Termino paieška - surinkti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (371)

antsikàsti

Apibrėžtis

kàsti, kãsa, kãsė tr.
1. kapstyti; rausti duobę, griovį; žerti, versti į krūvą (žemes, grūdus, šiaudus, šieną…): Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Pabalnotas jau pegasas kojom žemę kasa S.Nėr. Kãsa [arklys] kojom, tai ir padkavas greit sudilina Sdk. Šuo peles kãsa Dkš. Žiurkė olą kasa Dkš. Dabar tie šunys vis su kojoms kasė į žemę BsPI7. Ein jauteliai baubdami, baubdami, ragais žemę kasdami, kasdami A.Strazd. Galvijai kasdavo kojomis žemę ir rėkdavo įvairiais balsais BsPII66. Buliai maurioja žemę kasdami̇̀ prieš viens kitą J. Pelė kas urvą žemėje J. Šunys kas žemę J. Kasu žemę, spiriu į žemes R343. Nemitęs vilkas peles kasa B. Žiūro, kad čia kãsta šviežiai Lp. Durnis pradėjo skruzdėlyną kast BM147. Kasė kasė, bekasant ir užgriuvo ją kalnas Žvr. O aš kasęs kasęs kasęs pailsėsiu, o aš savo mylimosios daugiau neregėsiu JD352. Aukštus kalnus kasęs, gali pasilsėti Šll. Jau griovį kasa, tuoj iškas (bus griovys) J.Jabl. Jau griovį kasa, tuoj užkas (nebebus griovio) J.Jabl. Grabę kàsti K. Kaip daug naudos ganyklai pasidarytų, kad šę ir ten grabes kastumbime K.Donel1. Ir gaidys, per torą lėkęs, kas grūdą S.Dauk.
^ Giliau kasi, daugiau rasi Dkš. Ir višta neveltui kasa S.Dauk. Višta, kur kasa, ten lesa Kpr. Kas kas, tas ir ras Ll. Kas kas, tas ir les Plt, Krš. Nepadėjus nėr kas kãsa (nėr ko kasti) LTR, Ds. Ir višta kasus žiūri, kad ką iškastų Sln, J.Jabl. Aš jam kalną pylau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Nekask duobės kitam – pats inkrisi J.Jabl, Sch79, VP32, Krp, Jnš, Mrk, Krtn, Sld. Kas kasa kitam duobę, tas pats jon inpuola Lp. Kad varlės prūdus kastų, kam žmonių reiktų LTR(Pkr).
kastinai̇̃ adv.: Ilgus plaukus kastinai̇̃ reikia rankomis už ausų kasti kaip ir žemes Sr.
| refl.: Višta po savim kasasi, ieško B.
2. K bedžioti, vartyti kastuvu žemę:
^ Žemę kasi, duoną rasi, o apačioj pyragą Bb.
ǁ daryti ežias: Kasu ežias darže SD65.
3. daržoves (šakniavaisius) rauti, bulves imti nuo lauko: Kūdikis gimė pumpučius kasant N. Kur šakutė, bulvių kasamà? Skr. Bulvės nèkastos Nm.
| refl.: Tuoj bul'bos kàsis, o orai tokie negražūs Slm. Čia reikia kult, čia reikia sėt, bulbės ir nesikasa Ėr.
4. kastuvu imti iš žemės: Jau laikas turpes kasti Als.
5. žemėse slėpti: Žmonės nuo prancūzų [per karą] kasdavo rūbus Tvr. Kasę į žemę bosus S.Dauk.
6. K laidoti (mirusiojo kūną): Aug lelija kuo aukščiausiai, kaskit poną kuo giliausiai JD446.
| refl.: Kai numirė tėvas, ji stačiai į žemes kãsės (iš gailesčio norėjo mirti, norėjo būti palaidota) Alk.
7. maukti; skusti, plūšinti (gijas); skaptuoti: Skietas netikęs, gijas kasa Lel. Verpetė bloga, ažtat ir skietas kasa Lel. Šitas skietas labai kãsa, nepaausi Ds. Siūlai neinsukta, tai skietas tik kãsa Ml. Matyt, skietas kãsa, kad tiek pūkų po staklėm Slm. Tas žmogus kãsa kubiliukus (iš rąsto išskobia, ne iš lentų daro) Pš. Avilys kàstas iš medžio Švnč.
8. refl. prk. sunkiai irtis, eiti, važiuoti ar šiaip ką daryti: Kàskis dabar tokiame kelyje į miestą! DŽ. Kàstis (irtis) laiveliu prie kranto DŽ. Jis teip smarkiai pjauna, kad ir man reikė[jo] kàstis Upt. Baigsiu kastis į namus Ėr. Šešiais vieškeliais kasasi pėsti ir važiuoti rš. Nuvargau besikasdamas per tuos krūmus Vdžg. Valtis kãsasi per vandenį Vdžg. Iš pat anksto ryto žmonės kãsasi į miestą Brt. Šituo keliu sunku kàstis Ds. Šiteip ir varau gyvenimą, ant smertį kasúos Skp.
^ Basas toliau kasas LTR, Kp, An, Š, Ds.
| Sunkiai jis kãsasi moksle Šk. Žentas kãsasi iš paskutiniųjų, o skolos vis dar nemažė[ja] Up. Kàsiuos, kiek galėsiu, ir išsimokėsiu skolas Dr.
◊ po (kieno nors) pamatai̇̃s kàstis DŽ stengtis kam pakenkti: Baisioji rūsio boba kasasi po jo gyvenimo pamatais V.Mont.
antsikàsti, antsi̇̀kasa, antsi̇̀kasė (dial.) tr. rasti bekasant: Ir antsikasė diktai apkaltą skrynią M.Valanč.
apkàsti, àpkasa, àpkasė tr.
1. SD222, R, K, Š apžerti, aprausti kuo: Aš žemėmis àpkasu rūtį (rūsį) J. Šuva sniegu kaulą api̇̀kasė Slm.
| refl.: Buvo vilkas senas, iš senumo žilas, nuvažiavo Trakuosna, apsikasė lapuosna Dbč.
| prk.: Jie apsikãsę (nešvariai, netvarkingai gyvena) Skr. Darbuos apskasę (turi daug darbų) Skdt. Jaunoji negali imt iš namų vištos – būsi apskasus visada kaip višta darbe LTR. Vaikais apskasus (turi daug vaikų) Ds. Kad ėda arkliai tą šieną net apsikãsę (labai godžiai)! Rdm. Tik jom duok darmai, tai neapskasi̇̀ bobom – eis ir eis Švnč.
2. kasant apsupti grioviu: Apkaskit raveliu apie gryčią, kad nebėgt vanduo Ds. Vieškelis iš abiejų pusių grioviais apkastas rš. Ir apkas tave [Jeruzalę] tavo neprieteliai pylimu, ir apguls tave brš.
3. refl. išsikasti apkasą (apkasus), įsitvirtinti: Kuopos, būriai, skyriai skubiai apsikasė rš. Kiekviena kariuomenės dalis, jei ją priešas puola, turi apsikasti rš.
4. užtikti bekasant: Àpkasiau puodą piningų, bet nemoku iškasti Šts.
5. apveikti, aplenkti kasimu: Katras katrą apkasėt [bulves kasdami]? Lp.
6. refl. tr. apsivalyti nuo lauko daržoves: Jau bul'bas apsi̇̀kasėm (daugumą nukasėm) Slm.
7. palaidoti: Gailu gerą žmogų apkàst Ssk.
| refl.: Gyvas žemėn neapsikasi̇̀ Rud.
atkàsti, àtkasa, àtkasė tr.
1. atkapstyti, atrausti, atžerti: Šuo àtkasa pakastąją mėsą KI115. Atkàsk duobę J. Kad kokia, tai būtų ašarom duobę atkãsus Švnč.
| prk.: Kap atkasa (nustato, remdamiesi dokumentais), tai tep yra Lp. Iš ryto negaliu akių atkasti (atmerkti) Krtn.
| refl. tr.: Nespėjau takų atsikasti, kaip ir vėl užpustė Brs.
2. atsilyginti, atidirbti daržovių valymu: Nuej[o] boba bul'bų atkàst už tą šunytį Lp.
| refl.
atsikastinai̇̃ adv.: Atsikastinai talkinėtis [durpes kasant] Brs.
3. baigti kasti: Jau mes rugius atkūlėm, durpas, bulves àtkasėm, vasarojų atsėjom Lp.
4. kasimo darbu su kuo susilyginti: Šitoj vaikas atkasa už gerą kasėją Lp.
5. kasantis atplaukti; atsiirti; sunkiai atvažiuoti, ateiti: Kelias šlapias, vos atsi̇̀kasėm Kp. Į turgų atsikasė vėlokai rš. Vos atsi̇̀kasiau prieš vėjį Ukm. Snieguotu keliu, kai man, sunku jau atsikasti Ds. Atsikasė ir senelis rš.
◊ aki̇̀s atkàsti
1. pamokyti, apšviesti: Laikraštis atkasė žmonėms akis Žem. Atkasiam savo vaikuo akis – vis nebūs toks žemės kurmis kaip mes Yl.
2. pasimokyti, pagudrėti: Jis jau yra akis atkasęs J.Jabl(Rs).

aki̇̀s atsikàsti įsižiūrėti: Liurbi, aki̇̀s atkàskis! Dr.

×dasikàsti, dasi̇̀kasa, dasi̇̀kasė (hibr.) prk. sunkiai prieiti, prisikasti: Tep skaudėjo koją, kad vos dasi̇̀kasiau ligi namų Gž. Iki dasikasiau namų, taip man galvon ir įsmigo: pargrįžus susirinkt vaikai, susrišt skudurai ir maut atgalio miestan rš.
įkàsti, į̇̃kasa, į̇̃kasė tr.
1. R, SD430,400 įrausti, įleisti į žemes ir pan.: Įkàsk į žemę stulpą J. Reikia įkàst nauja varčia, mat kad sena baigia pūt Š. Diktai apkaltą skrynę įkasė į žemę M.Valanč.
^ Sakyk nesakyk – stovi kaip iñkastas Skdt. Į visus klausimus ji atsakinėjo ramiai ir kaip įkasta stovėjo viduasly A.Vien. Ant priebučio jis staiga sustojo ir paliko ant vietos lyg kad įkastas rš.
| refl. R, OG409: Žiemą rupūžė įsikasa į dumblyną J.Jabl. Įsikasiu į kerpes, nebus šalta S.Dauk. Anas guli šiauduosna insikasęs ir punta (miega) Rod. Aštrūs nagai, smailus knislys padeda kurmiui įsikasti beregint Blv. Atkasinėdami sluoksnį po sluoksnio randam įsikasę vis senesnių laikų liekanų J.Jabl. Kaip jis bus giliai insikasęs, mes jį su žemėm gyvą užpilsim LB210.
| Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagis įsikasa CII103. Įsikaskis giliai ir išmėgink tavo nepertiriamą gilybę bėdos brš.
2. įstengti kasti: Žemė perdžiūvus, kažin ar įkasi̇̀ Kp. Baisiai kieta, neį̇̃kasu Kp.
3. įstengti suvalyti daržovių: Ta į̇̃kasa lig penkiolika pūrų [bulvių] Bsg.
4. palaidoti: Kūnas bus į žemę įkastas rš.
5. iškasti: Mažą grabelę pagal šnūrą, dviejų pėdų plačią, pusantros pėdos gilią, įkasti [turite] K.Donel1.
iškàsti, i̇̀škasa, i̇̀škasė tr.
1. SD413 išimti, išrausti iš žemės: Iškasamieji gyvuliai rš. Iškasami daiktai N. Kai nėr, tai iš žemių neiškasi̇̀ Trgn. Lobykite sau lobius danguje, kur vagis neiškasa nei pavagia DP525.
| prk.: Šiąnakt bėroji kumeliuką iškasė (atsivedė) – toks gražus, greitas Skr. Karvė šiandien iš po nakties veršiuką iškasė Lp.
| Iš kur tamista iškasei, kad lietuvaitės esančios „kvailiausios“ moters? V.Kudir.
^ Ką iškasi, tą sulesi VP24. Kiek iškasiu, tiek sulesiu Auk. Kas iškàs, tai tam ir bus Švnč. Gaidys, ką iškas, tą ir sules D165. Kiek iškasi̇̀, tiek paliksi Pnd. Be dulkės neiškasi Vdk.
2. refl. kasant išsivalyti: Šiemet labai gražiai markos išsi̇̀kasė (gera buvo valyti sausas markas) Pš. Iš žemės išsikàsti J.
3. išrausti griovį, duobę…: Kanalą iškasti sp. Jau griovį kasa, tuoj iškas J.Jabl. Aš iškasiau gilų griovį J. Jau iškasė duobę OG360. Tris duobes tos granatos i̇̀škasė Gs. Kiti [vyrai] prižadėjo ir vaikiukus leisti duobei iškasti Žem. Per vidurį miestelio iškasė antrą vagą upei Kražančiui (= Kražantei) M.Valanč. Kap nuves pirtin, bus iškasta duobė, tę bus pripilta žėro (žarijų) Tvr. Abiem duobę i̇̀škasė, abu drauge pakasė JV1048.
| refl. tr.: Čia ji išsikasa sau urvą ir miega per dieną Blv.
4. refl. prk. šiaip taip išeiti, išsikapstyti, išsigelbėti: Ir Tvarionas gal išsikàs (išgis) Pc. Vos iš mirties nagų išsikasiau rš. Neišsikas iš rūpesčių B. Jonas taip sunkiai sirgo gripu, kad vos vos išsi̇̀kasė Vl. Nebeišsikasiu aš iš šitos ligos Užp. Jos džiaugsmas iš tos bėdos išsikasus ir mums yra suprantamas J.Jabl. Vis dėlto išsikasiau, tik jau sveikatos nebeturiu A.Vien.
5. susukti, padaryti: Reiks man kada iškàst kastinį, tik reik tirštos geros smetonos Ps.
nukàsti, nùkasa, nùkasė tr.
1. R, N, M nužerti, nukapstyti: Aš nukasiau nuo viršaus žemes J. Nukask pagrėbstas nuo vežimo Sdk.
| Nenukàsk lempos nuo stalo Rm.
2. padaryti duobę, iškasti: Kokia ilga sodželka nukastà Ėr.
3. refl. tr. nusiimti kasant: Kokia graži tavo velėna nusikastà! Slm.
4. nuvalyti daržoves: Bulvė nebijo anksti nukastà: suvysta, bet nepūva Skr. Do bul'bos nenùkastos, o lyt nenustoja Slm.
| refl. tr., intr.: Rudenį žmogus nusikasė bulves LTR. Jau mūsų visos kapčinės bulvės nusi̇̀kasė Ds. Perniai tai gražiai bul'bos nusi̇̀kasė (bulves kasant nebuvo lietaus) Slm.
5. refl. pasiekti kasantis: Dviejų varstų gilumoj – pačioje giliojoj žemės vietoj, kur pasisekė žmonėms nusikasti, jau esama 70° rš.
6. refl. prk. sunkiai kur nuvykti: Pailso arkliai, kažin ar benusikasiù šiandien Viešintõs Kp. Vos nusikasiau į miestą – tep buvau pailsęs Gž. Prieš dienelę nuskãsęs artimon ūlytėlėn BM57. Led nusi̇̀kasiau Dustõs (į Dusetas) Ds. Kur čia dabar nusikàsi tokiam šlapume! Sml.
panukàsti, panùkasa, panùkasė (dial.) tr. nukasti, nuvalyti (šakniavaisius): Mes tai vis panupjausim, panukasim, panurausim – visa padarysim Dv.
pakàsti, pàkasa, pàkasė tr.
1. R, M, MitII16, SD261,267 kiek kasti: Do pakàskim bent kiek Kp. Do gilesnę pakasė duobelę (pagilino) Kp. Pakàsk kiek toliau tuos grūdus Kp. Pakàsk giliau čia J. Da reikia žemę pakast ir rasodos pasodint Dv.
| refl. tr.: Daboja – plūduoja knyga ežere; anas ją pasi̇̀kasė in kraštą arčiau Tvr.
2. kasti po žemėmis; paslėpti: Pakasė po slenksčiu [akmenuką] Grv. Pakàsti ką po pamatais DŽ. Didžiausi kubilai [pinigų] nuo maišto metų esą tenai pakasti J.Bil. Pakasė bulves Ktk. Pàkasiau pinigus, kad kas man jų nepavogtų Š. Pàkasė savo pinigus po žemėm BM9.
| refl.: Pasikasu, pasirausiu SD361. Ale tu pasakyk man, kaip tokia pelytė po tokiuo akmenim ir dar taip giliai pasi̇̀kasa Ds. Pàskasė vilkai po tvartu Lp. Atėjo dvylika razbaininkų, o jie per pamatą pasikasė ir įlindo į vidų BsPI10.
3. palaidoti: Pakasu, iždėmi numirusį SD568. Šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. Kukuosi kai gegužė, ale neiškukuosi, ką po žeme pakasei B, Sch81. Mane visi laikė jau seniai pakastu rš. Pakasė jį sodžiaus kapinėse M.Valanč. Numirė teipag bagočius ir buvo pakastas MP237. Rūsis ūmai įgriuvo ir vyrą pakasė prš. Pavelyk man pirm nueit ir pakast tėvą mano BtMt8,21. Pakastas būsi geroj senatvėj Ch1Moz15,15. Numirusius pakastumime SPII182. Būdami … palaidoti, arba pakasti DP54. Kožną dieną žmones mirštančias ir pakasamas regim BPII6. Tenai numirė Aaronas ir tapo tenai pakastas BB5Moz10,6. Numiręs ir pakastas Vln18. Nū žmogaus kūną pakaskim Mž413. Žmonių taipo nū daug didei pamirė, jog nepakastus varnai, vilkai ėdė Mž427.
4. kasant ką nuversti, išrauti: Kad kas tą uolą pakastų, nuritintų Vaižg. Kad žinotų ūkinykas, kurią adyną vagis turėtų ateit, … neduotų pakast namų savų DP552.
5. nedaug prikasti (šakniavaisių), iškelti į viršų kasant: Pakàsk bul'bų pietum! Slm. Gal do bul'vų nėra pakastų̃? Ds. Padėjo dieną bulbių pakàst Ėr. Iš sykelio [bul'vų] pakãsę (prikasę) pūrą Ds. Nevartoti šviežio, ką tik pakasto durpžemio, bet duoti kokius metus išsivėdinti Š.
6. iškasti (duobę, apkasus): Okopai pakasti per laukais Dsn.
^ Žmogus, kurs valgė duoną mano, pakasė po manim duobę (padarė ką bloga) M.Valanč.
7. galėti, įstengti kasti: Tu dar mažas, nepakasi̇̀ Kp. Be lopetos žemės nepakas Pnd.
^ Kaip pakasi, taip palesi (kaip dirbsi, taip ir valgysi) Skr.
8. refl. prk. sunkiai pasiirti, paeiti, pavažiuoti: Jis vos pasi̇̀kasa per tą purvyną Gž. Ji jau šaunų galą pasikasė I.Simon. Vis šiek tiek į priekį pasi̇̀kasa Gž.
◊ (kur) šuõ pàkastas esmė: Tai mat kur šuva pakastas! rš. Čia kur kitur šuva pakastas A.Vien.
parsikàsti, parsi̇̀kasa, parsi̇̀kasė
1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg.
2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž.
3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau parsi̇̀kasė [vyrai] iš girių [su medžiais žiemą] Gs. Parsi̇̀kasė lyg vėžys į trečią dieną Šn. Jie jau namie, o kada mes parsikàsim?! Pg. Kap mes parsikàsim namie per tokius pūtinius? Kb. Palauk da, paki jis parsikas Pg. Jei tep vakar būtų snigę, būtau niekap neparsikãsęs namo Lš. Manė su nakčia parsikasią namo A.Vien.
pérkasti
1. tr. skersai, kiaurai ką iškasti: Perkasu SD295.
^ Jūros neparbrisi, kalnų nepárkasi Šll.
2. tr., intr. padauginti kasant, per daug iškasti; per toli nukasti: Reikia žiūrėti, kad, kasdami griovį, jo „neperkastų“, neiškastų gilesnio kaip reikia rš. Nebekask toliau, matai, kad jau pérkasei dirvon Kp.
3. intr. praleisti kasant kurį laiką: Párkasiau par dieną Bržr.
4. refl. prk. sunkiai ką padaryti, sunkiai apsidirbti: Liuobam nepársikasti verpalais (daug turėjome verpimo), o dabar nėkas nėko neverpina Bržr.
5. tr. perbedžioti, pervartyti kastuvu: Kad kompostas greit vienodai pūtų, jį reikia 2–3 kartus per metus perkasti rš. Perkasta žemė yra derlinga Šl.
prakàsti, pràkasa, pràkasė tr.
1. M, J, N prarausti; kiek iškasti: Užpustytus takus reikia prakàsti rš. Prakàsk patvory duobelę ir supilk šitas šiukšles Slm. Kur laikosi vanduo, reikėtų griovelius prakasti rš.
| Tas žmogus, tai matydamas, ir ėmė kast ir prakasė tą raginį žmogų BsPI7.
2. pralenkti kasimu: Manęs nė vienas vyriškas neprakàs par bulvakasį Šts.
3. nusikasti kiek (šakniavaisių): Prakàsk kelius kelmelius bul'bų! Slm.
| refl. tr.: Kai duonos nėr, tai da lietuvis, ė bul'bų prasikas… Plš. Dabar jau bul'bų prasi̇̀kasėm, tai duonos mažiau bereikia Slm.
4. refl. prk. sunkiai praeiti, prasiplunkti: Eik, prasikask per vėpūtinius, jei nori, pamėgink! V.Krėv.
prikàsti, pri̇̀kasa, pri̇̀kasė tr.
1. prieiti kasant: Kasdami molį pri̇̀kasėm Rm. Turiu durpos neprikasamos šešis margus (kasant negalima pasiekti durpių dugno) Lp.
prikastinai̇̃ adv.: Turim velėnų, bet negal prigauti: yr neprikastinai̇̃ (giliai) Šts.
| refl. tr., intr.: Yra daromi gilūs gręžimai, bet iki pagrindinio meteorinio gabalo dar neprisikasta P.Slavėn. Kask, kiek nori, vis tiek nieko neprisikasi rš.
2. prirausti, pririnkti (šakniavaisių): Prikask pilną krežį bulvių J. Pri̇̀kasiau bul'bų kai akmenų Tvr.
| refl. tr.: Prisi̇̀kasiau ir morkų, ir burokėlių Slm. Ot bùlbių kad prisi̇̀kasiau! Pc.
| Pigai to lobio prikàsimės DP525.
3. kastuvu iš žemės išimti: Daug turpių prikasėm par dieną Als.
| refl. tr.: Prisikasėm turpių dvejims metams Als.
4. refl. prk. sunkiai prieiti, privažiuoti: Led prisi̇̀kasiau prie namų Ds. Vis dėlto prisikasiu ligi Dotamų A.Vencl. Led led (= vos vos) prisikasiau (priplaukiau) prie krašto, būčiau prigėręs Rm. Prisiirti (prisikàsti) prie kranto BŽ24. Prieš vakarą jau mes prisi̇̀kasėm iki namų Up.
5. truputį užkasti: Sėjinukai prikasami iki juos išsiunčiant į miško kultūrų plotą rš.
sukàsti, sùkasa, sùkasė tr.
1. M suleisti į žemę: Nauji stulpai sukasti Pc. Grįšime senuoju vieškeliu, pro mažus, nosis į žemę sukasusius, namukus P.Cvir.
| refl. tr.: Jie patys stulpus susikasė Grl.
2. sužerti, sukapstyti: Krūva sniego sukasta Žem. Sukasė kelio kraštus ir vidurį, norėdami pakelti gatvę rš. Aš sukasiau tą tvartą (dėjau kastinius šulus) Lp. Sùkasė, sužarstė pelenelius Klt.
ǁ suversti, sustumti: Sukask plaukus nors už ausų Všv. Plaukai tamsūs, už ausis sukasti S.Dauk.
| refl. tr.: Vaikščioja, plaukus už ausų susikasęs Sr.
3. subedžioti kastuvu, supurenti: Kokis plotas žemės sùkasta Lp.
| refl. tr.: Susikasiau sau darželį, pasisėsiu bijūnėlį Upn.
4. sulaidoti: Ten juos vokiečiai sùkasė pusgyvius, suvertė Gl. Sukasa žemėse jo sėbrų ir kitų mūšyje kritusių priešų kūnus LTII398.
5. suvalyti, surinkti: Sukasa du maišeliu [bul'bų] ir veža [namo] Lp. Sėklos nesùkasėm (neprikasėm tiek, kiek buvo sodinta) Ut. Sodinau didesnėm, sùkasiau kiaulinėm [bulbėm] Ign.
6. kastuvu išimti iš žemės: Ar jau sukasėt turpes? Als.
| refl. tr.: Turpes susikasę, galėsim kitų darbų imtis Als.
užkàsti, ùžkasa, ùžkasė tr.
1. užrausti, užversti žemėmis ar kuo kitu: Užkask rūsį, kad nebūtum žymės J. Šuniukas tuo užšoko ant uslano, … pagriebė … blyną ir užkasė po suolu BsPIV266. Žukask šienan obuolius, tai ir neras vaikai Rod. Du kačiukus ùžkasiau, vieną palikau Rm.
| prk.: Pasakiau žodį, visas kalbas ùžkasiau (nutildžiau) Ll.
| refl.: Užsikasa pusnynuose iki akių Blv.
2. palaidoti: Jau senelės nebematysma po saule – ažùkasėm žemėm Ob.
| refl.: Grabe gyva užsikast turiu rš.
3. paslėpti žemėje: Pinigų ažùkasta žemėsna Dglš. Yra žemėj pinigai užkasti M.Valanč.
^ Užkasti pinigai nešildo M, Sim.
4. kasant ką užtikti, rasti: Kasdamas duobę, užkasė seną grabą Up. Kaip tik pradėjo kast, tuoj užkasė didelį katilą pinigų BsPII200.
5. refl. tr. užsidirbti kasimu ar kokiu kitu darbu: Kelius pūrelius da užsikasmà rudenį bul'bų Skdt. Jis per vasarą kasė griovius ir užsi̇̀kasė pinigų Ėr.
6. iškasti, darant užtvarą: Norėdamys dar kryžeiviai, idant žemaičiai negalėtum jiems atmonyti, nu Sambijos krašto tris pylas užpylė ir tris griovius užkasė S.Dauk.
7. refl. kasant praturtėti, prasigyventi: Apsiženijęs ir anas užsi̇̀kasė Ktk. Vienas neteisingas skatikas šimtą teisingų ryja, ir toki [žmonės] niekados užsikasti negali Gmž.
8. refl. sunkiai užeiti, užlipti, užsikapstyti: Kaip tu ant vežimo toks mažutis užsikasi? Ėr.

Daugiau informacijos

dasisémti

Apibrėžtis

sémti, sẽmia (sẽma Ktk, Dv; KlC61), sė́mė K; SD35, H, R315, MŽ422, I, Sut
1. tr. DŽ imti, pilti skysčių, kabinti biralų: Moteris prisaikdino urėdas, kad vandens iš čia nesemtų J. Senis sẽma, sẽma vandenį, ir vis dykas rėtis (ps.) Smn. Būriai semia vandenį i lieja Plv. Kas neturi šulinio, tam [v]andenį leidžia sémt [kaimynai] Grv. Iš kur tu semi̇̀ vandenį? Mlk. Šaltinėlis – sémk ir sémk, ir vis tai yra vandens Rod. Tris keturis kibirus išnešei, i nebėr vandens: su kaušeliu turi sémt LKT144(Kin). Ir vandens malkus iš klano sémdami gėrėm K.Donel. Buvo sémtie mediniai kaušai Smal. Sẽma su juom, su šituo samčiu JnšM. Su ranka sémsi vandenį LKT255(Pg). Sẽma iš krūvos ir pilia prieš savę Kkl. Sėmė iš maišo miltus virtiniams, o žvilgsnis nejučiomis rausėsi svirnelyje J.Avyž. Viduo[je] tau sẽma grūdus, pila į maišą – visus grūdus tau išpils! Sd. Anos (moterys) bulbas sklepe sẽmia Dglš. Su ta bertuve sẽma i bera grūdus Vvr. Ten pinigai sukrauti krūvomis, lyg akmens prie plento – tik pasilenk ir semk rieškučiomis V.Kudir. Bites semdamys, būkiat kantri ir palengvai tą darbą atlikiat S.Dauk. Atėjo mergelė vandenėlio semti, atjojo bernelis žirgelio girdyti LTR(Grv, Btr). Man vandenėlį bèsemiančiai ir burnelę beprausiančiai, ir užtiko šiurkštus vėjas (d.) And. Kareivėlis žirgelį girdė, mergužėlė vandenėlį sė́mė JD939. Man vandenio besemiant, atjojo du bernyčiu KlvD190. Ir atejo trins seselės vandenelį semti StnD7. Kam sė́mei avižužėlių, kano šėrei žirgužėlį? JV70. Tos atejo semtų vandinio BB2Moz2,16. Semkite dabar o neškit užveizdėtojui svodbos BtJn2,8. Tarnai žinojo, kurie sė́mė vandenį DP68.
^ Tie rūpesčiai sveikatą kasdie kap semtè sẽmia Žal. Nesemk su samčiu – ir su pirštu prilaižysi (apie karštą meilę) LTR(Plng). Semk lapus (lapienę), daugiaus nieko nebus (sakoma, kai baigiasi valgis) VP40. Sémk lapus, bo daugiau nebus Žrm. Sémk grybus, geriau nebus Dv. Gera gyventi, kai yra iš kur semti KrvP(Dt). Semi su rėčiu vandenį VP40, M. Nemėtyk bulvių po kojų – ne iš balės semi̇̀! Ps. I tėvas pinigus ne iš upės sẽmia Klt. Pinigai ne iš upės semami, bet sunkiu darbu gaunami TŽV602. Nei semta, nei pilta – pilna bačka syvų (kiaušinis) LTR(Slk).
semtinai̇̃ semtinõs: Anims (kaimynams) rodos, ka piningus semtinai̇̃ sẽma Krš. Pieno semtinai̇̃ pasemk su puodelaičiu Slnt. Nepilk, nepilk – semtinõs semk Yl.
| refl. tr. K: Gerti vandenį semdavos iš upelio J.Jabl. Aš nesisémsiu, tu man duok Skr.
ǁ traukti, siurbti: Drignė sẽma iš versmės vandenį – lis lietus Aps.
ǁ valgyti (sriubą): Kruopikių gal sémsi? Erž. Kiek te aš valgysiu, šaukštą sémsiu, i gana Klt. Padėk prastų burokų – nesem̃s i šaukšto Klt.
2. tr. prk. imti, gauti ką tinkama, reikalinga, naudinga: Jis maudos, sveikatą sẽmia Šd. Jis iš to tik naudą sẽmia PnmA. Iš mano kalbos pinigus sẽmia Čk. Būtų gerai, kad ir kiti rašantieji per daug nesiskubintų ir stengtųsi semt žinias iš tikresnių šaltinių V.Kudir. Mašinos gamins mašinas ir sems pasaulio energiją tokiu mastu, kurį dabar mums sunku net įsivaizduoti P.Slavėn.
| refl. tr.: Iš tarmių semdamies medžiagos, galėtume gerinti rašomąją kalbą rš. Išraiškos priemonių K. Donelaitis semiasi iš liaudies kalbos rš.
3. tr., intr. DŽ užlieti, tvindyti: Pavasarį vanduo visą apylinkę sẽmia Ėr. Vakar po lietui vanduo net tiltą sė́mė Pc. Vanduo sẽmia pievas Dkš. Jau vanduo lieptą sẽmia Jrb. Kad paleidžia [v]andenį, tai sẽma dirvą, pilni tarpežiai Slm. Varduva sema į lankas, kad upis yra ištvinusi Šts. Šuoja patvinus – per brastą važiuojant, ratus sẽmia Sml. Semia vežimą R, N.
| prk.: Dangus žemas, retos žvaigždės kibirkščiuoja, o jo pakraščius nuo pievų kylantis rūkas semia V.Bub. Saulė jau leidosi, ir raudona žara sėmė dangaus pakraštį rš.
| refl.: Pakilo didelis viesulas ir varė bangas į laivą taip, kad laivas sėmėsi SkvMr4,37.
ǁ refl. Skrb lietis, bėgti į vidų: Kol aš nubėgau, karvei pradėjo vanduo sémties į burną Rt. Batas suplyšo, sẽmas [v]anduo į vidų Vgr. Par liptą eitant, jau sẽmas [vanduo] Šts.
4. tr. prk. supti, siausti: Sẽmia, sẽmia mus vokiečiai iš visų šonų! Klt.
ǁ apimti: Snaudulys sėmė jo sąmonę rš. Nerimas sėmė jaunų vyrų širdis rš. Pyktis ema, kaip [v]anduo sema Vžns.
5. mušti, kirsti, rėžti, duoti: Sémk į sprandą už tokį darbą! Ll. Jis piktas, sẽmia, ką nutveria Mrj. Kai sėmiau antausį! Gs. Aš tau kad sémsiu, tai tu atsiminsi! Gž. Sémk smagiai į snukį, ka pajustų! Vdk. Sémti par ausį tokiam kogaliuo! Šts. Sėmė iš peties, pasivedęs į šalį, ir paklausė, ar dar nori rš.
6. tr. pjauti: Mano peilis gerai duoną sẽmia Snt.
◊ gali̇̀ rieškùčiomis sémti daug: Senojoj gryčioj, būdavo, duonvabalius gali̇̀ rieškùčiom sémti Skrb.
nors sáuja (rieškùčiais, sámčiu) sémk labai daug: Samanykščioj uogų – nors sáuja sémk Klt. Žmonių aibę turiu valgydinti, bet užtat naujienų – nors rieškučiais semk Pt. Šiem reikalam mergų – nors samčiu semk B.Sruog.
pi̇̀nigus sémti pelnytis: Žiūri mūs žmonelės, kaip iš po jų kojų svetimšalis begėdiškai semia pinigus V.Kudir.
sáuja sémti labai daug: Jai kad būt sáuja sémt uogų, tai gal rinkt[ų] tada Klt.
sáujomis sémti daug gauti: Pinigus semu saujomis rš. Išsimokiau siūti, daba piningus saujoms semsu Vkš.
svetimomi̇̀s rañkomis žarijàs sémti nemalonų ar pavojingą darbą pavesti kitiems: Mėgsti svetimõm rankom žarijàs sémt Rgv.
apsémti, àpsemia (àpsema J, Š, Dbk; R, Sut, api̇̀semia Kp, An; RtŽ), apsė́mė tr. K; Rtr
1. didumą (biralų) nusemti: Apsė́miau grūdus, apsė́miau iš pakojos Klt.
2. R, N, Š, DŽ užlieti, užtvindyti: Vanduo apsė́mė tekinius ratų J. Vanduo apsė́mė visą pievą BŽ160. Nemunas apsė́mė daržus Vl. Miežiai buvo apsemti vandeniu ir iššuto Lnkv. Vienąkart ažėjo lietus, tai apsė́mė visą gryčią Kp. Kožnam pavasary api̇̀semia tą pievą Krs. Ans pasilipo an kėdalės, jau i kėdalę vanduo apsė́mė Als. Tankiai čia àpsema ir tiltą, ir lanką Drsk. Lieptai plūduoja, apsemti̇̀ [v]andenio Klt.
| prk.: Buvo suspindusios kelios vakarinės žvaigždės, bet ir jas visas apsėmė debesys rš. Dūmais visas apsémtas jau tvartas (dega)! Klt.
| refl. Š: Visa pieva apsisė́mė vandeniu Vlkš.
ǁ prk. apimti: Buvo apsémtas ligų Vvs. Bėdos, vargai mane apsė́mė Ds. Apsė́mė miegas Ktk. Šilta pasitikėjimo banga apsėmė jo krūtinę rš. Iš karto viską pasaulyje apsėmė tyla J.Balt. Savo baisybe visus mus apsėmė PK143.
3. prk. apnikti: Tik ineik pas juos gryčion, tuoj visas kojas blusos àpsema Trgn. Ana varnos visą lauką apsė́mė lyg marios Lš. Jos (bitės) apsė́mę (apgulę) korius sėdi Lp.
4. R377, Dbk apsupti, apstoti iš visų pusių: Vokiečiai užejo, apsė́mė Ad. Nieko ir nenumanėm, tik žiūrim, kad jau apsė́mė kariuomenė Sdk. Apsė́mę [laiko] urėdą jiej visi Lp.
ǁ apjuosti, apsukti: Lovelis turi apsė́męs kartį JnšM.
atsémti, àtsemia (àtsema Š), atsė́mė tr. K, J, Sem; Rtr semiant atpilti, dalį nusemti, nupilti: Ar atsė́mei vandenio arbatai? Lnkv. Atsė́miau tau kiek prėskinio, ar valgysi? Ktk. Da truputį atsémk miltų, bo bus per daug Krs. Puodas kai tik pradės virt, atsémk vandenio Srv. Ot, àtsemi pirmalakų ir mali Btrm. Ir atsémti reik sėklai, jug reik pasėti Ms. Atsémsu [viralo] i tau paliksu, neliksi neėdęs! Krš. Šeimininkė atsems po stiklinę, prikimštą plunksnų, papils priešais ant stalo Žem. Grūdus inpylus, neatsémk: visą dalią atsémsi (priet.) Klt.
| prk.: Graužė ji mane, graužė, kol sveikatą atsėmė (atėmė) Srv.
| refl. tr. Gsč: Aš vaikuo atsisė́miau pieno Akm. Sau irgi gerokas rieškučias [sėklos] atsisėmiau Jž.

