Psichoanalizės sąvoka - kelerių metų berniuko seksualinių vaizdinių ir jausmų, daugiausia nesąmoningų, kompleksas, kurį sudaro lytinis potraukis motinai ir su tuo susijęs priešiškumas tėvui, noras fiziškai jį pašalinti. Pavadinimas yra kilęs iš senovės graikų mito herojaus karaliaus Edipo vardo (Edipas nužudė savo tėvą ir vedė motiną, nežinodamas, kad tai yra jo tėvai). Mergaitėms atitinkamai būdinga ↑ elektros kompleksas. Edipo kompleksas sukelia kaltės jausmą ir bausmės baimę, ir dėl to ↑ pasąmonėje vaikas išgyvena konfliktą. Iš šio konflikto jis gali išsivaduoti identifikuodamasis su tėvu. Tada jo seksualumas vėl pasidaro normalus. Psichoanalitikai teigia, kad edipo kompleksas turi lemiamą reikšmę asmenybės raidai ir struktūrai.

Gyvūnų ir žmogaus įgimtų elgesio ir psichikos komponentų visuma. Įvairiais laikotarpiais instinkto sąvoka buvo traktuojama labai įvairiai. Buvo teigiama, kad instinktas yra sąmonės priešybė. Instinktu buvo vadinamos žmogaus aistros, impulsyvus, neapgalvotas elgesys, vadinamasis gyvuliškasis psichikos pradas, be to, gyvūnų sudėtingi nesąlyginiai refleksai, gyvybiškai būtinų judesių koordinavimo nerviniai mechanizmai ir kt. Dėl sąvokos neapibrėžtumo, vartosenos įvairavimo šių laikų psichologai instinkto termino nebevartoja; vartojami dvižodžiai terminai: instinktyvus elgesys (t. y. genetiškai fiksuotas, paveldėjimo įtvirtintas, įgimtas elgesys), instinktyvus veiksmas ( ↑ Gyvūnų instinktyvusis elgesys).Psichoanalizės teorijoje instinktu vadinami pagrindiniai biologiniai potraukiai (alkis, troškulys, agresija, lytinis potraukis), kuriuos reikia patenkinti, kad būtų pasiekta fiziologinė pusiausvyra.

Labiausiai paplitusi neurozės forma, pasireiškianti dirgliu silpnumu - ligonis greitai išsenka, pasidaro labai jautrus ir dirglus. Atsiranda dėl nervų sistemos išsekimo, pervargimo. Žmogus būna prislėgtas, liūdnas, verksmingas, nekantrus, nesusivaldantis. Jį erzina garsi kalba, tranki muzika, ryški šviesa, jam sunku protauti, sutelkti dėmesį, atsiminti ir įsiminti, sutrinka jo miegas, jis skundžiasi prastu apetitu, galvos skausmais (vadinamasis neurasteniko šalmas), susilpnėja lytinis potraukis, vyrams padažnėja priešlaikė ejakuliacija. Ligoniui pasidaro sunku dirbti, bendrauti, jis negali atsipalaiduoti, pailsėti. Paprastai atsiranda ir vegetacinių sutrikimų, panašių į somatines ligas (virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos). Dėl somatinių simptomų ryškumo liga vadinama ir organinėmis neurozėmis (širdies, skrandžio neurozės). Gydoma psichoterapija, psichofarmakologinėmis priemonėmis, darbo, poilsio ir miego režimu.

Seksualinio elgesio nukrypimų rūšis, patologinė ↑ seksualinė deviacija - socialiniu požiūriu nepriimtina arba draudžiama lytinio poreikio patenkinimo forma. Būna progresuojančios arba impulsyvios eigos. Progresuojančioji perversija (kitaip vadinama lytiniais iškrypimais) reiškiasi tuo, kad žmogus nevalingai lytinį potraukį tenkina tik deviaciniu būdu. Lytinis potraukis tuo būdu pakankamai nepatenkinamas, deviaciniai aktai dažnėja ir vis tiek nesuteikia geidžiamo pasitenkinimo, atsiranda anoniminių lytinių kontaktų poreikis. Progresuojančioji perversija kyla dėl intensyvios psichinės gynybos nuo seksualinės deviacijos ir dėl jos atmetimo. Impulsyvioji perversija reiškiasi staigiais, netikėtais, nepriklausančiais nuo žmogaus valios deviaciniais veiksmais, o tarp šių impulsyvių protrūkių nėra jokių perversijos požymių. Impulsyvioji perversija susijusi su seksualinės deviacijos ↑ išstūmimo pastangomis. Perversijos etiologiją ir patogenezę daugiausia lemia psichogeniniai ir mikrosocialiniai, be to, konstituciniai veiksniai. Perversija gali reikštis sergant kai kuriomis psichinėmis ligomis (oligofrenija, schizofrenija, epilepsija ir kt.).

Lytinis potraukis įvairiems asmenims.