zùlinti (-yti J, DrskŽ, Skr, Gž, Vv), -ina, -ino
1. tr. Š, Rtr, FrnW, DŽ, NdŽ, KŽ, Vvr pjauti neaštriu peiliu ar pjūklu: Zùlina zùlina su tuo peiliu ir nenupjauna [virvės] Ėr. Piela neaštri, sienojai šakoti, tai zùlini zùlini, net nusibosta Skp. Tu tą pagalį perdien zùlysi Vrn. Nėr čia ko zùlyt su atšipusiu peiliu, pirm išsigaląsk, tada atsipjausi kaip žmogus Skrb. Kieti pjaut uosiukai kai akmenys – zùlyk zùlyk! Erž. Grikiai mažučiai, tai ant kelių ir zùlini pjautuvu Grd.
| Tą žolę zùlina, kad ji neužaugtų, kad trumpa būtų Jrb.
ǁ kirpti: Ir man prisėjo aveles zùlint Sld.
2. tr., intr. M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, Čk trinti, brūžinti: Žiūrėk, karvė in medelį kaklą zùlina, nuvaryk, ba nulauš Kpč. Apvertus galvą [karvė] kad zùlina, kad zùlina! Pc. Jaunas veršiukas pribėga štai prie varčios ir zulina dygstančius ragelius S.Zob. Tekis kap zùlina dantis, pasdaro kap žirklių ašmenys Vlk. Jei tep šitą pagalaitį in aną zùlytai ir zùlytai, tai užsidegt[ų] Dsm. An stalo atsistojęs i zùlyk, šveisk tuos suolus, sienas tas Bsg. Nezùlyk tiek daug vienoj vietoj Mrs. Onyte, nezùlink su pirštais stiklo, išspausi Jnš. Zùlina i zùlina tą pasturgalį į suolą, kol pratrina Vkš. Sėdi par dienas i alkūnėms zùlina į stalą Jrb. Tie viržiai labai zùlina arkliui šonus Grž. Susuki kaip kočėlą, zùlini ir zùlini, niurkai ant visas puses [veliamus veltinius] Svn. Tvoras zùlina nugarom, o bažnyčion neina Vlk. Pirtė[je] nebuvęs, tik nugarą zùlinsi Krš. Tokia maža burnytė, da aš zùlinsiu (prausiu) Žl. Nezùlyk visų rankų, tik pirštus Ig. Juk megztinio kasdie neplausi, nezùlysi Dg.
| refl. intr., tr. NdŽ, DŽ1: Vėžys vėl pradeda muštis, zulintis į žemę ir pagaliau nusilupa seną odą nuo letenučių kaip autes J.Jabl. Bonė[je] zulinas tarp savęs žvakutės J. Zùlinasis [į baltas sienas], kad būt baltas Vlk. Vaikas unkšdamas zulinosi nosį ir tiesiai žiūrėjo močiutei į akis A.Vaičiul. Jo (Adomo) didelis maišas kėpso ant sunkių pečių, ilgos kojos drėbtinai žengdamos keliais zulinasi L.Dovyd.
ǁ BŽ620, NdŽ gludinti, svidinti: Zùlinau zùlinau tas lentas, kol nudailinau Kair. Sėdėjo susirangęs prie keltuvo ir dilde zulino kažkokį varžtą J. Dov. Parodė [velnias], su kuo tą auksą zùlint (ps.) Grnk. Sėdi ant sopos, siūbuoja ir nagus zùlina Kt.
| Laikas zulina kietus akmenis rš.
| prk.: Visą naktį prasivartė lovoje, visaip dėliodama, pešiodama ir zulindama žodžius, kuriuos turės pasakyti klebonui J.Mik.
ǁ galąsti: Jis nuo pat ryto zulina kirvį ant tekėlo Ml.
ǁ sunkiai malti, smulkinti: Iš ryto zùlina duonai Ktk. Girnelės nemala, tik zulina Lp. Eikit malt, ba paskui nakčia zùlysit! Lp.
ǁ brazduoti: Ar tu atsimeni, kap iš vakaro zùlinai bulbes Srj.
3. refl. NdŽ, DŽ1, Brž, Vb, Erž kasytis: Zulinas kiaulė, t. y. kasos J. Tiek zùlinasi į tą stubelę, tiek zùlinasi! Kbr. Arklys užsikrėtė parkais ir neturi atilsio: zùlinasi ir zùlinasi Brb. Statė pirtį. Kumelė zùlinos ir nugriovė kampą Bgs. Kap pamatai krintant žvaigždę, tai reikia karpa patrint in sąsparą, kur kiaulės zulinas, ir karpa išnyks LTR(Srj).
^ Nesizulyk kap tekis apie sienas LTR(Mrs). Zulinas kaip kiaulė an sąsparą Dl.
4. refl. NdŽ, KŽ, DŽ1, Alk, Ig, Trgn, Antz, Pns slampinėti, šlaistytis: Malas ir malas, zùlinas ir zùlinas po namus Mrc. Tinginė: nei̇́eškos darbo, zùlinas pakerčiais Krš. Tiek mėlennosių zùlinas aple krautuves, tyko lašo Krš. Kokis žmogus aplink kampus zulinas, ar ne vogt ko taikos? Kpč. Nesizùlink čia aplink kojas Všk. Ko čia zùliniesi, eik padėsi tėvui gyvulių pašert Pns. Jauni kvaišeliai zùlinas zùlinas – vėjai galvo[je] Krš.
ǁ gretintis, taikstytis, meilintis: Zùlinasi apie jį ir traukia pinigus Drsk. Zùlinosi zùlinosi tę ir nukniso (pavogė) Prn. Kūmulė aplink mane zùlinies ir zùlinies, kap agurkas apie virkščias Lp.
ǁ būti nieko neveikiant, veltui leisti laiką: Tu, Simanėli, zulinies ant pečiaus, o aš, matai, kokias žuvis žvejoju! B.Sruog. Zùlinasi be darbo, lyg nebūtų ką veikt Bgt. Ką jiej dirba, tik zùlinas apie sąsparas, daugiau nieko Mrs. Namo tik zùlinies aplink pečių ir daugiau nieko DrskŽ. Kas senam ką padės, zùlysies kap kokis ratas, ir tiek Brš. Tiek metų nedirbo, o zùlinos apsukuo Krš.
5. barant, priekaištaujant varginti, uiti: Zùlina ir zùlina tave, kas pagali Upn. Tu čysta piela medinė: visą čėsą zulini ir zulini, pielavoji ir pielavoji mane Kpč. Ji vis zulino, pjovė: „Atitverk kambarėlį vaikams“ J.Avyž.
◊ ausi̇̀s zùlinti kaulyti: Tol lindo tas Benys prie tėvo, tol zulino ausis, kol visiškai užnuodijo gyvenimą ir teko nusileisti J.Balt.
apzùlinti
1. tr. NdŽ aptrinti, apgludinti: Apzùlintas lauko akmuo BŽ42. Pelenų gurvoliai buvo pilki, smarkiai apzulintu paviršiumi, gana stiprūs rš. Jau gerai apzulino kelią Kč. Kiaulės apzùlino trobos kampus Knv. Aplink stalą, aptrupintą, alkūnėmis apzulintą, buvo penkiese rš.
| refl. tr., intr. BŽ308: Krintančio vandens sūkuryje akmenys apsizulino rš. Karvė apsizùlino ragus Pns.
| prk.: Pabus su žmonėm, tai, žiūrėk, kaip greit apsizùlins Ds.
2. tr. dėvint, nešiojant aptrinti: Naujas žiponas, o jau alkūnės apzùlytos Lš. Apzùlyta kepurė Pns. Permiegojusiai reikės vėl eiti į prieškambarį, apsivilkti juodą, apzulintą apsiaustėlį J.Marc.
| refl.: Mano rankovės labai apsizùlinę Mrs.
3. intr., tr. apvaikščioti, apslampinėti: Galas tave žino, tu tai visur apzùlini Al.
atzùlinti tr.
1. nutrinti: Ji man atzùlino bambą, šitoj banda pyrago nešamo Db.
2. zulinant atpjauti: Nei peilio nupjaut, nei kaip to virvagalio nutraukt: su aštriu akmenioku zulinau zulinau ir atzulinau Jž.
įzùlinti
1. tr. įtrinti: Pjuvenos pašoka ir limpa prie įzulintos smalkos rš.
2. tr. šnek. įsiūlyti: Da duok i da įzùlyk Vlkv.
| refl.: Džiaugiaus įsizùlinusi [į mašiną], būčiu pėsčia pylusi numie Krš.
3. refl. šnek. įsipykti, įkyrėti: Ana zulinte įsizùlina kaimynams, t. y. daug šneka J.
išzùlinti
1. tr. ištrinti: Kuo tu šitą skylę išzùlinai? Lš. Mūsų degloji tvarto sieną kiaurai išzùlino Pmp. Zulindamas kolgi neišzùlinsi? Ds.
| prk.: Prigimtas ydas, kaip neišzulintum, visados sugrįš LKXIX227(A.Baran).
| refl.: Jau išsizùlino milinys Gdl.
2. refl. dėvint, nešiojant išsitrinti, išdilti: Išsizùlino klupstis, reikia lopas dėt Nmn.
nuzùlinti Š, DŽ2
1. tr. nupjauti neaštriu įrankiu: Su tokia piela tai perdien nenuzùlysi tokios pušelės Mrc. Tai, sakai, neiškentei nenuzùlinęs: toks gražus beržiukas buvo Nmn. Su tokiu pjūklu koleik nuzulinsi! An.
2. tr. Ds, Alk, Žvr nutrinti, nudilinti, nubrūžinti: Batas man koją nuzùlino Dg. Viržiai nuzùlino arkliams šlaunis važiuojant NdŽ. Niekočiosa gniaužai gniaužai [skalbinius], tai net krumplius nuzùlini Pv. Jam nugara kruvinai nuzulinta tokiais pašukiniais S.Čiurl. Stovėjo Mykoliukas su nuzulintu peileliu J.Marc. Priemenėje subarškėjo kibirai, o plyšyje pasirodė nuzulintos klumpės galas J.Mik.
| prk.: Silpni moterėlės dirgsniai, mieste nuzulinti I.Šein.
| refl. tr. NdŽ: Karvės nusizùlino šonus – visi pliki Ėr. Kažin kur bėris šoną tep nusizùlino Alvt. Kaip tos bobos nenusizùlina liežuvių taip tratėdamos (juok.) Rdn. Na, ar jau nusizùlinai (nusiskutai)? Lp.
ǁ dilinant pašalinti: Su savo nugara nuzùlinsi visą pečių (jo dažus) Ds.
| refl. tr.: Žvėris atkakliai stengėsi nusizulinti pernykščius šerius rš.
ǁ nugludinti: Aš nuzùlinu [virbalus], pasdarysiu, kad smaili būtų, gražūs Žl. Ir iš elnio ragų dirbiniai yra dailiau padaryti, nuzulinti, apibrūžinti LTIII319(Bs). Juodas nuzulintas akmens gabaliukas vadinamas perkūno kirveliu LTR(PnmR). Atsisėsti ąžuolinėje klaupykloje ir patogiai pasiremti ant nuzulinto priestalio M.Katil.
| refl.: Verpstė jau nusizulinus, reiks naujos Nmn. Jau girnų akmuo visai nusizùlino Grk.
3. refl. prk. nuvargti, nusikamuoti: Nusizùlinęs kai tekis rudenį Jnš.
4. tr. Grž, Ktk, Bsg, Lzd dėvint, nešiojant nutrinti, nubrizginti: Anupro apdaras nudėvėtas, nuzulintas S.Čiurl. Alkūnės nuzùlytos i žiba – vis iš neturėjimo ką veikt Jrb. Kap matai kojinę nuzùlina Dg. Nuzùlinau skvernus prie puodų Pns.
| refl. intr., tr.: Nusizùlinęs švarkelį, nėkas neduoda piningų Akm. Nusizùlino rankovės Krm. Krepšys buvo odinis, kepurė iš kailio, bet tiek nusizulinusio, kad plaukų joje liko tik poroj vietų A.Vaičiul.
5. intr. šnek. nueiti, nusliūkinti: Nuzùlino namo – gal girtas Antz.
pazùlinti
1. tr. patrinti: Brudni padai, reikia gerai pazùlyt DrskŽ. Terpu rankų pazùlini ir mašinon dedi – tep ir išvelėji Pv. Pazùlini pazùlini petelnę [lašiniais], nereikia taukų Vdn.
ǁ pamalti: Na, bėk sau, aš pati kiek pazulinsiu V.Bub.
2. refl. tr., intr. Rk pasikasyti: Tai kad niežti [nugara], tai šiteip pasizùlini [į drobinius marškinius] Kpr. Jis pasizùlino nugarą į medį ir nuėjo Gl.
3. refl. pasivalkioti, pasitrainioti: E ką ten veiksi neprašytas, gal kad pasieniais pasizùlinsi Ds. Nešoks, tik pasizulys apie kampus Pns.
prazùlinti tr.
1. prapjauti: Senis malkos prakapoja, prazùlina Vlk.
2. DŽ1, Lnkv kiaurai pratrinti: Prazùlino užpentį batas, ir tiek Ds. Jau tu skylę prazùlinai Gž.
| Kelkis, Beniau! Prazùlinsi krosnį pilvu! (juok.) Ldvn.
| refl. tr.: Maniau ir šonus pernakt ant pečiaus prasizùlinsiu Ds. Iki kraujo šoną prasizùlino Paį.
3. refl. prabūti, prasitrinti: Metus prasizùlino to[je] mokyklė[je] i nieko gero neišmoko Ėr. Prasizùlina [girtuokliai darbininkai] valandą, kišk jiemi pinigus Prn. A mažu viena prasizùlysiu gyvęt iki mirties Bgt.
prizùlinti
1. tr. primalti: Prizùlino pilną maišą miltų Ktk.
2. refl. prisitrainioti: Jaugi gana prisizùlinai pasieniais Ds.
suzùlinti tr.
1. supjauti: Par mėnasį vis suzùlinsiu [malkas] Žl.
2. M sudilinti, sunešioti: Jis klumpes jau visai suzùlino Ml.
3. sunkiai sumalti: Šituos grūdus kaip nors suzùlink Ktk.
| refl. tr.: Susizùlys i duonelei [miltų] vakarais Vn.
4. prk. sudaryti, surinkti, sutvarkyti: Tik pavirš suimkit [šieną], apačią paskui suzùlinsit Rdm.
◊ į mi̇̀ltus suzùlinti sutrinti: Papultum po tokia mašina, tai tave į milteliùs suzùlintų Ds.
snùkį suzùlinti suknežinti, sužaloti: Nesikabinėk, o snùkį suzùlysiu! Erž.
užsizùlinti dėvint išsitepti, išsipurvinti: Užsizùlino tavo marškiniai, nemožna ir išvelėt Ml.

pėdų̃ sumė́tymas vingių darymas norint suklaidinti: Višta mėto pėdas: pamatė, kad aš įėjau į daržinę, atsitūpė į kačių vietą, o kai aš išėjau, užsilindo už lentų. Jrb.
karštomìs pėdomìs tuoj pat, įkandin: Karštomis pėdomis jis bėga pas kaimyną ir klausia, iš kur šis ėmęs pinigų. Nėr.
lengvèsnės pė́dos geriau gyventi: Kai pasižiūri į kitus [sunkiai besiverčiančius], ir mano pėdos lengvesnės. End.
pìrmas pė́das išmìnti pradėti ką daryti: Čia pirmas pėdas išmynei šion šalin atkeliavęs, a a. Ant tavo žemės, vadinasi, ir šita gūžta. Dovyd.
sàvo pė́das turė́ti būti kitokiam: Gyvenime visi žmonys savo pėdas turi. Rs.
šiltomìs pėdomìs tuojau pat, nedelsiant, iš karto: Aš dar šiltom pėdom vagį nusivijau. Mrj.
tą̃ pãčią pė́dą mìnti taip pat elgtis: Žinos vaikai, ir anie tą pačią pėdą mins. Gršl.
tojè pėdojè tuojau, nedelsiant: Toje pėdoje kad būtų man sugrėbtas šienas!. J.
pė́dos atáušo
1.pabėgo: Kol surandame nuverstą žvakę, kol ją uždegame, vieton pastatome, Vladeko su Vlodeku ir pėdos ataušo. Sruog.
2.apie ilgai negrįžtantį: Pats kur došinaisi iki šiol? Kai prapuolei iš pat ryto, tai ir pėdos ataušo. Balt.
pė́das atmìnti būti panašiam į ką: Į tėvo nabaštiką ir atmynęs pėdas. Vvr.
ir pėdų̃ atsileñkti J. vengti, saugotis:
ir pė́dos atšãlo (kieno) greitai pradingo, paspruko, išnyko: Vilko tuo tarpu ir pėdos atšalo. Piet. Kaipgi tą vagį bepagausi, kad ano ir pėdos atšalo. Vkš.
ir pėdų̃ bė́gti vengti, saugotis: Vagies bėk ir pėdų. Alk. Lauko, rudaplaukio ir vienakio tai bėk ir pėdų. Ig. Tokio kriauklaus (šykštaus) žmogaus tai bėk ir pėdų. Vlkv.
pė́das dẽginti labai nekęsti: Mergų Kretingos klioštory nebuvo: liuob ir pėdas degins. Plng.
(kieno) pėdomìs eĩti taip pat elgtis, sekti: Dirbk, dirbk, – netinginiauk! – lyg tai juokaudamas jis sako, – tiktai neik savo motinos pėdomis!. Simon. Apsivedęs eina vėl tėvo pėdomis į ordinarčikus. Žem. Jūs, vaikeliai, neikit mano pėdomis!. Vien. Jis vienodai ėjo savo protėvio Dovydo pėdomis. ŠR.
pė́dą įmìnti nueiti, užsukti: Aš pėdos neįminsiu į ją. Erž.
pėdų̃ leñktis šalintis, vengti: Jau kas veidmainiauja, limenasi, meilikauja, tai lenkis to ir pėdų. Mrj. Tas jaunimas, jau lenkis pėdų. Plv.
pė́das mė́čioti
1.stengtis neišsiduoti:
2.daryti užuolankas:
pė́das mė́tyti
1.einant ar bėgant daryti užuolankas: Mėto pėdas kaip senas zuikys. Grk. Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų. LTR.
2.klaidinant išsisukinėti: Gudrus žemaitis – moka mėtyti pėdas, – pagyrė žvalgą kažkas iš būrio. Vien.
3.veidmainiauti, meluoti: Tu jau čia pėdas mėtai, meluoji. Ig.
pė́das numė́tyti klaidinant nuslėpti savo blogus darbus: Taip jis mokėjo numėtyt pėdas, kad ilgai aš jo nesugavau kortuojant. Lnkv.
(kieno) pė́das pasèkti būti tokiam pat, atsigimti: Pasekusi motinos pėdas, pasiutusi. Krš.
(kieno) pėdomìs pasèkti panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom?. rš. Aš tavo pėdomis pasekiau, Antanai. Vien.
(kieno) pė́dą sekinė́ti nuolat laikytis nurodymų: Pats nepajėgiu mylėti aš tave ir sekinėti pėdą tavo negaliu. brš.
(kieno) pė́das sèkti taip pat elgtis, daryti: O dabar ir vaikai priaugo. Sūnus, laimė, ne tėvo pėdas seka. Simon. Seki motynos pėdas nieko nedirbti. Krš. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai. J.
(kieno) pėdomìs sèkti taip pat elgtis: Ir kita parėjusi seks jos pėdom. Žem. Ir tu sek mano pėdomis. Vlkj.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pėdas skaitydamas, visai kaip į atlaidus iš vakaro. Srv.
pė́das sumaišýti
1.paslėpti pėdsakus: Jis išbėgo ir pėdas sumaišė. rš.
2.susukti galvas, suklaidinti: Su ta pasaka jis man visai sumaišė pėdas – nežinau ką daryti. Alk.
pė́das sumèsti sumaišyti pėdsakus: Tik į mišką įjota, pėdos sumestos, ir nėr žinios, kur nujota. Bsg.
pė́das sumė́tyti suklaidinti: Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų. Balč. Nepagavau – spėjo pėdas sumėtyti. Rs.
(kieno) pė́das suriñkti būti labai panašiam: Jis visas tėvo pėdas surinko. Plv. Tas tavo vaikas visas tėvo pėdas surinkęs: ir kalba iš reto, ir vaikščioja kaip senis. Šl. Duktė mamos ir pėdas surinkus. Mrj. Visas motinos pėdas surinkusi su liežuviais laksto. Krš. Toks vaikas mažiukas, o taip didelių visas pėdas surinkęs. Gž.
pė́dos svỹla darosi neramu, kyla rūpestis: Kai įsikiša valdžia, ne vienam svyla pėdelės. Jnš.
pė́das úostyti ilgėtis, laukti: Kad ir nė[ra], vis tiek leki ten pėdas uostydama. Ms.
pė́das užver̃sti ant dùrų Skdv., neig. mirti:
pėdomìs váikščioti sekti, laikytis mokymo: Jis vaikščiojo pėdomis Christaus. Dk.
(kieno) pėdomìs žeñgti sekti: Drąsiau stverkis už žemės darbo, ženk tėvelio pėdomis, darbuokis apie ūkį. Žem.
ant (kieno)pėdų̃ į vietą: An ano pėdų stojo kitas. Pvn.
ant karštų̃ pėdų̃ tuoj, įkandin: Dabar tuoj griebk ant karštų pėdų. Mrj. Katrė nubėga per virtuvę į stubelę, o Anė ant karštų pėdų paskui. Simon. Eilėje jis atsistojo paskutinis. Gerai, kad ne ant karštų pėdų, kad galės dar pagalvoti, kaip ir ką. Paukš.
ant šiltų̃ pėdų̃ tuoj, netrukus: Ant šiltų pėdų pataikė. Grk. Atvesk jį ant šiltų pėdų. Rk. Jeigu neseki vagies ant šiltų pėdų, paskum sunku ką bepadaryt. Sb. Ant šiltų pėdų nuėjau. Gdr.
ant šviežių̃ pėdų̃ N. tuoj pat, įkandin:
ant tų̃ pėdų̃ tuojau pat: Kaip te jau ant tų pėdų galėjo prapult. Sdk. Tuoj ant tų pačių pėdų pasakė ką daryt. Kp. Tą žinią žandarai ant tų pėdų pranešė viršininkui. Kudir. Sutarė, jog vyrą atsiųs pasišnekėti ant tų pėdų, kad galėtų ant rytojaus jau keliauti, kur jį siųs vadas. Piet. Tą padaryti reikia ant tų pėdų. Vaižg.
į (kieno)pė́das eĩti darytis tokiam pat: Eina į mano pėdas, senyn eina. Jdr.
į (kieno)pė́das mìnti sekti: Pranis iš mažo į tėvo pėdas mina. Plt. Gal jau iš tikrųjų mums visiems reikėtų mint į plačias Baltramiejaus pėdas. rš.
į (kieno)pė́das padė́ti sudaryti tokias pat gyvenimo sąlygas: Lai mane šiandien padeda į tas jo pėdas, matysi, kaip aš puikiai gyvensiu. Šts.
į pė́das padúoti sukelti nerimą, rūpestį: Man padavė į pėdas, kad tu taip ilgai neparvažiuoji. Skr. Žiūriu – durys praviros, tuoj man padavė į pėdas, kad čia vagys. Gs.
į (kieno)pė́das pareĩti pasidaryti tokiam pat: Turėjau aš pareiti į mano tėvo pėdas. Šts.
į (kieno)pė́das pastatýti sudaryti tokias pat sąlygas: Daba[r] jaunūmenę kad pastatytų į mūsų pėdas, anie tokią revoliuciją pakeltų!. Trš.
į (kieno)pė́das statýti skirti ką užimti kieno vietą: O tos kojelės! Kai tik atmenu, tupinėjo ir tupinėjo. Visi takeliai kruvinai numynioti, viską ir visus paliks. Valia nevalia – reiks kitą į jos pėdas statyti. Žem.
iš priprastų̃ pėdų̃ išstùmti labai nustebinti: Elzę ne tik stebino, bet ir visai iš jai priprastų pėdų išstūmė tai toje lovoje gulinčios šeimininkės kūno nuogumas. Pt.
iš pėdų̃ išmùšti Pt. sutrukdyti: Išmušei mane iš pėdų ir nebžinau, ką pasakojau. Varn.
iš pėdų̃ išver̃sti sutrukdyti: Neatgrasysi nuo mano sumanymo, neišversi manęs iš pėdų: pirksiu laikraščių ir knygų, skaitysiu ir kitiems dalysiu. Žem.
nė iš pėdõs
1.apie visai nepajudantį: Tekiniai purvu apšalo, ir arkliai nė iš pėdos. Up.
2.nė žingsnio šalin: Nepaleidžia nė iš pėdos vaiko, o galėtų bėgt paskui. Jrb. Be šventos (šventadienio) nė iš pėdos. Kin. Kas tatai išalpimas (ištroškimas), ka be šnapšės nė iš pėdos. Ggr. Tiktai į lauką yra sunku nešiot [proanūkį]. Negali tokio paleist nė iš pėdos. Gran. Tas vaikas yr įpratęs, kabinas į tą motiną, kad nė iš pėdos. Kv.
3.nekeičia nusistatymo: Be dviejų tūkstančių nė iš pėdos [neparduos arklio]. Krž.
nė̃ per pė́dą nė kiek: Nė per pėdą nuo ano neatstosiu. Slnt.
po (kieno)pėdų̃ mirus: Po savo tėvo pėdų buvo jo vietoj. Valanč.
nė̃ pėdõs nė kiek, nė trupučio: Nė pėdos žemės neužleisiu. Grd. Kad man daugiaus niekur neišeitumėt nė pėdos!. rš.
ežės pėdomis išeiti žr ežys
gandro pėdelės žr gandras
nei plauko nei pėdos žr plaukas

skýsti, -ta (skýda N), skýdo intr. Š, Rtr, skỹsti Sg
1. N, [K], M, L darytis skystam, tižti, leistis: Nuo lietaus skýsta molis DŽ. Rudenį tai molis skysta Rod. Žemė skýdo, kol praskydo nuo lietaus, kad negali jau arti, ekėti, sėti J. Pienas, ilgai nerūgęs, putra miežinė, ilgai pastovėjus, duona užminkyta, ilgai nerauginta, skysta, t. y. tampa, darosi skysta J. Nieko gal ir nebus, skýsta blynai, ir gatava, greičiau padygę miežiai buvo Sdk. Bulviniai klijai nuo karščio skýsta Grš.
2. darytis palaidam (apie vidurius): Man viduriai skýsta NdŽ.
3. skleistis (į šalis), sklisti: Šieno kūgis skýsta į šalis DŽ. Smiltys (minant) iš po kojų bėga, sklysta, skýsta KI163(Rg).
4. BzF170, NdŽ skirstytis, sklaidytis, išsivaikščioti: Mes skýstam eiti numie Štk. Laikas jau skýsti numo iš krikštynų Šts. Turav skýsti iš kumpanijos Ggr. Vaikai atbėga iš visų šalių su gėlėmis ir žalumynais ir, susibėgę vaidykloje, skysta į visas šalis Vd. Keli, kurie didesnę išminčią mislyjos turį, pradėjo nuo pulko šalin skysti TP1880,51.
^ Motyna miršta – vaikai skýsta; tėvas miršta – kertė krypsta Šv.
5. sklaidantis retėti: Pradėjo skysti debesys rš.
ǁ sklindant silpnėti (apie garsą): Salone toks dainavimas gal dar paliktų šiokio tokio įspūdžio, bet lauke skydo, tirpo Pt.
6. slinkti, trauktis: Dūmai eina pagal žemės, skýsta į tą mišką kur noris Brs.
7. NdŽ žr. skisti 1.
8. NdŽ menk. darytis paikam, lengvabūdžiui.
9. menk. prarasti nuovoką, proto blaivumą: Jau skýsta bobutė, nuutura Klt.
10. prk. blaškytis: Dvasia gryna, stipri ir nužeminta, neskysta darbų daugybė[je] M.Valanč.
apskýsti
1. intr., tr. Rtr gausiai prisirinkti, užplūsti: Vei, ganyklos apskýdusios nū krokančios, kruknojančios bandos MitI72(Klp). Apskýdo kiaulių visi pašaliai Plng. Velniai apskydo visus kapus Šts.
2. intr. apiplūsti, aptekti kuo: Išblyškęs, visas su kraujais apskydęs TP1881,12.
ǁ būti apimtam: Visas miestas su liepsnomis apskydo prš. Skūnė ir staldai, po vienu stogu būdami, į liepsnas apskydo LC1879,46.
3. intr. išsiskirstyti, išsivaikščioti, išretėti: Turgus jau besąs apskýdęs, nieko nebesą Skd.
4. intr. būti netvarkingam, apsileisti: Jis apskýdęs, t. y. apsileidęs, apdrikęs J.
5. intr. iširti: Apskýdo ir mūsų vestuvės Brs.
atskýsti
1. intr. Dr, Šts, Kl, Vž, Kv atsilikti, atsiskirti (iš būrio): Aš ir atskýdau nu būrio par tokią minią žmonių Plng.
2. intr. atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto TP1880,13. Prūsai jau buvo atskira tauta, atskydusi nuo aisčių protautės K.Būg. Jogei tas, kurs atskydo nu galvos, negal būti nė sūnariu M.Valanč.
| refl.: Liuobėjo tirpyti męsą: taukai atsi̇̀skyda Sg.
3. tr. BzF170, Dov atskirti, atitolinti vieną nuo kito.
| refl. J, Rtr: Atsiskýdęs vienas ans gyveno, t. y. atskydo JI154.
įskýsti Rtr žr. įskisti.
išskýsti intr. Rtr
1. Š, LL213, BŽ484 pasidaryti skystam, ištižti, suminkštėti: Išskýdusi žemė nuo lietaus, t. y. išpijusi J. Iš sudygusių kviečių negali̇̀ padaryt tirštą tešlą – išskýsta, ir gana Jnk. Jeigu pašildysi daugiau, išskýs [grietinė], o jeigu pasuksi vėl daugiau, užšals Trš. Jei smarkiai šildai [grietinę], išskýsta – nėko nepadarysi [kastinio] Gd. Išskydusiomis pėdomis pramintas per sniegą takelis rš.
2. išsiskleisti, iširti: Dvikinkį vežimą šieno mesti negal su rankoms: išskýsta klėbys Šts.
3. B, N išsileisti, ištirpti: Į vandenį krinta kraujo lašai ir jame išskysta, nublanksta A.Vencl. Vis tarp rankų išskysta CII1039.
4. išsisklaidyti: Lytus išskýdo vienur kitur, i nelyna Kl. Kaip dūmas turės išskysti brš. Pagiry ėmė švisti. Išskydo tamsa V.Bub.
| prk.: Tuo tarpu svajonės išskydo K.Būg.
5. išsiskirstyti, iškrikti: Į talką suejo žmonys i išskýdo Lnk. Minia greit išskydo rš. [Senovės lietuvių tikėjimas] jus (juos), nors išskydusius po miškus, liuobėjo vienos nakties būvė[je] surinkti į vieną būrį M.Valanč. Lietuviai, pargrįžusys numie, dar neišskydo S.Dauk. Žąsys, po laukus išskýdusios, po vieną, po kitą prapula PP62.
^ Išskydo kaip žydo bitys toroms KlvrŽ, Kv.
išskýdusiai adv.: Žąsys leka išskýdusiai – būs išskydusi žiema Šts.
6. žr. išskisti 1: Erškėčio spygliai draskė jo išskydusius drabužius J.Balč. Išskýdę pirštinės – tu jų nebenešiosi Lnkv.
7. menk. nesugebėti tinkamai, iki galo ką atlikti, sutvarkyti: Dirba ir išskýsta – kas iš tokio darbo! Ut.
8. LL211 menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Paskui, jau laimingai išvažiavus iš kaimo, jam pasidarė gėda, kad taip išskydo J.Avyž.
nuskýsti intr.
1. pasidaryti skystam, vandeningam: Nuskýdę kruopai – nesuvirę Šts. Nuskýdęs viralas: par skystimus gali Telšius matyti Ggr.
2. nueiti į šalį, nuklysti: Avis nū kitų nuskýdo Als.
3. atokiai būti, atsiskirti: Gyvena nuskýdęs, atšaliai Ggr.
4. pasidaryti šviesesniam, nesmarkiai aptrauktam (apie dangų): Dangus nuskýdęs, kad ploni debesys Ggr.
5. žr. nuskisti: Nebekokios čia pirštinės – visiškai nuskydę! Lnkv.
6. nusklisti, nuskambėti: Tokių pargalių Vytaudo garsas nuskydo iki pačių totorių S.Dauk.
7. menk. pasidaryti neištvermingam, silpnam: Kažkaip nuskýdęs juo tas jaunimas Plng.
paskýsti intr. Rtr
1. M, BŽ471,485, Ser, NdŽ pasidaryti skystam, patižti: Dar žemė paskýdus, nesusitverdinus Lp. Paskýdęs molis, sviestas DŽ1. Pilia vandenio, kolei selyklas paskýsta Alks.
2. Ser, NdŽ išsivaikščioti, išsisklaidyti: Galvijai paskýdo po ganyklą DŽ1. Avys paskýdo, t. y. išsisklaidė į šalis J. Žąsų baisiausi gonai – kad paskýsta, tai visi laukai marguoja Brs. Lietuvių pulkai tujau paskydo po apygardomis, skatino vaidaliotus, idant drąsintum prūsus S.Dauk. Visi paskydo nakvynės ieškoti M.Valanč. Tie narštai (ikrai) visi į tą upelę paskydę TP1880,33.
3. kartu nebegyventi, išsiskirstyti: Paskuo, brolis kaip apsižanijo, teip i paskýdom Skd. Ano kampo gyvatininkai labai paskydę (skyriu) gyvena LC1886,30.
4. paplisti, pasklisti: Paskydo jų raštūse niekų zaunos S.Dauk. Mažne vienos dienos būvė[je] sumišimas paskydo į visus Žemaičius M.Valanč. Garsas apie lietuvių nužudymą Kražių miestelyje paskydo greitai tarp žmonių prš.
5. NdŽ žr. praskysti 8: Pamačiau mergą ir paskydau V.Krėv.
pérskysti intr.
1. Ser, NdŽ pasidaryti kiaurai pavandenijusiam (apie sniegą, kelią).
2. NdŽ persiskirti, atsiskirti: Tu pabėgai po pirmu, vedu i párskydov Krtn. Oi, kad perskysiv, tai graudžiai verksiv TDrVII39(Prk).
3. NdŽ nustoti gyventi santuokoje: Šita pora párskydo Šts.
| refl.: Pasku jis pársiskydo su žmona Kv. Ans pársiskydęs, negyvena su pačia Sg. Anie jau pársiskydę gyvena Ub.
praskýsti intr. Š; Rtr, L, Ser
1. M, DŽ, NdŽ pasidaryti skystam, suskystėti, pavandenyti: Žemė nuog didelio lietaus praskýsta Žrm. Žemė pavasarį tep praskýdus, kad kojos negalima inkelt Rod. Patižo visi keliai, praskydo, išsipliauškė purvynai Žem. Praskýdo žemė nuo lietaus, negal nei arti, nei ekėti, nei sėti J. Kelias praskýdęs, šlopmė rudenį nuo vandens J. Kai daug lyja, tai i smėlys praskýsta Mlt. Pyragai praskýdo OG340,367. Praskýdo duona, bus sunku pakept Dkš. Kitos minko duoną iš ryto, prieš pečiaus kūrimą – mažiau minkymo reikią, nepraskýsta Kp. Putra praskýdo Als. Midus, kai išverda, būna tirštas, paskui, kai išsivaikščioja, praskysta Alk.
| Ir teip visa suminša, vėjeliu praskýsta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran.
^ Ne cukrus, nepraskýsim! Dkš.
2. DŽ1 pasidaryti palaidam (apie vidurius): Keturias dienas išbuvo viduriai praskýdę Brs. Nuo tokio valgymo viduriai praskysta LzP.
ǁ pradėti viduriuoti: Ligu pieno užgera, ligu praskýsta Vkš. Praskýdęs arklys, arba kiaurbira Skdv.
3. NdŽ, Ktk, Slm išretėti, išsisklaidyti: Debesys ima vietoje suktis, praskysta pamažu Pt. Rūkas visai praskydo, bet švyturio sirena vis dar pypsi sp. Galop tiršta nakties tamsa praskydo J.Avyž.
ǁ pasidaryti retai apaugusiam: Tas gojelis, kur praskýdęs, te kapai Kp.
4. išsiskirstyti, iškrikti: Pavasarį [paukščių] būriai praskysta, nes pradeda perėti Blv. Kermošius praskydęs, bet užtat mudu gerai matomi rš. Padauguviečiai ima bėgti Lietuvon ir čia praskysta tarp lietuvių Vaižg.
5. Ėr žr. praskisti 1: Praskýdus paklodė – nebeilgai belaikis Vb. Tie marškiniai jau baigia praskýst Ut. Alkūnės praskýdo visiškai Sdk.
6. menk. nepajėgti tinkamai susitvarkyti: Žemyna tę jo menka, anas praskýdęs i praskýdęs (prastai gyvena, vargsta) Prng. Praskýdęs: yr iš ko padaro, i nieko nesustvarko Prng. Tu praskýdai bedirbdama: nei galo, nei krašto Vžns. Praskýdus be vyro Klt.
7. NdŽ menk. pasidaryti nerimtam, lengvabūdžiui: Jos praskýdę pagyruos Dkš. Dabar svietas praskýdęs Vl. Jis dėl tų turtų praskýdęs, vis negana Mrj. Būtų nieko vyrukas, ale kad per daug ant mergų praskýdęs Lkč. Tos pačios šnekos, tos pačios praskydusios žmogaus linksmybės, ta pati degtinė ir alus Ašb. Praskydusi davatkystė tik juokus padaro V.Kudir.
8. menk. susijaudinus nepajėgti susitvardyti: Ko čia dabar praskýdai (susigraudinai)?! Švnč. Tik žodį pasakiau, ji i praskýdo kai sušalusi bulbė (ėmė verkšlenti) Rs.
9. menk. netekti proto blaivumo: Suvis praskýdus, nuutura Klt.
◊ širdi̇̀s praskýsta pasidaro labai graudu: O kai ežerą pervažiavo, praskydo širdis galutinai. Verkė Aleksius, nieko nebesivaržydamas rš.
priskýsti intr.
1. NdŽ daug prieiti, prisirinkti, prisklisti: Priskýdo pilna troba vyrų Štk. Kiemas klebonijo[je] priskýdo žmonių, t. y. daug suėjo J. Priskýdo pilnas ežeras laukinių pylių Dr.
2. NdŽ pritapti (atsiskyrus iš kito būrio).