×dasisémti, dasi̇̀semia, dasisė́mė (hibr.) tr. prisipilti tam tikrą kiekį: Dasisémk uogosna [v]andenio, i atsigersi Klt.
įsémti, į̇̃semia (į̇̃sema), įsė́mė
1. tr. K, N, Š, Rtr semiant įpilti: Įsémk porą šaukštų kąsniui užbaigti Skr. Šulnis taip nuseko, kad nebgal į viedrą nė vandens įsémti Vkš.
| Kad spietį įsemi, tai menkiaus trečia dalis avilio tur tuščia pasilikti Rdž. Įsemkiat dabar kožną [spietlių] ypačiai į aulį ir nuneškiat ant savo tikros vietos S.Dauk.
| prk.: Velniuo (nedoram žmogui) proto neįsémsi Krš.
| refl. tr., intr. Rtr: Sėmiau brazdėjau po šulnį, bet nieko neįsi̇̀sema kibiran Š. Ansai indą pasiėmęs, karšto vandens įsisėmęs (d.) Tv. Kopūstų jukelės insisė́miau, o mėsos nevalgiau Klt.
2. refl. prk. įsileisti, pradėti, imti (ką daryti): Kad įsisems paskui žmogų lakstyt, tai ant kulnų ir ant kulnų Skr.
išsémti, i̇̀šsemia (i̇̀šsema Š; SD183), išsė́mė tr. K; R47,127, I, Sut, N, M, Rtr
1. išpilti (skysčius), iškabinti (biralus): Išsemt SD410. Jinai, anyta, išsė́mė visus grūdus, miltus J. Pieną išsė́mė iš šulnies, kaip visi buvo laukūse Krš. Šulinys stovi vidur kiemo, neišsemiamas nei žiemą, nei vasarą Grš. Kvaila buvai, reikėjo visus barščius išsémt Erž. Kumet kiaulę mesinėjo, kraujus iš vidaus išsė́mė su krūzeliu Vkš. Iš aruodo išsė́mei rugelius, ir nėra Žrm. Eikit maltų, pabėralę iš pečiaus išsėmiau Užp. Sniegą prastums kely [mašinos], o purvo neišsem̃s Klt. Anglis i̇̀šsemia ir veža parduot Krs. O kad jie virė, privirė katilus ir sagonus, vis tų miltų neišsėmė DS262(Rs). Pelenus i̇̀šsemia, padaro šarmą Grnk. Žvyrių išsė́mė, kelin išvežė – ir paliko duobė Trgn.
| prk.: Išsėmei (išnaikinai) gražumą iš mano veidelio LTR(Rš).
^ Ėmei išsėmei, dabar pripilk LTR(Šll). Aruodą išsemti lengviau kai pripilt LTR(Km). Marių neišsemsi, žvaigždžių nesuskaitysi LTR(Rz). Šaukštu (Su šaukštu VP43) upės neišsemsi Sim, LTR(Rz). Ne viedru sveikatą išsémsi, ale šaukščiuku Rš.
| refl. Rtr: Šulnys išsisė́mė Š. Ir šulinyje vanduo, tankiai semamas, išsisema TS1896,8. Išsisė́miau du viedrus [v]andenio karvei pagirdyt Klt.
| prk.: Ar jau išsisėmė šaltinis vargų? TS1900,1.
2. prk. viską tinkama, reikalinga, naudinga paimti, sunaudoti: Mokslios mergaitės iš jos veikiai išsėmė visą jos skaitomąjį, rašomąjį mokslą Vaižg. Galimybės dar toli gražu neišsemtos sp. Neišsemta versmė meilės didės PK146. Ir mokslus labai naudingus, ir graudinimus reikalingus pigai ižsemsime DP413. O pone Dieve, mielaširdystėj neišsemtas MKr32.
išsemiamai̇̃ adv.: Autorius nemano, kad jis išsemiamai (išsamiai) viską yra aprašęs rš. Priežastis nėra išsemiamai̇̃ žinoma NdŽ.
| refl.: Meilė jo niekumet nemažinas, negi išsisem nepabengta gausybė jo mylaširdystės M.Valanč.
3. LL237, Dkš, Pb prk. atimti, sunaikinti (sveikatą, jėgas): Girtavimas sveikatą išsė́mė Mrj. Tie sunkūs darbai man sveikatą semte išsė́mė Mrj. Ilgų metų vargas išsėmė jėgas tėvams sp.
| refl.: Išsisémsiu iš sveikatos Rs.
ǁ refl. netekti jėgų, nusilpti: Trečią kelionės dieną dainininkai išsisėmė ir užkimo rš. [Mokytojas] visai išsisėmęs, pavargęs J.Paukš. Bet aš visai išsisėmiau ir nusigalavęs atsisėdau ant akmens rš. Vaismedžiai, per anksti pradėdami vesti vaisius, greit išsisema ir nusilpsta rš. Menko ryškio žvaigždės išsisemia P.Slavėn.
4. iki galo atskleisti, viską apimti: Mūsų rinkinyje galėjo tilpti vos menkutė milžiniško Vilniaus meno lobyno dalelė – jo neišsemsi nė tūkstančiais fotografijų rš. Elektronas taip pat neišsemiamas, kaip ir atomas rš. Šitoje apibrėžtyje yra dalis tiesos, bet tai toli gražu neišsemia visos tiesos rš.
5. refl. baigtis: Ligonio jėgos visai išsisė́mė NdŽ.
nusémti, nùsemia (nùsema), nusė́mė tr. K; N, M, LL318, Rtr
1. semiant paimti dalį (skysčių ar biralų): Nusemk biškį, kad nebėgtų par viršų J. Vieną [šulinio] kubilą nùsemia, o ryte i vė vandens yra Grd. Nusistos, tą šarmą nusémsi, parkoši i drabužius virinsi Vž. Juliukas sumals, o tu, Janyt, nusémk girnas Skr. Tai kas gi nusė́mė aruodą – klėtis ažrakinta buvo! Sdk. Miltus nùsemam sūdan kokian Rš. Pasižiūriu – ogi baisiai smarkiai nusémta [bulvės] Slv. Kad aruodus pripiltumėt ir kaupų nenusémtumėt (palinkėjimas kuliantiems) Pnm. Duok, Dieve, svočiai penkiais šešiais arti, ketveriais akėti, aruode kaupelio nigdi nenusemti NS751.
| refl.: Mūsų mažasis šulniukas nusisė́mė Grz. Nusisem̃s didumas, [vanduo] bus da skanesnis Mžš. Tas supuvęs medis šuliny pradeda nusisemti, tai ir vanduo gardesnis KzR.
2. nupilti, nugriebti: Putas nusemiu R303. Vieni būrai buvo blogi, nūsémdavo [valgio] taukus Rsn.
3. prk. Ut smarkiai paveikti, perimti, sujaudinti: Nusė́mė visą – šitokį žvėrį pamačiau! Klt. Kaip aš jį pamatau, tai visą tuoj ir nùsema šiurpas Sdk. Tai nusgandau, kad net visą nusė́mė! Dglš. Esmu nusémtas visas Gmž.
pasémti, pàsemia (pàsema Mžk, Lš, Rod), pasė́mė tr. K; N, Sut, M, Rtr
1. paimti kuo skysčių ar biralų: Su samčiu pasė́miau vandens J. Pamilšu, paséms pri košės pieno literį Všv. Su bertuve pasémsi, išbersi, i būs čysti grūdai Vvr. Jei viedras eketėn nelįs, vandinio nepasémsi Kpč. Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą V.Krėv. Priejo pri šulinės ir pasėmė vandens S.Stan. Vandenėlio nepasėmiau, viedružėlį palydėjau LTR(Rm).
| prk.: O, kad oro plačiau kiek pasemt krūtine! Mair.
^ Ir tavo, vaikeli, kruvinai uždirbta kapeikėlė ne iš upės pasemiama Žem. Stiklinis puodas, puode vanduo juodas, kai pàsemi, kalba (rašalas) Užp.
pasemtinai̇̃ adv.: Su bulvėms pasemtinai̇̃ valgė žalius kopūstus, užpiltus su kanapių pienu Lk.
| refl. tr.: Pasi̇̀semas saują zodos (sodos) i gera Krš. Pasisėmei vandens iš šulnies – gerk, pilvelį apmušdamas Mžk. Pasi̇̀semia saują košės i valgo Btg. Pasi̇̀sema saldės, atsigeria Mrc. Palūkėk tamsta čia valandėlę, pasisemsiu vištelėms lesti Žem. Kad būt krūva [uogų], pasi̇̀semi ir eini Klt. Kaimynai pamokė, kaip lengva gauti pinigų, jei yra ko iš aruodo pasisemti V.Krėv.
ǁ įstengti semti: Niekas neparaško [obuolių], kas išeina, ir vyno nepàsema (ps.) Mlk.
ǁ pasrėbti: Ir kopūstų, – jei porą šaukštų pasem̃s, ir dauges nesema Pv. Pasė́mėm pieno su duona, ir gana! Lp.
| refl. tr.: Anas pasisėmė bent porą šaukštų LTR(Ds).
2. prk. gauti, paimti: Žinios, gautos per vietinius gyventojus, daugiausia buvo pasemtos iš okupacinės spaudos J.Avyž.
| refl. tr.: Pavažinėjęs gudrybės daugiau pasisemia J.Paukš. Parvažiuodavau aš su paviržiu atostogų, skubėjau mokyklon – nors mėnesį, nors du pasisemti mokslo J.Balt.
3. užlieti, apsemti, užtvindyti: Kai kuriais metais šitą pievą [v]anduo pàsema Ds. Iš kalno bėga [v]anduo ir pàsemia klaimelį Skdt. Kitur pasė́mė ir krantus, o čia kap nelijo, tep ir nelyja Gs. Kap siūbterė lietaus, tai vanduva pasė́mė visus daiktus Rod. Ot lietus, ir kelius pasė́mė Pv. Visos pievos vandeniu pasémtos Lzd.
| Arkliai brisdavo vandenin iki pakinktų, pasemdavo vežimus Mlt.
ǁ prk. apimti: Monikos galva darėsi sunki ir sviro, miego pasemta rš.
ǁ aptekti: Pasėmė pūliai nagą ir nuvarė Plv.
◊ kai̇̃p ugniẽs pasisémti labai trumpam laikui: Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemt ir vėl atgal Gdr.
kai̇̃p žari̇̀jų pasisė́męs labai skubiai (išbėga): Trumpai buvo, kàp žari̇̀jų pasisė́mus išbėgo Mrj.
pérsemti tr.
1. perpilti (skysčius ar biralus):
^ Šaukštu jūros nepersemsi LTR(Auk).
2. Sut prk. išsekti, pasibaigti: Ižg versmės nepersemiamosios visa gera plūsta DK180. Nepersemiamą ir neižmestuojamą mielaširdystę garbinu DK142. Neižmestuojamoji didėji ir nepérsemiamoji meilė DP242. Lobiai nepersemiami, lobiai neregėti DP525.
3. refl. prk. pasidaryti apimtam, prisiimti: Jos giliai persisėmę tos dvasios rš. Pats persisemi tuo didžiu heroizmu sp.
prasémti, pràsemia, prasė́mė tr.
1. Rtr kiek nusemti, semiant nupilti: Šulnėlis prašo: – Mergele, mergele, prasemk mane, tai pati pagersi, ir man bus lengviau (ps.) Vlk. Paėmęs sau stuomenį, pràsemia šaukštu pautienę Dv.
2. prk. išsekinti, išeikvoti: Neprasemta mylaširdysta brš.
prisémti, pri̇̀semia (pri̇̀sema; Sut), prisė́mė tr. K, BŽ280; DP26, I, N, Rtr
1. BB1Moz24,16 semiant paimti, pripildyti (biralų, skysčių): Prisemk man pilną samtį vandens J. Prisem̃s [v]andenio ir duoda vėlios Pb. Prisémk pilną viedrą [v]andenio, sugers karvė Klt. Priraškė obuolių ir vyno prisė́mė (ps.) Mlk. Pasturlakų prisė́miau pilną maišą Kt. Prisė́mė avižų iš jo aruodo Pls. Tų miežinių pelų terbikę prisėmęs Nv.
prisemtinai̇̃
| refl. tr. DŽ: Valstietis, prisisėmęs sėtuvę, nubrido per dirvą J.Avyž. Prisisė́mė bliūdelį, prisipylė, pagėrė Als.
ǁ refl. tr. pritraukti, prisisiurbti: Ji prisisė́mė burną vandens NdŽ.
ǁ refl. tr. prisirinkti: Tvarte utėlių prisisė́miau (vištų utėlės aplipo) Dglš.
ǁ privalgyti: Jau prisėmiau Šlv.
2. biralus, skysčius semiant išpilti iki galo: Šiemet prisė́mėm savo šulnį Rm. Jų šulnys prastas: kai tik daugiau vandenio reikia, tai ir pri̇̀semia Sml.
^ Šulnį prisemia – aruodo neprisems! Pšl.
| refl.: Kai prisisė́mė šulnys, i nebeatsiranda daugiau vandenio Bsg. Širmulio šulnys geras – neprisi̇̀semia Pc.
3. užpilti, pripildyti; duoti įbėgti, įtekėti, įbirti: Vanduo ką tik rogių neprisėmė Grž. Rodos, negilu, o batus prisė́miau Lš. Prisė́miau čebatus vandenio OG363. Prisė́miau koją (batus) Šts. Prisémti gali tus kaliošelius Rt. Neik čia tiesiai par balę – prisémsi kojas Krč. Prisemti medžiokai žliurgsėjo žingsnį žengiant rš. Kol parėjau par kiemą, ir prisė́miau medžiakus purvo Skrb.
^ Neperšokęs per upelį, nesakyk opa, kad neprisemtai čebatus LTR(Mrj).
| refl. J, Všv: Klumpės prisisė́mė sniego Km.
4. prk. gauti, paimti: Iš kur tu i prisėmei tiek žinių? Upt.
| refl.: Sveikatos kurortuose per daug neprisisémsi Vlkv. Budėkite, kad prisisemtumėt meilės kaip kriauklės – jūros ošimo J.Marcin. Vargo prisisė́męs, vargo ir nebebijai Kp.
◊ kai̇̃p (lýg) vandeñs (vándenio) [bùrną, burnõn] prisė́męs (prisisė́męs) visiškai (tyli): Tyli kai̇̃p [v]ándenio prisisė́męs Krs. Pievose tik arkliai iš lėto pančiais žvangina, o bernai – lyg burnas vandens prisėmę K.Bor. Krekla su Jazukevičium nors žino, bet kaip vandens burnon prisisėmę rš.
rieškùčiomis prisisémti daug patirti: Visko toje artelėje rieškučiomis prisisėmiau rš.
susémti, sùsemia (sùsema Krš), susė́mė; N, Rtr
1. tr. M, DŽ semiant visus paimti, surinkti: Susémk visus grūdus J. Susémk iš pamaišinio pasturlakas, žąsys sules atėjusios Pš. Tu da ir susémk miltus Skdt. Jau tus grūdus susė́mė, parvežė i supylė į miegą Kv. Išvėtė gražiai, susė́mė tą javą, net gražu dabot Btrm. Policija atrado javus, į maišus susemtus prš. Kiek čia tų žirnių – visus į sėtuvę susė́miau Vkš. Petrienė bites susė́mė iš liepos Pbr. Susė́mė spietlių ir suleido į aulį Krš. Susémk [ištiškusį] kiaušinį Ėr. Ragana …, susėmus žarijas, supylė jas į … duobę VoK133. Susemiema tą sudabrą, nunešiema ant kalvelį NS18.
| prk.: Nelaimių, kaip ir visuose namuose po tokio žiauraus karo, semte nesusemsi J.Marc.
| refl. tr.: Sau susisė́mė tus piningus Rt. Aš noriu morkas susisémt Pc. Susisė́mės savie į rėtį [bičių spiečių] i parsinešės LKT135(Dov).
2. tr. sugerti, sutraukti: I susemk man dirvai tiek vandenio! Upt.
3. tr. prk. apsupus visus paimti, suimti: O gal juos ten visus vokiečiai susėmė… J.Avyž. Apsuko girias i susė́mė tus ponaičius Pj. Užvedė miliciją, tus žalčius susė́mė Krš.
4. tr. prk. užgrobti, pasisavinti: Žentas susems visą turtą, pamatysi! Upt. Valdininkai susems ūkius rš.
5. tr. prk. apimti, ištikti: Kad sùsemia piktumas žmogų, kai kitas moko, o pats nieko nežino! Srv.
6. intr. šnek. užtvoti, suduoti: Gerai, ka susė́mei par vaplę – žinos pliaukšti! Ll.
◊ barščiùs susisémti apsikruvinti, apsijukoti: Kai duosiu – barščiùs susisémsi! Alv.
užsémti, ùžsemia (ùžsema Krm, Ob), užsė́mė K; Rtr
1. žr. pasemti 1: Atrakino svirną, ažsė́mė miltų ir nuvežė Lz. Ažusémk man vandenio pagerėt (atsigerti) LKKIX206(Dv). Ažsė́miau rieškučias grūdų Grv. Nuotaka žusė́mė pirmą viedrą vandenio ir žurišė juostą Rod. Kas ateima, àžsema maišelį grašių ir duoma (ps.) Lz.
2. tr. BzB335, NdŽ semiant sugauti (žuvį).
3. tr. užsrėbti, užvalgyti skysto maisto (paprastai valgymo pabaigoje): Gal žusémsit rūgštaus pieno? Pls. Užsemk nor kopūstų, kad nenori mėsos Nč. Reik žusémt nedaugį Rod.
| refl. tr.: Pavalgiau, tai daba reik ką užsisémt Erž. Kruopų užsisems vaikas Brb. Reikia užsisémt grucės Lp.
4. tr. DŽ užtvindyti, užlieti: Daug pievų ažùsema Dauguva Ob. Vanduva žusė́mė Žrm. Pavaserį Neris vis ùžsema ir ùžsema tą pievą Krm. Kasyklos yra vandens užsémtos NdŽ. Serbentelę uogelę [v]anduo ažsėmė Tvr.
| refl. NdŽ.
ǁ prk. užimti, užplūsti: Kariuominė užsė́mė visus laukus Vrn.
5. intr. šnek. suduoti, užtvoti: Kad užsémsiu par nagus, tai kai mat paleisi! Ll.

Daugiau informacijos

prisémti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

atprašýti

Apibrėžtis

prašýti, prãšo, prãšė
1. tr. SD1140, VlnE71, H, R, K kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą Bgt. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda Nmč. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant Bgt. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos LTR(Aln). Mañ' prãšė nupirkt JnšM. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu S.Nėr. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą Sv. Prãšaite tėvą lentos Kli. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse Jrb. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi BŽ123. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) Švnč. Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo J.Marcin. Jozefas su Nikodemu … drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties DP182. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi Dglš. Prašančiam duok A.Baran. Anys par man prašė LKKVII203. Aš neprašiaũ jiemp (jų) Zt. Prãšant galima žmogui viską dovanot Ktk. Prašęs neprašęs – nieko negausi Kp. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi Grž. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo Grž. Aš prašaũ, ale neklauso Eiš. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį LKT376(Mrk). Aš jo prašýte prašáu, ka negertų Vdk. Prašáu geruoju, be atlydos J. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį (d.) Švd. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės BsO66. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris …, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat Mž39. Jonas … neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės SPI34. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų Nm. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin LTR(Trak). Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą PK18. Kodrinag šventieji … mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? DP273. Teprãšai, idant ją (širdį) įmankštint teiktųs DP101. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti Blv. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų Vaižg. Supyks, ka nesakysi prãšomas Kl. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo (apie merginą su vaiku) Sk.
^ Prašyti – ne galvon mušti Tr. Ko šile nėr, to prašo B. Kas skaito rašo, duonos neprašo LTR(Užp). Geriau duoti, neko prašýti Lkv. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas LMD(Šk). Duok Dieve duotum, ne prašýtum Trgn. Šuva dantų neprašys Sln. Margas nerašytas, dirba neprašytas (genys) LTR(Krtn). Be rankų, be kojų – marškinių prašo (kočėlas) Lnkv.
| refl.: Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę] (ps.) Lš. Tas prašosi, kad paleistų BsMtII89. Kam prašais varomas? J.Jabl(Žem). Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt SI232. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu I.Simon. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę TŽV637. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“ Lz. Užejo ir prãšosi nakvot Lp. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? JV255. Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę LKT197(Br). Vaikas ant rankų prãšosi Rs. Ligonis prašėsi daktaro J.Jabl. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti A.Vien.
| Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) Dglš.
^ Gimti nesiprašė, mirti nenori KrvP(Ut).
2. tr. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines Dv. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų Dg. Iš toliau gi neprãšot, savi tik Ps. Važiuoč, ale neprãšė Klt. Katri prašýti ateidinėj[o], katri ir neprašýti ateidinėj[o] Zt. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Žln. Tada jaunoja jau prãšo svečius Grv. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti JV570. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin (d.) Slk. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion LTsI269. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu Knv. Prãšė: ateikit kada Gg. Jos nereikia daug prašýt Grv. Atlėkė pelėda ir neprašyta (d.) J.Jabl. Atejo žmogui bėda neprašýta Skdt. Mirtis ateina neprašyta Bgs. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę Erž. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys Rš. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių JnšM. Prašysma pamergiuos! rš.
^ Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk LTR(Vl). Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis PPr218. Prãšomą visi prãšo NdŽ. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda Bsg. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu Trgn. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis Erž. Ateik neprašomas, išeik nevaromas Grž. Neprašytam nėra vietos Vel. Neprašytam šaukšto nėr LMD(Klvr). Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi LTR(Vdk). Neprašytam suolas netašytas Rod.
ǁ refl. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja Ėr. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo Srv. Kad ir giminės, bet nesiprãšom Ps. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis Jnšk.
3. tr., intr. NdŽ raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit! Alv.
4. intr., tr. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Pnd. Kiek rugiam prãšo? RdN. Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti LTR. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai rš. Ką prašai̇̃ už tą dalgį? Alk. Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką] BsPI16.
ǁ norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis J.
| refl.: Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau BB1Moz30,28.
5. refl. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies Kpr. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų BsMtI135. Nesiprašýk, nedovanosiu! Skr.
6. intr. prk. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) Prk.
| refl.: Pats matai – laukai grūdo prašosi sp.
ǁ refl. Dkš būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) Ps. Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą Ėr.
ǁ refl. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami rš.
7. formos prašyčiau, prašytume, prašome, prašau su bendratimi vartojamos reikšti mandagiam prašymui, raginimui: Prašýčiau dar kartą užeit Šl. Prašýčia ateit vakare Glv. Prašýčia paskolint keleto rublių Rz. Prašytume, kaimynėli, į talką KlK12,31. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio A.Vien.
ǁ forma prašau paprastai vartojama reikšti oficialesniam kreipimuisi, griežtam reikalavimui: Prašau užpildyti blanką KlK12,32. Prašaũ nekliudyti! NdŽ. Prašaũ išeiti! NdŽ.
ǁ NdŽ forma prašau vartojama perklausti, pageidaujant, kad būtų pakartotas gerai neišgirstas klausimas.
◊ gérti (kõšės Prn) prãšo Ktk apie batus atšokusiais padais: Regi: ta[vo] čebatai kõšės prãšo Grv.
Diẽvo prašýti
1. Bn, Azr melsti, maldinti.
2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko Azr.

pil̃vas prãšo KI203 norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi Skdt. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas Krš.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃ Ėr sunku eiti.
apiprašýti
1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn.
2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts.
atprašýti
1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr.
| Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83.
| refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8.
2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų Mž221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau rš.
| refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs).
3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583.
| Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv.
4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką rš. Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant … atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8.
^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.
ǁ padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. BŽ338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.
6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd.
7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn.

×daprašýti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb.
| refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš.
įprašýti
1. tr. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi A.Vien. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti P.Cvir. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman Dglš. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų Dbk. Neinprašai̇̃, kad pastraukt šonan Vlk. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti Vaižg. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų LTR(Šn). Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės BsO335. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut Slm. Inprãšė, kad ateit Dglš. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų Azr. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon Kb. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas KrvP(Lzd). Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti rš.
| refl. R112, Q141: Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę Pl.
2. tr. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun Š. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi rš. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei rš.
3. refl. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion Ds. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą Skdt. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina Vaižg. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Žem. Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti Vkš. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius Krš. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę BsMtI108. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi Brsl. Kole tik insprãšė, gera buvo Dglš.
^ Ašaromis į dangų neįsiprašysi LTR.
4. refl. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą] Lp. Tada insprašiaũ namo padabotie Kli.
5. tr. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos Grd.
išprašýti
1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad operaciją darytų Rm. Išprãšė, paliko dirbti Rdn. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos J.Balč. Davės ir dėdė išprašomas J.Jabl. Ubagas … turi žebravoti, … jeib kur kąsnį duonos išprašytų BPII199. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti BPII196.
^ Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) Krd. Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Kb. Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų Šd. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti] Vdš.
| refl. tr., intr. K, Vlkv, Vž: Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) BsPII324.
2. refl. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų J.Jabl. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų Vaižg. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų Vv. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės (d.) Ml. Kol išsiprašė [paleidžiamas], policijantai gerai par ausis išpėrė Šts.
ǁ refl. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) N.
^ Viską išmano, tik lauka[n] neišsiprašo LTR(Erž).
3. tr. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius rš.
^ Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi LTR(Lnkv).
4. tr. N išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų Srv. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti A.Vien.
nuprašýti
1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi Gs.
| prk.: Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas rš.
2. intr. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė Šts.
3. intr. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų Lp. Kai nuprãšo, tai kitas eina Vlk. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas Alv. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj Dkšt. Nuprašiaũ, kad negert arielkos Ign. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau … gegužėlių, kad jos sulėktų TŽI277. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys Šts.
| refl. N: Negali̇̀ nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje] J.Jabl. Reikėj[o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt Vlk. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų (ps.) Rš.
4. tr. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės Jdr.
5. tr. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau (nemylimą išlydint) Nč.
paprašýti
1. tr., intr. H, R, K kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės Blv. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros BM375. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu Nmč. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie Kli. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai Antr. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas] Rud. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko LTR. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių BsO108. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė Kls. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras rš. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo A.Vien. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti JD367. Paprašaim šventosios dvasios Mž363. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) Tvr. Nueikit an namą ir paprašykit Gg. Nepaprašęs nelauk Grž. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį (rd.) Jž. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto Blv.
| refl. tr., intr.: Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos Šk. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti rš. Kad leistų eiti, pasiprašyk J. Pasprãšė, kieman kad paleistų Ad. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn Sv. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti MPas. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt Jrk131. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų I.Simon. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi S.Stan.
| Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) Šmk.
2. tr. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę J.Jabl. Paprašiau užeiti kavos puodeliui J.Marcin. Paprašýk kieman (į svečius) Nmč. Paprãšė žmogų galvijam pašert Ut. Kūmosna paprãšė Krs. Padaryva alutį, paprašyva tetušį StnD30. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašei̇̃ senos motinėlės (d.) Drsk.
| refl. tr.: Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą J.Jabl(Žem). Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė Mžš. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė (ps.) Smn. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų Kp. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert Skr.
^ Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį LTR(Šmk).
3. refl. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) Krd.

×papaprašýti (hibr.) intr. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų Dv.
parprašýti tr. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti Grd.
^ Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi J.Jabl.
pérprašyti
1. tr. SD1144, H, Q158, K labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį (d.) Sdk. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma JD1503. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę LTR(Prl). Dūmoj tėvop grįžti … ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų BPII225. Ir ponas davės perprašyti BB1Moz25,21. Jis nesiduodas perprašyti N.
2. intr. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Pbs. Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi! Lp.
3. refl. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti Šts.
×4. (l. przepraszać) tr. atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot Lz. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo Žr. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai J. Ja jis duosis, tai párprašyk J. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles LTR(Mrk).
| refl.: Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos Ašb. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė Klt.
praprašýti tr.; N pareikalauti.
priprašýti
1. tr., intr. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt Slm. Priprašaũ, būd[av]o, Antano, tai prikapoja malkos Lp. Visų priprãšo, talką padaro Mrc. Priprašýti iš anksto BŽ163. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia rš. Priprãšė ateit – žadėjaus Ktk. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt Nmč.
| refl. tr., intr.: Prisprašýsme jį, maž iškas balą Dglš. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt Sld. Par kelis metus neprisiprašaũ Grk. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašai̇̃ Lnkv. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti J.Bil. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų Skr. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi Mrj.
| Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos (karvės) – svetimas nepamilš nėkaip Žml.
2. intr. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt! Grk.
| refl.: Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau! Lp.
3. refl. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą Km. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto BsPII222. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė LTR(Pnd). Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi! Nmč.
4. tr., intr. prikviesti: Priprãšė daug svečių Dkšt.
| refl. tr., intr.: Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur Srv.
5. refl. tr. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt Ds.

×papriprašýti (hibr.) tr. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė! Dv.
suprašýti tr. K
1. H sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt Lp. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs Škn. Eita prašytojai svečius suprašýti Jdr. Suprãšo brolius, pamergius Dg. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo Antz. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos LTR(Tvr). Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus Drsk. Buvo veselia, svečiai suprašýta Ad.
| refl. tr., intr. N: Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro J. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma Pnd. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami LTR(Lp).
ǁ refl. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo Šl. Mes su jais susiprãšom Jnšk.
2. B surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) H. Suprašyta duona R.
| refl. tr.: Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles LTR(Ut).
3. refl. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago], kad da nenurimsi Ds.
4. žr. išprašyti 3:
^ Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu LKKXIII131(Grv).
užprašýti
1. tr. N, M iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai] Grv. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt Krm. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman Ob. Stirna visų pirma užprašýta buvo (d.) Ps. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?! LTR(Vdk).
| refl. tr.: Kits kitą užsiprašo ant alaus rš. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) Dglš. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus Krs.
2. intr. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt Lp.
3. tr. Mžš iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt Všn. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų Jnšk. Mano uogos užprašýtos Ktk. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs Pp.
4. tr. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų M.Katk.
5. refl. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų V.Krėv. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų Klvr.
6. tr., intr. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė A.Vien.
| refl.: Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė Vvr. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt Všk. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo Všk.
ǁ refl. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė I.Simon.

