Tvarkingas, puošnus mokyklinis (apie aprangos stilių).

Labai populiarus, įspūdingas, komercinės sėkmės susilaukęs filmas, knyga ir kt.

dù kirvùkai septyniasdešimt septyneri (77) metai: Ir man du kirvukai suėjo. Mrj.
kir̃vį apsėdìnti griežtai atsakyti: O tau – kirvį apsėdino! Nelįsk, kur nereikia!. Prng.
kir̃vis atitìko kótą Btg., Škn. apie vienodo charakterio žmones, turinčius kokių nors tarpusavio ryšių:
kirviù įkir̃sti apie nepakeičiamą tvirtinimą: Jis žinojo gaspadoriaus būdą: pasakė – kirviu įkirto. Mont.
kir̃vis į̃mesta apie neskanią sriubą: Liesi batviniai ir negardūs – kirvis inmesta. Grv.
kirvẽlį išnèšti
1.pabėgti iš tarnybos: Sunku būdavo Vilkams išlaikyti tarnautojus – nemaža jų išnešdavo kirvelį nesulaukę metų pabaigos. rš. Stonio piemuo vakar išnešė kirvelį. Kp. Ir aš savo gyvenime išnešiau kirvelį vieną. Sl.
2.pasprukti: Pasisekė ir tau – išnešei kirvelį. Vb.
kir̃vis kabaliúotų apie tvankų orą: Tai sugadintas oras – kirvis kabaliuotų. Iš.
kir̃vis kabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kirvis kabėtų. Ėr. Ot pabezdėjo – kirvis ore kabėtų!. Pnd. Būdavo, nueisi an juos, tai gal kirvelis kabėtų: smirda, šutai visokie patalo. Mžš.
nórs kir̃vį kabìnk apie tvankų orą: Oras – nors kirvį kabink. Pt. Vyrai kad užsmalina, nors kirvį kabink. Ut. Na ir oras jūsų vagone! Nors kirvį kabink. rš.
kir̃vį kárti apie tvankų orą kambaryje: Pirkioj oras – možna kirvį kart. Pls.
nórs kir̃vį kárk po nósimi apie tvankų orą kambaryje: Kaip kokioj pirkioj, tai nors kirvį po nosim kark. Pls.
kirviù kir̃sti griežtai pasakyti: Kas turi valią ant manęs... mano žodis – kirviu kirsta. Žem.
kir̃vis kliùvo į ãkmenį kiekvienas veiksmas susilaukia atoveiksmio: Nors tu vaiskavas, rokuojies karaliaus žmogus, bet ir jis maskolius... kad nekliūtų kirvis į akmenį. Žem.
kirviù nukir̃sti apie nepakeičiamą tvirtinimą: Pasakyta – kirviu nukirsta. Mont.
kirvẽlį nèšti
1.pereiti tarnauti kitur: Ar paliksi pas mus tarnauti, ar neši kirvelį kur kitur?. Paukš.
2.nešdintis, sprukti: Nesuspėjau nė arčiau prieiti: pamatė mane ir neša kirvelį. Vb. O aš kaip nešiau kirvelį išsigandęs, kad dar vieno bliūdo nereikt išvalgyt. Kp. Tyli, niekam nepasakoja, kodėl paskui, prieš pat karą, atgal kirvelį nešė, kas tenai jam padus pasvilino. Zur.
kir̃vis pakabė́tų apie tvankų orą: Gryčioj kirvis pakabėtų. Kp.
kir̃vį pakabìnti apie tvankų orą: Kad uždūmė pypkoriai, galėtum kirvį ore pakabinti. Gs. Kad atidarei duris, gali kirvį pakabinti. Graž.
kir̃vį pakárti apie tvankų orą: Blogas pirkioj oras – možnėt ir kirvį pakart. Grv.
kirvẽlį parnèšti pabėgti iš tarnybos ūkyje: Tu ką gi dabar? Parnešei kirvelį?!. Balt. Jų nelabai kas samdydavo: pabuvo savaitę ar dvi, žiūrėk, ir parneša kirvelį namo. Krs.
kir̃vį patriñti į ãkmenį truputį padirbėti: Kirvį į akmenį patrynė ir eina švilpaudamas išvertęs krūtinę. rš.
kir̃vį plaũkti išmókyti sakoma apie ką sunkiai išmokstantį: Ką tu išmokysi kirvį plaukti. Pls.
kir̃vis susidū́rė su ãkmeniu interesai susikirto: Vedėjas mėgo savo nustatytą tvarką ir dėl jos nesileido nė į mažiausius ginčus. Šiame taške ir susidūrė kirvis su akmeniu. Andr.
kir̃vis susiriñko ant akmeñs toks tokį sutiko: Abudu pikti – kirvis ant akmens susrinko. Lp.
ant kir̃vių eĩti labai nesutariant muštis: Dar metų nepragyveno, [žentas] su uošviu susimušė, pradėjo eit ant peilių, ant kirvių. Žž.
iš kir̃vio
1.negrabiai, atmestinai: Iš kirvio buvo išdirbę žemę. Krš.
2.apie fizinį darbą: Keturiolika vaikų turėjo, iš kirvio ir gyveno. Švnč.
iš po kir̃vio prastais įrankiais dirbant: Geras meistras, jam ir iš po kirvio gerai išeina. Dr.
nuo kir̃vio stačiokiškas: Juk ta žemaitiška kalba yra nuo kirvio. Kl.
per kirviùs sunkiai: Jei ir pasiseks, atims – tai tik per kirvius. Mrk.
su kirviù kir̃sk labai kietas: Juokias žmonės: kad atnešė duoną šviežią, tai su kirviu kirsk. Brs.
ne su kirviù nùkertamas apie ilgą, kruopštų darbą: Verpalas yra ne su kirviu nukertamas. Grg.
kaĩp kir̃vis
1.apie nemokantį plaukti: Plaukia kaip kirvis. Aps.
2.apie liesą: Riebus kaip kirvis, apskritas kaip Tauragnas. iron.
3.apie labai prieštaraujantį, besiginčijantį, piktą: Kad tu, Butkau, vis ne kaip žmogus: tai spjaudais ponui kalbant, tai kerties su juo kaip kirvis. Gric. Gavau vyrą kaip kirvį. Dkš.
kaĩp kirviù griežtai, aiškiai (pasakyti): Nukirto žodį kaip kirviu. Rk.
kaĩp kir̃vio kir̃tis apie ką smarkų, griežtą: Būkite kietas kaip plienas, griežtas kaip kirvio kirtis, imkite į nagą, ceremonijų nedarykite, spauskite – štai koks turi būti provincijos mokytojas.... Paukš.
kaĩp kirviù įkir̃sti griežtai pasakyti: Jis pasakė – tai kaip kirviu įkirsta. Mrj. Jeigu išreiškė kur savo nuomonę, – kai jis pasakė, kaip kirviu įkirto, – visur jo viršus, jo teisybė lieka. Žem. Senis jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto. LzP. Jeigu pasakė, kad neleis į šokį, tai kaip kirviu įkirsta. Graž. Kaip anas pasakė, tai kaip kirviu įkirto. Pls.
kaĩp kirviù kir̃sti griežtai pasakyti: Tai kad pasakė: kaip kirviu kirto. Vaižg.
kaĩp kirviù nukir̃sti
1.griežtai pasakyti, nutarti: Pasakė, tai kaip kirviu nukirto. Trgn. Tai mūsų abiejų paskutinis žodis, ponas Puodžiūnai, – kaip kirviu nukirto Papievienė. Vien. Neduosiu, nekinkysiu, neleisiu! – kaip kirviu nukirto Motiejus. Žem. Užrėžė žodį, kad bus kunigas, ir baigta! Kaip kirviu nukirsta!. Švaist. Sau turiu, – kaip kirviu nukirsdavo kalbą kūmas, – bet kitiems – tai ne. Krėv.
2.staiga nutraukti: Čekšt! revoliucija Rusijoje! kaip kirviu nukirto mūsų maršrutą. Žem.
kaĩp kirviù užkir̃sti griežtai pasakyti: Ką pasakė Mackevičius, kaip kirviu užkirto. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs. Myk-Put. Aš jį kaip kirviu užkirtau. Pls. Marti uošvei kaip kirviu užkerta. Rod.
kaĩp iš po kir̃vio nedailiai (padarytas): Pasiuvo batus tikrai kaip iš po kirvio. Paį.
kaĩp su kirviù prastai, atmestinai: Kad pasiuvo suknelę, kaip su kirviu. Varn.
kaĩp kir̃vis su ãkmeniu Pnd. apie besikivirčijančius: Prisiklausė visko, užteko. Dabar jau atsibodo, ėmė kirstis kaip kirvis su akmeniu... Dantinga ir Katrė!. Žem. Toks tas gyvenimas – kaip kirvis su akmeniu. Gr. Nesuteikia – kaip kirvis su akmeniu. Trgn. Gyvena kaimynai kaip kirvis su akmeniu. Ds.
kaĩp su kirviù atkapóti griežtai atsakyti: Jei kartais siuntė ką padirbti, ta kaip su kirviu atkapojo: – Papūsk į nosį!. Žem.
kaip akmuo su kirviu žr akmuo
karo kirvį užkasti žr karas
kaip perkūno kirvelis žr perkūnas

Asmuo, interneto erdvėje apsimetinėjantis kitu žmogumi (apsišaukėlis).

kuris kelia pasitikėjimą
apgaulìngas
kuriuo negalima pasitikėti

koks yra pagal prigimtį, natūralus
dirbtìnis
kuris padarytas, nenatūralus
Netikri pinigai yra dirbtiniai, bet tikri pinigai irgi dirbtiniai Čapk.

kuris kelia pasitikėjimą
klastìngas
kuris suktas, su klasta

kuris nekelia abejonių
melagìngas
kuris neatitinka tiesos
Ir išryškės tikri ir melagingi siekiai, širdies malda – pirmoji ir paskutinioji rš.
Antikoje nebuvo psichologijos ir žurnalistikos, tačiau visi labai gerai suprato, kokią žalą žmonių psichikai daro ne tik melagingų, bet ir tikrų, tačiau blogų žinių skleidimas rš.

1 kuris yra pagal prigimtį
netìkras
kuris nėra pagal prigimtį
Netikrus tėvus jie garbins, o tikrus purvais drabstys Gruš.
Tikra matutė kai užuvėjėlė, o netikroji – kai vėtrytėlė d. Brž.
Bet Lietuvos vardu ir niekšas gali žudyti, degint, plėšti. Kaip atskirti, kur tikras pranašas, o kur netikras? Marcin.
Jei jums kada nors rūpės atskirti netikrus menininkus ir poetus nuo tikrųjų, pastaruosius pažinsite iš nesuvaldomo nepriklausomybės troškimo rš. 2 kuris turi būdingas ypatybes
netìkras
kuris neturi būdingų ypatybių
Negailestingas teisėjas laikas labai metodiškai atsijoja tikras vertybes nuo netikrų, nevertus atskiria nuo vertų rš.
Dvibalsės vienos yra tikros, sudėtos iš dviejų balsių, kitos netikros, sudėtos iš trumpos balsės ir iš pusbalsės Jn. 3 kuriuo neabejojama
netìkras
kuriuo sunku patikėti
Tiesa yra viena, o ne tikra ar netikra rš.
Kelerioksai yra gailesys? – Dvejoksai: tikras ir netikras Dauk.

kuris nekelia abejonių, sąžiningas
paviršutìniškas
kuris nesiekia pagrindų, dirba atmestinai
Vienas tikras skaitytojas yra kur kas daugiau nei šimtas tūkstančių paviršutiniškų rš.

kuris turi būdingas ypatybes
suklastótas
kuris padarytas siekiant apgauti
Dokumentai suklastoti, spiritas tikras rš.

kuris kelia pasitikėjimą
sùktas
kuriuo negalima pasitikėti
Žodį tikrą ir tvirtą duok burnon mano, liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs Baran.

kuris nekelia abejonių
tãriamas
kurio iš tikrųjų nėra, menamas
Tai galėtų būti tariamoji pasakojimo pradžia, besiremiant į tikrą atsitikimą, kurio priežasčių reikėtų ieškoti kaip adatos šieno kupetoj Saj.
Tariamas turtas nė kiek ne blogesnis už tikrą, pagaliau juk visi turtai mažumėlę tariami rš.
Tikrosios dorybės – mums patiems, o tariamos – kitiems rš.

×smer̃tis (brus. cмepць) sf. (2) Rtr, NdŽ, Km, Krok, Ėr; CII584, H, L, sm. (2) NdŽ, Bt; CII584, H, R, MŽ471, N, -ies sm. (2) K, NdŽ; R, N, smerti̇̀s sf. (4)
1. Q525, Sut, Kos94, N, K, PK37 mirtis: Būtų gražu gyvent, ale smer̃tis Km. Kap jiej gyvena, tai jiej nei prieš smer̃tį tep negyvens Krok. Gerai da pamini po smer̃čiai Dglš. Senas, nesugali jau, neduoda dievas ir smertès LKKXIII130(Grv). Laukiu smer̃ties kap viešnios (nebenoriu gyventi, kentėti) Mrc. Kiek čia smer̃čių pridirbo [lėktuvai] Ėr. Čia jau buvo smer̃tis ant menkiausio plaukelio nabagei Trk. Kumet smertis ant nosės, tumet ir pondzies atsiranda Vkš. Po nosia smer̃tis Srd. Nelygu žmogaus smer̃tis: kitas žiopčio[ja] žiopčio[ja], kol numirs Vdk. Tokio smer̃čio susilaukė Vl. Lig mano smer̃čiui anas tylės Aps. Lig smer̃ties neužmirš [savo kalbos] Zt. Ligi pat smer̃čiu[i] turėjo protą Ėr. Lig smer̃čio galo neleido jos išvežti [į ligoninę] Krž. Pasirašyk, kad po smer̃čiu[i] man tarnausi Ėr. Po mano smer̃čiai kaip norėste, teip gyvenste Mžš. Jam davė maistą iki smert BsPIV3. Vagį galėjo ir smerčióp sūdyti J. Smer̃tin prilupė poną BM53(Vžns). Pasakykit patys, mano vaikeliai, kaip [ponas] man' vieną kartą kone lig smerčiai ažuplakė BM26(Č). Prie smerties (labai smarkiai, mirtinai) sumušti ką N. Prie smerties (labai sunkiai, nepagydomai) sirgti N. Aš jį ir smerties kaltą išrandu Sch170. Mirė gyvatės smerčia (nuo gyvatės įkandimo) Ėr. Judošiaus smerčiù mirė jau (pasikorė) Rs. Ne savo smer̃tim mirė (buvo nužudytas, žuvo) Ob. Pamatysi, ka tu nemirsi savo smerčiù Kair. Kap bus ik smer̃čiai? Mrj. Tai paklausk, kap man po smer̃čiui bus LB229. Iš smerties bund gyvastis RD195. Šaltis esąs smertis, o šilima gyvyba S.Dauk. Ir po šiai smertei dangaus karalystę duok Mž429. Berneliai … nuog smerčio ir prapuolimo išvaduoti … est Mž99. Nesa, kurią dieną tu iš to valgysi, smertimi mirsi BB1Moz2,17. Eš esmi … tankiai apkalimuosu, tankiai smurtnuosu smerčiuosu (mirties pavojuose) buvęs VlnE34. Nes kad būtų tie berneliai savu mirimu, arba smerčià, numirę DP420. Po smerti to niekas negalės daryt SPI228. Šitie daiktai galėtų būt jiemus naudingi po smerti DP550. Ir buvo ten iki smerti Herodo Ch1Mt2,15.
| prk.: Jai greit padirbt kas – tai smertis (ji labai nenori, vengia) Ds.
^ Dirba kaip smer̃čiai (netvirtai, atmestinai) Mžš. Nežinomas kaip smerčio adyna LTR(Pn). Neatsipirksi nuo smerties jokiais pinigais LTR(Grv). Nuo smer̃ties neišsiprašysi Ds. Viskas praeis, o smer̃tis nepraeis Vdk. Smertis nerašyta, ateina neprašyta LTR(Rm). Žmogus tik vieno smer̃čio neparneši, o visas kitas bėdas parneši Skdv. Trimis smer̃čiais aš negaliu mirt SchG268. Smertis visus sulygina VP41. Tu mano smertis esi (mane baisiausiai pykini) N. Čėsas toliau, smer̃tis arčiau Ppr. Smertis ilgai nelaukia LTR(Rm). Ne dienų laukia smertis (nelaukia, kol pasensi) MŽ, N. Nuo smertelės nėr žolelės LTR(Šmn), Vdšk. Nėra žolių pro smertį MŽ43. Smerčio ligos nepagydysi LTR(Jnš). Daugiau neuždirbsi kaip smer̃tį Mžš. Koks gyvenimas, tokia ir smertis An. Neturėjo žmogus ką daryt, tai smertį susigrabailiojo Al. Atduos jis tau po smerti angliais (niekad negrąžins skolos) Vrn. Po smerčio rugiais atpjaus (nesitikėk atgauti) LTR(Grk). Po smerčio su rugiais užpjaus VP38. Ar turi smerčio marškinius, o kaulams tarbelę? (sakoma juokais, gąsdinant mirtimi) LTR(Šd).
2. įasmeninta mirtis, mirtį nešanti būtybė, giltinė: Jau smer̃tis kanda mane sergantį, jau garsteklis gerklė[je] J. Smer̃tis senos kaulų negrauš – tik jaunų Žln. Smer̃tis da munęs nenora Žr. Kiek kartų kariavo, niekumet nuopuolio nedatyrė, del to gi vadinamas buvo giltine, arba smerčiu, krikščionių S.Dauk. Buvo dar trečioji dievystė, vadinama Pykulis, tai yra dievis smer̃čio, arba, kaip seniejai vadina, giltinės S.Dauk. Kepurė pasikabino ant medžio [jojančiam], i pamanė, ka smer̃tis buvo Tv. Smertis, giltinė SD344. Smer̃ties gylys KII201. Smertie, kame tavo geluonis? BPII8.
^ Atsiduso bernaitis kaip smer̃ties paleistas VoL352(Sv). Nabagas sustingęs ir išblyškęs kaip smer̃tis BM41(An). Smer̃tis až nugaros, ė mislys toli Dkšt. Smer̃tis až pečių, ė pačios dar reikia LKKXIII135(Grv). Rytas už nakties, smer̃tis už tvoros Žml. Žmogus eina, ir smertis kartu eina LTsV94(Rm). Smer̃tis nežiūri nei akỹs, nei dantỹs Vžns. Smertis nežiūri, kad liks vyžos nenunešiotos LTsV95(Jz). Smer̃tis nepaklausia, ar tu nori būt (gyventi), ar mirt Rod. Smerčiui arklio nekinkysi LTR(Žg). Kampe balta smertis stovi (šautuvas) Pls.
ǁ užgavėnių persirengėlis, vaizduojantis giltinę: Smer̃tis, būdavo, dalgį turės, baltoms kelnėms, baltu šarku apsirėdęs Kv.
◊ į smer̃tį
1. visai, visiškai, jokiu būdu: In smer̃tį kiaulių neganiau Vrn. Nenoria ėst į smer̃tį Erž.
2. labai smarkiai, nepaprastai: Pjauna jas (bičių motinas) į smer̃tį, neįleida į aulį Vdk. Į smertį nekenčiąs N. Vis tu jai gali siūlyt – į smer̃tį kratosi Snt. Nelabai geria, ale kartą kad pasigėrė smer̃tin Slm. Smer̃tin sopa Ds. Sudži̇̀ūvęs [džiūvėsis] smer̃tin Krok.

per smer̃tį labai smarkiai, nieko nepaisant: [Šuo] vėl per smertį lindo prie vagies Tat.
smer̃čio brū̃klį pali̇̀kti (kam) Kl numatyti, kieno eilė mirti.
smer̃tis žiū̃ri (véizi) į aki̇̀s; smer̃čiui (smerčióp) žiūrė́ti į aki̇̀s arti mirtis: Jis jau smer̃čiui į aki̇̀s žiūrė́jo Šn. Susiedas jau smerčiop žiūri rš. Jau smer̃tis yr į aki̇̀s veizė́jęs Plt.
[kai̇̃p] smer̃čio kùčierius (kùrmonas, pùrmonas Šts, kresnà) labai liesas, silpnas žmogus: Smerčio kučierius jau mirė Dr. Sudžiūvęs kaip smerčio kurmonas LTsV141(Šd). Ką tu čia dirbi, smer̃čio krẽsna? Dr. Ale i kūdas, kai̇̃p tik smer̃čio pùrmonas Grdm.
smer̃ties (smer̃čio Trk) pãtalas (pãtelas Trk) Q525, H mirties akivaizda.
smer̃ties pùpos tokios vaistažolės: Reikia ligoniui sergant daržo žolių – smerties pupų nuskinti LTR.
smer̃čiui sių̃sti grei̇̃tas apie lėtą, nepaslankų žmogų: Smer̃čiui sių̃sti grei̇̃tas, trunka ilgai J.
[su] smerčiù vadúotis (dalýtis, dali̇̀ntis); smer̃tį vadúoti Klov labai sunkiai sirgti, merdėti, būti arti mirties: Nabagas kiek prikentėjo: dvejus metus smerčiu vadavos, sako, ir galą norėjęs pasidaryti A.Vien. Ans jau smerčiù vadúojas Klm. Ligonis su smerčiù dali̇̀jas Varn. Ligonė visiškai smerčiu dalinasi Žem. Aš smer̃tį vadúodavau, i tai išsiliežiau. Jai kiek suskaudėjo nesuskaudėjo – nebegyvens jau! Mžš.
smer̃ties viešnià sakoma apie sublogusią, sunykusią: Tikra smer̃ties viešnià toj mano mergiotė: rūbai kai an šakių kaba Vdšk.
tik smer̃ties pakviẽsti (pasisių̃sti) apie lėtą, nepaslankų žmogų: Tave galima siųst tik smer̃ties pakviẽst Rgv. Tave tik smer̃ties pasisių̃sti Gl.

