Vrn).
| refl. tr. Rtr: Išsišaũkęs kitan nuo svečių kambarin, gerokai aš jį išbariau Š. Išsišaũk jį vieną, jei nori, kad kiti negirdėt Trgn. Vienąkart išsišaukė močeka bernioką klėtin BsPII238.
| prk.: Nekeik, gali̇̀ nelaimę išsišaũkt Rmš.
10. tr. N, M, VĮ, LL299 paprašyti, paraginti ar įsakyti kur atvykti: Iššaukiu lenktyn R35, MŽ46. Jūs i̇̀ššaukėte mane pasitarti NdŽ. Iššaũkti ką dvikovon NdŽ. Ìššaukė, kiek yra daktarų, visi subėgo Imb. Dukart norėjo greitąją iššaũkt – vis neprisiėmė Krs. Bandė iššaukti Merkinę, tačiau paštas neatsiliepė rš. Prašom iššaukt mano sviedkus Zr. Jai rodosi, kad tomis giesmėmis iššaukiama mirtis I.Simon.
| Du sūnai buvo, i̇̀ššaukė karan Pnm. Ìššaukė į karą, i nebeparėjo Kž. Mano vyrą kaip i̇̀ššaukė, tai ir lig šiai dienai negrįžo iš karo Ut. Vardais pavardėms iššaukė teismas ir prisaikino Plng. Uždaro jį kalėjiman ir iššaukia teismą LTsIII476. Pavakary iššaukė valsčiun ir Dėdelę A.Vien.
| Bet i̇̀ššaukė karūmenę ir surinko streikininkus Šauk.
11. tr. pareikšti siūlymą, pareikalauti: Iššaukiu ar pasiduot, ar gintis R35, MŽ46.
12. tr. pavadinti kokiu vardu: Juknai (kaimas) iššaukti̇̀ neseniai: eigulys Jukna gyveno, ir i̇̀ššaukė Juknais Škn. Kaip juos iššaũkt? Užmiršau… Pšl.
13. tr. nuplėšti garbę, apšaukti: Ižšaukiu ką SD216.
14. tr. SD133,108, SD411,508, Sut, N išvaryti, ištremti: Ir daužos per pasaulį kaip ižšauktieji su anuo kitu latru DP168. Jonas … ižšauktas ir ištremtas ing salą Patmą DP485.
15. tr. atšaukti, nutraukti: Ižšaukiu bylas SD422, Sut.
nušaũkti, -ia (nùšaukia), nùšaukė
1. tr. apibarti, aprėkti: Nùšaukė, nubuvo, o nei reikė, nei ko Sb. Mane nùšaukė per susirinkimą Stk.
2. intr. sušukti, surikti: Prašau atsistoti ir nušaukti ant garbės mūsų valdovo I.Simon.
3. intr. šaukiant pasakyti, pareikšti nuomonę, reikalavimą: Visi nùšaukėm, ka neteisybė Krš. Pernai visi nùšaukė, kad vėl bus viskas gerai Lnkv. Reikėjo nušaũkti [per tėvų susirinkimą], ir būtų buvę vaikams virinto vandens Yl.
ǁ tr. išrinkti, nubalsuoti: Staršina visais balsais paliko nušauktas Raudonius Pš.
4. tr. šaukimu paveikti, nuslopinti, pagadinti: Aš galiu ir lempą nušaũkti – tokį turiu balsą Šts.
| refl. tr.: Kaklą (balsą) nusišaũkti KI26.
5. refl. šaukiant, skundžiantis mirti: Šaukė šaukė pilviuku i nusi̇̀šaukė Krš.
| Taip anie (nesutinkantys sutuoktiniai) i nusišaũks (riedamiesi nusibaigs), nusivargs Krš.
ǁ negyvai nusiverkti (apie kūdikius): Skubėjo kuo greičiausiai pakrikštyti, nes manė ją nusišauksiant mirtinai I.Simon. Čionai radau aš jį (kūdikį) vieną rytą jau negyvą; jis per naktį buvo smerčiop nusišaukęs LC1883,27.
6. tr. pagarsinti, išgirti: Tu su [savo] arkliais nùšauktas visoj apylinkėj Dkš. Jis buvo nùšauktas kalvis Alk. Už tai jį nušaukė už pilną darbinyką Pš.
| refl.: Jeigu nusišaũkus pana, kad bagota, tai iš toliau važiuoja [piršliai] Krn. Tai ji (pana) buvo labai nusišaũkus Mrs. Ji audėja nusišaukus Brš. Kazluos tai nusišaũkę žmonės Kt. Miestas Ninevė nusišaukęs savo lobiais Šlč.
7. tr. blogai atsiliepti, apkaltinti, apkalbėti: Kap ką svietas nuniekina, nušaũkia Dglš. Ji visų nukalbėta, nušaukta Kb. Nušauktà merga, o, žiūrėk, gerai ištekėjo Ut. Nušauktas, nutartas – i vagis Bsg. Kartais žmones tik nùšaukia durnu Dg.
| Tai kas, kad graži, ale visų nušauktà nuo garbės Blnk.
^ Nu jau dabar tai nùšaukė kap margą arklį Dkš.
ǁ refl. netekti gero vardo, blogai pagarsėti: Su tokiu darbu tik nusišaũksi DŽ1. Jų namai nusišaũkę visam krašte Dgl. Tep darydami tuo (tuojau) nusišaũkia Gs. Kietumu ir godumu jis jau seniai nusišaukęs rš.
8. tr. K, KŽ duoti žinią, paskelbti: Susižadėjusiuosius nušaũkti KI15.
| Nùšaukė [turguje], ka neštų [uogas] į kuperatyvą parduoti Krš.
9. tr. M, LVII843, Š, Rtr, Krs, Pv pakviesti, pareikalauti kur nuvykti, prisistatyti: Vėl mane nùšaukė Marjampolin Lp. Į Raseinius nùšaukė mum Grnk. Ponas tuoj nušaukia diedą: – Nu, radai pinigus? LTR(Slk). Nùšaukė abudu dvaran ir liepė atiduot pinigus BM29(Č). Patardyt apylinkėn nùšaukė abidvi boba (bobas) Mžš. Buvo juos nušaũkę tardyt [dėl rasto lobio] Vdn. Neseniai žentą vėl valsčiun nùšaukė Ds.
| refl. tr. Š: Nusi̇̀šaukė [ligonį] daryt praktikų (tirti) Jd. Ją apibara, apūrija nusišaũkę Mžš. Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd.
10. tr. KŽ šaukiant paliepti aukštai esančiam nulipti: Nušaũk, tenulipie vaikai nu taukšto Krš. Kregždė Jonas dar su patamsėliu nušaukė mane nuo šieno daržinėj, kur miegodavome su piemeniu Pranu J.Balt.
| refl. tr.: Vaikus nusi̇̀šaukė nu žago, ka nesiustum Rdn.
11. refl. pasidaryti sumenkusiam, nugeibusiam:
^ Kad neatrodytumi toks nusišaũkęs, tai gal ir būtų samdę, o dabar atrodai kaip smerčio purmonas Brs.
12. tr. Klk, Ps, Vžns pavadinti: Kaip tus dvariukus nùšauka? Pp. Pamiršau, kaip tuos miltelius nušaũkia Tr. Kunigiškių keliu tą kelią nušaũkiam Sv. Yr, tiktai nušaũktie negaliu Dgp.
| refl. Sv, Kp, Pš, Žg, Mžk, Vkš: Pala, kaip čia ta vieta nusišaũkia? Brž. Ar nenusi̇̀šaukė kaip tas dvarelis? Akm.
13. tr. DūnŽ apvaisinti (paukščius): Nušauktà ta vištelė Krš. Gaidys vištą nùšaukė Krkl.
◊ numiẽ nušaũkti kalbant apie artėjantį ar atėjusį laiką mirti: Greitai muni nušaũks numiẽ Pj.
pašaũkti, -ia (pàšaukia), pàšaukė
1. intr. surėkti: Pašaũksu balsu, galbūt ans (vagis) pabūgs i atsitrauks nu mūsų LKT44(Lž).
2. intr. NdŽ, KŽ įstengti garsiai šaukti: Aš dar dainelę tokią juokingą padainiuosiu, ale aš gerai pašaũksiu Sd.
3. refl. susišūkauti: Ū, ū! – pasišaũksme i grybaunam Str.
4. tr. SD1137, SD286, R123, MŽ162, Sut, K, M, LL199, Š, Rtr, BŽ66, KŽ balsu ar ženklu kreipiantis pavadinti ateiti, prisiartinti, atsiliepti: Išvydęs jįjį, pašaũk prie savęs J. Mokytojas pàšaukė pamokos atsakinėti DŽ. Eik, pašaũk tėvą pietų valgyti Up. Pašaũk tėvo valgyt, ba kopūstai užšals LKT386(Drsk). Kap puliukus (viščiukus) pàšaukiu – pul pul pul, visi jiej atbėga Kpč. Jo švogerius mokėj[o] pašaũkt vilką (imituodamas staugimą) Drsk. Pašaũk tu savų vaikelių, kad any neažmiegotų LKKIII202(Lz). Nue[jo] brolis, pàšaukė – užeina pieno puta (ps.) Mlk. Matau, klusnus esi sūnus. Vos pašaukiau, ir atėjai V.Krėv. Daugiaus ji vis teip parėjus prie durių pašaukdavus – tie jos vaikeliai jai ir atidarydavę Sln. Vidurnaktį kažkas pabarškino į langą ir pašaukė mane vardu S.Nėr. Pirmesniai [piršlys midaus] duoda jaunajai, sėdinčiai užstalė[je] su jaunuoju, pašaũkdamas nauja pavarde, jau po vyru JR70. Kap tu eisi per dvarelį, nepašaũks vardeliu, tiktai pašaũks, mergužėle, vyro prievardėle DrskD143.
^ Pašauk vištą – atbėgs ir vanagas LTR(Šmk).
| refl. tr.: Kai iškuldavo žirnius, tai aš pasisemdavau saują ir pasišaũkdavau karvelius: ul ul ul Skrb.
5. tr. pakviesti, paraginti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Eik tu, pašaũk bobutę kieman Ker. Pašaũks tave malt Ėr. Negi až mylios gyvenu, kad negalėjot pašaũkt Ds. Pàšaukia viso kaimo ir nutaria, kas augins [našlaičius] Pv. Pàšaukė [vyrus] tadaik jau LKKII205(Zt). Bėk, motkos pašaũk Azr. Reiks pašaũkt žento Lp. [Pažįstamus lalauninkus] pirkion pašaũks, arielkos duos Pb. Jau biškelį kas, pàšaukei greitąją Klk. Paskiaus karalius Zigmantas Augustas pašaukė žemaičius į draugystę M.Valanč. Pàšaukė atsarginius į armiją DŽ1. Pašaũkti karo pratimų NdŽ. Jį liudininku pašaukė J.Jabl. Paskuo pàšaukė į karumenę iš piemenies (visai jauną) Kal. Trumpai prieš karo galą mane į karuominę pàšaukė Plšk. Vilius Karalius gavo raštą, kur jam liepiama būti pasiruošusiam, nes kiekvienu momentu jis galįs būti pašauktas kaip paskutinis rezervas I.Simon. Palikai čia nenupjautą barą, kai tėvynė pašaukė į karą E.Miež. Pašaukti tieson Ser. Viešpatis … mus per mirimą pašauks iž to pasaulio DP570. Helizeus … nuog Elijošiaus pranašo nuog arklo buvo pašauktas DP512. O tatai tie yra, kurie … tosp karalystėsp jo yra pašaukti MP94. Išvydo … taisančius tinklus savo ir pašaukė juos BtMt4,21. Daug nes yra pašauktų, bet maž išrinktų Ch1Mt20,16.
| Pašauktas kas ažu piktadėją, jei pirma dekreto numirs, be karojimo iž to svieto ižeit SPI10.
| refl. tr., intr. N, K, LL148, Rtr, Š, KŽ: Pasišaũk pagalbos DŽ1. Ateisiu ir aš, nebijok: pasišaũksi, aš jau ateisiu Trk. Dukterį pasi̇̀šaukė į Ameriką, šipkartę atsiuntė Krš. Vaikai padeda raškyt – mokyklos vaikus pasišaũkia Slm. Pasišaũkt, kai bėda – pirmas žmogus Klt. Jis žmogus pasišaũkiamas (paslaugus) Rmš. Kur tu pasišauksi̇̀ – svieto maža Str. Vargonyko pasi̇̀šaukė Kb.
ǁ Krž, Čk, Aln, Btrm prk. kalbant apie ateinantį laiką mirti: Privaikščiojau, gana, gal jau pašaũks (mirsiu) Krš. Eilė prieita, i pàšauka Pj. Gal ateis vakaras, pašaũks, neatsibėgsi (neišvengsi) Drsk.
| refl. tr.: Kažno ką dabar tėvas pasišaũks (kam po tėvo reikės mirti) Ktk. Jau atrodo, kad ir dėdę greit pasišaũks [mirę] broliai Krs. Kažno jau, ar nepasišaũks beržynėn tiktainos: jau eini, griūvi, nenori nieko LKT340(Ign).
6. refl. kreiptis pagalbos, užtarimo: Nuog to sūdo kitur niekur neturės pasišaukti žmogus nusūdytas BPI23. Pasišaukiu (apeliuoju) didesnėsp provosp B.
| Dievop pasišaukti (prisiekti Dievu) LL148.
7. tr. Šts, Kn užsakyti (gėrimų, valgių): Aš šaukiau alaus, o tu degtinės pašaũk Srv. Tuoj dėdė alaus pàšaukė Alk. Nors nepratę, turėjo išgert visą pašauktą degtinę V.Kudir. Galvoja žmogus: negražu vaišintis iš kitų, tai ir pats šio to pašaukė rš. Pėtnyčioj gavom šaltanosių, o paskui dar silkių pàšaukė Krok.
| refl. tr.: Kokių gėrimų tik jiedu pasišaukia, tai tokių ir žaunierius LTR(Ldvn). Valgyt nepasišauks Lp.
8. tr. numatyti, paskirti kokiai veiklai: Jis jautėsi pàšauktas dideliems uždaviniams DŽ1. Pàšauktas kunigystėn NdŽ.
^ Daug pašauktų, maža išrinktų rš.
9. tr. Rtr, NdŽ išgarsinti, išgirti: Onutė – pašauktà melžėja visam rajone Lkč. Ir koks dar pašaũktas gydytojas buvo parvežtas, bet kad jau reikėjo žmogeliui mirt, ir neišgelbėjo Srv. Buvo pašauktà viso[je] parapijo[je], kad ji labai graži Sdb. Mano vyras pàšauktas pjovėjas buvo Kair. Siuvėją Augustą visa apylinkė pàšaukė Rm. Mūs namai tai da pašaukti̇̀ yr Trgn. Tik pàšauktas, ka stiprus, o toks kaip ir kiti Grd. Buvo pàšaukta į Kauną vežt – geri ten daktarai buvo Skr. Vailabai tai jau pašauktà kaima buvo Vdk.
10. tr. pagarsinti dėl kokios smerktinos ypatybės: Kurs piktas pašauktas N. Ta mūsų Genė buvo šatras (vėjavaikė) pašauktà Skr. Tie tai pašaukti̇̀ [vagys] Krž. Tylėk, boba, da pašaũks už nusikaltimą Ln.
11. intr., tr. pavadinti, įvardyti: Možna i dukrele pašaũkt Dglš. Ana eina, ir gana [už našlio] – kur dėsis: senovė[je] negražu, pašaũks senmerge Krp. Nežinau, kap pašaũktie tuos grybus Dgp. Ūlyčia pašauktà lietuvišku vardu Zr. Ponas labai ažsiširdijo, kad kunigas jį durnium pàšaukė (ps.) Prng. Meskit, meskit po rublelį, būste pašaukti jūs sveteliais LTR(Ob).
^ Seną jaunu nepašauksi LTR(Zp).
12. tr. išleisti (kortą): Neturiu ko pašaũkti DŽ. Juk rodžiau, kad nešauktum vynų, o tu ėmei ir pàšaukei Skr. Pàšaukiau pykių tūzą Šk.
13. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ: Aš jums pasišaũksu, štiš, gyvatės! Krš.
◊ ant svi̇́eto pašaũkti pagimdyti: Vaikus bereikalingai ant svi̇́eto pàšaukiau Skr.
Diẽvas (Abraõmas, Pẽtras) pàšaukė (pasi̇̀šaukė) apie mirtį: Diẽvas mano vyrą prieš du mėnesiu (pas save) pàšaukė NdŽ. Nupirko namą, ale jį Diẽvas pasi̇̀šaukė par anksti Ob. Greičiau, regis, pašauktų̃ Diẽvas Čb. Nežinom nė vienas, kada Diẽvas pašaũks Trgn. Mes tai jau nesikelsim [į gyvenvietę] – Abraõmas pašaũks gal Pš. Jau laukiu, kada Pẽtras pašaũks Dgp. Be teisybės gyveno, su skraudums, i pasi̇̀šaukė Diẽvas Krš. Seni̇̀, ir Diẽvas nepasi̇̀šauka Krš.
paršaũkti, -ia (par̃šaukia), par̃šaukė tr.
1. K, M, Rtr, B60, NdŽ, KŽ parkviesti, parvadinti atgal: Parvadinti, paršaũkti KII380. Patys par̃šaukėm ją namo Jrb. Eikit, paršaũkit jį iš karčemos Pn.
| refl. tr. K, NdŽ.
2. pakviesti atvykti: Daktarą par̃šaukė Kv.
péršaukti
1. tr. Q540, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Jz stipriau už kitą iššaukti, surikti: Leisk pasiklausyti, ką ana šneka – tu páršauki KlvrŽ. Antanėlis, matyt, suprato, kad nieko čia gero nebus, žmonos jis neperšauks J.Balt. Girto Stagaro balsas peršaukia visus I.Simon. Mes geriau žinome, geriau išmanome, visus pamokysime, visus peršauksime! Žem. Ana vis su tranksmais šneka, šauka páršauka Krš.
| prk.: Nėra, tur būti, tokios dainelės, kuri peršauktų jo nerimą Pč.
2. tr. perkalbėti: Mokytis siūt labai norėjau, tik tėvas péršaukė Prn.
3. intr., tr. įstengti perrėkti kokį atstumą: Ties Klaipėda mares gali páršaukti – girdėti į antrą pusę Klp. Péršaukti per ką NdŽ.
4. refl. Ser, NdŽ, KŽ prarasti balsą šaukiant, prasirėkti: Gal mažas esi pársišaukęs, ka neturi balso Šv.
prašaũkti, -ia (pràšaukia), pràšaukė
1. tr. NdŽ, Als stipriau iššaukti, šaukimu viršyti, peršaukti: Pràšaukiau aš jįjį, bo mano balsas didesnis J. Tu buvai tada liesas, plonytis, bet gerklingas labai – neprašauksi J.Marcin. Kurs kurį prašauksite, pri to jau paliks piningai LTR.
2. intr. N, NdŽ kurį laiką praleisti šaukiant, dejuojant: Jezau, lyna, Jezau, nelyna – visą amžių [kaimo žmogus] taip ir pràšauka Krš.
3. tr. NdŽ šaukiant, rėkiant sugadinti, prarėkti: Nekrok, plaučius prašaũksi! Krš. Buvo girdėti, kaip miške per pavasarį prašauktu balsu kukavo gegužė rš.
| refl. tr. NdŽ.
4. tr. iš eilės šaukiant, pakviesti: Kur eini, ar į pieninę? – Ne, nebeisiu, kad mane jau, sako, pràšaukė Rm.
5. intr. NdŽ pradėti dainuoti, duoti toną.
6. tr. NdŽ garsiai dainuojant nepataikyti į natą: Mokytojas Rodė buvo toks piktas, kad aš vis gaidą pro šalį prašaukdavau I.Simon.
7. tr. pavadinti, praminti: Tą vietą pràšaukė Bruniniekai Dgp. Tokiu vardu prašauktà ta vieta, mun rodos, nū vandens BM327(Rdn). Ir pràšaukė jį kurtinyku Ob.
8. tr. NdŽ apvaisinti (paukščius).
| refl. NdŽ.
prišaũkti, -ia (pri̇̀šaukia), pri̇̀šaukė
1. tr. Q165, K, M, J, Š, Rtr, KŽ balsu kreipiantis, šaukiant atkviesti, paraginti ateiti, prisiartinti, grįžti, atsiliepti: Negaliu vaikų numo prišaũkti Vkš. Uogavo an kalno – prỹšaukėm Vn. Dalikės nebgal beprišaũkti [dirbti] – pavargo Krš. Prišaukęs mane prie staliuko, liepė pasirašyti Žem. Šauk, šauk kaip poną – ir dar negali prišaũkt [valgyti] Srv. Kaip neprišaũksi mane vardeliu, šauk mane pavardėle JD155. Šaukte šaukiau – neprišaukiau KlvD191.
^ Arklį in avižas visada prišaũkia, o pijoko in pusbonkį neprišauksi̇̀! (iron.) Skdt. Už miškuo yra tujau Kantaučiai pri̇̀šaukamys (netoli gyvenantys, galintys išgirsti šaukiantį) Plt.
prišaũkiamai adv., prišaukiamai̇̃ NdŽ: Prišaukamai gyvenam M.Unt.
prišauktinai̇̃ adv.: Ans prišauktinai̇̃, t. y. netoli, gali prišaũkti J.
| refl. tr.: Šauk, šauk – negali prisišaũkti tavęs J. Tėvas toli žvejojo, negalėjau prisišaũkti Vkš. Vilkai moką šunim lot, kad greičiau šunis prisišauktų Ds. O aš šaukiau savo bernužėlį, o aš šaukiau, prisi̇̀šaukiau aš jį JD474.
^ Giedojo gaidys, kol vanagą prisišaukė KrvP(Mrk). Dalia kurčia: kad ir šauksi – neprisišauksi KrvP(Žž).
2. tr. pakviesti, paprašyti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Tujau pri̇̀šaukė greitąją, muni išlakino į Klaipėdą Vvr. A velnias tokią baisybę (netikusį ūkvedį) pri̇̀šaukė an mūso galvų! Rdn. Jau kai Baliukas, tai retu kur rast: ar bėdoj, ar kur anas pirmas prišaũkiamas Skdt. Dar nelaimę prišaũksi savo galvai NdŽ.
| refl. tr., intr. Sut, K, LL24, Š, Rtr: Sunku prisišaũkti ką, bėdai atsitikus DŽ1. Sužeistieji šaukia ir pagalbos neprisišaũkia NdŽ. Neprisišaukami̇̀ paliko žmonys, neprisiprašomi Krš. Juozis jau tas geras žmogus – prisi̇̀šaukiamas Jnš. Ar galva susops, ar širdis – neprisišauksi̇̀ [viena gyvendama] Klt. Ar miršta, ar dega – niekur jų (vaikų) neprisišauksi̇̀ Kp. Vaikų dabar sunku prisišaũkt – neprisišaũkia tėvai Adm. Neažmokėsi gerai, tai kito karto neprisišauksi̇̀ Aln. Neprisi̇̀šaukiam lietaus Al. Pirma greit velnią prisišaũkdavai, o dabar jie uždaryti (juok.) Skr. Neseka prisišaũkt daktaro Lp. Su savo tokiu liežuviu ir kitoj parapijoj bėdą prisišauksi A.Vien. Melodija plaukia vis tolyn, neprisišaukiamà NdŽ. Nelaimės galima atsikratyti, o laimę – prisišaukti rš.
ǁ refl. kreiptis ko prašant: Neturinti pri ko prisišaũkti KlvrŽ. Prysišaũkti turėjo pry valdžios, gavo pensiją Pj.
3. tr. KŽ šaukiant prikelti: Ką iš numirusių prišaũkti K. Kas miręs, to jau nebeprišaũksi NdŽ.
4. tr. Ser, NdŽ daugelį sušaukti, suvadinti: Prišaũkti daug [žmonių] BŽ266.
| refl. tr.: Prisi̇̀šaukėt velnių ir neduodat jiem darbo Stk.
5. tr., intr. N šaukiant pasakyti, šūktelėti: Nežinomas balsas jam pri̇̀šaukė: švilpk! Vlkš. Vienas vaikas kitam pri̇̀šaukė: – Dėdis pareina atgal Plšk. Didelių plaučių reik ant jį (apykurtį) prišaũkti Vdk. Ans neprigirdįs: jei prỹšaukei žodį – atsakys, jei neprỹšaukei – nieko negausi iš ano Šts. Prišaũkia aniems apačio[je] drūtai žaką laikyt Jrk124. Tai prišaukdami pažįstamiems, tai rankas vienas kitam paspausdami, susimaišė atvykusieji I.Simon.
6. intr. sakyti raginant ką daryti, atkreipti dėmesį į ką: Iš ten jis ir mums dabar prišauk: pabuskit Ns1832,8. Mums prišaukiama, idant mes Viešpatiespi verstumbimės prš.
7. intr. NdŽ, Trg pritarti dainuojant ar giedant: Būdavo, balsus taikys, katram natavot, katram prišaũkt Erž. Vyrai munie pryšaũkti liuob galės, galėjau dainiuoti Vn. Kito toks balsas, kad negal prišaũkti Slnt. Aš neprỹšauku dėl to, kad neturiu tokio balso Šts.
8. tr., intr. Sut paskelbti, pranešti: Šiandien ant turgaus Poškus pri̇̀šaukė jomarką Akmenė[je] Vkš. Praeitą turgų Drungilas pri̇̀šaukė žmonims, kad nau[ja]s gydyto[ja]s yr parvažiavęs į Darbėnus Dr.
9. intr. šaukiant įsakyti, įkalti į galvą: Reikėjo nuo jo viską kavoti arba prirėkti, prišaukti, kad nevogtų cukraus, apelcinų ir kitų gardesnių dalykų DS367.
10. refl. NdŽ pakankamai šaukti, rėkti.
11. intr. Š priverkti, priraudoti.
sušaũkti, -ia (sùšaukia), sùšaukė
1. tr. R33, MŽ44, Sut, N, K, M, LL330, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Rš, Pp sukviesti, suvadinti: Sušaũk visą šeimyną J. Aš pasiryžau, nieko nelaukdamas, sušaukti savo vyrus, sudaryti pirmą šiame krašte sukilėlių būrį V.Myk-Put. Sùšaukė visus gyventojus į sueigą Plšk. Sùšaukia vaikus [mokytis] Mrc. Sušaũkia, pamoko žmones [agronomas] Imb. Vieną dieną pavardims mus sùšaukė ir pastatė į dvi grupes Plšk. Viščiukus sušauksmà, aždarysma ir eisma Skp. Sušaukė ji visas žvėris, visus vabalus, visas varles LTR(Ldvn). Liepė sušaũkti kalvius su preikalais, su kūjaičiais Gd. Vėjas tuoj sùšaukė debesų galybę (ps.) Sv. Jei gyvenamoj troboj švilpsi, tai velnius sušauksi LTR(Kz). Tėvelis numirs, brolelis užaugs, mūsų sesučių niekas nesušauks (d.) Pls. Hūkinykas liepė tarnui savam … privest elgetų…, sušaukt…, idant namai jo būtų papildyti DP278.
| refl. tr. NdŽ: Tėvas susi̇̀šaukė vaikus DŽ1. Kol tu giminės susišaũksi, ilgai truks, o kaimynas pats pirmasis [į pagalbą] Skdv. Susišaũkia vyrus, parodžia [padarytą žalą] Grv. Seniai armonika susišaukė jaunimą rš. Visus šventūsius susišaũkęs (šaukdamasis dangaus pagalbos) rėka Pvn.
2. tr. šūksniu paraginti ateiti, atsiliepti: Ka bus valgymas gatavas, tai aš taũ sušauksiù LKT266(Brž). Uhū! uhū! – sùšaukė jį senasis ubagas Jrk21.
^ Rugiai buvo reti – diegas diego nesušaukia Vlk.
| refl. tr.: Vaikai, nedarkykit valgio – badą susišaũksit! Dkš.
ǁ Krkn, Sdk, Šč, Lt šaukiant sugrąžinti, pašaukti atgal: Norėjau sušaũkt, bet jau buvo toli nuėjęs Gs. Būtų užmiršęs, ale nuo galulaukės sùšaukėm Grš. Vyrai barškalus pasiėmė, barškino, tauškino girioj par naktį, bet vaiko [paklydusio] nesùšaukė Skr. Eik, sušaũk šunį atgal – dar užpuls ką Srv. Sùšaukė kiaulę, mat klauso Ėr. Pavargėlius žmones, paskui tūleropus geidulius šito pasaulio nuėjusius, sušaũkia DP410.
3. tr. sukviesti (susirinkimą, tarybą, posėdį ir pan.): Sušaũkti tarybą, teismą NdŽ. Buvo beklausiąs, kam sušauktas mitingas J.Balč.
| refl. tr.: Apylinkės sekretorius susi̇̀šaukė susirinkimą, o pirmininko nėra Skr.
4. intr. NdŽ surikti, šūktelėti: Tėvas sùšaukė arba motina: gulti, vaikai, a jūs da norat baikas krėsti?! Vvr. Ka sušaũksu, pribūs dvyleka plėšikų (ps.) Varn.
^ Kaip sušaukia, taip ir atsišaukia LTR.
ǁ tr. NdŽ subarti: Sùšaukiau, ka nemuštųs Krš. Sùšaukė vaiką, ka nesiustų, nedraskytųs Krš. Sušaũk, ka klausytų DūnŽ.
5. refl. tr., intr. NdŽ šūkaujant, ūbaujant susižinoti: Miškai, miškai – susišaũkt negali̇̀! Vrn. Ar mes čia, paliose, susišaũksim vieni kitus, kai paklysim? Dkš. Piemenys miške ir tai susišaũkia, o mes kaimynystėj nesusišaũksim! Srv. Piemenėliai susišaukia ragu TS1900,4-5. Pavasarį, ka Venta ištvinsta, par upę susišaũkti negali Vkš. Susišaũkia [vilkai] vienas su kitu Pb. Ant pilaitės sienų susišaukdami vaikščiojo sargybiniai A.Vien.
^ Žirnis žirnio nesusi̇̀šaukia (skystai išvirta) Lp.
susišaũkiamai adv.: Gryčia, seklyčia, kamara – krūvai žmonių vietos nesusišaukiamai J.Balt.
6. tr. K, Rtr, KŽ, I.Simon paskelbti (ppr. užsakus).
7. tr. NdŽ vienu kartu išleisti (kortas).
◊ visùs gi̇̀mines sušaũkti labai susiraukti: Rūgštu, mažna visùs gi̇̀mines sušaũkt Žl.
užšaũkti, -ia (ùžšaukia), ùžšaukė
1. intr. M, Rtr, KŽ garsiai sušukti, užrikti: Jis kad ùžšaukė – tuoj visi nutilo DŽ1. Ne savo balsu ùžšaukiau iš skausmo Bb. Vilko balsu mokėj[o] užšaũkt (užstaugti) ir [vilką] prišaukt Drsk. Būčiu paklaususi, būtumi užšaũkęs, užkrokęs! Krš. Kartais ans ùžšauka ant munęs Tl.
| refl.: Varlės kurkė patenkintos, tarpais aptildamos, čia vėl užsišaukdamos rš.
2. tr. NdŽ peršaukti, perrėkti, viršyti šaukimu: Daugiau nedainuosiu – o kam tu mane ùžšauki! Jrb. Taip krokė tėvas, net gerklėje jam apkarto, o Katrės užšaukti niekaip negalėjo Žem. Mane, švelnią moteriškę, užšauks, užrėks, užstumdys S.Čiurl.
| prk.: Jų širdyse dar nebuvo tiek neapykantos, kad galėtų užšaukti sąžinės balsą Vaižg.
3. tr., intr. R363, MŽ486, N šaukiant uždrausti (ką daryti): Ùžšaukė, ka to sviesto neimčiu Krš.
4. tr. pakviesti užeiti (ppr. einantį pro šalį): Užùšaukiau kartą, tai kad pripaistė visokių niekų Slm. Kokį berną ažušaũkia savęs[p], duoma ėst, duoma įsigert Lz.
| refl. tr. DŽ1, Prn, Lp, Pc: Ją dažnai kas užsišaũkia Ėr. Mes senukę vis užsi̇̀šaukiam pavalgyt Ig. Užsi̇̀šaukiau vaikus gryčion Aln. Užsi̇̀šaukiau, primylėjau ir da išsinešt daviau Ds. Matei, kad ej[o], tai reikė užsišaũkt Pv.
ǁ šaukiant užvadinti aukštyn: Ùžšaukė visus ant kalno pasižiūrėti puikaus reginio DŽ1.
5. tr. užkviesti kur atvykti, dalyvauti: Žùšaukė jį an rodos Rod. Ir aš tę ejau, ažùšaukė mane Dv. Ka veseilion ažušauktái, tai pagiedotau Dv.
| refl. tr.: Nepliauškėk, tu užsišaũksi nelaimę an savo galvos! Krš.
6. tr. Q48, B, NdŽ, Skd, Vkš, Krd paskelbti, pagarsinti, pranešti: Užšaũk bažnyčio[je], kad bus atlaidai J. Šiandien ùžšaukė jomarką ant ateinančios seredos Užv. Turguj ùžšaukė, kad prapuolė vaikas Jnš. Argi negirdi, kaip aš (gaidys) tarp vakaro ir ryto kokia dvidešimt kartų užšaukiu orą Mš.
| refl.: Jie užsi̇̀šaukė duot labai daug, o neištesi Gs.
ǁ N, KŽ paskelbti užsakus.
| refl. tr., intr.: Jau jy užsišaũkus su kitu Lp. Anas kitą buvo ažgėręs i ažsišaukęs Ml.
7. refl. KŽ užsikamuoti, galą gauti šaukiant: Jis persišaukė, užsi̇̀šaukė KII247. Vaikas užsišaũks bešaukdamas DŽ1. Jei kas pasidarytų, ji užsišaũktų Snt. Vežk tu greičiau tą bobą į ligoninę, ka tik pagytų, bo ta mergica užsišaũks Rs.
8. tr. šaukimu pakenkti: Ùžšaukėm gerkles (užkimome) Ub.
ǁ refl. NdŽ, KŽ užkliūti, užsikirsti balsui.
9. intr. NdŽ garsiai uždainuoti, užrėkti: Aš iš sykio ùžšaukiau: – Oi berželis turi širdį… Jrb. Koristė buvau, užšaũkt labai galėjau Bb.
10. intr. daug užsiprašyti, norėti gauti: Par daug ùžšaukė už arklį Up. Jurgis už arklį ùžšaukė šimtą penkiasdešimt litų Čk. O kiekgi užšauksite algos? rš.
ǁ NdŽ skelbti sumą kortuojant: Atsargiai lošta, tankiai net per mažai užšaukia TS1904,4.
11. refl. turėti vardą, būti vadinamam: Aš užmiršau, kaip ta vieta užsišaũkia Ds.
12. tr. KŽ, Nt, Akm, Eig apvaisinti (paukščius, kiaušinius): Kliunkiai, t. y. kiaušiai neužperėti, neužšaukti̇̀, be žąsino, be gaidžio padėti J.Jabl(Als). Tiek įdrėbiau (užmokėjau) už tus žąsies kiaušius, o nė vienas neùžšauktas Dr. Žąsies kiaušiai nėra užšaukti Klp. Neùžšaukė žąsų, nieko neišrietėjo DūnŽ. Neišlesintas žąsinas y[ra] juo užšauką̃s Šts.

