Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (47)
pakvošė́ti
Apibrėžtis
kvošė́ti, -ė́ja (kvõši), -ė́jo
1. intr. sirgti, negaluoti: Ir ana per visą žiemą kvošė́jo kvošė́jo Ds.
2. refl. NdŽ, DŽ pradėti atsigauti, peikėtis.
3. refl. stengtis atsikvėpti, ilsėtis: Ko kvoši̇́esi, bene akmenį vertei? Lš.
4. refl. ilgai galvoti, norėti prisiminti: Jis dar tik kvõšisi, kur padėjo Rdm. Stoviu ir kvošiúos (kur pinigus pasidėjau) Lp. Kvošiúos kvošiúos, iš kur jos toj duktė, kad aš jos nemačiau Lp.
5. refl. stovinėti be darbo, žiopsoti: Kvõšisi kap varnos prieš lietų Lzd. Ko kvošiesi stovėdamas? Lzd.
6. refl. susiprasti: Kai jau į ožio ragą surietė, tai visi kvošė́jos Ds.
atsikvošė́ti
1. Sl, Rdm, Paį, Pbr, DŽ atsigauti, atsipeikėti apsvaigusiam, nualpusiam: Jis ilgai buvo apkvaitęs, bet paskui atsikvošė́jo Lš. Kad rėžė Rudžius akmenu per ausį – parkritau ir vos ne vos atsikvošė́jau Km. Pilkit burnon [v]andenio – greičiau atsikvošė̃s! Dbk. Nukritau ir atsikvošėjęs dairausi, kas aplinkui darosi Mš. Jis apalpo ir tik po kokios valandos atsikvošė́jo Brt. Pirty pasgėriau nuo garų, paskui kiek atsikvošė́jau Kkl.
2. aprimti, atsigauti po didelių įspūdžių, išgyvenimų, susijaudinimo: Kai daugelis dar nespėjo atsikvošėti nuo įvykių griūties, Daura vienas pirmųjų atėjo į jo būrį J.Balt. Negalėjo atsikvošėti iš susižavėjimo rš. Iš ilgo nakties miego negalėjau tuojau atsikvošėt ir suvokt, kas lauke darėsi Mš. Žmonės stebėjosi ir atsikvošėti negalėjo, kad tokį žmogų būtų galėjusi giltinė taip greitai surangyti V.Krėv. Tie, išvestieji už durų, atsikvošėję vėl ėmė kits kitam į plaukus kibti LzP. Jį pyktis suėmė. Pagavo baslį ir užsimojo, bet tuojau atsikvošėjo Mš. Po kiek laiko atsikvošėjo, lyg iš miego pabudo, kad jam pinigų nebėra Lnkv. Atsikvošėjęs eina jis namon BsMtI81.
3. intr., tr. Mrs, Rdm, Šk ilgai galvojus suprasti, susivokti, atsiminti: Jis led ne led atsikvošė́jo – vargais negalais atsiminė Vb. Ot, negaliu niekaip atsikvošėt, kaip tas kaimas vadinas Bsg. Jau dabar ir aš atsikvošėjau tavo pavardę Vv. Tik dabar atsikvošė́jau tave Lzd. Aš buvau užmiršęs, ale ėmiau ir atsikvošė́jau Jrb. Atsikvošėjau, kad duonos dar reikia nupirkt Knv. Iš sykio nepažinau, bet tuojau paskui atsikvošėjau rš. Tada tiktai karalius atsikvošėjo ir pažino savo dukterį BsPII114. Per ilga visi atsikvõši Ds. Buvau paklydęs. Ką tik atsikvošė́jau, į kurią pusę namai Dkš. Po kiek laiko ir jis atsikvošė́jo, ką buvo padaręs Škn. Atsikvošė́jo, kaip numien (namo) parejo Kv.
^ Atsikvošė́jo lioc (lyg) višta kiaušinius dėt (atsiminė per ilga) Lp.
4. pailsėti, atsikvėpti, atsigauti; sustiprėti: Sustabdyk arklius, duok jiem atsikvošė́t Lš. Sėsk, tai atsikvošė́si truputį Lš. Palauk, duok man atsikvošė́ti Pg. Jis po ligos atsikvošė́jo Lp.
| prk.: Gal paskui ir mes kiek atsikvošė́sim (praturtėsime), tai ir tau pinigus atiduosim Alv.
iškvošė́ti
1. refl. žr. atsikvošėti 1: Kap gavau galvon, vos ne vos po geros adynos išsikvošėjau Sn.
2. intr. iškvošti, apkvailti: Iškvošė́jo merga visiškai Ds. Ir aš ant senatvės baigiu iškvošėti, net dienų nebesuskaitau Pn.
3. susenti, iškaršti: Senis iškvošėjęs, sėdėtų užpečky Ds. Visai jau tas senis iškvošėjęs, nebegalima nei susikalbėti Ds.
4. refl. išsivadėti, išgaruoti, išdūksoti: Neužkištas kamparas išsikvoši Ds.
| prk.: Per ilgą laiką ir žmogus išsikvoši (prisiminimai išblėsta, užsimiršta) Ds.
5. sumenkti, susilpnėti (apie protą): Kaip tik seno [žmogaus], ir protas i̇̀škvoši – lieka kaip mažo vaiko Ds. Mano galva tokia iškvošėjus – nebeatsimenu Sml.
| refl.: Senas, tai ir protas išsikvošė́jo Ds.
nusikvošė́ti iškvošti, sukvailėti: Mat kad tas žmogus visai nusikvošėjo, nebežino ką bedarąs Lnkv.
pakvošė́ti intr. pasirgti, panegaluoti: Pakvošė̃s dar ir ji Ds.
sukvošė́ti intr. sublogti, nusilpti: Sukvošė́jo visiškai ji Ds.
1. intr. sirgti, negaluoti: Ir ana per visą žiemą kvošė́jo kvošė́jo Ds.
2. refl. NdŽ, DŽ pradėti atsigauti, peikėtis.
3. refl. stengtis atsikvėpti, ilsėtis: Ko kvoši̇́esi, bene akmenį vertei? Lš.
4. refl. ilgai galvoti, norėti prisiminti: Jis dar tik kvõšisi, kur padėjo Rdm. Stoviu ir kvošiúos (kur pinigus pasidėjau) Lp. Kvošiúos kvošiúos, iš kur jos toj duktė, kad aš jos nemačiau Lp.
5. refl. stovinėti be darbo, žiopsoti: Kvõšisi kap varnos prieš lietų Lzd. Ko kvošiesi stovėdamas? Lzd.
6. refl. susiprasti: Kai jau į ožio ragą surietė, tai visi kvošė́jos Ds.
atsikvošė́ti
1. Sl, Rdm, Paį, Pbr, DŽ atsigauti, atsipeikėti apsvaigusiam, nualpusiam: Jis ilgai buvo apkvaitęs, bet paskui atsikvošė́jo Lš. Kad rėžė Rudžius akmenu per ausį – parkritau ir vos ne vos atsikvošė́jau Km. Pilkit burnon [v]andenio – greičiau atsikvošė̃s! Dbk. Nukritau ir atsikvošėjęs dairausi, kas aplinkui darosi Mš. Jis apalpo ir tik po kokios valandos atsikvošė́jo Brt. Pirty pasgėriau nuo garų, paskui kiek atsikvošė́jau Kkl.
2. aprimti, atsigauti po didelių įspūdžių, išgyvenimų, susijaudinimo: Kai daugelis dar nespėjo atsikvošėti nuo įvykių griūties, Daura vienas pirmųjų atėjo į jo būrį J.Balt. Negalėjo atsikvošėti iš susižavėjimo rš. Iš ilgo nakties miego negalėjau tuojau atsikvošėt ir suvokt, kas lauke darėsi Mš. Žmonės stebėjosi ir atsikvošėti negalėjo, kad tokį žmogų būtų galėjusi giltinė taip greitai surangyti V.Krėv. Tie, išvestieji už durų, atsikvošėję vėl ėmė kits kitam į plaukus kibti LzP. Jį pyktis suėmė. Pagavo baslį ir užsimojo, bet tuojau atsikvošėjo Mš. Po kiek laiko atsikvošėjo, lyg iš miego pabudo, kad jam pinigų nebėra Lnkv. Atsikvošėjęs eina jis namon BsMtI81.
3. intr., tr. Mrs, Rdm, Šk ilgai galvojus suprasti, susivokti, atsiminti: Jis led ne led atsikvošė́jo – vargais negalais atsiminė Vb. Ot, negaliu niekaip atsikvošėt, kaip tas kaimas vadinas Bsg. Jau dabar ir aš atsikvošėjau tavo pavardę Vv. Tik dabar atsikvošė́jau tave Lzd. Aš buvau užmiršęs, ale ėmiau ir atsikvošė́jau Jrb. Atsikvošėjau, kad duonos dar reikia nupirkt Knv. Iš sykio nepažinau, bet tuojau paskui atsikvošėjau rš. Tada tiktai karalius atsikvošėjo ir pažino savo dukterį BsPII114. Per ilga visi atsikvõši Ds. Buvau paklydęs. Ką tik atsikvošė́jau, į kurią pusę namai Dkš. Po kiek laiko ir jis atsikvošė́jo, ką buvo padaręs Škn. Atsikvošė́jo, kaip numien (namo) parejo Kv.
^ Atsikvošė́jo lioc (lyg) višta kiaušinius dėt (atsiminė per ilga) Lp.
4. pailsėti, atsikvėpti, atsigauti; sustiprėti: Sustabdyk arklius, duok jiem atsikvošė́t Lš. Sėsk, tai atsikvošė́si truputį Lš. Palauk, duok man atsikvošė́ti Pg. Jis po ligos atsikvošė́jo Lp.
| prk.: Gal paskui ir mes kiek atsikvošė́sim (praturtėsime), tai ir tau pinigus atiduosim Alv.
iškvošė́ti
1. refl. žr. atsikvošėti 1: Kap gavau galvon, vos ne vos po geros adynos išsikvošėjau Sn.
2. intr. iškvošti, apkvailti: Iškvošė́jo merga visiškai Ds. Ir aš ant senatvės baigiu iškvošėti, net dienų nebesuskaitau Pn.
3. susenti, iškaršti: Senis iškvošėjęs, sėdėtų užpečky Ds. Visai jau tas senis iškvošėjęs, nebegalima nei susikalbėti Ds.
4. refl. išsivadėti, išgaruoti, išdūksoti: Neužkištas kamparas išsikvoši Ds.
| prk.: Per ilgą laiką ir žmogus išsikvoši (prisiminimai išblėsta, užsimiršta) Ds.
5. sumenkti, susilpnėti (apie protą): Kaip tik seno [žmogaus], ir protas i̇̀škvoši – lieka kaip mažo vaiko Ds. Mano galva tokia iškvošėjus – nebeatsimenu Sml.
| refl.: Senas, tai ir protas išsikvošė́jo Ds.
nusikvošė́ti iškvošti, sukvailėti: Mat kad tas žmogus visai nusikvošėjo, nebežino ką bedarąs Lnkv.
pakvošė́ti intr. pasirgti, panegaluoti: Pakvošė̃s dar ir ji Ds.
sukvošė́ti intr. sublogti, nusilpti: Sukvošė́jo visiškai ji Ds.
paslū́gti
Apibrėžtis
slū́gti, -sta (sluñga LKKXI134), -o intr. BŽ106, Rtr; BzF172, L, slùgti LKKXI134
1. M mažėti lygiui, sekti, kristi (apie vandenį): Prieš lytų vanduo slū́gsta, prieš pagadą kyla Gs. Slū́gte nuslūgs vanduo upio vasarą J. Upė slū́gsta J.Jabl.
2. N, K, M atsileisti (apie sutinimą): Slū́gsta putmenys, t. y. susileidžia J. Slū́gsta sutinimas K.Būg. Tas pirštas, kur pjautas, buvo smarkiai užpykęs, dabar jau slū́gsta Krs.
3. smegti, dubti, gulėtis, kristi: Duona atrūgusi slūgs J. Aplink rentinį, šulnį iškasus, žemės slū́gsta tris keturias dienas Vkš.
| Vienam gaspadoriui vis iš aruodo grūdai slūgstą ir slūgstą (semiami mažėją) Sln. Kaitino taip smarkiai, kad pradėjo slūgti sniegas rš.
4. kristi, mažėti (apie šaltį): Šalčiai kiek pradėjo slūgti rš.
5. prk. mažėti, silpnėti: Jo gera nuotaika ir ankstesnis pasitikėjimas savimi greitai slūgo rš. Tas dvasinis įtempimas, kurį ji išgyveno pasiryždama, po truputį slūgo rš. Slūgsta tarptautinė įtampa sp. Apėmęs jį susijaudinimas pamažu slūgo rš.
6. prk. kristi kainai: Rugiai y[ra] slū́gę, atpigę Šts.
◊ slū́gti žemỹn eiti menkyn, prastyn: Mano ūkė per tai žemyn slūgsta: ir nelaiku ariasi, ir nelaiku sėjasi V.Piet.
apslū́gti intr.
1. Š, Rtr kiek nusekti: Vanduo apslū́go upė[je] J. Aš palaukiau apie valandą laiko, kol potvynis kiek apslūgo J.Balč.
2. K aplink atsileisti (apie sutinimą).
atslū́gti intr. Š, Rtr, NdŽ; M, L
1. J nusekti: Upė jau atslū́go – bus galima maudytis Ml. Truputį atslū́go [v]anduo Krs. Po lytaus buvo upė par krantus išlipusi, bet greitai tvanas atslū́go Klp. Atslūgo [ežeras], kaip įspėjo jo vardą Kos196.
| Iš skruostų atslūgsta (nuteka atgal) kraujas rš.
2. Q452, SD369,387, N, K, Sut, RtŽ atsileisti (apie sutinamą), subliukšti: Atslūgsta skaudulys R, MŽ. Votis, pakūnys, spaugas, skaudulys atslū́go J. Buvo ranka suputusi, dabar jau atslū́go Vkš. Skaudulys buvo bepradedąs augti, al atslū́go Lkv. Taip buvo suputęs kaip avilys, bet, pridėjus šutintų liubystrų, putmenys atslūgo Škn. Atslūgus geresnė koja Ps. Šiandien tinimas jau biskį atslūgo Vv. Per naktį atslū́gsta, per dieną vėl sutinsta koja Upn. Vakar dar labai buvo ištinęs žandas, šiandien kiek atslūgo Vs. Jo gumbas jau visai atslū́go Lš. Perėjo, atslū́go ta pėda, ale primint negalėjau KzR.
3. sumažėti (apie skausmą): Pirma skaudėj[o] ir ranką, ale dabar atslū́go Vlk.
ǁ pasijusti geriau, pasitaisyti: Labai sirgau, dar̃ atslū́gau ir geriau miegu Dbč.
4. atsileisti, sumažėti, nukristi: Šiandien šaltis jau atslū́go Mžk. Vėjas vakare atslūgsta prš.
5. prk. prarasti įkarštį, aprimti, sumažėti, praeiti: Atslūgo noras Šts. Buvo jau beįnirstąs lygti, bet atslū́go Plt. Jis pirma buvo baisiai ant manęs užpykęs, bet dabar jau atsluñga Lš. Grėtės vakarykštis pyktis ant uošvienės lyg ir atslūgęs I.Simon. Vasarą, atslūgus laukų darbams, Akvilė su Keršiu iškėlė vestuves J.Avyž. Su skausmu pamažu atslūgo ir pyktis K.Saj. Pamatė merga berną – ir atslū́go (nustojo nervintis) Pv. Kap jy išej[o], tai jau aš atslūgau, o tai nei bėk, nei rėk Pv. Atslūgo pirmieji įspūdžiai rš. Atslūgo reakcija rš.
6. prk. atšalti, imti šalintis, vengti: Pyko žmonys i nu darbo atslū́go Lnk. Ans jau ar atslū́gęs nu tos Rozalijos, ar nebeinąs Plt.
◊ ragai̇̃ atslū́go praėjo noras: Jau, sako, atslū́go ragai̇̃ su statybom jam Slm.
širdi̇̀s atslū́gsta praeina pyktis, neramumas: Bet pareinu, pamatau, ir atslūgsta širdis, tik skaudu ir graudu pasidaro V.Krėv.
įslū́gti intr. Rtr įdubti, įlinkti: Žemė įslū́go Š. Kauburėlis kiek įslūgęs, žole apaugęs rš.
nuslū́gti intr. Rtr
1. Š, DŽ, NdŽ nusekti: Nuslūgo vanduo upio J. Vanduo jau nuslū́go, upė greit visai įeis į savo vagą Srv. Šiana (šiandien) visai nuslū́go vanduo – baigias tvanas LKT127(Erž). Nuslùgs kiek potvynis, ir vėl važiuoji [uždarbiauti] Krs. Kai Nemunas (ledai Nemune) išeina, tai pievos ir laukai nuslū́gsta PnmA. Jau Nemunas nuslū́go, o buvo kokį metrą pakilęs Prn. Vyno šulinys nuslūgo labai žemai MPas.
| Tegul nuslū́gsta [skrandyje] barščiai – kam čia gert ūmai pieno LKT251(Šd).
2. Sut, N, K, Š, SPI85 atsileisti, sumažėti (apie sutinimą), subliukšti: Maišelis nuslū́go NdŽ.
3. Š susigulėti, susislėgti: Prisikrovė daug, o kai nuslūgo – tik biskis Gs. Po kelių šimtų metų žemė nuslūgo ir vanduo apsėmė namus rš. Kai tešla pakils, reikia ją išmaišyti, kad nuslūgtų sp. Žemė gali nuslūgti ir pakilti rš. Pati Dubysa siauresnė teka; aukšti jos kalnai lyg kad nuslūgo Mair.
ǁ paslinkti žemyn, nusmukti: Nuslū́go žemyn pušis, kaip smeltį vėjis nunešė J.
4. NdŽ sumažėti (apie šaltį ar karštį): Jau biskį šaltis nuslū́go Brb. Karštis nuslūgo Vr.
| Kai nuslū́gs tas kraujas (kraujo spaudimas), tai ir akys pasitaisys Rs.
5. nurimti, praeiti: Kelias kelias toks negerumas, kaip tik paimu česnako – ir nuslū́gsta Upn.
| prk. NdŽ: Vėl jo sielos nerimas ir keistas jausmų antplūdis nuslūgo, dingo J.Marc. Jo sumanymai vesti kaip greit pakildavo, taip greit ir nuslūgdavo A.Vien. Minia parimtėjo, jos ūpas nuslūgo rš. Nuslūgo budelių narsa, jie liko nugalėti S.Nėr.
◊ kai̇̃p slúogas nuslū́go DūnŽ labai palengvėjo, pasidarė ramu.
nuo galvõs nuslū́go nebekvaršina: Viena bėda nuslū́go nuo galvõs Mrj.
paslū́gti intr. NdŽ paslinkti žemyn: Ta meška nubėgo, lapė žemy[n] paslū́go i išlindo (ps.) Jrb.
praslū́gti intr.
1. NdŽ pastebimai nukristi (vandens lygiui).
2. NdŽ sumažėti, dingti (skausmui, karščiui ir pan.).
prislū́gti intr. NdŽ slūgstant priartėti.
suslū́gti intr. K, Rtr
1. NdŽ nukristi lygiui, nusekti: Suslūgo, nuslūgo vanduo upėj LTR(Sln). Greit suslū́gsta upė Ėr. Duobelytės suslūgę, su rankom lydekytes sugaudavom Krkn.
2. atsileisti (apie sutinimą): Putmenys suslū́go J. Suslūgo skaudulys Trk. Kakle esantiejie augmeniai kaip kokie skauduliai atsivėrė ir suslūgo LC1887,48.
3. Pn susislėgti, sukristi: Suslū́gęs kapas NdŽ. Jau kalnas suslū́go, o didelis ir aukštas buvo Mrj. Žalumynai greit susluñga [pilve] Ob. Jei atadrėgis pabūtų, sniegas suslū́gtų Ėr. Šalinė jau buvo suslūgusi iki palėpių rš. Į nesuslūgusią dirvą pasėti žieminiai kviečiai blogiau krūmija J.Krišč. Durpynas jau seniai nusausintas, suslūgęs ir pradėjęs pūti rš.
4. suglebti, sutižti: Visi ištisą dieną vaikščiojo suslūgę, dejavo, kad šutina labai rš.
5. sumenkėti, sulysti: Jisai suslū́go suslū́go, akys, veidai sukrito, ir mirė Skr.
ǁ nušiurti, nutriušti, sumažėti: Suslūgo jos gelsvos, sunkios kasos J.Avyž.
6. susmukti, apalpti: Rytą rado zakristijonas suslūgusią mergą Ad.
užslū́gti Rtr, NdŽ
1. intr. užeiti sunkumui, užgulti, užsikimšti: Užslū́go krūtinė BŽ154. Užslūgo nosis, ausys rš.
ǁ prk. užeiti, prasidėti: Netrukus užslūgo Stolypino reakcija rš.
2. intr., tr. nustoti skaudėti: Užslūgo dantis M.Valanč.
3. intr. užmigti: Ligonis užslū́go, t. y. užmigo J.
1. M mažėti lygiui, sekti, kristi (apie vandenį): Prieš lytų vanduo slū́gsta, prieš pagadą kyla Gs. Slū́gte nuslūgs vanduo upio vasarą J. Upė slū́gsta J.Jabl.
2. N, K, M atsileisti (apie sutinimą): Slū́gsta putmenys, t. y. susileidžia J. Slū́gsta sutinimas K.Būg. Tas pirštas, kur pjautas, buvo smarkiai užpykęs, dabar jau slū́gsta Krs.
3. smegti, dubti, gulėtis, kristi: Duona atrūgusi slūgs J. Aplink rentinį, šulnį iškasus, žemės slū́gsta tris keturias dienas Vkš.
| Vienam gaspadoriui vis iš aruodo grūdai slūgstą ir slūgstą (semiami mažėją) Sln. Kaitino taip smarkiai, kad pradėjo slūgti sniegas rš.
4. kristi, mažėti (apie šaltį): Šalčiai kiek pradėjo slūgti rš.
5. prk. mažėti, silpnėti: Jo gera nuotaika ir ankstesnis pasitikėjimas savimi greitai slūgo rš. Tas dvasinis įtempimas, kurį ji išgyveno pasiryždama, po truputį slūgo rš. Slūgsta tarptautinė įtampa sp. Apėmęs jį susijaudinimas pamažu slūgo rš.
6. prk. kristi kainai: Rugiai y[ra] slū́gę, atpigę Šts.
◊ slū́gti žemỹn eiti menkyn, prastyn: Mano ūkė per tai žemyn slūgsta: ir nelaiku ariasi, ir nelaiku sėjasi V.Piet.
apslū́gti intr.
1. Š, Rtr kiek nusekti: Vanduo apslū́go upė[je] J. Aš palaukiau apie valandą laiko, kol potvynis kiek apslūgo J.Balč.
2. K aplink atsileisti (apie sutinimą).
atslū́gti intr. Š, Rtr, NdŽ; M, L
1. J nusekti: Upė jau atslū́go – bus galima maudytis Ml. Truputį atslū́go [v]anduo Krs. Po lytaus buvo upė par krantus išlipusi, bet greitai tvanas atslū́go Klp. Atslūgo [ežeras], kaip įspėjo jo vardą Kos196.
| Iš skruostų atslūgsta (nuteka atgal) kraujas rš.
2. Q452, SD369,387, N, K, Sut, RtŽ atsileisti (apie sutinamą), subliukšti: Atslūgsta skaudulys R, MŽ. Votis, pakūnys, spaugas, skaudulys atslū́go J. Buvo ranka suputusi, dabar jau atslū́go Vkš. Skaudulys buvo bepradedąs augti, al atslū́go Lkv. Taip buvo suputęs kaip avilys, bet, pridėjus šutintų liubystrų, putmenys atslūgo Škn. Atslūgus geresnė koja Ps. Šiandien tinimas jau biskį atslūgo Vv. Per naktį atslū́gsta, per dieną vėl sutinsta koja Upn. Vakar dar labai buvo ištinęs žandas, šiandien kiek atslūgo Vs. Jo gumbas jau visai atslū́go Lš. Perėjo, atslū́go ta pėda, ale primint negalėjau KzR.
3. sumažėti (apie skausmą): Pirma skaudėj[o] ir ranką, ale dabar atslū́go Vlk.
ǁ pasijusti geriau, pasitaisyti: Labai sirgau, dar̃ atslū́gau ir geriau miegu Dbč.
4. atsileisti, sumažėti, nukristi: Šiandien šaltis jau atslū́go Mžk. Vėjas vakare atslūgsta prš.
5. prk. prarasti įkarštį, aprimti, sumažėti, praeiti: Atslūgo noras Šts. Buvo jau beįnirstąs lygti, bet atslū́go Plt. Jis pirma buvo baisiai ant manęs užpykęs, bet dabar jau atsluñga Lš. Grėtės vakarykštis pyktis ant uošvienės lyg ir atslūgęs I.Simon. Vasarą, atslūgus laukų darbams, Akvilė su Keršiu iškėlė vestuves J.Avyž. Su skausmu pamažu atslūgo ir pyktis K.Saj. Pamatė merga berną – ir atslū́go (nustojo nervintis) Pv. Kap jy išej[o], tai jau aš atslūgau, o tai nei bėk, nei rėk Pv. Atslūgo pirmieji įspūdžiai rš. Atslūgo reakcija rš.
6. prk. atšalti, imti šalintis, vengti: Pyko žmonys i nu darbo atslū́go Lnk. Ans jau ar atslū́gęs nu tos Rozalijos, ar nebeinąs Plt.
◊ ragai̇̃ atslū́go praėjo noras: Jau, sako, atslū́go ragai̇̃ su statybom jam Slm.
širdi̇̀s atslū́gsta praeina pyktis, neramumas: Bet pareinu, pamatau, ir atslūgsta širdis, tik skaudu ir graudu pasidaro V.Krėv.
įslū́gti intr. Rtr įdubti, įlinkti: Žemė įslū́go Š. Kauburėlis kiek įslūgęs, žole apaugęs rš.
nuslū́gti intr. Rtr
1. Š, DŽ, NdŽ nusekti: Nuslūgo vanduo upio J. Vanduo jau nuslū́go, upė greit visai įeis į savo vagą Srv. Šiana (šiandien) visai nuslū́go vanduo – baigias tvanas LKT127(Erž). Nuslùgs kiek potvynis, ir vėl važiuoji [uždarbiauti] Krs. Kai Nemunas (ledai Nemune) išeina, tai pievos ir laukai nuslū́gsta PnmA. Jau Nemunas nuslū́go, o buvo kokį metrą pakilęs Prn. Vyno šulinys nuslūgo labai žemai MPas.
| Tegul nuslū́gsta [skrandyje] barščiai – kam čia gert ūmai pieno LKT251(Šd).
2. Sut, N, K, Š, SPI85 atsileisti, sumažėti (apie sutinimą), subliukšti: Maišelis nuslū́go NdŽ.
3. Š susigulėti, susislėgti: Prisikrovė daug, o kai nuslūgo – tik biskis Gs. Po kelių šimtų metų žemė nuslūgo ir vanduo apsėmė namus rš. Kai tešla pakils, reikia ją išmaišyti, kad nuslūgtų sp. Žemė gali nuslūgti ir pakilti rš. Pati Dubysa siauresnė teka; aukšti jos kalnai lyg kad nuslūgo Mair.
ǁ paslinkti žemyn, nusmukti: Nuslū́go žemyn pušis, kaip smeltį vėjis nunešė J.
4. NdŽ sumažėti (apie šaltį ar karštį): Jau biskį šaltis nuslū́go Brb. Karštis nuslūgo Vr.
| Kai nuslū́gs tas kraujas (kraujo spaudimas), tai ir akys pasitaisys Rs.
5. nurimti, praeiti: Kelias kelias toks negerumas, kaip tik paimu česnako – ir nuslū́gsta Upn.
| prk. NdŽ: Vėl jo sielos nerimas ir keistas jausmų antplūdis nuslūgo, dingo J.Marc. Jo sumanymai vesti kaip greit pakildavo, taip greit ir nuslūgdavo A.Vien. Minia parimtėjo, jos ūpas nuslūgo rš. Nuslūgo budelių narsa, jie liko nugalėti S.Nėr.
◊ kai̇̃p slúogas nuslū́go DūnŽ labai palengvėjo, pasidarė ramu.
nuo galvõs nuslū́go nebekvaršina: Viena bėda nuslū́go nuo galvõs Mrj.
paslū́gti intr. NdŽ paslinkti žemyn: Ta meška nubėgo, lapė žemy[n] paslū́go i išlindo (ps.) Jrb.
praslū́gti intr.
1. NdŽ pastebimai nukristi (vandens lygiui).
2. NdŽ sumažėti, dingti (skausmui, karščiui ir pan.).
prislū́gti intr. NdŽ slūgstant priartėti.
suslū́gti intr. K, Rtr
1. NdŽ nukristi lygiui, nusekti: Suslūgo, nuslūgo vanduo upėj LTR(Sln). Greit suslū́gsta upė Ėr. Duobelytės suslūgę, su rankom lydekytes sugaudavom Krkn.
2. atsileisti (apie sutinimą): Putmenys suslū́go J. Suslūgo skaudulys Trk. Kakle esantiejie augmeniai kaip kokie skauduliai atsivėrė ir suslūgo LC1887,48.
3. Pn susislėgti, sukristi: Suslū́gęs kapas NdŽ. Jau kalnas suslū́go, o didelis ir aukštas buvo Mrj. Žalumynai greit susluñga [pilve] Ob. Jei atadrėgis pabūtų, sniegas suslū́gtų Ėr. Šalinė jau buvo suslūgusi iki palėpių rš. Į nesuslūgusią dirvą pasėti žieminiai kviečiai blogiau krūmija J.Krišč. Durpynas jau seniai nusausintas, suslūgęs ir pradėjęs pūti rš.
4. suglebti, sutižti: Visi ištisą dieną vaikščiojo suslūgę, dejavo, kad šutina labai rš.
5. sumenkėti, sulysti: Jisai suslū́go suslū́go, akys, veidai sukrito, ir mirė Skr.
ǁ nušiurti, nutriušti, sumažėti: Suslūgo jos gelsvos, sunkios kasos J.Avyž.
6. susmukti, apalpti: Rytą rado zakristijonas suslūgusią mergą Ad.
užslū́gti Rtr, NdŽ
1. intr. užeiti sunkumui, užgulti, užsikimšti: Užslū́go krūtinė BŽ154. Užslūgo nosis, ausys rš.
ǁ prk. užeiti, prasidėti: Netrukus užslūgo Stolypino reakcija rš.
2. intr., tr. nustoti skaudėti: Užslūgo dantis M.Valanč.
3. intr. užmigti: Ligonis užslū́go, t. y. užmigo J.
užpakalis
Apibrėžtis
pìlnas ùžpakalis neig.
1.apie sotumą: Pilni užpakaliai – nebžino ko ėsti, ko gerti. Rdn. Kad bus išalkusi, suvalgys ir plutas, sakau, – griežtai pareiškė Simonaitis. – Dabar ką, dabar užpakalis pilnas.... Simon.
2.apie girtą:
plìkas ùžpakalis beturtis: Pasinaudojo jo geru ir paleidė pliku užpakaliu. Tr. Veterinaras mano, kad jo vienintelis tikras mokslas, kad baigusi Teresėlė lakstys pliku užpakaliu, amžinai vėpsos tėvui į kišenę. Ap.
ùžpakalyje atlìkti nieko nereikšti: Ir tavo visi turtai užpakaly atliks, jeigu jo nemylėsi. Upt.
ùžpakalį atmèsti susirgti: Laksto atsisagstęs, atmes užpakalį, sargink tu, motyn!. Krš. Atmetė jau užpakalį ir ji. Mrk.
ùžpakalį atsùkti
1.būti nedėkingam, nenorėti bendrauti: Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko. Simon. Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas užpakalį atsukė. Mžš.
2.išeiti, atsitolinti: Jos į akis saldinės: giria, vaišina; tik užpakalį atsuk, ir plaka. Skr.
3.pabėgti: Keistutas velijos toje vietoje mirti, nekaip užpakalį kryžeiviams atsukti. Dauk.
ùžpakaliais badýtis ankštai, susikišus būti, gyventi: Bobų prisirinko pilna gryčia – užpakaliais badosi. Ėr. Trobelę nutarėme suręsti kiek didesnę, kad nereikėtų užpakaliais badytis. rš.
ùžpakalį bučiúoti pataikauti: Gražiausius juodžemius jiems atkapčiavo, nes užpakalį jie grafams bučiavo. Tilv.
ùžpakalis dìlga apie išdykėlį, vertą pylos: Jau tau dilga užpakalį, turbūt nori mušti gaut. Bgt.
ùžpakalis gróbsto márškinius suima baimė: Kaip užpakalis marškinius grobsto, gerybė žmogaus!. Krš.
ùžpakalį išpraũsti primušti: Pasigavai žirniuos, tai išprausei išprausei užpakalį, kad pusę metų neprisėstų!. Ds.
ùžpakalio nedarýti iš burnõs Kt. laikytis žodžio, nemeluoti:
ùžpakalio nesíekti péntimi smarkiai bėgti: Kad užpjudysiu šunim, tai pentim užpakalio nesieksi. Mrc.
ùžpakalis niẽžti
1.apie išdykėlį, vertą pylos: O pas Simonaičius – oho! Ten man nebuvo leista kalbėtis, ką jau besakyti apie dūkimą, apie žaidimą apsaugok Dieve. – Ar jau tavo užpakalis niežti? – tykojančiai paklausdavo dėdė. Simon. Tau, vaike, užpakalis niežti, ir tiek, kad vis kasdien suleidi gyvulius į javus. Grž. Kokie biesai dabar? – suriko Dovydonis nuo krosnies. – Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti?. Balt.
2.rūpi: Jam tik lėkt kur užpakalis niežti. Ėr.
ùžpakalį paródyti nenorėti bendrauti, išsiskirti: Kovojai kovojai už darbo žmones, o kai šiltą sodybėlę nusipirkai, ir užpakalį mums buvai parodęs. Marc. Kiek pagyveno krūvoje, ir boba parodė užpakalį. Tr. Už gerą rodą užpakalį parodo. Krkl.
ùžpakalį prikir̃pti prigriebti: Ot, kad ir jam užpakalį prikirptų. Sur.
ùžpakalį prisė́sti pabūti, niekur neiti, aprimti: Aš tavęs neleidžiu, prisėsk užpakalį. Rs. Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų. Gž.
ùžpakalį prisùkti būti nedėkingam, nenorėti bendrauti: Šitas, prieteliai mano, užpakalį man prisuka. P.
ùžpakalyje stovė́ti būti mažiausiam: Jau ir man atsibodo užpakalyj visų stovėt. Jrb.
ùžpakalį sùkti pralaimėjus trauktis: Velija toj vietoj atlikti nekaip kryžiokams užpakalį sukti. Dauk.
ant sàvo ùžpakalio atsisė́sti pradėti savarankiškai gyventi: Kaip ant savo užpakalio atsisės, gal nebsius, gal protingesnis pasidarys. Rdn. Ant savo užpakalio atsisės, bus gerai. Azr.
ant ùžpakalio atsisė́sti pasiligoti, nusivaryti nuo kojų: Metus dirbau ir atsisėdau ant užpakalio, nebėra kojų. Slnt. Atsisėdęs ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi. Plng.
į ùžpakalį bučiúoti neig. nusižeminus dėkoti: Gavęs ganyklos, jis gatavas ponui į užpakalį bučiuoti. Jnš.
į ùžpakalį įsikìbti neatsitraukti, pristoti: Nelakstyk į užpakalį įsikibęs. NmŽ.
į ùžpakalį kìbti pričiupti: Tadul baimė [vagį] paėmė, kaip milicija užpakalin kibo. Drsk.
į ùžpakalį kìšti apie niekam netinkamą, nereikalingą: Nieko nėr iš jo: kišk į užpakalį. Dov.
į ùžpakalį lį̃sti neig. pataikauti: Dabar jis lankstosi ten prieš vokiečius, lyg kad kitaip ir negali būti, lenda jiems į užpakalį ir dar yra net dėkingas jiems. Simon.
į ùžpakalį pašvil̃pk nieko nebepadarysi, nepakeisi: Pašvilpk tu jam dabar į užpakalį, jei laiku nemokėjai sulaikyti. Trg.
į ùžpakalį spìriamas negabus, nesumanus, prasčiokas: Žemaitis ne į užpakalį spiriamas tėra, ant šakės ano nepakratysi. Čiurl. Tas tai buvo į užpakalį spiriamas. Pp.
į ùžpakalį žiū́rėti neig. pataikauti: Aš niekam nežiūrėjau užpakalin. Vrn.
iš ùžpakalio protìngas po laiko susipranta: Iš užpakalio protingas, iš priekio durnas. Dbk.
pãskui ùžpakalį neváikščioja niekas tikrai nežino esmės: Žmonės paplepa, niekas paskui ano užpakalį nevaikščioja. Brs.
su sávo ùžpakaliu platavóti ištvirkauti: Platavojo merga su savo užpakaliu. Krš.
akis turėti užpakalyje žr akis
galvą atsukti į užpakalį žr galva
galvą pridėti prie užpakalio žr galva
grabas stuksi į užpakalį žr grabas
keliu į užpakalį žr kelis
kojos mušasi į užpakalį žr koja
kojos sulindo į užpakalį žr koja
kulnai mušasi į užpakalį žr kulnas
kulnys siekia užpakalio žr kulnis
kaip šlapias lapas prie užpakalio žr lapas
be muilo lenda į užpakalį žr muilas
kaip nabaštiko užpakalis žr nabaštikas
pelai byra iš užpakalio žr pelai
pelenai byra iš užpakalio žr pelenai
pentimi nesiekti užpakalio žr pentis
pipirą grūsti užpakalyje žr pipiras
smėlis byra iš užpakalio žr smėlis
smilgos neįkiši į užpakalį žr smilga
subinė užpakalyje žr subinė
velnias kabina bezmėną (buožę)į užpakalį žr velnias
nors žemę rėžyk užpakaliu žr žemė
pasèkti
Apibrėžtis
2 sèkti, señka (sẽka), sẽko (sẽkė) intr.
1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72.
| Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt.
2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš.
3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36.
| Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt.
4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56.
5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem.
2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr.
1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (api̇̀sekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2.
2. BzF167 patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų Prk. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas Ėr. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį Slv. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko Tvr. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai rš. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą TP1880,45.
3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko Kair. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi J. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi Žem.
4. apsausėti: Kai apseñka košė (pastatyta į karštą krosnį), tada gardi Klt.
2 išsèkti, išseñka (i̇̀šseka), išsẽko (i̇̀šsekė) intr.
1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12.
| Išsekė akyse ašaros rš.
ǁ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip i̇̀šseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.
ǁ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč.
2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp.
| Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.
ǁ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž.
3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš.
4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45.
| Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien.
| refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.
ǁ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs.
5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano i̇̀šsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn.
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr.
1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3.
| prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem.
ǁ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt.
ǁ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š.
2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš.
3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč.
| Nusekę patalai nebšildo Šts.
4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd.
5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn.
| Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs.
6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ.
2 pasèkti intr.
1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės J. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros Gs. Kap buvo pagada, [v]anduo pievose pasẽko Dglš. Bačka pasekusi B.
| Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) Rm.
| prk.: Akys buvo nusirėkusios, pasekusios Šts.
| refl.: Butelis pasiseko Šts.
2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušiniai jau pasẽkę Ėr. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia Jrb.
3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia Grd.
4. N sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta Varn. Šulai bačkos paseko Varn.
5. prk. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka Stl. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo Varn. Senikės jau smagenys pasẽko Bt. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo Šts. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški Vvr. Anos protas pasẽko iš rūpesnių Dr.
6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo LzP.
2 pérsekti intr.
1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys Šts. Vietomis upė[je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos J.
2. prk. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka Vrnv.
3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku LzP.
2 prasèkti intr. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai Dglš. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas Dglš. Prasẽkus jau pievelė Klt.
2 prisèkti, priseñka (pri̇̀seka), prisẽko intr.
1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo J.
2. [K] pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka SD308.
| prk.: Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti SPI257.
3. prk. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko DP125.
4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs Prk.
5. prisilieti, pribėgti (apie vandenį): O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio) Ch1Luk8,23.
2 susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė) intr.
1. NdŽ nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta J. Susẽko, sekli paliko upė Skd. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) Erž. Ka Blendžiava susẽkusi! Slnt. Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs Bt. Užtvinusioji upė greitai suseko prš.
ǁ išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė Skr. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų Jrb.
ǁ išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka Klt. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti Klt.
2. prk. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės Rod.
2 užsèkti intr. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs SD1210.
1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72.
| Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt.
2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš.
3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36.
| Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt.
4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56.
5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem.
2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr.
1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (api̇̀sekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2.
2. BzF167 patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų Prk. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas Ėr. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį Slv. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko Tvr. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai rš. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą TP1880,45.
3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko Kair. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi J. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi Žem.
4. apsausėti: Kai apseñka košė (pastatyta į karštą krosnį), tada gardi Klt.
2 išsèkti, išseñka (i̇̀šseka), išsẽko (i̇̀šsekė) intr.
1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12.
| Išsekė akyse ašaros rš.
ǁ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip i̇̀šseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.
ǁ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč.
2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp.
| Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.
ǁ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž.
3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš.
4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45.
| Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien.
| refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.
ǁ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs.
5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano i̇̀šsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn.
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr.
1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3.
| prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem.
ǁ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt.
ǁ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š.
2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš.
3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč.
| Nusekę patalai nebšildo Šts.
4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd.
5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn.
| Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs.
6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ.
2 pasèkti intr.
1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės J. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros Gs. Kap buvo pagada, [v]anduo pievose pasẽko Dglš. Bačka pasekusi B.
| Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) Rm.
| prk.: Akys buvo nusirėkusios, pasekusios Šts.
| refl.: Butelis pasiseko Šts.
2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušiniai jau pasẽkę Ėr. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia Jrb.
3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia Grd.
4. N sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta Varn. Šulai bačkos paseko Varn.
5. prk. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka Stl. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo Varn. Senikės jau smagenys pasẽko Bt. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo Šts. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški Vvr. Anos protas pasẽko iš rūpesnių Dr.
6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo LzP.
2 pérsekti intr.
1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys Šts. Vietomis upė[je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos J.
2. prk. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka Vrnv.
3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku LzP.
2 prasèkti intr. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai Dglš. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas Dglš. Prasẽkus jau pievelė Klt.
2 prisèkti, priseñka (pri̇̀seka), prisẽko intr.
1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo J.
2. [K] pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka SD308.
| prk.: Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti SPI257.
3. prk. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko DP125.
4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs Prk.
5. prisilieti, pribėgti (apie vandenį): O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio) Ch1Luk8,23.
2 susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė) intr.
1. NdŽ nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta J. Susẽko, sekli paliko upė Skd. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) Erž. Ka Blendžiava susẽkusi! Slnt. Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs Bt. Užtvinusioji upė greitai suseko prš.
ǁ išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė Skr. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų Jrb.
ǁ išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka Klt. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti Klt.
2. prk. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės Rod.
2 užsèkti intr. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs SD1210.
pridaužýti
Apibrėžtis
daužýti, daũžo, daũžė tr.
1. K skaldyti, trupinti į gabalus: Daužau mūrus SD14. Vėjis langus daũžo J. Še riešutų, daužyk! Ėr. Jug ir šventiejai puodus daũžo Grg. Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo Vlkv.
2. trankyti: Vilnis krantą daužo sp. Daũžo kojas (nuo šalčio) Pc. Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias Pg. Rankas tai trina, tai daũžo, kad kiek apšiltų Bt. Juokiasi, rankas daũžo (pavykus parduoti, pirkti) Šts. Visi mylavos, barės, kumstes į stalą daužė Žem.
| Galvelė skaudėjo, kosulys daužė Žem.
| Tę nulėkę [lėktuvai] ims daužýt (bombarduoti) Gs.
^ Liežuvis kūną daužo NžR.
| refl.: Daũžės gyvulėlis (sirgdamas), kol nusibaigė Jnšk. Tie rugeliai šįmet gerai nesidaũžo, nesiblaškia lyg sušvinkę Jnšk. Širdis ėmė taip pašėlusiai daužytis, kad, rodėsi, iš krūtinės iššoks J.Avyž.
3. mušti, pliekti: Užginta vyresniesiems daužyti kareivius V.Kudir. Vaikas be reikalo nėr ko daũžo Sdk. Nedaužýk su pagaliu gyvulio, a proto neturi! Mžš. Arklys nekantriai prunkščia ir uodega daužo pašonius I.Simon.
^ Nors per galvą daužyk, niekaip nepamenu Ut.
| refl.: Ot žmonės – pasigeria ir daužos su pagaliais Dgl. Vaikai, ko jūs daũžotės! Gs.
4. Gs, Jrb skirstyti iš pradalgių (šieną): Šiemet labai plonos pradalgės, nereik nė daužyti Krš. Reikėjo pradalgius daužýt, šieną grėbt ir vartyt Lnkv. Jau beveik reikia eit šienas daužýt Al.
5. refl. SD15, Grd, Vl bastytis, klajoti, trankytis: Ans labai mėgsta daužýties pašaliais Skd. Nė dienos nepabūna namie, daũžosi po žmonis kaip apsėstas Jnš. Žiema prieina, vėl daužýkis po mišką Pšl. Aš daužiaus po platųjį pasaulį rš. Neperleiskig man daužytis ant žemės DK160. Šitai iš tiesos didis kryžius bei vargai yra … kožna diena pro svetimas žmones daužytisi BPII198.
ǁ refl. valkiotis: Per anksti pradėjo daužýtis su pusberniais Jnš.
6. refl. siausti, išdykauti: Judu nesidaužýkita tei, būkita ramūs Skr. Daužos kap pasiutę Knv.
| Vaikai daũžėsi ant ledo (išdykaudami čiaužė) Vlkv.
7. refl. blaškytis: Daužos lyg velnio užsėstas LTR. Kanarėlė daužosi narvely rš.
8. refl. lakstytis, burkštis: Kumelė daũžos, avis burkščias, kiaulė krekias Skp. Šį rudenį avys anksti pradėjo daužýtis Jnš.
◊ kalbomi̇̀s (žõdžiais) daužýti apkalbėti: Kaip vėjas pučia, medžių šakas laužo, taipo mudu jaunu svietas kalboms daužo KlpD60. Nustos ir svietelis mumi žodžiais daužęs LTR(Pkn).
nùgarą daužýti su kulnimi̇̀s greitai bėgti, skubėti: Bėgo, su kulnim̃s nùgarą daũžė Tl.
rankàs daužýti stebėtis: Ir rankàs daužáu – nebėr avino Als.
apdaužýti tr. K
1. truputį sudaužyti: Vaikai ir tvoras apdraskė, ir langus apdaužė Smn.
| refl.: Apsidaũžė indai par laiką, reik naujų Lk.
2. aptrankyti: Apdaužýk antausius, t. y. aptrankyk J. Arkliai pasibaidė, ir apdaũžė Petrą Mrj.
| Ledai smarkiai apdaũžė (apkapojo) rugius Ėr.
| refl.: Obuoliai apsidaũžė bevežant Ėr. Kojas apsidaužai̇̃ į bul'bas, kol pereini per bulbieną Lp.
| Gali valgyt pilvą apsidaužýdamas, kiek patinka Rd.
ǁ apakėti: Vos tik po kartą apdaužiaũ dirvą, ir akėčia pagedo Km.
3. apmušti: Vyras pačią apdaũžė BM250.
| refl.: Gužynėse apsidaũžo vyrai Gs.
4. apdirbti, aptvarkyti: Vis didžiumą apdaužysim (apravėsime) linų Lp.
| refl. tr., intr.: Jau mes visus darbus apsdaũžėm Ad. Jūs visi išvažiavot, o aš čia niekaip neapsidaužaũ vienas su darbais Lp. Būsim su darbais apsidaužę Prk. Mergos mūs dar šiek tiek apsidaũžo po kampus (apsitvarko) Brt.
5. refl. apsiprasti, aprimti: Kol vaikas apsidaužys naujoj vietoj, tol jam bus sunku Jnš. Ilgiau padirbęs, ir jis apsidaũžė (nuvargęs aprimo) Alk.
6. refl. Šv pasilakstyti, pasiburkšti: Apsidaũžė kalė su kaimyno šuniu Jnš.
atidaužýti tr.
1. daužant atitrupinti, atskelti: Atidaužýk biskutį sūrio man J.
2. atitrankyti, atitalžyti: Atidaũžė jam plaučius, ir reikė mirt Jnšk. Vai, už tą darbą tau antausius atidaužỹs J.Jabl.
◊ ragùs atsidaužýti išsidūkti: Jaunystei reikiant duot išdūkti ir ragus atsidaužyti brš.
įdaužýti tr.
1. įdaužti, įskelti: Visos stiklinės įdaužýtos, nėra nė vienos sveikos Š.
2. K daužant įstumti.
išdaužýti tr. K
1. iter. 1 išdaužti 1: Reikia uždaryt ažulangės, kad ledai neišdaužytų stiklų Š. Dalgė buvo labai išdaužýta Rm. Išdaužýtas kelias And. Nunešk į kalvę pataisyti pentelę, vakar, beplakdami dalges, išdaũžė Paį.
| refl. tr., intr.: Susimušė, langus išsidaũžė Ėr. Kasmet priperku po tuziną stiklinių: žiūrėk, per metus ir išsidaũžo Š. Vienas kitam dantis išsidaũžė Ds.
2. ištrankyti: Kol parjojau, visus kaulus išdaũžė Skdv. Nusivilko šviesų, dryžuotą švarką, išdaužė dulkes J.Avyž. Šiandie graži diena – išdaužýk išnešus tu tuos kailinius ant saulės Pšl.
| Daktaras su triūbele paklauso, išbarškina, išdaũžo Gs.
| Kosulys išdaũžė krūtinę Ėr.
ǁ išblokšti (javus): Šiemet blaškai tokie sudrėgę, nesiblaškia – negali žmogus išdaužýt Ps.
3. ištalžyti, primušti: Jis visiem jum snukius išdaužỹs Pn.
| refl. tr.: Pasigėrei, snukius išsidaužei̇̃ – i vė gerai Žal.
4. užmušti (visus): Kad aš taip kantrybės neturėč, kaip tu, tai visus griaustiniu išdaužyč LTR(Krkn).
5. J, Švnč išskirstyti (iš pradalgių šieną): Paimk grėblį ir išdaužýk šieną iš pradalgių Jnš. Vaikai, nulėkit išdaužýkit pradalgius Kp.
6. refl. ne laiku išeiti, išvažiuoti, išsitrenkti: Išsidaũžė nakties čėse, kai nė šuva nelekia Jnšk. Tas berno šmotas išsidaũžė į kaimą, ir niekap negalim sulaukt Ss.
7. refl. išsibastyti, išsitrankyti: Jis po visus kraštus išsidaũžė, bet niekur gerai nerado Jnš. Išsidaužai̇̃ par mergas, o valgyt namo pareini Ktk.
8. refl. išsišėlti, išsidūkti: Išsirėkia, išsidaũžo atsikėlęs nuo ryto, paskui ramus perdien Jnšk.
nudaužýti iter. 1 nudaužti:
1. Pamažu neškit sesaitės kraitelį, nenudaužykit skrynei pakojėlių LTIII433. Arkliai nudaũžė šlejaraikštes! Lp.
2. Buvo keli obuoliai, ir tuos pačius vaikai nudaũžė Gs. Grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaũžę K.Donel.
| refl. tr.: Antanas, nusidaužęs šluotražiu kojas, numetęs nuo uostų ledus, atsisėdęs tarė Žem.
ǁ nupjauti (dalgiu): Rugiai blogi buvo, tai dalgėm ir nudaũžėm Ml. Bulbienokus nudaužiau Ėr.
3. tr. daužant sužeisti, sugadinti: Neužkišk sienojų (kraudamas vežimą), kad arkliui kulnų nenudaužytų Kp. Vėjai nudaužo (nuplėšo) stogus Ggr.
| refl. intr., tr.: Per akmenis neik – čebatai nusidaũžo Jnšk.
ǁ daužant nugalėti: Jo kakta kieta, kaip avino, pasiryžusio savo priešininkus nudaužyti Žem.
4. refl. nusibastyti, nusitrenkti: Jin nusidaũžė toli Ar. Dabar vyrai nusidaũžo naktims į kelintą kaimą Snt. Nusidaužýti iš vieno pašalio į kitą, t. y. nueiti J.
5. refl. Rz nuvargti: Žinoma, par naktis beeidamas nusidaũžo Up.
6. refl. prapulti, dingti: Mano pirštinės kažkur nusidaũžė Brt.
padaužýti
1. tr., intr. patrankyti: Da padaužýkit tolkas, kad spalių neliktų Kt. Padaužýk smarkiau [į duris], tai gal išgirs Vlkv. Jis moka tik kumštimis stalą padaužyti rš.
| Kad aš vieko turėčiau, tai nors tau darželį padaužýčiau (patrupinčiau grumstus) Skr.
2. refl. tr. daužant pasiskinti: Įbėgęs sodan piemuo pasidaũžė botkočiu obuolių ir išlėkė Kp.
3. refl. pasibastyti, pasitrankyti: Pasidaũžė po Ameriką ar dešimtį metų ir vėl sugrįžo Pn.
4. refl. besidaužant gauti galą: Jie tę pasdaužỹs Lp.
5. refl. pasilakstyti, pasiburkšti: Kumelė pasidaũžė J.Jabl. Dar žiemą išmis, pasidaužys, ir bus karvė Lnkv. Karvė dveji metai nepasdaũžė, bergždžia Trgn.
parsidaužýti su triukšmu pareiti, parsibelsti: Dvylikėj parsidaũžė iš kažin kur girtas ir dabar dar tebemiega Jnšk.
pradaužýti
1. iter. 1 pradaužti 1: Su pagaliu ledą pradaũžėm Gs.
| Kelias jau buvo kiek pradaužýtas (važiuojančių aplygintas) Ėr.
2. tr. prakulti (su spragilais): Ir mes pradaũžėm su spragilais kviečių ragaišiui Bsg.
| refl. tr.: Javų tik sėklai prasidaužýdavo Klk.
3. refl. prasibastyti, prasitrankyti: Visą amžių ėsu prasidaũžiusi po svetimas šalis Vlkš. Kur prasidaužei, ė kur valgyt ateini! Ds.
pridaužýti tr.
1. primušti: Parėjęs girtas vyras pridaũžė pačią Jnš. Primušė, pridaũžė nekaltą žmogų, ir daryk tu jam ką! Kp.
| refl.: Gana jau, prisidaũžėt, jeig patys nesiskiriat, tai mes išskirsme Ds.
2. refl. tr. daužant daug primušti: Išėjęs ing krūmus, būdavo, tetervų, jerubių tai su pagaliu prisidaužydavai, kiek tik norėjai, be jokio ginklo BsPII116.
3. refl. tr. daužant prisiskinti: Kai niekas nematė, tai vaikai prisidaũžė pusžalių obuolių Gs.
4. priakėti prieš sėjant: Ar jau sėjat? – Ne, tik pridaužaũ Ldk. Da pridaužysiu velėnas ir sėsiu miežius Žmt. Pridaũžė rugiam, teip ir liko neapsėta Sdk.
5. refl. prisibastyti, prisitrankyti: Užteks da laiko: ir sviete prisidaužỹs, ir namie pribus Ds.
6. refl. prisisiausti, prisilakstyti: Tas mūsų vaikas taip per dieną prisidaũžė, kad dabar nebenori nė valgyti Jnš.
sudaužýti tr.
1. R411 sumušti į gabalus, sutrupinti: Kažin kas sudaũžė puodelį Vrb. Arkliai sudaũžė vežimą Dkš. Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios A.Baran. Sudaužyti į smulkius gabalėlius rš. Akėčios nevienodai įeina į žemes, ir jos plutą tik vietomis sudaužo (suardo) rš.
^ Kad tave grausmas sudaužytų! Ds.
| refl.: Jau visi puodukai susidaũžė – reik naujų pirkt Gs.
2. prk. sunaikinti, parblokšti: Pirmiausia turėjo sudaužyti imperializmo grandines ir išvaduoti šias tautas iš tautinės priespaudos (sov.) rš. Pone, tava dešinė sukūlė (paraštėje sudaužė) neprietelius BB2Moz15,6.
3. sutrankyti: Esu labai pavargęs, visas kaip sudaužytas Pt.
| refl. tr., intr.: Krečiant obuoliai susidaũžo Vlkv. Susidaužýk obuolį, tai bus daugiau skystimo ir ne toks rūgštus Kp. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susidaũžė galvelę Ppr.
4. primušti: Vyrai, pasigavę vagį, taip primušė, sudaũžė kaip obuolį Jnš.
| Pasivijęs snukį sudaũžė Gs.
5. refl. susidainuoti: Kai susdaužai̇̃, tai gražu Švnč.
◊ sudaužýta širdi̇̀s KI258 sakoma apie viskuo nusivylusį žmogų: Štai dulkėse tavęsp vaitojam su sudaužyta širdimi brš.
uždaužýti tr.
