Termino paieška - plaukti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (356)

, gerà (4)

1 Reikšmė

Apibrėžtis

turtas, išteklius, labas: Jiẽ susiriñko sãvąjį gẽrą ir̃ suskãto ruõštis į̇̃ keliõnę. Nè i̇̀š tàvo gẽro vaikai̇̃ išmókslinti! Ìš svẽtimo gẽro neprasikùrsi (flk.). Ši̇̀to gẽro (ppr. menkos vertės daiktų, dalykų) pàs mùs nórs vežimù vèžk. Ti̇́ek gẽro šùniui añt uodegõs nuė̃jo.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Ši̇̀to gẽro

Jiẽ susiriñko sãvąjį gẽrą ir̃ suskãto ruõštis į̇̃ keliõnę. Nè i̇̀š tàvo gẽro vaikai̇̃ išmókslinti! Ìš svẽtimo gẽro neprasikùrsi

2 Reikšmė

Apibrėžtis

būdingas turinčiam teigiamų savybių: Senẽlė bùvo labai̇̃ gerõs širdiẽs. Jõ gẽras charãkteris. Mū́sų kãtinas gẽro bū̃do – meilùs, nekeršti̇̀ngas.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Senẽlė bùvo labai̇̃ gerõs širdiẽs. Jõ gẽras charãkteris. Mū́sų kãtinas gẽro bū̃do – meilùs, nekeršti̇̀ngas.

3 Reikšmė

Apibrėžtis

puikiai išmanantis tai, ką daro, turintis gabumų, nepriekaištingai atliekantis savo pareigas ir pan.: Gẽras mókytojas [gýdytojas, studeñtas]. Sàvo pirmokė̃liui palinkė́jome bū́ti gerù mókiniu. Nè tai̇̃p leñgva tàpti gerà vertė́ja. | aukšt.: Paieškókime geresnių̃ statýbininkų [geresnė̃s áuklės]. | aukšč.: Tãrėmės sù geriáusiu šiõs sritiẽs specialistù. Kiekvienám vai̇̃kui savà mamà pati̇̀ geriáusia. • ant. blogas.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Tãrėmės sù geriáusiu šiõs sritiẽs specialistù. Kiekvienám vai̇̃kui savà mamà pati̇̀ geriáusia.

Paieškókime geresnių̃ statýbininkų [geresnė̃s áuklės].

Gẽras mókytojas [gýdytojas, studeñtas]. Sàvo pirmokė̃liui palinkė́jome bū́ti gerù mókiniu. Nè tai̇̃p leñgva tàpti gerà vertė́ja.

4 Reikšmė

Apibrėžtis

atitinkantis keliamus reikalavimus (apie vertę, kokybę ir pan. ): Ši̇̀ mokyklà [ligóninė] yrà gerà. Gẽros dárbo [gyvẽnimo] są́lygos. Gẽras gýdymas padė́jo jám pasvei̇̃kti. Sūnùs gáuna gerùs pãžymius. Bãtai dár visái geri̇̀. | aukšt.: Šiojè ligóninėje gerèsnė pri̇́ežiūra. | aukšč.: Tai̇̃ vi̇́enas geriáusių màno matýtų spektãklių. Kuri̇̀s vali̇̀klis, jū́sų núomone, geriáusias? Mažiáusiomis pastangomi̇̀s pasi̇́ekėme geriáusią rezultãtą. • ant. blogas, prastas. | palankiai, teigiamai vertinamas dėl to, kad atitinka keliamus reikalavimus, lūkesčius ir pan.: Gerà receñzija. Gẽras vértinimas. Esù gerõs núomonės apiẽ tą̃ žmõgų.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Gerà receñzija. Gẽras vértinimas. Esù gerõs núomonės apiẽ tą̃ žmõgų.

Tai̇̃ vi̇́enas geriáusių màno matýtų spektãklių. Kuri̇̀s vali̇̀klis, jū́sų núomone, geriáusias? Mažiáusiomis pastangomi̇̀s pasi̇́ekėme geriáusią rezultãtą.

Šiojè ligóninėje gerèsnė pri̇́ežiūra.

Ši̇̀ mokyklà [ligóninė] yrà gerà. Gẽros dárbo [gyvẽnimo] są́lygos. Gẽras gýdymas padė́jo jám pasvei̇̃kti. Sūnùs gáuna gerùs pãžymius. Bãtai dár visái geri̇̀.

5 Reikšmė

Apibrėžtis

galintis užtikrinti normalią veiklą ir pan. (apie fiziologinę ar psichinę būklę): Gẽras regė́jimas [apeti̇̀tas]. Gerà sveikatà [atminti̇̀s, klausà, savi̇̀jauta]. Turiù geràs aki̇̀s [ausi̇̀s] (puikiai matau, girdžiu). Tù turi̇̀ gẽrą gálvą (esi gabus). • ant. blogas, prastas.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Gẽras regė́jimas [apeti̇̀tas]. Gerà sveikatà [atminti̇̀s, klausà, savi̇̀jauta]. Turiù geràs aki̇̀s [ausi̇̀s]

Tù turi̇̀ gẽrą gálvą

6 Reikšmė

Apibrėžtis

atitinkantis nusistovėjusias moralines ar kitokias normas, taisykles: Gẽras póelgis [áuklėjimas, vai̇̃ko elgesỹs]. Rū́pintis sàvo gerù vardù. Merginà ki̇̀lusi i̇̀š gerõs šeimõs. Kri̇̀kšto tėvų̃ pareigà padė́ti kū̃dikiui tàpti gerù katalikù. Ji̇̀s mán padãrė gẽrą į̇́taką. Niẽko gẽro àš táu nepadariaũ, nedėkók. Jõ labai̇̃ gerà tarti̇̀s. gẽra bev.: Nóras darýti gẽra. Nejaũgi nematai̇̃ teñ niẽko gẽra?

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Nóras darýti gẽra. Nejaũgi nematai̇̃ teñ niẽko gẽra?

Gẽras póelgis [áuklėjimas, vai̇̃ko elgesỹs]. Rū́pintis sàvo gerù vardù. Merginà ki̇̀lusi i̇̀š gerõs šeimõs. Kri̇̀kšto tėvų̃ pareigà padė́ti kū̃dikiui tàpti gerù katalikù. Ji̇̀s mán padãrė gẽrą į̇́taką. Niẽko gẽro àš táu nepadariaũ, nedėkók. Jõ labai̇̃ gerà tarti̇̀s.

7 Reikšmė

Apibrėžtis

sukeliantis malonių jausmų, pojūčių ir pan.; sin. puikus, neblogas: Atėjaũ į̇̃ dárbą sù gerà núotaika (gerai nusiteikusi). Sužinójome daũg gerų̃ nauji̇́enų. Sapnavaũ gẽrą sãpną. Ji̇̀s sklei̇̃džia gẽrą ener̃giją. Saváitgalį bùvo gẽras óras. Ši̇̀s vỹnas ištiẽs gẽras. gẽra bev.: Pàs tavè labai̇̃ gẽra, jaukù. | aukšt.: Žuvi̇̀s i̇́eško kur̃ giliaũ, õ žmogùs kur̃ geriaũ (flk.). | aukšč.: Palangojè geriáusia atostogáuti ankstývą rùdenį. • ant. blogas.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Atėjaũ į̇̃ dárbą sù gerà núotaika

Pàs tavè labai̇̃ gẽra, jaukù.

Palangojè geriáusia atostogáuti ankstývą rùdenį.

Sužinójome daũg gerų̃ nauji̇́enų. Sapnavaũ gẽrą sãpną. Ji̇̀s sklei̇̃džia gẽrą ener̃giją. Saváitgalį bùvo gẽras óras. Ši̇̀s vỹnas ištiẽs gẽras.

Žuvi̇̀s i̇́eško kur̃ giliaũ, õ žmogùs kur̃ geriaũ

8 Reikšmė

Apibrėžtis

tinkamas kokiai veiklai pradėti, palankus, pats tas: Dabar̃ gẽras lai̇̃kas ei̇̃ti pasiváikščioti. Gẽras lai̇̃kas sė̃jai. Pùčia gẽras vė́jas (tinkamas plaukti). | aukšč.: Dabar̃ geriáusios są́lygos mókytis ir̃ di̇̀rbti.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Dabar̃ geriáusios są́lygos mókytis ir̃ di̇̀rbti.

Dabar̃ gẽras lai̇̃kas ei̇̃ti pasiváikščioti. Gẽras lai̇̃kas sė̃jai. Pùčia gẽras vė́jas

9 Reikšmė

Apibrėžtis

gana didelis, gerokas: Gẽras gãbalas [svõris]. Gerà sáuja riešutų̃. Gẽrą vãlandą sugaišaũ, kõl prisiskam̃binau (daugiau kaip valandą). Gerùs tri̇̀s kilometrùs nupė̃dinome besišnekučiúodamos (daugiau nei tris). Parsi̇̀nešiau delnè tel̃pantį kačiùką, õ dabar̃ jaũ gẽras kãtinas. Ar̃ nè per̃ geri̇̀ pinigai̇̃ ùž ši̇̀tą lū́šną? | šnek. labai didelis, baisus: Gẽras melãgis [tinginỹs]. Gerà intrigántė.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Gerùs tri̇̀s kilometrùs nupė̃dinome besišnekučiúodamos

Gẽras melãgis [tinginỹs]. Gerà intrigántė.

Parsi̇̀nešiau delnè tel̃pantį kačiùką, õ dabar̃ jaũ gẽras kãtinas. Ar̃ nè per̃ geri̇̀ pinigai̇̃ ùž ši̇̀tą lū́šną?

Gẽras gãbalas [svõris]. Gerà sáuja riešutų̃. Gẽrą vãlandą sugaišaũ, kõl prisiskam̃binau

10 Reikšmė

Apibrėžtis

tinkamo dydžio: Ar̃ geri̇̀ bãtai, nespáudžia? Šiẽmet unifòrma dár bùs gerà, ki̇̀tąmet reikė̃s didesnė̃s.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Ar̃ geri̇̀ bãtai, nespáudžia? Šiẽmet unifòrma dár bùs gerà, ki̇̀tąmet reikė̃s didesnė̃s.

11 Reikšmė

Apibrėžtis

palankus, priimtinas pirkėjams (apie kainą), bet kartais tinkamas ir pardavėjams: Ýpač gẽros káinos šildytùvams ir̃ óro drėkintùvams. Gẽros prẽkės, gẽros káinos! | aukšt.: Geresnė̃s káinos si̇́ekiantys pi̇́eno gami̇̀ntojai privãlo investúoti į̇̃ sàvo ū́kių plė̃trą.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Geresnė̃s káinos si̇́ekiantys pi̇́eno gami̇̀ntojai privãlo investúoti į̇̃ sàvo ū́kių plė̃trą.

Ýpač gẽros káinos šildytùvams ir̃ óro drėkintùvams. Gẽros prẽkės, gẽros káinos!

12 Reikšmė

Apibrėžtis

duodantis daug uždarbio, pelno, privilegijų ar pan.: Gẽras ver̃slas. Gerà investi̇̀cija. Gavaũ gẽrą tarnýbą. Negaliù atsisakýti tokių̃ gerų̃ pareigų̃. | aukšt.: Rei̇̃kia gerèsnio dárbo ieškóti, čià mažai̇̃ móka.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Rei̇̃kia gerèsnio dárbo ieškóti, čià mažai̇̃ móka.

Gẽras ver̃slas. Gerà investi̇̀cija. Gavaũ gẽrą tarnýbą. Negaliù atsisakýti tokių̃ gerų̃ pareigų̃.

13 Reikšmė

Apibrėžtis

teikiantis mažai rūpesčio, vargo: Tai̇̃ bùvo geri̇̀ laikai̇̃. | aukšt.: Ji̇̀s ti̇̀kisi suláukti geresnių̃ laikų̃. gẽra bev.: Vi̇̀sko bùvo mū́sų gyvẽnime – ir̃ gẽra, ir̃ blõga. • ant. blogas, vargingas, sunkus.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Tai̇̃ bùvo geri̇̀ laikai̇̃.

Vi̇̀sko bùvo mū́sų gyvẽnime – ir̃ gẽra, ir̃ blõga.

Ji̇̀s ti̇̀kisi suláukti geresnių̃ laikų̃.

14 Reikšmė

Apibrėžtis

įvr. kuris matosi išorėje: Mègzti gerõsiomis akimi̇̀s. Kai kuriẽ drabùžiai lýginami i̇̀š gerõsios (viršutinės) pùsės.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

pùsės.

Mègzti gerõsiomis akimi̇̀s. Kai kuriẽ drabùžiai lýginami i̇̀š gerõsios

15 Reikšmė

Apibrėžtis

prietaruose – lemiantis sėkmę ir pan.: Tàvo rankà gerà – ką̃ pasodini̇̀, tàs ir̃ prigỹja.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Tàvo rankà gerà – ką̃ pasodini̇̀, tàs ir̃ prigỹja.

16 Reikšmė

Apibrėžtis

šnek. sveikas, stiprus. | aukšt.: Senẽlis šiañdien ki̇́ek gerèsnis.

Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)

Senẽlis šiañdien ki̇́ek gerèsnis.

