Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (77)
stoop1
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - kūprinti; susikūprinti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasilenkti; palenkti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - nusileisti; nusmukti
liùkti
Apibrėžtis
liùkti, liuñka, -o intr. žemyn linkti, lėpti: Kiaulei ausys liuñka Všk. Ta rankovė gerai nestovi – liuñka, ir nieko jai nepadarysi Všk.
nuliùkti intr. žemyn nulinkti, nulėpti, nusmukti: Vižlo šunies ausys vis nuliùkę Všk. Megztinio pečiai nuliùkę Slm. Ko vaikštai nuliùkusiom kelnėm! Užsimauk aukščiau! PnmR. Palto pasiuvimas tai negražus – platus, rankovės nuliukę Slč. Nieko iš tos rasodos nebus – jau kada pasodinau, o lapai vis nuliùkę Všk.
nuliùkti intr. žemyn nulinkti, nulėpti, nusmukti: Vižlo šunies ausys vis nuliùkę Všk. Megztinio pečiai nuliùkę Slm. Ko vaikštai nuliùkusiom kelnėm! Užsimauk aukščiau! PnmR. Palto pasiuvimas tai negražus – platus, rankovės nuliukę Slč. Nieko iš tos rasodos nebus – jau kada pasodinau, o lapai vis nuliùkę Všk.
išplùkti
Apibrėžtis
3 plùkti, pluñka, -o intr. blukti, šusti: Mano švarkas jau pradeda plùkti Kair. Nesipirk žalios kleidos, ba pluñka Plv. Drabužis, skara plunka J.Jabl. Ta skepeta pluñka K. Džiaugiuos neatsidžiaugdama – gijos teip gerai nusidarė, ka visai neplunka! Žg.
3 apiplùkti intr. apiplikti, nusitvilkyti: Tos žolės applùks – da vanduo verda Prk.
3 išplùkti
1. intr. KII305, Š, BŽ78 išblukti, nusišerti: Nuo dienos šviesos išplukdavo visa lentelė, ir fotografija pranykdavo rš. Buvo geri namai, o dabar išplùkę (apšepę) Šk.
| Senio sausame veide akys buvo išplukusios ir raukšlėta kakta rš.
2. intr. išplikti: Nevirk tam puode barščių, mat kad išplùkęs Pc.
3. tr. išplikyti, iššutinti: Kišo ana karštą menturį į tą skylę ir išpluko man akis TDrVII105.
3 nuplùkti
1. intr. Š nublukti, nusišerti: Kuska nuplukusi – nieko žymės nebėr to rašto Škn. Skarelė visiškai nuplùko Lnkv. Nuplùko suknelė, jau negraži Skr. Skepeta nuo saulės nuplùko Vl. Jeigu nuplùks šita pusė, galėsi išsiverst kitą Jrb. Kap pabuvo ratai an lietaus, tai visai nuplùko Grv. Parvas, raštas didei nuplùkęs KII288.
2. tr. nuplikyti, nušutinti: Kad kokį sąnarį nuplunki, reik jį tuojau silkių rasalan įkišti LTR.
ǁ intr. nusiplikyti: Vienas jų taip baisingai nuplukęs, kad … pasimiręs TP1881,39.
| refl.: Kalvio gezelis, … į verdantį katilą kaulus bedėdamas, įvirtęs ir tame taip baisiai nusiplukęs LC1879,14.
3. intr. nusmukti, nuslinkti: Įkišus paršelį į verdantį vandenį, jo visi šeriai nupluñka Snt.
3 suplùkti intr.; Lex92, Q548 sunykti, dingti.
3 apiplùkti intr. apiplikti, nusitvilkyti: Tos žolės applùks – da vanduo verda Prk.
3 išplùkti
1. intr. KII305, Š, BŽ78 išblukti, nusišerti: Nuo dienos šviesos išplukdavo visa lentelė, ir fotografija pranykdavo rš. Buvo geri namai, o dabar išplùkę (apšepę) Šk.
| Senio sausame veide akys buvo išplukusios ir raukšlėta kakta rš.
2. intr. išplikti: Nevirk tam puode barščių, mat kad išplùkęs Pc.
3. tr. išplikyti, iššutinti: Kišo ana karštą menturį į tą skylę ir išpluko man akis TDrVII105.
3 nuplùkti
1. intr. Š nublukti, nusišerti: Kuska nuplukusi – nieko žymės nebėr to rašto Škn. Skarelė visiškai nuplùko Lnkv. Nuplùko suknelė, jau negraži Skr. Skepeta nuo saulės nuplùko Vl. Jeigu nuplùks šita pusė, galėsi išsiverst kitą Jrb. Kap pabuvo ratai an lietaus, tai visai nuplùko Grv. Parvas, raštas didei nuplùkęs KII288.
2. tr. nuplikyti, nušutinti: Kad kokį sąnarį nuplunki, reik jį tuojau silkių rasalan įkišti LTR.
ǁ intr. nusiplikyti: Vienas jų taip baisingai nuplukęs, kad … pasimiręs TP1881,39.
| refl.: Kalvio gezelis, … į verdantį katilą kaulus bedėdamas, įvirtęs ir tame taip baisiai nusiplukęs LC1879,14.
3. intr. nusmukti, nuslinkti: Įkišus paršelį į verdantį vandenį, jo visi šeriai nupluñka Snt.
3 suplùkti intr.; Lex92, Q548 sunykti, dingti.
šalin
Apibrėžtis
šaliñ bū́ti
1.nutraukti nėštumą: Ir daktarai norėjo, ka būt šalin, o ji ne, i gana. Jrb.
2.mirti, žūti: Vieną patį vaiką turėjo, ir tas pats šalin. Gršl. Pritrenkė mašina žmogų, ir šalin buvo. Šlu. Visi senieji yra šalin. Šv.
3.pragaišti, sunykti: Avižos baisiai sutryptos, ir visa šiometinė daga šalin. Simon.
4.praeiti, baigtis: Kiek jau metų buvo šalin. Kin.
5.pavogti: Buvom pririšę dvi karves prie tvoros, ir šalin buvo. Sg.
šaliñ eĩti
1.mirti: Tas eis jau šalin. Vvr.
2.dvėsti: Keturi arkliai ėjo šalin. Vn. Karvė ėjo šalin – ar dar maža iškada žmogui?. NmŽ. Įdūrei ištraukei, įdūrei ištraukei – jau ar taip ar taip ji (karvė) eis šalin. Bt.
3.sunykti, nieku virsti: Nuo dvidešimtos sniegas vis tiek eina šalin. Kv. Kad užsidega [jauja], visas ūkis eina šalin. Rmč. Visų metų darbas šalin eis. Snt.
4.praeiti, baigtis: Šalta žiema šalin eina, jau pavasaris ateina. JD. Dabar ligos jau eina šalin, o anksčiau žmonės mirė toms ligoms. Klm.
šaliñ išeĩti žūti: O Leonas šalin išėjo sprogus minai. Jdr.
šaliñ léisti parduoti, iškišti kur: Kad karvė pavasarį neves, jug aną turėsi leisti jau ant rudens šalin. Als.
šaliñ mèsk apie ką prastą, neprilygstantį kam: Jis kad mokėdavo sutaisyti naminę taboką, tai krominę mesk šalin. Rm.
šaliñ nèšti vogti: Tas bagočius nežinojo, kas anam tuos javus šalin neša. Klp.
šaliñ nueĩti
1.nusmukti, nusigyventi: Ans yra dideliai nuėjęs šalin. Žr.
2.netekti vertės, pražūti: Kitoks laikas užėjo, visi piningai nuėjo šalin. Rsn.
3.mirti: Vienas vaikas nuėjo šalin, i gana, – i daktarai nieko nepadarė. Jrb. Visi trys nuėjo šalin. Lkš. Nesisekė man su šeima: vis nueidavo šalin vaikai. Trg.
4.pastipti: Vos nenuėjo karvė šalin. Kv.
