mùginti, -ina, -ino tr.
1. judinti, krutinti į šalis: Anies mùgina akmenį ir negali jo paristi Tvr. Šito cvieko kiteip neištrauksi, kaip tik mùgindamas Ut. Jei neši, tai nemùgink, ba gali iš rankų išslyst Rš. Teip nemùgink vežimo, matai, kad šienas slysta bekraunant Ds.
| Arklys mùgina mùgina (pasitampydamas traukia) ir niekaip negali patraukti vežimo iš vietos Žl.
2. refl. krutėti, rangytis: Kiekvienas muginos, stengės pašokti aukštyn, iš karto ištraukti iš dumblo abi kojas A.Vien. Ko tu čia mùginies, miegy ramiai! Švnč. Gulėk, nesmùgink! An.
ǁ trintis, muistytis: Ko anas čia mùginas? Lkm. Mùginasi kaip niežuotas Kkl. Mùginas i mùginas, kap utėlių apsėstas Ad.
3. refl. spraustis į priekį, darytis vietos, judinant pečius, alkūnes: Ko čia tamsta muginies: vis tiek pro tiek žmonių neišeisi Aln. Stumdydamies pirmyn, vaikinai muginos pro jį alkūnėmis A.Vien.
| prk.: Iš gėrybės geresnybėn mùginas Tvr.
4. raginti, varyti, judinti (arklius), kad bėgtų: Mùgink arklius – matai, kuris metas Ktk. Mùgink arklį, kad greičiau traukt Prng.
5. raginti, skatinti ką daryti: Šitą neklaužadą tai mùgink ir mùgink prie darbo Slk. Anas nemùgintas neis Dglš.
6. Trgn, Vdš kelti, traukti aukštyn smunkančias kelnes, suėmus už juosmens ir kartu kiek sukiojant į šalis: Jam kelnės smūksta, tai anas jas viršun mùgina Tvr. Prijuosk kelnes, nevaikščiok nusmukusiom, tai nereiks vienokiai mùginti Ds. Nemùgink kelnių bent prie žmonių Ml.
įmùginti
1. tr. judinant su vargu įkišti, įmurdyti: Kai išbrinko koja, tai tik inmùginau čebatan Ml.
2. refl. OG333 įsisprausti, įlįsti muginantis: Buvo pilna žmonių, ale da insimùginau Dglš. Tik tik insmùginau kelniosan Dglš.
išmùginti tr.
1. Ds išjudinti, išklibinti: Toj karvė tai nedora, vis išmùgina ir išmùgina kuolą Vdn.
2. refl. išlįsti, prasisprausti muginantis: Antanas išsimugino priekin Vdšk. Kaip užtvėrei gardinį – žiūrėk, jau kiaulės išsimugino pavarčiu An.
ǁ judant, muginantis atsipalaiduoti: Kad suveržė rankas ir kojas, pusę nakties praverčiau, kol išsimùginau An.
3. išraginti, išjudinti: Taviškis tai paslankus, o mano tai mùgink ir neišmùginsi Ktk.
pamùginti tr.
1. pajudinti į šalis: Pamugink koją, ir įlįs į batą Vdšk. Pamugink maišą, kad grūdų daugiau tilptų Ldk.
| refl. tr.: Pasmùgink (pajudink) uodegą, gal jau prisikaro žuvų (ps.) Rš.
2. refl. pasijudinti, krutinant pečius, alkūnes: Pasimugino, pasispaudė ir atsidūrė pirmutinėje eilėje greta tvarkdarių A.Vien. Pasimuginęs alkūnėmis, pasistūmė arčiau A.Vien. Tai vienu pečiu pasimùginau, tai kitu – teip ir prilindau Ds.
3. pasmaukti, patraukti: Antanienė pamugino ant akių skarelę rš.
4. paraginti, pajudinti: Pamùgink arklius, ba vakaras dar toli Ktk. Pamùgink arklį, tebėga greičiau Dglš.
5. refl. tr., intr. patraukti, pasikelti aukštyn už juosmens suimtas kelnes, kiek sukiojant į šalis: Tik pasmùgino kelnes ir kad ims bėgt – tiek ir tematėm Ut. Apsivilko kalniais, susjuosė, pasmùgino i davai bėgt Ml.
pramùginti
1. tr. BŽ444 pratempti, prastumti: Abu staiga stveria už stovo, stengdamies pramuginti kulkosvaidį toliau rš.
2. refl. BŽ455 prasibrauti, prasisprausti muginantis: Pamatė ją ir, greit prasimuginęs pro žmones, priėjo A.Vien. Šiaip taip skersas prasimugino pro riaukę (spragą) ir buvo jau sode rš.
susimùginti pasijudinti, sujudėti: Merga kai susmùgino grabe, lankai trak i nubirėjo (ps.) Prng.
užsimùginti tr.
1. užsitraukti (smunkančias kelnes): Užsimùgink kelnes – nusmuko Tvr.
2. užsimaukšlinti: Kepurę ant akių užsimuginęs rš.

káišioti, -ioja, -iojo Š; M iter. kišti:
1. kišti vieną po kito; smaigyti ką kur: Kaiščius káišiok ant pievos drausdamas, kad neganytum J. Ji ten smaigė smaigė, kaišiojo kaišiojo [smaigtus, kuolelius], gal kokį pusvarstį nusmaigė BsPII87.
2. artinti prie ko: Kaišiojo ji savo mažytį pirščiuką į įvairius nežinomus jai iki šiol daiktus rš.
3. kamšyti: Poviliukas, kaišiodamas skurlotus, apstabdė kraują M.Valanč.
4. prk. ankštai talpinti: Seniau káišiodavo mokyklas po trobales Grg.
5. dažnai užkišti ir vėl atkišti: Važiuotiems reikia karkles kilnoti, kišinį kaišioti rš.
6. kaišyti ką kuo puošiant: Vasarą klėties sienas mergos káišiodavo laukiniais kvietkais ir mėtom Slm.
7. rodyti ką (iškišant): Kaišio[ja] liežuvį kaip ragana kureklį Plt. Iš krūmų kaišiojo žvėrys galvas rš. Jis kaišiojo pro langą galvą rš. Tokius muitininkus visi pirštais kaišiojo ir laikė nusidėjusiais srš. Tarp savęs šnekėdami, visi pirštais kaišiojo srš. Tėvą špygom káišioja OG305. Ir šuniui špygos nekaišiok Šll.
| prk.: Ėmė vilkbalėj kaišioti iš vandens stiebus spalgenos ir bruknės rš.
8. refl. prk. lįsti, kištis: Jūs nekáišiokiatės į tą interesą, aš apsikaišiosu Šts.
9. M.Valanč davinėti, dalyti: Sveikindamasis kaišiojo jiems galus pirštų Vaižg. Káišioji visko, o negali prisiprašyt Gs.
| Jis žmogus skolas káišioja, tai gal visaip priseina pabūt Trgn. Kamgi man tuojau mokėti krūvą pinigų, kad aš galiu po nedaug kaišioti Vaižg.
ǁ siūlyti: Kaišioja mergiotę, mislia, kad paims Ds.