Daugiau informacijos

mókyti

Apibrėžtis

mókyti, -o (-ia), -ė
1. tr., intr. SD378 daryti, kad mokėtų, teikti mokslo žinių, lavinti, pratinti, daryti patyrusį, išmanantį: Pats nemokėdamas, kito nemokyk Kl. Jauni moka tep ūtaryt, kap mokykla mókia Mrp. Lietuviškai niekas nemókia Azr. Aš esmu, kur mokiu žmogų mokslo A.Baran. Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Beržo rykštelė razumą duoda, ąžuolinė šakytėlė darbelio mokia NS1169. Nuog jaunybės mano mokei manę valios savo KN63. Mókomasis laivas DŽ.
^ Mókyk akmenį plaukt, kad skęsta Lp.
| refl. intr., tr.: Iš mūsų raštų mokosi visuomenė rš. Nesimokęs, sako, ir vyžos nenupinsi, ir tvoros neužtversi A.Vien. Aš daugiau už jį mokiausi, bet jis daugiau už mane mokėjo Ašb. Anam mažai laiko yra – mókyties reik Vkš. Gerai mókiasi Dv. Kuom gi anas mókias? Švnč. O kam aš mókysuos: aš paėmiau knygą, parveizėjau – ir moku Lkv. Nesimókant mokslas pats į galvą neįeis BM190. Juozai, kada tu pamokas mokysies? J.Jabl. Iš ūžiančių pušų mergaitės mokosi dainuoti, iš gegutės – raudoti S.Nėr. Visi priverstinai mokąsis rašyti LzP. Ir aš mokysiuosi amato J.Jabl. Šiandien ypač svarbu, kad kaimo jaunimas mokytųsi agrotechnikos (sov.) sp. Jo sūnus mokosi račium J.Jabl. Ana gi mókias, kaip atprast valgyt, ba karvės neturia Ob. Idant tą už šventą laikytumbim, mieliai klausytumbim ir mokytumbimesi Vln12.
^ Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomos VP6. Mokėti visi noria, bet mokyties ne visi VP30. Mokykis, kol jaunas, – senas neišmoksi PPr246. Tol mokomos, kol gyvi esma VP47. Ir mirsi besimokydamas KlvrŽ. Žmogus pasensti ir vis tebesimokai Pšl. Gema žmogus – mókias, ir miršta – mókias Drsk.
ǁ refl. lankyti mokyklą, eiti mokslus: Šiandien mokosi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet ir suaugusieji – darbininkai ir valstiečiai (sov.) sp. Itai mano sūnus mokias Ukmergėj Str. Nebėr kas dirba – mat mokias visi Pnd.
ǁ tr. dresuoti: Ir šuva geras duodas mokomas, ė žmogaus neišmokysi! LMD(Ds).
ǁ intr. būti mokytoju, mokytojauti: Jis móko vidurinėje mokykloje DŽ. Parė[jo] vaikus mókydama (į savo kraštą grįžo mokytoja) Gs.
ǁ intr. būti pamokoms mokykloje: Ko sugrįžai, Jonuk? Ar nemokia šiandiej? Mlt.
ǁ refl. semtis patyrimo, supratimo: Masės iš aštrios kovos daugiausia mokėsi (sov.) rš.
2. tr. SD88 duoti pamokymus, patarti, nurodinėti, kaip elgtis: Berneli mano jaunasis, nemokyk manęs jaunos, pamokyk savą žirgelį D38. Dar užausiai nenudžiūvo, o jau nori savo tėvą mokyti Yl. Eik gi, aš su tavo burna būsiu ir tave mokysiu, ką sakyti turėsi BB2Moz4,12. Žodžiu ir pačiu savo paveikslu mokia SPII6. Mókia tuos, kurie rūpinas DP173.
^ Senas arklys ir artoją moko Kp. Diena dieną moko J.Jabl. Dveigys treigį moko J.Jabl. Kiaušinis vištą moko PPr374. Kas mane mokė – numirė, o kas mokys – negimė Ds.
3. tr. bausti, bauginti norint atgrasinti: Jau matai, mokytas, tai bijo iš tolo Sdk. Vaikai yr mókomuoju: reik ir rykštelę antdėti kartais Plng.
4. tr. DP5 skelbti kokį nors mokslą, teoriją, teiginį, mintį: Komunistų partija moko mūsų liaudį, kad valstybės galios ir neįveikiamumo šaltinis yra tarybinių tautų vienybė ir draugystė (sov.) sp. Prisako jie mus eiti ing visą svietą žmones mokyti BPII44.
apmókyti tr. Sut truputį, kiek mokyti: Jau mano sūnus gerai apmókytas, jau nedurnas Tvr.
| refl.: Apsimókęs buvo, bet į ponus neišejo Šts.
atmókyti
1. tr. M atpratinti nuo kokio įpročio ar polinkio: Arielką geria, i niekas neatmóko Rš.
2. intr. atlikti mokymo darbą: Kiek jam (mokytojui) priguli, tiek atmókė ir nuej[o] Lp.
įmókyti tr.
1. Sut, J patarti, įkalbėti, pakurstyti: Viskas buvo padaryta taip, kaip aš juos kitada buvau įmokęs A.Vien. Pats nesusmislys – bernai inmókė Trgn. Įmokė tada vyrus, kurie sakytų, jog girdėjo jį kalbantį žodžius piktžodžiavimo GNApD6,11.
| refl. Š.
2. refl. Š įsitraukti į mokslą.
išmókyti tr.
1. SD166 padaryti, kad mokėtų: Ar tu išmókysi jįjį, sūnų, rašyti, piešti, rokuoti? J. Išmókė jį visokių kalbų BM12. Krizas abu savo pagalbininkus išmokęs skaityti P.Cvir. Išmokysiu žirgužėlį aukštai šokti, giliai plaukti DvD91. Kas išmokė karvelėlį sodely burkuoti, tas išmokys bernužėlį laukelį išarti Čb. Tasai mokslas tur teisiai jus išmokyti Mž10. Idant mus išmókytų sergėtis DP20.
^ Neišmokysi karvės į medį lipti LTR(Pp). Kiaulės negi išmokysi knygas skaityt Ut. Išmokyk, žmogau, akmenį plaukyt Pnd. Reikalas ir ubagystė daugel ko išmoko VP39. Vargas išmoko proto Sim.
| refl. intr., tr.: Skaityti aš, vaikeli, išsimokiau dar mažas būdamas patsai V.Krėv. Išsimókius vaikus to paties amato, tėvui bus lengviau Š. Tėvai numirė, ir neturiu kuo išsimokyti SI146. Mergužele mano, balta lelijele, tau reikėjo išsimokyt [austi] nuo kitų mergelių (d.) Tvr. Jis išsimókė par krautuvinyką Brž. Vaikai išsimókę (mokyti), o gryčia an bruzgulio (prasta, primityvi) Ssk. Jei aš žinoję, būtau išsimókę kokią giesmaitę Lz. Dviejų čia daiktų išmokytis turime DP463.
ǁ išdresuoti: Šunys tam tikri yr išmokyti Plt. Arklį jau būč išmókius, o jo negalėjau savo pusėn perverst (kitaip, geriau išmokyti) Trgn.
2. materialiai padėti mokslus eiti, išleisti į mokslus: Mano senelis pavyskupis A. Baranauskas pažadėjo mano motinai išmokyti vieną jos sūnų A.Vien.
paišsimókyti išmokti: Kap pabuvo Polščia (Lenkija), tai visi paišsimókė gudiškai Dv.
numókyti
1. RtŽ žr. atmokyti 1.
2. refl. niekais nueiti besimokant, nieko neišmokti: Tai ir nusmókei, tetule Lp.
pamókyti tr.
1. truputį mokyti, pratinti: Jis moka ir skaityti, ir rašyti, ir kitus pamokyti J.Jabl. Kad būtum tuomet čia gyvenęs, ir mane būtų kas pamokąs buvęs Žem. Pamokyčiau aš bernužį žagružes taisyti, pamokyčiau aš bernelį jautelius valdyti JD45. Vyresnysis sūnus, Juozapas, taip pat buvo pamokytas A.Vien. Pamókytas kruopelę buvo Švnč. Vaikus visus pamókiau Šč. Pamókytas visur kur prantnesnis Ds.
^ Be kalbos, be širdies žmogų pamokia (knyga) LTR(Brž).
| refl.: Ir daug ko galėjo jisai pasimokyti iš tos ypatingos draugijos Ašb. Iš jų galima pasimokyti kalbos rš. Kap paūgėjau, visap pasimókiau Aps.
2. nurodyti, patarti: Pamókiau aš jįjį, kaip dėtis J. Ačiū, sveikas pamokęs, kaip gauti knygą A.Baran. Tas dalykas nieko pamokomo man šiuo tarpu nepasako J.Jabl. Maži vaikai tebėr pamókomuoju Dr. Perspėjanti, pamokanti Jarmalos kalba sujudino žmones P.Cvir. Anys tada, ėmę pinigus, padarė, kaipo buvo pamokyti Ch1Mt28,15.
^ Geras pamokys, piktas pajuoks KrvP(Mrk). Pamokys kiaušinis vištą Ds.
pamókančiai adv.: Straipsnelis labai pamokančiai parašytas sp.
pamókomai adv.: Reikia mokėti, – atsako jis pamokomai. – Viską reikia mokėti, tik ne viską dirbti J.Balt.
| refl.: Kitą mokyti bet kas mokam, bet save pasimokyti retas teįstengiam PPr120.
3. pabauginti, nubausti norint atgrasinti: Paimkit, broleliai, po penkias rykšteles, pamokykit seserėlę, kad daugiau nebeitų JD41. Aš taũ pamókysiu, da tu esi nemokytas! Ds. Kai pamókė (apkūlė, primušė), tai kelias savaites iš patalo nekėlė Up.
^ Gailisi mažą pamokyti, o su dideliu teks vargų pamatyti KrvP(Grnk).
| refl.: Tegu pasimoko už liežuvį – daugiau neplepės! Jnš.
pérmokyti tr.
1. mokyti iš naujo: Leisk man vaiką saviškai parmokyti Šd.
| refl.: Biliotnykai (kareiviai, turį bilietus) išejo pársimokyti į Kauną Šts.
2. daug mokyti: Nepermokytas SD295.
3. kurį laiką praleisti mokant: Pármokys aple Dievą vakarais Jdr.
pramókyti tr. kiek pamokyti, palavinti: Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino, nekaip ko gero pramokė M.Valanč. Pramokytas skaityti, jis pats išmoko puikiai rašyti J.Bil. Sunku neklaužadą vaiką pramokyti ko nors gero rš.
| refl.: Prasimokė prancūzų kalbos rš. Dideliai vargo, kas norėjo prasimókyti Trk. Nei senųjų nebeklauso, prasimókę niekų BM449.
primókyti tr.
1. SD309, BPII76 išmokyti: Tfu, gal tau velnias razumo primokė TDrIV210. Primokykite juos meilėsp … artimo DP65.
| refl.: Tas iš jaunystės prismokytų girtuoklystės Gmž.
ǁ daug ko išmokyti: Ateik, visokių dainių primókysu Užv.
| refl.: Tai vis per stiklą [aulyj] gali aiškiai matyti ir bestebėdamos daug gali prisimokyti S.Dauk.
ǁ užtektinai mokyti: Gana primókei, prikalbėjai – nebepasiduosu Krš.
ǁ viršaus, daugiau mokyti: Moko ir primoko Ėr.
| refl.: Vokiškai geriaus prisimókyti KII314.
2. prikalbėti, įmokyti ką daryti: Tu jo primókytas taip kalbi Lnkv. Kam primókai mano patį muštis? J. Kas gi primokė vaiką taip elgtis? rš. Geras būt vaikas, ale kad kiti primóko: tu teip daryk, tu teip daryk Srv.
susimókyti susitarti, susikalbėti išvien ką daryti: Vyrai jau iš anksto buvo susimokę, kaip ką daryti rš. Turbūt susimokę buvo, kad nei vienas, nei kitas neatvažiavo Škn. Jų susmókyta visų mane palupt Dbk.