dúoti, -da (-ja, -ma, -sti), dãvė (dẽvė)
1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei dúodi, dúok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad dúoda Dkš. Kai Die[va]s dúoja Lz. Čia juoda duona, ir tos nedúoja Aru41(Zt). Aš dúomu Lz. Duoklę duomi SD72. Vienamui duosti, o kitamui atima MP11. Ką Dievas duost, kišk į žaką (kašelę, antį) B. Mes mizernų penigų … patys už save neduome DP242. Ankščią (skolą) duoste (duodate) tiemus, nuog kurių tikitės, jog jumus tai ataduos DP284. Dėlto abavem ir muitus duostat (duodate) Mž32. Daviaũ jam valgyt ir gert Rm. Duodamai̇̃s valgiais apkraus ne vien stalus, bet ir lentas par vestuves Šts. Devei̇̃ pasogą Tvr. Vanikėlį devė, pati graudžiai verkė RD178. Vienam dúosiu šilko tinklą, kitam duosiu aukso žiedą Ml. Duosiuot (duosiu ti, t. y. tau) … visas tas bagotystes MP170. Žmogau, ką tu man dabar duosi, kad aš tave nuo vilko išgelbėjau? BsPI9. Su geru nedúosi – su piktu dúosi Skr. Duosiem (duos mi, t. y. man) duonos kąsnelį J.Jabl. Tylėk, vaikeli, tuoj duonelės duosiuot (duosiu tau) J.Jabl. Brolis tau knygą duõs, t. y. pateiks J. Duos mums karalius drabužius, į baltas rankas kardužius StnD26. Duok man peilio (neilgam, tuoj sugrąžinsiu) J.Jabl. Dúok šen, duokš! KI488. Duokim (duoki mi) ant bliūdo galvą Jono Krikštytojo BPII259. Dúokiam duonos kąsnelį Kv. Duõ (duok) man kirvį, reikia pakapot! Švnč. Dúotie (duokite) virvę! Švnč. Duõ mai (duok man) Dsn. Duokite, ir bus jumus duota BPII254. Kad tu nesulauktum, kad aš tau dúočiau! Grž. Dúočia, jei žinočia, kad tu ataduosi Sb. Kad turėtau, tai duotáu Mrk. Ma[n] už tą skūrą duotumbei štai tą spintą BsPI92. Ka duonos dúotub (duotų), būt gerai Lz. Ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP221. Ko norėsi mano duodamas? BB1Kar3,5. Dãvęs dúok ir nemažink Dkš. Dúodant vienam, reikia duot ir kitam Sb. Nedãvus – ne kaimynas, ė dãvus – sau nėr Dglš. [Liepynas] iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo A.Baran. Tu svočiukė tikra melagėlė: sakeisi gyreisi duosint pyragėlių JV715. Kad turėtąs, duotąs Sb.
| Davėm drigantą kumelei (leidome prie driganto) Šts.
| Čia vieta duodama ir imama (čia daug pajamų, bet daug ir išlaidų) KlvrŽ.
^ Nei pats valgo, nei kitam dúoda Trgn. Davei̇̃ arklį, dúok ir balną Zr. Tūkstančius imdama, galėčiau ir aš dúoti ir dribtelėti (daug duoti) Snt. Duotas priš duotą (jei kitam duosi, gali viltis iš kito gauti) Up. Kad kepė, tai ir duos Sim. Jei pats nedirbsi, tai niekas neduõs Ds. Geriau dúoti, negu prašyti Vel. Nežadėk daugiau, kaip gali duoti VP34. Dúodamas imk, mušamas bėk Kv. Nei gimė, nei gims, kas duodamas neims VP32. Lapė ir neduodama atras vištas M.Valanč. Nuo Dievo duomama (duodama) ranka (sakoma, ką duodant) Tvr. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs Sim.
duotinai̇̃ adv., duotinõs: Duotinõs įdavė, aš nevogiau Trk.
| refl.: Turtai be reikalo neduodas M.Valanč. Duostis mažu vaikeliu ing rankas mūsų DP42.
ǁ Vrn tiesti (ranką).
ǁ padėti kam valgyti, ėsti (maisto, pašaro): Išalkau, dúokit greičiau valgyt! Jnšk. Duotè (duokite) greičiau sūrį, labai išalkau Švnč. Ar davei̇̃ karvėm [ėsti] ? Ėr. Ar tu buvai karvėm pietų dãvęs? Pc. Šuniokas šiandiej tebėr nieko nedúotas Sl. Šuo, ėsti neduodamas, išėjo PP74.
| Duok tai žemei mėšlo, pamatysi, kokie javai augs Ėr.
ǁ leisti, švirkšti: Dãvė adatą į ranką Jrb.
ǁ leisti (kam kuo pasinaudoti): Niekas nebdavė trobų patalkiuo šokti Šts.
ǁ pateikti: Dãvė paliepimą kelią pataisyti Ėr. Nušoko nuo vežimo komandai duoti rš. Buvau dãvus prašymą į kursus, bet vietų nebėr Jnšk. Mergausiu ir aš! – sušuko Onikė, gerą mintį duota rš. Vienas žmogus buvo davęs tokį patarimą J.Balč. Dúok mums rodą, motušėlė JV1492. Po dangų lakiodamas erelis duost liudijimą DP43. Jėzus jam nedavė atsakymo SE258.
ǁ skirti: Kokį dúoda darbą, tokį turi dirbt Dt. Tedúoma tau Dievulis ščeslyvą naktelę Lz. Aš jiemus duomi amžiną gyvenimą BPI83. Tatai duomi jumus už ženklą DP41. Duomiet (duomi ti, t. y. duodu tau) protą, idant aukso nuog manęs pirktumbei BBJon3,18. Aš jam duoną dúodu (maitinu) Rm. Tu duosi (duodi) jiemus peną DK182. Duoną mūsų visų dienų duodi (duok) mums nū Mž23. Nėr man tėvužio dalelei duoti KlpD48. Lytų maloningą duosi Mž288. Rykštė … duost išmintį MP64. Tau duome (duodame) amžiną garbę Mž240. Kokį protą duostit (duodate) jūs BB1Kar12,6. Nèdavė Dievas savų vaikų, tai nereikia ir kitų Švnč. Davėt (davė ti, t. y. tau) mokslą MP170. Garbės manos neduosiu antram DP536. Tik už vaišes dėkavosim, už taboką garbę dúosim JD864. Sugyveno vieną sūnų, kuriam davė vardą Meškausis VoL326. Duokiam (duok mi) naują tikrą dvasią BPII301. Duonos putros davė, bet meilės nedavė Žem. Pone Dieve, duod (duok) sveikatą PP72. Viešpatie, duod man pagalbą DP113. Žmogelis tenkinąsis tuo, kiek Dievo duotas S.Dauk.
^ Dievas davė giedrą, Dievas duos ir lytaus S.Dauk.
2. tr. dovanoti: Paskuo jam pagailo vištų bedúoti BM317. Niekada nemidavei ožį, idant su prieteliais mano būčia pasilinksminęs BtLuk15,29.
^ Kad duodi paršelį, duok ir maišelį Sim. Gaidžio duotas, avino graibo B.
3. tr. paaukoti, paskirti: Vis (visa) duomi, čerte, ing tavo rankas Mž433. Christus save patį davė DP542.
| refl.: Aš tavon macin duomies su dūšia, su kūnu PK146.
4. intr., tr. nustatyti vertę, mokėti (ppr. pinigais): Kiek tau dúoda už jautį? Rm. Jo arkliui (jam už arklį) dúoda penkius šimtus Sb. Už javus tiek čia, tiek tenai duoda N. Norint dúoste tris šimtelius, bet neatvaduoste JV1492. Jis jiems davė dideles algas BsPI81. Kad duotų kokį šimtą, parduočiau [karvę] Pn. Ne, mes negalim tiek duot, tai per brangiai BsPI60. Ir šimtą duotas klumpa J.Jabl. Per brangiai pirktas žals vainikelis, per brangiai duotas aukso žiedelis KlpD80. Šimtą rublių dúočiab (duočiau) už itą arklį Zt.
5. intr. nustatyti (amžių): Iš ūgio galėtum jam dúot kokį dešim metų Slm. Jam daugiau nedúotum kaip trisdešim [metų] Viln. Nu, o kiekgi metų dúotumėt man? Pn.
6. intr. skirti, nustatyti (laiką): Dúodavo valandą apypietės Vlkv. Jeigu sugausma, metus dúosma (bausime, sodinsime metus į kalėjimą) Rš.
7. intr. leisti, netrukdyti, įgalinti: Nedúoda užmigt Mrj. Jie nedúoda mums miego J.Jabl. Kad tik man duotų tas pirštas [skaudamas] miegoti Rm. Nedúoda miežių pjaut – šlapia (drėgnas oras) Mlt. Jis niekam žodžio tarti nedúoda BŽ98. Jis dãvė man suprasti BŽ108. Aš daviaũ jam sakyti K. Aš paukšteliui lėkti dúosiu KII8. Duosi girdėti linksmybę ir džiaugsmą PK63. Dúok, aš lempą uždegsiu Rm. Dúok valgyt, nekliudyk žmogui su savo kalba! Jnšk. Duõ man, aš geriau moku! Švnč. Nedraskykit žaliūkšnių obuolių, duokit nors užaugt Slm. Duok, pabučiuosiu! – Ar tik nedavusi! (mandagus atsisakymas) Šts. Duokiat jiems vieną dieną bei naktį mirkti S.Dauk. Viešpatie, duod (duok), idant šviesą regėčia DP106. Duõ sėstis! Dsn. Duokim (duoki mi, t. y. man) gi, pone, benmaž atsilsėti J.Jabl. Duokiam (duokie mi) žinoti mano nusidėjimus BBJob13,23. Nemiduok (neduok manęs) išjuokt piktamui KN255. Jis davė kitus apaštalais, kitus prarakais … būti BPII119. Duokitam malones rasti jūsip BB1Moz34,11. Neduok mumus pražūti Mž237.
| Geri vaikai nedúoda tėvam dirbti (už juos padirba) Ėr.
^ Davė vilkui avis saugoti! Mlt.
| refl.: Nesdúoda priliest – baisiai sopa Dbk. Nei rūgščiai, nei sūriai nebesduoda valgyti Sv. Visaip jis duodasi – ir stumiamas, ir traukiamas LTR(Šmn). Tai kodėl nepareini, kad žinai; kodėl duodies tiek daug prašinėti? I.Simon. Po valandai vėl tas pats žodis davėsi girdėti BsPIII13. Duõsis matyt, kaip toliau bus Ėr. Duõsis matyt, kas jis per vienas Alv. Už tokius pinigus tai gera karvė nesiduos nė pačiupinėti (nenupirksi) V.Kudir. Jis turėjo duotis pažinti broliams Skv1Moz45,1.
ǁ refl. nusileisti, nesipriešinti, leistis: Aš nedúoduos tau, kad ir lupatė boba Šts. Ana duostisi sugauti, duostisi ant pečių jo uždėti BPII224. Dúokis pamokomas Slnt. Nesiduok pergalėti piktybei BtPvR12,21. Nesiduokis išvadžioti N. Pirmatelė ilgai nesdúoda melžiama Ds. Nèdaviaus nė sudievu sakomas, taip buvau supykęs Šts. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Aš … duosiuos jam surišt DP240. Ar tu dúosies jam už nosies vedžioti? Jnšk.
ǁ refl. būti paveikiamam: Tokios odos batai nebus ankšti, ši oda dúodasi Lš.
ǁ refl. sektis, vykti: Jeigu šis reikalas dar duosis pajudinamas, tai čia pats tikriausias kelias sp. Man labai sunkiai duodasi arti rugienos Jnš. Linai šlapi, o dúodas minti Šts. Nei to mano sirgimo, ale bet va negaluoju, o darbas dirbt dėlto nesidúoda Kp. Senos morkos, nebesidúoda skusti Ėr. Ką čia gersi [kiaušinį], kad nesdúoda žalias gert Vdš. Jisai niekur … neduostis rast DP41. Duomies ižmelst SD382.
8. tr. daryti, kad kas atsirastų, gaminti, teikti, vaisių vesti, derėti: Tas medis daug vaisiaus dúoda KI489. Geras medžias gerus vaisius dúoma OG317. Ta karvė daug pieno dúoda Pn. Duok gerai karvei, tai ir karvė duos Užp. Iš geriausių tėvų paimti kiaušiniai duoda viščiukus kitos plunksnos rš. Kokios našios pievos, kokius linus duoda! V.Piet. Rugiai kad byra, tai dúoda (daug prikuli) Gs. Joks javas tiek neduõs, kiek bulvė Upt. Krūtys … pieną duosti Mž191. Galvijai tur alkti ir menką naudą todėlei duoda K.Donel1. Prekyba duoda daug pelno rš.
9. tr. daryti, atlikti: Knygos pasirodymas davė pradžią lietuviškai spausdintinei literatūrai rš. Jei nesutiksi, bylai duosim eigą B.Sruog. Po kokių dešim ėjimų dãvė matą (žaidžiant šachmatais) Viln. Tatai yra žymė sandaros mano, kurią duomi terp manęs ir terp jūsų Ch1Moz9,12.
10. tr., intr. padavinėti, kitam kraunant: Sunku visą dieną dúoti į vežimą Jnš. Kas jūsų šiemet į uorę (iš uorės) dúoda? Jnšk. Tėvas nei vežimų nebdúoda, nei nėko KlvrŽ. Jonas dúos į vežimą Skd. Kitur seniau kiaurai vežimus liuob dúos su rankoms, be šakių Šts. Dúodamosios [šieno, javų] šakės buvo tripirštės Šts.
ǁ dalyti (kortas): Kam dabar duoti? Rm.
11. tr. R373 leisti už vyro: Duoda leidžia mane motynėlė į svetimą šalelę JV787. Tėvelis dúoda, močiutė leidžia, pati mergelė neina Plv. Karalius ją jam duod per pačią BsPI7. Nedavė močiutė, už ko aš norėjau JV969. Tai leisk, tai duok už artojužio JV522. Ką darysiu nedejavęs – žadu dukrą dúoti Grž. Močios dukrelė valioj auginta, vargelin duota Pnd. Kas duost už vyro dukterį …, gerai daro DP69. Duotina merga (kuri gali tekėti, užaugusi) CII13.
12. tr. leisti (į kariuomenę): Verkia tėvelis, senas būdamas, tą vieną sūnelį vaiskan duodamas (d.) Dglš.
13. tr. sakyti, pranešti: Duomi labą naktį KlvD44. Mes dúodame labas dienas K.Donel. Aš jai daviaũ labą dieną JD665. Jis jai davė labą rytą, ji jam nei žodaitį RD23. Dúok (sakyk) jam nuo manęs labas dienas KI224. O mano seselė, duok labą vakarėlį, duok meilų žodelį mano tėveliui JD119. Duomi žodį, žinią R. Dãvė žinią, kad senelis mirė Pn. Ko nedavėte man žinios? Žem. Eik šę, merga, į mane, duosiu žodį į tave Vlk. Dúok žinoti, kada atvažiuosi Ėr.
14. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Jegu geruoju neataduoda, dúok teisman Sb.
| refl.: Apylinkės teisme nieko negavo, tai dabar dar duosis į apygardą Ps. Dãvės toliau į tribunolą, ir antdėjo penkerius metus kalėjimo Nt.
15. refl. prisipažinti: Aš pats dúoduos kaltas Dr. Gailiu ir duomiesi kaltas mano griekų Vln69. Nesidavė kaltas po Dievo akim SPII75.
16. intr. krypti, sukti į šalį: Reikėjo dúot atgal, būtai išvažiavęs Alv.
| Jo protelis dúoda į plonąją pusę (jis yra menko proto) Gršl.
| refl.: Eisi tiesiai, paskui dúokis į dešinę Jnšk.
17. intr. pasekti (kuo), panašiam būti: Ruginis alus į rausvumą dúoda, o miežinis į balzganumą Šts.
18. refl. leisti kvapą, dvokti: Kas čia žmogum dúodas? Ad.
19. intr. impers. rodytis: Duodant, čia netoli, o iki parėjau, ir sutemė Rdm.
| refl.: Man dúodasi, kad šiandie kelias geras Pc. Man vis dúodasi naktį, kad kas vaikšto po gryčią, ir gana Ds. Man duomas, kad ne tu tep padarei Tvr. Duomies iž viso kaltas Viešpati Dievui DK132.
20. refl. apsimesti: Jie dúodas nieko nežiną Skr. Ar nejunti, mergužėle, manęs parjojančio? – Juntu juntu, kaip nejuntu, duoduos nejuntanti Ak.
21. tr. dėti raugo, raugti: Duokit alų, tegu rūgsta Jnšk.
22. intr., tr. smarkiai ką daryti, veikti: Dúodu ir dúodu (dirbu) apei namus, o naudos nėko nėra Up. Tu dúodi ir dúodi (bari) visą dieną Ut. Kad dúoda (griežia) muzikantai, net langai žvaga Ds. Kad dúoda (šoka), tai net vyža ugnį skelia! Aln. Ėryčiai dúoda ir dúoda (bėgioja) apei bandą Up. Tie vaikai dúoda ir dúoda (laksto) per dienas sode Kt. Ir čia dúoda, ir čia dúoda (laksto ieškodama), o rišėjų nėr ir nėr! Žlp. Dúoda vaikai su ledžingoms par kiaurą dieną Vvr. O tatai linksmas [vaikas] – o dúoda po lopšį, o dúoda (juda, spardosi)! Plt. Gerai dúoda (kulia) su kultuvais, net šiaudai trumpa Jnšk. Žiūri – jo bobelė kad duoda verpt, kad duoda LTR(Kp). Ažkando, ir vėl dúoda (pjauna) Mlt. Mesk tą skaitymą – dúoda ir dúoda Mlt. Arkliai dúoda (ėda) avižas užsiputoję! Lp. Biškį praalksiu, tai paskui kad duosiu! KzR. Duok daugiau garo – pirtis šalta! Pn. Saulė kap dúoda, ir išdžiūsta Arm. Lietus kad dúoda, tai dúoda, net nosies iš gryčios baisu iškišt Pbs. Diegliai tik dúoda (vaikšto) po visą kūną, tik silpna! Vv. Vaikai maudos, dúoda po tą Mituvą Jrb. Vėjas kad dúoda pro langus – kiaurai Mžš. Kap dav[ė] smaradas nuo to pulkinyko barzdos ir nagų, – ėmė karaliaus duktė ir nusgrįžo nuo pulkinyko (ps.) Lp. Vyrai dúoda kortom par visą dieną Jnš. Kad dãvė gruodas vieną naktį – visa nušalo Vlkv. Einam, kad dúosim rugiam – perdien ir gatava! Mrk. Vagį vijos, tas dãvė į mišką, ir prapuolė Žvr. Margius tik dãvė kelis šuolius ir pasivijo Gs. Nu ir dãvė kosėti – per visą mielą naktelę! Srv. Kad dãvė lydeka vilnį, ir muni aptaškė Sd. Kad dãvė bangas, revai i stovi. Paskui dãvė saulė, i užskreto grūdas Prn. Na ir dãvė (lijo) smagiai, net javus suguldė Trgn. Vai šovė, vai davė aukštojon klėtelėn KrvD257. Šis davęs (šovęs) iš antros pištalietos S.Dauk. Gegužė vieną rytą atlėkus ant tvoros kad dúoda, kad dúoda (kukuoja), kitą – ir vėl Lzd. O kai reik išvažiuot, kai duõs verkt jaunamartė Plv. Duõs duõs, duõs duõs kosėti Sv. Kad jau ką nusitvers (susitiks), tai duõs duõs (kalbės) Krok. Dúoda ant munie (apšneka mane) ir mislija, ka aš negirdu Gršl.
| refl.: Dúoduos dúoduos (dirbu) kiaurą dieną, ir vis nėra darbui galo Ssk. Žąsis po duobę kad dúodasi (maudosi)! Jnšk. Čia buvo namie, čia – žiūriu – jau dúodas (lekia) per lauką Sl. Kur teip dúodies (eini)? Sv. Dúodamsi dúodamsi (su vargu važiuojame) per duobes – o kratymas! Sb. Daviaũs daviaũs (laksčiau ieškodama) po mišką, visa sušlapau – karvės kaip nėr, taip nėr Kkl. Nu ir dúodas (siaučia) žalčiai – dulkių pilni pakerčiai Trk. Dãvėsi dãvėsi (trankėsi) nuo kokios antros valandos, niekam nedavė miegoti Ut. Vak (vakar) ištrūko paršiukai – dãvės dãvės (lakstė) Pc. Dãvės į dugną kaip akmuo ir nebišplūdo Plng. Kad dãvės (bėgo) tiesiai vieškelin Rk. Tik nepabaidyk avelės – virvelė trumpa, kai duosis, ir nutrauks Mlt. Vanagas kai duosis žemyn, ir nusmaugė vištą Dglš.
23. intr., tr. mušti, lupti, kirsti: Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Dúodu į snukį, ir baigta! Pn. Tegu dúoda dar daugiau, gal bus geresnis [vaikas] Mrj. Kad dúoda varna į galvą! KlvrŽ. Kas te dúoda durysna teip Pb. Kad jau dãvė, tai dãvė, nents pūkai dulkėjo Srv. Kad jau dãvė, kad dãvė – kiek tik į jį tilpo Alk. Kad dãvė su kumščiu per nugarą! Slm. Davė į sprandą ir nuvarė ožkų ganyt LB218. Kad dúosiu, tai net kaulų nesurinksi! Sb. Kad aš tau duosiu, tai tu atsiminsi savo gimtą dieną NžR. Dẽvė par ausį Brž. Tau dúot dúot ir verkt neduot Rdm. Tik dúot snukių už tokias kalbas! Alk. Dúoti niuksą BŽ109. Arkliui pentinus dúoti KII197.
^ Bėga kaip galvon dúotas Ds. Dykai niekas per galvą nedúoda Ds. Su kuo duosi, su tuo suduosi Sln.
| refl.: Dúoduos į krūtinę Šts.
ǁ trenkti, sviesti: Duosu į žemę, ir parietės KlvrŽ. Dúok į žemę tokį varlę! Rm. Dúok galvą į sieną KlvrŽ. Pasileido arklys nuo ubagės, kad dãvė (vertė vežimą) į dirvą – visus ištaškė! Srv. Kad dãvė (trenkė) akėčios į akmenį, net balžienos sulūžo Krsn. Kad daviaũ tas knygas Mžš.
| refl.: Paukštelė langan davė̃s – žinia bus Dsn.
ǁ intr. griūti, virsti: Ėjau par lauką, ugi kad daviaũ į pusnį – ik ausų! Skr. Ai kad dãvė aukštinelkas! Plt. Kad būčiau dẽvusi ant žemės! KlvrŽ. Tik nedaviau aukštienika Krd.
| refl.: Kad daviaũs ant šono! Rdm. Kad daviaũs ant ledo, tai visą alkūnę numoviau Ml.
24. (sl.) laikyti (egzaminą): Vaikas egzaminą dúoda – nėr namie Ėr. Patarėme tiems jaunikaičiams taisytis duoti rudenį ton seminarijon egzaminus J.Jabl.
◊ berži̇̀nės kõšės dúoti; báilės dúoti Lnkv mušti (ppr. rykštėmis): Kad duotum jam beržinės košės, tai nustotų vagiliauti Švnč.
Diẽve dúok kójas Gs sakoma, kai reikia nuo ko pabėgti.
Diẽvo dúota sakoma, džiaugiantis kuo: Tai da Diẽvo dúota, kad visi prieš ledus susivežė rugius Trgn. Jos vaikai – tai Diẽvo dúota (geri) Trgn.
Diẽvo dúotas Krk menkutis, prastas daiktas: Ale tavo ir šliurės Diẽvo dúotos! Gž.
dúok Diẽve B sakoma, reiškiant pageidavimą: Duok Dieve rasti, bet ne pamesti S.Dauk. Duok Dieve, kad tep būtų, kap sako žmonys Dv. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti VP13. Duodi Dieve, idant būtų atkirsti, kurie jus maišo DP85.
dráilą dúoti Gs išdykauti.
drãlą dúoti
1. J siausti, dūkti: Dúoda drãlą apie balą Jrb. Tos mergučės kad dúoda drãlą, tai net grindys pyška Br.
2. BsPII280 pabėgti.

dúotas duotám Pln sakoma apie kerštą: Kaip tu kitam, taip tau kitas užmokės. Duotas duotam S.Dauk.
gálvą dúoti
1. ginti iki paskutiniųjų: Galvą savo duomi užu avis mano BPII74.
2. tvirtai garantuoti: Duodu galvą, kad aš nemeluoju J.Paukš.

gãrą dúoti į ãkį miegoti: Jonas jau duoda garą į akį rš.
gãro dúoti
1. Pbs įkrėsti, prilupti; išbarti: Aš jam dúosiu gãro Lnkv.
2. šokti: Norints mudu akli raiši, duosim garo atsikaišę LTR(Gdr). Ale kaip jiem nenusibosta – duoda garo lig dvylikai PnmR.

gum̃bą dúoti Lž nieko neduoti.
į ãkį dúoti miegoti: Iš po vakarykštos lig pietų dãvė į ãkį Užv.
į káilį (kẽlines, káulus) dúoti mušti: Dúok gerai pagavęs káilin, tai atsimins Ssk. Duotái jam káilin, tai tylėtų Mrk. Ans dúotinas yr į káilį Pln. Pati buvo į kailį duotina, bet pats kaip dedamas, ir anuodu geruoju gyvena Šts. Duõs visiems į kẽlines Gs. Už neklausymą tik duoti į kaulus Jnš.
į kójas [ugniẽs] dúoti greitai pabėgti: Pamatęs pavojų, vaikas dãvė į kójas ir pasislėpė Jnš. Ka jis devė į kojas nu tų ungurių Kin. Vos kieme tik atsidūriau, tuoj daviau ugnies į kojas, leidausi be kvapo lėkti rš.
į pãdą dúoti šokti: Na, einam dúot į pãdą Snt.
į padùs dúoti smarkiai bėgti: Negąsdink, ba jis kai duõs į padùs, tai tu jį tiek ir matysi Šn.
į spangès dúoti miegoti: Parėjęs kad daviaũ į spangès, tai nieko negirdėjau, kai griovė Vlkv.
kai̇̃p dúotas [į gálvą] silpno proto, pusprotis: Ans y[ra] teip toks kai̇̃p dúotas, ne viso proto Klk. Nei šioks, nei toks, kai̇̃p galvõn dúotas Dbk.
kàs dãvė (duõs) kur ten! (sakoma, ką nors nuneigiant): Kàs tau dãvė – negaliu nudraust, ir gana Alk. Ar jau išleidot savo dukterį? – Ale kàs dãvė, dar tebemergauja! Pgr. Bet kas tau davė – jūra nedegė, pagaliau nei neburbuliavo! Blv. Nesenas ragaišis – kàs jam duõs senumą! Ėr.
kẽlią dúoti
1. pasitraukti, kam nors praeinant: Jis tuščiom važiuoja, tai tegu man duoda kelią Lš. Duok kelią! Pn.
2. nusileisti: Broliai nenorėjo duot jam kelio BM242.

kiaũlę dúoti; Žem žaisti tokį vaikų žaidimą.
kudãšių dúoti; rš smarkiai bėgti.
kudū̃lį dúoti Skr strimagalviais nuvirsti, nusiristi.
nedúok Diẽve (ne Diẽve dúok) sakoma ko nors labai nenorint: Nedúok Diẽve, tokia nelaimė atsitiko Jnšk. Neduok Dieve su gyvais velniais muštis J.Jabl. Nedúok Diẽve tokio vaiko! Grž. Nebeduok tu Dieve, kaip čia dabar atsitiko! Grž. Dieve neduok, kaip jis mane privargino! Grž. Toks jau šventuolėlis, kad Dieve neduok! Lkš. Ne Dieve duok tokį gyvenimą! Gs. Neduok Dieve … kurčią kiemą, aklą trobą B. Ne dievai duoki laimužei lemti per du dvareliu bernužiui augti JV59.
pipi̇̀rų dúoti barti: Palauk, aš jam duosiu pipirų! An.
rãčą dúoti dūkti, šėlti: Žiemą vaikai po gryčią duoda račą Pbr.
rañką dúoti sutikti ištekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankẽlės nedúosiu Plt.
rãtą dúoti lenktis, apeiti: Jis dabar gėdisi, pamatęs iš tolo duoda ratą Jnš.
spri̇̀dikį dúoti KlvrŽ barti.
tai̇̃ ti̇̀k dúok puikiai, gerai (ką daryti): Vebras ant žemės vaikščioja nekaip, bet vandenyje – tai tik duok! Blv.
tãką dúoti nusileisti: Tie bijo, visi tãką dúoda KlvrŽ.
vãlią dúoti leisti daryti, ką nori: Per daug davė valią vaikams S.Stan. Tokiam dúok vãlią, tai kažin ką padaris Sb. Bars mane uošvelė, tau valią davus JD910. Živilė puola Marytei į glėbį ir duoda ašaroms valią (ima verkti) rš.
vãlią dúoti kójoms MitI75 imti bėgti: Pamačiau, kad atsiveja, tai, nieko nelaukęs, daviaũ kójom vãlią Gs.
vė́jo (vė́jų, velnių̃, žãro) dúoti barti: Gerai dãvė vė́jo, ir pabūgo Slv. Kad jis dar neklausys, tai jau dúosiu vė́jų Gs. Jam dãvė velnių̃ An. Dãvė žãro ir jai, ir motinai Alk.
vi̇̀ngį dúoti lenktis: Matydamas, jog nebėra jam pavojaus, vingį davęs, parėjo namo Žem. Kaip tik ans muni pamato, iš tolo dúoda vi̇̀ngį Krž.
žõdį dúoti
1. pasižadėti: Duok žodį, kad nuo šios dienos nebegersi Lš.
2. pranešti, pakviesti: Reikia dúoti žõdį gentims, kad suvažiuotų į budynę Skd. Dúodi žõdį, ir ateina alaus atsigert, – nepuikūs jie Jnšk.
antdúoti, -da, añtdavė (ž.) tr.
1. užduoti: Vokytinio spirito añtdavė ant galo, ir palikau girtas Šts.
2. refl. impers. atrodyti: Manie antsidúoda, kad ans čia kiša [pinigus] Dov.
3. Šts išduoti, apskųsti.
apdúoti, -da, àpdavė
1. intr. daugeliui iš eilės paduoti: Visiem gyvuliam po kartą api̇̀davėm Ds. Kiaulėm api̇̀daviau ėst Dglš.
2. tr. CII670, R, J užduoti nuodų: Jiedvi tą žmogų àpdavė, ir jis turėjo mirti Sch182. Jis (nuodais) apdúotas pasimirė KII294. Mūsų šunį kažkas grybeliu api̇̀davė Ldk. Apduomi nuodais, žiurkžolėmis N.
| refl.: Jis apsi̇̀davė (apsinuodijo) KII294. Pats nuodais apsidavė Bb2Mak10,13.
ǁ pakerėti (kokiomis žolėmis): Merga àpdavė vaikį, kad ją mylėtum, mėgtum jąją J. Turbūt jį merga àpdavė, kad negali nuo jos akių atitraukti Užv. Jau ta senmergė tave turbūt apdavė! Žem.
^ Vaikas plyšta kaip apdúotas Ut. Sėdžiu kaip apdúotas Krs. Mūsų avelės tai kaip apdúotos: pamatys žmogų iš tolo, ir lekia Ds.
3. tr. apskųsti, įskųsti, įduoti: Nekaltai api̇̀davė žmogų, ir baigta Lkm. Buvo apdúotas, kad braunigą turi Vdš. Kareiviai ėjo stačiai in juos – matos, kad apdúota buvo Ktk.
| refl.: Brigadoj apsi̇̀davė vieni kitus Dgl.
4. refl. nusileisti, pasiduoti: Tu neapsidúok – kuo jis už tave gudresnis? Jnšk.
5. refl. apsigimti: Rodos, visa šeimyna sveika, o vot vienas apsi̇̀davė durniu, ir gana Vj.
6. tr. apnešti (kuo): Taigi pralenkė mus Pašapiai, dulkėm apdavė J.Balt. Automobiliai sukeldavo dulkių debesis ir apduodavo miesto kvapu A.Vien.
ǁ apšviesti: Ugnis apdavė vaikų veidus Vaižg.
7. tr. aplakstyti: Apdúok pašalius visus, gal rasi Ll.
8. refl. Vlkv apsimušti: Apsi̇̀davė apsimušė, o dabar vėl geri (geruoju gyvena) Pn.
atidúoti, -da, ati̇̀davė
1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atidúok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius atadúotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo … galvelės JV460. Ir visą kraitelį ati̇̀daviau JV896.
| Viešpatie, … ataduok mumus pagalei mūsų piktenybių Mž561.
^ Kad prižadėjai, ir atiduok Sim.
ǁ paskirti, pateikti: Atiduosime balsus tik už tikrus liaudies teisių gynėjus (sov.) P.Cvir.
ǁ prk. pareikšti: Ir tos marios ataduost tau garbas PK150. Garbę ir liaupsę ataduomi DK180.
2. tr. padovanoti: Davė ir ati̇̀davė (nebereiks grąžinti) Jnšk. Užbrėžė atiduotą klioštoriui žemę M.Valanč.
3. tr. Mž32, SD403 grąžinti: Jis atidavė, kiek pažyčyjo J. Ką svetimo paimu, aš visados atadúodu Sb. Tu man peilio nebeatidúodi Pn. Vienam skolą atdúodi, kitas jau beprašąs Vvr. Vienas ir radęs atdúoda, o kitas ir iš kešeniaus ištraukia Lp. Aš jam piningus jau àtdaviau K. Jei ne pinigais, tai kviečiais atidúosiu [skolą] Kt. Už vieną avį keturias atiduos S.Stan. Juoką ažu juoką ataduot SD217. Ataduomi ketveriopai DP35. Ir jiemus jų pinigus ataduoti BB1Moz42,25.
^ Atiduos, kada akmuo žaliuos suv. Palauk, atiduos, kada zuikiai šunis užvaduos Sim.
atiduotinai̇̃ adv.: Atiduotinai̇̃ gavau bulvių Šts. Įdaviau karvę atiduotinai̇̃, ale kas beatiduos? Skd. Ar tu imi iš manęs ataduotinai̇̃ ar nebeataduotinai̇̃ Š.
| refl. tr.: Kodėl mes vieni kitiem neskolinsim, jeigu greit atsiduodame? Ds. Skolų negali atsidúot Pls.
4. tr. R120 sumokėti, atsiteisti, atlyginti: Kiek atàdavei už duonkepį? Kp. Kiekgi už tą viedrą ati̇̀davėt? Srv. Jiem reik da broliui atidúot keturi tūkstančiai Jnšk. Atduost algą tikrą pagal darbą kožną PK66. Pieno nevežu [į pieninę], sviestu atidúodu (apie rekviziciją) Ėr. Bulbes kopūstais atidúočiau Ėr.
atiduotinai̇̃ adv.: Šitas arklys atiduotinai̇̃ keturi šimtai penkiasdešimt litų (tokia jo paskutinė kaina) Sv.
| refl.: Jau alga atsi̇̀davė [bernui] Gs.
5. tr. pavesti, paskirti: Atdavęs žemę vaikuo, dabar ir vargsta po svetimas kamaras Šts. Sūnus mirė, gaus dukteriai atdúoti gyvenimą (ūkį) Vvr. Tau atduomi dūšią mano KN144. Ing rankas tavo ataduome dūšias ir kūnus mūsų PK32.
^ Ati̇̀davė lapei vištas ganyt Kp.
| refl.: Mergytė atsidavė ant tokio grieko rš. Ant pijokystės yra atsidavę Sz.
ǁ refl. pasikliauti, atsidėti, pasitikėti: Negi kurio žento malonei atsiduosime senatvėje? V.Krėv. Kaip matysi, taip ir daryk – ant tavęs atsiduodu Žem. Aš jau ant jo atsi̇̀daviau Gs. Atsidúok ant jojo, t. y. pasikliauk ant valios Dievo J.
ǁ paaukoti, atsidėti: Ataduomi savo gyvatą už tėvonystę (įpėdinystę) B. Kursai atidavė patsai save už nusidėjimus mūsų GNPvG1,4.
| refl.: Jis yra labai mokslui atsidãvęs Sb. Tą meilę ji užsitarnavo savo atsidavusiu darbu sp. Negi visi lygiai tiems darbams gal atsiduoti M.Valanč. Su kūnu ir su dūšia atsidãvęs Plv.
atsidãvusiai adv.: Jis dirbo nuoširdžiai ir atsidavusiai rš.
6. tr. netekti, prarasti, išeikvoti: Anglių kasykloje jis atidavė visą savo sveikatą rš.
7. tr. išvežti, išsiųsti: Jį ati̇̀davė į mokslus svetur Sr. Avis į ganyklą ati̇̀davė Grž.
8. refl. daug iškrauti: Ot šiandie atsi̇̀daviau iš uorės Jnšk.
9. tr. išleisti už vyro: Motutė išnešiojo ir ati̇̀davė šelmiui berneliui LTR(Sb).
10. tr. paimti (į kariuomenę): Nelabai sveikas – jo neataduõs vaiskan Trgn. Kai vilko gerklėn – visus atadavė Sdk.
11. tr. pasakyti (sveikinant): Išgirdęs viršininką baisiai šūkaujant, atėjo atiduot labą rytą V.Kudir. Neužmiršk atadúotie jiems labas dieneles Ob.
12. intr. panašiam atrodyti: Taip atdúoda į Valančiaus Manę Slnt. Mun taip àtdavė kaip į Jasaitį Slnt.
13. refl. skleisti kvapą (ppr. nemalonų), būti panašaus kvapo: Negeru ūmu atsidúoda viralas, mėsa, t. y. smirdi J. Čia kažkas atsidúoda (dvokia) Jnk. Jo iš burnos atsiduoda Grl. Tavo kojos baisiai atsidúoda Klvr. Tas peilis vis dar silkėm atsidúoda Kri. Viralas dūmais atsidúoda Ldk. Čia mėšlu atsidúoda Alk. Pelkės šienas žuvia atsidúoda Ll. Mėsa smarkiai atsiduoda ožiena Blv. Kaip nekenčiu to krominio sūrio – pačia avim atsidúoda Vkš. Medžiu atsiduodąs R209.
| Vynas gardžiai atsidúoda (skaniai kvepia) Užp. Kvepiu kuo, atsiduomi SD238. Krosnis atsidavė šiluma rš.
| prk.: Ilgus metus jo mokinių lenkų kalba atsiduodavo žemaitiškumu A.Janul.
^ Kokiame liekne augęs, tokiu ir atsiduoda J.Jabl. Žuvis ir svečias trečią dieną atsidúoda Grdž. Kas puode buvo, tuo ir šukės atsiduoda Mrk.
14. refl. rodytis: Man taip atsidúod, būk aš varpnyčią matąs KI549. Tai man atsidúod lyg kaip kokia pasaka KII42. Juo daugiaus aš tą dalyką apmąstau, juo tamsesnis jis man atsidúod KII52. Man atsidúoda, kad praejusis pavasaris buvo šaltesnis Prk. Man taip atsi̇̀davė tavo pasakymas Dr.
15. refl. ateiti: Kada tu atsdúosi? Ds. Iš kur tas Petras atsi̇̀davė? Sk.
ǁ refl. pareiti: Aš misliau, kad jūs abu namo atsi̇̀davėt Kp.
16. tr. atšviesti, atmušti: Veidą ataduomi R74. Zerkolas veidą atduost N.
ǁ refl. atgarsėti, ataidėti: Šovė bernužėlis į baltą liepelę, atsi̇̀davė jam garsus balselis pas jauną mergelę (d.) Žž. Šukytai skamba, šuke atsiduost R306.
17. refl. atsitikti: Per karą vis nelaimių atsidúodavo Smln.
◊ ant vienõs atsidúoti pasiryžti: Visų Šventų rytą, ant vienos atsidavusi, Martynienė ankstie nuėjo į bažnyčią Žem.
dvãsią atidúoti mirti: O palenkęs galvą, atadavė dvasią BtJn19,30.
grabù atsidúoti būti senam, nebetinkamam vedyboms: Jis grabeliu atsiduoda Plv. Jau atsiduoda grabu ir jis Ds.
sámtį atidúoti pavesti šeimininkavimą: Jau tuoj, dėdiene, atidúosi sámtį marčiai Alk.
šunimi̇̀ atsidúoti nusibosti, įkyrėti: Toks darbas tai šuniù atsidúoda Trgn.

