Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (58)
išplū̃duriuoti
Apibrėžtis
plū̃duriuoti, -iuoja, -iavo intr. K, Skr, Nmk, plūduriúoti, -iúoja, -iãvo
1. laikytis vandens paviršiuje, ppr. kiek judant: Vandeny plūduriãvo lentelė Lzd. Skenduolis jau buvo iškilęs ir plūduriavo ant vandens Skrd. Tas vaikas plūduriavo, įsikabinęs kokio medelio Ps. Ežere kepurė plūduriuo[ja] Gr. Vaškai plū̃duriuoja J. Ledai pleišėjo ir plūduriavo apsiputoję Žem. Tilteliai plūduriavo vandens paviršiumi A.Vien. Rūmus siaučiančiuose parkuose auga daugybė retų medžių ir gėlių, o ežere ir tvenkiniuose plūduriuoja lotoso lapai A.Vien. Jos besiskalbdamos pamatė ir tą vaikelį, bose beplūduriuojantį BsPII95. Antys plūduriuoja upėj Smn. Tam ežere gulbė … plū̃duriavo Sch171. Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) LBŽ.
^ Bliūdas prūde plūduriuoja (greitakalbė) Dr.
ǁ prk. kyboti erdvėje kiek slankiojant (apie debesis): Kraštą gulė debesys, kurie plūduriavo nukarę pažemėje P.Cvir. Ūkanos ir debesys, kurie, rodos, plūduriavo mieste ir viršum miesto anksti rytą, dabar išsisklaidė A.Vencl. Danguje kaip muilo putos plūduriavo debesys J.Dov.
| Aukštai, šaltame danguje, sparnus ištiesęs, plūduriavo vienišas vanagas J.Dov.
2. būti apsemtam, skendėti: Visas lankos šienas vandeny plū̃duriuoja Srv.
| prk.: Per visas savo dieneles varge plūduriavau LTR(Stk).
3. telkšoti: Slėneliuose ir duburėliuose dar plūduriavo vanduo, papieviuose žydėjo purienos A.Vien.
atplū̃duriuoti intr. plūduriuojant atplaukti: Kažkas ten pas mumi atplūduriuoja Vv. Medžiai atplūduriavo, kuriuos niekas nebuvo matęs prš.
išplū̃duriuoti intr.
1. Š išsilaikyti vandens paviršiuje.
2. pamažu išplaukti: Stalas išplūduriavo paskui juos rš.
nuplū̃duriuoti intr.
1. pamažu nuplaukti: Irklas išsprūdo iš rankų ir nuplūduriavo nuo jų rš. Kai nuplūduriuosim ten už švendryno, galėsim tuoj pradėt užkandžiaut rš.
2. pamažu nuskristi: Vienas olandas matęs orpūslį per Baltąją jūrą nuplūduriuojant Vr.
paplū̃duriuoti intr. pasilaikyti vandens paviršiuje: Biškį paplū̃duriavo ant vandens – nugarmėjo į dugną Šll.
suplū̃duriuoti intr. trumpai iškilti iš vandens, pasirodyti: Vandenyje kažkas suplūduriavo rš.
1. laikytis vandens paviršiuje, ppr. kiek judant: Vandeny plūduriãvo lentelė Lzd. Skenduolis jau buvo iškilęs ir plūduriavo ant vandens Skrd. Tas vaikas plūduriavo, įsikabinęs kokio medelio Ps. Ežere kepurė plūduriuo[ja] Gr. Vaškai plū̃duriuoja J. Ledai pleišėjo ir plūduriavo apsiputoję Žem. Tilteliai plūduriavo vandens paviršiumi A.Vien. Rūmus siaučiančiuose parkuose auga daugybė retų medžių ir gėlių, o ežere ir tvenkiniuose plūduriuoja lotoso lapai A.Vien. Jos besiskalbdamos pamatė ir tą vaikelį, bose beplūduriuojantį BsPII95. Antys plūduriuoja upėj Smn. Tam ežere gulbė … plū̃duriavo Sch171. Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) LBŽ.
^ Bliūdas prūde plūduriuoja (greitakalbė) Dr.
ǁ prk. kyboti erdvėje kiek slankiojant (apie debesis): Kraštą gulė debesys, kurie plūduriavo nukarę pažemėje P.Cvir. Ūkanos ir debesys, kurie, rodos, plūduriavo mieste ir viršum miesto anksti rytą, dabar išsisklaidė A.Vencl. Danguje kaip muilo putos plūduriavo debesys J.Dov.
| Aukštai, šaltame danguje, sparnus ištiesęs, plūduriavo vienišas vanagas J.Dov.
2. būti apsemtam, skendėti: Visas lankos šienas vandeny plū̃duriuoja Srv.
| prk.: Per visas savo dieneles varge plūduriavau LTR(Stk).
3. telkšoti: Slėneliuose ir duburėliuose dar plūduriavo vanduo, papieviuose žydėjo purienos A.Vien.
atplū̃duriuoti intr. plūduriuojant atplaukti: Kažkas ten pas mumi atplūduriuoja Vv. Medžiai atplūduriavo, kuriuos niekas nebuvo matęs prš.
išplū̃duriuoti intr.
1. Š išsilaikyti vandens paviršiuje.
2. pamažu išplaukti: Stalas išplūduriavo paskui juos rš.
nuplū̃duriuoti intr.
1. pamažu nuplaukti: Irklas išsprūdo iš rankų ir nuplūduriavo nuo jų rš. Kai nuplūduriuosim ten už švendryno, galėsim tuoj pradėt užkandžiaut rš.
2. pamažu nuskristi: Vienas olandas matęs orpūslį per Baltąją jūrą nuplūduriuojant Vr.
paplū̃duriuoti intr. pasilaikyti vandens paviršiuje: Biškį paplū̃duriavo ant vandens – nugarmėjo į dugną Šll.
suplū̃duriuoti intr. trumpai iškilti iš vandens, pasirodyti: Vandenyje kažkas suplūduriavo rš.
atžėgliúoti
Apibrėžtis
2 מėgliúoti, -iúoja, -iãvo intr. KII180, K, Rtr, NdŽ, KŽ, NmŽ; N, L plaukti laivu su burėmis, buriuoti: Šėpis žėgliúoja iš šišion šalin KI27. Kad mes žėgliúojam į mares, ans plauka paskuon Kin. Pietus pavalgęs gali žėgliúoti Dov.
| refl.: Visur tykà, žėgliãvos gana puikiai Rsn.
ǁ tr. kreipti bures: Ant kur žėglius žėgliuosiu KlvD32.
2 ×apžėgliúoti tr. K, KŽ apiplaukti: Šiporiai esą ir Afriką apžėgliavę prš.
2 ×atžėgliúoti intr. K, KŽ atplaukti: Šėpis atžėgliúoja KII180.
2 ×įžėgliúoti intr.
1. K, KŽ įplaukti: Mislijama, kad tai Klaipėdos akrūtas „Emma Johanna“ būsiąs, kursai šiose dienose įžėgliavo LC1887,50.
2. refl. įsipainioti: Arklys vadžiosna insižėgliãvo Prng.
2 ×išžėgliúoti intr. KI615, K, BzB290, KŽ išplaukti: Vėjas yra geras ir šį vakarą … akrūtas išžėgliuos į jūrą LC1887,40. Po trijų mėnesių išžėgliavom ant ekrūto iš Aleksandrijos BBApD28,11.
2 ×nužėgliúoti
1. intr. K, KŽ nuplaukti: Kol jie nužėgliãvo, žiobrius buvo pardavę Rsn.
2. tr. nuimti (malūno sparnų) drobę: Vėjas kyla, man rodos, reik nužėgliúoti sparnus Bgt.
2 ×pažėgliúoti intr. K, KŽ išplaukti: Šalin pažėgliãvęs KI27. Pažėgliavo jie namon žemininkų šauniai išjuokti LTR(Klp). Po šimts pypkių sukeikę, pažėgliavo jie namon TDrVII112(Klp).
2 ×paržėgliúoti intr. K parplaukti: Jie norėjo … jūrėmis atgal namon paržėgliuoti LC1880,50.
2 ×péržėgliuoti tr. perplaukti: Jūres péržėgliuoti KI322.
2 ×pražėgliúoti intr. K, KŽ praplaukti: Žiloje senovėje viens žvejys iš Bardėnų naktyj, dvyliktoj adynoj, pro Rambyną pražėgliuodamas, susimatęs su moterimis panemunyj skalbinį plaujančioms ir meldžiančioms jas su skalbimu ik Ragainės už gerą atlyginimą drauge paimt BsV183.
2 ×prižėgliúoti
1. intr. KI76, K, KŽ priplaukti.
2. tr. pripainioti: Tu nemoki mest an mestuvų, ožkų prižėgliavai̇̃ Ml.
2 ×sužėgliúoti
1. tr. K suglausti (bures).
2. intr. KŽ buriuojant susirinkti į vieną vietą.
3. tr. supainioti: Tai vaikas – siūlus sužėgliãvo, ė dabar narpulk pusę dienos Prng.
| Tu sužėgliavai̇̃ malkas, tai sunku bus išimt Ktk.
| refl.: Siūlai susižėgliãvę i nemožna atnarpult Prng.
2 ×užžėgliúoti tr. uždėti (malūno sparnų) drobes: Užžėgliúok malūną – vėjas silpnas, nesuka Nm.
| refl.: Visur tykà, žėgliãvos gana puikiai Rsn.
ǁ tr. kreipti bures: Ant kur žėglius žėgliuosiu KlvD32.
2 ×apžėgliúoti tr. K, KŽ apiplaukti: Šiporiai esą ir Afriką apžėgliavę prš.
2 ×atžėgliúoti intr. K, KŽ atplaukti: Šėpis atžėgliúoja KII180.
2 ×įžėgliúoti intr.
1. K, KŽ įplaukti: Mislijama, kad tai Klaipėdos akrūtas „Emma Johanna“ būsiąs, kursai šiose dienose įžėgliavo LC1887,50.
2. refl. įsipainioti: Arklys vadžiosna insižėgliãvo Prng.
2 ×išžėgliúoti intr. KI615, K, BzB290, KŽ išplaukti: Vėjas yra geras ir šį vakarą … akrūtas išžėgliuos į jūrą LC1887,40. Po trijų mėnesių išžėgliavom ant ekrūto iš Aleksandrijos BBApD28,11.
2 ×nužėgliúoti
1. intr. K, KŽ nuplaukti: Kol jie nužėgliãvo, žiobrius buvo pardavę Rsn.
2. tr. nuimti (malūno sparnų) drobę: Vėjas kyla, man rodos, reik nužėgliúoti sparnus Bgt.
2 ×pažėgliúoti intr. K, KŽ išplaukti: Šalin pažėgliãvęs KI27. Pažėgliavo jie namon žemininkų šauniai išjuokti LTR(Klp). Po šimts pypkių sukeikę, pažėgliavo jie namon TDrVII112(Klp).
2 ×paržėgliúoti intr. K parplaukti: Jie norėjo … jūrėmis atgal namon paržėgliuoti LC1880,50.
2 ×péržėgliuoti tr. perplaukti: Jūres péržėgliuoti KI322.
2 ×pražėgliúoti intr. K, KŽ praplaukti: Žiloje senovėje viens žvejys iš Bardėnų naktyj, dvyliktoj adynoj, pro Rambyną pražėgliuodamas, susimatęs su moterimis panemunyj skalbinį plaujančioms ir meldžiančioms jas su skalbimu ik Ragainės už gerą atlyginimą drauge paimt BsV183.
2 ×prižėgliúoti
1. intr. KI76, K, KŽ priplaukti.
2. tr. pripainioti: Tu nemoki mest an mestuvų, ožkų prižėgliavai̇̃ Ml.
2 ×sužėgliúoti
1. tr. K suglausti (bures).
2. intr. KŽ buriuojant susirinkti į vieną vietą.
3. tr. supainioti: Tai vaikas – siūlus sužėgliãvo, ė dabar narpulk pusę dienos Prng.
| Tu sužėgliavai̇̃ malkas, tai sunku bus išimt Ktk.
| refl.: Siūlai susižėgliãvę i nemožna atnarpult Prng.
2 ×užžėgliúoti tr. uždėti (malūno sparnų) drobes: Užžėgliúok malūną – vėjas silpnas, nesuka Nm.
įi̇̀rti
Apibrėžtis
3 i̇̀rti, i̇̀ria, ýrė
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.
iši̇̀rti
Apibrėžtis
3 i̇̀rti, i̇̀ria, ýrė
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.
1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį i̇̀rti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300.