Daugiau informacijos

pérmokyti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pérskrieti

Apibrėžtis

skri̇́eti, -ja (skrẽja OGLIII215), -jo (skrė́jo OGLIII215) NdŽ, skriẽti, -ja (skrẽja Jn, Š, NdŽ, Kv, Rt, -na [K], Dsn; M, -mia Grv), -jo (skrė̃jo Š, NdŽ, skri̇̀nė Dsn, -mė Grv) K, Š, NdŽ, Vvr; L
1. intr. K, DŽ suktis, judėti ratu: Ana skrieja, t. y. sukasi ratu šokdama J. Aš skreju, t. y. einu aplinku J. Čia tai susivažinėja žolė: su motociklu jis, būdavo, skri̇́eja skri̇́eja Slm. Žemė sukasi aplink ašį, skriẽja aplink saulę BŽ306. Trečią parą skrieja kosminis laivas „Vostok-6“ sp. Elektronai skrieja aplink branduolį kaip planetos aplink saulę K.Daukš.
ǁ sroventi, tekėti aplinkui, cirkuliuoti: Kraujas gyslose skriẽja BŽ306.
ǁ tr. sukantis daryti ratą: Vainiką skrieju (šoku ratelį) R348, MŽ465.
2. tr., intr. R, N, K daryti apskritimą, apvaliai brėžti, rėžti: Senis kubilui dugną skrieja Vl. Girnas skrieju J. Skri̇́eti ratą NdŽ. Kur skriejau su skrituliu, ten paliko brėžis ant lentos užbrėžtas J. Skri̇́eti sparnu (apie gaidį) NdŽ.
ǁ tr. gydyti burtais, vedžiojant pirštu apie skaudamą vietą: Jis mokėjo skriet rožę Kp.
3. tr. riesti, supti, gaubti: Tarpurievė tamsiu ruožu skrieja rievę Mt.
| refl. K: Tarpurievės skriejasi lygiais apskritimais Mt.
4. intr. vaikštinėti aplink ką nors, sukiotis domintis, tykojant: Va, žiūrėk, jau skri̇́eja bobos apie sodelį Slm. Gaidys skri̇́eja aplink vištą Sb. Aš manau, kad jis daugiau apie ją neskriẽs (nesimeilins) Vl.
| Pradėjau skriet (dairytis, domėtis) aplink tą arklį, ale kad brangus Kp.
| refl.: Be vieno paliovimo [piktoji dvasia] skriejasi kaip ir levas staugdamas WP79.
5. intr. K skristi: Bitis skrieja J. Skriejo gulbė, t. y. į šalį palėkė J. Skrieja ratu didelis paukštis Kp. Jau gal kokį paukščiuką vanagas pamatė, kad skrieja ties rugiais toj pačioj ir toj pačioj vietoj Antš. Jeigu gandras aukštai skrieja, nemosuodamas sparnais, tai prieš pagadą LTR(Grk). Ir plaukte plaukiau, ir skrietè skriejaũ – nepriplaukiau dvarelio (d.) Snt. Iš čia tie vabalai skriẽ[ja] į ten Nmk.
| prk.: Leisti savo mintims laisvai skrieti J.Jabl. Sakyti! Nesakyti! – skriejo mislys per Danylos galvą V.Piet. Iš ten skriejo geros žinios J.Dov. Širdis prie tavęs skri̇́eja (veržiasi) NdŽ.
6. intr. greitai judėti oru, erdve: Dangumi skrieja supleišėję, greiti debesys J.Dov. Debesyse skriejo ryškiai šviečiantis mėnulis rš. Kaukdamas skriejo vėjas rš. Jos kaselės, rodos, skriejo kartu su vėju rš.
7. intr. sklisti oru (apie garsą): Riksmas skriejo iš už stačios kalvos J.Dov. Pirmininko žodžiai skriejo kažkur pro šalį rš.
8. greitai, skubinai eiti, bėgti, važiuoti, plaukti: Ne tiek ėjo, kiek skri̇́ete skri̇́ejo NdŽ. Kur tu dabar skrieji, dūkrele, šilkais šnabždėdama? Jrb. Kur tu vėl skri̇́eji? Alk. Mikė skriejo tekinas pro duris M.Valanč. Basa ji skrieja pavasario žolynu J.Gruš. Pratinos, kaip mešką ar šerną, ant savęs skrejant, vienu smūgiu nublokšti S.Dauk. Bėgdama per laukus, ne vienus kiškius išbaidė: skriejo po vieną į krūmus pasislėpti Žem. Greitasis traukinys skrieja lygiais jau ištuštėjusiais Suvalkijos laukais A.Vien. Tuo tarpu laivas skriejo per vandenyną J.Balč. Tegu skrieja baltos burės su raudona vėliava (sov.) sp.
| Vienas paskui kitą atgal skriejo telegrafo stulpai (važiuojant taip rodėsi) rš.
^ Šaukant ir vilkas skreja į mišką VP44.
ǁ refl. NdŽ bėgti lenktynių.
9. intr. prk. greitai eiti, bėgti (apie laiką): Štai kaip laikas bėga, tiesiog skrieja laikas, nesuspėji apsidairyti rš. Įvykiai skriejo žaibo greitumu rš.
10. intr. sklisti, lėkti tolyn, į šalis: Iš bokšto kibirkštys skrieja ir skrieja P.Vaičiūn. Skri̇́ejančios žarijos NdŽ.
11. intr. eiti paskliundomis, mėtytis, sklembti: Šlajos skrieja N. Mašina pradėjo į šoną skri̇́et Jrb. I brikas skriẽ[ja] Erž.
| refl.: Šlajos skriejas N.
12. refl. brautis, lįsti, dangintis: Ak tu, gyvate, kur tu čia skrieni̇́es in avižas! Tvr. Ko tu skriemi̇́es kitan kieman? Grv. Nesavo[ji] jį te nešė: reikė jam te skriẽties! Dsn.
13. tr. mesti kuo, baidyti, kad nuskristų: Ei metė, skriejo mane (gegelę) motinėlė aukselio obuolėliu LMD(Snt). Ei nemesk, neskriek manę, motynėle, iškados nepadariau JV826.
14. intr. driektis: Skrieja kadugys pažeme, t. y. nukirstas atželia J.
◊ rãtą skri̇́eti meilintis: Skrieja ratą apie mergą kaip ir gaidys Pnd.
apskri̇́eti, -ja (àpskreja Grd), -jo, apskriẽti K; L
1. tr. K, DŽ1 apsisukti ratu: Šita žemė didžiojoj erdvėj vienų metų bėgyje apskrieja saulę Vd.
2. tr. N, K, Š, Ser, DŽ apvaliai aprėžti, apibrėžti aplink: Dugną kubilo apskri̇́ek J. Apskri̇́ek į skridinį lentą su peiliu, t. y. apgriežk, apibrėžk ir padirbsi dugną dėl kibiro, dėl kubilo J. Su kuriuo apskrieji, tas skriestuvas LKKXII172(Ak?). Apvalinu, apskrienu SD223. Apskrienamas, apiskriestinas SD223.
| refl. tr. K: Reik su šermukšniniu medžiu kaip užsiekiant su ranka ratą apsukui save apsiskrieti LMD(Sln).
ǁ tr., intr. apvesti kuo apie skaudamą vietą (gydant burtais): Kad naujikaulis auga, reikia su nabašnyko kauleliu apskri̇́et, i nebeaugs Žml. Dedirvines reikia apskriet su duona ir atiduot avim LTR(Vb).
3. tr. R377, N apriesti, apsupti, apgaubti: Pumpurai apgaubti lukštais ir apskrieti siaurais lapų pėdais Mt. Madonos veidas apskrietas monumentaliu apsiausto siluetu rš.
| prk.: Nusitikinčiūsius ing Viešpatį susimylimas apskries Mž467.
4. greitai apeiti, apibėgti, apvažiuoti aplink ką: Ans apskri̇́ejo apie trobą, t. y. apibėgo J. Žvangindamas geležiniu antkakliu, šuoliais apskriejo kiemą rš.
ǁ tr. einant iš visų pusių apsupti: Siekiasi apskrieti priešą ir užpulti ant jo iš užpakalio V.Piet.
5. greitai apeiti, apibėgti daug vietų: Visus kaimynus apskriẽti NdŽ. Greit jau apskri̇́ejai visur Grd. Iki jūs atsilsėsite, aš kaip matai apskrieju visą miestą! rš.
6. tr. Sut apimti, aprėpti; apžvelgti: Jis apskriejo akimis laukus rš. Lygumos, lygumos, kur tik akimi apskriesi sp.
7. tr. sklindant oru, plačiai pasiekti (apie garsą): Iš arti jo (būgno) garsas nebuvo labai stiprus, bet apskriedavo visą parapiją V.Myk-Put.
ǁ prk. greitai išplisti, pasidaryti žinomam: Mintys apskriejo visą pasaulį sp. Žinia apie kaizerio pabėgimą apskriejo visą valsčių rš.
8. tr. Sut, N duoti definiciją, apibrėžti: Apskrienu, aprašau SD223.
9. intr. aplink apvirti, sukietėti: Neišviręs [kiaušinis], tik baltymas apskriẽjęs Rs.
| refl.: Imk lauk kiaušinį, jau turbūt apsiskriejo Skr.
atskri̇́eti, -ja (àtskreja), -jo intr., atskriẽti, -ja (-na), -jo
1. NdŽ atskristi: Didžiausias varnėnų būrys kaip debesis šiu šiu šiu atskriejo, nusileido Žem. Iš toli laisvas vėjas atskrieja garbanotų berželių kedent J.Marcin.
| prk.: Ir skausmai bei džiaugsmai atskrieja ir briaujas artyn Vd.
2. prk. greitai, skubinai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Vytautas atskriejo, žodžio negalėdamas pratarti S.Dauk. Išvydęs atskrejant į paupį keletą studentelių, klausiau: – Kur skubat, vaikai? M.Valanč. Par dvi valandas ir atskri̇́ejam Panevėžin Krs.
| Atskriejo žiema rš.
3. refl. atsidanginti, atsibrauti: Ir vėl tas ubagas pas mum atsiskriẽna Tvr.
įskri̇́eti, -ja (į̇̃skreja Š), -jo (įskrė́jo) NdŽ, įskriẽti, -ja (į̇̃skreja NdŽ), -jo (įskrė̃jo NdŽ) NdŽ
1. intr. NdŽ, Ser įskristi: O ir įlėkiau, o ir įskrė́jau į močiutės sodelį Š. O aš įtūpiau, o aš įskri̇́ejau į vyriausią vyšnelę JV788. Automatinė stotis „Venera“ įskriejo į Veneros planetos atmosferą sp.
| refl.: O aš įlėkiau ir įsiskri̇́ejau į vyšnelių sodelį JV826.
2. intr. prk. greitai įbėgti: Ir įbėgau, ir įskri̇́ejau į seselių pulką JV558.
3. tr. įdėti, įstatyti ką nuskrietą, apskritą: Reikia kibirui įskri̇́et dugnys Š.
išskri̇́eti, -ja (i̇̀šskreja Š), -jo (išskrė́jo Š) intr. NdŽ, išskriẽti, -ja (i̇̀šskreja NdŽ), -jo (išskrė̃jo NdŽ) K, NdŽ
1. DŽ1 išskristi: Paukščiai išskriejo į pietus, ieškodami šiltesnio oro Žem.
2. DŽ prk. greitai išbėgti: Pamatęs tėvą pareinant, išskriejo lig vartų jo sutikti M.Valanč. Pietums atejus, išskri̇́ejo vaikai (iš mokyklos) namo valgyti Š.
3. refl. BŽ480 išsidriekti: Išsiskriẽjo kadugys pažeme J.
nuskri̇́eti NdŽ, nuskriẽti, -ja (nùskreja NdŽ, -na), -jo (nuskrė̃jo, nùskrinė)
1. intr. DŽ1 nuskristi: O ir nulėkiau, o ir nuskri̇́ejau į močiutės dvarelį, žalių vyšnių sodelį JV816. Mažas greitas naikintuvas nuskriejo pasitikti priešo rš.
| prk. DŽ1: Mintys kažin kur į laukus nuskriẽjo (nuskrė̃jo) NdŽ.
2. intr. greitai nulėkti oru, erdve: Pagelto lapai, regis, nutrupėjo ir, supdamiesi lyg drugiai ore, tolyn nuskriejo E.Miež. Kartas nuo karto ir pro mane nuskrieja tokių skeliaudrų Mš.
3. intr. nusklisti oru (apie garsą): Balsas nuskriejo nuo kauburio į visas keturias šalis rš. Skambėk, daina, nuskriek per kaimus ir miestus rš.
4. greitai nubėgti, nuvažiuoti, nuplaukti: Beregint Sabalis cypdamas sugrįžo ir vėl nuskriejęs lojo M.Valanč. Prancė nuskriejo į Maurus ir perspėjo S.Čiurl. Dvi valtys nuskriejo tolyn rš.
| refl.: Fricas nusiskriejo į tamsiausią kampą staldo LC1883,4. Nusi̇̀skrinė [mergaitė] OGLII328(Tvr).
ǁ pasitraukti į šalį: Ans nuskri̇́ejo iš kelio į pievą, t. y. pasišalino J.
5. intr. nukristi tolyn: Vandenėlio ėjau, vario vartus kėliau, – te nukrito, te nuskri̇́ejo rūtų vainikėlis JV691.
ǁ nuslysti, iškrypti: Į grabę, sako, mašina buvo nuskriẽjus Nmk.
6. tr. R, N, K, Z.Žem nubrėžti skriestuvu, apskritai nurėžti, nuapvalinti: Kibiro dugną nuskriẽti KI37. Skriją nuskriẽti KI217. Aptašo ir nuskrieja ir padaro tą nei vyriškį, nei kokį gražų žmogų RBIz44,13.
| refl. tr. K.
7. tr. nugriebti, nugrieti: Nùskriniau riebumą Dkšt.
paskri̇́eti, paskriẽti NdŽ
1. intr. paskristi ratu: A jam (lėktuvui) daug reik pasukt; paskri̇́eja, i gana Jrb.
ǁ Ser, NdŽ galėti paskristi: Ratai ne sparnai – oru nepaskrieja rš.
2. intr. NdŽ paskristi šalin.
3. intr. pasklembti, paslysti: Dabokis, ka nepaskriẽtum Erž.
4. intr. prk. pabėgti, nudumti: Lapė paskriejo į krūmą M.Valanč.
5. tr. paskleisti: Saulutė išlindo iš po debesio ir po visą pasaulį paskriejo savo šviesą rš.
6. tr. apvesti ratu buriant: Navikaulis vėl labai greit sugyja, kai bent kelis kartus paskrieji numirėlio kairės rankos bevardžiu pirštu LTR(Kp). Paskriejam triskart kviečio grūdą ir buriam Ps.
parskri̇́eti intr., parskriẽti, -ja (-mia), -jo (par̃skriemė) NdŽ
1. Ser, NdŽ parskristi.
2. prk. parbėgti, parlėkti: Pusiaugavėj parskriejo Gustis namon bliaudamas M.Valanč.
3. refl. parsidanginti: An galo jau parsi̇̀skriemė namon Grv.
pérskrieti intr., tr. NdŽ
1. perskristi: Nuo palangės jis per visą kambarėlį perskriejo rš.
| prk.: Per darbininkų veidus perskriejo kreivos šypsenos sp. Sale perskriejo tyla rš.
2. prk. greitai perbėgti, perlėkti: Mergaitė lyg ant sparnų nuskriejo žemyn laiptais, perskriejo tris kambarius ir priemenę S.Čiurl.
praskri̇́eti Š, praskriẽti, -ja (-na Š), -jo (pràskrinė Š) NdŽ
1. intr. DŽ1 praskristi: Baltas paukštis pro tave praskriejo rš.
2. intr. greitai pralėkti oru: Pro veidą praskriejo šaltas vėjo gūsis, nužvarbindamas kūną rš.
3. intr. prk. greitai prabėgti, pravažiuoti pro šalį: Staiga pro mane praskriejo nepažįstamas dviratininkas rš. Netikėtai praskriejo stirna rš.
| Tau gyvenimas – šventė praskriejanti, tavo laimei ir sapno gana! B.Sruog.
4. tr. kiek nugriebti, nugrieti: Truputį pràskriniau [riebumą] Dkšt.
suskri̇́eti
1. tr. sugaubti: Drabužį suskrieja, ir pasidaro skraitas LKKXII172(Ak?).
2. intr. silpnai sustingti: Kodė teip n'ilgai virinai kiaušinius – ką tik suskri̇́eję Stak. Buvo tik suskri̇́ejęs (užsitraukęs) ledas Grš.
| refl.: Duona žalia kai molis, vos kiek plučikė susiskri̇́ejus Skr. Jau ledas ant balučių susiskriejęs – kiek pašals, ir laikys Žvr.
užskri̇́eti NdŽ, užskriẽti, -ja (ùžskreja NdŽ), -jo (užskrė̃jo NdŽ) Š, NdŽ
1. intr. NdŽ užskristi.
2. tr. užstoti, užėjus iš priešakio: Užskri̇́eti kam kelią NdŽ.
3. tr. aprėžti: Užskri̇́eti ratą NdŽ.
4. tr. užbrėžti, nurodyti, nustatyti: Šventasis Raštas negali užskrieti mokslui ribų P.Aviž.
5. refl. apsitraukti paviršiumi: Jau užsiskri̇́ejęs Nemunas su ledu Grdž.

