Rasti išteklių įrašai (44)
daiktijà
O nesusitaikymas su savim pačiu yra svarbiausias lietuvių tautos žmonių asmeninis uždavinys. Jo esmė tokia: pajėgsime ar nepajėgsime įveikti savo empirizmą, savo žemažiūriškumą, savotišką kultūrinį ėjimą paskui plūgą, matant tik vagą be horizonto? Pajėgsime – pamatysime ir dangų, ne tik žemę, o ir žemę galėsim pakelti į dangų, ne tik perkelti iš vienos Lietuvos vietos į kitą, tuo labiau – ne išparduoti užsieniečiams. Sugebėjimas reflektuoti save ir daiktiją, kultūros netapatinti su daiktais, o daiktus perkelti į kultūrą – tai vienintelis kelias išbristi iš pseudointelektinio liūno, ištrūkti iš šiuolaikinių mokytų beraščių minių, nesvarbu, kokiais vardais jie vadintųsi, – tai vienintelis kelias į tikrąjį išsivadavimą, į žinančiojo ir suprantančiojo žmogaus būvį.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
nusiprekiáuti
1. D.Pošk pardavinėti prekes, verstis prekyba: Kas apiplėšė Briansko pirklius, kuriems laisvai keliauti ir prekiauti jūsų žemėse buvo laiduota ordino žodžiu ir raštu? V.Krėv. O patsai prekiavo Karaliaučiuje kanapėmis, linais, sėmenimis Rp.
| prk.: Kapitalistai Lietuvoje prekiavo darbo žmonių interesais (sov.) sp.
| refl.: Katras tik su kuomi norint prekiavos, gerai užlopė batus policijai, kol nusipirko vietą pasiskleidimui savo tavoro Žem.
2. N lygtis perkant, derėtis.
| refl. N.
3. NdŽ ieškoti prekių.
4. turėti kainą, kainuoti: Ei, ką prekiavo aukso žiedelis? KlvD115.
įsiprekiáuti Š įsitraukti į prekybą.
išprekiáuti intr. Š
1. išparduoti prekes, baigti prekiauti.
2. kurį laiką prekiauti.
nusiprekiáuti BŽ455 prekiauti su nuostoliais, nusigyventi prekiaujant: In vakarą visai nusiprekiãvom Mrj.
paprekiáuti intr. kurį laiką prekiauti: Paprekiaukite už mane rš.
priprekiáuti tr. BŽ278 pelnyti prekiaujant.
suprekiáuti intr., tr.; N susiderėti.
užprekiáuti tr. pelnyti prekiaujant: Tik tiek, ve, užprekiavai? rš.
Lietuvių kalbos žodynas
paprekiáuti
1. D.Pošk pardavinėti prekes, verstis prekyba: Kas apiplėšė Briansko pirklius, kuriems laisvai keliauti ir prekiauti jūsų žemėse buvo laiduota ordino žodžiu ir raštu? V.Krėv. O patsai prekiavo Karaliaučiuje kanapėmis, linais, sėmenimis Rp.
| prk.: Kapitalistai Lietuvoje prekiavo darbo žmonių interesais (sov.) sp.
| refl.: Katras tik su kuomi norint prekiavos, gerai užlopė batus policijai, kol nusipirko vietą pasiskleidimui savo tavoro Žem.
2. N lygtis perkant, derėtis.
| refl. N.
3. NdŽ ieškoti prekių.
4. turėti kainą, kainuoti: Ei, ką prekiavo aukso žiedelis? KlvD115.
įsiprekiáuti Š įsitraukti į prekybą.
išprekiáuti intr. Š
1. išparduoti prekes, baigti prekiauti.
2. kurį laiką prekiauti.
nusiprekiáuti BŽ455 prekiauti su nuostoliais, nusigyventi prekiaujant: In vakarą visai nusiprekiãvom Mrj.
paprekiáuti intr. kurį laiką prekiauti: Paprekiaukite už mane rš.
priprekiáuti tr. BŽ278 pelnyti prekiaujant.
suprekiáuti intr., tr.; N susiderėti.
užprekiáuti tr. pelnyti prekiaujant: Tik tiek, ve, užprekiavai? rš.
Lietuvių kalbos žodynas
išpardavinė́ti
1. iter. dem. duoti 1: Ir pinigų davinėjo, bet tas nieko neėmė BM207. Silkių davinė́j[o] ėst Zt.
| refl.: Davinė́tis kits kitam K.
ǁ šerti: Reik eit paršiukam davinė́t Zt.
ǁ sakymu pateikti: Visokių patarimų žmogui davinėjo Pt. Viršininkas davinėjo įsakymus rš. Davinėjo kareiviams komandą rš.
