Termino paieška - šviesumas

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (42)

šviesà

Apibrėžtis

šviesà sf. (4) K, Š, DŽ, KŽ; H pršn. tamsa.
1. sing. Sut, K dienos būvis, šviesioji paros dalis: Ryto metą, kaip bus šviesà, važiuosiva į kelegą J. Anksti anksti, kai tik šviesà prasdėjo Pst. Dienos šviesà NdŽ. Jis visą gyvenimą šviesõs nematė: dieną miega, naktį darbą dirba PnmŽ. Žabalas suvisu, nemato šviesõs Pb. Da eit galiu, šviẽsą matau Krm. Aš dar turėtau darbo, tik ne tokia šviesà (instr.) Lp. Reikia šviesõ[je] pažiūrėt, tad bus matyt Ėr. Mes šviesõ[je] suguliam, žiburio nedegam Erž. Šviesõj baigėm bulves kast VšR. Šviesõj keliu, tamsoj gulu Prn. Šviesõj tai tą, tai tą vis dirbinėji, ale kai sutemsta, tai nebekas Všn. Kad aš neregiu geron šviesõn Lp. Arklius turi parvesti priš šviẽsą KlvrŽ. Prie dienos šviesõs pabaigsi Dkš. Pusrytį reik paėsti sulig šviesà (švintant) KlvrŽ. Tai jūs da po šviẽsai (nesutemus) ėjot Smn. Ryt po šviẽsai dagynėsi siūt LD395(Knv). Nū šviesai̇̃ (nuo šviesos) KlbIX107(Krtn). Paskėliau, pamačiau par langais – jau biškeliuką šviesẽlė Mlk. Tokiam laike, ka jau šviesẽlė daugmaž yra Brž. Atsikėliau jau su švieselè Ėr. Su maža švieselè išėjau pūdymo kartot Jnšk. Vos švieselýtė, o aš jau lekiu miškan Skdt. Kaip tik žymu tokia šviesi̇̀kė Nmk. Juk miegam nuo šviesõs ligi šviesõs Jrb. Šviesoj dirbti B116. Šviesa vakarinė SD458, Sut. Šviesa nugali tamsą [per Kalėdas], kaip sakoma, per žvirblio šuolį, bet vis dėlto nugali rš. Šviesoje žaliame augale susidaro krakmolas rš. Taip kiekviens žmogus vargingai pradeda žioptert, kad jis iš tamsos į svieto ritasi šviẽsą ir po tam lopšyj sapnuodams šaukia pagalbos K.Donel. Prakeikėte gyvybės beprasmiškumą ir paskandinote kaip šunyčius, dar nepraregėjusius šviesos J.Gruš.
^ Bijo šviesos kai pelėda LTR(Km). Po tamsos visada ateina šviesa rš. Šviesà tamsai (tamsei B, B116) juokėsi (juokias MŽ, N, juokiasi Sim) Sch99. Šviesoj (šviesõ[je] Sch99) įsėdęs (įsisėdęs B369), neisi (neišeisi M, ir neišeisi Sim) be tamsos B, PrLXVII22. Ne tiek šviesos, kiek pro langą S.Dauk, VP34. Jeib tiek šviesõs, kiek par langą, išeik lauku – dar daugiau (sakoma pagyrūnui) Lkv. Su šviesa užgimstu, su šviesa numirštu, ale nu šviesos į pats prapulnu (šešėlis) LTR(Vdk).
ǁ NdŽ prk. viešuma, aikštė: Vogt nebuvom, šviesõs nebijom Žm. Aš žinau dviratį, i pigiai ans parduoda, tik šviesos bijo (vogtas) Dr. Ką aš jums sakau tamsoje, tai jūs kalbėkit šviesoj NTMt10,27. Ant šviesos atneš, kas tamsybėsa uždengt[a] yra VlnE5. Į šviesą traukti N. Tai ko jūs delsiat? Tempkit drąsiai į šviesą! rš. Kaip išejo į šviesą (paaiškėjo)! Vn. Bet tavo melas vieną dieną vis tiek išplauks į šviesą V.Mont.
^ Su šviesa kai su biesu An. Patamsio darbai šviesõj pasirodys NdŽ.
2. ppr. sing. SD74, R, R244, MŽ, MŽ326, K, I kokio nors natūralaus ar dirbtinio šviesulio ar spinduolio skleidžiami ar atspindimi spinduliai (elektromagnetinės bangos, jų energija), veikiantys akis ir darantys pasaulį matomą: Iš kur čia švieta ta šviesà? Plt. Visur buvo tamsu, tik pro rakto skylutę ėjo šviesa LTR(Brž). Veiza, kas čia yr, kad visi langai užlaidyti, nėkame nė kokios šviesõs nematyti Všv. Kad anie batareika švietė, aš šviesą mačiau, aš žmonių nemačiau Lpl. Didžiausias kalnas ugnies, bet šviesos nėra LTR(Krtn). Duok šviesõs kaip greičiau! Varn. Išsiėmė anas plūksnelę – nušvietė visą dienodaržį, ir pasiliuobė visi šviesoj arklius rš. Žuvis vėl sau šviesõ[je] nebėga nė bėgte, gal eiti sau badydamas Yl. Nesėk kviečių dviem šviesõm (saulės ir mėnulio) – neaugs Ds. Kad saulė neregėt, viena šviesà [reikia sodinti svogūnus] Švnč. Naktis trumpa – su ta pačia šviesà prašvinta Skr. Suprantu, kad šviẽsos pasikelia, vaikščioja, jau stuksi, tai diena, o teip – naktis [aklam] LKT340(Ign). Dega liktis visa šviesa JV22. Šviesa mėnesio SD281. Šviesos maskuojamieji įrengimai KlK46,42-43. Atimu šviesą, pavyzdėjimą ažustatau SD426. Šviesos nešiotojas Sut. Šviesõs vogulys matos par langą trobos J. Apsuptas didelės šviesos rš. Sienoje žaidė šviẽsos ir šešėliai NdŽ. Kam šviẽsą užstoti NdŽ. Akys bijo šviesõs DŽ1. Šventieji svidės kaip žvaizdės ant amžinų amžių ir kaip šviesa žvaizdimo dangaus DP542. Ė kai jau dienai brėkštant rytai šviesà tvinksta, rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta, tada šilas nubunda, visa ỹra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Gyvi diegai visuomet kyla šviesop Vd. Pro baltas mirusios žolės sruogas išsilauš į šviesą jaunos atžalos J.Balt. Dienos šviesa skverbėsi pro vienintelio lango kvadratą rš. Pirkelė be langų, tamsu, tai noriu šviesos prinešiot LTR(Kb). Kambarys buvo apšviestas menkos prieblandos šviesos V.Myk-Put. Klojasi ant pievos ir ant pradalgių auksinė vakaro šviesa rš. Baltosios nakties šviesoje žiba laukinių gvazdikų ugnelės sp. Aplinkui, susipynusi su šešėliais geltonavo saulės šviesa rš. Plieskė žaibo šviesa rš. Poliarinė šviesà NdŽ. Staiga šviesa gęsta ir dar staigiau akinančiai švinta J.Gruš. Mirganti šviesà NdŽ. Blandi, blanki šviesà NdŽ. Elektros šviesà NdŽ. Dujų šviesà NdŽ. Žvakių liepsnelių šviesa mirgėjo ant įdubusių skruostų rš. Lietaus lašai prožektorių šviesoje blykčiojo lyg sidabrinės kulkos rš. Taikstėsi Laurynas atsisėsti taip, kad lango šviesa muštų ne į veidą, o šonan arba ir į nugarą J.Balt. Jis vėl pakėlė žiedą prieš šviesą rš. Dėl to jis sugalvojo šiandien ateiti bent iki Šmito, kur bus rodomi šviesos paveikslai I.Simon. Paskui šviesos zuikelį sunku ir akimis suspėti rš. Matomoji šviesa yra elektromagnetinės bangos rš. Žemę pasiekianti tolimų galaktikų šviesa yra išspinduliuota prieš šimtus milijonų metų rš. Joks kūnas, joks procesas ir joks signalas gamtoje negali viršyti šviesos greičio rš. Šviesà sklinda DŽ1. Šilumos ir šviesos spindulius geriausiai atspindi veidrodinis paviršius rš. Šviesos srautas matuojamas liumenais rš. Šviesõs stiprumas NdŽ. Poliarizuota šviesa J.Mat. Baltoji šviesà FzŽ340. Juodoji šviesà FzŽ340. Peleninė šviesà FzŽ340. Prietaisas garsui užrašyti šviesos bangomis MedŽ435. Šviesos stulpas GTŽ. Šviesos blyksnių generatorius SkŽ42. Jautrumas šviẽsai MedŽ435. Gydymas šviesà NdŽ.
| prk.: Pasauly vėl tiek džiaugsmo, šviesos ir dainų rš. Šie gamtos vaizdai kupini šviesos rš. Aptemsta akyse, kai nebelieka dvasios šviesos J.Gruš. Keista šviesa blyksteli veide J.Marcin. Kalbėdamas jis lyg atsigavo, akyse žibarojo linksmesnės švieselės J.Paukš. Antanas buvo vienintele šviesà tarp mužikų NdŽ. Išėjo nuog to, kuris yra šviesà tiesos, apžiebiantyji visokią žmogų DP529.
^ Stova kaip piliorius už šviesõs Krž. Nėra matęs šviesõs (nepasimokęs), yr tamso[je] užaugęs Vn. O juk akys žiūri į šviẽsą (tikimasi, kad bus geriau) Mrj.
ǁ švytintis, ugninis kūnas: Esu mačiusi kauką tiktai lekant – šviesà didelė begaliniai Krtn. Žmoguo nieko nedarė – šviesà tokia apali Gršl. Sakydavo mum ir seniau, kad aitvaras – tai va toki šviesà Skp. Kaukas leka, šviesõms triesdamas Ggr.
ǁ sukurta ugnis: Vartinykė, išvydusi Petrą pas šviesą besišildantį, veizdėdama ant jo, bylojo VlnE194.
3. LL242 šviečiamasis prietaisas (lempa, žiburys, žibintas, žvakė, elektros lemputė ir pan.): Šviesą užsidek, ko čia pry tamsos akis gadini! Vvr. Branginykas tas kunigas, ale deltoj gi gražiai pakavoja – bažnyčioj visą šviẽsą uždega Gdr. Anksti rytais pakyla Kairėnėliai. Pirmiausia įsižiebia šviesa Rūkaičių troboje rš. Šviẽsą degina, ir verpia jaunimas tuos kuodelius Aps. Kareiviai įsakė šviẽsą padegti Plšk. Nespėja sūnus pagesint šviesàs, aš jau miegmu Rod. Sukritom, i šviesàs užgesino, buvo bombardavimas Gršl. Aš kai uždainavau, tai net šviesà užgeso Prl. Žaibai buvo tokie, ka i šviesà užgeso Šts. Šviesõs nebuvo: seniukas sėdžia, skaldo balanas, kemša į žibintuvą Btg. Kokia gi šviesà buvo: lempelytė – jaučio akelė Skrb. Kap nėr šviesõs, sėdim patamsiu LzŽ. Prie šviesõs plakštakiukai [skrenda] Grnk. An tę šviẽsą nuleido [iš lėktuvo] i, girdėt, bumsėjo Gs. Kaži kas eina su šviesà Mšk. I par juos jau su šviesà Klt. Vaikiai liuob naktimis vėžiauti su šviesõms Plt. Ant to kalno š. Jono naktyje šviesų šviesos būdavę BsMtI75. Naktinė šviesà NdŽ. Šviesos šviesumas OsG144. Vienam nupuolė dvylekis ant žemės, jis paėmė šviesą paieškot dvylekį SI316(Brt). Šviesa užgęsta, ir viskas paskęsta tamsoje rš. Greitai užbrėžė šviesą rš. Buvo matyti miesto šviesos rš. Moteris skubėjo per sankryžą, nelaukdama, kol užsidegs žalia šviesa rš. Tikėjausi, nedegdamas šviesų, vien su pažibinčiais nuvažiuoti gerą gabalą rš. Aš dažniausiai važinėju su trumpom šviesom K.Saj. Susisiekimo šviẽsos NdŽ. Kas vakarą pasaulyje įsižiebia milijonai rampos šviesų rš. Ak kelkis, kelkis, balta matutelė, uždek munie švieselę LTR(Dr). Iš daržo pusės tik Barbės kambarėly dar spingso maža švieselė I.Simon. Šmėkšteli žalia taksi švieselė sp. Labai atsargus buvo – kad niekur nė švieselýtės Šd. Daryk šviesikę N. Daba tai brakšt, i dega šviesi̇̀kės Vdk. Naktis buvo tamsi kaip šikšnosparnis, tik maža raudona šviesulė spindėjo viršum vartų rš.
^ Šviesa kap žvirblio akis LTR(Tvr). Žagrė užgeso šviẽsą, o vienarankė uždega Žb. Kai švieselė, tuoj muselė Švnč.
ǁ šnek. elektra, elektros energija: Šviẽsą vedė Grv. Prosai buvo, tik ne an šviesõs – anglių pripili Rod.
4. DŽ1, Kpr, Grz, ppr. dem. žaltvykslė, klystžvakė: Šviẽsos naktims liuob vaikščios LKT86(Kl). Šviẽsą matydavo an to kalno, žmonės kur palaidoti Grž. Tankiai liuob žmonys matys švieselès švietant kur norint palaukė[je] a pakrūmė[je] Žr. Šviesiùkės, sako, žiba, kur ten pakavoti [pinigai] Žg. Jei apie namus šviesikės vaikšto, prašo išmaldos LTR(Grk).
5. sing. DŽ, Vgr, Ėr regėjimas: Silpnos mano akys, maža mano šviesà Mrk. Jos šviesà tokiam amžiuj da gera Dg. Kad šviesà akyse būtų, da pusė bėdos Kdn. Akys, šviesà visa išsieikvojo Skdv. Tavo akys be šviesõs Lp. Ne akims jau nebė[ra] šviesõs tos Skd. In senatvę dantų nėr, nei šviesõs Smn. Devynias dienas da bus be šviesõs [kačiukas] Dg. Šviesõs nebeliko visai Kdn. Visą šviẽsą da turi, ant knygų skaito Rdm. Šviẽsą biskį turiu Dbg. Senelis dar turi ir šviẽsą, ir klausą Dsm. Jau šviẽsą pametus, mažai matau Nmn. Prarasti šviẽsą NdŽ. Žemos šviesõs (trumparegis) NdŽ; Ser.
| Tik dabar Marcelės galva prablaivėjo ir akys šviesą atgavo (pasidarė šviesiau akyse) rš.
ǁ prk. akis: Nei žmogaus griešno šviesà negali inžiūrėt Mtl. Jau nekokias šviesàs turiu – skaityt jau nesumatau Lp. Nupulsu veikiai ant akių, mažų šviesų beesu Šts.
6. Ukm, Ps šnek. rentgenas; žr. šviesos: Šviesà buvo atvažiavus ambulatorijon Aln. In šviesõs stojau – nieko nerado Ktk. Rytoj manę statis an šviesõs Sug.
7. švietimas, mokslas, kultūra: Mokslas privalo ne pelną, bet šviesą žmogui teikti K.Bink. Skausmingas buvo lietuvių jaunimo kelias į šviesą rš. Sėmiau šviesą Utenoj, nors nedaug tenai šviesos T.Tilv.
8. sing. prk. dalyko aiškumas, išaiškinimas, teisingas supratimas: Bet iš tų rašymų visokių nemaž šviesõs apturėjom Jn. Aš iš tų vardų laukiu daug šviesos lietuvių latvių proistorei K.Būg. Ar neduos Dievas nors dabar kiek šviesos rš. Tie, kurie ieško išminties ir šviesos knygose, tie niekuomet nesuklys Žem. Siekia šviesõs DŽ1. Mokslas teikia žmonėms šviẽsą DŽ1. Vagis viską mato vienoj šviesoj, apvogtasis – kitoj J.Gruš.
9. džiaugsmas, linksmumas, gerumas: Prapuolė tokis vyras, kad šviesõs nemačiau Smal. Juokas – šviesos ginklas. Jis pats yra šviesa J.Gruš.
10. psn. teismas, teismo posėdis: Po šviesos eiti BzF186(Prk).
11. sing. bažn. tikėjimas, apšviečiantis protą, nurodantis tikrąją tiesą; asmuo, teikiantis tokį tikėjimą: Kolei šviesumą turit, tikėkit ing šviesą, idant sūnumis šviesos taptumbit DP506. Aš pasaulio šviesa. Kas mane seka, nevaikščioja tamsybėje SkvJn8,12.
◊ dienõs šviesõn iškélti BŽ77 išaiškinti, padaryti žinomą, viešą.
į šviẽsą iški̇̀lti prasigyventi: Mas iški̇̀lom į šviẽsą, kaip mas gyvenom! Jdr.
į pasáulio šviẽsą (pasáulio šviesõn KŽ) išléisti išspausdinti: Kad aš žodyną sutikau išleisti pasaulio švieson tokį, koks jis šiandie yra, tai čia kalta mūsų visuomenė ir valdžia K.Būg.
pasáulio (dienõs NdŽ) šviẽsą išvýsti DŽ, NdŽ
1. DŽ kng. gimti.
2. būti išleistam, išspausdintam: Kūrinys išvysta dienos šviesą nacionalinės kalbos lytyse ir priklauso nuo jų sandaros rš.

po sàvo šviesà kur kam geriau: Žėdnas (Kožnas B662, Sch99) po sàvo šviesà bėga Sch99; B.
rámpos šviẽsą išvýsti būti pastatytam (apie scenos veikalą): Rampos šviesą išvydo ir kita komedija rš.
sàvo šviesà
1. kur kam patinka, kur kam reikia (eina, bėga…): Kas sàvo šviesà nue[jo] (išvažinėjo kas kur) Klt. Kap jiej tik užgirdo šitus žodžius, kap ejo iš prieminės kas sàvo šviesà ir daugiau neatejo (ps.) Lp. Paabiedoję einam kur kas sà[vo] šviesà: vyrai eina art ar akėt, o jau mes, moterys, einam daržo sėt Dv. Kai nueini pas juos, tai Lozorių gieda (aimanuoja), o taip tai katras savo šviesa eina LKKXVII192(Škn). Jaučiai išalksta ir eina sàvo šviesà Strn. Kad kas žmonis nuo vargų atleist[ų], tai visi kuris savo šviesa bėgt[ų] Ck. Ir tada velniai razbėgiojo kuris savo šviesa LMD(Tvr). Visi išsisklaidė kas sàvo šviesà Str. Kas sàvo šviesà razvirtom (išsiskirstėme) Ml. Kad ne skūra, razbrazdėt kaulai kožnas sàvo šviesà (apie liesą žmogų) Švnč. Jeigu klausytų, tai ir sektųsi, dabar eina sàvo šviesà Bb.
2. pagal savo išmanymą: Vaikai dabar sàvo šviesà eina – neklauso Dl. Vaikai išskridę, kiekvienas sàvo šviesà gyvena Ad.

šviẽsą paki̇̀šti po stalù nutylėti: Jis išraudo kaip vėžys dėl savo tos didžiosios drąsos, bet, matyt, nenorėjo savo šviesos pakišti po stalu I.Simon.
šviesõs aki̇̀s turė́ti nesigėdyti: A tu turi̇̀ šviesõs aki̇̀s varyti žmogų lauku?! Jdr.
žalià šviesà kng. laisvas kelias: Na, manau sau, dabar atsidarė visos žalios šviesos į ateitį rš.