Daugiau informacijos

prasiūbúoti

Apibrėžtis

siūbúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ; Sut, LL14
1. intr. į šalis linguoti, svyruoti: Lankos žaliuoja, rugeliai siūbuoja Žem. Kur vėjas eina, siūbúoja javai, gaudžia girios (ps.) Sv. Mat, vėjelio supami, siūbuoja jau visi medeliai Vd. Ąžuolai ūkia, ūkia, tai pasiduos vienan šonan, kitan, tankiai nesiūbúoja Ob. Aš nueisiu an jūrių, pažiūrėsiu an marių, kaip vanduo liūliuoja, levendrėlė siūbúoja (d.) Plv. Tik tu matysi … mareles ūžaujančiant, nendružes siūbuojančiant LB125. Šienpjūvėliai pjauna, kartais uždainuoja, širdį sugraudina, net laukai siūbuoja LTR(Mrj). Ar vėjai pūtė, ar sodai ūžė, ar lendružės siūbãvo, ar lendrės siūbãvo? JV567. Papūs vėjeliai, siūbuos javeliai A1884,336. Ant kalno karklai siūbãvo, pakalnėj vanduo liūliavo (d.) Brsl. Žiūriu – prie kelelio eglelė siūbúoja, an jos viršūnėlės gegutė kukuoja (d.) Gg. Už žalių girių, už siūbuojančių ten du broleliai šienelį pjovė LTR(Klvr). O žalioji rūtelė, ji siūbúoja be vėjo DrskD172. Nei vėjai pūtė, nei sodai ūžė, tik lelija siūbavo naujam rūtų daržely LTR(Nmj). Siūbãvo ant marių mendrelė, verkė mergelės, ką bernai melavo (d.) Ad. Siūbãv[o] jos (seselės) galvelė kap mirtos šakelė DrskD55. Parbėg žirgytis, parprunkštavoja, … aukso kilpelės šalia siūbuoja N343. Ko išėjot ing girią (pūščią) regėt? Ar nendrės nuog vėjo siūbuojančios? BtMt11,7. Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė, kad jos nei žagarai sausi siūbúodami barška K.Donel.
^ Gyva būdama, miške siūbavau, o numirus padus bučiavau (grindys) LTsV574(Srd).
| refl. I, Rtr: Rugiai žydantys nuo vėjo putami siūbúojas J. Išėjote … nendrės veizdėtų, kuri nuog vėjo siūbuojas kiekvienon šalin DP20.
ǁ krypuoti: Vėjas kai pučiąs, i siūbúoja [devynių aukštų] namas Klt. Kuolus inkala, kad nesiūbúot [pastatas] Dbč. Sėdo pana in karietą: karieta siūbavo LB93. Šunelis zovada perbėgs, aš (tiltas) taipgi siūbuoju V.Kudir.
ǁ linguoti, kraipantis į šonus ar lenkiantis į priekį ir atgal: Žengia žingsnį priekin viena koja ir siūbúoja Ktk. Vaikinas neskubiai, siūbuojančia eisena žengė į salę J.Dov. Sėdi ant sofos, siūbúoja ir nagus zulina Kt.
ǁ linguojant judėti, pleventi: Iš kakalio tik blykšt! išsimetė ugnelė ir vaikščioja, siūbuoja po grinčią BsMtII213. Bei dvasia Dievo lakstė (paraštėje skradžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo) ant vandinio BB1Moz1,2.
2. tr. versti svyruoti, linguoti: Vėjis siūbúo[ja] liemenis medžių J. Vėjas siūbuoja javą P.Cvir. Pūtė gaivus vėjas, siūbuodamas mūsų garlaivį A.Vencl. Pakilo erdvėj spinduliuota banga, – aš varpą siūbuoju galinga ranka V.Myk-Put. Vėjas siūbavo kabantį kirvį, ir šis kaukšėjo, daužėsi į medį LTR(Šil). Švelnus vėjelis siūbavo pušų šakas, medžiai lengvai ošė rš. Ant kiemo vėjas siūbavo medžius A1885,15. Plaukė pylelė par ežerėlį, lendreles siūbuodama LTR(Dr). Dvi moteriški išejo, turinčios sparnus, kuriuos vėjas siūbavo (pūtė) BBZak5,9.
ǁ tr., intr. judinti, kraipant į šalis, į priekį ir atgal, mosuoti: Prijojęs rado bernužėlis tarp tamsiųjų šilų, tarp žaliųjų girių ąžuolėlį plačialapį bestovintį, žalią viršūnėlę besiūbuojantį V.Krėv. Ji rauda garsiai, siūbuodama sušiauštą galvą J.Gruš. Siūbuoju rankomis SD90. Pareit strielčiukas par žalią lanką, strielbele siūbuodamas LTR(Dr).
3. intr. banguoti: Siūbavo upės vilnys J.Jabl. Vilnys siūbavo nuog vėjo A1883,126. Lengvai besiūbavo marios, bangos virto bangelėmis I.Simon. Siūbuoja, banguoja melsvi vandenai V.Myk-Put. Siūbuo[ja] jūros, siūbuo[ja] marės, siūbuo[ja] muno matušelė už [v]andineliams D76. Ein marelės juduodamos, neš vainiką siūbúodamos JD725. Kaipo ant marių vilnios siūbuoja, teip mūsų sesytė sunkiai dūsuoja LTR(Ds). Kad anas tep siūbuotų, kap in marių vandenėlis TDrIV67.
| Laukai siūbavo šilkinėmis bangomis rš. Valentas pūtė krūtinę, rėkė – jam rodėsi, kad jo balsas siūbuodamas plaukia ir atsimuša ten į sodžiaus pakluonę J.Paukš. Krūtinė lyg siūbuoja A1885,389.
| prk.: Tartum marės – troškimai krūtinės vis siūbuoja, siūbuot nenustos Mair. Dabar pasaulis kaip marių vilnys siūbuoja (įaudrintas, neramus) Vvs. Bernyčio dvarelis siūbavo kalbelėmis LMD.
^ Anoj ežero pusėj, moterėle, tai žmonių, sako, kaip marios siūbuoja (labai daug) V.Krėv.
| refl. Rtr: Vanduo siūbúojas, kad vėjis vilnis kelia J. Pašnekučiuojant – o tai buvo pamarėj ant krento – pamatė vandenį siūbuojantis BsMtII241.
ǁ supantis ant bangų, plaukti: Laivas siūbuoja tolyn į jūrą S.Nėr.
4. tr. versti banguoti: Vėjelis pūtė, vandenį siūbãvo (d.) Pkn.
5. intr. svyruoti, linksėti paviršiui, liūlėti: Minkštu kiminų kilimu, nors ir labai siūbuojančiu, gali keletą kilometrų traukti sp. Juodos begalinės girios, siūbuojančios pelkės – liūnai, juodai mėlyni ežerai ežeraičiai B.Sruog. Ateina perkūnija, trenksmas, baisiai žemė siūbúoja po kojų (ps.) Btg. Akỹs mirgėjo, siūbãvo žemė Jd.
6. tr. supti: Poras sylingų žilgalvių siūbavo meiliuosius vaikus ant savo kelių prš. Kūčių vakarą į geldą sudeda visų klumpes po vieną, ir du siūbuoja tą geldą LTR(Klvr).
| refl. NdŽ: Piemenes ant šakų siūbúojas Dglš. Keturi vyrai, siūbuodamys į vieną ir antrą pusę, druską svėrė M.Valanč.
7. intr. neišlaikyti pusiausvyros, svirduliuoti: Jau tas siūbúoja, tuoj grius Dkš. Silpnas žmogus eina siūbúodamas lyg lendrė J. Gyreis, mergele, ne pijokėlė, oi ko eidama siūbavai? LTR(Ppr). Žemė drebės, dangus siūbuos KN238.
8. intr. pamažu eiti: Iš palengvo siūbúojam sau Kn.
9. intr. prk. neturėti pastovumo, tvirtumo: Feodalinės visuomenės sukurtoji pažiūrų sistema jau siūbavo, jau neteko pasitikėjimo rš. Jų netvirtas, siūbuojas mokslas brš. Idant jau nebūtumėm vaikais siūbuojančiais ir nebūtumėm pagaunami nuog visokio vėjo M.Valanč. Jonas nebuvo siūbuojąs kaip nendrė DP21-22. Saugot kovės rėdą nesiūbuojančia širdžia Ch1Krn12,33.
| refl.: Idant daugiaus nebūtumbime vaikais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami yra visokių vėjų mokslo Ch1PvE4,14.
10. intr. prk. būti varginamam, neturėti ramumo: Taip tu jauna siūbuosi, kad į marteles stosi, nuo seserų kalbelių, nuo anytos žodelių LTR(Šd). Taip, sesule, siūbuosi varguose ir bėdose LTR(Ukm). O kai aš, o kai aš už bernelio nuėjau, kaip dilgelė (dilgynė Adm) patvorėly siūbavau (d.) Vlk.
| Siūbuoja mano širdelė be jauno bernelio LTR(Al).
atsiūbúoti
1. intr. siūbuojant atplaukti: Sėdžiu už stalelio, žiūrau per langelį, vai ir atsiūbuoja gintaro laivelis (d.) Sn.
2. tr. siūbuojant atnešti: Ir nuejau pamarėlėn, didžia vilnia buvo: atsiūbãvo, atliūliavo manen navynėlių (d.) Žl.
3. intr. pamažu, sunkiai, siūbuojant ateiti: Namie nieko neradom, tik pamatėm – senelis atsiūbúoja iš kluono Jž.
įsiūbúoti tr.
1. BŽ480, DŽ1 įsupti, įlinguoti: Pro apšalusį stiklą buvo matyti vėjo įsiūbuotas žibintas kiemo viduryje rš. Gerai įsiūbuok, ir nuluš tas stuobrys Vv. Ir ištiko šiaurus vėjas, insiūbavo vyšnelę LTR(Ūd).
| prk.: Tą dainą pas mus per patalkes pirmiausia pradėdavo Klemas Tripirštis ir įsiūbuodavo ją taip, kad nutildavo visas didelis stalas rš.
| refl. Š: Besisupantieji kartais taip įsisiūbuodavo, kad net apsisukdavo aplink rš. Nuleidžiama ant atramų plokštė neturi įsisiūbuoti rš.
| prk.: Antrajame posme ritmas įsisiūbuoja plačiau rš.
2. įsupti bangomis, įbanguoti: Kartais jos (audros) taip įsiūbuoja seklius ežero vandenis, jog įtūžusios bangos lyg jūroje daužo krantus sp. O ant vis dar tebeputojančios, audros įsiūbuotos jūros kranto sėdėjo Vasaros draugas J.Balč.
| refl.: Įsisiūbavo jūra vidurnaktį B.Sruog. Šešupės bangos tyliai sau banguoja, bet jos pavasarį įsisiūbuos V.Mont.
3. prk. išjudinti, įaudrinti: Kaliniai kaišiojo rankas pro geležinius virbus ir mosavo, sveikindamiesi su demonstrantais. Tai dar labiau įsiūbavo minią rš.
| refl.: Plačiai jau buvo įsisiūbavęs lietuvių nacionalinis judėjimas rš. Įsisiūbãvusi minia DŽ1. Ot audra įsisiūbãvo – kas pasidarė pasauly Btg. Reakcija revoliucijai įsisiūbavo, įsigalėjo ir pati nebesižino, kaip beatslūgti Vaižg. Pati su savimi grūmėsi visu įsisiūbavusios jaunystės įnirtimu K.Bor. Įsisiūbãvusi širdis NdŽ. Išsijudino žmonės, kaip bangos įsisiūbavo V.Krėv. Visas gyvenimas įsisiūbavo kaip jūra po audros rš.
4. įsismaginti, įšėlti: Jaunimas įsisiūbuodavo ir pradėdavo dainuoti rš. Pokylio nuotaika jau visai įsisiūbavo rš.
^ Insisiūbãvo kai Aiduko kultuvas Trgn.
5. refl. įsismaginti, įsitraukti ką daryti: Tai įsisiūbãvo darbas! Dkš. Įsišnekėję ir įsisiūbavę eiti, nepastebėjo, kaip atsirado prie Stepo buto rš.
išsiūbúoti
1. tr. LL208 įlaiduoti siūbuoti, įsupti: Oi tu eglele, tu siūbuonėle, siūbavai rytą, vėlai vakarėlį, kol išsiūbavai devynias šakeles LTR(Lš).
| refl.: Kad ir išsisiūbavę, milžinai medžiai nykiai ūžė, traškėjo Pt.
2. tr. įlaiduoti supti: Laivą išsiūbavo bangos rš.
3. tr. prk. išjudinti, kad veiktų: Reikia išsiūbuot plačiausias darbo mases ir traukt jas į kovą prš.
4. tr. išjudinti paviršių: Artilerijos trenksmo ir sviedinių sprogimo išsiūbuota žemė kraupiai dūsavo E.Miež.
5. intr. sunkiai išeiti, išsiveržti: Kaip tu (midau) iš pogrindžio išsiūbavai, taip mes iš vergijos išsivaduosim! B.Sruog.
6. tr. mosikavimu, siūbavimu išvarginti: Kojos išmaršuotos, rankos išsiūbuotos, ei, ulei … gyslos ištampytos, drūčiai suvaržytos, ei, ulei… BsO33.
7. tr. prk. banguojamai pagriežti: Būdavo, paims [armoniką] – gal tie jo pirštai ir pakerėti – taip išsiūbuoja ir valcus, ir kadrilius J.Paukš.
nusiūbúoti intr.
1. nusklisti tolyn siūbuojant: Išplaukia rūkas iš mėlynų daubų, nusiūbuoja rugių laukais rš.
2. sunkiai, linguojant nueiti: Mažu dar nusiūbúosiu iki krautuvės Kt. Nusiūbavo kaip svyruoklis, nulingavo kaip vaiduoklis ne šviesiu, plačiu keliu, o aštriom uolų skeveldrom V.Myk-Put.
| Vėliava nusiūbavo artyn prie pilkos kareivių sienos rš.
| prk.: Metai nusiūbuoja lyg jūrų bangos sp.
pasiūbúoti
1. intr. DŽ1 kiek svyruoti, palinguoti: Kai vėjelis pūtė, nė nepasiūbavo LTR(Brt). Pasiūbavo lelijėlė rūtelių daržely LTR(Mrj). Putinėlis pasiūbavo LB154.
ǁ kiek pakrypuoti: Ir papūtė vėjelis, pasiūbavo laivelis, pasiūbavo laivelis, ir įpuolė mergelė (d.) Srj.
| refl.: Dyglių patelės plaukia pasisiūbuodamos rš.
ǁ pasvyruoti, kraipantis į šonus ar lenkiantis aukštyn žemyn: Ėjo, pasiūbuodamas į šonus rš. Kumelė pasiūbavo į šonus ir griuvo viduryje kelio K.Bor. Ne tiek aš audžiau, kiek gailiai verkiau, ant muštuvėlių pasiremdama, ant šaudyklėlės pasiūbuodama LTR(Sn).
| refl.: Pasisiūbuodamas iššliaužia tankas rš.
2. intr. sklisti bangomis (apie melodiją): Jos balsas, skardus, graudus, aidi pasiūbuodamas ir atsiliepia anoj pusėj upės J.Paukš.
3. tr. pasupti: Palinguos, pasiūbuos iš vienos pusės, iš antros Vaižg. Uždėjo grabelį ant dviejų rankšluosčių, paėmė už galų keturios moterys ir taip, lyg pasiūbuodamos, nulingavo ligi kapinių rš.
ǁ DŽ1 įlaiduoti: Pasiūbãvęs akmenį, meta jis par upį J.
4. intr. kiek sulinksėti: Ir užjojo ant tilto, pasiūbãvo sijužės JD160.
parsiūbúoti intr. Lp siūbuojant, linguojant grįžti, būti parnešamam (apie siūbuojantį daiktą): Tik parputoja ristas žirgelis, tik parsiūbuoja ant jo bernelis LTR. Parbėga žirgas ir parpūkštuoja, šalia kilpelės ir parsiūbúoja JD1136. Parbėg žirgelis iš kryguželės … Ir kilpuželės parsiūbuoja MitI206.
prasiūbúoti intr. siūbuojant, linguojant praeiti: Paskui juos prasiūbavo žmonių minios rš.
prisiūbúoti tr. pasiekti siūbuojant, plaukiant: Ir tą siūbavo laivai ant marių, kol prisiūbavo Buenos Aires rš.
| refl.: Prisisiūbaváu pri kranto be irklų Dr.
susiūbúoti
1. intr. DŽ, NdŽ, Ilg imti siūbuoti, sulinguoti: Susiūbavo šilas, palinko pušys ir ėmė suktis ratu tarsi šokdamos mergaitės V.Bub. Kai tik nuvažiavo vargšas į mišką, pasistatė arklius pagal eglę – susiūbavo eglė iš šaknų ir prispaudė abu arklius ant žemės LTsIV227. Papūtė vėjelis, … susiūbavo mieželiai ir žalios avižėlės KrvD140.
2. tr. Graž, Srj sujudinti, kad imtų siūbuoti, linguoti: Reikia susiūbuot [kertamą medį], gal jau ir grius Ūd. Rugeli žiemkentėli, vai tu siūbavai žiemą vasarėlę ir susiūbavai jauną bernelį, plieno dalgelį LTR(Mrj). Vai tu eglele, žiemos siūbuonėle, tu susiūbavai devynias šakeles, o šią dešimtą žalią viršūnėlę (d.) Ig.
3. intr. subanguoti, suvilnyti: O po kojų žemai stebuklingai graži žydi rožėmis Alpių šalis; susiūbavę žali ežerai keturi ją bučiuoja jautriai bangomis Mair. Susiūbavo marios, ir iš marių dugno išplaukė baisus smakas su devynioms galvoms BsPIII24.
4. intr. dideliam būriui sujudėti: Visi kaip jūra susiūbavo gintis B.Sruog. Susiūbãvo žmonės kaip marios NdŽ.
ǁ prk. imti bruzdėti: Susiūbavo čia žmonės vėl: neikime ir neikime ketvirtąją dieną! rš.
5. intr. neišlaikyti pusiausvyros, susvyruoti: Jis susiūbavo ir parkniubo rš.
| Dangaus galybės susiūbuos brš.
| refl. prk.: Ar sykį kilo karas, ar sykį susisiūbãvo (neteko tvarkos) pasaulis?! Smn.
užsiūbúoti intr.
1. TŽI254 pradėti siūbuoti: Papūtė vėjelis, užsiūbavo berželis an aukšto kalnelio KrvD278.
2. NdŽ imti banguoti, vilnyti.
3. NdŽ siūbuojant užeiti.

