P. hemisferos žvaigždynas į pietus nuo Svarstyklių, plotas 334 kv. laipsn. Lietuvoje matoma tik šiaurinė dalis. Pietinė dalis apima dalį Paukščių Tako greta Kentauro. Šviesiausios žvaigždės: α Lup (V = 2.30, B1.5 III), β Lup (V = 2.68, B2 III), γ Lup (V = 2.78, B2 IV). Visos šviesiausios žvaigždės yra B spektrinės klasės ir priklauso Skorpiono – Kentauro asociacijai. Žvaigždyne matomi 3 kamuoliniai žvaigždžių spiečiai – šviesiausi iš jų NGC 5927 (V = 8.0) ir NGC 5986 (V = 7.5).

Š. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, plotas 598 kv. laipsn. Lietuvoje matomas visus metus. Šviesiausios žvaigždės sudaro W formos figūrą: α Cas (Šedyras, V = 2.23, K0 III), β Cas (Kafas, V = 2.27, F2 III–IV), γ Cas (Cihas, V = 2.5, kintamas, B0 IVe), δ Cas (Rukba, V = 2.68, A5 III–IV), ε Cas (Segina, V = 3.38, B3 III). Žvaigždyne daug padrikųjų žvaigždžių spiečių, emisinių ūkų, tamsiųjų debesų, 9 OB asociacijos. Lietuviškas žvaigždyno pavadinimas – Juostandis.

P. hemisferos Paukščių Tako ir Zodiako žvaigždynas, plotas 867 kv. laipsn. Šviesiausios žvaigždės: ε Sgr (Kaus Australis, V = 1.85, B9.5 III), σ Sgr (Sadira, V = 2.02, B2.5 V), ζ Sgr (Ascela, V = 2.60, A2 III+A4 IV), δ Sgr (Kaus Media, V = 2.70, K3 III), λ Sgr (Kaus Borealis, V = 2.81, K1 III), π Sgr (Albaldahas, V = 2.89, F2 II). Žvaigždyne yra mūsų Galaktikos centras ir jį supantis Galaktikos centrinis žv. telkinys, Didysis ir Mažasis Šaulio žvaigždžių debesys, 5 OB asociacijos, daug padrikųjų žvaigždžių spiečių (geriausiai matomas M25), apie 30 kamuolinių žvaigždžių spiečių (geriausiai matomi M28 (V = 7.0), M69 (V = 7.0), M69 (V = 7.8), M22 (V = 5.1), M54

Š. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, plotas 657 kv. laipsn. Geriausiai matomas žiemą. Šviesiausios žvaigždės: α Aur (Kapela arba Tikutis, V = 0.08, G5 III+G0 III), β Aur (Menkalina, V = 1.90, A2 IV), θ Aur (V = 2.62, A0p), ι Aur (V = 2.69, K3 II), ε Aur (Almazas, V = 2.99, F0 Iae). Žvaigždyne yra padrikųjų žvaigždžių spiečių (M36, M37, M38), dvi OB asociacijos, viena T – asociacija, emisinių ūkų, tamsiųjų debesų. Pietinėje žvaigždyno dalyje yra Galaktikos anticentras. Galimas lietuviškas žvaigždyno pavadinimas – Grėbėjos (kartu su Tauru, V. Straižio interpretacija, 1996).

Dangaus pusiaujo zonos žvaigždynas, susidedantis iš dviejų dalių – Gyvatės Galvos (vakaruose) ir Gyvatės Uodegos (rytuose). Abi dalis skiria Gyvatnešio žvaigždynas. Gyvatės Galvos plotas – 428 kv. laipsn., Gyvatės Uodegos – 208 kv. laipsn. Geriausiai matomas vasarą ir rudenį. Šviesiausia žvaigždė – α Ser (Unukas, V = 2.65, K2 III). Žvaigždyne daug kamuolinių žvaigždžių spiečių (šviesiausias M5, V = 6.0) ir tamsiųjų debesų, dvi OB asociacijos. Gyvatės Uodega eina Paukščių Takas. Ties Skydo žvaigždyno riba yra gražus Erelio emisinis ūkas (M16).