×razskýsti (hibr.)
1. žr. praskysti 1: Prieis [v]andenio, ir razskỹs [didžkukuliai] – minkštūs, gerai neišsunkti Klt.
2. žr. praskysti 5: Šitie razskỹs, razsileis siūlai, i suirs skarelė Klt.
3. žr. praskysti 6: Kitas i krautuvėj dirbdamas tuoj razskýsta (nusigyvena) Klt.
suskýsti intr. Š
1. J.Jabl, Ser, DŽ pasidaryti skystam, suskystėti, išsileisti: Netrukus tik kur ne kur bolavo suskydusio sniego lopai rš. Rūgusis pienas suskýdo Bsg.
| prk.: Jis vis dėlto taisydavo, vengdamas atskirų nuomonių, dėl kurių lengvai gali suskysti (netekti tvirtumo) taisymo pagrindai rš.
2. NdŽ pasidaryti palaidiems (apie vidurius): Debesylų skystimas imama, viduriams suskydus rš. Ar bernas kietai miegojo, ar jam viduriai suskydo, kad miegodamas apsikrovė LTR(Dkšt).
3. žr. suskisti 1: Tie marškiniai visiškai suskýdo Ut. Mano skarelė suskýdo kaip voratinklis Ds. Šlapia skranda, savaitę išgulėjusi drėgname sandėlyje, pasidarė nebetinkama dėvėti, supuvo ir rankose suskydo rš.
| Be tumės klo[ja] stogą: plonai, o daug suvaro, ir paliekta suskýdęs Šts.
4. susiskirstyti, pasidalyti: Kuršo žemės būta suskýdusios devyniomis sritimis K.Būg. Suskýdo į dvi kalbi Jn. Spektaklio publika suskydo į du priešingu ir mirtinai nebeapsikenčiančiu būriu Vaižg.
| Dainiuo[ja] kaip gulbiai suskýdę (nedarniai, nesklandžiai) Šts.
5. NdŽ, Grg iširti, pakrikti: I suskýdo anuodums driaugystė LKT85(Kl). Nebebūs veselės, suskýdo piršlybos – jaunoji atsimetė Skd.
6. pasidaryti menkaverčiam, suprastėti: Suskýdusiais piningais atidavė skolą, o ėmęs buvo auksu Šts.
7. iškrikti, išsiskirstyti: Yra toks suskýdęs, ka vedu nuejėv Krtn. Ir ko suskýdęs kaimas Kv. Jau buvo turgus sušviesiaauliai čia bėga achajai mūsų laivų link suskydę per lygumą baimėj didžiausioj HI. Žmonių kupetoms, kupetoms – mes visi suskýdom (pasimetėme) Dr.
8. išretėti, išsisklaidyti: Netrukus viršuje pro suskydusį debesį ėmė rodytis mėlyni sklypai V.Myk-Put. Suskydę debesys driekiasi žemai rš.
9. Lnk, Grg nustoti gyventi santuokoje, išsituokti: Vyras su pačia suskýdo Šts, Sd. Greitai i suskýdo su vyru Kl.
10. NdŽ menk. netekti nuovokumo, sukvailėti: Suskýdo visai žmogus Skd. Suskysta kalba seno žmogaus Šts.

vadi̇̀nti (-ýti K), -i̇̀na, -i̇̀no tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD34, R, MŽ, I, Sut, N, M vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.): Vardą duomi, vadinu, algoju SD129. Vadina, šaukia, pramena jį praraku B. Ją (gyvatę) margoj[i] vadi̇̀nk LKKIX198(Dv). Tą patį daiktą visaip vadi̇̀na: vieni vienaip vadi̇̀na, kiti kitaip vadi̇̀na Krž. Žmogus jei ką nesuprant ar ką nepažino, tai visados tą daiktą stebuklu vadina D.Pošk. Dabar vadi̇̀nam miškas, seniau vadino medė Trk. Dabar [svirną] jau klėčia vadina Lbv. Vadi̇̀nam mes jau iš senovės kūtės, kur gyvoliai stova Yl. Trečiasis trobesys buvo vadinamas klėtis S.Dauk. Buvo tokie iš juodo molio juodpuodžiai vadi̇̀nami Krp. Tokie moliniai puodžiukai būdavo, košviriais i vadi̇̀ndavo Skrb. Buvo tokie dideli dideli loviai, milveliu vadi̇̀ns Kl. Ne kilometru, ale mylia vadýdavo Pjv. Apvalūs pailgi akmenukai vadinami velniapirščiais LTR(Vrb). Buvo nintys vadi̇̀namos iš siūlų sumazgytos Bdr. Launinkais seniūnai buvo vadi̇̀nami anksčiau Yl. Kalvį seniau geležium vadi̇̀nę JT320. Mekynelės šitos paims, supils su grūdeliais, sugrus, vadi̇̀ndavo bėralu Aps. Dabar vadina gripas, seniau buvo slanktas Žl. Dabar skrandis, tada tai gumbu vadi̇̀no Kp. Kur muša musis, ta y[ra] plekšnė vadi̇̀nama LKT43(Lc). Tie didiejai varnai taip i vadi̇̀nami – krankliais Akm. Visap tuos būžius vadi̇̀na: ir prūsokais, ir bambardieriais Ūd. Tie geltoni vabolai y[ra] vadi̇̀namys popieriniai Šts. Sraujanosiais vadi̇̀ndavo, o dabar aš nežinau, kaip te juos vadi̇̀na – kraujažolėm Kp. Tropnais vardais žiniuonys tuos medžius vadi̇̀nę A.Baran. Moma mane vadi̇̀na jos vaikai Klt. Mamos mamą mes (vaikai) vadi̇̀nom matušė Krtn. Anas iš mažantes vis močiute vadi̇̀na Trgn. Vis man rodos, ten šaukia kažin kas, vis man rodos, vadina vardu B.Braz. Aną, būdavo, vadýs Rutkevyčia, o ans jau, būdavo, rašys, ka Rutkus Gd. Vadina visap mane, kap išmano Ad. Salemonu mane vadini̇̀t LzŽ. Diegliai žino, kap jį vadi̇̀no! Btrm. Kaip šunį vadi̇̀no [užkurį], nekentė Trš. Tatai tas lašinskis, tatai tas meisėdis vadi̇̀namasis Ms. Kataras jūs pasakėt, kap tetulį vadi̇̀ntie? (ps.) Grv. Aš aną marčia vadináu Brs. Jau muni pradėjo meistru vadi̇̀nti kalvis tas Als. Sako, ir vagys bičiuliu vienas kitą vadi̇̀na Dt. Mes visi Klaipėdos krašto žmonys buvom vokiečiais vadi̇̀nami Plšk. Buvo susirinkę ir vadinamieji vakaro šeimininkai, tvarkdariai J.Jabl. Sesuo seserį viešnia vadina todėl, jog ji ištekėdama netrukus paliaus būti numiške StnD20(komentarai). Žemaičiai dainose savo numus dvarais vadina StnD16(komentarai). Vai tu mane kalbinai ir vardeliu vadinai̇̃ (d.) KzR. Sau mergelę budinau budinau ir vardeliu vadinau LLDII108(Kš). Vadin mane sveteliu ir mylimu ženteliu LLDII240(Vlkv). Dvejus trejus metelius uošvele vadino NS331(Ppl). Vaikai savo tėvų dainas atkartodami vadina tai senovės dainomis ir jas noria užmiršti S.Stan. Abu kiemus Šimais vadi̇̀na Pnm. Nu tos pusės Alkos kalnas, aš nežinau, dėl ko aną teip vadi̇̀na Yl. A tą upelį Smardonia vadi̇̀ndavo Pbr. Tą ežeriuką Akia vadi̇̀no Srj. Čia toliau yra pievos Šilai vadi̇̀namos Grž. Gyvulius pagal spalvą vadýdavom – vardų neturėjo Kdn. Arklius dažniausia vadi̇̀ndavo po spalva: Juodis, Bėris, Širmis Lel. Kokį plauką turėjo [galvijas], teip i vadi̇̀nom Rt. I po žmogaus pavardžia vadi̇̀ndavo [arklius] Grnk. Ponas kur važinėjos, tie buvo atskirai staininiai tie vadinamiejai Žr. Ir vadina šviesybę diena, o tamsybę nakti BB1Moz1,5. Nesa kaip žmogus visokį gyvą žvėrį vadintų (paraštėje pramintų), teipo turėtų vadinti būti BB1Moz2,19. Ją (Mariją) ne vienu vardu vadiname DK60. Geras piemuo savąsias avis vadina vardu DP247. Klausyk bei suprask…, kuo vadina chrikštą Dievas Mž131. Metus mūsų vadina vorotinkliais, žole, žiedu, dūmais arba garu, šešėliu… ir kitais vardais SPI107. Garbinkite jį ant cimbolų, kurie skamba, … visi draugėje vadinkit savuoju Ponu PK102. [Dievas] liepęs vadinti tėvu, idant jį kožnas mylėtų PK110. Vadinamot (vadiname tave) Pana viena SGII86. Vadysiamas KlG105.
^ Kaip vadi̇̀nsi, vis nepagadinsi Grk. Kap vadi̇̀no, tep nepagadino Grv. Nors puodu vadýkit, tik ant žarijų nestatykit Rud. Vadink mane kad ir pečium, bet duonos tau nekepsiu PPr434. Vadink mane vilku, tik duok man ėrelį Arm. Savo vardu kitas vadyt gardu LTR(Lš).
ǁ refl. R, MŽ, P, Sut, I, M, K, Š, DrskŽ turėti vardą: Kaip tai vadinas? N. Par tai ana vadi̇̀nas krosnis, kad yra sukrauta iš akmenų LKT112(Klm). Tas vadi̇̀nasis skersinukas LKT183(Ar). Tas darbas vadi̇̀nas kūlių krėtimas Pl. Jūsump miškas, o mūsump medžias vadi̇̀nase LKKIX200(Dv). Tokia pilka žemė i šlapia – ana vadi̇̀nas šlynas Švnč. Keturis pėdus paima i suriša, tai boba vadi̇̀nasi Prn. Ana (tvora) vadi̇̀nos stodainis Gršl. Neliuob vadinti vakarelis, nibrė vadi̇̀nos Vž. Sambaris vadinos piemenų balius Sk. Pri tų dainų būdavo trimitai arba ilgos trūbos statinės iš medžio, kurios vėl kaip ir dainos sutartinėmis vadinos StnD30(komentarai). Katras šimtą metų išgyvenęs, gal atsimena, kaip senobiškai vadi̇̀nos Dt. Nuo nykščio rankos ir nuo kulkšteno kojos aukščiau vadi̇̀nas čiurnis pirštinės arba pančekos J. Ta jau skūriniai vadi̇̀ndavos klumpiai, ta jau dideliai tie geri Kv. Anas (vabalas) vadi̇̀nas grambuolys Rod. Čia yra krūmų daugel, ale kap anys vadi̇̀nas, tai nežinau Btrm. Visi nori sužinot, kuo tas arklys vadi̇̀nas Šk. Dėl jūs atiduosiu pigiau, ale pasakykit man, iš kur esate ir kaip vadinatėse DS293(Rs). Teip atrodo, ka vadýdavais bičiuliais [, kas dalydavosi bitėmis] Mšk. Cidabru mokėjo už bažnyčios pastatymą, užtat Cidabravas vadi̇̀nas Sdb. Miliausko tę diedas buvo, Vilku vadi̇̀nosi Lz. Miestas Vilnium tevadi̇̀nas (tesivadi̇̀na) NdŽ. Mano gimtinė vadi̇̀nasi Juodkaimis Jsv. Tas inklonis vadi̇̀nas Dubis Ūd. Čia vadi̇̀ndavos Bebrūnai, užtat ka bebrų daug Kvr. Vadi̇̀nasis Astragų ravas Drs. Dėl ko vadi̇̀nos bradai – vandenio buvo tik ik šitam daikti Pls. Niekap ana (upelė) nevadi̇̀nas Nmč. Didelė pelkė prie ežero Samanius vadi̇̀nos Stk. Žinom šitą… vadinantįsi karaliumi BPI376. Šitą mes radome… bevadinantįsi Christumi karaliumi DP163-164. Būdamas tikruoju ir pragimtuoju sūnumi Dievo, vienok iž nužeminimo sūnumi žmogaus vadinas DP500. Kaip ir ansai Abromas, kad su Dievu kalbėjo, tad vadinos dulke ir pelenais DP291.
ǁ Mlk įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Vadina jį praraku N. Jei muni velniu vadi̇̀na, aš vel[nia]s i būsiu Trk. Nebnora šešku vadi̇̀namas Pln. Kriaučių buvo tų žydų – muno tėvai liuob vadýs, ten jau tas gerai siuvąs, tas gerai Lks. Vadýdavo Palangos laume tą motrišką Krž. Juk amžinatilsį Petrelį jie ir vadi̇̀no visai[p] Jrb. Ir tiesaus medžio negalėtumėme tiesiu vadinti, kreivo medžio niekad neregėję A1885,33. Bijo vadinamas bepročiu Žem. Viens taria per drąsus, o kits jį (šulmistrą) lėtą vadi̇̀na K.Donel. Mums juokas ema, ka negražiai vadi̇̀na LKT106(Krž). Vadindamas juos (apaštalus) terp visų paskučiausius ir kaip šiukšlėmis to svieto SPI299. Sekma diena teipajag bus šventa vadinama BB3Moz23,8. Tave daugesni nevadins apleista, nei tavo žemę pūstyne BBIz62,4. Sara klausė Abramo, ponu jį vadindavo Mž35. Ir todrinag ją (Dievo motiną) pagirtą vadina arba alga visos giminės DP506. Aptartų, raganomis vadinamų bobų neužkenta, o kartais ir iš savo ūlyčių arba sodų išvaro M.Valanč. Kelkisi ir eik ing ūlyčią, kurią vadina tiesi VlnE143. Veizdėk, idant nebūtumei ižg skaičiaus anų, kurie piktą geru, o gerą piktu vadina DP560.
^ Kurį svietas durniu vadi̇̀na, tam Dievas padeda BM400(Slnt).
| refl.: Ka nė į bažnyčią neita, vis tiek davatka vadi̇̀nas, i viskas, jei nežanota Jdr. Terp mūsų plikių gali vadintis karalium kaip terp aklų vienakis M.Valanč. Todrin raupuoti patogiai vadinasi heretikai SPI254.
^ Pavasario nesulaukęs ponu nesivadink LTR(Auk).
2. Q111,314, KI211 kviesti, skatinti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Nepakviestas, nevadintas SD183. Vadinte (jį N) vadinau B, PrLXVII27. Į provą vadinu R145, MŽ192. Su strokais atbėga vadi̇̀nti J. Kur vadydavo, tę eidavau dirbt Vlkv. Pastojo an kelio i vadi̇̀na, kad eitų Kv. Ale muni vadi̇̀na i vadi̇̀na Grdm. Ans vadi̇̀na į savo pusę važiuoti Lpl. Brolis vadi̇̀no man’ pas saũ Mžš. Jau visumet muno uošvį vadi̇̀ns kiaulių pjauti Pln. Ir šiandie buvau vadi̇̀nęs eit prie malkų Krs. Atejo munęs vadi̇̀nti jau už auklę Šts. Pijokas buvęs – niekas ano nebvadinąs siūti S.Dauk. Vadi̇̀na pirkion – suolai sustatyta [lalauninkams] Švnč. Pavaikščiojom po sodą, o pirkion tai nevadi̇̀no Pv. Aš nevadi̇̀nta neidavau vakaruškos[na] Pnm. Tas šinkorius vadi̇̀no ir jį kortom grajyt LB248. Vėl jau ją vadi̇̀na velnias šokt LTR(Drs). Kai jis tave vadins vakaruot, niekaip neik LTR(Rm). Motutė baras, verptų vadina BM410. Gražiai vadino, aukštai sodino J.Marcin. Vakarinė žvaigždė ar nugirsta giesmė į tolimą šalį vadina! Mair. Širdelę raminčiau, prie savęs vadinčiau LTR. Išeina uošvužėlė kaip tikra motinėlė, vadina nuo žirgelio LTR(Brt). Vadink tėvelį, seną motinėlę, tegul man rokuoja didžią pasogėlę LTR(Pg). Vadina mus tėvop savop PK24. Dangun visą svietą tu liepei vadinti mieliai (meiliai?) Mž226. Notejau vadintų teisųjų, bet nusidėjusių DP511. Nelaimūs, kurie Viešpaties vadinančio, o tikrai ją savęsp traukiančio klausyt nenori DP410. Daug yra vadintų, bet maž išrinktų NTMt20,16. Tu mane tada vadinsi, mielas Tėve, ir nuog manęs neatstosi BBJer3,19.
| prk.: Nerūp mun arti nei kulti, miegtu, kiek vien širdis vadina M.Valanč. Miegu, kiek tik širdis vadi̇̀na JD84. Valgyk, jei širdis vadina Plng. Visako buvo: ko tik širdis vadina Dr.
^ Nevadink vilko iš miško S.Dauk. Katė ant krosnies žiemą vadina rš.
| refl. tr.: Atejo nabaštikas sapnė[je], vadi̇̀nos su savim Krš. Vadiniẽs viešnelę pirkiona GrvT90.
ǁ NdŽ iškilmingai kviesti, prašyti į svečius kokia išskirtine proga: Jau kas žanijos, tas važiavo į vestuves vadi̇̀nti Vvr. Jei nevadi̇̀ntas, tai kaip aš galiu eit! Jnšk. Svečiai patys siūlojas, o tu nevadini̇̀ Trk. Po savaitės merginos tėvai vadi̇̀na in saũ LKKVII203. Kaip aš tą Galminą vadi̇̀nsiu į tą balių, ka nepažįstu Trk. Balius kels, kumiečius vadi̇̀ns visus Rdn. Jagu Pranukas apsitaisęs eina, tai žinok, kad vadi̇̀ntas Slm. Nu, į tas pintuves galės ateiti i nevadi̇̀namys tokie jau paaugliai Tl. Jau nevadi̇̀ntas į budynę nebeina niekas, jeigu vadina kurį, tas eina Pkl. Rinkosi kviesti ir nevadinti V.Piet. Ir nusiuntė tarnus savus vadintų kviestųjų ant svodbos DP350.
^ Nevadintam svečiui nėra vietos NžR. Musys su šunimis nevadinamys eita į bankietą ir pirmi pradeda valgyti, nebūk ir tu tokiu M.Valanč. Liga ateita nevadinama S.Dauk. Prieis ožka pri vežimo nevadi̇̀nama Erž. Nevadytas atėjai, nevarytas išeisi, ačiū tau, ką gerai tarnavai BsPIII239(Brt). Pečių į kūmas vadinti (toks žaidimas per talkas) Varn.
ǁ refl. tr. Š, NdŽ kviesti vieniems kitus į svečius: Vienas ki̇̀tą vadi̇̀nasi ir neina Lp. Ne giminės, bet vadintis tai vadinoms Zr.
ǁ samdyti: Į jomarką liuob važiuos šeimynos vadi̇̀nti Plt.
3. Vkš balsu ar ženklu kreiptis, šaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Vadýk darbininkus K. Eik vadiñ’ sniedot LzŽ. Vadi̇̀nk jau linų rovėjas valgytų Pnd. Aš jį pradė[ja]u vadi̇̀nt: – Dėde, eikš! Aps. Par tus darbus negirda nė vadinamas pri pietų Šts. Da dešimtos valandos nėr, o jau vadi̇̀na pusryčio Krs. Viena [antis] stveria i kitas vadi̇̀na: kle kle kle Švnč. Trūbai kareivių vadina ant mūšos S.Dauk. Vadi̇̀na svečius gert Ėr. Pradėjau vadi̇̀nt [vyrą]: eikiam gi, visi skirstos, nebegražu Mžš. [Viešpats] mus nepaliaudamas vadina ir šaukia savęsp DP380.
ǁ budinti, žadinti: Dukrytė Dievo siunčia jau aušrelę vadinti miegančių iš margo sapno Vd.
◊ kapai̇̃ vadi̇̀na namõ apie artėjančią mirtį: Man’ jau seniai kapai̇̃ vadi̇̀na namõ Ps.
per šãlį vadi̇̀nti pravardžiuoti: Nugi kožną kaip nebūt par šãlį vadi̇̀ndavo Tj.
ponù nevadi̇̀na nepriklauso: Tavęs tas peilis ponù nevadi̇̀na Grš.
apvadi̇̀nti tr. pavadinti, praminti, įvardinti: Kap apvadi̇̀na kas, tep ir lieka Rmš. Jį visi durnium apvadi̇̀no Dglš.
ǁ refl. turėti vardą: Kap jūs apsivadi̇̀nat? Mrc. Nu to laiko ir ans (miškas) apsivadi̇̀no popo miškas Tl.
atvadi̇̀nti tr.
1. senuoju vardu pavadinti: Žmonės paskui ilgai vadino Kiškio mišką Davainio giria, tik vėliau susigriebė, atvadino atgal gražiuoju Kiškio miško vardu J.Balt.
2. H175, R, R145,201, MŽ, MŽ191,267, N, K, KII2, M, BzF36, Š, L, M199, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Švnč atkviesti, atprašyti, prišaukti; pareikalauti kur atvykti dalyvauti: Tik ant juoko mane čia atvadino B544. Atvadi̇̀no daktarą, liepė gulti į ligoninę Šv. Žalnierių pulkas ant tos vietos atvadintas tapė Kel1856,124. Nebsumanydamas ką bedaryti su pagonimis, atvadino iš žemės šventos zokanykus S.Dauk. Alų padarysiu, svečius suprašysiu, pakol tave, jaunuolėle, pas sau atvadinsiu TŽIV577(Paį). Tad sugrįžo Pilotas ing rotušę ir, atvadinęs Jėzų, klausė BPI376. Paraonas atvadino Abraomą savęsp CII340. Todėlei atvadino jis prietelius savo ir kalbėjo jiemus BB1Mak6,10. O Jėzus, atvadinęs savęsp kūdikį, pastatė jį viduje jų Ch1Mt18,2. Atvadink darbinykus ir duok jiems algą BtMt20,8.
| prk.: Aš sausumą atvadinau bei ant žemės, bei ant kalnų, ant javų BBAg1,11.
| refl. tr. K, KI211, KII2, Š, J.Jabl, DŽ1, KŽ, Plšk: Atsivadino daugiau velnių LTR(Ck). Atsivadink dabar kaimynus savo Vd.
| prk.: Atsivadinaũ vandenį: paspaudi mygtuką ir teka vanduo PnmR.
3. refl. atsiliepti, atsišaukti: Tada einu in kapinių, pašaukiu jo, paverkiu, neatsivadi̇̀na ir einu namo Dv.
įvadi̇̀nti
1. tr. pavadinti, praminti: Pyksta, kam jį teip anvadi̇̀no Tj.
2. intr. šaukti, kreiptis (ppr. ko prašant): Nottremia ir notmeta nė vieno, vienok nor’, idant jo ieškotų ir įvadintų DP327. Jog visokias, kursai įvadina vardo Tėvo, ižganytas bus DP227.
3. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Sml įkviesti, įprašyti: Negalėjau aš žentą įvadi̇̀nti į vidų J. Bus koks žmogus gryčioj, tai neįvadi̇̀nsi valgytų – svetimų sarmatydavos Svn. Kodė viena vištelė ore, invadiñ’ pirkion Ml. Ir nebeįvadinsi Sauliaus į vidų vasaros mėnesieną Vaižg. Seklytėlėn įvadinus, midum čestavojo LLDII225(Sb). Įvadink elgetas (orig. elgetos) ir raišus ir būsi palaimintas DP33.
| prk.: Musti tą ligą įvadináu Ms.
^ Gert norint pigu į karčemą įvadinti M.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Pnd, End: Muni tat įsi̇̀vadinęs daktaras paklausė, a sutiktumiat [operuotis] Vvr. Čia viena [musė] įlipo ir kitą įsivadi̇̀no Antš.
^ Gerti norintį pigu karčemon įsivadinti KrvP(Ps).
išvadi̇̀nti tr.
1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadýsi, kol neprisisotina (neprisigeria) KzR. Atejo i išvadi̇̀no vaiką iš numų Up. Atejo pri lango ten alkieriaus, brolį išvadi̇̀no Trk. Aš ir išvadináu mamunę tą savo, sakau, antai, veizėk, tanciavo[ja] Krtn. Trečiąkart ligoninėn nebeišvadiñs manę Pn. O kad aš jį išvadi̇̀nčia pavasarį, tai gal nuvažiuotum pas jum Krs. Tasai pranašavimas pagal literą išmanos apie žmones žydų, kurios buvo išvadintos ižg vergystės Egipto DP418. Vytaudas brolį Jogailos Narimantą išvadino į vaidą S.Dauk. Takelius praminsi, žirgą nuvarginsi, kolei mane jaunuolėlę iš čia išvadinsi LTR(Ukm). O žvirblelis pelėdėlę išvadino šokt (d.) And.
| prk.: Anie moka vogti: piningus iš kišenės kaip vadinte išvadina Šts.
| Mirė, mažniais i muni išvadi̇̀no (po jo mirties ir aš susirgusi vos neiškeliavau) Šv.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Už durų išsivadi̇̀no ir primušė Krs. Antaniukas atėjo, išsivadi̇̀no tetę Mžš. Išsivadináu lauko [iš geriančių kompanijos] – prisisprogs dar Rdn. Sūnus išsivadino savo motiną tėvo ieškotų LTI22(Bs). Pirmiausia išsivadi̇̀no jie vyriausiąjį Eglės sūnų Ąžuolą į girią (ps.) P.Klim. Karalienė išsivadino Anskį į antrą galą, kur stovėjo marčios lova ir visas kitas jos kraitis I.Simon.
2. pavadinti, praminti, įvardyti: Visap išvadi̇̀na: ir ratelis, ir polka Brš. Kur juos (triušius) spėsi išvadýt visus vardais Bsg. Gana to, kad žmonės ėmė manyti, jog išsipravardžiuoti galvijais pažemina, o gyvulius žmoniškai išvadinti juos paaukština Vaižg. Tep jį ir ižvadi̇̀no – Vilku LzŽ.
3. LL319, Š, DŽ1, KŽ, JT328, Dkš, Sd išpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergti: Išvadinti pijuku, vagimi J. Jie išvadi̇̀no mane senmerge NdŽ. Sakuotnugariais i smalabambiais, visaip išvadýdavo [miškuose gyvenančius] Sutk. Jie mani vėl kvaila išvadi̇̀no Jrb. Boba visaip išvadi̇̀no, išbuvo Klt. Išvadinaũ aš jį ir vėpla, ir kerėpla, o tas nieko Upn. I tą pačią apstrošija, visokia išvadina Pln. Kur už durių, aną bi kaip ten ir išvadi̇̀nsam [žiedą dalijant] End. Žmogų dar gali kiaule išvadi̇̀nt Sug. Ir vyrą išvadino užperiu kiaušiniu Žem. Iš manęs tyčiojos: vieni bepročiu, kiti bedieviu išvadino J.Bil. Senelis piktas bedieviais išvadi̇̀na, labai baras Plvn. Vaikai turi mokytis iš tų vadovėlių, kuriuos mokytojai yra išvadinę netikusiais A.Sm. Munęs mergės nepažino, žilu ožiu išvadi̇̀no (d.) Gršl.
^ Abu vogė, abu kitus vagimis išvadino, kai tie savo vilnas pažino KrvP.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1, Vkš: Moterys išsibarė, išsivadi̇̀no Klvr.
nuvadi̇̀nti
1. tr. Q252, K, Š, KŽ, Plng nukviesti, nuvilioti: Pas gydytoją jos nenuvadi̇̀nsi Dgp. Jau tu tę neisi, tavę nenuvadýsi Jrb. Slūginė bijodamasis bėgus ant aukšto ją (šeimininkę) nuvadyt BsMtII133(Rg). Ir Lapė pas radybas kūmą nuvadino TS1901,1b. In klėtelę nuvadino, už stalelio pasodino LTR(Al).
| refl. tr. Š, Vkš: [Mokytojas] buvo nusivadi̇̀nęs mokyklėn prie mokinių, šitą, nu ką jau papasakot Č. Jį nusivadino pas savę tarnautų LTI176(Bs). Tada jį karalius nusivadi̇̀no gražiai namo (ps.) Smn. Žirgą perlakstyčiau, važį sudaužyčiau, pakol tave jaunuolytę pas saũ nusvadi̇̀nčiau (d.) Pnd.
2. refl. tr. pavadinti, įvardinti: Gal anie kaip nors i nusivadi̇̀no tus savo laukus Vgr.
pavadi̇̀nti tr.
1. LL101, L, Š, Rtr, DŽ1, NdŽ, KŽ vardą duoti, praminti: Pavadinaũ ją gyvate J. Iš mažumės kaip pavadi̇̀na, teip ir būna visą čėsą Vžns. Nemoku pavadi̇̀nti naujų tų daiktų Užv. Tas už bažnyčiai antrame gale gyvena, ans yra Barkus pavadi̇̀namas Šts. Pagal žmogų pavadi̇̀no [lauką]: Plaktys – Plaktinė Rsn. Kas labai dažnai varsto duris, tą bružu pavadina Slm. Man’ vis tiek pavadiñs ažu žydą Akn. Kad taũ pavadiñs angelu, tai būsi angelu, kad pavadiñs velniu, ir būsi velnias Trgn. Šilas pavadi̇̀nta LKKIX211(Dv). Jaučias tai mūsų Dvyliu pavadintas Krns. Buvo žuvys kaip gyvatės, pavadi̇̀nami vijūnai Kvr. Graži mergina, bet gražuole jos nepavadinsi V.Myk-Put. Anos šalies svotas didžiu pašauktas, mažu pavadintas NS783(Kpr). Ant ko pažinai, mano brolužėli, kad pavadinai̇̃ mane seserėle? JD785. Motule, senute, neprakalbinki, našlelio ženteliu nepavadink LTR(Glv). Ižpažinėjai šventieji … pavadinti sūnumis Dievo DP535. O šviesybe pasaulio todrin [vyskupai ir šventieji] yra pavadinti, jog ant to nuog jo (Dievo) pašaukti, idant ir žodžiu, ir darbu širdų žmonių tamsybes ižtremtų DP558.
^ Kaip pavadýsi, teip nepagadysi Dt, Jrb. Kaip pavadi̇̀no, taip nepagadino Varn. Nors ir puodu pavadink, bet pečiun nestatyk NžR. Pastačiau stačiukus, pabirinau biručiukus, pavadinau svečiukus (indai, šaukštai, valgytojai) LTR(Užv).
ǁ refl. LL101, Š, Rtr, DŽ1 įgyti vardą: Tie Kregždėnai todėl pasivadi̇̀no, ka tę buvo daug molinių namų [su kregždžių lizdais] Sdr. Būdavo, atsiranda kur gudresnis koksai, žmogus senesnis, tai anas pasivadi̇̀na daktaru Rk. Kaip ans pasivadi̇̀na tamstos darbas, rašai i skaitai? Rdn. Tai Vilius, sakote, ponu pasivadino, ką? I.Simon.
^ Su žmonėmis atsisėdo ir kiaule pasivadino TŽV628.
ǁ refl. turėti vardą: Aš užmiršau, kaip jis pasivadi̇̀nag, tas kalnas LKT247(Rd). Kaip ta tora pasivadi̇̀nos, nežinau Krš. Aš nežinau, kaip ta vieta dabar pasivadi̇̀na Trg. Ale va kaip pasivadi̇̀na tos brastos! Upn.
ǁ pašaukti vardu: Dabar kad i nežmoniški vardai, bi tik kitoniški: nesmagu nė pavadi̇̀nt Mžš. Gal i labai užpyko, ka aš aną par ciocelę pavadináu Akm.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Ižgirdo, jog ją (Mariją) palaiminta pavadino tarp moterų DP600. Herodas pavadinęs [Jėzų] slapte išmintingųjų DP58.
^ Kvailu jo nepavadi̇̀nsi, ale dulkinu maišu muštas Str.
ǁ refl. būti ištartam: Pasivadi̇̀na anas (žodis) metūs kartą KlvrŽ.
2. SD1139, H161,175, R63, MŽ84, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Pavadintas, pakviestas SD394. Lakštas tieson pavadinąs SD287. Aš pavadi̇̀ntas slūžyti KI211. Jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Eik, pavadi̇̀n’ Adelią Tvr. Pavadi̇̀n’ jo, teima manęs LzŽ. A man to moteris pavadi̇̀nt? Lnt. Neažmiršk pirtin pavadi̇̀ntie Lel. Pavadýk ją, ką ji noria, tą tedaro Jrb. Liūbu nueiti visur, kas tik kur pavadýs an dienų, ten ir eisiu Trk. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nūbangos: pavadi̇̀ns muzikantą, pritaisys valgyti skaniai, jauniejai pašoks, padainiuos Kl. Ejau pro šalį, tai dar ir į gryčią pavadi̇̀no Pc. Kas tarnauti pavadi̇̀ndavo, kol galėjau, ejau Krž. Pavadináu žentą, atdeviau [ūkį], nebgaliu bedirbti Ms. Jei kada pavadini̇̀, užlekia kas Bsg. Ką pamatysi einant par laukus, tą i pavadi̇̀nk į kūmas Vkš. Leka kibirkštys ant munęs, kad brėži [degtuką] – dar muni į kūmas pavadi̇̀ns Vkš. Mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimę DS186(Rs). Pavadi̇̀nkiat jaunus vaikelius su dalgiais dėl to menko rugio grūdo, to kirtimo Varn. O meškiną pavadysim, malkas mums kapos KlvD312. Pavadi̇̀nsiu meistrelį, … išpjaudinsiu lenteles JD299. Boba sūrį varpė, pavadino marčią LTR(Mžk). [Kristus] pamatė [žvejus], … bevaržančius tinklus savus ir pavadino juos DP377. Pažinkimėg tad…, jog mus pavadint teikės ižg turgaus to, tai yra menkumo DP96. Pavadino jis du iš tarnų ūkio savo BBApD10,7. Ir pavadino tą (turtuolį), ir bylojo jamui VlnE98. Pavadino tieg bado ant žemės SPI261.
| Anam jau nusibodo gyventi, sako: Dieve duok, pavadýk muni pas sevi Sd. Joks gydytojas nieko nebepadės. Ji greit bus pavadinta (mirs), Martynėli I.Simon.
| prk.: Eik tu, dukrel, duoną iš kamaros pavadi̇̀nk (atnešk) Tvr.
^ Daug yra pavadintų, a maž išrinktų BPI231. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadi̇̀no J; M, LTR(Kp), Švn. Toks tokį pažino ir į kūmus pavadi̇̀no LTV252(Krtn). Pavadyk vilką į namus LTR(Šmk).
| refl. tr. KI211, FrnS67, NdŽ, KŽ: Anas par rytą pasvadi̇̀no žmones ir nuejo GrvT103. Pirma būdavo i pasisamdyti, o dabar ir pasivadýti nėra Vlkš. Penkis vyrus pavadi̇̀nęs[is] turiu LKT76(Plng). Pasivadi̇̀no kokią bobutę, katra sugebėjo [pagelbėti], i gimdė Yl. Pasdirbsma giros ir pasvadi̇̀nsma susiedus Sdk. Pasi̇̀vadys kokį muzikantą – su armonija, su dainoms Als. Pasivadi̇̀no lenktynėsan: palūkỹ, suslyginsma! LKT346(Dsn). O kada jau suaugo į metus, pasivadinęs kokį kaimyną, išvažiavo į piršlius Sln. Pasivadino tas senis siuvėčius siūt BsPIV31.
^ Toks tokį pažino ir alaus gerti pasivadino, – murmėjo rūsčiai Strypeikienė LzP.
3. balsu ar ženklu kreiptis, pašaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Nulėk, pavadi̇̀nk man’ tėvą Sl. O ta kita išbėgo pro duris pavadi̇̀nti vaikelio pri pusrytės Gršl. Pirtį iškuls rugių, pavadi̇̀ns pri pusryčiais jau Kl. Kad kabysis, pavadỹs miliciją Krm. Pasiuntė vaiką, kad pavadytų senuką pietų valgyt BsPIII11(Nm). Važiavo kelučiu žmogus ir pavadino – sėsk V.Bub.
parvadi̇̀nti tr.
1. R, MŽ, N, K, L, Rtr, M, NdŽ, KŽ parkviesti, sugrąžinti: Parvadinu te sa rykšte kūdikį B. Jijė parvadi̇̀no manę namoniu J. Liepė parvadi̇̀nti numie Šv. Siuntė tėvelis savo dukrelę brolelio parvadi̇̀nti JD1065.
^ Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ.
2. LC1883,3, Krs pavadinti, pakviesti, pašaukti į kieno namus, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Jei susergi, tujau parvadini daktarą rš. Senolis dideliai serga, prašė kunigą parvadi̇̀nti Vkš. Parvadi̇̀not muni, nu o kad anie munęs nepripažįsta Gd. Karalių ant sūdo parvadi̇̀no PP66.
| refl. tr. Ns1857,2: Čia tas klebonas tatai jau rokuojąs, kam parsivadi̇̀not Jdr. Parsivadi̇̀no [supykusią] motyną, nutapšnojo visaip – dabo[ja] vaiką Krš. Po tam ir susirgusi, kad norint parvadinusys spaviednyką spaviedojas, ale vienok nieku būdu slepamąjį grieką netrivožija pasakyti P. Pirmadienį parsivadi̇̀no abu pas savę, pavakarieniavom visi kartu Krs.
pérvadinti tr.
1. Krm kitaip, naujoviškai pavadinti: Vėl jie kiteip pérvadina tą patį žodį Brž.
| refl.: Daug tę pérsivadino kas Brt.
2. pavadinti, duoti vardą: Tas [katinas] Liciperis párvadintas Bsg.
3. K pakviesti pereiti per ką.
pravadi̇̀nti tr. Rtr
1. SD1146, L, DŽ, NdŽ, KŽ, Arm pravardę duoti, praminti (ppr. pagal kokį bruožą ar įprotį): Tep jį pravadi̇̀no – Gailusiai LzŽ. Jis turėjo pasgavimą tokį „matai, broli“, tai ir pravadi̇̀no broluku Kpč. Būsiu ūkinykas, eisiu šienaut, – sakydavo. Ir pravadi̇̀no ūkinyku Knv. Seniau ir žmones viseip pravadindavo: tą Rudį Pypkinu pravadi̇̀no Krs. Keli gyventojai to kaimo Dievuliukais pravadinti LTR(Aln). Taip kaimynas nuo kaimyno „ponu“ jį ir pravadino K.Bink.
| refl. NdŽ.
2. M, Krm, Arm vardą suteikti, pavadinti: Kap, vaikai, pravadi̇̀nsim itą teliuką? Grv. Ir pravadi̇̀no in jo vardo kiemą (kaimą) Šlčn. Miežiai kadai derėjo čia, tai ir pravadi̇̀no Miežionys LKT289(Ker). Pasileis eržilus į tus intakus, nu to ir pravadi̇̀no Eržvilku Erž. Vilko birže buvo pravadýta, ka vilkai čia gyveno Ms. Mūsų sala pravadi̇̀nta Juodel[ė]nai Aps. Balsiukiniai urvai buvo miške, teip ir pravadi̇̀ntas miškas Vdn. Ėjo mergaitė namo ir prigėrė, tai ir pravadi̇̀no Mergų bala Kdn. Kumelbalis už Kanciagalio: kumelės tenai nuklimpdavo, tai pravadi̇̀no Mžš. Buvo akmuo, bet kas jį pravadi̇̀no [Raudonuoju], tai nežinau Vp. Negalėjo ažliptie, sunku – ir pravadi̇̀no Velniakalniu Aps. Čia seniau buvo mūsų pravadi̇̀nta Šimšės gatvė Gsč. Per juos tę kitep laukai pravadi̇̀nta Kli. Pravadi̇̀nta i pravadi̇̀nta, itai nuo ko, nežinau Ad.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Kiti vis pravadi̇̀na, kad Maliūnienė tokia, Maliūnienė šiokia Bsg. Tepabengiasi, prašau, piktybė piktųjų ir pravadyk teisąjį Mž516.
privadi̇̀nti tr.
1. SD1152, SD309, H184, Sut, N, K, I, M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kp, Pg pavadinti, pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Vadino vadino i privadi̇̀no [iš kaimo] pri savęs Krš. Ledva jį privadino pasirašyt Klvr. Beprivadi̇̀nsi vaikus: nėkas pri žemės nebnora dirbti Všv. Ką reikės tau, rupūžės niekaip neprivadinsi, negalia Lk. To smerčio nei ano nelabojo privadýsi, nei išvarysi End. Ana atsikėlusi, privadi̇̀nusi aną pri savęs ir nutvėrusi už čiupryna gerai nuravėjo BM370(Pln). Privadintasis liekorius Rupšiui tuojau tą ranką nupjovė LC1879,48. Ir privadinęs mažą bernelį pastatė jį viduryje jų (mokytinių) DP515. Jumus ir jūsų vaikamus pareitis šis pažadėjimas ir visiemus, kurie toli yra, kurius Dievas… privadins BPI95.
| Šlovė kožną privadino gerą tėviškei daryti A1884,201(S.Stan).
| refl. tr. KI211, NdŽ, KŽ: Mama prisivadi̇̀no muni pri savęs Varn. Mumsių (mūsiškių) neprisivadýsi nė iš tolo Žgč. O to babutė prisivadi̇̀nus tuos vaikus labai pribarė BM75(Vb). Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadi̇̀ndama JV355.
ǁ SD1151, DŽ privilioti (ppr. maloniais, įprastais garsais ar dovanomis): Privadi̇̀nk prie savęs šunį ir sugausi J. Sakos mokąs privadi̇̀nti tetervinus su liežuviu ir su švilpeliu Dr. Tenai atejo, idant žmones… gero darymais savais meile uždegtų, dovanomis privadintų DP31.
2. DŽ, NdŽ, Vkš daugelį ar visus suvadinti, sukviesti, sutelkti, surinkti: Bočia mirdama sakė visų sūnų savęsp privadi̇̀nt LzŽ. Susiedėlių privadinom, užu stalo pasodinom LTR(Rk). Troba privadinta vištų, vištyčių ir belesą žmonių suneštus kiaušius Šts. Ir kad buvo diena, privadino Viešpatis Christus savęsp mokytinių savų DP621.
| refl. tr. KI211, Vkš: Prisivadi̇̀no svečių, gėrė, ūžė Krš. Jam tik prisikviesti, prisivadi̇̀nti – kadgi, žmogel, nėr ant ko: nei mėsos, nei alaus – ant ko gi vadinsi! Mžš.
3. pravardžiuoti, praminti: Žmones mane visap privadi̇̀na VšR.