10. prk. prikaišioti, priekaištus daryti: Nekaišiok man tos Amerikos Žem. Jeigu kaip išeis, tai paskui ir káišiosi visą čėsą Sdk. To jiems niekas niekur ir nėra kaišiojęs rš.
◊ danti̇̀s (káltus) káišioti juoktis, šaipytis: Aš rimtai [kalbu], o jis dantis kaišioja sp. Nekaišiok čia savo kaltų (dantų), ba nesurinksi! Skdt.
liežùvį káišioti kalbėti be reikalo, kištis į kitų kalbą: Nekaišiok liežuvio kur nereikia Vkš.
nagùs káišioti vogti: Būtų geras vaikas, ale kad nagùs káišioja Jrb.
nósį káišioti lįsti, stengtis viską pamatyti, ištirti: Nósį káišioja visur Srv. Senis vaikščioja po kambarį ir visur nosį kaišioja rš. Ko tu čia vaikščioji, ko nekviesta nosį kaišioji? P.Cvir.
apkáišioti iter. apkišti.
1. apkaišyti, papuošti: Apkáišiojo duris Ut.
| refl.:
^ Apsikáišiojus kaip Sekminių karvė Ut.
2. apdalyti: Visus vaikus apkáišiojo obuoliais Vb.
atkáišioti iter. atkišti.
1. atidavinėti: Atkáišiojau jau didumą skolų Ds.
2. pakaišioti, padavinėti: Toks ten tavo ir šėrimas: ką pagavęs atkáišiojai atkáišiojai (pakaišiojai) Srv.
įkáišioti iter. įkišti; įkišti kur ne kur (sodinant): Ežių galuos įkáišiojau (įsodinau) po kelias pupeles Slm.
iškáišioti iter. iškišti.
1. suvartoti kaišiojant: Iškáišiojau visus virpčius, o da apvynių liko nevarpytų Slm.
2. BŽ482 sukišinėti; iškišinėti: Prikišo deglą prie pakulų ir tošių ryšulių, kurie buvo iškaišioti tarp dervuotų pušinių malkų rš.
3. išdalyti: Buvom nemaža prisikūlę pupelių, bet tai tam, tai tam po biškį ir iškaišiojom Jnšk.
4. refl. išlįsti, pasirodyti: Užteko jam suaižymo rankų, net kaulai išsikaišiojo rš.
nukáišioti iter. nukišti; nusmaigstyti: Biržėm dirva nukáišiota Slm.
pakáišioti iter. pakišti.
1. pakišinėti: Po stalo kojom pakáišiojau kaladėles, kad aukštesnis būtų Slm.
2. padalyti, padavinėti: Pakáišiojo visiem vaikam po riekelę pyrago Slm.
3. pasodinti ką, kišant į žemę: Kitais metais miežių vietoj reiks pakaišioti bulvių J.Balt.
4. refl. pasikelti; pasikaišyti (ilgą drabužį): Stovi pasraitojus, ateina paskaišiojus Lš.
5. refl. palandžioti, kištis su patarimais: Nepasikáišiosi pri gaspadinystės lovo[je] sirgdama Šts.
prikáišioti iter. prikišti.
1. prikišti ką pilną vieną po kito kaišiojant: Sienas kiminų prikáišiok, kad vėjas nepūstum J.
| Daugelis paskaitų per daug prikaišiotos nesuprantamų žodžių sp.
2. M prk. priekaištauti: Feuerbachas prikaišioja Kantui atsitraukimą nuo materializmo rš. Kas jam prikaišios: sūnaus neturi, Palmutė dar per jauna tėvui prikaišioti A.Vien. Ką čia dabar prikaišioji, reikėjo pirma sakyt! Srv. Tu mun daugiau nebeprikáišiok, o mun nepatinka Vkš. Ak jau tik prasikalsk kuo, visą amžį prikáišioja Dkš. Jį pradėjo badyti ne tiktai prikaišiojami, bet ir tiriami žvilgsniai I.Simon. Aš jam nieko nesakau, o jis man mano klaidas visada prikáišioja Žvr.
| refl.: Kas praėjo, užsimirškite, vienas kitam neprisikaišiokite, ir sugyvensite Vrb.
sukáišioti iter. sukišti.
1. kišti ką kur vieną po kito: Dairėsi į aprūkusias lubas, kur už sijų buvo Suvaizdžio sukaišiotos ramunių ir pelynų šluotelės rš.
2. suvartoti kaišiojant: Sukáišiojau tuos pagaliukus pievon Slm.
3. sustiprinti, sutvirtinti kaišiojant: Langas iš visų pusių skalelėmis susprangstytas, sukaišiotas rš.
užkáišioti iter. užkišti.
1. žymėti gairėmis ką draudžiant: Su kaiščiais užkáišiok pievas drausdamas, kad nebgintum J.
2. užkamšyti: Langus [prieš žiemą] užkáišiojom pakulom ir užklijavom popieriais Slm.
3. užkišti vieną po kito: Visos durys užrakinėtos, užkáišiotos Slm.
4. prk. atidavinėti (skolas): Daug visokių skylių (skolų) turim – kol užkáišiojam, ir mum nieko neblieka Jnšk.

kylė́ti, kỹli (-ė́ja), -ė́jo
1. intr. būti iškilusiam, pakilusiam: Kỹli (bokštai) BŽ86. Ten, kur kyli uolos, įžiūrėjom 6 mastų akmenius Vr. Aukšta giria apaugę kalnai kylėjo rš. Marmurinės statulos kylėjo rš. Valtis ant vandens kylė́jo (buvo iškilusi) J.Jabl(Žem). Ten jinai kyli prieš jį didinga ir nesuprantama rš.
2. intr. kilti, keltis: Kyburienės balselis skamba, atgarsis tolyn atsimuša, net sodžius kylėja Žem.
| refl.: Šaukė, pyko boba, net troba kylėjos Žem.
3. tr. N, K kelti: Kylė́jau aš jam maišą ant pečių J. Kur tik išgirsi, vis ta karė ir karė dantyse, net kylėte kylėja Žem.
4. tr. kilnoti, kiloti: Kad aš sutikau karaliaus pulką, aš nekylėjau jam vainikužio JV106.
5. tr. žadinti, budinti: Per naktelę numylėta, nesikelsi nekylėta A.Strazd.
6. tr. perkelti (perrišti) gyvulį ganykloje, kad geriau priėstų: Tie veršiai dar nuo vakar dienos nėra kylė́ti Šv.
◊ kepùrę kylė́ti sveikinti ar atsisveikinti keliant kepurę: Kylėjo kepures ar bluzgino ant vėjo skepetėles A1884,364. Ant žirgelio sėdau, kepurėlę kylėjau JD599. Kad išėjau iš lelijų daržo, penki, šeši kepures kylėjo RD12.
apkylė́ti tr. pakylėti: Apkylėjau tvorą seną J.
atkylė́ti
1. refl. daug kartų, iki valiai kylėti: Eik pakylė́k manie maišą! – Ne, jau aš atsikylė́jau par savo amžį, – sako senis J.
2. tr., intr. užsimoti (pakylėti ranką, atmetus atgal): Atkylė́jo ir skėlė sau kirviu į koją Slnt. Atkylė́jęs ka dẽvė! KlvrŽ. Atkylėjau semti (mušti) Trk. Vaikai atkylė́jo rankas priešais kits kitą kuldamies J. Išsitraukęs iš palovio kaplį, atkylėjęs leido iš viso vieko į rąstą LzP. Atkylėjo štiką – džinkt paleido LTR.
iškylė́ti tr. išlaikyti iškėlus: Perdien jį an rankų iškylė́jau Tvr.
pakylė́ti Kv; N, Ak
1. tr. kiek pakelti: Pakylė́ji galvą, pramerki akis BM60. Mums nereikėjo nė rankų pakylėt BsPIII164. Aš aną už čiupryną į aukštį pakylė́jau Plt. Savo galvą aukštyn pakylėsi prš. Kad man duktė grįžtų, rankeles susidėjus pakylė́čiau Skr. Votego nereikėjo pakylėti (nereikėjo botagu nė užsimoti) – toks arklys Šts. Pakylė́k ant arklio Dkš. Pakylė́jo nuo žemės kaip per sprindį [maišą rugių] OG364. Pakylėk man, tai pasieksiu Ds. Akšę (= eik šen), pakylėsiu, kad nematai per kitus Gs. Keltuvu mus pakylėjo aukštyn rš. Lipk [į medį], aš pakylėsiu Ėr. Aš tave, kaip galėsiu, taip mylėsiu: kai neš vilkas, tai per tvorą pakylėsiu (iron.) Pnd, Prng. Vaikus pakylėjo ant rankų rš. Visi mane myli: kur tik stoviu, tai pakyli Lp. Gėrus, negėrus, bent pasėdėjus, aukselio kūpkelį bent pakylėjus (d.) Ad. Eik šen, mano bernužėli, pakylėki man uogeles! Žg. Ragas jo bus pakylėtas su šlove Mž460.
| refl.: Paskylėjęs truputį nuo lovos, apsidairo aplinkom rš. Po arbatos jis pasikylėjo guolyje ir vos tik neatsakė rš.
2. tr. suimti drabužį ir kiek pakelti: Suimti rūbo apačią, pakylėti BŽ383. Pirštais pritvėrusi, pakylėjusi laiko sijonus I.Simon.
3. tr. padėti užsikelti (naštą ant pečių): Pakylėk man maišą, nešiu namo! Kp. Tylėk, broleli, nekalbėk, te mano naštą pakylėk! d. Gal pakylėtum man [maišą] kiek? Vkš. Reik rugius iš jaujos parnešt, einam – maišus pakylė́si! Erž. Pakylėk man vaiką ant kupros Slnt.
| refl. tr.: Abidvi ateikite, pasikylėsita kita kitai maišą an pečių J.
4. tr. pririšti naujoje vietoje gyvulį, kad geriau priėstų: Pakylė́k karves! Šv. Per dvarelį pati palydėsiu ir žirgelį pati pakylėsiu Klvr.
5. tr. praturtinti: Vyrai ir sako dvaro raštininkui: „Kaip mes galim pakylėt poną, kad mums patiems reikia!“ Skr.
| refl.: Kap paskylėj[o] gyvent, tai ir pakėlė nosį Vlk.
6. tr. paskirti; pakelti: Gediminas … pakylėjo mažąjį sūnelį Jaunutį karšinčiu MitIII310(S.Dauk).
7. tr. surengti: Vieną balių per metus pakylė́ti – ne padyvas Alk.
8. intr. kiek pakilti patekėjus (apie saulę): Kai saulutė pakylėjo, motinėlę išlydėjo Lnkv. Saulė buvo jau gerokai pakylėjusi rš.
| refl.: Saulė pasikylė́jo, tetirvinai burbuliuot pradėjo Švnč.
9. refl. paaugti: Kiek vargo, kol vaikai paskylėj[o] nuog žemės Mrc. Raudona uogelė ant kalno augo, vai augo užaugo, pasikylė́jo Ml. Kaip tik pasikylėj[o] vaikai, tai ir prispaudė darban Arm.
10. tr. laiminti: Žemynėle žiedkėle, pakylėk mūsų rankų darbus (tuos žodžius sako lietuviai labindami, – kai geria puskvortę alaus ir jo dalį nulieja ant žemės; taip pat, kai Kalėdų naktį vakarieniauja) ST493.
11. refl. prk. pasikelti (prieš ką), sukilti: Kaip daugi tų yr, kurie susiėjo, iš piktenybės prieš mane pasikylėjo PK44.
◊ aki̇̀s pakylė́ti pažvelgti: Tas, stovėdamas iš tolo, nedrįso ir akių pakylėt DP315. Tavęsp pakylėjau akis mano Mž532.
gálvą pakylė́ti būti išaukštintam: Jis gers iš upės ant kelio, to dėlei pakylės galvą BBPs110,8.
pakylė́ti kepùrę sveikintis, atsisveikinti ar pagarbą reikšti kepurės pakėlimu: Kepurėlę pakylėjęs, jočiau pas mergelę JV79. Kepùrę pakylė́ti KII37. Kepurèlę pakylė́k, mergiotelę pamylėk Tvr. Kepurelę pakylėjau – sudievu mergelei S.Dauk. Ir juodu nė kepurės nepakylėjo, pravažiuodami pro kapus I.Simon.
ne kepùrę pakylė́ti sudėtinga, sunku: Čia ne kepurę pakylėti – reik užmokėti Nt.
kóją pakylė́ti truputį išeiti kur: Tik koją kur pakylėki, tai ir tu ten rš.
rañką pakylė́ti užsimoti mušti: Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti J. Vaikas kylėte pakylė́jo rañką ant šuns, t. y. norėjo mušti J.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

2 kaišýti, kai̇̃šo, kai̇̃šė J; B iter. kišti.
1. smaigstyti ką kur, kaišioti: Giliai žiemai užėjus, zuikiams kaišė į sniegą šakas obelų M.Valanč. Kiti kaišo apynvarpčius iki diegams neapdygus S.Dauk. Uždegtų skalų į sientarpius nekaišyk S.Dauk.
2. stengtis įkišti, dėlioti: Pūsk žarijas, kaišyk šakalėlius rš. Nekaišyk man lazdų po kojoms: kad aš tau pakišiu, tai tikrai apvirsi! Gr. Netur didžio maišo, į pančekas kaišo JD771.
| prk.: Jeigi velnias kaišytų į galvą kokius abejojimus, tegul neklauso M.Valanč.
3. megzti, austi ką kaišant: Marškos kaišyti labai nuobodu Ds. Lininė staltiesė skaistgijom kaišyta Kt.
4. puošti kaišant: Deveikų vartai baigiami kaišyti žolėmis P.Cvir. Mergos kai̇̃šo kupolius, žiedus, žoles aplei kryžius Joninė[je] J. [Vaikai] suėjo mokyklos kaišyti Ašb. Nevadins jaunąja sesele, nekaišys žaliomsioms rūtelėms JD56. Mano kaselės … žaliomis rūtomis kai̇̃šomos JD865. Oi ūlyčios ūlyčios, gražiai mergų nušluotos, … diemedėliais kaišytos TŽI193.
| refl. tr., intr.: Aš kaišaũsi kvietkas aplink kepurę K. Žemė kaišos žiedais rš.
^ Nesikaišyk povo plunksnomis (nesigirk tuščiai) rš.
5. badyti kuo, rodyti ką (iškišant): Nežiūry (nežiūrėk) ir nekáišai (nekaišyk) pirštais saulės! Dglš. Pasodinau in (ant) maišo, mane špygom kai̇̃šo Arm.
6. davinėti, dalyti, kaišioti: Tur kaišyti dalimis po keletą rublių Ls. Kaišė man arielką M.Valanč.
7. refl. kištis su kuo; lįsti kur: Aš kaišiáus (kišaus su patarimais, patarinėjau) anims tiekanties (taisantis, rengiantis) į veselę Als. Į mūsų tarpą nekaišýkis Šts.
8. refl. išsikišti ir vėl pasislėpti: Pažiūrėjau – juoda aky kaišosi Pnd.
9. prk. daryti priekaištus: Tokius daiktus kaišant (priekaištaujant), atsakyk tais žodžiais M.Valanč.
10. refl. tr. kištis skvernus už juostos, keltis sijoną: Kaišýkis paltą, matai, kokia rasa Kp.
◊ danti̇̀s kaišýti juoktis, šaipytis: Nekaišyk dantų, niekas nepirks Ut. Visų dantes balti – kaišyt nereikia (nereikia visur šaipytis) Trgn.
2 apkaišýti tr.
1. prikišti pakamšant: Apkamšau, apkaišau SD204. Kodėl jam negyventi, kap kešenės pinigais apkaišytos (turi pilnas kišenes pinigų) Nč.
2. apkaišioti, papuošti: Mane rūtais apkai̇̃šė Rt. Apkaišysi brolių kepurėles JV360. Kožno vieno kiemo apkaišýti vartai ir durys su berželiais BM103. Šaltis apkai̇̃šė langus (išpuošė gėlėmis) Plv.
| refl.: Juokingai išrodo žvėrukas, lapais apsikaišęs Blv. Apsikaišiusios merginos dar nešė su savimi glėbius darželio gėlių P.Cvir. Tankiai pasėčiau ir nuravėčiau, o kur eidama apsikaišyčiau JV932. Kvieslys jodavęs, apsikaišęs rūtomis, arklys irgi būdavęs apkaišytas LTII423.
3. apdalyti: Apkaišiau pinigais Brt.
| refl. J.
4. refl. už juosmens apsikaišioti: Granatomis apsikaišęs, jis pats įėjo į kreizamtą rš.
2 atkaišýti tr.
1. atkamšyti: Kad bitėms trošku, turi avilį išvėdyti atkaišydamas visas skyles rš.
2. pakelti ilgą drabužį ir užkišti jo kraštus už juosmens ar juostos, kad einant nekliūtų ar nešlaptų: Moteriškė atkaišytu sijonu ir atraitytoms rankovėms Skr.
| refl.: Seni, jauni, akli, raiši, duokit garą (šokit) atsikaišę Grž. Nuo Kirdonių ir Mielaišių ein mergaitės atsikai̇̃šę (d.) Pnd. Moterys net atsikai̇̃šiusios dirba Slč.
3. atidavinėti: Atkai̇̃šė skolas, bet ne visas, o juk buvo prakvešęs (pralobęs), kaip usniniai (ostiniai, ostmarkės) atsirado Šts. Vos ne vos per kelerius metus atkaišė mano dalį Žem.
2 įkaišýti iter. įkišti.
1. įkaišioti: Kopūstuosa reikia inkaišýt ankslelių (alksnelių), kad liūliukai neėst Lp. Tuojau reik jį (pragaišusį kerą) atidiegti nauju diegu ir apynvarpčius įkaišyti S.Dauk.
2. įterpti, įtarpstyti: Įkaišyk (= įkišk) jam, bernui, įkaištį ant kelio J. Mok kalbon mūsų žodžius savo įkaišyti A1884,18.
2 iškaišýti tr.
1. išpuošti kuo kaišiojant: Jei aš žinotau berneliu[i] teksiu, marškinėlius šilku šilkuotau, vašku vaškuotau, rūtelėm iškaišytau Vlk. Prekylangiai iškaišyti visokiais gražumynais rš. Iškaišýk seklyčią su žolėmis, su kvietkomis J. Iš varnos nepadarysi povą, nors ją gražiausiomis plunksnomis iškaišytum prš. Rado miestą iškaišýtą vėliavom linksmom Ss.
| refl. tr.: Išsikai̇̃šė mergaitės svirnelį žolynais Š. Išsišlavė, išsikai̇̃šė stubas kap Sekminėm Gs.
2. išbadyti, iškaišioti, išrodyti: Ana visus špygom iškaišė, ir ką tu jai [padarysi] Ds. Kas yra pikta, netylėtų, vis tai pirštais iškaišytų Gmž.
| refl.: Tai tos bobos – išsikai̇̃šė špygom ažpykę, ir vėl geruoju šnekas Ut.
3. refl. J išeiti (pinigams) bekaišant, išsidalyti.
4. refl. Skdv išsikišti.
2 nukaišýti tr.
1. papuošti nusodinant, nudaigstant, prikaišiojant: Visi takai žiedais nukaišyti rš. Būčia nukai̇̃šius kelelius rūtelėm Kp. Kepurė nukaišyta spalvotais popierėliais rš.
2. nuimti apkaišymus: Nukaišo jaunamartei rūtas Br.
3. išjuokti kaišiojant (pirštais): Neslaunas siratėlių pulkelis, nukaišytas baltais piršteliais LTR(Žsl).
2 pakaišýti iter. pakišti.
1. padurstyti, pakaišioti gilyn baigiančių degti pagalių galus: Pakaišyk pečių Šd.
2. refl. intr., tr. apsikaišyti, pasipuošti: Paukščiai dailiai pasikaišę Nm. Kambarį gėlėms pasikaišiau Skr. Per Sekmines reikia beržiukais pasikaišyti Skr.
3. pakelti ilgą drabužį ir užkišti jo kraštus už juosmens ar juostos, kad einant nekliūtų: Pakaišýk mano drabužius, kaip tu pasikaišei̇̃, matai, šlapia yra J. Aukštai pakaišytais sijonais kazokės zujo po molą sp.
| refl. intr., tr.: Pasikaišau SD261. Petronė murina, purvina, pasikaišiusi, atsiraičiusi bešviečianti (bešveičianti) virtuvės grindis Žem. Ji neprastai apsidariusi buvo – mėlynu kašmieriniu sijonu, kurį nenorėdama pasikaišyti sauja apgniaužusi užpakalyje laikė LzP. Eidama per rasas pasikaišyk sijoną, kad padurkai nesušlaptų Snt. Kad ji duoda, kad šoka, net pasikai̇̃šius andaroką Gs. Marginaitę pasikaišius JD823. Eidama kiaulių šert turi visada pasikaišyt Grl. Turiu pasikaišius lakstyti apie gyvulius Vv. Eina boba lig kelių pasikai̇̃šius Skr. Žingsniuoja sodietis po diržu pasikaišęs skvernus rš.
| Kiškis rūksta miškan pasikaišęs (labai greitai) Blv.
4. parinkti (raštus audžiant): Senoviškos prijuostės daugiausia austos dvinytai, su pakaišyta viena kita gėlele rš.
5. padavinėti, padalyti: Berniokams pakaišiau po kiaušinioką Sdk.
◊ danti̇̀s pakaišýti pasijuokti, pasišaipyti: Pakaišýk dabar danti̇̀s (pasijuok, kad gudrus)! Ėr. Eina į bažnyčią dantų̃ pakaišýt Ėr.
2 prikaišýti tr.
1. SD171, R įkaišyti ko nors daug: Prikaišýk pilną grėblagalvį dantų J. Kiškį kepant (kepdami) jo mėsą prikai̇̃šo lašinių Brt.
2. prikaišioti ko puošiant: Kam tam kasas prikaišai̇̃? Skr.
3. pridėti, prikamšyti: Davė ragaišio ir kišenes prikaišė Pšl.
| refl. tr.: Prisikaišiau sniego pilnas klumpes (klumpės pribiro sniego) Šv.
4. duoti senatvėje duoną, išlaikymą: Kai pasensiu, tu mane prikaišysi Krk.
5. prk. prikaišioti, priekaištauti: Dėl tavo maišo ir man prikaišo Pp. Ką man, mama, prikaišai? rš.
2 sukaišýti iter. sukišti; susmaigyti: Iki nesukaišius reik juos (apynvarpčius) gerai parveizėt S.Dauk.
2 užkaišýti iter. užkišti.
1. užkaišioti ką už ko: Papuošė su žolėms stovylą, užkaišė kur galėdama M.Valanč. Už lankus (už lankų) užkaišyti piningų ps.
| refl.: Atjojąs dvariškis, pištalietoms užsikaišęs, su kalaviju pasibraukęs S.Dauk.
2. užkainioti, užtverti: Taip užkaišiáu, kad nė žąsiukas neišlįs Up. Simas šiandien kame gaišo, tegu žiogrius ans užkaišo JD181. Aš prie Juodeikio pusės užkaišiáu torą KlvrŽ.
3. refl. tr. pasikelti, pasikaišyti: Sijoną užsikaišius už juosmens ruošėsi pati šeimininkė rš.
4. patenkinti kaišiojant, davinėjant: Reikalus elgetų užkaišydami (elgetas sušelpdami) DP273.

sparnaĩ plãtūs (kieno) turtingas: Tavo sparnai platesni, gali veselę didelę iškelt. Ck.
sparnùs apkarpýti nuvilti siekius: Barakynuose gyveno ansamblis, alinamas kasdienybės skurdo ir dykinėjančios aplinkos, apkarpant sparnus bet kokiems polėkiams. Andr.
sparnùs apléisti
1.nusiminti: Kaip tik iteip pasakė sviedka (liudytoja) an sūdo (teisme), tai vagis ir apleido sparnus. Rod. Mato, kad jau seniokas sparnelius apleidė. Dbk.
2.nusivilti, sutrikti: Apleidę sparnus kaip šlapios vištos: nei gerti, nei šokti. Krėv. Pirma spyliavo tekėt, o dar (dabar) jau vaikščioja sparnus apleidus. Mrc.
sparnùs apsvìlti nukentėti, nusivilti: Ne kartą mokyti, sparnus apsvilę, mes neskubame išvadų daryt. rš.
sparnùs atléisti aptingti, pasileisti: Dabar ans žaltys atleido sparnus suvisu – toks yra minkškiaušis. Trk.
spar̃ną gáuti užaugti: Dabar vaikai kai tik sparną gauna, tai ir skraido. Gdr.
sparnùs išskė̃sti teig. smarkiai pasireikšti: Laimonas išskėtė savo sparnus Akademinio scenoje, sukūrė brandžiausius vaidmenis. Trein.
sparnùs kélti rengtis išvykti: Tas Steponas skraidė šitiek metų, lakiojo ir dabar vėl kelia sparnus. Bub.
sparnùs kélti aukštaĩ didžiuotis: Buvo jos sunki dalia, tad sparnų aukštai nekėlė. Tilv.
sparnùs kilnóti rengtis išvykti: Mūsų kurse, girdėjau, vienas kitas jau kilnoja sparnus, žada sprukti namo. Saj. Vienas manė tuoj pulti prie senos matušės, antras prie tėvo, trečias prie draugų; visi kilnojo sparnus. Lauc. Mano sankeleiviai irgi ėmė sparnus kilnoti Rusijos linkui. Žem. Mergė kilnoja sparnus, baudžias, žada išeit. Škn.
sparnùs mìrginti rengtis, ketinti (išvykti): Daug mirgino sparnus bėgti iš fronto. Skdv.
sparnùs nudègti nusivilti, nukentėti: Aš nenoriu tavęs matyti nudegusiais sparnais. Vien. Kvaila mergiotė, kaipmat nudegs sparnelius. Bub.
sparnùs nuláužti neleisti aktyviai reikštis, veikti: Gyvenimas seniai sparnus man nulaužė. Pt.
sparnùs nuléisti
1.susitaikyti su likimu, nebesmarkauti: Visą laiką pūtėsi, nenorėjo likti, bet dabar nuleido sparnus. Jnš. Toks buvo drąsus, o dabar ir nuleido sparnus. rš.
2.nusiminti: Ko čia dabar nuleidai sparnus dėl mergiotės?!. Skrb. Aš prižadėjau tau padėti ir padėsiu, bet ir pats nenuleisk sparnų. Avyž.
3.būti silpnam, liguistam: Sparnus nuleidęs kaip Blovieščiaus žąselis. Vgr.
sparnùs nusiléisti būti nuolaidesniam: Bet biškį nusileisk tuos sparnus, sakiau seniai, ragus biškį mažink. Trk.
sparnaĩ nusvìlo nusivylė, apsileido, jėgos nusilpo: Biesui atidaviau už seną skolą jausmus ir širdį, paliko lavonas, tas tik materiališkas gali būti, sparnai nusvilo pelėdai jau turbūt amžinai. LzP.
sparnùs pakélti pasirengti išvykti: Jei kitą kartą ir be reikalo pakelsi sparnus, nieko baisaus – grįši kaip niekur nieko. Vien. Visa palieka močiai, kol vaikai maži: kai paaugs, pakels sparnus ir išlakstys į visas puses. Skrb. Jis jau seniai sparnus pakėlęs į miestą keltis. Mrj. Anas išbizdėjo pakėlęs sparnus. Rš. Ponas advokatas išgyvena šeimos krizę, žmona pakėlė sparnelius. Andr.
sparnùs pakir̃pti pavergti, suvaržyti, atimti laisvę: Kažkokia turtinga našlė pakirpusi paukšteliui sparnelius.... Avyž.
sparnùs paláužti pakirsti jėgas: Ir mylimą žemę sparnais palaužtais apkabinęs, sudėki mums giesmę, kuria mūsų širdys gyvens. Myk-Put.
sparnùs paléisti
1.atsisakyti, mesti (darbą): Mėnesį brigados karves išmilžo – sparnus paleido. Pj. Šiandien toks lyg pusšventis, vaikščioja visi sparnus paleidę. Mrj.
2.nusiminti: Kai įsisrigo visi loti, pliotkavoti – čystai sparnus paleidau. Trk. Paleidusi sparnus, tokia netikusi. Krš.
3.suįžūlėti: Tie pijokai buvo labai sparnus paleidę, dabar aptilo. Šd.
sparnùs paléidęs girtas: Vaikščioja žmogelis sparnus paleidęs. Tn.
spar̃ną parė́žti pasimeilikauti: Pas ją atjoja [karininkas], kad apsisuktų, sparną aplinkui parėžtų. Paukš.
sparnùs pasikélti pasirengti išvykti: Ans sparnus pasikėlęs, aš sena – kam tos trobalės ir bereik. Lkž.
sparnùs prikir̃pti atimti laisvę, suvaržyti: Jam jau prikirpo sparnus. Vdkt.
spar̃ną rė́žti meilintis, merginti: Apie jauniausiąją pradėjo sparną rėžti. Ll. Mat ir tu jau sparną rėži, gal jau nori lizdelį susukti. Brs. Vladukas, pamatęs svetimų mergaičių keletą, užniko apie jas kaip gaidys sparną rėžti. Žem. Ir Petras jau rėžia sparną aplink panas. Užp. Dabar jau tau, Dzidorėli, laikas sparną rėžti. Skr. Apie dukterį sparną rėžia, o prasimeta, būk su reikalu atėjęs. Sdb. Skruodys toks, valakinis, jau praplikęs, rėžė sparną apie Emiliją. Dovyd.
sparnùs skė̃sti rengtis vykti: Edvardžiukas jau kuris metas neramus, dažnai vaikščioja Kirdeikiuos ir kažkur skečia sparnus. Andr.
spar̃ną sùkti meilintis, merginti: Tas jaunis suka sparną apie vieną mergaitę, gal ir ženysis. Adm.
sparnùs taisýti rengtis vykti: Suopis tai jau taiso sparnus skristi į savo institutą. Avyž.
spar̃ną tiẽsti stengtis dirbti: Prie ūkio aš mažai sparną tiesiu. End.
sparnaĩ užáugo teig. atsirado pasiryžimo veikti: Pasijutau, kad užaugo man sparnai. rš.
ant sparnų̃ lė̃kti Lp. nenustygti vietoje:
po (kieno)sparnù globoje: Kaip man linksma, kaip man gera po tėvelio sparneliu. Kp. O lovas kasdien pasiklosite patys. Čia jums ne po mamytės sparneliu. Balt. O kaip aš tada vargiai gyvenau po svetimu sparnu!. Ss. Valdė kurį laiką Žemaitiją nuo nieko nepriklausomas arba po talkininkų sparnu. Šein.
po (kieno)sparnaĩs globoje: Nesang po sparnais tavo visas džiaugsmas mano. Petk.
po sparnù laikýti globoti: Tol vaikai, kol po sparnu laikai; paleidai – ir gaudyk vėją laukuose. LTR. Matyt, ne veltui visi mano, kad neprotinga vaiką laikyti po tėvų sparnu. rš.
po (kieno)sparnù tupė́ti būti priklausomam, nesavarankiškam: Bet moterys vis dar tebesame palinkusios po vyro sparnu tupėti. Žem.
po sparnù turė́ti globoti: Laikyk mus visus globoje tavo, turėk visados po sparnu savo. brš.
kaĩp ant sparnų̃ labai greitai: Laikas prabėgo kaip ant sparnų. rš.
po Dievo sparnu žr Dievas
erelio sparnai žr erelis
kaip višteliai nuleidę sparnus žr vištelis
žaibo sparnais žr žaibas
žemę rėžti sparnais žr žemė

mègzti, mẽzga (mezgia), mẽzgė
1. tr. R, K rišti mazgą: Mẽzga mẽzga ir nesumezga mezgo Rm.
| refl. K.
| prk.: Jau [girto] ir liežuvis mezgės (pynėsi), ir krypo jau eidamas Sz.
2. tr. SD50, R, K su virbalais, kabliuku ar mašina nerti nėrinį; su tokia adata daryti tinklą: Aš mazgą, tinklą mezgù, pirštines su virbalais neriu, vežimo galą rezgu J. Mẽzga pirštines Dkš. Išmokyk mane mègzt, tai aš bèmezgu (bradinį)! Lp. Anas taisos žūt – jau visą žiemą tinklą mẽzgia Ob. Ar turi mezgamą mašiną? J.Jabl. Mezgamieji virbalai J.Jabl. Aš pareisiu pas mamytę, išmokys mañ megzti nytis LTR. Ir buvo jupa ne siūta, bet nuog viršaus megzta per visą DP172.
| Vorai … medžiot tinklus tyloms kopinėdami mẽzgė K.Donel.
| prk.: Stabtelėjau šalia jos ir iš lengvo mezgu (pradedu, užvedu) kalbą rš. Jis mezgė (kūrė) sumanymą, kaip pasikviesti pas save Anelę J.Marc. Ji mezgė savo svajones toliau rš.
| refl. K.
3. intr., tr. Mrj, Grž darytis vaisiui: Tuojau pradėjo megzti agurkai Mš. Kad nėr lytaus, nei bulvės negalia mègzti KlvrŽ. Slyvos žydėjo, bet nèmezgė Sb. Nèmezgė žiedus, nebus nė vaisių Dkš.
| refl.: Jau po akuotu mezgasi grūdai T.Tilv. Žiedai jau mẽzgas KI80. Agurkai mẽzgas Kp. Kopūstų jau mẽzgasi galvos Š. Obuoliai mẽzgasi Š. Aviečių šiemet tai labai mẽzgas Kp.
◊ úodegą mègzti ruoštis kur eiti: Stasė ir ta mẽzga úodegą į turgų Kair.
apmègzti, àpmezga, àpmezgė tr.
1. Ds aplink numegzti: Apmezgiau nerinį aplinku J. Megztuko pakraščiai apmegzti žaliais siūlais rš.
2. R68, K visiems numegzti: Apmegsi̇̀ visus, tada eisi Lp.
| refl. K, Š.
atmègzti, àtmezga, àtmezgė
1. tr. K, J atrišti mazgą: Mazgą atmezgu R36. Užtempė mazgą, kad nė atmegzti nebgal Vvr.
^ Nagais neatmegsi, kur dantų reikia Nj, Rz. Ji moka ir užmegzt, ir atmegzt, gudri Alv.
atmezgamai̇̃ adv.: Poetės kūryba neatmezgamai siejasi su tyriausia liaudies kūrybos versme A.Vencl.
| refl.: Mazgas atsi̇̀mezga K. Sumegzk mazgą, kad nebeatsimègztų Jnš.
2. tr. prk. išspręsti: Bus pasakyta, atamezgant tris šituos klausimus A.Baran.
3. intr. mezgimu atsilyginti už prarastą kito mezginį: Reiks atmègzt Klvr.
◊ liežùvis atsimezgė pasidarė kalbus: Išgerkim dar po vieną, kad liežuvis atsimegztų! rš.
įmègzti, į̇̃mezga, į̇̃mezgė
1. tr. R114, K įdėti ką kur, užrišant mazgu, įrišti: Įmegzk man pinigus skarelės ragan; aš pats negaliu įsimegzti, nes man nagai suklupę nuo šalčio Š. Į galą tos virvės įmezgė smailį geležį BsPII21. Įmegzk į štemberį stiprą pasaitą Klp.
| prk.: Ne be reikalo į̇̃mezgė (įmokėjo) aštuonis rublius Bsg.
| refl. tr., intr.: Įsimezgęs botagan akmenioką paleido piemuo anon pusėn upės Š.
| prk.: Kaip kokia pasaka insi̇̀mezga (įstringa) galvon, o kaip kokia – ir užmiršti Klt.
ǁ surišti (mazgą): Į̃mezgiau mazgą J.
2. tr. mezgant, neriant įdėti, įstatyti: Nykštį ne vietoj įmezgė Rm. Dryželiai ar rašteliai būdavo įmezgami vienas nuo kito gana retai rš. Briedžius į̇̃mezgė į megztinuką Sg. Balta pirštinė, ir mėlynas kraščiukas į̇̃megztas Skr.
| refl. tr.: Kulnis nemokėdavo įsimègzt, tai megzdavo kai rankoves Vlkš.
3. refl. įprasti megzti, nerti: Mano ranka insmẽzgus, galiu tamsioj megzt Ml.
4. intr. suduoti, įkirsti: Kad kas gerai į pasturgalį įmègztų, tai žinotų sekioti! Jnšk. Keletą diržų į̇̃mezgė ing uodegą, par duris už kalnieriaus išmetė Žml.
išmègzti, i̇̀šmezga, i̇̀šmezgė tr.
1. išrišti, išnarplioti mazgą: Išmègzti mazgą J. Aš nevertas ir dirželio autuvo jo išmegzt DP23.
^ Džiaugiasi, kaip mazgą sunarstytą išmezgęs KrvP(Ps). Kai lunko mazgą išmezgė (labai gražiai, sklandžiai padarė) B.
neišmegztinai adv.: Neižmegztinai SD428.
| refl. K: Ir išmezgės mazgas ausių jo DP317.
ǁ atmezgus mazgą, išimti ką įrištą: Išmegzk pinigus ir atiduok šen Š.
| refl. tr.: Išsi̇̀mezgė bobutė iš mazgelio pinigus Š.
2. išbaigti megzti, nerti: Palauk, da virbalą išmegsiù Rdm. Ìšmezgu paskutinį virbalą ir einu gult Rm.
ǁ numegzti: Šitiek išmègzt tai juokas! Lp. Pernai i̇̀šmezgiau visą kulį ir sparną (bradinio) Lp.
ǁ išrašyti, išgražinti megztiniais raštais: Megztuke išmegztos gražios tulpės rš. Mano seserys labai gražiai mokėdavo išmègzt Kp. Vietoj kišenių prisiuvamos juostelės, išmegztos tuo pačiu spalvotu apykaklės raštu rš.
| refl. tr., intr.: Vieną vienaip išsi̇̀mezgė, kitą – kitaip Trgn. Pirštinės kai išsi̇̀mezga [tokiais raštais], tai pusė bėdos Kp.
3. mezgant suvartoti: Suverpiau du kamuoliu, tai i̇̀šmezgė Rmš.
numègzti, nùmezga, nùmezgė tr. K, J; R11 nuregzti, nunerti: Tos pirštinės gražiai nùmegztos Ėr. Paklausė mudu tėveliai, kur numegztos kamanėlės (d.) Nm. Mokytas ir iš vieno plauko nùmezga tinklą LTR(Vdk).
| refl. tr. K: Šiemet nùsmezgiau ir sau, ir Jonui švederį Alv. Žalių šilkų tinklužį nusimegsiu pamaži KlvD144.
ǁ išbaigti megzti: Ką gi tu čia vis rašai – eilelę nùmezgi ir rašai? Slm. Virbalą numègzti KI32.
pamègzti, pàmezga, pàmezgė
1. tr. parišti: Iš apačios pamègzk kaspiną Prn. Arkliai turėjo uodigas pàmezgamas (pamegztas) Šts. Būdavo, svotai raiti joja, arklių uodegos pàmegztos Ml.
| refl. tr., intr.: Liuobu pasimègzti kaspinu, abiem pusėm kutuotu Als. Pasi̇̀mezgu kaspiną Als.
ǁ užsukti aukštyn, užriesti (uodegą): Kumelė pàmezgė uodegą ir kap žaibas nuej[o] Vlk. Šek, regi, kap karvės, pamezgę uodegas, skraidžioja, zylioja, o tu prašais namo Vlk. Bėga kaip velniai, uodegas pamẽzgę Šts.
| refl. tr.: Kiškis, striungį pasimezgęs, nor svotijon joti NS38.
ǁ žemyn nuleisti, pabrukti (uodegą): Šunes nusigando ir, uodegas pamezgę, sugrįžo pas mus Blv. Kaip subaudžia, tai šuo, uodegą pamezgęs, ir bėga šalin niurzgėdamas A1884,402.
2. tr., intr. kurį laiką megzti; kiek pamezgėti: Parbėgu ir pàmezgu [kojinę] Lp. Pamezgus tiesiais šonais, kas ketvirta eilė uždedama po vieną akį rš.
◊ úodegą (sùbinę) pamẽzgus menk. be atodairos, labai greit, nerimtai lakstyti, išlėkti: Úodegą pamẽzgus laksto po kaimą Vl. Lakstė ir lakstė úodegą pamẽzgęs Rs. Pamẽzgęs úodegą išlėkė tas mūsų bernas į sodžių, nėjo apsiliuobti Jnšk. Subinę pamezgusi ir laksto ana, namie nestovi J.
primègzti, pri̇̀mezga, pri̇̀mezgė
1. tr. R24 pririšti: Per striukos vadžios, reikia galą primègzt (pridurti) Ėr. Pri̇̀mezgiau galiuką, kad buvo trumpas J. Mazgytė yra drobė, kur pri̇̀mezga audimą J.
| refl.: Nutrūkę voratinklio galai prisimezgė prie medžio šakelių rš.
| prk.: Ot prisi̇̀mezgė kap šuo prie savo šeiminyko Lš.
2. tr. pridurti mezgant, neriant: Nemesk šitos pirštinės – aš ją primègsiu (nuplyšusį galą pridirbsiu) Kt. Kai rankovės ar kojinės taip suplyšta, kad nebeįmanoma gražiai užadyti, nukerpama susidėvėjusi vieta ir primezgama naujai rš.
3. tr. daug prinerti: Pirštinių buvo pri̇̀megzta, tai pardavinėjo Kp.
4. tr. atsirasti, priaugti vaisių iš peržydėjusių žiedų: Primegztų uogų daug Upt. Šiemet daug pri̇̀mezgė agurkų Sml. Ant vienos lysvikės daugiau primẽzgę [agurkų], ant kitos mažiau Skr.
| refl. tr.: Labai buvo prisimẽzgę mažutyčių uogų Kp.
sumègzti, sùmezga, sùmezgė
1. tr. R, K surišti mazgu: Sumègzk, paėmęs galus siūlo Vv. Nutrūko vadelės, reikia sumegzti Ėr. Tas mezgas labai kietai sumegztas Jnšk. Mokėjai sumègzt, mokėk ir atmegzt Sb. Kalės mazgu sumezgė Rz. Arkliui uodegą sumegzti B. Šniūrauka sumezgiamà Ml.
| prk.: Kap tik duoną su duona sùmezgėm (sulaukėme naujos) Švnč.
| refl. tr., intr. K: Kasas susimẽzgus į užpakalį Kt. Susimègzk tuos galus, ir bus raištis Rm.
| Grobai susi̇̀mezgė nu vemsenos, ir mirė Šts. Užpakaly buvo avinas, įkliuvęs ragais savo susimezgusiuose (susiraizgiusiuose) krūmuose Ch1Moz22,13.
| prk.: Ryšiai, jau vienąkart iširę, nesusimegs Mair.
ǁ įrišti: Jis išbėrė sėlenas, ir, dalindamas jas arkliams su ranka, užčiupo sunkų daiktą, sumegztą į drobę J.Balč.
2. tr. sunerti, suregzti į vieną: Gaunama iš kartu sumezgamų akių pynutė rš.
3. tr. suvartoti nėrimui: Ar visus siūlus sùmezgei? Kt.
4. tr. prk. sudaryti, sukurti, suregzti: Ir vyrukas sumezgė istoriją apie nelaimingą meilę P.Cvir. Poetas greit sumegzdavo eilėraščio eilutes rš. Kordušas ėmė žiopčioti, nebepajėgdamas sakinio sumegzti J.Marc. Su mergaitėmis kalbos nesumegzdavo J.Dov.
| refl.: Visi tarpusavy buvo pažįstami, tad pašnekesys susimezgė lengvai V.Myk-Put. Vasariui pasisveikinus ir susipažinus, valandėlę nutrauktos kalbos vėl susimezgė V.Myk-Put.
5. intr. suvokti, suprasti, sugalvoti: Gabrio sūnus už visus greičiausiai sùmezga Ut. Aš nesùmezgu, kaip čia išeina Trgn. Mano galva nesumezga, ar (tai) galėjo būti A.Baran.
| refl.: Greit susi̇̀mezgė, kas atsakyti An.
6. refl. išsiversti, šiaip taip pragyventi, ištekti: Kad da duona nereikt pirkt, o dabar tai tik ką susi̇̀mezgam Ut. Tiktai dėl duonos derinsi, niekam rugių neduosi, tai i susmegsi su duona, sulauksi šviežių rugelių Tvr.
◊ gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) sumègzti (susimègzti) šiaip taip pragyventi, ištekti pavalgyti, apsirengti ir pan.: Norvegijos pakraščių gyventojai sumezga galus su galais iš silkių žūklės rš. Tik tik susi̇̀mezgam gãlą su galù Ds.
širdi̇̀s susi̇̀mezgė sakoma turint didelį rūpestį, neramumą: Nebeištariu žodžio, susi̇̀mezgė ši̇̀rdis Kl.
užmègzti, ùžmezga, ùžmezgė
1. tr. K užrišti mazgą: Užmegzk mazgą, kad neišsmuktum J. Ažumezgu neišrištinai SD428. Apsiūsu užmegzdamos, ir būs stipriau Šts. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galą Gdž.
^ Nei šuniu[i] uodegos neùžmezgiau (nieko nedirbau) Lp. Tai tinginys – per visą dienelę kad būt nor šuniu[i] mazgą užmẽzgęs Sn. Nemoka nei šuniui uodegos ažmegzt LTII460(Tvr). Mes ùžmezgam (pasakome), tegu jis išriša (paaiškina) Lkč.
| refl.: Per ilgos šaknys sutrumpinamos, kad sodinant neužsimegztų sp.
ǁ įdėti kur, užrišant mazgu: Gautą pinigą tuoj užmegzdavo į mazgelį rš.
ǁ užriesti, užsukti: Kiaulės, uodegas žumezgę, skraido Rod.
2. intr. prk. iš anksto sugalvoti, įsidėti į galvą: Jau užmezgęs turėjau, norėjau sakyti, ir užmiršau Skr. Aš jau seniai ùžmezgiau paklaust, kaip ten buvo su tuo traukiniu Lnkv. Pas jį kaip ùžmegzta (gerai atsikerta) Viln.
| refl.: Tai kad pasakė – kai užsimẽzgęs! Rs. Aš tai užmiršau pasakyt, o užsimẽzgus buvau Jrb. Aš jau buvau užsimẽzgęs viską stačiai pasakyt, ale neišėjo iš kalbos Jrb.
3. intr. prk. ką nors netiesiogine reikšme pasakyti: Kad ùžmezgė jai bernas, tai ùžmezgė, tik nuraudo visa ir tyli An.
4. tr. prk. pradėti (kalbą, bendravimą): Ji pati dažnai užmegzdavo kalbą su Vilkiene I.Simon. Kai ažùmezgi kalbą, ramiau laikas praeina Slk. Užmezgiau įdomių pažinčių ir įsitraukiau į revoliucinę veiklą A.Vien. Lietuvių rašytojai užmezgė glaudžius ryšius su kitų tautų rašytojais rš.
| refl.: Tarp draugų užsimezgė kalba rš.
5. tr. LL313 mezgant užtaisyti, užnerti: Paduok man savo pirštines, užmegsiu skyles Kt.
6. tr. mezgant uždirbti: Ažmègzdavo daug pinigų diedas (megzdavo tinklus parduoti) Dglš.
7. tr., intr. pradėti vaisius: Medis užmezga R. Medis pumpurus užmezga N. Žydėt žydėjo, bet nedaug ùžmezgė Kt. Žiedai … augalų negal užmegzti, nepakliuvus į juos dulkelėms kito žiedo A1885,124. Vaikai nori valgyti vos užmegztą vaisių Vd.
| refl.: Būriais ėjo laukuosna ir iš vandens kėlė su virkščiomis vos užsimezgusias bulbes P.Cvir. Obuoliai tik spėjo užsimegzt – jau jiej ir krenta! Knv. Nor sodas ir labai žydėjo, bet jam̃ maža kas užsi̇̀mezgė Btr. Kol bus žindomas vaikas, kitas neužsimegs rš.
8. refl. prk. išlikti: Užsimezgė kokis paršėkaitis, tai ir tas suvirbino (nugaišo) Lp. Katriej užsi̇̀mezgė [vaikai], tiej eina mokslan Lp.
◊ ant gãlo liežùvio užsimègzti būti pasirengus tuoj pasakyti: Ir turėjai ant galo liežuvio užsimezgęs LTR(Šmn).
į júostos mãzgą užmègzti gerai atsiminti: Užsimègzk júostos mazgañ Vrn.
úodegą užmègzti sujusti, pasikelti: Išbėgo, uodegą užmezgęs Grž. Purkšt, úodegą ùžmezgė ir išdūmė Grž. Užmezgė uodegą, tiek jo ir tematysi Grk. Uodegą užmezgęs laksto par bobas Grk.