Daugiau informacijos

siūbúoti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pabė́gti

Apibrėžtis

bė́gti, -a, -o intr.
1. SD377, R greitais žingsniais, šuoliais judėti kuria nors kryptimi, lėkti: Bė́ga kiškis per dirvoną Rm. Žmogus bė́ga tekinas, arklys – risčia, zovada ir šuoliais K. Bė́ga neatgaudamas kvapo Kv. Vedu visą kelią bė́gova Grg. Mane išgąsdino bė́gantis šuva Lzd. Bėgą̃s nubėga J.Jabl. Nors bėgus pabėgėčiau, nors ėjus paėjėčiau Ig. Nebė́k bėgtè, eik pamažu Kp. Bėgte nubėgsiu, tave nunešiu JV16. Bė́ga kap bitės inkąstas Dglš. Bė́ga kaip ugnies pasistvėręs Dl. Bė́ga kap akis išdegęs Gs. Bė́ga kaip be galvos Grg. Bė́ga kaip sudegęs Rm. Bė́ga iškišęs liežuvį Skp. Bėgi nebėgi, o aš tave pagausiu Lp. Bė́gom padus pasipustę, kad net balos džiūvo Alk.
^ Kas bė́ga, tą ir veja Jnš. Katras arklys bė́ga, tam da su botagu drožia Bsg. Kai kąs, tai ginkis, kai bė̃gs, tai vykis Dkš. Bė́k nebė́k, ale rugius sėk Rm. Nei kur bešokti, nei bėgti, nei rėkti Slm. Gera vyti bėgantį, barti tylintį KrvP(Srj). Bėga vilkas – tunka vilkas, guli vilkas – džiūsta vilkas B.
bėgtinai̇̃ adv.: Grėtė nusigando ir bėgtinai pabėgo nuo Viliaus I.Simon. Aš taip greit nė bėgtinai̇̃ nebūčio nubėgęs Grg.
| tr.: Bėgau lauką, lenkiau krūmą, regiu, jau n’išbėgsiu JD730. Bėgčiau laukus ir girias (per laukus ir girias) ieškoti sau mergelės JV963.
ǁ refl. lenktyniauti: Eikiav bė́gties, katras iš vedums (mudviejų) greitesnis Skd. Bė́kiatės, kas būste greitesnis Grg. Bė́kiavos! katras pirma pribė́gs, tatro ir būs Kv.
2. greitai eiti, skubėti: Gali bė́gti namo, darbas baigtas Jnš. Jūsų tėvalis, mačiau, į turgų bebėgą̃s Grg. Mano moma ir pati bė́go prie darbų, ir vaikus vijo Užp. Bėk prie darbo kaip iš ugnies Jž. Bė́ga kap įkirptas į uodegą (dažnai be reikalo kur eina) Kt. Bė́kite manęsp, kurie nuvargę ir apsunkinti este DK134.
ǁ apsukriai darbuotis, triūsti: Nepabūna ramiai nė valandėlės, bė́ga per visą dieną, kvapo neatgaudamas Jnš.
ǁ greitai slinkti: Debesys bė́ga KII235. Saulelė prieš lietų bė́ga (eina pro ją debesys) Trgn. Už vagono lango bėgo vienodos ir nevaizdingos lygumos rš. Siūlas lyg amžinas bėga ir bėga tarp tavo pirštų P.Cvir. Iš špūlios siūlas greit bėga (vyniojasi), tuoj baigsiu Dglš.
| prk.: Usninio gyslom bėgo drebulys T.Tilv.
ǁ greitai važiuoti: Jau bėga autobusas į Gargždus Grg. Ka dabar bėgtų (važinėtų) mašina keleivinė, kaip seniau bė́gdavo, tai būt gerai Sk. Ir su ratu (dviračiu) bė́gi Grg.
3. gelbėtis bėgimu, sprukti: Kai jis pradėjo mane ėsti, aš turėjau bė́gt iš namų Gs. Kelkiesi ir bėk mano broliop BB1Moz27,43. Bėk ižg Sodomos DP108.
^ Kada gi šuva nuo mėsos bėga? Skdt. Nuo vilko bėgo – ant meškos užbėgo PPr397. Bėgusio pėdai, stovinčio kraujai B. Vagiui bėgančiam vienas kelias, o ieškančiam daug B. Padėk Dieve ir bė́gančiam, ir vejančiam Bsg. Gėda bėgti, išbėgus sveika Kv. Bėgančiam lab (gerai) ir uodega Šts. Pirmo turgaus nebėk Lp.
| refl.: Bėgos į Prūsus, bet pagavo Šts.
ǁ dezertyruoti: Bėgti iš kareivių I.
ǁ vengti, šalintis ko: Kas gyvas galįs bė́ga nu smerčio Krž. Dabar niekas nenori su juo susitikti, visi bėga kaip nuo maro Jnš. Nesek jų, bet kuo toliausiai bėk nuo jų SE132.
| refl.: Bijo žmonių, bėgas šalin, dėl to kad anam trūksta proto Šts.
| tr.: Bėgo savo brolį (nuo savo brolio) BB1Moz35,7.
^ Bėk ir pėdų tokio žmogaus B. Vagies bėk ir pėdų Alk.
4. tekėti, sroventi: Ta upė sriauniai bėga Rm. Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva Mair. Bėga upė žvirgždinėlė, nenor žirgas gerti Asv. Kai vanduo pavasarį bėgs, čia griovius išneš Sdk. Čia bė́gamas vanduo Rm. Bėga marios liūliuodamos, neš vainiką vingiuodamos JV78. Mano vanduo tebėgỹ, tavo testovy Ds.
5. lietis, tekėti, sunktis: Ašaros bė́ga par skruostus Skdv. Iš žaizdos pradėjo bė́gti kraujas Žvr. Lėkė galvelė kai kopūstėlis, bėgo kraujelis kai vandenėlis KlvD246. Iš bačkos alus jau bė́ga Skdv.
| Paveizėjau į saulę, ir pradėjo akys bė́gti (ašaroti) Vvr.
| Obelė bėgo (sunkėsi iš jos) per patį tą plyšimą, aprišau – nebebėga Rm.
| Užėjo sloga – snarglys bė́ga Gs. Žiūrėk, vaiko nosis bė́ga (varva iš nosies) Ktk.
ǁ būti kiauram, leisti vandenį: Nepilk – šis puodas bė́ga Lš. Tas kubilas labai bėga Pc. Daržinės stogas pradėjo bė́gti Grg. Stogas bėga, sienos griūva Ėr. Mano bėgąs bliūdalis beesąs, duokiat kitą Šts.
ǁ lietis per kraštą verdant: Putra bėga! Šts. Tas tuo puodelis pradėjo virt, košė kilt, bėgt Brt. Nukelk, bulbės bė́ga Rm. Puodas pradėjo smarkiai bė́gti – jau užvirė Sl.
6. eiti, slinkti (apie laiką): Laikas bė́ga kai vanduo Ml. Oi bėga tos dienos kaip vandenys upės Mair. Bėga metai kap upės vanduo Šlčn. Ėjo, bėgo metų meteliai, brendo žmonės Vaižg. Kaziukui jau bėga devinti metai rš.
^ Ir duris uždarius laikas bė́ga Pvn.
7. plaukti (apie laivą, valtį): Bėgo laivelis prie aukšto kalno N48. Bėki, laivuži, jūrėms maružėlėms JD110.
ǁ plaukti (laivu, valtimi): Akrūtu bėgmi R307. Šėpimi bėgti KBI10. Jūrele vis bė́gau, tinklelį ploviau BzF16. O kaip išausi šilkų žėglužėlius, bėgsim jūrėms marelėms JD1099.
8. tirpti, nykti: Sniegas jau bė́ga Jnš. Kelias bė́ga (genda tirpstant sniegui), reik greičiau į girią važiuoti J.Jabl. Pavasarį roguitinis kelias akyse bė́ga Rod. Jau žiema bė́ga Pn.
9. prk. mažėti, baigtis: Jau pienas bė́ga (karvės mažiau beduoda) – ruduva ateido Asv. Ostiniai pinigai bė́go (vyko infliacija) Lnk.
10. irti (apie nėrinio akis): Truputį panešiojau [kojines], ir ėmė bė́gt akys Sb.
11. lakstytis, kergtis (apie gyvulius): Karvė bėg su buliu N. Kalė bėg N.
| refl.: Ji būt gera karvė, bet ne kasmet bė́gasi Dkš.
12. prk. kauptis, koncentruotis: Žemė bėgtinai bėga į vienas rankas A1884,158.
13. prk. tęstis kuria nors kryptimi: Ir vėl bėga mūsų kelias. Bėga broliškosios Latvijos link J.Balt. Per lygumas bėga vieškelis rš. Į vakarus – gatvė, pro aikštę bėganti į užliejamas lankas rš. Girios, kalneliai bėga per laukus T.Tilv. Iki pat pelkių bėgo žalios, aukštos avižos rš.
14. blukti, šertis: Šito kartūno baisiai bė́ga spalva Lkš. Tas audeklas nebė́ga – nė šarmo nebijo Dr.
◊ iš kū́no bė́gti liesėti, blogti: Iš jo gal nieko nebus, kad labai bė́ga iš kū́no Užp.
netoli̇̀ bė́gęs panašus į ką; nedaug tesiskiriantis: Netoli̇̀ to bė́gęs Vv. Tėvas vagis, i sūnus netoli̇̀ bė́gęs Škn.
antbė́gti (ž.)
1. intr. užbėgti ant ko: Aš ant to kalno bėgtinai antbė́gau Grg.
2. tr., intr. pavyti; sutikti: Pagaliau žvirblis ir šuo antbėgusiu lapę LTR(Dr).
^ Nu vilko bėgo, ant meškos antbė́go Plt.
3. intr. užbėgti (apie vandenį): Raveliai sausiausi, nė iš kur neantbėga KlvrŽ.
4. intr. užeiti (apie laiką, madą): Buvo antbėgę divonus austi Ggr.
apibė́gti
1. intr. J bėgti aplink: Aplink ką apbė́gti K. Su savo sveikata nė aplink pirkią neapibė́gsi Nmn. Apibė́k, vaikel, apie triobas, gal užtiksi kur žąsiukus Gs.
2. tr. greitai apeiti ką atliekant, apsiruošti: Jis viską apibė́ga: kiaules pašeria, karves pamelža Šmk. Kol apibė́gi gyvulius, viską apdarai, nepajunti, kad jau vakaras Nmn.
| refl. tr.: Iki visus trūsus viena apsieini, apsibė́gi, ir sutemsta Gs.
3. tr. pralenkti: Jis … visus apibė́go Jrk31.
4. intr., tr. apsilieti, aplašėti, apvarvėti: Geležys apibė́go taukais, pasmirs gryčia Ėr. Kai smarkiai ima lyt, tai ant tvarto šieną apibė́ga Gs. Mėlynai apbė́gęs (apsitraukęs) KI70.
5. intr. kiek nusekti, nuslūgti: Ir tas vandeniukas jau apibė́gęs Ll.
6. tr. apvaisinti (gyvulius): Tavo drigantas mano kumelę apibė́go Plt.
| refl.: Jau mūsų visos karvės apsibėgo Krkl.
7. intr. supūliuoti: Pirštas apibė́go, gal pradurti Šts.
◊ akimi̇̀s (žvilgsniù) apibė́gti peržvelgti: Jis atsistojo, apibėgo akimis susirinkusius J.Avyž. Raulys šyptelėjo, apibėgdamas susirinkusius pasitikinčiu žvilgsniu J.Avyž.
atbė́gti intr.
1. R200, K bėgomis atskubėti, atlėkti: Atbė́go be dvasios Grž. Atbė́go į stotį uždusęs Jnš. Atabėga stirna, kabaldai, kabaldai LTR(Ds).
^ Atbėgo kaip vilkų vejamas KrvP(Lp).
2. greitai ateiti, atskubėti: Ana buvo atbėgusi vaikuo pieno Grg. Vakar beatbėganti mergučė pasiskolyt žibalo Erž.
| refl.: Jei ko trūksi, atbė́kis Grg.
ǁ atskristi, atlėkti: Gegužė atbė́go šiandie, paklegetavo (pakukavo) Brsl. Atbėgo (atsirado pavasarį) gyviklė (pempė) Jz.
ǁ greitai atslinkti: Šnarėdamas rugių viršūnėmis atbėgdavo vėjas rš. Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis T.Tilv.
ǁ ateiti (apie raštą, laišką): Tamstos raštas su žinėmis ir dainelėmis atbėgo A1884,290. O ir atbėgo margoji gromatėlė JD1172.
ǁ gimti, atsirasti: Pirmas mažiukas į antrus metus atbė́go Vlkv.
3. traukiantis atvykti iš kur: Jie per karę atbė́go ir čia apsiliko Gs. Ypač daug lietuvių atbėgdavo į San Paulo miestą rš.
4. atitekėti: Tas upelis atbė́ga nuo girios Gs.
5. ateiti (apie laiką): Dabar pats rudens darbymetis, o jau ir žiema atbė́ga Vl.
6. atplaukti: Ir atbėga laivelis, tam laively bernelis JD806. Ant aukštojo kalnelio stovėdama matau atbė́gantį laivelį StngŽ69.
7. pasišalinti, pasitraukti: Atbėgs nuog tavę šalin MP183.

