veiksmo kryptį per ką nors kiaurai ar per viršų

veiksmą, einantį nuo vienų veikėjų į kitus

ko nors padalijimą, perskyrimą

veiksmą, apimantį ką nors visą

nutrūkusį, daugiau nebevykstantį veiksmą

saiko, normos viršijimą

veiksmo persvarą, pirmenybę

veiksmo kartojimą, iš naujo ko padarymą

intensyvios reikšmės veiksmą

mažybės veiksmą

kurį laiką trunkantį veiksmą

individualios reikšmės veiksmą

per ką nors einantį daiktą

veiksmą arba veiksmo padarinį

jį turi suaugtiniai prieveiksmiai

(ką) turėti reikšmę: Nẽmuno var̃das gãli réikšti vingiúotą ùpę. Nesuprantù, ką̃ réiškia tàs žénklas. Sãkoma, kàd sapnúoti numi̇̀rėlę réiškia óro pérmainą. Ar̃ tàvo užúomina réiškia, kàd manimi̇̀ nebepasi̇̀tiki?

(ką, kam) būti svarbiam, reikšmingam: Tù nežinai̇̃, ką̃ mán réiškia tàvo pasitikė́jimas. Ši̇̀s eilė́raštis mán labai̇̃ daũg réiškia. | neig. (ko, kam): Màno žõdžiai jám niẽko neréiškia. Pérplaukti ẽžerą jái niẽko neréiškia (nesunku).

(ką, kam, kuo) pasakyti žodžiais, rodyti veiksmais, elgesiu, darbais: Réikšti žmõgui méilę [pãgarbą, pãdėką, jausmùs, užúojautą]. Réiškiu pãdėką ùž sąžini̇̀ngą dárbą. Ji̇̀s dažnai̇̃ (piktai̇̃s žõdžiais) réikšdavo nepasiténkinimą mèdikais [valdžià].

(ką, kuo) tam tikru būdu perteikti, atskleisti kieno turinį: Są́vokas réiškiame žõdžiais. Kalbõs ženklai̇̃s réiškiamas prasmi̇̀nis turinỹs. | sngr. (kuo): Sutuokti̇̀nių pagarbà vi̇́eno kitám réiškėsi supratimù, ãtjauta, palankumù, nesavanaũdiška pagálba.

sngr. (kame, kuo) kilti aikštėn, rastis kokiam reiškiniui, ypatybei: Valstýbėje réiškėsi dideli̇̀ prieštarãvimai.

sngr. (kame, kuo) rodytis su kokia veikla: Ji̇̀s daugiáusia réiškėsi literatū̃ros mókslo ir̃ verti̇̀mų sritysè [poli̇̀tikoje, visuomeni̇̀nėje veiklojè]. Ji̇̀ anksti̇̀ pradė́jo réikštis įdomiai̇̃s vaidmenimi̇̀s.

1 plauki̇̀mas sm. (2) → 1 plaukti:
1. SD255, K Nepralenks jųdviejų (bebro ir ūdros) plaukime ir nardyme nei žąsis, nei antis, nei naras, nei kitas vandens paukštis Blv. Sportinis plaukimas STŽ.
2. Sut, BtApD21,7 Pagedus orui, reikėjo dėl atsargumo laivo plaukimą priturėti J.Balč.
3. → 1 plaukti 6: Greitumo debesys taip pat nevienodi: vieni eina greitai, kitų beveik nežymu plauki̇̀mo Grž.
4. → 1 plaukti 8: Vieškely tas pats kariuomenės plaukimas Pt.
1 atplauki̇̀mas sm. (2); Sut → 1 atplaukti 2: Masinis mitingas prieš Amerikos atominio povandeninio laivo atplaukimą įvyko Jokosukos miesto parke sp.
1 įplauki̇̀mas sm. (2)
1. Sut → 1 įplaukti 1.
2. → 1 įplaukti 8: Mokesčių įplaukimas TTŽ.
1 išplauki̇̀mas sm. (2)
1. NdŽ → 1 išplaukti 1.
2. → 1 išplaukti 4: Vokiečių okupacinė valdžia registravo kiekvieną žvejo išplaukimą rš.
3. NdŽ → 1 išplaukti 5.
4. pinigų išsieikvojimas, išleidimas: Kapitalų išplaukimas ETŽ.
1 nuplauki̇̀mas sm. (2) NdŽ→ 1 nuplaukti 1.
1 parplauki̇̀mas sm. (2) → 1 parplaukti: Grįš tik rytojaus dieną po jų parplaukimo rš.
1 pérplaukimas sm. (1); SD298, N → 1 perplaukti 1.
1 praplauki̇̀mas sm. (2) NdŽ → 1 praplaukti 1.
1 priplauki̇̀mas sm. (2)
1. Sut → 1 priplaukti 1.
2. → 1 priplaukti 6: Nuo nevienodo sulos priplaukimo paeina ir nevienodas žiedų storumas A1884,59. Arterijų sienos darosi trapios ir negali išlaikyti smarkesnio priplaukimo kraujo V.Kudir.
1 suplauki̇̀mas sm. (2)
1. → 1 suplaukti 5: Nors laikas ir labai neramus, o žmonių suplaukimas kasmet nemažas rš. Palango[je] plikių suplauki̇̀mas Krš.
2. → 1 suplaukti 6: Lėšų suplaukimas sp.
1 užplauki̇̀mas sm. (2)
1. → 1 užplaukti 1: Užplauki̇̀mas ant seklumos NdŽ.
2. → 1 užplaukti 6: Trakų tauta visiškai išnykusi per … užplaukimą … barbarų A1884,229.

