Rasti išteklių įrašai (371)
trum̃praštis
Trumpraščio (angl. „policy-brief“) rengimas, leidyba ir platinimas
MITA turėtų kaupti ir apibendrinti inovacinės veiklos ir inovacijų politikos rezultatus iliustruojančius rodiklius, leisti metines apžvalgas „Inovacijos Lietuvoje“ (panašiai kaip MOSTA leidžia leidinius „Mokslas“ ir „Studijos“), analizuoti ir lyginti Lietuvos situaciją tarptautiniame kontekste, leisti politikos trumpraščius (angl. policy briefs), šią funkciją perimdama iš LIC ir ŪM, taip atlaisvindama ŪM papildomus išteklius, reikalingus politikai formuoti, teisės aktams rengti, sprendimams priimti.
Remiantis atliktu „Lietuvos mokslo apžvalgų analizė tarptautiškumo aspektu" tyrimu, parengtas trumpraštis „Kokie yra pagrindiniai mokslo perspektyvas lemiantys veiksniai?"
Projektas „Lyderių laikas2“ tęsia atliktų veiklų pristatymus ir kviečia Jus 2012 m. rugsėjo 26 d. 15-17 val. į Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salę susipažinti su trijomis švietimo analizėmis (trumpraščiais).
POLITIKOS ANALIZĖS RENGIMAS
Politikos trumpraščiai; politikos apžvalgos; politikos rekomendacijos; viešosios politikos planai; politikos stebėsena ir vertinimas.
Projektas „Lyderių laikas 2“ kviečia į trijų švietimo analizių (trumpraščių) pristatymą
Projektas „Lyderių laikas2“ tęsia atliktų veiklų pristatymus ir kviečia Jus 2012 m. rugsėjo 26 d. 15-17 val. į Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salę susipažinti su trijomis švietimo analizėmis (trumpraščiais).
Trumpraštyje „Mokslo politika Lietuvoje: globalios tendencijos, „koordinavimo piltuvėlis" ir „korsarų laivai" pateikiami svarbiausi projekto „Mokslo valdymas globalizacijos sąlygomis: prioritetų koordinavimo ir administravimo priemonės" rezultatai, išvados bei rekomendacijos. Trumpraštis parengtas remiantis baigiamąja projekto ataskaita.
Išsiųsime trumpraštį.
Remiantis pirmojo etapo metu atliktų tyrimų bei parengtų modelių medžiaga bus parengti trys trumpraščiai:
Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokyklose?
Švietimo konsultavimas: patirtis bei perspektyvos
Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimo galimybės bei iššūkiai
Žinių ekonomikos forumas parengė pirmąjį trumpraštį „Kuriantiems ateitį. Tvarus vartojimas – Lietuvos piliečių akimis“, kuriame apibendrinami ir pristatomi konsultacijos rezultatai bei labiausiai Lietuvoje išryškėjusios tendencijos, piliečių pozicijos ir pateikiamos rekomendacijos, kurios gali būti svarbios ateityje priimant su tvariu vartojimu susijusius sprendimus.
Trumpraščiuose „Kuriantiems ateitį“ bus apžvelgiamos dabartinės pasaulinės technologinės ir socialinės tendencijos, pateikiama objektyvi informacija apie galimą jų naudą bei kylančius iššūkius.
Prieš pradedant gilesnę NMVA išorės vertintojų pamokų stebėjimo protokolų analizę, buvo nutarta, kad tokia analizė gali būti naudinga ne tik duomenims švietimo problemos analizei (trumpraščiui) surinkti, bet ir UPC Ugdymo turinio bei Ugdymo turinio įgyvendinimo ir organizavimo skyrių darbuotojams, kitiems įvairių lygių švietimo vadybininkams, mokslininkams, politikams.
Trumpraščio leidybos paslaugos
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
dėliõnė
Kaip neseniai pasakojo Vokietijos „Deutsche Welle“, Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) Valstybės saugumo ministerija („Stasi“), Sovietų Sąjungos KGB atitikmuo, paskutinėmis akimirkomis prieš šalies susivienijimą paliko daugiau nei 15 tūkst. maišų, pilnų susmulkintų dokumentų. [...]
Nuo Berlyno sienos griūties praėjus penkeriems metams, darbo ėmėsi 40 darbuotojų. Atidarę pirmuosius maišus, jie pradėjo rankomis dėlioti atskirus dokumentus, mėgindami išgauti didžiausias „Stasi“ paslaptis. Buvo žinoma, kad iš 600 mln. detalių galima sudėti daugybę tardymo protokolų, laiškų ir žvalgybinių ataskaitų – tačiau niekas negalėjo žinoti, kiek laiko prireiks šiai gigantiškai dėlionei.
Sugebame įsileisti kultūrinius krikščionybės ženklus, nevengiame lyg dėlione žaisti biblinėmis frazėmis, tačiau už jų dažnai teregime tuštumą ar tuštybę?
Surasta dar viena žmogaus evoliucijos dėlionės detalė [antraštė]
Mokslininkai teigia, kad dviejų milijonų metų vaiko skeleto fosilijos, rastos Pietų Afrikoje, yra visai nauja žmonių rūšis, užpildanti iki šiol egzistavusią spragą žmogaus evoliucijos grandinėje.
[...] šioje byloje atsiranda vis naujų posūkių. Kol yra galimybių traukti naujus faktus, atš tai darysiu. [...]
Kol iš šios istorijos lįs informacija, tol iš jos dėliosiu dėlionę.
Neabejoju, kad ateityje sulauksime ir kitokių Lietuvos fotografijos istorijos „dėlionių“, tačiau tai jau bus kitos, kitu metu ir galbūt net kitoje santvarkoje susiformavusios kartos požiūris [apie fotografijų istorijos albumą. – Red. past.].
Po šių Seimo rinkimų situacija greičiausiai bus tokia pat: koalicijos dėlionių gali būti įvairių, tačiau beveik neišvengiamai jose turės atsirasti konservatoriai arba socialdemokratai. Tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms juos galėtų išstumti Darbo partija, tačiau jos galimybės įgauti „premjero potencialą“ yra minimalios.
Mylimo aktoriaus „Ivanovą“ galėčiau švelniai palyginti su dėlione. [...] Toje vaizdų dėlionėje dar yra aktoriai.
Praėjusį šeštadienį Vilniuje esančioje žaislais prekiaujančioje parduotuvėje „Gandras“ vyko pirmosios Lietuvoje dėlionių surinkimo varžybos.
Dalyviai kaip galima greičiau turėjo surinkti 60 detalių galvosūkius, kurių piešinio lig tol nebuvo matę.
M. Reigan pasakojo, kad dar ligos pradžioje buvęs prezidentas mėgdavo dėliones, daugiausia su gyvūnais.
Matant tokią partiškumu grindžiamą vadovybės dėlionę, susidaro įspūdis, kad į Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės pozicijas tinka bet kas, todėl jau dabar yra pagrindo baimintis, kad mūsų švietimo politika ir jos įgyvendinimas gali užtikrintai tūpčioti vietoje.
Pasaulis vėl tampa paprastas kaip vaikiška kaladėlių dėlionė, kuriai sugriuvus labai paprasta viską atstatyti iš naujo.
Visa laimė, kad nuo daugelio gerai besimokančių ir dailiai įsispraudžiančių edukacinės sistemos dėlionėje išsiskyriau kitokiais pomėgiais. Kitu atveju būčiau išprotėjusi.
Jis – mano gyvenimo partneris, prarastas dėlionės gabalėlis, kurio visada ieškojau.
Pranašiškais sapnais gali tapti visi sapnų tipai, jeigu jie numato, išpranašauja ateitį. Racionaliai mąstant galime sakyti jog mūsų pasąmonė dėlioja žinomų faktų dėlionę, taip nuspėdama ateitį.
Reikia prisiminti močiučių dėliones iš nertų kvadratėlių, gėlyčių, apskritimų, – pasakojo J. Klusienė.
Sunku patikėti, bet Angelo jau griebiasi labai sudėtingų dėlionių. Užtenka man kažkiek pradžioj jam padėti (pvz. pirmąsias 15 ar 20 detalių kartu sudėlioti), paskui jis jau stums mane į šoną, sakydamas, kad jis jau pats moka.
– Koks jūsų kelias į aktorystę?
– Ne aš rinkausi aktorystę, o aktorystė mane. It dėlionė dėliojosi situacijos, sutikti žmonės, o tai kryptingai vedė į tai, kas esu dabar.
Taigi nėra absoliutaus apibrėžtumo. Nei gyvasčiai, nei nebūčiai. Visut viskas tik trupinaičiai, paukščių ir vėjų pernešamos sėkliukės. Trakšt, girgžt, šmurkšt, capt, drykst, pliaukšt. Juk viskas ir yra totalus, nesibaigiantis koliažas. Viešpaties nuolat perdėliojama dėlionė. Vis kitomis kombinacijomis perkonstruojama regimybė. Pavyzdys yra sapnas. Toks pat nerišlus, blaiviai nesuvokiamas kaip pats gyvenimas.
Cosmo tau siūlo kiek suasmenintą dėlionės variantą: dedami žodžiai turi apibūdinti kurį nors patalpoje esantį asmenį.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
slapùkas
Slapukas (dar vadinamas paruoštuku) – tai mažas duomenų rinkinėlis (failas), kuriame yra svetainės naudojama informacija (pvz., Jūsų svetainės nuostatos). Kai lankoma svetainė, kuri naudoja slapukus, ji gali paprašyti, kad naršyklė įrašytų vieną ar kelis slapukus į lankytojo kompiuterio diską.
Vagys niekaip negalėjo įveikti automobilio apsaugos sistemos, liaudiškai vadinamos „slapuku“.
Slapukas - gerai paslėptas mažas mygtukas, kurio nepaspaudus motociklo nepavyks užvesti.
gali taip daryti, tam dedami į mašinas sekimo slapukai.
Jei nenorite, kad svetainės saugotų slapukus jūsų kompiuteryje, juos galima užblokuoti. Taip pat galite tinkinti, kurių svetainių slapukus norite blokuoti.
Montuojame klasikinius automobilio variklio blokatorius - slapukus. Jų tikslas yra neleisti užvesti arba blokuoti variklį vairuotojui neatlikus reikiamų veiksmų (nepaspaudus slapto mygtuko, neprilietus magneto specifinėje vietoje).
Pirmiausia galima išjungti slapukų („cookies“) naudojimą. [...] Patys slapukai nėra pavojingi, tačiau jų pagalba tinklalapiai gali surinkti jūsų lankytų tinklalapių sąrašus, pomėgius, naudojamus elektroninio pašto adresus.