2. intr. DP78 plaukti laiveliu stumiantis irklais, irkluoti: Gerai i̇̀ria Dkš. Savo lengvais iriamais laivais Finikijos jūrininkai drąsiai leisdavosi į jūras rš. Nuskendo bernužėlis, per jūreles irdamas JD204.
| refl.: Su laivu i̇̀rtis ant vandens, t. y. plaukti J. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73. Toli nesiirk nuo krašto, kad nenuneštų vėjas Dkš. Aukso irklu besiirsit, šilkų tinklu bežūklausit (d.) Žal. Tuoj žmonės sukruto ir atsisėdo irtųs J.Jabl. Jis nustojo yręsis ir ėmė dairytis į krantą iš vandens nešamo luotelio rš.
3. tr. ardyti, draskyti, rausti: Kurmis žemę i̇̀ria J. Ìria žemę katinas (inkaras), kol užlaiko valtį ant upio J.
4. intr. sunkiai, lėtai eiti, važiuoti, skristi, vykti: Ìria kaip vėžys užpakaliu Vrn.
| refl.: Žmogelis i̇̀riasi pamaži sau keliu su savo kumelaite, ir tiek Gž. Anas su savo kuinu kas četvergas turgun i̇̀riasi Dgl. Lėkė du varnai prieš vėją, juodu yrėsi lėtai rš.
| prk.: Dabar man aišku, dėl ko tautiškas lietuvių darbas iriasi ne taip greit, kaip galėtų V.Kudir. Iriasi nuo kranto vasaros naktis S.Nėr.
3 ati̇̀rti, àtiria, atýrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl.
| Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287.
| refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870.
| Per tą laiką laivas tol’ nuo marių atsiyrė BsPII300. Liepė truputį atsiirti nuog krašto MP255.
3 įi̇̀rti, į̇̃iria, įýrė
1. tr. įplukdyti irkluojant: Valtį, laivą žmonės įýrė įtaką, į užtakį J.
2. refl. K įplaukti irkluojant: Įsiýrė vaikai pačian vidurin ežero Š. Kaip įsiyriau ajerynėn, tai niekaip negalėjau išsiirt Ds.
3. refl. po ilgesnio stengimosi pradėti gerai irtis: Iš karto nemokėjau irtis, paskui įsiýriau Š.
4. refl. prk. sunkiai prasigyventi: Šiaip teip įsiýrėm, įsigyvenom ir turim duonos Alk.
3 iši̇̀rti, i̇̀širia, išýrė
1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį iši̇̀rk į krantą Prn.
2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon.
3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo išsiyrusi Radvilų giminė rš.
3 nui̇̀rti, nùiria, nuýrė tr.
1. nuvaryti irkluojant: Laivą pats turėjau nuirti Mš.
2. refl. K nuplaukti irkluojant: Nusýrėm tan šonan OG363. Jis, valtelę pasisamdęs, nusyrė upėmis į žemės vidurį Ns1857,5. Nusiirk gilyn, o užleiskit tinklus jūsų SE158. Jau nuo krašto nusyrė rš.
3. prk. nugrūsti: Škada, jei nuir̃s (nugrūs, nustums) vaikiną Lp.
4. refl. prk. sunkiai nueiti, nuvažiuoti, nuvykti, nuskristi: Lig nusi̇̀iri pėsčias Antalieptėn, pavargsti Dgl. Toks purvynas, kad vos nusýriau Gž. Plūgas kilstelėjo ir nusiyrė per daržą rš.
3 parsii̇̀rti, parsi̇̀iria, parsiýrė K sugrįžti namo iriantis.
3 périrti
1. tr. pervežti irkluojant: Broleliai mano, sakalėliai mano, perirkit mane jauną per mareles TDrIV13. Perirsiu tave aš per mareles in raudonas uogeles (d.) Lp.
2. intr. perplaukti irkluojant: Périrk per upę Dkš.
| refl.: Aš persiirčiau per Nemunėlį KlvD53. Liepė persiirt į aną šalį marių NTMt8,18. Nereikia perirtis per marias DP36.
3. refl. persigauti, pereiti: Paskui labai sunkiai persiyrė per mišką rš.
3 prasii̇̀rti, prasi̇̀iria, prasiýrė praplaukti irkluojant: Mums pavyko prasiirti pro lūžtančias bangas į ramesnius vandenis prš.
3 prii̇̀rti, pri̇̀iria, priýrė tr.
1. privaryti irkluojant: Ir, priyręs [= priyrę] luotus žemėsp, palikdami visa, sekė jį DP288.
2. refl. K priplaukti, prisistumti irklais: Pri kranto prisiirsiu R237. Su valtele prisiyrė prie krašto BsPI26.
3. refl. prk. su vargu prieiti, prisikasti: Kad tik ligi jo ramiai prisiirtume, o toliau ir Suvaizdis mokės padėt rš. Jis šonu prisiyrė prie inžinieriaus sp.
4. prk. prišlieti: Būt nor tvartelį priýręs (pristatęs šalia kitų namų) Lp.
3 sui̇̀rti, sùiria, suýrė tr.
1. suvaryti irkluojant: Visas valtis sui̇̀rti į daiktą Prn.
2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd.
3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai sui̇̀rsit Lp. Kluoną šiap tep suýrė Prn. Sienyką, paduškytę šiap tep suýriau Lp. Jonas turėjo pirkelę, gal prieš šimtą metų suirtą tvartelį ir daržinę rš.
| refl. tr.: Kad susiir̃s namelį, i ma[n] bus gerai Vrn. Jie jau šiokią ne tokią ir trobą susiýrė Lš. Lauželį sau susiyriau, tai mano gyvenimui bus jo gana Kb. Susiýriau pinigų, tai pirksiu paltą Ig. Susiýriau gražų gyvenimą Ig.
4. klaidinti, painioti: Girdėjom, jog nekurie, išėję nuog mūsų, suyrė jus žodžiais BtApD15,24.
3 užsii̇̀rti, užsi̇̀iria, užsiýrė
1. K ant ko su irklais užplaukti.
2. su vargu užlipti, užeiti, užsikapstyti: Su didele bėda užsiyrė ant kalno rš.
dekupãžas
Apibrėžtis
Daiktų dekoravimo popieriumi technika.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Nedideliame salone vilniečiai ras visų dekupažui reikalingų priemonių. Tarp jų – net 350 rūšių šiam dekoravimo menui skirto popieriaus.
Salono lankytojai populiariąja dekupažo technika bus mokomi dekoruoti įvairius paviršius: stiklą, metalą, medį, gipsą, popierių.
Dekupažas – įvairių daiktų dekoravimo piešinėliais ar iškarpomis technika. Paprasčiau, dekupažas yra daikto apklijavimas popieriaus detalėmis...
Vakarų Europoje jau senokai populiari dekupažo, tai yra paveikslėlių ir ornamentų kopijavimo, technika atkeliavusi ir į Lietuvą. Neseniai sostinės salone „Silver City“ buvo surengtas dekupažo konkursas norinčioms išmokti šio meno.
Net neįtariau, kad mane lankantis Prancūzijoje taip sužavės ten populiarus dekupažas (prancūziškas žodis „decouper“ reiškia iškirpti, išpjauti), kad pati pradėsiu dekoruoti ne tik mažus daikčiukus, bet ir baldus. Galiu užtikrinti, kad tai puikiausias streso šalinimo būdas.
Dekupažas – dekoravimo technika [antraštė]
Pas visus namie yra senų vazonų, dėžučių, dailių butelių ar kitokių daiktų, kuriuos be didelio vargo galima paversti nepaprasta namų dekoracija. Naudojant dekupažo techniką, tai nesudėtinga bei labai gražu. [...]
Dekupažas iš tiesų yra paprastas. Jei jūs mokate iškirpti ir priklijuoti, neabejokite – jūs sugebėsite. Dekupažo esmė yra ta, jog iškerpate paveikslėlius, priklijuojate juos prie dekoduojamo objekto bei padengiate jį su priklijuotais paveikslėliais keliais sluoksniais klijų, lako ar glazūros, kad apsaugotumėte savo darbą.
Sveikos, mergaites, kaip laikosi dekupazas ant plastiko? Ir jei reikia seseliuoti, ar tie dazai ir lakas vandens pagrindu tepasi? tas platikas toks gana lygus ir slidus, tai man atrodo, kad viskas gali nuplaukti... Buciau dekinga, jei pasidalintumete patirtimi
Įvairių paviršių dekoravimo popieriumi technika – dekupažu – susidomėjusi šokių studijos „Show Makers“ vadybininkė Kotryna Kirdeikytė iš servetėlių iškarpo piešinius ar jų detales ir taip papuošia įvairius namų apyvokos daiktus.
Vienasluoksnių servetėlių nebūna (jei jos su paveiksliuku) ir jei tai tikrai servetėlė, nes dekupažui naudojamos ne tik servetėlės. Atrodo, kad servetėlė neturi sluoksnių, bet patrinkit servetėlės kamputį ir sluoksniai patys atsiskirs.
įsiplaukýti
Apibrėžtis
plaukýti, plaũko, plaũkė žr. 1 plaukioti:
1. K Kiek yra žuvelių vandenyje plaukančių, dar daugiau gėlelių lankoje žydinčių J.Jabl. Plaũko an vietos Dl. Žiūrėk, kaip jis plaũko Nm. Nemokė[jo] plaukýt ir panėrė Grv. Gylė̃, kur arkliai plaukýdavo Dglš. Žąsų, gulbių pulkų pulkai po Lėvenį plaũko (d.) Kp. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51. Kasg tenai bus gulėt anoj liepsnoj ir plaukyt ežere … ugnies? DP11. Naromis plaukau SD195.
| Tu neplaukýk po visą bliūdą (nemaišyk su šaukštu)! Ob.
| tr.: Aš juoduoju [žirgu] tamsią naktį josiu, o marguoju mareles plaukysiu TDrIV17.
| prk.: Griekuose plaukyt MP191.
^ Gale lauko ežerėly antinėlis plauko (lempos dagtis) LTR(Antz).
| refl.: Aš plaukaũs po vandenį kaip žuvis J. Pyliai plaũkos po tą duburkį tokį Vkš.
| prk.: Plaukos raškažiūs kaip sūris svieste Sim.
ǁ Ė tas mano baltas kvietkelis pačioj gylelėj plaũko (d.) Dglš. Plaukys mano vainikėlis ant čysto vandenėlio! JD57. Pas jus upeliai vandenėlio, o iš pakraštėlio žali maurai plauko JV322.
^ Kap kokion sriubon kirvį anmeti – kirvis plaukyt (apie prastą, liesą sriubą) Grv.
| refl.: Šienas plaũkos ant pievos – taip patvino J.
2. Upėmis plauko greitieji garlaiviai J.Balč.
3. Sugrįžus an upę, sėdos geldon ir plaukydama šaukė BsPII229. Seniau žmonės plaukydavo laivėmis rš.
4. Žiūrėk, karvė jau po avižas plaũko Mlt. Pasileidę gyvuliai plaũko po vasarojų, po rugius Ėr.
| Kur tu pasidėsi, vaikeli, kad teip plaukai̇̃ po balą?! Upt.
5. Višta ir iš laktos išskrenda garsiai rėkdama, o aras ir padangėse tyliai plauko rš.
| Žibuoklių kvapas ore plauko, nors pievoj jų ir nematyti K.Bink.
^ Gale lauko blynas plauko (mėnulis) Mrk.
6. tr. maudyti, plukdyti: Ans buvo šunį plaukýti Kin.
7. refl. Kos95 maudytis: Lietuviai važiuo[ja] į Palangą plaukýtis J. Ans par dieną bent dešimtį kartų eita plaukýties Slnt. Girdėm arklius, patys plaũkėmos Mžk. Plaũkės ežere – i pagargaliavo į galą Šts. Ar dabar tik teparejo mama plaũkusys? Sd. Žmonys neturia kame plaukyties M.Valanč. Per vieną (kartu) visi plaukos M.Unt.
◊ ãšarose plaukýti gailiai verkti: Kas adyna, kas minutė ãšaros plaukýsi, savo mielai motinėlei nepasisakysi (d.) Šmn.
kai̇̃p po svi̇́estą plaukýti gerai gyventi: Ažu šitokio darbinyko išejus, tai kaip po svi̇́estą plauki̇̀s Užp.
apiplaukýti tr. Š apiplaukti.
atsiplaukýti Š lig soties plaukyti.
įsiplaukýti Š įsismaginti plaukyti.
išplaukýti
1. tr. Š plaukiant pabūti, išplaukioti: Kad aš būčia pilkoja antelė, išplaukyčia giliąsias mareles LTR(Slk). Jis gerai žino šias vietas – visos sietuvos, duburiai išplaukyti, nuo mažų dienų tinklu išnaršyti rš.
2. intr. kurį laiką praleisti plaukant: Aš pasiversiu marių žuvele ir išplaukysiu per vasarėlę (d.) Kp.
3. refl. Š iki soties plaukyti.
4. refl. išsimaudyti: Išsiplaukýs liuob po Ventą – raudonas kaip vėžys Krš. Sumaniau upėje išsiplaukyti LTR(Kltn). Pranašas liepė jam septynis kartus išsiplaukyti upė[je] Jordono M.Valanč.
