Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (41)
či̇̀rpinimas (1)
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
→ čirpinti 1: Klaũsėmės žiogų̃ či̇̀rpinimo.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Klaũsėmės žiogų̃ či̇̀rpinimo.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
šnek. → čirpinti 2: Pakeñčiamas či̇̀rpinimas smuikù.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Pakeñčiamas či̇̀rpinimas smuikù.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
šnek. → čirpinti 3: Įgri̇̀so maši̇̀nų signalizãcijos či̇̀rpinimas naktimi̇̀s.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Įgri̇̀so maši̇̀nų signalizãcijos či̇̀rpinimas naktimi̇̀s.
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
džirzgenti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
džirzgenti, -ena, -eno intr. džiržginti, čirpinti: Virėjas ant skripkos džirzgena prš.
Lietuvių kalbos žodynas
bam̃binti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
groti, skambinti (ppr. prastai); sin. bimbinti: Buvaũ pramókęs bámbinti pianinù. Prekýbos viẽtose bámbina kokià muzikántų grupẽlė. • plg. čirpinti.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Buvaũ pramókęs bámbinti pianinù. Prekýbos viẽtose bámbina kokià muzikántų grupẽlė.
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
thrum2
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - brązginti; čirpinti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - barškinti; barbenti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - burgzti
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
blérbinti
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(ką) daryti, kad blerbtų (1 r.); sin. tarškinti, barškinti: Vė́jas blérbina skar̃dą [lángus].
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Vė́jas blérbina skar̃dą [lángus].
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
džeržginti, čirpinti, barbinti: Paaugliai̇̃ visù garsù kar̃tais blérbina mobiliúosius telefonùs.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Paaugliai̇̃ visù garsù kar̃tais blérbina mobiliúosius telefonùs.
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
thumb
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - nučiupinėti; sutepti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - vartyti; peržiūrėti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - nemikliai atlikti; čirpinti
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
zi̇̀rzinti
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(ką) daryti ar leisti, kad zirztų, bimbtų: Vóras zi̇̀rzina mùsę.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Vóras zi̇̀rzina mùsę.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
šnek. nepatenkintam verkšlenti; sin. zyzinti: Mažỹlė réiškia nepasiténkinimą, zi̇̀rzina. Vai̇̃kas vi̇̀ską į̇̃ bùrną ki̇̀ša ir̃ vi̇̀s zi̇̀rzina.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Mažỹlė réiškia nepasiténkinimą, zi̇̀rzina. Vai̇̃kas vi̇̀ską į̇̃ bùrną ki̇̀ša ir̃ vi̇̀s zi̇̀rzina.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
šnek. daryti ar leisti, kad zirztų, kelti zirzesį, šaižų garsą; sin. zvimbinti, čirpinti: Nuõ kelintõs iki̇̀ kelintõs valandõs gãlima kálti ir̃ zi̇̀rzinti? | (ką): Zi̇̀rzinti rãdiją [dùrų skambùtį, mobi̇̀lųjį telefòną]. Kirpė́jos čikšė́jo ži̇̀rklėmis ir̃ zi̇̀rzino skuti̇̀mo mašinėlès. Jauni̇̀mas triukšmãvo ir̃ zi̇̀rzino sàvo mašinàs. | (kuo, kam, į ką, prie ko) duoti šaižų garso signalą: Zi̇̀rzinti dùrų skambučiù [į̇̃ duri̇̀s, priẽ dùrų]. Turė́jau ilgókai jám telefonù zi̇̀rzinti.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Zi̇̀rzinti dùrų skambučiù [į̇̃ duri̇̀s, priẽ dùrų]. Turė́jau ilgókai jám telefonù zi̇̀rzinti.
Zi̇̀rzinti rãdiją [dùrų skambùtį, mobi̇̀lųjį telefòną]. Kirpė́jos čikšė́jo ži̇̀rklėmis ir̃ zi̇̀rzino skuti̇̀mo mašinėlès. Jauni̇̀mas triukšmãvo ir̃ zi̇̀rzino sàvo mašinàs.