šaliñ padarýti nutraukti nėštumą: Kai ji šalin padarė, paliego ir nebekėlė. Skr.
labor 1
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - slýsti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sliñkti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - šliaũžti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sklìsti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - plìsti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - skver̃btis
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nuslýsti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nusmùkti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įkrìsti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įpùlti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - patèkti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pakliū́ti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išsprū́sti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išslýsti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - bė́gti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - eĩti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - netèkti
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nukrỹpti
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasùkti į̃ šãlį
20
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsitráukti
21
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nukrỹpti nuõ tèmos
22
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - silpnė́ti
23
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - blogė́ti
24
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - gèsti
25
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - šlýti
26
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paslýsti
27
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - klýsti
28
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apsirìkti
29
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - smùkti
30
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - griū́ti
31
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - nỹkti
išlapatúoti
Apibrėžtis
1 lapatúoti, -úoja, -ãvo, làpatuoti, -uoja, -avo
1. intr. Skr, Bgs, Šln, Tvr, Ds, Alvt šuoliais bėgti ar joti: Ir tas varlė làpatuoja lyg tikras raitelis Gs. Labai negreit tas arklys lapatúoja, nusbosta važiuot Dgl. Ir lapatúo[ja] kaip šuo paskuo Yl. Klausau, kas čia užpakaly lapatúo[ja], o čia jis besivejąs An.
ǁ sunkiai, nerangiai eiti, vaikštinėti: Lapatúok tiek kelio per tokį purvyną Švn. Žiūrėk, antis lapatuoja Žb.
^ Keturi lapatuoja, penki šimtai žemę šluoja (arklys bėga) Pnd.
2. intr. Mrc, Prng, Rud plasnoti (ppr. neskrendant): Višta sparnais lapatúoja, bet palėkti negali Lš. Gaidžiukas, inkliuvęs tvoron, lapatãvo Aps.
| refl.: Nesilapatúok čia lyg višta Drsk.
3. intr. plevėsuoti, kadaruoti: Skvarlūtai einant lapatúoja Lkm. Bėgčiomis, ilgais skvernais lapatuodamas, pasirodė piemuo rš. Užsikimšk juostą, kad nelapatúotų Slk. Paimk tuos baltinius, ką jie ten lapatúoja – dar numes vėjas Vrn.
4. intr. vizgėti, mataruoti: Šunio uodega vis lapatúoja Lkm.
| Mano liežuvis da lapatúoja Aps. Kaista galva, lapatuoja širdis rš.
| Kai būsiu senas, galva lapatuõs Brsl.
^ Vienas galas linguoja, kitas sukas, lapatúoja (spragilas) LTR(Zr). O kad tavo lapatãvo (kad tave galai)! Švnč.
5. intr. klibėti: Paklibino vieną tuiną – lapatuoja laisvai rš.
6. tr. supti: Vėjas lapatúoja [lopšį], aš pjaunu Dglš.
7. intr., tr. skubėti, daug dirbti: Nelapatuok, bet padaryk gerai Krok. Ana viena lapatúoja lapatúoja, o visi kiti tinginiauja Trgn. Ko taip lapatúoji – suspėsi ir povalio! Mrs. Verpi lapatúoji kuodelį po kuodelio Drs.
1 atlapatúoti
1. intr. atbėgti, ateiti sunkiu žingsniu: Jau laumė atlapatuoja, atsiveja, skardėdama geležinėmis klumpėmis P.Cvir. Jau ta laskata vėl atlàpatavo žinių gaudyti Brt. Atbėga žirgelis, atlapatúoja (d.) Dglš. Atlàpatuoja šuo, iškišęs liežuvį Žvr.
2. refl. nuvargti bedirbant, bebėgant: Šiandie atsilapatavaũ Ml.
1 išlapatúoti intr. skubiai išbėgti: Vaikų pulkas išlapatãvo grybaut Rm.
1 nulapatúoti
1. intr. Dglš skubiai nubėgti, nujoti: Petris raitas par laukus nulapatãvo Vkš. Greitai nulapatúok miestelin Alv.
2. refl. nuvargti, nusilakstyti: Pardien eini eini, tai tiek nuslapatúoji, kad sėstis tik noris Lkm. Taip nuslapatãvęs esmu, net sunku eit Dgl.
3. refl. bejudant nusmukti: Nulapatãvo visos zdobos (papuošalai) žemyn Ds.
1 palapatúoti
1. intr. pabėgioti: Vaikai išbėgo į kiemą palapatúot Rm.
2. tr. paplakti: Palapatúok košę su šaukštu Dkšt.
3. intr. paėsti: Mano kiaulės su lapūkais tai dar palapatúoja Mrc.
4. refl. paplasnoti: Ėmė višta paslapatavo ir užgiedojo Lš. Kai pasilapatavau, tai visos vištos iš pirkios išlakstė Alv.
1 parlapatúoti intr.
1. sunkiai pareiti, parjoti: Tep ir parlàpatavau namie Mrc.
2. parskristi, parplasnoti: Jau paukščiai parlapatuoja Šn.
1 sulapatúoti intr. suplasnoti: Ir tik sparnais sulapatavo genys V.Krėv. Gaidys sulapatavo, užgiedojo Vrn.
1 užsilapatúoti einant uždusti, pavargti: Eidamas ažsilapatavaũ vienan galan (visiškai) Prng.
1. intr. Skr, Bgs, Šln, Tvr, Ds, Alvt šuoliais bėgti ar joti: Ir tas varlė làpatuoja lyg tikras raitelis Gs. Labai negreit tas arklys lapatúoja, nusbosta važiuot Dgl. Ir lapatúo[ja] kaip šuo paskuo Yl. Klausau, kas čia užpakaly lapatúo[ja], o čia jis besivejąs An.
ǁ sunkiai, nerangiai eiti, vaikštinėti: Lapatúok tiek kelio per tokį purvyną Švn. Žiūrėk, antis lapatuoja Žb.
^ Keturi lapatuoja, penki šimtai žemę šluoja (arklys bėga) Pnd.
2. intr. Mrc, Prng, Rud plasnoti (ppr. neskrendant): Višta sparnais lapatúoja, bet palėkti negali Lš. Gaidžiukas, inkliuvęs tvoron, lapatãvo Aps.
| refl.: Nesilapatúok čia lyg višta Drsk.
3. intr. plevėsuoti, kadaruoti: Skvarlūtai einant lapatúoja Lkm. Bėgčiomis, ilgais skvernais lapatuodamas, pasirodė piemuo rš. Užsikimšk juostą, kad nelapatúotų Slk. Paimk tuos baltinius, ką jie ten lapatúoja – dar numes vėjas Vrn.
4. intr. vizgėti, mataruoti: Šunio uodega vis lapatúoja Lkm.
| Mano liežuvis da lapatúoja Aps. Kaista galva, lapatuoja širdis rš.
| Kai būsiu senas, galva lapatuõs Brsl.
^ Vienas galas linguoja, kitas sukas, lapatúoja (spragilas) LTR(Zr). O kad tavo lapatãvo (kad tave galai)! Švnč.
5. intr. klibėti: Paklibino vieną tuiną – lapatuoja laisvai rš.
6. tr. supti: Vėjas lapatúoja [lopšį], aš pjaunu Dglš.
7. intr., tr. skubėti, daug dirbti: Nelapatuok, bet padaryk gerai Krok. Ana viena lapatúoja lapatúoja, o visi kiti tinginiauja Trgn. Ko taip lapatúoji – suspėsi ir povalio! Mrs. Verpi lapatúoji kuodelį po kuodelio Drs.
1 atlapatúoti
1. intr. atbėgti, ateiti sunkiu žingsniu: Jau laumė atlapatuoja, atsiveja, skardėdama geležinėmis klumpėmis P.Cvir. Jau ta laskata vėl atlàpatavo žinių gaudyti Brt. Atbėga žirgelis, atlapatúoja (d.) Dglš. Atlàpatuoja šuo, iškišęs liežuvį Žvr.
2. refl. nuvargti bedirbant, bebėgant: Šiandie atsilapatavaũ Ml.
1 išlapatúoti intr. skubiai išbėgti: Vaikų pulkas išlapatãvo grybaut Rm.