Yra įvairių signalizacijų, nepasakysiu pavadinimo, bet tėvas į e39 dėjosi su nešiojamu slapuku, kiekvienam slapuke kitokie kodai, jei slapukas toliau nei 15m nuo mašinos, ji tiesiog neužsikurs, ardyk signalizaciją kiek nori ar aplamai išimk ją, neveikianti signalizacija užblokuos kompą.
O rusų gaminiams įveikti pakanka kone sąvaržėlės.
Išimtis – auksinių rankų meistrų sumontuoti įvairūs slapukai.
Taigi ir mechaninės blokavimo priemonės su papildomomis apsaugos priemonėmis – signalizacija, imobilizatoriumi vagių nesustabdo.
Dažniausiai informacija apie vartotoją saugoma specialiose bylose, vadinamose slapukais („cookies“).
Čia aprašoma, kas yra slapukai, kada ir kaip jie naudojami, ir kaip galima valdyti į kompiuterį įrašomus slapukus naudojant naršyklės slapukų tvarkytuvę.
Sveiki, pamečiau ratų slapuką, nerandu niekur, gal galit patart, ką daryt?
Turėjau 3 mašinas su slapukais. Visose buvo el. sistemos blokavimas. Viskas atrodo lyg veikia, ir starteris, ir siurbliukas, bet mašina nesikuria. Nemanau, kad vagys bandytų apeiti slapuką. Jau lengviau būtų visą mašiną nutempti.
WAP tinklalapius galima personalizuoti – telefone išsaugomi slapukai (cookies).
buvo ir man tokia beda tik kad su svetima auto, kol sau ieskojau tai uosvenes buvau pasiemes ir pameciau slapuka tai pritaikyt bandziau visokius, sunku labai zinok, nuvariau i servisa saka galim nupjaut uz viena varzta 25 lr plius nauji varztai su slapuku berods apie 50lt, tai truputi brangokai, nulekiau pas toki garaznika kur padangom uzsiema tai nupjove uz 20lt visus, nusipirkau tuos naujus varztus ir pridaviau auto kaip buvo uosvenei
Taip, kaip kurie servisai tiktai turi tas galvas iš kietesnio metalo su srėgiu į atvirkščią pusę, užkala ir tada atsuka slapuką.
Paklaustas, kokios populiariausios prekės, šiaulietis neslėpė, jog dažniausiai ieškoma prietaisų auklei, vaikams ar sutuoktiniui sekti – slaptos vaizdo kameros ar klausomųjų įrenginių. [...]
Didžioji pirkėjų dalis – labiau pasiturintys didmiesčių gyventojai. Jie dažnai perka arba išsinuomoja įrangą, kuria galima patikrinti, ar patalpose, automobilyje, buitiniuose prietaisuose nėra sumontuota slapukų.
O kaip daugelio pamėgtas slapukų (angl. „cookies“) blokavimas? „Slapukai“ – nedideli naršyklėje išsaugomi informacijos paketai, kuriuos naudoja daugelis tinklalapių administratorių, siekdami efektyviau sekti lankytojų elgesį. Naršyklių „privatumo būsenos“ dažniausiai numato ištrinti per sesiją sukauptus slapukus, taip paslepiant bent dalį internauto elgesio aplankytose svetainėse.
Mačiau toki slapuka (turbut daugelis tokius turi) jo veikimas gana paprastas prilieti dviem pirstais du varztelius esancius netoli vienas nuo kito ir tik tada masina uzsiveda.
2003 m. Vilniaus centre vidury dienos pavogė tėvo buvusį (tuo metu jau buvo vienos firmos) pusantrų metų senumo VW Passat kuriame buvo sumontuota pati geriausia to laiko signalizacija, slapukas ir imobilaizeris. Nieks nepadėjo, o tos mašinos taip ir nerado niekas :)
„Google“ žada, kad vadinamieji „slapukai“ („cookies“), kurie laikomi pačių vartotojų kompiuteriuose ir saugo informaciją apie jų įpročius, nustotų galioti kas dvejus metus.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
stèvija
Stevija - medaus žolė [antraštė]
[...] šį augalą jau senovėje maistui saldinti vartojo Peru kalnuose gyvenantys indėnai. Tačiau tik 1887 metais jį pirmą kartą aprašė mokslininkas Antonijus Bertonis. Vėliau tyrė įvairių šalių mokslininkai, ir daugelis pripažino, jog stevija - nepavojingas augalas, galintis tapti puikiu cukraus pakaitalu. Ypač stevija paplito Japonijoje - ten pradėta auginti apie 1954 metus. XX amžiaus pabaigoje į pasaulio rinkas jau buvo tiekiama šimtai tonų džiovintų stevijos lapų. Tačiau reikia pasakyti, kad iki šiol stevija daugelyje šalių nėra oficialiai pripažinta maisto papildu.
Medų naudokite po mažai, vietoje cukraus gėrimams saldinti. O dar geriau naudoti steviją – saldų augalą, neturintį kalorijų ir nealinantį kasos. Jis yra saugus saldiklis, tinka net ir diabetu sergantiems.
Stevijos tėvynė – Pietų Amerika. Augalas naudojamas per 1500 metų, tačiau iki šiol nepastebėta jokio neigiamo poveikio žmogui.
Neleista pardavinėti stevijų lapų iš Ukrainos [antraštė]
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė Lietuvoje realizuoti 162 kg iš Ukrainos importuotų stevijų lapų.
Panevėžyje įsikūrusiai UAB "Jumenta" VMVT inspektoriai uždraudė prekiauti stevijų lapais, nes Europos Sąjungos valstybėse prekyba šiais augalais yra neteisėta.
Nomeda Marčėnaitė pristatė steviją – kalorijų neturintį saldiklį [antraštė]
Stevija – augalas, iš kurio gaminamas natūralus saldiklis, naudojamas maisto ir gėrimų pramonėje. Jis natūralios kilmės, jį gali užsiauginti kiekvienas. Stevija ypatinga tuo, kad yra net 200 kartų saldesnė už cukrų, maisto produktuose ir gėrimuose palieka 30 % mažiau saldiklių bei visiškai neturi kalorijų.
Beje, stevija pradeda žydėti vėlai rudenį - praėjus maždaug 5 mėnesiams po sėjos. Sudarius stevijai optimalias augimo sąlygas, iš 1 kv. m ploto augalų galima surinkti žaliavos, kuri atstoja 7 kg cukraus.
Šį pavasarį sėjau steviją - iš 10 sėklyčių išdygo 4 ir labai varganai auga, tuo labiau, kad dar ir baltasparniai ją labai mėgsta ir niekaip nesiseka jų išnaikinti. Dabar auga lauke, o žiemai nešiu į kambarį - gal pavyks išlaikyti iki pavasario.
Stevija, dar kitaip vadinama medaus žole – dar viena iš alternatyvų, nenorintiems (ar negalintiems) vartoti cukraus ir ieškantiems jo pakaitalų. Stevijos saldikiai saldesni už cukrų nuo 10 (lapai) iki 300 (steviozidas) kartų, todėl jų reikia žymiai mažiau. Vis dėlto, stevijos sirupo kaina gerokai aukštesnė už įprasto cukraus – 50 ml kainuoja apie 20 Lt. [...]
Vienas arbatinis šaukštelis džiovintų ir sumaltų lapų atstoja stiklinę cukraus. Šį augalą galima užsiauginti kaip prieskonį ant palangės.
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad stevija beveik neturi kalorijų ir yra laikoma sveikesne alternatyva nei kiti dirbtiniai saldikliai.
Medaus žolė – stevija [antraštė]
Kai stevijos daigeliai pasiekia 5–7 cm aukštį, jie su šiek tiek žemių persodinami į atskirus indus, nugnybus augalėlio viršūnę. Laistoma kartą per savaitę kompleksinėmis trąšomis praturtintu vandeniu. Birželį, pasibaigus šalnoms, vazonėlius su stevijomis patariama išnešti į šiltnamį. [...] Stevijai labai pavojinga tiek sausra, tiek užmirkusi dirva. Tai išsišakojantis, iki 80 cm aukščio augalas, žydintis baltais smulkiais žiedeliais.
Kodėl šiemet nepasisėjus ko nors neįprasto, bet labai maistingo ir gardaus? Pavyzdžiui, kaparėlių, medaus žolės (stevijų), salotinių trūkažolių ar sojų pupelių.
Stevija – saldu, be cukraus ir jokių kalorijų [antraštė]
Astrinių šeimai priklausanti stevija gimininga kai kurioms kitoms žolėms ir gėlėms – ramunei, vaistinei ramunei, peletrūnui, trūkažolei, salotai, saulėgrąžai, chrizantemai. Pasaulyje stevija naudojamas jau seniai, o šiaip laikais iš stevijos pagaminti saldikliai plačiai vartojami Japonijoje ir kitose Azijos šalyse, Jungtinėse Valstijose, Šveicarijoje bei kai kuriose Pietų Amerikos šalyse.
Šiuo metu stevija auginama daugelyje vietų, tačiau tarp populiariausių ūkių išlieka Azija ir Pietų Amerika, ypač Paragvajus ir Argentina, kadangi stevijai auginti reikalingas šiltas, drėgnas ir saulėtas klimatas.
O ką jūs darote su stevijomis dabar?
Aš saviškę laikiau kambaryje. ją buvo užpuolę baltasparniai, purškiau actara, lyg ir padėjo, gal dabar jau nenudžius...Bet ką toliau su ja daryti???
Vakarų Europos šalių gėrimų, saldumynų ir pieno perdirbimo pramonė sieja ateitį su nauju komponentu - natūraliu saldikliu, kuris gaunamas iš stevijos lapų. Stevija (kitaip - medaus žolė) yra šimtus kartų saldesnis už cukrų ir nekaloringas. Stevijos savybes ne pirmi metai tiria ir Lietuvos mokslininkai.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
įreikaláuti
1. tr. atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti: Juk dievai – ne žemės valdovai, kad reikalautų mūsų ištikimybės V.Krėv. Pamiškėj pūtė į ragą ir garsais reikalavo nuleisti tiltus A.Vien. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobutė duotų jam pieno – ir gana V.Krėv. Ko ans reikaláuna, turi duoti Pj. Mažą pasogą [davė], bo nereikalavaũ – dav[ė] karvę ir du paršu Grv. Reikaláuna dabar vaikai visa ko Grd. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug ir reikalaujama SkvLuk12,48. Kogi dar bereikalaujam liudijimo, nes patys girdėjom iš nasrų jo BtLuk22,71. Nebijosiu nei šaltos, nei tamsios, nei lyjančios, visur būsiu, kur tik manęs reikaláus Skr. Jis tamstos reikaláuja, kad ateitumei pas jįjį J.
| prk.: Tačiau, matyti, gyvenimas iš jos reikalauja daugiau J.Dov. Kaip laikai reikaláu[ja], tokį darbą dirbau: ant tėvo ūkio buvau Ktč. Toks darbas reikaláuja kruopštumo NdŽ. Reikėjo ir alaus daryti par talką, i pyragų kepti, taip buvo įpratę, jau to reikalãvo Lž. Jos įžeista savimeilė reikalavo atpildo rš.