Mažas, bet įsimenantis p. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis į pietus nuo Kentauro, plotas – 68 kv. laipsn. Šviesiausios žvaigždės sudaro kryžiaus formą: α Cru (Akruksas, V = 1.60, B1 IV), β Cru (Mimoza, V = 1.25, B0.5 III), γ Cru (Gakruksas, V = 1.63, M3.5 III), δ Cru (V = 2.80, B2 IV). Žvaigždyne yra daug padrikųjų žvaigždžių spiečių, tarp jų NGC 4755 (Briliantų Dėžutė), Cru OB1 asociacija, taip pat vienas didžiausių tamsiųjų debesų – Angliamaišis. Lietuvoje nematomas.

Š. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, plotas 615 kv. laipsn. Šviesiausios žvaigždės: α Per (Mirfakas, V = 1.79, F5 Ib), β Per (Algolis, V = 2.1–3.4, B8 V+G5 IV), ζ Per (V = 2.85, B1 Ib), ε Per (V = 2.89, B0.5 V+A2 V), γ Per (V = 2.93, G8 III+A2 V). Žvaigždyne yra Persėjo Alfos, h ir χ; ir kiti padrikieji spiečiai, Kalifornijos ir Persėjo Omikron emisiniai ūkai, daug tamsiųjų debesų, trys OB asociacijos. Geriausiai matomos rudenį ir žiemą. Galimas lietuviškas Persėjo vardas Kūlėjai ir Spragilas (V. Straižio interpretacija, 1996).

P. hemisferos Paukščių Tako ir Zodiako žvaigždynas, geriausiai matomas vasarą, plotas 497 kv. laipsn. Lietuvoje matoma tik nedidelė šiaurinė žvaigždyno dalis. Šviesiausios žvaigždės: α Sco (Antaris, V = 0.9 –1.8, M1.5 Ib+B4 V), λ Sco (Šaulė, V = 1.63, B2 IV), θ Sco (Sargas, V = 1.87, F1 II), ε Sco (V = 2.29, K2.5 III), δ Sco (Dšuba, V = 2.32, B0 IV), κ Sco (V = 2.41, B2 III), β Sco (Akrabas, V = 2.62+4.92, B1 V+B2 V), τ Sco (V = 2.82, B0 V), σ Sco (Alniatas, V = 2.89, B2III+O9.5 V), π Sco (Alniatas, V = 2.89, B2III+O9.5 V), π Sco (V = 2.89, B1 V+B2 V). Dauguma jų priklauso didelei Skorpiono–Kentauro asociacijai. Žvaigždyne daugybė padrikųjų žvaigždžių spiečių (geriausiai matomi M6 ir M7), 5 OB asociacijos, daugybė emisinių ūkų, tamsiųjų debesų, keli kamuoliniai žvaigždžių spiečiai: M4

Š. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, plotas 804 kv. laipsn. Geriausiai matomas vasarą ir rudenį. Šviesiausios žvaigždės: α Cyg (Denebas, V = 1.25, A2 Ia), β Cyg (Albirėjas, V = 3.08, K3 II+B0.5 V), γ Cyg (Sadyras, V = 2.20, F8 Ib), ε Cyg (Gienachas, V = 2.46, K0 III), δ Cyg (V = 2.87, B9.5 IV+F1 V). Gulbės žvaigždyne Paukščių Takas suskyla į dvi šakas dėl to, kad jo viduryje susitelkę tamsieji dulkių debesys, temdantys tolimų žvaigždžių šviesą. Gulbės kryptimi mūsų žvilgsnis eina išilgai Oriono spiralinės vijos. Žvaigždyne gausu padrikųjų spiečių (pvz. M39) ir OB asociacijų (net 9), emisinių ūkų (pvz. Šiaurės Amerikos ir Pelikano ūkai, Kokono ūkas, Pusmėnulio ūkas, Gulbės Burbulas), supernovų liekanų (Tinklo ūkas), planetiškųjų ūkų, unikalių žvaigždžių (sproginėjanti SS Cyg, labai didelio šviesio P Cyg, miridė χ Cyg, Saulės dvynės 16 Cyg A ir B, juodoji bedugnė Cyg X1, neutroninė žvaigždė Cyg X3, daug Wolfo ir Raje žvaigždžių, orionidžių). Gulbės A yra stipriausias danguje užgalaktinis radijo šaltinis.