1 nulapatúoti
1. intr. Dglš skubiai nubėgti, nujoti: Petris raitas par laukus nulapatãvo Vkš. Greitai nulapatúok miestelin Alv.
2. refl. nuvargti, nusilakstyti: Pardien eini eini, tai tiek nuslapatúoji, kad sėstis tik noris Lkm. Taip nuslapatãvęs esmu, net sunku eit Dgl.
3. refl. bejudant nusmukti: Nulapatãvo visos zdobos (papuošalai) žemyn Ds.
1 palapatúoti
1. intr. pabėgioti: Vaikai išbėgo į kiemą palapatúot Rm.
2. tr. paplakti: Palapatúok košę su šaukštu Dkšt.
3. intr. paėsti: Mano kiaulės su lapūkais tai dar palapatúoja Mrc.
4. refl. paplasnoti: Ėmė višta paslapatavo ir užgiedojo Lš. Kai pasilapatavau, tai visos vištos iš pirkios išlakstė Alv.
1 parlapatúoti intr.
1. sunkiai pareiti, parjoti: Tep ir parlàpatavau namie Mrc.
2. parskristi, parplasnoti: Jau paukščiai parlapatuoja Šn.
1 sulapatúoti intr. suplasnoti: Ir tik sparnais sulapatavo genys V.Krėv. Gaidys sulapatavo, užgiedojo Vrn.
1 užsilapatúoti einant uždusti, pavargti: Eidamas ažsilapatavaũ vienan galan (visiškai) Prng.
apskárti
Apibrėžtis
skárti, ską̃ra (skársta Kv, Š, Jš, skar̃na DūnŽ), skãro intr. K, Rtr; L
1. DŽ, Pj spurti, brigzti, rykšti (apie drabužį): Ską̃ra tavo drabužis, t. y. jau kutosai metas J. Beskárstančios rankovės J. Mano marškiniai jau skársta aplink Prk.
ǁ NdŽ, DŽ1 plyšti (apie šiaudinį stogą).
2. J.Jabl(Als) darytis plaušingam, plaušuotam, skaidulėtam (apie linus): Kad linai atsiklojė[ja], tad skársta, t. y. kilpojas, atšokinė[ja] skara nuo kaulų minant J.
3. NdŽ, DŽ1 šerpetoti (apie pirštus).
apskárti intr.
1. Š, DŽ1, Skr apspurti, apibrigzti: Padelkos sejono apskãrusios, t. y. atsidaužusios J. Mano kelnės apskãro Plik.
ǁ apiplyšti: Apskãro stogai, o nėr ilginių Šts.
2. nešioti skarmalus, būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais: Eina apskãrę Mlt. Visas apskãręs, plikas kūnas matyti Kv. Klumpėti, naginiuoti, kiti basi, apskarę LC1880,35.
3. prk. nusigyventi, nuskursti: Pirmasis pasaulinis karas pasibaigė, Vokietija apskaro I.Simon.
atskárti intr.
1. Š, BŽ485, Ser, DŽ, Ms, Užv, Plt, Plik atspurti, atbrigzti: Atskãro skvernai drabužių J. Kelnės jau čystai atskãro Kv. Sermėga dar gera, tik atskãrusias rankoves reikia pataisyti Pg. Nedyvas, kad ir atskãro rankovės, jug senybinis ir bėra [švarkas] Brs. Atsiriesk (atsisiūk) skepetaitę, kad neatskártų Šll.
ǁ išplūšyti, išrykšti: Bemušant vieni galai rykščių atskãro – atsuko ražus, ir tie susmego [į kūną]: teip liuob plaks Palangos dvare Plng. Nuplyšo batai, atskaro padai (d.) Kl.
2. atšerpetoti: Kad ravėji, nagai atskársta J. Pirštas atskãro nū darbo Plik. Nagai pajuodavę, atskarę prš.
| prk.: Atskar̃na liežuvis beskrabant (apie ilgą plepėjimą) Lk. Padėkitav ką norintais pasakoti, mun i liežuvis atskãro jau Krt. Ir liežuvis atskãro tau belojant Pj. Tetauzijie, kol tik liežuvis atskars Žem.
nuskárti intr.
1. L, Š, Ser, DŽ1, Brž, Kri, Kal, Plt, Štk, Šts, KlvrŽ būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais, nešioti skarmalus: Nuskãręs K. Ans skarte nuskãręs, t. y. nudriskęs, nuplyšęs J. Nuskãręs skaruila J. Kogi vaikštai nuskãrus kaip ubagė?! Sml. Tie vaikeliai taip nuskãro, kad gėda ir į žmones išleisti Srv. Nuplyšęs, nuskaręs, nusigėręs, pijokas tas sūnus LTR(Plng). Nuskaráu su tais kartūnais, nebaudu (nebeaudžiu) Krš. Nuskãręs lig ausų Vkš. Žmonės nualę, nuskãrę per karą buvo LKT202(Kbr). Toks nuplyšęs, toks nuskãręs, kur tu eisi pri tos Marės? (d.) Dr.
2. Šauk, Plt nuspurti, apibrigzti, nudriksti: Žambas sermėgos nuskaręs J. Kelnės plačiausios, nuskãrusios Trk. Lovoj, pasieny, sėdėjo trys vaikai, apvalkstyti menkoms, nuskarusioms jupelėms Žem. Nuskãrusi avalynė NdŽ.
ǁ išplūšyti, išrykšti: Stogas nuskãro DŽ.Taisė palei sėdynę užkištą nuskarusį botagą rš.
ǁ apgriūti, apirti: Nuskãrę namai NdŽ.
3. nušerpetoti, nupleišėti, sueižėti (apie odą): Žiaudri burna nuskarsta J.
| prk.: Plepėti gali kiek nori – jug liežuvis nenuskársta Slnt.
4. turėti nusvirusias, skarotas šakas: Glaudėsi prie nuskarusio beržo J.Marc.
5. Všk, Up prk. nusigyventi, nusmukti: Nuskãrę tie Dumčių kaimo ūkininkai Alk.
nuskãrusiai adv.: Nuskãrusiai gyveno [senos gadynės žmonės] Šts.
praskárti intr. K.Būg(ž.); Kos150 galą gauti:
^ O kad tu ben praskar̃tum kaip nuskaręs drabužis, vis tau nevyksta J. Kad tu bent praskártumei! Kv.
| refl.:
^ Tepraskariẽs, kurie mušas, neveizdėk, neeik ten! J.
suskárti intr. KII369, DŽ1; N, Ser suplyšti, sudriksti: Drabužis suskãręs J. Suskãrusios rankovės jo apsiausto J. Suskarę sijonai, kas anus benešios Krt. Jo (keleivio) aprėdas buvo nudriskęs ir suskãręs MitI343(Prk).
| prk.: Dangumi plaukė suskarę debesys rš.
užskárti intr. prk. užvargti, užnykti: Ką mes kalti, kad jo paršai užskãrę Snt.
1. DŽ, Pj spurti, brigzti, rykšti (apie drabužį): Ską̃ra tavo drabužis, t. y. jau kutosai metas J. Beskárstančios rankovės J. Mano marškiniai jau skársta aplink Prk.
ǁ NdŽ, DŽ1 plyšti (apie šiaudinį stogą).
2. J.Jabl(Als) darytis plaušingam, plaušuotam, skaidulėtam (apie linus): Kad linai atsiklojė[ja], tad skársta, t. y. kilpojas, atšokinė[ja] skara nuo kaulų minant J.
3. NdŽ, DŽ1 šerpetoti (apie pirštus).
apskárti intr.
1. Š, DŽ1, Skr apspurti, apibrigzti: Padelkos sejono apskãrusios, t. y. atsidaužusios J. Mano kelnės apskãro Plik.
ǁ apiplyšti: Apskãro stogai, o nėr ilginių Šts.
2. nešioti skarmalus, būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais: Eina apskãrę Mlt. Visas apskãręs, plikas kūnas matyti Kv. Klumpėti, naginiuoti, kiti basi, apskarę LC1880,35.
3. prk. nusigyventi, nuskursti: Pirmasis pasaulinis karas pasibaigė, Vokietija apskaro I.Simon.
atskárti intr.