^ Višta jojęs, arklio nereikalausi LTR(Šmk). Duonos ir lustelis prakaito reikalauja KrvP(Skdt).
ǁ norėti, pageidauti: Kiek reikaláuste, tiek mokėsiu Dglš. Aš jau, kiek nori, tiek tau užmoku, a šimtą, a du šimtu, a tris šimtus, kiek tu reikaláuji Jdr. Kur kas reikalãvo, tai [ten] tarnavo (ėjo tarnauti) Tvr. Nesėk taip tankiai žalių rūtelių: nereikalauja mano širdelė LTR(Grš).
2. intr., tr. Q71, H161, R, K būti reikalingam ko, turėti poreikį: Reikia visa mokėti, ko švento ordino labas reikalauja V.Krėv. Tam vyskupu besant, katalikai kas metą reikalavo daugiaus kunegų M.Valanč. Ugnies reikalaujam savo drabužiams skalbti, numams ir stotkams plauti S.Dauk. Visi šito gerumo reikaláuna Rš. Nereikalauja sveiki gydytojo, bet tie, kurie negal BtMr2,17. Žino nes dangujęsis Tėvas jūsų, jog to viso reikalaujate BtMt4,32. Tranų daug, o motinėlė reikaláuja vieno Sml. Mes gi matome, kad gyvuliai druskos nereikalauja, tik žmogus ją valgo J.Balč. Žaidimas reikalauja iš žaidėjų vikrumo ir greitos orientacijos rš. Teisiamųjų bylos ėjo prie galo ir mažai bereikalavo dėmesio ir rūpesčių rš. Apynys mėgsta saulę ir didžiai jos reikalau[ja] S.Dauk. Žemė reikaláuja tręšimo DŽ.
^ Kiekvienas darbas reikalauja laiko PPr44. Nereikalau[ja] plikkaktis šukų, aklas špikulų, kurtas skripyčių, aukštas viršinykas žambio VP33. Gera būtų duona nesirūpinti, kad pilvas jos nereikalautų KrvP(Plv).
3. intr. Jrb bėgtis, ieškotis: Vėlai karvė reikalãvo, o nevedėm, teip i pasiliko Šmk. Mūs kumelė jau vėl reikaláuja Bgt.
ǁ tr. ieškoti, geisti: Ožka bliauja, ožių reikalauja LTR(Srd).
4. intr. būti nelaimingam, vargingam: Šelpė reikalaujantį ir gelbėjo gaištantį S.Dauk. Geriaus tedirba, darydamas ger rankomis, idant turėtų nudalyt reikalaujančiam BtPvE4,28.
5. tuštintis, šlapintis: Maru užkrėstieji krauju vienu reikalavos S.Dauk. Ką darai: reikalaujies ir poteriauji – tai griešiji! LMD(Šk). Ans ten reikalãvęsis i atsistojęs kelnėties Vž.
apreikaláuti
1. tr. sutvarkyti reikalus, atlikti darbus: Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Jis man nors namie reikalus apreikalautų BsPIII165. Drūčiai sugaišau, kol tą Kauną apreikalavaũ Skr.
| refl. tr., intr. N: Tarėsi bematant apsireikalausiąs ir vakariniu traukiniu namo sugrįšiąs J.Jabl. O kad viską apsireikalausi, tai per tris metus nekirpsi plaukų, nepjausi nagų (ps.) Brt. Gerai šeštadienį dabar – apsireikaláuji Bgt. Kaip tik apsireikaláusiu, tuojau važiuosma numie Bt. Nuvažiavo tėvas Alytun apsireikaláut prieš šventes Alv. Čia galėj apsireikaláut, tik kas suspėjo Nč. Kaip pagatavosiu ir apsireikalausiu apie save, tai aš tuojaus būsiu … pas jumis TŽVI429.
2. refl. euf. nusituštinti: Tas sūnus Jonas užsimanė eit in girią apsireikalaut BsPIV265. Eik ant puoduko, apsireikaláuk Ss.
3. tr. apvaisinti: Gaidys apreikalavo vištą Lk.
atreikaláuti
1. tr., intr. Š atgal, iš naujo išreikalauti: Kiekviena šalis gali atreikalauti, ką yra davusi rš.
| refl. Š.
2. tr. sutvarkyti, atlikti reikalus: Anas atreikalãvo reikalus, t. y. atliko J.
| refl. J, BŽ328: Ilgai mieste nebūkiam: atsireikaláuk, i važiuojam numie Bt.
◊ laũką atreikaláuti euf. nusituštinti: Lauką atreikalauna ir grįžta į vidų Šts.
įreikaláuti tr. paliepti įeiti: Įreikalãvo žmogelį vidun, raštinėn, ir liepė kažin kokį popierį pasirašyti Š.
| refl. Š.
išreikaláuti
1. tr. Š, DŽ atkakliai, primygtinai prašant, priversti ką atlikti, duoti: Mokytojas sugebėdavo iš mūsų išreikalauti, ko norėdavo A.Vencl. Atitaisyti klaidą, išreikalauti žadėtus lenkų žemei kraštus esame pasiųsti! V.Krėv. Lenkijos išreikalauta iš Žygimanto 1432 m. Gardino sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Žygimanto mirties turėjo atitekti Jogailos įpėdiniams – Lenkijos karaliams rš. Sako, tai panelė išreikalavusi iš tėvo, kad uždraustų plakti baudžiauninkus V.Myk-Put. Iš tėvo neišreikalaũs nieko Grv. Jei žmonos nuosavybė, tai negalima išreikaláuti [vyro skolos] Grz. Ejau, išreikalaváu siuntimą į Klaipėdą Vvr. Vakar, vaidinimui pasibaigus, buvo Zenonas išreikalautas iš salės ateiti į drabužinę Pt.
| refl.: Klebonas išsireikalavęs buvo keturiais arkliais važiuoti Šts.
2. refl. Š sutvarkyti, atlikti reikalus.
3. refl. euf. nusituštinti: Palauk, aš dar, pryš lipdama į ratus, išsireikaláusu Brs.
nureikaláuti
1. tr. paliepti kur nuvykti: Nureikalãvo mane valsčiun Š.
2. nusituštinti: Nusireikaláuti gali už klojimo Srv.
^ Neik iš miško nenusireikalavęs, į viešes nevalgęs LMD.
pareikaláuti tr.
1. DŽ1, Krm atkakliai, primygtinai paprašyti, priversti ką atlikti: Taip jam pasakysi, kai jis pareikalaus tavęs kaipo žmonos V.Krėv. Vieną kartą vienas ponas pareikalavo atlyginimo nuo savo kaimyno, šitas, kito šuns neturėdamas, davė į to vietą žmogų BsPIII8. Kaukas teismu pareikalavo dvidešimt penkių rublių rš. Ponas pareikalavo sodiečio, kad atsiprašytų rš. Pareikalãvo – ir atvažiavo [gydytojas] Vlk.
| prk.: Sukilimas pareikalaus iš jo atiduoti liaudžiai visas jėgas V.Myk-Put.
^ Algos pareikalavo, o darbo nei pradėti KrvP(Švnč). Gero ir Dievas pareikalauja, kvailo niekam nereikia LTR(Šmk).
pareikaláutinai
2. užprašyti (kainą): Buvau nuejusi pri to žmogaus, pareikalãvo du šimtu Žeml.
3. refl. pasieiti, apsivaisinti: Bėroji pasireikalãv[o] Vlkv.
prireikaláuti tr. daug ko pareikalauti atlikti: Man visko prisakė, prireikalãvo (daug reikalų susakė sutvarkyti) Dkš.
sureikaláuti
1. tr. iš visų reikalaujant surinkti: Liuob šniūrų sureikalaus iš parakvijos Ggr.
2. refl. tr. suvartoti savo reikalams: Sau susreikaláunu, būdavo, linus Ck.
3. tr. parūpinti, pristatyti: Sureikalãvo tuoj daktarą, i pastaisė [ligonis] Klt.
užreikaláuti žr. pareikalauti 1: Užreikalãvo [duoti] dvidešimti penkius rublius Krš.
Lietuvių kalbos žodynas
nureikaláuti
1. tr. atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti: Juk dievai – ne žemės valdovai, kad reikalautų mūsų ištikimybės V.Krėv. Pamiškėj pūtė į ragą ir garsais reikalavo nuleisti tiltus A.Vien. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobutė duotų jam pieno – ir gana V.Krėv. Ko ans reikaláuna, turi duoti Pj. Mažą pasogą [davė], bo nereikalavaũ – dav[ė] karvę ir du paršu Grv. Reikaláuna dabar vaikai visa ko Grd. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug ir reikalaujama SkvLuk12,48. Kogi dar bereikalaujam liudijimo, nes patys girdėjom iš nasrų jo BtLuk22,71. Nebijosiu nei šaltos, nei tamsios, nei lyjančios, visur būsiu, kur tik manęs reikaláus Skr. Jis tamstos reikaláuja, kad ateitumei pas jįjį J.
| prk.: Tačiau, matyti, gyvenimas iš jos reikalauja daugiau J.Dov. Kaip laikai reikaláu[ja], tokį darbą dirbau: ant tėvo ūkio buvau Ktč. Toks darbas reikaláuja kruopštumo NdŽ. Reikėjo ir alaus daryti par talką, i pyragų kepti, taip buvo įpratę, jau to reikalãvo Lž. Jos įžeista savimeilė reikalavo atpildo rš.
^ Višta jojęs, arklio nereikalausi LTR(Šmk). Duonos ir lustelis prakaito reikalauja KrvP(Skdt).
ǁ norėti, pageidauti: Kiek reikaláuste, tiek mokėsiu Dglš. Aš jau, kiek nori, tiek tau užmoku, a šimtą, a du šimtu, a tris šimtus, kiek tu reikaláuji Jdr. Kur kas reikalãvo, tai [ten] tarnavo (ėjo tarnauti) Tvr. Nesėk taip tankiai žalių rūtelių: nereikalauja mano širdelė LTR(Grš).
