volióti, -iója, -iójo K.Būg, NdŽ, võlioti, -ioja, -iojo KGr350, K, K.Būg, NdŽ, KŽ
1. tr. R, MŽ, N, KBII195, K, M, Rtr, Š, FrnW, NdŽ verčiant risti, ritinti, ridenti: Statinę volióti DŽ. Vyrai sušilę, dulkėti voliója rąstus Prn. Ir tu jau pristojai upėn medžių voliót? Sdk. Jau akmens ant akmeno voliósiu, bet ganyt daugiau nebeisiu LKT239(Žml). Uždeda šiaudų aba žabų uždeda, pask[ui] voliója akmenus i juos paskandina, tuos linus vanduo apsemia LKT237(Kri). Vienas turi [riečiamą audeklą], kitas te tą velenėlį volióji, taisai ir audi Kpr. Atatraukia, rykštes atatraukia ir skietą atatraukia, tai vėl voliója voliója [audeklą] Kp. Paimk viedrą iš telioko, zerletis, volios perdien Klt. Bijau, kad ravan karvė neansgrūstų, reiks voliót Mlt. Pamačiau: kiškį veršis žolėj voliója Klt. Drėgną molį galima minkyti, spausti, volioti, tempti, lipdyti ir duoti jam norimą formą rš. An kočėlo suvynioja ir an stalo voliója [lininius skalbinius], jiej pasdaro minkštesni ir lygesni Kpč. Įkiša į maišą tą audeklą, tada į kubilą deda i voliója, i voliója Gsč. Šitą milą suminkai, sušlapini, tada padirbi kočėlą storą par visą audeklą, vynioji šiteip ir volióji volióji ir kad suveli gražiai! Plvn. Su ta, kur voliója – tai kultuvė Vb. Volió[ja]u volió[ja]u, nešio[ja]u nešio[ja]u cibulius, – lyja Klt. Antanas vėl pradėjo pirštų galais volioti ant stalo duonos trupinėlius A.Vien. Sėklines roputes reik miltkalkiais apbarstyti, arba tuose mažumą volioti Kel1852,75. Jie (žvejai) tuo ją (karaliaus dukterį) išnešė ant kranto, pradėjo suptie, voliotie, ir išbėgo iš jos vanduo BsPIV204(Brt).
| Voliók voliók, bernužėli, ne tep sopa pilvužėlį DrskD240.
| Volióji volióji tą vaiką, to juosta ilgiausia Slm.
ǁ refl. H, H184, M, Rtr, NdŽ ristis: Kreivas rąstas sunkiai voliójasi DŽ1. Voliotisi Q616. Atsigulė ant kranto i voliojas į upę LTR. Voliojosi voliojosi i prisivoliojo skruzdėlyną LMD(Trs). Metant audeklą, kamuoliai voliójas te kokiam tenai sykely[je] ar kokioj skrynelėj Kp. Tas bliukis voliójas, tas pagalys išdaužo [javus] Gsč. Kulia su kūlokais, voliójas, o tie kūlokai ir daužo javus Šmn. Pakilo kaip ripka ir voliójas, šviečias tokia ugnis Grž. Sako, kur kamuoliukas voliósis, ten eik i tu (ps.) Klm.
| Užkuria pečių, tai dūmai tik voliójasi toj troboj Srj.
ǁ sergantį vartyti, prižiūrėti: Prisprašė ligą (nepasisaugojo), o dabar aną jau pusmetį po lovą volióji Tr. Vyras serga, nevaikšto, treti metai voliójam, vai, vai Vlk. Kas gi mane nori voliót [sergančią]? Slk.
ǁ sukant, raičiojant gaminti, daryti: Knatus volióji iš linų, sušlapini taukuos, – visom vakaruškom užtenka Slm. Galuose [lovio] du vėlikai basomis kojomis spardydavo ir voliodavo milą po šiltą vandenį iš vieno lovio galo į kitą, kol suveldavo LEXVIII455. Pakulas sudedam an stalo ir voliójam, kuodelius darom DrskŽ. Aš voliótų kleckų negaliu valgyt Rdm. Mes voliódavom ant blėtos tuos riešutėlius [iš saldžios tešlos], išsikepdavom Velykom pagardyt Sk.
2. tr. Šlč, NdŽ vartant velti: Burnon [kąsnį] indedi: volióju volióju kaip ir kelmą kokį Jž. Šaukščiuką burnon indėjo, tai voliójo voliójo (negalėjo nuryti) Lb.
| prk.: Jis voliojo tuos pažįstamus žodžius burnoje lyg šiltus virtinius rš.
^ Kad tavo vilkas mėsą voliótų Švnč.
| refl.: Sausa duona, nepralenda pro koserę: voliójasi voliójasi Drsk. Jei aš ką suvalgau, tai man negerai, voliójas tę po pilvą kas Vrn.
| Sunki žemė, plūgu iškeli, voliójas, nelenda, ir tiek Krč.
ǁ nešioti, dėvėti: Gerai, kad [drabužis] didelis, tegu voliója Vrn.
3. tr. risti į gubas, daryti pėdus: Avižas, miežius voliódavom, surišdavom į gubeles Bsg. Dobilams apdžiūvus pradalgėse, voliodavome į pėdus Grš. Žirnius – paėmei viršūnę su pjautuvu – voliók ir voliók Dg.
ǁ sunkiai vartyti kita puse: Vartai vartai, volióji volióji šlapius šituos miežius, kai paliūtė Klt. Nusbodo anas (šienas) mum ir voliót, davėm davėm gal penkias dienas tą patį Slk. Nuo ryto šieną volióju, grebelioju Kvr. Kad ne pagada, tai volióji tu jį, šitą šieną, volióji, kočioji kočioji Klt.
4. refl. SD168, SD390, R, MŽ, MŽ536, Sut, N atsigulus raičiotis, vartytis: Nors voliókis po kluoną – didžiausias kluonas Klt. Dabar upelis išdžiūvęs, voliótis galima Tršk. Ištaisyta keliai, tai koc voliókis Žl. Buvo pieva gražiausia, voliókis, kad nori Kvr. In slenksčio nugriuvo, voliójas, rėkia [vaikas] Klt. Voliójas po padlagą, čipryną nuo galvos peša – nebegali kentėt Kp. Tei negražu, nesivõliok! Erž. An, Juzia rave voliójas i nepasikelia [iš silpnumo] Dglš. Jai (motinai) visai užtino [koja], jin voliójosi an kiemo, jau visai silpna buvo (įkąsta gyvatės) Bsg. Aukščiausių ponų viens, prisiėdęs ir visokių rinčvynių svetimų prisikošęs, võliojos ant aslos ir prasikeikdamas rėkė K.Donel. Jūs teip darot, kad tik juokis ir voliókis Lnkv. Voliójas iž juoko, o žmonėm strokas DrskŽ. Tokia pievutė buvo, atsigulė, tiek voliójasi, tiek voliójasi Kbr. Diegliai būna labai stiprūs ir nuolatiniai, todėl arklys smarkiai daužosi, dreba, dairosi į šonus, voliojasi rš. Kartą arklį teko matyt, nu tai bitės jį sukandžiojo, nu tai tiek voliójos tas arklys, tiek voliójos Ppl. I skūra nusmuko [sergančiam arkliui], nebeatsikelia, voliójas Kri. Arklys voliójasi ažvertęs kojas Krs. An naujo sniego – tai šunes voliódavosi Snt. Kad ažuodžia valerjonus [katė], tai pradeda voliótis da neažgriaužus Svn. Kiaulės voliójas tvarte, nepasikelia in kojų (labai riebios) Klt. Parvažiavau – jau karvė voliójas an žemės priputus Grz. Jons nuvedęs pasijungė – negal paart: jautis pradėjo strapinėt, paskui voliotis BsPIII6(Nm). Balandžiai labai kasdavo tuos spalius, voliódavos ant stogo Sk. Jeigu tvarte papili pjuvenų, tai ta kumelikė tur voliótis voliótis Jrb. Jei arklys po tvora voliojas – vogs (priet.) Pnd. Jei šunes voliojas – bus sniego prš. Vasarą ant rasų rytais voliotis [turint niežų] LMD(Sln). Pirmą kartą griaudžiant, liepia vaikam griūti ant žemės ir voliotis LTR(Pn). Katė voliójas prieš lietų Aln. Atvedė tada jį (berniuką) jop ir kad jį (Jėzų) išvydo, perplėšė jį tuojaus dvasia ir parpuolęs and žemės voliojos vis putodams Ch1Mr9,20.
^ Voliojasi lyg arklys po darbo LTR(Auk). Voliojas kaip šuo ant pusnyno LTR(Pp). Voliójas kai kiaulė OZ61. Vaikai po smėlį voliójas kaip arkliai Šmn. Ko voliojies kai drignių apsiėdęs?! LMD(Klvr). Voliojasi kaip katė musmirėmis apsiėdusi PPr441. Bepigu Lazdienei nesivolioti kaip pampuškai taukuose, kad jos vyras kaip šilta vilna, pati visą valią pagavo Žem. O, būdavo, bruknių nuvažiuodavom – voliókis (labai daug) Slm. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs į lauką voliojasi (volas) Lnkv. Juoda karvė po padlagą voliojas (blusa) LTR. Raudonas diedukas po pelkę voliojas (liežuvis) LTR(Grk).
ǁ NdŽ vartytis, raičiotis purve, dulkėse ir pan.: Griūna an kūdrą ir voliojas Pn. Po tą sniegą voliódavomės iki vakaro Dkš. Nugriuvau pusnėj i voliójuos nugriuvus Klt. Voliójies po mėšlą – baltas nebūsi Dg. Smaks da gerą valandą savo kraujuos voliójos Sch239. Nuo žirgo puoliau, purvynėly voliojaus (d.) Nm. Kiaulė võliojas purvuose KII336. Kiaulės po dumblą voliójas JT511. Krato paršam, krato, o paršas voliójas kai upėj Klt. Nu tai jau te kapstos, voliójas, vartosi kiaulės tose dulkėse Pin. [Varyklose] anos (kiaulės) ilgai voliójas, o kaip lytus, tai blogai ganyt – bėga namo Škn. Prie pabalio kokio kiaulės insiknisa i voliójas Šmn. Girtuoklis võliojasi purvuose KI628. Ogi šičia tai voliójas voliójas, kad maudos maudos [vištos] Kp. Va vištos voliójas po daržus – vyk bjaurybes! Mžš. Kūginio pašalėj duosiu vištom voliótis Kp. Kiaulė po nuplukymo (paraštėje nuplaukymo) vėl voliojosi purvyne BB2Ptr2,22. Kaukite nu jūs, piemenys, bei šaukite, voliokitės pelinuosu BBJer25,34. O voliotis purvuose su jomis (kiaulėmis) MP183.
| prk.: Visada voliojams grieke PK120.
5. refl. sunkiai eiti: Voliójuos voliójuos in karvę Dg.
ǁ KŽ valkiotis.
ǁ prk. dirbti klupinėjant, ropojant: Gerai, kad anksčiau nusikasėm, dabar va pradėjo pilt – voliokis po dumblynę, da roblom Mžš. Volio[ja]us volio[ja]us bulbose, paki nukasiau Klt.
6. refl. gulint vartytis, gulėti, tvarsytis, ilsėtis: Nieko nėra dirbt, voliókis, ir visa, kap tinginys Mrs. Nieko neveikia, tik ką po lovą voliójas RdN. Šiaudų ataneša kūlį, pakloja, voliójams Kp. Kur noriu, te voliójuos, niekas negina Šmn. Kiaulioką susipeni, pavalgo i voliójas – niekur neina Klt. Ana mieguklė – kad tik lovoj voliótis Aln. Kada apyaušriu atsikeliu, pamaklinėju da teipom ir vėl voliójuos lovoj Slm. Mes su anūku ant lovukės vis voliójomės Srj. Galiu gyvent ir voliótis, gyvenu gerai ir be vyro Rtn. Regis, ir koks te ramumas [Palangoje] – smėly voliótis Slk. Pavėsy parpietį voliójos Jd. Voliójasi bernai su mergšėm Smn. Sėjimo laikas, reikia sėt, reikia akėt, o jis voliójas negyvas (girtas) patvoriuos Mžš. Menkiejai tura kariauti, didiejai – į lovą volióties Sg. Visos nakties nigdi neišmiegu, voliójuos voliójuos Klt. Voliójaus voliójaus ir negalėjau užmigt Mrc. To[je] nelaimingo[je] gadynė[je], kunegams besivoliojant Varnių katedros bažnyčia pritrūko kanaunykų su giedotojais M.Valanč. Pavėsiais didžiausi nupenėti šunys voliojasi Žem. Kai šilta, žvėrys suvargę, sušilę, voliojasi, o smirda… Žem.
| Kad ne tas daktaras, būtau gulėjęs te, kapuose voliójęsis Brš.
| prk.: Nor ir kvailas, bet piniguos voliójas Al.
^ Nenorėk pats vienas po raškažiaus taukus voliotis, o kiti žemes graužtų LTR(Vdk).
ǁ sergant gulinėti: Negaliu atsigaut, atgaut dvasios, teip ir voliójuos Brž. Anas visus metus voliójosi lovoj Dv. Mama čielą savaitę voliójos, mislijom – po mamai! Mžš. Žmona senai [patale guli], par visą žiemelę ir dabar voliójasi Antš. Du mėnesiu [ligonis] namie voliójos Dglš. Aš voliójaus po ligonines Dv. Dabar viską ima (renka visokius grybus), paskui ligoninėse voliójasi Žž. Nei sirgo, nei voliójosi – jau anta lentos! Drsk. Seniau nei sirgo tep, nei voliójosi Drsk. Man tik pirkioj voliótis, jau nedrūta Klt. Kad tik an patalo nereikt voliótis Aln. Uždraudė jai [gydytojas] ir voliótis, ir stotis Slm. Man dabar visa bėda, kad kiaulė voliójasi (serga) Mžš. Aš nenoriu to alaus, bo dėl to kad pasigeria i voliójas tris dienas Mžš.
ǁ girtam griuvinėti: Voliójas po žemę – nebepaeina [girtas] Sl. Kokia te veseilia, jei nesvoliója žemėsa (juok.) Drsk. Jis niekada girtas nesidaužė, nesivoliójo Grš. Plūdo jy – voliójiesi kap kiaulė Drsk. Jo nematėm girto voliojantis Dg.
ǁ vartaliotis, virtinėti: Iš pavasario [žvejodavau] su luotu, su tuo, kur voliójas LKT192(Zp).
7. refl. M.Valanč, NdŽ, Drsk, Al, Kpč, Krž, Jnš, Ob, Blnk gulėti, stūksoti, riogsoti, mėtytis: Tokie medžiai voliójasi ant tako – niekas nenuverčia Ėr. Nugi voliojos kaladė an skiedryno, po nakčiai – nėr Švnč. Šipuliukai voliójas atšokę nuog medžiagos Dv. Akėčios va po žolynus voliójas Snt. Visi dirbtiniai [daiktai] lauke irsta, akmuo tai jau voliójas Lel. Akminai voliójas kaip kumelio galvos Vgr. Būtų ji ant gatvės voliójusis, šita mėsa, nė šunys būtų jos neėdę Jrb. Papjauna penimą, tai voliójas visur mėsos, o pabuvus nebėr Žl. Dar buvo išausta viena [juosta], kur voliójos Rod. Drobinis ryzas dabar mažai besvoliója Šmn. Par mum obuolių alyvinių voliójas pilnas sodas Ant. Sako, ant lauko pelų maišas voliójasi, teip vaidindavosi te Krs. Kaip išórė, tai vėjas neša smėlį; kaip išnešė, tai kaulai ir voliójas JnšM. Grašiai nesvoliója an kelio LzŽ. Joja toliaus, žiūri – ant kelio medis voliojasi purvyne BsMtII22(Brt). Rado tris vištas, gaidys be kojos ir kiaura piesta prie durų voliojos LTR(Km).
^ Miške gimęs, miške augęs, pareina namo voliotis (rąstas) LTsV505(Sk).
8. refl. rangytis, raitytis, vyniotis: Anta viedro vandinio voliójasi liūliai – ir gyvi Drsk. O kai ištrūksta [starkui] gyvatė, tai ir voliójas an kluono tenai Kp. Pamatysi, žaltys arba gyvatė voliójasi ant kiemo Antš. Anys, želekčiai, ateina in tvartą, prie slenksčiui voliójas Klt. Kirmėlės žalios voliójas [mėsoje] Šmn. Piene voliójasi kirmėlės NdŽ. Kirmėlės voliójas kap botagai Srj. Ir voliójas kaip lydekis an rasos Ob. Tokie dideli lydžiai! Tai voliójas po tą griovį, vanduo nusekęs, tartum ranka imtum ir paimtum, gulia pakrašty Slm. Nueinu – bučiuj voliójas baisiausi du lydakaičiai Klt. Parodė jis jai – ant pieskų voliojosi lydeka BsPIV248(Brt).
◊ ×dur̃nių volióti
1. Lkš, Skdt, Ds dėtis kvailu, kvailioti: Sakyk tiesiai, ka dur̃nių volióji, misliji, ka niekas nesupranta Jnšk.
2. Glv, Trgn nieko neveikti, tinginiauti: Jūs čia atvažiavot dirbt, ar dur̃nių voliót? Bgs. Eik dirbt, užteks dur̃nių voliót! Snt. Užteks dur̃niai voliót, griebkis už darbo Vp.

šónus volióti mušti, daužyti: Žmonom [vyrai] šónų nevoliójo i neskriaudė Grnk.
ti̇̀nginį volióti nieko neveikti, tinginiauti: Ona ti̇̀nginį voliója ir runkelių neravi Švn.
voliójas kai (lygu LMD(Šl) i̇̀nkstas taukuosè Brž gerai gyvena.
apvolióti tr.
1. voliojant, ritinant prislėgti: Linus apvoliójom akmenim Brž.
2. apriesti, apvynioti: Kai reikia aust, tai tada sudžiūvę esti tos balanos, tai apvoliójai kartą, pusę karto apvoliójai veleną ir veleną įdedi staklė̃s Kp.
3. voliojant, ritinant aplipdyti: Kumpį intrini ir duona šita apvolióji (kepamą Velykoms aplipdo duonos tešla) Sld. Žuvis apibarstoma druska, pipirais, apvoliojama miltais arba džiūvėsėliais rš. Daromi kaštono dydžio kukulaičiai, apvoliojami miltuose rš.
ǁ prk. kiek pamokyti, palavinti: Pasižiūriu aš į tuos kiek pamokytus, gal nė neišmokytus, o tik apvoliotus moksle, – o jau nosis užrietę šaipos iš paprastų žmonių A.Mišk.
4. kiek apkramtyti, apvelti burnoje: Nesukramtau be dantų, kiek apvolióju, ir viskas Lel. Apvolióju da ben kiek [maistą burnoje] Žl.
5. KŽ, Skr apterlioti, sutepti: Duoda apvoliótos mėsos gabaluką ubagu[i], tas meldžias už dūšias Šlvn.
6. refl. apsiversti: Duok, kad net apsvoliótų! Dbk. Jeigu būtų stulpan, tai nebebūtų gyvi, tik mašina kelius kartus apsivoliójo PnmR. Kad eičia be lazdos, tai apsivolióčia ben kelius kartus Slm.
atvolióti
1. tr. voliojant atristi, atridenti: Atvolióti rąstą, statinę DŽ1. Tokią kaladę atvoliójo, nereikia nė kapot Všk.
| refl. tr.: Ką čia atsivolióji? – Matgi – siūlelius (siūlų ritę) Slm.
ǁ refl. atriedėti: Apie vidurį nakties i atsivolioja prie jo arklio galva, šnekėdama storu balsu LTR(Rm).
2. refl. sunkiai ateiti, atvažiuoti (ppr. blogu keliu): Nors ir labai sunkiai, bet šiaip taip atsivoliojom Alz. Iki atsivoliójom, ir vakaras atėjo Č.
3. refl. daugeliui ateiti, atvirsti, atplūsti: Neprieteliai lyg upė tvani; nugi ant mūsų atsivoliojasi RD193.
4. refl. tr. atsiriekti: Riekę atsivoliójau Pc.
įvolióti tr.
1. Š, Rtr, LTR(Rk), LMD(Sln) voliojant įristi, įridenti, įversti: Momą involiójom paklodėn ir keturiuos nešėm pirtin Slk. Gyva negyva [karvė], inverčia, involiója mašinon ir veža [į mėsos kombinatą] Pl. Žmogus šiaip taip įvoliojo mešką į ratus ir nuejęs vėl aria LMD(Šlv.)
| refl. tr.: Kubilą jau senis insivoliójo daržinėn – alaus daris Slm. Insivoliójo tą akmenį, nuvežė in tą lieptą Šmn. Pelytė gabalą tašlos insivoliójo urvelin Pnd.
ǁ refl. Dsm įriedėti: Ana (senutė) insikočiojo, insivoliójo balon Grv. Kaip medžias [lydys] voliojas ant smėlio, negali insvolioti marios (ps.) rš.
2. voliojant, ritinant aplipdyti: Intvoliója int miltus [žuvį] ir pakepa, gardžiau Nmj.
3. KŽ išterlioti, ištepti: Kur tu involiójai marškinius? LzŽ. Paėmė vieną kamašį, kad involioj[o] mėšle ir metė an kelio, kur ponia turėj[o] važiuot LTR(Srj).
| refl. KŽ: Neįsivoliók, vaike, purvynėn Š. An dirvono vaikai pagano [ištrinktas] aveles, kad neinsvoliotų pieske, kad nebūtų žemių josa šlapiosa Kpč. Paleido žirgą, kamanas padėjo epušėn, pats parėjo namo, įsivoliojo pelenuose ir renka aguonas LTR(Rk).
4. prk. įkrėsti rykščių: Įvoliójo dvidešimt penkias [rykštes]! Neškis! Šd.
išvolióti tr.
1. N, LL297 išridenti, išristi: Tą bačką reiks išvolióti ar į priengį Pc.
| Į stubą patalai išversti, štūlės išvoliótos Rsn.
ǁ refl. LL297 voliojantis išgriūti, išvirsti iš ko: Su visais rūbais, su kaldra, su marška jau iš lovos išsivolióta, žemėj jau guli [ligonis] Ant.
ǁ refl. voliojantis išlipti: Led iš lovos išsivolióju – teip sopa kojas Kp.
2. suritinti, surinkti (vasarojų) į pėdus: Vieno[je] ranko[je] dalgė, antro[je] grėblys, i teip, būdavo, išvolióji pėdą Skrb. Išriti, išvolióji tą pėdą, suriši Pl.
ǁ ritinant išvynioti: Išvolióji tą rutulį didžiausį: supelėję šmotais [šiaudai], supelėję… Slm.
3. refl. S.Dauk, Š atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Pabuvau paslenkus, nugriuvau, braškėse išsivoliójau, ir gatava Kpč. Ji tuo[j] į vandenį, teip kai kiaulė išsivolió[ja], išsivolió[ja], išbridus tuo[j] pasipurto i eina namo Jrb. Karalius sako kumelei: – Upe eisi, išsimaudyk, dobilų pievoj išsivoliok MPs.
^ Pievukė geram vilkui išsivoliot (labai maža) Stk.
4. Rtr, KŽ, DŽ1 ppr. voliojantis išgulėti, sumaigyti; išminti: Bernai su mergomis išvoliójo pievą, rugius Š. Tie rugiai kaiminkos išvolióti, antai brydžių brydės Brt. Pievą išvoliójo, eina ne taku in vandenį Vžns. Tie kalniukai tę išvolióti [tarnaujant kariuomenėj] Kdl. Vakarais iš tos draugijos pareinant, tampa javų laukai išvolióti Plšk. Išvolióta sniegas aukštielnioko [briedžio] Klt. Laukus išvoliója šernai, javus Bsg. Miežiuos tai gal vištų būta, kad išvolióti Pnd. Besaugant išvoliójo [vištos miežius], jau liūgės vien Kpr. Te kaimynystė[je] išplėšė, išvoliójo uogas Brž. Išvoliójo kopūstus Trs. Išvoliójo, išguldė kvietkus Drsk. Kaip lūžo tvora, visas rūtas išvoliójo Užp. Ruja [kryžiokų] viską išteriojo, bitis išplėšė, javus išvoliojo A1883,95. Viens gaspadorius užtėmijo, kad po kiekvienai nakčiai avižos, pasėtos apie vieną medį, labai išvoliotos BsPIII309.
| Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliójau purvynėlį už save didesnį JD1340. Ažu savo grivinėlę išvoliójau purvynėlį (d.) Š. Aš pareisiu išmiegojęs, visus griovius išvoliójęs DrskD157.
5. Vs voliojant, ritinant aplipinti: Išvoliójame [miltų] lamantį po aguonas Drsk. Duonos riekę užsitepu, druska išvolióju ir valgau Žl. [Margučius] vašku išvoliója išvoliója ir apdažo Dg. Išvoliója išvoliója ir kepa kleckus supjaustę Dg. Kap kepsi žuvį, išvoliók miltuose Rdm. Tokį va blynelį padaro, miltuosna išvoliója, indeda žalių bulvių ir kepa Žsl.
6. Šlč voliojant išterlioti, ištepti: Pirk jam [drapanas], pataisyk, pasiūk – kaip išvoliódavo, teip išvoliõs Mžš. Persirengėlius vaišindavo leistiniais ir elgėsi su jais gerai, nes supykdyti jie išpertų ar išvoliotų sniege ar purvyne rš.
| refl. tr., intr.: Kažkur išsivoliójo švarką, visa nugara nešvari Jnš. Kur tu teip išsivoliójai, kaip kiaulė purvyne? Ps. Vilkas nueina balon, išsivolioja, tada ateina ant ugnies i gesina ugnį LTR(Žsl). Buvo priėdę [briedžiai], tai tik kelias šakeles pakramtė, išsivoliojo po sniegą Bsg. Pradėjo vėjas didesnis darytis ir pradėjo smirdėt, lyg būtų vėjas į ką išsivoliojęs BsPIII70. Išsivoliojau molin (molyje) LKGI220(Lp, Smn). Važiuot nelabai tesugeba, griovin įvažiavo, išsivoliójo visas Pnd. Šūdus pametu [tolyn], kad karvė neišsivoliót, tešmuo neišsitept Klt.
7. refl. gulint, voliojantis kurį laiką ką dirbti: Išsivoliójo po mašina visą dieną Aln.
8. refl. Sl sergant gulėti kurį laiką lovoje, išsivartyti: Penkias dienas išsivoliójau an patalo Šmn. Sirgau – perdien išsivoliójau Pv. Jegu jam įkąsdavo bitė, tai jis bent dvi paras išsivoliója ligonis Slm. Septynias savaites išsivoliójo (sirgo šiltine) Kvr.
9. refl. išsirangyti, išlįsti: Išsivoliójo iš po kojų gyvatė didžiausia, ruda Svn.
ǁ prk. sėkmingai ką padaryti, išsisukti iš pavojaus: Ledva su tuoj savo mergše išsivoliójau (sėkmingai išnešiojo dukrą), ba po aperacijos nėščia buvau Šlvn. Jie, kaip mokėjo, mėgino išsivolioti iš to politikos liūno Vaižg.
◊ ×dur̃nių išvolióti dėtis kvailu, nieko nesuprantančiu: Išvoliójau dur̃nių visą čėsą Ps.
nuvolióti tr.
1. nuristi, nuridenti tolyn ar žemyn: Jis nuvilko šalin pilną maišą, kurį Levukas būtų įstengęs tik šonais nuvolioti J.Avyž.
| refl. tr.: Nusivoliójo kubilą nuo to klojimo ir blaško, kulia Grž.
ǁ refl. Š, Slč nuriedėti tolyn ar žemyn: Kad teškė bernioką ant žemės, tas ir nusivoliójo pagal jaujos duris Ps. Pakalnėn lėkė stirniokas, kūlio kūlio nusivoliójo ir gulia išsitiesęs Slm.
ǁ refl. voliojantis nugriūti, nuvirsti nuo ko: Žiūrėk, kad žemėn vaikas nenusivoliót Slm. Viena nusivoliójo su visu motociklu nuo kalno Slm. Toks staigus iš vienos pusės buvo [kalnas], tai kamuoliukais gali nusivoliot Rd.
2. refl. Jnš atsigulus pasiraičioti: Tada broliai sakė kumelei: – Vyno upėje nusimazgot, šilko pievoj nusivoliot ir pagrįžt namo Sln.
3. voliojantis išguldyti, numynioti: Vaikai nuvoliojo žolę sp.
4. voliojant, ritinant aplipinti: Nuvolióji nuvolióji spirgučius lęšiuosa, tokius vokus padarai su tuoj koše ir kepi Kpč.
| refl. prk.: Jie, matos, nuo kaip daug griekų ir gėdų jaunystės, kuriuose kiti nusivolioję yra, valni pasilikę brš.
pavolióti tr.
1. NdŽ, Dg kiek paritinti, paraičioti: Teip ir deda [skilandį], išplauna, ištampo, teip pavoliója, kad jy (pūslė) išsitampytų Alz. Ejo svotas per miestelį ir parpuolė vidur kelio, o toj kiaulė, toj degloji, ėmė jį ir pavoliójo DrskD157.
ǁ refl. pasiristi po kuo: Brolis pasvoliójo po daržine, o sūnų sušaudė Sv.
2. DŽ1 voliojant, ritinant aplipinti: Žuvį pavoliojo miltuose, indėjo, pakepė ir skanu buvo Šlvn. Silkę pavoliót reikia į miltus Grnk. Sušutindavo bulbas, miltais pavoliója ir patelnion Rk. Mėsą pavolióji in druską – ir vėdaran Ign. O kap jos (dėlės) atpuola, tai pelenuos pavoliója ir deda bonkon Kpč.
| refl. tr.: Pasvoliójus iš miltų kleckiukų pasdarau Klt.
ǁ refl. pariedėti: Ale biškį pasivoliójau [pakalnėn], ne kiek te aš, ale susiturėjau, o viedrai nulėkė ir nulėkė Slm.
3. refl. Dbč, LTR(Kb), Rs atsigulus pasiraičioti, pasivartyti: Aš mėgstu šiene pasivolióti NdŽ. Kai pasvoliõs po slenksčiu susmyžę, tai bus sveiki [vaikai] Žl. Jauniesiems lovą klodavo kraitvežiai, prieš tai joje pasivolioję – išmėginę jos stiprumą rš. Bėrasiai kožną kartą po iškinkymo gula pasivoliót Ps. Senė kumelė, apiplaukus porą kartų ežero atsiautą, išlipo krantan ir pavirto pasivolioti smėlyje P.Cvir. Pasivoliójo į plunksneles ir, pavirtusi į žąselę, išlėkė pro atdarą langą (ps.) Grš. Kai linus pakloji – reikia klojikiums ant jų pasivolioti, tai vėjas linų nenešios LTR(Rs). Jei šoną skauda, tai reikia pirmą kartą griaustiniui sugriaudus pasivolioti po žemę, nustos skaudėję LTR(Nj). Jei par Naujus metus saulė pasirodo tiek, kol arklys gali pasvoliót, bus geri metai (priet.) Rgv. Suknapsi, parvirsta, pasvoliója [girtas], ir nieko Pl.
^ Kur arklys pasivoliója, te plaukų palieka Slk. Savo pievos neturi ir arkliui pasvoliót (visai neturi) Trgn. Arkliui pasvoliót prišienavo (nedaug) Klt. Kiek tų aktariukų, tik šuniui pasivoliót Bsg.
4. refl. LTR(Rod), Jnš, Brž, Šmn kiek pagulėti, pailsėti: Privargai – eik pasvoliók Ut. Anas ir pasvoliót liūbija Lz. Gera po pietų pasivoliót Lg. Pagulėk, nors teip pasivoliók, kad ir nemiegos[i] Svn. Kas man iš jų: atvažiuoja, čia suvirtę pasvoliója ir vėl išvažiuoja Slk. In saulės pasvoliójau i aš, gana, eit reikia Klt. Jis pasvoliója te po šiaudus kokias penkias minutes Žb. In palų (plautų) pasvoliójam tada Kli. Su visais svečiais ragana išėjo į dirvoną pasivolioti DvP124-125.
| Stebuklingų vonių nenorėk, pasivolójęs vonioj niekas neišgijo Brš.
5. refl. kurį laiką pabūti, pasistovėti: Jau jis (šienas) pasvoliójęs, lyg rusvas jau Kč. Kiek šienas pasvoliójo, bet da nesupuvo Srj.
6. panešioti, padėvėti (drabužį): Gerai, kad [drabužis] didelis, biskį pavoliõs Vrn.
7. kiek pakramtyti, pavelti burnoje: Atsikando duonos ir dešros ir pavoliójęs gurkšt – ažna valgis stojos kakle (užspringo) Vlk.
ǁ patrinti: Paims, būdavo, saują pakulų, pavolioja, patrina terpu delnų – paleidžia, tai ir lekia koks paukštukas aba pelė LMD.
8. BzB312 prk. įveikti, nugalėti, paguldyti, pavarginti: Ažėjo slañktas, gripas ir pavoliójo mane Aln. Jį liga pavoliójo Ėr.
9. kurį laiką laikyti gulintį (apie ligonį): Pavoliójo mane po ligonines, ir kas iš to? Adm.
parsivolióti sunkiai pareiti: Namo tik švintant parsivoliójau Brb. Pareis, lig pietų gal parsivoliõs Pš.
pérvolioti tr., pervolióti
1. perristi, perridenti iš vienos vietos į kitą: Susigatavokium virves ir pervoliósma ritinį Slm.
ǁ refl. Q538 persiristi, persiridenti per ką: Išbėk iš urvo, parsivoliók par manęs, ir pasiliksi vėl žmogus BM195(Krkn).
2. refl. sunkiai perbristi, perplaukti: Lig pažastų sušlapus persivoliójo [per Pyvesą] Slm. Persivoliojęs [per upę] pamatė, kad bitę pjauna penki vilkai LTR.
3. užduoti, permušti: Parvoliójo su trinukliu Pc.
prasivolióti Rmš, Antš praleisti laiką gulint, pragulėti: Septynių atsiguliau, nemiegojau, bet prasvoliójau Slk. Dabar tai neiškentėtum, o tada beveik va tokiu apsivilkimu prasvolióji, būdavo, an pievos [naktį] Sb. Seniau, būdavo, nueini, tai dirbi išsižiojęs, o dabar prasivolióji, prasikočioji Kdn.
ǁ pragulėti sergant, prasivartyti: Prasivoliójau tris nedėlias po lovą – eisiu aš ant kapų, kad aš po gryčią led vaikštau! Mžš.
◊ ×dur̃nių pravolióti nieko neveikiant, tinginiaujant praleisti laiką: Nuejo, dur̃nių pravoliójo, o jai užmokėk dešimt rublių už dieną Kpč.
privolióti tr.
1. ritinant privilkti, pritempti, priversti: Kiek ten rąstų privoliójom Šd.
| refl. tr.: Akmenų prisivoliójęs į tą traktoriuką i važiuoja sau Srv.
2. Šd voliojant prikamuoti, privarginti: Ne kiek jį primušė, kiek teip privoliójo Ėr. Jeg privoliotas tas zekis ateina, tai močia ir sako: – Duok atgalio! Slm. Ją gi karvė privoliójo, paki ištrūko Klt. O kai man pasigavo tas žvėris, tai va privoliójo, prikamavo ir vos gyvas išlikau Sb.
ǁ prk. sergant privarginti: Kiek tada privoliójo [gripas], tik išsikasiau Mžš.
3. refl. sunkiai prieiti, prisislinkti: Mes prisivoliósma prie pat dvaro ir tęnaita tada par langą įlindę pavogsma Sb.
4. voliojant gausiai prigaminti, pridėti: Aš gi viriau visai šeimynai, privoliójau kleckų čielą bliūdą Km. Ir vagi privoliójo [valgio], davė davė – mylia Rk.

×razsivolióti (hibr.) aptriušti: Maža kokis kamorius yr razsivolióję Lz.
suvolióti tr.
1. Rtr, NdŽ suritinti, suridenti (į krūvą): Suvoliók rąstus į krūvą DŽ.
| refl. tr. KŽ: Patys susikerta, susivoliót [rąstus] reikė, patys susiveža Svn.
2. ritinant sudaryti, suimti (pėdą): Pjaudavom rugius su trumpakote [dalgele], pėdus suvolióji su grėbleliu Ps. Yra dalgelės tokios, grėbliukai, pėdus kerta, suvoliója suvoliója [javus] Kvr. Ir grėbia [šieną], ir an pėdus suvoliója [vasarojų] Krč. Su ta vienarankėle muši muši, pask suvolióji pėdą Grž. Kūliais linus suvoliódavo ir veždavo į jaują Všk.
3. Ppl voliojant sulipinti, suformuoti: Virtinukai – suvoliojai tešlą miltuos, miltais tešlą apisukei, indedi vidun varškę Kvr. Žiūria tik, kad būtų permirkę tie [šustinio] miltai; suvolióji rutuliukais ir valgai Alz. Šiek tiek sutrina kanapes ir deda į tuos brazdus, suglaudžia, suvoliója, apverda – tep kap cepelinai dar̃ Lš. Kūčiukus tokiuos kepdavom su aguonom: supjaustai [tešlą], tokiuos nedidelius suvolióji [ir kepi] Kp.
| refl.: Košė tiršta, paemi, gurvolas toks susivoliója [darant šustinį] Alz.
ǁ voliojant susukti, sulankstyti: Blynų pakepiau plonų, įdėjau [spirginių], suvoliojau, suspaudžiau, ir kad gerai! Slm.
ǁ NdŽ voliojant susukti ant ko (apie kočiojimą): Kočėlu suvoliója, tai jiej (audeklai) būna kieti an kočėlo Kpč.
4. M, LL173,270, Rtr suvelti, suglamžyti, sutepti, suteršti: [Reikia] sergėti, idant vištos, žąsys ir kiti neužeitų paukščiai ir nesuvoliotų [drobės] Rp. Suvoliósi drabužius, jei čia ant žemės atsigulsi, atsisėsi J. Suvolióti purve NdŽ. Kur tu savo drapanas teip suvoliójai? Mžš. Parėjo rytą purvina, šlapia, suvolióta Jrb. Du senus laikraščius atnešė iš kaži kur tokius suvoliótus Snt. Ta purvynė, ta bjaurioji, kožną girtą suvolioja LTR(Rm).
| refl. LL315, KŽ: Negulk ant žemės – susivoliósi DŽ1. Parėjau, radau vaiką susivoliójusį kaip paršiuką Sur. Kažin kur susivoliójau pūkais Rk. Avis apsibarbaliavus, t. y. susivoliójus JI63. Meitėlis toks susivoliójęs NdŽ. Kurgi kiaulė bus graži – šūdina, susivoliójus Mžš. Kadgi šoko šernai susivolióję iš to [v]andenio, iš tos valkos! Svn. Žiurkė susivoliojo po purvyną ir uodegą pasimirkė gan į tirštą purvyną BsPII25(Varn). Susvoliójo šit mano sijonas Vrn. Tas žiuponas jau susvoliojęs, susvalakojęs Kpč. Vilnos buvo su kaltūnais, riebios, susivoliojusios, prisivėlusios usnių ir dagių J.Balt.
5. sumindyti, sutrypti: Parveš tą šieną ir suvoliõs tą [kieme augančią] žolę Rsn. Dabar žemė visa sumaigyta, suvolióta, sugadinta – kas iš jos Slk. Voliota suvolióta šernų avižos Klt. Čiupt už vaiko – žiūri, kad jos vaikas sukočiotas suvoliotas, visas mėlynas, sugnaibytas ir negyvas DvP472. Pasivijo ją, jin nukrito nuo to arklio, sumirkė ją teip, suvoliójo Mšk.
ǁ prk. sergant suvarginti: Šiteip mane to liga suvoliójo, atsigaut niekaip negaliu Slk.
6. sudėvėti, sunešioti, sutrinti: Apsidažė, nebegraži [išskalbta lovatiesė], tai teip ir suvoliójau Sur.
ǁ refl. prk. nusimėtyti nenaudojamam, nueiti niekais: Nieks nevalgo, tep ir susvoliója [valgis] Pv.
užvolióti tr.
1. Rtr, NdŽ, KŽ užritinti, užridenti, sunkiai užkelti: Užvoliók maišą ant pečių, t. y. užkelk J. Naštą suriši, užvolióji an ratelių PnmR. Sudedi linus [markon], akmenais užvoliójai, kad nesikeltų į viršų Pš. Rado kaladę užvoliótą – ir nepraeina vanduo Kvr. Ažvoliójom senį an tų neštuvų Sug. Tada užvoliójam an kai kokių durų ją (paskerstą kiaulę) jau, kad būtų naraviau Alz. Jonas, išlipęs iš medžio, ištraukė levus [iš upės] ir užvoliojo ant galvų akmenus, kad matytų, jog jis užmušė LTI12.
| refl. NdŽ: Senis apakęs tuoj užsivoliojo ant slenksčio LTsIII526.
ǁ prk. paskirti (mokesčius): Kad užvoliójo mokesčius – nebeišsimokėsim Ėr.
2. NdŽ voliojant užsukti ant ko (apie kočiojimą).
3. NdŽ mirtinai užvarginti, užkamuoti: Tai gumbas užvoliójo, tai tę vė kokia kvaraba užejo Šlvn.
ǁ refl. NdŽ užvargti: Anais metais [bulvės] užderėjo, tai suvis su jom ažsivoliójau Slk.

1 siaũsti, siaũčia (siaũsti), siaũtė Š, Rtr; L
1. tr. R, Sut, K dengti, gaubti, supti kuo: Vaiką kuo siaũčia, kad šilčiau būtų J.Jabl. Aš siautu (siaučiu) su sermėga, su kelnėmis J. Ulonėli mano, siausk mane po ploščiumi JV919. Su tarnais, baltu rūbu siausdamas, Pilotop siuntė, plakti liepdamas SGI114.
| prk.: O neramios jūros bangos siaučia mus putota drobe V.Myk-Put. Siaučia vakaras pasaulį melsvai pilkais sparnais S.Čiurl.
ǁ gaubti (skarą), vilkti (drabužį): Siaũčia skarą (ant pečių, nuo pečių) J.Jabl. Verkė tėvelis, mandėrelę nešdamas, verkė sūnelis, mandėrelę siausdamas N332.
| refl. tr., intr. Š: Su apsiaustu, su kailiniais siaũskis, o su marškiniais vilkis J. Ateina reikalas eiti – nėr kuo siaũsties Grd. Eina vandens atnešti ir tai kailiniais siaũčias Kair. Atsikėlęs siautėsi švarką Žem.
| prk.: Saulius jaučia, lyg gamta karalienė siaustųs savo galybės apsiaustu Vaižg.
^ Ponu nesiauskis, vandeniu neremkis M.
ǁ tr. būti užgaubtam: [Moteriškės] pečius siautė didelis raudonas žičkinis raištis S.Čiurl.
2. tr. driekiantis supti, dengti: Žemės siaučiamojo oro sluoksnis rš. Migla siautė apkasų išvartytą žemę rš. Šalčio rykštės siauta [dangų] – būs šalnos Šts.
| prk.: Dar pusbrėkšma siautė žemelę, kada priėjo prie durų LzP. Pogrindžio gyvenimo pavojai siautė jį kaip tamsa keliautoją gūdžią naktį rš.
| Nuostabi ramybė siausdavo mus iš visų pusių, ir džiaugsmas užliedavo krūtinę A.Vencl.
| refl.: Tai ir vėl siautėsi aplink mane rūkai Vd.
ǁ būti aplink ką nusidriekusiam, juosti: [Aukšta siena] siaučia šį didžiulį keturkampį miestą A.Vencl. Siaũta girios aplinkuo Šv. Babrungas į rinkį miestą siaũta Ms. Čia pro kaimyną vanduo siaũtė į rinkį Prk.
| Siaũta lytus, neikiam nėkur Krš.
3. tr., intr. KBII153, Pln iš visų pusių einant supti, apgulti, kad neištrūktų, nepasitrauktų: Vokyčiai siaũtė už akis, bet mes išbėgom; mat arkliai – gyvi žaibai Plng. Iš dešinio šono mus pradėjo siaũsti lenkai Žvr.
4. tr. aplink tiesti, traukti kuo: Žiūrėk, jie žuvis siaučia tinklu, tuoj gaudys J.Jabl.
ǁ apsuktinai rišti: Su parsiautu siaučiaũ sruogas, kad nesusipainiotų gijos J. Siaũsk, kol parsiausi par nugarą su ringartu, važiuojant su vienu arkliu J.
5. tr. R, M, Užp valyti grūdus nuo pelų, šiukšlių ir smulkesnių grūdų, kratant, sukant rėtyje ar beriant prieš vėją: Jinai siaũčia grūdus su rėčiu, o sijoja miltus su sietu J. Arpą nuspirkom, tai grūdai siaũst nebereikia Dgl. Siaučiaũ rugius, daug šiaudagalių nusigraibo Sv. Reik eiti rugių siaũsti, juk su dirsėms duonos nevalgysi Krtn. Pardien siaučiaũ šituos du maišelius rugių – sietas blogas Klt. Atnešk siaũčiamą geldą Grž. Viso moka, viso moka, tik sėmenėlių siaũst nemoka Ds. Suk, suk sietelį, siaũsk, siaũsk kvietelius, bus baltesnis pyragėlis Skrb. Daba tokie čysti grūdai, ka i į malūną veždami nèbsiautam Kv. Ne vyro darbas siaũst rugiai Dglš. Jaučiai ir kumeliai, kurie lauką išgyvena, kratinius ės, kurie vėtykle vėtyti ir rėčiu siausti CII903. Moterys, dulkėtos kaip iš miltų išlindusios žiurkės, klėtyje visą dieną siaučia grūdus, kad neliktų jokios dulkelės, jokio šapelio Vaižg.
^ Šiaudus tryniau, o siaust nemokėsiu (jaunas įpratęs, ir senas darysi) B74.
ǁ sijoti (miltus): A čia siaustų̃ miltų duona? Škn.
6. tr. pilti, berti tolyn: Papils smalą ant kelio, o paskui žvyrą lopeta siaũs Slm. Pasiims bertuvę, taip siaũs taip smagiai iš rankos tus grūdus [vėtydami] Kv. Vėtydavo su vėtykle: šiteip kaip siaũčia, tai toks ruožas eina Ps.
7. tr. sviesti, mesti, blokšti: Aš tik atsiverčiau tą knygą ir siaučiaũ toly, ka kitas nerastų Smln. Siaũsk malkas čia į gonkas Erž. Būčiau siaũtus į krūmus kur, i gatava Jrb. Arklys lėkdamas kad siaũtė roges paskliunda – visi išlakstė Sml.
| prk.: Kad visi į kupetą siaũstumėm (krautume, taupytume), tai kas mums kaitėtų Brs.
ǁ versti: Dalgio kampas siauta žolę ir išsiauta Šts.
| refl.: Nèsiautas javai, kad mažas dalgio kampas Šts.
ǁ staigiai kreipti, lenkti: Priminta angis ant kitos pusės uodegą siaučia ir … įgelti bando TP1881,40.
8. intr. pulti, mestis, sukti kuria kryptimi: Vos išbėgusi iš krūmų, bėrutė su tokiu greitumu siautė į vieną pusę, kad viršaitis vos ją suturėjo rš. Kur mano žirgelis jojant siautė, ten mano širdelė panelę (mergelę) jautė (d.) J.Jabl.
| refl.: Iš miestelio išbildėjau taip, kad sutinkamieji praeiviai bailingai siautės į patvorius Vaižg.
9. intr. lankytis, sukiotis, spiestis: Kur žiedas ant žiedo, te bitelės siaučia (d.) Gdr. Kur vėjelis pūtė, ten bitelės siautė LMD. Anas siaũčia dabar an butelio Trgn. Vakaruškas kur tik jaučia, visi į tą šalį siaučia LTR(Šš).
^ Kur jaučia, ant tę ir siaučia Gdž. Kur pasogą jaučia, te berneliai siaũčia Ad. Susėjo daugybė į pagrabą, mat bagotas: kur jaučia [vaišes], ten i siaũčia Šln. Kur jaučia, ten siaučia; kur miela, ten akys J.
10. tr., intr. Gr, Kv, Kal, Vkš sukti galvas, gaubtis, galvėti (apie kopūstus): Kopūstai galvėti pradeda, t. y. siaũsti galvas JI407. Ilgakojai kopūstai nė siausti į galvas nesiauta, nėr ko ėsti Šts. Kopūstai nèsiauta galvų Lkv. Kol neišgirsta kopūstas spragelo balso, tol nesiauta į galvas Kos256.
11. tr. gimdyti: Devintą vaiką siautù Šts.
12. intr. Klt išdykauti, dūkti, kultis: Suskriblijau vaikus, kad nesiaũstų, t. y. nesiaubtų J. Vaikai, palikti vieni, sau siaũčia po gryčią Krs. Siaũtė, siaũtė vaikai, kol susimušė Mrs. Nesiaũskit, vaikapalakiai, ba susgriebsta diržų! Km. Jam būriukais užeina kai audra kokia, i siaũčia Rd. O, kas jiems rūpi – besiaũčia sau, kol akys žiba (kol jauni)! Dkš. Vaikinas siaũčia su mergelėmis, t. y. briauzgia, siaubia J. Sudiev, mylima mergaite, gana mudviem siausti LTR(Mrj). Baigiantis veselijai, veselninkai siausdami ir štukavodami karia piršlį už melagystes JR71. Katė su šunimi siaũtė J. Katės siaũčia po gryčią, net dulkes pakėlė Sv. Tai gražiai šuniukai siaũčia! Mrj. Lapė atbėga pas mūsų šunis ir siaũčia Auk. Siaũst nori kap paršėkas Arm. Jei ižlepę vaikai siaust liaujasi, pameta rykštę ir nepasilyti jų SPI243. Tais (vargais) nesang Viešpats Dievas mus, tinginčius ir siaučiančius vaikus savo, kaip rykštėmis savęsp … varo SE227.
ǁ smarkiai, smagiai lakioti, skraidyti: Gražu ir kaitrią vasarą kaip bitei saulėj siausti, darbymečio verdenėje jėgų našumą jausti V.Myk-Put. Tik apleistuose kaimo daržuose, viršum geltonuojančių saulėgrąžų siautė debesys peteliškių P.Cvir.
13. intr. triukšmauti, linksmintis, ūžti: Jog linksmumu alga arba vadina tai, kas yra ėst, gert, šokinėt, siaust, žargytis ir kūną savo paleist DP211. Pasaulis siaũčia ir šūtija DP102. Naktį siaučiu, daužausi SD57. Prapuolė gėda, baimės nėra niekur, visi išlepę, siausti baisiai visur KN270.
^ Dieną nesnausk, naktį nesiausk KrvP(Jnš).
ǁ nevaržomai veikti, reikštis: Baduoja visos pajautos, kad nė vienai iž jų neduost siausti SPII4-5.
14. intr. Q523,633, SD360, CII585, Sut, K niršti, dūkti, siusti: Eš žinau … tave pryš mane siaučiantį BB2Kar19,27. Kodėl siaučia (viršuje siausti) pagonys? BBPs2,1. Siaustmi SC53. Saulius dabar siausdamas grasymais ir žavinimais prieš pasiuntinius pono atejęs MPIII14. Neduok čertui be mieros siausti, teikis jo narsą drausti KN166. Ko besiaučiate ir (ko) beverkiate? Kūdikis nenumirė, bet miegt Ch1Mr5,39. Kodėl gi siaučia giminės, o žmonės niekus pramano? BtApD4,25.
15. intr. labai smarkiai paplisti, daryti daug žalos (apie ligas, karus ir pan.): Kareiviai visi buvo išmirę, nes ten siautė maras LTR(Kt). Par mus jau eilinės (epideminės ligos) siaũčia Skdt. Pradėjo siausti ligos, mirti karininkai ir matrosai K.Bor. Krizė siautė ne tik gamybos, bet ir prekybos sferoje rš. Tais metais siaũtė baisiausias krizas Nm. Siaũta siaũta karai – ka čia nepareitų Pj. Turkijos provincoje … siaučia … skaudus maištas Kel1862,84. Tėvas užgirdo, kad tam krašte, kur sūnus gyvena, labai siaũčia badas (ps.) Vlk.
16. intr. Sut smarkiai reikštis, šėlti, siautėti (apie stichiją, gamtos reiškinius): Ištiko baisi pūga, kuri siautė devynias dienas K.Bor. Marių bangos putoja ir draskosi, siaučiančios audros šen ir ten mėtomos I.Simon. Čia vėjai siaũta Kin. Vėjas siaũtęs liovėsi KI160. Kas nežino, jog karalystės yra vėjai, kurie baisiai siaučia SPII14. Siauta įsiutusios vilnys S.Dauk. Vandenys regėjo tave ir bijojosi, ir gilybės (siuto išbraukta) siautė BBPs77,17. Siaučia marios, verda, kunkaloja SD22. Ans tada kėlęs sudraudė vėją ir mariomus tarė: – Nutilk, nesiausk! Ch1Mr4,39. Ugnis tiesiai siaustie pradėjo Sz. Čia mat siaũtė gaisras, mes išlikom Gršl. Tuomet siausta šalčių, kokių dabarčiu testi šiaurėje Vr. Žiema siautė negailestingai P.Cvir.
| prk.: Jo mintys dar labiau pradėjo siausti po galvą J.Bil.
17. intr. Plt, Knt netramdomai, žiauriai naudotis savo galia: Plėšikai siaũčia DŽ1. Kur ganosi avys, siaučia ir vilkų rujos rš.
18. intr. lakstyti, landžioti ko ieškant, griozdžiant, naršant: Siaũtė su tinklu ežere, dabar neleidžia Grd. Siaũs, ieškos tų vaikių (rekrūtų) Grd.
19. intr. smogti, trenkti, kirsti: Kad aš tau siaũsiu par sprandą – i peklo[je] atminsi! Dr. Jos pagalį išsilaužė ir siaučia pro ausis Rs. Kai siaũtė vieną siūtį, ir pry žemės prikrito Ms. Vieną kartą ka mun siaũtė, ka i susiriečiau Trk. Kad aš tau siaũsiu vieną zybą! Kl. Siaũsk į barzdą – kai skusi, rasi Grk. Ka siaũsu tam šunie su tuo akminu! Pp. Arklys su uodega siaučia – šimtus [uodų] ant žemės parverčia LMD(Sln). Dar kai kada nueik karvės, tai su ragais siaũčia Žml.
20. intr. šnek. smarkiai eiti: Siausti namon Bru. Siaũsk, vyruti, pri mamos, kol da kailis sveikas! Trg.
21. intr. šnek. godžiai, greitai valgyti: Kad ji pradės siaũsti, tai man tuoj neliks ką valgyti Skr.
22. tr., intr. šnek. gerti svaigiuosius gėrimus: Siaũtė anodiją metus Grd. Nu, siaũsk: čėrką pasistatai ir turi Slm. Jau musi biškį ir tu siautei̇̃? Trg.
23. intr. Q76, N lakstytis: Karvė siaučia R, MŽ.
◊ pirštù pir̃što nesiaũsti nieko neveikti: Darbo nedirbo: pirštù pir̃što nèsiautė Šts.
1 antsiaũsti, añtsiauta, añtsiautė (ž.) tr. uždengti, užgaubti, užsiausti: Ką šiandien piemenie antsiaũsi? Jdr. Nu ir dabar baltą drobulę añčsiautė, ančklojo Lk. Tokį kilimą ant pečius antsiautusios, ant dešiniuoju pečiu segele susegė S.Dauk.
| refl. tr., intr. J, Lpl: Ana antsi̇̀siautė drobulę i stova LKT92(Jdr). Po poterių, antsisiaũtę kailinius, eina gulti BM391(Rdn). Paskiaus kunegas, drobiniais apsimovęs ir kapa antsisiautęs, ėmė su savim dvi hostiji M.Valanč.
1 apsiaũsti, apsiaũčia (àpsiaučia), àpsiautė NdŽ; L
1. tr. H159, R, Sut, K, Š, Rtr apdengti, apsupti, apgaubti (skara, drabužiu); užvilkti (ant kito drabužio): Apsiaũsk mergelę skepetu, kad nesušaltų Skdv. Agurkų rasodą vakare reikės apsiaũsti su drobulėms nu šalnų Skdv. Apsiautė jį skara J.Jabl. Kam skreitę (ką skreite) apsiaũsti K. Paskui apsiautė Jokūbą drabužiais brolio S.Stan. O vienas jaunikaitis ėjo paskui jį àpsiaustas prastyria ant nuogo kūno DP154. Mes jo nei priimt, nei apsiaust, nei apvilkt ir pavalgydinti nenorime DP41.
| refl. tr., intr. H159, MŽ, N, Š, M, Rtr, NdŽ: Apsisiaũsti skepetą K. Senovė[je] liuob eiti apsisiaũtę su tokioms kuskoms Sd. Aš apsi̇̀siaučiau su apsiaustu nuo šalčio J. Kai važiuosi, apsisiaũsk milinį Jrb. Nu pats tik apsisiaũsk: no koks čia reikalas sulyti Brs. Su lytpaličiu atejo apsisiaũtusi Vž. Su sermėga apsisiaũtęs (ant pečių užsimetęs) Ds. Ans paėmė iš savo lovos drobulę, apsi̇̀siautė taip an galvos Krp. Apsisiaũsk kailiniais, ba orie šalta Dbk. Anie nueina an tų kapiukų, tas apsi̇̀siauta balta drobule ir lauka Klk. Kam apsivilkai baltaisiais marškinėliais, kam apsisiautei pilkąja sermėgėle? (d.) Zp. Apsisiaučiu skraiste arba drobule R. Vienok, apsisiautę vienu meškos kailiu, negalėjo tų gelžies eilų trupinti S.Dauk. Vyriausiu du žyniu taipojau baltai apsisiautusiu Vd. Kiti ant šarvų buvo apsisiautę minkštais žvėrių kailiais A.Vien.
| prk.: Išgenėti šakas kuokšto lig dvijų sprogymelių, iš kuriedvims par metą galūnė naujomis šakomis apsisiaus S.Dauk.
^ Drobulę jau pasiklojai, jau apsi̇̀siautei – nebnusisiausi (padarei – nebepataisysi) Trk.
2. tr. apvynioti, apjuosti: Reik apsiaũsti puodus tošėms, kad susproginėjo Dr. Tą duoną su tais kopūstlapiais apsiaũsi, apsiaũsi Tl. Aplink abi jo koji esą … geležiniai rinkiai apsiausti TP1880,43.
ǁ apimti rankomis, apglobti: Močia vaiką turi apsiaũtusi, kad tėvas nemuštum J.
ǁ aptraukti, aptiesti iš visų pusių: Įleida trubicą par visą upę ir àpsiauta žolynus Vkš. Apsiautėm žuvis tinklu ir visas išgaudėm J.Jabl.
3. tr. NdŽ driekiantis apsupti, apdengti: Dangus buvo apsiaustas tirštais debesimis rš. Visą žemės rutulį oras apsiautė Mš. Teip greitai ugnis visus budinkus apsiautė, kad niekas prieiti nebgalėjo PP66. Šis pasijuntąs atsibudęs, kad jau iš visų pusių besąs ugnė[je], liepsnom apsiaustas Sln. Šviesa tamsose žibėjo, o tamsos jos no•psiautė DP46. Rūkas laikė apsiautęs lauką rš.
| Paskiaus įsimetė piktšašiai ir apsiautė (aptraukė, nubėrė) visą jo galvą M.Valanč.
ǁ Prk būti aplink ką nusidriekusiam, apriesti: Trumpė yr mus apsiaũtusi į rinkį Kl. Šešupė eina į Nemuną ir apsiaũčia tą kalną Smln. Tos dvi kalvos vėl į rundą ringį liūgnais apsiaustos Kos128. Kepenos àpsiauta skilvį Rsn. Jie gyveno jaukiame namelyje, kuris, sodo apsiaustas, pro medžių tarpus baltavo LzP.
4. tr. S.Dauk, I, M, DŽ, NdŽ, Kal, Pln, Šlu iš visų pusių einant apsupti, apgulti: Jis apsiaũs galvažudžius ir išmuš juos J. Apsiausti priešus Rtr. Sukėlė visą šeimyną, išbėgom į lauką, àpsiautėm svirną Sd. Àpsiautė ir iššaudė visą kaimą Pj. Žemaičių daugiau nei tūkstantis šmurkšt išpuolė iš pilies, beregint apsiautė visus vokyčius M.Valanč. Neprieteliai mane àpsiautė K. Prisiartinę prie kalno ir apsiautę jį aplinkui, dainavo jie laisvės ir laimės dainas J.Bil.
5. tr. apimti, apnikti (kokiam jausmui, nuotaikai ir pan.): Jau tau, vaikeli, kokia pakusa api̇̀siautė galvą Prng. Net vagis, nakties mėgėjas, tą naktį esti namieje – ir jį apsiaučia Kūčių ramumas M.Katk. Neapsakoma baimė apsiautė mane rš. Daug jį apsirikimų apsiaučia A.Baran. Kentėjimai apsiautė mane lyg skėrai LTI85.
6. tr. kiek apvalyti, apvėtyti grūdus: Duonai grūdus jau api̇̀siautė, tik blynam da nesiausti Ds. Daug nevark, biškį apsiaũsk, ir tiek Kal.
7. intr. aplakstyti, aplandžioti ieškant ko, naršant, griozdžiant: Àpsiautė, aplakstė i rado vielą nutrauktą Grd.
8. tr. R sugulti (su moterimi), prigulėti.
1 atsiaũsti, atsiaũčia (àtsiaučia), àtsiautė tr. BŽ481 ką dengiantį, gaubiantį atklėsti, atlapoti: Liuob atsiaus kuskelę, nusiaus į užpakalį ir susiaus vėl į pryšakį Šts. Supynė po pyną už kožnos ausies, àtsiautė į pryšakį ir apsuko aplinkuo galvą Vkš. Lanketą reik mokėti aprišti: reik aprišus atlenkti, atsiausti pašalius Dr.
| refl. tr., intr. BŽ337,481: Kur jaunesnės, vis vaikščio[ja] atsisiaũtusios Dr. Jis atsisiautė apsiaustą rš.
1 ×dasiaũsti, dasiaũčia (dàsiaučia), dàsiautė (hibr.) tr. baigti siausti grūdus: Tą puspūrį dasiaũsk, o aš bėgu žygiuoties Kv.
1 įsiaũsti, įsiaũčia (į̇̃siaučia), į̇̃siautė tr. NdŽ
1. H169, N, K, Š, Rtr, Lpl įvynioti, įsupti į ką: Į̃siaučiau aš vaiką į naują apsiaustą, drabužį J. Reik į popierio lapą įsiaũsti, kad nesusipurvintų Dov. Gimusį vaiką įsiaučia į tėvo marškinius; tuomet vaikas daugiau prie tėvo glausis rš(Prk). Jis į šiltus dekius gražiai įsiaustas buvo TP1880,33.
| prk.: Mums po kojų visa ana šalis gulėjo į debesis įsiausta prš.
| refl. tr., intr.: Įsisiaũsk vaiką į skepetą ir neškis Jrb. Visas tu šilkuose, įsisiautęs į skraistę purpuro V.Kudir.
| prk.: Saulė buvo įsisiautusi į tankias miglas rš.
^ Ten šaunas vilkas į avies kailį įsisiautęs BzF54.
ǁ įvilkti (drabužį): Būtų gerai, kad įsiaũstum po apačia dar kailinukus Up.
2. Vd apsupti, apgulti (tvirtovę, miestą): Karaliaučių į̇̃siautė ir paėmė Pgg. Parejo žinia, kad tampam įsiausti Plšk. Jis iš visų pusių buvo įsiaustas, pakėlė rankas ir pasidavė prš.
3. sklindant, plečiantis apimti, apsupti: Akymojuj buvo kamara liepsnų įsiausta prš. Klėtės jau visai liepsnų įsiaustos buvo LTR(Klp).
ǁ apriesti: Aplinkui iš visų pusių Kauną įsiaučia gražūs Aleksoto kalnai prš.
4. įmesti, įsviesti: Žmonelė iš to džiaugsmo šmurkšt nusivilko savo vienintelius suskidusius marškinius ir įsiautė į krosnį rš. Privanoję kiek tilpo, vėl įsiautė Joną į lovą rš.
ǁ įtraukti, įgvėbti: Vėjas į̇̃siautė ugnį J. Vėjas siaučia, į̇̃siautė ugnį į vidų J.Jabl.
5. refl. staigiai pakrypus čiūžtelėti: Gal par daug pasukė ar ką, kad ratai insisiautė ravan ir pasviro LTR(Dkk).
6. refl. Rtr įsismaginti išdykauti: Vaikai įsisiautę nebegali nurimti Š. Doriukas su Petruku norėjo juos sudrausti, bet jie neklausė ir negirdėjo – taip buvo įsisiautę rš.
7. refl. NdŽ įsišėlti (apie gamtos reiškinius): Pūga įsisiautė, ir sėdintiems ant arklių norėjosi ko greičiau pasiekti Kalvariją rš. Įsisiautusiame ežere iškyla ant bangų neapsakomai graži laumė K.Bor. Giria, vėjuotomis dienomis tokia įsisiaučianti, dabar buvo iškilmingai rami rš.
8. refl. smarkiai, plačiai įsigalėti: Badas taip įsisiaučia, kad jiems tenka valgyti stiebų skersinių odą rš.
9. refl. šnek. įsigerti: Tiek įsi̇̀siautė, kad led namo parėjo Jrb. Parejo iš turgaus smarkiai įsisiaũtęs Skdv.
1 išsiaũsti, išsiaũčia (i̇̀šsiaučia), i̇̀šsiautė
1. tr. Š, Rtr nuvilkti viršutinį drabužį, išrengti: Išsiaũsk vaiką, t. y. atimk apsiaustus, drabužius J.
| refl. Š, Rtr: Išsisiaũsk, po marškinių nebus taip šilta J. Išsisiaũsk iš kailinių, o sušilsi trobo[je] Užv. Išsisiaũsk ir eik prie stalo! Jrb. Basos, išsisiaũtusios turėdavom eiti Vlkš.
2. tr. Klt išvalyti grūdus kratant, sukant rėtyje: Seniau kretilais visus grūdus išsiausdavom Žg. Rugiai jau išsiausti, tik dėk vežiman ir važiuok malūnan Sv. Negerai i̇̀šsiautėt grūdus, da visko pilna juos Trgn. Kiti turėjo tokius didelius sietus, – teip gražiai išsiaũčia tas visas smulkmenas Mšk.
ǁ išsijoti (ką birų): Išsiaũsk kruopas, ryt talka bus Kvr. Reiktum kiek avižinių miltų kisieliuon išsiaũsti Kv. Duona išeis kaip pyragas – miltus i̇̀šsiaučiau Krp. Išsiaũs pelenų, ka anglių nebūtų, i plaus žlugtį Krš.
ǁ praleisti kurį laiką valant grūdus, siaučiant: Visą rytą i̇̀šsiaučiau, mat vežam šiandien malūnan Š.
3. tr. išmesti, išvaryti: Visus tuos vyrus lauk i̇̀šsiaučiau Skr.
4. tr. padaryti, kad persimestų į kitą vietą, ištraukti: Trauksmas i̇̀šsiautė ugnį priemenėn Š.
5. tr. pertiesti, permesti: Par skrites išsiaustas lynas Trk.
6. tr. pagimdyti: Dešims vaikų esu išsiaũtusi Varn.
ǁ refl. kartą pagimdžius, tapti nebevaisinga: Bei nebus išsisiaučiančio nei nevaisingo tavo žemėje BB2Moz23,26.
7. intr. praleisti kurį laiką išdykaujant: Vaikai visą vakarą i̇̀šsiautė, išlapavo Š.
8. intr. SD420, R49 iki valios padūkti, pašėlti.
| refl.: Kai užeina, tai turi išsisiaũst Šn. Pareina vaikai išsisiaũtę, tik duok greičiau valgyt Ob. Kai atvažiuo[ja] [anūkai], tai neišsisiaũstų par savaitę Grd.
9. refl. liautis siautus (apie epidemiją): Turėjau viltį, kad tamsta leisi man savo darbą tęsti, kol išsisiaus maras rš.
10. tr. šnek. godžiai išvalgyti: Visą bliūdą i̇̀šsiaučiau Vdžg. Ar tu tą bliūdą pyragaičių i̇̀šsiautei? Skr.
11. tr. prigulėti, išniekinti: Išsiausti mergą Vrn.
1 nusiaũsti, nusiaũčia (nùsiaučia), nùsiautė tr.
1. H, R, N, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1 nugobti, nurengti: Apsiaučia, nusiaučia kam skarą, skraistę (drabužį) J.Jabl. Žalnieriai nusiautė jam skreistę brš. O kaip jį buvo apjuokę, nusiautė jo purpurą NTMr15,20.
| refl. tr. N, Š, DŽ1, Vkš: Nusisiaũsk apsiaustą J. Nusi̇̀siaučiau milinį – par šilta Jrb. Ka aš bėgau, aš tą drobulę nusi̇̀siaučiau Krp. Nusisiaũsk sukenkėlę, bent iššluok ma aslelę JV961. Nusisiaučiu skraistę, ploštę R7.
2. RtŽ, Kv, Prk, Šmn, Smal, Dsn išvalyti grūdus, kratant rėčiu, sietu: Grūdus nusiaũsk duonai, putrai J. Grūdus piestoje nugrūsdavo ir paskiau nusiausdavo Kp. Kol arpos neturėjome, tai visus javus reikėjo nusiaũsti Up. Gerai nusiaũsk grūdus, kad būtų duona be ašakų Trgn. Ka veš į malūną, nusiaũs motriškos par rėtį Gd. Nusiaũsk miežius, bo klojime daug žemių su grūdais susišlavė Rm. Nusiaũs miežius, maltinai sumals – skani putrelė Krš. Nusiaũsk sėmenis – reiks eit sėt Ds. Tus pelus galima nusiaũsti Kal.
| prk.: Šimtas vilkų buvo! – Nusiaũsk (neperdėdamas pasakyk), beliks du (juok.) Šts.
| refl. tr., intr.: Žiūrėk, kiek daug nusi̇̀siautė nuosiautų Ob. Nusi̇̀siautėm tris pūrus kviečių, gal ragaišis bus baltesnis Jnšk. Visi tie nešvarumai nusi̇̀siauta Kal.
ǁ išsijoti (miltus): Nusiaũsk miltus duonai Šlv. Nebėr duonos – nusiaũsk miltų Sk.
3. numesti, nuversti, nublokšti, nuritinti: Visus butelius nùsiautė nuo stalo Ds. Kur katukas kamuoliuką nùsiautė? Šn.
| prk.: Nu sosto nùsiautė daugybę karalių Lnk.
4. pavogti: Spirito nùsiautė i daba geria Šln.
5. nusiaubti: Karo audra nusiautė kraštą rš. Viskas atrodė lyg pavietrės nusiausta J.Balt.
6. įkišus pamirkyti: Kadagių [pelenų] šarme reik gijas nusiaũsti ir parplauti vandenė[je] – nebūs pardeguluotos Šv.
7. paėmus palaikyti (vaiką), kad nusišlapintų: Boba, vaiką greičiau nešk nusiaũsti, bo pilną lopšį privers! Šauk.
◊ kélnes nusiaũsti atimti turtą: Nusiaũsk kélnes skolininkui J.
1 pasiaũsti, pasiaũčia (pàsiaučia), pàsiautė Rtr, DŽ1; N, L
1. tr. parišti, pavilkti po apačia: Reikėjo pasiaũsti kailinukus po burnosu Up. Skepetą pasiaũčia ana po kailiniais J.
| refl. tr. Š, Brž: Ar pasi̇̀siautei kailinukus į apačią? Up. Neturi nei ko apsisiausti, nei pasisiaũsti Skdv.
ǁ pakišus apgobti: Vieną žąsį po vieno [sermėgos] žambo, antrą po antro pasiaũtęs neša PP62. Motina švenčiausia pàsiautė griešnyką po savo ploščelio (ps.) Šts.
2. tr. SD1128, RtŽ pasijoti: Par sietelį pàsiautei miltus, kad ašakikių nebūtų Šmk. Pasiaũsk, Onike, miltų kankolynei Kv. Jei kas pasiaũtę bėralų duoną kepė, tai skaitės ne duona, ale pyragas Prng.
| refl. tr.: Pasi̇̀siaučiau bėralelio, pasikepiau pyragelio Prng.
ǁ Kal, Kv, Klt, Slk pavalyti grūdus kratant, sukant sietu, rėčiu: Pasiaũsk grūdus, ryt malūnan važiuosiu Trgn. Siaučiaũ, siaučiaũ, net rankos sopa. Gal tu pasiaũstum ben kiek Ut. Pasiautus smulkiejai [grūdai] nubirsta Tl. Jagu smilčių yra, su rėčiu pasiausk grūdus J.
3. tr., intr. atsivėdėjus mesti, sviesti: Kad paėmęs akmenį pasiausiu, tai nežinosi nė pats ką daryti! Up. Paėmę pàsiautė su krėslu ir išmušo dantį Žlp. Ka pasiaũsu – kaji kur nūlėkė! Lk. Kad pàsiautė (pastūmė) vaiką! Ds. Tas už tų grąžtų, ka pàsiautė (išginė, išstūmė) lauka! Ar.
| Aštuonių metų mergelikę vėjas po vienu ratu pasiautęs (nubloškęs) TP1881,12. Kad pàsiautė tokiom sprogstančiom žarijom! Krč.
^ Lenk saulę ir mėnesį, o žvaigždes pasiaũsk (laikykis pirmųjų, ne paskutiniųjų?) Sch95, M, TŽV625.
4. tr., intr. paberti, pabarstyti: Ant aslos pasiausdavo smėlio arba smulkių žvirgždų, klodavo paruošto šlyno ir basais kulnais mindavo rš. Vištos išsigando ir suplasnojusios pasiautė nusišėrusias plunksnas P.Cvir.
ǁ paskleisti: Kartais kokia nors moteris stipriais kvepalais pasiausdavo po nosimi P.Cvir.
ǁ N patiesti.
5. intr. Kp smogti, užkirsti: Pàsiautė pačiai iš rankos Rdn. Nors akla, sau tako nematau, bet kuriam tik botarainiu pasiausiu – devynios pampos iššoka Žem. Kai pàsiautė kardu, galvos kaip kopūstai lėkė (ps.) Srv.
6. intr. smarkiai užsimoti, mostelėti: Einant pro duris lauko, pàsiautė su peiliu Užv. Jis kad krapijo bites pasiaũsdamas Lnkv. Va šitaip semk! Kai semdamas pasiauti̇̀, gali viedras nusimaut Lnkv.
ǁ tr. plačiai užsimojus išpjauti (pradalgę): Pradalges pasiaũsu kaip par tą bakavąją Lkv.
7. tr. mesti, blokšti į šalį: Važį pasiaũčia į šalį NdŽ.
ǁ intr. pasiduoti, mestis, pasukti, nueiti kuria kryptimi: Bėrutė, turbūt to šveitimo pasibaidžius, šoko iš karto bėgti, o prie savo kiemo vartų ir vėl pasiautė į šalį rš. Gal pasiaũsi į kitą kaimą? Čia visus apejai Grd.
| refl.: Pasisiaũskime šitan kraštan, gal grybų daugiau užeisme Vdšk.
8. intr. LL157, Šlčn, Jnšk pažaisti, paišdykauti, padūkti: Vaikis pàsiautė su krovėja, ir abudu nu vežimo nurietėjo Tv. Mergina išlepinta, mėgsta pasiausti, o tu pavydus ir keršus, tad ją užbaustum V.Kudir. Vaikai norėjo su juo (ančiuku) pasiausti J.Balč. Šunes pasiaũčia po kiemą NdŽ.
9. intr. pasilinksminti, paūžti: Tada Gargantiua taip pasiautė su savo didele kuopa rš.
10. refl. smarkiais gūsiais papūsti: Bais smarkus žiemys [vėjas], pasisiaũčiantis Lel.
11. tr. NdŽ pavogti, nukniaukti:
12. intr. šnek. įstengti daug suvalgyti: Al' ans pàsiauta, pàsiauta: nėšių užtenka (juok.) Lkv.
1 parsiaũsti, parsiaũčia, par̃siautė NdŽ
1. tr. parpūsti.
2. intr. siaučiant pareiti.
1 pérsiausti tr. NdŽ; N
1. I pakartotinai išvalyti grūdus kratant, sukant sietu: Grūdus pársiaučiau iš naujo J. Pérsiaučiau visus rugius, maž duonai mals Klt. Javai, kol stosias iš jų graži duona, pirmiaus tur būti iškulti, išvėtyti, parsiausti, sumalti rš.
| refl. NdŽ.
ǁ persijoti (miltus): Tus miltus reik pársiausti Kv.
2. gobiant apimti: Parlenktas kuskos kertes pársiautė ant krūtinės Vkš.
3. Krkl perrišti: Parsiaučia jis par nugarą arklio su ringartu, kad su vienu arkliu važiuoja J. Neužmiršk sruogą pársiausti, ka nesusipainiotų Lkv. Su tuo pačiu parryšiu, lenkdamos giją, parraišioja į daug posmų – giją pársiauta keliskart Vkš.
4. permesti, persviesti: Par dangtį akmuo pérsiaust kiton pusėn man vieni juokai Ds.
1 prasiaũsti, prasiaũčia (pràsiaučia), pràsiautė NdŽ
1. tr. DŽ1 praskleisti (drabužį), nugobti (skarą).
| refl. tr.: Kailiniams nugarą žiurkės išėdė, bijau i skepetą prasisiaũsti Krš.
2. tr. Als, Kp pravalyti grūdų kratant, sukant rėčiu: Reikia prasiaũst grūdų, reiks vežt malt Ut. Prasiaũsk pūrų̃ putrai Kal. Apsiaižiusius branduolėlius prasiautusios, praniekojusios, tuoj košę virdavę Sln.
3. tr. mostais praskirti į šalis: Ana eina su ranka prasiausdamà žmonis iš krūvos par spūstį J.
4. tr. pasukus, nukrypus į šalį, praeiti, palikti nuošaly: Pràsiaučiau miške takelį ir paklydau Ds.
5. intr. smarkiai pralėkti, pravažiuoti pro šalį: Prasiausdavo pro jį turtuolis puikiame vežime, ristais žirgais rš.
6. intr. DŽ1 praeiti šėlstant, siaučiant (apie gamtos reiškinius): Audra prasiautė staigi, žiauri P.Cvir. Prasiautusios liūtys ir taifūnai labai pakėlė vandens lygį sp.
1 prisiaũsti, prisiaũčia (pri̇̀siaučia), pri̇̀siautė
1. refl. prisijuosti: O ji buvo prijuoste prisisiautus LTR(Šil).
2. tr. DŽ1, Klt privalyti grūdų kratant, sukant sietu, rėčiu: Pri̇̀siaučiau tris pūrus kviečių Brs. Pilną kubilą pri̇̀siaučiau grūdų J. Ir malūnui pripylėme, ir duonai pri̇̀siautėme Pc. Iš visų rugių tik du maišus pri̇̀siautė Trgn. Rytoj malūnan važiuosiu, prisiaũskit kviečių ragaišiui Ob. Kad pri̇̀siaučiau kviečių, tai kaip aukso! Ds.
| refl. tr.: Prisi̇̀siautei grūdų turbūt į turgų vežti Kal.
ǁ prisijoti: Prisiaũs pelenų žlugčiuo Krš.
3. tr. prigimdyti: Kad būčiau su vyru ilgiau pagyvenusi, būčiau daug vaikų prisiaũtusi Šauk.
4. intr. priplaukti: Laivelis pri̇̀siautė pry kranto Dr.
5. tr. priplukdyti: Vidaus (nuo jūros) striaumė pri̇̀siautė pry kranto laivelį Plng. Toje vietoje, kur savo laivynę buvo prisiautęs, padeda ženklus ir liep išruobti tus žodžius S.Dauk.
6. tr. niekam nematant, vogčiomis įduoti, įteikti: Pati vagčia pri̇̀siautė bakaną duonos biednai seseriai J. Merga pri̇̀siautė vaikiui marškinius, įnumei miltų, t. y. pavogus padavė nematant J.
7. tr. prispirti, prispeisti: Muni buvo prysiaũtusi eiti dainiuoti Šv.
8. intr. DŽ1 pakankamai siausti, dūkti.
| refl. Žinoma, vaikai turi prisisiausti ir prisilaigyti lig soties Pč.
9. daug prigerti, privalgyti: Prysiaũtęs vyras, viešia jau kur Grd. Aš dar ir nepradėjau valgyti, o jau ji pri̇̀siautė Skr.
| refl.: Prisi̇̀siautė i pasiuto šakalyties parejęs Trk. Parejo prisisiaũtęs Pgr.
1 susiaũsti, susiaũčia (sùsiaučia), sùsiautė Rtr, NdŽ
1. tr., intr. N, Š susupti, suvynioti, suvystyti: Susiaũsk vaiką į drobulę J. Motina savo vaiką tik į skarą sùsiautė ir paliko Up. Išlingavo mane sena motušelė, šiltu atprausė, plonu susiautė LTR(Mžk). Šiltu šaltu atprausta, plonu baltu susiaustà (d.) Klk.
| refl. DŽ: Šalta, vatinį paimk ir susisiaũsk Šv. Nusimaudė i susi̇̀siautė su paklode Jrb. Susi̇̀siautė boba marškon, kad vyrai nepamatytų Ds. Susisiaũsk (apsiklostyk) šilčiau, tau reik šilčiau Krš. Susisiautęs į drabužius, keleivis kietai užmigo I.Simon.
| prk.: Iš pumpurių pasirodo lapai, kurie, kaip žmonys į kailinius, susisiaũtę į pumpurius, par visą žiemą kentėjo BM318(Vn).
ǁ suvilkti (drabužius): Sùsiaučiau dvejus kailinius Up.
| refl. tr.: Šarkus, kailinius susisiaũsti reik, kad šalta J.
2. tr. BŽ481 vieną ant kito uždėti, sublokšti, sumesti (drabužio skvernus, kieno nors kraštus): Kalatą turėjau sùsiautamą Vkš. Motriškas kelnes siuvo be dugno; kelnių dugną liuob nesusiūti: kumet kelnes apsivelka, dugną susiauta Vkš.
| refl. tr.: Tik pajutęs tarpumenty šiurpą, Dzidas tvirčiau susisiautė rudinę rš.
ǁ suglausti: Vos sùsiautei klipį i pradėm trauk lauk Prk. Kirvio pentei įkišti skylė y[ra] susiautamà, pentvytė vadinas Šts. Spygliai kresnose galūnėse susiausti tankiomis kuokštelėmis rš.
3. tr. DŽ apsupti, apgulti: Sùsiautė vokiečius ir sumušė Lnkv.
ǁ užklupti, sugauti: Jei susiaũčia bernioką par mergas, jaunikiai palupa Š.
4. tr. apsuktinai surišti: Susiautam sruogą su parsiautais Nt.
5. tr. suvynioti į ritinį: Kningelė buvo susiaustà Štk.
6. tr., intr. susukti galvas (apie kopūstus): Sùsiaustos yra kopūstų galvos J. Kopūstai šį metą musti būs lapai vieni, nebent susiaũs [galvas] Ms. Tie tolimesniejai lapai [kopūstų] nesùsiaučia į galvutes Erž. Kai spragilo balsą išgirsim, kopūstai jau būs dideles galvas susiaũtę Vkš.
7. tr. CI769 pagimdyti: Sùsiautė vaiką, o pati pabėgo Šts.
8. tr. Trgn, Rgv, On išvalyti grūdus sukant, kratant sietu, rėčiu: Visus grūdus susiaũsk J. Ar sùsiautei grūdus? Važiuosam į melnyčią Užv. Susiaũsk grūdus sėjimui Ds.
9. tr. sublokšti, suvaryti, suversti: Debesis buvo į vakarus nuėjus, o dabar vėjas vėl ant čia sùsiautė Pc. Vėjas sniegą siaučia ir susiaũčia pusnis Ukm. Vėjai lapus lengviai pakilnos ir susiaus į lenkes rš.
| refl.: Akuotai, svėrės ant viršaus rėčio susisiaut, t.y. sukinl J.
10. tr. ką pasklidą kokiu daiktu suimti, sugauti, surinkti: Pirma su pjautuvu susiauti̇̀, tada pjauni Kp. Sùsiaučiau su krytėms lašišą Šts. Belekiant taip bitys nuilsusios buvo, kad su kepure galėjos susiaũsti jąsias J.
11. intr. užduoti, sukirsti: Tokiam vyruo susiautei porą kartų, ir neblįs Šts. Susiaũsti į nugarą Kv. Tėvas susisukęs ir jai susiautė virve per nugarą Žem.
12. intr. NdŽ pradėti siausti, dūkti.
ǁ refl. susimesti žaisti, išdykauti: Kap tik susi̇̀siaučia su vaikais, tai visus išdusina Mrc.
1 užsiaũsti, užsiaũčia (ùžsiaučia), ùžsiautė NdŽ
1. tr. apgobti, apdengti ką kuo: Ùžsiautė vaiką apsiaustu DŽ1.
| refl. tr., intr. Vkš: Nors pečius užsisiaũsk kuo, eidamas į pašalį – teip vėjas duoda Srv. Eigulys skara užsisiaũtęs važiuodavo Grz.
ǁ uždengti, užgobti, užmesti ant ko: Ùžsiautė gūnią ant arklio DŽ1. Matai, lyna – užsiaũsk mergelei vilnonelę ant galvos Vkš.
| refl. tr., intr. M, Š, Rtr, DŽ1: Užsisiaũsk apsiaustą ant viršaus, bus šilčiau J. Užsisiaũsk ką šilčiau, šiandie šalta Jrb. Kad neperšaltum eidamas į daržinę, užsisiaũsk paltą Srv. Kuską užsisiaũtusi i sėda Eig. Kuską už gerą darbą gavau užsi̇̀siautamą LKT80(Ub). Jin negali užsivilkt, eina užsisiaũtus Pc.
2. tr. aplink apsupti, apgulti: Medlinčiai ùžsiautė visą mišką, kad vilkai neišbėgtum J. Rusai vokyčius ùžsiautė tam beržyne Erž.
ǁ užeiti už akių, pastoti kelią: Už akių tai motriškai noram užeiti, užsiaũsti ir paklausti, ko ji čia vaikščioja Kv. Čia traukia vaiską, nori užsiaũsti Gs. Ka mudu ėjova Nemunu, tai iš užpakalio mudu ùžsiautė Sdr.
ǁ apjuosti, apriesti: Ponas laukais dvaro ùžsiautė, lygu salo[je] esam mes mužikai J.
ǁ užtverti: Liepė užslėptosioms virtinėms užpakalį lietuviams užsiausti S.Dauk.
ǁ užimti: Par pirmąjį karą anie buvo užsiaũtę didelius plotus Knt.
3. tr., intr. aplink užtraukti, užtiesti, užmesti: A partemps kokį šniūrą ten, ką, a dratą užsiaũs, i reikėjo mokėties bilietą Lpl. Užsiaũsma tas dvi drobules [per upelį], i būs žuvies Vkš.
4. tr. Sv rėčiu, sietu kratyti grūdus sukant, kad pelai ir šiaudagaliai iškiltų į paviršių: Užsiaũst reikia grūdai, ba juosu daug špūro Ml. Užsiaũt' grūdus i papil' pečiun Ml.
| refl. prk.: Užsisiaũčia viršun (po kiek laiko iškyla) visi blogi darbai Dglš.
5. tr. NdŽ grūdus siaučiant, uždirbti.
6. refl. susiaurėti: Atsisuku – žmogus i ne žmogus: y[ra] nu apačios platus, o viršus ta toks užsisiaũtęs Jdr.
7. intr. užduoti, užkirsti, smogti: Jam parausin kai ùžsiautė, daugiau nereikėjo Ds. Povilui gerokai turguje ùžsiautė par sprandą Šlv. Norėdamas iš pečio užsiausti su kirviu ąžuoluo, sau koją įkirtęs S.Dauk.
8. tr. staigiu mostu pasukti aplink: Kažno kaip koją kai ažusiaũs šokdamas vaikas – ir aukštienykas Sdk.
ǁ užsimoti kirčiui: Aš skaldžiau malką. Kad tik norėjau siūtį užsiausti, pamačiau šimtakojį S.Dauk.
9. intr. šnek. greitomis užvalgyti: Dėl to tu nenori valgyti, kad tu ùžsiautei Skr.