Daugiau informacijos

atžibė́ti

Apibrėžtis

žibė́ti, ži̇̀ba, -ė́jo intr. KBII169, K, NdŽ; SD174,75,177, SD137,272,358, H180, CII148, R, R178,424, MŽ325, Sut, N, LL9, ŠT366
1. intr. švytėti àtmušama šviesa; žvilgėti savo lygiu paviršiumi, spindėti, tviskėti: Ginklai žibė́jo saulės spinduliuose KI547. Ne zerkolas žiba SD73. Svidu, žibu, tvasku, skaistinuosi SD3157. Akmuo brangus, labai žibąs, skaistus adamas (deimantas) yra ižmintis Dievo SPII215. Visa bažnyčia až ži̇̀ba Rod. Pentinai žibė́ti tura, kardas žibė́ti tura, šautuvas žibė́ti tura Sd. Plėškių sagčiai ir ringės buvo ži̇̀banti ir būdavo šveičiami kaskart Plšk. Ant galvos blizga žiba karūna žvaizdėta D.Pošk. Raudonai žibąs I. Auksu žibąs S.Dauk. Ypačiai kaipo jaspio akmuo bežibąs kaipo krištolas Ch1Apr21,11. Virdulį nušveitė, kad ži̇̀ba kaip auksas Jnš. Jam reik, kad žibė́tų žiedas, o ne tei koks Jrb. Kardas auksu žibantỹsis J. Nu ir aštri piela, tik žiba dantys Šlvn. Tik blizga, tik ži̇̀ba tas katilelis, ir baigta Švnč. Danteliai ži̇̀ba da prieky – tik penkiasdešimt aštuntus eina Klt. Atvažiuo[ja] vyresnybė, auksiniai guzikai, kinkymai visi ži̇̀ba blizga Všv. Matydavos prieš saulę auksas žibė́davo, kryžius visas matydavos, Salako bažnyčia matydavos Slk. Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai, jie mylimą Lietuvą gina Mair. Ar aš mačiau tuos žiedus, misliji, iš arti: matydavau tik, kad žibė́davo krautuvės lange pro stiklą Jrb. Va, vaikel, kokia tau graži titė: ži̇̀ba tviska! Mžš. Pūką nukerpa milui, ka ži̇̀ba, gražus Pš. Linų gražiausių iššukuoji, net ži̇̀ba Šmn. Pluoštas geras kaip šilkinis, ži̇̀ba, žiūrėk, kai šukuoji Kp. Sena, matyt, kad jau susdėvėjus [lininė staltiesė], vis tiek ži̇̀ba Srj. Su [kuilių] iltims prosydavo, ka ži̇̀ba tas kalnieriukas, ka ži̇̀ba! PnmŽ. Alkūnės nuzulytos ži̇̀ba – vis iš neturėjimo ką veikt Jrb. Juostelėm tokiom, raina, ži̇̀ba visa [gyvatė] Kpč. Kitokia ir spalva, ži̇̀banti – tos geležinės gyvatės Svn. Zelzino sparnuos yra ži̇̀bančios spalvos plūksnų Vb. Al’ graži ta plunksna, ži̇̀ba visas kiemas Varn. Mačiau vieną kartą [kurmį], ale juodas, gražus, net ži̇̀ba, ot kaunierius būt gražus Dg. Juoda buvo karvė, plaukas žibė́jo, tai buvo Blizgė Svn. Juodi arkliai, ži̇̀ba – toki Drsk. Gražus arklys, inšertas, šerstis trumpa, ži̇̀ba Brb. Avižų arklys kad gauna, plaukai ži̇̀ba Jrb. Duok tam veršiui pieno, žibė̃s, kad ką nori Jrb. [Pyrago] plutą patepi [kiaušiniu], tai tokia graži, ži̇̀ba PnmŽ. Va, iškėlė korį – medus ži̇̀ba Kair. Sviesto tepa tiek plonai, kad vos tik ži̇̀ba Brž. Grūdai čystūs, net ži̇̀ba Aps. Reikia, kad miltai žibėtų, nebūtų padusę Vad. Jei žemė žiba, matyt, antšalas dar eina Gs. Mano tvartas molinis, net ži̇̀ba Adm. Žolės buvo ži̇̀bančios (su rasos lašeliais), paroviau Drsk. Tyriausi rasos perliukai ant voratinklio siūlelių žiba saulėje lyg laumės juosta sp. Viršus [kazlėko] ži̇̀ba, o apačia su baltu pamušalu, tokie slidūs labai Šmn. Žilvitis tai žibančiai̇̃s lapais Brt. Vienas [sidabražolės lapo] šonas žalias, o kitas žiba Kpč. Prisipirkę degtinės, buteliai tik ži̇̀ba Nj. Ištąsė raganą po laukus, tik kauleliai ži̇̀ba! Rod. Savo peilį atrado da bežibant, betviskant, ale brolio peilį surūdijusį BsPI117(Tlž). Ir žibamų sagų gavau pirkti J.Jabl. Dūdos žibėjo šaltos ir kurčios A.Vaičiul. Viskas auksu, sidabru ir žemčiūgais žibėjo juose (namuose) S.Stan. Saulė švietė į vandenį, ir jis atrodė kaip žibantis auksas J.Balč. Šiaurvakariuose liūdnasis Rambynkalnis raudonai pilkai vakaro saulelėje žiba A1884,279. Smiltyje žibantiejie grūdeliai yra grynas putnagas A1883,75. Nevesk, broli, tu mergaitės žibančiu vainiku: žibąs josios vainikėlis – didi didžturtėlė (d.) J.Jabl. Aš nenoru tos mergytės ži̇̀bančiu vainiku BzF7. Jaunoji mergele, aš tave parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai StnD12. Ir pamačiau margą dvarą žibančiais langaičiais RD107. Kur ži̇̀ba žiedeliai, te žiūri berneliai JT460. Ant tavo rankelių žiedeliai žibėjo, o ant mano jauno – aštroji šoblelė LLDIII308(Lš). Jo drabužiai pasidarė žibantys ir labai balti kaip sniegas SkvMr9,2. Ir kaip saulė kėlėsi bei spindėjo ant anų auksinių skydų, pašvito, žibėjo visi kalnai BB1Mak6,39. Vorarykštė rodosi debesysa nulijus, šitaipo žibėjo apskritinai BBEz1,28. Vaikai Izraelio regėjo, jog oda jo veido žibėjo BB2Moz34,30. Tie veidą Dievo žibantį reg SGII107. Teipajag ir metu permainymo jo tėvas balse, sūnus kūne padeivintame, o dvasia š[ventoji] debesyje aname žibantimè DP259.
^ Auksas ir purve (purvyne Pln) ži̇̀ba JT181. Auksas ir pelenuos ži̇̀ba Šk, Trgn. Ne viskas yra auksas, kas žiba M. Ne visa auksas, kas auksu žiba LTR(Šl). Ne visa auksas, kas žiba, ir ne visa tatai žodis Dievo, ką ižg rašto privadžioja DP303. Ži̇̀ba žibė́te, nėr kur dėti End. Kas žiba, tas traukia prš. Žiba kai žaltys J.Jabl. Žiba kap šilkas, bezda kap vilkas LTR(Lzd). Ži̇̀ba lyg šunio pautai Klvr. Rengies rengies ir šūdu žibi̇̀ Rod. Kap šūdas, tai ir šūdu ži̇̀ba Rod. Ži̇̀ba kai žaltys, ėda kai arklys (dalgis) Snt, LTR(Mrj, Alvt). Ži̇̀ba dieną, ži̇̀ba naktį (langas) Sch60, JT268, Ck, Lš. Vidury kupsto auksas žiba (dega ugnis) LTR(Šmk). Ži̇̀ba kaip šilkas, kanda kaip vilkas (dilgėlė) Nm. Kas tai būtų per ponia? Šimtas ant jos drabužių, o kaip vėjas pučia, nuogas kūnas žiba (višta) Sim. Ateina pana šimtamarškinė, papučia vėjas, žiba šikinė (višta) LTR(Krsn). Ilgas kai cygelis, žiba kai špygelis (šarka) B658. Diedo karo (kliba Lp), bobos ži̇̀ba (šulinys su svirtimi) Srj, Lzd, Lš. Nunešė žibantį, parnešė lašantį (ąsotis) Ds, Lš.
žibančiai̇̃
2. intr. MŽ švytėti savo šviesa; skaisčiai šviesti: Ugnis (saulė) ži̇̀ba, bus diena Bn. Šviesybė žibanti, blizganti, spindžianti D.Pošk. Ryto tik dienelė pradėjo žibė́t, i musės užpuolė Lnkv. Ale dangus – led ži̇̀ba – jokio debesiuko Žl. Saulė nežibės daugiaus CII408. Tegul jam žiba šilta saulelė S.Dauk. Net saulė gražiau ži̇̀ba Pls. Pro miško kraštą žibėdama tviskėdama, lyg rasoj visa išsipraususi, linksma ir skaisti kilo saulė J.Paukš. Kamgi šviečia ir žiba žaibai? LTR(Lnkv). O ži̇̀ba, o ži̇̀ba visi vakarai [nuo žaibų] End. Rasi duobę ir jon žibančią šviesą, daug žibančių žvaigždžių (ps.) Pns. Žiūrėk, – sakau Baltrui, – ar tik ne žvaigždė žiba? J.Bil. Saulė žemai nusileidus ant žemių žibė́jo (d.) Ign. Saulutė vakarėlio leisdamos žibėjo LTR(Slk). Devynis rytus tai netekėsiu, o šį dešimtą miglon žibė́siu DrskD209. Aš pasiversiu aukso žvaigždele ir aš žibėsiu giedrią naktelę LTR(Lp). Žibėk, žaibeli, trenk, perkūnėli, nutrenk piktą vyrelį LTR(Vlkj). Ugnis žiba par langą J. Ži̇̀ba ugnė, užeikim Drsk. Denga pirkia, ži̇̀ba jau stogas Vlk. Kodė ta ugnis tei[p] ži̇̀ba? Jrb. Užukaičiau puodą, ale kągi – vos tik bèžiba (dujos silpnai dega) Slm. O lempelytė mažiutė ant stalo žibė́davo, ka nesimato nieko LKT257(Grž). Ži̇̀ba žarijos pečiuj Ps. Tokios šaknys gerai ir ži̇̀ba – jose yra smalos Pc. Tai priskaldo kūlius baisiausius [balanų] ir jas džiovina, ba jos nežibė̃s, kap žalios Kč. Jei špigos žibėtų, tai žvakių nepirktų (juok.) Lzd. Lempos išneštos [į lauką] nelabai ži̇̀ba Kč. Prisuk lempą, kad tik žibė́tų Ds. Kada ži̇̀ba, kada nèžiba [elektra] Žg. Balana gi tuoj sudega, reikia kita degt, o lempelytė ži̇̀ba ir ži̇̀ba Sld. Prisipylė kokion bonkutėn nuog rašalo [žibalo], ir degė – jiem bile ži̇̀ba Kpč. Išvien tik ži̇̀ba ir ži̇̀ba, degydavo stebules [per Jonines] Alz. Pamatė ugnį ži̇̀bančią nakčia (ps.) LKT376(Prl). Pamačiau, kad žiba jūs, ir užėjau Rdm. Kaip ji pamatė, kad ži̇̀ba [žiburys], tai ir ejo an tą pusę Svn. Vakaras, jau žiburiai ži̇̀ba, o kiek man kilometrų reikia grįžt Klvr. Vakare par Vėlines pridega žvakių ant kapų, tai ži̇̀ba, tik ži̇̀ba visur Šmn. Vakare matydavo i šviesą, ka ži̇̀ba (apie klaidžiojančias ugneles) Grž. Vabaliukai (jonvabaliai) kaip ugnelės, kitas žalsvas, kitas gelsvas, mažučiai, o kiek jie galia žibė́t Svn. Žiba [jonvabaliai] vakare, labai matos, o kita pusė tokia kirmėlėlė Grž. Ugnelė ži̇̀ba, piningai dega, o ka nueisi į tą vietą, ten vabaliukai švieta Pp. Vidury miško žiba kokia ugnukė kap saulė Dg. Ži̇̀ba žiburys ant vieno kapo, eisiu dar artyn pažiūrėt Snt. Žvakės tai žibė́davo [prie mirusio] Vs. Viename lange Daubariškio per visą naktį šviesa žibėjo Vrp1889,132. Tę ži̇̀ba Vištyčio žiburiai Všt. Kliudė akmenėlį, ugnelė žibė́jo DrskD246. Iš po žirgo kanopelių ugnelė žibėjo LLDII153(Ad). Kur ži̇̀ba žiburėliai (d.) Lz. Oi ži̇̀ba žiburėlis kap aukso liktorėlis LTR(Grv). Žibėk, žėrėk, tėvų sodybos žiburėli, ugnelė tavo te per amžius neužges B.Braz. Nei uždega žvakės ir deda ją po saiku, bet ant liktoriaus, o žiba visiems, kurie yra namuose BtMt5,15. Ži̇̀ba kap vilko akytė [balana žibintyje] Kb. Žiba kaip vilko akis [lempelė] Ds. Jūs turit stovėt, kap žvakės žibė́t Mrj. Dieną kaip lelijėlė žydėjo, naktį kaip mėnulis žibėjo V.Krėv. Antru kvietku žydėjo – kap mėnulis žibėjo TDrIV18(Vlk). Saulė visada žiba, žvaizdės ir mėnuo – nes teip Dievas įsakė SPI263. Žvaizdė šviesi žibėjo, per mierą šviesę leido PK154. Saulė savo vieta eiti ir mėnuo žib tamsią naktį Mž176. Eš dangų uždengsiu ir jo žvaigzdes aptamsinsiu, ir saulę debesimis aptrauksiu bei mėnuo nežibės BBEz32,7. Jame (žodyje) gyvata buvo, o gyvata buvo šviesumu žmonių, o šviesumas tamsumuose žiba DP42. Ašjan esmi šaknis ir plemė Dovydo, žibanti aušros žvaizdė Ch1Apr22,16.
| prk.: Žibės teisieji, kurie vykdė teisybę – žibės kaip žvaigždės per nesibaigiančius amžius J.Gruš. Žibė́j[o] Lietuva net ingi Subatnyką, ingi Žemislavą Dv. Tegul juodu žiba mūsų atmintyje ir rodo mums kelią V.Kudir. Būčiau žaliavus kaip rūtų šakelė, būčiau žibėjus kaip danguj žvaigždelė LTR(Brž). Per dvarelį ėjo [mergelė], kai saulė žibėjo LTR(Mrj). Tol tu jauna žibėjai, kol vainiką turėjai LTR(Mrk). Tuomet teisieji žibės kaipo saulė karalystėj tėvo jų Ch1Mt13,43. Čionai jis … žibės kaip saulė šviesi Mž414. Nū po dešinės žibi Dievo tėvo Mž259. Ženklai žiba išminties didžios Mž153. Težibi visados geruose darbuose šviesa mūsų DP556. Džiaugsmas dūšių mūsų begul nū ėdžiosu, žib kaip skaisti saulelė gimdyvės sterblėje žmogus bei Dievas ChG72. Ir pigesn’ šviesumui tapt tamsumu. O neg nežibė́t krikščioni DP559. Tad ir mes parodysimės garbėje ir žibė́sime kaip saulė karalystoje dangaus DP86.
ži̇̀bamai
3. tr., intr. laikyti, deginti žiburį, žibinti: Tėvas darė [balanas], o aš žibė́[ja]u Kli. Mes (vaikai) žibė́davom balanais, krapštydavom balanus Prng. Aš žibė́davau balana, kap vyrai kortom grodavo Dglš. Ateis kriaučius ar šiaučius, ir reikia jam žibė́tie Mšg. Žibė́jom tais balanas: balanos galą uždegi, ir žibė́jom Brb. Žmonės vakarais dar žibė́davo Mrs. Visi jau lempom žibė́jo, o pas mus elektros nebuvo Srj. Neprismenu, kad kas būt žvakę žibė́jęs Kpč. Už kriaučiuko netekėsiu: jam žibėtie nemokėsiu LLDII397(Kls). Aš kad vyriškas būčia, pasiūčia čebatus kap regė[ja]u, būdo, žibù i regiu Švnč. Aš žinau, kap audžia sietus, ba aš tada žibė́jau Vlk.
^ Keturi kulia, du žiba, daugiaus kaip tūkstantis švilpia (arklio kojos, akys, karčiai bėgant) LTR.
4. intr. švytėti, blizgėti (apie akis): Tik ži̇̀ba akes, kap žiūro Vrn. Vilko ir akys žibamos J.Jabl. Katino akys tamsė[je] ži̇̀ba Pln. Išsidirbo vaikas kaip paršas, akys tik ži̇̀ba Kp. Akys kaip žarijos, tik ži̇̀ba vien Vkš. Ar karščio turi, kad teip ži̇̀ba akys Ėr. Gal ar vilkas, ar kas: ži̇̀ba gi su akim Lel. Bijojau kap vilko ži̇̀bančiomi akimi, Dieve gelbėk! Vžn.
^ Žiba kaip vilko akys PPr442. Šuva šika, akys ži̇̀ba Plv. Vilko akys ir naktį ži̇̀ba JT297. Ži̇̀ba akes kap velniuko (labai geidulingas) Drsk. Vagio akys nèžiba Rmš.
5. intr. Slk, Sdk būti šiek tiek matomam, išdygusiam, žybsoti: Po lietui pradė[jo] žibė́t jau [runkeliai] Brb. Saločiai ži̇̀ba be galo gražiai Prk. Kopūsčiukai tik biškį ži̇̀ba, o bulbos geltonos geltonos Aln. Balokšniuose jau ži̇̀ba žolelė Pg. Kai jau žolelė pradėjo žibė́t, einam ganyt Trgn. Žiba žolelė prie graužynėlio, slauna mergelė prie motinėlės (d.) Sdk.
6. intr. būti ryškiai matomam, šviesiam, spalvingam: Prie Novos ži̇̀ba stubytė (geltonai dažyta) Snt. Pas mane da šiek tiek galima suskaičiuot [obuolių], da ži̇̀ba ži̇̀ba Kvr. Kur žibutės? – Ė tamsumoj nèžiba Švnč. Ar dar ži̇̀ba ten koks seredėlis? Lš. Pakeičia gėlytėm vandenį, sako, žibė̃s gražiau, žydės gražiau Vlk. Mislijau, kad ryto saulė tekėjo – rūtų šakelė galvoj žibėjo LMD(Šl). Plaukai visiškai nuslinkę, tik paausiuos žibėjo kelios žilos kuokštos S.Zob.
7. intr. prk. būti su skyle, žiojėti: Pamatai kiauri ži̇̀ba Jd. Jei ir žibės kur skylukė terp dronyčių, bet lietus nigdi neprilis Kpč. Pasieny, kiaulių išknistam ir vištų išpurtintam, žibėjo plyšiai V.Krėv. Kliba ir ži̇̀ba lieptas, tai keturpėsčia perlindau Drsk. Užpenčiai žiba, užsisiūtai Kpč.
8. intr. prk. puikiai atrodyti: Daba ži̇̀ba žibė́te tos trobos LKT54(Trk). Nameliukas tik ži̇̀ba kap sklėnyčia Dglš. Ka te aš gyvenčia, mano žibė́t viskas Mžš. Ką jis tik padaro, tai net ži̇̀ba Mrj. Ži̇̀bančius paminklus ir vyru, ir tėvam pastatėm, ži̇̀ba ži̇̀ba Brš. Dukrele, atsimink – iš motinos darbo žibi̇̀ Mrj. Ži̇̀bantis buvo, gražus [divonas] Kdn. Ir duota yra jai, idant būtų apvilkta čysta ir žibančia (gražia drobe) Ch1Apr19,8. Būdavo, išskalbsiu, išdarysiu, ateina mergučės į būrį, ži̇̀ba Skr. Mato tie kavalieriai, ka gražiausis sijonas, žibą̃s Žr. Yr išdygusi obelė: ka ži̇̀ba visas dangus, švita visi pašaliai Šts. Pas tą agronomą teip švariai apdirbti laukai, tai kaip pernai sėti rugiai, tai va taip ir žiba ta kalvelė, kalvelėj jokios piktžolės, nieko Slm. Takai buvo išgracuoti, žibė́jo viskas Brš. Dar̃ ar yra tvarka? – Nèžibam Brš. O tie reikalai ne tokie jau žibantys, kaip tu įsivaizduoji S.Čiurl. Nelaukiu svečių žibančių nei kanklužių skambančių, laukiu brolelio parjojančio (d.) J.Jabl. [Moterys] drauge su vyrais ruošiasi į darbą ir darbais pradeda žibėti Vrp1889,72. Viskas turi žibėtinai žibėti I.Simon. Žibėte žibėti turi dukters visas kraitis rš. Pas mane drabužių net ži̇̀ba, neyra sẽnai kur išeit Drsk.
žibančiai̇̃ adv.: Dabar nušvies (nušveis) visus pašalius žibančiai̇̃ Užv.
9. pajėgti matyti, regėti: Ir akes jau nèžiba gerai, ir sylos nėra Rod. Da akys ži̇̀ba, o ausys atsakė Jrb. Šitoj [akis] kap nieko neregiu, biskį tik ži̇̀ba Kpč. Akys jau nèžiba ir kojos jau nenešioja Nmč.
10. intr. prk. išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis, veidą): Akys žibėjo drąsa ir pasitikėjimu J.Bil. Jų veidai liepsnojo džiaugsmu, ir akys žibėte žibėjo A.Vencl. Teip linksmas, tik akytės žiba, kaip [dovaną] pamatė Mžš. Jau tavo akes ne tep ži̇̀ba, kap reikia Drsk. Kap tu durnas, net akys žiba Dkš. Juodos jo akys žibėjo sąžinės ramumu Žem. [Grėtė] negali užmiršti anų iš po raudonvyšnės skrybėlės kerštu žibančių akių I.Simon. Šviesybe aiškia jo akys žibėjo, o rankas tartum prie maldos sudėjo rš. Tik ant veidų darbinykų linksmybė žibėjo, nes buvo tai pabaiga sunkių darbų, duonos skalsa ir atilsio dienos Vrp1889,115.
◊ ãkys kaktojè ži̇̀ba Vrt, Arm yra gyvas: Darbuju, kolei ãkes kãktoj ži̇̀ba LKT383(Knv). Jiej visi kerštavojo, kad dar gyveni, kad dar ãkes kãkton ži̇̀ba Kč.
ãkys ži̇̀ba
1. labai geidžia: Ži̇̀ba ãkes, duok išgert Rtn. Žmogus nori turėt, ãkes ži̇̀ba Drsk. Į mergas jo ãkys ži̇̀ba Jd. O ano ãkys žibė́jo kaip velnio tą vakarą End.
2. yra gyvas: Kol ãkys ži̇̀ba, dirbu, kiek sveikata leidžia Vlkv. Kol ãkys ži̇̀ba, tol eina, nors ir griūdama Krč. Ji ir trepsės, kol ãkys žibė̃s Šk. O ką, reik gyvęt, kol ãkys ži̇̀ba, reik gyvęt Plk.

ti̇̀k ãkys ži̇̀ba labai menkas, liesas: Ligonio ti̇̀k ãkes žibė́jo Knv. Menčinas su gyvuliais, ti̇̀k ãkes ži̇̀ba Mrc.
atžibė́ti, àtžiba, -ė́jo intr. nustoti žibėti: Upelio vandeny matai, kaip krenta pasauliui atžibėjusios žvaigždės rš.
įžibė́ti, į̇̃žiba, -ė́jo
1. intr. vargiai įžiūrėti: Kap iñžibu, tokios mažos [raidės] DrskŽ.
2. refl. smarkiai šviesti: Tada, rodos, šviesa buvo labiau įsižibėjusi rš.
išžibė́ti, i̇̀šžiba, -ė́jo intr.
1. iššviesti: Aš pasiversiu dangaus žvaigždele ir išžibėsiu per naktelę LTR(Kz).
2. Pc išdegti: Par savaitę išžibė̃s kokios trys butelės žibalo Žml. O jau gazas išžibė́j[o], reikia inpilt Pls. Išžibė́jo, sužibėjo visi žvaktaukiai Š.
nužibė́ti, nùžiba, -ė́jo intr.
1. išdegus užgesti: Jau tavo lempa nužibė́j[o]! Lp.
| refl. prk.: Tretiejie vėl paleidė garsą, kad „Aušra“ „amžinai nusižibėjusi“ A1884,95(J.Šliūp).
2. nudegti: Knatas mat nužibė́jęs, nešviesi lempa Pc. Žvakė per daug į vieną šoną nužibė́jo, ir lajus pradėjo varvėt Grž. Trys kiemai nužibė́jo [nuo žaibo] Pš.
^ Kad tu ugnia nužibėtai! (keik.) Švn.
3. prk. nusigyventi: Gyvena nužibė́ję: nė svečių, nė kačių nėr Ps.
pažibė́ti, pàžiba, -ė́jo intr.
1. kiek pašvytėti, pažėrėti: Visur … matėsi rupūs lašai rasos, kurie, prisiartinant saulės spinduliams, palengva nyko pažibėję kaip brangūs akmens Vrp1889,35. Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo. Kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Vyneliu lėsiu, kad nedulkėtų, perlais barstysiu, kad pažibė́tų (d.) Dg.
2. Mrs pažibinti, pašviesti: Imk balaną, pažibė́k man Vlk. Kas man pažibė̃s pirkaitėj? Dglš. Gal tau pažibė́t? Dkšt. Pažibė́k balana JnšM. Duokit balaną, aš pažibė́siu Dsn. Pàžibu, paki par duris išeina Klt. Šiaudų saują užsidegė pažibė́t, kas tę yra Iš. Vaikščiok paskui tokią žvakę, tau pažibančią! BbBar4,2.
| refl.: Dirbdami su žvake pasišvietėm, pasižibė́jom Lp.
paržibė́ti, par̃žiba, -ė́jo intr. parvykti su žiburiu: Jis par̃žiba nauju automobiliu NdŽ.
péržibėti intr. KI321; Q133, B372, S.Dauk kiaurai peršviesti.
pražibė́ti, pràžiba, -ė́jo intr.
1. praslinkti žibant, šviečiant: Šviesa pro šalį pražibė́jo, kad par langą prašvito J. Mašinos šviesos pro langą pražibė́jo Mrj.
2. kurį laiką žibėti: Šešios žvakės pražibėjo, pakol prikalbėjo LTR(Plk).
3. SD319, N prašviesti, nušviesti.
| prk.: Tavo nekaltybė šviesesniai už žvaizdes pražibės I. Ak, kad ta meilė išsilietų, kuri tavyj dega, ir į mus, kad ji iš mūsų pražibėtų PG.
prižibė́ti, pri̇̀žiba, -ė́jo KŽ intr. prk.
1. Up, Skr, Lkš, Grš įgyti palankumo, prisiderinti, įtikti: Kol buvo merga, kai merga, o kai ištekėjo, tokia pužas pasidarė, negali̇̀ nė prižibė́t Jrb. Tu pry ano neprižibė́si Lk. Nepri̇̀žibu prie jos – ji tei gražiai pasirėdžius Jrb. Nosį užrietus vaikšto, neina prižibė́t Br. Ko tu šiandien toks nepri̇̀žibamas? Alk.
2. galėti kur patekti: Kaip jūs pry ano (gydytojo) pryžibė́jot? Lk. Į naują tetrą (teatrą) negalės pryžibė́ti Lk.
sužibė́ti, sùžiba, -ė́jo intr.
1. suspindėti, sublizgėti: Laukuose sužibėjo pjovėjų dalgiai ir pjautuvai J.Balč. Lapkričio pirmomis dienomis neretai gerokai pašąla, ant kelių sužiba gruodas sp. Raistuose mėnesienoje sužiba gelsvai sidabrinis vilko kailis sp. O ir sudundėjo keliais, vieškelėliais, o ir sužibėjo žirgų pasagėlės LTR(Igl).
2. DŽ1 imti žibėti, šviesti: Ne viename Lietuvos kaime tik po karo sužibėjo elektros šviesa A.Vencl. Gal ir man nors kartą sužibėtų saulelės spindulėliai: aš daug esu pakentęs Lp.
| prk.: Sužibėjusi viltis įpylė jėgų į sužalotuosius kūnus B.Sruog.
3. prk. imti švytėti kokiu nusiteikimu, išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis, veidą): Vaiko akys džiaugsmu sužibėjo rš. Jo veide sužibėjo maloni šypsena rš. Sužibėjo staiga užgesusios grafo akys rš. Jo veide atsiranda rausvumas, rusvos akys sužiba kaip seno kuilio L.Dovyd. Suspurdo, akys sužibėjo – jį apėmė toks džiaugsmas, kad nepajuto, kaip balsu ėmė šaukti J.Paukš.
4. prk. puikiai pasirodyti: Ji negalėtų sužibėti visu gražumu rš. Savo siuvykloj jis pasisiūdino generolo uniformą ir mėgdavo kartais slapčia pasisukinėti, sužibėti prieš veidrodį rš.
5. Š, Lg, Krkn sudegti: Jokūbėl, išbrauk suodžius, bo kaipmat sužibė́sim Ps. Kluonas sužibė́jo loz balana Grv. Ka davė į tvartą [žaibas], tvartas ir sužibė́jo Gs. Žvakė, matai, sužibė́jo, nė anglių, nė pelenų Pš. Ubagas jam parodęs, kad jo (pono) žvakė jau čystai sužibėjusi, tiktai da mirguliuoja mažutytė liepsnelytė, ir gana Sln(Grz). Žvakės kol nesužibėj[o], tai negiso Pns. Šešios žvakės sužibė́jo, kol dukrelę pažadėjo (d.) Srv.
^ Kad tu sužibė́tai! (keik.) Vlk.
užžibė́ti, ùžžiba, -ė́jo intr.
1. suspindėti: Ašaros užžibėjo Kazimierienės akyse TS1900,2-3(Pč).
2. pradėti šviesti: Nei saulelės užtekančios, mėnulėlio užžibančio LTR(Mrc).
| prk.: Troško pamatyti tą dieną, kada nuo lietuvių nuimti bus spaudos uždraudimo pančiai ir šviesi saulelė užžibės ant jos padangės rš. Vienok niekados dar neužžibėjo bažnyčia šventa su šviesybe mokslų teip, kaip pri nūbaigos antrojo amžiaus brš. Kodėl nuo tos dienos, kurioj grožybė akys užžibėjo, kodėl paveikslas tiktai tavo vienas taip giliai širdin įsidėjo? Vnž.