2. intr., tr. Q71, H161, R, K būti reikalingam ko, turėti poreikį: Reikia visa mokėti, ko švento ordino labas reikalauja V.Krėv. Tam vyskupu besant, katalikai kas metą reikalavo daugiaus kunegų M.Valanč. Ugnies reikalaujam savo drabužiams skalbti, numams ir stotkams plauti S.Dauk. Visi šito gerumo reikaláuna Rš. Nereikalauja sveiki gydytojo, bet tie, kurie negal BtMr2,17. Žino nes dangujęsis Tėvas jūsų, jog to viso reikalaujate BtMt4,32. Tranų daug, o motinėlė reikaláuja vieno Sml. Mes gi matome, kad gyvuliai druskos nereikalauja, tik žmogus ją valgo J.Balč. Žaidimas reikalauja iš žaidėjų vikrumo ir greitos orientacijos rš. Teisiamųjų bylos ėjo prie galo ir mažai bereikalavo dėmesio ir rūpesčių rš. Apynys mėgsta saulę ir didžiai jos reikalau[ja] S.Dauk. Žemė reikaláuja tręšimo DŽ.
^ Kiekvienas darbas reikalauja laiko PPr44. Nereikalau[ja] plikkaktis šukų, aklas špikulų, kurtas skripyčių, aukštas viršinykas žambio VP33. Gera būtų duona nesirūpinti, kad pilvas jos nereikalautų KrvP(Plv).
3. intr. Jrb bėgtis, ieškotis: Vėlai karvė reikalãvo, o nevedėm, teip i pasiliko Šmk. Mūs kumelė jau vėl reikaláuja Bgt.
ǁ tr. ieškoti, geisti: Ožka bliauja, ožių reikalauja LTR(Srd).
4. intr. būti nelaimingam, vargingam: Šelpė reikalaujantį ir gelbėjo gaištantį S.Dauk. Geriaus tedirba, darydamas ger rankomis, idant turėtų nudalyt reikalaujančiam BtPvE4,28.
5. tuštintis, šlapintis: Maru užkrėstieji krauju vienu reikalavos S.Dauk. Ką darai: reikalaujies ir poteriauji – tai griešiji! LMD(Šk). Ans ten reikalãvęsis i atsistojęs kelnėties Vž.
apreikaláuti
1. tr. sutvarkyti reikalus, atlikti darbus: Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Jis man nors namie reikalus apreikalautų BsPIII165. Drūčiai sugaišau, kol tą Kauną apreikalavaũ Skr.
| refl. tr., intr. N: Tarėsi bematant apsireikalausiąs ir vakariniu traukiniu namo sugrįšiąs J.Jabl. O kad viską apsireikalausi, tai per tris metus nekirpsi plaukų, nepjausi nagų (ps.) Brt. Gerai šeštadienį dabar – apsireikaláuji Bgt. Kaip tik apsireikaláusiu, tuojau važiuosma numie Bt. Nuvažiavo tėvas Alytun apsireikaláut prieš šventes Alv. Čia galėj apsireikaláut, tik kas suspėjo Nč. Kaip pagatavosiu ir apsireikalausiu apie save, tai aš tuojaus būsiu … pas jumis TŽVI429.
2. refl. euf. nusituštinti: Tas sūnus Jonas užsimanė eit in girią apsireikalaut BsPIV265. Eik ant puoduko, apsireikaláuk Ss.
3. tr. apvaisinti: Gaidys apreikalavo vištą Lk.
atreikaláuti
1. tr., intr. Š atgal, iš naujo išreikalauti: Kiekviena šalis gali atreikalauti, ką yra davusi rš.
| refl. Š.
2. tr. sutvarkyti, atlikti reikalus: Anas atreikalãvo reikalus, t. y. atliko J.
| refl. J, BŽ328: Ilgai mieste nebūkiam: atsireikaláuk, i važiuojam numie Bt.
◊ laũką atreikaláuti euf. nusituštinti: Lauką atreikalauna ir grįžta į vidų Šts.
įreikaláuti tr. paliepti įeiti: Įreikalãvo žmogelį vidun, raštinėn, ir liepė kažin kokį popierį pasirašyti Š.
| refl. Š.
išreikaláuti
1. tr. Š, DŽ atkakliai, primygtinai prašant, priversti ką atlikti, duoti: Mokytojas sugebėdavo iš mūsų išreikalauti, ko norėdavo A.Vencl. Atitaisyti klaidą, išreikalauti žadėtus lenkų žemei kraštus esame pasiųsti! V.Krėv. Lenkijos išreikalauta iš Žygimanto 1432 m. Gardino sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Žygimanto mirties turėjo atitekti Jogailos įpėdiniams – Lenkijos karaliams rš. Sako, tai panelė išreikalavusi iš tėvo, kad uždraustų plakti baudžiauninkus V.Myk-Put. Iš tėvo neišreikalaũs nieko Grv. Jei žmonos nuosavybė, tai negalima išreikaláuti [vyro skolos] Grz. Ejau, išreikalaváu siuntimą į Klaipėdą Vvr. Vakar, vaidinimui pasibaigus, buvo Zenonas išreikalautas iš salės ateiti į drabužinę Pt.
| refl.: Klebonas išsireikalavęs buvo keturiais arkliais važiuoti Šts.
2. refl. Š sutvarkyti, atlikti reikalus.
3. refl. euf. nusituštinti: Palauk, aš dar, pryš lipdama į ratus, išsireikaláusu Brs.
nureikaláuti
1. tr. paliepti kur nuvykti: Nureikalãvo mane valsčiun Š.
2. nusituštinti: Nusireikaláuti gali už klojimo Srv.
^ Neik iš miško nenusireikalavęs, į viešes nevalgęs LMD.
pareikaláuti tr.
1. DŽ1, Krm atkakliai, primygtinai paprašyti, priversti ką atlikti: Taip jam pasakysi, kai jis pareikalaus tavęs kaipo žmonos V.Krėv. Vieną kartą vienas ponas pareikalavo atlyginimo nuo savo kaimyno, šitas, kito šuns neturėdamas, davė į to vietą žmogų BsPIII8. Kaukas teismu pareikalavo dvidešimt penkių rublių rš. Ponas pareikalavo sodiečio, kad atsiprašytų rš. Pareikalãvo – ir atvažiavo [gydytojas] Vlk.
| prk.: Sukilimas pareikalaus iš jo atiduoti liaudžiai visas jėgas V.Myk-Put.
^ Algos pareikalavo, o darbo nei pradėti KrvP(Švnč). Gero ir Dievas pareikalauja, kvailo niekam nereikia LTR(Šmk).
pareikaláutinai
2. užprašyti (kainą): Buvau nuejusi pri to žmogaus, pareikalãvo du šimtu Žeml.
3. refl. pasieiti, apsivaisinti: Bėroji pasireikalãv[o] Vlkv.
prireikaláuti tr. daug ko pareikalauti atlikti: Man visko prisakė, prireikalãvo (daug reikalų susakė sutvarkyti) Dkš.
sureikaláuti
1. tr. iš visų reikalaujant surinkti: Liuob šniūrų sureikalaus iš parakvijos Ggr.
2. refl. tr. suvartoti savo reikalams: Sau susreikaláunu, būdavo, linus Ck.
3. tr. parūpinti, pristatyti: Sureikalãvo tuoj daktarą, i pastaisė [ligonis] Klt.
užreikaláuti žr. pareikalauti 1: Užreikalãvo [duoti] dvidešimti penkius rublius Krš.
Lietuvių kalbos žodynas
pareikaláuti
1. tr. atkakliai, primygtinai prašyti, versti ką atlikti: Juk dievai – ne žemės valdovai, kad reikalautų mūsų ištikimybės V.Krėv. Pamiškėj pūtė į ragą ir garsais reikalavo nuleisti tiltus A.Vien. Neišleisdamas iš rankų bobulės suknelės, verkdamas reikalauja, kad bobutė duotų jam pieno – ir gana V.Krėv. Ko ans reikaláuna, turi duoti Pj. Mažą pasogą [davė], bo nereikalavaũ – dav[ė] karvę ir du paršu Grv. Reikaláuna dabar vaikai visa ko Grd. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug ir reikalaujama SkvLuk12,48. Kogi dar bereikalaujam liudijimo, nes patys girdėjom iš nasrų jo BtLuk22,71. Nebijosiu nei šaltos, nei tamsios, nei lyjančios, visur būsiu, kur tik manęs reikaláus Skr. Jis tamstos reikaláuja, kad ateitumei pas jįjį J.
| prk.: Tačiau, matyti, gyvenimas iš jos reikalauja daugiau J.Dov. Kaip laikai reikaláu[ja], tokį darbą dirbau: ant tėvo ūkio buvau Ktč. Toks darbas reikaláuja kruopštumo NdŽ. Reikėjo ir alaus daryti par talką, i pyragų kepti, taip buvo įpratę, jau to reikalãvo Lž. Jos įžeista savimeilė reikalavo atpildo rš.
^ Višta jojęs, arklio nereikalausi LTR(Šmk). Duonos ir lustelis prakaito reikalauja KrvP(Skdt).
ǁ norėti, pageidauti: Kiek reikaláuste, tiek mokėsiu Dglš. Aš jau, kiek nori, tiek tau užmoku, a šimtą, a du šimtu, a tris šimtus, kiek tu reikaláuji Jdr. Kur kas reikalãvo, tai [ten] tarnavo (ėjo tarnauti) Tvr. Nesėk taip tankiai žalių rūtelių: nereikalauja mano širdelė LTR(Grš).
2. intr., tr. Q71, H161, R, K būti reikalingam ko, turėti poreikį: Reikia visa mokėti, ko švento ordino labas reikalauja V.Krėv. Tam vyskupu besant, katalikai kas metą reikalavo daugiaus kunegų M.Valanč. Ugnies reikalaujam savo drabužiams skalbti, numams ir stotkams plauti S.Dauk. Visi šito gerumo reikaláuna Rš. Nereikalauja sveiki gydytojo, bet tie, kurie negal BtMr2,17. Žino nes dangujęsis Tėvas jūsų, jog to viso reikalaujate BtMt4,32. Tranų daug, o motinėlė reikaláuja vieno Sml. Mes gi matome, kad gyvuliai druskos nereikalauja, tik žmogus ją valgo J.Balč. Žaidimas reikalauja iš žaidėjų vikrumo ir greitos orientacijos rš. Teisiamųjų bylos ėjo prie galo ir mažai bereikalavo dėmesio ir rūpesčių rš. Apynys mėgsta saulę ir didžiai jos reikalau[ja] S.Dauk. Žemė reikaláuja tręšimo DŽ.
