Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (46)
užgriū́ti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
griū́ti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr.
1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų…); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją KzR. Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys A.Baran. Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo Dglš.
| Jo namas griū̃va BŽ42. Kaimynas griū̃va! Mlt. Tartum kalnas koks griūsta ant jos BM91. Grius kalneliai klonėse TDrIV73(Kb). Kaskit sesutę ant aukštų kalnelių negriūvamų, tarp žalių berželių nedžiūvamų (d.) J.Jabl. Kalnai, kalnai, griūkit mane; medžiai, medžiai, muškit mane! (d.) Dkšt.
^ Ne braškantis griū̃va, o stovintis Bsg. Kaip jį stumi, teip griū̃va (pasiduoda kito valiai) Bsg. Matė kertant, nematė griūvant PrLXVII12.
griūtinai̇̃ adv.: Kad jin skubina per ravus, griūtinai̇̃! Bsg.
| refl.: Nebegali̇̀ paeit, griū̃vasi (kai jėgų nebeturi) Jnšk.
2. kristi, pulti: Nugi ant mūs lauko kiek bombų griùvo Vvs. Griū̃na žvaigždė (meteoras krinta) Ad. Vyrai, bėkim! dangus ant mūs griūva BsPIV264. Negriū̃na obuoliai (nekrinta nuo medžio) Tvr. Lietus ėmė smarkiai griū́ti Plk.
^ Obuoliai net griūna (daug ant obels) Ad.
3. dubti: Kad ten žemė griūtų, dangus pultų – būsi mano miela! rš.
4. birti, gurti, trupėti: Bulvės esti miltingos ir griū̃nančios (sukrintančios verdant) Šts. Pyragas toks, kad burno[je] griū̃na Šts.
5. gesti, prastėti, silpti, senti; gležti: Kito ir jauno dantys griū̃va Užp. Kad mėnuo griū̃na (dyla), vagok bulves Šts.
| Negriuvusi (nesutižusi, sumani) buvo audėja, dėl to išeigai šalikus audė Ggr.
6. lėkti, veržtis, gausiai rinktis: Pakelėje kur nors paėmę drąsai, bičiuliai griūva į vidų P.Cvir. Ir ėmė žmonės griūt pas naują daktarą J.Jabl. Kur tie žmonės teip griū̃na? Skd. Šiandien žmonės į susirinkimą griūtè griū̃va Kair. Ant priešo griūti (pulti) BŽ107. Šiltas oras griūte griuvo į kambarius rš. Šnarėdamas į statinę ėmė griūti vanduo A.Vencl. Kaip vilnios marių ant luoto griūtų̃ DP80.
7. prk. pulti, kristi (apie bėdą, skausmą ir t. t.): Ant vargšo visos bėdos griū̃va BŽ42. Viskas (visi darbai) ant mano galvos griuvo Žem. Šitas pyktis kiekvienu akimirksniu gali griūti vien tik ant jo sp.
^ Ir ant velnio griūva perkūnas Vlkj.
8. mirti; kristi, nukautam būti: Aš jau šiemet griū́siu Ėr. Griūna berneliai kap aržuolėliai Mrk. Toj vietoj griuvo tūkstančiai kareivių Gs.
9. žlugti, nieku virsti: Griūva reakcijos stovykla sp. Kapitalistinė santvarka grius taip pat, kaip griuvo baudžiava (sov.) rš. Grius jėga karo šmėklos klaikios rš.
10. gulti pogulio: Gal griū́tum kiek popiet? Ėr. Tuoj po vakarienės ji griūdavo lovon rš.
11. prk. gulti prieš gimdymą, gimdyti: Mūso sodo[je] šiąnakt dvi bobos griūna Šts.
^ Jono namai griùvo – dukterį turi Ds.
12. vešliai augti: Grius kviečiais stepių žemė sausa rš.
13. aptekti kuo, aptekėti, aptinti (apie akis): Įgėriau taip, kad, rodos, griūna ant akių Žlp.
14. linkti į ką, stiprų patraukimą turėti: Karvė į dobilus griū̃va Krok. Jis griūva prie gamtos mokslų rš.
◊ ãkys (kaktà) griū̃va norisi miego: Miego noriu – kakta griūna (raukiasi, lyg sunki darosi) Gs. Jau reiks eit gult – galva sunki, ãkys griū̃va Gs.
iš di̇̀rvos griū̃va vešliai auga: Javai iš dirvos griūva Grž.
širdi̇̀s griū̃na [ãkmeniu] kankina liūdesys, sielvartas: Ma[no] širdis griūna, verkt noris TDrIV235. Nei ugnis dega, nei vanduo verda, mano širdelė akmeniu griūna TDrIV44(Rod).
apgriū́ti
1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56.
2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir.
3. intr. apirti: Labai apgriuvęs piliakalnis rš. Per rudenį šlapumoj ravai apgriuvo, reiks kiek panaujint Ėr.
4. intr. prk. apiplyšti, suirti: Vainorai apgriuvo ant kojos viena naginė, ir pasileidusios apvaros painiojosi po kojų Mc.
5. intr. prk. pašlyti, nusmukti: Jis norėjo tvarkyti apgriuvusį ūkį rš.
apgriùvusiai adv.: Apgriùvusiai begyvena – toros griūna, visi pašaliai lyna Dr.
6. intr. apsileisti, apsmukti: Pats bjauraburnis ir pačią gavo apgriuvusią Ggr.
7. intr. apkristi, suvirti (apie bulves): Kelk puodą, jau apgriuvo bulvės Lš.
8. intr. apsirgti (prieš gimdymą): Kap apgriùs boba, tai reiks ir gaspadoriaut, ir gaspadiniaut Arm.
atgriū́ti intr.
1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv. Kepurė atgriùvo atgal Dv.
2. atgulti: Tik atgriuvai̇̃ biškį – žiūrėk, ir vėl reik keltis Sml.
3. prk. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koks debesys atgriū̃va Ktk. Kad atgriùvo pulkas bernų – pilnas kiemas! Ėr.
| prk.: Kai jauna buvau, tai, būdavo, tik pasmisliji – ir atgriùvo dainų stūkstančia (tūkstantis), ė dabar sunku ir viena atsimint Ad.
įgriū́ti intr.
1. įvirsti: Sprogimo išmuštos priemenės durys įgriuvo į vidų rš. Lubos įgriùvo į vidų J.
| Jo dvaras įgriuvo žemėn rš.
ǁ įdubti: Jo paakiai nuo nemigos buvo įgriuvę, pajuodę rš. Arkliui šonai įgriuvę rš. Įgriuvusios akys rš.
2. įpulti, įkristi: Svočia šulinin ingriuvo O.
^ Nekask kitam duobės, pats ingriū́si Tvr. Balon ingriuvęs, sausas nekelsi Bgs.
3. prk. smarkiai įeiti, įsiveržti: Į Franko įstaigą vakare įgriuvo du vyrai P.Cvir. Įgriuvo pro duris su maišiuku T.Tilv. Prasidėjus susirinkimui, į skaityklą įgriuvo naujas būrys atvykėlių J.Avyž. Įgriuvaũ pasižiūrėt, kaip jūs gyvenat Skp.
| Pro duris pirkion įgriuvo šaltis rš.
4. prk. pradėti, imti: Morta įgriuvo verkti rš.
išgriū́ti intr.
1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų žirnių pjausi – išgriùvę (nuo trąšumo) iš dirvos Lnkv.
| Blogas kirvis, kad ašmenys išgriuvo Lš.
| prk.: [Jei žolės nebūtų,] turėtų visi galvijai ir kas giriose laikos badu išgriūti (išgaišti) prš.
2. iširti, nusmukti: Dvaras, niekieno neprižiūrimas, visai išgriuvo TŽIII323.
3. apsileisti, ištižti: Merga dideliai išgriuvusi Krtn.
4. iškristi, išpulti: Daboj, tavo nosotka (nosinė) iš kišeniaus išgriuvo Tvr. Anai̇̃ ir smegenys iš galvos išgriùvo Tvr.
^ Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriùvo J.Jabl. Neruš, ba dantai̇̃ išgriùs (dantis išmušiu) Dv.
5. prk. smarkiai išeiti, išsiveržti: Povilas išjungė motorą, griūte išgriuvo iš kabinos J.Avyž. Visa šeimyna išgriùvo kieman Trgn.
6. įpulti, įkristi: Vaikas išgriuvo upelin Ad.
nugriū́ti intr.
1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriū́si [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai nugriuvo (ps.) Brt. Davė man į galvą, aš ir nugriuvau Smn.
^ In pečiaus išaugę, nuog pečiaus nugriuvę (nedaug kur buvę, nedaug ką matę, nieko nesimokę) – ir nieko nemokam Dv.
| prk.: Jam bėda nuo pečių nugriuvo rš.
2. įdubti: Kai išejau su našleliu tanciun, tai po manim žemelė nugriuvo Vlk.
3. prk. būriu nueiti, nuvažiuoti, nukakti: Ai daug svietelio kermošiun nugriùvo! Trgn.
4. atsigulti pogulio, numigti: Eik nugriūk kokį pusvalandį, tuoj pasidarys geriau Pkr.
5. prk. numirti: Kol tėvai gyvi, tai visi tyli, kai tėvai nugrius – kaposis Jnšk. Džiaugiasi boba, kad senis nugriuvo Žmt. Nugriuvo bernužėlis kaip girioj ąžuolėlis (flk.) Sn.
6. prk. nusiminti, susigraudinti: Tėvas, kaip nerado vaikų, tai nuvyto nugriuvo (nusiminė baisiai, susmuko) Pls.
◊ širdi̇̀s nugriùvo pasidarė graudu: O jau tėvo ir nugriuvo širdis TDrIV225(Pls).
pagriū́ti intr.
1. parvirsti: Patvoryje pagriūsi į pusnyną Žem. Tuojaus ta obelis pagriùvo LB231. Ėjo boba, paslydo ir pagriùvo Grz. Pagriuvaũ su vežimu bevažiuojant J. Pastatė namus ant uolos …, o nepagriuvo SPI50.
2. prk. plg. sugriūti 4: Pagriūva (netenka reikšmės) vėl ir kliedėjimas liutichetų DP474.
3. pabjurti, pašlapti: Pagriuvusiu keliu nevažiuosu, lauksu pašalimo Lk.
4. kiek ištižti, suglebti, susmukti: Atrodė pagriùvęs tėvalis, o sūnus da lebedesnis besąs Šts.
ǁ susenti, sukriošti: Vyrėnas da nepagriùvęs, o jau pražilęs Ggr.
5. atgulti (pogulio), numigti: Pusrytis dar neprirengtas, liepiau sūnui kiek pagriūti rš.
6. prk. numirti: Ir pagriùvo žmogelis – sirgo sirgo, bet neišsikasė iš tos ligos Bsg.
pargriū́ti intr.
1. parvirsti, parpulti: Kad ir pargriūsi, negi suduši gal? Sdk. Pargriuvo kaip pelų maišas Rz. Kaip vištelė bėgo, klėtelė pargriuvo NS13.
2. smarkiai parbėgti, pareiti: Parlėkė pargriùvo kaip akis išdegęs Srv.
pérgriūti intr., pergriū́ti
1. pervirsti: Aš pérgriuvau per jį, neužsigavau Ds. Griūtè pergriuvaũ per tvorą Slm.
2. žr. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių DP473.
prigriūti intr.
1. privirsti daug: Medžių kad prigriùvę (po vėtros)! Pn.
2. prk. daug prieiti, privažiuoti: Būdavo, kad prigrius porų pilnas laukas, mirga marga! J.Avyž. Pilnas kiemas svečių prigriùvo Št.
3. prigulti, numigti: Privalgius norisi prigriū́t Ėr.
4. vešliai priaugti, užaugti: Žemė įtręšta, tai kad prigriùvo miežių! Ėr. Jeigu teip dabar užlyt, tai avižų kad prigriūt! Ds.
sugriū́ti intr.
1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv.
2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J.
^ Netaisysi stogo – supūs, neparemsi namų – sugriūs S.Dauk.
3. parvirsti: Kad žinotau, kur sugriūsiu, geriau ten atsisėstau TŽIII79.
ǁ išvirsti, išgulti: Šiemet rugiai sugriùvę Dglš.
4. prk. sužlugti, suirti: Visos šitos karalystės sugrius CII720. Kaime pradėjo merginą erzint, ir sugriuvo vestuvės P.Cvir. Kapitalizmas ne pats savaime sugrius, o jį turi sugriaut darbininkų klasė proletarinės revoliucijos eigoj (sov.) sp.
| Sugriūna (sutrinka) pasaka bepasakojama, o vis par tą, kad galva muno nebišneša Šts.
5. būriu sueiti, susirinkti kur: Vos tik paskelbdavo sueigą, žmonės griūte sugriūdavo ir su didžiausiu dėmesiu klausydavo kiekvieno žodžio rš. Kiek tik jų buvo, sugriùvo pas Stasiulį Grv. Raiteliai sugriuvo tiesiog į mūsų kiemą rš. Visi suėjo, visi sugriùvo, mano mieliausio vieno nebuvo Bsg.
| refl.: Susigriùvo daug žmonių Pd.
6. sugulti: Pasižvalgę vaikai sugriuvo į lovas ir tuojau užmigo Mš.
7. sutižti: Tas mano senis toks sugriuvęs – serga ir serga Grz. Motina nesugriùvusi, o vaikai ištižę Als. Kumelė visai sugriuvo, palinko į senus metus P.Cvir. Ant dantų esu sugriuvęs gatavai (prastus dantis beturiu) Vvr.
| prk.: Ėjo ėjo ir vieną kartą sugriùvo (pristigo sveikatos, nebegali dirbti) Upt.
8. suplyšti, susidėvėti: Batai jau visai sugriuvo – reikės nešti pas šiaučių Krp. Čia tam apynasriui nedaug tereik sugriūti (subaigti irti) Pc.
9. prk. atsigulti (prieš gimdymą): Netrukus Katrė vėl sugriuvo ir pagimdė dukterį M.Valanč. Rapolienė vakar jau sugriùvo Tvr. Petro žmona sugriùvo Lz. Kairienė sugriuvo su sūnum Ukm.
◊ lóva (pẽčius Als) sugriùvo žmona pagimdė: Sugriuvo ir jo lova Ds.
užgriū́ti
1. intr., tr. užvirsti; griūvant užsilyginti (pvz., duobei); pargriūti, parvirsti taip, kad sunku būtų atsikelti: Stogas užgriùvo ant lubų J. Neužgriūk ant viedro patamsy! Sdk. Užgriuvo kalneliai negriaujami, palinko liepelė nelenkiama JV912.
| Šulinys buvo užgriuvęs CII660.
| Lėkit greitai – karvė užgriùvo! Sml. Kurgi prapuolei, gal užgriùvęs buvai? Sb.
| prk.: Jau saulė užgriuvo (nusileido) už girių Tvr.
^ Saulė savo eilo[je] bus, o mums žemės akis užgrius S.Dauk.
2. intr., tr. užeiti (būriu, netikėtai): Svečių visai nelauktai užgriùvo Up. O mes kada nors pas tave į kaimą užgriūsime A.Vencl. Karas užgriuvo netikėtai sp. Ūmai užgriuvo naktis P.Cvir. Užgriuvo šienapjūtės darbai rš. Nebeik – žiūrėk, koks debesys užgriū̃va Sdk.
3. intr., tr. prk. prislėgti, prispausti: Krūtinę sopuliai užgriuvo rš. Užgriùvo kalbelės an mano galvelės neteisios Rdm. Užgriuvo priespauda carinė S.Nėr. Didžiausia ponų renkamų mokesčių dalis užgriūdavo sodiečių nugaras rš. Mane užgriuvo abejonės sp. Brolelį tinginys užgriuvo rš. Skurdu, senatvei užgriuvus rš. Užgriuvo tamsi naktis rš. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi SPII95. Idant sunkus sapnas neužgriūtų Mž78. Teužgriū̃vi ant manęs visi apmaudai ir negandai DP555.
4. intr. aptekti kuo, užslinkti kuo, užsikimšti, užaugti: Žmogus juodplaukis, su užgriuvusia ant akių kakta V.Piet. Jo akutės, taukais užgriuvusios, bailiai blizga sp. Užgriùvę (užtinę) akys Kt. Užgriuvo mano akelės gailiom ašarėlėm Ds. Akys jo kraujais užgriuvo srš. Užgriùvę (užbrinkę) akys, burna tep užtinus Kt. Onelė užgriuvusių akių (tokio gymio, veido sudėjimo) Pš.
| Ausimis mano užgriuvusiomis nebegirdėsiu kalbos (susenęs, kai mirti turėsiu) srš. Nosis užgriùvus, nė patraukt negalima Ds.
| Neliečiami žmogaus kojos takai į buvusias sodybas užgriuvo žole P.Cvir. Takas visai užgriuvo žole, mažai ir bežymu Sdb. Ir vaikus auginau, ir langai kvietkais buvo užgriùvę (auginau daug kambarinių gėlių) Trgn.
◊ širdi̇̀s užgriùvo
1. apėmė pyktis, įniršis: Teip man užgriùvo širdi̇̀s, kad jau ir nesgailiu Mrc. Kai tik jį pamatau, visada užgriū̃va širdi̇̀s Mrj. Eikite, kol neužgriuvo širdis mano rš.
2. labai išsigando: Širdis užgriuvo, veidas nublanko, visas kūnas nutirpo Mrc.
ši̇̀rdį užgriū́ti suneraminti: Vėl užgriuvo širdį toks sunkumas rš.
1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų…); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją KzR. Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys A.Baran. Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo Dglš.
| Jo namas griū̃va BŽ42. Kaimynas griū̃va! Mlt. Tartum kalnas koks griūsta ant jos BM91. Grius kalneliai klonėse TDrIV73(Kb). Kaskit sesutę ant aukštų kalnelių negriūvamų, tarp žalių berželių nedžiūvamų (d.) J.Jabl. Kalnai, kalnai, griūkit mane; medžiai, medžiai, muškit mane! (d.) Dkšt.
^ Ne braškantis griū̃va, o stovintis Bsg. Kaip jį stumi, teip griū̃va (pasiduoda kito valiai) Bsg. Matė kertant, nematė griūvant PrLXVII12.
griūtinai̇̃ adv.: Kad jin skubina per ravus, griūtinai̇̃! Bsg.
| refl.: Nebegali̇̀ paeit, griū̃vasi (kai jėgų nebeturi) Jnšk.
2. kristi, pulti: Nugi ant mūs lauko kiek bombų griùvo Vvs. Griū̃na žvaigždė (meteoras krinta) Ad. Vyrai, bėkim! dangus ant mūs griūva BsPIV264. Negriū̃na obuoliai (nekrinta nuo medžio) Tvr. Lietus ėmė smarkiai griū́ti Plk.
^ Obuoliai net griūna (daug ant obels) Ad.
3. dubti: Kad ten žemė griūtų, dangus pultų – būsi mano miela! rš.
4. birti, gurti, trupėti: Bulvės esti miltingos ir griū̃nančios (sukrintančios verdant) Šts. Pyragas toks, kad burno[je] griū̃na Šts.
5. gesti, prastėti, silpti, senti; gležti: Kito ir jauno dantys griū̃va Užp. Kad mėnuo griū̃na (dyla), vagok bulves Šts.
| Negriuvusi (nesutižusi, sumani) buvo audėja, dėl to išeigai šalikus audė Ggr.
6. lėkti, veržtis, gausiai rinktis: Pakelėje kur nors paėmę drąsai, bičiuliai griūva į vidų P.Cvir. Ir ėmė žmonės griūt pas naują daktarą J.Jabl. Kur tie žmonės teip griū̃na? Skd. Šiandien žmonės į susirinkimą griūtè griū̃va Kair. Ant priešo griūti (pulti) BŽ107. Šiltas oras griūte griuvo į kambarius rš. Šnarėdamas į statinę ėmė griūti vanduo A.Vencl. Kaip vilnios marių ant luoto griūtų̃ DP80.
7. prk. pulti, kristi (apie bėdą, skausmą ir t. t.): Ant vargšo visos bėdos griū̃va BŽ42. Viskas (visi darbai) ant mano galvos griuvo Žem. Šitas pyktis kiekvienu akimirksniu gali griūti vien tik ant jo sp.
^ Ir ant velnio griūva perkūnas Vlkj.
8. mirti; kristi, nukautam būti: Aš jau šiemet griū́siu Ėr. Griūna berneliai kap aržuolėliai Mrk. Toj vietoj griuvo tūkstančiai kareivių Gs.
9. žlugti, nieku virsti: Griūva reakcijos stovykla sp. Kapitalistinė santvarka grius taip pat, kaip griuvo baudžiava (sov.) rš. Grius jėga karo šmėklos klaikios rš.
10. gulti pogulio: Gal griū́tum kiek popiet? Ėr. Tuoj po vakarienės ji griūdavo lovon rš.
11. prk. gulti prieš gimdymą, gimdyti: Mūso sodo[je] šiąnakt dvi bobos griūna Šts.
^ Jono namai griùvo – dukterį turi Ds.
12. vešliai augti: Grius kviečiais stepių žemė sausa rš.
13. aptekti kuo, aptekėti, aptinti (apie akis): Įgėriau taip, kad, rodos, griūna ant akių Žlp.
14. linkti į ką, stiprų patraukimą turėti: Karvė į dobilus griū̃va Krok. Jis griūva prie gamtos mokslų rš.
◊ ãkys (kaktà) griū̃va norisi miego: Miego noriu – kakta griūna (raukiasi, lyg sunki darosi) Gs. Jau reiks eit gult – galva sunki, ãkys griū̃va Gs.
iš di̇̀rvos griū̃va vešliai auga: Javai iš dirvos griūva Grž.
širdi̇̀s griū̃na [ãkmeniu] kankina liūdesys, sielvartas: Ma[no] širdis griūna, verkt noris TDrIV235. Nei ugnis dega, nei vanduo verda, mano širdelė akmeniu griūna TDrIV44(Rod).
apgriū́ti
1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56.
2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir.
3. intr. apirti: Labai apgriuvęs piliakalnis rš. Per rudenį šlapumoj ravai apgriuvo, reiks kiek panaujint Ėr.
4. intr. prk. apiplyšti, suirti: Vainorai apgriuvo ant kojos viena naginė, ir pasileidusios apvaros painiojosi po kojų Mc.
5. intr. prk. pašlyti, nusmukti: Jis norėjo tvarkyti apgriuvusį ūkį rš.
apgriùvusiai adv.: Apgriùvusiai begyvena – toros griūna, visi pašaliai lyna Dr.
6. intr. apsileisti, apsmukti: Pats bjauraburnis ir pačią gavo apgriuvusią Ggr.
7. intr. apkristi, suvirti (apie bulves): Kelk puodą, jau apgriuvo bulvės Lš.
8. intr. apsirgti (prieš gimdymą): Kap apgriùs boba, tai reiks ir gaspadoriaut, ir gaspadiniaut Arm.
atgriū́ti intr.
1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal Mš. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek Pc. Ar neatgriùs tos kopėčios? Pc. Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi BM100. Net atgriuvau besijuokdama Lnkv. Kepurė atgriùvo atgal Dv.
2. atgulti: Tik atgriuvai̇̃ biškį – žiūrėk, ir vėl reik keltis Sml.
3. prk. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koks debesys atgriū̃va Ktk. Kad atgriùvo pulkas bernų – pilnas kiemas! Ėr.
| prk.: Kai jauna buvau, tai, būdavo, tik pasmisliji – ir atgriùvo dainų stūkstančia (tūkstantis), ė dabar sunku ir viena atsimint Ad.
įgriū́ti intr.
1. įvirsti: Sprogimo išmuštos priemenės durys įgriuvo į vidų rš. Lubos įgriùvo į vidų J.
| Jo dvaras įgriuvo žemėn rš.
ǁ įdubti: Jo paakiai nuo nemigos buvo įgriuvę, pajuodę rš. Arkliui šonai įgriuvę rš. Įgriuvusios akys rš.
2. įpulti, įkristi: Svočia šulinin ingriuvo O.
^ Nekask kitam duobės, pats ingriū́si Tvr. Balon ingriuvęs, sausas nekelsi Bgs.
3. prk. smarkiai įeiti, įsiveržti: Į Franko įstaigą vakare įgriuvo du vyrai P.Cvir. Įgriuvo pro duris su maišiuku T.Tilv. Prasidėjus susirinkimui, į skaityklą įgriuvo naujas būrys atvykėlių J.Avyž. Įgriuvaũ pasižiūrėt, kaip jūs gyvenat Skp.
| Pro duris pirkion įgriuvo šaltis rš.