×dadúoti, -da, dàdavė (hibr.) tr. užtektinai duoti: Kap tręšimo nedadúosi, tai ir nieko nebus Nmč.
įdúoti, -da, į̇̃davė
1. tr. K įteikti (ppr. į rankas) nusineštinai: Išleidau dukrelę martelėse, įdaviau rūtelę rankelėse Lzd. Lai eita, piningų įduotas, kur nora Šts. Įdavė jai linų kuodelį, kad suverptų ir išaustų MPs. Įdavė velnias žmogui visą maišą sidabrinių pinigų BsMtII59. Įdavė jiems ginklus M.Valanč. Niekas neįdavė, viskas kruvinu triūsu uždirbta LzP. Juozam ką duodi, tą ima i veža, o tiem nieko neįdúosi Rm. Norėjo man įdúoti siūti suknelę Pc. Į rankas įduomi R113. Nendrę ing dešinę ranką jo indavė DP168.
| Mergaitė nevalgo, nieko o nieko neįdúosi Rm. Aš įduodamúoju, – ana sesuo sako, t. y. ką man įduoda J. Karšinčius bėr įduodamúoju karės laikais (nebėra išimtinės) Šts. Menkas valgis įduodamas, t. y. kad svetimų rankų veizdi J.
ǁ pateikti, išleisti: Dvi telyčios buvo įduotos ant ganyklos Pc. Viešpatis indavė ganymop avis savas DP457.
ǁ padaryti, kad turėtų, suteikti: Karvėms atrają įdúoda Ilg.
| Ji pati įdavė Martynui mintį įsitiekti naują veislę [kiaulių] I.Simon. Norėjau vaikams mokslą įduoti Šts.
| Du trobesiu nudegė, bet kitų nebį̇̃devėm (apgynėme) Lnk.
| Savo arkliams į̇̃davė gerokai meisos (nupenėjo) Brs.
^ Ką prastas įdúos, geras nebišims Šts. Kad žmogus pats protą neima, kiti jam neįduos TŽV623. Įduok kiaulei ragus – visą svietą išbadys Slnt.
ǁ paskirti, pavesti: Kad kas man būtų įdúodąs tokį gyvenimą, ir aukštyn pašokėčiau BM380. Seniau, būdavo, sodžius surenka kokiuos vaikus, įdúoda bobutei ar seneliu[i] pamokyt Pn.
^ Įdavė vilkui avis ganyti rš.
ǁ įdėti, duoti parnešti: Į̃daviau vaikam mėsos šmotelį, kad močiai parneštų Trgn. Indúok per jį pinigų Alv. O ar tavo mama nieko neįdavė man atnešti? rš.
ǁ refl. priskolinti (skolinant po truputį): Esu įsidãvęs grapuo Dr. Tada, būdavo, duosi penkialitę, tada ir nepamačiau, kaip šimtas įsidavė Ds.
2. refl. įsitraukti, įsileisti: Su kuom į mūšį įsidúoti (ką į mūšį įtraukti, su kuo imti muštis) KII30. Delto tankiai su noru šnekam ir į nereikalingas kalbas įsiduodam M.Valanč. Insiduomi pražuvon SD392. Karalius mieste į mokslą įsi̇̀davė Jrk133. Abudu gal ne į savo dalykus įsidavėme rš. Jeib neindavusis kalbosna su velinu, niekad būtų savę ir mūsų nepražudžius DP514.
ǁ susidėti: Oi, negerai įsiduoti su tokiais draugais rš. Nevierytina, kad Petras su išdavėju bebūtų į draugystę įsidavęs brš.
3. refl. pasiaukoti: Tu su gera valia pats už mus įsidavei prš. Nesistenkim prieš Dievą, bet jam mielai insiduokim BPII225.
4. tr. įsiūlyti kainą, norint nupirkti: Man gerus pinigus už tą arklį buvo įdãvę, ale nepardaviau Jnšk. Šimtą rublių iñdaviau – da neataduoda Sdk.
5. tr. įtraukti, įkišti: Čia jau labai iñdavei, mažai posman sukrausi Mlt.
| Ranką į mašiną įdavė Ggr.
| refl.: Galas lauko miškan įsidúoda Ds. Namo sąspara įsi̇̀davė priekin Dglš. Kyšulys buvo toli į jūrą įsidavęs rš.
| Buvau įsidavęs pirštą į mašiną, dėl to ir nebatauga nagas Šts.
6. tr. padaryti, kad apimtų, įvaryti: Nereik gandinti, gali ligą įduoti (susargdinti) KlvrŽ. Įdavė velnias tokią baimę, kad piningų nebiškasiau Šts. Įdavė arkliui puslioką iš sunkio traukimo Plt.
| refl.: Sunkiai gyventi yr: į tokius vargus įsidúoti Prk.
7. tr. įskųsti: Gal kas į̇̃davė, kad taip greit sučiupo Srv. Nežino kas šito šunes – jam kad tik kožnas įdúot Nmn. Kas mane añdavė? Grv. Arkliavagis nenorėjo pats save įduoti rš.
^ Įdúotas kap parduotas Mrp.
8. refl. Arm, Lz pasisekti: Įsi̇̀davė duoną iškept Rod. Puodas, kurį iš molio padarė, n'įsidavė CII56.
9. refl. pasekti, pasidaryti panašiam (į ką): O vaikai ar insidavė nor vienas in tėvą? Lp.
ǁ refl. nusiduoti, pasitaikyti: Kap insidúoma kokis vaikas, tai nieko nepadaro Lz.
ǁ refl. turėti palinkimą: Į dainorius n'įsi̇̀deviau, i dainų neturu į galvą Pgg.
10. refl. apsimesti, dėtis, nuvaizduoti: Šitan reikale insi̇̀davė visai nieku dėtas Lš.
11. refl. įsigauti (į ką): Kad tik įsiduočiau šitan kelian A.Baran.
ǁ įlėkti: Gal jau karvė miškan įsi̇̀davė, kad nebesimato Ds.
12. refl. pasirodyti: Ir jam insi̇̀davė, ka tas žmogus važiuoja in tą akmenį Dv.
◊ káilį (kudãšių Sv, kuõdą Vg, nùgarą, šónus) [į dárbą] įdúoti gauti mušti: Tie baros ir į̇̃devė káilį KlvrŽ. Įdúosi savo káilį į dárbą! Gr. O neklausysi – nugarą įduosi! Žem. Vaikai, liaukiatės, įduoste šonus! KlvrŽ.
ragùs įdúoti leisti įsigalėti: Įdúot ragùs vyruo negalima Akm. Žodelio negalėjo pasakyti, ir į̇̃devė ragùs Rdn.
išdúoti, -da, i̇̀šdavė
1. tr. paduoti dalimis į rankas, padavinėti (pro tarpą): Išduok mums meisą pro langą, – pasakė man vagys, lauke pasiliektantys Šts.
ǁ pateikti, suteikti: Be pinigų dabar nebeišduoda jokių prekių rš. Išduos kareiviam žirgelius TDrIV73(Kb). Gal išdúosi man kokį raštelį, kad turėčiau pasirodymą Jnšk. Gaspadinė klebono turtą išdúoda į pamiliją Šts. Krepšiuk, išdúok dvejus pietus, dėl manęs i dėl jo (ps.) Vlkv. Dar daugiaus Dievas turi, nekai išdavė B.
ǁ perleisti: Išdúok jam visus daiktus J. Visos bačkos buvo kaimynui išduotos Grž. Raktus miško sargas padavė močiai ir prisakė, kad niekados jų neišduotų BsPII241.
ǁ išleisti (ppr. pinigus): Nunešė kitąsyk šluotų, pardavė, vėl ant didžiausių reikalų savo išdavė visus pinigus BsPIII214. Išduodami [apyvartiniai] piningai N. Kur gausim tų daugiaus išduotinųjų piningų LC1878,30. Pinigus vartoti, išduoti R25.
| Gerai, kap turi [smulkių pinigų grąžai] išdúoti Lp.
^ Kaip laimėtas, taip išduotas Q666.
| refl.: Piningai išsiduost N.
ǁ išleisti (kortą kortuojant): Kas i̇̀šdavė karalių? Rm. Aš išdaviau, o tu nukirtai karalių Šts.
ǁ refl. pritrūkti beduodant: Kas duoda, tai neišsidúoda, biednesnis nebūna Šn.
ǁ netekti (duodant): Bijūnų nemožna skirt iš krūmų – išduodi Rdm.
ǁ pašalinti: Greitsviestis yr sviestas, pasukų neišdavęs Šts.
2. tr. paskelbti, išleisti: Karalius išdavė gromatą M.Valanč. Tą paliepimą išdavė Lenkijos karalius Zigmantas rš. Sūdas išdavė dekretą P.
ǁ išspausdinti: Ar anos (dainos) bus kuomet surinktos ir išduotos, nieko nesakau ir nelemiu S.Stan.
3. tr. paaukoti: Norint … kūną savą ant sudeginimo išduočia, o meilės neturėčia, tad man visa tai nepadės DP402. Kūnas mano … už jus bus išduotas Mž142.
| refl.: Kristus pats išsidavė užu visus ant išgelbėjimo BPI73.
4. tr. Lkš išsiųsti, išvesti: Nebeturiu bėdos šiemet su avim – išdaviau visas į ganyklą Srv. Karvė buvo išdúota maitinti Plng.
5. tr. pasmerkti: Karalius … išdavė aną smerčiop BsPII52. Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti ir išduoti ing ugnį amžiną DP533.
6. tr. sulaužyti ištikimybę: Išdúoti tėvynę DŽ1. Menševikai ir eserai išdavė revoliuciją (sov.) rš.
7. tr. atskleisti (paslaptį): Neišduok paslapties rš. Tik neišdúok mano žodžių Slm. Visur sekas (galima) pasislėpti, bet pilvas išdúoda Lp. Kalba tava tave išduod CII700. Senelis, bijodamas smerties, raganų neišdavė BsPII238. Tave pagaus, o paskui tu ir mane išduosi BsPIII125. Akys tave išduõs Pšl. Veidas tave išduos, jei ką pikta darysi VP49.
^ Išdúoda vilką akys, ė vanagą nagos Prng.
| refl.: Vieną vagį sugavus, kiti patys išsidúoda Vdk. Slėpė slėpė, an galo i išsi̇̀davė Grk. Jis piktas, tik ką į žmones neišsidúoda Gs. Neišsidavė, bet aš numanau, kad žodžiai pritinka pri širdies Šts. Jis pats išsidavė savo žioplumu Srv. Neišsidúoda, kad girtas Pc. Neišsidúoda, kad moka vokiškai Tr.
8. tr. vesti vaisių, teikti kokios naudos: Šiemet avižos geriau išdúoda (kuliant daugiau byra) nekap rugiai Sn. Nedaug sėklos šiemečiai dobilai teišdúoda Srv. Jų žemės geros – pūras dvidešims išdúoda Ėr. [Medis] išduoda šakas dides BtMt4,32. Klevas išduoda saldžią sulą rš. Vyno medeliai išdavė tokį didelį vaisių Tat. Laukai nesėti neišdavė vaisių žemės M.Valanč.
| Mūsų karvė svetimam pieno neišdúoda Šk.
9. tr. skleisti (garsą, kvapą, šviesą…): Pūsdams vamzdelį, balsą išduosiu, linksmai dainuosiu A1884,239. Išdúok balsą (parodyk, kokį turi balsą) Šts. Karveli, išdúok garselį ant visos girelės, sušaũk savo pulkelį JD387. Čižikai turi ukvatą garsingą balsą išduoti Nm. Radastėlė žydi, kvapą išdúodama JD88. Tie obuoliai išdavė labai skanų kvapą LTR(Užp). O mėnuo neišduos šviesybės savo BtMt24,29.
10. tr. iškrauti: Uorę vasarojaus ne teip lengva išduoti Jnšk. Išduoti vežimą su klėbiais be šakių Šts.
11. tr. R364 išleisti už vyro: Išduomi dukterį ažu vyro SD410. Išduoda duoda tėvas dukrelę, palydžia leidžia broliai sesiulę per lygius laukus, per beržynėlius NS352. Išdaviau dukterį už gero vyrelio Jnšk. Gerai išdavė visas dukteris Vrn. Išdavėm sesulę martelėsna VoL392. Mes tave išdúosim ir pasogą duosim JV455. Oi žada ketin tėvas dukrelę išduoti in šalelę LB129. Kai da sėdi kasnykuota, da tebėsi neišduota O.
12. tr. išleisti į kariuomenę: Trečias, kaip i̇̀šdavė, ir negrįžo [iš kariuomenės] Tvr.
13. tr. išnuomoti: Žemę i̇̀šdavė iš pusės Sb. Žemę i̇̀šdavėm ant pusės Dsn. Išdãvę jie žemę, patys nedirba Jnšk. Jeigut duos gerą kainą, vieną kambarį išdúosiu Trg. Ar nėra išduodamo buto? rš.
14. refl. iškrypti, atsikišti: Vežimo kraštas išsidãvęs Dglš. Kam taip nelygiai tą stirtą nukrovėt – stovi toks pilvas išsidãvęs! Jnšk. Jo kakta labai išsidãvus į priekį Jnšk. Dar naujas namas, o jau viena siena išsidãvusi Nč.
15. intr. sudaryti vaizdą, atrodyti: Sena išdúoda Arm. Aš neišdúodu stora, o stora Lp. Jo klumpės aukštesnės, tai ir jis išdúoda aukštesniu Lš. Mergytė vyresnė, bet itas išdúoda vyresniu Str. Kap ilgesnė paduška, tai gražiau išdúoda Lp. Jis tada i̇̀šdavė visai mažas Nmn.
| refl.: Aš neišsiduodu tokia mandra LB158.
16. refl. apsigimti: Išsidúoda kartais abuojas gyvulys – lenda per akis iškadon, ir gana An. Jei toks arklys jau išsi̇̀davė, tai jam tos natūros jau neišvarysi Slk. Vienas vaikas išsi̇̀davė į tėvą Gs.
ǁ pasitaikyti: Ir tos pačios vištos išsidúoda vienas drūtas kiaušinis, kitas – ne Vj. Kai kada, kai išsidúoda, tai pernedėl yr svečių Trgn.
17. refl. apsimesti, dėtis (kuo), nusiduoti: Jisai išsi̇̀davė miegančiu BM268. Ji, į tą miestą iškakusi, išsi̇̀davė per šneiderką Sch195. Tas žmogus išsidúoda bepročiu Mrk.
18. tr. smarkiai ką padaryti: Iškapojo i̇̀šdavė tuos krūmus, i daba gražu Jrb. Ìšdaviau (išlaksčiau) visą miestą, kol tave suradau Skr. Pasėjau eželę miežių, tai vištos sulėkę i̇̀šdavė (išlesė), nei varpelės neliko Ml. Išduõs išduõs (išplūs) tave paskutiniais žodžiais, o paskui ir vėl geras Trgn. Bra, jo žemė išduotà (gerai išdirbta) po dešims kartų, kur tę rugiai nederės! Klt.
| refl.: Išėjo išsi̇̀davė per lauką Š. Apsirengė ir pėsčia išsidavė į Pakalnius J.Paukš. Aš kai jau išsidúodu, tai toli nueinu Sdk. Ale tai išsi̇̀davė polaidžiai Sdk. Anądien abi susitikę išsidavė (išsibarė) kaip tik išmanė Trgn.
ǁ kurį laiką smarkiai ką daryti: Visą dieną i̇̀šdevė putbalą, nėkaip neprisisotina Rdn.
19. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminą): Pabaigęs mokslą, ir egzaminą išdaviau A1884,291. Tai kaip, ar i̇̀šdavei į trečią klasę! Smn. Mūsų berniokas baigė keturius skyrius ir labai gerai i̇̀šdavė Ds. Nuvažiavo Vilnion išduoti mokslus, arba egzaminą M.Valanč.
◊ káilį išdúoti įkirsti, primušti: Kad išduõtų káilį, nebkeltų tada siutinio Užv. I jis, pagalį nutvėręs, ka išdavė, ka išdavė kailį tam ponui LTR(Vdk).
rañką išdúoti susitarti dėl vedybų: Buvau pas mergelę, i̇̀šdaviau rankẽlę, suderėjau JV1076. Žinok, jog muno tu būsi, munie rankelę išduosi Plt.
nudúoti, -da, nùdavė
1. tr. paduoti žemyn: Žemyn nudúoti KI629. Nuo tokio aukšto strėkio ne teip lengva nudúoti pėdai (kuliant) Jnšk.
ǁ paduoti tolyn: Toli sėdi – negaliu tiek nuduot [alaus stiklinės] Jnšk.
2. tr. paaukoti: Jį už mus visus nudavei, idant jis mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų BPI430.
| refl.: Žmogau, dabok, Dievui pats nuosiduok Mž156.
3. tr. nusiųsti, nugabenti: Nustebėsi vietą, kur karvę nuduoti į ganyklą J. Nudúok tolyn žmogų užslėptą, ir nieks nežinos apie jį J.
4. tr. nuleisti, išleisti už vyro: Ar ne mano dukrelė, kur vargelin nùdaviau? Slk. Tetušis mano, senasai mano, kam taip nudavei toli nuo savęs NS919. Nedavė močiulė, kur ašiai norėjau, nùdavė močiulė svetimon šalelėn BM463. Mane nenóru nùdavė Tvr. Nudúok mane, motule, už vargdienio bernelio Mrk. Žada mane jauną už seno nudúoti Lp. Močios dukrelė valioj auginta, į vargelius nuduota Srv. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, už aukštųjų kalnelių, už giliųjų upelių D6. Geriaus daro tasai, kuris nenuduost už vyro mergos savos DP71.
5. tr. atiduoti, išleisti į kariuomenę: Nuduoda vaiskan Arm. Laike karės visus tris vaikus nùdavė į vaiską, ir tenka dabar senatvėj vienai vargti Krp.
ǁ paimti į kariuomenę: Pagal aukštumą buvau tęvas, ir nenùdavė į kareivius Plng.
6. tr. pasakyti, pranešti, papasakoti: Sueikit, broleliai, sueikit, jauniej, nudúokit žinelę man jaunai mergelei Vrn. Niekas apie tai nenùdavė nieko Lzd. A nùdavė skerdimo istoriją? Lnkv.
7. refl. Q212, SD255 pavykti, pasisekti: Ne kiekvienas darbas gerai nusiduoda rš. Alus, duona šį kartą nenusidavė B. Linų kloja mums šįmet nenusidavė J.Jabl. Tai ir nenusi̇̀davė su šienu Pc. Ragaišis tai jau gerai nusi̇̀davė iškept Pbs. Nusi̇̀davė vilnas sukaršti Pc. Šį kartą alus prastai man tenusi̇̀davė Vkš. Jai visada nusiduoda su bernais (ji turi pasisekimą) Pnd. Vakaras nusidavė ko puikiausiai Vrp1902,109. Nenusidãvęs tas jų vaikas Pc. Kaip tau kelionė nusi̇̀davė? Vdžg. Kap jis nor, taip stov, sekas, nusiduost R328.
8. refl. BPI16, R170 atsitikti, įvykti: Margai sviete nusiduoda N. Tai tankiausiai nusiduoda pavasarį bei rudenį S.Dauk. Kas čia nusi̇̀davė? KII326. Nusidavė man sučiupti pono sakalą BsPII110. Dievas žino, kaip čia nusiduõs, t. y. bus J. Kažin kaip nusiduõs – ar rasiu juos namie? Vdžg. Visaip gali nusidúoti Ėr. Kaip nusiduõs – galiu ir nakvot Btg. Ir nusidavė, jog po trečiai dienai rado jį bažnyčioj sėdintį MP57.
9. intr. impers. Gs atrodyti, pasirodyti: Kaip man nuduoda, t. y. rodos J. Taip man nudúoda, kad anų paliks nesėta Slnt. Man nuduoda, kad netrukus bus lytaus Rs. Man nùdavė, kad gieda už sodo Alk. Ne taip šlykštus, kaip iš sykio man nudavė BsPII125.
| refl.: Man nusi̇̀davė, kad tu mane šauki Grdž. Nežinau, ar jis taip sakė, ar tik man taip nusi̇̀davė Ll. Vakar nusi̇̀davė, kad šiandie bus lietaus Brž.
10. refl. pasekti (kuo), atsigimti, būti panašiam (į ką): Vaikai dažnai pagal tėvus nusidúoda Trgn. Tai tu in savo bobą nusdavei (darai taip, kaip ir ji) Lp. Jis į tėvą nusi̇̀davė Ll. Vaikas po tėvu nusi̇̀davė (labai panašus į tėvą) Vj. Jeigu po kumeliu nusiduõs, tai bus greitas kumeliukas Ds. Ir Martynas į aną pamiliją nusidãvęs Pc.
| Ingi darbą, ingi visa ana nusidãvus (linkus) Arm.
11. tr., intr. dėtis (kuo), apsimesti: Jis nekvailas, tiktai nudúoda kvailą Dkš. Ir šiandien da save lenku nuduoda V.Piet. Nùdaviau būsiąs nematąs J. Vakar mane susitikęs nùdavei visai nematąs – į kitą pusę nuėjai Alvt. Jis nùdavė, kad nieko negirdžia Jrb. Jis tik tyčia nùdavė girtą Vv.
| refl.: Nusiduomi neišmanąs R15. Nusiduomi nei nematąs N. Nusidaviau nežinąs B. Karalaitis nusidavė, kad jau negyvas BsPIII21. Nusidúokiva negirdiñt, gal nė nereiks eiti Alk.
ǁ suvaidinti: Par vaidinimą visi gerai nùdavė Dgl. Iš jo tikras artistas – moka nudúot Ktk. Va Onelė, tai gerai nudúoda PnmR. Ale tai gražiai Jasiukas nùdavė vilką Ut.
ǁ tr. imituoti, pamėgdžioti: Išrado dabar mašinas, kurios paukščių ir žmogaus balsą nuduoda rš.
ǁ intr. parodyti, išsiduoti: Kad ir sunku buvo, ale nenùdaviau Sv.
12. būti nusisukusiam: Dideli atviri langai nusidavė į žaliąjį daržą rš.
ǁ pasukti, nukrypti, nusidanginti: Nusi̇̀daviau į šalį ir paklydau Ggr. Aš nežinau, katros važiuot, katron šalin nusiduot LTR(Slk). Ar nematei, kur nusidavė šitie žmonės? Trgn. Kas kur nùsdavė: kas miškan, kas krūmuos Vlk.
13. tr. nunuodyti: Jeigu žoles pabirensi druska, taisydamas lesalą, ir duosi kalakučiukams, tuo nudúosi J.
14. tr. vykusiai padaryti: Žiūrėk, kaip jis šaukštus gerai nudúoda Kair. Gerai nùdavė (pasiuvo) man drapaną – kaip prilipus stovi Jnšk. Ot šėpą kad nùdavė, tai nùdavė! Všk. Niekas taip nenuduõs, kaip jis nuduoda! Jnšk.
15. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Antys miežius nùdavė (nulesė) Dglš. Kad nùdavė, tai nùdavė užėjęs lietus (smarkiai palijo) Ėr. Nùdavė (iškirto) medę (mišką) ir išplėšė [žemę] Šts. Ponai daug medės nùdavė (pardavė) Šts. Nudúota nuvoliota kad te baisiausia Krd. Dvi dienas [po kūlimo] buvo baigtuvės, smagiai nùdavėm (pašokome) Jnšk.
| refl.: Žėk (žiūrėk), kas tę per lauką nusidúoda (greit eina) Ps. Kaip šoko kiškis, tai kelintan laukan nusi̇̀davė (nubėgo) Ds. Kiek tik gãli, tekinas nusi̇̀davė per lauką maudytis Jnšk. Ir nusidúok tu man taip toli! Srv. Kad nusi̇̀davėm (nusivanojome) šiandie pirty – net gera Jnšk. Nusidavėm (nusimaudėme) Mūšoj – taip sveika! Jnšk.
16. tr. primušti, prilupti: Jau vaiką nùdavė, kad rėkia Ėr. Sakau nedūk, bo tuoj diržu nudúosiu Všn.
17. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminus): Reik egzaminai nudúot Aps.
◊ báilės nudúoti prilupti: Ot nuduõs báilės tėvas parvažiavęs Upt.
gãro nudúoti nusivanoti: Ot, vyrel, gerai pirty gãro nùdavėm Jnšk.
káilį nudúoti įkirsti, prilupti: Nudúosiu káilį su rykšte, tai tuoj pasitaisysi Vkš.
panudúoti tr. išsiųsti, įstatyti: Norim dukterį internatan panudúot Grv.
padúoti, -da, pàdavė
1. tr. SD260 prinešus ar pakėlus įteikti (ppr. į rankas): Aš kiaušinį paėmiau ir motutei pàdaviau Švd. Padúok kirvelį Šlčn. Šventas Petrai, paduo raktus, atrakinsiu peklos vartus LTR(Ad). Yra mano sesiulė ugnelei paduoti, yra mano broliukas kelelį parodyti Kos137. Sesyte mano, žalia rūtyte, pagiduokai šitam sveteliui karštą ugnelę (rd.) Ds. Pagiduok teipag tą grūdą MP329.
| prk.: Nė vieno vagies niekas man nepadavė Žem. Padavė į jo rankas visus kalinius, laikomus kalėjime Skv1Moz39,22. Tėve, ing rankas tavas paduomi dvasią maną DP173.
^ Kai Dievas duos, tai ir per langą paduos Prng.
ǁ padėti, duoti (valgyti, gerti, ėsti): Vaikai verkia, valgyt prašo – nėra ką paduoti rš. Kiekvienam gyvuliui reikia padúoti Ėr. Mes padúosim kumelaitei šieno Srj. Mūsų šunelis bet ką paduotas ėda J.Jabl. Nueik, padúok karvei ir avelei Mžš. Visi žmonės pirm gerą vyną paduost VoL67. Gerkite … ižg to gėrimo, kurį aš jumus paduomi DP141.
^ Mokėjo išvirti, tik nemokėjo padúoti Bsg. Dūšia ne avelė, šieno nepaduosi Skdt.
| refl.: Mes atsivežėm savo šieno ir arkliams pasi̇̀davėm Srd. Išvažiuosiu už miesto, pasidúosiu arkliam ėsti Pc.
ǁ ištiesti paspaudimui (ranką sveikinantis): Sveikinas, dešiną ranką kits kitam paduodami S.Stan.
| refl. tr.: Mes, pasidavę rankas, prisiekėme tvirtai laikytis tarpusavy draugystės J.Balč.
ǁ pateikti, pristatyti (iš toliau): Kai tik palyja, tai tuoj į Šešupę padúoda vandenį Gs. Kai paduõs iš aukštai vandens, tai bus tvanas! Jrb.
ǁ pateikti: Čionai paduodu man žinomų vardų sąrašą K.Būg. Dvidešimt apylinkės valstiečių padavė pareiškimus stoti į kolektyvinį ūkį (sov.) sp. Taip vieni kitiem pavyzdį ir padúoda (parodo) Ds. Štai tau paduodu (sukeliu) rūpestį apie žemę muno S.Stan. Apylinkėj buvau daininykė ir laikraščiuos padúota (aprašyta) Všn. Galime paduoti šią gražią naujieną A1884,383. Paduotos žinios [knygoje] kiek pasenėjusios rš.
ǁ intr. perleisti paveldėtinai: Eilė (karta) eilei padúoda: jos močia buvo mergos vaikas, ir ji mergos vaikas Ds. Ta liga į pamiliją padúoda (yra paveldima) Gs.
ǁ refl. perleisti paliekant, pasitraukiant: Par kiemus eitant, šunys pula, kitas kitam paduodamós Šts.
ǁ tr., intr. išsilaikyti orams, keičiantis mėnulio fazei: Aną mėnesį senas jaunam kad pàdavė, ir buvo giedra Bsg. Pàdavė jaunam šaltį, tai da paspirgins Ut. Į jauną pàdavė lytų, dabar tai lys Krš.
| Delčiai padavė (mėnulis dyla) MŽ345.
2. tr. palikti likimo valiai, leisti ištikti kuriai blogybei: Nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepadúosma Ds. Skatino, idant nepaduotų savo krašto neprieteliams S.Dauk. Pjaudamas, šienaudamas lietui nepadúok Švnč.
ǁ atsukti, išstatyti smūgiams: Jei kas ištiktų dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą BtMt6,39.
ǁ Kv leisti pasisavinti: Svetimo nenorėk, savo nepaduok S.Dauk.
ǁ netekti: Vargdieniai, nenorėdamys liuosybės savo paduoti, raginamys dirbti, priešingavo S.Dauk.
3. tr. pavesti: Tėvas pàdavė gyvenimą (ūkį) sūnuo, o pats nusikaršino Šts. Tėvas jai padavė ūkį I.Simon. Tik ne dėkui motinėlei, kad mane padavė anytėlei Nm. Žemę padavęs est vaikams Adomo Mž465.
| Tura visi mano paduotieji (pavaldiniai) tavęs klausyti I.
^ Nėko nerūpinas, kaip gyvenimą padevęs KlvrŽ.
ǁ refl. atsiduoti: Pasidavė ant vaikio, o šis ir užmiršo, apgavo, pametė Lž. Jaunam bernyčiui pasiduosiu KlvD209. Pasidúodu in daktarus Lzd. Pasidavęs tai pagundai rš. Kad pilvotas koks ponpalaikis taipo prasikeikia, tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidãvęs K.Donel. Pasiduoda ant jo valės N. Tinginiui pasiduomi R135. Ant to pasiduomi, stoviu R73. Mielamui Dievui paduomies PG. Povilas paduostis maldomus DP225. Pasiduosti ing šventą apveizdėjimą jo MP130. Mes visi po sargybe tavo pasiduome PK182.
| prk.: Jie pakėlė inkarus ir pasidavė jūrai SkvApD27,40.
4. refl. K nutraukti priešinimąsi, prisipažinti nugalėtam: Visas pulkas pasi̇̀davė i nelaisvę Šv. Kai karo laivas kautynėse nuleidžia vėliavą, tat reiškia, kad laivas pasiduoda priešui rš. Ar pliš, ar truks – nepasiduosiu M. Nepasidúok, kad ir šonkauliai braškėtų! Grž. Nepasidúok, kibk prýš! Skd.
| prk.: Pasiduok ligai – tai jau nė galo nebus Žem. Visus mus šiltinės perkratė, tik aš vienas nepasi̇̀daviau Srv. Per anksti senatuvei pasi̇̀davei Slm.
ǁ nusileisti, sutikti: Tėvas … jos nužemintam prašymui pasidavė BsPIII33. Nepasi̇̀davė nulygstant, ir nepirkau Šts. Pasi̇̀davė po visais, nusileido Grd. Žmonėmus turime kartais paduotis DP109.
5. refl. būti paveikiamam: Atsisuks, jau pasduoda (pradeda judėti) Sdk. Žieminis paršelis lengviau pasiduoda nušeramas Šts. Lygus stosis žemės pelums pamestiemus, kurie pigiai paduodas vėjams pučiantiemus SGII1.
| Dabar tupliai maži, bet nešiojant pasduõs (prasinešios) Vžns.
6. tr. išsiųsti, įstatyti (kur): Vaiką į šiuilę padúoti (nugabenti) KII228. Jonas buvo paduotas kalinėn BtMr1,14. Aš tave tyčia ten padaviau prie darbo BsPIII181.
7. tr. sukelti: Ant saulės ziegoriaus anoji linija, kurią šešėlis paduost, … tuointimpos slinkčioja DP582.
| Daug gėrus, man padúoda į pagires Šts. Šnapšė bobas pàdavė į raudonį Šts.
8. tr. padavinėti, kitam kraunant: Paduodamóji šakė Šts.
9. tr. leisti už vyro: Paduoti savo dukterį už vyro N. Nėra tokio būdo mūsų žemėje jauniausią paduoti pirm vyriausios BB1Moz29,26.
10. tr. išleisti, atiduoti į kariuomenę: Vienas brolis buvo padúotas kariuomenėn Šr. Žada mane jaunuolėlį žalnierium paduoti J.Jabl.
| refl.: Namie nepatiko, tai pasi̇̀davė (įstojo) į kareivius Šv. Pasidúosiu po kareiviais JD930.
ǁ paimti į kariuomenę: Jo sūnaus nepàdavė Jnšk. Ar daugelį šiemet pàdavė? Užp.
11. tr. pasakyti, pranešti: Padúoda labą vakarą, o ans nėko nesako Šts. Ans … visokius melavimus ant jos padavė BsPIV146. Kad jau reiks, vėl padúosite žinią Lnkv. Toli ant motutę kieminėt važiuoti arba prieš smertelę žinelę paduoti d.
12. tr. įskųsti: Pàdavė už vagį, bet išteisino Šts. Sako, jų būt neradę, ale gal kas pàdavė Sdk.
13. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Prikalbėjo kaltininką paduoti į teismą J.Balč. Možna buvo anas padúot [į teismą] až tokį darbą Mlt. Idant … nepaduotų tave sūdžiai BtMt5,28.
| refl.: Jis pasi̇̀davė į teismą Rm. Ans pasi̇̀davė į Vilnių Krtn.
14. tr. patraukti, pastumti, pavesti (į kurią pusę): Reik atbulą mašiną padúot Jrb. Padúok stalą arčiau lango – bus šviesiau Jnšk.
| Paduok arklius nuo javų Jnš.
| prk.: Mėnuo pàdavė į paraižus (paryžo, ėmė dilti) Šts.
ǁ refl. pakrypti, pasisukti: Daržinės siena labai pasi̇̀davė į aną pusę, reikia atremt kuo Ėr. Ąžuolas pasi̇̀davė (pasviro) į šoną Skr. Sienojas į vidų pasidãvęs Pg. Kakta žema, pasidavusi į užpakalį rš. Rankovės per daug į priešakį pasidãvusios (persuktos) Lnkv. Virštininkų karčema buvo, kur Palangõs-Kretingõs kelias pasidúoda į Kiauleikiùs Plng. Paskuo pasi̇̀davėme (nuvažiavome) ant Var̃nių Šv. Iš pradžių buvo spiečius pasidãvęs (lėkęs) miškan Ds. Čia vandenio yra, reik pasidúot į dešinę pusę, išeisim sausiau Bsg. Ant jūrių pasidúoti KII179.
ǁ refl. prk. pasinešti, rodyti polinkį: Mertynas … pasi̇̀davė ant kelionės Sch231. Buvo pasidãvęs po svietą vaikščioti Plng. Mato tėvas, kad sūnus kitur pasidãvęs, ir nebesakė nieko Srv.
15. intr. pasekti (kuo), būti panašiam: Vienas vaikas po motina pàdevė Užv. Karūnos gelsvuojančiai baltos, į rausvumą paduodančios P.
| refl.: Aš tam tikiu, ka giminėm pasiduoda Jnš. Abudu [sūnūs] buvo pasidãvę į savo tėvą BM209.
16. intr. skleisti kvapą, dvokti, atsiduoti: Ką gi deginat, kad dūmais padúoda? Lel. Pernykščiai rugiai jau padúoda pelėsiais Pbr. Alus da vis salyklu padúoda Vj. Koks čia ragaišis – šutu padúoda! Jnšk. Šiltas pienas karve padúoda Trgn. Geras vanduo niekuo nepadúoda Trgn. Velioniu jau padúoda – tuoj mirs Skp. Iš kamaros plėkais padúoda Dbk. Senas kiaušinis, jau truputį padúoda On. Tik vakar papjoviau žąsį – jau šiandie padúoda Sv. Mėsa jau negardžiai padúoda Ds. Kepė pyragus, tai visa gryčia taip gardžiai padúoda Dgl.
| Pienas į virintą paduoda Šts.
17. tr. užvesti, pradėti (dainą), duoti (toną): Ir karalius pats dainuotų, kad kas dainą jam paduotų Kp. Gerai vaikai dainuoja, tik reikia balsą padúot Slm.
18. refl. apsimesti, nuduoti: Pasi̇̀davė numirusi ir atsigulė ant lentos BM149. Pasidúok už sergantį BM295.
19. refl. sumenkti, susilpti, pavargti: Kad ir žmogus jau visai pasi̇̀davė – nei jis triobų stato, nei darbą dirba Vb. Jis jau, žmogelis, visiškai pasidãvęs (susenęs), išbalęs vaikštinėja Jnšk. Jonas šįmet labai pasi̇̀davė (sulyso, sunyko) Aps. Tokia pasidãvusi, gal ar serga! Ds. Vakar niekur nebuvau, teip buvau pasdãvęs Slm.
ǁ refl. sukrypti: Jų pirtis jau pasidãvus, turbūt greit visai nuvirs Trgn.
20. intr., tr. smarkiai ką padaryti: Lig pietų keturiese padúosim (gerai papjausime), ir bus rugiai nupjauti Jnšk. O da kad vėjas paduos nuo kalnų, tuoj dvidešim trisdešim laipsnių [šalčio] Brž. Krosnį įkaitina, vandenio užpila, paro paduoda, atsigula ir parinas Vl.
| refl.: Kol jaunas buvo, pasi̇̀davė (paūžė), o dabar, kaip ves pačią, būs rimtas gaspadorius Šv.
◊ į pė́das padúoti sukelti nuogąstį: Žiūrau – durys praviros, tuoj man pàdavė į pė́das, kad čia vagys Gs. Man padavė į pėdas, kad tu teip ilgai neparvažiuoji Skr.
kai̇̃p padúota aiškiai: Vilnia (Vilnius) regėt kàp padúota Pls. Vakaras tylus, aplink girdėt kàp padúota Rod.
kudãšių (kudõšių Km) padúoti Šmk įkliūti, gauti mušti.
per ši̇̀rdį pasidúoti pajusti nuoskaudą: Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios V.Piet.
po kójomis padúoti atiduoti kieno valdžiai: Visa padavė po kojomis jo DP226.
rañką (rankàs) pasidúoti pasigelbėti: Jie viens kitam pasidúodavo rañką Gs. Pasiduokime broliškai vieni kitiems rankas! rš.
pardúoti, -da, par̃davė tr.
1. atiduoti už pinigus: Penėjo veršį pardúot mėsai Tvr. Šituos metus mes nieko neturėjom parduotienai Ds. Vieną paršą pardúojam, kitą skerdžiam Zt. Taip pigiai par̃devė Rt. Parduodi̇̀t man, pirksiu paršą Lz. Pardúok ėmęs tą butą Šts. Niekas tebėr neparduota Pn. Pašėręs, papenėjęs karves parduosimas pardúok J. Bene parduotumbei ma[n] tą kepalą BsPI28. Aš ir ruskai suprantu, jau mane neparduotum Gs. Parduosiu žirgus ir kamanėles, samdysiu audėjėlę DvD299. Šokit, šokit, mergužaitės, kaip nustosit vainikelių, būsit kaip parduotos D79. Pigai ką parduomi SD208. Dūšias savas velinui parduost už menkus penigus DP165. Eikite parduodančiump ir pirkite DP567. Šitai girdžiu Egipte javus parduodamus BB1Moz42,2.
^ Nuliūdo kaip žirgą pardavęs S.Dauk. Už ką pirkau, už tą parduodu J.Jabl. Vilkas miške, o jo kailį pardúoda Vb. Nelopęs alkūnės, neparduosi milo (taupydamas turėsi ką parduoti) A.Baran.
parduotinai̇̃ Nebijau, man namai užrašyti parduotinai̇̃ (galiu juos parduoti) – manęs nepabaidys! Alk. Siuvo parduotinai (ką pasiuvus parduodavo) rš.
| refl. tr., intr.: Pats save velniu parsidavė BM75. Parsi̇̀davė šieną ir pinigus pasiėmė sau Alv. Duonai užteks, dar ir parsidúosim keletą pūrelių Srv. Ar tu duote parsidúosi, ar mainyte parmainysi? JD1044.
^ Parsiduok tėvą, nusipirk ramstį Lp.
2. prk. išduoti iš gobšumo: Savo tėvynės nepardúodu, kitos neperku Mrp. Aš žmogaus nepar̃daviau ir nepardúosiu Ps.
ǁ refl. pasidaryti išdaviku: Tu mūs priešams parsiduoti sutikai rš.
3. refl. parsisamdyti: Parsidãvęs už berną BŽ193.
ǁ atsiduoti: Aš parsidaviau jaunam berneliui už meiliuosius žodelius JD904.
4. prk. apgauti: Manę niekas neparduõs Nmč.
◊ kai̇̃p dienàs (žẽmę) pardãvęs nusiminęs: Be vaiko (vaikui mirus) visi kap dienas pardavę Lp. Vaikščio[ja] kaip žemę pardavęs Krkl.
káulus pardúoti eiti tarnauti: Kaulus pardaviau, t. y. ant slūžmos pasiėmiau J.
apipardúoti, -da, apipar̃davė tr. (didelę) dalį parduoti: Apipar̃davėm didumą prekių, kurių buvom prisipirkę Š.
| refl. tr.: Didumą jau apsipardavė, taisosi išvažiuoti Žem.
atpardúoti, -da, atpar̃davė žr. perparduoti: Būti atpardúodamam BŽ360.
išpardúoti, -da, išpar̃davė tr. viską parduoti: Nuvažiavęs išpar̃davė tavorus End. Aš išparduosiu margas karveles ir tave išvadúosiu Kls. Sugrįžo namo, viską išpardãvę Rm. Iž didžio džiaugsmo ižpardãvę visa, ką turėję DP525.
| refl. tr.: Jie baigia viską išsipardúot – žada važiuot an Kanadą Ėr. Viską išsipardavęs, pasidarė pinigų BsPIV2.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Ne sau perkas, tik jums patiems perparduoti Vaižg.
užpardúoti, -da, užpar̃davė tr. gavus dalį kainos, pasižadėti parduoti: Ažpardaviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes, sako, kad per brangu Dbk.
| Žinom, jog zokonas yra dvasiškas, bet aš kūniškas esmi, užparduotas po grieku BtPvR7,14.
pérduoti tr., perdúoti, -da, per̃davė
1. perleisti, atiduoti: Žemė perduota jos tikriesiems šeimininkams – valstiečiams sp. Perdavė tave man brš.
2. per daug duoti: Ana párdavė miltų, t. y. par viršų davė J. Nors man kaži kiek kaštuotų, duosiu perduosiu, bet tą velnią turiu pamokyti Žem.
| refl.: Nebijok, ji niekad nepérsiduoda Alk. Jai duok pérsiduok, o jy vis neturės Rdm.
ǁ permokėti: Paskaityk, ar tik nepérdavei? Ds. Kiba šuva stips, kad jis centą pérdavė! (apie šykštų žmogų) Alk.
| refl.: Jie mokėdami nepérsiduoda Gs.
3. perteikti: Pérduoti labas dienas DŽ.
| refl.: Jos tekstas atmintinai persidavė iš kartos į kartą rš.
4. šiek tiek paduoti: Pérduok karvėm šieno, tegu nebliauna Ds. Einu pérduosiu arkliui avižų, ba rytoj kelionė Dbk.
5. žr. parduoti 1: Stovi žmogus, kūlių vežimą turi perdúot Str. Kaip nuimsiu vainikelį, būsi kaip perdúota Ad. Veršelius perdúosiu (d.) Ign.
6. žr. parduoti 2: Judošius … mistrą savą tokį geranorį perdavė DP155.
pradúoti, -da, pràdavė tr.
1. nepataikyti paduoti; pro šalį paduoti: Pėdą rugių pro šalį pràdaviau Ėr.
2. pradėti duoti: Aš pradaviau iš nepradėto indo J.
3. K duoti rankpinigių: Kokia čia prilygsena, kad zadotko nepràdavei Skd. Pradavė man pusauksinį N. Praduok slūginei pradotką J. Praduomi, duomi pradotką R190.
pridúoti, -da, pri̇̀davė
1. tr. R202 paduoti, prinešus įteikti: Pridúok kėdelę sėsties Kl. Pridúok man tą lazdą, kur kertė[je] stova Lkž. Pridúok man kruželį – aš neprigaunu Skd. Aš par vaikus vakare tau priduosiu laikraščius Vdžg. Eik šen, merguželė, priduok kepurelę KlpD105. Kaip pabalnosi bėrą žirgelį, priduok šviesią strielbelę JV1049. Kai nuvažiuosi į miestą, priduok šį laiškelį jai Žvr. Eikš, priduoki pentinėlius į baltas rankeles TDrVII18.
ǁ ištiesti: Og, mergele, priduok ranką, tegul tave kits nelanko LB116. Dieve, nemiprastok! priduok ranką savo! PG.
ǁ atiduoti: Pri̇̀daviau valdžion karves Šr.
ǁ paduoti (saugoti): Bilietą nuspirk ir bagažą pridúok Sld.
2. (sl.) tr. duoti, suteikti: Jo tylėjimas, nieko nesakymas man kaip tik drąsos priduoda J.Jabl. Geras maistas žmogui daug jėgų priduoda rš. Mano matušės plonos drobaitės priduod man baltumėlį LTIII416. Degtinė nepriduõs sveikatos Ss. Nieko nepriduõs visas tavo vargas dėl sūnaus Užp. Jis savo tarnams sveikatą ir palaimą prieduos Mž429. Viešpats man tepriduoda dar kitą sūnų! Skv1Moz30,24. Saulelė kai paskavoja, tai nebepridúoda šilimos Pl. Grūdas … visiemus alkaniemus peną priduost DP487. Tvanuose vargų baisiųjų tu man priduodi inkarą PG. Jūs, ponai, teisybę ir gerybę tarnamus priduokiat Mž36. Po tam nei angelas pats nenorisi tos garbės priduodams BPII440.
| Jis priežastį pridúoda, būk jis sirgęs KII331. Protą priduoti (duoti patarimą) N.
| Ir daktaro vežimas nieko nepri̇̀davė (nepadėjo) ligoniui Jnšk.
ǁ priskirti: Pridavė tokį kreivį vadovu BsPIV48. Man vaiką pri̇̀davė pilniavot Lp. Pridavė man karalius tris kapas zuikių ganyt BsMtI16. Jo pasiuntmenei priduoda keletą piemenų ir įsako ganyti bandą M.Valanč.
| refl.: Jis neprisidúoda prie mūsų (neprisideda) Skr. Buvo prie bedarbių prisidãvęs Kt.
ǁ refl. Rod turėti gabumų (kam): Ma[no] vyras in visus darbus prisdãvęs: ką tik paims rankosna, tai tą padaro Prng.
3. tr., intr. daug ko ar daug kam duoti: Kiek tam žentui visokios gerybės pridavėm! Srv. Pridúot niekad negali, kas savo neturi Gs. Visiem tai ir duodamas nepridúosi Trgn.
ǁ tr. daug prikrauti: Kai priduõs pilną vežimą, tai ir arklys neišveš Trgn. Dabar aš pridaviau pėdų ant galo, tegul jis užlipęs sutvarko Pc.
4. tr. pavesti, perleisti: Kad jau skiria nuo meilių tėvelių, kad pridúoda piktai anytelei Švnč. Žada atkalbint nuo motinėlės, žada priduoti prieg anytėlės LTR(Al).
5. tr. pridėti, pridurti: Da pri̇̀devė pievos man Klk. Jam pridúoda dar tėvai pinigų Vkš. Nieko top, ką girdėjo ir regėjo, netur priduoti nei nuimti SE120. O kas iš jūsų gal priduot stuomeniop savo uolektį vieną brš. Turim sakyti tikrą teisybę, nieko nei priduodami, nei nutraukdami brš.
| refl.: Pry to sopulio kitas prisidavė sopulys S.Stan.
6. tr. įstatyti (kur): Vaiką pri̇̀davėm vakar į mokyklą Lp.
ǁ refl. stoti dirbti: Jis prisi̇̀davė prie plento sargu Jrb.
7. refl. prisileisti: Niekaip neprisidúoda – spira į grindį (kojomis grindis spardo) Lkž. Dar sunkiaus griešija, kad kunigo neprisiduoda brš.
8. tr., intr. pritarti, sutikti: Suprantu labai gerai tą savo uždavinį ir aš pats, – pridavė Bronislovas Žem. Neginčijuos su anuom, visur pridúodu Krš. Ką anam nesakyk, ans viską pridúoda Skd. Vienas maluoja, antras pridúoda Vkš. Nepridúoda vyrai nė iš tolo Šts. Sakyk šiaip ar taip, ans vis tiek nepridúoda Vvr. O judu ar priduodatav mun? S.Dauk.
ǁ refl. Grg prisipažinti: Kad apgavo – apgavo, aš ir prisidúodu, kad apgavo Plt. Vagis neprisidúoda pavogęs Als. Jau prisi̇̀davė, kad jis kaltas, kad pavogė, t. y. prisipažino J. Dėl ko tu neprisi̇̀devei, kad sūrį buvai suėdęs? Užv. Prisi̇̀davė ir pati apgauta Šts. Kam prisi̇̀davė, nekaltas būdamas Kal.
ǁ refl. pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Ans tūjau už piršlį prisiduodąs Akm.
9. tr. įskųsti, pranešti: Pridúota, kad vaikus moko Pj.
10. refl. atsitikti: Ir sakė jam vis tai, kas prisidavė jiems Ch1Moz42,29.
11. refl. Grv vaidentis, pasivaidenti: Sako, kad pakapėj prisidúoda Rš. Šiame miške prisidúoda Švnč. Aną naktį prisi̇̀davė mirusi teta Slk. Seniau, sako, tai daug kam prisduodavo Švd.
12. refl. nuduoti, apsimesti (kuo): Jis per tėvą prisi̇̀davė KI62. Pri̇̀sdavė, kad negyva [lapė] Dv.
13. intr. smarkiai ką pridaryti: Kad jau mes pri̇̀davėm (privalgėme)! Lp.
| refl.: Vaikai šiandie prisi̇̀davė (prisilakstė) po orą Pšl.
14. tr. primušti, prilupti: Kad pri̇̀davė, kad prilupė – žinos dabar vaginėt! Jnšk. Pri̇̀davė pri̇̀davė tą senį, iš gryčios stačia galva išstūmė Sb.
◊ ši̇̀rdį pridúoti būti meiliam: Jis su tavim kalba, tau ši̇̀rdį pridúoda, o kap užsigrįžta, kitai ranką duoda Vrn.
sudúoti, -da, sùdavė
1. tr. tam tikrą kiekį suteikti dalimis ar po dalį: Kiek aš jam pinigų sùdaviau! Lp. Sùdaviau jau trejetą šimtų Ss. Kiek mes jam sùdavėm ir javų, ir pinigais! Nmn. Kaimynai šio to sùdavė jam, ir pradėjo jis gyventi J. Jam giminės sùdavė visokių dovanų Lnkv.
| Plauti sudúoti (atiduoti) drabužiai visi sudegė skalbykloj Šts.
2. tr. kokį kiekį įduoti (sugirdyti, sušerti): Kai sudúodi kelias stiklines [alaus], tuoj smagesnis palieka Jnšk. Supuolė, sùdavė visokių žolių, tai ir perėjo tas gumbas Gs. Sùdaviau (suliuobiau) visas avižas arkliams Dr.
3. tr. pasiūlyti kainą: Už paršiuką galiu sudúoti pustrečio šimto Krš. Kiekgi tu, penkius buvai sudãvęs! PnmR.
4. tr. kokį kiekį sukiloti, kitam kraunant: Stambų šieną bepigu sudúoti su klėbiu, be šakės Ggr. Kol čia suduos, ans i sugrėbs KlvrŽ. Man ir rankas nukirto, paki sùdaviau tokion aukštumon visas avižas Trgn. Kelis vežimus sùdaviau (iškroviau, sukroviau), ir dieglys palindo Jnšk.
5. tr. sudėti į krūvą, sujungti:
^ Dar su Dievu pirštais nesudavei (nežinia, kaip bus) RD213.
| refl.: Negerai gyvuliui, kai du girdymai susdúoda Vj.
6. tr. sutuokti: Suduotas būti su moteriške B. Jei tu suduotas esi su moteriške, neieškok perskirtas būti NT1PvK7,27. Girdi poną … anuodu krūvon sudavusį, alba suvenčiavojusį BPI176.
ǁ refl. susižadėti: Susidúoti su kuom K.
7. refl. pasirodyti: Susdúoda, lyg kas į kiemą ką tik įvažiavo Ml. Kartais žmogui susdúoma visai nebūti dalykai Švnč.
8. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Sudúodam (sušokame) ir mes dar pasuktinį Jnšk. Da popiet lietus gerai suduõs Slm. Sùdavė lytaus, pasitaisys varstai (vasarojus) Dr. Kai sùdavė (sumynė) vištos miežius, tai nebus kas ir pjauna Trgn. Sùdavėm tą vakarą kortom Pšl. Akytę sudúoti (apie tokį kortų žaidimą) Ėr. Šiandiej lyja, per pietus galėsma sudúot (pogulio prigulti) Kp.
| refl.: Mačiau, jūsų karvės miškan susi̇̀davė (sulėkė) Ds.
9. intr. kirsti smūgį, įkirsti: Par kaktą sùdavė merga vaikiukui J. Taip su ranka sudavė par petį, kad ciekas paliko J. Sesuo … sudavė žirgui per šonus BsMtII180. Parmetė Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ponas [bobai] … porą kumsčių sudavė BsPIII18. Sudúok gerai jam diržų Alk. Velnias, su šermukšniu suduotas, bėga į šalį BsMtI10. Sudavė kaip kiškis kumelei Varn.
| refl.: Susidavęs kumščiu krūtinėn, išpažįsta tada savo kaltybę brš.
ǁ refl. atsitrenkti: [Šikšnosparniai] nė vienas nesusidavė į lango stiklą J.Jabl. Pagaliau visu savo kūnu susidavė į kietą daiktą ir parkrito ant žemės J.Bil. Būk atsargesnis, kitaip tuoj susiduosi į akmenį J.Balč.
10. refl. impers. pasijusti nuvargusiam: Kol tuos linus išmindina, susidúoda ir tai gaspadinei Gršl. Na, susi̇̀davė ir man šią nedėlią po dirvas (pavargau bedirbdamas) Krt. Arkliuo susidúos, kol į Liepoją suvažinės Šts.
◊ į ãkį sudúoti pamiegoti: Ligpiet sùdaviau į ãkį Pn.
į gálvą sudúoti apsvaiginti: Bematant alus sudavė į galvą rš.
per kišẽnę sudúoti pareikalauti daug išlaidų: Susidėti su viršininkais gerai, bet tas suduõs per kišẽnę Jnš.
rankàs sudúoti
1. sutuokti: Baltos rankos jau suduotos, aukso žiedai jau sukeisti KlvD47.
2. sutarti (perkant ar parduodant): Rankas sudavė – būs jau magaryčių Plng.
pasudúoti, -da, pasùdavė tr. dalimis suduoti: Ana vi̇̀sa jam pasudavė, o niekočios pamiršo Dv.
uždúoti, -da, ùždavė
1. tr. KI639 paduoti į viršų: Jis vos galan rugius beuždúoda (vos bepasiekia, taip aukštai yra) Sb. Ùždaviau kūlius [ant stogo] Ėr. Toks aukštas vežimas, kad jau negali uždúoti Gs. Eik uždúok – vienas neužsikeliu! Alv.
| refl. tr.: Pats sau keturių pūdų maišą ant pečių užsidúoda Alv. Durnelis prisipylė maišą aukso kap tik žusdúot (ps.) Rod.
ǁ padėti, paduoti (ėsti): Uždavęs arkliui avižų, Jankelis nuėjo pas Misiulį V.Krėv. Tėvas uždavė karvėm miltų Jnš. Grūdų prieš kelionę arkliam aždúoda Krd.
ǁ iš anksto duoti: Pinigų buvo uždúota ant rankos Kp.
ǁ užstatyti, įkeisti: Ažustatau, ažuduomi SD440.
ǁ prk. priskirti, užkarti: Rasi uždavei nekaltam vagystą, o aptartas žmogus pakliuvo į turmą? P.
2. tr. sukelti, sužadinti (ppr. kokį blogą jausmą): Uždúoda mano širdžiai didelę sopelę Slk. Jiems širdies skaudėjimą užduosime Tat. Ažuduomi kam sielvartą SD55. O jeigu moka jausti, tai nenorės bereikalingai užduoti kančią ir kitiems V.Piet. Senam žmogui užduoti rūpestį negerai prš. Gyvulys ažduoda gailystą tokią (jo gaila) Dglš.
3. tr. išleisti už vyro, išduoti: Ne dėkui motulei, ne dėkui senulei, kad man toli uždavei už pijoko bernelio LTR(An).
4. tr. išnuomoti: Žemę užduosiu, kol skolas apsimokėsiu Žem. Gyvenimą ùždavė ant nūdarbė̃s, o patys dui į miestą Užv. Ažùdaviau daržą an pusės, pati negaliu insdirbt Ktk. Anys te negyvena, ažduotas namas kitiem Ut.
5. tr. pavesti, paskirti (kam kokį darbą): Prižadėjimo neišpildė, ir naują darbą uždavė S.Stan. Uždavė anyta tris darbus dirbtie VoL446. Uždavė išskirt dirses sau, rugius sau BsMtII155. Daktaras vištas ùždavė valgyt (liepė rūgšties, riebumų, šiaip jau mėsos nevalgyti) J.Jabl. Uždavė jam sugrėbti šieną Vrb. Bul'bų ažùdavė skustie Dglš. Aš jam uždúosiu sunkų darbelį – permest akmenėlį per jūres mareles JV960. Uždúok jam mąslę (mįslę) – tegu jis atspėja Sb. Aš tai, kas man uždúota, atlikau KII04. Man yra šiandien užduota jus čionai aplinkui vadžioti Ns1857,6. Buvo bernui užduota kelmų kapot BsPI41. Turiu dar eilėraštį, man rytojui užduotą, išmokti J.Jabl. Anys jam užduost tris sunkius klausimus BPII444.
| refl. tr.: Šitą klausimą ir buvo užsidavęs sau kartą vienas vokiečių mokslininkas J.Jabl.
ǁ refl. apsikrauti: Užsidãvęs darbais, kiekvienas neturi kada pasilsėti Gs.
6. tr. įdėti raugo, užraugti: Ažuduomi alų SD427. Iš vakaro mieles ùždaviau, tai kad įrūgo – iš proto eina! Užv. Ar jau ùždavei misą? Paį. Neuždúok šilto alaus – apšoks Kvr. Neuždúokit karšto alaus, šaltarūgis geresnis Všk. Nuimk nuo gryčios apynių girai uždúot Ds. Mielėmis užduoti tešlą Vaižg. Atsinešiau puodelį raugo duonai uždúot Ob. Uždúotas alus reikia šiltai laikyt, kad geriau išrūgtų Vb. Ùždaviau gyvenimą aluo šviežioms mielėms, misliju, kad turėtų gerai gyventi Vkš.
7. tr., intr. duoti nuodų ar šiaip ko nuodinga, užnuodyti: Uždavė ko nors šuniui, kad taip greit užkėlė kojas (nudvėsė) Srv. Kai uždavė supuvusio šieno, nebereikė daugiau važinėt Ktk. Ko siunti, ar durnažolių kas ùždavė? Grš.
ǁ pakerėti kokiomis žolėmis: Pasakyk ir mums, ką tu uždavei Milašiukui, kad tave ima Žem. Kiba tau kas ùždavė, kad tep prie jos lendi Alk. Ir sekioja paskui ją lyg užduotas Trg. Laksto kaip uždúotas Jrb.
8. refl. pasukti į šalį: Per mažai užsidavė, kad ratas užkliuvo Up. Čia reikėjo užsidúoti (prieš užsisukimą pasukti į priešingą pusę), nebūtum apvirtęs Žlp.
9. tr. įskųsti: Reiks uždúot, kad tėvas tau kailį nuimtų Rk.
10. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Rudenį gerai uždúosim kiaulei (gerai pašersime), ir atsigaus Ds. Ka mes uždúosim dainą, net skamba! Drs. Kad ùždavė lietaus, tai marios Lp. Stojies (stokis) kur žu medžiagos, ne tep lietus žudúoda Rod. Užduõs naktį lietaus Pc. Pirtis atšalo, uždúok daugiau garo! Ėr. O kad tik uždúot (paskubinti) – ir nebėr darbinyko! Mlt.
| refl.: Tekinas užsi̇̀davė ant kalno pažiūrėt, kur dega Jnšk.
11. refl. nusibaigti duodant: Kad jūs jai ir užsiduotut, tai ji neims Klvr.
12. intr. užkirsti, primušti: Jis skaudžiai su pagaliu uždavė par strėnas J. Užduosiu tau per ėdmenis B. Aš jam kad užduosiu, tuoj prisipažins [vogęs] Pn. Uždúok lazda, ir nutils Ds. Saugokis, kad neuždúočiau! Skdv.
◊ pirtiẽs uždúoti primušti: Kad uždavė pirties, tai tuojaus prisipažino Rz.
ši̇̀rdį uždúoti įžeisti, užgauti: Aš sergu, o jūs, vaikai, širdį man užduodat Krok. Kaipgi neverksi, kad ši̇̀rdį užùdavė Užp. Nepriklausė užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč. Iš lėto šnekėjo, rodos, bijodamas ką bloga prasitarti ar širdį kam užduoti Žem. Geri vaikai – tėvam paguoda, blogi – ši̇̀rdį uždúoda Jnš.