darýti, dãro, dãrė
1. tr. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro Gs. An marių darė (statė) namą Dglš. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ Prng. Šiandie darýsim durpes Rdm. Pas mano tėvą dãrė sūrį Vlkv. Žagrele ariau, vagelę dariaũ Rdm. Mūsų daržas nedarýtas dar Skr. Lovelę dariau JD643. Pats pušį kirtau, laivužį dariau JD15. Iš žiedelių … padkavėles darė VoL436. Vasarą bitės daugiaus motynų daro S.Dauk. Liepynas … žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs A.Baran. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė RD20. Lizdą darau SD61. Raukšles darau SD52. Sieksnius dãro (malkas krauna į sieksnius) OG139. Duobę darai̇̃, idant ing ją įlįstumbei DP200. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava SGI44.
^ Girio[je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia (smuikas) Sch64.
| refl. tr., intr.: Jis pats dãrosi ratus, neperka Rm. Žadam darýtis alaus šventėms Jnšk.
| Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą Pn.
ǁ megzti, nerti: Darýt lengviau, nei ardyt Dsn. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ Brsl.
ǁ refl. atsirasti: Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės Dbg. Kunkalai darosi vandeny SD4. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus Tat.
2. tr., intr. K dirbti, darbuotis: Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo Rod. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu Prng. Daugiau šneka, bet nieko nedãro Plv. Ką tu čia darai? Slč. Jis to nedaro, ko an svieto nėra (visų galų žmogus) Lp. Ne velnią darysi, reiks dirbt Sdk. Ketverius metus an traktoriaus dãrė Brsl. Anas kriaučium dãro Brsl. Tu nemoki darbelių daryti KrvD179. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė DP106.
ǁ vykdyti, atlikti; ruošti, kelti (ppr. junginyje su abstrakčiu daiktavardžiu, kuris nusako konkrečią veiksmo reikšmę): Dirbami daiktai, daromi dalykai FT. Šiandie vakaruškas dãro Pn. Subatvakariais jie šokius dãro Gs. Kad viską išvalgai, tai pagadą darai̇̃ Gs. Jie žada daryti mainą (kitas kito seserį vesti) Rdm. Kam tiems vaikeliams daryti badą (kam alkinti juos) Lnkv. Darysiu aš tau smertį Švnč. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau Skd. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą (bėk)! Alk. Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys (nekenks) Vvr. Tas šuo niekam nieko nedãro (nepiktas) Vvr. Neik, nė kelionės nedaryk Pc. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys Žem. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams J.Jabl. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti J.Jabl. Arielka sveikiems ligą daro rš. Vaidą daryti, kerštą daryti B. Atakes jis man daro (keršija) B. Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves M.Valanč. Su tom savo šnekom ma[n] tik sarmatą dãro Vlkv. Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro S.Dauk. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro Sz. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė (teisė) S.Dauk. Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką I. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą BsO18. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro Tat. Jis nė vienam netiesos nedarė BPII421. Galą darau (baigiu) SD42. Turgų darau (kainoju) SD23. Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes MP139. Darbai mūsų pikti žalos nedãro DP217. Palaiminti pakajų dãrą DK103. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome DP486. Daro valią tėvo mano DP570. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios DP510. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome PK21. Tenedãrai jo neprivalumi DP255. Du tiktai daiktu nemidaryk BBJob13,20.
| Dãrantieji dalyviai (participia activa) Jn.
^ Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo VP11. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk B.
| refl.: Naktys jau šaltos dãrosi Pc. Akyse tamsu dãrosi Gs. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą Ėr. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Vvr. Nuo tų grybų man net pikta dãrosi (verčia vemti) Rdm. Pati nežinau, kas man darosi J.Jabl. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Pn. Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Rm. Šienui pašaly nieko nesidari̇̀s, neužlis Trgn.
| Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro (neliūdi) Jrb.
ǁ veikti, elgtis: Nėr ką darýt, reikia eit Rm. Nebeliko kas jam bedarýt Grž. Tu vis ką nors darai̇̃ atbulai: ne taip, kaip visas svietas Lkč. Nėr kas jam darą Dglš. Jis man ant keršto taip dãro Ėr. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant Skr. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? J.Jabl. Nieko nedarýsi – vėlu Sdk. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip darei̇̃ Rm. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo (darydavo) MT174. Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą DP172. Ar nedera man, ką noriu, darýt DP93.
^ Dãraime kaip reikia, ne kaip norime J.Jabl. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris B. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk Grk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi Prk. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi Grž. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Nm. Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis Sln. Daryk mandriai, veizėk galo VP11.
3. intr. dėti, skirti: Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti J.Jabl. Daro mus vaikais šviesybės Mž182.
ǁ tr. teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą J.Jabl. Už nieką … daro žmogaus darbus ir gyvatą Mž133. Dãro juos kurčius DP118. Velinas daro žmones nužemintus SPII47.
| refl.: Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra Pš. Iš vaikų darosi piliečiai J.Jabl. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota Iš.
4. refl. dėtis: Audėja dãros, o austi nemoka Šts. Jis dãrės numirėliu J.Jabl. Ansai, kuris dãrės numirusiu, … iž tiesos numirė DP459.
5. refl. impers. rodytis: Man dãros, šiandien bus lietaus Krok. Dãros, aš ten nelabai išsigandau Lp. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam Sn. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis Krok.
6. tr. dėti, rinkti, kaupti: Daraũ pinigus arkliui pirkt Sld. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus Gs. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt Ut. Trys auksinai dãro dorelį KI144.
| Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės A.Janul.
7. tr. doroti, valyti: Žmonės jau vasarojų dãro Ds. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek Trgn. Eik daryt kopūstų Lp.
8. tr. rengti, vilkti: Kam taip šiltai vaiką darái? Grg. Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam Šv. Drabužiais išeiginiais darė S.Dauk.
| refl.: Jau laikas darytis Slnt. Vyrai darosi milo sermėgomis M.Valanč. Kailiais meškų, lūšių darės S.Dauk.
ǁ dėti luobus knygai, rišti: Jis čia knygas daro J.Jabl.
9. tr. kimšti, dėti: Pjausim kiaulę, darysim vėdarų Grg. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą Grg.
^ Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias S.Dauk.
10. tr. raišyti, valyti: Ar dabar žuvis darýsma? Trgn. Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė Dkšt. Žuvelę dariau, rankas mazgojau JV1031.
| Kol niekas grybų nedãro? Mlt.
11. tr. kastruoti: Vasarą arklį darýti nesveika Slnt. Dãrė arklį, ir nudãrė (padvėsė) Trk.
12. tr. dažyti; tepti: Ji gijas daro J.Jabl. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro Dr. Milą juodai darýsim Dgl. Varnelaitis … juodas nedarytas JD30.
| refl.: Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus] Grg.
13. tr. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: Ar darei̇̃ kruopas? Jei nedarei̇̃, uždarýk Skr. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai Snt. Sriubą ar nedarytą valgysim? J.Jabl. O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim K.Donel.
^ Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam PPr63.
14. tr. prk. apgauti, sukti, vogti: Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus Trgn.
15. intr. euf. dergti, teršti: Kad tu po savim darýtai! Arm. Čia ėda, čia dãro Vlkv.
16. tr. skirti: Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė (pragaišino) Lp.
17. tr. verti (langus, duris): Darýk duris, vysiu šunį laukan Rm. Darýk duris, nešaldyk gryčios Ėr. Langų nedãro (neatidaro, neuždaro) J.Jabl. Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn Kp. Skrynias darýsi, drobes rėžysi Grš.
^ Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius VP9.
ǁ vesti į patalpą neišleistinai: Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom Up.
18. tr. Šts ištaisyti (šautuvą).
◊ ãlų darýti Lp rėkauti, triukšmą kelti.
gãlą darýti (darýtis)
1. nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros LTR(Kp). Vištos galą daro, kad neduodi grūdų Arm.
2. žudyti: Rėkia it galą daromas J.Jabl.

galùs darýtis labai išgyventi, graužtis: Jis galùs dãrosi Gr.
ganà darýti; SD38 bažn. atsilyginti.
ne ką̃ dãrąs geras, nieko sau: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs An.
antdarýti (ž.) tr. truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti: Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms Lnk. Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai Šts.
apdarýti tr.
1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdarýk Lp.
2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Ds. Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Sdk. Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme Mlt.
| refl.: Su šienu nebe vargas – apsidãrėm Ds. Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk Trgn.
ǁ apgenėti, apipjaustyti: Visus kopūstus apdaraũ Lp. Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis Lš. Apdarýk burokų, pamerksma Skdt.
3. aprengti, apvilkti: Apdaryk aną, kad nesušaltum J. Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti Tl. Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą S.Dauk. Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas S.Stan. Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk P. Karališkomis drapanomis būtų apdarytas BBEst6,8.
| Sodas pėroms apdarytas N.
^ Maža maža panelė visą svietą apdãro (adata) Prk.
| refl. tr., intr.: Apsidãrė kitus drabužius Plng. Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas Pln. Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę Grg. Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs Šv. Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi Žem. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs LzP. Moteriškės apsidariusios striupkėmis M.Valanč. Plonai buvau apsidaręs BM289.
| prk.: Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu SkvJob29,14.
ǁ aptaisyti; papuošti: Visi kareiviai ginklais apdaryti I.
| Apdarau auksu ką SD228. Sienas marmuru apdarau SD332.
ǁ Gs įrišti (knygą): Papuoštos visos [knygos], puikiai apdarytos A1884,337.
4. apdažyti: Apdãrė juodai siūlus Lzd.
apdarýtinai adv.: Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti J.
5. euf. apdergti, apteršti: Vaikas apdãrė motinai sterblę Ukm.
| refl.: Apsidãriusį vaiką apkuopė Grž.
6. prk. apgauti: Vienas neik pirkt, ba apdarỹs Slk. Apdãrė mergą, o dabar neima Ktk.
| Šiąnakt juos apdãrė (apvogė), tik sienos paliko Ds.
atidarýti
1. intr. atidirbti, atsilyginti darbu: Kaip darysi, taip būs atdarýta Vž. Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles Brsl. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs Ad.
2. intr. padaryti kaip buvę, atitaisyti: Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Arm. Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt Nč.
| refl.: Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro Str.
3. tr. SD213, R39, K atverti (duris, langus …): Brązgina duris, kad atdarytum J. Atidarýkit duris, išvarykit šunis Plv. Atadãraite dureles! Dglš. Ir guli langu atdarýtu? Slnt. Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti D36.
| Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo BsPIV283. O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! BsPIV25. Klambenkite, ir bus jumus atadaryta DP220.
| Sena sula atdãrė vidurius kiaurai Šts.
| prk.: Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos Sim.
^ Atdãrė Dievas savo daržinę (apie pavasarį pradedančią želti ganyklą) Grg. Atidara burna smirdi LTR(Zp). Be kojų, be rankų – vartus atidaro (vėjas) LTR.
| refl. tr., intr.: Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio Ėr. Jis ima tą grabą atsidãro Vlkv. Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų BM133. [Žemė,] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų Tat. Atsidarė akys, pamatė savo miestą BsPIV189.
| prk.: Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys (sov.) sp.
^ Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė Lp.
4. tr. prk. pradėti: Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas (sov.) sp. Kalba atdaryti susirinkimą LL304.
ǁ refl. prasidėti: Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis Trgn. Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys LTR(Snt).
ǁ įsteigti, pradėti veikimą: Krautuvę atidarė rš. Atidaryta paroda rš.
| refl.: Atsidarė dar dvi mokyklos kaime J.Avyž. Spauda atsidãrė [1904 m.] Nm.
ǁ suformuoti: Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai M.Valanč.
5. tr. Ml atšipinti: Britva atdaryta visai nepjauna Švnč.
◊ aki̇̀s atidarýti padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį: Tavo kalba man akis atidãrė Jnšk. Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti rš.
ãkys atsidãrė pasidarė protingas, daug žinantis: Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys Slm. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą M.Valanč.
bùrną atidarýti
1. kalbėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti I.Simon.
2. bjauriai, daug kalbėti, plepėti: Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt Ds. Neatidariau burnos, nesiskundžiau brš.

kišẽnę atidarýti turėti išlaidų: Akių neatidarei – atidarysi kišenę PPr161.
nasrùs atidarýti kalbėti: Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose BtMt13,35.
ši̇̀rdį atidarýti tapti atviram: Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti J.Bil. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam M.Valanč.
įdarýti tr.
1. SD403 padaryti, padirbti, įdėti: Paties viskas (grindys, langai, baldai) įdarýta Lp. Paveikslai rėmuose įdarýti Brt.
| Jau man durniaus neindarýsit (kortuojant) Lp.
2. refl. pasidaryti, tapti: Diena graži įsidãrė Pls. Dabar viskas kitap insidãrė Klvr.
3. sutaisyti, sudėti: Koks jos kraitis įdarýtas! Brt.
4. aprengti, išpuošti: Jų vaikai visi įdarýti Brt.
| refl.: Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint Gs. Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius Brt.
ǁ išdailinti: Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas Azr. Ot gražiai indãrė langines Kls.
5. pridėti, įkimšti: Įdarýti į vėdarą minklę J. Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos Vlkš. Antiena įdarýta Vlkš. Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės rš.
6. (germ.) įmarinuoti: Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda Kel1881,93. Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti prš. Įdarýta žuvis KII46.
7. išsidažyti, nusitepti: Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta Ds. Smalon ranką indariaũ vakar Rod. Jūs čebatus indarýsit Pls.
| refl. tr., intr.: Įsidariaũ marškinių rankovę Srj. Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia Nmn. Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu Pls. Ot sutra boba: ana labai insidãrius Arm. Insidariaũ rankeles in geltonus linelius Nč.
išdarýti tr.
1. SD191 padirbti: Išdãrė mažesnius metrikus Lp. Kaune yra išdarytų (pastatytų) baisių namų Plv.
| refl. tr.: Išsidãrė popierius (dokumentus) Lp.
ǁ paruošti: Liepė išdarýt pietus Alv.
| refl. tr.: Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą Pgg.
2. padaryti, atlikti, nuveikti: Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro Brt. Tu tę vienas nieko neišdarysi! Lp. Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! S.Dauk. Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas S.Dauk.
| Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Gs. Nieko neišdarysi, reiks duot Ppr.
ǁ erzinančiai elgtis, išdykauti: Susiėję ko jie neišdãro! Gs.
3. išauginti, pataisyti, atkutinti: Žalia žolė tai greitai išdaro arklį Lp.
| refl.: Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Lp. Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė Lš.
| Iš dirvonų išsidarė gera žemė Alv. Graži diena išsidãrė Lp.
^ Išsidãrė kap šuva po metų Alv.
4. išvilkti, išrengti: Kratant aną buvo plikai išdãrę Grg.
| refl.: Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių Plt. Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo M.Valanč.
5. išpuošti, ištaisyti: Kad išdãrė, net miela pažiūrėti Snt.
| refl.: Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima Mrj.
6. išvalyti, išraišyti: Žarnas išdarýk J. Išdarýtas lydys, gali kept Ktk. Ir vištą reikia mokėt išdaryt Ds. Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt Sdk. Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi? Km.
| refl. tr.: Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų Š.
7. J iškastruoti: Drigantuką išdariáu Kal. Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus Srv. Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei Jnš. Ateik avinukus išdarýti Užv.
8. išdažyti, ištepti: Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti! Alk.
| refl. tr.: Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Al. Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidarei̇̃? Švnč.
9. išgadinti, išniokoti: Kiaulė bulbas išdãrė Dkšt. Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi Kbr. Kiaulės avižas išdarė Rod. Kad išdãrė mano pievą arkliais! Nč.
ǁ išplūsti: Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė! Vlk.
10. išskirti, iškelti: Ant kolionijų išdãrė Lp.
◊ garánkštes išdarýti gerai prisivalgyti, prisikirsti: Nu, jau dar išdarýsim garánkštes! Lp.
nudarýti
1. tr. padaryti, padirbti: Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta Vaižg. Kas nudaro tą midų – tai gardus Rmš.
ǁ refl. tr. nusimegzti: Pančekas storas nusidariaũ Rmš.
2. tr., intr. Krš prastai padaryti: Jau tu visai nudarei̇̃ Jrb. Visai nuo koto (prastai) nudarei̇̃ tais klumpes Gs.
3. intr. pasielgti: Kaži kap nudarỹs – gal parduos Gs.
4. refl. impers. pasirodyti: Jam nusidãrė, kad sakė Lp.
5. tr. nuvalyti, nudoroti: Nudãrėm jau visą vasarojų Slk. Ar jau daržus nudãrėt? Trgn. Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja Sdk. Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt AK5.
ǁ nugenėti: Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim Ds. Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta Skr.
6. tr. nurengti, nuvilkti: Drabužius nudaryk nuo žmogaus J. Vaikas nori eiti gulti, nudarýk Mžk.
| refl. tr., intr.: Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Skd. Reikia, nusidarius drapanas, bristi BsPII145.
ǁ nudengti, nuvožti: Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę LMD.
ǁ refl. nusigiedrinti: Nusigaidro, nusidaro SD412.
7. tr. nuvalyti, nuraišyti: Nudãrė visas didesniąsias žuvis Ktk.
8. tr. prastai iškastruoti: Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną Vkš.
9. tr. SD85 nudažyti: Dažyvėse nudaryk gijas J. Ar jau nudarei̇̃ kiaušinius? Brž. Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis Kp. Man apsiavimas nudãrė kojas Km. Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau LC1884,21. Vynas žolėmis nudarýtas KI711.
| prk.: Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė BM445.
| refl.: Dariáu juodai, nusidãrė pilkai Grg.
10. tr. nubaltinti, nuriebinti, pagardinti: Valgį taukais nudarýti, uždaryti KII364. Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas K.Donel.
11. tr. Lp sugadinti, pragaišinti: Žąsys visą miežių lauką nudarė Krok.
12. nusidergti: Nubėgo nusidarýt Grš.
13. tr. nuverti: Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami Šts. Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti Vkš.
| refl. tr.: Nusidarė pirštus su durimis Šts.
padarýti
1. tr. padirbti, pagaminti (konkretų objektą): Reikia kultuvė padarýti Zt. Padarysiu vaikams sūpynę Kt. Padarýk avimi kratinio Rdm. Padãrė sūrį kap kelmą Arm. Galėsime daugiau sviesto padarýti Ėr. Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti PnmA. Padarýk ką nors valgyt Gs. Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt Sdk. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro Tat. Padarė alutį iš miežio grūdo JD593. Tai mes … padarytum liepos suolelį TŽI296. Padarė jai visus rūbus saulės LB157. Žmogus padarė skylę per lubas BsPIV34. Namai pastatyti, padaryti SD20. Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus DP499. O pirm Adomą rojuj padarė PK119. [Sėkla] užaugus padarė vaisių SPI338.
| refl. tr.: Ar daržo turit kiek pasidãrę? Brt. Reikia pasidarýt tabako žiemai Skr. Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti Rdm. Pasidariaũ rūgšties barščiam Ėr. Žiburį pasidaryti N. Pasdarýsiu ratus OG380. Padarykis akmenio peilius BBJoz5,2. Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą Sch242.
ǁ refl. atsirasti: Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė J. Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Blv. Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo MPs. Ižg daugio akmenų … padarosi kalnas aukštas DP505.
^ Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro LTR. Skylė ir nedaroma pasidaro J.Jabl.
ǁ išmegzti, nunerti: Vieną virbalą padariaũ Dsn. Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti Brsl.
| refl. tr.: Tegu pats pasdãro [kojines] Dsn. Pasdariaũ pirštines an žiemos Švnč.
2. tr., intr. R įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą): Jis man sarmatą padãrė Rm. Padarýk man tą loską Ėr. Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) Dglš. Audekle padãrė ožką (klaidą) Klt. Poilsį padarýt prašo Vlkv. Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves Pc. Kiek nūnai kelio padarei̇̃ (sukeliavai)? Alk. Mergai vaiką padãrė Dkš. Palauk, aš tau padarýsiu (atkeršysiu)! Plv. Jis padarė įstangą ir atliko darbą J. Nepadaryk man apgaulės J. Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos J. Nekoks lietus – tik rasą padarė (truputį palijo) Pc. Lytus badą padarė M.Valanč. Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs Žem. Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu V.Myk-Put. Dėlei tuščios baimės padarei niekus Blv. Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį JV938. Kam didelę baimę padarýti KI1. Maž padarýsime (išgersime) po vienai OG380. Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą LB243. Žinią padarau R5. Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu Mž479. Aš padarysiu atilsį jumus BtMt11,28.
| Padaromasis (reiškiantis darymą) veiksmažodis J.Jabl.
^ Kad padãromai nėr, nepadarýsi Plt. Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi Rm. Vienas turgaus nepadarysi Tsk. Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei Blv. Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs Ds. Lengva pasakyti, sunku padaryti Sim. Kaip tarė, taip padarė Sim. Padarysiu, kad nė lapė nelos PPr398. Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus PPr43. Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! (iron. sakoma, stebintis iš paprasto dalyko) Ds. Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi TŽV599.
padarýtinai adv.: Ką idant padarytinai (tikrai) apturėti galėtų brš.
| refl. tr., intr.: Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito Ėr. Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ Gs. Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi Blv. Ką pirštam pasidarei̇̃? Pc. Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Ėr. Pasidãrė tamsu Krn. Bėda pasidãrė Zt. Per tą jomarką pasidãrė baisi košė (susigrūdimas) Vlkv. Daug liesesnis pienas pasidãrė Kl. Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro Jnšk. Pirtį pasidãrėm (pasikūrėme), išsimaudėm Trs. Pirty man negera buvo pasidarę Jnšk. O kap šalta pasidãrė! Vlkv. Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti J.Jabl. Garbę pasidaryti N. Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė K.Donel1. O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti Sz. Jam nuobodu pasidarė J.Jabl. Iš to man liga pasidãrė KII314. Pasidarė kruvina karė Tat. Jis iš didžio turto nieko nepasidãro KBI13. Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! MPs. Kaip pasakė, taip ir pasidarė BM33. Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis MP329.
ǁ pasielgti: Ką tu padarysi: dirbt visur reik Pš.
^ Padarai su manim kai turkas (barbariškai) N.
3. intr., tr. paversti, paskirti, uždėti: Tėvas jį žmogum padãrė (išleido į mokslus) Ėr. Gali padaryti ubagu visam amžiui Blv. Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti P.Cvir. Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu J.Jabl. Lygius juos mums padarei J.Jabl. Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo M.Valanč. Ir padarė mus visus tobulus MP134. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius BPII366. Mes tą dukterį padarysim gyvą LB189. Ir padarei mane karaliumi vietoj jo Ch2Krn1,8. Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus R154. Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum Ba1Moz43,14.
^ Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro LTR(Vl). Ir juodą darbą pinigas padaro baltu TŽV594. Iš velnio vargamistros (vargonininko) nepadarysi (apie netinkamą kam žmogų) Erž.
| refl.: Moma pasdãrė egle Brsl. Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot J.Bil. Gentim pasidaryti N.
^ Benešant i gaidys į aviną pasidãro Rt.
4. refl. impers. pasirodyti: Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta Lš.
5. tr. sudėti, sutaisyti, sudaryti: Vienas valakas padãro tris gryčias Vp. Padariaũ dvi tūkstančias Dglš. Nėr iš ko pinigų padaryt Bgt. Rudenį septynis šimtus už sodą padarė Skr. Septynios dienos padãro nedėlę KI144.
| refl. tr.: Ketu aš savo ūkį …, daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti LC1883,5. Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę Srv. Pilnos akys ašarų pasidarė Sz.
◊ gãlą pasidarýti nusižudyti: Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi P.Cvir. Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti rš.
kõšės padarýti sukelti sąmyšį, netvarką: Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs Srv.
pir̃tį padarýti duoti į kailį, primušti: Padarýsiu aš tau pir̃tį! Rdm.
pérdaryti tr.
1. SD292 perkeisti, kitokiu padaryti: Pérdaryk iš naujo tais duris Gs. Turės eilutę antrusyk pérdaryt (persiūti) Brt. Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus CII534.
| Jaunus greitai pérdaro Arm. Jis nori pačią ant savo pérdaryt Brt. Didė yr galybė, … jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali DP255.
2. perrengti, pervilkti: Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius Nt.
| refl.: Pársidaryk kitais drabužiais Grg. Jos (mergaitės) persidariusios į baltus drabužius S.Dauk.
3. Ds perdažyti: Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt Grg.
4. perskirti, pertverti: Šitas tvartas reikia pérdaryt Alk. Su perdoriu perdaryk kiaules, kad nesutinka J. Klėtys pérdarytos: viena dėl drabužių, kita grūdam Ps. Pérdaryk avelę nuo teliokų Vj. Argi ir juodu reikės kaip paršelius párdaryti Up.
| refl. tr.: Išsipjoviau lentų ir pérsidariau stubą Gs.
5. atvožti, atverti: Akių nepárdaro ligonas – mirs Šts.
| refl.: Pársidarė abrinelis, ir pabiro saldainiai Štk.
pradarýti tr.
1. menkai, kiek padaryti, pagaminti: Turėjo vyriškieji alaus pradaryti S.Dauk. Pradãrai man sinkesnės malkos prakurti Tvr.
| Pradaryk pirm veido mano kelį tavo Mž511.
| refl. tr.: Prasidãrėm mynei alaus Grg.
2. kiek pagerinti valgį uždaru, prabaltinti, pariebinti, pagardinti: Šiandien baltai putrą pradariáu Kal. Pradarýk valgį su pienu J.
^ Mandagumu puodo nepradarysi VP29.
| refl. tr.: Visą puodą [sriubos] nedaryk, prasidarýkim biskį į bliūduką, ir užteks Skr.
3. praverti: Kad ar duris pradarytumėt – galvą sugaus Sdk. Pradaręs laikrodį, žiūriu rš. Kaip tik pradãrė duris, pro kojas vilkas išbėgo BsPIV172. Aš pradarysiu dainų skrynelę JD569.
| refl. tr.: Žiūri mano mergužėlė, prasidãrius langą Lnkv.
◊ aki̇̀s pradarýti duoti suprasti, atvesti į protą: Pradãrė aki̇̀s anam nelaimės Dr.
pridarýti
1. tr. SD306 pridirbti, prigaminti: Senis per žiemą pridãrė grėblių Rm. Daug alučio pridarýta, giminėlių priprašyta Kp. Daug vogių pridarei̇̃, nemoki arti! Rm.
| refl. tr.: Prisidarė jis šaudyklių J. Prisidãrėm kūlių – bus stogui Rm. Prisirausiu linelių, prisidarýsiu drobelių Vlk. Kad prisidãrė burnoj pernakt kokio gleimo Ds.
2. tr. atikti, nuveikti (dalyką, reikalą): Atėjęs daug juokų pridãrė Rm. Gal jis ant jos pridãrė kokių šnektų! Lp. Vilkas pridaro daug jeibių Blv.
| refl. tr.: Su tais išėjimais tik bėdų prisidãro Gs.
3. intr. pridurti: Čia austa, o čia pridarýta su rankom JnšM.
4. refl. prisidėti: Prisidãro dažniai i velnias prie baugintojų Sdb.
5. tr. daug sudėti, sutaisyti: Ji man pridãrė žolių vaistam Trgn.
6. tr. prikimšti, pridėti: Grobas pridarýtas su žirniais J. Duoda jauniemsiems ir svotbai užkąsti: žąsį keptą, paršą pridarytą JR57.
7. tr. priraišyti, privalyti: Žuvelių pridariaũ pilną bliūdą Ktk.
8. tr. pridažyti: Kad pridarýta verpalų, net tvoros lūžta Ds.
| refl. tr.: Prisidariáu visokių siūlų nėriniams Grg.
9. tr. euf. pridergti, pridirbti: Vaikas kelnes pridãrė Ėr.
| Pilvo pridaryto (apie nėščią) B.
10. tr. priverti: Pridarýk kluono duris Up. Namas pridarýtas, o vištos mato, kur užsikarti Pc. Aš nemiegu, aš tik akis pridarau I.Simon.
| refl. tr.: Pridarýkis langą guldamas Grg.
ǁ refl. tr. darant prisiverti: Šitai prisidariáu sijoną, duris bedarydama Grg.
sudarýti tr.
1. SD176 pagaminti, padirbti (konkretų objektą): Kad sudãrė mumi gražius langus Antanas! Lp. Jau buvo laukai susėti, ežios sudarýtos Lp. Dariau sūrį ir nesudariaũ Brš. Sudarýk gyvuliam pašaro Lp. Sudarýk ko svečiui perkąst Rod.
| refl. tr.: Bitės pačios vašką susdãro Azr.
ǁ sukurti, padaryti: Turėjo rašybos vadovėlį sudaryti J.Jabl. Aktus sudãro pas notarą Mrj.
ǁ gaminant sunaudoti: Jis kitam sudãrė [mano geležis] Lp. Sudariaũ kamuoliuką (iš siūlų kamuoliuko pridariau kutų) Klvr.
2. atlikti, suorganizuoti: Jam buvo jau spąstai sudarýti Brt. Jaunikis nuvažiavęs vestuves sudãrė Lz. Kas sudaro mūsų partijos jėgą? rš. Koncertas nepasisekė sudaryti J.Jabl. Moters susirinkusios pletkus sudãrė Vlkv. Darbas tūlai sudarytas SD332.
| Arkliai dantis sudãrė (užaugino) Lp.
| Anas sudãrė (suvalgė) visą puodą bulvių Dgl.
| refl. tr., intr.: Išūgenau mergą, susdariaũ sau bėdą Brsl. Viską susidãrius, laukė tik pradėt kepti pyragus Brt. Visiem susidãrė juokas Lp.
3. sudėti, surinkti, sukaupti, sutaisyti: Vandenio vos sudarom ant puodų (dėl virimo) Šn. Paskolint tik greit, o sudarýt – sunku Sld. Iš kur čia sudãrius pinigo mokesčiam Sdk. Beraginės kaimą sudãrė Glytas ir Senkus Gs. Šįmet vos sudariaũ sėklą Brt. Kiek metų dabar bus, aš negaliu sudaryt Rk. Valdininkai buvo sudaromi iš bajorų rš. Linijos sudaro kampą Z.Žem. Sudaryti lygtis Z.Žem. Eglės vietomis sudaro ištisus miškus rš.
^ Grūdas prie grūdo sudaro aruodą sp.
| refl. tr., intr.: Susidariaũ vežimuką knygų Kdn. Kalba susidãro iš žodžių J.Jabl. Šių dienų lietuvių kalba yra susidariusi iš senovės tikrųjų lietuvių ir iš sulietuvėjusių sėlių K.Būg. Susidãrė visi ūlyčios vaikai ir nuėjo maudytis Ds. Meškos susidãrė krūvon ir eina per girią Tvr. Susdaraũ visa, kas mano, ir išeinu Sdk. Kai nebus duonos, tai ir trupinius susdarýstat Sld. Susidãrė debesiai, ir lyja Ėr. Susdãrė abu toki OG44.
| Pirma barė, paskui susidãrė (susituokė) Ds.
^ Viena bėda – ne bėda, bet kai dvi trys susidãro, tai ir žmogų suėda Slk.
4. sutaisyti, suauginti: Jei geras pavasaris, tai rugius sudãro Lp.
| refl.: Po lietaus susidarỹs dar geros bulbos Žln. Kolei kas tai menki miežiai, gal paskui susidarỹs Alv.
5. sudoroti, suvalyti, sutvarkyti: Sudarýk šaukštus nuo stalo Vžns. Senelis sudãrė šakeles, sukapojo ir – pečiun Ml. Paėmęs grėblį, sudarýk šieną nuo tako Km. Ar jau sudãrėt vasarojų? Trgn. Ūkininkui vargas, kol naudą sudarai̇̃ – kluone jau ne bėda Slk. Sudarýk (sudėstyk) gražiai skarą ir padėk Ds. Sudãrai plaukelius, subraukai, tai galvelė bus kap aguona Tvr.
| refl. tr., intr.: Šiemet labai gražiai šienas susidãrė Ds. Susidarýk savo kojas – patiesei per visą gryčią! Ds. Pabarėm katę, tai imta ir susidarýta (pasiimta) vaikai nuo pečiaus Ds. Knygeles kelias rado [žandarai] ir susidarė rš.
6. refl. apsirengti, prisivilkti: Storai esu susidãręs Šts.
7. suteršti, sutepti: Paėmė maršką, visą sudãrė, – ot nečiuinėlė Krok.
ǁ refl. euf. susidergti, susidirbti:
^ Sėdi tylėdamas kap susidãręs Brt.
8. sumaišyti: Į jovalą kai sudaraũ žoles, tai kiaulė neėda, o kai lapukus įmetu, tai ėda Skr.
| refl. tr.: Su smetona susidãrė agurką Gs.
9. sugadinti, sudaužyti, sumindyti: Traktoriai sudãrė kelią Ūd. Kad tą staliuką taip sudãrė (sulaužė), tai man jau ir gaila Km. Bernai vakarėly vienas kitą sudãrė Jz. Sudarytas lavonas klaksojo ant žemės rš.
| refl.: Bet susidãrius (sumenkus) jūs toj merga, gal serga? Rdm.
10. visus uždaryti: A žąsys jau sudarýtos? Škn. Reiks kiaules sudarýt Šč. [Ožkikes] sudarėm su kiaulėmis į kūtį JD1513.
| Mūsų karves sudãrė (sugrėbė) Žsl.
| refl. tr.: Ant bobų nėr ko skųstis: vištas susidãro Mlt.
◊ dantų̃ (nãstrų) nesudarýti neužsičiaupti (labai kosint, juokiantis): Merga nesudãro nãstrų ir žvingina kap kumelė Rdš. Teip kosti, kad ir dantų̃ nesudãro Trgn.
uždarýti tr.
1. padaryti: Vienam mėlynes uždaro, kitiem ir plaukus nuvaro LTR(Alv).
2. refl. užsivilkti, apsirengti: Verpalų ir drabužių nepažįsta – kad anus speigai virin, kailiais užsidaro S.Dauk.
3. R pagerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), užbaltinti, pariebinti: Uždarýk kopūstus su taukais Jrb. Su uždaru uždaryk strovę, verėną, t. y. druskos, uždaro dėk J. Uždarýtas puodelis iš tolo kvepia Sdk. Reikia pienu uždarýti kruopas Ldk. Pipirais ažudarytas SD248.
^ Gražumu puodo neaždarýsi Ds.
| refl. tr.: Išsiviriau šiandiej bulbų su sunka, ale neturiu kuo užsidarýt Vžns. Gerai kopūstus užsidaryk, bus gardu ir valgyti Brt.
4. R421 užverti: Uždarýk duris, langą Rm. Aždãraite duris – Jonas ateina Lkm. Kai iškūreni, tai uždarýk kaminą Smn. Yra uždaroma skrynia, kad žiurkės neįlįstų Ėr. Tavo tėvas ir skūnės duris uždarydavo, o tu nei stubos durų neuždarei B. Avilio koriai kartais prilimpa prie uždaromojo plautelio J.Jabl.
^ Ir duris uždarius laikas bėga VP18. Jei nekaltas esi, duris uždaryk, o jei kaltas – kojas taisyk M.
| refl.: Jam įėjus, vartai vėl užsidarė MPs. Pasako: užsidaryk, kapšiuk! Kapšiukas užsidaro BM133.
ǁ užtverti, padaryti užtvarą: Uždãrė kelią Gs. Kas gal vandeniui kelią uždarýti? Grg. Skitija uždaryta yr iš vienos pusės mare Juodąja S.Dauk.
| prk.: Kapitalizmas uždaro darbo žmonėms kelią į žinias, kultūros laimėjimus (sov.) sp.
^ Akėčiomis kiemo neuždarysi TŽIII382. Kiemas uždãromas, o žmonių liežuvis neuždãromas Lp.
ǁ užpildyti: Skyles uždarau R247.
| refl.: Rona užsidãro KII382.
ǁ užtaisyti (šautuvą): Nepalik uždarýtos strielbos, dar kas parsišaus! Grg. Gricius, ėmęs strielbą, uždarė su smulkiais šruotais BsPII16.
| refl. tr.: Vaikštinėju papelkiais, užsidaręs šaudyklę Žem.
ǁ atskirti, neleisti būti palaidam, įvesti į patalpą neišleistinai: Reikia arkliai uždarýt tvartan Dv. Per žiemą gyvulius ant šiaudų uždarýdavo (vienais šiaudais šerdavo) Skrd. Gal tu kokį mėnesį grabe buvai aždarýtas, kad toks baisus? Trgn. Aš tokį būrį kiaulių nevaliosiu šerti uždarytas J.Jabl. Širmelis žvengia tvarte uždarytas T.Tilv. Koriūse yra uždarytų ir neuždarytų perų S.Dauk.
| Arklys įėjo vasarojun, ir uždãrė Vb.
| refl.: Arkliai kap užsidãro [į tvartą], šiaudo mažai mato Klvr.
| Tėvas po pietų kai užsidarė savo svirne, taip ir nebepasirodė A.Vien. Karalaitis užsidarė vienam kambaryje BsPIII18.
ǁ pasodinti (į kalėjimą): Daug jų (žmonių) suėmė, uždarė, o kitus sušaudė T.Tilv. Už piktus darbus uždarė į kalėjimą rš.
ǁ užmerkti: Kodėl gaidys akis uždaro begiedodamas? Jrg.
| refl.: Negaliu nė matyti, akys užsidaro [iš neapykantos] Pgg. Jam akys užsidãro KII376. Vokai užsidaro refleksiškai rš.
5. prk. baigti, nutraukti veikimą: Uždarė draugiją rš. Napoleonas I buvo uždaręs jūras (uždraudęs plaukioti jūromis) M.Valanč. Uždarė nes Viešpats visiškai visas gimdyves (sulaikė gimdymą) Ch1Moz20,18.
| refl.: Kai jau užsidarys miške uogos, tada ir aš pasilsėsiu Lkč. Pas Vincienę dabar užsidarỹs vakaruškos, kai ištekės mergaitė Bsg. Daugiau gal jau ir užsidarỹs važiavimas Pc.
ǁ išjungti: Ar uždãrėt radiją, perkūnas trenkė Kair.
6. refl. prk. būti neatviram, atsiskyrusiam: Kaimynai apsiprato su paniurusia, užsidariusia kampininke J.Avyž. Velionė buvo nuo visų užsidariusi, tad ir į kapus ją palydėjo tik visų artimiausieji LzP.
| Užsidarė širdyje savo P.
◊ dùrų neuždarýti nuolat turėti lankytojų: Jam paskolink, tai ir dùrų neaždarýsi Sld.
dùrys neužsidãro nuolat ateina, eina ir eina: Dùrys neužsidãro nuo piršlių Rm. Šiandien pas mus tiek žmonių, kad durys neužsidaro Jnš.
aki̇̀s uždarýti; N mirti.
ãkys užsidãrė mirė: Mano ãkys veikiai užsidarýs Prk.
bùrną (danti̇̀s, kakari̇̀nę, pùtarną, srėbtùvę, tvártą, válgomąją) uždarýti nutilti: Uždarýk bùrną, neaušink be reikalo! Ėr. Uždarýk bùrną, par daug jau! Skdt. Liepa visiems uždarė burnas, apšaukdamas sabotažininko užtarėjais J.Avyž. Vieną kartą uždarýk tą savo kakari̇̀nę, nusibodo klausyti Jnš. Geriau būtų, kad uždarýtum savo pùtarną Pbr. Daug nekalbėk, uždarýk srėbtùvę Jnš. Uždarýkit savo tvártą Lp. Uždarýk válgomąją, gana čia niekus tauzyti Jnš. Nebegal anų (dantų) beuždaryti BM289.
kiautè užsidarýti; sp nesidomėti aplinka, nebendrauti su nieku.

skaitýti, skai̇̃to, skai̇̃tė, skai•tyti
1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skai̇̃to laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skai̇̃to, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skai̇̃to Aps. Kitas gal per daug skai̇̃to vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skai̇̃to DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35.
^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn.
skaitýtinai Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr).
| refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13.
ǁ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk.
2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3.
| Senoji Voluntienė pleinatas skai̇̃to (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš.
ǁ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583.
| Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov.
| prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp.
ǁ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put.
ǁ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš.
3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25.
4. LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41.
ǁ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skai̇̃to žodžiais Rdm.
| Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skai̇̃to ir skai̇̃to kažką (gieda) Mrk.
5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skai̇̃to, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skai̇̃to lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov.
6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitai̇̃ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skai̇̃to grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skai̇̃to pirštais ir groja Tvr.
^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skai̇̃tomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skai̇̃tomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs).
| refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skai̇̃tos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skai̇̃tos – a čia, a čia tarnausi Krtn.
7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skai̇̃tot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skai̇̃tė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitai̇̃ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskai̇̃to Lk.
8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti:
^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt.
9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skai̇̃to, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskai̇̃to (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb.
| refl.: Ji nieko nesiskai̇̃to: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskai̇̃to Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskai̇̃tės Ms. Tu su mumis nesiskaitai̇̃, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskai̇̃to su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš.
ǁ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skai̇̃tomos Gršl.
10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitai̇̃ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skai̇̃to bagotu Plng. Upė – nėr kas skai̇̃to, tik toks ravelis Švnč.
| refl.: Jis nesiskai̇̃to mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skai̇̃tos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skai̇̃tos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12.
ǁ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skai̇̃tos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skai̇̃tos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skai̇̃tai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skai̇̃tai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl.
11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skai̇̃tė Jsv.
| refl.: Varniai skai̇̃tės Medininkai Varn.
12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243.
◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃to Skr.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk.
kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš.
kai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to Ūd. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamas KzR.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt.
kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv.
kójomis skaitýti
1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃to Švnč.
2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃to Pns.

kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv.
pi̇̀nigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùs Plv.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž.
(kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds.
žvaigždès skaitýti
1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš.
2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to! Kdn.
antsiskaitýti (ž.); P skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas Šts. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti S.Dauk.
apskaitýti tr. Rtr, Š, NdŽ; N
1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti DŽ1.
2. skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno Krš. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai Rdn.
| refl. tr., intr.: Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs Nv. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs Grg. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti rš.
3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė Sdk. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) Gs.
4. Z.Žem, DŽ, Ml skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus J. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks Alv. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Azr. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo Klt. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas J.Jabl. Apskaitytas skaičius LL62. Apskaitomasis balansas rš.
| refl. tr., intr. Š: Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti S.Dauk. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis Srv.
ǁ išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius (d.) Ad.
ǁ skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais RD174.
5. refl. DŽ skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti Gs. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė Up. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei? BM187(Kri). Mūsų apsiskaityta visa diena! J.Balč.
6. Š, Ser, Ds skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų Plv. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė A.Vien.
7. refl. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo DŽ1. Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią Dglš. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama Vaižg.
8. (sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė Alv. Kuo tu mane apskaitai̇̃? Alk. Mane, bernelį, už nieką apskaitė LTR(Mrk).
| Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) Lp.
9. BzF70 tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų] TDrVII138(Klp). Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį] I.Simon.
◊ dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą LKKXIII120(Grv).
atskaitýti Rtr; L
1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tė DŽ.
2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch1ApD13,15.
3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk).
| prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš.
4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran).
5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm.
6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr.
| Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml.
| refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn).
ǁ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turi Rd.
7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139.
| refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš.
| Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.
atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.
8. tr., intr. LL297, DŽ1, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskai̇̃to Brs.
9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp.
10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put.
11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė Vgr.
| Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr.
12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).
◊ diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