Nuõ kelintõs iki̇̀ kelintõs valandõs gãlima kálti ir̃ zi̇̀rzinti?
4
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(ką, kuo) šnek. išgaunant į zirzimą panašų garsą prastai griežti, groti; sin. čirpinti: Smui̇̃ką [stygàs] zi̇̀rzinti. Trupùtį mokė́jau zi̇̀rzinti armonikėlè [smuikeliù]. | (ką, kuo) taip griežiant, grojant atlikti muzikos kūrinį: Ji̇̀s ė̃mė zi̇̀rzinti smuikù primitỹvią melòdiją.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Ji̇̀s ė̃mė zi̇̀rzinti smuikù primitỹvią melòdiją.
Smui̇̃ką [stygàs] zi̇̀rzinti. Trupùtį mokė́jau zi̇̀rzinti armonikėlè [smuikeliù].
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
įči̇̀rpinti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
či̇̀rpinti (-yti), -ina, -ino
1. intr. svirpti, čirpti: Tas svirplys tai čirpina ir čirpina rš.
2. tr., intr. prastai griežti: Muzikantai visą naktį čirpino veselioj Mrs. Či̇̀rpina paėmęs armoniką Ds. Reiks palaukti pavakario, kada bernai pradės čirpinti savo muzikas Vaižg.
3. intr. braižyti, krebždenti: Sėdi žmonės raštinėse ir savimi patenkinti čirpina plunksnomis rš.
4. tr. erzinti, kliudyti, kirkinti: Geriau nečirpyk bičių, jei nemoki prie avilio elgtis Švnč. Kam či̇̀rpini viščiokus, tegu tupi, nekliudyk Ant. Neči̇̀rpyk šunies Švnč. Ir nuėjau veselijon senų mergų či̇̀rpintų Kp.
5. tr. Ant virkdyti, rėkinti: Čirpini ir nori, kad vaikas neverktų Svn. Tėvas įpykęs čirpina vaikus J. Gal taip ir pabaigs mane vaikai či̇̀rpint An. Kareiviai stovėdami či̇̀rpina žmonis, imdami šieną, duoną, valgį J.
6. caus. čirpti 5: Kol išvirs vakarienę, tai nusibos ir laukt: žaliom malkom či̇̀rpina či̇̀rpina Č.
7. intr. taupyti: Maža tebuvo šiaudų, či̇̀rpinom či̇̀rpinom per žiemą, led su gyvuliais išči̇̀rpinom Jnšk.
apči̇̀rpinti tr. pravirkdyti: Didesni vaikai mažesnius visada apči̇̀rpina Ds.
įči̇̀rpinti tr. įerzinti: Mažuti mano, kas tave tep inčirpino ligi ašarų? Švnč. Įčirpytas arklys kanda kap šuva Švnč.
išči̇̀rpinti intr. Jnšk taupant, čirpinant iki galo iškęsti.
◊ į žmónes išsiči̇̀rpinti su vargu prasigyventi, prakusti: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsiči̇̀rpino į žmónes ir gražiai gyvena Pn.
nuči̇̀rpinti tr.
1. Pn čirpinant galą padaryti: Katė pelę nuči̇̀rpino Lnkv.
2. nuskriausti, pravirkdyti: Tą vaikutį nabagėlį nučirpino Vb. Senas bobas nukaršinau, jaunus vaikus nučirpinau LTR(Pnd).
pači̇̀rpinti tr.
1. pagriežti čirpinant: Ir mum čia pači̇̀rpink kokią polkutę Smn.
2. paerzinti, pakirkinti: Nėr kam mergų pači̇̀rpint Vj.
priči̇̀rpinti tr. privirkdyti: Jei sugrįžtum baudžiava, ponai priči̇̀rpintų žmogų J.
užči̇̀rpinti tr. uždirbti čirpinant, griežiant: Ištisas dienas čirpina smuikelį – gal vis kokį centą užčirpins rš.
