Kalbos sutrikimas, atsirandantis dėl galvos smegenų kairiojo (dešiniarankių) pusrutulio žievės lokalinių pažeidimų. Sutrinka foneminė, morfologinė ir sintaksinė kalbos struktūra ir kalbos suvokimas, nors nepakinta kalbos aparatas, įgalinantis artikuliuoti žodžius, ir paprasčiausios klausos formos. Pagal tai, kuris kalbą lemiantis veiksnys sutrinka ir kurioje vietoje patologinis procesas vyksta, skiriamos septynios afazijos formos. Sensorinė afazija yra foneminės klausos, t. y. sugebėjimo skirti žodžių garsus, sutrikimas (ligonis nesupranta kitų kalbos, nesugeba rašyti kitam diktuojant). Akustinė mneminė afazija yra girdimosios ir žodinės atminties sutrikimas - žmogus sunkiai supranta kalbą sudėtingesnėmis aplinkybėmis (kai kalbama greitai, vienu metu skelbiami du pranešimai ir t. t.), sunkiai šneka (ieško reikalingų žodžių, linksta į verbalinę ↑ parafaziją), sunkiai rašo diktuojamą tekstą. Optinė mneminė afazija atsiranda dėl regimosios atminties sutrikimo. Žmogus sunkiai įvardija daiktus ir jų atvaizdus ir visiškai lengvai - veiksmus. Semantinė afazija yra gebėjimo suprasti tam tikras logines gramatines konstrukcijas (pvz., tėvo brolis, brolio tėvas, pavasaris prieš vasarą ir pan.) sutrikimas; kartu gali sutrikti skaičiavimas, erdvinis mąstymas. Aferentinė motorinė afazija: žmogus klaidingai taria žodžius, vienus garsus pakeičia kitais, artikuliaciniu atžvilgiu panašiais (sutrinka sugebėjimas skirti panašios artikuliacijos garsus), dažnai nesugeba rašyti savarankiškai ir diktuojamas. Eferentinė motorinė afazija yra kalbos kinetinės organizacijos sutrikimas. Žmogus sunkiai pereina nuo vieno žodžio (arba skiemens) prie kito dėl žmogaus kalbos stereotipų inertiškumo. Dinaminė afazija yra kalbos nuoseklumo sutrikimas. Žmogus kalba neplaningai, nerišliai, sunkiai aktualizuoja veiksmus reiškiančius žodžius.