×daskaitýti (hibr.)
1. tr. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio A.Janul.
2. refl. SD43, Sut, N susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų Ch2Sam2,30.
įskaitýti Rtr
1. tr., intr. DŽ1 galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti NdŽ. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti Š. Rašysena turi būti įskaitoma rš.
įskai̇̃tomai adv.: Parašyta neįskai̇̃tomai Kn.
2. tr. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys rš.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu V.Myk-Put.
3. refl. intr., tr. Rtr, LL274, Ser įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama Š. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti Rs. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi Š. Gerai popieriūse įsiskaičiusys M.Valanč. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles, KlbXXV(1)58(J.Jabl).
4. tr. LL280,282 skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys rš. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą NdŽ. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas DŽ1.
įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai rš.
| refl. K.
5. tr. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas V.Krėv. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas sp.
6. tr. KlK15,98 pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti NdŽ.
7. intr. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti LTR(Krtn).
išskaitýti tr. K, Š, Rtr; N, M, L
1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti DŽ1. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos LB171. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą End. Parašas neišskai̇̃tomas DŽ1. Neišskaitomas raštas LKKIX76.
2. KI143 daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos Knt. Kada tas knygas galit išskaitýt? Skr. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti Vgr. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma I.Simon.
| refl. tr. K.
3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų NdŽ. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose DŽ1. Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako Ds. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas V.Myk-Put.
| refl. tr.: Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios SPI364.
ǁ prk. DŽ1 iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“ V.Bub. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė M.Valanč.
^ Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi KrvP(Jnš).
ǁ pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš V.Krėv.
4. N atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu R41. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃to Lc.
5. SD414, Sut nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą J. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų Prng. Neišskaitáu, kiek tų piningų Jdr. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius JD682.
| refl. Sut, K.
6. DŽ1 išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s Rš. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti? J.Jabl.
išskaitýtinai
7. Mž173, MKr17, SE198 išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus NdŽ. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai Dbč. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs BsMtII59-60. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima J.Jabl. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas DP510.
| refl.: Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys SPI107.
8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt LTR(Lp).
nuskaitýti tr. K, Š, NdŽ
1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Nm. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo Kel1881,64.
ǁ skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio sp.
ǁ skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi LC1878,27. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66.
2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Mrj. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų Trgn.
| refl.: Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti Tat.
ǁ iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu Nt. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je] Šts.
3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta A.Vencl.
4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt BsPIII10.
5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau J. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė Trk. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti Krš. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria KzR. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast Skp. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt! Jrb.
| refl. tr.: Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti KI36.
6. R12, N skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s Sdk. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to Vdk. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus KI36.
7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Srv. Nusuka, pinigus nuskaito rš.
ǁ refl. J apsirikti skaičiuojant.
8. (sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia Sml.
paskaitýti Š, Rtr; R153, L
1. tr., intr. H, N kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima Smal. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt Grl. Mes paskaitýsam Prk. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)? J.Jabl(Als). Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti Krtn. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti DŽ1.
| refl. tr.: Pasakos įdomios pasiskaitýti NdŽ. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai! Pgg. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas rš. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tos Trš.
2. tr. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo Plv. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Pasiskaitýk skelbimą DŽ1. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupiešta Snt.
3. tr., intr. N galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to DŽ. Tam kartuo parašau, paskaitáu Trš. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką DŽ1. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt LKT316(Stlm). Paskaitau iš knygos R7. Be akinių nebepaskaitaũ DŽ1. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta V.Krėv. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį I.Simon. Paskai̇̃tomas raštas NdŽ.
| Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga Šts.
paskai̇̃tomai adv.: Vardas paskaitomai užrašytas būti tur TP1881,50.
4. tr. N išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą DŽ1.
ǁ papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai Vž.
5. tr. N atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito BPI99.
| refl. tr.: Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti Rsn.
6. tr. SD270, H, R, Sut, N, K, M nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti J. Paskai̇̃tai, kiek čia yr! Švnč. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)? Pls. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau Km. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas Rs. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? JV637. Jau tu ir metus jos paskaitei? V.Piet. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai BB1Moz15,5. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti VlnE179. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė S.Dauk. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra BPII98. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai Ch4Moz3,22.
^ Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti B.
paskaitýtinai adv.: Nepaskaitytinai daug WP169.
paskai̇̃tomai adv.: Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug) Slnt. Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai Slnt.
| refl. Sut, K: Pasiskaitýsiu, kiek turiu NdŽ. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio BsPIV70. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti? (d.) Knv.
7. tr., intr. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt Rk. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus Ėr. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Skrb. Už tais lentas paskai̇̃tė Mrj. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno] Gl.
8. refl. apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau Prng.
9. (sl.?) tr. SD83, N, LL150 palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį Sd. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas Klvr. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s Trgn. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai (instr. sing.) Zt. Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną BM374(Kl). Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito Mž465. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme DP3. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų BBJdt10,9. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas BtMr15,28.
| refl.: Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo Šln. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) P.
◊ danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską! Skdt. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti KrvP(Krn).
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau (rd.) TDrIV172(Rod).
[nė̃] penkių̃ (trijų̃ NdŽ) nepaskai̇̃to KlK13,101, NdŽ neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) Bgt. Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito Sch82(Rg).
pérskaityti tr. K, Š, perskaitýti Rtr
1. SD293, H167, Sut, M, LL184, DŽ1 iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti NdŽ. Paraidžiui pérskaityti NdŽ. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau R45. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą M.Valanč. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų Ch1PvKol4,16. Perskaityta bus jūsimp ta gromata BtPvKol4,16.
| refl. tr. NdŽ, Ser: Ben vieną punktą parskaitykias P.
ǁ DŽ1 pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą NdŽ. Pérskaityti liudytojo parodymą NdŽ.
2. sugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas I. Jei pérskaitysi, tai rašysiu Mrc. Kap negramatna, tai i nepérskaitau Dglš. Laiško nebeparskaitýčia be akinių Mžš.
3. susipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu Klvr. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu Sk.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą rš. Aš perskaičiau jo mintis rš.
4. R362, N, K, DŽ1 iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus NdŽ. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra J. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon Ps. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo Jrk44. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai Slm.
| refl. tr.: Parsidalino, parsiskaitė pelną Dr.
5. galėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvo S.Dauk.
6. išvardyti: Pérskaitė savo kaltes NdŽ.
7. refl. LL187, NdŽ, Ser, Up skaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau Kv. Argi aš būčiau persiskaičiusi? I.Simon.
pieskaitýti (dial.) tr. skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbai Sg.
praskaitýti tr.
1. NdŽ praleisti kurį laiką skaitant.
2. (dial.) Dgp žr. paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką Sdk. Nemoku lakštų praskaitýt Ad. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi Ūd. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapą Rod.
3. (dial.) žr. paskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto Brb. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tom Mlk.
4. refl. skaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskai Dglš.
5. NdŽ skaitant praleisti, nepastebėti.
6. daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemetei Rod.
7. NdŽ skaičiuojant praleisti, nepastebėti.
8. prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava Kin. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis I.Simon.
| refl.: Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamas Kin.
priskaitýti Rtr; L
1. intr. skaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje] DŽ1. Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį Db.
2. tr. DŽ1 daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs? Krš. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot Pln.
| refl. tr., intr. SD160, Sut, I, LL93, Š, DŽ1, Rtr: A dar neprisiskaitéi tų kningų?! Krš. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaityta I.Simon.
3. tr. Q660, SD305, Sut, N, K, M, LL22, Š skaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti DŽ1. Priskaitýti procentus prie kapitalo NdŽ. Priskaityti prie skolos! I.Simon. Priskaitau, duomi kam SD303. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio rš.
priskaitýtinai
4. tr., intr. skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą NdŽ. Priskaitýti iki penkių NdŽ. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi LTR(Mrk).
5. tr. LL101, DŽ1 skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė NdŽ. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų Jnšk. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? (d.) Mrj. Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu V.Krėv. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių sp.
| refl. tr.: Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių LTR(Mrk).
6. (sl.?) tr. BBJoz13,3, P, MKr11 priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių NdŽ. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta Kt. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė DP542. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau SPI257. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp Ch1PvG3,6.
| refl. tr. LTII398: Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių A1884,374.
7. (sl.?) tr. nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbti J.
◊ ausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis! I.Simon.
suskaitýti Š, Rtr
1. tr. DŽ1 galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ NdŽ. Galiu suskaitýt i be akinių Žg. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi? Lk. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai Vn. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to Nv. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai Knt. A suskaitái anos rašyta? Brs. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitai Lnk.
2. tr. skaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu Kin. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei Plv. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo Krž. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýt Bgt.
3. refl. skaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemą Rdn.
4. tr. NdŽ skaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta Mrj. Visai suskaitei mano knygą rš.
5. tr. Sut, M, LL160, NdŽ, SkŽ310, DŽ1 skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus Nv. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti Krš. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to Lel. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai Lš. Nesuskai̇̃tant mušė, davė J. Suskaitýt reik galvijus Sk. Ką ant pirštų suskaitýti KII365. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas) Plt. Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu LTR(Vlk). Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų Dr. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos (psn.) Dgč. Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms) Žr. Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas (d.) Akn. Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė (d.) Mrj. Suskaityti bus kaulai jo MP103. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta Ch1Moz13,16. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius SPII210. Skaitau, suskaitau, surokuoju R408. Skaitlius suskaitytasis I.
^ Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų LTR(Vdk). Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų) Vkš. Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės) LTR(Vdk). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos) LTR.
suskai̇̃tomai adv.: Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug) Bt. Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr LKGII439(Kal). Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim Pkp.
| refl. tr. K, Rtr: Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus] Všv. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę Žr. Susiskai̇̃tom dar metus Mšk. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko J.Balč. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra LTR(Sln).
6. tr. skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimti Krt.
7. intr. LL234, NdŽ skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių Užp. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą LKT246(Pkr). Va, lig kolek aš suskaitaũ Mžš. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vieno Trk.
◊ danti̇̀s (ausi̇̀s S.Dauk, káulus, per̃pinus rš, šónkaulius Šd) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė Užp. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu TS1901,2-3. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀s Ps.
diẽnos (vãlandos) suskaitýtos DŽ1 nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos Dkš. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos Slnt. Mūs jau diẽnos suskaitýtos Ppr. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos I.Simon. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandos Žr.
gali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti rš. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausi Krš.
lig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas Krš. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė Rdn. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito Ll.
pasuskaitýti (dial.) tr. suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdų Dv.
užskaitýti
1. refl. NdŽ, BŽ1312, Jd įsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti! Krš. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkas P.Cvir.
2. Š, NdŽ, Ser, Pls žr. įskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus] Rod.
| refl. Ser.

skaitýti, skai̇̃to, skai̇̃tė, skai•tyti
1. tr., intr., SD38, H, R, Sut, K, I, M, L suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą J. Vienas skai̇̃to laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima Km. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra Ktv. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė Krs. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Mžk. Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas Kin. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti Knt. Praslaužiau kiek skaitýt Dglš. Ir knygą skai̇̃to, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie Dgp. Vasarą nėr kada i skai̇̃to Aps. Kitas gal per daug skai̇̃to vakare, tai ir akys sugenda Kp. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ DrskD27. Skaitydamas suieškau R263. Jis beskaitydamas užmigo KBI35. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai M.Valanč. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais Žem. Skaitytinas N, Š, Rtr. Skaito – kaip vyžas pina TŽIII378. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) PPr247. Skaito – kap riešutą (ledą Plv) kremta Rud. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) Krž. Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat Mž8. Kas tą skaito, teišmanai VlnE129. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai[tė] tas po akim žmonių BB2Moz24,7. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š[venta] skai̇̃to DP219. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė ChJoz8,35.
^ Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė rš. Kas skaito rašo, duonos neprašo Jnš, Ds, Gs. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai PPr198. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau (juok.) Všn. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda Šn.
skaitýtinai Rašyk skaitýtinai, aiškiai KII25. Skaitýtinai nė[ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs LKT70(Dr).
| refl.: Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai V.Kudir. Taip rašose, … taip skaitose Mž13.
ǁ įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių Rud. Aš tai da skaitaũ prisimerkus Ssk.
2. tr., intr. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau A.Baran. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi rš. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? BtMt12,3.
| Senoji Voluntienė pleinatas skai̇̃to (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) Vkš.
ǁ tr. suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius BŽII583.
| Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti J.Dov.
| prk.: Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks sp.
ǁ tr., intr. prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis E.Miež. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos V.Myk-Put.
ǁ intr. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė[je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti Vkš.
3. tr. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje J.Dov. Savo mokslus skaitýti KII25.
4. LKTI133(Plik) kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Klp. Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo K.Donel. Malda, vakarais skaitoma N. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti APhVIII41.
ǁ tr., intr. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) LTR(Mrk). Klausau: kad verkia, kad verkia, skai̇̃to žodžiais Rdm.
| Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skai̇̃to ir skai̇̃to kažką (gieda) Mrk.
5. intr. Sut, M, L, Nmč sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skai̇̃to, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių J. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai LTR(Šmk). Skai̇̃to lig penkiasdešim LKT347(Klt). Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) Dov.
6. tr. H, Z.Žem nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė Pb. Skaitom metus amžiaus iš veido rš. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitai̇̃ – keselys pridėtas Slm. Tevie kąsnius skaitýsiam (juokiamasi, atsilikus valgančiam) Sg. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują Trk. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie (d.) Tvr. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius DrskD16. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! JD1234. Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai], naktelė temo – dar neskaityti LTR(Mrk). Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti LTR(Ob). Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų S.Dauk. Šiaulių pavietė[je] ir parakvijo[je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti M.Valanč. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį I.Simon. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius J.Balč. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais A.Baran. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi BB2Moz30,12. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt DP542. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt BtApr7,9. Skaitau, skaičių darau SD312. Ant pirštų skaityti N. Šimtais skaityti N. Anas skai̇̃to grašius Lz. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti Skr. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti J.Balt. Žileikę (tokią dūdą) skai̇̃to pirštais ir groja Tvr.
^ Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten] NžR. Pinigai skai̇̃tomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) Trgn, Bsg. Piningas skai̇̃tomas Krš. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk Švnč. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta Krš. Vėlu kely arklio dantys skaityt Švnč. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna Lk. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys VP13. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau (audžiant viena gija nutrūko) LTR(Rs).
| refl. tr., intr. Sut, N: I nuvežęs tus piningus, skai̇̃tos, ant stalo pasidėjęs Nv. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis Šts. Tie metai tie patys skai̇̃tos – a čia, a čia tarnausi Krtn.
7. tr., intr. Kv nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skai̇̃tot už tas skiedas? Vž. Kiek tau skai̇̃tė kilogramą? Lkč. Po kiek skaitai̇̃ pieną? KzR. Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskai̇̃to Lk.
8. refl. Ser atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti:
^ Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai (sakoma, nenorint likti skolingam) Skdt.
9. tr. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skai̇̃to, ė mūs – ne Dglš. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskai̇̃to (vis dar maža) Klt. Mes girto to berno neskaitýdavom Imb.
| refl.: Ji nieko nesiskai̇̃to: ką turės – šveis, ir gatava Slm. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskai̇̃to Jrb. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskai̇̃tės Ms. Tu su mumis nesiskaitai̇̃, kumštį kišenė[je] laikai Snt. Anas nesiskai̇̃to su sveikata Dglš. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Jnšk. Aš skaičiaũs su žmonim Rš. Jis su žodžiais nesiskaito rš.
ǁ refl. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skai̇̃tomos Gršl.
10. (sl.?) tr. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą End. Tu munęs už beprotį neskaitýk Trk. Tu man skaitai̇̃ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji Lkm. Mano darbus kenksmingais skaitė LTI86. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skai̇̃to bagotu Plng. Upė – nėr kas skai̇̃to, tik toks ravelis Švnč.
| refl.: Jis nesiskai̇̃to mūsų kiemo žmogus Mžš. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena Tl. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė LTR(Žgč). Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės VoL247. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai Grz. Ka i skai̇̃tos giminė, ale negiminiuojamos Šll. Jug tu didelė skaitáis Brs. Gaidžio tas pirštas skai̇̃tos kaipo pentis Pls. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria Ch12PvK10,12.
ǁ refl. modal. vartojama autoriaus kalbai apibūdinti, svarstant, aiškinant kokį faktą: Buvo, skai̇̃tos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina Alv. Skai̇̃tos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti Trk. Skai̇̃tai, aš jau vieką pabaigiau Aps. Čia ir bala, skai̇̃tai, tokia buvus GrvT67. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos Gršl.
11. (sl.?) tr. vadinti: Tą vietą Melnytėle skai̇̃tė Jsv.
| refl.: Varniai skai̇̃tės Medininkai Varn.
12. intr. šnek. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą! BsPIII243.
◊ áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus Srv.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skai̇̃to Skr.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina… Vdk.
kai̇̃p skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kai̇̃p skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau Krš.
kai̇̃p (tarýtum) žvaigždès skai̇̃to (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skai̇̃to Ūd. Eina kai̇̃p žvaigždès skaitýdamas KzR.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skai̇̃to, kai valgai Mrj. Savo vaikams ką́snius skai̇̃to, tai ko beklausi apie svetimus KlK6,61(Krš). Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskai̇̃to Vn. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo Snt.
kiaũlių skaitýti Trgn, Mlt, JnšM psn. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt Skdt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja Pb.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt Lnkv.
kójomis skaitýti
1. Švnč trūkčioti, kratant kojas (apie dvesiantį kokį gyvulį): Arklys dvėsdamas jau tik kójom skai̇̃to Švnč.
2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skai̇̃to Pns.

kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti (apie pasigėrusį): Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma Kp. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas LTR.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas Srv.
pi̇̀nigus skaitýti Lp juok. kojas kratyti (ppr. apie nudurtą kiaulę): Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pi̇̀nigus skai̇̃to Pg.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skai̇̃to stikliukùs Plv.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai Grdž.
(kieno) širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje V.Krėv.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina Ds.
žvaigždès skaitýti
1. Kpč labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skai̇̃to! Dkš. Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skai̇̃to! Mrj. Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt Lš.
2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skai̇̃to! Kdn.
antsiskaitýti (ž.); P skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo[je], ka artie jau pasaulio galas Šts. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti S.Dauk.
apskaitýti tr. Rtr, Š, NdŽ; N
1. refl. LL118, Kv daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskai̇̃čius bobutė, gerą galvą turi Krs. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti J.Avyž. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti DŽ1.
2. skaitant sužinoti: Istorijose apskai̇̃tė, kaip kur buvo, kaip gyveno Krš. Kningo[je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai Rdn.
| refl. tr., intr.: Tatai apsiskai̇̃tęs laikraštė[je], kad tas Amerike miręs Nv. Jau to dalyko nesu niekur apsiskai̇̃tęs Grg. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti rš.
3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskai̇̃tė Sdk. Atsinešė popieras, apskai̇̃tė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) Gs.
4. Z.Žem, DŽ, Ml skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo[je], kada bus lietus J. Jis apskai̇̃tė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks Alv. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Azr. Apskai̇̃tėm, kad penki metai, kai ištekėjo Klt. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas J.Jabl. Apskaitytas skaičius LL62. Apskaitomasis balansas rš.
| refl. tr., intr. Š: Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti S.Dauk. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis Srv.
ǁ išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius (d.) Ad.
ǁ skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais RD174.
5. refl. DŽ skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti Gs. Jis dviem rubliais apsiskai̇̃tė Up. Geras pone, ar apsiskai̇̃tęs man teip daug davei? BM187(Kri). Mūsų apsiskaityta visa diena! J.Balč.
6. Š, Ser, Ds skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų Plv. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė A.Vien.
7. refl. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskai̇̃tęs, imkis tokio darbo DŽ1. Tai apsiskai̇̃tėm, kad parduosme rudenį telyčią Dglš. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama Vaižg.
8. (sl.?) palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskai̇̃tė Alv. Kuo tu mane apskaitai̇̃? Alk. Mane, bernelį, už nieką apskaitė LTR(Mrk).
| Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) Lp.
9. BzF70 tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų] TDrVII138(Klp). Jos (bobos) turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį] I.Simon.
◊ dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą LKKXIII120(Grv).
atskaitýti Rtr; L
1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskai̇̃tė DŽ.
2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch1ApD13,15.
3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk).
| prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš.
4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran).
5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskai̇̃tė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm.
6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskai̇̃tė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr.
| Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml.
| refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn).
ǁ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskai̇̃to da: da proto kai avis turi Rd.
7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139.
| refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskai̇̃tė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskai̇̃tęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš.
| Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.
atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.
8. tr., intr. LL297, DŽ1, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskai̇̃to iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskai̇̃to iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskai̇̃to Brs.
9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp.
10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put.
11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskai̇̃tė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskai̇̃tė Vgr.
| Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr.
12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).
◊ diẽnos (paskuti̇̀nės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskuti̇̀nės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

×daskaitýti (hibr.)
1. tr. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio A.Janul.
2. refl. SD43, Sut, N susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų Ch2Sam2,30.
įskaitýti Rtr
1. tr., intr. DŽ1 galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti NdŽ. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti Š. Rašysena turi būti įskaitoma rš.
įskai̇̃tomai adv.: Parašyta neįskai̇̃tomai Kn.
2. tr. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys rš.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu V.Myk-Put.
3. refl. intr., tr. Rtr, LL274, Ser įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama Š. Ką čia tą knygą įsiskaitei̇̃, eitum verčiau pasivaikščioti Rs. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi Š. Gerai popieriūse įsiskaičiusys M.Valanč. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles, KlbXXV(1)58(J.Jabl).
4. tr. LL280,282 skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys rš. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą NdŽ. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas DŽ1.
įskaitýtinai Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai rš.
| refl. K.
5. tr. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas V.Krėv. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas sp.
6. tr. KlK15,98 pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti NdŽ.
7. intr. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti LTR(Krtn).
išskaitýti tr. K, Š, Rtr; N, M, L
1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti DŽ1. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos LB171. Pasilipo an pečiaus, išskai̇̃tė tą dekretą End. Parašas neišskai̇̃tomas DŽ1. Neišskaitomas raštas LKKIX76.
2. KI143 daug ar viską perskaityti: Aš esu išskai̇̃tęs jau pusę bibliotekos Knt. Kada tas knygas galit išskaitýt? Skr. Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti Vgr. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma I.Simon.
| refl. tr. K.
3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskai̇̃tęs iš knygų NdŽ. Tą žinią jis išskai̇̃tė laikraščiuose DŽ1. Anas, ką tik išskai̇̃to ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako Ds. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas V.Myk-Put.
| refl. tr.: Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios SPI364.
ǁ prk. DŽ1 iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba I.Simon. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“ V.Bub. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė M.Valanč.
^ Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi KrvP(Jnš).
ǁ pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš V.Krėv.
4. N atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu R41. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskai̇̃to Lc.
5. SD414, Sut nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą J. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaiti̇̀s bačką riešutų Prng. Neišskaitáu, kiek tų piningų Jdr. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius JD682.
| refl. Sut, K.
6. DŽ1 išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaiti̇̀s Rš. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti? J.Jabl.
išskaitýtinai
7. Mž173, MKr17, SE198 išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus NdŽ. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai Dbč. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs BsMtII59-60. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima J.Jabl. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas DP510.
| refl.: Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys SPI107.
8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej (vaikai) išskaito, katram nežiūrėt LTR(Lp).
nuskaitýti tr. K, Š, NdŽ
1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Nm. Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo Kel1881,64.
ǁ skaitant sutikrinti (tekstą): ESM kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio sp.
ǁ skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi LC1878,27. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę BsPI66.
2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Mrj. Ana nenuskai̇̃to (nepažįsta) pinigų Trgn.
| refl.: Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti Tat.
ǁ iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu Nt. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė[je] Šts.
3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta A.Vencl.
4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai (motinai) egzortus nuskaitytumėt BsPIII10.
5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau J. Ans muno piningų nenuskai̇̃tė Trk. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti Krš. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria KzR. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskai̇̃tęs te kelius žingsnius, liepė kast Skp. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt! Jrb.
| refl. tr.: Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti KI36.
6. R12, N skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaiti̇̀s Sdk. Jims dalį uždarbio nuskai̇̃to Vdk. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus KI36.
7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Srv. Nusuka, pinigus nuskaito rš.
ǁ refl. J apsirikti skaičiuojant.
8. (sl.?) laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia Sml.
paskaitýti Š, Rtr; R153, L
1. tr., intr. H, N kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima Smal. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt Grl. Mes paskaitýsam Prk. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų)? J.Jabl(Als). Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti Krtn. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti DŽ1.
| refl. tr.: Pasakos įdomios pasiskaitýti NdŽ. Nunešk jam, tepasiskai̇̃tai! Pgg. Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas rš. Ne kiek, ale po biškį paskai̇̃tos Trš.
2. tr. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo Plv. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų J.Jabl.
| refl. tr., intr.: Pasiskaitýk skelbimą DŽ1. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskai̇̃to, kas nupiešta Snt.
3. tr., intr. N galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskai̇̃to DŽ. Tam kartuo parašau, paskaitáu Trš. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką DŽ1. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt LKT316(Stlm). Paskaitau iš knygos R7. Be akinių nebepaskaitaũ DŽ1. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta V.Krėv. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį I.Simon. Paskai̇̃tomas raštas NdŽ.
| Paskai̇̃toma (skaitytina) knyga Šts.
paskai̇̃tomai adv.: Vardas paskaitomai užrašytas būti tur TP1881,50.
4. tr. N išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą DŽ1.
ǁ papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai Vž.
5. tr. N atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito BPI99.
| refl. tr.: Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti Rsn.
6. tr. SD270, H, R, Sut, N, K, M nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti J. Paskai̇̃tai, kiek čia yr! Švnč. Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu)? Pls. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau Km. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas Rs. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? JV637. Jau tu ir metus jos paskaitei? V.Piet. Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai BB1Moz15,5. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti VlnE179. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė S.Dauk. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra BPII98. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai Ch4Moz3,22.
^ Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti B.
paskaitýtinai adv.: Nepaskaitytinai daug WP169.
paskai̇̃tomai adv.: Kelis kartus važiavo – paskai̇̃tomai (nedaug) Slnt. Kiek pati nueisi – paskai̇̃tomai Slnt.
| refl. Sut, K: Pasiskaitýsiu, kiek turiu NdŽ. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio BsPIV70. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti? (d.) Knv.
7. tr., intr. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt Rk. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus Ėr. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Skrb. Už tais lentas paskai̇̃tė Mrj. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno] Gl.
8. refl. apsisvarstyti: Anas pasiskai̇̃tė savo galvoj: ne, negerai padariau Prng.
9. (sl.?) tr. SD83, N, LL150 palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį Sd. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas Klvr. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaiti̇̀s Trgn. Mane iš karto paskai̇̃tė kurčiai (instr. sing.) Zt. Paskai̇̃tė savo kunigaikštystę už sapną BM374(Kl). Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito Mž465. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme DP3. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų BBJdt10,9. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas BtMr15,28.
| refl.: Jin pasiskai̇̃tė už giminę i prejo Šln. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) P.
◊ danti̇̀s paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu danti̇̀s, tai bus atsilyginta už viską! Skdt. Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti KrvP(Krn).
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau (rd.) TDrIV172(Rod).
[nė̃] penkių̃ (trijų̃ NdŽ) nepaskai̇̃to KlK13,101, NdŽ neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskai̇̃to, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) Bgt. Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito Sch82(Rg).
pérskaityti tr. K, Š, perskaitýti Rtr
1. SD293, H167, Sut, M, LL184, DŽ1 iki galo paskaityti: Visą laikraštį pérskaityti NdŽ. Paraidžiui pérskaityti NdŽ. Perskaitau iki galo knygas, išskaitau R45. Nežinom, ar žemaičiai, tą gromatą parskaičiusys, davė kokį atrašą M.Valanč. Ta gromata bus perskaityta nuog jūsų Ch1PvKol4,16. Perskaityta bus jūsimp ta gromata BtPvKol4,16.
| refl. tr. NdŽ, Ser: Ben vieną punktą parskaitykias P.
ǁ DŽ1 pranešti, paskelbti (tekstą): Teisėjas pérskaitė sprendimą NdŽ. Pérskaityti liudytojo parodymą NdŽ.
2. sugebėti paskaityti, įskaityti: Neaiškiai rašytas, neparskaitomas I. Jei pérskaitysi, tai rašysiu Mrc. Kap negramatna, tai i nepérskaitau Dglš. Laiško nebeparskaitýčia be akinių Mžš.
3. susipažinti su rašto turiniu, suprasti: Būdavo, pérskaitau knygą – kitą dieną viską papasakosiu Klvr. Ka ką párskaitau, greit iš atminties išmokstu Sk.
ǁ prk. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Jo akyse vedėjas būtų galėjęs perskaityti ne tik užslėptą pašaipą, bet ir tylų grasinimą rš. Aš perskaičiau jo mintis rš.
4. R362, N, K, DŽ1 iš naujo, pakartotinai suskaičiuoti, perskaičiuoti: Dar kartą pérskaitė likusius pinigus NdŽ. Párskaityk gyvolius, ar visi tebėra J. Parskai̇̃to tuos linus (linų pėdus), tadam veža namon Ps. Pérskaitęs [zuikučius,] nė vieno nepasigedo Jrk44. Perskai̇̃tė visus pinigus – ir teisingai Slm.
| refl. tr.: Parsidalino, parsiskaitė pelną Dr.
5. galėti suskaičiuoti: Nu sunkių darbų kaulai ir gyslos par skūrą parskaitomys buvo S.Dauk.
6. išvardyti: Pérskaitė savo kaltes NdŽ.
7. refl. LL187, NdŽ, Ser, Up skaičiuojant apsirikti, suklysti: Rodos, ka taip, jei nepársiskaičiau Kv. Argi aš būčiau persiskaičiusi? I.Simon.
pieskaitýti (dial.) tr. skaičiuojant pridėti, priskaičiuoti: Nepyskai̇̃to tus metus, kur py vokyčio dirbai Sg.
praskaitýti tr.
1. NdŽ praleisti kurį laiką skaitant.
2. (dial.) Dgp žr. paskaityti 2: Taigi visiem praskaitýk laišką Sdk. Nemoku lakštų praskaitýt Ad. Padavė jai gromatą: – Praskaitýsi – dažinosi Ūd. Ateina, praskai̇̃to [užrašą ant paminklo] – žino kapą Rod.
3. (dial.) žr. paskaityti 3: Nepraskai̇̃to to rašto Brb. Skaitom, skaitom – nepraskai̇̃tom Mlk.
4. refl. skaitant suprasti: Prasiskaitaũ i ruskai Dglš.
5. NdŽ skaitant praleisti, nepastebėti.
6. daug kartų suskaičiuoti: Aš tavę, berneli, laukiau pralaukiau, akeles pradabojau, dieneles praskaičiaũ, o tu in mane ir akių nemetei Rod.
7. NdŽ skaičiuojant praleisti, nepastebėti.
8. prakeikti: Aš anus praskaitýti gatava Kin. Kad tavo senis tai girdėtų, praskaitytų jis tave už tavo tokias socialdemokratiškas mintis I.Simon.
| refl.: Aš jau prasi̇̀skaičiau beplaudamas Kin.
priskaitýti Rtr; L
1. intr. skaitant pasiekti: Aš dar nepriskaičiaũ ligi tos vietos [knygoje] DŽ1. Priskaičiau trisdešimt penktą puslapį Db.
2. tr. DŽ1 daug perskaityti: A tu gali atminti, kiek knygų esi priskai̇̃tęs? Krš. Aplei senovės kunigaikščius ir tamistos priskai̇̃tot Pln.
| refl. tr., intr. SD160, Sut, I, LL93, Š, DŽ1, Rtr: A dar neprisiskaitéi tų kningų?! Krš. Ten nejodinėja kazokai, apie kuriuos tiek daug baisių dalykų pripasakota ir iš laikraščių prisiskaityta I.Simon.
3. tr. Q660, SD305, Sut, N, K, M, LL22, Š skaičiuojant prijungti, pridėti, priskaičiuoti: Reikia ir procentus priskaitýti DŽ1. Priskaitýti procentus prie kapitalo NdŽ. Priskaityti prie skolos! I.Simon. Priskaitau, duomi kam SD303. Socialiniam draudimui kas mėnesį priskaitoma 4,4 % nuo visų darbuotojų darbo užmokesčio rš.
priskaitýtinai
4. tr., intr. skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių ar vietą: Priskaitýti šimtą NdŽ. Priskaitýti iki penkių NdŽ. Žvaigždžių skaityti negalima. Jei priskaitysi savąją, ji tuojau užges, ir pats mirsi LTR(Mrk).
5. tr. LL101, DŽ1 skaičiuojant pasiekti tam tikrą sumą, kiekį: Išėmė pinigus ir skaitė, kol šimtą priskai̇̃tė NdŽ. Priskaičiaũ dvidešimt vežimų Jnšk. Ar daug prikirtot rugelių, ar daug priskai̇̃tėt kapelių? (d.) Mrj. Daug nuodėmių priskaitė ir tau, ir tavo žentui krivis, bet prie jų aš dar vieną pridėsiu V.Krėv. Mūsų galaktikoje priskaitoma apie 150 milijardų žvaigždžių sp.
| refl. tr.: Neskaityk, tėvuli, daugelių šimtelių, aš prisiskaitysiu šešuro žodelių LTR(Mrk).
6. (sl.?) tr. BBJoz13,3, P, MKr11 priskirti prie ko, laikyti kuo: Lapė priskai̇̃toma prie plėšriųjų žvėrių NdŽ. Jau ir aš prie miesčionių priskaitýta Kt. Grįžkime ing miestą dangujęjį, ing kurį mus įrašė ir už miesčionis priskai̇̃tė DP542. Iž viršaus vienok sako santi ažudengtas bjaurybes jų ir nepriskaitomas sau SPI257. Priskaityta tai jamui yra teisybėsp Ch1PvG3,6.
| refl. tr. LTII398: Visi mažne katalikai prisiskaito save prie lietuvių A1884,374.
7. (sl.?) tr. nustatyti, skirti: Taip Dievas priskai̇̃tė žmogui: valgyti, dirbti J.
◊ ausi̇̀s priskaitýti prikalbėti priekaištų, pamokymų: Jau dėl Rožės kiek ji priskaito ausis! I.Simon.
suskaitýti Š, Rtr
1. tr. DŽ1 galėti, sugebėti perskaityti: Adreso nesuskaitaũ NdŽ. Galiu suskaitýt i be akinių Žg. Kur tas toks žodis yr, kad aną suskaitéi? Lk. Mažo mokslo, nesuskaitáu greitai Vn. Ten iškaltos raidės lenkiškos, nu i niekas nesuskai̇̃to Nv. Kad į mokyklą muni nuvedė, aš jug vis jau suskaičiáu rusiškai Knt. A suskaitái anos rašyta? Brs. Ten geriau suskai̇̃tomas, kaip čia šitai Lnk.
2. tr. skaitant suprasti: Lietuvių knygas suskaitáu Kin. Aš nesuskaičiaũ, ką tu čia parašei Plv. Jau nebesuskaitáu kningų, jau protas išgaravo Krž. Ką mokyti rašo, tai durnam nesuskaitýt Bgt.
3. refl. skaitant sužinoti: Susiskai̇̃tė laikraščiūse, ka iš septynių klesų priemą Rdn.
4. tr. NdŽ skaitant sudėvėti, suplėšyti: Knyga suplėšyta ir suskaitýta Mrj. Visai suskaitei mano knygą rš.
5. tr. Sut, M, LL160, NdŽ, SkŽ310, DŽ1 skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Ir ans suskai̇̃tė, anai girdant, piningus Nv. Aš nebemoku iš galvos suskaitýti Krš. Liepia [mokytoja] sudėt ir suskaitýt, kiek bus du ir vienas, – nesuskai̇̃to Lel. Tep sudžiūvo žmogutis, kad visus jo grobus suskaitýtai Lš. Nesuskai̇̃tant mušė, davė J. Suskaitýt reik galvijus Sk. Ką ant pirštų suskaitýti KII365. Par rankovę turi žvaigždes suskaitýti (toks žaidimas) Plt. Auselėm rūteles nukarpysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu LTR(Vlk). Muno žili plaukai suskai̇̃tomi, nors jau turu aštuoniasdešimt metų Dr. Mergaitė i teip kiaules suskaiti̇̀s, be mokyklos (psn.) Dgč. Siaustuves gali̇̀ suskaitýti i be mokyklos (senovėje sakydavo mergaitėms) Žr. Tėvo šimteliai nesuskaityti, da pilnas kraitelis nepritaisytas (d.) Akn. Kalne rugelius nupjovė, į mandelėlius sustatė, šimtais kapelių suskaitė (d.) Mrj. Suskaityti bus kaulai jo MP103. Jeigu kas galės suskaityt dulkes žemės, sėklė teipag tavo bus suskaityta Ch1Moz13,16. O terp krikščionių nesuskaitytus regime neturtėlius SPII210. Skaitau, suskaitau, surokuoju R408. Skaitlius suskaitytasis I.
^ Niekas nesuskaitys, kiek motina turi akių ir kiek rankų LTR(Vdk). Be maišo savo vaikų nesuskai̇̃to (turi daug vaikų) Vkš. Senas piemuo savo avių nesuskaito (mėnuo ir žvaigždės) LTR(Vdk). Tėvo pinigai nesuskaitomi (žarijos) LTR.
suskai̇̃tomai adv.: Kiek buvo nemokytų, o daba suskai̇̃tomai (nedaug) Bt. Senų žmonių suskai̇̃tomai bėr LKGII439(Kal). Duonos tai jau šįmet suskaitomai turėsim Pkp.
| refl. tr. K, Rtr: Aš gerai susiskaičiáu, bet ant žemės iškračiau [pinigus] Všv. Susiskaitýs po kiek tūkstančių ir įkas ten ar daržinė[je] kur į kokią kertę Žr. Susiskai̇̃tom dar metus Mšk. Bet paskui, kai susiskaitėm, pasirodė, kad mano sesers ir vienos jos draugės trūko J.Balč. Razbaininkai, pabėgę biškį, susiskaitę, kad jau jų vieno nebėra LTR(Sln).
6. tr. skaičiuojant įkirsti: Suskai̇̃to rykščių jau i dvidešimti Krt.
7. intr. LL234, NdŽ skaičiuojant pasiekti tam tikrą skaičių: Mūsų Rimutė jau suskai̇̃to lig penkių Užp. Suskaitýsiu lig trijų i šoksiu par langą LKT246(Pkr). Va, lig kolek aš suskaitaũ Mžš. Atgal skaitýti kaji kaip moka – suskai̇̃to ir atgal, nu dešimties lig vieno Trk.
◊ danti̇̀s (ausi̇̀s S.Dauk, káulus, per̃pinus rš, šónkaulius Šd) suskaitýti labai primušti: Nebe pirmam danti̇̀s suskai̇̃tė Užp. Tu kitus žudei, dabar gi aš tavo kaulus suskaitysiu TS1901,2-3. Nesipjauk su visu svietu, da kas patykojęs šónkaulius suskaiti̇̀s Ps.
diẽnos (vãlandos) suskaitýtos DŽ1 nebedaug liko gyventi: Jau ligonio diẽnos suskaitýtos Dkš. Iš kur muno ta sveikata bėr – i diẽnos suskaitýtos Slnt. Mūs jau diẽnos suskaitýtos Ppr. Visą šią naktį Ilžė budėjo prie jo lovos, nes jis jau be sąmonės, ir jo valandos suskaitytos I.Simon. Kaip neverksi, kad jau suskaitýtos muno vãlandos Žr.
gali̇̀ (gãlima) ant pir̃štų suskaitýti labai nedaug ko: Miestelio gyventojus turbūt galėjai ant pirštų suskaityti rš. Kiek jų tuomet buvo – ant pirštų galima suskaityti Žem.
ką́snius suskaitýti labai pavydėti (ppr. maisto): Ką́snius savo šeimynai suskai̇̃to, o svetimam ko beklausi Krš.
lig (nė̃) penkių̃ nesuskaitýti nieko neišmanyti: Taip lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o neprašyta kišas Krš. Rods, lig penkių̃ nesuskai̇̃to, o kaip tą bobą pajuokė Rdn. Vargšas visai nuleipo, nė penkių nesuskaito Ll.
pasuskaitýti (dial.) tr. suskaičiuoti: Rugius reikia pasuskaitýt padešimti̇̀ pėdų Dv.
užskaitýti
1. refl. NdŽ, BŽ1312, Jd įsitraukti į skaitymą, skaitant užsimiršti: Ko tiek užsiskaitéi, eik ėsti! Krš. Tėvas atsiminė, kaip godžiai jis skaitė knygeles ir kaip užsiskaičiusį, užmiršusį gyvulius, ne kartą jį prikūlė šeimininkas P.Cvir.
2. Š, NdŽ, Ser, Pls žr. įskaityti 4: Žuskai̇̃tė kiemą, sodelį [į arus] Rod.
| refl. Ser.

statýti, stãto (stãčia), stãtė tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD353, H, R, MŽ, N, M, L
1. daryti, kad stačiai stovėtų, vertikaliai dėti, kelti, kad būtų stačias: Ans telepono stulpus stãtė Krš. Jei apynvarpčių tujau nestato, tad į jų vietą tu tarpu įbado mažus mietelius S.Dauk. Ant kojų statýti NdŽ. Statýti žvakę į žvakidę NdŽ. Eina an kapų, stãto žvakes [per Vėlines] Pb. Būdavo, par Jonines kalam vainikus prie durų i stãtom beržiukus prie tvorų Bsg. Statýk gubas į statas J. Ejom rugius rinkti, statýti – daba jau nebreik ne statýti, ne rinkti – kombainai KlvrŽ. Tus rugius su dalgiu pjovė, su rankoms rinkom i rišom į tokius pėdelius, į gubeles stãtėm Tl. Pėdus riša, stãčia, džiovina Grv. Kviečius stãtom po penkius pėdus, šeštu apdengiam Aps. Iš po pjautuvo nestãtom [rugių], renkam nuog lauko ir vežam Pls. Jau mano dukrelė nuvargo, tankius rugius bepjaudama, pėdelius bestatydama LTR(Auk). Linus stãtė po keturis pėdus, o rugius po dešims Rod. An tų karčių stãto [linus pirtyje] Pb. Linus pirtin stãto, džiovina Šlčn. Velniai labai šoko – net ausis statydami, uodegas kratydami LTR(Lkv). Žąsys klykavo, nardė, uodegas statė S.Stan. Kumelė ausis tik stãto stãto Jnšk. Arklys stato ausis nuo dviračio (baidosi) Ėr. Kas akis tur piktas, ižg tolo žvakę liepia sau statyti SPII141. Ponas neliepęs esti … žvakių apžadus statyti Mž371.
^ Kaip katė glostoma uodegą stãto Slk. Kantrus glostomas keterą stato LMD.
2. dėti ką kur, ant ko nors: Kur čia da bestatýsi tą stalą, ka jau nė apsisukt nėr kur Jrb. Statýti suolus į eiles NdŽ. Statau ką ant ko R67, MŽ89. Statýti lempą ant stalo BŽII470. Statýti po kuo NdŽ. Statýti priešais NdŽ. Tokia gera versmė raistely – pieną statýsiu Klt. Pernai sirgau – žiūrėjo vaistus, maistą virė, stãtė prie lovos Rs. Statýti vakarienę NdŽ. Oi berneli dobilėli, kur statýti pusrytėlį? (d.) Lar168. Kai numiršta kas, statom naktin pieną ir kitus gėrimus ir valgymus dubenyse ir ąsotyse V.Krėv. Kepurę statyti reiškė padėti ją ant teisėjo stalo ir pasakyti, už ką ji statoma rš. Nestačiau viedrelių, neguldžiau naštelių, nei padėjau bernuželiui žirgelius girdyti StnD8. Kojas užtroškusiojo iki kelių į drungną [v]andenį statyk S.Dauk. Matei šešką?.. Gražus, velnys. Slaikanas, ilgas. Parodon statyk J.Avyž. Nėra kada, reikia eit vandenio, puodai statýt (kaisti) Dv. Statýk puodą, ko žiopsai – matai, kad malkos bereikalingai dega Ldk. Nė vienas, uždegęs žvakę, nestãto jos paslėpime DP556. Demi, guldžiu, statau SD170.
^ Tegu koc puodu vadina, bet pečiun nestãto Arm.
ǁ einant, žengiant dėti (koją): Kur koją statai, tę ir akim žiurėk Vrn. Statýk pėdan koją (pažiūrėsim, ar čia tavo eita) Ob. Kap eina, jau nestãto kojų, ale švok švok švok [velka] Rod. Oi žirge žirgeli, juodasai bėreli, statyk kojas in kelelį, josiu in mergelę LTR(Lš). Nematau, kur koją statýti NdŽ. Vilkas dešinę užpakalinę koją stato į priešakinės kairės kojos pėdą sp.
| refl.: Kojos kažkodėl taip sunkiai statosi iš kulšių, pėdos pasisukusios į vidaus pusę I.Simon.
3. liepti, įsakyti kur stovėti, atsistoti: Stãto mokinį į kampą DŽ1. Mum stãtė po dvidešimt penkius i paveikslavo Gsč. Nuveža į vietą, stato į mierą, dėkuo Dievuo, netinku Plt. Bijo, kad benzinas neužsidegt – reikia sargyba statýt Sb. Žydai stato sargus pas grabą Kristaus M.Valanč. Ne vieną sykį liaudies gynėjai vežė tėvą į valsčių, statė prie nušautų banditų – bene sūnus? V.Bub. O Jonas į tuos tardymus ar kišasi? Turbūt į akivaizdą (į akistatą) stato? K.Saj. Visus [ligonius] stãto an šviesos (rentgeno), žiūri žiūri Ukm. Statýtas ties Kaifošiumi DP158(paraštėje). Kada mudu kunigėlis su mergele venčiavos, seredon po pietelių stati̇̀s mudu už grotelių DrskD232.
^ Kelios seseres ir keli broliai, ir gražūs, nor langan statýk! Pv.
4. palikti kur būti, stovėti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną ir pan.): Kur gyvena, nėr kur karvę statýt – tvarto nėr Rs. Pievoj karves vis vidudienio stãtė (sugindavo) Str. Nestatyk sušilusio arklio ant vėjo LKGII335(Kp). Jisai į savo intaką da nenorįs statýt (rišti) tos karvės Jrb. Ratus pakaladnykėn statýk Mrc. Pastogė vežimams statýti NdŽ. Statýti automobilį į garažą BŽII470. Automobilius statýti draudžiama! NdŽ. Pavargęs, nusiplūkęs laiškininkas vedasi dviratį, stato jį prie kiekvienų vartų rš. Svirne guldysma bernelį, stainioj statysma žirgelį NS1066. Kur aš statysiu žirgelį, kur aš kabinsiu balnelį? LTR(Slk). Statė pristatė pilnas stonias žirgelių LTR. Kur statysium laivelį, ties kuriuoj kiemeliu? KrvD17. Zebulon ant jūrių kranto gyvens ir stotėje ekrūtų (kur ekrūtai statomi yra) ir prasiteks iki Sidon BB1Moz49,13.
| Stãto (pradeda) kiaulę penėt Dv.
5. Sut, N, I, Amb, LL11, PolŽ51 daryti pastatą, statinį, įrenginį: Pas mus statomi nauji miestai rš. Taupant teritoriją, vis dažniau statomi daugiaaukščiai garažai rš. Mokėj[o] ma[no] tėvas namus iš medžiagos statýt Pls. Da šitas rūmas iš Valinių miško statýtas Krs. Akmenis vežėm abudu, namą statýt reikėjo Žln. Tadaik jau mes statýsim pirkią LKKII205(Zt). Anys ir dabar stãto namus an trijų langų Grv. Statýkit namus ant ratų, ba reiks išvažiuot Ukm. Kai trobą stãto, reikia statýt ryty vėjy, tai nebus pelių Ds. Sako, statýsiąs namus vaikam Ob. Niekur neisiu – čia aš su vyreliu rąsčiukus nešiau, trobeles stačiáu Nmk. Paskui su kirviu aš namą stačiaũ Nmč. Stãtė kirviu, nebuvo pielos – ir kokia sąspara graži! Mlt. Sąsparas statýti NdŽ. Stãtomoji medžiaga NdŽ. Po kari statýtas buvo namas Pb. Stãtė Vadakstės dvarą, pilį budavojo Klk. Mūs kluonas da dieduko statýtas Dglš. Tamošius pradėjo statyti trobesį: išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotus prikalo M.Valanč. Medinius tiltus kaimas pats statýdavo Grz. Persėdas stãtė an Ūlos Dbč. Pakirsiu klevelį ir aržuolėlį, statysiu tiltelį per Nemunėlį LTR(Nmj). Ožys malė baltus miltus, briedis stãtė aukštus tiltus DrskD267. Sukilėliai statė barikadas rš. Jonas žvalgėsi, kur čia geriau statyti palapinę K.Saj. Par atlydį vaikai stãto šnėmaną (senį besmegenį) Klp. Fundamentas iš akminų statýtas Rsn. Statýti krosnį NdŽ. Statýti sieną NdŽ. Reikia laiko turėt tvorom statýt Trgn. Bendorius, pristašęs šulelių, cebrikus stãto Kpč. Stãtę nestãtę paminklą – kap nori Dglš. Darau, statau, ižkeliu, ižvedu namus SD21. [Kryžius] po laukus ir ant vėžių stãtome ir viežlyvai laikome DP455.
| prk. kng.: Liaudis stãto sau šviesią ateitį DŽ1. Ant jo (tikrojo tikėjimo) kaip ant tikro fundamento statýsime visokius darbus geruosius DP86.
^ Numai statýti – ne kepurė pakelti! Krš. Ant kito gero stato dvarą LTR(Zp).
| refl. tr., intr.: Ten davė vietą visims tims statýties Krtn. Netoli pakrančio stãtos namiuką Erž. Jūs statýkitės, aš in valdžią inteisiu, man padarys (duos medžiagų) Jz. Petras jau stãtąsys pirkią LD380(Lkm). Lig kelintais metais mes stãtėms [namus], aš nežinau Skp. Po penkis aktarus nupirko žemės i stãtės miškūse Knt. Tu va kerties medžius i stãtais namus Dglš. Im', vežies i stãtais pirtį Aps. Kad būčių iš ko, tai statýčiųsi naują gryčią LKKVII191(Krs). Daba trobą tenai stãtose Vdk.
ǁ montuoti, sudėti, sudaryti iš dalių: Ar nemokė jos motulė stovelių statýtie, ar nemokė jos sesulė drobelių rėdytie? DrskD120. Kap motulė stovus stãtė, dar aš maža buvau (d.) Vrn.
6. NdŽ dėti į skirtą vietą ir įtvirtinti: Šmakštels [batsiuvys] yla į padą, stato vinį, varo plaktuku, o toji nenori gilyn J.Balt. Išgręždavo [akėčių skersinius] ir medinius dantis statýdavo Pv. Darys grėblelį, statys kotelį, ves mane jauną šienelio grėbtie KrvD205. Dantim statýtais (dirbtiniais) [mergina], negraži Klt. Stãtom langus, kad nebūtų vėjo Dgp.
| refl.: In ieneles stãtosis ratas Plm.
ǁ įdurti, įsiūti: Rankovės statytos trimis centimetrais žemiau pečių linijos sp.
7. padėti kokį įtaisymą ir palikti kurį laiką: Stačiaũ stačiaũ visąžiem kilpas ir nei vienos kurapkos nepagavau Rdm. Spąstai statomi prie olų, ant žvėrių takų rš. In lydekaičių stačiaũ bučius Aps. Taures statýti NdŽ. Ar esi taurių statýtas? Šts. Aš neesu kirminais statyta, ne kraujo leista Šts. Statýti kam klizmą NdŽ.
8. J jungti, kad veiktų: Statýti laikrodį NdŽ. Jeigu televizorius neina, radiją stãto Jrb.
9. daryti, kad būtų atsikišęs, iškelti: Statýti lūpas NdŽ. Paltas pečiais statýtais – nemadnas Klt. Tu i vėl tą pasturgalį statái! Tl. Statýk keterą, iki užkelsi medį Kt. Katė stato keterą prieš šunį Vlkv.
ǁ BBEz25,2 gręžti, kreipti (veidą, akis): Ir statyk (gręžk) veidą tavo priš jį BBEz4,3.
×10. rašyti, dėti: Statýti kablelį, tašką NdŽ. Numerius aš mokėjau statýti Vdk. Į laikraščius tik nestatýk! Vn. Buvo paprotys ant kožno nukryžiavoto galvų statyti parašą, reiškiantį, kas kybo ir už kokią kaltybę M.Valanč.
| refl.: Prieš visus kitus ir statosi skirsmelis A.Baran.
11. nurodyti, skirti: Prašysiu, ka pirmą rūšį statýtų Jrb. Manęs nebuvo, kai kainas [už vienkiemį] stãtė, pačius niekus sumokėjo Bb. Statyta yra žmogui vieną kartą mirti CII10. Statýta diena KI470. Neprašykite daugiaus, kaip statyta BbLuk3,13. Kam koravonę uždėti, statýti KII293.
12. siūlyti, skirti, kelti, daryti, dėti kuo, rinkti: Jį viršininku stãto DŽ. Galėčiau į gerą vietą statýti – mergikė zgrebni Vdk. Statýti savo kandidatūrą NdŽ. Žemaičiai atsisakė klausyti savo seniūno Mykolo Kęsgailos, Kazimiero šalininko, ir išvijo jo statytus apskričių valdytojus (tijūnus) rš. Ožį per užveizdą statyti N. Tegiveizd … išmintingo vyro ir testato šitą ant visos Egiptų žemės BB1Moz41,33. Pilnavoju, ant ko statytas esmi R63, MŽ84. Ne tiktai karaliumi vadina Dievą, bet ir karaliumi visų karalių tos žemės, kuriuos anas stato karaliumis SPII150. Idant nei vienas pakrutintas nebūtų tuose varguose, nes patys žinote, jog ant to esme statyti Bt1PvT3,3. Nemoku skaityt nė rašyt – žada mane karaliu statýt BM217(Nj).
13. versti, liepti, įsakyti, nurodyti ką dirbti: Mum tėvai nuo mažuomės prie darbo stãtė Ps. Vyrus prie girnų šeimininkai statė tik tinginius, mergas – tik neišmaningas verpti ir austi Vaižg. Kur poni Zosę statė, čia ji dirbo Žem. Argi reiks mokytas sūnelis leisti bandos ganytų, o po tam statyti prie akėčių ir arklo? rš. Senių nestãto in darbo – prašo Krm. Pristatė riešutų malt – nepamaliau, statė žvirzdų grūsti – nepagrūdau, ir paleidė mane Sln. Anksti ryto nebudyk, prie girnelių nestatyk LTR(Srj).
14. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų, pristatyti kur: Statýti į kariuomenę NdŽ. Karas da buvo nepasbaigęs – sūnų ant karo stãtė Sb. Tu Taduką į gimnaziją statysi (leisi)? rš. Jei sumelavai, dešimt liudinykų statýk – neišsisuksi Alv. Ir tas turėjo išsivadžioti ir liudininkus statyti, jog tikrai jo avis buvo Žem. Ei stãtė stãtė mus tris brolužėlius į kareivių pulkelį JD1153. Herodas atpen statyti Pilotui liep ir sūdyti SGI78.
| refl. SGI19: Tur tačiau [atgailojantis] statytis po akim kunigo DP76. Jo tiktai tasai karias balso klauso, ant jo tiktai įsakymo aba vieno mosterėjimo jam statos SPI261. Visi ant tos tiesos turi statytis SPI16. Statausi (pasirodau, ateinu) pokim SD420. Statause po akim Sut.
15. Pp, Skdv, Krš, Mžš, Krs, Mrc, Slv, Skrd tiekti: Pieną stãtom visą, o sviesto nusiperkam patys Bgt. Ar daug pieno stãtot į pieninę? Tl. Kad tų čia pieninių nebuvo, pieno nestãtė Lž. Kiti stato miesteliams meisą M.Valanč. Mėsą, pieną statýdavom į Joniškį – prievolės buvo Sk. Statýti žaliavas NdŽ. Seniau visa žydai stãtė miestam Slm. Tau reiks i valgį statýt, i viską – bus sunku Jrb. Mūsų pareiga buvo statyti literatūrą iš Tilžės į Šiaulius rš. Visą mėnesį daktaras išlaikė prie savęs, kiek išleido pinigais, kiek valgymų statėme Žem. Statýsi arklį šiandiej an turgaus? Sdk. Šią dieną nes statýtas yra Sutvėrėjui brangusis vaisius žemės DP427. Meldžiu …, idant statytumbite kūnus jūsų gyva, šventa … afiera Ch1PvR12,1.
16. vaišinant duoti, dėti (svaiginamųjų gėrimų): Suvedė mus, alaus stãtė [per pažintuves] Jnšk. Jau tas piršlys gaus tujaus duoti šnapšės jau, statýti piršlio kraujo Jdr. Stato butelį arielkos saldžios [pirmaryčių dalyviams] Pb. Rovėjos, baigę raut linus, šaukdavo: – Dabar, gaspador, statýk bačką! Skrb. Gėrė pakarčiuo alų ar arielką, katrą statė vaikeliai, o mergaitės tujaus ryšeliūse savo užkandos ieškojo M.Valanč. Samdant magaryčias stãtė gaspadorius Vkš. Šitą stiklą pats stataũ NdŽ.
^ Gera gerti kitam statant KrvP(Vs).
17. duoti užstatą (lažinantis, lošiant iš pinigų): Stataũ šimtą rublių, kad taip bus DŽ1. Statýti dvigubai NdŽ. Statýtieji pinigai NdŽ. Statýti už valetą BŽII470. Statau keturis tūkstančius svarų, kad neapvažiuosi J.Balč.
18. rengti, kurti (spektaklį, filmą): Naują spektaklį statýti DŽ. Pjesę, filmą statýti DŽ1. Statant naują šokį, reikia aiškiai ir tiksliai žinoti, kokį momentą jis vaizduos rš. Statomieji veikalai dažniausiai buvo grindžiami antikiniais mitais rš.
19. kelti; pateikti vykdyti, įvykdyti: Statau sąlygą rš. Nestatome jokių sąlygų rš. Aš stataũ (dedu) sau už pareigą BŽ56.
20. manyti turint kokių ypatybių, laikyti kuo: Jauni žmonės save drąsiais stãto Vv. Jis savę stãtė labai gudriu Ppl. Kad svietas matytų, man' mandrą statytų LTR(Slk). Kaip Antaną stataũ kantrum, tai baisiai Lel. Nesirūstinu, mielas broli, už tai, kad mane už nieką statai LTsIV726. Nereikia kitas durnu statýt Dglš. Kas yra neteisus, tas savo malagystę už teisybę stãto PP79. Įvairi bukli vyrai, atrasdamys tose kningose gilią išmintį, aukštesniai jas statė už visas nešventas kningas M.Valanč.
ǁ refl. PK120, N rodytis kokiu, vaizduoti save kuo: Ana dide stãtės, t. y. didžiavos J. Anas visiems stãtos bagotu Dglš. Turtingu baisiai stãtos, o vaikšto apiplyšęs Srv. Ponu statės – papirosus rūkė Plng. Viename daikte stãtos poni, kitame pasiverta į ubagę Krš. Jie dideli stãtėsi Ėr. Dar ką tik bandą varinėjosi, o jau stãtosi kažkokiu vyru Vdžg. Aš da statáus, kad aš vyras Rs. Už bernioką stãtosi Rm. Jei statai̇̃si toks drūtas, ava (eiva) persiimt Alk. Dar iš po mamos skverno neišlindusi, o jau stãtosi pana Gl. Kalakutas statėsi paukščių karalium rš. Statýtis teisėju NdŽ. Svetimims stãtos gera be vieno galo Krš. Aš nesistataũ šventąja Ar. Tokia vikri stateisi, – tarė į marčią, – o žlembi dėl niekų! Žem. Kvailas tu, broli, nors, gyvas būdamas, stateisi gudruoliu V.Krėv. Petras … gyrumi už kitus didesniu stãtės DP150.
^ Didžiu besistãtąs, o mažai tepakeliąs KlvrŽ. Ponu statos, o šūdas ant nosės LTR(Vdk).
ǁ refl. I, Trk didžiuotis: Kiekvienas statosi – kas aš! Gs. Jis nekas, bet baisiai stãtosi Alk. Ana labai stãčiasi GrvT78. Didžiai pykstu ant jų, kad jie prieš tave statosi brš.
| Retai kada vilkas prieš žmogų stãtosi (drįsta, kėsinasi pulti) Ig.
21. daryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Statýti ką į keblią padėtį BŽII470. Tėvas viską atidavė sukilėlių reikalams, stato į pavojų savo gyvybę J.Gruš. Statýti save į pavojų NdŽ. Dramaturgas stato savo herojų į dramatiškas situacijas rš.
22. atiduoti, paaukoti, skirti: Visą jėgą statýti NdŽ. Ko čia jėgą statai̇̃? Mrj. Dirbk pagal išgalėjimą, o ne paskutines sylas statýk Gs. Jis (batsiuvys), dratelius traukydamas, visą sylą statýdamas, kur tik jis sėdėjo, te pikis smirdėjo JV267. Visas pajėgas ant to stačiau V.Piet.
23. refl. prieštarauti, priešintis: Prieš ką statýtis KII185. Tu, Emne, vis dėlto drąsiai statais prieš vyrą ir nesivaržai rš. Jis pradėj[o] statỹtis prieš kunigą Mrc. Jis stãtosi prieš vyriausybę KBI23. Ten buvo Šaltabuizių kortininkas, su kuriuom tiktai vienas bernas tegalėjo statytis rš. Statausi vyringai Sut. Rojaus darže pradėjos prapultis, idant tenai V. Christus velinui statýtųs DP149. Ir satanas stovėjo po dešinės jo, idant pryš jį statytųse BBZak3,1. Dievas statosi prieš didžiuojančius, bet prastiemus yra malonus BPI82.
24. refl. mergintis, suktis: Paaugo mergelka, i stãtos vaikiai Krš. Galėtumi statýties pri Aldutės – graži mergikė Rdn.
ǁ gretintis, norėti dėtis: Toki bezdukai vaikai, ir jau prie vyrų stãtosi Dkš. Ko čia prie mano turto stãtotės?! Plv.
25. refl. palaikyti, ginti, užstoti: Aš stačiaũsi už jį Gs.
26. paversti kuo: Aš tave statysiu raiba gegule KrvD85. Dangų kaipo geležį, žemę kaipo varią statai …, idant žemė n'išduotų vaisiaus savo MKr41.
27. Lš traukti paviršių ledu, stingdyti (upę, ežerą): Jau geras šaltis, jau ir ežerą stati̇̀s Sn.
◊ aki̇̀s statýti
1. Plk, Lk piktai žiūrėti, baltakiuoti, šnairuoti, žvairuoti (ppr. nesutinkant, prieštaraujant, rengiantis gintis): Negražu prieš tėvą aki̇̀s statýt Skr. Dėl menkų niekų tuoj aki̇̀s stãto Grž. Stãto akès, jei ne taip pasakai Krš. Jeigu ben rubliu mažiau duosi, tai tuoj stãto aki̇̀s Slm. O ką vyrai sakys, mergos akis statys JD771. Dažnai ir mes vieno kito bijom, susitikę akis statom arba drebam J.Jabl. Ir mės tankiai akis statom, nežinomą kaip pamatom, bet patyrę, ką jis gali, metam baimę tuo į šalį A1884,124.
2. NdŽ stebėtis.
3. dvėsti: Nueinu, žiūriu – paršas jau aki̇̀s stãto Jrb.

akysè (akýsu) statýti įsivaizduoti: Statyk sau akysu amžiną prapultį P.
akysè (akýsa) stãtosi vaidenasi, rodosi: Ko tu bijai, gal tau akýsa stãtos? Kb. Josios paveikslas akyse statos LTR(Sv).
ant galvõs statýti greitai varyti, ginti: Jei arklį stati̇̀s an galvõs, tai gal dar ir suspės Kls.
ant juõko statýti sudaryti progą juoktis, šaipytis kam iš ko: Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juõko statýtau DrskD242.
ant kõrtos statýti rizikuoti: Gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos J.Avyž.
ant pei̇̃lio statýti pykdyti: Kam jūs mane ant pei̇̃lio stãtot? Al.
ant sàvo statýtis užsispirti, nenusileisti: Toki užsispyrėlė: Aldonia teip ją lupa – nieko, an sàvo stãtos, ir viskas Slm.
ant žmonių̃ liežùvių statýti suteikti dingstį plepalams, pajuokai: Marijonele, daugiau aš tavęs neblankysiu – ant žmonių liežuvių nebstatysiu S.Čiurl.
ausi̇̀s statýti NdŽ suklusti.
baugštyklès statýti gąsdinti, grasinti: Ans mun stãto baugštyklès KlvrŽ.
bókštą statýti svajoti, fantazuoti: Ne, Antanai, aš nė jokio bokšto nestatau, visai siauras tėra mano tikslas Žem.
danti̇̀s statýti nenusileisti, nesutikti, prieštarauti: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus danti̇̀s stãto Prn.
ẽšerį statýti
1. priešgyniauti, prieštarauti: Nestatýk ẽšerį prieš tėvą, būk mažesnis Skr. Nu jau nestatýk nestatýk savo ẽšerio Lkš.
2. NdŽ puikautis, pūstis, didžiuotis.