◊ ãšarose išsiplaukýti graudžiai apsiverkti: Motyna dėl jo ašarose savo išsiplaukytų Žem.
nusiplaukýti nusimaudyti: Rąžė[je] galėsi nusiplaukýti Krtn. Nusiplaukýsma liuob, nė pirties nereik Užv. O aš į tą pieną nusiplaukiau ir teip puiki pastojau BsMtII186.
paplaukýti intr.
1. paplaukioti: Ežere paplaukýt gražu – [v]anduo švarus Km.
| refl.: Aš pasiplaukýsiu, pasimudruosiu su marių žuvelėm (d.) Dkšt.
2. pasivažinėti vandeniu: Jis mėgo paplaukyti po ežerą rš. Eidami į mokyklą vaikai nutarė po pamokų paplaukyti lankoje ant lyčių rš.
| refl.: Pana įsėdo pasiplaukyti su juo LTR.
3. refl. Trš pasimaudyti: Ana sirgdama pasiplaũkė ir susirgta (?) mirė J.
◊ po ãšaras pasiplaukýti graudžiai apsiverkti, pralieti graudžias ašaras: Po ašarėles pasiplaukysi ir motinėlei nepasakysi LTR(Ds).
suplaukýti
1. intr. nuplaukti ten ir atgal: Par kiek laiko suplaukai̇̃ iš vienos pusės kiton? Ds.
2. tr. subraidyti, sušliaužioti: Avižos žąsų suplaukýtos Grg.
1. K Kiek yra žuvelių vandenyje plaukančių, dar daugiau gėlelių lankoje žydinčių J.Jabl. Plaũko an vietos Dl. Žiūrėk, kaip jis plaũko Nm. Nemokė[jo] plaukýt ir panėrė Grv. Gylė̃, kur arkliai plaukýdavo Dglš. Žąsų, gulbių pulkų pulkai po Lėvenį plaũko (d.) Kp. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51. Kasg tenai bus gulėt anoj liepsnoj ir plaukyt ežere … ugnies? DP11. Naromis plaukau SD195.
| Tu neplaukýk po visą bliūdą (nemaišyk su šaukštu)! Ob.
| tr.: Aš juoduoju [žirgu] tamsią naktį josiu, o marguoju mareles plaukysiu TDrIV17.
| prk.: Griekuose plaukyt MP191.
^ Gale lauko ežerėly antinėlis plauko (lempos dagtis) LTR(Antz).
| refl.: Aš plaukaũs po vandenį kaip žuvis J. Pyliai plaũkos po tą duburkį tokį Vkš.
| prk.: Plaukos raškažiūs kaip sūris svieste Sim.
ǁ Ė tas mano baltas kvietkelis pačioj gylelėj plaũko (d.) Dglš. Plaukys mano vainikėlis ant čysto vandenėlio! JD57. Pas jus upeliai vandenėlio, o iš pakraštėlio žali maurai plauko JV322.
^ Kap kokion sriubon kirvį anmeti – kirvis plaukyt (apie prastą, liesą sriubą) Grv.
| refl.: Šienas plaũkos ant pievos – taip patvino J.
2. Upėmis plauko greitieji garlaiviai J.Balč.
3. Sugrįžus an upę, sėdos geldon ir plaukydama šaukė BsPII229. Seniau žmonės plaukydavo laivėmis rš.
4. Žiūrėk, karvė jau po avižas plaũko Mlt. Pasileidę gyvuliai plaũko po vasarojų, po rugius Ėr.
| Kur tu pasidėsi, vaikeli, kad teip plaukai̇̃ po balą?! Upt.
5. Višta ir iš laktos išskrenda garsiai rėkdama, o aras ir padangėse tyliai plauko rš.
| Žibuoklių kvapas ore plauko, nors pievoj jų ir nematyti K.Bink.
^ Gale lauko blynas plauko (mėnulis) Mrk.
6. tr. maudyti, plukdyti: Ans buvo šunį plaukýti Kin.
7. refl. Kos95 maudytis: Lietuviai važiuo[ja] į Palangą plaukýtis J. Ans par dieną bent dešimtį kartų eita plaukýties Slnt. Girdėm arklius, patys plaũkėmos Mžk. Plaũkės ežere – i pagargaliavo į galą Šts. Ar dabar tik teparejo mama plaũkusys? Sd. Žmonys neturia kame plaukyties M.Valanč. Per vieną (kartu) visi plaukos M.Unt.
◊ ãšarose plaukýti gailiai verkti: Kas adyna, kas minutė ãšaros plaukýsi, savo mielai motinėlei nepasisakysi (d.) Šmn.
kai̇̃p po svi̇́estą plaukýti gerai gyventi: Ažu šitokio darbinyko išejus, tai kaip po svi̇́estą plauki̇̀s Užp.
apiplaukýti tr. Š apiplaukti.
atsiplaukýti Š lig soties plaukyti.
įsiplaukýti Š įsismaginti plaukyti.
išplaukýti
1. tr. Š plaukiant pabūti, išplaukioti: Kad aš būčia pilkoja antelė, išplaukyčia giliąsias mareles LTR(Slk). Jis gerai žino šias vietas – visos sietuvos, duburiai išplaukyti, nuo mažų dienų tinklu išnaršyti rš.
2. intr. kurį laiką praleisti plaukant: Aš pasiversiu marių žuvele ir išplaukysiu per vasarėlę (d.) Kp.
3. refl. Š iki soties plaukyti.
4. refl. išsimaudyti: Išsiplaukýs liuob po Ventą – raudonas kaip vėžys Krš. Sumaniau upėje išsiplaukyti LTR(Kltn). Pranašas liepė jam septynis kartus išsiplaukyti upė[je] Jordono M.Valanč.
◊ ãšarose išsiplaukýti graudžiai apsiverkti: Motyna dėl jo ašarose savo išsiplaukytų Žem.
nusiplaukýti nusimaudyti: Rąžė[je] galėsi nusiplaukýti Krtn. Nusiplaukýsma liuob, nė pirties nereik Užv. O aš į tą pieną nusiplaukiau ir teip puiki pastojau BsMtII186.
paplaukýti intr.
1. paplaukioti: Ežere paplaukýt gražu – [v]anduo švarus Km.
| refl.: Aš pasiplaukýsiu, pasimudruosiu su marių žuvelėm (d.) Dkšt.
2. pasivažinėti vandeniu: Jis mėgo paplaukyti po ežerą rš. Eidami į mokyklą vaikai nutarė po pamokų paplaukyti lankoje ant lyčių rš.
| refl.: Pana įsėdo pasiplaukyti su juo LTR.
3. refl. Trš pasimaudyti: Ana sirgdama pasiplaũkė ir susirgta (?) mirė J.
◊ po ãšaras pasiplaukýti graudžiai apsiverkti, pralieti graudžias ašaras: Po ašarėles pasiplaukysi ir motinėlei nepasakysi LTR(Ds).
suplaukýti
1. intr. nuplaukti ten ir atgal: Par kiek laiko suplaukai̇̃ iš vienos pusės kiton? Ds.
2. tr. subraidyti, sušliaužioti: Avižos žąsų suplaukýtos Grg.
išpūškúoti
Apibrėžtis
pūškúoti, -úoja, -ãvo intr., puškúoti
1. Srv, Žvr sunkiai bristi per vandenį, sniegą, purvus: Kur ten pūškúosi naktį: pakinkys porą arklių, ir nuvažiuosme Pc. Nebijo nė sniego, pūškúoja sau be kelio, ir gana Kp. Senis per sniegą kad puškúoja! Pmp. Kurgi pūškúoji net po puta (sukaitęs)? Ds. Man ir vėl teks į Jurbarką pūškúoti Skr. Pūškuoti yra bristi par purvus J.
2. pliauškėti, taškytis (maudantis): Aš moku i plaukti, i pūškúoti, su rankoms kapstyties Pln. Stanelis pūškavo, nardė juodame nakties ežere rš.
3. pupsint plaukti, važiuoti: Upės viduriu Kauno link pūškavo garlaivis rš. Liepgirių brigadoje pūškuoja (dirba) antras traktorius J.Avyž.
4. Kv sunkiai, garsiai kvėpuoti, dvėsuoti, šniokštuoti: Senis pūškúoja, kad sunkumą ant širdies turia J. Ligonis pūškúo[ja] išsižiojęs J. Užilsęs pūškúo[ja], t. y. alsuo[ja] J. Gyvi daiktai, turėdami plaučius, pūškuoja ir kvėpuoja Kos15. Nustojo vaikas verkti, išbalęs, pamėlynavęs sunkiai pūškavo motynos skreite Žem. Margis su šėmiu, panarinę galvas ir pūškuodami šnervėmis, nesijudino iš vietos V.Myk-Put. Kiek tas vaikas pūškúo[ja], lygu avelė Plt. Atejęs į muno metus, ir tu taip pat pūškúosi Brs. Žiemą [kumelė] puškúos puškúos – i nunersu kailį Pvn. Must arklius nori pasproginti, ka teip be proto varai – pasiveizėk, kaip pūškúo[ja] Vvr. Arklelis vos pūškúoja, o jį dar vis plaka Alk. Nepūškúok kaip Brauklio kalė, varlę ginusi (sakoma, kai kas labai rūpinasi menku dalyku) Štk.
| prk.: Perone pūškuoja leisdamas garus melsvas garvežys rš. Pūškuodamas privažiavo garvežys rš.
5. S.Dauk, Kdn, Rt, Kv giliai kvėpuojant miegoti: Bempt bempt sugulėm ir pūškavom M.Valanč. Blusius, parėjęs namo, krito į lovą, pūškavo per dieną be žado Žem. Per kiaurą naktį vienoje lovoje motinėlė pūškavo, antroje Juozas dūsavo Žem. Draugas pūškuoja ir knarkia rš.
6. šniokšti: Laukai žaliuoja, miškai puškuoja LTR(Krk, Žd, Sb). Kai marios liūliuoja, kai vilnios puškuoja, to svieto mergelės į šliūbą važiuoja LTR(Mrk).
7. kunkuliuoti, burbuliuoti: Pažiūrėk, ar jau vanduo pūškuoja, – tai verda Lnkv.
atpūškúoti intr.
1. Pc atbristi, atklampoti, atpūkšėti: Žirgas atpuškúoja par purvus J. Kol per tokį pusnį atpūškuosi, ir vakaras ateis Krok. Uždusau, iki atpūškavaũ per tokį purvyną ir prieš vėją Gs. Atbrido atpūškãvo par sniegą, misliau, kad kažin ką pasakys Kp. Girdžiu – per balą kažkas atpuškúoja, ogi žiūriu – vilkas Ėr. Kitam vakare atšliaužia atapūškuoja žalkčiai (ps.) Dgč.
| prk.: Į Vinkšnabrasčio kolūkį atpūškavo ruduo rš.
2. sunkiai kvėpuojant ateiti: Ledva atpūškavau nuo Jonienės, kad prigirdė alum Ds. Ateina abudu, atpūškuoja senis, vėzdu pasiramsčiuodamas P.Cvir. Ogi atsigręžusi – nuo lovos ateinąs, atpūškuojąs į ją [vaikas] P.Cvir.
3. Gs pūškuojant, pupsint atvažiuoti, atplaukti: Netrukus atpūškavo keleivinis traukinys rš. Kol atpūškãvo garlaivis, atsibodo laukti Skr.
įpūškúoti intr. pavargus įeiti: Išraudonavęs, apšilęs įpūškavo pas Dievą Žem. Ištroškus lapė sodan įpūškuoja rš.
išpūškúoti intr.
1. refl. smagiai išsimaudyti, išsipūškinti: Einam į Sraują – išsipūškuosime dubury, tai ir visokie negerumai bematant išgaruos J.Paukš.
2. sunkiai kvėpuojant išeiti: Iš pirkios išpūškavo drūtas senis rš.
3. pupsint išvažiuoti: Stotis neužmirštama su tuo išpūškuojančiu smagiu traukinėliu rš.
nupūškúoti intr.
1. nubristi, nueiti, nuvažiuoti per vandenį, sniegus, purvyną: Išeik anksti, ir tai gerai, kad iki pietų nupūškúosi Ds. Nupūškúok tokiu šlapiu keliu, o kai nieko negausi – kas iš to Žvr.
2. refl. pavargti pūškuojant: Nusipūškavai̇̃ šiandien, kol suvaikščiojai tokį galą, eik gult Skr. Kad ko diktesnio nuneštum valgyt šienpjoviam – gi nusipuškúoja po balas Srv.
3. Sdb nuplaukti pūškuojant: Garlaivis jau toli nupuškãvo Ukm. Upe spjaudydamas iš kamino žiežirbas į žiemos uostą nupūškuoja garlaivis rš.
parpūškúoti intr.