4. prk. pradėti, imti: Morta įgriuvo verkti rš.
išgriū́ti intr.
1. išvirsti: Siena išgriùvo J. Supuvus tvora išgriùvo Al. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko A.Baran. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo Rk. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Sml. Nelabai tų žirnių pjausi – išgriùvę (nuo trąšumo) iš dirvos Lnkv.
| Blogas kirvis, kad ašmenys išgriuvo Lš.
| prk.: [Jei žolės nebūtų,] turėtų visi galvijai ir kas giriose laikos badu išgriūti (išgaišti) prš.
2. iširti, nusmukti: Dvaras, niekieno neprižiūrimas, visai išgriuvo TŽIII323.
3. apsileisti, ištižti: Merga dideliai išgriuvusi Krtn.
4. iškristi, išpulti: Daboj, tavo nosotka (nosinė) iš kišeniaus išgriuvo Tvr. Anai̇̃ ir smegenys iš galvos išgriùvo Tvr.
^ Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriùvo J.Jabl. Neruš, ba dantai̇̃ išgriùs (dantis išmušiu) Dv.
5. prk. smarkiai išeiti, išsiveržti: Povilas išjungė motorą, griūte išgriuvo iš kabinos J.Avyž. Visa šeimyna išgriùvo kieman Trgn.
6. įpulti, įkristi: Vaikas išgriuvo upelin Ad.
nugriū́ti intr.
1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus P.Cvir. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus Ad. Nugriū́si [nuo vežimo], tai tada verksi Mrp. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai nugriuvo (ps.) Brt. Davė man į galvą, aš ir nugriuvau Smn.
^ In pečiaus išaugę, nuog pečiaus nugriuvę (nedaug kur buvę, nedaug ką matę, nieko nesimokę) – ir nieko nemokam Dv.
| prk.: Jam bėda nuo pečių nugriuvo rš.
2. įdubti: Kai išejau su našleliu tanciun, tai po manim žemelė nugriuvo Vlk.
3. prk. būriu nueiti, nuvažiuoti, nukakti: Ai daug svietelio kermošiun nugriùvo! Trgn.
4. atsigulti pogulio, numigti: Eik nugriūk kokį pusvalandį, tuoj pasidarys geriau Pkr.
5. prk. numirti: Kol tėvai gyvi, tai visi tyli, kai tėvai nugrius – kaposis Jnšk. Džiaugiasi boba, kad senis nugriuvo Žmt. Nugriuvo bernužėlis kaip girioj ąžuolėlis (flk.) Sn.
6. prk. nusiminti, susigraudinti: Tėvas, kaip nerado vaikų, tai nuvyto nugriuvo (nusiminė baisiai, susmuko) Pls.
◊ širdi̇̀s nugriùvo pasidarė graudu: O jau tėvo ir nugriuvo širdis TDrIV225(Pls).
pagriū́ti intr.
1. parvirsti: Patvoryje pagriūsi į pusnyną Žem. Tuojaus ta obelis pagriùvo LB231. Ėjo boba, paslydo ir pagriùvo Grz. Pagriuvaũ su vežimu bevažiuojant J. Pastatė namus ant uolos …, o nepagriuvo SPI50.
2. prk. plg. sugriūti 4: Pagriūva (netenka reikšmės) vėl ir kliedėjimas liutichetų DP474.
3. pabjurti, pašlapti: Pagriuvusiu keliu nevažiuosu, lauksu pašalimo Lk.
4. kiek ištižti, suglebti, susmukti: Atrodė pagriùvęs tėvalis, o sūnus da lebedesnis besąs Šts.
ǁ susenti, sukriošti: Vyrėnas da nepagriùvęs, o jau pražilęs Ggr.
5. atgulti (pogulio), numigti: Pusrytis dar neprirengtas, liepiau sūnui kiek pagriūti rš.
6. prk. numirti: Ir pagriùvo žmogelis – sirgo sirgo, bet neišsikasė iš tos ligos Bsg.
pargriū́ti intr.
1. parvirsti, parpulti: Kad ir pargriūsi, negi suduši gal? Sdk. Pargriuvo kaip pelų maišas Rz. Kaip vištelė bėgo, klėtelė pargriuvo NS13.
2. smarkiai parbėgti, pareiti: Parlėkė pargriùvo kaip akis išdegęs Srv.
pérgriūti intr., pergriū́ti
1. pervirsti: Aš pérgriuvau per jį, neužsigavau Ds. Griūtè pergriuvaũ per tvorą Slm.
2. žr. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių DP473.
prigriūti intr.
1. privirsti daug: Medžių kad prigriùvę (po vėtros)! Pn.
2. prk. daug prieiti, privažiuoti: Būdavo, kad prigrius porų pilnas laukas, mirga marga! J.Avyž. Pilnas kiemas svečių prigriùvo Št.
3. prigulti, numigti: Privalgius norisi prigriū́t Ėr.
4. vešliai priaugti, užaugti: Žemė įtręšta, tai kad prigriùvo miežių! Ėr. Jeigu teip dabar užlyt, tai avižų kad prigriūt! Ds.
sugriū́ti intr.
1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv.
2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J.
^ Netaisysi stogo – supūs, neparemsi namų – sugriūs S.Dauk.
3. parvirsti: Kad žinotau, kur sugriūsiu, geriau ten atsisėstau TŽIII79.
ǁ išvirsti, išgulti: Šiemet rugiai sugriùvę Dglš.
4. prk. sužlugti, suirti: Visos šitos karalystės sugrius CII720. Kaime pradėjo merginą erzint, ir sugriuvo vestuvės P.Cvir. Kapitalizmas ne pats savaime sugrius, o jį turi sugriaut darbininkų klasė proletarinės revoliucijos eigoj (sov.) sp.
| Sugriūna (sutrinka) pasaka bepasakojama, o vis par tą, kad galva muno nebišneša Šts.
5. būriu sueiti, susirinkti kur: Vos tik paskelbdavo sueigą, žmonės griūte sugriūdavo ir su didžiausiu dėmesiu klausydavo kiekvieno žodžio rš. Kiek tik jų buvo, sugriùvo pas Stasiulį Grv. Raiteliai sugriuvo tiesiog į mūsų kiemą rš. Visi suėjo, visi sugriùvo, mano mieliausio vieno nebuvo Bsg.
| refl.: Susigriùvo daug žmonių Pd.
6. sugulti: Pasižvalgę vaikai sugriuvo į lovas ir tuojau užmigo Mš.
7. sutižti: Tas mano senis toks sugriuvęs – serga ir serga Grz. Motina nesugriùvusi, o vaikai ištižę Als. Kumelė visai sugriuvo, palinko į senus metus P.Cvir. Ant dantų esu sugriuvęs gatavai (prastus dantis beturiu) Vvr.
| prk.: Ėjo ėjo ir vieną kartą sugriùvo (pristigo sveikatos, nebegali dirbti) Upt.
8. suplyšti, susidėvėti: Batai jau visai sugriuvo – reikės nešti pas šiaučių Krp. Čia tam apynasriui nedaug tereik sugriūti (subaigti irti) Pc.
9. prk. atsigulti (prieš gimdymą): Netrukus Katrė vėl sugriuvo ir pagimdė dukterį M.Valanč. Rapolienė vakar jau sugriùvo Tvr. Petro žmona sugriùvo Lz. Kairienė sugriuvo su sūnum Ukm.
◊ lóva (pẽčius Als) sugriùvo žmona pagimdė: Sugriuvo ir jo lova Ds.
užgriū́ti
1. intr., tr. užvirsti; griūvant užsilyginti (pvz., duobei); pargriūti, parvirsti taip, kad sunku būtų atsikelti: Stogas užgriùvo ant lubų J. Neužgriūk ant viedro patamsy! Sdk. Užgriuvo kalneliai negriaujami, palinko liepelė nelenkiama JV912.
| Šulinys buvo užgriuvęs CII660.
| Lėkit greitai – karvė užgriùvo! Sml. Kurgi prapuolei, gal užgriùvęs buvai? Sb.
| prk.: Jau saulė užgriuvo (nusileido) už girių Tvr.
^ Saulė savo eilo[je] bus, o mums žemės akis užgrius S.Dauk.
2. intr., tr. užeiti (būriu, netikėtai): Svečių visai nelauktai užgriùvo Up. O mes kada nors pas tave į kaimą užgriūsime A.Vencl. Karas užgriuvo netikėtai sp. Ūmai užgriuvo naktis P.Cvir. Užgriuvo šienapjūtės darbai rš. Nebeik – žiūrėk, koks debesys užgriū̃va Sdk.
3. intr., tr. prk. prislėgti, prispausti: Krūtinę sopuliai užgriuvo rš. Užgriùvo kalbelės an mano galvelės neteisios Rdm. Užgriuvo priespauda carinė S.Nėr. Didžiausia ponų renkamų mokesčių dalis užgriūdavo sodiečių nugaras rš. Mane užgriuvo abejonės sp. Brolelį tinginys užgriuvo rš. Skurdu, senatvei užgriuvus rš. Užgriuvo tamsi naktis rš. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi SPII95. Idant sunkus sapnas neužgriūtų Mž78. Teužgriū̃vi ant manęs visi apmaudai ir negandai DP555.
4. intr. aptekti kuo, užslinkti kuo, užsikimšti, užaugti: Žmogus juodplaukis, su užgriuvusia ant akių kakta V.Piet. Jo akutės, taukais užgriuvusios, bailiai blizga sp. Užgriùvę (užtinę) akys Kt. Užgriuvo mano akelės gailiom ašarėlėm Ds. Akys jo kraujais užgriuvo srš. Užgriùvę (užbrinkę) akys, burna tep užtinus Kt. Onelė užgriuvusių akių (tokio gymio, veido sudėjimo) Pš.
| Ausimis mano užgriuvusiomis nebegirdėsiu kalbos (susenęs, kai mirti turėsiu) srš. Nosis užgriùvus, nė patraukt negalima Ds.
| Neliečiami žmogaus kojos takai į buvusias sodybas užgriuvo žole P.Cvir. Takas visai užgriuvo žole, mažai ir bežymu Sdb. Ir vaikus auginau, ir langai kvietkais buvo užgriùvę (auginau daug kambarinių gėlių) Trgn.
◊ širdi̇̀s užgriùvo
1. apėmė pyktis, įniršis: Teip man užgriùvo širdi̇̀s, kad jau ir nesgailiu Mrc. Kai tik jį pamatau, visada užgriū̃va širdi̇̀s Mrj. Eikite, kol neužgriuvo širdis mano rš.
2. labai išsigando: Širdis užgriuvo, veidas nublanko, visas kūnas nutirpo Mrc.
ši̇̀rdį užgriū́ti suneraminti: Vėl užgriuvo širdį toks sunkumas rš.
Lietuvių kalbos žodynas
išžaliúoti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
žaliúoti, -iúoja (-iúona Nv), -iãvo K, RŽ, NdŽ, žãliuoti, -iuoja, -iavo BŽ175
1. intr. SD1215, SD451, H, H182, Sut, D.Pošk, S.Dauk, KBII199, N, BzB342, M, L, Š, Rtr, ŠT85, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ būti žaliam (apie augalus): Įžėlę rugiai, žaliúoja gražiai J. Aužuolas sprogsta vėliau, kai kiti medžiai, i žaliúo[ja] ilgiau Plšk. Eglė žiemą vasarą žaliúo[ja] i žaliúo[ja] be jokios parmainos Lk. Žaliuodama juk guoba sutrūnėja? J.Aist. Liekni [medžiai] augę kaip mendrės, žaliãvę kaip rūtos A.Baran. Jauno uosio pečiai sudrebėjo baisiai, žaliuoja tačiau kaip žaliavęs Mair. Sušils pavasarėlis, žaliuõs tavo šakelės JT279. Javai rūta žaliuoja J.Mik. Žolės kap rūtos žaliúoja, kas jomi tiej arbicidai (herbicidai) Drsk. Mirga laukai, vasarojus žaliúoja Užp. Mes išeinam parugėn, rugiai žaliúoja, banguoja, sudainuojam Kp. Rugiai gubose sudygo kaip šepetys, iš tolo žaliúoja Jnš. Kampuosei rugiai jau žaliúoja LzŽ. Miežiai greit išgula, pradeda vėl žaliúoti iš naujo Kltn. Rūteliai žaliúo[ja], buvo labai puiki Yl. Kur išdegus žolė buvo, vėl žaliúoja Krs. Saulutė taip švelniai kaitino, kad, regis, žolė kilte kilo žaliuoti A.Mišk. Pakelėse ir patvoriuose žaliavo vešli žolė A.Vien. Miela pasižiūrėt ant gražiai išdirbtus laukus, žaliúojančiuos vasarojum BM109(Sb). Ka lijo, žaliãvo laukai, pievos gražiausiai, o dabar kame tu berasi, visas pašaras jau yr susitraukęs, sudžiūvęs Yl. Kiek laukų puikiai žaliúo[ja]! LKT133(Plik). Nė plūgo nekišo, o daržai anos didžiau žaliúo[ja] Lpl. Kokia graži, visi pašaleliai žaliúo[ja] Trk. Žemė dirvonuoja, žaliúoja Ėr. Padaigytas bulves pasodinau, i matai, kai žaliúoja Jrb. Aš parsiuntinsiu mergelei savo dvi žaliuojanti žoleli (d.) S.Dauk. Tu girele, tu žalioji, kodėl žiemą nežaliúoji, tik žaliúoji vasarėlę, kada pati gražumėlė DrskD196. Visi medžiai bumburavo, ne visi žaliãvo JD1364. Girelėj eglelė, daržely rūtelė tai žaliai žaliuoja žiemą vasarėlę LTR(Mrj). N’ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, tikt šį vieną metelį RD39. O ieva ievele, žaliasis medeli! Kodėl nežaliuoji žiemą vasarelę? StnD3. An tėvo dvaro po stiklo langu alyvužė žaliavo LLDII546(Ūd). Žali lapeliai žaliãvo, o balti žiedeliai baltavo Aru23(Dv). Aplink dvarą jovarai žaliavo, vidur dvaro jaunimėlis šoko LTR(Všt). Težyd, žaliuoja rugiai, mieželiai, kaip ir vedums jaunos dienelės KlpD26. Ei, žaliúo žaliúo žali rugeliai mano tėvo laukely JV1025. Ant galvelės, ant gluodnosios vainikai žaliavo LTR(Vlkv). O vainikėli žalių rūtelių, n’ilgai žaliúosi ant mano galvelės R177. Žmonių laukai jau žaliuoja, tavo dirvonuoja LTR(Auk). Žaliuoj žoleliai, kvep meironeliai RD141. Ant tavo kaselių rūtelės žaliãvo (d.) Čb. Kur užsėta, ten žaliuoja KlvD3. Kad medis būtų trąšus ir žaliuotų, reikia, kad jo neužgauliotų nei nuokyrūs vėjai, nei šalčiai A1884,8. Ogi šita šakelė augo ir pastojo didis žaliuojąs medis Kel1851,171. Tas [vynmedis] turėjo tris šakas; ir žaliuojąs augo bei žydėjo, ir jo uogos išsirpo Bb11Moz40,10. Tas bus kaip medžias įsodintas ant paversmių visad žaliuodamas PK43. Aš būsu kaip žaliuojanti eglė CII575. Visokia žaliuojanti žolė sudegė Ch1Apr8,7. Kolei šėkas ir žiedas žaliuoja, gražesnis yr žiedas, o neg šėkas DP582.
| Ir tų dvylika prarakų kaulai dar žaliuoja, kur jie gul BbSir49,12.
| prk.: Puikiai šįmet žaliuoja Lietuvoje gegužis, o sulauksime, kad da puikiaus žaliuos V.Kudir. Aušo aušrelė žaliúodama, tekėjo saulelė spindėdama (d.) End. Nieko nebėra, tik viena kalba kaip žali bruknelė nuo speigų apšarmojusi iki šiai dienai tebežaliuoja A1885,364. Teip žmogus teisus, kuris … linksmu yra ir džiaugiasi varguose ir slogose turėdamas žaliuojančią viltį amžinos karalystės SPII108.
^ Atduos, kad kūlis (akmuo) žaliuos (niekada neatiduos) S.Dauk. Ataduos, kai kuolai žaliuõs Ant. Koks medis be lapų žaliuoja? (eglė) Krp. Koks medžias ir žiemą žaliuoja? (eglė) JT109. Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia (medis) LTR. Žalias nežaliuoja, sausas nedega (molis) LMD(Sln). Žiemą žaliúoja, o vasarą neturi žiedo (samanos) Užp. Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? (kerpės) LTR. Pusė girios žaliúoja, kita pusė sausa (pleiskanės kanapės) JT163. Išvirta dešra žemėj žaliuoja (morka) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ, Krok: Jau pradeda viskas žaliúotis, gražu Pv. Dar̃ dygsta, dar̃ an kalnelių tai, žiūrau, žaliúojas [žolė] po biškį Dg. Kur tas sodas žaliúojasi, tenai mūs namai Krkš. Dagilis žaliúojasi, baltai žydi, ale smirdi Dv. Merkys mėlynavos, liepelės žaliavos KrvD263. Sodeliai žaliavos, žiedeliai baltavos TDrIV44(Vlk).
ǁ atrodyti žaliam: Takai, būdavo, žaliúo[ja] žaliúo[ja] nū kirminų Kv.
2. tr. NdŽ daryti žalią, tepti žalėsiais: Drabužius žaliúoti po žolę DŽ.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ, KŽ žaliomis rūdimis, pelėsiais trauktis: Variniai pinigai greit žaliúoja DŽ. Vasarą [duona] pradėdavo žaliúot iš kampo Sv.
| Kailiai neišdirbti žaliúote pažaliavo JII8.
ǁ maurais trauktis: Rave vanduo žaliúoja – bus lietaus Ėr. Sodžiaus prūde maurų priaugę, visas vandenio paviršius žaliúoja Skrb.
4. darytis tamsesniam, tarsi žaliam (iš kokio jausmo): Broliai net žaliavo iš pavydo LTR(Aln). Ponaitis iš pavydumo žaliavo V.Kudir. Prasidėjus šokiams jos žaliavo pavydu LzP. Nuog pavydo žaliuoja DP379.
ǁ prk. tamsuoti: Lango nematyt, ka jau prirūkyta – žaliúoja visas langas Plv.
5. gerai, linksmai leisti laiką, smagintis: Kad žaliavom, tai žaliavom per kiaurą naktelę Jnšk. Jis žaliãvo ilgai, kol prigriebė RdN. Gert y[ra] – kelinta diena žaliúoja Mžš. Nagi, žiūrau, žaliúoja už stalo mano vyras su draugais! Ldvn. Vienas žmogus jy palikus – dainuok, žaliúok Č. Ten berneliai dainuoja, ten jaunimas žaliuoja LTR(Pnd). Steponas smagus, be rūpesčio žaliuoja sau M.Katil.
| Į valdžią įsitrynę žaliúo[ja], naudos prisitraukę Krš.
| Visos muno draugės išmirusios, aš viena žaliúoju Krš. Ji gal keturias dešimtis metų žaliavusi moteris J.Paukš.
| refl. SD76, NdŽ.
6. būti nevedusiam, netekėjusiai: Ko čia bežaliuosu, eisu už vyro Šts. Jau turbūt jų Ona ir pasiliks žaliúot Skr.
7. intr. prk. sunkiai dirbti: Šiandien visą dieną žaliavaũ Mrj. Sakau, nagai atbuks nuo darbo, par vasarą žaliavaũ: rinkom akmenis Slm.
8. keikti žalčiais: Ans žaliúos ten, [jei] Marcė liūb sukūrins (užsirūkys) KlvrŽ.
◊ ãkys (akysè DŽ1, Grv) žaliúoja DŽ, Yl, Žr darosi negera, svaigsta galva: Da ma ãkys nežaliúoja, da aš gyvas i šiandie Rd. Aš kelu, kad ir ãkys žaliúo[ja], o ans tik rankas pridėjęs laiko Vvr. Bėgu, kad akys žaliuo[ja] Ggr. Na, kad negal [valgyti ligonė], širdis alpsta, akys žaliuoja Žem. Kol parnešiau [sėtinius], mun ãkys žaliãvo Krž. Širdį muša, žaliúo[ja] akė̃s[e] Kl. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos: linksta, akyse žaliuoja LzP. Dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad pilvas sprogtų LTR(Jz, Pšl).
apžaliúoti
1. K, LVI139, NdŽ, KŽ žr. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria Aps. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos] Klt. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę Pš.
| refl. KŽ: Tuoj visi laukai apsižaliúoja Nč.
2. žr. pažaliuoti 3: Variniai pinigai greit apžaliúoja Pc. Ištrauk peilį iš bliūdo – apžaliuõs Ul. Guli kiek apžaliavusi žalvarinė tūtelė, švino galvutę išspjovusi L.Dovyd. Šiaudais dangčiai dengti, samanom apžaliãvę Pnd. Buvo ta koplyčia apžaliãvus, apkerpėjus Jrb. Rudenio tvoros: visos apžaliãvę, apibuvę Mžš.
| Išliek šitą vandenį, jau apžaliãvęs Mrj.
| prk.: Kasdienio gyvenimo balelės paviršė apžaliavo „visuomenės nuomone“ Vaižg.
◊ ãkys apžaliúoja Pvn, Trk darosi negera, svaigsta galva: Staigiai atsistoji, ãkys apžaliúo[ja] Rdn. Pasilenkiau, ir apžaliãvo ãkys Šts.
atžaliúoti
1. intr. M, DŽ, KŽ, Rm, Upn vėl sužaliuoti (apie augalus): Lapeliai nukrito ir vėl atžaliãvo, o mūsų broliukai dar neatvažiavo (d.) Klt. Visos obelės atžaliavo [po iššalimo] Ėr. Antrąkart atžaliãvo tik raudonosios aguonos Ign.
2. refl. ateiti žaliuojant: Atsižaliúoja žalia kepurėlė (mergina, užsidėjusi žalią kepurėlę) Lp.
įžaliúoti
1. intr. įgauti žalią spalvą: Saulės gavusios bulvės y[ra] įžaliavusios Šts.
2. žr. pažaliuoti 1: Vainikėlis įžaliavo MTtVII49.
| refl.: Daržas įsižaliãvo LKKXIV206(Zt).
3. tr. Kn žaliai ištepti: Nesivoliok po žolę, kelnes anžaliúosi Kkl. Šviesų rūbą greit inžaliúoji Trgn.
išžaliúoti
1. intr. KŽ kurį laiką išbūti žaliam (apie augalus): Rūtos visą žiemą išžaliãvo Š. Aš pasiversiu žalia rūtele ir išžaliuosiu per vasarėlę (per naktelę LTR(Kz)) Sv, LTR(Pnd).
2. intr. Švnč imti žaliuoti: A matei, mergele, sausąjį berželį… Kap išsprogs, išžaliuõs, tai tu mano būsi (d.) Alvt. Kai brolelis tvoras tvers, ant rytojaus išžaliuos, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(Čb).
| refl.: Kab lietus nuej[o], visa išsižaliãv[o] Zt.
3. tr. Rs žaliai ištepti: Tos alkūnės išžaliúotos Pc. Rankos man buvo lyg ir nebe rankos, o du išžaliuoti, pakruvinti gurvuoliai (nuo pėdų rišimo) J.Balt.
| refl. tr., intr.: Neišsižaliúok kelnių DŽ. Išsižaliuõs skarelė nuo tų žolių Ėr. Grįžtant iš miško, ji pasiskundė išsižaliavusi suknelę J.Avyž.
nužaliúoti intr.
1. būti žaliam (apie augalus): Vėtrose tebedejavo nužaliavę medžiai J.Marc. Nužaliavo gražus klevelis V.Krėv. Ji nustebusi dairosi po pievą abipus kelio, lygią kaip stalas, nužaliavusią ligi horizonto rš. Rūtos nužaliuõs, puikiai garbiniuos (d.) Ss.
2. žr. pažaliuoti 1: Nuo vėjo bulbos nužaliúoja Rmš.
3. baigti žaliuoti, netekti žalumo.
| prk.: Greitai nužaliúo[ja] rūtos mergėms, kiek anų vaikuočių, fe! Rdn.
4. Skr netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: Popierys nubluko, nužaliãvo – nebegražu Mžš. Nuo saulės apsišėrus [suknelės] nugara, nužaliãvus net Klt.
5. nusitepti žaliai: Nužaliúos kelnės nu žolių Šts.
6. apsitraukti kuo nors žaliu: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė, samanom nužaliavusiu stogu J.Balt.
7. prk. nusigyventi: Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliãvo vienan galan Ds.
8. prk. nusigerti: Jau ir tas nužaliãvo Vlkj.
| refl.: Tai kad nusižaliavom, vos vos į namus beparėjom Ps.