×razvadi̇̀nti (hibr.) tr. išvadinti, išprašyti: Razvadi̇̀no namop LzŽ.
suvadi̇̀nti tr. K, NdŽ
1. SD462, Q545,655, R363, MŽ487, N, M, L, Rtr, KŽ, ŠT418 daugelį ar visus sušaukti, suprašyti ar pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Saimą suvadinti KI211, KII5. Ana suvadi̇̀no kaimynus J. Jis suvadi̇̀no visuotiną susiejimą prš. Sūdžia šio svieto tau pasirodys ir, ponus taip kaip ir mus sūdop suvadi̇̀nęs, algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys K.Donel. Todėlei nueik ir suvadink vyresnius BB2Moz3,16.
2. LzŽ, Lš daugelį ar visus sukviesti, sutelkti, surinkti: Į pirtį linus sunešė, išdžiovino, i suvadi̇̀no kaimo žmonis, vaikius i mergas linų minti Vvr. Tatai visa pamilija suvadi̇̀nta aplinkuo sėda Žeml. Prašo suvadi̇̀ntie giminę ČrP. Suvadi̇̀nk visas gimines ant mamunelės pagrabo Pln. Gimines suvadi̇̀ndavo, krikštynas keldavo dideles Brž. Bagotas ūkininkas buvo, visą savo sodą (kaimą) suvadi̇̀no [į vestuves] Akm. Diedas suvadi̇̀no visas paukštes (ps.) Grv. Karalius tuojaus suvadino kalvius iš visų šalių ir nukalė lazdą iš dvylikos štangų BsMtII86(Mrj). Suvadino baimę (daugybę) gydytojų M.Valanč. Kryžiuočių seniai suvadinti svečiai į vaišes per Lietuvą traukia Mair. Suvadino [Marija] padermes ir pažįstamųjų, kuriems ji išejimą savą apsakė DP494. Drin to didumo suvadintųjų ir surinktųjų bažnyčia Christaus turėjo būt ne paslėpta nei uždengta, bet žymi, regėtina DP88. Per savo šventą užgimimą Dievo tėvo meilėna suvadino PK157. Po tam liepė Judas žmones suvadinti trūba BB1Mak3,54. Po tam buvo žmonės vėl suvadintos ir meldėsi pagalbos nuog Dievo Izraelio BBJdt6,20.
| refl. tr. JT249, Šts, Rk: Prieš pačias vestuves susivadi̇̀na kaimynus, svečius Upn. Mūsų vyrai eidavo į kitą kaimą i mergytes susivadi̇̀ndavo Šd. Vėdarus padarius liuob i susiedus susivadi̇̀ns tą vakarą Kl. Suvadindamos žmones, mažne kas dieną sakė pamokslus M.Valanč. Tėvas, susivadinęs susiedus, uliavojo Sz. Tada susivadino anie vyrai, kurie buvo namuose, … ir pavijo vaikus Dan ChTeis18,22.
užvadi̇̀nti tr.
1. A1884,378, NdŽ, KŽ vardą duoti, pavadinti, praminti, užvardinti: Kaip ta knyga užvadintà? Upt. Ir užvadi̇̀no šviesą diena, o naktį – tamsa LzŽ. Ramučių dvarą užvadi̇̀no da Davalgainių dvaru Krm. Duobės buvo, kiaulės buvo paknisę, tai ir Knystuškės užvadi̇̀no GrvT135.
ǁ refl. NdŽ, LKKXXIX183(Lz), Jnš, Brb, Rud, Nt turėti vardą: Kap tas daiktas užsivadi̇̀na? Srj. Nežinau, kaip tie šaltiniai užsivadi̇̀na Kdn. Pas mus visokiausių [gėlių] buvo labai daug, apsimiršau, kap užsivadi̇̀no Kpč. Tenai pieva užsivadi̇̀ndavo Palazdinys Upn.
2. vardu šaukti, kreiptis, minėti: Prasmuko vyrai, o su jais ir užvadintas Bindoku V.Piet. Dažnai tankiai savo mergelę vardeliu užvadýsiu (d.) Pns.
3. Q48, K, DŽ, LzŽ, DrskŽ, Trkn iš anksto pakviesti, paprašyti kur atvykti, dalyvauti: Užvadinti darbininkai J. Ana užvadino svečius J. Užvadi̇̀no muzikas į balių Plng. Muno mama užvadi̇̀no jumis, kad atvažiuotumėt Lkv. Užvadini̇̀ rytoj ant kugelio, ar ne? Gr. Nebebuvo laiko ne karaunos sukelti, ne talkos beužvadinti S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Tuokart nebuvo tos mados trūbų par budynes užsivadi̇̀nti Kl. Jaunasis, užvadinęs[is] savo gentis, jojo jaunosios parvėdlauti S.Dauk.
ǁ NdŽ, KŽ pakviesti kur.
| refl. tr.: Užsivadináu an trobos taukšto [neklusnų vaiką] ir išpėriau Rdn.
4. NdŽ pro šalį einantį pakviesti: Negalėjau užvadint viešnios Rm.
| refl. tr.: Ko užsivadinái tą vaiką? Krš.

vadi̇̀nti (-ýti K), -i̇̀na, -i̇̀no tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ
1. SD34, R, MŽ, I, Sut, N, M vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.): Vardą duomi, vadinu, algoju SD129. Vadina, šaukia, pramena jį praraku B. Ją (gyvatę) margoj[i] vadi̇̀nk LKKIX198(Dv). Tą patį daiktą visaip vadi̇̀na: vieni vienaip vadi̇̀na, kiti kitaip vadi̇̀na Krž. Žmogus jei ką nesuprant ar ką nepažino, tai visados tą daiktą stebuklu vadina D.Pošk. Dabar vadi̇̀nam miškas, seniau vadino medė Trk. Dabar [svirną] jau klėčia vadina Lbv. Vadi̇̀nam mes jau iš senovės kūtės, kur gyvoliai stova Yl. Trečiasis trobesys buvo vadinamas klėtis S.Dauk. Buvo tokie iš juodo molio juodpuodžiai vadi̇̀nami Krp. Tokie moliniai puodžiukai būdavo, košviriais i vadi̇̀ndavo Skrb. Buvo tokie dideli dideli loviai, milveliu vadi̇̀ns Kl. Ne kilometru, ale mylia vadýdavo Pjv. Apvalūs pailgi akmenukai vadinami velniapirščiais LTR(Vrb). Buvo nintys vadi̇̀namos iš siūlų sumazgytos Bdr. Launinkais seniūnai buvo vadi̇̀nami anksčiau Yl. Kalvį seniau geležium vadi̇̀nę JT320. Mekynelės šitos paims, supils su grūdeliais, sugrus, vadi̇̀ndavo bėralu Aps. Dabar vadina gripas, seniau buvo slanktas Žl. Dabar skrandis, tada tai gumbu vadi̇̀no Kp. Kur muša musis, ta y[ra] plekšnė vadi̇̀nama LKT43(Lc). Tie didiejai varnai taip i vadi̇̀nami – krankliais Akm. Visap tuos būžius vadi̇̀na: ir prūsokais, ir bambardieriais Ūd. Tie geltoni vabolai y[ra] vadi̇̀namys popieriniai Šts. Sraujanosiais vadi̇̀ndavo, o dabar aš nežinau, kaip te juos vadi̇̀na – kraujažolėm Kp. Tropnais vardais žiniuonys tuos medžius vadi̇̀nę A.Baran. Moma mane vadi̇̀na jos vaikai Klt. Mamos mamą mes (vaikai) vadi̇̀nom matušė Krtn. Anas iš mažantes vis močiute vadi̇̀na Trgn. Vis man rodos, ten šaukia kažin kas, vis man rodos, vadina vardu B.Braz. Aną, būdavo, vadýs Rutkevyčia, o ans jau, būdavo, rašys, ka Rutkus Gd. Vadina visap mane, kap išmano Ad. Salemonu mane vadini̇̀t LzŽ. Diegliai žino, kap jį vadi̇̀no! Btrm. Kaip šunį vadi̇̀no [užkurį], nekentė Trš. Tatai tas lašinskis, tatai tas meisėdis vadi̇̀namasis Ms. Kataras jūs pasakėt, kap tetulį vadi̇̀ntie? (ps.) Grv. Aš aną marčia vadináu Brs. Jau muni pradėjo meistru vadi̇̀nti kalvis tas Als. Sako, ir vagys bičiuliu vienas kitą vadi̇̀na Dt. Mes visi Klaipėdos krašto žmonys buvom vokiečiais vadi̇̀nami Plšk. Buvo susirinkę ir vadinamieji vakaro šeimininkai, tvarkdariai J.Jabl. Sesuo seserį viešnia vadina todėl, jog ji ištekėdama netrukus paliaus būti numiške StnD20(komentarai). Žemaičiai dainose savo numus dvarais vadina StnD16(komentarai). Vai tu mane kalbinai ir vardeliu vadinai̇̃ (d.) KzR. Sau mergelę budinau budinau ir vardeliu vadinau LLDII108(Kš). Vadin mane sveteliu ir mylimu ženteliu LLDII240(Vlkv). Dvejus trejus metelius uošvele vadino NS331(Ppl). Vaikai savo tėvų dainas atkartodami vadina tai senovės dainomis ir jas noria užmiršti S.Stan. Abu kiemus Šimais vadi̇̀na Pnm. Nu tos pusės Alkos kalnas, aš nežinau, dėl ko aną teip vadi̇̀na Yl. A tą upelį Smardonia vadi̇̀ndavo Pbr. Tą ežeriuką Akia vadi̇̀no Srj. Čia toliau yra pievos Šilai vadi̇̀namos Grž. Gyvulius pagal spalvą vadýdavom – vardų neturėjo Kdn. Arklius dažniausia vadi̇̀ndavo po spalva: Juodis, Bėris, Širmis Lel. Kokį plauką turėjo [galvijas], teip i vadi̇̀nom Rt. I po žmogaus pavardžia vadi̇̀ndavo [arklius] Grnk. Ponas kur važinėjos, tie buvo atskirai staininiai tie vadinamiejai Žr. Ir vadina šviesybę diena, o tamsybę nakti BB1Moz1,5. Nesa kaip žmogus visokį gyvą žvėrį vadintų (paraštėje pramintų), teipo turėtų vadinti būti BB1Moz2,19. Ją (Mariją) ne vienu vardu vadiname DK60. Geras piemuo savąsias avis vadina vardu DP247. Klausyk bei suprask…, kuo vadina chrikštą Dievas Mž131. Metus mūsų vadina vorotinkliais, žole, žiedu, dūmais arba garu, šešėliu… ir kitais vardais SPI107. Garbinkite jį ant cimbolų, kurie skamba, … visi draugėje vadinkit savuoju Ponu PK102. [Dievas] liepęs vadinti tėvu, idant jį kožnas mylėtų PK110. Vadinamot (vadiname tave) Pana viena SGII86. Vadysiamas KlG105.
^ Kaip vadi̇̀nsi, vis nepagadinsi Grk. Kap vadi̇̀no, tep nepagadino Grv. Nors puodu vadýkit, tik ant žarijų nestatykit Rud. Vadink mane kad ir pečium, bet duonos tau nekepsiu PPr434. Vadink mane vilku, tik duok man ėrelį Arm. Savo vardu kitas vadyt gardu LTR(Lš).
ǁ refl. R, MŽ, P, Sut, I, M, K, Š, DrskŽ turėti vardą: Kaip tai vadinas? N. Par tai ana vadi̇̀nas krosnis, kad yra sukrauta iš akmenų LKT112(Klm). Tas vadi̇̀nasis skersinukas LKT183(Ar). Tas darbas vadi̇̀nas kūlių krėtimas Pl. Jūsump miškas, o mūsump medžias vadi̇̀nase LKKIX200(Dv). Tokia pilka žemė i šlapia – ana vadi̇̀nas šlynas Švnč. Keturis pėdus paima i suriša, tai boba vadi̇̀nasi Prn. Ana (tvora) vadi̇̀nos stodainis Gršl. Neliuob vadinti vakarelis, nibrė vadi̇̀nos Vž. Sambaris vadinos piemenų balius Sk. Pri tų dainų būdavo trimitai arba ilgos trūbos statinės iš medžio, kurios vėl kaip ir dainos sutartinėmis vadinos StnD30(komentarai). Katras šimtą metų išgyvenęs, gal atsimena, kaip senobiškai vadi̇̀nos Dt. Nuo nykščio rankos ir nuo kulkšteno kojos aukščiau vadi̇̀nas čiurnis pirštinės arba pančekos J. Ta jau skūriniai vadi̇̀ndavos klumpiai, ta jau dideliai tie geri Kv. Anas (vabalas) vadi̇̀nas grambuolys Rod. Čia yra krūmų daugel, ale kap anys vadi̇̀nas, tai nežinau Btrm. Visi nori sužinot, kuo tas arklys vadi̇̀nas Šk. Dėl jūs atiduosiu pigiau, ale pasakykit man, iš kur esate ir kaip vadinatėse DS293(Rs). Teip atrodo, ka vadýdavais bičiuliais [, kas dalydavosi bitėmis] Mšk. Cidabru mokėjo už bažnyčios pastatymą, užtat Cidabravas vadi̇̀nas Sdb. Miliausko tę diedas buvo, Vilku vadi̇̀nosi Lz. Miestas Vilnium tevadi̇̀nas (tesivadi̇̀na) NdŽ. Mano gimtinė vadi̇̀nasi Juodkaimis Jsv. Tas inklonis vadi̇̀nas Dubis Ūd. Čia vadi̇̀ndavos Bebrūnai, užtat ka bebrų daug Kvr. Vadi̇̀nasis Astragų ravas Drs. Dėl ko vadi̇̀nos bradai – vandenio buvo tik ik šitam daikti Pls. Niekap ana (upelė) nevadi̇̀nas Nmč. Didelė pelkė prie ežero Samanius vadi̇̀nos Stk. Žinom šitą… vadinantįsi karaliumi BPI376. Šitą mes radome… bevadinantįsi Christumi karaliumi DP163-164. Būdamas tikruoju ir pragimtuoju sūnumi Dievo, vienok iž nužeminimo sūnumi žmogaus vadinas DP500. Kaip ir ansai Abromas, kad su Dievu kalbėjo, tad vadinos dulke ir pelenais DP291.
ǁ Mlk įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Vadina jį praraku N. Jei muni velniu vadi̇̀na, aš vel[nia]s i būsiu Trk. Nebnora šešku vadi̇̀namas Pln. Kriaučių buvo tų žydų – muno tėvai liuob vadýs, ten jau tas gerai siuvąs, tas gerai Lks. Vadýdavo Palangos laume tą motrišką Krž. Juk amžinatilsį Petrelį jie ir vadi̇̀no visai[p] Jrb. Ir tiesaus medžio negalėtumėme tiesiu vadinti, kreivo medžio niekad neregėję A1885,33. Bijo vadinamas bepročiu Žem. Viens taria per drąsus, o kits jį (šulmistrą) lėtą vadi̇̀na K.Donel. Mums juokas ema, ka negražiai vadi̇̀na LKT106(Krž). Vadindamas juos (apaštalus) terp visų paskučiausius ir kaip šiukšlėmis to svieto SPI299. Sekma diena teipajag bus šventa vadinama BB3Moz23,8. Tave daugesni nevadins apleista, nei tavo žemę pūstyne BBIz62,4. Sara klausė Abramo, ponu jį vadindavo Mž35. Ir todrinag ją (Dievo motiną) pagirtą vadina arba alga visos giminės DP506. Aptartų, raganomis vadinamų bobų neužkenta, o kartais ir iš savo ūlyčių arba sodų išvaro M.Valanč. Kelkisi ir eik ing ūlyčią, kurią vadina tiesi VlnE143. Veizdėk, idant nebūtumei ižg skaičiaus anų, kurie piktą geru, o gerą piktu vadina DP560.
^ Kurį svietas durniu vadi̇̀na, tam Dievas padeda BM400(Slnt).
| refl.: Ka nė į bažnyčią neita, vis tiek davatka vadi̇̀nas, i viskas, jei nežanota Jdr. Terp mūsų plikių gali vadintis karalium kaip terp aklų vienakis M.Valanč. Todrin raupuoti patogiai vadinasi heretikai SPI254.
^ Pavasario nesulaukęs ponu nesivadink LTR(Auk).
2. Q111,314, KI211 kviesti, skatinti, raginti ar reikalauti kur atvykti, dalyvauti: Nepakviestas, nevadintas SD183. Vadinte (jį N) vadinau B, PrLXVII27. Į provą vadinu R145, MŽ192. Su strokais atbėga vadi̇̀nti J. Kur vadydavo, tę eidavau dirbt Vlkv. Pastojo an kelio i vadi̇̀na, kad eitų Kv. Ale muni vadi̇̀na i vadi̇̀na Grdm. Ans vadi̇̀na į savo pusę važiuoti Lpl. Brolis vadi̇̀no man’ pas saũ Mžš. Jau visumet muno uošvį vadi̇̀ns kiaulių pjauti Pln. Ir šiandie buvau vadi̇̀nęs eit prie malkų Krs. Atejo munęs vadi̇̀nti jau už auklę Šts. Pijokas buvęs – niekas ano nebvadinąs siūti S.Dauk. Vadi̇̀na pirkion – suolai sustatyta [lalauninkams] Švnč. Pavaikščiojom po sodą, o pirkion tai nevadi̇̀no Pv. Aš nevadi̇̀nta neidavau vakaruškos[na] Pnm. Tas šinkorius vadi̇̀no ir jį kortom grajyt LB248. Vėl jau ją vadi̇̀na velnias šokt LTR(Drs). Kai jis tave vadins vakaruot, niekaip neik LTR(Rm). Motutė baras, verptų vadina BM410. Gražiai vadino, aukštai sodino J.Marcin. Vakarinė žvaigždė ar nugirsta giesmė į tolimą šalį vadina! Mair. Širdelę raminčiau, prie savęs vadinčiau LTR. Išeina uošvužėlė kaip tikra motinėlė, vadina nuo žirgelio LTR(Brt). Vadink tėvelį, seną motinėlę, tegul man rokuoja didžią pasogėlę LTR(Pg). Vadina mus tėvop savop PK24. Dangun visą svietą tu liepei vadinti mieliai (meiliai?) Mž226. Notejau vadintų teisųjų, bet nusidėjusių DP511. Nelaimūs, kurie Viešpaties vadinančio, o tikrai ją savęsp traukiančio klausyt nenori DP410. Daug yra vadintų, bet maž išrinktų NTMt20,16. Tu mane tada vadinsi, mielas Tėve, ir nuog manęs neatstosi BBJer3,19.
| prk.: Nerūp mun arti nei kulti, miegtu, kiek vien širdis vadina M.Valanč. Miegu, kiek tik širdis vadi̇̀na JD84. Valgyk, jei širdis vadina Plng. Visako buvo: ko tik širdis vadina Dr.
^ Nevadink vilko iš miško S.Dauk. Katė ant krosnies žiemą vadina rš.
| refl. tr.: Atejo nabaštikas sapnė[je], vadi̇̀nos su savim Krš. Vadiniẽs viešnelę pirkiona GrvT90.
ǁ NdŽ iškilmingai kviesti, prašyti į svečius kokia išskirtine proga: Jau kas žanijos, tas važiavo į vestuves vadi̇̀nti Vvr. Jei nevadi̇̀ntas, tai kaip aš galiu eit! Jnšk. Svečiai patys siūlojas, o tu nevadini̇̀ Trk. Po savaitės merginos tėvai vadi̇̀na in saũ LKKVII203. Kaip aš tą Galminą vadi̇̀nsiu į tą balių, ka nepažįstu Trk. Balius kels, kumiečius vadi̇̀ns visus Rdn. Jagu Pranukas apsitaisęs eina, tai žinok, kad vadi̇̀ntas Slm. Nu, į tas pintuves galės ateiti i nevadi̇̀namys tokie jau paaugliai Tl. Jau nevadi̇̀ntas į budynę nebeina niekas, jeigu vadina kurį, tas eina Pkl. Rinkosi kviesti ir nevadinti V.Piet. Ir nusiuntė tarnus savus vadintų kviestųjų ant svodbos DP350.
^ Nevadintam svečiui nėra vietos NžR. Musys su šunimis nevadinamys eita į bankietą ir pirmi pradeda valgyti, nebūk ir tu tokiu M.Valanč. Liga ateita nevadinama S.Dauk. Prieis ožka pri vežimo nevadi̇̀nama Erž. Nevadytas atėjai, nevarytas išeisi, ačiū tau, ką gerai tarnavai BsPIII239(Brt). Pečių į kūmas vadinti (toks žaidimas per talkas) Varn.
ǁ refl. tr. Š, NdŽ kviesti vieniems kitus į svečius: Vienas ki̇̀tą vadi̇̀nasi ir neina Lp. Ne giminės, bet vadintis tai vadinoms Zr.
ǁ samdyti: Į jomarką liuob važiuos šeimynos vadi̇̀nti Plt.
3. Vkš balsu ar ženklu kreiptis, šaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Vadýk darbininkus K. Eik vadiñ’ sniedot LzŽ. Vadi̇̀nk jau linų rovėjas valgytų Pnd. Aš jį pradė[ja]u vadi̇̀nt: – Dėde, eikš! Aps. Par tus darbus negirda nė vadinamas pri pietų Šts. Da dešimtos valandos nėr, o jau vadi̇̀na pusryčio Krs. Viena [antis] stveria i kitas vadi̇̀na: kle kle kle Švnč. Trūbai kareivių vadina ant mūšos S.Dauk. Vadi̇̀na svečius gert Ėr. Pradėjau vadi̇̀nt [vyrą]: eikiam gi, visi skirstos, nebegražu Mžš. [Viešpats] mus nepaliaudamas vadina ir šaukia savęsp DP380.
ǁ budinti, žadinti: Dukrytė Dievo siunčia jau aušrelę vadinti miegančių iš margo sapno Vd.
◊ kapai̇̃ vadi̇̀na namõ apie artėjančią mirtį: Man’ jau seniai kapai̇̃ vadi̇̀na namõ Ps.
per šãlį vadi̇̀nti pravardžiuoti: Nugi kožną kaip nebūt par šãlį vadi̇̀ndavo Tj.
ponù nevadi̇̀na nepriklauso: Tavęs tas peilis ponù nevadi̇̀na Grš.
apvadi̇̀nti tr. pavadinti, praminti, įvardinti: Kap apvadi̇̀na kas, tep ir lieka Rmš. Jį visi durnium apvadi̇̀no Dglš.
ǁ refl. turėti vardą: Kap jūs apsivadi̇̀nat? Mrc. Nu to laiko ir ans (miškas) apsivadi̇̀no popo miškas Tl.
atvadi̇̀nti tr.
1. senuoju vardu pavadinti: Žmonės paskui ilgai vadino Kiškio mišką Davainio giria, tik vėliau susigriebė, atvadino atgal gražiuoju Kiškio miško vardu J.Balt.
2. H175, R, R145,201, MŽ, MŽ191,267, N, K, KII2, M, BzF36, Š, L, M199, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Švnč atkviesti, atprašyti, prišaukti; pareikalauti kur atvykti dalyvauti: Tik ant juoko mane čia atvadino B544. Atvadi̇̀no daktarą, liepė gulti į ligoninę Šv. Žalnierių pulkas ant tos vietos atvadintas tapė Kel1856,124. Nebsumanydamas ką bedaryti su pagonimis, atvadino iš žemės šventos zokanykus S.Dauk. Alų padarysiu, svečius suprašysiu, pakol tave, jaunuolėle, pas sau atvadinsiu TŽIV577(Paį). Tad sugrįžo Pilotas ing rotušę ir, atvadinęs Jėzų, klausė BPI376. Paraonas atvadino Abraomą savęsp CII340. Todėlei atvadino jis prietelius savo ir kalbėjo jiemus BB1Mak6,10. O Jėzus, atvadinęs savęsp kūdikį, pastatė jį viduje jų Ch1Mt18,2. Atvadink darbinykus ir duok jiems algą BtMt20,8.
| prk.: Aš sausumą atvadinau bei ant žemės, bei ant kalnų, ant javų BBAg1,11.
| refl. tr. K, KI211, KII2, Š, J.Jabl, DŽ1, KŽ, Plšk: Atsivadino daugiau velnių LTR(Ck). Atsivadink dabar kaimynus savo Vd.
| prk.: Atsivadinaũ vandenį: paspaudi mygtuką ir teka vanduo PnmR.
3. refl. atsiliepti, atsišaukti: Tada einu in kapinių, pašaukiu jo, paverkiu, neatsivadi̇̀na ir einu namo Dv.
įvadi̇̀nti
1. tr. pavadinti, praminti: Pyksta, kam jį teip anvadi̇̀no Tj.
2. intr. šaukti, kreiptis (ppr. ko prašant): Nottremia ir notmeta nė vieno, vienok nor’, idant jo ieškotų ir įvadintų DP327. Jog visokias, kursai įvadina vardo Tėvo, ižganytas bus DP227.
3. tr. K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, Sml įkviesti, įprašyti: Negalėjau aš žentą įvadi̇̀nti į vidų J. Bus koks žmogus gryčioj, tai neįvadi̇̀nsi valgytų – svetimų sarmatydavos Svn. Kodė viena vištelė ore, invadiñ’ pirkion Ml. Ir nebeįvadinsi Sauliaus į vidų vasaros mėnesieną Vaižg. Seklytėlėn įvadinus, midum čestavojo LLDII225(Sb). Įvadink elgetas (orig. elgetos) ir raišus ir būsi palaimintas DP33.
| prk.: Musti tą ligą įvadináu Ms.
^ Gert norint pigu į karčemą įvadinti M.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Pnd, End: Muni tat įsi̇̀vadinęs daktaras paklausė, a sutiktumiat [operuotis] Vvr. Čia viena [musė] įlipo ir kitą įsivadi̇̀no Antš.
^ Gerti norintį pigu karčemon įsivadinti KrvP(Ps).
išvadi̇̀nti tr.
1. Q55, SD1204, K, M, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pakviesti, pašaukti, kad ateitų ar nueitų, paraginti, paprašyti kartu išeiti; išvilioti: Išvadinu ant rankos (kautis) SD423, N. Led išvadinaũ vyrą iš karčemos J. Kur nueisi, jo neišvadýsi, kol neprisisotina (neprisigeria) KzR. Atejo i išvadi̇̀no vaiką iš numų Up. Atejo pri lango ten alkieriaus, brolį išvadi̇̀no Trk. Aš ir išvadináu mamunę tą savo, sakau, antai, veizėk, tanciavo[ja] Krtn. Trečiąkart ligoninėn nebeišvadiñs manę Pn. O kad aš jį išvadi̇̀nčia pavasarį, tai gal nuvažiuotum pas jum Krs. Tasai pranašavimas pagal literą išmanos apie žmones žydų, kurios buvo išvadintos ižg vergystės Egipto DP418. Vytaudas brolį Jogailos Narimantą išvadino į vaidą S.Dauk. Takelius praminsi, žirgą nuvarginsi, kolei mane jaunuolėlę iš čia išvadinsi LTR(Ukm). O žvirblelis pelėdėlę išvadino šokt (d.) And.
| prk.: Anie moka vogti: piningus iš kišenės kaip vadinte išvadina Šts.
| Mirė, mažniais i muni išvadi̇̀no (po jo mirties ir aš susirgusi vos neiškeliavau) Šv.
| refl. tr. K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1: Už durų išsivadi̇̀no ir primušė Krs. Antaniukas atėjo, išsivadi̇̀no tetę Mžš. Išsivadináu lauko [iš geriančių kompanijos] – prisisprogs dar Rdn. Sūnus išsivadino savo motiną tėvo ieškotų LTI22(Bs). Pirmiausia išsivadi̇̀no jie vyriausiąjį Eglės sūnų Ąžuolą į girią (ps.) P.Klim. Karalienė išsivadino Anskį į antrą galą, kur stovėjo marčios lova ir visas kitas jos kraitis I.Simon.
2. pavadinti, praminti, įvardyti: Visap išvadi̇̀na: ir ratelis, ir polka Brš. Kur juos (triušius) spėsi išvadýt visus vardais Bsg. Gana to, kad žmonės ėmė manyti, jog išsipravardžiuoti galvijais pažemina, o gyvulius žmoniškai išvadinti juos paaukština Vaižg. Tep jį ir ižvadi̇̀no – Vilku LzŽ.
3. LL319, Š, DŽ1, KŽ, JT328, Dkš, Sd išpravardžiuoti, iškoneveikti, išdergti: Išvadinti pijuku, vagimi J. Jie išvadi̇̀no mane senmerge NdŽ. Sakuotnugariais i smalabambiais, visaip išvadýdavo [miškuose gyvenančius] Sutk. Jie mani vėl kvaila išvadi̇̀no Jrb. Boba visaip išvadi̇̀no, išbuvo Klt. Išvadinaũ aš jį ir vėpla, ir kerėpla, o tas nieko Upn. I tą pačią apstrošija, visokia išvadina Pln. Kur už durių, aną bi kaip ten ir išvadi̇̀nsam [žiedą dalijant] End. Žmogų dar gali kiaule išvadi̇̀nt Sug. Ir vyrą išvadino užperiu kiaušiniu Žem. Iš manęs tyčiojos: vieni bepročiu, kiti bedieviu išvadino J.Bil. Senelis piktas bedieviais išvadi̇̀na, labai baras Plvn. Vaikai turi mokytis iš tų vadovėlių, kuriuos mokytojai yra išvadinę netikusiais A.Sm. Munęs mergės nepažino, žilu ožiu išvadi̇̀no (d.) Gršl.
^ Abu vogė, abu kitus vagimis išvadino, kai tie savo vilnas pažino KrvP.
| refl. Š, NdŽ, DŽ1, Vkš: Moterys išsibarė, išsivadi̇̀no Klvr.
nuvadi̇̀nti
1. tr. Q252, K, Š, KŽ, Plng nukviesti, nuvilioti: Pas gydytoją jos nenuvadi̇̀nsi Dgp. Jau tu tę neisi, tavę nenuvadýsi Jrb. Slūginė bijodamasis bėgus ant aukšto ją (šeimininkę) nuvadyt BsMtII133(Rg). Ir Lapė pas radybas kūmą nuvadino TS1901,1b. In klėtelę nuvadino, už stalelio pasodino LTR(Al).
| refl. tr. Š, Vkš: [Mokytojas] buvo nusivadi̇̀nęs mokyklėn prie mokinių, šitą, nu ką jau papasakot Č. Jį nusivadino pas savę tarnautų LTI176(Bs). Tada jį karalius nusivadi̇̀no gražiai namo (ps.) Smn. Žirgą perlakstyčiau, važį sudaužyčiau, pakol tave jaunuolytę pas saũ nusvadi̇̀nčiau (d.) Pnd.
2. refl. tr. pavadinti, įvardinti: Gal anie kaip nors i nusivadi̇̀no tus savo laukus Vgr.
pavadi̇̀nti tr.
1. LL101, L, Š, Rtr, DŽ1, NdŽ, KŽ vardą duoti, praminti: Pavadinaũ ją gyvate J. Iš mažumės kaip pavadi̇̀na, teip ir būna visą čėsą Vžns. Nemoku pavadi̇̀nti naujų tų daiktų Užv. Tas už bažnyčiai antrame gale gyvena, ans yra Barkus pavadi̇̀namas Šts. Pagal žmogų pavadi̇̀no [lauką]: Plaktys – Plaktinė Rsn. Kas labai dažnai varsto duris, tą bružu pavadina Slm. Man’ vis tiek pavadiñs ažu žydą Akn. Kad taũ pavadiñs angelu, tai būsi angelu, kad pavadiñs velniu, ir būsi velnias Trgn. Šilas pavadi̇̀nta LKKIX211(Dv). Jaučias tai mūsų Dvyliu pavadintas Krns. Buvo žuvys kaip gyvatės, pavadi̇̀nami vijūnai Kvr. Graži mergina, bet gražuole jos nepavadinsi V.Myk-Put. Anos šalies svotas didžiu pašauktas, mažu pavadintas NS783(Kpr). Ant ko pažinai, mano brolužėli, kad pavadinai̇̃ mane seserėle? JD785. Motule, senute, neprakalbinki, našlelio ženteliu nepavadink LTR(Glv). Ižpažinėjai šventieji … pavadinti sūnumis Dievo DP535. O šviesybe pasaulio todrin [vyskupai ir šventieji] yra pavadinti, jog ant to nuog jo (Dievo) pašaukti, idant ir žodžiu, ir darbu širdų žmonių tamsybes ižtremtų DP558.
^ Kaip pavadýsi, teip nepagadysi Dt, Jrb. Kaip pavadi̇̀no, taip nepagadino Varn. Nors ir puodu pavadink, bet pečiun nestatyk NžR. Pastačiau stačiukus, pabirinau biručiukus, pavadinau svečiukus (indai, šaukštai, valgytojai) LTR(Užv).
ǁ refl. LL101, Š, Rtr, DŽ1 įgyti vardą: Tie Kregždėnai todėl pasivadi̇̀no, ka tę buvo daug molinių namų [su kregždžių lizdais] Sdr. Būdavo, atsiranda kur gudresnis koksai, žmogus senesnis, tai anas pasivadi̇̀na daktaru Rk. Kaip ans pasivadi̇̀na tamstos darbas, rašai i skaitai? Rdn. Tai Vilius, sakote, ponu pasivadino, ką? I.Simon.
^ Su žmonėmis atsisėdo ir kiaule pasivadino TŽV628.
ǁ refl. turėti vardą: Aš užmiršau, kaip jis pasivadi̇̀nag, tas kalnas LKT247(Rd). Kaip ta tora pasivadi̇̀nos, nežinau Krš. Aš nežinau, kaip ta vieta dabar pasivadi̇̀na Trg. Ale va kaip pasivadi̇̀na tos brastos! Upn.
ǁ pašaukti vardu: Dabar kad i nežmoniški vardai, bi tik kitoniški: nesmagu nė pavadi̇̀nt Mžš. Gal i labai užpyko, ka aš aną par ciocelę pavadináu Akm.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Ižgirdo, jog ją (Mariją) palaiminta pavadino tarp moterų DP600. Herodas pavadinęs [Jėzų] slapte išmintingųjų DP58.
^ Kvailu jo nepavadi̇̀nsi, ale dulkinu maišu muštas Str.
ǁ refl. būti ištartam: Pasivadi̇̀na anas (žodis) metūs kartą KlvrŽ.
2. SD1139, H161,175, R63, MŽ84, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Pavadintas, pakviestas SD394. Lakštas tieson pavadinąs SD287. Aš pavadi̇̀ntas slūžyti KI211. Jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Eik, pavadi̇̀n’ Adelią Tvr. Pavadi̇̀n’ jo, teima manęs LzŽ. A man to moteris pavadi̇̀nt? Lnt. Neažmiršk pirtin pavadi̇̀ntie Lel. Pavadýk ją, ką ji noria, tą tedaro Jrb. Liūbu nueiti visur, kas tik kur pavadýs an dienų, ten ir eisiu Trk. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nūbangos: pavadi̇̀ns muzikantą, pritaisys valgyti skaniai, jauniejai pašoks, padainiuos Kl. Ejau pro šalį, tai dar ir į gryčią pavadi̇̀no Pc. Kas tarnauti pavadi̇̀ndavo, kol galėjau, ejau Krž. Pavadináu žentą, atdeviau [ūkį], nebgaliu bedirbti Ms. Jei kada pavadini̇̀, užlekia kas Bsg. Ką pamatysi einant par laukus, tą i pavadi̇̀nk į kūmas Vkš. Leka kibirkštys ant munęs, kad brėži [degtuką] – dar muni į kūmas pavadi̇̀ns Vkš. Mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimę DS186(Rs). Pavadi̇̀nkiat jaunus vaikelius su dalgiais dėl to menko rugio grūdo, to kirtimo Varn. O meškiną pavadysim, malkas mums kapos KlvD312. Pavadi̇̀nsiu meistrelį, … išpjaudinsiu lenteles JD299. Boba sūrį varpė, pavadino marčią LTR(Mžk). [Kristus] pamatė [žvejus], … bevaržančius tinklus savus ir pavadino juos DP377. Pažinkimėg tad…, jog mus pavadint teikės ižg turgaus to, tai yra menkumo DP96. Pavadino jis du iš tarnų ūkio savo BBApD10,7. Ir pavadino tą (turtuolį), ir bylojo jamui VlnE98. Pavadino tieg bado ant žemės SPI261.
| Anam jau nusibodo gyventi, sako: Dieve duok, pavadýk muni pas sevi Sd. Joks gydytojas nieko nebepadės. Ji greit bus pavadinta (mirs), Martynėli I.Simon.
| prk.: Eik tu, dukrel, duoną iš kamaros pavadi̇̀nk (atnešk) Tvr.
^ Daug yra pavadintų, a maž išrinktų BPI231. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadi̇̀no J; M, LTR(Kp), Švn. Toks tokį pažino ir į kūmus pavadi̇̀no LTV252(Krtn). Pavadyk vilką į namus LTR(Šmk).
| refl. tr. KI211, FrnS67, NdŽ, KŽ: Anas par rytą pasvadi̇̀no žmones ir nuejo GrvT103. Pirma būdavo i pasisamdyti, o dabar ir pasivadýti nėra Vlkš. Penkis vyrus pavadi̇̀nęs[is] turiu LKT76(Plng). Pasivadi̇̀no kokią bobutę, katra sugebėjo [pagelbėti], i gimdė Yl. Pasdirbsma giros ir pasvadi̇̀nsma susiedus Sdk. Pasi̇̀vadys kokį muzikantą – su armonija, su dainoms Als. Pasivadi̇̀no lenktynėsan: palūkỹ, suslyginsma! LKT346(Dsn). O kada jau suaugo į metus, pasivadinęs kokį kaimyną, išvažiavo į piršlius Sln. Pasivadino tas senis siuvėčius siūt BsPIV31.
^ Toks tokį pažino ir alaus gerti pasivadino, – murmėjo rūsčiai Strypeikienė LzP.
3. balsu ar ženklu kreiptis, pašaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Nulėk, pavadi̇̀nk man’ tėvą Sl. O ta kita išbėgo pro duris pavadi̇̀nti vaikelio pri pusrytės Gršl. Pirtį iškuls rugių, pavadi̇̀ns pri pusryčiais jau Kl. Kad kabysis, pavadỹs miliciją Krm. Pasiuntė vaiką, kad pavadytų senuką pietų valgyt BsPIII11(Nm). Važiavo kelučiu žmogus ir pavadino – sėsk V.Bub.
parvadi̇̀nti tr.
1. R, MŽ, N, K, L, Rtr, M, NdŽ, KŽ parkviesti, sugrąžinti: Parvadinu te sa rykšte kūdikį B. Jijė parvadi̇̀no manę namoniu J. Liepė parvadi̇̀nti numie Šv. Siuntė tėvelis savo dukrelę brolelio parvadi̇̀nti JD1065.
^ Su rykšte kūdikį į kapus nenuvarysi, su pyragu neparvadinsi S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ.
2. LC1883,3, Krs pavadinti, pakviesti, pašaukti į kieno namus, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Jei susergi, tujau parvadini daktarą rš. Senolis dideliai serga, prašė kunigą parvadi̇̀nti Vkš. Parvadi̇̀not muni, nu o kad anie munęs nepripažįsta Gd. Karalių ant sūdo parvadi̇̀no PP66.
| refl. tr. Ns1857,2: Čia tas klebonas tatai jau rokuojąs, kam parsivadi̇̀not Jdr. Parsivadi̇̀no [supykusią] motyną, nutapšnojo visaip – dabo[ja] vaiką Krš. Po tam ir susirgusi, kad norint parvadinusys spaviednyką spaviedojas, ale vienok nieku būdu slepamąjį grieką netrivožija pasakyti P. Pirmadienį parsivadi̇̀no abu pas savę, pavakarieniavom visi kartu Krs.
pérvadinti tr.
1. Krm kitaip, naujoviškai pavadinti: Vėl jie kiteip pérvadina tą patį žodį Brž.
| refl.: Daug tę pérsivadino kas Brt.
2. pavadinti, duoti vardą: Tas [katinas] Liciperis párvadintas Bsg.
3. K pakviesti pereiti per ką.
pravadi̇̀nti tr. Rtr
1. SD1146, L, DŽ, NdŽ, KŽ, Arm pravardę duoti, praminti (ppr. pagal kokį bruožą ar įprotį): Tep jį pravadi̇̀no – Gailusiai LzŽ. Jis turėjo pasgavimą tokį „matai, broli“, tai ir pravadi̇̀no broluku Kpč. Būsiu ūkinykas, eisiu šienaut, – sakydavo. Ir pravadi̇̀no ūkinyku Knv. Seniau ir žmones viseip pravadindavo: tą Rudį Pypkinu pravadi̇̀no Krs. Keli gyventojai to kaimo Dievuliukais pravadinti LTR(Aln). Taip kaimynas nuo kaimyno „ponu“ jį ir pravadino K.Bink.
| refl. NdŽ.
2. M, Krm, Arm vardą suteikti, pavadinti: Kap, vaikai, pravadi̇̀nsim itą teliuką? Grv. Ir pravadi̇̀no in jo vardo kiemą (kaimą) Šlčn. Miežiai kadai derėjo čia, tai ir pravadi̇̀no Miežionys LKT289(Ker). Pasileis eržilus į tus intakus, nu to ir pravadi̇̀no Eržvilku Erž. Vilko birže buvo pravadýta, ka vilkai čia gyveno Ms. Mūsų sala pravadi̇̀nta Juodel[ė]nai Aps. Balsiukiniai urvai buvo miške, teip ir pravadi̇̀ntas miškas Vdn. Ėjo mergaitė namo ir prigėrė, tai ir pravadi̇̀no Mergų bala Kdn. Kumelbalis už Kanciagalio: kumelės tenai nuklimpdavo, tai pravadi̇̀no Mžš. Buvo akmuo, bet kas jį pravadi̇̀no [Raudonuoju], tai nežinau Vp. Negalėjo ažliptie, sunku – ir pravadi̇̀no Velniakalniu Aps. Čia seniau buvo mūsų pravadi̇̀nta Šimšės gatvė Gsč. Per juos tę kitep laukai pravadi̇̀nta Kli. Pravadi̇̀nta i pravadi̇̀nta, itai nuo ko, nežinau Ad.
ǁ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Kiti vis pravadi̇̀na, kad Maliūnienė tokia, Maliūnienė šiokia Bsg. Tepabengiasi, prašau, piktybė piktųjų ir pravadyk teisąjį Mž516.
privadi̇̀nti tr.
1. SD1152, SD309, H184, Sut, N, K, I, M, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kp, Pg pavadinti, pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Vadino vadino i privadi̇̀no [iš kaimo] pri savęs Krš. Ledva jį privadino pasirašyt Klvr. Beprivadi̇̀nsi vaikus: nėkas pri žemės nebnora dirbti Všv. Ką reikės tau, rupūžės niekaip neprivadinsi, negalia Lk. To smerčio nei ano nelabojo privadýsi, nei išvarysi End. Ana atsikėlusi, privadi̇̀nusi aną pri savęs ir nutvėrusi už čiupryna gerai nuravėjo BM370(Pln). Privadintasis liekorius Rupšiui tuojau tą ranką nupjovė LC1879,48. Ir privadinęs mažą bernelį pastatė jį viduryje jų (mokytinių) DP515. Jumus ir jūsų vaikamus pareitis šis pažadėjimas ir visiemus, kurie toli yra, kurius Dievas… privadins BPI95.
| Šlovė kožną privadino gerą tėviškei daryti A1884,201(S.Stan).
| refl. tr. KI211, NdŽ, KŽ: Mama prisivadi̇̀no muni pri savęs Varn. Mumsių (mūsiškių) neprisivadýsi nė iš tolo Žgč. O to babutė prisivadi̇̀nus tuos vaikus labai pribarė BM75(Vb). Motynėlė pasibusdama, dukrytėlę prisivadi̇̀ndama JV355.
ǁ SD1151, DŽ privilioti (ppr. maloniais, įprastais garsais ar dovanomis): Privadi̇̀nk prie savęs šunį ir sugausi J. Sakos mokąs privadi̇̀nti tetervinus su liežuviu ir su švilpeliu Dr. Tenai atejo, idant žmones… gero darymais savais meile uždegtų, dovanomis privadintų DP31.
2. DŽ, NdŽ, Vkš daugelį ar visus suvadinti, sukviesti, sutelkti, surinkti: Bočia mirdama sakė visų sūnų savęsp privadi̇̀nt LzŽ. Susiedėlių privadinom, užu stalo pasodinom LTR(Rk). Troba privadinta vištų, vištyčių ir belesą žmonių suneštus kiaušius Šts. Ir kad buvo diena, privadino Viešpatis Christus savęsp mokytinių savų DP621.
| refl. tr. KI211, Vkš: Prisivadi̇̀no svečių, gėrė, ūžė Krš. Jam tik prisikviesti, prisivadi̇̀nti – kadgi, žmogel, nėr ant ko: nei mėsos, nei alaus – ant ko gi vadinsi! Mžš.
3. pravardžiuoti, praminti: Žmones mane visap privadi̇̀na VšR.