1. Snt parbristi, parklampoti: Pasižiūrėjo, kaip kuliam, ir vėl namo parpūškãvo Kp. Parpuškãvo tas mano vaikelis per tokią purvynę Srv.
2. sunkiai pareiti: Parpūškãvo senis visas sukaitęs, dusterėjo ir vėl išdūmė Ds. Tėvas žentą prikutavo, žentas namo parpuškavo LTR(Krš). Parbėg žirgelis, jau parpūškuoja, aukso kilpelės šalė[je] svyruoja StnD24.
pérpūškuoti intr. perbristi: Ir greit visi perpūškavo į antrą upelio pusę rš.
prisipūškúoti prisimaudyti: Iki soties prisipūškavome jūroje sp.
1. Srv, Žvr sunkiai bristi per vandenį, sniegą, purvus: Kur ten pūškúosi naktį: pakinkys porą arklių, ir nuvažiuosme Pc. Nebijo nė sniego, pūškúoja sau be kelio, ir gana Kp. Senis per sniegą kad puškúoja! Pmp. Kurgi pūškúoji net po puta (sukaitęs)? Ds. Man ir vėl teks į Jurbarką pūškúoti Skr. Pūškuoti yra bristi par purvus J.
2. pliauškėti, taškytis (maudantis): Aš moku i plaukti, i pūškúoti, su rankoms kapstyties Pln. Stanelis pūškavo, nardė juodame nakties ežere rš.
3. pupsint plaukti, važiuoti: Upės viduriu Kauno link pūškavo garlaivis rš. Liepgirių brigadoje pūškuoja (dirba) antras traktorius J.Avyž.
4. Kv sunkiai, garsiai kvėpuoti, dvėsuoti, šniokštuoti: Senis pūškúoja, kad sunkumą ant širdies turia J. Ligonis pūškúo[ja] išsižiojęs J. Užilsęs pūškúo[ja], t. y. alsuo[ja] J. Gyvi daiktai, turėdami plaučius, pūškuoja ir kvėpuoja Kos15. Nustojo vaikas verkti, išbalęs, pamėlynavęs sunkiai pūškavo motynos skreite Žem. Margis su šėmiu, panarinę galvas ir pūškuodami šnervėmis, nesijudino iš vietos V.Myk-Put. Kiek tas vaikas pūškúo[ja], lygu avelė Plt. Atejęs į muno metus, ir tu taip pat pūškúosi Brs. Žiemą [kumelė] puškúos puškúos – i nunersu kailį Pvn. Must arklius nori pasproginti, ka teip be proto varai – pasiveizėk, kaip pūškúo[ja] Vvr. Arklelis vos pūškúoja, o jį dar vis plaka Alk. Nepūškúok kaip Brauklio kalė, varlę ginusi (sakoma, kai kas labai rūpinasi menku dalyku) Štk.
| prk.: Perone pūškuoja leisdamas garus melsvas garvežys rš. Pūškuodamas privažiavo garvežys rš.
5. S.Dauk, Kdn, Rt, Kv giliai kvėpuojant miegoti: Bempt bempt sugulėm ir pūškavom M.Valanč. Blusius, parėjęs namo, krito į lovą, pūškavo per dieną be žado Žem. Per kiaurą naktį vienoje lovoje motinėlė pūškavo, antroje Juozas dūsavo Žem. Draugas pūškuoja ir knarkia rš.
6. šniokšti: Laukai žaliuoja, miškai puškuoja LTR(Krk, Žd, Sb). Kai marios liūliuoja, kai vilnios puškuoja, to svieto mergelės į šliūbą važiuoja LTR(Mrk).
7. kunkuliuoti, burbuliuoti: Pažiūrėk, ar jau vanduo pūškuoja, – tai verda Lnkv.
atpūškúoti intr.
1. Pc atbristi, atklampoti, atpūkšėti: Žirgas atpuškúoja par purvus J. Kol per tokį pusnį atpūškuosi, ir vakaras ateis Krok. Uždusau, iki atpūškavaũ per tokį purvyną ir prieš vėją Gs. Atbrido atpūškãvo par sniegą, misliau, kad kažin ką pasakys Kp. Girdžiu – per balą kažkas atpuškúoja, ogi žiūriu – vilkas Ėr. Kitam vakare atšliaužia atapūškuoja žalkčiai (ps.) Dgč.
| prk.: Į Vinkšnabrasčio kolūkį atpūškavo ruduo rš.
2. sunkiai kvėpuojant ateiti: Ledva atpūškavau nuo Jonienės, kad prigirdė alum Ds. Ateina abudu, atpūškuoja senis, vėzdu pasiramsčiuodamas P.Cvir. Ogi atsigręžusi – nuo lovos ateinąs, atpūškuojąs į ją [vaikas] P.Cvir.
3. Gs pūškuojant, pupsint atvažiuoti, atplaukti: Netrukus atpūškavo keleivinis traukinys rš. Kol atpūškãvo garlaivis, atsibodo laukti Skr.
įpūškúoti intr. pavargus įeiti: Išraudonavęs, apšilęs įpūškavo pas Dievą Žem. Ištroškus lapė sodan įpūškuoja rš.
išpūškúoti intr.
1. refl. smagiai išsimaudyti, išsipūškinti: Einam į Sraują – išsipūškuosime dubury, tai ir visokie negerumai bematant išgaruos J.Paukš.
2. sunkiai kvėpuojant išeiti: Iš pirkios išpūškavo drūtas senis rš.
3. pupsint išvažiuoti: Stotis neužmirštama su tuo išpūškuojančiu smagiu traukinėliu rš.
nupūškúoti intr.
1. nubristi, nueiti, nuvažiuoti per vandenį, sniegus, purvyną: Išeik anksti, ir tai gerai, kad iki pietų nupūškúosi Ds. Nupūškúok tokiu šlapiu keliu, o kai nieko negausi – kas iš to Žvr.
2. refl. pavargti pūškuojant: Nusipūškavai̇̃ šiandien, kol suvaikščiojai tokį galą, eik gult Skr. Kad ko diktesnio nuneštum valgyt šienpjoviam – gi nusipuškúoja po balas Srv.
3. Sdb nuplaukti pūškuojant: Garlaivis jau toli nupuškãvo Ukm. Upe spjaudydamas iš kamino žiežirbas į žiemos uostą nupūškuoja garlaivis rš.
parpūškúoti intr.
1. Snt parbristi, parklampoti: Pasižiūrėjo, kaip kuliam, ir vėl namo parpūškãvo Kp. Parpuškãvo tas mano vaikelis per tokią purvynę Srv.
2. sunkiai pareiti: Parpūškãvo senis visas sukaitęs, dusterėjo ir vėl išdūmė Ds. Tėvas žentą prikutavo, žentas namo parpuškavo LTR(Krš). Parbėg žirgelis, jau parpūškuoja, aukso kilpelės šalė[je] svyruoja StnD24.
pérpūškuoti intr. perbristi: Ir greit visi perpūškavo į antrą upelio pusę rš.
prisipūškúoti prisimaudyti: Iki soties prisipūškavome jūroje sp.
išringúoti
Apibrėžtis
ringúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. Ak, Žvr, Žž vynioti ringėmis: Ana kaspinus ringãvo, t. y. ringus darė J. Drobę nuo kraikos, virvę į virtinę ringúok J. [Audeklą] į šarmą neša, skalbia ant lentos su kultuve, tiesia ant pievos, vėl ringuoja LTR(Ss). Tu ringuok sambraukį, o aš pakulnį Krok. Merginos skubiai ringavo paklotus baltinti audinius P.Cvir.
| Ringuoja laumės rūką nuo pievų vakare S.Nėr.
| refl.: Stipriau traukiu į save tinklo virvę. Tinklas spėriau ringuojasi prie mano kojų rš.
2. intr. raitantis eiti, šliaužti, kilti: Ringúoja vabalai par grūdus Šd. Žaltys, taip varomas, pirma jų ringuodavo kaipo pasiuntinys pas dievaitį LTI196.
| refl.: Žiūriu – gyvatė ringúojasi Lnkv.
ǁ raitytis (einant, šliaužiant): Gyvatė ringúodama atringuoja, t. y. ateina J. O žirnučiai tarpūs smaigeliu ringuoja LTR(Jnk).
| Liežuvis ringuoja kaip gyvatė ir nekaltą įkanda V.Kudir.
| refl.: Gyvatė bėgdama ringúojas, t. y. vyniojas J.
3. intr. vingiais tekėti, eiti, kilti: Nova upė ir Šešupė per laukus ringúoja LTR(Ppr, Žsl). [Lauko] pakrašty, lyg netyčia mergaitės pamestas kaspinas, ramiai sau ringavo upelis V.Bub. Upelė giliai įsigraužusi tarp kalnų, apžėlusių miškais, visaip beringuojanti rš. Iš po jo skruosto, prispausto prie grindų, ringuodamas driekiasi tamsaus kraujo kaspinas rš. Čia ringúok ringúok – koks čia ėjimas vieškeliais! Plv. Vyrai, ištieskime mes kelią per Duburį: dabar ringuojame visaip, važiuodami išilgai Švėgždos skersinės M.Katk. Greta tėvo ringavo mėlynų dūmų juostelė rš.
^ Lumpa ringa, kur ringuoji? – Skusta pešta, kas tau darbo (upė ir pieva) LMD(VšR).
| refl.: Dovinė balta vaga ringuojasi ant Padovinio LTI178.
ǁ būti su vingiais, turėti vingių: Takeliukas ringavo tiesiai į sodo vartelius rš. Sodietis … pilies kraštų neliečia, išaria tik jos viršų ir pakopas, kurios aplinkui ringuoja VŽ1905,16.
| refl.: Po krūtine žarna pasidaro laiba ir ringuojasi kokius 5 sieksnius į visas puses, kad geriau galėtų sutilpti rš.
4. intr. banguoti, liūliuoti: Juodas debesis ringuodamas šliaužė iš rytų rš. Viršum pievų, viršum patvinusių ežerų ir senvagių jau kilo ringuodamas rūkas rš.
| refl.: Pajudintas valties, paviršius dailiai ringavos kartu su šviesos atspindžiais rš.
5. refl. rangytis: Šuo ringúojas užpelenė[je] J.
6. intr. eiti aplink: Ringãvo, ringãvo (ėjo keliais aplink bažnyčią), i sugijo kojos Gs.
7. tr., intr. dainuoti, vinguriuojant gaidą: Nusibodo beringúojant ilgą dainą, t. y. bedainuojant J. Ant tuo pavidalu ringúok žėdną posmą žemiau JD96(pastaba). O po tuos kalnus sesutės visos graudžiai malonias dainas ringuoja Mair. Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai ir aš, karalienė graži Mair. Saliutė ir Baronienė nesiliauja vis naujus posmus ringavusios J.Paukš. Iš dainas ringuojančių mergaičių pulko išsiskiria Rainių Onytė rš. Linksmutis vieversys, virš bręstančių rugių vis kildamas aukštyn, ringuoja skambią dainą J.Jan. Eglių viršūnėse strazdai ringuoja posmus rš.
ǁ intr. skambėti: Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, vien kaskados teškent nenustos Mair.
8. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Sakei pirmai, kad negardu tau bus, o dabar tik ringúoji! Žvr.
9. refl. NdŽ suktis iš bėdų.
apringúoti intr. apeiti aplink: Reik apringúot (apeiti keliais) tris eiles [aplink bažnyčią] – išgis Gs.
atringúoti
1. tr. Brt atvynioti ką suringuotą.
2. intr. DŽ1 raitantis ateiti, atšliaužti: Gyvatė ringuodama atringãvo jau, t. y. atėjo J. Jis pamatė atringuojančią smėliu rudą baisią gyvatę Mš.
3. intr. atvingiuoti: Ties Žaltynų kaimu iš rytų į Šešupę atringuoja upelė, vardu Nova rš.
4. intr. DŽ atvilnyti: Piktai perskrodžia jisai atringavusią bangą rš.
įringúoti intr. vingiuojant įtekėti: Vailiškas (upelio vardas) įringúoja pro Šūklių tiltą į Šeimeną Gs.
išringúoti tr.
1. Gg išvynioti, išsukti.
| refl.: Miera (metalinis susukamas metras) žir ir išsiringãvo Skr.
2. išvingiuoti, išrangyti: Išringúoti keli pradalgiai prie upelio Jnšk. Tai pats reljefiškiausias ir įdomiausias Lietuvos kraštovaizdis, kalvų kalvomis išringuotas, upių vagomis išvagotas sp.
| refl.: Tas ravas teip išsiringãvęs po visą pievą Bsg.
3. BŽ585 išraštuoti.
4. vingiuojant balsą, išdainuoti, išgriežti: Išringúok dainą J. Išringuoja armonika pasaką apie užjūrio karioką (toks šokis) E.Miež.