2. iter. dem. duoti 4: Jam tada už arklį šimtą litų davinėjo Ėr.
apdavinė́ti iter. dem. apduoti 3: Apdavinė́ja [žmones] prieš valdžią Lp.
atidavinė́ti tr.
1. K, Gs iter. dem. atiduoti 3: Atidavinė́k po truputį skolą J.
2. išnuomoti: Anas iš pusės atadavinė́ja Ad.
3. siūlyti, sutikti parduoti: Pirma už tris šimtus man atidavinė́jo Pc.
4. ruoštis išleisti už vyro: Aš girdėjau, kad anas dukterį atidavinė́ja Str.
5. pareikšti: Liaupsę atadavinėjo DP522.
įdavinė́ti
1. iter. dem. įduoti 1: Taip per keletą metų Gintautas įdavinėjo savo kaimynui į tris tūkstančius Vaižg.
2. tr. padavinėti perduotinai: Įdavinėjo rekomendacinius laiškus savo pažįstamiems rš.
3. iter. dem. įduoti 7: Motyna, visaip meluodama, įdavinėjo marčią vyrams Žem.
| refl.: Susipykę kaimynai ėmė vienas antrą palicijai įsidavinė́ti Š.
4. refl. DP517 įsigilinti: Tyčiomis įsidavinėja į priežastes brš.
5. refl. įsiteikti, įsipirkti: Niekaip jis negalėjo insidavinėt – nė auksu, nė perlu LTR(Aln).
6. refl. bandyti įsipiršti: Anas an ją seniai ansdavinė́ja ženytis, kad tik ana eit až jo Švnč. Petras įsidavinė́jo į ją, ale dabar pasimetė Ssk. Be reikalo tu an mane insdavinė́ji, aš vis tiek neisiu Pbs.
išdavinė́ti
1. K, J iter. dem. išduoti 1: Išdavinėjo kareiviams drabužius rš. Sėklinius sėmenis išdavinėjo kreditan rš.
| refl. tr. Š: Tep bedalydama, greit viską išsidavinė́si Vlkv.
2. žr. išduoti 7: O stovėjo ir Judošius, kursai jį iždavinėjo, su jais DP154.
3. iter. dem. išduoti 7: Išdavinėjo nekaltus žmones rš.
4. iter. dem. išduoti 8: Piktas medis negali gerų vaisių iždavinėt DP575.
5. tr. skirti, teikti: Išdavinėjo sąnarius savus tarnaut bjaurybei ir kreivumui DP479.
6. refl. stengtis atkreipti į save dėmesį, meilintis: Nei tu jam išsidavinė́k, nei jis tavęs ims Ll. Ir Stasys išsidavinė́ja – atleido riešutą Klm.
nudavinė́ti
1. refl. nuvykti, nusitrenkti: Kas nedėlia ant risorių gražiai važinėja ir in jaunas panaitėles nusidavinė́ja Pls.
×2. (sl.) intr. vaidinti: Kap gerai moka nudavinė́t [artistai] Švnč.
padavinė́ti K
1. iter. dem. paduoti 1: Grąžtus padavinė́jau Rod. Stovėjau greta motinos ir padavinėjau klevo lapus rš.
2. tr. DP517 pateikti: Jis tau padavinės mįsles rš.
pardavinė́ti J iter. dem. parduoti 1: Nebrangiai žuvį pardavinė́jai Ėr. Obuolius po gorčiuką pardavinė́ja Gs.
| refl. tr.: Dabar jis viską parsidavinė́ja Pn. Atsinešus kiaušinius pardavinė́jasi Rdm.
◊ danti̇̀s pardavinė́ti juoktis: Nepardavinė́k dantų̃ be reikalo! Rdm.
atpardavinė́ti iter. dem. atparduoti: Pirkta atpardavinė́ti BŽ363.
išpardavinė́ti iter. dem. išparduoti: Ką geresnio turi, viską išpardavinė́ja Vlkv. Visus savo palšus jaučius tai išpardavinėjo KrvD76.
| refl. tr.: Aš visus audeklus išsipardavinė́jau Rdm.
nupardavinė́ti
1. tr. po truputį išparduoti: Žemės pakraščius nupardavinė́jau Žlp.
2. refl. pirkinėjant ir pardavinėjant turėti nuostolio: Tu su tais cibuliais visai nusipardavinė́jai Rdm.
pérdavinėti tr. siuntinėti: Tankiai pérdavinėjam knygų Nočion Vrn.
pridavinė́ti
1. K iter. dem. priduoti 1: Gaisrui kilus, puolėm kibirus vandens pridavinėti ant stogo rš.
2. tr. pateikti: Tojag valgymo, kuriuo patis buvai intukintas, [kitiems] pridavinėtumbei DP610.