1. sutrankyti: Jį teip mušė, kad uždaũžė ausis, ir turėjo operaciją daryt Skr. Iš kur bus gudrus vaikas, tėvų uždaužýtas Ėr.
2. užmušti: Karalių pririšt prie jo paties žirgo uodegos, tai jį ir taip uždaužys BsMtI151.
| refl.: Užsidaužỹs tie arkliai po namą – bilda, net sienos dreba Ėr.
3. refl. mirti nuo blaškymosi, daužymosi: Be jo pasilikus ko neužsidaũžė iš nerimo Brt.
4. uždirbti dirbant kalvėje: Vyras da uždaũžo, tai ir verčiamės taip Mlt.
1. K skaldyti, trupinti į gabalus: Daužau mūrus SD14. Vėjis langus daũžo J. Še riešutų, daužyk! Ėr. Jug ir šventiejai puodus daũžo Grg. Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo Vlkv.
2. trankyti: Vilnis krantą daužo sp. Daũžo kojas (nuo šalčio) Pc. Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias Pg. Rankas tai trina, tai daũžo, kad kiek apšiltų Bt. Juokiasi, rankas daũžo (pavykus parduoti, pirkti) Šts. Visi mylavos, barės, kumstes į stalą daužė Žem.
| Galvelė skaudėjo, kosulys daužė Žem.
| Tę nulėkę [lėktuvai] ims daužýt (bombarduoti) Gs.
^ Liežuvis kūną daužo NžR.
| refl.: Daũžės gyvulėlis (sirgdamas), kol nusibaigė Jnšk. Tie rugeliai šįmet gerai nesidaũžo, nesiblaškia lyg sušvinkę Jnšk. Širdis ėmė taip pašėlusiai daužytis, kad, rodėsi, iš krūtinės iššoks J.Avyž.
3. mušti, pliekti: Užginta vyresniesiems daužyti kareivius V.Kudir. Vaikas be reikalo nėr ko daũžo Sdk. Nedaužýk su pagaliu gyvulio, a proto neturi! Mžš. Arklys nekantriai prunkščia ir uodega daužo pašonius I.Simon.
^ Nors per galvą daužyk, niekaip nepamenu Ut.
| refl.: Ot žmonės – pasigeria ir daužos su pagaliais Dgl. Vaikai, ko jūs daũžotės! Gs.
4. Gs, Jrb skirstyti iš pradalgių (šieną): Šiemet labai plonos pradalgės, nereik nė daužyti Krš. Reikėjo pradalgius daužýt, šieną grėbt ir vartyt Lnkv. Jau beveik reikia eit šienas daužýt Al.
5. refl. SD15, Grd, Vl bastytis, klajoti, trankytis: Ans labai mėgsta daužýties pašaliais Skd. Nė dienos nepabūna namie, daũžosi po žmonis kaip apsėstas Jnš. Žiema prieina, vėl daužýkis po mišką Pšl. Aš daužiaus po platųjį pasaulį rš. Neperleiskig man daužytis ant žemės DK160. Šitai iš tiesos didis kryžius bei vargai yra … kožna diena pro svetimas žmones daužytisi BPII198.
ǁ refl. valkiotis: Per anksti pradėjo daužýtis su pusberniais Jnš.
6. refl. siausti, išdykauti: Judu nesidaužýkita tei, būkita ramūs Skr. Daužos kap pasiutę Knv.
| Vaikai daũžėsi ant ledo (išdykaudami čiaužė) Vlkv.
7. refl. blaškytis: Daužos lyg velnio užsėstas LTR. Kanarėlė daužosi narvely rš.
8. refl. lakstytis, burkštis: Kumelė daũžos, avis burkščias, kiaulė krekias Skp. Šį rudenį avys anksti pradėjo daužýtis Jnš.
◊ kalbomi̇̀s (žõdžiais) daužýti apkalbėti: Kaip vėjas pučia, medžių šakas laužo, taipo mudu jaunu svietas kalboms daužo KlpD60. Nustos ir svietelis mumi žodžiais daužęs LTR(Pkn).
nùgarą daužýti su kulnimi̇̀s greitai bėgti, skubėti: Bėgo, su kulnim̃s nùgarą daũžė Tl.
rankàs daužýti stebėtis: Ir rankàs daužáu – nebėr avino Als.
apdaužýti tr. K
1. truputį sudaužyti: Vaikai ir tvoras apdraskė, ir langus apdaužė Smn.
| refl.: Apsidaũžė indai par laiką, reik naujų Lk.
2. aptrankyti: Apdaužýk antausius, t. y. aptrankyk J. Arkliai pasibaidė, ir apdaũžė Petrą Mrj.
| Ledai smarkiai apdaũžė (apkapojo) rugius Ėr.
| refl.: Obuoliai apsidaũžė bevežant Ėr. Kojas apsidaužai̇̃ į bul'bas, kol pereini per bulbieną Lp.
| Gali valgyt pilvą apsidaužýdamas, kiek patinka Rd.
ǁ apakėti: Vos tik po kartą apdaužiaũ dirvą, ir akėčia pagedo Km.
3. apmušti: Vyras pačią apdaũžė BM250.
| refl.: Gužynėse apsidaũžo vyrai Gs.
4. apdirbti, aptvarkyti: Vis didžiumą apdaužysim (apravėsime) linų Lp.
| refl. tr., intr.: Jau mes visus darbus apsdaũžėm Ad. Jūs visi išvažiavot, o aš čia niekaip neapsidaužaũ vienas su darbais Lp. Būsim su darbais apsidaužę Prk. Mergos mūs dar šiek tiek apsidaũžo po kampus (apsitvarko) Brt.
5. refl. apsiprasti, aprimti: Kol vaikas apsidaužys naujoj vietoj, tol jam bus sunku Jnš. Ilgiau padirbęs, ir jis apsidaũžė (nuvargęs aprimo) Alk.
6. refl. Šv pasilakstyti, pasiburkšti: Apsidaũžė kalė su kaimyno šuniu Jnš.
atidaužýti tr.
1. daužant atitrupinti, atskelti: Atidaužýk biskutį sūrio man J.
2. atitrankyti, atitalžyti: Atidaũžė jam plaučius, ir reikė mirt Jnšk. Vai, už tą darbą tau antausius atidaužỹs J.Jabl.
◊ ragùs atsidaužýti išsidūkti: Jaunystei reikiant duot išdūkti ir ragus atsidaužyti brš.
įdaužýti tr.
1. įdaužti, įskelti: Visos stiklinės įdaužýtos, nėra nė vienos sveikos Š.
2. K daužant įstumti.
išdaužýti tr. K
1. iter. 1 išdaužti 1: Reikia uždaryt ažulangės, kad ledai neišdaužytų stiklų Š. Dalgė buvo labai išdaužýta Rm. Išdaužýtas kelias And. Nunešk į kalvę pataisyti pentelę, vakar, beplakdami dalges, išdaũžė Paį.
| refl. tr., intr.: Susimušė, langus išsidaũžė Ėr. Kasmet priperku po tuziną stiklinių: žiūrėk, per metus ir išsidaũžo Š. Vienas kitam dantis išsidaũžė Ds.
2. ištrankyti: Kol parjojau, visus kaulus išdaũžė Skdv. Nusivilko šviesų, dryžuotą švarką, išdaužė dulkes J.Avyž. Šiandie graži diena – išdaužýk išnešus tu tuos kailinius ant saulės Pšl.
| Daktaras su triūbele paklauso, išbarškina, išdaũžo Gs.
| Kosulys išdaũžė krūtinę Ėr.
ǁ išblokšti (javus): Šiemet blaškai tokie sudrėgę, nesiblaškia – negali žmogus išdaužýt Ps.
3. ištalžyti, primušti: Jis visiem jum snukius išdaužỹs Pn.
| refl. tr.: Pasigėrei, snukius išsidaužei̇̃ – i vė gerai Žal.
4. užmušti (visus): Kad aš taip kantrybės neturėč, kaip tu, tai visus griaustiniu išdaužyč LTR(Krkn).
5. J, Švnč išskirstyti (iš pradalgių šieną): Paimk grėblį ir išdaužýk šieną iš pradalgių Jnš. Vaikai, nulėkit išdaužýkit pradalgius Kp.
6. refl. ne laiku išeiti, išvažiuoti, išsitrenkti: Išsidaũžė nakties čėse, kai nė šuva nelekia Jnšk. Tas berno šmotas išsidaũžė į kaimą, ir niekap negalim sulaukt Ss.
7. refl. išsibastyti, išsitrankyti: Jis po visus kraštus išsidaũžė, bet niekur gerai nerado Jnš. Išsidaužai̇̃ par mergas, o valgyt namo pareini Ktk.
8. refl. išsišėlti, išsidūkti: Išsirėkia, išsidaũžo atsikėlęs nuo ryto, paskui ramus perdien Jnšk.
nudaužýti iter. 1 nudaužti:
1. Pamažu neškit sesaitės kraitelį, nenudaužykit skrynei pakojėlių LTIII433. Arkliai nudaũžė šlejaraikštes! Lp.
2. Buvo keli obuoliai, ir tuos pačius vaikai nudaũžė Gs. Grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaũžę K.Donel.
| refl. tr.: Antanas, nusidaužęs šluotražiu kojas, numetęs nuo uostų ledus, atsisėdęs tarė Žem.
ǁ nupjauti (dalgiu): Rugiai blogi buvo, tai dalgėm ir nudaũžėm Ml. Bulbienokus nudaužiau Ėr.
3. tr. daužant sužeisti, sugadinti: Neužkišk sienojų (kraudamas vežimą), kad arkliui kulnų nenudaužytų Kp. Vėjai nudaužo (nuplėšo) stogus Ggr.
| refl. intr., tr.: Per akmenis neik – čebatai nusidaũžo Jnšk.
ǁ daužant nugalėti: Jo kakta kieta, kaip avino, pasiryžusio savo priešininkus nudaužyti Žem.
4. refl. nusibastyti, nusitrenkti: Jin nusidaũžė toli Ar. Dabar vyrai nusidaũžo naktims į kelintą kaimą Snt. Nusidaužýti iš vieno pašalio į kitą, t. y. nueiti J.
5. refl. Rz nuvargti: Žinoma, par naktis beeidamas nusidaũžo Up.
6. refl. prapulti, dingti: Mano pirštinės kažkur nusidaũžė Brt.
padaužýti
1. tr., intr. patrankyti: Da padaužýkit tolkas, kad spalių neliktų Kt. Padaužýk smarkiau [į duris], tai gal išgirs Vlkv. Jis moka tik kumštimis stalą padaužyti rš.
| Kad aš vieko turėčiau, tai nors tau darželį padaužýčiau (patrupinčiau grumstus) Skr.
2. refl. tr. daužant pasiskinti: Įbėgęs sodan piemuo pasidaũžė botkočiu obuolių ir išlėkė Kp.
3. refl. pasibastyti, pasitrankyti: Pasidaũžė po Ameriką ar dešimtį metų ir vėl sugrįžo Pn.
4. refl. besidaužant gauti galą: Jie tę pasdaužỹs Lp.
5. refl. pasilakstyti, pasiburkšti: Kumelė pasidaũžė J.Jabl. Dar žiemą išmis, pasidaužys, ir bus karvė Lnkv. Karvė dveji metai nepasdaũžė, bergždžia Trgn.
parsidaužýti su triukšmu pareiti, parsibelsti: Dvylikėj parsidaũžė iš kažin kur girtas ir dabar dar tebemiega Jnšk.
pradaužýti
1. iter. 1 pradaužti 1: Su pagaliu ledą pradaũžėm Gs.
| Kelias jau buvo kiek pradaužýtas (važiuojančių aplygintas) Ėr.
2. tr. prakulti (su spragilais): Ir mes pradaũžėm su spragilais kviečių ragaišiui Bsg.
| refl. tr.: Javų tik sėklai prasidaužýdavo Klk.
3. refl. prasibastyti, prasitrankyti: Visą amžių ėsu prasidaũžiusi po svetimas šalis Vlkš. Kur prasidaužei, ė kur valgyt ateini! Ds.
pridaužýti tr.
1. primušti: Parėjęs girtas vyras pridaũžė pačią Jnš. Primušė, pridaũžė nekaltą žmogų, ir daryk tu jam ką! Kp.
| refl.: Gana jau, prisidaũžėt, jeig patys nesiskiriat, tai mes išskirsme Ds.
2. refl. tr. daužant daug primušti: Išėjęs ing krūmus, būdavo, tetervų, jerubių tai su pagaliu prisidaužydavai, kiek tik norėjai, be jokio ginklo BsPII116.
3. refl. tr. daužant prisiskinti: Kai niekas nematė, tai vaikai prisidaũžė pusžalių obuolių Gs.
4. priakėti prieš sėjant: Ar jau sėjat? – Ne, tik pridaužaũ Ldk. Da pridaužysiu velėnas ir sėsiu miežius Žmt. Pridaũžė rugiam, teip ir liko neapsėta Sdk.
5. refl. prisibastyti, prisitrankyti: Užteks da laiko: ir sviete prisidaužỹs, ir namie pribus Ds.
6. refl. prisisiausti, prisilakstyti: Tas mūsų vaikas taip per dieną prisidaũžė, kad dabar nebenori nė valgyti Jnš.
sudaužýti tr.
1. R411 sumušti į gabalus, sutrupinti: Kažin kas sudaũžė puodelį Vrb. Arkliai sudaũžė vežimą Dkš. Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios A.Baran. Sudaužyti į smulkius gabalėlius rš. Akėčios nevienodai įeina į žemes, ir jos plutą tik vietomis sudaužo (suardo) rš.
^ Kad tave grausmas sudaužytų! Ds.
| refl.: Jau visi puodukai susidaũžė – reik naujų pirkt Gs.
2. prk. sunaikinti, parblokšti: Pirmiausia turėjo sudaužyti imperializmo grandines ir išvaduoti šias tautas iš tautinės priespaudos (sov.) rš. Pone, tava dešinė sukūlė (paraštėje sudaužė) neprietelius BB2Moz15,6.
3. sutrankyti: Esu labai pavargęs, visas kaip sudaužytas Pt.
| refl. tr., intr.: Krečiant obuoliai susidaũžo Vlkv. Susidaužýk obuolį, tai bus daugiau skystimo ir ne toks rūgštus Kp. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susidaũžė galvelę Ppr.
4. primušti: Vyrai, pasigavę vagį, taip primušė, sudaũžė kaip obuolį Jnš.
| Pasivijęs snukį sudaũžė Gs.
5. refl. susidainuoti: Kai susdaužai̇̃, tai gražu Švnč.
◊ sudaužýta širdi̇̀s KI258 sakoma apie viskuo nusivylusį žmogų: Štai dulkėse tavęsp vaitojam su sudaužyta širdimi brš.
uždaužýti tr.
1. sutrankyti: Jį teip mušė, kad uždaũžė ausis, ir turėjo operaciją daryt Skr. Iš kur bus gudrus vaikas, tėvų uždaužýtas Ėr.
2. užmušti: Karalių pririšt prie jo paties žirgo uodegos, tai jį ir taip uždaužys BsMtI151.
| refl.: Užsidaužỹs tie arkliai po namą – bilda, net sienos dreba Ėr.
3. refl. mirti nuo blaškymosi, daužymosi: Be jo pasilikus ko neužsidaũžė iš nerimo Brt.
4. uždirbti dirbant kalvėje: Vyras da uždaũžo, tai ir verčiamės taip Mlt.
susèkti
Apibrėžtis
2 sèkti, señka (sẽka), sẽko (sẽkė) intr.
1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72.
| Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt.
2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš.
3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36.
| Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt.
4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56.
5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem.
2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr.
1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (api̇̀sekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2.
2. BzF167 patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų Prk. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas Ėr. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį Slv. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko Tvr. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai rš. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą TP1880,45.
3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko Kair. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi J. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi Žem.
4. apsausėti: Kai apseñka košė (pastatyta į karštą krosnį), tada gardi Klt.
2 išsèkti, išseñka (i̇̀šseka), išsẽko (i̇̀šsekė) intr.
1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12.
| Išsekė akyse ašaros rš.
ǁ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip i̇̀šseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.
ǁ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč.
2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp.
| Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.
ǁ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž.
3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš.
4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45.
| Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien.
| refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.
ǁ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs.
5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano i̇̀šsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn.
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr.
1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3.
| prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem.
ǁ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt.
ǁ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š.
2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš.
3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč.
| Nusekę patalai nebšildo Šts.
4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd.
5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn.
| Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs.
6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ.
2 pasèkti intr.
1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės J. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros Gs. Kap buvo pagada, [v]anduo pievose pasẽko Dglš. Bačka pasekusi B.
| Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) Rm.
| prk.: Akys buvo nusirėkusios, pasekusios Šts.
| refl.: Butelis pasiseko Šts.
2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušiniai jau pasẽkę Ėr. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia Jrb.
3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia Grd.
4. N sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta Varn. Šulai bačkos paseko Varn.
5. prk. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka Stl. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo Varn. Senikės jau smagenys pasẽko Bt. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo Šts. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški Vvr. Anos protas pasẽko iš rūpesnių Dr.
6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo LzP.
2 pérsekti intr.
1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys Šts. Vietomis upė[je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos J.
2. prk. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka Vrnv.
3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku LzP.
2 prasèkti intr. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai Dglš. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas Dglš. Prasẽkus jau pievelė Klt.
2 prisèkti, priseñka (pri̇̀seka), prisẽko intr.
1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo J.
2. [K] pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka SD308.
| prk.: Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti SPI257.
3. prk. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko DP125.
4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs Prk.
5. prisilieti, pribėgti (apie vandenį): O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio) Ch1Luk8,23.
2 susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė) intr.
1. NdŽ nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta J. Susẽko, sekli paliko upė Skd. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) Erž. Ka Blendžiava susẽkusi! Slnt. Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs Bt. Užtvinusioji upė greitai suseko prš.
ǁ išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė Skr. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų Jrb.
ǁ išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka Klt. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti Klt.
2. prk. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės Rod.
2 užsèkti intr. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs SD1210.
1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72.
| Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt.
2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš.
3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36.
| Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt.
4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56.
5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem.
2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr.
1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (api̇̀sekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2.
2. BzF167 patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų Prk. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas Ėr. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį Slv. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko Tvr. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai rš. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą TP1880,45.
3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko Kair. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi J. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi Žem.
4. apsausėti: Kai apseñka košė (pastatyta į karštą krosnį), tada gardi Klt.
2 išsèkti, išseñka (i̇̀šseka), išsẽko (i̇̀šsekė) intr.
1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12.
| Išsekė akyse ašaros rš.
ǁ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip i̇̀šseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.
ǁ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč.
2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp.
| Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.
ǁ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž.
3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš.
4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45.
| Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien.
| refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.
ǁ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs.
5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano i̇̀šsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn.
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr.
1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3.
| prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem.
ǁ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt.
ǁ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š.
2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš.
3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč.
| Nusekę patalai nebšildo Šts.
4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd.
5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn.
| Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs.
6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ.
2 pasèkti intr.
1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės J. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros Gs. Kap buvo pagada, [v]anduo pievose pasẽko Dglš. Bačka pasekusi B.
| Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) Rm.
| prk.: Akys buvo nusirėkusios, pasekusios Šts.
| refl.: Butelis pasiseko Šts.
2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušiniai jau pasẽkę Ėr. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia Jrb.
3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia Grd.
4. N sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta Varn. Šulai bačkos paseko Varn.
5. prk. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka Stl. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo Varn. Senikės jau smagenys pasẽko Bt. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo Šts. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški Vvr. Anos protas pasẽko iš rūpesnių Dr.
6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo LzP.
2 pérsekti intr.
1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys Šts. Vietomis upė[je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos J.
2. prk. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka Vrnv.
3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku LzP.
2 prasèkti intr. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai Dglš. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas Dglš. Prasẽkus jau pievelė Klt.
2 prisèkti, priseñka (pri̇̀seka), prisẽko intr.
1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo J.
2. [K] pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka SD308.
| prk.: Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti SPI257.
3. prk. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko DP125.
4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs Prk.
5. prisilieti, pribėgti (apie vandenį): O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio) Ch1Luk8,23.
2 susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė) intr.
1. NdŽ nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta J. Susẽko, sekli paliko upė Skd. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) Erž. Ka Blendžiava susẽkusi! Slnt. Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs Bt. Užtvinusioji upė greitai suseko prš.
ǁ išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė Skr. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų Jrb.
ǁ išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka Klt. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti Klt.
2. prk. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės Rod.
2 užsèkti intr. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs SD1210.
papasė́sti
Apibrėžtis
sė́sti, sė́da (sė́džia, -ta, -ti), sė́do (sė́dė K) intr. Rtr, sė̃sti; N, Sut, L, M
1. užimti sėdimą padėtį: Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt Dbk. Vienuoleka [valgytojų] sė́dam į stalą Pj. Į stalą sė́da lygiai vienuolektą Vdk. I gaspadorius, i gaspadinė kartu sė́s pri stalo Vkš. Dešim vaikų – būriukas sė́da į stalą, visims reik pakišti Rdn. Be močios nesėda stalan Klt. Ir mane prašė pietų sėsti J.Jabl. Sėd' ir valgai Švnč. Sė́sk pagal muni Pgr. Nori, kad prie jam sė́sčia Dglš. Sė́st nė viena nesė́da Aps. Sė́dam po šituoj verba pasilsėt Lš. Te sė́d' – švieseliau Aps. Tu šalia sė́d' Ad. Bėginėdami ėsti (valgo) anas, nesė́sti LD350(Zt). Jeigu atėjęs svečias nesėda, tai mergos nemiegos LTR(Trgn). Aš sė́dęs sėdėjau krasė[je] J. Tai gula, tai sė́da Ln. Valgio laikui atejus, galėjo sėsti už stalą, valgyti ir gerti, kiek norįs M.Valanč. Sė́dau už stalelio laiškelį skaityti, byra ašarėlės, negaliu matyti (d.) Plm. Ar man jaunutei stalelin sėsti, ar man su savim tėvelis kviesti (d.) Slk. Sė́do prisėdo prie mergelės šoneliui (d.) Prng. Sėdo nusėdo mergelių suolas (d.) Vrn. Oi mergele mano, balta lelijėle, sė́sk an mano kelių, an baltų rankelių DrskD23. Sė́dau į stakleles vis dainuodama JD1423. Dainuoj, dainuoj trys seselės po langeliu sėdusios TDrVII73(Dov). Idant … už stalo tavo su gera sąžine sėsti … galėtume SE149. Su bjauraisiais niekada drauge nesėsiu PK52. O sėdę sergėjo jo ten Ch1Mt27,36. Ir sėdę̃s bylojo jump DP136.
^ Sėsk, būsi svečias J.Jabl. Prašom sėst, duosim ėst Ml. Prašom sė́st, ryto[j] valgyt duosim (juok.) Plv. Sėskit, ką turit kišenėj – ėskit (juok.) LTR(Rm). Sė́sk – pastovėsi, kap vinčiavos (juok.) Plv. Sė́sk, ir taip dūšia išeis iš kūno (juok.) KlvrŽ. Ko nesėdi, a visus stačius palikai? Krž. Sė́sk gale ratų, tegul tavo kaulus krato Mrk. Sėsim draugiškai, ėsim dešerą šuniškai B.
| tr.: Ar ma sė́sti martelių suolelį? JD56.
| refl. N, K: Sėstisi H. Sėsti̇̀s LKKII242(Zt). Prašom sėstųs J.Jabl(Ds). Sėski̇̀s ir sėdėk Zt. Sėdõs tan medelin ir sė́d Žrm. Ale sė́skiatos abudu Grg. Vakarą po večerės sė́skis pri kalvarato Všv. Daba įduok kalvaratą – nemoka, pri katro šono sė́sties Brs. Vėl lyna, ot sė́skiatavos abudu Brs. Sėskis pablaku ant žemės J. Aš sėdaus į saulę, o ans nuejo į ūksmelę Dr. Medį nupjovė teip aukštai, kaip sėsties Dr. Ant siuolalio sė́dusys matau, kad plentu važiuo[ja] mašyna Lkv. Sėdõs – i priverpta Brb. Sėsčiõs, kad būtų vietos Ds. Nuo kalno šikine laiko [vežimą arklys], sė́džias net ir laiko Ob. Sė́skis ir valgyk, bo aš eisiu karvės Nmč. Prašo, kad aš sėstáus Mrc. Ana užvydo mane i sėdõs prie man Ml. Pas plūgą sėdõs, tai kap davė perkūnas, žumušė Dbč. Sėdõs an suolo Tvr. Aš čia sėsiúos Kls. Kap nueini miškan, tai an vietos sėdai̇̃s – kap paklotė [uogų] Kls. Sėdiẽs i valgai Dglš. Būtai sėdusỹs ir sulopius Lp. Sėdõs an akmenio Rud. Sėdaũs valgyti Dv. Ateję sėdasi̇̀ ir sėd LKKIX210(Dv). Kap sėdaũs supt, miegas apmarino Rod. Visi trys sėdomė̃s ir grajinam Rod. Sėdõmės Dsn. Seniau paišėjo visi, sėdõs ant gatvės, ant prieklėčio Grv. Išeinu an gonkų ir sėdúos Žrm. Rozu ir guldėmėms, ir sė́domėms Lz. Sėdi̇̀s (sėskis) an suolo GrvT91. Sėdmetė̃s (sėskimės) LKKXIV225(Grv). Sė́ditės an suolo Lz. Ji jam nedavė sė̃stis KII8. Sė́dos ant suolelio šaly pečiaus BM188(Šl). Kvietė sėsties prie stalo Žem. Štai žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sė́stis K.Donel. Sė́dusis snaud, knopso J. Pakulis į malūną bevažiuojąs. Ale nei sėdęsis, nei stačias rš. Sė́dos pelėda už stalo galo (galą D93) Sch18(N13). Sėdõs svodba ažu stalo Dv. Atėjo pelėda nė neprašyta: sėdosi kerčioje nė nesodyta LB146. Imk tavo gromatą, sėskiasi ir rašyk tuojaus penkias dešimtis VoL25. Sėskitės čia, iki nuėjęs pasimelsiu ten Ch1Mt26,36. Jis įėjo į namus farizeušo ir sėdose už stalo VlnE161. Kad sėdõs, priejo jop mokytiniai DP532. Sėskiasi ir skaityk, mumus girdint BBJer36,15.
^ Jeg nejai dirbtų, tai nesisė́sk ir valgytienai Lel. Sėskis, būsi svečias I.Simon. Sė́skis – atsistovėsi, kai vinčiavos (juok.) Skr. Sė́skis – ir teip jau didelis, par didelis užaugsi Krs. Sė́skis – a visus stačius i palikai? Grg. Ne visiem in vieno suolo sėsties Prng. Sė́skis sodriai, kalbėk drąsiai, tars, kad bagotas J. Sėskis, namiej pri[valgysi] arba pasivalgysi B.
ǁ atėjus pabūti, paviešėti: Da jūs pas mus niekad nesė́dot Skr.
2. lipti (ant arklio, ant dviračio) ir atsisėsti: Sė́do arklin Pl. Buvo ir moteriškų: kita sė́do ant arklio ir dui Grz. Sė́sk an arklio ir išbarstyk po visą lauką rugius Klvr. Sėdo raitas ant dramblio nugaros J.Balč. Sėdo ant dviračio ir šlapiu, purvinu keliu – į Pasraujį J.Paukš. Jaunikaitis sėdo ant vilko ir nulėkė prie kito dvaro LTR(Rk). Vai, ką kalba Petrelis, ant žirgo sėsdamas, į žirgelį sėsdamas? (d.) Mrj. Ant žirgelio sėdai, kepurelę kėlei KlpD24. Oi, sūneli jaunasis, sėsk ant bėro žirgelio D21. Ant žirgo sėdžiau, į kilpą spyriau KlvD81.
| refl.: Ant arklio sė̃stis KII374. An rovero (dviračio) sėdaũs Rod. Pėsčiom nėr kap eit – dviesa sėdõs an vieno [arklio] Rod. Balta kumelė yr tam dvare: raitas sėstųsbi ir apjot, ir būtų [v]andenio LKKII228(Lz).
ǁ nulipti, nusėsti (nuo arklio): Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvysiu čebatėlių (d.) Lp. Sėsk, žentai, ženteli, nuog šyvo žirgelio (d.) Rtn. Dėkui, ženteli, sėsk ir nuo žirgelio RD180. Ir atjojo trys berneliai žirgelių girdyti, tas trečiasis mažesniasis sėdo nu žirgelio D57.
3. eiti, lipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Galėjau sėsti į troleibusą ir kaip mat paršvilpti namo V.Bub. Keleiviai … pradeda sėsti į traukinį KlK14,62. Rykmetį sė́dai į traukinį, vakare grįžti Erž. Sė́do [į autobusą] pusėj devynių Klt. Visi, kurie su manim į marias atvažiavo, jau sėdo laivan V.Krėv. Sėsk, mergytė, į laivą, sėsk, jaunoji, į laivą JD97. Su laivūnu bekalbanti, į laivelį besė́danti JV674. Eik šen, muno mergelė, sėsk į muno laivelę StnD5. Jau aš sė́du į važį, o tu sė́sk ant arklio ir jok J. Kad jau viskas – tik sė́st i važiuot Lzd. Čigonai sėdo arkliuos ir nuvažiavo LTR(Ob). Aš pakinkiau arklį, nu, ir sėdom dviese, ir važiavom LTR(Grv). I važiuos jau, į arklius sė́s Tl. Kap atgal grįžo, tai sė́do į mūsų ratus Mšk. Sė́dov su ponu į karietą, muziką turėjau su savim PP15. Reik man sė́sti tan važelin šali[a] to bernelio (d.) Šmn. Oi kap aš sė́dau in vežimėlį, lenkiau galvelę in jaunimėlį DrskD169. Mergele mano, jaunoji mano, sėsk margan vežimėlin TDrIV26.
^ Nesėsk ne į savo vežimą Trš.
| refl.: Kam ko reikia, sė́das [į mašiną] ir važiuoja Šlčn. Sė́das an mašinos – ir Vygonysna Rod. Sė́sies (sėskis) in vežimą Krn. Čėsas į vežimą sėstis: seniai bočiai įsisėdo LB137. Sė́skis karieton ir važiuok namo Mlk. Sėdaũs (ir sė́daus) laivėn GrvT80. Aš nesisėsiu, aš nevažiuosiu, verks manę motinėlė TDrIV26(Vlk).
ǁ išlipti sėdėjus: Sėsk, dukrele, iš vežimo TD79. Sėsk, dukrele, nuog vežimo KrvD83.
4. nusikaltus patekti (į kalėjimą): Justas sės į kalėjimą, o ne tu! K.Saj.
| refl.: An penkelių metų turmon sėdõs GrvT75.
5. (dial.) tūpti (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Sė́sta bitės an medžio Aps.
^ Sė́do kaip višta ant kiaušinių Pnd.
| refl.: Vištukai eina sė́stis Dv. An medžio kap sėdõs [vabalai], tai lapus apėdė Str. Sė́stis jom (bitėms) lentelė primušta par skylelę Grv. Juodvarnis miške sė́dusys krokė Lkv.
^ Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Pilės žvirblis, ir ant varpu sėdęsis, gieda D(166psl.).
ǁ refl. imti perėti: Sudeda jauniklė šešis kiaušinius i sė́dasi, kvaksi Sem. Aš gi pats nesėsiúos, kap višta nesė́di Lz.
6. apsigyventi, apsistoti: Eikite, sėdtè per mus i gyvente Tvr.
| refl.: Jo brolis sėdõs an vietos (liko ūkyje) Kls. Anas būt sėdusỹs an ma[no] sėdimų, bet moj jo galvoj kitep žubyzgė Rod. Per mane tavo duktė tę sėdõs (nutekėjo) Vlk. Po vainai sėdomės gyvent lygian laukan Ad. Tai gaspadorėliai! Kap sėdõs (pradėjo gyventi) an vienos karvykštės, tai per penkelius metus nei telėko neprislaikė Rod.
7. leistis (apie saulę): Einam namo, jau saulė sė́da Ds. Saulė sė̃s, ir gink namo Trgn. Saulė sė́da devyniõs Ob. Da saulė yr nesė́dus, tik kai debesys, ažtat tamsu Sdk. Ogi kap gražiai saulė sė́sta! Dglš. Saulė sė́sta, nu, tai tada jau darbą meta Aps. Teip sė́da saulė raudonai Skp. Aš pavėlai ir atėjau – jau saulytė beveik sė́do Pnd. Dabar ilga dienos – saulė toli už eglynėlio jau sėda Kvr. Saulei sė́dant, buvom namuos Km. Saulė sėda debesin – bus lietaus Rgv. Šįvakar saulė sė́do labai raudona, ryt gali būt vėjo Ut. Davė žodį ilgai negaišti, tik saulė sės – tuoj atgal P.Cvir. Saulė jau buvo sėdusi, kai atėjau mūsų jaunų keliauninkų laukti Pt. Negi matysiu saulelės tekant, saulelės sėdant (d.) Jž. Kai saulutė rytą sės, o vakare užtekės, tai tada aš pas tave sugrįšiu LTR(Sb). Saulė sėsta, mėnuo šviečia NS137.
| refl.: Saulė sė́dasi Aps. Diena baigės, saulė sėdos, temo tamsiai, kaip jaunu mėnesiu Vaižg.
8. grimzti, smegti: Žiūrom – vežimas tik sė́da, sė́da ir nusėdo in Nemuno dugną Prn. Pamindis, kad linai vandenin sėstų̃be Aps. Sausuose smiltynuose ratai sėda sulig stebulių rš. Erkė žmogun insega ir giliau sė́da (skverbiasi, siurbiasi) Rdš.
^ Visi akmenys dugnan sėda Prl.
9. slūgti: Vanduo jau pradėjo sė́sti Up. Jei jūra sėsta, tai galima laukti pagurimo Plng. Buvo kapuose inlinkimas, sė́do sė́do žemė, kryžiai sugriuvo Dg. Daboji – tik sė́sta, sė́sta, sė́sta velėna! Str.
10. mažėti tūriui, bliūkšti: Vėjas kai papūs, tai sniegas regiančiai sė́sta Prng. Minkšta geležis, kad mušama, sėda Lš.
| Anuo rozu svėriau aštuoniasdešim kilogramų, dabar tik septyniasdešim šešius. Ot sė́do svoris! Mlt.
| refl.: Ant apatinės lentos pastatė ir veža. Žiūriu – jau tie kiaušiniai sė́das [duždami] Gdr.
11. gulti sluoksniu, leistis ant kieno paviršiaus: Suodys sėda K.Būg. Dulkės sė́da grindyse BŽ231. Kilo dulkės ir sėdo ant žmonių pėdų rš. Sūrus skystimas sėdo ant dantų rš.
12. sunktis, gertis: Vanduo sėda į žemę, į drabužį J. Kokia čia skūra – sė́da vanduo parejai Sdk. Smarkus lytus biškį sė́sta ir į žaginį Krp. Tik nutepiau roges, tuoj ir sausos: dažai labai greit sė́da Trgn. Žibalu kojas ištrink – anas gerai sė́da Klt. Sė́sta [v]anduo į torpę Pvn. Par tapalinius klumpius sėsta [v]anduo Šts. Į smiltį [v]anduo beveizint sė́sta Trk. Medus in šitą duoną nesė́stų Al. Pūliai laukan nebeišeina, jie sėsta į vidų rš. Sė́da tymai (išbėrimas susilaiko), kai pasišaldo Ds.
| Šaltis ir drėgmė sėdo iki kaulų sp.
^ Svetimi taukai nesėda į kūną J.
| refl.: Par čebatus sė́das [v]anduo Ktk. Šitoks tai skalsus lytus, į žemę labai sėdasi Gs.
| prk.: Itokis darbas sė́das pečiuosna (skauda nuo tokio darbo pečiai) Vrnv.
13. pulti, kibti: An [kaimynų] dukters sė́do: lendi pri muno vyro! Krš.
| refl.: Svieto (žmonių) kaklu nelipa, ko jūs taip ant jo sė́datės! Pg.
14. įtekėti: Troškupis sė́sta į Lyksūdės prūdą Šts.
15. refl. virsti, pasiversti: Kad tu sėstáis akmeniu! Lz.
16. prasidėjus likti, laikytis ir toliau: Pirmo sniego tiek privertė, nežinia, ar jau sės žiema, ar tik purvo pridaris Prng.
◊ ant galvõs sė́stis pasidaryti kieno našta, varžyti: Sė́suos aš kitam an galvõs – savo kerčią turu! Krš.
ant nósies sė́sti imti varginti, spausti: Bėda ant nosies sėdo Žem.
ant sàvo šiki̇̀nės sė́stis vlg. pasidaryti savarankiškam: Kad anas sėstų̃s in sà[vo] šiki̇̀nės ir pašumytų an dviejų desentinų, tada iš kitų nesjuokt Arm.
ant sprándo sė́sti (sė́stis)
1. išnaudoti: Ponai norėtų darbo žmonėms vėl ant sprando sėsti rš.
2. užsipulti, imti spausti, neduoti ramybės: Vargai ir bėdos ant sprando sėdas LTR(Jnš). Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais rš.
į gálvą (į krãmę Trk) sė́sti
1. Vž, Gršl svaiginti: Stipras alus – sė́sta į gálvą Krš. Saldus alus nesė́s nė į gálvą Akm.
2. įsiminti: Mokslas kitam į gálvą nesė́sta Šts.
į sóstą (ant sósto) sė́sti pradėti valdyti: Karalius sė́do į sostą DŽ1. Buvo tai Didžiam Konstantinui sėdus Ryme ant sosto A.Baran.
į svẽtimus ratùs sė́sti ne į savo vietą patekti: Tau gaila, o man pikta. Toks vyras į svetimus ratus sėdo! rš.
į veži̇̀mą sė́sti eiti už vyro, tekėti: Tos mergučės dar į veži̇̀mą nesė́da, spės apsirėdyt Skr.
kai̇̃p ant dẽšimts arklių̃ sė́dosi pasidarė labai linksmas: Kap apsiženij[o], tai, regėt, kàp an dẽšimts arklių̃ sėdõs Arm.
kai̇̃p vélnias į pipirùs sė́do PnmA prastai pateko.
kaklè sė́stis labai įkyrėti: Jau man ir kaklè sėdõs šitiej uždarbiai Vlk.
antsė́sti (ž.)
1. Bru, Rtr, Žr, Klk žr. užsėsti 1: Ančsė́do an arklio i nujojo Užv. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė Žlv. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti D7.
| refl. tr., intr. I: Aš an to arklio liuobu antsisė́dęs josiu Krtn. Antsisė́do muni, raitas joja Skd. Leka kaip pašėlęs, an arklio ančsisė́dęs Pvn. Žmogus žirgą pažabojo, antsisė́dęs ir jojo PP30.
2. tr. pritapti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): Ar biesas antsė́do tave! J. Tus piningus jau vel[nia]s antsė́do gatavai Jdr.
3. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko čia antsė́do kaip drugiai! KlvrŽ. Skolos turėjo, kaimynas ančsė́do Ub. Vyras antsė́do muni kaip žaltys Ievą Šts.
| refl.: Dėl ko tu esi vien ant munęs antsisė́dęs? Plt. Vieną kartą padaryk gerą, ta antsėdęsi visumet būs Lnk. Toki jau ano mada: ant vieno antsisė́sti Ms. Ančsisė́do an munęs kaip velnias Pvn.
4. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui): Antsėdo kosulys lig vymos Ggr. Jį antsė́do geiduliai BŽ308.
5. intr. įnikti ką daryti: Antsė́do prašyti krikšto Šts.
6. tr. versti, spirti ką padaryti: Ančsė́do nuravėti tokį didžiausį daržą Pvn.
apsė́sti Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L
1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsė́da visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsė́dot, ažusėdot – leiskit išeiti iš ažustalės Ds. Apsė́do stalą, ir močiai nėr kur atsisėst Skdt. Apsėdom apie tą lempą Rmš. Apsė́dam aplink stalą LKT391(Kb). Stalą apsė́dę susiedai, jie neužleidžia vietų – turi išsipirkt [per vestuves] Dv. Kaip cigonai – apsėdę ugnelę Upt. Gumbo stalas apsėdęs šeimynos, visi linksmi, smagūs Žem. Pečius buvo apsėstas vaikų Pč. Vaikai, pečių apsė́dę, plunksnas plėšo BM390(Rdn). Velnių par kelias eilias apsė́dę poną numirusį (ps.) Všn. Apsė̃s tave mošytėlės, jau netikros seserėlės JV901. Kurie aplink stalą apsės, tavo širdis džiaugsmais plastės PK94.
| refl. tr.: Apsisė́s stalą dešimtis [valgytojų], tik spėk sukties Rdn.
2. tr. sėdant prispausti, pasėsti: Vieną pagaliuką, kai verpia, apsė́da, o an kito – kuodelis pririštas LKT326(Trgn). Atsisėdę už stalo prieš vinčių jaunieji kuris kurio drabužius apsės, to visame gyvenime bus viršus LTR(Tvr).
| refl. tr.: Apsisė́dau kepurę, pirštines Krt.
3. tr. užimti sėdimą vietą: Apsėdau krėslą, neturu kur bepasvadinti svetį Šts. Brovėsi tarp apsėstų suolų rš.
4. refl. žr. atsėsti 1 (refl.): Apsisėskit, aš papasakosiu istoriją Lnk. Buvo toks mūrelis, ka jau gal apsisė́sti Plng. Apsisėdau būdelėj parūkyti Plng.
5. (dial.) intr. atsitūpti: Apsė̃s an šakos [voverė], tai uodegą padės net an galvos Rdš.
| refl.: Jau vištos apsisė́do an laktos – vakaras Rod.
ǁ atsitūpti perėti: Višta jau pradėjo kvaksėt, zaras jau apsės an kiaušinių Nč. Dvi vištos apsė́do viena diena Rud.
6. (dial.) tr. tupint aprėpti: Višta galia septynius aštuonius žąsies kiaušinius apsė́st Ob. Kad atsisėdo katė an zedliaus, visą zedlių apsė́do Slnt.
7. intr. apsigyventi, įsikurti: Kaip apsigyveno ir apsėdo pirmieji lietuviai, iki šiol dar neištirta A.Janul. Čia pat pas muni buvo apsė́dę jau vokyčiai į kvaterą Sd.
| refl.: Kaip tik pradėjo jie čionai apsisė́sti, tuojaus ir atsirado vagių Jž. Neleisk, kad svetimas apsisėstų ten, kur visi meilios mūsų kūdikystės paminklai Vaižg. Keli metai bus atgalios, kaip senelis apsisėdo ant to kalno rš.
ǁ tr. apgyvendinti, užimti: Apsė̃s šešias eilias [sklypų], pėdos nebus kur padėtie Adm. Nojė ir jo vaikai apsėdo žemę O. Apsėskit karalystę, kuri jumus yra pagatavyta nuog pradžios svieto Ch1Mt25,34. Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsė̃s ir apvaldžios žemę DP533.
apsėstinai̇̃ adv.: Jeib tau šitą žemę ant gyvenimo (viršuje ing paveldėjimą, paraštėje paveldėtinai, apsėstinai) paduočiau BB1Moz15,3.
ǁ tr. užimti, aprėpti: Jis, kad galėtų, dvarą apsė́stų Mrj.
8. refl. užsibūti vienoje vietoje: Mat apsisė́do namuose, niekur nebeina Šl.
9. intr. pasiduoti žemyn, pasmukti: Kol neapsė́dus trioba (sienojai nesusispaudę), jos lipinti moliais negalima Lš.
10. intr. kiek nusėsti, nuslūgti, nusekti: Apsė́do dūmų juodas kunkulis, tada pasrodė ugnis Klt. Pūsk – apsė̃s kiek pienas Rod. Apsėdo [v]anduo Imb.
11. tr. aptvindyti, apsemti: Vanduo apsė́do visą dirvą Up.
12. tr. puolant apgulti, apsupti: Apsė́dę daug kareivių Dsn. Klausės apsėstiejie tos žinios, kas dėsis su pilia ir su žmonėm BM107(Krs).
13. intr. GrvT131, KzR nurimti, apsiraminti, liautis: Gausi šlapių mazgočių ir apsė́si Dkš. Jis jau apsė́do, tep jau nedaro Lš. Apsė́skit, vaikai, ba bus blogai! Lp. Kap aš apimsiu jumi diržą, tai tuoj apsė́sit! Rdm. Ar tu nors kartą apsė́si?! Nč. Kur tu dartės eisi nakčia, apsė́sk geriau Rod. Kad spiečiantis bitės nebėgtų, tai reikia skambint, ir jos apsėda LTR(Auk). Šoko, šoko bernai ir apsė́do visi Lp.
^ Nėra tau nei apsėdamos, nei apgulamos (vis nerimsti) Arm.
| refl.: Apsisė́skit, ba kaip paimsiu diržą! Plm. Tu nedaugį apsisė́sk, ba aš tau vis vientara kaulus palaužysiu Arm.
ǁ refl. aprimti (apie skausmą): Kai pratrūko, tai ir apsisė́do, nors ažmigt duoda Trgn.
14. tr. SD227, N, NdŽ pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Nakviša (laumė) apsė́do vaiką, ir jis nemiegti naktimis J. Velnio apsėstas, pristotas R65. Apsėstas nuog velnio B. A vel[nia]s apsė́do, eikiav greičiau, ko čia trainiojys! Krtn. Ar jau tave bus piktoji dvasia apsėdusi, kad taip savame kaily nesitveri? Grž. Gal jau velnio apsė́stas, ka toks bjaurus pasidarei Skrb. Ar apsė́do kas taũ šiandiej? Sdk. Iš apsėstų žmonių daug velnių išginė M.Valanč. Dvasių apsėstasis buvo išgydytas Ev. Antikristas apsėdo PK133. Ar giltinė tavi apsė́do PP47. Mes važinėdami užgirdom, kad vienam karaliui pinčiukai apsėdo tris dukteris MPs.
| Aš žinau vieną ąžuolą apsėstą, niekas jo negali pakirsti LKGIII949(S.Dauk).
| refl. tr.: Idant aš nečystai dvasiai neduočiau manyje ponavoti, arba mane užimti bei apsisėsti prš.
15. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti: Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo našlaičius LzP. Apsė́do dideliai, aš negalėjau betverties Ms. O ten liuob kada apsė́s tas mergelkas, ka ten cypins, kaukys anie, tie vyrai Sd. Nereik, vaikali, seno žmogaus apsė́sti Vkš.
| prk.: Jei jam lašelis į burną, jis kaip pakaruoklis apsėda žmogų rš.
^ Blaškosi kaip šuo, blusų apsėstas KrvP(Krsn).
16. tr. apnikti, apipulti: Išlomavo rugiai – pelėsis apsėdo Šts. Kada jau rugys nužydėjęs, stiebus ir lapus apsėda amaras P.Cvir. Obuolius apsė́do puvimas Šk. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? J.Marcin. Bet tos musys yr apsė́dusios par tą lytų Trk. Tas grybšis yra didžiu naikintoju daugybės augymių, nes kurią apsėda, tą pražudo P.
| Visokios blogos mintys jį apsėdo rš. Jos neberušiokit, mat bėdų apsėstà, klapatuos Slm. Jį visos nelaimės apsė́do Dglš.
^ Viena bėda tai ne bėda, o dvi trys kai apsėda, tai žmogų suėda LTR(An). Kai bėdos apsėda, tai ir pakaušį praėda PPr61.
17. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): Jei miegas ano neapsė́da, ans važiuo[ja] gerai Mžk. Čiaudulys nosį apsė́do Šts. Mano martelė tinginio apsėsta: niekas jos nesėta ir nieks neravėta Nč. Mano dvasią apsėdo noras vėl keliauti rš. Paskui širdį jo apsėdo puikybė S.Stan. Širdis godėjimu apsėsta DP512.
18. intr. įnikti ką daryti: Muni apsė́do anie kriušti lauk Pkl. Apsėdo joti pačią, ši ir pabėgo Šts.
19. tr. apsvaiginti: Padarė tokį stiprų alų, kad nu dviejų stiklinių muni apsė́do Tv. Mažne pavirtau, mat arielka apsėdo Žem.
ǁ intr. apsvaigti: Nū alaus i mun galva apsė́do Up.
20. intr. netekti jėgų, nusilpti: Jau apsėdo ir nuo lažios nenulipa Švnč. Jau aš sena, be sveikatos, apsė́dus Tvr.
◊ apsė́stas vãbalas apie išdykusį, neklaužadą vaiką: Apsėstas vabalas tas mūso vaikas – neklauso tėvų Šts.
bluñkis apsė́do KlvrŽ sukvailiojo.
kai̇̃p (lýg) [vélnio, nelãbojo, šim̃to velnių̃] apsė́stas smarkiai, labai (rėkia, eina ir kt.): Vaikai rėkia ir triukšmauja kàp apsė́sti Mrj. Spardosi, šaukia kaip velnio apsėstas J.Paukš. Eina kai̇̃p apsė́stas, nė su žmogum nebekalba Jnš. Užpuolė mergą lyg apsėstas Jnš. Ko tu vis siuvi kai̇̃p nelãbojo apsė́stas Vlkv. Blaškosi kaip šimto velnių apsėstas KrvP(Vlkv).
kai̇̃p mùsmirių apsė́stas apsiblausęs: Vaikšto kai̇̃p mùsmirių apsė́stas Sv.
atsė́sti intr. Rtr
1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29.
| refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik klest ir atsisė̃s Mlk. Basi an pusnes atsisė́dam Antr. Aš nueisu į reją, an pečiaus atsisė́su, pasėdėsu Nv. Vis atsisė́skai an pėdo pjaudamas Ob. Atsisė́dau in akmenio, ir ažumigta Ktk. Te nueinu, atsisė́du, sėdžiu ir laukiu to tetervino Dgč. Neatsisė́di nė pailsėti Žr. Kap atsisė́du, tai padaboju Nmč. Kadaise atsisė́da tėvas batus siūt, motka verpt, tai ka dainuoja abudu! Ktv. Lept vaikas ant subinės ir atsisėdo Plv. Atsisė́dęs besėdžiu Vlkv. Ar an dagio atsisė́dai – ko pyksti? Mrj. Atsisėstū̃t – gal išnešt krėslą? Rod. Atsisė́skim arčiau. Smagiau arčiau sėdėti Grdž. Tėvas ant vieno krėsliuko, motina ant kito, o vaikai ant žemės, būdavo, atsisė́da, i valgom, kabinam košę Žgn. Išsivaręs karveles pas karklynelį, atsisė́dęs ir užmigęs būs End. Mama verps, atsisė́sma pry mamos ir mokysmos LKT105(Lkv). Aš nežinau, kad mun a tris nedėles neleido nė atsisė́sti lovo[je] Lk. Armoninkelę pakliurkys atsisė́dęs Tl. Takšt ir atsisė́do vaikelis į pelkę Vvr. Atsisėdęs prie vakarienės, jis ėmė pasakoti Aladino motinai apie savo keliones J.Balč. Karalaitis atsisėdo krėslan, apie jį visi žvėrys sugulė LTR(Rk). Pasidairęs, pasidairęs sest ant slenksčio ir atsisėdęs SI444. Atsisėdova po žydinčiu alyvų keru ir ėmėva šnekėties Blv. Atsisė́do krėsle ir sureko BM33(Vb). Atsisėdo kaip svečias KrvP(Ndz). Atsisėsim pas krūmelį, nusiskinsim po lapelį LTR(Trak). Atsisė́dai už stalelio – radasta žydėjai (d.) Klvr. Oi tu krėsleli, gražiai risavotas, kas an tavę atsisė̃s DrskD68. Atsisėdau į darželį raštelius rašyti KlvD18. Atsisėdmi R327. Kur tiktai aš vaikštinėju, atsisėdžiu, stovinėju, mano tu mislyj brš.
^ Kad žinotai, kur pulsi, tai pats atsisėstai LTR(Mrj). Kalvis, ir ant akmeno atsisėdęs, duoną valgys Sln. Kad atsisėstų – dangų pasiektų, kad rankas turėtų – vagį pagautų (kelias) Sim.
ǁ refl. užsibūti sėdint: Atėjau ir atsisė́dau Klt. Pakačergy atsisė́do i atsisė́do Mžš.
2. refl. užlipus (ppr. ant arklio) užimti sėdimą padėtį: Kokia gera kumelė: kap atsisė́dai, tai kap vėju ir nunešė Aps. Tas muzikantėlis … atsisėdo ant savo paukščio ir įlėkė pas karalaitę BsPII41.
3. refl. įlipus į susisiekimo priemonę, užimti sėdimą padėtį: Atsisė́do, važiuo[ja], pamatė – liepsnos ateina LKT117(Rs). Du berniokai atsisė́do ir neturėjo irklų Pb. Laumė atsisė́do in karietą Aps. Paprašyk padaryti tokius račiukus, kad atsisėdai, pagalvojai – ir, kur nori, be arklio nuvažiavai J.Jabl. Padaryk pasostę į karus atsisė́sti J.
4. refl. patekti (į kalėjimą): Neilgai taip žmones apgaudinės, už tokius darbus atsisės Jnš. Mokytam daug lengviau ir turmon atsisėsti LTR(Ds).
5. (dial.) refl. atsitūpti: Kur motina bičių atsisė́da, te ir visos bitės Aps. Kiškis po krūmu atsisė́do LKT351(Švnč). Kriukšt šaka, anas (vilkas) nusgando, ant šikinės atsisė́do Dgč. Zuikis strakt atsisėdo ir, ausis pastatęsis, klausosi Žem.
6. refl. KI80, Srv apsigyventi, įsikurti, pradėti ūkininkauti: Jie miške atsisė́do (paėmė viensėdiją) Rm. Jis jau visai subiednėjo – atsisėdo ant bandos (samdinio, kampininko sklypo) Krkn. Nieko sau, Ona plačiai atsisėdo – kaip an valako Užp. Anas atsisė́do namuos Dgč. Vilniuj atsisė̃s, tai mislia – bus geriau gyvent Dglš. Anas Vainiūnuosa atsisė́do Aps. Atsisėdo ant svetimo gero ir mano, kad jam kas į dantis dabar žiūrės! J.Paukš. Nusipirko miško, ant miško atsisė́do Lt. Atsisėdu į savo galą ir pasiimu išimtinę I.Simon. Priseis viską statyti, nes atsisėsiu ant pliko lauko Blv. Atsisėdo kaip balon KrvP(Mrk). Atsisėdo kaip girtas purvan KrvP(Mrk). Ir atsisėdom ant kalno kaip durniai ant balno KrvP(Rtn).
^ Daug norėdamas (norįs VP11), ant mažo atsisėda (atsisėdi B, M, Ps, atsisėdai N) S.Dauk.
ǁ įsitaisyti: Mikliai suspėjote atsisėsti šalia materialinių gėrybių J.Gruš.
7. buvus pakeltam nusmukti, nusmegti: Jau namai vėl atsėdo į savo senąją vietą Vv.
8. atslūgti, nukristi (apie vandenį): Paskysta [v]anduo pievose, dirvose, o paskuo atsėsta, ir yra atsėdusi vieta Šts. Atsėdęs [v]anduo paliekta nūslėdį, [v]andens atsvadą Šts. Jūra par dešimtį žingsnių atsėdusi Plng. Upė jau atsėdo, daubose nebėr vandens Dr. Velėnžemines pievas pavasarį užtvenka, tokios pievos atsėstos vadinas Ggr.
9. Šts išrūgus atslūgti: Kaip pakilęs alus, bengdamas rūgti, atsė́sta, košk į verpeles (bačkas) J. Tešla atsė́do – buvo labai paskėlus Ktk. Atrūgus duona lovy atsė́da J. Buvo jau beįrūgstąs pyragas, o dabar kažin ko atsė́st pradėjo Sb. Kad tik atsė́do duona, ir minkyk – bus gera Srv. Kopūstai jau atsė́dę, nėr jukos Klt.
| Ar jau atsė́do grietinė (sviestą mušant)? Ob. Nedaryk smarkiai durų – pyragai atsės! Pg.
10. sustoti augti: Anys visi iš mažuotes labai augo, ė paskui ir atsė́do Sdk. Pavasarį labai gražiai rugiai atrodė, o dabar jau atsė́do Kt. Ale kas bus, kad rugiai atsė́do: pradeda ruduot iš apačios? Bsg. Linai tokie atsėdę be lytaus Šts. Žolė šokos ir atsėdo Šts.
11. atslūgti, atsileisti (tinimui): Iš ryto žiūriu – kojos tinimas atsėdęs Nm. Tanas atsėdo R172, MŽ433.
ǁ neiškilti iki galo, suslūgti (skauduliui): Votis kilo keliskart tam pačiam daikte ir vis atsė́do Srv. Votis buvo bekylanti, bet ėmė ir atsė́do Mrj. Spiritu priklota ir didelė votis kartais dar atsė́da Š. Atsė́do raupai (įsismelkė į vidų), ligonis mirs Š. Gumbas atsėdo R261.
12. nueiti tolyn, išnykti (apie debesis): Bene atsė́s [debesys], bene nebūs lytaus Grg. Debesiui užeinant, uždek švęstų žolių – debesys atsės Vlk.
13. atpigti: Rudenį visada arkliai atsė́sta Rod.