Daugiau informacijos

užžibė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

apregė́ti

Apibrėžtis

regė́ti, rẽgi (rẽgia), -ė́jo; H153, R
1. tr. suvokti žiūrint, matyti: Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų V.Krėv. Gerai žiūrėk, kad regėtumei FT. Kad tamsta regė́tumi, nūsigąstumi! Mžk. Aš gi pati regė́jau Aps. Akys rẽgi – darbo yr, ė kojos neina Dglš. Aš jį gerai regė́jau, o jis mane nepamatė Lš. Regiù savomi akimi LKKXI167(Zt). Paslenka uoga po lapais, ir nèregiu Dbč. Tiesiąją primerkia akį, o ituoj rẽg[i], ką čartai dirba (ps.) Lz. Kad lempa duobo[je] liuob spindės, ir kluone regė́s Šts. Katrim šone regė́jai? LKKIII121(Zt). Čia vasarą ateitumbi, regė́tumbi visokių kvietkų LKT393(Aps). Mes regė́jom, kap aną ronijo Lz. Kad regėtai, kap anas dar̃ ulioja! Pls. Ar tu jo sodą regė́jai? Dv. Aš par tokį ilgą čėsą neregė́jau tavę JD1126. Ką kitą beregėsi, kad ne muni Skd. Žmonių eidamų (einančių) regė́jau LKKXI227(Dv). Nė šunų begirdėti, nė strielčių beregėti FrnS53. Regėjau šunelį troboj begulintį M.Valanč. Vilką ne rozą regė́jau, dar ir avį nešė Btrm. Regimasis organas yra akys rš. Regiamõms (atmerktomis) akimis išlenda cirko komediantai par tokius kampinus Šts. Nė regančiõms akimis teip nerodo, kaip par gerus akuliorius Šts. Regė́tinas (regėtas, matytas) žmogus Rod. Aš, dar tokias bjaurybes kol gyvs neregė́jęs, taip nusidyvijau, kad jau kone rėkti pradėjau K.Donel. Jų laukuose retai kur galėjau regėti javų varpą ar kokią žolelę J.Balč. Norint didžias akis pelėda turėjo, niekur karaliuko regėt negalėjo S.Stan. Juk sakau, ką ausimis girdėjęs ir akimis regėjęs LzP. Anksti rytą keldamas, pro vartelius eidamas, girdėjau regėjau karvelėlį brukuojant LTsI446. Regiù regė́te, kur gegutė kukavo JV903. Ar girdėjai, ar regėjai, kaip aguonas sėja? J.Jabl. Daugį svieto regė́jom, daug mergelių girdėjom (d.) Drsk. Kiek žiedą regėsi, muni paminėsi, liesi graudžias ašarėles StnD25. Regėjai mane, Tamošiau, tada intikėjai VlnE64. Kaip tatai akimis savo visu metu regime PK15. Regėdama bernelį santį gražų, paslėpė aną per tris mėnesius BB2Moz11,2. Dievo niekas niekad neregė́jo DP258. Mano veidą tu negali regėti BB2Moz33,20. Regėtas stojosi Jėzus daugnesne nei nuog penkių šimtų brolių BPI411. Neregimas Q583. Pirma regėti Q659. Dažnai regiu SD395. Akys neregėjo, ausys negirdėjo …, kokius ten daiktus Viešpatis padarė DP490. Tu to nèregi akimis kūniškomis DP255. Akim regiąs SD208. Dalia svieto, akims regima SD112. Regintiemus aniemus jisai užžengė danguna BPII10. Ir regėjo Efraemo vaikus iki trečios eilės BB1Moz50,23.
^ Aukso kalnai, kur neregi LTR(Grv). Laukai toli regi, o miškai toli girdi PPr206. Gal regėti akis, ne širdį žmogaus LMD(S.Dauk). Ką žinai, tai nežinok, ką regi, tai neregėk Rod. Regi̇̀ – neregė́k Kls. Tiek tu jį teregėsi kaip savo nugarą B.Sruog. Tiek tu i regėsi kaip vilką pirty LTR(Rš). Kiaulė daugiaus neregi žu ausų (apie tamsų žmogų) Pls. Ką darysi, ka[d] ans rẽgimu virbalu akis kriušas (ieškosi bėdos) Trk. An kito kalbėsi – an savę regėsi LTR(Lp). Ant kito regi vežimą, o ant savęs nei šapą M. Visad kitaip regėsi, kad pro skylę žiūrėsi LTR. Durną ir už sienos regi PPr329. Dešimts metų išbuvo ir neregėj, ką kalė be uodegos (apie žioplą) Vrnv. Ko aklas verkt, kad kelią regėt LTR(Lp). Kad tu neregėtai po savim kelio (kad apaktum)! Arm. Kad tu šviesios dienos neregė́tai (kad apaktum)! Mrc. Kada regėjai, kad vilku artum NžR. Ak jau tu dirbi, ne sau regėdamas (menkai dirbi, nes nesitiki naudos) J.Jabl. Miške gimęs, miške augęs, niekad saulės neregėjęs (medžio šerdis) Pnd. Miške gimusi, bose augusi, pro skylę penėta, o saulės neregėjusi (volė) LTR(Rk).
2. intr. Rud, Aps, Azr galėti akimis patirti, galėti matyti: Sako, da gerai rẽgi OG293. Jis dar gerai ir girdi, ir rẽgi Btrm. Tiesia akia da gerai regiù Kb. Viena akia gerai rẽgi, o an kitos akies aklas LKT356(Šumskas). Da akys rẽgi, tai noris daryt, kap akys neregė̃s, i nieko nereiks Dglš. Mažai rẽgi Pls. Kap rytą an žolės išeitųbe, rasos paimtųbe ir regė̃tųbe (ps.) Lz. Jau neberegiu, akių šviesumas prapuola R173. Akim nèregiu Dglš. Akis tur ir negal regėti Mž463. Aš esmiu elgeta, nematau, neregiantỹs Mrs. Mano vyras nerẽgintis Šd. Kas padarė nebylį, alba kurtinį, alba regintį, alba aklą? BB2Moz4,11. Aklieji rẽgi, raišieji vaikščioja DP17. Idant regįs būčiau (paraštėje regėčiau) BBMr10,51. Aš atėjau ant sūdo į šį svietą, kad nepriregį regėtų ir regieji apjaktų NTJn9,39.
| prk.: Mes akli, ponali, tu regantesnis (šviesesnis, išsilavinęs) Šts.
3. tr. R, N būti matomam, galimam įžiūrėti: Visiems rẽgimas darbas, t. y. matomas J. Tamstos pono niekados neregėti ant garlaivio dangčio J.Balč. Regė́t bus po tiesiai šaliai mokykla Pls. Ana – regė́t giria Sn. Duobė, va, tvarto neregė́t Nmč. Regė́t Mištūnų kaimas – didelis didelis! Eiš. Ar toli? – Iš čia neregė́t! Dv. Regėt buvo viršus kalnų Ch1Moz8,5. Šiuo metu dar nelabai regėti siūti J.Balč. Jau čia ir aklam regėt! Lp. Regimąjį meną vadiname vaizdiniu menu, arba daile rš. Kieme, namų ir medžių užuovėjoj, pasienių ir patvorių atokaitoj pavasaris atrodė regimesnis negu atvirame lauke V.Myk-Put. Jeib regimas būtų sausumas BB1Moz1,9. Regimasis (viešasis) importas ETŽ. Saugok nuog neprietelių, regimų ir neregimų brš. Nebuvo regimà per dvylika šimtų metų DP88. Niekas nenori regimos smerties Arm. Rẽgimas y[ra] nu čia malūnas Mžk. Kepurę užsidėjęs ant galvos, paliko nèregiamu BM196(Krkn). Regimàsis pasaulis DŽ1. Rẽgimasis vietinykas … Viešpaties DP51. Visų regimųjų ir neregimųjų daiktų BPII184. Galybe sava neregimąja visą pasaulį … atmainė DP90. Jis mums pragaiš beregiamas, kaipogi jis keliau[ja] pardaug greitai S.Dauk. Anas svečias regėtesnis (dažniau regimas), jam ir pautienės nekepsiu Rod. Jo nebliko beregėti, kaip išejos į Ameriką Šts. Regė́tinas (vertas regėti) K.
^ Prasti batviniai – dangus regė́t Grv.
regimai̇̃ rẽgimai DP549, BŽ627; SD396, Q657, R, MŽ, B, regiamai̇̃: Lijo tankiai, žolė su rugiais kiust kiust regimai augo M.Valanč. Paskutiniųjų dvejų metų išgyvenimai jį regimai sugniuždė V.Myk-Put. Syla jos kasdien regimai mažyn ėjo Ns1857,1. Ašaros regimai rieda iž akių anų biednų MP244. Vagis … neineit regimai pro duris ing gardą, net (bet) slapydamasi BPII163. Pasakojama, kad senovėj veln[ia]s regiamai vaikščiojo po žmonių namus TDrVII120(Prk). Nedrįso regimai vaikščioti BPII143. Kaip svietą sūdysi, regimai ateisi Mž307.
reginčiai̇̃ adv., regiančiai: Geras vagis ir reginčiai̇̃ pavogs Rod. Tas vaikas regiančiai (labai greitai, pastebimai) auga Rš. Džiūsta žmogus reginčiai̇̃ Azr. Reginčiai̇̃ an laukų sniegas mažėja Lš. Reginčiai̇̃ auga beržas Kb. Reginčiai̇̃ temsta Lp.
| refl.: Nepoilgam ateina vienas vagis žiūrėt in trobelę, kas ten regis BsPIV258. Reikia pasdairyt gi pro langą, kas regė́tis Lz. Toli, nesregė́tis GrvT79. Kiškučio tik ausiukės regė́tis iš rugių NdŽ. Ana, regė́tis namai Lp. Ženklais tiktai persergėjo, kurie ant saulės regėsis KN238. Ir visoki žiedeliai taip tarp savęs pinas – kad iš tolo tik regis gražus margumynas A.Baran. Mūsų sodas labai brangus, viduj sodo rẽgis dangus (d.) Ds. Akies bumbulis rẽgis Dglš. Ir an senio galvos regė́davos keli plaukai Ds. Kap nue[jo] toliau, i jų nesi̇̀regi Ad. O jisai regėjos toliaus einąs I. Kai kur da i briedžių regė́jos Grv. I akise rẽgis Viktoras (jau miręs) Dglš. Mus drauge surinkt teikėsi, kaip čia regimėsi tuose namuose PK15. Kai uodegą pakeli, galva regiantỹs Ds. Tamsu, nieko nesi̇̀regi Tvr. Skaičiau, skaičiau, ale nesi̇̀regi, ir gana Švnč. Kap pabūvi su akulėriais, nieko nesi̇̀regi Dglš. Rẽgis žmogui mislės až marių, o mirtis až pečių Ob.
^ Rakštis regė́t (arti mirtis), o vis pie berniokus amanija LKKXIII134(Grv). Regėt kai galima – nesiregi, kai negalima, tai regis (tamsa) Ml.
4. tr. stebėti, žiūrėti: Anas tik rẽgi, ką kas daro Dglš. Regė́jau visą dieną Zt. Jis regėdamas nereg R41. Idant regėdami regėtų, o nematytų Ch1Mr4,12. Ko buvote išeję regėti? VlnE6. Ko išėjote girion regė́tų? DP17. Kada tasai regia ir randa baltą, įsimetusį an odos BB3Moz13,10.
5. tr. pastebėti, kreipti dėmesį: Paliko viso ko pertekęs, visų regimas, visų mylimas ir lenkiamas Žem. Regi̇̀, kap kirviu budavota Dv. Jis toks žmogus, kad visus rẽgi (vaišina) Lš.
^ Et, šūdo būta neregėta Rod.
6. tr., intr. SD4 suprasti, suvokti, jausti: Aš regiù – tavo kambary ne tep išeina, kap reikia Eiš. Aš ateitį šviesią regiu S.Nėr. Po to siuntimo žmonės, regėdamys gerumą savo karaliaus, pamėgo moksle M.Valanč. Tamsta galėjai regėti iš mano gromatų ir raštų LTI420(A.Baran). A tu gali regė́ti, kas anam į galvą atejo?! Klk. Mudrujos, mudrujos, rẽgi – nieko nebus (reiks vesti) Dglš. Sulindom į tą bunkerį, tiktai toks tranksmas, kad baugu regė́ti! Klk. Be šito mokslo žmones regit kleidinčias Mž10. Kada tave regėjome alkaną? VlnE132. Regiu tai žmones savo valios esančias BB2Moz32,9. Rẽgimas daiktas yr, jog anas yr falšyvu pranašu DP205.
| Paskuo, regi̇̀, į galvą supuolė iš širdies Šts. Kožnas, regi̇̀, norėjo būt kad vyresniu Švnč. Pareis sūnai ir jus, regi (žinok, žiūrėk), užmuš (ps.) Drsk.
^ Tada regėsme, kai puodan dėsme, tada žinosme, kai suderėsme Prng. Tada regėsi, kai dugną dėsi Rz.
regimai̇̃ adv.: Aš regimai bylojau pasauliui DP158. Regimai, yškiai … sakė MP165.
reginčiai̇̃ adv.: Reginčiai̇̃ meluoja Lp.
| refl.: Regiuos apčystytu ir nekaltu S.Dauk. Regimės varguosa inklimpę BPII480. Regimės atpirkti ir išgelbėti BPI429. Regisi pranašas esąs brš.
7. impers. būti aišku, suprantama: Jau po akim regė́t, kad geras žmogus Grv.
| refl.: Rẽgis jau po žmogi, kokis anas (geras ar blogas) Dglš. Regis po žmogi, kas tokie esat Aps.
ǁ atrodyti, rodytis: Rẽgint (rodos), gi pienas išdengtas (uždengtas) buvo, puodai išdengti Ktv.
| refl. Q441, H167, N: Ėjo Mykolas, o giriai, regėjos, ir galo nebus A.Vien. Man regėjos labai nepadoriai, kad aš, būdamas vyras, turiu moterišką skarą ryšėti J.Bil. Kepina saulė nenaudingą plotą, į kurį žiūrint taip neramu regis: lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs A.Baran. Grodną Danieliui atdavė, bet Danieliui ir teip dar maž teregėjos S.Dauk. Jam rẽgis, kad anas vis padeda Klt. Ne viskas taip klojasi, kaip jiems regisi J.Balč. Regėjos, kad aš jį kur buvau matęs A.Vien. Nuo ryto regė́jos, kad taip ir gražu bus Ob. Rẽgis, kad ažglušę jie Ut. Vilniaus vyskupas, regas, metūse 1523, lankydamas Šiaulių karališkus valsčius, atrado Pakuršė[je] daugybę ūkininkų stabmeldžių M.Valanč. Jau, regis, grįžta Vd. Rẽgis, ir pernai sausa buvo Ssk. Rẽgis, rankos kokios trumpos pasdarė Ck. Kada, rẽgis, da mokėjau, dar̃ nemenu Dv. Kur negyveni, tai te, rẽgis, gerai (ten gera, kur mūsų nėra) Dglš. Rẽgis, žmogui pasakytum, kad šit nedaryk, negražu, ale nėra kaip Trgn. Regi̇́egi ir anas te buvo Ktk. Daug i gyventa, ė, rẽgis, kap ir negyventa Dglš. Kožnam regis: kad ne aš, tai niekas nieko nedirbt LTR(Ds). Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris (daryk, kaip galima, o ne kaip norima) B. Kaip tau regė́tųs, jei tavo vaikai tave užmirštų? Ds. Stojos gintijimas tarp mokytinių Viešpaties, kas tarp jų regėtų̃s būt didesniu DP495. Regė́jos man už reikalinga … parodyt jumus …, kokis yra tikėjimas DP535. Tatai jiemus regiasi ne griekas BPII90. Daryk su ja, kaip tau regisi BB1Moz16,2. Kas ižg tų trijų regisi tau buvęs artimu anam? Ev. Regiasi man SD445. Daiktai … regisi lėti ir plaki SPI303.
8. tr. patirti, išgyventi: Tokia jau mano dalia – vargo regė́jau Dbč. Pas motiną augau, vargo neregė́jau (d.) Btrm. Jau kad daugiau vainų neregėtum! Dglš. Kad jūs vargo neregė́tut! (toks linkėjimas) Kls. Oi, daugel viso regė́jau! Grv. Ką aš padariau, jauna būdama, jaunų dienelių neregė́dama (d.) Dv.
| prk.: Neregė́ję vaikai brūklio gero, tai ir eina laukais Kb.
^ Gerą amatą turėsi – bėdos neregėsi PPr36. Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi PPr32.
9. tr. prk. gauti, turėti: Mėsą regėdavome irgi tik sekmadieniais ir švenčių dienomis rš. Duonos ir akyse tėvas neregė́[jo] Dglš.
| Su tuo motociklu smertį regė́jo (užsimušė) Gs.
^ Darbo neturėsi – duonos neregėsi KrvP(Vlk). Par barzdą varvėjo, dantys neregėjo D(166psl.). Bet vandenį regė́jo (kiek pašlapintas, pamurdytas), tai i baltas Str.
10. refl. susitikti, sueiti: Kepurelę pakylėjau, sudievu mergelei: nebregėsvos, nebmatysvos per visą amželių D26. Nesregėsi, seserėle, su jaunom sesulėm TD78. Gal nesregė́sim Grv.
11. tr., intr. vertinti, laikyti kuo: Jeigu aš jų kąsnį imsiu valgyt, tai kaip į muni regė́s? Vdk. Dabar žento, žento, o kai gaus, tai šunim̃ regės Gs. Blogu regėti (kvailiu laikyti) N.
^ Kuo pats yra, tuo ir kitą regi PPr121. Pats berazumis, kitus durniais reg LTR(Vdk).
12. modal. tik inf. praes. 2 prs., refl. 3 prs., adv. turbūt: Regi N. Šitiem matūzam regė́t nebus galo Rtn. Tep jis norėjo to namo, o dar̃ jau parduoda, regė́t atkando dantį Vrn. ×
regimai̇̃ adv.: Ans, regimai, įsikišo į dalmoną Prk.
| refl.: Regis N. Nėra, rẽgis, jau gyvo, užumušė, rẽgis Pb.
◊ Diẽvo regė́tas labai geras: Dievo regėti esat žmonys Šts.
dievai̇̃ (kvarabà, kvarbà Ds, smalà, vanagai̇̃ J.Jabl, velniai̇̃ Sl) (jo, jos, jų, jūsų) neregiẽ (neregỹ) tiek to, tesižino: Kvarabà jo neregỹ! Str. Šešiavilkis pamojo ranka. Dievai jos neregie! Vaižg. Velniai, sakau, jūsų neregy! Vaižg. Smalà jų neregiẽ! NdŽ.
kai̇̃p regi̇̀ (rẽgis) Rod, Rš, Lz tuojau, labai greitai: Kàp regi̇̀ pasgadins mėsa Dglš. Ot, kàp bèregi susrinksi saujon dantis (gausi lupti)! Lp. Žmogų velnias kàp regi̇̀ apgaus! Aps. Pri darbo kaip rẽgis, pri valgio kaip sudegęs (dirbti tingi, o valgyti tik paduok) Slnt. Py darbo būk kaip rẽgis, py valgio kaip sudegęs Krg.
kur̃ regė́ta, kur̃ girdė́ta neįmanomas dalykas (stebintis): Kur̃ tai regė́ta, kur̃ tai girdė́ta, kad radnąją motulę anytėle vadint Dv.
apregė́ti, àpregi, -ė́jo
1. tr. Rod pamatyti: Ir pirmadienį apregė́si tus žmonis Šts. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs DP402. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo MP87. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi (nebematysi)! Lp. Apiregiu SD199.
| Ikšiol seseles apkalbinėjau, kurias už vyro jau apregėjau (d.) Nm.
2. tr. patirti, išgyventi: Apregėt anus visus džiaugsmus savo MP189. Žmogus tad visokias, apregėjęs tokias meiles, terūpinas atpildyt per save SGI56.
3. refl. Sut susitikti, pasimatyti: Ateit top, broliai, idant su jais pamyluotumbimės ir apregė́tumbimės DP543. Turi padaryt širdyj savo lipynes, kuriomis aukštyn jop prieitų ir apsiregėtų SPII38.
4. tr., intr. Sut, Š apžiūrėti: Viską apregė́si, pasilipęs ant to kalno Dr. Neapregamys laukai S.Dauk.
5. refl. Knt, Dr būti apsukriam, vikriam: Iš Juzuko būs apsiregįs vaikis, kai paaugs Kal.
atregė́ti, àtregi, -ė́jo
1. tr. pamatyti, pastebėti: Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime Dv. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregė́jo (tiek ir bematė) Rod.
2. refl. nustoti ką mačius: Atsiregė́jau nuo jojo, t. y. nebregėsiu jįjį daugiau J.

×daregė́ti, dàregi, -ė́jo (hibr.) intr. galėti akimis patirti, primatyti: Aš nedàregiu, o ana nedagirdi Šlčn. Dàregiu nesuvis Ml. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiu Lz.
įregė́ti, į̇̃regi, -ė́jo tr.
1. įžiūrėti, pastebėti: Ji mane sutiko su atlaidžia, vos įregima laimės šypsena P.Cvir. Tamsyje niekaip jo gerai neįregiu rš.
| prk.: Aš nakties ūkanoje įregėjau aušros šviesą: supratau ir save, ir tave P.Vaičiūn.
2. pakęsti: Geras buvo, pijokų neįregė́jo Lž.
išregė́ti, i̇̀šregi, -ė́jo tr.
1. CI608 įžiūrėti, pastebėti: Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas Šts. Aš išregiama iš žmonių esu (aukšta) LMD(Sd).
2. nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave išregėsiu, tai kap pakasiu po sunkiąja žemele (rd.) Rod.
3. pakęsti: Aš jos nei̇̀šregiu, kad ana man ir sesuva Rod.
nuregė́ti, nùregi, -ė́jo N
1. intr. galėti matyti: Nuregiu, regiu šviesiai SD45.
2. tr. Prng pamatyti, pastebėti: Žvalgytojai vienok naktį nenuregėjo žemaičių artinanties S.Dauk. Buvo kas nors nuregėjęs, kame piningus slėpė, dėl to ir pavogė Šts. Šuo iš bandos kaip parbėgo, į užugnį atsisėdo, laižydamos uostinėjo, jis tą mėsą nuregėjo Š(Sd). Nudaboju, nuregiu SD416. Pats ją nuregėjo ir išrinko sau brš.
^ Ale tik kad kiek akes nuregė́j[o], tiek rankos nugriebė (nori daug turėti, būti turtingas) Lp. Kur akes nuregė̃s, tai tę kojos inves Lp.
3. tr., intr. Sut, N, BŽ421 numatyti, atspėti, suprasti: Aš nuregė́jau, kaip ten buvo, t. y. numačiau J. Nuregi dabartį ir ateitį Pč. Filozofai …, nežinau, kokia dvasia nuregė́davo DP521. Didi priepuoliai turi būt su rūpesčia nuregėti PK229. Nuregiąs, suprantąs, permanąs SD22.
4. refl. Plt nusimanyti, būti apsukriam: Nusirẽginti gaspadinė, kuri žino, kur duoti, ką dirbti, ką priimti, t. y. numananti J. Nusireganti mergė – gal eiti į gaspadines Šts. Nusimanąs buvo vaikis, nusiregąs, ne koks ištiža Šts.
paregė́ti, pàregi, -ė́jo
1. tr. J, Kč pamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi K.Bink. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba] V.Kudir. Aš įlipau į aukštą medį ir ėmiau dairytis į visas puses, ar neparegėsiu iš kur kokios pagalbos J.Balč. Paregė́jau, ką Juoza ateina Kb. Kad pliką paregėsi, apdaryk jį I. Muno arklys baltas, aš, ir ratūse gulėdamas, paregė́siu savo BM349(Vkš). Ešerys, kaip pàrega lydeką, ans ešerį pastato Mžk. Tik paregė́jo, kad vandenio nėra, ir eina Mrc. Viską aš paregiu Lš. Jis bėgo taip greitai, jogei jo negalėjo paregėti S.Dauk. Matau dabar, kad teks išvažiuot, neparegėjus gražiausio Pt. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles …, kad paregė́čiau mergelės lovą JD680. Aš kiek norė[ja]u velnią paregėt, neregė[ja]u Pst. Kap nuvažiavom, pažiūrėjom, akimi savo paregė́jom DrskD107.
| Jy kap užgieda, tai paregė́tūt! LKT383(Mrk). Al paregė́tai, kap aiškiai girdis Kč.
^ Pakol neparegėsiu, patol neįtikėsiu Sim. Geras kaimynas nepavydės, o piktas neparegės KrvP(Lp).
2. intr. galėti akimis patirti, galėti matyti: Eik, kol kojos paneša, akys paregi KrvP(Mrk).
3. refl. pasidaryti matomam: Kaip ir Onos galva pasiregė́jo Ds.
4. intr. tik inf. pažiūrėti: Kad aš ir toks tesu paregėti (iš pažiūros, pažvelgus), bet suprantu, kas ką daro iš ponybės Šts.
5. tr. suprasti, suvokti, pajausti: Ką sumaniau – paregėsite. Iš anksto nėra ko kalbėti V.Krėv. Paregė́si, tave knapt ir nuneš šarka! Grv. Paregėsi, ką prisakymūsu savo liep brš.
^ Tada paregė́sme, kai dugną andėsme Nmč. Ant akių pažiūrėjęs, sveiką atspėsi, kvailą paregėsi KrvP(Al).
6. refl. impers. pasirodyti, atrodyti: Jam tie daiktai teip navatni pasiregė́jo APhII71(A.Baran). Man tep pasregė́jo Rš. Kas jam pasregė́jo, gal kad girtas Ob.
7. tr. patirti, išgyventi: Aš už tėvo pečių bėdų neturėjau, o kai vienas likau – ir vargelio paregėjau KrvP(Dg). Kas vargo neregi, jaunas būdamas, pàregi, senas būdamas Lp.
8. refl. Sut, P, JV175, Vaižg sueiti, pasimatyti: Norėtau su broliu pasregė́t Dv. Einu aš su anuo pasiregėti S.Dauk. Pasiregėjęs su jezavitais, vyskupystė[je] keliaujančiais, pagyrė jų darbumą M.Valanč. Ein matušė į svirnelį, neš margąjį kieliškelį, prašau svetį į svirną – ten mes pasiregėsme StnD14.
9. tr. patikrinti, pažiūrėjus išaiškinti: Reikia paregė́t, kataro [višta] su kiaušiniu Aps.
10. tr. N numatyti, iš anksto atspėti: Juos visus suvienijo, vesdama savo nuo amžių paregėtais keliais rš. Taip buvusi paregėta ir lemta Kel1881,101. Paregima nelaimė buvo, o vedė sau tokiu keliu gyvolį ir išlūžo koją Dr. Tur būti koks neparegėtas atsitikimas į tarpą pasimaišė A1884,324.
pérregėti
1. tr. DŽ per ką kiaurai regėti, matyti: Jai netinka ir perregimos kojinės, ir aptempta suknelė A.Vencl. Saulius nė nedirstelėjo į tėvelio galvą, lyg jis būtų buvęs stiklinis, tikrai perregimas Vaižg. Kaip stiklas parregiamas Sut1. Vanduo sietuvėlėse esti taip tyras, taip perregimas, jog įmesta adata nepražūtų Vaižg. Obuolas párregiamas i sėklos matyti Lkv.
| prk.: Motriška puiki, graži, párregiama (skaisti, apkūni) Lkv. Jų vaikai párregiamys (gražūs, riebūs) yr Dr. Jomarkas párregiamas (apytuštis), bijo žmonys karės Šts. A du žmogu tiktai y[ra], visa párregiama ta keleivinė Ms.
pérregimai adv., parregiamai I.
2. tr. prk. įžvelgti, suvokti: Giliai susimąstė, lyg norėdama perregėti tą jaunuomenės bendrovę, kuri laiką ir turtą deda spausdiniams, o savo laisvę už jų platinimą Vaižg. Perregėdamas jo mislę, tarė M.Valanč. Pats vienas kiaurai parreg širdis žmonių M.Valanč. Mano akys kiaurai perregi kiekvieną tuščią pasipūtimą rš.
3. tr. SD1146, Sut, M numatyti, iš anksto atspėti.
praregė́ti, pràregi, -ė́jo
1. intr. DŽ pradėti matyti: Kaip plėkšną akies nuėmė, praregė́jo šviesiai akis J. Paklausė aklas, nuėjęs nusimazgojo ir praregėjo M.Valanč. Tik patrynė akis ir praregėjo LTR(Auk). Jis, kai praregė́jo, pamatė lanką didelę ir ežerą (ps.) LKT201(KzR). Kokį tik neregį sutinka, tam patepa, ir tas praregi BsPIII53. Du paukščiai atlėkė ir sako: „Kad kas žinot, ta rasa pasipraust, tas praregė́t“ Grv.
^ Kad praregėtų, daug pasakytų Slk.
ǁ prk. susiprasti klydus, pasidaryti sąmoningam: Bet dabar mano siela praregėjo, ir aš ėmiau nekęsti savo lengvo būdo V.Krėv. Baisiausias išgyvenimas yra palaimintas, jei jis padeda žmogui praregėti S.Čiurl.
2. tr. įžiūrėti, matyti.
| prk.: Bengęs liaudinelę [mokyklą], būs jau savo taką praregąs Šts.
3. tr. žiūrint sugadinti: Praregėjau akeles, prastovėjau duobeles ir nesulaukiau sa[vo] bernuželio (d.) Rod.
×4. (sl.) tr. Sut, Gmž numatyti, iš anksto atspėti: Praregėti likimą rš.
priregė́ti, pri̇̀regi, -ė́jo
1. tr. DŽ įžiūrėti: Lieminingos eglės, pušys į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi S.Dauk. Rašo tų laikų rašytojas, teip kruvina mūša buvusi, jog, kol vien priregėti galėjo jūros ledą, sako, vienu krauju raudonavo S.Dauk. Dėl smulkumo tabokų sėklos, kurią sėjant vos gal priregėti ir visu gebantesis sėjėjas, todėl gal ją par tankiai susėti S.Dauk. Tol aš lydėjau, kol priregėjau rūtvainikelį besvyruojantį N118. Koks miškas – negal nė kraštą priregė́ti Dr. Vandenio nepri̇̀regi (apie gilų šulinį) Lp. Tiek tu jo ir priregėsi (nebematysi)! Lp.
priregimai̇̃ adv.: Priregimai̇̃ ans gyvena, t. y. netoli, gali̇̀ regėti J.
2. intr. SD175, Q97, R, I galėti kiek matyti: Akys spangios, žvikros, netikrai prireginčios R78. Akys nepriregiančios, nevaizdžios R106. Tas žmogutis jau nepri̇̀reg K. Nepriregiančios akys N. Jau pasenau, akys nepri̇̀regi i kojos ilsta Ml. Besveikatės jau senos bobutės – jau ir nepriregi, jau ir neprigirdi Rod. Jau vos bepriregįs yra LC1885,23.
3. intr. būti kiek matomam: Ne visi žmonės turi geras akis: vienam tas pats daiktas tik ką priregėti, o kitam visai gerai regėt Nč.
4. intr. pažiūrėti: Kitiems priregėti valgau, o menkas mano valgymas tėra J.
5. tr. daug ko pamatyti, prisižiūrėti: Esu cigonų priregėjusi daugybę Šts. Mes visokių priregė́ję žmonių Dglš. Ašenai vilkų priregė́jau, kai ganiau: tai kas trečia diena ateidinėdavo LKT355(Str).
6. tr. patirti, susidurti: Visa ko reika priregėti ant svieto Šts. Katras važinėjęs po svietą, visaip priregė́jęs Ad. Kiek priregėjau, ūkininkai stengiasi padaryti kiek galėdami daugiau dirvų VŽ1905,66.
| refl. Lnk: Esu jau prisiregėjęs, kaip valdininkai tyko svetimų krislų ir lašų Šts.
suregė́ti, sùregi, -ė́jo
1. tr. pamatyti, pastebėti: Turė[ja]u turė[ja]u jį an akių i nesuregė[ja]u, kada jis pragaišo Prng.
| Aš jo ir sapne nesùregiu (nesusapnuoju) Arm. Suregė́jo sapnelį apie savo dukrelę Ck.
2. intr. galėti akimis patirti, galėti matyti: Jau nesùregiu, negaliu siūt Lp.
3. tr. suspėti pamatyti: Geležinius nuimti ir von – nebesuregėsi (greit nubėgs paleistas) Žem.
| prk.: Ir nesùregi, kai čėsas eina Vlk.
suregimai̇̃ adv.: Vandenynu nesuregimai greitai nuslysdavo skaidrus spindulys rš.
4. tr. akimis aprėpti, apmatyti: Pėsčiųjų daugybės juda kruta takais, nei suregėti, nei sužiūrėti Žem. Kur aš vienas viską suregėsiu Up. Suregimi̇̀ kiemai (iš vieno kiemo galima kitus regėti) Š(Sd).
5. refl. vienam kitą matyti: Miške ar aukštuose javuose, kame negalima susiregėti, paukštšunis meta rastą paukštį, bėga pas žmogų ir vedas jį su savim ton vieton, kame radinys yra Blv.
6. refl. susitikti, sueiti, pasimatyti: Gal jau nesusregėsim su savo dukrelėm! LTsII568. Vai, nūdna nūdna, an širdelės trūdna, ką labai myliu, susregėtie trūdna LTR(Mrc). Tada išėjo Joas, karalius Izraelio, ir anys susiregėjo BB2Kar14,11. O jeigu nuo prietelių aš skirtis turėsiu …, tikiu, jog … vėl susiregėsiu KN233. Aš su juo vėl susiregėsiuos BPII521. Žinom … mus vėl susiregėsiančius su didžia linksmybe BPII416.
| prk.: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susi̇̀rega (susideda) su kokia lederga [merga] Šts. Saldainis labai rūpi Almutei: mažai ji susi̇̀regi su jais Prng.
^ Susiregėjo, bet nesusikalbėjo LTR.
7. refl. impers. Trgn pasirodyti: Gal tau akysu susregė́jo? Prng. Bemigdama tik akis suleidžia, tuoj užsišoksta: susi̇̀regi jai, kad žarijos akysan Ml. Tai jiem susregė́jo, kad ana neapkenčia jų Dglš.
užregė́ti, ùžregi, -ė́jo tr. Str, Srj, Kb pamatyti, pastebėti: Muitininkas, būdamas mažo augumo, negalėjo užregėti Išganytojaus M.Valanč. Gaspadorius savo ūkė[je] daugesniai ùžrega, nekaip jų visa šeimyna PP18. Užregė́[ja]i savo namus, tik džiaugies Dglš. Ką tik užregi, tai gyvulys ir sukapanoja Lp. Užreganti vis akis Grg.
^ Ar užregi savo ausį? LTR.