rañkos ištiesimù čia pat, netoli: Už Upynos rankos ištiesimu trobos buvo. Rdn.
rañkai kójai pakankamai (miegoti): Išsimiega rankai kojai. Ds. Bent kartą išsimiegojau rankai kojai. Kzt.
rankàs kójas atláužti prastai padaryti: Nebe šiam nebe tam tas tavo darbas – atlaužei rankas kojas ir palikai. Jnš.
rankàs kójas bučiúoti nuolankiai prašyti: Tiek jis čia puldinėjo, tiek puldinėjo – rankas kojas bučiavo – nepriėmė, paskui dovanojo. Šln.
rankàs kójas išbučiúoti labai dėkoti: Namą dovanotas rankas kojas išbučiuos. Jnš. Norėjimas tos šnapšės – rankas kojas išbučiuotų. End.
rankàs kójas nubučiúoti labai dėkoti: Tu jo vyženos nestovi! By tik tave imtų: rankas kojas nubučiavusi gali už jo eiti. Žem.
rankàs kójas nukir̃sti padaryti suglebusį: Uždavė alaus, nukirto rankas kojas, nebepaeinu. Krš.
rankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės, išsigąsti: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas. Avyž.
rankàs kójas susinérti nieko nedirbti, nieko neveikti: Sėdi rankas kojas susinėrę, nori, kad kas duotų. Krš.
rankàs kójas užkrutė́ti labai pavargti: Ot priskrutėjau, rankas kojas ažkrutėjau. Grv.
rañkų pakėlìmas pasidavimas: Tai tas pats, kaip ir rankų pakėlimas. Juk į priešą, kuris jau pakėlęs rankas, nebešaudoma. Simon.
rañkos pamojimù lengva (padaryti): Tiesa, kaip dėdė sako: vidaus kultūra ne rankos pamojimu įgyjama. Pt.
rañkų pridėjìmas dirbimas: Be rankų pridėjimo nieko nėra. Šv.
rañkų prikišìmas dirbimas: Yra labai kruopštus dalykas, reikalingas daug prikišimo rankų. rš. Visa įtaisyti reikia daug laiko, kašto ir rankų prikišimo. rš.
per rañkų rankàs eĩti Ėr. patekti vis kitam savininkui: Taip ir eina tas ūkiukas per rankų rankas. Erž.
rañkos sumojimù greitosiomis: Dažnai ligoniui reikia ilgėliau pasigydyti, kol sveikata atgrįš, ypač sunkesnės ligos rankos sumojimu neatimamos. Pt.
rañkų sutepìmas nusikalstamas veiksmas: Rankų sutepimas brolžudyste. LzP.
rañkų tárpe nejučiomis, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolė. Žem.
abiẽm rañkomis
1.mielai, netaupant, gausiai (dalyti): Jį visi skriaudžia, jį apgaudinėja, o jis ir žmona, lyg maži kūdikiai, to nei nenumano, nei mato ir visa abiem rankom išdalija kitiems. Vaižg.
2.mielai, noriai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija. brš.
abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankomis gaudžiau sveikatą. An.
abiẽm rañkomis ir abiẽm kójomis labai mielai, noromis: Įsirašysit? – paklausė susidomėjęs Domantas. – Abiem rankom ir abiem kojom įsirašysiu! – tarė kaimynas. Gruš.
abì rankàs ir kójas kélti be svyravimų balsuoti, pritarti: Bravo! visai pritariu ir keliu abi rankas ir kojas, – nudžiugo kertėje literatas realistas. Vien.
antrà rankà Jž. padėjėjas: Čia įbruko mane kaip antrą ranką patarnavimams. Lauc.
antromìs rañkomis turint patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomis. rš.
ãtbula rankà
1.atmestinai, nerūpestingai: Atbula ranka tik ragana vaišinti. KrvP. Kad jau žmogus papranta atbula ranka dirbt, tai jau blogai. Žg.
2.nenoromis, šykštint: Kai atbula ranka duoda, tai ir imt nenori. Rs.
atbulomìs rañkomis nerūpestingai, nevikriai, tingiai, atmestinai: Daro vis atbulom rankom. Švn. Jei dirbi, tai dirbk gerai, bet ne atbulomis rankomis. Krp. Dirba atbulomis rankomis. Gršl.
ãtgalia rankà
1.nevikriai, nerūpestingai: Brūkštelėjo atgalia ranka pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko. Stl. Atgalia ranka tik tinginys dirba. Trgn.
2.nenoromis, šykštint: Duona karti atgalia ranka paduota. Km.
atviromìs rañkomis ir širdimìs atvirai, nuoširdžiai: Visi pažįstami atviromis rankomis ir širdimis priima, anė išsižioti neduoda man apie grįžimą atgal. Žem.
ãtžagaria rankà atmestinai, prastai: Toks atžagaria ranka atliktas darbas kelia teisėtą pasipiktinimą. rš.
atžagariomìs rañkomis atmestinai, nerūpestingai, prastai, lėtai: Padarei atžagariom rankom. – Laikys tam sykiui. Jrb. Vincui buvo skaudu, kad jie dirba atžagariomis rankomis. Avyž. Tu, vaikeli, tai vis atžagariom rankom – ką imi, tas krenta. Dj.
auksìnės rañkos nagingas: Jo auksinės rankos: ką tik paima, viską padaro. Jnš. Jo draugas, auksinių rankų skulptorius, netrukus iškalė ir akmens skulptūrą. Ap. Ot žmogus – auksinės rankos. Pls.
auksinès rankàs turė́ti būti nagingam: Tokias auksines rankas turi... Negi tavęs nepriims atgal į fabriką?. Mar.
rañkos aukštỹn sakoma ko nesugebant: Labai galėjau ir labai sugebėjau [austi], o dabar – aukštyn rankos. Sur.
rankàs aukštỹn rš. liepimas pasiduoti:
bálta rankà mielai: Balta ranka duoti. I.
báltas rankàs sudė́ti susituokti: Jau sudėtos baltos rankos, sumainyti žiedeliai. Jnšk.
dešinė̃ rankà teig. patikimas padėjėjas: Mokytojui taip pat greitai įtikau ir, neilgai trukus, buvau jo dešinė ranka. LzP. Jis mano dešinė ranka. Jnšk. Ji supranta! – pastebėjo ponia, kinkuodama galvą ir su pasigėrėjimu šypsodama, žiūrėdama į savo „dešiniąją ranką", kaip paprastai dabar vadino Agniešką. LzP. Norėčiau, kad pasiliktum Varniuose. Būtum man dešinioji ranka. Švaist.
devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo. Trgn.
dìdelės rañkos geras pagalbininkas: Bronius yra didelės rankos. Kv.
dykomìs rañkomis
1.be nieko: Gavau laišką, ne dykom rankom grįžau iš paštos. Jnšk. Nueini medžiotų: vaikštai žmogus visą dieną, vargsti ir gaišuoji, o gerai, jeigu nors kiškelį arba teterviną parsineši, dažniausiai gi dykom rankom namo pareini. Bil.
2.be dovanų: Krikštynos[na] negi nueisi dykom rankom. Slm. Dykom rankom negi nueisi. Ds.
3.be ginklo: Dykomis rankomis kur tu paimsi juos. Grž.
geležinè rankà griežtai (valdo): Namus, bobą, šeimyną geležine ranka valdo. Žem.
gerà rankà susijęs su sėkme: Mano gera ranka: kur aš sėjau, ten gerai auga. Gs.
geràs rankàs turė́ti Dglš. sėkmingai ką padaryti: Šitas stalius geras rankas turi. PnmA.
gerà rankà uždeñgti pateisinti: Nebuvo galima viso ponų darbelio gera ranka uždengti. Cvir.
grýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs gryna ranka nepaims. Dglš.
ilgà rankà greitas (ką daryti): Ilga ranka atėmimui, trumpa – davimui. Štk.
ìlgos rañkos greitas (atsirasti): Bėdos ilgos rankos. Švnč.
ilgèsnė rankà šioks toks pagalbininkas: Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgesnė man ranka. Rz. Jau ranka ilgesnė – turiu sūnų. Rm. Kas čia do darbininkas iš mažo, bet ilgesnė ranka pasistumt. Ds. Jau vaikai suauga, pasisiunti, vis ranka ilgesnė. Plv.
ìlgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: ilgas rankas turi. Mrj. Turi ilgas rankas – jau kad ką išsidabos, o jam panogės, vis tiek priglaus. Pls. Jos vyrą išvarė – anas ilgas rankas turėjo. Grv.
išskėstomìs rañkomis mielai, su džiaugsmu (priimant): Dar gerai, kad sutiko vos ne išskėstom rankom. Ap. Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomis. rš. Tie žmonės svečius sutinka išskėstom rankom, duoda geresnį kąsnį, nutrauktą nuo savo burnos. Vencl.
išvirkščiomìs rañkomis atmestinai, netikusiai: Mūs darbas – tai ne darbas, tai tik pusiaudarbis: tai tik palytėjimas darbo ruožtais, paviršium, išvirkščiomis rankomis. Kudir.
kairè rankà péržegnoti nebendrauti, ignoruoti, visai atsisakyti: Peržegnok tu jį kaire ranka ir eik nuo jo. Slk.
kàs rañkoje tàs kaktojè apie įsikarščiavusio elgesį: O man Dievo valia, – šokosi pati, – kas rankoje tas kaktoje. Žem. Bjaurus žmogus – kas rankoj tas kaktoj. Dr.
kietų̃ rañkų apie taupų: Ji buvo kietų rankų ir dolerį pagaudavo, nors tasai turėtų ir labai trumpą uodegėlę. Dovyd.
laisvà rankà nesuvaržytas: Be vyro motriškai laisva ranka: ko tos mergos pulna už tų vyrų. Rdn. Be vyro [moteriškei] laisvesnė ranka. Grd.
laisvàs rankàs dúoti suteikti laisvę: Aš tau duosiu laisvas rankas veikti. Mont.
laisvàs rankàs palìkti leisti savarankiškai elgtis: Senis viešai pagyrė ponią Brėdą ir pasikvietė algos pakelti. O tai reiškė, kad palieka jam laisvas rankas panašioms naujovėms. Cinz.
laisvàs rankàs turė́ti
1.būti neužimtam, netrukdomam: Vien tas gerai, kad žmogus laisvesnes rankas turėsi. Nebūsi pririštas prie dvaro, galėsi eiti kur nori. Myk-Put. Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliu. Balt.
2.būti nevedusiam: Žmogus kai turi laisvas rankas ir pinigo dar prasimanai, gali linksmai gyventi. Šk.
lengvà rankà
1.sekasi: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles – greit auga. Pn. Žinai, jo ranka lengva. Alz. Mano ranka lengva. Aps. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengva ranka, tai greičiau prigis. PnmA.
2.traukia užeiti: Kur liūbiju, tai taip ranka lengva. Lz.
lengvà rankà
1.lengvabūdiškai: Atsirado gerų dėdžių, kurie, neįsigilinę į reikalą, lengva ranka stojo jo ginti. rš.
2.išlaidžiai, netaupant: Neišdalyk viso lengva ranka: pačiam prireiks kada. PnmA. Lengva ranka viską išdaliojo ir sau neliko. Dkš.
leñgvą rañką turė́ti apie žmogų, kuriam viskas sekasi: Kad Gugis turi „lengvą ranką", žmonės jau seniai pastebėjo ir todėl ar vištos reikėjo tupdyti ant kiaušinių, ar žąsys, moterys kviesdavo visuomet Gugį. Krėv. Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romyt. Ss. Turėjo tokią lengvą ranką, jog ne vienas jos priimtas vaikas negavo nei bambos klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti. Vaižg.
mìtrios rañkos apie darbštų: Girk mergą ne dėl gražaus veidelio, bet dėl mitrių rankelių. KrvP.
neramiàs rankàs turė́ti būti mušeika: Ir visuomet šitie žaidimai baigdavosi mūsų ašarom: labai jau neramias rankas turėjo Petras. Kad tiktai kas – tuoj už kuodo, ir gana!. Balt.
nuogomìs rañkomis be nieko: Viešpats Dievas neateis tuščiomis arba nuogomis rankomis, bet drauge atneš drąsumą prieš visą piktą. Dk.
pakirstomìs rañkomis nusivylęs: Šito ir Narba nežinojo! Tad tik išvėpo visas pakirstom rankom. Andr.
pãčios rañkos geras pagalbininkas: Dešimties metų vaikas – pačios rankos. Rdn.
pãčios rañkos bė́ga labai norisi imtis (darbo): Kai tik pamatau darbą – rankos pačios bėga, nors raudok!. Balt.
piktà rankà niekšas: Tiltą norėjo sunaikinti pikta ranka. Gric.
pìlnos rañkos daug (darbo): Mums darbo buvo pilnos rankos. Žml. Piemens pilnos rankos darbo. Simon.
pirmà rankà
1.patikimas padėjėjas, pagalbininkas: Mano vienas žentas mažai mokytas tėra, ans jau prie žambio, antras pamokytas – pirmininko pirma ranka. Šts. Gudelis, prašomas pagroti ir vaišinamas, sakydavo: – Vyreli, duok ir jam – jis mano pirmoji ranka. Ap. Aš labai geras darbinykas, kaip pirma ranka. Akn.
2.teisė pradėti: Aš dalinau kortas, tai jo pirma ranka. Jnš.
pirmojè rañkoje pačioje pradžioje: Atėję pirmoje rankoje priėdė lig soties. Krš.
plikà rankà
1.be įrankių: Plika ranka nieko nenuveiksi. Upt. Mokyti mašinomis dirba, o jisai plika ranka. Dovyd.
2.be gudrumo, suktumo: Jo plika ranka jau nebepaimsi. Ds.
plikomìs rañkomis be ginklų: Vyrai, – tarė pakuždomis, – mes juos paimtume plikomis rankomis. Myk-Put. Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų. Blv. Jeigu lauke kur užpultų, plikom rankom – pražuvęs. Škt.
prastà rankà nesėkmę lemiantis: Tavo a. a. Vinco prasta ranka buvo: kiek našlių ir kavalierių turėjai kandidatų, o nė už vieno nenutekėjai, sako: mirusio vyro prasta ranka, kad likusi našlė nenuteka.... Žem.
ríebia rankà negailint, nešykštint: Riebia ranka daviau uogų. Plng.
riẽstos rañkos savanaudis: O Jėzau! Sūrantai, ką tu kalbi! – balsu verkė Kotryna, – riestos ir tavo rankos. Vienus į kalėjimą veda, o tu jau į ponus lendi. Marc.
sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausa ranka nepriėjo tik. Jrb.
sausomìs rañkomis tuščiomis, be dovanų: Pas tokį poną sausomis rankomis neisi. Skd.
sàvo rankà
1.savavališkai: Savo ranka nieko neėmiau. Dglš.
2.savarankiškai: Jis gyvena savo ranka. Klm.
sidabrìnės rañkos nagingas: Ką aš padarysiu, kad rankos sidabrinės, o gerklė misinginė. Smn.
skalsì rankà taupus: Mano bobos neskalsi ranka: čia nuperka, čia vėl nebėr. Lk.
stiprì rankà apie tvirtą valdymą: Menkas šeimininkas, neturi stiprios rankos. rš. Krašto valdyme nejaučiama stiprios rankos. Myk-Put.
sùrištas rankàs turė́ti negalėti laisvai elgtis: Jis, Varanka, turįs surištas rankas, negalįs atsidėti jokiam kitam rimtam darbui, turįs pagalvoti apie būsimas pareigas. Andr.
šaltomìs rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltom rankom, atgrubnagis toks. Ob.
šiltà rankà greitai, tuoj pat: Grąžino šilta ranka. Vlkv.
šiltomìs rañkomis mielai: Skibas būtų šiltom rankom į koplyčią paėmęs [mirusiąją], bet mano prašytas jis padarė viską, kaip mirusi norėjo. Dovyd.
rañkoms šveñta negali dirbti: Kol rankos kušėjo, akys veizėjo, subinė ūkštavo, o senatvėj rankoms šventa, subinei pasninkas. Šts.
tė́višką rañką pajùsti būti išpertam: Kaip aš gailiuos, – Muršteinas parodo aiškų mostą, – kad aš neleidau tau savo tėviškos rankos pajusti, kol tu dar jaunas buvai. Simon.
tė́višką rañką paminė́ti būti nubaustam: Tegul tik kas ką pašnibždės prieš kunigaikštį, tai paminės jo tėvišką ranką. Myk-Put.
trẽčios rañkos atsarginis padėjėjas: Jis ar (taip pat) buvo trečios rankos. Krč.
trumpà rankà Štk. nerangus:
trum̃pos rañkos neturi valios: Dabar rankos trumpos, tai makliorstvos prasidėjo, kažkokios skolos atsirado. Gric.
tuščià rankà be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka, papyragyk. Šts. Bet tuščia ranka negražu pasirodyti. Žem.
tuščiomìs rañkomis
1.be nieko: Tai kaip čia dabar bus? – susirūpino Vincas. – Grįžti tuščiomis rankomis? Ką tėvas pasakys?. Myk-Put. Į gyvenimą jis išėjo ne tuščiomis rankomis. Andr. Jūs išeidami neišeisite tuščiomis rankomis. ŠR. Niekad negrįždavo į medžiotojų lūšnelę tuščiomis rankomis. rš. Sugrįžo tuščiomis rankomis. Rs. Gal grįš su laimikiu, o gal ir tuščiomis rankomis. Daut.
2.be dovanų: Juk nenueisi tuščioms rankoms į veselę!. Krš. Tuščiom rankom negi eisi, sarmata. Skdt. Praauš, ir pareis, rasit, ir vėl ne tuščiomis rankomis. LzP. Niekada nereikia iš kiemo pareiti tuščiom rankom, gaspadinėle. Simon.
3.be kyšio: Prie jo tuščiom rankom neprieisi, mat be nieko, tai ir nieko. Užp.
tvìrta rankà apie griežtą valdymą: Pats Edvardas Butvilai siūlė ne kartą perimti Palivarkynę ir tvirta ranka ūkį vesti. Dovyd.
vienà rankà apie sutartinai veikiančius: Mūs buvo viena ranka su juo. Al. Mes viena ranka – visi zgadoj gyvenam. Strn. Mudvi su seseria viena ranka. Prn. Dabar juodviejų viena ranka. Skr. Aš, žinote, su eiguliu viena ranka, galėčiau lentų tiek ir tiek.... Andr.
víena rankà sutartinai: Su rajonu viena ranka eina, ką padarysi. Grd. Anys viena ranka gyvena. Grv. Visi viena ranka buvo. Vlkv.
víeną rañką laikýti sutartinai veikti: Tėvams reikia vieną ranką laikyti: jei viena bara, kitas užstoja, vaikai į velnius gali išeiti. Krš. Jie vieną ranką laiko, nieko su jais nepadarysi. Alk.
víeną rañką turė́ti sutartinai veikti: Vieną ranką visi turi, nieko nepadarau. Pj.
visà rankà tikras padėjėjas: Vyriausia duktė jau visa ranka. Klvr.
vìsos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – visos rankos. Ktk.
žalià rankà
1.apie jauną: Jauna dar, žalia ranka, bus dar vaikų. Krš.
2.apie nepatyrusį: Jaunas daktariukas, žalia ranka, dar nemoka gerai. Krš.
3.apie lemtį: Pas poną Dievą žalia ranka: da bus visko (vaikų). Krž. Dievo žalia ranka – užaugs bulvės. Škt.
tè žãlią rañką sakoma gerą linkint: Te žalią ranką, kad kaip rūgte rūgtų paršeliai!. Brs.
rañką apdalýti pasisveikinti su visais: Svečias visiems ranką apdalijo. rš.
rankàs apkrė̃sti
1.sugadinti gyvenimą, užtraukti nemalonumų: Apkrėtei man rankas. Ktk. Sveikata ant plaukelio kybo, parvažiuosiu tik kitiems rankas apkrėsti. Žem.
2.atsisakyti: Norėjau pirma pirkt tos karvės, ale kaip papaisiau, kad kvara (serga), tai ir rankas apkrėčiau. Arm.
rankàs apléisti
1.netekti dvasinės pusiausvyros, nusiminti: Nustebo vyrai pamatę ir narsias rankas apleido. Krėv.
2.mirti: Ten mano miela rankeles apleido. Kb.
rankàs apsikrė̃sti prisidaryti vargo, nemalonumų, rūpesčių: Kas tave paims, tai tik rankas apsikrės. Trgn. Biesas sumanė tas ženatves! – mąstė sau, – tik rankoms apsikrėsti!. LzP. Tiktai rankoms apsikrėsti – nenoriu ten kištis. Trk.
rañką apsùkti apiẽ kumẽlės úodegą sakoma ilgai kur užtrukusiam: Kur buvai užtrukęs? Gal apie kumelės uodegą ranką buvai apsukęs?. Ds.
rañką atidúoti ištekėti: Už Vilniaus išvadavimą atiduosiu tamstai savo ranką. Vien. Rimta Vingirykštė iš pat vasario pamilo vėjavaikį Skudutį ir atidavė ranką ir širdį. Vien.
rañką atitiẽsti mušti: Niekad nebūč galėjęs atitiest prieš tave ranką. Vdk.
rankàs atkir̃sti prastai padaryti: Kam tu sugadinai, tik rankas atkirtai į šitą darbą. Pls.
rañką atkìšti elgetauti: Ir nejaugi atkišęs ranką turiu prašyti praeinančių „ponų" ir rinkti skatikus?. Bil.
rankàs atkìšęs be atodairos: Prie butelio puolu kaip beprotis, atkišęs rankas. Tr.
rañką atláužti pasikeisti nusistatymą: Gal atlaušiu ranką prie tavęs. Lk.
rankàs atléisti
1.pašalinti rūpestį: Nusbaigsiu, tau rankas atleisiu. Aln. Ir jai rankas atleidė, baigės vargelis ir jai. Sur.
2.nesirūpinti: Jei atleistau rankas, kaip tas vaikas augtų?!. Drsk.
rañką atleñkti padaryti kokį menką darbelį: Tingi ranką atlenkt ir duris uždaryt. Lp.
rankàs atrìšti leisti laisvai veikti: Susirinkimininkams buvo atrištos rankos viešai veikti. prš. O tu staiga išsigandai tiesos, kuri tau rankas atrišo. Gruš. Mirė vyras, žmonai rankos atrištos. Dkš.
rañkos atsiléido įgavo valią: Nori, kad tik jam atsileistų rankos, jis paskui pradėtų visus smaugt. Plv.
rankàs atsiraitýti imti smarkiai veikti: Rankas atsiraitė vokiečiai. Vdk.
rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo. brš.
rañką bučiúoti pataikauti: Jis gi prieš visus lankstėsi ir buvo pasirengęs bučiuoti ranką kiekvienam, kas tik panorės ją atkišti. Myk-Put.
(kieno) rañkoje bū́ti valdyti: Polockas buvo vokiečių rankoj. Ds. Jo rankoj pinigai buvo – gėrė mėtė, kur norėjo. Mžš. Visų tėvų rankoj buvo vaikai, buvo drausmė. Ut.
rankàs daužýti
1.stebėtis (piktinantis): Ir rankas daužau – nebėr avino. Als.
2.džiaugtis: Juokiasi, rankas daužo. Šts.
rankàs dẽginti kelti nemalonumą (jaučiant sąžinės graužimą): Į ranką įspausti pinigai neturi jokios vertės – jie primena tik neseną gėdą ir degina rankas. Vencl.
rañką dė́ti greitai padirbti: Ranką dės, ir jau gatava. Bor.
rankàs dė́ti ištekėti, susituokti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankas. Paukš.
rañkos dỹga norisi (ką paimti): Oi tai man dyga rankos dėl tų pinigų. Skr.
rankà drẽba nesinori (imti): Nemėgstu bargo, dreba ranka imant, jei neatiduosiu, a?. Andr.
rañkos drẽba gaila (išleisti): Namiškis, priešingai: kapeiką sau ar kitam išleisti – rankos jam dreba. Žem. Rankos dreba dėl dviejų litų. Varn.
rañką dúoti
1.pažadėti: Davei ranką per Žolines bernui. Lp.
2.laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už tave. Krėv.
3.sutikti tekėti: Žinok, jog tamstos nebūsiu, tamstai rankelės neduosiu. Plt.
rankà dùrsterėti apgraibomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, ten dursteri – kokis ten ano darbas. Grv.
rankà eĩna sekasi (gyventi, auginti): Pradžia moterystės labai ranka ėjo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko. Valanč. Neina ranka jam gyvenimas. Brs. Taip man tos bitės ėjo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt. Vrn. Aniem gyvuliai ranka eina. Als. Šitie paršeliai jau neina ranka. Klt. Na, ką reikia daryti, kad nėmaž nebeina ranka. Gršl.
rañkomis eĩti stumdyti: Susimildamas tik rankom neik!. Slm.
rañką gáuti vesti: Jei sutiksi su jo valia, mano ranką gauti gali. Btg.
rankàs grąžýti labai sielvartauti: Ir Karalienė didžiausiame nusiminime, grąžydama rankas, suriko nesavu balsu.... Simon. Meisterienė grąžo rankas. Cvir. Kodėl ji nesipriešino, kodėl pati, viską palikusi, nelėkė į centrą ir, ten verkdama, rankas grąžydama, neišmaldavo nieko geresnio?. Katil. Zionas grąžo rankas, bet jį paguosti nėra kam. ŠR.
rankàs išbučiúoti labai dėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankas išbučiuoti. Jnš.
rañką išdérgti sėkmę atimti: Negirk senos kumelės, nudvės dar, ranką išdergs. Sml. Su savo kumelėm jis man išdergė ranką. Ėr.
rankàs išmainýti pavaduoti darbe: Nėr kam išmainyt baltų rankelių, nėr kam užtarti tikro žodelio. Ppr.
rankàs išskė̃sti padidinti savo įtaką: Kad prūsas nebūtų gavęs rankų išskėst, būtų kitaip buvę. Gs.
rañką ištiẽsti
1.susitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonas. Balt.
2.suteikti pagalbą, padėti: Ir bėdoje niekada jo nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia. Avyž. Gerų žmonių man gaila. Ne vienam, taip sakant, esu ranką ištiesęs. Marc. Jei tarp žmonių minios tu svetimas jauties, tat laimė niekados tau rankos neišties.... Nėr. Prisipažinsiu, ir aš neištiesiau Ąžuolui rankos, kai jam buvo nepaprastai sunku. Mar.
3.elgetauti: Ranką ištiesus ėjo pasenusi. Krš.
tik rañką ištiẽsti labai arti: Bet iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti. Dvd.
rañką įtaisýti išmokti, įprasti: Įtaisiau ranką eiti anksti rytą daržų laistyti. Krš. Ranką įtaisė vogti, ar nenutvers?!. End. Dabar anie kaip įtaisė ranką, taip ir darys. Lk.
rañką įžàgti atimti laimę, pasisekimą: Stangas įžagė ranką. Pc.
(kieno) rankà kãba yra priklausomybėje, priklauso nuo ko: Bet ir ant jų gana kabėjo ranka pono: juk be žinios kunigaikščio jie negalėjo nei savo dukterį ištekėdinti. A.
rankàs káišioti lįsti kur nereikia: Savo vietoj sūnus anas nekaišiojo rankų – niekur anas nelindo. Šmn.
rañką kélti
1.kėsintis mušti, užpulti: Kol mane pasmerksit, kad aš prieš savo tėvą ranką kėliau, man pasiaiškinti leiskit. Sruog. Nekelk rankos prieš berniuką, – nieko jam nedaryk!. ŠR. Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos. Krėv. Sakydavo: nekelk rankos prieš tėvą – ranka iš peties išdžius. Erž. Ant tavęs siratos rankelės nekelsiu. Ašm. Ana jau rankos nekėlė prieš. Brs.
2.pasiduoti: Neieškok, Joni... Nusiramink, negalima kelti rankos. Jei taip padarysi, niekai bus mūsų nusistatymas. Ap.
rankàs kélti mušti: Tik kai pamatėm jį ant kranto visą pamėlusį, vos vos bepaeinantį, nebeišdrįsom rankų kelti. Trein.
rankàs kilóti mušti: Liežuviu lok, ale rankų nekilok. Kur.
rañką kýštelėti šaltai atsisveikinti: Kyštelėjo ranką ir nieko nesakęs nuėjo. Rk.
rañkose knìbžda rūpi (išleisti): Pinigas ano rankose knibžda, kad turi. Rod.
rañkos kniẽti rūpi (ką padaryti): Jam rankos knieti ką padaryt. Mlk.
rañką knìta rūpi (ką padaryti): Knita knita ranką išleisti. J.
rañkos knìta rūpi (ką padaryti): Seniai knita rankos jum atkeršyti. Dkk.
rankàs kratýti labai ko nenorėti, atsisakinėti: Ji bijo, rankas krato. Jrb. Nenori, krato nuo jo ir rankas. Vv.
rañkomis kratýtis labai atsisakinėti: Jis ėmė kratytis rankomis: – Aš nieko nežinau ir nieko nenoriu žinot, eikit pas kunigą vikarą. rš.
rañkos kriñta žemỹn nesinori dirbti: O dabar rankos krito žemyn, tartum ir namai, ir laukai jau buvo nebe jo. Vencl.
rankàs láidyti mušti: Nelaidyk rankų, gausi pats!. Krš.
rañką laikýti pagelbėti: Gerai, kad vienas kitam ranką laikot. Varn.
rañkoje laikýti drausminti, valdyti: Laikė savo rankoje viską, kol akis užmerkė. Stl. Vaikus laiko rankoje. Rmš.
rañkose laikýti valdyti, tvarkyti: Tas neturi gyventi, kuris negali savęs laikyti rankose, kai ant jo užgula nepasisekimai. Cvir. Užkurys tvirtai laiko savo rankose ūkį ir rūpinasi juo kaip savuoju. Vien.
rankàs laižýti pataikauti, žemintis: Mes jums rankų nelaižysim!. LTR. Jis krioktų ir už dyka, ir dar pripuolęs rankas laižytų. Katil.
rankàs laužinė́ti vis sielvartauti: Vaikštinėdama baltas rankeles laužinėjo. Dglš. Močiutė vaikštinėjo, rankeles laužinėjo. Jabl.
rankàs láužyti labai sielvartauti: Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas kad laužo užrūstintas vėjas. Mair. Tik Zubrys vienas netylėjo, baltas rankas laužė. Krėv. Labiausiai verkė jauna mergelė po sodą vaikščiodama, rankeles laužydama. Tvr. Motina rankas laužė, o vaiko jau nėr. Grv. Laužo baltas rankeles jaunoji martelė ir gailias ašaras lieja. Vien.
rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai ranką laužk – nežinosi. Štk.
rañkos lim̃pa sekasi (dirbti): Kito rankos lipte limpa prie kiekvieno darbo. Mrj.
rankà lìnktelėjo gausiai (davė): Pereisiu per vežimus melsdamasis. Kad duos, tai ir ranka linktelės – pyrago, sūrio, varškės abrakų terbas prikrausi. Žem. Ar ubagas pasipainios, šmakšt čielą torielką miltų... arba duonos kad duos, tai ir ranka linktelės. Žem.
rañką mainýti
1.nebe iš to paties pirkti: Reikia mainyti ranką – iš Staniūnioko, kad ir dykai duotų paršus, neimč. Ktk.
2.pavaduoti: Kad aš ir sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motinėlei rankelių nemainysiu. Ad. Niaugi aš tau, tėtuti, rankelių nemainiau?. Tvr.
rankàs mazgótis šalintis, nesikišti: Kad būtų laimėjęs, tai ir Baltaragis kartu būtų laimėjęs, o kai prakišo, tai vienas Cinokas turi atsakyti. Baltaragis rankas mazgojasi kaip Pilotas poną Dievą pardavęs.... Žem.
rankà mazgója rañką vienas kitam padeda: Ką padarysi, ponuli, žinoma, ranka ranką mazgoja. Žem. Ranka ranką mazgoja, o burna lieka murzina. Ds. Tamsta tikrai pradedi man patikti. Vis dėlto tamsta turi žinoti, kad ranka ranką mazgoja. Balt.
rankà móstelėti niekais nuleisti, nepaisyti: Vienas iš gailesčio kone verkia, kitas ranka tik mosteli. Ašb. Ant visko mostelėjo ranka. Jabl.
rañkomis mosúoti griežtai nesutikti, priešintis: Ana rankom mosuoja, neina. Grv.
rañkomis mosúojant menkai (dirbti): Rugiai augo mūru, nors dirvą išgyvendindavo, nuo jų pačių betariant, vos rankom mosuodami. Vaižg.
rankà móti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Žiūrėdami žinybiškumo tokie vadovai moja ranka į valstybės interesus. rš.
rañkos neapsùkti Lp. tingėti ką padaryti:
rañkos neatpùvusios apie nagingą žmogų: Mūsų Liudos rankos dar neatpuvę, ką paims, tą padarys. Dglš.
rañkų nedė́ti nieko nedirbti: Nė rankų motina nededa – taip užpyko. Krš.
rañkos negadìnti gerai dirbti rūpinantis savo autoritetu: Mat sau rankos negadink. Žl.
rañkų neìšskečiant apie darbą be poilsio: Visą savaitę dirbau visur kaip juodas jautis neišskėsdamas rankų. Šein.
rañkos nèkelia nėra noro (ką daryti): Iš baimės rankos nutirpę nekelia veikti. Švnč. Rankos nekelia darbų. Šts.
rankà nekỹla nesiryžta: Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo ranka. Bub. Ranka nekyla bobą mušti. Varn.
rañkos nekỹla nėra noro (ką daryti): Kai pamirė vyras, rankos nekyla krutėt. Grv.
rañkos nekìšti
1.visai nieko nedaryti: Reikia niekur ir rankos nekišt, tada ir vaikai dirbs. Klt. Reikėjo nagines sulopyt, gaspadorius ir rankos nekišė. Žl.
2.nemušti, nekibti: Tėvas sako, aš nekišiu prie svetimo kareivio rankos. Pgr.
rañkų nekìšti
1.visai nieko nedaryti: Nemoku – nė rankų nekišu. Užv.
2.nemušti, nekibti: Aš prie moteriškos rankų nekišu. Skr.
rañkos nenutrū̃ks sakoma raginant dirbti: Ar tau būt nutrūkę rankos?. Lg.
rañkų nenuvaldýti nusikalsti, vogti: Jinai rankų nenuvaldė ir pakliuvo į kalėjimą. Btg.
rañkų nepakélti labai nuvargti: Žmogus dirbi, rankų nepakeli, o jis kaip jautis dykas. Mžš.
rañkos neprilaĩkant duodama nešykštint: Duodu duodu rankos neprilaikydama, o kai reikia žmogų prisišaukti – nugaras man atsuka. Balt.
rañkos nesìkelia nėra noro (ką daryti): Nieko negaliu – nesikelia rankos dirbt suvis. Rš.
rañkų nesudė́ti ištisai dirbti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedu. Balt.
rankà nesùdreba drįsta: Kaip matai paleidžiu viską dūmais, jei prisakysit! Ranka nesudrebės!. rš. Na kaip tau ranka nesudrebėjo?!. Šln.
rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau. Brž.
rañkoje neturė́ti visai nedirbti (kuo): Akėčių nė rankoj neturėjo. Lp.
rañkos niẽžti rūpi, knita (ką bloga padaryti): Burną sučiaupęs tylėjau; bet rankos taip ir niežtėjo. Vrn. Langelis, kad jis kur, atakištas! Niežėjo, matyt, kam rankos! – supykau. Šein. Nors ir kalėjime buvęs, vis tiek niežti rankos ką pavogt. Rdd.
rankàs nukabìnti nusivilti, nebesistengti dirbti: Nereikia rankų nukabint lig pat mirties: kolek gyveni, dirbk, krutėk. Mžš.
rankàs nukir̃sti pavargti: Per dieną prie linų labai nukerta rankas. Jnš.
rankàs nukratýti
1.atsisakyti: Tomis dienomis Rozalime buvo tokiomis sąlygomis siūlomi arkliai. Visi ūkininkai rankas nukratė. Pt.
2.nustoti vilties: Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankas nukratė. Užp. Nukratė visos rankas, nebereikia gydymo. Sur.
rankàs nuléisti
1.netekti vilties, noro, nusiminti: Nesiseka su kiaulėm, ale kaip dabar nuleist rankas?. Mžš. Piršlys rankas nuleido ir liežuvį pamiršo. Žem. Apsodino ištisą dešimtinę žemės ir, visą energiją išeikvojęs, nuleido rankas, visiškai nustojęs vilties, kad kas iš to būtų gera. Vaižg. Žinau tik, kad ir nelaimėje nusiminti, rankų nuleisti nereikia. Pt. Tik rankų nenuleiskim ir vilties nenustokim. Vien. Blogai padariau, kad nuleidau rankas ir toliau nebesimokiau. Btg. Išgirdome žinią apie juos (priešus), rankas nuleidome, pagavo mus baimė. ŠR.
2.nesirūpinti, apleisti: Tie laiškininkai jau visai nuleido rankas nuo darbo: paštas ateina po aštuonių dienų. Stak. Tiesa, Dirmeikis visai nenuleido rankų: tą vasarą jis įtaisė elektrą. rš.
rankàs nulė̃pinti įstumti į neviltį: Tik ką jis rado Sakalynėje, taip jam nulėpino rankas, jog ko tik ko tik visai neatmušė noro darbuotis. Vaižg.
rankàs numainýti padėti, patarnauti, būti naudingam: Išaugsit, galgi svietui rankas numainysit ir savo seną tėvulį ir močekėlę dadabosit. Rod.
rankà numóti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Numojau į skriaudas ranka – silpnesnį pult garbė menka. Sruog. Abu ponu, numoję ranka ant visų tradicijų, pasiliko žaliajame dvariuke iki pat vakaro. Vien. Galų gale matydami, kad šis ponas bailus ir už savo žodžius neatsako, numojome ranka. Vencl. Ignis tik ranka numojęs nuėjo į pakluonę. Žem.
rankàs nusipláuti nusišalinti, nukreipti dėmesio, nesikišti: Ar kartu kelsim krikštynas ir vestuves, ar tu kaip Pilotas nusiplausi rankas?. Vien. O graborius, kad ir kažin kaip būtų malonu, tuojau stengėsi rankas nusiplauti. Cvir. Tu tai žinai... Ir tu negali dėl to rankų nusiplauti. Gric. Štai kodėl vokiečiai tąsyk stovėjo kaip Pilotai, baltas rankas nusiplovę, tarsi mūsų kraujas jiems nė motais. Trein.
rankàs nušlúostyti pabaigti vartoti (atsargas): Mes vakar ir rankas nušluostėm su bulvėm. Dr.
rankà nutvérti pagauti nusikalstant: Nisvantienė sakėsi pažįstanti tą moterį, bet, ranka nenutvėręs, neapkaltinsi ir nevesi į teismą. Simon.
rañką padė́ti pasirašyti: Padėk savo ranką po šituo dokumentu. Alv.
rankàs padė́ti
1.mesti darbą: Tie suvalkiečiai padeda rankas ir klausos tų žodžių. Akm.
2.nepajėgti dirbti: Kas gi pirks [viščiukus], nepirks – visi rankas padėjo jau. Sur.
rañką padė́jus ant širdiẽs sąžiningai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęs. Kudir.
rañką padúoti
1.susisiekti, būti arti: Nuo žemaičių neatsiliko nė aukštaičiai. Mat viena bėda kitai ranką paduoda. Myk-Put.
2.pasveikinti: Sužinok tamsta pirma, kas jie tokie yra ir ar galima jiems ranką paduoti. Vien.
3.užtarti, pagelbėti, padėti: Paduokime ranką mes vieni kitiems ir spindulius laisvės barstykim. Bil. Minėjo, kad jis su draugais širdingai prižadėjo vienybėje turėtis ir kiekviename pavojuje vienas kitam ranką paduoti. Žem.
4.susitaikyti: Ir ranką padavėm vieni į vieną ranką, ir susėjom, ir iteip padarėm. Zt.
rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiau!. Balt.
rañką pajùdinti šį tą nuveikti: Rodos, viską kažkas sutvarkys už tave, nereiks pajudinti net rankos. Ap.
rañką pakélti
1.balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Sanavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankos. Bub.
2.mušti, užpulti: Tu, begėde, tu drįsti prieš mane ranką pakelti? Aš tau parodysiu! – šaukė mama Šauklienė. Simon. Seniai būtų išjojęs, jei prieš kryžiuočius, bet kai prieš savuosius, tai nepakels senis rankos. Vien. Tai tu šitaip, vaike? Ranką prieš mane? Tu žinai, ką reiškia pakelti ranką prieš motiną?. Balt. Tu jam valgyt duok, o anas ant tavęs dar ranką pakėlęs. Rūd. Ranką ma[no] vyras nigdi nepakėlė. Pls. Dievas nepakėlė rankos prieš Izraelio tautos vadus. ŠR.
rañką pakélti prie kepùrės sveikinti: Kai kurie pakeldavo net ranką prie kepurės. Bet visi keliavo savo keliais. Pt.
rañką pakylė́ti užsimoti (mušti): Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti. J. Vaikas kylėte pakylėjo ranką ant šuns, t. y. norėjo mušti. J.
rankà pakìlo pasiryžo veikti: Jie juk gali atšaukti [tai, kas įvyko], reikia, kad tik pasipriešintų, pakiltų ranka. Ap.
rankàs pakir̃sti atimti norą veikti: Tas liūdnas dalykas man rankas ir pakerta. Bil.
rankàs pakratýti atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi. Žem. Kai sužinojo visus jos darbus, pakratė rankas, ir nereik. Skr. Pakračiau rankas ir nuėjau. Krš.
rankàs paláužyti pasielvartauti: Pulsiu tėveliui žemai keliuosna, gailiai verkdama, atsidusdama, baltas rankeles palaužydama. Ck.
rankàs paléisti liautis dirbus: Kai tik vyras rankas paleido, nieko nebeliko. Skr.
rankàs paleñgvinti padėti dirbti: Jau ir mano rankas palengvino. Žem.
rañkos paliñkusios į savè žiūri savo naudos: Ir švento in save rankelės palinkę. Lp.
rankà pamóti nekreipti dėmesio: Ranka reikia pamot [į kokį prastą darbą]. Imb.
rañkos panìžo užėjo noras ką padaryti: Taip paniekinamai nusišaipė, kad man rankos panižo. Balt.
rañkomis papliauškė́ti per strė́nas labai supykti: Sugrįžęs dėdė Nikodemas net rankom per strėnas papliauškėjo. Įpykęs nebežinojo, ant ko atsakymą mesti. Vaižg.
rankàs papùrtinti kratytis, vengti: Bėga kunigas rankas papurtinęs nuo davatkų. Šts.
rañkos paragáuti gauti mušti: Mano rankos paragausi!. Sruog.
rañką paródyti nubausti: Anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo. Bret.
rankàs pasidė́ti liautis dirbus ar nepradėti dirbti: Dar žadėjom kokį skūngalį budavoti, ale pasidėjom rankas. Trg.
rañką pasidúoti padėti, pagelbėti (vienas kitam): Seniau vienas kitam pasiduodavo ranką. Pn.
rankà pasíekti
1.būti netoli: Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią. Simon. Vincas Milašius dabar sėdi jau ant antrojo kalnelio, iš čia visai nebetoli iki gelžkelio, ranka pasiektum. Ap. Anas arti – ranka gali pasiekt. Grv. Namai buvo čia pat, ranka pasiekiami, ir kaimas beveik čia pat. Mark. Aš net krūptelėjau, taip iš arti, tiesiog ranka pasiekiamai pamatęs tokios aukštos valdžios žmogų. Balt.
2.lengva sužinoti: Taigi ir akademijos, ir protingas mokslininkų žodis šiandien ranka pasiekamas kiekvienam žemdirbiui. Avyž.
rankà pasikė́lė išdrįso: Kirsk! Ar tau pasikels ranka? – paniekino jį išdidžiai. rš.
rankàs pasipustýti pasirengti (ką smarkiai daryti): Kad aš jam rankas pasipustęs vieną antausį kirtau!. Skr. Pasipustė rankas ir ėmė šliuožti į medį. Žvr. Tai patraukė Juza, vieną rytą rankas pasipustęs, šulinio kasti. Balt.
rankàs pasirem̃ti nieko nedirbti: Abudu tokiu: ans pats sėdi rankas pasirėmęs ir ana sėdi. Lnk.
rankàs pasisė́sti nieko nedirbti: Tai tinginė: tik ateis svetimas žmogus, ir pasisėda rankas. Dkš.
rankàs pasispáusti per skver̃ną sutarti tuoktis: Jei šiandien rankų per skverną nepasispausite, niekados nieko jau prie širdies nebeprisispausi. Vaižg.
rañkomis paskė́sčioti parodyti nesugebėjimą ką padaryti: Aš ne prokuroras... – paskėsčiojo rankom ir nužingsniavo atgal. rš.
rankàs pasmardìnti ištekėti (nevykusiai): Nieko gero nepažinau, jau rankeles pasmardinau. Btg.
rañką pataisýti
1.grąžinti turėtą laimę, sėkmę: Reiks mainyti avižų sėklą, gal ranką pataisys. Sml.
2.išmokti gerai ką daryti: Prie geram šiaučiui maž ir aš ranką pataisysiu. Švnč.
rankàs patrìnti pradžiugti, pasidžiaugti (pasisekimu): Tai vėl išgirdęs, rankas tik patrynęs, sumaniai pamerkė staršinai. Žem.
rañką pažadė́ti sutikti ištekėti: Šit panelė Ona Stripeikaitė ką tik teikėsi pažadėti man savo ranką. Pt.
(kieno) rankàs pažìnti patirti priespaudą: Gyvenau dvare, pažinau ir ponų rankas. Btg.
rankàs périmti
1.padėti dirbti: Turiu penkius vaikiukus, niekas man rankelių neperima. Rdn. Taip rūpinosi Drūktenienė pasikalbėdama su vyresniąja, keturiolikos metų dukrele, kuri ačiū Dievui jau motinai rankas perima. Žem. Stūmė gyvenimą, kol vieko pritrūko. Tada Juozas perėmė rankas seniui: susimainė vietomis. LzP.
2.būti liudininku: Juodu sulygo ristis, kas ten jiedviem ir rankas perėmė. Plt. Policija suėmė, su kuriuo ritosi ir kas rankas perėmė. Plt.
rañką pérmainyti nebe iš to paties pirkti: Reikia ranką permainyt – iš jo paršai nebeina. Ėr.
rankàs pérmušti galutinai susitarti: Galop sulygo ir permušė rankas. LzP.
rankàs pláuti padėti: Anys vienas kitam rankas plauna. Grv.
rankàs pláuti sáu nesikišti: Geriausieji kaip Pilotas plauna sau rankas. Pt.
rankàs pláutis nesikišti: Kiti, deja, „plaunasi rankas" ir sako: „Juk aš nieko nepadariau, aš nieko nesakiau". Simon. Viską jie stengėsi dabar Dūdai prirašyti, prisegti, patys kuo greičiausiai rankas plaudamiesi. Cvir.
rankàs prasiskė̃sti pabūti vienam, laisvam: Nuo ryto jau sėdi, nė prasiskėsti rankom neduoda. Švnč.
rankàs praskė̃sti
1.atsikvėpti (dirbant): Tiek daug turiu darbo, kad per darbus negaliu rankų praskėst. Mrj. Tiek žmonių – nė rankų negaliu praskėst. Vrn. Ir visą savaitę Juza nebeprisės, rankų nuo darbų nebepraskės. Balt.
2.užsimoti ką daryti: Neturiu rublio ir rankom praskėst. Ut.
rankàs praskìrti atsikvėpti (dirbant): Darbo tiek, kad nėra kada nė rankų praskirt. Ssk. Tai surėmė darbai – negaliu nė rankų praskirt. Rdn. Abu negali, nuo darbų rankų nepraskiria. Balt. Mes krutam krutam, rankų nepraskiriam. Pv.
rañkoms praskìrti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rankoms praskirt. Ktk.
rankàs praskleĩsti atsikvėpti (dirbant): Neturi kada nė rankų praskleist, lekia ir lekia. Žl.
rañkos prašýti siūlyti ištekėti: Šviesiausias kunigaikštis Marijos rankos prašo. Sruog.
rañką pratiẽsti padėti: Ar nebūtų daugiau nuveikęs, jau tada jai ranką pratiesęs?. Šein.
rankà praũsia rañką vienas kitam padeda: Na, tai čia, žmogau, visai kas kita: ranka ranką prausia. Aš tau patarnauju, tu man, ir gerai.... Krėv.
rañką pridė́ti
1.pasirašyti: Mes jo (Krėvos unijos akto) niekuomet nematėm, ir nė vienas mūsų po juo savo rankos nepridėjo. Vien.
2.padirbėti: Patys ranką pridėjo, vargo, akmenų priritino. Simon. Rankos nebepridėsi, ar bebūsi geras. Vn. Taip nė rankos nepridėt, tai sarmata. Pv. Mat Vakkanalij Vziatkovič ir prie apšvietimo pridėjo ranką. Kudir.
3.kiek suduoti: Vos ranką pridėjau, ir pradėjo kriokti. Vvr. Paėjo kalbos, kad ne dėl girtumo [mirė], kad pridėjo kažkas ranką. Ap.
rankàs pridė́ti padirbėti: Rankų nepridėsi, ir nieko nėra. Ėr. Nė rankų nepridėjo, o nori, kad pasidarytų. Gs. Jei nori iš darbo naudos turėt, tai turi rankas pridėt. Mrj. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo, ir jau sakaisi, kad nusidarbujęs. Nč. Ir prie jo buvo mano rankos pridėtos. Piet.
rañką pridė́jus prie širdiẽs atvirai, nuoširdžiai: Pridėjęs ranką prie širdies bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!". Bub.
rañką prikìšti bent kiek padirbėti: Rankos neprikišau, o laukai žaliuoja. LzP. Nė rankų prikišt nenori. rš. Visados eik ranką prikišęs prie gyvulio. Žl.
rankàs prikìšti bent kiek padirbėti: Dabar kas prikiša rankas, vis nori, kad užmokėtų. Ktk. Ana kai tik rankas kur prikiša, tai ir prapuola. Klt. Prie kiekvieno darbo reikia prikišt rankas. Bgt.
rankàs prikìšęs
1.prisidėjęs prie ko: Kai užsipuola ant manęs, nors rankų neprikišęs, esu nekaltas, nervos sukyla. Kv.
2.nuolat prižiūrintis: Reik būt ir būt rankas prikišus. Kv.
rañkos prìkištos nuolat užsiėmęs: Kai turėsi vaiką, tai turėsi ir ką veikti – rankos bus vis prikištos. Rm.
rankàs prisirìšti darbais užsiimti, susivaržyti: Prisirišusi rankas su vaiku. Grd.
rankàs pur̃vinti daryti nedorą darbą, nusikalsti: Parodytau tau, kad patsai kojas greičiau užverstai, bet nenoriu rankų purvinti. Krėv.
rañkose pū̃sta apie prastai ar lėtai dirbantį: Pati vyrą namie likdo – ano rankose darbas pūsta. Grv.
rankàs rìšti tuokti: Rankas riša, žiedus maino. Sdk.
(kieno) rañkoje sėdė́ti
1.būti prasiskolinusiam: Ką jis turės pinigų, kad mano rankoj sėdi!. Slm.
2.priklausyti (nuo ko): Ir aš norėč kokią priimt, ale kai tavo rankoj sėdės, nieko nežiūrės. Sur.
rankà síekti labai norėti: Matau, kad aš broliui atėmiau, ką mylėjo, prie ko ranka siekė. Kudir.
rankàs skė́sčioti rodyti nesugebėjimą ką daryti: Mergytė merdi, gydytojai skėsčioja rankas, motina nuo kojų nusivariusi. rš.
rañkomis skė́sčioti rodyti nesugebėjimą ką daryti: Senoji našlė, matydama, kaip jos rėžis siaurėja ir siaurėja, tik rankomis skėsčiojo ir liejo ašaras. Balt. Jie tik skėsčioja rankomis: girdi, nieko mes negalime. rš.
rañkomis skė́stelėti parodyti nesugebėjimą ką padaryti: Šoferis ilgai knibinėjosi, o paskui atsisuko į mus ir beviltiškai skėstelėjo rankomis. Dvd.
rañkų skė́stelti negãli nėra laisvo laiko: Per darbus rankų skėstelti negali. Bgt.
rañką spáusti sveikinti: Atsiminiau Povilo pasakojimą, kaip jis spaudė ranką apskrities viršininkui. Dovyd. Kada šie žmonės man spaudė ranką kaip artimam draugui, aš iš naujo pajutau, kad turiu daug draugų. rš.
rankàs sudaũžti
1.sulygti: Anuodu yra sudaužę rankas. Dauk.
2.suploti nustebus: Sudaužė rankas, kaip išvydo tėvą nebegyvą. Plng. Senis rankas sudaužė. LzP.
rankàs sudė́ti
1.nieko neveikti: Įpratusi darbuotis, sudėjusi rankas maža tesėdėjau.... Pt. Aš valandėlės rankų nesudedu, dirbu ir dirbu. Krš. Pildydama tuos įžadus, turėtum laukti rankas sudėjusi kasžin kaip ilgai. Kudir. Reikia žmogui padėt tokioj bėdoj. Negi sėdėsi rankas sudėjęs?. Alz. Rankas sudėję nesėdim, vis krutam. Dkš. Tėvas nė valandėlės nesėdi sudėjęs rankų. Daut. Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti – ir neturtas užpuls tave kaip plėšikas. ŠR.
2.sutuokti: O kol nesudėtos rankos ir nesumainyti žiedai, Algimantas tiek mano, tiek ir jos, – atsakė Algutė Virpšai. Piet. Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedelius. JD.
3.išvien imti dirbti: Sudėkim rankas, dirbkim pasidėdami. Lp.
rankàs sukeĩsti patvirtinti lažybas: Sukeitėme rankas lažybose. J.
rankàs sukeĩtus nieko neveikiant: Sėdi kaip pabučiuotas, rankas sukeitęs. Varn.
rankàs sukir̃sti užtvirtinti susitarimą: Susitarė jie taip ir, kad būtų tvirtesnė sutartis, sukirto rankas. Dkk.
rañkomis sukir̃sti patvirtinti susitarimą: Pagaliau susiderėjau, sukirtom rankomis. rš.
rankàs sukryžiãvus ant pil̃vo nieko neveikiant: Visą žiemą sėdėjau dykas, rankas ant pilvo sukryžiavęs. Balt.
rankàs sumùšti patvirtinti susitarimą: Jei sutinkate, tai ir rankas galime sumušti. Vaižg. Suderėjo, sumušė rankas ir duoda pinigus. Pb. Susitarė ir rankas sumušė. Ut. Mes jau sumušėm rankas. Jz. Neprotingai elgiasi, kas rankas sumuša laiduoti. ŠR.
rañkomis sumùšti Gs. susitarti derantis: Tada abu sumušė rankomis, išgėrė po taurelę. Marc.
rankàs sunérti nieko neveikti: Ar gali žmogus rankas sunėręs sėdėti?. Krš. Kad būtų kišenėje didelis pinigas, tai galėtum sėdėt rankas sunėrus. Šmk. O aš, žinoma, rankas sunėrusi be darbo sėdžiu? – tyliai šnibždėjo pati. – Tavo darbas – nusispjauti. Žem.
rañkomis suplóti ką lengva padaryti: A a, manai, tu čia tik rankom suplot! Suplosi rankom, ir atlikta. Mrj.
rañkose supū́ti prastai padirbti: Geras darbininkas, jo rankose darbas nesupus. Grv. Anas taip kruta, kad rankose supūsta. Grv.
rankàs surìšti
1.suvaržyti, neleisti ko daryti: Berods, ponams rankas surišo, nebe valia tvoti. Žem. Kol jie čia, mums vis bus rankos surištos. rš. Juozapo nelaimė žmonėms, rodos, surišo rankas: nuo ankstyvo pavasario ligi rudens nė vienas nepasirašė po pareiškimu. Bub.
2.susituokti: Jei galvojai, sesutyte, pas mane sugrįžti, reikė buvo su berneliu rankų nesurišti. Žl. Tai laimingą minutę surišėm rankeles. Arm.
3.sutuokti: Jau sukeisti aukso žiedai ir surištos rankelės. JD.
rankàs susidė́ti nieko neveikti: Susidėjus rankas laukt mirties – ne toks mano charakteris. Mžš. Ko sėdi rankas susidėjus?!. Slk.
rankà susíekti visai artì: Suvisai arti – sekas ranka susiekt. Pls.
rankàs susikeĩtus nieko neveikiant: Nesėdėk rankas susikeitęs, o nieks nieko nepasiūlys. Šmk.
rankàs susinérti nieko neveikti: Je je! bus tau duota... sėdėk rankas susinėręs, ar įmes tau kas ką, – neiškentė bobos. Žem.
rañkose sutir̃pti būti sumuštam: Paminės jis mane! Kad pateks jie man, tai rankose sutirps!. Myk-Put.
rankàs sutrìnti pradžiugti: Įgrįžęs į trobą sutrynė rankas džiaugdamos, kaip kokį svarbų darbą būtų atlikęs. Žem.
rañkos svỹra nedrąsu (ką daryti): Nebedrįstu leisti pinigų bitėms gaivinti, kada žmonės negaivinami žūsta... Rankos svyra. Pt. Ne, nebesvyra Svajūnei rankos. Zur.
rankàs šmeĩžtis prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Nenoriu šmeižtis rankų – nieko aš jam nesakau, tesižino!. Lnkv.
rankàs tèpti prisidėti prie kokio negarbingo darbo: Kitas būtų seniai jau užmušęs: ko turėtų su tokiu velniu per amžių vargti, greitai nusikratytų. Aš nenoriu tik rankų tepti.... Žem. Savo rankų netepsiu jokiais popieriais. rš.
rankàs tèptis užsiimti negražiais darbais: Čia nė jokio nėra reikalo nosies kaišioti į ne savo dalyką, ir aš skundais savo rankų nesitepsiu. Žem. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptis. rš. Nesupranta dar, kvailas, kad Stasiui negarbė teptis rankas į tokį varlę. Andr.
rañką tiẽsti Dkš. sveikinti: Nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką. ŠR.
rañkose tir̃psta
1.gerai sekasi (dirbti): Dirba – net smagu žiūrėti, viskas rankose tirpsta. Kt. Ot nors meistras, jam visi darbai tirpsta rankose. Rk. Užtat ir darbai jom tirpte tirpo rankose. Alz. Augustas sumanus, spartus vyras. Prie ko prieis, viskas jam rankose tirpsta. Šein. Visus darbus ji nudirbo, darbas rankose jai tirpo. Nėr.
2.apie greitai išleidžiamus pinigus: Pinigai, brol, slidūs kaip ledas ir tirpsta rankose irgi kaip ledas. Krėv.
rankàs trìnti džiaugtis: Posrednikas su raštininku, pasilikę vieni du, o juokiasi, o džiaugiasi, rankas trina. Žem. Kvaili tamsūs žmonės, nieko neprijausdami, lenda į jus, o užstatytojai slastų trina sau rankas iš džiaugsmo. Kudir.
rañką turė́ti sektis: Aš tai turiu ranką ant vištelių: visus kiaušinius užverčia. Žg.
rankàs turė́ti
1.gerai mokėti dirbti: Ot ką tinginys daro; tokias rankas turi ir valgyt neturi ką. Skdt. Aukso vaikas buvo, o jau rankas turėjo. Dovyd.
2.pajėgti dirbti: Dirbti rankų jau neturiu. Ad. Kai rankas turėjau, dirbau. PnmA.
rankàs užláužti sielvartauti: Kokia nelaimė! – sušuko motina, užlaužusi rankas. Žem.
rankàs užmainýti pavaduoti: Kas man užmainys baltas rankeles?. Ad.
rankàs užmèsti nutverti, pačiupti: Ir norėjo anoj valandoj vyriausi kunigų ir mokytojai rašto rankas užmest ant jo. brš.
rankàs užrišdinė́ti atimti laisvę: Kam tu jam rankas užrišdinėjai, jei nedūmojai su juom būt?. Rod.
rankàs užrìšti patekti į vargą: Kai prastas ar prasta, netikę išteka ar veda, tai sako: o o, užrišo jam rankas. Pls.
rankàs užšìkti vlg. sugadinti gyvenimą: Niekam neverta, tik žmogui rankas užšiks. Rdm.
rankàs užver̃sti
1.nieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuversiu rankas – nieko nebus. Dv.
2.apgauti (merginą): Rankas ažverčia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina. Lz.
rañkos vìrpa labai ko nori: Rankos virpa, tik duok – gobši. Krš. Vaikų rankos an degtukų virpa. End. Rankos virpa, taip darbuoties norėjau. Šts.
rañkose vìrti puikiai sektis: Darbas jo rankose virte virė, viskas jam rūpėjo. Dovyd. Netiesa, berneli, viskas tau sekasi, kiekvienas darbas tavo rankose verda. Krėv.
ant rañkos
1.rankpinigių (duoti): Kol neduos man ant rankos nors porą dešimtų, neisiu nė poterių!. Žem. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus ant rankos. Alv. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę pinigų ant rankos. Škn.
2.grynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rankos. Skdv.
ant (kieno)rañkų žinioje: Tai paršiukai papenėt reikia, tai viščiukai ant mano rankų. Vlk. Ant jo rankų viskas. Ds. Viską išvažiuodamas paliko ant jo rankų. Alk.
ant rañkų apie mažą (vaiką): Duktė viena maža buvo ant rankų. Dgl. Sūnus buvo pusantrų metų, tik ant rankų. RdN. Vyras mirė ir paliko mane su dukrele ant rankų. Slč.
rankà ant rañkos lygiomis: Nemaino ranka ant rankos. Žem.
rañką ant širdiẽs atvirai prisipažįstant: Ranką ant širdies: ar Jonas ne apsimetėlis. Simon.
ant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitos rankos siunčia šį tą. Jnšk. Kumelę ant greitos rankos paleisiu ir nueisiu. Všk.
ant greitų̃ rañkų paskubomis: Ant greitų rankų kai daro, tai ir genda, lūžta, plyšta. Žg.
ant kìto rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisėst ant kito rankų. Lb.
ant pirmõs rañkos pradžiai: Ant pirmos rankos susikalė pašiūrę, vėliau pasistatys geresnį namą. Jnš.
ant sàvo rañkos savarankiškai: Jau geriau, kad galėtum ant savo rankos gyvent. Šlu.
ant sàvo rañkų savarankiškai: Ir turi ant savo rankų savą kapeiką. Vdk. Paskui davė dirbti ant savo rankų. Grš.
ant svetimų̃ rañkų Alk. ne savo šeimoje: Ant svetimų rankų sėdi vaikas. Lp.
ant rañkų nešióti labai prižiūrėti, lepinti, mylėti: Visi turtuoliai mane mylėjo, ant rankų nešiojo, o pinigai į kišenes plaukte plaukė. Žem. Žinai, ji tokia lepi, ponas ją ant rankų nešioja. Mont. Kunigas primanydamas tave ant rankų nešiotų. SnV. Tėvus tai ant rankų nešioja. Ds. Emilis perka naujus rūbus, baldus ir nešioja savo Karoliną ant rankų. Cinz. Ant rankų nor nešiojama. B.
ant rañkų pùlti pasisekti: Kaip grįžo, tai tokia linksma, ba kurgi – ant rankų puolė jai [parduoti]. Pv.
be rañkų lìkti labai išvargti: Mintuvai sunkūs, tai likau suvis be rankų po mynimui. Ml. Duodi duodi, be rankų lieki, kolei išprosiji rūbą. Ad.
be rañkų palìkti labai išvargti: Žoles vilko vilko – be rankų paliko. Rd. Dirbk dirbk kaip beprotė, kad paliksi be rankų, tada pamatysi. Jnš.
rankà į rañką
1.išvien, sutartinai: Vieni stiprinam jį kaip kataliką, antri – kaip patriotą. Vieni ir kiti dirbam ranka į ranką. Švaist. Žiūrėk, jei būtuva neišsiskyrę, kaip jau dirbtuva ranka rankon!. Šein. Ženkim ranka į ranką su vyrais. Žem. Gyvenom visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį. Vencl. Anys ranka rankon gyvena. Grv.
2.reikia atsilyginti: Žinoma, ranka į ranką – kiekvienam mokėkis: kam keletą dešimčių, kam šimtuką, kam penkis, kam dešimtį – kišk ir kišk apsisukdamas. Žem.
3.artì:
4.iš arti: Ranka ing ranką. Sir.
rañką į rañką išvien (dirbti): Su tamstos sūnumi susidėjome išvien darbuotis: širdį į širdį, galvą į galvą, ranką į ranką pirmyn ir pirmyn prie tamstos liuosybės ir laisvės keliauti. Žem.
į geràs rankàs apie tinkamą auklėjimą: Ana kad gerosna rankosna, būt gera mergina. Šlčn.
į sàvo rankàs paim̃ti vadovauti: Prie tokios administracijos Alfonsas Gerulevičius greit išplaukė viršun ir visą valdžią paėmė į savo rankas. Vien.
į svẽtimas rankàs išeĩti pradėti tarnauti: Nuo dešimt metų išėjau į svetimas rankas. Up.
į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į ranką bučiuotų. Snt. Kiti sako: reikia naują kombainininką kviesti, ir Ignaciui į ranką nebučiuosim. Saj.
į rankàs bučiúoti labai dėkoti: Rankosnan bučiuotum, kad tik atvažiuotų. Rš.
į rañką eĩti sektis: Jiems dobilai į ranką eina: kasmet abu daržinės galai pilni. Sml. Man arkliai tai eina į ranką, o karvės ne. Skr. Jam avys eina dabar rankon. Alz. Man vaikai neina į ranką, – kalbėjo Morta liūdnai: – jau keturis palaidojau. LzP. Visai neduot [pinigų perkant] negalima, neina rankon. Sur. Jai gyvuliai labai rankon eina. Krs.
į rañką neim̃ti visai nesidomėti: Mano laikais gerai išauklėtos ponios ir panelės nė į ranką neimdavo nei tokių Dostojevskių, nei Nekrasovų. Pt. Tabalaikienė ima tokius žodžius į burną, kurių aš nė į ranką neimčiau. Simon.
į rankàs neim̃ti visai nesidomėti: Kad aš taip būčiau žinojęs, būčiau ir knygos į rankas neėmęs. Vien.
į rañką neturė́ti visai nedirbti (kuo): Akėčių nei rankon neturėjo. Kp.
į rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į ranką pabučiuos. Jnš.
į rankàs paim̃ti
1.tvarkyti: Paimsiu ir aš namus į rankas dar, nesidžiauk valią gavusi!. Balt. Tuomet aš buvau naivi, nepatyrusi, nemokėjau paimti į rankas savo šeimos ir savo pačios likimo. rš. Ji nori valdyti klasę, paimti į savo rankas. Tvirtai ir kietai. Bub.
2.dirbti: Ką paima į rankas, tirpte tirpsta. Dkš.
į rañką paim̃ti savè susitvardyti: Prapliumpa tarnautojai prisiekdami ateityje tvirtai save paimti į ranką. Andr.
į rankàs paim̃ti savè susitvardyti: Ir jis nutarė paimti save į rankas. Myk-Put. Reikia valdytis, paimti save į rankas ir niekuomet neužmiršti, kad visa tai yra tik laikina, praeinama. Vien.
į rankàs pakliū́ti būti prigriebtam: Palaukit, pakliūsit man į rankas!.. – spygteli ji. Ap. Kiekvienas bijojo gyvas pakliūti į tas rankas. Lauc. Nesigalynėk su didžiūnu, kad kartais nepakliūtum jam į rankas. ŠR.
į rankàs papùlti
1.būti prigriebtam: Palauk, vaikali, kai papulsi į mano rankas, tuokart išmanysi savo. Vvr. Papulsi tu mano rankos[na], tai pažinsi cibulio smoką. Užp.
2.atsitiktinai gauti: Niekas nepastebėjo, kad aš viską skaitau, kas man į rankas papuola. LzP. Mėgau skaityti visuomet knygas, kokios tik papuolė man į rankas. Žem.
į rankàs pùlti atsiduoti (kieno) valiai: Pulkime į rankas Viešpačiui, bet ne mirtingiesiems. ŠR.
į rañką spràgtelėti nuolankiai dėkoti: Kad ir toks lėčyna (baidyklė), dėlto spragtelėtumei į ranką, kad tik tave vestų. Žem.
į rankàs suim̃ti sutvardyti: Vai suimk, motin, savo mergaitę į rankas. Mrj.
į rankàs suim̃ti savè susitvardyti: Netrukus atsitokėjau, suėmiau save į rankas. rš. Pažadu, kad tai nepasikartos. Aš suimsiu save į rankas. rš.
į rañką šérti lažintis: Penkiolika tonų bus – galiu rankon šert. Slm.
į (kieno)rankàs veizė́ti tikėtis malonės, paramos, maisto: Aš į marčios rankas nenoriu veizėti. Vn. Į svetimas rankas veizėti yra tai svetimo kąsnio norėti. LTR.
į (kieno)rankàs žiūrė́ti tikėtis malonės, paramos, maisto: Ką gi tu pati uždirbi? Vis tik žiūri į mano rankas. Žem. Ačiū Dievui, kad nereikia į svetimas rankas žiūrėti, galiu visa savo turėti. Mrk. O dabar į rankas kito turi žiūrėti. Rs. Juk geriau, kad tavo vaikai tavęs prašytų, negu kad tu žiūrėtum į savo vaikų rankas. ŠR.
iš rañkų
1.namų darbo, ne pirktas: Viskas buvo iš rankų: ir apatiniai va marškiniai, kelnės. Tvr.
2.tvarte (šerti, lesinti): Nepenim karvių iš rankų – būna lauke. Arm. Mūsų karvė iš rankų šeriama. KlvrŽ. Reikia duoti vištom iš rankų. Ob.
iš (kieno)rañkos dėka, per: Krokiu jau dvejus metus iš tavo rankos, – skundės pijoko pati. Šts. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną. Žem. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kilti. Krėv.
iš (kieno)rañkų kieno lėšomis: Iš savo rankų turi gyventi. Jrb. Iš vienų rankų visi neprasimaitinsim. Gršl.
iš laisvõs rañkos ne tvirta kaina: Daugiau už tą kumelę negautum ir iš laisvos rankos. Ukm.
iš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmųjų rankų. rš.
iš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to tos žinios dažniausiai netikros. rš.
iš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienos rankos, abu prieš mane. Jnš. Ir gražiai, vienoj rankoj, iš vienos rankos gyvena. Pun.
iš vienõs rañkos bū́ti sutarti: Su kunigais, kaip pats jis visiems sakydavo, buvo „iš vienos rankos". Cvir.
iš rañkų eĩti į rankàs
1.nuolat keisti savininką: Raktai eina iš rankų į rankas. rš. Pinigai turi eit iš rankų į rankas. Vlk.
2.nuolat keisti valdytoją: Kražiai per šimtmečius ėjo iš rankų į rankas. rš. Tos pilys dažnai ėjo iš rankų į rankas. rš. Miestas iš rankų į rankas daug kartų ėjo. Mark. Sudie, nesisekėli, sudie, dar ilgai taip eisi iš rankų į rankas.... Žil.
iš (kieno)rañkų išeĩti pasidaryti nepriklausomam, atsiskirti: Iš mano rankų [vaikas] išėjo ir susirgo. Grd.
iš rañkų išléisti nebelaikyti, nebeprižiūrėti: Teisybė, rankraščiai tie, kaipo palaikos mūsų darbininkų, turi ypatingą vertę ir gaila juos išleisti iš rankų, idant kartais nepradingtų. Kudir.
iš rañkų krìsti
1.nesisekti (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo. Bor. Nuo tokių naujienų viskas man krinta iš rankų. Pt. Sunku žiūrėti – darbas krinta iš rankų. Kt. Jeigu pamatei lekiantį [gandrą], viskas krinta iš rankų tais metais. Plt. Vienam sekasi, o kitam darbas iš rankų krinta. Mrj.
2.netekti: Taip viskas, kas brangu, man krinta iš rankų: tėvynė, jos šviesa. Vd.
iš rañkos neiškrìsti nuolat dirbti: Trejus metus lopeta iš rankos neiškrito. Vgr.
iš rañkų nekriñta nuolat dirba: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito. LzP.
iš rañkų neléidžia nuolat dirba: Marti ne tinginė, darbo iš rankų neleidžia. Vb.
iš rañkos nueĩti būti išleistam: Daug iš rankos nuėjo. Dbč.
iš rañkų paléisti
1.perleisti kitam nuosavybę: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu. Mont. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleisti. Bor.
2.perduoti kitam: Kol paeinu, nepaleisiu samčio iš savo rankų. Krš. Baigę užsukite pas mus su visa revizija. – Tai nepaleidžia iš rankų savo pašaukimo Mortūnienė?. Ap.
iš rañkų slýsti nesisekti: O rytą kilus, rankos tarytum pakulinės: ką ėmė – nesuėmė, kirto – nesukirto, slydo visi darbai iš jų. Balt. Norėjo darbu užsitrenkti, tačiau viskas slydo iš rankų. Zur.
iš rañkų tráukti labai pageidauti gauti: Gero niekas nesiūlo – ir be siūlymo iš rankų traukia. KrvP.
iš rañkų vir̃sti nesisekti: Dirbu – iš rankų virsta. Rod.
iš rañkos į bùrną uždarbį greit išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnon. Sb. Mes visi gyvenam – iš rankos į burną. Pn.
iš po rañkų iš čia pat, bematant: Vilkas nunešė avelę iš po mano rankų. Klt. Iš po rankų prapuolė pirštinės. Jnš.
nuo rañkų atmèsti atsikratyti (nemėgstamu darbu): Stengiasi kuo greičiausiai tuo darbu nusikratyti, kaip yra sakoma, nuo rankų atmesti. Žem. Bet tik nuo rankų atmestoji. Lkv.
nuo rañkų atstùmti atsikratyti (nemėgstamu darbu): Anai kad tik nedirbti, kad tik nuo rankų atstumti. Skd.
nuo rañkos eĩti sektis: Darbas, kaip žmonės kad sako, jai ėjo nuo rankos. rš.
nuo rañkų krìsti sektis: Jam darbas nepaprastai krinta nuo rankų. Brs. Ot nežinau, kas tai yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba. Brs.
nuo rañkos léisti
1.parduoti: Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodame. Avyž.
2.atsisakyti paslaugų: Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos?. Avyž.
nuo rañkos neĩti nesisekti: Kai jau darbas neina nuo rankos, tai nesmagu nė dirbti. Žg. Nė darbas šiandien neina nuo rankos – visa kas eina atbulai. Simon.
nuo rañkų numèsti nerūpestingai dirbti: Praplauk ligi pietų, čia nedidelis darbas, – tarė ponia Marikei, – tik ne taip, kad tik nuo rankų numesti. Žem.
rañkos per trum̃pos nesugebama: Daug ką prisižiūri, o reikia padaryti – per trumpos rankos. Avyž. Daug apžiotų, bet rankos per trumpos. KrvP. Kiekvienam žmogui reikalingas visas pasaulis, ką daryti, kad rankos per trumpos jį apglėbti. Mart.
per rankàs eĩti
1.nuolat keisti savininką: Ponui mirus, taip tas dvaras ir ėjo per rankas. Skr. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo. prš.
2.būti švaistomam: Eina valdžios turtas per rankas, nieko čia nesužiūrėsi. Mžš.
per rankàs išléisti iššvaistyti: Kiek tos pačios mėsos per rankas išleido, o kur pinigai. Užv.
per rañką léisti Lp. bet kaip dirbti:
per rañkas léisti daug kam skolinti: Leidau leidau per rankas, – va kas liko iš knygos (suplyšo). Sur.
per rankàs pérleisti
1.patikrinti: Kožną niekelį perleidžiu per rankas. Skdv.
2.įgijus ir vėl išleisti: Jau dėlto daug perleidžiu per savo rankas gyvulių, nu tokio dar neturėjau. Ktk.
po rankà
1.čia pat, patogioje vietoje: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti. Jnš. Toks daiktas visada turi būti po ranka. Up. Jis parinko iš to, ką turėjo po ranka, dovaną savo broliui. ŠR. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis. Balt. Jų namuose viskas po ranka.
2.atsitiktinai: Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė – tokia skaitoma. rš.
po (kieno)rankà Kp. priklausomybėje: Po sa[vo] ranka uošvė laiko marčią. Pls.
po (kieno)rañkomis žinioje, priklausomybėje: Ką gali žandaras sakyt, kad jis po mano rankom. Brž.
po svẽtima rankà be tėvų globos, svetur: Nuo pat mažų dienų palikau po svetima ranka. Yl. Sunku gyvent po svetima ranka. Ds. Kurgi radai, kad būt lengva tarnaut po svetima ranka. Adm.
po svẽtimas rankàs tarnaujant: Po svetimas rankas kiek vargo matėm. Rdn.
po rañkos eĩti sektis auginti: Gyvuliai eina po rankos. Šts.
po rañkomis palį̃sti paveržti: Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rankom palindo. Lš.
po rankà turė́ti valdyti, tvarkyti: O motka po sa[vo] ranka visa turi. Pls.
prie rañkos
1.čia pat, arti: Peilį buvau prie rankos pasidėjus, ir vėl nebėr. Sk.
2.pasisiunčiamas, parankinis: Kad būtų koks vaikinas prie rankos. Grg. Tos bus gaspadinei prie rankos. Klk. Buvo gerai, kai anie gyveno: ar ką parnešti – vis buvo kas nors čia pat prie rankos. Ms.
prie (kieno)rañkos kartu su kuo: Vaikai gyvena prie tėvo rankos. Tr.
prie rañkų
1.čia pat, arti: Ar turi prie rankų adatą su siūlu?. Krš.
2.gana greitai: Jau ruduo, bulbakasis prie rankų. Krš.
3.pasisiunčiamas, parankinis: Prie rankų už pusmergikę buvau. Užv. Dvare buvau prie rankų. Šts. Mergos prie lauko darbų mums nereikia, samdysime tik prie rankų mergikę. Vdk.
prie (kieno)rañkų dalyvaujant: Elektrinę pradėjo statyt jau prie mano rankų. Jnšk.
prie rañkos eĩti sektis auginti: Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainyti. LTR.
prie rañkos kìbti vagiliauti: Jis tikras žmogus, prie jo rankų niekas nekimba. Mrj.
prie rañkos krìsti sektis dirbti: Nė kokių mokslų nėję, bet paima kirvį, pjūklą, kaltą, oblių – viskas jiems krenta prie rankos. Gran.
prie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikysim žiemą prie rankų. Skr.
prie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas prie rankos rugius prineštų. B.
prieš rañką į neįprastą pusę: Prieš ranką kasti labai nepatogu. Jnš.
su rañkomis
1.stipriai: Laikyk su rankom. Krž.
2.gražiai (daryti): Tik tu daryk su rankom. Dglš.
su bálta rankà mielai, noromis: Priims mane su balta ranka. Dauk.
su išskėstomìs rañkomis labai mielai: Pasirodė pilėje Ilgūno Bukotuko sesuo, kurią priėmė visi meiliai, gali sakyti, su išskėstomis rankomis. Piet. Mane, patekusį į raštinę, priėmė jie su išskėstomis rankomis. Sruog. Niekas nelaukė, nepriėmė, nepasitiko su išskėstom rankom. Žem.
su tuščià rankà be dovanų: Taip, žinau, ponas, bet su tuščia ranka nepamosi. Andr.
su rankà numóti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Numojo su ranka ir išėjo į Latviją. Trš.
su rankà pamóti pakviesti: Pilna negrų [Brazilijoje], tik pamok su ranka, duosi tabako, ir dirbs, o pats sėdėsi kaip ponas. Andr.
sulìg rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvėje. Šts.
už rañkų pas kitą, nesuinteresuotą (padėti): Sutarėm ir pakol kas pinigus už rankų padėjom. Srv.
už rañką ilgèsnis apie pasisiunčiamą, sugebanti pagelbėti vaiką: Teisybė, mano Viliukas, nors dar ir mažas, bet jau už ranką ilgesnis, jau galima šen ten pasiuntinėti. Simon. Tik jau ilgesnis už ranką: čia, Liuduk, čia, Liuduk!. Smln. Pasiuntmenėj jau buvo už ranką ilgesnė. Valanč. Jau Vytukas už ranką ilgesnis, man pačiai mažiau žygių. Rs. Kūdikėlis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis. Dauk.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Už rankos nenutvėrus ne vagis. End. Ar tave už rankos nutvėrė?. Žem. Niekas nenutvėrė dėdės Prano už rankos, bet visi žinojo jį renčiant baldus iš svetimo medžio. Avyž.
už rañkos pagáuti nutverti vagiant: Aš negaliu [kaltinti], kol už rankos nepagavau. Dovyd.
už rañkos paim̃ti pagauti vagiant: Už rankos nepaėmęs nevadink vagiu. Lp.
už rañkos privèsti aiškiai įrodyti vogus: Už rankos vagį privedė. Trgn.
už rañkos sučiùpti nutverti nusikalstant: Niekas iš žmonių nesučiupo už rankos darant kruvinąjį darbą. Marc.
už rañkų turė́ti galėti prigriebti, žinoti, ko bijo: Jei jis man neduos tų pinigų, tai aš jį turiu čia už rankų. Skr.
rañkomis ir kójomis labai energingai: O juk Dresleris žinojo, kad Gerlackytė rankom ir kojom kabinosi į viršininkės kėdę. Simon.
rankàs ir kójas atim̃ti padaryti sustingusį: Tekorienė, išgirdusi riksmą, visa į stabą pavirto, išgąstis rankas ir kojas atėmė. Žem.
rankàs ir kójas mùšti vargti: Kam vaikui rankas ir kojas mušti, mes su močia apsidirbsma. Trgn.
rankàs ir kójas pakélti labai entuziastingai balsuoti: Pakėlė rankas ir kojas už mane. Trgn.
rankàs ir kójas surìšti atimti veikimo laisvę: Zemstvai surišo rankas ir kojas naujasis įstatymas. rš.
kur̃ rankà kur̃ kója prastai, apgraibomis: Kur ranka kur koja apibraukė apibraukė. Srv. Jis nuo seno kur ranka kur koja dirba. Ps.
kaĩp rañkose visai tikrai (turi): Turi taip kaip rankose [ginčijamą žemę]. Lp.
kaĩp atbulomìs rañkomis prastai (dirba): Na ir padaryta kaip atbulom rankom. Mrj. Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulom rankom. Mrj.
kaĩp ãtžagaria rankà prastas: Darbas jo toks – lyg atžagaria ranka. Jnš.
kaĩp ãtžagaria rankà nevykusiai, prastai: Bet taip nesisekė: ką ėmė, ką dėjo, vis, matos, kaip atžagaria ranka. Skrb.
kaĩp nesavomìs rañkomis prastai, atmestinai (dirba): Baudžiauninkai, žinai, kaip vergai, darbą dirba per prievartą, tai lyg nesavomis rankomis. Vaižg. Dirba kaip nesavom rankom. KrvP.
kaĩp ne sàvo rañkomis prastai, atmestinai: Tu dirbi kaip ne savo rankomis. Rs.
kaĩp svetimomìs rañkomis prastai, atmestinai: Jo darbas niekam netinka: dirba kaip svetimom rankom. Jnš.
kaĩp rankà atim̃ti visiškai pašalinti: Suleidė [vaistus] – kaip ranka atėmė [skausmą]. Mžš. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima. Kudir. Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kaip ranka ataėmė. Rš. Anicetui nuovargį lyg ranka atėmė. Avyž.
kaĩp rankà atléisti nustoti skaudėti: Ėmė ir kaip ranka atleido. Prn.
kaĩp rankà nuim̃ti visiškai pašalinti: Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė. Lnkv. Kad aš akis suleisč pernakt! Kaip ranka nuėmė miegą. Klt. Prie valgymo būtinai sviesto, taukų arba lašinių vartoti, ir liga veik kaskart, kaip ranka nuimta, atstodavo. Pt. Suvalgysi vieną kitą trupinėlį, ir, būdavo, visa kaip ranka nuima. Vien.
kaĩp rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kaip ranka nukirto ir nutilo. Sk.
kaĩp rankàs pasiláužęs prastai (dirba): Kokis ten darbas, darbuja kaip rankas paslaužę. Pls.
kaĩp rankà užrìšti
1.staiga pašalinti: Kaip išgėriau žolynų, tai ligą kaip ranka užrišė. Ml.
2.labai daug: Privalgiau kaip ranka užrišt. Aln.
kaĩp be rañkų
1.netikusiai (dirbti): Dirbi kaip be rankų. KrvP. Pėdai nuo kaugės vis krinta, nepaima, dirba kaip be rankų. Jnš.
2.negalima apsieiti: Be botago kaip be rankų. Ds. An ūkės be arklio kaip be rankų, anė pradėt. Skdt. Geriausio žmogaus netekau – kaip be rankų likau. KrvP.
kaĩp iš rañkų ištráukė Ds. suderėtą daiktą kitas nupirko:
kaĩp nuo rañkos puikiai (sekasi): Darbas eina kaip nuo rankos. Jnš.
kaĩp su svetimomìs rañkomis netikusiai, atmestinai: Dirba kaip su svetimom rankom. KrvP.
kaĩp su rankà atim̃ti visiškai pašalinti: Ir tą pačią sveikatą atima kaip su ranka. Krtn.
akis išsiimti į ranką žr akis
akis paimti į rankas žr akis
akis pasiimti į ranką žr akis
akmenį turėti rankoje žr akmuo
aukso rankos žr auksas
burną užsiimti rankomis žr burna
cento neišmuši iš rankų žr centas
Dievo ranka žr Dievas
Dievo rankos pirštas žr Dievas
Dievas atitraukė savo ranką žr Dievas
dūšią nešti rankoje žr dūšia
galvą susiėmęs rankomis žr galva
koja ranka žr koja
kojas rankas bučiuoti žr koja
kojas rankas padžiauti žr koja
kam koja kam ranka žr koja
iš po kojų ir rankų žr koja
su kojomis ir rankomis žr koja
kur koja kur ranka žr koja
kozerį išmušti iš rankų žr kozeris
namų ranka žr namai
pagalbos ranką ištiesti žr pagalba
raktus išveržti iš rankų žr raktas
samtis iškrito iš rankų žr samtis
samtį paleisti iš rankų žr samtis
siūlo galą paduoti į rankas žr siūlas
siūlai rankose žr siūlas
slibino ranka žr slibinas
per svieto rankas eiti žr svietas
šuns rankas ir kojas turėti žr šuo
tėvo rankos žr tėvas
vadeles laikyti savo rankose žr vadelės
vadeles paimti į rankas žr vadelės
vadeles suimti į rankas žr vadelės
valią duoti rankoms žr valia
kaip iš velnio rankų gautas žr velnias
virvutės nepaleisti iš rankų žr virvė
žarijas grėbstyti (semti)svetimomis rankomis žr žarija
žemę graibyti su rankomis žr žemė