1. intr. svirpti, čirpti: Tas svirplys tai čirpina ir čirpina rš.
2. tr., intr. prastai griežti: Muzikantai visą naktį čirpino veselioj Mrs. Či̇̀rpina paėmęs armoniką Ds. Reiks palaukti pavakario, kada bernai pradės čirpinti savo muzikas Vaižg.
3. intr. braižyti, krebždenti: Sėdi žmonės raštinėse ir savimi patenkinti čirpina plunksnomis rš.
4. tr. erzinti, kliudyti, kirkinti: Geriau nečirpyk bičių, jei nemoki prie avilio elgtis Švnč. Kam či̇̀rpini viščiokus, tegu tupi, nekliudyk Ant. Neči̇̀rpyk šunies Švnč. Ir nuėjau veselijon senų mergų či̇̀rpintų Kp.
5. tr. Ant virkdyti, rėkinti: Čirpini ir nori, kad vaikas neverktų Svn. Tėvas įpykęs čirpina vaikus J. Gal taip ir pabaigs mane vaikai či̇̀rpint An. Kareiviai stovėdami či̇̀rpina žmonis, imdami šieną, duoną, valgį J.
6. caus. čirpti 5: Kol išvirs vakarienę, tai nusibos ir laukt: žaliom malkom či̇̀rpina či̇̀rpina Č.
7. intr. taupyti: Maža tebuvo šiaudų, či̇̀rpinom či̇̀rpinom per žiemą, led su gyvuliais išči̇̀rpinom Jnšk.
apči̇̀rpinti tr. pravirkdyti: Didesni vaikai mažesnius visada apči̇̀rpina Ds.
įči̇̀rpinti tr. įerzinti: Mažuti mano, kas tave tep inčirpino ligi ašarų? Švnč. Įčirpytas arklys kanda kap šuva Švnč.
išči̇̀rpinti intr. Jnšk taupant, čirpinant iki galo iškęsti.
◊ į žmónes išsiči̇̀rpinti su vargu prasigyventi, prakusti: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsiči̇̀rpino į žmónes ir gražiai gyvena Pn.
nuči̇̀rpinti tr.
1. Pn čirpinant galą padaryti: Katė pelę nuči̇̀rpino Lnkv.
2. nuskriausti, pravirkdyti: Tą vaikutį nabagėlį nučirpino Vb. Senas bobas nukaršinau, jaunus vaikus nučirpinau LTR(Pnd).
pači̇̀rpinti tr.
1. pagriežti čirpinant: Ir mum čia pači̇̀rpink kokią polkutę Smn.
2. paerzinti, pakirkinti: Nėr kam mergų pači̇̀rpint Vj.
priči̇̀rpinti tr. privirkdyti: Jei sugrįžtum baudžiava, ponai priči̇̀rpintų žmogų J.
užči̇̀rpinti tr. uždirbti čirpinant, griežiant: Ištisas dienas čirpina smuikelį – gal vis kokį centą užčirpins rš.
Lietuvių kalbos žodynas
užči̇̀rpinti
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
či̇̀rpinti (-yti), -ina, -ino
1. intr. svirpti, čirpti: Tas svirplys tai čirpina ir čirpina rš.
2. tr., intr. prastai griežti: Muzikantai visą naktį čirpino veselioj Mrs. Či̇̀rpina paėmęs armoniką Ds. Reiks palaukti pavakario, kada bernai pradės čirpinti savo muzikas Vaižg.
3. intr. braižyti, krebždenti: Sėdi žmonės raštinėse ir savimi patenkinti čirpina plunksnomis rš.
4. tr. erzinti, kliudyti, kirkinti: Geriau nečirpyk bičių, jei nemoki prie avilio elgtis Švnč. Kam či̇̀rpini viščiokus, tegu tupi, nekliudyk Ant. Neči̇̀rpyk šunies Švnč. Ir nuėjau veselijon senų mergų či̇̀rpintų Kp.