◊ ãkys (akysè) nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliãvo akėsè, i pavirtau Krš. Ãkės nužaliãvo – dantis į burną sugrūdo Krš.
pažaliúoti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, LL176
1. intr. pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo DŽ1. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus M.Katil. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja Kpč. Ta roputė pažaliãvusi K. Pažaliãv[o] bulbė nuog saulės Azr. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos] Klt. Kunoda pažaliúoja nuog saulės Zt. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms rš.
| Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs J.Avyž. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs (juok.) Prn.
| impers.: Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenai Lkv.
2. žr. sužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs J. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai Tršk. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės Mžš. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų Ms. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę LzŽ. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai], kai davė lietai – pažaliãvo Pg. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę Rod. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja LTR(Rm). Oi tai pažaliavo lygios lankelės Sn, TŽI304(Mrs).
| refl.: Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano Kpč. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė LTR(Mrk). Pasžaliãv[o] visa, kap padarė Dievas rasą (palijo) Arm. Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai (rd.) Kb.
ǁ kurį laiką žaliuoti: Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt LTR(Plv).
3. intr. JII8, DŽ, Šlvn apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: Kailiai neišdirbti pažaliãvo J. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt Jnšk. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs Klt. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti Žd. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja Vlk. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų A.Vaičiul. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos M.Katil. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės I.Simon. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka Sug.
| prk.: Kitam i pažaliúos (neteks vertės) piningai, pirkti nė[ra] ko Krš.
4. susijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: Boba net pažaliãvo berėkdama Tr. Iš piktumo anas alne (net) pažaliãv[o] LzŽ. Kiek čia žemės dirvonuo[ja], o pažaliãvę iš dalybų Krš. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės B.Sruog. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo J.Avyž. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo V.Kudir. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai Klt. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusi P.Trein.
5. gerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme! Mžš. Pažaliavom ir mes per šventes LTR(Ds). Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles Prn. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai Všn.
| refl. NdŽ.
6. intr. prk. būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausu Šts.
7. tr. euf. iškeikti žalčiais: Kad ne ankstybinė [išpažintis], aš būčio aną pažaliãvęs gerai Tl.
◊ ãkys (akysè NdŽ) pažaliãvo NdŽ pasidarė negera, apsvaigo galva: Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo Rm. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko BM290(Krš). Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo Krš. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt Kair. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš Ukm. Dirbau, net kol akys pažaliavo rš. Gėrė, kol akys pažaliavo LMD(Mrj). Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja Dv. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo Rs. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo Jnš. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo TS1900,2-3.
pražaliúoti intr.
1. Rod pradėti žaliuoti (apie augalus): Pražaliãvo pieva J. Po lietum tuoj pražaliãvo Ėr. Katro [palmos] šakelė rankoj pražaliuos ir pražydės, tai tas bus karalium BsPIV204. Laisčiau rūtelę, kad pražaliuotų LTR(Ant). Oi, tu karklyne, sausas medeli, kada tu pražaliuosi LTR(Vlk). Pažiūrėk, mergele, an sauso medelio, kai išsprogs, pražaliuos, tada mano būsi LTR(Grl).
2. prk. kurį laiką linksmintis: Pražaliãvo visą naktį J. Taip ir pražaliúodavo savaitę Ps.
3. prk. likti netekėjusiai: Laimutė ištekės. Marijona – toji su rūtelėmis pražaliuos A.Vien.
prižaliúoti intr.
1. daug priaugti žalumos (apie augalus): Šįmet lietaus daug, tai visko priaugo, prižaliãvo Prn.
2. prisitraukti žalių maurų: Butelys su vandeniu stovėjo ir prižaliãvo Jrb. Tvenkinys netekdamas naujo vandens prižaliuos rš.
3. refl. prk. pasilinksminti: Parėjo prisižaliãvęs Jnš.
sužaliúoti NdŽ
1. intr. M, LL316, Š, Rtr, DŽ, KŽ pradėti žaliuoti (apie augalus): Sužaliãv[o] viskas LKKIII122(Zt). Tik atšilo ir iškart sužaliãvo Krs. Viskas jau sužaliãvo, jau rugiai plauka Nv. Vos tik papila lietaus, viskas sužaliúoja Adm. Kap sužaliuõs, varysim gyvį laukan LzŽ. Kai sužaliuõs [medžiai], tai [kelio] nesmatis Žl. Medžiai, pritvinkę, prisirpę, po dienos kitos turėjo sužaliuoti J.Sav. Visos liepos jau sužaliãvę Alv. Suplanka lietus, sužaliúoja rugiai DrskŽ. Po tam jie (išmirkyti rugiai) sužaliúoja, išleidžia diegus, sudygsta Grnk. Netrukus sužaliavo išrautų kelmų vietoje rugiai, avižos L.Dovyd. Viršus miežių kai kepurė sužaliãvo kūgy Klt. Kiemas nespėjo sužaliúot ir vėl geltonija iš sausumo Krs. Nedaug dar buvo pieva sužaliavusi, bet arklys jau gali šiek tiek pagriaužti I.Simon. Reikia tik šiulmos – tuoj sužaliuõs laukai Ktk. Vešliai sužaliãvo, geri daržai buvo Rdn. Susprogs medeliai, sužaliuõs, raiba gegutė sukukuos Grš. Sužaliavo egliutėlė miškely ant kalno LTR(Aln). Lijo kelias dienas, i sužaliãvo [gubos] Krš. Užpiliam avižieniais pelais sulą, jie sužaliúoja Pšš. Užpildavo avižų [ant sulos], i sudygdavo, sužaliúodavo, pasidarydavo kaip dangtis Vg. Šiaudų sukarpysam ir užbarstysam tą sulos bosalį, dar avižų liuobam antbersam, tos avižos sudygs, sužaliúos, toki pluta būs kaip dangtis (apie sulos rauginimą) End.
| Sužaliãvę (apžėlę) kapai – kaip apsileidusių y[ra] žmonių! Pp.
| prk.: Vasara jau ateita, vasara sužaliúo[ja] Plt. Ateis naktis iš tamsaus miško, šešėliai sužaliuos J.Aist.
^ Atiduos, kai akmuo sužaliuos (niekada neatiduos) KrvP(Vlk). Pavaserį ir baslys sužaliúoja JT223.
2. žr. pažaliuoti 1: Išartos bulbės pabuvo nekastos – i sužaliãvo, visas ilgasai šniūras sužaliãvo! Mžš.
3. intr. Dglš apsitraukti žaliais pelėsiais: Dešros mažai sūdytos buvo – sužaliãvo, subuvo Rm. Sužaliúoja ta duona, sudžiūsta, gi vasaros laike Pmp. Plutos net sužaliãvę Aln. Sužaliuõs sviestas ir apsinuodis Aln.
4. tr. Trgn ištepti žaliai: Nesėsk in žolės – sužaliúosi kelnes Dbk.
| refl. intr., tr. NdŽ: Vyniosim vakare, tai susižaliuõs, sakau, palikim [drobes], ir šešias sienas pavogė Kpč. Klėčių paunksnyje pasitiesė marškas, kad suknios nesusižaliuotų Vaižg. Berniukas brauko lapus, kol susižaliuoja rankas ir kelines rš.
5. pasismaginti, pasilinksminti: Sužaliãvom par vestuves Varn. Būtumėm anksčiau atvažiavę, būtumėm geriau sužaliavę Lnkv. Sužaliãvom, gerai išsigėrėm Krkn. Sužaliúosma par Kalėdas Ds.
◊ ãkys (akysè) sužaliãvo apsvaigo galva, pasidarė negera: Sužaliúo[ja] ãkės, jei kur neįsikimbu, virstu Krš. Užmušo Albertuką; sužaliãvo sužaliãvo akėsè: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio Krš.
užžaliúoti
1. Rtr, NdŽ žr. sužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo rš. Po lietui žolė ažužaliãvo tik Klt. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų S.Dauk(r.).
2. žr. pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliúoja anys (raudonagalviai) Dv.
3. žr. pažaliuoti 3: Ir langai užžaliãvę nu senų laikų Šts.
◊ ãkys užžaliúoja pasidaro negera, apsvaigsta galva: I jaunai ažužaliúoja ãkys nuo šito visa ko Švnč.
| Kai padirbėja, duok, kad ãkys būtų užužaliãvę, o kad ne, – kitą kartą i negausi darbinyko Šmn.
1. intr. SD1215, SD451, H, H182, Sut, D.Pošk, S.Dauk, KBII199, N, BzB342, M, L, Š, Rtr, ŠT85, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ būti žaliam (apie augalus): Įžėlę rugiai, žaliúoja gražiai J. Aužuolas sprogsta vėliau, kai kiti medžiai, i žaliúo[ja] ilgiau Plšk. Eglė žiemą vasarą žaliúo[ja] i žaliúo[ja] be jokios parmainos Lk. Žaliuodama juk guoba sutrūnėja? J.Aist. Liekni [medžiai] augę kaip mendrės, žaliãvę kaip rūtos A.Baran. Jauno uosio pečiai sudrebėjo baisiai, žaliuoja tačiau kaip žaliavęs Mair. Sušils pavasarėlis, žaliuõs tavo šakelės JT279. Javai rūta žaliuoja J.Mik. Žolės kap rūtos žaliúoja, kas jomi tiej arbicidai (herbicidai) Drsk. Mirga laukai, vasarojus žaliúoja Užp. Mes išeinam parugėn, rugiai žaliúoja, banguoja, sudainuojam Kp. Rugiai gubose sudygo kaip šepetys, iš tolo žaliúoja Jnš. Kampuosei rugiai jau žaliúoja LzŽ. Miežiai greit išgula, pradeda vėl žaliúoti iš naujo Kltn. Rūteliai žaliúo[ja], buvo labai puiki Yl. Kur išdegus žolė buvo, vėl žaliúoja Krs. Saulutė taip švelniai kaitino, kad, regis, žolė kilte kilo žaliuoti A.Mišk. Pakelėse ir patvoriuose žaliavo vešli žolė A.Vien. Miela pasižiūrėt ant gražiai išdirbtus laukus, žaliúojančiuos vasarojum BM109(Sb). Ka lijo, žaliãvo laukai, pievos gražiausiai, o dabar kame tu berasi, visas pašaras jau yr susitraukęs, sudžiūvęs Yl. Kiek laukų puikiai žaliúo[ja]! LKT133(Plik). Nė plūgo nekišo, o daržai anos didžiau žaliúo[ja] Lpl. Kokia graži, visi pašaleliai žaliúo[ja] Trk. Žemė dirvonuoja, žaliúoja Ėr. Padaigytas bulves pasodinau, i matai, kai žaliúoja Jrb. Aš parsiuntinsiu mergelei savo dvi žaliuojanti žoleli (d.) S.Dauk. Tu girele, tu žalioji, kodėl žiemą nežaliúoji, tik žaliúoji vasarėlę, kada pati gražumėlė DrskD196. Visi medžiai bumburavo, ne visi žaliãvo JD1364. Girelėj eglelė, daržely rūtelė tai žaliai žaliuoja žiemą vasarėlę LTR(Mrj). N’ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, tikt šį vieną metelį RD39. O ieva ievele, žaliasis medeli! Kodėl nežaliuoji žiemą vasarelę? StnD3. An tėvo dvaro po stiklo langu alyvužė žaliavo LLDII546(Ūd). Žali lapeliai žaliãvo, o balti žiedeliai baltavo Aru23(Dv). Aplink dvarą jovarai žaliavo, vidur dvaro jaunimėlis šoko LTR(Všt). Težyd, žaliuoja rugiai, mieželiai, kaip ir vedums jaunos dienelės KlpD26. Ei, žaliúo žaliúo žali rugeliai mano tėvo laukely JV1025. Ant galvelės, ant gluodnosios vainikai žaliavo LTR(Vlkv). O vainikėli žalių rūtelių, n’ilgai žaliúosi ant mano galvelės R177. Žmonių laukai jau žaliuoja, tavo dirvonuoja LTR(Auk). Žaliuoj žoleliai, kvep meironeliai RD141. Ant tavo kaselių rūtelės žaliãvo (d.) Čb. Kur užsėta, ten žaliuoja KlvD3. Kad medis būtų trąšus ir žaliuotų, reikia, kad jo neužgauliotų nei nuokyrūs vėjai, nei šalčiai A1884,8. Ogi šita šakelė augo ir pastojo didis žaliuojąs medis Kel1851,171. Tas [vynmedis] turėjo tris šakas; ir žaliuojąs augo bei žydėjo, ir jo uogos išsirpo Bb11Moz40,10. Tas bus kaip medžias įsodintas ant paversmių visad žaliuodamas PK43. Aš būsu kaip žaliuojanti eglė CII575. Visokia žaliuojanti žolė sudegė Ch1Apr8,7. Kolei šėkas ir žiedas žaliuoja, gražesnis yr žiedas, o neg šėkas DP582.
| Ir tų dvylika prarakų kaulai dar žaliuoja, kur jie gul BbSir49,12.
| prk.: Puikiai šįmet žaliuoja Lietuvoje gegužis, o sulauksime, kad da puikiaus žaliuos V.Kudir. Aušo aušrelė žaliúodama, tekėjo saulelė spindėdama (d.) End. Nieko nebėra, tik viena kalba kaip žali bruknelė nuo speigų apšarmojusi iki šiai dienai tebežaliuoja A1885,364. Teip žmogus teisus, kuris … linksmu yra ir džiaugiasi varguose ir slogose turėdamas žaliuojančią viltį amžinos karalystės SPII108.
^ Atduos, kad kūlis (akmuo) žaliuos (niekada neatiduos) S.Dauk. Ataduos, kai kuolai žaliuõs Ant. Koks medis be lapų žaliuoja? (eglė) Krp. Koks medžias ir žiemą žaliuoja? (eglė) JT109. Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia (medis) LTR. Žalias nežaliuoja, sausas nedega (molis) LMD(Sln). Žiemą žaliúoja, o vasarą neturi žiedo (samanos) Užp. Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? (kerpės) LTR. Pusė girios žaliúoja, kita pusė sausa (pleiskanės kanapės) JT163. Išvirta dešra žemėj žaliuoja (morka) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ, Krok: Jau pradeda viskas žaliúotis, gražu Pv. Dar̃ dygsta, dar̃ an kalnelių tai, žiūrau, žaliúojas [žolė] po biškį Dg. Kur tas sodas žaliúojasi, tenai mūs namai Krkš. Dagilis žaliúojasi, baltai žydi, ale smirdi Dv. Merkys mėlynavos, liepelės žaliavos KrvD263. Sodeliai žaliavos, žiedeliai baltavos TDrIV44(Vlk).
ǁ atrodyti žaliam: Takai, būdavo, žaliúo[ja] žaliúo[ja] nū kirminų Kv.
2. tr. NdŽ daryti žalią, tepti žalėsiais: Drabužius žaliúoti po žolę DŽ.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ, KŽ žaliomis rūdimis, pelėsiais trauktis: Variniai pinigai greit žaliúoja DŽ. Vasarą [duona] pradėdavo žaliúot iš kampo Sv.
| Kailiai neišdirbti žaliúote pažaliavo JII8.
ǁ maurais trauktis: Rave vanduo žaliúoja – bus lietaus Ėr. Sodžiaus prūde maurų priaugę, visas vandenio paviršius žaliúoja Skrb.
4. darytis tamsesniam, tarsi žaliam (iš kokio jausmo): Broliai net žaliavo iš pavydo LTR(Aln). Ponaitis iš pavydumo žaliavo V.Kudir. Prasidėjus šokiams jos žaliavo pavydu LzP. Nuog pavydo žaliuoja DP379.
ǁ prk. tamsuoti: Lango nematyt, ka jau prirūkyta – žaliúoja visas langas Plv.
5. gerai, linksmai leisti laiką, smagintis: Kad žaliavom, tai žaliavom per kiaurą naktelę Jnšk. Jis žaliãvo ilgai, kol prigriebė RdN. Gert y[ra] – kelinta diena žaliúoja Mžš. Nagi, žiūrau, žaliúoja už stalo mano vyras su draugais! Ldvn. Vienas žmogus jy palikus – dainuok, žaliúok Č. Ten berneliai dainuoja, ten jaunimas žaliuoja LTR(Pnd). Steponas smagus, be rūpesčio žaliuoja sau M.Katil.
| Į valdžią įsitrynę žaliúo[ja], naudos prisitraukę Krš.
| Visos muno draugės išmirusios, aš viena žaliúoju Krš. Ji gal keturias dešimtis metų žaliavusi moteris J.Paukš.
| refl. SD76, NdŽ.
6. būti nevedusiam, netekėjusiai: Ko čia bežaliuosu, eisu už vyro Šts. Jau turbūt jų Ona ir pasiliks žaliúot Skr.
7. intr. prk. sunkiai dirbti: Šiandien visą dieną žaliavaũ Mrj. Sakau, nagai atbuks nuo darbo, par vasarą žaliavaũ: rinkom akmenis Slm.
8. keikti žalčiais: Ans žaliúos ten, [jei] Marcė liūb sukūrins (užsirūkys) KlvrŽ.
◊ ãkys (akysè DŽ1, Grv) žaliúoja DŽ, Yl, Žr darosi negera, svaigsta galva: Da ma ãkys nežaliúoja, da aš gyvas i šiandie Rd. Aš kelu, kad ir ãkys žaliúo[ja], o ans tik rankas pridėjęs laiko Vvr. Bėgu, kad akys žaliuo[ja] Ggr. Na, kad negal [valgyti ligonė], širdis alpsta, akys žaliuoja Žem. Kol parnešiau [sėtinius], mun ãkys žaliãvo Krž. Širdį muša, žaliúo[ja] akė̃s[e] Kl. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos: linksta, akyse žaliuoja LzP. Dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad pilvas sprogtų LTR(Jz, Pšl).
apžaliúoti
1. K, LVI139, NdŽ, KŽ žr. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria Aps. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos] Klt. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę Pš.
| refl. KŽ: Tuoj visi laukai apsižaliúoja Nč.
2. žr. pažaliuoti 3: Variniai pinigai greit apžaliúoja Pc. Ištrauk peilį iš bliūdo – apžaliuõs Ul. Guli kiek apžaliavusi žalvarinė tūtelė, švino galvutę išspjovusi L.Dovyd. Šiaudais dangčiai dengti, samanom apžaliãvę Pnd. Buvo ta koplyčia apžaliãvus, apkerpėjus Jrb. Rudenio tvoros: visos apžaliãvę, apibuvę Mžš.
| Išliek šitą vandenį, jau apžaliãvęs Mrj.
| prk.: Kasdienio gyvenimo balelės paviršė apžaliavo „visuomenės nuomone“ Vaižg.
◊ ãkys apžaliúoja Pvn, Trk darosi negera, svaigsta galva: Staigiai atsistoji, ãkys apžaliúo[ja] Rdn. Pasilenkiau, ir apžaliãvo ãkys Šts.
atžaliúoti
1. intr. M, DŽ, KŽ, Rm, Upn vėl sužaliuoti (apie augalus): Lapeliai nukrito ir vėl atžaliãvo, o mūsų broliukai dar neatvažiavo (d.) Klt. Visos obelės atžaliavo [po iššalimo] Ėr. Antrąkart atžaliãvo tik raudonosios aguonos Ign.
2. refl. ateiti žaliuojant: Atsižaliúoja žalia kepurėlė (mergina, užsidėjusi žalią kepurėlę) Lp.
įžaliúoti
1. intr. įgauti žalią spalvą: Saulės gavusios bulvės y[ra] įžaliavusios Šts.
2. žr. pažaliuoti 1: Vainikėlis įžaliavo MTtVII49.
| refl.: Daržas įsižaliãvo LKKXIV206(Zt).
3. tr. Kn žaliai ištepti: Nesivoliok po žolę, kelnes anžaliúosi Kkl. Šviesų rūbą greit inžaliúoji Trgn.
išžaliúoti
1. intr. KŽ kurį laiką išbūti žaliam (apie augalus): Rūtos visą žiemą išžaliãvo Š. Aš pasiversiu žalia rūtele ir išžaliuosiu per vasarėlę (per naktelę LTR(Kz)) Sv, LTR(Pnd).
2. intr. Švnč imti žaliuoti: A matei, mergele, sausąjį berželį… Kap išsprogs, išžaliuõs, tai tu mano būsi (d.) Alvt. Kai brolelis tvoras tvers, ant rytojaus išžaliuos, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(Čb).
| refl.: Kab lietus nuej[o], visa išsižaliãv[o] Zt.
3. tr. Rs žaliai ištepti: Tos alkūnės išžaliúotos Pc. Rankos man buvo lyg ir nebe rankos, o du išžaliuoti, pakruvinti gurvuoliai (nuo pėdų rišimo) J.Balt.
| refl. tr., intr.: Neišsižaliúok kelnių DŽ. Išsižaliuõs skarelė nuo tų žolių Ėr. Grįžtant iš miško, ji pasiskundė išsižaliavusi suknelę J.Avyž.
nužaliúoti intr.
1. būti žaliam (apie augalus): Vėtrose tebedejavo nužaliavę medžiai J.Marc. Nužaliavo gražus klevelis V.Krėv. Ji nustebusi dairosi po pievą abipus kelio, lygią kaip stalas, nužaliavusią ligi horizonto rš. Rūtos nužaliuõs, puikiai garbiniuos (d.) Ss.
2. žr. pažaliuoti 1: Nuo vėjo bulbos nužaliúoja Rmš.
3. baigti žaliuoti, netekti žalumo.
| prk.: Greitai nužaliúo[ja] rūtos mergėms, kiek anų vaikuočių, fe! Rdn.
4. Skr netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: Popierys nubluko, nužaliãvo – nebegražu Mžš. Nuo saulės apsišėrus [suknelės] nugara, nužaliãvus net Klt.
5. nusitepti žaliai: Nužaliúos kelnės nu žolių Šts.
6. apsitraukti kuo nors žaliu: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė, samanom nužaliavusiu stogu J.Balt.
7. prk. nusigyventi: Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliãvo vienan galan Ds.
8. prk. nusigerti: Jau ir tas nužaliãvo Vlkj.
| refl.: Tai kad nusižaliavom, vos vos į namus beparėjom Ps.
◊ ãkys (akysè) nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliãvo akėsè, i pavirtau Krš. Ãkės nužaliãvo – dantis į burną sugrūdo Krš.
pažaliúoti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, LL176
1. intr. pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo DŽ1. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus M.Katil. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja Kpč. Ta roputė pažaliãvusi K. Pažaliãv[o] bulbė nuog saulės Azr. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos] Klt. Kunoda pažaliúoja nuog saulės Zt. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms rš.
| Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs J.Avyž. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs (juok.) Prn.
| impers.: Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenai Lkv.
2. žr. sužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs J. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai Tršk. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės Mžš. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų Ms. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę LzŽ. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai], kai davė lietai – pažaliãvo Pg. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę Rod. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja LTR(Rm). Oi tai pažaliavo lygios lankelės Sn, TŽI304(Mrs).
| refl.: Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano Kpč. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė LTR(Mrk). Pasžaliãv[o] visa, kap padarė Dievas rasą (palijo) Arm. Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai (rd.) Kb.
ǁ kurį laiką žaliuoti: Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt LTR(Plv).
3. intr. JII8, DŽ, Šlvn apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: Kailiai neišdirbti pažaliãvo J. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt Jnšk. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs Klt. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti Žd. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja Vlk. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų A.Vaičiul. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos M.Katil. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės I.Simon. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka Sug.
| prk.: Kitam i pažaliúos (neteks vertės) piningai, pirkti nė[ra] ko Krš.
4. susijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: Boba net pažaliãvo berėkdama Tr. Iš piktumo anas alne (net) pažaliãv[o] LzŽ. Kiek čia žemės dirvonuo[ja], o pažaliãvę iš dalybų Krš. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės B.Sruog. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo J.Avyž. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo V.Kudir. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai Klt. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusi P.Trein.
5. gerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme! Mžš. Pažaliavom ir mes per šventes LTR(Ds). Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles Prn. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai Všn.
| refl. NdŽ.
6. intr. prk. būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausu Šts.
7. tr. euf. iškeikti žalčiais: Kad ne ankstybinė [išpažintis], aš būčio aną pažaliãvęs gerai Tl.
◊ ãkys (akysè NdŽ) pažaliãvo NdŽ pasidarė negera, apsvaigo galva: Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo Rm. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko BM290(Krš). Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo Krš. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt Kair. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš Ukm. Dirbau, net kol akys pažaliavo rš. Gėrė, kol akys pažaliavo LMD(Mrj). Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja Dv. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo Rs. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo Jnš. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo TS1900,2-3.
pražaliúoti intr.