2 מėgliúoti, -iúoja, -iãvo intr. KII180, K, Rtr, NdŽ, KŽ, NmŽ; N, L plaukti laivu su burėmis, buriuoti: Šėpis žėgliúoja iš šišion šalin KI27. Kad mes žėgliúojam į mares, ans plauka paskuon Kin. Pietus pavalgęs gali žėgliúoti Dov.
| refl.: Visur tykà, žėgliãvos gana puikiai Rsn.
ǁ tr. kreipti bures: Ant kur žėglius žėgliuosiu KlvD32.
2 ×apžėgliúoti tr. K, KŽ apiplaukti: Šiporiai esą ir Afriką apžėgliavę prš.
2 ×atžėgliúoti intr. K, KŽ atplaukti: Šėpis atžėgliúoja KII180.
2 ×įžėgliúoti intr.
1. K, KŽ įplaukti: Mislijama, kad tai Klaipėdos akrūtas „Emma Johanna“ būsiąs, kursai šiose dienose įžėgliavo LC1887,50.
2. refl. įsipainioti: Arklys vadžiosna insižėgliãvo Prng.
2 ×išžėgliúoti intr. KI615, K, BzB290, KŽ išplaukti: Vėjas yra geras ir šį vakarą … akrūtas išžėgliuos į jūrą LC1887,40. Po trijų mėnesių išžėgliavom ant ekrūto iš Aleksandrijos BBApD28,11.
2 ×nužėgliúoti
1. intr. K, KŽ nuplaukti: Kol jie nužėgliãvo, žiobrius buvo pardavę Rsn.
2. tr. nuimti (malūno sparnų) drobę: Vėjas kyla, man rodos, reik nužėgliúoti sparnus Bgt.
2 ×pažėgliúoti intr. K, KŽ išplaukti: Šalin pažėgliãvęs KI27. Pažėgliavo jie namon žemininkų šauniai išjuokti LTR(Klp). Po šimts pypkių sukeikę, pažėgliavo jie namon TDrVII112(Klp).
2 ×paržėgliúoti intr. K parplaukti: Jie norėjo … jūrėmis atgal namon paržėgliuoti LC1880,50.
2 ×péržėgliuoti tr. perplaukti: Jūres péržėgliuoti KI322.
2 ×pražėgliúoti intr. K, KŽ praplaukti: Žiloje senovėje viens žvejys iš Bardėnų naktyj, dvyliktoj adynoj, pro Rambyną pražėgliuodamas, susimatęs su moterimis panemunyj skalbinį plaujančioms ir meldžiančioms jas su skalbimu ik Ragainės už gerą atlyginimą drauge paimt BsV183.
2 ×prižėgliúoti
1. intr. KI76, K, KŽ priplaukti.
2. tr. pripainioti: Tu nemoki mest an mestuvų, ožkų prižėgliavai̇̃ Ml.
2 ×sužėgliúoti
1. tr. K suglausti (bures).
2. intr. KŽ buriuojant susirinkti į vieną vietą.
3. tr. supainioti: Tai vaikas – siūlus sužėgliãvo, ė dabar narpulk pusę dienos Prng.
| Tu sužėgliavai̇̃ malkas, tai sunku bus išimt Ktk.
| refl.: Siūlai susižėgliãvę i nemožna atnarpult Prng.
2 ×užžėgliúoti tr. uždėti (malūno sparnų) drobes: Užžėgliúok malūną – vėjas silpnas, nesuka Nm.