5. tr. Ant virkdyti, rėkinti: Čirpini ir nori, kad vaikas neverktų Svn. Tėvas įpykęs čirpina vaikus J. Gal taip ir pabaigs mane vaikai či̇̀rpint An. Kareiviai stovėdami či̇̀rpina žmonis, imdami šieną, duoną, valgį J.
6. caus. čirpti 5: Kol išvirs vakarienę, tai nusibos ir laukt: žaliom malkom či̇̀rpina či̇̀rpina Č.
7. intr. taupyti: Maža tebuvo šiaudų, či̇̀rpinom či̇̀rpinom per žiemą, led su gyvuliais išči̇̀rpinom Jnšk.
apči̇̀rpinti tr. pravirkdyti: Didesni vaikai mažesnius visada apči̇̀rpina Ds.
įči̇̀rpinti tr. įerzinti: Mažuti mano, kas tave tep inčirpino ligi ašarų? Švnč. Įčirpytas arklys kanda kap šuva Švnč.
išči̇̀rpinti intr. Jnšk taupant, čirpinant iki galo iškęsti.
◊ į žmónes išsiči̇̀rpinti su vargu prasigyventi, prakusti: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsiči̇̀rpino į žmónes ir gražiai gyvena Pn.
nuči̇̀rpinti tr.
1. Pn čirpinant galą padaryti: Katė pelę nuči̇̀rpino Lnkv.
2. nuskriausti, pravirkdyti: Tą vaikutį nabagėlį nučirpino Vb. Senas bobas nukaršinau, jaunus vaikus nučirpinau LTR(Pnd).
pači̇̀rpinti tr.
1. pagriežti čirpinant: Ir mum čia pači̇̀rpink kokią polkutę Smn.
2. paerzinti, pakirkinti: Nėr kam mergų pači̇̀rpint Vj.
priči̇̀rpinti tr. privirkdyti: Jei sugrįžtum baudžiava, ponai priči̇̀rpintų žmogų J.
užči̇̀rpinti tr. uždirbti čirpinant, griežiant: Ištisas dienas čirpina smuikelį – gal vis kokį centą užčirpins rš.
1. intr. svirpti, čirpti: Tas svirplys tai čirpina ir čirpina rš.
2. tr., intr. prastai griežti: Muzikantai visą naktį čirpino veselioj Mrs. Či̇̀rpina paėmęs armoniką Ds. Reiks palaukti pavakario, kada bernai pradės čirpinti savo muzikas Vaižg.
3. intr. braižyti, krebždenti: Sėdi žmonės raštinėse ir savimi patenkinti čirpina plunksnomis rš.
4. tr. erzinti, kliudyti, kirkinti: Geriau nečirpyk bičių, jei nemoki prie avilio elgtis Švnč. Kam či̇̀rpini viščiokus, tegu tupi, nekliudyk Ant. Neči̇̀rpyk šunies Švnč. Ir nuėjau veselijon senų mergų či̇̀rpintų Kp.
5. tr. Ant virkdyti, rėkinti: Čirpini ir nori, kad vaikas neverktų Svn. Tėvas įpykęs čirpina vaikus J. Gal taip ir pabaigs mane vaikai či̇̀rpint An. Kareiviai stovėdami či̇̀rpina žmonis, imdami šieną, duoną, valgį J.
6. caus. čirpti 5: Kol išvirs vakarienę, tai nusibos ir laukt: žaliom malkom či̇̀rpina či̇̀rpina Č.
7. intr. taupyti: Maža tebuvo šiaudų, či̇̀rpinom či̇̀rpinom per žiemą, led su gyvuliais išči̇̀rpinom Jnšk.
apči̇̀rpinti tr. pravirkdyti: Didesni vaikai mažesnius visada apči̇̀rpina Ds.