×razvadi̇̀nti (hibr.) tr. išvadinti, išprašyti: Razvadi̇̀no namop LzŽ.
suvadi̇̀nti tr. K, NdŽ
1. SD462, Q545,655, R363, MŽ487, N, M, L, Rtr, KŽ, ŠT418 daugelį ar visus sušaukti, suprašyti ar pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Saimą suvadinti KI211, KII5. Ana suvadi̇̀no kaimynus J. Jis suvadi̇̀no visuotiną susiejimą prš. Sūdžia šio svieto tau pasirodys ir, ponus taip kaip ir mus sūdop suvadi̇̀nęs, algą kiekvienam, kaip pelnęs yr, sudavadys K.Donel. Todėlei nueik ir suvadink vyresnius BB2Moz3,16.
2. LzŽ, Lš daugelį ar visus sukviesti, sutelkti, surinkti: Į pirtį linus sunešė, išdžiovino, i suvadi̇̀no kaimo žmonis, vaikius i mergas linų minti Vvr. Tatai visa pamilija suvadi̇̀nta aplinkuo sėda Žeml. Prašo suvadi̇̀ntie giminę ČrP. Suvadi̇̀nk visas gimines ant mamunelės pagrabo Pln. Gimines suvadi̇̀ndavo, krikštynas keldavo dideles Brž. Bagotas ūkininkas buvo, visą savo sodą (kaimą) suvadi̇̀no [į vestuves] Akm. Diedas suvadi̇̀no visas paukštes (ps.) Grv. Karalius tuojaus suvadino kalvius iš visų šalių ir nukalė lazdą iš dvylikos štangų BsMtII86(Mrj). Suvadino baimę (daugybę) gydytojų M.Valanč. Kryžiuočių seniai suvadinti svečiai į vaišes per Lietuvą traukia Mair. Suvadino [Marija] padermes ir pažįstamųjų, kuriems ji išejimą savą apsakė DP494. Drin to didumo suvadintųjų ir surinktųjų bažnyčia Christaus turėjo būt ne paslėpta nei uždengta, bet žymi, regėtina DP88. Per savo šventą užgimimą Dievo tėvo meilėna suvadino PK157. Po tam liepė Judas žmones suvadinti trūba BB1Mak3,54. Po tam buvo žmonės vėl suvadintos ir meldėsi pagalbos nuog Dievo Izraelio BBJdt6,20.
| refl. tr. JT249, Šts, Rk: Prieš pačias vestuves susivadi̇̀na kaimynus, svečius Upn. Mūsų vyrai eidavo į kitą kaimą i mergytes susivadi̇̀ndavo Šd. Vėdarus padarius liuob i susiedus susivadi̇̀ns tą vakarą Kl. Suvadindamos žmones, mažne kas dieną sakė pamokslus M.Valanč. Tėvas, susivadinęs susiedus, uliavojo Sz. Tada susivadino anie vyrai, kurie buvo namuose, … ir pavijo vaikus Dan ChTeis18,22.
užvadi̇̀nti tr.
1. A1884,378, NdŽ, KŽ vardą duoti, pavadinti, praminti, užvardinti: Kaip ta knyga užvadintà? Upt. Ir užvadi̇̀no šviesą diena, o naktį – tamsa LzŽ. Ramučių dvarą užvadi̇̀no da Davalgainių dvaru Krm. Duobės buvo, kiaulės buvo paknisę, tai ir Knystuškės užvadi̇̀no GrvT135.
ǁ refl. NdŽ, LKKXXIX183(Lz), Jnš, Brb, Rud, Nt turėti vardą: Kap tas daiktas užsivadi̇̀na? Srj. Nežinau, kaip tie šaltiniai užsivadi̇̀na Kdn. Pas mus visokiausių [gėlių] buvo labai daug, apsimiršau, kap užsivadi̇̀no Kpč. Tenai pieva užsivadi̇̀ndavo Palazdinys Upn.
2. vardu šaukti, kreiptis, minėti: Prasmuko vyrai, o su jais ir užvadintas Bindoku V.Piet. Dažnai tankiai savo mergelę vardeliu užvadýsiu (d.) Pns.
3. Q48, K, DŽ, LzŽ, DrskŽ, Trkn iš anksto pakviesti, paprašyti kur atvykti, dalyvauti: Užvadinti darbininkai J. Ana užvadino svečius J. Užvadi̇̀no muzikas į balių Plng. Muno mama užvadi̇̀no jumis, kad atvažiuotumėt Lkv. Užvadini̇̀ rytoj ant kugelio, ar ne? Gr. Nebebuvo laiko ne karaunos sukelti, ne talkos beužvadinti S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Tuokart nebuvo tos mados trūbų par budynes užsivadi̇̀nti Kl. Jaunasis, užvadinęs[is] savo gentis, jojo jaunosios parvėdlauti S.Dauk.
ǁ NdŽ, KŽ pakviesti kur.
| refl. tr.: Užsivadináu an trobos taukšto [neklusnų vaiką] ir išpėriau Rdn.
4. NdŽ pro šalį einantį pakviesti: Negalėjau užvadint viešnios Rm.
| refl. tr.: Ko užsivadinái tą vaiką? Krš.

krapštýti, krãpšto, krãpštė tr.
1. R303, Sut, K nagais, snapu ar kokiu smailiu įrankiu ką nors knibinėti, rakinėti, kasinėti: Kalvis nutilo ir ėmė krapštyti pypkę V.Mont. Nekrãpštai noselės, ba bus popa (skaudės) OG345. Krapštýk akis su pirštais, rakinėk dantis, kasyk (subinę) pakalą J. Šiaudeliu dantį krapšto Ėr. Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais SD68. Galvą ant pečių nešioji visai ne tam, kad tik nosį krapštytum KrvP(Alvt). Vagis krãpštė žemę, norėdamas rasti pinigų Lzd.
| Žiūrėk, močiutė iš šėputės ir krãpšto (ima ką duoti valgyti) Gs.
^ Varna ankstyboji dantis, vėlyboji akis krãpšto (anksti atsikėlęs jau pavalgęs, vėlai atsikėlęs dar miegūstas) VP49. Tinginys, ir nosį krapštydamas, pirštą nusilaužia LTR(Rk). Nei tavo šašas, nei tu krapštyk (kas tau rūpi) LTR(Bsg).
| refl.: Žiūrėk, kap vištos krapštos Lš.
^ Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto TŽII377. Kam niežti, tas ir tegu krapštos Bsg.
2. šį tą dirbinėti, triūsti, tvarkytis: Ištisinio darbo nėr, tai krãpšto krãpšto Gs. Bekrapštai̇̃ ir per dieną, o galo vis nematyti Mrj.
| refl.: Menkas iš jo darbininkas: krãpštosi, ir tiek Up. Dirbo senis, ką galėjo, krapštėsi apie namus, nė vienos dienos tinginiais nepraleido A.Vencl. Reik gerai krapštytis, jei nori visumet turėti duonos kąsnį Vvr. Krapštaũs, kiek galiu, – jau ir rugius pasėjau Dbk. Koks ten darbas, ale visgi krapštais krapštais aplink saũ Ds. Ona visą rytą krapštosi apie save Ėr.
3. refl. palengva ruoštis, tvarkytis: Na, krapštýkis greičiau, laikas važiuot! VšR. Jau krãpštosi art Ėr. Krãpštės krãpštės, stubukãvo stubukãvo, tai ir nusivėlino Dbk. Krapštos krapštos gudo mėnesį (labai ilgai), kol išeina į darbą Pnd. Kaip ilgai jie ten krapštosi! rš.
4. varyti, raginti, kad eitų: Jei munęs nėkas nekrapštýs, gera valia neisu Užv.
| prk.: Kaip įmanydamas krapštyk iš širdies tavo visokius rūpesnius M.Valanč.
5. refl. eiti, stumtis pirmyn, vykti: Jeigu reikėdavo važiuoti į miestą, kuris buvo už keturių mylių, Mikšas Karnelis krapštydavosi savo arkliukais I.Simon. Krapštykiamos ant namų Šv. Reiks krapštýtis namo Pš. Greičiau krapštýkis iš trobos! Tl. Krapštýkimės, vyrai, toliau – kelio dar ilgas galas Rs. Rytoj krapštýsuos į Salantus Kal. Prieš vandenį su laiveliu buvo sunku krapštytis rš.
| prk.: Vargais negalais iš klasės į klasę Petras krapštos Šll.
6. sunkiai gauti, sunkiai įsigyti: Reikia iš visur tą litą krapštyti, kad vaikui būtų lengviau J.Paukš.
7. ieškoti; duoti: Na, greičiau krapštyk man grašių, žagrėms geležies atvešiu! K.Bink.
8. refl. gyventi, gyvuoti: Ot po biškį dar šep tep krapštaũs Btr.
◊ aki̇̀s krapštýti neduoti ramybės, vis primenant reikalauti: Nekrapštyk tu man akių dėl kokių niekų! Lš. Ataduok užmokesnį, aš nenoriu, kad man aki̇̀s krapštýtų Dkš.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis úodegą krãpšto už pečiaus Ėr.
apkrapštýti tr. K
1. apkasinėti, apžarstyti: Apkrapštýk bulves su pelenais ugniavietė[je] J. Reikia bulvės aparti, pavirš apkrapštyti rš.
2. truputį paviršium krapštyti, kasti: Apkrãpštė darželį lopetos galu ir nori, kad žolynas augtų Ds.
3. refl. apsitvarkyti, apsižiūrėti: Aplink save neapsikrãpšto Ėr.
atkrapštýti tr.
1. K, Š pravalyti krapštant: Priėdusi [kiaulė] ten pat išsimiegojo, potam atkrapštė akis, atsikėlė ir pradėjo knisti ąžuolo šaknis Blv.
2. atknibinėti, atnarplioti: Kol jis atkrapštys užrištas duris! Lp.
| refl. tr.: Kliučius, nieko nesakęs, atsikrapštė pamažu kelniaraikštę BsMtII65.
3. krapštant priartinti: Su lazda atkrapščiau arčiau obalį J.
4. Ėr atskirti, išlaisvinti: Kai ans pradė kibti, tai aš tuo atkrapščiau (perskyriau) Gs.
| refl. intr., tr.: Negaliu nuo jo atsikrapštyti MŽ329. Atsikrapštýkit jūs nuo mane! Vs. Nuo skolų atsivalnyti, atsikrapštýti KII36. Esmu in Tamstą prilipęs, priaugęs, prikepęs; nebeatsikrapštýsiu nuo Tamstos A.Baran. Kaip prisirišė girtas, kad aš kaip galėč nuo jo atsikrapštýti! Ds. Atsikrapštyk (atsitrauk) nuo mano biednos galvos! KrvP(Jnš). Duktė, tai girdėdama, persigando ir nežinojo, kai[p] tėvą atsikrapštýti Jrk77.
5. refl. sunkiai atvykti: Vos ligi jūsų atsikrapščiau Skdv. Kai tie (žandarai) atsikrapštė, tai ničnieko nerado S.Čiurl. Ligonis pasiėmė lazdelę ir atsikrapštė J.Gruš.
6. atidirbti, atsilyginti: Atkrapštys siūdamas Lp.
◊ aki̇̀s atkrapštýti pralavinti, pamokyti: Žmonims dabar yra akys atkrapštomos, visur tų mokyklų pristeigė Plng.
aki̇̀s atsikrapštýti pasidaryti akylam, pastabiam: Atsikrapštyk akis, gal patsai pamatysi, kur gyvulius ganysi KrvP(Ašm).

×dasikrapštýti (hibr.) sunkiai prieiti prie ko, pasiekti: Kol iki namo dasikrapščiau, vos galo negavau rš. Kol ans lig to dasikrãpštė, nemažai vargo padėjo Vvr. Pavargėlis su savo kumelėms dasikrapštė lig miesto BM363.
įkrapštýti
1. tr. K į ką nors krapštyti.
2. refl. sunkiai kur patekti, įkopti: Katė įsikrãpštė pro langelį maltuvėn ir sugraužė sūrį Š. Jis aukštokai įsikrapštė į kalną rš.
| Ji ten įsikrapštė ton gryčiutėn LTR(Kp).
| prk.: Rinko rinko po kelius centus, o dabar jau į didelį piningą ans įsikrapštė Vvr.
3. refl. tr. pamažu, palengva įdirbti (žemę): Gal kaip nebūt inskrapštys tą savo laukelį Dbk.
iškrapštýti tr.
1. K išvalyti krapštant, išrakinėti: Iškrapštýk pypkę J. Grigas iškrapštė pypkę, pastuksėjo ja į stalo kampą ir užsikišo už juostos V.Krėv.
| refl. tr.: Akis išsikrãpštęs pamatė tris blizgančius arklius Jrk132.
^ Išsikrapštyk akis, tadom žiūrėk (sakoma tada, kai kas ko nepamato, apsirinka) Jnšk.
2. krapštant išimti, iškabinti iš vidaus į viršų: Tęvąjį galą riešuto atpjovusiu, kanduolą iškrapštė M.Valanč. Išgeria kraują, iškrapšto iš galvos smegenis ir pameta Blv. Iškrapštýk kiaušinį iš pečkos Srv. Jau kad įleidė šaknį, tai sunku beiškrapštyti J.Jabl.
| Neiškrapštýk (neišbadyk) tu man akių su šakaliu Švnč. Aš tau ir akis iškrapštysiu M.Valanč.
| prk.: Ką mažystėje motina ar mokytojai įdės į jų širdis, to per visą jau amžių nebeiškrapštys rš.
^ Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto PPr55.
| refl. tr., intr.: Rakštis pati išsikrapštis LTR(Kp). Dėl to išsikrapštė jiem (linams) spaliukai Bsg.
| Paduok adatą – reik rakštis išsikrapštýt Pc. Be kuliamojos, kol rankom išsikrapštýsiu grūdagalius iš šiaudų – daug čėso praeis Prng.
3. paieškojus, pasirausus išimti, išieškoti: Jis iškrapštė iš kišenės skarmalą ir nusitrynė veidą rš. Šimas iš Maslausko kišenės visus pinigus iškrapštė ir parėjo namo BsPII299.
| Iškrapštė kišenes ir vietoj aukso ir sidabro rado puodų šukeles BsPII208.
| prk.: Murmėjo Sadukevičius, pykdamas, kad pati iškrapštė (atėmė) iš jo auksinius A.Vien. Matei pats, kad žmonelė pačius paskutinius pinigus iškrapštė (atidavė) I.Simon. Neduok šitam činšei, paskui nebeiškrapštýsi (nebeatsiimsi, nebeatgausi) Ds.
| Jis žino, kaip iš menko nieko pinigo iškrapštyti rš.
| refl. tr.: Išsikrãpštė pinigus iš mazginio Lp. Patašys išsikrapšto iš kišeniaus storą piniginę rš.
4. išraginti, išvaryti: Negali jos iškrapštyti iš namų Ėr. Kai įsikraustys, tai paskui neiškrapštýsi Alk. Iškrapštyk visus vaikus iš kambario Pžrl. Vos ne vos beiškrãpštėme tą nenaudėlį iš savo namų Tl. Nemislyk, vaikeli, čia poniavotis, atsiras, kas tave da iškrãpštąs Vvr. Jie nebepajėgė priešų iš savo žemės iškrapštyti rš. Nebegal iškrapštyt kai utėlės iš kailinių NžR. Kad žemaičiai neiškrapštytų, [gudai] išmūrijo sau ant kalno aukštą bokštą M.Valanč. Aš jį (velnią) visą vasarą negalėjau iš po to akmens iškrapštytie BsPIV80.
5. refl. išsirengti: Lig išsiruoš, lig išsikrapštỹs iš namų, tai jau pietūs Š. Led ant pietų išsikrapštė šieno pjaut Ėr. Kolei išsikrapštys, tai možna du rozai suvaikščiot Skdt. Vos ne vos išsikrapštė mergaitės iš klėties Žem.
6. refl. sunkiai išeiti, išvykti kur: Greičiau man išsikrapštyti iš šitų namų! rš. Susigėdęs išsikrapštė laukan Dr. Galiausiai išsikrapštė į Tilžę rš. Viktoras išsikrapštė iš namų į miestą rš.
7. prikelti: Paskubomis mane iškrapštė iš kieto miego rš.
| refl.: Karšinčius vieną popietį išsikrapštė iš savo guolio ir išklibeno kieman P.Cvir. Išsikrãpštė iš savo lovos Kt.
8. refl. sunkiai, vargingai išlįsti, išlipti, išsikapstyti: Įvažiavo tokian miškan, niekaip negalia išsikrapštýti Kp. Baimė žiūrėt, kokie ten keliai: vos vos išsikrãpštėme Ll. Žmogus iš purvyno negali išsikrapštyti rš.
| prk.: Išsikrapštė iš skolų Jnš. Išsikrãpštė žmogelis iš vargo Vvr. Iš vienos bėdos išsikrapščiaũ, į kitą įpuoliau Grž. Atsargus neprapuls, iš kiekvienos bėdos išsikrapštys KrvP(Ut). Šį kartą jau turėjo pralošti, bet išsikrãpštė Jnš. Šiuom tuom išsikrapščiau [iš ligos] OG266. Bet neišsikrapštė (mirė) Bsg. Šių laikų sąlygomis, visuotinės kapitalizmo krizės laikotarpiu, Anglijos ir Prancūzijos ekonomika nepajėgia išsikrapštyti iš liūno (sov.) rš.
9. sunkiai ką nors padaryti: Vieną žuoganą jau iškrapščiau (išpjoviau) Rod.
| Vaikas vos ne vos liaudį (pradžios mokyklą) iškrapštė (baigė) Žlp.
| refl. tr.: Šitą žemelę galiu da ir aš pats išsikrapštýt (išsidirbti) Vžns.
◊ iš galvõs iškrapštýti prisiversti užmiršti: Antukas savo Lizos niekaip negali iš galvos iškrapštyti rš.
nukrapštýti tr.
1. R, K krapštant nuvalyti ką prikibusį, nugrandyti, nubraukti: Neskusk morkos, tik žemes nukrapštýk Pc. Nukrapštyk šipuliu purvus nuog kamašų Lp. Nenukrapštysi jų kaip utėlių nuo šašo Trs.
| Prikask bulvių ir palik gryčioj, o aš gal kaip nukrapštysiu (nuskusiu) Srv.
| prk.: Nenukrapštys jų (estų) nuo žemės nei vokietis baronas dvarininkas Vaižg.
| refl. tr. prk.: Nu akių nusikrapštýti kaip kokią traškaną reik Šts.
2. krapštant nukelti; nustumti, numesti ką aukštai esantį žemėn: Vabalą, kurs palipa aukštai, nukrapštýkit J. Gali kur nori užsikarti, vis tiek aš tavi, rupke, nukrapštýsiu! Vvr. Obolius nukrapštyti [nuo medžio ilga kartimi] N.
| refl. tr. K, KI25: Nusikrapštė nuo pečių našulį rš.
3. nuvyti, nuvaryti: Nukrapštýk vištas nuo užlaidos Srv. Jis kad užlips ant pečiaus, jo geruoju nenukrapštysi Ėr.
4. refl. sunkiai nulipti: Leiskit, mergelės, leiskit man nusikrapštyti [nuo krosnies] LzP. Kai užkopsi – negreit nusikrapštysi rš. Atėjus svečiam, senis nusikrapštė nuo pečiaus Jnš.
5. refl. tr. nusikratyti kuo: Aš jo negaliu nusikrapštyti N.
6. refl. vargingai kur nuvykti: Reiks kaip nors į Plungę dar nusikrapštýti Kal. Tokiu keliu per dieną vos nusikrãpštė porą mylių Jnš. Mes ilgai netrukome nusikrapštyti ligi miesto rš.
7. vargingai ką padaryti, pabaigti: Kažin kaip dviese nukrapštysim (nukasime) bulves Srv. Gal kaip kalvek ir pievas nukrapštýsme (nupjausime) Mlt.
pakrapštýti
1. tr. truputį krapštyti: Eik radiją pakrapštýt (pasukinėti) Gs. Kerštingumas didėjo lyg ugnis, žarijas pakrapščius Vaižg. Čikas pakrapštė galvą rš. Šeimininkas savo naga pakrapštė dubenį rš. Pakrapštę avilį, tegu moka bites numaldyti Vaižg. Tada meška nulipė nuo pečiaus ir paliepė pakrapštyt vėl vieną ausį BsPII316.
^ Išmoko rašyt teip, kaip gaidys su koja pakrapštýt Ps. Geriau žarijos nekliudyt, ką pakrapštyt (pavojingo daikto geriau neliest – tik bėdos iš to bus) Trgn.
| refl. tr., intr.: Nebėr šieno nė dančiu[i] pasikrapštyt (visai nebėra) Vb. Pilko gyvenimo dulkės, kaip vištai asloje pasikrapščius, sukilo ir uždengė šviesą Vaižg.
2. intr. paieškoti, pasirausti: Jonas Puodžiūnas pakrapštė piniginėje ir išdėjo ant stalo šimto litų banknotą A.Vien.
| refl.: Jis pasikrapštė kišenėje ir ištraukė pasą rš.
3. tr. pastumti tolyn: Jie kartais gėles pakrapšto į pasienį rš.
4. K plg. nukrapštyti 1.
5. refl. nusikratyti kuo: Nu savęs pasikrapštau, lai eita kitur gerti Šts. Pasikrapščiau nu pijokų Šts.
6. intr. kiek padirbėti: Kiek čia pakrapštė, ir vėl guli Sdk. Tik dieną pakrãpšto, rytais ir vakarais nebedirba, kap seniau dirbdavo Lp.
| refl.: Čia namie pasikrapštai, čia laukan minutytei nubėgi, ir vakaras Ds.
7. refl. tr. pasidirbti, pasigaminti: Anas sau kožną daiktą paskrãpšto Vžns.
◊ gálvą (pakáušį) pa(si)krapštýti pagalvoti: Akių paklausk – pamatysi, galvą pakrapštyk – padarysi KrvP(Ds). Da turėsi gerai pakáušį pasikrapštýti Vlkv.
parkrapštýti tr. parvaryti, pargabenti: Kol mes tuos veršius iš laukų parkrãpštėm! Up.
| refl.: Maž auštant parsikrapštė LzP. Kol parsikrapštýsiu ligi namų, ir vakaras ateis Jnš. Kaip bereiks namo parsikrapštyti Kal.
pérkrapštyti tr. K perkelti, pergabenti iš vienos vietos į kitą.
| refl.: Jau ir aš į miestą pársikrapščiau Up.
prakrapštýti tr.
1. K pratrinti, pravalyti ką užsikimšusį, užakusį; pragrandyti, pradraskyti (skylę): Užtraškanojusias akis iš miego prakrapštýk J. Prakrapštęs akis pamatė, kad jau diena I.Simon. Gal čia reik tą [pritvinkusį] pirštą prakrapštýt? Pc. Eik, vaikel, prakrapštýk ravą Km. Sunku paukšteliams prakrapštyti apledėjusį sniegą rš. Jis tuo su kirviu prakrapštė žemę, rado užkastą stiklinę bonkutę Brt.
| refl. tr.: Praskrapštyk ausį, jei užgulta Lp.
2. refl. praleisti kiek laiko ką dirbinėjant, ruošiantis: Kaip atsikelia, dvi valandas prasikrãpšto apie save Ėr. Niekur nebuvau, prasikrapščiau taip apie namus, ir gana Ds.
3. refl. tr. prasiarti (vargingai): Prasikrapštė kiek dirvos ir pasėjo ropes LTR. Tėvas vos vos verčiasi, tą žemės kruopelę (sklypelį) pats su sūnumi prasikrapštydamas J.Paukš.
◊ aki̇̀s prakrapštýti išprusti, apsišviesti: Buvo jaunų ir pagyvenusių, jaunikaičių ir našlių, truputį akis prakrapščiusių ir visai storžievių LzP.
aki̇̀s prasikrapštýti atidžiai pažiūrėti ieškant: Prasikrapštýk aki̇̀s, tada rasi Dkš.
prikrapštýti
1. tr. K prikapstyti prie ko.
2. tr. Š daug prigrandyti, priraupyti.
3. refl. sunkiai prieiti, prisiartinti: Kostia apgraibomis prisikrapštė iki geležinkelio bėgių rš.
sukrapštýti tr.
1. R, K į vieną vietą sukasti, sukapstyti: Skiedras sukrapštyk J.
| refl. N.
2. prk. į vieną vietą suvaryti, suraginti: Pykdama, bardamos vos ne vos sukrapštė kad ir ne visus svečius prie ražančiaus Žem.
3. prk. sunkiai surasti, surinkti, sudaryti, sutaupyti (pinigus): Sukrapštýk, nor ir iš žemės iškask, bet kad man būtų! Btr. Atnešiau skolą, kaip galėdamas sukrapščiau Srv. Šep ne tep sukrapštýsim kelis rublius Lš. Per savo amželį jis nemažai pinigo sukrapštė rš.
| refl. tr. K: Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą rš. Susikrapščiusiu skatiko, pasistatėva pirkaitę rš. Jis … nor … pinigų kiek tiek susikrapštyt RD201. Niekaip negaliu susikrapštýt skatiko Btr.
4. sunkiai, vargingai ką padaryti: Kole trobeles vienas sukrapščiau (pasistačiau) kutare, tai ir rugių nespėjau insisėt Prng.
5. refl. susiruošti: Kolei susikrãpštė, tai ir išaušo, dėl to taip vėlai ir išvažiavo Dbk.
užkrapštýti
1. tr. K krapštant užkelti, užrausti ant ko, užkapstyti.
2. tr. K krapštant uždaryti.
3. tr. prk. uždirbti, sutaupyti: Par visą žiemą tik tus kelis litus tegalėjau užkrapštýti Up. Kol vieną kitą litą užkrapštái, žmogus sveikatą turi padėti Vvr.
| refl. tr.: Žentukas siuva, tai ir užsikrapšto kokį centą Alv. Dabar jau biškį ažsikrapščiau grūdų, pinigų Ut. Dar užsikrapštau duonos dėl pragyvenimo Dbk.
4. tr. krapštant užgesinti: Zokrastijonas užkrapšto bedegdamas tą vieną pačią krikšto žvakelę, kad ubagą láido[ja] Šts.
5. intr. sukelti gaisrą, užkratyti (rūkant pypkę, papirosą): Vaikis pypkininkas landė papastogiais – užkrãpštė, tai ir sudegėm Plt.
6. refl. sunkiai užlipti kur, užsirioglinti: Vos ne vos užsikrãpštė ant bertainio Skr. Kai užsikrapštėva ant vieno kalno, Manis atsiliepė Mš.