14. refl. imtis ko vieno, apsiriboti kuo vienu: Atsisėsim an vienos duonos (valgysim vien duoną) Lp. Ale išeina [pinigai]: atsisė́sk tu ant rublio (viską pradėk pirkti) – pamatysi Dkk.
◊ ant ki̇̀to rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisė́st an ki̇̀to rañkų Lb.
ant mi̇̀ltų mai̇̃šo atsisė́sti imti gerai gyventi: Atsisė́dai, žalty, ant mi̇̀ltų mai̇̃šo i sėdi atsisė́dusi Trk.
ant (kieno) padélkų atsisė́sti būti priklausomam, išlaikomam kieno: Atsisė́do an vaikų padélkų, karš Krš.
ant savę̃s atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kai atsisė̃s in savę̃s, tada išmoks, kaip reikia gyvent Vj.
ant sàvo ùžpakalio (sùbinės Grg, Lpl, šiki̇̀nės, uodegõs) atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis], gal nebsius, gal protingesnis pasidarys KlK12,69(Rdn). Atsisė́do ant sàvo uodegõs, dabar pažins Mlt. Ne vis gyvensi tėvo duona, reiks i ant sàvo sùbinės atsisė́sti Sml. Matysi, ka tik atsisė́si ant sàvo sùbinės, tiks by kas Grg. Pažiūrėsma, kaip tu turėsi, kai an sàvo šiki̇̀nės atsisė́si gyvent Ut.
ant sprándo (ant galvõs, ant kãklo) atsisė́sti Dov išnaudoti, engti: Dabar, kad jau jis ant sprándo tau atsisė́do, ko tu benori, kad klausytų KlK23,88(Jnš). Atsisė́st kitam ant sprándo – ar tai galima?! An. Ant galvõs kitam atsisė́do ir mano, kad svietą nudyvys Ut. Būsi nuolaidus – ant kaklo tau atsisės ir dar pavežioti pareikalaus KrvP(Mrj).
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti KlbIV14(Žem) gauti įrengtą ūkį.
ant svetimõs galvõs atsisė́sti svetimą išnaudoti: Ant svetimos galvos atsisėdęs, visus tinginiais vadina KrvP(Jz).
ant ùžpakalio (ant uodegõs Žem) atsisė́sti pasenti, pasiligoti: Atsėdęsis ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi Plng.
į sóstą (ant sósto) atsisė́sti pradėti valdyti: Į jų sostą karaliumi atsisėdo lietuvis kunigaikštis rš. Parvyko į mūso šalį ir atsisėdo ant sosto vyskupu M.Valanč.
už lõpšio atsisė́sti susilaukti vaiko: Pradėjo prastypti, jau už lõpšio atsisė́do Rdn.
įsė́sti intr.
1. SD405, Sut, M, L, Rtr užimti sėdimą padėtį, atsisėsti į ką: Vaikas, įsė́dęs į purvus, paliko purvinas J. Magdelė dainuodama įsėdo į daržą ravėti Žem. Jau ji kad insė́da in stovus, tai nežino, kada išeit Klvr. Dar aš neinsė́dau naujan krėslelin, ir pripylė uošvužėlė vynelio stiklelį DrskD106. Ar tu durna, ar tu girta: ko įsėdai marčių suole? NS559.
^ Ką ginęs ir ganyk, ką įsėdęs ir sėdėk Sch81(B).
| refl. K, Rtr, Jnšk, Ds: Vai, vai, dar šiandie negavau į stakles įsisė́st Prn. Seniai būčiau atsikėlus, į stakleles įsisė́dus JV296. Neįsisė́sk nešvarion vieton Š. Insisėdo kap velnias in ropes Mrj.
2. užlipus atsisėsti (ant arklio): Insė́do arklin ir išlėkė Ds. Kai įsėdo šyvan žirgan, su žirgu kalbėjo LTsII82. Tėvas įsėdo balnan rš.
| refl.: Kiti dar nešioja apgalvius, kad, radę arklį, guviau galėtų įsisėsti M.Valanč.
3. DŽ, NdŽ įlipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Insė́do [autobusan] kokia moteris ir kalba Ktk. Su lėktuvu tuo kaip beveizint: sau čia įsė́dai, čia i esi vieto[je] Trk. O kai įsė́dom į tą šėpį, oi tų žmonių kas: apgulę kraštais, sudiev sako visi! LKT185(Vl). Nuvažiavo į pajūrį, įsė́do į laivą Krt. Plentai, tokie keliai, važiuok, kur nori: įsė́dai – tu gali apvažiuoti, kur nori End. Įsė́sti į vežimą J. Įsėdo ratuosna ir išvažiavo Š. Ragutėse insė́dęs važiavau Aps. In karietą insė́dau, šešiem žirgam užkirtau DrskD232. Aš, mašinoj įsėsdamas, kepurę keldamas, sudiev rozą paskutinį šalelei prigimtai LTsII336.
^ Įsė́dai į vežimą – i važiuok (ištekėjai ir gyvenk) Pvn.
| refl. NdŽ: Įsisėdęs į laivelį, Nemunu pagal leidos lig santeklio Dubysos M.Valanč. Įsisė́do važin ir nuvažiavo Š. Į vežimą įsisė́sti KII184. Ir įsisė́do anam į vežimą Sd. Turėtumi arklį, sau įsisė̃stumi, lig dėdės nuvažiuotumi Lk. Kai insisė́di rogytėsna, tai nuo to kalno pusę kilometro nuleki Alv. Šlajukai tik pavažiuot įsisė́st, o rogės vežt ką Grnk. Galėsi parplaukti, klumpė[je] įsisė́dęs (juok.) Trk.
4. patekti (į kalėjimą): Ir įsėdo į kalėjimą Žr.
5. apsigyventi, įsikelti: Anas laukia mūs namo, kad insė́st Dglš. Keturi ūkiai įsė́dom į gerą žemę Grd. Nū dvidešimtų metų esu Daugirdūse įsė́dęs Užv.
| refl.: Jug ne į dvarą įsisė́dę esma, turam dirbti Vn.
6. užimti kokią vietą, įsitaisyti kur: Čia buvo įsė́dus į jos vietą kita – tokia pikčiurna Plv.
^ Tai insė́do – kai in ropes (įkliuvo, apsijuokė)! Klvr.
| refl.: Jei įsisė́dai į gerą vietą, tai ir sėdėk Dkš. Aš nesistengiau svetimais pinigais niekur įsisėsti, aš nesistengiau, kitus išnaudodama, dvarininke pasidaryti I.Simon.
ǁ prk. atsidurti kokioje būklėje: Nukėlė vainiką nuo galvelės, įsėdo į didę rūpestelę N164.
7. įklimpti, nugrimzti, įsmigti: Įsė́dom iki ašių Dkš. Akmuo buvo didelis, o dartės giliai balon insėdęs, tik viršus regėt Vlk. Žemėse insė́dęs kundamentas Dglš. Insė́do vežimas pievon, ir arkliai nei iš daikto neima Alv. Žemė atlyta, tai kad insė́do vežimas papievin! Rod.
| Kap šavė, tai ir insė́do kulka krūtinėn Ml. Kap insė́do erkė sprandan, tai su peiliu išlupo Rdš.
| Runkeliai tokie stambūs ir taip giliai į dirvą įsėdę, kad beraunant kartais lapai nutrūksta V.Bub.
| refl.: Insisė̃s plūgas [žemėsna] Vvs. Ratai sulig stebulių pievon insisė́do Alv.
8. įsisunkti, įsigerti: Dažai įsė́do į drobulę Bt. Rašalas į staltiesę įsė́do, kad nė išplauti negali Up. Trinami vaistai karts į kaulus įsė́sta Krš. Šluostyk rašalą nuo stalo, kol da neinsė́do Trgn. Ka ravėji, tos žolės teip įsė́da į rankas, ka anų nebgal išplauti Klp. Vanduo į žemę įsėda CII705. Sniegas pavasariop, tirpdamas nu saulės, įsės į šiaudus ir į medelius S.Dauk. O druskai į šiaudus įsėdus, ne teip pigiai užsidega S.Dauk.
| refl.: Įsisėda į žemę vanduo B. Dėmės in audeklą insisė́do (nebegalima išnaikinti) VšR. Druska nespėjo įsisė́st į mėsą Klvr.
| prk.: Kas dabar jaunystėje įsispaudžiasi, tas tolesniuose metuose vis giliaus įsisėda (įsitvirtina) prš.
9. refl. įgyti pastovumą, nusistovėti: Lytingasis oras, kursai paskutiniame laike įsisėdo, ciecoriaus sveikatai nieko nekenkia LC1885,31.
◊ į gálvą įsė́sti (įsisė́sti)
1. apsvaiginti: Jau įsė́do į gálvą šnapšė, nepastova kojose Dr.
2. užvaldyti, apimti (kokiai minčiai, idėjai): Kažin kas anam į gálvą įsė́do Varn. Anksčiau tokia mintis neateidavo į galvą. Dabar ne tik atėjo, bet ir įsėdo galvon J.Balt. Matai, įsisėda kas žmogui galvon ir kamuoja per naktis Ds.
į káulus įsisė́sti pasidaryti įprastam, įsigalėti: Senam žmogui šykštumas į káulus įsisė́dęs Prn.
į sóstą įsė́sti pradėti valdyti: Į Žemaičių vyskupų sostą įsėdo kunigas Valančius rš. Vos buvo į sostą įsėdęs, visa tauta džiaugės S.Dauk.
į ši̇̀rdį (širdyjè) įsė́sti būti nuolatos jaučiamam: Ta praeitis ir Simonui buvo giliai įsėdusi širdyje rš.
ne į tàs rogès įsė́sti ne vietoje atsidurti: Man kiekvieną rudenį atrodo, kad aš įsėdau ne į tas roges ir važiuoju sau tėvo pėdomis K.Saj.
išsė́sti Rtr; Sut, M
1. intr. sėdėjus atsistoti ir išeiti: Jau visiškai baigiau preit, ir išsėdo klebonas [iš klausyklos] Sdk.
2. intr. jojus nulipti (nuo arklio): Kap atjojau an dvarelio, neišsėdau iš žirgelio LTR(Gdl).
3. intr. Š, DŽ išlipti iš susisiekimo priemonės: Ant kranto išsė́sti NdŽ. Da neišsė́dau iš vežimėlio, jau pasitiko du dieverėliu JV596.
4. tr. išsodinti: Dvare šitam mane išsė́do Mšg.
5. žr. užsėsti 3:
^ Kad tu išsėstái in peilio! (keik.) Arm.
6. (dial.) refl. tr. išperėti: Vanaginė juodoji, ana gražiai giedojo, išsisė́do viščiukus, ana sode vedžioja (d.) Tvr.
7. intr. išsisunkti, ištrykšti: Išsėdo kraujas lodz karoliai Grv.
8. žr. užsėsti 9: Kap išsė́do anys an manę ažu arklį, tai čiut neažumušė Vrnv.
| refl.: Boba kad išsisė́do an diedo duktės: vesk, diedai, kur, kad ma[no] ir akys jos neregėt! Rod.
◊ kai̇̃p ant devynių̃ arklių̃ išsė́sti labai džiaugtis: Kad aš tave išbūtau, tai kai̇̃ an devynių̃ arklių̃ išsėstáu Rod.
nusė́sti; Q12, R204, Sut, L
1. tr., intr. DŽ, NdŽ daugeliui užimti sėdimą vietą: Vaikai suolus nusė́do, nėr kur nė senesniam atsisėsti Ėr. Par kermošių visas Lėvenio pakriaušis būdavo moterių nusė́stas Skrb. Nusėdo suoleliais broleliai (d.) Prl.
^ Viena šikna visų suolų nenusėsi Jon.
| refl.: Pri stalo [šeimyna] nusisė́s par šventes Kv.
ǁ intr. būti sėdinčių užimtam: Pilnas stalas svečių nusė́dęs Vlk. Abudu suolai buvo nusė́dę žmonių Smln. Kad nusėdo suolas mergaičių! Pc. Sėdo nusėdo balti liepos suoleliai (d.) Ktv.
2. intr. N, Š, Rtr, DŽ, NdŽ sėdėjus nulipti (ppr. nuo arklio): Prašė jo visi, kad nusė́st nuog arklio ir ateit in stalą Ndz. Nusėdu ižg arklio SD459. Nusėdmi nu arklio R10. Nusė́sti nuo arklio K. Mes čia įėjome, nusėdę nuo žirgų, kuriuos prieangy palikom V.Krėv. Jau nusėsk, ba jau atjodinau an rinkos (ps.) Brt. Durnius mato, kad vilkas alkanas, nusėdęs atidavė jam savo kumelėlę BM157(Jnšk). Tik nusė́do nuo dviračio ir inlėkė vidun Užp. Nusė́sk biškį nū dviračio, pasišnekėsma Bt. Nusėdę nuo vežimo, ejom, kur daugiausiai buvo svieto Rp. Kaip atjojau ant dvarelio, nenusėdau nuo žirgelio LTR(Plv). Aš nusė́dau nuo žirgelio, pasirėmiau an balnelio DrskD133.
^ Ne savo [žirgu] jojęs ir klane nusėsi B.
| refl. N, Nm: Jau jot negal, ji tur nusisėst, arklį pririšt BsPI22. Nusisėdau nuo žirgelio KlvD41. Žemai būdamas, nuo rogių nusisėdo BsPI61.
3. tr. sėdant negyvai nuspausti, nugalabyti: Žabalė merga nusė́do viščiuką Sl. Veizėk, nusė́si kokį žąsytį Jdr. Ir jis (Šešiavilkis) atsargiai laikėsi, lyg privengdamas, kad tasai tvirtas žemaitis jo nenugultų, nenusėstų ar nenumintų kojos Vaižg.
4. intr. palypėjus užsisėsti: Ans nusė́do int dviračio, parvažiavo numie Plng.
5. intr. atsisėsti ant žemos vietos: Nusė́dau į lovą, į žemą vietą J.
6. intr. atsisėsti, prisėsti: Aš nenusė́su anei mažos valandos niekada Žr. Par dienų dienas ten sėda visi nusė́dę Akm.
7. (dial.) intr. nutūpti, atsitūpti: Pirma [gegulė] nusė́do gale kojelių Onš. Jau nutupia, nusė́da an to ciesoraičio [paukštis] Vv. Ir atlėkė baltos žąsys, ir nusėdo baltos žąsys an didžiojo dvarelio (d.) Vlk.
8. intr. NdŽ likti kur gyventi, apsistoti: Maži nusė́do Kavarske, dukterys te gyvena Tj. Lietuvoje nieko neradęs, iškeliauja Rusijon ir ten amžinai nusėda rš.
9. intr. DŽ, NdŽ nusileisti (apie saulę, mėnulį): Saulutė jau seniai nusė́do už miško Srv. Piemeniui reikia anksti atsikelt: saulė nusėda, tada namo gena Šmn. Ant rytą, kaip mėnesėlis nusė́da, tai nors durk akin (labai tamsu) Slm. Ryt jau gal nebedžiovens šieno, ba saulė kokian rūkan nusė́do Trgn. Kadai grįžo rytų šonan saulė nenusė́dus? BM450(A.Baran). Kad jau nusėda šviesi saulelė, tuoj visur dedas gaili raselė LTR(Brž).
10. intr. nugrimzti, įsmegti: Namo pamatai nusė́do, ir namas sugriuvo Prn. Žiūrom, vežimas tik sėda, sėda ir nusė́do in Nemuno dugną Prn. Grybas buvo nusėdęs dugnan Rmš. Praėjo laikai, praėjo amžiai, lietūs ir vėtros nugriovė kuorus, sienos žemėn nusėdo V.Krėv.
11. intr. R367, Skrb nuslūgti, nusekti: Patvinęs vanduo nusėda, t. y. numažėja J. Jau baloj vanduo nusė́do Kt. [V]anduo šulny nusė́do Dglš. Jeigu ežeras nusė́dęs, tai pakraščiu pereistat Ob. Kai liūnas nusė́do, tai vandenio neliko Vad. Vanduo nūsė́do par sprindį Up. Vandeniui nusėdus į vagą, lankose lieka riebaus, glitaus dumblo sluoksnis P.Cvir. Vandeniui nusėdus ir žemei išdžiūvus, vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1.
ǁ nugaruoti: Nusė́do [v]anduo [virdamas], reikia kiek dadėt Klt.
12. intr. išrūgus atslūgti: Pakilusiai tešlai reikia leisti nusėsti ir dar kartą pakilti sp.
ǁ sukristi: Jei kremas gaminamas be želatinos, jį reikia tuojau valgyti, nes ilgiau laikomas jis pavandeniuoja – nusėda rš.
13. intr. atslūgti sutinimui: Smegenai (dantų) nusė́do, suaugo Vdk.
14. intr. nusileisti: Tėvo išrūkytos pypkės dūmai nusėdo, pakibo melsvu debesiu ties jo pečiais rš. Ore sutirštėjęs vanduo nusė́da ant žemės NdŽ. Kai tik tą pasakė, debesis kuo ramiausiai nusėdo greta miesto, ir iki šiol tebėra toje vietoje ežeras LTsIV606.
| Debesys buvo didelis, ale nusė́do (nuslinko tolyn, nuėjo) Klt.
15. intr., DŽ nugulti, nusistoti: Tegul nusė́da krakmolas galan, tada nupilsi drumzliną [v]andenį ir užpilsi šviežio Ds. Išeisiu aš, kolei dulkės nusės – negaliu dulkės[e] būt Skdt. Kazeininiuose klijuose dažnai pasitaiko smėlio ir kalkių trupinių, kurie nusėda ant indo dugno rš. Mielės nustoja, nusėda MŽ437. Rūdys nusėdo ant vyrių rš. Moterų eritrocitai nusėda greičiau, negu vyrų V.Laš.
| prk.: Pernelyg daug kartėlio nusėdo karstadirbio atmintyje rš.
| refl.: Vanduo buvo drumzlinas, bet dabar nusisė́do Antš.
16. intr. nublukti, išblukti: Jau čia kvarba visai nusė́dus Alk.
17. tr. BŽ267 nugulti sluoksniu: Dulkės nusėdo stiklą rš.
18. intr. prasisunkti, praeiti: Ale mat kur nusė́do [v]anduo – sunkias par padamentą Slm.
19. intr. nurimti, nusiraminti, liautis: Ar tu, driliau, nusė́si kada nors?! Plt. Cit, nusėskit, vaikai, negaluokitės! Šts. Aš jam kad atšoviau gerai, tai ir nusė́do, ir neturi ko sakyt Prng. Kai priėdė, tai ir nusė́do Rod. Nenusė́džiamas žmogus Ds.
pasė́sti Rtr; N, M
1. intr. užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Pasistatysiu geresnį budinką – būs kur pagulti i pasė́sti Krtn. Pasė́do stalo[p] ir až penkias minutas pavalgė Lz. Anys pagamino visa ir pasė́do večeriot Dv. Pasė̃s čia, čia stovi lentelė šitoj, nu i peša, peša (verpia) Pb. Pasė́sk, nebėk į numus tei greit Šlu. Pasė́s rūkyti – rūkys rūkys Vn. Ir jis atejęs vakarą pasėdo užu stalo su dvylika apaštalais BPI358.
| refl. H, Sut, N: Aš skalbt pasisė́dus nemoku Pgg. Eisim pasisė́st lauke Pgg. Pry stalo pasisė́dusi i valgo jau jijė tą kisielių Žgč. Pasisė́skias, antai kėdė Krtn. Pasisė́do an žemės, paršalo ir atkrito Jdr. Pasisė́skis į užvėjį Dov. Pasėduos, paguliuos lovoje, bet kelti nekelu Dr. Taip jis kartą pasisėdo po medžio ir dūsavo LTR(Klp). Nerinį pasiimsu i pasisė́su į kerčią Pj. Pasisė́dau pasilsėti, kad pavargęs buvau Vlkš. Deviau tokį benkį pasisė́sties Sg. Obulų, grūšų prisirinkov, skreitus nusinešėv, tatai valgėv, valgėv pasisė́dusios Nv. Neturim kuom (kur) pasisė́st Dsn. Anos pasė́dos (atsisėdo) unksmelėj LKKIX202(Dv). Už stalo pasisė́skit Lz. Ant krasės pasisė́sti KII184. Po medžiu pasisėsti KBI43. Tik plept! an pasturgalio pasisė́do Jrk137. Juodu lyg bijodamu nesiskubina artyn, o pasisėda ant vienos apvirtusios pušies I.Simon. Parėjęs pasisėdau prie savo darbo Vd. Pasisėdo valgytų CII144. Už balto stalelio pasisėdę, šio smarkaus brangvyno pasigėrę (d.) Tlž. Į krėslelį pasisėdau KlvD47. Pasisėdau į staklutes raštužį rašyti N147. O pasisėsčiau pas kakalužį žemiausiojo[je] vietužė[je] RD165. Ir pasisėdo eilė pas eilę čia po šimtą BtMr6,40. Ir Izrael pasistiprino ir pasisėdo patale BB1Moz48,2. Antrą rytą pasisėdo Moziešius žmones sūdyti BB2Moz18,13. Ir jis liepė žmonėms pasisėst ant žolės NTMt14,19.
2. intr. užlipus atsisėsti: Pasė́do raiti ir išvažiavo važiuot Lz.
| refl.: Broliai passė́do arkliuosna Rod.
3. intr. įlipti, įsėsti: Nepasė́dau – kaip primušta mašina Brs. Pasė́da vienan vežiman jaunas su jaunuoj[a] ir važiuoja namo pas mergą Dv.
4. tr. DŽ, NdŽ sėdant prispausti: Po šlaunia pasė́dau knygą J. Gerai dar, kad mes sunkiai pasė́dom, gal neiškris [virvės] Rm. Žiūrėk, skarelę po uodega pasė́dai Srv. Tu, Jonai, turbūt pasė́dai mano kepurę Mrj. Aiktelėjęs pasėdu koją, laukiu, kol nutvilksės skausmas J.Balt. Tik vieną maišą pasėdęs nuvažiavo Pt.
| refl. tr.: Pasisė́dus rankas ir sėdi Kt. Kviečių pasisė́dęs atvežė Lkš. Kam tau tokio ilgo [švarko] – kad tu jį pasisėstái?! Lp. Negerai pasisė́dau paltą, tai i susiraukšliavo Rs.
| prk.: Ką tuos pinigus pasisė́dęs sėdės (taupys), tegu nusiperka palitą Jrb.
ǁ refl. tr. Kos32(Vkš) pasidėti, pasikloti ką sėdantis: Pasisė́sk ką, bus aukščiau Srv. Pasisė́sk skudurų, tai nebus tep karšta Gs. Pasisė́sk paduškikę – būs geriau sėdėti Varn.
5. refl. tr. priimti atsisėsti, pasisodinti: Pasisė́do į vežimą tą vaiduoklę ir nuvežė Nmk.
×6. (l. posiadać) tr. Sut paveldėti, (už)valdyti: Duok mums … tėviškę amžiną būtinai pasėsti MKr9. Pakėliau ranką mano Viešpatiesp, aukščiausiop Dievop, kursai pasėst dangų ir žemę Ch1Moz14,22. Ašjen nes daviau jumus tą žemę, kad pasėstumėte ją tėvainiškai Ch4Moz33,53. Jau visa pasėdai, jau visu valdysi MP219.
7. refl. apsigyventi, įsikurti: Jie visi an dvaro žemės passė́dę Vlk.
^ Ar nori į raudoną dvarą pasisėsti? PPr106, LTsV263.
8. refl. įstoti: Reikėjo pasisė́sti į giminaziją – kas būtų leidęs Pj.
9. intr. nusileisti (apie saulę): Saulelė rasi jau būs pasė́dusi, kaip parvažiuosiam Dov.
10. tr., intr. patykoti, palaukti: Ar eisim zuikio pasė́sti? Skr. Mes pasė́dom gerai, tik varikai (varovai) paklydo Dkš. Mūs gaspadorius išėjo ant ožkų pasė́sti Gdl.
11. intr. kiek nusėsti, nugrimzti: Siena pasė́do Lp.
12. intr. apeiti vandeniu, aptvinti: Pasėdo bulvių šaknys [v]andeniu Šts.
ǁ priplūsti, prisisunkti: Putinėlio vietelėj vanduo pasėdo LTR(Pnd). Po namu pasė́do vanduo NdŽ.
13. intr. prasisunkti, susigerti, pasklisti: Par medinius [padus vanduo] nepasė́sta, nepašlampa Pj. Matai, kaip pylė: klanai, nepasė́sta į žemę Krš. Pasė́da į kaulus arielka Pp. Kol liga palauža žmogų, pasė́sta po kaulus Slnt. Pradėjo vemti, matai, jau pasė́do po kraujį Plng. Ar taip greit ir galėjo pasė́sti tie liekarstai: kaip gyvas kuša man po vidurius Vkš.
14. refl. nusiraminti: Su savo šnekom tai pasisė́sk Smn.
15. tr., intr. Nv apsvaiginti: Rodos, nedaug tegėriau – kaip greitai pasė́do, sunku an kojų pastovėti Užv. Geras alus – greit pasė́do Vkš. Kitam i liminadas pasė́sta (juok.) Rdn. Pasėdo kaip Rėpšuo putra Brs. Pasėdo kaip Rėpšo šunie putra į galvą tas jūso alus Šts.
16. intr. būti linkusiam į ką: Ana pasė́dusi ant grieko, t. y. palanki J.
17. tr. apsėsti, pristoti: Pasė̃s tave pikčius, t. y. vel[ni]as J. Piktos dvasios pasėstas Šts. Ir žmogui [velnias] burną uždaro, kurio pasėda, liežuvį riša SPII74.
18. tr. padaryti įtaką, paveikti, užvaldyti: Tave jau jie pasė́do NdŽ. Svetimos dvasios pasė́stas NdŽ.
◊ į gálvą (į kójas) pasė́sti apsvaiginti: Devė bragės, i labai pasė́do į gálvą Rdn. Vynas jau pasė́sta į gálvą tikrai Vkš. Pasė́s į gálvą ir kvapas KlvrŽ. Padėk mun eiti del to, kad ta degtinė pasė́do mun į kójas Šts. Tokios karės pasė́do žmoguo į gálvą Slnt.
rankàs pasisė́sti tinginiauti: Tai tinginė: tik ateis svetimas žmogus, ir pasisė́da rankàs Dkš.
papasė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Kap papasė́do ažu stalo, tai svečiai negalėjo valgyt Dv.
parsė́sti; H, N žr. atsėsti 1.
| refl. N.
pérsėsti Š; L, Rtr, parsėsti M
1. intr. NdŽ atsisėsti kitur: Pársėsk ant siuoliuko, aš noru krėslą paimti Skdv. Pérsėdo nuo kėdės ant sofos DŽ1. Įpusėjus susirinkimui, Mažonis persėdo ant kito suolo šalia Girniaus J.Avyž.
2. intr. NdŽ perlipti į kitą susisiekimo priemonę: Pérsėsi kiton keleivinėn i nuvažiuosi Klt. Tę reik trissyk pársėst Grk. Persėdo į antras roges, kur važiavo seserys K.Bor.
ǁ pradėti dirbti su kita mašina: Baigė dorot vasarojų, vėl ant traktoriaus persėdo sp.
3. tr. NdŽ sėdant perspausti: Kitasis pársėda riešutą su subine, o kitas neparspauda nė su pirštais Šts.
4. tr. atsisėsti į tarpą: Kam tu juos pérsėdai? DŽ1.
5. intr. DŽ, NdŽ persigerti, persisunkti: Vakar lyjant man vanduo ir par sermėgą pérsėdo Trgn. Par šituos botus vanduo nepérsėda Ktk. Toks lietus labai greit pérsėda Ds. Tik aprišiu pirštą – ir vėl kraujas pérsėda Ds. Kaipgi taukai nepérsės par rūbą Sdk. Dažai pársėdo į antrą pusę Bt. Medus pársėdo į antrą pusę vogono J. Liesą akminelių gruntą [v]anduo veikiai parsėda, ir tujau išdžiūna S.Dauk. Pati sula parsimaino, sutirštėja, o kartais parsėsta par uždarytas šalis ir išeina laukan Kos17.
6. intr. susigulėti, susmegti: Sėdo pársėdo žemė – įdubo kapas Rdn.
7. tr. paveikti, perimti: Jis tos dvasios pasėstas ir pérsėstas NdŽ. Kad ben vienas spindulelis loskos pono Dievo apšviestumiat ir parsėstumiat širdį P. Idant gailėjimu visą mane parsėstum brš.
prasė́sti
1. intr. NdŽ, Šts, Ds sėdant nepataikyti į sėdamą vietą: Sėsdamas ant kėdės, ėmiau ir prasė́dau Mrj. Prasė́do pro šalį, kojos keberiokšt Rdn.
2. intr. NdŽ prasisunkti.
3. tr. sėdint padaryti patogią: Prasė́sti vietą NdŽ.
prisė́sti Rtr
1. intr., tr. Q90, N, M, L, Š, NdŽ, Ml atsisėsti šalia sėdinčio: Prisėdmi R71. Tas šast ir prisė́do šalip Tl. Ana jau labai roda, kad prie jos prisė́dai Sdk. Aš prie jo vieno čia prisė́dęs būsiu ir mokysiu Slv. Pasodinę svečią už stalo, vyrai iš šalių prisėdo J.Paukš. Prisė́do bernelis prie mano šalelės, uždėjo rankelę an mano petelių DrskD116. Ir prisėdo bernužėlis po kairei puselei LTR(Pnd). Ko prisėdai prie šalelės, tu nemylimasis? LTR(Vrnv). Užgerk mane, mylėk mane, mergytė jaunoji, prisė́sk mane JD1057. Prisėdo sens našlelis prie mano šalužės! KlvD186.
| refl. Rtr: Aš čia prisisėsiu, sesule, šalia Voverės V.Krėv. Vaikai pasiliko dar vežime, sėdėjo padoriai. Mudu prisisėdova prie jų Mš. Prisisėdęs ragina ir ragina gerti Grž. Prisisė́do pri munęs – sakyk teisybę Krš. Jonienė valgo, Jonas prisisėdęs ragina Žem. Vėl princas tik su ja viena kalbėjo, prie jos prisisė́dęs lyg pririštas Jrk79.
2. intr. NdŽ būti sėdinčių užimtam: Krėslai visi prisėdę, dar ir pasieniais eilės stačiųjų Žem. Tai kad prisėdo pilnas stalas svetelių LMD(Klt). Prisėdo sėdo pilni suoleliai (d.) Ck. Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesiulių? VD161. Ir prisė́do jaunųjų pilnas tėvo suolelis JV257.
ǁ tr. daugeliui užimti sėdimą vietą: Prisė́do pilna ažustalė Mlk. Moterų pilna apystalė prisė́sta Šmn.
3. intr. DŽ, NdŽ pasidaryti užimtam susėdusių važiuoti: Prisė̃s pilnas [autobusas] jau iš Labanoro, čia i nestos Klt. Prisėdo pilni ratai ir išdainavo Jnš. Laike pietų kad atvažiavo karieta, prisėdus kokių nepažįstamų ponų SI392.
ǁ tr. daugeliui susėdus, užimti, pripildyti (susisiekimo priemonę): Prisė́sti vežimą K. Kad mašina būtų prisėstà žmonių, tai ne teip mėtos LKKV160.
4. intr. DŽ, NdŽ, Dv, Dbč truputį, neilgam, laikinai atsisėsti: Lėkiau ir lėkiau perdien be kvapo, nė prisė́dus nebuvau Ds. Prisė́sk, sesel, minutėlę, pasikalbėsim Skrb. Padirbėjau, reikia prisė́st Imb. Nematysi, pri karvės ar jaučio prisėdai milžti – teip ankstie kėlėm Šts. Visi valgo, i tas prisė́do su kailiniais Rsn. Sugrįžo, prisėdo ant lovos krašto J.Balt. Prisė́dusi ratelį par visą dieną pargirgždino J. Negaliu nė iš tolo prisėsti (skauda užpakalį) rš.
| refl.: Prisisė́do prie stalo KI53.
5. intr. Rdn ilgam atsisėsti: Prisė́sti prie darbo NdŽ. Su plūksnom tai labai reikia prisė́st Skp.
6. tr. NdŽ sėdant prispausti: Pasitrauk, tu man skverną prisė́dai, aš negaliu atsistot Skrb. Prisė́do kojas ir plakė Plng.
| Visą mėnesį neprisėdo subinės (negalėjo atsisėsti) – teip buvo sukapotas Šts.
^ Durniaus prisė́stas, skverną nupjovęs ir eik (bėk) tolyn Kp. Susiedai, kiaušius prisė́dai! – Savo, ne tavo! Vkš.
7. intr. apsigyventi: Kiek čia vokiečių prisė́do! Ėr.
8. intr. nusistoti: Kubile ant dugno visokių žemių prisė́do Jnš.
9. intr. prisipildyti, pritekėti: Įšalusi žemė tebėra – neprisė́sta [v]andens nė šulinys Šts.
10. intr. prisigerti: Plienas prisėsta riebumų ir pasiduoda virinamas Šts.
ǁ tr. pripildyti, prisotinti: Miglos prisėstas vėjas trauka šarmą į medžius Ggr.
11. intr. pasidaryti apimtam, paveiktam: Prisė́stas svetimos dvasios NdŽ.
12. intr. Kbr apsiraminti, aprimti: Vaikai, prisė́skite, ba gauste nuo tėvo! Bsg.
| Prisė́sk (būk čia, pasilik)! Kur eisi – da užmuš … Rs. Matai, tai prisė́dai, kai pagąsdino Mrj. Jis buvo pirmas, bet dabar jau prisė́do (nebedirba taip smarkiai) Snt.
13. tr. pristoti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): A pikta dvasia prisė́do, kad taip nerimsti? Jnšk. A velnias tavi i prisė́dęs yra! Krš. Ar tave brantas yr prisėdęs, ko tu čia baldais?! Plng. Ar tave nemačia prisė́do?! Skr.
14. intr. prikibti, užsipulti: Jis prie manęs prisė́do kaip kipšas Snt.
◊ ùžpakalį (dùgną, skỹlę, sùbinę, úodegą) prisė́sti apsiraminti, aprimti, liautis: Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų Gž. Prisėsk dugną, o pelė įlįs LTR(Kv). Prisė́sk skỹlę – žiurkė įlįs Užv. Kur eisi – prisė́sk sùbinę! Rs. Ar tu neprisė́si uodegõs, bjaurybe tu! Skr. Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą ir nekaišiok man tarp durų! V.Myk-Put. Palakstė palaksčius ir prisė́do úodegą: mato, kad niekas neišeis Vl.
paprisė́sti (dial.) intr. daugeliui atsisėsti: Paprisė́dę pilna pasvirnė Dv.
susė́sti intr.
1. H, R, Sut, N, K, M, L, Š, NdŽ visiems atsisėsti: Visi susėdę aplink stalą ir snaudžia KlbIV80(Mlk). Susė́da tę ir geria, dainuoja LKT360(Sem). Anys susė́do ažu stalo Antr. Susėsdavom pabarėj, kai ažgiedodavom – gražu paklausyt Lel. Ėda šeimynelė susė́dusi Krš. Kningas abudu susė́dę skaitys Trk. Galiam susėst ir valandėlę pasišnekėt Sln. Sau pri stalo susė́s jau ta šeimyna valgyti Tl. Mudu susė́dova J. Į suolą bobos susė́do J. Pailsusys susėdo pas ugnį, gėrė pakarčiuo alų ar arielką M.Valanč. O ans liepė susėst miniai and žemės Ch1Mt15,35.
^ Kai seimas susėda, visus pinigus suėda PPr77. Ant liežuvio galo visos nelaimės susėdo KrvP(Klm).
| refl. N, K, Kls: Anudu susisė́dusiu vien galvo[ja], ką čia daryti Brs. Visos susisė́dusios tokios i plepa Krš. Griauža sūrį susisė́dę kertė[je] Trk. Susisėdmi su viens vienu R71. Poniški vaikai, su būriškais susisė́dę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso K.Donel. Susisė́skit, susisė́skit, svoteliai, į suolą JV535.
2. NdŽ užlipus visiems atsisėsti (ant arklių): Susė́do in arklių raiti ir in šitą budką atjojo ir nenulipinėjo Aps.
3. Rtr visiems įlipus užimti vietas: Keleiviai susė́do į autobusą DŽ1. Susė́dom į laivą NdŽ. Susė́sdavai po kelius žmones į ratus i važiuodavai Mšk. Susėdo į mažą laivelį ir nuplaukė J.Balč.
| refl.: Susisė́dom ben keliuos ir nuvažiavom Dustõs Ds. Benori anie susisė́sti į vežimą visi J. Susisėdusiu anudu į karietą išvažiavo, įsidėjusiu 10 pūrų piningų S.Dauk.
4. sugniužus atsisėsti, susiriesti: Susigėdau, susė́dau ir tyliu Skr. Kai sumygau par pusiaujį, tuoj susė́do Mlt.
| refl.: Aukštas, bet susisė́dęs į kelnes (sulinkęs) Šts.
5. (dial.) Smal visiems sutūpti: Tai ateis va kur in medžio ir susė̃s bitės Aps.
6. N; DŽ apsigyventi, įsikurti: Kalbėsiu čia apie tautos muziką tų lietuvių, kurie susėdę yra apie Biržus, Vabalninką LTII96(Sab). Visi čia susė́dę, anksčiau an laukų gyveno Ln. Staponiškis seniau vadinos Pakriaušiniai: mat prie Nevėžio kriaušio susė́dę Mžš.
7. Trgn apnikti:
^ Viena bėda – ne bėda, kai dvi trys susėda, tai ir žmogų suėda Vlk.
8. NdŽ susmukti, suzmekti: Maža, in žemę susė́dus trobukė Rdm. Ot susėdo pirkia, kad galva lubosan kliūva Švnč. Gal žemė susėdo, kad tas akmuo nuvirto Dkšt. Pašilęs medus susė̃s Dglš. Pyragai susė́do po pečium Srv. Ji vos apsiauna batelius, jie ir susė́da Skr. Ar nereikėtų paskui kiek pavoluot – žemė geriau susėstų sp. Susėdantysis gruntas GTŽ.
9. NdŽ, Klt sulįsti, nugrimzti: Ginučių piliakalny, sako, kadai bažnyčia susė́dus Krd.
10. susisunkti, susigerti: Taukai susė́do į mėsą J. Susė́do [v]anduo asiūklynan Dglš. Išdžiūvus žemė, vanduo greit susė̃s Svn. Kai šitie dažai susė̃s, pertepk antrąkart Trgn. Smėly greit vanduo susė́da Lš. Srutos susėdo į žemę Als. Į smiltę [v]anduo didliai greitai susė́sta Trk. Į žemę purkštalai susė́sta, užsinuodija žemė Krš.
11. neiškilti į paviršių, įsismelkti į vidų: Susėdo votis kūnan Ds. Vidun kai susė̃s liga (tymai), nieko nepadarysi Tvr.
pasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti, sulipti: Ir išvažiavo pasusė́dę čigonai Str.
papasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Piemenys papasusė́dę krūvoj Dv.
užsė́sti
1. intr., tr. SD405, Q49,50, R39, Sut, N, J, I, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Vkš užlipus atsisėsti (ant arklio, dviračio ir pan.): Ans užsė́do an to arklio i palengva jojo LKT134(Klp). Gali, užsė́dęs arklį, mus pasivyt Lkč. Žirgas tai raitam užsė́st Nmč. Kas tu nemoki jau ir ant arklio užsė́st! Ds. Anupras užsėdo kumelę ir išjojo miestelin sužinotų, kas čia pasidarė A.Vien. Užsė́do an to vilko ir nujoj[o] Lzd. Žiūri – kažkoks piemuo jodinėja, aviną užsė́dęs Skrb. Pribėgo velnias, ir užsė́do ana an kupros jo LKT341(Lb). Ėmė viena merga ir užsėdo an barono. Užsėdo, ir jai neseka nuo barono nulipt DS355(Vlk). Jis, užsėdęs dviratį, nuvažiavo I.Simon. Parnešė kirvį namon ir, užsėdus ant piestos, pasileido, pėdas uostydama, vytis pabėgusią Saulės dukterį BsPIII20. Dainius kaip užsėdo ant traktoriaus vasaros pradžioje, taip ir burzgino visą mielą rudenėlį V.Bub. Kai užsė́siu an žirgelio, nepavysi manęs LTR(Ūd). Dar aš neužsė́dau an bėro žirgelio, jau pražydo lelijėlė tiesiojon rankelėn DrskD106. Tie žirgeliai juodbėrėliai, jie neužsėdami (d.) Pkr. Ir užsėdo ant velbliūdų ir sekė vyrą BB1Moz24,61. Kaip raitas koksai, arklį užsėdęs, savo valia veda BPI281.
^ Girtas ir ant kiaulės jotų, kad tik užsėsti galėtų KrvP(Rtn). Devyni velniai ant vieno ožio užsėdo! KrvP(Pln). Tu nū adatos ant arklio užsėsi (pradėsi viską vogti) LTR(Klp). Ana joja ant sprando ir da liepia paslenkt, kad geriau ažsė́stų Ob.
| refl. intr., tr. N, I, Sut, NdŽ: Užsisė́sti ant arklio K. Tas vaikinas, užsisė́dęs ant dviračio, važiuo[ja], lekia Jrb. Užsisė́da ant sprando ir pareina sykium su jum Skdv. Galėjo, užsisėdęs kumelę, nukurti atgal Žem. Užsisėdo ant ožio, o nujojo pas tą poną BsPI5. Užsisėdęs jok į lauką KlvD3.
2. tr. L, NdŽ užimti sėdimą vietą: Visi suolai ažusėsti̇̀, nebėr vietos Ds. Antan, kamgi tu ažusė́dai mano vietą? Kp. Veselninkai užsė́džia, neįleidžia jaunųjų, sako, suolą reikia išsipirkt Vdžg. Svečiai užsė́do stalą (užėmė vietas prie stalo) Nm. Ė pirkioj pasodina vaikus až stalo – ažsė́stas stalas GrvT139. Kai vyro šonan važiuoja kitoj dienoj, tada ažusė́da, neleidžia ažu stalo – stalas reikia išpirkt LKT332(Antr). Kaipo dvariškiai, norėjo pirmą vietą užsėstie ir iš eilios pirmą stiklą išgerti Rp.
^ Su viena subine du suolu nori užsė́sti J. Ar tu nori viena sėdyne dviej suolų užsėst? LTR(Lp). Vienas visus suolus neužsėsi LTR(Nm).
3. intr. NdŽ užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Kap žusė́da, tai per visą vakarą kortosna grajija Žrm. Ten visi už stalo užsė́džia, neleidžia ten tų (atvažiavusių iš jaunosios pusės) įeit Mšk. Ant tako užsė́dom ir sėdim Skr. Užsėdau už stalelio prieg bernelio šalelei LTR(Ūd). Kai užsėdai už skomelių, diemedžiu žydėjai LTR(Lp). Dar aš neužsė́dau už baltų skomelių, prisėdo bernelis prie mano šalelės DrskD116. Anys podraugiai su vyresniais užusės surinkime PK204.
| refl. NdŽ: Žentas ažsisė́dęs par mašiną sėdi Dgp. Pilotas … užsisėdo ant sūdo krasės NTJn19,13. Užsisė́dau už stalelio raštelio rašyti (d.) Jrb.
4. tr. Dr šalia, iš šono atsisėdus, neleisti išeiti (iš užstalės): Ona, Verutė mañ užusė́do ir nugirdė Slm. Bernas turėjo ažustalėj ažusė́dęs mergą ir neleidė Vdn.
5. tr. NdŽ sėdant prispausti, prisėsti: Atsistok, tu mano lietpalčio skverną užsėdai rš. Ant suolo sėdo, katę užsė́do Pns.
| refl. tr.: Tėtės čebatus slėpėme su broliu užsisėdę LTR(Vlkv).
6. (dial.) intr. atsitūpti: Raudonas gaidys, užsė́dęs ant girnų, ir vemia vemia tuos grūdus (flk.) Trgn. Plikis, mislydamas, kad tai musės užsėdo, su delna plikę pliauškina DS373. Paukščiai dangaus ant jos užsėda DK8.
ǁ tr. aptūpti: Ana (višta) negali juos (kiaušinius) užsė́stie Dgp.
7. tr. Stl užgyventi, užvaldyti: Nors žemės ir nemaža užsėdę, – skurdžiai, su lezgiškiais palyginus, ir tiek S.Čiurl. Idant jis nuog jo turėtų atimt ir užsėst karalystę aną MP39.
| refl. tr., intr.: Kaip ant savęs užsisė́si (savarankiškai įsikursi), tada paregėsi Grz. To ir betrūko … tokiems suskiams užsisėsti [dukters] žemę! Žem.
8. intr. NdŽ nusileisti (apie saulę): Kiek te tos dienos – ir nepamatai, kai saulė už kalno ažusė́da Trgn. Aš, jau saulei užusė́dus, parvažiavau namo Ds. Kaip užusėda šviesi saulelė, visur tuoj dedas gaili raselė LTR(Užp). Kai brolelį užmušė – saulytė tekėjo, kai kavojo – saulelė užsėdo LTR(Rk). Saulė užusėdo, mėnuo užtekėjo NS1375.
9. tr., intr. NdŽ neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko užsė́dot, šatonai, biedną bobą?! Krš. Jokios rodos nėr, kai užsė́da in manęs toj boba Ut. Kad ne tokiu būdu užsė̃s, tai tokiu – vis tiek užsė̃s Trgn. Užsėdęs biedną žmogų MP118.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys užsėda, tai žmogų suėda LTR(Srd).
| refl. tr., intr.: Jis kad ant ko užsisė́da, tai tam blogai Mrj. Ant nemokyto žmogaus, kas nori, tas užsisė́da Snt. Kai užsisė́da, tai gerk, ir gana Žal. Jau jis jeigu ant ko užsisė́da, tai nebepaleidžia Ds. Neduok tu Dieve, tuoj ir užsisė́do až valgį, kad daug suvalgau Trgn. Išeisiu, kad užsisė́dot ant munęs Krtn. Net Amilia nebeiškentė sykį: – Užsisėdai tą vaiką J.Balt.
10. tr., intr. pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Velnias tave užsėdo, kad nebegalima susikalbėt?! Srv. Rodos, perkūnas jį užsė́do, ir gana! Jrb. Ar velnias užsėdo ant mano susiedo? LTR(Grk).
11. intr. užnikti ką daryti: Kad užsė́do, tai užsė́do jin mane prašyt kambario Jnš. Užsė́do skolą ataduot Ktk. Užsėdo čia dabar erzintis rš.
| refl.: Užsisė́do mus ragyt į stuiką Gs. Vakarop urėdas užsisėdęs skatina ir skatina skubėti, pabaigti grėbti Žem.
12. refl. Amb užsibrėžti, užsispirti: Užsisė́siu ir išmoksiu Kair.
13. intr. imti vartoti ką vieną, apsiriboti kuo vienu: In vienų bulbų kai užsė́sma, tai greit suvarysma Skdt.
14. intr. užkliuvus už ko, sustoti (vandenyje): Užsė́sti ant seklumos NdŽ. Iš pačio ryto kad užsė́dau, tai iki vakaro teko buomyt Kpč.
◊ ant sprándo (ant [biednõs] galvõs, ant kãklo, ant kauniẽriaus) užsė́sti (užsisė́sti)
1. prikibti, užsikarti, užsipulti: Neleisk, kad tau jis ant sprándo užsė́stų, kitaip, žmonele, prapulsi Jnš. Užsė́s ant sprándo ir vargys žmogų kaip nelabasis Vvr. Kai užsisės marti ant sprando, pasidarys vaikai geresni Grš. Ant mano sprando dar niekas neužsisėdo, kaip tu ant žento Žem. Visi jūs užsė́dot man ant galvõs Šr. Užsė́do ant mano biednõs galvõs, ir atsikratyt nebegalima Ds. Atej[o], užsė́do an kãklo – ir atduok Lp. Tu, kaip atejai, ir užsė́dai an kauniẽriaus Sdk.
2. smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą Pt.
kai̇̃p ant šim̃to arklių̃ užsė́do labai nudžiugo: Kap pasakė eit, tai kàp an šim̃to arklių̃ užsė́do Bolesius Lp.
sóstą (ant sósto) užsė́sti (užsisė́sti) pradėti valdyti: Štai karalius artinose, kursai užsės sostą tavo SGI27. Žmogus norėjo nuo sosto nuversti ir pats ant to užsisėsti prš.
1. užimti sėdimą padėtį: Vaikai, jau vakarienė an stalo, sėskit valgyt Dbk. Vienuoleka [valgytojų] sė́dam į stalą Pj. Į stalą sė́da lygiai vienuolektą Vdk. I gaspadorius, i gaspadinė kartu sė́s pri stalo Vkš. Dešim vaikų – būriukas sė́da į stalą, visims reik pakišti Rdn. Be močios nesėda stalan Klt. Ir mane prašė pietų sėsti J.Jabl. Sėd' ir valgai Švnč. Sė́sk pagal muni Pgr. Nori, kad prie jam sė́sčia Dglš. Sė́st nė viena nesė́da Aps. Sė́dam po šituoj verba pasilsėt Lš. Te sė́d' – švieseliau Aps. Tu šalia sė́d' Ad. Bėginėdami ėsti (valgo) anas, nesė́sti LD350(Zt). Jeigu atėjęs svečias nesėda, tai mergos nemiegos LTR(Trgn). Aš sė́dęs sėdėjau krasė[je] J. Tai gula, tai sė́da Ln. Valgio laikui atejus, galėjo sėsti už stalą, valgyti ir gerti, kiek norįs M.Valanč. Sė́dau už stalelio laiškelį skaityti, byra ašarėlės, negaliu matyti (d.) Plm. Ar man jaunutei stalelin sėsti, ar man su savim tėvelis kviesti (d.) Slk. Sė́do prisėdo prie mergelės šoneliui (d.) Prng. Sėdo nusėdo mergelių suolas (d.) Vrn. Oi mergele mano, balta lelijėle, sė́sk an mano kelių, an baltų rankelių DrskD23. Sė́dau į stakleles vis dainuodama JD1423. Dainuoj, dainuoj trys seselės po langeliu sėdusios TDrVII73(Dov). Idant … už stalo tavo su gera sąžine sėsti … galėtume SE149. Su bjauraisiais niekada drauge nesėsiu PK52. O sėdę sergėjo jo ten Ch1Mt27,36. Ir sėdę̃s bylojo jump DP136.
^ Sėsk, būsi svečias J.Jabl. Prašom sėst, duosim ėst Ml. Prašom sė́st, ryto[j] valgyt duosim (juok.) Plv. Sėskit, ką turit kišenėj – ėskit (juok.) LTR(Rm). Sė́sk – pastovėsi, kap vinčiavos (juok.) Plv. Sė́sk, ir taip dūšia išeis iš kūno (juok.) KlvrŽ. Ko nesėdi, a visus stačius palikai? Krž. Sė́sk gale ratų, tegul tavo kaulus krato Mrk. Sėsim draugiškai, ėsim dešerą šuniškai B.
| tr.: Ar ma sė́sti martelių suolelį? JD56.
| refl. N, K: Sėstisi H. Sėsti̇̀s LKKII242(Zt). Prašom sėstųs J.Jabl(Ds). Sėski̇̀s ir sėdėk Zt. Sėdõs tan medelin ir sė́d Žrm. Ale sė́skiatos abudu Grg. Vakarą po večerės sė́skis pri kalvarato Všv. Daba įduok kalvaratą – nemoka, pri katro šono sė́sties Brs. Vėl lyna, ot sė́skiatavos abudu Brs. Sėskis pablaku ant žemės J. Aš sėdaus į saulę, o ans nuejo į ūksmelę Dr. Medį nupjovė teip aukštai, kaip sėsties Dr. Ant siuolalio sė́dusys matau, kad plentu važiuo[ja] mašyna Lkv. Sėdõs – i priverpta Brb. Sėsčiõs, kad būtų vietos Ds. Nuo kalno šikine laiko [vežimą arklys], sė́džias net ir laiko Ob. Sė́skis ir valgyk, bo aš eisiu karvės Nmč. Prašo, kad aš sėstáus Mrc. Ana užvydo mane i sėdõs prie man Ml. Pas plūgą sėdõs, tai kap davė perkūnas, žumušė Dbč. Sėdõs an suolo Tvr. Aš čia sėsiúos Kls. Kap nueini miškan, tai an vietos sėdai̇̃s – kap paklotė [uogų] Kls. Sėdiẽs i valgai Dglš. Būtai sėdusỹs ir sulopius Lp. Sėdõs an akmenio Rud. Sėdaũs valgyti Dv. Ateję sėdasi̇̀ ir sėd LKKIX210(Dv). Kap sėdaũs supt, miegas apmarino Rod. Visi trys sėdomė̃s ir grajinam Rod. Sėdõmės Dsn. Seniau paišėjo visi, sėdõs ant gatvės, ant prieklėčio Grv. Išeinu an gonkų ir sėdúos Žrm. Rozu ir guldėmėms, ir sė́domėms Lz. Sėdi̇̀s (sėskis) an suolo GrvT91. Sėdmetė̃s (sėskimės) LKKXIV225(Grv). Sė́ditės an suolo Lz. Ji jam nedavė sė̃stis KII8. Sė́dos ant suolelio šaly pečiaus BM188(Šl). Kvietė sėsties prie stalo Žem. Štai žiūriu, kiekviens tarp jų jau rengiasi sė́stis K.Donel. Sė́dusis snaud, knopso J. Pakulis į malūną bevažiuojąs. Ale nei sėdęsis, nei stačias rš. Sė́dos pelėda už stalo galo (galą D93) Sch18(N13). Sėdõs svodba ažu stalo Dv. Atėjo pelėda nė neprašyta: sėdosi kerčioje nė nesodyta LB146. Imk tavo gromatą, sėskiasi ir rašyk tuojaus penkias dešimtis VoL25. Sėskitės čia, iki nuėjęs pasimelsiu ten Ch1Mt26,36. Jis įėjo į namus farizeušo ir sėdose už stalo VlnE161. Kad sėdõs, priejo jop mokytiniai DP532. Sėskiasi ir skaityk, mumus girdint BBJer36,15.
^ Jeg nejai dirbtų, tai nesisė́sk ir valgytienai Lel. Sėskis, būsi svečias I.Simon. Sė́skis – atsistovėsi, kai vinčiavos (juok.) Skr. Sė́skis – ir teip jau didelis, par didelis užaugsi Krs. Sė́skis – a visus stačius i palikai? Grg. Ne visiem in vieno suolo sėsties Prng. Sė́skis sodriai, kalbėk drąsiai, tars, kad bagotas J. Sėskis, namiej pri[valgysi] arba pasivalgysi B.
ǁ atėjus pabūti, paviešėti: Da jūs pas mus niekad nesė́dot Skr.
2. lipti (ant arklio, ant dviračio) ir atsisėsti: Sė́do arklin Pl. Buvo ir moteriškų: kita sė́do ant arklio ir dui Grz. Sė́sk an arklio ir išbarstyk po visą lauką rugius Klvr. Sėdo raitas ant dramblio nugaros J.Balč. Sėdo ant dviračio ir šlapiu, purvinu keliu – į Pasraujį J.Paukš. Jaunikaitis sėdo ant vilko ir nulėkė prie kito dvaro LTR(Rk). Vai, ką kalba Petrelis, ant žirgo sėsdamas, į žirgelį sėsdamas? (d.) Mrj. Ant žirgelio sėdai, kepurelę kėlei KlpD24. Oi, sūneli jaunasis, sėsk ant bėro žirgelio D21. Ant žirgo sėdžiau, į kilpą spyriau KlvD81.
| refl.: Ant arklio sė̃stis KII374. An rovero (dviračio) sėdaũs Rod. Pėsčiom nėr kap eit – dviesa sėdõs an vieno [arklio] Rod. Balta kumelė yr tam dvare: raitas sėstųsbi ir apjot, ir būtų [v]andenio LKKII228(Lz).
ǁ nulipti, nusėsti (nuo arklio): Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvysiu čebatėlių (d.) Lp. Sėsk, žentai, ženteli, nuog šyvo žirgelio (d.) Rtn. Dėkui, ženteli, sėsk ir nuo žirgelio RD180. Ir atjojo trys berneliai žirgelių girdyti, tas trečiasis mažesniasis sėdo nu žirgelio D57.
3. eiti, lipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Galėjau sėsti į troleibusą ir kaip mat paršvilpti namo V.Bub. Keleiviai … pradeda sėsti į traukinį KlK14,62. Rykmetį sė́dai į traukinį, vakare grįžti Erž. Sė́do [į autobusą] pusėj devynių Klt. Visi, kurie su manim į marias atvažiavo, jau sėdo laivan V.Krėv. Sėsk, mergytė, į laivą, sėsk, jaunoji, į laivą JD97. Su laivūnu bekalbanti, į laivelį besė́danti JV674. Eik šen, muno mergelė, sėsk į muno laivelę StnD5. Jau aš sė́du į važį, o tu sė́sk ant arklio ir jok J. Kad jau viskas – tik sė́st i važiuot Lzd. Čigonai sėdo arkliuos ir nuvažiavo LTR(Ob). Aš pakinkiau arklį, nu, ir sėdom dviese, ir važiavom LTR(Grv). I važiuos jau, į arklius sė́s Tl. Kap atgal grįžo, tai sė́do į mūsų ratus Mšk. Sė́dov su ponu į karietą, muziką turėjau su savim PP15. Reik man sė́sti tan važelin šali[a] to bernelio (d.) Šmn. Oi kap aš sė́dau in vežimėlį, lenkiau galvelę in jaunimėlį DrskD169. Mergele mano, jaunoji mano, sėsk margan vežimėlin TDrIV26.