Daugiau informacijos

išregė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

regė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

iškalbė́ti

Apibrėžtis

kalbė́ti, kal̃ba (kal̃bi Lz), -ė́jo J; SD156, R, MŽ2122, M
1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su anomaliais, kurčiais–nebyliais, neturinčiais kalbos rš. Ar nečius, kad nekalbi? Kp. Agitatorius turi kalbėti taip, kad jį suprastų rš. Lietuviškai kalbė́ti DŽ. Balsu kalbė́ti DŽ. Kalbėjo balsas aiškus ir skardus T.Tilv. Tos kalbõs nèkalbu, užmiršau (apie išmoktą svetimą kalba) An. Pašnibždomis kalbė́ti NdŽ. Ilgą kalbą kalbė́ti NdŽ. Kalbė́ (kalbėk) visa, kalbė́! Lz. Tėvas iškalbingas buvo, ka kalbė́s, kaip ledus krims Vvr. Kalbusis kal̃ba, darbusis dirba J. Muityties yra kalbė́ti, dirbti be naudos J. Mokąs kalbėti (iškalbus) R62. Daug klausyk, maž kalbėk B. Pasiuntinys apie sandarą kalbąs SD71. Tas moka gražiai kalbė́ti K. Tu nežinai, ką tu kalbi̇̀ K. Saugokis, jeib ne ką pameluotumbei; jeib ne kokį melą kalbė́tumbei KII38. Kalbỹ (kalbėk) gi tu in jį: anas nori su tavim kalbėt Švnč. Tekalbỹ sau (tegu sau kalba), kad nori! Švnč. Kalbėk kalbėk, kol tyliu LTR. Oi kad aš kalbėtau, daug aš pasakytau KrvD158. Džiaugės tėvas ir motulė, kad sūnelis kalbėt ėmė KrvD193. Jis kalba kap senis Švnč. Ar jam samdytas liežuvis, kad nekalbės! Grž. Ar aš tau nesakiau, ar aš tau nekalbėjau? Grž. Daug nekalbėdamas sakyk, kaip yra iš tikrųjų Ėr. Bando kalbėti, kur reikia tylėti Ašm. Mergelė graži žiūrėti, meili kalbėti J.Jabl. Ką tu kalbi – ne teip sakai! Krtn. Jau antra dienelė, kap, mūs tėveli, žodelio nekalbi Mrs. Kas kaip kalba, taip ir daro Tsk. Leisk man kalbėti, jau tu atsipliekei Dkš. Bet kalbėta, netylėta Š. Kalbėjo ir nukalbėjo Grž. Geriau nekalbėk, kas nekalbama Žg. Kalba niekus kaip šimto metų senis LTR(Pnd). Kal̃ba kal̃ba ir įkalba žmogui smertį Ds. Kad jie adverniškai (atvirkščiai) kalba Sml. Motulė sūneliu[i] žodelį kalbėjo KrvD160. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Mair. Aš jau daugiaus negrįšiu, nei žodužį kalbėsiu RD175. Mergelės meilingi žodeliai nekalbėti, našlelės meilingi žodeliai iškalbėti d. Netiesą kalbi, mano sūneli J.Jabl. Su bernelio tėvužėliais žodelį kalbėjau Dkš. Anksti rytą kėliau, su žirgu kalbė́jau JV185. Širdy turėjau tave, mergužėle, per miegužį kalbė́jau JV1094. Kalbė́jo kalbė́jo, meiliuosius žodelius kalbė́jo JV1040. Labs ryts, jaunasis berneli, kalbėsiva žodelį Nm. Kalbėsiva kalbaitę KlvD333. Burna kalbėjau, širdžia dūmojau KlvD296. Pravirkdžiau mergytę bekalbėdamas KlvD57. Kur kalbėjom meilų žodį – šiaudais padeginau Slnt. Kad aš gaučiau ilgesniai stovėti, su močiute žodytį kalbėti RD8. Kalbėk, mergelė, žodelį, aš tau liedysiu žiedelį KlpD101. Labai barės matušelė, su berneliu kalbant StnD8. Ir kalbėkim sveiki nekalbėję rš. Kalba, kokioj žemėje kalbamóji KII4. Jie įžengė į pirmą kambarį, gana erdvų, gal kalbamąjį rš. Kada tavo kalbamosios valandos paskirtos? J.Jabl. Kalbamàsis daiktas NdŽ. Kalbamàsis vamzdelis NdŽ. Trumpai kalbant, jų visa gaspadorystė toli daugiaus pasiseka K.Donel1. Nasrus turi, bet nekalba Mž463. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Tatai jumus tieg kalbėjau, idant nepiktintumbitės DP233. Ižg tos priežasties regėjos man reikalinga, idant nū kalbėčio DP132. Nekalbu, jog tatai nieku est, ko tu ieškai DP200. Už tiesą kalbù jumus DP127. Tikos bekalbant jiemus DP189. Aniemus dabar bekalbant, aš noriu klausyti BPII389. Jis netur … pikta kalbėti BPII251. Pradėjo kitais liežuviais kalbėti BPII144.
| prk.: Miško vėjai su tavim kalbės S.Nėr. Stengėsi suprasti, ką kalba nerimstančios bangos rš. Širdis teip kalba, kaip į ją prakalba Sim. Jis leidžia savo darbams patiems už jį kalbėti rš. Papurkštė lietulis – vasarojus net kal̃ba (gražiai auga) Rod.
^ Ne gerai kalbąs, bet gerai darąs yra už gerą skaitomas VP31. Jam kalbėt, kap šun bėgt (labai sekasi, jis turi smailų liežuvį) Vrb. Daug kalbėti, maža klausyti (sakoma, kai nenorima atsakyti į kieno klausimą) Vb. Kalba kaip už tvoros (niekus kalba) Sim. Kalba kaip su pančiakom (negudriai) Pnd. Kalba kap iš knygos (aiškiai, iškalbingai) LTR(Rs). Kalba kap iš milinių kelnių (nieko negali suprasti) Krtn. Kalba kaip iš medžio išdribęs (kvailai kalba, nesusivokia, ką kalba) LTR. Kad tu kalbi kaip iš beržo iškritęs Šmn. Kalba kaip sviestu teptas (sklandžiai) Sml. Kalba, lyg kad šlapias medis dega (prastai kalba) Nj. Kalba lyg žvirbliai: kiekvienas pasakoja, o nė vienas neklauso Nj. Kalba kaip apsiavęs Jž. Jis kalbėjo, kaip ledą graužė (gerai) rš. Visi kalba, kaip dzvanan duoda (balsu kalba) Dkšt. Ar jam kalbi, ar žirnius ant sienos meti (kalbi be naudos) J.Jabl. Rugius pjauni, apie rugius ir kalbėk Vb. Daug žinok, o maža kalbėk Ds. Kas daug kalba, mažai dirba Pvn. Kas daug kalba, dažnai niekus kalba O. Su tavim kalbėt, tai reikia geležinių pupų pavalgyt (reikia daug kantrybės) Tvr. Su juo kalbėti, tai reikia pirma šalto vandenio atsigerti Lš. Su juo kalbėk ir pagalį rankoj turėk (su juo geruoju nesusitarsi) Trgn. Žirnių prisivalgęs, akmenų antį prisikrovęs, kalbėk su juomi K.Būg(B). Kalbėjo, kalbėjo ir į pakalnę nudardėjo (nukalbėjo, blogai pasakė) Grž. Su durniu kalbėk ir pupų rėtį pasidėk (nuobodu kalbėti) Nj. Čia kalbant, čia paliekant (prašoma nepasakoti, kas kalbėta) Ds. Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis Sut.
| refl.: Kalbėjomės kaip seniai nesimatę bičiuliai rš. Apie ką jūs čia kalbatės? J.Jabl. Dažnai ji kalbė́josi apie tai su broliu NdŽ. Įdomu žinoti, su kuo susirinkime reiks kalbėtis rš. Besikalba kap įsimylėję KrvP(Vlkv). Kas te kal̃bas? – Ė žąsys paupėj gagena A.Baran. Jo nematysi ilgai kal̃bantis Ds.
| prk.: Jūs, vėjeliai, ir patys su mumis kalbatės, kai turim noro, jūsų dvelkiami, pašlamėti J.Jabl.
^ Kalbasi kaip kiaulė su žąsimi (sakoma, kai kalba du žmonės, prastai vienas kito kalbą mokėdami) Vel.
2. tr. skleisti mintis, skelbti: Partijas reikia vertinti ne pagal tai, ką jos kalba, bet pagal tai, kaip jos elgiasi rš. Kalbėjo žmonės, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo Vb. Tu, kalba, nebegrįšiąs išvažiavęs Grž. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešęs J.Jabl.
| Vai tai rašė kalbėjo (minėjo) mano gražų vardelį TŽI229.
3. tr., intr. ką nors bloga apie kitą sakyti, šmeižti; įtarti: Vaikel, kaip drįsti tu taip ant tėvo kalbėti? A.Vien. Visi mane kal̃ba, visi apikalba BM463. Kalba mudu žmonužėliai, bet neviernais žodeliais JV61. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kai mane žmonės kalba (d.) Pb. Kalba mane motulė, kad darbelio nemoku Mrk. Kalba mane martelę darbelių nemokančią Žž. Ai, kalba kalba tave, mergužėle, labai sergančią JV143. Ėjau per kiemą, klausiau per sieną: šimtas mane kalbėjo (d.) Vlk. Kol mañ žmonelės dar nekalbėjo, mañ motinėlė labai mylėjo Kp. Ir tu pats kalbėjai, šelmi bernužėli, … mane jauną mergelę JD524. Ir aš patsai kalbė́jau, kad kitam pavydėjau JD462. Kalbės mudu žmonužėliai netikriausiais žodeliais Ktv. Paliaus žmoneliai, nebekalbės kalbeles KlvD105. Kam tu palieki visas mergytes…, skurdžiai verkiančias, ir mane jauną, žmonių kalbančią?! NS948. Vėjelio pūsta – balta raudona, žmonių kalbė́ta – da raudonesnė Sn. Retoj vietoj bernelis augo, kaimynų bemylimas, žmonių nekalbamas Kp. Oi reto[je] vieto[je] mergelė augo … žmonelių nekalbama Nm. Mergužėlė, žmonių kalbamoji JV437. Mergele mano, mano mylimoji, svieto kalbamoji! Vlk. Jis kalbamas žmogus (jis įtariamas, apie jį daug kas visaip kalba); ta vieta kalbama J.Jabl. Tėveliuk, aš tenai neisiu, nenoriu, baisu, kalbama vieta J.Jabl.
^ Kitą kalbėk ir save prisidėk Srd.
4. intr. prk. liudyti, rodyti: Faktai aiškiai kal̃ba DŽ. Daugumas kolektyvinių ūkių mūsų krašte pasiekė tokių laimėjimų, kurie ryškiai kalba apie šio kelio teisingumą (sov.) sp. TSRS konstitucija yra dokumentas, kalbąs apie socializmo pergalę (sov.) sp.
5. tr. svarstyti, minėti, aptarinėti: Tas dalykas yra plačiai kalbamas spaudoje rš. Šiuo savo straipsniu kalbėtąjį (apie kurį čia buvo rašyta) docentą prašau dėl viso ko būti akylą J.Jabl. Susirūpinęs kalbamuoju dalyku J.Jabl.
| refl.: O kas čia kalbas apie piemenį, tai išmanytis tur DP208.
6. tr. atmintinai sakyti (maldas): Senutė poterius kalbė́jo Rm. Kalbỹ (kalbėk) poterius Dglš. Ans kalba potrus kaip žirnius berdamas Slnt. Ale, sakau, kalbi̇̀jte, neažmiršdinėkite Lz.
7. refl. tartis: Kalbasi reikalauti geresnio apšvietimo Grž.
apkalbė́ti, àpkalba (api̇̀kalba), -ė́jo
1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbė́t, kiek bus tolumo Pb.
| Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai apkalbėti rš.
2. tr. apveikti kalboje: Tu, ir norėk, jo neapkalbėsi Trgn.
3. refl. užsikalbėti: Apsikalbėjo ir neišgirdo perkūno Šts.
4. tr., intr. ką nors bloga apie kitą pasakyti, apšmeižti: Visi mane kalba, visi apikalba BM463. Apkalba žmoneliai neteisioms kalbelėms JV402. Ant slenksčio nesėdėk, žmonės apkalbės Dglš. Apkalbėti mokam, tik mes patys ne kitoki esam Ds. Neapkalbė́k žmogų neteisingai J. Ui ir apkalbėjo sviets neteisiais žodeliais KlpD3. Einu per kiemą, girdžiu per sieną: apkalb mudu žmonelės RD17. Kaip gegutė kukavau žmonužių apkalbama JV316. O ką aš eisiu į jaunimėlį žmonelių apkalbama, po kojužių minama d. O ar jūs kalbat, ar jūs vainojat, tą pačią vesiu apkalbamąją JV434. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonelių apkalbamoji? JV1068. Neapkalbėdami artimo, nei bylodami netiesos VoK27. Viršutinį neapkalbamą gyvenimą veisdami (= vesdami) BPII56.
^ Pirtis jaują apikalba (apie kitus blogai kalba, o pats negeresnis) J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Draudžia, kad žmonės neapsikalbėtų Pl. Apsikalbėkit kojas, rankeles, ne mane siratėlę Stč.
5. tr. būrimu gydyti, užkalbėti: Man rožę apkalbė́jo On.
atkalbė́ti, àtkalba, -ė́jo
1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbė́jo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555.
2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbė́jot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su kuo nors išsipliopti, tiek atsikalbėti, kad net gerklė džiūtų Vaižg. Apie tai kalbėta ir atsikalbėta Vaižg. Nors per tavo vestuves su juom gerai atsikalbėsiu BsPIV57.
3. intr. už kitą pakalbėti: Taučvienė paskirta už abudu atkalbėt Vaižg.
4. intr. kalbant ateiti: Bėk durų daryti, dėdė àtkalba, jo balsas girdėt Pn.
5. tr. kalbėjimu atimti, pakenkti: Mergele mano, jaunoji mano, neatkalbė̃s kaselės, nei raudonų veidelių (d.) Rtn.
| refl. tr.: Teatsikalbỹ sau rankas kojeles, nei ką mane jaunutę Ad. Atsikalbėkit sau kojas rankeles, nekaip mano mergužėlę nuo mano šalelės JD1049.
6. tr. SD212 atmintinai pasakyti: Nėra kam atkalbėt poterių rš. Skaito knygas ir ant pomėtės jas atkalba Tat.
7. tr. palenkti į savo pusę, įtikinti ko nors nedaryti: Vyras nebedrįsta Eglės atkalbėt S.Nėr. Stengės atkalbėti motiną nuo tokio sumanymo rš. Žmonys neatkalbamys nu arielkos Šts. Atkalbė́jo atšnekėjo man mylimą bernelį (d.) Mtl. Blogi žmonys pavydėjo ir nuog mūsų atkalbėjo panelę LTR. Atkalbu, graudenu, kad kas ką nedarytų R8. O ir išsirado nelabi žmoneliai, atkalbėjo mergužėlę nuo mano šalelės JD1049. Tėvužėlis pažadėjo, motynėlė atkalbėjo KlvD48.
8. refl. atsikirsti žodžiais, priešintis, nesutikti: Ką tik pasakyk, tai visada priešais atsi̇̀kalba Gs. Niekada neklauso, vis atsi̇̀kalba Ds. Dukters atsikalba, kad dar metus nesiženys BsMtI186. Nebegalėdams niekaip atsikalbė́t nuo pačios, sako BM170. Ir būtų progos gavęs atsikalbėtis prieš apkaltinimą Bb1ApD25,16.
atsikalbė́tinai adv.: Atsikalbė́tinai kalbėsiva, t. y. ana ant manęs, o aš ant jos J.
9. tr. burtažodžiais pagydyti, užkalbėti: Ta senelė sakėsi mokanti rožę atkalbėti Lnkv. Burtinykė siūlus apipylė atkalbė́tu vandeniu Ml.

×dakalbė́ti, dàkalba, -ė́jo (hibr.) tr., intr.; SD42 atkalbėti iki kol.
| refl. SD42.
įkalbė́ti, į̇̃kalba, -ė́jo
1. intr. įkalti, išaiškinti: Įkalbė́k sūnui gerai, kad suprastum J.
2. tr. užfiksuoti žodžius magnetofono ar kitokioje juostelėje: Ekspedicijos dalyviai demonstravo įkalbėtus tekstus sp.
3. refl. įsileisti į kalbą, įsišnekėti: Pasilikusios vienos dvi, anyta ir marti atviriau įsikalbėjo A.Vien. Heida, taip įsikalbėjus, žengė vis smarkiau ir smarkiau Mš. Kai moters įsi̇̀kalba, tai nebėra joms ir galo Š. Kažin, kad labiau su juo įsikalbėčiau, gal ir sutiktų pasisakyti Jnšk. Mudu įsikalbėjom apie gyvenimą rš. Man teko su tuo žmogum gerai įsikalbėti ir šį tą sužinoti rš.
4. intr., tr. DP91 įtikinti, palenkti į savo pusę, įšnekėti; įteigti ką: Ką negerai padarius, niekuomet manęs nemušė, bet geruoju taip įkalbės, kad turi pasitaisyti Žem. Įkalbėjo kaip sveikam ligą Krč. Monika, lyg saugodama tą įkalbėtą kaime grožį ir sveikatą, kas sekmadienį gobėsi šilkinę skarelę P.Cvir. Teip įkalba, o viškum nevertas daiktas Kp. Ėmė įkalbėt, patiko, ir nupirkau Kp. Mes įkalbėjome juos vykti su mumis rš.
įkalbamai̇̃ adv.: Tvirtina įkalbamai K.Būg.
| refl. tr., intr.: Įsikalbė́jo sau smertį Ds. Nebebuvę, kad aš sau ligą įsikalbėčiau! Jnšk. O, jis moka: kad tau ir nereikia, įsikalbės (įsisiūlys, įsipirš) Srv. Teip gražiai kalbėjo, kalbėjo ir įsikalbėjo (įsisiūlė padirbti ką nors) Srv. Daugelis yra įsikalbėjusių, kad jų pareigos sunkiausios rš.
5. refl. kalbant įprasti, pramokti: Aš iš mažumės nemokėjau lenkiškai: tolyn tolyn insikalbė́jau Šr.
◊ [sveikám] li̇̀gą įkalbė́ti patraukti į savo pusę: Jūs norit sveikám li̇̀gą įkalbė́t, kad taip pristojot Užp. Besikalbėdami vienas antram ligą įkalbėjo Mrk.
iškalbė́ti, i̇̀škalba, -ė́jo
1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbė́t Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbė́siu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei išmintingiems ir razumingiems, bet n'iškalbantiems (menk išmokusiems) CII806. Jau iškalbė́ti visi žodeliai Š. Palydėjau panaitelę ka na toliausia (= ko no toliausia), iškalbėjau jau žodelius ka na meiliausia (= ko no meiliausia) TDrIV2(Ck). Aš paprašyčio raibus gaidelius, kad pailgintum tamsią naktelę, kad iškalbėčio meilės žodelius D65. Iškalbėti jo žodeliai pirmajai žmonelei, o dėl tavę tik palikti smarkieji kumšteliai Ds. Ne tiek buvo putino lapelių, kiek iškalbėjau meiliųjų žodelių KrvD248. Ai, atsiminki, mano mergelė, ką vakar iškalbėjai JV464. Da n'iškalbėjov meilių žodelių, pradė[jo] gaideliai jau negiedoti JV648. Jonukas dabar visa iš eilės iškalbėjo, ką tik širdy jautė rš. Tai iškalbėjęs patylomis, Leopoldas nusijuokė balsiai Vaižg. Kas tą kalbą iškalbės, tai tą košę sutepės NS284. Aš atrasčia tėvelio dvarelį, iškalbėčia tėveliui vargelius Slk. O kad tu būtum, tėvai, n'atėjęs, tokių žodelių neiškalbėjęs JD165. Išmintingi žmonės niekados neištaria žodžio, gerai nepamisliję apie tai, ką turi iškalbėtie Tat. Ir pirm nei iškalbėjęs buvo, šitai išėjo Rebeka BB1Moz24,15. O tatai iškalbėjus, beveizdint aniemus, regimai aukštyn pakeltas est VlnE73. Ir taip iškalbėjo regintiemus visims Mž303. Ir tatai iškalbėjęs, bylojo Petrui BPI411. Kas iškalbės darbus tavo! MKr91.
| prk.: Iškalbėjo septyni perkūnai balsus savo Sut.
| refl. intr., tr.: Ot, ir išsikalbėjo nekalba! Žem. Gal jiems pavyko tikrai ir aiškiai išsikalbėti J.Dov. Duokit jam išsikalbė́ti, nekliudykit Š. Oi mes ilgą laiką kalbėjom ir išsikalbė́jom Pg. Magdė, numanydama durnai išsikalbėjus, norėjo kartu su Marike pro duris išsprūstie Sz. Išsikalbėsiu meilius žodelius šventos dienos rytely JD31.
ǁ intr. būti iškalbingam: Ot, tu tai i̇̀škalbi, saldu klausyt, kai tu kalbi Dbk. Ji labiausiai iškalba Jnšk.
2. tr. išgalėti kalbėti, iššnekėti: Užėmė gerklę visiškai, negãli iškalbė́ti Pc. Teip išsigandau, kad iš karto negalėjau iškalbė́t (žodžio ištarti) Ėr. Vaikelis buvo jau iškalbą̃s (jau mokėjo kalbėti) Šts. Kap prijojau prie vartelių, n'iškalbu žodelio BsO302. O štai stosies nežadžia ir negalėsi iškalbėt BtLuk1,20.
3. tr. išprašyti nuolatos kalbant: Vaikščiojo vaikščiojo, kalbėjo kalbėjo ir iškalbėjo iš senio tinklą Ds.
4. tr., intr. nusakyti, apsakyti (ppr. su neigiamais žodelyčiais): Visas veikalas taip pilnas procės, jog nė vienas negal iškalbėti CII80. [Kuris] liežuvis galės ižkalbė́t, koki garbė … ir linksmybė … tenai bus DP555. Šitus baisius vargus ir tą didę kančią mes, kačei daug kalbėtumbim, tačiau negalėtumbim gana iškalbėti BPI422. Mes … negalim visą naudą žinoti alba permanyti, nei iškalbėti BPII117. Didėmis ir neiškalbėtomis linksmybėmis ir gėrybėmis ant amžių atvėsinti ir įlinksminti bus DP8. Turėdamas paduksį neižkalbėtoj gėrybėj ir susimilime tavame VoK48. Regim neiškalbėtas meiles SGI43. Neižkalbėta … galybė KN88. Iž tiesos tatai est neiškalbėta geradėjystė MP33. Didžius ir neiškalbėtinus ir neišmieruotus turtus … ant mūsų esti išpylęs VlnE59. Jūs džiaugsitės su neiškalbamu ir šlovingu džiaugsmu NT1Ptr1,8. Dėkui už jo neiškalbamą dovaną NT2PvK9,15. Nužavino neiškalbamą daugybę žmonių CII815. Didesias a neiškalbamas jo malones a gėrybes Gaig141. Dėkavojame … už dides neiškalbamas dovanas PK30. Žada … algas neižkalbamas DP490. Aprašyta neižkalbama meilė DP241.
5. tr. Tat atmintinai išsakyti.
6. tr. apkalbėti, apšmeižti: O ir pamatė nelabi žmonės, nor mudu iškalbė́ti BzF13. Nemylėk bernyčio, labai iškalbėto Grk. Žmonužių iškalbama, ausi plonas drobeles JD1000.
| refl. intr., tr.: Oi, kaip jos išsikalbėjo (viena kitą apšnekėjo, išsidergė) prieš žmones! Pg. Jūs išsikalbėkit kojas rankužėles, ne mano mergelės jaunas dienužes JD234.
7. intr., tr. VoK48 prikišti, prikaišioti, reikšti pretenzijas: Jei man negerai pasiuva, tai aš visada i̇̀škalbu Vžns. Iškalbėjo – šuva mėsos nebeėstų Vel. Rodos, da neseniai ir pasiskolinau, o jau iškalbėjo, kad ilgai neatnešañt Skdt. Ką čia tėtė vis iškalbi, prisiklausiau jau, gana! Srv. Duosiu, tik paskui neiškalbėk, kad buvo prasti Ėr. Aš jai iškalbėsiu, neiškęsiu: kaip taip padaryt! Dbk. Bernužėli, kodėl taip iškalbė́jai man visaip?! Čb. Tu atsitraukie, šelmi berneli, neiškalbėkie tokių žodelių Skr. Julija iškalba, kodėl nerašau rš. Mušė mušė iškalbėdamas, o paskui davė tų žolių gert BsPIII252. Eina panytėlė, gailiai raudodama, bernelį žodeliais iškalbėdama (d.) Kp.
8. tr. BPII204 išteisinti, pateisinti: Pirkau lauką, ir reik man eiti ir apžvalgyti to – prašau tave, iškalbėk mane Vln86. Idant jį iškalbėtumbim VlnE8. Bau iškalbėtini yra tėvai dėlei poligamijos? MT230. Meldžiu tave, turėk mane už iškalbėtą DP274.
| refl. intr., tr.: Adunt nė vienas neturėtų kuo išsikalbėt iž savo kaltybių SPI24. Nė vienas … nuog darymo darbų gerų nieku būdu iškalbėtis negal DP558. Smertis sutiks kiekvieną, kurios neižsikalbėsim KN236. Visada mokėjo išsikalbėti toje valandoje negalįs to padaryti Vaižg. Kūnas nuo darbo išsikalba ir atilsio geidžia rš. Negal išsikalbėt, tarydams: kas man jop? SPII53. Ir pradėjo visi lygiai išsikalbėti SE145.
9. intr. sutarti, suderėti, sulygti: Kiek buvo iškalbė́ta, aš tiek užmokėjau Pc.
| refl. M.Valanč.
10. tr. išpranašauti: Kalbėjo žmones, kad bus sausa vasara, ir iškalbėjo (įvyko taip, kaip žmonės sakė) Vb.
nukalbė́ti, nùkalba, -ė́jo
1. tr., intr. nusakyti, nupasakoti: Kalbėjo daug ir kartais labai gražiai nukalbėdavo Ašb. Argi juodu galėjo vienaip apie žymųjį kalbos dalyką nukalbėti? J.Jabl. Savo rašinyje nukalbu kartais neiškentęs ir apie vieną kitą sintaksės dalyką J.Jabl. Pirmajame to skyrelio straipsnyje nukalbama kas kita J.Jabl. Tasai žmogus nenukalba kaip reikiant, bet plepa, pliauškia niekus J.Jabl.
| Nukalbė́jom, kad insdėsma valgyt, ale ažmiršom Vj. Tik nukalbė́jau (užsiminiau), štai jau ir atkáukši [minėtas žmogus] Ds.
2. tr. kalbėjimu nuveikti: Jis liežuvingas, nenukalbėsi Kltn. Kad ir kažin kokį liežuvį beturėtum, nenukalbėsi jo rš.
3. intr., tr. (niekus) nušnekėti, kvailai pasakyti: Ir nukalbėjai, nudardėjai, lyg ratais į pakalnę J.Dov. Kastulis vis ėjo blogyn ir blogyn ir kartais lyg ir nukalbėdavo A.Vien. Kalbėjo kalbėjo ir nė́kus nukalbė́jo Kltn. Tai kad nukalbėjo! Srv. Kai nusigeria, nukalba Ldk. Jis nukalba (jam pasimaišo) – nebe visi jam namie Jnšk. Vokietijos „kairieji“ skundžiasi blogais savo partijos „vadais“ ir nusimena, nukalbėdami iki juokingo „vadų“ „neigimo“ rš.
| refl.: Tu, meldžiamasis, kalbėk, bet nenusikalbėk! rš.
4. intr. nukrypti nuo temos, nuo reikalo: Pradėjo apie akėčias, o nukalbėjo apie vežėčias Dgl. Nùkalba (kalbą į kitą pusę nukreipia) jis, kad tik apie jį neužsimintum Jnšk. Jis nenori ir kalbėti apie ano vakaro įvykį ir visuomet nùkalba Trgn.
5. tr. apkalbėti, apšmeižti: Nukalbėjo žmones mane ir visą kaimą Žmt. Žmonių nukalbė́tos mergos Ėr. Tavo žirgelis gražiai nupenėtas, o tu, berneli, svieto nukalbėtas PnmA. O kaip aš neverksiu, panelė būdama, žmonių nukalbėta (d.) Vp. Pro te naktį eit neramu – nukalbamà vieta (kalbama, kad vaidenasi) Ds. Šitas vainikėlis vandraunykėlis: … per du laukeliu neštas, vėjo nenupūstas, žmonių nenukalbėtas Al. Testa joj sau kalba: man vainiko nenukalbės Vlk.
| refl. tr.: Nusikalbėkit rankas ir kojas negu mane jauną Dglš.
6. tr., intr. palenkti į savo pusę, perkalbėti: Slūginę, pasižadėjusią mums, ans nukalbėjo pas save J. Nenukalbė́si! Aš einu, ir gana! Jrk87. Turbūt jis nukalbės, sakys neiti I.Simon. Karalius ją norėjo nukalbėt, kad tę nieko tokio navatno nesą BsPII284. Nemažas tai dalykas nukalbėti nuo užsigeidimo rš. Sesuo kiek tik įmanydama nukalbėjo, ale noprosnai Jrk89.
| refl. tr.: Paki tas žiedelis nusistovėjo, bernelis mergelę nusikalbėjo LMD(Klt).
7. intr., tr. suderėti, sušnekėti: Kuom nukalbėjo, tuom turėjo išpildyt Krtn. Kiek buvo vyrų nukalbėta, pridėjo penkis šimtus rublių Pš. Motina… apsiėmė [vaiką] penėt ir užaugint už algą nukalbėtą ir jai žadėtą DP561.
pakalbė́ti, pàkalba, -ė́jo
1. intr., tr. pasakyti ką žodžiu, pašnekėti, pasidalyti mintimis: Dabar pakalbėsim, o paskui padirbėsim Lkš. Aštrus vyras pakalbėti, o kai darban šaukia, patylėti Nč. Galva kaip vištos: nei ji pakalbėti, nei ji su žmonėm pasėdėti Grz. Napalys nei paeiti, nei pakalbėti nemokėjo tiesiai, žmoniškai Vaižg. Čia nuėjęs pakalbėjo noriąs smaką pérgalėt Jrk9. Pakalbėjo kaip šlapias nedega LTR. Prašom, dukrele, prašome, viešnele, pakalbėti žodelį Plv. Su kuoj žodelį aš pakalbėsiu, kam pasiskųsiu? KrvD163. Rasi … mošytėles nepakalbamas JV949. Pakalbėta, ir bus N. Ui, mergyte mano, pastovėk ben stundelę, pakalbėk ben žodelį RD172. Lydėte palydėjo, kalbėte pakalbėjo: – Ar sugrįši, brolužėli, pas senąjį tėvelį? JD641. Aš nei vieną žodelį su juomi nepakalbėjau N311.
| Žmonės yra visuomet palinkę pakalbėti daugiau, negu iš tikrųjų yra Blv. Tegu pakalbės (praneš) mums gerą naujieną, tada pavaišinsime rš. Pakalbėjo vartinykei ir įvedė Petrą palociun DP158.
| refl. intr., tr.: Norėjau vieną kartą susitikti ir pasikalbėti su tavimi J.Dov. Apie jūsų žemę reikia pasikalbėti, supranti? J.Balt. Su išmintingais žmonėmis pasikalbėti, žinote, malonu rš. Su ponu nepasikalbėsi kaip su žmogumi LTR. Ateik, bernužėli, vėlai vakarėlio, tai mes paskalbė́sma meiliuosius žodelius (d.) Kp. Buvo progos ir su juo pasikalbėti J.Jabl. Geriau šiandien geruoju pasikalbėti, negu rytoj piktai susibarti KrvP(Al). Vilniuj gyvendamas, negaliu su tėvais žodžiu pasikalbėti, tik laiškais susižinau Sn. Eisiu pas panelę, pas savo širdelę pasikalbėti Smn.
2. intr., tr. įstengti kalbėti, pasakyti ką: Mūsų burna iš išgąsčio vos pakalbėjo KlM733.
3. intr. mokėti reikšti mintis: Normantas puikiai pakalba visomis Pabaltijo kalbomis Vaižg.
| Marti nusidavus: ir graži, ir pàkalba (moka pakalbėti) Slm.
4. tr. atmintinai pasakyti, papasakoti: Da vieną pasakaitę pakalbė́siu, ir užteks Dglš.
5. tr., intr. apkalbėti, apšmeižti; ką bloga apie kitą pasakyti: Jis tave kitų akyse pàkalba Jnšk. Jei apivarai atsiriša, tai kas pakalba Lnkv. Tave svietas (žmonės) pàkalba Jnšk. Be reikalo jį pakalbėjom Jnšk. Kitą tai ir ana labai pakalba Trgn. O kur jie ėjo, kur jie stovėjo, čia mane pakalbė́jo JV866. Ei, bernyt, bernyt, bernyti mano, pakalb mudu žmonelės RD127. O kas tas kiemas, kas ne kiemužis, vis mane pakalbėjo JV451. Mane anyta vis pakalbė́jo JV808. Bernyti mano, pakalb mudu žmonelės N308. O kaip aš grįšiu nekenčiamoji, visų žmonužėlių pakalbamóji?! JV192. Nebklausyties žmonių, pakalbančių kitus P. Tegu sau iš pradžių ir pakalbės, bet galų gale pripažins, jog esi vyras Blv. Kursai artimojį savo paslapčiai pakalb, tą nužavinu BBPs101,5. Bet kurie praėjo, pakalbėjo (tyčiojos, pajuokė) jį BPI398. Artimą savą niekina, pakalba ir žudžia DP315. Smurtus ir piktas daiktas pakalbėt ką DP479. Anas pakalbamas (įtariamas), tu su juo per daug nesdraugauk Dbk. Matyt, kad nekoks žmogus, bo daugelio pàkalbamas PnmR. Pakalbamas žmogus iš seniau buvo, tik niekas až rankos nebuvo nutvėręs Ds.
| refl.: Tėvai, esą, baika, o seserys tai labai pasikalba (jos peikiamos, jomis nusiskundžiama) Ktk.
6. tr., intr. prikišti, prikaišioti: Pakalbėjo jam bylodams BPI390. Nė mes to nepeikim, nei anam pakalbėkim BPI144.
parkalbė́ti, par̃kalba, -ė́jo intr. kalbant pareiti: Girdėt par̃kalba vyrai namo Ėr.
pérkalbėti
1. tr., intr. pakalbėti, pašnekėti apie ką nors: Seniai turi laiko daug ką perkalbėti P.Cvir. Suėję neturim ką veikt – perkalbam ir apie Mares, ir Petrus Ėr. Mes dažnai su tėvu perkalbam, ką tas mūsų vaikas Kaune veikia Srv. Su tėvu ji buvo kalbėjusi ir perkalbėjusi apie svainį amerikoną A.Vencl.
2. tr., intr. persakyti, išpasakoti; pasakyti, išaiškinti: Tu nueik ir perkalbėk viską jiem: juk žinai, kaip mes gyvenam Ps.
| Vokietis nemokėjo lietuviškai perkalbėti Ėr.
3. tr. kalbėjimu nugalėti: Ji baisiai plepi – jos niekas nepérkalba Slm.
4. tr. sudrausti, numalšinti: Perkalbėti, sudrausti draugą Krizas nemano P.Cvir.
5. intr. praleisti kurį laiką kalbant, prakalbėti: An žirgelio perrymojau [per naktelę], su uošvele perkalbėjau LB141.
6. tr. palenkti į savo pusę, peršnekėti: Jis mano šeimyną perkalbėjo (atraišė) B. Jis perkalbėjo jąją ant savo pusės J. Kad jau tėvas supyko ko, tai tu, vaikel, neperkalbėsi Srv. Jis ką užsimes – neperkalbės nei devyni Ėr. Negali jį perkalbėt R70. Kitoj gadynėj … buvo duktė labai mandri, jog nieks negalėjo jos perkalbėti BsPII67. Tetušelis pažadėjo, matušelę parkalbėjo StnD14. Mergužėlė, lelijėlė, nesiduok parkalbėt: neduok žiedo, nei vainiko, nė jaunų dienužių JD353. Perkalbėjo mano širdį Nm. Bernužėli, perkalbėk tėvelį Nm. Jis perkalbėjo mano širdelę, bile tik gautų ploną drobelę Smn. Pakolei vanduo nusistovėjo, bernytis mergytę sau perkalbėjo JD583. Jis perkalbėjo nuo manęs mergelę JV1033. Kas perkalbėjo tavo širdelę, kad tu manęs nenori?! BsO28. Parkalbėjo man bernelį visų mylimąjį KlpD51. Jo tai tiesa ir teisybė, perkalbėjai tu mane! KlvD20. Veltui norėjo tėvas perkalbėti rš. Kitus sau paduotųs … perkalbėjo SPI126. Anas duodas perkalbamas Ds. Jis buvo neperkalbamas žmogus rš. Rasi … dieverėlius neparkalbamus JV624.
7. intr. pabūti už vertėją, padėti susikalbėti su kita kalba kalbančiu: Paprašiau tokį žmogų, ka man párkalbėtum, šiaip aš su lenkais nesušneku Grg.
prakalbėti, pràkalba, -ė́jo
1. intr. pradėti kalbėti, prašnekėti: Tartum meiliu balsu kas į ją iš tolo prakalbėjo P.Cvir. Jis neprakalbė̃s, kol negirtas (apie nešnekų žmogų) Srv. Kap tvorelės prakalbės, sausi medžiai pražydės Drsk. Prakalbėjo sieri akmenėliai TDrIV169(Kb).
2. tr., intr. pratarti, pasakyti: Vienam ji nunešdavo obuolių, kitam grūšių, o kuriam nieko neturėjo, tai nors gražų žodį prakalbėjo rš. „Išbėk tu nuo tos raganos“, – prakalbėjo karalaitė BsPIII19. Išgirdus toj karvė prakalbėjo, sako: „Neverk!“ BsPIV89. Saulė tekėjo ir prakalbėjo: „Aš tau motušė kraiteliui krauti“ Srv. Negaliu kelti, durelių verti, žodelio prakalbė́ti JD1009. Prakalbėčia ašiai motiniškais žodžiais BM449. Taip josp prakalbėjo Mž164.
3. intr. praleisti kurį laiką kalbant: Visą vakarą prakalbė́jom susirinkę Ėr. Aš miegelio nemiegojau, už skobnelių prasėdėjau, ant rankelių prarymojau, su broleliais prakalbėjau Eiš.
4. refl. tr., intr. netyčia ką negera, ką užgaulaus pasakyti, prasitarti: Likit sveiki, susiedėliai, gal aš jaunas bernužėlis kam ką praskalbėjau LTR(Prl). Oi … aš … mažam (gal) prasikalbėjau senai močiutei kokiu žodeliu TŽI302-303. Vibočykit, mergelės, gal kam prasikalbėjau savo meiliais žodeliais Vlk.
5. refl. tr., intr. netyčia pasakyti paslaptį, prasitarti: Kad kas nepraskalbė́t kokioj minutėj tos paslapties Švnč.
prikalbė́ti, pri̇̀kalba, -ė́jo
1. intr., tr. prisakyti, prišnekėti, pripasakoti: Apie viską dabar prikalbėjom Grž. Par dienų nemetą prikalbė́jau daug aš jai J. Žmonės visaip pri̇̀kalba Ėr. Ko tik žmonelės neprikalba! Blv. Prikalbė́jo devynias galybes BŽ211. Daug pasakų prikalbėjo, jog tiesos net neatskirsi Rt. Vilkas kaltina ėriuką, kad jis pernai jam niekų prikalbėjęs Blv. Rūtą sėjau, prikalbė́jau JV484. Trečia sesutė vartus atkėlė, da palydėjo ir prikalbėjo BsO108. Verkė motulė, verkė ir tėvulis …, gailiais žodeliais prikalbėdami, jauną sūnelį savo lydėdami KrvD278.
| refl.: Besikalbėdami tiek prisikalbėjo (iki valios prisišnekėjo), jog vienas antro jau pakęsti negalėjo Krsn.
2. tr. kalbėjimu priveikti: Kalboj ir durnio dažnai neprikalbėsi Srv.
3. tr. kalbėjimu ką padaryti, užsitraukti: Besikalbėdami bėdą sau prikalbė́jo Švnč.
4. tr. įtikinti, palenkti, įteigti, prišnekėti; pripiršti; pažadėti: Man neprikalbėsi, aš žinau, ką reik daryti Plng. Jie prikalbė́jo tą žmogų, kad eit kart su jais toliau BM172. Prikalbėjo kaip sveikam ligą Ds. Tave tėvužis man pažadėjo, šėmuosius jautukus man prikalbėjo KlvD66. Rasi motušę neprikalbamą, seną tėvelį neprilenkamą Rt. Būčia pripiršus, būčia prikalbėjus gražią mergytę NS669. Pati yra prikalbama Šts. Tinginys … dar ir kitą prikalb, kad ir kits nedirbtų PP52.
| refl. intr., tr.: Jis čiuptų ją, apkabintų, bučiuotų, bučiuotų! O gal ji leisis prisikalbama I.Simon. Ana neturia kaip prisikalbė́ti J. Bene prisikalbėsiu, kad mane vežtumeis Šts. Jis duodas prisikalbėti J.Jabl. Zolio geras liežuvis tuojau prisikalbėjo rankpinigių Žem. Nustojęs vilties prisikalbėti bent kokią merginą rš. Atsiminki, bernužėli, kap meiliai kalbėjai, kol tu mano širdužėlę sau prisikalbėjai (d.) Plv. Prisikalb prie žmogaus ir išvilio[ja] pinigus Šts. Kol vandenėlis nusistovėjo, bernelis mergelę prisikalbėjo Žl.
5. tr. rašte pripasakoti, prirašyti ko: Jo knygoje yra ir nesąmonių prikalbėta rš.
| refl.: Viso rašto gale, prisikalbėjęs apie tą didįjį prancūzų rašytoją, tiesiog pasako J.Jabl.