tiẽkti, -ia, -ė tr.
1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis rš. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę A1884,74.
| prk.: Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų NdŽ. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis DŽ. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų KŽ. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė BŽII152. Tiekti tinklui elektros VĮ. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą M.Katk. Mokslą tiẽkė KŽ.
^ Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino (raštas) LTsV658(Rm).
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. Rtr, NdŽ ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti Erž. Eita kiaulėms lapų tiẽkti Pj. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam Pln. Muno pačios tiekti̇̀ raiščiai išsibengė Dr. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė S.Dauk. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais S.Dauk. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? A1883,219. Žydai jau taisės Jį (Jėzų) sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių M.Valanč. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė S.Stan.
| refl. tr.: Padargus iš medžio tiẽkdavosi DŽ1. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus BM306(Pvn).
3. NdŽ taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą J. Mama mun kailinius tiẽka Vkš. Senovė[je] kaip ir šiandien daugio[je] vieto[je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk.
4. DŽ, NdŽ ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu KlvrŽ. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė S.Dauk.
5. S.Stan, JI417, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Grd, Rs, Rdn, KlvrŽ, Trk ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę J. Šeimininkė tiẽkia pietus DŽ1. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti DūnŽ. Senoji vakarienę tiẽkė KŽ. Jovalą tiẽkti JI119. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant S.Dauk. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo A.Vien. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais LzP. Kur tiekėma Velykas mokytojui ŽCh254.
^ Tiek (vaišink) žentą ragaišiu ST245.
| refl. tr., intr. NdŽ: Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės Yl. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei Vkš. Tiekės į tą veselę abejūse numūse S.Dauk. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų S.Dauk. Jau dideliai taip, kaip veselė[je] tiẽkės, tik spėti virti Lc. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau Slnt. Ką tu nori, tą tu tiẽkis Bt. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų Skd. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus Lpl. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties Žem.
6. NdŽ pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims (vaikams) ragai auga Krš. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka Žr. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė M.Valanč. Daba gauni radiją tiẽkti Ms.
| prk.: Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų] End.
| refl. tr. NdŽ, DŽ: Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin Jdr. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus Šv. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį End.
| prk.: Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų (vaikų) Krž.
7. refl. DŽ, NdŽ, KŽ, End rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų J. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės], bet vis neprisitieku Plt. Igaunis (pavardė) tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio Jnš. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų Skr. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau Kv. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau NmŽ. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų A1883,109. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti S.Dauk. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius S.Dauk.
^ Tiẽkias kai varna į dausas Vdžg. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo Vvr.
8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs) KŽ.
| refl. TDrVII275, LTR(Klp): Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę] Prk. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti I.Simon. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui LC1887,24.
aptiẽkti, -ia, àptiekė tr. ruošiant valgį apipilti: Aptieksi verdančiu vandeniu grikus ir kepsi pyragą Šts.
atitiẽkti, -ia, ati̇̀tiekė tr., attiẽkti
1. atiduoti: Mortele, tu duok [antklodę], aš tau attiẽksu Slnt.
2. refl. tr. pasiekti, paliesti: O ana tik stalo pakojas galia atsitiẽkti Klk.
įtiẽkti, -ia (į̇̃tiekia), į̇̃tiekė tr.
1. Š, NdŽ, Trš įtaisyti, įgyti, nupirkti, parūpinti: Naujų nebį̇̃tieka arklių, seniejai išdvasiojo Šv. Dar paprašys, ka anam uošvis karvę įtiẽktum Trk. Papunali, įtiẽk mun naujus batus Slnt. Kaip bereik įtiẽkti akinius, dar ka galėčiu matyti Rt. Motyna tevie buvo įtiẽkusi karvę, kam pardevei?! Dov. Kitą kartą kaip kas galėjo įtiẽkti mašinelę Bdr. Geriau būtumi naujos gadynės [avilius] įtiẽkusi DūnŽ. Muno prieteliai, klausykiat munęs ir šiaudinius aulius sau įtiekiat S.Dauk. Pirma pentinų nežinoję, bet pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekę sau ir pentinus uolektinius S.Dauk.
^ Kito į̇̃tiektas daiktas visumet pigus Vvr.
| refl. tr. BzF187, Š, DŽ, KŽ, Trk, Krt, Lks: Teip pat įtiekties repleles patogias ant paėmimo ir parveizėjimo anų dalių žiedinių P. Aš įsi̇̀tiekiau šunį piktą, t. y. pirkau arba užauginau (užsiauginau), o tu sau ašvienius gražius J. Parvažiavo įvairių prekių įsitiẽkęs J.Jabl, NdŽ. Tu gali ir kitus daiktus įsitiekti TP1881,21. Įsitiẽkę visi elektrines radijas Šv. Abudu dirba – i savo numą įsi̇̀tiekė Plng. Buvau įsitiẽkęs i budinkelius, i žemės pustrečio aktaro Kl. Įsi̇̀tiekiau šiltus kailinius Grdm. Vargau, kol arklį įsi̇̀tiekiau Jdr. Neįstengė karvių įsitiẽkties Prk. Jau geras vaikis turėjai būti, ka laikrodį galėjai įsitiẽkti Lkž. Norėjom bičių įsitiẽkti Šlu. Kas jas (bites) tiktai įsitieka, tas vienu metu kartais nu jų trilinkai atgauna, kiek jam kaštavo S.Dauk. Paskiaus stojo į bernus, įsitiekė sau šaudyklę ir vėl šventomis dienomis nuvijo paukščius M.Valanč. Daugybė pasižadėjo tokias lapines kepures įsitiekti A1885,236.
| Todėl mes, lietuviai, turiam įsitiekti savo raštženklius Jn. Lietuvių kalbos mokslo buvau priverstas įsitiekti pats, jau suaugęs Vd.
| prk. End, Šv: Įsi̇̀tiekė vaiką – i po mandrystės DūnŽ. Įsitiẽk da kokius penkis vaikus Jdr.
2. Gršl įsteigti, įkurti: Vyskupas į̇̃tiekė stacijų vietas Šts. Tuokart pat Stanislovas Janovyčia Kęsgailis pas Kražių bažnyčią įtiekė altoriją, katrai pavedė visą Vaiguvą M.Valanč. Į̃tiekė Žemaičių Kalvarijos atlaidus tokie karštie Šts.
| refl. tr.: Blezdinga atlėkdavo iš Daukantų dvaro, kame ji pastogėje buvo įsitiekusi lizdelį rš. Valsčionys, panorėję įsitiekti tokią mokyklą, turi prašyti per prigovorą TS1901,2-3.
3. įduoti, įteikti: Į̃tiekė i mun abrinuką kaip jaučio akį Trk. Šitai, muno myli susiedai, čia aš jums įtiekiau gražią knygelę S.Dauk. Ištraukė tris žuveles ir į̇̃tiekė karaliuo (ps.) Žr.
4. refl. įeiti, įlįsti, įsigauti: Vaikezai įsi̇̀tiekė į motynos uždorį Klp. Tuo tarpu įsitiekė Marė vėl į vidų ir atsigulė ant šiaudinio I.Simon. Palengvu įsitiekiausi į savo kamarelę LC1886,2.
ištiẽkti, -ia, i̇̀štiekė tr.
1. NdŽ, Trk, Lk, Šauk pagaminti valgių, priruošti, išvirti: Po šliūbo – geriejai pietai, labai ištiektà būdavo Rdn. Papjauk avį ir ištiek S.Dauk. Nagi ir matysiu, kaip jis man tuos pietus ištieks Žem.
| Par krikštynas stalai visi ištiekti Šts.
2. ištaisyti, išruošti, suruošti: Tasai ištiekė pakastynes broliui savo ir neilgai karaliavo S.Stan.
| refl. BŽ85: Išsi̇̀tiekėm, nenorėjom [vestuvėse] apsijuokti Rdn. Rado jaunikaitį stoviantį, kaipo būt į kelią išsitiekusį S.Stan.
3. nupirkti, įtaisyti, parūpinti: Jei sau visa ko gailias, ko benorėti, idant jiems (vaikams) ką duotum ar ką ištiektum Jzm. Dar ir trūbus ištiekė par laidotuves Šts.
| refl. tr.: Išsitiẽkęs gyvolius iš to aukso Jdr. Tokiais yra visi tie, kurie tokius drabužius ištiekas, kokių to paties stono žmonys neužžyvo[ja] P.
4. refl. BŽ85 susitvarkyti, išsipuošti: Priš karą išsi̇̀tiekiau [sodybą] Krš. Ale išsitiẽkusi, ale išsitiẽkusi, eik tu, eik, visi dyvijos! Trk.
5. refl. išslinkti, išeiti: Apyvakary, bet saulė dar nebuvo nusileidusi, išsitiekiau iš namų I.Simon. Lėnė, po marškiniais ir basa, tyliai tyliai išsitiekė į priebutį I.Simon.
nutiẽkti, -ia, nùtiekė
1. tr. BzF187, KŽ, Plik nutykoti, sugauti: Vagį bevagantį nū̃tiekiau Prk. Višta, kur pasikavojusi deda, reik nūtiẽkti Prk. Katė nutiekė pelę Prk.
2. refl. Š, KŽ nusiduoti, nusisekti, nusitikti: Mano darbas man yra pasisekęs, nusitiẽkęs KI511. Alus nenusi̇̀tiekė KI521. Nenusitiẽkęs alus KI239.
3. refl. nusiteikti: (Gerai) nusitiẽkęs KI109. Ji šiandie labai gerai buvo nusitiekusi Vaižg. Nenusitiẽkti KII61.
4. refl. nueiti, nuslinkti: Taigi nusitiekiau į aną daržo kampą ir sprandą ištiesusi žiūrėjau, kas ten padėta I.Simon.
patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė
1. tr. NdŽ, Plv, Gršl paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių DŽ1. Ko apyskaitą patiẽkti BŽ108. Kam ieškinį patiẽkti KŽ. Žinių patiẽkti KŽ. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai K.Būg. Skaičių mokinių patiẽkti KŽ. Patiẽkti vakarienę DŽ1. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą Bdr. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių rš. Gal pageidauja [svečias], kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai V.Krėv. Patiekti, pristatyti I. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms], parankiojusi aplei bulbes Skdv.
| Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus VlnE144.
| refl. KŽ.
ǁ ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus NdŽ. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles M.Valanč. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę M.Valanč.
| Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti M.Valanč.
| refl. tr. NdŽ: Ką pasitieksime, tai ir turėsime Vaižg. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium A1884,69(J.Šliūp).
2. tr. SGI154, DŽ1, Akm pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį NdŽ. Patiẽkti sąskaitą NdŽ. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę (tabaką) reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula S.Dauk. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą S.Dauk. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos VlnE146.
| refl. tr., intr. Sut, NdŽ, KŽ, Krš: Ana pasi̇̀tiekė sau obalių J. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave J.Jabl. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi Jdr. Pasitiek drauge keliauti Bru. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui Vaižg. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug M.Katk. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti ps.
| Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti S.Dauk.
3. tr., intr. Sut, Š, DŽ, Sd paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs J. Prastas vaišes tepatiekė ana J. Buvo patiekti̇̀ penki valgiai NdŽ. Ką patiekei pietums? Rs. Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau Trk. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti Grd. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią] Vkš. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) Klp. Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun Varn. Patiekiau vaišes dėl tavęs S.Stan. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti JD1557. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas S.Dauk. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė I. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį M.Valanč. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei A.Vien. Štai pietus mano patiekiau GNMt22,4.
| Jovalo nėra kada patiekti Žem.
^ Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi S.Dauk.
| refl. tr., intr. DŽ, I: Nepasitiekiau nieko dėl svečio J. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi Nv. Mes pasi̇̀tiekėm, mes i suėsiam Trk. Mergelės pačios pasi̇̀tiekia, vyrams išvirk, paduok Grd. Gerų šeimininkių yr, pasi̇̀tieka i skaniai, i gražiai, i švariai Yl. Kūčias pasi̇̀tiekėm Vdk. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasi̇̀tieka, stalai lūžta Trkn. Pasitiẽkčiau [kastinio], ka turėčiau iš ko Pj. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę Slnt. Aš čia pasi̇̀tiekiau tokį didelį balių Šts.
4. tr. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą IM1863,24. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo S.Dauk. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk.
| refl. tr.: Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo Kv. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus BsMtII15. Įsakė jų (medžio taurių) vietoj patiekties stiklo taures M.Valanč. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo A1884,218.
| prk.: Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki? Vaižg.
5. tr. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus J. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę M.Valanč. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti Žem.
| refl. tr.: Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs Vvr. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas M.Valanč. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės M.Valanč.
6. tr. VlnE136 pasakyti.
7. tr. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą Vvr. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs Vvr.
pértiekti tr. perduoti, perteikti, išdėstyti, išsakyti: Istorinė medžiaga pertiekta teisingai, įdomiai rš.
pratiẽkti, -ia, pràtiekė tr. NdŽ
1. NdŽ kiek paruošti.
| refl. NdŽ.
2. DŽ praskaldyti: Bernas išejo medžių duonai pratiẽkti Ll.
3. refl. NdŽ ketinti, rengtis ką padaryti.
pritiẽkti, -ia (pri̇̀tiekia), pri̇̀tiekė tr.
1. I, NdŽ, KŽ parūpinti, prikaupti atsargų, daug įsigyti: Pastatė tus trobesius ir pritiekė plytų ketamai statyti bažnyčiai M.Valanč.
| refl. tr. J, DŽ, NdŽ, Krkl: Prisi̇̀tiekė galybę visokių daiktų Vvr. Prisitiektumei medegos visam amžiui Žem.
2. NdŽ atlikti išankstinius darbus, ko nors priruošti, pritaisyti.
| refl. tr. S.Stan: Prisitiẽksi kiaulėms lapų, lapų prisiskinsi jau šventai dienai Kv. Motriškosios verpas linus, vilnas; dar anos tus darbus dirba ir dienos mete, kad prisitiẽktum gijų pavasariuo austi BM306(Pvn). Nutekėdama turėjo didelį kraitį ir visokių drobužių daugybę buvo prisitiekusi Žem.
3. I, Skr, Als prigaminti, privirti, priruošti (valgio): Ana pri̇̀tiekė valgius svečiams J. Pri̇̀tiekta visokių valgių Krž.
| refl. tr. KlvrŽ: Veselę kelti, turi prysitiẽkti Vn. Visa ko prisi̇̀tiekėm Užv.
4. refl. DŽ, Žv, Kv, Plt, Štk, Tv tinkamai nusiteikti, prisirengti ką daryti: Visa bėda, kol prisitiẽks, t. y. prisirengs dirbti lovas J. Kol tas peselis prisi̇̀tieka, kitas jau seniai tą darbą atliekta Vvr. Neprisi̇̀tiekiau nupirkti, o dabar negal begauti Šts. Nėkaip negaliu prisitiẽkti pas ano nueiti Trkn. Nėkaip neprisi̇̀tieku parsinešti žolių Krtn. Kol aš prisitiẽksiu eiti uogauti – nė uogų nebliks Kl. Kol prisitiẽksi važiuoti, i žiema ateis End.
^ Nėkaip neprisi̇̀tieka kaip senas su jauna žanyties End. Neprysi̇̀tieka kai senas šikti (vlg.) Vn.
5. refl. TDrVII192 tyliai prieiti, prislinkti, prisėlinti: Pikčiurna prisitiekė arčiau I.Simon. Ji prisitiekė prie to paties lango, prie kurio klausydavosi motina Kūnelienė I.Simon.
6. I nutykoti, nusaugoti.
sutiẽkti, -ia, sùtiekė tr.
1. NdŽ, KŽ suruošti, surengti: Eikite nuog manęs prakeikti ing ugnę amžiną, sutiektą velniui Pron.
| refl. NdŽ: Idant prideriai susitiektumiam Pron.
2. pagaminti, pataisyti (ppr. valgį): Namie [karalius] teip pat liepė sutiẽkti visokių valgių del veselės BM284(Erž).
| Sutiẽkti (sutaisyti) reik vaistų Šts.
| refl. tr.: Viešnė liuob susitiẽks (išsikeps) pyragus ir vaišins gaspado[je] Šts.
3. NdŽ sukrauti (ppr. kraitį), sukaupti: Žentas tėvų sutiektą kraitį pragėrė Ggr. Rado didžią daugybę aukso ir sidabro sutiekto senasis rikis S.Dauk. Kunegams sutiekė didžias algas M.Valanč. O ką sutiekei, kieno bus? GNLuk12,20.
| refl. NdŽ.
4. surinkti, sutelkti, sukviesti, suspiesti: Naujus pulkus, nu vaideliotų (žynių) sutiektus, reikėjo vesti S.Dauk.
| refl. tr.: Susitiekė talką ir išvežė mėšlus Šts.
užtiẽkti, -ia, ùžtiekė tr.
1. žr. patiekti 3: Užtiẽkti pietus kalėdninkams Šts.
| Viešnė turėjo stalą užtiẽkti Šts.
2. užprašyti: Ùžtiekė muzikantus šokiams Šts.
3. KŽ netikėtai rasti, užklupti.
4. refl. I.Simon tyliai užslinkti, užlipti.

tiẽkti, -ia, -ė tr.
1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą braukant duoną ir mitalą tiekti S.Dauk. Intendantūra kariuomenei tiekia aprangą ir kitus reikmenis rš. Tiekia šapelis prie šapelio medegą del mokslo apie praeitę A1884,74.
| prk.: Žvėrys tiẽkia žmogui mėsos, kailių, taukų NdŽ. Šuliniui vandenį tiẽkė šaltinis DŽ. Tas malūnas tiẽkė visam miestui miltų KŽ. Elektros energiją tiẽkia artimiausioji elektrinė BŽII152. Tiekti tinklui elektros VĮ. Mokykla tiekė mokiniams liūdesį, ne ką kitą M.Katk. Mokslą tiẽkė KŽ.
^ Balta tiekta, juodu siekta. Kas ją sodino, tas gerai žino (raštas) LTsV658(Rm).
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. Rtr, NdŽ ruošti, gaminti, daryti, taisyti: Žolės nėr, vėl reiks tiẽkti Erž. Eita kiaulėms lapų tiẽkti Pj. Nebreik ne kinkymų betiẽkti gaspadoriuo tam Pln. Muno pačios tiekti̇̀ raiščiai išsibengė Dr. Iš tų pačių lunkų vijo teip pat virves ir numų padargą tiekė S.Dauk. Jei tokia duobė tiekama yra vienai tiktai žiemai, tad pašalius jos išstato mietais S.Dauk. Kamgi turi žmonės dėl ponų neapmokami už savo prakaitavimą tiekti ir taisyti kelius? A1883,219. Žydai jau taisės Jį (Jėzų) sugauti ir tiekė dėl Jo kryžių M.Valanč. Dėl to jau ne slapta, bet regėtinai Dovydui smertį tiekė S.Stan.
| refl. tr.: Padargus iš medžio tiẽkdavosi DŽ1. Vakarais vėjas šniūrus, tiẽkas šiokius netokius pabūklus BM306(Pvn).
3. NdŽ taisyti, siūti: Ana tiẽkė sau drabužius par žiemą J. Mama mun kailinius tiẽka Vkš. Senovė[je] kaip ir šiandien daugio[je] vieto[je] [motriškosios] pačios numie priedėvinį ir išeiginį drabužį sau tiekė S.Dauk.
4. DŽ, NdŽ ruošti (kraitį), kaupti, krauti: Savo dukterie kraitį tiekiáu KlvrŽ. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiuo tiekė S.Dauk.
5. S.Stan, JI417, J.Jabl, Rtr, NdŽ, Grd, Rs, Rdn, KlvrŽ, Trk ruošti valgių, vaišių, virti, gaminti, taisyti: Nètiekiau daugiau valgio dėl svečių, tik pautienę J. Šeimininkė tiẽkia pietus DŽ1. Veselei iš paskutinės turi kuo geriau tiẽkti DūnŽ. Senoji vakarienę tiẽkė KŽ. Jovalą tiẽkti JI119. Mums reik ugnies sau valgius ir gėrimus tiekant S.Dauk. Jokio kito geresnio ar skanesnio valgio jis savo vaikams netiekdavo A.Vien. Ji svečių neišleido be vakarienės, kurią tiekė tarnai, valgomajame skambindami indais LzP. Kur tiekėma Velykas mokytojui ŽCh254.
^ Tiek (vaišink) žentą ragaišiu ST245.
| refl. tr., intr. NdŽ: Kitą kartą žmonys priš Kalėdas tiẽkės Yl. Kaip bengas užsakai, tiẽkas veselei Vkš. Tiekės į tą veselę abejūse numūse S.Dauk. Besergant dar ligonie, tiekės jau į budynę, darė alų, midų S.Dauk. Jau dideliai taip, kaip veselė[je] tiẽkės, tik spėti virti Lc. Tiẽkties nieko nètiekiaus, o jūso nelaukiau Slnt. Ką tu nori, tą tu tiẽkis Bt. Ta čia liūbam jau tiẽkties an tų devynių strovų Skd. O kas bagoti, tiẽksias: dirbs alų, keps pyragus Lpl. Gumbienė pradeda krikštynoms tiekties Žem.
6. NdŽ pirkti, įgyti, įtaisyti, parūpinti: Ko nora, to tiẽka, o tims (vaikams) ragai auga Krš. Ta močiuka skurlelio nė kokio tai siratai nètieka Žr. Elgdamos žmonių papročiu nė kurpių vaikui tiekė, nė naginių raukė M.Valanč. Daba gauni radiją tiẽkti Ms.
| prk.: Jau daugiau veizėkiat, nebtiẽkiat [vaikų] End.
| refl. tr. NdŽ, DŽ: Pernai tiekiáus karvikę, senąją vesu šalin Jdr. Pradėjo visi tiẽkties gelžinius daiktus Šv. Muno tas palitas po bieso, reiks tiẽkties naujį End.
| prk.: Noriat pykiat, noriat netiẽkiatės jų (vaikų) Krž.
7. refl. DŽ, NdŽ, KŽ, End rengtis, ruoštis, ketinti, žadėti ką daryti: Ana tiẽkės atnešti dešrų J. Ir aš tatai tiekúos virti [lapynės], bet vis neprisitieku Plt. Igaunis (pavardė) tiẽkias kirst tuos krūmus nuo mūsų griovio Jnš. Jis jau tiẽkias į Kauną važiuot pas daktarų Skr. Tiekiaus tiekiaus ir nenuvažiavau Kv. Tiekiáus tiekiáus vis nueiti i neprisitiekiau NmŽ. Vytautas tiekėsi Lietuvą vėl atskirti galutinai nuo lenkų A1883,109. Vytenis po savo iškėlimo visuotiniai tiekės lenkams atmonyti S.Dauk. Buvo lietuviai besitieką traukti iš visos galios priš miečeivius S.Dauk.
^ Tiẽkias kai varna į dausas Vdžg. Juo ilgiau tiekýs, juo sunkiau atrodo Vvr.
8. tykoti, taikytis, laukti; sekti: Pūčką užsiliodavęs vagius tiẽkęs (tekęs) KŽ.
| refl. TDrVII275, LTR(Klp): Katė tiekės, tiekės ir capt [pelę] Prk. O Juris jau tiekiasi prie mamuko lovos. Kaži, ką jis dabar nori pavogti I.Simon. Svetimasis tiekėsi jam 50 žingsnių paskui LC1887,24.
aptiẽkti, -ia, àptiekė tr. ruošiant valgį apipilti: Aptieksi verdančiu vandeniu grikus ir kepsi pyragą Šts.
atitiẽkti, -ia, ati̇̀tiekė tr., attiẽkti
1. atiduoti: Mortele, tu duok [antklodę], aš tau attiẽksu Slnt.
2. refl. tr. pasiekti, paliesti: O ana tik stalo pakojas galia atsitiẽkti Klk.
įtiẽkti, -ia (į̇̃tiekia), į̇̃tiekė tr.
1. Š, NdŽ, Trš įtaisyti, įgyti, nupirkti, parūpinti: Naujų nebį̇̃tieka arklių, seniejai išdvasiojo Šv. Dar paprašys, ka anam uošvis karvę įtiẽktum Trk. Papunali, įtiẽk mun naujus batus Slnt. Kaip bereik įtiẽkti akinius, dar ka galėčiu matyti Rt. Motyna tevie buvo įtiẽkusi karvę, kam pardevei?! Dov. Kitą kartą kaip kas galėjo įtiẽkti mašinelę Bdr. Geriau būtumi naujos gadynės [avilius] įtiẽkusi DūnŽ. Muno prieteliai, klausykiat munęs ir šiaudinius aulius sau įtiekiat S.Dauk. Pirma pentinų nežinoję, bet pradėjusys su vokyčių meldžionimis kariauti, įtiekę sau ir pentinus uolektinius S.Dauk.
^ Kito į̇̃tiektas daiktas visumet pigus Vvr.
| refl. tr. BzF187, Š, DŽ, KŽ, Trk, Krt, Lks: Teip pat įtiekties repleles patogias ant paėmimo ir parveizėjimo anų dalių žiedinių P. Aš įsi̇̀tiekiau šunį piktą, t. y. pirkau arba užauginau (užsiauginau), o tu sau ašvienius gražius J. Parvažiavo įvairių prekių įsitiẽkęs J.Jabl, NdŽ. Tu gali ir kitus daiktus įsitiekti TP1881,21. Įsitiẽkę visi elektrines radijas Šv. Abudu dirba – i savo numą įsi̇̀tiekė Plng. Buvau įsitiẽkęs i budinkelius, i žemės pustrečio aktaro Kl. Įsi̇̀tiekiau šiltus kailinius Grdm. Vargau, kol arklį įsi̇̀tiekiau Jdr. Neįstengė karvių įsitiẽkties Prk. Jau geras vaikis turėjai būti, ka laikrodį galėjai įsitiẽkti Lkž. Norėjom bičių įsitiẽkti Šlu. Kas jas (bites) tiktai įsitieka, tas vienu metu kartais nu jų trilinkai atgauna, kiek jam kaštavo S.Dauk. Paskiaus stojo į bernus, įsitiekė sau šaudyklę ir vėl šventomis dienomis nuvijo paukščius M.Valanč. Daugybė pasižadėjo tokias lapines kepures įsitiekti A1885,236.
| Todėl mes, lietuviai, turiam įsitiekti savo raštženklius Jn. Lietuvių kalbos mokslo buvau priverstas įsitiekti pats, jau suaugęs Vd.
| prk. End, Šv: Įsi̇̀tiekė vaiką – i po mandrystės DūnŽ. Įsitiẽk da kokius penkis vaikus Jdr.
2. Gršl įsteigti, įkurti: Vyskupas į̇̃tiekė stacijų vietas Šts. Tuokart pat Stanislovas Janovyčia Kęsgailis pas Kražių bažnyčią įtiekė altoriją, katrai pavedė visą Vaiguvą M.Valanč. Į̃tiekė Žemaičių Kalvarijos atlaidus tokie karštie Šts.
| refl. tr.: Blezdinga atlėkdavo iš Daukantų dvaro, kame ji pastogėje buvo įsitiekusi lizdelį rš. Valsčionys, panorėję įsitiekti tokią mokyklą, turi prašyti per prigovorą TS1901,2-3.
3. įduoti, įteikti: Į̃tiekė i mun abrinuką kaip jaučio akį Trk. Šitai, muno myli susiedai, čia aš jums įtiekiau gražią knygelę S.Dauk. Ištraukė tris žuveles ir į̇̃tiekė karaliuo (ps.) Žr.
4. refl. įeiti, įlįsti, įsigauti: Vaikezai įsi̇̀tiekė į motynos uždorį Klp. Tuo tarpu įsitiekė Marė vėl į vidų ir atsigulė ant šiaudinio I.Simon. Palengvu įsitiekiausi į savo kamarelę LC1886,2.
ištiẽkti, -ia, i̇̀štiekė tr.
1. NdŽ, Trk, Lk, Šauk pagaminti valgių, priruošti, išvirti: Po šliūbo – geriejai pietai, labai ištiektà būdavo Rdn. Papjauk avį ir ištiek S.Dauk. Nagi ir matysiu, kaip jis man tuos pietus ištieks Žem.
| Par krikštynas stalai visi ištiekti Šts.
2. ištaisyti, išruošti, suruošti: Tasai ištiekė pakastynes broliui savo ir neilgai karaliavo S.Stan.
| refl. BŽ85: Išsi̇̀tiekėm, nenorėjom [vestuvėse] apsijuokti Rdn. Rado jaunikaitį stoviantį, kaipo būt į kelią išsitiekusį S.Stan.
3. nupirkti, įtaisyti, parūpinti: Jei sau visa ko gailias, ko benorėti, idant jiems (vaikams) ką duotum ar ką ištiektum Jzm. Dar ir trūbus ištiekė par laidotuves Šts.
| refl. tr.: Išsitiẽkęs gyvolius iš to aukso Jdr. Tokiais yra visi tie, kurie tokius drabužius ištiekas, kokių to paties stono žmonys neužžyvo[ja] P.
4. refl. BŽ85 susitvarkyti, išsipuošti: Priš karą išsi̇̀tiekiau [sodybą] Krš. Ale išsitiẽkusi, ale išsitiẽkusi, eik tu, eik, visi dyvijos! Trk.
5. refl. išslinkti, išeiti: Apyvakary, bet saulė dar nebuvo nusileidusi, išsitiekiau iš namų I.Simon. Lėnė, po marškiniais ir basa, tyliai tyliai išsitiekė į priebutį I.Simon.
nutiẽkti, -ia, nùtiekė
1. tr. BzF187, KŽ, Plik nutykoti, sugauti: Vagį bevagantį nū̃tiekiau Prk. Višta, kur pasikavojusi deda, reik nūtiẽkti Prk. Katė nutiekė pelę Prk.
2. refl. Š, KŽ nusiduoti, nusisekti, nusitikti: Mano darbas man yra pasisekęs, nusitiẽkęs KI511. Alus nenusi̇̀tiekė KI521. Nenusitiẽkęs alus KI239.
3. refl. nusiteikti: (Gerai) nusitiẽkęs KI109. Ji šiandie labai gerai buvo nusitiekusi Vaižg. Nenusitiẽkti KII61.
4. refl. nueiti, nuslinkti: Taigi nusitiekiau į aną daržo kampą ir sprandą ištiesusi žiūrėjau, kas ten padėta I.Simon.
patiẽkti, -ia (pàtiekia), pàtiekė
1. tr. NdŽ, Plv, Gršl paduoti, pateikti: Patiẽkti daug naujų prekių DŽ1. Ko apyskaitą patiẽkti BŽ108. Kam ieškinį patiẽkti KŽ. Žinių patiẽkti KŽ. [A. Becenbergerio 70 metų] sukaktuvėms buvo paruoštas tam tikras šventinis spaudinys, kuriam patiekė straipsnių 27 mokslo vyrai K.Būg. Skaičių mokinių patiẽkti KŽ. Patiẽkti vakarienę DŽ1. Veselė parvažiavo, jaunoji pàtiekė stalą Bdr. Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių rš. Gal pageidauja [svečias], kad jam kambarin būtų patiekti valgiai ir gėrimai V.Krėv. Patiekti, pristatyti I. Vakare aš žolių pàtiekiau [kiaulėms], parankiojusi aplei bulbes Skdv.
| Kam viežlyba motė patiekta esti, ta yra mielesnė už brangiausius žemčiūgus VlnE144.
| refl. KŽ.
ǁ ko nors parūpinti: Bitelės mums patiẽkia vaško ir medaus NdŽ. Dominikonys pripirko gan kningų ir patiekė reikalingas mokslinyčiai pabūkles M.Valanč. Matušele, duok man ką nor, patiek man jupelę ar skepetelę M.Valanč.
| Išsimanė dar mūro bažnyčią jiems patiekti M.Valanč.
| refl. tr. NdŽ: Ką pasitieksime, tai ir turėsime Vaižg. Vytautas nenorėjo, kad valdystė Lietuvos panyktų: jis pasitiekė pats palikti karalium A1884,69(J.Šliūp).
2. tr. SGI154, DŽ1, Akm pataisyti, paruošti, parengti: Aš tau patiẽksiu tinkamesnį guolį NdŽ. Patiẽkti sąskaitą NdŽ. Bet vieni ir antri nežinodami, kaip tą žolę (tabaką) reik taupyti ir gerbti bei patiekti, tankiai nusto[ja] ne vien kašto, bet ir darbas per veltui prapula S.Dauk. Grūdus obulų, grūšų, vyšnių ir slyvų reik sėti į dirvą, tam patiektą S.Dauk. Mes buvom laikyti kaip avys, užmušti patiektos VlnE146.
| refl. tr., intr. Sut, NdŽ, KŽ, Krš: Ana pasi̇̀tiekė sau obalių J. Pasitiek – aš šiandien būsiu pas tave J.Jabl. Tus marškinius, viską turėjom pasitiẽkti, verpti, austi Jdr. Pasitiek drauge keliauti Bru. Lietuvės visos geros šeimininkės, – turėjo visa to pastitiekusios ne tik visam amžiui, dar ir vaikams kraičiui Vaižg. Šeimininkės turi pasitiekti kiek reikia puodų ir dubinių, nes darbymetyje jų prireikia daug M.Katk. Žemaitis jau nebeprisileido [velnio] – pasitiekė švęsto vandens ir tuočės drąsiai pradėjo šnekėti ps.
| Rado visą savo giminę ir gentis pasitiekusius pirmiau mirti nekaip vergais krikščionių lenkų tapti S.Dauk.
3. tr., intr. Sut, Š, DŽ, Sd paruošti, pagaminti (valgį), sutaisyti (vaišes): Jei patiẽksi jam gerus pietus, tai jis atvažiuos pas tavęs J. Prastas vaišes tepatiekė ana J. Buvo patiekti̇̀ penki valgiai NdŽ. Ką patiekei pietums? Rs. Esi privalgęs šiandien, didliai skaniai patiekiau Trk. Ne an kožno žygio (karto) pàtiekiu valgyti Grd. Sėmeninę reik patiẽkti [per gavėnią] Vkš. Pinikes liuob patiẽkti ir omama (senelė) Klp. Ana neturėjo iš kur ten patiẽkti mun Varn. Patiekiau vaišes dėl tavęs S.Stan. Bėda, kol patiekiau, bėda, kol sukviečiau, dar didesnis rūpesnėlis, kad reik išvaryti JD1557. Buvo patiektas valgis su gėryne, stypa vadinamas S.Dauk. Didžią ugnį sukurti ir pietus patiekti liepė I. Rasi ir alkani este, reik patiekti valgį M.Valanč. Nieko skanesnio nepatiekė ir vakarienei A.Vien. Štai pietus mano patiekiau GNMt22,4.
| Jovalo nėra kada patiekti Žem.
^ Duoną vienas surieksi, bet vienas nepatieksi S.Dauk.
| refl. tr., intr. DŽ, I: Nepasitiekiau nieko dėl svečio J. Sočia tura turėti visko pasitiẽkusi Nv. Mes pasi̇̀tiekėm, mes i suėsiam Trk. Mergelės pačios pasi̇̀tiekia, vyrams išvirk, paduok Grd. Gerų šeimininkių yr, pasi̇̀tieka i skaniai, i gražiai, i švariai Yl. Kūčias pasi̇̀tiekėm Vdk. Daba, kad jau yr koks balius, jau gerai pasi̇̀tieka, stalai lūžta Trkn. Pasitiẽkčiau [kastinio], ka turėčiau iš ko Pj. Ateik, ka gerai būsiam pasitiẽkę Slnt. Aš čia pasi̇̀tiekiau tokį didelį balių Šts.
4. tr. įgyti, įtaisyti: Skiautes sumazgęs, patiekiau ilgą juostą IM1863,24. Reik turėti ar ypačiai patiektą gelželę dėl iškėlimo kelmo S.Dauk. Jūs dar pirm spietamo čėso turiat sau tiek aulių patiekti, kiek jūs tą metą vilatės spietlių gauti S.Dauk.
| refl. tr.: Kas turėjo kokį pasitiẽkęs vežimą, su tokiu važiavo Kv. Tą pamokęs pasitiekti sau stakles, nytis, skietą ir kitus prie audimo reikalingus padargus BsMtII15. Įsakė jų (medžio taurių) vietoj patiekties stiklo taures M.Valanč. Norint gi kokį daiktą pasitiekti, reikia darbo A1884,218.
| prk.: Gerai bent, kad vaikus myli, kodėl gi pagalios savo nepasitieki? Vaižg.
5. tr. pasiūti, pasiūdinti: Patieksiu sau batus J. Tėvas patiekė jam margai dryžą jupilelę M.Valanč. Jai ir miego tankiai trūksta, jeigu prispiria reikalas kokį drobužį patiekti Žem.
| refl. tr.: Nėra mudos anam drabužį pasitiekti, nuperki klumpius, veizėk jau ir nudrengęs Vvr. Pasitiekė sau šikšnų krepšį, visas ubago pabūkles ir vaikščiojo kur tinkamas M.Valanč. Šarkus patiekės trumpus, nebjuosės M.Valanč.
6. tr. VlnE136 pasakyti.
7. tr. pačiupti, sugauti: Pàtiekiau vagį belendant pro langą Vvr. Valkiokis tu čia, ka aš patiẽksu, tuokart doros nebūs Vvr.
pértiekti tr. perduoti, perteikti, išdėstyti, išsakyti: Istorinė medžiaga pertiekta teisingai, įdomiai rš.
pratiẽkti, -ia, pràtiekė tr. NdŽ
1. NdŽ kiek paruošti.
| refl. NdŽ.
2. DŽ praskaldyti: Bernas išejo medžių duonai pratiẽkti Ll.
3. refl. NdŽ ketinti, rengtis ką padaryti.
pritiẽkti, -ia (pri̇̀tiekia), pri̇̀tiekė tr.
1. I, NdŽ, KŽ parūpinti, prikaupti atsargų, daug įsigyti: Pastatė tus trobesius ir pritiekė plytų ketamai statyti bažnyčiai M.Valanč.
| refl. tr. J, DŽ, NdŽ, Krkl: Prisi̇̀tiekė galybę visokių daiktų Vvr. Prisitiektumei medegos visam amžiui Žem.
2. NdŽ atlikti išankstinius darbus, ko nors priruošti, pritaisyti.
| refl. tr. S.Stan: Prisitiẽksi kiaulėms lapų, lapų prisiskinsi jau šventai dienai Kv. Motriškosios verpas linus, vilnas; dar anos tus darbus dirba ir dienos mete, kad prisitiẽktum gijų pavasariuo austi BM306(Pvn). Nutekėdama turėjo didelį kraitį ir visokių drobužių daugybę buvo prisitiekusi Žem.
3. I, Skr, Als prigaminti, privirti, priruošti (valgio): Ana pri̇̀tiekė valgius svečiams J. Pri̇̀tiekta visokių valgių Krž.
| refl. tr. KlvrŽ: Veselę kelti, turi prysitiẽkti Vn. Visa ko prisi̇̀tiekėm Užv.
4. refl. DŽ, Žv, Kv, Plt, Štk, Tv tinkamai nusiteikti, prisirengti ką daryti: Visa bėda, kol prisitiẽks, t. y. prisirengs dirbti lovas J. Kol tas peselis prisi̇̀tieka, kitas jau seniai tą darbą atliekta Vvr. Neprisi̇̀tiekiau nupirkti, o dabar negal begauti Šts. Nėkaip negaliu prisitiẽkti pas ano nueiti Trkn. Nėkaip neprisi̇̀tieku parsinešti žolių Krtn. Kol aš prisitiẽksiu eiti uogauti – nė uogų nebliks Kl. Kol prisitiẽksi važiuoti, i žiema ateis End.
^ Nėkaip neprisi̇̀tieka kaip senas su jauna žanyties End. Neprysi̇̀tieka kai senas šikti (vlg.) Vn.
5. refl. TDrVII192 tyliai prieiti, prislinkti, prisėlinti: Pikčiurna prisitiekė arčiau I.Simon. Ji prisitiekė prie to paties lango, prie kurio klausydavosi motina Kūnelienė I.Simon.
6. I nutykoti, nusaugoti.
sutiẽkti, -ia, sùtiekė tr.
1. NdŽ, KŽ suruošti, surengti: Eikite nuog manęs prakeikti ing ugnę amžiną, sutiektą velniui Pron.
| refl. NdŽ: Idant prideriai susitiektumiam Pron.
2. pagaminti, pataisyti (ppr. valgį): Namie [karalius] teip pat liepė sutiẽkti visokių valgių del veselės BM284(Erž).
| Sutiẽkti (sutaisyti) reik vaistų Šts.
| refl. tr.: Viešnė liuob susitiẽks (išsikeps) pyragus ir vaišins gaspado[je] Šts.
3. NdŽ sukrauti (ppr. kraitį), sukaupti: Žentas tėvų sutiektą kraitį pragėrė Ggr. Rado didžią daugybę aukso ir sidabro sutiekto senasis rikis S.Dauk. Kunegams sutiekė didžias algas M.Valanč. O ką sutiekei, kieno bus? GNLuk12,20.
| refl. NdŽ.
4. surinkti, sutelkti, sukviesti, suspiesti: Naujus pulkus, nu vaideliotų (žynių) sutiektus, reikėjo vesti S.Dauk.
| refl. tr.: Susitiekė talką ir išvežė mėšlus Šts.
užtiẽkti, -ia, ùžtiekė tr.
1. žr. patiekti 3: Užtiẽkti pietus kalėdninkams Šts.
| Viešnė turėjo stalą užtiẽkti Šts.
2. užprašyti: Ùžtiekė muzikantus šokiams Šts.
3. KŽ netikėtai rasti, užklupti.
4. refl. I.Simon tyliai užslinkti, užlipti.