ǁ išvinguriuoti balsą (dainuojant, tariant): Balsą padarydavau iškilmingą, žodžius tardavau visaip išringuodamas, raiškiai ir garsiai rš.
5. dainuojant, ringuojant išvilioti: Kol iškukavo, kol išringavo nug matušės dukrelę LTR(Krtn).
6. refl. JI634, DŽ išsirangyti, išsisukti iš bėdų.
nuringúoti intr.
1. rangantis nueiti, nušliaužti: Jurgelis pažiūri į rausvai žieduotą slieką, kol tas nuringuoja kur į šalį ir palenda po grumstu rš.
2. Šd vingiais nuplaukti: Trys broliukai dalges plakė, vainikėlį plaukiant matė. Ir nuplaukė, nuringavo prie matutės margo dvaro LTR(Lnkv).
3. nuvilnyti: Smarkiai sudavė irklais. Viršumi nuringavo vilnis rš.
4. vingiuojant nuskristi, nueiti: Buvo vidurys dienos, į mačiau: aičvaras nuringãvo medžių viršūnėm Žml. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. Visa eisena nuringuoja tolyn rš.
ǁ nuaidėti: Ir nuringuoja vienišas vilko kauksmas per šilų šilus rš.
pasiringúoti paėjėti vingiuojant: Tik pasiringavęs kelių keleliais vakarų link, išeini iš atžalyno rš.
prasiringúoti tr. prasivynioti: Ta boba prasiringãvo tą blauzdą [, skuduru apvyniotą] Alk.
suringúoti tr.
1. J, DŽ, Vlkv, Kš, Pn, Yl suvynioti, suklostyti ringėmis: Vakarais, kai krinta rasa, mama drobes suringuoja ir, užsimetusi ant pečių, neša klėtin V.Bub. O vakare audeklus suringúok ir parnešk namo Kt. Aplinkui raudoni skepetos kraštai suringuoti int tolkelę V.Piet. Paimk nuo grindų takus ir suringúok Mrj. Toli atvirose jūrose matyt laivai ir jachtos suringuotomis burėmis rš. Suringúok virvę ir pakabink ant vagio Ig. Suringúok viržį Pc. Aš nukinkiau arklį, Juoziukas suringãvo vadeles Sml. Pabėgėk, Broniuk, ten stainioj ant vagio kabo suringuota virvė rš.
| refl. tr.: Kam velki virvę? Negali susiringúot Ig.
2. susukti, suriesti: Paršeliai ima knaisiotis po šiaudus, uodegytes suringavę į žiedą rš.
| refl.: Tai bjaurus avinas: ragai kelis kartus susiringãvę, susivynioję Skr. Svočia ringa, t. y. ringuote susiringavusi J.
3. surumbuoti: Suringúoti gyvuliai – ant šonų, nugaros – vienos ringės Lp.
4. rš padainuoti, vinguriuojant gaidą.
1. tr. Ak, Žvr, Žž vynioti ringėmis: Ana kaspinus ringãvo, t. y. ringus darė J. Drobę nuo kraikos, virvę į virtinę ringúok J. [Audeklą] į šarmą neša, skalbia ant lentos su kultuve, tiesia ant pievos, vėl ringuoja LTR(Ss). Tu ringuok sambraukį, o aš pakulnį Krok. Merginos skubiai ringavo paklotus baltinti audinius P.Cvir.
| Ringuoja laumės rūką nuo pievų vakare S.Nėr.
| refl.: Stipriau traukiu į save tinklo virvę. Tinklas spėriau ringuojasi prie mano kojų rš.
2. intr. raitantis eiti, šliaužti, kilti: Ringúoja vabalai par grūdus Šd. Žaltys, taip varomas, pirma jų ringuodavo kaipo pasiuntinys pas dievaitį LTI196.
| refl.: Žiūriu – gyvatė ringúojasi Lnkv.
ǁ raitytis (einant, šliaužiant): Gyvatė ringúodama atringuoja, t. y. ateina J. O žirnučiai tarpūs smaigeliu ringuoja LTR(Jnk).
| Liežuvis ringuoja kaip gyvatė ir nekaltą įkanda V.Kudir.
| refl.: Gyvatė bėgdama ringúojas, t. y. vyniojas J.
3. intr. vingiais tekėti, eiti, kilti: Nova upė ir Šešupė per laukus ringúoja LTR(Ppr, Žsl). [Lauko] pakrašty, lyg netyčia mergaitės pamestas kaspinas, ramiai sau ringavo upelis V.Bub. Upelė giliai įsigraužusi tarp kalnų, apžėlusių miškais, visaip beringuojanti rš. Iš po jo skruosto, prispausto prie grindų, ringuodamas driekiasi tamsaus kraujo kaspinas rš. Čia ringúok ringúok – koks čia ėjimas vieškeliais! Plv. Vyrai, ištieskime mes kelią per Duburį: dabar ringuojame visaip, važiuodami išilgai Švėgždos skersinės M.Katk. Greta tėvo ringavo mėlynų dūmų juostelė rš.
^ Lumpa ringa, kur ringuoji? – Skusta pešta, kas tau darbo (upė ir pieva) LMD(VšR).
| refl.: Dovinė balta vaga ringuojasi ant Padovinio LTI178.
ǁ būti su vingiais, turėti vingių: Takeliukas ringavo tiesiai į sodo vartelius rš. Sodietis … pilies kraštų neliečia, išaria tik jos viršų ir pakopas, kurios aplinkui ringuoja VŽ1905,16.
| refl.: Po krūtine žarna pasidaro laiba ir ringuojasi kokius 5 sieksnius į visas puses, kad geriau galėtų sutilpti rš.
4. intr. banguoti, liūliuoti: Juodas debesis ringuodamas šliaužė iš rytų rš. Viršum pievų, viršum patvinusių ežerų ir senvagių jau kilo ringuodamas rūkas rš.
| refl.: Pajudintas valties, paviršius dailiai ringavos kartu su šviesos atspindžiais rš.
5. refl. rangytis: Šuo ringúojas užpelenė[je] J.
6. intr. eiti aplink: Ringãvo, ringãvo (ėjo keliais aplink bažnyčią), i sugijo kojos Gs.
7. tr., intr. dainuoti, vinguriuojant gaidą: Nusibodo beringúojant ilgą dainą, t. y. bedainuojant J. Ant tuo pavidalu ringúok žėdną posmą žemiau JD96(pastaba). O po tuos kalnus sesutės visos graudžiai malonias dainas ringuoja Mair. Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai ir aš, karalienė graži Mair. Saliutė ir Baronienė nesiliauja vis naujus posmus ringavusios J.Paukš. Iš dainas ringuojančių mergaičių pulko išsiskiria Rainių Onytė rš. Linksmutis vieversys, virš bręstančių rugių vis kildamas aukštyn, ringuoja skambią dainą J.Jan. Eglių viršūnėse strazdai ringuoja posmus rš.
ǁ intr. skambėti: Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, vien kaskados teškent nenustos Mair.
8. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Sakei pirmai, kad negardu tau bus, o dabar tik ringúoji! Žvr.
9. refl. NdŽ suktis iš bėdų.
apringúoti intr. apeiti aplink: Reik apringúot (apeiti keliais) tris eiles [aplink bažnyčią] – išgis Gs.
atringúoti
1. tr. Brt atvynioti ką suringuotą.
2. intr. DŽ1 raitantis ateiti, atšliaužti: Gyvatė ringuodama atringãvo jau, t. y. atėjo J. Jis pamatė atringuojančią smėliu rudą baisią gyvatę Mš.
3. intr. atvingiuoti: Ties Žaltynų kaimu iš rytų į Šešupę atringuoja upelė, vardu Nova rš.
4. intr. DŽ atvilnyti: Piktai perskrodžia jisai atringavusią bangą rš.
įringúoti intr. vingiuojant įtekėti: Vailiškas (upelio vardas) įringúoja pro Šūklių tiltą į Šeimeną Gs.
išringúoti tr.
1. Gg išvynioti, išsukti.
| refl.: Miera (metalinis susukamas metras) žir ir išsiringãvo Skr.
2. išvingiuoti, išrangyti: Išringúoti keli pradalgiai prie upelio Jnšk. Tai pats reljefiškiausias ir įdomiausias Lietuvos kraštovaizdis, kalvų kalvomis išringuotas, upių vagomis išvagotas sp.
| refl.: Tas ravas teip išsiringãvęs po visą pievą Bsg.
3. BŽ585 išraštuoti.
4. vingiuojant balsą, išdainuoti, išgriežti: Išringúok dainą J. Išringuoja armonika pasaką apie užjūrio karioką (toks šokis) E.Miež.
ǁ išvinguriuoti balsą (dainuojant, tariant): Balsą padarydavau iškilmingą, žodžius tardavau visaip išringuodamas, raiškiai ir garsiai rš.
5. dainuojant, ringuojant išvilioti: Kol iškukavo, kol išringavo nug matušės dukrelę LTR(Krtn).
6. refl. JI634, DŽ išsirangyti, išsisukti iš bėdų.
nuringúoti intr.
1. rangantis nueiti, nušliaužti: Jurgelis pažiūri į rausvai žieduotą slieką, kol tas nuringuoja kur į šalį ir palenda po grumstu rš.
2. Šd vingiais nuplaukti: Trys broliukai dalges plakė, vainikėlį plaukiant matė. Ir nuplaukė, nuringavo prie matutės margo dvaro LTR(Lnkv).
3. nuvilnyti: Smarkiai sudavė irklais. Viršumi nuringavo vilnis rš.
4. vingiuojant nuskristi, nueiti: Buvo vidurys dienos, į mačiau: aičvaras nuringãvo medžių viršūnėm Žml. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. Visa eisena nuringuoja tolyn rš.
ǁ nuaidėti: Ir nuringuoja vienišas vilko kauksmas per šilų šilus rš.
pasiringúoti paėjėti vingiuojant: Tik pasiringavęs kelių keleliais vakarų link, išeini iš atžalyno rš.
prasiringúoti tr. prasivynioti: Ta boba prasiringãvo tą blauzdą [, skuduru apvyniotą] Alk.
suringúoti tr.
1. J, DŽ, Vlkv, Kš, Pn, Yl suvynioti, suklostyti ringėmis: Vakarais, kai krinta rasa, mama drobes suringuoja ir, užsimetusi ant pečių, neša klėtin V.Bub. O vakare audeklus suringúok ir parnešk namo Kt. Aplinkui raudoni skepetos kraštai suringuoti int tolkelę V.Piet. Paimk nuo grindų takus ir suringúok Mrj. Toli atvirose jūrose matyt laivai ir jachtos suringuotomis burėmis rš. Suringúok virvę ir pakabink ant vagio Ig. Suringúok viržį Pc. Aš nukinkiau arklį, Juoziukas suringãvo vadeles Sml. Pabėgėk, Broniuk, ten stainioj ant vagio kabo suringuota virvė rš.
| refl. tr.: Kam velki virvę? Negali susiringúot Ig.
2. susukti, suriesti: Paršeliai ima knaisiotis po šiaudus, uodegytes suringavę į žiedą rš.
| refl.: Tai bjaurus avinas: ragai kelis kartus susiringãvę, susivynioję Skr. Svočia ringa, t. y. ringuote susiringavusi J.
3. surumbuoti: Suringúoti gyvuliai – ant šonų, nugaros – vienos ringės Lp.
4. rš padainuoti, vinguriuojant gaidą.
suringúoti
Apibrėžtis
ringúoti, -úoja, -ãvo
1. tr. Ak, Žvr, Žž vynioti ringėmis: Ana kaspinus ringãvo, t. y. ringus darė J. Drobę nuo kraikos, virvę į virtinę ringúok J. [Audeklą] į šarmą neša, skalbia ant lentos su kultuve, tiesia ant pievos, vėl ringuoja LTR(Ss). Tu ringuok sambraukį, o aš pakulnį Krok. Merginos skubiai ringavo paklotus baltinti audinius P.Cvir.
| Ringuoja laumės rūką nuo pievų vakare S.Nėr.
| refl.: Stipriau traukiu į save tinklo virvę. Tinklas spėriau ringuojasi prie mano kojų rš.
2. intr. raitantis eiti, šliaužti, kilti: Ringúoja vabalai par grūdus Šd. Žaltys, taip varomas, pirma jų ringuodavo kaipo pasiuntinys pas dievaitį LTI196.
| refl.: Žiūriu – gyvatė ringúojasi Lnkv.
ǁ raitytis (einant, šliaužiant): Gyvatė ringúodama atringuoja, t. y. ateina J. O žirnučiai tarpūs smaigeliu ringuoja LTR(Jnk).
| Liežuvis ringuoja kaip gyvatė ir nekaltą įkanda V.Kudir.
| refl.: Gyvatė bėgdama ringúojas, t. y. vyniojas J.