gálvą statýti laiduoti, garantuoti: Už Joną stataũ gálvą Kt.
gerùs kãzilus statýti ant dùgno mušti: [Tėvas] paėmė gerą brūklį, pradėjo ant dugno gerus kazilus statyti, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
į kanapès (kanapiùs, kanãpėsen) statýti (stãtomas) apie negražų: Ė kai apsiskarmaliavęs, tik kanapė́sen statýt Švnč. Baidykla merga – į kanapiùs stãtoma Rdn. Vyras ne į kanapius statomas VP50.
į kõrtą statýti rizikuoti: Statė korton savo gyvybę, savo turtą, savo laisvę J.Jabl.
į pė́das statýti paimti kitą į kieno buvusio vietą: Valia nevalia – [mirus motinai] reikės kitą į jos pėdas statyti Žem.
kẽterą statýti spirtis, šiauštis: Prieš viens kitą kẽteras stãto kap katinai Gs. Jei tik ji pradės kẽterą statýt, tai aš į ją nė nežiūrėsiu Skr. Pasileido dabar svietas, tai ir pradėjo prieš ponus keterą statyti V.Myk-Put.
krūti̇̀nę statýti priešintis: Nors kartą, vyrai, pakelkim galvas, bangoms krūtinę statydami! V.Myk-Put.
kui̇̃benas statýti Krtn mirti.
kuõdą statýti pūstis, puikauti: Nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti J.Paukš.
lui̇̃šį statýti Ktk, Blnk, Vdš būti nepatenkintam, pykti.
niẽko (nė vi̇́eno) prieš savè ne(si)statýti NdŽ nieko nepaisyti, nesiskaityti su niekuo: Girtas nė vieno nestato priš savi, o pagiriomis nė penkių nepaskaito LMD. Nieko priš savi nestatos karalius I. Ji nieko prieš save nestato, vis pasipūtusi, vis su didyste Žem.
nors į lángą statýk labai gražus: O kai užvelka naują suknelę – gražuolė, nors į langą statyk A.Gric.
nósį statýti [į aũkštį, į aũkštą] NdŽ šiauštis, pūstis, didžiuotis: Visi stãto nóses į aũkštą! Krš. Baigė mokslus, nu statýs nósę į aũkštį! Krš. Tikra duktė stãto nósį, ko iš svetimų norėti? KlK6,63(Krš).
óbelę statýti atsistoti ant galvos: Vaikai, bandą ganydami, išmokdavo óbelę statýt Škn.
óžį (óžius) statýti Lž, Mrj aikštytis, šiauštis, pūstis: Negal išsiduoti, kad labai myliu – pradėsi óžius statýti KlK6,64(Krš).
pi̇̀nkles statýti klastingai elgtis: Aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato V.Krėv.
po akimi̇̀s statýti akivaizdžiai rodyti, vaizduoti: Statýdamas mumus po akimis didumą algos DP592.
po akių̃ statýtis įsivaizduoti: Ką gyvai po akių̃ statýtis KII14.
prie si̇́enos statýti Všv šaudyti.
ragùs (rãgą Ms) statýti DŽ, NdŽ pūstis, darytis nesugyvenamam, šiauštis: Šiaip dėl štukų niekas ragų̃ nestatýt Skrb. Toks paršelis, o jau ragùs stãto pryš muni Vkš. Nestatýk ragų̃ – niekas tavęs nebijo! Blnk.
skẽterą statýti NdŽ spirtis, šiauštis.
smė̃lio pili̇̀s statýti kurti nerealius planus, svajoti, fantazuoti: Kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis rš.
statýtas [mókslo KII18] žõdis; R299, MŽ401 teiginys, tezė.
šẽrį (šeriùs NdŽ) statýti prieštarauti, spirtis, šiauštis: Sunku gaspadoriams nuteikti šeimyną: musėlė nepralėkė pro nosį, tuoj šerį stato Žem. Nestatýk par daug šerių̃ prieš savo vyrą – pames Ps.
šerỹs stãtosi apima puikybė: Pasirodo, kad aš labai pageidautina. Man pradeda kažkaip malonu darytis, šerys statytis I.Simon.
ties akių̃ statýti akivaizdžiai rodyti: Saugojimas gavėnios … keturių dešimtų dienų metinykėmis ceremonijomis ties akių statytas DP111.
ti̇̀ltą statýti LKKIII140(Grv) toks žaidimas.
véidą (véidus NdŽ) statýti; N daryti grimasas.
žárdą (žagrès) statýti stotis aukštyn kojomis, remiantis į žemę rankomis ar galva: Vaikai laksto po kluoną, žárdą stãto Ėr. Aš stačiaũ stačiaũ žagrès, net galva pradėjo suktis Ps.
antstatýti (ž.) tr.
1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatýtas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatýta namo dalis, viršunamė BŽ263.
2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatýs Lc. Ant [avilio] antstatyk kepurę iš šiaudų, idant lytus neįtekėtų prš.
3. liepti stovėti prie ko, pastatyti: Sargus antstãtė pry kožno arklio su šautuvu Kl.
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L
1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216.
| refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).
ǁ sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt.
^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk).
2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln).
3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk.
| refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb.
| prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs.
4. R66, MŽ87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstati̇̀s karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66.
^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd.
| refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29.
5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258.
6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč.
| refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.
ǁ apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš.
7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas rš. Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį rš.
8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369(Rdm).
9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, MŽ87.
10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št.
×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv).
| refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš.
^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč.
atstatýti tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L
1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatýk Pc.
ǁ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti Trk. Jeigu neatstatýs į kojas [paršelių], žinai, ka neparduosi Trk.
2. BŽ83 sugrąžinti į vietą ką išjudėjusį, pasisukusį: Atstatyti, grąžinti į išeities padėtį SkŽ30. Vieną [išsuktą ranką] trukterėjo trupučiuką ir atstãtė JnšM.
3. BŽ86 atkišti į priekį, atsukti: Eina krūtinę atstãtęs pats pirmasai Sdk. Į klevo viršūnę sutūpė būrys kuosų ir atstatė savo gūžius prieš vėją rš. Vipas pabudęs tuojau išbėgo į denį ir atstatė nosį prieš vėją Mš. Dykduoniai suvažiuo[ja] [į Palangą] i vartos, plikus pilvus atstãtę Krš. Būdavo, atsigulei an pečiaus, galvą nulenkei, kojas atstatei̇̃ Ds. Eina kelius atstãčius, kojos sulenktos Klt. Jaunõs nepadaris [ligoninėje], vis tiek vaikščios šikinę atstãčius (susilenkus) Ob. Rūrą atstãčius (sena, sulinkusi), ale bet eina, ir da vis su jaunom Slm. Kai tik broliukai dalgius atstatė, visi žolynai smūtką pamatė LTR(Gdž). Eina ubagas atstãtęs rankas (išmaldos prašydamas) Arm. Eidami par lauką, susitiko jie levą, kursai, atstãtęs nagus, norėjo jus sudraskyti BM276(Šlv). Dirbo pusnuogiai, saulei, darganom ir lietui atstatę nugaras P.Cvir. Jis atstatė ausį ir sumurmėjo A.Vencl. Jautis atstãtė ragus ir nė iš vietos Vkš. Asilas atstatė kaktą, padelbė akis J.Jabl. Malūno sparnai, atstatyti prieš vėją, sukėsi kaip pašėlę P.Cvir.
| refl.: Tas pilvas atsistãtęs anai Brs. Atsistãtę kaulai Mrc. Toks prakaulis arklys: a šeri jį, a ne – kaulai atsistãtę Ar.
4. LL118, BŽ61, PolŽ55 iš naujo, vėl pastatyti (pastatą, statinį): Išdegė visi seniejai numai, dabar atstatýta yr daug numų Klk. Bokštai buvo abudu sudaužyti, atstãtė po karu Krk. Reikė ūkį atstatýt LKT229(Žž). Anądien audra paskutinę tvorą apvertė. Kas ją atstatys? I.Simon. Nes jei ką suardžiau, vėl tai atstatau GNPvG2,18. Šitai tau, kursai griauni bažnyčią Dievo, o par tris dienas vėl atstatai! M.Valanč.
| refl. tr., intr. Š, Slk: Sudegė triobos, paskui dar geresnes atsistãtė Kp. Dabar jau Žarėnai atsistãtė, al bet nedaug teatsistãtė Lks. Kažin kuo beatsistatys sugriuvusias trobas ir malūną? Vaižg.
5. sugrąžinti pirmykštę būklę, būseną: Suvalgomas maistas – tai žaliavos yrančioms ląstelėms atstatyti K.Daukš. Atstatant sužeistą veidą, chirurgui reikia į tai kreipti labai rimtą dėmesį rš. Tų arų nebatstatýs, nebatsvadins, nebrėk Grd. Teismas atstãtė garbę jo geram vardui BŽ62.
| Aš pati tik atstačiaũ jį, kad važiuotų namo Rg.
| refl.: Raumens darbingumas gali atsistatyti tiktai tada, kai raumuo gauna deguonies V.Laš. Jį buvo suparalyžiavę, ale, sako, vėl atsistãtė Pv. Mano giminietė žolėm atsistãtė (išsigydė) Trgn.
6. iš naujo suorganizuoti, atkurti, įsteigti: Aš nesutariu su ponais bajorais, kurie nori atstatyti Žečpospolitą su senosiomis sienomis V.Myk-Put. Rimtis ir tvarka visame krašte esanti atstatyta P.Cvir.
| refl.: Kai tarybų valdžia atsistatė, pagalvojom, kad kam kam, o mūsų šeimai blogiau nebus sp. Greičiausia, kad jį išveš kur nors toliau į rytų gubernijas, o atsistačius tvarkai, leis grįžti į savo kraštą V.Myk-Put.
7. remiantis kuo, nustatyti, atkurti, atgaminti: Seniai tę buvau, dar jau ir atstatýt sunku, kur buvo tas namelis Vlk. Minėtieji laiškai vienintelė tėra medžiaga, iš kurios galima atstatyti Tatarės gyvenimas [tremtyje] LTII231.
ǁ lingv. transponuoti: Didžiausią dalį netikslumų sudaro blogai atstatytos arba visai neatstatytos į literatūrinę kalbą tarminės formos KlK3,55.
8. Vn, Grdm sugrąžinti į buvusias pareigas, darbą, užimamą vietą: Buvo iškėlę [agronomą], ale atstãtė atgalio Slm. Aš nėko nenoriu, atstatýk (grąžink) ma[n] vyrą Trg. Ir atstatė vyriausį šinkorių vėl ing savo urėdą šinkavimo BB1Moz40,21.
9. Lex3, Q10,11, H153, R9, MŽ11, Sut, K, LL121, Š, Sg, Srd, Snt, Vrb, Mrc atleisti, pašalinti iš vietos, iš darbo, atskirti iš draugės, pavaryti: Atstatė fabrikantas ir Lauryną, nors jis tam fabrikantui tiek metų dirbo, savo sveikatą padėjo J.Bil. Ponaičiai rengėsi važiuoti toliau mokytis, ir namų mokytojas buvo atstatytas LzP. Kad ir turim atstatyti [mergą], reikia širdis turėti V.Krėv. Kai brolis vedė, marti atstatė ją nuo namų šeimininkės pareigų A.Vien. Blogai dirbo, tai atstãtė Sb. Tingi – atstãto nū darbo Užv. Jis nepabūva niekur: iš fermų atstãtė, iš sandėlio atstãtė Mžš. Kuningas tavęs nekenčia ir nori nuo draugystės atstatyti DS258(Rs). Atstatyk Agarą nuog savęs su jos vaiku I. Aš jau ketverius piršlius atstačiaũ Rk. Klebonui pasakyti, kad jis prie kitos lenda, kaip matai ir nuo šliūbo atstatys Žem. Nu meilės atstatýsi, jei mušinėsi vaiką Šts. Atstatau, išmetu iš slūžbos, iš kuningų, iš amtmonų R18, MŽ23. Atstatyti nuo dalyko (nuo paveldėjimo) N. Atstatau ką SD216. Neatsikratomas, neatstatomas SD198. Bei anys našlės nė vienos nei atstatytos netur vesti BBEz44,22. Jis karalius atstato ir karalius įstato BBDan2,21. Ar tu jo todrin vieno neižkarotumbei arba neatstatýtumbei DP391.
ǁ R9,389, MŽ4,524 atleisti, paleisti (iš kariuomenės).
ǁ nuvaryti, nubaidyti, nuginti tolyn: Kalnų žąsis taip yra drąsi ir smarki, kad ji pigiai atstato lapę nuo savęs Blv. Kad iš jūros kerta vė[ja]s, atstãto žuvį nū mūso krašto tolyn Prk. Atstatė kaip šunį nu lakalo Šts. Atstãtė kap tą nuo stintų Plv.
| refl.: Ė, katinas atsistãto (nepasiduoda šuniui) Db.
10. nukelti į šalį, atstumti, atidėti į kitą vietą: Sueina, stalą atstati̇̀s – ir susėda, ir verpia Pb. Dvijau maišo ratūse neatstato – tokie menki muno vaikiai Šts. Pienas atstatytas nuog ugnies I. Vandenį įpylei į ramunes ir atstatai̇̃: negalima virti – jos pačios pritraukia Upn. Oligė, liovusi verpti, atstato šalin verpstį V.Krėv.
11. atiduoti, atvežti (prievolę): Atstatė visą meisą, o vokytis užrašė da i prylaidus Šts.
ǁ J atvežti, atgabenti: Atstatysiat pašarą, aš užmokėsu Šts. Paėmė jį šoferis, atstãtė ligoninėj (į ligoninę) Vlk. Ponuo nepatiksi, i atstatýs tavi į rekrūtus Lnk.
◊ aki̇̀s atstatýti įdėmiai, nekantraujant žiūrėti: Pareini namo, vaikai atstãtę akutès – nori valgyti, o paduoti nėra ko Rm.
danti̇̀s atstatýti šypsotis: Kol pr[i]ėdusios, tai besivaipot danti̇̀s atstãčiusios Jrb.
kãktą atstatýti pūstis, būti išdidžiam: Aš nestovėdavau kãktą atstãčius Lg.
kójas (kepšès Grž) [į duri̇̀s] atstatýti menk. mirti: Taip nesisaugodamas atstatýsi kepšès greit Vkš. Gyveno gyveno, ėmė ir atstãtė kójas Grž. Jei krau[ja]s sustos, ir atstatýsi kójas Rdn. Vai ilgai dar teks palaukti, kol aš kojas į duris atstatysiu V.Bub.
lū́pą atstatýti supykti, būti nepatenkintam: Ben kiek ne po juo, tai ir atstãto lū́pą Skdt. Tik lū́pą neatstatýk! Rg.
nagùs atstãčius nenusitveriant darbo: Tas tėvas i vaikšto visą dieną nagùs atstãtęs Jrb.
ragùs atstatýti priešiškai nusiteikti: Negerai kaimynystėje ragus atstačius gyventi, tačiau ką aš turėjau daryti? V.Bub.

×dastatýti (hibr.) tr.
1. pastatyti pastatą, prišliejant prie kito, pristatyti: Daržinė dastatýta gale Šč.
2. pristatyti, nugabenti: Į vietą dastatýk siuntį, gromatą J. Nieko dauges nenoriu, kad kap mane dastatýtai manan kraštan Lz.
| refl. Auk: Džiaugės namo dasistãtęs Str.
įstatýti K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L
1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatýti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę, prie dešiniojo turėklo J.Balt. Tuojau, aš pati jas (gėles) į puodelį įstatysiu Ašb. Šluotą į kertę įstatýti NdŽ. Vilkams didelę duobę iškas, vidurė[je] duobės kartį įstatýs Gd. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite K.Donel1. Į stiklinę [su taukais] įstatýs kokią skilelę – i degs Krtn. Kame rasi kaip numie: košę išverda, žvakę įstãto – ir valgo Šts.
ǁ užpildyti visą (patalpą) sustatytais daiktais: Pirtis jau instatýta (sudėti linai džiūti) Dsn.
2. tr. įdėti, padėti kur: Kap lieka kokio nors valgio nuo pusryčių, tai reikia instatýt pečiun pietum Nč. Ana instãtė skarvadą pečiun ir indegino Dv. Į klojimo langelį įstãto [lemputę], padega – i dega Krp.
| prk.: Vartoju čia skliaustelius – juose įstatau skaitytojui vieną kitą savo žodį J.Jabl. Tas buvo į laikraštį įstatýta (išspausdinta) Rsn. Buvo ir į laikraštį įstatýtas už tą vogimą NmŽ.
| refl. tr.: Ponai dūdavo in langų gramafonus insistãtę Kli.
3. tr. liepti stovėti kur įkeltam, pastatytam, priversti kur atsistoti: Senelė šiandien pirmą kartą jį čia (į stovynę) įstatė, sumaniusi išbandyti anūko kojyčių stiprumą J.Avyž. Tą žmoną įdeda į vežimą, nuveža į mišką, suranda, kur storiausias ąžuolas, į tą ąžuolą įstãtė i užkalė Jrb. Kad aš įmanyčia, dvarus pastatyčia, trisdešimt šešis strielčius tenai įstatyčia LTR(Plk). Kumelys nesiduoda įstatýt ant ienas Rm. Prikrovęs vežimą, [Meškausis] griebė vienai meškai už kaurų, įstãtė į ienas ir parvažiavo namo VoL327.
| prk.: O mano motynėlė, tik nedėkavoju – į ašarėles įstãčius palikai kaip į vandenėlį JD1182.
^ Rėkia kai ugnin instatýta, ko trobos negriūva Prng. Šventa nevalga, į koplyčelę įstatýta (apie tariamai nevalgų žmogų) Krš.
4. tr. pastatyti, įrengti (pastatą): Jis įstãtė svirną, įstãtė tvartus, visas trobas įstãtė Šk. Matytum, kad įstãtė triobas – kap dvaras! Alk. Čia namai an dviej, an trij aukštų instatýti Dbč. Triobos buvo rūpestingai ir dailiai įstatytos V.Kudir. Jis tą visą malūną įstãtė Jrb.
| refl. tr. Skr: Kiti jau įsistãtė trobas – ko begrįš Trk.
5. tr. įtvirtinti, įtaisyti, įmontuoti: In ką duris instatysi, jei ne adverijos? Kpč. Įstatýti naują šulą duryse BŽ44. Šios bažnyčios akmuo tapė įstatýtas trylektais metais Šlu. Daržo gale Anskis tvorą taiso, išvirtusius vartelius vėl įstato I.Simon. Noriu dančius instatýt Lz. Akį instãtė iš stiklo Ker. Vėžys eina atapakalias až tai, kad jam šikinėj akes instatýtos Pst. Kaip ans sugebėjo, ans sukirpo, rankoves įstãtė Gršl. Kap motka marškinus siuvo, pažastėsan klynelius instãtė Kpč. Padaro tokią skylę rungui įstatýti Žlp. Kumet rakini duris, rakto užkarpius turi įstatýti į skląsčio užkarpius Vkš. Žiedų vertikaliose sandūrose įstatoma armatūra rš. Tai mes padirbtum kitus namelius, tai mes įdėtum stiklo langelius ir įstatytum vario dureles TŽI296. Tik nepadėkavok, kad jiej (karstadirbiai) neinstãtė stiklelio langelio (rd.) LKT387(Rud). Imsite … akmenis insiūtus (viršuje instatytus) efodui BB2Moz25,3-7. Niekas teipag nesiuva naujos gelumbės lopinio and senos drapanos, kiteip lopinys naujas, įstatytas iš jos, plėšia seną (drapaną) Ch1Mr2,21.
| Radiją jis mums įstãtė (įrengė) Skr.
| refl. tr.: Gal dantų turi daugiau – maž insistãčius? Ml. Anksti įsistačiaũ audeklą [austi] Alks. Jau dvi nedėlios, kap insistãtėm stovus Arm.
6. tr. įremti: Instãtė krūtinėn strielbą Rod. Peilį nugaron instãtė i vedas Klt.
| prk.: Zaksok čia akis įstãtęs! Vvr.
7. tr. įvesti (į kelią), parodyti (kryptį, kelią): Aš tavi įstatýsiu į takelį, kad nepaklystumi Dr. Jonuk, instatýk mergaites takan Trgn. Liki tai varyklai atginiau, įstačiaũ gyvulius, paleidau Lkč. O kaip įstačiaũ į vieškelėlį: – Bėk, mano žirgeli, n'atsižiūrėki JV1069.
| prk.: Daugumas lėmė jai aukštą ateitį, reikią tik geros rankos jai pravesti, į vagą įstatyti Žem. Mokė, į kelį įstãtė – padėjo vaikams Krš. Ten darbas į vėžes įstatytas rš.
| refl. Sut: Insistãtė girtas kelian i eina – bet kelias Klt. Nuo mūs ūlyčios kai insistatýta vilko kelian, tai eita ir eita Prng.
8. tr. K, Krtn, Trk padėti, pasirūpinti, kad kur patektų, įstotų, įtaisyti: Įstãtė tėvą į darbą, tedirbie Krš. Buvo ją į pabriką įstãčius Jrb. Kur aną reiks įstatýti mokyties? End. Įstãtė (paliko dirbti) py munęs vaikiuką Vn. Aš neturiu iš ko tavęs įstatýt an daktarus a an kunigus Ėr. Par vasarą aš tavi į trečią klasę įstatáu, į gimnaziją Krt. Tu šeimynykštį į darbą kaip ašvienį į vagą įstatai̇̃ J.
| prk.: Jis drauge su mumis yra bėdoje, jis nor mus iš tos išimti ir garbėn įstatyti BPII105.
ǁ priversti, pavesti ką daryti, pristatyti prie ko: Tinginį reik po pryvarta įstatýti dirbti Šauk.
9. tr. padaryti sugebantį, išmokyti ką atlikti, įveikti: Išmokusią elementorių, įstatė jau į maldaknygę Žem. Motina per kelias žiemas jau buvo jį į kelias litanijas įstačiusi Pč.
10. tr. SD352,418, R341, MŽ456, Vln32, M įsteigti, įkurti: Kas mūsų krašte įstãtė vyskupystes? Š. Aerijus … mokė, jog nereika … laikyt pasnykų, nuog bažnyčios š[ventos] įstatýtų DP546. Yra sakramentai, kuriuos Christus įstatė SPII82. Tiesą įstatau SD289. Ten įstatė žmonėmus įstatymą Ch2Moz15,25.
| Ponas Christus večerą savo įstatė (suruošė) PK215.
11. tr., intr. nustatyti, nurodyti, įsakyti: Ponas įstãto pagal jo žodžio gyventi J. Instãtė laiką, kada operuos Dg. Didžiasis Lietuvos kunegaikštis įstatė, jog nėksai į svetimus medžius įkilų negal kelti S.Dauk. Teip instatyta yra žmogui, idant vieną kartą mirtų BPII202. Taip ponas įstatė, idant kurie evangelijum sako, iš evangelijos gyventų Mž30. Buvo Klaudijušas įstatęs, idant visi žydai iš Rymo išeitų BtApD18,2.
12. tr. OsG156, N, S.Dauk išrinkti, paskirti: Ją instãtė apylinkės pirminyke Dgč. Jo vietoj kitą anstãtė Lel. Vietinykas, instatytas ant kito vietos SD187. Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Įstatyti ką klebonu B. Jis mums (nuo) Dievo karaliumi įstatytas KBI56. Dovydas įstatė sūdžias žemėje CI316. N'įstatýtas sūdžia KII261. Juk jie neyra tikri įstatyti mokytojai Ns1832,1. Nesa eš vėl ing mano urėdą įstatytas esmi BB1Moz41,13. Dievas įstatė mane viešpačiu visoj žemėj Egipto Ch1Moz45,9. Karalius įstato, bet be manęs CII173. Įstatė jį vyriausiu ant visų išmintingų Babilonijoje BBDan2,48.
^ Nemoku nei skaityt, nei rašyt – nori mane dangun karalium anstatýt Ad.
13. tr. duoti užstatą, įkeisti, užstatyti: Vienas ponas paėmė iš bankos šmotą piningų ir įstãtė dvarą Krp.
14. refl. N laiduoti, tarpininkauti: Įsistatau ažu ką SD440.
15. intr. pasiryžti, nusistatyti: Įstato ir prižadžia daugiaus nenusidėti Pron.
| refl.: Įsistãtė (užsispyrė) mokytoja, kad padainiuočiau vaikams Grd.
16. refl. Š, Krk įsivaizduoti, didžiuotis: Žiopla paskutinė, o įsistãto, ka baimė! Trk. Ale kam tau reik tei įsistatýt, ka tu tiek žinai? Jrb.
◊ į kójas įstatýti parengti savarankiškam gyvenimui: Ans muni mokė, į kójas įstãtė Krš.
liežùvį (liežiùvį) įstatýti liežuvauti: Nieko nedirba, tik eina per kiemą (kaimą) liežiùvį anstãtęs LKKXIII129(Grv).
išstatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; N, M, L
1. daugelį pastatyti vertikaliai: Linus, durpes išstatýti DŽ1. Kolei išstãtėm linus, ir sutemė Alv. Juo tabokai yra išstatyti į saulėkaitį, juo geresnę įgauna barvą ir kvapą S.Dauk.
2. kurį laiką statyti ką vertikaliai: Sena, o mandelius išstačiáu septynias dienas Pj.
3. daugelį išdėlioti, sustatyti: Ir išstatė avilelius vyšnelių sodelin LTR(Rš). Susirinkus svietui į didžiai ertą numą, jo kertėse išstatė bosus ir verpeles alaus ir midaus S.Dauk.
4. padėti stačią: Jakobas … akmenį (kurį buvo pasidėjęs po galva) ižstãtė ant atminimo DP571.
5. padėti ant ko: Išstatýsim (pastatysim virti) večerią ir eisim verpt Arm.
6. visą iš vidaus apdėlioti kuo statomu: Kitą kartą iškasdavę gilias vilkduobes, kraštus medžio statiniais išstatydavai Sln. Mūs klėtelės labai aukštos, zerkolėliais išstatytos LTR(Lp).
7. SD419, LL296 padėti visiems matomai, rodyti: Išstatýti (parodai) BŽ86. Salėje išstatyta apie 40 tapytojo kūrinių – tematinių drobių, peizažų, portretų sp. Lakuotų nagučių į parodą neišstatysi V.Bub.
8. SD419 daugeliui liepti, nurodyti kur stovėti: Čia išstatyta visur sargyba – neleidžia LTR(Bsg). Po skambučio klasė, išstačiusi sargybą už durų, vis dar tebedūko kaip galėjo V.Bub. Visam mieste išstatė daug sargų LTsIV149. Žvalgai pranešdavo, kur išstatyta naktį stepėse netikėlių piketai A.Vien.
9. NdŽ, Sut, Š, Dglš, Klt, Ktk pastatyti, suręsti, įrengti (ppr. įspūdingą pastatą, statinį): Dirbo kaip juodas jautis, tokias trobas išstãtė! Rdn. Kad jau gražios triobos išstatýtos! Srv. Buvo jau išstatýti triobesiai, viskas Grnk. Visas senovės triobas pardavė, o išstatė tokias kaip pono Tučinsko Tat. Neseniai išstatýtas svirnelis Mrc. Tai išstatytau an dvarelio klėtelę, tai aš sudėtau zerkolėlio langelius LTR(Vlk). O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Až vienos vasaros išstãtė bažnyčią Brsl. Išstatė namus savo ant smilties GNMt7,26. Apginklas – vieta, išstatyta dėl apsigynimo nuog užpuolimų I. Iš šito klaimo išstãtė malūną Km. Galiu ižardyt bažnyčią Dievo ir tą gi pačią trise dienose ižstatyt Ch1Mt26,61. Paskui išstatė altorių S.Stan.
| refl. tr. Mlk, Grv, Žln, Skr, Skdv: Daug kas išsistãtė gražius namus Dglš. Tokias trobas išsistãtė – gabus vyrukas Krš. Buvo išsistãtęs gerus namus – sudegė Dbč. Kad išsistãtė triobas – kaip dvaro Srv. Išsistatytau vidur dvaro klėtelę LTR(Vrn).
ǁ kokiame plote pastatyti: Daug mūrų išstatýta, nebsuvoku gatvės Krš. Ant kapais to Šventarago Vilniaus miestas yra šiandien išstatytas S.Dauk.
| refl. tr., intr.: Išsistãtė miestas Strn. Dirvonai buvo, reikė išsistatýt viską Vdn. Nu brolio atsiskyrės ir išsistãtės Krš. Bukonto kiemas y[ra] pačio[je] dvaravietė[je] išsistãtęs Vkš. Sodžius pagal kalnelį išsistatęs (įsikūręs) Grž. Kaimas išsistãtęs, išsimėtęs paupyje BŽ227.
ǁ statant iškelti: Kiek išstatysi namo per dieną, tai vakare uždėk ant sąsparos akmenį – velnias gali išardyt LTR(Auk).
10. Trk į priekį atkišti, iškišti į kurią pusę, atstatyti: Žiūria galvą išstãčiusi, įsiręžusi Krž. Stovi žmogus po bažnyčia išstãtęs ranką Grv. Vaikas miega pilvą išstãtęs LKKIX210(Dv). Kas apsigumuręs su skepeta, o kaktą išstatęs, tas kvaukis J. Sėdi visi [žvejai] kupras išstãtę prieš vėją Ktk. [Ežys] kad ką pamato, kuprą išstato D103. Eina briedis kramę išstãtęs Lpl. Ot prilesus višta, net išstatýtas gurklys Pb. Kad naktį yra pilnatis mėnuo, niekados negulk … šlunkus kokius kūno savo išstatęs prieš mėnesį! DS203(Šmk). Erkė galvą inkiša skūron, ė šikinė viršuj išstatýta Aps.
| refl. Azr: Kūdos rankos – labai kaulai išsistãtę, išlindę Ktv. Kniūpsčias atsigulė, kaulai išsistãtė Dbč. Telyčiūtės tešmeniukas išsistãtęs, jau ketvirtas mėnuo (veršinga) Klt.
^ Visa medžiaga lygi, tik viena šaka išsistãtė (melžtuvė) Dv.
11. SD457 paleisti (nuo karinės prievolės): Ižstatyt kareivius iž karionės SD421. Išstatau kareivius Sut.
12. laikyti didžiu, aukštinti, kelti: Y[ra] daug tokių, kas didliai savi išstãto Plng.
| refl.: Da pienburnis, o jau išsistãto Ds. Išsistãtąs, sako, einąs nosį iškėlęs! Krš. Išsistãtąs buvo pri kalbos Trg. Kad i daug turia mokslo, ale n'išsistãto Jrb. Mokytas, o nedamokytas, nežino, kaip išsistatýt Erž. Ka i grapas, bet nebuvo didžiai išsistãtęs Plng. Ana y[ra] be galo išsistãtanti, ta nuovadienė Šts. Labai išsistatai̇̃ suprantančiu Blnk.
^ Iš mužiko kai ponas palieka, labai išsistãto Skrb. Penkių neišmano, o kaip išsistato LTR(Jnš).
ǁ refl. dėtis, apsimesti: Nora išsistatýti gera i čiulba liežuvį paploninusi Krš.
13. skirti kokiam likimui: Dėl to iž rojaus išvytas ir ant vargų išstatytas SGI26.
14. nustatyti, sutvirtinti: Ir ižstatysiu sandarą mano terp manęs ir terp tavęs Ch1Moz17,7.
15. atsiųsti, pristatyti: Ir ižstatė mumus ragą ižganymo (gelbėtoją) namuose Dovydo Ch1Luk1,69. Aba išmanai, kad negalėčia dabar prašyt tėvą mano, o išstatytų mi daugiaus neig dvylika pulkų anielų Ch1Mt26,53.
16. išdėstyti, nurodyti: Toj pirmoj knygoj krainykų ižstatoma est mums trumpai prieš akis pradžia bažnyčios Dievo Ch1Krn(santrauka).
17. pasirodyti kokiam: Rūpinkis, kad ižstatytumbei save datirtu Dievui darbinyku Ch11PvTm2,15.
◊ ant akių̃ išstatýti padaryti apkalbų objektu: Suviliojai man dukrelę, suvedžiojai, ant akių visiems išstatei, tai kur aš ją dabar dėsiu? J.Balt. Tai dabar jį išstatys visiems žmonėms ant akių rš.
ausi̇̀s išstatýti nustebti: Tas ausi̇̀s išstãto – kaip čia y[ra]: čia neturėjai pinigų, čia vėl turi Pgr.
danti̇̀s išstatýti juoktis, šypsotis: Ar neparduodai dantis, ko tep sėdi danti̇̀s išstãtęs?! LKKXIII118(Grv).
gálvą išstatýti pūstis, puikuotis: Statės tokia pana, ejo gálvą išstãčiusi Krš.
juõkui (ant juõko) išsistatýti sudaryti progą juoktis, šaipytis: Tu išsistatei̇̃ an juõko Db. Save juokui išsistatyti LL317.
nósį (krãmę) išstatýti didžiuotis, pasipūsti: Vaikščiojo nósę išstãčiusi i negavo vyro Krš. Rupūžė, nevėkšla, eina krãmę išstãčiusi Krš.
pãjuokai išstatýti sudaryti progą tyčiotis: Be reikalo ėjo į miestą, dabar išstãtė žmonių pãjuokai Jnš.
paišstatýti (dial.) tr. daugeliui pasistatyti (pastatus): Paškonys pirkias paišstãtė Dv.
nustatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; SD460, Sut, N, RtŽ, L
1. visą pristatyti, pridėti ko vertikaliai: Visas kalnas rikėm nustatýtas, net marguoja Alv. Kažkur už upės, gubomis nustatytame lauke, rėkavo kiškis J.Avyž. Ir nustatė tuos kampelius tik vienom lazdelėm KrvD285.
2. visą nudėlioti: Stalas nustatýtas buteliais, valgymais, kad baimės! Krš. Lentyna buvo nustatýta buteliais Pc. Virtuvė nustatýta vienais puodais Rm. Jo kambarys nustatytas visokiais daiktais J.Balč. Karių klubo salė stalais staleliais nustatyta A.Vien. Nustãtė bankom nugarą – visa juoda Žl.
| refl. tr.: Nusistatyta pilnas langas uogom Lp. Visus kampus nusistãtė vazonais DŽ1.
ǁ daug pridėti, pristatyti: Ir nustatė pirmą eilę armotų, šaudyklių LTR(Sv, Lp). O šitų (motociklų) eilios nustatýtos Krč. Žiūrėk, kiek avilių nustatýta – pilnas daržiukas LKT222(Vnd). Ant kiemo nustatė stalus [vakarienei] V.Piet. Tų vainikų nustãtė iki pat durų Jrb. Bankas nūstãtė, išvarinėjo kraują Vn. Taures nustãtė – ir sugijo Ob.
3. daugeliui liepti stovėti sustatytiems, išrikiuotiems: Te nustãtė eilužėles baltų kareivėlių JD1071.
ǁ visą pripildyti stovinčių, pastatytų: Visos gatvės buvo nustatytos sargybomis rš. Ale nustatýta mokiniais miestas iš abiejų pusių Mlt. Seniau arklių būdavo laukai nustatýti par atlaidus Šmn. Visos gatvės arklių nustatýtos [per mugę] Krš. Nustãtė dvarelį žirgeliais (d.) Prl.
4. NdŽ visą pristatyti (pastatų): Ėmė statyti namus vienus po kitų ir nustatė visą gatvę rš. Dalis miesto aukštais mūriniais namais nustatýta NdŽ. Oi, kokie plotai nustatýta Sug.
| refl.: Visas laukas nūsistãtęs – didelė grupinė Pvn.
5. nukaisti, nukelti į kitą vietą: Nustatýk sagoną nuo ugnies J. Kad i greit nustačiaũ puodą, ale vis tiek nubėgo Sdb. Užkursi pečių – rasi išdraskytą, užkaisi puodus – rasi nustatytus LTR(Ndz).
ǁ dedant nepataikyti, pro šalį pastatyti: Stačiaũ torielką an šėputės ir nustačiaũ an žemės Ėr.
6. suteikti reikiamą padėtį, nutaikyti, sureguliuoti: Yr kas nustãto tą laikrodį Pšl. Nustačiaũ dureles kaip an plauko Slm. Sunku teip nustatýt (pasiūti), kad rūbas stovėt kai an diego Trgn. Miopa (žemažiūrė) akis yra nustatyta skleistiniams spinduliams P.Aviž. Nustatýti taikiklį NdŽ. Nustatomasis varžtas PolŽ46.
| refl. tr., intr.: Gerai nusistatýk laikrodį, kad ryto[j] nepramiegotum Krs. Reguliatorius nusistatýt vagos gilumą i platumą LKKXV301(Jrb). Nusistatantis kontaktas SkŽ104.
7. N, Klt iš anksto nurodyti, nužymėti, nuskirti: O kad neturi ariamos [žemės], tai ir karvės ganyklon nevarysi. Šitaip iš seno čia (kaime) nustatyta J.Balt. Kiek kas duos – a dešimtį litų, a penkis – jau nebuvo nustatýta Jdr. Nu Užgavėnių jau austi, lig kol į lauką reiks eiti, jau buvo nustatýti laikai Plt. Miesto darbininkui darbo valandos nustatytos I.Simon. Drebėkit jūs, tarnai tamsybės, jums bausmę liaudis nustatys rš. Nustatýti metinį mokestį NdŽ. Viską saviškai nustatýti NdŽ. Nustatýta tvarka NdŽ.
| refl.: Nusistataũ par dieną išaust tokį gabaliuką Aln. Kiek tu nusistãtęs dirbt aukščio [lovelį]? Slm.
8. remiantis kokiais duomenimis išaiškinti, patvirtinti: Kamisija nustãtė man širdies reumatą Krs. Seniūnai, būdavo, nustatýdavo nuostolius Grz. Jo kaltumas jau tikrai nustatýtas NdŽ. Laiką [senovėje] nustatýdavo [pagal žvaigždes] LKT117(Rs). Danų mokslininkai nustatė, jog prieš mūsų geležinį buvę dar žalvarinis ir akmeninis amžiai J.Jabl. Dabar tiksliai neįmanoma nustatyti, kur stovėjo gimtieji rašytojo namai rš. Miškininkams dažnai reikia nustatyti medžių ir ištisų medynų amžių sp. Ji mañ pasiguldė, nustãtė, kad raktikaulis lūžęs Pnd. Morfologinės normos irgi nustatomos, remiantis zanavykų tarme rš. [J. Jablonskis] ne vienai mokslo sričiai padėjo nustatyti terminus KlbV62(J.Balč).
| refl. tr.: Nusistačiau kryptį an to kupsto LKGII587(Ar). Pačios nusistãto ligas – tokių yra bobų; i daktarai neparšneka Krš.
9. refl. Žlp nepalankiai, priešiškai nusiteikti: Jis viešai pasisakė esąs nusistatęs prieš popiežių J.Jabl. Sunku, kai žmogus vienas, ir prieš jį visi nusistatę V.Krėv. Vis daugiau jaunimo, nusistačiusio prieš fašizmą, atsidūrė kalėjimuose A.Vencl. Matyt, jau jam įkalbėta, kad iš pat mažens jis prieš mane nusistatytų I.Simon. Anam šone Nemuno – tę nusistãtę Dg.
10. refl. laikytis kokių pažiūrų, kokios nuomonės, kokio įsitikinimo: Kas lietuviškai nusistãtęs buvo, tas pasiliko Plšk.
11. refl. Š apsispręsti, pasiryžti: Nusistatýk nėkur neiti be pasiklausimo Krš. Ar man tekėt, ar teip nusistatýt gyvent? Jnšk. Širdyje ji nusistatė daryti taip, lyg kad Tautrimienės čia visai nėra I.Simon. Mat labai nusistatýt reikia, jeigu nori negert Pkr. Nusistačiaũ grynai nerūkyt, i nerūkau Jd. Griežtai nusistãtęs kovoti NdŽ.
12. LC1878,9 atleisti, pašalinti (iš darbo, iš pareigų): Ką nuo ūrėdo nustatýti KI28. Yra keli gendroliai nustatyti ir kiti į tųjų vietą nusiųsti Kel1881,184.
pastatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L
1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatýti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatýk grėblį prie tvoros Lzd. Kerdžius, pastatęs priemenėj botagą, slinko trobon J.Balt. Lazdą kampe pastačiáu Šll. Devynis pėdus pastatai̇̃, o dešimtu apdengi Pls. Tris pėdus suriša i pastãto bobą Ar. Reikia pastatýt [gubas] padėt vyrui Pb. Pastatýkim kruopą (kiek) pėdus, ba labai pavertė vėjas LKKII207(Zt). Vieną lovą [linų] pastãto, kitą lovą pastãto, o priemenė[je] mina Pb. Pasku pastãto juos (linus), išdžiūsta, suriša LKT185(Čk). Jaujon rugius pastãto pastãto ir ažukuria Vdn. Kai pradeda pjaut [rugius], ataneša gražų kūlelį, kampelin pastãto LKT332(Dbg). Jis savo žirgą piestu pastato rš. Pastatýk man apikaklę Mrj. Uodegos voverė nepastati̇̀s stačiai Rdš. Idant ją (žvakę) and lichtoriaus pastatytų Ch1Mr4,21. Ir stulpui auksinam, kurį tu pastatei̇̃, nekloniosimės DP81.
| refl. tr. Sut, N: Pasistatýk prie kiaulių kūtelės kopėtėles ir užlipsi kiaušinių paieškot Skrb. Prisėdau aš ant akmens, pasistatęs botagą tarp kojų J.Balt.
2. R268, MŽ358 padėti kur, ant ko nors: Burokus pečiun pastatai̇̃ ir verdi Aps. Kur pastatai, te ir verda Žsl. Pastatýta an stalo, ir reikia valgyt Nmč. Prieg va kanpo (kampo) pàstačia GrvT37. Pastàt' puodą ant pripečko Ad. Reikia [rūgštų pieną] pastatýt pečiun Nmč. Sukošia [pieną], pastãto in lentynos Dgč. Pastataũ [gėlę] po lašais – nelaistau Ad. Sumokėjo dešims dolerių [už vyžas] ir langan pastãtė Eiš. Vidury pirkios pastatýdavo diedą inkišt balanai Antr. Anas atanešė tą skrynią, pastãtė ant grindų Gdr. Akminą baisiausį pastãtė vaikai ant tėvo kapo Krž. Pastatei̇̃ (įstatei į vagą) – plūgas i eina Dglš. Pastatoma lempa Zr. Pastatomoji sienelė (paravanas) LL138. Jis atnešė maišą ir pastãtė tvarte NdŽ. Pastatai̇̃ [nagines] kur an pripečko, kad išdžiūt Rod. Pastatyk viedrelius, paguldyk naštelius, eikš padėki, mergužėle, žirgelius girdyti StnD8. Pastàt (pastatyk) viedrelius, paguld' nėšelius, pagird' mano žirgelį (d.) Švnč. Pastãtė lovą prie sienos NdŽ. Vidury salės buvo pastatýtas stalas NdŽ. Dar neinėjau aukšton klėtelėn, jau ir pastãtė naują krėslelį DrskD96. Aukavo aukavo ant rankelių, ilsėtis pastãtė ant savo kelių JD894. Bei malonės krėslą (sostą) padėk (pastatyk) ant skrynelės BB2Moz26,34. O buvo ten pastatyti iš akmenio šeši sūdai vandenio Ch1Jn2,6. Sosta pastatyta buvo danguj, ir sėdėjo ten viens and sostos Ch1Apr4,2. Įvaizdžiai pastatydlavo MT145. Padaryk variną žaltį ir pastatyk jį ant žymės DP454. Raštas šventas, kuris kaip zerkolas pokim širdies pastatytas SPI111.
| Adverniškai pastatei̇̃ žodžius, posmus dainoje, t. y. apkeitei J.
^ Du juodi puodai gale lauko pastatyti (batai) LTR. Surazgytas, sumazgytas, gale lauko pastatýtas (akėčios) Škn.
| refl. tr. N, K: Jeigu lova išsiteks, čia pasistatýsiu Jrb. Jis atsigulė pasistãtęs staliuką prie sienos NdŽ. Jie mintuvus pasistatýdavo klojime, netoli jaujos durų, ir čia mindavo linus Skrb. Priebrauką pasistatýdavo pirkioj i braukdavo linus Klt. Bast ant žemės pasistatei̇̃ [rąstą], pasiselsti i vėl neši Erž. Velnias pasidirbęs juodą ožką ir pasistatęs ant tvoros Sln. Sėdėjo vyras su pačia pasistãtę priešais keptą vištą NdŽ. Pasistãto kur kvarabiškai, i nuvirs puodas Dglš. Vaikų būrys, an pagalio pagalį pasistãtę, kerėplą mušė Kpč.
ǁ padėti, kad pasidarytų tinkamas vartoti: Ar jau pastatei̇̃ (užraugei) kopūstus? Alv. Apkirbęs [pienas], aš jį anta rūgštaus pastatýtau Drsk.
ǁ einant, žengiant padėti (koją): Pastatýti koją ant ko NdŽ.
ǁ pateikti gretinimui, lyginimui: Pajėga ir jėga nėra tapatūs dalykai: jėga pastatoma prieš negalią, pajėga – prieš veiksmą FT.
3. SPII1 liepti kur stovėti, būti: Kur pastatyk, ten tebrasi – toks ans slinkis darbininkas Šts. Aplink dvarą buvo pastatyta šiokia tokia sargyba rš. Jis kap kuolas: kur jį pastatai̇̃, tę jis ir stovi Kpč. Mokytojas seniau, būdavo, ausis nusuka, kertėn pastãto, paklupdo – kaip nebijosi! Mžš. Pastãtė prie durų sargą DŽ1. Piemenėlius po kokius du pastatýdavai an linijos: čia viena linija, čia kita apsuku bandą Mšk. Pastatýsim [pačią] kampe stačią su vienu dančiu, su tuoj klibančiu DrskD235. Ir pastatė jį ties paraono BB1Moz47,7. Duok, id mes po tavo dešinei pastatyti būtumbim visi PK174. Išeis angelai ir pastatys piktuosius ant kairės DP15. Tada velnias ėmė jį ingi miestą šventą ir pastatė jį ant viršaus bažnyčios VlnE44. Pavadinęs vaikelį, pastatė jį viduje jų BtMt18,2.
^ Jį pupos[e] pastatýkit, tai ir žvirblis nečirkš Jž.
| refl. tr.: Jau tokia pleškatainė ji: ka tavi nusitvers, tai pusę dienos laikys pasistãčius Jrb. Pasistãtęs jį prieš save, peržvelgė nuo galvos ligi kojų NdŽ.
4. palikti kur stovėti, būti, laikyti kur (gyvulį, vežimą, mašiną): Pastãtė arklius saulės atokaitoje DŽ1. Esam keturios šeimos, neturam nė kur gyvolį pastatýti Tl. Neturėjom nė karvę pastatýt, nė nieko Kdn. Pastatýti nėra kur karvės [ir nelaikom] Nmk. Pastãtė (pririšo) gyvulį an pliko lauko i dvasina Mžš. Pastãtė šyvą žirgelį pas rūtų naują darželį (d.) Lš. Ai merguže, mergužele, kur man žirgas pastatytie? LTR(Slk). Jau žirgeliai pakinkyti ir prie gonkų pastatýti DrskD168. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė[je] pastatysiu StnD29. Vidulaukėj pastãtė traktorių i nue[jo] Klt. Vežimams pastatýti vieta NdŽ. Automobilį pastatýti NdŽ. Iš ryto atsistojo, in vakarą ir pastatė sielį Kaune Gg. Jam reikia armotą pastatýt, kad pabudintie tokį miegalį LKKXIII118(Grv).
| refl. tr.: Pasistãtęs arklius turia an dirvos, o pats kur įlindo Slm. Tik gauk girio[je] nors ratams vietą pasistatýt, o paskui bus malkų Skr. Jis čia po langu pasistãto tais mašinas Vv.
ǁ Alk laikyti (gyvulį) kokiomis mitybos sąlygomis: Pastatýk karvę an vienų šiaudų, tai tiek ji tau duos pieno Alv. Pastãtėm [karvę] an bado – vis tiek pieno duoda, sunku užleist Sdb.
5. SD20, Sut, J, Amb, LL149, Mlk, Dv, Skdt, Dbg, Nmč, Smal padaryti pastatą, statinį, įrenginį: Namas pastatýtas, tik vidus neinrengtas Klt. Kokią norėsim, tokią pastatýsim [pirkią] LKKII206(Zt). Jie visą mūrą pastãtė par dvi savaites Všn. Anas pats pirkią pastãtė, pats langus darė LKT399(Rod). Nebuvo klaimo pastatýta JnšM. Pastačiaũ pirtį linaminę Iš. Kalvė buvo naujoviška, iš plytų pastatýta Krš. Jis liepė savo vyrams pastatyti ant ežero kranto palapines sau ir visiems palydovams J.Balč. Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Šiaip teip tokį pastačiaũ tvartelį ir gyvenau Pb. Pastatýta gurbas kirviais Aps. Gale kiemo (kaimo) buvo vartai pastatýta GrvT125. Pastãtė pečių kap [pirties] krosnį Arm. Kakalį pastatyti N. Iš tų pelkių nešė, supylė tus kalnus Telšių miestuo pastatýti Tl. Mūsų miestas abipus upės pastatytas J.Jabl. Mes visas Mockas (Mockų kaimą) pastãtėm GrvT64. Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, tai pastatýtau viduj dvaro klėtelę (d.) Vlk. Man sapnuojasi, kad pastačiaũ kryžių Aps. Višinskis pirmasis iškėlė sumanymą pastatyti paminklą V. Kudirkai rš. Laivą pastatýti NdŽ. Pastatýti kartuves NdŽ. Pastatýti stovyklą NdŽ. Pastatýtas tiltas NdŽ. Bitei pri procios pridėk žmogaus razumą, tai antrą svietą pastatys LTR(Vdk). O ir pastãtė margą dvarelį su keturiais kampeliais DrskD42. Kuris ardai bažnyčią Dievo, o trise dienose vėl pastatai̇̃ DP172. Pastatė namus savo ant uolos SPI50. Kas pastatė tas baltas trobas, mūrinyčias, iš plytų ir iš akmens blizgančias bažnyčias? D.Pošk. Ir pastatyk jį (altorių) lauke užu užkabą BB2Moz30,6. Miestas, pastatytas and kalno, negali pasislėpt Ch1Mt5,14.
^ I tau namas pastatýtas, i man be langų (abiejų karstas laukia) Mžš. Namas pastatýt – ne kepurė pakelt Pmp. I su aukso razumu trobos nepastatysi – reik dirbti LTR(Vdk). Pastatyt reikia metų, sugriaut – dienos LTR(Km). Sugriaut lengviau kaip pastatyt LTR(Gdr). Su melu didžiausius palocius sugriauna, ale pastatyti tik su teisybe tegal LTR(Vdk). Be kirvio be kirvelio, be grąžto be grąžtelio, be medžio be medelio – pastato (padirba) tiltą (šaltis) J.Jabl. Šepetys repetys perdien pilį pastati̇̀s (grėblys) Ck. Be rankų ir be kirvio – ir pastatýta pirkia (lizdas) LKKIII204(Lz).
| refl. tr.: Iškirto mišką ir pasistãtė namus Ign. Tura savo numuką pasistãčiusys End. Pasistàt' tu čia namus! LKT345(Dsn). Čia pasistãtė trobukę – tokį galuką Alv. Pats pasistačiaũ savo lizdą Stk. Čia mes esam pasistãtę an dvaro žeme Plt. Pasistãtėm tą pirtelę i pradedam gyventi Klk. Pasistãtės pirmą mūrą [Kuršėnuose] ponas Krš. Pasistãtėv, o užejo karas – sudegė Skd. Namelius pasistãtė savo penkiais pirštais Šmn. Giliai miške esanti ištisa partizanų karalystė; pasistatę palapines, laužus susikūrę, dainuoja V.Bub. Susipratęs mirsiąs, užrašė jezavitams 2000 vengriškų raudonųjų, kad už tus piningus klioštorių Kražiūse sau pastatytumias M.Valanč.
6. įdėti į ką, įstatyti: A teip tas dantis i tebuvo kaip grybas pastatýtas (prastai įstatytas) Grg. Seniau buvo, ka skausta, reik surbėles pastatýti a kraujį nuleisti Lž. Liežuvis tieg pastatytas tarp sąnarių mūsų SPII75­76. Teip yra pastatytas liežuvis terp sąnarių mūsų Ch1JokL4,6.
7. padėjus, pritvirtinus kokį įtaisymą palikti kurį laiką: Pastačiaũ kiškiam mūklas Švnč. Žiemą kaip apsnigo, tai tada nunešiau šitą kapkoną miškan ir pastačiaũ Dgč. Kilpų kiškiam nepastãtė, tai apgraužė visas obeliūtes Klt. Te kilpos mano pastatýta, tai mažgi žuvų rasiu kilpose (ps.) LKT336(Rš). Jis neleido nei su meškere sugaut žuvų, nei bučio pastatýtie LKT360(Sem). Pastatomasis tinklas lašišoms bei karšiams gaudyti rš. Slastus kap pastačiaũ kluone, tai du šešku iš rozo sugavau Lš.
8. J atkišti, iškelti, atstatyti: Ans pastatė kuprą, o antras užlipo LTR(Žg). Kiek jam tų aparacijų pridarė, o drūtas, eina kuprą sau pastãtęs, i gana Jrb. Dirbo kaip pašėlę, kupras pastãtę KlvrŽ. Marė, subinę pastãčiusi, vagą po vagos varo (kasa bulves) Vkš. Tik paėdė katė ir vėl žiūria kuprą pastãčius Skr. Karvės neturi pašaro, stovi kaulus pastãtę Ėr. Vienas meldžias ašaromis aptekęs, kitas stovi barzdą pastatęs bažnyčioje ir juokias iš visų religijos apeigų Blv. Atsisėdęs ant kupsto, besnaudžia, nosį pastatęs prieš saulę Žem. Knarkia barzdą pastatęs LTR(Žg). Ožys man, prieš mane pastãtė ragus NdŽ. Straigė ragelius pastãtė NdŽ. Katė nagus pastãtė NdŽ. Ji dūdele pastãtė savo burną NdŽ. Ko tę dabar pastãtęs kaktą žibini? Jrb. Prigėrė boba, nebė[ra] žmogaus, kojas pastãtė į aukštį Trk. Vienas dirbk, o kitas gulės kojas pastãtęs Jrb. Karvė aukštynelka įversta ir kojas aukštyn pastãčiusi ratūse gulėjo Sd. Tas zuikis dulkėjo ir nudulkėjo ausis pastatęs LMD(Sln). Katinas ilgą ūsą pastatė, uodegą pakratė LTR(Mrj). Kap šoko jis ant manęs, akis tik išpūtė, ūsus pastãtė, maniau, kad jau duos Gs. Plaukus pastatyti I. Ežys pastãtė savo šepetį NdŽ. Pastatė striekus kap ežgė LTR(Mrs). Laukai, atidavę pribrendusius rugius, ražus kaip šerį pastatę kėksojo Žem. Katė keterą pastãtė Vdžg. Bliūzės aukštai pastatytais pečiais, po smakru pinikiniais įstatais I.Simon. Jei kas tave ištiks dešinan žandan, pastatyk jam antrą DP488. Tvyksterės per vieną šalį veido – pastatyk jam antrą SPII247.
| refl. tr., intr.: Tai vienos kaulai pasistãtę, tai kitos karvės vėl kas negerai Jrb. Sėdi kelius pasistãtęs Sdk.
| Ant ryto tą atradę – galva į žemę įsismeigus, kojos aukštyn pasistačiusios Sln.
ǁ padaryti nejudrų, stačiai žvelgiantį (apie mirštančiojo, miegančiojo akis): Iš nustebimo net akis pastãtė (išplėtė) Gs. Paukščiai tarpais ateidami matė [neužsimerkus miegančios] pelėdos akis pastatýtas Jrk42. Akis pastãto ir miršta – neduok Dieve šitos (nuomario) ligos Lt. Priėjo – akys stulpu pastatytos – į lubas įbestos J.Paukš. Miega, i akys stulpu pastatýtos Klt.
| refl.: Tik man pelė po bliuzka krust krust krust, mano ãkys stulpù pasistãtė Skr.
×9. nustatyti, nurodyti, paskirti: Sąlygas pastatýti NdŽ. Vienas kainos nepastatýsi – kaip visi prašo, tai teip ir moka Užp. Mūsų obuoliam pastãtė aukštesnę kainą, o išmokėjo mažiau Slm. Pigiu pastãto vis pieną Klt. Ir ant to sau adyną tikrą pastatýt DP12. Apaštalai pastãtę est, idant … mirusiųjų atminimą darytų DP544. Pastatyta yra žmonėmus kartą vieną numirt SPI108. Tenai pastatė (paraštėje insakė, pramanė) jisai jiemus prisakymą ir tiesą BB2Moz15,25-26. Ir pastatė [Dievas] žmogų ant šio svieto vargų Mž155. Aš pastatysiu ir nustiprysiu užkalbį PK194.
ǁ Mž81 nutarti, nuspręsti: Širdyj savo pastatė ižduot ir parduot Viešpatį SPII49.
10. paskirti kuo ar kokiam darbui, išrinkti, pavesti ką daryti: Jį direktoriu pastãtė Ėr. Mūsų Mikodemas tik ką nenorė[jo], ė būt jį dideliuom pastãtę Dglš. Mane pastãtė piemeniu Ar. Karalius pastãtė jį pirmuoju po savim NdŽ. Jei tau patarnauti reikia, pasišauk tuos, kurie tam pastatyti V.Krėv. Motina pastatė jį pri sodo už sargą DS310(Stak). Ė tu dabar pastàt' (pastatyk) karvę palaidyt penkiolikos metų [mergaitę]! Str. Išgydė tep, kad likau vyras – kur nori, kokian nori darban pastãtai Aps. Prie kunigo pastatyti N. Pastatė mergelę an pabarėlio rugelius pjautie ir pėdelius rištie KrvD129. Sako, daba išginei mergę, daba pastatýsi kitą į vietą Ms. Šeimininkė pastatýs mergą, ka tus blynus keptų Lpl. Pastatė pri gero žmogaus ir pasamdė derektorių M.Valanč. Ir aš esmi žmogus po valdžios pastatytas I. Penkis ar šešis pastatysim ryšininkais, kad per juos būtų pranešta, kas darosi Mš. Ir pastãtė žentą ciesoriu LB248. Jis turės jį ant viso lobio pastatyti VlnE135. Idant būtų maldos ir prašymai … už visus ant urėdo pastatýtus DP367. Vietinykas miestavaldžio, ant būklės miestavaldžio pastatytas SD21. Pastatys jį and visų turtų savo Ch1Mt24,47. Kadang man ant trupučio buvai ižtikimu, pastatýsiu tave ant daugio DP526. Žmogų karalium ir viešpatim pastatė SPI143.
^ Aš nemoku ne skaityti, ne rašyti, muni nora karalium pastatýti Vkš.
11. Ėr, Lz, Pls padaryti, pasirūpinti, kad kas kuo taptų, koks pasidarytų: Kad vaiką galia pastatýt par žmogų (išmokyti), tai labai gerai Brž. Ponu brolį Mykolas pastãtė (išmokė) Dglš. Kuoj tu jį pastatysi (išmokysi)? Lp. Ką tu man gerai padarei, aš tave pastatýsiu bagotesniu Ml. Aš galiu šventais visą familiją pastatýt [poteriaudama] Srj.
ǁ paversti: Ka muni pastatýtų jauną i ūkį duotų – nenorėčiau Stl. Jau aš tave, dukrele, gegute pastatýsiu (d.) Alk. Dievas kad būtų buvęs, būt akmenais pastãtęs juos (žudikus) Prl.
12. nugabenti, nuvežti, nuvesti, pristatyti: Karan pastãtė – ir negrįžo Trgn. Į žentus n'išleido, į vaiską pastãtė [sūnelį] LB22. Papundiju gerai, o jis tris liūdinykus pastãto Prn. Atnešė jį Jeruzalėna, idant jį pastatytų Ponui, kaip parašyta yra zokane Pono Vln39. Jei eš jį tau nesugrąžinsiu, po tavo akim pastatydamas BB1Moz43,9. Angelų urėdas yra dūšias … po Viešpaties Dievo akimis pastatýt ir afieravot DP523.
13. įsigyti, įsitaisyti: Šitoks paltas tai ir geram čėse sunku pastatýt Trgn. Ne ką už [samdinio] algą galėjai pastatýti Grd.
| refl. tr.: Ne teip lengva paltą pasistatýt PnmR. Pardaviau karvę, tai nors čebatus pasistatýsiu Srv.
14. Tl, Ign, Pb pavaišinti (ppr. gėrimais): Alaus butelį pastatysi – parvešiu namo, jei neužtruksi ilgai miestely V.Krėv. Pastatė litrą, ir užtenka visom vestuvėm Bgs. Atvažiuos tas ponas, pusbutelkį pastatýs muno tėvalis Všv. Pastatýsiu magaryčias visiems NdŽ. Aš kragą alaus kam pastatau B. Svočia pastãto mėsą, sūrį, babką Eiš.
| refl. tr. Všn, Pb, Klt: Pasistačiaũ alutėlį juodą be geltoną JV30. Susirenkam, degtinės pasistãtom, giedam an visų namų Btrm.
15. NdŽ užstatyti (lažinantis, lošiant): Lažybų dydis, pastatyta suma SkŽ24.
16. sukurti (filmą, spektaklį): Lietuvos kino studija neseniai pastatė naują pilnametražį filmą sp. K. Glinskis pastatė septynis veikalus, kuriuose dažnai pats ir vaidindavo rš. Pastatýti spektaklį, pjesę DŽ1.
17. iškelti, paskelbti: Ji pastãtė tai savo tikslu NdŽ. Jis pastãtė ją pavyzdžiu visai klasei NdŽ.
| refl. tr.: Kelias prie pasistatýtojo tikslo NdŽ. Jūs šitą pasistatėt sau idealu, tai privalote be paliovos jo siekti P.Vaičiūn.
18. palaikyti kuo esant: Mane durnu pastati̇̀s, ką aš lėksiu, rėksiu Str. Mislina sau vienas, kap jam iš svirno išejus, ba jį kap ras, tai vagim pastatỹs Lp.
19. H166 parodyti, atvaizduoti.
ǁ refl. H166 nusiteikti kaip, rodytis kokiam, vaizduotis kuo esant: Marti iš karto pasistatė ponia A.Vien. Tu pasistatyk, būk vyras! Krsn. Nieko negali pasistatyt prieš jį BsMtII70. Griežtai pasistatýti NdŽ. Ka tokiu ežiu pasistatai, ir kame sutikę lenks tavi žmonys iš tolo Šts. Pasistatęs ko nopuikiausiai, o nė kas, nė ko Gs. Bulius pasistãtė galingas KzR. Idant kūmai … su visu galimu už bernelį prieš čartą pasistatytų ir drąsiais pasirodytų Vln58.
20. SD217 padaryti, kad kas patektų į kokią padėtį: Šitoks rūpestingumas ir klausimas pastato Vilių į labai keblią padėtį I.Simon. Rėžė žmonėms teisybę į akis, dažnai ir pašiepdavo jų silpnybes, pastatydavo juos į juokingą padėtį J.Balt. Rašytojas neretai pastato savo veikėjus į labai sunkias aplinkybes, kuriose atsiskleidžia svarbiausi jų charakterio bruožai rš. Nepasigirdamas pasakysiu: būčiau aš, kaip tamsta, mokslo paragavęs, ne vieną išminčių durniaus vieton pastatyčiau rš. Nepaklausė rimto patarimo, o dabar ne tik save prapuldė, bet ir kitus pastatė į pavojų rš.
×21. sutvarkyti: Šitas ūkis gerai pastatýtas NdŽ.
×22. suorganizuoti, įsteigti, įkurti: Pastatė večerą savo šventą PK124. Pastatau tavorių (tavorą Sut) SD430. Pastatyt teikeis karalystę, id daugintųsi PK72.
×23. refl. save paskirti, paaukoti: Atsižadėtų velniui irgi svietui su visais jų darbais ir geiduliais, insiduotų ir pasistatytų tena Ponui ir šventai bažnyčiai Mž124.
×24. refl. apsistoti: Bei garbė Pono vėl išėjo nuog slenksnio namų ir pasistatė ant cherubinų BBEz10,18.
◊ aki̇̀s pastãtęs nustebęs, išsigandęs (žiūri): Ko žiūrai į mane aki̇̀s pastãtęs? Mrj. Veiza aki̇̀s pastãčiusi Nt.
aki̇̀s pastatýti
1. Všt žvelgti išplėstomis, nustebusiomis ar išsigandusiomis akimis: Ka pasakiau, tik pastãtė aki̇̀s! Kair. Tik pasakiau, kad ne aš, tai ir pastãtė aki̇̀s Btr. Kumet pasisakiau iš numų išeinanti, visi aki̇̀s teip i pastãtė Vkš. Jis, sutikęs mani, kad pastãtė aki̇̀s! Jrb. Aš jį prirėmiau prie sienos už šunybes, o jis pastãtė aki̇̀s ir pradėjo kryžiavotis Plk. Ka senovės žmonys atsikeltų, akès pastatỹtų Krš.
2. atidžiai žiūrėti: In šitą mergaitę visi akis pastatė: ir vyrai, ir šinkarka V.Piet. Aki̇̀s pastãtėm į tą vietą, žiūriam – neiškilo, ir nuskendo Skr.
3. Trš, Pj sakoma apie supykusį, pasipiktinusį: Tuoj aki̇̀s pastãtė ir rėkia Pc. Akis pastatė kap ešerys Lp. Motyna jai (marčiai) padeda, o ji vis aki̇̀s pastãčiusi i pastãčiusi Vdk. Pastãtė akès, pryšais pulna Krš. Aki̇̀s pastãto – nėko negal pasakyti Rdn.
4. išsigąsti: Aš krebšt, o ji ir pastãtė aki̇̀s Mrj.

aki̇̀s [stulpù] pastatýti Slv numirti: Tik pamačiau, pastãtė aki̇̀s stulpù, ir baigta Blnk. Kaip tik akis pastatysi, tujaus pamatysi šunį su katineliu LTR(Trg). ×
ant kánto pastatýti išjuokti: Berneliai, jūs mane an kánto pastãtėt Rdm. Tai jau ir tave pastatė ant kanto Vv.
ant kẽlio pastatýti užauginti, išauklėti, išmokyti: Da kad pagyvent, kolei vaikus in kẽlio pastatýsiu Ktk.
ant kójų pastatýti
1. parengti savarankiškam gyvenimui, padėti įsigyventi, įsikurti: Galia jau mirt – vaikus ant kojų pastatė: dukterys ištekėjo, sūnai vedė LTR(Pnd). Brolis padėjo mun visus vaikus ant kójų pastatýti Vkš. Daug vaikų gerai, ale kol jus užaugini, ant kójų pastatái… Nmk. Buvo jau nusigyvenęs, bet aš vėl jį pastačiaũ ant kójų Btr. Jį arkliai an kójų pastãtė (iš arklių prasigyveno) Alv. Pagelbmi, ant kojų pastatau R155, MŽ205.
2. Mrj sukelti, pažadinti: Pastãtė visą šeimyną ant kójų Upn. Skardus it varpo garsas bematant pastatė vyrus ant kojų V.Myk-Put.
3. išgydyti: Kad mane an kójų pastatýt, nieko nežiūrėč, eič namo Ukm. Buvau tikras, kad jam vieni niekai pastatyti ant kojų sunkiausią ligonį rš.

ant kõrtos pastatýti surizikuoti: Negalima žaisti su ugnimi ir lengva ranka pastatyti ant kortos viską rš. Petras ne kartą turėjo apsispręsti ir pastatyti viską ant kortos: arba – arba rš.
ant sàvo (ant savę̃s) pastatýti padaryti pagal savo norą, įsitikinimą, nepaisant kitų prieštaravimo: Vis tiek in sàvo pastačiaũ, bobom nepasidaviau Ktk. Nors čia trūktų plyštų, aš turu ant sàvo pastatýti Užv. Sūnus pastãtė ant sàvo ir iš namų nėjo Skrb. Tolei gins, lig an savo pastatis LTR(Ds). Ne kap tu nori, ale kap aš – an sà[vo] nepastatýsi Vlk. Aš pastačiaũ tyčia an saũ, kad man gražų grabą nupirkt Slm.
ausi̇̀s pastãtęs labai atidžiai (klauso): Barė – i klausais ausi̇̀s pastãčiusi Rdn. Jam buvo dyvai, kodė dabar anų kalbą suprantąs, ale veik vis ausi̇̀s pastãtęs klausės Jrk113. Akis ir ausis pastatęs klausė Tat. Nuo avilio nesitrauk, klausyk ausi̇̀s pastãtęs i žiūrėk akis išpūtęs LKT205(Kt). Žmogus būni kap tas kiškis – tik ausi̇̀s pastãtęs ir klausai Rod. Aš ausis pastãtę ir klausau LKKXIV214(Zt).
ausi̇̀s pastatýti KII100 sukaupti dėmesį klausantis, suklusti: Turiu gerai ausi̇̀s pastatýt, kad suprasč LKT177(Smln). Pakelt, pastatyt ausis SD170. Pastatau ausis R333, MŽ446, Sut.
batùs pastatýti [į šiáurę]; bul̃kenas pastatýti Pp, Varn menk. mirti, nusibaigti: Kumelelis pastãtė batùs Šts. Ans dirbs, ka pastatýs batùs į šiáurę (nesulauksi, kad jis dirbtų) Ms.
bùrną pastatýti būti nepatenkintam: Burną (zūbus) pastatau CII25.
danti̇̀s pastãtęs įširdęs, supykęs: Ėmė visi akis pabalinę, dantis pastatę, ant jos pulti Žem.
ẽšerį (ẽžį) pastatýti prieštarauti, pykti: Ką tu jam padarysi: pastãtė ẽšerį – kad nori, tai pykis Gs. Pastatęs ešerį kaip bužys LMD. Bernas pastãtė ẽžį ir neina prie mėšlo vežimo Jnš.
gérklę pastatýti pradėti bartis, šaukti: Ka ji pastãtė ger̃klę ant to senio! Skdv.
gùrklį pastatýti pasipūsti: Eina gùrklį pastãtęs Plt.
į kójas pastatýti
1. padėti įsikurti: Visus keturius vaikus pastatýsi į kójas Als.
2. išgydyti: Daktarai muni bepastatė į kojas, tariaus jau mirsiąs Šts.