1. Rod pradėti žaliuoti (apie augalus): Pražaliãvo pieva J. Po lietum tuoj pražaliãvo Ėr. Katro [palmos] šakelė rankoj pražaliuos ir pražydės, tai tas bus karalium BsPIV204. Laisčiau rūtelę, kad pražaliuotų LTR(Ant). Oi, tu karklyne, sausas medeli, kada tu pražaliuosi LTR(Vlk). Pažiūrėk, mergele, an sauso medelio, kai išsprogs, pražaliuos, tada mano būsi LTR(Grl).
2. prk. kurį laiką linksmintis: Pražaliãvo visą naktį J. Taip ir pražaliúodavo savaitę Ps.
3. prk. likti netekėjusiai: Laimutė ištekės. Marijona – toji su rūtelėmis pražaliuos A.Vien.
prižaliúoti intr.
1. daug priaugti žalumos (apie augalus): Šįmet lietaus daug, tai visko priaugo, prižaliãvo Prn.
2. prisitraukti žalių maurų: Butelys su vandeniu stovėjo ir prižaliãvo Jrb. Tvenkinys netekdamas naujo vandens prižaliuos rš.
3. refl. prk. pasilinksminti: Parėjo prisižaliãvęs Jnš.
sužaliúoti NdŽ
1. intr. M, LL316, Š, Rtr, DŽ, KŽ pradėti žaliuoti (apie augalus): Sužaliãv[o] viskas LKKIII122(Zt). Tik atšilo ir iškart sužaliãvo Krs. Viskas jau sužaliãvo, jau rugiai plauka Nv. Vos tik papila lietaus, viskas sužaliúoja Adm. Kap sužaliuõs, varysim gyvį laukan LzŽ. Kai sužaliuõs [medžiai], tai [kelio] nesmatis Žl. Medžiai, pritvinkę, prisirpę, po dienos kitos turėjo sužaliuoti J.Sav. Visos liepos jau sužaliãvę Alv. Suplanka lietus, sužaliúoja rugiai DrskŽ. Po tam jie (išmirkyti rugiai) sužaliúoja, išleidžia diegus, sudygsta Grnk. Netrukus sužaliavo išrautų kelmų vietoje rugiai, avižos L.Dovyd. Viršus miežių kai kepurė sužaliãvo kūgy Klt. Kiemas nespėjo sužaliúot ir vėl geltonija iš sausumo Krs. Nedaug dar buvo pieva sužaliavusi, bet arklys jau gali šiek tiek pagriaužti I.Simon. Reikia tik šiulmos – tuoj sužaliuõs laukai Ktk. Vešliai sužaliãvo, geri daržai buvo Rdn. Susprogs medeliai, sužaliuõs, raiba gegutė sukukuos Grš. Sužaliavo egliutėlė miškely ant kalno LTR(Aln). Lijo kelias dienas, i sužaliãvo [gubos] Krš. Užpiliam avižieniais pelais sulą, jie sužaliúoja Pšš. Užpildavo avižų [ant sulos], i sudygdavo, sužaliúodavo, pasidarydavo kaip dangtis Vg. Šiaudų sukarpysam ir užbarstysam tą sulos bosalį, dar avižų liuobam antbersam, tos avižos sudygs, sužaliúos, toki pluta būs kaip dangtis (apie sulos rauginimą) End.
| Sužaliãvę (apžėlę) kapai – kaip apsileidusių y[ra] žmonių! Pp.
| prk.: Vasara jau ateita, vasara sužaliúo[ja] Plt. Ateis naktis iš tamsaus miško, šešėliai sužaliuos J.Aist.
^ Atiduos, kai akmuo sužaliuos (niekada neatiduos) KrvP(Vlk). Pavaserį ir baslys sužaliúoja JT223.
2. žr. pažaliuoti 1: Išartos bulbės pabuvo nekastos – i sužaliãvo, visas ilgasai šniūras sužaliãvo! Mžš.
3. intr. Dglš apsitraukti žaliais pelėsiais: Dešros mažai sūdytos buvo – sužaliãvo, subuvo Rm. Sužaliúoja ta duona, sudžiūsta, gi vasaros laike Pmp. Plutos net sužaliãvę Aln. Sužaliuõs sviestas ir apsinuodis Aln.
4. tr. Trgn ištepti žaliai: Nesėsk in žolės – sužaliúosi kelnes Dbk.
| refl. intr., tr. NdŽ: Vyniosim vakare, tai susižaliuõs, sakau, palikim [drobes], ir šešias sienas pavogė Kpč. Klėčių paunksnyje pasitiesė marškas, kad suknios nesusižaliuotų Vaižg. Berniukas brauko lapus, kol susižaliuoja rankas ir kelines rš.
5. pasismaginti, pasilinksminti: Sužaliãvom par vestuves Varn. Būtumėm anksčiau atvažiavę, būtumėm geriau sužaliavę Lnkv. Sužaliãvom, gerai išsigėrėm Krkn. Sužaliúosma par Kalėdas Ds.
◊ ãkys (akysè) sužaliãvo apsvaigo galva, pasidarė negera: Sužaliúo[ja] ãkės, jei kur neįsikimbu, virstu Krš. Užmušo Albertuką; sužaliãvo sužaliãvo akėsè: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio Krš.
užžaliúoti
1. Rtr, NdŽ žr. sužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo rš. Po lietui žolė ažužaliãvo tik Klt. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų S.Dauk(r.).
2. žr. pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliúoja anys (raudonagalviai) Dv.
3. žr. pažaliuoti 3: Ir langai užžaliãvę nu senų laikų Šts.
◊ ãkys užžaliúoja pasidaro negera, apsvaigsta galva: I jaunai ažužaliúoja ãkys nuo šito visa ko Švnč.
| Kai padirbėja, duok, kad ãkys būtų užužaliãvę, o kad ne, – kitą kartą i negausi darbinyko Šmn.
Lietuvių kalbos žodynas
pražaliúoti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
žaliúoti, -iúoja (-iúona Nv), -iãvo K, RŽ, NdŽ, žãliuoti, -iuoja, -iavo BŽ175
1. intr. SD1215, SD451, H, H182, Sut, D.Pošk, S.Dauk, KBII199, N, BzB342, M, L, Š, Rtr, ŠT85, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ būti žaliam (apie augalus): Įžėlę rugiai, žaliúoja gražiai J. Aužuolas sprogsta vėliau, kai kiti medžiai, i žaliúo[ja] ilgiau Plšk. Eglė žiemą vasarą žaliúo[ja] i žaliúo[ja] be jokios parmainos Lk. Žaliuodama juk guoba sutrūnėja? J.Aist. Liekni [medžiai] augę kaip mendrės, žaliãvę kaip rūtos A.Baran. Jauno uosio pečiai sudrebėjo baisiai, žaliuoja tačiau kaip žaliavęs Mair. Sušils pavasarėlis, žaliuõs tavo šakelės JT279. Javai rūta žaliuoja J.Mik. Žolės kap rūtos žaliúoja, kas jomi tiej arbicidai (herbicidai) Drsk. Mirga laukai, vasarojus žaliúoja Užp. Mes išeinam parugėn, rugiai žaliúoja, banguoja, sudainuojam Kp. Rugiai gubose sudygo kaip šepetys, iš tolo žaliúoja Jnš. Kampuosei rugiai jau žaliúoja LzŽ. Miežiai greit išgula, pradeda vėl žaliúoti iš naujo Kltn. Rūteliai žaliúo[ja], buvo labai puiki Yl. Kur išdegus žolė buvo, vėl žaliúoja Krs. Saulutė taip švelniai kaitino, kad, regis, žolė kilte kilo žaliuoti A.Mišk. Pakelėse ir patvoriuose žaliavo vešli žolė A.Vien. Miela pasižiūrėt ant gražiai išdirbtus laukus, žaliúojančiuos vasarojum BM109(Sb). Ka lijo, žaliãvo laukai, pievos gražiausiai, o dabar kame tu berasi, visas pašaras jau yr susitraukęs, sudžiūvęs Yl. Kiek laukų puikiai žaliúo[ja]! LKT133(Plik). Nė plūgo nekišo, o daržai anos didžiau žaliúo[ja] Lpl. Kokia graži, visi pašaleliai žaliúo[ja] Trk. Žemė dirvonuoja, žaliúoja Ėr. Padaigytas bulves pasodinau, i matai, kai žaliúoja Jrb. Aš parsiuntinsiu mergelei savo dvi žaliuojanti žoleli (d.) S.Dauk. Tu girele, tu žalioji, kodėl žiemą nežaliúoji, tik žaliúoji vasarėlę, kada pati gražumėlė DrskD196. Visi medžiai bumburavo, ne visi žaliãvo JD1364. Girelėj eglelė, daržely rūtelė tai žaliai žaliuoja žiemą vasarėlę LTR(Mrj). N’ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, tikt šį vieną metelį RD39. O ieva ievele, žaliasis medeli! Kodėl nežaliuoji žiemą vasarelę? StnD3. An tėvo dvaro po stiklo langu alyvužė žaliavo LLDII546(Ūd). Žali lapeliai žaliãvo, o balti žiedeliai baltavo Aru23(Dv). Aplink dvarą jovarai žaliavo, vidur dvaro jaunimėlis šoko LTR(Všt). Težyd, žaliuoja rugiai, mieželiai, kaip ir vedums jaunos dienelės KlpD26. Ei, žaliúo žaliúo žali rugeliai mano tėvo laukely JV1025. Ant galvelės, ant gluodnosios vainikai žaliavo LTR(Vlkv). O vainikėli žalių rūtelių, n’ilgai žaliúosi ant mano galvelės R177. Žmonių laukai jau žaliuoja, tavo dirvonuoja LTR(Auk). Žaliuoj žoleliai, kvep meironeliai RD141. Ant tavo kaselių rūtelės žaliãvo (d.) Čb. Kur užsėta, ten žaliuoja KlvD3. Kad medis būtų trąšus ir žaliuotų, reikia, kad jo neužgauliotų nei nuokyrūs vėjai, nei šalčiai A1884,8. Ogi šita šakelė augo ir pastojo didis žaliuojąs medis Kel1851,171. Tas [vynmedis] turėjo tris šakas; ir žaliuojąs augo bei žydėjo, ir jo uogos išsirpo Bb11Moz40,10. Tas bus kaip medžias įsodintas ant paversmių visad žaliuodamas PK43. Aš būsu kaip žaliuojanti eglė CII575. Visokia žaliuojanti žolė sudegė Ch1Apr8,7. Kolei šėkas ir žiedas žaliuoja, gražesnis yr žiedas, o neg šėkas DP582.
| Ir tų dvylika prarakų kaulai dar žaliuoja, kur jie gul BbSir49,12.
| prk.: Puikiai šįmet žaliuoja Lietuvoje gegužis, o sulauksime, kad da puikiaus žaliuos V.Kudir. Aušo aušrelė žaliúodama, tekėjo saulelė spindėdama (d.) End. Nieko nebėra, tik viena kalba kaip žali bruknelė nuo speigų apšarmojusi iki šiai dienai tebežaliuoja A1885,364. Teip žmogus teisus, kuris … linksmu yra ir džiaugiasi varguose ir slogose turėdamas žaliuojančią viltį amžinos karalystės SPII108.
^ Atduos, kad kūlis (akmuo) žaliuos (niekada neatiduos) S.Dauk. Ataduos, kai kuolai žaliuõs Ant. Koks medis be lapų žaliuoja? (eglė) Krp. Koks medžias ir žiemą žaliuoja? (eglė) JT109. Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia (medis) LTR. Žalias nežaliuoja, sausas nedega (molis) LMD(Sln). Žiemą žaliúoja, o vasarą neturi žiedo (samanos) Užp. Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? (kerpės) LTR. Pusė girios žaliúoja, kita pusė sausa (pleiskanės kanapės) JT163. Išvirta dešra žemėj žaliuoja (morka) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ, Krok: Jau pradeda viskas žaliúotis, gražu Pv. Dar̃ dygsta, dar̃ an kalnelių tai, žiūrau, žaliúojas [žolė] po biškį Dg. Kur tas sodas žaliúojasi, tenai mūs namai Krkš. Dagilis žaliúojasi, baltai žydi, ale smirdi Dv. Merkys mėlynavos, liepelės žaliavos KrvD263. Sodeliai žaliavos, žiedeliai baltavos TDrIV44(Vlk).
ǁ atrodyti žaliam: Takai, būdavo, žaliúo[ja] žaliúo[ja] nū kirminų Kv.
2. tr. NdŽ daryti žalią, tepti žalėsiais: Drabužius žaliúoti po žolę DŽ.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ, KŽ žaliomis rūdimis, pelėsiais trauktis: Variniai pinigai greit žaliúoja DŽ. Vasarą [duona] pradėdavo žaliúot iš kampo Sv.
| Kailiai neišdirbti žaliúote pažaliavo JII8.
ǁ maurais trauktis: Rave vanduo žaliúoja – bus lietaus Ėr. Sodžiaus prūde maurų priaugę, visas vandenio paviršius žaliúoja Skrb.
4. darytis tamsesniam, tarsi žaliam (iš kokio jausmo): Broliai net žaliavo iš pavydo LTR(Aln). Ponaitis iš pavydumo žaliavo V.Kudir. Prasidėjus šokiams jos žaliavo pavydu LzP. Nuog pavydo žaliuoja DP379.
ǁ prk. tamsuoti: Lango nematyt, ka jau prirūkyta – žaliúoja visas langas Plv.
5. gerai, linksmai leisti laiką, smagintis: Kad žaliavom, tai žaliavom per kiaurą naktelę Jnšk. Jis žaliãvo ilgai, kol prigriebė RdN. Gert y[ra] – kelinta diena žaliúoja Mžš. Nagi, žiūrau, žaliúoja už stalo mano vyras su draugais! Ldvn. Vienas žmogus jy palikus – dainuok, žaliúok Č. Ten berneliai dainuoja, ten jaunimas žaliuoja LTR(Pnd). Steponas smagus, be rūpesčio žaliuoja sau M.Katil.
| Į valdžią įsitrynę žaliúo[ja], naudos prisitraukę Krš.
| Visos muno draugės išmirusios, aš viena žaliúoju Krš. Ji gal keturias dešimtis metų žaliavusi moteris J.Paukš.
| refl. SD76, NdŽ.
6. būti nevedusiam, netekėjusiai: Ko čia bežaliuosu, eisu už vyro Šts. Jau turbūt jų Ona ir pasiliks žaliúot Skr.
7. intr. prk. sunkiai dirbti: Šiandien visą dieną žaliavaũ Mrj. Sakau, nagai atbuks nuo darbo, par vasarą žaliavaũ: rinkom akmenis Slm.
8. keikti žalčiais: Ans žaliúos ten, [jei] Marcė liūb sukūrins (užsirūkys) KlvrŽ.
◊ ãkys (akysè DŽ1, Grv) žaliúoja DŽ, Yl, Žr darosi negera, svaigsta galva: Da ma ãkys nežaliúoja, da aš gyvas i šiandie Rd. Aš kelu, kad ir ãkys žaliúo[ja], o ans tik rankas pridėjęs laiko Vvr. Bėgu, kad akys žaliuo[ja] Ggr. Na, kad negal [valgyti ligonė], širdis alpsta, akys žaliuoja Žem. Kol parnešiau [sėtinius], mun ãkys žaliãvo Krž. Širdį muša, žaliúo[ja] akė̃s[e] Kl. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos: linksta, akyse žaliuoja LzP. Dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad pilvas sprogtų LTR(Jz, Pšl).
apžaliúoti
1. K, LVI139, NdŽ, KŽ žr. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria Aps. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos] Klt. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę Pš.
| refl. KŽ: Tuoj visi laukai apsižaliúoja Nč.
2. žr. pažaliuoti 3: Variniai pinigai greit apžaliúoja Pc. Ištrauk peilį iš bliūdo – apžaliuõs Ul. Guli kiek apžaliavusi žalvarinė tūtelė, švino galvutę išspjovusi L.Dovyd. Šiaudais dangčiai dengti, samanom apžaliãvę Pnd. Buvo ta koplyčia apžaliãvus, apkerpėjus Jrb. Rudenio tvoros: visos apžaliãvę, apibuvę Mžš.
| Išliek šitą vandenį, jau apžaliãvęs Mrj.
| prk.: Kasdienio gyvenimo balelės paviršė apžaliavo „visuomenės nuomone“ Vaižg.
◊ ãkys apžaliúoja Pvn, Trk darosi negera, svaigsta galva: Staigiai atsistoji, ãkys apžaliúo[ja] Rdn. Pasilenkiau, ir apžaliãvo ãkys Šts.
atžaliúoti
1. intr. M, DŽ, KŽ, Rm, Upn vėl sužaliuoti (apie augalus): Lapeliai nukrito ir vėl atžaliãvo, o mūsų broliukai dar neatvažiavo (d.) Klt. Visos obelės atžaliavo [po iššalimo] Ėr. Antrąkart atžaliãvo tik raudonosios aguonos Ign.
2. refl. ateiti žaliuojant: Atsižaliúoja žalia kepurėlė (mergina, užsidėjusi žalią kepurėlę) Lp.
įžaliúoti
1. intr. įgauti žalią spalvą: Saulės gavusios bulvės y[ra] įžaliavusios Šts.
2. žr. pažaliuoti 1: Vainikėlis įžaliavo MTtVII49.
| refl.: Daržas įsižaliãvo LKKXIV206(Zt).
3. tr. Kn žaliai ištepti: Nesivoliok po žolę, kelnes anžaliúosi Kkl. Šviesų rūbą greit inžaliúoji Trgn.
išžaliúoti
1. intr. KŽ kurį laiką išbūti žaliam (apie augalus): Rūtos visą žiemą išžaliãvo Š. Aš pasiversiu žalia rūtele ir išžaliuosiu per vasarėlę (per naktelę LTR(Kz)) Sv, LTR(Pnd).
2. intr. Švnč imti žaliuoti: A matei, mergele, sausąjį berželį… Kap išsprogs, išžaliuõs, tai tu mano būsi (d.) Alvt. Kai brolelis tvoras tvers, ant rytojaus išžaliuos, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(Čb).
| refl.: Kab lietus nuej[o], visa išsižaliãv[o] Zt.
3. tr. Rs žaliai ištepti: Tos alkūnės išžaliúotos Pc. Rankos man buvo lyg ir nebe rankos, o du išžaliuoti, pakruvinti gurvuoliai (nuo pėdų rišimo) J.Balt.
| refl. tr., intr.: Neišsižaliúok kelnių DŽ. Išsižaliuõs skarelė nuo tų žolių Ėr. Grįžtant iš miško, ji pasiskundė išsižaliavusi suknelę J.Avyž.
nužaliúoti intr.
1. būti žaliam (apie augalus): Vėtrose tebedejavo nužaliavę medžiai J.Marc. Nužaliavo gražus klevelis V.Krėv. Ji nustebusi dairosi po pievą abipus kelio, lygią kaip stalas, nužaliavusią ligi horizonto rš. Rūtos nužaliuõs, puikiai garbiniuos (d.) Ss.
2. žr. pažaliuoti 1: Nuo vėjo bulbos nužaliúoja Rmš.
3. baigti žaliuoti, netekti žalumo.
| prk.: Greitai nužaliúo[ja] rūtos mergėms, kiek anų vaikuočių, fe! Rdn.
4. Skr netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: Popierys nubluko, nužaliãvo – nebegražu Mžš. Nuo saulės apsišėrus [suknelės] nugara, nužaliãvus net Klt.
5. nusitepti žaliai: Nužaliúos kelnės nu žolių Šts.
6. apsitraukti kuo nors žaliu: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė, samanom nužaliavusiu stogu J.Balt.
7. prk. nusigyventi: Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliãvo vienan galan Ds.
8. prk. nusigerti: Jau ir tas nužaliãvo Vlkj.
| refl.: Tai kad nusižaliavom, vos vos į namus beparėjom Ps.
◊ ãkys (akysè) nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliãvo akėsè, i pavirtau Krš. Ãkės nužaliãvo – dantis į burną sugrūdo Krš.
pažaliúoti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, LL176
1. intr. pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo DŽ1. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus M.Katil. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja Kpč. Ta roputė pažaliãvusi K. Pažaliãv[o] bulbė nuog saulės Azr. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos] Klt. Kunoda pažaliúoja nuog saulės Zt. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms rš.
| Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs J.Avyž. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs (juok.) Prn.
| impers.: Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenai Lkv.
2. žr. sužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs J. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai Tršk. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės Mžš. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų Ms. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę LzŽ. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai], kai davė lietai – pažaliãvo Pg. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę Rod. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja LTR(Rm). Oi tai pažaliavo lygios lankelės Sn, TŽI304(Mrs).
| refl.: Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano Kpč. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė LTR(Mrk). Pasžaliãv[o] visa, kap padarė Dievas rasą (palijo) Arm. Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai (rd.) Kb.
ǁ kurį laiką žaliuoti: Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt LTR(Plv).
3. intr. JII8, DŽ, Šlvn apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: Kailiai neišdirbti pažaliãvo J. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt Jnšk. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs Klt. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti Žd. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja Vlk. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų A.Vaičiul. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos M.Katil. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės I.Simon. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka Sug.
| prk.: Kitam i pažaliúos (neteks vertės) piningai, pirkti nė[ra] ko Krš.
4. susijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: Boba net pažaliãvo berėkdama Tr. Iš piktumo anas alne (net) pažaliãv[o] LzŽ. Kiek čia žemės dirvonuo[ja], o pažaliãvę iš dalybų Krš. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės B.Sruog. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo J.Avyž. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo V.Kudir. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai Klt. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusi P.Trein.
5. gerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme! Mžš. Pažaliavom ir mes per šventes LTR(Ds). Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles Prn. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai Všn.
| refl. NdŽ.
6. intr. prk. būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausu Šts.
7. tr. euf. iškeikti žalčiais: Kad ne ankstybinė [išpažintis], aš būčio aną pažaliãvęs gerai Tl.
◊ ãkys (akysè NdŽ) pažaliãvo NdŽ pasidarė negera, apsvaigo galva: Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo Rm. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko BM290(Krš). Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo Krš. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt Kair. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš Ukm. Dirbau, net kol akys pažaliavo rš. Gėrė, kol akys pažaliavo LMD(Mrj). Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja Dv. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo Rs. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo Jnš. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo TS1900,2-3.
pražaliúoti intr.
1. Rod pradėti žaliuoti (apie augalus): Pražaliãvo pieva J. Po lietum tuoj pražaliãvo Ėr. Katro [palmos] šakelė rankoj pražaliuos ir pražydės, tai tas bus karalium BsPIV204. Laisčiau rūtelę, kad pražaliuotų LTR(Ant). Oi, tu karklyne, sausas medeli, kada tu pražaliuosi LTR(Vlk). Pažiūrėk, mergele, an sauso medelio, kai išsprogs, pražaliuos, tada mano būsi LTR(Grl).
2. prk. kurį laiką linksmintis: Pražaliãvo visą naktį J. Taip ir pražaliúodavo savaitę Ps.
3. prk. likti netekėjusiai: Laimutė ištekės. Marijona – toji su rūtelėmis pražaliuos A.Vien.
prižaliúoti intr.
1. daug priaugti žalumos (apie augalus): Šįmet lietaus daug, tai visko priaugo, prižaliãvo Prn.
2. prisitraukti žalių maurų: Butelys su vandeniu stovėjo ir prižaliãvo Jrb. Tvenkinys netekdamas naujo vandens prižaliuos rš.