1. Š, BŽ485, Ser, DŽ, Ms, Užv, Plt, Plik atspurti, atbrigzti: Atskãro skvernai drabužių J. Kelnės jau čystai atskãro Kv. Sermėga dar gera, tik atskãrusias rankoves reikia pataisyti Pg. Nedyvas, kad ir atskãro rankovės, jug senybinis ir bėra [švarkas] Brs. Atsiriesk (atsisiūk) skepetaitę, kad neatskártų Šll.
ǁ išplūšyti, išrykšti: Bemušant vieni galai rykščių atskãro – atsuko ražus, ir tie susmego [į kūną]: teip liuob plaks Palangos dvare Plng. Nuplyšo batai, atskaro padai (d.) Kl.
2. atšerpetoti: Kad ravėji, nagai atskársta J. Pirštas atskãro nū darbo Plik. Nagai pajuodavę, atskarę prš.
| prk.: Atskar̃na liežuvis beskrabant (apie ilgą plepėjimą) Lk. Padėkitav ką norintais pasakoti, mun i liežuvis atskãro jau Krt. Ir liežuvis atskãro tau belojant Pj. Tetauzijie, kol tik liežuvis atskars Žem.
nuskárti intr.
1. L, Š, Ser, DŽ1, Brž, Kri, Kal, Plt, Štk, Šts, KlvrŽ būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais, nešioti skarmalus: Nuskãręs K. Ans skarte nuskãręs, t. y. nudriskęs, nuplyšęs J. Nuskãręs skaruila J. Kogi vaikštai nuskãrus kaip ubagė?! Sml. Tie vaikeliai taip nuskãro, kad gėda ir į žmones išleisti Srv. Nuplyšęs, nuskaręs, nusigėręs, pijokas tas sūnus LTR(Plng). Nuskaráu su tais kartūnais, nebaudu (nebeaudžiu) Krš. Nuskãręs lig ausų Vkš. Žmonės nualę, nuskãrę per karą buvo LKT202(Kbr). Toks nuplyšęs, toks nuskãręs, kur tu eisi pri tos Marės? (d.) Dr.
2. Šauk, Plt nuspurti, apibrigzti, nudriksti: Žambas sermėgos nuskaręs J. Kelnės plačiausios, nuskãrusios Trk. Lovoj, pasieny, sėdėjo trys vaikai, apvalkstyti menkoms, nuskarusioms jupelėms Žem. Nuskãrusi avalynė NdŽ.
ǁ išplūšyti, išrykšti: Stogas nuskãro DŽ.Taisė palei sėdynę užkištą nuskarusį botagą rš.
ǁ apgriūti, apirti: Nuskãrę namai NdŽ.
3. nušerpetoti, nupleišėti, sueižėti (apie odą): Žiaudri burna nuskarsta J.
| prk.: Plepėti gali kiek nori – jug liežuvis nenuskársta Slnt.
4. turėti nusvirusias, skarotas šakas: Glaudėsi prie nuskarusio beržo J.Marc.
5. Všk, Up prk. nusigyventi, nusmukti: Nuskãrę tie Dumčių kaimo ūkininkai Alk.
nuskãrusiai adv.: Nuskãrusiai gyveno [senos gadynės žmonės] Šts.
praskárti intr. K.Būg(ž.); Kos150 galą gauti:
^ O kad tu ben praskar̃tum kaip nuskaręs drabužis, vis tau nevyksta J. Kad tu bent praskártumei! Kv.
| refl.:
^ Tepraskariẽs, kurie mušas, neveizdėk, neeik ten! J.
suskárti intr. KII369, DŽ1; N, Ser suplyšti, sudriksti: Drabužis suskãręs J. Suskãrusios rankovės jo apsiausto J. Suskarę sijonai, kas anus benešios Krt. Jo (keleivio) aprėdas buvo nudriskęs ir suskãręs MitI343(Prk).
| prk.: Dangumi plaukė suskarę debesys rš.
užskárti intr. prk. užvargti, užnykti: Ką mes kalti, kad jo paršai užskãrę Snt.
marmaliúoti
Apibrėžtis
marmaliúoti, -iúoja, -iãvo, mar̃maliuoti, -iuoja, -iavo
1. intr. Kš, Lzd, Skr, Vv plepsėti, blerbėti verdant: Žirniai virdami marmaliúoja J. Tirštai kad verda, marmaliúo[ja] sagonas J. Dabok, kad marmaliúodama košė neprisviltų Slk. Kaip verda, kad nemarmaliúoja? Rm. O verda, o mar̃maliuoja, ir jūs nėkas nematot, nėkas nenukaičiat Rs.
2. intr. su garsu, kunkuliuojant tekėti: Trobesiai kaišioja stogus pagal marmaliuojančią, sukančią verpetus upę rš.
3. intr. leisti burbulus, burbuliuoti: Baublys baubia, snapą įmerkęs vandenin, baubia, o vanduo purkščia aukštyn. Truputį pasiilsia ir vėl marmaliuoja Blv. Kiaulė po jovalą mar̃maliuo[ja] Krkl. Gyvoliai negeria nuo krašto, bet siekia į dugną marmaliúodami J.
ǁ Jnšk gurgėti: Ta vieta niekad neišdžiūsta, marmaliúoja ir marmaliúoja Kp.
4. intr. Jž skęsti, garmėti: Gyvulys pelkėje baigė marmaliúot Jnšk. Liūne ne naujiena dumblan marmaliúot Slk.
5. intr. murmėti, burbėti: Atsidarė nemunių puodas – pradės marmaliúoti (sako vyras bambančiai žmonai) Ds.
6. tr., intr. Alvt, Ar neaiškiai, nesuprantamai kalbėti: Kažką tarp savęs marmaliúoja Jnš. Girtas vežime marmaliúoja Ds. Nupjausiu liežuvį, tai ir marmaliúosi kaip bežadis Kp.
7. intr., tr. Pl, Rk plepėti, taukšti: Antanėnė kaip pradeda mar̃maliuoti, tai kitam nėra kada nė išsižioti Krš. Nemarmaliúok, snargle, niekų, gausi par nosį! Dl.
8. intr. srėbti su garsu: Įpilk jam, tegu marmaliúoja Skd. Nemarmaliúok, mokykis dailiai valgyti! Skd.
9. intr. būriu (su ūžesiu) veržtis, lėkti: Marmaliúoja musės į vidų Lnkv.
10. intr. bėgti, liulėti: Man, kai pratrūko koja, tai pūliai kad marmaliãvo tokie balti Jnšk.
11. tr. maišyti, velti: Gana, gana, nemarmaliúok, ir taip susimarmaliãvę Kp.
atmarmaliúoti intr. ateiti, atslinkti (lietaus debesiui su griaustiniu): Atmarmaliúoja vėpūtė juoda kai marė Jnš.
išmarmaliúoti
1. tr. išvirti, pagaminti: Trise sumanė pietus išmarmaliuoti rš.
2. intr. su triukšmu ištekėti, išliulėti: Visas vanduo pro volę iš kubilo išmarmaliãvo Ps.
3. tr. su garsu išėsti: Aš būčiu gera kiaulė penėt – išmarmaliuõčiu į galą (viską išėsčiau su apetitu) Vkš.
4. refl. išsimalti, išsimankyti: Kelias išsimar̃maliavo, pravažiuot negal Rs.
numarmaliúoti intr.
1. Rk, Ps nugrimzti, nuskęsti: Numarmaliãvo liūnan kap peklon mano karvė, kad ir neradau Slk. Viedras numarmaliãvo į dugną KlvrŽ.
2. neaiškiai pasakyti: Klausiau Petro, kada ateisi, o jis tik numar̃maliavo po nosia ir nuėjo Alvt.
3. refl. prk. nusmukti, nuskursti: Tavo uošvis nusimarmaliavęs visiškai, neturi nei pelų kiek reikia! Ėr.
prasimarmaliúoti tr. kiek prasivirti: Koks tę virimas: prasimar̃maliuoja ką nons, i kantena Rs.
primarmaliúoti
1. intr. prigerti, paskęsti: Arklys baloj primarmaliãvo Slk. Teip giliai nebrisk, bo primarmaliúosi Sb.