Daugiau informacijos

užprašýti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

anttrauki̇̀mas

Apibrėžtis

trauki̇̀mas sm. (2) Š, DŽ, KŽ, FzŽ366, tráukimas (1) Dk; Lex110, R40, MŽ54, Sut, N, M, LL15, L, Ser, tráukimos ind. → traukti:
1. Virvės trauki̇̀mas NdŽ. Šokyje imituojamas lyno traukimas, lipimas virvinėmis kopėčiomis ir kiti jūrininkų darbo judesiai rš.
ǁ raumenų tempimas: Balsis i pasižymi smarkiu burnos kampų traukimu į šalis KlbIII235.
ǁ tampymas, traukymas: Varpų̃ trauki̇̀mas KII12. Juostos traukimo velenėlis SkŽ22.
2. NdŽ.
ǁ Visas apgaudinėjimas, pinigų traukimas, kyšininkavimas jei ir rodomas čia (romane) kaip blogas dalykas, tai jis visiškai neturi socialinės skriaudos prasmės rš. Ar ne viltis traukimo paskui iš sūnų kuo didžiausios naudos pajudina tėvus mokinti vaikus ir leisti ant jų mokslo vargiai surinktą skatiką? Vrp1889,52.
ǁ BŽ140 Bilietų, burtų trauki̇̀mas NdŽ. Darbo padalinimą reikėjo spręsti burtų traukimu J.Balč. Dalys paskirstomos arba iš susitarimo, arba iš burtų traukimo įpėdinių tarpe rš. Par tus tráukimus ištraukė, ka nereikėjo eiti į kariūmenę End.
3. NdŽ → traukti 4: Perkūnijai kilstant darbininkai buvo prie tinklų traukimo pajūry LC1885,29.
| Vienu tinklo traukimù pagavau dvidešimt žuvų Prn. Į porą tráukimų paema ežerą geri žvejai Šts. Ižgąstis nes jį apėmė ir visus, kurie buvo su juo iš ano traukimo žuvų, kurias gavo Ch1Luk5,9.
4. → traukti 5.
ǁ Įdevė arkliuo pūslioką iš sunkio traukimo – nabagas pūškuo[ja] Plt. Ale bet anam (jaučiui) sprandai čia vis būs tokie suputę jau nu to tráukimo Vž. Veizėk, kad išdarytas arklys negautų sunkį tráukimą Šts. Jaunam arkliui duodam mažiau trauki̇̀mo, viržius išleidžiam Smn. Kartais kits ir jau prie važiavimo vartotas arklys pradeda prieš traukimą priešyties Kel1882,64.
ǁ NdŽ Kad nori skystesnio kiaušinio, valgyk tuos pirmo trauki̇̀mo Mžš.
5. → traukti 7.
ǁ Prie traukimo [bacionui] gūžtos, kad būtų papori – kiek vyrų, tiek moterų, tai bacionas atskris LTR(Slk).
6. → traukti 9.
ǁ geras veikimas: Motoras neturi trauki̇̀mo Grl.
7. → traukti 10: Rąstų tráukimas baisus darbas DūnŽ. Su velkėms akminus vilko, tai buvo tráukimo DūnŽ.
8. → traukti 11: Kad nebėr niekur trauki̇̀mo, tai ką gi tau ir bepirks Km.
9. → traukti 12.
ǁ Prie savęs traukimas LL164.
ǁ Tieson trauki̇̀mas NdŽ. Traukimas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus rš.
10. → traukti 19: Daiktavardiniai veiksmažodžiai gali reikšti … daikto paviršiaus tepimą …, padengimą, traukimą tuo, kas pasakyta pagrindiniu žodžiu LKGII248.
ǁ Maliava paskutinio traukimo bus … išdžiūvusi A1885,51.
11. → traukti 21.
| prk.: Panašiųjų narių trauki̇̀mas kruvon Z.Žem.
12. → traukti 23.
ǁ refl. NdŽ, PolŽ1283: Žvaigždės traukimasis – jos skersmens mažėjimas, jos medžiagos slinkimas (kritimas) link centro. Priešingas procesas – plėtimasis rš. Žvaigždės traukimasis kiek sulėtėja rš. Pasiutęs kartūno tráukimos DūnŽ.
| Raumenų traukimasis rš.
13. pašalas: Dar šalta, dar trauki̇̀mas iš žemės eina Prn.
14. Š, NdŽ, Slnt → traukti 26: Apkvaitimas galvos, drebėjimas ir traukimas sąnarių V.Kudir. Neleido miegot kojų trauki̇̀mas Rmš. Toks traukimas kojų, ejau pri daktarų; kai senas – nėkas nemačija Krž. Narivas (votis) kelias: trauki̇̀mas – iškęst negali Rod.
15. PolŽ137 → traukti 27.
16. Prn trauka, trauksmas: Nebtura [krosnis] tokio tráukimo End. Kakalys tas dabar neturia trauki̇̀mo Pgg. Aną dieną buvo geras trauki̇̀mas [kamino], šiandien nedega Kt. Uždarius dangtį, tujaus visas oro traukimas paliovė, ir ugnis greičiaus užgeso S.Dauk. Knatas neįsidegs, neturia trauki̇̀mo Skr.
17. DūnŽ, Amb, Šlč, Alk, Ig, Slnt, Kp skersvėjis: Nesėdėk čia: pro duris eita tráukimas Plng. Koks tráukimas – uždarykiat jūs tą langą! Krš. Sykį užeina perkūnija, nelakstyk: kai bėgi, daros trauki̇̀mas Jrb. Tarpdurė[je] toks traukimas, nestovėk, susirgsi! Snt. Pro tą skylę tokis trauki̇̀mas Žln. Kažno kol naujoj gryčioj bais didelis trauki̇̀mas Lel. Šitoks trauki̇̀mas – par duris gali išnešt Klt. Pastatė ant aštraus vėjo, ant trauki̇̀mo vėjo – ir krito arklys Antš. Kai jie eina [per kapus], tai vėjas daros, trauki̇̀mas, i eina tas stulpas [iš paskos] Sdb.
18. R415, MŽ560, ŠT61, BŽ571, NdŽ → traukti 28: Traukimas į kryges, karą R137, MŽ181. Karūmenės tráukimas an Tilžės, baisu! DūnŽ. Per V[entės] r[agą] eina svarbus paukščių traukimo kelias MLTEIII715. Rudens traukimą pradeda seni paukščiai. Jaunikliai ima traukti vėliau T.Ivan. Kitos paukščių rūšys pasirodo Lietuvoje vien traukimo metu, t. y. rudenį ir pavasarį, skrisdamos iš tolimos šiaurės kraštų į pietus arba grįždamos iš dausų rš.
ǁ Panemunės gyventojai švęsdavo pavasarinį žiobrių traukimą – žiobrines rš. [Slankų] traukimas yra tik viena, bet žymiausia ir todėl visiems žinoma tuoktuvių dalis T.Ivan.
ǁ Darbininkai dirba dvaruose ar pas ūkininkus ir, metams pasibaigus, keliasi toliau. Tas kilnojimasis vadinasi traukimu rš. Slavėnų traukimas į šiaurę turėjo prasidėti maždaug tuo patim metu K.Būg.
19. refl. Ser → traukti 29 (refl.): Tráukimos atgal, atsitraukimas I. Traukimasis yra arklio ėjimas atgal tiesia kryptimi rš.
ǁ LL204, Š kraustymasis, bėgimas, atsitraukimas (ppr. gelbėjantis): Liepos mėnesį tas buvo trauki̇̀masis jų Bsg. Tasai lietuvių traukimasis [į vakarus] priverčia pasitraukti visus lietuvių kaimynus, gyvenusius už lietuvių į vakarus K.Būg.
20. → traukti 32: Tráukimas, tęsimas I.
21. laikotarpis: Ir prasidėjo tolesniame traukime baisi karė Gmž.
22. pasakojimas, sekimas: Kiti policistai ėmė nekantrauti dėl Šunakario per ilgo traukimo pasakos Vaižg.
23. → traukti 33: Iš to trauki̇̀mo (ilgo nedėjimo langų) tai nėr naudos! Lp.
24. → traukti 38.
ǁ Dabar [garstyčių] nebesėja, seniau, būdavo, ar karščiai kur, tai kloja, kaip ir trauki̇̀mą turi Kp. Karščio tráukimuo kokį lapą dės Krtn.
ǁ nuotakumas: Ledus [Ringuva] išstuma, ale neužtvinsta, tura tráukimą DūnŽ.
25. → traukti 39.
ǁ Tráukimas visų – pusvaikiai, mergos, bobos – taip i žinda Krš.
ǁ Vyrai nu i pasileidę su tum tráukimu Rdn.
26. → traukti 40.
ǁ pasklidęs kvapas: Dabar jokio [duonos] trauki̇̀mo – ar jy kepta, ar nekepta Sn.
27. PolŽ1200 → traukti 43.
28. NdŽ, DūnŽ, Grg potraukis, polinkis; noras: Jis (Jablonskis) gyveno ne tiek proto nurodymais, kiek širdies traukimais J.Balč. Skaityti tráukimą turėjau beprotišką Rt. Toks yr tráukimas vyrų pri butelio, pri rūkalo Rdn. Toks tráukimas pri miego – būs lytaus Krš. Tráukimas yra baisus pry audimo Grd. Tráukimas pri gyvolių – noru auginti Rdn. Bagotai gyveno, ale prigimtis, trauki̇̀mas [vogti] Aln. Niežti padus, toks trauki̇̀mas kasytis Ldvn. Martynas pajunta kažkokį nenumaldomą traukimą į mergaitę I.Simon. Einu pas Uršulelę, i gana, mat pasiutęs tráukimas Šauk. Danguje nebus nei jokių griešnų traukimų brš.
29. NdŽ → traukti 50: Dviejų trauki̇̀mų nuotraukos neišėjo, sugedo Krs.
30. → traukti 51: Šitokių dialektizmų traukimas į tarminius žodynus yra visai naujas dalykas dialektologinėje leksikografijoje BXIII308.
31. Ser → traukti 52: Šaknies trauki̇̀mas NdŽ, FzŽ367; Z.Žem. Kvadratinės šaknies traukimas SkŽ75.
◊ vi̇́enu traukimù tuo pradėjimu, be sustojimo: Kad vi̇́enu traukimù būčiau pradėjus eit, gal būčiau ir greičiau nuejus PnmR.
anttrauki̇̀mas sm. (2) → anttraukti 3: Vienu lanko anttráukimu galėjai tekiniu važiuoti dešimt metų: zvanai nepaseko, nepardžiūvo, – vienas sudūrimas tebuvo Tl.
aptrauki̇̀mas sm. (2) KI221, KŽ; Sut, Ser
1. → aptraukti 4: Kiek dabar norėsi už kailinių aptraukimą? Vvr. Apauksinimas, auksu aptrauki̇̀mas KII295. Indų stiklu aptráukimas I.
2. aptęstas, apdengtas, apneštas, apklotas ko sluoksnis: An bulbų koks aptrauki̇̀mas yra Vrn.
ǁ N(Tlž) akių valktis: Akių aptrauki̇̀mas, aptemimas KII200.
ǁ refl. apniukimas, apsiniaukimas: Apsitráukimas, apsidumblojimas I. Apsitráukimas, apsiraukimas – tikras ruduo Krš. Tokiu apsitráukimu, pasius versti, paskęsma Krš.
3. aptvinimas: Vandens aptraukimas N.
atitrauki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ; LL16, atitráukimas (1), attrauki̇̀mas (2) KI37,126, attráukimas (1) I; SD1108, R7, MŽ9, N, atatrauki̇̀mas (2); SD209
1. NdŽ, BX193 → atitraukti 4.
ǁ Kirčio atitraukimu vadiname iš prigimties „fonetinį“ tarmių reiškinį, kai nuo galūnės kirtis dėsningai atitraukiamas per vieną ar kelis skiemenis į žodžio pradžią KlbXXX(1)91. Kirčio atitraukimas yra dvejopas: visuotinis ir sąlyginis A.Sal. Pagal kirčio atitraukimo pobūdį skirtinas žemaitiškasis ir aukštaitiškasis LD38.
2. refl. LL123,205, NdŽ, KŽ → atitraukti 16 (refl.): Per patį vokiečių atsitraukimą pas mus apsigyveno viena mergina rš. Tuojau paliepkite trimituoti atsitraukimą! A.Vien.
3. refl. Q15 → atitraukti 17 (refl.).
ǁ Garlaivio atsitrauki̇̀mas KŽ.
ǁ Prisižada be atsitraukimo reziduoti prie Gudelių bažnyčios LTII448(J.Jabl).
4. refl. → atitraukti 18 (refl.): Tas [vaiko] atsitrauki̇̀mas nuo namų (išvažiavimas į internatą) liūdnas Alz.
ǁ H, R, MŽ, MŽ220, N, LL204: Atsitráukimas nuog vieros, atsižadėjimas bažnyčios I. Atsitraukimas, atsitolinimas nuo nereikalingo bovijimos su kitais P. Atsitraukimas nu tikro tikėjimo, visiškai ano atsižadant brš.
5. → atitraukti 19: Mes, lietuviai, savo darbu, savo taupumu, tiesiog atitraukimu savo kąsnio nuo burnos, padedame tokiai valstybei Pt.
| Apyvartinių lėšų atitraukimas ETŽ.
6. KŽ → atitraukti 20: Kai aš imu per būsimųjų darbų stiklą žiūrėti, tai šitas mūsų atitraukimas nuo smulkių dienos darbų ir rūpesčių rodos Apvaizdos dalykas Vaižg. Žodžio užrašyti ar jam patikrinti vietoj didelio atitraukimo nuo savo darbo nepadaro J.Balč. Atitraukimas nuo mokslo mergaičių A1884,118.
| refl. SD124: Atitrūkimas (atsitraukimas) nuo gamybos ETŽ.
7. L693, Rtr, KŽ mat. atimtis.
įtrauki̇̀mas sm. (2) KII385, BŽ55, NdŽ, DŽ1
1. → įtraukti 1: Tinklų išmetimas, įtraukimas, žuvies išėmimas – mechanizuota (apie žvejybą) MLTEIII945.
2. → įtraukti 8: Eilutės įtraukimas rš.
ǁ įtraukta vieta: Inspiraciniai, tarpšonkaulių įtraukimai rš.
| refl.: Įkvepiant orą matyt įsitraukimai tarpkaulių rš.
3. → įtraukti 14: Kosint ar įkvepiant, dėl oro įtraukimo drenuojama kaverna išsiplečia, dėl iškvėpimo sumažėja rš.
4. NdŽ → įtraukti 15.
5. Ser → įtraukti 16: Už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą, daromą sistemingai, kaltininkai baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų rš. Piliečių įtraukimas į visuomenės reikalų tvarkymą rš. Plačiai pradėjo rašyti apie galimą Skandinavijos valstybių įtraukimą į karą rš.
6. → įtraukti 18: Tinkamas kultūrų kaitaliojimas, ypač dobilų, liucernų ir kitų daugiamečių žolių į sėjomainą įtraukimas, pagerina dirvos fizines savybes rš.
7. refl. Ser → įtraukti 19 (refl.): Įsitráukimas į gėrimą – trokšta, nagai virpa Krš. Insitrauki̇̀mas rūkyt – negali pamest! Žln. Įsitraukimas į darbą rš.
8. Ser → įtraukti 20: Skolų įtraukimas į skolų knygas rš.
9. Ser, KŽ → įtraukti 22: Šlovingasis įtraukimas į Berlyną Kel1881,33. Linksminuos del tavo garbingo įtraukimo į miestą Jeruzalem brš. Kristaus įtraukimas į Jeruzalę prš.
| prk.: Pumpuriai įtraukimą pavasario apsako prš.
| refl. Q151.
ǁ Iš Lietuvos vietų vardų žodyno kalbininkas istorininkas galės mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taũtos yra gyvenusios Lietuvoje prieš lietuvių įtraukimą į šią šalį K.Būg.
| refl. N: Mezliavninkams pri įsitraukimo žalnierių į žiemos gacpadas reik dabotisi prš.
ištrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, DŽ1, ištráukimas (1) I; SD418, M, L
1. → ištraukti 1.
| prk.: Man tatai yra iš sielos pašino ištraukimo klausimas rš.
ǁ Kitoniškai mes, lietuviai, vadinam išlaužimą arba ištraukimą nežinomo mums sekreto nu antros asabos brš.
2. → ištraukti 2.
ǁ Gs Prisikabys [policija] – tai bus ištrauki̇̀mas pinigų Kt.
3. → ištraukti 4: Nuo dažno valties ištraukimo į krantą susidarydavo išardymas – išyros rš(Rsn).
ǁ Jenarolas su apicieriumi, ištraukę trečiąją paną, nebeleido lopšiaus atgal į urvą dėl ištraukimo kareivio LMD(Rz).
| refl.: Apie ginklo išsitraukimą jam nebeatėjo į galvą: vis tiek buvo pavėluota A.Rūt.
4. → ištraukti 7: Labai plačiai vartojamos ištraukimo rogutės, prie kurių rąstai pritvirtinami grandine arba lynu rš. Medienos ištraukimas iš biržių, kaip žinoma, labai reikšmingas miško ūkiui sp.
5. → ištraukti 19: Užterštam orui pašalinti įrengiamos specialios ištraukimo sistemos rš. Pūlingi pleuritai, susiję su pneumonija, dažnai pagyja po kartotinių pūlių ištraukimų Poteno aparatu rš.
ǁ Baisus [žolių] ištráukas to vandens – ar seniai buvau įpylusi?! Grg. Lapai [lukštų] ant vanų ant pūlių ištraukimo LMD. ištráukimas, išmirkymas I.
ǁ siurblys: Apdulkės, mat dulkių nė kokių ištrauki̇̀mų nebuvo Kl.
6. NdŽ → ištraukti 21.
7. N, KI19, NdŽ, KŽ → ištraukti 22: Abraomo ištraukimas į žemę Kanaan Kel1862,185. Kunigų bei žmonių su giesmėmis atviras ištraukimas ant laukų prš.
| refl. Q65, N.
nutrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, KŽ, DŽ1; SD1187, Sut, N
1. → nutraukti 1: Siūlo nutrauki̇̀mas NdŽ. Toks sunėrimas turi didelių patogumų, nes leidžia [meškerės] kabliuką su pavadėliu nunerti nuo valo be jokių pjovimų ar nutraukimo rš.
2. PolŽ195 → nutraukti 4: Nėštumo nutrauki̇̀mas NdŽ. Darbo nutrauki̇̀mas BŽ144. Mokėjimų nutraukimas ETŽ. Dėl akių [ligos] nutraukimo gintarinius karolius liuob nešios Dr. Santykių su artimaisiais nutraukimas rš. Ginklavimosi varžybų nutraukimas rš.
ǁ Santuokos nutrauki̇̀mo byla BŽ33. Sutarties nutrauki̇̀mas NdŽ.
3. → nutraukti 7.
| prk.: Nuog nutraukimo šlovės liaukitės SPI304.
4. NdŽ → nutraukti 8.
5. SD381,421 → nutraukti 12: Aš jam visus piningus užmokėjau be jokio nutrauki̇̀mo, nieko nenutraukdamas KI37. Nutraukimas algos algočiams, šeimynai ir darbinykams S.Dauk. Su pasnyku ir nutraukimu sau … valgyme ir gėrime, kūnui prigulinčiame, pasnyką dvasišką tikrą suglaustume MKr10.
6. → nutraukti 16.
ǁ Dabar mažiau pastaiko [žaibo nutrenktų], gal kokie nutrauki̇̀mai pasdaro Vdn.
7. → nutraukti 21: Visiškas skysčio iš plaučių nutraukimas rš.
ǁ Drenavimas yra tai nutraukimas per didelio drėgnumo nuo laukų ir pievų TS1900,10-11. Prie upelio [vandenio] nutrauki̇̀mas yra Ėr. Pievos su upe lygios – nėr nutrauki̇̀mo [v]andenio Tvr. Lygios vietos – netura nutráukimo Pvn. Ledus [Ringuva] išstuma [į krantą], ale tura nutráukimą, nubėgimą – i neužtvinsta Krš.
8. → nutraukti 26: Su tokiu tų žąsų nutraukimù net į pačią galulaukę! Grž.
9. → nutraukti 31: Čia buvo toks nutrauki̇̀mas, tai mokės [pensiją] vėliau Vdn.
10. KŽ → nutraukti 32: Vaiko nutrauki̇̀mas (nuo krūties) NdŽ. Veršiukai pajunta nutraukimą nuo karvės rš. Po nutráukimo gerai ėmiau šerti DūnŽ.
11. TS1900,63-7 → nutraukti 34: Tapęs Radišaitis į nutraukimo namus nugabentas TP1880,43.
patrauki̇̀mas sm. (2) KI37, Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, LL149
1. → patraukti 3: Už kojos aš jį nutraukčiau vienu patraukimu žemėn rš. Pjūklas ėjo lygiai, su kiekvienu patraukimu išpurkšdamas po gerą saują baltų pjuvenų J.Balt.
2. → patraukti 7: Menkas arklių patrauki̇̀mas NdŽ.
3. → patraukti 9: Nupjoviau šaką vienu peilio patraukimù Š. Paskui paėmiau aštriausią peilį ir vienu patraukimu perpjoviau gerklę J.Balč. Keturi [skustuvu] patraukimai – ir nėr rš. Vienas dalgio patrauki̇̀mas – ir jau visas glėbys Rs.
| Vargai, laikanti it replėmis sugniaužę mūsų jaunuomenę, ne keliais plunksnos patraukimais pašalinami Pt. Kompozicijos ir pasirinktų tipų originalumas, drąsus teptuko patraukimas užkariauja žiūrovą EncIX248.
4. NdŽ → patraukti 10.
5. → patraukti 14: Priekyje nuo [suknelės] perpetės – patraukimas sp.
6. NdŽ → patraukti 15.
7. NdŽ → patraukti 19.
8. → patraukti 21: Pabalęs, susierzinęs ar šiaip įtūžęs rūko – tartum vienu patraukimu norėtų visą papirosą surūkyti J.Paukš.
ǁ Ans serga, o aple šnapšės patráukimą vis šneka Krš.
9. NdŽ → patraukti 26.
10. → patraukti 32: [Baltažiedę notrelę] moterys geria nuog patrauki̇̀mo, nuo gimdos nupuolimo – labai padeda Žž.
11. → patraukti 34: Retai kada vienkartinis patraukimas su klijine maliava yra užtenkąs A1885,53.
12. → patraukti 41: Patraukimas, viliojimas; viliojąs gražumas, gražybė LL173.
ǁ savybės, kurios į save patraukia, paveikia, palenkia kitus: Daktarė turėjo didelį patrauki̇̀mą, atvažiuodavo [pas ją] iš labai toli Skr.
13. → patraukti 43: Patrauki̇̀mas tieson BŽ331. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – tai kvotėjo, tardytojo ar prokuroro priėmimas nutarimo patraukti asmenį kalbinamuoju rš.
14. Amb, NdŽ, KŽ polinkis, potraukis į ką, kam, prie ko: Jis turi patraukimą į fiziką (fizikai), į techniką (technikai) DŽ1. Patrauki̇̀mas prie muzikos DŽ1. Jokio patraukimo prie kunigystės neturėjęs J.Bil. Žmogaus toks patrauki̇̀mas yra, i gana – ką tu padarysi Jrb. Neturu patráukimo rašyti Kv. Į miestą [eiti gyventi] patraukimo tokio nebuvo: čia mūsų numeliai, čia mūsų takeliai Krž. Turu didelį patrauki̇̀mą austi Slnt. Kitas ir didelis turi patrauki̇̀mą skint [svetimus obuolius] Ėr. Kažin labai, ar grįš [jaunimas į kaimus], gal kaip katro patrauki̇̀mas Kpr. Prikala prie durų padkavą, kad būtų patrauki̇̀mas užeit Kkl. Man patrauki̇̀mas buvo uogaut Gdr. Jį tokis patrauki̇̀mas tęsia – tik pavogt Str. Kap užstoja – tai dar didesnį patrauki̇̀mą turi [vogt] Pv. In šokius neturėjau patrauki̇̀mo Vlk. Patrauki̇̀mas yra prie jų (bičių) Dbč. Mano toks patrauki̇̀mas prie žemės Pnd. Iš kokio patrauki̇̀mo yra [žmogus], ir suprasi DrskŽ. Int jaunimo susrinkimo tebeturiu patraukimo LTR(Kvr).
| refl.: Pasitraukimas ūmas SD1132.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Tura [vaikas] didelį patráukimą pri tėvo Krš. Prie blondinių jis niekad nejausdavo ypatingo patraukimo V.Myk-Put. Prie mergų patrauki̇̀mą turėjo Grš. Nepripirši, jei patrauki̇̀mo nėr Sml. Čia, matai, kaip patrauki̇̀mas – kas kam mielesnis Slm. Todėl tas dangaus dailidė suveda krūvon vyrą ir moterę per ypatingą patraukimą, kurio šiuodu pačiuodu nesupranta Blv.
15. refl. NdŽ → patraukti 46 (refl.): Pasitraukimas iš namų BŽ334. Inteligentų pasitraukimas [užeinant vokiečiams] dar didžiau visą būklę apsunkina Pt. Kryžiuočių kronikininkas Dusburgietis net trim atvejais 1280–1283 m. mini jotvingių pasitraukimą į Lietuvos ir Rusios žemes rš.
ǁ Ser, NdŽ.
ǁ Savavališkas pasitraukimas iš darbo TTŽ.
ǁ BŽ325, NdŽ Pranešė apie savo pasitraukimą iš tarnybos rš.
16. refl. Ser, NdŽ, KŽ → patraukti 47 (refl.): Kariuomenės pasitrauki̇̀mas DŽ1. Jų dalinio likučiai tiktai dengią [vokiečių kariuomenės] pasitraukimą A.Rūt. Pasitraukimo keliai turi būti iš anksto tiksliai nustatyti rš.
| prk.: Dievo karalystėje negali būti stovėjimo vietoje. Sustojimas yra lygus pasitraukimui atgal SkvMr4,25(išnaša). Prie tos naštos ir atsakomybės aš nesiveržiau, nesiekiau, bet jos atsisakyti reikštų pasitraukimą, kai mano draugai, mūsų bendra idėja patiria sunkumų ar net yra pavojuje sp.
17. panašumas: Patrauki̇̀mas didesnis po motka, ne po tėvu DrskŽ.
18. NdŽ → patraukti 52.
19. NdŽ → patraukti 53.
partrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, KŽ → partraukti.
pértraukimas sm. (1) KI324, DŽ1, KŽ, pertrauki̇̀mas (2) Rtr; SD1159, SD299,392, L, LL189 → pertraukti:
1. N Partraukimas Sut.
| prk.: Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, nesandaros, pertraukimai DP466-467. Nuraminkimės nuog visokio pertraukimo, teip širdies, kaip ir kūno DP492. Sumišime ir pértraukime sielos savos kartais randas DK111.
| refl.: Parsitraukimas Sut.
2. Sut Susisiekimo pértraukimas KŽ. Pertraukimo technika SkŽ315. Pasiritė jį už partrauki̇̀mą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Antonijus didysis daugiaus grožėjos nakties tylėjime ir tamsumuose neg dienos šviesume, jog dienos metą jausdavo … dūmo pertráukimą ižg veizdėjimo ant tų žemės daiktų DP620.
ǁ Pertraukimas prietelystės SD321, Sut. Pertraukimas sandaros, kurią Christus Viešpats terp Dievo ir terp mūsų buvo padaręs SPI10.
ǁ Kaitinantis be pertraukimo gali švelni oda nudegti rš. Laimingas, kursai gal nusikratyti partraukimais ir surinkti savi į vienybę švento gailesio! M.Valanč.
3. → pertraukti 5: Rusiška abėcėlė nor būti suvartojama raštuose vien tik pertraukimui lietuvių ir žemaičių į pravoslaviją V.Kudir.
4. N, KI324 → pertraukti 7.
| refl. Q135, KI324.
5. → pertraukti 9: Partraukimas sijų S.Dauk.
6. pervargimas nuo sunkaus darbo, patrūkimas: Iš pártraukimo arklys įgavo klupikus Šts.
7. refl. (oro) permaina, pasikeitimas: Tais tepalais taipojau ant oro persitraukimo deriančiosios skylelės medžio luoboje arba žievėje tampa užteptos Kel1881,57.
pratrauki̇̀mas sm. (2) KI126, PolŽ1206
1. → pratraukti 5: Pratrauki̇̀mas – gręžtų, gilintų ir plėstų skylių arba išorinio paviršiaus apdirbimas daugašmeniu įrankiu – pratrauktuvu LTEIX182. Gręžimo, frezavimo, šlifavimo, skersinio drožimo, pratraukimo ir kitos metalo pjovimo staklės rš.
2. pravarymas, perleidimas (sukant): [Juostos] pratraukimo laikas, pratraukimo trukmė SkŽ33. Pratraukimo greitis SkŽ278.
pritrauki̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, PolŽ1200; SD303, LL4,193
1. → pritraukti 1.
ǁ sumažinimas atstumo, priartinimas: Su pritráukimu iš Pūkštakalnio gal matyti penkias bažnyčias Šts.
2. → pritraukti 2.
ǁ priartinimas (apie savaiminį ar paties atliekamą veiksmą): Judesys aplink horizontalinę sagitalinę ašį – pritraukimas (priartinimas prie vidurės plokštumos) rš.
| refl. KŽ.
3. refl. → pritraukti 5 (refl.).
ǁ Q38, KI75.
4. → pritraukti 11: Žemės pritrauki̇̀mas KŽ. Pritraukimo riba PolŽ74.
5. Ser → pritraukti 12: Klientų pritraukimas ETŽ. Kupiškio palyvnykai tą puodynę turėjo prieš visų akis dėl pirkėjų pritraukimo rš. Japonijos valdovas iš tradicijos, taip pat turistų pritraukimui palaiko šį seną sportą T.Ivan.
ǁ savybės, kurios patraukia, palenkia į save, privilioja: Kitas tura prytráukimą, ka i negražus Pj. Ka kitas i negražus, tura pasiutusį prytráukimą Pvn. Tos akys yr didliai žavingos, tura didelį pritraukimą Yl.
6. Vrb, Klt potraukis, polinkis, noras kam, į ką: Toks pritrauki̇̀mas, kad negali būt be rūkymo Ėr. Labai an Dievą turiu pritrauki̇̀mą didelį Grnk. Ka būt širdies pritrauki̇̀mas, važiuotų [pas panelę] Gs.
ǁ apie palinkimą, simpatijas kokiam žmogui: Jis ne mano [sūnus] – aš prie jo neturiu ir pritrauki̇̀mo Pv.
7. refl. → pritraukti 19 (refl.).
| prk.: Godingas prisitrauki̇̀mas KI71.
sutrauki̇̀mas sm. (2) KII385, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FzŽ331; Q661, Sut
1. KII385, NdŽ → sutraukti 1.
2. PolŽ1229 → sutraukti 7.
3. KII193, NdŽ → sutraukti 10: Iš to nevalgo vaikai Izraelio gyslos (paraštėje gyslą sutraukimo) ant sulenkimo strėnų (viršuje kulšų) iki šiai dienai BB1Moz32,32.
| refl. KII385, PolŽ1234. Susitráukimas, krupėjimas I. Juo stipresnis dirgiklis, tuo stipresnis raumens susitraukimas V.Laš. Širdies susitraukimų dažnumas priepuolio metu esti nevienodas rš. Džiovintų [arnikų] graižų spiritinė ištrauka skatina širdies darbą, gimdos susitraukimus, tulžies išsiskyrimą LTEI364.
ǁ NdŽ Pasiutęs sutráukimas – nė kojų neištiesa DūnŽ. Kojų sutraukimas [vištoms] paeina nuo šalčio ir vištinyčios nešvarumo rš.
ǁ refl. Susitráukimas I. Susitraukimas po skalbimo sp. Susitraukimo plyšiai GTŽ.
4. NdŽ raukinys, raukylas: Tai gera mašinėlė – tei[p] gerai sutraukimùs tuos daro Jrb. Juo daugiau sutráukimų, juo strainesnis sijonas buvo Kl.
5. refl. susiformavimas, susidarymas, kristalizacija: Susitráukimas ing krištolą I.
6. → sutraukti 14: Aristotelis išsamiai aprašo, kaip pienas perdirbamas į sūrį, pieno sutraukimo techniką ir sūrio laikymo sąlygas sp.
7. sutelkimas, sukoncentravimas: Kariuomenės sutrauki̇̀mas NdŽ.
8. refl. NdŽ → sutraukti 21 (refl.): Kuo daugiau susitraukė į žvaigždę medžiagos, tuo daugiau išsiskiria susitraukimo metu šilumos rš.
9. → sutraukti 27: Sutrauki̇̀mas, santrauka Šlč.
ǁ NdŽ Kontrakcija – dviejų gretimų kalbos garsų sutraukimas į vieną tarpinį garsą LTEVI61.
10. Z.Žem → sutraukti 28: Skaičių sutraukimas Ser.
užtrauki̇̀mas sm. (2) KI126, Rtr, DŽ1, NdŽ, užtráukimas (1) I; Q52, ažutraukimas SD1206
1. SD399, Sut, N, NdŽ, KŽ → užtraukti 1.
2. KŽ → užtraukti 3.
| refl. tr. NdŽ.
3. → užtraukti 4: Aulo užtrauki̇̀mas NdŽ.
| Šitas akių užtraukimas skiriasi nuo pirmojo tuo, kad čia užtrauktoji akis yra išmezgama rš.
4. refl. NdŽ → užtraukti 6 (refl.).
5. N, NdŽ, KŽ → užtraukti 7.
6. refl. NdŽ → užtraukti 8 (refl.): Žaizdų užsitraukimas, sugijimas rš.
ǁ apsiniaukimas: Ale i užsitráukimas – daba i duos kiaurą dienelę Krš.
7. N, KŽ → užtraukti 9.
8. → užtraukti 11: Prie užtraukimo policijos prisidėjo šiek tiek ir inteligentai V.Kudir.
9. Ser, NdŽ → užtraukti 12: Paskolos užtraukimas ETŽ.
10. refl. NdŽ → užtraukti 13 (refl.): Pasiutęs užsitráukimas koronės su tokiums kalbums: dvarininkė, o ubagais turėjo eiti Krš.
11. → užtraukti 17: Ale gi ažtrauki̇̀mas, kaip dabar reiks ranka pirštinėn ankišt Ml.
12. KŽ → užtraukti 23: Išsibaigė užtrauki̇̀mas, ir sustojo laikrodis Gs.
13. NdŽ, KŽ → užtraukti 29: Dūmikas juk netraukia be paliovos dūmų – tarp vieno užtraukimo ir kito lieka liuosa valanda dėl kvėpavimo tyru oru V.Kudir.
| refl. NdŽ.
14. atsikraustymas, užėjimas, pasirodymas: Pervers aukštyn kojom visas šios dienos eiropiškių mokintų vyrų nuomones apie senovės gyventojus Eiropos pirm užtraukimo vokiečių ir slovėnų A1883,80.
15. Q567, Šlč, NdŽ → užtraukti 35: Kad ir su užtraukimù, vis tiek in pusės kovo sulauksma karvės Ut.