^ Kiekvienas darbas reikalauja laiko PPr44. Nereikalau[ja] plikkaktis šukų, aklas špikulų, kurtas skripyčių, aukštas viršinykas žambio VP33. Gera būtų duona nesirūpinti, kad pilvas jos nereikalautų KrvP(Plv).
3. intr. Jrb bėgtis, ieškotis: Vėlai karvė reikalãvo, o nevedėm, teip i pasiliko Šmk. Mūs kumelė jau vėl reikaláuja Bgt.
ǁ tr. ieškoti, geisti: Ožka bliauja, ožių reikalauja LTR(Srd).
4. intr. būti nelaimingam, vargingam: Šelpė reikalaujantį ir gelbėjo gaištantį S.Dauk. Geriaus tedirba, darydamas ger rankomis, idant turėtų nudalyt reikalaujančiam BtPvE4,28.
5. tuštintis, šlapintis: Maru užkrėstieji krauju vienu reikalavos S.Dauk. Ką darai: reikalaujies ir poteriauji – tai griešiji! LMD(Šk). Ans ten reikalãvęsis i atsistojęs kelnėties Vž.
apreikaláuti
1. tr. sutvarkyti reikalus, atlikti darbus: Kol pajėgė, skaptavo, čyrino, visus namus apreikalavo, o nulikęs ir kitiems dirbo P.Cvir. Jis man nors namie reikalus apreikalautų BsPIII165. Drūčiai sugaišau, kol tą Kauną apreikalavaũ Skr.
| refl. tr., intr. N: Tarėsi bematant apsireikalausiąs ir vakariniu traukiniu namo sugrįšiąs J.Jabl. O kad viską apsireikalausi, tai per tris metus nekirpsi plaukų, nepjausi nagų (ps.) Brt. Gerai šeštadienį dabar – apsireikaláuji Bgt. Kaip tik apsireikaláusiu, tuojau važiuosma numie Bt. Nuvažiavo tėvas Alytun apsireikaláut prieš šventes Alv. Čia galėj apsireikaláut, tik kas suspėjo Nč. Kaip pagatavosiu ir apsireikalausiu apie save, tai aš tuojaus būsiu … pas jumis TŽVI429.
2. refl. euf. nusituštinti: Tas sūnus Jonas užsimanė eit in girią apsireikalaut BsPIV265. Eik ant puoduko, apsireikaláuk Ss.
3. tr. apvaisinti: Gaidys apreikalavo vištą Lk.
atreikaláuti
1. tr., intr. Š atgal, iš naujo išreikalauti: Kiekviena šalis gali atreikalauti, ką yra davusi rš.
| refl. Š.
2. tr. sutvarkyti, atlikti reikalus: Anas atreikalãvo reikalus, t. y. atliko J.
| refl. J, BŽ328: Ilgai mieste nebūkiam: atsireikaláuk, i važiuojam numie Bt.
◊ laũką atreikaláuti euf. nusituštinti: Lauką atreikalauna ir grįžta į vidų Šts.
įreikaláuti tr. paliepti įeiti: Įreikalãvo žmogelį vidun, raštinėn, ir liepė kažin kokį popierį pasirašyti Š.
| refl. Š.
išreikaláuti
1. tr. Š, DŽ atkakliai, primygtinai prašant, priversti ką atlikti, duoti: Mokytojas sugebėdavo iš mūsų išreikalauti, ko norėdavo A.Vencl. Atitaisyti klaidą, išreikalauti žadėtus lenkų žemei kraštus esame pasiųsti! V.Krėv. Lenkijos išreikalauta iš Žygimanto 1432 m. Gardino sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po Žygimanto mirties turėjo atitekti Jogailos įpėdiniams – Lenkijos karaliams rš. Sako, tai panelė išreikalavusi iš tėvo, kad uždraustų plakti baudžiauninkus V.Myk-Put. Iš tėvo neišreikalaũs nieko Grv. Jei žmonos nuosavybė, tai negalima išreikaláuti [vyro skolos] Grz. Ejau, išreikalaváu siuntimą į Klaipėdą Vvr. Vakar, vaidinimui pasibaigus, buvo Zenonas išreikalautas iš salės ateiti į drabužinę Pt.
| refl.: Klebonas išsireikalavęs buvo keturiais arkliais važiuoti Šts.
2. refl. Š sutvarkyti, atlikti reikalus.
3. refl. euf. nusituštinti: Palauk, aš dar, pryš lipdama į ratus, išsireikaláusu Brs.
nureikaláuti
1. tr. paliepti kur nuvykti: Nureikalãvo mane valsčiun Š.
2. nusituštinti: Nusireikaláuti gali už klojimo Srv.
^ Neik iš miško nenusireikalavęs, į viešes nevalgęs LMD.
pareikaláuti tr.
1. DŽ1, Krm atkakliai, primygtinai paprašyti, priversti ką atlikti: Taip jam pasakysi, kai jis pareikalaus tavęs kaipo žmonos V.Krėv. Vieną kartą vienas ponas pareikalavo atlyginimo nuo savo kaimyno, šitas, kito šuns neturėdamas, davė į to vietą žmogų BsPIII8. Kaukas teismu pareikalavo dvidešimt penkių rublių rš. Ponas pareikalavo sodiečio, kad atsiprašytų rš. Pareikalãvo – ir atvažiavo [gydytojas] Vlk.
| prk.: Sukilimas pareikalaus iš jo atiduoti liaudžiai visas jėgas V.Myk-Put.
^ Algos pareikalavo, o darbo nei pradėti KrvP(Švnč). Gero ir Dievas pareikalauja, kvailo niekam nereikia LTR(Šmk).
pareikaláutinai
2. užprašyti (kainą): Buvau nuejusi pri to žmogaus, pareikalãvo du šimtu Žeml.
3. refl. pasieiti, apsivaisinti: Bėroji pasireikalãv[o] Vlkv.
prireikaláuti tr. daug ko pareikalauti atlikti: Man visko prisakė, prireikalãvo (daug reikalų susakė sutvarkyti) Dkš.
sureikaláuti
1. tr. iš visų reikalaujant surinkti: Liuob šniūrų sureikalaus iš parakvijos Ggr.
2. refl. tr. suvartoti savo reikalams: Sau susreikaláunu, būdavo, linus Ck.
3. tr. parūpinti, pristatyti: Sureikalãvo tuoj daktarą, i pastaisė [ligonis] Klt.
užreikaláuti žr. pareikalauti 1: Užreikalãvo [duoti] dvidešimti penkius rublius Krš.
Lietuvių kalbos žodynas
patiktùkas
Kiekvieną dieną „Facebook“ socialiniame tinkle patalpinama apie 350 mln. fotografijų, parašoma apie 10 mlrd. žinučių ir spustelėjama apie 4,5 mlrd. patiktukų (angl. like).
Kai kitą kartą spausite patiktuką, prisiminkite, kad jūsų veiksmai registruojami Švedijoje. [...]
„Nekki“, populiarių socialinių žaidimų, tokių kaip „Shadow Fight“ (žaidžia 24 mln. žaidėjų) ir „11×11 Football Manager“ (žaidžia 11,5 mln. žaidėjų) pristatė rinkai naują arkadinį parkour tipo žaidimą „Vector“, kurio „patiktuką“ socialiniame tinklapyje „Facebook“ paspaudė daugiau nei 1 mln. vartotojų.
Šiandien kilo idėja palyginti studentų gyvenimą bendrabutyje ir nuomojame bute. Kadangi, pati metus gyvenau bendrabutyje, o dabar gyvenu bute, galiu drąsiai pasidalinti savo mintimis apie „patiktukus“ ir „nepatiktukus“, kuriuos įžvelgiau gyvendama tiek bendrabutyje, tiek bute.
Svarbiau buvo kuo neįprasčiau susiversti kibirą vandens ir sulaukti kuo daugiau „patiktukų“ nei paaukoti lėšų organizacijoms, susijusioms su šoninės šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) tyrimais ar gydymu.
Vaizdo klipas „Tu esi gražus ir nuostabus žmogus! Niekada neliūdėk!“ socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė 13 tūkst. patiktukų („Like“), 3200 pasidalijimų ir keliolika tūkstančių peržiūrų „YouTube“. Bendžius prisipažino, kad tokio susidomėjimo nesitikėjo: „Galvojau, kad geriausiu atveju pasieksiu iki 5 tūkst. patiktukų „Facebook“ tinkle, na, galbūt truputį daugiau... Nuostabu, kai iš tiesų įvertina tavo darbą! Kurdamas šį videoįrašą šypsojausi nuo pat pradžios.“
Lietuvių žvaigždės ką veikti turi, kaip čia pasakius, žymiai mažiau. Populiarumo matu tampa „patiktukų“ (na, ir žodis) skaičius suraičius eilinę kvailystę.
Nusprendę papokštauti internautai surengė balsavimą: kuris iš jų patrauklesnė mergina? Savo nuomonę galima išreikšti spaudžiant „patiktukus“.
Dėl taškas išsakytų pastebėjimų pora žodžių. Jis ten atliko vos ne akademinį research (apie ugniusss pastarųjų dienų veiklą forume... :-)), ir vien už tai vertas patiktuko (likes) ;-)
Šiame alternatyviame pasaulyje kalbėdamiesi su savimi tariamės, kad mus girdi visas pasaulis. Jame asmenybės grožį ir talentą matuojame ekshibicionizmo valiuta, sekėjų armijomis ir patiktuko paspaudimų skaičiumi. [...]
2-osios vietos nugalėtoja – Lina Peciukonytė. Jos nuotrauka „Seržo antrasis gimtadienis“ paskyroje „Facebook“ surinko 227 patiktukus. Linai ir jos augintiniui atitenka ėdalas trims mėnesiams ir dovana-siurprizas.
3-iosios vietos nugalėtoja – Anrieta Skoraitė. Jos nuotrauka „1-asis gimtadienis“ surinko 209 „Facebook“ paspaudimų „like“.
M. Šalčiūtės asmenukės yra surinkusios daugiau nei 1,5 milijono patiktukų.
Socialiniame tinkle „Facebook“ žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas išplatino žinutę, kad jeigu jo įrašas per valandą surinks tūkstantį patiktukų, kitoje laidoje „Pinigų karta“ jis pasirodys žaliai nusidažęs plaukus. [...]
Jo paties nuostabai, po įrašu mygtukas „Patinka“ tūkstantį kartų buvo paspaustas per maždaug devynias minutes, o po valandos susidomėjusių skaičius išaugo bent kelis kartus. [...]