nagų̃ krimtìmas gailėjimasis: Vieną sykį reikia gerai įsidėti į galvą, kad nuo savęs nepabėgsi ir tada... nereikės tų visokių griaužačių ir nagų krimtimo. Ap.
nagų̃ užšikìmas vlg. gero vardo gadinimas dėl niekų: Toks vogimas – tik nagų užšikimas. Tr.
nagų̃ nagaĩs greitai (ką padaryti): Nagų nagais supuolė ir padirbo. Krš. Vyšnios tokios geros, Kuršėnų bobos nagų nagais išgrobstė. Krš.
nagų̃ tárpe bežiūrint, nejuntamai (dingo, pavogė): Beskaitant, bečiupinėjant, į kišenę ir iš kišenės bekaišant, sykį į turgų, sykį į jomarką nuvykus, žiūrėk, Drūkteniui nagų tarpe ir sutirpo pinigai. Žem. Pranyko nagų tarpe. Sd.
atbulaĩs nagaĩs nenoromis, bet kaip: Dirba atbulais nagais. Jnš.
auksìniai nagaĩ nagingas žmogus: Auksinius nagus ans turi. Varn. Nagai auksiniai, o vilko gerklė. Grk.
dykaĩs nagaĩs be dovanos, tuščiomis: Dykais nagais nenueisi, reikia dovanėlė kokia nešt. Mžš.
geležìniais nagaĩs drãsko apie dvasines kančias: Aš vaidinu linksmą, besidominčią kelione, o tuo tarpu viduje geležiniais nagais drasko. Švaist.
gerì nagaĩ apie nagingą žmogų: Gerai gyvena: nagai gerūs – ką paims, tą padarys. Mžš.
gerų̃ nagų̃ nagingas: Tas tėvas labai gerų nagų buvo, nesėdėjo nevalgę. Sml. Tėvelis buvo gerų nagų. Slč.
gerùs nagùs turė́ti būti nagingam: Tas žmogus gerus nagus turi: ką ima, tą dirba. Up. Gerus nagus turi, dailiai padaryta. Pc. Tas anos vyras gerus nagus turi – yra kreždirbis. Štk. Turi gerus nagus, tik nedirba. Sv.
graibščiùs nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Merga graibščius nagus turi, nieko nepasidėsi. Jnš.
ilgų̃ nagų̃ linkęs vogti: Ta boba jau tokių ilgų nagų, iš kiemo nudžiauna. Jnš.
ìlgus nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kai ji jauna buvo, ilgus nagus turėjo, biskį vaginėjo. Skr. Mūs piemenė turi ilgus nagus. Alk. Saugokis jo – jis turi ilgus nagus. Lš. Ans turi per daug ilgus nagus. Krtn. Jokio darbo nemokėjęs ir dar ilgus nagus turėjęs, ėmęs vis dažniau kalėjime sėdėti negu namie. Simon.
kumpì nagaĩ apie vagišių: Ar nėra kumpi nagai?. Kv. Nagai kumpi ką pavogti, ką pagauti. Žr.
kumpùs nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kumpus nagus turi. prš.
mìklūs nagaĩ apie ką gerai mokantį: Miklūs tavo nagai (puikiai griežia), – pagyrė kartą jį Gruzdys. Mont.
nečystų̃ nagų̃ vagišius: Ans nečystų nagų. rš.
nenupùvusius nagùs turė́ti gerai mokėti: Rimta buvo Magdė, nenupuvusius nagus turėjo. LzP.
pãtys nagaĩ labai tinka: Paimk medaus prie tos arbatos, bus patys nagai. Lk.
praskirtì nagaĩ laisvesnė nuo darbo valandėlė, poilsis: Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė praskirtų nagų. Ssk. Prie ūkei sunkiausias gyvenimas – nėr tau praskirtų nagų. Mžš.
sugrùbusiais nagaĩs atmestinai (dirbti): Nuėjai ir dirbi sugrubusiais nagais. Sur.
svetimaĩs nagaĩs išnaudojant: Tu nori svetimais nagais gyventi. Dkš.
nagáms šveñta nenusitveriant darbo, nieko neveikiant: Kad nagams šventa, subinei pasninkas. Šts.
trumpùs nagùs turė́ti nebūti linkusiam vogti: Geras buvo žmogus, kol trumpus nagus turėjo. Šv.
nagùs apsišùtinti įkliūti: Gal apsišutins nagus, kyšius begriebdamas, svetimus griekus beslėpdamas. KrvP.
nagùs atką́sti nusivilti: Tai iššaukimas mums! Gerai! Priimsim, jis atkąs nagus!. Sruog.
nagùs atkìšti apie siekiantį gauti pinigų ar savanaudį: Jos nagai atkišti. Švnč. Ir tegu pasiunta tas gelžkelis, bobos ir tie į tėvo pinigų kapšį nagus atkišę vaikai. Ap.
nagùs atkìšęs atmestinai (dirba): Tokia ir pagalbininkė, nagus atkišus dirba. Krč.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo, nieko neveikiant: Tas tėvas ir vaikšto visą dieną nagus atstatęs. Jrb.
nagaĩ atšìpo nusivylė: Dabar tegul kiti pabando. Dar ne vieno nagai atšips į tuos kolūkius. rš.
nagaĩ dẽga nori (ką nors daryti): Nagai dega, noris muštis. Šts.
nagaĩ dýgę subinėjè vlg. apie nieko nemokantį padaryti: Ar subinėj nagai dygę, kad vyrai t[v]orų neužtveria vištoms. Šts.
nagùs galą́sti rengtis niekšybei: O beprotystei, galandančiai nagus mane čiupti, nepasiduosiu!. Pt.
nagùs gráužti gailėtis: Nagus graužiu, kai netekau tėvų. Kp. Slinko jis tais pačiais koridoriais į naują, nežinomą vietą grauždamas nagus, spjaudydamas ir keikdamas savo gimdytojus. Tilv. Bet man tada taip sekėsi, kad kiekvienas galėjo iš pavydo nagus graužti. Dvd. Kažin, ar dar negrauši kada nagų, šituos savo žodžius prisiminęs. Zur.
nagùs griáužtis gailėtis: Paskui nagus griaušies, kad neėmei. Vkš.
nagùs įkìšti įkliūti: Jis ir (irgi) nagus inkišo, rupūžė, kaltas, ir viskas!. Pv. Ne tokie dabar laikai, kad darbo žmogus sau dirbtų. Ypač kaip jūs va: į tą prakeiktą banką nagus įkišę. Gric.
nagùs įkìšti į šū́dą vlg. patekti į nemalonią padėtį: Atrodo rimtas žmogus, paliesk jį – įkiši šūdan nagus. KrvP.
nagùs įléisti į šìrdį apimti (apie jausmus): Kiekvienam kalbėtojui baimė dėl savo ir savųjų likimo jau gerokai buvo savo aštrius nagus į širdį įleidusi. Pt.
nagaĩs išnèšti greit išpirkti: Išnešė bobos perkelį nagais. Ktk.
nagùs išskė̃sti parodyti godumą: Kada pajuto, kad viską turi savo rankose, gali gąsdint ir draskyt, o nieks anė cyptels – išskėtė nagus. Kudir.
nagùs káišioti vagiliauti: Būtų geras vaikas, ale kad nagus kaišioja. Jrb.
nagaĩ kãsa po savim̃ apie savanaudiškumą: Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti, bet pritraukus apdės mokesniais, ot, ir po pažadų, visų nagai po savim kasa, ne nuo savęs. LzP.
nagùs kė̃sti norėti pasisavinti: Ant svetimo gero nagų nekėsk. KrvP.
nagùs kìšti
1.liesti, imti: Ko nagus kiši, kur ne ta[vo]. Grv. Aš nė nagų nekišau prie to vaško, pati kur nors nukišai. Jnš. Nekišk nagų prie mergaičių. Lg. Gulėjo sau sukalti pagaliai palei daržinę ir tegul būtų gulėję, kam reikia kišti nagus. Ap.
2.kiek suduoti: Kaip tu drįsti nagus kišti prie mano vaiko?!. Paukš.
3.vogti: Ne pirmas kartas Petronė jį kalbinėja kišti nagus prie sėklinių grūdų. rš. Visiems pasidarė aišku, kad jei ką iš saviškių galima įtarti nagus prie arklių kišant, tai tik Šimo Petrą. Gric.
4.be reikalo kuo rūpintis, kištis: Nekišk nagų, kur nereikia. Ds. Tu visur savo nagus kiši. M. Nekišk nagų, nudegsi. Kt.
5.padirbėti, prisidėti prie darbo: Tiesė trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti. Krš. Aš pati ką pasitaisau, o tėvas nė nagų nekiša pri tokių smulkių daiktų. Erž. Jau jis niekur nekiša nagų, išsipustęs. Lkš. Jis nekišo nė nagų, tai ką aš viena padarysiu. Mžš. Stengtis įtikinti tokius tamsuolius, kad bijau ir nagų kišti prie tokios sunkios ligos, – tai vis tiek, ką sakyti, jog keršiju jam už jo darbelius. Pt.
nagùs kìšti į šū́dą vlg. imtis sėkmės neužtikrinančio darbo: Būčiau žinojęs, būčiau šūdan nagų nekišęs. Slm.
nagaĩ kniẽčia nori (ką bloga daryti): Kad jam vis mat nagai kniečia. Km. Tau visą laiką tenai nagai knietė. Ut. Teip i knieti nagai, kad ką nudžiovus. Kp.
nagaĩ knìta nori (ką bloga daryti): Jau tau ir knita nagai naują lempą sudaužyti. Slm. Knita jau tau nagai ką nors pagadinti. Tr. Tam vaikui knita nagai, nebenusėdi vietoj: tai peilį paima – įsipjauna, tai vėl ką sudaužo, sugadina. Vb.
nagùs kramtýti gailėtis: Berods, rytoj pasigailėsi... Dar šiandien kramtysi nagus. Gric.
nagùs krim̃sti gailėtis: Jei nori, nagus krimsk, o vis tiek nebepadės. Vvr. Būdama jaunesnė už mane, kiek kremta nagus, kad taip anksti insikinkė darban. Upn. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi. Slnt. Kitas nagus sau kremta, gailisi apleidęs savo nuskurdusią šalelę.... Žem. Frankas krimto nagus, jis nežinojo ką daryti. Cvir.
nagùs krim̃stis gailėtis: Jis dabar nagus kremtasi, kad taip padarė. Lš. Galėjo parduoti, bet nepardavė, o po karo, kai viską atėmė valdžia, nagus krimtosi, kad taip nepadarė. Bub.
naguosè laikýti priversti klausyti: Tėvas nelaikydavo baisiai to vaiko naguos. Trg.
nagaĩ lenktì į savè apie savanaudiškumą: Visų nagai in save lenkti. Smn.
nagaĩ lim̃pa sekasi dirbti: Negi visiem limpa nagai prie visko. Skp. Jo niekur nagai nelimpa. Lš.
nagaĩ neatkrãpšto rūrõs vlg. apie nesusitvarkantį, apsileidusį: Pana didžiausioji, o nagai rūros neatkrapšto. Varn.
nagaĩ nepakeñčia apie norintį kitus užkabinėti: Ir kriokina tuos vaikus kaip mažvaikis, ar nagai nepakenčia ?!. Vvr.
nagų̃ neprikìši viskas kaip reikiant, labai geras: Nieko! Prie tos sodybos nagų neprikiši! – ramino policijos vadas. – Čia, kaip sakoma, pats velnias į košę taukus drebia. Gric.
nagaĩ nerìmsta rūpi (ką bloga daryti): Smaliži, begėdi, ko nerimsta nagai?. Dov.
nagaĩ niẽžti nori (ką bloga daryti): Jam vis nagai niežti. Ds. Ar nagai niežti, kad rakinėji laikrodį?. Trš. Ir pradėjo – Rožytei per kaklą su viksva perbraukė, Marijonai geriant ąsotėlį stuktelėjo, ši apsiliejo. Labiausiai niežtėjo nagai prie viešnios. Paukš. Niežėjo nagai aprašyti iš vežimo išmestų pusinteligenčių bedarbių ir valkatėlių. Andr.
nagùs niẽžti nori nori (ką bloga daryti): Jau jam niežti nagus – lenda kur nereikia. Pc. Nagus niežti pamačius svetimą gerą. Jnš. Šlapdriba Laisvės alėjoje. Taip ir niežti nagus užsukti į centralkę. Andr.
nagùs nudègti
1.įkliūti: Už miško pardavinėjimą nudegė nagus. Jnš. Vieną sykį nudegė nagus ir mamos vyras, nors iki tol jam viskas klodavosi kaip sviestu patepta. Mač.
2.nieko nepešti: Kas lindo prie tos mergos, vis nudegė nagus, bet vienas aplaužė jai ragus. Krč.
nagùs nusikramtýti apie labai skanų valgį: Nagus galima nusikramtyti bečiulpaujant [keptus žiobrius]. Švaist.
nagùs nusikrė̃sti įkliūti, nukentėti: Neliesk – nagus nusikrėsi. On.
nagùs nusikrim̃sti gailėtis: Geriau būčiau padariusi, kad tėvų būčiau klausiusi: ėjusi už Kubiliaus... šiandien nagus galiu nusikrimsti. Simon.
nagùs nusvìlti įkliūti: Ir jis mat jau nusvilo nagus. An. Verčiau tegul neprasideda, bo nusvils nagus. Sb.
nagùs pagalą́sti norėti vogti: Jeigu pagalando nagus į valdinį turtą, tai kam į tą nešvarų darbą painioja kitus žmones?. Dvd.
nagùs pakasýti padirbėti: Tai buvo žiemos metas, kada matininkai dienų dienas prasėdėdavo Žemės ūkio ministerijos braižyklose, neturėdami kur dėti jėgų, ieškodami progų pakasyti augančius nagus. Andr.
nagùs pakratýti
1.labai nenorėti, atsisakyti: Kai aš užsiminiau jam apie paskolą, jis ir nagus pakratė. Lš. Kai sužinosit, kiek kainuos, nagus pakratysit. Snt.
2.mirti: Iš gero gyvenimo nagus pakratė. Škt.
nagùs paplė́šti labai stengtis: Nagų nepaplėšęs, dantų nerakinėsi. Krtn. Oi, dėl to siekio negaila nagų paplėšti. LzP.
nagùs paródyti
1.išryškinti jėgas, galią, smarkumą: Kalbama toliau, kad Rusija savo nagus parodė, besigindama nuo Napoleono. Pt. Palaukit, dar vasaris parodys savo nagus. Krč. Vasario pradžioje žiema dar kartą parodė savo nagus: ištisą savaitę spaudė toks šaltis, kad, rodės, ne tik žemė, bet visa, kas gyva, sustingo į akmenį. rš.
2.nuskriausti: Pirmą kartą gyvenimas parodė jam savo nagus, pirmą kartą jo mažo širdelė atjautė žmonių neteisybę ir sunkią nelaimę. Bil.
nagùs pasiknabdýti pačiupti ką: Malonu būtų, broleliai, nagus pasiknabdyti, kad tik patiems neprisieitų į spirgus prie košės pakliūti. LzP.
nagùs pašìpinti pelnyti: Pernai jis pašipino nagus su javais. Smn.
nagaĩ peršė́jo apie sunkų darbą: Oo! Jums nagai neperšėjo tiek linų suverpti ir išausti... – O ar tamstos peršėjo?. Žem. Trejus metus ištarnavau, kiek čia paliko mano prakaito!.. kunigo nagai dėl tos naudos neperšėjo.... Žem.
nórs nagùs pjáuk jokiu būdu ne, niekaip: Aš jo ilgai prašiau, bet jis neduoda, nors nagus pjauk!. Dkš.
nagùs praskìrti pailsėti: Aš neturėdavau laiko nė praskirti nagų. Rm.
nagaĩ prìdegė pasidarė striuka: Jau jam nagai pridegė. Skr.
nagùs pridègti įkliūti: Jau kartą nagus pridegęs galėjai būt atsargesnis [vesdamas antrą kartą]. Sur.
nagùs pridė́ti padirbėti: Pridėjo nagus, ir viskas kaip ir buvę (pasitaisė). Krš.
nagùs prikìšti
1.kiek suduoti: Prikišk prie svetimo vaiko nagus, tai tada tik liežuviai. Krš.
2.nuolat dirbti, padirbėti, prisidėti prie darbo: Prie braškių nagus prikišus reikia būt, į velėną virsta. Vdžg. Ligonis kaip ligonis: prikišo nagus prie darbo ir serga. Bgt. Žiūrėk, jos vaikai, pati ir vyras – visi naminiais, čerkasiniais. Tokiam būriui ar nereikia prikišti nagų, suverpti ir išausti. Žem. Taip ir trypčiojo visą dešimtį metų aplink visus darbus, nė nagų neprikišdamas prie bet kurio. Vaižg. Visi kiti, nuo virėjos ir virtuvės mergų ligi piemenų ir piemenių, ištvirko, pasišiaušė ir, be tiesioginio savo darbo, niekur kitur nagų prikišti nenori. Myk-Put.
3.nedaug padaryti: Nagus prikišo, i mokėk!. Lg.
4.neatsargiai, netinkamai dirbant sugadinti: Čia kas prikišo nagus prie girnų ir pagadino pumpurę. Al. Tik leisk jiems prikišti nagus, tai viską iš pamatų išgriausite, sienojus remontuot užsimanysite! Ir sakyk tu man dabar!. Myk-Put.
5.įsikišti, prisidėti (ppr. padarant ką netinkama): Ir čia, matyt, ar nebus tik velnias savo nagus prikišęs. KrvP. Nėra abejonės, kad pats ponas mokytojas čia prikišo nagus. Avyž. Jau kieno nors liežuvis yr prikišęs nagus. Sim. Vyskupas savo autoritetu apgynė kai kuriuos kunigus, prikišusius nagus prie sukilimo manifesto. Mač.
6.įkliūti: Neliesk, o prikiši nagus!. Als.
nagaĩ prilìpo įkliuvo (už vagystę): Tie tavo nagai kartą prilips. prš.
nagų̃ priplė́šyti privargti (dirbant): Kaip gana priplėšo nagų prie linam. Pst.
nagùs pristriùkinti nubausti: Daug nepavogs – policija tuoj nagus pristriukins. Ps.
nagùs privė́rė įkliuvo už vagystę: Vagiliavo po Pasvalį, kol nagus privėrė. Ps.
nagùs raitýti rengtis ką bloga daryti: Geru metas, o nagus raito. KrvP.
nagùs sukìšti daugeliui įkliūti: Dabar visi sukišo nagus. Šln.
nagaĩ sunìžo parūpo (padaryti ką savaip): Kalbininkams sunižo nagai ūmai perkeisti savo rašybą. rš.
nagùs suriẽsti neig. mirti: Nagus surietė. Lk.
nagùs susikrim̃sti labai gailėtis: Dabar gatavas nagus susikrimsti. Klvr.
nagùs šìpinti sunkiai dirbti: Da ravėk, nagus šipink, o nauda menka. Rs.
nagùs šìpti sunkiai dirbti: Dirbkit, šipkit nagus. KzR. Kadai jis ten šimpa nagus prie to nieko. Skr. Kam kalviui nagai šipt, kad jis turi reples. Krok.
nagùs tèpti gadinti gerą vardą dėl niekų: Dėl kokių laikrodėlių neapsimoka tept nagai: pagaus – gi kalėjimas!. Mžš.
nagùs tèptis
1.imtis negero darbo: Gailu, kad geri žmonys nagus tepas. Krš.
2.prasidėti su kuo: Nenoriu nagų teptis. Kad kaltas, ir kentėk. LTR.
nagùs turė́ti gerai mokėti kokį amatą: Šitokius nagus turėdamas jis neprapuls. Lš. Tas tai nagus turi, suvirintojas geras. Sur. Jis turi nagus, tik kad tingi. Ll. Neturi ans nagų, nieko nepadirbs. End. Turi jis nagus šitokiems dalykams ir ką padaro, tai žiūrėt neatsižiūrėsi. Mark. Na, ką tu pagiedosi? Turi nagus, paršelis! – tarė apkirptas dėdė. Cvir.
nagaĩ užknìto parūpo (ką padaryti): Mat nagai užknito: dar turėjos stiklas, čiupinėjo čiupinėjo, kolei sudaužė. An.
nagùs užkrė̃sti pridaryti nemalonumų, bėdos: Ta bjaurybė užkrės kam nagus, suės kokį vaikį. Krš. Būdama tokios slabnios sveikatos, tik nagus gali kam užkrėsti išeidama (ištekėdama). Upt.
nagaĩ užnìžo parūpo (padaryti ką bloga): Ar tau nagai užnižo, kad supjaustei tą virvę?. An.
nagùs užriẽsti gobšiai griebti: Kuo daugiau turi, tuo labiau užrietę nagus į dalias, pasogas, kraičius. rš.
nagùs užsikrė̃sti prisidaryti nemalonumų, bėdos: Svetimą dviratį pasiėmęs tik nagus užsikrėsi. Krš.
nagùs užsiñti pasipelnyti: Maskolius užsinė nagus pinigų radęs. Vlk.
nagaĩ užsìrietė neig. mirė: Užsirietė nagai, ir viskas. Vrn.
nagiùkai vìrpa labai nori (knebinėti): Vaikiukams jų nagiukai virpa knebinėti, ardyti. Krš.
ant nagų̃ eĩti sektis: Kupčiavot tai jam eina ant nagų. Lp.
ant nagų̃ nunèšti greit išpirkti: Būlavo (būdavo) už tokius obuolius po tris rublius, nuneša ant nagų. Kpč.
be nagų̃
1.negrabiai: Kaip čia imi be nagų!. Al.
2.apie nemokantį amato: Ir negali sakyt, kad jis be nagų – ką paima, tą padaro. Al.
į svẽtimus nagùs žiūrė́ti tikėtis pagalbos: Motina sakė, kad kiekvienai mergaitei reikia mokėti adatą valdyti, susilopyti ar ką pasitaisyti – nežiūrėti į svetimus nagus. Žem.
negalė́ti į nagùs įkrìsti apie labai liesą: Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi. Šts.
į (kieno)nagùs pakliū́ti
1.pasidaryti nuo ko priklausomam: Kai pakliūsi į vyro nagus, išpers kailį, kaukdama imsies darbo!. Žem. Ar tik jau nebūsi kokiems nenaudėliams naguosin pakliuvęs?. Šein. Tegul prašvis, – pamaniau aš, – tada jūs, pajuodėlės, pakliūsit į mano nagus. Mont.
2.būti suimtam: Stebiuosi, kaip jis lig šiol nepakliuvo į žandarų nagus. Myk-Put.
į (kieno)nagùs papùlti pasidaryti nuo ko priklausomam: Jeigut į jo nagus papulč, neduok Dieve!. Šln. Dabar papuls čigonėms į nagus! Joms jis visada krenta į akis. Ap.
iš nagų̃ verčiantis amatu: Žemės neturi, iš nagų gyvena (apie siuvėją). Ėr. Iš nagų geriau gyvena kaip ant žemės. Ds.
iš (kieno)nagų̃ iš bėdos (ištrūkti, ištraukti, išgelbėti): Iš vieno nagų kitam ant ragų. LTR. Jis (Zygfrydas Imerzelbė) geistų greta Elzės bent dviem mėnesiams, bent mėnesiui pamiršti pasaulį, ištrūkti iš įkyrėjusios reklamos ir propagandos nagų. Šein. Jei ne veršiuką, tai teliuką, o kartais ir visą karvę išgelbėdavo iš ligos nagų aštrus veterinaro peilis.... Ap.
iš (kieno)grynų̃ nagų̃ apie fizinį darbą, amatą: Keturiems reikėjo misti iš grynų mano nagų uždarbio. Žem.
iš nagų̃ išlùpti atimti jėga: O šiandieną, žiūrėk, – jaunos, tvirtos bobos arba vyrai žaliūkai, akmenis galėtų ritinėti, mušasi, riejasi prie duonos, o kapeiką įmanytų iš nagų išlupti. Žem. Angelui aišku, kad Rimoška girtas kaip pėdas, bet neišlupsi iš velnio nagų, nors ir iš jauno minkštaragio. Dovyd.
iš nagų̃ kriñta nesiseka dirbti: Darbas krito iš nagų, o mintys lyg pririštos vis sukosi apie vieną daiktą. rš.
iš nagų̃ neišléisti nenustoti dirbti: Senelė buvo be galo darbšti: ir viešėti atvykusi ji neišleisdavo darbo iš nagų. rš.
iš nagų̃ spìrtis labai stengtis: Vaikas serga, tėvui reikia iš nagų spirtis, siųsti pinigų. Raud.
per nagùs bematant (išpirkti): Turguje žmonės per nagus išgraibsto kiaušinius. Jnš.
per nagùs krìsti daug turėti: Kad ir per nagus kristų, o neduos. Gs.
per nagùs pérleisti daug pagaminti: O kiek žmonėms ir dvarams pakinktų per savo nagus perleido... nagai geri. Žem.
prie nagų̃ nelim̃pa nesiseka: Jam darbas prie nagų nelimpa. Jnšk.
su nagaĩs mokantis amatą, nagingas: Su nagais besanti motriška: krepšį padirbo. Rdn. Žiūrėk, koks gražus vežimas, tikrai žmogus su nagais. Kb.
su atbulaĩs nagaĩs negrabiai, bet kaip: Imi ką su atbulais nagais, ir krinta viskas. Grdm.
su dykaĩs nagaĩs be ginklų: Ką darysi su dykais nagais. Ėr.
už nagų̃ užeĩti
1.atšalti pirštus: Užėjo už nagų. Lp.
2.pridaryti rūpesčių: Jam tai už nagų užėjo. Lp.
viršum̃ nagų̃ léisti Rm. paviršutiniškai dirbti:
nagaĩs ir dantimìs įnirtingai, iš paskutiniųjų (ginti): Savo privilegijas pasiryžusi ginti nagais ir dantimis. Vencl.
kaĩp be nagų̃
1.negrabus; negrabiai: Nupuvanagi, tu kaip be nagų, ką imi, viskas lekia iš rankų!. Ds. Toks yra kaip be nagų, dirba viską atbulai. End. Dirba kaip be nagų. Vl.
2.nepatogu, negerai: Be peilio kaip be nagų. KrvP. Prie varstoto be obliaus – kaip be nagų. Snt. Be virtuvės – kaip be nagų. Mžš. Be laikrodžio – kaip be nagų. Jnš. Pamačiau žmonių, pasaulio, supratau, kad be mokslo – kaip be nagų. Vencl.
kaĩp nesavaĩs nagaĩs nevikriai: Imk imdamas, dabar ima kaip nesavais nagais. Grž.
kaĩp nupùvusiais nagaĩs netvarkingai: Dirba kaip nupuvusiais nagais. Ds.
kaĩp šaltaĩs nagaĩs abejingai, nekreipiant dėmesio: Tu dirbi viską lyg šaltais nagais. Kt.
aukso nagai žr auksas
aukso nagus turėti žr auksas
balana pridegė nagus žr balana
bieso nagai žr biesas
iš giltinės nagų išrauti (ištraukti) žr giltinė
kapeikos neišmušti per nagus žr kapeika
katės nagais žr katė
katino nagais laikytis žr katinas
iš mirties nagų ištraukti žr mirtis
iš mirties nagų pasprukti žr mirtis
[su] ragais ir [su] nagais žr ragas
subinė nukando nagus žr subinė
vanago nagai žr vanagas
varnos nagai žr varna
velnio nagai žr velnias
kaip į velnio nagus žr velnias
kaip višta su nagais žr višta
žarijas žarstyti svetimais nagais žr žarija