Daugiau informacijos

ištrauki̇̀mas

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

parsklei̇̃sti

Apibrėžtis

sklei̇̃sti, sklei̇̃džia (skleičia), sklei̇̃dė (skleitė?), skléisti, skléidžia, skléidė Š
1. tr. N, K, Kos52, L, Rtr, DŽ plonu sluoksniu kratyti, kloti: Sklei̇̃sk linus ant pievos J. Eik pirma, sklei̇̃sdamas kūlį, o aš pasku eisiu rišdamas J. Kaip linai išmirksta, spalį paleida, i sklei̇̃si Brs. Linus tus vešma į lauką, sklei̇̃sma Trk. Plonai skleidžiáu tas bulves, i gerai buvo Šmk. Darbo yr dar: reik tų durpių sklei̇̃sti Štk. Molį neša į trobą i sklei̇̃da Vkš. Padaro skleistą minklę: padžiovinę verda lekšalynę Ggr. Virbais, žabarais kelią skleisti I.
| Ved žirgelį iš dvaro, skleid šimtelį ant stalo LTR(Vgr).
| refl. tr. K: Ten sklei̇̃dės tus šiaudus, ten reikėjo mušti su spragelais Lž.
ǁ išplėtojus tiesti, dengti: Sklei̇̃sk drobulę ant tvoros J. Skepeta skleidžiamà ant pečių NdŽ. Žemėlapį sklei̇̃sti DŽ. Skleidu ir leidu pilksermėgelę ant bėro žirgo KlvD47.
2. tr. Rtr skėsti, plėsti ką suglaustą: Sklei̇̃sti skėtį NdŽ. Kad pradės parasodnyką skleisti, tai tuoj daros tvanas BsMtII145. Veltui ilgis, nerimsta iškentėjus dvasia; nor padangėmis skleisti sparnus Mair. Šutiniokas vis šokdino Adelę, jos sijonus palube skleisdamas rš. Važiuojant valtimis į šalis, du vyrai nuolat meta po gabalą [tinklo] sparno vandenin – skleidžia sparnus rš.
| refl. Rtr: Jos plaukai sklei̇̃dėsi ligi kelių NdŽ. Šviesiame dangaus fone buvo matyti, kaip skleidėsi parašiutai rš.
ǁ tiesti į šalis: Skleidė uosis šakas per naktis ir dienas Mair.
ǁ intr. augant plėstis: Tie tavo arbūzai sklei̇̃džia, bulves stelbia Jrb.
| refl.: Dvelkia oras minkštai, auga jaunas [uosis] aukštai ir skleidžias platyn, ir didžiuojas Mair.
3. tr. versti (knygos lapus), atversti (knygą): Sklei̇̃džia knygos lapus DŽ1. Paėmę skleisti mūsų šiokio ar tokio laikraščio lapus, susitiksime su daugybe sumanymų, patarimų, ginčų Pt. Skleidžia kunigas knygelę, alpsta mergelės širdelė JV616. Skleiskim ant antros pusės (pažiūrėkim iš kitos pusės) TP1880,43.
4. tr. DŽ plėtoti išleistus, išsprogusius (lapus, pumpurus): Pumpurus, lapus sklei̇̃sti KI373. Klesčia medžiai ir skleidžia lapus J. Medis pradeda pumpuruoti ir lapus skleisti S.Dauk. Medžiai lapus skleida D.Pošk. Avižas reik sėti, kai apušelės lapus sklei̇̃da Vkš. Šiaudų kūlys kai žydės, sausi karklai lapus skleis (d.) Nmk.
ǁ intr. išsprogus plėtotis, augti (apie lapus, žiedus): Senieji tankiausiai miršta ar lapui krentant, ar lapui skleidžiant Sln. Vidury lauko liepelė su linkstančiomsiums šakelims, su skleidžiančiaisiais lapeliais LB74.
| refl.: Pavasarį, skleidžiantis lapams, patelė padeda 15–20 kiaušinių rš. Rožė sklei̇̃džias KI373. Grakščios gėlių galvutės skleidžias S.Nėr. Skleidėsi bijūnai, jazminai J.Paukš. Jei iš vidurio gudobelės skleidas žiedai, būs geri viduriniai (sėti pavasario vidury) linai Šts.
ǁ intr. lapoti: Pavasaris šaltas, medeliai nèskleida Gd.
5. tr. M skirti, darant tarpą: Plaukus sklei̇̃sk par šoną, daugiau pritinka Kal. Eina, rugius rankomis sklei̇̃sdamas DŽ. Pūsk, vėjeli, skleisk plaukelius, vėdink man veidelį JD1341. Kalnas debesis skleida – toks aukštas Šts.
| refl.: Eina teip laivai, kad vanduo sklei̇̃das Klm. Debesys skleidės par kalnus – toki aukštybė yr Kaukazo Šts. Būdavo, bėgs, tai žmonės tik skleisis Žem. Ma[n] drabužis turia būt laisvas i skvernai nesisklei̇̃st Jrb.
6. tr. daryti, kad plistų į šalis, sklisdamas užimtų tam tikrą plotą: Prašavau zuikį, lapę, kad skleidą̃s buvo šautuvas Šts. Skleidžiamieji stiklai rš.
| refl.: Lova žemių velėnomis apriesta, idant tenai žemės neskleistumias S.Dauk. Paskutiniai saulės spinduliai, pasiekę akmenų krūvą, atspindžiais skleidžias nuo jųjų P.Vaičiūn. Leiski, močiute, miegelio noriu, saulutė leidžias, naktelė skleidžias LTR(Zp). Kaip tie dūmai skleidžiasi ir nyksta, taip ir jūsų baimė išnyks LzP.
^ Bėga, kad purvynė skleidžiasi LTR(Grk). Kas myl, purvai skleidžias, kad lek prie mylimos J.
7. refl. skirstytis iš būrio, išsivaikščioti: Gyvolių buvo daug, anie tujau plačiai sklei̇̃sias, jeigu nebūs kas sulaiko Lž. Sklei̇̃das į visas puses KlvrŽ.
8. tr. DŽ leisti iš savęs į aplinką: Lempa degė šviesiai ir skleidė ypatingą jaukumą ir net šilimą aplink save I.Simon. Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai, kuriuos skleidei Lietuvai, mūsų tėvynei? Mair. Nuo skleidžiamų spindulių rūšies priklauso radioaktingo skilimo produktai J.Mat. Saulė ir žvaigždės nuolat skleidžia savo turimą energiją rš. Sklei̇̃džia aplink kvapą DŽ1.
| refl.: Nuo jų sklei̇̃dėsi malonus kvapas NdŽ. Švelni šviesa lygiai skleidžiasi pro plačius langus rš.
9. tr. platinti: Sklei̇̃sti gandus DŽ. Tokios raganos liežuvius ir sklei̇̃dė po sodą Krš. Sklei̇̃sti naujas idėjas, pažiūras DŽ. Raštus į liaudį skleisti Žem. Knygos paslėptą išmintį skleidžia tik tam, kas jas pamilsta rš. Skleisk naujynas – kratyk, pasakok Šts. Jei ana galia tokias malagystas sklei̇̃sti, a gali tikėti ana! Krš.
| Jeigu jis (eigulys) nesklei̇̃s (nesodins, neaugins) tų medelių, viskas žūs Grz.
| refl.: Pasakos … palengvėle skleidžiasi tarp žmonių, platinasi iš vietos į vietą LTII477(Bs). Žmonėse skleidžiasi kalbos, kad Šiauliai pilni iš Prūsų atgabentų žmonių Pt. Paleido liežiuvius, tie ir sklei̇̃das didėdami Krš.
10. refl. plėtotis, rutuliotis: Leidžia įgimtoms įvairių tautų ypatybėms skleistis greta viena kitos rš. Žmogaus organizmas negali be to skleistis rš.
11. refl. griūti, irti: Budinkas tavo budavojamas sklei̇̃džias į šalis, t. y. eina iš daikto J. Mano namo pudimentas sklei̇̃džias Jrb.
12. tr., intr. Vdk eikvoti, švaistyti: Sklei̇̃sti vyrai mėgsta, o čia motriška Krš. Teisinos tik nenorėjęs veltui skleisti pinigus, kurių ir be to dėdė daug buvo išleidęs Vaižg.
13. refl. Pgr, Erž, Vvr smarkiai aidėti, skambėti, plyšti (nuo garsų): Kaip praplyšo dainuoti, tai laukai skleidėsi Žem. Šauka, kad laukai sklei̇̃das Krž. Toks kriokimas, ka visa troba sklei̇̃das Trk. Šokimas buvo begalinis – troba sklei̇̃dės Jdr. [Vaikėzas] užleida radiją – troba sklei̇̃das Krš.
14. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Naktį nuo ožkos sklei̇̃dėm – pasirodė, kad velnias Jd. Sklei̇̃sk pri tėvo ir ėsti nulakink Krš. Skleida, kaip gaisrą pamatęs Up. Dėl to prakeikto krepšo turėjau par lytų sklei̇̃sti Rs. Antai zuikis par laukus ka sklei̇̃da, tei sklei̇̃da! Krš. Turbūt į turgų skleidat? Šts.
15. refl. gaudomam gūžtis, tūptis (ppr. apie vištą): Tokia jauki buvo višta – sklei̇̃sdavos Jrb. Teip lekia, teip lekia vištos man ant kelių, sklei̇̃džias Skr. Teip sklei̇̃sdavos ta vištelė, teip dėjo – ėmė bjaurybė vanagas ir nunešė Skr.
antsklei̇̃sti, antsklei̇̃džia, añtskleidė (ž.) tr. skaitant, sklaidant rasti, užtikti: Ir aš pats niekur antskleisti negalėjau [ko nors parašyta apie Izidoriaus gyvenimą] Jzm.
apsklei̇̃sti, apsklei̇̃džia (àpskleidžia), àpskleidė tr. NdŽ
1. Všv, Vkš, Grd, Gd, Sd kuo išskleistu apkloti, apdengti, apgaubti: Žemė šiaudais apskleistà DŽ. Puikus klevas, išsikerėjęs, išsišakojęs, maž visą stogą apskleidęs savo šakomis Žem. Visi medžiai žiedais apskleistais yra I. Liepų ir kitų medžių lapais apskleistie visą apynyną Rp. Dagiai ir veja apskleidžia nedirbamą dirvą ir nusmelkia apleistą jais gražiausią žolę LzP. Petronelė apskleidė stalą pirmu su šienu, paskiaus su drobule M.Valanč. Pjūklelį padėjo į mišką ir àpskleidė su žagarais Krg. Stalas laikraščiais apskleistas rš. Laukus apskleidė numirėliais S.Dauk. Apskleičiu B.
| refl. tr., intr.: Tarpininkas atsisėdęs, stalą popieriais apsiskleidęs, berašąs Žem. Sėdėjo apsiskleidęs raštais LzP. Eina pri mūso lig pusės nugaros baisiai apsisklei̇̃dusios [plaukais] Trk. Apsisklei̇̃dęs plaukais kaip nelabasis – še rublį, apsikirpk! Krš.
| Apsi̇̀skleidė (apibėgo, pasklido) kraujas ant to stalo Jrb.
2. apsupti: Su kokia rūstybe ir narsybe lietuviai apskleisti mirė vidurė[je] neprietelių, save gindamys S.Dauk. Dievystė yra apskleista šviesybe brš.
ǁ prk. apimti: Pavasario linksmybės apskleidė visą pasaulį, bet jomis džiaugtis niekam nebuvo laiko Žem.
3. užgožti: Tos obels àpskleidžia, nė bulvių nėr, nė nieko Jrb.
4. sklindant į šalis, užimti tam tikrą plotą: Šratai àpskleidė, bet lapei nekliuvo Pp.
atsklei̇̃sti, atsklei̇̃džia (àtskleidžia), àtskleidė
1. tr. N, L, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 skleidžiant atidaryti, atverti, atversti: Popieras atsklei̇̃sk J. Kningą atsklei̇̃sk i padėk Lpl. Povilas pasilenkė ir tvarkė ant kėdžių numestas atskleistas knygas J.Dov. Saulė dar buvo ne taip aukštai, bet jau šildė krūtines pro atskleistus švarkų atlapus rš. Atskleidžiamosios durys Mdž.
| prk.: Skolytiniai žodžiai jam atskleidžia senovės gadynės tautų santykių ne vieną lakštą K.Būg.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, DŽ1: Atsiskleidė knygą, knyga atsiskleidė KlbIV44. Liepia man atsiskleisti knygą ir skaityti rš. Jos žengė į mano pusę, atsiskleidusios veidus ir linksmai šnekučiuodamos tarpu savęs Šlč. Matai, atsi̇̀skleidė drabužis, ir pamatei krūtinę pliką J.
2. tr. NdŽ iškelti aikštėn, parodyti, išaiškinti, išryškinti: Visas savo mintis tau atskleidžiau rš. Moksle slypi tūkstančiai neatskleistų paslapčių rš. Būga pagrįstai ir įtikinamai atskleidė gilius istorinius baltų kalbų, jų tarpe ir lietuvių kalbos, ryšius su slavų kalbomis LKI12(K.Kors). Niekas taip neatskleidžia tautos esmės, prigimties, dvasios, kaip jos liaudies menas rš. Jis nori pamatyti, kur prasideda jo tėvų gyvenimas. Nori atskleisti tėvų praeitį J.Gruš. Nėra lengva atskleisti paauglių ir jaunuolių profesinius interesus sp.
| refl. DŽ1: [V. Montvilos] poetinis talentas, anksčiau buržuazinės santvarkos slopinimas, dabar atsiskleidė visa jėga (sov.) rš. Atsiskleidė žmogaus taurūs bruožai sp. Ir niekados niekam neatsiskleisk, ką turįs S.Čiurl.
ǁ refl. pasidaryti matomam, iškilti prieš akis: Priešais atsiskleidė graži, erdvi aikštė rš.
3. intr. šnek. greitai atbėgti, ateiti, atvažiuoti: Kad àtskleida par laukus, kad àtskleida! Ll. Àtskleida su pora arklių Krš. Àtskleida vaikai tekini pry saldainių Krš.
◊ ausi̇̀s atsisklei̇̃dus labai įdėmiai (klausytis): Klausėmos ausi̇̀s beveik atsisklei̇̃dę Sd.
kortàs atsklei̇̃sti supažindinti su planais, sumanymais, paslaptimis: Jūs pernelyg protinga. Atskleisti kortų jums negalima J.Gruš. Kam viską paaiškinti, kortas ligi galo kam atskleisti? V.Bub.
išsklei̇̃sti, išsklei̇̃džia (i̇̀šskleidžia), i̇̀šskleidė
1. tr. LL211, Š, Rtr plonu sluoksniu išdriekti, iškloti: Sklei̇̃si, sklei̇̃si linus, nepaspėsi išsklei̇̃sti – antpula bulbes kasti Sd. Išskleisk kūlį ant stogo stiegdamas J. Senis nutvėrė kūlį, išskleidė jį ant grebėstų J.Paukš. Išskleidžiau kningas Als. Išskleidžiau į aslą pupas Gršl.
2. tr. H, N, I, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ išskėsti, išplėsti ką suglaustą: Šlapią skėtį reikia tuojau išskleisti, gerai išdžiovinti ir pavalyti šepečiu rš. Povas uodegą i̇̀šskleidė J. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius i̇̀šskleidė, kojeles ištiesė priš saulę Žr. Jautis su išskleistais ragais rš. Jug ienas ir išskleida, kad arklį kinko Lk. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti DS285(Rs). Ne mano valia, – išskleidė rankas studentas Žem. Tas duris i̇̀šskleidė ir įvažiavo vidun Ps. Aš akis i̇̀šskleidžiau i žiūriu Vdk. Akelės jos, plačiai išskleistos, žibėjo Pč.
| Šviesos spinduliai pro iškilą stiklą išeis iš skrynelės išskleistu pluoštu Mš.
^ Visą laiką rankas išskleidęs laiko (kryžius) LTR(Grk).
| refl. K, Rtr: Vienam [lakūnui] neišsi̇̀skleidė parašiutas, vienas vargšas užsimušė Erž. Išsi̇̀skleidė mergelės aukso plaukai NdŽ. Nukrito rankos nabašninko, išsi̇̀skleidė į šonus Nmk. Pusiau rungų suriši tas rungvirves ir vėl krauni: jagu nesuriši, rungai išsisklei̇̃s Erž. Išsiskleidę kai perkūno ūsai LTR(Jz).
ǁ ištiesti, išvynioti ką sudėtą, susuktą: Čia aš kiek išmanydamas geriau nupasakojau, kas yra laivas, ir su išskleista nosine parodžiau, kaip jis vėjo varomas J.Balč. Žiūriu į tavo išskleistą žemėlapį, į jo vingiuotas linijas, išmėtytus taškus K.Kors.
3. tr. išleisti, išplėtoti (lapus, žiedus): Pumpuras i̇̀šskleidė žiedus savo J. Oi tu, lazdyneli, žaliasis medeli, kuomet išskleisi žalius lapelius? (d.) Pkl. Ir išskleidė [avietėlė] baltūsius žiedelius (d.) Tv.
| refl.: Medžio pumpurai išsiskléidžia pavasarį FT. Pumpurai jau tuoj išsisklei̇̃s DŽ1. Neišsisklei̇̃dę vainiklapiai DŽ. Epušių pumpurus reikia rinkti, lapams neišsiskleidus rš.
| prk.: Šitoji buvo gražuolė, moteris visai išsiskleidusio gražumo rš.
ǁ intr. sulapoti: Kad medžiai i̇̀šskleida, yr dideliai gražu Štk.
4. refl. Š išplisti, išsklisti: Iš daikto žemės, smiltys, grūdai, drabužiai išsi̇̀skleidė J. Sula, tekėdama iš šaknių aukštyn, užsitūr tuo kartu kamiene, išsiskleid artimose šakose S.Dauk. Po visas ginslas krau[ja]s išsi̇̀skleida DūnŽ. Išsi̇̀skleidė tokios ugnys, kibirkštys, i nebliko nieko Grg.
| prk.: Naktis išsiskleidė plačiai B.Sruog.
5. refl. Rtr iškrikti, išsiskirstyti: Parvažiuo[ja] jisai – tie arkliai išsisklei̇̃dę Vdk. Žmonės, išeję iš bažnyčios, išsiskleidė po visus kapus Sz.
| prk.: Negalėjo surinkti minčių išsiskleidusių J.Bil.
6. refl. gaudomam susigūžti (ppr. apie vištą): Višta išsi̇̀skleidžia ir laukia, kol paimi Skr.
7. refl. pasidaryti stambiam, išplitusiam, išdribusiam: Išsisklei̇̃dusi karvė mūsoji Šermūnė Trš. Tešmuo išsisklei̇̃dęs, nėr ko laukt, reik eit milžt Jrb. Kokia pardžiūvus buvo, o dabar matytum – graži, išsisklei̇̃dus Jrb. Einu išsisklei̇̃dusi (išsikėtojusi) tokio[je] slydžiausio[je] Krš. Sėda išsisklei̇̃dusi kaip varlė Užv. Kaip tu sėdi?! Kaip ropynė išsiskleidusi Žem. Išsisklei̇̃dęs kaip devynios nelaimės Krs. Išsiskleidusi kaip Raseinių Magdė TS1901,4-5.
8. refl. ištižti: Molis nei verda, nei tirpsta, bet tyžta, išsiskleidžia ir pasiskleidžia rš. Jei kleckai neišsisklei̇̃s, būs gerai, jei išsisklei̇̃s – i po viso gerumo Trk.
9. tr. išardyti, suplėšyti: Jeigu greit uždarysi alų, tai kiekvieną [bačką] išsklei̇̃s Gr. Mato, ka jau i̇̀šskleista (po avarijos sudaužyta) Vdk.
ǁ refl. iširti, sugriūti: Išsiskleidė tekinis, muni ir paleido iš purmankų Šts. Šulus tuos parskėlė stačius, ir išsiskleidė siena DS133(Šmk). Suduskins [atomas] žemę, pamatysi, kaip viskas išsisklei̇̃s Krš.
10. refl. parvirsti: Ale tikrai, vos aš neišsi̇̀skleidžiau Varn.
ǁ refl. prk. atgulti susirgus: Kiek tokių jaunų išsi̇̀skleida! Vvr. Guliu išsisklei̇̃dusi, jau po visam (mirsiu) Rdn.
ǁ refl. prk. kristi negyvam, žūti: Paleido šūvį, ten pat ir išsi̇̀skleidė Šts.
11. tr. išeikvoti, iškleisti, išleisti: Tiek daug turėjo piningų, i visus paspėjo išsklei̇̃sti Vdk. Tokie dvarponiai paleistuviai i̇̀šskleidė turtus Krš. Kazys uždirba, bet veltui išskleidžia Vaižg.
12. tr. išplėtoti, išugdyti, išrutulioti: Laisvas darbas leidžia darbo žmonėms išskleisti visus savo sugebėjimus (sov.) sp.
| refl.: Sudėtingos mašinos išsiskleidė iš paprasčiausių įrankėlių rš. Išsi̇̀skleidė rašytojo talentas DŽ1.
nusklei̇̃sti, nusklei̇̃džia (nùskleidžia), nùskleidė
1. tr. G99, Ser nukloti kuo paviršių: Lentyna nuskleistà tų popierų – negali žiūrėt Jrb. Neapregimi laukai buvo nuskleisti užmuštų kareivių kūnais M.Valanč. Jau karvietė, nuskleista svietu, žirgais ir ginklais, niūksojo S.Dauk. Žemaičiai, nuskleidusys neprieteliais sniegą, su grobiu laimingai pagrįžo į namus S.Dauk.
2. tr. skleidžiant išblaškyti: Kur tas žemes dabar nusklei̇̃si? Jrb.
3. refl. pasklisti: Nusiskleidė šviesybė – dangus atsivėrė Ggr.
4. refl. nusidriekti, nutįsti: Veizėk, kaip nusisklei̇̃dęs šašuolėtis Kl.
5. refl. nuaidėti, nuskambėti: Ponaitis kad surėkė, kad visi laukai nusiskleidė, seniukui ko tik ausys neplyšo Škn.
6. intr. šnek. nulėkti, nudumti: Kas jį sugaus – skleidė i nùskleidė Ll. Par pelkes nuskleidžiau ant numų Dr.
pasklei̇̃sti, pasklei̇̃džia (pàskleidžia), pàskleidė tr.
1. J, Rtr, Š, Ser, NdŽ nestoru sluoksniu pakloti, pakratyti: Paskiau iš markos ištrauks [linus], dar pasklei̇̃s kelias dienas, o i būs gražiausiai, kaip vieni silkai KlvrŽ. Atrišo tus [linų] ryšiukus i pàskleidė plonai Krp. Išdžiovys, iškuls [linus] i pasklei̇̃s an dirvos Gd. Javus rejos kluone paskleidusys kul S.Dauk. Krapai džiovinami paskleisti ant sietų rš. Ka būs pagada, pàskleidei ten dirvo[je], ir išdžiūs šiaudai Trk. Aš pàskleidžiau linelius ant tėtušio laukelio JD73. Saulužė šįryt negudriai tekėjo, rūkas aukštyn pakilo, gali būti lietaus, šienas gi paskleistas LzP. Ar jau avižas paskleidei? Dr.
| Penkis šimtus kaip ledą pirm šliūbo tėvas paskleidžia Žem. By tik šimtus paskleis, kito nieko nereik Žem. Aš pasklei̇̃su šešius šimtus ant balto stalelio (d.) Šv.
ǁ DŽ išsklaidyti, išskirstyti iš krūvos: Kalio trąšos turi būti vienodai dirvoje paskleistos ir ypač gerai su dirva sumaišytos rš. Tamošius savo rėžyje paskleidė ir sulygino žemes, išmestąsias iš griovio Žem. Grūdus nuižytus reik patogiai sluoksnėmis paskleisti sausoje vietoje S.Dauk. Įnešė į virtuvę ir pàskleidė tas šukes iš to maišo Žgč.
ǁ N, K, NdŽ plėtojant ištiesti, patiesti: Skepetą paskleidžiau ant tvoros padžiovinti Žem. Vėjai susuka paskleistus balinti audeklus, todėl reik skleidant mirkyti Šts. Tėvas, parėjęs iš Gudelių, paskleidė ant stalo su geltonais viršeliais ir gražiais paveikslėliais lietuvišką „gazietą“ V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ: Ka aš noru didesnį kokį popierių pasisklei̇̃sti, nėr vietos Lž. Kiti prie arbatos užkandos savo ryšelius pasiskleidę valgo Žem.
ǁ refl. tr. plėtojant pasistatyti: Šioje dykumoje netoli antrosios piramidės bastuoliai beduinai pasiskleidė keletą baltų ir juodų palapinių Šlč.
2. kiek paversti (knygą, knygos lapus): Pasklei̇̃sti knygą NdŽ. Pasklei̇̃sti keletą puslapių toliau NdŽ.
3. kiek pastumti: Pasklei̇̃sti į šalį NdŽ.
4. praskirti, darant tarpą: Pasklei̇̃sti plaukus NdŽ.
5. padaryti, kad išplistų, išsklistų į šalis: Pàskleidė šautuvas, o būčio nušavęs juodmeisę (varną) Šts.
6. refl. išsiskirstyti, iškrikti iš būrio: Jie pasi̇̀skleidė plačiu būriu DŽ1. Ir paliko jie savo gimtinę, ir pasiskleidė plačiame pasaulyje rš. Pirmieji kariai pasiskleidusia linija jau kopė lėkšta atkalne rš. Tų ančių labai daug, po daržą pasisklei̇̃dusios Jrb.
ǁ išsidėstyti: Motiejukai labai paplitusi pievų žolė, bet auga retokai pasiskleidę rš. Ganyklos, krūmai, alksnynai, lazdynai, plačiai pasiskleidę upės antkrančiais, jam prigulėjo Žem.
7. išduoti (garsą), padaryti, kad plistų, sklistų (ore, erdvėje): Priglaudė ragą prie lūpų, ir gaidą tolimą, raudančią paskleidė ragas S.Čiurl.
| refl.: Balsas po visą girią pasisklei̇̃džia, visi kampai skamba NdŽ. Viešpats davė griausmus ir krušą ir pasiskleidžiančius ant žemės žaibus Skv2Moz9,23.
8. refl. būti plačiam, išsiplėtusiam: Tę ant kampo stovia toks namas pasisklei̇̃dęs Jrb. Pasisklei̇̃dęs (plačiais kraštais) bliūdas – ką tu čia jam̃ gali išvirt?! Jrb.
9. DŽ, NdŽ išplatinti: Reikia pasklei̇̃sti mokslo žinias DŽ1. Kas gi yra paskleidęs gandus, kad Lietuvos karalius kryžiaus atsižadėjo? V.Krėv. Paskleistų raštų skaičiumi buvo matuojamas žmonių susipratimo laipsnis rš. Jie tikėjos palengva paskleisti pradinį apšvietimą tarp saviškių prigimtąja kalba rš.
10. refl. patrūkti, persprogti: Nebėsk, pasiskleisi! Šts.
11. Up išeikvoti, iššvaistyti: Nu jo viską atėmė, pàskleidė Krš. Gavo vyras algą, [pati] pàskleidė, i nebtura Pvn.
parsklei̇̃sti, parsklei̇̃džia (par̃skleidžia), par̃skleidė intr. šnek. greitai parlėkti, pardumti: Žiūriu – žmogus par̃skleida, parlakatuo[ja] Ll. Tiek nusijuokė drūktai [velnias], ka i mūso tėvelis be kepurės parskleidą̃s Lnk.
pérskleisti tr.
1. Sd padaryti tarpą, perskirti: Pérskleisti užuolaidas NdŽ. Párskleisk mun plaukus, aš pati negaliu tiesiai sau sklydžio parsiskleisti Vkš. Pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus, kurius parskleidęs, šius žodžius atrado M.Valanč. Žydams, nuog faraono bėgantims, vandenius marės pusiau parskleidei brš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Plaukai pársiskleidė lygiai J. Tokia merga a bepársiskleis sklydį?! Krš. Persiskleidė debesys, ir pasirodė dangaus mėlynė rš. Šis jiems su kuskele pablaškė į šalis [v]andinį, ir tuojaus [v]anduo parsiskleidė S.Dauk.
2. skleidžiant atversti, atskleisti, perversti: Pérskleisti kelis puslapius NdŽ. Parskleisiam dar pirmūsius raštus raštinykų S.Dauk. Párskleid kunigas knygeles, krint kaip lietus ašarėlės JD1488.
prasklei̇̃sti, prasklei̇̃džia (pràskleidžia), pràskleidė tr.
1. K, Š, NdŽ padaryti tarpą, praskirti ką suglaustą: Eina, rugius prasklei̇̃sdamas DŽ. Norėsi, ka dora būtų eglelė, aukšta, – šakas prasklei̇̃dęs mieruosi KlvrŽ. Praskleidė kareivis apsiaustą LTR(Graž). Einam žiūrėt pri tos daržinės: pri vienos kerčios žagarus prasklei̇̃dusios i pri kitos – nieko nėr Krp. Zenienė priėjo prie lango, praskleidė užuolaidą ir pakvietė merginas į vidų P.Cvir. Mintuvų žiomenis prasklei̇̃sk aukščiau, nedraikyk linų Varn. Su prosu pràskleida siūlę Sd. Rugelius praskleisdama, vosilkas paskindama, atrasiu kelelį pas matušę (d.) Gr. Ans, praskleisdamas žmones, eina J.
| prk.: Nejau tavy nėra drąsos praskleisti nakties glūdybę? P.Vaičiūn.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ: Uždanga prasi̇̀skleidė DŽ1. Jo apsiaustas plačiai prasiskleidė, ir visiems krito į akis spindintieji ant jo krūtinės medaliai V.Myk-Put. Prasiskleidusi skepetą, merga žiūri, kur josios mylimasis J. Jis nespėjo užmigti, žiūri – vienoj vietoj prasiskleidė žemė, iš ten pakilo dvasia ir nulėkė LTsIV490. Atsiklaupkie prie tėvelio kapo, tai prasiskleis žalioji vejelė, tai prasivers sieroji žemelė LTR(Ldvn). Prasiskleisčia velėnėlę, prisikelčia motinėlę LTR(Graž). Ir pablyškusiame veide blankios lūpos prasiskleidę V.Myk-Put.
2. Š, NdŽ ištiesti ką sulenktą: Mokytojas praplėšė antrąjį laišką, ištraukė perlenktą sąsiuvinio lapą ir praskleidė popierių V.Bub.
3. kiek praskirstyti, prasklaidyti: Prasklei̇̃sti šieną NdŽ.
ǁ NdŽ plėtojant kiek ištiesti.
| refl. NdŽ.
4. NdŽ išplėtoti (žiedą, pumpurą): Kilk, saulute, kilk, meilioji! Tu taip glostai, taip vilioji! Kai tik tavo spinduliais gėlės pumpurus praskleis, pasistiebęs iš pavėsių, aš taip pat jau pražydėsiu V.Myk-Put.
| refl. NdŽ: Būkime atidūs viduryje girių, viduryje pievų, raistų rytmetį prasiskleidžiantiems žiedams sp. Tos žolės dar neprasisklei̇̃dusios Sg.
5. iškelti aikštėn, parodyti, išryškinti, atskleisti: Jo eilėraščiuose dažnai slypi konkretūs gyvenimo įvykiai, kurių prasmė praskleidžiama ryškiomis kontrastinėmis situacijomis rš. Poetas labai miglotai tepraskleidė teigiamą įsivaizduojamos valstybės santvarkos idealą rš.
| refl.: Tarybiniu laikotarpiu plačiai prasiskleidė Grušo dramaturginis talentas (sov.) rš.
◊ aki̇̀s prasklei̇̃sti
1. išlavinti, išprusinti: Jai praskleidė akis svietas, kaip nuvažiavo į miestą jauna, t. y. praakino J.
2. atsibusti: Aki̇̀s prasklei̇̃dęs valgyt šaukia, i dar skubyk KzR. Pràskleidė akès i prašo ėsti DūnŽ.
prisklei̇̃sti, prisklei̇̃džia (pri̇̀skleidžia), pri̇̀skleidė
1. tr. NdŽ, DŽ1 skleidžiant sluoksniu daug prikloti.
| refl. tr. NdŽ: Aš i žiūriu, iš kur čia to šieno tu tiek prisi̇̀skleidei Jrb. Paskuo nešiam iš tos pirties, prisisklei̇̃siam i kulsiam Nt. Marcikė, Striaukienė, Julikė, prisiskleidusios pilną prieangį žalumynų, gėlių, kopėčias pasistačiusios, vainiką ant durų bekabinančios S.Čiurl.
ǁ pridraikyti: Pri toros buvo pri̇̀skleista plunksnų Gr.
| refl.: Prisiskleidė [puodo] iženų (šukių) pilna troba, kad pavirtau su puodu nešina Šts.
ǁ plėtojant pritiesti: Kambarys didelis, ant stalų ir kėdžių pluoštais priskleista spausdintų ir nespausdintų lietuviškų raštų Žem. Priskleidėm daug audeklų Šts.
ǁ NdŽ prikreikti, prišiukšlinti: Negali paspėti trobos šluoti, kaip i vėl pri̇̀skleida Slnt.
| refl. NdŽ.
2. refl. daugeliui apsigyventi, paplisti: Kiek tų žmonių prisi̇̀skleidė, prisistatė [miestelyje] – mainės, pirko Erž.
susklei̇̃sti, susklei̇̃džia (sùskleidžia), sùskleidė tr.
1. Rtr, NdŽ, DŽ1 suglausti, sudėti, suklostyti: Greitai suskleidė parašiutą, šiaip taip sulankstė jį, įkišo į krūmus J.Paukš. Stovi Teofilis su suskleistu skėčiu po pažastim rš. Apskleistuvė – būklas (prietaisas), kuriuomi apsidengame nuog lietaus arba saulės, kurį gal išskleisti ir suskleisti pagal reikalo I. [Ilgos kasos,] vainiku suskleistos, puošė jai galvą Pt. Atlek gegutė par lauką, įtup į žalią liepelę ant nulenktųjų šakelių, ant suskleistų̃jų lapelių JD91.
| refl.: Žiedai vakare susisklei̇̃džia DŽ1.
2. NdŽ išplėtoti, išauginti (lapus, žiedus): Medžiai kaip išsprogsta pavasarį, suskleidžia lapus J.
3. NdŽ plėtojant ištiesti.
užsklei̇̃sti, užsklei̇̃džia (ùžskleidžia), ùžskleidė tr.
1. uždengti, užgaubti: Užskleidęs apsiaustą, išėjau pro duris rš. Ten dega lempa, ir langas neužskleistas I.Simon.
| Tie lapiniai medžiai suaugo ir ùžskleidė (užstojo), nebgal beregėti [rūmų] Lž.
| refl. tr., intr.: Užsiskleidus skara seno žvejo dukra S.Nėr. Nuo lytaus galėtų skėtį užsiskleisti Žem. Užsisklei̇̃dusi didelį skepatą Grd. Atsilošė į palangę ir vėl užsiskleidė laikraščiu rš.
| Tokio šakoto medžio neverta laikyti taip užsiskleidusio ant stogo Žem.
2. L, Rtr, NdŽ užversti atskleistą: Užskleidžiau knygą rš. Užsklei̇̃sti puslapį DŽ1.
| refl. tr., intr.: Paėmė literatūros vadovėlį ir ėmė ieškoti užsiskleidusio puslapio V.Bub. Ans sau tą kningą užsi̇̀skleidė Jdr.
3. refl. susiglausti (išsiplėtojusiam): Daugelio gėlių žiedai vakarais užsisklei̇̃džia DŽ1.
4. N, NdŽ užrakinti, užsklęsti: Ar bijai ko, kad užskleidei duris? Nv.
| refl.: Vos ji jam galvą linktelėdavo ir tuoj užsiskleisdavo kambary LzP.
| prk.: Nesistengė užsiskleisti vien tik tarp keturių sienų sp. Ji gyvena užsisklei̇̃dusi NdŽ.
5. NdŽ apskleisti, užkloti: Užsklei̇̃sk šiaudais diegus agurkų J. Apdėjai dugną tais pagaliukais, an tų pagaliukų užsklei̇̃sti reik šiaudų LKT67(Trš). Ùžskleidė aslą drožlėmis DŽ1. Kapas gėlėmis užskleistas rš. Graži žemė, puikiais žiedais užskleista brš.
ǁ užsėti, užsodinti: Tą visą daržą užsklei̇̃su batviniais Krš. Kol užskleisi tą dirvą, builių, palauk, kiek reiks! Dr.
ǁ refl. užželti: Buvau išravėjusi, kas tat žliūgė užsi̇̀skleidė! Rdn.
6. refl. privisti, išplisti: Jei nešaudys [usūrinių] šunų, užsisklei̇̃s jų daug Pj.