3. refl. prk. pasilinksminti: Parėjo prisižaliãvęs Jnš.
sužaliúoti NdŽ
1. intr. M, LL316, Š, Rtr, DŽ, KŽ pradėti žaliuoti (apie augalus): Sužaliãv[o] viskas LKKIII122(Zt). Tik atšilo ir iškart sužaliãvo Krs. Viskas jau sužaliãvo, jau rugiai plauka Nv. Vos tik papila lietaus, viskas sužaliúoja Adm. Kap sužaliuõs, varysim gyvį laukan LzŽ. Kai sužaliuõs [medžiai], tai [kelio] nesmatis Žl. Medžiai, pritvinkę, prisirpę, po dienos kitos turėjo sužaliuoti J.Sav. Visos liepos jau sužaliãvę Alv. Suplanka lietus, sužaliúoja rugiai DrskŽ. Po tam jie (išmirkyti rugiai) sužaliúoja, išleidžia diegus, sudygsta Grnk. Netrukus sužaliavo išrautų kelmų vietoje rugiai, avižos L.Dovyd. Viršus miežių kai kepurė sužaliãvo kūgy Klt. Kiemas nespėjo sužaliúot ir vėl geltonija iš sausumo Krs. Nedaug dar buvo pieva sužaliavusi, bet arklys jau gali šiek tiek pagriaužti I.Simon. Reikia tik šiulmos – tuoj sužaliuõs laukai Ktk. Vešliai sužaliãvo, geri daržai buvo Rdn. Susprogs medeliai, sužaliuõs, raiba gegutė sukukuos Grš. Sužaliavo egliutėlė miškely ant kalno LTR(Aln). Lijo kelias dienas, i sužaliãvo [gubos] Krš. Užpiliam avižieniais pelais sulą, jie sužaliúoja Pšš. Užpildavo avižų [ant sulos], i sudygdavo, sužaliúodavo, pasidarydavo kaip dangtis Vg. Šiaudų sukarpysam ir užbarstysam tą sulos bosalį, dar avižų liuobam antbersam, tos avižos sudygs, sužaliúos, toki pluta būs kaip dangtis (apie sulos rauginimą) End.
| Sužaliãvę (apžėlę) kapai – kaip apsileidusių y[ra] žmonių! Pp.
| prk.: Vasara jau ateita, vasara sužaliúo[ja] Plt. Ateis naktis iš tamsaus miško, šešėliai sužaliuos J.Aist.
^ Atiduos, kai akmuo sužaliuos (niekada neatiduos) KrvP(Vlk). Pavaserį ir baslys sužaliúoja JT223.
2. žr. pažaliuoti 1: Išartos bulbės pabuvo nekastos – i sužaliãvo, visas ilgasai šniūras sužaliãvo! Mžš.
3. intr. Dglš apsitraukti žaliais pelėsiais: Dešros mažai sūdytos buvo – sužaliãvo, subuvo Rm. Sužaliúoja ta duona, sudžiūsta, gi vasaros laike Pmp. Plutos net sužaliãvę Aln. Sužaliuõs sviestas ir apsinuodis Aln.
4. tr. Trgn ištepti žaliai: Nesėsk in žolės – sužaliúosi kelnes Dbk.
| refl. intr., tr. NdŽ: Vyniosim vakare, tai susižaliuõs, sakau, palikim [drobes], ir šešias sienas pavogė Kpč. Klėčių paunksnyje pasitiesė marškas, kad suknios nesusižaliuotų Vaižg. Berniukas brauko lapus, kol susižaliuoja rankas ir kelines rš.
5. pasismaginti, pasilinksminti: Sužaliãvom par vestuves Varn. Būtumėm anksčiau atvažiavę, būtumėm geriau sužaliavę Lnkv. Sužaliãvom, gerai išsigėrėm Krkn. Sužaliúosma par Kalėdas Ds.
◊ ãkys (akysè) sužaliãvo apsvaigo galva, pasidarė negera: Sužaliúo[ja] ãkės, jei kur neįsikimbu, virstu Krš. Užmušo Albertuką; sužaliãvo sužaliãvo akėsè: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio Krš.
užžaliúoti
1. Rtr, NdŽ žr. sužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo rš. Po lietui žolė ažužaliãvo tik Klt. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų S.Dauk(r.).
2. žr. pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliúoja anys (raudonagalviai) Dv.
3. žr. pažaliuoti 3: Ir langai užžaliãvę nu senų laikų Šts.
◊ ãkys užžaliúoja pasidaro negera, apsvaigsta galva: I jaunai ažužaliúoja ãkys nuo šito visa ko Švnč.
| Kai padirbėja, duok, kad ãkys būtų užužaliãvę, o kad ne, – kitą kartą i negausi darbinyko Šmn.
1. intr. SD1215, SD451, H, H182, Sut, D.Pošk, S.Dauk, KBII199, N, BzB342, M, L, Š, Rtr, ŠT85, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ būti žaliam (apie augalus): Įžėlę rugiai, žaliúoja gražiai J. Aužuolas sprogsta vėliau, kai kiti medžiai, i žaliúo[ja] ilgiau Plšk. Eglė žiemą vasarą žaliúo[ja] i žaliúo[ja] be jokios parmainos Lk. Žaliuodama juk guoba sutrūnėja? J.Aist. Liekni [medžiai] augę kaip mendrės, žaliãvę kaip rūtos A.Baran. Jauno uosio pečiai sudrebėjo baisiai, žaliuoja tačiau kaip žaliavęs Mair. Sušils pavasarėlis, žaliuõs tavo šakelės JT279. Javai rūta žaliuoja J.Mik. Žolės kap rūtos žaliúoja, kas jomi tiej arbicidai (herbicidai) Drsk. Mirga laukai, vasarojus žaliúoja Užp. Mes išeinam parugėn, rugiai žaliúoja, banguoja, sudainuojam Kp. Rugiai gubose sudygo kaip šepetys, iš tolo žaliúoja Jnš. Kampuosei rugiai jau žaliúoja LzŽ. Miežiai greit išgula, pradeda vėl žaliúoti iš naujo Kltn. Rūteliai žaliúo[ja], buvo labai puiki Yl. Kur išdegus žolė buvo, vėl žaliúoja Krs. Saulutė taip švelniai kaitino, kad, regis, žolė kilte kilo žaliuoti A.Mišk. Pakelėse ir patvoriuose žaliavo vešli žolė A.Vien. Miela pasižiūrėt ant gražiai išdirbtus laukus, žaliúojančiuos vasarojum BM109(Sb). Ka lijo, žaliãvo laukai, pievos gražiausiai, o dabar kame tu berasi, visas pašaras jau yr susitraukęs, sudžiūvęs Yl. Kiek laukų puikiai žaliúo[ja]! LKT133(Plik). Nė plūgo nekišo, o daržai anos didžiau žaliúo[ja] Lpl. Kokia graži, visi pašaleliai žaliúo[ja] Trk. Žemė dirvonuoja, žaliúoja Ėr. Padaigytas bulves pasodinau, i matai, kai žaliúoja Jrb. Aš parsiuntinsiu mergelei savo dvi žaliuojanti žoleli (d.) S.Dauk. Tu girele, tu žalioji, kodėl žiemą nežaliúoji, tik žaliúoji vasarėlę, kada pati gražumėlė DrskD196. Visi medžiai bumburavo, ne visi žaliãvo JD1364. Girelėj eglelė, daržely rūtelė tai žaliai žaliuoja žiemą vasarėlę LTR(Mrj). N’ilgai žaliuosi, vėsus kleveli, tikt šį vieną metelį RD39. O ieva ievele, žaliasis medeli! Kodėl nežaliuoji žiemą vasarelę? StnD3. An tėvo dvaro po stiklo langu alyvužė žaliavo LLDII546(Ūd). Žali lapeliai žaliãvo, o balti žiedeliai baltavo Aru23(Dv). Aplink dvarą jovarai žaliavo, vidur dvaro jaunimėlis šoko LTR(Všt). Težyd, žaliuoja rugiai, mieželiai, kaip ir vedums jaunos dienelės KlpD26. Ei, žaliúo žaliúo žali rugeliai mano tėvo laukely JV1025. Ant galvelės, ant gluodnosios vainikai žaliavo LTR(Vlkv). O vainikėli žalių rūtelių, n’ilgai žaliúosi ant mano galvelės R177. Žmonių laukai jau žaliuoja, tavo dirvonuoja LTR(Auk). Žaliuoj žoleliai, kvep meironeliai RD141. Ant tavo kaselių rūtelės žaliãvo (d.) Čb. Kur užsėta, ten žaliuoja KlvD3. Kad medis būtų trąšus ir žaliuotų, reikia, kad jo neužgauliotų nei nuokyrūs vėjai, nei šalčiai A1884,8. Ogi šita šakelė augo ir pastojo didis žaliuojąs medis Kel1851,171. Tas [vynmedis] turėjo tris šakas; ir žaliuojąs augo bei žydėjo, ir jo uogos išsirpo Bb11Moz40,10. Tas bus kaip medžias įsodintas ant paversmių visad žaliuodamas PK43. Aš būsu kaip žaliuojanti eglė CII575. Visokia žaliuojanti žolė sudegė Ch1Apr8,7. Kolei šėkas ir žiedas žaliuoja, gražesnis yr žiedas, o neg šėkas DP582.
| Ir tų dvylika prarakų kaulai dar žaliuoja, kur jie gul BbSir49,12.
| prk.: Puikiai šįmet žaliuoja Lietuvoje gegužis, o sulauksime, kad da puikiaus žaliuos V.Kudir. Aušo aušrelė žaliúodama, tekėjo saulelė spindėdama (d.) End. Nieko nebėra, tik viena kalba kaip žali bruknelė nuo speigų apšarmojusi iki šiai dienai tebežaliuoja A1885,364. Teip žmogus teisus, kuris … linksmu yra ir džiaugiasi varguose ir slogose turėdamas žaliuojančią viltį amžinos karalystės SPII108.
^ Atduos, kad kūlis (akmuo) žaliuos (niekada neatiduos) S.Dauk. Ataduos, kai kuolai žaliuõs Ant. Koks medis be lapų žaliuoja? (eglė) Krp. Koks medžias ir žiemą žaliuoja? (eglė) JT109. Jaunas žaliuoja, pasenęs žemėn griūva, mirdamas dangun lekia (medis) LTR. Žalias nežaliuoja, sausas nedega (molis) LMD(Sln). Žiemą žaliúoja, o vasarą neturi žiedo (samanos) Užp. Kas žiemą žaliuoja, o vasarą ruduoja? (kerpės) LTR. Pusė girios žaliúoja, kita pusė sausa (pleiskanės kanapės) JT163. Išvirta dešra žemėj žaliuoja (morka) LTR(Jrg).
| refl. NdŽ, Krok: Jau pradeda viskas žaliúotis, gražu Pv. Dar̃ dygsta, dar̃ an kalnelių tai, žiūrau, žaliúojas [žolė] po biškį Dg. Kur tas sodas žaliúojasi, tenai mūs namai Krkš. Dagilis žaliúojasi, baltai žydi, ale smirdi Dv. Merkys mėlynavos, liepelės žaliavos KrvD263. Sodeliai žaliavos, žiedeliai baltavos TDrIV44(Vlk).
ǁ atrodyti žaliam: Takai, būdavo, žaliúo[ja] žaliúo[ja] nū kirminų Kv.
2. tr. NdŽ daryti žalią, tepti žalėsiais: Drabužius žaliúoti po žolę DŽ.
| refl. NdŽ.
3. intr. NdŽ, KŽ žaliomis rūdimis, pelėsiais trauktis: Variniai pinigai greit žaliúoja DŽ. Vasarą [duona] pradėdavo žaliúot iš kampo Sv.
| Kailiai neišdirbti žaliúote pažaliavo JII8.
ǁ maurais trauktis: Rave vanduo žaliúoja – bus lietaus Ėr. Sodžiaus prūde maurų priaugę, visas vandenio paviršius žaliúoja Skrb.
4. darytis tamsesniam, tarsi žaliam (iš kokio jausmo): Broliai net žaliavo iš pavydo LTR(Aln). Ponaitis iš pavydumo žaliavo V.Kudir. Prasidėjus šokiams jos žaliavo pavydu LzP. Nuog pavydo žaliuoja DP379.
ǁ prk. tamsuoti: Lango nematyt, ka jau prirūkyta – žaliúoja visas langas Plv.
5. gerai, linksmai leisti laiką, smagintis: Kad žaliavom, tai žaliavom per kiaurą naktelę Jnšk. Jis žaliãvo ilgai, kol prigriebė RdN. Gert y[ra] – kelinta diena žaliúoja Mžš. Nagi, žiūrau, žaliúoja už stalo mano vyras su draugais! Ldvn. Vienas žmogus jy palikus – dainuok, žaliúok Č. Ten berneliai dainuoja, ten jaunimas žaliuoja LTR(Pnd). Steponas smagus, be rūpesčio žaliuoja sau M.Katil.
| Į valdžią įsitrynę žaliúo[ja], naudos prisitraukę Krš.
| Visos muno draugės išmirusios, aš viena žaliúoju Krš. Ji gal keturias dešimtis metų žaliavusi moteris J.Paukš.
| refl. SD76, NdŽ.
6. būti nevedusiam, netekėjusiai: Ko čia bežaliuosu, eisu už vyro Šts. Jau turbūt jų Ona ir pasiliks žaliúot Skr.
7. intr. prk. sunkiai dirbti: Šiandien visą dieną žaliavaũ Mrj. Sakau, nagai atbuks nuo darbo, par vasarą žaliavaũ: rinkom akmenis Slm.
8. keikti žalčiais: Ans žaliúos ten, [jei] Marcė liūb sukūrins (užsirūkys) KlvrŽ.
◊ ãkys (akysè DŽ1, Grv) žaliúoja DŽ, Yl, Žr darosi negera, svaigsta galva: Da ma ãkys nežaliúoja, da aš gyvas i šiandie Rd. Aš kelu, kad ir ãkys žaliúo[ja], o ans tik rankas pridėjęs laiko Vvr. Bėgu, kad akys žaliuo[ja] Ggr. Na, kad negal [valgyti ligonė], širdis alpsta, akys žaliuoja Žem. Kol parnešiau [sėtinius], mun ãkys žaliãvo Krž. Širdį muša, žaliúo[ja] akė̃s[e] Kl. Mėgino atsistoti, – kojos lyg pakirstos: linksta, akyse žaliuoja LzP. Dirbk, kad akys žaliuotų, valgyk, kad pilvas sprogtų LTR(Jz, Pšl).
apžaliúoti
1. K, LVI139, NdŽ, KŽ žr. sužaliuoti 1: Čiut tiktai apžaliuõs, aria Aps. Tik apžaliãvo balandės – bulbose [ravėtojos] Klt. Medžiai baisiausi suaugę, apžaliãvę Pš.
| refl. KŽ: Tuoj visi laukai apsižaliúoja Nč.
2. žr. pažaliuoti 3: Variniai pinigai greit apžaliúoja Pc. Ištrauk peilį iš bliūdo – apžaliuõs Ul. Guli kiek apžaliavusi žalvarinė tūtelė, švino galvutę išspjovusi L.Dovyd. Šiaudais dangčiai dengti, samanom apžaliãvę Pnd. Buvo ta koplyčia apžaliãvus, apkerpėjus Jrb. Rudenio tvoros: visos apžaliãvę, apibuvę Mžš.
| Išliek šitą vandenį, jau apžaliãvęs Mrj.
| prk.: Kasdienio gyvenimo balelės paviršė apžaliavo „visuomenės nuomone“ Vaižg.
◊ ãkys apžaliúoja Pvn, Trk darosi negera, svaigsta galva: Staigiai atsistoji, ãkys apžaliúo[ja] Rdn. Pasilenkiau, ir apžaliãvo ãkys Šts.
atžaliúoti
1. intr. M, DŽ, KŽ, Rm, Upn vėl sužaliuoti (apie augalus): Lapeliai nukrito ir vėl atžaliãvo, o mūsų broliukai dar neatvažiavo (d.) Klt. Visos obelės atžaliavo [po iššalimo] Ėr. Antrąkart atžaliãvo tik raudonosios aguonos Ign.
2. refl. ateiti žaliuojant: Atsižaliúoja žalia kepurėlė (mergina, užsidėjusi žalią kepurėlę) Lp.
įžaliúoti
1. intr. įgauti žalią spalvą: Saulės gavusios bulvės y[ra] įžaliavusios Šts.
2. žr. pažaliuoti 1: Vainikėlis įžaliavo MTtVII49.
| refl.: Daržas įsižaliãvo LKKXIV206(Zt).
3. tr. Kn žaliai ištepti: Nesivoliok po žolę, kelnes anžaliúosi Kkl. Šviesų rūbą greit inžaliúoji Trgn.
išžaliúoti
1. intr. KŽ kurį laiką išbūti žaliam (apie augalus): Rūtos visą žiemą išžaliãvo Š. Aš pasiversiu žalia rūtele ir išžaliuosiu per vasarėlę (per naktelę LTR(Kz)) Sv, LTR(Pnd).
2. intr. Švnč imti žaliuoti: A matei, mergele, sausąjį berželį… Kap išsprogs, išžaliuõs, tai tu mano būsi (d.) Alvt. Kai brolelis tvoras tvers, ant rytojaus išžaliuos, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu LTR(Čb).
| refl.: Kab lietus nuej[o], visa išsižaliãv[o] Zt.
3. tr. Rs žaliai ištepti: Tos alkūnės išžaliúotos Pc. Rankos man buvo lyg ir nebe rankos, o du išžaliuoti, pakruvinti gurvuoliai (nuo pėdų rišimo) J.Balt.
| refl. tr., intr.: Neišsižaliúok kelnių DŽ. Išsižaliuõs skarelė nuo tų žolių Ėr. Grįžtant iš miško, ji pasiskundė išsižaliavusi suknelę J.Avyž.
nužaliúoti intr.
1. būti žaliam (apie augalus): Vėtrose tebedejavo nužaliavę medžiai J.Marc. Nužaliavo gražus klevelis V.Krėv. Ji nustebusi dairosi po pievą abipus kelio, lygią kaip stalas, nužaliavusią ligi horizonto rš. Rūtos nužaliuõs, puikiai garbiniuos (d.) Ss.
2. žr. pažaliuoti 1: Nuo vėjo bulbos nužaliúoja Rmš.
3. baigti žaliuoti, netekti žalumo.
| prk.: Greitai nužaliúo[ja] rūtos mergėms, kiek anų vaikuočių, fe! Rdn.
4. Skr netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: Popierys nubluko, nužaliãvo – nebegražu Mžš. Nuo saulės apsišėrus [suknelės] nugara, nužaliãvus net Klt.
5. nusitepti žaliai: Nužaliúos kelnės nu žolių Šts.
6. apsitraukti kuo nors žaliu: Pakluonėse, gojelių užuovirtose, alyvynuose nelauktai išnirdavo dienos švieson pirtelė ar pašiūrė, samanom nužaliavusiu stogu J.Balt.
7. prk. nusigyventi: Žaliavo žaliavo vyras su mergom ir nužaliãvo vienan galan Ds.
8. prk. nusigerti: Jau ir tas nužaliãvo Vlkj.
| refl.: Tai kad nusižaliavom, vos vos į namus beparėjom Ps.
◊ ãkys (akysè) nužaliãvo pasidarė bloga: Nužaliãvo akėsè, i pavirtau Krš. Ãkės nužaliãvo – dantis į burną sugrūdo Krš.
pažaliúoti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; S.Dauk, LL176
1. intr. pasidaryti žaliam, įgauti žalią spalvą, žalumą: Brezentas per ilga pažaliãvo DŽ1. Patrini [apynius] pirštais – tuojau pažaliuoja ir sulimpa, kaip nuo medaus M.Katil. Kotai [samanių] tamsūs, o suimi pirštais, tai net pažaliúoja Kpč. Ta roputė pažaliãvusi K. Pažaliãv[o] bulbė nuog saulės Azr. Pažaliãvo bulbos daržinėj in vėjo [supiltos] Klt. Kunoda pažaliúoja nuog saulės Zt. Pavasarį pasodintų pažaliavusių bulvių daigai esti atsparesni ligoms rš.
| Blausioje žibalinės lempos šviesoje tavo akys šiurpiai blizgėjo, veidas buvo pažaliavęs J.Avyž. Nerūkyk, ba šūdas pažaliuõs (juok.) Prn.
| impers.: Aple akis ir dabar pažaliãvę mėlenai Lkv.
2. žr. sužaliuoti 1: Prižėlusi pieva pažaliuõs J. Par dvi dienas pažaliãvo berželiai Tršk. Žolelė jau kyla: pardien i pažaliãvo pakelės Mžš. Apsėjo salietros, pažaliãvo visi laukai, i buvo rugių didliai gerų Ms. Krūmai kąsnį jau pažaliãvę LzŽ. Jau buvo pradėję geltonyt [kukurūzai], kai davė lietai – pažaliãvo Pg. Daržas nor pažaliãvo, buvo sudžiūvę Rod. Lapeliai nukrinta ir vėl pažaliuoja, berneliai išvežti negreit parvažiuoja LTR(Rm). Oi tai pažaliavo lygios lankelės Sn, TŽI304(Mrs).
| refl.: Tik pasižaliãvo kur, tai ir tęsia karvę – nugano Kpč. Oi kaip aš jojau viešu keleliu, pasižaliavo žalia girelė LTR(Mrk). Pasžaliãv[o] visa, kap padarė Dievas rasą (palijo) Arm. Ir žalios tvorelės pasižaliavo, pražydėjo tvoros kuoleliai (rd.) Kb.
ǁ kurį laiką žaliuoti: Duok rūtelei pažaliuot, vainikėlį padėvėt LTR(Plv).
3. intr. JII8, DŽ, Šlvn apsitraukti žaliomis rūdimis, žaliais pelėsiais: Kailiai neišdirbti pažaliãvo J. Ragaišis pažaliãvęs, kas begali jį valgyt Jnšk. Jau sena duona, net viršus pažaliãvęs Klt. Jeigu susiglauda teip meisa su meisa, kartais galia pažaliúoti Žd. Jei būna tarpų, mėsa pažaliúoja Vlk. Kryžius buvo pažaliavęs nuo rudens darganų A.Vaičiul. Ant pažaliavusio lovio krašto, kur buvo girdomi arkliai, tupėjo vištos M.Katil. Juodoji atlasinė priejuostė linkusi pažaliuoti iš senatvės I.Simon. Kam aš imsiu pažaliãvusius baravykus, man jaunų užtenka Sug.
| prk.: Kitam i pažaliúos (neteks vertės) piningai, pirkti nė[ra] ko Krš.
4. susijaudinus, susirgus apsiblausti, patamsėti: Boba net pažaliãvo berėkdama Tr. Iš piktumo anas alne (net) pažaliãv[o] LzŽ. Kiek čia žemės dirvonuo[ja], o pažaliãvę iš dalybų Krš. Kai tik jį smuklininkas pamatė – visas pažaliavo iš baimės B.Sruog. Moterėlė net pažaliavo iš pasipiktinimo J.Avyž. Martynukas, paminėjus tėvą, net pažaliavo V.Kudir. Burnelė pažaliãvusi tik, baisiai bloga po ligai Klt. Antosė vaikšto pažaliavusi, tarytum pašvinkusios žuvies apsivalgiusi P.Trein.
5. gerai, linksmai pagyventi, pasismaginti: Pridarysiu alaus, – ot pažaliúosme! Mžš. Pažaliavom ir mes per šventes LTR(Ds). Gerai jis tę pažaliãvo kelias dieneles Prn. Parsivežė gėrimo ir pažaliãvo gerai Všn.
| refl. NdŽ.
6. intr. prk. būti kurį laiką nevedusiam, netekėjusiai: Dar dešimt metų pažaliãvęs tokią pačią gausu Šts.
7. tr. euf. iškeikti žalčiais: Kad ne ankstybinė [išpažintis], aš būčio aną pažaliãvęs gerai Tl.
◊ ãkys (akysè NdŽ) pažaliãvo NdŽ pasidarė negera, apsvaigo galva: Jam net ãkys pažaliãvo iš to piktumo Rm. O mun jau ir ãkės pažaliãvo iš to stroko BM290(Krš). Nu tokių žinių ir ãkės pažaliãvo Krš. Ãkys pažaliãvo, galva apsvaigo, spėjo da į lovą įsikibt Kair. Tegu ir ãkys pažaliuõs, kol šieną suveš Ukm. Dirbau, net kol akys pažaliavo rš. Gėrė, kol akys pažaliavo LMD(Mrj). Neveiksi paslenkęs, ba akysà pažaliúoja Dv. Kai trenkė pagalys par galvą, tai net akysè pažaliãvo Rs. Kai nukritau nuo vežimo, akysè tik pažaliãvo Jnš. Galva jiems sukės, akyse pažaliavo TS1900,2-3.
pražaliúoti intr.
1. Rod pradėti žaliuoti (apie augalus): Pražaliãvo pieva J. Po lietum tuoj pražaliãvo Ėr. Katro [palmos] šakelė rankoj pražaliuos ir pražydės, tai tas bus karalium BsPIV204. Laisčiau rūtelę, kad pražaliuotų LTR(Ant). Oi, tu karklyne, sausas medeli, kada tu pražaliuosi LTR(Vlk). Pažiūrėk, mergele, an sauso medelio, kai išsprogs, pražaliuos, tada mano būsi LTR(Grl).
2. prk. kurį laiką linksmintis: Pražaliãvo visą naktį J. Taip ir pražaliúodavo savaitę Ps.