3. iter. dem. priduoti 11: Prisdavinė́ja te kas Brsl. Sakysi ne, o aš savo akim mačiau, kap prisidavinė́ja Ad.
uždavinė́ti
1. iter. dem. užduoti 5: Uždavinė́ja visokius klausimus Gs. Dabar toji močeka pradėjo tą savo podukrą neužkęsti ir pradėjo jai darbus uždavinėti BsPIV91.
| refl. tr.: Ne kartą užsidavinėjo patsai sau klausimą, kas bus rš.
2. refl. užvažiuodinėti: Graži brička ant risorių, gražu važinėti ir in slauną panaitėlę užsidavinė́ti Čb.
Lietuvių kalbos žodynas
pardavinė́ti
1. iter. dem. duoti 1: Ir pinigų davinėjo, bet tas nieko neėmė BM207. Silkių davinė́j[o] ėst Zt.
| refl.: Davinė́tis kits kitam K.
ǁ šerti: Reik eit paršiukam davinė́t Zt.
ǁ sakymu pateikti: Visokių patarimų žmogui davinėjo Pt. Viršininkas davinėjo įsakymus rš. Davinėjo kareiviams komandą rš.
2. iter. dem. duoti 4: Jam tada už arklį šimtą litų davinėjo Ėr.
apdavinė́ti iter. dem. apduoti 3: Apdavinė́ja [žmones] prieš valdžią Lp.
atidavinė́ti tr.
1. K, Gs iter. dem. atiduoti 3: Atidavinė́k po truputį skolą J.
2. išnuomoti: Anas iš pusės atadavinė́ja Ad.
3. siūlyti, sutikti parduoti: Pirma už tris šimtus man atidavinė́jo Pc.
4. ruoštis išleisti už vyro: Aš girdėjau, kad anas dukterį atidavinė́ja Str.
5. pareikšti: Liaupsę atadavinėjo DP522.
įdavinė́ti
1. iter. dem. įduoti 1: Taip per keletą metų Gintautas įdavinėjo savo kaimynui į tris tūkstančius Vaižg.
2. tr. padavinėti perduotinai: Įdavinėjo rekomendacinius laiškus savo pažįstamiems rš.
3. iter. dem. įduoti 7: Motyna, visaip meluodama, įdavinėjo marčią vyrams Žem.
| refl.: Susipykę kaimynai ėmė vienas antrą palicijai įsidavinė́ti Š.
4. refl. DP517 įsigilinti: Tyčiomis įsidavinėja į priežastes brš.
5. refl. įsiteikti, įsipirkti: Niekaip jis negalėjo insidavinėt – nė auksu, nė perlu LTR(Aln).
6. refl. bandyti įsipiršti: Anas an ją seniai ansdavinė́ja ženytis, kad tik ana eit až jo Švnč. Petras įsidavinė́jo į ją, ale dabar pasimetė Ssk. Be reikalo tu an mane insdavinė́ji, aš vis tiek neisiu Pbs.
išdavinė́ti
1. K, J iter. dem. išduoti 1: Išdavinėjo kareiviams drabužius rš. Sėklinius sėmenis išdavinėjo kreditan rš.
| refl. tr. Š: Tep bedalydama, greit viską išsidavinė́si Vlkv.
2. žr. išduoti 7: O stovėjo ir Judošius, kursai jį iždavinėjo, su jais DP154.
3. iter. dem. išduoti 7: Išdavinėjo nekaltus žmones rš.
4. iter. dem. išduoti 8: Piktas medis negali gerų vaisių iždavinėt DP575.
5. tr. skirti, teikti: Išdavinėjo sąnarius savus tarnaut bjaurybei ir kreivumui DP479.
6. refl. stengtis atkreipti į save dėmesį, meilintis: Nei tu jam išsidavinė́k, nei jis tavęs ims Ll. Ir Stasys išsidavinė́ja – atleido riešutą Klm.
nudavinė́ti
1. refl. nuvykti, nusitrenkti: Kas nedėlia ant risorių gražiai važinėja ir in jaunas panaitėles nusidavinė́ja Pls.
×2. (sl.) intr. vaidinti: Kap gerai moka nudavinė́t [artistai] Švnč.
padavinė́ti K
1. iter. dem. paduoti 1: Grąžtus padavinė́jau Rod. Stovėjau greta motinos ir padavinėjau klevo lapus rš.
2. tr. DP517 pateikti: Jis tau padavinės mįsles rš.
pardavinė́ti J iter. dem. parduoti 1: Nebrangiai žuvį pardavinė́jai Ėr. Obuolius po gorčiuką pardavinė́ja Gs.
| refl. tr.: Dabar jis viską parsidavinė́ja Pn. Atsinešus kiaušinius pardavinė́jasi Rdm.