Daugiau informacijos

užtrauki̇̀mas

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

im̃ti

Apibrėžtis

im̃ti, i̇̀ma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M
I. tr., intr.
1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emi̇̀, im̃k greičiau! Slm. Kam emi̇̀ tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna im̃ti OG400. Ėmęs indelį vandens M.Valanč. Skruzdėlė, ėmus gražų grūdą iš savo aruodo, nešėsi Tat. Reikia imtienai geresnių daiktų ažu šituos niekus Ds. Imtè (imkite) vaiką! Švnč. Im̃' (imk) tu pirma! Dsn. Tu, stikleli baltasis, į rankeles imamasis JD1029. Mesiu šviesų kardelį, imsiu naują žagrelę DvD7. Mesk gromatą rašyti, imk grėblelį taisyti JD1103. Vyrai imdavo rankosn aną dalį DP139. Kodrinag ubagas su tavimi netur imt (orig. impt) ėdesio DP33. Imt (orig. impt) nemaruonies rūbą DP33.
| Ima mane už rankelės, veda už stalelio (d.) Vlk. Ema už rankelių, veda ant seklyčią NS527.
| Tik pribėgo, ėmė už krūtų ir trenkė Joną į žemę Lp.
| Štai imki mūsų tvirtą ranką ir kelkis, mylimoji žeme! S.Nėr. Tas žmonių kalbeles rankelėm imsim NS1078.
| prk.: Tų namų ugnis neims (nelies) TŽIV480. Neik prie ugnies, o pradės tave ugnis im̃ti Skr. Vėjas iš visų pusių gerai ima (pučia) Gs. Ko gi šitas svetelis įėjo: ar ugnelės imtų (įsižiebti, užsidegti), ar kelelio klaustų? Užp. Oi ūžia ūžia sieros girnelės, oi ima ima mano viekelį (d.) Eiš. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450. Ka (= kad) jo ir smertis neima (ilgai jis nemiršta)! Gs. Liga ima (griebia) ir jaunikius, ir stiprius vyrus BPII459. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji jam galvą ėmė KlvD246.
| Kelmus imdami (raudami), radę ir pamatus VoL294.
| Už balto stalo martelę rėdė, aukštoj klėtelėj rūtelę ėmė (nuo galvos rūtų vainiką) LB100. Po eglele, po žaliąja imti vainikėliai Niem17. Jaunos mošelės vainiką ėmė JV684.
| Mėsą iš puodo im̃ti (griebti) K.
| Jie ėmė (sėmė) suodžius iš pečiaus CII169. Bul'bas iš rūsio ẽma (semia ir į maišus pila) Slm.
| Žiūrėk, imu (nešuos, vežuos) šitą knygą pasiskaityti Jrb. O kad aš išjosiu į svečią šalelę, imsiu vieną dobilėlį su savimi drauge D2. Imk ir muni drauge su savi, josiam abudu į svečią šalelę (d.) S.Dauk.
^ Imk tave velniai (sakoma supykus, keikiantis)! Vlkv. Imsia juos galai! Rod. Im̃ tau velniai! Ds. Ìmai jį budelis, t. y. lai budelis jį ima J. Ima jį balti arimai (magilos, šaltos dienos)! B. Ima jį dievai! MŽ. Imai tave bala su tavo žirgeliu! JV1073. Pinigai imami (tikri, geri) R168. Darbo nė kokio neleido anai vyras nė į rankas imti (neleido dirbti) Žem. Reikia likimą imti už vadžių (reikia kovoti, nepasiduoti likimui) rš. Gyvenimą reikia imti, taip sakyt, už ragų A.Vien. Mergučės, imkim dainą (uždainuokim)! Skr. Pati iš savęs viską ima (prasimano) Skr. Kareivius visada aštriai ima (griežtai laiko) I.Simon. Imkit ausin kalbą mano (klausykit)! Ch1Moz4,23. Nevalgyk paskutinio kąsnelio – niekas šoktų neim̃s (neves, nekvies) Slm. Šiandie dvasią i̇̀ma, kai išeini (labai šalta) Pc. Vos prie jos durų prieini – kvapą i̇̀ma (labai dvokia; darosi labai nedrąsu) Skr.
| refl.: Im̃kis savo daiktus ir eik Kp. Kelkitės, sūneliai, imkitės dalgelių! d.
| Jis vėl nutvėrė dalgę ir ėmėsi pradalgio rš.
| Nieko nesiimkit (nesivežkit, nesineškit) su savim į kelią SkvLuk9,3.
| Kodrin to nimies (= neimies) po akimis savo? MP239.
| Šiandien labai žuvys imas (griebia meškerę, kimba ant meškerės) Lš. Vilkas įkišo šulinin uodegą ir laukia, kole žuvys imsis (ps.) Rš.
| prk.: Rūpinuosi, imuosi apie ką SD39.
2. dirti, lupti (odą, žievę): Diedas davai (pradėjo) ožkai kailį imt Tvr. Kad Mikita ožį pjovė, Mikitienė skūrą ėmė JD1360.
^ Neklausyk, neklausyk – im̃s tau tėvas kailį (muš tave)! Slm.
3. valyti, doroti (javus, šieną, daržoves): Rugius pjaut pradėdinėjam, pievas i̇̀mam (šieną pjaunam, vežam) Ad. Kitą savaitę im̃siam ir mes runkelius Dov. Metas im̃t apyniai Ėr. Apynėli žaliasis, puruonėli gražusis, tave ėmė nuo kartelių, mane vedė už rankelių JV677.
4. rėžti, užsibrėžti (vagą, pradalgį, barą): Ar tai jis mažą pradalgį i̇̀ma? Skr. Ašmininkas žambis platesnę vagą ema Trk. Kam taip platų barą emi̇̀ (linus raudama)! Slm.
5. žymėti; daryti: Matinykas pleną ẽma Slm.
6. nešioti, dėvėti (drabužius): Šis raištis maž tèimtas (tenešiotas) Šts. Drabužiai maž teimti, tenešioti Dr.
7. dirbti, įtempus jėgas; traukti (sunkumą): Mūs Juodis kalnan labai gerai ima Lš. Šešetas arklių neimtų̃ (nepavežtų), o jis vienas varo Srj. Rąstas sunkus, vienas arklys neima (nepaveža) Lb. Vežėjas pliauškina botagu, dėl to arkliai ir ima (žengia) tokius didelius žingsnius I.Simon. Bet jau im̃kit grynai (smarkiai čiupkit dirbti)! Alk.
| refl.: Karšta šienapjūtė, svietelis su šienais i̇̀mas Rod. Iš kapitų ėmiáus (smarkiai dirbau), mažne patrūkau Skd.
8. refl. intr., tr. pradėti dirbti, stvertis (darbo); ryžtis; įsipareigoti: Mūsų šalis ėmėsi kurti istorijoje negirdėtu maštabu elektrines, kasti milžiniškus kanalus A.Vencl. Ar prie lauko imsies (ieškosi vietos), ar prie amato? V.Kudir. Imuos ką, prademi, ketinu, ketu, žadu R153. Imas ar pratęs imtis ne savo darbą dirbti J.Jabl. Tu per daug emi̇́es, tai ir nepadirbi Slm. Prie darbo ėmės jauni, karšti vyrai V.Kudir. Ir tas miegalis vieną kartą ė̃mės darbo Als. Apie mergystę taryta: kas jos gali imtis, teimies DP598.
9. refl. mokytis: Bet dar ir daugiaus iš mūsų pasakos im̃kis K.Donel. Jei kuri imasi iš savęs, nors priešokiais … paėmusi pieštuką, kiek pabraižo Žem. Gerai ė̃mėsi – ir pabaigė mokslą Ėr. Jis labai gerai emas Pmp. Jų visi vaikai labai i̇̀masi Rm. Jei nesiimsi̇̀ pats per save, tai joks mokytojas neišmokins tavęs Nč. Per daug mokslą ant savo galvos imdamos (per daug mokydamasis), susirgo M.Valanč. Ot mūsų susiedo vaikai tai gerai imasi mokslan Alv. Pastebėta, jog mergaitės ne mažiau už vyrus imasi mokslo rš.
10. refl. pratintis: Nesiim̃k vis taip nosies traukt – negražu! Slm. Arklys ẽmas naravą Slm.
| refl.: Kad pakalbi ką, tai imas tuoj į galvą (jaudinasi, pyksta) Jnšk. Nesiimk jau taip į širdį – aš nieko bloga nesakiau Srv.
11. prk. lengvai (aštriai) pjauti, rėžti, kirsti, kirpti (apie peilį, kirvį, žirkles): Gerai išgaląstas peilis i̇̀ma viską Snt. Neseniai galandau peilį, o jau nebèima Srv. Ans turėjo gerą pjūklą, į medį ė̃mė kaip į sviestą Vvr. Gero šienpjovėlio gera dalgelė – i̇̀ma Rod. Mano dalgė vilkaplaukio nèima Pšl. Ot dalgė aštra: ima kai ugnė! Švnč. Kaip tu tekinai tą kirvį, kad jis nieko nèima – reikia pagaląsti Mrj. Geležė visiškai nebèima – reikia pagaląst! Sml. Visai mintuvai nèima braukt (neaštrūs) Rdm.
| refl.: Su šunkoju (dalgiu) neemas kirtis (nesikerta), su klėbiniu jau emas Šts.
12. traukti: Juoda drapana labai dulkes ir šilimą ẽma Slm.
| Tamsi drapana greit dėmes ima Ėr.
13. kąsti (apie dažus), dažyti: Geroja rauda (skaisčiai raudoni dažai) gerai ẽma Ppl. Šunio vilnų nė kokia daryla nèema Ds. Prasti darylai: nèema Slm.
14. prk. dėti (į burną); valgyti (ėsti, ryti); gerti: Motina, kai ajerus geria, i̇̀ma cukraus gabaliuką į burną Skr.
| Paršą visu geroji (geriausia) laikyti: peną geriau ima kaip kiaulė Vkš. Net akimu (akimi) ima, kad valgo Arm. Jau visiems pavalgius, aš dar porą kąsnių ėmiau BsV94.
| Martynas ima sriubsnį ir pastato butelį ant stalo I.Simon.
| Mano dėdė ima (geria, girtauja) iki dainavimui Alvt. Jau, berneli, tu šiandien ė̃męs Alk. Ėmę apipenus (nuodus) DP40. Imk, švoger, burniukę (gerk), neužlaikyk! Skr. Jis niekad nė į burną neėmė arielkos (negėrė) V.Kudir. Baltai ẽma (valgo), juodai triema (šakalys dega, juodi angliai griūna žemėn) Lz.
| refl.: Nei sveikas, nei kvaras – niekas nesopa, ė valgyt niekas nesi̇̀ima (nesivalgo) Prng.
15. reikalauti: Projektavimas ima daug laiko sp. Sviestas ẽma druską (sviestui reikia daug druskos – nesūrus sviestas negardus) Slm. Retan skietan suvertas audeklas ẽma daug ataudų Slm. Mokslas ima pinigų Gs.
II. tr.
1. šaukti (į karo tarnybą); mobilizuoti: Rudenį vėl im̃s naujokus Als. Ar jūsų sūnaus do šiemet nèėmė? Slm. Žemaičiai nebgalėjo beglobti žemgalių, turėdamys visur imtūsius kareivius išleistus S.Dauk.
| Ėmė į ginklą (mobilizavo karui) S.Dauk.
2. pirkti gyvulius, grūdus (valstybei); rekvizuoti (karo reikalams): Rajone jau ẽma grūdus Alz.
| Kaip sužinojom, kad vokyčiai ims karves, išvarėm į mišką Als.
3. vesti (į nelaisvę); areštuoti: Kurie pasiduoda, tus ẽma į nelaisvę Als.
| Milicija nekaltų nèema Kp.
4. užkariauti; laimėti: Proletariatas ima valstybinę valdžią ir paverčia gamybos priemones visų pirma valstybės nuosavybe rš.
| Imu, gaunu miestą SD41. Kiekvienas namas reikia im̃ti Kp.
5. prk. eiti (miegui, juokui); ištikti (pykčiui, baimei); paliesti: Monikos neėmė miegas P.Cvir. Dainuot ir šokti šiandien ima noras T.Tilv. Snaudulys i̇̀ma, eisiu gult Ėr. Šitokiu važiavimu miegas tik i̇̀ma, ir daugiau niekas Švnč. Šiandien miegas i̇̀ma, gali būti lietaus Pc. Jo miegas nèima OG82. Ka man juokas ėmė par talką KlvrŽ. Kad juokas ima, tai reiks verkt (priet.) Ds. Vedė mane šokti, ėmė mane džiaugsmas JD1001. Baisumas, baugumas ema Šts. Mane ema gėda prieš tuos žmones, kurie daug daugiau už mane yra nudirbę rš. Žiovulys i̇̀ma Pkr. Ema raudonis, tokių kalbų klausantys Šts. Čiauduliai ẽma Šts. Rūpesneliai ẽma širdį Šts. Nerimas ėmė galvą, gailestis spaudė širdį V.Piet. Nuovargis ima J.Jabl. Neima jo dygliai Arm. Peiliu valgyti neseka: diegliai ims (priet.) TŽIII372. Kiekvieną valandą vis didesnė jį ėmė nekantrybė rš. Mane zlastis ẽma KlvrŽ. Pyktis mane ẽma, žiūrint ant tavo darbą Slm. Mani nė ėdis neema (nesinori valgyti) iš to rūpesnio Šts. Kai padirbi lauke, labiau i̇̀ma valgymas Ėr. Ka nesveikas, tai greit ir šaltis i̇̀ma Vlkv. Nė darbas nebema (nebesinori dirbti) pavargusio žmogaus Ggr.
| refl.: Sako, nu tokios arbatos valgyti labai ẽmas (noris) Skd.
III. tr.
1. priimti; priglobti: Imkim (= imk mane) savęspi srš. Tą žmogų meldė, kad jis ją imtų po toms lupsnimis BsPI11.
| Ar tave į prieglaudą neima? Ėr. Emu į karšinčius, sutinku laikyti pas savi senatvėj S.Dauk.
2. vesti (pačią); gauti į namus (užkurį): Žmogus tave nori imti, vieta gera A.Vencl. Jei nemisliai im̃t, tai nereikė ir šidyt (vilioti) Trgn. Kas žada, to nelauk, bet ẽma, tai ir eik Užp. Kuri turėjo didesnį pasogą, tą ir ėmė Srv. Kad nor ant akmenio, bet ima, tai ir teka Prng. Jis ją im̃tų visu glėbiu, kad ji už jo eitų Skr. Žadėjai mañ imti, žadėjai mylėti (d.) Pnd. Nebegrįši, sesutyte, iš kur buvai imta (d.) Pnd. Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji, o iš ketvirto imtoji LB136. Duosiu šimtelį, kad nori, im̃ka, jeigu dukrelė mano patinka (d.) Kp. Ši trečioji, svetimoji, ta man tinka, tą aš imsiu KlpD25. Atjojo jojo Varšuvos žaunieriai, paėmė ė̃mė Lietuvos mergelę (d.) Dkšt. Iš to kiemelio mergelę ėmiau JV931. O Lemach ėmė sau dvi moteri Ch1Moz4,19. Aš tave imù už savą moterį. Aš tave imù už savą vyrą DP69.
| refl.: Jūs vėlai ėmėtės ir vedėtės Db. Aš im̃čiuos (= imčiaus) karalių už vyrą BM86. Jin i̇̀masi ū́žkurį Jnšk. Daugelienė dabar galės kitą žentą im̃ties Pc. Sąmišiai suliūbon imtiesi (vesti) MT222.
3. samdyti: Im̃k mane už nešiotoją (samdyk vaiko auginti, nešioti)! Slm. Im̃k mane už berną! Gs.
| refl.: Vienas ūkininkas ėmės vaikiną, kurs jam žąsis ganytų TDrVII158.
4. rinktis, skirtis (globėju, pavyzdžiu): Jį ema už globėją ž.
| refl.: Jį dabar paveikslu imkis J.Jabl. Tave imuosi šiandien už savo motiną brš.
5. savintis: Sakyk, kam jis i̇̀ma svetimą turtą K.Donel. Tai aš emù šitą skarelę Slm. Im̃k šitą žiedą, man jo nebereikia! Ppl.
^ Kad suvalgei košę, imk ir puodą (kad jau viską paėmei, imk ir likučius) S.Dauk. Kad velnias paėmė kirvį, teema ir kotą S.Dauk. Ėmė velnias arklį, teima ir vežimą Srj. Kad giltinė paėmė kirvį, teema ir kotą VP20.
| refl.: Kad neturi, tegu i̇̀masi Ėr.
| prk.: Gana daug kalbos pavyzdžių imuos čia ir iš žemaičių kalbos tarmių J.Jabl. Šios rūšies pavyzdžiams šį tą ėmiaus ir iš lietuviškųjų Prūsų ir Klaipėdos krašto laikraščių J.Jabl.
IV. tr.
1. gauti; įgyti; turėti: Tėvas ėmė ordinariją ir algos dvi dešimti Žem. Kur siratai imti tėvą, kad jo nėr! Arm. Darbininkai ėmė po grašį I. Jų vaikai geras algas mieste ẽma Slm. Kursai prašo, ima BtMt20,7. Imčia dalią PK586. Sąnariai … ima vienas nuog antro drūtybę VoK13. Idant imčia gerybę VoK48. Prašykite, tieg, ir imsite DP220. Pikta tavo ė̃mė, o gera savo davė DP200. Man valia yra šita duoti ir vėl imti BPI349.
^ Imti geriau nekai duoti Ds. Duoda – imk, muša – bėk Krn. Duok anam pipirų, kad žirnių neema Šll. Manęs jaunos neklausei, savo valią vis ėmei (darei kaip tinkama) JD960. Danguj žemėj ėmęs ir duok (kur nori gauk, bet duok, būtinai duok) Slm.
2. skolintis: Nuolat jie iš mum tai šį, tai tą ẽma Ppl.
^ Imdamas sakalo akis turi, atduodamas – šuns (paskolinti nori gerą daiktą, atiduoti prastą) B. Imdamas turi vanago akis, atiduodamas – šunies VP18.
3. pirkti: Keturi ė̃mėm bilietus (prie bilietų kasos keturi stovėjom) Tršk. Grūdą vis i̇̀ma, o kiaulę ne visados Žlp. Gyvulius labai ėmė Sld. Sunku sužinoti, kada im̃s žąsis Kt.
4. nuomoti: Jie ima kambarį rš.
5. prašyti; reikalauti (parduodant); plėšti, lupikauti: Kiek imi̇̀, kupčiuli, už tą peilį? Alk. Jis pigiau ima už darbą Pt.
| Imu pinigus, mokestį R114. Toks man daktaras – tik pinigams imti J.Jabl.
| Žinojo, kad viršininkas mėgsta užtraukti ir „ima“ [kyšius] V.Kudir. Sakai, urednykas lietuvis bus ir ims kyšius lietuviškai taip pat B.Sruog.
6. euf. vogti: Tai žmonės – nuo mirštančio ir miegančio i̇̀ma Skr. Vagys tik akminį nèema Šts.
7. kilti, rastis: Vilkas visumet į mišką veizda, nes iš krūmo yra imtas M.Valanč. Visa, kas ižg žemės imto yra, ing žemę pavirs DP580.
^ Girioj imtas, krome pirktas, paėmus ant rankų, gailiai verkia (smuikas) Vkš.
| refl.: Stebėjosi, iš kur imasi tas ramumas rš. Iš to šventos pajautos, iš to giesmės imas A.Baran. Šitas gražus padavimas ne iš mano pramonės, bet iš knygų imas A1885,37. Nėr žinios, iš kur ėmės – lyg iš dangaus iššoko Kltn. O tu kap čia ėmeisi? Lš. Iš kur te jo ir emas: kožnądien sako, ir vis šviežias Skdt. Kur anas pas mus ėmusis itokis durnas? Vrnv. Regis, iš smalos te ir emas toj degtinė Ut. Iš kur itokis bernas ėmės? OG87. Nežinia, iš kur ėmės karpos Ad. Oi iš kur imas gaili raselė be juodo debesėlio, o iš kur imas tai ašarėlės ant to balto veidelio? (d.) Kb. Šventė … pirm devynių šimtų ir šešių dešimtų metų pradžią savą ėmusi DP507.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; smarkiai augti: Ir rugiai be lietaus nelabai i̇̀mas Al. Atolas gražiau i̇̀mas už pirmą žolę Srv. Ale va kap greitai žolė i̇̀masi! Al. Ir mun skaudulys pradėjo imtis Up. Pamidorai kad i̇̀mas iš kailio, tai imas! Pc.
2. rūgti, fermentuotis: Alus nèema raugo Šts.
| refl.: Alus jau i̇̀masi, matyt, gerai nutaikintas užduot Ėr.
3. refl. pradėti degti, įsidegti: Kaip tiktai ėmė kurti iš antro karto ugnį, ir pradėjo imtis ps. Malkos jau ẽmas Slm.
| prk.: Saulėtekio šaly ėmėsi skaistus žaras (prieš saulės tekėjimą darėsi raudonas dangus) rš.
4. kepinti, kepant gelsvinti, rausvinti (duoną, pyragus): Pasižiūrėk pečiun, ar ẽma duoną Slm.
| refl.: Pyragai ẽmas (kepa, kepdami gelsvėja) po pečiu Šts.
VI. tr., intr.
1. versti, velti (imtynėse): Mergaites priimta imti viena ranka rš.
2. refl. rungtis, ristis, eiti imčių: Eimi ant ko, imuosi su juom R19. Bernai i̇̀masi i̇̀masi, kol persiima, – tada vienas pasidaro galva, kiti jo privengia Sml. Jie visą valandą imasi, ir nė vienas neprisiveikia Vad. Da tu nori su manim imtis? LB179. Mažesni vaikai bovijasi besiimdami prš. Einame imtis! Vrb. Kaip eisim im̃tis, ar išgalėsiu? Alk. Pradėjo imtis – vienas kitam nieko nepadaro BsPIV22.
3. pulti (kovoje, rungtynėse): Jus (= juos) imkim be baimės RD194.
| Viršų ema (nugali kovoje, rungtynėse) JD193. Nežinau, katrie ėmė viršų Pn.
| prk.: Tiesa visuomet ima viršų rš.
4. refl. kovoti; grumtis; ginčytis, spirtis: Kariauju, imuos R135. Tenai prūsai su lietuviais kaip levai imas Ldvn. Ir ėmėsi ėmėsi, ir smakas įmušė tą vaikiną iki juostai LB179. Galinčius su levu girioje ėmėsi LTI14. Vyrai ėmės kaip jaučiai rš.
| prk.: Jau seniai imas dvi pasaulėžiūros rš. Jis su smerčiu ėmėsi NTLuk22,44.
| Būta gi štukos, ir anas do emas (ginčijasi)! Sdk. Jis labai su moterim i̇̀mas (ginčijasi, barasi) Jnšk. Per visądien ėmės kap šunes Arm.
| Imasi jiej vienas už kitą (vienas kitą užstoja) Mrk. Jis visados už mane i̇̀masi Lš.
5. prispyrus klausti, kvosti; barti; erzinti, pašiepti: Atejo visi į stubą ir ją pradėjo imti, kad pasakytų, kur kas stovi Vlk.
| Atėję pradėjo mane im̃ti Alk.
| Ją ẽma visi už bailumą Slm. Tėvas ėmė sūnų ant dančio (barė), ėmė, o sūnus nei žodelio netarinėjo Rod. Kap ėmiau ant dančio (erzinau) – tik paraudo! Rod. Aš jį dabar už neteisingą priesaiką imsiu nagan (barsiu) Lš. Už tuos šmeižtus aš ją drūčiai ėmiau į nagą Skr. Aš imsiu jį nagan B.
6. loti, pjauti (apie šunis): Vidurnakty klausau, šunes kad i̇̀ma, kad i̇̀ma – paklydusį žmogų užpuolė! Brt. Da gi jaunas šuniūkštis, ir kaip ẽma! Sdk. Siundai nesiundai, jis vis nèima gyvulių Gs. Kad i̇̀ma šuo, kad i̇̀ma, ir niekas neišeina pasitikti! Srv. Mūsų šuo labai kiaules i̇̀ma Lš. Ką čia teip i̇̀ma šunys? Ėr.
| refl. prk.: Kasdien anys i̇̀mas (baras, riejas) kap šunes Arm.
VII. tr., intr.
1. pradėti: Im̃ti kalbėti BŽ60. Motina vis dažniau ėmė neišeiti iš namų P.Cvir. Ėmė pūst pavasarinis vėjas, baigs visai džiovinti arimus rš. Pagaliau ir jie ėmė mokytis J.Jabl. Imk darbą dirbti! J.Jabl. Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios Žem. Jis ėmė laukti, kad aš pareičiau Grž. Išsirito vaikas iš lovos – kad ėmė rėkt, kad ėmė! Jrb. Ėmiaũ pjaut, ėmiaũ rėžt, ėmiaũ visus [lašinius] išsinešt (d.) Kp. Pustyt im̃s Pc. Nežinai, nei į kurį galą eit, nei ką im̃t Skr. Imdami gyventi, randam jau visa ir gana patogiai įtaisyta J.Jabl.
| refl.: Ėmėsi pelėda taip save girti JD593. Dantys emas gesti nuo keptų gilių ėdimo Ggr.
2. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo staigumui, stiprumui, netikėtumui reikšti: Ką tu darytum, Eliut, jeigu aš imčiau staiga ir numirčiau? P.Cvir. Tujau ėmęs sušukau Žem. Ėmiau išlipiau žemė[je], prigaudžiau dujai pūru uodų ir musių BM145. Ėmė ir pasakė Slnt. Jis ima pareina namo Lkš. Ema ir atima pačiai pinigus Plng. Ẽma tie arkliai ir neveža vežimo Šts. Kam čia laikai kirvį – im̃s kas ir nuneš! Jnšk. Ẽma durys ir atsidaro Šts. Vieną rytą ta bobelė ėmusi kiek ir pamigusi Dg.
| refl.: Ši ėmusis ir sudegino [eženą] ugny S.Dauk.
◊ im̃ti sė́klą rinkti gėlių ar daržovių sėklą: Emù jau našlaičių sė́klą Slm.
| Emù astrus (astrų sėklą) Slm.
im̃ti stãlą kraustyti, rinkti po valgymo nuo stalo indus: Im̃k greičiau stãlą: man reikia rašyt! Slm. Baikit valgyt, bo aš stãlą emù! Ppl.
im̃ti (im̃tis) kepùrę sveikintis ar reikšti pagarbą kepurės pakėlimu: Jis man sutikęs kepùrę ẽma (ẽmas) Slm. Prieš ponus reikė kepùrę im̃t (im̃tis) Slm.
im̃ti mẽdų kopti, kopinėti (bites): Šiandien bus gera diena bitėms kopti, medui imti J.Jabl.
im̃ti dróbę (áudeklą) traukti, lankstyti paklotą baltinti audeklą: Ji rado tetulę, pievoj drobę imančią rš.
im̃ti mãtą (miẽrą) matuoti ir pažymėti dydį: Rankovės mierą imsiu Vb.
im̃ti fotogrãfiją fotografuoti, traukti: Jis moka patagrãpijas im̃t Slm.
im̃ti rugiùs griebti pjaunamus dalgiu rugius ir rišti į pėdus: Kas ims rugius? Upt. Kai aš buvau dešimties metų, rugius imdavau Gdž.
im̃ti linùs grėbliu ar kabliu kasti į kūlius paklotus linus: Linai atsistovėję, o nėra kam im̃t Ppl. Mūsų linai do neimti, do lineliai do neimti, daililia, daililia, dailiute, daililia! (d.) Slm.
im̃ti pi̇́eną grieti (grietinę nuo pieno): Daba neturiu laiko: pi̇́eną emù Slm. Do trys puodynės liko im̃t Slm.
im̃ti gálvą nuo smalkių pradėti skaudėti galvai: Išimkit juškas: gálvą ẽma [garai]! Slm.
imti jautį (aviną, kuilį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ar ėmė karvė jautį? Šts. Ale kas yr, ka (= kad) ana (kiaulė) neema kuilių? KlvrŽ. Pjauk tą avį, avinų neėmusią (nepasiburkštusią) Šts.
im̃ti į gálvą (į širdį) atsiminti, bijoti, rūpintis, jaudintis: Neimk į galvą tų mano žodžių Plng. Nereikia blogi daiktai ir galvõn im̃t Trgn. Baras, tegul baras, o tu neim̃k galvõn (nekreipk dėmesio, nesirūpink, nebijok)! Slm. Iš pradžių nelabai tai ėmiau į širdį Mš.
| Girdėtus žodžius imkiat į širdis savas M.Valanč.
| Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos BM450.
im̃ti žõdį susirinkime gauti pirmininko leidimą kalbėti; kalbėti susirinkime: Žodį ima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp.
im̃tis prõto mokytis; susiprasti: Vaikai, skaitykit ir imkitės proto! M.Valanč. Ak, ben proto imkitės ir bandykit, o ne vis abejokit! K.Donel. Imkis ben biskį proto, ką šneki! Vvr. Bent dabar reik imties proto (susiprasti) S.Dauk. Imkis proto vieną kartą! Skr.
im̃tis gė́dą gėdintis: Tu gėdą imkis taip ir sakyti! Šts.
antim̃ti, añtima (añtema), añtėmė (dial.) tr.
1. parduodant daugiau paimti, gauti negu prekė verta, sulygta; perimti: Ana už sviestą pusę rublio añtėmė Als. Aš neantemu už vaistus: už pirktus piningus atiduodu Šts. Man miltų añtėmė daugiau Krtn. Neužmiršk ir ant muilo antim̃ti (uždirbti) Šts.
2. refl. suimti, suareštuoti: Antsiėmė tris keturis žmones I.Simon.
3. vaišinti, priimti: Antėmė visus, prašė, kad vaišintumėmos Šts.
4. užpulti; nubarti; kaltinti: Añtėmė mani pati už arielką Šts. Visi tą mažąjį añtema Šts.
| refl. tr., intr.: Tau tik rūpa kitą antsiim̃ti, o pats esi kelmų prisiėdęs Šts. Ant žmogaus pratekusio visi antsi̇̀ema, t. y. kaltina J. Ar vienas Juodeikis beantsiema KlvrŽ.
5. pradėti: Añtėmė muni varginti Dr.
| refl. tr.: Vyras pačią antsiėmė pjūklyti Šts. Antsiimk mane lojoti už ką norint S.Dauk.
6. refl. apsiimti, sutikti: Nebantsiimk nė prašoma gaspadinauti Nt.
7. refl. užmušti, nužudyti: Esu antsiėmusi žąsis, kiaules Šts.
| Brolių gyvastį jis yra jau vieną kartą antsiėmęs LC1886,8.
apim̃ti, àpima (àpema, api̇̀ema, api̇́ema), àpėmė (api̇̀ėmė, api̇́emė) J
I. tr.
1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg.
| prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts.
2. nuimti: Kam skepetą apim̃ti (nurišti) K.
3. apgniaužti; apglėbti, apkabinti: Apimu, apkabinu SD197. Ką turiu apėmus, tai mano Mš. Neim̃k tiek, kiek neapi̇̀emi (neapi̇́emi)! Slm. Apimk mane rankomis savo! I. Uoselis jau drūtas – glėbiu nebapi̇́emu Slm. Mano pati tiek pastorėjo, kad net apimti negaliu Žž.
^ Kluonas glėbiu sekas apim̃t (labai mažas) Lp. Žu stalų sėdi ponai – visi neapimami̇̀ (labai stori, drūti) Vlk.
| refl.: Pyragą nuvežiau daktarui klėbiu neapėmęs (labai didelį) Šts. Saujo[je] apsiėmusi benešanti taboką Šts.
4. apsupti; apsemti: Apėmė vanduo iki juostai BsPIII72.
| Seniai yra žeme apimtas (miręs) SGII64.
5. aprėpti, paliesti: Ateinančius lygiai kaip ir dabarykščius daiktus apiema MKr246.
6. refl. apsitraukti, apsinešti: Peiliai tokie apsiė̃mę – negal benušveisti Krtn.
7. refl. J, M, Š pasižadėti, sutikti (ką padaryti); įsipareigoti: Ona su džiaugsmu apsiėmė viską sutvarkyti P.Cvir. Apsiimu, ant savęs imu R266. Nenoriu, neapsimu to R96. Aš apsi̇̀ėmiau (pasižadėjau) žinią duoti KII303. Aš esmi apsiė̃męs keliauti KI534. Donį žvėdams (švedams) mokėti apsiėmė S.Dauk. Ar apsiimsi padirbti mun ratus? Krtn. Siuvėjis iki šeštadienio apsiėmė pasiūti Up. Jis neapsiima mums padėti kulti Klvr. Neapsima padaryt Lp. Viską apsim̃čiau, viską apsim̃čiau, ale valgyt virt nenoriu – smertis į akis (nenoriu kaip mirties) Skr. Šunys apsiėmė vergauti žmonėms M.Valanč. Apsiėmė viens bernelis dėl vainiko plaukti StnD17. Aš, niekad melagiu nebuvęs, meluoti neapsiimu rš.
| Tumaitienė apsiėmė (pasižadėjo) jau daugiau nebepiršti I.Simon.
| Apsiimkim (susitarkim) kits kitą graudenti ir vesti PG. Aš n’apsiimsiu, kaip jis nor KII78.
| Jei tave didis koksai nor prie savęs vadinti, tai neapsiimkis (nesutik) BbSir13,12.
| Aba tatai išpildytų, ką apsiėmė MP148. Apsiimu ko ažu kitą SD440. Apsiimu kam SD200.
II. tr.
1. aprinkti (rekvizuojant): Vokyčiai apėmė arklius – nebėr doro arklio Šts.
2. paimti (į nelaisvę); užkariauti (miestą, žemę), paimti: [Rymionai] apėmė neprietelius į nevalią Tat.
| Piles apėmė S.Stan. [Mindaugas] yra lietuvių valstybės įsteigėjas, kuris vėliau apėmė didelius žemės plotus rš. Italijos karumenė apėmė Rymą VŽ1905,210.
3. užimti (valdžią, sostą), paimti: Naujas karalius apėmė valdžią S.Stan. Apėmė valdžią jo sūnus Gmž. Apimant naujam ciesoriui sostą, visi valstijos gyventojai priversti yra prisiekti V.Kudir.
| Vyriausybę (valdžią) apimti (paimti) Tat. Apėmę vyskupijos valdymą, išsikėlė iš Petrapilio į Alsėdžius EncIX18.
4. dial. psn. paveldėti: Po jo smerties vaikai àpėmė gaspadorystę BM209. Apėmė namus, vedė sau pačią Rp. Sūnus Justinas, dailiai jį palaidojęs, apėmė tėviškę M.Valanč. Po mano galvos apimsi didelį turtą, būsi turtingas Ašb.
5. pradėti (įsčiose): Sūnus, kurį tu žyvate apimsi ir pagimdysi, bus karalius brš.
6. Srv pagauti; paliesti; apsvaiginti; sujudinti; sujaudinti: Ją visą apėmė baimė, ir ji pagaliau pradėjo verkti J.Balč. Jis baimės àpimtas KBI13. Apimti baimės, nedrįso nė akių pakelti nuo žemės J.Balč.
| Miegas api̇̀ėmė, ir atsiguliau Ut. Vaiką miegas àpėmė Ml. Miegas teip apėmė, akys pačios merkiasi Ėr. Kad api̇̀ėmė mane miegas, tai nors mirk Ds. Ją apimdavo tingulys rš. Per šilumas mane baisus tinginys àpima Gs. Buvau skausmo apimtas rš. Nededa višta, turbūt bus džiovos apimtà (serganti džiova) Skr. Tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtas Bru. Tankiai užeina sunkios ir smertelnos ligos ir apima daugelį Tat. Pasiutimo ligos apimtas (serga pasiutimo liga) Brt. Tėvas, didžiausio sielvarto apimtas, lakstė po kabinetą rš. Mane apėmė pyktis Lš. Jį apėmė pykčio jausmas rš. Žmones apėmė panika rš. Prakaitas apema (išpila), kad adatą nulauži Šts. Apėmė raudonis (paraudo) par tokias kalbas nepadorias Šts. Šilima apėmė (išmušė, sušilau), lig išpasakojau visą pasaką Šts. Žvilgsnis nerimo apimtas rš. Jį apėmė gobšumas rš. Viena mintis apėmė smagenis (jis tik viena tegalvojo) rš. Degtinė apėmė, paršlijo ir užmigo pas ugnį M.Valanč. Galvą apimanti (apsvaiginanti) kūpka KII223. Rodos, tik tris čėrkas išgėriau, o taip mane àpėmė Rs. Atves karaliui širvą žirgą, išteptą nuodais; kaip tik karalius sės ant jo, apims (paveiks) visą nuodai, ir bus mirtis BsMtI13. Užmiršti jausmai apėmė dūšią V.Piet. Drebėjimas ir išgąstis jas apėmė BPI191. Išgąstis apėmė sargus Mž277. Liga apimts BPI191.
III. tr.
1. išnuomoti, nusamdyti: Apim̃k sau tą gyvenimą ir gyvenk J. Ir kambarį ten àpėmiau, ir baldą įsitaisiau pradžiai gyvenimo Skr. Numeliai buvo apimti Šts. Apėmė artimam mieste namelius BsPII84. Vakar buvo koks [žmogus] apim̃ti malūno Pl. Žemę turim apėmę, bet keturiūse hektarūse su karve, su arkliu neišsitenkam Šts.
| Aušelis buvo dvare padriačikas: pats stogų nedengdavo, bet tik apimdavo Skr.
2. skolintis: Nekreipkis nuo to, kurs prie tave apimti nor B.
3. refl. tr. apsikrėsti, prisilipdyti (apie ligą): Karpas visuomet apsi̇̀ima Trgn.
IV. tr.
1. apsupti; paliesti; siekti: Revoliucinis judėjimas apėmė visą šalį rš. Taikos šalininkų sąjūdis apima vis naujus gyventojų sluoksnius sp. Požiediniai lapai apima (apauga) stiebą rš. Gumbas apėmęs šaknies kaklelį rš. Krapų aliejumi trinama sausgilos apimtas vietas rš. Sako, maro liga tuoj visą kraštą apima Lš. Tamsybės apėmusios žemę turėjo Tat. Ugnelė buvo apėmusi visą trobą (per gaisrą) rš. Kur būta jo trobų, plieskia ugnelė, kluonas ir tvartai jau apimti rš. Ji viską apėmė akimis (apžiūrėjo) rš. Jis apė̃męs iš karto dvi vieti (dviejose vietose dirba) BŽ160.
2. kiek apkepinti, apgelsvinti iš paviršiaus (duoną, pyragus): Pečius nekarštas buvo ir neàpėmė (duonos) Bsg. Taip gražiai duoną apėmė (duona pradėjo kepti, pluta parudavo) Rs. Pečius nelabai karštas, tai nei kiek neapiima duonos Ml. O gerai paskėlė, api̇̀ėmė, bus gera duona Ut.
V. tr.
1. pulti, įveikti: Aš jį lengvai àpimu Lš. Ma[n] dabar atrodo, kad anuos apim̃s Alk. Žvėrys jau paukščius apima (d.) Nm. Mus jis du kartu apėmė (puolė), o mus nė vieno neužmušė BsPII259.
| prk.: Trys pjovėjai, ir tiek rugių perdien negalėjo apimti (įveikti, nupjauti) Lš.
2. suvaldyti; apraminti: Negaliu tą eržilą apim̃t Žal. Kas juos apim̃s tokiuos išdykusius vaikus! Gž. Na, kap tu ten àpimi tuos vaikus? Alk. Ta žmona nelabai (nedaug) jį apima Vlkv. Mūs vaikai toki išdykę, kad niekas jų negali apim̃ti Brt.
| Plati gaspadorysta – sunku apim̃t (sutvarkyti) Žal.
3. nuraminti: Išlaistykit man kelelį, kad anas nerūktų, ir apimkit motinelę, kad ana neverktų (d.) Tvr.
VI. tr. būti nelaisvam (neturėti laiko); susilygti (kokį darbą atlikti): Žmogus àpimtas, neturi laiko Žlp.
| refl.: Jis tada apsiėmė darbo kitam sodžiu[je] Upt. Pas mus jau berniokas apsimė (sutiko už algą tarnauti) Jnšk. Vėl apsi̇̀ėmė avelių ganytų BM52. Žmonės, kuriems jis buvo apsiėmęs tarnauti, buvo kažkokie keisti J.Balč. Jis didžiu daiktu apsiėmęs yra KII326.
◊ apim̃ti jáutį (ãviną, kui̇̃lį, óžį) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Apėmė jautį – būs vesianti Kl. Žalionė (žaloji karvė) apėmė jautį Skd. Ta karvė yr neàpemanti jáutį Krtn. Ir mūsų žiemmitė apėmė jaučius KlvrŽ. Ožka mūsų ožius apė̃musi Plt.
apsiim̃ti su jáučiu (ãvinu, kui̇̃liu, óžiu) pasibėgioti, pasivaikyti (apie gyvulių patelę): Varom kiaulę jau pri trečio kuilio – neapsiema, ir gana Bržr. Karvė apsiėmė su jaučiu Eig.
atim̃ti, àtima (àtema, atàema), àtėmė (atàėmė) tr.
1. ką iš ko išplėšti, išveržti: Atim̃ti parsimetęs atimsi, bet induot neinduosi Dkš. Iš žmogaus možna atim̃t, o neseka insiūlyt Lp.
| refl.: Atsiim̃k, kas tavo K. Liepė atimtis (pasiimti atgal) pinigus BsPII26. Tavorą atimtis, o pinigus sugrąžinti Jzm.
2. atitraukti; pašalinti: Atim̃k (atitrauk) koją – tik nesugriuvau Sdk. Tarpai tarp kolonų paprastai užstatomi atimamomis sienomis rš. Ar žirnius atimk (pašalink), ar kiaulę paimk – abiejų neteksi Slnt. Arba gyvulį užmušk, arbą iškadą atimk Tr. Akmuo buvo atimtas nuo kapo SkvJn20,1. Viskas nuo stalo buvo atimta (nukraustyta) BsPI41. Kai kada ir bobų vaistai pamačija – vagi, kaip ranka ataėmė tinimą Ut. Ot pridėk šito tepalo, tai pamatysi, kaip greit sopę atim̃s Ds. Tik išgėrė [vaistus], ligą kaip ranka atėmė Lnkv. Nustojus dumti papirosus, skaudėjimą tą kaip ranka atima V.Kudir. Ir tą pačią sveikatą àtima kaip su ranka Krtn.
| Nukertu, atimu R10. Visi beržų drūtgaliai atimti Ėr.
| prk.: Pirma protą àtima, paskui pinigus Ėr. Afektą nopykantos idant nuog jų atimtų DP18.
^ Atimu žodį iš burnos (susilaikau kalboje) B. Velnias tave atimtų taip baisiai dejuoti! Žem. Kad tave tūkstantis peklų atimtų! Dr. Kad tavę paraliai atimtum! J. Velniai kur atim̃tų, tai smagiai pasijuokiau! Skr. O kad tave, kumpi, kelmai atim̃tų! Skd.
| refl.: Viens vieną, kits kitą atsėmė (atsiėmė, pasiėmė) Vlkv.
| Durys neatsidaro, taip atsiima [be pakabų] Mrj.
| prk.: Kiba mano vaikeliam protelis atsi̇̀ėmė Lp.
3. paimti, pasiimti: Sūnus visus àtėmė (išsikvietė pas save): ir brolius, ir seseris, ir tėvus Skr. Atimk tą nedorą karalių! PP23.
| prk.: Dievai, atimki šelmį bernelį – našluže benašlaučiau JV785. Atėmei tėvą ir motinėlę, atimk ir mane šią našlaitėlę (d.) Grž. Oi žeme, juoda žemele, atėmei matušę, atimk ir mani! (d.) Žem. Verčiau mane [, Dieve,] būtum atė̃męs į jo vietą (verčiau aš būčiau jo vietoje miręs) Skr. Neatimk manęs iš šio svieto viduj dienų mano Mž475.
| refl.: Atsiimk tą savo vaiką: jau jis man nusibodo nešioti Šn. Mažesnę seserį atsiėmė Db.
4. R8, M paimti, nusavinti: Kas čia mano kiaušius àtėmė? PP12. O švogerėliai, balti broleliai, atėmė žirgužėlį, įvedė į stainelę JV36. Ir atėmei tiemdviem (iš tų dviejų žmonių) tą meitėlį J.Jabl. Jam àtėmė visą turtą BŽ230. Vis ką gerą radę atėmė M.Valanč. Toj kumelė kaip paseno, o velnias neatėjo jos atimt, tai jis ją pardavė BsPIV52. Jam atėmė visą šarvą ir ginklą jo DP120.
| Tu iš meilės vis esi man davęs ir atpenč nuog manęs ataėmęs Mž434.
^ Kad velnias atėmė kirvį, teima ir kotą (tegul viskas prapuola)! Rz, S.Dauk. Jis pagatavas (pasirengęs) iš ubago terbą atimti (jis godus) Lnkv. Neatimk nuo ubago lazdos – šunes papjaus Krk. Atėmei, Dieve, karvę, tai pasiimk ir ožką (tegul viskas prapuola) Užp. Beatimsi iš žąsino avižas (ką davęs, nebesugrąžinsi) Škn. Iš šunies kaulą neatimsi Bsg.
5. suvalyti, sudoroti (javus, šieną): Cibulius nurausiu, į terbeles sukimšiu, ir bus iš po kojų àtimta Skr. Ar javas, ar vaisius – sykį laikas atėjo atim̃ti, turi atim̃ti: paskui gadinasi Skr. Geriau, kap visus dobilus gerus àtimi Kt. Negalėjo atimti vasarojaus [per lietų] Žr. Atėmus javus, ražienas aparti rš.
6. pareikalauti; užimti (laiko): Mano dalykai man visą laiką atima J.Jabl. Daug laiko Aldonai atimdavo komjaunuolių būrys, mugės paruošimas ir visa kita rš.
7. pašaukti, paimti (į karo tarnybą): Man sūnų atėmė į žalnierius Plng.
8. daryti nejautrų; suparalyžiuoti; apsvaiginti: Visą pusę jo atėmė R. Koją atėmė paralyžius rš. Jis pajuto savo rankas ir kojas jau nutirpus, tarytum kas jas atėmęs būtų rš. Man dažnai atima visą kūną, jau tik kas negerai yr vidury (viduj) Skr. Kai išgeri tų liekarstų, tai atima ir rankas, ir kojas Upt. Tas vynas toks stiprus: mun atėmė visus kaulus Plng. Ag aš negi girtas, visą protą tebeturiu, ale vot rankas, kojas atàėmė, ir nebegaliu paeit Ds. Paralyžiaus atimta, Nastelė išgulėjo 36 metus Šts. Banaitienei viena ranka atimtà ir sutinus Pc. Atėmė ir rankas, ir kojas – nebevaldo Lnkv. Jy labai serga: pusė atimtà (nebevaldo vienos kūno pusės) Slm. Kojas àtėmė, nebegalėjo vaikščiot Ėr. Jam atėmė žadą (jis nebegali kalbėti) Sv. Atėmė kryžkaulį kumelei Šts. Gal gripą turiu, kad atėmė skonį Lš.
| refl.: Teip atsi̇̀ėmė kojos visai (negaliu vaikščioti) Plv. Bėgtų boba, bet kojos rankos atsiėmė V.Piet. Jis tep kap atsiėmęs šiandien Srj.
9. gauti: Už savo nedorus darbus teisingą užmokesnį atėmiau M.Valanč. Prašykit, o atimsite brš. Atėmęs tokią žinę, patsai nenorėjo nėkaip tikėti S.Dauk. O kada pasibaigė metas, atėmė algos dvylekį BsPIV24. Jei gerai darysi, atimsi užmokesnį S.Stan. Idant kožnas pagal savo gyvenimą atimtų algą BPII525. Kas teisu bus, atimste VlnE33.
| refl.: Atsiimsi (būsi nubaustas), vaikeli, kada nors už savo nedorybes rš. Nale (= na, ale) jis nuo jos ir atsims Šn. Atimsitės rytoj Šatėse (jums atkeršysiu)! Šts. Ele, sudraskei sąsiuvinį – atsiim̃si! Skr. Kai parvažiuos tėtė, tai atsiim̃si diržų už išdykavimus Gs. Na, tu už šitą darbą gerai nuo tėvo atsiimsi (gausi mušti)! Brt. Bernai ilgą popietį sau atsiėmė (ilgai po pietų miegojo) Jnšk. Padielnyką atsiimti (iš sekmadienio pirmadienį pagiriomis sirgti) Grž.
10. nupirkti: Atvežkiat visus viščiukus, aš atimsu Up. Jei man būtų tikęs, tai aš būčiau iš jo atėmęs už kokius dvidešimt rublių Lk.
11. daug paimti už darbą, nuplėšti: Dvi skrandas pasiuvo, šimtą keturiasdešimt rublių àtėmė Skr.
12. pavogti: Jekė su klasta slaptoms Katrynos àtima ražą K.Donel.
13. atskirti; nutraukti, nujunkyti (žindomą vaiką ar gyvulį): Atimu, atskiriu SD208. Per anksti ir negerai vaiką nuo savęs atim̃t Ds. Kumelys sušiuro, kaip atėmiau nu kumelės Šts. Atimk teliuką nuo karvės Ėr. Būtum jau seniai atė̃mę telioką, kad nemislytumėm veislei laikyt Ds. Levas atimtas vaikus (nuo levo atėmė vaikus) WP217.
^ Bliauna kaip telias, nuo karvės àtimtas Mrk.
14. sunaikinti; panaikinti, uždrausti: Yra tokių vaistų, kai užduoda karvėm, tai iš kitų [karvių] atima pieną Gs. Raganiai karvėm pieną atimdavo, avelėm vilnas sumažindavo Ob. Ir atėmė (pašalino) gnusus nuo Paraono CII927.
| prk.: Aš tau kalbą atimsiu, kad tu nesisakysi LB198. Ir atėmė (nuplėšė) tavo šlovę, visą gražumėlį (d.) Kpč. Protą atim̃ti BŽ22. Visoki laimė yra jiems atimta Blv. Ir atimčiau ligas iš jūsų tarpo Skv2Moz23,25. Ans nor martės (= marčios) sveikatą atimt BzF40. Liga ataėmė iš žmogaus energiją rš. Ka užspiegia tokiu plonu balsu, tai ma[n] visai atima balsą (negaliu giedot) Gs.
| Atimu, pametu įstatymą R35.
| Iš jo paskaitą atàėmė, nebedavė skaityt Slm.
| Linksmybės … niekas jau mumus … notims DP215.
| Grafas atėmė sau gyvybę (nusižudė) rš. Ir dėl to norėjo atimti gyvenimo (nužudyti) A.Baran.
15. atskaičiuoti; sumažinti: Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13. Atimti vieną atkarpą iš antros reiškia sudaryti tokią naują atkarpą, kurią sudėjus su atimtąja gautume tą atkarpą, iš kurios buvo atimta Mš.
^ Kas tas per daiktas: kuo daugiau atimsi, tuo didesnis bus? (duobė) I.Simon. Kad pridedi, lieka mažiau, o kad atimi, lieka daugiau (pridenk žiburį ir atidenk) Šl. Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi, nei atimsi J.Jabl.
| refl.: Daug vingio atsiema einant tiesiáu Šts. Tiesiau važiuojant, žinoma, vingis atsiema (atsimeta) Šts.
16. refl. mirti: Laukėm laukėm per visą naktį, niekaip ligonis neatsiima Vdšk. Baigdamas tuos žodžius, atsiėmė Gmž. Jau vienas atsi̇̀ėmė, tuoj gal ir kitas Mlt.
17. refl. atsitraukti, atšalti: Jie kažkaip nuo mūs atsiėmę Prl. Nuo pernai metų Tamulioniai nuo mūs atsiėmė Prl. Kas tu nūnai tep atsiėmęs (nenusiteikęs) dirbi?! Nmn.