^ Nesėsk ne į savo vežimą Trš.
| refl.: Kam ko reikia, sė́das [į mašiną] ir važiuoja Šlčn. Sė́das an mašinos – ir Vygonysna Rod. Sė́sies (sėskis) in vežimą Krn. Čėsas į vežimą sėstis: seniai bočiai įsisėdo LB137. Sė́skis karieton ir važiuok namo Mlk. Sėdaũs (ir sė́daus) laivėn GrvT80. Aš nesisėsiu, aš nevažiuosiu, verks manę motinėlė TDrIV26(Vlk).
ǁ išlipti sėdėjus: Sėsk, dukrele, iš vežimo TD79. Sėsk, dukrele, nuog vežimo KrvD83.
4. nusikaltus patekti (į kalėjimą): Justas sės į kalėjimą, o ne tu! K.Saj.
| refl.: An penkelių metų turmon sėdõs GrvT75.
5. (dial.) tūpti (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Sė́sta bitės an medžio Aps.
^ Sė́do kaip višta ant kiaušinių Pnd.
| refl.: Vištukai eina sė́stis Dv. An medžio kap sėdõs [vabalai], tai lapus apėdė Str. Sė́stis jom (bitėms) lentelė primušta par skylelę Grv. Juodvarnis miške sė́dusys krokė Lkv.
^ Skrenda kap sakalas, sėdas kap ponas (sniegas) Arm. Pilės žvirblis, ir ant varpu sėdęsis, gieda D(166psl.).
ǁ refl. imti perėti: Sudeda jauniklė šešis kiaušinius i sė́dasi, kvaksi Sem. Aš gi pats nesėsiúos, kap višta nesė́di Lz.
6. apsigyventi, apsistoti: Eikite, sėdtè per mus i gyvente Tvr.
| refl.: Jo brolis sėdõs an vietos (liko ūkyje) Kls. Anas būt sėdusỹs an ma[no] sėdimų, bet moj jo galvoj kitep žubyzgė Rod. Per mane tavo duktė tę sėdõs (nutekėjo) Vlk. Po vainai sėdomės gyvent lygian laukan Ad. Tai gaspadorėliai! Kap sėdõs (pradėjo gyventi) an vienos karvykštės, tai per penkelius metus nei telėko neprislaikė Rod.
7. leistis (apie saulę): Einam namo, jau saulė sė́da Ds. Saulė sė̃s, ir gink namo Trgn. Saulė sė́da devyniõs Ob. Da saulė yr nesė́dus, tik kai debesys, ažtat tamsu Sdk. Ogi kap gražiai saulė sė́sta! Dglš. Saulė sė́sta, nu, tai tada jau darbą meta Aps. Teip sė́da saulė raudonai Skp. Aš pavėlai ir atėjau – jau saulytė beveik sė́do Pnd. Dabar ilga dienos – saulė toli už eglynėlio jau sėda Kvr. Saulei sė́dant, buvom namuos Km. Saulė sėda debesin – bus lietaus Rgv. Šįvakar saulė sė́do labai raudona, ryt gali būt vėjo Ut. Davė žodį ilgai negaišti, tik saulė sės – tuoj atgal P.Cvir. Saulė jau buvo sėdusi, kai atėjau mūsų jaunų keliauninkų laukti Pt. Negi matysiu saulelės tekant, saulelės sėdant (d.) Jž. Kai saulutė rytą sės, o vakare užtekės, tai tada aš pas tave sugrįšiu LTR(Sb). Saulė sėsta, mėnuo šviečia NS137.
| refl.: Saulė sė́dasi Aps. Diena baigės, saulė sėdos, temo tamsiai, kaip jaunu mėnesiu Vaižg.
8. grimzti, smegti: Žiūrom – vežimas tik sė́da, sė́da ir nusėdo in Nemuno dugną Prn. Pamindis, kad linai vandenin sėstų̃be Aps. Sausuose smiltynuose ratai sėda sulig stebulių rš. Erkė žmogun insega ir giliau sė́da (skverbiasi, siurbiasi) Rdš.
^ Visi akmenys dugnan sėda Prl.
9. slūgti: Vanduo jau pradėjo sė́sti Up. Jei jūra sėsta, tai galima laukti pagurimo Plng. Buvo kapuose inlinkimas, sė́do sė́do žemė, kryžiai sugriuvo Dg. Daboji – tik sė́sta, sė́sta, sė́sta velėna! Str.
10. mažėti tūriui, bliūkšti: Vėjas kai papūs, tai sniegas regiančiai sė́sta Prng. Minkšta geležis, kad mušama, sėda Lš.
| Anuo rozu svėriau aštuoniasdešim kilogramų, dabar tik septyniasdešim šešius. Ot sė́do svoris! Mlt.
| refl.: Ant apatinės lentos pastatė ir veža. Žiūriu – jau tie kiaušiniai sė́das [duždami] Gdr.
11. gulti sluoksniu, leistis ant kieno paviršiaus: Suodys sėda K.Būg. Dulkės sė́da grindyse BŽ231. Kilo dulkės ir sėdo ant žmonių pėdų rš. Sūrus skystimas sėdo ant dantų rš.
12. sunktis, gertis: Vanduo sėda į žemę, į drabužį J. Kokia čia skūra – sė́da vanduo parejai Sdk. Smarkus lytus biškį sė́sta ir į žaginį Krp. Tik nutepiau roges, tuoj ir sausos: dažai labai greit sė́da Trgn. Žibalu kojas ištrink – anas gerai sė́da Klt. Sė́sta [v]anduo į torpę Pvn. Par tapalinius klumpius sėsta [v]anduo Šts. Į smiltį [v]anduo beveizint sė́sta Trk. Medus in šitą duoną nesė́stų Al. Pūliai laukan nebeišeina, jie sėsta į vidų rš. Sė́da tymai (išbėrimas susilaiko), kai pasišaldo Ds.
| Šaltis ir drėgmė sėdo iki kaulų sp.
^ Svetimi taukai nesėda į kūną J.
| refl.: Par čebatus sė́das [v]anduo Ktk. Šitoks tai skalsus lytus, į žemę labai sėdasi Gs.
| prk.: Itokis darbas sė́das pečiuosna (skauda nuo tokio darbo pečiai) Vrnv.
13. pulti, kibti: An [kaimynų] dukters sė́do: lendi pri muno vyro! Krš.
| refl.: Svieto (žmonių) kaklu nelipa, ko jūs taip ant jo sė́datės! Pg.
14. įtekėti: Troškupis sė́sta į Lyksūdės prūdą Šts.
15. refl. virsti, pasiversti: Kad tu sėstáis akmeniu! Lz.
16. prasidėjus likti, laikytis ir toliau: Pirmo sniego tiek privertė, nežinia, ar jau sės žiema, ar tik purvo pridaris Prng.
◊ ant galvõs sė́stis pasidaryti kieno našta, varžyti: Sė́suos aš kitam an galvõs – savo kerčią turu! Krš.
ant nósies sė́sti imti varginti, spausti: Bėda ant nosies sėdo Žem.
ant sàvo šiki̇̀nės sė́stis vlg. pasidaryti savarankiškam: Kad anas sėstų̃s in sà[vo] šiki̇̀nės ir pašumytų an dviejų desentinų, tada iš kitų nesjuokt Arm.
ant sprándo sė́sti (sė́stis)
1. išnaudoti: Ponai norėtų darbo žmonėms vėl ant sprando sėsti rš.
2. užsipulti, imti spausti, neduoti ramybės: Vargai ir bėdos ant sprando sėdas LTR(Jnš). Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais rš.
į gálvą (į krãmę Trk) sė́sti
1. Vž, Gršl svaiginti: Stipras alus – sė́sta į gálvą Krš. Saldus alus nesė́s nė į gálvą Akm.
2. įsiminti: Mokslas kitam į gálvą nesė́sta Šts.
į sóstą (ant sósto) sė́sti pradėti valdyti: Karalius sė́do į sostą DŽ1. Buvo tai Didžiam Konstantinui sėdus Ryme ant sosto A.Baran.
į svẽtimus ratùs sė́sti ne į savo vietą patekti: Tau gaila, o man pikta. Toks vyras į svetimus ratus sėdo! rš.
į veži̇̀mą sė́sti eiti už vyro, tekėti: Tos mergučės dar į veži̇̀mą nesė́da, spės apsirėdyt Skr.
kai̇̃p ant dẽšimts arklių̃ sė́dosi pasidarė labai linksmas: Kap apsiženij[o], tai, regėt, kàp an dẽšimts arklių̃ sėdõs Arm.
kai̇̃p vélnias į pipirùs sė́do PnmA prastai pateko.
kaklè sė́stis labai įkyrėti: Jau man ir kaklè sėdõs šitiej uždarbiai Vlk.
antsė́sti (ž.)
1. Bru, Rtr, Žr, Klk žr. užsėsti 1: Ančsė́do an arklio i nujojo Užv. Būras ak neištarė, kaip jį meška ančsėdo, smertdarė Žlv. Kad antsėdau, juo greitesnis pri mergelių joti D7.
| refl. tr., intr. I: Aš an to arklio liuobu antsisė́dęs josiu Krtn. Antsisė́do muni, raitas joja Skd. Leka kaip pašėlęs, an arklio ančsisė́dęs Pvn. Žmogus žirgą pažabojo, antsisė́dęs ir jojo PP30.
2. tr. pritapti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): Ar biesas antsė́do tave! J. Tus piningus jau vel[nia]s antsė́do gatavai Jdr.
3. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko čia antsė́do kaip drugiai! KlvrŽ. Skolos turėjo, kaimynas ančsė́do Ub. Vyras antsė́do muni kaip žaltys Ievą Šts.
| refl.: Dėl ko tu esi vien ant munęs antsisė́dęs? Plt. Vieną kartą padaryk gerą, ta antsėdęsi visumet būs Lnk. Toki jau ano mada: ant vieno antsisė́sti Ms. Ančsisė́do an munęs kaip velnias Pvn.
4. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui): Antsėdo kosulys lig vymos Ggr. Jį antsė́do geiduliai BŽ308.
5. intr. įnikti ką daryti: Antsė́do prašyti krikšto Šts.
6. tr. versti, spirti ką padaryti: Ančsė́do nuravėti tokį didžiausį daržą Pvn.
apsė́sti Š, Rtr; SD203, Q83,261, Sut, N, M, L
1. tr., intr. K, LL116, DŽ, NdŽ susėsti aplink: Visi stalai buvo vyrų ir moterių apsėsti Skrb. Kai apsė́da visa šeimyna apie stalą, net gražu žiūrėt Pnd. Jį apsėdo iš abiejų kraštų An. Apsė́dot, ažusėdot – leiskit išeiti iš ažustalės Ds. Apsė́do stalą, ir močiai nėr kur atsisėst Skdt. Apsėdom apie tą lempą Rmš. Apsė́dam aplink stalą LKT391(Kb). Stalą apsė́dę susiedai, jie neužleidžia vietų – turi išsipirkt [per vestuves] Dv. Kaip cigonai – apsėdę ugnelę Upt. Gumbo stalas apsėdęs šeimynos, visi linksmi, smagūs Žem. Pečius buvo apsėstas vaikų Pč. Vaikai, pečių apsė́dę, plunksnas plėšo BM390(Rdn). Velnių par kelias eilias apsė́dę poną numirusį (ps.) Všn. Apsė̃s tave mošytėlės, jau netikros seserėlės JV901. Kurie aplink stalą apsės, tavo širdis džiaugsmais plastės PK94.
| refl. tr.: Apsisė́s stalą dešimtis [valgytojų], tik spėk sukties Rdn.
2. tr. sėdant prispausti, pasėsti: Vieną pagaliuką, kai verpia, apsė́da, o an kito – kuodelis pririštas LKT326(Trgn). Atsisėdę už stalo prieš vinčių jaunieji kuris kurio drabužius apsės, to visame gyvenime bus viršus LTR(Tvr).
| refl. tr.: Apsisė́dau kepurę, pirštines Krt.
3. tr. užimti sėdimą vietą: Apsėdau krėslą, neturu kur bepasvadinti svetį Šts. Brovėsi tarp apsėstų suolų rš.
4. refl. žr. atsėsti 1 (refl.): Apsisėskit, aš papasakosiu istoriją Lnk. Buvo toks mūrelis, ka jau gal apsisė́sti Plng. Apsisėdau būdelėj parūkyti Plng.
5. (dial.) intr. atsitūpti: Apsė̃s an šakos [voverė], tai uodegą padės net an galvos Rdš.
| refl.: Jau vištos apsisė́do an laktos – vakaras Rod.
ǁ atsitūpti perėti: Višta jau pradėjo kvaksėt, zaras jau apsės an kiaušinių Nč. Dvi vištos apsė́do viena diena Rud.
6. (dial.) tr. tupint aprėpti: Višta galia septynius aštuonius žąsies kiaušinius apsė́st Ob. Kad atsisėdo katė an zedliaus, visą zedlių apsė́do Slnt.
7. intr. apsigyventi, įsikurti: Kaip apsigyveno ir apsėdo pirmieji lietuviai, iki šiol dar neištirta A.Janul. Čia pat pas muni buvo apsė́dę jau vokyčiai į kvaterą Sd.
| refl.: Kaip tik pradėjo jie čionai apsisė́sti, tuojaus ir atsirado vagių Jž. Neleisk, kad svetimas apsisėstų ten, kur visi meilios mūsų kūdikystės paminklai Vaižg. Keli metai bus atgalios, kaip senelis apsisėdo ant to kalno rš.
ǁ tr. apgyvendinti, užimti: Apsė̃s šešias eilias [sklypų], pėdos nebus kur padėtie Adm. Nojė ir jo vaikai apsėdo žemę O. Apsėskit karalystę, kuri jumus yra pagatavyta nuog pradžios svieto Ch1Mt25,34. Kurie nemoka muštis nei bartis, nei bylinėt, šitie apsė̃s ir apvaldžios žemę DP533.
apsėstinai̇̃ adv.: Jeib tau šitą žemę ant gyvenimo (viršuje ing paveldėjimą, paraštėje paveldėtinai, apsėstinai) paduočiau BB1Moz15,3.
ǁ tr. užimti, aprėpti: Jis, kad galėtų, dvarą apsė́stų Mrj.
8. refl. užsibūti vienoje vietoje: Mat apsisė́do namuose, niekur nebeina Šl.
9. intr. pasiduoti žemyn, pasmukti: Kol neapsė́dus trioba (sienojai nesusispaudę), jos lipinti moliais negalima Lš.
10. intr. kiek nusėsti, nuslūgti, nusekti: Apsė́do dūmų juodas kunkulis, tada pasrodė ugnis Klt. Pūsk – apsė̃s kiek pienas Rod. Apsėdo [v]anduo Imb.
11. tr. aptvindyti, apsemti: Vanduo apsė́do visą dirvą Up.
12. tr. puolant apgulti, apsupti: Apsė́dę daug kareivių Dsn. Klausės apsėstiejie tos žinios, kas dėsis su pilia ir su žmonėm BM107(Krs).
13. intr. GrvT131, KzR nurimti, apsiraminti, liautis: Gausi šlapių mazgočių ir apsė́si Dkš. Jis jau apsė́do, tep jau nedaro Lš. Apsė́skit, vaikai, ba bus blogai! Lp. Kap aš apimsiu jumi diržą, tai tuoj apsė́sit! Rdm. Ar tu nors kartą apsė́si?! Nč. Kur tu dartės eisi nakčia, apsė́sk geriau Rod. Kad spiečiantis bitės nebėgtų, tai reikia skambint, ir jos apsėda LTR(Auk). Šoko, šoko bernai ir apsė́do visi Lp.
^ Nėra tau nei apsėdamos, nei apgulamos (vis nerimsti) Arm.
| refl.: Apsisė́skit, ba kaip paimsiu diržą! Plm. Tu nedaugį apsisė́sk, ba aš tau vis vientara kaulus palaužysiu Arm.
ǁ refl. aprimti (apie skausmą): Kai pratrūko, tai ir apsisė́do, nors ažmigt duoda Trgn.
14. tr. SD227, N, NdŽ pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Nakviša (laumė) apsė́do vaiką, ir jis nemiegti naktimis J. Velnio apsėstas, pristotas R65. Apsėstas nuog velnio B. A vel[nia]s apsė́do, eikiav greičiau, ko čia trainiojys! Krtn. Ar jau tave bus piktoji dvasia apsėdusi, kad taip savame kaily nesitveri? Grž. Gal jau velnio apsė́stas, ka toks bjaurus pasidarei Skrb. Ar apsė́do kas taũ šiandiej? Sdk. Iš apsėstų žmonių daug velnių išginė M.Valanč. Dvasių apsėstasis buvo išgydytas Ev. Antikristas apsėdo PK133. Ar giltinė tavi apsė́do PP47. Mes važinėdami užgirdom, kad vienam karaliui pinčiukai apsėdo tris dukteris MPs.
| Aš žinau vieną ąžuolą apsėstą, niekas jo negali pakirsti LKGIII949(S.Dauk).
| refl. tr.: Idant aš nečystai dvasiai neduočiau manyje ponavoti, arba mane užimti bei apsisėsti prš.
15. tr. neduoti ramybės, užsipulti, uiti: Šeimininkų vaikai nuo pirmos dienos apsėdo našlaičius LzP. Apsė́do dideliai, aš negalėjau betverties Ms. O ten liuob kada apsė́s tas mergelkas, ka ten cypins, kaukys anie, tie vyrai Sd. Nereik, vaikali, seno žmogaus apsė́sti Vkš.
| prk.: Jei jam lašelis į burną, jis kaip pakaruoklis apsėda žmogų rš.
^ Blaškosi kaip šuo, blusų apsėstas KrvP(Krsn).
16. tr. apnikti, apipulti: Išlomavo rugiai – pelėsis apsėdo Šts. Kada jau rugys nužydėjęs, stiebus ir lapus apsėda amaras P.Cvir. Obuolius apsė́do puvimas Šk. Kas, Nikodemai, priglaudė tave, niežų apsėstą, prausė, šveitė, tepė? J.Marcin. Bet tos musys yr apsė́dusios par tą lytų Trk. Tas grybšis yra didžiu naikintoju daugybės augymių, nes kurią apsėda, tą pražudo P.
| Visokios blogos mintys jį apsėdo rš. Jos neberušiokit, mat bėdų apsėstà, klapatuos Slm. Jį visos nelaimės apsė́do Dglš.
^ Viena bėda tai ne bėda, o dvi trys kai apsėda, tai žmogų suėda LTR(An). Kai bėdos apsėda, tai ir pakaušį praėda PPr61.
17. tr. apimti (kokiai būsenai, jausmui, nuotaikai): Jei miegas ano neapsė́da, ans važiuo[ja] gerai Mžk. Čiaudulys nosį apsė́do Šts. Mano martelė tinginio apsėsta: niekas jos nesėta ir nieks neravėta Nč. Mano dvasią apsėdo noras vėl keliauti rš. Paskui širdį jo apsėdo puikybė S.Stan. Širdis godėjimu apsėsta DP512.
18. intr. įnikti ką daryti: Muni apsė́do anie kriušti lauk Pkl. Apsėdo joti pačią, ši ir pabėgo Šts.
19. tr. apsvaiginti: Padarė tokį stiprų alų, kad nu dviejų stiklinių muni apsė́do Tv. Mažne pavirtau, mat arielka apsėdo Žem.
ǁ intr. apsvaigti: Nū alaus i mun galva apsė́do Up.
20. intr. netekti jėgų, nusilpti: Jau apsėdo ir nuo lažios nenulipa Švnč. Jau aš sena, be sveikatos, apsė́dus Tvr.
◊ apsė́stas vãbalas apie išdykusį, neklaužadą vaiką: Apsėstas vabalas tas mūso vaikas – neklauso tėvų Šts.
bluñkis apsė́do KlvrŽ sukvailiojo.
kai̇̃p (lýg) [vélnio, nelãbojo, šim̃to velnių̃] apsė́stas smarkiai, labai (rėkia, eina ir kt.): Vaikai rėkia ir triukšmauja kàp apsė́sti Mrj. Spardosi, šaukia kaip velnio apsėstas J.Paukš. Eina kai̇̃p apsė́stas, nė su žmogum nebekalba Jnš. Užpuolė mergą lyg apsėstas Jnš. Ko tu vis siuvi kai̇̃p nelãbojo apsė́stas Vlkv. Blaškosi kaip šimto velnių apsėstas KrvP(Vlkv).
kai̇̃p mùsmirių apsė́stas apsiblausęs: Vaikšto kai̇̃p mùsmirių apsė́stas Sv.
atsė́sti intr. Rtr
1. užimti sėdimą padėtį: Atejo ties maria Galilėjos ir užejo and kalno ir atsėdo ten Ch1Mt15,29.
| refl. H, B, Sut, RtŽ, LL312, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Atsisėdo Petras ant suolo Žem. Ãnas neatsisė̃s, nesustos – eik ir eik Dl. Bėgs, bėgs, tik klest ir atsisė̃s Mlk. Basi an pusnes atsisė́dam Antr. Aš nueisu į reją, an pečiaus atsisė́su, pasėdėsu Nv. Vis atsisė́skai an pėdo pjaudamas Ob. Atsisė́dau in akmenio, ir ažumigta Ktk. Te nueinu, atsisė́du, sėdžiu ir laukiu to tetervino Dgč. Neatsisė́di nė pailsėti Žr. Kap atsisė́du, tai padaboju Nmč. Kadaise atsisė́da tėvas batus siūt, motka verpt, tai ka dainuoja abudu! Ktv. Lept vaikas ant subinės ir atsisėdo Plv. Atsisė́dęs besėdžiu Vlkv. Ar an dagio atsisė́dai – ko pyksti? Mrj. Atsisėstū̃t – gal išnešt krėslą? Rod. Atsisė́skim arčiau. Smagiau arčiau sėdėti Grdž. Tėvas ant vieno krėsliuko, motina ant kito, o vaikai ant žemės, būdavo, atsisė́da, i valgom, kabinam košę Žgn. Išsivaręs karveles pas karklynelį, atsisė́dęs ir užmigęs būs End. Mama verps, atsisė́sma pry mamos ir mokysmos LKT105(Lkv). Aš nežinau, kad mun a tris nedėles neleido nė atsisė́sti lovo[je] Lk. Armoninkelę pakliurkys atsisė́dęs Tl. Takšt ir atsisė́do vaikelis į pelkę Vvr. Atsisėdęs prie vakarienės, jis ėmė pasakoti Aladino motinai apie savo keliones J.Balč. Karalaitis atsisėdo krėslan, apie jį visi žvėrys sugulė LTR(Rk). Pasidairęs, pasidairęs sest ant slenksčio ir atsisėdęs SI444. Atsisėdova po žydinčiu alyvų keru ir ėmėva šnekėties Blv. Atsisė́do krėsle ir sureko BM33(Vb). Atsisėdo kaip svečias KrvP(Ndz). Atsisėsim pas krūmelį, nusiskinsim po lapelį LTR(Trak). Atsisė́dai už stalelio – radasta žydėjai (d.) Klvr. Oi tu krėsleli, gražiai risavotas, kas an tavę atsisė̃s DrskD68. Atsisėdau į darželį raštelius rašyti KlvD18. Atsisėdmi R327. Kur tiktai aš vaikštinėju, atsisėdžiu, stovinėju, mano tu mislyj brš.
^ Kad žinotai, kur pulsi, tai pats atsisėstai LTR(Mrj). Kalvis, ir ant akmeno atsisėdęs, duoną valgys Sln. Kad atsisėstų – dangų pasiektų, kad rankas turėtų – vagį pagautų (kelias) Sim.
ǁ refl. užsibūti sėdint: Atėjau ir atsisė́dau Klt. Pakačergy atsisė́do i atsisė́do Mžš.
2. refl. užlipus (ppr. ant arklio) užimti sėdimą padėtį: Kokia gera kumelė: kap atsisė́dai, tai kap vėju ir nunešė Aps. Tas muzikantėlis … atsisėdo ant savo paukščio ir įlėkė pas karalaitę BsPII41.
3. refl. įlipus į susisiekimo priemonę, užimti sėdimą padėtį: Atsisė́do, važiuo[ja], pamatė – liepsnos ateina LKT117(Rs). Du berniokai atsisė́do ir neturėjo irklų Pb. Laumė atsisė́do in karietą Aps. Paprašyk padaryti tokius račiukus, kad atsisėdai, pagalvojai – ir, kur nori, be arklio nuvažiavai J.Jabl. Padaryk pasostę į karus atsisė́sti J.
4. refl. patekti (į kalėjimą): Neilgai taip žmones apgaudinės, už tokius darbus atsisės Jnš. Mokytam daug lengviau ir turmon atsisėsti LTR(Ds).
5. (dial.) refl. atsitūpti: Kur motina bičių atsisė́da, te ir visos bitės Aps. Kiškis po krūmu atsisė́do LKT351(Švnč). Kriukšt šaka, anas (vilkas) nusgando, ant šikinės atsisė́do Dgč. Zuikis strakt atsisėdo ir, ausis pastatęsis, klausosi Žem.
6. refl. KI80, Srv apsigyventi, įsikurti, pradėti ūkininkauti: Jie miške atsisė́do (paėmė viensėdiją) Rm. Jis jau visai subiednėjo – atsisėdo ant bandos (samdinio, kampininko sklypo) Krkn. Nieko sau, Ona plačiai atsisėdo – kaip an valako Užp. Anas atsisė́do namuos Dgč. Vilniuj atsisė̃s, tai mislia – bus geriau gyvent Dglš. Anas Vainiūnuosa atsisė́do Aps. Atsisėdo ant svetimo gero ir mano, kad jam kas į dantis dabar žiūrės! J.Paukš. Nusipirko miško, ant miško atsisė́do Lt. Atsisėdu į savo galą ir pasiimu išimtinę I.Simon. Priseis viską statyti, nes atsisėsiu ant pliko lauko Blv. Atsisėdo kaip balon KrvP(Mrk). Atsisėdo kaip girtas purvan KrvP(Mrk). Ir atsisėdom ant kalno kaip durniai ant balno KrvP(Rtn).
^ Daug norėdamas (norįs VP11), ant mažo atsisėda (atsisėdi B, M, Ps, atsisėdai N) S.Dauk.
ǁ įsitaisyti: Mikliai suspėjote atsisėsti šalia materialinių gėrybių J.Gruš.
7. buvus pakeltam nusmukti, nusmegti: Jau namai vėl atsėdo į savo senąją vietą Vv.
8. atslūgti, nukristi (apie vandenį): Paskysta [v]anduo pievose, dirvose, o paskuo atsėsta, ir yra atsėdusi vieta Šts. Atsėdęs [v]anduo paliekta nūslėdį, [v]andens atsvadą Šts. Jūra par dešimtį žingsnių atsėdusi Plng. Upė jau atsėdo, daubose nebėr vandens Dr. Velėnžemines pievas pavasarį užtvenka, tokios pievos atsėstos vadinas Ggr.
9. Šts išrūgus atslūgti: Kaip pakilęs alus, bengdamas rūgti, atsė́sta, košk į verpeles (bačkas) J. Tešla atsė́do – buvo labai paskėlus Ktk. Atrūgus duona lovy atsė́da J. Buvo jau beįrūgstąs pyragas, o dabar kažin ko atsė́st pradėjo Sb. Kad tik atsė́do duona, ir minkyk – bus gera Srv. Kopūstai jau atsė́dę, nėr jukos Klt.
| Ar jau atsė́do grietinė (sviestą mušant)? Ob. Nedaryk smarkiai durų – pyragai atsės! Pg.
10. sustoti augti: Anys visi iš mažuotes labai augo, ė paskui ir atsė́do Sdk. Pavasarį labai gražiai rugiai atrodė, o dabar jau atsė́do Kt. Ale kas bus, kad rugiai atsė́do: pradeda ruduot iš apačios? Bsg. Linai tokie atsėdę be lytaus Šts. Žolė šokos ir atsėdo Šts.
11. atslūgti, atsileisti (tinimui): Iš ryto žiūriu – kojos tinimas atsėdęs Nm. Tanas atsėdo R172, MŽ433.
ǁ neiškilti iki galo, suslūgti (skauduliui): Votis kilo keliskart tam pačiam daikte ir vis atsė́do Srv. Votis buvo bekylanti, bet ėmė ir atsė́do Mrj. Spiritu priklota ir didelė votis kartais dar atsė́da Š. Atsė́do raupai (įsismelkė į vidų), ligonis mirs Š. Gumbas atsėdo R261.
12. nueiti tolyn, išnykti (apie debesis): Bene atsė́s [debesys], bene nebūs lytaus Grg. Debesiui užeinant, uždek švęstų žolių – debesys atsės Vlk.
13. atpigti: Rudenį visada arkliai atsė́sta Rod.
14. refl. imtis ko vieno, apsiriboti kuo vienu: Atsisėsim an vienos duonos (valgysim vien duoną) Lp. Ale išeina [pinigai]: atsisė́sk tu ant rublio (viską pradėk pirkti) – pamatysi Dkk.
◊ ant ki̇̀to rañkų atsisė́sti patekti į svetimą globą: Iškada buvo pamest ūkis ir atsisė́st an ki̇̀to rañkų Lb.
ant mi̇̀ltų mai̇̃šo atsisė́sti imti gerai gyventi: Atsisė́dai, žalty, ant mi̇̀ltų mai̇̃šo i sėdi atsisė́dusi Trk.
ant (kieno) padélkų atsisė́sti būti priklausomam, išlaikomam kieno: Atsisė́do an vaikų padélkų, karš Krš.
ant savę̃s atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kai atsisė̃s in savę̃s, tada išmoks, kaip reikia gyvent Vj.
ant sàvo ùžpakalio (sùbinės Grg, Lpl, šiki̇̀nės, uodegõs) atsisė́sti pradėti gyventi savarankiškai, savu uždarbiu: Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis], gal nebsius, gal protingesnis pasidarys KlK12,69(Rdn). Atsisė́do ant sàvo uodegõs, dabar pažins Mlt. Ne vis gyvensi tėvo duona, reiks i ant sàvo sùbinės atsisė́sti Sml. Matysi, ka tik atsisė́si ant sàvo sùbinės, tiks by kas Grg. Pažiūrėsma, kaip tu turėsi, kai an sàvo šiki̇̀nės atsisė́si gyvent Ut.
ant sprándo (ant galvõs, ant kãklo) atsisė́sti Dov išnaudoti, engti: Dabar, kad jau jis ant sprándo tau atsisė́do, ko tu benori, kad klausytų KlK23,88(Jnš). Atsisė́st kitam ant sprándo – ar tai galima?! An. Ant galvõs kitam atsisė́do ir mano, kad svietą nudyvys Ut. Būsi nuolaidus – ant kaklo tau atsisės ir dar pavežioti pareikalaus KrvP(Mrj).
ant sukurtõs ugniẽs atsisė́sti KlbIV14(Žem) gauti įrengtą ūkį.
ant svetimõs galvõs atsisė́sti svetimą išnaudoti: Ant svetimos galvos atsisėdęs, visus tinginiais vadina KrvP(Jz).
ant ùžpakalio (ant uodegõs Žem) atsisė́sti pasenti, pasiligoti: Atsėdęsis ant užpakalio kad būsi, tada pailsėsi Plng.
į sóstą (ant sósto) atsisė́sti pradėti valdyti: Į jų sostą karaliumi atsisėdo lietuvis kunigaikštis rš. Parvyko į mūso šalį ir atsisėdo ant sosto vyskupu M.Valanč.
už lõpšio atsisė́sti susilaukti vaiko: Pradėjo prastypti, jau už lõpšio atsisė́do Rdn.
įsė́sti intr.
1. SD405, Sut, M, L, Rtr užimti sėdimą padėtį, atsisėsti į ką: Vaikas, įsė́dęs į purvus, paliko purvinas J. Magdelė dainuodama įsėdo į daržą ravėti Žem. Jau ji kad insė́da in stovus, tai nežino, kada išeit Klvr. Dar aš neinsė́dau naujan krėslelin, ir pripylė uošvužėlė vynelio stiklelį DrskD106. Ar tu durna, ar tu girta: ko įsėdai marčių suole? NS559.
^ Ką ginęs ir ganyk, ką įsėdęs ir sėdėk Sch81(B).
| refl. K, Rtr, Jnšk, Ds: Vai, vai, dar šiandie negavau į stakles įsisė́st Prn. Seniai būčiau atsikėlus, į stakleles įsisė́dus JV296. Neįsisė́sk nešvarion vieton Š. Insisėdo kap velnias in ropes Mrj.
2. užlipus atsisėsti (ant arklio): Insė́do arklin ir išlėkė Ds. Kai įsėdo šyvan žirgan, su žirgu kalbėjo LTsII82. Tėvas įsėdo balnan rš.
| refl.: Kiti dar nešioja apgalvius, kad, radę arklį, guviau galėtų įsisėsti M.Valanč.
3. DŽ, NdŽ įlipti į susisiekimo priemonę, užimti joje vietą, kur važiuojant: Insė́do [autobusan] kokia moteris ir kalba Ktk. Su lėktuvu tuo kaip beveizint: sau čia įsė́dai, čia i esi vieto[je] Trk. O kai įsė́dom į tą šėpį, oi tų žmonių kas: apgulę kraštais, sudiev sako visi! LKT185(Vl). Nuvažiavo į pajūrį, įsė́do į laivą Krt. Plentai, tokie keliai, važiuok, kur nori: įsė́dai – tu gali apvažiuoti, kur nori End. Įsė́sti į vežimą J. Įsėdo ratuosna ir išvažiavo Š. Ragutėse insė́dęs važiavau Aps. In karietą insė́dau, šešiem žirgam užkirtau DrskD232. Aš, mašinoj įsėsdamas, kepurę keldamas, sudiev rozą paskutinį šalelei prigimtai LTsII336.
^ Įsė́dai į vežimą – i važiuok (ištekėjai ir gyvenk) Pvn.
| refl. NdŽ: Įsisėdęs į laivelį, Nemunu pagal leidos lig santeklio Dubysos M.Valanč. Įsisė́do važin ir nuvažiavo Š. Į vežimą įsisė́sti KII184. Ir įsisė́do anam į vežimą Sd. Turėtumi arklį, sau įsisė̃stumi, lig dėdės nuvažiuotumi Lk. Kai insisė́di rogytėsna, tai nuo to kalno pusę kilometro nuleki Alv. Šlajukai tik pavažiuot įsisė́st, o rogės vežt ką Grnk. Galėsi parplaukti, klumpė[je] įsisė́dęs (juok.) Trk.
4. patekti (į kalėjimą): Ir įsėdo į kalėjimą Žr.
5. apsigyventi, įsikelti: Anas laukia mūs namo, kad insė́st Dglš. Keturi ūkiai įsė́dom į gerą žemę Grd. Nū dvidešimtų metų esu Daugirdūse įsė́dęs Užv.
| refl.: Jug ne į dvarą įsisė́dę esma, turam dirbti Vn.
6. užimti kokią vietą, įsitaisyti kur: Čia buvo įsė́dus į jos vietą kita – tokia pikčiurna Plv.
^ Tai insė́do – kai in ropes (įkliuvo, apsijuokė)! Klvr.
| refl.: Jei įsisė́dai į gerą vietą, tai ir sėdėk Dkš. Aš nesistengiau svetimais pinigais niekur įsisėsti, aš nesistengiau, kitus išnaudodama, dvarininke pasidaryti I.Simon.
ǁ prk. atsidurti kokioje būklėje: Nukėlė vainiką nuo galvelės, įsėdo į didę rūpestelę N164.
7. įklimpti, nugrimzti, įsmigti: Įsė́dom iki ašių Dkš. Akmuo buvo didelis, o dartės giliai balon insėdęs, tik viršus regėt Vlk. Žemėse insė́dęs kundamentas Dglš. Insė́do vežimas pievon, ir arkliai nei iš daikto neima Alv. Žemė atlyta, tai kad insė́do vežimas papievin! Rod.
| Kap šavė, tai ir insė́do kulka krūtinėn Ml. Kap insė́do erkė sprandan, tai su peiliu išlupo Rdš.
| Runkeliai tokie stambūs ir taip giliai į dirvą įsėdę, kad beraunant kartais lapai nutrūksta V.Bub.
| refl.: Insisė̃s plūgas [žemėsna] Vvs. Ratai sulig stebulių pievon insisė́do Alv.
8. įsisunkti, įsigerti: Dažai įsė́do į drobulę Bt. Rašalas į staltiesę įsė́do, kad nė išplauti negali Up. Trinami vaistai karts į kaulus įsė́sta Krš. Šluostyk rašalą nuo stalo, kol da neinsė́do Trgn. Ka ravėji, tos žolės teip įsė́da į rankas, ka anų nebgal išplauti Klp. Vanduo į žemę įsėda CII705. Sniegas pavasariop, tirpdamas nu saulės, įsės į šiaudus ir į medelius S.Dauk. O druskai į šiaudus įsėdus, ne teip pigiai užsidega S.Dauk.
| refl.: Įsisėda į žemę vanduo B. Dėmės in audeklą insisė́do (nebegalima išnaikinti) VšR. Druska nespėjo įsisė́st į mėsą Klvr.
| prk.: Kas dabar jaunystėje įsispaudžiasi, tas tolesniuose metuose vis giliaus įsisėda (įsitvirtina) prš.
9. refl. įgyti pastovumą, nusistovėti: Lytingasis oras, kursai paskutiniame laike įsisėdo, ciecoriaus sveikatai nieko nekenkia LC1885,31.
◊ į gálvą įsė́sti (įsisė́sti)
1. apsvaiginti: Jau įsė́do į gálvą šnapšė, nepastova kojose Dr.
2. užvaldyti, apimti (kokiai minčiai, idėjai): Kažin kas anam į gálvą įsė́do Varn. Anksčiau tokia mintis neateidavo į galvą. Dabar ne tik atėjo, bet ir įsėdo galvon J.Balt. Matai, įsisėda kas žmogui galvon ir kamuoja per naktis Ds.
į káulus įsisė́sti pasidaryti įprastam, įsigalėti: Senam žmogui šykštumas į káulus įsisė́dęs Prn.
į sóstą įsė́sti pradėti valdyti: Į Žemaičių vyskupų sostą įsėdo kunigas Valančius rš. Vos buvo į sostą įsėdęs, visa tauta džiaugės S.Dauk.
į ši̇̀rdį (širdyjè) įsė́sti būti nuolatos jaučiamam: Ta praeitis ir Simonui buvo giliai įsėdusi širdyje rš.
ne į tàs rogès įsė́sti ne vietoje atsidurti: Man kiekvieną rudenį atrodo, kad aš įsėdau ne į tas roges ir važiuoju sau tėvo pėdomis K.Saj.
išsė́sti Rtr; Sut, M
1. intr. sėdėjus atsistoti ir išeiti: Jau visiškai baigiau preit, ir išsėdo klebonas [iš klausyklos] Sdk.
2. intr. jojus nulipti (nuo arklio): Kap atjojau an dvarelio, neišsėdau iš žirgelio LTR(Gdl).
3. intr. Š, DŽ išlipti iš susisiekimo priemonės: Ant kranto išsė́sti NdŽ. Da neišsė́dau iš vežimėlio, jau pasitiko du dieverėliu JV596.
4. tr. išsodinti: Dvare šitam mane išsė́do Mšg.
5. žr. užsėsti 3:
^ Kad tu išsėstái in peilio! (keik.) Arm.
6. (dial.) refl. tr. išperėti: Vanaginė juodoji, ana gražiai giedojo, išsisė́do viščiukus, ana sode vedžioja (d.) Tvr.
7. intr. išsisunkti, ištrykšti: Išsėdo kraujas lodz karoliai Grv.
8. žr. užsėsti 9: Kap išsė́do anys an manę ažu arklį, tai čiut neažumušė Vrnv.
| refl.: Boba kad išsisė́do an diedo duktės: vesk, diedai, kur, kad ma[no] ir akys jos neregėt! Rod.
◊ kai̇̃p ant devynių̃ arklių̃ išsė́sti labai džiaugtis: Kad aš tave išbūtau, tai kai̇̃ an devynių̃ arklių̃ išsėstáu Rod.
nusė́sti; Q12, R204, Sut, L
1. tr., intr. DŽ, NdŽ daugeliui užimti sėdimą vietą: Vaikai suolus nusė́do, nėr kur nė senesniam atsisėsti Ėr. Par kermošių visas Lėvenio pakriaušis būdavo moterių nusė́stas Skrb. Nusėdo suoleliais broleliai (d.) Prl.
^ Viena šikna visų suolų nenusėsi Jon.
| refl.: Pri stalo [šeimyna] nusisė́s par šventes Kv.
ǁ intr. būti sėdinčių užimtam: Pilnas stalas svečių nusė́dęs Vlk. Abudu suolai buvo nusė́dę žmonių Smln. Kad nusėdo suolas mergaičių! Pc. Sėdo nusėdo balti liepos suoleliai (d.) Ktv.
2. intr. N, Š, Rtr, DŽ, NdŽ sėdėjus nulipti (ppr. nuo arklio): Prašė jo visi, kad nusė́st nuog arklio ir ateit in stalą Ndz. Nusėdu ižg arklio SD459. Nusėdmi nu arklio R10. Nusė́sti nuo arklio K. Mes čia įėjome, nusėdę nuo žirgų, kuriuos prieangy palikom V.Krėv. Jau nusėsk, ba jau atjodinau an rinkos (ps.) Brt. Durnius mato, kad vilkas alkanas, nusėdęs atidavė jam savo kumelėlę BM157(Jnšk). Tik nusė́do nuo dviračio ir inlėkė vidun Užp. Nusė́sk biškį nū dviračio, pasišnekėsma Bt. Nusėdę nuo vežimo, ejom, kur daugiausiai buvo svieto Rp. Kaip atjojau ant dvarelio, nenusėdau nuo žirgelio LTR(Plv). Aš nusė́dau nuo žirgelio, pasirėmiau an balnelio DrskD133.
^ Ne savo [žirgu] jojęs ir klane nusėsi B.
| refl. N, Nm: Jau jot negal, ji tur nusisėst, arklį pririšt BsPI22. Nusisėdau nuo žirgelio KlvD41. Žemai būdamas, nuo rogių nusisėdo BsPI61.
3. tr. sėdant negyvai nuspausti, nugalabyti: Žabalė merga nusė́do viščiuką Sl. Veizėk, nusė́si kokį žąsytį Jdr. Ir jis (Šešiavilkis) atsargiai laikėsi, lyg privengdamas, kad tasai tvirtas žemaitis jo nenugultų, nenusėstų ar nenumintų kojos Vaižg.
4. intr. palypėjus užsisėsti: Ans nusė́do int dviračio, parvažiavo numie Plng.
5. intr. atsisėsti ant žemos vietos: Nusė́dau į lovą, į žemą vietą J.
6. intr. atsisėsti, prisėsti: Aš nenusė́su anei mažos valandos niekada Žr. Par dienų dienas ten sėda visi nusė́dę Akm.
7. (dial.) intr. nutūpti, atsitūpti: Pirma [gegulė] nusė́do gale kojelių Onš. Jau nutupia, nusė́da an to ciesoraičio [paukštis] Vv. Ir atlėkė baltos žąsys, ir nusėdo baltos žąsys an didžiojo dvarelio (d.) Vlk.
8. intr. NdŽ likti kur gyventi, apsistoti: Maži nusė́do Kavarske, dukterys te gyvena Tj. Lietuvoje nieko neradęs, iškeliauja Rusijon ir ten amžinai nusėda rš.
9. intr. DŽ, NdŽ nusileisti (apie saulę, mėnulį): Saulutė jau seniai nusė́do už miško Srv. Piemeniui reikia anksti atsikelt: saulė nusėda, tada namo gena Šmn. Ant rytą, kaip mėnesėlis nusė́da, tai nors durk akin (labai tamsu) Slm. Ryt jau gal nebedžiovens šieno, ba saulė kokian rūkan nusė́do Trgn. Kadai grįžo rytų šonan saulė nenusė́dus? BM450(A.Baran). Kad jau nusėda šviesi saulelė, tuoj visur dedas gaili raselė LTR(Brž).
10. intr. nugrimzti, įsmegti: Namo pamatai nusė́do, ir namas sugriuvo Prn. Žiūrom, vežimas tik sėda, sėda ir nusė́do in Nemuno dugną Prn. Grybas buvo nusėdęs dugnan Rmš. Praėjo laikai, praėjo amžiai, lietūs ir vėtros nugriovė kuorus, sienos žemėn nusėdo V.Krėv.
11. intr. R367, Skrb nuslūgti, nusekti: Patvinęs vanduo nusėda, t. y. numažėja J. Jau baloj vanduo nusė́do Kt. [V]anduo šulny nusė́do Dglš. Jeigu ežeras nusė́dęs, tai pakraščiu pereistat Ob. Kai liūnas nusė́do, tai vandenio neliko Vad. Vanduo nūsė́do par sprindį Up. Vandeniui nusėdus į vagą, lankose lieka riebaus, glitaus dumblo sluoksnis P.Cvir. Vandeniui nusėdus ir žemei išdžiūvus, vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel1.
ǁ nugaruoti: Nusė́do [v]anduo [virdamas], reikia kiek dadėt Klt.
12. intr. išrūgus atslūgti: Pakilusiai tešlai reikia leisti nusėsti ir dar kartą pakilti sp.
ǁ sukristi: Jei kremas gaminamas be želatinos, jį reikia tuojau valgyti, nes ilgiau laikomas jis pavandeniuoja – nusėda rš.
13. intr. atslūgti sutinimui: Smegenai (dantų) nusė́do, suaugo Vdk.
14. intr. nusileisti: Tėvo išrūkytos pypkės dūmai nusėdo, pakibo melsvu debesiu ties jo pečiais rš. Ore sutirštėjęs vanduo nusė́da ant žemės NdŽ. Kai tik tą pasakė, debesis kuo ramiausiai nusėdo greta miesto, ir iki šiol tebėra toje vietoje ežeras LTsIV606.
| Debesys buvo didelis, ale nusė́do (nuslinko tolyn, nuėjo) Klt.
15. intr., DŽ nugulti, nusistoti: Tegul nusė́da krakmolas galan, tada nupilsi drumzliną [v]andenį ir užpilsi šviežio Ds. Išeisiu aš, kolei dulkės nusės – negaliu dulkės[e] būt Skdt. Kazeininiuose klijuose dažnai pasitaiko smėlio ir kalkių trupinių, kurie nusėda ant indo dugno rš. Mielės nustoja, nusėda MŽ437. Rūdys nusėdo ant vyrių rš. Moterų eritrocitai nusėda greičiau, negu vyrų V.Laš.
| prk.: Pernelyg daug kartėlio nusėdo karstadirbio atmintyje rš.
| refl.: Vanduo buvo drumzlinas, bet dabar nusisė́do Antš.
16. intr. nublukti, išblukti: Jau čia kvarba visai nusė́dus Alk.
17. tr. BŽ267 nugulti sluoksniu: Dulkės nusėdo stiklą rš.
18. intr. prasisunkti, praeiti: Ale mat kur nusė́do [v]anduo – sunkias par padamentą Slm.
19. intr. nurimti, nusiraminti, liautis: Ar tu, driliau, nusė́si kada nors?! Plt. Cit, nusėskit, vaikai, negaluokitės! Šts. Aš jam kad atšoviau gerai, tai ir nusė́do, ir neturi ko sakyt Prng. Kai priėdė, tai ir nusė́do Rod. Nenusė́džiamas žmogus Ds.
pasė́sti Rtr; N, M
1. intr. užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Pasistatysiu geresnį budinką – būs kur pagulti i pasė́sti Krtn. Pasė́do stalo[p] ir až penkias minutas pavalgė Lz. Anys pagamino visa ir pasė́do večeriot Dv. Pasė̃s čia, čia stovi lentelė šitoj, nu i peša, peša (verpia) Pb. Pasė́sk, nebėk į numus tei greit Šlu. Pasė́s rūkyti – rūkys rūkys Vn. Ir jis atejęs vakarą pasėdo užu stalo su dvylika apaštalais BPI358.
| refl. H, Sut, N: Aš skalbt pasisė́dus nemoku Pgg. Eisim pasisė́st lauke Pgg. Pry stalo pasisė́dusi i valgo jau jijė tą kisielių Žgč. Pasisė́skias, antai kėdė Krtn. Pasisė́do an žemės, paršalo ir atkrito Jdr. Pasisė́skis į užvėjį Dov. Pasėduos, paguliuos lovoje, bet kelti nekelu Dr. Taip jis kartą pasisėdo po medžio ir dūsavo LTR(Klp). Nerinį pasiimsu i pasisė́su į kerčią Pj. Pasisė́dau pasilsėti, kad pavargęs buvau Vlkš. Deviau tokį benkį pasisė́sties Sg. Obulų, grūšų prisirinkov, skreitus nusinešėv, tatai valgėv, valgėv pasisė́dusios Nv. Neturim kuom (kur) pasisė́st Dsn. Anos pasė́dos (atsisėdo) unksmelėj LKKIX202(Dv). Už stalo pasisė́skit Lz. Ant krasės pasisė́sti KII184. Po medžiu pasisėsti KBI43. Tik plept! an pasturgalio pasisė́do Jrk137. Juodu lyg bijodamu nesiskubina artyn, o pasisėda ant vienos apvirtusios pušies I.Simon. Parėjęs pasisėdau prie savo darbo Vd. Pasisėdo valgytų CII144. Už balto stalelio pasisėdę, šio smarkaus brangvyno pasigėrę (d.) Tlž. Į krėslelį pasisėdau KlvD47. Pasisėdau į staklutes raštužį rašyti N147. O pasisėsčiau pas kakalužį žemiausiojo[je] vietužė[je] RD165. Ir pasisėdo eilė pas eilę čia po šimtą BtMr6,40. Ir Izrael pasistiprino ir pasisėdo patale BB1Moz48,2. Antrą rytą pasisėdo Moziešius žmones sūdyti BB2Moz18,13. Ir jis liepė žmonėms pasisėst ant žolės NTMt14,19.
2. intr. užlipus atsisėsti: Pasė́do raiti ir išvažiavo važiuot Lz.
| refl.: Broliai passė́do arkliuosna Rod.
3. intr. įlipti, įsėsti: Nepasė́dau – kaip primušta mašina Brs. Pasė́da vienan vežiman jaunas su jaunuoj[a] ir važiuoja namo pas mergą Dv.
4. tr. DŽ, NdŽ sėdant prispausti: Po šlaunia pasė́dau knygą J. Gerai dar, kad mes sunkiai pasė́dom, gal neiškris [virvės] Rm. Žiūrėk, skarelę po uodega pasė́dai Srv. Tu, Jonai, turbūt pasė́dai mano kepurę Mrj. Aiktelėjęs pasėdu koją, laukiu, kol nutvilksės skausmas J.Balt. Tik vieną maišą pasėdęs nuvažiavo Pt.
| refl. tr.: Pasisė́dus rankas ir sėdi Kt. Kviečių pasisė́dęs atvežė Lkš. Kam tau tokio ilgo [švarko] – kad tu jį pasisėstái?! Lp. Negerai pasisė́dau paltą, tai i susiraukšliavo Rs.
| prk.: Ką tuos pinigus pasisė́dęs sėdės (taupys), tegu nusiperka palitą Jrb.
ǁ refl. tr. Kos32(Vkš) pasidėti, pasikloti ką sėdantis: Pasisė́sk ką, bus aukščiau Srv. Pasisė́sk skudurų, tai nebus tep karšta Gs. Pasisė́sk paduškikę – būs geriau sėdėti Varn.
5. refl. tr. priimti atsisėsti, pasisodinti: Pasisė́do į vežimą tą vaiduoklę ir nuvežė Nmk.
×6. (l. posiadać) tr. Sut paveldėti, (už)valdyti: Duok mums … tėviškę amžiną būtinai pasėsti MKr9. Pakėliau ranką mano Viešpatiesp, aukščiausiop Dievop, kursai pasėst dangų ir žemę Ch1Moz14,22. Ašjen nes daviau jumus tą žemę, kad pasėstumėte ją tėvainiškai Ch4Moz33,53. Jau visa pasėdai, jau visu valdysi MP219.
7. refl. apsigyventi, įsikurti: Jie visi an dvaro žemės passė́dę Vlk.
^ Ar nori į raudoną dvarą pasisėsti? PPr106, LTsV263.
8. refl. įstoti: Reikėjo pasisė́sti į giminaziją – kas būtų leidęs Pj.
9. intr. nusileisti (apie saulę): Saulelė rasi jau būs pasė́dusi, kaip parvažiuosiam Dov.
10. tr., intr. patykoti, palaukti: Ar eisim zuikio pasė́sti? Skr. Mes pasė́dom gerai, tik varikai (varovai) paklydo Dkš. Mūs gaspadorius išėjo ant ožkų pasė́sti Gdl.
11. intr. kiek nusėsti, nugrimzti: Siena pasė́do Lp.
12. intr. apeiti vandeniu, aptvinti: Pasėdo bulvių šaknys [v]andeniu Šts.
ǁ priplūsti, prisisunkti: Putinėlio vietelėj vanduo pasėdo LTR(Pnd). Po namu pasė́do vanduo NdŽ.
13. intr. prasisunkti, susigerti, pasklisti: Par medinius [padus vanduo] nepasė́sta, nepašlampa Pj. Matai, kaip pylė: klanai, nepasė́sta į žemę Krš. Pasė́da į kaulus arielka Pp. Kol liga palauža žmogų, pasė́sta po kaulus Slnt. Pradėjo vemti, matai, jau pasė́do po kraujį Plng. Ar taip greit ir galėjo pasė́sti tie liekarstai: kaip gyvas kuša man po vidurius Vkš.
14. refl. nusiraminti: Su savo šnekom tai pasisė́sk Smn.
15. tr., intr. Nv apsvaiginti: Rodos, nedaug tegėriau – kaip greitai pasė́do, sunku an kojų pastovėti Užv. Geras alus – greit pasė́do Vkš. Kitam i liminadas pasė́sta (juok.) Rdn. Pasėdo kaip Rėpšuo putra Brs. Pasėdo kaip Rėpšo šunie putra į galvą tas jūso alus Šts.
16. intr. būti linkusiam į ką: Ana pasė́dusi ant grieko, t. y. palanki J.
17. tr. apsėsti, pristoti: Pasė̃s tave pikčius, t. y. vel[ni]as J. Piktos dvasios pasėstas Šts. Ir žmogui [velnias] burną uždaro, kurio pasėda, liežuvį riša SPII74.
18. tr. padaryti įtaką, paveikti, užvaldyti: Tave jau jie pasė́do NdŽ. Svetimos dvasios pasė́stas NdŽ.
◊ į gálvą (į kójas) pasė́sti apsvaiginti: Devė bragės, i labai pasė́do į gálvą Rdn. Vynas jau pasė́sta į gálvą tikrai Vkš. Pasė́s į gálvą ir kvapas KlvrŽ. Padėk mun eiti del to, kad ta degtinė pasė́do mun į kójas Šts. Tokios karės pasė́do žmoguo į gálvą Slnt.
rankàs pasisė́sti tinginiauti: Tai tinginė: tik ateis svetimas žmogus, ir pasisė́da rankàs Dkš.
papasė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Kap papasė́do ažu stalo, tai svečiai negalėjo valgyt Dv.
parsė́sti; H, N žr. atsėsti 1.
| refl. N.
pérsėsti Š; L, Rtr, parsėsti M
1. intr. NdŽ atsisėsti kitur: Pársėsk ant siuoliuko, aš noru krėslą paimti Skdv. Pérsėdo nuo kėdės ant sofos DŽ1. Įpusėjus susirinkimui, Mažonis persėdo ant kito suolo šalia Girniaus J.Avyž.
2. intr. NdŽ perlipti į kitą susisiekimo priemonę: Pérsėsi kiton keleivinėn i nuvažiuosi Klt. Tę reik trissyk pársėst Grk. Persėdo į antras roges, kur važiavo seserys K.Bor.
ǁ pradėti dirbti su kita mašina: Baigė dorot vasarojų, vėl ant traktoriaus persėdo sp.
3. tr. NdŽ sėdant perspausti: Kitasis pársėda riešutą su subine, o kitas neparspauda nė su pirštais Šts.
4. tr. atsisėsti į tarpą: Kam tu juos pérsėdai? DŽ1.
5. intr. DŽ, NdŽ persigerti, persisunkti: Vakar lyjant man vanduo ir par sermėgą pérsėdo Trgn. Par šituos botus vanduo nepérsėda Ktk. Toks lietus labai greit pérsėda Ds. Tik aprišiu pirštą – ir vėl kraujas pérsėda Ds. Kaipgi taukai nepérsės par rūbą Sdk. Dažai pársėdo į antrą pusę Bt. Medus pársėdo į antrą pusę vogono J. Liesą akminelių gruntą [v]anduo veikiai parsėda, ir tujau išdžiūna S.Dauk. Pati sula parsimaino, sutirštėja, o kartais parsėsta par uždarytas šalis ir išeina laukan Kos17.