dúoti, -da (-ja, -ma, -sti), dãvė (dẽvė)
1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei dúodi, dúok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad dúoda Dkš. Kai Die[va]s dúoja Lz. Čia juoda duona, ir tos nedúoja Aru41(Zt). Aš dúomu Lz. Duoklę duomi SD72. Vienamui duosti, o kitamui atima MP11. Ką Dievas duost, kišk į žaką (kašelę, antį) B. Mes mizernų penigų … patys už save neduome DP242. Ankščią (skolą) duoste (duodate) tiemus, nuog kurių tikitės, jog jumus tai ataduos DP284. Dėlto abavem ir muitus duostat (duodate) Mž32. Daviaũ jam valgyt ir gert Rm. Duodamai̇̃s valgiais apkraus ne vien stalus, bet ir lentas par vestuves Šts. Devei̇̃ pasogą Tvr. Vanikėlį devė, pati graudžiai verkė RD178. Vienam dúosiu šilko tinklą, kitam duosiu aukso žiedą Ml. Duosiuot (duosiu ti, t. y. tau) … visas tas bagotystes MP170. Žmogau, ką tu man dabar duosi, kad aš tave nuo vilko išgelbėjau? BsPI9. Su geru nedúosi – su piktu dúosi Skr. Duosiem (duos mi, t. y. man) duonos kąsnelį J.Jabl. Tylėk, vaikeli, tuoj duonelės duosiuot (duosiu tau) J.Jabl. Brolis tau knygą duõs, t. y. pateiks J. Duos mums karalius drabužius, į baltas rankas kardužius StnD26. Duok man peilio (neilgam, tuoj sugrąžinsiu) J.Jabl. Dúok šen, duokš! KI488. Duokim (duoki mi) ant bliūdo galvą Jono Krikštytojo BPII259. Dúokiam duonos kąsnelį Kv. Duõ (duok) man kirvį, reikia pakapot! Švnč. Dúotie (duokite) virvę! Švnč. Duõ mai (duok man) Dsn. Duokite, ir bus jumus duota BPII254. Kad tu nesulauktum, kad aš tau dúočiau! Grž. Dúočia, jei žinočia, kad tu ataduosi Sb. Kad turėtau, tai duotáu Mrk. Ma[n] už tą skūrą duotumbei štai tą spintą BsPI92. Ka duonos dúotub (duotų), būt gerai Lz. Ko norėsite, prašysite, ir bus jumus duota DP221. Ko norėsi mano duodamas? BB1Kar3,5. Dãvęs dúok ir nemažink Dkš. Dúodant vienam, reikia duot ir kitam Sb. Nedãvus – ne kaimynas, ė dãvus – sau nėr Dglš. [Liepynas] iš karnų davęs vyžas dėl mūsų autuvo A.Baran. Tu svočiukė tikra melagėlė: sakeisi gyreisi duosint pyragėlių JV715. Kad turėtąs, duotąs Sb.
| Davėm drigantą kumelei (leidome prie driganto) Šts.
| Čia vieta duodama ir imama (čia daug pajamų, bet daug ir išlaidų) KlvrŽ.
^ Nei pats valgo, nei kitam dúoda Trgn. Davei̇̃ arklį, dúok ir balną Zr. Tūkstančius imdama, galėčiau ir aš dúoti ir dribtelėti (daug duoti) Snt. Duotas priš duotą (jei kitam duosi, gali viltis iš kito gauti) Up. Kad kepė, tai ir duos Sim. Jei pats nedirbsi, tai niekas neduõs Ds. Geriau dúoti, negu prašyti Vel. Nežadėk daugiau, kaip gali duoti VP34. Dúodamas imk, mušamas bėk Kv. Nei gimė, nei gims, kas duodamas neims VP32. Lapė ir neduodama atras vištas M.Valanč. Nuo Dievo duomama (duodama) ranka (sakoma, ką duodant) Tvr. Nesigailėk davęs, džiaukis gavęs Sim.
duotinai̇̃ adv., duotinõs: Duotinõs įdavė, aš nevogiau Trk.
| refl.: Turtai be reikalo neduodas M.Valanč. Duostis mažu vaikeliu ing rankas mūsų DP42.
ǁ Vrn tiesti (ranką).
ǁ padėti kam valgyti, ėsti (maisto, pašaro): Išalkau, dúokit greičiau valgyt! Jnšk. Duotè (duokite) greičiau sūrį, labai išalkau Švnč. Ar davei̇̃ karvėm [ėsti] ? Ėr. Ar tu buvai karvėm pietų dãvęs? Pc. Šuniokas šiandiej tebėr nieko nedúotas Sl. Šuo, ėsti neduodamas, išėjo PP74.
| Duok tai žemei mėšlo, pamatysi, kokie javai augs Ėr.
ǁ leisti, švirkšti: Dãvė adatą į ranką Jrb.
ǁ leisti (kam kuo pasinaudoti): Niekas nebdavė trobų patalkiuo šokti Šts.
ǁ pateikti: Dãvė paliepimą kelią pataisyti Ėr. Nušoko nuo vežimo komandai duoti rš. Buvau dãvus prašymą į kursus, bet vietų nebėr Jnšk. Mergausiu ir aš! – sušuko Onikė, gerą mintį duota rš. Vienas žmogus buvo davęs tokį patarimą J.Balč. Dúok mums rodą, motušėlė JV1492. Po dangų lakiodamas erelis duost liudijimą DP43. Jėzus jam nedavė atsakymo SE258.
ǁ skirti: Kokį dúoda darbą, tokį turi dirbt Dt. Tedúoma tau Dievulis ščeslyvą naktelę Lz. Aš jiemus duomi amžiną gyvenimą BPI83. Tatai duomi jumus už ženklą DP41. Duomiet (duomi ti, t. y. duodu tau) protą, idant aukso nuog manęs pirktumbei BBJon3,18. Aš jam duoną dúodu (maitinu) Rm. Tu duosi (duodi) jiemus peną DK182. Duoną mūsų visų dienų duodi (duok) mums nū Mž23. Nėr man tėvužio dalelei duoti KlpD48. Lytų maloningą duosi Mž288. Rykštė … duost išmintį MP64. Tau duome (duodame) amžiną garbę Mž240. Kokį protą duostit (duodate) jūs BB1Kar12,6. Nèdavė Dievas savų vaikų, tai nereikia ir kitų Švnč. Davėt (davė ti, t. y. tau) mokslą MP170. Garbės manos neduosiu antram DP536. Tik už vaišes dėkavosim, už taboką garbę dúosim JD864. Sugyveno vieną sūnų, kuriam davė vardą Meškausis VoL326. Duokiam (duok mi) naują tikrą dvasią BPII301. Duonos putros davė, bet meilės nedavė Žem. Pone Dieve, duod (duok) sveikatą PP72. Viešpatie, duod man pagalbą DP113. Žmogelis tenkinąsis tuo, kiek Dievo duotas S.Dauk.
^ Dievas davė giedrą, Dievas duos ir lytaus S.Dauk.
2. tr. dovanoti: Paskuo jam pagailo vištų bedúoti BM317. Niekada nemidavei ožį, idant su prieteliais mano būčia pasilinksminęs BtLuk15,29.
^ Kad duodi paršelį, duok ir maišelį Sim. Gaidžio duotas, avino graibo B.
3. tr. paaukoti, paskirti: Vis (visa) duomi, čerte, ing tavo rankas Mž433. Christus save patį davė DP542.
| refl.: Aš tavon macin duomies su dūšia, su kūnu PK146.
4. intr., tr. nustatyti vertę, mokėti (ppr. pinigais): Kiek tau dúoda už jautį? Rm. Jo arkliui (jam už arklį) dúoda penkius šimtus Sb. Už javus tiek čia, tiek tenai duoda N. Norint dúoste tris šimtelius, bet neatvaduoste JV1492. Jis jiems davė dideles algas BsPI81. Kad duotų kokį šimtą, parduočiau [karvę] Pn. Ne, mes negalim tiek duot, tai per brangiai BsPI60. Ir šimtą duotas klumpa J.Jabl. Per brangiai pirktas žals vainikelis, per brangiai duotas aukso žiedelis KlpD80. Šimtą rublių dúočiab (duočiau) už itą arklį Zt.
5. intr. nustatyti (amžių): Iš ūgio galėtum jam dúot kokį dešim metų Slm. Jam daugiau nedúotum kaip trisdešim [metų] Viln. Nu, o kiekgi metų dúotumėt man? Pn.
6. intr. skirti, nustatyti (laiką): Dúodavo valandą apypietės Vlkv. Jeigu sugausma, metus dúosma (bausime, sodinsime metus į kalėjimą) Rš.
7. intr. leisti, netrukdyti, įgalinti: Nedúoda užmigt Mrj. Jie nedúoda mums miego J.Jabl. Kad tik man duotų tas pirštas [skaudamas] miegoti Rm. Nedúoda miežių pjaut – šlapia (drėgnas oras) Mlt. Jis niekam žodžio tarti nedúoda BŽ98. Jis dãvė man suprasti BŽ108. Aš daviaũ jam sakyti K. Aš paukšteliui lėkti dúosiu KII8. Duosi girdėti linksmybę ir džiaugsmą PK63. Dúok, aš lempą uždegsiu Rm. Dúok valgyt, nekliudyk žmogui su savo kalba! Jnšk. Duõ man, aš geriau moku! Švnč. Nedraskykit žaliūkšnių obuolių, duokit nors užaugt Slm. Duok, pabučiuosiu! – Ar tik nedavusi! (mandagus atsisakymas) Šts. Duokiat jiems vieną dieną bei naktį mirkti S.Dauk. Viešpatie, duod (duok), idant šviesą regėčia DP106. Duõ sėstis! Dsn. Duokim (duoki mi, t. y. man) gi, pone, benmaž atsilsėti J.Jabl. Duokiam (duokie mi) žinoti mano nusidėjimus BBJob13,23. Nemiduok (neduok manęs) išjuokt piktamui KN255. Jis davė kitus apaštalais, kitus prarakais … būti BPII119. Duokitam malones rasti jūsip BB1Moz34,11. Neduok mumus pražūti Mž237.
| Geri vaikai nedúoda tėvam dirbti (už juos padirba) Ėr.
^ Davė vilkui avis saugoti! Mlt.
| refl.: Nesdúoda priliest – baisiai sopa Dbk. Nei rūgščiai, nei sūriai nebesduoda valgyti Sv. Visaip jis duodasi – ir stumiamas, ir traukiamas LTR(Šmn). Tai kodėl nepareini, kad žinai; kodėl duodies tiek daug prašinėti? I.Simon. Po valandai vėl tas pats žodis davėsi girdėti BsPIII13. Duõsis matyt, kaip toliau bus Ėr. Duõsis matyt, kas jis per vienas Alv. Už tokius pinigus tai gera karvė nesiduos nė pačiupinėti (nenupirksi) V.Kudir. Jis turėjo duotis pažinti broliams Skv1Moz45,1.
ǁ refl. nusileisti, nesipriešinti, leistis: Aš nedúoduos tau, kad ir lupatė boba Šts. Ana duostisi sugauti, duostisi ant pečių jo uždėti BPII224. Dúokis pamokomas Slnt. Nesiduok pergalėti piktybei BtPvR12,21. Nesiduokis išvadžioti N. Pirmatelė ilgai nesdúoda melžiama Ds. Nèdaviaus nė sudievu sakomas, taip buvau supykęs Šts. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Aš … duosiuos jam surišt DP240. Ar tu dúosies jam už nosies vedžioti? Jnšk.
ǁ refl. būti paveikiamam: Tokios odos batai nebus ankšti, ši oda dúodasi Lš.
ǁ refl. sektis, vykti: Jeigu šis reikalas dar duosis pajudinamas, tai čia pats tikriausias kelias sp. Man labai sunkiai duodasi arti rugienos Jnš. Linai šlapi, o dúodas minti Šts. Nei to mano sirgimo, ale bet va negaluoju, o darbas dirbt dėlto nesidúoda Kp. Senos morkos, nebesidúoda skusti Ėr. Ką čia gersi [kiaušinį], kad nesdúoda žalias gert Vdš. Jisai niekur … neduostis rast DP41. Duomies ižmelst SD382.
8. tr. daryti, kad kas atsirastų, gaminti, teikti, vaisių vesti, derėti: Tas medis daug vaisiaus dúoda KI489. Geras medžias gerus vaisius dúoma OG317. Ta karvė daug pieno dúoda Pn. Duok gerai karvei, tai ir karvė duos Užp. Iš geriausių tėvų paimti kiaušiniai duoda viščiukus kitos plunksnos rš. Kokios našios pievos, kokius linus duoda! V.Piet. Rugiai kad byra, tai dúoda (daug prikuli) Gs. Joks javas tiek neduõs, kiek bulvė Upt. Krūtys … pieną duosti Mž191. Galvijai tur alkti ir menką naudą todėlei duoda K.Donel1. Prekyba duoda daug pelno rš.
9. tr. daryti, atlikti: Knygos pasirodymas davė pradžią lietuviškai spausdintinei literatūrai rš. Jei nesutiksi, bylai duosim eigą B.Sruog. Po kokių dešim ėjimų dãvė matą (žaidžiant šachmatais) Viln. Tatai yra žymė sandaros mano, kurią duomi terp manęs ir terp jūsų Ch1Moz9,12.
10. tr., intr. padavinėti, kitam kraunant: Sunku visą dieną dúoti į vežimą Jnš. Kas jūsų šiemet į uorę (iš uorės) dúoda? Jnšk. Tėvas nei vežimų nebdúoda, nei nėko KlvrŽ. Jonas dúos į vežimą Skd. Kitur seniau kiaurai vežimus liuob dúos su rankoms, be šakių Šts. Dúodamosios [šieno, javų] šakės buvo tripirštės Šts.
ǁ dalyti (kortas): Kam dabar duoti? Rm.
11. tr. R373 leisti už vyro: Duoda leidžia mane motynėlė į svetimą šalelę JV787. Tėvelis dúoda, močiutė leidžia, pati mergelė neina Plv. Karalius ją jam duod per pačią BsPI7. Nedavė močiutė, už ko aš norėjau JV969. Tai leisk, tai duok už artojužio JV522. Ką darysiu nedejavęs – žadu dukrą dúoti Grž. Močios dukrelė valioj auginta, vargelin duota Pnd. Kas duost už vyro dukterį …, gerai daro DP69. Duotina merga (kuri gali tekėti, užaugusi) CII13.
12. tr. leisti (į kariuomenę): Verkia tėvelis, senas būdamas, tą vieną sūnelį vaiskan duodamas (d.) Dglš.
13. tr. sakyti, pranešti: Duomi labą naktį KlvD44. Mes dúodame labas dienas K.Donel. Aš jai daviaũ labą dieną JD665. Jis jai davė labą rytą, ji jam nei žodaitį RD23. Dúok (sakyk) jam nuo manęs labas dienas KI224. O mano seselė, duok labą vakarėlį, duok meilų žodelį mano tėveliui JD119. Duomi žodį, žinią R. Dãvė žinią, kad senelis mirė Pn. Ko nedavėte man žinios? Žem. Eik šę, merga, į mane, duosiu žodį į tave Vlk. Dúok žinoti, kada atvažiuosi Ėr.
14. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Jegu geruoju neataduoda, dúok teisman Sb.
| refl.: Apylinkės teisme nieko negavo, tai dabar dar duosis į apygardą Ps. Dãvės toliau į tribunolą, ir antdėjo penkerius metus kalėjimo Nt.
15. refl. prisipažinti: Aš pats dúoduos kaltas Dr. Gailiu ir duomiesi kaltas mano griekų Vln69. Nesidavė kaltas po Dievo akim SPII75.
16. intr. krypti, sukti į šalį: Reikėjo dúot atgal, būtai išvažiavęs Alv.
| Jo protelis dúoda į plonąją pusę (jis yra menko proto) Gršl.
| refl.: Eisi tiesiai, paskui dúokis į dešinę Jnšk.
17. intr. pasekti (kuo), panašiam būti: Ruginis alus į rausvumą dúoda, o miežinis į balzganumą Šts.
18. refl. leisti kvapą, dvokti: Kas čia žmogum dúodas? Ad.
19. intr. impers. rodytis: Duodant, čia netoli, o iki parėjau, ir sutemė Rdm.
| refl.: Man dúodasi, kad šiandie kelias geras Pc. Man vis dúodasi naktį, kad kas vaikšto po gryčią, ir gana Ds. Man duomas, kad ne tu tep padarei Tvr. Duomies iž viso kaltas Viešpati Dievui DK132.
20. refl. apsimesti: Jie dúodas nieko nežiną Skr. Ar nejunti, mergužėle, manęs parjojančio? – Juntu juntu, kaip nejuntu, duoduos nejuntanti Ak.
21. tr. dėti raugo, raugti: Duokit alų, tegu rūgsta Jnšk.
22. intr., tr. smarkiai ką daryti, veikti: Dúodu ir dúodu (dirbu) apei namus, o naudos nėko nėra Up. Tu dúodi ir dúodi (bari) visą dieną Ut. Kad dúoda (griežia) muzikantai, net langai žvaga Ds. Kad dúoda (šoka), tai net vyža ugnį skelia! Aln. Ėryčiai dúoda ir dúoda (bėgioja) apei bandą Up. Tie vaikai dúoda ir dúoda (laksto) per dienas sode Kt. Ir čia dúoda, ir čia dúoda (laksto ieškodama), o rišėjų nėr ir nėr! Žlp. Dúoda vaikai su ledžingoms par kiaurą dieną Vvr. O tatai linksmas [vaikas] – o dúoda po lopšį, o dúoda (juda, spardosi)! Plt. Gerai dúoda (kulia) su kultuvais, net šiaudai trumpa Jnšk. Žiūri – jo bobelė kad duoda verpt, kad duoda LTR(Kp). Ažkando, ir vėl dúoda (pjauna) Mlt. Mesk tą skaitymą – dúoda ir dúoda Mlt. Arkliai dúoda (ėda) avižas užsiputoję! Lp. Biškį praalksiu, tai paskui kad duosiu! KzR. Duok daugiau garo – pirtis šalta! Pn. Saulė kap dúoda, ir išdžiūsta Arm. Lietus kad dúoda, tai dúoda, net nosies iš gryčios baisu iškišt Pbs. Diegliai tik dúoda (vaikšto) po visą kūną, tik silpna! Vv. Vaikai maudos, dúoda po tą Mituvą Jrb. Vėjas kad dúoda pro langus – kiaurai Mžš. Kap dav[ė] smaradas nuo to pulkinyko barzdos ir nagų, – ėmė karaliaus duktė ir nusgrįžo nuo pulkinyko (ps.) Lp. Vyrai dúoda kortom par visą dieną Jnš. Kad dãvė gruodas vieną naktį – visa nušalo Vlkv. Einam, kad dúosim rugiam – perdien ir gatava! Mrk. Vagį vijos, tas dãvė į mišką, ir prapuolė Žvr. Margius tik dãvė kelis šuolius ir pasivijo Gs. Nu ir dãvė kosėti – per visą mielą naktelę! Srv. Kad dãvė lydeka vilnį, ir muni aptaškė Sd. Kad dãvė bangas, revai i stovi. Paskui dãvė saulė, i užskreto grūdas Prn. Na ir dãvė (lijo) smagiai, net javus suguldė Trgn. Vai šovė, vai davė aukštojon klėtelėn KrvD257. Šis davęs (šovęs) iš antros pištalietos S.Dauk. Gegužė vieną rytą atlėkus ant tvoros kad dúoda, kad dúoda (kukuoja), kitą – ir vėl Lzd. O kai reik išvažiuot, kai duõs verkt jaunamartė Plv. Duõs duõs, duõs duõs kosėti Sv. Kad jau ką nusitvers (susitiks), tai duõs duõs (kalbės) Krok. Dúoda ant munie (apšneka mane) ir mislija, ka aš negirdu Gršl.
| refl.: Dúoduos dúoduos (dirbu) kiaurą dieną, ir vis nėra darbui galo Ssk. Žąsis po duobę kad dúodasi (maudosi)! Jnšk. Čia buvo namie, čia – žiūriu – jau dúodas (lekia) per lauką Sl. Kur teip dúodies (eini)? Sv. Dúodamsi dúodamsi (su vargu važiuojame) per duobes – o kratymas! Sb. Daviaũs daviaũs (laksčiau ieškodama) po mišką, visa sušlapau – karvės kaip nėr, taip nėr Kkl. Nu ir dúodas (siaučia) žalčiai – dulkių pilni pakerčiai Trk. Dãvėsi dãvėsi (trankėsi) nuo kokios antros valandos, niekam nedavė miegoti Ut. Vak (vakar) ištrūko paršiukai – dãvės dãvės (lakstė) Pc. Dãvės į dugną kaip akmuo ir nebišplūdo Plng. Kad dãvės (bėgo) tiesiai vieškelin Rk. Tik nepabaidyk avelės – virvelė trumpa, kai duosis, ir nutrauks Mlt. Vanagas kai duosis žemyn, ir nusmaugė vištą Dglš.
23. intr., tr. mušti, lupti, kirsti: Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė J.Jabl. Dúodu į snukį, ir baigta! Pn. Tegu dúoda dar daugiau, gal bus geresnis [vaikas] Mrj. Kad dúoda varna į galvą! KlvrŽ. Kas te dúoda durysna teip Pb. Kad jau dãvė, tai dãvė, nents pūkai dulkėjo Srv. Kad jau dãvė, kad dãvė – kiek tik į jį tilpo Alk. Kad dãvė su kumščiu per nugarą! Slm. Davė į sprandą ir nuvarė ožkų ganyt LB218. Kad dúosiu, tai net kaulų nesurinksi! Sb. Kad aš tau duosiu, tai tu atsiminsi savo gimtą dieną NžR. Dẽvė par ausį Brž. Tau dúot dúot ir verkt neduot Rdm. Tik dúot snukių už tokias kalbas! Alk. Dúoti niuksą BŽ109. Arkliui pentinus dúoti KII197.
^ Bėga kaip galvon dúotas Ds. Dykai niekas per galvą nedúoda Ds. Su kuo duosi, su tuo suduosi Sln.
| refl.: Dúoduos į krūtinę Šts.
ǁ trenkti, sviesti: Duosu į žemę, ir parietės KlvrŽ. Dúok į žemę tokį varlę! Rm. Dúok galvą į sieną KlvrŽ. Pasileido arklys nuo ubagės, kad dãvė (vertė vežimą) į dirvą – visus ištaškė! Srv. Kad dãvė (trenkė) akėčios į akmenį, net balžienos sulūžo Krsn. Kad daviaũ tas knygas Mžš.
| refl.: Paukštelė langan davė̃s – žinia bus Dsn.
ǁ intr. griūti, virsti: Ėjau par lauką, ugi kad daviaũ į pusnį – ik ausų! Skr. Ai kad dãvė aukštinelkas! Plt. Kad būčiau dẽvusi ant žemės! KlvrŽ. Tik nedaviau aukštienika Krd.
| refl.: Kad daviaũs ant šono! Rdm. Kad daviaũs ant ledo, tai visą alkūnę numoviau Ml.
24. (sl.) laikyti (egzaminą): Vaikas egzaminą dúoda – nėr namie Ėr. Patarėme tiems jaunikaičiams taisytis duoti rudenį ton seminarijon egzaminus J.Jabl.
◊ berži̇̀nės kõšės dúoti; báilės dúoti Lnkv mušti (ppr. rykštėmis): Kad duotum jam beržinės košės, tai nustotų vagiliauti Švnč.
Diẽve dúok kójas Gs sakoma, kai reikia nuo ko pabėgti.
Diẽvo dúota sakoma, džiaugiantis kuo: Tai da Diẽvo dúota, kad visi prieš ledus susivežė rugius Trgn. Jos vaikai – tai Diẽvo dúota (geri) Trgn.
Diẽvo dúotas Krk menkutis, prastas daiktas: Ale tavo ir šliurės Diẽvo dúotos! Gž.
dúok Diẽve B sakoma, reiškiant pageidavimą: Duok Dieve rasti, bet ne pamesti S.Dauk. Duok Dieve, kad tep būtų, kap sako žmonys Dv. Duok Dieve viską žinoti, bet ne viską dirbti VP13. Duodi Dieve, idant būtų atkirsti, kurie jus maišo DP85.
dráilą dúoti Gs išdykauti.
drãlą dúoti
1. J siausti, dūkti: Dúoda drãlą apie balą Jrb. Tos mergučės kad dúoda drãlą, tai net grindys pyška Br.
2. BsPII280 pabėgti.

dúotas duotám Pln sakoma apie kerštą: Kaip tu kitam, taip tau kitas užmokės. Duotas duotam S.Dauk.
gálvą dúoti
1. ginti iki paskutiniųjų: Galvą savo duomi užu avis mano BPII74.
2. tvirtai garantuoti: Duodu galvą, kad aš nemeluoju J.Paukš.

gãrą dúoti į ãkį miegoti: Jonas jau duoda garą į akį rš.
gãro dúoti
1. Pbs įkrėsti, prilupti; išbarti: Aš jam dúosiu gãro Lnkv.
2. šokti: Norints mudu akli raiši, duosim garo atsikaišę LTR(Gdr). Ale kaip jiem nenusibosta – duoda garo lig dvylikai PnmR.

gum̃bą dúoti Lž nieko neduoti.
į ãkį dúoti miegoti: Iš po vakarykštos lig pietų dãvė į ãkį Užv.
į káilį (kẽlines, káulus) dúoti mušti: Dúok gerai pagavęs káilin, tai atsimins Ssk. Duotái jam káilin, tai tylėtų Mrk. Ans dúotinas yr į káilį Pln. Pati buvo į kailį duotina, bet pats kaip dedamas, ir anuodu geruoju gyvena Šts. Duõs visiems į kẽlines Gs. Už neklausymą tik duoti į kaulus Jnš.
į kójas [ugniẽs] dúoti greitai pabėgti: Pamatęs pavojų, vaikas dãvė į kójas ir pasislėpė Jnš. Ka jis devė į kojas nu tų ungurių Kin. Vos kieme tik atsidūriau, tuoj daviau ugnies į kojas, leidausi be kvapo lėkti rš.
į pãdą dúoti šokti: Na, einam dúot į pãdą Snt.
į padùs dúoti smarkiai bėgti: Negąsdink, ba jis kai duõs į padùs, tai tu jį tiek ir matysi Šn.
į spangès dúoti miegoti: Parėjęs kad daviaũ į spangès, tai nieko negirdėjau, kai griovė Vlkv.
kai̇̃p dúotas [į gálvą] silpno proto, pusprotis: Ans y[ra] teip toks kai̇̃p dúotas, ne viso proto Klk. Nei šioks, nei toks, kai̇̃p galvõn dúotas Dbk.
kàs dãvė (duõs) kur ten! (sakoma, ką nors nuneigiant): Kàs tau dãvė – negaliu nudraust, ir gana Alk. Ar jau išleidot savo dukterį? – Ale kàs dãvė, dar tebemergauja! Pgr. Bet kas tau davė – jūra nedegė, pagaliau nei neburbuliavo! Blv. Nesenas ragaišis – kàs jam duõs senumą! Ėr.
kẽlią dúoti
1. pasitraukti, kam nors praeinant: Jis tuščiom važiuoja, tai tegu man duoda kelią Lš. Duok kelią! Pn.
2. nusileisti: Broliai nenorėjo duot jam kelio BM242.