rankà sf. (2) K, (4) LKKXI173(Zt), Rod; SD315, H182, Sut, M, rañkos pl. (2)
1. viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų: Dešinė rankà, kairė rankà KI584. Tiesioji (dešinioji) rankà Dv. Su rankomis vėduoti J. Rañkos pirštas NdŽ. Rankų žiedas R31. Mokoja (mosuoja) rankà Grv. Siūbuoju rankomis SD90. Tamstai ranka pavargo berodant Lnkv. Ana tik rankoms skleida, o nėko nesako Dr. Moteriškė sklaido rankas Pš. Atkišęs per visą rankos tiesimą popierėlį, skaito siuvėjas P.Cvir. Dievo dukružėlės … jį nešios ant rankų Sch9. Ant rankų nor nešiojama B. Muni užlingavo sena matušelė, muni užnešiojo ant baltų rankelių StnD12. Tą šitai ant rankų nešioja DP39. Eina basi, nešasi čebatus rañkosna LKT359(Ktv). Kiek jie laiko bus ant rañkų nešami [tie vaikai] Šln. Visi vyrai po rañką surišti ir eina Skr. Mano nulaužta buvo ta rankà, pasigadino Šl. Davė rañką gelbėti, kiteip negalėjo LKT146(Nd). Rankàs aukštyn! NdŽ. Sako, i rankàs palaužė, ne vieną užmušė Btrm. Man ranka – ar tai prieš kokias darganas, ar galu mėnesio – kaip nukirsta rš. Uždrebėjo ma[n] kojos ir rañkos, baisu pasdarė Eiš. Man kūnas nutirpo, nė rañkos negaliu pakelt [iš išgąsčio] Erž. Rankos kap grėbliai (nutirpusios) Aps. Reik darbuoties – rankos į kebeklius pavirto Kl. Rankos rudinį ka suaižėjo, į mieles (labai) Trk. Kojos netikę, o rañkom ai da aukštai užlipč Mlk. Malėjos miltinos rañkos NdŽ. Kad aš abidi ranki̇̀ turėčiau sveiki, išmaityčiau visus Sg. Nėr toks uždarbis [vienrankiui], kai su abidim rañkim Sg. Juodos kojos tinginio, juodos rañkos darbininko Stl. Nusbosta – guliu guliu, ažtirpsta rañkos ir kojos Kp. Kap uždabojau, ką namas dega, pamielino kojas, pakirto rankas, netekau žado Vrn. Rankàs pakerta – jau nepagaliu dirbt Klt. Sopančios rañkos Krs. Kad ranka iš pečio skauda, tai bus lietaus LTR(Žgč). Mama dejuoja su rankà Ktk. Ana rankà negali Ign. Šiandie daug dirbau – rankàs gelia Rs. Nuo ravėjimo gėlė juosmenį, tirpo rankos sp. Dejuo[ja] rankoms iš rugių bėrimo Ggr. Rañkos stingsta nuo darbo Klt. Pavargo, nepakelia rañkų Drsk. Variau, variau muses, net ranką iš peties ištraukė Lnkv. Rankas trauka iš pat širdies, kad reik šiaudų prikrautas kestes nešti mašinuojant Šts. Rankose didelė senatvė, o reik ravėti daržus Lž. Žaizdos buvo rañkose ir kojose DP176. Lazdelė rañkoj – visas gerumas (nieko neliko, tik senatvė) Ck. Senelis drebančiom rankom atidarė vartelius ir įėjo kieman J.Bil. Da drūtesnė būčia, kad rañkos nedrebėt Rmš. Lazdą ant ranką imk Ps. Nuo viršaus im rañkosu Prng. Imk rañkostan AruP80(Švnč). Ema su abim rañkim LKT99(Pvn). Imk su abim rañkim Lkv. Paėmė su plika rankà Všk. Mamytė mūsų su bitėm plikom rañkom, nė jai gildavo Mšk. Gal užtatai išdžiūvo obelys, kad tu nedavei savo rankà (pati nepaskyrei skiepų) Ktv. Gėlė rañko[je], knyga rañko[je] i bačiukai (eidavo basos į bažnyčią) Skdv. Kai kada pakeli rañką, tai mašina nuveža Mlk. Ot priskrutė[ja]u, rankàs kojas ažkrutė[ja]u (labai pavargau) LKKXIII134(Grv). Kurgi anys apsvalgę (apsinuodiję), kai duodi, kap sako, viena rankà, tas pats valagas Smal. Kalavijas abišaliai aštras, viena ranka turimas SD239. Su abim rankim už pūčkos plongalio nusitvėręs TP1881,24. Su abidvim rañkim į delnus sau plodams …, puldams, sprandą nusisuko JD856. Abiem rañkiem Sv. Virvės storos, kaip ranka apimt Prng. Davinėjo žalio vyno į baltas rankeles JD319. Del to rankosn šitą mokslą trumpą imkiat Mž12. Teisusis Simeonas ėmė rankosn savo PK159. Vyrai imdavo rañkosn aną dalį sakramento DP139. Atnešė anys jam dovanas ing namus rankosu savo BB1Moz43,26. Iššoko gyvatė (angis) iš karščio ir įsikando rankos jo BtApD28,3. Pridėjęs galą vinies šventosp rañkosp jo, pradėjo ją kryžiausp smarkiai mušt DP176. Ką turi rañkon? FrnS220(Mrk). Reikia peilis kešenėj turėt, ale i rañkose LKT22(Plm). Aš nieko neturėjau į rankàs Rmč. Nerado nieko, tiektai pelenus rañkoje DP140. I rañkoj šautuvo neturėjau (nė neliečiau, nevartojau) Dsn. Akėčių nei rañkon neturėj[o] (nebuvo nei paėmęs, neakėjo) Lp. Aš alulio iž mažumės negeriu, o vynelio nei rankelėn neimu (neprisiliečiu) KrvD229. Senesni žmonės plūgų rañkon neimdavo, sako, žemę sugadins Šmn. Pieštuko nedavė į rankàs LKT224(Bb). Atsisveikindamas karštai paspaudė ranką J.Balč. Būdavo, žanduosan bučiuodavomės, ė dabar rañkom sveikinas Dglš. Antroji rankelė dar nepabučiuota tebėra Žem. Močia tik linksia, o tėvas iš džiaugsmo trina rankas (žento dovanas žiūrinėdami) Vb. Rankas pakelti dangop B. Duok mums rankoms nusiplauti vandens Šts. Burnelę prausiaus, rankas mazgojau, nuskandinau žiedelį JD801. Tę mergelė lelijėlė drobeles skalavo, o rankelėlès mazgojo (d.) Vs. Davei botagą rankon i teganai kiaules Dglš. Turi tep kap rankosa Lp. Šnapšę i dabar gerti gal, by tik pakeli rañką Plng. Oi geria, stiklinė jam iš rañkos neišeina Slm. Jug ir ano rankà atkeltà vien – tinka mušties Ms. Anas kap kirs dyka rankà, tas vagis i nuvirto Vdš. Vyro ranka palieka vyro – skaudesnė, nereikia muštis Žml. Jis paėmė jos seną dreblią ranką, palaikė savo rankose J.Paukš. O darbinyko rañkos kai arimas (suskirdusios) Mrj. Jo rañkos – arimai (įdiržusios), o josios kaip raštininkės Snt. Rankos kietos kaip geležinės, sutrintos, pajuodusios nuo darbo Žem. Rañkos juodos kaip nedėguliai Krs. Rankų kietumėlis – kaip replės rš. Kam ją bevarai, a nematai, ka jau rankà kai kultuvė Sk. Ilgos rañkos kai Lazdijų vagies Smn. Tai moteriškei abidi koji ir ranki̇̀ lūžusi Krg. Parvažiavo iš karo be rankų Šr. Anas tiktaik sa vienai rankái Zt. Ir pečiai rankų jo stiprūs per rankas sylingojo Jakūbo BB1Moz49,24. Nė vieno ranka jo (kalno) nedasilytės BB2Moz19,13. Viena rankà du vyru parita Trk. Padabok, kap mano rañkos šaltos Nmč. Šiandie šalta diena, kad rañkose tep šalta Mrs. Rankosnan sušalau, kojosnan sušalau Žrm. Rankas susitvėrę, ėjova toliau rš. Juodu eit, rañkomis susitvėrusiu KI585. Pademi rankas kam SD260. Po ranki̇̀ paėmė, nuvedė, pasodino krėslan Kls. Eisiu eisiu pavaikščioti tais siaurais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais LTR(Trak). Duok greičiau rañką, ir einam! Bgs. Prieš kalnelį raitas jojau, pakalnėlėn rankoj vedžiau NS1110. Tuo nusileidęs pirmasis brolis ir vedąsis rankoj trejų metų sūnelį (ps.) J.Jabl. Išein mūsų brolelis iš stainės, išsiveda žirguželį rankoj StnD17. Tu vis da su rankà nešiojies (skauda ranką) Mlk. Eina be kepurės, o ausis vis tiek rañkoj laiko (rankas priglaudęs prie ausų) Trak. Sveikina jį, ima jį rankosna ir, po pažastėmis jas padėję, veda SPII164. Jis stov, rankàs susiėmęs KI584. Ir sumainė aukso žiedus ant baltų rankẽlių (d.) Šmn. Jok in kitą kaimelį ir dabokis mergelę an eiklesnių kojelių, an baltesnių rankẽlių DrskD87. Rankẽlę daviau, pasižadėjau, žiedelį dovanojau JV269. Ekšę, mano mergužėle, duok man baltą rankužėlę LTR(Lp). Išeina mergelė kaip rūtų kvietkelė, ji ma[n] davė baltą ranką, aš jai dovanėles JV1058. Tada aš dainuosiu, tada linksma būsiu, kap savo berneliu rankèlę paduosiu DrskD130. Dieną grėblelis, naktį spragilėlis, skaudės mano rankeláitės JD1554. Duok ranką man, jei tau sunku: aš vesiu ją žvaigždžių keliais Mair. Man ranką padavei jautriai ir jauną širdį atdarei bendros žvaigždės vardu Mair. Mūs avelės nebaikščios – eina in rankàs Ktk. Kaip senas žvirblys, pripratęs prie rañkų (nebaikštus) Pn. Rymo ant rankelių, žiūri per langelį, ar nepamatys savo bernelio (d.) Plv. Vaiko rankutės griežiniuotos rš. Rankiū́tė maža Plš. Rankė̃lė LKGI265(Knv). Rankeliū́tės šaltos Švnč. Ne taip kalbino, kaip čestavojo, baltas rankeles apdovanojo JD413. O tu, mergelė, tu, balta rankelė, ginsiv mudu jaučius į žalią lankelę JD745. Rankelės mano balčiausios, balčiausios, o kam jūs pateksit, mieliausios, mieliausios? JV1054. Rañkos baltos, ar mokėsi malti (d.) Dbg. Ko rūdyja žiedužėliai ant baltų rankelių? KlvD10. Kokia imtie mergytelė, a baltųjų rankelių, a baltųjų rankytelių? (d.) Tvr. Turėjo… rankėlytė[je]… lazdužikę Jrk102. Meilių žodelių tau nekalbėsiu, rankužėlės nespausiu V.Krėv. Laimink, motinele, nor šalta rankele (rd.) Dglš.
| prk.: Ant sidabrinės jos galvos uždėjo skausmas geležinę ranką S.Nėr. Ištieskime atvira širdimi vieni antriems taikos ranką V.Krėv. Ranka mus spaudžia geležinė, krūtinę apkala ledais Mair. Galingas plačiapetis ąžuolas aukštai iškėlęs gumbuotas rankas J.Balt. Ir beržai rankas į dangų ties sveikint gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Žmogus negali būti ištisai kaltas, jis tėra žaislelis likimo rankose J.Avyž.
^ Tėvo ranka viena muša, kita glosto An. Tėvo ranka lengviausia LTR(Srj). Savo rankà – ne močeka Rod. Ranka duoda, ranka ima, ranka muša, ranka glosto LTR(Jnš). Rankos šeria, rankos peria PPr228. Juodos rankos, balta putra LMD. Juodos rankos pasaulį peni LTR(Vlkj). Juodums rankums darbo niekada nepritrūksta LTR(Vdk). Baltos rankos tik pono ir kunigo LTR(Šl). Darbininkės rankelės juodos, bet širdelė balta LTR(Kri). Baltos rankos, kol mergelė, juodos, kai martelė KrvP(Vlk). Ubagas ubagui rañką padavė (senis vedė nelabai gudrią merginą) Btg. Ta ant lentos – kitai už rankos LTsV153. Viena ranka glosto, antra peša S.Dauk. Ką turi rañkoj, tai žinai, kad jau tavo Mrj. Paimk akis į rankàs, ir rasi Ms. Išsiimk akis rañkon, kad nematai! Drsk. Nė vienas į savo ranką nekanda Sch94(Rg). Į save vis ranka riestesnė LTsV99. Kožno rankà ne močia – vis in save Str. Ir švento rankos in save Vrn. Kito rañkoj vis baronka didesnė Dglš. Ne vienos rankos ant svieto Ds. Akim nevieriji, tai rañkom krapštai Smal. Dešine ranka budavoja, kaire ardo Pšl. Ranka už ranką, širdis už širdį LTsV248. Kas muno ranko[je], tas tavo kakto[je] Skd. Bjaurus žmogus – kas ranko[je], tas kakto[je] (jei supyko) Dr. Su tokiuo kalbėk, tai ir akmenį rañkoj turėk Sv. Nemušk motiną – rankà nudžius Snt. Visa pamesi, rankas sudėsi in kriūtinės, ilsėsies (mirsi) Aps. Dalė [vestuvėse] vaikio neturėjo, sėdėjo, rankàs susinėrusi Krš. Viena ranka pasiklosi, kita užsiklosi Krs. Viena rankà pinigus paima, kita – krautuvėn Antr. Daba rieki abraką, tai i rankà linksta – baisiausiai sudžiūvus ta duona Jnš. Kad duos, tad ir ranka linktelės (dosniai) – pyrago, sūrio Žem. Rankà rañką plauk, i abi bus baltos Erž. Ranka ranką mazgoja, o abi nor balti būti B. Ranka ranką prausia, kad abi būtų baltos LTR(Grv). Jis į degutą rankų nekiš LTR(Srd). Ką atduosi rañkom (paskolinsi), to ir kojom nemožnės suieškot Str. Atdavei rañkom, privaikščiosi kojom Pls. Viena ranka pametęs, ne abidvim nebepaimsi Lkv. Duodama rankà nuo Dievo, nereikia atstumt Dbk. Duodamoji rankà niekada nenudžiūs LKT156(Grz). Išsimiega rañkai kojai (sočiai) Ds. Už rañkos nepaėmęs, nevadyk vagiu Lp. Šūdo par abi ranki̇̀ [gausi] Sl. Neduok rankos bučiuot, kol jauna: greit sena būsi Ds. Kunigui duok ir dar ranką bučiuok LTR(Vdšk). Viena ranka tiesi, antra – kreiva, vienas galas medinis, antras geležinis (dalgis) Grk. Storas senelis daug rankų turi (ąžuolas) LTR(Krtn). Kojomis minta, rankomis kitiems atiduoda (obelis) LTsV494. Kas visom rankom dirba? (pirštinės) Rs. Girio[je] kirstas, mieste pirktas, ant rankelių verkia (smuikas) Jrg. Be rankų, be kojų marškinių prašo (pagalvis) Ml. Be kojų, be rankų duris atidaro (vėjas) Dkšt. Bėga be kojų, muša be rankų (vilnis) LTR(Vrn). Be kojų eina, be rankų dirba (vėjas) LTR(Klvr). Be rankų namus pastato (paukštis) Jrg. Be rankų, be kojų išsikasė sau duobę ir atsigulė (akmuo) Arm. Be rankų, be kojų duobelę suka (riešutas) Lz. Be kojų, be rankų ant medžių užlipa (apynys) Sim.
ǁ loc. sing. čia pat, arti: Jautis bauba: galas ranko[je] – subadys bematant Šts. Pasiutusi buvo – kaip galas rañko[je], nuknebo nosė Krš. Metų galas ranko[je], gal sukties ant vienos kojos vaikis Dr. Jau badas ranko[je]: pavasarinelis paršelis tris šimtus kaštuo[ja] Ggr.
2. pl. ir sing. žmogaus viršutinė galūnė kaip darbo įrankis: Su rañkums rauna linus, tokie prasti, žolėti Erž. Mes rañkom išsikūlėm visus rugius Rm. Iškuldavai (iškuldavo) viską su rañkum, su spragilais Mšk. Kadai vėtydavo grūdus rañkom Antr. Čia rañkom girnas suka Šlčn. Reikė[jo] rañkom mėšlas kratyt Mrc. Būd[av]o, rañkom visa daro Žrm. Miežius dalge jau pjauna, o rugius vis rañkom (pjautuvu) Ml. Dar̃ darželiuose moteres meta rañkom [bulves] Žln. Visa reikėj rañkomi dirbt LKKII167(Zt). Dirbk sa rañkom, o ne sa kojom! Zt. Laikyk su rañkums (stipriai) Krž. Turi rankosna žagrę Rud. Iškasiau rañkomi Zt. Dirba prie statybai – pardien kirvis rañkose Klt. Žmogus ima rankós ylą ir bado čebatan Lz. Ketverius metus tai sa rankà prapenėjau [ligonį], tai sa rankà paguldžiu ir pakeliu Eiš. Savo pinigais, savo rañkom padarė Pb. Su abiem rañkom laužk duonytę, bo su viena neuždirbai LKT273(Krs). Darbo tur pilnas rankàs Ktč. Rankõmi ir aš galėtau dirbt – kojomi nepagaliu Drsk. Aš negaliu išmokti be rankų važiuoti [dviračiu] Lnkv. Savo ranka R111. Savo rankà ką daryti NdŽ. Su tėvo rankà iškasė pinigus (ps.) Dgč. Patęsė pečelin numirusį ir jo rankà išsikasė pinigus (ps.) Šmn. Tuos pinigus užkeikė, ka be dvylekos galvų i be mano rañkos niekas jų nepaims Lnkv. Užkasiu piningus, kad be muno rañkos niekas neiškastų Erž. Dirbkitegi kožnas savo rankomis, idant turėtumbit ką duoti pavargusiam BPII277. Jaunesnis sūnus išėjo keturiolkos metų, dirba, rañkose darbo turi LKT221(Žm). Kieku rañkų reikia dirbt? KlbIII24(Lkm). Pabūtum, sakau, tu mano kailyje, pamojuotum moteriškom rankom, visi tavo šykštumai per pakaušį tau išeitų J.Balt. Mano pati geras rankàs turi Lkm. Ji moteris gerų rañkų – ką nusitvers, tą padarys Rm. Jo rañkos geros Dglš. Aš dešimt rañkų tai neturiu, negaliu visiem suspėt Mrj. Smarki buvo ranka, ka davė su lazda Mžk. Namuose nieko iš rañkos netampai (rankomis sunkiai nedirbi) Rm. Per katrą rañką dirbi? Alk. Per vieną rañką tik grėbiu Gs. In verpsčio padeda ir rañkosu paturi – kap kas nori daro (dirba) Lnt. Iš kur tu išmokai grajyt, kad armonikos ranko[je] neturėjai? Ps. Muno žodžiu, savo ranka plakit, kiek norit, – pasakė baronas Šts. Palaiminta toj rankà, ką kirvį išrado A.Baran. Be gaspadinės rañkų nieko nė[ra] Sk. Visur reikia rañkų (be darbo nieko nėra) Ėr. In ūkės be arklio kai be rañkų – ani pradėt Skdt. Nors be tavęs man kaip be rankų, bet ką gi darysiu V.Krėv. Ir galva tau nūnai nieko nepadės, jei rankos darbo nemokės KrvP(Mrk). Rankẽlės visa ko moka, i galvelė gera Klt. Žmogaus ranka daug pasidarbavo, apvalydama žemę J.Avyž. Ką žmogaus ranka sukūrė, ir sugriauti žmogaus ranka gali V.Krėv. Ale aš pažiūrė[ja]u – tokias grąžtelis su rañkom padarytas (labai puikus) Aps. Viskas gerai, lyg Mortos ranka čia būtų tvarkiusi V.Krėv. Tas žirgas ne mūs ranka augintas, ne mūs pievų žole mitęs, ne šaltinių vandenį gėręs V.Kudir. Socialistinei Lietuvai būdingas tas gamtos vaizdas, kuriame jaučiama kuriančioji žmogaus ranka (sov.) rš. Jaunimas čia savo rankomis atstatė daug mokyklų sp. Galvos darbas labai vargina žmogų, rankų darbas tiek neįvargina J.Jabl. Lengvo rankų darbo nemoka – nei siūti, nei megzti Žem. Ten J. Jablonskis žiūrinėjo gražius rankų darbus, šnekino moteris, domėjosi jų kalba KlbV59(J.Balč). Oi, tai vis mano rankẽlių darbas! LKT383(Lš). Katris [bernelis] pažįsta iš mažų dienelių mano rañkų darbelį DrskD194. Malonu veizėti, ka rañkų darbais pasirėdys LKT105(Lkv). Iš savo rañkų darbo misti KI585. Jei darbą savo rankelių valgysi, pašlovintas būsi Mž424. Aš išmokysiu savo mergytę visų rankų darbelį: anytą jausti, šeimyną bausti, mane gražiai apskalbti KlvD96. Eš moku ir noriu išardyti bažnyčią Dievo, kuri rankomis yra padaryta VlnE196. Prakeiktas yra tas, kas rankomis drožinėta CII475. Tėvynė pagelbon šaukia visus, kas ginklą rankoj gali vartoti V.Krėv. Iš mano rañkų nežiūrėkit (patys duoną pelnykitės)! Lp. Aš nenoriu iš jūs rañkų dabot Aps. Neteks man iš tavo rañkų žuvies pavalgyt (nepažvejosi) Ob. Kai savo rankà gyvenam – gerai (kol gali dirbti) Klt. Tarybiniai žmonės savo rankomis sukūrė socializmą (sov.) sp. Vargingai savo rañkomis maitintis KI585. Žemės neturiu, iš rankų gyvenu Ut. Ne teip jau lengva iš rankų pragyvent Srv. Toki jauna, sarmata būtų iš kito rankų gyvent Srv. Iš savo rañkų turia gyvęt Jrb. Mano rankomis jie susikrovė lobį rš. Apie visokį daiktą reik vis rañkų Grš. Man kirvis ne po ranki̇̀ (netinkamas) Dkšt. Rankàs nuėmė, kol sutarkavau bulves kugeliui Jnš. Pakolei darbas rankų nepakirto, anksti keliu, vėlai guluos rš. Tik rankàs atkirtai in šitą darbą (nesisekė padaryti) Pls.
^ Ranka rankai nelygu PPr50. Darbas ranko[je] tirpsta Lk. Geros rankos ir blogą darbą pataiso KrvP(Mrk). Blogos rankos ir gerą pagadins PPr30. Turi auksines rankas, o smalinę gerklę Pls. Aukso rankos, vilko gerklė Erž. Daug rankų didžią naštą pakelia VP11. Prašom į talką, bus rankà daugiau Plv. Akys pamatys, rankos padarys KrvP(Jnš). Akys baisinykės, rankos darbinykės Šd. Akelės baidyklėlės, o rankèlės darbinykėlės Drsk. Rankom dirbk, liežuviu kalbėk Pšl. Darmai rañkos dirbt neniežti (netraukia) LKKXIII134(Grv). Nuo darbo rankos nenupliš LTR(Paį). Nenukris rañkos, jeigu biškį pasijudinsi Šv. Dvejom rankom niekas nedirba, vis vienom (atkertama giriantis daug padirbus) Trgn. Gaspadoriui ne berno liežuvio reik, ale jo rankų LTR(Vdk). Viena ranka tik užpakalį pasikasyti An. Svetima rankà subinei kasyti tiktai Lkv. Svetimos rankos žarijoms žerti LTR. Vyrų rañkos tik žarijoms semt Trgn. Ūkė[je] be vyriško rañkų blogai, be motriškos – suirutė Rdn. Jai iš keturių̃ rañkų ir yra Dv. Ji mėgdavo klausytis skambinimo keturiomis rankomis rš.
3. pl. prk. darbo jėga, darbininkai: Šalis plati, rankų visur reikia, ir ieškok, kur geriau V.Bub. Daug mūsų kolūkiuose yra šviesių protų, stiprių rankų, kurios be galo daug padaro (sov.) sp. Buities tarnybai labai reikalingos jaunos rankos sp. Už tas samdytąsias rankas kasmet brangiau prisiėjo mokėti Pt.
| Daugiausia darbo rankų gaunama iš atodirbių rš. Dabar tūkstančiai darbininkų atleidžiami iš darbo, todėl darbo rankos siūlyte siūlosi V.Mont.
4. sing. pusė, šonas: Ant kalniuko Marcelios [gryčia], o po šita rankà – Agotos gryčelė Všn. Po kairės rañkos pirmas numelis Slnt. Anie kapai, arba pilys, yra … išvažiavus ant kalno po kairei rañkai BM64. Anas gyvena po kairei rañkai, in balą Pls. Pamačiau kairėn rankon gražų gyvenimą FrnS12. Užžengė dangun, sėdi po dešinei rankai Dievo tėvo visogalinčio MP6. Jeigu aprenki kairę ranką, tada eisiu dešinėn rankon Ch1Moz13,9.
5. sing. ir pl. prk. valdžia, valia, vadovavimas: Valdžią į savo rankas paėmė stambūs žemvaldžiai ir buržuazija (sov.) rš. Visas suvažiavimo prezidiumas buvo komunistų rankose (sov.) rš. Prūsų Lietuvoje administracija ir teismai buvo vokiečių rankose rš. Kitos rañkos papuolei nieko nedavė Ant. Gyvenom po dvarus, pažinau ir ponų rankàs Btg. Papulsi tu ma[no] rankõsna! Dv. Po jo rankà visi verkia Jnš. Čia tėvo griežta rankà viską tvarko PnmA. Pilni namai, o tvirtos rankos nėra V.Bub. Tegul visas kraštas sužino, kad aš turiu kietą ranką ir nebus pasigailėjimo niekam V.Myk-Put. Biškį rankàs atleido (ėmė neprižiūrėti): tas sau plėšias, tas sau plėšias Bt. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt. Dabar papuolei po mano rañkai, svieto gūbytojau! BM92. Gyvenam po Dievo rankà Pn. Ką gi galia žandaras sakyt, ka jis po mano rañkom Brž. Prisiverksi, mergele, an bernelio rañkų DrskD114. Visa yr Dievo rankoj VP50. Dievas vienok antraip paguldo, nes vis est jo rankosa Mž338. Priimk mus po savo ranka PK165. Vienas išdavė, o kiti išbėginėjo ir prastojo jį vienytį rañkose priesakių jo DP145. Laikė savo rañko[je] viską, kol akis užmerkė Stl. Laikyti savo rankoje priešą ar draugą vis tiek naudinga ir malonu V.Krėv. Iki šiol jis kietai laikė namus savo rankose J.Avyž. Mes rankõs papuolom [vokiečiams] Imb. Neprieteliams į rankàs įpulti KI584. Turiu pranešti, valdove, kad tavo priešas lenda tiesiog tau į rankas V.Krėv. Patis iš geros valios davės rankosn priesakių savų, norint gerai žinojo visa, ką turėjo kentėt DP147. Iš mano rankų niekas gyvas neišeidavo, kas tik eidavo šituom keliu LTR(Slk). Iš rankų priešo gelbėkit mane, iš kankintojo rankų išpirkit mane V.Krėv. Mane iš rankos faraono išgelbėjo BB2Moz11,22. Ir buvau pro langą pintinėje žemyn nuleistas per mūrą ir iš rankų jo išejau VlnE35. Jei nebesuimtų vagies, tai jis jau visai išspruktų iš jo rankų J.Balč. Idant ir mes… kančias ir sopulius meiliai priimdinėtumbime kaip iž rañkos jo DP183. Žmogus nemielai nori vargus iš Dievo rañkos priimti KII43.
^ Dievo rankos ilgos LTR(Ds).
6. sing. prk. galybė, jėga: Ant galo tiesos ranka dasiekė piktadėjus ir suspaudė V.Kudir. Apie laišką ir tą, kuris jį rašė, užmiršk: ne Dievo lėmimą, bet velnio ranką čia matau V.Krėv. Ar ne per Mindaugo ranką, riteri, ištiko ordiną visi kruvini smūgiai V.Krėv. Invesk jas (žmones) … tavo šventybėspi (į šventyklą), Pone, kurią tavo ranka pagatavijo BB2Moz15,17. Koksai vienok tatai bus bernelis, nes ranka Viešpaties buvo su juo DP461. Bei anys regėjo egipcianus, išdvėsusius ant krašto marių, ir aną didžią ranką, kurią Ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31. Jo ranka bus pryš kožną ir kožno ranka pryš jį BB1Moz16,4. Erodas pridėjo ranką, kad vargintų kai kuriuos iš bažnyčios BbApD12,1.
7. sing. ir pl. prk. globa, rūpinimasis, dispozicija: Jo ranko[je] i teliukai, i viščiukai Upt. Tai paršiukai papenėt reikia, i tai viščiukai an ma[no] rañkų Vlk. Suieškojau, muno rañko[je] viskas Krš. Visi dirbdavom, ale viskas tėvo rañko[je] buvo Mžš. Visus pinigus į savo rañką susirenk N. Paimk savo rañkostan, kitaip prapuls Klt. Pinigai mėgsta rankàs kietas (taupias) Klt. Kai arkliai, tai jau kožno vyro buvo rañkose LKT183(Prnv). Gero šeimininko rankose šiaudai yra nemažas turtas sp. Visai beprasmiškos kokios nors derybos ar nuolaidos, kai mūsų rankose ginklai ir pinigai J.Gruš. Norėčiau betgi, kad tas leidimas pasiliktų mūsų rankose J.Jabl. Kas mano rankoj, tai mano, nors tai būtų ne priešo, bet draugo kalavijas V.Krėv. Ana, kad gerosa rañkosa (gerai auklėjama), būt gera mergina Btrm. Kodėl tamsta jaudiniesi? – atklausė Urbutis. – Mergina labai gerose rankose J.Balt. Kaip balta žąselė pūkuose, taip ir gero vyro rankose JD1569. Gal da tau teko jo rañkoj būt (pas jį mokytis) Slm. Tai nėr tėvo rankų jai LTR(Ds). Tėvų nė[ra] rañkos – jau negal sutvarkyti Trk. Pamotė jau ne ta rankà, i gana Raud. An svetimų rañkų sėdi vaikas Lp. An motinos rankelių tai nemačiau vargelio LTR(Slk). Nor su juo vieną dieną gyvensiu, bet in jo rankų pamirsiu Prng. In jos rañkų suvis neatsidedu Dglš. Į svieto rankàs (tarnauti) išejau septynių metų Vn. Nu dešimt metų išejau į svetimas rankàs Up. Po svetimas rankàs kiek vargo matėm Rdn. Tamstos raštai … atėjo į mūsų rankas A1884,325. Tėvas sūnų myl ir jam vis ing jo ranką padavė BPII238. Imk dūšias rankosna tavo Mž385. Ant galo duost dvasią savą Dievui tėvui savam, atduodamas visa rankosn jo DP177. Vislab eit per mano rankàs KI585. Iš muno rañkų [vaikas] išejo i susirgo Grd. Iš rankų išleisti N.
^ Gerose rankose ir nešeriamas gyvulys tunka KrvP(Btr). Eik anies Dievo rañkon (tegu jiems Dievas padeda), nor anies man blogai darė Prng.
8. pl. apie priklausymą, buvimą nuosavybėje: Žemė bėgtinai bėga į vienas rankas A1884,158. Kartelių ir trestų rankose neretai susitelkia septynios aštuonios dešimtosios tam tikros pramonės šakos visos gamybos rš. Mes esame tėvynės piliečiai, kol žemė mūsų rankose Pt. Šitie namai jau antrose rañkose (kito savininko) PnmA. Į trečias rankàs parejom (treti gyventojai esame): tėvai, sesuo, dabar mas gyvenam Pvn. Ko verkiant reikia, neišleisi iš rankų rš.
9. sing. ir pl. prk. pagalba, parama: Džiaugiuos, ka ma[n] tą vaiką didįjį atvežė – didelė rankà Jrb. Nėra ko ir abejoti – išsiversią ir be Vlado rankų rš.
ǁ užvadas, pagalbininkas: Mano visa rankà – Jūratė Švnč. Jau toks geras tas vaikas buvo – motinos rankà Jrb. Dešimties metų vaikas – pačios rañkos Rdn.
ǁ palaima: O ranka Viešpaties buvo su juo ChLuk1,66. Dievo ranka B.
10. sing. sugebėjimas, sėkmė: Tokią jau ranką turi: ką ažgirdo – tuoj perprato, ką pamatė – tuoj padarė Trgn. Pagadino ranką Ds. Reiks mainyt avižų sėklą, gal ranką pataisys Sml. Paršai išėjo iš rañkos – nevykę Jnš.
11. sing. sutikimas tekėti: Jogaila vedė derybas su Dimitrijum Donskojum ir prašė jo dukters rankos rš. Ne viens jaunas jaunikaitis jos rankos norėjo BsO84. Jei sutiksi su jo valia, mano rañką gauti gali (d.) Btg.
12. Vlk, Vrn, Drsk, Ds arklo ar plūgo rankena: Anksčiau plūgo rañkos i dišlius buvo medinis, tik palyčia i noragas geležinis Vdš. Kap tik užsiekė plūgo rankas, o jau arė Nmn. Plūgo rankà nulūžo Rdš.
13. N, Yl, Vgr pjautuvo ar dalgio rankena: Įdėk dalgiuo naują rañką Ms. Mano sesulės aukso pjautuvas, sidabrinė rankytelė LMD(Ml).
14. ąsa nusitverti, laikyti: Puodai buvo be rañkų, krugli Šlčn. Čigūnė – juodas puodas su dviem rañkom, o sagonas – be rañkų Žln. Su rankà tai uzbonas Nmn. Uzbonėlio rankà Kb.
15. pasaitas, lankelis: Kašelė su ranka Trgn. Ė kur tavo kašės rankà pragaišo? Vdš.
16. N, Lzd kelio rodyklė: Ansgatės y[ra] ranka, ten parašyta, kur sukas tas kelalis Šts. Ot čia tujau po kairei būs ranka ant Ėgarių Ms. Ten tropysi kelią, ba rankà yra Lš.
17. Mžk, Skd, Vkš, Slnt, Dr ratelio stiebas su skersinuku, į kurį įstatoma prievarpstė: Į ranką įkiša pryvarpstę Brs.
18. sėdimasis verpstės galas: Pataisyk ranką, ba kap attruks, tai dar gali verpstė užmušt vaiką Nč.
19. krosniakaištis: Ar uždarei rañką? Knv.
20. toks ilgio matas (apie 80 cm): Dvie[jų] rankų ir užteks – kiek te jai sijonui reikia Trgn.
21. teisė dalyvauti kelis kartus žaidime, ėjimas: Tau dvie rankų neduosma Ut.
22. rašysena: Raštas, ranka SD251. Tikra (paties, ne kito) ranka rašytas SD315.
23. parašas: Padėk savo rañką (pasirašyk) Alv. Parašymas rankos SD263.
◊ [su] abiẽm [sàvo] rañkomis visiškai, mielai: Abiem rankom yra palaikytina ta tikroji sentencija MT174. Prie šitos malonės tveruosi su abiem savo rankiem LC1886,38.
abiẽm rañkomis gáudyti labai rūpintis: Abiem rankom gaudžiau sveikatą An.
ant greitõs rañkos paskubomis: Gavome laišką, mūsų gaspadinės ant greitõs rañkos siunčia šį tą Jnšk. Ant greitõs rañkos nuvažiuokium, pasiimsma kepurę ir grįšma Slm.
ant rañkos
1. KI584 iš anksto (duoti dalį suderėto užmokesčio, algos): Suderėjus reikia duoti ant rañkos, kad neatsimestų Jnš. Jei nori, kad kitam neparduotau, tai duok kelis litus an rañkos Alv. Kupčiai suderėjo jautį su išmintingaisiais broliais ir paliko pusę piningų ant rañkos BM251(Škn). Davei ant rañkos, ir negausi Slm.
2. grynų pinigų: Šimtą devyniasdešimt gauna ant rañkos Skdv.