kélti, kẽlia, kė́lė
I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą.
1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kė́liau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu kaip ir paprastų lėktuvų sparnuose atsiranda statmena keliamoji jėga EncIX1254. Rankos keliamasis raumuo rš. Keliamasis kranas nuleidinėja jiems plytas E.Miež. Sukant keliamąsias rankenas važiuojamasis ir lauko ratai pakyla į aukščiausią padėtį rš. Hidraulinis keliamasis mechanizmas rš. Keliamoji svirtis rš.
2. išlaikyti, atlaikyti kokį sunkumą (spaudžiant kam žemyn); nešti ant savęs, ant savo paviršiaus: Ledas jau ir gyvulį gali kelt Lš. Karolių kaklai nekelia Žem. Ledas visur jau kẽlia Rm. Balos paviršius tik žmogų kẽlia (su arkliais neįvažiuoja) Kp. Ledas nei kẽlia, nei lūžta Tvr. Pašalimas buvo didelis – jau kė́lė žmogų Vvr. Na, ir kelias dabar – nei kẽlia, nei laužia Alk. Pašoliu arklį kéla Als. Žiema buvo speiguota ir visur kelanti S.Dauk. Žemė kelia žolę, žolė kelia rasą J.Jabl(Rm). Kad tave, berneli, žemelė nekeltų TŽII331. Ašaružių žemužė nekėlė JV862. Kad nemirtų – žemė nekeltų, kad negimtų – svieto nebūtų Lnkv. Oi kad tave, senas diedai, žirgelis nekeltų TŽI229. Pas mus šiemet obuolių – šakos nèkelia Ds.
| prk.: Rankos nèkela darbų (per daug darbų) Šts. Iš baimės rankos nutirpę nèkelia veikt Švnč. Gėrėm, kiek galva kėlė Vlkv. Anas geria arielką, ale ir kelia (nepasigeria, daug gali išgerti) Arm. Jo kaklas skolų nèkelia, o pats girtauja Lš. Mano širdis nèkelia dabot in alkaną žmogų Prng. Mėsos nė akys nekėlė B.
3. SD274 kentėti, kęsti: Bėdą ar sielvartą kartu su kuo kélti (kentėti) BŽ133. [Kerštą] jis vienas apsiėmė kelti BPI422.
4. dėti, nešti ką į aukštesnę ar į kitą vietą: Kelk maišą į ratus Pn. Matai, kokių gabalų pilna žemė pritrupinta! Ko galo negavau bekeldamas į dangų ps. Sėmenis kélti (linų galvanas į kurtinį, salyklinį dėti džiovinti) Kv. Kélk klėtin maišą nuo prieklėčio Kp. Kėliau kojas kilpelėse, rankas kamanose Rdm.
5. duoti kam aukštesnę padėtį, daryti, kad kiltų: Mes visada tvirtai ir drąsiai kelsime savo vėliavą anksčiau už kitus rš. Iškili krūtinė juda, lyg iš apačios kas ją keltų P.Cvir. Ir kėlė motina ant rankų į saulę būsimąjį žmogų E.Miež. Eit mergelė verkdama, rankas aukštyn keldama KlpD89. Eina koją už kojos keldamas Skd. Kaip beita (beeina)? – Kaip koją kelu, teip ir eita (eina) Nt. Kai ažgro[jo], tai net kojas kẽlia Ml. Ei, žirgai, žirgeli, mano juodbėrėli, kaip aš josiu pas mergelę, kelk aukštai galvelę JV128. Du karveliai klane gėrė, gerdami dūmojo: „Ar mum gerti, ar negerti, ar sparneliai kelti?“ Gdr. Galvą skauda, net plaukus kelia Švnč. Kelkit kardus, muškit būgnus, štai kur mano bernužis JD992. Negali nuskint, toj obelis kelia šakas aukštyn BsPIV93. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia, juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia A.Baran.
| Upė ledą jau kẽlia (vanduo kyla) Kp. Kurmiai kelia daržus Lnk. Speigas kelia kraukšlį Trš. Ė! pradė[jo] kurmis, žemes keldamas, artintis prie lizdo BsPII22. Saulė motulė kėlė [rugių daigelius] į dangų E.Miež.
| Statmuo į duotąją tiesę keliamas Mš.
| prk.: Kad šneka, net gryčią kelia (labai balsiai šneka) Ds.
^ Kas aukštai nosį kelia, į adveriją nusimuša (sakoma išdidžiam žmogui) Rz. Juo katę glosto, juo uodegą kelia Sch84. Katė glostoma kuprą kelia B.
6. refl. lipti, kilti aukštyn: Baltas rūkas kelias ties tamsia pakalne S.Nėr. Iš pievų kėlėsi rūkas V.Myk-Put. Pilka migla nuo šaltinėlio kėlės V.Myk-Put. Dūmai kelias aukštyn R39. Kelias juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis LTR(Srj). Vanduo keliasi viršun ledo TŽIII342. Dėl žento kelkis į dangų, dėl marčios lįsk į žemę Bsg. Kiek įmini, tiek kelias tas molis Skr. O kitos bitys tujaus paskui judvims iš aulio kelias, ir staiga visas spietlius šalin leka S.Dauk. Migla kėlėsi nuo žemės CII122.
| Takelis kėlėsi į kalną rš. Ant aušros kad saulė artinas, kelias anoji žvaizdė, kurią aušros žvaizde vadina DP502.
| prk.: Kap ėmė rėkt, net namai kelias Arm.
| refl.:
^ Nesikelk su gandrais, su varnoms nukrisi Vl. Neskelk aukščiau savo nosies (nesididžiuok) LTR(Ds).
7. nuimti: Kels nu galvelės rūtų vainikelį, maus nu pirštelio sidabro žiedelį KlpD60.
ǁ nukaisti nuo ugnies: Kelsiu – išvirė bulbės Ėr.
8. kabinti, imti nuo vyrių (duris, langą, vartus…): Norėjom duris kelti, bet jis pats pasidavė Lnkv.
9. refl. nusilupti, nuaugti, nueiti (apie nagus): Iš nušalimo nagai kelas žemėn Šts.
10. arti, plėšti: Mas jau baigam kélti pūdymą Užv. Jaunas artojas kelia dirvoną, niūksi ant kuino, dainą niūniuoja J.Jan. Dvaro dirvos dar nekeltos LzP. Vieversys užgiedojo, reikia aštrint noragus ir eit kelt laukus Lz. Kai aš nueisiu tokioj šaly, kur dirvonus kelia NS995. Oi, katinai, katinėli, ko dirvonų nekėlei, ko linelių nesėjai? Vaižg.
keltinai̇̃ adv.: Keltinai̇̃ sėti batviniai tokie buvo: sėji iš rankos, vos po keturių savaičių pararsi (padarysi ežias) Šts.
II. tr. aukštinti, didinti, stiprinti.
1. daryti ką aukštesnį, pakilesnį: Kareivio turia būti krūtinė kelta Šts. Dabar vėl mada keltais pečiais (apie drabužius) Sdk.
2. prk. daryti ką labiau gerbiamą, garsinti: Pas mus geri žmonės keliami Žem. Tas mergaites anie be galo kéla Slnt.
3. prk. skirti ką į aukštesnes pareigas, į aukštesnę vietą: Ar galėjo ciecorius be žinios popiežiaus į karalius ką kelti? S.Dauk.
4. refl. prk. pūstis, didžiuotis: Jis žino, kad motė aukštai keliasi I.Simon. O motina juk visada sako: „Nesikelk, vaikeli, nesikelk! Kas aukštyn šoka, žemyn krinta!“ I.Simon. Anas jau per daug viršun kelias Prng.
5. prk. siūlyti rinkti: Bus keliami kandidatai į vietinių tarybų valdžios organų deputatus (sov.) sp. Kelti kandidatus į Seimą sp.
6. prk. aukštinti, stiprinti, didinti: Kelkite naftos gavimo ir perdirbimo tempus! rš. Ar nuneši mane į uošvelę, ar kelsi šlovę pas mergelę? LTR(Pun). Antrąją [dukterį] kelia (didina metus), o vyresniąją mina (mažina metus) Antz. Kelti laipsniu (mat.) rš.
| Šitoj aukštai keliama dainelė, reikia jai aukšto balso Prng.
7. gerinti, plėsti: Dažnas tarpueilių purenimas kelia derlių sp.
| refl.: Yra kėlusys Klaipėda, palyginti su vokyčių laikais Plng.
8. prk. girti: Įteikdamas [dovanas] kiekvienas kėlė savo dovanos nepaprastumą J.Balč.
III. statyti.
1. tr. padėti kam atsistoti, daryti, kad stovėtų, statyti: Po ligos dar visą mėnesį karvę kélti gavom Trg. Pavasarį, būdavo, gyvulius kelia (patys nepajėgia atsistoti) Skrd. Kelamos karvės bloga varškė S.Dauk. Ko nekeliat mumis jaunas iš balto stalelio? Žem.
| Man tėvelis nepaklausė, neatėjo svirties keltų NS85(Vb). Bet prireikus jis ir mūrininką pavaduoja, ir zėdus traukia, ir sparus kelia I.Simon.
| Mergos išejo linų kelti (rinkti nuo pievos atsistovėjusių linų) Ll.
2. intr. stotis (parvirtus, sėdėjus): Komanduojant: kelk! – greitai atsikelti ir taisyklingai atsistoti rš. Ir kėlęs aukščiausias byskupas vidurin klausė DP158.
^ Į klaną puolęs, sausas nekelsi J.Jabl.
| refl.: Kelkis iš tos pelkės Šts. Parpuolei, ale kelkis P. Kelkitės, viešnelės, iš to suolelio JD1495. Šeimyna kėlėsi nuo stalo A.Vencl.
^ Į balą puolęs, sausas nesikelsi Kbr.
3. intr. R39 stotis, lipti iš guolio pabudus iš miego, pagijus iš ligos: Aš gulu vėlai, o kelù anksti J. Kas anksti kelia, tas dantis krapšto Bsg. Pūguotą dieną zuikis nekela Šts. Jis kelia saulei netekėjus E.Miež. Kelkite, kelkite, kelkite… varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia V.Kudir. Cyrulis čiurkščio[ja] – kélk! J. Tėvai, kelk, tėvai! P.Cvir. Dviejų daiktų žmogus niekad negailėjo: kad anksti kėlė, apmaudoj tylėjo rš. Žmogau, kelk, vilks dabar būt tave papjovęs BsPI9. Anksti už tai gulė ir vėlai kėlė Jrk64. Dar gaideliai negiedojo, kaip mamužė kėlė KlpD18. Anksti rytą kėliau, vandenėlio ėjau JV6. Kelk, seserelė, mano viešnelė, ar dar tu neišmiegojai? StnD20. Kelsi rytelį te nekeliama, kursi ugnelę neraginama JV949. Jam nerūpėjo rytelį kelti JV986. Tik jam rūpėjo rytelis kelti, pentinužiai nušveisti JD174. Bagočiaus mergelė kėlus dejavo, o vargo mergelė dirbus dainavo Klvr. Išėjo lig nekėlęs (labai anksti) Rt. Sakė mane kaimynėliai anksti nekelanti JD39. Jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebgulinčiūsius M.Valanč. Jau diena, keliamas laikas Rm. Buvo pats keliamasis laikas J.Jabl. Anksti kėlus … reiks mums žirgus pasišerti KlvD7. Anksti rytą keldamai, baltą burną prausdamai stovi bernytis prie šalies KlvD324. Vėlai kėlęs, dirbsi susivėlęs LTR(Zp).
| refl. SD406, R, K: Močiutė kė́lės anksti rytelį Sn. Kelkis nedrybsojęs! J(Ds). Kelkis, berneli, negulėk ir atsikėlęs nestovėk! Brb. Jurgeli, jog tu žadėjai kelties lig su tamsa Slnt. Kelkis, kelkis, mergužėle, vesk žirgelį in rūtų darželį Gg. Jai nerūpėjo rytelį kéltis Vb. Kélkis kultų! Skp. Kelkisi, motule! Mrc. Keliẽs (kelkis), martele! Dsn. Keliesa, martele, iš aukšto svirnelio NS621(Kpr). Keliesi, tetušėl, tujai ilgai miegi NS331(Ppl). Kelies, Viešpatie, kodrin miegsi? DP79. Būt [taip anksti dar] nesikelta, kad nebūt atsibaladojęs Lp. Gulėt … per vienus metus niekad nekelantis DP11. Ką tau pridės ankstie kėlusys? Slnt. Kas rytą keldamos į senatvę įmini Sim. Gyventi kelias senas Vilnius A.Vencl. Saulužė anksti kėlės RD27.
| Įsirgęs atgulė ir daugiau nebesikėlė M.Valanč. Vieną rytą ir Taučiuvienė nebesikėlė (susirgo) Vaižg.
4. intr. Mž244, BPII38 atgyti (iš numirusių): Tuojaus ta pana kėlė sveika BsMtI18.
| refl.: Neskels kaulai didžiavyrių iš senelių kapo A.Baran. Ką jau besivers juoda žemytėlė, ką jau besikels mano motinėlė NS1308(Brž). Iš numirusių keltis SD454. Trečią dieną kelsis iž numirusių DP212.
5. tr. prk. statyti aikštėn, prieš akis; nurodyti, duoti svarstyti, vykdyti: Šito klausimo aš nė nekelsiu Ašb.
6. refl. prk. atgyti, atstatyti savo padėtį: Amžiais pavergta kelias tėvynė; jos atgimimą jaučia dvasia Mair. Iš vargo kėlėsi šalis, išaugt lig saulės pasiryžus K.Kors. Griuvėsiuose keliasi namai saulėti A.Vencl. Laisva tauta gyventi kėlės S.Nėr. Štai netikėtai kėlėsi tauta ir iš naujo kovojo dėl savo būvio I.Simon. Neilgai trukus pilis kėlėsi iš irų S.Dauk. Nebkelsis senieji piningai Lž.
IV. tr. žadinti, budinti, skatinti; sujusti.
1. žadinti, budinti iš miego: Anksti, anksti be galo, prieš saulę tave kėlė S.Nėr. Jei jis miega, visada jį reikia kelti – pats neatsibunda Grz. Kė́liau kė́liau ir negaliu prikelti Kt. Eik, kél' tu juos valgyt Dglš. Darbas kelia, darbas guldo Al. Močiulė ėjo dukrelės kelti NS341(Brž). Kelsi rytelį nekelama (nekelamoji JV625) JV624.
2. baidyti iš guolio, priversti bėgti, skristi (žvėrį, paukštį): Lapę kėliau strielčiams, bet nenušavo Sd.
3. skatinti atsirasti: Taboka kosulį kela Šts. Arielka kẽlia į vymą J. Keldavo jam tulžį ir konvulsijas rš. Kela lytų, bet ar lys? Šts. Iš vakarų kela tokius galvuotinius, būs pylos (didelio lietaus) Vvr. Patepiau [nudegusią ranką], tai pūslių nekėlė Ds.
4. kviesti, šaukti: Visuotinąjį susiėjimą kels utarninke LC1885,40. Tėvūnai suvadino senuosius savo apygardos į kokią noris pavietę, lauko ar girios, kas vadinos vyrus į kuopą kelti S.Dauk. Tuo nuveikę, kareivius kel ir kariauną tiek(ia) S.Dauk.
| Policiją kėlė, telegramus mušė, išjodino žmogų į jomarką ieškoti arklavagio Žem.
5. refl. sukilti prieš ką, maištauti: Nes kelsis giminė prieš giminę ir karalystė prieš karalystę BtMr13,8. Daug kėlėse pryš mane Mž507. Ir kėlusis visà roda DP163.
6. refl. Bsg, Švnč, Dglš geisti, norėti (patino) (apie gyvulius): Kiaulė tekiuos kẽlias Kp. Nepilk pamuilių karvei – nesikel̃s jaučiuos Ds. Karvė kelias ant veršių Vj.
V. tr. atsirasti, dygti, augti; pūsti; skleisti.
1. refl. atsirasti: Nuo ko keliasi visokios ligos? – Nuo nešvarumo Srv. Kėlėsi neteisūs liudininkai CII1036. Tokie kėlės neprieteliai lietuviams ir žemaičiams nu šiaurei S.Dauk.
| Kelias vėjas R403. Lietus keliasi nuo pietų Ėr. Ir kėlės balsas nuo aukšto dangius, ir plaukė per kalnus V.Krėv. Smarvė nuo jų lavonų kelsis CII553. Didi maištai ir sujudimai veldamų prieš savuosius karalius … kėlės DP498.
2. refl. kilti, atsirasti: Žodžiai yra keltiniai (derivativa), kurie nuo kitų pradinių žodžių kelas S.Dauk.
3. berti (apie spuogus): Negalima mušt žmogaus šluotražiu – muštą pradės kelt šunvotės LTR(Dkk). Gal nuo rūdymo blauzdas pradėjo kelt kokiais guzeliais Sdk.
4. refl. dygti, augti: Gero[je] žemė[je] daigas greit keliasi Ėr. Po lietaus ir avižos pradeda keltis Ėr. Ir mūsų žirniai iš pavasario taip gražiai kėlės Sdk. Dobilų antra žolė nesikelia (neauga) Trs. Kelmas ir kamėnas medžio stačiai iš šaknių kelas S.Dauk. Dabar kad užlytų, tai rugiai keltųs Užp. Pievos nesi̇̀kelia (nepradeda žaliuoti) Ėr. Kai nedygo, tai nedygo, o kai kẽlias, tai net iš dirvos virsta Trgn.
| Gal votis kel̃sis kojoj, kad taip skauda Dbk. Man ant dešiniosios akies miežis kẽlas Vkš.
| Man pirštas keliasi Ds. Kai kojos papadės keliasi, tai baisiai skauda ir odą plėšia Ds.
5. daryti, kad pūstųs, rūgtų: Geros, kūmutėle, tavo mielės, kad kẽlia ragaišį Jnšk. Kad kopūstai nekeltų vidurių, rauginant į juos reikia dėti krapų rš. Įdeda į pyragą kelamõsios druskos ir iškepa pampokšlį Varn. Parnešk kelamų̃jų pročkų Als.
| Su purvu, su velėnžeme žemė iškaužo, yra kelanti Šts. Pri kelančios žemės mėšlai yra dedami ant rugių viršaus, pasėjus Šts.
6. tukinti: Kas gi arklį kelia – avižos Lp.
7. turtinti: Beržoro kunigus kapai kela: čia laidojas žmonys iš tol tolesniai Gršl.
8. refl. pūstis, kilti, rūgti: Tešla kẽlias BŽ67. Gerų mielių nupirkai – ragaišis labai gerai kelias Dbk. Pažiūrėk, ar duona nesi̇̀kelia Ktk. Nelabai kelias blynai – miltai gal pasalo Sdk. Kelias kaip ant mielių! LTR(Lnkv).
9. ilginti: Tie buvo keliamieji metai J.Jabl.
VI. tr. gabenti iš vienos vietos į kitą; verti, daryti.
1. gabenti danginti ką į kitą vietą: Rudenį jau reiks ir trobas kélt kolkozan Ktk.
| Kada bus keliamieji egzaminai? J.Jabl.
| Kai kurie dialektai mėgsta kirtį iš galūnės kelti arčiau žodžio pradžios A.Vencl.
| refl.: Mesk tu tą savo trobelę ir kelkis pas mane gyventi J.Balt. Turtingieji grasino, jog nenorinčius keltis [į vienkiemius] nustums į pačius paraisčius J.Balt. Keliasi iš Panevėžio į Kauną J.Jabl. Kuriems gi teko keltis į laukus (viensėdžiais) – tų kelias buvo kietas ir sunkus T.Tilv.
^ Kur kélsies, čia plunksnos dulkės (keldamasis vis kai ką turėsi palikti, kai ko netekti) J.
2. gabenti per vandenį valtimi į kitą krantą: Kélk mane valty par upį J. Ties Tumpais kelią̃ [su valtim per Šešupę] Gs. Grapas kėlė su laivais lenkus iš Palangos į Poznanę Plng. Kelk, bernužėli, par ežerėlį, aš eisiu pas močiutę JD830. Dirbysiu laivelį, kelsiu per mareles KlpD46. [Kopūstus] kẽlia parduot į miestus StngŽ72. Ką šiepimi kélti KI475. Minija buvo kelama: turėjo ne tiltą, bet plūstą Lnk.
3. perrišti į kitą vietą (gyvulius ganykloje): Tėvas karvių kelt nuejo Dgl. Karvės da tebėr nekéltos Ėr. Avys turbūt nuo pat ryto nė kartą nekéltos Srv. Matyt, kad arklys yra tėvuko kéltas, kad nekvankso Brs.
4. daryti, verti (vartus): Užmiršai jau, ir kurion pusėn mūsų vartai keliami J.Balt. Viena sesytė brolytį rėdė, o ši antroji vartelius kėlė RD37. Vandenėlio ėjau, vario vartus kėliau JD1001. Nekelk vartus iki galo KlvD92.
VII. tr. rengti, organizuoti ką.
1. rengti (pokylį, suėjimą): Veselę kė́lė, ir aš ten buvau Als. Kartu vestuves kelsime B.Sruog. Žyle pelėda versiuos, bet krikštynas kelsiu Žem. Praeina dvi savaitės, ir piršlys su jaunikiu važiuoja susitarti, kada kels vestuves LTR. Par juos labai gerą pagrabą kėlė Vžns. Kelsim šokius ir mes Lkš. Šeštadienį kélsim vakarušką Vdžg. Kelti vaišes, laidotuves, nūbangas Kv. Aušrinė svotbą kėlė Sch4. Žvẽją (žvejonę) kélti KI83. Puotas kuo puikiausias kelia A1884,307. Liuob pietus jims kelti M.Valanč. Palaidojus nabaštiką, gėrynę arba pagrabą kėlė S.Dauk. Didelis bankietas keltas buvo S.Stan. Jie komedijas, balvonų šventes kėlė Ns1858,3. Kožną rudenį Žemaičiuose keliami jaučių turgūs A1884,93. Česnį keliù R. Andie [svočios] stalą (vaišes) kėlė Broniai Lp. Kelia jomus stalus, pilnus neižsakytos gardybės SPII101.
| Ar jis mišias kėlė? Srj.
2. daryti (triukšmą, neramumą…): Juokeis, siautei ir triukšmą kėlei – pilni namai skambėjimo džiugaus K.Kors. O tie šilko marškinėliai pasiutimą senei kėlė S.Nėr. Šiandieną žvirbliai lermą kela po kanapius KlvrŽ. Toli lakinėjau, kur karaliai vainą kelia Nm. Motina siutinį kéla (siunta, širsta) KlvrŽ. Nekelkiat muštynių! Rt. Vėl karą kelk su juo Ėr. Sienos vainą kela iš šalčio: eižė[ja], sproginė[ja] Varn. Jisai per dieną gėrė, naktyj peštynes kėlė BsO237. Kur žirgeliai liustą kėlė, žemelė skardyta KlpD18. Maištą kélti BŽ37. Riaušes kélti BŽ19. Netvarką kélti BŽ23. Muzikę daryti, kélti KII73.
| Ponios su vėduoklėmis kėlė vėją J.Balč.
◊ ant kójų kélti sukelti, išjudinti: Viktoras kėlė vyrus ant kojų ir tęsė drąsų žygį rš.
ant šė́pos kélti tyčiotis, šaipytis iš ko: Nekelk ant šėpos Gs.
bal̃są kélti priešintis, protestuoti: Nekélk bal̃so prieš tėvus Varn.
Diẽvui nekė́lus labai anksti, pro tamsą: Kelia Dievui nekėlus! LTR(Alk).
į padánges kélti labai garbinti, šlovinti: Pasaulis pergalėtojus kelia į padanges rš.
į puikýbę kéltis didžiuotis, išdidžiam būti: Nereik, vyre, keltis taip į puikybę rš.
kalbàs kélti apkalbėti, šmeižti: Kaip vėjai pūtė, medžių šakas laužė, taip mudu jaunu sviets kalbelėms kėlė BsO10. Bevelyčiau jau seniai Dunojuj nuskendęs, ne kad savo mergužei tokias kalbas kelčiau JD527. Paliauja ir mudu sviets kalbelėms kėlęs Nm.
kepùrę kélti sveikinti (pasisveikinti ir atsisveikinti): Aš jai kėliau kepurėlę, ji man nė žodelio J.Jabl. Sudievu, mergele, keliu kepurėlę (d.) Smn. Ant žirgelio sėdai, kepurėlę kėlei KlpD24.
kóją (kójos) kélti žengti, eiti: Eglei neramu: bijo kelti kojos iš tėvų namų S.Nėr. O tu tenai nežinosi, kaip kojelių kelti JD318. Jisai, kol gyvas, nekėlė kojos į jojo pirkią rš. Kad tu čia man daugiau ir kójos nekel̃tum! Ut. Žiūrėk, kad nė kojos nekéltum iš namų! Gs. Ir šuva kelia koją į svodbą Sim.
rañką kélti mušti; kėsintis mušti; užpulti: Kol mane pasmerksit, kad aš prieš savo tėvą ranką kėliau, man pasiaiškinti leiskit B.Sruog. Jau daugiau nebarsiu, rankelės nekelsiu, valios neturėsiu Vrn.
rugiùs kélti parugėm vaikščiojant dainuoti (per tam tikras apeigas): Tarpujurgėj jaunimas vaikšto parugėm, dainuoja – rugiùs kélia Prng. Mergos, einam rugiùs kẽlt! Prng.
úodegą kélti rengtis išvykti: Ano neseniai išvažiavo, o dabar ir to jau kelia uodegą Sb.
antkélti, añtkelia, antkė́lė (ančkélti Kv, Rt, K.Būg) (ž.) tr.
1. dėti ką ant ko, užkelti: Antkélk ant vežimo tą vaiką Slnt. Antkėlė ant nugaros maišą Krtn. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus S.Dauk.
| refl. tr.: Rankas antsikė́lė ant galvos Krtn. Imkiat pinigų, po kiek antsikelste, ir neškiatės iškasę Bržr.
| prk.: Pats antsikėlei tą antžygį Šts. Neantsikelk ir pats sau vargą Šts.
2. prk. daryti, kad ateitų, užtraukti: Antkéls dar lytaus tos kaitros, pamatysi! Šts.
3. prk. didinti, aukštinti, pakelti: Antkélti mokesnį J. Antkėlė brangiau mokėti mokesnius Plng. Seniejai [žmonės] añtkela sau metus, sendinas Šts.
apkélti, àpkelia (api̇̀kelia), apkė́lė tr.
1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm Antš.
2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkė́liau Alk. Kelk kelk, jau tave jis apkė́lė: jis valgo, o tu guli Plv. Šiandien tu mane apkėlei, ryt aš tave apkélsiu Plv. Vincė pajuto, kad jis jau apkeltas rš.
3. aplenkti: Aš ją su dviem linų pradalgėm apkė́liau Skr.
4. aptikti, apsirinkti: Apkėliau gerą mišką Lnkv. Tu jau apkė́lei ten ką, kad eini ir eini kas vakaras Ps.
| Lėnesnis kur ir neapikelia panos Brž.
| refl. tr.: Ar turi apsikėlus siuvėją? Pnd. Jis dabar brunetę apsikė́lė Krk. Aš apsikėliau ir vedžiau žmonelę Svn.
5. apjuokti, pašiepti: Kam reikia žmogų apkélti Nj. Šitą berną visos mergos apkeldavo Brž.
6. apkalbėti, apšmeižti: Tą berną jau apkė́lė ten Ps. Jis geras žmogus: be reikalo jį tik apkė́lė Klov. Kas mane bus apkė́lęs? Dov. Laukinius žmones iš mažumės mums yra apkėlę būtais ir nebūtais daiktais Vr. Apkeliamų svečių nereik Db. Ne vienam kaimelyj mergelė augo … žmonužių n'apkalbama, šnektužių neapkeliama BsO225.
7. refl. apsitverti: Apsikėlęs drotimis Šts.
8. refl. atsiginti, atsikratyti: Čia drėgmės negali apsikélti Žlp.
◊ (su) kalbomi̇̀s (apkalbomi̇̀s, melai̇̃s, méile) ap(si)kélti apkalbėti: Savo brolėnę kalbõms apkė́lė Užv. Išgirdusys apei tai, žmonės apkėlė abudu su kalbomis, pasakė Jūzupą esant slinkiu M.Valanč. Apvynėli žalusis, puronėli gražusis, tave tvoroms aptvėrė, mane kalboms apkėlė JV676. Apkalboms apkėlė, o nekaltai Šts. Ji muni visokioms kalboms apkėlė Skdv. Melais apkelti LmŽ276.
| Pas juos pasimaišyk, tai kad apkels meile Antš. Eisiu aš tau svieto kalboms apsikelti – kad nesulauktumi! Šts. Tik kalboms apsikėlėm, o pelną vel[nia]s atėmės Šts.
atkélti, àtkelia, atkė́lė tr.
1. įstengti ką pakelti iš vietos: Led atkė́liau sunkų kūjį J. Gaidys sunkus, negaliu atkélt Ėr. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos!.. V.Krėv. Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus vežimas Pc. Sunkus vaikas, kap atkelt Arm. Gelžis toks buvo, kurio penki vyrai nevaliojo atkelti P. Žmogelis paėmė … dalgį, neatkėlė nė nuo žemės BsMtII8.
2. prk. atlaikyti, išlaikyti (sunkumą, smūgį): Močiutė smūgio neatkėlė – iš skausmo jai trūko širdis Vaižg.
3. nukelti ką į šalį, toliau nuo savęs: Atkelk rugių pėdus nuo tako Ds. Ratų galo negaliu atkelt Ėr.
| Trys akys atkeliamos atgal ant kairiojo virbalo rš.
| Atkėlė tuos vaistus šalin (uždraudė gerti) Jrb. Atkelk vyną tavo nuog tavęs Ch1Sam1,13.
4. atidėti ką tolesniam laikui ar pakelti į priekį: Ji atkela kelionę iki trijų mėnesių S.Dauk. Atkėlė šventę priekin Ds.
5. truputį į viršų pakelti: Ketvirtą dieną gulia, galvos jau nebatkela PP74. Atkėlęs tą verbūzą ka davė į krūmalį, verbūzas sutižo Krtn. Akis atkelia (pažiūri) rš.
| refl. tr.: Anas atsikelia kirvį i jau derinas kirst galvon Tvr.
6. atplėšti, atlupti, atversti; atarti: Atkelkit grindį, rasit rupūžę BsPIV123. Lapė … pavogė bandelę pyrago: ji plutą atkėlė, minkštimą išėdė BsPIV285. Kaip dantys dygo, tai atkėlė smegenis Kt.
| Dobilieną žadam atkélti ir vėl sėti avižas Ll. Pavasarį liuob reiks [ariant, plėšiant dirvoną] atkelti, iškelti velėną, o vis su žambiu Plng.
7. pastatyti ką parvirtusį, gulintį, sėdintį: Vilkas jau kelis kartus atkėlė [apvirtusį ant nugaros] grambuolį ir pastatė ant kojų I.Simon. Jis atkėlė mergaitę ir glaudė ją prie savo krūtinės Vd.
| refl.: Jis bandė atsikélti KII312. Prieš žilą galvą atsikelk N. Stovėjusieji atsisėsdavo, sėdėjusieji atsikeldavo SkvJn18,18(komentarai).
| prk.: Sugniužus po našta vergavimo dienų, atsikelia tauta S.Nėr.
^ Kad atsikeltų, dangų paremtų J.Jabl. Į klaną puolęs, sausas neatsikelsi Sch84. Iš balos atsikė́lęs, nenorėk sausas būti Bsg.
8. suimti, surinkti (ant žemės paskleistus, suklotus linus): Atsibuvusius linus jau atkėlėm Up. Šiandien linus teatkėlėm Žem.
9. refl. atsistoti, išlipti iš guolio, iš patalo pabudus iš miego ar pagijus iš ligos: Ryt atsikelsiu dar prieš saulėtekį Krok. Atsi̇̀keliu anksti, nė cypt, nė brakšt Skr. Aš atsikelsiu, žirgą pasbalnosiu, saulei tekant išjosiu LTR. Atsikėlė dainuodamas, atsigulė dejuodamas Mrk. Atsikelt pirm dienos B. Atsikelk ma[n] ryto[j] pro gaidį Jrk. Atsikė́lęs nuo pirmo gaidžio ir rėkauja Skr. Anksti rytą atsikėlei, mergelę lydėjai JD42. Aš atsikelsiu ir nekeldama (= nekeliama) KlvD328. Atsikėlė tėtužėlis dukrelių budytie Niem17. Ankstie rytą atsikėliau ir nuejau į darželį D63. Kai rytoj parjosiu arklius, žiūrėk, kad man atsikėlęs būtum J.Jabl.
| Greitas mano traktorėli, jau saulutė atsikėlė – kelk ir tu rš.
| Parėjęs kaip atsigulė ant pečininko, taip daugiau ir nebeatsikėlė A.Vien. Jonas tik dabar atsikėlė iš ligos patalo P.Cvir.
^ Anksti atsikėlęs nesgraudinsi Trgn.
atsikeltinai adv.: Antroje dienoje jis atsigulė n'atsikeltinai Kel1862,38.
10. atgaivinti: Kas numirė, to nebeatkels Mžk.
ǁ refl. atgyti: Kūnai stebuklingu būdu atsikels iš numirusių srš.
11. atlikti, atšvęsti (pokylį): Ana atkė́lė pagrabą, šermenis su savo nauda, su savo svietu, t. y. nereikėjo pirkti J. Atkélti metų sukaktuves J. Jie labai geras vestuves atkėlė Lš. Užteko meisos visam metuo ir veselei atkélti Slnt. Atkė́liau veseliją Dv. Atkėlė balių rš. Jau arielkas (piršlybas, sugertuves) atkė́lė Lp.
12. Kb atlaikyti (mišias): Šiandien labai greitai kunigas atkėlė mišias Vrn.
13. atgabenti, atkraustyti: Pas mus atkėlė naują mokytoją Vv.
| refl.: Mes neseniai atsikėlėm čia gyvent Lnkv.
14. keliant atidaryti, atverti (vartus): Pamatę tetą įeinant į savo kiemą, žmonės išbėgdavo jos pasitikti, atkelti vartų P.Cvir. Atkelk vartus – svotai atvažiuoja Lš. Atkélk vartus (ž. karkles) J. Ir išejo matušelė ir atkėlė vartelius D107. O ši trečioji, visų jaunoji, vartus atkėlė ir palydėjo Slk. Išeikie, mergele, atkélkie vario vartus Klvr. Šviesus mėnesėlis vartužius atkėlė KlvD210.
^ Viena bėda kitai bėdai vartus àtkelia Skr.
| refl. tr.: Vartus pats atsikelk Als.
15. refl. užeiti, užtikti: Nuė[jo] anas girion paliuitie; vaikščio[jo], vaikščio[jo] ir atsikėlė in lapės (ps.) Tvr.
16. refl. atsirasti, kilti: Iš ko jinai (peteliškė) atsi̇̀kelia, nėr žinios – sutverta ir laksto Gdr.
◊ kóją atkélti ateiti: Ans bijo pas mus ir kóją atkélti Als. Neatkélsiu aš pas tave kójos, ne! Vkš. Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia Srv.
kójas (kulni̇̀s, padùs) atkélti daug dirbti, pasimiklinti; paskubėti, ką dirbant: Prie žemės (žemės ūkio darbų) reik atkélt kójas Gs. Atkélk gerai kulni̇̀s, pasiskubink, tai išeisi, o ne, tai ir būk namie (nesuspėjęs darbo padirbti) Gs. Reikia gerai padùs atkélt, kad viską paruoštum Slv.
kulnų̃ neàtkelia silpnas, ligotas: Katras kulnų neatkelia, ir tas burną atveria (d.) Nm.
žõdį atkélti atsakyti: Ar neturi atkélti žõdį, t. y. atsakyti jamui J.
įkélti, į̇̃kelia, įkė́lė
1. tr. ką sunkų pakėlus įdėti į ką: Įkélk maišą į vežimą J. Įkėlė avilį į vinkšnelę Ėr.
| refl. tr.: Įsikėlęs su sūnum į drobynas kelis centnerius javų išvažiavo į miestą A.Vencl.
2. tr. įstatyti, įdėti: Mūka šopuke įkelta Žem. Šį vakarą karvė koją įkėlė į pieną bemelžant LMD.
3. refl. įsikraustyti, įsidanginti: Įsikélsime butan, kai bus pabaigtas taisyti Š.
4. refl. prk. iškilti: Taip įsikėlė (pasižymėjo) su savo gabumu tarp jaunuomenės, kad bernai išrinko jį staršina rš.
^ Žentas įsikė́lė (= išsikėlė) su gandrais, nukrito su varnomis J.
5. intr. įplaukti valtimi: Dar neįkėliau į pusę marelių, o ir ištiko šiaurusis vėjelis JD758.
| refl.: Mes įsikélsim ežeran Tvr.
6. tr. padidinti, pakelti (kainą varžybose): Vertelgos įkėlė kainas ložėms ligi dviejų šimtų dolerių rš. Už viens kito įkė́lė daug, o paskui niekas neperka Gs.
◊ kóją įkélti bent kiek įeiti: Daugiau ji čia man ir kojos neįkels V.Mont. Jų gyvolių neleisim nė kojos įkelti Žem. Neįkel̃s jis kójos į mano gryčią Bsg. Kad tik aš ten įkélsiu kóją, manęs nebeišvarys Lnkv. Kur pirma gyvulys negalėdavo kojos įkelti, ten dabar auga gražiausi javai arba želia puikiausios pievos rš. Kad velniui duodi koją įkelti, tai gausi ir sostą jam pataisyti Sim.
kójos įkéltos grabè visai prie mirties: Grabe kojos įkeltos, o dar žemės gauti graibstos Šts.
iškélti, i̇̀škelia, iškė́lė tr.
I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti.
1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškélk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškélkite mums avį iš gardo Š. Sunkus ligonis: iškelamas, įkelamas (pats negali nei išlipti, nei įlipti į lovą) Šts. Su dvim ausim iškelamas rendelis Šts. Iškelti (ištraukti) pinigus iš kišenės Ėr. Kryžeivis iškėlė (išmetė) jį iš žirgo S.Dauk.
| Kursai iškėlei mane iš ūlyčios smerties Mž521.
| refl. tr.: Išsikélsite, ne ką dariusios, ir pačios [avį iš gardo] Š.
2. truputį pakelti iš apačios: Šalnos pavasarį gali rugius iškélt Ėr. Pavasario šalnos dobilus iškėlė Trg. Pašalas iškėlė rugius Šts. Velėnžemę (durpžemę), kad šąla, – iškela, kad lyna – pralyna Šts. Iškelama žemė ilgai stova iškaužojusi Šts. Kap iškėlė dantį (skaudantis dantis atrodo iškilęs, pailgėjęs), tai valgyt negaliu Arm. Kelkis, kad tau dantis iškelt! Rod. Buvo gražiai pasinešę kopūstai, ale kurmiai iškėlė Rdm. Ledą [vanduo] iškėlė visuos upeliuos [pavasarį] BM419. Upė jau didelė, ledas iškéltas Grž. Toj pupa užaugo iki stogui, iškėlė kūlelį ir augo augo BsPIV34.
| Palindęs po gero arklio papilve jį iškeldavo kaip ėriuką P.Cvir.
3. išlaipinti, išsodinti: Kad neturi bilieto, pirmo[je] stoty iškel̃s Šd. Priešas dabar vėl pastatė didelį laivyną ir rengiasi iškelti kariuomenę į mūsų žemę J.Balč.
| refl.: Paskuo, išsikėlęs į antrą pusę upės, teriojo apygardas mečeivių S.Dauk. Nutarė išsikelti ant kranto [iš laivo] rš.
4. išgabenti, išsiųsti į kitą vietą: Kaip tik vaitui netinka koks sūdžia, tuoj jį iškelia Pš. Iškeltieji rado naujokynes, žemę nekilotą, krūmokšliais apaugusią Vaižg.
| refl.: Tarnas Simas išsikėlė iš dvaro ir laimingas pragyveno savo amžių MPas. Aš išsikėliau į Gardino šalį rš.
5. išimti iš vietos pakeliant, nukabinti nuo vyrių (duris, vartus): Jei neleisi, iškelsime duris Žem. O ir atėjo seselių pulkas, o ir iškėlė turmo duružes JV106. Vagis iškėlė langą ir įlindo į trobą Als. Vartus iškėlei ir išardei KlM1653.
6. pakelti aukštyn, kad būtų labiau matomas ar užimtų aukštesnę padėtį: Mes vėliavą taikos iškelkim! sp. Aukštai iškeltos vėliavos plevėsavo tvirtuose jaunikaičių ir vyrų delnuose J.Bil. Iškelsime karūnas CII187. Iškėlęs žagarą, žmogelis žąsis varė į miestą parduoti J.Jabl. Iškelkime rankas!.. B.Sruog.
| Visi kiemai buvo užgriozdoti užkinkytais arkliais ir iškeltomis ienomis vežimais A.Vien.
| Kaspars, ant galvos iškėlęs skiauturę riebią, kaip gaidys, vištas gainiodams, gandina žmones K.Donel. Nenor akių savo iškelti BPII362. Ant tos vietos mano paveikslą ižkėlė DP15. Iš tiesiosios taško iškelti jai (jos) statmenį (geom.) rš.
^ Iškėlė kaip šunį ant girnų (iron. labai išgyrė) LTR.
7. truputį pakelti aukštyn: Toliau jas (avižas) mala iškeltomis girnomis Blv.
8. refl. iškilti, pakilti (aukštyn): Šis (sakalas) išsikelia aukštyn, po tam krinta kaip vilyčia Blv. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė S.Dauk. Dūmai išsikel N.
^ Išsikėlė su gandrais, nusileido su varnoms (gerai pradėjo, prastai baigė) Pln.
9. refl. darytis, būti aukštesniam už ką: Varpinyčia išsi̇̀kelia iš miesto butų KII246. Viršūnė yra labai aukštai išsikėlusi A1885,88. Iš jūrių išsi̇̀kelia uola KI394.
10. refl. išlįsti: Kur kaminas iš stogo išsikela (kyšo), ten medžiai nuo visų pusių par dvi pėdi netura prisikišti S.Dauk.
11. refl. iškilti, išplūsti į paviršių: Vaškas, kaip lengvesnis už aliejų, išsikel į viršų A1885,54. Piningai buvo išsikėlę [iš žemės], bet nemokėjau paimti Dr. Maišas nugarmėjo galan (dugnan), broliai pastovėjo, pažiūrėjo, kad durnius vėl neišsikeltų, ir parėjo namo BsPII253.
12. išplėšti, išarti, velėną išversti: Aš viena dirvonėlį iškėliau NS56.
II. tr. paaukštinti, padidinti, pastiprinti; išskirti iš kitų; išaugti, įsigalėti.
1. padaryti ką aukštesnį, pakilesnį: Iškeltas kelias (aukštesnis už pakeles) rš.
| refl.: Vienur išsi̇̀kela, antrur išsitempa, ir par tai dumšlės audekle darosi J.
2. prk. padaryti ką labiau gerbiamą, išaukštinti: Darbas iškelia žmones sp. Aną iškels, šį pažemins Brž. Tvirtas nenuolaidumas darbe taip jį iškėlė gyvenime rš. Jį paniekino, o save patys iškėlė BPII421. Idant juos ižkeltų DP230.
| refl.: Kas išsikelia (didžiuojasi), bus nužemintas SE183. Nė vienas savo didžios giminės dėlei netur išsikelti BPI82. Gundžia svietas … ant rinkimo peningų, idant galėtumbei paaukštintis ir iškeltis ant kitų DP488.
3. išskirti iš kitų: Kova už taiką visuose kontinentuose iškėlė šimtus poetų, savo liepsningą žodį skiriančių karo kurstytojams pasmerkti ir žmonijos ateičiai apginti (sov.) sp.
4. prk. pasiūlyti, rekomenduoti: Mane iškėlė kandidatu į rajono tarybos deputatus (sov.) sp.
5. padidinti, paaukštinti, pastiprinti: Jie iškėlė cienią rugių [brangiai mokėdami] Nj.
| Balsą negerai i̇̀škelia bei nuleidžia KI37. Kam taip iškeli [balsą dainuodamas] – tūrų maža Sdk. Jos balsas labai iškeliantis (aukštas) Ad. Iškelk balsą tavo kaip trūbą ir pasakyk žmonėms mano BPII83.
iškeliančiai adv.: Iškeliančiai veda, tai sunku tūravoti Antš.
6. prk. padaryti vyresniu, skirti į aukštesnę vietą, į aukštesnes pareigas: Vyriausybė iškėlė į krašto viršininkus generolą kunigaikštį Palubinskį M.Valanč. Liko iškeltas į aficierius V.Kudir.
| refl.: Geida į gudrinčius ir šios pasaulės išminčius išsikelti S.Dauk.
7. refl. įsigalėti, išaugti: Ugnelė buvo dar neišsikėlusi, kad pajutom gaisrą Šts.
| Išsikėlė miestas septynias mylias platumo ir ilgumo Jsv.
III. tr. pastatyti; atsikelti; prisiminti.
1. SD21 pastatyti (namus): Namus iškelti N. Iškelsim trobas, namus Ukm.
2. prk. parodyti, pastatyti aikštėn, prieš akis; duoti svarstyti, vykdyti; paskelbti: Visos vadovėlio klaidos iškelti aikštėn ir čia pat pataisyti yra tiesiog negalimas daiktas laikraštyje J.Jabl. Ir kelte iškelti tas veiksnys aikštėn visiškai negalima J.Jabl. Iškelk mūsų darbus, ką mes padarėm per trejais metais Dglš. Darbininkai iškelia politinius reikalavimus dėl demokratinių laisvių, iškelia lozungą „Šalin caro autokratiją!“ sp. Tik rūpestingai stebint ir iškeliant savo ir kitų trūkumus galima nuolat augti ir tobulėti sp. Jau pirmąją dieną iškėlė (davė) jam tiek visokių klausimų, kad ir per pusę metų neatsakysi J.Balt. Bylai pradėti (bylai iškelti) reikalingas įrodymas (reikia įrodymų turėti) J.Jabl. Dvi … žmoni mumus ant pamokslo ir ant pavaizdo iškelti turim DP471.
3. refl. atsikelti iš miego: Išsimiegojau, išsikė́liau ir nuejau sveikas Dv. Ar išsikelsi kada kai meška iš laužo Sln. Aš išsikėliau ankstų rytelį, ėmiau rankelėn naują dalgelę (d.) Vrnv. Kad anas neišsikelt! Guli ir guli, o darbai nedaryti Rod.
4. pagydyti: Daktaras beiškėlė iš ligos Šts. Redeñcija, galvonas ir kromo (krautuvės) gvozdikeliai – tos mane beiškėlė, būčio numirusi, kad ne jos Dr.
5. prisiminti: Jau senybos dainos užmiršta, reikia jas iškelt, prisimint Rš.
| refl.: Išsikela žodis besikalbant Šts.
IV. tr. pakelti iš guolio; sukilti; susiruošti kur.
1. BŽ383 medžiojant pabudinti iš guolio (žvėrį), priversti bėgti: Šuva kiškį iškėlė Kp. Išleidė leidė juodus kurtelius, kad jie iškeltų pilkus kiškelius (d.) Ds.
2. refl. pakilti: Išsikėlė vėjelis ir nupūtė laivelį LTR(Rš). Išsikėlė iš marių vėtrelė ir nulaužė ąžuolo šakelę (d.) Prng.
ǁ sukilti prieš ką: Iki kolei mano neprieteliūs ant manęs išsikels? Bb1Ps13,3.
3. refl. išsiruošti kur (vykti): O pats kur taip ankstie išsikėlei ? Žem. Išsikėliau eiti numie ž. Išsikėlusi buvau į viešnes seseriai Ggr. Buvo vėl išsikėlusys lietuviai į Padauguvį eiti S.Dauk. Ė kurgi jūs visi teip išsikėlėt? Sdk. Kol jis išsikéls, praeis metai Skdv. Kol jis prie kokio darbo išsikéls, žiūrėk, kiti jau ir baigia Up.
V. tr. išpūsti; išplatinti.
1. išpūsti: Žalibarščių tiek daug nesriuobk, ir neiškels vidurių Srv. Gardu būt valgyt, ale pilvą iškėlė Ktk.
| Kai apdegiau, tai kad iškėlė pūsles Tvr. Nuo darbo pūslės in rankų iškelta kap drobė Tvr.
2. refl. išrūgti, iškilti: Pyragas taip išsikėlė, kad net per kraštus drimba Pš. Kokias tu čia mieles parvežei, kad nė kiek neišsikėlė pyragai? Srv. Duona labai išsikė́lė – gerai užminkiau Jnšk. Kai šalta, tai duona mažai išsi̇̀kelia Ds.
3. nuberti: Spuogais iškė́lė Skp.
4. išplatinti, paskleisti (kalbas): Iškėlė kalbą, kad ne anos vaikas Šts. Ans yra daug iškeląs kalbų, o vis malagingų Šts.
VI. tr. surengti ką iškilmingą, pasirodyti.
1. surengti ką iškilmingą: Puikią veseilę iškėlė Dkš. Iš to begalinio džiaugsmo jie iškėlė didelį pokylį S.Nėr. Balių tokį iškėlė, kad visi žvirbliai prigėrė Rtn. Bematant įvyko pasitarimas, kokias iškelt vaišes P.Cvir. Jie iškėlė vestuves – tris savaites gėrė, šoko, ūžė LTR. Jis iškėlė didelę puotą, į kurią suprašė visą miestą J.Balč. Iškėlė bobutė ožiuko pietus NS1353(Sv). Atvažiavo meška su midučio bačka, ė kiškelis ilgakojis veselią iškėlė LTR. Svodbą, krikštynes, šermenis išrėdau, iškeliu R46.
| Iškėlę muštynes yra baudžiami kalėti rš.
2. pradėti vilkėti, nešioti (naują drabužį): Kada savo naujus kailinius iškelsi? Skdv.
| refl. tr.: Kada gi tu išsikelsi savo suknią pranešiot? Užp.
3. refl. iškilmingai pasirodyti: Tai kada gi išsikelsi su nauju paltu? Sdk. Su tokiuo vyru an žmonės neišsikelsi Ds. Klaikus daiktas, kad išsikė́lus kūma: ir tortų, ir viso kad apdėjus stalus! Kp.
◊ gálvą iškė́lęs išdidžiai: Vaikšto iškėlęs galvą, nė kalbėt nekalba Ėr.
į padánges (padángėsna) iškélti labai išgarbinti: Ji yra per daug laidokė, kad būtų galima ją iškelti padangėsna Blv.
į pãdebesius iškélti labai nudžiuginti: Tie žodžiai iškėlė Viktorą į padebesius rš.
iš klùmpių iškélti užmušti: Už tai gali kas iš klumpių iškelt Vrn.
kóją iškélti truputį išeiti: Tik iškėliau iš klojimo koją, o jie jau ir pypkiauja A.Vien. Būk namie, ka man nėkur iš trobos kójos neiškéltumi Vvr. Aš visą žiemą kójos neiškė́liau KlvrŽ. Per tuos vaikus nė kojos iš gryčios negaliu iškelt Srv. Neteko sveikatos, ir kójos iš namų nei̇̀škelia Alv. Kaip tiktai vakaras, pritema, tai žmonės iš grinčios bijosi po vieną ir kojos iškelti BsMtI105.
nósį iškė́lęs išdidus: Aukščiau iškėlęs nosį vaikščiojo aplink Dovis I.Simon.
nósį iškélti didžiuotis: Tu, nenaudėli, dėl ko taip i̇̀škeli nósį? K.Donel.
pir̃tį iškélti plakti (baudžiant): Koks jis tėvas, kad nemoka sūnaus suvaldyti! Iškéltų pir̃tį, ir klausytų sūnus Srv.
nukélti, nùkelia, nukė́lė
1. tr. nuimti ką buvusį uždėtą: Nukelk nuo prieždos kruopas Paį. Ir nukėlė tymo balną nuo bėro žirgelio JV1073. Tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuė[jo] in pragarą BsPIV25. Šiemet bulbų daug ir gražios: išrauni bulbienį, tai kaip vištą nuo kiaušinių nukeli Trgn. Tiltelis vandenio nukeltas, o balkės visos trys tebesilaiko rš. Įsmego klumpio dugnas į purvyną, ir nukė́liau viršų: išbėgau iš klumpio koja nešinas Šts. Nuog šaukimo anų vienkartu rodėsi, kad ir stogą nukels I. Kai ažgroja, tai, rodos, ir pirkią nukel̃s Trgn. Trūbininkai būtų laukus nukėlę, bet nėkas neužpirko Ggr. Jis su savo gerkle visą sodžių nukelia – toks gerklỹnė! Jnšk.
ǁ nukaisti: Virė virė su kunkulu, išvirė, nukė́liau puodą lauk (nuo ugnies) Skr.
2. tr. nuleisti, nuimti (žemyn): Nukelti skaitmuo dalijant rš. Nuog kryžiaus Jį nuokėlė Mž444.
| refl.: Purvas apsiurba klumpį, ir nusikela viršus Šts. Šerdešnykas sulinko, ir vežimas nusikėlė Rd. Gerai, kad ratai nusikėlė, būt mañ' arklys užmušęs belėkdamas Ds.
| prk.: Visą dieną mėšlą vertė, ant rytojaus nusikėlė jam pasturgalis (nebevaldo pasturgalio) Lnkv.
3. tr. prk. numesti, nuversti: Valdybos (valdžios) ane nenukéls Lk. Nu sosto nukėlė dėl jo smarkumo S.Dauk. Nukėlė galinčiuosius nuog sosto, paaukštino žemuosius DP471.
4. tr. pašalinti, panaikinti: Kaltenybę nu jo kaip sagoną trikojį nu ugnies, nu [v]ąšo nukelk J. Kas užlaiko kūną savo sveikatoj, tasai nukelia nuog savęs visokius kentėjimus, galinčius atsitikti I. Nukė́lė (nunešė vanduo) Nemuno ledus, o jau buvo sustatyti Lp. Karalius nukéls tėvų žudymo paprotį (ps.) Šts. Ir niekas nenukels to prakeikimo srš. Nokelk nuog manęs narsą tavo Mž67. Nukėlė nuog tavęs nusidėjimus tavo SPII66.
5. refl. nusikratyti: Tuo rūpesniu noriu nusikélti, apkyrėjo berūpinties Šts. Nusikėliau plunksnoms plėšyti, pasilsėsu dabar Šts.
6. tr. pažadinti, pabudinti iš miego: Anksti mane nukė́lė mėšlo kratyt Gs.
7. intr. atsikelti iš miego: Turbūt negerai nukėlė, kad toks surūgęs Gs.
8. tr. nugabenti, nusiųsti į kitą vietą: Jį nukėlė į Kliučiką už urėdą Skr. Stebuklingi sąskambiai tarsi tikrai nukelia klausytoją į tą nepaprastą pasaulį rš. Keldami žodžio dalį į kitą eilutę, vienos balsės nepaliekam nenukeltos J.Jabl.
| refl.: Jis nusikelia į savo vaikystės laikus V.Myk-Put.
9. tr. atidėti (vėlesniam laikui): Bylą nukelti Vr. Susirinkimas nukeltas kitai dienai rš. Turint nenuokelamą reikalą duoną kepti iš miltų nuog sudygusių grūdų, imti išpula saują pelenų IM1878,22.
10. refl. išaugti: Jei geri metai būna, tai tankiai pasėti grikiai nùskelia, o jei koki, pasilieka toki patys Nč.
11. tr. nuimti, nuvalyti (javus): Nepasėjau ir nenukėliau Arm.
12. tr. nuberti, pritvinkti, užpūliuoti: Kaip nutraukė marškinius per nugarą, tai nukėlė visą naujom votim Km. Nukėlė spuogais liežuvį rš. Nuo piktšašių labai skauda nukeltoji vieta Pnd.
| refl.: Kojos pirštas nusikėlė, negaliu apsiaut Pnd.
13. refl. apsigauti: Aš su arkliais nusikė́liau bemainydamos Kal.
◊ karū̃ną nukélti pažeminti: Ar karūną nukels, kad pašnekėsi su žmogum Jrb.
kepùrę nukélti kepurės nukėlimu pasveikinti: Noreika nukėlė kepurę besiartinančiam Lamsargiui J.Avyž. Abu atvykėliai nukelia žemai jam kepures rš.
kóją nukélti bent kiek nueiti: Gal teks ir man į tas vestuves koją nukelti Jnšk. Nenukėliau kojos aš ten Ggr.
kortàs nukélti išburti kortomis: Jis pirma kortas nukeldavo, o paskui pasakydavo, kokia liga sergi Kn.
vainikė̃lį nukélti atimti nekaltybę: Tu mane norėjai apgauti ir vainikelį nukelti S.Dauk.
žiñgsnį nukélti nueiti: Kur tik nukelsi žingsnį, visur apleista, netvarka Vvr.
pakélti, pàkelia, pakė́lė tr.
I. pajėgti ką paimti aukštyn, išlaikyti, iškęsti; iškelti aukštyn, padėti ką aukščiau, arčiau, į šalį; pašalinti.
1. pajėgti ką sunkaus paimti aukštyn: Imkiatav vienu įtempimu, vienu įstingu, ir pakélsitav akmenį J. Svetimos rankos nepadedamas jis negalėjo nei atsisėsti, nei pakelti šaukšto J.Dov. Jis to maišo nepakel̃tų Brš. Kai sirgau, nė šiaudo nuo žemės nepakėliau Šr. Tokį maišą atburbino – nuo žemės nepakélt Sdk. Pakelamąjį turtą gaspadinė išvežės, o kitą – giminės Šts. Atneš staklelę nepakeliamą, andė[jo] siūlelį nepaaudžiamą (d.) Švnč. Nes riša naštas sunkias ir nepakeliamas ir deda jas ant pečių žmonių BtMt23,4.
^ Daug rankų didžią naštą pakelia LTR. Svyru, svyru, kad pakelsiu šimtą vyrų (svarstyklės) An.
| prk.: Nebepakėlė visų darbų rš. Kokia tai gėda yra [eiti ubagais] žmogui, pakelančiam darbą dirbti S.Dauk. Vienam žmogui surinkti panašus žodynas yra tiesiog nepakeliamas darbas rš.
pakeliamai̇̃ adv.: Kalvis alsavo sunkiai, lyg baigęs nepakeliamai varginantį darbą A.Vencl.
pakéltinai adv.: Jam ant pečių nepakeltinai užsikabinėdavo BsV86.
| prk.: Jau dabar daktars pagarbinimų nepakéltinai (labai daug) gavo [už išgydymą] Sch222.
| refl. tr.: Karvė riebi, mėsų nepasikelia Skr. Vasarą, kai toks tvankas, šilima, nepasikeli žmogus pats savęs Skr.
2. pajėgti išlaikyti, atlaikyti, ištverti, išgalėti; iškęsti: Ir tokį tatai žygį reikėjo pakelti, o vis per tą bjaurybę gaidį rš. Bangos šėlo, putojo, gyvatėmis raivės, ir atrodė, kad laivas audros nepakels E.Miež. Jis nedaug šalčio, vyno įstengia pakélti KII313. Durna galva daug nepakelia [gerti] LTR(Šll). Galiu gert, galiu gert, negaliu pakelti JD1317. Susimilki, nebepilki iš tos butelkelės: mažas mano augumelis, negaliu pakelti KlpD64. Pakeląs gera be užkandos ir nepasigera Bržr. Nepakeląs buvo ir negėrė Šts. Kiek bado ir šalčio matęs, kiek mūšio pakėlęs! Žem. Akys šviesą nepàkelia KII313. Širdis nepakelia skriaudos S.Nėr. Sveikas būdamas ligą pakeli Sim. Jau tokio sielvarto nepakelsiu Dbk. Ar kas ir kančių tiek pakelti galės, kiek jis dėl tavęs, numylėta? Mair. Ale pakelti gyvenimo vargams tai moteriškė yra nepalyginamai galingesnė Blv. Tautrimienė pyksta tik iš pasiutimo, gerų dienų nepakeldama I.Simon. Priseina skausmą ir šaltį pakelti Krtn. Lengvai tu pakeli gyvenimą rš. Pakėlė daug kalbelių, daug neviernų žodelių LB34. Nepakėlė ji kalbų, ir išėjo iš čia Jrb. Aš tavo vargus tau pakéltinus noriu padaryti KI407. Abydą kantriai pakelt VoK33. Uolos skeldėjo, kaip būtų negalėdamos ižkęst ir pakelt piktumo DP181. Dabar jumus tieg daug turiu sakyt, bet nū negalite pakelt DP217.
^ Raskažiaus nepakėlė, o bėdą visados M.Valanč. To laukam, ko noriam, o kas atsitinka, tą pakelam M.Valanč. Kas ką tauzija, kas netauzija – vis toms boboms nepakélti (vis bobos kaltos) Krš. Kas ką padarys, vis man nepakélti Kv. Tam biesuo nepakélti Kal.
3. padėti ką į aukštesnę vietą: Pakelk mane ant žemosios šakos Blv.
4. iškelti ką aukštyn; duoti kam aukštesnę padėtį: Pàkeliu galvą – šviesu! Slm. Sopa man galvelę, negaliu pakelt LTR. Pakeliu tiltą R40. Tiltas pakeliamas SD425. O dabar ir žodelio nekalba, baltos rankelės nepakelia (d.) Slk. Gyvenamosios jau sparai pakelti I.Simon. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos I.Simon. Štai viesulo sūkurio vėl pakelti tie lapai ir virpa, ir šlama, ir skraido V.Myk-Put. Tas nuėjęs norėjo skintie, toj obelis pakėlė šakas aukštyn BsPIV93. Siuvėjas buvo žemas, su aukštyn pakeltais ūsais P.Cvir. Erelis, pagavęs vėžlį, pakėlė jį į aukštybes S.Dauk. Ir vėjas pamikėlė ir nuogabeno mane BBEz11,24. Pakelk dureles – negirgždės, suimk raktelius – nežvangės KlpD58. O, motynėlė mano, o kaip tu pakelsi tas naujas lenteles, o kaip pakelsi tą sierą žemelę JD1181. Nepakėliau aš kojelių nuo karnų vyželių, nepakėliau baltų rankų nuo mažų vaikelių (d.) Ad. Kvapą jų gardų nuo žemės vėjelis į dangų pakėlė HI. Kruopas malant reikia girnas pakélti Vkš. Pakėliau ausis [žuviai] – juodos! Ėr.
| prk.: Mūsų mokytojas turi būti pakeltas į tokį aukštį, kuriame jis niekad nėra stovėjęs rš. Pakelkite tad, mieliausieji, ištikimas širdis savas DP591. Savavãliai… papūstas burnas savas pakėlė ik' dangumus ir bluznijo DP533. O ansjau pakėlė veidą savo langop Ch2Kar9,32. Dukters Sion … vaikščioja kaktą pakėlusios BPII196. Sėdome laivan ir tuojau pakėlėme inkarą (išplaukėme) Š.
^ Kas pakels šunie uodegą, jei ne pats (kas pagirs, jei pats nepasigirsi) Sim. Pakėlė kaip šunį ant girnų Užv. Miestelį visą ant dūmais pakėlė (sudegino) KlvrŽ. Į dangų rankas pakėliau (buvau labai patenkintas), kad gavau gerai už karvę Trk.
| refl. tr.: Kelnes pasikelsiu, strėnų kad nepjautų žemai nuleistos Šts.
5. refl. užimti aukštesnę padėtį, pakilti: Tetervinas nespėjo pasikelt, ir sudraskė lapė Ėr. Kalvis vos susivaldė netrinktelėjęs per bedantę burną, bet ranka buvo sunki, nepasikėlė A.Vencl. Lydeka buvo saulė[je] pasikėlusi: čekš ir išnėriau su užnarve Šts. Pasikels didelis kalnas Šr. Rausvas žiedo pumpurėlis, iš pavėsio pasikėlęs, į saulutę kaitrią, šviesią pro lapus galvutę tiesia V.Myk-Put. Paryčiu rūkas vėl pasikėlė rš. Paskėlė vanduo (patvino) Vlk. Visa krūtinės ląsta pasikėlusi į viršų rš. Bet neskuba debesėlis, – vos ant miško pasikėlęs žiūri žiūri ežeran K.Bink. Bitėms dūmai nepatiko, jos ėmė greičiau kopti avilin, o kitos net pasikėlė ir nulėkė V.Krėv. Į kalną pasikėlė E.Miež.
^ Pasikėlė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas Sim.
6. padėti arčiau, duoti: Valgyte, ką pakels jums BtLuk10,8. Po tam pakėlė jamui valgyt Ch1Moz24,33. O jie pakėlė jam dalį žuvies kepusios ir korį medaus DP194.
7. pašalinti, panaikinti: Tu griekus mūsų pakeli Mž574.
II. paaukštinti, padidinti, pastiprinti, pagerinti, paskirti į aukštesnes pareigas.
1. padaryti ką pakilesnį, aukštesnį, paaukštinti: Šį petį reikia truputį pakelti [siuvant] rš. Potvynis kap pakelia vandenį Lp. Daržai kurmių pakelti̇̀ (surausti) Rod. Karvė ne tep jau ėda, gal dantys bus pakelti (skauda) Lš.
| refl.: Termometras pasikėlė net lig 42° rš. Pasikėlusi upė B. Vilnys, debesys pasi̇̀kelia lyg kokie kalnai KI123.
2. didinti, aukštinti, stiprinti: Žiūrėk, atsilikėlis pakėlė savo išdirbio normą J.Avyž. Anglijoje buvo pakeltos kainos 60-čiai prekių sp. Pabranginu, pakeliu brangybę SD46. Pakélti skaičių antru laipsniu BŽ60. Stengdamiesi toliau pakelti laukų derlingumą, kolūkiečiai mokosi kursuose (sov.) sp. Prakalbau į žmones pakeldamas jų drąsą Š. Linksma naujiena pakelia žmogaus dvasią, įkvepia jam drąsos ir paragina jį veikliau darbuotis rš. Darome visa, ką galime, mokslingumui pakelti rš. Vienas skiemuo visuomet esti kiek tvirtesniu, labiau pakeltu balsu tariamas K.Būg. [Lakštingala] čia pakelia balsą, čia vėl nuleidžia J.Jabl. Pakeltu balsu dainavo toliau Martynas I.Simon. Pakėlus balsą nekuri žmona ižg minios tarė jam DP562. Ir pakėlens balsą nuosiverkė BB1Moz27,38.
| refl.: Duona buvo pigi, tiktai šienas tepasikėlė į didelę prekę rš. Naktį ligoniui visada labiau karštis pasikelia Ds.
3. padaryti energingesnį, patenkintą: Dūksta lyg pakeltas Vj. [Petras] tuo patimi regėjimu teip buvo pakeltas ir įlinksmintas, teip kad ant ano kalno norėjo ant amžių liktis DP595.
4. pagerinti, išplėtoti: Svarstė įvairius planus, kaip pakelti kultūrą P.Cvir. Kas juos (Jablonskio raštus) atsidėjęs perskaitys, tikrai pakels gimtosios kalbos mokėjimą J.Balč. Nor ūkininkus pakélt, būvį pagerint Gl. Elektrinė pakels kolūkį rš. Kap stojos pirminyku, tai sako: „Aš kolūkį pakélsiu“ Trak.
5. paskirti ką į aukštesnę vietą, į aukštesnes pareigas; paaukštinti tarnyboje: Pakelti generolu BŽ445. Dar po metų jį vėl pakėlę J.Balč. Kad taip mane skyriaus viršininku pakeltų rš. Jis už drąsą pakeltas į karininkus rš. Jį vaitu pakėlė Ss. Kunigus pakėlė į kanauninkus M.Valanč. Mažąjį sūnų pakėlė savo karšinčiu S.Dauk. Nesutiko veikiai svietas kito rikio arba karaliaus sau pakelti S.Dauk. Pakeliu per vyresnį, valdoną R40. Erelis pakėlė gegę lakštingalosna Blv. Į dievus pakeliu MŽ490.
6. refl. tr. pasiaukštinti, pasididžiuoti: Jis moka save pasikelti Jnšk.
III. pastatyti, padaryti, kad stotųsi, keltųsi, kad būtų svarstomas; pagydyti; pastatyti (kokį trobesį).
1. pastatyti, padaryti, kad stovėtų: Pakelu, pastatau stačią R37.
| refl.: Sėmė šaukštą, kitą ir pasikėlė [Lapinas] iš užuskobnių V.Krėv. Berta pasikėlė ir žingtelėjo pirmyn rš. Žirgelis jau nepasikėlė [suklupęs], tik gailiai žiūrėjo V.Krėv. Jau apleido mane spėkos, vos tik galiu pasikelti Gr.
2. paimti, suimti nuo žemės (atsigulėjusius linus): Reiktų linai pakélt, be supus klojėdamies Ds. Per daug anksti linus pakėlėm, da neišvargo Ll. Ir pakė́liau linelį, ir pakėliau baltą liną JD282.
3. pagydyti: Kažin, ar mane bepakélsit? Ėr. Karalius siuntė visus savo kiemo gydytojus ir liepė rūpintis kaip nors ją pakelti iš ligos J.Balč.
| refl.: Nebepasikels jis iš šitos ligos Užp.
4. refl. atsikelti pabudus iš miego: Pasikeliu su saule Vdn. Rytą nevėlai paskėliau Gdr. Aš paskė́liau anksti rytelio Švnč. Boba ryte paskė́lus Dkšt. Kad nors pasikeltumėm teip anksti Sdk. Anksti rytą pasikė́liau, svirno duris prasivėriau Tvr. Da aš nebariau [mergelės], tiktai pamokiau, kad pasikeltų anksti rytelio Ad. Išvažiavo tik paskėlę Lp.
5. prk. statyti prieš akis, duoti svarstyti, spręsti, nagrinėti: Jis pakėlė labai svarbų klausimą rš. Nagrinėdavo bylas, jam įteiktas ar jo pakeltas rš. Žmonės pakelia bylą A1884,177.
6. R292 pastatyti (namus): Tai mes pakelsim pirkią ik debesėlių mėlynų! sp.
IV. pažadinti; paskatinti ką veikti; sukviesti; susiruošti kur; geisti patino.
1. pažadinti, pabudinti iš miego: Miegantį pakelsi, tinginį pasiųsi, ale iš tuščios vietos tai nieks nėra Sln. Gero piemens nereik pakélt: jis pats atsikelia ir išgena Žž. Ar jau vaikai pakélti? Nm. Aš, močiutės pakeltoji, niekad anksti n'atsikėliau JV341.
| refl. tr.: Ir mane pasikélk [prie darbo], kai pats kelsi Gs. Vincė miega, nueik, pasikélk, ir padės paverst vežimą Pc.
2. išbaidyti, priversti bėgti, skristi (žvėrį, paukštį): Čia užtikome ramunėlėse vieversėlio lizdą, ten vėl šuo pakėlė kiškį P.Cvir. Šuo liuob pakéls zuikį ir atgins į pakeltąją vietą Dr. Kvaukš, kvaukš – šuo lo[ja] zuikį pakėlęs Šts. Kartais tekdavo pakelti laukinių paukščių pulką rš. Eidamas žmogus pàkelia muses Ėr. Kodėl jūs, mano šuneliai, šiandien nieko nepakėlėt? LTR(Ob).
3. refl. sukilti, sujusti: Prūsų jaunimas pasikela, už kits kitą ginklus nutvera RD194. Apsirgo mergaitė, gal kirmėlės paskėlė Rdm. Nes prieš mane pasikėlė, kurie užumušt norėjo PK54.
4. pakviesti, sušaukti, suvadinti: Vokyčiai ir šventą dieną liuob varovus pakéls į lapes eiti Šts. Liepė kapeliją muzikantų pakelti Šts.
5. refl. pasiruošti (kur vykti, ką daryti): Pavasariop mokytojas pasikėlė išvažiuoti kur toliau, į Rusijos didžiuosius miestus rš. Kur pasikėlei taip vėlai vakarėly? JV496. Jūs kurgi paskė́lėt visi eit tokiam ore? Užp. Tik pasikélk kur eit, – ir jis tuojau [paskui] Srv. Rožė paskė́lus pamergiuõs Ds. Aš pasikeliu pasikeliu išvažiuot, bet dar vis atlieku Ds. Jau svečiai viškum buvo pasikė́lę eit, ale lietus užėjo Slm. Gaisrininkai pasikėlė važiuoti Šts. Leisk jau, leisk: kad pasikėlė, nebsulaikysi Srv. Virt paskėlė (pradėjo), ar tu matai? Sdk. Idant pasikėlę keliautumbim BB1Moz43,8.
6. refl. geisti jaučio, tekio (apie gyvulius): Karvė pasikėlė jaučiuos Pnd. Kiaulė in tekių paskė́lė Ktk. Kai tik užstovas pamato, kad telyčios pasikelia, tada tuoj jas su jaunu jaučiuku ataskiria ir gano skyrium (atskirai) Slm.
V. padaryti, kad atsirastų, iškiltų; išaugti, pakilti; praturtinti; paskleisti.
1. padaryti, kad atsirastų, iškiltų; atpūsti: Didė giružėlė ma[n] rasužę pakėlė JV938. Šiaurys iš tolimų pakraščių pakelia juodus debesis rš.
| refl.: Migla pasikelia R40. Naktį kad jau buvo pasikė́lęs vėjas Srv. Pasikė́lė ugnelė pačiam vidukaimy Srv. Niaukstos, žiūrėk, gal po pietų pasikels lietus Bsg. Be tų paukščių iš tikro pasikeltų miestuose marai Blv. Jūros šuo, sopuliui pasikėlus, gali ašaras lieti kaip žmogus Blv. Ir pasikėlė didis gandas, ir nuklydo per girias tamsiausias V.Krėv. Ant galo pasikelia Liutavaris eirogališkis aplink 1291 m. A1885,76.
2. refl. paaugti į viršų, ištįsti: Po lietu[i] kad paskė́lė vasarojus! Ut. Mažu da lubinas kiek paskel̃s Grv. Rugiai ėmė jau plaukt, net ir kviečiai pasikėlė rš. Svietas kitas paskėlė (nauja karta išaugo) Arm.
3. refl. pasipūsti, pakilti, išrūgti: Šituo rozu duona gerai paskė́lė Ut. Kai duona paskel̃s, tuoj ir minkyk Ktk. Ragaišis nepasikėlė, mielės nebegeros Ėr. Jau blynas paskė́lė, tai reikia ant kito šono verst Švnč.
4. sutinti: Kad duos mušt lineika per ranką – net ranką pàkelia Prng. Pakéltas veidas, net strokas paisyt Arm.
| refl.: Išsipjaudinau pasikėlusią žarną (apendiksą) Grg.
5. praturtinti, duoti progą prasigyventi, paremti, pagelbėti: Šių metų derlius mane pakėlė Srv. Tos pievos pàkelia laukus Sdr.
| refl.: Ugnelė visą gyvenimą sudegino, tai teip sunku pasikelt Antš. Po karui anys labai pasikėlė Užp. Su vogtu daiktu nepasikelsi Šts. Jeigu pasikelsi, ale par sunkią dvarystą nedaturėsi J.
6. paskleisti, paleisti: Paskalą pakėlė Krtn. Taip pakėlė svietas didžias kalbeles, kad aš išlesiau kviečių dirveles LTR(Ktk). Man rodos, jogei tie patys, kurie tokias kalbas pakėlė, joms nevierija Sz.
VI. perkelti į kitą vietą.
1. refl. intr., tr. persidanginti, persigabenti (į kitą vietą): Reikėjo pasikélti: soda skirstės į aprubes Nt. Paskėlėm toliau nuo kelio Všn. Pasikelti [trobas] gavom materijolo [iš valdžios] Dr. Pasikeliu, šalin traukiuos su abazu, vaisku R34.
2. perrišti į kitą vietą (gyvulius ganykloje): Neužmiršk arklio pakélt, kai eisi pro šalį Sdk. Kam pakėlėt karvę par visą lenciūgą: ne tiek nuėdė, kiek numynė Trk. Sartąjį dobiluos pakélk, reiks važiuoti Dgl. Tėvas būs arklius į atolą pakėlęs Vkš.
| refl. tr.: Nekelk karvės, aš pats pasikelsiu Ėr.
VII. surengti, padaryti ką iškilmingą, triukšmingą.
1. surengti, padaryti (pokylį, suėjimą): Didelį pokylį pakels Žem. Išleistuvėms žmonės [matininkui] bankietą pakėlė LzP. Pakėliau karališkus pietus Nt. Teip vieną kartą užmislijo jos pietus pakélt BM139. Pakėlė įmaningas įvedlybas M.Valanč. Gaspadorius linksmindamos pakėlęs namiškiams puotą, arba gėrynę S.Dauk. Svodbą pakeliu R207. Pakelia mumus pašventinimą DP576. Žmogus koksai stalą pakloj, alba pakel, svečius kokius pakvietęs BPI64. Stalas jo visada buvo pakeliamas penčenkomis ir visu geriausiu gėrimu BPII195. Tada pakėlė jis jiemus stalą, bei anys valgė ir gėrė BB1Moz26,30. Ieškodavo keliautojų, kuriemus stalą pakeltų ir papenėtų juos SPII102.
| refl. tr.: Kad nenori brolis, tegu nekela man veselės, aš pats pasikelsiu Vkš. Jie tą mėsą greit suvalgys – balių pasikel̃s Pc. Šokį pasikelti be šnapšės, be muštynių nėkas negynio[ja] Šts.
2. padaryti, sukelti: Tik atėjo, tuoj skandalą ir pakėlė Ds. Su savo liežuviu tik piktumą pàkeli Gs. Ano neužkabink: pakels riziką, nebengsi su girtu Šts. O kaip tu prilygsi jauną mergužėlę, tai tu pakelsi kasdien vaidužėlį (vaidysies) JV592. Į bažnyčią jojau, karčemo[je] sustojau ir su savo mergužėlę lustužį pakėliau (linksminausi) LB23. Užtiktas prie pikto darbo tuoj pakelia riksmą V.Kudir. Barnį pakeliu B. Jis ir pats pakelia baisų pragarą rš. Kada jis bylojo, ir pakėlė šturmą, kursai pakėlė vilnis BBPs107,23.
| refl.: Tuo irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikė́lė K.Donel. Audra pasikėlė Dkš. Vėjas kyla, pasi̇̀kelia KII354. Didis šturmas pasikėlė B. Buvo baisus škandalas pasikėlęs Bgs. Kai vaina paskė́lė, tai ir jį paėmė Švnč. Pasikėlė septynių metų karas BsPI74. Baisus alasas … paskė́lė BM71. Barniai pasi̇̀kelia Aps. Ėmė grajyt – kad pasikėlė vakaruškos! rš. Pasikėlė vaidas terpei jų BPI363.
◊ aki̇̀s pakélti pažiūrėti, pažvelgti: Nepakeldamas į savo gelbėtoją akių, Dzikas sugrubusiom rankom segiojosi paltą rš. Pakelu akis – jau beauštanti̇̀ Šts. Visą vakarą negalėjau akių̃ pakélt dėl brolio šunybių Užp. Aš negaliu į bernelį nei akių pakelti LTR(Bgs). Grėtė beveik akių nepakelia į svetimąjį I.Simon. Kaip bus akis pakelti į žmones? rš. Kad tu nepakeltum kojų nei rankelių, kap aš nepakeliu į svietą akelių Mrj. O ir ateina bernelių pulkelis, nepakėlė nė akelių ant manęs mergelės JD499. Bijo akių pakelti kaip vilkas Sb. Pakels nuo knygos pavargusias akis rš. O jis, pakėlęs akis į savo mokytinius, sakė SkvLuk6,20. Pakėlęs tad akis savas … išvydo Abraomą nuog tolo DP267.
ant kójų pakélti sujudinti, paskatinti ką veikti: Vedėjo žodžiai skyriaus darbininkus pakėlė ant kojų naujam darbui sp. Parvažiuosiu namo, kad pakelsiu ant kojų visus! Upt. Kai atėjo su armonika muzikantas, tuoj visus pakė́lė ant kójų Sdk.
ant stógo pakélti viešai paskelbti: Anam pasakyk, kaip ant stogo pakelk – nelaiko sekreto Šts.
bal̃są pakélti
1. rš pradėti griežtai kalbėti.
2. pasipriešinti: Vargas buvo tam, kas pakeldavo balsą prieš kruvinuosius engėjus sp. Pakelkim drąsiai mes savo balsus prieš priešą J.Bil.