Jei per numatytą laiką patiktukai nebūtų buvę surinkti, studentai įsipareigojo perskaityti neseniai išleistą A. Tapino knygą „Vilko valanda“ ir „Facebook“ tapti A. Tapino pasekėjais.
Pakanka pagalvoti apie mums geriausiai pažįstamą naujosios jėgos platformą feisbuką. Mainais į tuos patiktukus ir šypsenėles, kuriuos dėliojame naudodamiesi tuo, ką bendrovė vadina mūsų „dalijimosi galia“, šios platformos sukuriama ekonomine verte su dviem milijardais savo vartotojų ji nesidalija.
„Eurovizijos“ dainų konkurso ir britų transliuotojo BBC oficialiose feisbuko paskyrose liejasi komplimentai lietuvės pasirodymui, o peržiūrų ir „patiktukų“ skaičiumi jos pasirodymo fragmentas „Eurovizijos“ feisbuke lenkia visų konkurentų – per kelias valandas jis peržiūrėtas 212 tūkstančių kartų.
Edvinas Cibas posted nuotrauka to Radistai (zip fm)'s laiko juostoje.
Kam nesunku spustelėkit PATIKTUKĄ
Pozuodama prie baseino lietuvė įsikando braškę taip nuotraukai suteikdama seksualumo.
Ši Airinės nuotrauka sulaukė daug virtualių bičiulių patiktukų (angl. like).
Čia, drįsiu pasakyti, mano užduoti klausimai paspaudusiems patiktuką žmonėms nėra tokie beprasmiai, kokių, kiek mačiau, buvo užduota tuntais, tad tai, be socialinės eksperimentacijos, dar ir indėlis į jų asortimentą, kurį šiaip jau primeta kiti.
Sukanka 10 metų, kai 2010-aisiais nutiko pora įvykių, daugeliu atžvilgių lėmusių jau įsitvirtinusius papročius: pirmiausia interneto socialiniai tinklai apsirūpino mygtuku „Like“ ir bematant sukūrė milijonų priklausomybę nuo šio mygtukėlio – paaiškėjo, jog dalinti ir gauti „Like‘us“ =„patiktukus“, „patiktukus“=„Like‘us“ reiškia gal net su niekuo nesulyginamą palaimą.
„Like“ (Lietuvių kalbos komisija rekomenduoja atitikmenį „patiktukas“) padarė svaiginančią karjerą, kurios indiferentiška statistinė išraiška – apie 19 130 000 000 nuorodų „Google“ paieškos sistemoje (kovo 4-osios rezultatas).
Šio teksto gamintojas iškart nurodo vartosiąs originalą „Like“ kabutėse, nes mano, jog būtent ši forma neišvengiamai, lemtingai turi ateitį, nebent ištikų kokie kataklizmai (pavyzdžiui, globalus karas, ko atmesti negalima, bet juk nelinkime to sau).
Patiko forumiečio išsakytos mintys uždėjai "patiktuką", nepatiko nuomonė paspaudei dislike.
žieeeeee mano profilį turiu 1997 patiktuku :oo
Ka dariti? Mane išbanino iš savo draugu per žeuriąją akcija ponas Andrius už tai, kad parašeu, kad galiu ir geriau straibsnius rašiti. Palaikino ir išbanino. Čia kaip koks palaiminimas man teko – gauti laiką (patiktuką), o paskui baną...
O jei rimtai – tai taip ir nesupratau, kame kampas.. Patrolinti varguolių negalima? Už tai banas?
Vyras pasišovė 48 valandas socialinio tinklo sraute dalinti patiktukus nepraleisdamas nei vieno statuso, naujienos ar reklamos. Iš pažiūros nerimto eksperimento rezultatai – pribloškiantys. Tai, kas nutiko su jo „Facebook“ paskyra po vos dviejų tokio elgesio dienų, baugina.[...]
Socialiniame tinkle dalinami arba gaunami patiktukai ne tik pašeria žmonių ego. Spausdami „Patinka“, jūs įsijungiate į asmeniškai jums parinktos reklamos tinklą. Patiktukas per dešimtmetį – nuo tada, kai „Facebook“ atvėrė savo vartus reklamai – tapo ne tik socialiniu, bet ir ekonominiu veiksmu.
„Self“ kultūra reiškia, kad žmonės demonstruoja save. Nors tai niekam neįdomu, jie vis tiek nori žūtbūt atkreipti į save dėmesį per įvairias smulkmenas. „Facebook“ patiktukai jiems atstoja normalią pagyrą. [...] Negavęs patiktukų jis jaučiasi labai prastai. Klasikinis narcizas – žmogus, tiesiog esantis apie save labai geros nuomonės. Jis mano, kad yra Dievas, grožio etalonas, ir jam to pakanka. O „self“ kultūros narcizui tikrai nepakanka, kad jis labai muzikaliai pirstelėjo. Jam reikia tai įrašyti, įkelti į socialinį tinklą ir gauti patiktukų, kitaip tariant, reikia atgalinio ryšio“, – aiškina A.Kaluginas.
Feisbukas, instagramas ir snapčatas žadina troškimą paimti mobilųjį ir patikrinti, ar sraute neatsirado svarbių atnaujinimų ar patiktukų.
Kiekvieną dieną „Facebook“ socialiniame tinkle patalpinama apie 350 mln. fotografijų, parašoma
Skaičiuodami patiktukus, serveriai įkaista, tada juos reikia aušinti, o aušinimui reikia labai daug elektros.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
užvar̃vinti
1. R, MŽ, D.Pošk, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Ar čia var̃vinami lašai į akis? Kv. Piltinai pilk, o ne var̃vink Slnt. Nevar̃vyk riebalų žemėn, ba žemė nepariebs Rod. Kiaulės kraują varvina ant duonos ir duoda nuo dieglio Sln.
| Var̃vina lašą [degtinės] brigadininkui, ką darys Jd.
| prk.: Varvinkit rasą, dangūs iš aukštybės! A.Baran. Už storų langų uždangalų vis dar tebegrūmė griaustinis ir tebevarvino savo vandenį debesys Pt.
2. Ana var̃vino kraujį iš nosies J. Eglė (medis) smalą var̃vina Srj. O ten, ant smėlio kalnelio, pušys varvina sakus M.Katil. Varvino prakaito lašus nuo kaktos rš. Varvindamys prakaitą šoko stačiai į eketę S.Dauk. Kasryt kraują atlekia var̃vyt (imti analizėms) Onš.
| Šaukė rūstybės Dievo krau[ja]s be reikalo varvinamas M.Valanč.
| refl. tr. K.
3. tr. daryti, sunkti: Petrėnas darė ne tik alų, bet paslapčiom var̃vino ir degtinę Jnš.
4. tr. prk. taupyti: Kapeikelė [už darbadienius] buvo ui, teip var̃vysi, pakol suvarvysi End. Žmogus … pinigus varvina velniui skolai TDrVI168(Prng).
5. NdŽ žr. varvėti 4.
6. tr. leisti sušlapti, šlapinti: Kam tą švarkiuką var̃vini?! Krš.
◊ ãšaras var̃vinti
1. verkti: Ašaras varvino varvino, kol jų pritrūko Vaižg. Martynienė ašaras kaip pupas varvina Žem. Ar varvini ašaras už nedorybes tavo? M.Valanč.
2. skųstis, dejuoti: Ai, nėkas dar badu nedvesa, tik ãšaras var̃vina Krš.
nósį var̃vinti Ds, Rm, Jnš, Vkš smaksoti, žiopsoti: Ko jūs čia dabar nósis var̃vinat? Lkš.
prãkaitą var̃vinti sunkiai, daug dirbti: Prãkaito nevar̃vinsi – nėko neturėsi Krš.
séilę var̃vinti
1. labai norėti ko, tykoti, smaksoti: Nevar̃vink séilės, – pyrago vis tiek negausi Slnt. Ko aš var̃vinsu séilę, – pati išsikepsu Rdn. Abu séilę var̃vina an butelius žiūrėdami – gal nebeturia pinigų Slm.
2. žavėtis: Gražus, visos mergos séilę var̃vina Krš. Var̃vink nevar̃vinęs séilę, merga ne tavo Zr.
3. pavydėti: Kai apsirišiu [skarele], tai séiles var̃vysta Slm.
snárglį (smùrgą Pj, Šll, smùrglį Brs, snùrglą) var̃vinti Šk žiopsoti: Anas kelias valandas in ežero snar̃glį var̃vino Slk. Ko čia var̃vinat snárglius – marš į kamarą! Sk. Ko var̃vini snárglį, lyg būtum nematęs?! Vdk. Ko čia smùrglį var̃vini?! KlvrŽ. Svetys valgo, o juns var̃vinat snùrglą DūnŽ. Ko ten vis var̃vini smùrgą į tą daržą? Kv.
antvar̃vinti (ž.) Skd žr. užvarvinti: I begavo bulvę vieną, o an tos bulvės antvar̃vino tokio pysalo Ms. Antvar̃vinu kamparo lašą – i praei̇̃ta gelti žandas End.
apvar̃vinti tr. KI228, K, Š, Rtr, KŽ; Sut
1. caus. apvarvėti: Su kraujais apvar̃vinau drabužius J.
| refl. Sut, K, Š: Apsvar̃vino [v]andeniu nešdamas iš balos šieną Dglš.
2. varvinant aplieti (viršų): Babkas liūb keps, viršų apvar̃vins Žd.
3. aplieti skysčiu, apšlapinti: Straktelėjo ji nuo suolo, užvertė knygą ir ėmė smulkiais žingsneliais bėgioti po trobą lyg apvarvinta skruzdėlė J.Balt.
| refl. Š.
įvar̃vinti K, Rtr, NdŽ, KŽ; N caus. įvarvėti 1: Taukų įvar̃vink biškelį J. Nebeteka verdulis, o gal dar man įvar̃vintumei nors truputį Š. Invar̃vyk jai lašukų nuog nervų, – nebesdraskis Mtl. Nuomarin numirus, reik į mažąjį pirštelį kryžkryžiais įpjauti ir tą kraują įvarvinus tam pačiam duoti sugerti Sln. Invar̃vink gi košėn aliejaus – gardžiau bus Zr. Invar̃vyk biskį [degtinės], nesgailėk Drsk. Nėkas neįvar̃vina tokiam ponuo Krš.
| refl. tr. K, Š: Įsivarvino į taurelę vyno rš. Jis įsivarvino lašų rš.
išvar̃vinti tr.