3. intr. vingiais tekėti, eiti, kilti: Nova upė ir Šešupė per laukus ringúoja LTR(Ppr, Žsl). [Lauko] pakrašty, lyg netyčia mergaitės pamestas kaspinas, ramiai sau ringavo upelis V.Bub. Upelė giliai įsigraužusi tarp kalnų, apžėlusių miškais, visaip beringuojanti rš. Iš po jo skruosto, prispausto prie grindų, ringuodamas driekiasi tamsaus kraujo kaspinas rš. Čia ringúok ringúok – koks čia ėjimas vieškeliais! Plv. Vyrai, ištieskime mes kelią per Duburį: dabar ringuojame visaip, važiuodami išilgai Švėgždos skersinės M.Katk. Greta tėvo ringavo mėlynų dūmų juostelė rš.
^ Lumpa ringa, kur ringuoji? – Skusta pešta, kas tau darbo (upė ir pieva) LMD(VšR).
| refl.: Dovinė balta vaga ringuojasi ant Padovinio LTI178.
ǁ būti su vingiais, turėti vingių: Takeliukas ringavo tiesiai į sodo vartelius rš. Sodietis … pilies kraštų neliečia, išaria tik jos viršų ir pakopas, kurios aplinkui ringuoja VŽ1905,16.
| refl.: Po krūtine žarna pasidaro laiba ir ringuojasi kokius 5 sieksnius į visas puses, kad geriau galėtų sutilpti rš.
4. intr. banguoti, liūliuoti: Juodas debesis ringuodamas šliaužė iš rytų rš. Viršum pievų, viršum patvinusių ežerų ir senvagių jau kilo ringuodamas rūkas rš.
| refl.: Pajudintas valties, paviršius dailiai ringavos kartu su šviesos atspindžiais rš.
5. refl. rangytis: Šuo ringúojas užpelenė[je] J.
6. intr. eiti aplink: Ringãvo, ringãvo (ėjo keliais aplink bažnyčią), i sugijo kojos Gs.
7. tr., intr. dainuoti, vinguriuojant gaidą: Nusibodo beringúojant ilgą dainą, t. y. bedainuojant J. Ant tuo pavidalu ringúok žėdną posmą žemiau JD96(pastaba). O po tuos kalnus sesutės visos graudžiai malonias dainas ringuoja Mair. Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai ir aš, karalienė graži Mair. Saliutė ir Baronienė nesiliauja vis naujus posmus ringavusios J.Paukš. Iš dainas ringuojančių mergaičių pulko išsiskiria Rainių Onytė rš. Linksmutis vieversys, virš bręstančių rugių vis kildamas aukštyn, ringuoja skambią dainą J.Jan. Eglių viršūnėse strazdai ringuoja posmus rš.
ǁ intr. skambėti: Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, vien kaskados teškent nenustos Mair.
8. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Sakei pirmai, kad negardu tau bus, o dabar tik ringúoji! Žvr.
9. refl. NdŽ suktis iš bėdų.
apringúoti intr. apeiti aplink: Reik apringúot (apeiti keliais) tris eiles [aplink bažnyčią] – išgis Gs.
atringúoti
1. tr. Brt atvynioti ką suringuotą.
2. intr. DŽ1 raitantis ateiti, atšliaužti: Gyvatė ringuodama atringãvo jau, t. y. atėjo J. Jis pamatė atringuojančią smėliu rudą baisią gyvatę Mš.
3. intr. atvingiuoti: Ties Žaltynų kaimu iš rytų į Šešupę atringuoja upelė, vardu Nova rš.
4. intr. DŽ atvilnyti: Piktai perskrodžia jisai atringavusią bangą rš.
įringúoti intr. vingiuojant įtekėti: Vailiškas (upelio vardas) įringúoja pro Šūklių tiltą į Šeimeną Gs.
išringúoti tr.
1. Gg išvynioti, išsukti.
| refl.: Miera (metalinis susukamas metras) žir ir išsiringãvo Skr.
2. išvingiuoti, išrangyti: Išringúoti keli pradalgiai prie upelio Jnšk. Tai pats reljefiškiausias ir įdomiausias Lietuvos kraštovaizdis, kalvų kalvomis išringuotas, upių vagomis išvagotas sp.
| refl.: Tas ravas teip išsiringãvęs po visą pievą Bsg.
3. BŽ585 išraštuoti.
4. vingiuojant balsą, išdainuoti, išgriežti: Išringúok dainą J. Išringuoja armonika pasaką apie užjūrio karioką (toks šokis) E.Miež.
ǁ išvinguriuoti balsą (dainuojant, tariant): Balsą padarydavau iškilmingą, žodžius tardavau visaip išringuodamas, raiškiai ir garsiai rš.
5. dainuojant, ringuojant išvilioti: Kol iškukavo, kol išringavo nug matušės dukrelę LTR(Krtn).
6. refl. JI634, DŽ išsirangyti, išsisukti iš bėdų.
nuringúoti intr.
1. rangantis nueiti, nušliaužti: Jurgelis pažiūri į rausvai žieduotą slieką, kol tas nuringuoja kur į šalį ir palenda po grumstu rš.
2. Šd vingiais nuplaukti: Trys broliukai dalges plakė, vainikėlį plaukiant matė. Ir nuplaukė, nuringavo prie matutės margo dvaro LTR(Lnkv).
3. nuvilnyti: Smarkiai sudavė irklais. Viršumi nuringavo vilnis rš.
4. vingiuojant nuskristi, nueiti: Buvo vidurys dienos, į mačiau: aičvaras nuringãvo medžių viršūnėm Žml. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. Visa eisena nuringuoja tolyn rš.
ǁ nuaidėti: Ir nuringuoja vienišas vilko kauksmas per šilų šilus rš.
pasiringúoti paėjėti vingiuojant: Tik pasiringavęs kelių keleliais vakarų link, išeini iš atžalyno rš.
prasiringúoti tr. prasivynioti: Ta boba prasiringãvo tą blauzdą [, skuduru apvyniotą] Alk.
suringúoti tr.
1. J, DŽ, Vlkv, Kš, Pn, Yl suvynioti, suklostyti ringėmis: Vakarais, kai krinta rasa, mama drobes suringuoja ir, užsimetusi ant pečių, neša klėtin V.Bub. O vakare audeklus suringúok ir parnešk namo Kt. Aplinkui raudoni skepetos kraštai suringuoti int tolkelę V.Piet. Paimk nuo grindų takus ir suringúok Mrj. Toli atvirose jūrose matyt laivai ir jachtos suringuotomis burėmis rš. Suringúok virvę ir pakabink ant vagio Ig. Suringúok viržį Pc. Aš nukinkiau arklį, Juoziukas suringãvo vadeles Sml. Pabėgėk, Broniuk, ten stainioj ant vagio kabo suringuota virvė rš.
| refl. tr.: Kam velki virvę? Negali susiringúot Ig.
2. susukti, suriesti: Paršeliai ima knaisiotis po šiaudus, uodegytes suringavę į žiedą rš.
| refl.: Tai bjaurus avinas: ragai kelis kartus susiringãvę, susivynioję Skr. Svočia ringa, t. y. ringuote susiringavusi J.
3. surumbuoti: Suringúoti gyvuliai – ant šonų, nugaros – vienos ringės Lp.
4. rš padainuoti, vinguriuojant gaidą.
1. tr. Ak, Žvr, Žž vynioti ringėmis: Ana kaspinus ringãvo, t. y. ringus darė J. Drobę nuo kraikos, virvę į virtinę ringúok J. [Audeklą] į šarmą neša, skalbia ant lentos su kultuve, tiesia ant pievos, vėl ringuoja LTR(Ss). Tu ringuok sambraukį, o aš pakulnį Krok. Merginos skubiai ringavo paklotus baltinti audinius P.Cvir.
| Ringuoja laumės rūką nuo pievų vakare S.Nėr.
| refl.: Stipriau traukiu į save tinklo virvę. Tinklas spėriau ringuojasi prie mano kojų rš.
2. intr. raitantis eiti, šliaužti, kilti: Ringúoja vabalai par grūdus Šd. Žaltys, taip varomas, pirma jų ringuodavo kaipo pasiuntinys pas dievaitį LTI196.
| refl.: Žiūriu – gyvatė ringúojasi Lnkv.
ǁ raitytis (einant, šliaužiant): Gyvatė ringúodama atringuoja, t. y. ateina J. O žirnučiai tarpūs smaigeliu ringuoja LTR(Jnk).
| Liežuvis ringuoja kaip gyvatė ir nekaltą įkanda V.Kudir.
| refl.: Gyvatė bėgdama ringúojas, t. y. vyniojas J.
3. intr. vingiais tekėti, eiti, kilti: Nova upė ir Šešupė per laukus ringúoja LTR(Ppr, Žsl). [Lauko] pakrašty, lyg netyčia mergaitės pamestas kaspinas, ramiai sau ringavo upelis V.Bub. Upelė giliai įsigraužusi tarp kalnų, apžėlusių miškais, visaip beringuojanti rš. Iš po jo skruosto, prispausto prie grindų, ringuodamas driekiasi tamsaus kraujo kaspinas rš. Čia ringúok ringúok – koks čia ėjimas vieškeliais! Plv. Vyrai, ištieskime mes kelią per Duburį: dabar ringuojame visaip, važiuodami išilgai Švėgždos skersinės M.Katk. Greta tėvo ringavo mėlynų dūmų juostelė rš.
^ Lumpa ringa, kur ringuoji? – Skusta pešta, kas tau darbo (upė ir pieva) LMD(VšR).
| refl.: Dovinė balta vaga ringuojasi ant Padovinio LTI178.
ǁ būti su vingiais, turėti vingių: Takeliukas ringavo tiesiai į sodo vartelius rš. Sodietis … pilies kraštų neliečia, išaria tik jos viršų ir pakopas, kurios aplinkui ringuoja VŽ1905,16.
| refl.: Po krūtine žarna pasidaro laiba ir ringuojasi kokius 5 sieksnius į visas puses, kad geriau galėtų sutilpti rš.
4. intr. banguoti, liūliuoti: Juodas debesis ringuodamas šliaužė iš rytų rš. Viršum pievų, viršum patvinusių ežerų ir senvagių jau kilo ringuodamas rūkas rš.
| refl.: Pajudintas valties, paviršius dailiai ringavos kartu su šviesos atspindžiais rš.
5. refl. rangytis: Šuo ringúojas užpelenė[je] J.
6. intr. eiti aplink: Ringãvo, ringãvo (ėjo keliais aplink bažnyčią), i sugijo kojos Gs.
7. tr., intr. dainuoti, vinguriuojant gaidą: Nusibodo beringúojant ilgą dainą, t. y. bedainuojant J. Ant tuo pavidalu ringúok žėdną posmą žemiau JD96(pastaba). O po tuos kalnus sesutės visos graudžiai malonias dainas ringuoja Mair. Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai ir aš, karalienė graži Mair. Saliutė ir Baronienė nesiliauja vis naujus posmus ringavusios J.Paukš. Iš dainas ringuojančių mergaičių pulko išsiskiria Rainių Onytė rš. Linksmutis vieversys, virš bręstančių rugių vis kildamas aukštyn, ringuoja skambią dainą J.Jan. Eglių viršūnėse strazdai ringuoja posmus rš.
ǁ intr. skambėti: Vien ant saulės laidos vamzdžio aidas ringuos, vien kaskados teškent nenustos Mair.
8. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Sakei pirmai, kad negardu tau bus, o dabar tik ringúoji! Žvr.
9. refl. NdŽ suktis iš bėdų.
apringúoti intr. apeiti aplink: Reik apringúot (apeiti keliais) tris eiles [aplink bažnyčią] – išgis Gs.
atringúoti
1. tr. Brt atvynioti ką suringuotą.
2. intr. DŽ1 raitantis ateiti, atšliaužti: Gyvatė ringuodama atringãvo jau, t. y. atėjo J. Jis pamatė atringuojančią smėliu rudą baisią gyvatę Mš.
3. intr. atvingiuoti: Ties Žaltynų kaimu iš rytų į Šešupę atringuoja upelė, vardu Nova rš.
4. intr. DŽ atvilnyti: Piktai perskrodžia jisai atringavusią bangą rš.
įringúoti intr. vingiuojant įtekėti: Vailiškas (upelio vardas) įringúoja pro Šūklių tiltą į Šeimeną Gs.
išringúoti tr.
1. Gg išvynioti, išsukti.
| refl.: Miera (metalinis susukamas metras) žir ir išsiringãvo Skr.
2. išvingiuoti, išrangyti: Išringúoti keli pradalgiai prie upelio Jnšk. Tai pats reljefiškiausias ir įdomiausias Lietuvos kraštovaizdis, kalvų kalvomis išringuotas, upių vagomis išvagotas sp.
| refl.: Tas ravas teip išsiringãvęs po visą pievą Bsg.