ant rañkų nešióti ST212(B), Mžš labai mylėti, gerbti: Tėvą tai ant rañkų nešiója Ds. Koks pestūnas visai motinos neveiza, o tas vargo bitis ant rañkų nešiója KlK6,56(Krš).
ant sàvo rañkos (rañkų) savarankiškai: Jau geriau, ka galėtum ant sàvo rañkos gyvent Šlu. Ir turi ant sàvo rañkų savą kapeiką Vdk.
antrà rankà Jž;
añtros rañkos apie patikimą padėjėją: Mūsų dvarininkas yra per poniškas, nepaslenka visa ir visur pats prižiūrėti, linkęs visur pasitikėti prievaizdu, ūkininkauti antromis rankomis rš.
atbulomi̇̀s rañkomis; atãgalia (atgalià) rankà Ut nerūpestingai; nevikriai; tingiai; kaip pakliūva: Daro vis atbulõm rañkom Švn. Imi kap atbulõm rañkom LKT197(KzR). Kitas dirba, stengiasi, o kitas dirba lyg atbulõm rañkom Mrj. Brūkštelėjo atgalià rankà pakampiais, dėl to visi voratinkliai pasiliko Stl. Duona karti atagalia ranka paduota LTR(Km).
be rañkų [pa]li̇̀kti labai įvarginti rankas: Žoles vilko vilko – be rañkų pali̇̀ko Rd. Be rañkų [darbininkė] liẽka Pst.
dešinióji (dešinė̃) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Riškus pasidarė dešinioji pono ranka: važinėjo į Liepoją, į Mintaują, į Rygą su javais, sėmenimis, linais LzP. Jis jo dešinė̃ rankà KI584.
devýnios rañkos mokėjimas burti: Kastulis devynias rankas turėjo, nuo visų gyvačių kirtimo ažužadėdavo Trgn. Gal tau devynios rankos, kad taip tropniai gydai Trgn.
dykomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Gavau laišką, ne dykõm rañkom grįžau iš paštos Jnšk.
2. be dovanų: Dykõm rañkom negi nueisi?! Ds.