į (kieno) pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę, ka pastatỹtų į mūso pė́das, anie tokią revaliuciją pakeltų! Trš.
káušą pastatýti pradėti verkti: Aš tik pajuokavau, o tu jau ir pastatei̇̃ káušą Ob.
kẽterą pastãtęs pasipūtęs, išdidus, piktas: Ko vaikščioji kẽterą pastãtęs? Stak. Žiūri – viens ant kito keteras pastatę V.Kudir.
kẽterą pastatýti pasipriešinti, prieštarauti, nesutikti: Kai aš savo kẽterą pastatýsiu, tai visi cyps Kt.
kójas (kaũšenas Lkv, kebekštès, kė̃geles Rt, kė̃gelius, kepšès Jnš, Šl, kė́ženas, ki̇̀belkas, kójenas; Žem, kùlbenas) pastatýti [į vir̃šų, į aũkštą, į aũkštį] Bb menk. numirti, nusibaigti: Par tą didelę sprogseną i kójas pastãtė Vkš. Jei neėsi, kójas pastatýsi į aũkštą! Krš. Dirbsi dirbsi i bedirbdama kójas pastatýsi Vdk. Reiks visims kójas pastatýti į vir̃šų Grd. Arė arė, kol arklys kójas pastãtė Šll. Vienas gaidelis, veizam, kójas pastãtęs Mžk. Ka rėšu – i kė́ženas pastatýsi! Rt. Ėsk ėsk, bene pastatysi kėgelius! Krž. Gėrė gėrė, jau kebekštès ir pastãtė Erž. Plėšos plėšos kaip beprotė, o pastatýs kepšès, i būs po visko Krš. Tik bardokšt aukštielnykas, ir pastatė kepšes Grz. Kam čia taip storojies – pastatýsi ki̇̀belkas, ir bus po visam Sml. Pastatė kojenas vieną kartą ir tas vagies šmotas Brs. Jau greit reikės ir mun kulbenas pastatyti Akm. Nueinu į tvartą – kumelė kaušenas pastačiusi ir gulia Šll.
kóks (ki̇́ek) pari̇̀tus, tóks (ti̇́ek) pastãčius Jrb, Trk sakoma apie mažą storą žmogų: Ji tokia kupurna, kiek paritus, tiek pastačius Prn.
kõzerį pastatýti NdŽ didžiuotis.
krỹžių pastatýti baigti, nieko gera nebesitikint: Kur boba įsimaišo, ten geriau iš karto kryžių pastatyk – gero nebus A.Vien.
lẽtenas pastatýti [į vir̃šų Pvn, į sáulę NdŽ] menk. numirti, nusibaigti: Susidėdino dantis, o po mėnesio letenas pastatė Šts.
lui̇̃šį (lū́pas) pastatýti būti nepatenkintam: Kam pastatei̇̃ lui̇̃šį, gal pyksti? Dglš. Pastãtęs lui̇̃šį – neprijemnas žmogus Dsn. Lū́pas pastãčius mergaitė Ėr.
nagàs pastãtęs pasirengęs griebti: Laukia nagàs pastãtęs Dglš.
naujàs kójas pastatýti vesti jauną: Kap pati pamirė, ažsigeidė naujàs kójas pastatýt LKKXIII130(Grv).
nėrà kur kójos pastatýti labai ankšta, maža vietos: Nė̃r kur būt, kur kójos pastatýt Švn.
ni̇̀kį pastatýti užsispirti: Jug ans čia ni̇̀kį pastãto Gršl.
nósį (nósę) pastatýti [į vir̃šų Ggr]
1. Ggr menk. numirti, nusibaigti.
2. pasipūsti, didžiuotis: Išsirodė, kas par vienas, eina nósę pastãtęs Krš. Poni paliks, pastatýs nosi̇̀kę Krš. Parvažiavo iš Vilniaus, tuo ir vaikšto nósį pastãčiusi Varn.
3. supykti: Tuojau nósį pastãtė i išsikraustė Jrb.

óbelę pastatýti atsistoti aukštyn kojomis: Jau obelę beveik pastatau, tik biškį biškį da už kojų reik pritūrėt Škn.
óžį pastatýti užsispirti: Ir toks krupis jau moka óžį pastatýti Vvr. Monika pastãtė savo óžį Jz.
padùs (piñkules Kv) pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ji tik tik padùs nepastãtė Žlp.
pečiùs pastatýti Ukm nustebti.
po (kieno) akimi̇̀s (po akių̃; N) pastatýti parodyti, pateikti: Pastatau po akių, duomi R154, MŽ204. Jis man savo bėdą po akių̃ pastãtė (papasakojo) KII330.
prie si̇́enos pastatýti sušaudyti: Visus prie sienos pastatysiu! rš.
ragùs pastatýti Srv užsiožiuoti, supykti: Maža kiek nepatiko – tuoj pastãto ragùs Ėr. Neklauso, pastãtė ragùs ir neina prie darbo Jnš. Nespėju aš žodžio pasakyt, o marti ir pastãto ragùs Skrb.
ragõžių pastatýti parvirsti: Vienas vyras ėjo, visai prie durų kad davė – ragõžių pastãtė Jrb.
raudóną gai̇̃dį pastatýti padegti: Galia iš keršto pastatyti raudoną gaidį Krkl. Aš tau raudóną gai̇̃dį pastatýsu, palauk! Krš.
ri̇́etus pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Ri̇́etus pastãtė, i viskas Rdn.
skẽterą pastatýti NdŽ pasipriešinti.
skiaũterę pastatýti pasipūsti, didžiuotis: Anas eina kaip gaidys skiaũterę pastãtęs Dbk. Bagočius skiaũterę pastãtęs vaikšto, su nieku nesišneka Vlkj. Brazė jau įkaušęs, skiauterę pastatęs, nors didumo kaip gorčius, nuolat pylė panelei alų J.Paukš.
snùkį pastatýti būti nepatenkintam, įsižeidusiam: Prisitraukė tuos barščius, snùkį pastãtęs, pamaišė, pamaišė i blinkt šaukštą Mžš. Supyko pykutis, pastãtė snukùtį Prk.
sùbinę pastatýti menk. numirti, nusibaigti: Pastatýsi sùbinę taip plėšydamos Krš.
šẽrį (šeriùs, šer̃stį) pastatýti prieštarauti, šiauštis, pykti: Nors dar jaunas, bet jau pastãto šẽrį prieš vyresnį Jnš. Ko dabar į Kupiškį? – pastatė šerius tėvas. – Vis prasimanai tu, Marijon! J.Balt. Aš tik žodį – jis tuoj šeriùs pastãtė Ps. Pastatýs šẽrį, ar su tokia susišnekėsi?! Krš. Daba tokią žlibelę [senutę] turu, i tatai ana da šẽrį pastãto Lkv. Kaip sendvariškiai kad šerį pastatė, pasipūtė provoties Žem. Anys buvo vienas kitam šer̃stį pastãtę Rš.
šerỹs pasistãtė supyko: Visiems ant jo šerys pasistatė kaip katinams prieš šunį Žem.
tóks paguldýtas (pàverstas Sln), tóks pastatýtas Skr; tóks pari̇̀tus, tóks pastãčius; Žem sakoma apie mažą storą žmogų.
úodegą (žagrès) pastatýti Krš menk. numirti, nusibaigti: Serga jau kelinti metai, turbūt ir žagrès pastatỹs Šl.
zūbùs pastatýti KII31 būti nepatenkintam: Pastatė zūbus kai kiaulė šerius B827.
žãgrę pastatýti atsistoti remiantis rankomis ir galva: Ot mano vaikas kad pastãtė žãgrę! Krs.
papastatýti (dial.) tr.
1. Dv daug pristatyti, statmenai pridėti.
2. pristatyti, pastatyti daug pastatų: Papastãtė naujas pirkias Dv.
priešpastatýti tr. kng.
1. sp sugretinti du dalykus, norint iškelti jų priešingumą, priešpriešinti, statyti priešais.
2. iškeliant priešingų jėgų skirtybes, ugdyti priešiškumą, nesantaiką: Jie nori priešpastatýti vienas tautas kitoms DŽ1.
pérstatyti tr. K, Š, perstatýti Rtr
1. Sut, N, M, LL166,190 perdėti, perkelti į kitą vietą: Stalą pérstatė į kampą DŽ1. Žmogus kluone nuejo pérstatyt kūlio, suėmė kūlį – gyvatė ir rankon [kirto] Dg. Kambario sienos plonutės, perstatomos J.Jabl. Pérstatyti puodus NdŽ. Paskui ėmė tais bačkas perstatė: kur buvo drūtas vanduo, tai jis pastatė minkštąjį, o kur buvo minkštas, tai jis pastatė drūtąjį BsPIV227. Pérstatoma sėdynė NdŽ. Pérstatomasis prietaisas NdŽ. Pérstatyti geležinkelio vagonus NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ einant kelti į priekį (koją): Jau labai serga, negali eit, tik ką kojas pérstato Švnč.
2. Sut, J, LL182, NdŽ išardžius sukonstruoti, padaryti (pastatą, statinį) kitaip ar kitur: Pérstatė namą kitoje vietoje DŽ1. Tas jų namas párstatytas Jrb. Šiemet parstati̇̀s gurbus Mžš. Juk triobas párstatyt – tai ne tvorą užtvert Jsv. Pérstatis palaikį tvartą Ktk. Ta vieta dabar vadinama Gaidžio kalnu, kur ir šiandien tebestovi kelis kartus parstatyta raudona koplyčelė KlbXVII94(Slnt). Gyvenamąjį namą iš naujo perstatė – apipjautų rąstų, trumpesnį, platesnį rš. Reikia pečiuką pérstatyt Ln.
| refl. tr.: Pirkaitę pérsistatė ir skarda apsidengė Alv. Be amato nestova: kūtikę pársistato Krš.
ǁ iš naujo sumontuoti: Tas vežimas yr pérstatomas Plšk.
3. refl. tr. persiskirti, persitverti (patalpą): Kartėm parsistãtėm daržinę Ėr.
4. perkelti į naują vietą (gyvulį, pririštą ganykloje): Išvažiavau iš namų, tai be manęs nebuvo nė kam karvių pérstatyt Srv. Reikia eit an karves pérstatyt Gdr.
5. K perkelti, paskirti į kitą vietą: Jįjį párstatė iš Maksvos į Adesą, t. y. parkėlė J.
| Kristus mus išgelbėjo nuog darbų tamsybės, perstatydamas mus ing karalystę jo sūnaus BPI426.
6. iš naujo, kitaip parengti (veikalą, šokį ir pan.): Neretai choreografui, pradėjus repeticijas su orkestru, reikia perstatyti ne vieną šokį rš.
7. pertvarkyti, kitaip skirti, nurodyti: Po gali (galų gale) kitep pérstatyta buvo [kaimo] rėžiai Vlk.
ǁ refl. pasikeisti: I vis tiek išejo laikai, i pársistatė laikai Vž.
×8. pristatyti, supažindinti: Pažįstamas nuvedė Jurgį į lenkų draugystės posėdį ir perstatė jį kaipo atstovą ir pasiuntinį nuo Lietuvos M.Katk.
| refl. NdŽ: Tartum mes pažįstami? – tarė jis, persistatydamas Ievutei rš.
×9. vaizduoti: Čion paduotieji dainų variantai perstato mums levą dar su paukščiais besikovojantį LTI37(Bs).
10. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Ans y[ra] didliai pársistatęs Krn.
×11. N išversti iš vienos kalbos į kitą: Jo giesmių dalykėlis ir į lietuviškąją kalbą perstatytas prš. Naujas testamentas jų kalboj jau perstatytas ir išdrukavotas Ns1850,2.
piestatýti (ž.)
1. žr. pristatyti 10: Žmona pystãto daržų ravėti Sg.
| refl.: Aš turiu pysistatýti (prisiversti), kad viską išgerčiau Krg.
2. refl. žr. pristatyti 12 (refl.): Anam bešvilpant, pysistãtė velnias Krg.
prastatýti tr.
1. NdŽ pradėti, imtis statyti (pastatą).
2. NdŽ dedant, statant į kitą vietą, nepataikyti.
3. refl. NdŽ pramokti statyti.
4. K, NdŽ, KŽ užstačius (užstatą) netekti, prarasti.

×priešstatýti tr. N pastatyti, iškelti priešpriešiais: Ir kitur malonę nupelnymui ir vertystei darbų mūsų drąsiai priešstato MT79.
pristatýti tr. K, Rtr, Š, KŽ; L
1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč.
^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu balsu gieda (dūdelė) Pnd.
| refl. tr.: Prisistatė prie lango kopėčias ir įlindo rš.
ǁ žengiant greta padėti (koją): Koją reik taip pristatýti, kad užkulniai kaukšteltų Rs.
2. daug sudėti statmenai: Ot laukai pristatýti mandelių! Pc. Pilni laukai sėdelių pristatyti, rikių pririkiuoti J.Jabl. Ar daug nukirtot rugelių? Ar daug pristãtėt kapelių? (d.) Vrn. Kiek vainike varpelių, tiek pristatėm kalne rugelių LTR(suv.). Tų kūlių pristatýdavo daržiniukės galą keliem metam Sk. Aplink visą grabą buvo pristatýta vaškinių žvakių Skrb. Rugių pristati̇̀s, pakurs i džiovena jaujuj Aps. Nuveži, pristatai̇̃ linų, išdžioveni Antr. Du gaspadoriai jaują pristãto [linų] Vdn. Ardai buvo tokie, pridžiovė, pristãtė, pečių kūreno i džiovino [linus] Vvr. Buvo kartys po tą pirtį, teip aukštai pristatýsi tų pėdų Nt.
3. I daug pridėti ko: Pilną stalą pristato visko Dbč. Visas stalas buvo pilnas pristatýtas alaus uzbonų Skrb. Pri̇̀stačiu puodų pilną pečių GrvT134. Pristãtė pilną stalą valgyti ir gerti NdŽ. Kambarys pristatytas gėlių rš. Džiaugės karalius gavęs paną, pasisodino prie stalo, pristatė visokių valgių ir vaišina BsPII137. Motyna pristatė užkandos, susvadino visus vaišinti Žem.
4. liepti įpareigoti kur, prie ko būti, stovėti: Šitas protas intiko Holofernui ir jo zalnai gerai, ir paguldė (apačioje pristatė) po šimtą pas kožną šulinį BBJdt7,11. Į Klevus atsidangino kažkokie žandarai, krečia rūmus, ponų neišleidžia, o ponaitį laiko atskirai, pristatę prie jo sargybinį V.Myk-Put. Kurie žmonys pėsčiokai buvo, tujau pabėgo, o kurie su arkliais, pristãtė sargybą, nebipaleido Knt. Sargybą anielų šventųjų jiemus pristatė SPI333. Apveizdėjo grabą, užženklino akmenį ir pristãtė sargus DP180.
5. palikti stovėti daugelį (arklių, vežimų): Pašaliais, pakraščiais pristãto tus vežimus i eis į vidų Akm. Vai kad prijojo pilnas dvaras svetelių, vai kad pristatė pilnas stonias žirgelių LTR(Grv). O ir pristãtė stainio[je] žirgelių, o ir prisėdo svečių suoleliai JV336. Žirgeliai sukinkyti, prie gonkų pristatyti (d.) Sn.
| Ešalonas dunda – pilnas prisėdęs kareivių, tankų pristatytos platformos, patrankų rš.
6. Sut, LL21,193 įrengti, padaryti (pastatą, statinį), prišliejant prie kito: Sugriuvo mano kiauliatvartis, reiks kitą prie tvarto pristatýt Kpč. Kiaulinykas prie tvarto pristatýtas Dg. Mūs per mažas tvartas, reikia pristatýt trisienis Alv. Pristatýta priemnė Šlčn. Pristatyt ką namump SD302.
| refl. tr.: Prie gryčios prisistatė pavietėlį žabams sukrauti rš.
7. daug įrengti, padaryti (pastatų, statinių): Dusmenys atsikūrė – žiūrėk, kiek namų pristãtė! Pv. Pilną miestą namų pristatysiu J.Jabl. Nepristačiau naujų klėčių dėl tavo dukrelės LTR(Kpč). Nepristačiaũ naujų stainių dėl tavo žirgelio (d.) Rod. Anas bažnyčių daug pristãtė …, o karčemos nė vienos nepastatė (ps.) LKT341(Lb). Ant visų kelelių pristatėm kryželių LTR(Lp).
| refl. tr. Š: Palei plentą žmonės prisistãtė namų DŽ1. Čia jau daba prisistãtė gyva bala Všv. Daug pirkelių prisistãtė Strn. Jis prisistatė dveja tiek kūčių Vaižg. Jiej (bebrai) prisistãto būdaičių Dbč.
ǁ užpildyti (vietą) pastatais, užstatyti: Pakalnė pristatyta viešbučių, kareivinių, krautuvių Šlč.
| refl.: Kaip miestelis toks išeina, prisistãtęs yra Lc.
8. Pb padėjus daugelį kokių įtaisymų palikti kurį laiką: Pelėkautų pristãtėm, gal vis kokią vieną žiurkę pagausme Krs. Dabar bulbõs pristačiaũ baltų maišų [šernams gąsdinti] Dgč.
×9. prirašyti: Ant kelnių, diržų ir petnešų jis pristatė šventa kreida daug kryžių ir vylėsi, kad kelnės ir traukiamos nenusmuks LTsIV473.
10. liepti, užduoti, priversti ką dirbti, daryti: Buvo berniokų, tai art pristãto, tai čia, tai te Skrb. Kad būt mano valia, tai pristatýč prie žemės darbo Ds. Pristãtė muni jovalo kapoti Varn. Būdavo, baigsi kult, prie girnų pristãto LKKXV289(Jrb). Po myriui Raulo motinos niekas nepasirūpino pamokyti jį skaityti arba rašyti, bet tuoj pristatė žąsis ir kiaules ganyti J.Bil. Tokį mažą vaiką i prie darbo pristãtė Dj. Prie grūdų punkto aš buvau pristatýtas Pgg. Dinderį muša mieste – reik pri dalgio, pri šakės pristatýti Krš. Reiktų šitas žmogus vėl pristatýt ant tą darbą LKT309(Žl). Pristãtė jį varpais skambinti NdŽ. Dievas pristatė visus žvėris kasti upes ir ežerus SI64. Pristãtė pelėdą su didžiausioms akims sargu prie pelės olos Jrk42.
| refl. Š, BŽ488.
ǁ palikti kieno priežiūrai: Pristãtė jį prie meistro NdŽ. Nuvežęs pristãtė prie vieno mokytojaus BM189(Šl). Nuvedė jį Kaunan ir pristatė pri gero kalvio M.Valanč. Mano [dėdė], tuojaus atėmęs iš mokyklos, pristatė mieste prie kurpiaus amato mokytis LzP.
11. A1884,324, M, LL24, Švnč atgabenti, nugabenti, nuvežti kur, nugabenus pateikti: Pristatýk man ko reikia J. Ko tik reik – a runkulių, a grūdų – jis viską pristãto Jrb. Nors daugiausia tų visų daiktų ponui turėdavom pristatyti, bet ir mums šis tas kliūdavo J.Bil. Nupirktos prekės pristãtomos į namus DŽ1. I pristãto šviežienėlių visokių [į parduotuves] Mšk. Meisos kiek pristãto (prineša), ka daba patys nebsuėda Trk. Seniai pristačiáu kiaulę Rsn. Kitims tą bjaurybę pristatydamas, ir pats lig laiku sriuobti brauškę pradėjo M.Valanč. Dabar linų nebereik mint: pristãto šiaudus – gauna išaustus Dt. Pristãto čia peno kiaulėm Dv. Pristačiaũ porą vežimų dobilų kariuomenei Srv. Į Skuodą pryvoles vežėm su purmankoms pristatyti valdžiai Ms. Laiku paduoti, pristatyti I. Medžiagas pristatýkiat, aš padirbsu Tl. Valgyti yr pristatýta visko Žeml. Pažiūrėsim, ką šiandiej man valgyt pristatis LTR(Zr). Nieko labai kompromituojančio [korespondencijoje] mes neradome, nors kai ką turėsime pristatyti pono generalgubernatoriaus kanceliarijai V.Myk-Put. Mėlennosiams blogai – savaitė rašalo nepristãto (juok.) Krš. Tuojau jai pristatė čeverykas, liepė apsiaut ir vėl vadina šokt LTR(Šd).
| prk.: Būt pristãčius (pagimdžiusi) [vaiką] i gyvenus Švnč.
pristatýtinai Tik pristatytinai teperka, t. y. nupirkus pardavėjas turi pristatyti rš. Įsakytinis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu pristatytinai rš.
12. pasirūpinti, kad kas kur nuvyktų, atvyktų: Anidvi daktarą tujau pristãtė Vž. A pristãtė tavo vaiką [į kariuomenę]? Jrb. Ažu šitokią neteisybę kas dabar bus? Pristatýk svietkus Mlk. Po metų aš tave pristatysu in tavo karalystę BsPIV199. Mes turiam tave pristatýt karaliui (ps.) Ar.
| refl. Rtr: Pirmadienio rytą jau turi laiku prisi̇̀statyti į darbą Kv. Skolininkai prisistãtė NdŽ. Matai, kiek cagių prisistãtė [vakaroti], nebūs ir kur susvadinti Krš. Kur gegužinė, kur vakarėlis, reikia prisistatýt Rk. Da nespėjo saulė patekėt, i prisistãtė Pmp. Barbutė tuoj prisistatė [merginoms] į pagelbą S.Čiurl. Taip besiriejant – šmakšt uredninkas ir prisistatė Žem. Lapė kojas ištiesė ir laukia varnos. Varna tuoj ir prisistatė rš.
ǁ refl. atvykus pasirodyti kam: Grįžę iš namų kareiviai turėjo kamandantui prisistatýti Plšk. Tuojau prisistačiau kalifui ir apsakiau, kaip atlikau jo pavestą reikalą J.Balč.
ǁ refl. tr. atsikviesti, įsigyti: Prisistãtė daktaras pagelbininką (felčerį) Užv.
13. refl. prie ko pristoti, prikibti: Prisistãtęs sekio[ja] i sekio[ja] paskui Vdk. Eik šalin, i prisi̇̀statys kaip cigonas (įkyriai prašai)! End. Ko čia dabar prisistatéi, ar neatsitrauksi! Pgr. Prisistãtė kap ožka prie vežimo Plv. I prisistatė kaip velnias pri gražio abrozo LTR(Krž). Prisistãtė kai velnias pri davatkos Erž.
14. nuvarginti, nualsinti: Dalgę gerai traukiu – da jaunus pristataũ Ssk. Ji vakar, kratydama mėšlus, dvi mergas pristãtė Snt. Tiek daug rugių neprikraukit, kad arklius pristatýtumėt! Žvr.
15. prarasti: Jis kupčiaudamas visą savo turtą pristãtė KII386.
16. prikimšti, prigurkti: Pristačiaũ pilną pilvą bandų Al. A morką išrovę, ar kame obulių tie velniukai pristatýs Tl. Ka pristãtė vištos gurklius žirnių, net nebepaeina Ps.
| refl.: Prisistačiaũ, kad visądie galėčiau kęst Alk.
17. suvesti į pažintį, supažindinti: Pristãtė naują tarnautoją DŽ1. Keblauskienė merkia Adomui, kad šis pristatytų ją Tomui K.Saj. Draugė Lauritėnienė, – pristatė ją meno tarybos nariams Lengvenis rš.
| refl.: Prisistatýk, kas esąs DŽ1. Jis prisistatė ir draugiškai pakratė man ranką rš. Piršlys su jaunikiu šeimininkams dažniausiai prisistatydavo kaip pirkliai ar medžiotojai rš.
ǁ refl. teikti ką aiškinant: Šimkaus recenzija ne tiek analitinė, kiek knygą propaguojanti, ją visuomenei pristatanti rš.
18. DŽ1 pasiūlyti, rekomenduoti: Pristatýti apdovanoti NdŽ.

×razstatýti (hibr.) tr.
1. iš naujo sustatyti, perstatyti: Tu nesbãstai niekur, eisim rugių razstatýt Grv.
2. išdėstyti, išdėlioti: Retai razstatýta [avilio] rėmeliai Aps.
3. refl. statantis daugeliui kitur persikelti: Buvo didesnė ūlyčia, tik razsistãtė Švnč.
4. išskėsti: Strielkos (laumžirgiai) skraido sparnus razstãtę Lz.
5. atkišti: Kojas razstãtę LKKXIV214(Zt).
| refl. Aps: Vieni kaulai razsistãtę kap tuinai Lz.
sustatýti tr. Rtr, Š, KŽ; LL269, L
1. N, K padaryti, kad stovėtų, stačiai, vertikaliai sudėti, pakelti, kad būtų stati: Sustãtėm stulpus, įdėjom kryžiavonę Vvr. Gubas, rikes sustatýk į statą, į eilią J. Sustãtėm miežius čiupkelėm Mlt. Vakare, jei neparvežė [rugių pėdų], i sustatýsi, nepaliksi End. Gubas sustãto po dešimt pėdų Adm. Nesustãtė rugių kuoruosna – sulis Klt. Grikius surauna, sustãto gubelėm Antr. Kap anys (linai) išauga, tai rauna juos, sustãto pėdus Dv. Linus sustãto gubukais Stl. Ka nenora į vandenį merkti [linų], sustãto an dirvono Gd. Stačiamalkin stačias malkas sustãtė ir užkūrė Šmn. Tę yra ardai, tokios kartys, ir sustãto tę linus LKT314(Rk). Sustati̇̀s [linus] jaujon, tada kūrena pečių – džiūsta Ml. In palų sustãtom [linus] aukštai, tada minam Klt. Sustatýdavai šiltose jaujose, gražiai eiliukėm tokiom [javus] Mšk. Dideles kupetas [rugių] sustatýs, pask apkepurės, i teip būs kupeta pri kupetos End. Yr mestinės turpės, anas sustãto į krūveles, veikiai išdžiūna Brs. Baltramiejus stirtas statė ir sustatė tris stirtaites KlvD3. Sustatýti šautuvai NdŽ. Vienu keliu priklaupiau, aukštyn plaukus sustačiau LTR(Klvr). Kap dar̃ jis tę tuos ūsus sustãto? Lp. Kad sustãtė ausis jaučias, kad pasipūtė! Ob.
| refl. tr., intr.: Ateis, padės rugius surinkti, matai, reikės i susi̇̀statyti Lpl. Jį suėmė baimė, kad net plaukai susistatė SI285. Mun toks skriaubis pašoko, plaukai susistãtė Dr. Arklio plaukai susistãtę, nesuglostyti, reik arklį gūniuoti Ggr. Pūrinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato Šts.
2. daugelį kurioje nors vietoje sudėti, išdėstyti tam tikra tvarka: Aikštelėje ant sustatytų pakraščiuose suolų sėdi Devynbėdžių žmonės K.Saj. Popiet stalus sustãtė, išgert, pasakė, kad sėstų Lt. Sustatýti paeiliui statines NdŽ. Prie bažnyčiai armotos sustatýtos – laukia vokiečių Kp. Atneš in stalo, sustãto – visi valgom Aps. Ir tuojaus žydelka, atnešus šešias butelkas, sustatė ant stalo eilion Sz. Sustãtė jau kiek tų bliūdų košės valgyti Lž. Dar aš neinejau aukštona klėtelėn, ir sustatė man krėslelius jauna švogerkėlė KrvD44.
| refl. tr., intr.: Ir knygų spintos visu pasieniu susistatys, ir jos bus pilnos knygų V.Bub. Neturiu kur puodų susistatýt Skdt.
ǁ užkėlus sudėti (kojas): Kojas tik sustačiaũ in suolo, bijau i nukart žemyn Klt.
3. Lt liepti, įsakyti keliems ar daugeliuį stovėti vienam šalia kito arba vienoje vietoje: Mus sustãtė į eilę DŽ1. Sustatýti pagal didumą NdŽ. Eilėj sustatýti kareiviai NdŽ. Mus čia sustãtė i varė toliau Plšk. Sustãto iš keturių pusių piemenis, išgena ant eikštės [karves] Sk. Pašešupy būdavo kareiviai sustatýti, ka neitų nė į Vokietiją, nė iš Vokietijos Nm. Prijojau kiemelį, uošvelės dvarelį – vario vartai uždaryti, sargai sustatýti JV64. Šįryt sustatęs darbininkus visus prie vieno darbo, gal dabar nebesirūpinti Žem. Nuejau rinkti [rugių], muni sustãtė su savo martele Kal. Sustatė brolius an aukšto kalno – dūzgia kulkelės pro jų galveles LTR(Vrnv). Ir sustãtė mus bernelius į vieną glitelę JD223. Ir sustatė vedu jaunu pri balto stalelio, ir parkeitė aukso žiedus ant baltų rankelių LTR(Klk).
| refl. tr. Šts: Susistãtė į būriuką i paveikslavos Jrb. Susistãtė ir kamantinėja DŽ1.
ǁ prk. sugretinti, sulyginti: Muni sustatyk su suvalkiečiu – didelis skirtumas Krg.
4. Kv suvedus ar privažiavus palikti stovėti (gyvulius, mašinas ir pan.): Ant dvaro ašvieniai sustatýti J. Arklius sustãtė kluonuose Dglš. Sustatýti mašinas NdŽ. Jau žirgeliai sukinkyti, prie gonkelių sustatýti (d.) Šmn.
5. pasirūpinti, kad atvyktų kur: Galiu ir dešimtį sustatýt liudininkų Jrb. Žinoma, užmokės, sustatysi gerus liudytojus, gerai apsisukęs nusmauksi Žem.
6. M suręsti, padaryti pastatą, statinį: Tėvas sūnui gražias trobas sustãtė Trgn. Davė [ponas] piningų bažnyčiai sustatýti Grd. Vasarą parsivežte [rąstus] ir sustatýste pirkią GrvT137. Priemenelė šakaliukų (plonų rąstelių) sustatýta Dglš. Triobos sustatytos keturkampiu Vrp1895,21. Apie laivus ir iš jų sustatytuosius tiltus ant upių turime ir kronikose gana įdėmias žinias LTI240(Bs). Kad aš turėtau pas tėvulį valelę, sustatytau viduj dvaro klėtelę KrvD91. Šitoj ūlytėlė tankiai sustatýta LKT305(Kur). Sustatė savo stovyklas prie vandens Skv2Moz15,27. Jei pats ponas namų nesustatys, noprosnai jais rūpinas Viešpatis PK93.
| refl. tr. LKT167(Ktč), Vdžg, Skr, Lp, Skp, Ob: Susistãtė žmogus triobeles – kaip tik gyvent Ėr. Gavo [padegėliai] draudimus i susistãtė numus Krš. Keliautojai susistatė palapines, o aplinkui paleido kuprius ir arklius J.Balč.
ǁ įkurti: Gyvenimą sustatýt pinigų kaštuoja, o liuosinykaut nenoriu Gs.
| refl.: Ant mūsų žemės ta kaimutė susistãtė Krk. Iš senų senovės dvaras buvo taip pavadintas, o paskuo to[je] vieto[je] susistãtė Skaudvilė Skdv. Tarp balų susistãtęs kaimas Db. Anys čia jau susistãtę nuo senų senybės Vžns.
7. Mžš sumontuoti, sudėti, surinkti iš dalių: Kumet šulai y[ra] gatavi, tumet tik meistras emas bačką sustatýti Vkš. Sustãtė mašiną Lp. Atsiguliau, i lažka suvirto – šakaliukų sustatýta (menka) Klt. Man be galo įdomu, kada moterys, pailgėjus pavasario dienoms, iš daržinės į trobą atsineša stakles ir, vyrų padedamos, jas sustato A.Vencl. 1620 m. pargobino į Kretingą [vargonus] ir bažnyčio[je] sustatė M.Valanč.
| refl. tr. Klt.
ǁ sulaužytą (kaulą) vėl sudėti, kad sugytų: Atsitekėjo jis ligoninėje su suraišiota ir sustatyta ranka J.Bil. Mašina koją sulaužė, reikėjo vežt an daktarą sustatýt Ėr.
ǁ Sk iš sukirptų dalių dygsniais susiūti, kad galima būtų pasimatuoti (drabužį): Jūsų paltus sustatýsiu pirmadieniui Lnkv. Nuėjau pasimatuot – suknelė da nesustatýta Snt.
ǁ siejant sudėstyti: Sustãto vaikas raides, paskaito Krš. Sintaksėje žiūrime, kaip su vienas kitu sustatomi mūsų kalbos žodžiai J.Jabl. Iš kalbų [teismas] sustãto (nustato) teisybę Pj.
ǁ nutarti: I būtum nušavę, jau buvo sustatýta Žeml.
ǁ refl. tr. suderinti: Nusinešė kišeninį [laikrodį], ten susistãtė End.
8. daugelį sudėti į ką, įtvirtinti: Sustatýti langus NdŽ. Jau gegnės sustatýtos, reikia tik grebėstuot Ėr.
9. suglaudus atkišti: Sustãtė kelius, aš par kelius plumpt Šts. Eina, būdo (būdavo), lūpas sustãtę, tai eina! Lp. Kaip tos bobos eina – papus sustãčiusios Pj. Gali rūkšoti šykas sustãtęs, – nėkas tavęs dideliai nebijo Vvr. Kuprą sustãtė (įsigaužė nepatenkintas) i iše[jo] Klt. Vaikščiauna sustãtęs pečius kap kuolas Vrnv. Eina sustãtęs pečius lodz kuprotas Grv. Lekia net pečius sustãtęs Klt.
| refl. tr.: Senam tik sėdėt in saulės, kelius susistãčius Klt.
ǁ sukišti, suglausti: Nugaras sustatýs tas į kupetą, parsvies tatai katras diktesnis Nv.
10. refl. Alk, Graž susivaidyti, susikivirčyti: Tai žinai, kad susistatys jie abu, tai aš tik jau bijau ir žiūriu į duris Žž. Žodis po žodžio ir susistãtė Gs.
| Šunes kad susistatė (susipjovė)! Šn.
| Kai su tuo susistãtė (susiėmė), tai nutrenkė jį nuo stogo Stk.
11. Sn, Alv, Rmš, Jz užtraukti paviršių ledu, sustingdyti (upę, ežerą): Kap tik sustati̇̀s ežerą, tai ir važiuosim – aplink labai toli Rdm. Stipriai pašalo – ir Nemuną sustãtė PnmA. Nukėlė (nunešė) Nemuno ledus, o jau buvo sustatýtas Lp.
| Ledą sustãto žiemą, ir eini [per ežerą] Dg.
×12. (sl.) A1884,73 surašyti, sudaryti, sukurti: Sustatýti protokolą NdŽ. Sustatýti laišką NdŽ. Jūs nuo manęs (užsirašinėdamas mano pasakojimus) visas knygas sustatýsit Vlkš. Tada ir sustatė tą dainą LTR(Ob). Mokslus išejo – nesustãto pasakėlės padabnos Trgn. Parašyti satyrą kur kas sunkiaus nekaip sustatyti puikiausią pamokslą V.Kudir. Jis ir kompozitorius – muzikai gaidas sustato Žem. Komisijos buvo sustatytas atsišaukimas į visuomenę LTII136. Sustatýti planą NdŽ.
| refl. tr. LL263.
◊ ausi̇̀s sustatýti labai atidžiai klausytis: Vaikai ausi̇̀s sustãtę klausysmos, ką didiejai šnekės Rt.
danti̇̀s sustatýti primušti: Danti̇̀s sustatýsiu tam rupūžei! NdŽ. Greičiau duokše, jei nenori, kad dantis sustatyčiau! rš.
į aki̇̀s sustatýti NdŽ suvesti vieną su kitu į akistatą: Sustatysiu jus į akis Žem.
káušą sustatýti Ds pradėti verkti.
lui̇̃šį sustatýti būti nepatenkintam, supykti: Kai užpyksta, tai tuoj ir sustato luišį Ktk. Kamgi sustatei luišį, manai tavęs bijau KlK29,63(Tvr).
prie duobė̃s sustatýti sušaudyti: Kartu su kitais šakiečiais sustatė prie duobės rš.
skẽterą (skiaũturę) sustatýti priešiškai nusiteikti, supykti, pasipūsti: Dar kiaulė pro kiaulę praeidama sukriunkia – krukt, o ta bieso bobutė eina skiauturę sustačiusi, tik iš paniūros blykt, žvilgt, ir tiek LzP. Mergėms kažkas nepatiko – kažko skẽterą sustãtė Vkš.
pasustatýti (dial.) tr. padaryti, kad visi stovėtų, vertikaliai sudėti: Rugius teip pačia reikia pasustatýt mendeliuosnan Dv.
užstatýti tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L
1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstatai̇̃ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426.
| refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm.
| prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252.
2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt.
| refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistatei̇̃ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184.
| Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm.
3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š.
4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.
ǁ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd.
5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg.
6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.
ǁ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč.
| refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug.
7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ.
8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar.
9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165.
| prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj.
10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstatei̇̃ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb.
| refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.
ǁ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up.
11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje).
×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn.
| refl. NdŽ.
13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201.
^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al).
| refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg.
14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem.
15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem.

tiẽsti, -ia, -ė K, NdŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, Sut, M
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.

rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.

nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.

nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.

ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.

pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.

tiẽsti, -ia, -ė K, NdŽ, KŽ, DrskŽ; R, MŽ, N, Sut, M
1. tr. KlbII154, Rtr, PolŽ59 daryti tiesų, tiesinti, lyginti: Tiẽsti sulenktą geležį DŽ. Jam koja reikia tiẽst, gipsan dėt Klt. Rankos pirštų tiesiamasis raumuo V.Laš. Medžius reikia tiesti, kol jie dar jauni J.Balč.
| refl. K, NdŽ: Strypui tiesiantis, smūgio jėga mažinama rš. Pirštai tiẽsas, šiaudų kestes benešant Bdr. Tos vilnos buvo pumpuruotos, o dabar tiẽsias Jrb. Miltligė [rožę] užpuolė – suraukti lapiukai buvo, daba jau tiẽsias Sdb. Kai tiesiúos – skauda strėnas Jrb. Tiesiẽs greičiau, kad pagriuvai Tvr. Jau susiriečiau ir nesitiesiù iš to juoko Skr. Stovėk tiesiai, tai kriūtinė tiẽsis (juok.) Tvr. Gediminas pasilenkė paimti iškritusios nosinės. Paskui iš lėto ir ilgai tiesėsi, pečiuose jausdamas gniuždantį sunkumą J.Avyž. Nesitiesiasi MP175.
2. tr. Q119 tempti, ilginti: Ko tu čia tiesi̇̀ savo kaklą, ką nori pamatyt?! Prn. Jei, vedant arklį iš tvarto, arklys tiesia koją užpakalin, tai tą arklį vogs LTR(Pnd). Plonai tiesiù tiesiù (verpiu), bus svetriukui Klt.
| prk.: Tu šitos giesmės netiẽs' (netęsk) balso, ale stačiai kapoj (kapok) Plš.
| refl. NdŽ, KŽ: Trauki, nulūžo, tujaus ana (meškerė) nètiesas, ana kieta yrai Plng.
3. tr. kišti, artinti: Keliu, tiesiu SD51. Vaikas tiẽsia rankas į motiną DŽ1. Tiẽsti aukštyn (rankas) BŽ61. Tiẽsk ranką surištą J. Bobutė norėjo kaip ir ranką tiẽst (sveikintis). Ne, nekalba – nebètiesė rankos Kp. Monika net nustebo, pamačiusi Jarmalą, tiesiantį jai ranką P.Cvir. Tiesk, berneli, baltą ranką, eisim pavaikščioti LTR(Skm). Tiesė naganą, bet nešavo Šts. Netiẽsk kojų, būčiau numynus Ėr.
| prk.: Ir beržai rankas į dangų ties sveikinti gerves, grįžtančias gulbes S.Nėr. Gėlė į saulę galvą tiesia E.Miež.
| refl. NdŽ, KŽ: Rankos ing patį šimtą tiẽsiasi Drsk. Jaunas beržas šakų vainiku saulėn tiesias V.Mozūr.
ǁ duoti, brukti: Padotkus ciecoriui tiesia O.
4. tr. VĮ, BŽ83, Grd, Kv daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti: Par laukus tiẽs kelią, jau tų vingių nebus Jrb. Nebuvo tiestų kelių M.Valanč. Sako, geležinkelį tiẽs kariuomenė Ktk. Bėgius tiẽsti KŽ. Tiẽsti vamzdžius DŽ1. Po kokių metų dujotiekį ims tiesti rš. Ans tiẽsė pamatus dėl naujo rūmo J. Paskui imdavom tiẽst švelius (nutašytus medžius), sienas subudavojam – ir namas baigtas Snt. O kas tiẽsė sijužėles, kas grindų lenteles? JD899. Kerta klevelį ir ąžuolėlį, tiesia tiltelį per Nemunėlį LTR. Tiẽsė (statė) trobą – šimtą metų nereikėjo nagų kišti Krš.
| Pinkles tiẽsti NdŽ.
ǁ NdŽ, Tvr tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti: Jungiau jautelius, tiesiau vagelę LTR(Srj). Tiesiame liniją Z.Žem.
5. tr. skėsti, plėsti, skleisti, tempti: Ana nulėkė tokis didžiulis kap žvėris [voras], tai jis ir tiẽsia tinklus Pv. Jūs, broleliai mylimi, tieskit tinklą Dunojuj BsO18. Kalsiu kuolelį, tiẽsiu tinklužėlį JD664. Leiskim, vyrai, naują laivą, tieskim bures lino drobės V.Myk-Put. Kaip įstatysiu lendrės mastelį (stiebelį), tiẽsva šilkų žėglelį LB63(Vlkš).
| refl.: Suvargino dvasią šešėliai mirties: padangėj skraidyti sparnai nesities V.Myk-Put.
ǁ KŽ tempti, tęsti per ką, sujungiant dvi puses: Tiesiu par marelę sidabro virvelę (d.) S.Dauk.
6. tr. Sut, M, LKT195(Lkč), Dkš, Srj, Ds, Škt, Rg kloti ant paviršiaus: O anksčiau gi audėm ir tiẽsėm prieg balom [drobes] Dg. Drobes, jeigu nori, kad baltos būtų, tiẽsia saulėje Vdn. O kad baldydavom drobes, kad tiesdavom rytą, kol rasa PnmR. Pavasarį balino, tiẽsė in pievalę audeklus Plng. I vėl sukvalduosi taip aną (audeklą), sutrauksi, sumirkysi prūdelė[je] i vėl tiẽsi, kol ans išbals Trk. Šlapinom paklodes i tiẽsėm an stogo [, kad neužsidegtų] Sdb. Kailius galima tiesti tik ant visai sausų grindų rš. Pamatyk tiektai, kaip jie nuvelka apvalkalus savus ir tiẽsia ant kelio DP4.
| prk.: O alksneliai sprogdami, paunksnėles tiesdami, lapelius augina LTR(Pnd).
ǁ taisyti, duoti klojėti, kloti (patalą): Netiestà paklodė NdŽ. Ką gi tą kaldrą bobutei betiesi̇̀, kad kaldra šviesi, o bobutė jau tamsi Slm.
ǁ išskleidus dengti, gaubti: Staltiesę ant stalo tiẽsti KI101. Kapą turėjau geresnę, ant dvijų lovų tiẽsiamą Erž. Tik tada tiẽsdavom staltiese, kai kunigas kalėdodavo Plv. Su skotertėlėms stalužius tiẽsė JV844. Kad ir maršką tiesiu, paduškos nedėsiu LTR(Vlk). Nuo vėlių pakąstas geltonas pasidaro žmogus, tada tiẽsk mėlis (mėlynai nudažytas gijas) ant kapo JI424. Tiesiamàsis kilimas NdŽ.
| prk.: Miglos klonius tiẽsia NdŽ.
ǁ kratyti, kloti: An lotos, kur apklota namas, tiẽsdavo eilią šiaudų palaidų Kpč. Jau nešam į klojimą [išdžiovintus javus], tiẽsam eiliums i kulam Krž. Tą baigia, kitą tiẽsia tolyn kūlį [stogą dengiant] PnmŽ. Daugį sėjom linų, tiẽsėm anta pievų, po miškus, kur yra lygumų DrskŽ. Ant tos ližės tiẽsdavo kopūstų lapus [kepant duoną] PnmŽ.
ǁ dengti ko sluoksniu, kloti: [Atjojom keliu,] lino žiedu tiestu, o žvaigždeliums šviestu, žaliums rūteliums barstytu DS213.
7. intr. tęstis, driektis: Jei jūs manęs (apynio) nesmaigysit, aš žemele tiesiu LTsII171.
| refl.: Pataisai par žemę tiẽsias Klt. Seniau buvo perstupas, prie namais augo, per sieną tiẽsės Mlt. Žiedas gražus, ė lapai in žemės tiesias LMD(Ukm). Jei tu mane (apynį) nesmaigysi, aš žemele tiesiuos LTR(Vs). Nuo medžių tiẽsėsi šešėliai DŽ. Nesi̇̀tiesė gi skystimas žalias ant rankos Upn.
| Tiẽsias dūmai visa pamiške, gal miškas dega Klt. Jei vakare rūkas tiẽsiasi, tai ryte jau būva giedra Snt.
| prk.: Kaip šešėlis tiẽsis juodas ilgesys NdŽ.
ǁ būti besitęsiančiam, nusidriekusiam, tįsoti: Oi tu kasele, šilkų saujele, neilgai tiesi per liemenėlį LTR(Krsn).
| refl.: Mūs kelias tiesiasi vis tolyn į rytus dabar jau be galo plačiu slėniu A.Vencl. Į miestelį žiemos kelias tiẽsėsi per Nemuną NdŽ. Jo balta barzda tiesėsi per stalą ir siekė beveik žemę J.Balč.
8. suduoti, drožti, kirsti, rėžti, trenkti: Ir tiẽsė kuolu galvon Lp. Supykęs tiẽsė su kumščiu par nugarą Jnš. Kad tiesė su mietu, buvo staibį prakirtęs Šts. Kap tiẽsė kakton tam vilku! Drsk. Kaip tiesiáu tam valkatai par akis! Yl. Aš kad tiesiaũ ir šešką užmušiau Al.
9. guldyti, griauti, trenkti (ant žemės): Vyruką kai tiesiaũ ant žemės – net žnektelėjo! Lkč. Kriaučius tiesia poną pri žemės i ema lupti LTR(Krp). Per bulviakasę ras ant lysės perskrostą bulvę, tuoj ir tiesia [prižiūrėtojas] kasiką LTII417. Imkit, sūnučiai, tieskit dukterėlę, duosiu pamokslą apie vainikėlį LTR(Lnkv).
10. intr. šnek. kristi, virsti, griūti, pulti: Tep slidu, tai kad tiesiaũ – net kepurė nulėkė Gs. Ka tiẽsė an kelio! KzR.
| refl. Ds: Kaip ans tiẽsas aukštynelkas, kaip ans ten duos an žemės! Tl. Kai užkliuvau už pliauckos, kai tiesiaũsi par visą savo ilgį! Jrb. Koks čia malonumas: – Tiẽskias an stalo – pjausma (operuosim) Krš. Tieskis tikt ant pryšakio brš.
| prk.: Reiks i man tiẽsties (mirti) Dglš.
11. refl. NdŽ, DŽ1 smarkiai augti, stiebtis: Vaikas tuoj tiẽsias – kad jis labai didelis Skp. Kai paršai ėda, tai ir tiẽsiasi Rmš. Šilta, palyja – medžiai tik auga, tik tiẽsiasi Kt. Palijo, i bulbos šoka tiẽstis Tr. Javai kad auga, kad tiẽsiasi Mrj. Jis (ąžuolas) augęs ir augęs, nuolat tiesęsis jo liemuo J.Balč.
12. refl. DŽ1 tęstis, trukti: Kaip pradėjo nuo vasario atadrėgis, teip ir tiesias Jnšk.
ǁ tęstis, slinkti: Metai mano in daikto stovi, nestiẽsia Klt.
13. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Žiūrėk, kaip tiẽsia par lauką Vdžg. Tiẽsia arklys nusgandęs Arm. Tiẽsia raitas, net prigūžęs Arm. Susiedas, kumeliotę paskinkęs, ir tiẽsia Užpaliuos Dgl. Kur čia jie tiẽsia – baisus būrys? Nm. Vilkas kap kulka tiẽsia per lauką Arm. Tiẽsia kap iš strielbos Arm.
| refl.: Kur dabar tiẽsies, kad į batus įsistojai? Nm.
14. refl. šnek. smarkiai dirbti, kibti į darbą: Vakar kad tiẽsėms, tai ojojoi kiek padirbom! Slm.
15. tr. traukti, plėšti, dainuoti: Dainą tiẽsti KŽ.
16. refl. Jrb rujoti, lakstytis.
◊ giltinė̃ tiẽsia nagùs artinasi mirtis: O ji (amnestija) kaip tik jam buvo labai reikalinga, nes giltinė jau tiesė nagus rš.
kójas tiẽsti mirti: Visi tiẽsim kójas, visiem tas bus, ale da visi norim pagyvęt Bb.
rañką tiẽsti
1. padėti, pagelbėti: Žmonės buvo geri ir tiesė ranką rš.
2. prašyti išmaldos: Kaip gali darbininkas žmogus ranką tiest? Ne gėda? J.Balt.

rankàs tiẽsti kėsintis: Visuomet žmonės į mišką rankas tiesė, tik urėdo ir eigulio prisibijojo rš.
anttiẽsti, -ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1.
aptiẽsti, -ia (àptiesia J), àptiesė (api̇̀tiesė Č) tr. Š
1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml. Raštuotom drobėm stalai aptiesti̇̀, buvo pridėti pyrago, sviesto Šmn. Kamarėlėje buvo sudurti trys dideli stalai ir aptiesti baltomis staltiesėmis A.Vien. Priaudžiau skurlinių divonų – lovas àptiesėm Šd. Numirėlis savo lovoje paklode aptiestas Vaižg. Vyčio žirgas, aptiestas levo kailiu LTII519(Bs). Nuejo miestan, žiūri – visas miestas apitiestas juodu rūbu LTR(Ds).
| prk.: Vasaros dienelės šiltos: rasele paklosi, saulutė motinėlė šilkeliu apties LTR(Zp). Laukiu, kad saulė mus savo spinduliais aptiestų A1885,345.
| refl. tr., intr. Š, Ds: Staltiese apsitiẽst reikia [stalas] Pl.
| prk.: Jūra jam matės mieganti, apsitiesus balta drobule rš.
ǁ apdėti, apskleisti, apdriekti: Ružavais blizgančiais siūliukais aptiestà egliūtė Klt.
2. Sut aptraukti sluoksniu ko, aptaisyti, apkalti: Aptiesiu sienas, aprėdau SD198. Drobuliums [vėjinio malūno] sparnai aptiesti̇̀ Grd.
3. Gž, LTR(Plv, Plk) aptraukti kuo paviršių, apnešti: Voratinkliais api̇̀tiestas visas pečius, – paki nušluosčiau Klt. O ir surado sesužėlę vidur dunojaus dugnužio, žaliais maureliais aptiẽstą, baltoms smiltelėms apdumtą JD1227. Pernai sopėjo šitą akį, iš sveikumos ėmė sopėt ir aptiesė, ir apgulė, ir nieko nebematau Trak. Škrupulu kai sirgau, kaip api̇̀tiesė dešinę akį, teip ir tebėra apitiesta, – nieko nematau Slk.
| Šitą daiktą kojos aptiesė (apėmė) rožė Lb.
4. apdėti, apkrauti (valgiais ar gėrimais): Suvažiavo svečiai, yra stalai aptiesti̇̀, i paviešėjo, ir pasišoko visi End. Nuveždavo stalus Sekminės[e], stalai aptiesti, geria, baliavoja Ds.
5. apaugti (žole), apželti: Usnių, balandžių, vijoklių sutraukta, api̇̀tiesta [bulbos] Klt.
| refl.: Apsi̇̀tiesė žliūge daržas Ktk.
6. ištempti aplink, apie ką apvesti: Api̇̀tiesta vištos sietka pirktine Klt. Tą [ganyklą] spygliuota viela buvo aptiẽsę (aptvėrę) Trg. Siūlu [pievą] api̇̀tiesė ir celafano prikarpę apkorė [nuo šernų] Slk.
atitiẽsti, -ia (ati̇̀tiesia), ati̇̀tiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š
1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį DŽ1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm.
| Žvaira akis atitiesti P.Aviž.
| refl. Q43,48, H157, R, MŽ, N, K, M, Š, BŽ83: Atsitiẽsusios spyruoklės DŽ1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia rš. Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsi̇̀tiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia rš. Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7.
| prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.
ǁ refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml.
2. tr. SD190, KŽ pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10.
| refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404.
^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B.
3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, MŽ51. Sparai atitiesti̇̀ – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus ati̇̀tiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16.
4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Ati̇̀tiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12.
^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž.
| refl. N, KŽ, Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, MŽ78.
5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts.
6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią ati̇̀tiesė jau iki mūsų DŽ1.
7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40.
8. tr. KŽ ištesėti: Ką žadėjau ir nū ati̇̀tiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI81. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk).
^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk.
9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
įtiẽsti, -ia (į̇̃tiesia), į̇̃tiesė
1. tr. K, Rtr, Š, KŽ, DŽ1 įkloti: Boba prastyrę į̇̃tiesė į grabą J. Į̃tiesė į roges kailius ir skrandą ant kelių NdŽ. Toks skuduras į̇̃tiestas į tą dėžę, ka ančiukams būt šilčiau Jrb. Intiẽsk rezginėsna maršką ir parsineši miltų! LKT307(Ldk). Į inspektą į̇̃tiesiau vielinį sietą Smln.
| refl. tr. DŽ1: Įsitiesiù paklodę į patalus K.
2. tr. Ser nutiesti, įvesti (kelią, geležinkelį) į ką: Geležinkelis į̇̃tiestas pačian vidurin miesto Š.
3. intr. tesėti, įveikti, sugebėti ką daryti: Neįtiesusi dainuoti dainas Žem. Sūnus įtiesęs [skaityti] Žem.
ištiẽsti, -ia (i̇̀štiesia), i̇̀štiesė tr. K
1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos negaliu, tik susirietus Kbr. Ranka buvo sutraukta, ans negalėjo anos ištiẽsti Vgr. Dirbam nuo patamsio lig patamsio: atsikeli rytą – rankų negali ištiẽst Kvr. Ranką ištiẽst ištiesiù, tik pakelt negaliu Ml. Sušalau – rankų nebi̇̀štiesu Šts. Kol ištiesi̇̀ pirštus, tol i dirbi Dgp. Paskiau ans jau nebi̇̀štiesė tų rankų, tų pirštų Trk. Suvynios tatai tą vaiką, rankeles ištiẽs, kojas ištiẽs Lpl. Nu, ištiẽs', ištiẽs' (ištiesk) kojeliūtes! Švnč. Kai žmogus gimsta, pirštai sugniaužti, o kai miršta, rankos ištiestos Sutk. Ìštiesė tus pirštus, veiza, ka tie auksiniai piningeliai trys Trk. Šventą dieną gerai: apveizi gyvolius – i gulėk sau rietus ištiẽsęs Kl. Ukrainos mezolitiniuose kapuose mirusieji laidoti ir suriesti, ir ištiesti rš. Arkliui ištiesus koją, pagauk už kojos, tai pagausi vagį LTR(Pnd). Vilkas strykt, atgijo, pastatė ausis, ištiesė uodegą ir nukūrė į mišką rš. Randu pypkę riestą, cibuką ištiestą JD651. Raumens sulenkia ir ištiesia pirštus rš.
| prk.: Tatai jau tenai visi prakeikimai ir visi nupuoliai (nuodėmės) bus ižtiesti ant biedno kūno ir dūšios jo MP154.
^ Kuprotą nei grabas neištiẽsia Nm. Išties? – Ištiẽs ir vėl suries Ds. Juodo neišprausi, kreivo neištiesi LTR(An). Dieną kaip ratas suriestas, naktį – kaip styga ištiestas (juosta) LTR.
| refl. R343, MŽ460, N, Sut, K, LL208, Š, BsMtII132(Krtn), Erž: Kap anmeta [v]andenin, tada ežys išsitiẽsia Grv. Padedu [siūlus] in pečiaus, karštumon, kad išsitiẽst suosurkės Klt. Tie vėžiai negula po akmenio, anie yr išlindę, anie išsitiẽsę gula Plt. Pusiau sopa – negaliu išsitiẽst Ppl. Neik susrietęs, eik išsitiẽsęs Lš. Pasitepė su tum tepalu, išsi̇̀tiesė, o susirietęs ejo Krš. Vaikas susrietęs ir miega [nesuvystytas], suvystai – išsitiẽsęs Žl. Pro jos langus kap eini, tai ir išsi̇̀tiesi – mačiau! Pv. Martynas pribėgęs rado tėvą ne susilenkusį, bet dailiai išsitiesusį I.Simon. Išsitiesęs guliu R245, MŽ327. Boba išsitiẽsusi tįsojo, typsojo J. Vaikas bipso išsitiẽsęs kaip vilkas lovo[je], t. y. guli pilvą pastatęs J. Visi guli išsitiẽsę Ėr. Aš leju prakaitą prieg darbi, o anas guli išsitiẽsęs Arm. Kelmas toks storas buvo, kad žmogus gali išsitiẽsęs atsigult Krm. Mažas pečius, nėr kur išsitiẽst [atsigulus] Klt. Sako, guli dvijai senės išsitiẽsę, bičių sukapotos Slk. Karvės prieš lietų guli net išsitiẽsę Upn. I akim paršiukas nedaboja, išsitiẽsęs [guli] Dglš. Par kelią guli išsitiẽsus ilgiausia [gyvatė] Klt. Visi stovėtų prieš tave išsitiesę kaip kareiviai V.Kudir. Išmanyk teipag, idant dešinė Dievo turėtų išsitiesti kaip ranka žmogaus MP119.
| tr.: O čia tame tarpe atsisėsk, kojas išsitiẽsk Lk. Iššokusi ant kelio, [lapė] atsigulė ištisa ir uodegą išsitiesusi apsidvasino Žem.
| prk.: Tatarė išsitiesė visu liemeniu raštų darbams LTII210.
^ Guli išsitiẽsęs kap ubago botagas Srj. Gula išsitiesęs kaip žaltys ant lentale Krtn. Miškan nuėjęs, galva linguoja, namo parėjęs, guli išsitiesęs (kirvis) Jrg(Pn).
ǁ pailsinti: Ištiẽsti nuvargusius sąnarius NdŽ. Norėtų turėti nuosavus namus, savo židinį, prie kurio galėtų ištiesti savo kojas I.Simon. Biškį pajudu i vė į lovą – reik kojas ištiẽst Sdb.
ǁ grąžinti į tiesią padėtį: Inkarą išmeta, ka trioptas į kitą pusę plaukia, ištiẽsia tą trioptą PnmŽ.
2. SD1155, SD317, H159, R, R97, MŽ, MŽ126, N, M, LL205,287, Š ištempti į ilgį ar plotį, ištęsti, išplėsti: Ištiẽsk parasodnyką – būs lytaus Šts. Ant seno namo stogo tupėjo varna ir iškilmingai kranksėjo, ištiesdama kaklą ir linguodama rš. Nes dukteres Siono dėl rūbų ižtiesę kaklą vaikščiojo SPI55.
| prk.: Jei sutrumpysiav, būs trumpa roda, o jeigu ištiẽsiam, būs ilga Krt. Jie kalbą i̇̀štiesia į ilgį Smln.
| refl. H159: Vasarą karvės tešmuo didelis, išsitiẽsęs Klt. Kai mėnesėlis jaunas, išsitiẽsęs, tai tada bus gražus oras Pš. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiẽsia K.Donel. Vopninė tešla džiūdama nori susitraukti, gipsinė gi išsitiesti A1884,416. Aš esmi Viešpatis, kuris ižtiẽsiąsis dangus patis DP260.
| prk.: Todėl dovanoti prašau, kad aš čia truputį išsitiesiu (plačiau parašysiu) Blv.
3. SD333, R42,199,228 MŽ65,126,265, Mž292, PK164, Ch1Mt12,49, KI159, LL211, Š, Lpl atkišti, prie ko priartinti: Rankas prie ko ištiẽsti NdŽ. Jis ištiẽsia tau ranką NdŽ. Aš mano pakalą ištiesiau tiems, kurie mane mušė, ir mano skruostus tiems, kurie mane pešė CII403. Rankas į dangų ištiẽsti BŽ60. Rankas ištiẽsus stoviu prie plytos Smln. Kaip nuseno, rankas ištiẽsę prašydavo duonos Sk. Ištiẽsi delną – su lineika par ranką [mokytojas]! Šv. Skęsta Onytė ištiẽsus rankeles Lbv. Jis ištiesė muškietą šauti, tas atgal į tankynę šmokšt SI345(Jnš). Dalges ištiẽsę ėjo prieš valdžią Krs. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius išskleidė, kojeles i̇̀štiesė priš saulę, valiojas vejo[je] Žr. Įdomu, kad skėtsakalis grobį stveria ne snapu, bet į priekį ištiestų kojų nagais sp. Suskrido starkai iš kitų lizdų klekendami, sparnus išskėtę, snapus ištiesę, ir užkapojo negyvai tą starką rš. Dainuodami tankiai „Vainikėlis yra“, ištiẽsia vainikėlį Ktk. Gražvyda tyli, saulėspi ištiesusi rankas Vd. Padėjo tau vandenį ir ugnį; katrop norėsi, ižtiesk ranką tavo SPI89. Ponas ištiesė savo ranką ir dasilytėjo mano nasrus BBJer1,9. Eš savo ranką ištiesiu ant Judo ir ant visų BBSof1,4.
| prk.: Ištiestomis rankomis gaudydamos saulės spindulius, žaidė eglės J.Dov.
| refl.: Neiškenčiau. Pati ranka išsitiesė [pasirašyti] P.Vaičiūn.
ǁ atkišti duodant: Išėmiau iš piniginės kiek pinigų ir i̇̀štiesiau jam NdŽ. Jis šelmiškai kyštelėjo ranką į kišenę ir ištiesė saldainį vyresniajam A.Vencl.
| prk.: Šniūrelį tą bažnyčia ižtiesia mumus SPI374-375.
4. Nv nutiesti, pastatyti, išvesti: Čėtrą ižtiesiu, pastatau SD321. Ištiẽsti vielų užtvarą DŽ1. Per upę buvo ištiesti̇̀ du mediniai tiltai NdŽ. Per vidurį miško i̇̀štiestas siauras kelelis NdŽ. Viskas, be naujai ištiesto geležinkelio, jam buvo gerai žinoma, paprasta ir malonu A.Vien. Ir ištiesė nometus (palapines) pas Betel Ch1Moz13(turinys).
| refl. tr.: Jie (kareiviai) ir tilifonus turėjo čia išsitiẽsę Sb.
| prk.: Esi kelius išsitiẽsusi (išmynusi) stačiai Šv.
ǁ ką tiesų ar tiesiai padaryti, išvesti: Ìštiesiau vagą lodz abrūsą Grv. Liniją reik ištiẽsti pirmiausiai Kal. Tenai tūlos upys yra ištiestos dėl vytinių (plaustų) varymo S.Dauk.
5. SD1156, MŽ56, N, NdŽ, Rš, Ds išskėsti, išplėsti, išskleisti, išvynioti, ištempti: Ižtiesiu, ižriečiu SD319. Drobė eldijos ižtiesiama dėl vėjų SD1207. Kapitonas ištiesė bures J.Balč. Ìštiestą skepetą, kokis jis yra, pamatysime J. Ištiẽsiam, pavartyt graži [paklodė] Klt. Ištiesk rezgines – aš šieno papešiu Ktk. Regztį, arkliams pašarą kur veža, i̇̀štiesei an stalo (milą veliant) Žlb. Tegul ištiesia [šilkų tinklelį] par gilią upelę SI409(Ppl). Ir atskrido karvelėlis an žalio klevelio. Ir ištiesė margą sparną, išmetė laiškelį LTR(Slk). Ant stalo buvo ištiestas žemėlapis J.Dov. Ištiesiu prieš tave pievas rašto švento A.Baran.
| prk.: Klausė putinas par šermukšnį, oi, kada mudu užaugsime, kresną stogelį ištiẽsime (d.) Srj. Duodu labą dienelę ponui Dievuliui ir šitai aukštai klėtelei, ir savai radnai motulei, kur ištiesiau kresną stogelį (d.) Kb.
| refl. tr., intr. H157: Jie išsi̇̀tiesė bures ir nuplaukė NdŽ. Prie stalo atsistojo ilgas tamsiaplaukis, išsitiesė popierių ir ramiai jį nuo pradžios iki galo perskaitė J.Paukš. Kad jis išsitiesia tokią skarą, tai šviesiau už dieną Sln. Divonas išsitiesė ir ant to divono visokių valgių BsMtII22(Nm). Ir prieš jį išsitiesė drobinis kaspinas; tas kaspinas pavirto taku rš.
ǁ ištempti, ištęsti per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Terp ienos priešakinio galo ir pirmagalinės ašies galo storas dratas ištiestas – tai atasaja Kpč. Būdavo, mama audžia, siūlą ištiẽsia – dabar jau nukirpsiu, rokuoja, marškiniam Skp. Nuo namo ant namo ištiestos virvės, o ant jų sukabinėtos bandelės, riestainiai ir dalgiai P.Cvir.
6. žr. aptiesti 6: Ta šokio pieva buvo toms vielums ištiestà Žgč.
7. N, Š, LL213, PnmŽ, Mšk, Klt, Žb, Kpr pakloti ant paviršiaus, ištempti: Ilgą išaudi audeklą, ištiesi̇̀ an pievos prieš saulę, tai kad išbąla! Kp. Pavasarį visi pabaliai boluoja nuo ištiestų audeklų Kpč. Prūdelė[je] mirkysma [audeklus], pamirkysi ir ant žolės ištiẽsi Trk. An saulės išnešma, ištiẽsma an pievos, i balinsma [drobes] Žlb. [Į skardą] įdedi šiaudų i popierio ištiesi̇̀ – labai gražiai išdžiūna [slyvos] Krk.
| prk.: Ižtiesęs buvai ant žemės ar ant marių tiesą Tavo valdžios DP609.
ǁ padėti, pastatyti ką ilgą: Ìštiesė tris lentas, sėdėt iš šono vė[l] suolą padėjo – i mokykla PnmŽ. Vytelių viršūnes nupjauname ir išilgai rėmo ištiesiame tris vytelių pluošto juostas rš.
ǁ pakloti, pataisyti (patalą): Patalus visur i̇̀štiesiau Adm.
ǁ tr., intr. Grnk išskleidus apdengti, apgaubti: Visi kambariai buvo ištiesti divonais J.Balč. Ir par visą miestą, kur važiuos keliu, ištiesti liepė raudonu divonu ant kelio DS71(Rs). Takeliais i̇̀štiesta, prisiuvinėta briedžių, lapių – ana rankas turi Dgč. Ižtiesiau dangalą mano ant tavęs SPI223.
ǁ iškloti, išdriekti, priguldyti ko: Pėdai ištiesti̇̀, par vidurį varpos sudėtos [klojime kulti] Nmk. Ištiẽsia ištiẽsia kūlį, pasibaigia kūlys, kitą ištiẽsia (stogą dengiant) PnmŽ.
ǁ nukloti, nudraikyti, nukratyti kuo visą: Klaimą ištiẽsia, apkulia, apverčia šiaudus Kvr.
| refl. tr.: Papilvę [paukštis] nusirauna i išsitiesia lizdelį Bsg.
8. aptraukti, iškalti, išmušti, išklijuoti ir pan.: Mano seklyčia popieriais ištiestà Pn.
9. nudriekti, nutęsti: Po langeliu sėdėjo jauna mergelė per pečius ištiesus kasas geltonas LTR(Švn). Ir ižtiesė šakas savas nuog marių net ik marių DP87.
| refl.: Išsi̇̀tiesė per tvorom apvyniai Mlk. Jos išsitiẽsę išsitiẽsę, veronikos, žolytės Upn. Saulės spinduliai taip stačiai krito žemėn, kad visas oras rodėsi srovėmis išsitiesęs Vaižg. Kur saulėlydžio apšviesta, blizga upė išsitiesus K.Bink. Kur po kelmynus raitėsi gyvatės, gatvė išsitiesė T.Tilv. Didelis didelis jo šešėlis išsitiesia iki pat lubų J.Paukš.
| prk.: Tas urėdas žvakės arba žibėjimo… vienokig vėl ižtiesias ir ant apaštalų DP557.
10. išdėstyti, išrikiuoti: Ištiẽsti kareivių rotą Plng. Turėjom avių dvi, kur jas ištiẽsi (pririšęs paleisi) Vn.
| refl. S.Dauk: Kitam lauke vėl parėžiuo išsitiẽs [rugius pjauti] Skdv. Važiuotų prie kits kito, ale ir pėsčių vieškelis išsitiẽsęs Srv. Darbininkų minia išsitiesia per visą gatvę ir eina toliau J.Bil. Nutarė pulti, kai jie savo kelionėje išsities į ilgą vilkstinę A.Vien. Bet eili dvi vėl išsitiesia abišaliai [scenos] Vd.
11. refl. atsigulti: Parėjau namo ir biškį išsi̇̀tiesiau lovoj Dkš. Po pietų reikia valandžiukę išsitiẽst Mrj. Berniukai, kur judu išsitiẽsita? Kbr. Paskum Mikutis išsitiesė žolėje P.Cvir. Miego ir aš nenoriu, bet išsitiesti truputėlį gal ir ne pro šalį J.Paukš. Pavalgęs išsitiesė ant suolo ir lyg užsnūdo V.Kudir.
| Jau aš išsitiẽsus (pasiligojusi), nepaskeliu Drsk. Parlyžavo, dešimt metų išsitiẽsusi an lovos Krš.
^ Išsitiesęs kap šuva paunksmėje LTR(Mrs). Išsitiesiau kaip ant valako (patogiai atsiguliau) Sv. Išsitiesė: kojos – Lietuvoj, galva – Amerikoj PPr76(Pn). Lenkiasi lenkiasi, perėjęs namo išsitiesia (kirvis) Sim.
12. šnek. partrenkti: Aš tave ištiesiu kame nors patikęs Dr. Ìštiesiau vietoj Tršk.
ǁ išpjauti: Ateina, sako: – Tavo šuva i̇̀štiesė galybę vištų Prn.
13. refl. šnek. numirti: Išsitiẽsi, nieko nebreik, nieko nenusineši Šv. Visi miršta, i tu išsitiesi̇̀ Dglš. Kaip motina išsi̇̀tiesė, atkuto [skriaudžiama marti] Sug. I nepajusi, kaip būsi beišsitiẽsęs Krš. Tokie vyrai išsitiẽsia, o dejuojam bobos i gyvenam Jd. O kada jisai nuvažiavo pačios liepiamas į girią, atrado motyną išsitiesusią, pastirusias rankas ir kojas DS101(Rs). Tu eik eik – koc išsitiẽsk, o anas guli kap vilkas lauže Arm.
^ Kad tu išsitiestái – Dievulis duot! Žrm. Kad tu išsitiestái su sa razumu! Arm.
ǁ nudvėsti, pastipti: Išsi̇̀tiesė gyvatė, kai kirtau Klt. Kaip mušu su lopetyte, tai musia ir išsitiẽsia Slm.
14. pargriūti, parpulti, išvirsti: Nebuvai tu prie blogų žmonių – jis tave kap pavaryt (pastumdytų), tai išsitiestái Pv. Kai tik Dunduliukė iškišo nosį į lauką, tuoj gavo plaktuku – ir išsi̇̀tiesė Grš. Kad išsi̇̀tiesė į purvynę – ir rankas, ir kiškas padėjo į balą Srv. Mykolas kaip lėkė, dribo, teip ir išsi̇̀tiesė ant pilvo Skrb. Prakirto man petį – ir išsi̇̀tiesiau Jsv. Neįstengęs jo išlaikyti, pats aukštielninkas išsitiesė žemėje P.Cvir. Medis pargriuvo ir išilgas išsi̇̀tiesė raiste OGLIII350.
15. refl. Yl, Krs, Žl, Švnč gerokai paaugti: Mergaička tai buvo menkutė, ale dabar išsi̇̀tiesė Slm. Jau sakiau, – ana suvis bus maža, ė dabar kokia išsi̇̀tiesė Ml. Po karūmenės išsi̇̀tiesė vyras Krš. Tai kas, kad veršiukai dabar nepuikūs, o ant pavasario išsitiẽs Bsg. Paki karvę ažleidžiau, kiaulė išsi̇̀tiesė kai virvė tik [nuo pieno] Klt. Kai uždaviau miltų, ką bemat išsi̇̀tiesė paršai Ktk. Tos lapės rudenį išsi̇̀tiesė kai lynai, dailios tos uodegos Jrb. Baroniukai išsi̇̀tiesė nuo burokų Dglš. Gražiai auga, išsi̇̀tiesė kai smilga ėgliukas Klt. Kitam šalia augt tai jau nelabai: kaip ji (gėlė) išsitiẽsia, viską nustelbia PnmŽ.
16. refl. prk. atsigauti, sustiprėti: Išsi̇̀tiesė ana, nėkas neužgauna, nėkas pri ašarų neprivaro Krš. Išsi̇̀tiesė (pasveiko) kiaulė gražiai Kč. Skurstam, ir gana – išsitiẽst nėr kada KzR.
17. įsileisti, įsismarkauti, įsismaginti ką daryti: Blogas kelias, nėr kur išsitiẽsti [važiuoti] Pln. Gerai išsitiẽsi, kol tris mylias kelio nueisi Dr. Ir aš gavau išsitiẽsti nu baidyklės bebėgdamas Šts. Išsi̇̀tiesė arklys – tiek ir tematei Ėr. Sušlaminau šakutes – tai kad išsi̇̀tiesė dideliais šuoliais tas vilkas Grš. Jis kai išsi̇̀tiesia pjauti, tai ir valgymą užmiršta Up. Kai išsitiesė pasakoti – ir seilės ištįso besiklausant Šts.
ǁ refl. tr. daug ko prisigaminti: Vyšnių išsi̇̀tiesi (prisiverdi), i užtenka Vdk.
◊ aki̇̀ms išsitiẽsti pasižiūrėti į ką gražaus, malonaus, pasigrožėti: Buvo kur akims išsitiesti ir pasiganyti rš.
ant lentõs ištiẽsti (išsitiẽsti) numirti: Papula, ka i̇̀štiesa ant lentõs, i gatava Žr. Būk tu nežinau kaip apsikrovęs [turtais], išsitiẽsi vis tiek an lentõs Krš. Gedvilas jau išsi̇̀tiesė an lentõs, nebė[ra] Krš.
balži̇́enus ištiẽsti mirti: Tas jau i̇̀štiesė balži̇́enus Š.
i̇̀lgąją ištiẽsti nusikeikti, gyvačiuotis: Ìlgąją pirma ištiẽsia, tada sako Dglš.
kãklą ištiẽsti susidomėjus suklusti: Žmonės kaklùs ištiẽsę stovėjo aplinkui NdŽ. Daugelis net kaklus ištiesė ir išsižiojo, kad nepraleistų nė vieno žodžio V.Myk-Put. Visi liovė valgę ir klausė lyg pamokslo, ištiesę kaklus V.Kudir.
kiškàs (kójas KzR, Lnkv) ištiẽsti mirti: Ištiesite kiškas, ir nė šuo dėl jūsų nekauktelės J.Paukš. Maniau, kad jau kójas ištiesiù Ob. Greitas būsi – visur nesuskubsi, tik pirma čėso kojas ištiesi KrvP(Vlkv). Draskos draskos koks, veizėk – ir ištiẽsęs kójas Krš. Pažadais penėtas kojas ištiesė TŽV597(Al).
ǁ išdvėsti, pastipti: Iš ryto lesė [višta], par pietus jau žiūriu – kójas ištiẽsus Žl. Ka ta kiaulė tik kójų neištiẽstų! Krš. Kėburiav[o] kėburiav[o] mūs itoj karvė ir i̇̀štiesė kójas Arm.
lẽteną ištiẽsti kėsintis: Visos Europos kapitalistai ištiesė letenas į pasaulio dalį, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių, į Aziją rš.
lẽtenas ištiẽsti mirti: Gėrė – i̇̀štiesė lẽtenas Krš.
li̇́emenį ištiẽsęs labai greitai, skubiai (eina): Bepareinąs Girdenis čia li̇́emenį ištiẽsęs Trk.
li̇́emenį ištiẽsti
1. greit bėgti, spausti: Gerai gavau li̇́emenį ištiẽsti, kol bepriginiau važiuotą Šts.
2. galą gauti, pastipti: Teip mušamas arklelis li̇́emenį ištiẽs Gršl.