3. BŽ585 išraštuoti.
4. vingiuojant balsą, išdainuoti, išgriežti: Išringúok dainą J. Išringuoja armonika pasaką apie užjūrio karioką (toks šokis) E.Miež.
ǁ išvinguriuoti balsą (dainuojant, tariant): Balsą padarydavau iškilmingą, žodžius tardavau visaip išringuodamas, raiškiai ir garsiai rš.
5. dainuojant, ringuojant išvilioti: Kol iškukavo, kol išringavo nug matušės dukrelę LTR(Krtn).
6. refl. JI634, DŽ išsirangyti, išsisukti iš bėdų.
nuringúoti intr.
1. rangantis nueiti, nušliaužti: Jurgelis pažiūri į rausvai žieduotą slieką, kol tas nuringuoja kur į šalį ir palenda po grumstu rš.
2. Šd vingiais nuplaukti: Trys broliukai dalges plakė, vainikėlį plaukiant matė. Ir nuplaukė, nuringavo prie matutės margo dvaro LTR(Lnkv).
3. nuvilnyti: Smarkiai sudavė irklais. Viršumi nuringavo vilnis rš.
4. vingiuojant nuskristi, nueiti: Buvo vidurys dienos, į mačiau: aičvaras nuringãvo medžių viršūnėm Žml. Gervių virvės nuringavo per padanges S.Nėr. Visa eisena nuringuoja tolyn rš.
ǁ nuaidėti: Ir nuringuoja vienišas vilko kauksmas per šilų šilus rš.
pasiringúoti paėjėti vingiuojant: Tik pasiringavęs kelių keleliais vakarų link, išeini iš atžalyno rš.
prasiringúoti tr. prasivynioti: Ta boba prasiringãvo tą blauzdą [, skuduru apvyniotą] Alk.
suringúoti tr.
1. J, DŽ, Vlkv, Kš, Pn, Yl suvynioti, suklostyti ringėmis: Vakarais, kai krinta rasa, mama drobes suringuoja ir, užsimetusi ant pečių, neša klėtin V.Bub. O vakare audeklus suringúok ir parnešk namo Kt. Aplinkui raudoni skepetos kraštai suringuoti int tolkelę V.Piet. Paimk nuo grindų takus ir suringúok Mrj. Toli atvirose jūrose matyt laivai ir jachtos suringuotomis burėmis rš. Suringúok virvę ir pakabink ant vagio Ig. Suringúok viržį Pc. Aš nukinkiau arklį, Juoziukas suringãvo vadeles Sml. Pabėgėk, Broniuk, ten stainioj ant vagio kabo suringuota virvė rš.
| refl. tr.: Kam velki virvę? Negali susiringúot Ig.
2. susukti, suriesti: Paršeliai ima knaisiotis po šiaudus, uodegytes suringavę į žiedą rš.
| refl.: Tai bjaurus avinas: ragai kelis kartus susiringãvę, susivynioję Skr. Svočia ringa, t. y. ringuote susiringavusi J.
3. surumbuoti: Suringúoti gyvuliai – ant šonų, nugaros – vienos ringės Lp.
4. rš padainuoti, vinguriuojant gaidą.
paliūliúoti
Apibrėžtis
liūliúoti, -iúoja, -iãvo, liuliúoti K
1. intr. banguoti, vilnyti, siūbuoti: Ant vandens vilnys liūliúoja J. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu Mair. Čia vakar žūdavo dėl vandens stokos augmenija, o šiandien liūliuoja jūros sp. Liūliuoja, ringuoja, čiurlena upeliai per lygias lankas Plv. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos JV78. Naktį jūrės liūliavo, dieną rožės žydėjo JV32. Dūmai liūliuoja pažemiu TDrIV297(Prng).
| Kaip mane vežė vieškelėliu, javeliai liūliavo LTR(Kdn). Prieš mūsų akis pakalnėje liūliavo melsvas miškelis rš. Iš jo mat darbinykas – liūliuoja kaip mendrelė – bet tik diena prastumt An.
| refl.: Vanduo liūliúojas [jūroje] Lkv.
2. intr. dideliam būriui, dideliu būriu judėti, eiti, būti kur: Einam gi, liūliuojam bobos, po septyniasdešim metų turėdamos Rš. Aikštėje liūliavo tikra jūra žmonių galvų rš.
| Jis sumišusiomis akimis apžvelgė visų išėjimų link liūliuojančius savo parapijonis rš.
| Aplink ją visada bernų tik liūliúoja Ml. Dūmų lig žemei, net liūliuoja Sdk. Jų žemė liūliavo varlėmis BBPs105,30.
3. intr. būti bangų supamam, plūduriuojant sūpuotis: Liūliuos liūliuos plunksnužėlės ant jūrelių marelių JV825. Ant to upelio, ant to srauniojo liūliuo[ja] juodas laivelis JV1083. Neverk, dukryte, gavai gražų bernelį: laive sėdėsi, laive liūliuosi, žuveles begaudysi (d.) J.Jabl. Vai čiučiuos, liūliuos mano vainikėliai vis viršuj vandenėlio FM.
| refl.: Ant bangų liūliuojas gulbių pulkelis rš.
ǁ supantis plaukti: Jūrėms marelėms su laivužiu liūliuosim N117.
| prk.: Gyvenimas tekėjo jiedviem, kaip sapnai sapnavos, kaip svajonė liūliavo V.Krėv.
4. intr. būti išsiliejus, tyvuliuoti: Liūliuoja ežeras Lp. Kaip ežeras liuob liūliúoti vanduo Klk. Rytą atsikeliu – gi visos [upės] liūliúoja Dkš. Dirvose vanduo liūliúo[ja] Kv.
5. tr. supti (dainuojant migdančias dainas), čiūčiuoti, migdyti: Niekas taip švelniai nemoka kūdikio liūliuoti, kaip lietuvės rankos S.Nėr. O aš tave liūliuosiu savo giesmėmis J.Balč. Nesupk kūdikį tylomis, liūliúodamas supk, liūliū, liūliū J. Ji mane liūliavo margajam lopšely, ji mane nešiojo ant baltų rankelių LTR. Išgirstu – jau liūliúoja tos laumės vaikelį (ps.) Lnkv.
| Svaigi mergelių daina liūliavo mane į miegą rš. Vienodas garlaivio čiuksėjimas liūliuoja mane miego J.Bil. Po nemiegotos nakties, malonių minčių liūliuojami, ramiai galvomis linguojame rš.
liūliúojamai adv.: Puošnusis vežimėlis, tyliai supdamasis, liūliuojamai rieda, ir vaikas saldžiai miega J.Dov.
| refl. tr.: Tėvas sūnelį auginosi, šilkų lopšelyj liūliavosi KrvD261.
6. tr. supti, linguoti: Supa, liūliuoja bangos valtį, mėto ją, grąžo, o tu, atsidavęs jų valiai, guli aukštielninkas A.Vien.
ǁ vežti supant: Kas jos (karietos) nematė tais laikais, anose smagumo gadynėse, beliūliuojant vieškeliais vyskupą P.Cvir.
7. intr. liumpsėti, linksėti: Liūliúoja žemė pasruvusi, kad eiti J. Kur liūliuojanti žemė, ten apačioj yr vandensmmiltis Skdv.
8. intr. linguoti, dribsėti iš riebumo: Eidamas žmogus riebus, paršai nupenėti liūliúoja kaip kosena, t. y. juda raumens, lašiniai J. Liūliúo[ja] eidama, pilvu varina Rt. Mėsa riebios karvės liūliúo[ja], kad eita J.
ǁ linguojant, palengva, sunkiai eiti: Tai kur liūliúoji? Ds.
9. intr. tinginiauti, dykauti: Svietelis lauke kap bitės darbe, o tu liūliúoji Arm.
atliūliúoti intr.
1. atplaukti supantis: Atliūliuoja laivelis per mareles mėlynas LTR(Ndz). Štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta BsPIII520.
ǁ atsklisti, atskambėti banguojant: Iš kažkur atliūliavo muzikos garsai rš.
2. ateiti, atvažiuoti linguojant: Ir Vinca kaip antelė atliūliuoja Sv. Gal jau Jonas ut nuo miško atliūliúoja Sv.
| Atėjo, atliūliavo pilka minia praeivių rš.
3. Š ateiti, dainuojant dainas su refrenu „liūli“: Pulkas sesučių atadainuoja, pulkas sesučių ataliūliuoja LTR(Aln).
įliūliúoti
1. intr. įeiti liūliuojant, linguojant: Įeina martelė, įliūliuoja NS679.
| prk.: Pro atvirą langą įliūliuos alyvų ir žydinčių rugių kvapas rš.
2. rš plg. užliūliuoti 3.
3. tr. prk. įsūpuoti, įsiūbuoti: Ją pagaudavo muzikos ūpas ir įliūliuodavo jauną krūtinę Vaižg.
išliūliúoti
1. intr. išplaukti liūliuojant, siūbuojant: Laivas išliūliavo į Atlanto vandenis rš.
2. tr. išauginti liūliuojant, supant: An rankelių išnešiojai, an baltųjų išliūliavai KrvD117. Į svetimą kraštą plūsta tiek darbinės spėkos, tiek jau išauklėtų ir išliūliuotų žmonių A1884,362.
| prk.: Tu pasisemk tos žemės saują, tos žemės, iš kurios tu išaugai ir tave išliūliavusi giria išaugo sp. Čionai jie augo ir čionai žuvo, juk jūsų vėjas juos išliūliavo A1884,418.
3. tr. išnešti liūliuojant, sūpuojant: Aš pasamdyčiau šiaurų vėjelį ant poros nedėlėlių, kad išpūstų, išliūliuotų žiedelį į kraštelį BsO80.
4. tr. sunkiai, linguojant ką padaryti: Pakol išliūliuoju (ištraukiu) vandenį iš šulnio, tai net rankas pradeda skaudėt Lš. Maušos vaikai mažuteliai penkias knygas išliūliãvo (išmoko) Plš. Eičiau, prašyčiau jaunų brolelių, kad išpjautų lankelę. O ir išpjovė, ir išliūliavo (surado) [žiedą] devintoj pradalgėlėj DvD89.
nuliūliúoti intr.
1. nuplaukti liūliuojant, supantis: Ji, kaip skiedrelė upės vilnyje, nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas Vaižg. Per mėlynąją Jūros upę nuliūliuoja sieliai rš. O pro gelmę tylią kas tave prišauks, – bangos lilio, lilia nuliūliuos, nuplauks rš.
| Slenka šilai ir eglynai, nuliūliuoja neaprėpiami kolūkio vasarojaus laukai J.Balt.
ǁ nuskambėti, nusklisti (garsui) tolyn: Dainuok, o aidas tos dainelės laukais, pušelėms nuliūliuos LTR(Upn). Pašlaitėmis nuliūliavo maloni daina rš.
2. pamažu, sunkiai linguojant, nueiti, nuvažiuoti: Apsiverkus nuliūliav[o] ir nuliūliav[o] namulio TDrIV228(Rod). O aš nuėjau, aš nuliūliavau į didį jaunimėlį JD174. Paki nuliūliúoji (nuvažiuoji), i vakaras Brb.
3. dideliam būriui nueiti: Minia nuliūliavo į aikštę rš.
paliūliúoti
1. intr. pasisupti, paplūduriuoti: Skiedra įkrito į vandenį, paliūliavo paliūliavo, bet nenuskendo Vaižg.
2. tr. pasupti: Paimk vaiką iš lopšio ir paliūliúok, gal neverks Rs. Miegok, mažyte, aš taũ (tave) paliūliuosiu Dglš. Čiūčia liūlia paliūliuosiu, paliūliavus pabučiuosiu LTR(Plv). Prijodams paliūliavo, atstodams bučiavo JD579.
parliūliúoti
1. intr. parplaukti liūliuojant, supantis: Ei pareit pareit mano brolužis, jūružėms parliūliuoja N238.
2. intr. Kv pareiti linguojant, pamažu: Mačiau karvė parliūliúoja, t. y. pareina iš ganyklos J. Kuoselis girtas parliūliãvo namo Rod.
3. tr. nuvarginti supant, liūliuojant: O aš rankeles parliūliavau, o aš kojeles parmynavau LTR(Mrk).
pérliūliuoti intr.; N perplaukti, pervažiuoti liūliuojant.
praliūliúoti tr. praleisti, prašvilpti: Ką gaudavo, tai abudu ir praliūliúodavo Krok.
priliūliúoti intr. prisiartinti liūliuojant, supantis.
| prk.: Ko nuo amžių svietas laukė, geidė, minė, pranašavo, štai artyn jau prisitraukė, jūrėms laiko priliūliavo J.Mač-Kėk.
suliūliúoti
1. intr. subanguoti, suvilnyti: Jūrės marės suliūliavo JV465.
| Alyvos sužydėjo, suliūliavo rš.
| prk.: Visa minia suliūliavo rš. Visa svetainė nubildėjo, suliūliavo P.Cvir.
