→ čirpinti 1: Klaũsėmės žiogų̃ či̇̀rpinimo.

šnek. → čirpinti 2: Pakeñčiamas či̇̀rpinimas smuikù.

šnek. → čirpinti 3: Įgri̇̀so maši̇̀nų signalizãcijos či̇̀rpinimas naktimi̇̀s.

džirzgenti, -ena, -eno intr. džiržginti, čirpinti: Virėjas ant skripkos džirzgena prš.

groti, skambinti (ppr. prastai); sin. bimbinti: Buvaũ pramókęs bámbinti pianinù. Prekýbos viẽtose bámbina kokià muzikántų grupẽlė. • plg. čirpinti.

(ką) daryti, kad blerbtų (1 r.); sin. tarškinti, barškinti: Vė́jas blérbina skar̃dą [lángus].

džeržginti, čirpinti, barbinti: Paaugliai̇̃ visù garsù kar̃tais blérbina mobiliúosius telefonùs.

(ką) daryti ar leisti, kad zirztų, bimbtų: Vóras zi̇̀rzina mùsę.

šnek. nepatenkintam verkšlenti; sin. zyzinti: Mažỹlė réiškia nepasiténkinimą, zi̇̀rzina. Vai̇̃kas vi̇̀ską į̇̃ bùrną ki̇̀ša ir̃ vi̇̀s zi̇̀rzina.

šnek. daryti ar leisti, kad zirztų, kelti zirzesį, šaižų garsą; sin. zvimbinti, čirpinti: Nuõ kelintõs iki̇̀ kelintõs valandõs gãlima kálti ir̃ zi̇̀rzinti? | (ką): Zi̇̀rzinti rãdiją [dùrų skambùtį, mobi̇̀lųjį telefòną]. Kirpė́jos čikšė́jo ži̇̀rklėmis ir̃ zi̇̀rzino skuti̇̀mo mašinėlès. Jauni̇̀mas triukšmãvo ir̃ zi̇̀rzino sàvo mašinàs. | (kuo, kam, į ką, prie ko) duoti šaižų garso signalą: Zi̇̀rzinti dùrų skambučiù [į̇̃ duri̇̀s, priẽ dùrų]. Turė́jau ilgókai jám telefonù zi̇̀rzinti.

(ką, kuo) šnek. išgaunant į zirzimą panašų garsą prastai griežti, groti; sin. čirpinti: Smui̇̃ką [stygàs] zi̇̀rzinti. Trupùtį mokė́jau zi̇̀rzinti armonikėlè [smuikeliù]. | (ką, kuo) taip griežiant, grojant atlikti muzikos kūrinį: Ji̇̀s ė̃mė zi̇̀rzinti smuikù primitỹvią melòdiją.

či̇̀rpinti (-yti), -ina, -ino
1. intr. svirpti, čirpti: Tas svirplys tai čirpina ir čirpina rš.
2. tr., intr. prastai griežti: Muzikantai visą naktį čirpino veselioj Mrs. Či̇̀rpina paėmęs armoniką Ds. Reiks palaukti pavakario, kada bernai pradės čirpinti savo muzikas Vaižg.
3. intr. braižyti, krebždenti: Sėdi žmonės raštinėse ir savimi patenkinti čirpina plunksnomis rš.
4. tr. erzinti, kliudyti, kirkinti: Geriau nečirpyk bičių, jei nemoki prie avilio elgtis Švnč. Kam či̇̀rpini viščiokus, tegu tupi, nekliudyk Ant. Neči̇̀rpyk šunies Švnč. Ir nuėjau veselijon senų mergų či̇̀rpintų Kp.
5. tr. Ant virkdyti, rėkinti: Čirpini ir nori, kad vaikas neverktų Svn. Tėvas įpykęs čirpina vaikus J. Gal taip ir pabaigs mane vaikai či̇̀rpint An. Kareiviai stovėdami či̇̀rpina žmonis, imdami šieną, duoną, valgį J.
6. caus. čirpti 5: Kol išvirs vakarienę, tai nusibos ir laukt: žaliom malkom či̇̀rpina či̇̀rpina Č.
7. intr. taupyti: Maža tebuvo šiaudų, či̇̀rpinom či̇̀rpinom per žiemą, led su gyvuliais išči̇̀rpinom Jnšk.
apči̇̀rpinti tr. pravirkdyti: Didesni vaikai mažesnius visada apči̇̀rpina Ds.
įči̇̀rpinti tr. įerzinti: Mažuti mano, kas tave tep inčirpino ligi ašarų? Švnč. Įčirpytas arklys kanda kap šuva Švnč.
išči̇̀rpinti intr. Jnšk taupant, čirpinant iki galo iškęsti.
◊ į žmónes išsiči̇̀rpinti su vargu prasigyventi, prakusti: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsiči̇̀rpino į žmónes ir gražiai gyvena Pn.
nuči̇̀rpinti tr.
1. Pn čirpinant galą padaryti: Katė pelę nuči̇̀rpino Lnkv.
2. nuskriausti, pravirkdyti: Tą vaikutį nabagėlį nučirpino Vb. Senas bobas nukaršinau, jaunus vaikus nučirpinau LTR(Pnd).
pači̇̀rpinti tr.
1. pagriežti čirpinant: Ir mum čia pači̇̀rpink kokią polkutę Smn.
2. paerzinti, pakirkinti: Nėr kam mergų pači̇̀rpint Vj.
priči̇̀rpinti tr. privirkdyti: Jei sugrįžtum baudžiava, ponai priči̇̀rpintų žmogų J.
užči̇̀rpinti tr. uždirbti čirpinant, griežiant: Ištisas dienas čirpina smuikelį – gal vis kokį centą užčirpins rš.