2. intr. Všk daug prieiti, prigarmėti: Per patalkius pilna troba primarmaliãvo Pbr. Ka primarmaliãvo musių – pilna troba Jnš.
3. tr. daug pridėti, primaišyti: Pripylė visko, primar̃maliavo Gs. Pilnas bliūdas kažin ko primarmaliuotas Gl.
sumarmaliúoti
1. intr. sugurgėti, suburbuliuoti: Sumarmaliãvo pilve, ir išginė laukan Šts.
2. intr. marmaliuojant suvirti: Seniai jau mėsa suvirė, sumarmaliãvo, gal nė kaulų neliko Ėr.
3. tr. neaiškiai, po nosimi ką pasakyti: Sakyk aiškiau, ką tu ten sumar̃maliavai – aš nieko nesuprantu Alvt.
4. refl. Kp susimaišyti, susivelti.
1. intr. Kš, Lzd, Skr, Vv plepsėti, blerbėti verdant: Žirniai virdami marmaliúoja J. Tirštai kad verda, marmaliúo[ja] sagonas J. Dabok, kad marmaliúodama košė neprisviltų Slk. Kaip verda, kad nemarmaliúoja? Rm. O verda, o mar̃maliuoja, ir jūs nėkas nematot, nėkas nenukaičiat Rs.
2. intr. su garsu, kunkuliuojant tekėti: Trobesiai kaišioja stogus pagal marmaliuojančią, sukančią verpetus upę rš.
3. intr. leisti burbulus, burbuliuoti: Baublys baubia, snapą įmerkęs vandenin, baubia, o vanduo purkščia aukštyn. Truputį pasiilsia ir vėl marmaliuoja Blv. Kiaulė po jovalą mar̃maliuo[ja] Krkl. Gyvoliai negeria nuo krašto, bet siekia į dugną marmaliúodami J.
ǁ Jnšk gurgėti: Ta vieta niekad neišdžiūsta, marmaliúoja ir marmaliúoja Kp.
4. intr. Jž skęsti, garmėti: Gyvulys pelkėje baigė marmaliúot Jnšk. Liūne ne naujiena dumblan marmaliúot Slk.
5. intr. murmėti, burbėti: Atsidarė nemunių puodas – pradės marmaliúoti (sako vyras bambančiai žmonai) Ds.
6. tr., intr. Alvt, Ar neaiškiai, nesuprantamai kalbėti: Kažką tarp savęs marmaliúoja Jnš. Girtas vežime marmaliúoja Ds. Nupjausiu liežuvį, tai ir marmaliúosi kaip bežadis Kp.
7. intr., tr. Pl, Rk plepėti, taukšti: Antanėnė kaip pradeda mar̃maliuoti, tai kitam nėra kada nė išsižioti Krš. Nemarmaliúok, snargle, niekų, gausi par nosį! Dl.
8. intr. srėbti su garsu: Įpilk jam, tegu marmaliúoja Skd. Nemarmaliúok, mokykis dailiai valgyti! Skd.
9. intr. būriu (su ūžesiu) veržtis, lėkti: Marmaliúoja musės į vidų Lnkv.
10. intr. bėgti, liulėti: Man, kai pratrūko koja, tai pūliai kad marmaliãvo tokie balti Jnšk.
11. tr. maišyti, velti: Gana, gana, nemarmaliúok, ir taip susimarmaliãvę Kp.
atmarmaliúoti intr. ateiti, atslinkti (lietaus debesiui su griaustiniu): Atmarmaliúoja vėpūtė juoda kai marė Jnš.
išmarmaliúoti
1. tr. išvirti, pagaminti: Trise sumanė pietus išmarmaliuoti rš.
2. intr. su triukšmu ištekėti, išliulėti: Visas vanduo pro volę iš kubilo išmarmaliãvo Ps.
3. tr. su garsu išėsti: Aš būčiu gera kiaulė penėt – išmarmaliuõčiu į galą (viską išėsčiau su apetitu) Vkš.
4. refl. išsimalti, išsimankyti: Kelias išsimar̃maliavo, pravažiuot negal Rs.
numarmaliúoti intr.
1. Rk, Ps nugrimzti, nuskęsti: Numarmaliãvo liūnan kap peklon mano karvė, kad ir neradau Slk. Viedras numarmaliãvo į dugną KlvrŽ.
2. neaiškiai pasakyti: Klausiau Petro, kada ateisi, o jis tik numar̃maliavo po nosia ir nuėjo Alvt.
3. refl. prk. nusmukti, nuskursti: Tavo uošvis nusimarmaliavęs visiškai, neturi nei pelų kiek reikia! Ėr.
prasimarmaliúoti tr. kiek prasivirti: Koks tę virimas: prasimar̃maliuoja ką nons, i kantena Rs.
primarmaliúoti
1. intr. prigerti, paskęsti: Arklys baloj primarmaliãvo Slk. Teip giliai nebrisk, bo primarmaliúosi Sb.
2. intr. Všk daug prieiti, prigarmėti: Per patalkius pilna troba primarmaliãvo Pbr. Ka primarmaliãvo musių – pilna troba Jnš.
3. tr. daug pridėti, primaišyti: Pripylė visko, primar̃maliavo Gs. Pilnas bliūdas kažin ko primarmaliuotas Gl.
sumarmaliúoti
1. intr. sugurgėti, suburbuliuoti: Sumarmaliãvo pilve, ir išginė laukan Šts.
2. intr. marmaliuojant suvirti: Seniai jau mėsa suvirė, sumarmaliãvo, gal nė kaulų neliko Ėr.
3. tr. neaiškiai, po nosimi ką pasakyti: Sakyk aiškiau, ką tu ten sumar̃maliavai – aš nieko nesuprantu Alvt.
4. refl. Kp susimaišyti, susivelti.
apklim̃pti
Apibrėžtis
1 klim̃pti, -sta, -o intr.
1. R, K smegti, grimzti klampioje vietoje: Senis bėgęs klimpdamas per balą T.Tilv. Arkliai klim̃psta į purvus, į armenį, į pelkę, į sniegą J. Kojos dažnai iki kelių klimpdavo sniege rš. Man kojos klimpsta per pieską Azr. Per pievą jojau, žirgelis klimpo JV489. Tiek prilijo, kad net dirvoj klim̃psta An. Dirva klim[p]sta ligi kelių Krkl.
| prk.: Buržuazinės šalys vis gilyn klimpsta į ekonominę krizę (sov.) sp.
2. prk. šlietis prie ko, draugauti, imti mylėti: Ans beklim̃pstąs su merga ir žanysis tuo J.
3. prk. į bėdą pulti, pražūti: Jei tik sugaus meluojant, tai tu klim̃psi Alk.
1 antsiklim̃pti (dial.) tr. užsipulti: Antsiklim̃po (= užsipuolė) jo brolis, ir turėjau parašyti J. Kada jau atėjo į tokį amžių, kuriame galėjo ištekėti, dideliai antsiklimpo aną turtingas ir gražus jaunikaitis M.Valanč.
1 apklim̃pti intr.
1. R338 įklimpti: Per vidurį balos šiaip teip pervažiavom, prie krašto ėmėm ir apklim̃pom Srv. Vežimas apklim̃po pelkė[je] J. Arkliai bestovėdami apklim̃po Skr. Įlindo į purvynę ir apklim̃po Pc.
2. įklimpus aptekti kuo: Į diendaržį paklotos lentos vėl dumblėm apklimpo Grž.
1 įklim̃pti intr. BŽ56
1. klimpstant įgrimzti: Ašvienis įklim̃po į balą, į versmę, į raistą J. Visur balos, tę anklim̃ps karvė Lz. Įklimpau purvynan BBPs69,2. Vežimas buvo įklimpęs į pievas N.
| prk.: Kokiu būdu įklimpo į skolas, Kurapka patsai nesusigaudo V.Krėv. Didžioje reikoje ir priegadoje tie biedni berneliai inklimpę Mž97. Įklimpo meilėj Jnš. Taip įklimpau aš jo kalboje, lyg tarakonas sirupe rš.