2. intr. suplaukti banguojant: Visi upokšniai ir srovūs vandens suliūliuoja į vienas marias rš.
3. tr. padaryti, kad imtų banguoti, liūliuoti: Prašyčiau Dievą …, kad atleistų šaunų vėjužėlį, suliūliuotų maružėles JD994.
4. tr. padaryti, kad susvyruotų, susiūbuotų į šalis: O ir užtiko šiaurusis vėjelis, suliūliavo laivelį, išpuolė mergelė JV429.
užliūliúoti
1. intr. užplaukti liūliuojant: Matau užkylant ir užliūliuojant [laivelį] ant prakilno kiemužėlio KlvD32.
2. tr. užsupti, užmigdyti: Motutė vaikelį užliūliavo, užlingavo rš.
| Senąjį jau baigia užliūliuoti kratus autobusas rš. Užliūliuotas marių srauto, aš guliu tylioj kajutėj B.Sruog.
| prk.: Naktis žemę užliūliavo saldžiuoju miegeliu rš. Mano širdį vėjai užliūliuoja P.Vaičiūn.
3. tr. prk. paveikti sąmonę, nuslopinti kokį kieno jausmą: Ponai dabar pažadais užliūliuoja, o tu jiem – savo balsą atiduok! rš. Šiems žmonėms yra svetimas užliūliuojantis nusiraminimas sp.
4. refl. tr. supant ir dainuojant užsiauginti: Oi ūginosi motka dukrelę… Užsiauginus, užsiliūliavus labai toli nudavė (d.) Kb.
1. intr. banguoti, vilnyti, siūbuoti: Ant vandens vilnys liūliúoja J. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu Mair. Čia vakar žūdavo dėl vandens stokos augmenija, o šiandien liūliuoja jūros sp. Liūliuoja, ringuoja, čiurlena upeliai per lygias lankas Plv. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos JV78. Naktį jūrės liūliavo, dieną rožės žydėjo JV32. Dūmai liūliuoja pažemiu TDrIV297(Prng).
| Kaip mane vežė vieškelėliu, javeliai liūliavo LTR(Kdn). Prieš mūsų akis pakalnėje liūliavo melsvas miškelis rš. Iš jo mat darbinykas – liūliuoja kaip mendrelė – bet tik diena prastumt An.
| refl.: Vanduo liūliúojas [jūroje] Lkv.
2. intr. dideliam būriui, dideliu būriu judėti, eiti, būti kur: Einam gi, liūliuojam bobos, po septyniasdešim metų turėdamos Rš. Aikštėje liūliavo tikra jūra žmonių galvų rš.
| Jis sumišusiomis akimis apžvelgė visų išėjimų link liūliuojančius savo parapijonis rš.
| Aplink ją visada bernų tik liūliúoja Ml. Dūmų lig žemei, net liūliuoja Sdk. Jų žemė liūliavo varlėmis BBPs105,30.
3. intr. būti bangų supamam, plūduriuojant sūpuotis: Liūliuos liūliuos plunksnužėlės ant jūrelių marelių JV825. Ant to upelio, ant to srauniojo liūliuo[ja] juodas laivelis JV1083. Neverk, dukryte, gavai gražų bernelį: laive sėdėsi, laive liūliuosi, žuveles begaudysi (d.) J.Jabl. Vai čiučiuos, liūliuos mano vainikėliai vis viršuj vandenėlio FM.
| refl.: Ant bangų liūliuojas gulbių pulkelis rš.
ǁ supantis plaukti: Jūrėms marelėms su laivužiu liūliuosim N117.
| prk.: Gyvenimas tekėjo jiedviem, kaip sapnai sapnavos, kaip svajonė liūliavo V.Krėv.
4. intr. būti išsiliejus, tyvuliuoti: Liūliuoja ežeras Lp. Kaip ežeras liuob liūliúoti vanduo Klk. Rytą atsikeliu – gi visos [upės] liūliúoja Dkš. Dirvose vanduo liūliúo[ja] Kv.
5. tr. supti (dainuojant migdančias dainas), čiūčiuoti, migdyti: Niekas taip švelniai nemoka kūdikio liūliuoti, kaip lietuvės rankos S.Nėr. O aš tave liūliuosiu savo giesmėmis J.Balč. Nesupk kūdikį tylomis, liūliúodamas supk, liūliū, liūliū J. Ji mane liūliavo margajam lopšely, ji mane nešiojo ant baltų rankelių LTR. Išgirstu – jau liūliúoja tos laumės vaikelį (ps.) Lnkv.
| Svaigi mergelių daina liūliavo mane į miegą rš. Vienodas garlaivio čiuksėjimas liūliuoja mane miego J.Bil. Po nemiegotos nakties, malonių minčių liūliuojami, ramiai galvomis linguojame rš.
liūliúojamai adv.: Puošnusis vežimėlis, tyliai supdamasis, liūliuojamai rieda, ir vaikas saldžiai miega J.Dov.
| refl. tr.: Tėvas sūnelį auginosi, šilkų lopšelyj liūliavosi KrvD261.
6. tr. supti, linguoti: Supa, liūliuoja bangos valtį, mėto ją, grąžo, o tu, atsidavęs jų valiai, guli aukštielninkas A.Vien.
ǁ vežti supant: Kas jos (karietos) nematė tais laikais, anose smagumo gadynėse, beliūliuojant vieškeliais vyskupą P.Cvir.
7. intr. liumpsėti, linksėti: Liūliúoja žemė pasruvusi, kad eiti J. Kur liūliuojanti žemė, ten apačioj yr vandensmmiltis Skdv.
8. intr. linguoti, dribsėti iš riebumo: Eidamas žmogus riebus, paršai nupenėti liūliúoja kaip kosena, t. y. juda raumens, lašiniai J. Liūliúo[ja] eidama, pilvu varina Rt. Mėsa riebios karvės liūliúo[ja], kad eita J.
ǁ linguojant, palengva, sunkiai eiti: Tai kur liūliúoji? Ds.
9. intr. tinginiauti, dykauti: Svietelis lauke kap bitės darbe, o tu liūliúoji Arm.
atliūliúoti intr.
1. atplaukti supantis: Atliūliuoja laivelis per mareles mėlynas LTR(Ndz). Štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta BsPIII520.
ǁ atsklisti, atskambėti banguojant: Iš kažkur atliūliavo muzikos garsai rš.
2. ateiti, atvažiuoti linguojant: Ir Vinca kaip antelė atliūliuoja Sv. Gal jau Jonas ut nuo miško atliūliúoja Sv.
| Atėjo, atliūliavo pilka minia praeivių rš.
3. Š ateiti, dainuojant dainas su refrenu „liūli“: Pulkas sesučių atadainuoja, pulkas sesučių ataliūliuoja LTR(Aln).
įliūliúoti
1. intr. įeiti liūliuojant, linguojant: Įeina martelė, įliūliuoja NS679.
| prk.: Pro atvirą langą įliūliuos alyvų ir žydinčių rugių kvapas rš.
2. rš plg. užliūliuoti 3.
3. tr. prk. įsūpuoti, įsiūbuoti: Ją pagaudavo muzikos ūpas ir įliūliuodavo jauną krūtinę Vaižg.
išliūliúoti
1. intr. išplaukti liūliuojant, siūbuojant: Laivas išliūliavo į Atlanto vandenis rš.
2. tr. išauginti liūliuojant, supant: An rankelių išnešiojai, an baltųjų išliūliavai KrvD117. Į svetimą kraštą plūsta tiek darbinės spėkos, tiek jau išauklėtų ir išliūliuotų žmonių A1884,362.
| prk.: Tu pasisemk tos žemės saują, tos žemės, iš kurios tu išaugai ir tave išliūliavusi giria išaugo sp. Čionai jie augo ir čionai žuvo, juk jūsų vėjas juos išliūliavo A1884,418.
3. tr. išnešti liūliuojant, sūpuojant: Aš pasamdyčiau šiaurų vėjelį ant poros nedėlėlių, kad išpūstų, išliūliuotų žiedelį į kraštelį BsO80.
4. tr. sunkiai, linguojant ką padaryti: Pakol išliūliuoju (ištraukiu) vandenį iš šulnio, tai net rankas pradeda skaudėt Lš. Maušos vaikai mažuteliai penkias knygas išliūliãvo (išmoko) Plš. Eičiau, prašyčiau jaunų brolelių, kad išpjautų lankelę. O ir išpjovė, ir išliūliavo (surado) [žiedą] devintoj pradalgėlėj DvD89.
nuliūliúoti intr.
1. nuplaukti liūliuojant, supantis: Ji, kaip skiedrelė upės vilnyje, nuliūliavo ten, kur visos tėkmės galas Vaižg. Per mėlynąją Jūros upę nuliūliuoja sieliai rš. O pro gelmę tylią kas tave prišauks, – bangos lilio, lilia nuliūliuos, nuplauks rš.
| Slenka šilai ir eglynai, nuliūliuoja neaprėpiami kolūkio vasarojaus laukai J.Balt.
ǁ nuskambėti, nusklisti (garsui) tolyn: Dainuok, o aidas tos dainelės laukais, pušelėms nuliūliuos LTR(Upn). Pašlaitėmis nuliūliavo maloni daina rš.
2. pamažu, sunkiai linguojant, nueiti, nuvažiuoti: Apsiverkus nuliūliav[o] ir nuliūliav[o] namulio TDrIV228(Rod). O aš nuėjau, aš nuliūliavau į didį jaunimėlį JD174. Paki nuliūliúoji (nuvažiuoji), i vakaras Brb.
3. dideliam būriui nueiti: Minia nuliūliavo į aikštę rš.
paliūliúoti
1. intr. pasisupti, paplūduriuoti: Skiedra įkrito į vandenį, paliūliavo paliūliavo, bet nenuskendo Vaižg.
2. tr. pasupti: Paimk vaiką iš lopšio ir paliūliúok, gal neverks Rs. Miegok, mažyte, aš taũ (tave) paliūliuosiu Dglš. Čiūčia liūlia paliūliuosiu, paliūliavus pabučiuosiu LTR(Plv). Prijodams paliūliavo, atstodams bučiavo JD579.
parliūliúoti
1. intr. parplaukti liūliuojant, supantis: Ei pareit pareit mano brolužis, jūružėms parliūliuoja N238.
2. intr. Kv pareiti linguojant, pamažu: Mačiau karvė parliūliúoja, t. y. pareina iš ganyklos J. Kuoselis girtas parliūliãvo namo Rod.
3. tr. nuvarginti supant, liūliuojant: O aš rankeles parliūliavau, o aš kojeles parmynavau LTR(Mrk).
pérliūliuoti intr.; N perplaukti, pervažiuoti liūliuojant.
praliūliúoti tr. praleisti, prašvilpti: Ką gaudavo, tai abudu ir praliūliúodavo Krok.
priliūliúoti intr. prisiartinti liūliuojant, supantis.
| prk.: Ko nuo amžių svietas laukė, geidė, minė, pranašavo, štai artyn jau prisitraukė, jūrėms laiko priliūliavo J.Mač-Kėk.
suliūliúoti
1. intr. subanguoti, suvilnyti: Jūrės marės suliūliavo JV465.
| Alyvos sužydėjo, suliūliavo rš.
| prk.: Visa minia suliūliavo rš. Visa svetainė nubildėjo, suliūliavo P.Cvir.
2. intr. suplaukti banguojant: Visi upokšniai ir srovūs vandens suliūliuoja į vienas marias rš.
3. tr. padaryti, kad imtų banguoti, liūliuoti: Prašyčiau Dievą …, kad atleistų šaunų vėjužėlį, suliūliuotų maružėles JD994.
4. tr. padaryti, kad susvyruotų, susiūbuotų į šalis: O ir užtiko šiaurusis vėjelis, suliūliavo laivelį, išpuolė mergelė JV429.
užliūliúoti
1. intr. užplaukti liūliuojant: Matau užkylant ir užliūliuojant [laivelį] ant prakilno kiemužėlio KlvD32.
2. tr. užsupti, užmigdyti: Motutė vaikelį užliūliavo, užlingavo rš.
| Senąjį jau baigia užliūliuoti kratus autobusas rš. Užliūliuotas marių srauto, aš guliu tylioj kajutėj B.Sruog.
| prk.: Naktis žemę užliūliavo saldžiuoju miegeliu rš. Mano širdį vėjai užliūliuoja P.Vaičiūn.
3. tr. prk. paveikti sąmonę, nuslopinti kokį kieno jausmą: Ponai dabar pažadais užliūliuoja, o tu jiem – savo balsą atiduok! rš. Šiems žmonėms yra svetimas užliūliuojantis nusiraminimas sp.
4. refl. tr. supant ir dainuojant užsiauginti: Oi ūginosi motka dukrelę… Užsiauginus, užsiliūliavus labai toli nudavė (d.) Kb.