×daim̃ti, dàima, dàėmė (hibr.) tr. ppr. su neiginiu nepaimti kiek reikiant: Dračka (užrėžimas, žymė) kai kur perimta, o kai kur nedaimta Dv.
įim̃ti, į̇̃ima (į̇̃ema), į̇̃ėmė tr.
1. įgriebti; paimti: Kiek riešučių į̇̃ėmei saujon? Slm.
| refl. tr., intr.: Lapė nešės lapytį insiė̃mus (dantimis paėmusi, įsikandusi) ažu kaklo Dv.
| Jis augdavo taip sparčiai, kaip sužeistas, bet giliai šaknimis į žemę įsiėmęs (įsirausęs, įsikabinęs) medelis V.Myk-Put.
| prk.: Į širdį įsiėmė alkanos šaknys V.Myk-Put.
2. įdėti, įsiurbti (į burną); suvalgyti: Vos tik į̇̃ėmei arbatos į burną, turi vėl išspjauti Užv. Įemu druskos ir gargaliuoju Šts. Į burną nieko negalėjau įimt Vlkv. Per visądien nei kąsnelio duonos neinėmiau nastruos – nesuvalgiau Vrnv. Jis sveikas: gerai į̇̃ima į save Skr.
| Per didelis stikliukas, negali įim̃t (išgerti) Skr. Aš jau buvau drūčiai įėmęs (įgėręs) ir nebepastovėjau ant kojų Skr.
| refl.: Tos šaunios žolės (vaistažolės) lengvai įsiima (nešlykštu gerti) LC1879,10.
3. įsmaugti, įtraukti, susiaurinti (drabužį): Nesiūk tik tep maišiškai, ale įimk šonus! Alk. Jakutė ties viduriu įimta, tai nereikės prie jos nė dirželio Gs. Pasiūk sermėgą, per liemenį į̇̃imtą Alk.
4. įsiminti, įsidėmėti; išmokti: Reikia stiprinti atmintį jau tuomet, kada ji yra gebsni nedaug ką įimti rš.
| refl. tr.: Ji viską sunkiai į galvą įsiima rš.
| Kokį norint tinkamą sau amatą įsiimti ir versliją S.Dauk.
5. refl. tr., intr. įprasti: Įsiim̃k tik teip sakyt, ir turėsi paržodį Srv.
| Insiėmė kokią durnystę galvon, ir pliauškia Ut. Insiėmė kai šuva nuo metų lot Vj.
6. refl. tr. prk. prisigydyti, įsisavinti: Jaunuolė tarytum įsiėmė visus geriausius jausmus, mūsų liaudies išpuoselėtus sp. Ksaveras vis sąmoningiau įsiėmė Kauno įspūdžių į sielą Vaižg. Prisiminė jaunystė ir jos giedros, skaisčios akimirkos – tos, kurias siela įsiėmė ir saugojo rš. Moksleiviai privalo savintis ir įsiimti visa, kas žmonijos pelnyta rš.
7. surinkti, pelnyti (pinigus): Jis daug piningų įrinko, į̇̃ėmė KI508. Kursai daug įima, turi ir didelius išdavimus prš. Kokios žemės įimami̇́ejie (perkamieji) piningai KII4. Jos augintinis buvo … daugiau pinigų išdavęs nekaip įėmęs BsV107. Jis jau daug įėmė pinigų (avansu išėmė) An.
8. įsiskolinti: Esav įėmusiu už butą, kaip beišsimokėsiav? Šts. Skolės iñėmė Ln.
9. pirkti išsimokėtinai: Javų daug į̇̃ėmė uošvis ant bargo J. Daug visokių prekių įėmiau sankrovoje Š. Jau už kokį šimtą įėmiau Alk.
| refl.: Lig galui mėnesio daug įsi̇̀ima prekių krautuvėje Š.
10. refl. įsidegti, įsigalėti (apie ugnį): Ugnis ėmės ėmės ir insi̇̀ėmė, dabar jau gerai dega Ds.
11. apkepti: Juk jin (duona) įimta Bsg.
12. užkariauti, paimti; laimėti: Miestą įim̃ti KII88. Vokiečiai norėjo inimtie žemę, ne žmones BsVVIII. Užpuolė sultono vaiskai miestą Tacca ir jį su šturmu įėmė I.Simon. Pilis buvusi netoli Vilniaus, kurią kryžokai 1393 m. norėjo įimti A1884,38. Rymą įims jo priešininkai A1885,86. Pilis neinimama būsianti LTII514.
13. užimti: Ir Lietuva yra inėmusi menką [pasaulio] dalelę LTI565.
14. įveikti, nugalėti: Tokia boba kap melnyčia, ir jei su ja susiimtai, tai kažin ar inimtái Alv. Jau aš savo draugų neinimu Kls. Aš jį lengvai iñimu Lš. Šitą meškos inimt negalėjo, jį levai … sudraskė LTI22. Spiečių leisk per vilko gerklę – jo jokios bitės neįims! Vlk. Kazys savo brolio neinims Vlk.
15. refl. tr. pradėti dirbti, užsiimti: Kokį norintis darbą įsiimti S.Dauk.
išim̃ti, i̇̀šima (i̇̀šema), išėmė tr.
1. ištraukti; pašalinti: Išim̃k iš akies krislą J. Tėvas su dviem žentam atėjo ir išėmė kumeliuką iš balos BsPII128. Atklapos (kamanų dalys) yr išimamos [važiuojant] ir įdedamos [jojant] Rt. Duoną iš pečiaus išimti (ištraukti) KI145.
| prk.: Gražiai išema (išskiria) vikus iš miežių [trejeris] Pl. Sėmenai, linai trąšas [dirvos] i̇̀šima Skr. Kai įlenda liga, tai neišimsi Jnšk. Argi aš tau išimsiu sopulį? Lp.
| Išėmėme (išlupome) kuprą, pripylėme pupų NS695. Mes išimsim (išgriešime) akis JD410. Skerdžius išėmė (iškėlė iš lizdelio) mano vaikelius JD552.
| Bulvių išėmei (išvertei) krūmą, tai vanduo tik gur gur Ss.
| Plauksiu jūres maružėles, aš išimsiu (išgriebsiu iš vandens) žiedužį JD1127. Kaip išimsiu žiedelį iš jūružių dugnelio, perstos visi kalbėję Niem26. Antelės išims man vainikėlį FrnS127. Mėsą iš puodo išim̃ti, lizdą išim̃ti, bitis išim̃ti KI145. Nėra kada grūdai iš pečiaus išema (išsemia) Ds. Aš, atėjus namo, neguliau, išėmus pečių kūriau Klt. Iš rūsies i̇̀šėmė bulbes J.
| Tu išėmei ger gyvatoj savoj (tau gera buvo gyventi) DP272.
^ Ant delno širdies neišimsi (jei netiki, neįtikinsi), piktiem žmonėm nasrų neužimsi (pikti žmonės vis ką pikta kalbės, jų nenutildysi) Ašm. Nupjauk galvą, išimk (išplėšk) širdį, duok kalbėt (birbynė, plunksna) B. Nors tu jam širdį išėmęs parodyk – netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo širdį išėmus parodyč A.Baran. Ką prastas įdės, nė geras nebišims (kai gausi mušti, reiks kentėti) Plt. Ką mes įdėsim, ponas neišims (gausi mušti, nepadės nė pono užtarimas) Žem. Bėga kaip akių i̇̀šimtas (bėga skubėdamas, nieko nežiūrėdamas) K.Būg, Šd, Slv.
| refl. intr., tr.: Turi išsiė̃musius (išsiė̃musis, išsiė̃musi) J. Per žiemą visas galas dobilų išsiima (daržinės galą sušeriame) Jnšk. Išsiim̃k pats, aš negaliu Kdl. Išsiim̃k peilį Sld. Išsiėmęs iš pastogės grumstų mušamąjį kūjelį, iššliaužė tyloms į sodžių rš.
| Išsiėmiau porą šimtų rublių sidabru M.Valanč. Vienądien įdedami pinigai (į kasą), o kitą išimami̇̀ (atgal paimami) Žal.
2. išgelbėti, išvaduoti: Teatmen Poną savo Kristų iš numirusių prisikėlusį ir norintį bei galintį jį iš tos bėdos išimti BPII40. Aš juos iš smerties išimsiu BPII8. Idant mus išimtų ižg prakeikimo DP5. Idant mes … galėtumbim išimti būti Mž174.
3. išvalgyti; išgerti: Kai padirbi, tai pusbliūdį išimi lengvai Vl. Kaip griebė, tai visą stiklinę iškart išėmė Žal. Įpuolęs į karčemą, išėmiau malką Grg.
4. išnaikinti; išdildyti: Išim̃ti dėmes BŽ77. Spalvas išim̃ti BŽ23. Karštas vanduo visa ką i̇̀šima Trgn.
| Da ne visą várputį i̇̀šėmei (išakėjai) Kt.
| Gilią duobę i̇̀šėmė Ėr.
| Žuviai vidurius i̇̀šėmė Rm.
| Dantį i̇̀šėmė (ištraukė) Rm.
| prk.: Pragyt pragijo, bet sveikatą išėmė Prng.
5. išskirti: Neišema pasukų, ir yr greitasviestis Šts.
| Sako, kad išims [iš susisiekimo] šitą autobusą Krsn.
6. išlyginti: Pardžiūvus skarelė – neišima rukšlių [laidynė] Sml.
| prk.: Pabuvęs vieną mėnesį pas mane, išėmė jis garankštes (pariebėjo) Lš.
7. išmokti; pasisavinti; nukopijuoti: Mano kalba neprigimta: iš kitų šalių, pusių žemaičių išimta LTI514.
| refl. tr.: Durną madą išsiėmei neit gult iš vakaro Sdk. Kokią jūs madą, vaikai, išsiėmėt vis vienas kitą draskiotis? Ds. Po žodį išsiimsi (prisiminsi), ir bus graži [daina] Ad. Raštą [audeklui] buvau išsiėmusi nu kaimynės Dr.
8. iškirsti, išpjauti, išgriežti: Kalaviją išimu SD41. Va, čia kiek išimsi, ir bus gerai Mlt.
9. išpildyti (drabužį, autuvą); tikti matui: Platumas nei̇̀šima ilgumo Ėr. Man per erdvą žiponą pasiuvo, aš jo neišimu Lš. Aš šituos kailinius gerai i̇̀šimu Brt. Kur tau jis išims tokią mierą! Ds. Jo siuvimus visada labai gražiai i̇̀šimu Dl. Pečius kailinių dėlto i̇̀šimi, nor neišrodai storas Alv. Da ir ãnas gerai (kaip reikiant) šitų kalniokų nei̇̀šima Trgn. Tu, vaike, dar mažas, dar tėvo kelnių neišim̃si Ml. Ne kožnas sūnus tėvo išsegtą išima Rod. Šituos pavalkus išimdavo Sartasai Sdk. Jo koja neišima čebato Iš. Vaikas dar neišima tėvo batų Pbr.
10. iššaukti, išmobilizuoti; išrekvizuoti: Išėmė į karą visus vyrus Šts. Į vainą išimti̇̀ vyrai Gs. Nebėr arklių, visus i̇̀šėmė [kareiviai] Ėr.
11. gauti; paimti iš anksto: Kiek ans iš tos pasėlės i̇̀šima, o netura ir netura piningų Plt.
| Berniokui buvo 400 algos, du šimtus i̇̀šėmė, da du liko Jnšk.
12. išpirkti; nupirkti: Žmonės apstojo ratus ir kaipmat išėmė visus paršus Ėr.
| Paprašyk, kad bilietą išim̃t Trgn. Nuėjo stotin ir i̇̀šėmė bilietą Slm.
| Išimk alaus tuziną, aš pagydysiu tavo švykštulį Ggr. Išėmė ans ir antrą pusbutelkę – beturįs piningų Šts.
| refl. tr.: Nuėjom stotin, išsiėmėm bilietus Viln. Aš išsiimsiu bilietą Ut. Ar jau bilietą išsiėmei? Krtn. Jurgis su savo draugu išsiėmė degtinės butelį ir pradėjo gerti rš.
13. išreikalauti: Išėmė iš mane mokestį Srj.
| refl. tr.: Išsiimsiu išimtinę ir eisiu į miestelį gyventi Vkš. Butą pragėrė, beišsiėmė išimtinę Šts. Išsiėmė arklį, karvę ir gyvena karšybo[je] Lnk.
14. euf. pavogti: Jam bažnyčioj pinigus iš kišenės išėmė Jnšk.
15. išskirti, daryti išimtį: Klausykitės tada visi, neišemu nei vieno ir visiems sakau Sz. Visas salas mes gerai žinome, tai tiesa, bet išėmus Šventąją V.Piet. Išėmus vieną mirtį, nėr ant šio pasaulio nieko be vaisto DP522. Visas žmones mylėt liepia, o nieko ižg čia neišima DP528.
išimtinai̇̃ Žmonės … tebesitenkino beveik išimtinai maldų knygomis ir kalendoriais rš.
| refl. tr.: Par nedėlią vieną dieną išsiemu, neitu pri darbo Šts.
◊ medų išimti pažiūrėti, iškopinėti bites: Išimu medų SD259. Dar kiti labai gudriai nora daryti, ir medų išema pirm šilų žydėjimo S.Dauk. ×
ant parankos išimti už užstatą laikinai, iki teismo iš kalėjimo išvaduoti: Sėdėjo kalėjime, dabar tėvas išėmė ant parankos Ėr. ×
mierą išimti išmatuoti: Vesiuos pri siuvėjo, išims mierą, suknę juodą pasiūs Žem. Jis atėjo mūs langų mieros išim̃t Lš.
nuim̃ti, nùima (nùema), nùėmė
I. tr.
1. pašalinti; nutraukti: Pūtė toks didelis vėjas, jog reikėjo nuimti visas bures J.Balč. Medinis tiltas, pradėjus šalti arba ledams eiti, būdavo išardomas ir nuimamas rš. Nuėmė jam pančius SkvApD22,30. Nu stalo nuimti B. Nuims šinkorka kepurėlę JD1040. Man vis vien kai kaltūną nuėmė, kai dukterį išdaviau Ml. Pamačijo šitos liekarstos, kaip ranka nuėmė [skausmą] Skdt. Šiemet jau obuoliukų nesimato – kap ranka nùimta (visai nėra) Arm. Išsimiegosi – kaip ranka nuim̃s (nebebūsi pavargęs) Slm. Aš nùėmiau (nurinkau) kaupą, nebebirs bulvės iš pūro J. Nė dešimtos dalies [kiaušių] nesuvalgys, nė kaupo nenuims Žem. Nùimam (nukeliam) puodą nu ugnies StngŽ67. Subėga vilkai an eglę ir rodavojas, kaip reikia nuimt siuvėjas nuo eglės BsPII322. Būt jie nuėmę vainikėlį, būt jie pašėrę žirgužėlius JD27. Jis nuėmė vainikėlį kaip ryto raselę, jis uždėjo nuometėlį kaip tamsią naktelę BsO67. Vainikeli muno, žaliukeli muno, šį vakarą ant galvelės, o ryto[j] rytelį užtekės saulelė, nuims tavi nu galvelės StnD15.
| prk.: Jau geriausias vyšnias strazdai nuėmė (nulesė) Gs. Sugrįžk, bernyti, sugrįžk jaunasis, tu, nuėmęs vainikėlį, pats šalin išjosi JV236. O ir ateina tas šelmis bernelis ir nùėmė vainikėlį nuo mano galvelės JD499. Galvojom, kad lis – truputį dažtelėjo (tekštelėjo), nùėmė (nuplovė) dulkes, ir vėl gražu Grž. Nuėmė kietumą, kad patryniau dalgį su raudonai įkaitintu gelžiu (atleido ašmenis) Šts. Noriu, kad mokesnis būtų sumažintas arba kad jis būtų nuimtas rš. Nuimti sopulį BŽ148. Jam šlovę nùėmė (nuplėšė) Jz. Visai tau garbę nùėmė Gs. Anas man nei uždės, nei nuims garbės Ds. Žmogeli, aš nuimsiu nuo tavęs vargus ir nelaimes ps. Jau jį nuėmė nuo darbo (atleido iš tarnybos) sp. Sunkumas arba našta sielos est nuimama DP436.
| refl. tr., intr.: Nusiėmiau nuo pečių uodus ir musis BM145. Sako, esą plaukų, katrie nusiima (galima nuimti) Ds. Atsitikdavo dažnai, labai dažnai, kada tėvas Karalius nusiimdavo (nusijuosdavo) diržą I.Simon. Palik mus – tarė, skubiai nusiimdama (nusimaudama) pirštinę rš. Mes jį (šunį iš medžio) nusiimsma (nusikelsime) BsPII322. Be vainiko pasilikus, nusiimsi ir kasnykus O.
| prk.: Jis nuo savęs kaltę nusiima (išsiteisina) rš. Dienos prisidėjo, o nakties nusi̇̀ėmė (sumažėjo) Ėr.
2. nudirti, nulupti (odą, luobą): Daktaras nuėmė akių vilkį Krš. Negalėjo viens odą nuimti CI50. Žumušė lapę, kailį nuėmė Rod. Nušaus tave strielčiukėlis, nuims tavo kailelį VoL350. Kad tiktai [dvylis] pagaišo, rakalis nuėmė jam skūrą Tat. Mes nuimsim lokei lūpas JD965. Indėnai gali kartais apiplėšti keleivius ir nuimti jiems skalpus J.Balč.
^ Nuo vieno jaučio dviejų kailių nenuimsi (per daug neuždirbsi) NžR. Tėvas žadėjo tau skūrą nuimti (mušti) Rm.
3. suvalyti, sudoroti (javus, daržoves): Rudenį kolūkiečiai nuėmė neblogą derlių J.Avyž. Kolūkiai be nuostolių nuėmė visų žemės ūkio kultūrų derlių sp. Ar jau baigiat imt? – Jau mes viską nùėmėm Gs. Jau nùėmėm javus, suvežėm Šts. Kai nuimi javus nuo laukų, visi darbai gynėti Rod. Bulvės ir burokai jau nuimti (nukasti, sudoroti nuo daržo) Jnšk. Prieš nedėlią ir daržus nuims Pls. Da pašariniai runkeliai nenuimti Kt. Tujau reik apynius nuimti S.Dauk.
| refl. intr., tr.: Kai javai nusiims, bus lengviau ganyti J.Avyž. Po tam einam germūles nusiim̃ti StngŽ71.
4. padaryti planą, nuotrauką ir kt.: Jis turėjo nueit dvidešimt penkis kilometrus, planus nuim̃t, viską sužymėt Raud.
| refl.: Dukryte, nueik į miestą ir nusiimk (nusitrauk, nusifotografuok) Žg. Nusiėmėm dėl paso Ktk. Reiks ir man kada su tėveliu nusiim̃t Vžns.
5. iškirsti, nupjauti, nukirsti: Mūsų atminime miškus nùėmė Lb. Pirmiau šilo būta, dabar šilas nùimta Tvr. Nuim̃k tą šaką nuo rąsto! Ds. Nuim̃k šitą išsikišimą Mlt. Aš labai bijau, kad man rankos nenuim̃tų Plv. Skaldė kūlius, ir nuėmė rankos pirštus su paraku Plng. Tam nelaimingam žmogui reikėjo visą ranką nuimti prš. Pakaustei ant visų keturių – ar nenuim̃s kam kojas (ar neišspirs, neišmuš)? Gs. Budelis nuėmė galvą M.Valanč. Aš tau galvą dalgiu nuimsiu rš. Jau žino katinas, kad jau visiem galvas nuėmė BsPIV287. Aš tau nuimsiu galvą su šituo kardu Gž. Girdėjau, kad tu vienu rankos pakėlimu šimtą galvų nuimi! BsPIII285. Nùėmė mano sūnelio galvelę ant baisios vainelės (d.) Nč. Šviedrią šoblią parodė, jai galvelę nuėmė TD58. Kaip tik ėjo pirma kulka, galvelę nuėmė TDrIV159. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o dešimtoji galvą nuėmė (d.) Ms. Aš tau galvą nuimsiu, kad tu mane apgausi Ds. Padarytų jis man teip, aš jam galvą nuimčiau Srv. Jeigu neišgydysi apsiėmęs, tai aš tau galvą nuimsiu BsPII284. Tu jam galvą nuimk, o anas vis savo gieda, ir gana Švnč. Žybt, ir nùėmė vokytį nu kojų Žr.
| Nenuėmiau taikinio (nepataikiau, nekliudžiau), ir šūvis nuejo pro šalį Šts.
| Taip gerą banką [kortomis lošiant] nuimi (nukerti, išloši) rš.
| refl. tr.: Imsiu šoblią, imsiu šveitrią, sau galvelę nusiimsiu d.
6. užmušti, nušauti: Jis iškart tris antis nùėmė (nušovė) Lš. Šautuvas nenuema zuikį Trk. Jo strielba ir iš tolo nuima kiškį Ck. Aš jį iš dubeltaukos nuimsiu Alv. Patruliai tyliai prislinko prie apylinkės, nuėmė sargybinius rš. Ir kvailys, kad tik turėtų šautuvą, teip lekiantį kiškį nuimtų Srv.
7. nukąsti, nudažyti: Kur gera kvarba, tai ir siūlus gerai nùima Trgn. Kad nors jau kvorba gerai nuimtų Sdk. Kaip tik prastus siūlus kišt ton pačion kvarbon, tai nùima gražiausia Lkm. Prasti dažai nenuėmė baltų vilnų, tik apžilino Ggr.
II. tr.
1. nuvarginti, nukamuoti; apsvaiginti; sustinginti: Nùima rankas, kol priverži vežimą Rz. Kas šiandien buvo Alytuj, tai arklius ratais nuėmė Alv. Nùėmė nuog visko, ne tik jau nuog kojų – visą pagynė Lp.
2. sujaudinti; paveikti; nupurtyti: Aštrus tėvelio pabarimas baisiai mane nuėmė Š. Ji išėjo į gatvę, ir ją visą net nuėmė: netoliese nešė grabą A.Vien. Kai pamačiau Jonuką, tik nuėmė visą Sdk. O žmogų daug nùima kokis nesmagumas Lp. Pamatau jį, ir nùima visą Trgn. Baimė nuėmė ją visą, širdis nuo krūtinės tartum atitrūko rš. Pamačiusi savo draugę, ligos nuimtą, dar labiau nusigando A.Vien. Kai tik išejau iš pirties, visą ir nùėmė (apsirgau) Ktk. Visas tik nùimtas, koks perbalęs Trgn. Liga nùėmė visą Ds. Nieko jam nesopa, tik taip visas nùimtas guli Užp. Žmogus nuimtas kvarabos guli kai malkapagalis Prng. Taip bloga man pasidarė, taip nuėmė visą, kad net pastovėti nebegalėjau An. Man kažin ko pusiau nùėmė, gal jau reiks sirgt Slm. Geras vynas greičiau žmogų nuima (apsvaigina) kap arielka Prng. Spiritas gali taip nuimti, kad nieko nebejausi Slm. Išgėriau keletą stiklelių – tik šiulta šiulta, ir nuėmė visą Ds. Kap parūkau stiprą tabaką, tai tep galvą ir nuima Lš. Kap pabuvau in oro, tai šaltis suvisai kojas nùėmė Arm. Mane šaltis kad nùėmė – jau reiks turbūt sirgt Ds. Išėjau ant orą, tuoj šiurpas nùėmė Ėr. Šaltis nuema ligoną Šts. Šaltis nùėmė visą Ds. Visą nùėmė šaltis Jnšk.
3. refl. pasigerti: Ėmė nùsėmė gražiai Lp. Nusėmęs buvo visai Lp. Išgėrė kelias čėrkas ir tep nusi̇̀ėmė, kad nei paeit negali Mrs.
III. tr. samdyti; nuomoti: Reikėjo tau vienam visas vagonas nuim̃tiej Trgn. Čia jau Jusys nuėmė ganiavą, reikė anksčiau Ut. Kad nùima ežerus, tai ir tinklus turi Trgn.
| refl. tr.: Tura nusiėmusi miestalė[je] kvaterą Dr.
paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė
I. tr., intr.
1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk ginklelius, eik į svirną ilsėti (d.) Plt. Paėmė nešioti ant rankelių JV601. Aš paduškos nevogiau, penkiais pirštais paėmiau NS198. O meška, paė̃mus su savo kanopa, metė jam an akių LB168. Paėmė vaiką iš karalienės BM19. Man iš po akių vilkas pàėmė paršą Grš. Aš paėmiau (įsitvėriau) jam už rankos Blv. Paimk trumpai kamanėles, kad nė neskambėtų JV927. Žuvų yra, tik neina jas paim̃ti (sužvejoti) Kbr. Niekas nepàėmė to lydžio – vis išlekia Ėr. Nubėgs lig keliu[i] [pasibaidęs arklys], ir paims (sulaikys) žmonės Slm. Puci, puci, Briseli, paim̃k (siundo šunį)! KlvrŽ. Šuo ne visada katę pàima (pagauna) KzR. Paim̃s (pakels ir pradės vyti) šuva kiškį, tai penkius kilometrus nepaleidžia Ėr. Mūsų šunes buvo ne bet kokie: jie paimdavo hienas ir vilkus naguosna Blv. Tai kad ką norėsi paimt (įsidėti) in krepšį, tai tik sakyk: „Eik in krepšį!“ BsPIV23. Kažno ar an du vežimu paimsma (sukrausim) Sdk. Dėl to litra (= litras) daug pieno paima Trgn. Ėjau arklių paimti (išvesti) nuo rugienų Rd. Jonas ir tai nepaėmė šio pikčiurnos [arklio], o tu paimsi̇̀ Trgn. Ko gi šitie sveteliai čionai suvažiavo? … Argi mane jaunuolytės pagiimtų (paimti ir išvežti)? (d.) Jž. Vėl paėmė (nusivedė) į labai aukštą kalną SkvMt4,8. Pàimamas (pakeliamas) tiltas K. Paimk (atmatuok) šimtą žingsnių nuo čia ir įkišk biržį Ut. Niekas mus neįtikins paimti kitą kelią (pasukti kitu keliu) rš. Aš paskui nepàėmiau (nepasukau) tuo keliu Lp.
| prk.: Pakilo vėtra, paėmė jo akrotą, metė ing akmeninį krantą marių Tat. Mus žiemys nepàima (neužpučia) per girią KzR. Kai pàėmė vėjas, tai dakalkos skalam skalam Gs. Nėra kas paim̃t (pjaunant maža žolės) Vlkv. Čia visai maža žolė, net dalgis nepàima Trgn.
| Paimk tu ją kokiam darbe (ji gerai dirba, nesusilyginsi su ja)! Dr. Iš ausies pàemu (įsidėmiu, išmokstu) natį Dr. Syla meilės nepaimsi (mylėt nepriversi) Tvr. Košės yla nepaimsi Aps. Do ir jos plika ranka nepaimsi (ji neprasta, nepaniekinsi) Ds. Ketvertą [vaikų] paėmė žemė (keturi vaikai mirė) Kt. Jokūbas jos žodžius taip į širdį paėmė (atkreipė į jos žodžius dėmesį) rš. Reik vaiką pri savęs paim̃ti (žindyti) KlvrŽ. Kad vel[nia]s paėmė kirvį, teema ir kotą (kad jau daug kas žuvo, tegul žūva ir kas liko) D168. Tylėk, paimsuot rykštę (plaksiu tave, mušiu)! Kv. Paimkit jam pagalį! rš. Ar nereiks tam svečiui šluotą paim̃t (ar nereiks svečią išvaryt)? Alk. Bent sykį savaitėj netikėtai paimdavo šluotą (pašluodavo kambarį) rš. Kad tave velniai paimtų! Ut. Kad jį pirmutinė kulka paim̃tų! Brt. Kad taũ žemė paimtų! Ut. Kad taũ paimtų̃ smertis! Arm.
| refl. tr., intr.: Patamsy toks mažas obuolys pasiėmė Ėr. Žmogus, ant kelmo pasilipęs, mietą pasiėmęs J. Pàsėmiau nosinę Vlkv. Ana pati pasi̇̀ima, nereikia duot Trgn. Ar tas siūlas pasi̇̀ėmė (audžiant įsiaudė)? Rdm. Ar negali pats pasim̃t sau valgyt? Ds. Pasiėmė krėslą ir atsisėdo priešais J.Balč. Vaikiukai pasiėmė pančius vyti Žem. Jau toks pats darbą pasiima (žino, kada ir ką dirbti) Gs. Aš jau turiu pasiim̃t vyšnią ant širdies (turiu suvalgyt vyšnią), taip rūgšties noriu Skr. Iš pasiimtų (įsidėtų) tų pinigų kelionei beliko visai maža J.Balč. Laivas turėjo pasiimti kuro J.Balč. Kiek pàsimi ant stalo, tiek suvalgai Skr. Vėl vaikščiosiva, pasiėmę (susikabinę) už rankų rš. Pasiėmęs už rankelės, į dvarelį vedės (d.) Vdk. Pasiimk (pasikelk) andaroką: susišlapinsi Rdm. Jis kas rytas eidavo žemyn į kaimą, pasiimdavo ožkas ir varydavos aukštyn į ganyklas Mš. Pasiėmęs šunis, eina medžiotų Blv. Nuvažiavo į viešbutį pasiimti Audos su Paspartutu J.Balč. Tėvą pasiėmė pas save BsPI168.
| prk.: Mes negalime laukti malonių iš gamtos; mūsų uždavinys pasiimti jas iš jos rš. Pasiimk akis į ranką (gerai žiūrėk) ir atrasi Dr.
2. įsmaugti; patrumpinti (drabužį): Matai, Marė dar su paimtu jaku I.Simon. Gali paimti paimką bent par porą pirštų Brs.
3. sudoroti, suvalyti (javus): Vasarą visko yr, viskas gera, tik reikia paim̃t Skr. Ka trąšų būtų, paim̃tų savo derlių Krtn.
4. patempti, pajudinti; pagalėti ką dirbti: Kumeliotė nepaima šito vežimo Skdt. Šyvasis kad paėmė vežimą, ir bėrasis pagavo traukti Dr. Jeig arklys iš karto gerai nepàema, tai paskui sunku beprisivyt Ds. Nepaim̃s (nepaveš) ir iš vietos tavo kuinas šito vežimo Ktk.
5. priversti; paspausti prie darbo; prialsinti: Vakar arklį gerai pàėmėm, tai šiandien štyvas Slm.
| Na, bet reiks save paimti į rankas (susidrausminti, prisispausti prie darbo) rš. Paėmęs save į rankas, aš abejingai pasakiau rš.
6. refl. pasiryžti: Pasiėmė eiti svieto žvalgyti BsPII145. Pasiim̃siuos ir išmoksiu Šts.
7. refl. apsiimti: Tenepasiema nėkur eiti, teateita linų rauti Nt.
8. užmušti, nudėti, nušauti: Vienu kirčiu penkias muses paėmiau Vdžg. Tokiu šautuvu kiškio nepaimsi̇̀ Lkm.
9. paveikti, paliesti; priimti, pritraukti: Sviestą gali paim̃t koks kvapas Ėr. Šalčio pàimtos bulvės Ėr.
| Taukai nepaema sūrimo, nepriema druskos Šts.
10. įdėti, įtraukti į burną; pavalgyti, paėsti; suėsti, išgerti: Jei jos vyras paims tavo vaistų, tai tuoj liks sveikas rš. Išalkęs buvau, nu tai gražiai pàėmiau Ll. Ta kumelė daug į save pàima – neiššersi Rs. Ir paršiukai paima daug grūdų Stl. Mūs kiaulelė tai pàima to ėdesio: tuščias ir tuščias lovys Skr. Kai lauke sniegas, vištos maisto pàima (reikia joms daug lesalo) Skr. Pàėmėm (išgėrėm) užėję po porą burniukių Skr. Mudvi dažnai pàimam Šilinėj Skr. Pàima per viršų (per daug išgeria) Ėr. Dalba jau beveik neabejojo, kad jie abudu su savo svainiu paimsią tą statinaitę kaip nieką rš. Mūsasis kunegas yr šnapšę paemąs ir numinę pakeląs Tl. Keturias stiklines pàemi kavos, tai drūtas Prn. Steponą vėl sakė esant slinką, savo burną paimantį (išgeriantį, girtaujantį) M.Valanč. Šnapso daug į save pàima (daug išgeria) Rs.
| refl. tr.: Petia pasiėmė pilną burną oro A.Vencl.
11. pareikalauti: Tiek arklių iššert, kiek tai pàima Lkš. Tas darbas paėmė daug laiko rš.
12. refl. pasižadėti; apsiimti: Mindovė (= Mindaugas) krikštytis pasiėmė S.Dauk. Yra didelė gėda nu kitų paskolyti ir pasiimti jiems atduoti, o nėkados skolos nemokėti S.Dauk. Jokūbas, didžiai įsimylėjęs, pasiėmė tarnauti M.Valanč. Kiti pasiima padirbti … trobesius, gelžies kelius, tiltus M.Valanč.
13. suprasti; įsidėmėti: Ne mūs galvai paim̃t, ką jis čia rašo Vlkv. Aš tų litarų negaliu paimt Ml. Senis tuoj paėmė jo nupasakojimą, o aš nė kaip negalėjau paimti Kltn. Ko paimt negal silpnybė mūsų SGI143. Kad mokslą nori paimti, turi gerai valgyti Dr. Mokslą yr paėmusi (mokyta) Šts.
| refl.: Nė vienas vaikas nepasiėmė, tik aš vienas buvau išmokęs, supratęs Šts.
II. tr.
1. pašaukti (į kariuomenę): Murka nepaimtas J.Jabl. Ir paėmė mane jauną į kareivių pulkelį JD765.
2. išvesti (į nelaisvę); areštuoti: Visą dešimtį giminių į nevalę paėmė ir į Asiriją nuvedė S.Stan. Buvo ir sekretorių paė̃mę Ėr. Ar tiesa, kad tavo gaspadorių pàėmė? Švnč.
| refl.: Jie nedavė pasiim̃t (nepasidavė) Skr.
3. užkariauti; laimėti: Nėra tokių tvirtovių, kurių bolševikai negalėtų paimti rš. Supraskite pagaliau, brangūs draugai, kad valdžią reikia paimti jėga, kova, sukilimu rš. Laisvės nekrinta iš dangaus, jos yra paimamos, tarp kitko, gerai organizuotos darbininkų partijos dėka rš.
4. užeiti, ištikti, apimti (baimei, juokui): Jį paėmė rūpesnis ir baimė J.Bil. Kad pàėmė juokas! Pc. Jau jį visą baimė paėmė LTI172. Lakstė boba, bailės paimta Rd. Vilių paėmė nemalonus šiurpas I.Simon. Mane paėmė miegas rš. Arklys gulasi, keliasi, paima jį karštis rš. Tik išėjau į orą, tuojau paėmė šaltis Jnšk. Tus būtum ir piktumu paėmęs Pln. Kogi juokies lyg durno (= durnumo) paimtà?! Ds. Paėmė rūpestėlis, kad atjoja bernelis (d.) Kp. Žmogus rūpesčio pàimtas J.Jabl. Maža ką pykčio paimtas gali prisakyt ant žmogaus Ds. Ka pàėmė jį liga, vos išsigaiveliavo Gs. Gal ir šita akis paimta [ligos], kad vis juoduliukai maišosi, kaip musytės skraido Al. Eik gult – atrodai kap visas ligos pàimtas Gs. Paėmė jį kokia nogloji, va jau trečia diena guli Arm. Jei mane paima skaudulys, tai aš gulu Lp. Pàėmė mane gailestis į jį bežiūrint Gs. Ūkininkę džiaugsmas paima J.Jabl. Ją visą paėmė skausmas J.Balč. Paėmė ir juos noras pašūkauti J.Jabl. Pamotę paėmė pavydas TŽV640.
| Mane širdis paėmė (užpykau), kai supratau, kad anas pavogė mano rūbus Prng. Kolei jis prisiruošia išvažiuot, tai jį ir pusrytis pàema (ateina pusryčiai) Kvr. Man gailu paėmė (pasidarė) bičių Šts. Negulėk ant pečiaus, ba paims (sugaruos) galvą Alk. Kad mielės paimtų (kad prasidėtų rūgimas), deda miltų į numinę Ggr. Ale greit pàėmė rūgštis agurkus (greit įrūgo) Slm.
| refl. tr.: Stingulys pasėmė jį kiaurai rš.
III. tr.
1. vesti (moterį); ištekėti; gauti žentą, užkurį: Paimu moterį SD448. Kriauza apsisvarstė ir paėmė jo Mortą P.Cvir. Bet kur tu, Onike, dingsi, neturėdama pasogos? … kas gi tave paims pliką? Žem. Auk ir lauk, aš tave paimsiu Lnkv. Vaitkiukas pàėmė Dailidžiukę Skr. Jis turi paėmęs mano seserį Mrs. Mes tavo dukrelės paimt norėjom J.Jabl. Tai kas, kad jauną paim̃s Dgl. Labai noriąs paimt sau jauną mergytę až pačią BsPII240. Pàėmė ir su namais, ir su žeme Ad. Pasėjau linelius, kur lyguma, paėmiau panelę, kur mylima NS613. Cit, neverki, panytėle, sugrįšiu ir sugrįžęs iš vaiskelio paimsiu (d.) Pnd. Tobijošius užaugęs paėmė moterį S.Stan. Paėmiau pačią ir todėl negaliu ateiti brš. Suliūbiju, jog tave paimsiu DP69. Bau nežadėjai kuriai kitai paimti jos ažu moterį? brš.
| Ar turi gerą ir nepriverstą norą šitą, kurį regi ties tavimi stovintį, ažu vyrą paimti? brš. Ant Zosikės trakšt ir paimu žentą! Žem.
| refl. tr.: Tu pasiimsi sau lygią I.Simon. Pabus pabuvęs (pagyvens), o paskui, kokią norės, tokią pasiim̃s Skr. Vainikais rėdydavo senieji tuos, kurie pasiimdavo SPI225.
2. pasamdyti, priimti į darbą: Buvome paėmę plūkėją linų plūkti Jnšk. Reiks paim̃t vaiku[i] nešiotoją Slm.
| refl. tr.: Pasiimsiu dienyką (padienį), padės mišką suvežt Jnšk.
3. pasisavinti; nusavinti: Gaspadinystę pàėmiau Rdm. Kad pergalė būtų visiška ir galutinė, reikia dar paimti visa tai, kas vertinga kapitalizme, pasiimti visą mokslą ir kultūrą rš. Čia yra šis tas paimta ir iš Kuršaičio žodyno J.Jabl.
| refl. tr.: Atiduok, kas mano, ir pasiim̃k, kas tavo BŽ248. Savo radęs, gali pasiimti Pp.