◊ danti̇̀s pardavinė́ti juoktis: Nepardavinė́k dantų̃ be reikalo! Rdm.
atpardavinė́ti iter. dem. atparduoti: Pirkta atpardavinė́ti BŽ363.
išpardavinė́ti iter. dem. išparduoti: Ką geresnio turi, viską išpardavinė́ja Vlkv. Visus savo palšus jaučius tai išpardavinėjo KrvD76.
| refl. tr.: Aš visus audeklus išsipardavinė́jau Rdm.
nupardavinė́ti
1. tr. po truputį išparduoti: Žemės pakraščius nupardavinė́jau Žlp.
2. refl. pirkinėjant ir pardavinėjant turėti nuostolio: Tu su tais cibuliais visai nusipardavinė́jai Rdm.
pérdavinėti tr. siuntinėti: Tankiai pérdavinėjam knygų Nočion Vrn.
pridavinė́ti
1. K iter. dem. priduoti 1: Gaisrui kilus, puolėm kibirus vandens pridavinėti ant stogo rš.
2. tr. pateikti: Tojag valgymo, kuriuo patis buvai intukintas, [kitiems] pridavinėtumbei DP610.
3. iter. dem. priduoti 11: Prisdavinė́ja te kas Brsl. Sakysi ne, o aš savo akim mačiau, kap prisidavinė́ja Ad.
uždavinė́ti
1. iter. dem. užduoti 5: Uždavinė́ja visokius klausimus Gs. Dabar toji močeka pradėjo tą savo podukrą neužkęsti ir pradėjo jai darbus uždavinėti BsPIV91.
| refl. tr.: Ne kartą užsidavinėjo patsai sau klausimą, kas bus rš.
2. refl. užvažiuodinėti: Graži brička ant risorių, gražu važinėti ir in slauną panaitėlę užsidavinė́ti Čb.
Lietuvių kalbos žodynas
Šiur̃pnaktis
Baisiausia metų švente vadinamas Helovinas - čia pat. Ir nors tai ne lietuvių šventė, ją mininčiųjų atsiranda. Tad praleisti spalio 31-osios vakarą galima kitaip nei įprastai - žiūrint įdomų filmą, tinkamą būtent Helovinui, kurį, beje, siūloma vadinti Šiurpnakčiu...
Nors Šiurpnakčio (Helovyno) tradicijos Lietuvoje populiarios tik tarp jaunesnės kartos žmonių, tai puiki proga pakalbėti apie šios šventės simbolį – moliūgą. Ši daržovė mėgstama visame pasaulyje, daugelyje šalių kasmet organizuojamos moliūgų dienos, renkamas pats didžiausias vaisius.
Šiurpnakčio pramogos Švenčionėliuose [antraštė]
Nors Lietuvoje lapkričio 1-2 dienomis minimos Visų Šventųjų ir Mirusiųjų paminėjimo dienos yra rimties ir susikaupimo metas, tačiau daugelyje pasaulio šalių išvakarėse švenčiamas Helovinas (Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo Šiurpnakčio pavadinimą – aut. past.) randa vietą ir pas mus.
J.Amšiejienė gausų moliūgų derlių tikisi išparduoti iki vasario mėnesio nuolatiniams savo klientams turguje. Pati didžiausia šių daržovių paklausa būna spalio mėnesį prieš Šiurpnaktį (Heloviną).
Helovinas (dar užrašoma Helouvynas, Helovynas, VLKK taip pat siūlo naudoti pavadinimus Vaiduoklių šventė arba Šiurpnaktis) – šventė, vykstanti spalio 31 d. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis“.
Kaip Kalėdų Senelis – privalomas Kalėdų atributas, taip moliūgai ir baisios istorijos – be ko neįsivaizduosi Helovino.
Tad pateisinkime kalbininkų siūlomą Helovino lietuvišką pavadinimą Šiurpnaktis ir pasišiurpinkime dar viena istorija...
Gordonas Greenas šiuos du polius bando suderinti. Formos požiūriu naujasis „Helovinas“ (beje, VLKK šią šventę siūlo vadinti šiurpnakčiu) atiduoda duoklę klasikai, o savo turiniu bando nutolti nuo pirmtako. Turiu omenyje režisieriaus siekį siaubo istorijai suteikti daugiau psichologizmo.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
užpardavi̇̀mas
išpardavi̇̀mas sm. (2) → išparduoti: Prasidėjo išpardavimas tam kartui nereikalingų daiktų LzP.
pérpardavimas sm. (1); TTŽ → perparduoti.
užpardavi̇̀mas sm. (2); Sut → užparduoti 1: Užpardavimo raštas TTŽ.