6. intr. susigulėti, susmegti: Sėdo pársėdo žemė – įdubo kapas Rdn.
7. tr. paveikti, perimti: Jis tos dvasios pasėstas ir pérsėstas NdŽ. Kad ben vienas spindulelis loskos pono Dievo apšviestumiat ir parsėstumiat širdį P. Idant gailėjimu visą mane parsėstum brš.
prasė́sti
1. intr. NdŽ, Šts, Ds sėdant nepataikyti į sėdamą vietą: Sėsdamas ant kėdės, ėmiau ir prasė́dau Mrj. Prasė́do pro šalį, kojos keberiokšt Rdn.
2. intr. NdŽ prasisunkti.
3. tr. sėdint padaryti patogią: Prasė́sti vietą NdŽ.
prisė́sti Rtr
1. intr., tr. Q90, N, M, L, Š, NdŽ, Ml atsisėsti šalia sėdinčio: Prisėdmi R71. Tas šast ir prisė́do šalip Tl. Ana jau labai roda, kad prie jos prisė́dai Sdk. Aš prie jo vieno čia prisė́dęs būsiu ir mokysiu Slv. Pasodinę svečią už stalo, vyrai iš šalių prisėdo J.Paukš. Prisė́do bernelis prie mano šalelės, uždėjo rankelę an mano petelių DrskD116. Ir prisėdo bernužėlis po kairei puselei LTR(Pnd). Ko prisėdai prie šalelės, tu nemylimasis? LTR(Vrnv). Užgerk mane, mylėk mane, mergytė jaunoji, prisė́sk mane JD1057. Prisėdo sens našlelis prie mano šalužės! KlvD186.
| refl. Rtr: Aš čia prisisėsiu, sesule, šalia Voverės V.Krėv. Vaikai pasiliko dar vežime, sėdėjo padoriai. Mudu prisisėdova prie jų Mš. Prisisėdęs ragina ir ragina gerti Grž. Prisisė́do pri munęs – sakyk teisybę Krš. Jonienė valgo, Jonas prisisėdęs ragina Žem. Vėl princas tik su ja viena kalbėjo, prie jos prisisė́dęs lyg pririštas Jrk79.
2. intr. NdŽ būti sėdinčių užimtam: Krėslai visi prisėdę, dar ir pasieniais eilės stačiųjų Žem. Tai kad prisėdo pilnas stalas svetelių LMD(Klt). Prisėdo sėdo pilni suoleliai (d.) Ck. Ko palinko suoleliai, kai prisėdo sesiulių? VD161. Ir prisė́do jaunųjų pilnas tėvo suolelis JV257.
ǁ tr. daugeliui užimti sėdimą vietą: Prisė́do pilna ažustalė Mlk. Moterų pilna apystalė prisė́sta Šmn.
3. intr. DŽ, NdŽ pasidaryti užimtam susėdusių važiuoti: Prisė̃s pilnas [autobusas] jau iš Labanoro, čia i nestos Klt. Prisėdo pilni ratai ir išdainavo Jnš. Laike pietų kad atvažiavo karieta, prisėdus kokių nepažįstamų ponų SI392.
ǁ tr. daugeliui susėdus, užimti, pripildyti (susisiekimo priemonę): Prisė́sti vežimą K. Kad mašina būtų prisėstà žmonių, tai ne teip mėtos LKKV160.
4. intr. DŽ, NdŽ, Dv, Dbč truputį, neilgam, laikinai atsisėsti: Lėkiau ir lėkiau perdien be kvapo, nė prisė́dus nebuvau Ds. Prisė́sk, sesel, minutėlę, pasikalbėsim Skrb. Padirbėjau, reikia prisė́st Imb. Nematysi, pri karvės ar jaučio prisėdai milžti – teip ankstie kėlėm Šts. Visi valgo, i tas prisė́do su kailiniais Rsn. Sugrįžo, prisėdo ant lovos krašto J.Balt. Prisė́dusi ratelį par visą dieną pargirgždino J. Negaliu nė iš tolo prisėsti (skauda užpakalį) rš.
| refl.: Prisisė́do prie stalo KI53.
5. intr. Rdn ilgam atsisėsti: Prisė́sti prie darbo NdŽ. Su plūksnom tai labai reikia prisė́st Skp.
6. tr. NdŽ sėdant prispausti: Pasitrauk, tu man skverną prisė́dai, aš negaliu atsistot Skrb. Prisė́do kojas ir plakė Plng.
| Visą mėnesį neprisėdo subinės (negalėjo atsisėsti) – teip buvo sukapotas Šts.
^ Durniaus prisė́stas, skverną nupjovęs ir eik (bėk) tolyn Kp. Susiedai, kiaušius prisė́dai! – Savo, ne tavo! Vkš.
7. intr. apsigyventi: Kiek čia vokiečių prisė́do! Ėr.
8. intr. nusistoti: Kubile ant dugno visokių žemių prisė́do Jnš.
9. intr. prisipildyti, pritekėti: Įšalusi žemė tebėra – neprisė́sta [v]andens nė šulinys Šts.
10. intr. prisigerti: Plienas prisėsta riebumų ir pasiduoda virinamas Šts.
ǁ tr. pripildyti, prisotinti: Miglos prisėstas vėjas trauka šarmą į medžius Ggr.
11. intr. pasidaryti apimtam, paveiktam: Prisė́stas svetimos dvasios NdŽ.
12. intr. Kbr apsiraminti, aprimti: Vaikai, prisė́skite, ba gauste nuo tėvo! Bsg.
| Prisė́sk (būk čia, pasilik)! Kur eisi – da užmuš … Rs. Matai, tai prisė́dai, kai pagąsdino Mrj. Jis buvo pirmas, bet dabar jau prisė́do (nebedirba taip smarkiai) Snt.
13. tr. pristoti, užvaldyti (apie piktąją dvasią): A pikta dvasia prisė́do, kad taip nerimsti? Jnšk. A velnias tavi i prisė́dęs yra! Krš. Ar tave brantas yr prisėdęs, ko tu čia baldais?! Plng. Ar tave nemačia prisė́do?! Skr.
14. intr. prikibti, užsipulti: Jis prie manęs prisė́do kaip kipšas Snt.
◊ ùžpakalį (dùgną, skỹlę, sùbinę, úodegą) prisė́sti apsiraminti, aprimti, liautis: Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų Gž. Prisėsk dugną, o pelė įlįs LTR(Kv). Prisė́sk skỹlę – žiurkė įlįs Užv. Kur eisi – prisė́sk sùbinę! Rs. Ar tu neprisė́si uodegõs, bjaurybe tu! Skr. Aš tau sakau, tu prisėsk savo uodegą ir nekaišiok man tarp durų! V.Myk-Put. Palakstė palaksčius ir prisė́do úodegą: mato, kad niekas neišeis Vl.
paprisė́sti (dial.) intr. daugeliui atsisėsti: Paprisė́dę pilna pasvirnė Dv.
susė́sti intr.
1. H, R, Sut, N, K, M, L, Š, NdŽ visiems atsisėsti: Visi susėdę aplink stalą ir snaudžia KlbIV80(Mlk). Susė́da tę ir geria, dainuoja LKT360(Sem). Anys susė́do ažu stalo Antr. Susėsdavom pabarėj, kai ažgiedodavom – gražu paklausyt Lel. Ėda šeimynelė susė́dusi Krš. Kningas abudu susė́dę skaitys Trk. Galiam susėst ir valandėlę pasišnekėt Sln. Sau pri stalo susė́s jau ta šeimyna valgyti Tl. Mudu susė́dova J. Į suolą bobos susė́do J. Pailsusys susėdo pas ugnį, gėrė pakarčiuo alų ar arielką M.Valanč. O ans liepė susėst miniai and žemės Ch1Mt15,35.
^ Kai seimas susėda, visus pinigus suėda PPr77. Ant liežuvio galo visos nelaimės susėdo KrvP(Klm).
| refl. N, K, Kls: Anudu susisė́dusiu vien galvo[ja], ką čia daryti Brs. Visos susisė́dusios tokios i plepa Krš. Griauža sūrį susisė́dę kertė[je] Trk. Susisėdmi su viens vienu R71. Poniški vaikai, su būriškais susisė́dę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso K.Donel. Susisė́skit, susisė́skit, svoteliai, į suolą JV535.
2. NdŽ užlipus visiems atsisėsti (ant arklių): Susė́do in arklių raiti ir in šitą budką atjojo ir nenulipinėjo Aps.
3. Rtr visiems įlipus užimti vietas: Keleiviai susė́do į autobusą DŽ1. Susė́dom į laivą NdŽ. Susė́sdavai po kelius žmones į ratus i važiuodavai Mšk. Susėdo į mažą laivelį ir nuplaukė J.Balč.
| refl.: Susisė́dom ben keliuos ir nuvažiavom Dustõs Ds. Benori anie susisė́sti į vežimą visi J. Susisėdusiu anudu į karietą išvažiavo, įsidėjusiu 10 pūrų piningų S.Dauk.
4. sugniužus atsisėsti, susiriesti: Susigėdau, susė́dau ir tyliu Skr. Kai sumygau par pusiaujį, tuoj susė́do Mlt.
| refl.: Aukštas, bet susisė́dęs į kelnes (sulinkęs) Šts.
5. (dial.) Smal visiems sutūpti: Tai ateis va kur in medžio ir susė̃s bitės Aps.
6. N; DŽ apsigyventi, įsikurti: Kalbėsiu čia apie tautos muziką tų lietuvių, kurie susėdę yra apie Biržus, Vabalninką LTII96(Sab). Visi čia susė́dę, anksčiau an laukų gyveno Ln. Staponiškis seniau vadinos Pakriaušiniai: mat prie Nevėžio kriaušio susė́dę Mžš.
7. Trgn apnikti:
^ Viena bėda – ne bėda, kai dvi trys susėda, tai ir žmogų suėda Vlk.
8. NdŽ susmukti, suzmekti: Maža, in žemę susė́dus trobukė Rdm. Ot susėdo pirkia, kad galva lubosan kliūva Švnč. Gal žemė susėdo, kad tas akmuo nuvirto Dkšt. Pašilęs medus susė̃s Dglš. Pyragai susė́do po pečium Srv. Ji vos apsiauna batelius, jie ir susė́da Skr. Ar nereikėtų paskui kiek pavoluot – žemė geriau susėstų sp. Susėdantysis gruntas GTŽ.
9. NdŽ, Klt sulįsti, nugrimzti: Ginučių piliakalny, sako, kadai bažnyčia susė́dus Krd.
10. susisunkti, susigerti: Taukai susė́do į mėsą J. Susė́do [v]anduo asiūklynan Dglš. Išdžiūvus žemė, vanduo greit susė̃s Svn. Kai šitie dažai susė̃s, pertepk antrąkart Trgn. Smėly greit vanduo susė́da Lš. Srutos susėdo į žemę Als. Į smiltę [v]anduo didliai greitai susė́sta Trk. Į žemę purkštalai susė́sta, užsinuodija žemė Krš.
11. neiškilti į paviršių, įsismelkti į vidų: Susėdo votis kūnan Ds. Vidun kai susė̃s liga (tymai), nieko nepadarysi Tvr.
pasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti, sulipti: Ir išvažiavo pasusė́dę čigonai Str.
papasusė́sti (dial.) intr. visiems susėsti: Piemenys papasusė́dę krūvoj Dv.
užsė́sti
1. intr., tr. SD405, Q49,50, R39, Sut, N, J, I, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Vkš užlipus atsisėsti (ant arklio, dviračio ir pan.): Ans užsė́do an to arklio i palengva jojo LKT134(Klp). Gali, užsė́dęs arklį, mus pasivyt Lkč. Žirgas tai raitam užsė́st Nmč. Kas tu nemoki jau ir ant arklio užsė́st! Ds. Anupras užsėdo kumelę ir išjojo miestelin sužinotų, kas čia pasidarė A.Vien. Užsė́do an to vilko ir nujoj[o] Lzd. Žiūri – kažkoks piemuo jodinėja, aviną užsė́dęs Skrb. Pribėgo velnias, ir užsė́do ana an kupros jo LKT341(Lb). Ėmė viena merga ir užsėdo an barono. Užsėdo, ir jai neseka nuo barono nulipt DS355(Vlk). Jis, užsėdęs dviratį, nuvažiavo I.Simon. Parnešė kirvį namon ir, užsėdus ant piestos, pasileido, pėdas uostydama, vytis pabėgusią Saulės dukterį BsPIII20. Dainius kaip užsėdo ant traktoriaus vasaros pradžioje, taip ir burzgino visą mielą rudenėlį V.Bub. Kai užsė́siu an žirgelio, nepavysi manęs LTR(Ūd). Dar aš neužsė́dau an bėro žirgelio, jau pražydo lelijėlė tiesiojon rankelėn DrskD106. Tie žirgeliai juodbėrėliai, jie neužsėdami (d.) Pkr. Ir užsėdo ant velbliūdų ir sekė vyrą BB1Moz24,61. Kaip raitas koksai, arklį užsėdęs, savo valia veda BPI281.
^ Girtas ir ant kiaulės jotų, kad tik užsėsti galėtų KrvP(Rtn). Devyni velniai ant vieno ožio užsėdo! KrvP(Pln). Tu nū adatos ant arklio užsėsi (pradėsi viską vogti) LTR(Klp). Ana joja ant sprando ir da liepia paslenkt, kad geriau ažsė́stų Ob.
| refl. intr., tr. N, I, Sut, NdŽ: Užsisė́sti ant arklio K. Tas vaikinas, užsisė́dęs ant dviračio, važiuo[ja], lekia Jrb. Užsisė́da ant sprando ir pareina sykium su jum Skdv. Galėjo, užsisėdęs kumelę, nukurti atgal Žem. Užsisėdo ant ožio, o nujojo pas tą poną BsPI5. Užsisėdęs jok į lauką KlvD3.
2. tr. L, NdŽ užimti sėdimą vietą: Visi suolai ažusėsti̇̀, nebėr vietos Ds. Antan, kamgi tu ažusė́dai mano vietą? Kp. Veselninkai užsė́džia, neįleidžia jaunųjų, sako, suolą reikia išsipirkt Vdžg. Svečiai užsė́do stalą (užėmė vietas prie stalo) Nm. Ė pirkioj pasodina vaikus až stalo – ažsė́stas stalas GrvT139. Kai vyro šonan važiuoja kitoj dienoj, tada ažusė́da, neleidžia ažu stalo – stalas reikia išpirkt LKT332(Antr). Kaipo dvariškiai, norėjo pirmą vietą užsėstie ir iš eilios pirmą stiklą išgerti Rp.
^ Su viena subine du suolu nori užsė́sti J. Ar tu nori viena sėdyne dviej suolų užsėst? LTR(Lp). Vienas visus suolus neužsėsi LTR(Nm).
3. intr. NdŽ užimti sėdimą padėtį, atsisėsti: Kap žusė́da, tai per visą vakarą kortosna grajija Žrm. Ten visi už stalo užsė́džia, neleidžia ten tų (atvažiavusių iš jaunosios pusės) įeit Mšk. Ant tako užsė́dom ir sėdim Skr. Užsėdau už stalelio prieg bernelio šalelei LTR(Ūd). Kai užsėdai už skomelių, diemedžiu žydėjai LTR(Lp). Dar aš neužsė́dau už baltų skomelių, prisėdo bernelis prie mano šalelės DrskD116. Anys podraugiai su vyresniais užusės surinkime PK204.
| refl. NdŽ: Žentas ažsisė́dęs par mašiną sėdi Dgp. Pilotas … užsisėdo ant sūdo krasės NTJn19,13. Užsisė́dau už stalelio raštelio rašyti (d.) Jrb.
4. tr. Dr šalia, iš šono atsisėdus, neleisti išeiti (iš užstalės): Ona, Verutė mañ užusė́do ir nugirdė Slm. Bernas turėjo ažustalėj ažusė́dęs mergą ir neleidė Vdn.
5. tr. NdŽ sėdant prispausti, prisėsti: Atsistok, tu mano lietpalčio skverną užsėdai rš. Ant suolo sėdo, katę užsė́do Pns.
| refl. tr.: Tėtės čebatus slėpėme su broliu užsisėdę LTR(Vlkv).
6. (dial.) intr. atsitūpti: Raudonas gaidys, užsė́dęs ant girnų, ir vemia vemia tuos grūdus (flk.) Trgn. Plikis, mislydamas, kad tai musės užsėdo, su delna plikę pliauškina DS373. Paukščiai dangaus ant jos užsėda DK8.
ǁ tr. aptūpti: Ana (višta) negali juos (kiaušinius) užsė́stie Dgp.
7. tr. Stl užgyventi, užvaldyti: Nors žemės ir nemaža užsėdę, – skurdžiai, su lezgiškiais palyginus, ir tiek S.Čiurl. Idant jis nuog jo turėtų atimt ir užsėst karalystę aną MP39.
| refl. tr., intr.: Kaip ant savęs užsisė́si (savarankiškai įsikursi), tada paregėsi Grz. To ir betrūko … tokiems suskiams užsisėsti [dukters] žemę! Žem.
8. intr. NdŽ nusileisti (apie saulę): Kiek te tos dienos – ir nepamatai, kai saulė už kalno ažusė́da Trgn. Aš, jau saulei užusė́dus, parvažiavau namo Ds. Kaip užusėda šviesi saulelė, visur tuoj dedas gaili raselė LTR(Užp). Kai brolelį užmušė – saulytė tekėjo, kai kavojo – saulelė užsėdo LTR(Rk). Saulė užusėdo, mėnuo užtekėjo NS1375.
9. tr., intr. NdŽ neduoti ramybės, užsipulti, uiti, persekioti: Ko užsė́dot, šatonai, biedną bobą?! Krš. Jokios rodos nėr, kai užsė́da in manęs toj boba Ut. Kad ne tokiu būdu užsė̃s, tai tokiu – vis tiek užsė̃s Trgn. Užsėdęs biedną žmogų MP118.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys užsėda, tai žmogų suėda LTR(Srd).
| refl. tr., intr.: Jis kad ant ko užsisė́da, tai tam blogai Mrj. Ant nemokyto žmogaus, kas nori, tas užsisė́da Snt. Kai užsisė́da, tai gerk, ir gana Žal. Jau jis jeigu ant ko užsisė́da, tai nebepaleidžia Ds. Neduok tu Dieve, tuoj ir užsisė́do až valgį, kad daug suvalgau Trgn. Išeisiu, kad užsisė́dot ant munęs Krtn. Net Amilia nebeiškentė sykį: – Užsisėdai tą vaiką J.Balt.
10. tr., intr. pristoti, užvaldyti (ppr. apie piktąją dvasią): Velnias tave užsėdo, kad nebegalima susikalbėt?! Srv. Rodos, perkūnas jį užsė́do, ir gana! Jrb. Ar velnias užsėdo ant mano susiedo? LTR(Grk).
11. intr. užnikti ką daryti: Kad užsė́do, tai užsė́do jin mane prašyt kambario Jnš. Užsė́do skolą ataduot Ktk. Užsėdo čia dabar erzintis rš.
| refl.: Užsisė́do mus ragyt į stuiką Gs. Vakarop urėdas užsisėdęs skatina ir skatina skubėti, pabaigti grėbti Žem.
12. refl. Amb užsibrėžti, užsispirti: Užsisė́siu ir išmoksiu Kair.
13. intr. imti vartoti ką vieną, apsiriboti kuo vienu: In vienų bulbų kai užsė́sma, tai greit suvarysma Skdt.
14. intr. užkliuvus už ko, sustoti (vandenyje): Užsė́sti ant seklumos NdŽ. Iš pačio ryto kad užsė́dau, tai iki vakaro teko buomyt Kpč.
◊ ant sprándo (ant [biednõs] galvõs, ant kãklo, ant kauniẽriaus) užsė́sti (užsisė́sti)
1. prikibti, užsikarti, užsipulti: Neleisk, kad tau jis ant sprándo užsė́stų, kitaip, žmonele, prapulsi Jnš. Užsė́s ant sprándo ir vargys žmogų kaip nelabasis Vvr. Kai užsisės marti ant sprando, pasidarys vaikai geresni Grš. Ant mano sprando dar niekas neužsisėdo, kaip tu ant žento Žem. Visi jūs užsė́dot man ant galvõs Šr. Užsė́do ant mano biednõs galvõs, ir atsikratyt nebegalima Ds. Atej[o], užsė́do an kãklo – ir atduok Lp. Tu, kaip atejai, ir užsė́dai an kauniẽriaus Sdk.
2. smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą Pt.
kai̇̃p ant šim̃to arklių̃ užsė́do labai nudžiugo: Kap pasakė eit, tai kàp an šim̃to arklių̃ užsė́do Bolesius Lp.
sóstą (ant sósto) užsė́sti (užsisė́sti) pradėti valdyti: Štai karalius artinose, kursai užsės sostą tavo SGI27. Žmogus norėjo nuo sosto nuversti ir pats ant to užsisėsti prš.
datupė́ti
Apibrėžtis
tupė́ti, tùpi (tùpia LKKIX208(Dv)), -ė́jo KBII169, K, Rtr, Š, FrnW, K.Būg; L
1. intr. R, MŽ, Sut, N, K, M, RtŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Pn, Grd, Bd, Pls laikytis ant sulenktų kojų (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Tùpi žąsukai dar gyvi DrskŽ. Žėk – po ežele vieversiukas tùpi Bsg. Daboju – jau špokas in šakos tùpi Klt. Susmetę krūvelėn vištos i tùpi [vakare] Klt. Žiūriu – tùpi i tùpi ta vištelė, kaip dėt norėtų Žg. Tupė́ta paukščio medy LKKXVII33(Vb). Ant avietės blezdingėlė tupė́jo Ktk. Tetervinus a berže tùpint gali ten lig vieno iššaudyti Sd. Seselė rūtas ravėjo, zylutė krūme tupė́jo Lkš. Paukštute, lakštute, o kur tu tupė́jai? – Sodely, daržely, tarp žalių lapelių (d.) Šmn. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tùpi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti Pl. O gervių te tupė́ta buvo Sb. Tam čėse užkliudė palėpėj tupėjusius žvirblius, tie tik prr… LTR(Kp). Varna in kupsnos tùpi, ir loja [šuniokas] Ktk. Varnos visada ant šalčio viršūnėj tùpi Prng. Varnos pačioj viršūnėj tùpi prieš blogą orą Sld. Juodvarniai kad ant žemės tùpa, užeis lytai Nv. Gužučiai ka ant kupečių tùpa, supūs pašaras Klm. Jei pavasarį pirmą kartą gandrą tupintį pamatai, tai būsi negreitas LTR(Pns). Jei parlėkusį garnį pirmąkart pamatai tupintį – tai visus metus daužysi indus LTR(VšR). Šarkos ant tvarto stogo tupėta ir sniege pėdsakas palikta – lauk naujienų ar piršlių rš. Paukštė, ant vietos tupėjusi, ben plunksnas paliekta S.Dauk. Gale lauko ąžuolėlis bestovįs, tam ąžuole vanagėlis betupį̇̃s Ar. O kitsai tenai ant virbo tùpi besnausdams K.Donel. Vištos geros: viena tùpi (deda), kita laukia Švnč. Ir paukščiai po dangumi tupėjo ant jo šakų BBDan4,9.
| Voras tupi ant lango Ps. Švento Jono vabalėlis tupėjo ant lapo žydinčios kvietkelės Tat.
| prk.: Kad ant piningo tup aukso erelis, tai visur dalek, nors mažas paukštelis D.Pošk.
^ Tupi kaip pelėda pupose LTR(Žg). Kaip višta ant laktos tupėsi Rz. Tupime kaip varnos ant kuolo I.Šein. Lekantysis palėks, o tupintysis tupė́s J. Galgi vištos tupė́jo, kad teip labai prausies? Trgn. Antanai, pantanai, kur tavo pati? – Ant pečiaus, po pečium, kur vištos tùpi Snt. Juodas gaidys ant tvoros tupi: uodega iki žemei, balsas iki dangui (varpas) B591. Gražus gražus ponaitis lauko gale tupi (dagilis) LTR(Sln). Balti gaideliai ant laktos tupi (dantys) LTR. Tupi gaidukas su raudonais pentinukais (burokėlis) LTR. Juoda višta tup ant raudonų kiaušinių (katilas ant ugnies) LTR(Šlv).
ǁ Sk atsitūpus miegoti, būti: Karteles pritaisiau žemai: i vis tiek jauniklės neskrenda, žemėj tùpi Klt. Ka šaltai tùpa [vištos], skiauteres nušalna Klm. Lakta te (priemenėje) būdavo vištom tupė́t Kp. Vištos seniai tùpi, ir jūs tū̃pkit Trgn.
^ Kaip gaidžiai: dieną pešasi, o naktį ant vienos laktos tupi LTsV262.
ǁ perint laikytis ant sulenktų kojų: Ant pautų tupėti N. Lėlys gi nètupi ant kiaušinių, ale žiūro žiūro ir išžiūro vaikus Pv. Kregždė padėjo kiaušelius ir tupėjo ant jųjų, idant išperėtų vaikelius A1885,219. Medyje kovarnis sukrebžda – turbūt jau ant kiaušinių tupi J.Paukš.
2. tr., intr. Sut, NdŽ, DŽ perėti: Viena jau tùpi vištukus, kita antukus Smn. Jūsų višta kverkščia, gal tupė̃s Slm. Višta tupėjo čielas tris nedėles Pln. Kurkę daviau tupė́t Klvr. Aš, aure, užleidžiau savo [vištą], tai irgi teip pat netupė́jo Rgv. Kaip kiaušinius atemi, anos (vištos) nebètupa Krž. Laksto [višta], žinai, gi nusibosta tupė́t Kp. Išlėkė višta, nebeatejo tupė́tų – šalti kiaušiniai Slm. Jau ji tokia višta – atimk kiaušinius, akmenukus pasižeria ir tùpi Dkš.
3. intr. LL70, DŽ1 laikytis ant prilenktų prie liemens ir per kelius sulenktų kojų (apie žmones): Nusibodo ant kinkų tupė́ti J. Tupė́damas in liūno spalgenų kašelę prigrebojo Klt. Sėsk, ko an kulno daba tupi̇̀ Žml. Mama verpė, o aš kaip katinelis pri anos kojų prisimetusi i tupė́jau End. Ko ten tupi̇̀ po stalu – lįsk laukan! Pln. Dar tupi̇̀ až nugaros – pasleidęs berniokas! Antr. Žiūrėk, kartis pajuodavus – gal velnio tupė́ta Skp. Pas merginas kap nuėjo, po langu tupėjo LTR(Brt).
4. intr. H, H207, LL17, Sdb remtis į žemę sulenktomis užpakalinėmis kojomis ir tiesiomis priekinėmis kojomis (apie kai kuriuos gyvulius): Tùpi du didžiausi paršai in šikinių Klt. Katineliai kūtė[je] i tùpa, pamelžu karvę, įpilu Akm. Už to medžio tupė́jo katinas LKT100(Krtv). Levų vietoje randame ant pasturgalio tupinčius šunis LTI70(Bs). Tau (bernui) šiandien duos mėsos valgyt, tai tu nevalgyk, ale atiduok šuniui, kurs po stalu tupės BsMtI164(Brt). Tùpi vilkas rugienoj (d.) OG293. Tupi vilkas už tvoros be kepurės, be skaros LTR(Bsg). Tas vilkas ir vėl nubėgęs, į tą eketę įkišęs [uodegą] ir tupiąs Sln. Čia kiškio tupėta J.Jabl. Kiškis, toliau pasejėjęs, tùpi an kalnelio Vdn.
^ Kur jau didelis – sulig šuniu tùpinčiu Jnšk. Vilko ieškom – vilkas už tvoros tupi PPr439. Meška tupi, žarnos kruta (laikrodis arba gryčia su žmonėmis) LTR(Vb).
5. intr. pritūpus, pasilenkus darbuotis: Agurkuosa tupi moteros, brokuosa (ravi) Drsk. Trečia diena tupiù ir tupiù burokuose Mžš. Nueini, žiūri: bobos darže jau tùpi Kvr. Vago[j] tupi̇̀, saulė duoda an nugarą, i gana LKT255(Trs). Bet jau išsiskynėm [serbentus], čia tai koronė: tupė́k ir tupė́k Mžš. Ką tu čia tupi̇̀ an to daržo, eikš pasišnekėsim Kdn.
^ Tùpi senis už kupečių, tùpi senis už kupečių (dviese kultuvais kuliant) Nj.
6. būti vietoje, niekur neišvykstant: Namiej tupiu R113, MŽ148. Tupim čia, ir gan, jau kiek metų Ps. Bobos, mes vis numie tùpam ramiai, o vyrams – sunki darbai, karai Krš. Gryčio[j] tupiù arba darže – nieko nematau Kdn. Senas, nebesveikas, tùpi vienoj vietoj – kas iš jo?! Mžš. Ale ką tu išvažinėsi, tupiù, i tiek – bemeilus aš kam Dbk. Aš čia ant vietos tupù, kur tu anus pažinsi Krž. Močiutė nebetikus, tùpi vietoj Užp. Man nusibodo visą amžių kaime tupėti rš. Tokia kevėža i leidos į tokią kelionę: tokiam tik namie tupė́t! Vlkv.
^ Tùpi vienas kai vilkas žiemą užpustytas Sug. Tùpi kaip višta ant kiaušinių Krs, Kri. Tupa ant savo vietos kaip pereklė višta ant kiaušinių LTR(Klp).
ǁ būti vietoje, nejudėti, nekilti, neaugti: Pyragas kai an vietos tùpi, tai nesikelia Ant. Niekas neauga, tùpi žemėse, šalta Klt. Ale tùpi mažučiukai Dg.
| Tùpi tùpi, tùpi tùpi su vėžiais ir nieko nedaro (neina pas gydytojus) Slk.
7. ramiai gyventi: Seni grabūzdai tùpi Drsk. An lauko gi netupė́si (reikia pirkios) Ad. Ant Jonikėno žemės tùpiam Brž. Dešimtį išauginom, o vieni tùpam, – išlakstė Rdn. Vaikai susitvarkę, tai dabar sau tùpi abu seniai ramiai Šil. Dykas nemėgstu tupėti Blv.
8. lindėti, tūnoti, kiūtoti, kiurksoti: Šalta, tùpime po vidų (gryčioje), ir gana Jnšk. Žiemą tai gryčioj tupė́k ir tupė́k Slm. Žiemą senas tupi̇̀ namo: kur eisi, vėjas pargriaus Azr. Darbininkų mažai kame – senės, seniai visur tùpa susitūpę Krš. Tai va tupi̇̀ ir tupi̇̀ [žmogus] an pečio Rud. Žiemą sulaukus prie pečiaus tupė́k tupė́k, vasarą – tai nors pašalėj pasėdi Km. Toks pečius buvo molinis, kertelė[je] i tupù Šts. Važiuokit namuosna ir tupė́kit Sug. Tai čia mes bètupim, laukiam, kas čia toliau bus Grš. Aš va tupiù kamarytėj Pnd. Dabar vėl tupė́t lovoj, ir niekas nieko Skp. Susitara vaikiai, neveda šokti, ir tùpa merga Krš. Dar tos senės tùpam [bažnyčioje], o jauni… Krš. Tupė́jo tupė́jo ir pasvėlavo DrskŽ. Tie žūlikai čia susirenka i tùpa Rsn. Daba tai tùpa i tùpa pri tų upių (apie meškeriotojus) Krž. Kaip ilgai jis čia dar tupėsiąs, juk traukinys nelauksiąs I.Simon. Oras šaltas, bitės namie tùpi Ėr. Tùpi giliai žemėn liūliai Drsk. Akmenukas [girnų] kertelėj aure da tùpi (užsilikęs nuo senų laikų) Ln. Suprato [nykštukas] karvės pilve tupį̇̃s (tùpįs) Jrk27. Kupstais tupėjo prieblandoj trobelės T.Tilv. Bernas, viršuj tupėdamas, sako: – Palaukit, vyrai, nekirskit pušelės LTR(Slk). Tie medinčiai ir tupėjo an kūgio, pakol vilkai prasikraustė BsPIV284. Kai su tais gyvuoliais, tai daug vargų: tupi̇̀ tupi̇̀ per naktį prie jų prieš turėjimą Vl. Kelias naktis netupė́si pri kiaulės (nesaugosi besiparšiuojant) Erž. Naktim mažai teko ganyt, dieną tik su kumeliukais tupė́davo Sml. Kai jis (našlys) jojo per laukelį, tabaku kvepėjo, ant šyvosios kumelėlės kai dagis tupėjo LLDII465(Br).
| prk.: Katra biedna, to[ji] ir tùpi (neišteka) Ds. Jeigu pirmą kartą pamatysi busilą tupint, tai ir tupė́si, neištekėsi Pls. Netupėkit bažnyčioj kaip žąsys BPI89.
^ Tupi kai pelė po šluota Vlkv, Škn. Tupi kaip kalė ant girnų Aln. Kam rūp, tas netup LTR(Jnš). Kas kam rūpa, tas i ant liežuvio tùpa Krž. Kas kam rūpi, tas tam ir galvoj tùpi Slk, LTR(Jrb). Kas kam rūpi, tai ir širdy tupi An. Senas tupė́k numie sau kaip blynas Vdk. Katram Dievas lūpos[e], tai vis velniukas po skvernu tupi LTR(Kp). Kad neverkia tekėdama, verks kampe tupėdama Gs. Gražiai giedi, gerai kalbi, tik kažin kur naktį tupi̇̀ (sakoma abejojant kieno gerumu) Lk. Už pečiaus tupė́sit, par šerį bezdėsit! Všk. Tupi tupikas, ant to tupiko tupi kedikas (guba pjūties metu) ST441. Raudonas šunelis po slenksčiu tupi (liežuvis) LTR(Rk). Tupi kampe trupinys, nepaveža nė arklys (krosnis) LTR(Graž), Mrk. Juodas katinas kertėje tupi (puodas) Pn. Tupi kampe katinas, kai prieini – bažinas (puodas) LTR(Grl). Surūkęs senelis ant stogo tupi ir pypkę rūko (kaminas) Škn. Keturi broliukai po vienu kapeliušu tupi (stalas) Vj. Kas tùpi už tvoros, kas gimė be skūros (šūdas) MitII196(BsM).
9. intr. euf. laukinėtis: Tupu savo reikalu Šts. Grįžęs nusitėkš tokią vietą, kad nė tupėdamas į Juočbalynę nepasižiūrės V.Bub. Ko tiek ilgai tupi, ar atvarslais ir šiki?! Vkš. Tai kurgi buvai? – Už klojimo tupė́jau Kp.
^ Tùpi kap velnias ropėsa Drsk. Bėgantis tupinčio nepabaido KrvP(Srv).
| refl.: Jis už krūmo tupė́jęsis Smln.
10. būti suimtam, uždarytam, kalėti: Vaikas plėšė butą, dabar tùpia Pn. O paskui jis vėl tupė́jo ilgai Snt. Jei duosi pusasminkę pinigų, tai tylėsiu, o jei ne – tai tupėsi LTR(Kb). Pati gavo kitą vyrą, o tu (išeikvotojau) tupė́k Rdn. Kalinyje tupėjo arti dviejų metų V.Kudir. Tūkstantį metų gaučiau kalėjime tupėti Ns1832,7.
11. intr. prk. būti paliktam kartoti kurso: Ji paliko tupė́t Tlž. Ką jin mokinsis, kad jau taip visai be galvos: tupia ir tupia pirmam skyriuj KlK14,75(Sk). Juk aišku kaip dieną, kad tasai Tupšė tupės antrus metus J.Mik.
◊ ant (kieno) sprándo, (kam) ant sprándo tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando A.Vencl. Vykę vaikai netupės tėvui ant sprando rš.
(kieno) kišẽnėje tupė́ti būti pasiskolinusiam pinigų: Ans muno kišẽnė[je] tùpa Dr.
po (kieno) sparnù tupė́ti; Žem būti priklausomam, nesavarankiškam, klausyti.
sàvo kiautè tupė́ti nesidomėti aplinkiniu gyvenimu: Ji tùpi sàvo kiáute: iš namų mažai išeina Smln.
vištukùs tùpi Lp sakoma apie vaikiną, lankantį merginas.
aptupė́ti, àptupi, -ė́jo
1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ paprasti tupėti (ppr. perint).
| refl.: Nedenk tą vištą, apsitupė̃s ir nedengta Mrj.
2. tr. užperėti: Toj višta, kur pernai sėdėj[o], aptupė́j[o] kiaušinius ir pabėgo Vlk.
3. refl. apsibūti vienoje vietoje, įsikurti, prasigyventi: Kolei anys te apstupė́jo, kolei kas… Str. Leiskiat muni į svirnalį – bene aš kaip blezdinga apsitupė́su Plt. Kurs gyvenime jau apsitupėjęs, jaučia pareigą jaunesnįjį globojamai patapšnoti per petį rš.
ǁ apsiprasti: Apsi̇̀tupi ant vietos ir nebenori niekur eit Snt.
ǁ kiek pastiprėti, sudrūtėti tupint: Tegul būna vištukai dar po višta, tai apsitupė̃s Mrj.
4. refl. prk. apsmukti, apkiužti: Sena, apsitupėjusi trobalė Šts.
atitupė́ti, ati̇̀tupi, -ė́jo KŽ, atatupė́ti Š, KŽ
1. intr. Š ilgai tupėti (ppr. apie paukščius).
| refl. Š: Biedna vištelė – atsitupė́jo gi ant tų kiaušinių, iki išperėjo viščiukus! Jž.
| prk.: Išskirstė kaimą į vienkiemius, ir nespėjame dar atsitupė́ti (gerai ūkio įsitverti) Jž.
2. tr., intr. šnek. atsėdėti kalėjime: Reikia atatupė́t ažu durną galvą Sug. Jau atitupėjau savo bausmę – 2 savaites tvirtovėje Žem. Vyras neattupėjo kalinį ir nesugrįžo namon V.Kudir.
3. intr. šnek. kurį laiką išbūti: Kai nueina viešnagėn, tai keturias dienas ati̇̀tupi Alv. Ką norėt, kai dvylika metų atitupė̃s mokykloj Šmn.
×datupė́ti, dàtupi (dàtupa), -ė́jo (hibr.) ppr. su ne- intr. būti ne visai subrendusio proto, apykvailiam: Nedatupė́ta ta Vanda, bandą gano Krš.
įtupė́ti, į̇̃tupi, -ė́jo tr.
1. Rtr, KŽ tupint įspausti: Vištos įtupė́ta duobelė Š.
ǁ refl. Rtr ilgai atsitūpus pabūti: Instupė́siu, tai suvis nepaskelsiu Klt.
2. tupint užperėti: Neintupėtą kiaušą reik supenėt mažiem vištukam, tai bus vištytės dėslingos LTR(Auk).
3. šnek. ilgai gyventi vienoje vietoje, įsigyventi, įsibūti: Juk dvarininkas turbūt taip pat jums dykai savo įtupėtos vietos neužleido? LzP. Kaip iškentėsi nepasijudinęs iš savo gal patogios, įtupėtos gūžtos? rš.
^ Įtupėta gūžta vis šiltesnė Užp.
4. refl. KŽ ilgai išbūti vienoje vietoje: Įsitupė́ję, įsikiūtėję savo ramiuose nameliuose, nebenorime kitur kur kraustytis Š. Matai, įsitupėjai ant pečiaus, tai nebesinori lipt Ds.
ištupė́ti, i̇̀štupi, -ė́jo
1. intr. LVI821, Rtr, NdŽ, KŽ tupint išbūti: Viščiukai pernakt ištupėjo ant laktelės Š. Ilgai ištupėjo paukštelis tamsioje lindynėje J.Balč. Aš (dagilis), tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau, ligi šunys nubėgo LTsIV445.
| refl. Rtr.
2. tr. K, Š, NdŽ, KŽ, LKT373(Btrm), Vlk, Pns išperėti: Višta vištyčius ištupė́jo J. Dvi vištos ištupė́jo dvidešimt keturis puliukus DrskŽ. Padėki po višta kiaušinius, kad ištupė́t vištukus Al. Kartais vištukus i̇̀štupi krūmuos, dirgėlėsa Pls. Tik ištupė́j[o] višta mažuliukus ir atmetė Dbč. Viena višta ištupė́jo trejis žąsukus Smn. Indikė dešimt žąsukų ištupė́jo Mrs. Ištupėjo pova tris mažas dukreles Ndz. Karveliui padėjo vištos kiaušinį ir ištupė́j[o] Kč. Kai gaidys išgyvena dvylika metų, tai jis sudeda kiaušinį ir ištupi aitvarą MTtV112. Koriuose iš vikšrų i̇̀štupi bites Mrs. Pralupa – materija neištupė́ta [bičių pero] Pls.
| refl. tr.: Indikai (kalakutai) tai patys save išsitupi Brb.
ǁ refl. KŽ perint suvargti, suliesėti: Kad višta išsitupė́jus, visai nesunki buvo [, todėl taip pigiai pardaviau] Nmn.
3. išbūti vienoje vietoje, iškiūtoti: Visą dieną ištupė́jau prie dobilų maišelio, nebebuvo kada ir par turgų perstęst Užp. Ištupỹ (ištupėk) tu tę (bažnyčioje) pusę dienos Švnč. Mat per pernykščias Velykas ištupėjau čia vienas ne dvi, bet visas tris savaites Pt. Ištupėjau visą naktį, sustipau, o jokio tėvo nemačiau LTR(Ukm).
| refl. Š: Namie išsitupėjo ir pas mus atėjo Šk.
4. tr. šnek. tupint pasiekti, sulaukti, gauti: Aš šokstuos i dirbu – ką čia ištupė́si Krš. Kiek proto – miškan jiej valdžią ištupė̃s? DrskŽ. Kažin ką čia ta mūsų baba ištupė̃s: tupi ir tupi Srv. Trečia savaitė čia tupiu ir nieko gero da neištupė́jau Adm.
| Kad aš ir tupiu lovoj, ale ir ištupiu [vaiką] Gs.
^ Et, tupi, kaip višta ant kiaušinių, ir manai, kad dangaus karalystę ištupėsi? KrvP(Vs). Velnią gali ištupė́ti an to ledo End.
5. refl. šnek. būnant išsitaisyti, pasveikti, išgūžėti: Mažam tas vištėlis išsitupė̃s? DrskŽ. Gal išsitupė̃s? Ėr.
6. tr. Rod suvirškinti skilvyje esantį maistą (ppr. apie paukščius): Pilnas gurklys – nei̇̀štupi viščiūtė Klt. Višta neištupė́jo gurklio ir nudvėsė Ut. Nieko tai vištai daugiau nebuvo, tik neištupė́tas gurklys Rm. Višta nei̇̀štupi gurklio, reiks pjaut Ds. Kai višta nei̇̀štupi gurklio, tai neša ant girnų viršaus ir suka tris kartus, kad ištupė́tų gurklį Ml.
| Tėvas gurklį ištupė́jo (skrandžio nebeskauda) – šiek tiek geriau Dkk.
7. intr. šnek. išsėdėti kalėjime, iškalėti: Va, tik dar ištupė́jo du mėnesiu ir vėl nesmeta – savo daris Krok. Ištupė́jo penkis metus, o daugiau dovanojo Ps. Kiti iš jų, be lagerių, dar įvairiuose kalėjimuose buvo ištupėję po keletą metų B.Sruog.
nutupė́ti, nùtupi, -ė́jo
1. intr. Ser, KŽ ištverti tupint, galėti ilgai tupėti: Ta perekšlė nenùtupi ant kiaušinių DŽ1. Kokia nekantri ta perekšlė! Nieku būdu negali ramiai nutupė́ti NdŽ.
| refl. Š.
2. tr. Ser, DŽ1, Skr, Al tupint, pritūpus ar sėdint nuvarginti, įsmilkinti: Nutupė́jau kojas betupėdama J. Prie jum betupėdama kojas nutupė́jau LKT293(Kpr). Kojas nutupė́jau, oi oi DrskŽ. Bobelės bažnyčio[je] kulnus nutupėjo Grž. Bemilždama balnugarę, visumet nùtupu pakinklius Krš. Turkiškai sėdėdami, nutupė́jome savo kojas NdŽ. Tos kojos iššutę, nutupė́tos, jis negalėjo palėkt Sb.
| refl. tr., intr.: Nutupė́jaus kojas betupėdama bažnyčio[je] Šts. Niekas [šuns] nepaleida, nusi̇̀tupa ir kauka Krš. Kai eini eini, tai ir praseini, o kai tupi, tai nusi̇̀tupi Jrb.
^ Nusitupėjau kaip pereklė višta gūžtoje V.Krėv.
ǁ refl. prk. nusibosti būnant vienoje vietoje: Nusi̇̀tupa viena numie, leka pasipliurpti pri bobų Krš.
3. tr. NdŽ tupint nuspausti: Sniegas paukščių nutupė́tas DŽ1. Nutupė́jo balandėlis diemedžio šakelę (d.) Grk.
| Gaidys vištą nutupė́jo, višta kiaušio nepadėjo Šauk.
4. refl. žr. sutupėti 6 (refl.): Senai darytas [alus], jau nusitupė́jo Slm.
5. tr. Jdp, Paį suteršti atsitūpus, nudirbti: Tas šaukštas musių nutupė́tas Snt. Čia musynė labai, čia nedžiauk, nutupė̃s – kas gi bus?! Mžš. Musios nutupė́jo pyragą, vaikui duoda DrskŽ. Nors pryš didžiąsias šventes apvalyk musų nutupė́tus abrozus Krš. Menka, musių nutupėta lemputė silpnai apšviečia kambarį rš.
6. refl. prk. tupint, sėdint nusibaigti, numirti: Mes seni tol tupėsim, kol nusitupė́sim Ėr. Senas tik jau tupėsi ir nusitupė́si Krš.
7. refl. žr. sutupėti 7 (refl.): Mes nustupėsma ir šitie namai nustupės Šmn.
8. nusituštinti: Senas greit ir nebenusitupia LTR(Kp). Ant kelio nusitupėjo Vb.
patupė́ti, pàtupi, -ė́jo intr.
1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus rš.
| refl.: Būs bjauri, šalta, pasitupė́si, patrinsi Lnk. Ir tave ištrauksiu ant žemės, ir pamesuot ant lauko, idant visi paukščiai dangaus ant tavęs pasitupėtų BBEz32,4.
2. kiek tupėti (apie žmones): Tik anderę kai kėliau, patupė́jau, patupė́jau, ale pakėliau Lel. Kad dar biškį būčiau patupėjęs, būčiau kumeliuką išperėjęs rš.
3. kiek tupėti (apie kai kuriuos gyvulius): Patupėjo meška, patupėjo ir atsistojus žmogui rodo, kad ją keltų LTIV579.
4. Ser, NdŽ galėti, įstengti tupėti:
^ Košė – ne košė, jei šuo patupė́ti negalia (jei netiršta) Krž. Tėvas mėgsta, kad katė ant košės patupė́tų (kad tiršta būtų) Dkk.
5. atsitūpus, pritūpus ką nors daryti: Tóji patupė́jo (paravėjo) bulbose, tai daugiau nieko nebereikia Strn.
| Pasiėmęs šautuvą, einu in kiškio patupė́t (patykoti) Vp.
6. NdŽ, Klm, Kl šnek. pabūti kur nors kurį laiką, kiek pasėdėti, pakiūtoti: Vakar atejo anas, patupė́jo ir velniai žino, kur pasdėjo Pnd. Ne žėdnas gi ir šoka [vakarėlyj], kitas gi ir pàtupi kampe Ad. O aš šioks anoks patupė́siu kamputy kur, kol nusibaigsiu Plv. Čia, kapų kampe, par karą patupė́jo Skdv. Sesuo gal nuseina te patupė́t prie kapų Trgn. Duokit man dešimt dienų patupė́t an lovos Jnšk.
7. DŽ1 šnek. pabūti suimtam, uždarytam, pasėdėti: Jam teko porą metų kalėjime patupėti rš. Turėjo vargšas dar kalėjime metus patupėti rš. Tamsiojoje patupė́ti NdŽ.
pértupėti intr.
1. Rmš tupint išbūti kurį laiką: Gaspadorius nakvynės nunešė pas penimus žąsinus sakydamas: – Gaidukas pales miežių pas žąsinus ir tą naktį pertupės BsPIII62. Vieną naktį [vištos] pártupa, nebmušas Krš.
2. refl. ilgai tupint nuvargti: Pársitupa [šuo] pri sieto, paleisk Pvn.
pratupė́ti, pràtupi, -ė́jo
1. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką tupėti, prabūti tupint: Zylelė ilgai ilgai pratupė́davo pašiurpusi ant palangės rš.
2. tr. tupint įspausti žymę: Pratupė́ti skylę NdŽ.
3. prabūti kur, pralindėti, pratūnoti, prakiūtoti: Pratupė́siu rugiuosna, kol pravažiuos LKT331(Gdr). Dvi dienas pratupė́jom antrobė[je], kol nusispakajijo Trk. Ir par karą niekur nejau – pasislėpiau į meldus ir pratupė́jau Kin. An pečiaus nabagė pratupė́davo Skp. Mūsų bobutė visą žiemą lovoj pratupė́jo Ps. Vienos senės ir keli seniai pratupė́jom par mišias Krš.
4. intr. prabūti ką nors dirbant: Ka pagalvoju – pusę gyvenimo vagose pratupė́jau Krš.
pritupė́ti, pri̇̀tupi, -ė́jo
1. tr. priperėti: Kregždaitės lizduką pasdaro ir vaikynų pri̇̀tupi Pls.
2. pakankamai ilgai tūnoti: Moč, lipk vakarienės kurt, jaugi gana, pritupė́jai ant pečiaus Ds.
| refl. NdŽ: Prisitupė́si [kambaryje] žiemą par speigus, vasarą valkiokias Krš. Pristupė̃s vaikas visąžiem namie, telaksto Drsk.
3. tupint priteršti išmatomis, pribjauroti: Čia nesėskim, čia ančių pritupė́ta Kt.
sutupė́ti, sùtupi, -ė́jo
1. tr. NdŽ, J.Jabl tupint paukščių jauniklius padaryti tvirtesnius: Višta viščiukus sùtupi DŽ1.
| refl. NdŽ, Sdb: Tegu dar viščiukai susi̇̀tupi, neimk iš po vištos Ds. Vaikeli, viščiukai tegul pirma susitupė̃s, tada palesysim Ps. Mažu tas žąsiukas būt susitupė́jęs? Alk. O, koks tu jau susitupėjęs! Pd. Atnešiau nesusitupė́jusius vištukus, tai ir negaluoja Mrj.
^ Vaikščioja apsiblausęs kap nesustupėjęs ančiukas Kpč.
ǁ refl. dar kiek patupėti, padėjus kiaušinį: Sudėjus vištai kiaušį, nevaryk, leisk jai sustupė́t Rod.
2. NdŽ žr. ištupėti 2: Kuršininkas keletą savaičių tupėjęs [ant gurklo] ir nieko nesutupėjęs I.Simon.
3. refl. NdŽ, DŽ1, J.Jabl, Kair, Slm tapti vykusiu, subrendusiu, sunormalėti: Kai išaugs, i susitupės Sdb. Nugi žmogus susi̇̀tupi par ilga Mžš. An senatvę sustupė́jo žmogus Šmn. Nieko tokio, susitupė́s su laiku Brs. Kol vaikesai susi̇̀tupa, praeina laiko Krš. Pabuvęs gal sustupė̃s Tr. Kai sieks protelio, tai susitupės LTR(Ds). A, jis man atrodo toks nesusitupė́jęs: nei jis ką išmano, nei su juo kas skaitosi Lkč. Vyras turės daug vargo su ja: ji tokia dar nesusitupė́jusi Grz.
4. pasveikti, pasitaisyti, sustiprėti: Kad man sustupė́t iš šitos ligos, tai daugiau nieko nenorėčiau Švnč. Nenusimink, kai išeisi oran ant saulės, tai ir susitupėsi Ds. Da, žiūrėk, sustupės boba, regis, jau kai pažiūri – reikia mirt Ktk. Kažin a ta baba susitupė́s, a nusitupės Krš.
5. refl. NdŽ nusistoti, aprimti, apsiprasti, įsigyventi: Bėgo bėgo nu vienas kito i susitupė́jo [vyras su žmona] Klm. Niekaip negali sustupėt žmogus, – kad ne šioks, tai toks nuopuolis Lkm. Taip negaliu susitupė́ti: į miestą ir į miestą šaudau šaudau Lk. Pirmiausia Frankas davė savo tautiečiui pailsėti ir susitupėti P.Cvir.
| Būs gerai, viskas susitupė́s (reikalai susitvarkys), tik reik kantrybės Krš.
ǁ sutvirtėti, suslūgti, sukietėti: Mūsų stuba jau susitupė́jus Vlkv. Kad velėna susi̇̀tupa, y[ra] kieta, gal vinį kalti Šts.
6. refl. prk. nusistoti, įstiprėti: Susitupė́jęs alus Šts. Per parą nuo supylimo alus susi̇̀tupia bačkoj Pnm. Nesusitupė́jęs alus – liežuvį kerpa Ps.
7. refl. prk. susmukti: Tatai ta trobelė toki susitupė́jusi Žeml.
užtupė́ti, ùžtupi, -ė́jo
1. tr. NdŽ tupint pasiekti, gauti.
2. ilgai užsibūti kur: Ilgai užsitupė́jai Blnk. Užsitupė́jo po medžiu ir užmigo Ds.
| prk.: Jos užsitupės ir liks senmergės rš.
1. intr. R, MŽ, Sut, N, K, M, RtŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Pn, Grd, Bd, Pls laikytis ant sulenktų kojų (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Tùpi žąsukai dar gyvi DrskŽ. Žėk – po ežele vieversiukas tùpi Bsg. Daboju – jau špokas in šakos tùpi Klt. Susmetę krūvelėn vištos i tùpi [vakare] Klt. Žiūriu – tùpi i tùpi ta vištelė, kaip dėt norėtų Žg. Tupė́ta paukščio medy LKKXVII33(Vb). Ant avietės blezdingėlė tupė́jo Ktk. Tetervinus a berže tùpint gali ten lig vieno iššaudyti Sd. Seselė rūtas ravėjo, zylutė krūme tupė́jo Lkš. Paukštute, lakštute, o kur tu tupė́jai? – Sodely, daržely, tarp žalių lapelių (d.) Šmn. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tùpi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti Pl. O gervių te tupė́ta buvo Sb. Tam čėse užkliudė palėpėj tupėjusius žvirblius, tie tik prr… LTR(Kp). Varna in kupsnos tùpi, ir loja [šuniokas] Ktk. Varnos visada ant šalčio viršūnėj tùpi Prng. Varnos pačioj viršūnėj tùpi prieš blogą orą Sld. Juodvarniai kad ant žemės tùpa, užeis lytai Nv. Gužučiai ka ant kupečių tùpa, supūs pašaras Klm. Jei pavasarį pirmą kartą gandrą tupintį pamatai, tai būsi negreitas LTR(Pns). Jei parlėkusį garnį pirmąkart pamatai tupintį – tai visus metus daužysi indus LTR(VšR). Šarkos ant tvarto stogo tupėta ir sniege pėdsakas palikta – lauk naujienų ar piršlių rš. Paukštė, ant vietos tupėjusi, ben plunksnas paliekta S.Dauk. Gale lauko ąžuolėlis bestovįs, tam ąžuole vanagėlis betupį̇̃s Ar. O kitsai tenai ant virbo tùpi besnausdams K.Donel. Vištos geros: viena tùpi (deda), kita laukia Švnč. Ir paukščiai po dangumi tupėjo ant jo šakų BBDan4,9.
| Voras tupi ant lango Ps. Švento Jono vabalėlis tupėjo ant lapo žydinčios kvietkelės Tat.
| prk.: Kad ant piningo tup aukso erelis, tai visur dalek, nors mažas paukštelis D.Pošk.
^ Tupi kaip pelėda pupose LTR(Žg). Kaip višta ant laktos tupėsi Rz. Tupime kaip varnos ant kuolo I.Šein. Lekantysis palėks, o tupintysis tupė́s J. Galgi vištos tupė́jo, kad teip labai prausies? Trgn. Antanai, pantanai, kur tavo pati? – Ant pečiaus, po pečium, kur vištos tùpi Snt. Juodas gaidys ant tvoros tupi: uodega iki žemei, balsas iki dangui (varpas) B591. Gražus gražus ponaitis lauko gale tupi (dagilis) LTR(Sln). Balti gaideliai ant laktos tupi (dantys) LTR. Tupi gaidukas su raudonais pentinukais (burokėlis) LTR. Juoda višta tup ant raudonų kiaušinių (katilas ant ugnies) LTR(Šlv).
ǁ Sk atsitūpus miegoti, būti: Karteles pritaisiau žemai: i vis tiek jauniklės neskrenda, žemėj tùpi Klt. Ka šaltai tùpa [vištos], skiauteres nušalna Klm. Lakta te (priemenėje) būdavo vištom tupė́t Kp. Vištos seniai tùpi, ir jūs tū̃pkit Trgn.
^ Kaip gaidžiai: dieną pešasi, o naktį ant vienos laktos tupi LTsV262.