1. R49, MŽ65, Sut, N, KI162, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 caus. išvarvėti 1: Alų iš izbono, iš indo, iš stiklinės išvar̃vink čyst, kad nebliktum J. Išvar̃vina kelius lašus medaus, o mes laižom Skdt. [Medaus] nesukdavo, teip išvar̃vydavo, teip sutraiškydavo [korius] Kp.
| Reik didelios šilimos sniegą visą išvar̃vinti (ištirpinti) Krš.
2. caus. išvarvėti 3: Žmogus yra palinkęs už 1 rublį galvą guldyti, o už 30 ir visą savo kraują išvarvinti Blv.
| refl. tr. K, Š.
3. varvinant ištuštinti: Išvar̃vindavo korius, spausdavo par skurliuką lininį Kv.
4. varvinant pagaminti: Iš vienos bangžuvės galvos išvarvina tepalo už kelis šimtus rublių rš.
| refl. tr.: Nėr degtinės – patys iš ko išsivar̃vina Gršl.
◊ [daũg, kẽletą] ãšarų išvar̃vinti (daug, kiek) verkti: Iš gailesio išvarvink ben keletą ašarų M.Valanč. Ir iškukavo daugel vargelių, ir išvarvino daug ašarėlių LMD.
paskuti̇̀nį kraũjo lãšą išvar̃vinti viską atimti: Brolis benga mun paskuti̇̀nį kraũjo lašą išvar̃vinti Vkš.
[ki̇́ek] prãkaito išvar̃vinti privargti sunkiai dirbant: Par rugpjūtes ki̇́ek prãkaito esam išvar̃vinusios Krš. Kiek čia prūnijom, ki̇́ek prãkaito išvar̃vinom! Krš.
nuvar̃vinti caus. nuvarvėti:
1. R11, MŽ15, N, K, Š, KŽ, DŽ1 Nu stogų nuvar̃vinti (nutirpdyti sniegą) galia greit, ale an žemės sluoksnio neįšildo Krš.
2. Giją, drabužį nuvar̃vinau pakabinus J. Šlapią indą nuvar̃vink ir nušluostyk! NdŽ. Nuvar̃vinsi [varškę sūriui], įdėsi druskos, išmaišysi Sd. Nuplauna [virtus grybus] šaltu vandeniu, nuvar̃vina ir tada druskos įpilia Kp.
3. Vaikas rašydamas netyčia nuvar̃vino kelis lašus rašalo ant savo knygos NdŽ. Boba, žalty, nuvar̃vink nu žolių šimtą gramų (įpilk degtinės)! Krš.
| refl. Š.
4. refl. euf. nusišlapinti: Nu vyrai, nusivar̃vint i gult! Aln.
5. tr. permerkti, perdrengti: Visų vėjų [piemuo] nupūstas, visų lytų nuvar̃vintas Krš.
◊ api̇̀varas nuvar̃vinti rasti prieglobstį: Ar negalėtumėm čia sustoję ir pailsėti čia pas tamstą, noris apivaras nuvarvinti DS213.
ãšarą nuvar̃vinti kiek verkti, paašaroti: Motyna mirė, nėkas ir ãšaros nenuvar̃vino, buvo atsibodusi Krš.
kójas nuvar̃vinti (-yti Skr) rasti prieglaudą, poilsį, prisiglausti: Turėsi kur kójas nuvar̃vint Ar.
[daũg] prãkaito nuvar̃vinti daug vargti dirbant: Senis daug prakaito per savo amželį nuvarvinęs rš.
séilę nuvar̃vinti
1. sakoma negavus ko norimo, geidžiamo: Ans (ponas) už plikos motriškos pamatymą šimtus devė, jei turėjo, o jei neturėjo, ta séilę nuvar̃vino Krp.
2. numigti: Biškį séilę nuvar̃vinau – tujau svietas kitaip atrodo Vkš.
pavar̃vinti NdŽ; Ser caus. pavarvėti 1: Pavar̃vino lašus į akis tris dienas – ir akys daba sveikos Vkš.
◊ ãšaras pavar̃vinti paverkti, paverkšlenti: Úaras pavar̃vina – gauna iš tėvo rublį kokį Krš.
nósį (séilę) pavar̃vinti NdŽ paspoksoti, pažiopsoti: Nuo upės skardėjo šūviai, tad Andrius veikiausiai nubėgo pavarvinti seilės prie šaudyklos rš.
pravar̃vinti tr.
1. pradėti leisti, varvinti, praleisti: Ateik, pravar̃vinsim bačkelę Ps.
2. varvinant pasidaryti: Ar jau turi pravarvinęs kokį kaušelį? M.Katil.
| refl. tr.: Prasivar̃vina i numinės – sruoba visi Krš. Iš kur tiek litrų valstybinės nupirkai? Reikia ir namie prasivarvinti [naminės] K.Saj.
◊ smùrgą pravar̃vinti kurį laiką žiopsoti, spoksoti: Pusdienį smùrgą pravar̃vino pry varstoto, o nėko neišmoko Šll.
privar̃vinti tr. I, Rtr, NdŽ
1. D.Pošk, Varn caus. privarvėti 1.
| refl. tr. DŽ1: Medį įkirtus smarkokai kirviu, galima prisivarvinti sulos rš. Su bitims ana užsiema, bačkas medaus prisivar̃vina Krš.
2. K, KŽ gerokai įlašinti, įvarvinti: Į medų metylių sunkos privarvino rš.
3. prk. daug prikalbėti, prišnekėti: Aš jum jau privar̃vinau tų poterių, gal ir klausyt atsibodo Gž.
suvar̃vinti caus. suvarvėti:
1. NdŽ, KŽ Iš kelių buteliukų suvar̃vinau vaistus ir daviau išgerti DŽ1. Suvar̃vinau visą pienelį Dglš.
| Suvar̃vino do kiek pieno Dglš.
| refl. NdŽ, DŽ1.
2. NdŽ Mat nakčia smarkiai lietus lijo, stogas čia pravarvėjo, ir jį visą suvarvino V.Krėv.
3. tr. prk. iš paskutinio surinkti, sutaupyti: Abudu su tičiu suvar̃vysva kelias dešimtis, nuneši į taupomą tujau End. Kap tik suvar̃vinau sėklą Prng. Iš to nėsančio suvar̃vinau i daviau Prng.
| refl. tr.: Čia žmogus džiaugies an druskos skatikelį susivar̃vinęs Prng.
užvar̃vinti K, NdŽ, KŽ, DŽ1; R, MŽ, N caus. užvarvėti 1: Aš užvar̃vinsiu taukų ant košės J. Kiaulės kraujo ant duonos užvarvinę rudenyj pjaunant laiko par metus ant prireikimo nuo dieglio užduot Sln.
| prk.: Dievo galybė užvar̃vina kelius lašus (truputį palyja), viskas tvaska, žmogus liek neliejęs Rdn.
| refl. tr. DŽ1: Užsivar̃vinu kelius lašus valerijono in cukraus, suvalgau – ir palengvėja Skdt.
ǁ intr. impers. NdŽ užlyti, užlašnoti: Kiek čia lijo, truputį užvar̃vino Ėr. Užvar̃vino, a čia lijo? Krš.
◊ ant dantiẽs užvar̃vinti kiek išgerti: Eime truputį ant danties užvarvinti rš.
Lietuvių kalbos žodynas
prikuõpti
1. tr. K valyti, švarinti; prižiūrėti: Marką, šulinį, avilį, griovį, klojimą kuõpia J.Jabl. Kada gi ji suskubs šluoti ir kuopti trobą? J.Jabl. Šiukšles iš lovio kuopia J.Jabl. Arklį kuopia J.Jabl. Kuopk kambarį, šulinį, kad būtų čystas J. Rytoj kuõpsim šulnį Srv. Reikia kuõpt kluonus Ds. Reikia daržinę kuõpt, rytoj vešim šieną Svn. Ir kas metai Anykščius miško kuoptų varė A.Baran. Pievas metas kuõpt Rm. Net bijau kūrent, kaminas seniai kuõptas Sdk. Vaikų daug, reikia juos kuõpt, žiūrėt Ėr. Jūs iš kiaulstaldžio pilvotas dovanas kuõpiat (mėšlą mėžiate) K.Donel. Nė vienas tėvas vaikelio nekuopė KN268. Jų nemokė, neplakė, nebarė, nekuopė visame VoK41. Kuopkit jūsų kūną VlnE1.
| Garnys kuopia per vasarą varles (apvalo nuo varlių), o pelėda – peles ir žiurkes Blv.
| Nesa yra žmones, pekų laikantis (paraštėje bandą kuopiančias) BB1Moz46,32.
| refl. tr., intr.: Rado aną kuõpiantis (ruošiantis) Dsn. Jie patys kuõpiasi (valosi) šulnį Ėr.
2. tr. doroti, derlių imti: Javus kuopiu SD444. Ar jau nubaigei kuõpti laukus? J.Jabl. Vasarojų kuopia nuo lauko J.Jabl. Žmonės javus ižg lauko kuopia DP297.
3. tr. imti medų, kopti: Kuõpia medų, avilį J.Jabl. Šiandie bus gera diena bitėms kuopti J.Jabl.
4. tr. linus valyti nuo spalių, brukti: Mint tai visi moka, pažiūrėsim, kas kuõps Sdk.
| refl.: Prižvikę (pričižę) linai – nesikuõpia gerai, neatsiklojėję J.Jabl. Netikę šiemet linai – kai katrie visiškai nesduoda kuõptis Kkl.
5. tr. kaupti, kasti, kabinti: Kuopk grūdus į vieną krūvą, kad nebūtų išskydę į šalis J. Kuopk į sėtuvę iš krūvos grūdus J. Kuopk bulves su pirkšnimis, kad iškeptų J. Kuopk pelenus ant žarijų, kad ugnis mistų, neišgestų J.
| refl.: Klydinėja, kuopiasi debesėliai rš.
6. tr. Lz, Zt laidoti: Numirėlį kuõpia Dsn.
7. tr. slėpti: Šarka, kas jai pakliūva, visa kuõpia Švnč. Kuopiù žiedą Tvr.
| refl. Zt: Kur aš neskuopiau, te mane rado Tvr. Vaikai moka kuõptis Tvr. Visi šoko kuõpties: kas rugiuosna, kas beržynan Brsl. Kuõpėsi visi Lz.
8. tr. Sut rūpintis.
9. plėšti, griebti, stverti; vogti: Kuõpia Lietuvą (apie įvairius okupantus) Ėr. Nusitaikęs kad kuõps knygą man iš rankų Vdžg. Arklius kuopia (vagia) J.Jabl.