Lietuvių kalbos žodynas
užpardavi̇̀mas
išpardavi̇̀mas sm. (2) → išparduoti: Prasidėjo išpardavimas tam kartui nereikalingų daiktų LzP.
pérpardavimas sm. (1); TTŽ → perparduoti.
užpardavi̇̀mas sm. (2); Sut → užparduoti 1: Užpardavimo raštas TTŽ.
Lietuvių kalbos žodynas
pardavi̇̀mas
1. Mažas davi̇̀mas, bet vis kiek davė Ad. Nedavei daigų ir nediegiau. – Nereikėjo veizėti nė davimo, reikėjo pačiai susiprasti ir diegti Šts. Viso davimo tik pavalgyti gaunu Šts. Čion ir be Dievo davimo užaugs BsMtI14. Kažin ar gyvensi tokiuo davimù [valgyti] Ėr. Visokias davimas geriausias ir visokia dovana tobula DP577.
| Tu tūkstantis devyni šimtai ketvirtų metų davi̇̀mo (tais metais buvęs naujokas) Zr.
^ Geras patarimas kaip aukso davimas KrvP(Eig).
2. Dovanos ir davimai apjakin išmintinguosius BbSir20,31.
3. → duoti 10: Baisus jo davi̇̀mas – pusę vežimo ant stalo suverčia (kuliant mašina) Pšl.
| Davi̇̀mas (į vežimą, ant šalinės, vežant javus) sunkiau, negu krovimas Gs.
4. → duoti 23: Jis pasigyrė visiems, kad vienu rankos davimu šimtą galvų (musių) užmušęs LMD(Šlv).
apdavi̇̀mas sm. (2) KII294, Vj; I → apduoti 2: Apdavimo lengviau apsisaugot rš.
| refl.: Berlyne nusiduoda tokių nusižudymų veik per pasikorimą, veik per nusiskandinimą, per apsidavimą su nuodais Kel1881,114.
atidavi̇̀mas sm. (2)
1. SD404 → atiduoti 1: Paėmimas lengvas, bet atadavi̇̀mas sunkus Ds. Apie arklio atidavimą nė kalbos (nenori atiduoti) Pt.
2. refl. → atiduoti 5 (refl.): Su dideliu atsidavimu dirba spaudos platinimo darbą mūsų laiškininkai sp. Taučvienės atsidavimas savo namams tikrai buvo be galo Vaižg.
3. refl. → atiduoti 13 (refl.): Toks bjaurus jos burnos atsidavi̇̀mas, kad negaliu kartu gulėt Vj.
4. refl. → atiduoti 14: Tikt toks pasirodymas, atsidavi̇̀mas KII188.
įdavi̇̀mas sm. (2)
1. → įduoti 1: Kas iš to įdavi̇̀mo, kad aš negavau (man neperdavė) Kp.
2. → įduoti 7: Tokios jau buvo ir yra baisios įdavimo šaknys ir atžalos Vaižg.
| refl.: Bet jis beveik vien težino pasakoti apie nesutikimus, apie įsidavimus, peštynes Vd.
išdavi̇̀mas sm. (2) K; SD410
1. → išduoti 2: Knygos … labai noringai perkamos ir veik reiks nekurioms knygoms naujų išdavimų A1884,374.
2. refl. → išduoti 14: Lyginta šonai, atkirsta išsidavimai rš. Smakro išsidavimas į priekį rš.
3. mokėjimas: Pinigų išdavi̇̀mo laikas Kp.
4. ppr. pl. išlaidos: Kursai daug įima, tur ir didelius išdavimus prš.
5. → išduoti 6: Valstybės išdavimas rš.
6. DP148, R370 → išduoti 7: Gaudys žodžius, kad tik galėtų išgauti nuo jo kokį išdavimą ar apskundimą savo draugų Žem.
| refl.: Normalumu būtume pavadinę jo neišsidavimą, kas jo viduje siaučia Vaižg.
nudavi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → nuduoti 7: Pagedęs jiem nusidavi̇̀mas! Pc. Nusidavi̇̀mai gi tau šiandien – visos mergos šokino! Kp. Raugyto pašaro nusidavimas pareina nuo gero masės suspaudimo rš.
2. refl. → nuduoti 8: Papasakok tą nusidãvimą nuo pradžios KI59. Bernas jai pagavo visą tą nusidãvimą pasakot Sch199. Kalbėjo tarpu savęs apie visus tuos nusidavimus BPII15. Daug tokių nusidavimėlių galima surašyti apie gyvulius Vd.
ǁ R, K istorija.