^ Inklimpaũ kaip musė medun: nei suėst, nei išlipt (jokios išeities) Ds.
2. prk. prisirišti prie ko, įsimylėti: Žinai, mes seime turim pasiutiškai gražią raštininkę. Visa frakcija įklimpus V.Myk-Put. Įklimpo lig pat ausų rš.
3. prk. įkliūti, įsipainioti: Darė darė malasinę ir įklim̃po Gs. Kame gi tu buvai įklim̃pęs (kur buvai dingęs)? Š. Skaudžiai tyčiojas likimas; jei įklimpęs tu žmogus, šalinas ir pats dangus T.Tilv.
1 išklim̃pti intr. išsisukti, išsigelbėti: Kartą įklim̃pęs, nebegali žmogus niekaip išklimpti (iš tų skolų) Š. Vargšas prokuroras į visas puses vartė savo tankius antakius, tarytum ieškodamas būdų išklimpti iš tokios kelionės rš.
1 nuklim̃pti intr.
1. R įgrimzti, nugrimzti klampioje vietoje: Su visais ratais nuklimpau į purvynę rš. Gyvulys nuklimpo versmė[je] pavasarį J. Jis mulvėje nuklim̃pęs pasiliko KII204. Sniege beeidamas nuklim̃po Krkl. Važiuojant nuklimpo ratas, arkliai nepaveža Brt. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą, jis ten nuklimpo iki kaklui BsPIV35. Molyje nuklimpt DP112.
| prk.: Ignotas nuklimpęs skolose Ašb. Mokytojui reikia per daug, ar šiaip ar taip, į smulkmenas nenuklimpti J.Jabl.
^ Kvailas patsai nuklimpsta ir kitą nuskandina TŽV601. Akla varna baloje nuklimpsta KrvP(Vlk). Ma[no] arklys nuklimpo, ma[no] ir akys šlapios (kam bėda, tas ir dejuoja) Rod. Bala balaitė, nuklimpo kumelaitė, penki vyrai traukė, vienas vilkas laukė (barščius srebia) Škn.
2. prk. suvargti, prapulti: Kad su kokia moteriške, tai anas būt seniai dienų nuklim̃pęs Arm.
1 paklim̃pti
1. intr. kiek pagrimzti: Ratai kiek paklim̃psta, tai dalgiai į žemę sminga Gs.
^ Balelėj paklimpo kumelė: penki vyrai traukė, du vanagu laukė (dubuo, košė, šaukštas, pirštai ir akys) Pn.
2. refl. prk. turėti palinkimą, prisirišti: Pasiklimpęs buvo vaikis ant mergės J.
1 parklim̃pti intr. įklimpti, įgrimzti: Anas visą gyvenimą purve parklim̃pęs prasipliekė (gero gyvenimo nematė) Ds.
| prk.: Ką tu besigiri, skolõs (skolose) parklim̃pęs būdamas? Ds.
1 praklim̃pti intr. pasidaryti klampiam: Praklim̃po žemė [nuo lietaus] Ėr.
1 priklim̃pti intr.
1. kiek įklimpti: Daktaras pasiklydęs ir priklimpęs baloj Vr.
| prk.: Buvo priklimpę griekuose A.Baran.
2. daugeliui vienam prie kito nuklimpti: Visais šiais smėlėtais ir pelkėtais keliais buvo priklimpę sulūžusių vežimų rš.
1 suklim̃pti intr.
1. daugeliui įklimpti, nuklimpti: Arkliai suklim̃po baloj lig pilvų Ėr. Ratai suklimpsta iki gardžių rš. Ligi kelių suklimpo Sr.
| Šitų saldainių nemėgstu – dantys suklim̃psta (jais aplimpa) Kt.
2. prk. nusmukti, nusigyventi, subankrutuoti: „Žiedas“ (bendrovė) buvo jau suklim̃pęs, dabar vėl atsitaisė Gs.
3. prk. vienas antrą labai pamilti, susimylėti: Anuodu buvo suklim̃pę J. Mergė su vaikiu galia suklim̃pti J.
| refl.: Ans su ana susiklim̃po J.
1 užklim̃pti intr.
1. nuklimpti, priklimpti: Užklim̃po mano ratai J. Važiavo žmogus ir užklim̃po Šr.
2. Krž prk. įkliūti, užtrukti: Kur buvai užklim̃pęs, kad teip ilgai neparėjai? Kp.
1. R, K smegti, grimzti klampioje vietoje: Senis bėgęs klimpdamas per balą T.Tilv. Arkliai klim̃psta į purvus, į armenį, į pelkę, į sniegą J. Kojos dažnai iki kelių klimpdavo sniege rš. Man kojos klimpsta per pieską Azr. Per pievą jojau, žirgelis klimpo JV489. Tiek prilijo, kad net dirvoj klim̃psta An. Dirva klim[p]sta ligi kelių Krkl.
| prk.: Buržuazinės šalys vis gilyn klimpsta į ekonominę krizę (sov.) sp.
2. prk. šlietis prie ko, draugauti, imti mylėti: Ans beklim̃pstąs su merga ir žanysis tuo J.
3. prk. į bėdą pulti, pražūti: Jei tik sugaus meluojant, tai tu klim̃psi Alk.
1 antsiklim̃pti (dial.) tr. užsipulti: Antsiklim̃po (= užsipuolė) jo brolis, ir turėjau parašyti J. Kada jau atėjo į tokį amžių, kuriame galėjo ištekėti, dideliai antsiklimpo aną turtingas ir gražus jaunikaitis M.Valanč.
1 apklim̃pti intr.
1. R338 įklimpti: Per vidurį balos šiaip teip pervažiavom, prie krašto ėmėm ir apklim̃pom Srv. Vežimas apklim̃po pelkė[je] J. Arkliai bestovėdami apklim̃po Skr. Įlindo į purvynę ir apklim̃po Pc.
2. įklimpus aptekti kuo: Į diendaržį paklotos lentos vėl dumblėm apklimpo Grž.
1 įklim̃pti intr. BŽ56
1. klimpstant įgrimzti: Ašvienis įklim̃po į balą, į versmę, į raistą J. Visur balos, tę anklim̃ps karvė Lz. Įklimpau purvynan BBPs69,2. Vežimas buvo įklimpęs į pievas N.
| prk.: Kokiu būdu įklimpo į skolas, Kurapka patsai nesusigaudo V.Krėv. Didžioje reikoje ir priegadoje tie biedni berneliai inklimpę Mž97. Įklimpo meilėj Jnš. Taip įklimpau aš jo kalboje, lyg tarakonas sirupe rš.
^ Inklimpaũ kaip musė medun: nei suėst, nei išlipt (jokios išeities) Ds.
2. prk. prisirišti prie ko, įsimylėti: Žinai, mes seime turim pasiutiškai gražią raštininkę. Visa frakcija įklimpus V.Myk-Put. Įklimpo lig pat ausų rš.
3. prk. įkliūti, įsipainioti: Darė darė malasinę ir įklim̃po Gs. Kame gi tu buvai įklim̃pęs (kur buvai dingęs)? Š. Skaudžiai tyčiojas likimas; jei įklimpęs tu žmogus, šalinas ir pats dangus T.Tilv.
1 išklim̃pti intr. išsisukti, išsigelbėti: Kartą įklim̃pęs, nebegali žmogus niekaip išklimpti (iš tų skolų) Š. Vargšas prokuroras į visas puses vartė savo tankius antakius, tarytum ieškodamas būdų išklimpti iš tokios kelionės rš.
1 nuklim̃pti intr.
1. R įgrimzti, nugrimzti klampioje vietoje: Su visais ratais nuklimpau į purvynę rš. Gyvulys nuklimpo versmė[je] pavasarį J. Jis mulvėje nuklim̃pęs pasiliko KII204. Sniege beeidamas nuklim̃po Krkl. Važiuojant nuklimpo ratas, arkliai nepaveža Brt. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą, jis ten nuklimpo iki kaklui BsPIV35. Molyje nuklimpt DP112.
| prk.: Ignotas nuklimpęs skolose Ašb. Mokytojui reikia per daug, ar šiaip ar taip, į smulkmenas nenuklimpti J.Jabl.