gerà rankà apie sekimąsi kurioje nors srityje: Mano gerà rankà: kur aš sėjau, ten gerai auga Gs.
geràs rankàs turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Šitas stalius geràs rankàs tùri PnmA.
grýna rankà be gudrumo, suktumo: Manęs grýna rankà nepaims (neapgaus) Dglš.
į rañką bučiúoti labai prašyti: Ji būt ėjus, bet nori, kad į rañką bučiúotų Snt. Rañkostnan bučiúotum, kad tik atvažiuot Rš.
į rañką pabučiúoti padėkoti: Ims ir dar į rañką pabučiuõs Jnš.
į (kieno) rankàs žiūrė́ti (veizė́ti) laukti, kol ką duos, paduos: Aš į marčių rankàs nenoru veizė́ti Vn. O dabar į rankàs kito turi žiūrė́ti Rs.
į rañką (rañkon Grv, Sl) ei̇̃ti sektis gyventi, ūkininkauti, auginti: Iš jų kada nusperki paršelį, tai visada ei̇̃na rañkon Lkm. Nei̇̃na karvė rañkon Dglš. Kokios spalvos žibenkštį matai, tokios spalvos gyvulį laikyk, tai ei̇̃s rañkon Vdšk. Katės iš namų nenešk – gyvuliai neis rankon Ds. Jaunatvė, sveikata, meilė, perteklius, garbė tiekė kuone ponišką gyvenimą, tik vaikai nėjo rankon Vaižg. Gera, kai viskas ei̇̃na rañkon Kp. Nei̇̃na Marytei į rañką mokinės Pc. Jiems dobilai į rañką ei̇̃na: kasmet abu daržinės galai pilni Sml.
į (an) rankàs prinèšti leisti sėkmingai vykti: Šitam mėnesy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn.
ilgèsnė rankà apie turimą pagalbininką (paprastai paauglį): Kad ir jauna mergiotė, bet vis bus ilgèsnė man rankà Rz. Jau rankà ilgèsnė – turiu sūnų Rm. Tai vis rankà ilgèsnė (yra ūgtelėjęs vaikas) Plv.
i̇̀lgas rankàs turė́ti linkti vagiliauti: Jis prastas žmogus: i̇̀lgas rankàs tùri Mrj. Jos vyrą išvarinėdė – anas i̇̀lgas rankàs turė́[jo] LKKXIII21(Grv).
iš laisvõs rañkos laisvai parduodant: Daugiau už tą kumelę negautum i iš laisvos rankos Dl.
iš pirmų̃jų rañkų tiesiog, be tarpininkų: Užpirkimas iš pirmų̃jų rañkų KŽ.
iš (kieno) rañkos (kieno) dėka, per (ką): Krioku jau dvejus metus iš tavo rañkos, – skundės pijoko pati Šts. Užpuolė iš vokyčio rañkų raupai [1914 m.] Grd. Jis vis laikėsi tos nuomonės, kad aš pasidariau turtingas tik iš jo geros rankos J.Balč. Kurmelis iš mano rankos turi pačią kaip svogūną Žem. Kai brolis, kuris iš jo rankos valdo Lietuvą, nepanorės karaliaus klausyti, gali visaip būti, net karas gali kilti V.Krėv.
iš po [kójų ir] rañkų iš čia pat, bematant: Iš po rañkų pagriebė šaukštą Jnš. Iš po rañkų prapuolė pirštinės Jnš. Vilkas nunešė avelę iš po mano rañkų Klt. Tai man iš po rañkų išsprūdo KI585. Mūs buvo daug, [vilkas] bijoj[o] imt iš po kójų i rañkų [šunį] Vlk.
iš rañkos į bùrną ką uždirba, tuoj išleidžia: Toks jų ir gyvenimas – iš rankos burnon Sb.
iš rañkos nuei̇̃ti turėti nuostolių: Daug iš rañkos nuẽjo Dbč.
iš rañkų į rankàs [pér]ei̇̃ti
1. patekti vis kitam asmeniui: Pinigas tur eit iš rañkų į rankàs Vlkv. Esant prekinei gamybai, kai gaminama nebe sau pačiam vartoti, bet mainams, prekės būtinai pereina iš rankų į rankas rš.
2. būti tai vienos, tai kitos kovojančios šalies valdžioje: Ypač įnirtingai buvo kovojama dėl pilių prie Nemuno, Kryžiuočių ordino ir Lietuvos pasienyje; jos dažnai ėjo iš rankų į rankas MLTEII128. Vėliau Kražiai per kelis šimtmečius ėjo iš rankų į rankas rš.