gi̇̀rnas pakélti pabloginti darbą, lengviau leisti: Tu jau par daug gi̇̀rnas pakė́lei: nemintus linus krauni Kl.
į pui̇̃kę (į puikýbę) pasikélti išdidžiam pasidaryti, didžiuotis, išpuikti: Negirk, da į pui̇̃kę pasikel̃s Gs. Pasikėlė in puikybę, sako tėvui: „Ką aš pas tave būsiu“ BsPIV149. Asilas pasikėlė puikybėn, ėmė didžiuotis Blv.
pakéltą ši̇̀rdį turė́ti labai norėti: Turė́jo pakéltą ši̇̀rdį ištekėt Ėr.
kepùrę pakélti pasveikinti kepurės pakėlimu: O jis man davė labas dienužes, jis man pakėlė ir kepuružę JD201. Aš pakėliau kepurėlę – ji man nė žodelio Klvr.
kóją pakélti pasirengti išeiti: Ir Petras jau koją pakėlęs Rs.
kójas (kulni̇̀s) pakélti imti bėgti: Zuikutis susiprato – pakėlė kulnis, bėga Tat. Pakė́lė ir Vanka (rusai) kójas, kai pradėjo smalyt (šaudyti) Skdt.
nósį pakélti
1. pasidaryti išdidžiam, pasipūsti: Nu jau anas dabar pakė́lė nósį, kai tokiuo činu stojo Ktk.
2. supykti: Žiūrau, kad jau nósį pakė́lęs, tai pats susdirbsiu Lzd.

pečiùs pakélti nustebti: Tas ir pečius pakėlė, kad teip brangiai prašo Šts.
rañką pakélti
1. mušti ką, skriausti: Niekas daugiau nuo to laiko nebedrįso pakelti prieš jį rankos J.Balč. Kas ranką pakelia prieš liaudį – prieš liaudį tas ir atsakys E.Miež.
2. priešintis: Rasime vaikų, kurie drįsta prieš savo motiną ranką pakelti rš.