×dabė́gti (hibr.) tr., intr. pribėgti ką, ligi ko: O kap dabė́go rūtų darželį, nustoj bėgęs žirgelis (d.) Vrn. Dabėgau ligi namo rš.
įbė́gti intr.
1. K bėgomis įsigauti kur, įlėkti: Kiškis įbėgo į krūmus J. Vaikas įbė́go į trobą Grg.
2. greitai įeiti: Palauk, aš dar įbėgsu [į parduotuvę] paimti silkių Grg. Inbėgsiu in kambarį Jz.
| refl.: Jei sušalsi, įbėkis į trobą pasišildyti Grg.
3. refl. įsileisti, imti greičiau bėgti: Tep įsibė́go, ka negali nė sustabdyt Gs. Arklys iš karto nepaėjo, o paskui įsibė́go Š.
ǁ įsibėgėti: Baronas insibė́gęs su ragais irgi ka duos Dg.
4. refl. lenktyniauti: Einam įsibė́gti – katras būsim greitesnis Vkš.
5. R113 įtekėti: Minija įbė́ga į Kuršmarę Grg. Šunija po Mažintais įbė́ga į Jūrą Skdv.
6. įlašėti, įsisunkti: Pro stogą jau vanduo įbė́ga Skdv.
7. R24 įplaukti: O įbėg įbėg į Minės kiemą du jaunu šiporukai KlvD35.
8. sudaryti tam tikrą kiekį (apie siūlus, audimą): Mano bovelninio siūlo įbė́go dvidešimt keturi posmai Sml. Užtiesiau aštuonias sienas ant dvyleka posmų, kaži ar įbė̃gs iš aštuonių kilogramų (ar užteks tiek siūlų)? Bsg.
išbė́gti intr.
1. R45 išlėkti, iššuoliuoti: Prašvitus vaikai išbėgo į kiemą V.Mont. Kaip ugnies pagavęs išbėgo greitai Grž.
^ Kad tu laukais išbė́gtum (kad tu pasiustum)! J.
ǁ pajėgti greitai bėgti: Tas arklys gerai išbėga Kp.
ǁ tr. greitai atlikti: Ji mislijo tą audimą kaip bėgte išbėgti LTR(PnmA).
ǁ refl. KlvrŽ palenktyniauti: Einam vedu (mudu) išsibė́gti, matysiam, katras greitesnis Pkl.
2. greitai išeiti: Išbė́go visi į vakarėlį, tik aš viena namie likau Gs.
3. pasitraukti, pasprukti norint ko nors išvengti: Amerikon išbė́go nuo vaisko Lp. Mes, seneliai diengalėliai, kur mes pasidėsma, tyko mumis maras grobti, kur mes beišbėgsma JD503.
^ Norint čia išbėgsi, kitur vargas atsitūpęs tavęs lauks B.
| refl. Štk: Aš išsibė́gau nu tos savo dėdinos Mžk.
4. išvarvėti, ištekėti: Paseno mūsų šunelis, akys išbė́gusios, dantų nebtura Vvr.
ǁ išsilieti per kraštus beverdant: Nudenk puodą, kopūstai išbėgs Sdk. Pakūrė didelę ugnį, ir išbėgo visas puodas Ldk.
ǁ išsiveržti (apie ugnį): Nuvirto nu kits kito tie pagaliai [pečiuje], ir išbėgo ugnis Erž.
5. praeiti (apie laiką, terminą): Jau veik devyni metai buvo išbė́gę Jrk101. Prabėg meteliai, išbėgs amželis, dar nesugrįžt sūnelis KlvD353. Vekselio čėsas jau išbė́gęs KII292.
^ Laikas ir duris uždarius išbė́ga Slm.
6. išplaukti (apie laivą): Ui ir išbėgo iš Minės kiemo geltons, puikus laivelis KlpD10.
ǁ išplaukti (laivu): Į kitą šėpį nuvedė, ir vėl į jūres išbėgo Ns1856,2. Išbėg išbėgo iš Rusnės kiemo du jaunu žvejytėliu RD32. Žėgliais paleistais akrūtu išbėgmi R10.
7. pranykti: Mano visi miežiai išbė́go; jis vėliau sėjo, jo neišbė́go Brž.
| Tenai ižbėgs gailėjimas ir nuliūdimas DP542. Visos giesmės išbė́go (užmiršau) Ad.
8. labai išaugti, į aukštį ištįsti: Jis da jaunas, tik toks išbė́gęs Mrj. Ta vyšnikė tokia išbė́gusi, laiba Skr. Pušelės išbėgę kap meldos Kb. Po medžiais javai tik išbėga, o grūdų nebūna Vrn. Runkeliai tik į lapus išbė́go Grl. Bulbos pavėny labai išbė́ga Dgl.
| Laibučiai, dangun išbėgę kuoreliai rš.
ǁ prk. išaugti (iš kokios padėties): Sūnus buvo tik iš piemenio išbėgęs, bet nebuvo dar bernas Rm.
^ Didžių nepavijom, mažų išbėgom B. Tikrai geri nėr, o iš piktų išbėgę B.
ǁ išaugti (drabužius): Vaikas neturi kuo apsirengti, išbėgęs iš visų drabužių Jnš.
9. išeiti (apie laikrodį): Ale tai išbėgęs laikrodis, suku suku ir vis neprisuku Skr.
10. refl. be laiko gimti: Du sūnūs išsibė́go dėl sumušimo Gdr.
◊ iš kū́no (véido) išbė́gti sunykti, suliesėti: Aš šiais metais labai iš kū́no išbė́gau ir sveikatos daug nustojau Ml. Per tas dienas visiškai išbė́gau iš véido Grž.
nubė́gti intr.
1. R, K bėgomis nusigauti, nulėkti: Vaikas viena koja basa nubė́go J.Jabl. Ar nubėgsi, žirgeli, į pusantro stundelio šimtą mylelių? JV279.
^ Kad tu nubė́gtai laukais (kad tu pasiustum)! Arm.
| refl.: Viernai nusibėgs jop MP79.
2. greitai nueiti: Nubė́k į mišką šluotų Jnš. Nubė́k į klėtį pažiūrėti, kas ten bilda Rm.
ǁ tr. bėgant nudėvėti, nunešioti: Jis savo kurpes nubė́gęs KII7.
ǁ refl. pavargti greitai vaikštant, triūsiant: Šiandien labai nusibė́gom Brt. Per visą dieną nusibėgus, gerai vakare pailsėti rš.
ǁ refl. tr. nuvarginti bėgant: Marė Galcikienė gali kojas nusibėgti bebėgdama ir bedirbdama I.Simon.
ǁ nuslinkti: Saulės spindulys, pragręžęs tamsą, nubėgo drėgnais pasėlio laukais P.Cvir.
| prk.: Mokytojui net šiurpulys nubėgo per kūną SI318.
ǁ greitai nuvažiuoti (apie traukinį, automobilį): Laikas namo! jau paskutinis traukinys nubėgs P.Cvir.
3. nuvykti kur, pasitraukus nuo ko: Per karę mes nebėgom – nebuvo kur nubė́gti Grg.
4. R204 nutekėti: Pragalvỹs nubė́ga į Eglesį Pp. Šitas ežeras yra nubėgąs (iš jo išteka upė) Brs. Prakasiau tą griovelį, kad būtų kur vandeniui nubė́gti Jnšk. Nubė́go nuo laukų sutirpęs sniegas J.Jabl.
5. nusilieti, nuvarvėti: Kraujas jo visai nubėgęs buvo CII647. Alaus ten nubėgo biškis, man beleidžiant Sln. Kad miegota saldžiai, net seilės nubė́gta Ds.
| refl.: Reikia pastatyti kur tas bulbes, kad nusibė́gtų (nuplovus nuvarvėtų) Bsg.
ǁ nusilieti per kraštą beverdant: Taukai nubėgo, ir paliko liesi kopūstai Šts. Nubėgusi putra paliekta be skonio Šts.
6. nuplaukti: Taip nubėgę netoli nuo krašto inkarą išleido Ns1857,1.
7. nutirpti: Sniegas urduliais nubėgo Žem. Kad šitaip tik porą dienelių pašildytų, tai bematant kelias nubė́gtų (nutirptų sniegas nuo kelio) Ds. Kelias nubė́go, ir nebatvažiuo[ja] Krš.
8. pranykti: Saulė kyla, tuoj nubėgs rasa rš.
| Trumpų sijonų mada nubė́go Šts.
9. KII251 užskubėti: Mano laikrodis nubė́go Rs.
10. pasileisti, prairti (apie nėrinio akis): Nubė́go akis par visą marškinių nugarą Skr. Nerdama nepaleisk akelės, kad nenubė́gtų Plng.
11. nudilti: Žagrė biskį nubė́go – sunku arti Grš. Noragas ėmė ir nubė́go tuojau – buvo labai kieta arti Brt.
12. nusinerti, nukristi: Kumelė antmynė vedekliuo koją, ir nubėgo pirštų nagai Šts.
13. nusitęsti kuria nors kryptimi: Kelias nubėga kairėn Žem.
14. nublukti, nusišerti: Tik išskalbiau, ir nubė́go spalva Lkš. Parvas skalbiant nubė́gęs KII315.
pabė́gti intr.
1. palėkti, nubėgus pasislėpti po kuo nors: Po stogu pabė́go Dkk. Aš pabėgčiau … po berželiu NS113.
| refl.: Ataūžia smarkus lietus; pasibėgsim po ąžuolu (d.) Brž.
2. SD443, R bėgomis nutolti, nulėkti: Tan pasakiusi pabė́go šalin PP43.
^ Darbas ne zuikis, nepabėgs KrvP(Slnt).
| refl.: Ji tekina pasibė́go namo Žvr.
3. šiek tiek bėgti: Žmogus ėjo pabėgdamas po keletą žingsnių rš.
4. galėti bėgti: Pailsau bėgdamas, nebepabėgu Pn. Reik būti pabėgančiam Plt.
| Vaikas tada jo buvo ant piemeniuko padabnas, pabėgamas (pasisiunčiamas) Upt.
5. greitai netoli nueiti: Pabė́k į mišką pažiūrėt arklių Rm. Kad netingi, pabė́k ir pamesk karvei žolės PnmR.
6. pasišalinti bėgimu, pasprukti: Išgirdo, kad ateina, ir vagis pabė́go Gs. Vai kad žinočia, kad tai tiesa, ėjus paėjėčia, bėgus pabė́gčia Mrj. Ir tavo visus neprietelius duosiu pabėgti BB2Moz23,27.
^ Bailus ir nuo zuikio pabėga KrvP(Jnš). Nedžiaukis lig nesugavęs, dar gal pabėgti Sim.
| refl.: Pasibė́kie, dukrele, pasibė́kie, širdele, nuog pijoko bernelio Šlčn.
ǁ pasitraukti, paslapčia išeiti: Sako, ans esąs iš kalėjimo pabė́gęs Grg. Pabė́kig nuog jos, neturėk su ja nė vieno darbo DP108. Nori gražios, bagotos, tai tokios jam pabė́ga (už kitų išteka) Gs.
pabėgtinai̇̃ adv.: Pabėgau pabėgtinai̇̃, nebgrįšiu J.
7. paplūsti, pasilieti: Ašarų versmė pabė́go Brž.
| refl.: Kraujais pasibė́gęs KI251.
ǁ pasilieti per kraštus verdant: Dabok, kad viralas nepabė́gtų Rod.
ǁ patekėti po kuo: Atkelk vatą, bo pabė̃gs vanduo Pc.
8. praeiti (apie laiką): Gadynė šio čėso jau pabėgo N.
9. Dr nutirpti: Ledas pabė́ga N. Važiuok į girią, pabė̃gs kelias (suges nutirpus sniegui) Alk. Jei rogių kelias pabėgs, ratais važiuosim Alv.
10. išnykti, dingti: Sėk nesėjęs tokius miežius, jei jie pabė́ga (neišdygsta arba išdygę nunyksta)! Rs. Nėra mėsos, paisykit, kad nepabė́gtų ir duona Arm. Jau kiaušiniai irgi pabė́go Vrn. Miegai pabėgo Šts. Žiema pabėga N. Plaukai pabėgo (nuslinko) N.
11. išaugti:
^ Iš piemenų pabė́gęs, vaikių nepaginęs Sim.
12. pasvirti, pakrypti: Šitas tvarto galas biskį ant tę pabėgęs Šn.
ǁ refl. pasekti: Jis lenku pasibėgęs Skrd.
13. refl. B, Jnš pasilakstyti, pasivaikyti (apie gyvulius): Ganykloje antrametės telyčaitės dažnai pasibėgdavo rš. Kad va ta mūsų kumelė vis kaip nepasibėga, taip nepasibėga Upt.
14. atšipti, nudilti: Jau mano žagrė pabė́go Vdžg.
15. nublukti: Pabėgusi kvarba N.
parbė́gti intr.
1. K bėgomis sugrįžti, parlėkti: Aš bėgina parbė́gau namo Švnč. Parbė́ga žirgelis žvengdamas Sn. Žirgužėli, juodbėrėli, o kaip parbėgai tokį kelelį? JD1137.
2. greitai pareiti: Katra nors parbė́kitav pietų virti Grg.
| refl.: Judvi parbė́kiatos atsinešti pietų Grg.
ǁ ateiti (apie laišką, žinią): Parbė́go gromata KI700. Parbėgo slapta žinelė rš.
3. parvykti pabėgus, pasprukus: Jis buvo išvežtas, paskui parbėgo iš Vokietijos Rm. Atidavėm jiem šunį, tas į antrądie parbė́go Gs.
4. atitekėti: Nemunėli, vandenėli, Lietuvos grožybe, kur parbėgi, kur nubėgi su dide linksmybe? KlvD357.
5. parplaukti (apie laivą): Parbėg laivužėlis jūrėms maružėlėms JD302. Ir parbėgo žals laivelis mėlynu žėgleliu KlvD18.
ǁ parplaukti (laivu): Parbėga ventiškiai Šlu.
pérbėgti
1. intr., tr. K bėgomis persigauti per ką nors, perlėkti: Pérbėk per tiltą J. Jau per pirkią pérbėga OG56. Mačiau vilko párbėgtas pėdas Šv. Arkliai pérbėgo per rugius Lp. Kai juoda katė kelią pérbėga – bus bėda (priet.) Pnd.
^ Dar pelė neperbėgo – jau pyksta LTR(Pšl).
2. intr. greitai pereiti: Pérbėgau, pérbėgau per pievas ir pilną kiocį grybų parsinešiau Grg.
ǁ greitai perslinkti: Kartais nuo rytų perbėgo koks debesėlis Žem.
| prk.: Karti šypsena perbėga jo veidu J.Marc. Noreika perbėgo mintimis, kas galėtų išspręsti šį klausimą J.Avyž. Visokių madų yr párbėgę Šts. Rimtas, susikaupęs jis perbėgo (peržvelgė) laišką rš.
3. intr. R360 slapta pereiti: Vagis per sieną pérbėgo Gs.
4. intr. pertekėti: Mūsų upeliukas, pérbėgęs per lauką, nueina į plynias Gs. Párbėgąs yra anų prūdas (per jį teka upelis) Brs.
ǁ praeiti, nustoti tekėti: Tvanai būs párbėgę, galės nueiti į miestalį Šts. Ligi pérbėga vanduo, par brastelį nebepravažiuosi Sdk. Vanduo pérbėgo, ir sausa Kp.
5. tr. permerkti, perlyti: Toks didelis lytus buvo, o mūsų šieną nepérbėgo Up.
6. intr. daug nuplūsti, nutekėti: Kraujo daug pérbėgo PnmR.
ǁ nusilieti per kraštus beverdant: Jei tik puodas pérbėga, sriuba negardi Kdl.
7. intr. praeiti (apie laiką): Kaip ta vasara greitai párbėgo Grg. Visas žiemos laikas perbėgo jam rūpestingai Žem.
8. intr. bėgimu išvarginti, pervargti: Párbėgtas arklys – ir kojos sukumpusios Skd. Párbėgtas arklys įgauna klupikus Šts.
| refl.: Persibėgsi taip bebėgdamas rš. Pársibėgusių kojų arklys Šts. Kai tu, tai jau nepérsibėgsi (nepersidirbsi) niekur Užp.
9. intr. persimesti, išklypti: Grindys buvo párbėgusios, ir ejo šaltis Šts.
| refl.: Pérsibėgusios durys iš senumo J.
◊ vil̃kas kẽlią pérbėgo pasisekė: Jam vilkas kelią perbėgo LTR(Lp).
prabė́gti
1. intr. K bėgti pro kur, pralėkti: Kas čia prabė́go pro langą? J. Prabė́go zuikys pro pat sodą Gs.
2. tr. Raud, Krtn pralenkti: Ana mane prabė́g Mžk. Aš kaip jauna buvau, niekas manęs neprabė́go Kdl.
prabėgtinai̇̃ adv.: Prabėgtinai̇̃ važiuoti (pralenkdami kits kitą) J. Lenkia prabėgtinai̇̃ Vl.
3. intr. greitai praeiti: Prabėgdamà paklausk, kada jie kirs rugius Gs.
4. tr. Šts pamesti, palikti: Paukštis savo lizdą prabė́go Kv. Jau višta prabė́go kiaušinius Stl.
5. intr. pratekėti: Pavasaris pradėjo rodytis, vanduo visur baigia prabėgti Jnšk.
6. intr. pradėti plūsti, prasisunkti: Kap tik akmenį atėmė, tuo prabėgo gyvas vanduo Brt. Užkiuro koštuvis, pienas neprabė́ga Ėr. Viedrai seni – prabė́ga Dr.
7. intr. praeiti (apie laiką): Kai žiema prabė́ga, tai ir genam Pls. Greitai prabė́go jaunos dienelės Vlkv. Prabė́ga kaip vanduo gyvenimas Btg.
8. intr. praplaukti: Savo laivu su didžiu vėju pro anuos prabėgo Ns1852,1.
9. intr. praaušti, pravėsti: Ką bedarysim, kaip duoną beiškepsim, kad pečius prabėgo Plt. Prabė́go putra Užv. Bulbienę ką tik įpyliau, palaukit, kol prabėgs Šl. Valgysu valgysu – teprabė̃gie biškį karštis (tegu ataušta) Lkv.
◊ daũgel vandenų̃ prabė́go praėjo daug laiko: Daũgel vandenų̃ prabė́go, daugel ko mačiau Btg.
pribė́gti
1. intr., tr. K bėgomis prisiartinti prie ko nors, prilėkti: Jis pribė́go prie manęs J. Katras pirmas pribė́gsiva, tatram ir teks lazda J.Jabl. Bėgdamas vis pribė́gsi galą Ds. Kai pribėgsi žalią lankelę, ten tave ganysiu KlvD92.
| Taip užsiėmęs darbais, kad tik pribė́gdamas (priešokiais) galiu sodą prižiūrėti Jnš.
| refl.: Vaikai prisibėgdami prašo bobelę rš.
2. intr. pritekėti, prisilieti: Duobė pribė́go pilna vandenio Lp. Šitoj pievoj vis priželia, matai, jon iš visur pribė́ga Ds. Kur ji miegojo, rado pribėgusio kraujo iki kelių MPs.
3. tr., intr. priplaukti (apie laivą): O kaip pribėgsi tėvo dvaružėlį, sustok, juodas laivužėli JD110.
ǁ priplaukti (laivu, valtimi): O ir pribėgau Gilijos kiemą, o ir pragydo raibi gaidaičiai RD154. Akrūtu prisiiriu, pribėgmi prie kranto, krašto R24.
subė́gti intr.
1. R, K bėgomis susirinkti į vieną vietą, sulėkti: Kas tik galėjo, subė́go ugnies gesinti Grž.
| refl.: Susibė́gę šunes ir pjaujasi Gs. Vilkai gaujoms susibė́go K.Donel. Niekas nesusibėgo stebuklu pasistebėti rš.
ǁ daugeliui įbėgti į ką nors: Avys jau subė́go į tvartą Gs. Keleiviai subė́go miškan J.Jabl.
2. daugeliui sueiti, susirinkti: Į kuopą vyrai subė́go (sugarmėjo) J.
| refl.: Susibė́gdavo pas ją Rd. Visi vaikai prie jo susibėgs M.Valanč. Didžiais pulkais susibėgo jop MP103.
ǁ suskristi: Paukšteliai mano, mano mylimieji! Tai jūs subėgot šiltam pavasarėly iš svetimos šalelės TŽI306.
ǁ susilieti, susijungti; susitraukti: Nebematau skaityti, raidės subė́ga į krūvą Pln. Iš tolo tas raštas visai subė́ga Škn. Subė́go (vienur sutankėjo, kitur praretėjo) sietas – nešvariai skiria [grūdus] Dkš. Mūsų audeklas mazgojant labai subė́go (susitraukė, sušoko) Ktk. Drobė buvo reta, bet kai išvelėjau, tai ir subė́go Pn. Šiai metais nebuvo lytaus – dobilai kuokštais subė́gę Vkš. Antakiai tankūs, kažkaip į vieną subėgo LzP. Pienas subėgo (sukrekėjo) N. Nesubėgęs (nesusilydęs) gerai dalgis būs plovotas Skdv.
| prk.: Per rugiapjūtę subė́go daugiau darbų Lnkv.
subė́gusiai adv.: Subė́gusiai parašyta, negal párskaityti Dr.
| refl.: Skietas buvo susibėgęs, dėl to milas išėjo probrūkšmėtas Šts. Mazgojau suknelę, ir susibėgo (susitraukė) Ds. Tos durys susibėga (susiveria), nestova vieto[je] Dr. Lapūnas su kotu susibėgąs (susieinąs), nuogas P. Daugnoros laukai susibėgo (ribojosi) su klebono sklypais rš. Kaip žemė, taip ir manta (kapitalas) susibėga į nedaugelio rankas A1884,302.
3. SD443 sutekėti į vieną tėkmę: Ir subė́go dvi upelės, suskalbėjo dvi sesulės (d.) Srj.
| refl.: Ties jais susibė́ga du upeliai Gs.
ǁ suplūsti, sutekėti: Iš diendaržio vanduo subė́go į namą (tvartą) Ėr.
| refl.: Ant pievos daug vandens susibė́go KII142.
ǁ sulyti: Smarkiai ėmė lyt, o stogas retas, tai ir subė́go šienas Gs.
ǁ susitepti: Su duona (duonos tešla) subė́gęs drabužis Šts.
4. praeiti (apie laiką): Nesubėgo kelios dienos, iškūlė visus javus BsV337.
5. įdubti: Dantys išbyrėję, veidai vidun subėgę Kp.
6. bėgant privargti: Parvažiuotas, subėgęs arklys Šts.
7. prk. visiems nusitęsiant sueiti: Kaimas stovi pakalnėje, kur subėga du keliai rš.
| refl.: Į Pamarių kaimą veda daug kelių. Bet visi pagaliau susibėga į vieną I.Simon.
8. blogai nusidažyti; įgauti kitą spalvą: Kad subėgta skarelės dažant – kai kur tamsu, kai kur šviesu Ds. Nedėkiat į žlugtį su tais antvalkiais baltų drabužių – subė́gs Grg. Vilnonis džiūdamas subė́ga (spalva pasidaro nelygi) Ds.
pasubė́gti (dial.) intr. daugeliui subėgti: Visi pasubė́go in ūlyčios Lz.
užbė́gti; R24
1. intr. bėgti ant ko, užlėkti: Užbėk ant kalno, ir matysis, kur dega Ds. Javai čion galvijų užbė́gami KI156.
| refl.: Bebėgdami ir nežinodami vietos užsibėgo ant baisios pelkės rš.
ǁ tr., intr. bėgant užtikti, užklupti:
^ Greitasai [nelaimę] pats užbė́ga, tykajam vėjas užpučia Ds. Vilkas bėgiodamas bile ką užbėga B. Nuo vilko bėgsi, ant meškos užbė́gsi Lš.
ǁ tr. bėgant pralenkti: Karalius uždavė su jo bėgikais lenkty bėgti. Kas užbėgsiąs, laimėsiąs Jrk31.
2. intr. bėgomis užeiti kam iš priešakio: Kad karvės gyliuodamos pasileida kur, tai jau neužbė́gsi atsukti Grg. Mum beeinant toliau, tas katinas pavijo, ažbėgo priekin ir neleidžia LTR(Ds).
3. intr. užeiti, užsukti kur: Pro šalį eidamas užbė́k ir pasakyk anam, kad ateitų Grg. Užbė́k rytoj, būs padaryta Kv. Grįždamas iš darbo, jis užbė́go į krautuvę Mrj.
4. intr. užskubėti (apie laikrodį): Mūs laikrodis biskį užbė́ga Smn.
ǁ užtekėti (apie saulę): Šiandie saulė užbėgo anksti Tvr.
5. tr. pavaduoti, padaryti už kitą: Žentas … buvo labai paklusnus ir storojos kožno[je] vieto[je] užbėgt tėvą BM141.
6. tr. uždirbti (bebėgant, betriūsiant): Nei ką jis ten užbė́ga, nei nieko Krsn. Kai bėgi, užbėgi da ką Bsg.
| refl. tr.: Bėga bėga ir nieko iš to neužsibė́ga Skr.
7. tr. užlieti: Katilai atvirė ir užbėgo ugnį Žem.
| prk.: Čia žmogui užsikirto balsas, rodos, ašaros jį užbėgo V.Kudir.
ǁ užplūsti, užslinkti: Kraujas užbėgo, ir nebematyti rakšties Ėr. Čia ne guma, neužbė́ga – įdūrei, ir laikosi skylė Dg.
8. intr. KII212 užplaukti: Garlaivis užbėgo ant uolos ir nugrimzdo prš.
9. intr. susinarplioti (apie siūlus): Kas čia yra, kad špulia ažbė́ga ir ažbė́ga Ds.
10. tr. nuvaryti nuo kojų, nukamuoti: Užbė́gtas arklys Šts. Neužbė́k arklio, toli nenuvažiuosi Šts.
11. intr. atšipti, nudilti: Kietumoj tuojau noragų galai užbė́ga Brt.
12. intr. atsirasti (apie pinigus, uždarbį): Tai už šį, tai už tą namuose vis užbė́ga koks šimtelis Brt.
◊ ant kójų užbė́gti užaugti: Jis po ūsu, o ji dar jauna, tik ant kójų užbė́gus – argi tai pora? Vlk.
užbė́gti tãką užeiti kam iš priešakio: Abromas užbėgo jiems taką M.Valanč. Siuntinys, taką užbėgęs, tarė, jog lietuviai vienu trūkiu eit S.Dauk.
už akių̃ užbė́gti
1. užeiti kam iš priešakio: Užbė́k jam už akių̃ ir paklausk Gs. Prisivijo, užbėgo už akių ir vėl savo kalba Slm.
2. padaryti ką pirma kito: Kam už akių užbėgi, duok pirma pačiam pasisakyti Grž. Šiandien saulei už akių užbėgau (atsikėliau prieš saulės tekėjimą) Brs.
3. pertraukti kalbą: Neturėk mados ažbėgt až akių, kai kitas šneka Skdt.