×razsiskalbė́ti, razsi̇̀skalba, -ė́jo (hibr.) susikalbėti:
^ Razsiskalbėsit kap žąsis su kiaule (visai nesusikalbėsit) Lz.
sukalbė́ti, sùkalba, -ė́jo
1. intr. prakalbėti, imti kalbėti: Nė sukalbėt negali̇̀ – tuoj šeria Rm. Kažin kas priemenėj sukalbė́jo – gal tėvas sugrįžo? Slm. Subels vėjas prie langų, sukosės ar sukalbės kas nors vakare gatvėj rš.
2. intr. svetima kalba ar kita tarme susišnekėti: Moka vokiškai sukalbė́ti Gs. Nesùkalbi su jais Plv. Jis sukalbėti su jais galėjo S.Dauk.
| refl.: Ar moki rusiškai? – Susi̇̀kalbu Slm. Parvažiavęs į namus su tėvais nesusikalba Klvr.
3. tr. įveikti kalboje: Bandyk tu ją sukalbė́t – nieko nebus (jai labai sekasi kalbėti)! Alvt. Pasijuto sukalbėtas ir nustyrino šalin rš.
4. tr. iškalbėti, atspėti, kas bus: Ką žmonės kalba, tai vis sùkalba Kt.
5. refl. tarpusavyje susižinoti, susišnekėti: Buvo, suskalbė́si su girtu! Trgn. Kitą kartą karalius išgirdo šarkas susi̇̀kalbant Jrk95. Susikalbėti buvo beveik neįmanoma (dėl triukšmo fabrike) J.Dov. Nė susikalbėsi, nei suprasi Dkš. Žadą užkando, ir nebesusikalbėjo Jnšk. Gali su žąsinu susikalbėti, bet ne su juo Jrb. Susikalbės vilkas su meška! Rm. Su durnium susikalbė́si, su girtuokliu niekados Ds.
| Siuntė juos pačius …, idant anys patys, su juo susikalbėdami (pasikalbėdami) ir jo didžius darbus regėdami, permanytų BPI29. Ir nusidavė jiemus, šiteipo susikalbantiems (besikalbantiems) BPI402.
^ Susikalba kai žąsis su kiaule (visai nesusikalba) B, M.
6. intr., tr. sutarti, susitarti: Jauniesiems įvažiuojant kieman, iš anksto sukalbėti vaikinai papoškėjo sodely iš revolverių salvę A.Vien. Sukalbėjom ir pasirašėm, kiek tiktai buvo Pš. Drūčiai sukalbė́kit, ir paskui važiuosim Skr. Ką mes abu sukalbėjom, reikės išpildyti Ds. Atėjusiejie sukalbėjo dar sykį visus … suvadinti LC1883,5. Šita dalis mano, kaip pirma sukalbėjome Blv. Teip sukalbėjom, kad aš be jos nesiženysiu, o ji be manęs BsPIV214. Blezdinga girdėjusi, kur anuodu sukalbėjusiu padėti S.Dauk. Sukalbėtu laiku išpirko Vaižg. Kad jau kalba sukalbėta, kai preis eilia, reiks eit sesei Vr. Kaip sukalbėta R6. Sukalbėt dukterį ažu ko SD459. Sukalbėjova vedu važiuoti ten J. Du broleliu keliu jojo, bejodamu sukalbėjo BsO116. Ar tu akių neturėjai, kad su tokiu sukalbė́jai (sutarei tuoktis)? JD1084. Klausinėjo mergužėlė: ar nuplaukė, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo (d.) Nm. Nei nuskendo, nei prigėrė, nei su kita sukalbėjo (d.) Ob. Ar su našliu sukalbė́jai, ar našleliui ranką davei? JV340. Sukalbėti žodeliai, sumainyti žiedeliai Plv. Jau kalbelės sukalbėtos, žiedai sumainyti NS1190. Jis buvo sukalbamas žmogus (gero būdo) J.Jabl. Nėr ko sakyt, anas sukalbamas žmogus Skdt. Pasirodo, sukalbamas žmogus esąs, per daug nesididžiuoja Ds. Anas nesukalbamas žmogus: jam ką sakai, tai vis anas priešu Ml.
| prk.: Mano kojos pasidarė visiškai nebesukalbamos B.Sruog.
sukalbamai̇̃ adv.: Šneka da sukalbamai̇̃ Sv.
| refl.: Matytis, kad anuodu susikalbėjo ir susimokė J. Rytoj suskalbėjom važiuot turgun Skdt. Čia jie iš viso paviečio suėjimus arba seimus laikė, susikalbėdami apie visokius karionės reikalus A1884,52. Tie susikalbėjo jį, kai ateis su valgymais, užmušti BM100. Su tokiu yra galima susikalbėti Blv. Ir susikalbė́jo trys jauni berneliai pas jauną mergelę joti JD576. Susikalbė́jo bernužis su merguže: abudu mudu vienu kelužiu eisiv JV131. Susikalbėjo sausa nendrelė, sausa nendrelė su dobilėliu Dkš. Susikalbėkiam, berneli mano, lig jauni bebūdami, kad vedu augsma, viens antro lauksma Kltn. Sukalbėtis su Dievu kaip prieteliumi DP220. Ir susikalbėję nupirko BPI375.
7. tr., intr. suderėti, sulygti: Kaip sukalbėta, taip bus užmokėta Jnšk. Sukalbėtą sutartyje mokesnį yra gavęs rš. Vienus darbinykus sukalbėjo anksti, kitus pusė dienos, trečius vakarop MP93. Suderu apie ką, sukalbu, sutarmę darau SD104.
| refl.: Duosiu tiek, kiek susikalbėjom Srv. Regis, galėjęs (orig. galeis) visus žmones išvaryt ant darbo …, nesusikalbėdamas su jais apie … algą ažu darbą SPI321-322.
8. tr. M.Valanč, P, Blv, Tr atmintinai pasakyti: Maldą sukalbėjo Ėr. Ji poterius sukalbėjo Prn.
užkalbė́ti, ùžkalba, -ė́jo
1. tr. kalboje nuveikti: Žinoma, tavęs da niekas neužkalbė́jo Ktk. Kas užkalbė̃s, už to ana eis ir duos pusę karalystės (ps.) Antz.
2. tr. užkalbinti: Par kiemelį pati išlydėsiu, par laukelį žodžiais užkalbėsiu Trg.
3. tr., intr. užginčyti, neduoti toliau kalbėti: Kam tu žmogų užkalbi – kaip jam reiks, taip jis padarys Jnšk. Aš buvau pradėjęs sakyt [tą naujieną], ale jis tuoj užkalbė́jo, suniekino mane Slm. Nieko negali jam pasakyt – tuoj užùkalba (suniekina) Vb.
4. refl. įsileidus į kalbą, užtrukti: Giros gėrėm, paskui užsikalbė́jom Ėr. Užsi̇̀kalbi ir užmiršti padaryt Lp. Vakare su kaimo vaikais ilgai užsikalbėdavo Mš.
5. refl. kalbėjimu užsitraukti nemalonumą: Kalbėk kalbėk, ant savo galvos užsikalbėsi Vb.
6. tr. užtarti: Prašome…, idant Jisai mus teiktųs užkalbėti Tavimpi Tėvop savo brš.
7. tr., intr. burtažodžiais pagydyti: Senė užkalbėjo rožę Jnš. Jis užkalbėdavo kraują, išgąstį, pasiutimą rš. Tas senukas moka užkalbė́ti nuo gyvatės įkandimo Lš. Dančio sopę ažùkalba Km. Jau dantes užkalbėta (nesopa daugiau) Aps.
ǁ burtažodžiais pakenkti, užburti: Užkalbėjo ir žmogų pavertė vilkalaku Dv. Ana užkalbės, kad nebaugs J.
◊ dañtį užkalbė́ti stengtis įtikinti, įkalbėti ką, kalbant nuraminti, apgauti: Jis tik užkalba dantį, kad aš tik tą padaryčiau Pn. Neužkalbė́si tu jam dañčio, nemislyk, supranta, kad ir vaikas Ut. Iš anksto dañtį užùkalba Ds. Tu man dantų neužkalbėk! Alv. Jis man danti̇̀s užkalbė́jo Švnč.

