Dvejetainis kodas signalizavimo tinkle vienareikšmiškai atpažįstantis signalizavimo punktą. Šis kodas vartojamas, atsižvelgiant į jo padėtį žymenoje, t.y. arba kaip adresato kodas, arba kaip siunčiamojo pranešimo punkto kodas.

Skaičius, užrašytas atskirais dvejetainiu kodu koduotais dešimtainiais skaitmenimis.

Adresas, kuriuo išsiųstas pranešimas patenka į visas tinklo stotis.
Dvejetainis adreso kodas – 11111111.

Skaičiaus dvejetainis kodas, kai neigiamas skaičius gaunamas invertavus visus jį atitinkančio teigiamo skaičiaus kodo bitus.

Suderinamumas žemiausiu lygmeniu, t. y. kai lyginamų objektų dvejetainis kodas yra visiškai vienodas.

Skaičiaus dvejetainis kodas, kai neigiamas skaičius gaunamas invertavus visus jį atitinkančio teigiamo skaičiaus kodo bitus.
Skaičiaus ženklui skiriamas atskiras bitas skaičiaus pradžioje. Teigiamas ženklas koduojamas nuliu. Kai skaičiaus bitai invertuojami, tai ženklo bitas virsta vienetu ir rodo, kad skaičius neigiamas. Pavyzdžiui, jeigu skaičiui būtų skirti 8 bitai, tai skaičiaus 5 dvejetainis atvirkštinis kodas būtų 000000101, o skaičiaus

–5
atvirkštinis kodas būtų 11111010.
Skaičiaus modulį koduojantys bitai nebeatitinka teigiamo skaičiaus ir žmogui atrodo nenatūraliai. Tačiau kompiuteriui supaprastėja sudėties ir atimties operacijos. Jos gali būti atliekamos su kodais neanalizuojant skaičių ženklų.

Atskiro objekto ar jo savybės žymėjimas skaičiumi arba tam tikros abėcėlės ženklais.

Dvejetainis skaičiaus kodas, kai neigiamas skaičius gaunamas prie to skaičiaus atvirkštinio kodo pridėjus vienetą.
Sudėties ir atimties operacijos paprastesnės negu su atvirkštinio kodo skaičiais dėl to, kad perpildymo bito nereikia cikliškai perkelti į rezultato kodo pabaigą.

Įrašo laukas², kuriame laikomas tekstas.