Daugiau informacijos

parbė́gti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

dasùpti

Apibrėžtis

sùpti, -a, -o (-ė Š, Rm, Slm, Dglš, Grv) tr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; L
1. siausti, gaubti: Sùpk jąją su užsupalu, su skepeta, kolei apsupsi J. Sùpa skara, dvikarte, drobule Jnšk.
| prk.: Kauno gatves jau supo vasaros prieblanda rš. Mane supa iš visų pusių šilta ir jauki balandžio pabaigos migla rš.
| refl. tr., intr. Rtr, Š: Sùpės moteros skepetom Dbč. Nenoriu sùpties tuo skarele Dglš. Supúos, supúos paltelin – šaltis krečia Klt. Prijuostėlę supiaus (juosiausi), leliuma, balanėlę pūčiaus, leliuma LTR(Mrk).
| prk.: Vakaru supas balta pilis S.Nėr.
2. einant iš visų pusių, siausti: Sąjungininkai supo miestą iš visų pusių A.Vien. Aš veizu, kad kareiviai vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės sùpa, sùpa Skd. Bėkiam, sako, vyrai, mumis, jau pradeda sùpti Akm.
ǁ stoti aplink: Pradėjo žmonės supti mane ratu rš.
3. tęsiantis aplink ką juosti, riesti: Iškerojusios, išlapojusios liepos supa sodą ir trobesius V.Bub. Didelį kiemą supo keturi namai rš. Lietuvoje yra nemaža parkų, kurių grožį didina juos supantys vandens baseinai rš. Iš kitų pusių pilę šitą supo klampi pelkė V.Piet.
ǁ prk. sudaryti kam aplinką: Žmogų turi iš visų pusių supti grožis ir menas rš. Jis ją supo savo globa rš.
4. Q622, SD99, R, MŽ, Sut, N, K, I, M, LL61, LKT124(Trg), LTR(Grk), Al, Vrb, Ukm, Švnč, LTR(Slk), Zr, LTR(Brž) judinti (lopšį, sūpuokles ir pan.) į vieną ir kitą pusę ar aukštyn ir žemyn, kad ritmiškai linguotų: Sùpk kūdikį, jau akis blaudo, pusmirkos akys, tuo užmigs J. Ir išvydau savo dukrelę, mažą sūnelį besupančią J.Jabl. Lopšin gulėj[o], aš ją supiaũ Drsk. Per naktelę nemigau ir vis tep supiau Dv. Vaiką supi̇̀ viena koja, ė kita kalvaratą suki Dglš. Tai boba: su ta koja vaiką sùpa, o su kita tak tak tak verpia Nmk. Kojužėms vygužę supaũ, akužėms jautelius ganiau JD512. Bulves skusiu, ropes lupsiu ir mažiuką vygėj supsiu LTR(Krsn). Tegul juos (vaikelius) sùpa šiaurus vėjelis, tegul juos prausia skaudus lietulis DrskD185. Supdams tave, giedosiu saldžią giesmę Mž187. In tos lingelės panelę supsiu LTR(Rš). Supkit, meskit mane jauną, kad išvysčia aukštą kalną (d.) Ml. Prigėrusį ant palų supa LTR(Ldvn). Tą vandenį išbėgdino ir sùpė sùpė, kol atsigavo vaikelis Pš. Mineikis sėdi supamojoj kėdėj, skaito laikraštį A.Gric. Laibas supa mus laivelis tarp siūbuojančių meldų Mair. Sùpti varpus NdŽ. Nesùpk luoto, vežimo J.Jabl. Garlaivis ir į šalis, ir į galus supa kaip pasiutęs Žem. Vežimas nekrato, tik supa Pt. Dunda barška brička ir palengva supa V.Piet. Mane vėjas, perkūnija ir lietus migdo, rodos, suptè sùpa Snt. Vienas žmogus turėjęs paprotį vis kojas supti, sėdėdamas ant suolo Sln. Koja stora paliko (sutino): kai supù, ir liunga Dgp.
| Paėmė [vilkui] už uodegos i ėmė aplinku save sùpt (siūbuodamas sukti) Vlk.
| impers.: Ar sùpa dikčiai [garlaiviu plaukiant]? Rsn. Sveikatos gal netekti, ka teip ant vandens sùpa i sùpa Vvr.
| prk.: Grajys kaimynas, an kiemo išejęs, tai kaimą suptè sùpdavo, kaip būdavo smagu gyventi Skdv.
^ Kad kalba, man kaip suptè sùpa Slm. Šoka – kai suptè sùpa (lengvai) Ar. Bagotam velnias vaikus sùpa (jam visada sekasi) Tvr. Nesupk velnio ant kojų (sakoma, kai kas sėdėdamas linguoja kojas) LTsV836(Rm). Kas po stalu koją supa, tai tasai velnią supa LTR(Auk). Kam velniuką supi̇̀?! Krs. Pasėtas nedygsta, supamas nemiega (sniegas ir medis) Jrg(Pn).
| refl. SD99, Sut, N, K, Š, Rtr, LL61, Ser, KŽ, Vrb, Skr, JnšM, Gsč, Pnd: Paprotys suptis sūpuoklėmis per Velykas yra labai senas rš. In stulpų pastatis sūpuokles, tada virves pakabins – ir sùpas kap mažūs vaikai Aps. Kap jaunas buvau, sūplaukėsa noaukščiausiai supiaũs, ka tik linai ma[no] būt ilgi Grv. Par juos sūplaukos yr, tai te vaikai eina sùptis Pb. Tai dabar jau sėdõm supsmė̃s Kp.
| Tu tik bejėgė plaštakė, supkis ant pievų gėlės E.Miež. Tenai toli kaip plunksna laivas supasi T.Tilv. Jie skrido taip aukštai, jog didžiausias laivas rodėsi didumo kaip kokia supantisi vilnyse balta žuvėdra J.Balč. Lengvai suposi ir vartėsi jie (balandžiai) pilkame rudens danguje J.Gruš.
^ Gyva būdama ant vandenio supiaus, numirus po galva guliau (žąsis) Pnd. Daug panelių vienam lopšy supas (sėklos ankšlyje) LTR(An).
5. Lp, LTR(Kp) versti svyruoti, siūbuoti, linguoti: Vėjas sùpa itą berželį Lz. Gandruo turia būti tvirtesnis medis, ka lizą vėjas nesùptų Grd. Ko išėjote į dykumą pažiūrėt? Ar vėjo supamos nendrės? brš.
| intr.: Pradeda vėjas sùpt (pūsti) – ar užvaris lietaus, ar išsklaidis Slm.
| refl.: Vejas pučia, supas putinelis (d.) Tvr. Dzūkų smiltynuose suposi menki javeliai A.Vencl. Supasi ant liaunų lazdynų šakų žirginėliai, panašūs į auskarėlius sp. Tik keli obuoliukai da sùpas ant šakų Stak. Už langų, vėjo siūbuojami, suposi gatvės žibintai rš. Šiandien vėliavos supasi alėjose rš. Kai pėsčias ėjo – medeliai drebėjo, geltoni plaukai supės ant vėjo V.Krėv.
| A jie šokt moka – sùpasi, sùpasi vienodai Bsg.
| Kai atejo dėdė peršalęs iš karo, tai visi dantys sùpės (klibėjo) Krns.
ǁ refl. banguoti, vilnyti: Neramios bangos jūroje supas T.Tilv.
| prk.: Plaka širdis, kraujas jaunas, karštos supasi krūtinės prš.
6. refl. NdŽ, Dl, Lel, Mrs paviršiui siūbuoti, liumpsėti: Sùpas, kap užsistoji [ant liūno] Rud. Sùpėse žemė LKKIX210(Dv). Marko[je] gal buvo prakeikimas: įeiti negalėjai – sùpos, o daba sausà, gali jau dirbti Pgr. Sùpos [liūnas], kap per patalą eini Všt.
7. refl. liulėti, dribsėti (iš riebumo): Tik sùpas [nutukusi moteriškė] – nei pasvarto, nei paguli, nei pasėdi Lp. Karvės net sùpasi, kaip riebios Upt. Kiaulės gražios, tik sùpasi kai supynės Rmš.
8. refl. Rmš einant svirduliuoti, siūbuoti: Sùpas, in kojų nepastovi (girtas) Klt. Tiek sùpdavaus, kad koja viena veda ant šę, kita ant tę Šmk. Arkliai išbadėję, sùpasi kai sūpuoklės į šalis Kt.
apsùpti, àpsupa, -o (àpsupė Š) tr. Rtr, Š, DŽ, KŽ; Sut, M, L, Ser
1. LL135, Š, Lp, Rod, Dgč apdengti kuo aplink, apgaubti, apvynioti: Su raiščiu apsùpk galvą, kad neparšaltum, t. y. apkurmuok, apsiaupk, apgaubk J. Àpsupi lopšį paklode ir neši į lauką su savim [prie darbo] Žln. Kasant obeliotes api̇̀supa su maišu, kad nenutrint stiebo Ds. Kas mane, motule, nuometu apsups? LTsI389. Tau puikūs pečių neapsupo šilkai Mair.
| prk.: Anojig (žemė) … jūsų kūnus … antyje savame apsups ir pelenuosn … apgręš DP580.
| refl. intr., tr., SD207, N, [K], Š, Ser, Klvr, Alv, Lš, Žž, Bsg, Glv, Sug, Slk, Ds: Apsisùpk su drobule ir susiglamžyk nuo šalčio, t. y. apsigobk J. Kalniais buvau apsivilkus, skarele gražia apsisùpus Str. Apsisùp' skarele, nej (neik) gryna galva, aba sušalsi Dglš. Lopinys (skara) apsisùpt, kap šalta Asv. Atsisėdo ir apsisupo tuo miglų apsiaustu LTsIII351(Dkš). Kailiniais apsisupaũ, an ežios atsiguliau ir guliu Ktv. Žmogų sustikau – tokia skepata didžiule apsisùpęs galvą Dg.
^ Kad tau baisu, tai apsisupsi̇̀ maišu (pasijuokiama iš to, kuris sako „baisu“) Pls.
2. Rud, Žg, Krs, Skd iš visų pusių einant, apsiausti, apgulti: Atvažiavo daug milicijos, apsùpo tus numus Vž. Àpsupė visus Pirčiupius Rdš. Api̇̀supė mišką ir išvalė (išgaudė banditus) Vžns. Apsùpę buvo, norėjo sudegint Pls. Apsupė, apklojo Merkinę kryžeiviai V.Krėv. An balų àpsupė ir pamušė dvylika žmonių (1863 m. sukilėlių) Dbč.
ǁ NdŽ apstoti ratu: Ji visuomet būdavo apsupta draugių rš.
3. NdŽ apjuosti, apriesti: Apsùpę ežerai mum turi Sug. Barzdotų eglių apsuptame pagiryje mėlynuoja senovinių kluonų stogai sp. Miestas buvo apsuptas žaliomis pievomis ir medžiais J.Balč. Aplink api̇̀supta medžiais, ažuvėja, labai šilta Slk. Gryno akmens rūmai iki padangių! Akmens sienomis apsupti! V.Krėv. Nakties šešėlių apsupta, aš klaidžioju viena S.Nėr.
ǁ prk. sudaryti kokią aplinką: Apsuptas visos šeimos meile ir rūpesčiu, ligonis apsigyveno su žmona pirmuosiuose nameliuose K.Bor. Visus apsùpus mintim turiu, visi mano vaikai (visais rūpinuosi) Aln.
atsùpti, àtsupa, -o (àtsupė Š) tr. Rtr, Š
1. Š, KŽ atvynioti susuptą.
| refl. Š, KŽ.
2. supant, liūliuojant nuvarginti: Kap tu mažas buvai, àtsupiau an tavę rankeles (d.) Nč.
3. refl. Š, KŽ ligi valios prisisupti: Nebenoriu daugiau suptis, jau atsi̇̀supiau Lp.
4. Š, BŽ332, KŽ, Mrj, Alk, Snt, Švnč, Nmk, Krš supant atgaivinti: Skendusį gal kartais atsùpti Varn. Atàsupė an paklodžių Db. Ažtirpę po nakčiai rankos – paki atàsupu ryto Klt.