ǁ perint laikytis ant sulenktų kojų: Ant pautų tupėti N. Lėlys gi nètupi ant kiaušinių, ale žiūro žiūro ir išžiūro vaikus Pv. Kregždė padėjo kiaušelius ir tupėjo ant jųjų, idant išperėtų vaikelius A1885,219. Medyje kovarnis sukrebžda – turbūt jau ant kiaušinių tupi J.Paukš.
2. tr., intr. Sut, NdŽ, DŽ perėti: Viena jau tùpi vištukus, kita antukus Smn. Jūsų višta kverkščia, gal tupė̃s Slm. Višta tupėjo čielas tris nedėles Pln. Kurkę daviau tupė́t Klvr. Aš, aure, užleidžiau savo [vištą], tai irgi teip pat netupė́jo Rgv. Kaip kiaušinius atemi, anos (vištos) nebètupa Krž. Laksto [višta], žinai, gi nusibosta tupė́t Kp. Išlėkė višta, nebeatejo tupė́tų – šalti kiaušiniai Slm. Jau ji tokia višta – atimk kiaušinius, akmenukus pasižeria ir tùpi Dkš.
3. intr. LL70, DŽ1 laikytis ant prilenktų prie liemens ir per kelius sulenktų kojų (apie žmones): Nusibodo ant kinkų tupė́ti J. Tupė́damas in liūno spalgenų kašelę prigrebojo Klt. Sėsk, ko an kulno daba tupi̇̀ Žml. Mama verpė, o aš kaip katinelis pri anos kojų prisimetusi i tupė́jau End. Ko ten tupi̇̀ po stalu – lįsk laukan! Pln. Dar tupi̇̀ až nugaros – pasleidęs berniokas! Antr. Žiūrėk, kartis pajuodavus – gal velnio tupė́ta Skp. Pas merginas kap nuėjo, po langu tupėjo LTR(Brt).
4. intr. H, H207, LL17, Sdb remtis į žemę sulenktomis užpakalinėmis kojomis ir tiesiomis priekinėmis kojomis (apie kai kuriuos gyvulius): Tùpi du didžiausi paršai in šikinių Klt. Katineliai kūtė[je] i tùpa, pamelžu karvę, įpilu Akm. Už to medžio tupė́jo katinas LKT100(Krtv). Levų vietoje randame ant pasturgalio tupinčius šunis LTI70(Bs). Tau (bernui) šiandien duos mėsos valgyt, tai tu nevalgyk, ale atiduok šuniui, kurs po stalu tupės BsMtI164(Brt). Tùpi vilkas rugienoj (d.) OG293. Tupi vilkas už tvoros be kepurės, be skaros LTR(Bsg). Tas vilkas ir vėl nubėgęs, į tą eketę įkišęs [uodegą] ir tupiąs Sln. Čia kiškio tupėta J.Jabl. Kiškis, toliau pasejėjęs, tùpi an kalnelio Vdn.
^ Kur jau didelis – sulig šuniu tùpinčiu Jnšk. Vilko ieškom – vilkas už tvoros tupi PPr439. Meška tupi, žarnos kruta (laikrodis arba gryčia su žmonėmis) LTR(Vb).
5. intr. pritūpus, pasilenkus darbuotis: Agurkuosa tupi moteros, brokuosa (ravi) Drsk. Trečia diena tupiù ir tupiù burokuose Mžš. Nueini, žiūri: bobos darže jau tùpi Kvr. Vago[j] tupi̇̀, saulė duoda an nugarą, i gana LKT255(Trs). Bet jau išsiskynėm [serbentus], čia tai koronė: tupė́k ir tupė́k Mžš. Ką tu čia tupi̇̀ an to daržo, eikš pasišnekėsim Kdn.
^ Tùpi senis už kupečių, tùpi senis už kupečių (dviese kultuvais kuliant) Nj.
6. būti vietoje, niekur neišvykstant: Namiej tupiu R113, MŽ148. Tupim čia, ir gan, jau kiek metų Ps. Bobos, mes vis numie tùpam ramiai, o vyrams – sunki darbai, karai Krš. Gryčio[j] tupiù arba darže – nieko nematau Kdn. Senas, nebesveikas, tùpi vienoj vietoj – kas iš jo?! Mžš. Ale ką tu išvažinėsi, tupiù, i tiek – bemeilus aš kam Dbk. Aš čia ant vietos tupù, kur tu anus pažinsi Krž. Močiutė nebetikus, tùpi vietoj Užp. Man nusibodo visą amžių kaime tupėti rš. Tokia kevėža i leidos į tokią kelionę: tokiam tik namie tupė́t! Vlkv.
^ Tùpi vienas kai vilkas žiemą užpustytas Sug. Tùpi kaip višta ant kiaušinių Krs, Kri. Tupa ant savo vietos kaip pereklė višta ant kiaušinių LTR(Klp).
ǁ būti vietoje, nejudėti, nekilti, neaugti: Pyragas kai an vietos tùpi, tai nesikelia Ant. Niekas neauga, tùpi žemėse, šalta Klt. Ale tùpi mažučiukai Dg.
| Tùpi tùpi, tùpi tùpi su vėžiais ir nieko nedaro (neina pas gydytojus) Slk.
7. ramiai gyventi: Seni grabūzdai tùpi Drsk. An lauko gi netupė́si (reikia pirkios) Ad. Ant Jonikėno žemės tùpiam Brž. Dešimtį išauginom, o vieni tùpam, – išlakstė Rdn. Vaikai susitvarkę, tai dabar sau tùpi abu seniai ramiai Šil. Dykas nemėgstu tupėti Blv.
8. lindėti, tūnoti, kiūtoti, kiurksoti: Šalta, tùpime po vidų (gryčioje), ir gana Jnšk. Žiemą tai gryčioj tupė́k ir tupė́k Slm. Žiemą senas tupi̇̀ namo: kur eisi, vėjas pargriaus Azr. Darbininkų mažai kame – senės, seniai visur tùpa susitūpę Krš. Tai va tupi̇̀ ir tupi̇̀ [žmogus] an pečio Rud. Žiemą sulaukus prie pečiaus tupė́k tupė́k, vasarą – tai nors pašalėj pasėdi Km. Toks pečius buvo molinis, kertelė[je] i tupù Šts. Važiuokit namuosna ir tupė́kit Sug. Tai čia mes bètupim, laukiam, kas čia toliau bus Grš. Aš va tupiù kamarytėj Pnd. Dabar vėl tupė́t lovoj, ir niekas nieko Skp. Susitara vaikiai, neveda šokti, ir tùpa merga Krš. Dar tos senės tùpam [bažnyčioje], o jauni… Krš. Tupė́jo tupė́jo ir pasvėlavo DrskŽ. Tie žūlikai čia susirenka i tùpa Rsn. Daba tai tùpa i tùpa pri tų upių (apie meškeriotojus) Krž. Kaip ilgai jis čia dar tupėsiąs, juk traukinys nelauksiąs I.Simon. Oras šaltas, bitės namie tùpi Ėr. Tùpi giliai žemėn liūliai Drsk. Akmenukas [girnų] kertelėj aure da tùpi (užsilikęs nuo senų laikų) Ln. Suprato [nykštukas] karvės pilve tupį̇̃s (tùpįs) Jrk27. Kupstais tupėjo prieblandoj trobelės T.Tilv. Bernas, viršuj tupėdamas, sako: – Palaukit, vyrai, nekirskit pušelės LTR(Slk). Tie medinčiai ir tupėjo an kūgio, pakol vilkai prasikraustė BsPIV284. Kai su tais gyvuoliais, tai daug vargų: tupi̇̀ tupi̇̀ per naktį prie jų prieš turėjimą Vl. Kelias naktis netupė́si pri kiaulės (nesaugosi besiparšiuojant) Erž. Naktim mažai teko ganyt, dieną tik su kumeliukais tupė́davo Sml. Kai jis (našlys) jojo per laukelį, tabaku kvepėjo, ant šyvosios kumelėlės kai dagis tupėjo LLDII465(Br).
| prk.: Katra biedna, to[ji] ir tùpi (neišteka) Ds. Jeigu pirmą kartą pamatysi busilą tupint, tai ir tupė́si, neištekėsi Pls. Netupėkit bažnyčioj kaip žąsys BPI89.
^ Tupi kai pelė po šluota Vlkv, Škn. Tupi kaip kalė ant girnų Aln. Kam rūp, tas netup LTR(Jnš). Kas kam rūpa, tas i ant liežuvio tùpa Krž. Kas kam rūpi, tas tam ir galvoj tùpi Slk, LTR(Jrb). Kas kam rūpi, tai ir širdy tupi An. Senas tupė́k numie sau kaip blynas Vdk. Katram Dievas lūpos[e], tai vis velniukas po skvernu tupi LTR(Kp). Kad neverkia tekėdama, verks kampe tupėdama Gs. Gražiai giedi, gerai kalbi, tik kažin kur naktį tupi̇̀ (sakoma abejojant kieno gerumu) Lk. Už pečiaus tupė́sit, par šerį bezdėsit! Všk. Tupi tupikas, ant to tupiko tupi kedikas (guba pjūties metu) ST441. Raudonas šunelis po slenksčiu tupi (liežuvis) LTR(Rk). Tupi kampe trupinys, nepaveža nė arklys (krosnis) LTR(Graž), Mrk. Juodas katinas kertėje tupi (puodas) Pn. Tupi kampe katinas, kai prieini – bažinas (puodas) LTR(Grl). Surūkęs senelis ant stogo tupi ir pypkę rūko (kaminas) Škn. Keturi broliukai po vienu kapeliušu tupi (stalas) Vj. Kas tùpi už tvoros, kas gimė be skūros (šūdas) MitII196(BsM).
9. intr. euf. laukinėtis: Tupu savo reikalu Šts. Grįžęs nusitėkš tokią vietą, kad nė tupėdamas į Juočbalynę nepasižiūrės V.Bub. Ko tiek ilgai tupi, ar atvarslais ir šiki?! Vkš. Tai kurgi buvai? – Už klojimo tupė́jau Kp.
^ Tùpi kap velnias ropėsa Drsk. Bėgantis tupinčio nepabaido KrvP(Srv).
| refl.: Jis už krūmo tupė́jęsis Smln.
10. būti suimtam, uždarytam, kalėti: Vaikas plėšė butą, dabar tùpia Pn. O paskui jis vėl tupė́jo ilgai Snt. Jei duosi pusasminkę pinigų, tai tylėsiu, o jei ne – tai tupėsi LTR(Kb). Pati gavo kitą vyrą, o tu (išeikvotojau) tupė́k Rdn. Kalinyje tupėjo arti dviejų metų V.Kudir. Tūkstantį metų gaučiau kalėjime tupėti Ns1832,7.
11. intr. prk. būti paliktam kartoti kurso: Ji paliko tupė́t Tlž. Ką jin mokinsis, kad jau taip visai be galvos: tupia ir tupia pirmam skyriuj KlK14,75(Sk). Juk aišku kaip dieną, kad tasai Tupšė tupės antrus metus J.Mik.
◊ ant (kieno) sprándo, (kam) ant sprándo tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando A.Vencl. Vykę vaikai netupės tėvui ant sprando rš.
(kieno) kišẽnėje tupė́ti būti pasiskolinusiam pinigų: Ans muno kišẽnė[je] tùpa Dr.
po (kieno) sparnù tupė́ti; Žem būti priklausomam, nesavarankiškam, klausyti.
sàvo kiautè tupė́ti nesidomėti aplinkiniu gyvenimu: Ji tùpi sàvo kiáute: iš namų mažai išeina Smln.
vištukùs tùpi Lp sakoma apie vaikiną, lankantį merginas.
aptupė́ti, àptupi, -ė́jo
1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ paprasti tupėti (ppr. perint).
| refl.: Nedenk tą vištą, apsitupė̃s ir nedengta Mrj.
2. tr. užperėti: Toj višta, kur pernai sėdėj[o], aptupė́j[o] kiaušinius ir pabėgo Vlk.
3. refl. apsibūti vienoje vietoje, įsikurti, prasigyventi: Kolei anys te apstupė́jo, kolei kas… Str. Leiskiat muni į svirnalį – bene aš kaip blezdinga apsitupė́su Plt. Kurs gyvenime jau apsitupėjęs, jaučia pareigą jaunesnįjį globojamai patapšnoti per petį rš.
ǁ apsiprasti: Apsi̇̀tupi ant vietos ir nebenori niekur eit Snt.
ǁ kiek pastiprėti, sudrūtėti tupint: Tegul būna vištukai dar po višta, tai apsitupė̃s Mrj.
4. refl. prk. apsmukti, apkiužti: Sena, apsitupėjusi trobalė Šts.
atitupė́ti, ati̇̀tupi, -ė́jo KŽ, atatupė́ti Š, KŽ
1. intr. Š ilgai tupėti (ppr. apie paukščius).
| refl. Š: Biedna vištelė – atsitupė́jo gi ant tų kiaušinių, iki išperėjo viščiukus! Jž.
| prk.: Išskirstė kaimą į vienkiemius, ir nespėjame dar atsitupė́ti (gerai ūkio įsitverti) Jž.
2. tr., intr. šnek. atsėdėti kalėjime: Reikia atatupė́t ažu durną galvą Sug. Jau atitupėjau savo bausmę – 2 savaites tvirtovėje Žem. Vyras neattupėjo kalinį ir nesugrįžo namon V.Kudir.
3. intr. šnek. kurį laiką išbūti: Kai nueina viešnagėn, tai keturias dienas ati̇̀tupi Alv. Ką norėt, kai dvylika metų atitupė̃s mokykloj Šmn.
×datupė́ti, dàtupi (dàtupa), -ė́jo (hibr.) ppr. su ne- intr. būti ne visai subrendusio proto, apykvailiam: Nedatupė́ta ta Vanda, bandą gano Krš.
įtupė́ti, į̇̃tupi, -ė́jo tr.
1. Rtr, KŽ tupint įspausti: Vištos įtupė́ta duobelė Š.
ǁ refl. Rtr ilgai atsitūpus pabūti: Instupė́siu, tai suvis nepaskelsiu Klt.
2. tupint užperėti: Neintupėtą kiaušą reik supenėt mažiem vištukam, tai bus vištytės dėslingos LTR(Auk).
3. šnek. ilgai gyventi vienoje vietoje, įsigyventi, įsibūti: Juk dvarininkas turbūt taip pat jums dykai savo įtupėtos vietos neužleido? LzP. Kaip iškentėsi nepasijudinęs iš savo gal patogios, įtupėtos gūžtos? rš.
^ Įtupėta gūžta vis šiltesnė Užp.
4. refl. KŽ ilgai išbūti vienoje vietoje: Įsitupė́ję, įsikiūtėję savo ramiuose nameliuose, nebenorime kitur kur kraustytis Š. Matai, įsitupėjai ant pečiaus, tai nebesinori lipt Ds.
ištupė́ti, i̇̀štupi, -ė́jo
1. intr. LVI821, Rtr, NdŽ, KŽ tupint išbūti: Viščiukai pernakt ištupėjo ant laktelės Š. Ilgai ištupėjo paukštelis tamsioje lindynėje J.Balč. Aš (dagilis), tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau, ligi šunys nubėgo LTsIV445.
| refl. Rtr.
2. tr. K, Š, NdŽ, KŽ, LKT373(Btrm), Vlk, Pns išperėti: Višta vištyčius ištupė́jo J. Dvi vištos ištupė́jo dvidešimt keturis puliukus DrskŽ. Padėki po višta kiaušinius, kad ištupė́t vištukus Al. Kartais vištukus i̇̀štupi krūmuos, dirgėlėsa Pls. Tik ištupė́j[o] višta mažuliukus ir atmetė Dbč. Viena višta ištupė́jo trejis žąsukus Smn. Indikė dešimt žąsukų ištupė́jo Mrs. Ištupėjo pova tris mažas dukreles Ndz. Karveliui padėjo vištos kiaušinį ir ištupė́j[o] Kč. Kai gaidys išgyvena dvylika metų, tai jis sudeda kiaušinį ir ištupi aitvarą MTtV112. Koriuose iš vikšrų i̇̀štupi bites Mrs. Pralupa – materija neištupė́ta [bičių pero] Pls.
| refl. tr.: Indikai (kalakutai) tai patys save išsitupi Brb.
ǁ refl. KŽ perint suvargti, suliesėti: Kad višta išsitupė́jus, visai nesunki buvo [, todėl taip pigiai pardaviau] Nmn.
3. išbūti vienoje vietoje, iškiūtoti: Visą dieną ištupė́jau prie dobilų maišelio, nebebuvo kada ir par turgų perstęst Užp. Ištupỹ (ištupėk) tu tę (bažnyčioje) pusę dienos Švnč. Mat per pernykščias Velykas ištupėjau čia vienas ne dvi, bet visas tris savaites Pt. Ištupėjau visą naktį, sustipau, o jokio tėvo nemačiau LTR(Ukm).
| refl. Š: Namie išsitupėjo ir pas mus atėjo Šk.
4. tr. šnek. tupint pasiekti, sulaukti, gauti: Aš šokstuos i dirbu – ką čia ištupė́si Krš. Kiek proto – miškan jiej valdžią ištupė̃s? DrskŽ. Kažin ką čia ta mūsų baba ištupė̃s: tupi ir tupi Srv. Trečia savaitė čia tupiu ir nieko gero da neištupė́jau Adm.
| Kad aš ir tupiu lovoj, ale ir ištupiu [vaiką] Gs.
^ Et, tupi, kaip višta ant kiaušinių, ir manai, kad dangaus karalystę ištupėsi? KrvP(Vs). Velnią gali ištupė́ti an to ledo End.
5. refl. šnek. būnant išsitaisyti, pasveikti, išgūžėti: Mažam tas vištėlis išsitupė̃s? DrskŽ. Gal išsitupė̃s? Ėr.
6. tr. Rod suvirškinti skilvyje esantį maistą (ppr. apie paukščius): Pilnas gurklys – nei̇̀štupi viščiūtė Klt. Višta neištupė́jo gurklio ir nudvėsė Ut. Nieko tai vištai daugiau nebuvo, tik neištupė́tas gurklys Rm. Višta nei̇̀štupi gurklio, reiks pjaut Ds. Kai višta nei̇̀štupi gurklio, tai neša ant girnų viršaus ir suka tris kartus, kad ištupė́tų gurklį Ml.
| Tėvas gurklį ištupė́jo (skrandžio nebeskauda) – šiek tiek geriau Dkk.
7. intr. šnek. išsėdėti kalėjime, iškalėti: Va, tik dar ištupė́jo du mėnesiu ir vėl nesmeta – savo daris Krok. Ištupė́jo penkis metus, o daugiau dovanojo Ps. Kiti iš jų, be lagerių, dar įvairiuose kalėjimuose buvo ištupėję po keletą metų B.Sruog.
nutupė́ti, nùtupi, -ė́jo
1. intr. Ser, KŽ ištverti tupint, galėti ilgai tupėti: Ta perekšlė nenùtupi ant kiaušinių DŽ1. Kokia nekantri ta perekšlė! Nieku būdu negali ramiai nutupė́ti NdŽ.
| refl. Š.
2. tr. Ser, DŽ1, Skr, Al tupint, pritūpus ar sėdint nuvarginti, įsmilkinti: Nutupė́jau kojas betupėdama J. Prie jum betupėdama kojas nutupė́jau LKT293(Kpr). Kojas nutupė́jau, oi oi DrskŽ. Bobelės bažnyčio[je] kulnus nutupėjo Grž. Bemilždama balnugarę, visumet nùtupu pakinklius Krš. Turkiškai sėdėdami, nutupė́jome savo kojas NdŽ. Tos kojos iššutę, nutupė́tos, jis negalėjo palėkt Sb.
| refl. tr., intr.: Nutupė́jaus kojas betupėdama bažnyčio[je] Šts. Niekas [šuns] nepaleida, nusi̇̀tupa ir kauka Krš. Kai eini eini, tai ir praseini, o kai tupi, tai nusi̇̀tupi Jrb.
^ Nusitupėjau kaip pereklė višta gūžtoje V.Krėv.
ǁ refl. prk. nusibosti būnant vienoje vietoje: Nusi̇̀tupa viena numie, leka pasipliurpti pri bobų Krš.
3. tr. NdŽ tupint nuspausti: Sniegas paukščių nutupė́tas DŽ1. Nutupė́jo balandėlis diemedžio šakelę (d.) Grk.
| Gaidys vištą nutupė́jo, višta kiaušio nepadėjo Šauk.
4. refl. žr. sutupėti 6 (refl.): Senai darytas [alus], jau nusitupė́jo Slm.
5. tr. Jdp, Paį suteršti atsitūpus, nudirbti: Tas šaukštas musių nutupė́tas Snt. Čia musynė labai, čia nedžiauk, nutupė̃s – kas gi bus?! Mžš. Musios nutupė́jo pyragą, vaikui duoda DrskŽ. Nors pryš didžiąsias šventes apvalyk musų nutupė́tus abrozus Krš. Menka, musių nutupėta lemputė silpnai apšviečia kambarį rš.
6. refl. prk. tupint, sėdint nusibaigti, numirti: Mes seni tol tupėsim, kol nusitupė́sim Ėr. Senas tik jau tupėsi ir nusitupė́si Krš.
7. refl. žr. sutupėti 7 (refl.): Mes nustupėsma ir šitie namai nustupės Šmn.
8. nusituštinti: Senas greit ir nebenusitupia LTR(Kp). Ant kelio nusitupėjo Vb.
patupė́ti, pàtupi, -ė́jo intr.
1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus rš.
| refl.: Būs bjauri, šalta, pasitupė́si, patrinsi Lnk. Ir tave ištrauksiu ant žemės, ir pamesuot ant lauko, idant visi paukščiai dangaus ant tavęs pasitupėtų BBEz32,4.
2. kiek tupėti (apie žmones): Tik anderę kai kėliau, patupė́jau, patupė́jau, ale pakėliau Lel. Kad dar biškį būčiau patupėjęs, būčiau kumeliuką išperėjęs rš.
3. kiek tupėti (apie kai kuriuos gyvulius): Patupėjo meška, patupėjo ir atsistojus žmogui rodo, kad ją keltų LTIV579.
4. Ser, NdŽ galėti, įstengti tupėti:
^ Košė – ne košė, jei šuo patupė́ti negalia (jei netiršta) Krž. Tėvas mėgsta, kad katė ant košės patupė́tų (kad tiršta būtų) Dkk.
5. atsitūpus, pritūpus ką nors daryti: Tóji patupė́jo (paravėjo) bulbose, tai daugiau nieko nebereikia Strn.
| Pasiėmęs šautuvą, einu in kiškio patupė́t (patykoti) Vp.
6. NdŽ, Klm, Kl šnek. pabūti kur nors kurį laiką, kiek pasėdėti, pakiūtoti: Vakar atejo anas, patupė́jo ir velniai žino, kur pasdėjo Pnd. Ne žėdnas gi ir šoka [vakarėlyj], kitas gi ir pàtupi kampe Ad. O aš šioks anoks patupė́siu kamputy kur, kol nusibaigsiu Plv. Čia, kapų kampe, par karą patupė́jo Skdv. Sesuo gal nuseina te patupė́t prie kapų Trgn. Duokit man dešimt dienų patupė́t an lovos Jnšk.
7. DŽ1 šnek. pabūti suimtam, uždarytam, pasėdėti: Jam teko porą metų kalėjime patupėti rš. Turėjo vargšas dar kalėjime metus patupėti rš. Tamsiojoje patupė́ti NdŽ.
pértupėti intr.
1. Rmš tupint išbūti kurį laiką: Gaspadorius nakvynės nunešė pas penimus žąsinus sakydamas: – Gaidukas pales miežių pas žąsinus ir tą naktį pertupės BsPIII62. Vieną naktį [vištos] pártupa, nebmušas Krš.
2. refl. ilgai tupint nuvargti: Pársitupa [šuo] pri sieto, paleisk Pvn.
pratupė́ti, pràtupi, -ė́jo
1. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką tupėti, prabūti tupint: Zylelė ilgai ilgai pratupė́davo pašiurpusi ant palangės rš.
2. tr. tupint įspausti žymę: Pratupė́ti skylę NdŽ.
3. prabūti kur, pralindėti, pratūnoti, prakiūtoti: Pratupė́siu rugiuosna, kol pravažiuos LKT331(Gdr). Dvi dienas pratupė́jom antrobė[je], kol nusispakajijo Trk. Ir par karą niekur nejau – pasislėpiau į meldus ir pratupė́jau Kin. An pečiaus nabagė pratupė́davo Skp. Mūsų bobutė visą žiemą lovoj pratupė́jo Ps. Vienos senės ir keli seniai pratupė́jom par mišias Krš.
4. intr. prabūti ką nors dirbant: Ka pagalvoju – pusę gyvenimo vagose pratupė́jau Krš.
pritupė́ti, pri̇̀tupi, -ė́jo
1. tr. priperėti: Kregždaitės lizduką pasdaro ir vaikynų pri̇̀tupi Pls.
2. pakankamai ilgai tūnoti: Moč, lipk vakarienės kurt, jaugi gana, pritupė́jai ant pečiaus Ds.
| refl. NdŽ: Prisitupė́si [kambaryje] žiemą par speigus, vasarą valkiokias Krš. Pristupė̃s vaikas visąžiem namie, telaksto Drsk.
3. tupint priteršti išmatomis, pribjauroti: Čia nesėskim, čia ančių pritupė́ta Kt.
sutupė́ti, sùtupi, -ė́jo
1. tr. NdŽ, J.Jabl tupint paukščių jauniklius padaryti tvirtesnius: Višta viščiukus sùtupi DŽ1.
| refl. NdŽ, Sdb: Tegu dar viščiukai susi̇̀tupi, neimk iš po vištos Ds. Vaikeli, viščiukai tegul pirma susitupė̃s, tada palesysim Ps. Mažu tas žąsiukas būt susitupė́jęs? Alk. O, koks tu jau susitupėjęs! Pd. Atnešiau nesusitupė́jusius vištukus, tai ir negaluoja Mrj.
^ Vaikščioja apsiblausęs kap nesustupėjęs ančiukas Kpč.
ǁ refl. dar kiek patupėti, padėjus kiaušinį: Sudėjus vištai kiaušį, nevaryk, leisk jai sustupė́t Rod.
2. NdŽ žr. ištupėti 2: Kuršininkas keletą savaičių tupėjęs [ant gurklo] ir nieko nesutupėjęs I.Simon.
3. refl. NdŽ, DŽ1, J.Jabl, Kair, Slm tapti vykusiu, subrendusiu, sunormalėti: Kai išaugs, i susitupės Sdb. Nugi žmogus susi̇̀tupi par ilga Mžš. An senatvę sustupė́jo žmogus Šmn. Nieko tokio, susitupė́s su laiku Brs. Kol vaikesai susi̇̀tupa, praeina laiko Krš. Pabuvęs gal sustupė̃s Tr. Kai sieks protelio, tai susitupės LTR(Ds). A, jis man atrodo toks nesusitupė́jęs: nei jis ką išmano, nei su juo kas skaitosi Lkč. Vyras turės daug vargo su ja: ji tokia dar nesusitupė́jusi Grz.
4. pasveikti, pasitaisyti, sustiprėti: Kad man sustupė́t iš šitos ligos, tai daugiau nieko nenorėčiau Švnč. Nenusimink, kai išeisi oran ant saulės, tai ir susitupėsi Ds. Da, žiūrėk, sustupės boba, regis, jau kai pažiūri – reikia mirt Ktk. Kažin a ta baba susitupė́s, a nusitupės Krš.
5. refl. NdŽ nusistoti, aprimti, apsiprasti, įsigyventi: Bėgo bėgo nu vienas kito i susitupė́jo [vyras su žmona] Klm. Niekaip negali sustupėt žmogus, – kad ne šioks, tai toks nuopuolis Lkm. Taip negaliu susitupė́ti: į miestą ir į miestą šaudau šaudau Lk. Pirmiausia Frankas davė savo tautiečiui pailsėti ir susitupėti P.Cvir.
| Būs gerai, viskas susitupė́s (reikalai susitvarkys), tik reik kantrybės Krš.
ǁ sutvirtėti, suslūgti, sukietėti: Mūsų stuba jau susitupė́jus Vlkv. Kad velėna susi̇̀tupa, y[ra] kieta, gal vinį kalti Šts.
6. refl. prk. nusistoti, įstiprėti: Susitupė́jęs alus Šts. Per parą nuo supylimo alus susi̇̀tupia bačkoj Pnm. Nesusitupė́jęs alus – liežuvį kerpa Ps.
7. refl. prk. susmukti: Tatai ta trobelė toki susitupė́jusi Žeml.
užtupė́ti, ùžtupi, -ė́jo
1. tr. NdŽ tupint pasiekti, gauti.
2. ilgai užsibūti kur: Ilgai užsitupė́jai Blnk. Užsitupė́jo po medžiu ir užmigo Ds.
| prk.: Jos užsitupės ir liks senmergės rš.
pértupėti
Apibrėžtis
tupė́ti, tùpi (tùpia LKKIX208(Dv)), -ė́jo KBII169, K, Rtr, Š, FrnW, K.Būg; L
1. intr. R, MŽ, Sut, N, K, M, RtŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Pn, Grd, Bd, Pls laikytis ant sulenktų kojų (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Tùpi žąsukai dar gyvi DrskŽ. Žėk – po ežele vieversiukas tùpi Bsg. Daboju – jau špokas in šakos tùpi Klt. Susmetę krūvelėn vištos i tùpi [vakare] Klt. Žiūriu – tùpi i tùpi ta vištelė, kaip dėt norėtų Žg. Tupė́ta paukščio medy LKKXVII33(Vb). Ant avietės blezdingėlė tupė́jo Ktk. Tetervinus a berže tùpint gali ten lig vieno iššaudyti Sd. Seselė rūtas ravėjo, zylutė krūme tupė́jo Lkš. Paukštute, lakštute, o kur tu tupė́jai? – Sodely, daržely, tarp žalių lapelių (d.) Šmn. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tùpi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti Pl. O gervių te tupė́ta buvo Sb. Tam čėse užkliudė palėpėj tupėjusius žvirblius, tie tik prr… LTR(Kp). Varna in kupsnos tùpi, ir loja [šuniokas] Ktk. Varnos visada ant šalčio viršūnėj tùpi Prng. Varnos pačioj viršūnėj tùpi prieš blogą orą Sld. Juodvarniai kad ant žemės tùpa, užeis lytai Nv. Gužučiai ka ant kupečių tùpa, supūs pašaras Klm. Jei pavasarį pirmą kartą gandrą tupintį pamatai, tai būsi negreitas LTR(Pns). Jei parlėkusį garnį pirmąkart pamatai tupintį – tai visus metus daužysi indus LTR(VšR). Šarkos ant tvarto stogo tupėta ir sniege pėdsakas palikta – lauk naujienų ar piršlių rš. Paukštė, ant vietos tupėjusi, ben plunksnas paliekta S.Dauk. Gale lauko ąžuolėlis bestovįs, tam ąžuole vanagėlis betupį̇̃s Ar. O kitsai tenai ant virbo tùpi besnausdams K.Donel. Vištos geros: viena tùpi (deda), kita laukia Švnč. Ir paukščiai po dangumi tupėjo ant jo šakų BBDan4,9.
| Voras tupi ant lango Ps. Švento Jono vabalėlis tupėjo ant lapo žydinčios kvietkelės Tat.
| prk.: Kad ant piningo tup aukso erelis, tai visur dalek, nors mažas paukštelis D.Pošk.
^ Tupi kaip pelėda pupose LTR(Žg). Kaip višta ant laktos tupėsi Rz. Tupime kaip varnos ant kuolo I.Šein. Lekantysis palėks, o tupintysis tupė́s J. Galgi vištos tupė́jo, kad teip labai prausies? Trgn. Antanai, pantanai, kur tavo pati? – Ant pečiaus, po pečium, kur vištos tùpi Snt. Juodas gaidys ant tvoros tupi: uodega iki žemei, balsas iki dangui (varpas) B591. Gražus gražus ponaitis lauko gale tupi (dagilis) LTR(Sln). Balti gaideliai ant laktos tupi (dantys) LTR. Tupi gaidukas su raudonais pentinukais (burokėlis) LTR. Juoda višta tup ant raudonų kiaušinių (katilas ant ugnies) LTR(Šlv).
ǁ Sk atsitūpus miegoti, būti: Karteles pritaisiau žemai: i vis tiek jauniklės neskrenda, žemėj tùpi Klt. Ka šaltai tùpa [vištos], skiauteres nušalna Klm. Lakta te (priemenėje) būdavo vištom tupė́t Kp. Vištos seniai tùpi, ir jūs tū̃pkit Trgn.
^ Kaip gaidžiai: dieną pešasi, o naktį ant vienos laktos tupi LTsV262.
ǁ perint laikytis ant sulenktų kojų: Ant pautų tupėti N. Lėlys gi nètupi ant kiaušinių, ale žiūro žiūro ir išžiūro vaikus Pv. Kregždė padėjo kiaušelius ir tupėjo ant jųjų, idant išperėtų vaikelius A1885,219. Medyje kovarnis sukrebžda – turbūt jau ant kiaušinių tupi J.Paukš.
2. tr., intr. Sut, NdŽ, DŽ perėti: Viena jau tùpi vištukus, kita antukus Smn. Jūsų višta kverkščia, gal tupė̃s Slm. Višta tupėjo čielas tris nedėles Pln. Kurkę daviau tupė́t Klvr. Aš, aure, užleidžiau savo [vištą], tai irgi teip pat netupė́jo Rgv. Kaip kiaušinius atemi, anos (vištos) nebètupa Krž. Laksto [višta], žinai, gi nusibosta tupė́t Kp. Išlėkė višta, nebeatejo tupė́tų – šalti kiaušiniai Slm. Jau ji tokia višta – atimk kiaušinius, akmenukus pasižeria ir tùpi Dkš.
3. intr. LL70, DŽ1 laikytis ant prilenktų prie liemens ir per kelius sulenktų kojų (apie žmones): Nusibodo ant kinkų tupė́ti J. Tupė́damas in liūno spalgenų kašelę prigrebojo Klt. Sėsk, ko an kulno daba tupi̇̀ Žml. Mama verpė, o aš kaip katinelis pri anos kojų prisimetusi i tupė́jau End. Ko ten tupi̇̀ po stalu – lįsk laukan! Pln. Dar tupi̇̀ až nugaros – pasleidęs berniokas! Antr. Žiūrėk, kartis pajuodavus – gal velnio tupė́ta Skp. Pas merginas kap nuėjo, po langu tupėjo LTR(Brt).
4. intr. H, H207, LL17, Sdb remtis į žemę sulenktomis užpakalinėmis kojomis ir tiesiomis priekinėmis kojomis (apie kai kuriuos gyvulius): Tùpi du didžiausi paršai in šikinių Klt. Katineliai kūtė[je] i tùpa, pamelžu karvę, įpilu Akm. Už to medžio tupė́jo katinas LKT100(Krtv). Levų vietoje randame ant pasturgalio tupinčius šunis LTI70(Bs). Tau (bernui) šiandien duos mėsos valgyt, tai tu nevalgyk, ale atiduok šuniui, kurs po stalu tupės BsMtI164(Brt). Tùpi vilkas rugienoj (d.) OG293. Tupi vilkas už tvoros be kepurės, be skaros LTR(Bsg). Tas vilkas ir vėl nubėgęs, į tą eketę įkišęs [uodegą] ir tupiąs Sln. Čia kiškio tupėta J.Jabl. Kiškis, toliau pasejėjęs, tùpi an kalnelio Vdn.
^ Kur jau didelis – sulig šuniu tùpinčiu Jnšk. Vilko ieškom – vilkas už tvoros tupi PPr439. Meška tupi, žarnos kruta (laikrodis arba gryčia su žmonėmis) LTR(Vb).
5. intr. pritūpus, pasilenkus darbuotis: Agurkuosa tupi moteros, brokuosa (ravi) Drsk. Trečia diena tupiù ir tupiù burokuose Mžš. Nueini, žiūri: bobos darže jau tùpi Kvr. Vago[j] tupi̇̀, saulė duoda an nugarą, i gana LKT255(Trs). Bet jau išsiskynėm [serbentus], čia tai koronė: tupė́k ir tupė́k Mžš. Ką tu čia tupi̇̀ an to daržo, eikš pasišnekėsim Kdn.
^ Tùpi senis už kupečių, tùpi senis už kupečių (dviese kultuvais kuliant) Nj.
6. būti vietoje, niekur neišvykstant: Namiej tupiu R113, MŽ148. Tupim čia, ir gan, jau kiek metų Ps. Bobos, mes vis numie tùpam ramiai, o vyrams – sunki darbai, karai Krš. Gryčio[j] tupiù arba darže – nieko nematau Kdn. Senas, nebesveikas, tùpi vienoj vietoj – kas iš jo?! Mžš. Ale ką tu išvažinėsi, tupiù, i tiek – bemeilus aš kam Dbk. Aš čia ant vietos tupù, kur tu anus pažinsi Krž. Močiutė nebetikus, tùpi vietoj Užp. Man nusibodo visą amžių kaime tupėti rš. Tokia kevėža i leidos į tokią kelionę: tokiam tik namie tupė́t! Vlkv.
^ Tùpi vienas kai vilkas žiemą užpustytas Sug. Tùpi kaip višta ant kiaušinių Krs, Kri. Tupa ant savo vietos kaip pereklė višta ant kiaušinių LTR(Klp).
ǁ būti vietoje, nejudėti, nekilti, neaugti: Pyragas kai an vietos tùpi, tai nesikelia Ant. Niekas neauga, tùpi žemėse, šalta Klt. Ale tùpi mažučiukai Dg.
| Tùpi tùpi, tùpi tùpi su vėžiais ir nieko nedaro (neina pas gydytojus) Slk.
7. ramiai gyventi: Seni grabūzdai tùpi Drsk. An lauko gi netupė́si (reikia pirkios) Ad. Ant Jonikėno žemės tùpiam Brž. Dešimtį išauginom, o vieni tùpam, – išlakstė Rdn. Vaikai susitvarkę, tai dabar sau tùpi abu seniai ramiai Šil. Dykas nemėgstu tupėti Blv.
8. lindėti, tūnoti, kiūtoti, kiurksoti: Šalta, tùpime po vidų (gryčioje), ir gana Jnšk. Žiemą tai gryčioj tupė́k ir tupė́k Slm. Žiemą senas tupi̇̀ namo: kur eisi, vėjas pargriaus Azr. Darbininkų mažai kame – senės, seniai visur tùpa susitūpę Krš. Tai va tupi̇̀ ir tupi̇̀ [žmogus] an pečio Rud. Žiemą sulaukus prie pečiaus tupė́k tupė́k, vasarą – tai nors pašalėj pasėdi Km. Toks pečius buvo molinis, kertelė[je] i tupù Šts. Važiuokit namuosna ir tupė́kit Sug. Tai čia mes bètupim, laukiam, kas čia toliau bus Grš. Aš va tupiù kamarytėj Pnd. Dabar vėl tupė́t lovoj, ir niekas nieko Skp. Susitara vaikiai, neveda šokti, ir tùpa merga Krš. Dar tos senės tùpam [bažnyčioje], o jauni… Krš. Tupė́jo tupė́jo ir pasvėlavo DrskŽ. Tie žūlikai čia susirenka i tùpa Rsn. Daba tai tùpa i tùpa pri tų upių (apie meškeriotojus) Krž. Kaip ilgai jis čia dar tupėsiąs, juk traukinys nelauksiąs I.Simon. Oras šaltas, bitės namie tùpi Ėr. Tùpi giliai žemėn liūliai Drsk. Akmenukas [girnų] kertelėj aure da tùpi (užsilikęs nuo senų laikų) Ln. Suprato [nykštukas] karvės pilve tupį̇̃s (tùpįs) Jrk27. Kupstais tupėjo prieblandoj trobelės T.Tilv. Bernas, viršuj tupėdamas, sako: – Palaukit, vyrai, nekirskit pušelės LTR(Slk). Tie medinčiai ir tupėjo an kūgio, pakol vilkai prasikraustė BsPIV284. Kai su tais gyvuoliais, tai daug vargų: tupi̇̀ tupi̇̀ per naktį prie jų prieš turėjimą Vl. Kelias naktis netupė́si pri kiaulės (nesaugosi besiparšiuojant) Erž. Naktim mažai teko ganyt, dieną tik su kumeliukais tupė́davo Sml. Kai jis (našlys) jojo per laukelį, tabaku kvepėjo, ant šyvosios kumelėlės kai dagis tupėjo LLDII465(Br).
| prk.: Katra biedna, to[ji] ir tùpi (neišteka) Ds. Jeigu pirmą kartą pamatysi busilą tupint, tai ir tupė́si, neištekėsi Pls. Netupėkit bažnyčioj kaip žąsys BPI89.
^ Tupi kai pelė po šluota Vlkv, Škn. Tupi kaip kalė ant girnų Aln. Kam rūp, tas netup LTR(Jnš). Kas kam rūpa, tas i ant liežuvio tùpa Krž. Kas kam rūpi, tas tam ir galvoj tùpi Slk, LTR(Jrb). Kas kam rūpi, tai ir širdy tupi An. Senas tupė́k numie sau kaip blynas Vdk. Katram Dievas lūpos[e], tai vis velniukas po skvernu tupi LTR(Kp). Kad neverkia tekėdama, verks kampe tupėdama Gs. Gražiai giedi, gerai kalbi, tik kažin kur naktį tupi̇̀ (sakoma abejojant kieno gerumu) Lk. Už pečiaus tupė́sit, par šerį bezdėsit! Všk. Tupi tupikas, ant to tupiko tupi kedikas (guba pjūties metu) ST441. Raudonas šunelis po slenksčiu tupi (liežuvis) LTR(Rk). Tupi kampe trupinys, nepaveža nė arklys (krosnis) LTR(Graž), Mrk. Juodas katinas kertėje tupi (puodas) Pn. Tupi kampe katinas, kai prieini – bažinas (puodas) LTR(Grl). Surūkęs senelis ant stogo tupi ir pypkę rūko (kaminas) Škn. Keturi broliukai po vienu kapeliušu tupi (stalas) Vj. Kas tùpi už tvoros, kas gimė be skūros (šūdas) MitII196(BsM).
9. intr. euf. laukinėtis: Tupu savo reikalu Šts. Grįžęs nusitėkš tokią vietą, kad nė tupėdamas į Juočbalynę nepasižiūrės V.Bub. Ko tiek ilgai tupi, ar atvarslais ir šiki?! Vkš. Tai kurgi buvai? – Už klojimo tupė́jau Kp.
^ Tùpi kap velnias ropėsa Drsk. Bėgantis tupinčio nepabaido KrvP(Srv).
| refl.: Jis už krūmo tupė́jęsis Smln.
10. būti suimtam, uždarytam, kalėti: Vaikas plėšė butą, dabar tùpia Pn. O paskui jis vėl tupė́jo ilgai Snt. Jei duosi pusasminkę pinigų, tai tylėsiu, o jei ne – tai tupėsi LTR(Kb). Pati gavo kitą vyrą, o tu (išeikvotojau) tupė́k Rdn. Kalinyje tupėjo arti dviejų metų V.Kudir. Tūkstantį metų gaučiau kalėjime tupėti Ns1832,7.
11. intr. prk. būti paliktam kartoti kurso: Ji paliko tupė́t Tlž. Ką jin mokinsis, kad jau taip visai be galvos: tupia ir tupia pirmam skyriuj KlK14,75(Sk). Juk aišku kaip dieną, kad tasai Tupšė tupės antrus metus J.Mik.
◊ ant (kieno) sprándo, (kam) ant sprándo tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando A.Vencl. Vykę vaikai netupės tėvui ant sprando rš.
(kieno) kišẽnėje tupė́ti būti pasiskolinusiam pinigų: Ans muno kišẽnė[je] tùpa Dr.
po (kieno) sparnù tupė́ti; Žem būti priklausomam, nesavarankiškam, klausyti.
sàvo kiautè tupė́ti nesidomėti aplinkiniu gyvenimu: Ji tùpi sàvo kiáute: iš namų mažai išeina Smln.
vištukùs tùpi Lp sakoma apie vaikiną, lankantį merginas.
aptupė́ti, àptupi, -ė́jo
1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ paprasti tupėti (ppr. perint).
| refl.: Nedenk tą vištą, apsitupė̃s ir nedengta Mrj.
2. tr. užperėti: Toj višta, kur pernai sėdėj[o], aptupė́j[o] kiaušinius ir pabėgo Vlk.
3. refl. apsibūti vienoje vietoje, įsikurti, prasigyventi: Kolei anys te apstupė́jo, kolei kas… Str. Leiskiat muni į svirnalį – bene aš kaip blezdinga apsitupė́su Plt. Kurs gyvenime jau apsitupėjęs, jaučia pareigą jaunesnįjį globojamai patapšnoti per petį rš.
ǁ apsiprasti: Apsi̇̀tupi ant vietos ir nebenori niekur eit Snt.
ǁ kiek pastiprėti, sudrūtėti tupint: Tegul būna vištukai dar po višta, tai apsitupė̃s Mrj.
4. refl. prk. apsmukti, apkiužti: Sena, apsitupėjusi trobalė Šts.
atitupė́ti, ati̇̀tupi, -ė́jo KŽ, atatupė́ti Š, KŽ
1. intr. Š ilgai tupėti (ppr. apie paukščius).
| refl. Š: Biedna vištelė – atsitupė́jo gi ant tų kiaušinių, iki išperėjo viščiukus! Jž.
| prk.: Išskirstė kaimą į vienkiemius, ir nespėjame dar atsitupė́ti (gerai ūkio įsitverti) Jž.
2. tr., intr. šnek. atsėdėti kalėjime: Reikia atatupė́t ažu durną galvą Sug. Jau atitupėjau savo bausmę – 2 savaites tvirtovėje Žem. Vyras neattupėjo kalinį ir nesugrįžo namon V.Kudir.
3. intr. šnek. kurį laiką išbūti: Kai nueina viešnagėn, tai keturias dienas ati̇̀tupi Alv. Ką norėt, kai dvylika metų atitupė̃s mokykloj Šmn.
×datupė́ti, dàtupi (dàtupa), -ė́jo (hibr.) ppr. su ne- intr. būti ne visai subrendusio proto, apykvailiam: Nedatupė́ta ta Vanda, bandą gano Krš.
įtupė́ti, į̇̃tupi, -ė́jo tr.
1. Rtr, KŽ tupint įspausti: Vištos įtupė́ta duobelė Š.
ǁ refl. Rtr ilgai atsitūpus pabūti: Instupė́siu, tai suvis nepaskelsiu Klt.
2. tupint užperėti: Neintupėtą kiaušą reik supenėt mažiem vištukam, tai bus vištytės dėslingos LTR(Auk).
3. šnek. ilgai gyventi vienoje vietoje, įsigyventi, įsibūti: Juk dvarininkas turbūt taip pat jums dykai savo įtupėtos vietos neužleido? LzP. Kaip iškentėsi nepasijudinęs iš savo gal patogios, įtupėtos gūžtos? rš.
^ Įtupėta gūžta vis šiltesnė Užp.
4. refl. KŽ ilgai išbūti vienoje vietoje: Įsitupė́ję, įsikiūtėję savo ramiuose nameliuose, nebenorime kitur kur kraustytis Š. Matai, įsitupėjai ant pečiaus, tai nebesinori lipt Ds.
ištupė́ti, i̇̀štupi, -ė́jo
1. intr. LVI821, Rtr, NdŽ, KŽ tupint išbūti: Viščiukai pernakt ištupėjo ant laktelės Š. Ilgai ištupėjo paukštelis tamsioje lindynėje J.Balč. Aš (dagilis), tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau, ligi šunys nubėgo LTsIV445.
| refl. Rtr.
2. tr. K, Š, NdŽ, KŽ, LKT373(Btrm), Vlk, Pns išperėti: Višta vištyčius ištupė́jo J. Dvi vištos ištupė́jo dvidešimt keturis puliukus DrskŽ. Padėki po višta kiaušinius, kad ištupė́t vištukus Al. Kartais vištukus i̇̀štupi krūmuos, dirgėlėsa Pls. Tik ištupė́j[o] višta mažuliukus ir atmetė Dbč. Viena višta ištupė́jo trejis žąsukus Smn. Indikė dešimt žąsukų ištupė́jo Mrs. Ištupėjo pova tris mažas dukreles Ndz. Karveliui padėjo vištos kiaušinį ir ištupė́j[o] Kč. Kai gaidys išgyvena dvylika metų, tai jis sudeda kiaušinį ir ištupi aitvarą MTtV112. Koriuose iš vikšrų i̇̀štupi bites Mrs. Pralupa – materija neištupė́ta [bičių pero] Pls.
| refl. tr.: Indikai (kalakutai) tai patys save išsitupi Brb.
ǁ refl. KŽ perint suvargti, suliesėti: Kad višta išsitupė́jus, visai nesunki buvo [, todėl taip pigiai pardaviau] Nmn.
3. išbūti vienoje vietoje, iškiūtoti: Visą dieną ištupė́jau prie dobilų maišelio, nebebuvo kada ir par turgų perstęst Užp. Ištupỹ (ištupėk) tu tę (bažnyčioje) pusę dienos Švnč. Mat per pernykščias Velykas ištupėjau čia vienas ne dvi, bet visas tris savaites Pt. Ištupėjau visą naktį, sustipau, o jokio tėvo nemačiau LTR(Ukm).
| refl. Š: Namie išsitupėjo ir pas mus atėjo Šk.
4. tr. šnek. tupint pasiekti, sulaukti, gauti: Aš šokstuos i dirbu – ką čia ištupė́si Krš. Kiek proto – miškan jiej valdžią ištupė̃s? DrskŽ. Kažin ką čia ta mūsų baba ištupė̃s: tupi ir tupi Srv. Trečia savaitė čia tupiu ir nieko gero da neištupė́jau Adm.
| Kad aš ir tupiu lovoj, ale ir ištupiu [vaiką] Gs.
^ Et, tupi, kaip višta ant kiaušinių, ir manai, kad dangaus karalystę ištupėsi? KrvP(Vs). Velnią gali ištupė́ti an to ledo End.
5. refl. šnek. būnant išsitaisyti, pasveikti, išgūžėti: Mažam tas vištėlis išsitupė̃s? DrskŽ. Gal išsitupė̃s? Ėr.
6. tr. Rod suvirškinti skilvyje esantį maistą (ppr. apie paukščius): Pilnas gurklys – nei̇̀štupi viščiūtė Klt. Višta neištupė́jo gurklio ir nudvėsė Ut. Nieko tai vištai daugiau nebuvo, tik neištupė́tas gurklys Rm. Višta nei̇̀štupi gurklio, reiks pjaut Ds. Kai višta nei̇̀štupi gurklio, tai neša ant girnų viršaus ir suka tris kartus, kad ištupė́tų gurklį Ml.
| Tėvas gurklį ištupė́jo (skrandžio nebeskauda) – šiek tiek geriau Dkk.
7. intr. šnek. išsėdėti kalėjime, iškalėti: Va, tik dar ištupė́jo du mėnesiu ir vėl nesmeta – savo daris Krok. Ištupė́jo penkis metus, o daugiau dovanojo Ps. Kiti iš jų, be lagerių, dar įvairiuose kalėjimuose buvo ištupėję po keletą metų B.Sruog.
nutupė́ti, nùtupi, -ė́jo
1. intr. Ser, KŽ ištverti tupint, galėti ilgai tupėti: Ta perekšlė nenùtupi ant kiaušinių DŽ1. Kokia nekantri ta perekšlė! Nieku būdu negali ramiai nutupė́ti NdŽ.
| refl. Š.
2. tr. Ser, DŽ1, Skr, Al tupint, pritūpus ar sėdint nuvarginti, įsmilkinti: Nutupė́jau kojas betupėdama J. Prie jum betupėdama kojas nutupė́jau LKT293(Kpr). Kojas nutupė́jau, oi oi DrskŽ. Bobelės bažnyčio[je] kulnus nutupėjo Grž. Bemilždama balnugarę, visumet nùtupu pakinklius Krš. Turkiškai sėdėdami, nutupė́jome savo kojas NdŽ. Tos kojos iššutę, nutupė́tos, jis negalėjo palėkt Sb.
| refl. tr., intr.: Nutupė́jaus kojas betupėdama bažnyčio[je] Šts. Niekas [šuns] nepaleida, nusi̇̀tupa ir kauka Krš. Kai eini eini, tai ir praseini, o kai tupi, tai nusi̇̀tupi Jrb.
^ Nusitupėjau kaip pereklė višta gūžtoje V.Krėv.
ǁ refl. prk. nusibosti būnant vienoje vietoje: Nusi̇̀tupa viena numie, leka pasipliurpti pri bobų Krš.
3. tr. NdŽ tupint nuspausti: Sniegas paukščių nutupė́tas DŽ1. Nutupė́jo balandėlis diemedžio šakelę (d.) Grk.
| Gaidys vištą nutupė́jo, višta kiaušio nepadėjo Šauk.
4. refl. žr. sutupėti 6 (refl.): Senai darytas [alus], jau nusitupė́jo Slm.
5. tr. Jdp, Paį suteršti atsitūpus, nudirbti: Tas šaukštas musių nutupė́tas Snt. Čia musynė labai, čia nedžiauk, nutupė̃s – kas gi bus?! Mžš. Musios nutupė́jo pyragą, vaikui duoda DrskŽ. Nors pryš didžiąsias šventes apvalyk musų nutupė́tus abrozus Krš. Menka, musių nutupėta lemputė silpnai apšviečia kambarį rš.
6. refl. prk. tupint, sėdint nusibaigti, numirti: Mes seni tol tupėsim, kol nusitupė́sim Ėr. Senas tik jau tupėsi ir nusitupė́si Krš.
7. refl. žr. sutupėti 7 (refl.): Mes nustupėsma ir šitie namai nustupės Šmn.
8. nusituštinti: Senas greit ir nebenusitupia LTR(Kp). Ant kelio nusitupėjo Vb.
patupė́ti, pàtupi, -ė́jo intr.
1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus rš.
| refl.: Būs bjauri, šalta, pasitupė́si, patrinsi Lnk. Ir tave ištrauksiu ant žemės, ir pamesuot ant lauko, idant visi paukščiai dangaus ant tavęs pasitupėtų BBEz32,4.
2. kiek tupėti (apie žmones): Tik anderę kai kėliau, patupė́jau, patupė́jau, ale pakėliau Lel. Kad dar biškį būčiau patupėjęs, būčiau kumeliuką išperėjęs rš.
3. kiek tupėti (apie kai kuriuos gyvulius): Patupėjo meška, patupėjo ir atsistojus žmogui rodo, kad ją keltų LTIV579.
4. Ser, NdŽ galėti, įstengti tupėti:
^ Košė – ne košė, jei šuo patupė́ti negalia (jei netiršta) Krž. Tėvas mėgsta, kad katė ant košės patupė́tų (kad tiršta būtų) Dkk.
5. atsitūpus, pritūpus ką nors daryti: Tóji patupė́jo (paravėjo) bulbose, tai daugiau nieko nebereikia Strn.
| Pasiėmęs šautuvą, einu in kiškio patupė́t (patykoti) Vp.
6. NdŽ, Klm, Kl šnek. pabūti kur nors kurį laiką, kiek pasėdėti, pakiūtoti: Vakar atejo anas, patupė́jo ir velniai žino, kur pasdėjo Pnd. Ne žėdnas gi ir šoka [vakarėlyj], kitas gi ir pàtupi kampe Ad. O aš šioks anoks patupė́siu kamputy kur, kol nusibaigsiu Plv. Čia, kapų kampe, par karą patupė́jo Skdv. Sesuo gal nuseina te patupė́t prie kapų Trgn. Duokit man dešimt dienų patupė́t an lovos Jnšk.
7. DŽ1 šnek. pabūti suimtam, uždarytam, pasėdėti: Jam teko porą metų kalėjime patupėti rš. Turėjo vargšas dar kalėjime metus patupėti rš. Tamsiojoje patupė́ti NdŽ.
pértupėti intr.
1. Rmš tupint išbūti kurį laiką: Gaspadorius nakvynės nunešė pas penimus žąsinus sakydamas: – Gaidukas pales miežių pas žąsinus ir tą naktį pertupės BsPIII62. Vieną naktį [vištos] pártupa, nebmušas Krš.
2. refl. ilgai tupint nuvargti: Pársitupa [šuo] pri sieto, paleisk Pvn.
pratupė́ti, pràtupi, -ė́jo
1. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką tupėti, prabūti tupint: Zylelė ilgai ilgai pratupė́davo pašiurpusi ant palangės rš.
2. tr. tupint įspausti žymę: Pratupė́ti skylę NdŽ.
3. prabūti kur, pralindėti, pratūnoti, prakiūtoti: Pratupė́siu rugiuosna, kol pravažiuos LKT331(Gdr). Dvi dienas pratupė́jom antrobė[je], kol nusispakajijo Trk. Ir par karą niekur nejau – pasislėpiau į meldus ir pratupė́jau Kin. An pečiaus nabagė pratupė́davo Skp. Mūsų bobutė visą žiemą lovoj pratupė́jo Ps. Vienos senės ir keli seniai pratupė́jom par mišias Krš.