1 nárdyti, -o, -ė K, nardyti, -yja, -yjo K
1. tr. SD253 gramzdinti į vandenį, nardinti, plukdyti: Ans šunelius nárdė į vandenį J. Vieną kartą apkrikštytus tenenardai DP255.
| refl.: Jau tatai jam nė trupučio nepadės, norint nardytuos teip dažnai, kaip patmalų ratas DP255.
2. intr. SD195, R385, K plaukti pasinėrus; plaukiojant tai pasinerti, tai vėl iškilti: Tamsiose gelmėse nardė žuvys rš. Aš benardysiu siera žuvele LTII537. Antis murkt, murkt po vandenį – nárdo J. Būčiau sau benardąs kai narūnelis, būčiau bežydėjęs kai bijūnelis (d.) Vdk. Nenardyk, antele, giliam ežerėly, negraudyk širdelę jaunai našlaitėlei LTR(Zp). Plaukia gulbinas nardydamas, neš vainiką ant sparnelių JD725. Ten krykštė, nardė raiba antelė malūno vandenėlyj BsO28. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51.
| prk.: Kepurė nardo po krūmalius, o kas eita, nematau Šts. Laikraštininkui tenka nuolat nardyti visuomenės gyvenimo verpetuose rš. Išsineria iš kasdieniškojo gyvenimo smulkmenų ir nardo savo svajonėse kaip žuvis vandenyje T.Tilv. Vėl dalgiai nardo po rugius, stiprių pjovėjų rankų valdomi sp.
^ Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje PPr171.
| refl.: Antys moka ir puikiai nárdytis Kp. Laukinės antys nárdos OG31.
| prk.: Skandinas ir nardos tose nedrąsybėsa MP78.
3. intr. murgdytis po vandenį, purvą: Tekiniai nárdo purvuose J.
| prk.: Dvasia nečystoji nardo kaip kiaulė purve visokio kūniškumo DP114.
4. intr. greitai vaikščioti, bėgioti, važinėti, landžioti šen ir ten: Po krautuves nardė pirkiniais nešinos šeimininkės ir prisipirkusios bėgo, skubėjo į namus pietų virt A.Vien. Padavėjos nardė tarp staliukų sp. Karvės po dobilus nárdyte nárdo Skdv. Gatvėmis nardo automobiliai sp. Ko tu čia nárdai (kišiesi)? K.
^ Ruda pelytė patvoriais nárdo (šaudyklė) BsM.
| refl.: Škač, ko čia nárdais! Sdb.
5. intr. vikriai skraidyti: Virš galvos sugrįžę pempės nardo rš. Apie jos smailų bokštą nardė kregždės rš.
6. refl. landyti (šokant figūras): Dvi pori nárdysias (nardysis), o keturias į kerčias pastatys (kadrilių šokdami) Ub. Manai, ka sena, i nešokau, i nenárdžiaus Užv.
1 išnárdyti
1. intr. nardant išplaukioti į visas puses: Išnárdė visi ančiukai, kur besugaudysi J. Marių narūnai visi išnardė po jūres, po marias, po čystus vandenėlius LTR(Ds).
2. tr., intr. nardant išlandžioti, išžiūrėti: Antys visur išnárdo J. Aš išmieruosiu jūrių dugnelį, aš išnardysiu jo gilumėlį JV427.
| refl. prk.: Išsinárdęs po visas miesto pragarynes, galutinai nuplikęs ir išalkęs, namie daužosi, audrą kelia Š.
3. refl. išsimaudyti nardant: Vandeny išsinárdžiau, išsiploviau J.
4. refl. murgdantis išsigauti, išlįsti iš kur: Vietom ratai parlenda, tai led išsinárdom Pl.
5. refl. išsimurgdyti kame: Išsinárdėm par pusnynus, vos parvažiavom Lk.
6. intr. Prng išlandžioti pro kur: Mūsosios karvės pro tokias drotis išnárdytum, nebliktų nė vienos Grg.
7. tr. prk. apieškoti: Motina mano kešenes visad išnárdo Sdb. Visur išnárdžiau to viedro ir niekur neradau Jz. Policija visus pakampius išnárdė atejus Švnč.
8. intr. prk. sunkiai, su vargu išeiti iš kur: Akla, iš pirkios da išnardo, ė toliau jau i neišeina Prng.
1 išsipanárdyti žr. 1 išnardyti 6: Kol diedas išsinėrė, išsipanárdė iš maišo (ps.) Tvr.
1 nunárdyti
1. tr. nugramzdinti, nuskandinti: Vaikai norėję perplaukti upę aukštėliau krioklio ir buvę bedugnėn nunardyti Vr.
2. refl. greitai nueiti, nubėgti: Šitą bandaitę valgykit, kap aš per tankius krūmus nusnárdysiu už devynių vandenų Nč.
1 panárdyti
1. tr. OG299 pagramzdinti, panerti į ką: Tevi reik į gerą vėją panárdyt į rulingius (bangas), i tat viską pask[ui] žinosi Prk.
2. intr. paplaukioti pasinėrus: Ar nėra gerų narų, kad bandytų panardyti ties baisiąja Mirties uola? Ašb.
| refl.: Drožia per miškus į Ventą pasiplukdyti, pasinardyti rš.
3. refl. greit pavaikščioti, palandžioti šen ir ten: Lileika pašoko iš vietos, pasinardė po stovinčių būrį ir sugrįžo Grigoru vedinas rš.
1 prisinárdyti K, Als iki valios nardytis: Gana mes prisinárdėme po pelkes, po vandenį J.