kiaũlę dúoti; Žem žaisti tokį vaikų žaidimą.
kudãšių dúoti; rš smarkiai bėgti.
kudū̃lį dúoti Skr strimagalviais nuvirsti, nusiristi.
nedúok Diẽve (ne Diẽve dúok) sakoma ko nors labai nenorint: Nedúok Diẽve, tokia nelaimė atsitiko Jnšk. Neduok Dieve su gyvais velniais muštis J.Jabl. Nedúok Diẽve tokio vaiko! Grž. Nebeduok tu Dieve, kaip čia dabar atsitiko! Grž. Dieve neduok, kaip jis mane privargino! Grž. Toks jau šventuolėlis, kad Dieve neduok! Lkš. Ne Dieve duok tokį gyvenimą! Gs. Neduok Dieve … kurčią kiemą, aklą trobą B. Ne dievai duoki laimužei lemti per du dvareliu bernužiui augti JV59.
pipi̇̀rų dúoti barti: Palauk, aš jam duosiu pipirų! An.
rãčą dúoti dūkti, šėlti: Žiemą vaikai po gryčią duoda račą Pbr.
rañką dúoti sutikti ištekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankẽlės nedúosiu Plt.
rãtą dúoti lenktis, apeiti: Jis dabar gėdisi, pamatęs iš tolo duoda ratą Jnš.
spri̇̀dikį dúoti KlvrŽ barti.
tai̇̃ ti̇̀k dúok puikiai, gerai (ką daryti): Vebras ant žemės vaikščioja nekaip, bet vandenyje – tai tik duok! Blv.
tãką dúoti nusileisti: Tie bijo, visi tãką dúoda KlvrŽ.
vãlią dúoti leisti daryti, ką nori: Per daug davė valią vaikams S.Stan. Tokiam dúok vãlią, tai kažin ką padaris Sb. Bars mane uošvelė, tau valią davus JD910. Živilė puola Marytei į glėbį ir duoda ašaroms valią (ima verkti) rš.
vãlią dúoti kójoms MitI75 imti bėgti: Pamačiau, kad atsiveja, tai, nieko nelaukęs, daviaũ kójom vãlią Gs.
vė́jo (vė́jų, velnių̃, žãro) dúoti barti: Gerai dãvė vė́jo, ir pabūgo Slv. Kad jis dar neklausys, tai jau dúosiu vė́jų Gs. Jam dãvė velnių̃ An. Dãvė žãro ir jai, ir motinai Alk.
vi̇̀ngį dúoti lenktis: Matydamas, jog nebėra jam pavojaus, vingį davęs, parėjo namo Žem. Kaip tik ans muni pamato, iš tolo dúoda vi̇̀ngį Krž.
žõdį dúoti
1. pasižadėti: Duok žodį, kad nuo šios dienos nebegersi Lš.
2. pranešti, pakviesti: Reikia dúoti žõdį gentims, kad suvažiuotų į budynę Skd. Dúodi žõdį, ir ateina alaus atsigert, – nepuikūs jie Jnšk.
antdúoti, -da, añtdavė (ž.) tr.
1. užduoti: Vokytinio spirito añtdavė ant galo, ir palikau girtas Šts.
2. refl. impers. atrodyti: Manie antsidúoda, kad ans čia kiša [pinigus] Dov.
3. Šts išduoti, apskųsti.
apdúoti, -da, àpdavė
1. intr. daugeliui iš eilės paduoti: Visiem gyvuliam po kartą api̇̀davėm Ds. Kiaulėm api̇̀daviau ėst Dglš.
2. tr. CII670, R, J užduoti nuodų: Jiedvi tą žmogų àpdavė, ir jis turėjo mirti Sch182. Jis (nuodais) apdúotas pasimirė KII294. Mūsų šunį kažkas grybeliu api̇̀davė Ldk. Apduomi nuodais, žiurkžolėmis N.
| refl.: Jis apsi̇̀davė (apsinuodijo) KII294. Pats nuodais apsidavė Bb2Mak10,13.
ǁ pakerėti (kokiomis žolėmis): Merga àpdavė vaikį, kad ją mylėtum, mėgtum jąją J. Turbūt jį merga àpdavė, kad negali nuo jos akių atitraukti Užv. Jau ta senmergė tave turbūt apdavė! Žem.
^ Vaikas plyšta kaip apdúotas Ut. Sėdžiu kaip apdúotas Krs. Mūsų avelės tai kaip apdúotos: pamatys žmogų iš tolo, ir lekia Ds.
3. tr. apskųsti, įskųsti, įduoti: Nekaltai api̇̀davė žmogų, ir baigta Lkm. Buvo apdúotas, kad braunigą turi Vdš. Kareiviai ėjo stačiai in juos – matos, kad apdúota buvo Ktk.
| refl.: Brigadoj apsi̇̀davė vieni kitus Dgl.
4. refl. nusileisti, pasiduoti: Tu neapsidúok – kuo jis už tave gudresnis? Jnšk.
5. refl. apsigimti: Rodos, visa šeimyna sveika, o vot vienas apsi̇̀davė durniu, ir gana Vj.
6. tr. apnešti (kuo): Taigi pralenkė mus Pašapiai, dulkėm apdavė J.Balt. Automobiliai sukeldavo dulkių debesis ir apduodavo miesto kvapu A.Vien.
ǁ apšviesti: Ugnis apdavė vaikų veidus Vaižg.
7. tr. aplakstyti: Apdúok pašalius visus, gal rasi Ll.
8. refl. Vlkv apsimušti: Apsi̇̀davė apsimušė, o dabar vėl geri (geruoju gyvena) Pn.
atidúoti, -da, ati̇̀davė
1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atidúok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius atadúotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo … galvelės JV460. Ir visą kraitelį ati̇̀daviau JV896.
| Viešpatie, … ataduok mumus pagalei mūsų piktenybių Mž561.
^ Kad prižadėjai, ir atiduok Sim.
ǁ paskirti, pateikti: Atiduosime balsus tik už tikrus liaudies teisių gynėjus (sov.) P.Cvir.
ǁ prk. pareikšti: Ir tos marios ataduost tau garbas PK150. Garbę ir liaupsę ataduomi DK180.
2. tr. padovanoti: Davė ir ati̇̀davė (nebereiks grąžinti) Jnšk. Užbrėžė atiduotą klioštoriui žemę M.Valanč.
3. tr. Mž32, SD403 grąžinti: Jis atidavė, kiek pažyčyjo J. Ką svetimo paimu, aš visados atadúodu Sb. Tu man peilio nebeatidúodi Pn. Vienam skolą atdúodi, kitas jau beprašąs Vvr. Vienas ir radęs atdúoda, o kitas ir iš kešeniaus ištraukia Lp. Aš jam piningus jau àtdaviau K. Jei ne pinigais, tai kviečiais atidúosiu [skolą] Kt. Už vieną avį keturias atiduos S.Stan. Juoką ažu juoką ataduot SD217. Ataduomi ketveriopai DP35. Ir jiemus jų pinigus ataduoti BB1Moz42,25.
^ Atiduos, kada akmuo žaliuos suv. Palauk, atiduos, kada zuikiai šunis užvaduos Sim.
atiduotinai̇̃ adv.: Atiduotinai̇̃ gavau bulvių Šts. Įdaviau karvę atiduotinai̇̃, ale kas beatiduos? Skd. Ar tu imi iš manęs ataduotinai̇̃ ar nebeataduotinai̇̃ Š.
| refl. tr.: Kodėl mes vieni kitiem neskolinsim, jeigu greit atsiduodame? Ds. Skolų negali atsidúot Pls.
4. tr. R120 sumokėti, atsiteisti, atlyginti: Kiek atàdavei už duonkepį? Kp. Kiekgi už tą viedrą ati̇̀davėt? Srv. Jiem reik da broliui atidúot keturi tūkstančiai Jnšk. Atduost algą tikrą pagal darbą kožną PK66. Pieno nevežu [į pieninę], sviestu atidúodu (apie rekviziciją) Ėr. Bulbes kopūstais atidúočiau Ėr.
atiduotinai̇̃ adv.: Šitas arklys atiduotinai̇̃ keturi šimtai penkiasdešimt litų (tokia jo paskutinė kaina) Sv.
| refl.: Jau alga atsi̇̀davė [bernui] Gs.
5. tr. pavesti, paskirti: Atdavęs žemę vaikuo, dabar ir vargsta po svetimas kamaras Šts. Sūnus mirė, gaus dukteriai atdúoti gyvenimą (ūkį) Vvr. Tau atduomi dūšią mano KN144. Ing rankas tavo ataduome dūšias ir kūnus mūsų PK32.
^ Ati̇̀davė lapei vištas ganyt Kp.
| refl.: Mergytė atsidavė ant tokio grieko rš. Ant pijokystės yra atsidavę Sz.
ǁ refl. pasikliauti, atsidėti, pasitikėti: Negi kurio žento malonei atsiduosime senatvėje? V.Krėv. Kaip matysi, taip ir daryk – ant tavęs atsiduodu Žem. Aš jau ant jo atsi̇̀daviau Gs. Atsidúok ant jojo, t. y. pasikliauk ant valios Dievo J.
ǁ paaukoti, atsidėti: Ataduomi savo gyvatą už tėvonystę (įpėdinystę) B. Kursai atidavė patsai save už nusidėjimus mūsų GNPvG1,4.
| refl.: Jis yra labai mokslui atsidãvęs Sb. Tą meilę ji užsitarnavo savo atsidavusiu darbu sp. Negi visi lygiai tiems darbams gal atsiduoti M.Valanč. Su kūnu ir su dūšia atsidãvęs Plv.
atsidãvusiai adv.: Jis dirbo nuoširdžiai ir atsidavusiai rš.
6. tr. netekti, prarasti, išeikvoti: Anglių kasykloje jis atidavė visą savo sveikatą rš.
7. tr. išvežti, išsiųsti: Jį ati̇̀davė į mokslus svetur Sr. Avis į ganyklą ati̇̀davė Grž.
8. refl. daug iškrauti: Ot šiandie atsi̇̀daviau iš uorės Jnšk.
9. tr. išleisti už vyro: Motutė išnešiojo ir ati̇̀davė šelmiui berneliui LTR(Sb).
10. tr. paimti (į kariuomenę): Nelabai sveikas – jo neataduõs vaiskan Trgn. Kai vilko gerklėn – visus atadavė Sdk.
11. tr. pasakyti (sveikinant): Išgirdęs viršininką baisiai šūkaujant, atėjo atiduot labą rytą V.Kudir. Neužmiršk atadúotie jiems labas dieneles Ob.
12. intr. panašiam atrodyti: Taip atdúoda į Valančiaus Manę Slnt. Mun taip àtdavė kaip į Jasaitį Slnt.
13. refl. skleisti kvapą (ppr. nemalonų), būti panašaus kvapo: Negeru ūmu atsidúoda viralas, mėsa, t. y. smirdi J. Čia kažkas atsidúoda (dvokia) Jnk. Jo iš burnos atsiduoda Grl. Tavo kojos baisiai atsidúoda Klvr. Tas peilis vis dar silkėm atsidúoda Kri. Viralas dūmais atsidúoda Ldk. Čia mėšlu atsidúoda Alk. Pelkės šienas žuvia atsidúoda Ll. Mėsa smarkiai atsiduoda ožiena Blv. Kaip nekenčiu to krominio sūrio – pačia avim atsidúoda Vkš. Medžiu atsiduodąs R209.
| Vynas gardžiai atsidúoda (skaniai kvepia) Užp. Kvepiu kuo, atsiduomi SD238. Krosnis atsidavė šiluma rš.
| prk.: Ilgus metus jo mokinių lenkų kalba atsiduodavo žemaitiškumu A.Janul.
^ Kokiame liekne augęs, tokiu ir atsiduoda J.Jabl. Žuvis ir svečias trečią dieną atsidúoda Grdž. Kas puode buvo, tuo ir šukės atsiduoda Mrk.
14. refl. rodytis: Man taip atsidúod, būk aš varpnyčią matąs KI549. Tai man atsidúod lyg kaip kokia pasaka KII42. Juo daugiaus aš tą dalyką apmąstau, juo tamsesnis jis man atsidúod KII52. Man atsidúoda, kad praejusis pavasaris buvo šaltesnis Prk. Man taip atsi̇̀davė tavo pasakymas Dr.
15. refl. ateiti: Kada tu atsdúosi? Ds. Iš kur tas Petras atsi̇̀davė? Sk.
ǁ refl. pareiti: Aš misliau, kad jūs abu namo atsi̇̀davėt Kp.
16. tr. atšviesti, atmušti: Veidą ataduomi R74. Zerkolas veidą atduost N.
ǁ refl. atgarsėti, ataidėti: Šovė bernužėlis į baltą liepelę, atsi̇̀davė jam garsus balselis pas jauną mergelę (d.) Žž. Šukytai skamba, šuke atsiduost R306.
17. refl. atsitikti: Per karą vis nelaimių atsidúodavo Smln.
◊ ant vienõs atsidúoti pasiryžti: Visų Šventų rytą, ant vienos atsidavusi, Martynienė ankstie nuėjo į bažnyčią Žem.
dvãsią atidúoti mirti: O palenkęs galvą, atadavė dvasią BtJn19,30.
grabù atsidúoti būti senam, nebetinkamam vedyboms: Jis grabeliu atsiduoda Plv. Jau atsiduoda grabu ir jis Ds.
sámtį atidúoti pavesti šeimininkavimą: Jau tuoj, dėdiene, atidúosi sámtį marčiai Alk.
šunimi̇̀ atsidúoti nusibosti, įkyrėti: Toks darbas tai šuniù atsidúoda Trgn.

×dadúoti, -da, dàdavė (hibr.) tr. užtektinai duoti: Kap tręšimo nedadúosi, tai ir nieko nebus Nmč.
įdúoti, -da, į̇̃davė
1. tr. K įteikti (ppr. į rankas) nusineštinai: Išleidau dukrelę martelėse, įdaviau rūtelę rankelėse Lzd. Lai eita, piningų įduotas, kur nora Šts. Įdavė jai linų kuodelį, kad suverptų ir išaustų MPs. Įdavė velnias žmogui visą maišą sidabrinių pinigų BsMtII59. Įdavė jiems ginklus M.Valanč. Niekas neįdavė, viskas kruvinu triūsu uždirbta LzP. Juozam ką duodi, tą ima i veža, o tiem nieko neįdúosi Rm. Norėjo man įdúoti siūti suknelę Pc. Į rankas įduomi R113. Nendrę ing dešinę ranką jo indavė DP168.
| Mergaitė nevalgo, nieko o nieko neįdúosi Rm. Aš įduodamúoju, – ana sesuo sako, t. y. ką man įduoda J. Karšinčius bėr įduodamúoju karės laikais (nebėra išimtinės) Šts. Menkas valgis įduodamas, t. y. kad svetimų rankų veizdi J.
ǁ pateikti, išleisti: Dvi telyčios buvo įduotos ant ganyklos Pc. Viešpatis indavė ganymop avis savas DP457.
ǁ padaryti, kad turėtų, suteikti: Karvėms atrają įdúoda Ilg.
| Ji pati įdavė Martynui mintį įsitiekti naują veislę [kiaulių] I.Simon. Norėjau vaikams mokslą įduoti Šts.
| Du trobesiu nudegė, bet kitų nebį̇̃devėm (apgynėme) Lnk.
| Savo arkliams į̇̃davė gerokai meisos (nupenėjo) Brs.
^ Ką prastas įdúos, geras nebišims Šts. Kad žmogus pats protą neima, kiti jam neįduos TŽV623. Įduok kiaulei ragus – visą svietą išbadys Slnt.
ǁ paskirti, pavesti: Kad kas man būtų įdúodąs tokį gyvenimą, ir aukštyn pašokėčiau BM380. Seniau, būdavo, sodžius surenka kokiuos vaikus, įdúoda bobutei ar seneliu[i] pamokyt Pn.
^ Įdavė vilkui avis ganyti rš.
ǁ įdėti, duoti parnešti: Į̃daviau vaikam mėsos šmotelį, kad močiai parneštų Trgn. Indúok per jį pinigų Alv. O ar tavo mama nieko neįdavė man atnešti? rš.
ǁ refl. priskolinti (skolinant po truputį): Esu įsidãvęs grapuo Dr. Tada, būdavo, duosi penkialitę, tada ir nepamačiau, kaip šimtas įsidavė Ds.
2. refl. įsitraukti, įsileisti: Su kuom į mūšį įsidúoti (ką į mūšį įtraukti, su kuo imti muštis) KII30. Delto tankiai su noru šnekam ir į nereikalingas kalbas įsiduodam M.Valanč. Insiduomi pražuvon SD392. Karalius mieste į mokslą įsi̇̀davė Jrk133. Abudu gal ne į savo dalykus įsidavėme rš. Jeib neindavusis kalbosna su velinu, niekad būtų savę ir mūsų nepražudžius DP514.
ǁ susidėti: Oi, negerai įsiduoti su tokiais draugais rš. Nevierytina, kad Petras su išdavėju bebūtų į draugystę įsidavęs brš.
3. refl. pasiaukoti: Tu su gera valia pats už mus įsidavei prš. Nesistenkim prieš Dievą, bet jam mielai insiduokim BPII225.
4. tr. įsiūlyti kainą, norint nupirkti: Man gerus pinigus už tą arklį buvo įdãvę, ale nepardaviau Jnšk. Šimtą rublių iñdaviau – da neataduoda Sdk.
5. tr. įtraukti, įkišti: Čia jau labai iñdavei, mažai posman sukrausi Mlt.
| Ranką į mašiną įdavė Ggr.
| refl.: Galas lauko miškan įsidúoda Ds. Namo sąspara įsi̇̀davė priekin Dglš. Kyšulys buvo toli į jūrą įsidavęs rš.
| Buvau įsidavęs pirštą į mašiną, dėl to ir nebatauga nagas Šts.
6. tr. padaryti, kad apimtų, įvaryti: Nereik gandinti, gali ligą įduoti (susargdinti) KlvrŽ. Įdavė velnias tokią baimę, kad piningų nebiškasiau Šts. Įdavė arkliui puslioką iš sunkio traukimo Plt.
| refl.: Sunkiai gyventi yr: į tokius vargus įsidúoti Prk.
7. tr. įskųsti: Gal kas į̇̃davė, kad taip greit sučiupo Srv. Nežino kas šito šunes – jam kad tik kožnas įdúot Nmn. Kas mane añdavė? Grv. Arkliavagis nenorėjo pats save įduoti rš.
^ Įdúotas kap parduotas Mrp.
8. refl. Arm, Lz pasisekti: Įsi̇̀davė duoną iškept Rod. Puodas, kurį iš molio padarė, n'įsidavė CII56.
9. refl. pasekti, pasidaryti panašiam (į ką): O vaikai ar insidavė nor vienas in tėvą? Lp.
ǁ refl. nusiduoti, pasitaikyti: Kap insidúoma kokis vaikas, tai nieko nepadaro Lz.
ǁ refl. turėti palinkimą: Į dainorius n'įsi̇̀deviau, i dainų neturu į galvą Pgg.
10. refl. apsimesti, dėtis, nuvaizduoti: Šitan reikale insi̇̀davė visai nieku dėtas Lš.
11. refl. įsigauti (į ką): Kad tik įsiduočiau šitan kelian A.Baran.
ǁ įlėkti: Gal jau karvė miškan įsi̇̀davė, kad nebesimato Ds.
12. refl. pasirodyti: Ir jam insi̇̀davė, ka tas žmogus važiuoja in tą akmenį Dv.
◊ káilį (kudãšių Sv, kuõdą Vg, nùgarą, šónus) [į dárbą] įdúoti gauti mušti: Tie baros ir į̇̃devė káilį KlvrŽ. Įdúosi savo káilį į dárbą! Gr. O neklausysi – nugarą įduosi! Žem. Vaikai, liaukiatės, įduoste šonus! KlvrŽ.
ragùs įdúoti leisti įsigalėti: Įdúot ragùs vyruo negalima Akm. Žodelio negalėjo pasakyti, ir į̇̃devė ragùs Rdn.
išdúoti, -da, i̇̀šdavė
1. tr. paduoti dalimis į rankas, padavinėti (pro tarpą): Išduok mums meisą pro langą, – pasakė man vagys, lauke pasiliektantys Šts.
ǁ pateikti, suteikti: Be pinigų dabar nebeišduoda jokių prekių rš. Išduos kareiviam žirgelius TDrIV73(Kb). Gal išdúosi man kokį raštelį, kad turėčiau pasirodymą Jnšk. Gaspadinė klebono turtą išdúoda į pamiliją Šts. Krepšiuk, išdúok dvejus pietus, dėl manęs i dėl jo (ps.) Vlkv. Dar daugiaus Dievas turi, nekai išdavė B.
ǁ perleisti: Išdúok jam visus daiktus J. Visos bačkos buvo kaimynui išduotos Grž. Raktus miško sargas padavė močiai ir prisakė, kad niekados jų neišduotų BsPII241.
ǁ išleisti (ppr. pinigus): Nunešė kitąsyk šluotų, pardavė, vėl ant didžiausių reikalų savo išdavė visus pinigus BsPIII214. Išduodami [apyvartiniai] piningai N. Kur gausim tų daugiaus išduotinųjų piningų LC1878,30. Pinigus vartoti, išduoti R25.
| Gerai, kap turi [smulkių pinigų grąžai] išdúoti Lp.
^ Kaip laimėtas, taip išduotas Q666.
| refl.: Piningai išsiduost N.
ǁ išleisti (kortą kortuojant): Kas i̇̀šdavė karalių? Rm. Aš išdaviau, o tu nukirtai karalių Šts.
ǁ refl. pritrūkti beduodant: Kas duoda, tai neišsidúoda, biednesnis nebūna Šn.
ǁ netekti (duodant): Bijūnų nemožna skirt iš krūmų – išduodi Rdm.
ǁ pašalinti: Greitsviestis yr sviestas, pasukų neišdavęs Šts.
2. tr. paskelbti, išleisti: Karalius išdavė gromatą M.Valanč. Tą paliepimą išdavė Lenkijos karalius Zigmantas rš. Sūdas išdavė dekretą P.
ǁ išspausdinti: Ar anos (dainos) bus kuomet surinktos ir išduotos, nieko nesakau ir nelemiu S.Stan.
3. tr. paaukoti: Norint … kūną savą ant sudeginimo išduočia, o meilės neturėčia, tad man visa tai nepadės DP402. Kūnas mano … už jus bus išduotas Mž142.
| refl.: Kristus pats išsidavė užu visus ant išgelbėjimo BPI73.
4. tr. Lkš išsiųsti, išvesti: Nebeturiu bėdos šiemet su avim – išdaviau visas į ganyklą Srv. Karvė buvo išdúota maitinti Plng.
5. tr. pasmerkti: Karalius … išdavė aną smerčiop BsPII52. Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti ir išduoti ing ugnį amžiną DP533.
6. tr. sulaužyti ištikimybę: Išdúoti tėvynę DŽ1. Menševikai ir eserai išdavė revoliuciją (sov.) rš.
7. tr. atskleisti (paslaptį): Neišduok paslapties rš. Tik neišdúok mano žodžių Slm. Visur sekas (galima) pasislėpti, bet pilvas išdúoda Lp. Kalba tava tave išduod CII700. Senelis, bijodamas smerties, raganų neišdavė BsPII238. Tave pagaus, o paskui tu ir mane išduosi BsPIII125. Akys tave išduõs Pšl. Veidas tave išduos, jei ką pikta darysi VP49.
^ Išdúoda vilką akys, ė vanagą nagos Prng.
| refl.: Vieną vagį sugavus, kiti patys išsidúoda Vdk. Slėpė slėpė, an galo i išsi̇̀davė Grk. Jis piktas, tik ką į žmones neišsidúoda Gs. Neišsidavė, bet aš numanau, kad žodžiai pritinka pri širdies Šts. Jis pats išsidavė savo žioplumu Srv. Neišsidúoda, kad girtas Pc. Neišsidúoda, kad moka vokiškai Tr.
8. tr. vesti vaisių, teikti kokios naudos: Šiemet avižos geriau išdúoda (kuliant daugiau byra) nekap rugiai Sn. Nedaug sėklos šiemečiai dobilai teišdúoda Srv. Jų žemės geros – pūras dvidešims išdúoda Ėr. [Medis] išduoda šakas dides BtMt4,32. Klevas išduoda saldžią sulą rš. Vyno medeliai išdavė tokį didelį vaisių Tat. Laukai nesėti neišdavė vaisių žemės M.Valanč.
| Mūsų karvė svetimam pieno neišdúoda Šk.
9. tr. skleisti (garsą, kvapą, šviesą…): Pūsdams vamzdelį, balsą išduosiu, linksmai dainuosiu A1884,239. Išdúok balsą (parodyk, kokį turi balsą) Šts. Karveli, išdúok garselį ant visos girelės, sušaũk savo pulkelį JD387. Čižikai turi ukvatą garsingą balsą išduoti Nm. Radastėlė žydi, kvapą išdúodama JD88. Tie obuoliai išdavė labai skanų kvapą LTR(Užp). O mėnuo neišduos šviesybės savo BtMt24,29.
10. tr. iškrauti: Uorę vasarojaus ne teip lengva išduoti Jnšk. Išduoti vežimą su klėbiais be šakių Šts.
11. tr. R364 išleisti už vyro: Išduomi dukterį ažu vyro SD410. Išduoda duoda tėvas dukrelę, palydžia leidžia broliai sesiulę per lygius laukus, per beržynėlius NS352. Išdaviau dukterį už gero vyrelio Jnšk. Gerai išdavė visas dukteris Vrn. Išdavėm sesulę martelėsna VoL392. Mes tave išdúosim ir pasogą duosim JV455. Oi žada ketin tėvas dukrelę išduoti in šalelę LB129. Kai da sėdi kasnykuota, da tebėsi neišduota O.
12. tr. išleisti į kariuomenę: Trečias, kaip i̇̀šdavė, ir negrįžo [iš kariuomenės] Tvr.
13. tr. išnuomoti: Žemę i̇̀šdavė iš pusės Sb. Žemę i̇̀šdavėm ant pusės Dsn. Išdãvę jie žemę, patys nedirba Jnšk. Jeigut duos gerą kainą, vieną kambarį išdúosiu Trg. Ar nėra išduodamo buto? rš.
14. refl. iškrypti, atsikišti: Vežimo kraštas išsidãvęs Dglš. Kam taip nelygiai tą stirtą nukrovėt – stovi toks pilvas išsidãvęs! Jnšk. Jo kakta labai išsidãvus į priekį Jnšk. Dar naujas namas, o jau viena siena išsidãvusi Nč.
15. intr. sudaryti vaizdą, atrodyti: Sena išdúoda Arm. Aš neišdúodu stora, o stora Lp. Jo klumpės aukštesnės, tai ir jis išdúoda aukštesniu Lš. Mergytė vyresnė, bet itas išdúoda vyresniu Str. Kap ilgesnė paduška, tai gražiau išdúoda Lp. Jis tada i̇̀šdavė visai mažas Nmn.
| refl.: Aš neišsiduodu tokia mandra LB158.
16. refl. apsigimti: Išsidúoda kartais abuojas gyvulys – lenda per akis iškadon, ir gana An. Jei toks arklys jau išsi̇̀davė, tai jam tos natūros jau neišvarysi Slk. Vienas vaikas išsi̇̀davė į tėvą Gs.
ǁ pasitaikyti: Ir tos pačios vištos išsidúoda vienas drūtas kiaušinis, kitas – ne Vj. Kai kada, kai išsidúoda, tai pernedėl yr svečių Trgn.
17. refl. apsimesti, dėtis (kuo), nusiduoti: Jisai išsi̇̀davė miegančiu BM268. Ji, į tą miestą iškakusi, išsi̇̀davė per šneiderką Sch195. Tas žmogus išsidúoda bepročiu Mrk.
18. tr. smarkiai ką padaryti: Iškapojo i̇̀šdavė tuos krūmus, i daba gražu Jrb. Ìšdaviau (išlaksčiau) visą miestą, kol tave suradau Skr. Pasėjau eželę miežių, tai vištos sulėkę i̇̀šdavė (išlesė), nei varpelės neliko Ml. Išduõs išduõs (išplūs) tave paskutiniais žodžiais, o paskui ir vėl geras Trgn. Bra, jo žemė išduotà (gerai išdirbta) po dešims kartų, kur tę rugiai nederės! Klt.
| refl.: Išėjo išsi̇̀davė per lauką Š. Apsirengė ir pėsčia išsidavė į Pakalnius J.Paukš. Aš kai jau išsidúodu, tai toli nueinu Sdk. Ale tai išsi̇̀davė polaidžiai Sdk. Anądien abi susitikę išsidavė (išsibarė) kaip tik išmanė Trgn.
ǁ kurį laiką smarkiai ką daryti: Visą dieną i̇̀šdevė putbalą, nėkaip neprisisotina Rdn.
19. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminą): Pabaigęs mokslą, ir egzaminą išdaviau A1884,291. Tai kaip, ar i̇̀šdavei į trečią klasę! Smn. Mūsų berniokas baigė keturius skyrius ir labai gerai i̇̀šdavė Ds. Nuvažiavo Vilnion išduoti mokslus, arba egzaminą M.Valanč.
◊ káilį išdúoti įkirsti, primušti: Kad išduõtų káilį, nebkeltų tada siutinio Užv. I jis, pagalį nutvėręs, ka išdavė, ka išdavė kailį tam ponui LTR(Vdk).
rañką išdúoti susitarti dėl vedybų: Buvau pas mergelę, i̇̀šdaviau rankẽlę, suderėjau JV1076. Žinok, jog muno tu būsi, munie rankelę išduosi Plt.
nudúoti, -da, nùdavė
1. tr. paduoti žemyn: Žemyn nudúoti KI629. Nuo tokio aukšto strėkio ne teip lengva nudúoti pėdai (kuliant) Jnšk.
ǁ paduoti tolyn: Toli sėdi – negaliu tiek nuduot [alaus stiklinės] Jnšk.
2. tr. paaukoti: Jį už mus visus nudavei, idant jis mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų BPI430.
| refl.: Žmogau, dabok, Dievui pats nuosiduok Mž156.
3. tr. nusiųsti, nugabenti: Nustebėsi vietą, kur karvę nuduoti į ganyklą J. Nudúok tolyn žmogų užslėptą, ir nieks nežinos apie jį J.
4. tr. nuleisti, išleisti už vyro: Ar ne mano dukrelė, kur vargelin nùdaviau? Slk. Tetušis mano, senasai mano, kam taip nudavei toli nuo savęs NS919. Nedavė močiulė, kur ašiai norėjau, nùdavė močiulė svetimon šalelėn BM463. Mane nenóru nùdavė Tvr. Nudúok mane, motule, už vargdienio bernelio Mrk. Žada mane jauną už seno nudúoti Lp. Močios dukrelė valioj auginta, į vargelius nuduota Srv. Taip toli žadėta, taip toli nuduota, už aukštųjų kalnelių, už giliųjų upelių D6. Geriaus daro tasai, kuris nenuduost už vyro mergos savos DP71.
5. tr. atiduoti, išleisti į kariuomenę: Nuduoda vaiskan Arm. Laike karės visus tris vaikus nùdavė į vaiską, ir tenka dabar senatvėj vienai vargti Krp.
ǁ paimti į kariuomenę: Pagal aukštumą buvau tęvas, ir nenùdavė į kareivius Plng.
6. tr. pasakyti, pranešti, papasakoti: Sueikit, broleliai, sueikit, jauniej, nudúokit žinelę man jaunai mergelei Vrn. Niekas apie tai nenùdavė nieko Lzd. A nùdavė skerdimo istoriją? Lnkv.
7. refl. Q212, SD255 pavykti, pasisekti: Ne kiekvienas darbas gerai nusiduoda rš. Alus, duona šį kartą nenusidavė B. Linų kloja mums šįmet nenusidavė J.Jabl. Tai ir nenusi̇̀davė su šienu Pc. Ragaišis tai jau gerai nusi̇̀davė iškept Pbs. Nusi̇̀davė vilnas sukaršti Pc. Šį kartą alus prastai man tenusi̇̀davė Vkš. Jai visada nusiduoda su bernais (ji turi pasisekimą) Pnd. Vakaras nusidavė ko puikiausiai Vrp1902,109. Nenusidãvęs tas jų vaikas Pc. Kaip tau kelionė nusi̇̀davė? Vdžg. Kap jis nor, taip stov, sekas, nusiduost R328.
8. refl. BPI16, R170 atsitikti, įvykti: Margai sviete nusiduoda N. Tai tankiausiai nusiduoda pavasarį bei rudenį S.Dauk. Kas čia nusi̇̀davė? KII326. Nusidavė man sučiupti pono sakalą BsPII110. Dievas žino, kaip čia nusiduõs, t. y. bus J. Kažin kaip nusiduõs – ar rasiu juos namie? Vdžg. Visaip gali nusidúoti Ėr. Kaip nusiduõs – galiu ir nakvot Btg. Ir nusidavė, jog po trečiai dienai rado jį bažnyčioj sėdintį MP57.
9. intr. impers. Gs atrodyti, pasirodyti: Kaip man nuduoda, t. y. rodos J. Taip man nudúoda, kad anų paliks nesėta Slnt. Man nuduoda, kad netrukus bus lytaus Rs. Man nùdavė, kad gieda už sodo Alk. Ne taip šlykštus, kaip iš sykio man nudavė BsPII125.
| refl.: Man nusi̇̀davė, kad tu mane šauki Grdž. Nežinau, ar jis taip sakė, ar tik man taip nusi̇̀davė Ll. Vakar nusi̇̀davė, kad šiandie bus lietaus Brž.
10. refl. pasekti (kuo), atsigimti, būti panašiam (į ką): Vaikai dažnai pagal tėvus nusidúoda Trgn. Tai tu in savo bobą nusdavei (darai taip, kaip ir ji) Lp. Jis į tėvą nusi̇̀davė Ll. Vaikas po tėvu nusi̇̀davė (labai panašus į tėvą) Vj. Jeigu po kumeliu nusiduõs, tai bus greitas kumeliukas Ds. Ir Martynas į aną pamiliją nusidãvęs Pc.
| Ingi darbą, ingi visa ana nusidãvus (linkus) Arm.
11. tr., intr. dėtis (kuo), apsimesti: Jis nekvailas, tiktai nudúoda kvailą Dkš. Ir šiandien da save lenku nuduoda V.Piet. Nùdaviau būsiąs nematąs J. Vakar mane susitikęs nùdavei visai nematąs – į kitą pusę nuėjai Alvt. Jis nùdavė, kad nieko negirdžia Jrb. Jis tik tyčia nùdavė girtą Vv.
| refl.: Nusiduomi neišmanąs R15. Nusiduomi nei nematąs N. Nusidaviau nežinąs B. Karalaitis nusidavė, kad jau negyvas BsPIII21. Nusidúokiva negirdiñt, gal nė nereiks eiti Alk.
ǁ suvaidinti: Par vaidinimą visi gerai nùdavė Dgl. Iš jo tikras artistas – moka nudúot Ktk. Va Onelė, tai gerai nudúoda PnmR. Ale tai gražiai Jasiukas nùdavė vilką Ut.
ǁ tr. imituoti, pamėgdžioti: Išrado dabar mašinas, kurios paukščių ir žmogaus balsą nuduoda rš.
ǁ intr. parodyti, išsiduoti: Kad ir sunku buvo, ale nenùdaviau Sv.
12. būti nusisukusiam: Dideli atviri langai nusidavė į žaliąjį daržą rš.
ǁ pasukti, nukrypti, nusidanginti: Nusi̇̀daviau į šalį ir paklydau Ggr. Aš nežinau, katros važiuot, katron šalin nusiduot LTR(Slk). Ar nematei, kur nusidavė šitie žmonės? Trgn. Kas kur nùsdavė: kas miškan, kas krūmuos Vlk.
13. tr. nunuodyti: Jeigu žoles pabirensi druska, taisydamas lesalą, ir duosi kalakučiukams, tuo nudúosi J.
14. tr. vykusiai padaryti: Žiūrėk, kaip jis šaukštus gerai nudúoda Kair. Gerai nùdavė (pasiuvo) man drapaną – kaip prilipus stovi Jnšk. Ot šėpą kad nùdavė, tai nùdavė! Všk. Niekas taip nenuduõs, kaip jis nuduoda! Jnšk.
15. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Antys miežius nùdavė (nulesė) Dglš. Kad nùdavė, tai nùdavė užėjęs lietus (smarkiai palijo) Ėr. Nùdavė (iškirto) medę (mišką) ir išplėšė [žemę] Šts. Ponai daug medės nùdavė (pardavė) Šts. Nudúota nuvoliota kad te baisiausia Krd. Dvi dienas [po kūlimo] buvo baigtuvės, smagiai nùdavėm (pašokome) Jnšk.
| refl.: Žėk (žiūrėk), kas tę per lauką nusidúoda (greit eina) Ps. Kaip šoko kiškis, tai kelintan laukan nusi̇̀davė (nubėgo) Ds. Kiek tik gãli, tekinas nusi̇̀davė per lauką maudytis Jnšk. Ir nusidúok tu man taip toli! Srv. Kad nusi̇̀davėm (nusivanojome) šiandie pirty – net gera Jnšk. Nusidavėm (nusimaudėme) Mūšoj – taip sveika! Jnšk.
16. tr. primušti, prilupti: Jau vaiką nùdavė, kad rėkia Ėr. Sakau nedūk, bo tuoj diržu nudúosiu Všn.
17. (sl.) tr. išlaikyti (egzaminus): Reik egzaminai nudúot Aps.
◊ báilės nudúoti prilupti: Ot nuduõs báilės tėvas parvažiavęs Upt.
gãro nudúoti nusivanoti: Ot, vyrel, gerai pirty gãro nùdavėm Jnšk.
káilį nudúoti įkirsti, prilupti: Nudúosiu káilį su rykšte, tai tuoj pasitaisysi Vkš.
panudúoti tr. išsiųsti, įstatyti: Norim dukterį internatan panudúot Grv.
padúoti, -da, pàdavė
1. tr. SD260 prinešus ar pakėlus įteikti (ppr. į rankas): Aš kiaušinį paėmiau ir motutei pàdaviau Švd. Padúok kirvelį Šlčn. Šventas Petrai, paduo raktus, atrakinsiu peklos vartus LTR(Ad). Yra mano sesiulė ugnelei paduoti, yra mano broliukas kelelį parodyti Kos137. Sesyte mano, žalia rūtyte, pagiduokai šitam sveteliui karštą ugnelę (rd.) Ds. Pagiduok teipag tą grūdą MP329.
| prk.: Nė vieno vagies niekas man nepadavė Žem. Padavė į jo rankas visus kalinius, laikomus kalėjime Skv1Moz39,22. Tėve, ing rankas tavas paduomi dvasią maną DP173.
^ Kai Dievas duos, tai ir per langą paduos Prng.
ǁ padėti, duoti (valgyti, gerti, ėsti): Vaikai verkia, valgyt prašo – nėra ką paduoti rš. Kiekvienam gyvuliui reikia padúoti Ėr. Mes padúosim kumelaitei šieno Srj. Mūsų šunelis bet ką paduotas ėda J.Jabl. Nueik, padúok karvei ir avelei Mžš. Visi žmonės pirm gerą vyną paduost VoL67. Gerkite … ižg to gėrimo, kurį aš jumus paduomi DP141.
^ Mokėjo išvirti, tik nemokėjo padúoti Bsg. Dūšia ne avelė, šieno nepaduosi Skdt.
| refl.: Mes atsivežėm savo šieno ir arkliams pasi̇̀davėm Srd. Išvažiuosiu už miesto, pasidúosiu arkliam ėsti Pc.
ǁ ištiesti paspaudimui (ranką sveikinantis): Sveikinas, dešiną ranką kits kitam paduodami S.Stan.
| refl. tr.: Mes, pasidavę rankas, prisiekėme tvirtai laikytis tarpusavy draugystės J.Balč.
ǁ pateikti, pristatyti (iš toliau): Kai tik palyja, tai tuoj į Šešupę padúoda vandenį Gs. Kai paduõs iš aukštai vandens, tai bus tvanas! Jrb.
ǁ pateikti: Čionai paduodu man žinomų vardų sąrašą K.Būg. Dvidešimt apylinkės valstiečių padavė pareiškimus stoti į kolektyvinį ūkį (sov.) sp. Taip vieni kitiem pavyzdį ir padúoda (parodo) Ds. Štai tau paduodu (sukeliu) rūpestį apie žemę muno S.Stan. Apylinkėj buvau daininykė ir laikraščiuos padúota (aprašyta) Všn. Galime paduoti šią gražią naujieną A1884,383. Paduotos žinios [knygoje] kiek pasenėjusios rš.
ǁ intr. perleisti paveldėtinai: Eilė (karta) eilei padúoda: jos močia buvo mergos vaikas, ir ji mergos vaikas Ds. Ta liga į pamiliją padúoda (yra paveldima) Gs.
ǁ refl. perleisti paliekant, pasitraukiant: Par kiemus eitant, šunys pula, kitas kitam paduodamós Šts.
ǁ tr., intr. išsilaikyti orams, keičiantis mėnulio fazei: Aną mėnesį senas jaunam kad pàdavė, ir buvo giedra Bsg. Pàdavė jaunam šaltį, tai da paspirgins Ut. Į jauną pàdavė lytų, dabar tai lys Krš.
| Delčiai padavė (mėnulis dyla) MŽ345.
2. tr. palikti likimo valiai, leisti ištikti kuriai blogybei: Nors žirgelius mes atduosma, tavęs nepadúosma Ds. Skatino, idant nepaduotų savo krašto neprieteliams S.Dauk. Pjaudamas, šienaudamas lietui nepadúok Švnč.
ǁ atsukti, išstatyti smūgiams: Jei kas ištiktų dešinę pusę veido tavo, paduok jam ir antrą BtMt6,39.
ǁ Kv leisti pasisavinti: Svetimo nenorėk, savo nepaduok S.Dauk.
ǁ netekti: Vargdieniai, nenorėdamys liuosybės savo paduoti, raginamys dirbti, priešingavo S.Dauk.
3. tr. pavesti: Tėvas pàdavė gyvenimą (ūkį) sūnuo, o pats nusikaršino Šts. Tėvas jai padavė ūkį I.Simon. Tik ne dėkui motinėlei, kad mane padavė anytėlei Nm. Žemę padavęs est vaikams Adomo Mž465.
| Tura visi mano paduotieji (pavaldiniai) tavęs klausyti I.
^ Nėko nerūpinas, kaip gyvenimą padevęs KlvrŽ.
ǁ refl. atsiduoti: Pasidavė ant vaikio, o šis ir užmiršo, apgavo, pametė Lž. Jaunam bernyčiui pasiduosiu KlvD209. Pasidúodu in daktarus Lzd. Pasidavęs tai pagundai rš. Kad pilvotas koks ponpalaikis taipo prasikeikia, tai jau ne dyvai, nes velniui jis pasidãvęs K.Donel. Pasiduoda ant jo valės N. Tinginiui pasiduomi R135. Ant to pasiduomi, stoviu R73. Mielamui Dievui paduomies PG. Povilas paduostis maldomus DP225. Pasiduosti ing šventą apveizdėjimą jo MP130. Mes visi po sargybe tavo pasiduome PK182.
| prk.: Jie pakėlė inkarus ir pasidavė jūrai SkvApD27,40.
4. refl. K nutraukti priešinimąsi, prisipažinti nugalėtam: Visas pulkas pasi̇̀davė i nelaisvę Šv. Kai karo laivas kautynėse nuleidžia vėliavą, tat reiškia, kad laivas pasiduoda priešui rš. Ar pliš, ar truks – nepasiduosiu M. Nepasidúok, kad ir šonkauliai braškėtų! Grž. Nepasidúok, kibk prýš! Skd.
| prk.: Pasiduok ligai – tai jau nė galo nebus Žem. Visus mus šiltinės perkratė, tik aš vienas nepasi̇̀daviau Srv. Per anksti senatuvei pasi̇̀davei Slm.
ǁ nusileisti, sutikti: Tėvas … jos nužemintam prašymui pasidavė BsPIII33. Nepasi̇̀davė nulygstant, ir nepirkau Šts. Pasi̇̀davė po visais, nusileido Grd. Žmonėmus turime kartais paduotis DP109.
5. refl. būti paveikiamam: Atsisuks, jau pasduoda (pradeda judėti) Sdk. Žieminis paršelis lengviau pasiduoda nušeramas Šts. Lygus stosis žemės pelums pamestiemus, kurie pigiai paduodas vėjams pučiantiemus SGII1.
| Dabar tupliai maži, bet nešiojant pasduõs (prasinešios) Vžns.
6. tr. išsiųsti, įstatyti (kur): Vaiką į šiuilę padúoti (nugabenti) KII228. Jonas buvo paduotas kalinėn BtMr1,14. Aš tave tyčia ten padaviau prie darbo BsPIII181.
7. tr. sukelti: Ant saulės ziegoriaus anoji linija, kurią šešėlis paduost, … tuointimpos slinkčioja DP582.
| Daug gėrus, man padúoda į pagires Šts. Šnapšė bobas pàdavė į raudonį Šts.
8. tr. padavinėti, kitam kraunant: Paduodamóji šakė Šts.
9. tr. leisti už vyro: Paduoti savo dukterį už vyro N. Nėra tokio būdo mūsų žemėje jauniausią paduoti pirm vyriausios BB1Moz29,26.
10. tr. išleisti, atiduoti į kariuomenę: Vienas brolis buvo padúotas kariuomenėn Šr. Žada mane jaunuolėlį žalnierium paduoti J.Jabl.
| refl.: Namie nepatiko, tai pasi̇̀davė (įstojo) į kareivius Šv. Pasidúosiu po kareiviais JD930.
ǁ paimti į kariuomenę: Jo sūnaus nepàdavė Jnšk. Ar daugelį šiemet pàdavė? Užp.
11. tr. pasakyti, pranešti: Padúoda labą vakarą, o ans nėko nesako Šts. Ans … visokius melavimus ant jos padavė BsPIV146. Kad jau reiks, vėl padúosite žinią Lnkv. Toli ant motutę kieminėt važiuoti arba prieš smertelę žinelę paduoti d.
12. tr. įskųsti: Pàdavė už vagį, bet išteisino Šts. Sako, jų būt neradę, ale gal kas pàdavė Sdk.
13. tr. pareikšti ieškinį ar apskųsti (teisme): Prikalbėjo kaltininką paduoti į teismą J.Balč. Možna buvo anas padúot [į teismą] až tokį darbą Mlt. Idant … nepaduotų tave sūdžiai BtMt5,28.
| refl.: Jis pasi̇̀davė į teismą Rm. Ans pasi̇̀davė į Vilnių Krtn.
14. tr. patraukti, pastumti, pavesti (į kurią pusę): Reik atbulą mašiną padúot Jrb. Padúok stalą arčiau lango – bus šviesiau Jnšk.
| Paduok arklius nuo javų Jnš.
| prk.: Mėnuo pàdavė į paraižus (paryžo, ėmė dilti) Šts.
ǁ refl. pakrypti, pasisukti: Daržinės siena labai pasi̇̀davė į aną pusę, reikia atremt kuo Ėr. Ąžuolas pasi̇̀davė (pasviro) į šoną Skr. Sienojas į vidų pasidãvęs Pg. Kakta žema, pasidavusi į užpakalį rš. Rankovės per daug į priešakį pasidãvusios (persuktos) Lnkv. Virštininkų karčema buvo, kur Palangõs-Kretingõs kelias pasidúoda į Kiauleikiùs Plng. Paskuo pasi̇̀davėme (nuvažiavome) ant Var̃nių Šv. Iš pradžių buvo spiečius pasidãvęs (lėkęs) miškan Ds. Čia vandenio yra, reik pasidúot į dešinę pusę, išeisim sausiau Bsg. Ant jūrių pasidúoti KII179.
ǁ refl. prk. pasinešti, rodyti polinkį: Mertynas … pasi̇̀davė ant kelionės Sch231. Buvo pasidãvęs po svietą vaikščioti Plng. Mato tėvas, kad sūnus kitur pasidãvęs, ir nebesakė nieko Srv.
15. intr. pasekti (kuo), būti panašiam: Vienas vaikas po motina pàdevė Užv. Karūnos gelsvuojančiai baltos, į rausvumą paduodančios P.
| refl.: Aš tam tikiu, ka giminėm pasiduoda Jnš. Abudu [sūnūs] buvo pasidãvę į savo tėvą BM209.
16. intr. skleisti kvapą, dvokti, atsiduoti: Ką gi deginat, kad dūmais padúoda? Lel. Pernykščiai rugiai jau padúoda pelėsiais Pbr. Alus da vis salyklu padúoda Vj. Koks čia ragaišis – šutu padúoda! Jnšk. Šiltas pienas karve padúoda Trgn. Geras vanduo niekuo nepadúoda Trgn. Velioniu jau padúoda – tuoj mirs Skp. Iš kamaros plėkais padúoda Dbk. Senas kiaušinis, jau truputį padúoda On. Tik vakar papjoviau žąsį – jau šiandie padúoda Sv. Mėsa jau negardžiai padúoda Ds. Kepė pyragus, tai visa gryčia taip gardžiai padúoda Dgl.
| Pienas į virintą paduoda Šts.
17. tr. užvesti, pradėti (dainą), duoti (toną): Ir karalius pats dainuotų, kad kas dainą jam paduotų Kp. Gerai vaikai dainuoja, tik reikia balsą padúot Slm.
18. refl. apsimesti, nuduoti: Pasi̇̀davė numirusi ir atsigulė ant lentos BM149. Pasidúok už sergantį BM295.
19. refl. sumenkti, susilpti, pavargti: Kad ir žmogus jau visai pasi̇̀davė – nei jis triobų stato, nei darbą dirba Vb. Jis jau, žmogelis, visiškai pasidãvęs (susenęs), išbalęs vaikštinėja Jnšk. Jonas šįmet labai pasi̇̀davė (sulyso, sunyko) Aps. Tokia pasidãvusi, gal ar serga! Ds. Vakar niekur nebuvau, teip buvau pasdãvęs Slm.
ǁ refl. sukrypti: Jų pirtis jau pasidãvus, turbūt greit visai nuvirs Trgn.
20. intr., tr. smarkiai ką padaryti: Lig pietų keturiese padúosim (gerai papjausime), ir bus rugiai nupjauti Jnšk. O da kad vėjas paduos nuo kalnų, tuoj dvidešim trisdešim laipsnių [šalčio] Brž. Krosnį įkaitina, vandenio užpila, paro paduoda, atsigula ir parinas Vl.
| refl.: Kol jaunas buvo, pasi̇̀davė (paūžė), o dabar, kaip ves pačią, būs rimtas gaspadorius Šv.
◊ į pė́das padúoti sukelti nuogąstį: Žiūrau – durys praviros, tuoj man pàdavė į pė́das, kad čia vagys Gs. Man padavė į pėdas, kad tu teip ilgai neparvažiuoji Skr.
kai̇̃p padúota aiškiai: Vilnia (Vilnius) regėt kàp padúota Pls. Vakaras tylus, aplink girdėt kàp padúota Rod.
kudãšių (kudõšių Km) padúoti Šmk įkliūti, gauti mušti.
per ši̇̀rdį pasidúoti pajusti nuoskaudą: Ir jam lyg truputį pasidavė per širdį, jog rinko vyrus ir be jo rodos, ir be jo žinios V.Piet.
po kójomis padúoti atiduoti kieno valdžiai: Visa padavė po kojomis jo DP226.
rañką (rankàs) pasidúoti pasigelbėti: Jie viens kitam pasidúodavo rañką Gs. Pasiduokime broliškai vieni kitiems rankas! rš.
pardúoti, -da, par̃davė tr.
1. atiduoti už pinigus: Penėjo veršį pardúot mėsai Tvr. Šituos metus mes nieko neturėjom parduotienai Ds. Vieną paršą pardúojam, kitą skerdžiam Zt. Taip pigiai par̃devė Rt. Parduodi̇̀t man, pirksiu paršą Lz. Pardúok ėmęs tą butą Šts. Niekas tebėr neparduota Pn. Pašėręs, papenėjęs karves parduosimas pardúok J. Bene parduotumbei ma[n] tą kepalą BsPI28. Aš ir ruskai suprantu, jau mane neparduotum Gs. Parduosiu žirgus ir kamanėles, samdysiu audėjėlę DvD299. Šokit, šokit, mergužaitės, kaip nustosit vainikelių, būsit kaip parduotos D79. Pigai ką parduomi SD208. Dūšias savas velinui parduost už menkus penigus DP165. Eikite parduodančiump ir pirkite DP567. Šitai girdžiu Egipte javus parduodamus BB1Moz42,2.
^ Nuliūdo kaip žirgą pardavęs S.Dauk. Už ką pirkau, už tą parduodu J.Jabl. Vilkas miške, o jo kailį pardúoda Vb. Nelopęs alkūnės, neparduosi milo (taupydamas turėsi ką parduoti) A.Baran.
parduotinai̇̃ Nebijau, man namai užrašyti parduotinai̇̃ (galiu juos parduoti) – manęs nepabaidys! Alk. Siuvo parduotinai (ką pasiuvus parduodavo) rš.
| refl. tr., intr.: Pats save velniu parsidavė BM75. Parsi̇̀davė šieną ir pinigus pasiėmė sau Alv. Duonai užteks, dar ir parsidúosim keletą pūrelių Srv. Ar tu duote parsidúosi, ar mainyte parmainysi? JD1044.
^ Parsiduok tėvą, nusipirk ramstį Lp.
2. prk. išduoti iš gobšumo: Savo tėvynės nepardúodu, kitos neperku Mrp. Aš žmogaus nepar̃daviau ir nepardúosiu Ps.
ǁ refl. pasidaryti išdaviku: Tu mūs priešams parsiduoti sutikai rš.
3. refl. parsisamdyti: Parsidãvęs už berną BŽ193.
ǁ atsiduoti: Aš parsidaviau jaunam berneliui už meiliuosius žodelius JD904.
4. prk. apgauti: Manę niekas neparduõs Nmč.
◊ kai̇̃p dienàs (žẽmę) pardãvęs nusiminęs: Be vaiko (vaikui mirus) visi kap dienas pardavę Lp. Vaikščio[ja] kaip žemę pardavęs Krkl.
káulus pardúoti eiti tarnauti: Kaulus pardaviau, t. y. ant slūžmos pasiėmiau J.
apipardúoti, -da, apipar̃davė tr. (didelę) dalį parduoti: Apipar̃davėm didumą prekių, kurių buvom prisipirkę Š.
| refl. tr.: Didumą jau apsipardavė, taisosi išvažiuoti Žem.
atpardúoti, -da, atpar̃davė žr. perparduoti: Būti atpardúodamam BŽ360.
išpardúoti, -da, išpar̃davė tr. viską parduoti: Nuvažiavęs išpar̃davė tavorus End. Aš išparduosiu margas karveles ir tave išvadúosiu Kls. Sugrįžo namo, viską išpardãvę Rm. Iž didžio džiaugsmo ižpardãvę visa, ką turėję DP525.
| refl. tr.: Jie baigia viską išsipardúot – žada važiuot an Kanadą Ėr. Viską išsipardavęs, pasidarė pinigų BsPIV2.
pérparduoti tr. pirkus vėl parduoti: Ne sau perkas, tik jums patiems perparduoti Vaižg.
užpardúoti, -da, užpar̃davė tr. gavus dalį kainos, pasižadėti parduoti: Ažpardaviau kumelioką, ale kažno ar neatsimes, sako, kad per brangu Dbk.
| Žinom, jog zokonas yra dvasiškas, bet aš kūniškas esmi, užparduotas po grieku BtPvR7,14.
pérduoti tr., perdúoti, -da, per̃davė
1. perleisti, atiduoti: Žemė perduota jos tikriesiems šeimininkams – valstiečiams sp. Perdavė tave man brš.
2. per daug duoti: Ana párdavė miltų, t. y. par viršų davė J. Nors man kaži kiek kaštuotų, duosiu perduosiu, bet tą velnią turiu pamokyti Žem.
| refl.: Nebijok, ji niekad nepérsiduoda Alk. Jai duok pérsiduok, o jy vis neturės Rdm.
ǁ permokėti: Paskaityk, ar tik nepérdavei? Ds. Kiba šuva stips, kad jis centą pérdavė! (apie šykštų žmogų) Alk.
| refl.: Jie mokėdami nepérsiduoda Gs.
3. perteikti: Pérduoti labas dienas DŽ.
| refl.: Jos tekstas atmintinai persidavė iš kartos į kartą rš.
4. šiek tiek paduoti: Pérduok karvėm šieno, tegu nebliauna Ds. Einu pérduosiu arkliui avižų, ba rytoj kelionė Dbk.
5. žr. parduoti 1: Stovi žmogus, kūlių vežimą turi perdúot Str. Kaip nuimsiu vainikelį, būsi kaip perdúota Ad. Veršelius perdúosiu (d.) Ign.
6. žr. parduoti 2: Judošius … mistrą savą tokį geranorį perdavė DP155.
pradúoti, -da, pràdavė tr.
1. nepataikyti paduoti; pro šalį paduoti: Pėdą rugių pro šalį pràdaviau Ėr.
2. pradėti duoti: Aš pradaviau iš nepradėto indo J.
3. K duoti rankpinigių: Kokia čia prilygsena, kad zadotko nepràdavei Skd. Pradavė man pusauksinį N. Praduok slūginei pradotką J. Praduomi, duomi pradotką R190.
pridúoti, -da, pri̇̀davė
1. tr. R202 paduoti, prinešus įteikti: Pridúok kėdelę sėsties Kl. Pridúok man tą lazdą, kur kertė[je] stova Lkž. Pridúok man kruželį – aš neprigaunu Skd. Aš par vaikus vakare tau priduosiu laikraščius Vdžg. Eik šen, merguželė, priduok kepurelę KlpD105. Kaip pabalnosi bėrą žirgelį, priduok šviesią strielbelę JV1049. Kai nuvažiuosi į miestą, priduok šį laiškelį jai Žvr. Eikš, priduoki pentinėlius į baltas rankeles TDrVII18.
ǁ ištiesti: Og, mergele, priduok ranką, tegul tave kits nelanko LB116. Dieve, nemiprastok! priduok ranką savo! PG.
ǁ atiduoti: Pri̇̀daviau valdžion karves Šr.
ǁ paduoti (saugoti): Bilietą nuspirk ir bagažą pridúok Sld.
2. (sl.) tr. duoti, suteikti: Jo tylėjimas, nieko nesakymas man kaip tik drąsos priduoda J.Jabl. Geras maistas žmogui daug jėgų priduoda rš. Mano matušės plonos drobaitės priduod man baltumėlį LTIII416. Degtinė nepriduõs sveikatos Ss. Nieko nepriduõs visas tavo vargas dėl sūnaus Užp. Jis savo tarnams sveikatą ir palaimą prieduos Mž429. Viešpats man tepriduoda dar kitą sūnų! Skv1Moz30,24. Saulelė kai paskavoja, tai nebepridúoda šilimos Pl. Grūdas … visiemus alkaniemus peną priduost DP487. Tvanuose vargų baisiųjų tu man priduodi inkarą PG. Jūs, ponai, teisybę ir gerybę tarnamus priduokiat Mž36. Po tam nei angelas pats nenorisi tos garbės priduodams BPII440.
| Jis priežastį pridúoda, būk jis sirgęs KII331. Protą priduoti (duoti patarimą) N.
| Ir daktaro vežimas nieko nepri̇̀davė (nepadėjo) ligoniui Jnšk.
ǁ priskirti: Pridavė tokį kreivį vadovu BsPIV48. Man vaiką pri̇̀davė pilniavot Lp. Pridavė man karalius tris kapas zuikių ganyt BsMtI16. Jo pasiuntmenei priduoda keletą piemenų ir įsako ganyti bandą M.Valanč.
| refl.: Jis neprisidúoda prie mūsų (neprisideda) Skr. Buvo prie bedarbių prisidãvęs Kt.
ǁ refl. Rod turėti gabumų (kam): Ma[no] vyras in visus darbus prisdãvęs: ką tik paims rankosna, tai tą padaro Prng.
3. tr., intr. daug ko ar daug kam duoti: Kiek tam žentui visokios gerybės pridavėm! Srv. Pridúot niekad negali, kas savo neturi Gs. Visiem tai ir duodamas nepridúosi Trgn.
ǁ tr. daug prikrauti: Kai priduõs pilną vežimą, tai ir arklys neišveš Trgn. Dabar aš pridaviau pėdų ant galo, tegul jis užlipęs sutvarko Pc.
4. tr. pavesti, perleisti: Kad jau skiria nuo meilių tėvelių, kad pridúoda piktai anytelei Švnč. Žada atkalbint nuo motinėlės, žada priduoti prieg anytėlės LTR(Al).
5. tr. pridėti, pridurti: Da pri̇̀devė pievos man Klk. Jam pridúoda dar tėvai pinigų Vkš. Nieko top, ką girdėjo ir regėjo, netur priduoti nei nuimti SE120. O kas iš jūsų gal priduot stuomeniop savo uolektį vieną brš. Turim sakyti tikrą teisybę, nieko nei priduodami, nei nutraukdami brš.
| refl.: Pry to sopulio kitas prisidavė sopulys S.Stan.
6. tr. įstatyti (kur): Vaiką pri̇̀davėm vakar į mokyklą Lp.
ǁ refl. stoti dirbti: Jis prisi̇̀davė prie plento sargu Jrb.
7. refl. prisileisti: Niekaip neprisidúoda – spira į grindį (kojomis grindis spardo) Lkž. Dar sunkiaus griešija, kad kunigo neprisiduoda brš.
8. tr., intr. pritarti, sutikti: Suprantu labai gerai tą savo uždavinį ir aš pats, – pridavė Bronislovas Žem. Neginčijuos su anuom, visur pridúodu Krš. Ką anam nesakyk, ans viską pridúoda Skd. Vienas maluoja, antras pridúoda Vkš. Nepridúoda vyrai nė iš tolo Šts. Sakyk šiaip ar taip, ans vis tiek nepridúoda Vvr. O judu ar priduodatav mun? S.Dauk.
ǁ refl. Grg prisipažinti: Kad apgavo – apgavo, aš ir prisidúodu, kad apgavo Plt. Vagis neprisidúoda pavogęs Als. Jau prisi̇̀davė, kad jis kaltas, kad pavogė, t. y. prisipažino J. Dėl ko tu neprisi̇̀devei, kad sūrį buvai suėdęs? Užv. Prisi̇̀davė ir pati apgauta Šts. Kam prisi̇̀davė, nekaltas būdamas Kal.
ǁ refl. pasisakyti (kas esąs), prisistatyti: Ans tūjau už piršlį prisiduodąs Akm.
9. tr. įskųsti, pranešti: Pridúota, kad vaikus moko Pj.
10. refl. atsitikti: Ir sakė jam vis tai, kas prisidavė jiems Ch1Moz42,29.
11. refl. Grv vaidentis, pasivaidenti: Sako, kad pakapėj prisidúoda Rš. Šiame miške prisidúoda Švnč. Aną naktį prisi̇̀davė mirusi teta Slk. Seniau, sako, tai daug kam prisduodavo Švd.
12. refl. nuduoti, apsimesti (kuo): Jis per tėvą prisi̇̀davė KI62. Pri̇̀sdavė, kad negyva [lapė] Dv.
13. intr. smarkiai ką pridaryti: Kad jau mes pri̇̀davėm (privalgėme)! Lp.
| refl.: Vaikai šiandie prisi̇̀davė (prisilakstė) po orą Pšl.
14. tr. primušti, prilupti: Kad pri̇̀davė, kad prilupė – žinos dabar vaginėt! Jnšk. Pri̇̀davė pri̇̀davė tą senį, iš gryčios stačia galva išstūmė Sb.
◊ ši̇̀rdį pridúoti būti meiliam: Jis su tavim kalba, tau ši̇̀rdį pridúoda, o kap užsigrįžta, kitai ranką duoda Vrn.
sudúoti, -da, sùdavė
1. tr. tam tikrą kiekį suteikti dalimis ar po dalį: Kiek aš jam pinigų sùdaviau! Lp. Sùdaviau jau trejetą šimtų Ss. Kiek mes jam sùdavėm ir javų, ir pinigais! Nmn. Kaimynai šio to sùdavė jam, ir pradėjo jis gyventi J. Jam giminės sùdavė visokių dovanų Lnkv.
| Plauti sudúoti (atiduoti) drabužiai visi sudegė skalbykloj Šts.
2. tr. kokį kiekį įduoti (sugirdyti, sušerti): Kai sudúodi kelias stiklines [alaus], tuoj smagesnis palieka Jnšk. Supuolė, sùdavė visokių žolių, tai ir perėjo tas gumbas Gs. Sùdaviau (suliuobiau) visas avižas arkliams Dr.
3. tr. pasiūlyti kainą: Už paršiuką galiu sudúoti pustrečio šimto Krš. Kiekgi tu, penkius buvai sudãvęs! PnmR.
4. tr. kokį kiekį sukiloti, kitam kraunant: Stambų šieną bepigu sudúoti su klėbiu, be šakės Ggr. Kol čia suduos, ans i sugrėbs KlvrŽ. Man ir rankas nukirto, paki sùdaviau tokion aukštumon visas avižas Trgn. Kelis vežimus sùdaviau (iškroviau, sukroviau), ir dieglys palindo Jnšk.
5. tr. sudėti į krūvą, sujungti:
^ Dar su Dievu pirštais nesudavei (nežinia, kaip bus) RD213.
| refl.: Negerai gyvuliui, kai du girdymai susdúoda Vj.
6. tr. sutuokti: Suduotas būti su moteriške B. Jei tu suduotas esi su moteriške, neieškok perskirtas būti NT1PvK7,27. Girdi poną … anuodu krūvon sudavusį, alba suvenčiavojusį BPI176.
ǁ refl. susižadėti: Susidúoti su kuom K.
7. refl. pasirodyti: Susdúoda, lyg kas į kiemą ką tik įvažiavo Ml. Kartais žmogui susdúoma visai nebūti dalykai Švnč.
8. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Sudúodam (sušokame) ir mes dar pasuktinį Jnšk. Da popiet lietus gerai suduõs Slm. Sùdavė lytaus, pasitaisys varstai (vasarojus) Dr. Kai sùdavė (sumynė) vištos miežius, tai nebus kas ir pjauna Trgn. Sùdavėm tą vakarą kortom Pšl. Akytę sudúoti (apie tokį kortų žaidimą) Ėr. Šiandiej lyja, per pietus galėsma sudúot (pogulio prigulti) Kp.
| refl.: Mačiau, jūsų karvės miškan susi̇̀davė (sulėkė) Ds.
9. intr. kirsti smūgį, įkirsti: Par kaktą sùdavė merga vaikiukui J. Taip su ranka sudavė par petį, kad ciekas paliko J. Sesuo … sudavė žirgui per šonus BsMtII180. Parmetė Andriuką ir gerai sudavė skersai M.Valanč. Ponas [bobai] … porą kumsčių sudavė BsPIII18. Sudúok gerai jam diržų Alk. Velnias, su šermukšniu suduotas, bėga į šalį BsMtI10. Sudavė kaip kiškis kumelei Varn.
| refl.: Susidavęs kumščiu krūtinėn, išpažįsta tada savo kaltybę brš.
ǁ refl. atsitrenkti: [Šikšnosparniai] nė vienas nesusidavė į lango stiklą J.Jabl. Pagaliau visu savo kūnu susidavė į kietą daiktą ir parkrito ant žemės J.Bil. Būk atsargesnis, kitaip tuoj susiduosi į akmenį J.Balč.
10. refl. impers. pasijusti nuvargusiam: Kol tuos linus išmindina, susidúoda ir tai gaspadinei Gršl. Na, susi̇̀davė ir man šią nedėlią po dirvas (pavargau bedirbdamas) Krt. Arkliuo susidúos, kol į Liepoją suvažinės Šts.
◊ į ãkį sudúoti pamiegoti: Ligpiet sùdaviau į ãkį Pn.
į gálvą sudúoti apsvaiginti: Bematant alus sudavė į galvą rš.
per kišẽnę sudúoti pareikalauti daug išlaidų: Susidėti su viršininkais gerai, bet tas suduõs per kišẽnę Jnš.
rankàs sudúoti
1. sutuokti: Baltos rankos jau suduotos, aukso žiedai jau sukeisti KlvD47.
2. sutarti (perkant ar parduodant): Rankas sudavė – būs jau magaryčių Plng.
pasudúoti, -da, pasùdavė tr. dalimis suduoti: Ana vi̇̀sa jam pasudavė, o niekočios pamiršo Dv.
uždúoti, -da, ùždavė
1. tr. KI639 paduoti į viršų: Jis vos galan rugius beuždúoda (vos bepasiekia, taip aukštai yra) Sb. Ùždaviau kūlius [ant stogo] Ėr. Toks aukštas vežimas, kad jau negali uždúoti Gs. Eik uždúok – vienas neužsikeliu! Alv.
| refl. tr.: Pats sau keturių pūdų maišą ant pečių užsidúoda Alv. Durnelis prisipylė maišą aukso kap tik žusdúot (ps.) Rod.
ǁ padėti, paduoti (ėsti): Uždavęs arkliui avižų, Jankelis nuėjo pas Misiulį V.Krėv. Tėvas uždavė karvėm miltų Jnš. Grūdų prieš kelionę arkliam aždúoda Krd.
ǁ iš anksto duoti: Pinigų buvo uždúota ant rankos Kp.
ǁ užstatyti, įkeisti: Ažustatau, ažuduomi SD440.
ǁ prk. priskirti, užkarti: Rasi uždavei nekaltam vagystą, o aptartas žmogus pakliuvo į turmą? P.
2. tr. sukelti, sužadinti (ppr. kokį blogą jausmą): Uždúoda mano širdžiai didelę sopelę Slk. Jiems širdies skaudėjimą užduosime Tat. Ažuduomi kam sielvartą SD55. O jeigu moka jausti, tai nenorės bereikalingai užduoti kančią ir kitiems V.Piet. Senam žmogui užduoti rūpestį negerai prš. Gyvulys ažduoda gailystą tokią (jo gaila) Dglš.
3. tr. išleisti už vyro, išduoti: Ne dėkui motulei, ne dėkui senulei, kad man toli uždavei už pijoko bernelio LTR(An).
4. tr. išnuomoti: Žemę užduosiu, kol skolas apsimokėsiu Žem. Gyvenimą ùždavė ant nūdarbė̃s, o patys dui į miestą Užv. Ažùdaviau daržą an pusės, pati negaliu insdirbt Ktk. Anys te negyvena, ažduotas namas kitiem Ut.
5. tr. pavesti, paskirti (kam kokį darbą): Prižadėjimo neišpildė, ir naują darbą uždavė S.Stan. Uždavė anyta tris darbus dirbtie VoL446. Uždavė išskirt dirses sau, rugius sau BsMtII155. Daktaras vištas ùždavė valgyt (liepė rūgšties, riebumų, šiaip jau mėsos nevalgyti) J.Jabl. Uždavė jam sugrėbti šieną Vrb. Bul'bų ažùdavė skustie Dglš. Aš jam uždúosiu sunkų darbelį – permest akmenėlį per jūres mareles JV960. Uždúok jam mąslę (mįslę) – tegu jis atspėja Sb. Aš tai, kas man uždúota, atlikau KII04. Man yra šiandien užduota jus čionai aplinkui vadžioti Ns1857,6. Buvo bernui užduota kelmų kapot BsPI41. Turiu dar eilėraštį, man rytojui užduotą, išmokti J.Jabl. Anys jam užduost tris sunkius klausimus BPII444.
| refl. tr.: Šitą klausimą ir buvo užsidavęs sau kartą vienas vokiečių mokslininkas J.Jabl.
ǁ refl. apsikrauti: Užsidãvęs darbais, kiekvienas neturi kada pasilsėti Gs.
6. tr. įdėti raugo, užraugti: Ažuduomi alų SD427. Iš vakaro mieles ùždaviau, tai kad įrūgo – iš proto eina! Užv. Ar jau ùždavei misą? Paį. Neuždúok šilto alaus – apšoks Kvr. Neuždúokit karšto alaus, šaltarūgis geresnis Všk. Nuimk nuo gryčios apynių girai uždúot Ds. Mielėmis užduoti tešlą Vaižg. Atsinešiau puodelį raugo duonai uždúot Ob. Uždúotas alus reikia šiltai laikyt, kad geriau išrūgtų Vb. Ùždaviau gyvenimą aluo šviežioms mielėms, misliju, kad turėtų gerai gyventi Vkš.
7. tr., intr. duoti nuodų ar šiaip ko nuodinga, užnuodyti: Uždavė ko nors šuniui, kad taip greit užkėlė kojas (nudvėsė) Srv. Kai uždavė supuvusio šieno, nebereikė daugiau važinėt Ktk. Ko siunti, ar durnažolių kas ùždavė? Grš.
ǁ pakerėti kokiomis žolėmis: Pasakyk ir mums, ką tu uždavei Milašiukui, kad tave ima Žem. Kiba tau kas ùždavė, kad tep prie jos lendi Alk. Ir sekioja paskui ją lyg užduotas Trg. Laksto kaip uždúotas Jrb.
8. refl. pasukti į šalį: Per mažai užsidavė, kad ratas užkliuvo Up. Čia reikėjo užsidúoti (prieš užsisukimą pasukti į priešingą pusę), nebūtum apvirtęs Žlp.
9. tr. įskųsti: Reiks uždúot, kad tėvas tau kailį nuimtų Rk.
10. tr., intr. smarkiai ką padaryti: Rudenį gerai uždúosim kiaulei (gerai pašersime), ir atsigaus Ds. Ka mes uždúosim dainą, net skamba! Drs. Kad ùždavė lietaus, tai marios Lp. Stojies (stokis) kur žu medžiagos, ne tep lietus žudúoda Rod. Užduõs naktį lietaus Pc. Pirtis atšalo, uždúok daugiau garo! Ėr. O kad tik uždúot (paskubinti) – ir nebėr darbinyko! Mlt.
| refl.: Tekinas užsi̇̀davė ant kalno pažiūrėt, kur dega Jnšk.
11. refl. nusibaigti duodant: Kad jūs jai ir užsiduotut, tai ji neims Klvr.
12. intr. užkirsti, primušti: Jis skaudžiai su pagaliu uždavė par strėnas J. Užduosiu tau per ėdmenis B. Aš jam kad užduosiu, tuoj prisipažins [vogęs] Pn. Uždúok lazda, ir nutils Ds. Saugokis, kad neuždúočiau! Skdv.
◊ pirtiẽs uždúoti primušti: Kad uždavė pirties, tai tuojaus prisipažino Rz.
ši̇̀rdį uždúoti įžeisti, užgauti: Aš sergu, o jūs, vaikai, širdį man užduodat Krok. Kaipgi neverksi, kad ši̇̀rdį užùdavė Užp. Nepriklausė užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč. Iš lėto šnekėjo, rodos, bijodamas ką bloga prasitarti ar širdį kam užduoti Žem. Geri vaikai – tėvam paguoda, blogi – ši̇̀rdį uždúoda Jnš.