nagùs ištiẽsti
1. Varn mirti.
2. kėsintis: Ištiesia nagus ne tik prie artymo turtų, bet ir prie sveikatos V.Kudir.

nùgarą ištiẽsti pailsėti: Prabėgs ir vasarėlė, o tau nebus kada ištiesti nugaros S.Nėr.
padùs ištiẽsti atsigulti: Šiandien nė karvės nemelžė – i̇̀štiesė padùs ir gulėjo Rm.
rañką ištiẽsti
1. siūlyti pagalbą: Ir bėdoje niekada nereikia šauktis, pats pamato, ranką ištiesia J.Avyž. Dėl mūsų sielų išganymo argi atstumsi tau ištiestą ranką? V.Krėv.
2. prašyti pagalbos: Rañką ištiẽsusi (elgetaudama) ejo pasenusi Krš.
3. kėsints į ką: Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitaikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiẽst savo rañką, ale ne sau vogiau K.Donel.

ti̇̀k rañką ištiẽsti visai netoli, labai arti: Iš mūsų teritorijos ligi namų tik ranką ištiesti rš.
visàs kẽturias ištiẽsti mirti: Gulia visàs kẽturias ištiẽsęs Krž.
nutiẽsti, -ia, nùtiesė; N
1. tr. klojant ką ant paviršiaus nutempti, nutęsti tolyn: Sako, jau nutiẽstum audeklą lig Anykščiais (tiek daug turi) Sb. Ana toli nùtiesė drobę ant pievos ir balino J.
2. tr. Žl, Bsg nukloti, apdengti, apdangstyti, apdėti kuo: Nùtiesė pievą baltinamais audeklais DŽ1. Kambarys buvo nùtiestas kilimais NdŽ. Pievos nutiẽstos nutiẽstos [būdavo] tais drobiniais! Kvr. Stalai buvo nutiesti̇̀, visi atsinešė užkandos Snt. Kambariuose pilna priegalvių, visos sienos nutiestos išsiuvinėtais rankdarbiais rš.
ǁ apskleisti, apdriekti, nukloti: Jau visas kalnas avižų nùtiesta (nupjauta) Rdm.
3. tr. Amb, Š, KŽ, Plv ką ilgą pastatyti, nukloti: Per upę buvo nùtiestas tiltas NdŽ. Nutiẽsti plentą DŽ1. Nutiẽsti geležinkelį DŽ1. Daugeliui miestų, gyvenviečių ir pramonės įmonių vanduo bus tiekiamas per specialiai nutiestus vamzdynus sp. Jei tavo vėželis toks geras, tenutiesia nuo tavo grintelės ant mano pilį paauksuotą kelią (ps.) Brž.
^ Kokį kelią jaunas nutiesi, tokiu in senatvę važiuosi LTR(Auk). Girtam kelias visados kreivai nutiestas KrvP(Žm).
| refl. tr., intr.: Kareiviai, manevruodami mūsų laukuose, buvo nusitiẽsę telefoną NdŽ. Ir inpuolė skiedra į mareles, ir nustiesė tiltas per mareles LTR(Švn).
ǁ Z.Žem, Rtr, NdŽ, KŽ ką nors tiesiai ar tiesų padaryti, išvesti: Nutiẽsti tiesiąją NdŽ. Ariant tiesią vagą nutiẽsti NdŽ. Reik mokėjimo, jei nori nutiẽsti rąstą su šniūru: sūdiną šniūrą prydauža, ir paliekta brūkšmė Šts. Nutiẽsti (tiesiai nupjauti, nuobliuoti) lentalės nebgaliu, nebregu Gršl.
4. tr. ištempti, ištęsti, padėti ką ilgą per ką, ppr. sujungiant dvi puses: Šniūrą nùtiesiau tarp medžių Dg.
| refl. tr., intr.: Lentgalį per upelį nusi̇̀tiesiau NdŽ.
| prk.: Tarp jųdviejų nusitiesė pirmasis, kaip voratinklis plonas, simpatijos siūlas V.Myk-Put.
5. tr. nuimti uždangalą, nudengti: Ksaveras nutiesė kilimėlį nuo sėdynės ir patiesė jį po medžiu Vaižg. Nuog sparnelių perlelius nužertau, nuog kojelių šilkelius nutiestau LTR(Srj).
6. tr. ištęsti, nutęsti, nudriekti: Ilgin daržas nùtiestas Dglš. Mano kojos ant žemės nùtiestos Jrb. Tavo raštą nelabai įskaitau: tu tei[p] nutiesi̇̀ Jrb. Bet rytą atmerkia akis – diena giedra, saulė auksines juostas pro langą viduj nutiesusi J.Paukš.
| refl. Š: Uogų (braškių) kekės nustiẽsę, baisiai čia auga, matai, molis Klt. Dūmai nusitiesia po sniegu apklotus laukus rš.
ǁ refl. būti nusitęsusiam, nusidriekusiam: Per balių stalai buvo ilgi, per visą pirkią nusitiẽsia Slk. Ganyklos labai toli nusitiesia LTR(Kp). Nustiẽsia toli [laukas] Klt. Šalinėnų gilus skardžius prie pat ežero į šaltinius nustiesęs LTR(Ant). Į pietus nuo tos vietos, kur Neris ties Vilniumi prasiveržia pro Kalvarijos ir Panerių aukštumas, nusitiesia Trakų aukštumos rš. Išsirikiavusių eilė buvo nusitiẽsusi per visus laiptus NdŽ.
7. refl. išsirikiuoti, išsidėstyti: Lig kol čia nusitiẽsia tos karvės, gal pagal visą Pyvesą Slm. Pievos pakalnėmis nusitiẽsusios KŽ.
8. tr. NdŽ nukreipti, nutaikyti į ką: Įtempiau saidoką, nutiesiau strėlę, kairiąją akį primerkęs, ir paleidau Mš. Langdonas, nutiesęs žiūronus į šlaitą, džiaugsmingai sušuko Mš.
9. tr. nubraukti, nušukuoti: Linų skarą nutiẽsti galėjo su mediniu šukuočiu Ggr.
10. greitai nueiti, nudrožti: Jis nūnai čia nedarbuja – nutiesė namo Mrk.
patiẽsti, -ia (pàtiesia), pàtiesė tr.
1. NdŽ padaryti kiek tiesesnį, patiesinti: Gelžį patiẽsti reik, sako, nė kokio sunkumo nėra Vvr. Senovių senovė[je] didžiai plačiai prekyba yra buvusi tūse kraštūse, jei tūlos jų upys yra patiestos S.Dauk.
| refl.: Guli pastiẽsęs, išsipūtęs [briedis] Klt. An slenksčio guli šuva pastiẽsęs Trgn. Kap rankas pasitiesiù, tai skauda Vlkv. Kiškis pastiẽsęs tiktau striuoksi per pušaitėm (ps.). Tvr.
| prk.: Vargų primygti da negreit žmonys pastiẽs Tvr.
ǁ refl. dirbus pailsėti, išsitiesti, dustelėti: Pjauna darbiniai rugius, tai urėdas i pastiest neduoda, vis suslenkęs Tvr.
2. atkišti, pakelti, ištiesti: Aš ranką pàtiesiau, šlept i užšoko an rankos kregždžiukas Ml. Kad aš galėtau, tai aš patiestau aš prie jūsų rankeles LTR(Lzd). Kai pàtiesei šautuvą į mane, maniau, ka jau ma[n] mirtis Grdž. Nuog pečių strielbelę nuėmiau: patiesiau, patiesiau, širvajam zuikeliui patiesiau LTR. Stovi karvė galvą patiẽsus, kad skust skust, ale ne Klt. Pàtiesė galvą telyčia [sirgdama] Dglš. Lekia net galvą patiẽsus Klt. Ateina voras su ilga virve, patiesė virvelę ir pagavo muselę LLDI375(Kzt).
3. padaryti ką ilgą, pakloti, įtaisyti: Pudamentą reika patiẽsti, ka nenugrūtum troba Kv. Pamūrenką pàtiesė i du metu statė Grd. Patiesei pamatus pirčiai, o nori ant jų pastatyti bažnyčią Žem. Pamatams pàtiesė ketusis rąstus Šv. Ir patiesė savą būdelę (šėtrą) BB1Moz12,3. Šiteipo tą gyvenimą (viršuje trobą) patiesk (pakelk) tuo būdu, kaip regėjai ant kalno BB2Moz26,30. Ir šisai akmuo, kurį eš patiesiau, jeib būtų ženklu, bus namai Dievo BB1Moz28,22.
| prk.: Aš savo suderėjimą su jais padariau (patiesiau) BB2Moz6,4.
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesė pudementą – plytų nėra Pj.
4. perdėti, pertęsti, pertempti per ką, sujungiant dvi puses: Patiesim lotukę per grabę Lp. Pàtiesė uodegą per duobę (ps.) Švn.
5. R48, MŽ64, K, LL169, Rtr, DŽ, Jnš, Plt, Vlkv, Rdš, Rm, Dglš pakloti, išskleisti klojėtis: Patiesiu drobę R, MŽ. Patiesiu audimą, drebužius ant blykės N. Aš balinu drobes ant pievos patiẽsus J. Patiẽsti staltiesę BŽ267. Patiẽsti kilimą NdŽ. Reik patiẽsti divoną – svečiai atvažiuo[ja] Pln. Pàtiesi drobes anta pievos, pora savaičių – ir išsibalto Kpč. Audeklus pàtiesia ant rasotos pievukės ir per dieną bąla Ūd. In žolės patiẽsiam audeklus, i dega pardien Klt. Paskuo mirkysi [audeklą], paskuo patiẽsi an žolyno Žlb. Pàtiesi, būlo, anta dirvono [audeklą], ir apdažo žolės Drsk. Pàtiesė drobę ir pririšė šunį prie tai drobei PnmR. Ant saulės pàtiesam, išbalna: viena pusė baltesnė, viena rudesnė pasidaro Krž. Kap pàtiesė an pievos [retą drobę], tai ir ižlindo žolė Jz. Žiūrėk, kitos kluone pritiesti keturi penki [audeklai], o kitos mergaitės pàtiesta dešimt ar daugiau Mšk.
| refl. tr.: Kluone pasi̇̀tiesiau porą audeklų Rgvl.
ǁ išskleidus padėti: Patiesei, sesele, šilkelio skarelę, dovanosim mes tau visos po rūtų šakelę LTR(Vrn). Nosinę patiẽsia, butelį pastato [piršlys] Ad. Patiesiù in sklepo megztinį, nuvarva [vanduo] Ktk. Kad paspėja boba paskavot, tai gerai, kad nepaskavoja, kailinius patiẽsia ir liepia bobai šokt Žl. Tada kailį, kai išmirkai, patiesi̇̀ an stalo, ištepi ta koše, vilnos netepi Alz. An pievos patiesė, pievelė nuvyto TŽI259(Prl).
| Patiesk klojimą (klojime pėdus)! Sml. Pàtiesta tik koki audeklai, – sapnavau, – jau kelionė Klt. Išeik, ponas karaliūnai, patiesk šilkų juostą, tavo svečiai atvažiuoja LTR(Tvr). Aš tai popierio drūto pàtiesiu, supilu [salyklą] Bsg. Iš pradžių sumetė aukštą eglių šakų stirtą, o ant jos patiesė minkštą meškos kailį A.Vien.
| refl. tr. K, NdŽ, KŽ, Šts: Buvo Sekminės, tai kepė kiaušinienę, va pievoj nueję, pastiẽsę maršką ir išsikepę visi valgė Jž. Nusprendęs, kad jau nueita pusė kelio, pasitiesiau milinę ir atsiguliau pailsėti rš. Kūčioj pasitiest kelnes, spalių saują pasibert, dvi žvakes užsižibint, veidrodį pasistatyt ir žiūrėt: pamatysi savo kavalierų LTR(Vlkv).
ǁ pakloti (patalą): Patiẽsti paklodę NdŽ. Apklotą patiẽsti KŽ. Baltai patiestà lova DŽ1. Patiesiu apačioj R384, MŽ517. Baltas paklodes patiẽsi itokiam puišiu, tai kiekgi bus baltos?! Mžš.
| refl.: Pasitiẽst, užsiklot, pasiklot – visa reikia padaryt (išausti) Sdb.
ǁ išskleidus apdengti, apgaubti: Žaliai pàtiestas stalas NdŽ. Jaunoji stalą patiẽsia, svočia valgį neša Všt.
ǁ pakratyti, padriekti, paskleisti: Eik ažudaržėn, linus paties' Ad. Suvilgo, pamarkina [lininius siūlus], pàtiesia an suolo ir su kultuvėm plaka plaka Pv. Kai kūlius dirbdavo, patiẽsdavo klojime ant aslos dvi eiles pėdų ir su spragilais mušdavo par varpas LKT186(Čk). Šiaudų patiẽsčiau, priegalvėlį padėčiau, tai aš savo svetelius suguldyt galėčiau JD167. Linus vėliau pàtiesė Tlž. Medinėm šakėm paemi, patiesi̇̀ gražiai vėlek ant laito pėdą Nj. Patiesi̇̀, sulygini sulygini [šiaudus] nuožulniai, tada vytele pririši an grebėstų Alz. Laikė patiẽsę [selyklą], gerai išmaišo Bsg. Penkis šimtus litų pàtiesė ant stalo Snt. Ožkelė miega barzdelę patiẽsusi Skr. Pri kelio ciela dirva kviečių patiestà (nupjauta) pūna LKT90-91(Vvr).
| refl. tr.: Pasi̇̀tiesiau ratuose šiaudų ir atsigulęs užmigau NdŽ.
6. refl. Žl išdrikti, išsidriekti: Pasitiẽsę siūleliai – tai dimai Rš. Lapai agurkų pasitiẽsę ant žemės – ir nesimatė šaknių Ktk. Uogų stovi pastiẽsę šakos Klt. Pataisai pastiẽsę toki auga, o varinčiaus kupstelis in viršų, iš stiebelio Klt. Matos gi va, int ežero, int upelio tuoj ir drignė, ir in šulnio tuoj drignė ir pastiẽsia Jž.
ǁ plytėti, tįsoti, būti nusidriekusiam: Ten ežeras po kojom pasitiesia T.Tilv.
7. Jrb, Gs, Drsk šnek. paguldyti, pargriauti, partrenkti: Kur tu matei tokį vaiką?! Ot, patiẽsus duot uodegon! Mžš. Paėmę patiesim ir įpilsim į klyną Ėr. Aš tavi da lengviai patiẽsčio ant žemės Vvr. Jį vyrai kaip šešką pàtiesė Jnš. Pàtiesėme vyrą kaip ąžuolą NdŽ. Pamatęs kuprelį, sultono virėjas palaikė jį vagimi, patiesė su lazda žemėn ir galvojo, kad jis jį užmušęs J.Balč. Arielkele šviesi, kur tu mañ patiesi – in žalios pievelės, prie jaunos mergelės (d.) Prng.
^ Stovės, kur pastatysi, gulės, kur patiesi, palikęs nepavysi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ: Ot piktas – vaiką kap pastiesė, tai mušė, kiek jis norėj[o] Lš. Kerdžius… pasitiẽsęs davė jam dikčiai botagu BM245(Zp).
8. refl. atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti: Linus patiesiau, atejau namo ir pati pasi̇̀tiesiau Ad. Aš jam trinkt per ausį, anas blinkt – ir pàstiesė žemėn Rod. Mėlynai būčio pasitiẽsęs Gd. Tie čigonai apie pečių pasi̇̀tiesė, sugulė Nm. Pasitiẽsdavo ant pievos [po atlaidų], vaišydavosi, kas ką turėjo PnmŽ.
9. NdŽ, Up, Jnš, Užp, Sn šnek. galą padaryti, nudobti, nužudyti, užmušti, nušauti, papjauti: Du sūnu pàtiesė po muno akių, pražilau par vieną naktį Krš. Beesąs pàtiestas ant keliu be mažiausios gyvybos Šts. Aš pradėjau leisti į juos strėles ir leidau tol, kol patiesiau vieną žemėj J.Balč. Patiestà žiurkė tvarte Jrb. Traikšt – ir pàtiesė [kiškį]! Lp. Ot, kad tavę vilkas patiẽst (papjautų)! Btrm. Nudūrė mėsinį paršą, patiesė du avinus, pramalė šviežio pikliaus kvietinio J.Balt.
| refl.: Pasitiestumi (patrūktum) tokius piningus gavęs, kol pragertumi Šts.
10. refl. pasitempti, paaugti: Nebemažas, pasitiẽsęs jau dabar Slm.
11. refl. pakrypti, pasisukti, pasiduoti: Pasi̇̀tiesiau tiesiai ant kaimo ir ejau, rodos, nesisukiodamas Trg.
◊ balži̇́enas (kadokùs, ki̇̀nkas Slv, kójas) pa(si)tiẽsti menk. mirti: Tas jau pàtiesė savo balži̇́enas Jž. Jau tas pijokas pàtiesė kadokùs Smn. Da stiprus senis, toks kójų greit nepatiẽs Sb. Turbūt greit teks patiesti kojas V.Mont. Kad tu pastiestái kójas! Rod.
liežùvį (liežiùvį Ds) pa(si)tiẽsęs
1. atidžiai (klauso): Ale jos cekavumas: klausytų liežùvį patiẽsus perdien Mžš. Malus parsako, o bobos liežuviùs patiẽsusios klausos Krš. Nešneku, tik liežùvį pasitiẽsiusi klausaus Rdn.
2. labai, atkakliai (laukia ko): Laukia patiẽsęs liežùvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę Ėr.

pil̃vą patiẽsti atsidrėbti, atsigulti: Išarei ir vėl jau gulėk pilvą patiẽsęs Db.
partiẽsti, -ia, par̃tiesė tr.
1. Gž, Paį šnek. per jėgą paguldyti, pargriauti: Nelįsk – vienu ypu tave partiẽsiu Slv. Seniau bernaudamas jautį ant žemės partiesdavau rš.
| prk.: Liga ir stiprą vyrą partiẽsia Slv.
| refl. tr.: Kad mane parsi̇̀tiesė, kad mane mušė, kad visą savaitę sirgau Skr.
2. šnek. užmušti, nušauti: Kunigą tame akies mirksnyj smertinai ant aslos partiesė LC1887,38. Ale šitie trys sutarę, pūčkas ištiesę, pamieriję anuos tris partiesė BsMtII129(Tlž).
3. refl. parkristi, parvirsti, pargriūti: Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė kelelvis I.Simon. Palengvėjusia širdimi Barbė parsitiesia ant žolyno, prisimerkia I.Simon.
pértiesti DŽ1, pertiẽsti Rtr, K, Paį
1. tr. Rtr, KŽ, Paį, Rš ištiesti nuo vieno krašto iki kito, perdėti per ką: Per upę pértiesti tiltą NdŽ. Yra lieptelis pértiestas [per griovį] – gali eit Prn. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. Virvelę pértiesi par kelią, priraišioji žiedelių kokių (sutinkant vestuvininkus) Kpr. Seniau kai kur Užnemunėje kaimuose skersai kelią būdavo pertiesiami raštuoti naminiai rankšluosčiai, kurie atitekdavo piršliui ir pabroliams už išsipirkimo dovanas rš.
^ Katino uodega per ežerą pertiesta (kibiro pasaitas) Jrg(Zr).
| refl. tr., intr. NdŽ, DŽ1: Pársitiesę lazas par tą revą, tuo kaičia i verda tąs bulves Jrb. Šviesiausia karaliūčia, pamok su savo skarele, kad persitiestų tiltas, kad mane nepapjautų vilkas MPs.
| Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Supranti? – įsakė mokytojas I.Simon.
2. tr. NdŽ iš naujo tiesti.
3. tr. išvesti, padaryti (sklastą): Sušukavo plaukus, pertiesė per galvos viršų tiesų sklastą ir apkarpė I.Simon.
4. intr., tr. NdŽ, Pls, Up užkirsti, užduoti: Kai pértiesiu virvagaliu per nugarą, tai ilgai atsiminsi! Ds. Pártiesiau par šonus ir paleidau piemenį Ggr. Aš tavę čia pértiesiu Lp.
5. žr. partiesti 1.
| prk.: Kaip párties [liga] an lovos, tada pailsėsi Grd.
| refl. tr.: Pársities ir muš [mokytojas], gaudavo [neklaužados] pylos Tlž.
6. refl. išsitiesti: Jis pavirto ir pársitiesęs guli J.
pratiẽsti, -ia, pràtiesė tr.
1. NdŽ kiek patiesinti.
| refl. NdŽ: Varpos po parklestėjimo prasitiesančios P.
ǁ refl. tr. tiesiant prisidaryti: Turiu vinių prasitiẽsęs, galiu kalti torą Kal.
2. Rtr, NdŽ, KŽ ištiesti; atkišti: Pràtiesė kojas DŽ1. Gediminas pratiesia ranką. Pirma jai, paskui vyrui J.Avyž. Senis atsisėdo ir pratiesė sušalusias rankas į židinėlį rš.
3. DŽ1 pakloti, išvesti pro šalį.
ǁ Rtr, NdŽ, End išvesti, pakloti: Ten malūnas yra, dabar ten pràtiesė kitą kelį Štk. Gelžkelį pratiẽsti KŽ.
| prk.: Saulė, nusileisdama už aukštų biržtvynų, pratiesė ilgus, tamsius šešėlius vešliai sužydėjusioje žolėje rš.
| refl. tr. NdŽ: Prasitiesdamas sau kelią tarp kalnų tarpeklių, Nylas daro staigų lanką rš.
4. NdŽ pratempti, prakišti: Bešaudyklinėse staklėse ataudas pratiesiamas greičiau ir tyliau naujais, tobulesniais būdais LTEI439.
5. praverpti: Jau ir aš siūlą pratiesiau Tvr. Nėr kada i dėl šaučiaus siūlo pratiesia Ml.
◊ rañką pratiẽsti (kam) KŽ siūlyti pagalbą, pagelbėti: Jaugi pradžia sunki, bet neabejotina, juog praties ranką vientaučiai vientaučiams A1884,121.
pritiẽsti, -ia (pri̇̀tiesia), pri̇̀tiesė tr. J, NdŽ
1. Sb, Bsg, Sml, Mšk daug patiesti ko ant paviršiaus, prikloti: Kap kas tų audeklų labai daug pri̇̀tiesia an pievos, kolei kiek išbąla Pv. Pilnas kluonas buvo pritiẽstas audeklų Kvr. Našlė drobės tiek daug privyniojo, pritiesė, kad neturėjo kur dėt LTR(Slk). Ant išdažytų grindų buvo pri̇̀tiesta senų laikraščių DŽ1.
| refl. tr. DŽ1: Po lietum išvažiavo iš miško te daug tų čigonų ir kad prisi̇̀tiesė an pievos džiovintis Krs.
ǁ daug ko priguldyti, prikloti, pridėti: Tik pri̇̀tiesta tų žąsiukų, i baigta – visus žiurkė išpjovė PnmŽ.
ǁ Sut uždengti, apdengti (stalą): O ansai jums parodys svetlyčią didelę pritiestą – tenai prigatavykit BtLuk22,12.
ǁ NdŽ, Zr, Sdb daug prikratyti, pridriekti, prikloti, prikreikti: Pridžiovydavai tų kopūstų lapų, pritiẽsdavai – kaip jie nesupūdavai?! Pš. Rugių pritiẽsdavom klojimą eilėm i kuliam su spragilu Šln. Būdavo karai, pritiẽsiam šieno iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai] Ps. Prie linui daug darbo: rauna juos, merkia, pritiẽsia, prikelia Ldk. Žirnių pritiẽsiam pritiẽsiam ir duodam su spragilais Jd.
| refl. tr. NdŽ: Prisitiẽsme eilas, nu tai kiek būdavai tos šeimos, ka šeši – kuldavai su spragilais šeši, ka penki – penki Mšk. Prisitiẽsia ir paskui duoda su tais spragilais Snt.
2. Ser išskleidus uždėti ką, užtiesti: Tas vainiką nuplėšė, o nuometą pri̇̀tiesė Plv.
3. tiesiant, vedant liniją prijungti: Prašiau matininko pritiesti pri dirvos pusę ektaro Šts.
4. refl. išsitiesus prisiglausti: Tiek prisi̇̀tiesė pri munęs šalip – ka glaudos, ka glaudos! Trk.
5. Ser pririšti: O kaip jį diržais pritiesė, tarė Povilas šimtinykui BtApD22,25.
6. padėti atsikelti, pakelti: Serga – reikia pritiẽst i prikelt Tvr. Nuejęs tada josp, ėmė ją už rankų ir pritiesė Ch1Mr1,31.
| prk.: Žodžiai Tavo pritiesė svardinėjančius ChJob4,4. Tau priguli korot griešnykus, neklaužadas o pritiesti nupuolusius ir sverdiančius MKr40. Izraelį, tarną savo, pritiesė Ch1Luk1,54.
7. refl. daug nusidriekti: Nuėjau in samanas, žiūriu – prisitiẽsę [ploteliais] Upn.
sutiẽsti, -ia (sùtiesia), sùtiesė; Ser
1. tr. NdŽ išskleidus sukloti, pritiesti, prikloti: Sutiẽsdavom diktai (daug), ka turėdavom tų audimų PnmŽ.
ǁ sudėti, suguldyti, sustatyti (ppr. ką ilgą): Sùtiesė vamzdžius, užpylė – ir prasimušė vanduo Jrb. Sùtiesė tų pagalių į tą pečių; ką jie degs – užgeso Jrb. Tokias kartis (ardus jaujoje) sutiẽsia aukštai nuo žemės, koks metras PnmŽ. Sutieski stalus ant margo dvaro, svadyki svečius, tus darbininkus LTR(Trg).
ǁ pakratyti, pakloti, padriekti: Sutiẽs sutiẽs [javus], daugiau su spragilais i kulia Pšš.
| refl. tr.: Susitiẽsi eilums javus i duosi [su spragilu] Grd.
2. tr. NdŽ sunaudoti klojant, tiesiant.
3. tr. plonai suverpti: Sùtiesei sùtiesei kai seiles Vl.
4. tr. sutempti, sunešti: Kardu vieniems [žmogžudžiams] galvas nukapojo, kitus gyvus sutiesė in sklepą ir uždarė LTI165(Bs).
5. tr. surinkti, sukaupti: Jau tu man i per trejus metus menkos skolos nesùtiesei Prng.
6. intr. NdŽ, Pls suduoti, užkirsti: Kap sutiesiù botagu, tai žinosi! Rod. Kad sutiesiù šakiniu per šonus! Rod.
7. refl. susiderinti, susidainuoti: Kap giesmė gražiai sustiẽsia, tai i gražu paklausyt Ml.
užtiẽsti, -ia (ùžtiesia), ùžtiesė
1. tr. Jrk31, KŽ, Vlkv, Gž atkišti ką prie ko, ištiesti: Užtiẽsk ranką Azr. Vienas tik ùžtiesė šautuvą an jo, ale da nešovė KzR. Medžioklis užtiesė šaut, bet tigrienė pamačiusi ėmė prašyt, kad nešautų LTR(Šmk).
2. tr. S.Stan, NdŽ, LTR(Zp), Jrb, Šmn nutiesti, pastatyti, pakloti, įrengti: Užtiẽsti pudamentą reik Pvn. Namo pamatą taiko užtiest delčio[je] LTR(Zp). Ùžtiesė tokią bažnyčią – gali važiuotas įvažiuoti Grd. Užtiesti balkius I. Užtiesiu tiltelį per Nemunėlį, lankysiu mergelę kas vakarėlį LTR(Ktv). Per vieną labai gilų ir srauną upelį lieptas užtiestas buvo Tat. Užùtiesė akapus, vokiečių kad privarė ben kiek tūkstančių Alz. Užtiẽsam virbinę torą Jdr.
3. tr. NdŽ išskleisti, ištempti, išskėsti: Užtiesė [laivo] vidurines ir apatines bures J.Balč.
4. tr. užtempti: Vaikai landžioj[o] uogosna – ir ùžtiesiau dratą Drsk. O ir užkalti variniai varteliai, užtiesti̇̀ lenciūgeliai JV270.
| Veselninkams kelias ùžtiestas, reik išsipirkti Rdn.
5. tr. R, R97, MŽ, MŽ127, Sut, I, KI101, K, J, KŽ, Sml, Bsg, Tlž, Rg išskleidus užkloti, pakloti ant ko: Užtiesiu skotertę ant stalo R334, MŽ447, N. Ant lovos buvo užtiesta raštuota lovatiesė rš. Tą skudurą ma[n] reikėjo užtiẽst ant kiaušinių Jrb. Užtiẽsti langatiesę ant lango NdŽ. Užtiesė skaromis langus A.Vien. Kaip jam visa išsakė, anas palindo palovin, panytė ažutiesė maršką ligi žemei, kaip ir patalą pataisius LTR.
| refl. tr. NdŽ: Nerinį užsi̇̀tiesė an staliuko – kaip i linksmiau trobo[je] Krš.
ǁ KŽ, Ig, Skrb, Žr uždengti, užkloti kuo: Ažudengiu, ažutiesiu SD439. Su skoterte užtiẽsk stalą J. Baltai užtiestà lova NdŽ. Marška stalui, numirėliui užtiẽsti NdŽ. Paliutė užtiesė stalą, atnešė lėkštę, šakutes, paskui kiaušinienę J.Paukš. Ažùtiesiau skara langą Klt. Kai griaudžia, tai kambary užtiesia veidrodžius LTR(Kbr). Žirgužėlis širvas, žėlabnai užtiestas BsO415. Juodu pakilo užtlestais kilimu laiptais ir įėjo į jo kambarį A.Vencl. Šiaudų kūlys tepatiestas, ploščiumi teužtiẽstas JD1166. [Knygos nugarėlę] klijais patept reikia ir užtiẽst medžiaga, kad pritraukt Bb. O ir pamatė seselę vidur jūrių marelių baltom pieskelėm apneštą, žaliais maureliais užtiestą LTR(suv.). Tai sakant, [slibinas] pūkštelėjo ir užtiesė visą pievą, ten būnančią, variu LTR. Ažtiẽstum, ažkartum šitą skylę kuom Klt.
| prk.: Kai sniegas lauką užpustys ir ledas vandenis užties, tu būsi vienišas svetys trumpos dienos, ilgos nakties V.Myk-Put. Užtiesė debesiai mišką LTR(Brt).
| refl. tr., intr.: Ka pradėjo krautuvės būt, užsitiẽsdavom langus užuolaidom Plv. Juodą šydą ant burnos užsitiẽsus vaikščiojo – didi ponia buvo Skr. Tu jos veidą negali pamatytie, nes ji vaikščioja juoda gaza užsitiesus BsPIV208(Brt). Mudu su broliu nuėjova vieną dieną pasirėdę, balta paklode užsitiẽsę, i norėjova išgąsdyt Ilg. Paskui užsitiesė žėlabai visas miestas LTR. Taučius sodžių mėgo, jam sodžius visai nesirodė vienodu šydu nuo svieto užsitiesęs Vaižg.
ǁ apdėti, apkrauti (valgiais): Viešnė tura užtiẽsti stalą Šts. Antrą dieną bobos dėsias, antrą stalą užtiẽs [per vestuves] Žr. Stalai užtiesti, svečiai pakviesti, – nėr tikro tėvelio, nėr parėdkėlio LTsI376.
ǁ paskleidus užkloti, uždriekti: Kai jau užvarom, kumeliu užtiẽsiam visą eilią [šiaudų], kai vėjo nėra, uždedam ir lotų, perkišam vytelę až grebėsto, nu ir apisukam aplink Pnd. Tas paklodes užtraukiam [ant obuolių], užtiẽsę šienu a šiaudais Ps.
6. tr. užmesti (norint ką sugauti): Ùžtiesiau tinklą Nendreiloj Ėr. Žuvininkas, užtiesęs tinklą ant vandens, užgriebė lydeką Tat. Oi, ir atjojo tas šelmis našlelis, oi, ir užtiesė šilkinį tinklelį LLDII486(Lp).
| prk.: Ne viena užtiesė spąstus jam gaudyti ir jaukinti prie savo dukterų Žem. Patys sau užtiesa tinklus ir paspenda spąstus P.
7. tr. Lkv, Krž užveisti, įveisti, užvesti, įsteigti: Užtiẽsęs esu sodną arūse Grd. Kokius naujus kapus ùžtiesė, kiek čia svieto susikiš! Krš.
| Ùžtiesė paligoną, mus išbarstė Azr.
| refl. tr. Pvn: Sodną jau turia užsitiẽsęs Skdv. Sodnų šiauliškiai kiek užsitiẽsę i trobikių prisistatę! Krš. Trečia [karvė] tvinksta, esam fermą užsitiẽsę (juok.) Rdn. Anie buvo fermą užsitiẽsę (įsitaisę): trins karvės, kiaulių be skaitliaus Rdn.
8. tr. pa(si)rengti, pradėti ką daryti: Prie krūvos rąstų ir užtiestos statyti jaujos būrys vyrų strūliavo, baldėsi Žem. Kam ùžtiesei daug sienų, kad tiek ataudų teturi? Slm. O kaip aš užtiesiu ploniausias drobeles, kaip ausiu be skietelio? LTR(Plv). Kitą kalbą gal užtiẽsi, ka viską rašai? Grd.
| refl. tr., intr. Slv: Ant tų mestuvų užsitiesi̇̀, tai teip meti iš tų špūlių LKT192(Snt). Kiekvienoje troboje užsitiesė staklės Žem. Jeigu nori, tai prašyk dabar, o kai darbą užsitiẽs, tumet nesukalbėsi Up.
ǁ užsimoti, numatyti: Draugija kaskart didžiau prisiartina prie sau užtiestojo tikslo Pt.
| Ùžtiesė vardą Kryžkalnis, o buvo Kryžbarkas Stl.
| refl.: Tu buvai gerai užsitiẽsus: būtum laimę turėjus su anuo Šmk.
9. intr. Grg užduoti, suduoti: Ka aš anam ùžtiesiau [per veidą], daugiau nebnorės KlvrŽ. O kad aš su ta [geležine lazda] vienam užtiesiù, tai jis tur ką jaust Sch237.