Daugiau informacijos

sukalbė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

privérti

Apibrėžtis

vérti, vẽria, vė́rė KBII162, K, I, Š, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, Sut, N, M, L
1. tr. Žln smeigti, besti: Durklą vė́rė tiesiog į širdį NdŽ. Neskauda, kap vẽria nugaron [adatą]? Vrn. O aš misliau, kad jis man peilį pečiuosna ver̃s Dg.
ǁ Mrj prk. pakišti: Vė́rė špygą į panosę ir nubėgo Dkš.
2. tr. durti kiaurai, persmeigti:
^ Tokis skausmas, kap adata vertái odą, siūtai Mtl.
ǁ skaudžiai, dirginančiai veikti jutimo organus, rėžti, smelkti: Sykį buvau įsukęs didžiąją lempą, tai net akis vẽria Ob. Jis žengė vis tolyn ir gilyn, tik Petrą labai stebino, kad dauboj nėjo tamsyn, bet vis šviesyn, ir pagaliau šviesa net akį ėmė verti J.Balč. Šaltà, vė[ja]s kiaurai vẽra Krš. Blaškomas veriančio, draskančio vėjo, netrukus visai išsimušiau iš jėgų rš. Už nugaros pasigirdo veriantis riksmas – ne riksmas, veikiau beviltiška aimana rš. [Sargybinio rago] veriantį aidą – nejaukų, nesmagų, pakartojo šilai, mėnesiena gili J.Aist.
veriamai̇̃ adv.: Šuo užkaukė pratisai, veriamai rš.
3. tr. Gmž besti kuo, norint įdurti, persmeigti: Vė́rė jį peiliu į pečius NdŽ. Vė́rė juos ietimis iš šonų NdŽ. Tai žmona vyrą vė́rė peiliu, tai vyras [žmoną] Kpč.
| prk.: Susirinkusiųjų žvilgsniai vėrė jį kiaurai J.Balt. Kaip aš būsiu, kaip toks baisiai nuogas veriančioj visatos akyje K.Brad.
ǁ intr. smeigti, mušti (smailiu): Jei tu man lazda, tai aš tau šakėm versiu LTR(Jz). Eik, ba kap vérsiu kokiu daiktu – atvirsi Pv.
| prk.: Kab vė́rė nosin [vaistų kvapas] Rud.
ǁ intr. atlikti bedimo judesį, kyščioti, bedžioti, baksnoti: Nosia vẽria vẽria karvė, neryja Klt.
4. intr., tr. skverbtis, smigti (apie diegiantį, duriantį, smelkiamą skausmą): Skausmas į sąnarį vẽria Klvr. Mane šiurpas vẽria NdŽ. Man in koją kad vẽria skausmas, tai negaliu atsistot Nmn. Dyguliai mane vẽria ir kaip su peiliais mausto J. Verulys teip vẽra, ka nebepaeitu LKT88(Vž). Kai ima galvą skaudėt, tuokart veria per akį P.Aviž(Švn). Kaipo mano vainikėlis, kad tokis dieglužėlis in šonelį ver̃tų (d.) Rdm.
ǁ ppr. impers. [K], DŽ2 labai (ppr. duriamai, smelkiamai) skaudėti, diegti: Netikusi, visus narius kaip vérte vẽra Krš. Mun vė́rė par slėpsnas Kl. Staiga ima verti per akį, gelti kaktą, smilkinį, žandą, dantis EncIX140.
ǁ tr. perimti (apie didelį skausmą): Šią naktį ka vė́rė galvą, ka vė́rė, mislijau, ka mirsu Tv. Naktį atsibudo: – Ui, ui, muni dura, muni vẽra Sd. Pryširdis vaiką vẽra žemėn Šts. Tulžis vẽra i nūvera i gyvolį, i žmogų Lkv.
5. tr. duriant, bedant ką įkišti, įverti: Kiaulei dratą vẽriam, kad neknist Kzt. Aš drato nèveriu, kad i paknis [kiaulė] kiek, lovį iščystysiu Klt. Reiks paršam vért grandys snukiuos, kad neknistų JT307. Ka čiaukšno[ja] [kiaulė], užnėrei šniūrą i vérk drotį Brs. Niekad nebeisiu! – mykė, šnirpštė sau Juzis, kaip bulius, grandį į šnerves veriamas J.Paukš.
6. tr. perduriant, perkišant per ką mauti: Grybus, būlo, vẽriam anta raikščių Drsk. Kotų nevérdavo, [grybo] kotas kaip ir medinis, kai sudžiūsta, neskanus Všn. Veria ant siūlo [tabako lapus] ir neša ant užlų dūmuose išsistovėt J.Balt. Virbalas sienoj pakabintas, ir vẽriam laikraščius Pl. Yra ir veriamųjų mašinų [tabako lapams] J.Krišč. In šakalio vérk, pasvilinsi [vištą] Klt. Ką veikia mama? – Obuolius vẽria Sml. Surištas vantas veria dešimtimis LEXXXIII113. In meškerės vẽria kirmėlę, slieką Aps. Čia bus siūlas karoliam vért Slm. Vaikams uogeles an smilgos vė́rė i nešė – vaikai tėvų nemato Rdn. Kiti rinko žemuoges ir vėrė kaip karolius ant smilgų K.Saj.
| prk.: Y[ra] daug [mokytų], gali ant siūlo vérti, o visi latrai Šts. Būdavo, veriu kaip karolius vieną frazę prie kitos rš. Šit ir sėdi merga ant rugienių šiaudų ir veria metelius (apie senmergę) J.Balt.
^ Verk neverk an šakių šūdą, jis vis tiek drimba LTR(Srj).
ǁ smaukti, mauti: Žarną ant šakalio vẽria ir išverčia Dgp.
| refl. NdŽ.
| prk.: Pieminims viskas an vieno virbalo vė́rės – čia vargai, čia džiaugsmai Rdn.
7. tr. KzR, Gsč, Pns kišti taikant į ąselę ar kokią kitą angelę: Ant nūmonės siūlą veri̇̀ į adatą Lkv. Ilgai į adatą verù, reik akinius skirties Krš. Liuob į siūnamą adatą vė́rėm [lininį siūlą] i siuvom Krp. Vérk siūlą adaton, ašiai žabala, nematau Ant. Akinius tik nešioja, kai siuva ar adaton vẽria – ore nenešioja Klt. Verti gijas į nytis J. Na, ver̃ (verk) adaton (siūlą) LzŽ. Jug vieną siūlą vérsi į vieną nintį Plt. Padaryta šimtas siūlelių, ir vẽria skietan Aps. Tiek be miego, pasilenkiau [į skietą] vérti ir užmigau Krš. Samplėšinis [audeklas] – paprastai veri̇̀ veri̇̀ į kiekvieną skylelę Krtn. Vienon nytelėn veri̇̀ juodus, o kiton – baltus [siūlus] Plvn. Ir pasku rieti į stakles, veri̇̀ į nytis Kv. Apmeti an tų mestuvų, veri̇̀ i audi Vg. Jeigu nori biskį margiau, tai kitaip reik vért, o jeigu teip lygiai, tai kitaip veri̇̀ LKT192(Snt). Į nintis vẽrant reik kėravoti Štk. Į skietą veri̇̀ po du siūlu, tas jau įprasta Bsg. Už kriaučiuko netekėsiu, verti siūlo nemokėsiu LTR(VšR). Pakraščiuos [vyžos] apivarą gi vérdavo, kilpas palikdavo pakraščiuos Žb. Vyžo[je] yr tokios ąsos, į jas vẽria apivaras Jrb. Dešinysis virbalas veriamas į tris akis ant kairiojo virbalo iš dešinės į kairę, ir išmezgama pirma paprastoji kryžminė akis rš. Ponas numovė žiedą nuo piršto ir pradėjo verti, kad tas audeklelis lįst par žiedą LTR(Rš).
| prk.: Nu o ten (kariuomenėje) tai nesiterleno daug. Lamdė kaulus, kad braškėjo, per balno kilpą vėrė kailiadirbiai viršilos M.Katil.
ǁ parengti siūti įkišant siūlą: Juodus akinius užsidėjo i vérs adetą, vérk be akinių Trk. Adatą veriu pusė valandos, kol įveriu Šd.
| refl. Š.
ǁ kaišioti apmatų siūlus rengiant audeklą: Aš jau skietan veriù OG89. Pati vė́riau nytysna Btrm. Vẽriam nytėsa siūlus Azr. O sunku vért: bovelna labai plona, kolei inknebinės Aln. Kaip jau nytys[na] suveri, tada veri̇̀ skietan Kp. Veri̇̀ par keturias [nytis], tada lengviau išmint Alz. Atskiria posmus, veria nytysna, skietan ir audžia Pv. Subėgam visos [merginos] ir galvojam, kaip čia vért, kaip čia aust Sk. Surietei, tada vérti į nytis reik Žeml. Vérk į nytis, vérk į skietą, mun neteko su tais siūlais painioties End. Kad nemoki skietan vért, eik, mergele, kiaulių šert DrskD232.
ǁ sukaišioti apmatų siūlus į nytis: Vẽria pardien raštus i iš staklių nesikelia Klt. Dabar veriù audimą šitokiu raštu Kt. Būčio jau audeklą beveranti̇̀ Plt. Nu o į nytis tad y[ra] tie raštai verami̇̀ Trk. Eglele vẽria ir audžia Ml. Audeklą vérti dabar retoji merga temoka Kl.
| refl.: Trinytis kiteip vẽras Krtn.
8. tr. R303, MŽ406, D.Pošk, J.Jabl daryti (atidaryti arba uždaryti) (duris, langą, vartus, skrynios antvožą ir pan.): Verk duris, kol atversi J. Geležis durų veriama SD1212. Duris vérk – uždaryk, jeigu ataviros; atadaryk, jeigu uždarytos A.Baran. Tėvas temstant neramus vėrė prieangio duris J.Ap. Kaip tiktai duris vėrė trobos, tei ans pirma jo įlėkė į trobą DS115(Šmk). Kiekvienas saklyčios duris vėrė nedrąsiai Vaižg. Girgžda durelės veriamos (d.) Jnšk. Dureles vė́riau, žodį kalbėjau (d.) Rod. Antri gaidžiai giedojo, dureles [dukrelė] vė́rė (d.) Sn. Versi dureles, kad negirgždėtų, šluosi aslelę, kad nedulkėtų LTR(Kz). Klėties duris vėriau, kepurėlę kėliau LLDII233. Aš nevė́riau svirno durelių, aš nevožiau margųjų skrynelių JD900. Ei, mergužė, jau daugiau negersiu, nė karčemos durelių nevérsiu JV85. Kiek tu tankiai skrynę versi, tiek tu graudžiai verksi KlpD52. Kiek skrynę vérsuot, tiek graudžiai verksuot (d.) Pj. Kai neversi greitai vartų, gausi kupron dešims kartų LMD(Tvr). Ejau iš daržyčio daržo, vartą vėriau BzBkXV139(1512m.įrašas). Nėr man brolyč[io] varteliams vért BzF24. Močiutė tarė užtarydama: neverk, dukrelė, stiklo langelį JV7. Langelis veriamas (sukamas ant vyrių) CII420. Durys pusiau vẽramos Grdm. Troba buvo labai graži, pusiau veramos durys, abipusiai aukšti ir plati langai LC1883,39.
| prk.: Būk pats savim, duris pats laimės verk rš. O jis (sapnas) jau čia, jau veria mano langus B.Braz.
^ Ne vartų vẽra, ne subinės rauka (apie netvarkingą žmogų) Krš. Atvažiuoja dažnai vaikai? – Kur tau, durų nèveria… Rdš. Nèveria durų – eina ir eina kavalieriai! Lp.
| refl. Š: Ji mato – durys vẽrias Tlž. Tai vėrėsi aukštai prielangio durys Vd. Sugirgždėjo baisūs uždarai, vėrėsi durys Žem. Veriasi geležiniai vartai ir gaižiai girgžda surūdijusiais vyriais M.Katil. Vėrėsi trobų durys, girgždėjo svirtys, giedojo gaidžiai J.Paukš.
| prk.: Dangaus plyšys vėrėsi, didėjo, atverdamas po savimi neapžvelgiamą sniego platumą M.Katil. O vartai, kurie veriasi vienur ir kitur, yra žmogaus širdis. Veria juos valia Vd.
^ Juozapas geras, visiems ateiviams jo durys veras (visus priima) Žlv. Tai jau žemė vẽrias, kai tu šneki (baisius dalykus sakai) Skdt.
9. tr. Kair darant duris (langą ir pan.) spausti: Vérti koją, pirštus, ranką NdŽ. Tarp durių vera ranką [, jei girgždėlė joje] Sln.
10. tr. merkti: Visą naktį akių nevė́riau NdŽ.
| prk.: Smego į šieną, o čia iš karto miegas vėrė akis visai nakčiai J.Balt.
11. tr. žioti, čiaupti: Per visas vakaras nèveria nasrų (verkia) Lp. Aš arielkos negeriu, nė lūpelių neveriu LB135.
| refl.: Ir dabar iš džiaugsmo seniams burnos nebesiveria J.Paukš. Teip mun pati burna vẽras, iškentėjau, nesakiau End.
12. tr. prk. skleisti: Ir veria ji baisią praeities paslaptį, kokios nebuvau dar girdėjęs rš.
| refl.: Bangavo kalvos, vėrėsi kloniai, lygumos, apsėtos rugiais… sp. Prieš akis jai vėrėsi daugybė pamirštų vaizdų J.Dov. Net neišmokslintam vaikėzui, klausant Jauniaus, vėrėsi kažin kokie platūs horizontai Vaižg. Prieš jos akis vėrėsi nauji akiračiai, ji jautė stovinti ant naujos žemės V.Aln. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia Vd.
13. tr. daryti, kad atsirastų: Tie amžiai bėga ir bėga kruvini, draskydami senas žaizdas, naujas tau veria [, Lietuva] J.Aist.
| refl.: Kelionėj veriasi ir gyja sopės J.Aist.
14. refl. prk. labai norėti, geisti: An ko tę vẽrias – an trijų valakų žemės (ne mergos reikia, bet jos ūkio) Lp.
◊ ãkį (aki̇̀s Klt) vẽria BM61(Žb), DŽ, Slk žãvi, kreipia žvilgsnį: Tokie gražūs riešutai, kad ãkį vẽria Ėr. Ãkį vẽria obuoliai, kur rublį prašo Slm. Įeik į kriautuvę, ãkį vẽria [prekės] Sd. Bažnyčio[je] to[je] angelai tai net ãkį vẽria Snt. Miškan, būdavo, eini – tai net ãkį vẽria A.Baran. Kalnas kalniečiui labiaus akį veria, neg dirva artojui TS1902,2–3b. Jaunoji buvo graži, kaip piene maudyta, net akį vėrė, į ją pažiūrėjus A.Vaičiul. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akis vėrė savo žalumu A.Vien.
ãkį vérti su pavydu žiūrėti: Vẽria visi ãkį in karvę Dglš. Jis buvo labai skūpus, kad jis an skatiko akį vėrė BsPIV230(Brt).
akimi̇̀s vérti įdėmiai, skvarbiai žiūrėti: Jin vẽria jį tom akim, i gana Lnkv.
ant siū́lo vérti apie (ką) labai švarų, gražų: Kviečius a rugius galėjo ant siū́lo vérti, kaip išpikliavoti Plt. ×
danti̇̀s vérti ant šniū̃ro badauti: Neduok Dieve, kad būtų karas: danti̇̀s ant šniū̃ro reikėtų vért Jrb.
kai̇̃p ant (nuo) siū́lo vẽria sakoma, kai kas ką labai gerai, sklandžiai daro: Pamokslą kad sako – vera kaip nu siūlo Šts. Eita gerai anam kalba – kai̇̃p ant siū́lo vẽra Pln. Ot valgo, kai ant siū́lo vẽria Rod.
kai̇̃p ant siū́lo vẽriamas geras, puikus: Prastų neema rugių, tik kaip ant siūlo veramus Šts.
lū́pas vérti prabilti: Prieš jį nei vienas lūpų nevėrė prš.
nors ãkį vérk apie didelę tamsą: Tamsumeinia, nor ãkį vérk Rod.
[į] ši̇̀rdį vẽria
1. Gs, Šmn kelti skausmą, nerimą, skaudinti: Jūsų gerumas tiesiog man širdį veria J.Balč. Vẽria ši̇̀rdį kaip su peiliais Krš. Net širdį peiliais veria tą atminus Rp. Tos moters vargas tačiau ir mūsų daug kentėjusiai liaudžiai vėrė širdį ir per daug į akis dūrė Pt. Iš visų balsų jam ir šiandien širdį vėrė vaikučių dejonė: ištroškę kaitroje kūdikiai aimanavo vandens A.Vaičiul. Pasigirsta širdį veriantis Butrimienės riksmas K.Saj. Kap tik jis duris patraukė, tai man ir vė́rė širdiñ, kad čia gerai nebus Dg. Jam vė́rė širdiñ, kad tai jo motinos žodžiai Rud. Bandos išalkusios žviegimas vėrė širdį Ašb.
2. jaudinti, žavėti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau; jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
apvérti, àpveria (api̇̀veria), apvė́rė tr. Š, KŽ; Ak
1. veriant, kišant apsukui apvarstyti kuo: Žmonės moka pasiūt tą šepetį [linams], sudeda, kotą padirba, api̇̀veria virvelėm Kp. Api̇̀veria api̇̀veria, aũklėm apveržia tą riešą, tuos autus apvyniotus, ir eina dirbtų PnmR. Nagines apvė́rė, iškapojo skyleles, naginės tai da gražu [vaikams] Vdn. Čia suraukia, čia vat iškapoja iškapoja [skylutes], da užriečia ben kiek, aplink api̇̀veria šikšna [nagines] Kvr. Nuvydavai tuos šniūrus, apsukui apvérdavai, sutaisydavai, suraukdavai vieną [naginės] galą, antrą, kaip reik Sk. Tėtė paraukė nagines naujas, taip apvė́rė su šikšnelėms Klk. Aparų privysiu buntelį aple visą naginę apvérti i da staibiams apvyturties LKT63(Lkž). Antrą kartą naginę gal apverti, jei virpiai neištrūko Trk. Apverk vyžus apivarom Lp. Vyžų iš anksto pripinta, dabar tik reikia apverti ir suieškoti autų M.Katk.
| prk.: Darželį tvoromis tvėrė, mane kalbomis apvėrė Db.
| refl. tr. Kal: Apsivė́riau nagines, dabar galėsiu aut Lnkv.
ǁ refl. apsivynioti, apsinarplioti: Apsivėrė siūlas aple adatos bulę, negaliu beįverti Šts.
2. Imb, Grz apsukui apvarsčius ppr. sutraukti: Reikia apvért vyžus LzŽ. Tai jos (vyžos) nesmunka ir būva šitei apvérta Žb. Liuob nusivys ilgus apvarčius, į adatą įsivers ir į rinkį apvérs [naginę raukdami] Kl. Pavermu apverk, aprauk nagines, ne latviškai, bet apalia siūle Šts.
3. suverti, apvarstyti: Smilgikę apvérsi tatai, apvérsi žemuogėms kaip rožančių End.
atvérti, àtveria, atvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q48, SD1117, SD235, H, H157, R, R127,271, MŽ, MŽ166,363, Sut, D.Pošk, S.Dauk, RtŽ, M, LL216, L
1. atidaryti ką, padaryti atvirą, neužsklęstą: Vartus atvérti KII227. Atverta anga ikigal B, N. Atàveria duris ir prašo vidun Sb. Naktimis girdžiu, jis lipa laiptais, atveria duris J.Gruš. Pro atvertas vagono duris į vidų imdavo smelktis bauginanti juoda tamsa J.Ap. Jis langą atvėręs pradėjo švilpt BsPI47(Rg). Išėjo uošvelė, atvė́rė vartelius JV230. Mergyte mano, jaunoji mano, ai, bent atvérki stiklo langužį JV136. O ši trečioji, vis jaunesnioji, vartus atvėrė ir palydėjo KlpD28. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD168. Svirno duris atverdamas, o ir pamačiau savo mergytę KlvD241. Šitie vartai turi užrakinti pasilikti, neturi atverti būti BBEz44,2. Atvėrė tada duris ir ižbėgo Ch2Kar9,10. Duris Jerusalemo neatverkite iki saulei įkaitus BBNe7,3.
| Kodėl mes atveriam duris išduodantiems gyvuosius? J.Gruš. Jau atvertos durys jop ir meilę savo duosti žmogui kožnamui PK115. Atverk vartus tam, kursai tuskena Mž102. Kuris prašo, ima, ir kursai ieško, randa, ir klambenančiam bus atvérta DP221. Tuskenkite, ir bus jums ataverta MT192. Tad išvysite, bau neatversiu aš jumus langus dangaus ir pabersiu jumus peržegnojimo pilnystę BPI352. Kėlės iš smerties Christus, atvėrė mums dangaus vartus Mž264.
^ Anam mergės nė čiukurio neatvérs, ka paaugs į vaikius Sd.
| refl. tr., intr. SD326, H, H157, R, MŽ, MŽ220, Sut, N, M, Š, Rtr, KŽ: Aš duris atsivė́riau K. Tujau ema ir atsi̇̀vera durys Yl. Atsiveria durys, ir įeina vargonininko šeimyna – pati ponia ir šešetas vaikų Žem. Atėjo pas vartus geležinius, kurie vedė miestan, kurie patys jiems atsivėrė GNApD12,10. Trečiojo kambario šalines duris atsivėrę, randa ten tris lovas vienais šilkais parėdytas Sln.
| Pasakyk žodį, ir pilies vartai tau atsivers, ar nori medžioti, ar pažįstamus aplankyti V.Krėv. Paprastiems pagonims tos šventyklos vartai atsiverią tik Mildos šventės dieną A.Vien.
| prk.: Kaip Amerika atsivė́rė, ėmė vyrai bėgti Grd. Ir atsivėrė langai dangaus, ir atejo lytus ant žemės per keturias dešimtis dienų ir naktų BB1Moz7,11.
^ Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia (liežuvis) LTR.
ǁ padaryti įeinamą (išeinamą): Jaunoj, kai atvė́rė skrynią, tai pilna skrynia buvo audeklų Pns. Prieš vakarą kerdžius žardžius atveria ir galvijus namo varo K.Donel1. Ir atvėrę skarbus savo dovanojo jam dovanas, auksą, kodylą ir mirą NTMt2,11. Grabą po tam taip atvėrus ir žemei didei drebėjus, išgąstis apėmė sargus Mž227. Atvėrėme savo maišus ir radome maišų viršuje pinigus Skv1Moz43,21. Turiu jungą jaučių, tris žirgus nušertus ir namelius neskolingus, dėl kožno atvertus LB103. Štai eš jūsų duobes atversiu ir jus, mano žmones, iš jų atimsiu ir jus žemėna Izrael atgabensiu BBEz37,12.
| prk.: Pašvęsk man visus pirmgimius, kurie atveria motinos įsčią Skv2Moz13,2. Vis, kas pirmą kartą augyvę savo atver[ia] (paraštėje pirmadesys, pirmadėlys), tatai yra mano BB2Moz34,19. Tada liepsi pereit Viešpatiesp tą, kas atveria gimdyvę Ch2Moz13,12.
^ Akis užmerk, subinę atverk B.
| refl. intr., tr.: Pratark, žemele, atsiverk, grabeli, kelkie kelkie, mano tėvužėli, renk ma[n] didį pulkelį LTR(Br). Žemė drebėjo ir uolos skeldėjo ir per keturias dešimtis dienų ir naktų grabai atsivė́rė DP179. Atsivėrė dangus, išejo aniolai, sveikindami užgimusį brš. Ėmė atsivėrė kapas, išėjo tas ūkinykas BsPIV32(Brt).
ǁ refl. turėti išėjimą: Seilių liaukų latakai atsiveria į burnos ertmę rš. Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų [kasa] – atskiras organas, atsiveriantis dvylikapirštėje žarnoje 1 arba 2 latakais LTEV354.
ǁ prk. padaryti pasiekiamą, gaunamą: Mirdamas senolis prašo, kad Ponas Dievas atvértum jam kelį į dangų J. Tikim Jezų Christų kėlusį ir dangų atvėrusį Mž244. Tu … atavėrei tikiantiemus karalystę dangaus Mž548. Meile, tu atneši viltį, tu atveri dangų J.Gruš. Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti LzP.
| refl.: O štai dangus atsivėrė jamui, ir regėjo nužengiančią dvasią Dievo NTMt3,16. Čia jai rodės, kad medžių šakos ties ja prasiskyrusios ir atsivėręs dangus J.Balč. O stojos, kad visos žmonės buvo apkrikštytos … ir meldės, jog dangus atsivėrė ir jos Dvasia šventa nužengė nuog jo kūniškame paveiksle kaipo karvelis Ch1Luk3,21.
ǁ refl. pasidaryti atviram, galimam įeiti, įplaukti: Atsivėrė liūnai ant kelio Ar. Pakalnėj paversmis atsivėrė Ds. Pavasarį atsiveria ežerai ir kūdros J.Jabl. Mūsų vandenys jau dabar kone visur yra atsivėrę taipo, jog čionai jau šiporystė yra iš naujo prasidėjusi Kel1865,64. Žemelė atsivė́rė, o artie suvis nėra kam Krkš.
ǁ prk. padaryti juntantį, funkcionuojantį: Čia balsas iš pat dangaus atvėrė ausis ir akis žmonėms vargdieniams Sz. Atverk visų apkurtusių ausis! Ns1832,1. Atverk kietą širdį, jeng Christus per žodį nū ing tave ineis Mž156. Kada tu širdis mūsų atversi, o lietum dvasios šventos užliesi, duos kožną čėsą didybę vaisiaus PK185. Iš to parmaniau jūsų tvirtą tikėjimą, atvertą širdį ant priėmimo gero mokslo M.Valanč. Viešpats atvėrė jos širdį, kad stebėtų tai, kas buvo Povilo sakoma SkvApD16,14. Tada atvėrė jis jiemus protą, kaip raštą permanė, bylodamas jumpi BPI406.
| refl.: Epheta, tai yra atsiverkis, ir tuojaus atsivėrė ausys jo brš.
2. atversti, atskleisti: Ir atvėrė knygą po akim visų žmonių A.Baran. Niekas neatsirado vertas atverti knygą nei aną veizdėti GNApr5,4. Gulėjo Šventasis Raštas atvertais lakštais prš. Sūdas buvo laikomas, ir knygos buvo atveriamos BBDan7,10.
| refl.: Jos (dulkinės) atsiveria staigiai ir visos žiedadulkės greitai išbyra rš. Lėvens užutėkyje atsivėrė sniego baltumo vandens lelijos žiedas J.Balt.
3. ArchXIII222 atmerkti: Jie akis atvė́rę pamatė KI48. Kuo plačiau akis atvėriau, tuo džiaugiausi žeme labiau rš. Ir kad jau akis atvėrė iš miego savo, persigando, nežinojo, kur ana esanti DS145(Šmk). O Saulius kėlėsi nuog žemės ir atvėręs akis nė vieno jų neregėjo VlnE142. Atgiverk akis o veizdėk, kur tos žymės SE173.
| prk.: Kurtiniai, klausykite, o aklieji, atvérkite akis ant regėjimo DP392.
^ Kad neatvė́rei akių, tai atvérk ausis (sakoma ką pražiopsojusiam) Plv.
| refl.: Kol jis (velnias) visą žemę aplakstė, tas žmogus ir vėl miegta sau lig pryšpiečių, kol jam akys atsivėrė Sln. Plačiai atsiveria išsigandusios jos akys, dirstelia nustebusios į trypiantį prie lovos Aleksiuką Vaižg.
ǁ padaryti reginčiais: Ponas pats akis atveria aklų ir padeda tiems, kurie puldinėja PK101. Tada atvėrė Viešpats Bileamo akis CII168. Ką tu sakai apie tą, kurs atvėrė tau akis (išgydė neregį)? SkvJn9,17. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusiojo akis SkvJn9,32. O buvo subata, kad Jezus padarė purvą ir atvėrė akis jo GNJn9,14.
| prk.: Atverkima (atverk man) akis, idant regėčiau stebuklus ant tavo prisakymų BBPs119,18. Mirštančiam arba maž pirm to akis àtveria, idant didumą ir sunkumą nuodėmių savų dabar pažintų DP165. Ir atvėrė Dievas akis jos, jog išvydo vandenies šulnį Ch1Moz21,19. Atverk akis proto mūsų dėl supratimo garsinimo evangelijos tavo brš. Kurią dieną jūs iš to valgysit, bus jūsų akys atvertos ir būsit kaip Dievas ir žinosit, kas ger[a] ir pikt[a] yra BB1Moz3,5.
| refl. B: Anam akys atsivėrė ir pradėjo gerai veizėti, kaipo pirmu regėjo S.Dauk.
| prk.: Ką norite, idant padaryčia jums? Tarė jam: – Viešpatie, idant akys mūsų atsivertų BtMt20,32–33. Ir atsivėrė akys jų ir pažino jį (Jėzų), ir jis pragaišo MP164. Dabar jau atsivėrė akys dūšios tavo MP120.
4. pražioti, praverti (ppr. burną, lūpas): Jei sučiaupsime ir atversime lūpas, tai gausime priebalsius p, b J.Balč. Gaili nasrai jų atverti, mus tuojaus nor praryti Mž338–339. Išsižioju, burną atveriu R39, MŽ52. Jis atvėręs burną kalbėjo B. Aš tylėsiu ir burnos savo n’atversiu CII518. Lūpas mano pats atverti teikis, o gerklė mano tave visad šlovys PK63. Bei ranka Pono buvo ant manęs vakarą … ir atvėrė … man mano burną BBEz33,22. Kaip avinėlis tyli jį kerpančiojo akivaizdoje, taip jis neatvėrė savo burnos SkvApD8,32.
| refl.: Ir atvė́rės tuojaus nasrai jo ir liežuvis ir kalbėjo liaupsindamos Dievą DP461.
5. Blv pridurti, prakiurdyti, perskrosti: Pradeginimu pūlėjimą atvérti I. Šonas jo (Jėzaus) ragotine yra atvertas DP182. Vienas kareivis atvėrė jam ietimi šoną SkvJn19,34. Laistai kruviną prakaitą ir dabar vėl po numirimui duosi atvert ragotine š[ventą] širdį tavą DP153.
6. refl. prakiurti, pasidaryti žiojėjančiam: Atsivėrė rona B. Nuo išsigandimo jam žaizda atsivė́rė Mrj. Ranka pūliavo pūliavo, o dabar žaizda atsvė́rė Lel. An kojos atsivėrė rona, ir niekap jos išgydyt negaliu Lš. Žaizda atsivė́rė, sarvaliuo[ja] i sarvaliuo[ja] Krš. Žaizda tik užgyja ir vėl atsi̇̀veria Mrj. Votys bet kur ant kūno sąnarių atsiranda ir ilgai stovia atsivėrusios Sln.
ǁ pasidaryti žaizdotam: Pagijęs buvo, naujai plaučiai atsivėrė Grd. Kas bus, kai man atsiver̃s koja? Gs. Gysla atsivėrė ir paplūdo visas kraujais Db. Ne kožnam atsi̇̀veria angina Sug.
| prk.: Begulint i šonai atsivė́rė KzR. Senatvė[je] atsi̇̀vera visi galai (užpuola visokios bėdos) Rdn.
7. pradėti (ppr. susirinkimą įžanginiu žodžiu): Basanavičius … pavakariais atvėrė visuotiniojo susirinkimo posėdžius LTII133. Susirinkimą atvėrė ratelio vadovas prš. Jaunimo draugijos pirmininkas atveria susirinkimą I.Simon.
ǁ VŽ1904,2 įsteigti, pradėti veiklą: Kuomet pirma dailės paroda buvo atverta – mes tik džiaugėmės Pt. Atverta nauja mokykla sp. Atveriami nauji arbatnamiai, ūkio rateliai sp.
| refl.: Kada vidurinė mokykla atsivė́rė po karo, ta reikėjo mokėti [už mokslą] Krž.
ǁ duoti pradžią: Palydovai atvėrė naują radijo ryšio technikos epochą rš.
| refl.: Jau kad bjaurus [laikas], jau kap pasaulis atsivėrė, nebuvo Kpč.
ǁ refl. Jrb rastis: Greit atsivérs darbų: dobilai pjauti, šienas vežti Užv. Kaip būs bulbės kasamos, atsivérs bobums darbų Krš. Tai kitoj vietoj nauja bėda atsiver̃s Rmš. Atsiveria raudų dainos LTR(Ds). Tuomet atsivėrė prie vargo dar ir širdelės skausmas Žem. Greit nugins sniegą i atsivérs darbai Krž. Suskutus bulbes, kiti darbai Joneliui atsivėrė: kiaules luobti, karves pagirdyti Žem. Liepos pradžioj atsivė́rė šilumos Rs. Rugpjūtis kai atsivérdavo, tai vyrai pjaudavo, o moterims reikdavo rišt ir statyt Svn. Atsivėrus pavasariui, ir kelmo šaknyje pabunda gyvybė L.Dovyd. Su kryžeiviais naujos ir kruvinos karės atsivėrė S.Dauk.
8. padaryti matomą, nepridengtą: Viskas atverta kaimynui: pažiūrėk, palygink ir – nori pavydėk, nori pats pasitempk rš. Naujas rašytojų veiklos perspektyvas atvėrė ir besikurianti kino meno sritis rš.
| refl.: Jis regėjo, kaip kops į kalną anapus Vištyčio ežero, kaip sustos po didžiąja pušimi ir kaip prieš jį apačioj atsivers slėnis, kur jis praleido gražiausią savo vasarą A.Vaičiul. Staiga prieš akis atsiveria bekraštė pieva, kurioje vos vos linguoja ramunės J.Mik. Pagaliau krūmai pasibaigė, ir priešais atsivėrė apleistos žvyrduobės J.Avyž. Didingi vaizdai atsiveria keliautojui sp. Įkvėpiau giliai ir suspaudžiau krūtinę, kad ji nedunkčiotų taip, lyg baigiant kopti įkalnėn, už kurios tuojau atsivers mano numylėtos namai M.Katil.
| prk.: Tiesa atsivėrė tik po kelių mėnesių A.Vaičiul.
ǁ padaryti žinomą, suprantamą, atskleisti: Bet to kitaip žinot negali, tiektai kad jiemus (kunigams) àtveria sielą per tikrą pasisakymą DP204. Jėzus atvėrė jiems išmintį CII719. Būtų su kuo išsikalbėti, gal kitaip tada. Tačiau kam ji gali atverti savo paslaptis? V.Bub. Klausytumbime nuog jų (kunigų) žodžio Dievo, atvertum̃bim jiemus sielą mūsų per nužemintą pasisakymą DP329. Didžiuojantiemus, lepūnamus o nevertiemus nenorėjo atvert slaptų savų, kurias apreiškė mažiteliemus DP92.
| prk.: Kalbėjo su mumis ant kelio, raštą mumus atverdamas BPII19. Aš tik tau visas širdies gelmes atversiu J.Aist. Apdainuodamas gamtos grožį, poetas atvėrė paprasto žmogaus dvasios gelmes rš.
| refl.: Maironis čia atsiveria kiek kita savo talento puse rš. Justinas atsivėrė jai ir pasakojo apie savo šeimą A.Vaičiul. Aukštaičių bajorai, anksčiau už žemaičius lenkų įtekmei atsivėrę, … bene vardu tiktai („litwini“) tesiskyrė nuo lenkų bajorų LTI510. Netyros ir šiurkščios sielos negali atsiverti filosofijai rš.
9. perskirti, padaryti su tarpu: Atvėrė jiemus Dievas dangaus marias šiteip, jog vanduo iš abijų šalių stipriai stovėjo kaip mūras ir anys sausa koja ėjo ant grunto marių BBJdt5,10.
| refl. LL214: Žemė atsivė́rė, i ta bažnyčelė nuejo į žemės gilumą (ps.) Yl. Kaip jau gerai sutemė, sako toj duktė: „Žemele sieroji, atsiverk!“ Tuo žemė atsivėrė, ir ji nugramzdėjo BsPIV279(Brt). Rodės jam po kojų žemė atsiversiant Sz. Ne vienas žmogus ant lauko pagelbos ieškodamas prapuolė atsivėrusioje žemėje IM1862,24. Žemė atsiver̃s, seserį prarys BM202(Grnk). Kad atsivertų siera žemelė, aš prakalbyčiau savo močiutę LTR(Ilg). Tiktai visados šaukė jop … prašydami, idant žemė atsivertų o parodytų jį aniemus veikiai MP134. Atrakino duris karaliaus uždraustas – tuo atsivėrė pekla, velniukai iššoko bėgiot po visą karališką dvarą BsPIII27(Nm). Kad ji prie tų akmenų prieidavo, tai vėl atsivėrė akmens ir vėl buvo stuba BsPI12(Rg). Kalne, atsivérk! Jrk76. Tu tą trimitą papūsk, ir visas dvaras atsivers, o aš būsiu išvaduota P.Klim. Totverisi žemė ir tepagimdi išganytoją DP502. Ir štai dangus atsivėrė ties juomi NTMt3,16. Per tavo pūtimą atsivėrė vandenys BB2Moz15,8.
ǁ prasiskirti, atitraukti tolyn: Kelis kartus teip žengę, atveria tą skritulį (ratą) ant aukuro pusės Vd.
| refl.: Paskutiniu du ištiesia po vieną ranką gelmėn [scenos], iš kur jiems (veikiantiems asmenims) duoda rankas atsivėrę mažu du skrituliu Vd.
ǁ refl. Ar prasiverti kiaurymei (apie ką žiojėjantį, gilų): Upies akys dar nebuvo atsivė́rusios [pavasarį] Trš. Kad žemė išpijusi, tai maivos atsi̇̀veria J. Ledas visą laiką traškėjo, trūko, aižėjo, atsiverdavo dideli plyšiai K.Bor. Šliūkšterės vandenį iš klumpio – už mylios, už antros ežeras atsivėrė Vaižg. Kelkitės ir varykite iš čia arklius, nes greit čia atsivers ežeras LTsIV608.
| Vieškelis atsivė́rė, pasidarė ežeralis Pln.
| prk.: Bet tos nesuprantamybės nėra tokios dažnos; dėl jų iki šiolei dar nėra atsivėrusi bedugnė tarp vieno ar kito lietuvių kalbos ploto K.Būg. Tarsi stengdamasis užkišti atsivėrusią spragą, pats rašė rš.
^ Iš kur Dievas tura kantrybės: i žemė tokims neatsi̇̀vera, i žeibai nenuplieka Krš. Suriko surikęs kaip beprotis, rods žemė atsivérs Krš. Pašoko išsigandęs, tartum žemė po kojomis atsivėrė J.Avyž. Kad tave atsivė́rus žemė prarytų! Ds.
◊ (kam, kieno) aki̇̀s atvérti padaryti (ką) suprantantį, daug žinantį, apšviesti: Dievas atvėrė jam akis ir parodė jo klaidingus kelius I.Simon. Šventajam vyskupui Aukščiausias anksčiau atvėrė akis negu mums V.Krėv. Mums tu akių atvert neprivalai! Vd. Meilė staiga atvėrė akis, atkimšo ausis rš. Žmogau, akis atverk, brangvyno jau visai negerk Kel1856,168.
ãkys atsi̇̀veria Snt aišku, suprantama pasidaro: Atsivė́rė ãkės po laiko Krš. Atsivė́rė i man po čėsui ãkys Klt. Kaip apsižanijau, tada atsivė́rė ãkys, ale jau po čėso Kv. Akys atsivers, kai bus per vėlu I.Simon. Sesuo kai ištekėjo, man (jaunesniajai seseriai) tada ãkys atsivė́rė (pradėjau eiti į šokius, su bernaičiais kalbėtis) Brž.
bùrną atvérti DŽ imti kalbėti, prašnekti: Jis bijo burną atvert Mrj. Ko tyli, ar negali burnõs atvért? Gs. Jis meluoja, kaip veik jis tikt bùrną àtveria KII38. Jin teip nė burnos neatvėrė, ir numirė paryčiui Jnš. Katrie kojų nekelia, ir tie bùrnas àtveria Čb. Nelauk, daugiau neatvérsu burnõs Ub. Par visą metą burnõs neatvė́riau Grd. Ana ant munęs daugiau bùrnos nebatvė́rė Plt.
dùrys atvértos galima, sudarytos visos sąlygos: Sukti, smaukti daba dùrys valdininkams atvértos Rdn.
lū́pas (nasrùs) atvérti imti kalbėti, prašnekti: Ka ans tau lū́pas atver̃tų, ka negerai! Krš. Vaikis nė lūpų neatvėrė, gavęs par ausį Šts. Lū́pų aš žentui i neàtveriu, labai jis negeras Grnk. Tuose kanonuose kad nors kas būtų lūpas atvėręs apie moteris – niekas Blv. I ana, gyvatė, ne lū́pų neàtvera Trk. [Jėzus,] atvė́ręs nasrùs savus, mokė juos bylodamas DP532. Ir [Asarijas] atvėrė nasrus (burną) savo, meldėsi ir bylojo BBDan3,25. Nes piktadėjas savo nasrus atavėrė ir neteisum liežuviu mane apiriejo PK86. Tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Todring Povilas š[ventas] išminties Dievo prašo, idant galėtų teisiai nasrùs savus atvert DP319. O atvėręs nasrus savo mokė juos kalbėdamas Ch1Mt5,2. ×
peklà atsivė́rė Ds kilo barniai: Kolei jos nėr, tai ir tyku, atejo ir vėl peklà atsvė́rė Skdt. Nė tavęs neliks i mums peklà atsivérs Lnk. Čia peklà atsivė́rė, važiuosme dangaus ieškot (juok.) Btg. Marikė nutylėjo, nes žino, kad pasipriešinus visa pekla atsivers: kai pašėls ponia, nebebus galo Žem.
prãgaras atsivė́rė Graž prasidėjo, kilo barniai: Pas mum namuos tikras pragaras atsivėrė Užp.
rañką atvérti duoti, dalyti: Savo dosningą rañką atvérti KI584. Dosnią ranką kaip atveri, tada visi esme pasotinti MŽ239. Atverk ranką maloningą antgi kožno ubago Mž389. Atveri tu ranką tavo ir pasotini visus gyvius pasimėgimu Vln37. O kada ant jų atveri rankas savo, est pilni viso gero PK35. Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo MKr42.
snùkį atvérti menk. imti kalbėti: Kad ir kojos nepakelia, ale snùkį àtveria (nedirba, bet šneka) LKT200(Plv). Kas ir kulnų nekelia, ir tas snùkį àtveria Gdl.
ši̇̀rdį atvérti DŽ1, Lbv atvirai išsipasakoti, būti atviram: Aš tau àtveriu ši̇̀rdį Dgp. Aš neturėjau kam širdiẽs atvért, pasidžiaugt vaikais Ad. Tavo atsivertimas jai duoda drąsos atverti savo širdį J.Balč. Buvai visados man tikras draugas, ir tik tau galėjau savo širdį atverti V.Krėv. Tai žiūrėk, Agnieškut, aš tau tik vienai savo širdį atveriu ir viską pasisakau A.Vien. Pats net mane palaužei ir privertei atverti širdį K.Saj. Prieš ją atvė́rus savą širdẽlę vargelius pasakoja DrskD197.
širdi̇̀s atsivė́rė pasidarė atviras: Aloyzas pritarė galvos linktelėjimu. O paskui dar kartą atsivėrė vargšo žmogaus širdis I.Simon.
žaizdà atsi̇̀veria nj. apie sielvartavimą: Kap prismeni visa, vėl širdy žaizdà atsi̇̀veria Kb.
žaizdàs atvérti kng.
1. išsipasakoti nelaimes: Ir kaimynai atvėrė vienas kitam savo žaizdas P.Cvir.
2. priminti ką nemalonu, skausminga: Vis dėlto laiško naujienos atvėrė tėvo ir senutės širdyje gilias žaizdas P.Cvir.