4. intr. prabūti ką nors dirbant: Ka pagalvoju – pusę gyvenimo vagose pratupė́jau Krš.
pritupė́ti, pri̇̀tupi, -ė́jo
1. tr. priperėti: Kregždaitės lizduką pasdaro ir vaikynų pri̇̀tupi Pls.
2. pakankamai ilgai tūnoti: Moč, lipk vakarienės kurt, jaugi gana, pritupė́jai ant pečiaus Ds.
| refl. NdŽ: Prisitupė́si [kambaryje] žiemą par speigus, vasarą valkiokias Krš. Pristupė̃s vaikas visąžiem namie, telaksto Drsk.
3. tupint priteršti išmatomis, pribjauroti: Čia nesėskim, čia ančių pritupė́ta Kt.
sutupė́ti, sùtupi, -ė́jo
1. tr. NdŽ, J.Jabl tupint paukščių jauniklius padaryti tvirtesnius: Višta viščiukus sùtupi DŽ1.
| refl. NdŽ, Sdb: Tegu dar viščiukai susi̇̀tupi, neimk iš po vištos Ds. Vaikeli, viščiukai tegul pirma susitupė̃s, tada palesysim Ps. Mažu tas žąsiukas būt susitupė́jęs? Alk. O, koks tu jau susitupėjęs! Pd. Atnešiau nesusitupė́jusius vištukus, tai ir negaluoja Mrj.
^ Vaikščioja apsiblausęs kap nesustupėjęs ančiukas Kpč.
ǁ refl. dar kiek patupėti, padėjus kiaušinį: Sudėjus vištai kiaušį, nevaryk, leisk jai sustupė́t Rod.
2. NdŽ žr. ištupėti 2: Kuršininkas keletą savaičių tupėjęs [ant gurklo] ir nieko nesutupėjęs I.Simon.
3. refl. NdŽ, DŽ1, J.Jabl, Kair, Slm tapti vykusiu, subrendusiu, sunormalėti: Kai išaugs, i susitupės Sdb. Nugi žmogus susi̇̀tupi par ilga Mžš. An senatvę sustupė́jo žmogus Šmn. Nieko tokio, susitupė́s su laiku Brs. Kol vaikesai susi̇̀tupa, praeina laiko Krš. Pabuvęs gal sustupė̃s Tr. Kai sieks protelio, tai susitupės LTR(Ds). A, jis man atrodo toks nesusitupė́jęs: nei jis ką išmano, nei su juo kas skaitosi Lkč. Vyras turės daug vargo su ja: ji tokia dar nesusitupė́jusi Grz.
4. pasveikti, pasitaisyti, sustiprėti: Kad man sustupė́t iš šitos ligos, tai daugiau nieko nenorėčiau Švnč. Nenusimink, kai išeisi oran ant saulės, tai ir susitupėsi Ds. Da, žiūrėk, sustupės boba, regis, jau kai pažiūri – reikia mirt Ktk. Kažin a ta baba susitupė́s, a nusitupės Krš.
5. refl. NdŽ nusistoti, aprimti, apsiprasti, įsigyventi: Bėgo bėgo nu vienas kito i susitupė́jo [vyras su žmona] Klm. Niekaip negali sustupėt žmogus, – kad ne šioks, tai toks nuopuolis Lkm. Taip negaliu susitupė́ti: į miestą ir į miestą šaudau šaudau Lk. Pirmiausia Frankas davė savo tautiečiui pailsėti ir susitupėti P.Cvir.
| Būs gerai, viskas susitupė́s (reikalai susitvarkys), tik reik kantrybės Krš.
ǁ sutvirtėti, suslūgti, sukietėti: Mūsų stuba jau susitupė́jus Vlkv. Kad velėna susi̇̀tupa, y[ra] kieta, gal vinį kalti Šts.
6. refl. prk. nusistoti, įstiprėti: Susitupė́jęs alus Šts. Per parą nuo supylimo alus susi̇̀tupia bačkoj Pnm. Nesusitupė́jęs alus – liežuvį kerpa Ps.
7. refl. prk. susmukti: Tatai ta trobelė toki susitupė́jusi Žeml.
užtupė́ti, ùžtupi, -ė́jo
1. tr. NdŽ tupint pasiekti, gauti.
2. ilgai užsibūti kur: Ilgai užsitupė́jai Blnk. Užsitupė́jo po medžiu ir užmigo Ds.
| prk.: Jos užsitupės ir liks senmergės rš.
1. intr. R, MŽ, Sut, N, K, M, RtŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, Pn, Grd, Bd, Pls laikytis ant sulenktų kojų (ppr. apie paukščius, vabzdžius): Tùpi žąsukai dar gyvi DrskŽ. Žėk – po ežele vieversiukas tùpi Bsg. Daboju – jau špokas in šakos tùpi Klt. Susmetę krūvelėn vištos i tùpi [vakare] Klt. Žiūriu – tùpi i tùpi ta vištelė, kaip dėt norėtų Žg. Tupė́ta paukščio medy LKKXVII33(Vb). Ant avietės blezdingėlė tupė́jo Ktk. Tetervinus a berže tùpint gali ten lig vieno iššaudyti Sd. Seselė rūtas ravėjo, zylutė krūme tupė́jo Lkš. Paukštute, lakštute, o kur tu tupė́jai? – Sodely, daržely, tarp žalių lapelių (d.) Šmn. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tùpi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti Pl. O gervių te tupė́ta buvo Sb. Tam čėse užkliudė palėpėj tupėjusius žvirblius, tie tik prr… LTR(Kp). Varna in kupsnos tùpi, ir loja [šuniokas] Ktk. Varnos visada ant šalčio viršūnėj tùpi Prng. Varnos pačioj viršūnėj tùpi prieš blogą orą Sld. Juodvarniai kad ant žemės tùpa, užeis lytai Nv. Gužučiai ka ant kupečių tùpa, supūs pašaras Klm. Jei pavasarį pirmą kartą gandrą tupintį pamatai, tai būsi negreitas LTR(Pns). Jei parlėkusį garnį pirmąkart pamatai tupintį – tai visus metus daužysi indus LTR(VšR). Šarkos ant tvarto stogo tupėta ir sniege pėdsakas palikta – lauk naujienų ar piršlių rš. Paukštė, ant vietos tupėjusi, ben plunksnas paliekta S.Dauk. Gale lauko ąžuolėlis bestovįs, tam ąžuole vanagėlis betupį̇̃s Ar. O kitsai tenai ant virbo tùpi besnausdams K.Donel. Vištos geros: viena tùpi (deda), kita laukia Švnč. Ir paukščiai po dangumi tupėjo ant jo šakų BBDan4,9.
| Voras tupi ant lango Ps. Švento Jono vabalėlis tupėjo ant lapo žydinčios kvietkelės Tat.
| prk.: Kad ant piningo tup aukso erelis, tai visur dalek, nors mažas paukštelis D.Pošk.
^ Tupi kaip pelėda pupose LTR(Žg). Kaip višta ant laktos tupėsi Rz. Tupime kaip varnos ant kuolo I.Šein. Lekantysis palėks, o tupintysis tupė́s J. Galgi vištos tupė́jo, kad teip labai prausies? Trgn. Antanai, pantanai, kur tavo pati? – Ant pečiaus, po pečium, kur vištos tùpi Snt. Juodas gaidys ant tvoros tupi: uodega iki žemei, balsas iki dangui (varpas) B591. Gražus gražus ponaitis lauko gale tupi (dagilis) LTR(Sln). Balti gaideliai ant laktos tupi (dantys) LTR. Tupi gaidukas su raudonais pentinukais (burokėlis) LTR. Juoda višta tup ant raudonų kiaušinių (katilas ant ugnies) LTR(Šlv).
ǁ Sk atsitūpus miegoti, būti: Karteles pritaisiau žemai: i vis tiek jauniklės neskrenda, žemėj tùpi Klt. Ka šaltai tùpa [vištos], skiauteres nušalna Klm. Lakta te (priemenėje) būdavo vištom tupė́t Kp. Vištos seniai tùpi, ir jūs tū̃pkit Trgn.
^ Kaip gaidžiai: dieną pešasi, o naktį ant vienos laktos tupi LTsV262.
ǁ perint laikytis ant sulenktų kojų: Ant pautų tupėti N. Lėlys gi nètupi ant kiaušinių, ale žiūro žiūro ir išžiūro vaikus Pv. Kregždė padėjo kiaušelius ir tupėjo ant jųjų, idant išperėtų vaikelius A1885,219. Medyje kovarnis sukrebžda – turbūt jau ant kiaušinių tupi J.Paukš.
2. tr., intr. Sut, NdŽ, DŽ perėti: Viena jau tùpi vištukus, kita antukus Smn. Jūsų višta kverkščia, gal tupė̃s Slm. Višta tupėjo čielas tris nedėles Pln. Kurkę daviau tupė́t Klvr. Aš, aure, užleidžiau savo [vištą], tai irgi teip pat netupė́jo Rgv. Kaip kiaušinius atemi, anos (vištos) nebètupa Krž. Laksto [višta], žinai, gi nusibosta tupė́t Kp. Išlėkė višta, nebeatejo tupė́tų – šalti kiaušiniai Slm. Jau ji tokia višta – atimk kiaušinius, akmenukus pasižeria ir tùpi Dkš.
3. intr. LL70, DŽ1 laikytis ant prilenktų prie liemens ir per kelius sulenktų kojų (apie žmones): Nusibodo ant kinkų tupė́ti J. Tupė́damas in liūno spalgenų kašelę prigrebojo Klt. Sėsk, ko an kulno daba tupi̇̀ Žml. Mama verpė, o aš kaip katinelis pri anos kojų prisimetusi i tupė́jau End. Ko ten tupi̇̀ po stalu – lįsk laukan! Pln. Dar tupi̇̀ až nugaros – pasleidęs berniokas! Antr. Žiūrėk, kartis pajuodavus – gal velnio tupė́ta Skp. Pas merginas kap nuėjo, po langu tupėjo LTR(Brt).
4. intr. H, H207, LL17, Sdb remtis į žemę sulenktomis užpakalinėmis kojomis ir tiesiomis priekinėmis kojomis (apie kai kuriuos gyvulius): Tùpi du didžiausi paršai in šikinių Klt. Katineliai kūtė[je] i tùpa, pamelžu karvę, įpilu Akm. Už to medžio tupė́jo katinas LKT100(Krtv). Levų vietoje randame ant pasturgalio tupinčius šunis LTI70(Bs). Tau (bernui) šiandien duos mėsos valgyt, tai tu nevalgyk, ale atiduok šuniui, kurs po stalu tupės BsMtI164(Brt). Tùpi vilkas rugienoj (d.) OG293. Tupi vilkas už tvoros be kepurės, be skaros LTR(Bsg). Tas vilkas ir vėl nubėgęs, į tą eketę įkišęs [uodegą] ir tupiąs Sln. Čia kiškio tupėta J.Jabl. Kiškis, toliau pasejėjęs, tùpi an kalnelio Vdn.
^ Kur jau didelis – sulig šuniu tùpinčiu Jnšk. Vilko ieškom – vilkas už tvoros tupi PPr439. Meška tupi, žarnos kruta (laikrodis arba gryčia su žmonėmis) LTR(Vb).
5. intr. pritūpus, pasilenkus darbuotis: Agurkuosa tupi moteros, brokuosa (ravi) Drsk. Trečia diena tupiù ir tupiù burokuose Mžš. Nueini, žiūri: bobos darže jau tùpi Kvr. Vago[j] tupi̇̀, saulė duoda an nugarą, i gana LKT255(Trs). Bet jau išsiskynėm [serbentus], čia tai koronė: tupė́k ir tupė́k Mžš. Ką tu čia tupi̇̀ an to daržo, eikš pasišnekėsim Kdn.
^ Tùpi senis už kupečių, tùpi senis už kupečių (dviese kultuvais kuliant) Nj.
6. būti vietoje, niekur neišvykstant: Namiej tupiu R113, MŽ148. Tupim čia, ir gan, jau kiek metų Ps. Bobos, mes vis numie tùpam ramiai, o vyrams – sunki darbai, karai Krš. Gryčio[j] tupiù arba darže – nieko nematau Kdn. Senas, nebesveikas, tùpi vienoj vietoj – kas iš jo?! Mžš. Ale ką tu išvažinėsi, tupiù, i tiek – bemeilus aš kam Dbk. Aš čia ant vietos tupù, kur tu anus pažinsi Krž. Močiutė nebetikus, tùpi vietoj Užp. Man nusibodo visą amžių kaime tupėti rš. Tokia kevėža i leidos į tokią kelionę: tokiam tik namie tupė́t! Vlkv.
^ Tùpi vienas kai vilkas žiemą užpustytas Sug. Tùpi kaip višta ant kiaušinių Krs, Kri. Tupa ant savo vietos kaip pereklė višta ant kiaušinių LTR(Klp).
ǁ būti vietoje, nejudėti, nekilti, neaugti: Pyragas kai an vietos tùpi, tai nesikelia Ant. Niekas neauga, tùpi žemėse, šalta Klt. Ale tùpi mažučiukai Dg.
| Tùpi tùpi, tùpi tùpi su vėžiais ir nieko nedaro (neina pas gydytojus) Slk.
7. ramiai gyventi: Seni grabūzdai tùpi Drsk. An lauko gi netupė́si (reikia pirkios) Ad. Ant Jonikėno žemės tùpiam Brž. Dešimtį išauginom, o vieni tùpam, – išlakstė Rdn. Vaikai susitvarkę, tai dabar sau tùpi abu seniai ramiai Šil. Dykas nemėgstu tupėti Blv.
8. lindėti, tūnoti, kiūtoti, kiurksoti: Šalta, tùpime po vidų (gryčioje), ir gana Jnšk. Žiemą tai gryčioj tupė́k ir tupė́k Slm. Žiemą senas tupi̇̀ namo: kur eisi, vėjas pargriaus Azr. Darbininkų mažai kame – senės, seniai visur tùpa susitūpę Krš. Tai va tupi̇̀ ir tupi̇̀ [žmogus] an pečio Rud. Žiemą sulaukus prie pečiaus tupė́k tupė́k, vasarą – tai nors pašalėj pasėdi Km. Toks pečius buvo molinis, kertelė[je] i tupù Šts. Važiuokit namuosna ir tupė́kit Sug. Tai čia mes bètupim, laukiam, kas čia toliau bus Grš. Aš va tupiù kamarytėj Pnd. Dabar vėl tupė́t lovoj, ir niekas nieko Skp. Susitara vaikiai, neveda šokti, ir tùpa merga Krš. Dar tos senės tùpam [bažnyčioje], o jauni… Krš. Tupė́jo tupė́jo ir pasvėlavo DrskŽ. Tie žūlikai čia susirenka i tùpa Rsn. Daba tai tùpa i tùpa pri tų upių (apie meškeriotojus) Krž. Kaip ilgai jis čia dar tupėsiąs, juk traukinys nelauksiąs I.Simon. Oras šaltas, bitės namie tùpi Ėr. Tùpi giliai žemėn liūliai Drsk. Akmenukas [girnų] kertelėj aure da tùpi (užsilikęs nuo senų laikų) Ln. Suprato [nykštukas] karvės pilve tupį̇̃s (tùpįs) Jrk27. Kupstais tupėjo prieblandoj trobelės T.Tilv. Bernas, viršuj tupėdamas, sako: – Palaukit, vyrai, nekirskit pušelės LTR(Slk). Tie medinčiai ir tupėjo an kūgio, pakol vilkai prasikraustė BsPIV284. Kai su tais gyvuoliais, tai daug vargų: tupi̇̀ tupi̇̀ per naktį prie jų prieš turėjimą Vl. Kelias naktis netupė́si pri kiaulės (nesaugosi besiparšiuojant) Erž. Naktim mažai teko ganyt, dieną tik su kumeliukais tupė́davo Sml. Kai jis (našlys) jojo per laukelį, tabaku kvepėjo, ant šyvosios kumelėlės kai dagis tupėjo LLDII465(Br).
| prk.: Katra biedna, to[ji] ir tùpi (neišteka) Ds. Jeigu pirmą kartą pamatysi busilą tupint, tai ir tupė́si, neištekėsi Pls. Netupėkit bažnyčioj kaip žąsys BPI89.
^ Tupi kai pelė po šluota Vlkv, Škn. Tupi kaip kalė ant girnų Aln. Kam rūp, tas netup LTR(Jnš). Kas kam rūpa, tas i ant liežuvio tùpa Krž. Kas kam rūpi, tas tam ir galvoj tùpi Slk, LTR(Jrb). Kas kam rūpi, tai ir širdy tupi An. Senas tupė́k numie sau kaip blynas Vdk. Katram Dievas lūpos[e], tai vis velniukas po skvernu tupi LTR(Kp). Kad neverkia tekėdama, verks kampe tupėdama Gs. Gražiai giedi, gerai kalbi, tik kažin kur naktį tupi̇̀ (sakoma abejojant kieno gerumu) Lk. Už pečiaus tupė́sit, par šerį bezdėsit! Všk. Tupi tupikas, ant to tupiko tupi kedikas (guba pjūties metu) ST441. Raudonas šunelis po slenksčiu tupi (liežuvis) LTR(Rk). Tupi kampe trupinys, nepaveža nė arklys (krosnis) LTR(Graž), Mrk. Juodas katinas kertėje tupi (puodas) Pn. Tupi kampe katinas, kai prieini – bažinas (puodas) LTR(Grl). Surūkęs senelis ant stogo tupi ir pypkę rūko (kaminas) Škn. Keturi broliukai po vienu kapeliušu tupi (stalas) Vj. Kas tùpi už tvoros, kas gimė be skūros (šūdas) MitII196(BsM).
9. intr. euf. laukinėtis: Tupu savo reikalu Šts. Grįžęs nusitėkš tokią vietą, kad nė tupėdamas į Juočbalynę nepasižiūrės V.Bub. Ko tiek ilgai tupi, ar atvarslais ir šiki?! Vkš. Tai kurgi buvai? – Už klojimo tupė́jau Kp.
^ Tùpi kap velnias ropėsa Drsk. Bėgantis tupinčio nepabaido KrvP(Srv).
| refl.: Jis už krūmo tupė́jęsis Smln.
10. būti suimtam, uždarytam, kalėti: Vaikas plėšė butą, dabar tùpia Pn. O paskui jis vėl tupė́jo ilgai Snt. Jei duosi pusasminkę pinigų, tai tylėsiu, o jei ne – tai tupėsi LTR(Kb). Pati gavo kitą vyrą, o tu (išeikvotojau) tupė́k Rdn. Kalinyje tupėjo arti dviejų metų V.Kudir. Tūkstantį metų gaučiau kalėjime tupėti Ns1832,7.
11. intr. prk. būti paliktam kartoti kurso: Ji paliko tupė́t Tlž. Ką jin mokinsis, kad jau taip visai be galvos: tupia ir tupia pirmam skyriuj KlK14,75(Sk). Juk aišku kaip dieną, kad tasai Tupšė tupės antrus metus J.Mik.
◊ ant (kieno) sprándo, (kam) ant sprándo tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando A.Vencl. Vykę vaikai netupės tėvui ant sprando rš.
(kieno) kišẽnėje tupė́ti būti pasiskolinusiam pinigų: Ans muno kišẽnė[je] tùpa Dr.
po (kieno) sparnù tupė́ti; Žem būti priklausomam, nesavarankiškam, klausyti.
sàvo kiautè tupė́ti nesidomėti aplinkiniu gyvenimu: Ji tùpi sàvo kiáute: iš namų mažai išeina Smln.
vištukùs tùpi Lp sakoma apie vaikiną, lankantį merginas.
aptupė́ti, àptupi, -ė́jo
1. tr. K, Š, NdŽ, KŽ paprasti tupėti (ppr. perint).
| refl.: Nedenk tą vištą, apsitupė̃s ir nedengta Mrj.
2. tr. užperėti: Toj višta, kur pernai sėdėj[o], aptupė́j[o] kiaušinius ir pabėgo Vlk.
3. refl. apsibūti vienoje vietoje, įsikurti, prasigyventi: Kolei anys te apstupė́jo, kolei kas… Str. Leiskiat muni į svirnalį – bene aš kaip blezdinga apsitupė́su Plt. Kurs gyvenime jau apsitupėjęs, jaučia pareigą jaunesnįjį globojamai patapšnoti per petį rš.
ǁ apsiprasti: Apsi̇̀tupi ant vietos ir nebenori niekur eit Snt.
ǁ kiek pastiprėti, sudrūtėti tupint: Tegul būna vištukai dar po višta, tai apsitupė̃s Mrj.
4. refl. prk. apsmukti, apkiužti: Sena, apsitupėjusi trobalė Šts.
atitupė́ti, ati̇̀tupi, -ė́jo KŽ, atatupė́ti Š, KŽ
1. intr. Š ilgai tupėti (ppr. apie paukščius).
| refl. Š: Biedna vištelė – atsitupė́jo gi ant tų kiaušinių, iki išperėjo viščiukus! Jž.
| prk.: Išskirstė kaimą į vienkiemius, ir nespėjame dar atsitupė́ti (gerai ūkio įsitverti) Jž.
2. tr., intr. šnek. atsėdėti kalėjime: Reikia atatupė́t ažu durną galvą Sug. Jau atitupėjau savo bausmę – 2 savaites tvirtovėje Žem. Vyras neattupėjo kalinį ir nesugrįžo namon V.Kudir.
3. intr. šnek. kurį laiką išbūti: Kai nueina viešnagėn, tai keturias dienas ati̇̀tupi Alv. Ką norėt, kai dvylika metų atitupė̃s mokykloj Šmn.
×datupė́ti, dàtupi (dàtupa), -ė́jo (hibr.) ppr. su ne- intr. būti ne visai subrendusio proto, apykvailiam: Nedatupė́ta ta Vanda, bandą gano Krš.
įtupė́ti, į̇̃tupi, -ė́jo tr.
1. Rtr, KŽ tupint įspausti: Vištos įtupė́ta duobelė Š.
ǁ refl. Rtr ilgai atsitūpus pabūti: Instupė́siu, tai suvis nepaskelsiu Klt.
2. tupint užperėti: Neintupėtą kiaušą reik supenėt mažiem vištukam, tai bus vištytės dėslingos LTR(Auk).
3. šnek. ilgai gyventi vienoje vietoje, įsigyventi, įsibūti: Juk dvarininkas turbūt taip pat jums dykai savo įtupėtos vietos neužleido? LzP. Kaip iškentėsi nepasijudinęs iš savo gal patogios, įtupėtos gūžtos? rš.
^ Įtupėta gūžta vis šiltesnė Užp.
4. refl. KŽ ilgai išbūti vienoje vietoje: Įsitupė́ję, įsikiūtėję savo ramiuose nameliuose, nebenorime kitur kur kraustytis Š. Matai, įsitupėjai ant pečiaus, tai nebesinori lipt Ds.
ištupė́ti, i̇̀štupi, -ė́jo
1. intr. LVI821, Rtr, NdŽ, KŽ tupint išbūti: Viščiukai pernakt ištupėjo ant laktelės Š. Ilgai ištupėjo paukštelis tamsioje lindynėje J.Balč. Aš (dagilis), tų užpuolikų išsigandęs, įlindau į krūmą ir tenai ištupėjau, ligi šunys nubėgo LTsIV445.
| refl. Rtr.
2. tr. K, Š, NdŽ, KŽ, LKT373(Btrm), Vlk, Pns išperėti: Višta vištyčius ištupė́jo J. Dvi vištos ištupė́jo dvidešimt keturis puliukus DrskŽ. Padėki po višta kiaušinius, kad ištupė́t vištukus Al. Kartais vištukus i̇̀štupi krūmuos, dirgėlėsa Pls. Tik ištupė́j[o] višta mažuliukus ir atmetė Dbč. Viena višta ištupė́jo trejis žąsukus Smn. Indikė dešimt žąsukų ištupė́jo Mrs. Ištupėjo pova tris mažas dukreles Ndz. Karveliui padėjo vištos kiaušinį ir ištupė́j[o] Kč. Kai gaidys išgyvena dvylika metų, tai jis sudeda kiaušinį ir ištupi aitvarą MTtV112. Koriuose iš vikšrų i̇̀štupi bites Mrs. Pralupa – materija neištupė́ta [bičių pero] Pls.
| refl. tr.: Indikai (kalakutai) tai patys save išsitupi Brb.
ǁ refl. KŽ perint suvargti, suliesėti: Kad višta išsitupė́jus, visai nesunki buvo [, todėl taip pigiai pardaviau] Nmn.
3. išbūti vienoje vietoje, iškiūtoti: Visą dieną ištupė́jau prie dobilų maišelio, nebebuvo kada ir par turgų perstęst Užp. Ištupỹ (ištupėk) tu tę (bažnyčioje) pusę dienos Švnč. Mat per pernykščias Velykas ištupėjau čia vienas ne dvi, bet visas tris savaites Pt. Ištupėjau visą naktį, sustipau, o jokio tėvo nemačiau LTR(Ukm).
| refl. Š: Namie išsitupėjo ir pas mus atėjo Šk.
4. tr. šnek. tupint pasiekti, sulaukti, gauti: Aš šokstuos i dirbu – ką čia ištupė́si Krš. Kiek proto – miškan jiej valdžią ištupė̃s? DrskŽ. Kažin ką čia ta mūsų baba ištupė̃s: tupi ir tupi Srv. Trečia savaitė čia tupiu ir nieko gero da neištupė́jau Adm.
| Kad aš ir tupiu lovoj, ale ir ištupiu [vaiką] Gs.
^ Et, tupi, kaip višta ant kiaušinių, ir manai, kad dangaus karalystę ištupėsi? KrvP(Vs). Velnią gali ištupė́ti an to ledo End.
5. refl. šnek. būnant išsitaisyti, pasveikti, išgūžėti: Mažam tas vištėlis išsitupė̃s? DrskŽ. Gal išsitupė̃s? Ėr.
6. tr. Rod suvirškinti skilvyje esantį maistą (ppr. apie paukščius): Pilnas gurklys – nei̇̀štupi viščiūtė Klt. Višta neištupė́jo gurklio ir nudvėsė Ut. Nieko tai vištai daugiau nebuvo, tik neištupė́tas gurklys Rm. Višta nei̇̀štupi gurklio, reiks pjaut Ds. Kai višta nei̇̀štupi gurklio, tai neša ant girnų viršaus ir suka tris kartus, kad ištupė́tų gurklį Ml.
| Tėvas gurklį ištupė́jo (skrandžio nebeskauda) – šiek tiek geriau Dkk.
7. intr. šnek. išsėdėti kalėjime, iškalėti: Va, tik dar ištupė́jo du mėnesiu ir vėl nesmeta – savo daris Krok. Ištupė́jo penkis metus, o daugiau dovanojo Ps. Kiti iš jų, be lagerių, dar įvairiuose kalėjimuose buvo ištupėję po keletą metų B.Sruog.
nutupė́ti, nùtupi, -ė́jo
1. intr. Ser, KŽ ištverti tupint, galėti ilgai tupėti: Ta perekšlė nenùtupi ant kiaušinių DŽ1. Kokia nekantri ta perekšlė! Nieku būdu negali ramiai nutupė́ti NdŽ.
| refl. Š.
2. tr. Ser, DŽ1, Skr, Al tupint, pritūpus ar sėdint nuvarginti, įsmilkinti: Nutupė́jau kojas betupėdama J. Prie jum betupėdama kojas nutupė́jau LKT293(Kpr). Kojas nutupė́jau, oi oi DrskŽ. Bobelės bažnyčio[je] kulnus nutupėjo Grž. Bemilždama balnugarę, visumet nùtupu pakinklius Krš. Turkiškai sėdėdami, nutupė́jome savo kojas NdŽ. Tos kojos iššutę, nutupė́tos, jis negalėjo palėkt Sb.
| refl. tr., intr.: Nutupė́jaus kojas betupėdama bažnyčio[je] Šts. Niekas [šuns] nepaleida, nusi̇̀tupa ir kauka Krš. Kai eini eini, tai ir praseini, o kai tupi, tai nusi̇̀tupi Jrb.
^ Nusitupėjau kaip pereklė višta gūžtoje V.Krėv.
ǁ refl. prk. nusibosti būnant vienoje vietoje: Nusi̇̀tupa viena numie, leka pasipliurpti pri bobų Krš.
3. tr. NdŽ tupint nuspausti: Sniegas paukščių nutupė́tas DŽ1. Nutupė́jo balandėlis diemedžio šakelę (d.) Grk.
| Gaidys vištą nutupė́jo, višta kiaušio nepadėjo Šauk.
4. refl. žr. sutupėti 6 (refl.): Senai darytas [alus], jau nusitupė́jo Slm.
5. tr. Jdp, Paį suteršti atsitūpus, nudirbti: Tas šaukštas musių nutupė́tas Snt. Čia musynė labai, čia nedžiauk, nutupė̃s – kas gi bus?! Mžš. Musios nutupė́jo pyragą, vaikui duoda DrskŽ. Nors pryš didžiąsias šventes apvalyk musų nutupė́tus abrozus Krš. Menka, musių nutupėta lemputė silpnai apšviečia kambarį rš.
6. refl. prk. tupint, sėdint nusibaigti, numirti: Mes seni tol tupėsim, kol nusitupė́sim Ėr. Senas tik jau tupėsi ir nusitupė́si Krš.
7. refl. žr. sutupėti 7 (refl.): Mes nustupėsma ir šitie namai nustupės Šmn.
8. nusituštinti: Senas greit ir nebenusitupia LTR(Kp). Ant kelio nusitupėjo Vb.
patupė́ti, pàtupi, -ė́jo intr.
1. K, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek tupėti, pabūti tupint, atsitūpus, pritūpus: Pàtupi priemenėj viščiukai Ktk. Gūžtoj patupi dieną kokią Kp. Atsitūpė pempė ant kupsto, patupėjo, pagalvojo, kad visai neblogai būtų lizdą susukus rš.
| refl.: Būs bjauri, šalta, pasitupė́si, patrinsi Lnk. Ir tave ištrauksiu ant žemės, ir pamesuot ant lauko, idant visi paukščiai dangaus ant tavęs pasitupėtų BBEz32,4.
2. kiek tupėti (apie žmones): Tik anderę kai kėliau, patupė́jau, patupė́jau, ale pakėliau Lel. Kad dar biškį būčiau patupėjęs, būčiau kumeliuką išperėjęs rš.
3. kiek tupėti (apie kai kuriuos gyvulius): Patupėjo meška, patupėjo ir atsistojus žmogui rodo, kad ją keltų LTIV579.
4. Ser, NdŽ galėti, įstengti tupėti:
^ Košė – ne košė, jei šuo patupė́ti negalia (jei netiršta) Krž. Tėvas mėgsta, kad katė ant košės patupė́tų (kad tiršta būtų) Dkk.
5. atsitūpus, pritūpus ką nors daryti: Tóji patupė́jo (paravėjo) bulbose, tai daugiau nieko nebereikia Strn.
| Pasiėmęs šautuvą, einu in kiškio patupė́t (patykoti) Vp.
6. NdŽ, Klm, Kl šnek. pabūti kur nors kurį laiką, kiek pasėdėti, pakiūtoti: Vakar atejo anas, patupė́jo ir velniai žino, kur pasdėjo Pnd. Ne žėdnas gi ir šoka [vakarėlyj], kitas gi ir pàtupi kampe Ad. O aš šioks anoks patupė́siu kamputy kur, kol nusibaigsiu Plv. Čia, kapų kampe, par karą patupė́jo Skdv. Sesuo gal nuseina te patupė́t prie kapų Trgn. Duokit man dešimt dienų patupė́t an lovos Jnšk.
7. DŽ1 šnek. pabūti suimtam, uždarytam, pasėdėti: Jam teko porą metų kalėjime patupėti rš. Turėjo vargšas dar kalėjime metus patupėti rš. Tamsiojoje patupė́ti NdŽ.
pértupėti intr.
1. Rmš tupint išbūti kurį laiką: Gaspadorius nakvynės nunešė pas penimus žąsinus sakydamas: – Gaidukas pales miežių pas žąsinus ir tą naktį pertupės BsPIII62. Vieną naktį [vištos] pártupa, nebmušas Krš.
2. refl. ilgai tupint nuvargti: Pársitupa [šuo] pri sieto, paleisk Pvn.
pratupė́ti, pràtupi, -ė́jo
1. intr. NdŽ, DŽ1 kurį laiką tupėti, prabūti tupint: Zylelė ilgai ilgai pratupė́davo pašiurpusi ant palangės rš.
2. tr. tupint įspausti žymę: Pratupė́ti skylę NdŽ.
3. prabūti kur, pralindėti, pratūnoti, prakiūtoti: Pratupė́siu rugiuosna, kol pravažiuos LKT331(Gdr). Dvi dienas pratupė́jom antrobė[je], kol nusispakajijo Trk. Ir par karą niekur nejau – pasislėpiau į meldus ir pratupė́jau Kin. An pečiaus nabagė pratupė́davo Skp. Mūsų bobutė visą žiemą lovoj pratupė́jo Ps. Vienos senės ir keli seniai pratupė́jom par mišias Krš.
4. intr. prabūti ką nors dirbant: Ka pagalvoju – pusę gyvenimo vagose pratupė́jau Krš.
pritupė́ti, pri̇̀tupi, -ė́jo
1. tr. priperėti: Kregždaitės lizduką pasdaro ir vaikynų pri̇̀tupi Pls.
2. pakankamai ilgai tūnoti: Moč, lipk vakarienės kurt, jaugi gana, pritupė́jai ant pečiaus Ds.
| refl. NdŽ: Prisitupė́si [kambaryje] žiemą par speigus, vasarą valkiokias Krš. Pristupė̃s vaikas visąžiem namie, telaksto Drsk.
3. tupint priteršti išmatomis, pribjauroti: Čia nesėskim, čia ančių pritupė́ta Kt.
sutupė́ti, sùtupi, -ė́jo
1. tr. NdŽ, J.Jabl tupint paukščių jauniklius padaryti tvirtesnius: Višta viščiukus sùtupi DŽ1.
| refl. NdŽ, Sdb: Tegu dar viščiukai susi̇̀tupi, neimk iš po vištos Ds. Vaikeli, viščiukai tegul pirma susitupė̃s, tada palesysim Ps. Mažu tas žąsiukas būt susitupė́jęs? Alk. O, koks tu jau susitupėjęs! Pd. Atnešiau nesusitupė́jusius vištukus, tai ir negaluoja Mrj.
^ Vaikščioja apsiblausęs kap nesustupėjęs ančiukas Kpč.
ǁ refl. dar kiek patupėti, padėjus kiaušinį: Sudėjus vištai kiaušį, nevaryk, leisk jai sustupė́t Rod.
2. NdŽ žr. ištupėti 2: Kuršininkas keletą savaičių tupėjęs [ant gurklo] ir nieko nesutupėjęs I.Simon.
3. refl. NdŽ, DŽ1, J.Jabl, Kair, Slm tapti vykusiu, subrendusiu, sunormalėti: Kai išaugs, i susitupės Sdb. Nugi žmogus susi̇̀tupi par ilga Mžš. An senatvę sustupė́jo žmogus Šmn. Nieko tokio, susitupė́s su laiku Brs. Kol vaikesai susi̇̀tupa, praeina laiko Krš. Pabuvęs gal sustupė̃s Tr. Kai sieks protelio, tai susitupės LTR(Ds). A, jis man atrodo toks nesusitupė́jęs: nei jis ką išmano, nei su juo kas skaitosi Lkč. Vyras turės daug vargo su ja: ji tokia dar nesusitupė́jusi Grz.
4. pasveikti, pasitaisyti, sustiprėti: Kad man sustupė́t iš šitos ligos, tai daugiau nieko nenorėčiau Švnč. Nenusimink, kai išeisi oran ant saulės, tai ir susitupėsi Ds. Da, žiūrėk, sustupės boba, regis, jau kai pažiūri – reikia mirt Ktk. Kažin a ta baba susitupė́s, a nusitupės Krš.
5. refl. NdŽ nusistoti, aprimti, apsiprasti, įsigyventi: Bėgo bėgo nu vienas kito i susitupė́jo [vyras su žmona] Klm. Niekaip negali sustupėt žmogus, – kad ne šioks, tai toks nuopuolis Lkm. Taip negaliu susitupė́ti: į miestą ir į miestą šaudau šaudau Lk. Pirmiausia Frankas davė savo tautiečiui pailsėti ir susitupėti P.Cvir.
| Būs gerai, viskas susitupė́s (reikalai susitvarkys), tik reik kantrybės Krš.
ǁ sutvirtėti, suslūgti, sukietėti: Mūsų stuba jau susitupė́jus Vlkv. Kad velėna susi̇̀tupa, y[ra] kieta, gal vinį kalti Šts.
6. refl. prk. nusistoti, įstiprėti: Susitupė́jęs alus Šts. Per parą nuo supylimo alus susi̇̀tupia bačkoj Pnm. Nesusitupė́jęs alus – liežuvį kerpa Ps.
7. refl. prk. susmukti: Tatai ta trobelė toki susitupė́jusi Žeml.
užtupė́ti, ùžtupi, -ė́jo
1. tr. NdŽ tupint pasiekti, gauti.
2. ilgai užsibūti kur: Ilgai užsitupė́jai Blnk. Užsitupė́jo po medžiu ir užmigo Ds.
| prk.: Jos užsitupės ir liks senmergės rš.
atė́sti
Apibrėžtis
ė́sti, ė́da (ė́sti, ė́sta, ė́ma Lz, ė́dma), ė́dė (ė́do)
1. tr., intr. imti maistą (apie gyvulius, paprastai kramtant): Žmonės valgo, galvijai ė́da, paukščiai lesa Š. Tokio pyrago nė šuo neės Jnš. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Gs. Jaučiai neė́da remunių J. Kad šuva ar katė žolę ėda, tai bus lietaus Sml. Čia kiaulių ėstas kibiras, imk kitą J.Jabl. Čia kiaulių ėdamas lovys J.Jabl. Čia nelabai ė́damas šienas, avims reikia parinkti ėdamèsnio Š. Skardeliuos labai ėdamà žolė Ds. Galvijai neturia ko ė́stienai Pl. Sakė [telyčiotė] ėdañt, geriant Ds. Ėskit, žirgužėliai, juodi juodbėrėliai, baltuosius dobilėlius JV260. Teėdiẽ žirgelis po žalią lanką JD792. Šunytėliai ėst ižg trupučių, kurie byra nuog skomių Viešpatų jų DP113.
^ Sermėga sermėgą ėda D167. Astanka ėsti neprašo D168. Nei šunies pamestą neėstum (pat.) D167. Pigią mėsą šunes ėda Sim. Ė̃stų šuva mėsą, bet pinigų nė̃są Ss. Arklys neė́dęs arklo netraukia Mrk. Ne tas arklys avižas ė́da, kur plūgą traukia, ale tas, kur stainėj stovi Bsg. Kurs arklys avižų papiltų nė́st? Sch74. Kad grūduos pelė pastiptų, tokios nei katė neėstų Sim. Per daug ir kiaulė neėda Grv.
| refl. tr.: Lapė žuvis ė́das Dv.
ǁ lesti: Nei vienus metus tep neė́dė strazdai vyšnias Vlkv.
2. (dial.) intr., tr. SPII106 valgyti: Ans daug ė́da Kv. Mum ė́st noris Zt. Prašom ė́sti, sveteliai Zt. Pati ė́di, o jai neduodi Pls. Tu neė́sk taip daug tos męsos Plik. Ėmi (valgau) SD147, SD78. Kad ligonis ė́da, pro ausis trupučiai leka, o sakos sergąs Šts. Uogas gerai suvirinsma liūb, cukraus pridėsma, tai ė́sk ir norėk Krš. Ė́dami mėnesiai (kuriais daug valgoma vaisių, uogų…) K. Vaikai, eikiat ė́sti! Pgr. Tas valgis ė́damas, ir aš pats ė́džiau Yl. Ė́s neė́s, by tik po nose turės Up. [Dievas] pats save mums liepė ėsti ir mūką savo atminti Mž420. Ėme ir geriame net ik apsirijimui ir girtavimui DP488.
^ Nearsi nesėsi – duonos neėsi PPr46. Neėsi padažytą, bet nulaižytą B. Ne ėst prašo zopostas B. Kur dirbi, ten ir ėsk Krp. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys Vvr. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv.
ǁ intr. misti, gyventi: Ė́dė dvi žiemi be duonos Šts.
3. intr. menk. godžiai valgyti, sprogti, ryti: Ėda kap penkias dienas nevalgęs Mrj. Ėda kai iš badų parėjęs LTR(Jz). Ar tu ė́damą ligą gavai, kad tei[p] ė́di? Skr. A, ta ragana dar ė́da! J. Ė́sk, kad ė́di, ne – atimsiu! Grž. Nor ėsdami̇̀ nutilkit – da užspringsit! Dkš.
^ Nei pats ė́da, nei kitam duoda Trgn. Ėst – ponui, dirbt – žmogui PPr74.
4. tr. kąsti, pjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tų vabalų baisybės – ė́da ė́da tuos gyvulius Gs. Paskutinė plikiam bėda, kai juos pikti uodai ėda A.Strazd. Blusų ė́damas vaikas Grž. Mane ėmė utės ėst Plv.
5. tr. kapoti, gadinti: Nailono neėda kandys, neveikia bakterijos, pelėsiai rš. Visas drapanas baigia pelės ė́st Jnšk. Beveliji, idant rūbus … kandės ėstų DP242.
ǁ pūdyti, naikinti: Stubą grybas ė́da Jrb.
6. tr., intr. chemiškai veikiant graužti: Ė́da muilas akis Sdk. Druska ė́da ronoj K. Jaujoj dūmai labai akis ė́da Jnšk. Baltinius į šarmą merkiau, dabar rankas taip ė́da Up. Nuo ė́damų liekarstų akys pasidarė dar blogesnės Žd.
| Rėmuo ėda Prk.
7. tr. ardyti organizmą, kelti ligą: Degtinė sveikatą ė́da Al. Rūkymas sveikatą ė́da Rm. Landuonis piršto kaulą ė́da Als. Must ė́damoji sukata ir prisimetė – valgo be sotės, o į pažytką neina Skd. Vėžys vidurius ė́da Rm. Liga ėdė jo sąnarius, kaip rūdys ėda metalą rš. Mano lapus vėjas krėtė, mano žiedus šalna ėdė LTR(Lš). Kirmėlės mane ėsti (ėda) SD316.
ǁ skaudėti: Nugarą, strėnas ė́da, i gana Trk. Nedėlios dieną baisiai ė́dė galvą KlvrŽ. Vai, ir šaltis, net kaulus ėda V.Krėv.
ǁ refl. smelktis, graužtis: Skaudulys į roną ė́dasi vis gilyn KI564.
8. tr. trinti, graužti: Megztinė kaklą labai ė́da Sdk. Duok man aną grėblį, šitas labai rankas ė́da Slm.
9. tr. jaudinti, kankinti, graužti: Jų, rodos, neėda jokios abejonės J.Avyž. Šitas nežinojimas tik žmones ė́da Užp. Iš visų pusių ėda žmogų rūpesčiai rš. Niekas taip žmogų neėda kaip skolos rš. Meilės ugnis jį ė́da KI441. Susierzinimas ėste ėda žmogų rš. Aa, lengvai užaugai, o mus ėdė darbas ir vargas V.Kudir.
| refl.: Tėtis baisiai ėdėsi dėl tos nelaimės rš. Visokios mintys lenda į galvą, ėdžiausi visą naktį Upt.
10. tr. vartojant plėšyti, ardyti, gadinti: Toki piemeniokai ėstè rūbus ė́da Mlt. Šįmet ta žiema tai ė́da tuos ratus (visad gruoblėtas kelias) Gs.
ǁ Plš naikinti: Pavasarį saulė ir vėjas labai ė́da sniegą Lš.
11. tr. barti, rieti, persekioti: Ė́da ir ė́da žmogų dienų dienom Jnšk. Ir tas viršaitis mane ė́da Pc. Ko tu mane ė́di kaip šuo? Jrb. Žmogus vienas kitą ėda, kaip žuvis žuvį ryja J.Jabl. Trejus metelius ėdė mane redaktorius be duonos ir be druskos rš. Amžinai ė́sdavo mane, kad aš šoku Vb. Tu ė́di kitus kaip rūdis geležį Šmk. Ė́damas žmogus (nekenčiamas, varginamas) Grž.
| refl.: Jiedu broliai, bet tarpusavy ė́dasi ir ė́dasi Gž. Nūnai mūsų bobos ė́das per visądien Arm. Ė́dasi kaip šunys Jnš. Tu tik ė́dies ir ė́dies su žmonim Sn. Skundėsi, ė́dėsi vienas kitą Gs.
12. tr. mušti: Po miestelį vadžiojas ir tep ė́da, tep ė́da nagaika! Lp. Kap imsiu ė́st, minėsi ik žaliomjom šluotom Lz. Ale tie nestupina, ėda katarinką (groja ir groja)! Lp.
| refl.: Ir pradėjo už kepurę su kūlokais ėstis LTR(Alv). Prieš vainas tai šitaip ė́dėsi, mušėsi, peiliais varstėsi [žmonės] Lp.
◊ akimi̇̀s ė́sti[s] sakoma apie pykstantį: Ir ieško, ir vienas kitą seka, taip ir ėda akimis, vis žiūri, kad tiktai kuris pirmas nesurastų J.Balt. Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamosi akimis ir dūsaudamos iš pykčio rš.
aki̇̀s ė́sti kelti nemalonumą: Nepamiršk, kad teisybė akis ėda rš.
gálvą ė́sti
1. priekaištauti, krimsti: Bobos jam gálvą ė́da namie Ėr. Tu man galvą ėdei, kad aš neteisingai surinkau tą šimtą BsMtI120.
2. Skr kankinti, varginti: Visoki rūpesčiai ėda man galvą Brt.
kei̇̃marį ė́sti JII65 toks žaidimas.
ši̇̀rdį (si̇́elą) ė́sti kelti rūpestį, kankinti: Graudulys, rauda man širdį ėda S.Nėr. Nuliūdimas širdis jų ėdė rš. O keistas, skaudus nerimas ėdė sielą ne dienom, bet valandom J.Marc.
apė́sti tr. K; SD197
1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš.
| refl.: Eik parkelk karves, juk apsiė́dė Brs.
ǁ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds.
ǁ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiė́dus Krn.
2. ėdant ar valgant nustumti, skriausti kitą: Avelė vis karvę apė́da – ana vis pirma pirma ir išrenka geresnę žolę Ds. Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius rš. Kad ir apė́stas buvo teliokas, o an velėnos pastaisė Ds. Neapė́sk tu jį dideliai J.
| prk.: Jie temokėjo šokinėti aplink apėdamuosius (skriaudžiamuosius), jiems pataikauti kalboje Vaižg.
3. refl. beėdant aprimti, nustoti laksčius: Kai avys apsiė́da, gerai ganyt Erž. Apsiėdė karvės mano, nebgyliuo[ja] Trk. Kai karvės apsiė̃s, galėsi pareit namo Pc.
| Mūsų karvė, pirmą kartą išvaryta į ganyklą, tuoj apsiė́dė (pradėjo ėsti) Rm.
4. refl. užvalgyti ką kenksminga, nuodinga: Apsiėdė senos męsos i daba serga Kv. Durnaropių tu, gaspadinėle, apsiėdei, ar ką? J.Balt. Mergaitė žaliu margučiu apsiėdė, ir vemia Grš.
^ Ko lakstai kaip drignių apsė́dęs? Mlt.
5. apkandžioti (apie vabzdžius. parazitus ir kt.): Utėlių apėstà karvyščia, ale gal išsitaisys Ds.
6. apgraužti: Atsiranda kirmėlė ir apė́da lapus Pls.
| Tiekas kiaulių ir ausis jumim apiė̃s Vrnv.
ǁ sukapoti, sugadinti: Jo kalniai kandžių apėsti̇̀ Ds.
7. prigelti: Bitės ir jį apė́dė Arm.
8. pjaunantis nuveikti: Geras šuva ir vilką apė́da Lš.
◊ ši̇̀rdį apė́sti iškankinti: Jau vargai ir ši̇̀rdį apė́dė Rod.
atė́sti
1. tr. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė PP48.
2. intr. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atė́dė Kp.
3. tr. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atė́da Ds. Ans didžiausį vyrą atė́da Užv. Esu apėdrus, munęs neatėsi Šts.
4. refl. beėdant pasitaisyti, suriebėti: Kovo mėnesį jis išlenda iš urvo, atsiėda, atsipeni rš. Žiemą jo kumeles reikia basliais kilnoti, o vasarą, kai atsiėda, tai nei nuvaldyt negali Srv. Kap atsiės karvės, tada bus daugiau pieno Arm.
5. refl. iki soties prisiėsti ar prisivalgyti: Tai atsiė́dė mūs penimės, nei viralu užpilto nenori ėst Rdm. Kiaulė balandų jau atsiė́dė, mina po kojų Skr. Jau atsiė́dėm grybų (nebenorime jų valgyti) KlvrŽ.
ǁ refl. įgristi (apie vienodą maistą ar pašarą): Reikia kiaulei sumalt kokių kitų grūdų – avižiniai miltai jau atsiė́dė Ds. Man kukurūzos visai nusibodo ir atsiė́dė Š.
6. tr. apgraužti, apnaikinti: Iš pavasario kirmėlės atėdė sodą, tai obuolių nėra Arm.
7. tr. beėdant pagadinti (dantis): Medėdžio arklio y[ra] atėsti dantys Trk.
^ Duona dantis atėdė (apie žmogų, kuris, darbo neturėdamas, kažką išsigalvoja) Rdm.
| refl. tr.: Arkliai dantis atė́dės Als.
8. tr. atšipinti: Dalgę atė́džiau Rdm.
| refl.: Jau mano dalgė visai atsiėdė ir neima Lš.
9. tr. pririeti, pribarti: Da atė̃s naminiai man, kad tiek pinigų šiandiej praleidžiau Trgn.
10. refl. nusibosti, įkyrėti: Buvau pas juos tik dvi savaites, bet taip atsiė́dė, lyg būčiau metus išbuvusi Ds.
×daė́sti (hibr.) intr.
1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma Varn.
2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt Mrj. Vasarą daė́da stotkai ganyt Vrn. Kūlimas kaip daėsdavo! Tj.
^ Daėdė kaip davatkai poteriai PPr321.
| refl.: Dasiė́dė tos tavo kalbos iki gyvo kaulo Kdn.
◊ ši̇̀rdį daė́sti įgristi: Daė́dė jau jis man ši̇̀rdį Azr.
įė́sti; R113
1. intr. galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirba Vaižg.
2. refl. įsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai Žem. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … pramist DP488.
3. refl. įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė Azr. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos Bsg. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus Brt. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga Antš. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs Ll. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana! Lp. Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešla Trgn.
4. refl. ėdant, kandant įsibrauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus Lp. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje BB3Moz13,7.
5. refl. chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti Jnš. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi KI61. Nuodų … mažumelis ir į … roną įsiėdęs TP1880,40.
| prk.: Giliai įsiėdė piktenybė brš. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą rš.
ǁ refl. gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdos rš.
6. tr. nutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei parages Ds.
7. tr. įduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogus Šts.
8. tr. prikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau J. Taip jis mus įėdė su tais pinigais Trgn.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru Skdv. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo! Nmn. Oi, kaip įėdė tie žmonės! rš.
| refl.: Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo Jnšk. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė Vlkv. Tos kalbos įsiė́dė visiems Skdv.
10. refl. įsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt Alv.
| [Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo DP565.
◊ gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams A1885,77.
išė́sti tr. K; SD412, R43
1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išė́dė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išė́dė Slnt. Galvijai išė́dė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv.
| refl.: Ganykla teip išsiė́dė (nebėra žolės) Ėr.
2. ėdant išduobti: Rado vieną dešrą pelės išėstą J.Jabl.
3. išvalgyti: Mergučės, kuri paviršius išė́dėt? Skr. Vaikai išė́sią visus barščius J.
4. refl. įsipenėti, įsiganyti: Ponai yra išsiė́dę, gerą turia išėdį Šts. Kumelys išsiė́dęs eina į piestą Šv. Išsiė́dęs kaip jautis Ll. Išsiėdęs kai barsukas LTR.
^ Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė PPr76.
ǁ refl. nuo gero maisto išlepti: Išsiė́dę jūs esate, kad toks pyragas nepatinka Šts.
5. iškapoti, išgadinti: Musys išė́dė lapus kopūstams Šts. Visi kopūstai vikšrų išėsti rš.
6. chemiškai paveikti: Laikėt supuvusius pamidorus ant stalo, kol išė́dė kvarbą Krd.
ǁ prakiurdinti: Rūgštis milą išė́dė Skdv. Možna šarmas supilt ir baltajan katilėlin, nepaspės išė́st Sdk.
7. suardyti gyvus audinius: Kiaurai roną išė́dė Skdv. Valgo cukerkas, ir išėda dantis Gdl.
ǁ sukelti skausmą, sužaloti: Pridera įsitaisyti platesnius brylius, idant kaitra akių neišėstų V.Kudir. Jam akuotas išė́dė akį Ėr.
^ Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės Sim. Dūmai ne sarmata, akių neišė̃s Azr.
ǁ sugadinti: Tegul Dievas susimyla, ji sveiko žmogaus sveikatą išė́da! Skr.
8. išgraužti, pratrinti: Peilis greit kišenes išėda Ds.
ǁ refl. atšipti, išdilti: Minkšta geležė greit išsiėda Rod.
9. pašalinti, išnaikinti, išdaužyti: Į tą daržą gausit sėti kanapius, kanapiai išė́da žoles Grg. Ledai išė́da rugius, o sniegai išgula Šts. Kas kablį išė́dė iš sienos – buvo įkaltas, ir nebėr! Ėr. Aš tau langą išėsiu, tada žinosi! rš.
| Kap sustoj ė́st keturiesa, tai beregint ir išėdė (iškirto) delenką Lp. Šerkšniukai jau šiemet du kirviu išė́dė (išdaužė ašmenis) Lp. Tu man (manęs) neišė́si ir dantimi (nieko nepadarysi)! Lp.
10. prilupti, primušti: Pastvėręs diržą, kad išė́siu aš jam šlaunis, tai daugiau nelandžios svetimuosna soduosna Nč. Išė́sk tu ją, ba ana neranda daikto Lz.
11. išbarti: Išė́džiau aš jį an visų šonų Alv.
| refl.: Išsiė́dei su juo, tai dar an manę užsiė́dei! Lp.
12. nuolatiniais barniais ar skundimais išvaryti: Tai tas mat ėdė ėdė ir išė́dė ir vienas atliko ponavot Ut. Berną merga išė́dė iš tos vietos Alk. Susitarė ir išė́dė jį iš namų Ėr.
◊ aki̇̀s išė́sti įgristi: Oi, da išės akis ir žiema Skdt. Jam vienumas išė́dė aki̇̀s Švnč.
[baltõs] dúonos išsiė́sti įsipenėti: Išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti Žem. Paskiaus išlepę ir išsiėdę baltos duonos pradėjo valiūkauti IM1857,47.
gálvą (kraũją) išė́sti prikankinti: Tie rūpesčiai išė́dė gálvą Rs. Su savo gerklėmis išėdėt man galvą Ėr. Mano galva yr išėsta, nebmoku dainų nė pasakų Šts. Prasti vaikai išė́d kraũjį tėvams Šts.
pil̃vą išsiė́sti įsiganyti, įsipenėti: Pil̃vą tur išsiė́dęs, nė drabužis nebsutenk Šts.
protą (ši̇̀rdį) išė́sti; ši̇̀rdį su kraujai̇̃s (urvai̇̃s) išė́sti prikankinti: Ana mun ši̇̀rdį yr išė́dusi urvais KlvrŽ. Negyvas darbas ir skurdas ėste išėsdavo iš šviesuomenės protą ir širdį Vaižg. Širdį su kraujais išėda ligoniuo, kad gerai dūmai trobo[je] tyvelio[ja] Šts.
×nadė́sti (hibr.) intr. įgristi, nusibosti: Kad greičiau numirt, nadė́do gyvent Brsl.
nuė́sti tr.; R5
1. nugraužti, nukrimsti: Galvijai dobilus nuė́dė KI35. Žiūriu – avižos nuėstos J.Jabl. Negu kiaulės buvo ant rugių ir nuė́dė taip J. Štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Čiepų kiškiai šiemet da nenuė́dė Pc. Karvė šiaudus nuėda nu pastogės – tokie žemi buvo stogai Šts.
| refl.: Nusiė́dė visi pašaliai, kruvina žemė beliko Užv. Nusiė́dė kumelė, parkelk Šts. Nusiė́dusios ganyklos, tos karvės nėko nebužėda Krš.
2. ėdant nustumti, nuskriausti, apėsti: Kiaulės nuė́da, užtai jis toks užskurdęs Gs. Ta kiaulikė visus paršiukus nuė́da Užv. Didesni paršai nuė̃s mažesnį Ėr. Aš nesu nė vieno nuė́dusi, nugėrusi, nė munęs nenuė́skiat, sveteliai Šts.
3. (dial.) nuvalgyti: Smetoną nu viršaus nuė́dė, o pieną paliko Kv.
4. refl. nusipenėti, nutukti: Taip nusiė́dė, kad lašinių nebepaneša Jnš. Kiaulė taip nusiėdė, kad jau ant užpakalio sėdi Ds. Kai tik boba nusiėda, tai ir darbo nėra Pc. Buvo kaip šakalys, o iš Amerikos grįžo nusiėdęs kaip meitėlis Kp.
5. apkandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Utėlių nuė́stas žmogelis Grž.
6. nukapoti, nugraužti: Gluosnių lapus kartais visiškai nuėda plaukuoti juosvi vikšrai rš.
| Suskis nuėdė karčius Skd.
| prk.: Netekėk už jo, jis toks bjaurus – nuė̃s (nuraus) tau visus plaukus nuo galvos Lnkv.
7. chemiškai veikiant nugraužti, sužaloti: Jo rankos sakų nuėstos rš. Šarmas kruvinai nuėda rankas Ėr. Vitrijolas net lovos šriubus nuė́dė Skr.
8. sugadinti, sudilinti: Jo veidas raupų nuėstas rš.
^ Žmogus, dantis nuė́dęs, proto neįgauni Slnt.
9. prk. sukirsti kalboje: Kad nuėdžiau, tai neturėjo nei ko sakyt Al.
◊ kei̇̃mariu nuė́sti Kal žaisti laimint tokį žaidimą.
paė́sti
1. intr. pasisotinti (apie gyvulius): Bėris buvo visados sočiai paėdęs rš. Ant pūdymų gyvuliam yra ko paė́st Jnšk. Šeimininkas pykdavo, kad neleidžia ožkoms paėsti MPs.
| refl.: Nuėjai kai vilkas, avelės pasė́dęs, raugelėdamas Ml. Karvytėlės tepasiėda, bo kad nepriės, bus mum bėda A.Strazd.
2. tr. suėsti, suvalgyti: Vilkai, vilkai, kam tu bobos paršus paė́dei? Rod. Ir parinko tas baronkas, paė́dė Arm.
3. (dial.) intr. pavalgyti: Vaikai musėt paė́dė jau Kv. Paėda paėdęs ir išeita vaikų mokyti lig pat juodo vakaro Šts.
| refl.: Ar gana jau pasiė́dei? Zt. Mes pasiėdėm dabar putros su sviestu TDrVII176. Sėskis, iš kišenės pasiėskis (nevaišinsiu) Šts. Vien verėno pasiė́dęs negali stavoti pjauti par dieną Šll.
4. intr. menk. godžiai pavalgyti, paryti: Gerai, kad tu paė́dus ir namus turi Kp.
^ Begėdis vis paėdęs LTR.
5. tr. K iš apačios pagraužti.
6. tr. chemiškai veikiant pagraužti: Kai muilas paė́da, akim šviesiau pasidaro Jnšk.
7. tr. pratrinti, nuzulinti: Pieskos kojeles man paė́dė, rasa akeles man užlėjo Vlk. Paėda šniūrą, reik lenciūgo karvei Šts.
8. tr. prk. suardyti, sugraužti: Jo sveikata rūpesčių paėsta rš.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Ir šuniui šitoks gyvenimas paėstų Ds. Jau man ta jo kalba paė́dė iki gyvo kaulo Up.
10. tr. įpykinti: [Neleidimas galvijų ganyti miške] kruvinai paėda smulkiuosius pamiškių ar paganyklių gyventojus rš.
◊ dúonos paė́sti gerai pagyventi: Jau paėdė duonos girininkas, gali eit laukan iš vietos! Lkš.
ši̇̀rdį paė́sti labai įgristi, įsipykti: Rusų caras paė́dęs buvo ši̇̀rdį visims Šts. Jau kaip tos kiaulės paė́dė širdį, neduok tu Dieve! Užv. Tu man lig kraujo ši̇̀rdį paė́dei! Lk. Žiema paė́dė man širdį Š. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė Pt. Paėdei tu man širdį Skm.
parė́sti tr.
1. beėdant ar bevalgant sudilinti: Nuseno, dantis parė́dė Lp.
2. prk. suardyti, sugraužti (sveikatą): Parė́dei tu mano sveikatą, galvijau! Ds. Ji mane ir parė́dė, o ne kitas Skr.
◊ danti̇̀s parė́sti (ant ko) ilgai dirbus, gerai nusimanyti: Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir danti̇̀s parė́džiau! An.
ši̇̀rdį parė́sti labai įgristi, įsipykti: Tikra nelaisvė taip širdį parėdė, kad jų ir su pagaliu neprivarysi VŽ1905,184.
pérėsti
1. intr. šiek tiek užėsti: Arkliai jau kiek pérėdė, važiuojam toliau Kp.
2. refl. K per daug suėsti: Kai gyvuliai persiėda dobilų ar kitų kokių želmenų, tai jie išpursta Kp. Pratrydo arklys, rugių persiėdęs Plv. Ant derlios dobilienos leisdamas gyvuolius, dabok, kad nepersiėstų rš.
3. (dial.) refl. per daug suvalgyti: Pérsiėdė, net akys išsprogo Grk. Mes neturam meisos lig pársiėdant Šts. Ans riaugia pársiėdęs J. Gal pársiėsti, tiek daug ėda Kv.
4. refl. menk. per daug priryti, persiryti: Neėsk tiek daug – pársiėsi Skr.
5. tr. beėdant sudilinti, sugadinti: Nuo blogo pašaro arkliai dantis párėdė Skr.
ǁ refl. atbukti, atšipti: Dalgė jau pérsiėdė Al.
6. tr. chemiškai veikiant sugraužti: Rūdys geležį pérėdė Ėr.
7. tr. kiaurai perardyti (gyvą audinį): Navikas perauga aplinkinį audinį, perėda jį, suardo rš.
8. tr. nukamuoti, iškankinti: Su tokiu piktumu čystai párėdė mano kantrybę Kv. Ji dabar visokių rūpesčių parėsta, kai voratinklis Vdžg.
9. refl. įsirieti, įsipykti: Kai tada nepársiėdėm, nei dabar ne sarmata suseit Bsg.
◊ ši̇̀rdį (kraũją) pérėsti labai įgristi, įsipykti: Užtenka, vaikučiai, pérėdėt man ši̇̀rdį, riejot visą gyvenimą Ėr. Rūpesniai párėdė ši̇̀rdį Šts. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė ši̇̀rdį kaip kirmys kokios JD432. Parėda kraujį vaikai tėvams Šts.
velnių̃ pérsiėdęs turintis blogų minčių: O, jis velnių̃ pársiėdęs! Skr.
praė́sti
1. tr. K išėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdė Vaižg.
2. intr. praleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj! Nč.
3. (dial.) refl. Šts labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans suvisu prasiė́dė – bliūdo bulvynės neužteko Užv.
4. tr. menk. praleisti maistui, pravalgyti: Nusiperka saldainių i praėda piningus KlvrŽ.
| refl. tr.: Jūs viską prasiė́sit! Skr.
5. tr. chemiškai veikiant pragraužti: Praė́dė kiaurai druska pirštą J.
6. tr. pratrinti, pragraužti: Ratas vežimo kripę praė́dė Up.
ǁ pratirpdyti: Vietomis sniegas jau saulės ir lietaus praėstas rš.
ǁ ėdant ar valgant sudilinti:
^ Dantis praėdęs, proto neįgijęs S.Dauk.
◊ danti̇̀s praė́sti (ant ko) gerai nusimanyti, ilgai dirbus kurį darbą: Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis Lkč. Aš jau dantis praėdžiau, šitą duoną valgydamas (tuo amatu besiversdamas) Sv.
priė́sti K
1. intr. B prisisotinti (apie gyvulius): Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi J.Jabl. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato (iron.) Sim. Katinas priėdė lig žiaunų Blv. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę J.Jabl. Paršas priėdęs liustėjas J.
^ Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta (špūlė) Sch65.
| refl. K: Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda SI59. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą K.Donel.
2. intr. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų Ds.
3. (dial.) tr., intr. DP126 privalgyti: Visi priė́dė lig sotės Kv. Ar gana priė́dei? Zt. Jau any priė́dė tos mėsos Lz.
^ Begėdis vis priėdęs LTR(Šll). Kad nepriėdei, ir neprilaižysi Sd.
| refl. tr., intr.: Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo Kv.
4. tr., intr. menk. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų Jrb. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs Kt.
| refl. tr., intr.: Ar jau prisiėdėt mėsos? J.Jabl.
^ Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) Vl.
5. tr. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną Trgn. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi Ds.
◊ ši̇̀rdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru Rod.
velnių̃ pri[si]ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt Lkč. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) Yl.
suė́sti tr.; R
1. sunaudoti maistui (kalbant apie gyvulius): Geros kiaulės: ką paduosi, tą suė́da Sb. Šuva suėdė vištuką Mrs. Arklys suė́dė gubą Kp. Pikta žvėris jį suvalgė (paraštėje suėdė) BB1Moz37,20.
^ Laižos kaip katinas, pelę suėdęs Sim. Jei Dievas norės, tai kiaulės nesuės NžR.
| refl.: Oho, kiek vieno šieno per metus susiė́da Ds.
2. (dial.) suvalgyti: Pusę kepalo duonos suė́dė ant sykio Kv. Daug ana tų cukierkų suė́da Pls. Bengam duonelę suė́sti, o juk grapiškai neėdam Dr.
| refl. tr.: Tu sau viens tą kėžą susiė́stai! Jrk128.
3. menk. godžiai suvalgyti, suryti: Pasidėjau duonos, o tu suė́dei! Žg. Svotai suė́dė ė́dė kiaulę šeriuotą Ds.
^ Kaip suėdei voverį, taip suėsk ir puodą Sln. Grįžęs iš darbo, buvo taip išalkęs, kad gatavas šunį suė́sti Jnš. Ans suėstų ir šunį, kad ne uodega LTR(Kv).
4. refl. įsiganyti, nutukti: Riebus, susiėdęs arklys Šts. Arkliai, galvijai susiėda, susigano ant lauko J.Jabl.
5. sukandžioti, papjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Uodai suė́dė vaiką, tai dar̃ miegot negali Smn. Uodai kad pikti, gali suėsti Gg.
^ Šimtas uodų kumelę suėda Kv. Kad tave utėlės (kirmėlės) suėstų! B.
6. sukapoti, sugadinti: Trandys suė́dė – palavikai byra Krn. Žiurkės (pelės) suė́da kūlius Ėr. Nekraukite sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys suėsti SE124.
7. chemiškai veikiant sugraužti: Geležį, plieną rūdys suėda rš. Žiūrėk, kad pliorka rūbų nesuėstų Lš.
8. suardyti organizmą, įskaudinti: Buvo gražus vyras, dabar susitraukęs, suėstas degtinės Kt. Garai man galvą suė́dė Ar. Kai ateis šitas senis su savo kaminėliu (pypke), tai ir dumia, kol galvas suė́da An. Esu visa ligos suėsta Šts. Šaltis suė́dė kojas Km.
ǁ sugraužti, sugadinti (sveikatą): Suėdė sveikatą toks gyvenimas Ėr. Tas neklaužada visą mano sveikatą suėdė rš. Tas prakeiktas trimestro galas pusę nervų suėdė J.Avyž.
^ Šykštuolį suėda rūpesčiai, veltėdį – pasileidimas Sim.
| refl. tr.: Prie tokios šykštuklės peralkusi kaip šuo lakstai, susiėsi sveikatą Žem.
9. refl. susikrimsti, susirūpinti: Mama susiė́dusi, kad vaikai neskiepyti Pp. Ko toks susiė́dęs atrodai? Up.
10. sunaikinti: Šalna užėjo ir suėdė linus Ėr. Jo naudą liepsnos suė́dė KII121. Malka ugnies suėdamà KBI48. Šviežias sniegas senąjį suė́da Btg.
| prk.: Mokestis, užkrautas pastovių kapitalų įmonei, gali suėsti visą įmonės pelną rš.
11. prk. pražudyti: Suė́dė ans mane amžinai Kv. Įkišo liežuvį ir žmogų suė́dė Rm. Suė́dei vyrą, suė́dei vaikus, ėsk ir mane Dbk. Suėdė mūsų Petrą ta berazumė Upt. Tu man visą gyvenimą suėdei rš. Suė́dė jis mano jaunas dienas Sv. Suė́dei mano dieneles kaip šile radęs uogeles JD775. Suėdei mergą, o dabar kitos važiuosi ieškoti K.Bor.
^ Viena bėda ne bėda, dvi trys – ir žmogų suėda Krč. Kad tave laukai suėstų! J. Kad taũ žemyna suėstų tokį žmogutėlį! Arm.
suėstinai̇̃ adv.: Ėda vienas kitą suėstinai Blv.
| refl.: Merga susiė́dė, o jos kavalierius prapuolė Šts. Ištekėjo už girtūklio ir susiė́dė ant amžių Up. Parleidei viską par gerklę (pragėrei), ir džiaukis susiė́dęs Up.
ǁ suvarginti krimtimu, nemalonumais: Suėdmi, sukremtu, papjauju R147.
ǁ sudaužyti, sukulti, sulaužyti: Jau suė́dė tas išdykėlis stiklinę Pp. Suė́dė stiklinę, nė druskos nepasiėmė Kl. Katė ir vėl suė́dė puodynę Stč. Ans jau suėdė šukas Dr.
ǁ sugaišinti: Ši suvažiavimo dalis praėjo audringiausiai ir suėdė daugiausia laiko rš.
ǁ refl. sudilti: Dalgė, ilgai pjaunama, susiė́da Rod.
ǁ refl. būti labai užsiėmusiam: Esu susiė́dusi su visokiais darbais, neturu laiko nė sveikatos Šts.
12. refl. susirieti, susibarti: Susiė́dė bobos dėl niekų KzR. Susiė́dam kap šunys Drs. Kad susiė́dė anyta su marčia! Rod. Dabar da geru, bet kai sykį susiė̃s, tai jau ir ėsis Gs. Bernai dėl mergos taip susiė́dė, net muštynės kilo Jnš.
13. sumušti: Aš jam suė́siu snukį, tai jis daugiau nelįs Gž.
ǁ būti primuštam: Tylėk, bo va suė́si pagalį (gausi pagaliu)! Ėr. Užmi̇̀nk užmi̇̀nk ant kojos, tai vėzdą suė́si Pc. Liaukis rėkti – suė́si diržą! Skr.
◊ akimi̇̀s suė́sti sakoma apie atidžiai, piktai žiūrintį: Jis kaip įsižiūrėjo į valgančius, kad gatavas akim̃ suė́sti Jnš. Jis taip piktai į mane žiūrėjo – galėjo akim suėsti Sv.
be dúonos, be drùskos (gývą) suė́sti sakoma labai nekenčiant: Aš tave be dúonos, be drùskos suė́siu! An. Primanęs jis suėstų be duonos, be druskos Gs. Jis taip nekenčia valkatų, kad gatavas juos gyvus suėsti Jnšk.
kei̇̃merį suė́sti toks žaidimas: Suėda keimerį iš prigulimo, iš padavimo, iš pašaukimo, t. y. pirmam nugulti, paduoti, pašaukti JII66.
ši̇̀rdį suė́sti iškankinti: Vyras diktas, skaistaus veido, ne vienai panelei, sako, jauną širdį suėdęs J.Paukš.
ši̇̀rdį susiė́sti susikrimsti: Verčiau būčiau nebegrįžęs namo … Širdį tik susiėdžiau parėjęs – ir gana Žem.
užė́sti
1. intr. kiek paėsti: Grįžęs atgal, tik truputį užėdė jautis ir pasidarė sotus SI58. Šunelis užėdęs ir vėl smakso Sln. Užė́dė ir stovi karvės Pc. Arklys užė́dė, važiuosme miškan Mlt. Kur gali būt geri gyvuliai, kad pas mus niekur nėr užėdamõs žolės Nč.
2. tr., intr. menk kiek užvalgyti: Ar nėr ko užė́st? Lp. Užė́dėm, kaip plienu užmetėm (labai gardžiai užvalgėme) KzR.
3. (dial.) užvalgyti: Nu tei užė́dėm, važiuokiam Krš.
| refl. tr., intr.: Meisos sau užsiė́di, arbatos užsigeri, ir gerai Užv.
4. tr. suėsti, sudraskyti: Vanagas tai ir didžiulę vištą žuė̃s Pls.
5. tr., intr. suėsti ar suvalgyti ką nors kenksminga: Matyt, ko norintais užė́dė, ka serga Kv. Pupamedis yra labai nuodingas, todėl reikia saugoti, kad gyvuliai jo lapų neužėstų rš.
| refl. tr., intr.: Karvė užsiė́dė cukrinių runkelių uodegų, ir turėjo papjaut Kt.
^ Papaiko kaip durnaropių užsiė́dęs Lkč. Susiraukęs lyg musmirių užsiėdęs LTR.
6. tr. ėdant nustumti, nuskriausti kitą: Meitėliai viens kitą užėda KzR. Mažesnieji paršai kūdesni – didesnieji juos užė́da, nustumia nuo lovio Grš. Arkliai krūvoj buvo, tai kumeliuką ir užė́dė Lš. Šita kiaulė žieminių užė́sta Brt.
7. tr. ėdant sugadinti: Arklys užėdė dantis – užaugo sparnai šalyse Šts. Nesveiko arklio yr užėsti dantys, su užkartomis Trš.
8. tr. labai sukandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tave musios užė̃s pas mus Šč. Atėjo utėlių užė́stas Lp.
ǁ mirtinai sugelti: Bitės keturias žąsis ažė́dė Arm.
9. tr. užkankinti: Užė̃s vaiką su darbais Jnš. Vargas ažė́dė Arm.
ǁ nustelbti: Seradėlė užė́da javą Lp.
10. tr. pražudyti: Jau jis tą užė́dė žmogų Lp.
11. tr. užrieti, užbarti, užsipulti: Ažė́dė jis man dėl to arklio – lygiai aš kaltas, kad apšlubo Trgn. Užė́dė savo pačią smertelnai Kv.
užėstinai̇̃ adv.: Vienas kitą užėstinai ėda Mrj.
| refl.: Nereik užsiėsti ant žmogaus, gal jis ir visai nekaltas Krok.
12. refl. užpykti, įniršti: Ko jis taip ant tavęs užsiėdė? rš. Visi baisiausiai ant manęs užsiėdę Lkč.
ǁ užsispirti: Užsiė́džiau ir pastačiau ant savo Btr. Aš kap užsiė́džiau (įnikau), tai tol kūliau, kol iškūliau Lp.
◊ ši̇̀rdį užė́sti labai įgristi, įsipykti: Ažė́dė ana man ši̇̀rdį, ažė́dė Ds.
1. tr., intr. imti maistą (apie gyvulius, paprastai kramtant): Žmonės valgo, galvijai ė́da, paukščiai lesa Š. Tokio pyrago nė šuo neės Jnš. Tokio paršo da nemačiau – jis ėda ir ėda Gs. Jaučiai neė́da remunių J. Kad šuva ar katė žolę ėda, tai bus lietaus Sml. Čia kiaulių ėstas kibiras, imk kitą J.Jabl. Čia kiaulių ėdamas lovys J.Jabl. Čia nelabai ė́damas šienas, avims reikia parinkti ėdamèsnio Š. Skardeliuos labai ėdamà žolė Ds. Galvijai neturia ko ė́stienai Pl. Sakė [telyčiotė] ėdañt, geriant Ds. Ėskit, žirgužėliai, juodi juodbėrėliai, baltuosius dobilėlius JV260. Teėdiẽ žirgelis po žalią lanką JD792. Šunytėliai ėst ižg trupučių, kurie byra nuog skomių Viešpatų jų DP113.
^ Sermėga sermėgą ėda D167. Astanka ėsti neprašo D168. Nei šunies pamestą neėstum (pat.) D167. Pigią mėsą šunes ėda Sim. Ė̃stų šuva mėsą, bet pinigų nė̃są Ss. Arklys neė́dęs arklo netraukia Mrk. Ne tas arklys avižas ė́da, kur plūgą traukia, ale tas, kur stainėj stovi Bsg. Kurs arklys avižų papiltų nė́st? Sch74. Kad grūduos pelė pastiptų, tokios nei katė neėstų Sim. Per daug ir kiaulė neėda Grv.
| refl. tr.: Lapė žuvis ė́das Dv.
ǁ lesti: Nei vienus metus tep neė́dė strazdai vyšnias Vlkv.
2. (dial.) intr., tr. SPII106 valgyti: Ans daug ė́da Kv. Mum ė́st noris Zt. Prašom ė́sti, sveteliai Zt. Pati ė́di, o jai neduodi Pls. Tu neė́sk taip daug tos męsos Plik. Ėmi (valgau) SD147, SD78. Kad ligonis ė́da, pro ausis trupučiai leka, o sakos sergąs Šts. Uogas gerai suvirinsma liūb, cukraus pridėsma, tai ė́sk ir norėk Krš. Ė́dami mėnesiai (kuriais daug valgoma vaisių, uogų…) K. Vaikai, eikiat ė́sti! Pgr. Tas valgis ė́damas, ir aš pats ė́džiau Yl. Ė́s neė́s, by tik po nose turės Up. [Dievas] pats save mums liepė ėsti ir mūką savo atminti Mž420. Ėme ir geriame net ik apsirijimui ir girtavimui DP488.
^ Nearsi nesėsi – duonos neėsi PPr46. Neėsi padažytą, bet nulaižytą B. Ne ėst prašo zopostas B. Kur dirbi, ten ir ėsk Krp. Ėsti kaip arklys, dirbti kaip gaidys Vvr. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų Srv.
ǁ intr. misti, gyventi: Ė́dė dvi žiemi be duonos Šts.
3. intr. menk. godžiai valgyti, sprogti, ryti: Ėda kap penkias dienas nevalgęs Mrj. Ėda kai iš badų parėjęs LTR(Jz). Ar tu ė́damą ligą gavai, kad tei[p] ė́di? Skr. A, ta ragana dar ė́da! J. Ė́sk, kad ė́di, ne – atimsiu! Grž. Nor ėsdami̇̀ nutilkit – da užspringsit! Dkš.
^ Nei pats ė́da, nei kitam duoda Trgn. Ėst – ponui, dirbt – žmogui PPr74.
4. tr. kąsti, pjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tų vabalų baisybės – ė́da ė́da tuos gyvulius Gs. Paskutinė plikiam bėda, kai juos pikti uodai ėda A.Strazd. Blusų ė́damas vaikas Grž. Mane ėmė utės ėst Plv.
5. tr. kapoti, gadinti: Nailono neėda kandys, neveikia bakterijos, pelėsiai rš. Visas drapanas baigia pelės ė́st Jnšk. Beveliji, idant rūbus … kandės ėstų DP242.
ǁ pūdyti, naikinti: Stubą grybas ė́da Jrb.
6. tr., intr. chemiškai veikiant graužti: Ė́da muilas akis Sdk. Druska ė́da ronoj K. Jaujoj dūmai labai akis ė́da Jnšk. Baltinius į šarmą merkiau, dabar rankas taip ė́da Up. Nuo ė́damų liekarstų akys pasidarė dar blogesnės Žd.
| Rėmuo ėda Prk.
7. tr. ardyti organizmą, kelti ligą: Degtinė sveikatą ė́da Al. Rūkymas sveikatą ė́da Rm. Landuonis piršto kaulą ė́da Als. Must ė́damoji sukata ir prisimetė – valgo be sotės, o į pažytką neina Skd. Vėžys vidurius ė́da Rm. Liga ėdė jo sąnarius, kaip rūdys ėda metalą rš. Mano lapus vėjas krėtė, mano žiedus šalna ėdė LTR(Lš). Kirmėlės mane ėsti (ėda) SD316.
ǁ skaudėti: Nugarą, strėnas ė́da, i gana Trk. Nedėlios dieną baisiai ė́dė galvą KlvrŽ. Vai, ir šaltis, net kaulus ėda V.Krėv.
ǁ refl. smelktis, graužtis: Skaudulys į roną ė́dasi vis gilyn KI564.
8. tr. trinti, graužti: Megztinė kaklą labai ė́da Sdk. Duok man aną grėblį, šitas labai rankas ė́da Slm.
9. tr. jaudinti, kankinti, graužti: Jų, rodos, neėda jokios abejonės J.Avyž. Šitas nežinojimas tik žmones ė́da Užp. Iš visų pusių ėda žmogų rūpesčiai rš. Niekas taip žmogų neėda kaip skolos rš. Meilės ugnis jį ė́da KI441. Susierzinimas ėste ėda žmogų rš. Aa, lengvai užaugai, o mus ėdė darbas ir vargas V.Kudir.
| refl.: Tėtis baisiai ėdėsi dėl tos nelaimės rš. Visokios mintys lenda į galvą, ėdžiausi visą naktį Upt.
10. tr. vartojant plėšyti, ardyti, gadinti: Toki piemeniokai ėstè rūbus ė́da Mlt. Šįmet ta žiema tai ė́da tuos ratus (visad gruoblėtas kelias) Gs.
ǁ Plš naikinti: Pavasarį saulė ir vėjas labai ė́da sniegą Lš.
11. tr. barti, rieti, persekioti: Ė́da ir ė́da žmogų dienų dienom Jnšk. Ir tas viršaitis mane ė́da Pc. Ko tu mane ė́di kaip šuo? Jrb. Žmogus vienas kitą ėda, kaip žuvis žuvį ryja J.Jabl. Trejus metelius ėdė mane redaktorius be duonos ir be druskos rš. Amžinai ė́sdavo mane, kad aš šoku Vb. Tu ė́di kitus kaip rūdis geležį Šmk. Ė́damas žmogus (nekenčiamas, varginamas) Grž.
| refl.: Jiedu broliai, bet tarpusavy ė́dasi ir ė́dasi Gž. Nūnai mūsų bobos ė́das per visądien Arm. Ė́dasi kaip šunys Jnš. Tu tik ė́dies ir ė́dies su žmonim Sn. Skundėsi, ė́dėsi vienas kitą Gs.
12. tr. mušti: Po miestelį vadžiojas ir tep ė́da, tep ė́da nagaika! Lp. Kap imsiu ė́st, minėsi ik žaliomjom šluotom Lz. Ale tie nestupina, ėda katarinką (groja ir groja)! Lp.
| refl.: Ir pradėjo už kepurę su kūlokais ėstis LTR(Alv). Prieš vainas tai šitaip ė́dėsi, mušėsi, peiliais varstėsi [žmonės] Lp.
◊ akimi̇̀s ė́sti[s] sakoma apie pykstantį: Ir ieško, ir vienas kitą seka, taip ir ėda akimis, vis žiūri, kad tiktai kuris pirmas nesurastų J.Balt. Bobos stovėjo ramios, tik ėsdamosi akimis ir dūsaudamos iš pykčio rš.
aki̇̀s ė́sti kelti nemalonumą: Nepamiršk, kad teisybė akis ėda rš.
gálvą ė́sti
1. priekaištauti, krimsti: Bobos jam gálvą ė́da namie Ėr. Tu man galvą ėdei, kad aš neteisingai surinkau tą šimtą BsMtI120.
2. Skr kankinti, varginti: Visoki rūpesčiai ėda man galvą Brt.
kei̇̃marį ė́sti JII65 toks žaidimas.
ši̇̀rdį (si̇́elą) ė́sti kelti rūpestį, kankinti: Graudulys, rauda man širdį ėda S.Nėr. Nuliūdimas širdis jų ėdė rš. O keistas, skaudus nerimas ėdė sielą ne dienom, bet valandom J.Marc.
apė́sti tr. K; SD197
1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš.
| refl.: Eik parkelk karves, juk apsiė́dė Brs.
ǁ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds.
ǁ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiė́dus Krn.
2. ėdant ar valgant nustumti, skriausti kitą: Avelė vis karvę apė́da – ana vis pirma pirma ir išrenka geresnę žolę Ds. Stipresnieji paršeliai apėda menkesniuosius rš. Kad ir apė́stas buvo teliokas, o an velėnos pastaisė Ds. Neapė́sk tu jį dideliai J.
| prk.: Jie temokėjo šokinėti aplink apėdamuosius (skriaudžiamuosius), jiems pataikauti kalboje Vaižg.
3. refl. beėdant aprimti, nustoti laksčius: Kai avys apsiė́da, gerai ganyt Erž. Apsiėdė karvės mano, nebgyliuo[ja] Trk. Kai karvės apsiė̃s, galėsi pareit namo Pc.
| Mūsų karvė, pirmą kartą išvaryta į ganyklą, tuoj apsiė́dė (pradėjo ėsti) Rm.
4. refl. užvalgyti ką kenksminga, nuodinga: Apsiėdė senos męsos i daba serga Kv. Durnaropių tu, gaspadinėle, apsiėdei, ar ką? J.Balt. Mergaitė žaliu margučiu apsiėdė, ir vemia Grš.
^ Ko lakstai kaip drignių apsė́dęs? Mlt.
5. apkandžioti (apie vabzdžius. parazitus ir kt.): Utėlių apėstà karvyščia, ale gal išsitaisys Ds.
6. apgraužti: Atsiranda kirmėlė ir apė́da lapus Pls.
| Tiekas kiaulių ir ausis jumim apiė̃s Vrnv.
ǁ sukapoti, sugadinti: Jo kalniai kandžių apėsti̇̀ Ds.
7. prigelti: Bitės ir jį apė́dė Arm.
8. pjaunantis nuveikti: Geras šuva ir vilką apė́da Lš.
◊ ši̇̀rdį apė́sti iškankinti: Jau vargai ir ši̇̀rdį apė́dė Rod.
atė́sti
1. tr. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė PP48.
2. intr. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atė́dė Kp.
3. tr. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atė́da Ds. Ans didžiausį vyrą atė́da Užv. Esu apėdrus, munęs neatėsi Šts.
4. refl. beėdant pasitaisyti, suriebėti: Kovo mėnesį jis išlenda iš urvo, atsiėda, atsipeni rš. Žiemą jo kumeles reikia basliais kilnoti, o vasarą, kai atsiėda, tai nei nuvaldyt negali Srv. Kap atsiės karvės, tada bus daugiau pieno Arm.
5. refl. iki soties prisiėsti ar prisivalgyti: Tai atsiė́dė mūs penimės, nei viralu užpilto nenori ėst Rdm. Kiaulė balandų jau atsiė́dė, mina po kojų Skr. Jau atsiė́dėm grybų (nebenorime jų valgyti) KlvrŽ.
ǁ refl. įgristi (apie vienodą maistą ar pašarą): Reikia kiaulei sumalt kokių kitų grūdų – avižiniai miltai jau atsiė́dė Ds. Man kukurūzos visai nusibodo ir atsiė́dė Š.
6. tr. apgraužti, apnaikinti: Iš pavasario kirmėlės atėdė sodą, tai obuolių nėra Arm.
7. tr. beėdant pagadinti (dantis): Medėdžio arklio y[ra] atėsti dantys Trk.
^ Duona dantis atėdė (apie žmogų, kuris, darbo neturėdamas, kažką išsigalvoja) Rdm.
| refl. tr.: Arkliai dantis atė́dės Als.
8. tr. atšipinti: Dalgę atė́džiau Rdm.
| refl.: Jau mano dalgė visai atsiėdė ir neima Lš.
9. tr. pririeti, pribarti: Da atė̃s naminiai man, kad tiek pinigų šiandiej praleidžiau Trgn.
10. refl. nusibosti, įkyrėti: Buvau pas juos tik dvi savaites, bet taip atsiė́dė, lyg būčiau metus išbuvusi Ds.
×daė́sti (hibr.) intr.
1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma Varn.
2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt Mrj. Vasarą daė́da stotkai ganyt Vrn. Kūlimas kaip daėsdavo! Tj.
^ Daėdė kaip davatkai poteriai PPr321.
| refl.: Dasiė́dė tos tavo kalbos iki gyvo kaulo Kdn.
◊ ši̇̀rdį daė́sti įgristi: Daė́dė jau jis man ši̇̀rdį Azr.
įė́sti; R113
1. intr. galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirba Vaižg.
2. refl. įsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai Žem. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … pramist DP488.
3. refl. įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė Azr. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos Bsg. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus Brt. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga Antš. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs Ll. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana! Lp. Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešla Trgn.
4. refl. ėdant, kandant įsibrauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus Lp. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje BB3Moz13,7.
5. refl. chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti Jnš. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi KI61. Nuodų … mažumelis ir į … roną įsiėdęs TP1880,40.
| prk.: Giliai įsiėdė piktenybė brš. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą rš.
ǁ refl. gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdos rš.
6. tr. nutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei parages Ds.
7. tr. įduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogus Šts.
8. tr. prikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau J. Taip jis mus įėdė su tais pinigais Trgn.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru Skdv. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo! Nmn. Oi, kaip įėdė tie žmonės! rš.
| refl.: Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo Jnšk. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė Vlkv. Tos kalbos įsiė́dė visiems Skdv.
10. refl. įsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt Alv.
| [Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo DP565.
◊ gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams A1885,77.
išė́sti tr. K; SD412, R43
1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išė́dė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išė́dė Slnt. Galvijai išė́dė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv.
| refl.: Ganykla teip išsiė́dė (nebėra žolės) Ėr.
2. ėdant išduobti: Rado vieną dešrą pelės išėstą J.Jabl.
3. išvalgyti: Mergučės, kuri paviršius išė́dėt? Skr. Vaikai išė́sią visus barščius J.
4. refl. įsipenėti, įsiganyti: Ponai yra išsiė́dę, gerą turia išėdį Šts. Kumelys išsiė́dęs eina į piestą Šv. Išsiė́dęs kaip jautis Ll. Išsiėdęs kai barsukas LTR.
^ Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė PPr76.
ǁ refl. nuo gero maisto išlepti: Išsiė́dę jūs esate, kad toks pyragas nepatinka Šts.
5. iškapoti, išgadinti: Musys išė́dė lapus kopūstams Šts. Visi kopūstai vikšrų išėsti rš.
6. chemiškai paveikti: Laikėt supuvusius pamidorus ant stalo, kol išė́dė kvarbą Krd.
ǁ prakiurdinti: Rūgštis milą išė́dė Skdv. Možna šarmas supilt ir baltajan katilėlin, nepaspės išė́st Sdk.
7. suardyti gyvus audinius: Kiaurai roną išė́dė Skdv. Valgo cukerkas, ir išėda dantis Gdl.
ǁ sukelti skausmą, sužaloti: Pridera įsitaisyti platesnius brylius, idant kaitra akių neišėstų V.Kudir. Jam akuotas išė́dė akį Ėr.
^ Lig saulė patekės, mums rasa ir akis išės Sim. Dūmai ne sarmata, akių neišė̃s Azr.
ǁ sugadinti: Tegul Dievas susimyla, ji sveiko žmogaus sveikatą išė́da! Skr.
8. išgraužti, pratrinti: Peilis greit kišenes išėda Ds.
ǁ refl. atšipti, išdilti: Minkšta geležė greit išsiėda Rod.
9. pašalinti, išnaikinti, išdaužyti: Į tą daržą gausit sėti kanapius, kanapiai išė́da žoles Grg. Ledai išė́da rugius, o sniegai išgula Šts. Kas kablį išė́dė iš sienos – buvo įkaltas, ir nebėr! Ėr. Aš tau langą išėsiu, tada žinosi! rš.
| Kap sustoj ė́st keturiesa, tai beregint ir išėdė (iškirto) delenką Lp. Šerkšniukai jau šiemet du kirviu išė́dė (išdaužė ašmenis) Lp. Tu man (manęs) neišė́si ir dantimi (nieko nepadarysi)! Lp.
10. prilupti, primušti: Pastvėręs diržą, kad išė́siu aš jam šlaunis, tai daugiau nelandžios svetimuosna soduosna Nč. Išė́sk tu ją, ba ana neranda daikto Lz.
11. išbarti: Išė́džiau aš jį an visų šonų Alv.
| refl.: Išsiė́dei su juo, tai dar an manę užsiė́dei! Lp.
12. nuolatiniais barniais ar skundimais išvaryti: Tai tas mat ėdė ėdė ir išė́dė ir vienas atliko ponavot Ut. Berną merga išė́dė iš tos vietos Alk. Susitarė ir išė́dė jį iš namų Ėr.
◊ aki̇̀s išė́sti įgristi: Oi, da išės akis ir žiema Skdt. Jam vienumas išė́dė aki̇̀s Švnč.
[baltõs] dúonos išsiė́sti įsipenėti: Išsimiegojęs, duonos išsiėdęs, užsimanei vesti Žem. Paskiaus išlepę ir išsiėdę baltos duonos pradėjo valiūkauti IM1857,47.
gálvą (kraũją) išė́sti prikankinti: Tie rūpesčiai išė́dė gálvą Rs. Su savo gerklėmis išėdėt man galvą Ėr. Mano galva yr išėsta, nebmoku dainų nė pasakų Šts. Prasti vaikai išė́d kraũjį tėvams Šts.
pil̃vą išsiė́sti įsiganyti, įsipenėti: Pil̃vą tur išsiė́dęs, nė drabužis nebsutenk Šts.
protą (ši̇̀rdį) išė́sti; ši̇̀rdį su kraujai̇̃s (urvai̇̃s) išė́sti prikankinti: Ana mun ši̇̀rdį yr išė́dusi urvais KlvrŽ. Negyvas darbas ir skurdas ėste išėsdavo iš šviesuomenės protą ir širdį Vaižg. Širdį su kraujais išėda ligoniuo, kad gerai dūmai trobo[je] tyvelio[ja] Šts.
×nadė́sti (hibr.) intr. įgristi, nusibosti: Kad greičiau numirt, nadė́do gyvent Brsl.
nuė́sti tr.; R5
1. nugraužti, nukrimsti: Galvijai dobilus nuė́dė KI35. Žiūriu – avižos nuėstos J.Jabl. Negu kiaulės buvo ant rugių ir nuė́dė taip J. Štai jau vislab buvo nuėsta K.Donel1. Čiepų kiškiai šiemet da nenuė́dė Pc. Karvė šiaudus nuėda nu pastogės – tokie žemi buvo stogai Šts.
| refl.: Nusiė́dė visi pašaliai, kruvina žemė beliko Užv. Nusiė́dė kumelė, parkelk Šts. Nusiė́dusios ganyklos, tos karvės nėko nebužėda Krš.
2. ėdant nustumti, nuskriausti, apėsti: Kiaulės nuė́da, užtai jis toks užskurdęs Gs. Ta kiaulikė visus paršiukus nuė́da Užv. Didesni paršai nuė̃s mažesnį Ėr. Aš nesu nė vieno nuė́dusi, nugėrusi, nė munęs nenuė́skiat, sveteliai Šts.
3. (dial.) nuvalgyti: Smetoną nu viršaus nuė́dė, o pieną paliko Kv.
4. refl. nusipenėti, nutukti: Taip nusiė́dė, kad lašinių nebepaneša Jnš. Kiaulė taip nusiėdė, kad jau ant užpakalio sėdi Ds. Kai tik boba nusiėda, tai ir darbo nėra Pc. Buvo kaip šakalys, o iš Amerikos grįžo nusiėdęs kaip meitėlis Kp.
5. apkandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Utėlių nuė́stas žmogelis Grž.
6. nukapoti, nugraužti: Gluosnių lapus kartais visiškai nuėda plaukuoti juosvi vikšrai rš.
| Suskis nuėdė karčius Skd.
| prk.: Netekėk už jo, jis toks bjaurus – nuė̃s (nuraus) tau visus plaukus nuo galvos Lnkv.
7. chemiškai veikiant nugraužti, sužaloti: Jo rankos sakų nuėstos rš. Šarmas kruvinai nuėda rankas Ėr. Vitrijolas net lovos šriubus nuė́dė Skr.
8. sugadinti, sudilinti: Jo veidas raupų nuėstas rš.
^ Žmogus, dantis nuė́dęs, proto neįgauni Slnt.
9. prk. sukirsti kalboje: Kad nuėdžiau, tai neturėjo nei ko sakyt Al.
◊ kei̇̃mariu nuė́sti Kal žaisti laimint tokį žaidimą.
paė́sti
1. intr. pasisotinti (apie gyvulius): Bėris buvo visados sočiai paėdęs rš. Ant pūdymų gyvuliam yra ko paė́st Jnšk. Šeimininkas pykdavo, kad neleidžia ožkoms paėsti MPs.
| refl.: Nuėjai kai vilkas, avelės pasė́dęs, raugelėdamas Ml. Karvytėlės tepasiėda, bo kad nepriės, bus mum bėda A.Strazd.
2. tr. suėsti, suvalgyti: Vilkai, vilkai, kam tu bobos paršus paė́dei? Rod. Ir parinko tas baronkas, paė́dė Arm.
3. (dial.) intr. pavalgyti: Vaikai musėt paė́dė jau Kv. Paėda paėdęs ir išeita vaikų mokyti lig pat juodo vakaro Šts.
| refl.: Ar gana jau pasiė́dei? Zt. Mes pasiėdėm dabar putros su sviestu TDrVII176. Sėskis, iš kišenės pasiėskis (nevaišinsiu) Šts. Vien verėno pasiė́dęs negali stavoti pjauti par dieną Šll.
4. intr. menk. godžiai pavalgyti, paryti: Gerai, kad tu paė́dus ir namus turi Kp.
^ Begėdis vis paėdęs LTR.
5. tr. K iš apačios pagraužti.
6. tr. chemiškai veikiant pagraužti: Kai muilas paė́da, akim šviesiau pasidaro Jnšk.
7. tr. pratrinti, nuzulinti: Pieskos kojeles man paė́dė, rasa akeles man užlėjo Vlk. Paėda šniūrą, reik lenciūgo karvei Šts.
8. tr. prk. suardyti, sugraužti: Jo sveikata rūpesčių paėsta rš.
9. intr. nusibosti, įkyrėti: Ir šuniui šitoks gyvenimas paėstų Ds. Jau man ta jo kalba paė́dė iki gyvo kaulo Up.
10. tr. įpykinti: [Neleidimas galvijų ganyti miške] kruvinai paėda smulkiuosius pamiškių ar paganyklių gyventojus rš.
◊ dúonos paė́sti gerai pagyventi: Jau paėdė duonos girininkas, gali eit laukan iš vietos! Lkš.
ši̇̀rdį paė́sti labai įgristi, įsipykti: Rusų caras paė́dęs buvo ši̇̀rdį visims Šts. Jau kaip tos kiaulės paė́dė širdį, neduok tu Dieve! Užv. Tu man lig kraujo ši̇̀rdį paė́dei! Lk. Žiema paė́dė man širdį Š. Įsakymai ne taip jau širdį paėda kaip nuolatinė baimė Pt. Paėdei tu man širdį Skm.
parė́sti tr.
1. beėdant ar bevalgant sudilinti: Nuseno, dantis parė́dė Lp.
2. prk. suardyti, sugraužti (sveikatą): Parė́dei tu mano sveikatą, galvijau! Ds. Ji mane ir parė́dė, o ne kitas Skr.
◊ danti̇̀s parė́sti (ant ko) ilgai dirbus, gerai nusimanyti: Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir danti̇̀s parė́džiau! An.
ši̇̀rdį parė́sti labai įgristi, įsipykti: Tikra nelaisvė taip širdį parėdė, kad jų ir su pagaliu neprivarysi VŽ1905,184.
pérėsti
1. intr. šiek tiek užėsti: Arkliai jau kiek pérėdė, važiuojam toliau Kp.
2. refl. K per daug suėsti: Kai gyvuliai persiėda dobilų ar kitų kokių želmenų, tai jie išpursta Kp. Pratrydo arklys, rugių persiėdęs Plv. Ant derlios dobilienos leisdamas gyvuolius, dabok, kad nepersiėstų rš.
3. (dial.) refl. per daug suvalgyti: Pérsiėdė, net akys išsprogo Grk. Mes neturam meisos lig pársiėdant Šts. Ans riaugia pársiėdęs J. Gal pársiėsti, tiek daug ėda Kv.
4. refl. menk. per daug priryti, persiryti: Neėsk tiek daug – pársiėsi Skr.
5. tr. beėdant sudilinti, sugadinti: Nuo blogo pašaro arkliai dantis párėdė Skr.
ǁ refl. atbukti, atšipti: Dalgė jau pérsiėdė Al.
6. tr. chemiškai veikiant sugraužti: Rūdys geležį pérėdė Ėr.
7. tr. kiaurai perardyti (gyvą audinį): Navikas perauga aplinkinį audinį, perėda jį, suardo rš.
8. tr. nukamuoti, iškankinti: Su tokiu piktumu čystai párėdė mano kantrybę Kv. Ji dabar visokių rūpesčių parėsta, kai voratinklis Vdžg.
9. refl. įsirieti, įsipykti: Kai tada nepársiėdėm, nei dabar ne sarmata suseit Bsg.
◊ ši̇̀rdį (kraũją) pérėsti labai įgristi, įsipykti: Užtenka, vaikučiai, pérėdėt man ši̇̀rdį, riejot visą gyvenimą Ėr. Rūpesniai párėdė ši̇̀rdį Šts. Septynias pačias ne niekus turėjau, párėdė ši̇̀rdį kaip kirmys kokios JD432. Parėda kraujį vaikai tėvams Šts.
velnių̃ pérsiėdęs turintis blogų minčių: O, jis velnių̃ pársiėdęs! Skr.
praė́sti
1. tr. K išėsti skylę: [Nudvėsusį arklį] išvilko į pakluonę, ir šunes jau jam visą šoną praėdė Vaižg.
2. intr. praleisti laiką beėdant: Per visą išgrytą (rytą) praėdė karvės pievoj! Nč.
3. (dial.) refl. Šts labai daug suvalgyti, persivalgyti: Ans suvisu prasiė́dė – bliūdo bulvynės neužteko Užv.
4. tr. menk. praleisti maistui, pravalgyti: Nusiperka saldainių i praėda piningus KlvrŽ.
| refl. tr.: Jūs viską prasiė́sit! Skr.
5. tr. chemiškai veikiant pragraužti: Praė́dė kiaurai druska pirštą J.
6. tr. pratrinti, pragraužti: Ratas vežimo kripę praė́dė Up.
ǁ pratirpdyti: Vietomis sniegas jau saulės ir lietaus praėstas rš.
ǁ ėdant ar valgant sudilinti:
^ Dantis praėdęs, proto neįgijęs S.Dauk.
◊ danti̇̀s praė́sti (ant ko) gerai nusimanyti, ilgai dirbus kurį darbą: Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis Lkč. Aš jau dantis praėdžiau, šitą duoną valgydamas (tuo amatu besiversdamas) Sv.
priė́sti K
1. intr. B prisisotinti (apie gyvulius): Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi J.Jabl. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato (iron.) Sim. Katinas priėdė lig žiaunų Blv. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę J.Jabl. Paršas priėdęs liustėjas J.
^ Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta (špūlė) Sch65.
| refl. K: Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda SI59. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą K.Donel.
2. intr. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų Ds.
3. (dial.) tr., intr. DP126 privalgyti: Visi priė́dė lig sotės Kv. Ar gana priė́dei? Zt. Jau any priė́dė tos mėsos Lz.
^ Begėdis vis priėdęs LTR(Šll). Kad nepriėdei, ir neprilaižysi Sd.
| refl. tr., intr.: Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo Kv.
4. tr., intr. menk. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų Jrb. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs Kt.
| refl. tr., intr.: Ar jau prisiėdėt mėsos? J.Jabl.
^ Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) Vl.
5. tr. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną Trgn. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi Ds.
◊ ši̇̀rdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru Rod.
velnių̃ pri[si]ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt Lkč. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) Yl.
suė́sti tr.; R
1. sunaudoti maistui (kalbant apie gyvulius): Geros kiaulės: ką paduosi, tą suė́da Sb. Šuva suėdė vištuką Mrs. Arklys suė́dė gubą Kp. Pikta žvėris jį suvalgė (paraštėje suėdė) BB1Moz37,20.
^ Laižos kaip katinas, pelę suėdęs Sim. Jei Dievas norės, tai kiaulės nesuės NžR.
| refl.: Oho, kiek vieno šieno per metus susiė́da Ds.
2. (dial.) suvalgyti: Pusę kepalo duonos suė́dė ant sykio Kv. Daug ana tų cukierkų suė́da Pls. Bengam duonelę suė́sti, o juk grapiškai neėdam Dr.
| refl. tr.: Tu sau viens tą kėžą susiė́stai! Jrk128.
3. menk. godžiai suvalgyti, suryti: Pasidėjau duonos, o tu suė́dei! Žg. Svotai suė́dė ė́dė kiaulę šeriuotą Ds.
^ Kaip suėdei voverį, taip suėsk ir puodą Sln. Grįžęs iš darbo, buvo taip išalkęs, kad gatavas šunį suė́sti Jnš. Ans suėstų ir šunį, kad ne uodega LTR(Kv).
4. refl. įsiganyti, nutukti: Riebus, susiėdęs arklys Šts. Arkliai, galvijai susiėda, susigano ant lauko J.Jabl.
5. sukandžioti, papjauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Uodai suė́dė vaiką, tai dar̃ miegot negali Smn. Uodai kad pikti, gali suėsti Gg.
^ Šimtas uodų kumelę suėda Kv. Kad tave utėlės (kirmėlės) suėstų! B.
6. sukapoti, sugadinti: Trandys suė́dė – palavikai byra Krn. Žiurkės (pelės) suė́da kūlius Ėr. Nekraukite sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys suėsti SE124.
7. chemiškai veikiant sugraužti: Geležį, plieną rūdys suėda rš. Žiūrėk, kad pliorka rūbų nesuėstų Lš.
8. suardyti organizmą, įskaudinti: Buvo gražus vyras, dabar susitraukęs, suėstas degtinės Kt. Garai man galvą suė́dė Ar. Kai ateis šitas senis su savo kaminėliu (pypke), tai ir dumia, kol galvas suė́da An. Esu visa ligos suėsta Šts. Šaltis suė́dė kojas Km.
ǁ sugraužti, sugadinti (sveikatą): Suėdė sveikatą toks gyvenimas Ėr. Tas neklaužada visą mano sveikatą suėdė rš. Tas prakeiktas trimestro galas pusę nervų suėdė J.Avyž.
^ Šykštuolį suėda rūpesčiai, veltėdį – pasileidimas Sim.
| refl. tr.: Prie tokios šykštuklės peralkusi kaip šuo lakstai, susiėsi sveikatą Žem.
9. refl. susikrimsti, susirūpinti: Mama susiė́dusi, kad vaikai neskiepyti Pp. Ko toks susiė́dęs atrodai? Up.
10. sunaikinti: Šalna užėjo ir suėdė linus Ėr. Jo naudą liepsnos suė́dė KII121. Malka ugnies suėdamà KBI48. Šviežias sniegas senąjį suė́da Btg.
| prk.: Mokestis, užkrautas pastovių kapitalų įmonei, gali suėsti visą įmonės pelną rš.
11. prk. pražudyti: Suė́dė ans mane amžinai Kv. Įkišo liežuvį ir žmogų suė́dė Rm. Suė́dei vyrą, suė́dei vaikus, ėsk ir mane Dbk. Suėdė mūsų Petrą ta berazumė Upt. Tu man visą gyvenimą suėdei rš. Suė́dė jis mano jaunas dienas Sv. Suė́dei mano dieneles kaip šile radęs uogeles JD775. Suėdei mergą, o dabar kitos važiuosi ieškoti K.Bor.
^ Viena bėda ne bėda, dvi trys – ir žmogų suėda Krč. Kad tave laukai suėstų! J. Kad taũ žemyna suėstų tokį žmogutėlį! Arm.
suėstinai̇̃ adv.: Ėda vienas kitą suėstinai Blv.
| refl.: Merga susiė́dė, o jos kavalierius prapuolė Šts. Ištekėjo už girtūklio ir susiė́dė ant amžių Up. Parleidei viską par gerklę (pragėrei), ir džiaukis susiė́dęs Up.
ǁ suvarginti krimtimu, nemalonumais: Suėdmi, sukremtu, papjauju R147.
ǁ sudaužyti, sukulti, sulaužyti: Jau suė́dė tas išdykėlis stiklinę Pp. Suė́dė stiklinę, nė druskos nepasiėmė Kl. Katė ir vėl suė́dė puodynę Stč. Ans jau suėdė šukas Dr.
ǁ sugaišinti: Ši suvažiavimo dalis praėjo audringiausiai ir suėdė daugiausia laiko rš.
ǁ refl. sudilti: Dalgė, ilgai pjaunama, susiė́da Rod.
ǁ refl. būti labai užsiėmusiam: Esu susiė́dusi su visokiais darbais, neturu laiko nė sveikatos Šts.
12. refl. susirieti, susibarti: Susiė́dė bobos dėl niekų KzR. Susiė́dam kap šunys Drs. Kad susiė́dė anyta su marčia! Rod. Dabar da geru, bet kai sykį susiė̃s, tai jau ir ėsis Gs. Bernai dėl mergos taip susiė́dė, net muštynės kilo Jnš.
13. sumušti: Aš jam suė́siu snukį, tai jis daugiau nelįs Gž.
ǁ būti primuštam: Tylėk, bo va suė́si pagalį (gausi pagaliu)! Ėr. Užmi̇̀nk užmi̇̀nk ant kojos, tai vėzdą suė́si Pc. Liaukis rėkti – suė́si diržą! Skr.
◊ akimi̇̀s suė́sti sakoma apie atidžiai, piktai žiūrintį: Jis kaip įsižiūrėjo į valgančius, kad gatavas akim̃ suė́sti Jnš. Jis taip piktai į mane žiūrėjo – galėjo akim suėsti Sv.
be dúonos, be drùskos (gývą) suė́sti sakoma labai nekenčiant: Aš tave be dúonos, be drùskos suė́siu! An. Primanęs jis suėstų be duonos, be druskos Gs. Jis taip nekenčia valkatų, kad gatavas juos gyvus suėsti Jnšk.
kei̇̃merį suė́sti toks žaidimas: Suėda keimerį iš prigulimo, iš padavimo, iš pašaukimo, t. y. pirmam nugulti, paduoti, pašaukti JII66.
ši̇̀rdį suė́sti iškankinti: Vyras diktas, skaistaus veido, ne vienai panelei, sako, jauną širdį suėdęs J.Paukš.
ši̇̀rdį susiė́sti susikrimsti: Verčiau būčiau nebegrįžęs namo … Širdį tik susiėdžiau parėjęs – ir gana Žem.
užė́sti
1. intr. kiek paėsti: Grįžęs atgal, tik truputį užėdė jautis ir pasidarė sotus SI58. Šunelis užėdęs ir vėl smakso Sln. Užė́dė ir stovi karvės Pc. Arklys užė́dė, važiuosme miškan Mlt. Kur gali būt geri gyvuliai, kad pas mus niekur nėr užėdamõs žolės Nč.
2. tr., intr. menk kiek užvalgyti: Ar nėr ko užė́st? Lp. Užė́dėm, kaip plienu užmetėm (labai gardžiai užvalgėme) KzR.
3. (dial.) užvalgyti: Nu tei užė́dėm, važiuokiam Krš.
| refl. tr., intr.: Meisos sau užsiė́di, arbatos užsigeri, ir gerai Užv.
4. tr. suėsti, sudraskyti: Vanagas tai ir didžiulę vištą žuė̃s Pls.
5. tr., intr. suėsti ar suvalgyti ką nors kenksminga: Matyt, ko norintais užė́dė, ka serga Kv. Pupamedis yra labai nuodingas, todėl reikia saugoti, kad gyvuliai jo lapų neužėstų rš.
| refl. tr., intr.: Karvė užsiė́dė cukrinių runkelių uodegų, ir turėjo papjaut Kt.
^ Papaiko kaip durnaropių užsiė́dęs Lkč. Susiraukęs lyg musmirių užsiėdęs LTR.
6. tr. ėdant nustumti, nuskriausti kitą: Meitėliai viens kitą užėda KzR. Mažesnieji paršai kūdesni – didesnieji juos užė́da, nustumia nuo lovio Grš. Arkliai krūvoj buvo, tai kumeliuką ir užė́dė Lš. Šita kiaulė žieminių užė́sta Brt.
7. tr. ėdant sugadinti: Arklys užėdė dantis – užaugo sparnai šalyse Šts. Nesveiko arklio yr užėsti dantys, su užkartomis Trš.
8. tr. labai sukandžioti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Tave musios užė̃s pas mus Šč. Atėjo utėlių užė́stas Lp.
ǁ mirtinai sugelti: Bitės keturias žąsis ažė́dė Arm.
9. tr. užkankinti: Užė̃s vaiką su darbais Jnš. Vargas ažė́dė Arm.
ǁ nustelbti: Seradėlė užė́da javą Lp.
10. tr. pražudyti: Jau jis tą užė́dė žmogų Lp.
11. tr. užrieti, užbarti, užsipulti: Ažė́dė jis man dėl to arklio – lygiai aš kaltas, kad apšlubo Trgn. Užė́dė savo pačią smertelnai Kv.
užėstinai̇̃ adv.: Vienas kitą užėstinai ėda Mrj.
| refl.: Nereik užsiėsti ant žmogaus, gal jis ir visai nekaltas Krok.
12. refl. užpykti, įniršti: Ko jis taip ant tavęs užsiėdė? rš. Visi baisiausiai ant manęs užsiėdę Lkč.
ǁ užsispirti: Užsiė́džiau ir pastačiau ant savo Btr. Aš kap užsiė́džiau (įnikau), tai tol kūliau, kol iškūliau Lp.
◊ ši̇̀rdį užė́sti labai įgristi, įsipykti: Ažė́dė ana man ši̇̀rdį, ažė́dė Ds.