dantų̃ atviepìmas pasilinksminimas: Ženyk juos, ir mums dar dantų atviepimas tektų. Eig.
dantų̃ dygimè (savo) amžiuje: Savo dantų dygime pirmą kartą buvau Vilniuje. Nmk.
ant dantų̃ dygìmo (savo) amžiuje: Ant savo dantų dygimo vieną sykį tebuvau tenai, t. y. per visą savo amžį. J.
nuo dantiẽs dygìmo iš pat mažens: Nuo danties dygimo prastas tas mano vaikas. Gršl.
dantų̃ galaĩs nenoromis (valgo): Susirgo [kiaulė], papjovėm, valgėm tą mėsą dantų galais. Vkš.
nuo dañčio gėlìmo mažai (davė): Tai, davė nuo dančio gėlimo. Šn.
dantų̃ griežìmas aimanavimas: Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Dk. O užsivydėjimas, o dantų griežimas, Dieve Tėve, gelbėk!. Krš.
dantų̃ išplikìmas ko nors gavimas: Ne dėl dantų išplikimo einu, – paveizėti, kaip gyvena. Krš.
dantų̃ kaĩšymas neig. juokimasis, šaipymasis: Nuo dantų kaišymo sotus nebūsi. Vž.
dantų̃ nuvipìmas vaišės: Kad mirtų, būtų dantų nuvipimas ubagams, t. y. duotų gerti, ėsti. J.
dantų̃ pardavinė́jimas neig. juokimasis, krizenimas: Toks jau dantų pardavinėjimas, kad baisu. Kž. Kam dar tas dantų pardavinėjimas?. Rdm.
dantų̃ ródymas neig. juokimasis, krizenimas: Iš to dantų rodymo su bernais – tankiau vaikas. Krš. Įkyrėjo su savo skalijimu, dantų rodymu!. Vencl.
dėl dañčio sópės nevykusiai, apgraibomis: Vėliau įsitraukęs žurnalizman galėdavau sekti užsienio spaudą, versti knygas ir dėl dančio sopės susišnekėti bekeliaudamas po įvairius kraštus. Andr.
nuo dantų̃ sópės apie prastą (darbą): Tai jau jo krutnumas nuo dantų sopės. Rs.
nuo dantų̃ sopė́jimo apie prastą (darbą): Tavo tas darbas tik nuo dantų sopėjimo. Vrn.
nuo dantų̃ sõpsto nevykusiai, atmestinai (atlikti, padaryti): Pataisei ratelį nuo dantų sopsto. Aln.
dantų̃ viršū́ne nelabai, nenuoširdžiai (prašyti): Gal viršūne dantų prašei, kad neatėjo. Mlt.
ãštrūs dañtys apie sugebantį piktai atsikirsti: Jo dantys darosi aštrūs, jis kalba kaip iš knygų. Cvir.
atbulaĩs dantimìs
1.be apetito, prisivertus (valgyti): Laurynas Vainoras kramto atbulais dantimis. Avyž. Karolis atbulais dantimis sukramtė dešros griežinėlį. Bub. Neturiu apetito, valgau atbulais dantimis. Kt. Ką darysi: teko valgyti kad ir atbulais dantimis. Gric.
2.alkanam (gyventi): Jeigu tu ir toliau taip dirbsi, tai atbulais dantimis duoną valgysi. Lš. Atbulais dantimis duoną valgysi, jei nedarbuisi. Lp.
atraitýtais dantimìs be apetito, prisivertus (valgyti): Tokią košę atraitytais dantimis gali valgyt. Trg.
atvirkščiaĩs dantimìs be apetito, prisivertus (valgyti): Neturiu skonio, valgau atvirkščiais dantimis. Mrj.
atžagariaĩs dantimìs be apetito, prisivertus (valgyti): Atžagariais dantimis gromuliavau elnieną ir galvojau. rš. Ar gardūs virtiniai? – Et, valgau atžagariais dantimis, nelabai patinka. Vb.
visų̃ dañtys baltì iš išorės sunku spręsti: Dantys visų balti, bet už dantų kas yra, tai niekam nežinia. KrvP. Cidra pinigus sukinėjo rankoj, paskui susimanė gerai padėti, nes per vestuves visokio bus svieto, o juk, kaip yra sakoma, visų dantys balti. LzP. Įtari ką? – Ką įtarsi... Visų dantys balti.... Gric. Visų dantys balti – nepaklausi. Šlu.
gerùs dantìs turė́ti mokėti atsikirsti, atšauti: Gerus dantis turi, jo niekas neperkalbės. Jnš. Ji gerus dantelius turi. Skr.
ilgaĩs dantimìs be apetito, prisivertus (valgyti): Žiūrėjau, kaip po visų skanėstų jis ilgais dantimis (o gal be dantų?) ilgai malė burnoje kiekvieną rūkytos kiaulienos kąsnį. Pt.
išvirkščiaĩs dantimìs nenoromis, prisivertus (valgyti): Valgo išvirkščiais dantimis. Gs.
kitùs dantìs įdė́ti primušti: Nesmodyk čia prieš mane, kai įdėsiu kitus dantis, tai žinosi!. Trgn.
sausaĩs dantimìs nevalgęs: Dar esu sausais dantimis – nėra kada valgyt, vis darbų yra. Ml. Išvežė viską, ir palikom sausais dantimis. Krš. Padabosiu, ar tu ilgai sausais dantimis ištesėsi. Prng. Kad taip sausais dantimis būtų snaudęs Doveika, tai ne, tai ne jo gyvai prigimčiai. Katil.
šaltaĩs dantimìs juõktis susilaukti atpildo: Juoksies tu šaltais dantimis, prisilauksi keršto. Lš. Kad tu juoktais šaltais dantimis!. Rod.
šaltaĩs dantimìs pasijuõkti susilaukti keršto: Pasijuoksi šaltais dantimis, palauk!. An.
šaltaĩs dantimìs sėdė́ti nieko nepešti: Ir sėdėsi šaltais dantimis. Ck.
tuščiaĩs dantimìs klapsė́ti būti nevalgius: Tau broliai priklegdinėjo: eik krutėt, ė dar tuščiais dantim klapsėsi, kad neklausei. Grv.
víenu dančiù pakabìnti truputį užvalgyti: Vienu dančiu pakabinau ir vėl išėjau. Švn.
dantìs al̃kštinti be reikalo kalbėti: Ko čia alkštini dantis be jokio reikalo?!. Pd.
dantìs apką́sti nutilti: Anas ir dantis apkando. Dkk. Motina tuoj dantis apkando, kai išgirdo. Km.
dantimìs apžióti susiglemžti viską: Kad įmanytų, dantim apžiotų, kad tik kitiems neatitektų. Jnš.
dantìs atidarýti imti kalbėti (ppr. blevyzgoti): Tas jau dantis atidarė, vaikai, ausis užsikiškit. Jnš.
dañtį atką́sti
1.liautis norėjus, nusivilti, nieko nepešti: Kas į jį bandė kibti, greit dantį atkando. Kv. Aš jau atkandau dantį ir daugiau nesikišu. Pnd. Taip jis norėjo to namo, o dar jau parduoda, regėt, atkando dantį. Vrn. Iš pradžių tai labai jis čia puolėsi į tą mišką, bet paskui atkando dantį. Lkč. Nors kiekvienas buvo ant jos dantį atkandęs ir kitą mergą radęs, bet pagieža nežuvo. Vaičiul.
2.atkeršyti: Ar jau atkandai dantį?. Grž. Pyko pyko, kol atkando dantį, kol atkeršijo. Ps.
3.nepasisekti: Norėjo mane aplenkti, bet atkando dantį. Ds. Ėjo užkietėjusių pagonių krikštyti. Ir visi atkando dantį. Mik.
dantìs atką́sti nusivilti: Lindo lindo prie jos ir atkando dantis, dabar nebereikia. Sk. Sunki ta brigadininko duona, tegu ją bala. Jau aš atkandau dantis – žinau. Mark.
dantìs atkélti imti bartis, prieštarauti: Sako, kad jo troba būtų, kad jis nebūtų užkurinis, būtų ir jis atkėlęs dantis. Jnš.
dañtį atkir̃sti liautis norėjus, atsinorėti, atsikąsti: Jau atkirtai dantį – vieną vagelę išvaręs parėjai namo. Rod.
dantìs atkìšti
1.žiopsoti: Ko sėdi dantis atkišęs, – valgyk, bile duoda. Krš. Sėdėk čia dantis atkišęs, ar jau darbo neturi?. Varn.
2.supykti: Išrėžiau viską, ką žinojau. Ką tu! Tuoj atkišo dantis. Grz.
3.pasidaryti nepatenkintam: Pamatysi, pagyvenus metus kitus su tokiu ir atkiš dantis. Mšk.
dantysè atnèšti grąžinti, atiduoti (priverčiant, pykstant): Numetęs dantyse man atneši, tik per vėlai. Vaižg. Tu man dantyse atneši!. Dkšt. Kaip aš tau duosiu, – dantyse atneši!. Nč.
dantìs atriẽtęs nenoromis, prisivertęs: Bjaurus toks darbas: tik dantis atrietęs dirbi, ir tiek. Sk.
dañtį atsiką́sti nusivilti: Atsikąs dantį ir marti, ir anyta. Pns.
dantìs atsiką́sti nusivilti: Jau ir Petras su tuo namu dantis atsikando. Ps. Ir su kalba jau dantis atsikandau. Vencl.
dantìs atsiraĩtęs nenoromis, prisivertęs: Putrą su pienu prižilindavo ir paduodavo per pietus darbininkams – i[r] valgyk dantis atsiraitęs. Sk.
dantìs atstatýti neig. juoktis, šaipytis: Kol priėdusios, tai besivaipot dantis atstačiusios. Jrb.
dantìs atšìpti nieko negauti: Nuėjau pinigų pasiskolinti, ale atšipau dantis. Vlk. Atšipsi į jį greitai savo dantis. Alv.
dañtys atšìpo labai atsibodo: Turėjom valgyti ilgas nedėles avinieną, kol dantys atšipo. rš. Tegul pasikaria ir tegul liekasi tie, kuriems neatšipo dantys nuo bendro katilo sriubos. Katil.
dantìs áušinti
1.plepėti: Neaušink dantų, užmokesčio negausi. Šl. Neaušink dantų be reikalo. Varn.
2.tuščiai prašyti: Be reikalo dantis aušini, nieko iš to nebus. rš.
dañtys bárška šalta: Kas čia per maudymasis, kad dantys barška. Tt.
dañtys bỹra smarkiai kritikuoja: Tik ypač pabrėžk: ką Dunda gyrė, tai gyrė, bet ką kritikavo, tai dantys byrėjo. Gric.
dantìs blìzginti šypsotis, koketuoti: Sakykit, koks jau buvo tas burtažodis? – blizgina dantis mergaitės. Ap.
dantysè bū́ti nuolat kalbėti apie ką: Kur tik išgirsi, vis ta karė ir karė dantyse, net kylėte kylėja. Žem.
dantimìs čirikúoti labai pykti: Nebijau aš, ką tu dantimis čirikuoji. Pls.
dantìs čiùlpauti rengtis keršyti: Jis seniai čiulpauja dantis. Dglš.
dantìs daužýti mušti: O rekrutai ar džiaugiasi, kai juos prie kaladės prirakina? – surištus į kazermes pristato? – o paskui unteriai ir feldfebeliai dantis daužo?... Myk-Put.
dantìs dė́ti ant lentýnos neturėti ko valgyti, badauti: Dabar, matai, toks laikas, kad, namie sėdėdamas, dantis ant lentynos dėk... – aiškinosi Putelis. Gric. Ateis žiema – ir dėk dantis ant lentynos. rš. Dėkite dantis ant lentynos. Prisigyvenom! – sušvogždė pašnairuodamas į mane. Mar.
dañtys dýgsta uodegojè sakoma apie ilgai miegantį: Ilgai miegi – uodegoj dantys pradės dygti. Srv.
dantìs džiáuti neturėti ko valgyti, badauti: Saulę pramiegojęs dantis džiausi. Švnč.
dantìs džiáuti ant grė̃dų neturėti ko valgyti, badauti: Suvalgyk antsyk viską, paskui džiauk dantis ant grėdų. Dkš.
dantìs džiáuti ant lentýnos neturėti ko valgyti: Tušti visi pašaliai, nors dantis ant lentynos džiauk. Varn.
dañtį galą́sti
1.pykti: Tas paršas Milius, – tęsė toliau Vabalas, vis pikčiau raukdamas kaktą, – kažko ant tavęs dantį galanda. Marc. Aš seniai ant jos dantį galandu. Rdm. Žinoma, tu, suktasprandi, dantį prieš visus galandi!. Sruog.
2.labai norėti gauti: Aš jau seniai dantį galandu ant jūsų vyšnių, gal parduoste?. Jnš. Aš ant šitų slyvų dantį galandu. Mrj.
dantìs galą́sti
1.pykti, rengtis pakenkti: Ansai seniai ant tavęs dantį galanda. Varn. Ans seniai ant mūsų dantis galando, tik vis nebuvo kaip pradėt. Škn.
2.labai norėti gauti: Jei nori, tuojau išperšu: ten merga nors ir be kraičio, bet storai piniguota, tikrai geras kąsnis: nebe vienas galanda dantis, ir tau bus ne pro šalį. Žem.
3.apkalbėti: Visi susirenka ir galanda dantis. Ds. Žinai, žmonės šneka, dantis galanda. Dkš.
4.tyčiotis, erzinti: Jūs visi papratę į mane dantis galąst. Jnš.
dañtį gélti
1.patikti, jausti potraukį: Mano brolis seniai ant jos dantį gelia. Gs.
2.rūpėti: Jam net dantį gelia, kas toje troboje gali būti. Bs. Kad ir man dantį gelia. Katil.
3.norėti gauti: Šinkoriui jau seniai gėlė dantį ant to daržo. Ašb.
dañtį giẽžti pykti, kerštauti: Jis ant manęs dantį giežia. Vlkv.
dantimìs gráužti
1.gailėtis: Nė pažino, nė ko, įlindo kaip šuniui į uodegą (ištekėjo), dabar dantim graužia. Užp.
2.labai pykti: Ir tas graužia dantimis, ir tas graužia dantimis. Dv.
dantimìs griáužti gailėtis: Pripliopei – dabar dantim griaužk. Ktk.
dañtį gríežti pykti: Jis seniai ant manęs dantį griežia. Mrj. Galbūt Juozapas dar griežia ant mūsų dantį ir norės mums atkeršyti už visa pikta, kurį mes jam padarėm. ŠR. Aš girdėjau nuo vieno iš lenkų vergučio, jog lenkai seniai jau griežia dantį ant juodriešių. Piet. Vaitas jau seniai griežia ant jo dantį ir įskųstų ponui kaip netinkamą gaspadorių. Myk-Put. Griežė dantį ant kunigo kapeliono ir gailėjo pinigų, gailėjo veltui sugaišęs dieną. Vien. Ko tu ant jo dantį grieži, ką jis tau padarė?. Šk. Tai kad ir Aneliukė ant mūsų dantį griežia. Balt. Jis ant mūsų kiemo dantį griežia. Ps.
dančiù gríežti pykti: Ana griežė dančiu, net griežė iš piktybos. Dv.
dantìs gríežti pykti: Kam tu ant manęs dantis grieži, aš nebijau. Pls. Brolis dantis griežė ant jo už seserį. Grv. Iš apsivylimo pradeda dantis griežti, ir išsiskiria. Krš.
dantimìs gríežti pykti: Kad juos nebaudi – juokiasi, kad baudi – dantimis tik griežia. Donel. Ne tasis drąsus yr, kurs stvėręs už kardo dantimis grieždams, rodos, žvėris koks įniršęs, ant artimo šoka, jo gyvastį ardo. Kudir. Jau vien Šliūpo vardas skatina visus griebti knygą į ranką ir gėrėtis jąja arba griežti iš apmaudo dantimis. Mač-Kėk. O tėvas dantimis grieždavo, kad vaikai nesmoko lietuviškai. Grv.
dantysè įsikándęs apgailėjęs (grąžins): Šiandien nuskriaudei, o ryt atneši dantyse įsikandęs. Mrj.
dantimìs įsikìbęs visomis jėgomis (laikytis): Saugokit savo tarnybą! Laikykitės dantimis įsikibę už valdiškos vietos!. Tilv.
dantìs išbarstýti primušti: Dantis vienam išbarstė. Grv.
dantìs išbìrinti primušti: Tylėk, aš tau išbirinsiu dantis!. Arm.
dantìs išbrãškinti primušti: Neplepėk daug, jei nenori, kad dantis išbraškinčiau!. Ob.
nė̃ dañčiui išbraũkti visai (nėra): Nėr šieno nė dančiui išbraukti. Tr.
dantìs išdaužýti primušti: Iš tokio didelio įpykio norėjo visiems dantis išdaužyti. Lnkv.
dañtys išdýgo subinėjè vlg. juokiamasi iš ilgai miegančio: Ar neišdygo tau subinėje dantys, taip ilgai bemiegant. KrvP.
dañtys išdýgo šikìnėje vlg. juokiamasi iš ilgai miegančio: Miegos, kol šikinėj dantys išdigs. Pnd.
dantìs iškìšti šypsotis, koketuoti: O ji prieš tą vyrą dantis iškišus. Jrb.
dantìs išmaišýti primušti: Geriau nutilk, ba galiu dantis išmaišyt. Dglš.
dantìs išmatóti primušti: Jam už tai tik dantis išmatot!. Lš.
dañtį išmẽtusi turi pavainikį kūdikį: Taip tai, ką sakyt, gera mergelė, tik va, kad dantį išmetus. Sk.
dantìs išpláusti išgerti degtinės: Reikia važiuot į Jonavą turgun dantis išplaust. Upn. Ot buvo alaus – dantis išplaudėm. Švnč.
dantìs išplìkti turėti nemalonumų: Neprašysi daugiau – išplikai dantis!. Grk.
nė̃ dañčiui išràkti visai (nėra): Nėr šieno nė dančiui išrakti. Tr.
dantìs išriñkti primušti: Nenorėk, kad aš tau dantis išrinkčiau. Šv. Aš jam kada kalvek išrinksiu dantis. Arm. Nelok, nes dantis išrinksiu! – kumštį suspaudęs artinosi. – Aš tau!. LzP. Dantis tau išrinkčiau, – pabalino akis Domas. Žem.
dantìs iššiẽpęs piktas: Aš buvau įsitikinęs, kad aplink visi blogi, dantis iššiepę, urzgia ir taiko kur įkąsti. Vencl.
dantìs iššùsti blogo patirti: Jau aš iššutau dantis su juoj būdamas. Vlk.
dantìs iššveĩsti primušti: Aš tau parodysiu, kai dantis iššveisiu, kaip tėvo neklausyt!. Ds.
dantìs ištaisýti primušti: Aš jam ištaisysiu dantis, tada žinos, kaip iš manęs šidytis. Pln.
dantìs ištaškýti primušti: Susičiaupk – dantis ištaškysiu!. rš.
dantìs ištèpti duoti kyšį: Sauso niekas neklauso, ištepk dantis – visi klausys. Užv.
dantìs kabìnti ant lentýnos neturėti ko valgyti, badauti: Miesčionams krautuvė užsidaro – dantis ant lentynos kabink. Krš.
dantìs kabìnti ant síenos neturėti ko valgyti, badauti: Jei nedirbsi, dantis kabink ant sienos. Ds.
dantìs kabìnti į síeną neturėti ko valgyti, badauti: Jei lašinių nepirksi, tai galėsi dantis kabinti į sieną. Skr. Pamatysi, jis greitai dantis į sieną kabins. Ar.
dantìs káišioti neig.
1.juoktis, šaipytis: Aš rimtai [kalbu], o jis dantis kaišioja. rš. Nėr ko čia dantis kaišiot!. Blnk.
2.šiauštis, priešintis: Juk vis nusileidžiu, ir tu nekaišiok dantų. Grk.
dantìs kaišýti neig. juoktis, šaipytis: Kabarkšterėk varlėm lazda, tai nekaišys dantų. Ds. Nekaišykite dantų, kad kas jum neišmuštų. Kzt. Kaišai dantis, kolei balti, kai bus juodi, nekaišysi. Tvr. Nekaišyk dantų, niekas nepirks. Ut.
dantìs kalénti drebėti nuo šalčio: Štai ir jis stovi dabar svetimam mieste, patvory, ir kalena dantis. Bil. Taip ir pakūrei [krosnį], kad reikia dantys kalent sėdint. Sur.
dantimìs kalénti jausti šaltį: Apsivilk šilčiau, paskiau kalensi dantim. Varn. Stovi visi eilėmis tarp barakų skersvėjų... Stovi – ir kalena dantimis. Sruog. Piemenys vėl juokės, kad taip gerai atsakyta „bobai", o Alyzas vis sparčiau straksėjo, kalendamas dantimis nuo šalčio. Balt.
dantimìs kálti jausti šaltį: Eik į trobą, ko čia pusplikis kali dantimis!. Skd.
dantìs kìšti grasinti užklupti: Rodosi, kad iš tikrųjų jis (žiaurus rytojus) jau į mus kiša savo dantis. Pt.
dañtys klẽba senas: Ko čia stebėtis, a[r] pirmoji: žiūrėk, kitam dantys kleba, o pačios reikia, ir gana. Sk.
dantimìs klẽbinti šalti: Kailiniai namie verkia, o tu klebini dantimis. Vlk.
dantìs krim̃sti gailėtis ką negerai padarius: O dar (dabar) jis dantis kremta. Pls.
nórs dantimìs krim̃sk sunku atmegzti, atidaryti: Bobamazgis kai užsiveržia, tai nors dantim krimsk. Dkk.
dantìs láidyti
1.plūsti: Kaip laido ant jos dantis, taip laido. Žem.
2.karštai gintis, atsikalbinėti: Nelaidyk dantų, vis tiek kaltas esi. Krp.
dañtys mãga labai nori (ko valgomo): Aš žinau, tau dantys maga, nori ir tu obuolio. Jnšk. Tau tie pakabinti dantys tik ir maga. Grž.
dañtį maũsti rūpėti, norint užimti (gauti): Rusija užėmė Mandžiūriją, kuri ir Japonijai maudė dantį, nes visai čion po nosia stovėjo. rš. Jam maudė dantį eit pas juos, žino, kad yra alaus. Kri.
dañtį mẽtusi apie merginą su vaiku: Ji jau yra dantį metusi. Brs. Ši panelė jau dusyk metusi dantį. Brs. Gera merga ir gaspadinė, nu kas, kad vieną dantį metusi. Škn.
dantų̃ neapčiáupia džiaugiasi: Toji linksmi linksmi, dantų nebeapčiaupia, kad nebereiks važinėt arų padėt dirbt. Mžš.
dantų̃ neáušia žodžio neištaria (iš baimės): Man vaikai ir dantų neaušia. Trgn.
dantų̃ nedègti mažai teturėti (valgyti): Dantų nedegsim šįmet dėl bulvių. Šts. Su uogom šįmet turbūt dantų nedegsim. Dr.
dantų̃ neišdègti nieko negauti: Lindo lindo tas karšutis ir neišdegė dantų. Bsg. Ten nuėjęs dantų neišdegsi. Šv. Jau ten tu dantų neišdegsi, nemislyk. Grdm.
dantų̃ neišplikýti nieko negauti: Par jį neišplikysi dantų. Krk.
dantų̃ neišplìkti nieko negauti: Neišplinki nuo tų vaikų dantų. Krš. Nebijok, neišpliks dantų nuo tos šykštuolės!. Žem.
dantų̃ neištèkti būti prastai pavalgiusiam: Dantų neišteksi prie prastų gaspadorių. Varn.
dantų̃ neištèpti nieko negauti: Išvažiavo, kur alų dirba, ale dantų neištepę ir sugrįžo. Srv.
dantų̃ neištvil̃kti nieko negauti: Ten žmonės kaip titnagai, niekas ten dantų neištvilksta. Brs.
dantų̃ nekláusti įkąsti: Piktas šuva atitrūkęs dantų neklausia. Trgn.
dantiẽs nenulaikýti ant dantiẽs drebėti nuo šalčio: Spoksojo Šešelga į Girdvainį negalėdamas atsikelti nuo žemės ir nulaikyti danties ant danties. Bor. Lietuvoje tokiose landynėse ir be žiemos būtų per šalta – nenulaikytumei danties ant danties. rš.
dantų̃ nenuviẽpti neapsidžiaugti: Iš anų dantų nenuviepsi: gavau aštuoniolika litų, maniau, kažin ką gausiu. Plt.
dantų̃ nepagailė́ti įkąsti: Nebizeliok šunio, jis dantų nepagailės. Ds.
dantiẽs nepatáikyti ant dantiẽs drebėti nuo šalčio: Danties ant danties nebepataikau, kaip šalta. Kair. Parėjo į trobą danties ant danties nepataikydamas. Varn.
dantìs nepatáiko ant dantiẽs dreba nuo šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad dantis ant danties nebepataiko. Vvr. Taip sušalau, dantis ant danties nebepataiko. Alz.
dantų̃ nepir̃ks sakoma pasišaipant iš nuolat besijuokiančio: Ko tu čia šiepi? Tavo dantų niekas nepirks. Lp.
dantų̃ neprašýti įkąsti: Su šuniu nesierzink, ba šuva dantų neprašys. Trgn. Šuva neprašys dantų. Slm.
dančiù nerìkšterti nieko nevalgyti: Dar aš nū nevalgiau, dar nei dančiu nerikšteriau. Vlk.
dantìs nesíekia dantiẽs dreba nuo šalčio: Taip sušalę – dantis dančio nesiekia. Vlkv. Sušalau – dantis dančio nesiekia. Mrj.
dantų̃ nesudãro apie labai kosintį: Taip kosti, kad ir dantų nesudaro. Trgn.
dantiẽs nesùdeda ant dantiẽs dreba nuo šalčio: Jis danties ant danties nesudeda – tiek šalta. Rs.
dantìs nesukliū̃va ant dantiẽs dreba nuo šalčio: Kai sušalau, tai dantis ant dančio nesukliūva. Švnč.
dantiẽs nesuléidžia ant dantiẽs dreba nuo šalčio: Taip šalta, kad danties ant dančio nesuleidžiu. Jnš.
dantų̃ nesuriñkti labai prisitrenkti: Nesisiutink: nulėksi nuo laiptų – dantų nesurinksi. Krš.
dantų̃ nesusiriñkti būti labai sumuštam: Jeigu jis dar tūpčios ir bandys grįžti į fabriką, prižadu, kad šis vyrukas savo dantų nebesusirinks visoje Šiaurės Amerikoje. Cvir.
dañtys niẽžti ima noras (papasakoti): Ką išgirstu apšnekant, dantys niežti pamauti (teisybę pasakyti). Krš. Taip dantys niežti, bet tyliu. Lk.
dantìs nuė́sti pasenti: Aš jau dantis nuėdžiau, ale ir dabar dar mane kiti už nosies pavedžioja. Žg. Žmogus, dantis nuėdęs, proto neįgausi. Slnt.
dantìs nusiláužti įkliūti: Pamatysi, kaip dantis ir jie nusilauš taip daug griebdami. Sk.
dañtį padė́jęs apie nuolatinį svečią ar lankytoją: Aš jau ir dantį padėjęs pas juos. Pun.
dantìs padė́ti ant lentýnos Al. badauti:
dantìs padė́ti ant palýčios neturėti geresnio valgio: Anys jau padėjo dantis ant palyčios, viską duktelei sukišė. Grv.
dantìs padžiáuti
1.imti badauti: Ažkart viską suvalgysi, o paskui dantis padžiausi. Švnč.
2.pastipti: Ir užsibaigė meškyna, priešais saulę padžiovė dantis. Tvr.
dantìs padžiáuti ant lentýnos Vrn. neturėti ko valgyti:
dañtį pagalą́sti paerzinti, papykinti: Jis dirba garbarnėj, sunkiausiai už visus, bet todėl niekad nepraleidžia progos pagaląsti dantį į tėvelį. Cvir.
dantìs pagalą́sti
1.apkalbėti: Ant tavęs visų dantys pagaląsti. Varn.
2.siekti užvaldyti: Giminė, o dantis pagalandęs ant mūsų gero. Varn.
dantìs pakabìnti
1.neėsti, neturėti ko ėsti: Jau gyvulėlis gauna ką norint, nebstovi dantis pakabinęs. Vgr. Kažkodėl karvės dantis pakabinę, rodos, ir pataikiau šerdamas, ir ką. Srv.
2.neturėti ko valgyti: Kai nieko neturėsi, tai ir sėdėsi dantis pakabinęs. Tr. Tokį nevėkšlį papjovė, suvalgė, o dabar ir pakabino dantis. Jnš. Dabar išmėtysi lašinius, o paskum dantis pakabinsi. Rgv. Marš valgyti, paskui visą dieną dantis pakabinęs būsi. Pjv.
3.uiti, graužti, kibti: Per kiaurą žiemą kaip kokia vergė viena dirbu, visus gyvulius veizu, o jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate.... Žem. Jis ant manęs dantis pakabino jau koki metai. Mrk. Argi nematai, kad visi ant tavęs dantis pakabinę?. Paukš. O tas vis ant manęs dantis pakabina. Trg.
4.spoksoti, žiopsoti: Čia daug kas dantis pakabinęs į juos žiūri. Paukš. Truktels porą kartų, veizėk, jau ir pakabinusi dantis į šienpjovį. rš.
dantìs pakabìnti pagrebėstyjè badauti: Suėsk suėsk viską iš karto, paskui galėsi dantis pagrebėsty pakabint. Všk.
dantìs pakabìnti ant grė̃dų badauti: Be darbo tai pakabink dantis ant grėdų. Mrj.
dantìs pakabìnti ant lentýnos Kt. badauti:
dantìs pakabìnti ant pẽčiaus badauti: Galėsi dantis pakabinti ant pečiaus, jei nepasiruoši maisto. Šk.
dantìs pakabìnti ant síenos badauti: Suėskime viską per vieną dieną, o paskui pakabinkime dantis ant sienos. SnV.
dantìs pakabìnti į bálkį badauti: Lauk dantis į balkį pakabinęs. Kal.
dantìs pakabìnti į gémbę badauti: Pamaldas pirks, sugriautas bažnyčias taisys, o žmonės galės dantis į gembę pakabinę badu dvėsti. Žem.
dantìs pakabìnti į síeną Alvt. badauti:
dantìs pakaišýti pasijuokti, pasišaipyti: Eina į bažnyčią dantų pakaišyt. Ėr.
dantìs pakárti ant tvorõs badauti: Jau jos dantys tai pakarti ant tvoros už vaiką. Krok.
nė̃ dañčiui paràkti visai (neturi šiaudų): Nebeturim šiaudų nė dančiui parakti. Krž.
dantìs pardavinė́ti neig. juoktis, šaipytis: Pardavinėk pardavinėk dantis, ar neišdauš kas!. Krš. Nepardavinėk dantų be reikalo!. Rdm. Šipyta, dantų nepardavinėk, čia tau ne turgus. Prng. Visą buitį toj boba pardavinėjo dantis, o ne darbujo. Rod. Ko čia pardavinėji dantis?!. Vlkv.
dantìs parduodinė́ti neig. šaipytis: Ko čia dantis parduodinėji, kas yra?. Rod. Ana tik parduodinėja dantis nežinia už ką. Pls.
dantìs parė́sti labai įgusti, įgyti patyrimo: Jis ant to darbo dantis parėdęs. Ds. Pamokins mat paršas, kaip ravas kast, aš ant to ir dantis parėdžiau. An.
dantìs paródyti
1.nusijuokti, nusišypsoti: O kai ateis, tai gal dantis parodysi. Ds. Vaikas jau sveiksta, jau dantis parodė. Sk. Prasišviepė, dantis parodė, ir nuėjo. Krš. Tu ir an peklą nueitum, kad tik tau dantis parodytų mergiotė. Ps.
2.įgelti, įskaudinti: Egi va šis, visai padorus žmogelis buvo, tylus, ramus, o leisk – ir jis dantis parodys. Vien.
dantìs parválgyti labai įgusti, įgyti patyrimo: Ant šito darbo dantis jau parvalgiau. Lš.
dantìs pasikabìnti į gémbę neturėti ko valgyti: Visus metus velniai drybsojo, nu dabar dantis į gembę gali pasikabinti – netur nė duonos kąsnio. Šv.
nė̃ dañčiui pasikrapštýti visai nėra (šieno): Nebėr šieno nė dančiui pasikrapštyt. Ob.
dantìs pasipustýti pasiruošti (ginčytis): Su šeimyniškiais kirtosi dantis pasipustęs, tik su Tiliumi laikėsi kiek mandagiau. rš.
dantìs paskaitýti primušti: Greitas išsigert, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti. KrvP. O velniui čigonui kitą ketvergą paskaitysim dantis. Cvir.
dantìs pláuti gerti (svaigalų): Važiuojam į smuklę dantų plaut. Kt. Kas kur dantis plovė, ten tegul ir valgo. rš.
dantìs praė́sti
1.daug laiko praleisti (bergždžiai): Dantis praėdė, kol proto įgijo. Mrk. Apie daug ką reikėjo patiems pagalvoti ir daryti pagal savo sąžinę, bet dantų nepraėdęs proto neįgausi. Avyž.
2.labai įgusti, gerai nusimanyti: Jau jis dantis ant to praėdęs. Kb. Ant šito dalyko, vyruti, aš dantis praėdžiau, o tu dar šlapias naujokėlis. Lkč. Aš jau dantis praėdžiau šitą duoną valgydamas. Sv. Aš dantis praėdžiau namų ir laukų darbus bedirbdama. Ar. Nekišk nosies į miško prekybą, kur jo senelis jau dantis praėdė. Trein.
dantimìs prakalénti kurį laiką kęsti šaltį: Nereiks grįžti namo su pilnu „katuku" (bekonų gardu) kiaurą naktį šaltyje dantim prakalenus kilometrinėje eilėje. Trein.
dañtį praką́sti gerai išmanyti, būti įgudusiam: Dantis prakandęs ant bičių laikymo. Vrn.
dantìs praválgyti
1.daug laiko praleisti (bergždžiai): Dantis pravalgei, rūrą praperdei, o dar nežinai, kaip paskaityt. Čk.
2.labai įgusti, gerai nusimanyti: Dėl sviesto gerumo manęs neapgausi – dantis sviestu pravalgiau. Mrj. Aš dantis pravalgiau pas svetimus dirbdamas. Dkš. Jisai ant to dantis pravalgęs. Btg. Tėvas pradėjo kalbėti, kad jis kai ko nežino, bet apie bankus – tai ir dantis pravalgęs. Balt.
dantìs pravérti pasakyti: Ar tu negalėjai dantų pravert. Žg.
dantìs priką́sti
1.nutilti: Prikąsk dantis neplepėjęs. Grž. Aš tau sakiau: tylėk, prikąsk dantis!. Mžš.
2.nutylėti, nepasakyti: Blogai, kad tu nemoki dantų prikąst, kur reikia, juk žinai, kad su teisybe toli neisi. Lnkv.
dantìs ródyti
1.juoktis, šaipytis, juokauti: Suėjo ir rodys dantis per mielą dienelę!. Alk. Ko čia dantis rodai?. Grdm. Tas pienburnis negali užimti tarnybos, be to, jeigu būtų valdžios siųstas, būtų rimtas ir nerodytų dabar dantų. Andr. Jaunai mergiotei nepritinka dantis rodyt kožnam berniokui. Ps. Petras ėjo rimtai, nes neturėjo mados rodyti dantis su mergomis. Žem. Švaipos sustoję, dantis rodo. Krš. Magdė prieš Joną vis dantis rodo. Kv. Mokiniai dūko, spardė futbolą, rėkavo, kiti pakraščiuose sustoję mergaites kalbino, dantis rodė. Paukš. Nesuprantu, ko tu rodai dantis, – ūmai atsisuko jis. Daut.
2.būti akivaizdžiai matomam: Vargas rodė dantis iš visų kampų. Kudir.
3.priešintis, šiauštis: Čia, bral, juk garbės reikalas. Inteligentas jau dantis rodo. Avyž.
4.gąsdinti: Nerodyk dantų, aš jų nebijau. Mrj. Nerodyk kaip šuo dantų. Srv.
dantìs skaláuti gerti, girtauti: Einam dantų skalaut. Lp.
dañtį skaudė́ti
1.rūpėti: Jai seniai jau dantį skauda, kaip tą suknelę nusipirkt. Lkš.
2.pavydėti: Daug kam dantį skauda per mus. Šmk.
nèt dañtys sprógsta apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužo, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta. Žem.
dantìs statýti atsišnekėti, priešintis: Juozukas nė vienam nenusileidžia: jis prieš visus dantis stato. Prn.
dantìs sučiáupti nutildyti: Tokiam senam vilkui jau labai sunku dantis sučiaupt. Šl.
dantìs sudė́ti ant lentýnos neturėti ko valgyti, badauti: Dabar jam tik dantis sudėt ant lentynos ir laukt, kol galas ateis. Nč.
dantìs sudė́jus nesikišant: Reikia dantis sudėjus sėdėti – nėr ko kištis. Smal.
dañtys sudýgo gerokai pagyvenęs: Jau dantys sudygo, ir aš nebuvau girdėjęs, kad būtų kur tų vabalų. Krž.
dantimìs suė́stų apie piktą, kerštingą: Įmanytų, dančiais žmogų suėstų. Jnšk.
dantimìs sugríežti labai supykti: Ans dantim sugriežė, ale nutylėjo. Varn.
dantìs suim̃ti nutildyti: Jei aš tau nesuimsiu dantų, tai nekur aš būsiu. Lp.
dantìs suką́sti
1.nutilti: Aš tau kartą sakiau, kad sukąstum dantis. Lš. Bet ji sukando dantis ir kentėjo dėl savo nelaimės. Skrb. Bet kai Ėtmė sukando dantis, kai valdžios vyrai ją mėgino apklausinėti, taip ir liko. Simon. Sukando dantis, kantriai nutylėjo. Zur.
2.pakentėti: Kęsk kantriai, sukąsk dantis, tai likimo ranka, – turbūt jos dar nepažįsti!. Simon. Aš paimsiu save į rankas, sukąsiu dantis ir pakentėsiu kurį laiką. Tilv. O gal sukąsk dantis tuos šešis mėnesius, pakentėk kaip nors?... Gran. Adomas sukando dantis. Sėdėjo tylomis abu. Balt.
dantìs sukándęs kantriai: Ir eina žmogus dantis sukandęs, o ką padarysi. Yl. Kenčia žmogus dantis sukandęs. Ds. Tyli tyli žmogus dantis sukandęs. Sdk. Juk ilgai šitaip dantis sukandęs kamavaus, kol išdrįsau savo motinai išsipasakoti. Pt. Kristina tylėjo dantis sukandusi, akis nudūrusi į slėnį. Dovyd. Pavargsti, turi atsikvėpti. Bet sukandęs dantis tari sau – reikia eiti, ir vėl atsitiesi. Zur. Tą sekmadienį sukandęs dantis be perstojo ūžino traktorių. Ap.
dantìs sukratýti į gérklę sumušti: Aš tau dantis į gerklę sukratysiu!. Nt.
dantìs suriñkti apkulti: Surinksiu tau tuojau dantis!. Knv.
dantìs susiriñkti į sáują būti sumuštam: Dantis susirinko saujon, kaip netylėjo. Arm.
dantìs suskaitýti primušti: Būtų ir suskaitęs dantis, jei žmonys nebūtų sulaikę. Varn. Palauk tu man, aš tau dantis suskaitysiu!. Skd. Nebe pirmam dantis suskaitė. Užp.
dantìs suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dantys suturėt. Trgn.
dantìs šiepdýti šypsotis: Ana šiepdo dantis, reikia nereikia. Grv.
dantìs šiẽpti akivaizdžiai reikštis: Šaltis stiprėjo. Atrodė, kad jis vis labiau šiepia dantis. rš.
dañtys táuška šalta: Man jau dantys tauška, o ano dar nematyti. Varn. Mano draugo betaušką dantys; laimė dar, kad tatulėliai susimylėjo leisti pasišildyti. Žem.
dantìs táuškinti kęsti šaltį: Išvarstėt trobą, o dabar tauškinkiat dantis per naktį. Slnt.
dantìs trãškinti rodyti neapykantą: Dantis traškina mane pamačiusi. Vn.
dantìs turė́ti užkándus Aps. būti nekalbiam, tylėti: Aš neturiu dantų ažukandus. Brsl.
dantìs užčiáupti nutildyti: Kad Marė žinotų, kame Kostutis, tuoj jam praneštų, kaip jį nekaltai apkalbinėja... Tegul pasirodytų – visiems, labiausiai Mortai, dantis užčiauptų. Žem.
dantìs uždarýti nutildyti: Būtinai reikia tą suskutį išvaryti, visiems dantis uždaryti. Žem. Nežinau, kaip jam reikės dantis uždaryti, jis smarkus žmogus. Sk.
dantìs užkalbdýti atkalbinėti: Ko tu užkalbdai jam dantis?. Grv.
dañtį užkalbė́ti
1.įtikinėjant apgauti: Neužkalbėsi tu jam dančio, nemislyk, supranta, kad ir vaikas. Ut. Aš pats bandysiu jam dantį užkalbėt. Kt. Naujasis pirmininkas dantį užkalbėti moka, tik kai paklausi, ką už darbadienį gausiu, pyksta. Bub.
2.stengtis išsiteisinti: Ko čia sveikam dantį užkalbi – kaltas esi, ir tiek!. Rgv.
dantìs užkalbė́ti įtikinėjant apgauti: Tu čia man neužkalbėk dantų!. Mrj. Tu man nekalbėk, – piktai atsikirto žmona, užstodama sūnų. – Dantų neužkalbėsi. Krėv. Laiko, sakai, nesuradot. Ką tu čia man dantis užkalbi!. rš. Jis man dantis užkalbėjo. Švnč. Liaukis, neužkalbėk man dantų, suprantu, kur suki. Skp.
dantìs užkalbinė́ti įtikinėjant apgaudinėti: Neužkalbinėk dantų – durnių čia nėra. Btr. Užmušti! Čia mums dantų neužkalbinėk. Matai, dar graudins. Ap. Mano drobes? Apie mano drobes tuštuma kaip po maro, nėra ko užkalbinėti dantų. Avyž.
dantìs užkìšti uždrausti kalbėti, nutildyti: Man turėjo būti akys užrištos ir dantys užkišti. Kltn. Buvau, mačiau, man dantų neužkiši!. LzP.
dantìs užrìšti uždrausti kalbėti, nutildyti: Niekas jūsų dantų neužriša, kalbėkit sau, ką tik norit. Žem. Užrišti dantys, nebegali loti. Krš. Dantis užrišt anam ar nemoki?. Kž.
dantìs užšnekė́ti nusukti kalbą nuo nemalonios temos: Žiūrėk, dantis užušneka. Aln.
dañtį užžadė́ti
1.prisimeilinti, įkalbėti (apgaunant): Anys, matai, ažužadėt dantį moka, kam nesopa. Ktk.
2.apsimesti: Dar pagali, ale tik kitam dantį ažukalba. Klt.
dantìs valdýti patylėti, neliežuvauti: Valdyk dantis, kad nenori gaut į kailį. Jnš.
dantìs vérti ant šniū̃ro badauti: Neduok Dieve, kad būtų karas: dantis ant šniūro reikėtų vert. Jrb.
ant dantiẽs
1.patinkamas (valgis): Kaip regėt, ne ant dančio tau šitas valgymas. Vrn.
2.truputį: Petrai, girdi, atnešk čia seniai buvusiam svečiui sūrio, gal kokį šlaką ant danties. Dovyd.
ant dantų̃
1.visiems prieinamas, paimamas (koks valgis): Čia ant dantų obuoliai – visi praeidami skina. Rm.
2.nuolat pykstamasi: Koks čia gyvenimas, tik ant dantų. Prn.
ant karštų̃ dantų̃ supykusiam, liejančiam pyktį (pakliūti): Kaimynė kad atbėgo ant karštų dantų, tai kad pakėlė triukšmą. Mrj. Papuolei, vaikeli, tu man ant karštų dantų, nulupsiu aš tau kailį. Jz.
ant víeno dantiẽs labai mažai, truputį: Nors ant vieno danties atnešk ir man lapienės paragaut. Vrn. Atnešė sūrio tik ant vieno danties. Ll. Ten ant vieno danties anam tas kiaušis. Žr.
ant dantų̃ atsistóti užkliūti: Ką turėjai, tą ir tebeturi. Tau mano pati ant dantų neatsistojo!. Balt.
ant dantiẽs im̃ti erzinti, pašiepti: Tėvas ėmė sūnų ant dančio, ėmė, o sūnus nei žodelio netarinėjo. Rod.
ant dantų̃ im̃ti erzinti, pašiepti: Visą vakarą ėmė jį ant dančių. Jnšk.
ant dantų̃ laikýti erzinti, pašiepti: Visi jį laiko ant dantų, prasimano visokiausių dalykų. Mrj. Jį visas kaimas ant dantų laiko. Sv.
ant dantų̃ nešióti apkalbėti, pajuokti: Tai tą ant dantų nešioja. Krns. Ant dantų taip visi ir nešioja. Ds. Ką gi veiks bobos, tik ant dantų ir nešioja. Aln.
ant dantų̃ nèšti apkalbėti, pajuokti: Dabar jau daugelis mane ant dantų neša – vis aš ir aš. Švnč.
ant dantų̃ pagáuti išjuokti: Mes jį kad pagavom ant dantų!. Mrj.
ant dantiẽs paim̃ti paerzinti, pašiepti: Visi vyrai Bridulį su Baiboku ant dančio paėmė. Gric.
ant dantų̃ paim̃ti pašiepti, pajuokti: Gatvėje stovinti publika porelę paima ant dantų, ir ji iš lango dingsta, pavėluotai supratusi neatsargumą. Tilv. Kad mes visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeiti. Ll. Bobos mane ant dantų paėmė. Krkl. Paėmė bobos ant dantų. Pns.
ant dantiẽs pakliū́ti būti apkalbėtam: Visus apšnekėjom, ir tu buvai pakliuvęs ant danties. Ėr.
ant dantiẽs papùlti būti apkalbėtam: Mūsų mergelka Mažrimienei ant danties papuolė. Kv.
ant dantų̃ sueĩti susibarti: Nebuvai su ja suėjus ant dantų, tai ir džiaukis, ba aš ją žinau. Mlt.
ant dantų̃ turė́ti pašiepti, pajuokti: Visos bobos turi tave ant dantų. Lp.
ant dantiẽs uždė́ti
1.šiek tiek užvalgyti: Ilgai negaišk, šį tą ant dančio uždėk, ir einam į mišką. Sk.
2.truputį (duoti): Duok ir man obuolio nors ant dančio uždėti. Vj. Kiek ten davė – ant dančio uždėt, o girias, kad davė. Jnš.
ant dantiẽs užeĩti panorėti; pasakyti: Paisai, kas jai ant danties užeina. Mrj.
ant dantiẽs užmèsti kiek užvalgyti: Užmesk ką nors ant dančio, ir bėgam dėti šieną į žaginius. Sk. Pasipustyk delnus, šįvakar bus ką ant danties užmesti. Katil.
ant dantų̃ užmìnti kliudyti, kliūti: O kuo gi aš tau ant dantų užmyniau?. Balt.
ant dantiẽs užpìlti pasigerti: Buvo vyrai jau ant danties užpylę. rš.
ne ant tõ dantiẽs užsistóti neįtikti: Ne ant to dančio užsistojai gal, sunku šitokiam įtikt. Skdt.
nė̃ ant dantiẽs labai nedaug, tik truputį: Kiek čia tepadėjo valgyti, nė ant danties. Brs.
į dantìs dúoti mušti: Duok į dantis, kad apsilaižytų, kitaip nuo ano neatsikratysi. Krš.
į dantìs gáuti būti sumuštam: Kitą sykį į dantis gausi. Varn.
į dantìs įsikándęs priverstas, kad ir piktuoju (duoti, atiduoti): Tegul neveža. Į dantis įsikandęs atneš!. Saj. Jei nenori geruoju, į dantis įsikandęs atneši. Varn.
į dañtį įtvìnti įstrigti: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino. Žem.
į dantìs nedabóti iš eilės imti, nesirinkti: Kad vėžys, būt greitai pasmaugęs, anas dantysen nedaboja. Švnč.
į dantìs neįmèsti veltui neduoti: Sėdėk sėdęs, niekas į dantis neįmes. J.
į dantìs neveizė́ti nesirinkti: Ar nepasidabojo? – juokėsi urėdas. – Dovanom niekas neveizi į dantis.... Žem. Smertis į dantis neveizi. Yl.
į dantìs nežiūrė́ti
1.nesirinkti, iš eilės imti: Smertis į dantis nežiūri, ar senas, ar jaunas. Šll. Mirtis nežiūri į dantis. Erž.
2.nepataikauti: Nežiūrėsiu aš tau į dantis, kad pilsiu, tai bus pilta!. Lnkv. Tau niekas į dantis nežiūri, ir tu niekam nežiūrėk. Grž.
į dantìs pagriẽbti išjuokti: Pagriebė jį į dantis. Gs.
į dantìs plãkasi labai geras: Vasarojus į dantis plakas. End.
į dantìs spìginti tikėtis gauti (valgyti): Neišsivirsi, nepakąsi kąsnio, kai sustoję, išalkę meilys, spigins į dantis. Žem.
į dantìs ver̃sti smarkiai gerti: Paėmęs pilną taurę vertė sau į dantis. Žem.
į dantìs žiūrė́ti taikstytis, nieko nedaryti: Ar gal jie tau į dantis žiūrės, kai tu jų turtą glemži?. Balt. Lupdavo? – Ar į dantis žiūrės? Įpildavo. Marc. Žiūrėsiu mat aš tau dantys[na]!. Aln.
anė̃ į dantìs visai (nesirūpina): Visą patogumą taisyti aukštesnei luomai, o apie darbininkus ar darbininkų moterų vargų pagerinimą anė į dantis. Žem.
nė̃ į dantìs visai (ne): Nupirkom tokią lepnią karvę, rugienių šiaudų nė į dantis neima. Krp. Tokio viralo negalima nė į dantis. Žem.
ikì dantų̃ smarkiai (apsiginklavęs): Užtenka, rodosi, iš mano pusės parodyti jiems mandagumo, ir aš jiems dėkinga, kad jie, pergalėtojai, iki dantų apsiginklavę, neparodė noro manęs kokiu nors būdu užgaulioti. Pt.
iš dantų̃ neišeĩti nuolat šnekėti: Dabar tos muštynės iš dantų neišeina. Škn. Tokios ir tolygios kalbos iš piemenų, pusbernių dantų neišeina. Žem.
iš dantų̃ neiškrìsti būti nuolat apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų neiškrintu. Skr.
iš dantų̃ neišléisti visą laiką kalbėti apie ką: Motina marčios neišleidžia iš dantų. Kv.
iš dantų̃ nepaléisti nuolat apkalbinėti: Jis jau manęs nepaleidžia iš dantų, darko ir darko. Jrb.
per dantìs braũkti pajuokti: A, tu jau mane per dantis brauki. Šr.
per dantìs iškóšti sunkiai, nenoromis ištarti: Širdyje jis kietai sumanė ir tai per dantis iškošė: jį taip įjungsiąs į darbą kaip Petrą. Vaižg. Kitam sunku ir žodį per dantis iškošt. Kt.
per dantìs kóšti pašiepti: Vai tu mėgsti mane per dantis košt. Kt. Jis visus kaimynus košia per dantis. Kt.
per dañtį patráukti pašiepti: Jis taip moka gražiai per dantį patraukti. Šl. Tada ji taip ir patraukia jį per dantį už tokius kvailiojimus. Simon. Buvo geriausia proga patraukti per dantį. Avyž.
per dantìs pérleisti
1.paragauti: Degtinės negėriau, tik per dantis perleidžiau. Pbr.
2.pašiepti: Pasijuokti galima, per dantis perleisti. Bsg. Jau katrą perleis per savo dantis, tas jau šventas išeis. Ut.
per dantìs pértraukti pašiepti: Jis buvo įpratęs vis kitus per dantis pertraukt. Šln.
per dantìs pérvaryti išjuokti: Turi pervaryti per dantis. Skr.
per dantìs šukúoti pašiepti: Jis papratęs visus per dantis šukuot. Kt.
per dantìs tráukdyti pašiepti: Anys visus per dantis traukdo. Pls.
per dantìs tráukyti nuolat pašiepti: Oi užtrauks užtrauks ant savo vaikų prapultį, kad kitus taip per dantis trauko. Grš. Verčiau neik, o paskui kad kas pasidarys, tai žmonės ir traukys per dantis. Up. Ir kaimynai pradėjo traukyti jį per dantis. SnV.
per dañtį tráukti pajuokti: Tu mėgsti kitą per dantį traukt. Kt. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dantį traukia, o ji nesupranta. Prn. Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn pradėjau traukti per dantį istoriką. Vien. Kad ėmė ji mane traukti per dantį, tai net turėjau išbėgt. Gl. Apsisukdami traukia ir traukia per dantį, kol žmogui bendras darbas už pragarą nemielesnis palieka. Gran. Nuolat esu traukiamas per dantį, kiekvienas šaiposi iš manęs. ŠR.
per dantìs tráukti pajuokti: Jis visus per dantis traukia. Dkš. Jis visados buvo ant juokų laikomas ir per dantis traukiamas. Piet.
per dañtį trū́ktelėti kiek pašiepti: Anuomet „Raštus" leido tik išrinktieji – J. Erlickas juos ir trūktelėjo per dantį. rš.
per dantìs varýti pajuokti: Ką tu, kaip moka per dantį varyt kitus!. Škn.
per dantìs šmìkšt nieko neliko, nuskurdo: Kaip ištaksavos skolininkai, bus tau šmikšt per dantis. Žem.
po dančiù patinkamas: Jeigu man po dančiu [, tai šneku], jei ne po dančiu, aš nelabai šneku. Grnk. Jiems Petriukas toks tai po dančiu. Pc.
po dantimì nepatinkamas: Aš jam po dantimi, nekenčia manęs. Drsk.
po dantų̃ tinkamas (valgyti): Imkit, sūrelis minkštas, jau jums kaip tik po dantų. Gs.
ne po dantimìs nepatinka: Tavo košė, matyt, jam ne po dantimis. Lš. Aš suprantu, kad tas tavo ištartas žodis jam ne po dantimis buvo. Lš.
pro dantìs nenoromis: Jis pro dantis pasveikino. rš. Benas tada pro dantis klausia: – Tai mums gal eiti namo?. Ap.
pro dantìs išsprū́sti netyčiomis pasakyti: Bet dabar tie žodžiai išsprūsdavo jam pro dantis pusiau sulaužyti ir ne tokie kieti kaip seniau. Mont.
pro dantìs kóšti neaiškiai sakyti: Vaikai, – košia jis pro dantis garsus, – išsiimkit visi iš suolų dėžes, portfelius ar terbas. Ap.
pro dantìs prakóšti neaiškiai ištarti: Paklausė valandėlę vežėjo, suspaudė kumščiais smilkinius ir, išeidamas iš daržinės, prakošė pro dantis iš Balsių Petro girdėtos dainos žodžius. Myk-Put.
pro dantìs prasuñkti neaiškiai ištarti: Tėvas, nežiūrėdamas į sūnų, tik pro dantis prasunkė. rš.
su dantimìs skam̃binti būti neėdusiam, alkti: Arkliai jo, į Šiaulių turgų nuvažiavus, neskambino su dantimis lig išvakarių, nes, vos pabengęs mieste reikalus, grįžo namon. Valanč.
nė̃ su dantimìs jokiu būdu, niekaip: Taip prikibo, kad nė su dantimis neatplėši. Skdv.
už dantiẽs bent kiek, truputį: Parnešk ir man ką nors už danties. Skr. Nors už danties atnešk!. Vrn. Alkanam už dančio, o šuniui už ančio. Lp.
dantìs už dañtį Mšk. apie kerštą: Girdėjot, jog pasakyta yra: akį už akį ir dantį už dantį. Bit.
už dantų̃ kliū́ti apkalbėti: Jam visi už dantų kliūva, nepraleidžia neapkalbėjęs. Jnš.
už dantų̃ laikýti nesakyti, nutylėti: Ji, matyt, ką nors žino, bet už dantų laiko. Skr. Nelaikyk už dantų – supus!. Šk. Nelaikyk už dantų – prismirs!. Grš.
už dantų̃ nesilaĩko apie plepėjimą: Geras liežuvis, tik už dantų nesilaiko. KrvP.
už dantų̃ neužkliū́ti viską išplepėti: Juk Šnekutienei už dantų niekas neužkliūva. Simon.
už dantiẽs užmèsti užvalgyti: Ką šiandien gausim už danties užmest. Mrj.
kaĩp dañtį gẽliamas smarkiai: Blaškosi it dantį geliamas. Erž.
kaĩp nuo dantiẽs gėlìmo labai mažai: Ar daug davė? – Davė davė – kaip nuo dančio gėlimo. Šk.
kaĩp ne sàvo dantimìs nenoromis (valgyti): Valgė, žioburiavo kaip ne savo dantimis, o lėkštėje batviniai nėmaž neseko, kiek įsipylė, tiek ir stovėjo. Žem. Jaunikaitis nesakė nieko, nuliūdęs kažin ko buvo, valandomis ir valgė, ir nevalgė, kaip ne savo dantimis. LzP.
kaĩp ant dantiẽs uždė́ti visai mažai: Davė kaip ant danties uždėti. Pp.
kaĩp be dantų̃
1.lėtai: Ėda kaip be dantų. Skdv. Valgyk greičiau, ko čiaumoji kaip be dantų!. Erž.
2.neaiškiai: Šneka kaip be dantų. Skdv.
kaĩp per dantìs neaiškiai: Šnekėjo, bet tik kaip per dantis. Lp.
kaĩp ne su sàvo dantimìs lėtai: Žiobarauji kaip ne su savo dantimis. Srv.
iš ančio ant dančio žr antis
nuo ančio lig dančio žr antis
arklio dantis žr arklys
ėmimas ant dantų žr ėmimas
giltinė nežiūri į dantis žr giltinė
krutnumas nuo dantų sopės žr krutnumas
kumščiu pamieruoti dantis žr kumštis
liežuvį laikyti už dantų žr liežuvis
liežuvis nesilaiko už dantų žr liežuvis
liežuvį pasikabinus ant dantų žr liežuvis
liežuvį paturėti už dantų žr liežuvis
liežuvį prilaikyti už dantų žr liežuvis
liežuvį turėti už dantų žr liežuvis
lūpos apteks dantis žr lūpa
lūpos neužtenka už dantų žr lūpa
iš nosies į dantis žr nosis
rakčio neišmilminsi dančiui žr raktis
skiedros ritasi iš dantų žr skiedra
smerties dantis matyti žr smertis
smertis paveizėjo į dantis žr smertis
vilko dantis žr vilkas
vilko dantimis žr vilkas
vilko dantys žr vilkas
žodžius košti pro dantis žr žodis
žodžio nelaikyti už danties žr žodis
žodžiai stovi už dantų žr žodis

dė́ti, dẽda (dẽsti, dẽma, dė́ma, dė́sti Zt), dė́jo
1. tr. guldyti, statyti: Kam dedi̇̀ puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dė́k į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dė́si po šonelių, ką tu po galvelės? J.Jabl. Prie sopės dẽda gyslalapį, kad karštį trauktų Jnšk. Tave pylė baltom putom, mane dė́jo žaliom rūtom (d.) Ml. Prie kokio dė́si arklio, prie tokio jis tiks Lnkv. Kirsime liepelę, dėsme lieptelį Ml. Demi ką kame SD91. Dėk tavo dešinę ranką ant jo galvos BB1Moz48,18. Penktas jam kryžių ant pečių dest DP145. Apvynį rėškiemuo, kvartukuos dėjiemuo LTII104. Per šilą jojau, žoleles roviau, už kepurėlės dėjau BsO258.
| Aš akuliorių nededu (nenešioju) Gršl.
| Plonienė ėmė plaukus pinti į dvi kasas ir dėti ant galvos visai taip, kaip pamariškės I.Simon. Kiek jai metų dedi̇̀ (duodi)? Vad.
^ Ar valgau, ar šalia dedù (nenoromis valgau) Alk. Kas nevirt, tai ir puodan nedėt Alv. Dėk grūdą pri grūdo, pripilsi rakandą VP12.
| refl. tr., intr.: Dė́kis ant pečių maišą ir nešk Gs. Šitie puodai pečiun dė̃sis Ds.
| Dė́kis (tepkis) sviesto, nevalgyk sausos duonos Kp.
ǁ mauti: Žiedinis pirštas – žiedą ant jo dema Lz. Aušružei auštant, vainiką pyniau, saulužei tekant, ant galvos dėjau J.Jabl. Senesniais metais veliumo jaunajai nedėjo Dr.
| refl. tr.: Dė́kis kepurę ir eik Pn. Pinkisi vainikėlį, dė́kisi ant galvelės JV634.
ǁ duoti ar imti išvykstant: Marti duonos dėjo į valią, t. y. daug pridėjo į kelionę J.
| refl. tr.: Jis dẽdasi pusiauryčio – eis pjaut šieno Ėr.
ǁ žengti: Namiejūnas tylomis žiūrėjo į baltuojantį dulkėtą vieškelį ir plačiai dėjo žingsnius rš.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Kava saldi, lyg cukraus dė́ta Ėr. Ar druskos į barščius dė́ta? Pc.
^ Gardūs kopūstai, kap du medu dė́jus Lp.
| refl. tr.: Dẽdasi daugiau cukraus, kad būtų saldesnė arbata Jnšk.
ǁ skirti (pinigus), mokėti: Ir aš dedù tris šimtus rublių, kad teisybė LB250. Dẽma ir pinigų ant stalo Ad. Dė́k šimtelį ant stalo, vesk žirgelį iš dvaro Kp.
ǁ J.Jabl sodinti (į kalėjimą).
ǁ refl. trauktis kuo, darytis paviršiuje (ledui, plutai ir kt.): Pirmiausia atšalo paviršius, ir ant jo palaipsniui dėjosi standi pluta rš. Jau rasa dẽdasi ant žolės Pl. Jau ledas dedasi ant vandens, pradėjo šalti Vvr. Šašas dẽdas ant nudegimo, pradės gyti Vvr. Pradeda niežas dė́ties KlvrŽ.
ǁ dengti: Daržinė supuvo, stogo nèdeda Btg.
2. tr. rasti kam tinkamą vietą, patalpinti: Nuspirkęs gyvulį, turėk kur ir dė́t Trgn. Klausinėjau mielą tėvą, kur man dėti bėras žirgelis Kp. Ar žinai, kur vagį deda? KlvrŽ. Dukryte mano, jaunoji mano, kur dėjai vainikėlį? JD76. Nebėra kur dẽda (nebėra vietos) Vb. Kur dėjai pirštines? Rdm.
| refl.: Kur sūnus dėsis, kur jis dings? J. Tėvas taip paėmė vaikus į nagą, kad tie nežinojo kur dė́tis Jnš. Na, o kurgi dė́sies, dirbam, vargstam Brž. Sykį taip ma[n] ranką gėlė, kad nežinojau nė kur dė́tis Šk. Miega ir miega, kur jis dẽdasi, tas miegas? Ėr. Kai šilta, kumelėm nėr kur dẽdas Ds. Demiesi kur SD266. Kur galėčiau dėtis? R205.
ǁ turėti kur padėjus, laikyti: Šepečius ant lentynos dedù Gs.
ǁ rasti kam paskirtį, pritaikyti: Vienas batelis nėr kur dẽdamas, reik ir antro Šts. O kur aš naktį dėsiu, kai dieną miegosiu? Ut. Kur dė́si tą vaiką, reik leist ganyt Gs. Ar pardavei karvę? – Kur dė́si nepardavęs, nėra kuo šerti Rdm.
| refl.: Kur dė́siesi, jei neisi mokytis Kt.
ǁ kelti: Teateinie, už sykio dė́su į septintą [klasę] Pvn.
ǁ refl. dingti: Kur dė́jos mano adata, tai ir pati nežinau Krd.
3. tr. statyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Jau šalta, reikia langai dė́ti Kp. Gryčia gatava, tik durys tebėr nedė́tos Kp. Jau grindis dẽda – tuo leis gyve[n]t Vlkv. Reikia daugiau vyrų pasiprašyt – ryt sparus dė́sime Rdm. Dė́jom namam gerą padamentą Jnšk. Jis gerus puspadžius dẽda Jnšk. Niekas nedest naujo lopinio ant palaikio rūbo BtMt9,16. Viena akis dė́ta (dirbtinė) Ėr. Ligonį dė̃s į gipsą ir išrašys Drs.
^ Žiūrėsme, kai dugnį dė́sme Trgn.
| refl. tr.: Dedúos dantis savo grėbliui Sr.
ǁ taisyti (austi): Jei plonai dedi̇̀ austi, reik plačių nyčių Vn.
| refl. tr.: Dė̃sis ji da cvilikų aust Gs. Ka tik priliksiu kiek laiko, dė́siuos pašukinį Jnš.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Dė́ti kirčio ženklą DŽ. Dėti parašą rš. Taškas po antraščių nededamas rš. Dėti antspaudą rš.
5. tr. spausdinti (kame): Straipsnį dė́ti į laikraštį DŽ. Žemiau dedamieji latvių ir prūsų kalbos tekstai K.Būg.
6. tr. krauti: Nuvažiavom į balas dė́t šieno Rm. Kai oras atšils, eisim vasarojaus dėti Šk. Eisim dė́ti vežimą Plk. In kluoną rugius dẽda Brš. Dė́k į krūvą žabus Ėr. Antrą pečių dedù (antrą kartą kišu malkas į pečių) Ėr.
| Sniego kad dė̃s, tai dė̃s dar (daug prisnigs) Lp.
^ Kas veža, tam ir deda LTR.
ǁ taupyti: Jis labai piningus dẽda Tn. Atliekančius pinigus jis taupo, deda skatiką prie skatiko I.Simon.
ǁ grupuoti, tvarkyti: [Knygos] lankus (rišant) reikia dėti vieną po kito pagal jų numerių eilę rš.
| prk.: Eidamas jisai visu keliu dėjo sau žodžius, kaip jis kalbėsiąs kunigui, ir bedėdamas taip įnirto, jog ėmė net rankom matažgoti ir kumščiais grasyti V.Krėv. Senų miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta A.Baran.
7. tr. nustatyti, skirti: Dė́ti mokesčius, muitus DŽ. Dėti prekėms kainą rš. Pradėjo laužyti įstatymus dėtus Nz. Prakeikimą vėl jumus demi MP98. Kiek dė́si laižybų, kad tavo teisybė? Gs.
ǁ suteikti (vardą): Kūma klausia vaiko motynos, kokį jam vardą dėti Žem. Na, vaikai, kokį vardą dėsma tai lėlei? Žem.
8. tr., intr. didinti kiekį, dauginti: Reikia atimt, o jisai dẽda Lp. Reikia leist akis (mezgant), o ji dẽda Pn. Prašo algos dė́t Sl. Gana, nebedė́kit šilimos, jau ir taip skūrą traukia Pkr. Močia septyniolikos metų dukteriai metus deda, o po dvidešim – mažina LTR(Ds).
| refl.: Tolyn giminė vis didyn dė̃sis Kp.
9. tr. kelti į vėlesnį laiką: Dėjo dėjo – į šventadienį atidėjo Ėr.
10. tr. leisti, eikvoti, vartoti (pinigus, sveikatą, laiką…): Jis tik pinigus dẽda, nieko iš to nebus Gs. Aš dirbu, dedù sveikatą, o jis tik tinginiauja Rdm. Kur jis tuos pinigus ir deda, kad vis sakosi neturįs Grž.
| Dėkiva taboką [rūkyti], atsipūskiva – paguro kojos eiti Šts.
11. tr. gaminti (kai kuriuos valgius): Ji sūrius dẽda, sviestą muša Lg. Kiaulę skerdė, tai kilbasas dėsme Kp. Seniau kindziuką dė́davom rankom, dabar mašina Rk. Dėdama (raugdama kubile) kopūstus, pabarstyk druskos ir kmynų Rdm. Kubilan kopūstus dẽda Brsl.
12. tr., intr. R131 išskirti iš savęs (kiaušinį) (ppr. apie paukščių ir vabzdžių pateles): Vištos kiaušinius dẽda Dkš. Varnos dẽda po penkis ir daugiau kiaušių Sr. Ė maniškė [višta] peržiem dẽda OG317. Desti višta SD186. Vanagui tai vis ir papuola kur dedančia vištelė Sdk. Buvo dedamas laikas (žąsys tuomet dėjo) J.Jabl. Jei višta nedėtų, ir vištyčių neišperėtų VP18. Kiaušinių dėti visų rūšių vandeniniai vėžliai grįžta į krantą rš. Savo kietalukščius kiaušinius krokodilai deda sausumoje, kur užkasa karštame smėlyje rš. Vasaros pabaigoje ir rudenį vorai deda apskritus, balsvos ar gelsvos spalvos kiaušinėlius rš.
| Susibobutavęs (susiraišiojęs) lygu boba dėsianti (gimdysianti) Šts.
^ Kiaušiu nedėtas, paukščiu nelėksi Sim. Nedėtas – ne pautas, neperėtas – ne vaikas Krsn.
13. tr. sodinti, sėti: Po nedėliai dė́sim daržus Alk. Bulvės, šiaurės vėju dėtos, skanios Dr. Pavasarį reikia vasarojų dė́ti Snt. Buvo tuomet vasarojaus dedamas laikas J.Jabl. Dar mano nedė́tas laukas Plv.
ǁ perinti: Laikas būtų dė́ti vištyčius Prk.
14. tr. skirti (kuo): Nemoku nei skaityti, nei rašyti, dẽda mane į karalius Plt. Į šaltyšius tave dė́sim Nm. Ožio daržininku niekas nedės Sln. Kai mane dės viršinyku, tada taip bus, kaip nori Lnkv. O trečią brolužėlį karalium dėjo LTR(Pnd). Dėjo jumus farizeušais DP514.
ǁ laikyti (kuo): Ar tu esi beprotis, ar mane už beprotį dedi̇̀? Krt. Ji buvo gražuole dedama J.Balč.
15. tr. lyginti (su kuo), gretinti (prie ko): Ar tu tą piemenį dedi̇̀ prie manęs? Ėr. Pernykštį vaikėzą dė́si prie to – nė panašumo nėra Grž.
16. refl. bičiuliautis, jungtis, vienytis: Geriau nesidėk su tuo neišmanėliu Upt. Atrado su kuo dėtis – su tuo padauža! Grž. Barė motyną, kad dabotų sūnų ir neleistų dėtis su mužikais Žem. Nereikėjo dė́tis prie vokiečių Rm. Dė́kimės (tarkimės) jam atkeršyti Grž. Nesidėjo į jokias partijas rš.
| Dėkiamos abu po arklį rytoj į turgų važiuoti Šv.
17. intr., tr. apsimesti, nuduoti: Ką juoku dė́ti KII1. Deda negirdu Tvr.
| refl. R: Jis labai aukštu dẽdasi Pn. Dedasi linksmas J.Jabl. Matė ir tėvelis, ir taip pat dėjos nieko nesuprantąs Vaižg. Jis dẽdas ligonis ėsąs KII196. Dẽdasi šventas, o iš tikrųjų tai velnių priėdęs Plv. Nors širdyje džiaugėsi, vienok pikta dėjosi Žem. Jis dėjosi nekreipiąs dėmesio į sesers parvažiavimą rš. Jis dė́josi mano kalbos negirdįs Alvt. Kaip brolis parėjo, tai sesuo dėjos nusiminus BsPI46. Nėku dėjęsis (tartum be priežasties), nuėjau prie kaimyno Kv. Juoku dėjęsis ir gerai mane įmušė brolis J. Juoku dėjusis ir pasakiau Šts. Įprašytas kaimynas ir įėjo tame laike kaip gerti dė́jęsis Skd. Neužilgo, kaži kuo dėjęsis, nuėjo pas Trumpiką M.Valanč. Jie valgo našlių namuos ir destisi ilgai meldžiantys BBMr12,40.
18. refl. SD129 darytis, atsitikti, vykti: Na, kas ten dẽdas, nežinau J. Padabok, kas te dẽdas, kad toks alasas Lkm. Oras nuo to dẽdasi šaltas Zp. Kas dẽdasi po namus? Krkl. Pajutau, kad mano dvasioj kažin kas dedasi V.Kudir. Nesuprantu, kas čia dẽstas Krž. Kaip sviete dẽstis, juk turi žinoti Pgg. Eik, klausinėk tiktai, kas ponų dvaruose destis K.Donel. Kas pas mus dė́jos, kad svetimas niekas nežinotų Arm. Mums nelaimė dė́jos – apvogė Dr. Nežinau, kap tę dė́josi Gs. Veizėsiu, kas dėsis, kaip piningus radau Užv. Dėkis tavo valia! Nz. Kaip destis jumus (kaip gyvenate, ką veikiate)? B. Jam gerai destis R164. Teip destis su velinu (taip atsitinka velniui) SPII70. Kad regėsit tai destantis, žinokit, jog arti yra karalystė Dievo SE2.
19. refl. impers. Vrn rodytis: Kaip tau dẽdas, ar jis gerai padarė? Dglš. Man dẽdas, kad čia kitaip yr Ktk. Širdy dẽdas man, kad pagrįš jisai šiandien J.
20. refl. verstis, manytis: Kaip dėsimės, taip, viskas bus gerai, nesirūpink, Juozeli! Žem. Kaip dė́siuos, taip, bet iš jo pinigų neprašysiu Up. Kaip nedėdamos nesumaniau jiems įtikti M.Valanč.
21. refl. lažytis: Dedamės iš šimto litų, jei neparvažiuos mano tėvas Vdk. Iš kiek dedies? – Galiu koc i iš tūkstančio Krkn.
22. tr., intr. smarkiai ką daryti; trenkti, smogti: Kad dė́jo jam per ausį, net aukštielninkas apvirto PnmR. Kai tik dė́jau su mietu, taip ir sukrito Ll. Tik dedù su votegu, tik dedù, o arklys žarsto (bėga) Šts. Kad dė́jo mune prie žemės, tik dulkės padulkėjo Šts. Dė́jau porą gniaužtinių, ir nustojo rėkti Kt. Viesulas pusę dangčio kad dė́jo žemėn su visomis gegnėmis! Zr. Vagį nutvėrei – dėk toje vietoje, ir gana LzP. Aš tave kad dė́siu (stumsiu) už pakarpos per duris! Lp.
ǁ smarkiai griūti, kristi: Kap aš dė́jau, paskui per visą vasarą sirgau Prn. Vakar vakare tamsoje ėjau, tai kad dė́jau, tai dė́jau Skm. Kad dė́jau ant šono Vl.
| refl.: Ka dė́jaus vidury kelio! Žg. Kad kiek, būčiau dėjęsis į balą Srv. Kad dė́jos nuo arklio, tai tik ką paskėlė Nč.
ǁ refl. virsti (gulantis miegoti): Kad tik po pietų, tai tuoj dẽdasi ir guli Pš. Dėjosi pavalgęs ir gulia Šts. Eik dė́kis ant šieno Klk.
ǁ godžiai valgyti, kirsti: Namo atėjęs, kai dėjau ben penkiolika blynų Ktk. Kaip dėjo atsisėdęs, tai tris bliūdus rūgštaus pieno išsrėbė Ds.
ǁ euf. bjauroti, teršti: Veizu, ans ir bededą̃s! Slnt.
23. intr. smarkiai pasakoti, aiškinti: Jis man dė́j[o] ir dė́j[o] apie savo kelionę Btr. Barbutė pasirėmė smakrą kairiąja ranka ir ėmė dėti S.Čiurl.
ǁ Lš apkalbėti: Ji visaip dẽda, niekina mane prieš žmones Ėr.
| refl.: Vienas ant kito dẽdasi Ėr.
ǁ sakyti ką nemalonaus: Nepatiko kas, tai tuoj į akis ir dẽda Gs.
◊ akių̃ nedė́ti neužmigti: Visą tą naktelę nė akių̃ nedė́jo Gr.
ant juõko dė́ti laikyti pajuokai: Ką čia save dedi̇̀ ant juõko su tais nėkais! Dr.
gálvą dė́ti
1. žūti: Kad ir patys žūsim, galvas jaunas dėsim, bet už mergelę savo atkeršysim V.Krėv.
2. tvirtai užtikrinti, garantuoti: Jis už jį gálvą dẽda, kad nekaltas Pn. Gálvą dedù, jei nenušausiu zuikio Gr.
3. kovoti iki galo: Mes turime parodyti, kad tiesa yra mūsų pusėje ir kad dėl jos mes visi kaip vienas dedame galvą T.Tilv. Vienas iš jų atsirado, už vainiką gálvą dẽda (d.) Ds.
4. atsigulti numigti: Pasisėdu į patvorį – pradėm turu dė́ti gálvą Dov.

į ãkį dė́ti miegoti: Buvau nuvargęs – dė́jau į ãkį mažne lig pietų Slnt. Jis dar in ãkį dẽda Al. Atsiguliau, užmigau ir kad dė́jau į ãkį, tai dė́jau Lnkv. Po pietų dė́jo į ãkį iki pat vakaro Jnš.
į añtį nedė́k negirk (nepagrįstai): Nedė́k į ãntį, per rankovę iškris Kt.
į bùrną dė́ti valgyti: Da nieko burnon nedėjau Dglš. Jau patys nei burnelėn nedėjom [mėsos] Lp.
į dãbą dė́ti (dė́tis) Krok, Smn pažiūrėti; domėtis.
į gálvą dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Algirdas daugiau klausydavo senų žmonių ir į galvą dėdavo Mair. Nedė́k į gálvą visų niekų (nesirūpink) Ėr. Ką jam pasakai, viską dẽdas į gálvą Jrb. Nedė́jaus tų dainų į gálvą Grg.
2. rūpintis, jaudintis: Nedė́k į gálvą, pro pirštus leisk Grž. Verkia, kremtasi, dẽdasi į gálvą, dar apsirgs Rdm.

į gálvą dė́tis dingtelėti: Tada jam dėjos į galvą: juk man įsakė uždėti prieskonių S.Dauk.
į griñdį dė́ti šokti: Duokiam į būgną, dėkiam į grindį Šts.
į kešẽnę nedė́k negirk (nepagrįstai): Ir jo nedė́k į kešẽnę Srv. Nei šito nedė́k kešẽnėn PnmR. Kad ir geras, ale kešeniun nedėk (per daug nepasitikėk) Trgn.
į kùpą dė́ti dėmėtis: Tuos žodžius idant kas sau dėtų gerai kupon DP285.
į padùs dė́ti
1. eiti: Nuo ryto pakilęs deda į padus LTR(Žg).
2. šokti: Ka užgrajys, dėsim į padus Vlkv.

į rãgą dė́ti atsigulti, užmigti: Pavalgęs kad dėjau ragan, tai ben dvi valandas išmiegojau Slm.
į ragùs dė́tis ginčytis: Ar tu dė́sies su manim raguosen! Ml. ×
į smer̃tį (smerčióp) dė́ti pražudyti: Po tam piktasis sviets nekurius iš jūsų smerčiop dės BPII129.
į stáibius dė́ti išbėgti: Aš nebsėdėjau, dė́jau į stáibius Ms.
į ši̇̀rdį dė́ti (dė́tis)
1. dėmėtis: Šitai dėkite širdin savo BPI260. Dėkit į savo širdis kožną žodį Sz.
2. B išgyventi, jaudintis: Tik tas ėmė jai dėtis į širdį, kad namiškės moterys, pamačiusios ar pasitikusios ją, šnibždėjosi Žem.

kai̇̃p dẽdam (dẽdama) kaip bebuvę: Ryt tai da kap dẽdam, bet poryt turi ateit! Alk. Dabar pavalgysim pusryčius, o toliau kap dẽdama Klvr. Dar kap dẽdama (ant dvejo) – ateis ar ne, tikrai nepasakė Rdm.
kai̇̃p dẽdamas Šts kas nereaguoja, yra abejingas: Juk ans žmogus ir yr kai̇̃p dẽdamas (ką nori jam daryk, nieko nesakys) Slnt.
kàs dė̃s (dė́jo) sakoma norint ką paneigti: Ar bernas namie? – Kàs tau jį dė̃s, po sodžių laksto! Jnšk. Ar turtingą žentą gavo? – Kàs dė̃s turtus (kàs dė̃s turtingą)! Ėr. Ar yra speigo? – Kàs tau dė́s! Šts. Ar daug šį metą obulų? – Kàs dė́s daug! Vvr. Kàs tau dė́s brangius javus – pusdykiai pardaviau! Ėr. Ar bus garų? – Kas bedė̃s garų J. Kàs čia vestuves dė́jo (nėra jokių vestuvių)! Pl. Kàs jiems dė́jo tuos turtus – kokie buvo driskiai, tokie ir liko! Ėr.
kortàs dė́ti KII335 burti: Cigonė dẽda kortàs Plng.
nė̃ pir̃što nedė́ti
1. visai nepaliesti: Tu be mano žinios nedėk nei piršto an mano vaiką Ml.
2. nė kiek nepagelbėti: Vyras prie jos nė pir̃što nèdeda, reikėjo vaistus leisti – gydytoją kvietė Rm.

nė̃ pirštù pir̃što nedė́ti nieko nedaryti, nepadėti: Ant manęs nesitikėkit, aš nė̃ pirštù pir̃što nedė́siu Gs.
nėrà kur̃ dė́ti labai daug: Kad priaugo burokų – nėr kur dėt! Rm.
nežinóti (neturė́ti) kur̃ aki̇̀s (akių̃) dė́ti sakoma, jaučiant gėdą: Iš gėdos neži̇̀no kur̃ aki̇̀s dė́ti Jnš. Iš sarmatos nežinojau kur akis dėti Lp. Senis Burba nežinojo kur akių dėti sp. Iš gėdos neturia kur̃ akių̃ dė́ti Vkš. Iš sarmatos netùri akių̃ kur̃ dė́t Kt. Kur̃ dė́sim akis žu sarmatos? Rod.
niẽkur dẽdamas (dė́tinas) netikęs, blogas: Vaikas nė̃kur dẽdamas – nei gulia, nei nešiojamas (didelis rėksnys) KlvrŽ. Nė̃kur dẽdamas nebliko, kaip apsiženijo Šts. Iš pat mažo nė̃kur dedamà KlvrŽ. Nėkur dėtina merga – slinka, o dar nevaleika Šts.
nórs į aũsį (į sópulį, prie žaizdõs) dė́k sakoma apie labai švelnų, mandagų žmogų: Kas jos šnekumas, meilumas – nórs į aũsį dė́k Jz. Tokia jau lipšnutė – nors i prie žaizdõs dė́k Vlkv. Tat tik prie žmonių ji tokia, o namie ją nors į sopulį dėk V.Krėv.
prie žaizdõs dė́tinas malonus, mandagus: Rodos, prie žaizdõs dė́tini žmonės Ar.
tõ dė́tas tam skirtas: Ta diena tõ dė́ta – važiuokiam, kad ir lyna Plt.
antdė́ti, añtdeda, antdė́jo (ž.) tr.
1. žr. uždėti 1: Šis kailinius antdėjęs ant arklio, apžargu apžergęs ir išjojęs J.Jabl. Oi kad pašersi bėrą žirgelį, antdėk tymo balnelį Kl. Ant to sluoksnio žemės vėl reik antdėti mėšlų S.Dauk. Antdė́jau sviesto ant ropučių, vaikas apsilaižydamas sukirto Vvr. Gardes tas ančdedam, pridedam šieno vežimą i priveržam su karte Lk. Pabalnojo asilą, ančdėjo naštą medžių ir iškeliavo M.Valanč.
^ Avies panešti negaliu, o jautį antdedat VP7. Anos galva velniuo žadėta, tik neančdėtà Pvn.
| refl. tr.: Antsidėjęs ant sprando nešiau pintinę I. Čia reik taukų antsidė́ti KlvrŽ.
ǁ refl. tr. užsimauti: Rūtų vainiką kaip vėdarą antsidė́jusi Plng.
ǁ refl. apsitraukti: Rasa buvo antsidė́jusi tą naktį Šts.
ǁ uždengti (stogą): Antdė́jo skardos stogą ant trobesio Sr.
2. duoti priedo: Atsiskaitė kaip žmogus ir pūrą rugių antdė́jo Vvr.
3. sudrožti, sukirsti: Aš tai ir añtdedu arkliui votegą, bet muštinos nemušu Lkž.
◊ ant liežùvio gãlo antdė́ti paragauti: Tik ant liežùvio gãlo antdė́su – neskanėjos mun Šts.
kakliniñką antdė́ti ant sprándo prispausti: Kakliniñką žmoguo andė́jo an sprándo Jdr.
apdė́ti, àpdeda, apdė́jo tr.
1. apkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdė́k šiaudais J. Kapai gražiai apdėti̇̀ (aptaisyti) Rdm.
| Kad aš taũ būtau mažą dernele apdė́jus (pakasus po žeme)! Arm.
| refl. tr., intr.: Apsidėję apsibuvę visus pašalius – nesusitvarkot Šts. Kad apsidėjęs knygom – kada ir beperskaito! Grž.
| prk.: Esu vaikais apsidėjusi (turiu daug vaikų), negaliu eiti pri darbo Šts.
ǁ refl. Kp apsimauti: Apsdėk kepure Mlt. Palčiuku apsivilkęs, kepkele apsdė́jęs Prng.
ǁ refl. apsitraukti, aptekti: Jau gal vėl mala, kad upėj vanduo taukais apsidė́jęs Ds. Apipylė (nubėrė) lūpas, paskui šašais apsdė́jo Ad.
| Man skaniausias tik apsidė́jęs (vos pradėjęs virti) [kiaušinis] Šmn.
ǁ refl. apaugti: Stogas kerpe apsidė́jo Šts. Gerai šerama kiaulė veikiai apsideda lašiniais Varn.
2. aplenkti (knygą): Mano visos knygos apdė́tos Knv. Neapdė́tos knygos greit plyšta Švnč.
3. nustatyti (kam) kokią prievolę: Žemę apdė́jo dideliais mokesčiais Grž. Ir mokesčiais ta vieta ne teip buvo apdėtà Vlkš.
| Knygos siunčiamos tik už gyvus pinigus ir apdėtu mokesčiu (užmokama per paštą) rš.
4. paskirti (kuo): Katras patikdavo, tuoj apdėdavo vyresniuoju V.Kudir.
5. refl. pasiversti, apsimesti: Kam da durnium apsi̇̀dedi, manai, kad niekas nesupranta? Ds.
6. suvalgyti: Visą bandelę duonos apdė́jau Nč. Dviejuose bliūdą apdė́jom Vlk.
7. apgauti: Kad apdė́jo čigonas su arkliu! Žln.
| refl.: Tiek apsidė́jau, bepirkdamas šitą žemę, kad nereikia geriau Trgn.
8. Slnt euf. apteršti: Paukščiai apdė́jo pradalges Brt.
atidė́ti, ati̇̀deda, atidė́jo tr.
1. K padėti (atgal į buvusią vietą): Atidė́k atgal, ką iš ten paėmei J. Atidėk kalaviją tavo ing vietą savo GNMt26,52.
| Jis bylojo: „Atdėk ją (ranką) vėl antina (į antį)“ BB2Moz4,7.
ǁ padėti (į šalį): Nepastebėjau, kada tėvas pastūmė knygą ir atidėjo į šalį plunksnakotį rš. Atdėk (atmesk) (viršuje išvilk) tavo greikštumą nuog savęs BB2Moz33,5.
| refl. tr.: Atsidė́k sau blynų, bo neliks Pc.
ǁ atmatuoti: Atidėkime ant AB į abi šalis nuo duotojo taško C lygias atkarpas rš.
ǁ paskirti (kuriam tikslui): Pinigus atidė́ti kelionei DŽ. Atidė́sim porą dienų ir užarsim Rdm.
ǁ sutaupyti: Po kiek vis atidė́siu ir išsimokėsiu Grž.
| refl. tr.: Pinigų atsidė́jęs neturėjau Kls.
ǁ prk. vėl paskirti, grąžinti (į eitas pareigas): Farao tavo galvą paaukštins (pakels) ir atdės tave ingi tavo urėdą BB1Moz40,13.
2. nukelti (į vėlesnį laiką): Atidė́k rytojui savo darbą Dkš. Ar nebūtų galima tą susirinkimą kuriam laikui atidėti? rš. Bylą atidė́ti DŽ. Šalčiui jautresnes kriaušaites atidėti pavasariui (pavasarį sodinti) rš.
3. pridėti kiaušinių (už nedėtą laiką): Višta ati̇̀deda dabar ir nedėtą tarpą Grž.
4. refl. pasitikėti, pasikliauti (kuo): Aš vis ant jūsų atsi̇̀dedu: kada jūs keliatės, tada ir aš Al. Jis visada ant manęs atsi̇̀deda Alk. Ar reikė man juo atsidėt Vlk.
^ Ant Dievo atsidėk, bet ir duonos krepšy turėk KrvP(Kp).
5. refl. J atsiduoti, imtis kokio darbo: Kai turėsiu daugiau laiko, atsidėsiu kurią dieną ir paieškosiu Srv. Aš šiandien atsidėjau laiškus rašyt Kt. Nutarė atsidėti vien mokslui rš. Traidenis ėmė atsidėjęs tiektis į karę S.Dauk. Atsidėjęs (rūpestingai) žmogus dirba Š.
atsidė́jusiai adv. stropiai: Atsidė́jusiai atlikti darbą DŽ. Atsidė́jusiai patikrinti ligonio sveikatą DŽ.
ǁ refl. prisiruošti: Aš kada atsidė́jęs imsiu ir iškasiu šulinį Mrj. Vis nėr kada ateit pas tave, vis neatsidedu Skr.