žõdį atvérti Graž prabilti, prakalbėti: Nė žodžio neatvėrė ir mirė Ggr. Mergaitė prieš tėvus žodžio neatverdavo Vlkv.
įvérti, į̇̃veria, įvė́rė BŽ45
1. tr. Lp įdurti, įsmeigti: Invė́rė peilį meitėliui ir papjovė Dg. Invė́rė peilį, ir negyvėlis Drsk. Slenkstin adata invérta Nč. Pripuolė Zubrys ir invėrė [briedžio] kaklan stipriąją smeigeną V.Krėv. O tas veršis papjautas, peilis rūron invértas (d.) Dg.
| refl. tr.: Kojon stiklą insivė́riau Kls. Jaučiu, kad man daigo papadį: buvau insivė́ręs pašiną Rdš.
2. intr. persmelkti, perimti: Sopulys invėrė in šitą šoną Dg.
3. tr. duriant ką įkišti: Dratą invė́rė kiaulei, daboja in lovelį kiaulė, neryja, subliuško Klt. Nosy dratas invértas LKT366(Mrs). Nosin grindis invérta Pns. Įvérk paršam grandis snukiuos, ir neknis JT336. Paprašė paršui dratos įvért Kp. Siūlelius į̇̃veria, kitas karoliuką į̇̃veria [į ėriuko ausytę] Kpr. Kiti dvi skyluti pradurdavo ir siūliukus įvérdavo [avinukams] Kri. Burute, burute, – už ausies pačiupinėja, – ka virvelė įvertà – tai čia mano avelė (sako trumparegis) Bsg. Žymėdavo [mažus ėriukus], siūliukus įvérdavo ausytėn Žb.
| prk.: Tokiam kuiliuo tik grandį į nosę įvérti! Krš. Išauginai tokį jautį – matyt, darbo neturi, prašosi grandies į nosį įveriamas J.Paukš.
| refl. tr.: Duktė prasidūrė ausis ir įsivė́rė auskarus Vkš.
| Arklys insvė́rė cveką kanopon Vlk.
4. tr. R112, MŽ, MŽ147, Sut, D.Pošk, S.Dauk, K, M, J, Š, Rtr, NdŽ, KŽ veriant įkišti: Įveriu siūlą bulin adatos SD172. Įveriu siūlą į adatą, į nytis N. Įverti siūlą ing adatą I. Añveria siūlą adaton Ad. Tę siūlas anvértas Nmč. Geras siuvėjys už nugaros aždė[jo] adatą i iñveria Klt. Storesnis tus galas, ką jau pramuša skūrą, o čionai, kur siūlas invérta, plonesnė toj adata Sn. Jau nebeantaikau adaton anvért Žl. Kai iñveri [siūlą], tai baika, ale kol iñveri Rk. Antvérk tu man adatą, bo aš pats jau nieko nebematau LKT280(Ssk). Regiu tep, o adaton neañveriu Ml. Adeton sunku invért siūlo Zt. Tų adatų subinės mazilytės: pasiusti gali, kol į̇̃veri Krš. Be akinių, ka reik siūlą į adatą įvérti, sunkiai Krt. Bulia maža, neiñveriu siūlo Drsk. Netropiju adaton invért Mlk. Neiñveriu adaton siūlo, akys jau senos Dv. Įvért mastis Š. Pakraščiuos gi kilpas palikdavo virvelę invért [vyžai] Žb. Į tą pagaliuko skylutę į̇̃veria pantį ir riša karvei ant kaklo Bsg. Šniūrai įverti̇̀, tas arklelis trauka, o žmogus eina ratu Klk. Tą tarankį šieno prikimš prikimš, į kraštus šniūrai būs įverti̇̀, antsidės an pečio i nuneš arkliams į staldį End. Spragelo buoželėn iñveri skūrą ir pririši prie koto Vlk. Į tą laikrodį buvo įvértas diržiukas, tai išsivėrė Jrb. Į keturius lopšio kampus įver keturius šniūrelius ilgus per sieksnį LMD. Ir tę į̇̃veria jau tą rankšluostį į rankšluostinę Plv. O du galu lencūgų invėrė anys ing dvi spituli BB2Moz39,18. Buvau kitąsyk kriaučius, dabar nebmatau adatos įvérti Vg. An savo pastatysiu – vis tiek įvérsiu [adatą] Kdn. Įveriu adatą R264, MŽ353. Inver̃’ adatą Dglš. Visai pamilijai akis išbadysiu, lig adatą beįvérsiu (juok.) Šts.
| refl. tr.: Sena, [o] aš dar adaton insivertáu Drsk. Kad niekaip neįsi̇̀veria Š. Akys privargo, tai sunkiau įsi̇̀veriu [siūlą į adatą] PnmŽ. Įsivė́riau šilkinį siūlą Vl. Neinsi̇̀veriu [siūlo į adatą], kad tave šaut! Pv. Insivért adaton akinius turiu Dg. Da įsi̇̀veriu ir laibutėn adaton Kp. Kad aš mašinos [siuvamosios] neturù, i nelabai tenoriu, sunku įsivérti Grd.
| Aš adatą įsivė́riau K. Įsiverk adatą Š. Su akiniais da vis ir adatą insi̇̀veriu Dg. Reikia pratyt prie darbo, o tai nei adatos įsivért nemoka Pnd.
ǁ tr., intr. KŽ parengti austi (sukaišiojant apmatų siūlus): Ar inverta negerai, ar parišta negerai, kad nesimina teip, kaip reikia Aln. Blakele invérta Aln. Aštuonnytį įvérti ne juokai Lkv. Anvértie moma anvė́rė, aš tik audžiau Ml. Parodė, kap invért, kap pasiet Švnč. Invė́rė abrūsus aust Dglš. Inriečia [audeklą], iñveria nytysen, skietan i audžia Klt. Mokėjau audeklą invért, siūt, turėjau savo mašiną Lel. Paskiau į skietą įvérsi, užraišiosys, tada ausi Žlb. Varlakio [audeklo] nebįver̃čio ir nebužtaisyčio dėl to, ka aną didliai seniai audėm Kl. Po tam iš nyčių tujau į̇̃veri į skietą Rt. Giją įveriu, įvarstau R132, MŽ173. Į̃veria gijas nytysna Ml.
| refl. tr., intr.: Plačiai insvė́rė audeklas Aln. Paskui pati įsivė́riau [audeklą] ir paklodes audžiau Kvr. Audeklą įsidėjau: pati apsimečiau, pati įsiriečiau, įsivė́riau Plt. Įsivė́riau abrūsų austi Krš. Aš pati į skietus nelabai mokėjau įsivérti Žlb.
5. tr. įsprausti: Vaiko neįvérk į duris belėkdamas Trk. Eidamas kačiuko neinver̃’ durysen Dglš. Galvos neinvérsiu durysen? Švnč. Apiputa migla akis ir įvera velnį į durių tarpą Šts.
| refl. tr.: Į duris įsivérsiu, kailį iškaršiu, tai žinos kaip neklausyt Snt. Mušk tu savo vaikus, mušk į duris įvė́rusys Gršl.
paįvérti, paį̇̃veria, paįvė́rė (dial.) tr. duriant įverti, įkišti: Dratų kiaulėm nepaañveria: rausia kiemą Lz.
išvérti, i̇̀šveria, išvė́rė tr. Š, Rtr, LVI828, NdŽ, KŽ
1. išdurti: Išvė́rė akį vaikui Rš. Neskilok su kačergom, da akis katram išvérsi Ktk.
| refl. tr.: Visą poakį išsivė́rė – nematė žibintuvo Kpč. Obelų šakos nenupjaustytos, gali eidamas akis išsivért Klt. Nežiūrėsi, tai vaikas vaikui akį išsiver̃s Dkš. Užsidėjęs rankom akis saugai, kad kur ant sausų medžių neišsiver̃tum akių ar neprasiraktum vidurių Švnč.
2. perduriant perkišti: Išverta buvo grandis meškai par lūpą Šts. Pradeda siūt [velnias] – ištraukia galą drotvos par skūrą ir bėga tris verstus, kad išvertų visą drotvą (ps.) Brž. I vė snukį išžiodė, dratą išvė́rė, primūčijo kiaulį Klt.
3. perkišti: Išvėrė lenciūgą par balkį ir padarė vaikams suopynę Šts. O čia kai labai smulkiai yra, labai sunku beišvért (pinant krepšį) Grz. Teip išverpdavo, kad visą tolką [linų] par žiedą išvérdavo PnmŽ. Jis išvėrė per savo švarko rankoves vadeles, ties kiekviena ranka dar pririšo po virvagalį, mazgus užgniaužė saujose K.Saj.
^ Atlėkė kai išvértas, kai iš badų sietų paleistas Lkš.
4. N, K ištraukti ką įvertą: Siūlą iš adatos išvérk J. Išvėriau siūlą iš adatos, negaliu beįverti Šts. Išvė́riau vieną ievą, i karo Švnč. Bekilodama pirštinę, išvėriau virbalą Lnkv.
| refl. Rtr, KŽ: Siūlas iš adatos išsivė́rė Š. Užgiso ugnis: verpėja da verpia, siuvėja negali – išsivėrė siūlas, negali invert Švnč. Į tą laikrodį buvo įvertas diržiukas, tai išsivė́rė Jrb. Ateik pas mum, sutaisyk da radiją, išsivė́rė tas knatelis Slm.
ǁ Slm palikti be to, kas buvo įverta: Kas išvė́rė adatą?! Ėr. Išvėriau batą, ar besuvarstysiu Šts.
ǁ išardyti įtaisytą, įvertą: Invėrė [audeklą], negerai – vėl išvė́rė Aln. Išvė́riau striūną nuog šulnies Arm.
| refl.: Adata išsivė́rė K. Mėtos nebaigtos kojinės: išsiver̃s virbalai, tada nebesuversiu Aln.
| Išsivėrė žagrė, pasileidau kumelę, eisiu naujos tvėrės Žem.
5. Lž varstant padaryti, sukaišiojant tam tikra tvarka, apmatų siūlus parengti austi: Žiūrėk, kaip išvérta – raštais! Aln. Iš servetos dimu išvértas [raštas] Aln. Reik mokėt visas tas gėles išvért [audžiant rinktinę], daugiau pakojas suraišiot Pšš. Reik mokėti, reik sugebėti jau spardyti, išvérti reik, išspardyti reik Lž.
6. išreikšti: Veikrodis vidutiniasis neišvera savo veikimo ant sykio, bet pats veikiai paliekta S.Dauk.
nuvérti, nùveria, nuvė́rė tr. Rtr, NdŽ
1. perverti, perskrosti: Aš kai bėgau, in šaką nuvė́riau ir razplėšiau visą kaktą Aps. Širdį jam taip suskaudėjo, kad net susiraukė senis, lyg iešmu jį kas nuvė́rė NdŽ. To tik ir lauk, kad nakčia tave už kaklo pasmaugs ar dar iešmu nuvers V.Krėv. Guli guli žalnierėlis, galvele nuverta LTR(Antz). Keistutis krisdamas dar savo neprieteliui žirgą ragotine nuvėrė S.Dauk.
| prk.: Akim nuvė́rė ir nuėjo Dkš. Tasai ją visą nuveria priekaištingomis akimis rš. Jadvyga su priekaištu ir jau beveik piktai nuvėrė tėvą akimis V.Myk-Put. Sargūnas ilgu tiriamu žvilgsniu nuvėrė Adomą J.Avyž. Ji pakurstė ugnį ir baugiu užguito žmogaus žvilgsniu nuvėrė ateivius, tarsi jie norėtų atimti iš jos kažką brangaus ir mielo rš.
| refl.: Nusivérk tu eglės šaka, ne manimi, t. y. nusidurk, kad tu, kur tik šneki, vis manimi pasikandęs J. Mūsų žalmargė nusivė́rė par torą šokdama Kal.
2. nudiegti, pereiti (apie aštrų skausmą): Skausmas nuvėrė paširdžius, mušė į galvą ir užtemdė mintis V.Bub. Jis pasitempia visu kūnu ir staiga skausmingai susiraukia: aštrus dieglys kaip yla nuvėrė strėnas V.Myk-Put.
| impers.: Kap pakėliau maišą, visą vertè nuvė́rė Drsk.
ǁ nusmelkti, apimti (apie jausmą): Mane vėrė ir nuvė́rė [baisi žinia] Lp. Mackevičių nuvėrė šiurpi nuojauta, kad jiedu jau nebepasimatys V.Myk-Put. Dezertyruoji? – skaudžiai nuveria klausimas V.Bub. Skausmingas šiurpulys nuveria Petrui širdį V.Myk-Put.
| impers.: Kap rikterėj[o], tai net mane nuvė́rė Lp. Kai pamatau kraują, tik nùveria mane Dkš. Kaip nuvėrė per širdį, tai tas dieglys ir pasiliko J.Paukš.
| prk.: Šitie žodžiai it kalavijas nuvėrė jį ligi pat širdies V.Myk-Put. O į tave žodį prakalbėsi, tai tu, būdavo, kaip iešmu širdį man nuveri V.Krėv. Jonui per širdį lyg kas užkaitintu virbalu nuvėrė J.Paukš.
3. Vlk užmušti perveriant, nudurti, nusmeigti: O šitas nori nuvert ją Dg. Tas kapitonas pasamdė žmogžudį, kad ją peiliu nuvertų BsPIV204(Brt). Kap tik peiliu nenuvė́rė jos Bgt. Sapnė[je] pasirodė ant tuo pačiu kalnu, ant kuriuo vakarykščiai taurį buvo nuvėręs, didelis vilkas S.Dauk. Ėmė jis peilį ir nuvėrė savo priarką BBTeis19,29.
| prk.: Tankiai išgirsi – gumbas nūvė́rė Lk. Nabagas, klynas nuvė́rė (apendicitu mirė) Ub. Tulžis vera i nū̃vera i gyvolį, i žmogų Lkv.
4. KŽ veriant nutraukti, numauti: Kam tu, vaikeli, nuvė́rei man pusę gintarų nuo raikščio? NdŽ.
5. Grž palikti be to, kas įverta: Paėmęs senąsias nagines nuvérk Lnkv.
| refl. NdŽ: Muno naginės jau nusivė́rė Kal. Nusivė́rė naginė, nebegaliu apsiaut Lnkv.
6. nusmaigstyti: Veik kiekvieno krūtinė ordinais, žvaigždėmis nuverta Pt. Ilgame valgomajame salone sienos verte nuvertos sentėvių atvaizdų Pt.
7. Š nuspausti kuo veriamu: Agatai durimis koją nuvėrė [vaikai] O. Pirštą aš jam nuvė́riau su durims Jrb. Tas nuvértasis pirštas toks negeras, nelankstos Krš. Darė duris ir nuvėrė kačiukui galvą Ėr. Septynius [viščiukus] perėjo, tai vieną durys[na] kūtės nuvė́rė Slm. Aš tą pono myliamą paukštį su durim nuvėriau – paragausme, koki ta jo gardi mėsa bus Sln. Atdaras langas nuvėrė jai pirštus LzP.
| Kiti nuvera nuritina karpas, kiti iškanda Šts. Taipjau galima girgždėlę su žiemelio pusės buto durimis nuverti LMD(Klp).
| prk.: Cvirkienė tiesiog verte nuvėrė durimis nepabaigiamą draugės šneką rš.
^ Nekišk tarp durų: nuvérs liežuvį Šts. Nekiškis kur nereik, nosę nuvérs Krš. Nekišk piršto tarp durių, bo nuvers NžR, Šd.
| refl. tr. Š: Aš nusivė́riau pirštą durimis BŽ173. Darydama duris pirštus nusivė́riau Lnkv.
pavérti, pàveria, pavė́rė tr. Š, NdŽ; Sut
1. įbesti, pasmeigti: Šakes pàveria ir ištraukia iš pečiaus [keptuvę] Kpč. Man traukė dantis, tai kap pavė́rė iš vienos pusės, pavėrė iš kitos pusės Kb.
ǁ prk. pakišti: Susibarė su Ona, tai špigą pavė́rė Rdm. Nosį niežti, špygą kas pavers (juok.) Lt. Reikė pavért špigas po nosia Lp.
2. perdurti.
| prk.: Tojyg tad yra anoji gražyji žvaiždė, … kurios šviesumas ir dangus, ir žemę, ir pragarą paveria DP400.
3. Pns perdūrus pasmeigti: O žmonėms ką anie darė: kur mažus vaikelius, ant iečių pavėrę nešė LTsIV655. Šiaudus kai kabinau, pelė papuolo pavert in šakių Skdt. Kad tik pakliūtum, briedis tuoj paver̃t ragais Ktk. Karvė ragu paverdavo pasipainiojusį ėriuką rš.
| refl.: Vaikinas … ant ekėčių virbalo arba stipino pasivėręs BsMtII195(Mšk).
4. užsmeigiant pamauti: Toks ilgas siūlas, visu pirmu pavė́rė piršlys dvidešimti penkius [rublius] Trk. Blizginėti žuvis su pavertu guziku Šts.
| refl. tr.: Pasivėręs ant karklo porą žuvyčių pareina tėvas P.Cvir.
ǁ užmaunant pripildyti: Teip pavertą siūlą su lapais reik pririšti pri antros kartės S.Dauk.
5. paskersti: Šiandien noriu meitėlį pavért Kvr.
6. S.Dauk perkišant pakabinti, prikabinti: Kaukoles žalčių ir krames gyvačių praurbinusys ir ant siūlo pavėrusys nešiojo ant kaklais savo M.Valanč. Dvejuos an pagalio pavė́rę nešėm žalktį [negyvą] Ob. O užys pautus dėjo: pavérta pavérta visa už tokių siūlaičių LKKXXIX184(Lz). Ant krūtinės jam kabojo švilpukas, pavertas virvele A.Rūt. Spragilgalvė paverta y[ra] an grįžte Šts. Iš skersgatvio išbėgo du žmonės, nešdami ant lazdos pavėrę didelį ryšulį A.Vien.
| refl. tr.: Pasvė́rėm čemadoną in lazdos – lengviau nešt Ktk. Būdavo, nesuvalgai kiaušinelio, neši pasvė́rus turgun Dglš. An diržo pasivérsas tokį odinį su vandiniu ir į tą įsidėsas tą pustyklę Grdm.
ǁ sumaustyti, sukabinti: Barankos pavertos ant virvutės rš.
7. kurį laiką verti, mauti: Veriu karoliukus, še ir tu pavérk Lnkv.
8. įkišti, įverti: Pina vyžas ir padaro ausis apivarom pavért Pv.
ǁ paruošti austi, įverti apmatų siūlus: Negerai paverta, vienoj nyty du siūlai, ė kitoj nė vieno Ml.
9. dideliais dygsniais persiūti, suraukti, sukabinti: Pavermu pavérk sejoną J. Paveramoji siūlė dera visam kam, tik reik siūlų daugiau Šts. Tam kartuo pavė́riau vaikuo kelnaites, kokios būs, tokios Krt. Pavė́riau anai marškinaičius i sijonaitį, toks ten i pasiuvimas End.
| Siūlu pàveria pàveria drūtu [palaidinukes], nebuvo tų gumelių Dg.
10. NdŽ darant duris prispausti, užgauti.
◊ kai̇̃p pavérta Š, NdŽ labai aiškiai: Būdavo lig vieškeliui matau kai̇̃p pavérta Ds. Aplink regis kàp pavérta Dglš. Ot ramioj vietoj gyvenat, viskas matos kai̇̃p pavérta Lel. Iš senybės visa atamenu kai̇̃p pavérta Svn. Žino visa ką kai pavérta Klt. Būdavo girdis kai̇̃p pavérta, o dabar tyku tykiausia Trgn. Pas mum tai kai̇̃p pavérta girdėjos Slm.
| Stovi kai pavérta, gražiai išmegzta Klt.
pérverti tr. K, NdŽ, DŽ1, pervérti, pérveria, pervė́rė Rtr, KŽ
1. N, M perdurti, persmeigti: Veskit pas daktarą – parvertà [koja] smagiai Slm. Rado nežinomą arklį, ir tą pérvertą Grv. Par bulbą párversi su šake [kasdamas] Žl. Ir už karto párvėrė plaučius, širdį i šalin, i gan (mirė) Gršl. Žirklės kiaurai išlindo, laimė, kad paties neparvėrė M.Valanč. Krito ant manęs viršūnė medžio, prislėgė teip, jogei ir pasijudinti negaliu, laimė, kad kuri šaka kiaurai manęs neparvėrė BsPIII3(M.Valanč). Ragotine širdį parvėrė S.Dauk. Tada žmonės atidarė grabą, pervėrė numirėlį šermukšniniu kuolu ir palaidojo nabašnyką miške SI332. Saulas tykojo Dovydą perverti CII548.
| Ir sutikau pirmą kulką – širdelę parvėrė LTR(Klk). Kaip tu manai, kiek šratų pervėrė jo širdutę? J.Gruš.
| prk.: Kaip pervers mane akimis, net kakta užkaito! Žem. Párvėrė aną akimis nū galvos lig kojų Kv. Širdį jo pervėrė kalavijas sopulio DP153. Sutrynimas širdies pavynas paeiti iš grunto ir gilumo širdies, idant pati širdis žmogaus teip būtum teisingai parsodinta gailesiu, kaip antai verte parverta P. Tokie žodžiai jo gerą širdį kaip peiliu pervėrė A1883,14.
| refl. tr. KŽ, Srv: Vaikas pérsivėrė koją su virbu Vrn. Gerai, kad dešinėn rankon peilį turė[ja]u, būtau pats savę pérsivėręs, kap griuvau Kpč.
ǁ perskrosti, pereiti kiaurai: Štai baisus žaibas pervėrė tamsybes Š. Spraga degantys pasausiai, kibirkščiuoja, švysčioja ugnis, o už nugaros juoda, akimi neperveriama naktis J.Paukš. Ūmai perveria erdvę, akimirksniu ją apšviesdamas, skaistus iš kažin kur atlėkęs meteoras J.Jan.
ǁ perkirsti: Perveriamasai, pervėrimo taškas (kuriame tiesė kertasi su plokštuma) Z.Žem.
ǁ (siūlu) sukabinti: Seniau su siūlu parvė́rus [skalbinius] džiovini, kai segtukų nebuvo Mžš.
2. kiaurai pereiti, persmelkti (apie dygų skausmą): Vérte párvėrė skausmas, kaip adata dūrė Krš. Ištinusią koją sulig kiekvienu judesiu nudiegdavo širdį perveriąs skausmas rš. Čia dygulys pervėrė per krūtinę, mergelei ašaros pašoko Žem. Veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos J.Bil.
| impers.: Mun kad párvėrė par ausį! Lk. Širdis pérverta, lygiai yla vis taja duria dieglys Mlk.
pérveriamai adv.: Perveriamai ėmė rėkti kūdikis rš.
ǁ perimti (apie intensyvų jausmą): Jį pervėrė toks skausmas ir tokia teisybė, baisi ir amžina, kad jis užsimerkė, ir visas pasaulis jam apkurto A.Vaičiul. Jo kūną pervėrė šaltis rš. Vėlek apmaudas jį pervėrė Žem. Staiga jį pervėrė gėda ir nuožmi baimė J.Marc. Sukando dantis kiaurai pervertas pažeminimo ir nežinomybės baimės J.Avyž. Kudirka atrodė labai laimingas, tiesiog pervertas džiaugsmo rš.
| impers.: Kiekvieną kartą, kai Grėtė pamato šį vaiką besišypsantį, jai taip keistai perveria krūtinę I.Simon.
3. perkišti: Pilno cebriko vienas nepaneši, lazdą per ausis pervėrus, reikia dviem nešt Lp. Drobę pérveri šiteip, ir išbrūžuojam [per kočėlus] dujai Kpr. Nueini kur, karklų prispjauni, prispaudi tą lotukę, insispaudžia drūtai šiaudai, pérveri žilvitį, pasuki – ir laiko [stogą] Kpč. Atkabinęs grandines nuo kuolų, vedė visus tris [arklius] pervėręs pavadį per kaklininkus M.Katil. Parveramas tiltas yr pastatytas į orą Prk. Virvė párverta yrai, nu jei reik, atleida tą virvę Plng.
| refl.: Reikėjo su medeliu dailiu par aną (šeivą) pársiverti i dėti į šertuvą Kl.
4. iš naujo suverti: Ana aust nori, reikia uždėt nytis ir gijas pérvert KlbX132(Mlk). Eina blakutė per visą audimą, reikia pérvert PnmŽ. Kai reikia pérvert, oi kaip sunku Aln. Ažsigeidė, kad aštuoniom [nytim] pérverč paklotes Klt. Reikėjo tą siūlelį ištraukti iš to skieto i párverti, jeigut negerai sukeitei Lpl.
| Tas [rožinio] šniūrelis padilo, reiks ant kito párverti Brs.
| refl. tr.: Mun reik nagines parsiverti Kal.
5. refl. atsiverti: Vyras matė: dengus pársivėrė – kas par grožybė! Krg. Dangus buvo parsivėręs man laukan išejus Dr.
◊ per káilį pérverti pasidaryti baisu: Nepasiliksiu! – pratarė Martynienė tokiu rūsčiu balsu, net visai policijai pervėrė per kailį Žem.
[per] ši̇̀rdį pérverti Šts skaudžiai paveikti (įskaudinti, sugraudinti ir pan.): Jis ši̇̀rdį párvėrė tokiais skaudžiais žodžiais J. Dabar gi šitie graudūs Alfonso žodžiai pervėrė jai širdį A.Vien. Pérvėrė man ši̇̀rdį, susgraudinau baisiausia, kad kryžio nėra Vrn. Tiek anas man rozų pérvėrė ši̇̀rdį, tiek rozų! Žl. Ši̇̀rdį tik pérvėrė, kai sužinojau [apie vyro mirtį] Aln. Tiek mun par ši̇̀rdį párvėrė, ka jau tura penkiasdešims [rublių] skolos End. Dagilio žodžiai pervėrė Juozui širdį LzP.
pravérti, pràveria, pravė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ
1. veriant persmeigti, perdurti: Ka būt šonan dūrę, būt dūkas išejęs, bijojomės žarnas pravért [išputusiai karvei] Kpč. Tepastato jį vartumpi alba stulpumpi ir tepraver (paraštėje praskverbia) jo ausį yla BB2Moz21,6. Regi jo šoną pradurtą, jo rankas ir kojas pravertas bei kruvinus BPI424. Ir pilvą gelžine šake anai pravėrė Žlv.
| Kai aš jojau in karužę, laimės neturėjau, pirmutinė man kulkelė širdelę pravė́rė (d.) Plm.
2. veriant prakišti: Su vytelėm par grebėstus pràveria, ištraukia par šiaudus ir vėl iš naujo (dengiant stogą) PnmR. Dėžės pusėj, kuri neturėjo lango, buvo pritaisytos dvi stiprios sagtys, pro kurias tarnas praverdavo šikšninį diržą ir apsijuosdavo, kai nešdavo mane ant arklio J.Balč. Vadžios pravertos pro balnelio žiedus rš. Nes pigiaus yra kardielių praverti per adatos bulį nei bagotamujam įeiti ing dangaus karalystę BPI25.
3. K, Sut, N, M, L, Rtr, KŽ, Kv padaryti pravirą, prasklęsti: Aukštinį truputį pravérk Ėr. Pravérk juškas, smirda, sugaus galvą Klt. Pravėrei duris [tvarto], tai vištos lekia akysna Klt. Duris pravė́ręs padabosiu kuokinėj – i namo Aps. Praverkit duris, tegu išeina dūmai lauk Smn. Pravė́ręs dangtį ir parodė miegantį kūdikėlį Jrk84. Nenori tikėt, idant Christus būtų įėjęs per duris užrakintas, bet arba pro langą, arba duris pravė́ręs DP404. Aš pravėriau langelį, ir palengva tvaikas išėjo Blv. Pravėrė antrąsias duris ir išvydo sūnų, susijuosusį kaip eiti ir su kepure Vaižg. Lėkdama per priemenę, pravėrė gryčiukės duris J.Paukš. Pravėręs duris į viralinę, rado katilą nukabintą ir ugnį išblėsusią priežadoje M.Katil. Svirnelio durelės in pusę pravertos LB115. Da nepravė́riau svirno durelių, panelė atsirado JT395. O kaip pravė́riau daržo dureles – užaugusios rūtelės JV841. Da nepravė́riau vario vartelių, jau pasitiko dvi mošytėli JV596. Aš bijojau tamsią naktį langužio pravertie BsO156. Kiek skrynę praversi, muni paminėsi, labai graudžiai apsiverksi StnD25. Pravérk, mergele, langelį, parodyk skaistų veidelį Rtn.
| Kas pravė́rė svirnužį? Kas atdarė duružes? JD970. Sėdžiu po langeliu, žiūrau per langelį, ir pamačiau, kad praverta žirgelio stonelė LTR(Lš).
| refl. tr., intr. K, Š, Rtr: Durys prasivė́rė J. Prasvė́rė duris i daboja vidun Dglš. Jis atsikėlė, prasivėrė langą ir pažvelgė į orą J.Balč. Durys prasivė́rė, įbėgo toks vaikiukas Rdn. Nebesulaukdamos moterys žiūriančios, prasivėrusios duris, į pirtį Sln. Stainios duris prasivė́ręs, bėrus žirgus šėriau JD1010. Liepinis grabelis kad prasvertų, gal mūsų sesutė prakalbėtų (d.) Čb.
| prk.: Prasivėrus parodai davėm jos apžvalgą Pt.
ǁ refl. prk. pasidaryti atviram: Retais atvejais Putinas ir man kiek prasiverdavo rš.
4. Srv pramerkti: Parsisprogęs rytą i nebipravė́ręs akių Krš. Pravėrė plačiai akis ir sustingo it stulpas M.Katil. Pats nesijudindamas jis tik akis kiek pravėrė Mš. Pravėrus akis pamatė prie lovos motiną LzP. Ligonė vargais negalais pravėrė sunkias blakstienas rš.
^ Dar akių praverti nespėjo, o jau su šaukštu už stalo sėdėjo KrvP(Kur).
| refl.: Gelsvi patinę vokai plačiau prasivėrė, ir Gediminas pamatė rudas raiškias akis J.Avyž. Man akys prasiveria lėtai, tingiai I.Šein. Po stambiais antakiais prasivėrė akys L.Dovyd.
ǁ padaryti reginčias: Anys jam tarė: – Viešpatie, kad akys mūsų būtų pravertos Ch1Mt20,33. Jis pravėrė tavo akis brš.
5. pračiaupti (lūpas, burną), pražioti: Ir juokėsi jis lūpų nepraverdamas, tarytum būtų ką įsikandęs J.Balt. Burna sutino, kad nebegaliu nei valgyt, nei burnos pravért Kpr. Daktaras pritūpęs abiem rankom pravėrė [šuns] žiaunas L.Dovyd.
| prk.: Saulės įšildytuose dirvonėliuose geltonus graižus pravėrė šalpusniai rš.
| refl.: Bekraujės lūpos judėjo neprasiverdamos, tačiau jis suprato, ką ji nori pasakyti J.Avyž. Vilko (pavardė) lūpos prasiveria miegūstai šypsenai I.Simon. Prasivėrusios laimėje šypsosi lūpos, atsiminusios pasaką mėlyno lino V.Myk-Put. Gaidienės lūpos prasiveria nekaltai šypsenai I.Simon.
6. refl. Rtr, Č prasiskirti: Susyk prasivė́rė kalnas Jrk76. Ar nesibijotės, kad jus pekla prasivė́rus … pražudytų? K.Donel. Ir prasivė́rė žemė, ir pradingo [karčema] amžinai (ps.) Kv. Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu J.Avyž. Kai dėžutę mesi, ežeras prasiver̃s Vrt. Lyg dangus jam tai valandai būtų prasivėręs Vaižg. Tetrenkia į mane perkūnas arba teprasiveria ir teįtraukia mane pragaras! V.Aln.
7. refl. KŽ atsirasti: Jonukas metė samtį – prasivėrė didelis ežeras LTR(Srj). Akis šaltinio prasivėrė R120, MŽ157. Šulinio akis prasivėrė N.
| prk.: Prasivėrė lietuviams plati darbo dirva rš.
8. refl. N pratrūkti: Prasivėrė rona B. Gumbai visur pažandėse, apie ausis prasivėrę, varva Pt.
9. pradėti: O šitą veikalą stato Kaune valdžios teatras, net praveria juo vaidinimo vakarus Vd.
| refl.: Po kviečių prasiver̃s vasarojai, o be darbo vis nebus Gž.
◊ (kieno) aki̇̀s pravérti padaryti sąmoningą, suprantantį: Tautos atbudimo dienos pravėrė ir mūsų akis rš.
bùrną (danti̇̀s) pravérti Sn prašnekti, prabilti; tarti žodį: Tylėjo kaip pasmirdusi, burnõs nepravė́rė Krš. Nespėjau burnõs pravért, tuoj akis išsprogeno i praplyšo Škn. Visą vakarą burnõs nepravė́rė LKKXIII119(Grv). Ir daugiau iki pat Karpiškio nei ji, nei jis burnos nebepravėrė J.Paukš. Ar tu negalėjai dantų̃ pravért? Sk.
(kieno) duri̇̀s pravérti ką aplankyti, kur apsilankyti: Aštuoniasdešimt metų, nė daktaro mačiau, nė aptiekos dùrių pravė́riau Krš. Anas pas jus tūlai pràveria durelès Arm. Neužeinat ir dùrų nepràveriat Vdš. Kitas nėr bažnyčios dùrių pravė́ręs, o gyvena kaip prazidentas – velnias padeda Krš.
| Ne visi drįso praverti vidurinės mokyklos duris rš.
lū́pas (snãpą) pravérti prašnekti: Ir lū́pų nepravė́rė, tei kantrybė! Užv. I svečiuo lū́pų nepràvera, susiraukusi Krš. Praversi dar snapą, tai nupūsiu kaip uodą rš. Jam turbūt lū́pas sunku pravért, tyli ir tyli kaip juoda žemė Srv.
ši̇̀rdį pravérti kiek išsipasakoti, išsikalbėti: Verčiau aš tą knygą ir atsiskyrimo kankinamas, ir nerasdamas sielos, kuriai galėčiau širdį praverti J.Jan.
privérti, pri̇̀veria, privė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ; SD1151, MŽ, L
1. KŽ, Rk, End persmeigiant primaustyti: In šypų privė́riau privė́riau baravykų Klt. Šiemet didžiausias virtines baravykų privė́riau Srv. Bradinio viršuj būna tę korkos arba beržo žievių privérta Vlk. Kopūsto lapų pri̇̀veriam, pridžiovinam [duonai kepti] Kvr. Nusiskyniau kelias smilgas, privėriau žemuogių rš.
| refl. tr.: Prisivė́riau daug klevo lapų, užteks visiem metam duonai kept Ds. Pri̇̀sveriu abuolių, džiovinu, turiu pakramtyt Drsk.
2. veriant parengti austi, įtaisyti: Reikia [siūlų] privért nytysna, skietan, pradėt aust Pb. Privė́rėva pilną tą skietą – netelpa [visos gijos] Slv. Aštuonias nyčias reikia mokėt privért ir parišt Pb.
3. veriant prikabinti, pritvirtinti: Raikštukų pri̇̀veria ir apsiauna [vyžus] Kpč. Privérk tam kartuo Kal.
| refl. tr.: Pusiau rankovę parlenkei i prisivérk prypetį End.
4. N, K, KŽ pridaryti, ne visai uždaryti: Duris privérk J. Priver̃’ duris Dglš. Privérk duris, kad nepūstų vėjas Š. Viena, nėr kam ir durys privért Vj. Neaždaryta juška, tik privérta Klt. Teklė prišokusi privėrė alkieriuko duris Žem. Vartelius kaip grįždama privėrė, taip ir kėpso pakrypę rš. Kai eisi, nepamiršk daržinės privért Sdk. Svirno dureles privėrė privėrė NS1351.
5. priglaudinti, uždaryti: Priveriu duris R417, MŽ563. Durys buvo ne visiškai privertos, o Mikėnienė kalbėjo garsiai A.Rūt. Išbėga per duris, gerai jų neprivėrus V.Krėv.
| refl.: Durys gerai prisiglaudžia, glaudžiai prisi̇̀veria KII159.
6. Slm, Šv uždarant suspausti: Pirštą privėrė J.Jabl. Nevyruok durų, ba pirštus privérsi Kb. Privė́riau pirštą terp durų Ktk. Šunį privė́rė Jdp. Ėmė durys ir privė́rė skverną Pc. Girgždėlę reik į tarp girgždančių durų ranką įkišus priverti, ir sugis Sln. Jei su durum pri̇̀veria kulną, tai bus giminė[je] numirėlis Brž. Per dureles ėjo, lakmoną privėrė, neduok Dieve seno kavalieriaus LLDII471.
^ Nekišk liežuvio tarp durių, bo priver̃s Pšl.
| refl. tr.: Nedarinėk durų, prisivérsi pirštus Prn. Jei eidamas durim koją prisiveri – naujieną išgirsi Brž.
^ Pirštą prisivėręs, duris sukapojo TŽV609.
7. uždarant pridengti.
| refl. KŽ: Vienas atidarė virtuvės duris ir prisivėrė jomis kampe V.Piet.
◊ gómurį privérti nutilti: Sakau tau, kad privértum savo gómurį Rgv.
(kam) skver̃ną (skvernùs; rš, úodegą) privérti pričiupti: Galbūt pavyks vagiui priverti skverną J.Avyž. Vienąkart tam grobikui uodegą privers Rs.