×dasùpti, dàsupa, -o (hibr.) tr. pasupti, kiek dar trūksta: Jei tu nedasupta ir per tat pikta, tai aš tave liepsiu dasupti DS366.
| prk.: Amžinatilsį mūso senutis an pasiutusių mergų sakydavo: nedesuptà (apykvailė) – supk, kol desùpsi (atvesi į protą) Krš.
^ Ko duodys kaip nedesuptà? Rdn.
įsùpti, į̇̃supa, -o (į̇̃supė Š) tr. Š
1. OG91, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Šlč, Zt įvynioti, įsukti: Pasamdė mane Bataičių vyresnėlis Stanislovas, parvežė įsuptą kailiniuose J.Balt. Jeigu aš jos (kojos) neinsupsiù, tai negulėsiu – tep sopa Rud. Vyžais añsupu kojas Ad.
| refl. intr., tr. Rtr, KŽ, Šlč: Pro šalį praėjo į šviesius kailius įsisupusi moteriškė J.Marc. Rankšluostis buvo didelis, beveik įsisupamas (kuriuo galima apsisupti) Mrj. Kad neturi kur, tai nors skvernan įsisùpk knygas, kad nesulytų Š.
| prk.: Įsisupusi į debesis, saulė dažė pušų kamienus sp. Ruduo atėjo, įsisupęs į melsvą rūką rš.
2. LL210, Rtr, BŽ480, NdŽ, KŽ įsiūbuoti, įlinguoti (lopšį, sūpuokles ir pan.): Įsùpk, įlinguok lopšį Š. Ir vieni už kojų, kiti už galvos – įsupo, kaip mes per aukštą statinių tvorą! LTsIV328.
| refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1: Būdavo, an sūplaukų insi̇̀supa teip, kad kojos lig volo ir aukščiau pasikelia Slk. Įsisupai̇̃ kai priūso varpas i tabaluoji Erž.
3. Vd priversti įsisvyruoti, įsisiūbuoti: Tokio ūgio žmonės, nelyginant kerplėšos šimtamečiai ąžuolai, neveikiai įsupami vėjų P.Cvir.
| Blaškėsi vėjo įsupta (nuo pūtimo įsigavusi) ugnis rš.
| prk.: Gyvenimas – niekis, ir niekis – garbė, jei širdį neįsupa meilės giesmė V.Mont.
ǁ refl. įsibanguoti: Įsisùpusios jūros bangos ritosi per molą DŽ1.
išsùpti, išsupa, -o (i̇̀šsupė Š, KŽ) tr. Š, KŽ
1. Rtr, KŽ išvynioti, nusiausti: Kamgi jau susupei ryšulį – išsùpk, dar ne visa sudėta Š.
| refl.: Jie greit išsirėdė, išsisupė ir pūkštelėjo upėn rš.
2. įsiūbuoti, įlaiduoti: Paėmė tą maišą dviese, i̇̀šsupė ir užmetė ant užlų Rm.
3. Rtr, KŽ, Dv praleisti kurį laiką supant: Visą naktį išsupiau kūdikį Š.
4. LL289 supant išauginti: Savo visus vaikus su linge i̇̀šsupiau Dglš.
5. refl. iki valios prisisupti: Liuob išsisùpsma po sūpynes, išsiduosma Krš.
6. supant ar supantis pasiekti, kad kas atsirastų, pasidarytų (ppr. pasakose): Diedelis nusikirto nykštį, įdėjęs į lopšį, supo, supo, išsupo vaiką BsPIII91. Boba supė, supė [aptašytą pagalį] ir i̇̀šsupė vaiką Aru27(Dv).
| refl. tr.: Supkies, meskies, Paulinute, išsisùpkie sau bernelį (d.) Ml.
7. refl. įsibanguoti: Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, man krūtinę užliek savo šalta banga Mair.
nusùpti, nùsupa, -o (nùsupė Š) tr. Š
1. Š, KŽ nusiausti, nugaubti: Nusùpk ploščių nuo svečio J.
| refl. tr. LB240, J.Jabl, Š, KŽ: Nusisupo brolis tą apsiaustą ir priėjo LTsIII350(Dkš).
2. Ds supant, linguojant apsirgdinti, numarinti: Nusupsi̇̀ tu tą vaiką šiteip betrankydama, bedaužydama J.Jabl(r.).
3. sūpuojant nunešti, nuvaryti, nustumti: Srovė nunešė, nusupo sielius tolyn rš. Ir marių baisu. Ne ežeras, ne valka, plaukti ilgai reikia ir supa iki vidurių išvėmimo, kartais ir dugnan nusupa J.Balt.
4. refl. lėtai, sūpuojantis nueiti, nulinguoti: Karvė nùssupė rugiuosna Arm. Kol anas nussùps, tai ir vakaras ateis Arm.
pasùpti, pàsupa, -o (pàsupė Š) tr. Š
1. N, LL158, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Žg, Nm, LTR(Kb), LTR(Sv), Smal kiek supti, palinguoti, paliūliuoti: Pasùpk lopišį, t. y. palinguok J. Kitas [vaikas] verkia, pasùpt reikia, trečias verkia, pačios reikia DrskD202. Kadgi papūstų šiūrus vėjelis, mažgi pasuptų̃ mažą vaikelį (d.) Slk. Pasùpti varpus NdŽ.
| Kas pagriebęs už rankų, kas už kojų, pasups, pasups gerai ore ir blokšt atgal Pt.
| refl. Sut, K, Š, NdŽ, DŽ1: Smagiai pasisupaũ, sėdėdamas ant medžio šakos Skr. Oi, eikšę, eikšę, dukrele, tai pasisùpsim, jaunoji (d.) Vrn. Išplėtę sparnus pasisupdami prieš vėją, lydi mus balti šiaurės paukščiai rš.
^ Du bėkim, du pastovėkim, du pasisupkim (krintantys lapai) LTR(Mrj).
2. NdŽ, KŽ pajėgti supti: Jau jis nepàsupa K. Jo bile kas nepasùps LKKIII123(Zt).
3. truputį įsupti, pasiausti: Pasùpti į skepetą, po skepeta NdŽ.
pérsupti tr. NdŽ
1. iš naujo įsupti, susupti, apsiausti.
| refl. NdŽ.
2. per stipriai susupti, suvynioti.
3. refl. per smarkiai pasisupti (sūpuoklėse ir pan.).
prasùpti, pràsupa, -o (pràsupė) tr.
1. NdŽ, Ds kurį laiką supti, linguoti: Ragana jį (vaiką) ir pràsupė visą naktį (ps.) Mlk.
| refl. NdŽ.
2. refl. tr. prasisiausti, prasiskleisti: Prassùpk skepetą ir sėskis Vlk.
prisùpti, pri̇̀supa, -o (pri̇̀supė) tr.
1. NdŽ, Nč prijuosti, pririšti: Anytą prisùpo [skara] – anyta suklupo (d.) Kb.
| refl. tr., intr. Pv, Alv: Nusitaisė plika, prisi̇̀supė kvartūką Jnšk. Negražium [žiurstu] prie pečiaus darbuidamos prisi̇̀supa Kpč. Su prisi̇̀supama (padėvėta) prijuoste nuejau į bažnyčią Rdm.
ǁ pridengti: Prisupk vaikui burną skarele J.Jabl.
2. NdŽ pakankamai, gerokai pasupti: Gana jau pri̇̀supiau tavo vaiką J.Jabl(r.). Tiek prisùpo tos bangos DŽ1.
| refl. LL96: Prisisùpome sūpynėse DŽ1.
3. po truputį vis pasupti: Neduok nubust [vaikui], prisùpk: da nesenai užmigo Slm.
4. supant, apeinant ratu prispausti prie ko: Priešą prie upės prisùpti NdŽ.

×razsisùpti, razsi̇̀supa, -o (razsi̇̀supė) (hibr.) įsisupti, įsilinguoti: Tai kad jau razsisùps, tai jau baisu! Aps.
susùpti, sùsupa, -o (sùsupė)
1. tr. M, J, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Vl, LTR(Ukm), Tj, LTR(Slk), Dglš suvynioti, susiausti, suvystyti: Susùpk vaiką švarion palelėn Klt. Neturiu vaiko kuo susupt LTR(Lnkv). Šiltu šaltu nuprausė, storu plonu sùsupė mano miela motutė (d.) Švd. Baltai nuprausė, plonai susùpo, ant rankelių nešiojo JD830.
| prk.: Naktis susupo juos į savo pilką šaltą skarą rš.
| refl. intr., tr. Rtr, Š, Ser, DŽ, NdŽ, KŽ, Ukm, Skrb, Gs: Susi̇̀supiau skepata, šilta Drsk. Skaron tokion veltinėn susi̇̀supa, susivynioja ir važiuoja Vj. Susi̇̀supė kailiniais ir sėdėjo prie pečiaus Adm. Tėvas lyg drugio krečiamas susisupo kailiniais A.Vien. Susisùpo vaiką į drobulę ir išsinešė Krš.
^ Pana raudonskruostė su devyniom skarom susisupus; kas tą paną pabučiuos, tas verks (svogūnas) LTR.
2. tr. NdŽ ilgu supimu ar supimusi pakenkti, sutrikdyti, nuvarginti: Ne teip kaip visos (apykvailės) buvo – par daug susùpo [jas mažas lopšyje] Jsv. Anas visą razumą sùsupė [sūpuoklėse] Dglš.
| impers.: Autobusu važiuojant, sùsupa galvą ir darosi negera Ėr.
| refl. NdŽ.
3. refl. susvyruoti, susiūbuoti: Kap pūsterė[jo] vėjas, tai čigonas tik susi̇̀supė ąžuole, bet nenusgrūdo nuog medžio (ps.) Prng. Kap davė [bomba], namas tik susi̇̀supė! Vdš.
4. intr. subanguoti: Vanduo aukštai sùsupa, būtų visas jūres apsėmę Rsn.
5. tr. sukelti: Man votis susùpdavo an klupsčių Dg.
užsùpti, ùžsupa, -o (ùžsupė Š) tr.; M
1. Š, NdŽ, PnmŽ užsiausti, užgaubti: Užsùpk skarą ant galvos! Upt. Skariukę užsupaũ i pastačiau [baidyklę] Jsv. Juozuk, užsùpk vaiką – sušals Dt.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ, Šd, Eiš, Ds, Vp: Vilnonėmis skaromis buvo užsisupama rudenį ir žiemą, lininėmis bei šilkinėmis – vasarą rš. Lukterėkit truputį: aš tik skarelę an galvos užsisupsiu ir eisim Kpč. Janulis užsi̇̀supė kailinaičiais Vlk. Užsisupti maišu J.Jabl(r.).
2. NdŽ, Vlkv, Prn einant iš visų pusių apgulti, apsupti: Rusai užsùpo, i negalėjo vokiečiai išbėgt Pgg. Juos balosna kap suleidė ir žùsupė Rod.
3. LL263, Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Ds, Slm supant užmigdyti, užliūliuoti: Supu kadai kas ir vis užsùpt negaliu Alk. Tai vaikas: tik ažùsupei, ir vėl, dabok, rėkia Trgn. Tas vis užsibovija, Marelė vis verkia; gavo pats užsupti Žem. Lylia lylia, kada aš tave užsupsiu, lylia lylia, kada išlyliuosiu LLDI57(Dsn).
4. supant išauginti: Aš ant karties (prie lingės pririštame lopšyje) visus vaikus ùžsupiau Rz.
| refl. tr.: Kai jis (velnias) užsisups sau vaiką, tai ir dūšia jam kliūs LTR(Prk).
5. NdŽ aukštai išsupti (sūpuokles).
| refl. NdŽ.
6. ilgu supimu pakenkti: Dyzely mane tuo ùžsupa (ima pykinti) – negaliu važiuot Rg. Jie jį negyvai užsups rš.
| refl. NdŽ.
7. įsiūbuoti bangas: Vandenynas buvo ùžsuptas NdŽ.
| refl. NdŽ.

Daugiau informacijos

nusùpti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (356)

, gerà (4)

mókyti

pérmokyti

pérskrieti

prasiūbúoti

siūbúoti

pabė́gti

parbė́gti

dasùpti

nusùpti