^ Kvailas patsai nuklimpsta ir kitą nuskandina TŽV601. Akla varna baloje nuklimpsta KrvP(Vlk). Ma[no] arklys nuklimpo, ma[no] ir akys šlapios (kam bėda, tas ir dejuoja) Rod. Bala balaitė, nuklimpo kumelaitė, penki vyrai traukė, vienas vilkas laukė (barščius srebia) Škn.
2. prk. suvargti, prapulti: Kad su kokia moteriške, tai anas būt seniai dienų nuklim̃pęs Arm.
1 paklim̃pti
1. intr. kiek pagrimzti: Ratai kiek paklim̃psta, tai dalgiai į žemę sminga Gs.
^ Balelėj paklimpo kumelė: penki vyrai traukė, du vanagu laukė (dubuo, košė, šaukštas, pirštai ir akys) Pn.
2. refl. prk. turėti palinkimą, prisirišti: Pasiklimpęs buvo vaikis ant mergės J.
1 parklim̃pti intr. įklimpti, įgrimzti: Anas visą gyvenimą purve parklim̃pęs prasipliekė (gero gyvenimo nematė) Ds.
| prk.: Ką tu besigiri, skolõs (skolose) parklim̃pęs būdamas? Ds.
1 praklim̃pti intr. pasidaryti klampiam: Praklim̃po žemė [nuo lietaus] Ėr.
1 priklim̃pti intr.
1. kiek įklimpti: Daktaras pasiklydęs ir priklimpęs baloj Vr.
| prk.: Buvo priklimpę griekuose A.Baran.
2. daugeliui vienam prie kito nuklimpti: Visais šiais smėlėtais ir pelkėtais keliais buvo priklimpę sulūžusių vežimų rš.
1 suklim̃pti intr.
1. daugeliui įklimpti, nuklimpti: Arkliai suklim̃po baloj lig pilvų Ėr. Ratai suklimpsta iki gardžių rš. Ligi kelių suklimpo Sr.
| Šitų saldainių nemėgstu – dantys suklim̃psta (jais aplimpa) Kt.
2. prk. nusmukti, nusigyventi, subankrutuoti: „Žiedas“ (bendrovė) buvo jau suklim̃pęs, dabar vėl atsitaisė Gs.
3. prk. vienas antrą labai pamilti, susimylėti: Anuodu buvo suklim̃pę J. Mergė su vaikiu galia suklim̃pti J.
| refl.: Ans su ana susiklim̃po J.
1 užklim̃pti intr.
1. nuklimpti, priklimpti: Užklim̃po mano ratai J. Važiavo žmogus ir užklim̃po Šr.
2. Krž prk. įkliūti, užtrukti: Kur buvai užklim̃pęs, kad teip ilgai neparėjai? Kp.
praklim̃pti
Apibrėžtis
1 klim̃pti, -sta, -o intr.
1. R, K smegti, grimzti klampioje vietoje: Senis bėgęs klimpdamas per balą T.Tilv. Arkliai klim̃psta į purvus, į armenį, į pelkę, į sniegą J. Kojos dažnai iki kelių klimpdavo sniege rš. Man kojos klimpsta per pieską Azr. Per pievą jojau, žirgelis klimpo JV489. Tiek prilijo, kad net dirvoj klim̃psta An. Dirva klim[p]sta ligi kelių Krkl.
| prk.: Buržuazinės šalys vis gilyn klimpsta į ekonominę krizę (sov.) sp.
2. prk. šlietis prie ko, draugauti, imti mylėti: Ans beklim̃pstąs su merga ir žanysis tuo J.
3. prk. į bėdą pulti, pražūti: Jei tik sugaus meluojant, tai tu klim̃psi Alk.
1 antsiklim̃pti (dial.) tr. užsipulti: Antsiklim̃po (= užsipuolė) jo brolis, ir turėjau parašyti J. Kada jau atėjo į tokį amžių, kuriame galėjo ištekėti, dideliai antsiklimpo aną turtingas ir gražus jaunikaitis M.Valanč.
1 apklim̃pti intr.
1. R338 įklimpti: Per vidurį balos šiaip teip pervažiavom, prie krašto ėmėm ir apklim̃pom Srv. Vežimas apklim̃po pelkė[je] J. Arkliai bestovėdami apklim̃po Skr. Įlindo į purvynę ir apklim̃po Pc.
2. įklimpus aptekti kuo: Į diendaržį paklotos lentos vėl dumblėm apklimpo Grž.
1 įklim̃pti intr. BŽ56
1. klimpstant įgrimzti: Ašvienis įklim̃po į balą, į versmę, į raistą J. Visur balos, tę anklim̃ps karvė Lz. Įklimpau purvynan BBPs69,2. Vežimas buvo įklimpęs į pievas N.
| prk.: Kokiu būdu įklimpo į skolas, Kurapka patsai nesusigaudo V.Krėv. Didžioje reikoje ir priegadoje tie biedni berneliai inklimpę Mž97. Įklimpo meilėj Jnš. Taip įklimpau aš jo kalboje, lyg tarakonas sirupe rš.
^ Inklimpaũ kaip musė medun: nei suėst, nei išlipt (jokios išeities) Ds.
2. prk. prisirišti prie ko, įsimylėti: Žinai, mes seime turim pasiutiškai gražią raštininkę. Visa frakcija įklimpus V.Myk-Put. Įklimpo lig pat ausų rš.
3. prk. įkliūti, įsipainioti: Darė darė malasinę ir įklim̃po Gs. Kame gi tu buvai įklim̃pęs (kur buvai dingęs)? Š. Skaudžiai tyčiojas likimas; jei įklimpęs tu žmogus, šalinas ir pats dangus T.Tilv.
1 išklim̃pti intr. išsisukti, išsigelbėti: Kartą įklim̃pęs, nebegali žmogus niekaip išklimpti (iš tų skolų) Š. Vargšas prokuroras į visas puses vartė savo tankius antakius, tarytum ieškodamas būdų išklimpti iš tokios kelionės rš.
1 nuklim̃pti intr.
1. R įgrimzti, nugrimzti klampioje vietoje: Su visais ratais nuklimpau į purvynę rš. Gyvulys nuklimpo versmė[je] pavasarį J. Jis mulvėje nuklim̃pęs pasiliko KII204. Sniege beeidamas nuklim̃po Krkl. Važiuojant nuklimpo ratas, arkliai nepaveža Brt. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą, jis ten nuklimpo iki kaklui BsPIV35. Molyje nuklimpt DP112.
| prk.: Ignotas nuklimpęs skolose Ašb. Mokytojui reikia per daug, ar šiaip ar taip, į smulkmenas nenuklimpti J.Jabl.
^ Kvailas patsai nuklimpsta ir kitą nuskandina TŽV601. Akla varna baloje nuklimpsta KrvP(Vlk). Ma[no] arklys nuklimpo, ma[no] ir akys šlapios (kam bėda, tas ir dejuoja) Rod. Bala balaitė, nuklimpo kumelaitė, penki vyrai traukė, vienas vilkas laukė (barščius srebia) Škn.
2. prk. suvargti, prapulti: Kad su kokia moteriške, tai anas būt seniai dienų nuklim̃pęs Arm.
1 paklim̃pti
1. intr. kiek pagrimzti: Ratai kiek paklim̃psta, tai dalgiai į žemę sminga Gs.
^ Balelėj paklimpo kumelė: penki vyrai traukė, du vanagu laukė (dubuo, košė, šaukštas, pirštai ir akys) Pn.
2. refl. prk. turėti palinkimą, prisirišti: Pasiklimpęs buvo vaikis ant mergės J.
1 parklim̃pti intr. įklimpti, įgrimzti: Anas visą gyvenimą purve parklim̃pęs prasipliekė (gero gyvenimo nematė) Ds.
| prk.: Ką tu besigiri, skolõs (skolose) parklim̃pęs būdamas? Ds.