3. prk. likti netekėjusiai: Laimutė ištekės. Marijona – toji su rūtelėmis pražaliuos A.Vien.
prižaliúoti intr.
1. daug priaugti žalumos (apie augalus): Šįmet lietaus daug, tai visko priaugo, prižaliãvo Prn.
2. prisitraukti žalių maurų: Butelys su vandeniu stovėjo ir prižaliãvo Jrb. Tvenkinys netekdamas naujo vandens prižaliuos rš.
3. refl. prk. pasilinksminti: Parėjo prisižaliãvęs Jnš.
sužaliúoti NdŽ
1. intr. M, LL316, Š, Rtr, DŽ, KŽ pradėti žaliuoti (apie augalus): Sužaliãv[o] viskas LKKIII122(Zt). Tik atšilo ir iškart sužaliãvo Krs. Viskas jau sužaliãvo, jau rugiai plauka Nv. Vos tik papila lietaus, viskas sužaliúoja Adm. Kap sužaliuõs, varysim gyvį laukan LzŽ. Kai sužaliuõs [medžiai], tai [kelio] nesmatis Žl. Medžiai, pritvinkę, prisirpę, po dienos kitos turėjo sužaliuoti J.Sav. Visos liepos jau sužaliãvę Alv. Suplanka lietus, sužaliúoja rugiai DrskŽ. Po tam jie (išmirkyti rugiai) sužaliúoja, išleidžia diegus, sudygsta Grnk. Netrukus sužaliavo išrautų kelmų vietoje rugiai, avižos L.Dovyd. Viršus miežių kai kepurė sužaliãvo kūgy Klt. Kiemas nespėjo sužaliúot ir vėl geltonija iš sausumo Krs. Nedaug dar buvo pieva sužaliavusi, bet arklys jau gali šiek tiek pagriaužti I.Simon. Reikia tik šiulmos – tuoj sužaliuõs laukai Ktk. Vešliai sužaliãvo, geri daržai buvo Rdn. Susprogs medeliai, sužaliuõs, raiba gegutė sukukuos Grš. Sužaliavo egliutėlė miškely ant kalno LTR(Aln). Lijo kelias dienas, i sužaliãvo [gubos] Krš. Užpiliam avižieniais pelais sulą, jie sužaliúoja Pšš. Užpildavo avižų [ant sulos], i sudygdavo, sužaliúodavo, pasidarydavo kaip dangtis Vg. Šiaudų sukarpysam ir užbarstysam tą sulos bosalį, dar avižų liuobam antbersam, tos avižos sudygs, sužaliúos, toki pluta būs kaip dangtis (apie sulos rauginimą) End.
| Sužaliãvę (apžėlę) kapai – kaip apsileidusių y[ra] žmonių! Pp.
| prk.: Vasara jau ateita, vasara sužaliúo[ja] Plt. Ateis naktis iš tamsaus miško, šešėliai sužaliuos J.Aist.
^ Atiduos, kai akmuo sužaliuos (niekada neatiduos) KrvP(Vlk). Pavaserį ir baslys sužaliúoja JT223.
2. žr. pažaliuoti 1: Išartos bulbės pabuvo nekastos – i sužaliãvo, visas ilgasai šniūras sužaliãvo! Mžš.
3. intr. Dglš apsitraukti žaliais pelėsiais: Dešros mažai sūdytos buvo – sužaliãvo, subuvo Rm. Sužaliúoja ta duona, sudžiūsta, gi vasaros laike Pmp. Plutos net sužaliãvę Aln. Sužaliuõs sviestas ir apsinuodis Aln.
4. tr. Trgn ištepti žaliai: Nesėsk in žolės – sužaliúosi kelnes Dbk.
| refl. intr., tr. NdŽ: Vyniosim vakare, tai susižaliuõs, sakau, palikim [drobes], ir šešias sienas pavogė Kpč. Klėčių paunksnyje pasitiesė marškas, kad suknios nesusižaliuotų Vaižg. Berniukas brauko lapus, kol susižaliuoja rankas ir kelines rš.
5. pasismaginti, pasilinksminti: Sužaliãvom par vestuves Varn. Būtumėm anksčiau atvažiavę, būtumėm geriau sužaliavę Lnkv. Sužaliãvom, gerai išsigėrėm Krkn. Sužaliúosma par Kalėdas Ds.
◊ ãkys (akysè) sužaliãvo apsvaigo galva, pasidarė negera: Sužaliúo[ja] ãkės, jei kur neįsikimbu, virstu Krš. Užmušo Albertuką; sužaliãvo sužaliãvo akėsè: du vaikeliai be tėvo, pati be vyro, tėveliai be sūnelio Krš.
užžaliúoti
1. Rtr, NdŽ žr. sužaliuoti 1: Medeliai suaugo, užžaliavo rš. Po lietui žolė ažužaliãvo tik Klt. Sėčiau rūtų ir mėtelių, kad užžaliuotų, kad iššakotų S.Dauk(r.).
2. žr. pažaliuoti 1: Kap perpjauni, ažužaliúoja anys (raudonagalviai) Dv.
3. žr. pažaliuoti 3: Ir langai užžaliãvę nu senų laikų Šts.
◊ ãkys užžaliúoja pasidaro negera, apsvaigsta galva: I jaunai ažužaliúoja ãkys nuo šito visa ko Švnč.
| Kai padirbėja, duok, kad ãkys būtų užužaliãvę, o kad ne, – kitą kartą i negausi darbinyko Šmn.
Lietuvių kalbos žodynas
ùbagas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 ×ùbagas (s. l. ubog, brus. yбoг) sm. (3b), -ė sf. (1) K, NdŽ, (1) K, BS149,188, NdŽ, Krš, Eig, ubãgė (2) NdŽ, Slnt, ubagė̃ (3b) Sch189, NdŽ, KŽ, Skr
1. Q87, H, H156,162, R, MŽ, Sut, Kos57, FrnW elgeta: Ubagas esmi, neturiu nieko R32, MŽ42. Jalmužną duomi, ubagams, vargdieniams duomi, išdaliju R16, MŽ21. Ubagas atkabarakštavo ramstydamos su lazda, t. y. atejo JI123. Nebėra nė kokių ubagų̃; seniau eidavo maišeliais apsikabinę On. Dabar visi paskėlė, nėr ubagų̃ Dglš. Neturi̇̀ duonos – antsidėk terbas ir mauk ùbagais Lk. Ve, šit rimorienė ubaguose Žem. Ubagų̃ pilni kraštai būdavo Nm. Jug ir ubagas turėjo [paskirtą elgetauti] sodą, į kitą negalėjo eiti Vvr. Sėdi prieg bažnyčios rėdai ubagų̃, rankas atkišę Kpč. Eis ir eis ùbagai, durys neužsidarys Pp. Jug liuob tokių metų būs, ka liuob po devynis par dieną ùbagus páreiti Ms. Atejo dujai: ùbagas ir ùbagė Šmn. Ubagas eidavo pakiemiais, tai lazda ar botagu gindavos nuo šunų Grz. Dabar valkiojas daug prismetusių ubagų Ds. Da ùbagas paėsdavo geriau, lašinių prisirinkęs, kaip anie (šykštūs didžiažemiai) Krž. Ė ate[jo] ubagas ir prašosi naktuit LTR(Grv). Jei gaila žmogui duot, tai ubagám išdalink Jnš. Gal jis ir buvo kada žmogus, bet dabar jau ubagas LTI51(Sln). Išsikepė šviežios duonos, nešė ùbagams Yl. A liuobi gerą bryzą lašinių duoti ùbaguo? Pln. Ubãgė buvau, turėjau ubaginė[je] su ubãgiums rieties Krš. Kam gi ùbagas mielas Kls. Kas ùbago nekenta, tas pats paliekta koks vargšas Vkš. Seniau, jeigu mergė įsigavo vaiką, aną šventą dieną ùbagai varė su lazdoms aplink bažninčią lauke Vkš. Poniški ubagai̇̃: sulopyta viskas, ale išskalbta Plv. Iš ubagų̃ išeina, o valgyt visada negerai Aln. Prasts ubagè, pasilik, kaip tau nuo Dievo paskirta! K.Donel. Eik lauk, ùbage, mano šunis su blusoms apleisi! Sg. Kas čia darosi tam dieduo, tam ùbaguo? Pns. Ubago botagu iššvaistomos trobos, kad pelės išnyktų (priet.) Brž. Inlindęs kokion sermėgon, kad, sakysi, ùbagas Trgn. Ùbagės kai vištos karkina susėdusios Žg. Šokit šokit, ubagai̇̃, tegu laksto škarmalai (d.) Ar. Da du maži, neužaugę kluone kepersuoja, du kunigu, du ùbagu, du ženotu, du bagotu JD374. Prašau manęs netrukdykite, esmu ne mergos gimdytas, ani ùbago perėtas JR26. Miške krūmai, namie dūmai, ubagai kermošiuj NS195. Ūkius mums atims ir nešt lieps ùbagų krepšą K.Donel. Kas jus (valgius) tenai suvalgė ir sugėrė, tuomi nerūpinos: paprastai ubagai ir vargdieniai S.Dauk. Ji vargdienė būdama pastojo ubage Kel1852,124. Atsirado tiktai trys ubagės ir vienas vargdienis, kurie pradėjo rūpintis Raulą krikščioniškai palaidoti J.Bil. Ir ubagai tarpa žmonių bus linksmi BBIz29,19. [Viešpats] Eliošų pranašą nusiuntė ubagėsp DP492. Ejo su gėda į ubagų špitolę, prašydamas nakvynės, tenai pirmąją dieną su ubagais kaipo ubagas valgė ŽCh49. Ubagė̃lis NdŽ; N. Ubagelė Sut. Ubagiùkė NdŽ. Ubagelius išmaldyti reik J. Geriau aš einu ir ubagẽliais, ka tik savo kojoms Akm. Ka valdžia neduotų [pensijos], eik par trobales ubagẽliais Slnt. Ak, man bėdžiui jau beveik reiks ùbagais eiti K.Donel. Kas tave, seni, čia penės veltuo, eik sau ubagais M.Valanč. Ponas tai išejo ùbagu, būtų sušaudę; anas išejo su terbom žebravodamas Jž. Atejo toki senelė ubagẽlė ir ana paprašė gerti Vgr. Kitas pamato, kad ateina ubagė̃lis, užkiša duris Jnšk. Tu mergelė biedna, ubagẽlė viečna (d.) LzŽ. Apreikštas ubagė̃liamus, piemenimus DP42.
| Bobos ejo ubãgėms vakare [per Užgavėnes] Trk. Ka buvom jaunesni, ubãgėms eismu Žlb. Mugės dieną ta jau ejėm, kas kur beišmanėm – nu ùbagais, žydais Plt.
^ Kaip ubago terba kiaura VP21. Tavo burna kaip ùbago kruopinis Trgn. Vadžios vieni mazgai kaip ùbago poteriai Jnš. Eina ir eina kaip ubagai į atlaidus KrvP(Pv). Ieško kaip ubagas kelio į atlaidus TŽV609(Ps). Eina kaip ubagas, galvą nuleidęs KrvP(Mlt). Gieda kaip Naumiesčio ubagė MitIV332. Garsiai gieda kaip ubagas prie tilto KrvP(Al). Gerklę paleido kaip ubagas botagą KrvP(Srj). Ko tu čia rairoji kai ubagas po kryžium?! Ds. Ginčinosi kaip Pivašiūnų ubagas su ponu Dievu KrvP(Dg). Verkia kaip ubagas, terbas pametęs TŽV622(Ps). Ir bamba kaip ubagas, žirnius pabėręs Kv, Pln. Bambėk kaip ubagas, kruopus pabėręs Sch112(S.Dauk), Ub. Tas pats i tas pats kaip ùbago malda End. Burba kaip ubagas, lašinių priėdęs S.Dauk. Bamba kaip ubagas, čiupinėdamas apie bambą KrvP(Jnš). Šneka tos bobos kai ubagai̇̃ prie šventoriaus susėdę Bsg. Išėjo iš kalbos kaip ubagas iš maldos B1005. Kaip ubagas maldoms, rodoms ir eita Grg. Ko čiupinėjies kaip ùbagas apie savo pačią? Sk. Grabaliojas kaip ùbagas apei piemenę (lėtai dirba) Gršl. Kaip ubãgė ranką atkišusys i stova (apie įkyriai prašančią) Kl. Bijo kaip ubagas darbo KrvP(Jnš, Klm). Kabinasi kap ùbagas į kiškas Gs. Gaudo kapeikas už kiaušinius kaip ùbagas koks Dkk. Apipuolė kaip šunys ubagą KrvP(Jnš). Ginasi kaip ubagas nuo šunų KrvP(Vrn). Patenkinta kaip ùbagė, šunų apdraskyta (iron.) Šl. Bagotas kaip ubagas utėlių (juok.) KrvP(Jnš, Mrs). Linksmas kai ùbago paršas Žl. Ten aš augau kai ùbago paršelis Skdv. Ko toks pasleidęs kai ùbago paršas Aln. Pasileidė kaip ubago botagas LTR(Pn). Kap negerai tep pasileist, kap ubago botaguo: nieko nekruta, kolchozan neina LKKXIII126(Grv). Prisirinkęs velnių kaip ùbagas Trš. Ko darkais kaip ubagas ant ledo Žvr. Išžirgo kap ubagas ant ledo Alk, Vlkv. Nuskuręs, apskretęs kaip paskutinis ùbagas Vkš. Grynas kaip ubagas KrvP(Iš). Eina skvernais pasiplakdami kaip ubagiùkai Vdk. Kad jį matėt, tai lyg koks ubagýtis Tlž. Ar negali kaip žmogus apsivilkt – eisi kai ùbagė Jnš. Kap ùbagas slankioja pakiemiais KzR. Et, turi sveikatos kaip ubagas KrvP(Gr). Gudri kaip Tytuvėnų ubagė KrvP(Rs). Užvežė kaip Šimutis ubagams: dum nedavė, trečiąjį aplenkė ir visi buvo kantenys Ggr. O jūs tai nelyginant ubagai po švento Roko: ir tarbas, ir lazdas išmėtėt M.Katil. Prašnus kap ubagas Rod. Gausi iš ubago lazdą LTR(Gdr, Dkk). Par ùbagą jau būč lazdą išprašęs, ė par taũ nieko negaliu Ds. Sarmatykis imt iš ùbago lazdą Sml. Ubago lazdą vagia KlK42,78(Aln). Ubagas nu ubago ramento reikalau[ja] VP47. Ùbagas ùbago terbos siekia Tr. Neišsižadėk turmos ir ubago lazdos Ds. Ùbago kišenės nepripildysi J. Ubago tarbos ir kunigo maišo niekad neprikrausi M. Ubagą pripenėsi, bet delmono jo nepridėsi VoL453. Kiaura ubago terba S.Dauk. Ubago žakas be dugno R69, MŽ92. Ùbagą terbos peni Jnš. Ubago aruodai ant pečių LTsV189(Kt). Ubagas išejo, ubagas parejo MitIV48. Brenda skolosna, kol nubris ubaguosna KrvP(Alv). Vaikas vaikui nelygu: vienas kuniguos, kitas ubaguos An. Kas netur proto, tas ubagais eina Sim. Ubago tik vardas prastas, o valgymas, gėrimas – o o o! Lkv. Ubagas ne draugas, žuvis ne mėsa LTR(Grk). Su ubagu nedraugauk – tau duonos jis neuždirbs LTR(Zp). Greit užmiršai ùbago ašaras (kad pačiam buvo blogai) Ds. Ubagą pasodink až stalo, tai i pasdės [kojas] in stalo Prng. Velnias ir duos ubagui pinigus nešiot Antš. Ubagui kelio neparodysi LTR(Kš). Ragažė bulvių ubago neišgelbės Prn. Pasakyk ubagui ar žydui, visas svietas žinos Tr. Ubagas sviesto (pyrago Mrj) nevalgo LTR(Vlkv), Gž. Nenora ubagas sviesto: pilna barzda smetono Ggr. Kur gaus ùbagas sviesto rietams tepti? BzF52(O). Namie bėda su vaikais, o mieste su ubagais B645. Jei ubagas atejo, tai be almužnos neišeis Vdn. Ubagų žemės nėra J, Pšl. Ubagai ir krepšiais dalinasi Šk. Ùbagas ùbagą muša Yl. Ubagas gula, ubagas kulia Erž. Ubago botagų labai šunes bijo Šlvn. Drąsos reik su ubagais muštis PrLXVII2. Ubagais eidamas duonos gausi Sln, NžR. Putros ir ubagais eidamas gausu Plt. Įpilk ma[n] pieno – barščių i ùbagais eidamas gausi Jrb. Sasipeš ubagai, teks mums lašiniai PrLXVII17. Ubagais eina, o da noria ponu būti LTR(Vdk). Oi, čia ponia iš ùbago! Aln. Ponų ubagas S.Dauk, VP38, Škt. Ubago lazda nė šalčio, nė šilumos nebijo Snt. Kunigai – Dievo ubagai Gž. Ubago vardas, o pono valgis, t. y. valgo kaip ponas J. Kad aš ir ubagas, bet muno širdis poniška Vkš. Kad turi pinigų, nebijok nei ubagų̃ MitIV47. Vilką kojos peni, ubagą poteriai Kpr. Ùbagą kojos peni Jnš. Atlaidas be ubagų neapsieina LTsV227(Srj). Ubagų̃ žiema šiamet, nešalta Žl. Ubago poteriai – kaip vilko pasninkas LTR. Nepasitikėk ubago malda, pats melskis Lk. Ubago poteriai su žinia Jnš. Nuje, nešu, – ùbagas klapčių kame beturį̇̃s (atsakoma nenorint būti siuntinėjamam) End. Kas ją šliūbavos, a ùbagas ant kapčiaus?! Slv. Kas duos ubagui vaiką? LTsVI89(Srd). Neduok Dieve ùbagui vaiką (sakoma apie perdėtai besirūpinantį) Škn. Kas duos ubagui gražią pačią? RdN. Kas tau duos ubagui iš armotos šaut LTsV189(Kp). Reikia gi ùbagui iš lazdos šaudyt (apie elgetą, kuris dedasi turtingas, protingas) Švnč. Saugokies ùbago ùbagu pavadint Ign. Nors ubagu mirsiu, bet namų neužmiršiu VP35. Nors dabar ko ir beeisi į bažninčią, ar ubagų išvadžioti? (sakoma nusivėlinusiam) Brs. Ar reiks su ubagu guldyt, ar per kelnes kratyt (sakoma, kad duona gera būtų) Ldv. Ejau ùbagais, apkabino kubelais (nelauktai buvo pavaišinta saldainiais) NmŽ. Atejo ùbagą myžti išvesti (sakoma pavėluotai einant į bažnyčią ar kur kitur) Lk. Eik tu ùbago milžti, duosu aš anam šnapšės! (iron.) End. Ateina ubagas: – Atginkit vištas, šunų nebijau! (sliekas) LTR(Vlkv). Ateina ubagas ant dviejų kriukių, su kaulo burna, su mėsos barzda (gaidys) LTR. Ùbagas an žemės meta, ponas į kišenę kiša (snarglys) End. Ubagas nuogas, viduryj marškiniai (žvakė) LTI302(Kp). Ubago nosis apšalus (svirtis žiemą) Jrg(Pn). Ùbago kūlys taukuotas (svirtis žiemą) Rk.
2. N, NdŽ, Kv, Stak, Št luošys, invalidas: Ubagą padarau R373, MŽ500. Duktė išnarino ranką, ir kadaruoja, ir ùbagė amžiui JI607. I dar iš jauno esu ùbagu palikęs be kairės rankos Lk. Pati sau būčiau palikusi amžina ùbage: visas kūnas būtų sukiuręs [, jei būtų neišgydę lekiančiosios rožės] Stl. Viena akim matis, tai dar pusė ùbagės Ob. Akį išmušė mergaitei i padarė ùbage žmoną jauną Vdš. Atėmė koją i ranką – ùbagė visą amžių Grnk. Ubãgė ta supuvusi buvo Vkš. Misliju, jaugi aš tokia ùbage būsiu, kad pritraukta koja Rk. Nu jau tikrai, a jau proto ùbagas i esi? Klm.
| prk.: Jau kokį nors ùbagą [dviratį] tura End. Aš jau vakar tą rublį ubagą (suplyšėlį) įkišau kam nors Kv.
ǁ Trk apie nesveiką kūno dalį: Jau ta ranka ùbagė: skauda, bijo šalčio Nmk. Da koją tą ubagę tura End. Tas pirštas, matyt, ùbagas paliks Kv.
3. beturtis, varguolis, vargšas: Visi, visi, ir bagočiai, ir ubagai̇̃, visi vienodi buvo (namų darbo drabužiais rengėsi) Rk. Neturėk piningo – esi ùbagas End. Iš ko gi jūs nusipirkste, ubagai̇̃ būdami? Mžš. Paėmė (vedė) ùbagę OZ59. Kaip aš už ùbago leisu [dukterį], ka tu būtumi grapas jau Vž. Ką jie padės, tie ubagai̇̃, jiem tik duok Graž. Aš esu tikras kumiečiaus sūnus, ùbago paskutiniojo Sd. Aš tai jau čia visų Ragelių biednoja, kaip sako, ùbagė, tai aš galiu viseip šnekėt Km. Eik, tu ùbagas prieš mane Ds. Ką aš ùbaguo duosu, pats ùbagas būdamas?! Vkš. Atvažiavo, paėmė iš ganyklos kumelę ir paliko ùbagu Antš. Ka i motyna, ubãgės niekas nenora karšinti – sunki karšyba, jei nieko neturi̇̀ Krš. Gyveno teip, kaip baisiausis ùbagas Als. Ùbags taip, kaip pons kytriausias užgema glūpas K.Donel. Žodis Dievo amžinai bus ubagams kaip bagotiemus Mž330. Ubagams apsakoma yra evangelija VlnE5. Daryk teisybę, daryk mielaširdystę, ant kurio gali, pagal turto savo: biednykui ir ubagui padėk MP109. Turite rūpintis, idant … ir ubagamus o nupuolamusiemus broliamus jūsų padėtumbit PK235. Vieni didžturių, kiti ùbagų … ypatines nešioja DP273. O nežinai, jog tu esi vargeta: ir mizernas, ir ùbagas, ir aklas, ir nuogas DP579. Gryna ir ubagė ubagą ir gryną vaiką gimdžia, nevalnykė – nevalnyką SPI221. Ji regi buvusį ubagą, nei galvijėlio savo tikro neturėjusį SE75. Mostis nes ta galėjo būt brangiai parduota, o pinigai ubagamus ižduoti Ch1Mt26,9. Teip ir šią dieną ubagas žmogus, kursai netur ko valgyti ŽCh93. Ùbagas buvau, ùbagas i būsu Klk. Maišiakulė (kaimas) nurėkta: te ubagai̇̃ Aln. Seniau silkė buvo ùbagų valgis, daba – ponų valgis Sdb. Mokintas ùbagas tas mokytojas RdN. Būsma ùbagai su bulvikėms Kv. Turėjom ketvir̃tį žemės: kap padalino, paliko an ubagų̃ DrskŽ. To[je] pačio[je] Amėriko[je]: būdavo, vieni sugrįžta – pinigų nežino kur dėt, kiti parvažiuoja ubagai̇̃, kaip stovi Mžš. Į stribus ejo ùbagai, kokie vyženos Trš. Pirm kelių valandų ūkinykas ar didžturtis savo turtų galo nežinojo, ugnie pasikėlus, paliekta paskui vargutu ir ubagu S.Dauk. Čia toks ubagẽlis buvo, žemę buvo paėmęs, dirbo Klk. Dievuliau, dabar kunigai ubageliais nešas Lb. Ko misliji, Onel, teip nečėdydama: išeisme greit ùbagais Kair. Del šito ubaguõs nenueisi Ds. Ubagai̇̃s nebenueisi dėl tos paklodės Mžš. Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil. Ta merga paleis anus ùbagais Klm. Atejo teipjag ubagė našlė, kuryji įmetė du mažu (pinigėliu) Ch1Mr12,42. Gelbėk mane ubagę našlę, Pone manas Dieve BBJdt9,2. Palaiminti ubagai, nes jūs yra karalystė Dievo GNLuk6,20. Regėjo vaikelį ubagiškūse vystyklūse ir motiną ubagę ŽCh35.
| prk.: Tąsyk (per karą) ir išryškėja, koks iš tikrųjų esi žmogus: bailys ar drąsus, niekšas ar kilnios širdies, dosnus ar dvasios ubagas rš. Aš esmi romus ir nužemintas ant širdies, tai yra ùbagas DP533.