| Vokiečiai tiktai prūsų vardą turi pasiėmę rš.
IV. tr.
1. gauti, įgyti: Kiek pàėmei ažu rugius? Sdk. Keletą rublių už uogas paėmėm Mrj. Ar jau pàėmei kokius devynis rublius už pamidorus? Jnšk. Nėr iš ko paimti pinigų (neturiu ko parduoti) Jnšk. Juo daugiau paimsi, juo daugiau išleist reiks Jž. Paėmiau paėmiau, tris šimtus rublelių paėmiau (d.) Upn. Paėmė kaip už kviečius (brangiai) Ukm. Laišką nuo tavęs paėmė Jonas Pš. Dažnai iš pašto grometą paimdavome Pt. Ar pàėmėt pinigus, kur siuntėm? Jnšk. Jeigu jūs paimsite šį laišką, tai prašom atsakyti rš.
| Gira plutą paema kaip dangtį (ant giros pluta užsideda) Šts. Kad ėstų kiaulė, veikiai paimtų kūną (suriebėtų) Šts. Tai jau jis, drąsą paėmęs (įsidrąsinęs), kai davė jai, kai davė! Skr.
| refl. tr.: Ar jie pasiima sveikatos to[je] Palango[je], ar nu papratimo važiuo[ja]? Dr. Su žmogumi nuolatos begyvendamas, [arklys] žmogaus būdą pasiima Blv.
2. pasiskolinti: Puidokas iš banko pàėmė pora tūkstančių Up.
| refl. tr.: Savo [pinigų] nesutekdavom, reikdavo ir iš bankos pasiim̃t Slm.
3. nupirkti: Gaila buvo nepaimti Ėr. Turėjo aviečių – tuoj pàėmė Ut. Paim̃k kokią bandutę vaikam lauktuvių Alk. Mieste be pinigo nė aguonos grūdo nepaim̃si Jnšk. Ale tai dyvai, kad ir už du šimtu nemožna paim̃t BM33.
| refl. tr.: Turim pasiė̃mę šiek tiek miško Užv.
4. išsinuomoti: Cigonai ant žiemos paima kambarį ar mieste, ar kur kitur Skr. Trejus metus turėjau tą sodą paėmęs Ėr.
5. euf. pavogti: Nepalik pernakt drapanų ant tvoros – da kas paim̃s! Slm. Kaipo gal kas ineit namuosna stiprojo ir jam paimt šarvus jo, jei nesurištų pirmai aną stiprąjį BtMt12,29.
6. refl. paaugti, patarpti: Gerai tas lietus – gal kiek pasiims vasarojus Srv. Kaip tik palijo, tai tep žolė ir pasėmė Lš.
V. tr.
1. įveikti, nugalėti (imtynėse); laimėti: Kas, kad jis mažas, o gerą vyrą pàima Ll. Vyras kaip bačkiukas, nedaug kas jį ir paims Srv. Jis stipras, aplinkui nėra nė vieno, kas jį paimtų rš. Mūsų avinas jūsiškį labai lengvai pàima Up. Šuva geros katės nepaima Ėr. Kiekvienas šuo mūsų kudlį paims Srv. Anys turėjo seniau meitėlį, kad visos ūlyčios šunes nepaimdavo Ds.
| Šiandien visos dirvos nepaimsma (neįveiksim aparti) Ll. O jie puikiai vedasi, ne bet kas juos paims (susilygins su jais)! Ėr. Iš nieko pinigų susikrovė, ir paimk tu jį, kad nori! Ds. Paim̃k tu ją (ji labai gudri)! Švnč. Tu jo nepaimsi̇̀: kur prieis, te jo viršus Trgn. Kazys daugiau rado riešutų. – Paim̃si Kazį! Trs. Paim̃k tu ją kokiam darbe! Ds. Jį sunku paim̃t ant kalbos Skr.
2. pabarti, prispirti, griežtai su kuo pasielgti: Paim̃k gerai [vaiką], tai nebelakstys, kur nereikia! Slm. Paim̃k, ir prisipažins Slm. Ją kad paėmė močia, tai net raudot pradėjo Slm.
| refl.: Pasiima pasiima su bobom, ir vėl tuoj geras Jnšk. Einam pasiimt! Mrs.
3. apgauti: Manęs nepaimsi: aš vėtytas ir mėtytas rš. Dabar ir mažo vaiko nebepaimsi Ds. O jo geruoju nepaimsi (lengvai neapgausi): ne pirštu perintas, ne bačkoj augintas Pkr.
| Aš jį paėmiau į maišą (apgavau, apsukau) Gs.
VI. tr. pradėti: Trečią nedėlią paėmėm gyvent Ml. Kad būt dviejuo paimta velėti, būt jau pabaigta Užv. Kaip paimsiu kailį skusti, tu pradėsi dūdas pūsti! Vnž. Nuėmėm pusę rugių lauko, paimam kitą valyti rš.
| refl.: Duona pasiėmė rūgti Šts. Kad susitūrėtų stogas, reik kloti su prielotėms: stogas kiteip pasiema eiti Šts. Du metai suėjo, treti pasiėmė Ukm. Pasiema vėl gailėtis S.Dauk.
VII. intr. vartojamas su kitu veiksmažodžiu veiksmo stiprumui, staigumui pažymėti: Rodosi, papūtus vėjeliui, paims pasikels rūkas rš. Paėmė ir numirė Švnč. Jis norėjo paimti ir šaudyti į bizonus J.Balč.
◊ žõdį (bal̃są) paim̃ti gauti susirinkime pirmininko leidimą kalbėti: Žodį paima geležinkelio mazgo dirbančiųjų atstovas sp. Staiga paėmė balsą Raidžius Db.
kantrýbę paim̃ti iškęsti, susivaldyti: Kantrýbę paė̃mus, reik kęst ir tylėt Gs. Klausydamas jo kalbos, aš kantrybės nepaimu Trgn.
pasiim̃ti ùždavinį (páreigas, priédermę, atsakomýbę) įsipareigoti: Jau pasiėmė pareigas šiuo atžvilgiu sp. Vadas pasiima ant savęs priedermę ginti silpnesnius nuo pavojaus Blv. Pasiimti atsakomybę rš.
rū́gštį paim̃ti pradėti rūgti: Duona labai rūgštį paėmė negardžią (negardžiai įrūgo) Užp. Įkišė [giron] dvi riekes [duonos], ir pàėmė nuo duonos rū́gštį Sl.
vir̃šų paim̃ti nugalėti, laimėti: Mes tvirtai tikėjomės, kad partinė pareiga labai greitai paims viršų prieš natūralų norą „išlieti tulžį“ rš. Paėmė prekybos kovoje viršų J.Balč.
paim̃ti į nãgą (ant nagų̃) pabarti: Miestely kad pàėmė jį ant nagų̃ (ėmė barti) Bd. Ka pàėmė gerokai į nãgą, vaikelis ir krokti pradėjo Vvr.
paim̃ti ant dantų̃ pabarti; apkalbėti; pašiepti: Susitikęs savo švogrių, kap paimsiu ant dantų (išbarsiu), tada jis žinos, kap gyvena ant svieto Nč. Kai aš ją paimsiu ant dantų, tai ji žinos, kap pletkus vedžiot! Alv. Tai da Kaziokas kad paimt an dantų, neturėtum ką sakyt Skdt. Jie mane kap paėmė ant dantų, tai vos aš ištrūkau Lš. Jis tai jau kad paima ką ant dantų (apkalba)! Bd. Paimk paimk in dantų, o tai labai razumnas Ut. Ka mans visi tave paimsma ant dantų, tu į trobą daugiau bijosi įeiti Ll.
paim̃ti ant liežùvio pašiepti: Bandydavo jam įskaudinti, paimdami ant liežuvio (pašiepdami, erzindami) V.Myk-Put.
paim̃ti ant barõno kamantinėti, tardyti: Paėmė jį ant barono, kur jis pavadį padėjo Rdm.
linùs paim̃ti paklotus linus pakelti, sugrėbti į kūlius: Oi kas tau, motule, linelius paims? TŽI182. Ir paėmiau žalią liną, tindralialia žalią liną d.
paim̃ti jáutį (kui̇̃lį) pasivaikyti, pasibėgioti (apie gyvulių patelę): Karvė jau paėmė jaučius B.
périmti, périma (pérema, per̃ima), pérėmė
I. tr.
1. imti ką per pusiau, pusiau: Kalė parema šunytį par pilvą ir nešas Šts. Párimk (sulenk) tą siūlą, ir susuksiam trilinką! Šts.
2. prk. kiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimti: Ot smarkus vėjas – ir per kailinius périma! Lš. Párėmė vė[ja]s, ir gavau reumatizmą Dr. Tas vė[ja]s párima žmogų kiaurai Užv.
| Mariutė tik perėmė akim ir mirė Lz. Jau ir anas velnio périmtas (nebegeras, niekai) Dglš. Kas jam rėžt, kap jis velnio perimtas (užpykęs, pagedęs) Lp.
3. nukelti, sugriauti (tiltą): Tiltas yr parimtas, kad negalėtų kareiviai par upį parsikelti Šts. Kryžiokai, užstalė[je] sėdėdamys, pamatė atskriejančius žemaičius, vos bepaskubėjo tiltus parimti ir tuomi savi gelbėti S.Dauk.
4. paimti iš vienų rankų į kitas: Lotsas tuoj nuėjo perimti vairo iš kapitono rš. Perima sūnų iš mano rankų ir stato aslon rš. Išeina mergelė, balta lelijėlė, mano žirgą perimdama, mane žadindama (d.) Mlt. Toliau périms malūnas Srd. O su laiku ir sklypininkų žemeles perimsime mūsų familijos nuosavybėn A.Vien.
5. per daug paimti: Aš arkliu[i] ėmiau seradėliaus, bet perėmiau per daug Rtn. O ką man reiškia ir perimt pinigų – mokėsiu, kur juos dėt! Srv. Tau párėmė, vaikali, tu parmokėjai Šts. Laukia, kad terminas išplauktų, o sumą périmtų Lp. Viršų perėmei (per daug įsigėrei) Dj. Negalimas yra dalykas, kad žmogus, kiek tiek gerdamas arielkos, neperimtų saiko srš.
6. pertraukti: Perimsiu tavo ūturką (kalbą) Ml.
7. nuraminti: Niekas man neparims mano širdelės Švnč.
8. refl. nustoti (ppr. su neiginiu): Nepersiima žmonės eit, eina ir eina Lz.
9. paimti: Neperėmė niekur kareiviai Lp. Kad tu mano gėrybą perėmei, tai ir mano dukterį im' Tvr. Ans parema gromatas iš pačtos J.
10. refl. prisispausti (prie darbo): Kai pati pérsiėmiau, tai ir išmokau skaityti Ds.
11. prk. sujaudinti: Jį šita žinia buvo labai pérėmusi KI113. Taip buvau perimtas, kad užsidegiau žiburį V.Kudir. Tai buvo širdį perimąs atsisveikinimas Ns1832,5. Jo žodžiai mano širdį pérėmė KI646. Perimtõs dvasios (entuziastiškas) KII174.
| refl.: Saulius visais dalykais taip pérsiėmė (susirūpino), kad nei miegoti, nei valgyti nebegalėjo Vaižg. Baltos rožės likimą dainavo taip persiėmusi rš. Persiėmęs (karštai) kalbėjo Ob.
12. imti kiaurai; persunkti: Ardami vejos neparema (negiliai aria) Šts. Alkogolis priguli prie tų nuodų, kurie perima visą organizmą V.Kudir. Koks medis duoda vaisių, tas párimtas (šalčio griebtas, nušalęs) Ėr. Párėmė šaltis mane Ėr. Sušąlu, šaltis perima R122. Mane visą párėmė šiurpas Ėr. Esu skaudumų parimta Šts. Vakarop šaltis mus perėmė kiaurai rš. Kaip ledu perima žmogų FrnS176. Kad ne vėjas, tai šitoks šaltis da taip greit neperimtų Ds. Tos smarvės jis visas périmtas Lš. Šitas sopulys perimantis ligi smegenų Mrk. Negardūs kopūstai, kad dūmų perimti Lš. Šitie vaistai visus kampus pérėmė (visi kampai nuo tų vaistų kvepia) Lš. Barščiai périmti silke (= silkės) Smn.
| prk.: Tas ypatingas liūdnumas, kurio beveik visos [dainos] perimtos LTII98.
^ Perėmė apvyniai misą (ir ramusis supyko) B. Su juo nebesusikalbėsi, jis kitų périmtas (įtikintas) Ėr.
| refl.: Kvepėjimais visokiais pérsiemi, prisigeri FrnS175.
| prk.: Ir mobilizuotieji, ir palydintieji susikaupę, rūstūs, persiėmę viena nepalenkiama valia: sutriuškinti fašistinius įsibrovėlius J.Balt. Dailininkai, kaip ir rašytojai, turi labiau studijuoti marksizmą-leninizmą, persiimti komunizmo mokslu (sov.) sp.
13. perdažyti kiaurai; perkąsti: Vis tiek da raudona – ir mėlyni darylai nepérėmė Vb.
14. išsirpinti: Dar nepérimtos (neišsirpusios) kap reikiant avietės Brš.
15. suvartoti; suvalgyti, suėsti; sugerti: Mes páremam karvių pieną, neparduodam Šts. Aš vienas párimsiu visus taukus Šts. Sugrįžę pavalgėm juodo vėdaro su dešromis, dar atnešė mergelės batvinių, ir tus perėmėm M.Valanč. Karves prasčiausiai tešera, vien šiaudais: arkliai viską parema (ir dobilus, ir šieną, ir miltus suėda) Plt. Katės parema anai visą pastijolką, visas varškes, visą pyragą Plt.
II. tr.
1. paveikti, ištikti (apie baimę, ligą ir pan.): Perima žmogų baimė Vaižg. Bailė perėmė, net šiurpulys nukratė Ds. Matos gi, kad visas išgąsčio perimtas Sdk. Baimė párėmė mani Šts. Mergaitė buvo baimės siaubo perimta rš. Jonas, visas baimės perimtas, akies mirksny viską permislijo BsPIII49. Vargonai perima kūną šiurpu rš. Ją perimdavo drebulys, kai tik pamatydavo pastorienę rš. Perima mus didis pasipiktinimas prš. Esti laimingas, kad liga neperima Vaižg. Mūs šunį pérėmė (šuo pasiuto): jau iš po nakties neradom Krok. Jis man lyg périmtu atrodo! Lš. Ko tu čia keikies lyg perimta? Lš.
2. pervarginti, pertempti: Pérėmė ranką, linus raudama Mrj. Berinkdamas bul'bas, visai pérėmiau ranką Al. Pérėmiau, linus bebrukdama, per riešelį dešinę ranką Mrk. Žalius rugius bepjaudama, ranką pérėmiau Kb. Rišdama kviečius, pérėmiau ranką, tai visa nedėlia skaudėj[o] Rdm. Negręžk viena paklodžių, ba ranką périmsi Grl. Neimk tep pilna sauja, ba ranką perimsi! Lš.
| refl.: Jaunas persiim̃si, ant senatvės atsirūgs Vb. Visas šlapias šiaudus vilko, mat ir persiėmė Vb.
3. perkirsti (rankas lažinantis, derantis): Susilažino [juodvarnis su skruzdėlėmis], kitos perėmė rankas ps. Kunigaikšti, tu perimki jų rankas V.Piet.
4. surišti (rankas tuokiantis): Ir išeina kunigėlis, išsineš knygeles, párem rankas su stulele, parkeitė žiedelius JD406.
5. refl. apsiimti: Ans pársiims nuvažiuoti ir skolą užmokėti J.
6. refl. tr. prisiimti: Ana papirkta pársiėmė ant savęs visą anų kaltę J. Pársiimk ant savęs tą vagystę Šts.
7. sulaikyti (einantį, bėgantį), užstoti; užpulti: Gal kas arklį pérėmėt? Rk. Périmk mano kumelį! Lp. Ana, kiaulė namo lekia, vykis, Juozuli, gal dar perimsi! Mrs. Vakar aš ėjau, tai Abieciūnas mane perėmė Srj. Ryto metą pradėjo žmonės pasakoti kaži ką paštą parėmus, paštorių nušovus M.Valanč. Geriau nakvok, nes dar gali vilkas périmt Lš. Mokytojau, neikit ing mišką – perims vilkas! Kpč. Neikie neikie, duktele, vakaruot, perims tave berneliai žemaičių! (d.) Tvr. Seniai čia vagiai (= vagys) périmdavo žmones Kpč.
| refl. tr.: Žiūrėk, tavo kiaulė bėga namo, bėk pérsiimsi! Jz. Būdavo, važiuoji kur – ponas persiima ir atima arklius su vežimu Vs. Vakar persiėmiau moteriškę, uogas nešančią, ir pirkau [uogų] Vs. Beeinančias per mišką moteris pérsiėmė plėšikas su peiliu rankoje Jz.
8. nustabdyti; nustelbti: Įsidedi gerai pipirų į burną, tai périma kartumas skaudėjimą [danties] Gs.
9. patikti, pasitikti, sutikti: Šiandie mūsiškiai atvažiuos iš Vilniaus, reiks eit jų perimt Švnč. Pati ejau tėvelio perimtie Tvr. Išeik tu, tėvai, périmk svečius! Tvr. Mesiu sviesiu verpstelį pasuolėn, bėgsiu greitai tėvelio perimtie (d.) Ml.
III. tr.
1. suprasti, suvokti; išmokti: Nu, o aš to vis negaliu párimti Up. Dar ans nebaigė pasakoti, o aš jau viską párėmiau Up. Kol perimi, tai, rodos, viskas sunku Švn. Ar dabar jau périmi? Skr. Aš niekap negaliu périmt, kas jis do vienas Rdm. Jau visokį raštą galiu šiap tep périmt Nč. Žiūrėk, kap aš dirbu, tai ir tu périmsi Lš. Jis greitai perėmė [lošimą] Lp. Pérėmei tu ją (dainą) Tvr. Aš greit perėmiau lietuvišką raštą Žž.
| refl. tr., intr.: Negaliu aš persiimt tų visų giminysčių An. Mano berniokas labai sunkiai persiema uždavinius Užp. Mokiau mokiau, rodžiau rodžiau, kaip tą keturnytą užtaisyti – nepérsiima, ir gana Sml. Sunku persimtiej tokiam vaikui Ktk. Ką jam paaiškini, tuoj pérsiima Jrb. Elementorių greit persiėmė, tik su uždaviniais nekaip stumiasi Srv. Greitai persiėmei pats siūti Vv. Žiūrėk, kap jis daro, tai ir tu persiimsi Lš.
2. persvarstyti, pergalvoti: Taip viską galvoj perėmęs, verčiasi [jis] ant paskutinio šono rš.
IV. tr. barti; mušti; su visais iš eilės persimušti: Kai perėmiau gerai, tai tuoj atanešė viską, ką buvo pavogęs Vj. Kad jį perėmė ta boba, net man sarmata Ml. Aš jį taip pérėmiau, kad net išraudo Dgč. Antrą dieną jau susimušė su Kaze, piemeniu susiedo, ilgainiuo visus vaikus parėmė M.Valanč.
V.
1. refl. persikelti, perrūgti (apie tešlą, pyragus): Persiėmė pyragai Rod.
2. refl. perliepsnoti, perdegti: Namai jau buvo persiėmę, kol gesintojai subėgo Grž.
VI.
1. refl. persirungti: Eime pérsiimt! J.Jabl. Tas stipresnis, tas stipresnis – persiimkit glėbiais, tai ir be kalbos žinosit! Ds. Ekše (= eik šen), padėk ma[n] medį perskelt, tada ir persimt galėsim! Vlkv. Matai, gyvulėliai turi pérsiimti, kai sugenam: be to nežinotų, kas vyresnis, kas turi klausyti Sml. Einam pérsiimti, tai žinosim, katras drūtesnis! Grl. Porą kartų parsiėmė, ir papluko krau[ja]s Up. Jei nori, su tuo gali parsiimti S.Dauk. Kuris eis su manim pársiimti? Trg. Dar aš turiu senį – prosenį, apžėlusį, apsamanojusį – eik tu su juom persiimti BsPI31.
2. refl. ginčytis, bartis: Man tas jau iš dienų įkyrus daiktas dėl tokių dalykų su sudirgusiu svietu pársiimties MitI70.
3. refl. susitaikyti: Kaip anie besugyvena? – Tai nėko, jau pársiėmę Lkv.
VII.
1. tr. permušti, panaikinti: Perfumai prakaitą (prakaito kvapą) parema Kal.
2. refl. sumažėti: Na, turguj avių kaip balos. – Ruduva (= ruduo). Bet greit avys pérsims Rod.
◊ rankàs périmti pavaduoti: Keturiolikos metų dukrelė … jau motynai rankas parima Žem. Sūnus, kad būtų nemiręs, būtų tėvuo rankas parėmęs Šts. Tu nė raišo žmogaus neparemi rankų Grg.
praim̃ti, pràima (pràema), pràėmė tr.
1. imti pro šalį, nepaimti, nepataikyti paimti: Ėmė ėmė ir praėmė Jnšk.
2. pradėti imti, pradėti vartoti, leisti: Turiu šimtą nepràimtą Plt. Ana pràėmė naują puodą sviesto J. Nepraim̃k paskutinės taukų puodynėlės! Slm. Trys sviesto palivonai dar nė nepraimti̇̀ Paį. Kai praimi išsimainęs dešimčiavą, tai tuoj išeina pinigai Ds. Jau mes bulves iš rūsio pràėmėm Up. Ano rūsio nenorim praim̃t Ėr. Mes jau kitą duobę bulvių pràėmėm Lš. Vienas maišas pràimtas, o kitas čielas Pl. Na, da to[ji] sierčikų skrynelė nepraimtà (dar nė vienas degtukas iš jos neišimtas) Rm. Abi pràimtos [degtukų dėžutės] J.Jabl. Da nepraimta bačka vyno stovėjo BsPIII11. [Duok, Dieve, svočiai] aruode kampelio nepraimti NS759. Nupraustas muilo galas, o prašo kaip už nepraimtą Šts. Matosi ir kalnas, tada dar buvęs nepraimtas (nepradėtas kasti), nužėlęs čiobreliais, bitinėliais rš. Viršuj kalno praimta skylė Pn. Bagota kaip eglė šakota: šimtą nepraimtą, tūkstantį tura Pln. Kaip praimsiu daržinukę, gersim saldžią arielkutę JV670.
3. dial. paimti, pašalinti: Praim̃' šitą staluką iš po kojų Švnč. Praim̃k kraustulius iš po kojų Rod. Praim' (nukelk) savo katilą, man reikia statyt Švnč. Aš savo katilą praim̃siu Tvr.
4. iš anksto paimti: Praėmė šoferis piningus, o nenora bevežti į Šidlavą Šts.
5. refl. apsiimti (tarnauti), parsisamdyti: Rasi ir prasi̇̀ėmė ana pri Keblio Grg. Mūsų buvusiasis vaikis jau prasiėmęs Grg.
priim̃ti, pri̇̀ima (pri̇̀ema, pri̇́ema), pri̇̀ėmė, pri̇́emė
I. tr.
1. paimti, pačiupti: Penki geležiniai pirštai priima spausdintą arkužą ir kloja krūvon Blv. Koją priėmęs beiškelsi iš lovos – taip buvom pavargę morinę vežę [per Užgavėnes] Šts. Še, da priimk šitą triūbelę BsPIII48. Sarmata rankosna priimt ito bliūdo Arm. O tu, mano broleli, priimk šviesų kardelį, o ben iškirsi mano vargelį iš anytos vartelių! JV619. Ir priėmė žalią vyną į baltas rankeles JD318. Iškeltą apynvarptį priema antras darbininkas S.Dauk. Parnešė pilnas rankas priėmęs obulų Šts. Verkė tėvelis, mandieružę nešdamas, da gailiau verkė sūnelis priimdamas BsO274. Tamsta gausi arklius priimti (atvažiuotus paimti, nukinkyti, pagirdyti) SI184.
| prk.: Žodžius mano ausimis priimk (išgirsk) Mž510.
| refl. tr., intr.: Per visądien nepri̇̀sėmė jokio darbo Arm. Kad sunku, tai prisiim̃k ranka Ds. Reik medžių prisiim̃ti (pasirinkti), eitant par sodą, nu šunų Nt. Buntą siūlų prisiėmusys, beneranti pirštinę Šts. Prisiėmęs klėbį knygų benešąs Ggr.
2. priliesti: Rankos sutrūko, nieko negaliu priim̃ti Ėr. Įsuodino ragažę, kad jau baisu priimt Krsn. Kartis tokia apteršta, kad negali nė priim̃ti su ranka Trg. Su balta ranka nepriėmiau J. Karšta geležis – nė priimti negali Gs. Ranka suplyšus, tai ką tik pri̇̀ėmei, tai kaip peiliu Trgn. Pečius teip prikūrintas, kad negalima nei ranka priimti Ėr. Gelžis įkaista, nė priimti negal Šts. Ot kad sudžiuvo dobilai – nė priim̃ti nemožna! Pc. Kad jau nušalau visą veidą, o už nosies tai nė priimt negaliu Srv. Baisu čia priim̃ti tuos kviečius – byra Pc.
3. daug išimti; daug pridėti: Daug medaus pri̇̀imat Ėr. Priėmė kubilus medaus par vasarą Šts.
4. priglobti, sugauti gimstantį (apie priėmėją): O turėjo tokią lengvą ranką, jog nė vienas jos priimtas vaikas negavo nei bamba klykti, nei iš šio pasaulio pasišalinti Vaižg.
| Onai, ką priėmė veršį, septyni darbadieniai Skr.
5. sutikti paimti, neatmesti: Priimk tu šitą mano naštą kaip dovaną iš grįžusio sūnaus K.Kors. Dovenos priimtos suriša žmogų M.Valanč. Jam ir marškinius nusivilkęs atiduok, ir tai priims Ds. Dėku broliui už tą meilę, kad priėmei vainikėlį JD48. Mokykla jau pilna, pareiškimų nebepri̇́ema Slm.
| prk.: Mes priimam teisingą kritiką ir sveikiname ją rš. Radęs Lietuvoje tą rašybą, priėmiau ją ir savo vadovėliui J.Jabl. Išsikalbėjimų nepriema M.Valanč. Duodatės pasimokydint ir gerą rodą priimat K.Donel. Id tave tikrai mylėtumbim, žodžius tavo priimtumbim PK23. Idant mumus … išmintį jam priimtiną … dovanot teiktųs DP231. O anas nori su manim kalbėtis, visada mano kalbą priema Dbk. Ji nepri̇̀ima mano kalbos (nenori su manim kalbėtis), snukį suka tolyn Ėr. Gerai priimu, nepadyviju R405. Juoką priimąs žmogus buvo ans (nepykdavo už pajuokavimą) Gršl. Kur pri̇̀ima juoką (nepyksta už pajuokavimą), te ažeinu Mlt. Juokas juoką priema Šts. Tavo malda nebus priimtà (išklausyta) KI68-69. Padaryk mus sau mielus ir priimamus KlM1713. Širdis nepriima (nesinori valgyti) Ėr. Senis davė jam pietus, ką tik širdis priėmė (ko tik jis norėjo) BsPII77. Jei nepriima (nėra apetito, nesinori), tai ir alkanas būdamas nevalgysi Vj. Akys nora, bet širdis nebepriema Jn. Nu, kad ir negersi, ale nors sveikatą priimk (nors gurkšnelį išgerk, neatmesk sveikatos linkėjimo užgeriant) Sdk. Kiek valgysi, tiek – nors loską priim̃k Gs. Jam labiausiai pieną pri̇̀ima (jis labiausiai mėgsta pieną) Ktk. Galima viską valgyti, ką tik širdis priema (ko tik nori) Žem. Dabar nieko širdis nepriema Žem. Ar tu priimi šalimą (ar mėgsti pirty vanotis)? Jnšk. Mano akys nepriema akuliorių: skauda Šts.
6. refl. tr., intr. nesipriešinti: Ima joms pilti iš didžiosios ir mažosios, kuri kokios prisiėmė (sutiko išgerti) Žem. Pradeda pradeda šidyt, ale kaip tik prisi̇̀ema (nepyksta), tai ir nebėr kas daro Sdk. Kur nori praleis arba prisims (priskirs sau) nebūtą sužeidimą rš. Kito neprisiema (nesutinka) nešiojama kaip tik motynos Šts. Tie suvis neprisiėmė gerti? Rm. Svečias nieko neprisi̇̀ima (nieko nevalgo) Ėr. Kai vaikai kitų nemato mėsą valgant, ir patys neprisiima Sv.
| Prisim̃k, Boles, durnių (sutik, kad pralošei)! Lp. Ana prisiima viską ant savęs (sutinka už viską atsakyti) Ds. Nebeprisiėmė daktaro (nebenorėjo gydytis, nesutiko, kad gydytoją atvežtų) Ėr. Sakiau, ale neprisiima (neprisipažįsta) jisai iš tolo Smn.
7. refl. tr. pasižadėti atlikti, apsiimti, įsipareigoti: Laikraštyje tėra maža žinutė apie darbo valstiečių prisiimtus įsipareigojimus (sov.) sp. Prašė prisimti tą garbingą pareigą rš. Jonukelis vėl prisiima, ka pavogęs iš ponios marškinius (ps.) Ml. Jin pabūt prisiėmė Rz. Smertį priimiaus (sutikau mirti) P.
8. pritarti kam; ką pripažinti, patvirtinti: Galbūt taryba galėtų bendro reikalo labui priimti rezoliuciją, kurios projektą, mano paruoštą, aš tuojau perskaitysiu rš. Pasiūlęs ir kelis projektus, kurie buvo visų priimti J.Jabl. Priegaidžių skyrimas vėliau buvo visų priimtas EncIX515. Jų parėdką priimt nakčia galiu (jų tvarka man patinka), su jais gyvent – ne Prn.
9. paimti; įsitverti: Priėmiau už rankai, ka nepavirstų, ir nuvedžiau į vietą Šts. Už baltųjų rankelių tėvelį priimsiu JD140. Močiute, tai priimdavai už baltos rankelės TŽI303.
| refl. tr.: Prisiimk rankoves, palietą vilkdamas, kad rankovių nesusmauktumi Šts. Nagi prisim̃k rankoves ir vilkis, pažiūrėsim, ar gražiai pasiuvo Jrb.
10. prispausti (prie darbo): Jie darbinyką moka priimt prie darbo Ėr. Na, dabar jie tą savo Petrutę ir pri̇̀ėmė Skr. Jį gerai priėmė darban Lp. Rytoj tave priim̃siu prie rugių Upt. Kai gerai priimsiu pri darbo, išlakstys visos kvailystės Ll. Darbu gerai priima Vlkv.
| Perdien priim̃tų (privargintų) prie dalgės Ėr.
| refl.: Gana jau man darbuit, jau nemaža prisiėmiau (privargau) per visą sa[vo] buitelę Rod.
11. prisiurbti, pritraukti: Brandingų (gerai pribrendusių) rugių miltai daug vandens priema Šts.
| prk.: Pažinimas yra receptyvus aktas, jis tepriima tai, ką jam teikia objektas EncIX207.
| refl. tr.: Prisi̇̀ėmė [v]andens traukinys ir nušniokštė toliau Šts. Audinys neprisi̇̀ima dažų (nesidažo) BŽ432.
12. pavartoti; pritraukti į burną; privalgyti; prigerti: Priims pilną burną [arielkos] Lp. Nenoriu vyšnių, aš jau šiandien rūgšties iki soties priėmus Skr. Idant … vaistą priimtų DP191.
| Kaip į burną vandenio priėmę, tylėjo ir smalsuoliai A.Vien.
13. reikalauti; mėgti: Žemė labai priima darbą (reikia gerai išdirbti, kad javai augtų) Srv. Jis pri̇̀ima didelį prašymą (jį reikia labai daug prašyti, kad ką padarytų ar į svečius ateitų) Jnšk. Žirnis pri̇̀ema sūrumą (nesūrūs žirniai neskanūs) Šts. Retas, nuskydęs audeklas nepriema ataudų Ggr. Baikštus arklys nepri̇̀ima botago (baikštaus arklio nereikia botagu kapoti, baikščiam arkliui nereikia botago) Ėr. Priimu, kenčiu darbą SD260.
14. palaikyti kuo, už ką: Ką už juoką priim̃ti BŽ432. Per ger priimu R244. Tai jau nepriimk nieko už pikta I.Simon. Ir, ką aš steliavau, už ger šį sykį priim̃kie K.Donel. Aš tik pasijuokiau, o jis kaip teisybę pri̇́ema Slm. Ažu gera priimu (orig. prijmu) SD178. Neapsirik, avies už bobą nepriimk! Skdv.
II. tr.
1. mielai sutikti įsileisti (į namus); priglausti, leisti kam būti savo tarpe: Mielai priimčiau tave, dukrele, vargelio nepaimsiu d. Kad pri̇̀ėmei mane jauną, priim̃k ir žirgelį! (d.) Dkš. Priimti priimtum prie savo dalelės, ale kad mes matom, kad tu be rūtelės (d.) Vlk. Priėmėm kaip žmonės, ė ana man trobą terš rš. Visi jie mane nuoširdžiai priėmė ir džiaugėsi rš. Kad tavęs nei svietas, nei Dievas priimtų! Švnč.
| Dukrele, priimk (suvaryk tvartan) karveles! dz. Karo vartus atdarykie, žirgelį priimkie d. Išeik, tėvuli, ant dvaro, priimk (pasitik, sutik) talkelę nuog baro VoL457. Svečią namuosan priimti VoK33. Ir priimtų jus ing … gyvenimus DP12. Kas jus priims, tasai mane priim BPII50. Oi žeme, žeme, žeme sieroji, oi kam priėmei tėvą, motulę? d. O mergelės, mergužėlės jaunosios, ar priimste kareivėlį nakvoti? JD631. Ar nepriim̃tumėt naktigulto? Slm. Kad nepriimi pargulėt, priimk nors parstovėt Bsg.
| Priimu išsūnį, išdukterę B. Priimu per kūdikį, įsūnį, išdukterę, per priepeną R26.
^ Priėmė kai šiltą vilną (mielai, gerai priėmė) B.
| refl. tr.: Jau ją tėvai prisiėmė BsPIII246. Prisimkitės kits kitą Bb11PvK15,7.
| Vai, mergele, pasislink, mane jauną prisiim̃k (leisk šalia atsisėsti) (d.) Sl.
2. įrašyti, įregistruoti: Daug studentų šiemet priėmė į universitetą Viln. Ar pri̇́emė jūsų vaiką mokyklon? Slm. Ir jį jau pri̇́emė kolektyvan (į kolūkį) (sov.) Slm.
3. išklausyti: Apie dvyliktą valandą viršininkas priimdavo interesantus P.Cvir.
4. pavaišinti, vaišinti, mylėti: Priėmė, pavalgydeno kaip žmogų (kaip reikiant) Trgn. Kuo svečius priim̃sim? – Žąsiena, antiena, vištiena Kp. Priimti svečią N. Svečius priim̃ti KI226. Ar gerai te tave priėmė? Mrs. Toki geri žmonės – gerai priėmė Dkš. Kad jau neturi kuo priimt, tai nė neprašyk [svečių] Sdk. Ar gražiai pri̇̀ėmei svečius? Vlkv. Nuėjom pas Skrinskus, tai dar mudu priėmė Mrj. Ne tik nakvynę davė, ale da ir pri̇̀ėmė Ktk. Jos mane priėmė kap geriausią svečią Lš. Neturim mėsos – kuom priimsim svečius? Ndz. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina VoL301. Kuom priimsiu tuos svetelius? JD725. Buvau svečiu, o nepriėmėt mane GNMt25,43. Svečius mylįs, priimąs SD64.
| Meiliai šneku, meiliais žodžiais priimu (kalbinu, užimu) R244.
5. užimti (užkurį, žentą): O tai dukteriai žentą pri̇̀ėmė Lp.
| refl. tr.: Ir Banaitienė prisi̇̀ėmė žentą Pc. Jis an jos prisiėmė žentą Alv. Toj mergaitė pri̇̀sėmė žentą Lp.
6. rinktis, skirtis: Jonas … už motiną sau ją priima DP506.
| refl. tr.: Kurs jį per mokytojį savo jaunystės prisiėmęs buvo prš.
7. gauti, turėti: Kurgi priimsi mėsos žėdnai dienai Užp. Kur te priimtum mes šieno, kad karves šertum šienu! Trgn.
| Jau, sūnel, kiek aš vargo priėmiau (turėjau, iškentėjau), tegu Dievas lenkia! Klt.
8. įgyti: Kad vieko neteksi, protą priimsi B. Kaip tiektai jis savo tikrus metus prieaugs, ir protą prieims Mž124.
| refl. tr.: Kiek tu iž (= už) tą nusilpusį gaidį prisiimsi̇̀ (gausi parduodamas) Rod.
| Duodu labą dienelę šitai aukštai klėtelei, kur ištiesiau savo krasną stogelį ir prisiėmiau razumėlio Kb.
| Gyvulys nuog gyvulio pri̇̀sima tokios veislės (atvedamas toks, gauna tokią pat ypatybę) Db. Prisiėmęs mažesnius intakus, gauna Ebro vardą EncVII382. Pakorė vieną tėvūną už tą, jog priėmė krikštą (leidosi apkrikštijamas) nuo mečeivių, ne nuo danų S.Dauk. Sakramentą priimsi VoK28. Prieims krikštą (apsikrikštys) Mž133. Minichai, … į klioštorių eidami, pašventinimą priimlavo Vln46.