sparnùs pakélti Jnš rengtis išvykti.
ši̇̀rdį pakélti maloniai nuteikti: Esu privalgius: širdis pakelta Tv.
taũrę pakélti pasakyti kalbą, linkėjimus, pakeliant taurę: Pakélti taurę už kieno sveikatą BŽ152.
žiñgsnį pakélti paeiti: A nesakiau tau, ka man nė žiñgsnio nu trobos nepakéltumi Vvr.
vė́ją pakélti imti triukšmauti: Nuėjęs pakelsiu vėją, net sermėgos lopiniai lakstys Skdt.
parkélti, par̃kelia, parkė́lė
1. tr. pargabenti, parsiųsti ką gyventi iš kitur: Kai pirmąją mokyklą čia sutvėrė, jį už mokytoją parkė́lė Skr. Sako, parkéls kitą viršininką Slnt.
| refl.: Jau bus dešimtė metų, kaip anie čia parsikė́lė gyventi Užv.
2. tr. pargabenti ką vandens keliu, valtimi: Kartais liuobam menkių parkélsma po penkiasdešimt kapų, o kartais tuščiais pargrįšma Plng. Reikėjo gyvulius valtimis namon parkelti prš.
| refl. tr.: Pasternokus parsi̇̀keliam namie (= namo) StngŽ71.
3. intr. pamažu pareiti, parvykti: Koją už koją parkė́liau iš Darbėnų Dr. Skubkiam greičiau dirbti, o jau lytaus par̃kela Vvr.
pérkelti tr.
1. per ką nors pernešti, permesti: Párkelk jįjį par tvorą J. Arklys koją parkėlė [per vadelę, viržą] Ėr. Bet ką tik jis parkėlė koją par slenkstį, kaip sukliko, suvirko kūdikėlis BsPII74.
2. per daug pakelti ką: Nepérkelk bekeldamas pakeltuvės, kad arklys nesugriūt Ds. Ir arklys šniokia, kai balnelis pérkeltas Ds.
3. pergabenti, perdėti į kitą vietą: Mikę jau du kartus perkėlė (persodino) į kitą suolą P.Cvir. Maišus pérkėliau į traktorinius ratus Mlt. Idealybė yra ne kas kitą kaip materialybė, perkelta į žmogaus galvą ir joje perpavidalinta rš. Nebeverš – guzikus parkėliau (kitoje vietoje įsiuvau) Ėr.
| Perkeliant mokinius iš trečios klasės į ketvirtą, buvo rastas vienas mokinys, pirmojo laipsnio dovanų vertas rš.
| Jei derlingą veislę iš gero grumto parkelsi į prastesnį, nebus teip derlinga S.Dauk. Jis perkėlė jį į šitą šalį SkvApD7,4.
| refl.: Tuojau persikėlė visi į netolimą salą rš. Ir Agotai teko persikelti į kitą vietą rš. Į popieriaus lapelius persikėlė beveik visi vaikų namai, pradedant teta Palione rš. Jis persikelia mintimis į kalnus P.Cvir.
4. sukeisti: Kad čia viens ir tas pats, tik žodžiai pérkelti Grl. Lošiamąsias kortas pérkelia arba nukelia Ss.
5. pergabenti per vandenį (valtimi): Su kelta párkelk par upį J. Toj boba perkėlė juos per upę BsPIV122. Sėsk į mano laivelį, parkelsiu par jūreles JD513.
| refl.: Kad rasč[ia] aldiją, tai pérsikelč[ia] per upę Tvr. Jei jūs mane nekelsit, aš pati persikelsiu Mrj. Aš parsikelčiau par Nemunėlį JD715. Iriuosi, persikeliu per vandenį SD73.
6. perrišti į naują vietą (gyvulius, pririštus ganykloje): Mikutis pagalvojo, kad grįžtant akląją reikės perkelti į kitą dobilienos vietą P.Cvir. Pérkelk arklius arčiau pievos Rdm. Nuėjau gyvulius pérkelt Brt. Pareidamas namo karves pérkelk Sdk. Parkelk arklius, kad paėstų prieš darbą Ėr. Nubėk, arklį pérkelk kitan daiktan, ba jau tę visą žolę išėdė Prng.
7. refl. sunkų daiktą keliant patrūkti, apsirgti: Tu esi sunkiai kėlus ir pérsikėlus Lnkv. Aš antrą kartą persikėliau Rm. Mykolas, kur bus buvęs, kur nebuvęs, vis šast prie Mortos – ir žiūri, kad ji nepersikeltų, kad rūpestis jos nevargintų rš.
8. refl. per daug iškilti, perrūgti: Reikia pridėti miltų, kad ragaišis neparsikeltų Ėr. Parsikels ragaišis – kurk pečių Ėr. Kai tik minkšta duona, tai persikels (atšoks kepant pluta) Pc.
9. užtrukti bekeliant: Savaitę liuob párkels (praeidavo visa savaitė bekeliant) vestuves Šts.
10. išgyti: Musėt mirs ligonas – nebepárkels Lkv.
11. daryti vagas, vagoti: Pasėję batvinius, po trijų keturių dienų párkela, t. y. padaro vagas Šts.
◊ aki̇̀s pérkelti atsimerkti: Antanukas pakels galvelę, perkels pabalusias akeles ir vėl merkiasi Žem. Tik perkėlė rytą akis, tuojau ir paleido kakarinę Rt. Párkelu aki̇̀s, veizu – Antė besąs Grg. Ta, perkėlus akis, žvalgėsi po trobą Žem. Išgirdusi jo balsą, akis parkėlė S.Dauk.
prakélti, pràkelia, prakė́lė tr.
1. pro šalį ką pranešti: Girtas neprakela kojos pro koją Šts. Koją pro koją neprakela, toks slinkumas Šts.
2. praverti, pradaryti, keliant į viršų (vartus): Prakélk man vartus J. Prakélk labiau vartus, ba nepravažiuosim Ss. Truputį prakelti vartai Ėr. Vartus prakė́lėt, šunis lodinot Mrj. Vartelius prakeldama, žodelį pratardama klausinėjo dukružėlės: – Beg su visu pareini? JV618. Kada vartelius prakelsiu, tai ne kartą apsiverksiu Šln.
ǁ atkloti: Prakelsi kaldrą – blusos tik šoka Gs. Diedas padabo[jo] vienam gale tinklą prakė́lęs, prakėlė kitą galą – i čia tas pats Švnč.
3. pralenkti, anksčiau už kitus atsikeliant: Nėkas ano neprakéls, nėkas nepraguls Pln. Manęs nėkas neprakels, aš pirm saulės atsikelu Plt.
4. pakelti, panešti; nukelti ką, padarant vietos: Ugniavietė prakeliama SD51. Tą suolą prakélsim Ėr.
5. viršyti, pralenkti: Daug dukterų atneš turtus, bet tu prakeli visas VlnE161. Prakel auksas sidabrą Q537. Anie … kemšas … ant urėdų …, idant … turtais kitus prakeltų DP517.
6. prk. padaryti aukštesnį, aukštinti, vertinti: Amatoriai prakela bačkos obulinę ne kaip butelkų S.Dauk. Bus sūdas labai kietas su tais, kurie čion prakeltais bu[v]o DP484. Prakeltas ant kitų SD296.
prikélti, pri̇̀kelia, prikė́lė tr.
1. arčiau pastatyti, padėti, pririšti: Prikelk prie stalo uslaną Lp.
| Toli yra, nepasieka – prikelk arčiau [karvę prie dobilų] Krtn.
2. daug pridėti, prigabenti, iškelti: Gandrines kaulų prikela, kad kaimynuo gandrai nestovėtų Šts. Buvo šventė, pilnas miestas buvo vėliavų prikeltas Skr. Gali da čia daug prikélt žmonių Ėr.
3. prigabenti valtimi: Po Seredžiumi daugiau prikėlė (privežė valtimi), kai nukėlė Skr.
4. pridėti, padidinti: Valsčius prikėlė kapus, padidino, kad užtektų kur laidoties Dr. Priarsi vagelę – prie aruodo prikelsi lentelę PPr49.
5. pastatyti (parvirtusį, gulėjusį, sėdėjusį): Parpuolusį, silpnesnį už save prikels, o ne pastums P.Cvir. Tada visi nusigando, parvirtusį nuo žemės prikėlė BsPIII21. Liuob kriokins, bliūdins jaunąją, kol iš stalo prikels Dr.
| refl. tr.: Rado savo arklį, prisikėlė ir parjo[jo], laimingai in savo tėvo dvarą BsPIII174.
6. surinkti, pakelti (nuo žemės atsiklojėjusius linus): Linai atsiklojėjo, laikas prikélt Skr. Ir prikėliau žalią liną JD251. Linus pakloja, tada prikelia, į pundus riša Zp.
7. SD21 pribudinti, prižadinti (iš miego): Eik, prikélk tą miegalių Vvr. Negal prikėlti kaip lokio iš laužo Sim. Močiutė mano, širdelė mano, prikelk anksti rytelį, gaideliams negiedojus JV278. Kas mudu anksti prikels? JV638.
| refl. tr.: Boba nusgandus priskėlė ir senį, bet ir tas nieko negalėjo padaryt BsPII195.
ǁ refl. atsikelti (miegojus): Ponas girdžia, prisi̇̀kelia ir prašo (ps.) Brž.
8. atgaivinti (iš numirusių): Iš numirusių neprikelsi LTR(Rs). Ką mačys verksmas, vis tiek jau nebeprikelsi Skdt. Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų Mair. Prikeliu iš numirusių R34. Einį kone iš numirusių prikėlė I.Simon. Jį ižg numirusių prikėlė DP200. Sūnų mano prikėliau iž numirusių SPII125.
| Šis miestas beveik iš griuvėsių prikeltas (atstatytas) rš. Žemę, priešo išdegintą, žemę ištryptą atkovojom ir prikėlėm gyventi rš. Ir šilima užlies laukus, prikels žolelę lepią K.Kors.
| refl. intr., tr.: Eisiu eisiu į kalnelį, prisikelsiu motinėlę DvD381. Kurtiniai girdi, numirę prisikeliasi NTLuk7,22. Priekėliausi ir dabar su tavimi esmi Mž251-252. Tėvynė prisikėlus dainom skambės iš naujo S.Nėr.
9. prk. daryti, kad kas atsirastų; sukelti: Netrūnyk, ligą prikelsi J. Meisa nesveikų gyvolių prikela visokias ligas IM1878,21. Ka pradedi galvoti, mintis mintį pri̇̀kela KlvrŽ. Kalba prikela kalbą Šts. Roda rodą pri̇̀kela (bekalbant atsiranda daugiau temų) Krtn. Vaizduotė prikėlė jam įspūdžius rš. Meilę širdyje prikelti KII28. Barnį tarp brolių prikel CII570. Prikel debesis dangaus, teikdams žemei lytaus Mž241.
| Tur jo brolis tą moteriškę paimti ir savo broliui vaikų prikelti NTLuk20,28.
| refl. tr.: Anądien pavaikščiojo po lauką ir vėl prisikė́lė ligą (atkrito, iš naujo susirgo) Iš. Vaikeli tu mano, tu ligą begulėdamas prisikélsi Skr. Pykau ir keikiau, net ligą sau prisikėliau Mrj.
10. refl. prikilti, prisipildyti pučiantis, kylant: Maža muštukė, greit prisikė́lė smetonos (mušant sviestą) Ėr.
sukélti, sùkelia, sukė́lė tr.
1. sudėti ką (daug) aukščiau: Sukė́liau vaikus an pečiaus ir pats ataguliau Sdk. Pasistaipysi, lig sukelsi akmenis, malkas į vežimą J.
| refl. tr.: Vokyčiai ant zomato buvo susikėlę ermetas Šts.
2. aukštyn ką (daug) pakelti, užversti: Visus drabužius lig nuogo kūno ant galvos sukėlus M.Valanč.
| refl. tr.: Ta, susikėlusi sijonus, ka kūrė namie Žg.
3. patampyti aukštyn: Sukelk maišą, daugiau pareis Pc.
4. dar kartą suarti, supurenti: Riekėm, kartojom, sukėlėm pūdymus rugiams ir pasėjom Lk. Pradėjus žolėms augti apynojė[je], reik su lopetomis žemę sukelti visame apynoje S.Dauk.
5. padaryti, kad po daugiau imtų (mašina, girnos): Sukelti ir suleisti kulamą mašiną tik mašinorius temoka Šts.
6. paaukštinti; sukasti: Reikia pylimą sukelt, kad pavasarį vanduo nebėgtų Ėr.
7. pakėlus nuo žemės sustatyti ant šono: Mindą reik sukelti, reik statyti ant kanties, kad išdžiūtų Šts. Reikia eiti bañdos (durpių) sukélt Lzd.
ǁ sušiaušti: Speigas sukėlė gruodą Šts. Kel[ia]s suspaustas, nėr sukelti gruodai, gal važiuoti su ratais Šts. Gruodai sukelti, negal nė paeiti, nė pavažiuoti Šts.
ǁ surausti: Kurmrausų kūgiais yra sukėlę kurmiai pievose Šts.
8. refl. visiems sukilti, atsikelti (iš lovos pabudus): Pagaliau, kai išaušo, susikėlė Girnių vaikai A.Vien. Jau visi miegaliai susikėlė Vdn. Susikėlė visa šeimyna, pašokome iš patalų ir mes Vdn. Visi susikėlė Ėr. Rytą visi suskė́lė, o kazokas miega Ml. Ant rytojaus susikėlė dvaro žmonės ir rado visus svirnus dykus BsPII309. Visi susikė́lė ir nuejo ieškot to žiburio BM80.
9. pabudinti, sužadinti (visus) iš miego: Sukė́lė greitai tarnus Tvr.
| refl. tr.: Atsikėliau su maža dienele, susikėliau visą šeimyną Jnšk.
10. pažadinti, suerzinti; sujudinti; paskatinti, priversti veikti, judėti: Kalpokienė visą sodžių sukėlė, tave keikdama V.Krėv. Štai, kad sukėliau sodos šunis! Kaip velniai suniko loti! Žem. Kad nesukeltų sklypininkų šunų, Antanas jojo toliau nuo trobų, laukais A.Vien. Nė vieno šuns nesukėlęs prisiartino Mykolas prie Gailiūno trobelės ir sustojo A.Vien. O kas gi kuosas sukėlė (išbaidė), galviji neraliuotasai! rš.
| Pertraukčiau (pašluočiau) kiek, bet bijau dulkių sukelti rš. Vėjas sukelia dulkių ant plento Rsn. Sukelta dulkė nugulė žemėn P.Cvir.
11. paskatinti, sukurstyti ką veikti: Tu, močiute senutėle, manęs jauno neliūdėk, priešas mus kovon sukėlė – per kiemelį palydėk (d.) Gs. Valstietį balandžiai sukelia kartais prieš save, tiktai žirniaudami žarduose J.Jabl.
12. daryti, kad kas atsirastų: Tabokas čiaudulį sukėlė Šts. Po saulės grįžimo jūra ir be vėjo sukela vilnis, randas sukelta Plng. Autorius jaučiasi čia, matyt, svarboką mūsų kalbos dalyką sukeliąs skaitytojui J.Jabl. Tragedija sukelia žiūrėtojams baimės, užuojautos ir nusistebėjimo jausmus rš. Kaimyno sūnaus laiškas sukėlė raudas P.Cvir. Bombardavimas sukėlė tokių didelių gaisrų Londone rš. [Prasti orai] sukela ligas ir gyvį, gadinantį apynius S.Dauk. Šie vaistai sukelia norą valgyti rš. Duot man į sukeliamą čia klausimą savo atsakymą J.Jabl.
| refl.: Susi̇̀kela žiburelis ir užsileida, negali panokti nė norėdamas Šts.
| Gal jau nervos kokios suskė́lė Švnč.
13. suskaudinti: Alus, gertas su orielka, sukela paširdžius Šts. Poniški valgiai sukela vidurius Šts.
14. suvadinti, sušaukti, sukviesti: Ta poni, nieko nežinodama, tujau sukėlė paliciją Vž. Pėsčiūsius nebgal sukelti S.Dauk.
15. surinkti: Norima sukelti užtenkamą sumą pinigų rš.
16. suruošti, suorganizuoti, padaryti (suėjimą, pokylį): Sukelsim didelį balių Šts. Sukėlęs buvo kursus Šts.
17. padaryti (sumišimą, triukšmą ir t. t.): Ėmėsi visų galimų priemonių, kad sukeltų sumišimą rš. Didžiausią triukšmą sukėlė dėl niekų Mrk.
| refl.: Vaina itokia suskė́lė Ad.
18. refl. susikraustyti, susidanginti (gyventi): Devynduonių ūlytėlė išdegė, tai žmonės susikėlė gyventi arčiau Pc.
19. refl. pasigauti, imti augti: Suskėlė tankus medžias augt Vrnv. Nor vasarojas pageltęs, bet kad palyjės lietulis – tai suskels, sustaisys Rod.
20. refl. susiruošti: Suskėlėm trys vyrai piningų kasti Krt.
21. refl. užsigeisti patino (apie gyvulius): Skraido mūsioj karvė, moi suskėlė ingi veršius Arm.
22. refl. persišaldyti: Vaikeli, kad tu susikelsi, paskui ant senatvės nepakūprinsi! Kdl.
◊ ant kójų (į kójas) sukélti išjudinti, priversti judėti: Jaunieji visą kaimą sukėlė ant kojų rš. Vargšas [meškinas] taip susikrimto, jog ėmė niršti ir visą girią ant kojų sukėlė rš. Visus žmonės į kojas sukėlė tas gaisras Šts.
gi̇̀rnas sukélti pabloginti darbą, lengvai leisti: Jau par daug sukė́lei gi̇̀rnas, musintais, ka tos plunksnos teip stambiai suplėšytos Slnt.
užkélti, ùžkelia, užkė́lė tr.
1. pakelti, padėti ką aukščiau: Aš užkė́liau ant viršaus vežimo žmogų, grėblį J. Smakas atplaukęs vieną galvą užkėlė ant kranto ir išsižiojo BsPIII24. Keliaująsis savo koją ant sausos žemės užkel srš.
| refl. tr.: Kajetonas užsirūkė ir išdidžiai užsikėlė koją ant kojos rš. Centnerį užsikeli? Sdk. Jis užsikėlė mūsų sūnų ant kojų ir susimąstęs stebėjo vaiką rš.
2. per daug, per aukštai pakelti (pakeltinę): Ar pakeltinės tik neužkėlei, kad arklys dūsta? Saugok, neužkélk pakeltinės, ba gali arkliui dusulį invaryt Trgn. Ana vis šaukia, kad arklys ažkéltas, ė aš nesuprantu, ką sako Sdk.
3. aukštyn pakelti: Tai gražiai bėgo mano žirgelis, galvelę užkeldamas (d.) Rtn.
4. refl. užeiti, iškilti: Kad užsikė́lė debesys tamsiausias Ad. Skubinkit vežt, ba debesys užsi̇̀kelia Mlt. Bus [sūnui] ant kaktos žvaigždės, o ant viršugalvio bus saulė, o ant pakaušio bus mėnulis užsikėlęs (ps.) LMD(Dkš). Mažą rykštelę … įsodinsiu ant kalno aukšto ir užsikeliančio SPI310.
^ Užsikélsi kaip mūras, nusileisi kaip varna Ds.
5. uždėti už ko nors: Arklys ažkė́lė koją až vadelės Ds. Bene buvai koją už kaklo užkėlusi? J.
6. uždėti keliant: Geros bėgsenos arklys užkela pėdą į pėdą Žd.
7. refl. prieš įvažiuojant į kitą kelią, kiek pasukti į priešingą pusę, kad posūkis nebūtų staigus: Važiuojant pri susisukimo reikia užsikelti; neužsikėlęs gali įvažiuoti į griovį Akm. Seklus arklys atsenka kelį, pats moka ir užsikelti sukdamas į kitą kelį Vkš. Staigiai nesuk, išversi vežimą: leisk arkliuo užsikelti Šts.
8. padidinti, paaukštinti (kainą, atlyginimą), pabranginti: Jei neužkel̃s algos, tai atsisakyk Lp. Jei geras būsi, tai kitais metais algą užkelsiu Gs. Pirkliai užkėlė cieną už tą drobelę Jnšk.
ǁ pastiprinti: Draugas Vincas atsikvėpė ir užkėlė balsą rš.
9. paskirti į aukštesnę vietą, į aukštesnes pareigas: Princas Vilius savo svodbos dienoje būsiąs į majorą užkeliamas Kel1881,63.
10. refl. atsikelti gulėjus, pabudus iš miego: Arklys nelabai ėda: jau neužsi̇̀kelia (baigia dienas) Ig. Anksčiau užsikė́liau, tai jau ir pavalgiau, ir apsitrūsiau Igl. Užsikėlė anksti Klvr. Vyrų pirkioje jau nebebuvo – jie, vos užsikėlę, išėjo kluonan kultų V.Krėv. Rytą tik užsi̇̀kelia ir bėga į mokyklą Prn. Šiandie ryte anksti užsikėliau, tai noriu miego Pns. Kai užsikė́liau, da saulė buvo netekėjus Mrj. Jau anyta užsikė́lė, tai ir marčią apkalbėjo Trak. Kélkis, broleli, negulėk ir užsikėlęs nesėdėk Mrc. Ir šiandie pietumi užsikė́lei Rdm. Aš užsikelsiu anksti rytelį Ndz. Užsikė́liau dar su ugnè Lp. Aš užsikėliau anksti rytelio, išėjau arti lygaus laukelio Sem. Užsikelk, močiute, užsikelk, širdele FM. Užsikėlus motinėlė nerado dukrelės (d.) Brt. Kokį darbelį dirbsi, teip anksti užsikėlus? BsO214. Atsigulei be patalo, užsikėlei be klapato On.
11. pralenkti ką, anksčiau atsikeliant: Ana anksčiau kelia – nenori, kad užkeltum kits J. Jo nėkas neužkelia: pirm saulei tekant, jis jau darbuojas laukuose Yl. Nėkas jo neužkel̃s: vėliau gula, anksčiau kelia Ll. Namiškio nėkas negal užkelti Ggr.
12. uždaryti, užverti keliant (vartus): Užkelk greičiau vartus, kad arkliai neišeitų Grdž. Aš tuos svetelius išleisiu, kiemo vartelius užkelsiu LTR(Pnd). Ir išėjo tetušelis, ir užkėlė vartelius D107. Prijojau kiemelį – užkelti varteliai LTR(Sab). Svetimų vartų nežukelsi, o burnos nežudarysi Rod. Užkeliu vartus R417. Užkelk kluoną (kluono vartus) Trs.
| refl.: Nuo piršlių kiemo vartai neužsikeldavo rš. Vartai kaip patys atsikėlė, taip patys ir užsikėlė rš.
13. suruošti, suorganizuoti: Dabar užkela vakarelius ir mokyklose Šts. Ministeris užkėlė medžioklę Šts. Liuob užkels balių, sukvies galybes svečių LTR.
14. užkviesti, užprašyti: Ažkė́lė visą giminę veselion Švnč.
15. refl. supykti: Užsikėlė ant mumi jie Prn.
◊ kanópas (kójas) užkélti menk. numirti, pasibaigti: Nebėr jau senutės, užkė́lė kójas Srv. Nuo tokio valgio možna greit kanópas užkélt Ut.
kójas užsikélti ant sprándo sakoma apie ilgai negrįžtantį: Kol koją ant sprando neužsikels, tol nepareis Vdžg.

kíetas sprándas
1.atkaklus, užsispyręs: Jo kietas sprandas, nieko neklauso. Dglš. Jis atstatė savo kietą sprandą ir manęs nenorėjo klausyti. ŠR.
2.rambus: Šito arklio toks kietas sprandas, kad jo niekaip neatsuksi. Ds.
3.tvirtas: Jo sprandas kietas: nors ir visi joja, bet niekas nenulaužia. Vžns.
kíeto sprándo užsispyręs: Klebonas Platūnas buvo atkaklus ir kieto sprando žmogus. Myk-Put.
skýstas sprándas menkas: Dar skystas sprandas, kol mane gaus. Varn.
tam̃prų sprándą turė́ti būti atkakliam, tvirtam: Žemaičių tauta turi didžiai tamprų sprandą. Dauk.
sprándą apsùkti N. užmušti:
sprándu atjodinė́ti (kurį laiką) išnaudoti: Metus mano sprandu atjodinėjai – gana, užmokėk algą ir išeinu. Srd.
sprándą atsisùkti žūti, galą gauti: Kad tu vely sprandą atsisukus!. Švnč.
sprándą augìnti penėtis: Matyt, jau gerą duoną turi, kad sprandą augina. Gs.
sprandų̃ dúoti mušti: Vai aš tau duosiu sprandų!. Prn.
sprandų̃ gáuti būti sumuštam: Gausi sprandų ir apsiraminsi. Dkš.
sprándą įkìšti ištekėti (prastai): Įkišo sprandą kaip į tvorą. Erž.
sprándą įláužti nužudyti: Žmogžudžiai, aniems sprandą įlaužti reik. Sg.
sprándą išmuĩlinti iškritikuoti, nubausti: O dabar žiūrėkite, kad direktorius mums neišmuilintų sprando už gamyklos drausmės ardymą. Dvd.
sprándą išriẽsti pasipūsti, didžiuotis: Eina išrietęs sprandą kaip didelis ponas. Jnš.
sprándą išsisùkti užsimušti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį. Vb.
sprándą ištrū́kti išvykti iš namų, išdumti: Ištrūko sprandą kažkur Peterburgan, tiek jį daugiau ir tematysi. Sruog. Sėdi per kiauras dienas ir mane kremti. Ištrūktum sprandą, bent širdis atsigautų. Vkš. Jau tas kur nors ištrūko sprandą. Kl.
sprándu jodinė́ti išnaudoti, spausti: Ko leidies vaikams sprandu jodinėt?. Rs. Gal ir gerai Motiejus daro, kad nesiduoda per daug sprandu jodinėjamas. Paukš.
sprandaĩs jódyti išnaudoti, spausti: Ponia nebuvusi labai šuniška žmonėms, maž tesikišusi prie ūkio, užtai komisorius Abromas visų sprandais jodęs. Žem.
sprándu jóti išnaudoti, spausti: Kas jis do per ponas mano sprandu joti?. Žem.
sprandaĩs jóti išnaudoti, engti: Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo. Vvr. Tenenori visų sprandais jot!. Skr.
sprándą lankstýti žemintis, pataikauti: Prieš kiekvieną tupinėk čia, sprandą lankstyk, kad ką gautum. Prn.
sprándą leñkti
1.leistis išnaudoti: O prie baudžiavos žmonių neįpratinsi, po lazda dabar dirbantis sprando lenkt nenori. Vencl.
2.žemintis: Raus! Tas žodis jau girdėtas ir jo pasekmės žinomos, juoba kad žmogus dar vis nemoki sprando lenkti. Simon. Žmonės, pripratę prieš visus lenkti sprandus, visų bijoti, visus slaugyti, staiga pasijuto savo krašto šeimininkais. Pt.
3.mokyti klusnumo, nuolankumo: Lenk sprandą jo, kolek jaunas. rš. Turi sūnų? Drausmink juos, sprandus lenk jiems nuo mažens. ŠR.
sprándą lū́žti K. užsimušti, žūti:
sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandą. An.
sprándą nukrė̃sti primušti: Kai aš tau sprandą nukrėsiu, tai tau nereiks daugiau šnekėti. Grdž.
sprándą nuláužti nužudyti: O jei jo nevaduoji, tai nulaužk jam sprandą. Bret.
sprándą nuleñkti nusižeminti: Jinai norėjo padėkoti, bet nemokėjo dėl jo nulenkti sprando. Ašb. Nematom brolius ašarojant, nulenkę sprandus nedraugams. Mač-Kėk.
sprándą nunérti prisimušti: Tas vaikas dar ir sprandą nuners belaipiodamas tais molais. Klp.
sprándą nurę̃sti nužudyti: Marčelga kryžokų liepė 15 sprandą nuręsti, o kitus varyti į Parusnį į vergus. Dauk.
sprándą nusikrė̃sti žūti, galą gauti: Jei nutvert norėsi per bedugnę šokant tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą. Nėr.
sprándą nusiláužti užsimušti, žūti: Aš tik vieną sakau: kas aukštai šoka, žemai krinta. Kad tik nenusilaužtų sprandą ir jaunieji. Simon. Karvė kad šoko ravan ir sprandą nusilaužė. Pv. Tikėk manim, šį kartą jis nusilauš sau sprandą. rš.
sprándą nusinarìnti K. užsimušti:
sprándą nusinérti užsimušti: Vos sprando nenusinėriau per tuos kelmynus važiuodamas. Šll.
sprándus nusisùkalioti visiems užsimušti: Ėjo ėjo galvom, kol sprandus nusisukaliojo. Grž.
sprándą nusisùkti
1.užsimušti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei. LzP. Kad tu kur sprandą nusisuktum!. Grž. Nenukrisk nuo stogo, o gali sprandą nusisukti. Akm. Krito ant galvos ir nusisuko sprandą. Žlp. Lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis. Jabl.
2.nesėkmingai baigti savo veiklą: Vagis jau sprandą nusisuko: pateko policijai rankos[na]. Slk. Per šešerius metus ten keturi pirmininkai sprandą nusisuko. Avyž.
sprándą nusùkti
1.galą padaryti, nužudyti: Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprandą nusuktų. Donel. [Gaidžiui] turiu kada būtinai sprandą nusukti. Jabl. Aš tau sprandą nusuksiu. B. O jei jo (asilo pirmagimio) neišperki, turi nusukti jam sprandą. ŠR. Ei, nusukti vargui sprandą! Vieną tikslą terandi. Nėr. Bene tau marti sprandą nusuks?. Žem.
2.užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprandą nusuksi. Sld.
sprándą nutrū́kti galą gauti, žūti: Kad tu sprandą nutrūktumbei. B. Ar nenutrūksi kur sprando besiausdamas. Jabl. Nenutrūksiu sprando ir pėsčias. Ne tiek esu vaikščiojęs. Gric. Kad jis sprandą kur nutrūktų!. Mrj. Išsikorė į miestą ir ten sprandą nutrūko. Vkš.
sprándą paleñkti pasiduoti, paklusti: Tautą, kuri palenks savo sprandą po Babilono karaliaus jungu ir bus jam pavaldi, tą tautą paliksiu jos žemėje. ŠR.
sprándą pasikasýti gauti mušti: Dar pagausiu aš tave, teliaus koja! Dar pasikasysi sprandą, sravanosi tu!. Balt.
sprándą raitýti puikuotis, didžiuotis: Kvailas, o sprandą tai raito. Mrj.
sprándą riẽsti puikuotis, didžiuotis: Sprandą riečia, kalbėt nenori. Jnš. Nors ir senas, sprandą riečia, ir gana. Dkš.
sprándą sùkti daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, o trečia sprandą suka. Grv. Suk sau sprandą, bene man tavęs gaila!. Žž.
sprándą sùktis galą gauti, žūti: Nors jūs sprandus sukitės!. Lkm. Sukis kur sprandą!. Klt.
sprándą šiáušti neklausyti: Ko čia sprandą šiauši?. Dkš.
sprándą trū́kti
1.žūti: Vienąkart jis turi sprandą trūkti ir trūks per mane. Simon.
2.nešdintis: Trūk sprandą iš čia, kur tau patinka. Plv.
ant sprándo savimi: Visi savo akimis matėme ir atjautėm ne kartą darbininko vargus, nužeminimą ir skriaudas ir gal dar ne kartą patys ant sprando tai patyrėme. Bil. Patyrėme ant savo sprando žmonių juodumą, negailestingumą. Žem.
ant (kieno)sprándo
1.nelaimei: Vai, vai, pasidarysit ant savo sprando!. Mrj. Pareis laidokas ant mano sprando. Vencl.
2.išnaudojant, engiant: Norėjo [turtingieji] pragyventi ant žmogaus sprando. Krš.
ant sprándo (kam) nelaimei: Prisiėmė sau ant sprando skolas, dar (dabar) iš ko man išmokės dalies?!. Al.
ant sprándo atsisė́sti imti išnaudoti: Tėvas numirtų ar apsirgtų, tai tas įsibrautų su savąja ir man ant sprando atsisėstų. Vien. Dar ne vienam ant sprando atsisės!. KrvP. Atsisėst kitam ant sprando ar tai galima?. An.
ant sprándo bū́ti
1.sunkinti gyvenimą, naudotis išlaikymu: Juk reikėjo pagaliau išeiti, ar visą amžių būsi tėvui ir broliui ant sprando. Simon. Trys vaikai ant sprando, ūkis ant kupros, darbų neatmuštinai, o sukas, kruta, kuopia, kiek įmano. Balt. Aš nenoriu kitiem ant sprando būt. Srj.
2.išnaudoti: Gaila mano džiaugsmo ir liuosybės: ir vėl vergas, ir vėl ponas ant sprando. Žem.
3.būti skirtam, užkrautam: Mes pačios negalėjom austi, kad kiti darbai ant mūs sprando buvo. Plv.
ant sprándo jodinė́ti išnaudoti: Aš nenoriu, kad ubagai ant sprando jodinėtų. Avyž.
ant sprándo jóti išnaudoti: Jis rausė žemę ir džiaugėsi, kad ant jo sprando niekas nejoja. Mont. Ana joja ant sprando ir dar liepia paslenkt, kad geriau ažsėstų. Ob. Jis taip supranta – dorai dirbk savo darbą, gyvenk blaivia galva, nesileisk, kad kas ant sprando jotų. Bub.
ant sprándo kabìntis įkyriai siekti palankumo: Ana dideliai kabinos ant sprando anos vyrui. Pln.
ant sprándo kárstytis prie daug ko lįsti, norėti užsimesti: Palaidūnė, karstės vyrams ant sprando. Krš.
ant sprándo kártis įkyriai lįsti: Nebijok, nesikarsiu tau ant sprando... Aš kantri. Ap.
ant sprándo kráuti apsunkinti: Ką nori, krauk ant mano sprando, aš viską pakelsiu. Mont.
ant sprándo kráutis skirti (rūpesčius): Višinskis, papratęs visus sunkiausius ir pavojingiausius darbus ant savo sprando krautis, taip ir dabar šokosi. Žem.
ant sprándo lìpti
1.įkyrėti: Nei valandėlei ramybės neduoda: per savaitę mokiniai ant sprando lipa, vyresnybė šnipinėja. Vien. Nelipk ant sprando man. Krm.
2.smurtauti: Kai apsileisi, tai ir lips ant sprando visi dvaro šunys.... Žem.
3.varginti, skriausti: Kaimynas dido, kol išdido, ir tau reik disti, bo ant sprando lips kiti. J.
ant sprándo lį̃sti įkyrėti: A Jėzus, jau lenda ant sprando!. Kdn.
ant sprándo mèstis siūlytis į draugystę: Tik puse lūpų praminiau, kad eisiu į varnuoges, tuojau ir jai reik, ir jin metas ant sprando. Jnš.
ant sprándo prisisėdė́ti užtektinai ilgai išnaudoti: Gana prisisėdėjai ant sprando. rš.
ant sprándo rõglintis reikalauti naudos ar išlaikymo: Roglinas vaikai tėvams ant sprando, šerk. Krš.
ant sprándo sėdė́ti
1.grėsti: Tos žemės ūkininkas neįgrauš, o bado šmėkla ant sprando sėdi. Žem.
2.išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti. Cvir. Kas kur pritelpa. tas ant sprando sėdi. Vn.
3.versti, prisispyrus raginti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys. Žem.
4.būti išlaikomam: Negi sėdės ant sprando tėvams, kurie ir taip jau apie marčią vis užveda šneką. Daut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesėdžiu ant sprando. Rs. Vaikas sėdi tėvui ant sprando. Gdl. Oho, ji dirbs, visą gyvenimą ant kito sprando sėdėjusi!. Mžš.
ant sprándo sė́sti varginti: Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais. rš.
ant sprándo sė́stis
1.varginti, kamuoti: Vargai ir bėdos ant sprando sėdos. LTR.
2.išnaudoti: Puponių kaime niekas nebesako, kad valdžią norėjom pasigriebti, žmonėms ant sprando sėstis. Balt.
ant sprándo stovė́ti raginti (dirbti): Na, dieną gali atsigulti, niekas ant sprando nestovi, ne tuo strioku nuvažiuos.... Žem.
ant sprándo suriñkti priekaištaujant išvardyti: Man visokias bobas ji (žmona) surenka ant sprando. Jrb.
ant sprándo šókti (kam) akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam ant sprando šoka. Jd.
ant sprándo tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando. Vencl. Kad ir giminės, bet amžinai juk negalima jiems ant sprando tupėti. Simon.
ant sprándo užgul̃ti varginti, priversti klausyti: Jūsų tėvai būtų visai užgulę ant sprando, kad nebūčiau aš apgynusi. Žem.
ant sprándo užkárti apsunkinti, primesti kam ką: Užkorei tu man jį (senį) ant sprando. Kdl. Tai užkorėt ant sprando bėdą. Rmš.
ant sprándo užlìpti įkyrėti: Pirmądien po veselių boba ant sprando užlipė. Kp.
ant sprándo užsėsdýti engti: Vaikai ėmė labai ant sprando užsėsdyt. Grv.
ant sprándo užsė́sti spausti, prigriebti, varginti: Neleisk, kad tau jis ant sprando užsėstų, kitaip, žmonele, prapulsi. Jnš.
ant sprándo užsidė́ti pasiduoti, leistis engiamam: Jūs ant savo sprando užsidėjot valdovus, ir iš jų, o ne iš piktos dvasios kyla blogi apsireiškimai jūsų gyvenime. Bil.
ant sprándo užsikabìnti neig. ištekėti: Kad nebūtų su pusberniais daužiusis, būt gal užsikabinus kam ant sprando. Jnš.
ant sprándo užsikárti neig.
1.naudotis kieno išlaikymu: Nė vienam neužsikoriau ant sprando ir neužsikarsiu. Krš. To[ji] Kastė jau jį jodinėja, dar dvi bobos užsikars ant sprando. Mžš. Sakė: neužsikark Viteliui ant sprando. Rs.
2.vesti: Užsikorė ant sprando našlę. Jrb.
ant sprándo užsiléisti duotis skriaudžiamam: Už tai nereikia užsileisti vyro ant sprando, – juokėsi Lazdienė. Žem.
ant sprándo užsisė́sti
1.priversti klausyti: Skaldytis reikia, ko, motute, belauki? Ar kad visai ant sprando užsisėstų?. Balt. Greičiau akmenys sužydės, negu budeliai vėl ant mūsų sprando užsisės!. Marc.
2.imti smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą. Pt. Iš pradžios, šventas aniuole sarge, visiems tokia gera... paskui kaip užsisės ant sprando... kaip gyvatė.... Žem.
3.naudotis išlaikymu: Klebonas senelis, sako, būk jau aštuonias dešimtis turi metų, merga užsisėdo ant sprando kaip nelabasis ir vedžioja už nosies, kaip jai patinka. Žem.
ant sprándo užsisodìnti įsitaisyti, įsigyti (ką nemalonų, varginantį): Marčią užsisodinsi ant sprando. Žem.
ant sprándo užsodìnti prievarta palikti kam ką varginti, primesti: Velnias turbūt tave ir užsodino man ant sprando!. Žem. Ponai visi vienoki: ne tik patys, bet dar ir savo tarnus užsodina žmogui ant sprando. Žem.
į sprándą muša: Ė ė, dėdienyt, reikia tiems visiems ponams ir kajetonams greičiau į sprandą. Paukš.
į sprándą dúoti mušti: Neklausysi, duos į sprandą, kad aprietėsi greitai!. Skd. Įgėręs tuoj duoda sprandan. Ob.
į sprándą gáuti būti mušamam: Jei blogai ganai, dar gausi nuo ūkininko į sprandą. Tv. Erzina lyg į sprandą norėdamas gauti. KrvP.
į sprándą nèmuša nėra ko skubėti, neverčia: O kas mums į sprandą muša? Dar palauksim, pažiūrėsim, kaip ten kiti daro. Gric. Nesiskubink, niekas į sprandą nemuša. LTR.
į sprándą užvažiúoti prilupti: Užvažiuos ans tau dar į sprandą. Varn.
į sprándą važiúoti mušti: Vyrams tiek to proto: jeigu dar kas ką papliurpia, pameluoja, ir važiuoja į sprandą. Vkš.
nuo sprándo nusimèsti išsilaisvinti, pašalinti (engėją): Skaitydami mano broliai atsibus, supras savo padėjimą, pažins savo prispaudėjus, pakils, nusimes jungą nuo sprando. Žem.
nuo sprándo nuver̃sti išsilaisvinti, pašalinti (engėją): Mes turime užstoti, jūsų galybę nuo savo sprando nuversti. Žem.
už sprándo sugriẽbti sutramdyti: Komisaras, pasirodo, yra senas tavo sėbras ir tik šaiposi iš mano skundų. Nepurtyk galvos! Sugriebsiu kada už sprando.... Cinz.
jaučio sprandas žr jautis
jojimas sprandais žr jojimas
jungą uždėti ant sprando žr jungas
koją užsikelti ant (už)sprando žr koja
kulnis pasidžiauti ant sprando žr kulnis
ponu būti ant savo sprando žr ponas
rykštė kaba ant sprando žr rykštė
vėzdą laikyti ant sprando užkišus žr vėzdas