^ Ar šiaip ùbagas, ar taip ùbagas An. Ùbagas pas ùbagą ateina duonos prašyt Snt. Kas turi pinigų kapšą, tam su ùbagu nepakeliui Ds. Ubago ramstis neįeis į javus (vargšas, kuris neturi gyvulių, neišgano javų) B245. Iš ubagų išėjęs, į ponus neatėjęs LTsV171(Ldvn). Dieve duok iš pono ubagą, o ne iš ubago poną LTsV172(Ds). Iš ubago ponu negreit būsi, o iš pono ubagu tai ir per adyną gali atlikt LTR(Kp). Ponais gyveno, ubagai̇̃s užbaigė Vlkv. Ubagu atsigulęs, ponu nesikelsi LTR(Vdk). Nelauk gero, jei iš raisto – pievos, o iš ubago – ponas Ūd. Geriau po pono lazda, neg po ùbago botagu Jnšk. Geriau su ponu pekloj, negu su ùbagu danguj Slk. Ant vieno bagoto šimtai ubagų LTsV170(Jnš). Ponų giminės, ubago veislės Kos152. Geriau už jauno ùbago, negu už bagoto seno Bsg.
4. Pnd, Rdn bažnyčios tarnas: Kunigas su penkiais ubagai̇̃s pradėjo kalėdot Btg.
◊ į ùbagą suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ Aln.
po ùbago išei̇̃ti sugesti: Karštas pečius, auk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
ùbago bámba toks keiksmažodis: Eik tu, ùbago bámba, kur lendi prie vyrų! Jnš.
ùbago (ubagų̃ K; MŽ) dali̇̀s; N išmalda.
ùbago dúoklė gailint duodamas daiktas: Nedrįsau priminti, kad jeigu jie šitaip skaičiuoja, tai – ubago duoklė I.Simon.
ùbago dúona kepenys: Palauk, pabaigsma darinėt kiaulį, pačirškinsma, ubago duona pavaišinsma Užp.
ùbago ką́snis End, Trk, Vg, Šd, Krkn snaigių gniutulas: O jau gražu lauke, sninga ùbago ką́sniais Šl. Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba Lk.
ùbagas kešẽniuje apie neturintį pinigų: I par ją ùbagas kešẽniuj Ck.
ùbagas ki̇̀ša (iški̇̀šo; Vkš) lãzdą (lazdàs Šk) snarglys lenda (išlindo): Žiūrėk, tau ùbagas lãzdą ki̇̀ša! Rk. Ùbagas lazdą iš nosės iškišo Gršl.
ubãgės klùmpis medi̇̀nis neturtingas išsišokėlis: Eik tu, ubãgės klùmpi medi̇̀ni, ko tu čia vaizdinys? Trk.
ùbago kójos apie išlindusį snarglį: Vaikui nušnypšk nosį – ùbago kójos matos Jnš.
ùbago lazdà beturtis: Per daug įsivaizduoja ta ubago lazda V.Mont. Ką jis duos, ubago lazda būdamas Slk.
ubagai̇̃ leñda (lándžioja) į kertès (kerčiàs, pro kertès) Plt temsta: Jau tamsė[ja], ùbagai leñda į kerčiàs, reikia eiti večerės kaisti Lkv. Ùbagai pro kertès lándžio[ja] End.
ùbago nãginė Kt plevėsa.
ùbago nãsras kas vis prašo: Škac, ùbago nãsre! Skr.
ùbago nósis ledokšnis: Nuo mūsų viešbutėlio stogo kabėjo žemyn ilgos, smailos ubagų nosys A.Vien. Ubagų̃ nósys jau kybo po stogais Jrb.
ùbago rankóvė apie neturtingą, bet išdidų žmogų: Matai, ùbago rankóvė, sau tarnų ieško Snt.
ubagai̇̃ reñkasi į kampùs temsta: Rudenį, kaip tik po pietų, tai ubagai̇̃ į kampùs ir reñkas Žgn.
ubagai̇̃ stóvi kertėsè Šd temsta: Nespėjau nė apsiliuobt – ubagai̇̃ kertėsè stóvi Kp.
ùbagas su tarbõm mãtos apie prastą, skystą viralą: Šeimyna tokį viralą pajuokia, sako: matos ubagas su tarbom KlK13,99(Kp).
ùbago ši̇̀ktas vlg. apie prastą, neturtingą, niekam tikusį žmogų: Ubago ši̇̀ktas toks, o baisus onaras Slm.
ùbago šmõtas Lnkv toks keiksmažodis: Visi žino, kad apsivogė Dainelis, tas ubago šmotas rš.
ubagų̃ tarbà neturtingas žmogus: Sustęsia toki ubagų̃ tar̃bos, tai kol prisvagia, kad prasgyvent! Kpč.
ùbago ùtėlės NdŽ; LBŽ bot. ubagžolė, lekišius (Bidens tripartitus): Tos ùbago ùtėlės visur kimba Krž.
ùbagą vadžióti keliauti: Aš, kaip ùbagą vadžiójau plačiai, tai žinau [, kaip už Dubysos gyvena] Vdk.
ùbagą išvãrė [iš namų̃] Ck sakoma iškepus duoną.
ùbagą išvarýti iš pirtiẽs baigti minti (linus): Dėkuo Dievuo, jau šiaip teip išvãrėm ùbagą iš pirtiẽs Pln.
ubagai̇̃ žẽnijas: Kap su saule lija, tai sako – ubagai̇̃ žẽnijas Kč.
1. Q87, H, H156,162, R, MŽ, Sut, Kos57, FrnW elgeta: Ubagas esmi, neturiu nieko R32, MŽ42. Jalmužną duomi, ubagams, vargdieniams duomi, išdaliju R16, MŽ21. Ubagas atkabarakštavo ramstydamos su lazda, t. y. atejo JI123. Nebėra nė kokių ubagų̃; seniau eidavo maišeliais apsikabinę On. Dabar visi paskėlė, nėr ubagų̃ Dglš. Neturi̇̀ duonos – antsidėk terbas ir mauk ùbagais Lk. Ve, šit rimorienė ubaguose Žem. Ubagų̃ pilni kraštai būdavo Nm. Jug ir ubagas turėjo [paskirtą elgetauti] sodą, į kitą negalėjo eiti Vvr. Sėdi prieg bažnyčios rėdai ubagų̃, rankas atkišę Kpč. Eis ir eis ùbagai, durys neužsidarys Pp. Jug liuob tokių metų būs, ka liuob po devynis par dieną ùbagus páreiti Ms. Atejo dujai: ùbagas ir ùbagė Šmn. Ubagas eidavo pakiemiais, tai lazda ar botagu gindavos nuo šunų Grz. Dabar valkiojas daug prismetusių ubagų Ds. Da ùbagas paėsdavo geriau, lašinių prisirinkęs, kaip anie (šykštūs didžiažemiai) Krž. Ė ate[jo] ubagas ir prašosi naktuit LTR(Grv). Jei gaila žmogui duot, tai ubagám išdalink Jnš. Gal jis ir buvo kada žmogus, bet dabar jau ubagas LTI51(Sln). Išsikepė šviežios duonos, nešė ùbagams Yl. A liuobi gerą bryzą lašinių duoti ùbaguo? Pln. Ubãgė buvau, turėjau ubaginė[je] su ubãgiums rieties Krš. Kam gi ùbagas mielas Kls. Kas ùbago nekenta, tas pats paliekta koks vargšas Vkš. Seniau, jeigu mergė įsigavo vaiką, aną šventą dieną ùbagai varė su lazdoms aplink bažninčią lauke Vkš. Poniški ubagai̇̃: sulopyta viskas, ale išskalbta Plv. Iš ubagų̃ išeina, o valgyt visada negerai Aln. Prasts ubagè, pasilik, kaip tau nuo Dievo paskirta! K.Donel. Eik lauk, ùbage, mano šunis su blusoms apleisi! Sg. Kas čia darosi tam dieduo, tam ùbaguo? Pns. Ubago botagu iššvaistomos trobos, kad pelės išnyktų (priet.) Brž. Inlindęs kokion sermėgon, kad, sakysi, ùbagas Trgn. Ùbagės kai vištos karkina susėdusios Žg. Šokit šokit, ubagai̇̃, tegu laksto škarmalai (d.) Ar. Da du maži, neužaugę kluone kepersuoja, du kunigu, du ùbagu, du ženotu, du bagotu JD374. Prašau manęs netrukdykite, esmu ne mergos gimdytas, ani ùbago perėtas JR26. Miške krūmai, namie dūmai, ubagai kermošiuj NS195. Ūkius mums atims ir nešt lieps ùbagų krepšą K.Donel. Kas jus (valgius) tenai suvalgė ir sugėrė, tuomi nerūpinos: paprastai ubagai ir vargdieniai S.Dauk. Ji vargdienė būdama pastojo ubage Kel1852,124. Atsirado tiktai trys ubagės ir vienas vargdienis, kurie pradėjo rūpintis Raulą krikščioniškai palaidoti J.Bil. Ir ubagai tarpa žmonių bus linksmi BBIz29,19. [Viešpats] Eliošų pranašą nusiuntė ubagėsp DP492. Ejo su gėda į ubagų špitolę, prašydamas nakvynės, tenai pirmąją dieną su ubagais kaipo ubagas valgė ŽCh49. Ubagė̃lis NdŽ; N. Ubagelė Sut. Ubagiùkė NdŽ. Ubagelius išmaldyti reik J. Geriau aš einu ir ubagẽliais, ka tik savo kojoms Akm. Ka valdžia neduotų [pensijos], eik par trobales ubagẽliais Slnt. Ak, man bėdžiui jau beveik reiks ùbagais eiti K.Donel. Kas tave, seni, čia penės veltuo, eik sau ubagais M.Valanč. Ponas tai išejo ùbagu, būtų sušaudę; anas išejo su terbom žebravodamas Jž. Atejo toki senelė ubagẽlė ir ana paprašė gerti Vgr. Kitas pamato, kad ateina ubagė̃lis, užkiša duris Jnšk. Tu mergelė biedna, ubagẽlė viečna (d.) LzŽ. Apreikštas ubagė̃liamus, piemenimus DP42.
| Bobos ejo ubãgėms vakare [per Užgavėnes] Trk. Ka buvom jaunesni, ubãgėms eismu Žlb. Mugės dieną ta jau ejėm, kas kur beišmanėm – nu ùbagais, žydais Plt.
^ Kaip ubago terba kiaura VP21. Tavo burna kaip ùbago kruopinis Trgn. Vadžios vieni mazgai kaip ùbago poteriai Jnš. Eina ir eina kaip ubagai į atlaidus KrvP(Pv). Ieško kaip ubagas kelio į atlaidus TŽV609(Ps). Eina kaip ubagas, galvą nuleidęs KrvP(Mlt). Gieda kaip Naumiesčio ubagė MitIV332. Garsiai gieda kaip ubagas prie tilto KrvP(Al). Gerklę paleido kaip ubagas botagą KrvP(Srj). Ko tu čia rairoji kai ubagas po kryžium?! Ds. Ginčinosi kaip Pivašiūnų ubagas su ponu Dievu KrvP(Dg). Verkia kaip ubagas, terbas pametęs TŽV622(Ps). Ir bamba kaip ubagas, žirnius pabėręs Kv, Pln. Bambėk kaip ubagas, kruopus pabėręs Sch112(S.Dauk), Ub. Tas pats i tas pats kaip ùbago malda End. Burba kaip ubagas, lašinių priėdęs S.Dauk. Bamba kaip ubagas, čiupinėdamas apie bambą KrvP(Jnš). Šneka tos bobos kai ubagai̇̃ prie šventoriaus susėdę Bsg. Išėjo iš kalbos kaip ubagas iš maldos B1005. Kaip ubagas maldoms, rodoms ir eita Grg. Ko čiupinėjies kaip ùbagas apie savo pačią? Sk. Grabaliojas kaip ùbagas apei piemenę (lėtai dirba) Gršl. Kaip ubãgė ranką atkišusys i stova (apie įkyriai prašančią) Kl. Bijo kaip ubagas darbo KrvP(Jnš, Klm). Kabinasi kap ùbagas į kiškas Gs. Gaudo kapeikas už kiaušinius kaip ùbagas koks Dkk. Apipuolė kaip šunys ubagą KrvP(Jnš). Ginasi kaip ubagas nuo šunų KrvP(Vrn). Patenkinta kaip ùbagė, šunų apdraskyta (iron.) Šl. Bagotas kaip ubagas utėlių (juok.) KrvP(Jnš, Mrs). Linksmas kai ùbago paršas Žl. Ten aš augau kai ùbago paršelis Skdv. Ko toks pasleidęs kai ùbago paršas Aln. Pasileidė kaip ubago botagas LTR(Pn). Kap negerai tep pasileist, kap ubago botaguo: nieko nekruta, kolchozan neina LKKXIII126(Grv). Prisirinkęs velnių kaip ùbagas Trš. Ko darkais kaip ubagas ant ledo Žvr. Išžirgo kap ubagas ant ledo Alk, Vlkv. Nuskuręs, apskretęs kaip paskutinis ùbagas Vkš. Grynas kaip ubagas KrvP(Iš). Eina skvernais pasiplakdami kaip ubagiùkai Vdk. Kad jį matėt, tai lyg koks ubagýtis Tlž. Ar negali kaip žmogus apsivilkt – eisi kai ùbagė Jnš. Kap ùbagas slankioja pakiemiais KzR. Et, turi sveikatos kaip ubagas KrvP(Gr). Gudri kaip Tytuvėnų ubagė KrvP(Rs). Užvežė kaip Šimutis ubagams: dum nedavė, trečiąjį aplenkė ir visi buvo kantenys Ggr. O jūs tai nelyginant ubagai po švento Roko: ir tarbas, ir lazdas išmėtėt M.Katil. Prašnus kap ubagas Rod. Gausi iš ubago lazdą LTR(Gdr, Dkk). Par ùbagą jau būč lazdą išprašęs, ė par taũ nieko negaliu Ds. Sarmatykis imt iš ùbago lazdą Sml. Ubago lazdą vagia KlK42,78(Aln). Ubagas nu ubago ramento reikalau[ja] VP47. Ùbagas ùbago terbos siekia Tr. Neišsižadėk turmos ir ubago lazdos Ds. Ùbago kišenės nepripildysi J. Ubago tarbos ir kunigo maišo niekad neprikrausi M. Ubagą pripenėsi, bet delmono jo nepridėsi VoL453. Kiaura ubago terba S.Dauk. Ubago žakas be dugno R69, MŽ92. Ùbagą terbos peni Jnš. Ubago aruodai ant pečių LTsV189(Kt). Ubagas išejo, ubagas parejo MitIV48. Brenda skolosna, kol nubris ubaguosna KrvP(Alv). Vaikas vaikui nelygu: vienas kuniguos, kitas ubaguos An. Kas netur proto, tas ubagais eina Sim. Ubago tik vardas prastas, o valgymas, gėrimas – o o o! Lkv. Ubagas ne draugas, žuvis ne mėsa LTR(Grk). Su ubagu nedraugauk – tau duonos jis neuždirbs LTR(Zp). Greit užmiršai ùbago ašaras (kad pačiam buvo blogai) Ds. Ubagą pasodink až stalo, tai i pasdės [kojas] in stalo Prng. Velnias ir duos ubagui pinigus nešiot Antš. Ubagui kelio neparodysi LTR(Kš). Ragažė bulvių ubago neišgelbės Prn. Pasakyk ubagui ar žydui, visas svietas žinos Tr. Ubagas sviesto (pyrago Mrj) nevalgo LTR(Vlkv), Gž. Nenora ubagas sviesto: pilna barzda smetono Ggr. Kur gaus ùbagas sviesto rietams tepti? BzF52(O). Namie bėda su vaikais, o mieste su ubagais B645. Jei ubagas atejo, tai be almužnos neišeis Vdn. Ubagų žemės nėra J, Pšl. Ubagai ir krepšiais dalinasi Šk. Ùbagas ùbagą muša Yl. Ubagas gula, ubagas kulia Erž. Ubago botagų labai šunes bijo Šlvn. Drąsos reik su ubagais muštis PrLXVII2. Ubagais eidamas duonos gausi Sln, NžR. Putros ir ubagais eidamas gausu Plt. Įpilk ma[n] pieno – barščių i ùbagais eidamas gausi Jrb. Sasipeš ubagai, teks mums lašiniai PrLXVII17. Ubagais eina, o da noria ponu būti LTR(Vdk). Oi, čia ponia iš ùbago! Aln. Ponų ubagas S.Dauk, VP38, Škt. Ubago lazda nė šalčio, nė šilumos nebijo Snt. Kunigai – Dievo ubagai Gž. Ubago vardas, o pono valgis, t. y. valgo kaip ponas J. Kad aš ir ubagas, bet muno širdis poniška Vkš. Kad turi pinigų, nebijok nei ubagų̃ MitIV47. Vilką kojos peni, ubagą poteriai Kpr. Ùbagą kojos peni Jnš. Atlaidas be ubagų neapsieina LTsV227(Srj). Ubagų̃ žiema šiamet, nešalta Žl. Ubago poteriai – kaip vilko pasninkas LTR. Nepasitikėk ubago malda, pats melskis Lk. Ubago poteriai su žinia Jnš. Nuje, nešu, – ùbagas klapčių kame beturį̇̃s (atsakoma nenorint būti siuntinėjamam) End. Kas ją šliūbavos, a ùbagas ant kapčiaus?! Slv. Kas duos ubagui vaiką? LTsVI89(Srd). Neduok Dieve ùbagui vaiką (sakoma apie perdėtai besirūpinantį) Škn. Kas duos ubagui gražią pačią? RdN. Kas tau duos ubagui iš armotos šaut LTsV189(Kp). Reikia gi ùbagui iš lazdos šaudyt (apie elgetą, kuris dedasi turtingas, protingas) Švnč. Saugokies ùbago ùbagu pavadint Ign. Nors ubagu mirsiu, bet namų neužmiršiu VP35. Nors dabar ko ir beeisi į bažninčią, ar ubagų išvadžioti? (sakoma nusivėlinusiam) Brs. Ar reiks su ubagu guldyt, ar per kelnes kratyt (sakoma, kad duona gera būtų) Ldv. Ejau ùbagais, apkabino kubelais (nelauktai buvo pavaišinta saldainiais) NmŽ. Atejo ùbagą myžti išvesti (sakoma pavėluotai einant į bažnyčią ar kur kitur) Lk. Eik tu ùbago milžti, duosu aš anam šnapšės! (iron.) End. Ateina ubagas: – Atginkit vištas, šunų nebijau! (sliekas) LTR(Vlkv). Ateina ubagas ant dviejų kriukių, su kaulo burna, su mėsos barzda (gaidys) LTR. Ùbagas an žemės meta, ponas į kišenę kiša (snarglys) End. Ubagas nuogas, viduryj marškiniai (žvakė) LTI302(Kp). Ubago nosis apšalus (svirtis žiemą) Jrg(Pn). Ùbago kūlys taukuotas (svirtis žiemą) Rk.
2. N, NdŽ, Kv, Stak, Št luošys, invalidas: Ubagą padarau R373, MŽ500. Duktė išnarino ranką, ir kadaruoja, ir ùbagė amžiui JI607. I dar iš jauno esu ùbagu palikęs be kairės rankos Lk. Pati sau būčiau palikusi amžina ùbage: visas kūnas būtų sukiuręs [, jei būtų neišgydę lekiančiosios rožės] Stl. Viena akim matis, tai dar pusė ùbagės Ob. Akį išmušė mergaitei i padarė ùbage žmoną jauną Vdš. Atėmė koją i ranką – ùbagė visą amžių Grnk. Ubãgė ta supuvusi buvo Vkš. Misliju, jaugi aš tokia ùbage būsiu, kad pritraukta koja Rk. Nu jau tikrai, a jau proto ùbagas i esi? Klm.
| prk.: Jau kokį nors ùbagą [dviratį] tura End. Aš jau vakar tą rublį ubagą (suplyšėlį) įkišau kam nors Kv.
ǁ Trk apie nesveiką kūno dalį: Jau ta ranka ùbagė: skauda, bijo šalčio Nmk. Da koją tą ubagę tura End. Tas pirštas, matyt, ùbagas paliks Kv.
3. beturtis, varguolis, vargšas: Visi, visi, ir bagočiai, ir ubagai̇̃, visi vienodi buvo (namų darbo drabužiais rengėsi) Rk. Neturėk piningo – esi ùbagas End. Iš ko gi jūs nusipirkste, ubagai̇̃ būdami? Mžš. Paėmė (vedė) ùbagę OZ59. Kaip aš už ùbago leisu [dukterį], ka tu būtumi grapas jau Vž. Ką jie padės, tie ubagai̇̃, jiem tik duok Graž. Aš esu tikras kumiečiaus sūnus, ùbago paskutiniojo Sd. Aš tai jau čia visų Ragelių biednoja, kaip sako, ùbagė, tai aš galiu viseip šnekėt Km. Eik, tu ùbagas prieš mane Ds. Ką aš ùbaguo duosu, pats ùbagas būdamas?! Vkš. Atvažiavo, paėmė iš ganyklos kumelę ir paliko ùbagu Antš. Ka i motyna, ubãgės niekas nenora karšinti – sunki karšyba, jei nieko neturi̇̀ Krš. Gyveno teip, kaip baisiausis ùbagas Als. Ùbags taip, kaip pons kytriausias užgema glūpas K.Donel. Žodis Dievo amžinai bus ubagams kaip bagotiemus Mž330. Ubagams apsakoma yra evangelija VlnE5. Daryk teisybę, daryk mielaširdystę, ant kurio gali, pagal turto savo: biednykui ir ubagui padėk MP109. Turite rūpintis, idant … ir ubagamus o nupuolamusiemus broliamus jūsų padėtumbit PK235. Vieni didžturių, kiti ùbagų … ypatines nešioja DP273. O nežinai, jog tu esi vargeta: ir mizernas, ir ùbagas, ir aklas, ir nuogas DP579. Gryna ir ubagė ubagą ir gryną vaiką gimdžia, nevalnykė – nevalnyką SPI221. Ji regi buvusį ubagą, nei galvijėlio savo tikro neturėjusį SE75. Mostis nes ta galėjo būt brangiai parduota, o pinigai ubagamus ižduoti Ch1Mt26,9. Teip ir šią dieną ubagas žmogus, kursai netur ko valgyti ŽCh93. Ùbagas buvau, ùbagas i būsu Klk. Maišiakulė (kaimas) nurėkta: te ubagai̇̃ Aln. Seniau silkė buvo ùbagų valgis, daba – ponų valgis Sdb. Mokintas ùbagas tas mokytojas RdN. Būsma ùbagai su bulvikėms Kv. Turėjom ketvir̃tį žemės: kap padalino, paliko an ubagų̃ DrskŽ. To[je] pačio[je] Amėriko[je]: būdavo, vieni sugrįžta – pinigų nežino kur dėt, kiti parvažiuoja ubagai̇̃, kaip stovi Mžš. Į stribus ejo ùbagai, kokie vyženos Trš. Pirm kelių valandų ūkinykas ar didžturtis savo turtų galo nežinojo, ugnie pasikėlus, paliekta paskui vargutu ir ubagu S.Dauk. Čia toks ubagẽlis buvo, žemę buvo paėmęs, dirbo Klk. Dievuliau, dabar kunigai ubageliais nešas Lb. Ko misliji, Onel, teip nečėdydama: išeisme greit ùbagais Kair. Del šito ubaguõs nenueisi Ds. Ubagai̇̃s nebenueisi dėl tos paklodės Mžš. Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil. Ta merga paleis anus ùbagais Klm. Atejo teipjag ubagė našlė, kuryji įmetė du mažu (pinigėliu) Ch1Mr12,42. Gelbėk mane ubagę našlę, Pone manas Dieve BBJdt9,2. Palaiminti ubagai, nes jūs yra karalystė Dievo GNLuk6,20. Regėjo vaikelį ubagiškūse vystyklūse ir motiną ubagę ŽCh35.
| prk.: Tąsyk (per karą) ir išryškėja, koks iš tikrųjų esi žmogus: bailys ar drąsus, niekšas ar kilnios širdies, dosnus ar dvasios ubagas rš. Aš esmi romus ir nužemintas ant širdies, tai yra ùbagas DP533.