^ Senas jautis sunkiai mokslą priima (senam sunku mokytis) B.
9. pridėti: Stačiai kelias blogas, aplink – daug priimsi̇̀ (bus toliau eiti, važiuoti) Trgn.
| Jis bešienaudamas ir iš mano pusės pievos priėmė (prigriebė, sau prisidėjo, pievą perpjovė) Up.
10. išimti, pripirkti (išsimokėtinai): Priėmė tiek daiktų ant skolos, dabar, jei nori, pasiusk bemokėdamas Vvr. Labai daug priima prekių be pinigų Lp.
11. refl. prigyti: Daug obelaičių buvo pričiepijęs, ale pasitaikė lietus, tai mažai teprisiėmė Sdb. Priskiepinau penkias obelaites, ir tik viena prisi̇̀ėmė Rdm. Visi skiepai šiemet prisiėmė Nč.
| Čiepai neprisiėmė Rmš. Jį triskart čiepijo, ir vis neprisi̇̀ėmė Lš. Šitą vaiką jau duroz (du kartus) skiepinom, ir nepri̇̀sima Rdm. Raupai prisi̇̀ima BŽ67.
12. refl. prk. įsigalėti: Bielinskis, Gercenas savo mokslo, publicistikos ir meno veikalais paruošė dirvą marksizmo-leninizmo idėjoms Rusijoj prisiimti rš. Prisiimti svetimų papročių BŽ67. Tokie numanymai, žinoma, visur labai prisiėmė Gmž. Sėkla prisiėmė širdy jo MP101.
13. tr. užperėti: Po šita višta visi priimti kiaušiniai Lp.
◊ priim̃ti sė́klos pririnkti augalų grūdų sėklai: Pri̇́emiau sė́klos ir glazdikų, ir razetų Slm.
| refl. tr.: Prisi̇́emiau ir morkų sė́klos, ir rasodos Slm. Prisi̇̀ėmėm šiemet daug rūtų sė́klos Jnšk.
prisiim̃ti jáutį (kùmelį) (apie gyvulių patelę): Karvė neprisiėmė jautį, neapkuldino karvės Šts. Kumelė nė iš tolo kumelio neprisiima Ds. tai̇̃p pri̇̀imta toks paprotys, taip įprasta: Pas mus tai̇̃p jau pri̇̀imta Trg. Tai̇̃p nepri̇̀imta BS8.
kai̇̃p pri̇̀imta kaip daroma, kaip įprasta: Padavęs man ranką, kaip priimta baltųjų, parodė į tą pusę, kur buvo matyti sniego trobelės rš.
suim̃ti, sùima (sùema), sùėmė
I. tr., intr.
1. sugriebti; surinkti; paimti: Suim̃k šiaudus nuo klojimo laito! Vb. Lošikai suėmė kortas ir sukilo nuo žemės A.Vien. Kai medų (labai norėdami) visą turtą sùėmė Sld. Žentas suim̃s senio visus turtus Upt.
| prk.: Ale suimkim tai tuoj krūvon ir priveskim pavyzdį Blv. Visos raidės, draugėn suimtos, vadinasi abėcėlė J.Jabl. Į savo rašinį suimu daugiausia tuos linksnių ir prielinksnių kalbos dalykus J.Jabl. Reikia visuomet medžiagą iš visų kronikų suimti LTII393. Nesilytėdamas variantų, keliais žodžiais suimsiu tik nuogą faktą V.Kudir. Plačiau išplitę kalbos reiškiniai yra suimami (suvedami) į dėsnius EncIX513. Akys nebsuema (nebemato) ir par akuliorius ž.
^ Kad jį diegliai suimtų! Pls.
| refl. tr.: Atsipeikėjo ir, susiėmusi kibirus, kopė į kalną rš. Paskui susiėmė nuo stalo valgymus ir išjojo BsPII287. O ji jaijai liepė susimt viską ir eit šalin BsPI11. Jis, nieko nežiūrėdamas, tuos pinigus sau susiėmė, pakavojo BsMtI37.
2. suvalyti (javus, šieną, daržoves): Ar jau suėmė javus? Mrk. Suim̃ti nuog laukų gėrybą dz. Mes jau nuo lauko suėmėm, liko tik bulbės nukasti Grz. Šiemet par mus darbas spėja, jau visa ką suėmėm nuo lauko Ml. Kai vieni nesuima javus, kiti bėga [padėt] suimt Mrj. Kad ščeslyvai suimtum rugius, tai šiemet duonos turėtum Nč. Pas mus kai kurie jau javus suėmė Lš. Supulkim, vyručiai, suimkime šienelį! Ašb. Nupjovęs šieną, veiza, kad tik galėtų suimti Dr. Kas dirba, tas ir sùima javus Ėr.
| refl.: Susiėmęs nors tiek, parejau Žem. Kai lietus pakęs (kai nelis), tai ir vasarojus susims [nuo laukų] Alv.
3. įsitverti; iš abiejų pusių paimti ką ir spausti; suspausti: Plaukai striuki, suimt negali Ėr. Tavo plaukai striuki – nėr už ko suimti Jnšk. Sùėmiau Jurgį už kaklo Vb. Jis man kad sùėmė (suspaudė) ranką, tai ko neatsisėdau Lš. Anyta suėmė kirmėlę pirštais A.Vien. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius nežvangės KlpD58. Ei, tu lokė, tu lokutė, suimk mano galvą! JD562. Pakelk duris girgždančias, suimk raktus skambančius JD823. Palaikykie žirgužėlį, kad nešokinėtų, suimk trumpai kamanėles, kad nesuskambėtų LB108. Reikėj[o] suimti (susupti, suvynioti) į vystyklėlį, reikėj[o] įmesti į Dunojėlį (d.) VšR. Priėjęs suėmė Oną už pažastų ir kėlė juokaudamas rš. Jis koją kuo rūpestingiausiai suėmė (sulaužytą sudėjo) ir įdėjo į luobus, kad sugytų rš. Vilką visi suėmė (surėmė) ir išstūmė S.Dauk. Jau ne laikas, močiute, jau ne laikas, širdele, kad suėmėm baltom rankom ir sumainėm žiedeliais (d.) Kp. Suimk akis saujon, tai užvysi LTIII461. Suėmė kaip bagočių už širdies Mrj. Sùema strėnas linus beraunant (įskausta, įsopsta strėnas) Trš. Dievaži, tylėk – arba liežuvį tau suimsiu (nutildysiu, gausi mušti)! rš. Jei aš tau nesuimsiu dantų – nekur aš būsiu! Lp. Bėk, galvą suėmęs (greitai bėk, bėk, nieko nežiūrėdamas) Šts. Niekas labai nesuima, kad tu čia ir šokinėji (niekas nebijo) Trgn. Gal kas apie jį ir suima galvą (gal kas jo ir bijo), ale tiktai ne ašiai Trgn. Visi žmonės jį sùėmė (laikė) už didžiausią poną Tvr. Ar tankiai tave suima (ar dažnai tu apkvaišti)? Ml. Toksai buvo, trumpai suimant (trumpai sakant), atsakymas prš. Jisai darbą sùima gerai (greit ir gerai dirba) Skr. Verdantin [vandenin] indeda [kiaušinį], tai aštriai sùima (greit išverda) Vrn. Rūpesniai sùėmė širdį Šts.
| refl. tr., intr.: Susiim̃k (susitvarkyk) plaukus! Lš. Iš išgąsčio jis susiėmė galvą Žvr. Eita širdį suė̃musys (susiėmusi), stingsta visa Šts. Jog regime, kad medžias ir akmenes stipriai suguldinos ir suėmės, drąsiai įeime DP575. Kad ėmė varyt (plūsti), kad ėmė kantuoti, žmogus, ausis susiė̃męs (labai greitai) išlėkė Skr. Pabūtum su tokiu ligoniu vieną naktį, galvą susiėmusi bėgtumi Slnt. Reikia, susiėmus galvą, bėgti šalin rš. Nuo šitokio bėk, galvą susiėmęs Ds. Jie šaukia galvas susiėmę (balsu šaukia) A1884,12. Kap papaisiau aš in tų rugelių, tai plaukų susėmiau (nustebau, išsigandau) Arm. Jos visos trys, šonus susiė̃mę (skaudamais šonais), eina Upt. Vienakis juokėsi, susiimdamas šonus, iš neregio (labai juokėsi) Tat. Pilvus susiėmę juokęsi tuokart pamariškiai I.Simon. Nerėk kaip smaugama, susiim̃k biškį (susivaldyk), ir neatrodys taip baisiai Vkš. Jai labai reikėjo susiimti (susivaldyti, susilaikyti), kad nepatrūktų juokais Raudienei čia tebėsant I.Simon. [Ji] paraudo ir kalboje užsikirto, bet tuoj susiėmusi (susivaldžiusi) ėmė vėl pasakoti Pt. Prieš mūsų žmogų visi susiima vienon kekėn (susivienija, eina iš vieno) Rod.
4. tam tikru būdu sudėti (rankas): Rankas suimti N. Verkia gailiai mergužėlė, rankeles suėmus (d.) Srj. Kai pašalo, tai visi džiaugias suėmę rankas, kad purvo nebebus Ds.
| refl. tr.: Susiimu rankas R419. Jis stovi, rankas susiė̃męs KI584. Nieko nedirbantis žinogus gal sau vaikštinėti, susiėmęs rankas rš. Senelis susiėmė rankas, atsiduso, akis užmerkė ir numirė Ašb. Keiksi, rankas susiėmus, rytą vakarėlį (d.) Kpč. Liepė rankas susiimti Tat. Aš su ištiestoms ir susėmusioms rankomis tau liaupsę sakysiu brš.
5. susiaurinti, sutrumpinti (drabužį): Kleidą suim̃ti KII383. Sijonas krenta nu strėnų, reik suim̃ti apjuostuvę Vkš. Suimk dar ir antrą suimką – matai, kad dar smuks par kulšis Brs.
6. surinkti: Suėmė visą drąsą (įsidrąsino) ir drebančiu balsu pašaukė rš. Ant galo smakas, teip įskaudytas, suėmė visas savo spėkas ir pasijudino BsPIII51. [Berniukas,] suėmęs visas savo jėgas (labai greitai, kiek galėdamas), pasileido bėgti rš.
7. supulti (prie darbo), pasispausti, pasistengti: Led tik visi suėmę užkūrė ugnį Upt. Kai sùėmėm vakar visi – dobilų laukas ir ant šono (nupjautas) Rs.
| refl.: Nemanyk, kad pradžioje tereikia susiimti, o paskui galima ir šiaip sau švilpauti rš. Truputį susiim̃kit, vyručiai, kad ligi vakarui šitą plotelį nupjautumėt Žvr. Reikės susiim̃ti ir atkasti duobę Lnkv. Teks ir tau, moč, rimčiau susimti sp. Su tais tvartais turi susiim̃t (pasistengti daugiau, smarkiau dirbti, kad pastatytų) Gs. Rygiečiai [futbolininkai] antrą kėlinį smarkiai susiėmė ir jį užbaigė 2:0 savo naudai sp.
8. prk. sutraukti, susiurbti: Balta spalva nesuima šiluminių spindulių rš. Garuojantis vanduo daug suima (suvartoja) šilimos rš. Gutacija pasireiškia tais atvejais, kai šaknys daug vandens suima, o lapai mažai jo teišgeria EncIX909.
| Daugumas rašytojų suėmė savin (pasisavino) senųjų rašytojų pažiūras rš.
II. tr.
1. sušaukti, sumobilizuoti: Vsevolodas, suėmęs daugybę kareivių, puolė ant lečių S.Dauk. Kur jai dėt, tiek suėmus! Lp.
2. sulaikyti, areštuoti: Nusikaltėlį sùėmė DŽ.
3. priimti: Avių turiu suimtų [ganyti], negaliu išeiti iš numų Šts.
| refl. tr.: Tura susiėmęs dešimtį karvių į ganyklą Štk.
4. suvaryti, uždaryti: Šiandien suėmiau tris karves tvartan Dkšt. Ir atėjo mergužėlė, ir paprašė tėvulėlį, kad suimtų žirgužėlį in stonelę, in naująją LB138.
5. ištikti, užeiti: Suėmė juokas Plng. Baimė sùėmė Ėr. Tuojau vėl jį suėmė baimė, kuri buvo pranykus Mš. Daugiau taip šį suėmus baimė, taip suėmus, kad šis nebeišmanąs nė penkių Sln. Kai jau miego suimtas, tai ar kelsi, ar ne, nebeis valgyti Grž. Moteriškę snaudulys suima rš. Sùėmė toks miegas, nuėjau ir atsiguliau Ėr. Į rytą tai jau tikrai snaudas suim̃s Skr. Mortą suėmė saldus, svaiginąs silpnumas J.Avyž. Kap sùėmė [skausmas] dantį, tai neturėjau kur dėtis Arm. Kap sùėmė dantis, nor tu gyvas žemynon kaskis! Lp. Bene karštligė tiktai mane norėtų suimti rš. Kap suėmė sunki liga, viso padūmojau Arm. Atkratos kai sùėmė, paleipėjau gerokai Srv. Ligos suimtas, mirė Šts. Ir valios susmukimas suima žmogų panašiai kaip liga rš. Strėnas skausta, vėruliai sùėmė Als. Mislijau nesulauksiu ir ryto, kai sùėmė diegliai Skdt. Smarkiai suėmė liga Smn. Naktį staiga suėmė šaltis P.Cvir. Sotus žvirblis ir smarkesnį šaltį pakenčia, o kai suima kartu šaltis ir badas, tai ir galas Mš. Miške toks suėmė šaltis, nors ant ugnį gyvas lįsk Ėr. Kap namie sėdi prie šilto pečio, tai sveikas, o kaip tik išeina laukan, tai suima kaip kartelį Arm. Jį suėmė diegliai, sopuliai Lp. Deginantis skausmas suėmė vidurius P.Cvir. Mane suėmė ilgumas (ilgesys) rš. Mane apmaudas suėmė P.Cvir. Gal paskui ir mus suims noras (gal įsinorėsime) Pn. Sopuliai suims DP14. Skraidė skraidė miegas ir sùėmė galvą (apėmė snaudulys) Arm. Kai suema galvą sopčius imtinai, tai tik galva neskyla Ml. Nedaryk anksti juškų: galvą suims (sugaruos) Slk. Man smalkės sùėmė galvą Alk. Kraustykis nuo pečiaus, da suims galvą Kš. Smalkės man galvą sùėmė Gs. Garai galvą suim̃s Brš. Teip sùėmė pirty galvą, kad ledva nameliokan išsverdėjau Ds. Suėmė galvą, kad ir atsikelt negaliu Vrn. Jaujoj taip buvo galvą suėmę, kad ko tik nenumiriau Alz. Dėl tavo bėdų kitos galvos nesuim̃s (neskaudės) Trgn. Degtinės stiklelį išgėrė, vienu akies mirksniu suėmė jį (apsvaigino) rš.
6. vaišinti: Svečiuose smarkiai nesuėmė, tai tuojau grįžo namo Vdžg.
7. suprasti; suvokti; atsiminti: Man aiškina, o aš vis nesuimu Gs. Ar suimi, žmogau, ką tau pasakoja? Lp. Kas gali suimti, ką jis kalba! Krsn. Negaliu suimti, kaip tai gali būti rš. Anas jau nieko nebesùema Sv. Tokia tavo ir smagalvė, kad nieko nesuimi Skp. Moč, ar suėmei, ką kunigas kalbėjo? Žem. Jis man ilgai aiškino, bet aš nė kap negalėjau suimt Lš. Nesuimsi dar̃ nei kur pradžia, nei pabaiga Al. Būta ko nesuimt, kaip padirbt didžiulė (smuikas bosas)! Smn. Gera galva visa sùima Ds. Tiek pripasakojo, kad mano nė galva negalia suim̃ti Up. Nesuimu (neišmokstu) taip greitai dainą J. Kad nesuima (nemoka, neišmano), tai ko dar būva pašte? Kp. Dainuoja dar ir kitokias dainas, tik visų daininykė į galvą nebesuima (nebeatsimena) Plv. Taigi nežinau, ar daug atsiras darbininkų, kurie lengvai suims į galvą (supras) svarbią laikraščio įtalpą V.Kudir.
^ Suim̃k tu kreivo rato sliedą (suprask tu jį, supaisyk) Krok.
III.
1. tr. gauti, sudaryti: Tiek pinigų suėmiau pernai, ė kur dėjos? Sdk. Daug pinigų sùima Ėr. Žiūrėk, kiek anas iš visur tų pinigų suima Ds. Buvo galima suim̃t šimtą rublių Plv.
2. refl. tr. įsigyti: Nedavė man jaunai nei stogelio ištaisytie, razumėlio susiimtie, pasogėlio susaugytie (susiauginti) (d.) Vlk.
IV.
1. refl. pradėti smarkiai augti, vešėti: Kad susi̇̀ėmė mūs miežiai, net juodi! Rdm. Po šio lietaus miežiai tep susiėmė ir žaliuoja kap rūta Švnč. Ale tavo taboka susi̇̀ėmė Ktk. Po šiltaus lietaus vasarojas tep gražiai susiėmė Švnč. Po lietaus ir pievos susi̇̀ėmė Ds. Reiks burokai su trąša palaistyt, tai maž dar susim̃s Ml. Tik po lietaus tai tep viskas ir sùsėmė augt Švn.
2. refl. pradėti rūgti, degti: Pats gardumas pieno, tik susiėmęs, nerūgštus da Pn. Ar surūgęs pienas? – Biskį gal susėmęs Lp. Man daros (rodos), kad visas miestas susėmė ugnėn (pradėjo degti, suliepsnojo) Lp.
3. tr. apkepinti; apimti: Labai suėmė ragaišį, pluta kieta (krosnyje šiluma griebė, apkepino) Ėr. Pečius gerai iškūrintas, ragaišį sùėmė Upt. Reikia gerai prikūryt pečius, kad duonelę suim̃tų Lnkv. Duoną greit suėmė, pečius buvo karštas Jon.
| refl.: Duona nesusiima, kad kaminas atdarytas Lp.
4. refl. sueiti, sulipti į vieną vietą; susitraukti, susimušti: Sidabra (upė) … miesto lauke išsišakoja ir po kokio viorsto vėl susiema į vieną vietą BM176. Dar virink nors valandą, tada tik susiims Lš. Sviestas blogai susiima, tai bus didžiasviestis Dkšt. Tuoj susiims sviestas, tai užvalgysim rš. Kol sultys nesusiims, neišeis kastinis Dr.
V. tr.
1. užpulti, loti: Ką tie šunys teip sùėmė? Ėr. Šuva kaip sùėmė aveles, tuoj atsirado daržuose Upt.
2. užpulti barti, kvosti: Kad sùėmė jį visi! Ds. O, jis juos gerai sùėmė! Srv. Vagis, smarkiai suimtas, tuoj prisipažįsta Slnt. Mokinį, kai nusikalsdavo, striukai suimdavo (griežtai apibardavo) Mš. Aš tave kap šiltą vilną suimsiu (įveiksiu, nugalėsiu) Brt.
3. refl. susibarti, susiginčyti, susipykti: Vedu ten stipriai susiėmėm Šts. Dėl šio reikalo mudu gerokai susiėmėm rš.
| Jiedu susimdavo liežuviais (susibardavo) rš.
4. refl. eiti ristynių, imtynių: Nu, susiim̃kiam – matysiam, katras stipresnis Vkš. Susiėmė, ir nė vienas, nė kitas neįsiveikė VoL326. Susiimsim, pažiūrėsim, katras stipresnis Jnšk.
5. refl. susikibti, susikirsti, susikauti: Susiėmė kardomis muštis S.Dauk. Susėmė kautis Lp. Atsprogo staibio kaulas, taip buvo susiėmę mušties Šts. Iš pykčio susiėmė du vyrai rš. Ląstoj gaidžiai tas prieš tą ir susėmė pešynion (ps.) Rod.
VI. intr. pradėti: Žiogai suimdavo labiau čirkšėti rš. Kad sùima mergos dainuot, net medžiai linksta Vlk. Atdaręs aulį, skubiai suimk dirbti, kad kaimynų bičių nepagundytum prie vogimo srš. Ir man nakčia kad suėmė krūminį gelti, maniau neiškęsiu, ir gana A.Vencl. Kad suėmė vidurius pjauti! Krt.
| refl.: Kaip susima žuvys nerštis, tai ir apkursta Rod. Kad susėmė bartis, net jų ausys paraudo! Rod. Kad susi̇̀ėmė su Petru bartis, net už kriūtų nusitvėrė! Alv. Kai susim̃s giedot, tai net giria žvaga! Rš.
◊ suim̃ti į nãgą (į rañką) sudrausminti: Suimk gerai save į nagą (prisiversk, susivaldyk), ir atsikratysi nu to kūrinimo Vkš. Kaip suim̃s tave gerai ant nagus (kai prispirs), viską pasakysi Upt. Aš tave suimsiu nagan (griežtai su tavim pasielgsiu) BŽ123. Sùėmė rañkon (sudrausmino), o tai ana buvo pradėjus lakstyt po kermošius Skdt.
suim̃ti stãlą nukraustyti, nurinkti nuo stalo indus: Suimk stalą! Šn.
suimti rugius surinkti ir sudėti į pėdus nupjautus rugius: Mergaitė visus rugius po dalge suėmė, motinai nė iš gryčios nereikėjo išeiti Srv.
suim̃ti linùs pakelti ir surišti į kūlius paklotus linus: Mes jau linus suėmėm ir išmynėm Vb. Sùėmėm broliuko geltonus lineliùs (d.) Kp.
užim̃ti, ùžima (ùžema), ùžėmė
I. tr.
1. suimti; pagauti; pasiekti: Nekirpk (nepjauk) morkų lapų taip trumpai, paskuo nebužimsi Trk.
| Užuėmė (pagavo) jie žuvų daugybę BtLuk5,6.
| Įkelk karves tik kiek liežuviu užima (pasiekia, užsiekia) Gs.
| refl.: Maž koto teužsiima, ir lūžta dalgio kotas Šts. Užsiėmė už baltųjų rankelių, nusivedė an didžiąją karčemelę (d.) Ml.
2. uždengti, uždaryti: Senutė priejuoste užima jam burną P.Cvir. Užima burną, kad nė kvapo neišleistumėte V.Kudir. Užimk kraną, ir nebėgs vanduo! Skr. Ką smaugti, kam kaklą užim̃ti KII363. Užėmus tada akis, graudžiai ašarojo Vp. Užimk duris, neįleisk to bestijos Plng. Ažimk duris, tai per aukštinį išbėgs Arm. Dėdule, ir aš eisiu rozu. – Nogi kiba aš užimsiù (pastosiu) tau kelią Lp.
| prk.: Ar užimsi, kad visiems pasakoja Skr. Pradės juoktis – žmonėm burnos neužimsi Rm.
| refl. tr.: Juokiasi, užsiėmęs rankom burną Ėr. Užsiėmiau akis su ploščium rš. Užsiimk burną su ranka, kad dedi nuodus lapei Trk. Motina, lyg nusigąsdama, užsiėmė ausis rš. Užsiim̃k (suspausk pirštais) nosį, ir nebetekės [kraujas] Slm.
3. užkimti; imti skaudėti (gerklę, kaklą): Ir galvą sopa, ir kaklą ažùėmė Trgn. Nevalgyk šaltų obelių, bo vėl gerklę užim̃s Pc. Kad ažùėmė gerklę, tai ir iššnekėt negaliu Sdk. Ažùėmė gerklę, negaliu šnekėt Ds. Kaklą užėmusi, žekes pri kaklo tvėrė S.Dauk. Kaklą liga užėmė, ir nė kalbėt negali Ss. Man vis, kad tik pašąlu, ažùema gerklę Antš. Piktas kaklas, ùžimtas kaklas KI581. Da va pašalai, ir užùema gerklę Ut.
4. sulaikyti, užturėti: Neužim̃si, kad lis Gs. Kulkos neužim̃s Lp. Lietaus neužim̃si Slm.
| Tuoj mane užims (sučiups, sulaikys) girinykas Mrj.
| prk.: Pailsau, net kvapą ùžėmė Gs. Aš išsigandau, kad ir dvasią užėmė Krtn. Kaip aš nusileidau [rogutėmis nuo kalno], man širdį užėmė Pln. Užėmė žadą, ir nebegali ištart nė vieno žodžio Rm. Jam taip suspausdavo širdį, kad jis nieko galvoti nebegalėdavo, net žadą užimdavo rš. Dvasią ùžėmė lekiant (uždusau) Pc. Speigas užimdavo kvapą rš. Elementoriaus lapai paveiksluoti, užimdavo net amą mums rš.
^ Man Pondzies (Dievas) yr davęs, neužėmęs (dosniai davęs) Šts.
5. intr. neleisti, uždrausti: Argi tu man užimsi rūkyt! Lp. Bene tu man užimsi: jei aš noriu, tai ir eisiu Nmn. Teisėjas man toliau ùžėmė kalbėti Lš.
6. užstoti, neleisti eiti, važiuoti; grąžinti: Ji įsileido bėgti, bet aš toks greitas, ir ją ùžėmiau Lš. Užimk karves – jau artinasi prie javų Lp. Užim̃k avis nuo javų Krok. Užim̃k karvę nuo javų! Al. Vijausi, vijausi ir tik nuo Kazio kluono užėmiau arklius į namus Lzd. Užėmė jis tą jautį ir varo namo BsPII227. Atėjo bernelis iš dvaro, užėmė jautelius ir varo (d.) Vlk.
| refl. tr.: Ažsi̇̀ėmė skatus iš avižų ir nusvarė kieman Grv. Ale vėl iš po akmens pakalnėje išlindo dar didesnis milžinas; užsiėmė kelis galvijus ir nusivarė BsMtI14.
7. užsibrėžti, pasiskirti: Ùžėmė rugių lauką pjauti per pusę (užėmė pusę lauko per kartą) Jnšk. Gera gervė (mentelė) tura užimti platų blomą, tura trąšiau kasti Varn. Kam ùžėmei tokį didelį barą? Jnšk.
| refl. tr.: Vieną vyšnią užsiim̃kit ir nuskinkit gatavai Skr. Aš nusivariau į pūdymėlį ir užsiėmiau ilgą varstelį Sln. Aš tokią didelę kelionę užsi̇̀ėmiau BM168.
8. pradėti, užsidėti: Jie jokių darbų neùžima Gs. Reiks užim̃ti kada lopyti kaldras Pc. Viską mes ùžimam dirbti, ale kad nepaspėjam Pc. Ot velyk užimkime kitą šneką V.Piet. Nereikalingą daiktą ùžėmė Lp. Vakar ir aš ùžėmiau naują darbą Brt. Žiūrėk, jau jis kitą kokį darbą ùžėmė Skr. Aš jau buvau užmigusi ir sapną užėmusi, kai pabudino Skr. Tuokart užėmė mokyt aną kalbos MPs. Vieną vakarą anie (zuikiai) buvo užėmę ūkštauti Lkv. Žiemą, kai nesi kokio darbo užėmęs, gali ir padykauti Srv.
9. pasiryžti; užsispirti; pradėti: Tvartus plytinius užėmė (pasirengė statyti) Gs. Pono siuntiniai pamatė tokį arklį, užėmė pirkti BsPII146.
| refl. tr., intr.: Ans užsiema darbą dirbti J. Užsiėmiau būdą išrašyti S.Dauk. Pasistatė gryčelę ir gyvent užsiėmė TDrIV265. Be reikalo tu užsi̇̀ėmei šitą darbą Lp. Užsiėmiau karštai dėl savo brolių lietuvių storoties A1885,91. Oi neužsiimk, jauna seserėle, neužsiimk šių sunkių darbelių (d.) Srd. Užsiėmiau jo nebepriimti į namus Skr. Užsi̇̀ėmė ją išvaryti [iš namų] Pc.
10. priimti, prisiimti: Visai tai ant savęs užėmė WP2. Ant savęs užėmė mūkas MT37.
11. refl. užstoti: Aš užsiėmiau už jįjį ir išgelbėjau J.
12. išgerti (vaistus): Pirma reikėjo šituos vaistus užim̃t Skr.
13. intr. įgerti, įkaušti: Jau tas vyrukas yr užė̃męs Krtn. Aš vakar smarkiai ùžėmiau degtinės Up. Tas girtuoklis jau buvo gerai drąsos užėmęs (iki drąsumo įkaušęs) TDrVII243.
II. tr.
1. paimti, okupuoti: Užima pabriką Lp.
| Siernauskis su ponu Šimonavičia ir būriu žmonių norėjo užimti gabalą žemės, būk kalvinams priderančios M.Valanč.
2. turėti: Visi žino, kad Indija užima žemės ploto milijoną keturis šimtus tūkstančių ketvirtainių mylių J.Balč. Aleksiukas užima tikrąją pirmininko vietą tarp abiejų tėvų Vaižg. Jaunieji tarybinės inteligentijos kadrai užima vis žymesnę vietą socialistinėje statyboje (sov.) sp. Kadrų parinkimas, paskirstymas ir auklėjimas užima (turi) ypatingai svarbią vietą mūsų partijos veikloje (į kadrų parinkimą, paskirstymą ir auklėjimą kreipiamas ypačiai didelis dėmesys) (sov.) sp.
3. užvaldyti, pasisavinti: Jis nori sostą užimti rš. Nutarė jie karaliūną Joną nužudyt ir užimt jo karališką vietą MPs.
4. apgyventi: Namus užimu R67. Atbėga lapė, atranda savo gyvenimą užimtą ps. Mano avilį turi kano bitės užėmę Ėr.
5. prikrauti, pripilti: Daržinė dabar su vasariniais šiaudais užimta Jnšk. Turiu maišą, ale užimtas (netuščias) Ėr. Paskui atsigersi: sklenyčią ažuėmiau su pienu Mlt.
| refl.: Kaip arpavojom, tai visi maišai grūdais ažsiėmė Sdk. Užsiėmė visos puodynės – nebėr kur košt pieno Slm.
6. uždėti; užsėsti; užstoti: Užim̃k man vietą traukiny! Slm. Ažim̃k ir man vietą eilėj! Ds. Vaikai, sėskit – langus turit užėmę! Ut. Mama, neužim̃k stalo – mum reikia! Pc. Skubyk, sėsk, kad tavo vietą kitas neužim̃tų Skr.
| Rentinys mažne pusę rejos užimąs S.Dauk. Briauninę jos zoną užima kareivių žygis LTIII522.
| Moterys užėmė mūsų vietas siloso duobėj (stojo į mūsų vietą, mus pavadavo) J.Balt.
7. part. praet. nenuvalytas (apie lauką): Laukas buvo ùžimtas – žirniai nenukirsti Lp. Laukai da užimti – nėr kur ganyt Slm.
8. paimti, reikalauti: Staklės trobo[je] ùžema daug vietos Als. Vietos visuomet daug užimdavo P.Cvir.
| Nedaug užims tas darbas laiko mums T.Tilv.
9. paliesti; užlieti: Užėmė dyguliai abiejose pusėse plaučių Šts.
| Pavasarį upė visas pievas užėmė Švnč.
| prk.: O visokių piktybių ir bjaurybių šaknys jau užėmė visą dirvą Ašb.
10. paveikti, ištikti, užeiti: Ir miegas ją užùėmė Prng. Kad ažùem jį sopė! Tvr. Kad teip drūčiai zapalenija ùžėmė, tai jau neišgis Skr.
11. refl. prasidėti: Užsiėmė kepenų liga rš.
III. tr.
1. sudominti kuo (pvz., svečius): Užim̃k tu anus, o aš bėgsu kiaušinių pri Sketrėnės Pp. Jei manęs nebus, tai užimk svečius Škn.
| Sunku širdį užimt kvietkoms, širdis klaus, kur mielas yr Vnž.
| Jis buvo geras užimt estrados laiką (estradoje dainuoti, vaidinti, neduoti publikai nuobodžiauti) rš.
2. vaišinti: Užimant svečius, visados reikia atminti, kad visi tam reikalingi indeliai būtų išmazgoti rš. Ar kuo ùžėmė tave? Grž. Aš nuėjau pas juos miežių paprašyt, o jie man' kaip viešnią užėmė Ps.
IV. tr.
1. gauti (užkurį, žentą): Iš tų dukterų ant vyriausios užimtas užkurys LTI534. Ji viena mergučė buvo, ir jai žentą ùžėmė Skr. Vienas bajoras apgarsino visose karalystėse, kad jis turi dukterį ir nori sau žentą užimti ant savo dukters BsPIII56.
| refl. tr.: Viena sesuo ištekėjo, ė kita užsi̇̀ėmė užkurį Ds. Ji užsi̇̀ėmė žentą ant to gyvenimo Skr.
| Neikie, dukrele, už seno bernelio, neužsiimkie sau didžio vargelio (d.) Tvr.
2. užpirkti: Jau mišia ažuimta Trgn.
3. nusinuomoti: Būdavo, ùžimam svetimų žemių Dglš. Kas užėmė prūdą, tas ir žvejo[ja] Šts. Velnias prikalbinėja senelį, kad ažimtų nuo pono dirvonus BsPII205. Neik su rasa pievos ažimt, o kermošiun mergos (pačios) rinkt (flk.) Ml.
| refl. tr.: Užsi̇̀ėmiau pryšininkę ir gyvenu Šts. Užsiėmė tėvas Giratiškėse balos šmotą Ds. Mes par ją gyvenam, užsiėmę pirkią Ad. Užsiim̃ti reik nakvynę Plt. Noriu užsiimti krautuvę Šts. Užsiimdavęs ir linam žemės Ds. Ažsiėmė žemės iš dvaro Ad.
4. refl. parsisamdyti, apsiimti: Ažsiimtum ganyt, tai daugiau per metus aždirbtum nei Latvijoj Švnč. Išsyk bekalbėdamas pamatei, koks ūkinykas – kad geras, gali užsiimt pas jį dirbt Srv.
V. tr.
1. refl. pradėti augti; augti: Iš pat pavasario cukriniai gerai užsiėmė Sdb. Pavasarį užsiėmė žolės želti, bet be lytaus išstembo Ggr. Miežiai taip gražiai buvo užsiė̃mę, net buvo miela žiūrėti Brt. Kad kerpė pievoj prapuls, užsiims dirsės augti Šts. Batviniai buvo užsiėmę augti, bet išdegė Šts. Užsiėmė ir auga pušynėlis vidury laukų Vlk. Berželių pilna, pušiukė kur ne kur užsi̇̀ima (auga, išdygsta) KzR.
| Senoji žaizda jau vėl užsi̇̀ėmė (pradėjo tvinkti) Up.
2. užraugti: Nekokios buvo mielės, o dėlto užėmė alų Srv.
3. refl. pradėti rūgti: Šiandien rytą jau alus buvo užsiėmęs, apsitraukęs puta MTtIV152. Dar tik neseniai padarytas alus, teip greit neužsiėmė Srv. Žiūrėk, kad užsiimtų rūgti, įmesk duonos plutą Dr. Kad užsiimtų mielės, deda įkaitintą akmenį, alų darydami Vrn. Alus užsi̇̀ėmė (ėmė apynius į viršų varyti, putoti) Skr. Jei višta palesa salyklos, alus užsiima savo rūgščia (priet.) TŽIII347.
4. refl. užsidegti, pradėti degti, įsiliepsnoti: Eglinės šakos tuojau užsiėmė, ir šimtas kibirkščių nulėkė į padangę LzP. Marškinėliai įkaito, blykst liepsna užsiėmė Vaižg. Žiūriu – jau ir visas stogas užsi̇̀ėmė Gs. Gesters ugnelė – ir vėl ažsi̇̀ema Ds. Nu nu, durniuok, durniuok, kol liepsna šiauduos užsiims! Ktk. Jau kluonai baigė degti; užsiėmė tvartai Ašb. Kaip tik matai užsiėmė ir visa daržinė Jnšk. Kaip žùsėmė (užsiėmė) ugnis – nuo vieno galo sodžiaus net kitan, ir supleškėjo visas Rod.
| prk.: Ūmai, re (regi), toks gabalas dangaus užsiima pazaru Vaižg.
| Vyras užsiėmė (užsispyrė) ir neleido kitur danginties – kilo barnis M.Valanč.
| Nieko sau šaltelis: visi mūsų langai užsiėmė (užšalo) Ps.
VI. tr. užpulti; smarkiai pabarti: Aš jį užim̃siu, kam jis tokias kalbas paleido Šlv. Ot dabar kad užim̃tumėt gerai, tai ir prisipažintų Gž. Jį gerai užim̃k už tą melą Alk. Užim̃k gerai, ir pasisakys, kur padėjęs peilį Kair. Jeigu jis negerai dirba, tai užimk jį Vrb.
VII. tr.
1. būti nelaisvam (nuo darbo), dirbti, neturėti kada: Meistrai labai ažimti̇̀ per šiuos metus Kp. Moterys gi tuo laiku tankiausiai užimtos esti su audimu BM224. Ji dabar užimtà Skr. Vilius nepakėlė akių, o dėjosi esąs labai užimtas valgio I.Simon.
| prk.: Tą senį užėmė mislys visokios BsPIII11.
| refl.: Visi darže užsiėmę su darbu BM153. Tep užsiėmęs darbu, kad nė negirdėjo, kai aš jį pavadinau Rmš. Kiek ji dabar užsiė̃mus! Kt. Žmonės dabar su miškais užsiė̃mę (kerta, veža mišką) Jnšk. Ilgą laiką gali būti užsiėmęs tuo pačiu dalyku (dirbti tą patį darbą, tuo pačiu dalyku domėtis) rš.
| Aš laikraščių platinimu visai neužsiimu sp. Mano vyras knygom užsiėmė Ig. Jis nieku neužsiimdavo (nieko daugiau nemėgo, nieko neveikdavo) kaip tik šaudymu BsPIII253. Jis, būdavo, užsiima vis gaudymu žuvų BsPIV60.
^ Nemoki meluot, tai neužsiimk melu LTR.
2. refl. prasidėti, sueiti į draugystę: Ko tu užsi̇́emi su tuo durnium – neužsiim̃k, ir nelįs! Slm. Ji su kokiais piemengaliais neužsi̇̀ima Skr.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (371)

antsikàsti

dasisémti

prisémti

atprašýti

užprašýti

anttrauki̇̀mas

ištrauki̇̀mas

parsklei̇̃sti

užtrauki̇̀mas

im̃ti