3. būdas, apsigimimas: Tokį nudavimą žmogus turi, t. y. tokį būdą J.
| refl.: Ir nusidavi̇̀mas to vaiko – tikras tėvas: ką paima, tą padaro Pbs.
ǁ refl. panašumas: Pašėlęs nusidavi̇̀mas į pat tėvą, kaip iš akių ištrauktas! Užv.
4. SD378 → nuduoti 11.
padavi̇̀mas sm. (2); SD287, R359
1. → paduoti 1: Konservų fabrike bus mechanizuotas indelių padavimas į konservų cechą sp. Oro padavimas į krosnies pakurą sp.
ǁ įteikimas: Pareiškimo padavimo tvarka rš. Žiedas (gėlės) vaikui sulig padavimù (tik paduodi, jis tuoj numeta) Pn. Sveikinosi rankos padavimu rš.
ǁ GK1938,98 sport. pasavimas.
2. R35 → paduoti 3: Mudu tik kalbėjova apie padavimą [ūkio] I.Simon.
3. KII101 aukojimas.
4. refl. → paduoti 4: Pasidavimas apgulantiems miestą I. Nelaukite mūsų pasidavimo, kovosime iki paskutinos rš.
5. refl. pasisekimas: Tokia turbūt Dievo valia, jei toks nepasidavi̇̀mas atsitiko Grž.
6. prigimtis: Toks jau padavi̇̀mas, kad jų visa šeimyna išmirė džiova Ds.
pardavi̇̀mas sm. (2) K; R366 → parduoti 1: Šiuosyk labai pavyko pardavi̇̀mas (brangiai gavo) Gs. Pigas pardavimas prekių SD208. Su pardavimù bėdos nebūs, tik turėk ką parduoti Vvr. Par miško pardavi̇̀mą buvo daug žmonių Pn. Iš ūkės pardavi̇̀mai yra velniškai pigi Grg. Krautuvėje už pardavimo stalo niekas nestovėjo I.Simon.
| refl.: Parsidavi̇̀mas už pinigus svetimiem Pn.
atpardavi̇̀mas sm. (2) → atparduoti: Atpardavimas buvo nenaudingas rš.
išpardavi̇̀mas sm. (2) → išparduoti: Greitumas išpardavi̇̀mo obuolių: čia nuvežė, čia nebėr! Ėr.
pérpardavimas sm. (1) → perparduoti: Žemės ūkio produktų supirkimas ir perpardavimas rš.
užpardavi̇̀mas sm. (2) → užparduoti: Surašyti kontraktus, užpardavimo aktus rš.
pérdavimas sm. (1) → perduoti 1: Apie įstaigos perdavimą ir priėmimą surašomas tam tikras aktas rš. Dėl pérdavimo tai perdavė [žemę sūnui], bet valios vis tiek neduoda Kp. Neigia psichinių ypatybių perdavimą paveldėjimu rš.
| refl.: Šilumos persidavimas skysčiuose rš.
pradavi̇̀mas sm. (2) davimas iš anksto: Dėl tokio pradavi̇̀mo ans galia dar atsimesti Vvr.
pridavi̇̀mas sm. (2) → priduoti.
1. Sunkus pridavi̇̀mas pėdų, kai kūlėjas tarpdury Jnšk.
2. Pagal pridavimus apskaičiuojamas cecho plano įvykdymas (sov.) rš.
3. R190 pašalpa, pagalba.
4. teigimas, parodymas: Jo pridavi̇̀mai, rodos, tiesos gruntą turį KI569.
5. refl. → priduoti 11: Te buvo prisdavimas TDrIV285(Prng).
6. → priduoti 13: Prilijimas pridavi̇̀mas lietaus! Jnšk.
sudavi̇̀mas sm. (2) → suduoti 9: Užteko tik vieno sudavi̇̀mo, ir kebėkšt! Jnšk. Rankų sudavimas R190.
uždavi̇̀mas sm. (2)
1. → užduoti 7: Nuodų uždavimas tą žmogų abelnai nubengė LC1889,27. Kalbama, kad uždavimas su lesalu sumaišytų zuikio spirų teipogi ragina vištą perėti rš.
2. SD163 → užduoti 4.
3. N visuma: Uždavimu parduodu MŽ491.
4. užsakymas: Gromatomis uždavimai tam greitai išpildomi LC1878,5.
5. R35 uždavinys: Jis papasakojo, kad Vokietijos rytuose turįs svarbų uždavimą atlikti prš. Antras uždavimas buvo toks, kad išimt raktą iš gilumos ežero (ps.) Brt.
6. užduota atlikti norma: Plunksnų visiem po uždavi̇̀mą Jnšk.