įči̇̀rpinti tr. įerzinti: Mažuti mano, kas tave tep inčirpino ligi ašarų? Švnč. Įčirpytas arklys kanda kap šuva Švnč.
išči̇̀rpinti intr. Jnšk taupant, čirpinant iki galo iškęsti.
◊ į žmónes išsiči̇̀rpinti su vargu prasigyventi, prakusti: Tėvas girtuoklis, bet vaikai patys šiaip taip išsiči̇̀rpino į žmónes ir gražiai gyvena Pn.
nuči̇̀rpinti tr.
1. Pn čirpinant galą padaryti: Katė pelę nuči̇̀rpino Lnkv.
2. nuskriausti, pravirkdyti: Tą vaikutį nabagėlį nučirpino Vb. Senas bobas nukaršinau, jaunus vaikus nučirpinau LTR(Pnd).
pači̇̀rpinti tr.
1. pagriežti čirpinant: Ir mum čia pači̇̀rpink kokią polkutę Smn.
2. paerzinti, pakirkinti: Nėr kam mergų pači̇̀rpint Vj.
priči̇̀rpinti tr. privirkdyti: Jei sugrįžtum baudžiava, ponai priči̇̀rpintų žmogų J.
užči̇̀rpinti tr. uždirbti čirpinant, griežiant: Ištisas dienas čirpina smuikelį – gal vis kokį centą užčirpins rš.
Lietuvių kalbos žodynas
dži̇̀rinti
Kraunama...
1
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(ką, kuo) su džeržgesiu trinti; sin. brūžinti, brūžuoti: Vė̃liavų stovùs dži̇̀rina viẽlos. Ji̇̀s káustytais batẽliais scènos grindi̇̀s dži̇̀rino. | (kuo) trinant, brūžinant dilinti, gludinti: Vi̇́enas méistras obliãvo, ki̇̀tas dži̇̀rino di̇̀lde.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Vi̇́enas méistras obliãvo, ki̇̀tas dži̇̀rino di̇̀lde.
Vė̃liavų stovùs dži̇̀rina viẽlos. Ji̇̀s káustytais batẽliais scènos grindi̇̀s dži̇̀rino.
2
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(ką, kuo, su kuo) neaštriu peiliu, pjūklu pamažu pjauti; sin. džyruoti, dzirinti: Darbiniñkai sù ilgiáusiu pjū́klu dži̇̀rina rą̃stą. Móterys senóviniais pjū́klais dži̇̀rindavo storaliemeniùs aukštaūgiùs taigõs medžiùs. Peiliù dži̇̀rinu lašinių̃ odẽlę.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Darbiniñkai sù ilgiáusiu pjū́klu dži̇̀rina rą̃stą. Móterys senóviniais pjū́klais dži̇̀rindavo storaliemeniùs aukštaūgiùs taigõs medžiùs. Peiliù dži̇̀rinu lašinių̃ odẽlę.
3
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(ką, kuo) šnek. (ppr. prastai) groti smuiku ar pan. muzikos instrumentu; sin. čirpinti: Jaunỹstėje ji̇̀s dži̇̀rino smui̇̃ką. Gãtvėje kažkàs liūdnai̇̃ dži̇̀rino smuikù. | (ką, kuo) taip grojant atlikti muzikos kūrinį: Dži̇̀rinti tą̃ pãčią melòdiją.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Dži̇̀rinti tą̃ pãčią melòdiją.
Jaunỹstėje ji̇̀s dži̇̀rino smui̇̃ką. Gãtvėje kažkàs liūdnai̇̃ dži̇̀rino smuikù.
4
Reikšmė
Apibrėžtis
Kraunama...
(ką, už ką) šnek. priekaištais varginti; sin. graužti: Dažniáusiai ji̇̀ manè dži̇̀rina ùž meñkniekius.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Dažniáusiai ji̇̀ manè dži̇̀rina ùž meñkniekius.
Bendrinės lietuvių kalbos žodynas