iš rañkų kri̇̀sti
1. netekti: Taip viskas, kas brangu, man krint iš rankų: tėvynė, jos šviesa irgi Namų Ugnelė Vd.
2. Kt nesisekti (dirbti).

iš rañkų nekriñta (darbas) apie nuolat dirbantį: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jai iš rankų nekrito LzP.
iš rañkų paléisti
1. atiduoti kito nuosavybėn: Kas bus, tas bus, bet žemės iš rankų nepaleisiu rš. Ūkio iš savo rankų nenorėjo paleisti K.Bor.
2. perleisti kitam: Kol paeinu, nepaléisu samčio iš savo rañkų Krš.

iš rañkų namie (šerti, penėti): Mūso karvė iš rañkų šerama KlvrŽ. Nepenim karvių iš rankų – būna lauku Arm. Reikia duot vištom iš rañkų: dabar šlapia, negalia miežiuos nueit Ob.
išskėstomi̇̀s rañkomis mielai, su džiaugsmu: Niekas manęs nei Kaune, nei kur kitur nelaukia išskėstomis rankomis rš.
iš trečių̃jų rañkų per tarpininkus: Žinių apie Lietuvą ir lietuvius gauna iš trečiųjų rankų, o ne iš mūsų, dėl to dažniausiai tos žinios netikros, vienašališkos rš.
iš vienõs rañkos išvien, sutartinai: Jiedu lošia iš vienõs rañkos, abu prieš mane Jnš.
kad táu rañkos atidžiū́tų toks keiksmas: Kap ažpyksta drūčiai an[t] ko, tada sako: kad táu rañkos atdžiū́t! LKKXIII122(Grv).
kai̇̃p rankà atim̃ti (nuim̃ti) staiga išnykti, pradingti (ligai, skausmui, miegui): Metus sirgau, gulėjau, gėriau vaistus – nieko, ėgi nuo žolynų kai̇̃p rankà atàėmė Rš. Kai̇̃p rankà sopstą atàėmė Mlt. Visas ligas kaip ranka nuims LTR(Slk). Išgėriau virinto ožkos pieno su česnaku, ir slogą kaip ranka nuėmė Lnkv. Kad aš akis suleisč parnakt! Kai̇̃ rankà nùėmė miegą Klt.
kai̇̃p rankà nukir̃sti griežtai pasakyti: Daugiau nieko nepasakė, kai̇̃p rankà nukir̃to, ir nutilo Sk.
kám kóją, kám rañką nudaũžti prastai, atmestinai dirbti: Kám kóją, kám rañką nudaũžia – kokis tę jo darbas, drenai anas padaro LKKXIII123(Grv).
kur̃ kója, kur̃ rankà Alv, Arm be tvarkos, be nuoseklumo: Jis nuo seno kur̃ rankà, kur̃ kója dirba Ps. Dainos mano – tai jau kur̃ kója, kur̃ rankà Lkš.
laisvà rankà nedaug darbo: Be vyro [moterims] laisvèsnė rànka Grd.
laisvàs rankàs turė́ti būti neužimtam, netrukdomam: Abu kunigai laiko kasdienines savo mišias, o kad rankas nori turėti laisvas visai dienai, tai laiko jas su patamsėliu J.Balt.
lengvà (laimi̇̀nga Ss) rankà apie sekimąsi kurioje nors veiklos srityje: Jo lengva ranka: jei pasodina gėles ar nukerpa plaukus – greit auga Pn. Tu, vaikeli, laikyk medelį, tavo lengvà rankà, tai greičiau prigis PnmA.
lengvà rankà nerūpestingai, neapgalvotai (ką daryti): Lengvà rankà viską išdoliojo ir sau neliko Dkš. Neišdalink visko lengvà rankà – pačiam prireiks kada PnmA.
leñgvą rañką turė́ti sėkmingai ką nors padaryti: Jisai turi lengvą ranką – jam sekasi ėryčiai romyt Ss.
namų̃ rankà visiems ir dažnai reikalingas: Senelis buvo namų̃ rankà Šk. Tas peilis namų̃ rankà Ss. ×
nuo rañkos (rañkų) ei̇̃ti (kri̇̀sti) (vok. von der Hand gehen) sektis: Darbas visiškai neina nuo rankos I.Simon. Anam darbas krimta nu rankų Brs.
nuo rañkos léisti atsisakyti (paslaugų, turto): Kai turime šitokį darbštuolį, pradedu galvoti, ar nevertėtų leisti Vasilį nuo rankos? J.Avyž. Reikia veršelį greičiau leisti nuo rankos, Strazdienė pirmoji užsiprašė, jai ir parduodame J.Avyž.
nuogomi̇̀s rañkomis DP237 be nieko.
pagálbos rañką ištiẽsti padėti, pagelbėti: Yra moteris, kuri nenusigąsta jokių pavojų jam ištiesti pagalbos ranką V.Myk-Put.
per [rañkų] rankàs ei̇̃ti patekti vis kitam savininkui: Ponui mirus, teip tas dvaras ir ė̃jęs par rankàs Skr. Šitas ūkis jau per daug rankų ėjo prš. Eina par rankų rankas Ėr. Teip i ei̇̃na tas ūkiukas par rankų̃ rankàs Erž.
per rankàs ei̇̃ti Vkš tokia figūra, ratelį šokant, kai eina pro kitas kitą, rankų plaštakomis susiimdami.
per rañką léisti Lp bet kaip dirbti, pro pirštus žiūrėti.
per svi̇́eto rankàs ei̇̃ti Ad būti visų naudojamam: Negerai, kap per svi̇́eto rañkom ei̇̃na bezvėnas Dglš.
pirmóji (pirmà) rankà patikimiausias pavaduotojas, patikėtinis: Jis mano pirmóji rankà Al. Mano vienas žentas maž mokytas tė[ra], ans jau pri žambio, antras pamokytas – pirmininko pirmà rankà Šts. Jei pristatysi, tai būsi pri manęs pirma ranka, o jei ne, tai aš tave gyvą sukaposiu DS106(Rs).
plikomi̇̀s rañkomis be ginklo: Sutikus baltąjį lokį plikomis rankomis, užtenka pasipurtinti ir surėkti, kad lokys nubėgtų Blv. Nu, o jegu lauke kur užpultų, plikõm rañkom – pražuvęs LKT159(Škt).
po rankà (rañkos)
1. arti, patogioje vietoje, parankiai: Pasidėk kepurę po ranka, kad nereikėtų ieškoti Jnš. Toks daiktas visada turi būti po rankà Up. Kad nepapuolė po rankà, tai neėmė (nevogė) Ds. Čia tau, mano miela, po ranka yr visko, ko tik tu nori Brt. Ir sūrio papjaustyta buvo po Dovydonio ranka, ir ragaišio visa žiauberis J.Balt. Būk visada po rankà, kad galėčiau pasisiųsti Up. Tas biesas atgulė vidurė[je], tą vaikį pasiguldė tatai po rañkos Brs.
2. atsitiktinai (pasitaikyti, pasipainioti): Koks lektorius po ranka pakliuvo, kokia paskaita papuolė, – tokia skaitoma sp.
3. iš patogios pusės: Sėsk po mano rankà, gausi vežimą Jnš.

po rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Gyvoliai eita po rankos Šts.
prie rañkos
1. R71 parankiui, arti, prie savęs: Peilį buvau čia į pat prie rañkos pasidėjus, i vė nebė[ra] Sk. Aš tai turiu šičion prie rañkos KI585.
2. pasisiunčiamas, parankinis: Ka būtų koks vaikinas pri rañkos Grg. Tos būs gaspadinei pri rankos Klk. Tas vaikas … tėvams didžiai buvo prie rankos ir daug žingsnių jiems užčėdijo BsPI121. Buvo gerai, ka anie gyveno: a ką parnešti – vis buvos kas nors čia pat pri rañkos Ms.

prie rañkos ei̇̃ti sektis auginti: Viskas anam ejo pry rankos MitI75. Idant bitys prie rankos eitų, reikia žalįjį ketvergą bičių avilių kepures su vienas kitu sumainyti LTR.
prie rañkos prinèšti leisti sėkmingai vykti: Kad Dievas pri rankos rugius prineštų B.
prie rañkų
1. visai nebetoli: Jau ruduo, bulbakasis pri rañkų Krš.
2. arti, prie savęs: A turi pri rañkų adatą su siūlu? Krš.
3. pasisiunčiamas, parankinis: Pri rañkų už pusmergikę buvau Užv. Dvare buvau pri rañkų Šts. Mergos pri lauko darbų mums nereik, samdysme tik pri rankų mergikę Vdk.

prie rañkų laikýti penėti: Vieną paršą pjausim, kitą laikýsim žiemą prie rañkų Skr.
rankà ant rañkos lygiomis, be priedo: Nemaino rankà an rañkos Žrm.
prieš rañką į neįprastą pusę: Prieš rañką kasti labai nepatogu Jnš. Reikia gerti iš eilės, neužbėk prieš ranką Jnš.
rankàs [kójas] išbučiúoti labai padėkoti: Už tokią dovaną buvo gatavas rankàs išbučiúoti Jnš. Namą dovanotas rankàs kójas išbučiuõs Jnš.
rankàs dė́ti tekėti: Tada paklaus, ar nori dėti su juo rankas J.Paukš.
rankàs (rañką) [pri]dė́ti (priki̇̀šti LzP)
1. darbuotis, padirbėti: Rankų nepridėsi – ir nieko nėra [darže] Ėr. Ne rañkų motina nèdeda – taip užpyko KlK6,65(Krš). Rañką nebeprydė́si, a bebūsi geras [marčiai]?! Vn. Ranką dės – ir jau gatava K.Bor.
2. prisidėti, dalyvauti: Tebūna, kaip manai! Tik aš prie to rankos nepridėsiu V.Krėv.

rañką pridė́jus prie širdiẽs nuoširdžiai, atvirai: Pridėjęs ranką prie širdies, bent pats sau pasakyk: „Netiesa, netiesa!“ V.Bub.
rankàs sudė́ti pailsėti: Plūkiuos, dirbu, dieną naktį rankų nesudedu J.Balt.
rankàs [ant pil̃vo] su[si]dė́jus (susikei̇̃tus Šmk) be darbo: Rankas sudėjęs nieko negali laukti Ėr. Aš jug nesėdžiu sudė́jus rankàs: nuo pat ryto šveity i šveity, nėr kada nė pavalgyt Kair. Ko sėdi, rankàs susidė́jus! Slk. Sėdžia namie, susidė́jus rankàs, i algą ema Mžš. Mes, gaspadoriai, visi dirbam, rankų nelaikom ant pilvo sudėję J.Balt.
rañkų pridėji̇̀mas darbas: Be rañkų prydė́jimo nėko nėra Šv.
rankà dùrsterti apgraibomis, greitosiomis, prastai ką daryti: Vyras čia ranka dursteri, tę dursteri – kokis tę ano darbas Grv.
rankà ei̇̃na sekasi gyventi, auginti: Pradžia moterystės labai ranka ejo: mylėjo vienas antrą ir nieko jiems netrūko M.Valanč. Kur moterystėj sutikimo nėra, ten niekas negal ranka eiti Jzm. Neina ranka jam gyvenimas Brs. Tep man tos bitės ejo ranka, kad medaus neturėjau kur dėt Vrn. Anam gyvoliai ranka eita Als. Šitie paršeliai jau nei̇̃na rankà Klt.
rañkomis ei̇̃ti stumdytis: Susimildamas, tik rankom neik! Slm.
rankàs périmti
1. būti susilažinimo liudininku: Juodu sulygo [ristis], kas ten jiedviem ir rankàs párėmė Plt.
2. Grd padėti dirbti, pavaduoti: Aš viena – mun nėr kas rankàs párema Rdn. Mergelkos už vyrų išejo, penki vaikiukai liko – nėkas mun rañkų nepárema Rdn.

rañką dúoti
1. pažadėti: Davei̇̃ rañką per Žolines bernu (žadėjai imti už berną) Lp.
2. KŽ laiduoti, garantuoti: Aš duodu tau už jį ranką, kaip kad jam esu davęs už tave V.Krėv.

rañką (rankàs) pa[si]dúoti susitaikyti: Ir rañką pàdavėm vieni in vieną ranką, ir susejom, ir itep padarėm Zt. Pasiduokit visi rankas, būkit gražiuoju! J.Balt.
rankàs paganýti su pasitenkinimu primušti: Nors kartą rankas paganiau J.Balt.
rankà į rañką
1. vienas prieš kitą, iš arti: Ranka ing ranką SD404.
2. N arti, po ranka.
3. vieningai: Ranka į ranką, petys į petį rš. Gyvename visi trys draugiškai, ranka į ranką, širdis į širdį A.Vencl. Milijonai įvairių tautybių žmonių čia dirba ranka rankon, siekdami vieno tikslo sp.

rañkos pakaštavóti gauti mušti, lupti: Mergelkos nė katra nė[ra] gavusios ano rankos pakaštavoti Žr.
rankàs sukei̇̃sti (sukir̃sti; J.Dov) VP33, J paduoti vienas kitam ranką žodžiui patvirtinti.
rañką kélti (kilóti) mušti, pulti: Kol manęs neskriaudžia ir nesikėsina pagrobti, kas mano yra, nekelsiu prieš jį rankos V.Krėv. An tavę siratos rankelės nekelsiu LTR(Ašm). Ale tai matai, rupūžė: rañką pakė́lė! Ktv. Sakydavo: nekélk rañkos pryš tėvą – ranka iš peties išdžiūs Erž. Liežuviu lok, ale rankų nekilok LTR(Kur).
rañką pakélti balsuoti: O kai reikėjo balsuoti už pasiūlymą mesti Senavaitį iš partijos, niekas nepakėlė rankos V.Bub.
rañkos nekỹla (nesi̇̀kelia, nèkelia) nėra noro (ką daryti): Kap pamirė vyras, rañkos nekỹla krutėt LKKXIII134(Grv). Nieko negaliu – nesi̇̀kelia rañkos dirbt suvis Rš. Tai nenori [dirbt], tai rañkos nèkelia Pls.
rankà nekỹla nesiryžta: Nekilo ranka išmesti senuosius bitininkystės įrankius V.Bub. Markauskas ne kartą pagalvodavo: reikia nupjauti topolį. Tačiau nekilo ranka V.Bub.
rañką pakylė́ti užsimoti: Jis pakylėjo ranką ant vagies mušti J.
rankàs kójas pakir̃sti sustingti iš baimės: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto ir šaltas prakaitas pasipylė čiurkšlėmis, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas J.Avyž.
rañką (rañkos) kni̇̀ta (kniẽti) labai norisi, rūpi: Knita knita ranką, kad išleisti J. Jam rañkos kniẽti ka teip padaryt Mlk. Seniai knita rankos jum atkeršyti Dkk.
rankàs ap[si]krė̃sti (antsikrė̃sti J) sugadinti gyvenimą, užtraukti nelaimę: Api̇̀krėtei man rankàs Ktk. Kas taũ (tave) paims, tai tik rankàs apskrė̃s Trgn.
rankàs kratýti (nukratýti, pakratýti, apkrė̃sti) atsisakyti: Ji bijo, rankàs krãto Jrb. Kur čia jam beišgyt: visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė Užp. Būk žmogus, nors tu rankų nepakratyk Varn. Būč seniai išbėgusi, rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs Žem. Išvažiuosma rankàs pakrãtę – nebnoram purvą bristi Rdn. Kai sužinojo visus jos darbus, pakrãtė rankàs, ir nereik Skr. Norėjau pirma pas jį pirkt tos karvės, ale kap papaisiau, ką kvara, tai ir rankàs àpkrėčiau Arm.
rankàs láužyti labai gailėtis, sielvartauti: Išejo motulė an didžio dvarelio, senas rankas laužydama, ašeras lėdama TŽII269(Mrk). Motina rankàs láužė, ė vaiko jau nėra LKKXIII134(Grv).
rañką láužk jokiu būdu, niekaip: Tu to tai rañką láužk – nežinosi Šts.
rankàs nuléisti netekti noro, vilties, nusiminti: Nuléisti rankàs pirm laiko neapsimoka LKT102(Vg). Blogai padariau, ka nuléidau rankàs i toliau nebesimokiau Btg. Jis dirbo, rankų nenuleidė Ėr. Stovi mergelė, rankas nuleidus LTR(Ig). Dirbk, nenuleisdamas rankų, ir laimėsi LTR(Srd). Japonai nuléidė rankàs, pasidavė Ėr.
rankà pamóti nekreipti dėmesio: Rankà reikia pamót [į tokį prastą darbą] Imb.
rañkoje nešióti labai mylėti, gerbti: Kad tave paimčiau, rankoj nešiočiau LTR(Brž).
rañkos piningai̇̃ rankpinigiai: Atvažiuos i tujau klaus, kiek nori, tiek i tiek, nu tujau rañkos pi̇̀ningus Plng.
rankàs pláuti padėti, pagelbėti: Anys vienas kitam rankàs pláuna LKKXIII138(Grv).
rañkose pū́sta (supùvo) (darbas) apie prastai ir lėtai dirbantį: Pati vyrą namuosa likdo – ano rañkose darbas pū́sta LKKXIII134(Grv). Nesibai̇̃dai [berno], geras darbinykas – jo rañkose darbas nesupùs LKKXIII134(Grv).
rankàs suri̇̀šti
1. atimti veikimo laisvę, suvaržyti iniciatyvą: O jūs, taip atkakliai tylėdamas, mums surišate rankas ir gal visai be reikalo save skandinate rš.
2. susituokti, susijungti: Jei mislinai, mergužėle, atgalio sugrįžtie, tai reikėjo su berneliu rañkų nesuri̇̀štie DrskD144.

rankà pasi̇́ekiamas (dasi̇́eksi) visai arti, čia pat: O už daržo ranka pasiekiamas snaudė jo vienkiemis J.Avyž. Mano namai jau rankà pasiekiami̇̀ Jnš. Nors karvė čia pat, beveik ranka pasiekiama, bet mudvi keliavova tolimą kelią I.Simon. Miestelis netoli – ir rankà dasi̇́eksi Rš.
rankàs išskė̃sti įsigalėti, išplėsti savo valdžią: Ka prūsas (vokietis) nebūt gavęs rañkų išskė̃st, būt kitep buvę Gs.
rankàs praski̇̀rti atsikvėpti, pailsėti: Darbo tiek, kad nėra kada nė rañkų praski̇̀rt Ssk. Rañkų praski̇̀rt per darbus negaliu Pc. Darbų – nei rankų praskirt! Rod. Už šitą vaiką tai nepràskiriu rañkų Vlk.
rañkoms praski̇̀rti būtiniausiems reikalams: Užsidirbau kelius rublius, bus rañkoms praski̇̀rt Ktk.
rañkų tárpe čia pat, bematant: Rankų tarpe vaikas prapuolė Žem.
rañką įtaisýti išmokti, įgusti, įprasti: Esu įtai̇̃siusi rañką, lengvai išnarpalioju Rdn. Įtai̇̃sė rañką, dabar ilgai būs [duona] kailiaraugis Krš. Įtaisiáu rañką eiti ankstie rytą [daržų] laistyti Krš. Rañką įtai̇̃sė vogti, a nenutvers?! Rdn. Įtai̇̃sė rañką, šiks i šiks [vaikas] to[je] lovikė[je] Krš.
rankàs tèpti[s] prisidėti prie kokio nors negarbingo darbo: Savo rankų netepsiu jokiais popieriais rš. Prie svetimų žmonių nenorėjau rankų teptis rš.
rañką (kam) ištiẽsti
1. susitaikyti, bendrauti: O jeigu pralaimėsim [rinkimus]? – neramiai paklausė viršaitis Utkus. – Tada lieka ištiesti ranką tiems, kas laimės, – pasakė klebonas J.Balt.
2. padėti, suteikti pagalbą: Kaimas jaučia šventą pareigą ištiesti miestui ranką, aprūpinti jo žmones duona sp.

rankàs turė́ti pajėgti dirbti: Dirbt rañkų jau neturiù Ad. Kai rankàs turė́jau, dirbau PnmA.
rankàs užver̃sti
1. nieko nedirbti: Aš apsiženysiu seną, ažuver̃siu rankàs – nieko nebus Dv.
2. apgauti (merginą): Rankàs ažver̃čia, an rankų pameta, gyventuvę sutrina LKKII222(Lz).

rañką atvérti duoti, dalyti: Duodi peną visokiam kūnui, atveri ranką savą o sotini vis, kas gyvena pagal pamėgimą tavo MKr41. Savo dosningą rañką atvérti KI584.
sausà rankà be dovanų: Jis prie to daktaro sausà rankà nepriėjo tik Jrb.
sàvo rankà
1. savavališkai: Sàvo rankà nieko neėmiau Dglš.
2. savarankiškai: Jis gyvena sava ranka Klm.

suli̇̀g rankà tuoj pat: Uždirbęs leidau sulig ranka ir esu ubagas senatvė[je] Šts.
šaltomi̇̀s rañkomis atmestinai, prastai: Dirba šaltõm rañkom, atgrubnagis toks Ob.
šuñs rankàs ir kójas turė́ti būti darbščiam ir greitam: Aš šuñs turė́jau rankàs i kójas Erž.
te rankà raginant lažintis: Te rankà, jei tu ją gausi! Lp.
trečiõs rañkos apie tolimesnį, atsarginį padėjėją: Jis ar buvo trečiõs rañkos Krč.
tuščià rankà Žem be dovanų: Kas tavęs klausys tuščia ranka – papyragyk Šts.
tuščiomi̇̀s rañkomis
1. be nieko: Sugrįžo tuščium̃s rañkums Rs. Viešpatis … noteis tuščiomis arba nuogomis rankomis DP237.
2. be dovanų: Jug nenueisi tuščium̃s rañkums į veselę! Krš.

už rañką ilgèsnis Ds apie pasisiunčiamą, sugebantį pagelbėti vaiką: Jau muno vaikas už rañką ilgèsnis Pln. Jau Vytukas už rañką ilgèsnis, man pačiai mažiau žygių Rs. Už rañką ilgèsnis, tokį gali pasisiųsti Krš. Kūdikelis kaip pėdelis, tėvas sako: – Garbė Dievui, mano sūnus jau už ranką ilgesnis S.Dauk. Jau už ranką ilgèsnis i pačios [vaikas], jau vis šioks toks užvadėlis pačiai Sk.
už rañkomis iš anksto (duoti): Piningai už rañkoms uždėti, negaliu beatsisakyti, turiu pirkti Šts.
už rañkos nutvérti pagauti vagiant: Džiaugiesi, kad už rankos nenutvėrė? rš.
vienà rankà Jrb apie išvien, sutartinai veikiančius: Mes vienà rankà – visi zgadoj gyvenam Strn. Ką tu jiems padarysi – jų vienà rankà Skdv. Mes su jais vienà rankà Mrj.
vi̇́ena rankà sutartinai: Visi vi̇́ena rankà buvo Vlkv. Su rajonu vi̇́ena rankà eina, ką padarysi Grd. Anys vi̇́ena rankà gyvena LKKXIII138(Grv).
vi̇́eną rañką laikýti (turė́ti) sutartinai veikti, elgtis: Tėvams reik vi̇́eną rañką laikýti: jei vienas bara, kitas užsto[ja], vaikai į velnius galia išeiti Krš. Vi̇́eną rañką visi tùra, nieko nepadarau Pj.
vi̇̀sos rañkos pragyvenimo šaltinis: Mums žemė – vi̇̀sos rañkos Ktk.