1 praklim̃pti intr. pasidaryti klampiam: Praklim̃po žemė [nuo lietaus] Ėr.
1 priklim̃pti intr.
1. kiek įklimpti: Daktaras pasiklydęs ir priklimpęs baloj Vr.
| prk.: Buvo priklimpę griekuose A.Baran.
2. daugeliui vienam prie kito nuklimpti: Visais šiais smėlėtais ir pelkėtais keliais buvo priklimpę sulūžusių vežimų rš.
1 suklim̃pti intr.
1. daugeliui įklimpti, nuklimpti: Arkliai suklim̃po baloj lig pilvų Ėr. Ratai suklimpsta iki gardžių rš. Ligi kelių suklimpo Sr.
| Šitų saldainių nemėgstu – dantys suklim̃psta (jais aplimpa) Kt.
2. prk. nusmukti, nusigyventi, subankrutuoti: „Žiedas“ (bendrovė) buvo jau suklim̃pęs, dabar vėl atsitaisė Gs.
3. prk. vienas antrą labai pamilti, susimylėti: Anuodu buvo suklim̃pę J. Mergė su vaikiu galia suklim̃pti J.
| refl.: Ans su ana susiklim̃po J.
1 užklim̃pti intr.
1. nuklimpti, priklimpti: Užklim̃po mano ratai J. Važiavo žmogus ir užklim̃po Šr.
2. Krž prk. įkliūti, užtrukti: Kur buvai užklim̃pęs, kad teip ilgai neparėjai? Kp.
1. R, K smegti, grimzti klampioje vietoje: Senis bėgęs klimpdamas per balą T.Tilv. Arkliai klim̃psta į purvus, į armenį, į pelkę, į sniegą J. Kojos dažnai iki kelių klimpdavo sniege rš. Man kojos klimpsta per pieską Azr. Per pievą jojau, žirgelis klimpo JV489. Tiek prilijo, kad net dirvoj klim̃psta An. Dirva klim[p]sta ligi kelių Krkl.
| prk.: Buržuazinės šalys vis gilyn klimpsta į ekonominę krizę (sov.) sp.
2. prk. šlietis prie ko, draugauti, imti mylėti: Ans beklim̃pstąs su merga ir žanysis tuo J.
3. prk. į bėdą pulti, pražūti: Jei tik sugaus meluojant, tai tu klim̃psi Alk.
1 antsiklim̃pti (dial.) tr. užsipulti: Antsiklim̃po (= užsipuolė) jo brolis, ir turėjau parašyti J. Kada jau atėjo į tokį amžių, kuriame galėjo ištekėti, dideliai antsiklimpo aną turtingas ir gražus jaunikaitis M.Valanč.
1 apklim̃pti intr.
1. R338 įklimpti: Per vidurį balos šiaip teip pervažiavom, prie krašto ėmėm ir apklim̃pom Srv. Vežimas apklim̃po pelkė[je] J. Arkliai bestovėdami apklim̃po Skr. Įlindo į purvynę ir apklim̃po Pc.
2. įklimpus aptekti kuo: Į diendaržį paklotos lentos vėl dumblėm apklimpo Grž.
1 įklim̃pti intr. BŽ56
1. klimpstant įgrimzti: Ašvienis įklim̃po į balą, į versmę, į raistą J. Visur balos, tę anklim̃ps karvė Lz. Įklimpau purvynan BBPs69,2. Vežimas buvo įklimpęs į pievas N.
| prk.: Kokiu būdu įklimpo į skolas, Kurapka patsai nesusigaudo V.Krėv. Didžioje reikoje ir priegadoje tie biedni berneliai inklimpę Mž97. Įklimpo meilėj Jnš. Taip įklimpau aš jo kalboje, lyg tarakonas sirupe rš.
^ Inklimpaũ kaip musė medun: nei suėst, nei išlipt (jokios išeities) Ds.
2. prk. prisirišti prie ko, įsimylėti: Žinai, mes seime turim pasiutiškai gražią raštininkę. Visa frakcija įklimpus V.Myk-Put. Įklimpo lig pat ausų rš.
3. prk. įkliūti, įsipainioti: Darė darė malasinę ir įklim̃po Gs. Kame gi tu buvai įklim̃pęs (kur buvai dingęs)? Š. Skaudžiai tyčiojas likimas; jei įklimpęs tu žmogus, šalinas ir pats dangus T.Tilv.
1 išklim̃pti intr. išsisukti, išsigelbėti: Kartą įklim̃pęs, nebegali žmogus niekaip išklimpti (iš tų skolų) Š. Vargšas prokuroras į visas puses vartė savo tankius antakius, tarytum ieškodamas būdų išklimpti iš tokios kelionės rš.
1 nuklim̃pti intr.
1. R įgrimzti, nugrimzti klampioje vietoje: Su visais ratais nuklimpau į purvynę rš. Gyvulys nuklimpo versmė[je] pavasarį J. Jis mulvėje nuklim̃pęs pasiliko KII204. Sniege beeidamas nuklim̃po Krkl. Važiuojant nuklimpo ratas, arkliai nepaveža Brt. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą, jis ten nuklimpo iki kaklui BsPIV35. Molyje nuklimpt DP112.
| prk.: Ignotas nuklimpęs skolose Ašb. Mokytojui reikia per daug, ar šiaip ar taip, į smulkmenas nenuklimpti J.Jabl.
^ Kvailas patsai nuklimpsta ir kitą nuskandina TŽV601. Akla varna baloje nuklimpsta KrvP(Vlk). Ma[no] arklys nuklimpo, ma[no] ir akys šlapios (kam bėda, tas ir dejuoja) Rod. Bala balaitė, nuklimpo kumelaitė, penki vyrai traukė, vienas vilkas laukė (barščius srebia) Škn.
2. prk. suvargti, prapulti: Kad su kokia moteriške, tai anas būt seniai dienų nuklim̃pęs Arm.
1 paklim̃pti
1. intr. kiek pagrimzti: Ratai kiek paklim̃psta, tai dalgiai į žemę sminga Gs.
^ Balelėj paklimpo kumelė: penki vyrai traukė, du vanagu laukė (dubuo, košė, šaukštas, pirštai ir akys) Pn.
2. refl. prk. turėti palinkimą, prisirišti: Pasiklimpęs buvo vaikis ant mergės J.
1 parklim̃pti intr. įklimpti, įgrimzti: Anas visą gyvenimą purve parklim̃pęs prasipliekė (gero gyvenimo nematė) Ds.
| prk.: Ką tu besigiri, skolõs (skolose) parklim̃pęs būdamas? Ds.
1 praklim̃pti intr. pasidaryti klampiam: Praklim̃po žemė [nuo lietaus] Ėr.
1 priklim̃pti intr.
1. kiek įklimpti: Daktaras pasiklydęs ir priklimpęs baloj Vr.
| prk.: Buvo priklimpę griekuose A.Baran.
2. daugeliui vienam prie kito nuklimpti: Visais šiais smėlėtais ir pelkėtais keliais buvo priklimpę sulūžusių vežimų rš.
1 suklim̃pti intr.
1. daugeliui įklimpti, nuklimpti: Arkliai suklim̃po baloj lig pilvų Ėr. Ratai suklimpsta iki gardžių rš. Ligi kelių suklimpo Sr.
| Šitų saldainių nemėgstu – dantys suklim̃psta (jais aplimpa) Kt.
2. prk. nusmukti, nusigyventi, subankrutuoti: „Žiedas“ (bendrovė) buvo jau suklim̃pęs, dabar vėl atsitaisė Gs.
3. prk. vienas antrą labai pamilti, susimylėti: Anuodu buvo suklim̃pę J. Mergė su vaikiu galia suklim̃pti J.
| refl.: Ans su ana susiklim̃po J.
1 užklim̃pti intr.
1. nuklimpti, priklimpti: Užklim̃po mano ratai J. Važiavo žmogus ir užklim̃po Šr.
2. Krž prk. įkliūti, užtrukti: Kur buvai užklim̃pęs, kad teip ilgai neparėjai? Kp.