7. → užduoti 12: Dėl tokio uždavi̇̀mo nemirsi Žb.
◊ širdiẽs uždavi̇̀mas nuliūdinimas: Subarsi, bus tik širdiẽs uždavi̇̀mas Pbs.
Lietuvių kalbos žodynas
pardavi̇̀mas
1. Mažas davi̇̀mas, bet vis kiek davė Ad. Nedavei daigų ir nediegiau. – Nereikėjo veizėti nė davimo, reikėjo pačiai susiprasti ir diegti Šts. Viso davimo tik pavalgyti gaunu Šts. Čion ir be Dievo davimo užaugs BsMtI14. Kažin ar gyvensi tokiuo davimù [valgyti] Ėr. Visokias davimas geriausias ir visokia dovana tobula DP577.
| Tu tūkstantis devyni šimtai ketvirtų metų davi̇̀mo (tais metais buvęs naujokas) Zr.
^ Geras patarimas kaip aukso davimas KrvP(Eig).
2. Dovanos ir davimai apjakin išmintinguosius BbSir20,31.
3. → duoti 10: Baisus jo davi̇̀mas – pusę vežimo ant stalo suverčia (kuliant mašina) Pšl.
| Davi̇̀mas (į vežimą, ant šalinės, vežant javus) sunkiau, negu krovimas Gs.
4. → duoti 23: Jis pasigyrė visiems, kad vienu rankos davimu šimtą galvų (musių) užmušęs LMD(Šlv).
apdavi̇̀mas sm. (2) KII294, Vj; I → apduoti 2: Apdavimo lengviau apsisaugot rš.
| refl.: Berlyne nusiduoda tokių nusižudymų veik per pasikorimą, veik per nusiskandinimą, per apsidavimą su nuodais Kel1881,114.
atidavi̇̀mas sm. (2)
1. SD404 → atiduoti 1: Paėmimas lengvas, bet atadavi̇̀mas sunkus Ds. Apie arklio atidavimą nė kalbos (nenori atiduoti) Pt.
2. refl. → atiduoti 5 (refl.): Su dideliu atsidavimu dirba spaudos platinimo darbą mūsų laiškininkai sp. Taučvienės atsidavimas savo namams tikrai buvo be galo Vaižg.
3. refl. → atiduoti 13 (refl.): Toks bjaurus jos burnos atsidavi̇̀mas, kad negaliu kartu gulėt Vj.
4. refl. → atiduoti 14: Tikt toks pasirodymas, atsidavi̇̀mas KII188.
įdavi̇̀mas sm. (2)
1. → įduoti 1: Kas iš to įdavi̇̀mo, kad aš negavau (man neperdavė) Kp.
2. → įduoti 7: Tokios jau buvo ir yra baisios įdavimo šaknys ir atžalos Vaižg.
| refl.: Bet jis beveik vien težino pasakoti apie nesutikimus, apie įsidavimus, peštynes Vd.
išdavi̇̀mas sm. (2) K; SD410
1. → išduoti 2: Knygos … labai noringai perkamos ir veik reiks nekurioms knygoms naujų išdavimų A1884,374.
2. refl. → išduoti 14: Lyginta šonai, atkirsta išsidavimai rš. Smakro išsidavimas į priekį rš.
3. mokėjimas: Pinigų išdavi̇̀mo laikas Kp.
4. ppr. pl. išlaidos: Kursai daug įima, tur ir didelius išdavimus prš.
5. → išduoti 6: Valstybės išdavimas rš.
6. DP148, R370 → išduoti 7: Gaudys žodžius, kad tik galėtų išgauti nuo jo kokį išdavimą ar apskundimą savo draugų Žem.
| refl.: Normalumu būtume pavadinę jo neišsidavimą, kas jo viduje siaučia Vaižg.
nudavi̇̀mas sm. (2)
1. refl. → nuduoti 7: Pagedęs jiem nusidavi̇̀mas! Pc. Nusidavi̇̀mai gi tau šiandien – visos mergos šokino! Kp. Raugyto pašaro nusidavimas pareina nuo gero masės suspaudimo rš.
2. refl. → nuduoti 8: Papasakok tą nusidãvimą nuo pradžios KI59. Bernas jai pagavo visą tą nusidãvimą pasakot Sch199. Kalbėjo tarpu savęs apie visus tuos nusidavimus BPII15. Daug tokių nusidavimėlių galima surašyti apie gyvulius Vd.
ǁ R, K istorija.
3. būdas, apsigimimas: Tokį nudavimą žmogus turi, t. y. tokį būdą J.
| refl.: Ir nusidavi̇̀mas to vaiko – tikras tėvas: ką paima, tą padaro Pbs.