statýti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L
1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius S.Dauk. Ant kojų statýti NdŽ. Statýti žvakę į žvakidę NdŽ. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines] Pb. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų Bsg. Statýk gubas į statas J. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai KlvrŽ. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm Tl. Pėdus riša, stãčia, džiovina Grv. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam Aps. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam Pls. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama LTR(Auk). Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims Rod. An tų karčių stãto [linus pirtyje] Pb. Linus pirtin stãto, džiovina Šlčn. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami LTR(Lkv). Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė S.Stan. Kumelė ausis tik stãto stãto Jnšk. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) Ėr. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti SPII141. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti Mž371.
^ Kaip katė glostoma uodegą stãto Slk. Kantrus glostomas keterą stato LMD.
2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur Jrb. Statýti suolus į eiles NdŽ. Statau ką ant ko R67, MŽ89. Statýti lempą ant stalo BŽII470. Statýti po kuo NdŽ. Statýti priešais NdŽ. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu Klt. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos Rs. Statýti vakarienę NdŽ. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? (d.) Lar168. Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse V.Krėv. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma rš. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti StnD8. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v]andenį statyk S.Dauk. Matei šešką?.. Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk J.Avyž. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) Dv. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega Ldk. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime DP556. Demi, guldžiu, statau SD170.
^ Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto Arm.
ǁ einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk Vrn. Statýk pėdan koją (pažiūrėsim, ar čia tavo eita) Ob. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka] Rod. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę LTR(Lš). Nematau, kur koją statýti NdŽ. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą sp.
| refl.: Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę I.Simon.
3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą DŽ1. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo Gsč. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku Plt. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt Sb. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus M.Valanč. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? V.Bub. O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? K.Saj. Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri Ukm. Statýtas ties Kaifošiumi DP158(paraštėje). Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių stati̇̀s mudu už grotelių DrskD232.
^ Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! Pv.
4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan.): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr Rs. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) Str. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo LKGII335(Kp). Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės Jrb. Ratus pakaladnykėn statýk Mrc. Pastogė vežimams statýti NdŽ. Statýti automobilį į garažą BŽII470. Automobilius statýti draudžiama! NdŽ. Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų rš. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį NS1066. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? LTR(Slk). Statė pristatė pilnas stonias žirgelių LTR. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? KrvD17. Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon BB1Moz49,13.
| Stãto (pradeda) kiaulę penėt Dv.
5. Sut, N, I, Amb, LL11, PolŽ51 daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai rš. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai rš. Mokėj[o] ma[no] tėvas namus iš medžiagos statýt Pls. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas Krs. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo Žln. Tadaik jau mes statýsim pirkią LKKII205(Zt). Anys ir dabar stãto namus an trijų langų Grv. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot Ukm. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių Ds. Sako, statýsiąs namus vaikam Ob. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu Nmk. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ Nmč. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Mlt. Sąsparas statýti NdŽ. Stãtomoji medžiaga NdŽ. Po kari statýtas buvo namas Pb. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo Klk. Mūs kluonas da dieduko statýtas Dglš. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo M.Valanč. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo Grz. Persėdas stãtė an Ūlos Dbč. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį LTR(Nmj). Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus DrskD267. Sukilėliai statė barikadas rš. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę K.Saj. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) Klp. Fundamentas iš akminų statýtas Rsn. Statýti krosnį NdŽ. Statýti sieną NdŽ. Reikia laiko turėt tvorom statýt Trgn. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto Kpč. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori Dglš. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus SD21. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome DP455.
| prk. kng.: Liaudis stãto sau šviesią ateitį DŽ1. Ant jo (tikrojo tikėjimo) kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius DP86.
^ Numai statýti – ne kepurė pakelti! Krš. Ant kito gero stato dvarą LTR(Zp).
| refl. tr., intr.: Ten davė vietą visims tims statýties Krtn. Netoli pakrančio stãtos namiuką Erž. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) Jz. Petras jau stãtąsys pirkią LD380(Lkm). Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau Skp. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse Knt. Tu va kerties medžius i stãtais namus Dglš. Im', vežies i stãtais pirtį Aps. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią LKKVII191(Krs). Daba trobą tenai stãtose Vdk.
ǁ montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? DrskD120. Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau (d.) Vrn.
6. NdŽ dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo Pv. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie KrvD205. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina], negraži Klt. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo Dgp.
| refl.: In ieneles stãtosis ratas Plm.
ǁ įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos sp.
7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau Rdm. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų rš. In lydekaičių stačiaũ bučius Aps. Taures statýti NdŽ. Ar esi taurių statýtas? Šts. Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista Šts. Statýti kam klizmą NdŽ.
8. J jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį NdŽ. Jeigu televizorius neina, radiją stãto Jrb.
9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas NdŽ. Paltas pečiais statýtais – nemadnas Klt. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Tl. Statýk keterą, iki užkelsi medį Kt. Katė stato keterą prieš šunį Vlkv.
ǁ BBEz25,2 gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį BBEz4,3.
×10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką NdŽ. Numerius aš mokėjau statýti Vdk. Į laikraščius tik nestatýk! Vn. Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę M.Valanč.
| refl.: Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis A.Baran.
11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų Jrb. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo Bb. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti CII10. Statýta diena KI470. Neprašykite daugiaus, kaip statyta BbLuk3,13. Kam koravonę uždėti, statýti KII293.
12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto DŽ. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni Vdk. Statýti savo kandidatūrą NdŽ. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus) rš. Ožį per užveizdą statyti N. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės BB1Moz41,33. Pilnavoju, ant ko statytas esmi R63, MŽ84. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis SPII150. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti Bt1PvT3,3. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt BM217(Nj).
13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė Ps. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo Žem. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? rš. Senių nestãto in darbo – prašo Krm. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane Sln. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk LTR(Srj).
14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę NdŽ. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė Sb. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi)? rš. Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi Alv. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį JD1153. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti SGI78.
| refl. SGI19: Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo DP76. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos SPI261. Visi ant tos tiesos turi statytis SPI16. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim SD420. Statause po akim Sut.
15. Pp, Skdv, Krš, Mžš, Krs, Mrc, Slv, Skrd tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys Bgt. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Tl. Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė Lž. Kiti stato miesteliams meisą M.Valanč. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo Sk. Statýti žaliavas NdŽ. Seniau visa žydai stãtė miestam Slm. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku Jrb. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius rš. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme Žem. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Sdk. Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės DP427. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera Ch1PvR12,1.
16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves] Jnšk. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo Jdr. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams] Pb. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Skrb. Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo M.Valanč. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius Vkš. Šitą stiklą pats stataũ NdŽ.
^ Gera gerti kitam statant KrvP(Vs).
17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus DŽ1. Statýti dvigubai NdŽ. Statýtieji pinigai NdŽ. Statýti už valetą BŽII470. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi J.Balč.
18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti DŽ. Pjesę, filmą statýti DŽ1. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos rš. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais rš.
19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą rš. Nestatome jokių sąlygų rš. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą BŽ56.
20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto Vv. Jis savę stãtė labai gudriu Ppl. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų LTR(Slk). Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai Lel. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai LTsIV726. Nereikia kitas durnu statýt Dglš. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto PP79. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas M.Valanč.
ǁ refl. PK120, N rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos J. Anas visiems stãtos bagotu Dglš. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs Srv. Ponu statės – papirosus rūkė Plng. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę Krš. Jie dideli stãtėsi Ėr. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru Vdžg. Aš da statáus, kad aš vyras Rs. Už bernioką stãtosi Rm. Jei statai̇̃si toks drūtas, ava (eiva) persiimt Alk. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana Gl. Kalakutas statėsi paukščių karalium rš. Statýtis teisėju NdŽ. Svetimims stãtos gera be vieno galo Krš. Aš nesistataũ šventąja Ar. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Žem. Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu V.Krėv. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės DP150.
^ Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs KlvrŽ. Ponu statos, o šūdas ant nosės LTR(Vdk).
ǁ refl. I, Trk didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Gs. Jis nekas, bet baisiai stãtosi Alk. Ana labai stãčiasi GrvT78. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi brš.
| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) Ig.
21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį BŽII470. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę J.Gruš. Statýti save į pavojų NdŽ. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas rš.
22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti NdŽ. Ko čia jėgą statai̇̃? Mrj. Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk Gs. Jis (batsiuvys), dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo JV267. Visas pajėgas ant to stačiau V.Piet.
23. refl. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis KII185. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai rš. Jis pradėj[o] statỹtis prieš kunigą Mrc. Jis stãtosi prieš vyriausybę KBI23. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis rš. Statausi vyringai Sut. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs DP149. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse BBZak3,1. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus BPI82.
24. refl. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai Krš. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė Rdn.
ǁ gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi Dkš. Ko čia prie mano turto stãtotės?! Plv.
25. refl. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį Gs.
26. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule KrvD85. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo MKr41.
27. Lš traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą stati̇̀s Sn.
◊ aki̇̀s statýti
1. Plk, Lk piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą aki̇̀s statýt Skr. Dėl menkų niekų tuoj aki̇̀s stãto Grž. Stãto akès, jei ne taip pasakai Krš. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto aki̇̀s Slm. O ką vyrai sakys, mergos akis statys JD771. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam J.Jabl. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį A1884,124.
2. NdŽ stebėtis.
3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau aki̇̀s stãto Jrb.

akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį P.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Kb. Josios paveikslas akyse statos LTR(Sv).
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį stati̇̀s an galvõs, tai gal dar ir suspės Kls.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau DrskD242.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos J.Avyž.
ant pei̇̃lio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant pei̇̃lio stãtot? Al.
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas Slm.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.
ausi̇̀s statýti NdŽ suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès KlvrŽ.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas Žem.
danti̇̀s statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus danti̇̀s stãto Prn.
ẽšerį statýti
1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis Skr. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio Lkš.
2. NdŽ puikautis, pūstis, didžiuotis.

gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą Kt.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) apie negražų: Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt Švnč. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma Rdn. Vyras ne į kanapius statomas VP50.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti Žem.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai Gs. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti V.Myk-Put.
krūti̇̀nę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! V.Myk-Put.
kui̇̃benas statýti Krtn mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti J.Paukš.
lui̇̃šį statýti Ktk, Blnk, Vdš būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė vi̇́eno) prieš savè ne(si)statýti NdŽ nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito LMD. Nieko priš savi nestatos karalius I. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste Žem.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk A.Gric.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] NdŽ šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Krš. Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Krš. Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? KlK6,63(Krš).
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt Škn.
óžį (óžius) statýti Lž, Mrj aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti KlK6,64(Krš).
pi̇̀nkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv.
po akimi̇̀s statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos DP592.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis KII14.
prie si̇́enos statýti Všv šaudyti.
ragùs (rãgą Ms) statýti DŽ, NdŽ pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt Skrb. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni Vkš. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! Blnk.
skẽterą statýti NdŽ spirtis, šiauštis.
smė̃lio pili̇̀s statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis rš.
statýtas [mókslo KII18] žõdis; R299, MŽ401 teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs NdŽ) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato Žem. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames Ps.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis I.Simon.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas DP111.
ti̇̀ltą statýti LKKIII140(Grv) toks žaidimas.
véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps.
antstatýti (ž.) tr.
1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatýta namo dalis, viršunamė BŽ263.
2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs Lc. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų prš.
3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu Kl.
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L
1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216.
| refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).
ǁ sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt.
^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk).
2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln).
3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk.
| refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb.
| prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs.
4. R66, MŽ87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstati̇̀s karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66.
^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd.
| refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29.
5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258.
6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč.
| refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.
ǁ apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš.
7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas rš. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį rš.
8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369(Rdm).
9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, MŽ87.
10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št.
×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv).
| refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš.
^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč.
atstatýti tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L
1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk Pc.
ǁ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti Trk. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi Trk.
2. BŽ83 sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį SkŽ30. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė JnšM.
3. BŽ86 atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai Sdk. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją rš. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją Mš. Dykduoniai suvažiuo[ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę Krš. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstatei̇̃ Ds. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos Klt. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) Ob. Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom Slm. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė LTR(Gdž). Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) Arm. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti BM276(Šlv). Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras P.Cvir. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo A.Vencl. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos Vkš. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis J.Jabl. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę P.Cvir.
| refl.: Tas pilvas atsistãtęs anai Brs. Atsistãtę kaulai Mrc. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę Ar.
4. LL118, BŽ61, PolŽ55 iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų Klk. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu Krk. Reikė ūkį atstatýt LKT229(Žž). Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? I.Simon. Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau GNPvG2,18. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai! M.Valanč.
| refl. tr., intr. Š, Slk: Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė Kp. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė Lks. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? Vaižg.
5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti K.Daukš. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį rš. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk Grd. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui BŽ62.
| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo Rg.
| refl.: Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies V.Laš. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė Pv. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) Trgn.
6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis V.Myk-Put. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta P.Cvir.
| refl.: Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus sp. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą V.Myk-Put.
7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis Vlk. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje] LTII231.
ǁ lingv. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos KlK3,55.
8. Vn, Grdm sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio Slm. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma[n] vyrą Trg. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo BB1Moz40,21.
9. Lex3, Q10,11, H153, R9, MŽ11, Sut, K, LL121, Š, Sg, Srd, Snt, Vrb, Mrc atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo J.Bil. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas LzP. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Blogai dirbo, tai atstãtė Sb. Tingi – atstãto nū darbo Užv. Jis nepabūva niekur: iš fermų atstãtė, iš sandėlio atstãtė Mžš. Kuningas tavęs nekenčia ir nori nuo draugystės atstatyti DS258(Rs). Atstatyk Agarą nuog savęs su jos vaiku I. Aš jau ketverius piršlius atstačiaũ Rk. Klebonui pasakyti, kad jis prie kitos lenda, kaip matai ir nuo šliūbo atstatys Žem. Nu meilės atstatýsi, jei mušinėsi vaiką Šts. Atstatau, išmetu iš slūžbos, iš kuningų, iš amtmonų R18, MŽ23. Atstatyti nuo dalyko (nuo paveldėjimo) N. Atstatau ką SD216. Neatsikratomas, neatstatomas SD198. Bei anys našlės nė vienos nei atstatytos netur vesti BBEz44,22. Jis karalius atstato ir karalius įstato BBDan2,21. Ar tu jo todrin vieno neižkarotumbei arba neatstatýtumbei DP391.
ǁ R9,389, MŽ4,524 atleisti, paleisti (iš kariuomenės).
ǁ nuvaryti, nubaidyti, nuginti tolyn: Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Kad iš jūros kerta vė[ja]s, atstãto žuvį nū mūso krašto tolyn Prk. Atstatė kaip šunį nu lakalo Šts. Atstãtė kap tą nuo stintų Plv.
| refl.: Ė, katinas atsistãto (nepasiduoda šuniui) Db.
10. nukelti į šalį, atstumti, atidėti į kitą vietą: Sueina, stalą atstati̇̀s – ir susėda, ir verpia Pb. Dvijau maišo ratūse neatstato – tokie menki muno vaikiai Šts. Pienas atstatytas nuog ugnies I. Vandenį įpylei į ramunes ir atstatai̇̃: negalima virti – jos pačios pritraukia Upn. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį V.Krėv.
11. atiduoti, atvežti (prievolę): Atstatė visą meisą, o vokytis užrašė da i prylaidus Šts.
ǁ J atvežti, atgabenti: Atstatysiat pašarą, aš užmokėsu Šts. Paėmė jį šoferis, atstãtė ligoninėj (į ligoninę) Vlk. Ponuo nepatiksi, i atstatýs tavi į rekrūtus Lnk.
◊ aki̇̀s atstatýti įdėmiai, nekantraujant žiūrėti: Pareini namo, vaikai atstãtę akutès – nori valgyti, o paduoti nėra ko Rm.
danti̇̀s atstatýti šypsotis: Kol pr[i]ėdusios, tai besivaipot danti̇̀s atstãčiusios Jrb.
kãktą atstatýti pūstis, būti išdidžiam: Aš nestovėdavau kãktą atstãčius Lg.
kójas (kepšès Grž) [į duri̇̀s] atstatýti menk. mirti: Taip nesisaugodamas atstatýsi kepšès greit Vkš. Gyveno gyveno, ėmė ir atstãtė kójas Grž. Jei krau[ja]s sustos, ir atstatýsi kójas Rdn. Vai ilgai dar teks palaukti, kol aš kojas į duris atstatysiu V.Bub.
lū́pą atstatýti supykti, būti nepatenkintam: Ben kiek ne po juo, tai ir atstãto lū́pą Skdt. Tik lū́pą neatstatýk! Rg.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo: Tas tėvas i vaikšto visą dieną nagùs atstãtęs Jrb.
ragùs atstatýti priešiškai nusiteikti: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti? V.Bub.