×dadė́ti, dàdeda, dadė́jo (hibr.) tr.; Sut dėti viršaus, pridėti: Mažu geresnį [dviratį] nusipirks dadė́jęs Šn. Kad galėtume daržinę užbaigti statyti, reikia dar gerokai pri tų trijų šimtų dadė́ti Vkš.
| refl. tr.: Ka truks kelių kapeikų, pats dasidė́k Vlkv.
įdė́ti, į̇̃deda, įdė́jo
1. tr. SD164 įkišti, įstatyti, įguldyti (į vidų): Visuos aviliuos įdė́sme naujų korių Sb. Ton gromaton indė́jo rublį pinigų Al. Įdė́jom žalajai gromulį Pš. Bulves į rūsį įdė́jom Jnšk. Indėjo ranką kišeniun Al. Įdėk jam dar kokį virtinį į torielką Pn. Bei indėk ing pintinį, bei pintinyje atnešk BB2Moz29,3.
| Ten nereikia galvoti, ką rytoj įdėsi į puodą (išvirsi) rš.
| Kad rašysit laišką, prašom ir nuo manęs labų dienų įdė́ti (įrašyti) Skd.
^ Ką piktas įdės, to ir geras neišims S.Dauk. Kam trūksta, neįdė́si (apie protą) Vkš. Ką į dūšią įdedi, nei penki neišims B.
| refl. tr.: Džiaukis, kad gauni, o burnon tai jau pats įsidė́k Sb.
ǁ įmaišyti: Įdė́k druskos į bulves Rdm. Įdėjau gerai mielių – kels ragaišį! Jnšk.
| refl. tr.: Daugiau įsidė́k cukraus [į arbatą] – bus saldžiau Vlkv.
ǁ įduoti ar pasiimti išvykstant: Įdėk sūrio su sviestu kelionėn Ėr. Įdė́k priešpiečių Gs.
| refl. tr.: Valgyk viežlybai, ką sau pietums įsidė́jai K.Donel. Įsidė́k duonos, sūrį, peilį ant kelio (kelionei) J.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi pinigų bankoj įsidė́jęs Jnšk.
ǁ refl. imti laikyti patalpoje: Karvė į kūtę įsidėjo, nebėr nė parūgų pradaruo Šts.
ǁ Grž pasodinti (į kalėjimą): Jį į kalėjimą dabar deda, įdėjo J.Jabl.
ǁ surišti: Arkliai į geležinius pančius įdėti Grž. Indėk kojas tavo pančiuosna jos SPI373. Jonas … saituose … buvo indėtas DP17. Įdemi į pančias R25.
2. tr. R113 įstatyti, įtvirtinti (tam skirtoje vietoje): Kam įdėjai žemus langus? KlvD7. Įdė́k stalui naują koją Ėr. Iškirmijo lubos pirtelei, reiks naujų įdėti Jnšk. Įdė́jau kirviui kotą Kvr. Dirbdins grėblužį, įdės kotužį JV379.
| Kai indės kas kitus dantis (iron. išmuš), tada priturės liežuvį Trgn.
^ Tavo liežuvis šunie žadėtas, o tau įdėtas Šts.
| refl. tr.: Įsidė́jo naujus dančius ir valgo Pn.
ǁ įtaisyti (austi): Dabar mat įdė́jo, tik nėr kada aust Jnšk.
| refl. tr.: Audeklą įsidėjo, tik neturi kada austi Ėr. Įsidėjau trečią pastovą austi Rdm.
3. tr. padaryti (kokį ženklą, žymę): Pielai taką reikia įdė́t PnmR.
| Įdė́jo kakton guzą Rm. Kai rėžiau su statiniu par ranką, tai dešrą juodą įdė́jau Skr.
| refl. tr.: Griuvau nu lovos, guzą įsidė́jau Ėr.
4. tr. išspausdinti (kame): Jo straipsnio redakcija neįdėjo, netiko rš. Aš tave į laikraštį įdėsiu Pn.
ǁ įrašyti: Aš ten kelius sakinius įdėjau J.Jabl.
5. tr. panaudoti, paskirti: Meistrai visą didį meną savo statulon įdėjo A.Vencl. Būtų gerai išarti tą kelmyną, bet gaila tiek darbo įdė́ti Jnš. Nuo kiekvieno įdėto darbo priklausys pasisekimas rš.
ǁ suteikti, duoti ką nauja: Įdėjo vaikuo Jono vardą Šts. Ji žmogų tik užžvelgs ir pravardę įdės Skr.
| Aprašyti visa, ką yra įdėjęs savo gramatika Jaunius į mūsų kalbos mokslą, čia, žinoma, būtų per sunku J.Jabl.
6. refl. įsileisti dėti (kiaušinius): Kad įsidė́jo mūsų vištos, tai kasdien deda ir deda Ds.
7. tr. įsėti: Ar vasarojų jau įdė́jai? Nm. Palauk, kol žiemkenčius įdė̃s Nm.
| refl. tr.: Malkų iš girios, vasarojų įsidė́jęs, gali parvežti Lkš.
8. intr., tr. įkirsti, įmušti: Kai įdė́s tau į kailį, tai ir nebnorėsi išdykauti Brs. Kad įdė́siu tau į užpakalį! Brt. Palauk tu man, aš tau įdė́siu! Skr. Aš tau įdė́siu „neturiu laiko“! (vaikui, sakančiam „neturiu laiko“) Pgr. Kad aš tau įdė́siu vakarėlį, tai žinosi! (besiprašančiai į vakarėlį dukteriai) Skr.
9. tr. R18 paskirti (kuo): Aš jį indėjau abieščiku Lp. Pilies vyru ir rėdytoju Skirmantą įdėjo S.Dauk.
| Neklausykis, paskui įdė́siu (įrašysiu) į svietkus! Kv.
| refl.: Ir buvo toks mandagumas pas juos, kad nei viens neįsidėjos į karalių Bb1Mak8,14.
10. tr. įskųsti: Indė́jo žmogų suvis nekaltą Lkm. Ant visų sakysiu, visus skųsiu, visus įdė́siu Skd. Neįdė́k kito, pats būdamas kaltas Grš.
| refl.: Nieks jo neskundė, jis pats save įsidė́[jo] Gs.
11. refl. tr., intr. įsidėmėti: Įsidė́k gerai, ką tau sakau, kad neužmirštum Lkž. Įsidė́k gerai, kad beatsektum sugrįžti Skd. Perskaitytus dalykus gerai įsidėkit M.Valanč. Aš kelio ilgai neįsi̇̀dedu Rdm. Aš tų jo žodži̇̀ų neįsidė́jau Sr. Aš buvau įsidė́jęs jo veidą Šts.
ǁ refl. susirūpinti: Neįsidė́k taip, liga pareis: esi dikto apgimimo Šts. Neįsidė́k, neįsipilk – vedu nepražūsiva End.
12. refl. apsimesti, nuduoti: Įsidė́jo miegančiu Švn. Neišprast, ar ji durna, ar ji insidė́jus Srj. Jis tik insidėjęs tep dejuoja, o visai neserga Kb. Insi̇̀deda aklas Drsk.
| Jis tyčia insidėjo ligon Srj. Laumė liepė mergaitei insidėt ligon Mrc.
13. refl. pasiryžti, nuspręsti: Motiejus įsidėjo mergaitėms klioštorių įsteigti M.Valanč.
14. refl. susilažyti: Įsidė́kim, kaip išeis, kaip bus J.
15. refl. įgristi: Jau kap mumi šitie antukai šįmet įsidė́jo: tik miežiuose ir miežiuose! Rdm.
◊ aki̇̀s įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – aki̇̀s įdė́jo Žml.
bùrną įdė́ti išgerti: Gerai burną liuob įdės Šts.
į gálvą įdė́ti (įsidė́ti) padaryti, kad įsidėmėtų, įsidėmėti: Sunku jam įdė́t į gálvą: sakai nesakai, vis užmiršta Ėr. Įsidėk tu man tas pasakas į galvą! Rm. Aš pasakų daug girdėjau, visas galvon insidėjau O. Įsidė́jo man galvon, kad kultuvas tai spragilas Dglš.
į grõmulį įdė́ti pavalgyti: Eikim į grõmulį įdė́ti Pj.
į kuõdą įdė́ti įsigerti: Motriškės, truputį į kuodą įdėjusios, pradėjo kožna vyrą savo peikti M.Valanč.
į pil̃vą įdė́ti pavalgyti, suvalgyti: Ką į pilvą įdė́si, niekas atskleidęs neskaitys Skr. Ką te apstaisysi tokioj šeimynoj, kai reikia žiūrėt, kad pilvan būt kas indeda Ut. Pilvas – ne drapana: ką įdėjai, tas gerai – nesimato Kp.
į ši̇̀rdį įsidė́ti įsidėmėti: Visi žmonės, pagirdėkit ir į širdis įsidė́kit (d.) Alvt. Atsitikimai visiems į širdį įsidėjo J. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.
sukramtýti ir̃ į bùrną įdė́ti; rš duoti gatavą.
ši̇̀rdį įdė́ti (į ką) labai rūpintis (kuo): Į vaiką visą širdį įdė́jo, o dabar tas skersom eina Grž.
išdė́ti, i̇̀šdeda, išdė́jo
1. tr. viską išimti (iš ko): Iš to indo, sūdo išdėk sviestą J. Išdėk, Onute, uogas į bliūdą – tas puodas man bus reikalingas Lkč. Iš skrynios visus daiktus išdė́site į aslą Sr.
| refl. tr.: Viską iš terbelės išsidė́jo ir valgo Grž.
ǁ išmesti: O tą išdėtą ėmė duktė faraono ir išlaikė jį už sūnų savo BtApD7,21.
2. tr. išstatyti, išdėlioti atviroje vietoje: Stalai išdė́ti kieme svečiams Šts. Obuolius išdėjo pasieniais Sr.
išdė́tai adv.:
^ Iš čia visas mūsų gyvenimas matyti kaip išdė́tai (aiškiai) Užv.
| refl. tr.: Išsidė́jo visą tavorą ant stalo Kp.
3. tr. KII70 iškloti (kuo): Suolai buvo lentoms išdė́ti Pln. Tais maigais reikia paklodą išdė́ti Pc. Sienos buvo balto alebastro, žalsvais ir žydrais kokliais išdėtos J.Balč. Raištais išdėtas R113.
4. tr. (daugeliui) surasti paskirtį, panaudoti (kam): Kur jūs tuos bliūdus išdedat? Rdm.
5. tr. iškrauti: Sušilau, kol vežimą išdė́jau Pn.
| refl. tr.: Jis sau gražiai išsikrovė, išsidė́jo vežimą ir vėl išvažiavo Ėr.
6. tr. išskirstyti, nukeliant vėlesniam laikui (mokėti): Išdė́jo [mokesčius] an keturių ratų Srj.
7. tr. uždėti: Diedule, diedule, išdė́k mane in ratų Dv.
ǁ užmauti: Žmuoj išdėj[o] ratą ir vėl važiuoja Lz.
| refl. tr.: Nuimk nuog ma[no] piršto žiedą ir an sa[vo] išsidėk Pls.
8. tr. J sunaudoti, išeikvoti: Nemaža pinigo išdė́jau Lp. Greitai penkis šimtus išdė́si: reikia mielių, reikia cukraus, reikia kito ko Rm. Visą sveikatą išdė́jau, jam dirbdama, o dabar išvarė Rdm. Išdė́kit visą šalimą, išsivanokit: niekas daugiau nebeis į pirtį Jnšk. Taryba nemaža turėjo išdėti pastangų kovai su ta politika rš.
9. intr. dėti (kiaušinius) kurį nors laiką: Kai pradėjo nuo rudenio, tai ligi šiol išdėjo (apie vištą) Rdd.
ǁ Pc galėti dėti (kiaušinius): Višta neišdė́jo – turėjo papjauti Alk.
ǁ refl. Grg bededant (kiaušinius) išsieikvoti: Išsidė́jo vištos, nebededa Šts. Višta išsidė́jus, lengvytė kai pūkas Skr. Kai vištos išsi̇̀deda, eina perėti Ėr.
10. tr. SD117 paslėpti, laikyti: Išdėk šitą vyrą BB1Kar20,39. Atgydė, idant jam pasakytų, kur iždėjo tatai, kas jai buvo duota ant iždėjimo DP196.
11. tr. palaidoti: Jau norim kūną išdėti Mž417. Buvo nukryžiavotas, numiręs ir iždė́tas AK16. Pakasu, iždemi numirusį SD68. Įvyniojo jį ing aną gražią drobę ir iždėjo jį grabe Ch1Mr15,47.
12. tr. smarkiai ką padaryti; išmušti, išdaužyti: Išdė́jo visus langus Srj.
ǁ išpjauti: Išdė́jo šunes visas antis Mrs.
ǁ išminti, išniokoti: Nutrūkę karvės visus daržus išdė́jo Rdm. Pusę valandos vaikė daržuose kiaulę, kuri jam visą užuoganą bulbių išdėjo, nukniso V.Krėv.
ǁ godžiai išvalgyti: Visą bliūdą išdė́jo Lp.
13. tr. pasakyti, papasakoti: Išdė́k tu dabar man, ką anas kalbėjo Slk. Kaip man vienas senolis pasakojo, taip ir aš jums išdėjau M.Valanč. Kolei vargus išdėjau, tai ir vakaras Ad. Tą tiesą pasakėčia išdėsim J.Jabl.
ǁ išdėstyti: Pačioje romano pradžioje autorius išdeda visas savo tezes K.Kors. Pamėginsiu bent kiek pateisinti čia išdėtą savo nuomonę J.Jabl.
ǁ pasakyti ką nemalonaus, išdrožti, išrėžti: Nueisiu ir viską jam išdė́siu akyse Slm. Drąsiai viską išdėjau išdėjau – o ką jis man padarys Lkč. Aš jam viską išdė́jau, ką tik turėjau Lš.
ǁ apkalbėti, išplūsti, suniekinti: Kai negirdi, ans tave visokiais žodžiais išdeda Vvr. Išdė́jo blogiausiais žodžiais Jnš. Taip išdė́jo, taip išdirbo, kad šuva mėsos neėstų Sln. Truputį kuo neįtiksi, tai tave išdės paskutiniais žodžiais Vkš. Barėsi, vis vienas antrąjį per šykštuolį ir begėdį išdėdams LC1878,2.
14. tr. išromyti, iškastruoti: Atejo, išdė́jo kumelius Lp.
◊ į šuñs dienàs (į kójos aũtą) išdė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Pala, aš ją išdė́siu į šuñs dienàs Alk. Ji užpuolusi išlojoja, į šunies dienas išdeda Žem. Išdė́ti ką į kojos autą BŽ474.
kortàs išdė́ti paburti: Ar moki kortas išdė́ti? Šv.
širdyjè išdė́ti įsidėmėti: Eš išdemi tavo žodį mano širdyje BBPs119,20. Sena giesmė apie septynis žodžius …, kuriuos kožnas krikščionis savo širdy kaip didį ir brangų lobį tur išdėti Mž445.
nudė́ti, nùdeda, nudė́jo tr.
1. nuimti (nuo ko), nukrauti: Kas yra ant stalo, viską nudė́kit ant suolo Lp. Karūną karališką nùdest, o ašutine ir maišu apsivelka DP586.
| refl. tr.: Užsidėjęs vaikas koją ant kaklo ir nebegali nusidė́ti Kp.
ǁ nuvilkti, nurengti: Nudėjo tada nuog savęs rūbus našlystės savo Ch1Moz38,14.
2. Užv daug pridėti (ko), nukrauti (kuo): Visus stalus valgymais nudė́jo Vlk. Prieš jo akis buvo didelis žemės plotas, kupstais nudėtas LzP. O ir privažiavo pilnas dvaras svetelių, dėjo nudėjo visas klėtis balnelių Ml. Šįmet mes daržą storai mėšlu nudė́jom Jnšk.
ǁ išdėlioti: Takeliai gražiomis plytelėmis nudėti rš.
3. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Kur nudė́stava turtą mirus J. Kur anus nudė́tum, jei ne mokykla Grd.
| refl.: O kur nusidėjo sesulės, niekas man nepasakė V.Krėv. Kur anas nusidė̃s nedarbujęs, gatavi karveliai neskraidys Arm.
ǁ išleisti, nuduoti (už vyro): Rūpinosi sengalvėlė, kur nudės dukrelę LTR(Srd).
4. J nukišti, prapuldyti: Pati nežinau, kur peilį nudė́jau Vlkv. Kur nudėjai mano skarelę? PnmR. Oi žirge, žirge, žirgeli šyvas, kur tu nudėjai mūsų brolelį! KrvD63.
| refl.: Kur mano raktai nusidė́jo (dingo)? Brt. Kur tas bernaitis nusidė́j[o]? Azr.
5. sukrauti: Jis taip gražiai nùdeda stirtas, kad išrodo kaip nukirstos Všk.
ǁ dedant, kraunant nukreivinti: Na ir nudė́jai vežimą – visai ant šono! Rdm. Tas vežimo šonas nudė́tas (didesnis, išleistas) Pc.
6. paskirti, nustatyti (kokią prievolę, tvarką): Nudėjo pagalvinį mokėti po septynis rublius nu žmogaus Plng. Toks disciplynas nudė́tas, ir turi klausyti Šts.
7. Šts nukelti į vėlesnį laiką, atidėti: Veseilią mielai nudė́tų ant pavasario Rdm.
8. refl. išsieikvoti dedant (kiaušinius): Anksti pradėjo vištos dėti, tai greit nusdė́jo Vj. Po žiemai [bičių] motinos silpnos, anos greit nusi̇̀deda Vdn.
9. užmušti, nužudyti: Gailėdavosi, kad jo ten kaip šuns nenudėjo J.Avyž. Su akmeniu vištą ant vietos nudė́jo Ll. Vieną užpuoliką nudė́jo ant vietos Jnš. Nudemi, nužudau R11.
^ Guli kaip nudė́tas Brt. Nusidžiaugė kaip mešką nudėjęs PPr397. Vienu šūviu, taip sakyt, tris zuikius nudėjai A.Vien.
ǁ refl. nustipti, padvėsti: Jų šįmet nusidė́j[o], o tokia gera karvė Rdm. Du paršiukai auga gerai, o vienas nusidė́jo Krs. Kad nebūt nusidė́jęs arklys, tai mes kitap gyventum Pns.
ǁ nupjauti (pievą): Ir nudėjau gražiai su samanom [pievą]! Lp.
10. pašalinti iš pareigų, atleisti: Būsiu nudėtas nuog urėdystės BtLuk16,4.
11. apkalbėti, apšmeižti, suniekinti: Kam tu jį, žmogelį, taip nùdedi, kam apkalbi? Jnšk. Jis geras, tik žmonės jį nùdeda Ut. Davatkos ir geriausią žmogų nùdeda Ėr. Visaip jūs mane nudė́jot (visokių kaltybių išradote) Kp.
ǁ intr. nukalbėti niekus: Kad vis kalbėdamas nùdeda Grž.
ǁ suversti (kalbant): Ant to nudeda, kad kningų nėr, ir nemokos, neit į klesą Šts. Tu pati vyrelį nutrotijai, o ant perkūno bėdą nudėjai Tvr.
12. refl. SD301, R365, K padaryti ką bloga, nusižengti, nusikalsti: Nusdė́jai tu man, vaike! Ktk. Jis tur būti nusidė́jęs, kad toks liūdnas rymo J. Ir mes … nusidėję slapomės ar kartais šen bei ten bėginėjam K.Donel. Bijau motinėlei senai nusidėti NS1116. Žmogus pigiai gal paklupti, nusidėti BPII222. Kas nusidẽst, atleidžia … nusidė́jusiam DP113.
^ Kas nusidėjo, bijos ir vėjo VP23.
13. refl. apsimesti, nuduoti: Nusidėjo nieko nežinąs Lp. Jis nusidėtų nežiniom, ale mato, kad visi supranta Grš. Nusidemi papykęs, nuliūdęs, linksmas R28.
14. refl. Vlk atsitikti, įvykti: Nežinia, kap čia nusidė̃s Gs. Pažiūrėsiu, kas čia nusidė̃s Vlkv. Kažin kap jum vestuvės nusidė̃s Mrj.
15. refl. pasitikėti, pasikliauti: Žmogus ant Dievo nusi̇̀deda Klt.
16. refl. prarasti viltį: Nereikia nusidė́ti, tai ir pasveiksi Slk.
17. nuteršti, apteršti: Langai [musių] nudėti baltais taškeliais rš.
◊ juokai̇̃s nudė́ti nepažiūrėti rimtai: Jo pykčio nesuprasi, anas visa juokai̇̃s nùdeda Vžns. Protingas juokais nudeda [priekabes] Vaižg. Jis viską juokai̇̃s nudė́jo Al.
kortàs nudė́ti išburti: Ale nenudė́jo kortų! Lp.
nuo kójų nudė́ti parmušti: Nudė́jau gražiai nuo kójų Lp.
padė́ti, pàdeda, padė́jo
1. tr. R205 paguldyti, pakloti, pastatyti kur: Maišus padėjau ant aruodo Mlt. Padėk peilį, kur radai Ėr. Padė́k daugiau šiaudų po pasoste Gs. Padė́k duonos, sviesto, ir tevalgo Vvr. Ir padeda ana valgyti vyrui LTR(Žg). Padė́k antim gert Grž. Esat po nosia padėti, ir valgykit Šts. Prietelius mano iš kelio atėjo pas mane, o neturiu ką jam padėti (ko duoti valgyti) GNLuk11,6.
| Per upę padė́jo ąžuolinį tiltą Lz. Kur labiau purvynas, padė́k kokią lentą (kad geriau būtų vaikščioti) Gs. Kirvis jau padėtas yra prieg šaknių medžio BPII240.
^ Kaip padė́si, taip ir atrasi Žg. Nepadėjęs neieškok VP33.
| refl. tr., intr.: Kur pasidė́jai šeivas, ten ir ieškok Vb. Aš paėmiau tavo duoną, kur buvai girioj pasidėjęs J.Jabl. Nėr kas pasi̇̀deda [vežime, po pasėstu] Ds.
| Plaukai pasidėję an pečių (ilgi) Šts. Nu obulių šakos ant žemės pasidėjusios (nulinkusios) Vvr.
ǁ būti, užimti vietą: Visa Azija padėta žiemių pusrutulyje Vr.
ǁ nusiimti nuo savęs, nusivilkti: Gulbė sparnelius padėdavusi, sūnų nuprausdavusi, papenėdavusi ir vėl išskrisdavusi J.Jabl.
| refl. tr.: Pasidė́k sermėgelę, juo našiai galėsi dirbti Skd. Pasidė́k nuo pečių pavakarius! Rdm.
ǁ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi bankoj pasidė́jęs tūkstantį Ėr.
ǁ palikti (kam): Padė́k žiemai rūtų Rdm.
| refl. tr.: Tuos pinigus skarelei pasidėk Grž. Kitiem metam tik baranką galiam pasidė́t Bsg.
2. tr. surasti (kam) tinkamą vietą ar paskirtį: Nežinau, kur reiks arkliai padėt Sdk. Geri šiemet linai, kur ir bepadėsim! Šts. Tėvas neturė[jo], kur jį padėti BsPIV8.
| refl. tr., intr.: Peludėn pelus pasi̇̀deda Nmn. Kur aš josiu, kur sustosiu, kur aš jaunas pasidėsiu? Grž. Iš nuobodumo nežinojau kur pasidėti V.Kudir.
| Nori įsigyti ben kokią palaikę trobelę, kurioj galėtų pasidėti (gyventi) M.Valanč.
ǁ refl. dingti, prapulti: Kur pasidėjo tavo turtas? Grž. Kur avytė pasidė́jo, tai nežinia, tik lenciūgą rado Plm. Kur toja puikybė jūsų pasidėjo? A.Baran.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Padė́k pamušalą – bus drūtesnis Rdm. Vatos reikėjo storiau padė́t po pamušalu Ėr. Mūrų tavų fundamentai padė́ti buvo DP609.
| refl. tr., intr.: Naujus puspadžius pasidė́jo Jnšk. Grindai pasidė̃s (bus grindys įdėtos) Aps.
4. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Mano draugai kaip vienas padėjo parašus po Stokholmo atsišaukimu A.Vencl. Jonai, eikš čia, padė́k parašą An. Antspaudą padėti rš. Ponas padavė pasą ir paprašė konsulo padėti vizą J.Balč. Balsė i, padėta pirm a, e, o, u, yra minkštinančiu ženklu S.Dauk.
5. tr. pateikti tekste: Bet kuomet jo brolis Gimbutas bus miręs, to nėra raštuose padėta S.Dauk. Idant malonus skaitytojas žinotų, kas gromatoje buvo rašyta, aš čia ją padėsiu visą Blv.
6. tr. nustatyti, paskirti: Prancūzų žemė padėjo muitą nuo svaro [tabokos] po aštuonis muštus mokėti S.Dauk. Padėjo jam ant meto algos 150 auksinių M.Valanč. Ant to žirgo kainą aš padė́siu – šimtą raudonųjų užmokėsiu Ktv. Ištarnavęs metus padėtus Rp. Kaip valdžios padėta, taip ir pildyk M.Valanč. Kaip didei buvo gerbamos bitės mūsų krašte, rodo mums įstatymai, apei jas padėti S.Dauk.
ǁ paskirti, lemti: Jau man tep ir padėta – tik darbuik ir darbuik kap juodas jautis Nč.
7. tr. išleisti, sunaudoti: Daug padė́jo pinigų, kol pastatė namus Rm. Nepirkit tos baidarės, tik pinigus padė́sit Skr. Visą savo uždarbį padėjau tiems reikalams Žem. Padė̃s ir jis sveikatą, taip dirbdamas Jnšk. Daug darbo padė́si, kol mokslą išeisi Pšl. Daug vargo padė́jo, kol visus ant kojų pastatė Grž. Daug laiko an korių padė́m Dglš. Visą dieną padė́jau, miežius veždamas Rm.
ǁ pagadinti: Padė́jai čeverykus šitam purvyne Al.
ǁ sutašyti, išvalgyti: Ka reiktų į darbą eiti, lėkštelę košės padė́tumi kad nu Lkž.
8. tr. R išskirti iš savęs (kiaušinį): Višta kiaušinį padė́jo J.Jabl. Viena [musės] patelė gali padėti keletą šimtų kiaušinėlių rš.
^ Pirma negu katė kiaušinį padės rš.
| refl. tr.: Kregždės pasidėjo po penkis kiaušinius rš.
ǁ neilgai dėti (kiaušinius): Kiek padėjo ir vėl nustojo Grž.
9. tr. pasodinti: Kiek pūrų padė́jo bulvių? Bt. Jei mažesnis plotelis, ans i su lopeta bulves padeda Lnk.
10. tr. užmušti, nužudyti: Šaudyklė gera, užu šimto žingsnių vietoje padeda rš. Šernus, vilkus eiguliai pàdeda: tie yra iškadingi Smln.
ǁ nugalėti, įveikti: Tu jautį padėtum rš.
ǁ išniokoti: Arkliai kai šoko daržan, tai čystai gražiai padėjo kopūstus Ad. Pulkas žąsų visas avižas padė́jo Švnč.
ǁ refl. B, J mirti: Eik greičiau namo: jau tėvas pasidė́jo Tv. Amtsrots …, pačioj drūtumoj nuoglai pasidėdams, ašarų mums per daug ir raudą didę padarė K.Donel.
| Jau pasdė́jo pats save (nusižudė) Lp.
ǁ refl. pargriūti: Tai kerėpla – lygioj vietoj pasidėjo Klm.
11. tr. paskirti (kuo): Kitą pirmininką padė́jo jau daba metai Sk. Jį ir padėjo į mano vietą Žem. Karalius jį da didesniu padėjo ir labai apdovanojo BsPII236. Ant to tatai padė́tas! Sl.
| refl. tr., intr.: Patys pasi̇̀deda ponais, mes nerenkam Dr. Pasidėjo sau karalių Mc.
ǁ laikyti (kuo): Du iš jų visi vadino išmintingais, trečiasis buvo visų kvailiu padėtas ps.
12. intr. B, R, SD272, Mž10 pagelbėti, suteikti pagalbos: Mes turim padėti vienas kitam rš. Ką gi dirbsi, kad nėra, kas pàdeda Grž. Kitam padė́si, ir tau kiti padė̃s Jnš. Gerai būtų, kad man padė́tumbi Brsl. Padėsiu aš tamstai šienelio grėbti LB156. Jo patarimas padėjo Jnš. Miškas … neprietelių mušti griūdamas padėjęs A.Baran. Studentas ne lavinamas, bet padedamas lavintis rš. Kietelių arbata pàdeda galvai Plng. Dabar nėra, kas padedąs (nėra žmogaus padėti) J.Jabl. Ką nes tei padės žmogui, noris cielą svietą įgytų Ch1Mr8,36. Pagidėk ir mums, pakarnai prašome MKr19.
| refl.: Vieni neišsikulia, reik pasidė́t Pc. Pasidėkime kits kitam susidaryti kuo patogiausias gyvenimo sąlygas Vaižg.
13. intr., tr. nustoti ką daryti, mesti: Padėk, broli, rašyti, imk grėblelį taisyti LTIII414. Par tau gi gal svečiai, tai padė́k darbą Sdk.
14. (sl.) intr. prileisti, tarti: Padė́kim, kad anas savaip padarys Vj. Mūsų linų, padėkime, fabrikai visiškai nebeperka rš.
15. refl. atsiduoti: Aš jau jam pasdė́jus pataikaut Ut. An jo pasdė́jus buvau visą gyvenimą Dbk. Ka an to esi pasidė́jęs, gali i pri to senio nueiti Jdr.
ǁ refl. įsitikėti: Par daug ankstie, bobel, an vaikų pasidė́jai Krš.
16. refl. apsimesti, nuduoti: Jam pritariau, kvailiu pasidėjęs Snt. Čionai gul, badu pasidėję brš.
17. intr. euf. priteršti: Vaikai čia jau padė́jo Slnt.
◊ aki̇̀s padė́ti imti smalsiai žiūrėti: Visi į jį aki̇̀s padė́ję Gs. Kur gražus daiktas, tę visų akys padė́tos Šmk.
ant juõko padė́ti išjuokti: Pàdeda žmogų ant juõko, rodos, kad taip ir reikia Vvr. Kam reik žmogų ant juoko padėti! Plt.
ant savę̃s pasidė́ti imti gyventi savarankiškai: Ant savęs ans lig šiol dar nėr pasidėjęs MitI70.
padė́k Diẽve Jrb, Vlkv sakoma sveikinant dirbantį.
Diẽve padė́k Grž sakoma atsisveikinant su išvykstančiais. ×
dū̃šią padė́ti žūti: Dū̃šią savą padẽst už prietelius savus DP207.
gálvą padė́ti
1. žūti: Mylimasis už tėvynę galvą ten padėjo Mair. Žinau, jog čia reiks ma[n] padėt galvelę LTR(Rs).
2. atsigulti, išmiegoti: Žmogaus sūnus netur kur savo galvą padėtų NTLuk9,58.

gyvýbę (gývastį, gyvãtą) padė́ti žūti: Nejau tu nežinojai, kad galiu gyvybę padėti LTR(Kltn). Kiekvieną valandą gyvastį už ją padėtų Svn. Padėsiu gyvatą maną del pasaulio DP508.
į šãlį padė́ti nė nelyginti: Prieš naminį visus padė́k į šãlį (daug prastesni) Alk.
į šuñs dienàs padė́ti labai išplūsti, visai suniekinti: Reikėjo tau jį į šuñs dienàs padė́t, kad nė į akis daugiau nesirodytų Skr.
káilinius padė́ti imti smarkiai dirbti: Čia, brolau, teks káilinius padė́ti, jei nenorėsi priš kitus apsijuokti Šv.
kaip padė́ta daug, gausu: An kitos vasaros bus kaip padėta obuolių Užp.
liežùvį pa(si)dė́jus įdėmiai (klausyti): Kai pasaką sako, visi padė́ję liežuvius klauso Ėr. Ir klauso, liežuvį pasidėjęs NžR.
po kójų padė́ti brš padaryti nugalėtoju.
rañką padė́ti (po kuo) pasirašyti: Padė́k savo rañką po šituo dokumentu Alv.
rankàs padė́ti mesti darbą, nustoti dirbus: Padeda rankas i klausos tų žodžių Akm.
rañką padė́jus ant širdiẽs nuoširdžiai: Padėję ranką ant širdies paklauskime savęs V.Kudir.
šáukštą padė́ti mirti: Ta jau padė́jo šáukštą Šlv.
vi̇̀ltį padė́ti pasitikėti, pasikliauti: Tavimp viltį padėjom SGI10.
atpadė́ti intr. už pagalbą atsilyginti pagalba: Dėkui, kūmule, kad man padėjai rugelių pjauti, ir aš tau atpadė́siu Rod.

×dapadė́ti (hibr.) tr. Rod pagelbėti: Ką tu man padėsi – nedapadėsi Zt.
pripadė́ti intr. pagelbėti, suteikti pagalbos: Susigrūmus pačiai jočiai su neprieteliais, pėstieji anai pripadėjo S.Dauk. Ka vyrs pripadė́tų, o aš viena nėko Šts. Misliau eit padėt grėbt, ale ką aš te pripadėsiu Rod.
užpadė́ti
1. tr. įtarti: Gal jinai neužpadės mane, kad aš baltus siūlus užturėjau slapta J.
2. refl. tr., intr. laimėti, pelnyti: Skūpumu nedaug užsipadė́si J. Kam tu užsipadė́si, kad tris obalius pavogsi, t. y. kam atsigausi J. Ką tę papjovęs [gaidį] užsipadė́si Pc.
pardė́ti, par̃deda, pardė́jo
1. refl. atsidėti (kam), labai rūpintis (kuo): Ans amžinai parsidė́jęs ant vaikų Ds. Parsidė́jęs ant darbo, ką jis gera gali matyt Ds. Tėvelis vis parsidėjęs ant tų didelių pelnų Vaižg.
2. refl. susirasti sau tinkamą vietą: Niekur neparsi̇̀dedi, taip ir eini kai eržilas per tvoras Ds.
3. refl. išsieikvoti bededant (kiaušinius): Višta parsidėjusi mažai verta V.Piet.
4. tr. parmesti, partrenkti, parmušti: Toks piemuo – vyrą pardė́jo ant žemės! Ėr.
| refl. tr.: Misli, baronas negali žmogų parsidėt? Krsn.
pérdėti
1. tr. perkelti (iš vienos vietos į kitą): Pérdeda iš rankos rankon Lp. Tėvas su vyresniu sūnum pérdėjo skrynią kampan Ds. Visų batvinių nepárdėsi, liks ir rytojuo Užv.
| refl. tr.: Pérsidėk rietimus savo kuparan Ds. Pérsidėk ant kito peties, jei tas pavargęs Grž.
ǁ įdėti kitą, pakeisti: Pérdėk kirvakotį, ką čia baksėsi sulūžusiu Sdk.
2. tr. dėti į tarpą: Perdorius pérdėk tarp diegų J.
3. tr. perkelti (per ką): Nespėji žmogus kojos per slenkstį pérdėt, ir vėl bėk, kap akis iššutęs, darban Nč.
4. tr. padėti skersai: Per upę yra pérdėtas lieptas Sb.
| refl. tr.: Ant pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoj nešiaus strėlas J.Bil.
5. intr., tr. per daug įdėti, įkrauti: Pérdėjo druskos (persūdė) Rm. Sunkiai nepérdėkit rąstų (kad arkliams nebūtų per sunku) Lp.
| refl.: Negerai, kai druskos pérsideda Krok.
ǁ permokėti: Mokėdamas už karvę, perdėjo penkis litus Sr.
6. intr., tr. padidinti ką vaizduojant, per daug pasakyti: Marti párdeda, motina nekalta Skr. Kalbėk, bet neperdėk Slm. Anas visur pérdeda, ne tik kalboj, bet ir darbe Ds. Pérdėtas pavojus DŽ.
pérdėtai adv.: Jis perdėtai kalbėjo rš.
7. tr. nustatyti: Įstatymus protingus perdėjo S.Dauk.
ǁ paskirti: Ant kiekvienos perdėjo vyresnį, džekonu vadinamą M.Valanč.
8. refl. Ggr išsieikvoti dedant (kiaušinius): Višta pérsidėjo (kiaušių) ir pastipo J.
9. tr. primušti: Naktims nevaikščiok, o kas nors tave párdės Skr.
10. tr. papasakoti, išdėstyti: Nueik, tu jam viską gražiai pérdėk Lp. Párdėk reikalą Šts.
pradė́ti, pràdeda (pradẽda DP216), pradė́jo
1. tr. dėti pro šalį: Patamsy dėjo ir pradė́jo pro šalį Sb.
2. intr., tr. R, K imti daryti, duoti pradžią: Vaikas pradėjo lankyti mokyklą šešerių metų rš. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija pradėjo naują erą žmonijos istorijoje (sov.) rš. Širdis pradėjo magstytis iš blogų kalbų J. Dėti pradėjo, bet kana kaip bebengs S.Dauk. Jau tuoj lapai pradės kristi Pn. Gal po pietų vėl pradė̃s lyt Pš. Pradė̃s braižytis žmonės ankstainiais J. Rytais pràdeda pašalti Rm. Ką tu čia vienas pradė́si (ką vienas padarysi) Alk. Nue[jo] akėt – nemoka pradė́t Tvr. Aust – nei pradė́t (visai nemoka)! Rdm. Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėt B. Tas bernas jau iš baimės nežino ką pradėti BsPIV20. Ar užteks to sūrio, gal kitą pradė́t? Ėr. Pradedantiems rašytojams nebuvo įmanoma rasti savo kūriniams leidėjų P.Cvir. Ana lietuviškai pràdema giedot Brsl. Pradema eit darban Ad. Prademi kariaut SD71. Tamęjag varde prademę visus veikalus mūsų DP253. Kūnas mano pradest drebėti BBJob21,6.
^ Ger[iau] est nepradėjus, neng nepabaigus B. Ne tas vyras, kurs pradeda, bet tas, kurs pabaigia rš.
| refl.: Rudenio kūlimas prasi̇̀deda Šd. Tada šilas nubunda, visa yra tyla, prasideda pamažu šventa dienos byla A.Baran. Jau prasidė́jom šieną pjauti Grž. Nemoku su plūgu nė prasidė́t [arti] Šts. Prasidės tuoj linai mint Trs. Pradestisi suguldymas sąbalsinių pirm balsinių Mž14.
| Kiek mun vargo buvo: prasidė́jau kaip pempė ant kęselio Štk.
ǁ tr. užmegzti gemalą: Juk mane nuodėmėj motina pradėjo SGII23. Ir aš visą svietą pradėjau, alba pagimdžiau BB4Moz11,12.
| refl.: Aš griekuosu prasidėjau, ir griekuosu pagimdė mane augyvė mano BPII269. Tasai, kurs užgimdamas būru prasidė́jo, gėdėtis vyželių būriškų neprivalo K.Donel. Visos žmonės nuodžiose pradẽstis DP461.
ǁ refl. imti augti, rastis: Kai prasidės dilgynės, mažiau kiaulėm miltų reikės Ėr. Šįmet anksti prasidė́jo uogos Vlkv.
| Pradedamųjų mokyklų bus dabar daug daugiau J.Jabl.
3. refl. turėti reikalų (su kuo), užsiimti (su kuo): Su juo neprasidė́k: jis sumezga ir atmezga Jnšk. Su tokiais nereik prasidė́ti, vaikali KlvrŽ. Neprasidė́k su vaikais Skdv. Mes su šnapše neprasi̇̀dedam (negaminame), bijom Šts.
^ Su juomi prasidėk, pupų rėtį pasidėk Sim.
4. tr. pajėgti padėti (kiaušinį): Kolgi mūsų višta visa diena deda ir nepràdeda Ds.
išpradė́ti intr. imti ką daryti: Neišpradė́siu sakyt, ba ašaros byra užsiminus Prng.
pridė́ti, pri̇̀deda, pridė́jo
1. tr., intr. R priglausti (prie ko): Tik pridė́jai peilį, ir nupjauja Gs. Nespėjo galvos prie paduškos pridė́t – ir miega Rdm. Pridė́jo ausį prie durų (klauso) Dkšt. Ausis prie žemės pridėjęs klausė BsPI16. Medum pridėkie, greičiau prisuks [votis] Lp. Pridė́ti ranką prie kepurės (sveikinantis) NdŽ.
| refl. tr.: Merga, nosinę prie lūpų prisidė́jusi, ir švaipos, žiūrėdama ant vaikiukų J. Anys prisdė́[jo] [šautuvą] kiškį šaut Tvr.
2. tr. prikrauti: Pridė́jai pilną bliūdelį košės Jnšk. Jis pilnus dubenis pridė́jo mėsos NdŽ. Ryšulys sunkus, lyg būtų akmenų pridė́tas NdŽ. Pilną daržinę vasarojaus pridė́jom Pšl. Kad mes pridėtum nor vieną šalinę šieno Azr. Prikrauju, pridemi eldiją SD127.
^ Dėk grūdą prie grūdo – pridėsi aruodą LTR(Lbv).
| refl. tr.: Avilio važiuojant, reikia prisidė́t daug šiaudų Pc. Laivui reikėjo prisidėti anglių rš. Medžių naštą prisidė́k ir nešk J. Prisidė́jai kišenes obuolių Jnšk.
ǁ įmaišyti, ištirpinti: Druskos pridėjus, gal srėbti NžR.
| refl. tr.: Prisidė́jo tiek cukraus, ka jau per saldu Gs.
3. tr. duoti, suteikti: Rūpesčiai sveikatos nepri̇̀deda Vlkv. Baimės tadang mumus pridẽst DP6.
4. tr. priskirti: Mus pridė́jo pri Plungės Pln. Daba Kazariezas pridė́jo pri Šerpaičių Varn.
| Erdvilą karvedžiu pakėlė, kuriam padėtojus pridėjo S.Dauk.
5. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Pridė́k mano sijonui padalką Rdm. Tik pridė́jo puspadžius, ir vėl skylės Rdm. Pridėjo alkūnėje lopą Sr. Tas žmogus su pridėtõm kojom (medžiakojis) Grž.
6. tr., intr. padidinti kiekį, padauginti: Nor jau nemažas vežimas, ale da pridė́k kelias gabanas Dbk.
^ Kai pri̇̀dedi – mažiau, kai atimi – daugiau (duobė) Jnš.
| refl.: Prisidėjo dienos R417. Dar viena burna prisidė́jo (naujas valgytojas atsirado) Grž.
ǁ tr. duoti papildomai: Algos pridė́ti NdŽ. Kad jau įdavei pinigus, tai gal dar pridė́si kokį litą viršaus Jnšk.
^ Kad pavogė arklį, pridėk ir balną M.
ǁ tr. susumuoti: Prie dramblio kainos pridėk vežimo išlaidas, tai susidarys tokia suma J.Balč.
ǁ tr. suteikti dar ką nors gera: Ką ten bepridė̃s veizdėti į lavoną J. Ką pridės anims visa ta iškilmė? brš.
| refl.: Kas man prisidė̃s, kad aš ten važiuodamas peršalsiu Alv.
ǁ tr. pridurti kalboje: Tu vieną žodį pasakei, o kits dešimt pridėjo NžR.
ǁ įterpti kalboje ką išgalvota, pameluoti: Jis kalbėdamas daug pri̇̀deda Jnšk. Vis anas pri̇̀deda, nepasakys nepagražinęs Dbk.
| ekon.: Mokslas apie pridedamąją vertę (vertės dalį, kurią pagamina samdomasis darbininkas ir kuri viršija darbo jėgos vertę) yra kertinis Markso ekonominės teorijos akmuo rš.
7. tr. panaudoti, išleisti (kam): Prie tų namų dar daug reikės pridė́ti [pinigų], kol jie atsistos Jnšk. Kol pabaigėm, pridė́jom daug darbo Bt. Nepridėjus darbo, vos erškėčiai su usnėmis težels M.Valanč. O jau sveikatą esi pridė́jęs (netekęs sveikatos) su tais vaikais KlvrŽ.
8. tr. daug prigaminti (kai kurių valgių): Tris statines kopūstų pridė́jom (priraugėme) Rdm.
| refl. tr.: Daug kilbasų prisidė́jom Jnšk.
9. tr. daug padėti (kiaušinių): Kad pridėjo vištos kiaušinių, tai tik valgyk! Kp. Bičių motinėlė per dieną gali pridėti apie 1500 kiaušinėlių rš.
| refl.: Parduok tuos kiaušinius, perėt da prisidė̃s Kp.
10. refl. imti ką daryti, pradėti: Mažas, o jau prisdė́jo art Vrnv. Po nedaugį, po nedaugį, bernėkas maž prisidės art Arm. Po nedaugį prisidė́jau ūtaryt lietuviškai Vrnv.
11. intr. sušerti, sukirsti, užduoti kam: Aš tau kai pridė́siu, tai daugiau nenorėsi! Trgn. Pridėjo jam lig ligos Šts. Sūnus papykęs išgriuvo ant žemės, rėkia, o tėvas priėjęs dar jam pagaliu pridė́jo Ėr.
12. tr. sulyginti su kuo: Šito arklio nepridė́si prie ano! Pn. Pridė́si mat, – kur ta karvė, kur ana Kair. An ją nepridė́t nė vienos – nei gražumu, nei rimtumu Trgn. Šiandien daug šilčiau, nepridė́si prie vakar Rm. Visa žemė …, pridė́ta platausp dangausp, yra kaip mažiausias punktelis DP579.
| refl.: Prisidės mat jis prie Antano! Krkn. Da ir geras pjovėjas į jį neprisdė̃s: taip papjaut reikia arklio sveikatos Trgn.
13. refl. prisijungti, pritapti (prie ko): Prie jo prisidėjo ir kiti valstiečiai V.Mont. Neprisidė́k prie tokių išdykėlių Gs. Prisidėsiu ir aš: jūs arklys ir vežimas, mano arklys Rdm. Prie dainos prisidėjo Anskis ir Naujokytės I.Simon.
| Prie gripo vaikam dar ir plaučių uždegimas prisidė́jo Grž. Ši aplinkybė prisidė́jo, kad jis buvo išteisintas BŽ407.
14. refl. atsirasti jaunikliui: Laukiame by dieną atsivedant. Jau turėjo praeitą savaitę prisidėti I.Simon. Iš nakties radom prisdėjusį teliuką Kb.
15. priteršti: Lovą pridė́jęs ir išėjęs Slnt.
◊ grãšį pridė́ti įsikišti (į kalbą): Mat ir jis savo grašį pridėjo Grž.
gálvą (gyvýbę) pridė́ti žūti: Turėtų galvą savo pridėti BPII63. Kiti visi tą naktį gyvybę savo pridėjo S.Dauk.
káilio pridė́ti gauti mušti: Reikėjo káilio pridė́ti NdŽ.
nei̇̃ pridė́ti, nei̇̃ atim̃ti kaip tik, tiksliai: Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl. Pasakė, kad nė atim̃t, nė pridė́t Grž.
nei̇̃ (nė̃) pir̃što nepridė́ti
1. nieko neveikti: Sėdi be darbo, nei piršto neprideda Rdm.
2. nepaliesti: Žiūrėk, nė pir̃što prie jo nepridė́k Grž.

pir̃štą pridė́ti kiek padirbėti: Kad būtų nonts pir̃štą pridė́jus! Rd.
prãkaito pridė́ti pasidarbuoti: Prakaito nepridėjęs, gero nepadarysi S.Dauk.
rañką pridė́ti
1. pasirašyti (po kuo): Prie to rašto ranką savo pridėjo Žemaičių storasta ir daugel kitų M.Valanč.
2. kepštelėti, suduoti: Vos rañką pridė́jau, ir pradėjo kriokti Vvr.

rankàs pridė́ti bent kiek padirbti: Nė rañkų nepridė́jo, o nori, kad pasidarytų Gs. Pridėjai nepridėjai rankas prie darbo ir jau sakai, kad nusdarbujęs Nč. Ar tai vienas muilas skalbia, reik rankàs pridė́t (trinti) Skr.
šùniui kójas pridė́ti veltui suvaikščioti: Tegu ir ji šùn[iui] kójas pri̇̀deda Skr.
úodegą pridė́ti pakliūti į nemalonią padėtį: Neik, pridėsi kaip katinas uodegą LTR(Pp).
žỹgių pridė́ti privaikščioti: Kiek aš žỹgių pridė́jau, kol tas popieras gavau Skr.

×razdė́ti, ràzdeda, razdė́jo (hibr.) tr. Lz sukrauti, sudėti: Biržyne razdė́[jo] ugniakurį i svilina meitelį Brsl.
sudė́ti, sùdeda, sudė́jo
1. tr. R420 suglausti: Taip meilingai galvas sudė́ję sėdi Jnšk. Verkiat, rankeles sudė́ję, rytas vakarėlis Gs. Jis koją ištiesė, pasukinėjo, kaulus į vietą sudėjo I.Simon. Sudė́k nagines, ar lygios Grž. Ar ištarsi „pupų“, nesudėjęs lūpų? PPr308.
| refl. tr.: Vaikščiojo, rankas užpakalyje susidėjęs rš. Tada atsilsėsiu, kap an krūtinės rankas susdėsiu (mirsiu) Arm.
ǁ sulankstyti, suklostyti: Sudė́k gerai, skarytės kertelių nesumainyk Rm. Aš sudė́siu kelnes, o tu išprosyk Skr.
| refl. tr.: Ana visuomet nešioja plaukus susidė́jusi (susisukusi) į kuodą Vvr.
ǁ sunarstyti: Po vakarienės ji paklojo Elenai ant sofos, o savo dukteriai įnešė sudedamą lovelę rš.
| refl.: Mano centrafūga senobinė, ne teip susi̇̀deda Ėr.
ǁ sudaryti, sujungiant dalis: Kiekviena sluoksnis yra sudėta iš sriuogų S.Dauk. Žmogus … yra iž tūlų dalių sudė́tas DK126. Pagrindinė medvilnės sudedamoji dalis yra celiuliozė rš. Iš atidės dirbk, sudėk dėtą prie dėto, kas prie ko priguli J. Varpelės iš dvilyčių žiedelių sudėtos šluotele, varpa arba keke rš. Akmenų sudėta tvora Plv.
| Vaikinas buvo gražiai sudėtas (nuaugęs) rš.
| Toks ir skaitytojas – žodžio niekaip nesudeda (neperskaito) Vvr.
| lingv.: Sudedamasis sujungimas rš.
| refl.: Metalai susideda iš daugybės kristalų rš.
2. tr. mat. surasti skaičių sumą, atlikti sudėties veiksmą: Du skaičius sudė́ti DŽ.
3. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Nelygius dantis grėbliui sudė́jai Kt. Sudė́jau virbalus į kardis, ir vėl kaip naujos Vvr.
| refl. tr.: Kiti skubėjo prieš šalčius susidėti langus naujose trobose J.Dov. Auksinius dančius susidė́jo Grž.
4. tr. sužymėti: Ir sudėjo numarus į liežuvius ir į galvas LB180.
5. tr. sukrauti: Sudė́jau vežimą kap trobą Vrn. Sudė́k šieną į kiauges, kad nesulytų Ėr. Į daržinę da galėsim sudė́ti tris vežimus [dobilų] Kt. Mano visas šienas jau sudė́tas [kupečiuos] Slm.
| Sudė́jau į skrynelę visus daiktus NdŽ.
| prk.: Prikalbėjo ligonį, idant skolą savo sudėtų (perkeltų) ant sūnų M.Valanč. Pilną bliūdą kruopų sudėjo kaip už ausies (išvalgė godžiai) Vj.
| Karves į dobilus sùdeda (riša, gano) Plng.
| refl. tr., intr.: Jų susidėta daiktai ir išvažiuota J.Jabl.
| Pamergavo ilgai, tai ir kraitį susidė́jo Rdm. Visą turtą savo rankom susdė́jo (užsidirbo) Lp.
| Aš tai nesusi̇̀dedu (nedrįstu) eit kieman, babkos nepasikepus Ml.
| Kumelėms susidės šiokie (pavargs lytotą dieną) Žem.
| prk.: Viską susidėjo į savo nepaprastą atmintį rš.
ǁ sutaupyti: Išleisti visuomet lengviau kaip sudė́ti Up.
^ Ką tėvelis sudėjo dūsaudamas, tai sūnelis praleido klykaudamas Sim.
| refl.: Susidėjo truputį skatikėlio, nusipirko trobalę Žem. Vaikas buvo susidė́jęs jau ligi tūkstančio Bt. Tokias algas ėmei, reikėjo susidė́t ant senatvės Skr.
ǁ surinkti pinigų (kam): Sudėjo jo draugai jam an kelio šeštoką BsPIV6. Visa draugija jį šelpdavo sudėtais pinigais rš.
ǁ refl. prk. susiklostyti (aplinkybėms), susidaryti: Gyvenimo aplinkybės taip buvo susidėję, kad neleido man pažinti K.Būg. Juodu galvojo apie savo taip susidėjusį gyvenimą A.Vien. Ką padarysi, kad teip susidė́jo Grž.
6. tr. sukurti: Ir apie laisvę bus daug dainų sudėta S.Nėr. Mokyti gražesnių dainų sùdeda, ką čia tos mūsų Srv. Kam sudėjot daug dainelių, – kas dainuos be manęs? LTR(Plv). Sudėki mums giesmę, kuria mūsų širdys gyvens V.Myk-Put. Gražių sùdeda dabar vaikam knygų Rm. Ėmė galvoti, kokią turėtų sudėti pasaką J.Balč. Susėdus visai šeimynai aplink stalą, pasisekė sudėti šiek tiek globingą laišką I.Simon. Gražiai sudė́jo melą (pamelavo) Ėr.
| Priesaiką sudėjau (prisiekiau) rš.
7. tr., intr. Rt nustatyti, paskirti: Sudėjo kareivius šerti Trk. Anie sudėjo terminą, lig kol reiks tarnauti Užv.
ǁ sutarti: Mes nesudė́jom, kada atvežti Jnšk. Sudė́jom veseilią Dv. Jie sudėjo laižybas (susilažino) Rm.
ǁ suteikti ką nauja: Sudė́jo vardus kaimam pagal šunis, pagal žąsinus Ar.
8. tr. sunaudoti: Senus raiščius sudėjom į pamušus Dr.
ǁ išleisti, paskirti: Visi pinigai į namus sudėti Grž. Visas savo pajėgas ir talentą sudeda jie bendrajam reikalui rš. Sudė́jo daug pinigėlio, kol išsistatė Jnšk.
9. tr. pagaminti (kai kuriuos valgius): Dabar nesudedu didelių sūrių Trgn. Sūris sudėtas SD263. Šiandien reikės dešras sudė́ti Rz. Porą kelbasų sudė́jau Švnč.
| refl. tr., intr.: Nebuvo žarnų, tik kelias kilbasėles susidė́jau Jnšk. Žiemai kopūstų susidė́jom Krs. Kažin gal susidė́jo sūris? Kp.
10. tr. padėti (kiaušinių): Erelis … lizdą pataisė, sudėjo kiaušinius, pradėjo perėti PP11. Drugelis sudeda kelias dešimtis kiaušinėlių rš.
^ Tuomet pamatysi, kai gaidys kiaušinį sudės Btg.
| refl. tr.: Pempelė susidėjo kiaušinėlius šlakuotus J.Jabl.
11. intr. sušerti, sukirsti: Sudė́jau arkliui gerai botagu ir išmoviau pro vartus Jnšk.
| refl.: Šunes susidė́jo (susipjovė), tai mažiukas didžiulį nuėmė Vlk.
12. tr. sulyginti (su kuo): Kap sùdedi, tai toki vasariniai [rugiai], toki žieminiai Lp. Nei nesudė́t, kap jis valgo (daug mažiau už kitus)! Lp. Sudė́jai tu – kur mūsų žmogaus gyvenimas, kur pono! Trgn. Kur tu sudė́si mūsų daržus su klebono! Ėr.
| refl.: Aš su juo bėgt nesusi̇̀dedu (jis greitesnis) Rtn. Tu su juom nė kokiame darbe nesusdė́si Ml. Su jaunu senas nesusidė́si Gs.
13. tr. sujungti, suvienyti: Evangelistos Baltramiejų sudẽst su Filypu, kad vardus apaštalų ižskaito DP623.
| refl.: Susidė́ję kuls Pc. Susidė́ję į turgų važiuosime Rdm. Atsargiau bus į didesnį būrį susidėjus bėgti, nekaip taip vienoms Pt. Lietuviams reikia to ir to – susidėkime ir taisykime! V.Kudir. Šviesus karaliūnaiti, ar nesusidėtum su manim gert! BsMtI184.
| Kaip susidė́jo (susikibo) muštis, tai nors vandeniu liek Arm.
ǁ refl. draugauti, susidraugauti: Kam tu susi̇̀dedi su visais piemenimis? Skd. Susidė́jo su tais vagiliais ir pakliuvo Vvr.
ǁ sutuokti: Kad nesudėsi tuoj mano žodžiu šito vaiko su mūsų dukteria, tai aš pargrįžęs tave nužudysiu (ps.) rš.
| refl.: Jau pusantrų metų bus, kaip mes susidė́jom Jnšk. Jau su viršum dvidešimti metų, kaip susidėję, dar blogo žodelio vienas antram nepasakėm Žem.
ǁ refl. sueiti kartu gyventi be santuokos: Jie susidė́ję gyvena Rdm. Jei nenori tokios – nevesk, taip susidėję gyvensim P.Cvir. Viena duktė susidė́jus gyvena Ktk.
14. tr. sugalvoti: Ot protas – nesudė́jo kas toliau daryti Grž.
| refl.: Susidė́k galvoj, kap sakyti turėsi Lš.
ǁ pramanyti, išgalvoti: Kas ten jį regėjo, kap sumušė, tai tik sudėta Lp. Išsivilko reikalą sudė́jęs Krš.
| Baimė nesudėtà (didelė) mane paėmė Nt.
sudėtai̇̃ adv.: Šalta buvo nesudėtai̇̃ (labai šalta) Gršl.
15. refl. impers. pasirodyti: Tau susi̇̀deda gal – nei jau tep buvo, nei ką Ml. Tau tik taip susidė́jo Ut. Jam tik susidė́jo, kad šitas žmogus matytas Dgl. Kaip jai susi̇̀deda galvoj, teip ir sako Sdk.
◊ aki̇̀s (blúostą) sudė́ti užmigti: Dėdelė visą naktį nė akių nesudėjo A.Vien. Nespėjau akių̃ sudė́t, ir vėl atbudau Krkn. Per kiaurą naktį nesudė́jau akių̃ Ldk. Aš per visą naktį savo akių nesudėjau B. Vos sudėjo bluostą, jau ir nubunda rš.
danti̇̀s ant lentýnos sudė́ti badauti: Dabar jam tik dantis sudėti ant lentynos ir laukti, kol galas ateis Nč.
gálvas sudė́ti daugeliui žūti: Ir kas išskaičiuos juos visus, sudėjusius galvas už laisvę, už laimingą ateitį J.Balt.
ginklùs sudė́ti DŽ pasiduoti.
į káilį sudė́ti primušti: Sudė́jo į káilį kaminšluostai ir paleido Šts.
į ši̇̀rdį sudė́ti įsidėmėti: Ką bernelis kalbėjo, širdelėn sudėjau Kb.
pirštùs sudė́ti (su kuo) sulygti: Nė vienas nesudėjom su Dievu pirštų, da nežinom, kaip bus Sln.
rankàs sudė́ti
1. imti dirbti išvien, pasigelbėti: Sudė́kim rankàs! Lp.
2. susituokti: Mergele mano, jaunoji mano, kada sudėsim baltas rankeles LTR(Kltn).
3. nieko neveikti: Kad sėdėč, rankas sudėjus, tai nieko ir neturėč Ut. Niekur neina, sėdi namie, rankàs sudė́jęs Jnš. Mes turime dirbt, nesudėdami rankų (nepaliaujamai) sp. ×

rõdą sudė́ti sutarti: Su sesule, su viešnele rodelę sudėsiu KrvD81.
ši̇̀rdis sudė́ti sutuokti: Dvi širdys sudėta, žiedai sumainyta Rd.
vi̇̀ltis (vi̇̀ltį) sudė́ti tikėtis, viltis: Į proletariatą, į jo augimą revoliucionieriai turi sudėti savo svarbiausias viltis (sov.) rš. Šeimyna, netekusi valdono, visą savo viltį dabar sudėjo ant likusios kunigystės V.Piet.
ži̇́edus sudė́ti susituokti: Vai sakyk sakyk, grožybe mano, kada sudėsim žiedelius savo LTR(Plv).
žodžiùs sudė́ti susitarti tuoktis: O Petronės su Joniuku sudėti žodeliai NS1378. Su našleliu meilius žodžius nesudėk nesudėk LTR(Šln).
uždė́ti, ùždeda, uždė́jo
1. tr. SD164, R pastatyti, užkrauti (ant ko): Uždėk puodą ant suolo Prl. Uždė́ti tiek aukštai šiaudai nelengva Jnšk. Uždė́k ant ėdžių šieno doklą Ėr. Išeidamas dar arkliams uždė́k [pašaro] Up. Da uždė́k malkų, tegul dega ugnelė Ėr. Uždė́k tų lašų ant danties, gal pereis [skaudėję] Gs. Išdirbk gerai, mėšlo uždėk, ir pamatysi, kaip augs J.Paukš.
| Uždės sniego (pasnigs), galėsiam važiuoti su rogėms Dr.
| Duonos vienos nevalgysi, ant jos reikia uždė́t (užtepti) Skr.
| Ar ilgai būsi tą skarmalą uždėtas (apsirengęs tuo skarmalu)? Rm. Suplyšęs, nė pirštui uždėt sveikos vietos nerastum Ds. Uždėjo savo rankas ant jų Mž122.
| prk.: Jis nešiojo mūsų ligas ir sau uždėjo mūsų sopulius BPI417.
| refl. tr.: Ažsidė́jęs ažupakalin rankas ir eina Ds. Neša jis naštą, užsidėjęs ant pečių J. Užsidėk balną ir jok Ėr. Užsidė́jo akuliorus ir skaito Gs.
| prk.: Jis tą bėdą pats ant savęs užsidė́jo Lš.
ǁ užmauti: Kepurę uždemi R39. Ir uždė́jo ant galvelės rūtų vainikėlį (d.) Slk. Tu uždėsi ant jo galvos auksiną karūną BBPs21,3.
| refl. tr., intr.: Užsidė́k kepurę! Pn. Šventė – užsidė́k skriblių (skriblium) Vlkv.
ǁ refl. aptraukti (kuo) paviršių: Ant pieno grėjimas užsidė́jęs Slm. Paskui užsidės balta puta Pc. Ledas buvo užsidėjęs Sz. Ant žaizdos šašas užsidėjo Ldk. Užsidėjo ant akies plėvutė, ir nebematau Zp. Pūsliukė užsideda, ir eina vanduo Klvr.
ǁ patiekti valgyti: Uždėk stalą, tuoj vyrai ateis pietų Slm.
2. tr. prikimšti, užkišti (už ko): Spalius uždė́jo už lentų Sr.
| refl. tr.: Karaliūnas tą kiaušinį užsidėjo už ančio (ps.) Brt.
3. tr. užmokėti į skolą: Aždė́k až man [pinigus], paskui ataduosiu Ktk. Ir ažu mane aždė́k penkius rublius Sdk.
4. tr. įstatyti, įtvirtinti tam skirtoje vietoje: Ratai gatavi, tik ratlankes reik uždė́ti Gs. Uždė́k kirvakotį tam kirviui Ėr. Persiuvo paltą ir uždė́jo naują apikaklę Gs. Ant dešinio bato uždėtas didelis lopas I.Simon.
| Medinį tiltą uždė́jo Krš.
| refl. tr., intr.: Velenas užsi̇̀deda ant gembių Vlkv. Vilius užsidėdavo stačią apykaklę ir pasirišdavo šlipsį I.Simon.
ǁ refl. tr., intr. Šl užsitaisyti (austi): Užsidė́jau šiandien audimą aust Skr.
5. tr. įrašyti ar įspausti (kokį ženklą): Uždėjęs šį antrašą Jn. Vaitas uždė́jo pečėtį Gs.
6. tr. užtverti, užstatyti (kuo): Reikė gerai aždė́t paršelis, kad neinšokt an aveles Sdk. Užukasė ir akmenais uždėjo, kad ji neišlįstų MPs. Uždėk ranką, kad vė[ja]s žvakės neužpūstų Šts.
| Verkė mergelė, veidą rankomis užsidėjusi (užsidengusi) rš.
ǁ užimti vietą, užkrauti: Visą šalinę kviečiais uždė́jom Mrk. Uždėjau stiklinę su sviestu ir nebturiu, iš ko arbatos gerti Šts. Aždė́jau pusę šalinės šituo vežimu Ktk.
ǁ užkišti, užsklęsti: Uždė́k velniui duris, tai jis įlįs per aukštinį Prl.
7. tr. paskirti, nustatyti: Teismas uždė́jo visas išlaidas mokėti Grž. Ar jį bausti, ar geriau pasigailėti ir bausmės jam neuždėti? B.Sruog. Būtinai reiktų uždėti globą girtuoklių turtui rš. Uždemi štropą R326. Kam aždė́ta vargt, tas ir vargsta Ktk. O jei jam pinigai bus uždėti, tada jis tur duoti ant išgelbėjimo savo živato, kas jam bus uždėta BB2Moz21,30.
ǁ suteikti (vardą): Kad kiek, tai tuoj pravardžiuoji, tuoj vardą užùdedi An.
| refl. tr.: Rudilių žmonės užsideda bent kelias pavardes Pl.
8. tr. padidinti kiekį, pridėti: Da uždėk keletą akių – bus per siaura pirštinė Ėr. Kad uždė́jo šalimos [pirty], tai net ausys svyla Jnšk.
ǁ pridėti priedo: Ponas nei vieno skatiko neuždėjo daugiaus mokėti Rp. Kad per žiemą būsiu, turėsi da kviečių uždė́ti Kt.
9. tr. apsėti, užsėti: Kaži kaip čia uždė́sim šįmet laukus, kad trūksta sėklos Skr.
10. intr., tr. užkirsti, užduoti: Kai uždė̃s tau per snukį, tai apsilaižysi Jnšk. Jau tik gerai vagiui uždė́jo Skr. Blakšto uždeda vaikams Žem. Uždė́su bizūną ant nugaros, galėsi tuokart siusti Vvr.
ǁ intr. nemandagiai, šiurkščiai pasakyti, uždrėbti: Aš jam tep uždė́jau, ka tik užkaito Alk. Anas kai uždė̃s, tai šis ir nutilo Klt.
11. tr. paskirti (kuo), išrinkti: Karalius … jį uždėjo kunigaikščiu LB209. Susirinkimas naują apylinkės pirmininką uždė́jo Skr. Mūsų Alyzą buvo sąskaitinyku uždė́ję Vb. Jį visi labai mylėjo ir uždėjo jį vyriausybėn BsPIII107.
12. intr., tr. pradėti: Oras atpuls – snigt ažùdeda Vj. Aždėj[o] akys ašarot, niežtėt Str. Paraudonijo, kai paklausiau, ir kitą kalbą aždė́jo Dbk. Darbas uždėtas R68.
| refl. tr.: Ažsidė́jau darbą kruviną Kzt.
13. tr. užkeikti: Būdavo taip senyboj: pinigus kavoja ir ažudeda, kad nepaimtų kas Klt.
14. refl. KI10 imti bendrauti (su kuo), prasidėti: Su tuo piemeniu užsidė́jo, tai dabar geri [jaunikiai] nė nežiūri Alk. Nereikė nė ažsidė́t su juo, ba žinai, koks anas Skdt. Ta merga neužsideda su vaikiais J. Su juo ažsidė́k, tai ir galo nebus Trgn.
ǁ užsiimti: Kas te ažsidės kelius rozus sodint Skdt. Neužsidė́k su nėkais Užv. Aš ituom neažsidė́jau Švnč.
15. refl. pasiryžti, apsispręsti: Įpuolus Martynienei į didelį vargą, Barbora užsidėjo neišleisti jos iš po savo globos Žem. Užsidė́jau šiandiej nubaigt ravėt daržą Slm.
16. (sl.) tr. įsteigti, įkurti: Miestely uždėta nauja krautuvė rš. Uždėjo didelį kromą emigrantas Daugirdas A1885,118.
| refl. tr., intr.: Užsidė́jo arbatinę, ir prabagotėjo Vvr. Jau Lietuva buvo užsidė́jusi, kai aš gimiau Šts.
◊ ×ãkinius (akulioriùs, akilioriùs) uždė́ti
1. sumušti (kad mėlynės po akių būtų): Nori, uždė́siu ãkinius, tai daugiau nekibsi! Grk. Aš tau akulioriùs uždė́siu! Rdm.
2. sugėdinti: Tokius akilioriùs uždė́jo, kad sarmata ir žmonėm pasakyti Grž.

ausi̇̀s uždė́ti (kam) imti nebeprigirdėti, apkursti: Man ausis ažudėjo Dv. Nuo to ištikimo (sutrenkimo) man ir ausis aždėjo Dsn.
gálvą uždė́ti galą gauti: Kad tu būtai gálvą uždė́jęs! Lp. Nor tu gálvą uždė́k! Srj.
gãro uždė́ti sušerti, užkirsti: Tam arkliui gãro uždė́k, jis mėgsta Grž.
rãsą uždė́ti truputį palyti: Anims užlijo, o mums tik rãsą uždė́jo Ms.