či̇̀rpinti (-yti), -ina, -ino
1. intr. svirpti, čirpti: Tas svirplys tai čirpina ir čirpina rš.
2. tr., intr. prastai griežti: Muzikantai visą naktį čirpino veselioj Mrs. Či̇̀rpina paėmęs armoniką Ds. Reiks palaukti pavakario, kada bernai pradės čirpinti savo muzikas Vaižg.
3. intr. braižyti, krebždenti: Sėdi žmonės raštinėse ir savimi patenkinti čirpina plunksnomis rš.
4. tr. erzinti, kliudyti, kirkinti: Geriau nečirpyk bičių, jei nemoki prie avilio elgtis Švnč. Kam či̇̀rpini viščiokus, tegu tupi, nekliudyk Ant. Neči̇̀rpyk šunies Švnč. Ir nuėjau veselijon senų mergų či̇̀rpintų Kp.
5. tr. Ant virkdyti, rėkinti: Čirpini ir nori, kad vaikas neverktų Svn. Tėvas įpykęs čirpina vaikus J. Gal taip ir pabaigs mane vaikai či̇̀rpint An. Kareiviai stovėdami či̇̀rpina žmonis, imdami šieną, duoną, valgį J.
6. caus. čirpti 5: Kol išvirs vakarienę, tai nusibos ir laukt: žaliom malkom či̇̀rpina či̇̀rpina Č.
7. intr. taupyti: Maža tebuvo šiaudų, či̇̀rpinom či̇̀rpinom per žiemą, led su gyvuliais išči̇̀rpinom Jnšk.
apči̇̀rpinti tr. pravirkdyti: Didesni vaikai mažesnius visada apči̇̀rpina Ds.
įči̇̀rpinti tr. įerzinti: Mažuti mano, kas tave tep inčirpino ligi ašarų? Švnč. Įčirpytas arklys kanda kap šuva Švnč.
išči̇̀rpinti intr. Jnšk taupant, čirpinant iki galo iškęsti.
◊ į žmónes išsiči̇̀rpinti su vargu prasigyventi, prakusti: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsiči̇̀rpino į žmónes ir gražiai gyvena Pn.
nuči̇̀rpinti tr.
1. Pn čirpinant galą padaryti: Katė pelę nuči̇̀rpino Lnkv.
2. nuskriausti, pravirkdyti: Tą vaikutį nabagėlį nučirpino Vb. Senas bobas nukaršinau, jaunus vaikus nučirpinau LTR(Pnd).
pači̇̀rpinti tr.
1. pagriežti čirpinant: Ir mum čia pači̇̀rpink kokią polkutę Smn.
2. paerzinti, pakirkinti: Nėr kam mergų pači̇̀rpint Vj.
priči̇̀rpinti tr. privirkdyti: Jei sugrįžtum baudžiava, ponai priči̇̀rpintų žmogų J.
užči̇̀rpinti tr. uždirbti čirpinant, griežiant: Ištisas dienas čirpina smuikelį – gal vis kokį centą užčirpins rš.

(ką, kuo) su džeržgesiu trinti; sin. brūžinti, brūžuoti: Vė̃liavų stovùs dži̇̀rina viẽlos. Ji̇̀s káustytais batẽliais scènos grindi̇̀s dži̇̀rino. | (kuo) trinant, brūžinant dilinti, gludinti: Vi̇́enas méistras obliãvo, ki̇̀tas dži̇̀rino di̇̀lde.

(ką, kuo, su kuo) neaštriu peiliu, pjūklu pamažu pjauti; sin. džyruoti, dzirinti: Darbiniñkai sù ilgiáusiu pjū́klu dži̇̀rina rą̃stą. Móterys senóviniais pjū́klais dži̇̀rindavo storaliemeniùs aukštaūgiùs taigõs medžiùs. Peiliù dži̇̀rinu lašinių̃ odẽlę.

(ką, kuo) šnek. (ppr. prastai) groti smuiku ar pan. muzikos instrumentu; sin. čirpinti: Jaunỹstėje ji̇̀s dži̇̀rino smui̇̃ką. Gãtvėje kažkàs liūdnai̇̃ dži̇̀rino smuikù. | (ką, kuo) taip grojant atlikti muzikos kūrinį: Dži̇̀rinti tą̃ pãčią melòdiją.

(ką, už ką) šnek. priekaištais varginti; sin. graužti: Dažniáusiai ji̇̀ manè dži̇̀rina ùž meñkniekius.