^ Ar šiaip ùbagas, ar taip ùbagas An. Ùbagas pas ùbagą ateina duonos prašyt Snt. Kas turi pinigų kapšą, tam su ùbagu nepakeliui Ds. Ubago ramstis neįeis į javus (vargšas, kuris neturi gyvulių, neišgano javų) B245. Iš ubagų išėjęs, į ponus neatėjęs LTsV171(Ldvn). Dieve duok iš pono ubagą, o ne iš ubago poną LTsV172(Ds). Iš ubago ponu negreit būsi, o iš pono ubagu tai ir per adyną gali atlikt LTR(Kp). Ponais gyveno, ubagai̇̃s užbaigė Vlkv. Ubagu atsigulęs, ponu nesikelsi LTR(Vdk). Nelauk gero, jei iš raisto – pievos, o iš ubago – ponas Ūd. Geriau po pono lazda, neg po ùbago botagu Jnšk. Geriau su ponu pekloj, negu su ùbagu danguj Slk. Ant vieno bagoto šimtai ubagų LTsV170(Jnš). Ponų giminės, ubago veislės Kos152. Geriau už jauno ùbago, negu už bagoto seno Bsg.
4. Pnd, Rdn bažnyčios tarnas: Kunigas su penkiais ubagai̇̃s pradėjo kalėdot Btg.
◊ į ùbagą suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ Aln.
po ùbago išei̇̃ti sugesti: Karštas pečius, auk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
ùbago bámba toks keiksmažodis: Eik tu, ùbago bámba, kur lendi prie vyrų! Jnš.
ùbago (ubagų̃ K; MŽ) dali̇̀s; N išmalda.
ùbago dúoklė gailint duodamas daiktas: Nedrįsau priminti, kad jeigu jie šitaip skaičiuoja, tai – ubago duoklė I.Simon.
ùbago dúona kepenys: Palauk, pabaigsma darinėt kiaulį, pačirškinsma, ubago duona pavaišinsma Užp.
ùbago ką́snis End, Trk, Vg, Šd, Krkn snaigių gniutulas: O jau gražu lauke, sninga ùbago ką́sniais Šl. Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba Lk.
ùbagas kešẽniuje apie neturintį pinigų: I par ją ùbagas kešẽniuj Ck.
ùbagas ki̇̀ša (iški̇̀šo; Vkš) lãzdą (lazdàs Šk) snarglys lenda (išlindo): Žiūrėk, tau ùbagas lãzdą ki̇̀ša! Rk. Ùbagas lazdą iš nosės iškišo Gršl.
ubãgės klùmpis medi̇̀nis neturtingas išsišokėlis: Eik tu, ubãgės klùmpi medi̇̀ni, ko tu čia vaizdinys? Trk.
ùbago kójos apie išlindusį snarglį: Vaikui nušnypšk nosį – ùbago kójos matos Jnš.
ùbago lazdà beturtis: Per daug įsivaizduoja ta ubago lazda V.Mont. Ką jis duos, ubago lazda būdamas Slk.
ubagai̇̃ leñda (lándžioja) į kertès (kerčiàs, pro kertès) Plt temsta: Jau tamsė[ja], ùbagai leñda į kerčiàs, reikia eiti večerės kaisti Lkv. Ùbagai pro kertès lándžio[ja] End.
ùbago nãginė Kt plevėsa.
ùbago nãsras kas vis prašo: Škac, ùbago nãsre! Skr.
ùbago nósis ledokšnis: Nuo mūsų viešbutėlio stogo kabėjo žemyn ilgos, smailos ubagų nosys A.Vien. Ubagų̃ nósys jau kybo po stogais Jrb.
ùbago rankóvė apie neturtingą, bet išdidų žmogų: Matai, ùbago rankóvė, sau tarnų ieško Snt.
ubagai̇̃ reñkasi į kampùs temsta: Rudenį, kaip tik po pietų, tai ubagai̇̃ į kampùs ir reñkas Žgn.
ubagai̇̃ stóvi kertėsè Šd temsta: Nespėjau nė apsiliuobt – ubagai̇̃ kertėsè stóvi Kp.
ùbagas su tarbõm mãtos apie prastą, skystą viralą: Šeimyna tokį viralą pajuokia, sako: matos ubagas su tarbom KlK13,99(Kp).
ùbago ši̇̀ktas vlg. apie prastą, neturtingą, niekam tikusį žmogų: Ubago ši̇̀ktas toks, o baisus onaras Slm.
ùbago šmõtas Lnkv toks keiksmažodis: Visi žino, kad apsivogė Dainelis, tas ubago šmotas rš.
ubagų̃ tarbà neturtingas žmogus: Sustęsia toki ubagų̃ tar̃bos, tai kol prisvagia, kad prasgyvent! Kpč.
ùbago ùtėlės NdŽ; LBŽ bot. ubagžolė, lekišius (Bidens tripartitus): Tos ùbago ùtėlės visur kimba Krž.
ùbagą vadžióti keliauti: Aš, kaip ùbagą vadžiójau plačiai, tai žinau [, kaip už Dubysos gyvena] Vdk.
ùbagą išvãrė [iš namų̃] Ck sakoma iškepus duoną.
ùbagą išvarýti iš pirtiẽs baigti minti (linus): Dėkuo Dievuo, jau šiaip teip išvãrėm ùbagą iš pirtiẽs Pln.
ubagai̇̃ žẽnijas: Kap su saule lija, tai sako – ubagai̇̃ žẽnijas Kč.
Lietuvių kalbos žodynas
antsmùkti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
Lietuvių kalbos žodynas
prasmùkti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
Lietuvių kalbos žodynas
smùkti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.
širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.
Lietuvių kalbos žodynas
antsisèkti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.
Lietuvių kalbos žodynas
dasèkti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.
Lietuvių kalbos žodynas
parsèkti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.
1. tr., intr. BB1Moz24,5, PK149, H175, R, K, FT eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku SD170. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks J. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas LKT324(Dbk). Kumelys sẽka paskui vežimą Dkš. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka LKT326(Trgn). Boba net prigulus senį sẽka Kp. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Grž. Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie Dov. Seka kai lapė paskui avino uodegą Km. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau K.Donel. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę BsMtI20. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane J.Gruš. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) KI477. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (orig. inpedzui) sekti B129. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis rš. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) R155. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį VlnE206. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių MP73. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo BPII159. Anuo metu … sẽkė jį didės minios DP73. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu Mž592.
| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros LKT185(Vl). Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v]anduo paskui sẽka Ob.
| prk.: Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų Antš. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą A.Vien. Vargas vargą seka rš. Iš apaštalams praneš[a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) BPII77.
^ Kur adata lenda, ten ir siūlas seka rš. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan Ds. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks NžR. Griekas ne teliokas – paskui nèseka Krd.
| refl. tr., intr. H175: Reik sèkties iš paskos tokį krupį Rdn. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti Stl. Šuo paskui jų sekės S.Stan. Sekės aną mokytiniai jo Ev.
×2. (sl.) intr. R123 būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus rš. Sekamą rytą jis išėjo į mišką rš. Seka pabaiga paguldymo Ch3Moz11(turinys).
| refl.: Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo prš. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim Ns1857,2. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga LC1878,8. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę Mž343.
×3. (sl.) intr. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą sp.
| refl. MT21: Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie prš.
4. tr. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas J.Jabl.
5. tr. stebėti judantį daiktą: Ans (balandis) neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį Sd. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) Ėr. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę] BsPII117. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! J.Dov. Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę rš. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą V.Bub.
6. tr. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo J.Jabl. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą (sov.) rš. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė Pn. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti J.Jabl. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė LTR(Vdkt). Seksu tave, katral (= katrul) nueisi N.
7. tr. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos Čk. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą LKI25(J.Balč). Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas rš.
8. tr. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį BM309(Šll). Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį Jrk8. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę Mž223.
| refl.: Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą S.Dauk.
9. tr. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka Kv. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla Skd. Mūso gyvoliai señka numus Šv. Kiaulė saki senka namus J. Eisi i nebsèksi savo numų Lnk. Arklys sekte pasenka namus J. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė S.Dauk.
^ Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka (apie netikusį žmogų) Stk.
10. tr., intr. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku Lk. Ten dabar y[ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu Trk.
| prk.: Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr Šll.
| refl. tr., intr.: Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų Ggr. Valug to ir aš senkúos Als. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų Šts. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų Ggr. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko Šts. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė J.
11. tr., intr. Mž47, R262, VlnE40, P daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus Krš. Dabar sodžius miestą sẽka Grž. Jau ir sūnus sẽka tėvu Dbk. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių Ėr. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė rš. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą M.Valanč. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė S.Stan. Tu nesek daugybės ant pikto BB2Moz23,2. Viešpatį Christų sektum̃bime DP124. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį SPII178-179.
^ Vilkiukai vilką seka PPr279.
12. tr., intr. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais J.Jabl. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? V.Krėv. Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą S.Dauk. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau S.Dauk.
13. tr., intr. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs J.Jabl(Skp). Čia jau vaikas nebe manim sekęs Sdk. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka Ds. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų Šts. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs J.Jabl(Užp). Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras BsPII220.
14. tr., intr. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka Nmk. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio Rz. Vasara sẽka žiemą Prn. Žiema vasara sẽka Krš.
| refl.: Vasara sẽkasi į žiemą Pc. Ant vasaros sẽkasi žiema KI74.
ǁ tr. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša S.Dauk.
^ Sriuba mėsą seka N, LTsV223. Obuoliai obelį seka MŽ, N.
15. tr. CI716 atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka K.Donel. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi BPII504. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę BM353(Vkš). Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško Mž452.
16. tr. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė S.Dauk. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka Varn. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi M.Valanč. Tu nebsenki namų J.
17. tr., intr. J pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau SD5. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka Dv. Senelė mokėjo jiemu sèkt LKT357(Dv). Moma sẽka vaikui pasaką Tvr. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką (flk.) Snt. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau A.Vencl. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas S.Nėr. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas (sakoma pasakos gale) Lz.
18. intr. impers. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti J.Jabl. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka Rūd. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot Lt. Riebiõs mėsõs niekam nèseka Dbč. Kruopos nèseka valgyt – neskanios Žln. Plonas ledas: eit dar nèseka Prl. Man neseka eit iš namų Pls. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot Srj. Vasarojus sėt dar neseka Vs. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt Dg. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt Ndz. Jau rogėm važiuot nèseka Trak. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą TŽIII370.
| refl.: Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? J.Jabl. Brangiai žudarbuit sẽkas Asv. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut Pls. Čia ir pieno sẽkas gaut Vlk. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Vrn. Sekė̃s pereit Pls. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt Mrc.
ǁ Mrk, Rdš, Drsk priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti Mrj. Nèseka jaunai mergai eit vienai Rdš. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint Lp. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt Mrp. Daug kalbėt nèseka Mrp.
| refl.: Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot Klvr.
19. intr. impers. Lp, Vs turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka Arm. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro Rud. Neseka gyvent Bd. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė (d.) Ktv. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo BBSir37,4.
| refl. SD286, SPI8, R: Jam sekė̃s Ad. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau Vdk. Nèsekos gyventi Šts. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Trš. Katram nesekas, tam i neseksias Tl. Jam visa kas sekas – kap iš pieno Prng. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt Zp. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas Stl. Pinigai sẽkas aždirbt Klt. Antanui nesi̇̀seka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja Mžš. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu[i] nieko nedaro LKT206(Ig). Kap tau, Mare, sekasis? Žž. Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis Kt. Tik vėlai atsikelk, ir nesi̇̀seka Dkš. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės LKT123(Žgč). Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės Kal. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis LKT183(Ar). Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi V.Myk-Put. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi Vž. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos J. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda Žem. Mano darbas man gerai sẽkas KI556. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas K.Donel. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu A.Vien. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! V.Kudir. Didžiai jam sekas N. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus BBPat11,10. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi BPII169. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse BBDan8,12. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis LTR(Vdk). Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis LTR(Šil). Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka LTR(Ldvn). Mumiem kiaulės nesi̇̀seka Lzd. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena J.Bil. Man arkliai nèsekas KI493. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai LTR(Slk).
^ Sekas kai senam (kaip čigonui Žl) meluot LTR(Ds). Sekas meluot kaip ropė graužt An. Sekasi kai ledas (ledą Erž) krimsti (griaužti Šd) LTR(Jz). Sekas kap šuniu[i] ant ledo (iron.) Lš. Sekas kaip čigonui su kumelėm Ukm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn (iron.) Ut. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor B540.
20. refl. impers. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta DūnŽ.
21. refl. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą Šts.
◊ sèkti (kieno) pėdomi̇̀s (pėdai̇̃s, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis J.Jabl(Vlkj). Vaikas sẽka tėvo pėdõm Jnš. Seki̇̀ motynos pė́das nieko nedirbti Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai J. Ar neseks močios pėdais? Ds. Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo BPII253. Vaikai visados tėvų takais seka LTR(Jnš). Sūnus (Vaikas PPr160) sẽka tėvo tãką Krn.
sèkti (kieno) žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius J.Marc.
1 antsisèkti, antsi̇̀seka, antsi̇̀sekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsi̇̀sekė medės kiaulę ir nušavo Šts.
1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr.
1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž.
2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920.
1 atsèkti, àtseka (atseñka K), àtsekė (atsẽko K)
1. tr., intr. Š ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė Ds. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją Db. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias (ps.) Trgn.
| prk.: O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka Sdr.
| refl.: Atsi̇̀sekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio LTR(Šlv).
ǁ ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį] Klt.
| refl.: Atsi̇̀sekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę J. Atsi̇̀sekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms Krš.
2. tr., intr. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti KI158. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė Srd. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė Slnt. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną rš. Skalikai tavo pėdas niekai[p] neatsèks Jrk34. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų Vdžg. Tik po metų atsekė Vdk. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi LzP.
| refl. tr. Rdn: Atsisèkt vagį ne bet kam atseina Lkm.
3. tr., intr. K, Žg atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu Plt. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti Trg. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù Sg. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti Plng. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo Smln. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį Jrb. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus Šv. Šuo nebatseñka numų Ms. Paklydęs kelį negal atsèkti J. Ar vienas atseksi kelią? J.Jabl. Buvęs, o nebatseñkąs taką Krš. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas Vž. Atseku kelią B, R. Kelią atsekti MŽ218, N. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti S.Dauk. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą MitIII115(M.Valanč). Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų Ns1854,1. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio JD1564. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? (d.) J.Jabl. Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum? D6.
| refl. tr., intr. K: Atsi̇̀seka [vaikai] senas vietas greitai Rdn. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi LTR(Klp).
4. tr., intr. Šlu, Vkš nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų] Erž. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti Krš. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau Pžrl. Negalim atsèkt, kas in ką priguli Dv. Tai savo protu negali atsekti N. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama Vd. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) MŽ535. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė SE125.
| refl.: Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Pš. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę I.Simon. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti KII102. Toj girioj negalėjau atsisèkti K.
5. intr. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą Mrj.
6. tr. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos (siūlus) gražiai imtai ir atsektái Lš.
7. intr. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus Lp. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Srj. Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro]! Db.
8. intr. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks KN233.
| refl.: Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu brš.
9. tr. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį BPI101.
10. refl. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsi̇̀sekė šitas arklys pirkt Ds.
◊ siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) Skr.
1 ×dasèkti, dàseka, dàsekė (hibr.)
1. tr. RtŽ ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius Klt.
2. tr., intr. I nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai Sln. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė M.Valanč.
1 įsèkti, į̇̃seka, į̇̃sekė
1. intr. Š sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban Ds. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną J.Balč.
^ Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan LTR(Ds). Sek paskui aklą – įseksi į balą LTR(Šll).
2. refl. nusisekti, pavykti: Tai Levu[i] neinsi̇̀sekė [žmona gaut] Lp.
1 išsèkti, i̇̀šseka, i̇̀šsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo i̇̀šsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį i̇̀šsekė jo viernas šuva BM143(Pkr).
1 nusèkti, nùseka, nùsekė; N
1. intr. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė Ėr. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė BsPIII30.
2. tr., intr. SD279, Sut ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu J. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo A.Vien. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu rš.
| refl.: Nusi̇̀sekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę Šts.
3. tr. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų J.Dov.
4. tr. SD333 sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku SD440. Nenusekamas, nenutiktinas SD182. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt SPI27.
5. intr. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu J.Jabl.
6. intr. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori Ėr. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas Kp. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas Trgn. Mano vaikai po tėvu nusẽkę Trgn. Vienas sūnus nusẽkęs į mane Ul. Sekęs tėvu ir nusẽkęs Ds.
| refl.: Nusisekęs vaikas į motiną Srv. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę J.Avyž.
7. tr. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo Jrb. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai J. Ir nenusekami keliai jo SPI210.
8. intr. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas LTI231.
| refl.: Nenusi̇̀sekė šiuokart duona iškept Ds. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusi̇̀sekė jau tau Paį. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti Vv. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt BsPIII56. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis rš. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai prš.
1 pasèkti, pàseka, pàsekė
1. tr., intr. BB1Moz14,5, Q514, CII1161, H, R263, Sut, N nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys rš. Nesek – aš tau paseksiu! (graso vaiką nuo sekimo) Ėr. Pàsekė paskui ją kačiokas Klt. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol[i] nulėkę Lel. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui (ps.) Brt. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai BPI392. Daug žmonių pasekė jį pėsti CII102.
| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė VlnE32.
| prk.: Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu Mž534. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą Mž335. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti KII32.
ǁ paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? Sdk.
ǁ paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams rš.
2. tr., intr. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus Smln. Aš jį negaliu pasèkti K. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti srš.
3. tr., intr. MT11 būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra Db. Žiemą pàseka pavasaris KI98.
| refl.: Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų brš.
4. tr., intr. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj I.Simon. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato V.Myk-Put.
5. tr. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda Pc. Pasèk, kur eis višta dėt Ds. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti Jrk79.
6. tr. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo Blv.
7. tr. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą (d.) Dv. Šuo paseñka pėdas Als.
8. tr. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit J. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? Trg. I kaip čia daba pàsekėt? Nmk. Jei pasèksi, eik tuo takiuku Jdr. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Grd. Nebepàseku, kur yra vaistinė Kv. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti S.Dauk.
ǁ pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai Grg.
9. tr. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) Šts. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu Gršl. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti Erž. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu Kv. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti Trg. Ans natą pasenka, o balso netura Šts. Balsą (melodiją) nepasèkti KII345. Aš nepàseku tų dainų Prk. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė[ja] Pvn.
10. tr., intr. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę PnmA. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis V.Krėv. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį V.Myk-Put. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė S.Stan. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė K.Donel1. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų Mž311. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? VlnE91.
^ Blogas pavyzdys lengvai pasekamas KrvP(Vlkv).
11. tr., intr. Sb, Aln, Krs paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs J.Jabl. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo J. Pasẽko vaikas po tėvi Arm. Senelius daugiausia pàseka vaikai Slm. Ėgu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs Mžš. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Grž. Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm Ad. Anas močią pasẽkęs Sv. Vaikai pàseka pagal tėvus Lkč. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes Blv. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia Šš.
| refl.: Tėvas gėrė, o vaikai nepasi̇̀sekė: nė vienas negera Krš. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasi̇̀seka Skr.
12. tr., intr. KI74 būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma Krš. Vasara žiemą pasẽkusi Grš. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera Arm. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys Jrb. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė Dkš.
13. tr. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko rš. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą KlbXIV163.
14. tr. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta MT(PraefatioXXIII).
15. tr. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute Snt. Aš tau paseksiù vieną sekmę Dv. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? Tvr.
16. intr. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų)! Kč.
| refl. impers. H179, K, J, M: Tavo darbas nepasisèks Jrk28. Kaip pasi̇̀seka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt Erž. Bet šį kartą kelionė nepasisekė K.Bor. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? K.Būg. Jam pasi̇̀sekė sudabot, kas vagia LKT198(Vv). Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie LTI19(Bs). Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? rš. Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus Žem. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks LTR(Slk). Kad tau pasisèktųs KBI11. Jam pasisenka kraują apstabdyti TP1881,43. Jam pasiseka R180. Gerai pasiseka jam N. Darbas man pasiseka KBI46. Kitą kartą nepasi̇̀seka duona – išeina blogesnė Pg. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs LC1878,25. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės brš.
^ Pasi̇̀sekė kap aklai vištai grūdas LKT210(Dkš). Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi KrvP(Erž).
◊ (kieno) pėdõm (pė́das) pasèkti
1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi Krš.
2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom? rš.
1 parsèkti, par̃seka, par̃sekė intr.
1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė Snt. Visi gyvuliai paskui juos parsekę LTR(Sln). Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta Zp. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės (ps.) LKT158(Šln). O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę BsMtI20.
2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo Ėr.
| refl.: Parsi̇̀sekė šuo pėdoms Grdm. Parsi̇̀seka pėdums i namo pareina Vdk.
1 pérsekti tr.
1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos Dv.
2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo VlnE102.
1 prasèkti, pràseka, pràsekė tr. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) Dglš.
1 prisèkti, pri̇̀seka, pri̇̀sekė; N
1. tr., intr. Trgn sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo LTR(Tt). Jis sekė sekė ir pri̇̀sekė prie urvo Lnkv. Ė paskui juos (šunis) prisekė ir medžiotojai BsPII239.
^ Siūlas kamuolio galą priseks Sln.
ǁ intr. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo Stak.
2. tr. R ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį J. Ar pri̇̀sekėt vakar vagį su šunim? Kair. Pri̇̀sekė, kas pavogė mėsą Lnkv. Aš gi vagį pėdais pri̇̀sekiau Ds.
| refl. tr.: Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis J. Prisiseko, kas pavogė karvę Šts.
3. tr. Gsč išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą Dr.
4. tr. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų J.
5. tr. įrodyti: Neprisekamas SD175.
prisektinai̇̃ adv.: Prisektinai parodžiu, priseku ką kame SD45.
6. tr. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą Lnkv. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas SD174.
7. intr. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų Vaižg.
1 susèkti, sùseka, sùsekė; N
1. tr. Rdš sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą Grž. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado J. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius Vrn. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo Vlkš. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų Blv. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas V.Krėv. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio J.
^ Su siūlu kamuolį greit suseksi Mrk. Suseks siūlas kamuolį Kos92. Suseksim (susèkti Sch111, suseksi M) siūlų kamuolį B515, PrLXVII20.
2. tr. kurį laiką stebėjus, sekus, išaiškinti, nustatyti: Visuomenės raidos dėsniams susekti reikalingas metodas rš. Aš neabejoju, kad žandarai susekė jį platinant valdžios draudžiamus raštus V.Myk-Put. Sąmokslas buvo susektas, ir jo vadai nubausti mirtimi rš. Susẽko ir gerai nupliekino už vaginėjimą Šts. Kraipės (slapstėsi), ka nesusèktų Bt. Sùsekiau tavo darbelius – nepaslėpsi Jrb. Kad ant to žmogus sėdžia, tai jis turia tikrą teisybę susèkt Vdk. Šito žvėrelio vardo kilmė dar tebėra nesusekta K.Būg. Kalnuose iš tiesų sunku susekti, iš kur balsas eina, nes aidas gali suklaidinti ir patį žmogų Blv.
3. tr. atrasti, atpažinti (vietą, kurioje būta, ėjimo kryptį, kelią): Iš čia aš jūsų to namo nesusèkčiau Skr. O mes patys prieblandose skęstame, vos apgraiboms taką susekdami Pt.
4. tr., intr. SD174, Sut suvokti, suprasti, susigaudyti, susiorientuoti: Jis vis dar nesuseka, kaip gyventi Skr. Iš pradžių ji nieko nesùsekė, o kai pas mus pabuvo kiek, pasitaisė i pradėjo viską susèkt Šmk. Galėjo ir apsirikt: žmogus jau senas, nelabai suseñka Vdžg. Aš savo gyvenimo nėkaip nebsusenkù išpasakoti Ms. Kaži, ar aš čia suseksiu, kaip gerti vaistus Kv. Senas, visko jau jis nebsùseka Grd. Nebsùseku skaitliaus [metų], žinau, ka devintą dešimtį bengu Krš. Aš nebsusenku visų [dainos] punktų, posmų Šts. Turės balsą susèkti (prisiderinti prie ritmo), kad galėtų spragilais kulti Trg. Žodis susenkamas, gal susekti, t. y. daeiti J. Metus amžiaus savo suseka M.Valanč. Jeigu dienų nesusenki̇̀, greit mirsi Kln.
^ Greičiaus apjaksi, neg Dievo darbus suseksi M.
5. tr. papasakoti, pasekti: Susèksim kokią pasaką Krn. Pie penkias sùsekėm [sakmes] LKKIX218(Dv). Ir sùsekėm kokią sekmaitę Lz.
Lietuvių kalbos žodynas