×razsivérti, razsi̇̀veria, razsivė́rė (hibr.) prakiurti: Burna razsivė́rė (atsirado žaizdų) Dglš.
◊ ×pẽklą razvérti supykinti, suerzinti: Razvė́rė pẽklą nuejus Dglš.
suvérti, sùveria, suvė́rė tr. Š, KŽ; M, L
1. NdŽ susmeigti: Jau, matyt, dročių nebuvot suvėrę kiaulėms į nosis M.Katil.
| prk.: Suvérti žvilgsnius NdŽ. Suvė́rė visi akis in mane LKKXXIX42(Lz).
2. perverti: Suvė́rė galvą, šoną NdŽ. Suvė́rė man širdį dieguliai, t. y. sudūrė J. Suvėrė visą kūną [sopulys] Skrd. Būdavo, skausmai sùveria sùveria strėnas Sv. Diegliai suvėrė širdį rš.
3. NdŽ, Lz duriant sumaustyti: In siūleliuko suvė́rė baravykus Klt. Pakūrinam didžiulį pečių, an dratų sùveriam ar an šypų [baravykus] Vlk. Grybus sudžiovinę sùveria ir parduoda, kas gali LKT387(Kpč). Ant siūlo sùveria tuos [tabako] lapus ir ant aukšto [padžiauna] Jdp. [Kalendoriai] buvo suverti ant virvelės, užnešti ant kriautės ir paslėpti vienoj dėžėj I.Simon.
| Kad rankos, kojos [sulaužytos], tai, sako, suver̃s ant dratos, sugis Rk. Drata suvertà [lūžusi] ranka buvo Sn.
| prk.: Par daug jau bus tų žinių – nesuversi jų nė ant siūlo Šmk. Dainų aš vakar kokias tris suvė́riau kap an siūlo (padainavau) Ndz. Visa šeimyna suvertà ant siūlo, gali surišti i parmesti par balkį, i vienas kitą atsvers Lk. Pasakose ežerai – laumės išbarstyti, suverti ant sidabrinių upokšnių siūlų sp.
^ Tas jaunimas dabar kaip ant šniūro suvértas, nė šokių, nė nieko Snt.
| refl. tr.: Susivérk ant siūlo tus šermukšnius, i būs puikiausiai karoliai Varn. Žerdavom jas (žemuoges) saujomis į burną ir dar parsinešdavom namo, susivėrę ant smilgų rš.
ǁ perkišant sukabinti: Dešros suvertos pavalgėj, žiūriam, jau spragų yrai Svn. Durys ant vyrių sùveriamos, atveriamos lengviai varstos J.
| refl. tr.: Susi̇̀veriam an lazdos kašikus [su grybais] ir tada jau nešam namo Kpč.
4. NdŽ perkišant suimti į vieną: Išbirėjo poteriukai, kas suver̃s? Klt. Krūtinytės baltos baltos tų kregždučių, tupi ant vielų, rodžias, kad karoliai suverti̇̀ Pl. Akis ant virbalo sùveriu lygiai Vrn. Baronkėlių mažiučių virtinės suvértos [turguje] Ps. Aš neregiu suvért akių ant virbalų Lp. Liemenelis suvértas buvo seno[je] gadynė[je] Plng.
| prk.: Kaip karoliukai mūsų dienos, lemties suvertos į rožančių A.Mišk.
| refl. prk.: Senam visa susrenka, visa sùsveria, bloga Drsk.
5. dideliais dygsniais susiūti, sukabinti, suraukti: Pirm suvérk, t. y. sustatyk drabužį ir paskuo siūk J.
| Ataneša [išaustą lovatiesę] pakraščio nesuvė́rus, kaip ir nepabaigtas darbas Svn. Praplyšo, suvérk Mtl. Tas didžiosias skyles suvérk suvérk, i būs gerai Grdm.
6. veriant sukišti: Kad sùveria du siūlu – ne parėdnei, bus blaka par audeklą J. Vienas siūlas vienon nytin suvérta, kitas kiton Dbč. Nuo ritinio sùveri gijas į nytis Rs. An vienos nyties da[u]giau sùveri siūlų Sdb. Du prie vietai siūlai suverta – blakė Aln.
ǁ parengti austi sukaišiojant apmatų siūlus: Mun suvė́rė ana, ir išsiaudžiau Kv. Manytai suvértas audeklas, moka gražiai austi Krš. Keturias nytis sùveri teip pat pavieneriuo LKT58(Ms). Reik mokėti suvérti, i pagal suvėrimą reik spardyti tas pakojas Lž. Kap nytysa sùveri, tai jau skietan reikia suvért Srj. Siūlus blake suvė́rė Vl. Kai pirman skietan sùveri [siūlus], tada įdedi staklė̃s[na] Kp. Tada skietan suvė́rei, užrišai ir pradėjai aust Btrm. Suvért reikia galvos Kpr. Mama suvérdavo, o aš – ausdavau [rinktines] Škt. Samplėšinis lengvesnis suvérti buvo Krtn. Kai į nytis suvérta, paskiau reikia vert į skietą PnmŽ. Ji tai pamačiusi kad ir kažin kokį raštą, tuoj ir pati tokį suvers V.Myk-Put.
| refl. tr., intr.: Aust mokėjau ir raštus susivért – visa Alz. Kaip susi̇̀veri, teip ir audi jau Kp. Blakė susi̇̀veria, negerai čia Aln. Reikėjo mokėti, kaip susivérti į nytis, nū nyčių priklausė, koks tas audeklas išeis End.
7. N, LL155 veriant sušlieti, uždaryti: Suveriu vartus R417, MŽ563. Langinyčias suvė́riau J. Suvėrė vartus, uždėjo skersinį rš. Sùveriamos, suvértinos durys K. Durys suvertinos R351, MŽ470. Dirbtuvės prieangis, iš kurio plačiai suveriamos durys eina į pačią dirbtuvę P.Vaičiūn. Jį įstūmė pro plačias suveriamas duris į didžiulę salę J.Avyž. Sùveriamos didžiulės durys, sulig viškom [bažnyčioje] Sdb. Durys int bėgūno būdavo, nesùveriamos Km. Suveriami varteliai su aukso zomkeliais LTR(Pnd).
| Suveriamasis pumpuro susiklostymas (kai lapai pumpure savo pakraščiais susisiekia) BTŽ349. Suveriamieji vožtuvai laisvai atsidaro į skilvelių pusę ir todėl netrukdo kraujui tekėti iš prieširdžių į skilvelius rš.
suveriamai̇̃ adv.: Durys suveriamai̇̃ užsidaro LKKVII180.
| refl.: Durys susi̇̀veria J. Ar nepažiūrėtum lango – niekaip nesusiveria, nors užsimušk A.Vaičiul. Kai durys susivėrė, suburzgė motoras, ir šviesa užgeso J.Mik.
| prk.: Naktis plyšo ir vėl tuoj susivėrė už nugarų rš.
8. suspausti kuo uždaromu: Suvė́riau kačiūtę Dglš. Taip ranką suvėrė, kad išnėrė mažiuką pirštą ir keliose vietose nusmaukė odą LKXX208.
9. suskleisti: Suveriu knygas R, MŽ.
| Jau nustojo lyt, suvérk skėtį Zp.
| refl.: Vėl susivėrė žiedas, tarytum nieko nė nebūta J.Balt.
10. refl. skleidžiantis, plečiantis susisiekti: Išretinti daigai per vasarą gerai išsilaikė, beveik nė vienas iš jų nežuvo, normaliai išaugo ir eilutėje susivėrė sp. Paparčiai auga nesusivėrusio pušyno aikštelėse sp.
| Saulei pradingus už susiveriančių debesų, viskas darydavosi vėl pilka ir ramu J.Sav.
11. prk. sumerkti: Pagaliau šiaip taip akis suvėrė rš. Iš po suvertų blakstienų skverbėsi ašaros rš.
| refl.: Galva nulinko, akių vokai susivėrė lyg švininiai J.Balt.
12. prk. sučiaupti: Motina tylėjo kietai suvėrusi lūpas rš. Gulėjo be žado, burną kaip vérte suvė́rė Krš. Kunigėlio postorės lūpos kažkaip keistai suvertos S.Čiurl.
| refl.: Pasinėrus varlei į vandenį, jos šnervės susiveria E.
◊ aki̇̀s suvérti mirti: Tada atsilsėsiu, kap aki̇̀s suvérsiu Arm.
kai̇̃p suvérta apie sklandžią kalbą: Kai pradeda sakyt, tai par ją kai̇̃ suvérta Trgn.
nasrùs (žiáunas) suvérti Ds nutilti: Suvérk žiáunas! Ds.
užvérti, ùžveria, užvė́rė tr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, žuvérti, žùveria, žuvė́rė Pls
1. užsmeigti: Po daug užvė́rei kilbasos, pakrimto pakrimto pelė i nue[jo] Klt. Vasarą anta meškerės kirmėlaitę ùžveria, an kriūkelio, meta anta vandenio ir susgauna Azr. Paimk vidalčių ir užvérka tos, kur sumarginta, mėsos Slm. Buvo meškeriojama ir paprastais nusmailintais pagaliukais ar kauliukais su užverta maža žuvele – jauku rš.
| Anus (Kainas) užpyko, brolį an šakių užvė́rė Sn.
^ Kai in šakos užvérta rūbai (apie liesą) Klt.
| refl. tr., intr. N: In šakių užsivérsi i sudėsi kluonan [šiaudus] Klt. Vaikai medines šakutes pasdarydavo iš balanėlės, bulbą užsi̇̀veria i valgo Tj.
| prk.: Užsivėręs tu manimi kaip adata ant siūlo, t. y. vis apie mane šneki J. Vėl neiškentei an jo neužsivė́ręs Sn. Gal dar̃ jy užsivė́rė ant kokio ženoto Srj.
ǁ refl. užsikabinti: Užsivė́riau in kokios geležies lėkdama, sumušiau akį Klt.
ǁ refl. nusidurti: Paėmė su savim smailą geležį, nuėjęs užsivėrė BsPIII188(Brt). Pasidžiaugiau savo kumeliuku, ir tuojau tas ant tvoros užsivė́ręs (priet.) Ds.
| prk.: Užsivérsi tu kur nor besitrankydamas Rdm. Ar jau tu ir vėl an jo užsivė́rei? Sn.
2. duriant įverti: Ir šniūrelį kokią ažùveria až ausies [ėriukams] Vdn. Reikia [kiaulei] dratą ažuvért, bo parausė pievą Dv. Dratą ažvė́rė kiauliui, daboju – siaurėja (liesėja) Klt.
3. užmauti, užmaukšlinti: Užverti kedelį lygiai ant galvos N. Ažùveria in galvos tarbą abrakinę, rūko, papilvę išrūko (gydo arklį) Klt. Kvajų šakučių prislauži, anta koto ùžveri ir išsišluoji žarijas [iš pečiaus] Kpč. Arklys nepadabnas, kai in lazdos, in kaklo, žvaguliai ažverta Klt. Ažùveria vytoką in šerdelės i veja knatus Klt.
| Vyrukai 4, 5 karūnoj užverti P.
| refl. tr.: Užsivė́rus in marškinių suknelę i lekia Klt. Kašelę in rankos užsivė́rus par ūlyčią eina Klt.
4. perkišant užnerti, užkabinti: Gerai ana užvė́rė virvę Aln. Užvėrė stomenis [nešdami karstą] ir pasiliko bažnyčiniai Antz. Pastaranką ùžveria, an pečių pakaria ir neša tvartan Dbč. Išgręžė lentoj skyles, ažvė́rė lentas [veršiams] i ažudengė akis Klt. In pavasarį, būdavo, nusilpsta gyvuliai – nepasikelia. Tai virves ažùveria ir pakelia Ktk. Aš ažvertáu striūną ir pagriežtau Arm. Kiaulę tiriant, užveriama virvės kilpa ant jos šnipo rš.
| Žùveria skūrelę [į makštus], o apyvarus darišė Rod.
| refl. tr.: Virve užsi̇̀veria čimodaną – in pečių, ir eina Klt. Užsivėręs ant lazdos tuščią terbą išgūrina Adomas namo L.Dovyd.
ǁ sutaisyti, parengti (drevę bitėms): Kelias dreves užvė́rei? – Užvėriau vieną drevę, ir bitės lindo Mrc.
5. veriant parengti austi, įtaisyti: Kaip užùveri tas nyteles, tai greitas audimas Antz. Margos paklotės užvértos, siūlai gražūs Eiš.
6. greitosiomis, dideliais dygsniais užsiūti, užtraukti: Numauk tą žekę dešiniąją, aš užvérsiu Ms. Švarko alkūnę užvérk, kad nebūtum matyti plikos rankovės Lk. Paimk adatą ir užverk mun marškinių apkaklelę Up.
7. SD1212, SD442, R, MŽ, Sut, K, M, ŠT345 veriant uždaryti, užsklęsti: Ažuveriu, ažurakinu SD434. Užvérk langą, t. y. uždaryk J. Tylom užùveria duris ir eina Sb. Nuėjo į virtuvę, sandariai užverdamas duris J.Avyž. Skrynios viršų užvėrusi – vėl prie lango Žem. Nors saulės šviesa yra brangus daiktas, vienok ji švies be naudos, jei akis užmerksime, jei dieną langenyčias užversime Blv. Išjodamas tėvelis jupelių pirkti, užkėlė, užvė́rė vario vartelius JD712. Viena mamužė vartus užvėrė, antra mamužė greitai atvėrė RD168. Vartai užkelti, langai užverti, čion nėra mūs seselės BsO381. Duris užvė́rė DP570. Bei vartai bažnyčios ir visų švenčiausio turėjo dvi šali, kurios buvo atveriamos ir užveriamos BBEz41,23–24. Ir dabar dažnai užvertomis durimis mūsump ateiti SE89.
| Seserelė atgrįždama, darželį užverdama, nebėr muno jaunos seselės, nei žaliųjų rūtelių D36. Tie rūsiai buvo sunkiomis durimis užveriami iš viršaus ir užrakinami Pt.
| Užvėrė jūrų sąsiaurį ties Dardanelių tvirtovėmis rš.
| prk.: Užvérkite užvérkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio DP40. Neturimėg tad pavydėt sugrįžimo, nei jiemus kelio užvért gailėjimop DP281. Ir dūmoju liūdnas kartais ties užvertais amžių vartais B.Sruog.
| refl. tr., intr. N: Sučypė užsiverdamos masyvios, gausiais medžio drožiniais puoštos durys rš. Stiklinės durys sunkiai paskui mane užsiveria I.Šein. Užsivérkim duris, ka musių ne tiek prieitų Bsg. Aš duris užsivėriau K.
| Jau dangus užsivėręs, pragaras atsivėręs A.Baran.
ǁ refl. prk. užsibaigti: Vieną sykį užsivérs kombinacijos, ką tada, kaip manyties? Krš. Stojo kiti [į valdžią], vérte užsivė́rė visi uždarbiai Krž. Svečių šalelėj rūstūs žmoneliai, užsivėrė jų malonės BsO358.
ǁ atskirti, užveriant uždaryti: I ažvė́rė jį ažu durų Dglš. Vištas jau reikia tik užvértas turėtie Aps. Surišo rankas, supančiojo kojas, užvėrė skylėje atskirtą nuo gyvųjų Žem. Nors užverti kalėjimo sienose, nors badu marinami, visokiais tardymais kankinami, nedejuoja ir nesibijo jokios bausmės Pt. Tavo ranka užvėrė saldų vaisių po kietu kiautu I.
| prk.: Šios dienos kultūriško žmogaus dvasios reikalus turime užverti tarp keturių sienų mūsų gryčių Pt. Užverkiam už dančių liežuvį nug nereikalingų kalbų brš.
| refl. N: Tuojaus padarė sau grabą, pastatė koplyčioj ir užsivėrė BsPIII214(Brt). Kad meldies, įeik kamaron savo ir ažusivėręs melskis SPII40.
| prk.: Šalinkimės nuo viso ko svetimo, užsiverkime tautiškoje savo atkaklybėje TS1902,1. [Vaikas] pasidarė šiurkštus, dar tylesnis ir dar didžiau savyje užsivėręs Pt.
ǁ paslėpti: Užvėrei tavo įsčiose, nuog dangaus palaimintose, Jezusą išganytojį SGI24. Tuose senkapiuose yra užverti tikri turtai TS1899,3.
| prk.: Juk kiekvieno žmogaus sieloje užverti tokie neišsemiami turtai, brangenybės Pt.
| refl.: Valdoną svietas įgijo, kurį pagimdė Marija, užvėrėse nesang tame dangus, marios, taipag žemė SGI63. Tuose dviejuose prisakymuose užsivera visas zokonas ir pranašai Ev. Kas gi ažusiveria tame sudėjime apaštalų? AK17. Visas jų tikėjimas su daugybėmis visokių burtų užsiveria talmude TS1900,6–7. Skaitydamas tą pirmąjį punktą storokias ne tiktai teisybę suprasti, kuri tame punkte užsivera, ale dar iš pat grunto aną paimti P. Po vardu tad augymių užsiver tie visi kūnai, noris pri lities vairi P.
8. sustabdyti veikimą, uždaryti: Galima užverti visas girdyklas, kad ilgais metais joks žmogus nebebūtų girtavęs Vd.
ǁ refl. nustoti veikti: Nelaiminga girtystė išnyks iš terpo jūsų, karčemos, dykos palikuonės, užsivers ir nevilios jūsų M.Valanč.
ǁ refl. prk. pasibaigti, nelikti: Užsivė́rė visi darbai, bendrovė bankrutav[o] Drsk.
9. užskleisti: O užvėręs knygas, atidavė tarnui ir sėdos GNLuk4,20.
| prk.: Atverk vėl meilingai griekais mūsų užvertą galinčią ranką tavo brš.
10. darant suspausti, sumaigyti: Kai bėgo višta pro darančias duris, i ažvė́rė durysu Prng.
11. užmerkti: Akis užmerkti, užvérti KII159. Rankos papratimu dirba, o akys užvértos Varn. Užvė́rė akis i nei žodžio nesakė Vdk. Skanus miegas akes jos užvėrė I. Kai akis užveria, sakytum – miršta, o atidaro – iš numirėlių keliasi Ašb. Per užvertas prie smerčio čysčiausias tavo akis ir užvarvėjusias krauju, atleisk man, o Jėzau, griekus mano akių brš. Nei akį neužvėriau ir, apie tai bemislinėdamas, pamačiau dvi senoki mergi lietuviškuose rūbuose BsMtII202(Tlž). Kap uodelis išgėrė, tuo[j] akeles užvėrė LLDI384(Ss).
| refl.: Dabar, prisispaudus prie šilto, gyvo žmogaus, prie motinos veido, jo skaudą akių vokai vėl užsivėrė I.Simon. Jiems iš pailsimo akys užsivėrė brš.
12. užčiaupti: Taradeika neužveramà: ka pradės [kalbėti], nenutildysi Rdn.
| refl.: Baisybės nasrai užsiveria RD194.
| Gerklės neužsivė́rė, giedojom ir giedojom (buvome didelės dainininkės) Rtn.
◊ bùrną užvérti
1. nutildyti: Žmonėm burnõs neužvérsi Kpr.
2. nutilti: Sulauksi, kaipgi užver̃s bùrną atadarius Šmn.

dùrų neužvérti nuolat vaikščioti: Nekviesti svečiai durų neužverdavo nei dieną, nei naktį V.Bub. Jis neùžveria dùrų – bėga i bėga Jrb.
dùrys neužsivė́rė apie dažną ėjimą, daugelio lankymąsi: Po karo kas buvo [vargetų] ejimas, dùrys liuob neužsivérs Rdn. Siūna [vaikai] par dures, neužsi̇̀vera nė minutą Krš. Suvažiavo svečių būrys, neužsivėrė nė durys LTR(Kln).
kaip užvértas apie vikriai dirbantį: Žilindavo barščius, kruopas ir sukdavos tarp stalo, pečiaus ir šaukščiaus kaip užverta A.Vien.
lū́pas užvérti neleisti kalbėti: Senam lū́pos vérte užvértos, neprasižiok (kalbėjo moteris) Rdn.
paužvérti, paùžveria, paužvė́rė (dial.) tr. kišant, duriant įverti: Kiaulėmu dratai nepaažuverti̇̀, tai pievas paparausė Dv.

Daugiau informacijos

suvérti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (42)

šviesà

atžibė́ti

užžibė́ti

apregė́ti

išregė́ti

regė́ti

iškalbė́ti

sukalbė́ti

privérti

suvérti