10. tr., intr. prk. su apetitu, daug valgyti, srėbti, ėsti, kabinti: Vaikas košę kuõpia Skr. Kad kuõpia kopūstus, net ausys linksta PnmA. Kuõpk, ko lauki, atauš sriuba Ssk. Kuopi̇̀ kaip iš badų ištrūkęs Lkm. Kuõpia pilnais žandais, tik paspėk nešt valgį Užp. Kad kuõpia karvės dobilus, tai nors žiūrėk Ds. Žmonės kuopdavo silkes su karštomis bulvėmis rš.
11. intr. smarkiai bėgti, eiti, dumti: Kuõpk iš čia, ba gausi į kailį Ldk. Kad kuõpia jaunimas į vakarėlį Ds.
apkuõpti, -ia, àpkuopė (api̇̀kuopė) tr.
1. SD383,24 apvalyti, apšvarinti: Žemė nuo akmenų apkuopta J.Jabl. Apkuõpk bent kiek gryčią, labai daug šiukšlių Dgl. Apkuopk indus ir eik bulvių kasti Mrk. Seną žmogų vis apkuõpk, apdabok, pats gi negali Lkm. Reikia apkuopt drabužis, ba labai sudulkėjęs Ds. Nuvedė pirtin, nuprausė, api̇̀kuopė Jž. Atšlaimą api̇̀kuopiau, ir nebaisu svetimo Mlt. Apkuopkime kuo geriausiai … širdis ir kūnus DP33. Kojas apkuopt SPII189.
| Tavęsp ateidavo lepra sergą …, ir apkuopdavai juos VoK48.
| refl.: O šiandien štai visi subruzdom apsikuopti LzP. Aš vieną pati nebesuspėju visur apsikuõpti Ssk. Šiandien reik namie apsikuõpti Vlkv.
| Nuo tų darbų pati negaliu apsikuõpt (apsiruošti) Ad.
2. Jrb prk. apvogti: Ot àpkuopė žmones, tik vienos sienos beliko Dbk. Juos mat taip àpkuopė, viską paėmė, ir paskutinę paklodę Upt.
atkuõpti, -ia, àtkuopė tr.
1. Š atituštinti, išvalyti: Reikia atkuõpt sklepas, ba reiks bulves pilt Dgl.
| refl. tr., intr. Š: Atsikuõpk kampą ir susipilk burokus Rm. Po šakniavaisiais visuomet dirva esti atsikuopus nuo šiukšliažolių ir puri rš.
2. refl. prk. atsivalgyti: Muona (galima) atsikuõpt, ba visko yra lig davaliai Ds.
įkuõpti, -ia, į̇̃kuopė
1. tr. įžerti: Aš įkuopiau zuperio į maišą, o ji parnešė Šmk.
2. intr. įstengti eiti: Su juo eit nesusdėsi, ba anas daug varstų per adyną inkuopia Ds.
iškuõpti, -ia, i̇̀škuopė tr.
1. išvalyti: Iškuõpti marką, šulnį, griovį, klojimą, avilį J. Iškuõpti iš lovio šiukšles J. Ar i̇̀škuopė šulnį? Ktk. Iškuopk gerai aruodą Bgs. Iškuopkit klojimą ir daržinę: rytoj pradėsim dobilus vežt Šš. Ką tik i̇̀škuopiau aslą, ė čia jūs vėl prišiukšlinot Švnč. Iškuõpk kaminą Ldk. Reikia pirmiau iškuõpt pelenus, paskiau užkurt Rm. Iškuopiu prūdą SD364. Namus iškuopė, suvadino padermes DP494. Randa juos (namus) šluotomis iššluotus ir iškuoptus SPII44.
^ Vargo iš namų nei su lopeta neiškuopsi rš.
| refl. tr.: Išsi̇̀kuopėm šulnį, tai dabar bus geresnis vanduo Š. Nors ausis sau išsikuõpk, besarmati! Švnč.
2. išskobti, išruopti: Ìškuopiau kaladei vidurį – ir kaladinis avilys Pkn. Kam tokią gilią duobę i̇̀škuopei? Auk. Trotink trotink šunį – iškuõps (išplėš, iškąs) paskuigalį, tai žinosi! Ds.
3. BŽ82 iškopti, išimti medų: Iškuopėm medų, avilį J.
4. prk. išvogti, išnešti: Uždaryk langą – kad kas įsirioglintų, tai šėpą iškuõptų Pc.
5. prk. godžiai išvalgyti, išryti, išėsti: Kelius bliūdus i̇̀škuopė, ir vis dar reikia Ut. Karvės daržą iškuopė Ds.
6. refl. išsinešdinti: Išsikuõpk tu iš čia! Dl.
7. refl. išsisukti, pasislėpti: Žino, kad nuo velnio neišsikuõps niekur Tvr.
◊ aki̇̀s iškuõpti iš kaktõs labai supykti: Jei jam įspėtum jo blogus darbus, jis aki̇̀s iš kaktõs iškuõptų! Skr.
nukuõpti, -ia, nùkuopė tr.
1. nuvalyti: Močia išėjo, nėra kas nei vaikus nukuõpia Kp. Nukuõpk kiemą Upt. Aplink namus mėšlus nukuõpkit Ėr. Eik ir nukuõpk pašalį Mlt. Bulbienas nùkuopiau [nuo bulvienojų], noriu rugių pasisėt Trgn. Ar jau ražieną nùkuopėt? Rd. Aštruosius daiktus ižg kelio nukuopt turime DP31.
2. nuimti, nudoroti derlių: Nùkuopėm laukus Škn. Prilenk obelės šaką, nukuõpk (nuraškyk) obuolį Plš.
3. nukasti: Tokį kalną nukuopiau su lopeta (nukasiau) J. Nukuopk didumą, kaupą J.
4. nuimti, nutraukti: Ana kuopte nùkuopė nuo galvos skarą J.
5. prk. pavogti: Jis noria nukuopti batus J.
6. prk. nuvalgyti, nuėsti: Svečiai per kelias valandas nùkuopė visą stalą Upt. Karvė inšoko kopūstuos ir nùkuopė galveles Ds.
pakuõpti, -ia (pàkuopia), pàkuopė; SD276
1. tr. pavalyti: Reikia kiemas švariau pakuõpt Rk. Reikia ravus pakuopti, sodą patvarkyti rš.
2. tr. pakasti: Pakuõpk į sėtuvę iš krūvos avižų ir duok arkliams J. Jis paskubomis linktelėjo, pakuopė ir sutrynė saują žemių rš.
3. tr. palaidoti: Jau savo tėvus pakuopiau Lz. Pàkuopė bočių, pàkuopė sūnų, dar̃ liko viena an ito svieto bėdas kęst Lz. Šaltus kūnelius paliekti, neturi, kas juos gali pakuopti KlG386.
4. tr. paslėpti: Aš pakuopsiù, o tu surask Tvr. Jau tu gal mano kirvį pàkuopei Švnč. Kad pakuopsiù, tai ir visi ieškodami neraste Tvr.
| refl.: Paskuõpk tu savam kieme, kad neregėt būt Lz. Mes pasiimam knygas ir pasikuopiam rugiuose Dsn. Jis paskuopė už mano pečių LMD(Švnč). Už pečiaus pasikuõpk, ir neras tavęs Švnč.
5. tr. prk. nutverti, pagauti: Ar tu pàkuopei iš manęs adatą? Vdžg.
6. intr., tr. prk. sočiai pavalgyti, paėsti: Pakuopiau medaus su duona – ir sotus Ds. Namie gerai pakuõpk, ba viešnagėj gal neduos Žln. O aš, bra, išlipęs iš eglės, pakuopiau sočiai ir parėjau namo BsPII330.
pérkuopti tr. perkasti: Párkuopiau cielą dieną tą kalną, tą vėputinį J.
prakuõpti, -ia, pràkuopė tr. pravalyti: Prakuõpk ravą, nebebėga vanduo Rm.
| refl.: Taurei [ugnikalnio] prasikuopus, pradeda verstis baisiai kriokdami vandens garai rš.
prikuõpti, -ia, pri̇̀kuopė
1. tr. prikasti, prižerti prie ko nors: Žemės prie medžio prikuõpti KI65.
2. tr. prikaupti, prikasti (ko nors daug): Pri̇̀kuopiau pilną saiką grūdų iš krūvos J. Prikuõpk maišą pelų Rk.
| refl. tr.: Jis sau daugiau prisikuopė Rk.
3. tr. rūpintis, prižiūrėti: Vaistais prikuopt ir priveizdėt DP228. Prikuopia, apveizdi, rūpinas VoK11. Prikuopia avis savas DP208. Anys elgetas savus teip prikuopia DP293. Bandą turėdamas, prikuopk ją BBSir7,24. Ant vaisiaus numanoma yra, kaip medis prikuoptas buvo BBSir27,7.
4. intr., tr. prk. daug privalgyti, priėsti: Kad pri̇̀kuopiau, net pilvas plyšta Mlt. Prikuõpk namie, tai ir svečiuos gausi Užp. Lašinių prikuõpus, kogi nebus stipra Ds.
sukuõpti, -ia, sùkuopė tr.
1. surinkti, sutelkti, sužerti į krūvą: Sukuopk ugnį, mėšlus, bulves į kupetą J. Sukuõpk tuos šiaudus nuo kelio ir nunešk į diendaržį – primėtyta, kad nebegalima nė praeiti Brž. Jis šepečiu sukuopia bites į popierinį maišelį rš. Smiltis į krūvas sužarstyti, sukuõpti KI593. Nori turtingu pastoti, pralobti, daug pinigų sukuopti Pron.
| refl.: Visi karžygiai susikuopė aplink Davainį rš. Susikuõpę primušė mane Bsg. Kartais regi daugybę granito uolų, krūvon susikuopusiųjų Vr.
2. refl. atsirasti: Kumelaitė parėjo, mažum ir žentas šiada tada susikuops Sln.
3. suvalyti (derlių): Vaisių žemės duok sukuopti laimingai MKr136. Nenupjausi visiškai kampą lauko ir nesukuopsi … pjūties savo Ch3Moz23,22. Todėlei sukuopkit vyną ir figus, ir aliejų ir suvokit tatai jūsų induosna BBJer40,10.
4. prk. suvalgyti godžiai: Ataneš pilną bliūdą pupų, tai visas ir sùkuopė Ml. Pardien nevalgę, tai po puodui košės sùkuopėm Trgn.
užsikuõpti, -ia, užsi̇̀kuopė užsižerti, užsiversti: Su sėjamąja kad sėji, geriau: grūdai užsikuõpia Šmk.
Lietuvių kalbos žodynas