pir̃štų bãdymas tyčiojimasis: Daužoma žodžiais mergaitė, plaukusi ašaromis kokį laiką, nebeužtekdama kantrybės kentėti to pirštų badymo bobelių, ieško pasigelbėti, dažnai palįsdama pati po žemės. Žem.
pir̃što bedimù aklai, atsitiktinai: Pranciulis piršto bedimu pasirinko mokytojų seminariją. Andr.
víenas pir̃štas burnojè, kìtas uodegojè apie sunkiai besiverčiantį: Sukė, kombinavo, o dabar vienas pirštas burnoj, kitas uodegoj. Msn. Ot bagočius – vienas pirštas burnoj, kitas uodegoj. Žl.
pir̃što dėjà labai nedidelis plotelis: Kiek čia to mūsų daržo – piršto dėjos. Erž.
pir̃što dėjìmas labai nedidelis plotelis: Kaip piršto dėjimas langučiai [audekle]. Gs. Taip prikupinau pečių kepalų, nepaliko vietos nė piršto dėjimui. Užv.
pir̃štų galaĩs
1.paviršutiniškai, atmestinai: Padarė, ale padarė galais pirštų. LTR.
2.atsargiai: Cit, eikiat pirštų galais!. Varn.
pir̃štų galùs nudègti nepasiekti: Aš dar kartą nusivyliau savo svajonėmis, nudegiau pirštų galus. Tilv.
pir̃štų galaĩs váikščioti (apie ką) labai gerbti: Visi aplink juos pirštų galais vaikščiojo. Žem. O visi vaikšto pro juos pirštų galais, bijo smarkiau įžeisti. rš. Geras buvo žmogus – protingas ir užjaučiantis, jis visą laiką vaikščiojo apie mane pirštų galais, bijodamas užkliudyti dar neužgijusią žaizdą. Ap.
ant pir̃štų galų̃ váikščioti pataikauti: Seniukė tokia sudžiūvusi, prijuostę pasirišusi, vaikšto aplink mus ant pirštų galų. Ap. Vaikšto aplink brigadyrių ant pirštų galų ir galvą linkčioja. Tr. Niekam nereikia meluoti, prieš nieką vaikščioti ant pirštų galų. Avyž.
pir̃što pajùdinimas koks nors darbas: Nė už vieną piršto pajudinimą neužmoka [vaikai]. Krš.
pir̃štų tárpe bežiūrint, nejučiomis: Išeina pinigai pirštų tarpe, nė juste nepajuntam. Gršl.
pir̃štai uodegojè apie nevikrų, nesumanų: Ką jis padarys, kad pirštai uodegoj. Srv.
ilgì pir̃štai vagišius: Darbininkas geras, tik pirštai ilgi. KrvP. Ilgais pirštais buvo merga. Ds.
ìlgus pirštùs turė́ti vaginėti: Kad Tūnaitienė turi ilgus pirštus – Ilžė seniai žino. Simon.
kruvinaĩs pir̃štais sunkiai, daug (dirbti): Dirbti reikia kruvinais pirštais. Dglš.
mãžojo pirštẽlio nepajùdinti nieko nedirbti: Paaukštinimą reikia išsitarnauti, čia ne koldūnų porcija, neužsisakysi restorane, dėl tokio dalyko Telkša mažojo pirštelio nepajudins. Avyž.
penkì pir̃štai apie tai, kas įsigyjama vagiant: Kiek mokėjai? – Penkis pirštus. Šd. Penki pirštai, biškį baimės – ir troba [pastatyta]. Krš.
penkiaĩs pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiais pirštais nupirksi. Trgn.
póilgius pirštùs turė́ti vaginėti: Pirštus poilgius anas gal turėjo. Lel.
stačiaĩs pir̃štais nerangiai, nevikriai, nenoromis: Dirba stačiais pirštais – bet tik iš akių. Slk. Gana jau, luokmaiša! Stačiais pirštais visur. Ktk.
tirštù pirštù daug, gausiai: Per storulį četvergą tirštu pirštu. Vrn.
trumpì pir̃štai apie gerą, teisingą žmogų: Jis geras žmogus, jo pirštai trumpi. Kt.
víeną pir̃štą prikìšti menkai tepadėti: Jis, kaip kelia maišą, tai tik vieną pirštą prikiša. Ūd.
víenas pir̃štas į bùrną, kìtas į úodegą apie beviltišką padėtį: Kralikus išpjovė, vištos išstipo; dabar vienas pirštas burnon, kitas uodegon. Sur.
pirštùs apsišùtinti apsigauti: Tai merga apsišutino pirštus ten eidama!. Sn.
nė̃ pir̃štui apvynióti visai nieko nėra: Atėjau kambarin – viskas išnešta, nė pirštui apvynioti. Bgs.
pirštù atidùrti į ãkį priminti skriaudą, atlyginti: Dievas neūmus, ale ir nemaršus: pirštu akin ataduria, tik negreit. Mžš. Atadūrė ir jam Dievas pirštu į akį. LTR.
pir̃štą atką́sti privargti: Atkąsi pirštą, kolei vaiką pripratinsi prie darbo. Ds.
atriẽtęs pirštùs gobšus, savanaudis: Visi atrietę pirštus, tik ant savęs. Sur.
pirštùs atsiką́sti privargti: Tik neik pas vaikus, ba aš jau pirštus atsikandau pas juos. Brž.
pir̃štais badýti tyčiotis, pašiepti: Jei mergą prigautą užuodžia, pirštais bado. Krš. Jis neapsikenčia, tik nusispjauna į šalį, rodos, kuo prasikaltęs, rodos, visi pirštais bado. Žem. Visas svietas pirštais bado. Kt. Aš – raštvedys?! Pirštais greit mane badys!. Tilv.
pirštùs èiul̃pti
1.gėrėtis: Bet projektai gražūs, jei tau papasakočiau, galbūt net pirštus čiulptum. Bil.
2.gailėtis, apgailestauti: Ta dabar galės pirštus čiulpti, kad taip pigiai karvę pardavė. Šll.
nórs pirštù dùrk labai tamsu: O tamsi naktis, nors pirštu durk. Dkš.
pirštù dùriamas į ãkį tamsu: Naktis – nors pirštu akį duriama. Šts.
pirštù dùrk į ãkį labai tamsu: Einu, nieko nesmato – pirštu akin durk, ale niekas man neprisidavinėdė. Grv. Tamsu, nors pirštu durk akin. Trgn. Taip tamsu, nors pirštu į akį durk. Kt. Lauke taip tamsu, nors pirštu į akį durk. Erž. Naktį – nors pirštu durk į akį – tokia tamsybė!. Žem.
pirštùs gráužti gailėtis: Pirštus, vaikeli, graužiu, kam jo paklausiau. Marc. Et, kvaila merga, dar grauš pirštus, kad patikėjo ponaičiuku. Vien.
nė̃ pir̃štui įkìšti visai nėra (vietos prisirinkus daugybei): Dėdinos plati pažintis – dar platesnė giminė: sukviestų svečių į veselę pilnas dvaras, nė pirštui įkišti vietos. Žem.
pir̃štą įsiką́sti gailėtis: Vilius skaudžiai pirštą įsikąs atsisakęs Anės Šmitikės, – sako Tūnaitienė. Simon.
pir̃štais iškaišýti išsityčioti, išjuokti: Kas yra pikto, netylėtų, vis tai pirštais iškaišytų. Gmž.
pir̃štais káišioti tyčiotis, pajuokti: Bijau, kad vaikai kaišios pirštais. Tr.
pirštùs káišioti tarp svetimų̃ dùrų kištis į kitų reikalus: Petušinskis mano draugas, aš negaliu tarp svetimų durų pirštų kaišioti. Marc.
pir̃štais kaišýti Šmn. tyčiotis:
nórs pir̃štą ką́sk labai (ko) trūksta: Išdrabstė pinigus ir dabar nežino kaip gyventi – nors pirštą kąsk. Jnšk.
pir̃štą kìšti tarp dùrų kištis į kitų reikalus: Nekišk pirštų tarp durų – nuvers. Krkl. Kam kiša pirštus tarp durų. Dkš.
pirštùs kìšti ir laižýti gėrėtis: Kiša pirštus ir laižo. End.
pirštùs kramtýti gailėtis, graužtis: Atvažiavo namo, o dabar pirštus kramto. Švnč. Tiek pinigo prašvilpė, dar pirštus kramto, bet jau po laiko. Alv. Jis verkė, raudojo, kramtė pirštus. Balč.
pirštùs krim̃stis gailėtis, graužtis: Dabar jis pirštus kremtasi – taip padarė. Pg. Paskui atmindamas vis dažniau sau pirštus krimtos, kam Petro neleido į mokslus. Vaižg.
pirštù krùstelėti vos pareikšti norą: Ona, tik pirštu krustelėjus, puolanti jo valios pildytų. Vaižg.
pirštùs laižýti gardžiuotis: Kad kas duotų tokių silkių, kaip senovėj kad buvo, pirštus laižytumėm. Žeml.
pirštùs láužyti sielvartauti: Motušė valandą pirštus laužė, lyg sakyti nenorėdama. LzP.
pirštùs láužytis sielvartauti: Karalius net pirštus laužėsi iš gailesties. LTR.
pir̃štai lenktì į savè apie savanaudį: Ji (motina) labiausiai gailėjo dienąnakt lydimų įsiūčio, aklo pykčio, težinančių, kad žmonių pirštai lenkti į save, visiems terūpi savas kailis. rš.
pirštù maĩšomas menku laikomas: Kito bėda pirštu maišoma. Plt.
pir̃što nedė́ti
1.neliesti: Tu be mano žinios nedėk nė piršto į mano vaiką. Ml.
2.nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė piršto nededa, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė. Rm.
pirštù nedė́ti nepadėti: Nieko mumiem nedarė, anei pirštu nedėjo. Lp.
nė̃ pir̃što nedė́ti pirštù nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė pirštu piršto nedėsiu. Gs.
pirštù nekabìnti nepatirti: Gerumo jos tu dar pirštu nekabinai. rš.
pirštù nekiẽsti pir̃što nieko nedirbti: Pirmoje po Velykų seredoje nė vienas ūkinykas senovėje nė pirštu piršto nekietė. Valanč.
pir̃što nekìšti
1.nedirbti, nieko neveikti: Tėvas nė piršto nekišdavo. Šmn. Jau tuojaus pietai, o dar niekur nė piršto nėra kišta. Vvr.
2.nekliudyti: O ką?! Aš nė piršto prie paties nekišau. rš.
3.nesidomėti: Tas (žmogelis), kuris buvo jau beveik užaugęs, po mokytojo mirties prie knygų nebekišo nė piršto. Ap.
4.nelįsti: Bet aš žinau, kad geriau niekur nekišti nė piršto. Gruš.
pir̃što nekrùtinti nieko nedaryti: Niekur neina ir piršto nekrutina nieko blogo daryt. Vdk.
pirštù nemainýti pir̃što Šts. nieko nedirbti:
pirštù nemóstelėti nepadėti: Čia (mieste) dykai nė pirštu niekas nemostelės. Žem.
pir̃što nepajùdinti
1.niekuo nesidomėti: Įsimetė į avilį tranas – piršto nepajudina, o kiti už jį turi plušti. Cvir. Su jaunimu reikia daug ir išmintingai dirbti. Kitaip turėsime dar vieną didžiulį miegančių, visa kuo nepatenkintų, bet piršto nepajudinančių būrį su jaunais kūnais ir nuvytusia dvasia. rš.
2.nieko nedaryti: Visi žinojo Pečiūros žiaurumą ir atkaklumą, ne vienas tikėjosi baisių įvykių, tačiau nė vienas ir piršto nepajudino tai grėsmei pašalinti. Vien. Nė piršto nepajudino nekaltiems gelbėti. Sąžinė jo negraužė. Sruog.
pirštù nepajùdinti nieko nedaryti: Dėl kitų nepajudino nei pirštu. KrvP.
pir̃što nepakélti
1.niekam nerūpėti: Ir užmiršt jį per dvi tris dienas suskubo, nieks ir piršto nepakėlė, neparodydamas noro opiau įžvelgt tikrąją priežastį. Cvir.
2.neįskaudinti: Piršto prieš nieką nepakėliau. Mrj.
pir̃što nepaklìbinti nieko nedirbti: Prie darbo nė piršto nepaklibina. Žal.
pirštù nepakliudýti nepadėti: Niekas ir pirštu nepakliudė. Dglš.
pir̃što nepakrùtinti visai nedirbti: Tėvas prie darbo ir piršto nepakrutina. Užp.
pirštù nèpenimas gudrus, apsukrus: Tas pirštu nepenimas, žino, ką šneka. Vencl.
pir̃štų nepraskìrti turėti daug (darbų): Darbų tiek, kad pirštų nepraskiriu. Kvr.
pir̃što nepridė́ti
1.visai neliesti: Žiūrėk, nė piršto prie jo nepridėk. Grž.
2.nieko nedirbti: Kiti dirba, o jis nė piršto neprideda – ponas. Sb. Ir kas aptvarko, apžygiuoja – jis nė piršto neprideda. Mžš. Jis nė piršto nepridėjo, o nori viską gauti. Snt.
pir̃štų nepridùrti nepadėti dirbti, daryti: Nepridūrei savo pirštų, ir nieko neišeina. Dbk.
pir̃što neprikìšti nesirūpinti: Sutikau tik su sąlyga, kad bent porą metų nereikėtų nė piršto prikišti prie naujos vietos. Andr.
pirštù neprìliestas nenukentėjęs: Tik jis vienas liko nuo karo nei pirštu nepriliestas. Lš.
pir̃što nereĩkia apie mėgstantį gerti: Jis jau vyras užaugo, jam prie degtinės piršto nereikia. Jnš. Ištuštinę baltakę, piršto nereikia. Žem.
pir̃što nesiaũsti pirštù nieko neveikti: Darbo nedirbo: pirštu piršto nesiautė. Šts.
pir̃štų nesudė́ti su Dievù apie nežinomą rytojų: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinau, kaip bus. Slv.
pir̃što nesudùrti su Dievù M. apie nežinomą ateitį: Su Dievu piršto nesudūrei, nieko nežinai. Ant.
pir̃štais nesudùrti su Dievù apie nežinomą ateitį (giriantis būsimais laimėjimais): Nesudūrei su Dievu pirštais!. B. Dar nežinai, kaip bus, dar nesudūrei su Dievu pirštais. Ds.
pir̃štų nesukeĩsti nieko nedirbti: Nė pirštų nesukeiti, t. y. niekam nedirbi. J.
pir̃štų nesukìšti su Dievù apie nežinomą ateitį: Ir tu dar su Dievu pirštų nesukišai. Dauk.
pir̃što nesutę̃sti pirštù nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei pirštu piršto nesutęsia. Rod.
pir̃štai netùri akúoto nebesiseka dirbti: Pasenau – pirštai akuoto nebturi, o kai jauna buvau, pirštai su darbu rokavos. Šts.
pirštù neužgáuti visai neliesti: Niekas nemušė, nei piršteliu neužgavo. Žem.
pirštù neužkabìnti nekliudyti, nekibti: Jei mums padėsi, tai gali būti visai ramus, niekas tavęs nė pirštu neužkabins. rš.
pir̃štai niẽžti labai rūpi, knita (ką daryti): Advė pasijunta, kad jai stačiai niežti pirštai tverti to vyro nešvarias kudlas, papurtinti jį. Simon. Katram čia pirštai niežtėjo – išvartyta kuparas. Skdt.
pirštùs niẽžti labai rūpi, knita (ką kliudyti, imti): Jau niežti pirštus kokį zbitką padaryti. Skdt.
pir̃štais nubadýti išjuokti: Už tokį darbą tave pirštais žmonės nubadys – ar tu turi sarmatos?!. Jnšk.
nórs pirštùs nučiul̃pk apie ką gražų, geidžiamą: O jau mergelės moterėlės apie Medininkus, tai nors pirštus nučiulpk – vien čiulbuonėlės. Vien.
pirštùs nudègti
1.apsigauti: Pamėginti lengva; tik pirštus nudegus, ar beatsitaisysi?. Vaižg.
2.nukentėti: Vienas jau nudegė pirštus, tai dabar antras lenda. Pg. Ir pats Grinius – šio sumanymo sėjėjas – nudegs pirštus. Avyž.
3.susigėsti: Kai Jonas teisybę pasakė, ir anas pirštus nudegė. Ds.
pirštù nudùrti labai neapkęsti: Kad primanytų, pirštu nudurtų. LTR.
pir̃štais nuródyti išsityčioti: Pirštais tave nurodytų, jei atlaidų drabužiais eitum į vakaruškas. Als. Aukso kubke laikytas, žaliam vyne mirkytas, nei pirštais nurodytas, nei žodžiais nukalbėtas (apie rūtų vainiką). Ukm.
pirštùs nusiką́sti labai gailėtis ar jausti apmaudą: Primanytų – pirštus nusikąstų. Alk.
pirštùs nusvìlti nukentėti, apsigauti, įkliūti: Jis mėgdavo grabštaut, ale vieną kartą pirštus nusvilo. Ėr. Mama man dažnai sakydavo, kad per daug pasitikiu savimi ir anksčiau ar vėliau galiu nusvilti pirštus. rš.
pirštù pajùdinti
1.panorėti: Bagotam tik pirštu pajudinti – ir draugų kiek nori gali turėti. KrvP.
2.ką nors nuveikti: Tiek amžiaus pragyvenau ponu ant savęs, o dabar be jūsų nevalia piršto pajudinti?. Avyž.
pir̃štą pakeĩsti pirštù ką nors dirbti: Kogi parėjai, kad taip nenori pirštu pirštą pakeisti?. Žem.
pir̃štą pakuštýti padirbėti: Per visą savo amželį poni pirštą bijojo pakuštyti. Žg.
pirštù paliẽsti nubausti: Šiandien geri, o ryt verksi, kai Dievas tave už girtuokliavimą savo pirštu palies. Krėv.
pirštù pamóti pakviesti: Jai tik pirštu pamoti tereikia – ir viskas atliekama kaip tikrai poniai. Simon. Pirštu pamok – ir aš čia. Dkš. Jei anas [vyras] pasirodys nevertas tavęs, tu man tik pirštu pamok. Žil. Ko eit tarnaut lyg šuniui, vos svetimas pirštu pamoja?. Zur.
pir̃štą paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys. Zp.
pirštù pasíekiamas labai arti esantis: Frontas pirštu pasiekiamas, o jautiesi visiškai ramiai. rš.
pir̃štą pasikìšęs tuščiomis, be nieko: Pirštą pasikišęs į veselę nenueisi. Rdn.
ne pirštù pẽnimas gudrus: Tu nemokyk, žinau! Jau ne pirštu penimas. Cvir.
pirštùs prarýti apie ką nors labai gardų: Visi valgom [šviežią žuvį], koks skanumas, rodos, ir pirštus prarytum. Žž.
pir̃štą pridė́ti
1.kiek padirbėti: Kad būtų nonts pirštą pridėjus!. Rd.
2.truputį pakenkti: Mykolas prie tavęs tik pirštą pridėjo. Avyž.
pirštù pridė́ti paliesti: Niekam neleido jos nė pirštu pridėti. Vaižg.
pirštùs pridė́ti
1.padirbėti: Ir aš ten pridėjau pirštus. Btrm.
2.atlikti netikusį darbą: O suspėjo „išgarsėti". Jau pridėjęs pirštelius: suklastojęs raštelius. Tilv.
pirštù priduriamaĩ tuoj pat, greitai: Pirštu priduriamai i karvė ves, bado nebebus. Krž. Pirštu priduriamai reikėjo į mokyklą vesti, ir mirė [vaikas]. Grd. Pirštu priduriamai ir antroji galės tekėti. Krž.
pirštù prikišamaĩ
1.visai arti, labai greitai: Rugiai baltuoja kaskart didžiau, pirštu prikišamai užeis ir rugiapjūtė. Žem. Vestuvės pirštu prikišamai, reikia ir pasiūti, pataisyti. Žem.
2.labai aiškiai: Turėjo pirštu prikišamai parodyti savo tautos kruviną nuoskaudą. Pt. Jei pirštu prikišamai jam neparodai, tai jis ir nemoka padaryti. Alk.
3.labai sočiai: Pirštu prikišamai privalgęs, užgėrė. Valanč.
pir̃štą prikìšti
1.padėti: Kad prikišo savo pirštą, tai buvo prikišta: vežimą tuoj ant kojų pastatėm. rš.
2.bent kiek padirbėti: Pirštus prikiša, ir duok dvidešimtpenkinę. Snt. Neprikišau pats piršto – ir nejuda [darbas]. rš.
3.prisiliesti: Joneliui net akelės žibėjo, bet prie lementoriaus ir piršto prikišti nedrįso. Žem.
pirštùs prilaikýti nevogti: Laimė savo keliu. Tik kad nebūtų arti tamstos blizgančių dalykų... Ir kad pirštus truputį prilaikytum. Gric.
pir̃štai prilim̃pa vagiliauja: Jo pirštai prilimpa. R.
pirštù prisiektinaĩ daug (išgerti): Kai įtraukė žmonės alaus pirštu prisiektinai, tai ir prasidėjo šnekos. Balt.
pirštùs pū̃sti gailėtis (po laiko): Kas tėvo motkos neklauso, tas pirštus pučia. Arm.
pir̃štais rodinė́ti tyčiotis: Visi rodinėja jį pirštais, juokias. Tvr.
pir̃štais ródyti niekinti, tyčiotis: Kur pasisuku, visur mane rodo pirštais. Ds. Ant mergičkų pirštais rodo. Sln. Niekas manęs nesigailėjo, visi rodė pirštais, visi neapkentė. rš.
pirštùs sudègti apsigauti: Mislė (manė) – visus apgaus, bet ėmė pirštus ir sudegė. Ds.
pirštùs sudùrti susitikti, susiimti: Ne palaukš tu man, broleli brangus, su tavim mes dar sudursime pirštus!. Balt. Juk morams reikia mirties, o su mirtimi, apie kurią čia gulėdama galėčiau pasakoti, pirštais tebuvau sudūrusi bėgdama. Jank.
pirštùs sukeĩsti krỹžiais nieko neveikti, tinginiauti: Bet tinginiui į lovą niekas nieko neatneš, o pirštus kryžiais sukeitus, darbai neatliekami. Simon.
pirštùs sutèpti prisidėti prie negarbingo darbo: Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti. Mair.
pir̃štais užbadýti išjuokti: Ar tu iš proto išėjai?! Nori, kad mane mokiniai pirštais užbadytų.... Vien. Kad tik pamato kitaip apsirengusias, tai, rodos, primanę pirštais užbadys. Gs. Jei vienas iš minios atsiranda nesavanaudis, kuriam ne vien savo gerovė terūpi, tą kiti skuba pirštais užbadyti. Pt. Mane čia (Čikagoje) pirštais užbadytų, sakytų, va, eina tas grinorius, kuris verčiasi iš nuomos. Andr. Gerai, kad jo (stribo) nėra jau gyvo: o taip pirštais žmonės užbadytų. Graž.
pir̃štui uždė́ti apie labai nuskurusį: Suplyšęs, nei pirštui uždėt sveikos vietos nerastum. Ds.
pirštù užsispáudęs sùbinę vlg. be dovanų, nieko nenusinešant: Nenueisi pirštu subinę užsispaudęs į krikštynas – reik pyragų. Šts.
pir̃štais varpýti koneveikti, pajuokti: Žmonės ims tave pirštais varpyti: žiūrėkit, sakys, kaip klumpiškės mergos pasiuto. rš.
ne vãkar pirštù žebótas N. patyręs, nekvailas:
ne pirštù žìndžiamas patyręs: Jau nebe pirštu žindžiamas: ir pats supranta, kas reikia daryt. Trgn.
ant pir̃štų tyliai: Vaikščioja ant pirštų. Plv. Kaip anas atsikelia, tai vis ant pirštelių eina, kad vaikų nepažadintų. Grv.
ant pir̃što apvynióti padaryti klusnų: Ant piršto tu mūsų neapvyniosi, mergele.... Dvd.
ant pir̃štų skaičiúojami nedaug yra: Jis didelis meistras. Tokie ant pirštų skaičiuojami respublikoj. Trein.
ant pir̃štų suskaičiúoti gãlima nedaug: Bet juos ant pirštų galima suskaičiuoti. Mont.
ant pir̃štų suskaitýti gãlima nedaug: Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti. Žem. Mes tik vien juodas dienas matom, o tų baltų tai ant pirštų gali suskaityti. Brž.
ant pir̃što suvynióti valdyti ką, daryti paklusnų: Dabar aš anuos lenkiu (pataikauju), o paskui ant piršto suvyniosiu. Užv.
ant pir̃štų váikščioti pataikauti: Vaikščioja ant pirštų apie ją (marčią). Klt.
ant pir̃što vyniójamas labai nuolankus: Kai aš aną pamokysiu, tai ant piršto vyniojamas pasidarys. Krž.
ant pir̃što vynióti
1.valdyti ką, daryti paklusnų: Uošvienė vynio[ja] ant piršto žentą. Varn. Jį kaip nori ant piršto vyniok. Krs.
2.apgaudinėti: Teip mum vynioja visus an piršto. Všn.
ant pir̃što vyniótis būti nuolankiam: Bet jis neprivalo duotis ant piršto vyniotis tai bobai. Simon.
ant pir̃štų žiūrė́ti domėtis, ką veikia: Dabar uošvienė, žinoma, nieko nesakys, bet labai žiūrės martelei ant pirštų, – vėl Žiobrienė. Simon.
apie pir̃štą apvynióti apgauti: Pirmiausia tu, mergyt, žinok – nieko neapvyniosi apie pirštą. Zur.
apie pir̃štą vynióti apgaudinėti: Iš kur jau tokios gudrios, kad visąlaik mus vynios apie pirštą. Zur. Vyniodamas apie vieną pirštą profesionalus, apie kitą pirštą seklys turi apvynioti skaitytoją. Žil.
apliñk pir̃štą apsivynióti padaryti paklusnų: Kaip nori, taip gali jį aplink savo pirštą apsivynioti, destis, išnaudoti. Vaižg.
apliñk pir̃štą apvynióti padaryti paklusnų: Pasakoju tam, kad tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą. Krėv.
apliñk pir̃štą vynióti apgaudinėti: Kad tasai mandrasis Šalteikių Karalius duodasi tam žalčiui aplink pirštą vyniojamas, tai tiesiog gėda. Simon.
be pir̃što mielai (gerti): Geria be piršto. Mrc.
į kum̃pą pir̃štą Šts. neteisingas:
į pir̃štą ką́stis gailėtis, graužtis: Nuspirkau neapgalvojus, paskiau kandaus pirštan. Ktk.
iš kumpų̃ pir̃štų vogdamas: Gyvena iš kumpų pirštų, tokia apvagė̃. Lkž.
iš penkių̃ pir̃štų naudodamasis darbo pajamomis, neturėdamas atsargų: Aš gyvenu iš penkių pirštų. Mrj. Jis iš savo penkių pirštelių namus stato. Rm. Iš penkių pirštų reikia gyvent. Krs. Kaip tėvai pradėjo gyvent – iš penkių pirštų. Gdž. Tėvelis tik iš savo penkių pirštų visus maitina. Paukš. Begyveno šiokie tokie, kurie tik iš savo daržo ir iš penkių pirštų vertėsi. Gran.
iš trijų̃ pir̃štų kombinuojant: Iš trijų pirštų dvarą įsigijo. Vencl.
iš pir̃što iščiul̃pti sugalvoti, pramanyti: Tačiau ir tarp šitų tokių negausių kūrinių negaliu nurodyti nė vieno, kurį man būtų pasisekę iščiulpti iš piršto. Balt.
iš pir̃što išláužti
1.išgalvoti, pramanyti: Bet kam čia rūpėjo vamptelėti? Sako, neišlaužė iš piršto, neišlaužė! Kokio čia bereikia išlaužimo!. Žem. Buvo, kaip nebuvo, iš piršto gi neišlauš. Lnkv. Ne, žinau, suprantu, neišlaužei iš piršto. Bet ar kiti tuo patikės?. Avyž.
2.sakoma, kai neįmanoma gauti: Iš kur aš gausiu, ar iš piršto išlaušiu, kad neturiu. Grž.
iš pir̃što išsiláužti užsidirbti: Iš piršto išsilaužė ir nupirko namą. Ėr.
iš pir̃što láužti išsigalvoti, pramanyti: Jei nežinai, iš piršto nelaužk: sakyk tik, ką pats gerai žinai. Grž. Gal iš tikrųjų Petro pagyrimai ne iš piršto laužti – esąs puikus vyras, ne zirzlys, ne įkyruolis. Zur. Tokią kainą ne iš piršto laužiu. Viskas apgalvota ir aptarta. Daut.
iš pir̃što neišláužti neįmanoma gauti: Iš kur tau imsiu: iš piršto neišlaušiu. Lp.
nuo penkių̃ pir̃štų nieko neturint: Nuo penkių pirštų pradėjom, buvom biedni. Grd.
per pirštùs lengvai, netaupant: Ans per pirštus viską praleido – ką aš pati viena užplėšiu!. Krš.
per penkìs pirštùs švil̃pti skaniai miegoti: Rast jau švilpia per penkis pirštus. End.
per pirštùs léisti nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš nieko nepaisiau, viską leidau per pirštus. Drsk.
per pirštùs nušvil̃pti abejingai pažiūrėti: Per pirštus nušvilpia, nežiūri nieko. Grd.
per pirštùs pašvil̃pk nieko nepadarysi, po laiko: Pašvilpk per pirštus – tas jau prapuolė, nebgausi. Lk.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos. Mork.
per pirštùs žiūrė́ti nekreipti dėmesio: Nesusiprato visai, kad toks Pstrumskis aukauja viršininkui ne dėl pagerbimo, o tik dėl to, idant viršininkas žiūrėtų per pirštus ant jo darbų (= į jo darbus) valsčiuje. Kudir.
prie pir̃što taupiai, šykščiai: Tai bent prie piršto gyvena. Klvr.
pro pirštùs išslýsti Avyž. išsisukti:
pro pirštùs nuléisti nekreipti dėmesio: Taip negalima nuleisti pro pirštus. Avyž.
pro pirštùs pažiūrė́ti nekreipti dėmesio: Marytė jauna, tai daug pasako, dėl to nieko neatsitiks, jei vieną sykį ir pro pirštus pažiūrėsi. Simon.
pro pirštùs praléisti išeikvoti, iššvaistyti: Pro pirštus viską praleido. Krš.
pro pirštùs veizė́ti nieko nepaisyti, nesirūpinti: Jei pro pirštus veizėtumėm, tai duonos jau neturėtumėm. Vkš.
pro pirštùs žiūrė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Pripratę gerti, o neturėdami iš ko, pradeda nuo tėvo vogčioti; tankiai motina, nors numanydama, žiūri į tokius darbus pro pirštus. Žem. Vieni mokytojai iš mokinių reikalauja per daug, o kiti, priešingai, į savo darbą žiūri pro pirštus. Dvd. Man rodos, tu pradedi į mokslą žiūrėti pro pirštus. Mik.
su penkiaĩs pir̃štais nieko neturint: Vargdienys su penkiais pirštais prasigyveno. Šv.
nórs su pirštù dùrk į ãkį apie tamsą: Dabar nū vakaro santėmis – nors su pirštu į akį durk. Lkv.
su pirštù paródyti viską paaiškinti: Nusakau, su pirštu parodau, iš žioplos vis žiopla!. Ds.
su pirštù pérduriamas perkaręs, sulysęs: Čia karvė su pirštu perduriama. Akm.
su pirštù prìduriamas Valanč. labai arti esantis:
tarp (kieno)pir̃štų sudìlti būti pavogtam: Jei tų pinigų dalis ir sudils tarp valdininkų plonų pirštelių, visgi pro tarpupirščius iškris kiek ir bedarbiams. rš.
viršum̃ pir̃štų
1.netiksliai, abejingai: Ką dirba, tai tik viršum pirštų. Ds.
2.su kaupu, užtektinai: Jau jam viršum pirštų pasogos atiduota. Vlk.
kaĩp penkìs pirštùs puikiai (pažinti, mokėti): Aš jį pažįstu kaip penkis pirštus. Šlčn. Linksniuotes žinojau kaip savo penkis pirštus, visus artikelius turėjau kaip kišenėj. Vien. Aš jau jį žinau kaip savo penkis pirštus. Ds.
kaĩp pir̃štas
1.apie vienišą: Vienas aš kaip pirštas! Nei man tėvų, nei man namų!... rš. Sėdžiu ir sėdžiu kaip pirštas, in seną niekas ir nesglaudžia, in mažą dar greičiau. Ck. Visi numirė, likau viena lyg pirštas. Mrj. Kai pirštą mane vieną paliko. M.
2.apie neturtingą: Visas padarynes išvežė, paliko kaip pirštas. Užv. Kada jis paliko plikas kaip pirštas, tada buvo man be vertės. Simon. Apsivedėm, tai gryni kaip pirštai buvom. Arm. O buvo kaip pirštas, plikiausias buvo. Lk. Likome kaip pirštas, visa sudegė. Sug.
kaĩp pir̃štą be nieko, tuščiomis rankomis: Giminės to vyro ją išvarė gryną kaip pirštą. PnmŽ.
kaĩp pirštù į ãkį
1.tikslus: Jonas žiūri pro langą. Kiekvienas žodis – lyg pirštu į akį. Zur.
2.tiksliai: Tu turi baisų liežuvį, bet tu visada pataikai kaip pirštu į akį. Simon. Pataikei kaip pirštu į akį. Skr.
kaĩp pirštù į akìs ryškiai (spigina): Taigi, išėjau, ir man į akis kaip pirštu – plūgas. Saulės nušviestas, žvilga sidabru. Dovyd.
kaĩp pirštù į dañgų tiksliai: Pataikė kaip pirštu į dangų. Krč.
badymas pirštais žr badymas
dienos skaičiuojamos pirštais žr diena
Dievo apvaizdos (rankos)pirštas žr Dievas
Dievo pirštas žr Dievas
Dievas parodė pirštą žr Dievas
ant galų pirštų vaikščioti žr galas
išlaužimas iš piršto žr išlaužimas
ne vakar košę valgė pirštu žr košė
laumės pirštas žr laumė
likimo pirštas žr likimas
gali medų išsemti pirštu žr medus
nė tvarto pirštui žr tvartas
velnio pirštas žr velnias
žodį ištraukti su pirštu žr žodis