×dastatýti (hibr.) tr.
1. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito, pristatyti: Daržinė dastatýta gale Šč.
2. pristatyti, nugabenti: Į vietą dastatýk siuntį, gromatą J. Nieko dauges nenoriu, kad kap mane dastatýtai manan kraštan Lz.
| refl. Auk: Džiaugės namo dasistãtęs Str.
įstatýti K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L
1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatýti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę, prie dešiniojo turėklo J.Balt. Tuojau, aš pati jas (gėles) į puodelį įstatysiu Ašb. Šluotą į kertę įstatýti NdŽ. Vilkams didelę duobę iškas, vidurė[je] duobės kartį įstatýs Gd. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite K.Donel1. Į stiklinę [su taukais] įstatýs kokią skilelę – i degs Krtn. Kame rasi kaip numie: košę išverda, žvakę įstãto – ir valgo Šts.
ǁ užpildyti visą (patalpą) sustatytais daiktais: Pirtis jau instatýta (sudėti linai džiūti) Dsn.
2. tr. įdėti, padėti kur: Kap lieka kokio nors valgio nuo pusryčių, tai reikia instatýt pečiun pietum Nč. Ana instãtė skarvadą pečiun ir indegino Dv. Į klojimo langelį įstãto [lemputę], padega – i dega Krp.
| prk.: Vartoju čia skliaustelius – juose įstatau skaitytojui vieną kitą savo žodį J.Jabl. Tas buvo į laikraštį įstatýta (išspausdinta) Rsn. Buvo ir į laikraštį įstatýtas už tą vogimą NmŽ.
| refl. tr.: Ponai dūdavo in langų gramafonus insistãtę Kli.
3. tr. liepti stovėti kur įkeltam, pastatytam, priversti kur atsistoti: Senelė šiandien pirmą kartą jį čia (į stovynę) įstatė, sumaniusi išbandyti anūko kojyčių stiprumą J.Avyž. Tą žmoną įdeda į vežimą, nuveža į mišką, suranda, kur storiausias ąžuolas, į tą ąžuolą įstãtė i užkalė Jrb. Kad aš įmanyčia, dvarus pastatyčia, trisdešimt šešis strielčius tenai įstatyčia LTR(Plk). Kumelys nesiduoda įstatýt ant ienas Rm. Prikrovęs vežimą, [Meškausis] griebė vienai meškai už kaurų, įstãtė į ienas ir parvažiavo namo VoL327.
| prk.: O mano motynėlė, tik nedėkavoju – į ašarėles įstãčius palikai kaip į vandenėlį JD1182.
^ Rėkia kai ugnin instatýta, ko trobos negriūva Prng. Šventa nevalga, į koplyčelę įstatýta (apie tariamai nevalgų žmogų) Krš.
4. tr. pastatyti, įrengti (pastatą): Jis įstãtė svirną, įstãtė tvartus, visas trobas įstãtė Šk. Matytum, kad įstãtė triobas – kap dvaras! Alk. Čia namai an dviej, an trij aukštų instatýti Dbč. Triobos buvo rūpestingai ir dailiai įstatytos V.Kudir. Jis tą visą malūną įstãtė Jrb.
| refl. tr. Skr: Kiti jau įsistãtė trobas – ko begrįš Trk.
5. tr. įtvirtinti, įtaisyti, įmontuoti: In ką duris instatysi, jei ne adverijos? Kpč. Įstatýti naują šulą duryse BŽ44. Šios bažnyčios akmuo tapė įstatýtas trylektais metais Šlu. Daržo gale Anskis tvorą taiso, išvirtusius vartelius vėl įstato I.Simon. Noriu dančius instatýt Lz. Akį instãtė iš stiklo Ker. Vėžys eina atapakalias až tai, kad jam šikinėj akes instatýtos Pst. Kaip ans sugebėjo, ans sukirpo, rankoves įstãtė Gršl. Kap motka marškinus siuvo, pažastėsan klynelius instãtė Kpč. Padaro tokią skylę rungui įstatýti Žlp. Kumet rakini duris, rakto užkarpius turi įstatýti į skląsčio užkarpius Vkš. Žiedų vertikaliose sandūrose įstatoma armatūra rš. Tai mes padirbtum kitus namelius, tai mes įdėtum stiklo langelius ir įstatytum vario dureles TŽI296. Tik nepadėkavok, kad jiej (karstadirbiai) neinstãtė stiklelio langelio (rd.) LKT387(Rud). Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) efodui BB2Moz25,3-7. Niekas teipag nesiuva naujos gelumbės lopinio and senos drapanos, kiteip lopinys naujas, įstatytas iš jos, plėšia seną (drapaną) Ch1Mr2,21.
| Radiją jis mums įstãtė (įrengė) Skr.
| refl. tr.: Gal dantų turi daugiau – maž insistãčius? Ml. Anksti įsistačiaũ audeklą [austi] Alks. Jau dvi nedėlios, kap insistãtėm stovus Arm.
6. tr. įremti: Instãtė krūtinėn strielbą Rod. Peilį nugaron instãtė i vedas Klt.
| prk.: Zaksok čia akis įstãtęs! Vvr.
7. tr. įvesti (į kelią), parodyti (kryptį, kelią): Aš tavi įstatýsiu į takelį, kad nepaklystumi Dr. Jonuk, instatýk mergaites takan Trgn. Liki tai varyklai atginiau, įstačiaũ gyvulius, paleidau Lkč. O kaip įstačiaũ į vieškelėlį: – Bėk, mano žirgeli, n'atsižiūrėki JV1069.
| prk.: Daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. Mokė, į kelį įstãtė – padėjo vaikams Krš. Ten darbas į vėžes įstatytas rš.
| refl. Sut: Insistãtė girtas kelian i eina – bet kelias Klt. Nuo mūs ūlyčios kai insistatýta vilko kelian, tai eita ir eita Prng.
8. tr. K, Krtn, Trk padėti, pasirūpinti, kad kur patektų, įstotų, įtaisyti: Įstãtė tėvą į darbą, tedirbie Krš. Buvo ją į pabriką įstãčius Jrb. Kur aną reiks įstatýti mokyties? End. Įstãtė (paliko dirbti) py munęs vaikiuką Vn. Aš neturiu iš ko tavęs įstatýt an daktarus a an kunigus Ėr. Par vasarą aš tavi į trečią klasę įstatáu, į gimnaziją Krt. Tu šeimynykštį į darbą kaip ašvienį į vagą įstatai̇̃ J.
| prk.: Jis drauge su mumis yra bėdoje, jis nor mus iš tos išimti ir garbėn įstatyti BPII105.
ǁ priversti, pavesti ką daryti, pristatyti prie ko: Tinginį reik po pryvarta įstatýti dirbti Šauk.
9. tr. padaryti sugebantį, išmokyti ką atlikti, įveikti: Išmokusią elementorių, įstatė jau į maldaknygę Žem. Motina per kelias žiemas jau buvo jį į kelias litanijas įstačiusi Pč.
10. tr. SD352,418, R341, MŽ456, Vln32, M įsteigti, įkurti: Kas mūsų krašte įstãtė vyskupystes? Š. Aerijus … mokė, jog nereika … laikyt pasnykų, nuog bažnyčios š[ventos] įstatýtų DP546. Yra sakramentai, kuriuos Christus įstatė SPII82. Tiesą įstatau SD289. Ten įstatė žmonėmus įstatymą Ch2Moz15,25.
| Ponas Christus večerą savo įstatė (suruošė) PK215.
11. tr., intr. nustatyti, nurodyti, įsakyti: Ponas įstãto pagal jo žodžio gyventi J. Instãtė laiką, kada operuos Dg. Didžiasis Lietuvos kunegaikštis įstatė, jog nėksai į svetimus medžius įkilų negal kelti S.Dauk. Teip instatyta yra žmogui, idant vieną kartą mirtų BPII202. Taip ponas įstatė, idant kurie evangelijum sako, iš evangelijos gyventų Mž30. Buvo Klaudijušas įstatęs, idant visi žydai iš Rymo išeitų BtApD18,2.
12. tr. OsG156, N, S.Dauk išrinkti, paskirti: Ją instãtė apylinkės pirminyke Dgč. Jo vietoj kitą anstãtė Lel. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD187. Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Įstatyti ką klebonu B. Jis mums (nuo) Dievo karaliumi įstatytas KBI56. Dovydas įstatė sūdžias žemėje CI316. N'įstatýtas sūdžia KII261. Juk jie neyra tikri įstatyti mokytojai Ns1832,1. Nesa eš vėl ing mano urėdą įstatytas esmi BB1Moz41,13. Dievas įstatė mane viešpačiu visoj žemėj Egipto Ch1Moz45,9. Karalius įstato, bet be manęs CII173. Įstatė jį vyriausiu ant visų išmintingų Babilonijoje BBDan2,48.
^ Nemoku nei skaityt, nei rašyt – nori mane dangun karalium anstatýt Ad.
13. tr. duoti užstatą, įkeisti, užstatyti: Vienas ponas paėmė iš bankos šmotą piningų ir įstãtė dvarą Krp.
14. refl. N laiduoti, tarpininkauti: Įsistatau ažu ką SD440.
15. intr. pasiryžti, nusistatyti: Įstato ir prižadžia daugiaus nenusidėti Pron.
| refl.: Įsistãtė (užsispyrė) mokytoja, kad padainiuočiau vaikams Grd.
16. refl. Š, Krk įsivaizduoti, didžiuotis: Žiopla paskutinė, o įsistãto, ka baimė! Trk. Ale kam tau reik tei įsistatýt, ka tu tiek žinai? Jrb.
◊ į kójas įstatýti parengti savarankiškam gyvenimui: Ans muni mokė, į kójas įstãtė Krš.
liežùvį (liežiùvį) įstatýti liežuvauti: Nieko nedirba, tik eina per kiemą (kaimą) liežiùvį anstãtęs LKKXIII129(Grv).
išstatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L
1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatýti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk.
2. kurį laiką statyti ką vertikaliai: Sena, o mandelius išstačiáu septynias dienas Pj.
3. daugelį išdėlioti, sustatyti: Ir išstatė avilelius vyšnelių sodelin LTR(Rš). Susirinkus svietui į didžiai ertą numą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus ir midaus S.Dauk.
4. padėti stačią: Jakobas … akmenį (kurį buvo pasidėjęs po galva) ižstãtė ant atminimo DP571.
5. padėti ant ko: Išstatýsim (pastatysim virti) večerią ir eisim verpt Arm.
6. visą iš vidaus apdėlioti kuo statomu: Kitą kartą iškasdavę gilias vilkduobes, kraštus medžio statiniais išstatydavai Sln. Mūs klėtelės labai aukštos, zerkolėliais išstatytos LTR(Lp).
7. SD419, LL296 padėti visiems matomai, rodyti: Išstatýti (parodai) BŽ86. Salėje išstatyta apie 40 tapytojo kūrinių – tematinių drobių, peizažų, portretų sp. Lakuotų nagučių į parodą neišstatysi V.Bub.
8. SD419 daugeliui liepti, nurodyti kur stovėti: Čia išstatyta visur sargyba – neleidžia LTR(Bsg). Po skambučio klasė, išstačiusi sargybą už durų, vis dar tebedūko kaip galėjo V.Bub. Visam mieste išstatė daug sargų LTsIV149. Žvalgai pranešdavo, kur išstatyta naktį stepėse netikėlių piketai A.Vien.
9. NdŽ, Sut, Š, Dglš, Klt, Ktk pastatyti, suręsti, įrengti (ppr. įspūdingą pastatą, statinį): Dirbo kaip juodas jautis, tokias trobas išstãtė! Rdn. Kad jau gražios triobos išstatýtos! Srv. Buvo jau išstatýti triobesiai, viskas Grnk. Visas senovės triobas pardavė, o išstatė tokias kaip pono Tučinsko Tat. Neseniai išstatýtas svirnelis Mrc. Tai išstatytau an dvarelio klėtelę, tai aš sudėtau zerkolėlio langelius LTR(Vlk). O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Až vienos vasaros išstãtė bažnyčią Brsl. Išstatė namus savo ant smilties GNMt7,26. Apginklas – vieta, išstatyta dėl apsigynimo nuog užpuolimų I. Iš šito klaimo išstãtė malūną Km. Galiu ižardyt bažnyčią Dievo ir tą gi pačią trise dienose ižstatyt Ch1Mt26,61. Paskui išstatė altorių S.Stan.
| refl. tr. Mlk, Grv, Žln, Skr, Skdv: Daug kas išsistãtė gražius namus Dglš. Tokias trobas išsistãtė – gabus vyrukas Krš. Buvo išsistãtęs gerus namus – sudegė Dbč. Kad išsistãtė triobas – kaip dvaro Srv. Išsistatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Vrn).
ǁ kokiame plote pastatyti: Daug mūrų išstatýta, nebsuvoku gatvės Krš. Ant kapais to Šventarago Vilniaus miestas yra šiandien išstatytas S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Išsistãtė miestas Strn. Dirvonai buvo, reikė išsistatýt viską Vdn. Nu brolio atsiskyrės ir išsistãtės Krš. Bukonto kiemas y[ra] pačio[je] dvaravietė[je] išsistãtęs Vkš. Sodžius pagal kalnelį išsistatęs (įsikūręs) Grž. Kaimas išsistãtęs, išsimėtęs paupyje BŽ227.
ǁ statant iškelti: Kiek išstatysi namo per dieną, tai vakare uždėk ant sąsparos akmenį – velnias gali išardyt LTR(Auk).
10. Trk į priekį atkišti, iškišti į kurią pusę, atstatyti: Žiūria galvą išstãčiusi, įsiręžusi Krž. Stovi žmogus po bažnyčia išstãtęs ranką Grv. Vaikas miega pilvą išstãtęs LKKIX210(Dv). Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kvaukis J. Sėdi visi [žvejai] kupras išstãtę prieš vėją Ktk. [Ežys] kad ką pamato, kuprą išstato D103. Eina briedis kramę išstãtęs Lpl. Ot prilesus višta, net išstatýtas gurklys Pb. Kad naktį yra pilnatis mėnuo, niekados negulk … šlunkus kokius kūno savo išstatęs prieš mėnesį! DS203(Šmk). Erkė galvą inkiša skūron, ė šikinė viršuj išstatýta Aps.
| refl. Azr: Kūdos rankos – labai kaulai išsistãtę, išlindę Ktv. Kniūpsčias atsigulė, kaulai išsistãtė Dbč. Telyčiūtės tešmeniukas išsistãtęs, jau ketvirtas mėnuo (veršinga) Klt.
^ Visa medžiaga lygi, tik viena šaka išsistãtė (melžtuvė) Dv.
11. SD457 paleisti (nuo karinės prievolės): Ižstatyt kareivius iž karionės SD421. Išstatau kareivius Sut.
12. laikyti didžiu, aukštinti, kelti: Y[ra] daug tokių, kas didliai savi išstãto Plng.
| refl.: Da pienburnis, o jau išsistãto Ds. Išsistãtąs, sako, einąs nosį iškėlęs! Krš. Išsistãtąs buvo pri kalbos Trg. Kad i daug turia mokslo, ale n'išsistãto Jrb. Mokytas, o nedamokytas, nežino, kaip išsistatýt Erž. Ka i grapas, bet nebuvo didžiai išsistãtęs Plng. Ana y[ra] be galo išsistãtanti, ta nuovadienė Šts. Labai išsistatai̇̃ suprantančiu Blnk.
^ Iš mužiko kai ponas palieka, labai išsistãto Skrb. Penkių neišmano, o kaip išsistato LTR(Jnš).
ǁ refl. dėtis, apsimesti: Nora išsistatýti gera i čiulba liežuvį paploninusi Krš.
13. skirti kokiam likimui: Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26.
14. nustatyti, sutvirtinti: Ir ižstatysiu sandarą mano terp manęs ir terp tavęs Ch1Moz17,7.
15. atsiųsti, pristatyti: Ir ižstatė mumus ragą ižganymo (gelbėtoją) namuose Dovydo Ch1Luk1,69. Aba išmanai, kad negalėčia dabar prašyt tėvą mano, o išstatytų mi daugiaus neig dvylika pulkų anielų Ch1Mt26,53.
16. išdėstyti, nurodyti: Toj pirmoj knygoj krainykų ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo Ch1Krn(santrauka).
17. pasirodyti kokiam: Rūpinkis, kad ižstatytumbei save datirtu Dievui darbinyku Ch11PvTm2,15.
◊ ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai man dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu? J.Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių rš.
ausi̇̀s išstatýti nustebti: Tas ausi̇̀s išstãto – kaip čia y[ra]: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi Pgr.
danti̇̀s išstatýti juoktis, šypsotis: Ar neparduodai dantis, ko tep sėdi danti̇̀s išstãtęs?! LKKXIII118(Grv).
gálvą išstatýti pūstis, puikuotis: Statės tokia pana, ejo gálvą išstãčiusi Krš.
juõkui (ant juõko) išsistatýti sudaryti progą juoktis, šaipytis: Tu išsistatei̇̃ an juõko Db. Save juokui išsistatyti LL317.
nósį (krãmę) išstatýti didžiuotis, pasipūsti: Vaikščiojo nósę išstãčiusi i negavo vyro Krš. Rupūžė, nevėkšla, eina krãmę išstãčiusi Krš.
pãjuokai išstatýti sudaryti progą tyčiotis: Be reikalo ėjo į miestą, dabar išstãtė žmonių pãjuokai Jnš.
paišstatýti (dial.) tr. daugeliui pasistatyti (pastatus): Paškonys pirkias paišstãtė Dv.
nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl.
| refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1.
ǁ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071.
ǁ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug.
| refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz).
ǁ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46.
| refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ.
| refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč).
| refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.
pastatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L
1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatýti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatýk grėblį prie tvoros Lzd. Kerdžius, pastatęs priemenėj botagą, slinko trobon J.Balt. Lazdą kampe pastačiáu Šll. Devynis pėdus pastatai̇̃, o dešimtu apdengi Pls. Tris pėdus suriša i pastãto bobą Ar. Reikia pastatýt [gubas] padėt vyrui Pb. Pastatýkim kruopą (kiek) pėdus, ba labai pavertė vėjas LKKII207(Zt). Vieną lovą [linų] pastãto, kitą lovą pastãto, o priemenė[je] mina Pb. Pasku pastãto juos (linus), išdžiūsta, suriša LKT185(Čk). Jaujon rugius pastãto pastãto ir ažukuria Vdn. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša gražų kūlelį, kampelin pastãto LKT332(Dbg). Jis savo žirgą piestu pastato rš. Pastatýk man apikaklę Mrj. Uodegos voverė nepastati̇̀s stačiai Rdš. Idant ją (žvakę) and lichtoriaus pastatytų Ch1Mr4,21. Ir stulpui auksinam, kurį tu pastatei̇̃, nekloniosimės DP81.
| refl. tr. Sut, N: Pasistatýk prie kiaulių kūtelės kopėtėles ir užlipsi kiaušinių paieškot Skrb. Prisėdau aš ant akmens, pasistatęs botagą tarp kojų J.Balt.
2. R268, MŽ358 padėti kur, ant ko nors: Burokus pečiun pastatai̇̃ ir verdi Aps. Kur pastatai, te ir verda Žsl. Pastatýta an stalo, ir reikia valgyt Nmč. Prieg va kanpo (kampo) pàstačia GrvT37. Pastàt' puodą ant pripečko Ad. Reikia [rūgštų pieną] pastatýt pečiun Nmč. Sukošia [pieną], pastãto in lentynos Dgč. Pastataũ [gėlę] po lašais – nelaistau Ad. Sumokėjo dešims dolerių [už vyžas] ir langan pastãtė Eiš. Vidury pirkios pastatýdavo diedą inkišt balanai Antr. Anas atanešė tą skrynią, pastãtė ant grindų Gdr. Akminą baisiausį pastãtė vaikai ant tėvo kapo Krž. Pastatei̇̃ (įstatei į vagą) – plūgas i eina Dglš. Pastatoma lempa Zr. Pastatomoji sienelė (paravanas) LL138. Jis atnešė maišą ir pastãtė tvarte NdŽ. Pastatai̇̃ [nagines] kur an pripečko, kad išdžiūt Rod. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius, eikš padėki, mergužėle, žirgelius girdyti StnD8. Pastàt (pastatyk) viedrelius, paguld' nėšelius, pagird' mano žirgelį (d.) Švnč. Pastãtė lovą prie sienos NdŽ. Vidury salės buvo pastatýtas stalas NdŽ. Dar neinėjau aukšton klėtelėn, jau ir pastãtė naują krėslelį DrskD96. Aukavo aukavo ant rankelių, ilsėtis pastãtė ant savo kelių JD894. Bei malonės krėslą (sostą) padėk (pastatyk) ant skrynelės BB2Moz26,34. O buvo ten pastatyti iš akmenio šeši sūdai vandenio Ch1Jn2,6. Sosta pastatyta buvo danguj, ir sėdėjo ten viens and sostos Ch1Apr4,2. Įvaizdžiai pastatydlavo MT145. Padaryk variną žaltį ir pastatyk jį ant žymės DP454. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas pokim širdies pastatytas SPI111.
| Adverniškai pastatei̇̃ žodžius, posmus dainoje, t. y. apkeitei J.
^ Du juodi puodai gale lauko pastatyti (batai) LTR. Surazgytas, sumazgytas, gale lauko pastatýtas (akėčios) Škn.
| refl. tr. N, K: Jeigu lova išsiteks, čia pasistatýsiu Jrb. Jis atsigulė pasistãtęs staliuką prie sienos NdŽ. Jie mintuvus pasistatýdavo klojime, netoli jaujos durų, ir čia mindavo linus Skrb. Priebrauką pasistatýdavo pirkioj i braukdavo linus Klt. Bast ant žemės pasistatei̇̃ [rąstą], pasiselsti i vėl neši Erž. Velnias pasidirbęs juodą ožką ir pasistatęs ant tvoros Sln. Sėdėjo vyras su pačia pasistãtę priešais keptą vištą NdŽ. Pasistãto kur kvarabiškai, i nuvirs puodas Dglš. Vaikų būrys, an pagalio pagalį pasistãtę, kerėplą mušė Kpč.
ǁ padėti, kad pasidarytų tinkamas vartoti: Ar jau pastatei̇̃ (užraugei) kopūstus? Alv. Apkirbęs [pienas], aš jį anta rūgštaus pastatýtau Drsk.
ǁ einant, žengiant padėti (koją): Pastatýti koją ant ko NdŽ.
ǁ pateikti gretinimui, lyginimui: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga – prieš veiksmą FT.
3. SPII1 liepti kur stovėti, būti: Kur pastatyk, ten tebrasi – toks ans slinkis darbininkas Šts. Aplink dvarą buvo pastatyta šiokia tokia sargyba rš. Jis kap kuolas: kur jį pastatai̇̃, tę jis ir stovi Kpč. Mokytojas seniau, būdavo, ausis nusuka, kertėn pastãto, paklupdo – kaip nebijosi! Mžš. Pastãtė prie durų sargą DŽ1. Piemenėlius po kokius du pastatýdavai an linijos: čia viena linija, čia kita apsuku bandą Mšk. Pastatýsim [pačią] kampe stačią su vienu dančiu, su tuoj klibančiu DrskD235. Ir pastatė jį ties paraono BB1Moz47,7. Duok, id mes po tavo dešinei pastatyti būtumbim visi PK174. Išeis angelai ir pastatys piktuosius ant kairės DP15. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios VlnE44. Pavadinęs vaikelį, pastatė jį viduje jų BtMt18,2.
^ Jį pupos[e] pastatýkit, tai ir žvirblis nečirkš Jž.
| refl. tr.: Jau tokia pleškatainė ji: ka tavi nusitvers, tai pusę dienos laikys pasistãčius Jrb. Pasistãtęs jį prieš save, peržvelgė nuo galvos ligi kojų NdŽ.
4. palikti kur stovėti, būti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną): Pastãtė arklius saulės atokaitoje DŽ1. Esam keturios šeimos, neturam nė kur gyvolį pastatýti Tl. Neturėjom nė karvę pastatýt, nė nieko Kdn. Pastatýti nėra kur karvės [ir nelaikom] Nmk. Pastãtė (pririšo) gyvulį an pliko lauko i dvasina Mžš. Pastãtė šyvą žirgelį pas rūtų naują darželį (d.) Lš. Ai merguže, mergužele, kur man žirgas pastatytie? LTR(Slk). Jau žirgeliai pakinkyti ir prie gonkų pastatýti DrskD168. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Vidulaukėj pastãtė traktorių i nue[jo] Klt. Vežimams pastatýti vieta NdŽ. Automobilį pastatýti NdŽ. Iš ryto atsistojo, in vakarą ir pastatė sielį Kaune Gg. Jam reikia armotą pastatýt, kad pabudintie tokį miegalį LKKXIII118(Grv).
| refl. tr.: Pasistãtęs arklius turia an dirvos, o pats kur įlindo Slm. Tik gauk girio[je] nors ratams vietą pasistatýt, o paskui bus malkų Skr. Jis čia po langu pasistãto tais mašinas Vv.
ǁ Alk laikyti (gyvulį) kokiomis mitybos sąlygomis: Pastatýk karvę an vienų šiaudų, tai tiek ji tau duos pieno Alv. Pastãtėm [karvę] an bado – vis tiek pieno duoda, sunku užleist Sdb.
5. SD20, Sut, J, Amb, LL149, Mlk, Dv, Skdt, Dbg, Nmč, Smal padaryti pastatą, statinį, įrenginį: Namas pastatýtas, tik vidus neinrengtas Klt. Kokią norėsim, tokią pastatýsim [pirkią] LKKII206(Zt). Jie visą mūrą pastãtė par dvi savaites Všn. Anas pats pirkią pastãtė, pats langus darė LKT399(Rod). Nebuvo klaimo pastatýta JnšM. Pastačiaũ pirtį linaminę Iš. Kalvė buvo naujoviška, iš plytų pastatýta Krš. Jis liepė savo vyrams pastatyti ant ežero kranto palapines sau ir visiems palydovams J.Balč. Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Šiaip teip tokį pastačiaũ tvartelį ir gyvenau Pb. Pastatýta gurbas kirviais Aps. Gale kiemo (kaimo) buvo vartai pastatýta GrvT125. Pastãtė pečių kap [pirties] krosnį Arm. Kakalį pastatyti N. Iš tų pelkių nešė, supylė tus kalnus Telšių miestuo pastatýti Tl. Mūsų miestas abipus upės pastatytas J.Jabl. Mes visas Mockas (Mockų kaimą) pastãtėm GrvT64. Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, tai pastatýtau viduj dvaro klėtelę (d.) Vlk. Man sapnuojasi, kad pastačiaũ kryžių Aps. Višinskis pirmasis iškėlė sumanymą pastatyti paminklą V. Kudirkai rš. Laivą pastatýti NdŽ. Pastatýti kartuves NdŽ. Pastatýti stovyklą NdŽ. Pastatýtas tiltas NdŽ. Bitei pri procios pridėk žmogaus razumą, tai antrą svietą pastatys LTR(Vdk). O ir pastãtė margą dvarelį su keturiais kampeliais DrskD42. Kuris ardai bažnyčią Dievo, o trise dienose vėl pastatai̇̃ DP172. Pastatė namus savo ant uolos SPI50. Kas pastatė tas baltas trobas, mūrinyčias, iš plytų ir iš akmens blizgančias bažnyčias? D.Pošk. Ir pastatyk jį (altorių) lauke užu užkabą BB2Moz30,6. Miestas, pastatytas and kalno, negali pasislėpt Ch1Mt5,14.
^ I tau namas pastatýtas, i man be langų (abiejų karstas laukia) Mžš. Namas pastatýt – ne kepurė pakelt Pmp. I su aukso razumu trobos nepastatysi – reik dirbti LTR(Vdk). Pastatyt reikia metų, sugriaut – dienos LTR(Km). Sugriaut lengviau kaip pastatyt LTR(Gdr). Su melu didžiausius palocius sugriauna, ale pastatyti tik su teisybe tegal LTR(Vdk). Be kirvio be kirvelio, be grąžto be grąžtelio, be medžio be medelio – pastato (padirba) tiltą (šaltis) J.Jabl. Šepetys repetys perdien pilį pastati̇̀s (grėblys) Ck. Be rankų ir be kirvio – ir pastatýta pirkia (lizdas) LKKIII204(Lz).
| refl. tr.: Iškirto mišką ir pasistãtė namus Ign. Tura savo numuką pasistãčiusys End. Pasistàt' tu čia namus! LKT345(Dsn). Čia pasistãtė trobukę – tokį galuką Alv. Pats pasistačiaũ savo lizdą Stk. Čia mes esam pasistãtę an dvaro žeme Plt. Pasistãtėm tą pirtelę i pradedam gyventi Klk. Pasistãtės pirmą mūrą [Kuršėnuose] ponas Krš. Pasistãtėv, o užejo karas – sudegė Skd. Namelius pasistãtė savo penkiais pirštais Šmn. Giliai miške esanti ištisa partizanų karalystė; pasistatę palapines, laužus susikūrę, dainuoja V.Bub. Susipratęs mirsiąs, užrašė jezavitams 2000 vengriškų raudonųjų, kad už tus piningus klioštorių Kražiūse sau pastatytumias M.Valanč.
6. įdėti į ką, įstatyti: A teip tas dantis i tebuvo kaip grybas pastatýtas (prastai įstatytas) Grg. Seniau buvo, ka skausta, reik surbėles pastatýti a kraujį nuleisti Lž. Liežuvis tieg pastatytas tarp sąnarių mūsų SPII75­76. Teip yra pastatytas liežuvis terp sąnarių mūsų Ch1JokL4,6.
7. padėjus, pritvirtinus kokį įtaisymą palikti kurį laiką: Pastačiaũ kiškiam mūklas Švnč. Žiemą kaip apsnigo, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan ir pastačiaũ Dgč. Kilpų kiškiam nepastãtė, tai apgraužė visas obeliūtes Klt. Te kilpos mano pastatýta, tai mažgi žuvų rasiu kilpose (ps.) LKT336(Rš). Jis neleido nei su meškere sugaut žuvų, nei bučio pastatýtie LKT360(Sem). Pastatomasis tinklas lašišoms bei karšiams gaudyti rš. Slastus kap pastačiaũ kluone, tai du šešku iš rozo sugavau Lš.
8. J atkišti, iškelti, atstatyti: Ans pastatė kuprą, o antras užlipo LTR(Žg). Kiek jam tų aparacijų pridarė, o drūtas, eina kuprą sau pastãtęs, i gana Jrb. Dirbo kaip pašėlę, kupras pastãtę KlvrŽ. Marė, subinę pastãčiusi, vagą po vagos varo (kasa bulves) Vkš. Tik paėdė katė ir vėl žiūria kuprą pastãčius Skr. Karvės neturi pašaro, stovi kaulus pastãtę Ėr. Vienas meldžias ašaromis aptekęs, kitas stovi barzdą pastatęs bažnyčioje ir juokias iš visų religijos apeigų Blv. Atsisėdęs ant kupsto, besnaudžia, nosį pastatęs prieš saulę Žem. Knarkia barzdą pastatęs LTR(Žg). Ožys man, prieš mane pastãtė ragus NdŽ. Straigė ragelius pastãtė NdŽ. Katė nagus pastãtė NdŽ. Ji dūdele pastãtė savo burną NdŽ. Ko tę dabar pastãtęs kaktą žibini? Jrb. Prigėrė boba, nebė[ra] žmogaus, kojas pastãtė į aukštį Trk. Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastãtęs Jrb. Karvė aukštynelka įversta ir kojas aukštyn pastãčiusi ratūse gulėjo Sd. Tas zuikis dulkėjo ir nudulkėjo ausis pastatęs LMD(Sln). Katinas ilgą ūsą pastatė, uodegą pakratė LTR(Mrj). Kap šoko jis ant manęs, akis tik išpūtė, ūsus pastãtė, maniau, kad jau duos Gs. Plaukus pastatyti I. Ežys pastãtė savo šepetį NdŽ. Pastatė striekus kap ežgė LTR(Mrs). Laukai, atidavę pribrendusius rugius, ražus kaip šerį pastatę kėksojo Žem. Katė keterą pastãtė Vdžg. Bliūzės aukštai pastatytais pečiais, po smakru pinikiniais įstatais I.Simon. Jei kas tave ištiks dešinan žandan, pastatyk jam antrą DP488. Tvyksterės per vieną šalį veido – pastatyk jam antrą SPII247.
| refl. tr., intr.: Tai vienos kaulai pasistãtę, tai kitos karvės vėl kas negerai Jrb. Sėdi kelius pasistãtęs Sdk.
| Ant ryto tą atradę – galva į žemę įsismeigus, kojos aukštyn pasistačiusios Sln.
ǁ padaryti nejudrų, stačiai žvelgiantį (apie mirštančiojo, miegančiojo akis): Iš nustebimo net akis pastãtė (išplėtė) Gs. Paukščiai tarpais ateidami matė [neužsimerkus miegančios] pelėdos akis pastatýtas Jrk42. Akis pastãto ir miršta – neduok Dieve šitos (nuomario) ligos Lt. Priėjo – akys stulpu pastatytos – į lubas įbestos J.Paukš. Miega, i akys stulpu pastatýtos Klt.
| refl.: Tik man pelė po bliuzka krust krust krust, mano ãkys stulpù pasistãtė Skr.
×9. nustatyti, nurodyti, paskirti: Sąlygas pastatýti NdŽ. Vienas kainos nepastatýsi – kaip visi prašo, tai teip ir moka Užp. Mūsų obuoliam pastãtė aukštesnę kainą, o išmokėjo mažiau Slm. Pigiu pastãto vis pieną Klt. Ir ant to sau adyną tikrą pastatýt DP12. Apaštalai pastãtę est, idant … mirusiųjų atminimą darytų DP544. Pastatyta yra žmonėmus kartą vieną numirt SPI108. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą ir tiesą BB2Moz15,25-26. Ir pastatė [Dievas] žmogų ant šio svieto vargų Mž155. Aš pastatysiu ir nustiprysiu užkalbį PK194.
ǁ Mž81 nutarti, nuspręsti: Širdyj savo pastatė ižduot ir parduot Viešpatį SPII49.
10. paskirti kuo ar kokiam darbui, išrinkti, pavesti ką daryti: Jį direktoriu pastãtė Ėr. Mūsų Mikodemas tik ką nenorė[jo], ė būt jį dideliuom pastãtę Dglš. Mane pastãtė piemeniu Ar. Karalius pastãtė jį pirmuoju po savim NdŽ. Jei tau patarnauti reikia, pasišauk tuos, kurie tam pastatyti V.Krėv. Motina pastatė jį pri sodo už sargą DS310(Stak). Ė tu dabar pastàt' (pastatyk) karvę palaidyt penkiolikos metų [mergaitę]! Str. Išgydė tep, kad likau vyras – kur nori, kokian nori darban pastãtai Aps. Prie kunigo pastatyti N. Pastatė mergelę an pabarėlio rugelius pjautie ir pėdelius rištie KrvD129. Sako, daba išginei mergę, daba pastatýsi kitą į vietą Ms. Šeimininkė pastatýs mergą, ka tus blynus keptų Lpl. Pastatė pri gero žmogaus ir pasamdė derektorių M.Valanč. Ir aš esmi žmogus po valdžios pastatytas I. Penkis ar šešis pastatysim ryšininkais, kad per juos būtų pranešta, kas darosi Mš. Ir pastãtė žentą ciesoriu LB248. Jis turės jį ant viso lobio pastatyti VlnE135. Idant būtų maldos ir prašymai … už visus ant urėdo pastatýtus DP367. Vietinykas miestavaldžio, ant būklės miestavaldžio pastatytas SD21. Pastatys jį and visų turtų savo Ch1Mt24,47. Kadang man ant trupučio buvai ižtikimu, pastatýsiu tave ant daugio DP526. Žmogų karalium ir viešpatim pastatė SPI143.
^ Aš nemoku ne skaityti, ne rašyti, muni nora karalium pastatýti Vkš.
11. Ėr, Lz, Pls padaryti, pasirūpinti, kad kas kuo taptų, koks pasidarytų: Kad vaiką galia pastatýt par žmogų (išmokyti), tai labai gerai Brž. Ponu brolį Mykolas pastãtė (išmokė) Dglš. Kuoj tu jį pastatysi (išmokysi)? Lp. Ką tu man gerai padarei, aš tave pastatýsiu bagotesniu Ml. Aš galiu šventais visą familiją pastatýt [poteriaudama] Srj.
ǁ paversti: Ka muni pastatýtų jauną i ūkį duotų – nenorėčiau Stl. Jau aš tave, dukrele, gegute pastatýsiu (d.) Alk. Dievas kad būtų buvęs, būt akmenais pastãtęs juos (žudikus) Prl.
12. nugabenti, nuvežti, nuvesti, pristatyti: Karan pastãtė – ir negrįžo Trgn. Į žentus n'išleido, į vaiską pastãtė [sūnelį] LB22. Papundiju gerai, o jis tris liūdinykus pastãto Prn. Atnešė jį Jeruzalėna, idant jį pastatytų Ponui, kaip parašyta yra zokane Pono Vln39. Jei eš jį tau nesugrąžinsiu, po tavo akim pastatydamas BB1Moz43,9. Angelų urėdas yra dūšias … po Viešpaties Dievo akimis pastatýt ir afieravot DP523.
13. įsigyti, įsitaisyti: Šitoks paltas tai ir geram čėse sunku pastatýt Trgn. Ne ką už [samdinio] algą galėjai pastatýti Grd.
| refl. tr.: Ne teip lengva paltą pasistatýt PnmR. Pardaviau karvę, tai nors čebatus pasistatýsiu Srv.
14. Tl, Ign, Pb pavaišinti (ppr. gėrimais): Alaus butelį pastatysi – parvešiu namo, jei neužtruksi ilgai miestely V.Krėv. Pastatė litrą, ir užtenka visom vestuvėm Bgs. Atvažiuos tas ponas, pusbutelkį pastatýs muno tėvalis Všv. Pastatýsiu magaryčias visiems NdŽ. Aš kragą alaus kam pastatau B. Svočia pastãto mėsą, sūrį, babką Eiš.
| refl. tr. Všn, Pb, Klt: Pasistačiaũ alutėlį juodą be geltoną JV30. Susirenkam, degtinės pasistãtom, giedam an visų namų Btrm.
15. NdŽ užstatyti (lažinantis, lošiant): Lažybų dydis, pastatyta suma SkŽ24.
16. sukurti (filmą, spektaklį): Lietuvos kino studija neseniai pastatė naują pilnametražį filmą sp. K. Glinskis pastatė septynis veikalus, kuriuose dažnai pats ir vaidindavo rš. Pastatýti spektaklį, pjesę DŽ1.
17. iškelti, paskelbti: Ji pastãtė tai savo tikslu NdŽ. Jis pastãtė ją pavyzdžiu visai klasei NdŽ.
| refl. tr.: Kelias prie pasistatýtojo tikslo NdŽ. Jūs šitą pasistatėt sau idealu, tai privalote be paliovos jo siekti P.Vaičiūn.
18. palaikyti kuo esant: Mane durnu pastati̇̀s, ką aš lėksiu, rėksiu Str. Mislina sau vienas, kap jam iš svirno išejus, ba jį kap ras, tai vagim pastatỹs Lp.
19. H166 parodyti, atvaizduoti.
ǁ refl. H166 nusiteikti kaip, rodytis kokiam, vaizduotis kuo esant: Marti iš karto pasistatė ponia A.Vien. Tu pasistatyk, būk vyras! Krsn. Nieko negali pasistatyt prieš jį BsMtII70. Griežtai pasistatýti NdŽ. Ka tokiu ežiu pasistatai, ir kame sutikę lenks tavi žmonys iš tolo Šts. Pasistatęs ko nopuikiausiai, o nė kas, nė ko Gs. Bulius pasistãtė galingas KzR. Idant kūmai … su visu galimu už bernelį prieš čartą pasistatytų ir drąsiais pasirodytų Vln58.
20. SD217 padaryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Šitoks rūpestingumas ir klausimas pastato Vilių į labai keblią padėtį I.Simon. Rėžė žmonėms teisybę į akis, dažnai ir pašiepdavo jų silpnybes, pastatydavo juos į juokingą padėtį J.Balt. Rašytojas neretai pastato savo veikėjus į labai sunkias aplinkybes, kuriose atsiskleidžia svarbiausi jų charakterio bruožai rš. Nepasigirdamas pasakysiu: būčiau aš, kaip tamsta, mokslo paragavęs, ne vieną išminčių durniaus vieton pastatyčiau rš. Nepaklausė rimto patarimo, o dabar ne tik save prapuldė, bet ir kitus pastatė į pavojų rš.
×21. sutvarkyti: Šitas ūkis gerai pastatýtas NdŽ.
×22. suorganizuoti, įsteigti, įkurti: Pastatė večerą savo šventą PK124. Pastatau tavorių (tavorą Sut) SD430. Pastatyt teikeis karalystę, id daugintųsi PK72.
×23. refl. save paskirti, paaukoti: Atsižadėtų velniui irgi svietui su visais jų darbais ir geiduliais, insiduotų ir pasistatytų tena Ponui ir šventai bažnyčiai Mž124.
×24. refl. apsistoti: Bei garbė Pono vėl išėjo nuog slenksnio namų ir pasistatė ant cherubinų BBEz10,18.
◊ aki̇̀s pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane aki̇̀s pastãtęs? Mrj. Veiza aki̇̀s pastãčiusi Nt.
aki̇̀s pastatýti
1. Všt žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Ka pasakiau, tik pastãtė aki̇̀s! Kair. Tik pasakiau, kad ne aš, tai ir pastãtė aki̇̀s Btr. Kumet pasisakiau iš numų išeinanti, visi aki̇̀s teip i pastãtė Vkš. Jis, sutikęs mani, kad pastãtė aki̇̀s! Jrb. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastãtė aki̇̀s ir pradėjo kryžiavotis Plk. Ka senovės žmonys atsikeltų, akès pastatỹtų Krš.
2. atidžiai žiūrėti: In šitą mergaitę visi akis pastatė: ir vyrai, ir šinkarka V.Piet. Aki̇̀s pastãtėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo Skr.
3. Trš, Pj sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Tuoj aki̇̀s pastãtė ir rėkia Pc. Akis pastatė kap ešerys Lp. Motyna jai (marčiai) padeda, o ji vis aki̇̀s pastãčiusi i pastãčiusi Vdk. Pastãtė akès, pryšais pulna Krš. Aki̇̀s pastãto – nėko negal pasakyti Rdn.
4. išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastãtė aki̇̀s Mrj.