ǁ refl. panašumas: Pašėlęs nusidavi̇̀mas į pat tėvą, kaip iš akių ištrauktas! Užv.
4. SD378 → nuduoti 11.
padavi̇̀mas sm. (2); SD287, R359
1. → paduoti 1: Konservų fabrike bus mechanizuotas indelių padavimas į konservų cechą sp. Oro padavimas į krosnies pakurą sp.
ǁ įteikimas: Pareiškimo padavimo tvarka rš. Žiedas (gėlės) vaikui sulig padavimù (tik paduodi, jis tuoj numeta) Pn. Sveikinosi rankos padavimu rš.
ǁ GK1938,98 sport. pasavimas.
2. R35 → paduoti 3: Mudu tik kalbėjova apie padavimą [ūkio] I.Simon.
3. KII101 aukojimas.
4. refl. → paduoti 4: Pasidavimas apgulantiems miestą I. Nelaukite mūsų pasidavimo, kovosime iki paskutinos rš.
5. refl. pasisekimas: Tokia turbūt Dievo valia, jei toks nepasidavi̇̀mas atsitiko Grž.
6. prigimtis: Toks jau padavi̇̀mas, kad jų visa šeimyna išmirė džiova Ds.
pardavi̇̀mas sm. (2) K; R366 → parduoti 1: Šiuosyk labai pavyko pardavi̇̀mas (brangiai gavo) Gs. Pigas pardavimas prekių SD208. Su pardavimù bėdos nebūs, tik turėk ką parduoti Vvr. Par miško pardavi̇̀mą buvo daug žmonių Pn. Iš ūkės pardavi̇̀mai yra velniškai pigi Grg. Krautuvėje už pardavimo stalo niekas nestovėjo I.Simon.
| refl.: Parsidavi̇̀mas už pinigus svetimiem Pn.
atpardavi̇̀mas sm. (2) → atparduoti: Atpardavimas buvo nenaudingas rš.
išpardavi̇̀mas sm. (2) → išparduoti: Greitumas išpardavi̇̀mo obuolių: čia nuvežė, čia nebėr! Ėr.
pérpardavimas sm. (1) → perparduoti: Žemės ūkio produktų supirkimas ir perpardavimas rš.
užpardavi̇̀mas sm. (2) → užparduoti: Surašyti kontraktus, užpardavimo aktus rš.
pérdavimas sm. (1) → perduoti 1: Apie įstaigos perdavimą ir priėmimą surašomas tam tikras aktas rš. Dėl pérdavimo tai perdavė [žemę sūnui], bet valios vis tiek neduoda Kp. Neigia psichinių ypatybių perdavimą paveldėjimu rš.
| refl.: Šilumos persidavimas skysčiuose rš.
pradavi̇̀mas sm. (2) davimas iš anksto: Dėl tokio pradavi̇̀mo ans galia dar atsimesti Vvr.
pridavi̇̀mas sm. (2) → priduoti.
1. Sunkus pridavi̇̀mas pėdų, kai kūlėjas tarpdury Jnšk.
2. Pagal pridavimus apskaičiuojamas cecho plano įvykdymas (sov.) rš.
3. R190 pašalpa, pagalba.
4. teigimas, parodymas: Jo pridavi̇̀mai, rodos, tiesos gruntą turį KI569.
5. refl. → priduoti 11: Te buvo prisdavimas TDrIV285(Prng).
6. → priduoti 13: Prilijimas pridavi̇̀mas lietaus! Jnšk.
sudavi̇̀mas sm. (2) → suduoti 9: Užteko tik vieno sudavi̇̀mo, ir kebėkšt! Jnšk. Rankų sudavimas R190.
uždavi̇̀mas sm. (2)
1. → užduoti 7: Nuodų uždavimas tą žmogų abelnai nubengė LC1889,27. Kalbama, kad uždavimas su lesalu sumaišytų zuikio spirų teipogi ragina vištą perėti rš.
2. SD163 → užduoti 4.
3. N visuma: Uždavimu parduodu MŽ491.
4. užsakymas: Gromatomis uždavimai tam greitai išpildomi LC1878,5.
5. R35 uždavinys: Jis papasakojo, kad Vokietijos rytuose turįs svarbų uždavimą atlikti prš. Antras uždavimas buvo toks, kad išimt raktą iš gilumos ežero (ps.) Brt.
6. užduota atlikti norma: Plunksnų visiem po uždavi̇̀mą Jnšk.
7. → užduoti 12: Dėl tokio uždavi̇̀mo nemirsi Žb.
◊ širdiẽs uždavi̇̀mas nuliūdinimas: Subarsi, bus tik širdiẽs uždavi̇̀mas Pbs.
Lietuvių kalbos žodynas