aki̇̀s [stulpù] pastatýti Slv numirti: Tik pamačiau, pastãtė aki̇̀s stulpù, ir baigta Blnk. Kaip tik akis pastatysi, tujaus pamatysi šunį su katineliu LTR(Trg). ×
ant kánto pastatýti išjuokti: Berneliai, jūs mane an kánto pastãtėt Rdm. Tai jau ir tave pastatė ant kanto Vv.
ant kẽlio pastatýti užauginti, išauklėti, išmokyti: Da kad pagyvent, kolei vaikus in kẽlio pastatýsiu Ktk.
ant kójų pastatýti
1. parengti savarankiškam gyvenimui, padėti įsigyventi, įsikurti: Galia jau mirt – vaikus ant kojų pastatė: dukterys ištekėjo, sūnai vedė LTR(Pnd). Brolis padėjo mun visus vaikus ant kójų pastatýti Vkš. Daug vaikų gerai, ale kol jus užaugini, ant kójų pastatái… Nmk. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiaũ ant kójų Btr. Jį arkliai an kójų pastãtė (iš arklių prasigyveno) Alv. Pagelbmi, ant kojų pastatau R155, MŽ205.
2. Mrj sukelti, pažadinti: Pastãtė visą šeimyną ant kójų Upn. Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų V.Myk-Put.
3. išgydyti: Kad mane an kójų pastatýt, nieko nežiūrėč, eič namo Ukm. Buvau tikras, kad jam vieni niekai pastatyti ant kojų sunkiausią ligonį rš.

ant kõrtos pastatýti surizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Petras ne kartą turėjo apsispręsti ir pastatyti viską ant kortos: arba – arba rš.
ant sàvo (ant savę̃s) pastatýti padaryti pagal savo norą, įsitikinimą, nepaisant kitų prieštaravimo: Vis tiek in sàvo pastačiaũ, bobom nepasidaviau Ktk. Nors čia trūktų plyštų, aš turu ant sàvo pastatýti Užv. Sūnus pastãtė ant sàvo ir iš namų nėjo Skrb. Tolei gins, lig an savo pastatis LTR(Ds). Ne kap tu nori, ale kap aš – an sà[vo] nepastatýsi Vlk. Aš pastačiaũ tyčia an saũ, kad man gražų grabą nupirkt Slm.
ausi̇̀s pastãtęs labai atidžiai (klauso): Barė – i klausais ausi̇̀s pastãčiusi Rdn. Jam buvo dyvai, kodė dabar anų kalbą suprantąs, ale veik vis ausi̇̀s pastãtęs klausės Jrk113. Akis ir ausis pastatęs klausė Tat. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausi̇̀s pastãtęs i žiūrėk akis išpūtęs LKT205(Kt). Žmogus būni kap tas kiškis – tik ausi̇̀s pastãtęs ir klausai Rod. Aš ausis pastãtę ir klausau LKKXIV214(Zt).
ausi̇̀s pastatýti KII100 sukaupti dėmesį klausantis, suklusti: Turiu gerai ausi̇̀s pastatýt, kad suprasč LKT177(Smln). Pakelt, pastatyt ausis SD170. Pastatau ausis R333, MŽ446, Sut.
batùs pastatýti [į šiáurę]; bul̃kenas pastatýti Pp, Varn menk. mirti, nusibaigti: Kumelelis pastãtė batùs Šts. Ans dirbs, ka pastatýs batùs į šiáurę (nesulauksi, kad jis dirbtų) Ms.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną (zūbus) pastatau CII25.
danti̇̀s pastãtęs įširdęs, supykęs: Ėmė visi akis pabalinę, dantis pastatę, ant jos pulti Žem.
ẽšerį (ẽžį) pastatýti prieštarauti, pykti: Ką tu jam padarysi: pastãtė ẽšerį – kad nori, tai pykis Gs. Pastatęs ešerį kaip bužys LMD. Bernas pastãtė ẽžį ir neina prie mėšlo vežimo Jnš.
gérklę pastatýti pradėti bartis, šaukti: Ka ji pastãtė ger̃klę ant to senio! Skdv.
gùrklį pastatýti pasipūsti: Eina gùrklį pastãtęs Plt.
į kójas pastatýti
1. padėti įsikurti: Visus keturius vaikus pastatýsi į kójas Als.
2. išgydyti: Daktarai muni bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs Šts.

į (kieno) pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę, ka pastatỹtų į mūso pė́das, anie tokią revaliuciją pakeltų! Trš.
káušą pastatýti pradėti verkti: Aš tik pajuokavau, o tu jau ir pastatei̇̃ káušą Ob.
kẽterą pastãtęs pasipūtęs, išdidus, piktas: Ko vaikščioji kẽterą pastãtęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir.
kẽterą pastatýti pasipriešinti, prieštarauti, nesutikti: Kai aš savo kẽterą pastatýsiu, tai visi cyps Kt.
kójas (kaũšenas Lkv, kebekštès, kė̃geles Rt, kė̃gelius, kepšès Jnš, Šl, kė́ženas, ki̇̀belkas, kójenas; Žem, kùlbenas) pastatýti [į vir̃šų, į aũkštą, į aũkštį] Bb menk. numirti, nusibaigti: Par tą didelę sprogseną i kójas pastãtė Vkš. Jei neėsi, kójas pastatýsi į aũkštą! Krš. Dirbsi dirbsi i bedirbdama kójas pastatýsi Vdk. Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. Arė arė, kol arklys kójas pastãtė Šll. Vienas gaidelis, veizam, kójas pastãtęs Mžk. Ka rėšu – i kė́ženas pastatýsi! Rt. Ėsk ėsk, bene pastatysi kėgelius! Krž. Gėrė gėrė, jau kebekštès ir pastãtė Erž. Plėšos plėšos kaip beprotė, o pastatýs kepšès, i būs po visko Krš. Tik bardokšt aukštielnykas, ir pastatė kepšes Grz. Kam čia taip storojies – pastatýsi ki̇̀belkas, ir bus po visam Sml. Pastatė kojenas vieną kartą ir tas vagies šmotas Brs. Jau greit reikės ir mun kulbenas pastatyti Akm. Nueinu į tvartą – kumelė kaušenas pastačiusi ir gulia Šll.
kóks (ki̇́ek) pari̇̀tus, tóks (ti̇́ek) pastãčius Jrb, Trk sakoma apie mažą storą žmogų: Ji tokia kupurna, kiek paritus, tiek pastačius Prn.
kõzerį pastatýti NdŽ didžiuotis.
krỹžių pastatýti baigti, nieko gera nebesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus A.Vien.
lẽtenas pastatýti [į vir̃šų Pvn, į sáulę NdŽ] menk. numirti, nusibaigti: Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė Šts.
lui̇̃šį (lū́pas) pastatýti būti nepatenkintam: Kam pastatei̇̃ lui̇̃šį, gal pyksti? Dglš. Pastãtęs lui̇̃šį – neprijemnas žmogus Dsn. Lū́pas pastãčius mergaitė Ėr.
nagàs pastãtęs pasirengęs griebti: Laukia nagàs pastãtęs Dglš.
naujàs kójas pastatýti vesti jauną: Kap pati pamirė, ažsigeidė naujàs kójas pastatýt LKKXIII130(Grv).
nėrà kur kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nė̃r kur būt, kur kójos pastatýt Švn.
ni̇̀kį pastatýti užsispirti: Jug ans čia ni̇̀kį pastãto Gršl.
nósį (nósę) pastatýti [į vir̃šų Ggr]
1. Ggr menk. numirti, nusibaigti.
2. pasipūsti, didžiuotis: Išsirodė, kas par vienas, eina nósę pastãtęs Krš. Poni paliks, pastatýs nosi̇̀kę Krš. Parvažiavo iš Vilniaus, tuo ir vaikšto nósį pastãčiusi Varn.
3. supykti: Tuojau nósį pastãtė i išsikraustė Jrb.

óbelę pastatýti atsistoti aukštyn kojomis: Jau obelę beveik pastatau, tik biškį biškį da už kojų reik pritūrėt Škn.
óžį pastatýti užsispirti: Ir toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Monika pastãtė savo óžį Jz.
padùs (piñkules Kv) pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ji tik tik padùs nepastãtė Žlp.
pečiùs pastatýti Ukm nustebti.
po (kieno) akimi̇̀s (po akių̃; N) pastatýti parodyti, pateikti: Pastatau po akių, duomi R154, MŽ204. Jis man savo bėdą po akių̃ pastãtė (papasakojo) KII330.
prie si̇́enos pastatýti sušaudyti: Visus prie sienos pastatysiu! rš.
ragùs pastatýti Srv užsiožiuoti, supykti: Maža kiek nepatiko – tuoj pastãto ragùs Ėr. Neklauso, pastãtė ragùs ir neina prie darbo Jnš. Nespėju aš žodžio pasakyt, o marti ir pastãto ragùs Skrb.
ragõžių pastatýti parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė – ragõžių pastãtė Jrb.
raudóną gai̇̃dį pastatýti padegti: Galia iš keršto pastatyti raudoną gaidį Krkl. Aš tau raudóną gai̇̃dį pastatýsu, palauk! Krš.
ri̇́etus pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ri̇́etus pastãtė, i viskas Rdn.
skẽterą pastatýti NdŽ pasipriešinti.
skiaũterę pastatýti pasipūsti, didžiuotis: Anas eina kaip gaidys skiaũterę pastãtęs Dbk. Bagočius skiaũterę pastãtęs vaikšto, su nieku nesišneka Vlkj. Brazė jau įkaušęs, skiauterę pastatęs, nors didumo kaip gorčius, nuolat pylė panelei alų J.Paukš.
snùkį pastatýti būti nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius, snùkį pastãtęs, pamaišė, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš. Supyko pykutis, pastãtė snukùtį Prk.
sùbinę pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Pastatýsi sùbinę taip plėšydamos Krš.
šẽrį (šeriùs, šer̃stį) pastatýti prieštarauti, šiauštis, pykti: Nors dar jaunas, bet jau pastãto šẽrį prieš vyresnį Jnš. Ko dabar į Kupiškį? – pastatė šerius tėvas. – Vis prasimanai tu, Marijon! J.Balt. Aš tik žodį – jis tuoj šeriùs pastãtė Ps. Pastatýs šẽrį, ar su tokia susišnekėsi?! Krš. Daba tokią žlibelę [senutę] turu, i tatai ana da šẽrį pastãto Lkv. Kaip sendvariškiai kad šerį pastatė, pasipūtė provoties Žem. Anys buvo vienas kitam šer̃stį pastãtę Rš.
šerỹs pasistãtė supyko: Visiems ant jo šerys pasistatė kaip katinams prieš šunį Žem.
tóks paguldýtas (pàverstas Sln), tóks pastatýtas Skr; tóks pari̇̀tus, tóks pastãčius; Žem sakoma apie mažą storą žmogų.
úodegą (žagrès) pastatýti Krš menk. numirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.
zūbùs pastatýti KII31 būti nepatenkintam: Pastatė zūbus kai kiaulė šerius B827.
žãgrę pastatýti atsistoti remiantis rankomis ir galva: Ot mano vaikas kad pastãtė žãgrę! Krs.
papastatýti (dial.) tr.
1. Dv daug pristatyti, statmenai pridėti.
2. pristatyti, pastatyti daug pastatų: Papastãtė naujas pirkias Dv.
priešpastatýti tr. kng.
1. sp sugretinti du dalykus, norint iškelti jų priešingumą, priešpriešinti, statyti priešais.
2. iškeliant priešingų jėgų skirtybes, ugdyti priešiškumą, nesantaiką: Jie nori priešpastatýti vienas tautas kitoms DŽ1.
pérstatyti tr. K, Š, perstatýti Rtr
1. Sut, N, M, LL166,190 perdėti, perkelti į kitą vietą: Stalą pérstatė į kampą DŽ1. Žmogus kluone nuejo pérstatyt kūlio, suėmė kūlį – gyvatė ir rankon [kirto] Dg. Kambario sienos plonutės, perstatomos J.Jabl. Pérstatyti puodus NdŽ. Paskui ėmė tais bačkas perstatė: kur buvo drūtas vanduo, tai jis pastatė minkštąjį, o kur buvo minkštas, tai jis pastatė drūtąjį BsPIV227. Pérstatoma sėdynė NdŽ. Pérstatomasis prietaisas NdŽ. Pérstatyti geležinkelio vagonus NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ einant kelti į priekį (koją): Jau labai serga, negali eit, tik ką kojas pérstato Švnč.
2. Sut, J, LL182, NdŽ išardžius sukonstruoti, padaryti (pastatą, statinį) kitaip ar kitur: Pérstatė namą kitoje vietoje DŽ1. Tas jų namas párstatytas Jrb. Šiemet parstati̇̀s gurbus Mžš. Juk triobas párstatyt – tai ne tvorą užtvert Jsv. Pérstatis palaikį tvartą Ktk. Ta vieta dabar vadinama Gaidžio kalnu, kur ir šiandien tebestovi kelis kartus parstatyta raudona koplyčelė KlbXVII94(Slnt). Gyvenamąjį namą iš naujo perstatė – apipjautų rąstų, trumpesnį, platesnį rš. Reikia pečiuką pérstatyt Ln.
| refl. tr.: Pirkaitę pérsistatė ir skarda apsidengė Alv. Be amato nestova: kūtikę pársistato Krš.
ǁ iš naujo sumontuoti: Tas vežimas yr pérstatomas Plšk.
3. refl. tr. persiskirti, persitverti (patalpą): Kartėm parsistãtėm daržinę Ėr.
4. perkelti į naują vietą (gyvulį, pririštą ganykloje): Išvažiavau iš namų, tai be manęs nebuvo nė kam karvių pérstatyt Srv. Reikia eit an karves pérstatyt Gdr.
5. K perkelti, paskirti į kitą vietą: Jįjį párstatė iš Maksvos į Adesą, t. y. parkėlė J.
| Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės, perstatydamas mus ing karalystę jo sūnaus BPI426.
6. iš naujo, kitaip parengti (veikalą, šokį ir pan.): Neretai choreografui, pradėjus repeticijas su orkestru, reikia perstatyti ne vieną šokį rš.
7. pertvarkyti, kitaip skirti, nurodyti: Po gali (galų gale) kitep pérstatyta buvo [kaimo] rėžiai Vlk.
ǁ refl. pasikeisti: I vis tiek išejo laikai, i pársistatė laikai Vž.
×8. pristatyti, supažindinti: Pažįstamas nuvedė Jurgį į lenkų draugystės posėdį ir perstatė jį kaipo atstovą ir pasiuntinį nuo Lietuvos M.Katk.
| refl. NdŽ: Tartum mes pažįstami? – tarė jis, persistatydamas Ievutei rš.
×9. vaizduoti: Čion paduotieji dainų variantai perstato mums levą dar su paukščiais besikovojantį LTI37(Bs).
10. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Ans y[ra] didliai pársistatęs Krn.
×11. N išversti iš vienos kalbos į kitą: Jo giesmių dalykėlis ir į lietuviškąją kalbą perstatytas prš. Naujas testamentas jų kalboj jau perstatytas ir išdrukavotas Ns1850,2.
piestatýti (ž.)
1. žr. pristatyti 10: Žmona pystãto daržų ravėti Sg.
| refl.: Aš turiu pysistatýti (prisiversti), kad viską išgerčiau Krg.
2. refl. žr. pristatyti 12 (refl.): Anam bešvilpant, pysistãtė velnias Krg.
prastatýti tr.
1. NdŽ pradėti, imtis statyti (pastatą).
2. NdŽ dedant, statant į kitą vietą, nepataikyti.
3. refl. NdŽ pramokti statyti.
4. K, NdŽ, KŽ užstačius (užstatą) netekti, prarasti.

×priešstatýti tr. N pastatyti, iškelti priešpriešiais: Ir kitur malonę nupelnymui ir vertystei darbų mūsų drąsiai priešstato MT79.
pristatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; L
1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč.
^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu balsu gieda (dūdelė) Pnd.
| refl. tr.: Prisistatė prie lango kopėčias ir įlindo rš.
ǁ žengiant greta padėti (koją): Koją reik taip pristatýti, kad užkulniai kaukšteltų Rs.
2. daug sudėti statmenai: Ot laukai pristatýti mandelių! Pc. Pilni laukai sėdelių pristatyti, rikių pririkiuoti J.Jabl. Ar daug nukirtot rugelių? Ar daug pristãtėt kapelių? (d.) Vrn. Kiek vainike varpelių, tiek pristatėm kalne rugelių LTR(suv.). Tų kūlių pristatýdavo daržiniukės galą keliem metam Sk. Aplink visą grabą buvo pristatýta vaškinių žvakių Skrb. Rugių pristati̇̀s, pakurs i džiovena jaujuj Aps. Nuveži, pristatai̇̃ linų, išdžioveni Antr. Du gaspadoriai jaują pristãto [linų] Vdn. Ardai buvo tokie, pridžiovė, pristãtė, pečių kūreno i džiovino [linus] Vvr. Buvo kartys po tą pirtį, teip aukštai pristatýsi tų pėdų Nt.
3. I daug pridėti ko: Pilną stalą pristato visko Dbč. Visas stalas buvo pilnas pristatýtas alaus uzbonų Skrb. Pri̇̀stačiu puodų pilną pečių GrvT134. Pristãtė pilną stalą valgyti ir gerti NdŽ. Kambarys pristatytas gėlių rš. Džiaugės karalius gavęs paną, pasisodino prie stalo, pristatė visokių valgių ir vaišina BsPII137. Motyna pristatė užkandos, susvadino visus vaišinti Žem.
4. liepti įpareigoti kur, prie ko būti, stovėti: Šitas protas intiko Holofernui ir jo zalnai gerai, ir paguldė (apačioje pristatė) po šimtą pas kožną šulinį BBJdt7,11. Į Klevus atsidangino kažkokie žandarai, krečia rūmus, ponų neišleidžia, o ponaitį laiko atskirai, pristatę prie jo sargybinį V.Myk-Put. Kurie žmonys pėsčiokai buvo, tujau pabėgo, o kurie su arkliais, pristãtė sargybą, nebipaleido Knt. Sargybą anielų šventųjų jiemus pristatė SPI333. Apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristãtė sargus DP180.
5. palikti stovėti daugelį (arklių, vežimų): Pašaliais, pakraščiais pristãto tus vežimus i eis į vidų Akm. Vai kad prijojo pilnas dvaras svetelių, vai kad pristatė pilnas stonias žirgelių LTR(Grv). O ir pristãtė stainio[je] žirgelių, o ir prisėdo svečių suoleliai JV336. Žirgeliai sukinkyti, prie gonkų pristatyti (d.) Sn.
| Ešalonas dunda – pilnas prisėdęs kareivių, tankų pristatytos platformos, patrankų rš.
6. Sut, LL21,193 įrengti, padaryti (pastatą, statinį), prišliejant prie kito: Sugriuvo mano kiauliatvartis, reiks kitą prie tvarto pristatýt Kpč. Kiaulinykas prie tvarto pristatýtas Dg. Mūs per mažas tvartas, reikia pristatýt trisienis Alv. Pristatýta priemnė Šlčn. Pristatyt ką namump SD302.
| refl. tr.: Prie gryčios prisistatė pavietėlį žabams sukrauti rš.
7. daug įrengti, padaryti (pastatų, statinių): Dusmenys atsikūrė – žiūrėk, kiek namų pristãtė! Pv. Pilną miestą namų pristatysiu J.Jabl. Nepristačiau naujų klėčių dėl tavo dukrelės LTR(Kpč). Nepristačiaũ naujų stainių dėl tavo žirgelio (d.) Rod. Anas bažnyčių daug pristãtė …, o karčemos nė vienos nepastatė (ps.) LKT341(Lb). Ant visų kelelių pristatėm kryželių LTR(Lp).
| refl. tr. Š: Palei plentą žmonės prisistãtė namų DŽ1. Čia jau daba prisistãtė gyva bala Všv. Daug pirkelių prisistãtė Strn. Jis prisistatė dveja tiek kūčių Vaižg. Jiej (bebrai) prisistãto būdaičių Dbč.
ǁ užpildyti (vietą) pastatais, užstatyti: Pakalnė pristatyta viešbučių, kareivinių, krautuvių Šlč.
| refl.: Kaip miestelis toks išeina, prisistãtęs yra Lc.
8. Pb padėjus daugelį kokių įtaisymų palikti kurį laiką: Pelėkautų pristãtėm, gal vis kokią vieną žiurkę pagausme Krs. Dabar bulbõs pristačiaũ baltų maišų [šernams gąsdinti] Dgč.
×9. prirašyti: Ant kelnių, diržų ir petnešų jis pristatė šventa kreida daug kryžių ir vylėsi, kad kelnės ir traukiamos nenusmuks LTsIV473.
10. liepti, užduoti, priversti ką dirbti, daryti: Buvo berniokų, tai art pristãto, tai čia, tai te Skrb. Kad būt mano valia, tai pristatýč prie žemės darbo Ds. Pristãtė muni jovalo kapoti Varn. Būdavo, baigsi kult, prie girnų pristãto LKKXV289(Jrb). Po myriui Raulo motinos niekas nepasirūpino pamokyti jį skaityti arba rašyti, bet tuoj pristatė žąsis ir kiaules ganyti J.Bil. Tokį mažą vaiką i prie darbo pristãtė Dj. Prie grūdų punkto aš buvau pristatýtas Pgg. Dinderį muša mieste – reik pri dalgio, pri šakės pristatýti Krš. Reiktų šitas žmogus vėl pristatýt ant tą darbą LKT309(Žl). Pristãtė jį varpais skambinti NdŽ. Dievas pristatė visus žvėris kasti upes ir ežerus SI64. Pristãtė pelėdą su didžiausioms akims sargu prie pelės olos Jrk42.
| refl. Š, BŽ488.
ǁ palikti kieno priežiūrai: Pristãtė jį prie meistro NdŽ. Nuvežęs pristãtė prie vieno mokytojaus BM189(Šl). Nuvedė jį Kaunan ir pristatė pri gero kalvio M.Valanč. Mano [dėdė], tuojaus atėmęs iš mokyklos, pristatė mieste prie kurpiaus amato mokytis LzP.
11. A1884,324, M, LL24, Švnč atgabenti, nugabenti, nuvežti kur, nugabenus pateikti: Pristatýk man ko reikia J. Ko tik reik – a runkulių, a grūdų – jis viską pristãto Jrb. Nors daugiausia tų visų daiktų ponui turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo J.Bil. Nupirktos prekės pristãtomos į namus DŽ1. I pristãto šviežienėlių visokių [į parduotuves] Mšk. Meisos kiek pristãto (prineša), ka daba patys nebsuėda Trk. Seniai pristačiáu kiaulę Rsn. Kitims tą bjaurybę pristatydamas, ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo M.Valanč. Dabar linų nebereik mint: pristãto šiaudus – gauna išaustus Dt. Pristãto čia peno kiaulėm Dv. Pristačiaũ porą vežimų dobilų kariuomenei Srv. Į Skuodą pryvoles vežėm su purmankoms pristatyti valdžiai Ms. Laiku paduoti, pristatyti I. Medžiagas pristatýkiat, aš padirbsu Tl. Valgyti yr pristatýta visko Žeml. Pažiūrėsim, ką šiandiej man valgyt pristatis LTR(Zr). Nieko labai kompromituojančio [korespondencijoje] mes neradome, nors kai ką turėsime pristatyti pono generalgubernatoriaus kanceliarijai V.Myk-Put. Mėlennosiams blogai – savaitė rašalo nepristãto (juok.) Krš. Tuojau jai pristatė čeverykas, liepė apsiaut ir vėl vadina šokt LTR(Šd).
| prk.: Būt pristãčius (pagimdžiusi) [vaiką] i gyvenus Švnč.
pristatýtinai Tik pristatytinai teperka, t. y. nupirkus pardavėjas turi pristatyti rš. Įsakytinis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu pristatytinai rš.
12. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų: Anidvi daktarą tujau pristãtė Vž. A pristãtė tavo vaiką [į kariuomenę]? Jrb. Ažu šitokią neteisybę kas dabar bus? Pristatýk svietkus Mlk. Po metų aš tave pristatysu in tavo karalystę BsPIV199. Mes turiam tave pristatýt karaliui (ps.) Ar.
| refl. Rtr: Pirmadienio rytą jau turi laiku prisi̇̀statyti į darbą Kv. Skolininkai prisistãtė NdŽ. Matai, kiek cagių prisistãtė [vakaroti], nebūs ir kur susvadinti Krš. Kur gegužinė, kur vakarėlis, reikia prisistatýt Rk. Da nespėjo saulė patekėt, i prisistãtė Pmp. Barbutė tuoj prisistatė [merginoms] į pagelbą S.Čiurl. Taip besiriejant – šmakšt uredninkas ir prisistatė Žem. Lapė kojas ištiesė ir laukia varnos. Varna tuoj ir prisistatė rš.
ǁ refl. atvykus pasirodyti kam: Grįžę iš namų kareiviai turėjo kamandantui prisistatýti Plšk. Tuojau prisistačiau kalifui ir apsakiau, kaip atlikau jo pavestą reikalą J.Balč.
ǁ refl. tr. atsikviesti, įsigyti: Prisistãtė daktaras pagelbininką (felčerį) Užv.
13. refl. prie ko pristoti, prikibti: Prisistãtęs sekio[ja] i sekio[ja] paskui Vdk. Eik šalin, i prisi̇̀statys kaip cigonas (įkyriai prašai)! End. Ko čia dabar prisistatéi, ar neatsitrauksi! Pgr. Prisistãtė kap ožka prie vežimo Plv. I prisistatė kaip velnias pri gražio abrozo LTR(Krž). Prisistãtė kai velnias pri davatkos Erž.
14. nuvarginti, nualsinti: Dalgę gerai traukiu – da jaunus pristataũ Ssk. Ji vakar, kratydama mėšlus, dvi mergas pristãtė Snt. Tiek daug rugių neprikraukit, kad arklius pristatýtumėt! Žvr.
15. prarasti: Jis kupčiaudamas visą savo turtą pristãtė KII386.
16. prikimšti, prigurkti: Pristačiaũ pilną pilvą bandų Al. A morką išrovę, ar kame obulių tie velniukai pristatýs Tl. Ka pristãtė vištos gurklius žirnių, net nebepaeina Ps.
| refl.: Prisistačiaũ, kad visądie galėčiau kęst Alk.
17. suvesti į pažintį, supažindinti: Pristãtė naują tarnautoją DŽ1. Keblauskienė merkia Adomui, kad šis pristatytų ją Tomui K.Saj. Draugė Lauritėnienė, – pristatė ją meno tarybos nariams Lengvenis rš.
| refl.: Prisistatýk, kas esąs DŽ1. Jis prisistatė ir draugiškai pakratė man ranką rš. Piršlys su jaunikiu šeimininkams dažniausiai prisistatydavo kaip pirkliai ar medžiotojai rš.
ǁ refl. teikti ką aiškinant: Šimkaus recenzija ne tiek analitinė, kiek knygą propaguojanti, ją visuomenei pristatanti rš.
18. DŽ1 pasiūlyti, rekomenduoti: Pristatýti apdovanoti NdŽ.

×razstatýti (hibr.) tr.
1. iš naujo sustatyti, perstatyti: Tu nesbãstai niekur, eisim rugių razstatýt Grv.
2. išdėstyti, išdėlioti: Retai razstatýta [avilio] rėmeliai Aps.
3. refl. statantis daugeliui kitur persikelti: Buvo didesnė ūlyčia, tik razsistãtė Švnč.
4. išskėsti: Strielkos (laumžirgiai) skraido sparnus razstãtę Lz.
5. atkišti: Kojas razstãtę LKKXIV214(Zt).
| refl. Aps: Vieni kaulai razsistãtę kap tuinai Lz.
sustatýti tr. Rtr, Š, KŽ; LL269, L
1. N, K padaryti, kad stovėtų, stačiai, vertikaliai sudėti, pakelti, kad būtų stati: Sustãtėm stulpus, įdėjom kryžiavonę Vvr. Gubas, rikes sustatýk į statą, į eilią J. Sustãtėm miežius čiupkelėm Mlt. Vakare, jei neparvežė [rugių pėdų], i sustatýsi, nepaliksi End. Gubas sustãto po dešimt pėdų Adm. Nesustãtė rugių kuoruosna – sulis Klt. Grikius surauna, sustãto gubelėm Antr. Kap anys (linai) išauga, tai rauna juos, sustãto pėdus Dv. Linus sustãto gubukais Stl. Ka nenora į vandenį merkti [linų], sustãto an dirvono Gd. Stačiamalkin stačias malkas sustãtė ir užkūrė Šmn. Tę yra ardai, tokios kartys, ir sustãto tę linus LKT314(Rk). Sustati̇̀s [linus] jaujon, tada kūrena pečių – džiūsta Ml. In palų sustãtom [linus] aukštai, tada minam Klt. Sustatýdavai šiltose jaujose, gražiai eiliukėm tokiom [javus] Mšk. Dideles kupetas [rugių] sustatýs, pask apkepurės, i teip būs kupeta pri kupetos End. Yr mestinės turpės, anas sustãto į krūveles, veikiai išdžiūna Brs. Baltramiejus stirtas statė ir sustatė tris stirtaites KlvD3. Sustatýti šautuvai NdŽ. Vienu keliu priklaupiau, aukštyn plaukus sustačiau LTR(Klvr). Kap dar̃ jis tę tuos ūsus sustãto? Lp. Kad sustãtė ausis jaučias, kad pasipūtė! Ob.
| refl. tr., intr.: Ateis, padės rugius surinkti, matai, reikės i susi̇̀statyti Lpl. Jį suėmė baimė, kad net plaukai susistatė SI285. Mun toks skriaubis pašoko, plaukai susistãtė Dr. Arklio plaukai susistãtę, nesuglostyti, reik arklį gūniuoti Ggr. Pūrinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato Šts.
2. daugelį kurioje nors vietoje sudėti, išdėstyti tam tikra tvarka: Aikštelėje ant sustatytų pakraščiuose suolų sėdi Devynbėdžių žmonės K.Saj. Popiet stalus sustãtė, išgert, pasakė, kad sėstų Lt. Sustatýti paeiliui statines NdŽ. Prie bažnyčiai armotos sustatýtos – laukia vokiečių Kp. Atneš in stalo, sustãto – visi valgom Aps. Ir tuojaus žydelka, atnešus šešias butelkas, sustatė ant stalo eilion Sz. Sustãtė jau kiek tų bliūdų košės valgyti Lž. Dar aš neinejau aukštona klėtelėn, ir sustatė man krėslelius jauna švogerkėlė KrvD44.
| refl. tr., intr.: Ir knygų spintos visu pasieniu susistatys, ir jos bus pilnos knygų V.Bub. Neturiu kur puodų susistatýt Skdt.
ǁ užkėlus sudėti (kojas): Kojas tik sustačiaũ in suolo, bijau i nukart žemyn Klt.
3. Lt liepti, įsakyti keliems ar daugeliuį stovėti vienam šalia kito arba vienoje vietoje: Mus sustãtė į eilę DŽ1. Sustatýti pagal didumą NdŽ. Eilėj sustatýti kareiviai NdŽ. Mus čia sustãtė i varė toliau Plšk. Sustãto iš keturių pusių piemenis, išgena ant eikštės [karves] Sk. Pašešupy būdavo kareiviai sustatýti, ka neitų nė į Vokietiją, nė iš Vokietijos Nm. Prijojau kiemelį, uošvelės dvarelį – vario vartai uždaryti, sargai sustatýti JV64. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie vieno darbo, gal dabar nebesirūpinti Žem. Nuejau rinkti [rugių], muni sustãtė su savo martele Kal. Sustatė brolius an aukšto kalno – dūzgia kulkelės pro jų galveles LTR(Vrnv). Ir sustãtė mus bernelius į vieną glitelę JD223. Ir sustatė vedu jaunu pri balto stalelio, ir parkeitė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(Klk).
| refl. tr. Šts: Susistãtė į būriuką i paveikslavos Jrb. Susistãtė ir kamantinėja DŽ1.
ǁ prk. sugretinti, sulyginti: Muni sustatyk su suvalkiečiu – didelis skirtumas Krg.
4. Kv suvedus ar privažiavus palikti stovėti (gyvulius, mašinas ir pan.): Ant dvaro ašvieniai sustatýti J. Arklius sustãtė kluonuose Dglš. Sustatýti mašinas NdŽ. Jau žirgeliai sukinkyti, prie gonkelių sustatýti (d.) Šmn.
5. pasirūpinti, kad atvyktų kur: Galiu ir dešimtį sustatýt liudininkų Jrb. Žinoma, užmokės, sustatysi gerus liudytojus, gerai apsisukęs nusmauksi Žem.
6. M suręsti, padaryti pastatą, statinį: Tėvas sūnui gražias trobas sustãtė Trgn. Davė [ponas] piningų bažnyčiai sustatýti Grd. Vasarą parsivežte [rąstus] ir sustatýste pirkią GrvT137. Priemenelė šakaliukų (plonų rąstelių) sustatýta Dglš. Triobos sustatytos keturkampiu Vrp1895,21. Apie laivus ir iš jų sustatytuosius tiltus ant upių turime ir kronikose gana įdėmias žinias LTI240(Bs). Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, sustatytau viduj dvaro klėtelę KrvD91. Šitoj ūlytėlė tankiai sustatýta LKT305(Kur). Sustatė savo stovyklas prie vandens Skv2Moz15,27. Jei pats ponas namų nesustatys, noprosnai jais rūpinas Viešpatis PK93.
| refl. tr. LKT167(Ktč), Vdžg, Skr, Lp, Skp, Ob: Susistãtė žmogus triobeles – kaip tik gyvent Ėr. Gavo [padegėliai] draudimus i susistãtė numus Krš. Keliautojai susistatė palapines, o aplinkui paleido kuprius ir arklius J.Balč.
ǁ įkurti: Gyvenimą sustatýt pinigų kaštuoja, o liuosinykaut nenoriu Gs.
| refl.: Ant mūsų žemės ta kaimutė susistãtė Krk. Iš senų senovės dvaras buvo taip pavadintas, o paskuo to[je] vieto[je] susistãtė Skaudvilė Skdv. Tarp balų susistãtęs kaimas Db. Anys čia jau susistãtę nuo senų senybės Vžns.
7. Mžš sumontuoti, sudėti, surinkti iš dalių: Kumet šulai y[ra] gatavi, tumet tik meistras emas bačką sustatýti Vkš. Sustãtė mašiną Lp. Atsiguliau, i lažka suvirto – šakaliukų sustatýta (menka) Klt. Man be galo įdomu, kada moterys, pailgėjus pavasario dienoms, iš daržinės į trobą atsineša stakles ir, vyrų padedamos, jas sustato A.Vencl. 1620 m. pargobino į Kretingą [vargonus] ir bažnyčio[je] sustatė M.Valanč.
| refl. tr. Klt.
ǁ sulaužytą (kaulą) vėl sudėti, kad sugytų: Atsitekėjo jis ligoninėje su suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Mašina koją sulaužė, reikėjo vežt an daktarą sustatýt Ėr.
ǁ Sk iš sukirptų dalių dygsniais susiūti, kad galima būtų pasimatuoti (drabužį): Jūsų paltus sustatýsiu pirmadieniui Lnkv. Nuėjau pasimatuot – suknelė da nesustatýta Snt.
ǁ siejant sudėstyti: Sustãto vaikas raides, paskaito Krš. Sintaksėje žiūrime, kaip su vienas kitu sustatomi mūsų kalbos žodžiai J.Jabl. Iš kalbų [teismas] sustãto (nustato) teisybę Pj.
ǁ nutarti: I būtum nušavę, jau buvo sustatýta Žeml.
ǁ refl. tr. suderinti: Nusinešė kišeninį [laikrodį], ten susistãtė End.
8. daugelį sudėti į ką, įtvirtinti: Sustatýti langus NdŽ. Jau gegnės sustatýtos, reikia tik grebėstuot Ėr.
9. suglaudus atkišti: Sustãtė kelius, aš par kelius plumpt Šts. Eina, būdo (būdavo), lūpas sustãtę, tai eina! Lp. Kaip tos bobos eina – papus sustãčiusios Pj. Gali rūkšoti šykas sustãtęs, – nėkas tavęs dideliai nebijo Vvr. Kuprą sustãtė (įsigaužė nepatenkintas) i iše[jo] Klt. Vaikščiauna sustãtęs pečius kap kuolas Vrnv. Eina sustãtęs pečius lodz kuprotas Grv. Lekia net pečius sustãtęs Klt.
| refl. tr.: Senam tik sėdėt in saulės, kelius susistãčius Klt.
ǁ sukišti, suglausti: Nugaras sustatýs tas į kupetą, parsvies tatai katras diktesnis Nv.
10. refl. Alk, Graž susivaidyti, susikivirčyti: Tai žinai, kad susistatys jie abu, tai aš tik jau bijau ir žiūriu į duris Žž. Žodis po žodžio ir susistãtė Gs.
| Šunes kad susistatė (susipjovė)! Šn.
| Kai su tuo susistãtė (susiėmė), tai nutrenkė jį nuo stogo Stk.
11. Sn, Alv, Rmš, Jz užtraukti paviršių ledu, sustingdyti (upę, ežerą): Kap tik sustati̇̀s ežerą, tai ir važiuosim – aplink labai toli Rdm. Stipriai pašalo – ir Nemuną sustãtė PnmA. Nukėlė (nunešė) Nemuno ledus, o jau buvo sustatýtas Lp.
| Ledą sustãto žiemą, ir eini [per ežerą] Dg.
×12. (sl.) A1884,73 surašyti, sudaryti, sukurti: Sustatýti protokolą NdŽ. Sustatýti laišką NdŽ. Jūs nuo manęs (užsirašinėdamas mano pasakojimus) visas knygas sustatýsit Vlkš. Tada ir sustatė tą dainą LTR(Ob). Mokslus išejo – nesustãto pasakėlės padabnos Trgn. Parašyti satyrą kur kas sunkiaus nekaip sustatyti puikiausią pamokslą V.Kudir. Jis ir kompozitorius – muzikai gaidas sustato Žem. Komisijos buvo sustatytas atsišaukimas į visuomenę LTII136. Sustatýti planą NdŽ.
| refl. tr. LL263.
◊ ausi̇̀s sustatýti labai atidžiai klausytis: Vaikai ausi̇̀s sustãtę klausysmos, ką didiejai šnekės Rt.
danti̇̀s sustatýti primušti: Danti̇̀s sustatýsiu tam rupūžei! NdŽ. Greičiau duokše, jei nenori, kad dantis sustatyčiau! rš.
į aki̇̀s sustatýti NdŽ suvesti vieną su kitu į akistatą: Sustatysiu jus į akis Žem.
káušą sustatýti Ds pradėti verkti.
lui̇̃šį sustatýti būti nepatenkintam, supykti: Kai užpyksta, tai tuoj ir sustato luišį Ktk. Kamgi sustatei luišį, manai tavęs bijau KlK29,63(Tvr).
prie duobė̃s sustatýti sušaudyti: Kartu su kitais šakiečiais sustatė prie duobės rš.
skẽterą (skiaũturę) sustatýti priešiškai nusiteikti, supykti, pasipūsti: Dar kiaulė pro kiaulę praeidama sukriunkia – krukt, o ta bieso bobutė eina skiauturę sustačiusi, tik iš paniūros blykt, žvilgt, ir tiek LzP. Mergėms kažkas nepatiko – kažko skẽterą sustãtė Vkš.
pasustatýti (dial.) tr. padaryti, kad visi stovėtų, vertikaliai sudėti: Rugius teip pačia reikia pasustatýt mendeliuosnan Dv.
užstatýti tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L
1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstatai̇̃ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426.
| refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm.
| prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252.
2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt.
| refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistatei̇̃ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184.
| Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm.
3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š.
4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.
ǁ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd.
5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg.
6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.
ǁ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč.
| refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug.
7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ.
8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar.
9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165.
| prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj.
10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstatei̇̃ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb.
| refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.
ǁ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up.
11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje).
×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn.
| refl. NdŽ.
13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201.
^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al).
| refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg.
14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem.
15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem.