Rasti išteklių įrašai (356)
nuni̇̀rti
1. lįsti į vandenį, nerti: Šen ten iškišdavo galvą upinis arklys ir vėl nirdavo gilyn rš. Irklai supliuškėję niro į vandenį rš. Pats vienu ypu niro krūtine lovin, prunkšdamas prausėsi J.Balt.
| prk.: Saulė, rudeniškai nusiteikusi, jau niro žemyn į didelį juodą debesį sp. Nusimetęs drabužius, aš nirau po antklode rš.
2. plaukti: Valtis sklandžiai niro ramia jūros krūtine rš.
3. bėgti, sprukti: Jei matysi, kad blogai – ni̇̀rk Kv. Ni̇̀ro vaikas iš akių, tiek ir bemačiau aną Vvr. Ni̇̀rę išnirę visi žąsiukai Grd. Nirk pri daktaro nakčia pagal Šts. Ir bėga darželiu, nyra tarp žiedų P.Cvir. Vagis į kojas, ėmė nirti ir išsibėgo Šts. Vaikeliai nirs, kur kelmas įsako, jeigu begalės Ms.
| Pro pirštus niro suktas siūlas (verpiant) rš.
1 apni̇̀rti intr. aptekti: Apniraũ vandenimi, įvažiavęs į upį J.
1 įni̇̀rti intr.
1. įlįsti, įnerti kur: Riebioji žuvis pati įniro į paspęstą bučių rš. Šiandieną mažne įniráu į Blendžiavą Slnt.
2. įbėgti: Į krautuvę įniráu, bet duonos nebgavau Varn. Vaikinas vejamas įniro į vidų rš.
1 išni̇̀rti intr.
1. išlįsti iš vandens, išnerti į paviršių, išplaukti: Kai ruonis išnyra į paviršių, didžiosios lokio letenos griūva jam ant galvos rš. O štai iš žolių tankynės lėtai išnyra lydeka rš.
2. staiga pasirodyti matomoje vietoje: Štai staiga išniro trys mūsų naikintuvai ir puolė priešus rš. Iš nakties rūko staiga išniro raitelis rš. Iš už eglės išniręs, jis priėjo tiesiog prie laužo rš. Pro praskydusį debesį išniro mėnulis rš. Kairėje iš rūko išniro kalnai rš. Išnirdamas iš karklyno ir vėl jame pasislėpdamas pro aikštę tekėjo siauras upelis rš.
3. Plt išsprukti, išbėgti: Palauk! – šūktelėjau aš, vienu šuoliu išniręs pro tas stiklines duris į gatvę rš. Vos tiktai išniráu iš numų – nenorėjo leisti Užv. Gavo par kuprą ir išni̇̀ro laukan Vvr. Beišni̇̀ro kaip ne kaip nu tėvo Užv. Karvė raitos, kad gautų kur išni̇̀rti Trk.
1 nuni̇̀rti intr.
1. nugrimzti, nunerti: Senis Dundys nuniro į verpetus rš. Nuniro uzbonas į šulinę J. Žvilgąs kaliošas nuniro dumble sp. Šokau nuo balkio į šalinę ir nunirau į šiaudus rš.
| prk.: Nepasiekusi vasaros dienovidžio, vėl suko saulė į vakarus, nunirdavo atgal į šaltus debesis J.Balt. Jis visiškai nuniro (įsitraukė) į vertimų darbą sp.
2. staiga nubėgti, nulįsti kur: Berniūkštis nuniro kažkur į minią rš. Aglinskiukas kaip driežas nuniro į kitą kambarį rš. Kai ji pravėrė duris, katinas nuniro po pečium rš.
1 pani̇̀rti intr.
1. pasinerti: Jauniausias žvejas paniro į vandenį rš. Išplūdo ant vandens laumė, tik capt už kultuvės, ir paniro LzP. Meškerės siūlas paniro vandenyje J.Dov. Nemune yr tokių vietų, ka pagalį mesk, tai jis atsistoja i stačias panỹra Jrb. Kai pani̇̀ro, tai nė iškylant nemačiau VšR. Panỹra (nuklimpsta) vežimas, išvažiuot negali Gs.
| prk.: Saulė ėmė ir paniro kažkur vakaruose į išraudusių debesų virtinę rš. Tuo metu palubėje užgeso elektros lemputė, ir visa kamera paniro akloje tamsoje rš. Paniro į neaiškias ir saldžias svajones, tokias svetimas jo būdui rš. Advokatas tuojau paniro byloje rš.
2. pabėgti, pasprukti: Pani̇̀ro visą naudą palikęs Pj.
1 prani̇̀rti intr.
1. pranerti, praplaukti: Žuvis praniro pro kojas rš.
2. greitai praeiti, prabėgti: Norėjau sulaikyt, bet jis prani̇̀ro pro šalį Up. Praniro pro panosę pusaugis vaikėzas rš.
3. prapulti: Prani̇̀ro kaip į ugnį Tl.
Lietuvių kalbos žodynas
nuteliūskúoti
1. tr. Š, DŽ, NdŽ, Žb, An judinti skystį inde ar indą su skysčiu: Nešdama pieno neteliuskúok, išpilsi Dgl. Neteliuskúok bliūdo – išpilsi Ds. Dėdė sugirgždino svirtį, ištraukė teliūskuojantį kibirą V.Bub.
| Arklys, stalde į lovį vandens snukį įkišęs, teliuskúoja, t. y. burbuliuoja J.
| refl. Š, DŽ, NdŽ, Šv: Ištykiau nešk, labai teliūskúojas vanduo Lel. Daboj, pienas teliū̃skuojas, da papilsi Ml. Nereikia pilt pilno viedro – pamazgos teliuskúojas einant Ktk. Su naščiais nešant labai teliuskúojasi Ds.
2. tr. nešti skystį inde: Tokia tolybė – teliuskúok tą pieną, nešk! Mžš.
3. intr. vykti judinant skystį: Būdavo, dažnai matysi kurį nors pagirinį su grietine į Vilkaviškį beteliūskuojantį rš.
4. tr. Kos56, Rtr, BŽ31, NdŽ, DŽ1, Kp, Slm įmerkus ar įpylus skalauti, skalanduoti, plauti: Kas teip smagiai rūbus teliūskúoja, vandenį sudrumsi! Sv. Amilia stovi prie medinio lovio ir teliūskuoja milžtuvę J.Balt. Teliūskúok neteliūskúok, vis tiek žebras Lel.
| refl.: Kur moters ruošias teliūskuojas, švaros nepalaikysi Vaižg.
5. intr. silpnai banguoti, liūliuoti, pliuškėti: Vilnys teliūskúoja prie kranto NdŽ. Upė vos girdimai teliūskavo į garlaivio šonus rš. Iš vienos pusės teliuskavo mėlynos marios, plakdamos pakrantės uolas, iš antros – niūksojo kalnai rš.
| refl.: Vanduo iš kranto į krantą teliūskúojasi Skr. Klausėsi, kaip vanduo teliūskúojasi NdŽ. Ramiai teliūskuojas pakalnėje ežerėlis rš.
6. refl. NdŽ pliuškenantis plaukti: Gražu tokią naktį teliūskuotis vandeniu rš.
| Teliū̃skuojies teliū̃skuojies šlapiu keliu, kol nuvažiuoji Šmn.
7. tr. NdŽ maskatuoti, mosikuoti.
| refl. NdŽ: Virvė teliūskúojas Ds.
atiteliūskúoti intr.
1. teliūskuojant, taškantis atslinkti: Vanduo atiteliūskavo ir uždengė žemę rš. Atateliūskúoti Š.
2. ateiti mostaguojant, maskatuojant: Žiūrėk, kas te do plova atteliūskuoja par mūsų lauką Km.
įteliūskúoti
1. tr. KŽ įnešti teliūskuojant: Vaikai įteliūskãvo pusę kibiro vandens Š.
2. refl. Š, KŽ imti smarkiai teliūskuotis.
išteliūskúoti tr.
1. Š, BŽ83,482, KŽ, Dbk judinant ištaškyti, išlaistyti: Nelėk su milžtuve, pieną išteliuskúosi Ds.
| refl. Š, BŽ482, KŽ: Benešant išsiteliūskãvo pusė kibiro vandens Jž. Nereikė pripilt pilnos muštokės, matai, kad išsiteliúskuoja daug Skdt.
2. Vj, Ktk, Dglš išplauti skalaujant: Pripilk į puodynę šilto vandens ir smarkiai išteliuskúok Ldk. Tik gerai išteliuskúok rūbus Ds.
| refl.: Teliuskavau teliuskavau, bet padugnės vis tiek neišsiteliuskavo, priseis viedrą čystyt Kpč.
nuteliūskúoti tr.
1. judinant nutaškyti: Pusę dienos sugaištum parsinešdamas vandens iš tenai. Ir dar nuteliūskuotum to vandens kibirui ligi pusiau šonų J.Balt.
| refl. Ds: Paki nuneši, vis tiek nusteliuskuõs ir liks tik pusė Slk.
2. teliūskuojant nunešti: Kol nuneši, nuteliuskúoji bidoną pieno – rankas ištraukia Ėr.
3. išplauti teliūskuojant: Kai pabaigi [velėti], nuteliūskuoji smagiai Alz.
pateliūskúoti tr.
1. NdŽ, Kpč, Užp pajudinti, pamaišyti skystį inde ar indą su skysčiu: Pateliuskúok vaistus, tai tada gerk Ds. Pateliuskúok pieną puodynėj Dkk. Pateliūskúok, kad an dugnio neliktų smėlio Sdk. Pateliūskavau – kliuksi rš.
2. KzR, Lel kiek paplauti, paskalauti: Pateliūskúok truputį puodynėlę, gali būt kas inlėkę Vžns. Išplauk švariai bliūdus, o ne tik pateliuskúok Kp.
prateliūskúoti tr. teliūskuojant kiek praplauti: Prateliuskãvo ir padžiovė an tvoros Skp.
priteliūskúoti tr. Vj teliūskuojant prilaistyti.
suteliūskúoti
1. tr. NdŽ, DŽ, Kp sumaišyti teliūskuojant: Lionginas, būdavo, pipirų įdulkina butelin, suteliuskúoja ir geria Slm. Suteliūskúoja pieną, lig ataneša iš sėdžiaukos, nieko nebežymu smetonos Sdk.
| refl. NdŽ, DŽ1, Ds.
2. intr. prk. sušmėžuoti: Staiga jos akys krusteli, kažkas jose suteliūskuoja rš.
Lietuvių kalbos žodynas
pani̇̀rti
1. lįsti į vandenį, nerti: Šen ten iškišdavo galvą upinis arklys ir vėl nirdavo gilyn rš. Irklai supliuškėję niro į vandenį rš. Pats vienu ypu niro krūtine lovin, prunkšdamas prausėsi J.Balt.
| prk.: Saulė, rudeniškai nusiteikusi, jau niro žemyn į didelį juodą debesį sp. Nusimetęs drabužius, aš nirau po antklode rš.
2. plaukti: Valtis sklandžiai niro ramia jūros krūtine rš.
3. bėgti, sprukti: Jei matysi, kad blogai – ni̇̀rk Kv. Ni̇̀ro vaikas iš akių, tiek ir bemačiau aną Vvr. Ni̇̀rę išnirę visi žąsiukai Grd. Nirk pri daktaro nakčia pagal Šts. Ir bėga darželiu, nyra tarp žiedų P.Cvir. Vagis į kojas, ėmė nirti ir išsibėgo Šts. Vaikeliai nirs, kur kelmas įsako, jeigu begalės Ms.
| Pro pirštus niro suktas siūlas (verpiant) rš.
1 apni̇̀rti intr. aptekti: Apniraũ vandenimi, įvažiavęs į upį J.
1 įni̇̀rti intr.
1. įlįsti, įnerti kur: Riebioji žuvis pati įniro į paspęstą bučių rš. Šiandieną mažne įniráu į Blendžiavą Slnt.
2. įbėgti: Į krautuvę įniráu, bet duonos nebgavau Varn. Vaikinas vejamas įniro į vidų rš.
1 išni̇̀rti intr.
1. išlįsti iš vandens, išnerti į paviršių, išplaukti: Kai ruonis išnyra į paviršių, didžiosios lokio letenos griūva jam ant galvos rš. O štai iš žolių tankynės lėtai išnyra lydeka rš.
2. staiga pasirodyti matomoje vietoje: Štai staiga išniro trys mūsų naikintuvai ir puolė priešus rš. Iš nakties rūko staiga išniro raitelis rš. Iš už eglės išniręs, jis priėjo tiesiog prie laužo rš. Pro praskydusį debesį išniro mėnulis rš. Kairėje iš rūko išniro kalnai rš. Išnirdamas iš karklyno ir vėl jame pasislėpdamas pro aikštę tekėjo siauras upelis rš.
3. Plt išsprukti, išbėgti: Palauk! – šūktelėjau aš, vienu šuoliu išniręs pro tas stiklines duris į gatvę rš. Vos tiktai išniráu iš numų – nenorėjo leisti Užv. Gavo par kuprą ir išni̇̀ro laukan Vvr. Beišni̇̀ro kaip ne kaip nu tėvo Užv. Karvė raitos, kad gautų kur išni̇̀rti Trk.
1 nuni̇̀rti intr.
1. nugrimzti, nunerti: Senis Dundys nuniro į verpetus rš. Nuniro uzbonas į šulinę J. Žvilgąs kaliošas nuniro dumble sp. Šokau nuo balkio į šalinę ir nunirau į šiaudus rš.
| prk.: Nepasiekusi vasaros dienovidžio, vėl suko saulė į vakarus, nunirdavo atgal į šaltus debesis J.Balt. Jis visiškai nuniro (įsitraukė) į vertimų darbą sp.
2. staiga nubėgti, nulįsti kur: Berniūkštis nuniro kažkur į minią rš. Aglinskiukas kaip driežas nuniro į kitą kambarį rš. Kai ji pravėrė duris, katinas nuniro po pečium rš.
1 pani̇̀rti intr.
1. pasinerti: Jauniausias žvejas paniro į vandenį rš. Išplūdo ant vandens laumė, tik capt už kultuvės, ir paniro LzP. Meškerės siūlas paniro vandenyje J.Dov. Nemune yr tokių vietų, ka pagalį mesk, tai jis atsistoja i stačias panỹra Jrb. Kai pani̇̀ro, tai nė iškylant nemačiau VšR. Panỹra (nuklimpsta) vežimas, išvažiuot negali Gs.
| prk.: Saulė ėmė ir paniro kažkur vakaruose į išraudusių debesų virtinę rš. Tuo metu palubėje užgeso elektros lemputė, ir visa kamera paniro akloje tamsoje rš. Paniro į neaiškias ir saldžias svajones, tokias svetimas jo būdui rš. Advokatas tuojau paniro byloje rš.
2. pabėgti, pasprukti: Pani̇̀ro visą naudą palikęs Pj.
1 prani̇̀rti intr.
1. pranerti, praplaukti: Žuvis praniro pro kojas rš.
2. greitai praeiti, prabėgti: Norėjau sulaikyt, bet jis prani̇̀ro pro šalį Up. Praniro pro panosę pusaugis vaikėzas rš.
3. prapulti: Prani̇̀ro kaip į ugnį Tl.
Lietuvių kalbos žodynas
tiesióg
1. KlG134, R, R152,169, MŽ201, N, K, Rtr, DŽ, NdŽ, DrskŽ, Tat, Dgp, Gdr, Lkm, Lzd, Plv, Jrb, Št, Rsn tiesiai, stačiai, be užuolankų, tiesia kryptimi: Eikit tiesióg keluku, niekur nekrypkit Kpč. Eisi tiesióg, paskui par tiltelį, pakalnėn Ant. Va kap tiesióg žiūrai, tai matyt tę jų pirkia Pv. Buvo da tasai kelias tiesióg einamas Nmk. Kam tu pjauni pastrižai, pjauk tiesióg Mrj. Par rugius tiesióg brydė padaryta Ukm. Kodėl vežimo tiesióg nesukrovei? Pkn. Nudrožė tiesióg per balas, kur kėravonė (galva) neša Sn. Ant dvylikos būdavo pietūs ir jau saulė tiesióg Kbr. Kad būtų tiesiog važiuota, tai jau Rygiškiuose būtume bėsą J.Jabl. Lapė bėgo tiesióg in skylę LB212. Kad žingsniuojanti vietoje kuopa eitų toliau, komanduojama: – Tiesiog! rš. Tiesiog tekėkime tronop malonės jo DP117.
^ Tiesióg arčiau, aplink greičiau Gr, Pjv, Kš. Tiesiog – rytoj, aplink – šiandien LTR(Šmk). Vely aplinkui mylią nei tiesiog į skylę LTR(Mrj). Melagis – tiesiog, teisybė – užkluoniais MŽ. Vis tiesiog važiuoti (susimušti kaktą į sieną) N.
2. R343, MŽ459, NdŽ stačiai, tiesiogiai aplenkiant visa kita: Pradėj[o] boba tiesióg per kaminą mėtyt sūrį diedu (ps.) LKT388(Kpč). Jeigu ne toj kūgė, būtų [arklys] tiesióg upin [įvirtęs] LKT223(Jon). Šis kaip jau kirs, nepataikė į antrą ragą, ale tiesiog į snukį BsMtII80(Ldvn). Jis turėjo nušokti ir tiesióg tropyjo ant didelio akmens Sch149. Lengvai lydžių lydmetalių galima pasigaminti tiesiog ceche arba dirbtuvėje rš. Kai kur pūdymą šeliuoju, kai kur tiesióg į lyses ariu Gs. Tiesiog nuo peilio nevalgyk mėsos: brolį nudursi flk. Pašutydavo [dilgėlių] i dėdavo tiesióg an kojų Grnk. Pats Kriaušaitis savo gramatikai yra daug ką ėmęsis tiesiog iš Jauniaus „kalbamokslio“ LTII317. Valstybinės miškų apsaugos paregūnai yra tiesiog atsakingi dėl medžioklės ūkio būklės valstybiniuose miškuose rš. Tiesióg proporcingas Db. Oi, kad iš Amžinosios Romuvos parnešt galėčiau amžiną romybę tiesiog į širdis Lietuvos vaikų! Vd.
3. N, K, Rtr, KŽ, DrskŽ, Grdž, LKT220(Dt), Al, Dg tiesiai, stačiai, iš tiesų, tikrai (tikslinamosios dalelytės reikšme): Aš buvau tiesióg nustebintas DŽ1. Tiesióg plaukai šiaušiasi NdŽ. Aukso ir sidabro tiesióg krūvos gulėjo NdŽ. Tiesióg neįmanoma NdŽ. Tavo ryžtumas ir patvarumas mane tiesiog stebina J.Jabl. Ui, šalta, vėjas – tiesióg žiema Mžš. Teip skauda, kad tiesióg nežinau, kur lįst Smln. Mieste man nebėr oro, man sunku tiesióg mieste Brž. Tiesióg gaidžio ašaros (labai mažai) Prn. Žmonių – tiesióg juoda Vlkv. Jeigu [ariant] mėtos arklys, tai tiesióg kryžius Sk. Jis tiesióg išvijo tą vaiką iš namų Stak. Jau tiek to veidrodžio norėjo, tiesióg verkė su ašaroms Jrb. Ir tik šituom amalu išgydė – arbatą tiesióg virė Kpč. Taip geras, tiesiog kaip mano vaikas Rs. Visus metus tarnavo, tiesióg už pavalgymą Kvr. Tiesióg pundai obuolių Sn. Gaila tų jaučių – tiesiog badu dvesia, supuvusiais šiaudais liuobiam Krs. Pãžastės [marškinių] tiesióg lūžta nuo prakaito – rudos rudos Pv. Oro maža, mane tiesióg smaugia Stk. Pelkė tiesióg linko, kai eini Stk. Kiekvienas išmokdavo plaukti tiesiog nepastebimai A.Vencl. Visas vidus buvo užverstas brangių audimų ritiniais, šilkų skaromis ir margais patiesalais, o aukso ir sidabro tiesiog krūvos gulėjo J.Balč. Čia miškų platumos tiesiog protą slegia rš. Iš niekur vėjas neužpučia, tiesióg kap puode [kaitina] Vv. Tėvelio Antanukas tiesiog bijo V.Krėv. Karšta, tiesióg svyla Pjv. Juozas Galinis iš nusistebėjimo tiesiog išpūtė akis A.Vencl. Bet tiesióg tatai yra kūnas manas DP415. Bet tiesióg pildė įsakymą DP39. Idant teip tiesiog patys turėtų prieit jop DP77.
4. N, NdŽ, Tat atvirai, tiesiai.
Lietuvių kalbos žodynas
bañglentė
Praėjusio šimtmečio pradžioje banglentės buvo gaminamos iš sunkaus raudonojo medžio, pasitelkus senus havajietiškų lentų pavyzdžius. Tikrą revoliuciją banglenčių istorijoje padarė Tomas Bleikas.Tomas Bleikas yra naujų, lengvų banglenčių autorius. Dėl ypatingos formos jos pramintos „Bleiko cigarais". „Cigarai" svėrė mažiau nei 30 kg. Tuo metu klasikinės lentos svoris siekė net iki 70 kg. Tomas Bleikas prie naujos banglentės sumanė pritvirtinti ir pelekus, kurie tik pagerino lentos manevringumą. Nuo to laiko banglentininkai galėjo daryti ir triukus. 1930 metais Tomas Bleikas užpatentavo naujos konstrukcijos banglentę. Tai buvo dar vienas stiprus postūmis, po kurio banglentės išpopuliarėjo visame pasaulyje.
Paklausti kuo šis sportas naudingas sveikatai, pašnekovai tikina: „Pirmiausia, bangų gaudymas banglente suteikia puikių emocijų! Be to, jis stiprina širdį, kraujagysles, kaklo, pečių, nugaros, rankų raumenis, gerina raumenų tonusą ir kvėpavimą, didiną ištvermę. Jei trumpai, banglenčių sportas – tai puiki mankšta su 100% garantuoto smagumo.“
Ant banglentės atsistoti ir išlaikyti pusiausvyrą galima išmokti per vieną sezoną, o suvokti bangas reikia mokytis net ir dešimt metų“, - pokalbio su „Vakarine Palanga“ metu sako Monciškėse vilnis skrodžiantis klaipėdietis banglentininkas Kristupas Malakauskas. [...]
„Anksčiau žiūrėdavau filmus, kaip plaukiojama banglentėmis, po to pats bandydavau tai įgyvendinti praktiškai. [...] Mokydavausi Kunigiškėse, vėliau – Monciškėse“, - kaip išmoko čiuožti banglente, atskleidė devyniolikmetis Kristupas. [...] Vaikinas sako, jog čiuožti banglente reikia palankaus vėjo – geriausia pietvakarių, ypač kai keletą dienų iš eilės jis pučia 15 m per sekundę stiprumu. Tačiau geriausios bangos – per audras, siekiančios iki trijų su puse metrų aukščio.
Mano sūnus Danielis banglenčių sportu pradėjo domėtis būdamas trylikos. Kiekvieną dieną prieš mokyklą ir po jos jis apsitempdavo vandens sportui skirtą kostiumą, išsiirdavo už banglentėms skirtos zonos ir laukdavo įvairaus amžiaus ir ūgio draugužių iššūkių. Vieną lemtingą popietę jo meilė banglenčių sportui buvo išbandyta.
Paris net nusibrozdino kelį mokydamasi plaukti banglente. Banglentę, ji, žinoma, nusipirko pačią brangiausią ir jos mėgstamiausios rožinės spalvos.
Kapitoną Kuką dabar bus galima drąsiai vadinti pirmuoju Europos banglenčių sporto mėgėju - į jo muziejų Didžiojoje Britanijoje buvo atgabenta kelių šimtmečių senumo banglentė.
4,2 m ilgio ir 67 kg sverianti banglentė, kuri, kaip manoma, yra seniausia pasaulyje, į Britaniją buvo atgabenta iš Havajų.
Tai, kad Australiją atradęs keliautojas mėgo plaukioti banglente, buvo žinoma jau seniai.
Šių ruoniukų mėgstamiausia veikla – plaukiojimas banglente. Vaizdo kamera, kuri buvo pritvirtinta prie banglentės, o šioji – prie laivo, esančio vienos iš Vašingtono valstijų krantų, leido užfiksuoti mažų ruoniukų nuotykius.
Džordanas - mokyklos naujokas - jaučiasi nejaukiai, nes visi jo klasiokai pamišę dėl serfingo, o jis nelabai pastovi ant banglentės.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
guminùkas
Užduotis ir pažadai sau: belieka tobulinti proporcijas ir kitus priedus, kad gautųsi kuo panašesni savo skoniu į haribo guminukus.
Sterkams ir ešeriams vilioti rekomenduojami guminukai, kurių tikroviška išvaizda – labai viliojanti, tačiau žuvys ne visada palankiai reaguoja į guminukus, pateikiamus klasikiniu būdu, todėl tokiais atvejais rekomenduojama naudoti užtikrinantį ypač laisvą masalo sklendimą montažą „Karolina“.
Gali būti net taip, kad vartiklės ir guminukai pasirodys neveiksmingi. Tada pabandykite gundyti šapalus sukrėmis, o salačius – vobleriais.
Taigi ieškodami ešerių nepamirškite, kad jūsų dėžutėje turėtų būti vienas kitas nedidelis, ešeriuką imituojantis vobleris ar guminukas.
Guminukai – įvairiaspalviai rūgštūs ir saldžiarūgščiai vaisiniai saldainiai. „Katjes“ ir „Haribo“ gamintojų guminukai vieni populiariausių saldainių, kuriuos jau seniai pamėgo tiek maži, tiek dideli.
Starkis gaudomas įvairių tipų blizgėmis, vobleriais ar guminukais, geriausiai tinka balti ir labai spindintys masalai.
Paskutinė staigmena – reljefinis tortas! Tiksliau – maskarponės, pabarstukų, puošmenų, braškių, gervuogių, riešutų ir guminukų kratinys. Mitas, kad tortas turi būti apvalus, – sugriautas!
Visi penki suvirto į trivietę guminę valtelę. Nikolas su Styvu atsigulė ant dugno, Hildė su Lana – ant jų, o Bjornas atsiklaupė prie variklio. Vos pradėjus plaukti vienas guminuko bortas paniro po vandeniu ir srovė plūstelėjo į valtelę tarsi pro sugriuvusią užtvanką. [...]
– Jums viskas gerai? – iš guminuko paklausė Lana. – Mes jau virš koralų, atsargiai. [...]
Nikolas su Styvu atsistojo ir, iš viršaus skaidriame vandenyje stebėdami kliūtis po kojomis, pradėjo lėtai bristi. Tuo metu krantą jau pasiekusį Bjorno guminuką ant smėlio bandė ištempti Hildė su Lana.
Mitybos specialistai įspėja, kad guminukus, kaip ir visus kitus saldumynus, reikia vartoti saikingai.
O ar jums teko žvejot su Reins guminukais?
Šįkart apie kramtomus saldainius iš želatinos, populiariai vadinamus guminukais. Įvairiausių skonių, kvapų bei atspalvių guminukai vilioja taip pat ir formų įvairove. Šiuos saldainius kramtyti labiausiai mėgsta vaikai ir jaunimas. Tačiau daugumai tėvų rūpi, iš ko gaminami ir kuo nuspalvinti šie ryškiaspalviai gardumynai? [...]
Sveikos mitybos specialistai įspėja: guminukus, kaip ir visus kitus saldumynus, reikia vartoti saikingai. Nors visų keturių pavadinimų saldainių išvaizda bei skonis – skiriasi, jų sudėtis – beveik vienoda. Cukrus ir želatina – guminukų pagrindinės sudedamosios dalys.
JAV kompanija sukūrė valgomą pitoną – saldainį guminuką, sveriantį daugiau nei 12 kg, rašo orange.co.uk.
[...] merginos, geriančios alų ir užsikandančios guminukais.
Riperiai (guminukai) [temos pavadinimas]
labai norėčiau patarimo.kaip jums sekasi su fosforiniais guminukais? nupirkau su juoda nugara,su raudona galva ir dar su mėlyna nugara.kiek girdėjau su mėlyna tinka starkiams,o ar tinka lydekoms nežinau.
Jei perkame šokolado, reikėtų rinktis tikrą, kad kuo mažiau turėtų sintetinių priedų. Jeigu perkame ledinukus, taip pat reikėtų pažiūrėti, kad būtų natūralaus pagrindo. Guminukų sudėtį taip pat reikėtų pasiskaityt, nes nėra taip, kad parduodami saldumynai jau tokie geri“, - patarė DELFI pašnekovė.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
išsipanárdyti
1. tr. SD253 gramzdinti į vandenį, nardinti, plukdyti: Ans šunelius nárdė į vandenį J. Vieną kartą apkrikštytus tenenardai DP255.
| refl.: Jau tatai jam nė trupučio nepadės, norint nardytuos teip dažnai, kaip patmalų ratas DP255.
2. intr. SD195, R385, K plaukti pasinėrus; plaukiojant tai pasinerti, tai vėl iškilti: Tamsiose gelmėse nardė žuvys rš. Aš benardysiu siera žuvele LTII537. Antis murkt, murkt po vandenį – nárdo J. Būčiau sau benardąs kai narūnelis, būčiau bežydėjęs kai bijūnelis (d.) Vdk. Nenardyk, antele, giliam ežerėly, negraudyk širdelę jaunai našlaitėlei LTR(Zp). Plaukia gulbinas nardydamas, neš vainiką ant sparnelių JD725. Ten krykštė, nardė raiba antelė malūno vandenėlyj BsO28. Antele beplaukysiu, dugnužiu benardysiu JD51.
| prk.: Kepurė nardo po krūmalius, o kas eita, nematau Šts. Laikraštininkui tenka nuolat nardyti visuomenės gyvenimo verpetuose rš. Išsineria iš kasdieniškojo gyvenimo smulkmenų ir nardo savo svajonėse kaip žuvis vandenyje T.Tilv. Vėl dalgiai nardo po rugius, stiprių pjovėjų rankų valdomi sp.
^ Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje PPr171.
| refl.: Antys moka ir puikiai nárdytis Kp. Laukinės antys nárdos OG31.
| prk.: Skandinas ir nardos tose nedrąsybėsa MP78.
3. intr. murgdytis po vandenį, purvą: Tekiniai nárdo purvuose J.
| prk.: Dvasia nečystoji nardo kaip kiaulė purve visokio kūniškumo DP114.
4. intr. greitai vaikščioti, bėgioti, važinėti, landžioti šen ir ten: Po krautuves nardė pirkiniais nešinos šeimininkės ir prisipirkusios bėgo, skubėjo į namus pietų virt A.Vien. Padavėjos nardė tarp staliukų sp. Karvės po dobilus nárdyte nárdo Skdv. Gatvėmis nardo automobiliai sp. Ko tu čia nárdai (kišiesi)? K.
^ Ruda pelytė patvoriais nárdo (šaudyklė) BsM.
| refl.: Škač, ko čia nárdais! Sdb.
5. intr. vikriai skraidyti: Virš galvos sugrįžę pempės nardo rš. Apie jos smailų bokštą nardė kregždės rš.
6. refl. landyti (šokant figūras): Dvi pori nárdysias (nardysis), o keturias į kerčias pastatys (kadrilių šokdami) Ub. Manai, ka sena, i nešokau, i nenárdžiaus Užv.
1 išnárdyti
1. intr. nardant išplaukioti į visas puses: Išnárdė visi ančiukai, kur besugaudysi J. Marių narūnai visi išnardė po jūres, po marias, po čystus vandenėlius LTR(Ds).
2. tr., intr. nardant išlandžioti, išžiūrėti: Antys visur išnárdo J. Aš išmieruosiu jūrių dugnelį, aš išnardysiu jo gilumėlį JV427.
| refl. prk.: Išsinárdęs po visas miesto pragarynes, galutinai nuplikęs ir išalkęs, namie daužosi, audrą kelia Š.
3. refl. išsimaudyti nardant: Vandeny išsinárdžiau, išsiploviau J.
4. refl. murgdantis išsigauti, išlįsti iš kur: Vietom ratai parlenda, tai led išsinárdom Pl.
5. refl. išsimurgdyti kame: Išsinárdėm par pusnynus, vos parvažiavom Lk.
6. intr. Prng išlandžioti pro kur: Mūsosios karvės pro tokias drotis išnárdytum, nebliktų nė vienos Grg.
7. tr. prk. apieškoti: Motina mano kešenes visad išnárdo Sdb. Visur išnárdžiau to viedro ir niekur neradau Jz. Policija visus pakampius išnárdė atejus Švnč.
8. intr. prk. sunkiai, su vargu išeiti iš kur: Akla, iš pirkios da išnardo, ė toliau jau i neišeina Prng.
1 išsipanárdyti žr. 1 išnardyti 6: Kol diedas išsinėrė, išsipanárdė iš maišo (ps.) Tvr.
1 nunárdyti
1. tr. nugramzdinti, nuskandinti: Vaikai norėję perplaukti upę aukštėliau krioklio ir buvę bedugnėn nunardyti Vr.
2. refl. greitai nueiti, nubėgti: Šitą bandaitę valgykit, kap aš per tankius krūmus nusnárdysiu už devynių vandenų Nč.
1 panárdyti
1. tr. OG299 pagramzdinti, panerti į ką: Tevi reik į gerą vėją panárdyt į rulingius (bangas), i tat viską pask[ui] žinosi Prk.
2. intr. paplaukioti pasinėrus: Ar nėra gerų narų, kad bandytų panardyti ties baisiąja Mirties uola? Ašb.
| refl.: Drožia per miškus į Ventą pasiplukdyti, pasinardyti rš.
3. refl. greit pavaikščioti, palandžioti šen ir ten: Lileika pašoko iš vietos, pasinardė po stovinčių būrį ir sugrįžo Grigoru vedinas rš.
1 prisinárdyti K, Als iki valios nardytis: Gana mes prisinárdėme po pelkes, po vandenį J.
Lietuvių kalbos žodynas
pienas
píeno ùpės tẽka apie gerą gyvenimą, perteklių: Manai, kad kitur pieno upės teka?. Dkš.
rūgštaũs píeno neįką́sti būti nusilpusiam senatvėje: Mano amžiaus sulauksi, rūgšto pieno nebeįkąsi. Šd.
rū́gštų píeną sriaũbti knarkti: Tik atsigulė, jau anas ir sriaubia pieną rūgštų. Grv.
píenas neišdžiū́vo iš panósės vaikas, pienburnis tebėra: Suvaikysi dabar čia jo norus! Pienas iš panosės dar neišdžiūvo, tai ir pusto tušti vėjai galvoje. Krėv.
píenas nenudžiū́vo nuo lū́pų apie jauną, nesubrendusį: Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, ė jau an mergas eina. Užp. Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o jau akis drasko!. Kt. Jūs nieko neišmanot, paršai... Pienas dar nenudžiūvo nuo lūpų. Tilv.
píenai nenudžiū́vo nuo uõstų apie jauną, nesubrendusį: Jums pienai nenudžiūvo nuo uostų, tai jūs visaip svajojate. Žem.
píenai nenudžiū́vo nuo zū̃bų apie jauną, nesubrendusį: Anoks ne vyras: pienai nenudžiūvę nuo zūbų. Žem.
píeno nenusišlúostė nuo lū́pų nesubrendęs: Da pieno nuo lūpų nenusišluostė, o jau nori būt merga. Klvr. Dar pieno nuo lūpų nenusišluostęs, o jau pučiasi kaip varlė ant kupsto. KrvP.
píenas nenuvarvė́jęs nuo lū́pų nesubrendęs: Šitoji Usevičiūčia tai dar gatavai piemenė – nuo lūpų pienas nenuvarvėjęs. Slm.
píene plaũkęs apie gerai gyvenusį: Matyt, kad piene plaukęs ir sviestą braukęs. Šll.
su šviežiù píenu bū́ti turėti kūdikį: Juozap, taip greitai vėl su šviežiu pienu!. Krš.
píenas už ausų̃ nesubrendęs, labai jaunas: Dar pienas už ausų, o jau tekėt nori. Vdš.
píenas už lū́pų apie pienburnį: Dar pienas už lūpų tebėr, o tiek daug šneka. Jnš.
píenas ir kraũjas teig. apie labai gražų ir sveiką: Visa ji – pienas ir kraujas. Cvir. Greit vakarėjančios dienos saulėje tik sublykčiojo [studentiškos kepurės] auksas-sidabras, per pažastį prisegta juostelė, šviežiai iškrakmolyta krūtinė, sveiko veido pienas ir kraujas. Andr.
píenu ir medumì tẽka labai turtingas: Kilk į kraštą, tekantį pienu ir medumi. ŠR.
kaĩp píenas teig. apie ką gražų, sveikai atrodantį: Toj tankynėj grėbė šieną mergaitė balta kaip pienas. Btg.
kaĩp píeno pùtoje išsimáudęs teig. labai baltas: Viskas, ar tau medis, ar krūmas, ar palinkusi smilga balti nuo šarmų, kaip pieno putoj išsimaudę. rš.
kaĩp saldaũs píeno apie šiltą, gausų lietų: Bus lietaus kaip saldžio pieno. Šts.
kaĩp píene mir̃kusi teig. apie gražią merginą: Graži kaip piene mirkusi. Lk.
kaĩp píenu praũstas teig. gražus, skaistus: Balta kaip pienu prausta. KrvP.
kaĩp ant píeno sėkmingai, gerai: Eisis kaip an pieno. Gs.
kaĩp ant píeno plaũkti puikiai gyventi: Gyvena, kaip ant pieno plaukia. KrvP.
kaĩp iš píeno teig. sėkmingai, puikiai: Paršas taip gražiai eina (auga), kaip iš pieno. Dl. Kad tik nukirtai žilvičius, tada jau eina kaip iš pieno (vešliai želia). Grž.
kaĩp iš píeno išplaũkęs teig. puikus, gražus: Kad tu gautum gerą, kaip iš pieno išplaukusį vyrą!. Kudir.
kaĩp iš píeno ištráuktas teig. gražus, puikus, sveikas: Nieko nedirba, kaip iš pieno ištraukta, puiki. Šts. Ana tokia balta, graži, kaip iš pieno ištraukta. Grg.
kaĩp iš píeno plaũkti
1.puikiai augti: Paršeliai kaip iš pieno plaukia. Ktk. Pamatysi, kaip iš pieno plauks paršai. Ut. Jam gyvuliai pasieina – koks tik užliks, tai kaip iš pieno plaukia. Ign.
2.labai daug, gausiai atsirasti ko: Žmogui kaip iš pieno plaukė turtai. Pg. Kaip iš pieno darbai plaukia. rš.
kaĩp iš píeno plaũkęs teig. puikus, gražus, sveikas: Kaip iš pieno plaukęs: tik gurklį papūtęs vaikšto. Jnšk. Tokia graži, kaip iš pieno plaukus. Srd. Mergučė kai iš pieno plaukus. Rs. Buinus gražus, kaip iš pieno plaukęs. Krš. Apvalkalėlis baltas, skepetėlis, prikyštėlė išdailinta, kaip iš pieno plaukusi. Žem. Tos mokytojos gražumas... Kaip lendrė, kaip iš pieno plaukusi. Ap. Susilaukėm, dėkui Dievui, paršiukų. Tokie gražūs, kaip iš pieno plaukę. Švaist.
kaĩp iš píeno tráuktas
1.apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kaip iš pieno traukta. Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas. Simon.
2.apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kaip iš pieno trauktas. Vvr.
akmens pienas žr akmuo
balandžio pieno trūksta žr balandis
buliaus pienas žr bulius
gaidžio pienas žr gaidys
gegutės pieno trūksta žr gegutė
gegužės pienas žr gegužė
gegužės pieno nėra (trūksta) žr gegužė
gervės pieno reikia (stinga, trūksta) žr gervė
gulbės pieno nori žr gulbė
gulbės pieno stinga (trūksta) žr gulbė
jaučio pienas žr jautis
pasiutusios karvės pienas žr karvė
karvelio pieno trūko žr karvelis
katės pieno nebuvo žr katė
kielės pienas žr kielė
kraujas ir pienas žr kraujas
kregždės pieno reikia žr kregždė
medus ir pienas žr medus
kaip iš medaus ir pieno plaukęs žr medus
motinos pienu atsirūgtų žr motina
motinos pienas neapdžiūvo ant lūpų žr motina
motinos pienas nenudžiūvo nuo lūpų žr motina
motinos pienu rūgauja žr motina
ožio pienas žr ožys
kiek iš ožio pieno žr ožys
kaip iš ožio pieno žr ožys
paukštės pieno nėra (neturi, trūksta) žr paukštė
paukščio pieno nėra (neturi, trūksta) žr paukštis
rugių pienas žr rugys
kaip rupkė piene žr rupkė
veršio pienas žr veršis
kaip veršis pieną žr veršis
nei vilna nei pienas žr vilna
zylės pienas žr zylė
Frazeologijos žodynas
akvaplanãvimas
„Esant šlapiai asfalto dangai, atsižvelgiama į porą kriterijų – stabdymą ir akvaplanavimą (šlapiame kelyje susidarantis vandens pleištas tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos – LRT.lt.). Stabdymo kelias turi būti kuo trumpesnis, o akvaplanavimo atveju vertinamas greitis, prie kurio padanga pradeda akvaplanuoti. Kuo didesnis greitis ir kuo vėliau padanga pradeda akvaplanuoti, tuo ji yra geresnė“, – sako Elmantas Latkauskas, padangų gamintojo „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims.
Lietingą rudenį vairuotojams pavojų kelia akvaplanavimas [antraštė]
BTA specialistai pastebi, kad rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą. Akvaplanavimo metu vairuotojai praranda automobilio kontrolę. Nesugebėdami suvaldyti automobilio, vairuotojai, susidurdami su kita transporto priemone, nuslysdami nuo važiuojamosios kelio dalies, partrenkdami žmogų ar numušdami kelyje pasitaikiusį objektą, sukelia skaudžių pasekmių tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Bendrovės duomenimis, po akvaplanavimo įvykių automobiliai dažnai būna neremontuojami, o kiti įvykio dalyviai nukenčia nuo rimtų traumų, kurios neretai baigiasi net mirtimi.
Vadinamasis akvaplanavimas – pavojingas reiškinys, kuomet automobiliui važiuojant itin šlapia kelio danga padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir automobilis tampa nevaldomas.
Pavojus keliuose lyjant – akvaplanavimas [antraštė]
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistai pastebi, kad rudenį esant šlapiai kelio dangai automobilių vairuotojai dažnai patenka į pavojingas automobilio slydimo situacijas arba kitaip vadinamą akvaplanavimą. [...]
Dažna avarijos akvaplanavimo metu priežastis – nesaugus vairavimas
Akvaplanavimas susidaro automobiliui važiuojant šlapia kelio danga tam tikru greičiu. Kuo didesnis greitis, tuo sunkiau tampa suvaldyti automobilį.
Pavojus lyjant lietui – akvaplanavimas [antraštė]
Esant šlapiai kelio dangai, važiuodamas automobiliu tiek su naujomis, tiek ir ne vieną tūkstantį kilometrų nuriedėjusiomis padangomis, vairuotojas visada privalo sumažinti greitį, kad išvengtų slydimo vandens paviršiumi. Bet jei visgi akvaplanavimo išvengti nepavyko ir automobilis pradėjo slysti, vairuotojas turi nedelsdamas atleisti akceleratorių, taip pat laikyti vairą tvirtai ir tiesiai, jo nesukioti ir nestabdyti.
Kaip išvengti akvaplanavimo kelyje? [antraštė]
Palijus gatvių asfaltą padengia vandens sluoksnis, o provažose ir nelygumuose susikaupia ištisi lietaus vandens ežerai. Į tokią didelę balą įvažiavus automobilio padangos nebesukimba su keliu ir mašina pradeda nevaldomai plaukti paviršiumi – įvyksta akvaplanavimas.
Jei bala nedidelė, akimirka akvaplanavimo pasibaigia išgąsčiu, bet didesnėse balose automobilį gali sumėtyti taip stipriai, kad mašina nulėktų nuo kelio.
„Pasisaugokite akvaplanavimo. Tai pavojingas reiškinys, kuomet automobiliui važiuojant itin šlapia kelio danga, padangos gali prarasti sukibimą su keliu. Siekiant išvengti slydimo, stabdymas ir manevravimas turi būti švelnus, kiek įmanoma mažiau staigus", – rašoma portale.
Pirminiais duomenimis, automobilis nevaldomas tapo lyjant stipriam lietui ir dideliu greičiu įvažiavus į balą. Prasidėjo vadinamasis akvaplanavimas, slystantis BMW ratais trenkėsi į kelkraščio bortą, nuskriejo nuo kelio ir apvirto ant stogo.
Protektoriaus raštas užkerta kelią akvaplanavimui, kurį gali sukelti vasarinė liūtis. Be neįtikėtinų savybių drėgnuose keliuose, padanga pasižymi ir puikiomis savybėmis važiuojant sausa danga.
Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
akmuo
akmuõ ãkmeniu labai kietas: Žemė akmuo akmeniu. Dkšt.
akmeñs píenas Mrj. cinko sulfidas:
akmeñs širdìs negailestingas, nejautrus: Akmenies širdys užkietėjusių žmonių. Dk.
akmeñs šìrdį turė́ti būti negailestingam: Reikia akmens širdį turėti, kad nepasigailėtum. Gs. Jis akmens širdį turi. Jabl. Akmens širdį reikia turėti, kad taip vaikus galėtum mušti. Varn.
káršto ãkmenio piktas linkėjimas: Akmenio karšto tau!. Dglš.
kárštą ãkmenį dúoti sakoma neužsitarnavusiam ką gauti: Duok tu jam karštą akmenį. Ml.
kertìnis akmuõ kng. ko nors pamatas, svarbiausia, esmingiausia dalis: Reikia iš jaunų dienų padėti kertinį akmenį savo įsitikinimams. rš. Drausmė daugiau neliko šeimos kertiniu akmeniu. rš.
mė́lynas akmuõ vario sulfatas: Kviečiai irgi sėjami mėlynu akmenuku neplauti, ir dirva visur silpnai įdirbta. Pt.
žaliàsis akmenė̃lis rš. vario sulfatas:
žãlio akmeñs nieko (neduoti): Katrie nekrutėjo (nedirbo) – akmenio žalio!. Dglš.
ãkmenį išim̃ti iš ùžančio sakoma turinčiam blogų kėslų: Išimk akmenį iš užančio! – rėkė jam iš vietos. rš.
ãkmenį išmèsti iš kišẽnės sakoma turinčiam blogų kėslų: Išmesk akmenį iš kišenės, aš tau niekuomet nieko blogo nenorėjau. Vien.
ãkmenį išmókyti plaũkti apie nesėkmingas pastangas: Išmokyk, žmogau, tu akmenį plaukti. Rz. Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi. KrvP.
ir akmuõ krùta visi dirba: Per darbymetį ir akmuo kruta. Gs.
ãkmenį laikýti už añčio turėti piktų kėslų: Ir dirbk tu su tokiais, kurie tau špygą kišenėje rodo ar akmenį už ančio laiko!. Paukš.
ãkmenį léisti kaltinti: Man nei vienas akmenio neleido, nei vienas nepyko – nebuvo už ką. Graž.
ãkmenį mèsti kaltinti: Kad ne tas, turbūt būčiau ėmęs gert, kortuot arba su mergomis trainiotis. Ir tokių gyvenime sutiksi. Bet nesiskubink į juos akmenį mesti. Myk-Put. Jeigu aš taip nusidėjusi, meski akmenį ar lygu jam šitą žodį, atsiųstą man, „Sudiev!". LzP. Šiaip į žmogų, kursai yra apsvaigęs, akmens mesti aš neįstengčiau. Pt. Nemesk, daktarai, akmens taip lengva širdimi. Pt. Į žurnalistikos daržą buvo mestas ne vienas sunkus akmenukas. rš.
ãkmeniu mèsti
1.kaltinti: Paskutinė būsiu, kuri mesiu į savo moteris akmeniu. Pt. Į didžiausią, rodos, ištvirkėlį niekas negali akmeniu mesti, nes ir patsai nėra be nuodėmės. Žem.
2.bloga daryti: Aš į jį metu duona, o jis į mane – akmeniu. Klvr. Gera moteriškė – aš jai dovanai duosiu, ir ji akmeniu nemes. Pv.
akmuõ mèsti priemonė kitų rankose: Idealizuot aš jo neidealizuoju. Tarp mūsų kalbant, jis tik mesti į priešą akmuo, kuris paprastai antrą kartą nepaimamas. Gruš.
akmuõ mẽstas į (kieno)dar̃žą netiesioginis kaltinimas: Tai mažas akmenukas, mestas į mūsų daržą... Suprantu.... Pt.
akmenimìs mė́tyti kaltinti: Jie, matyt, ramūs ir į jį, Vasarį, akmenim mėtytų, jeigu žinotų. Myk-Put.
akmuõ neatsilìko ant akmeñs viskas sunaikinta: Neatsiliks čia akmuo ant akmenio. Chyl.
akmeñs negáusi gálvai prasimùšti apie labai šykštų: Nė akmenio galvai prasimušti negausi. Tršk. Nuo tokio ir akmens galvai prasimušti negausi. Brb.
akmeñs negáusi gálvai prasiràkti apie labai šykštų: Ten nė akmenuko galvai prasirakti negausi. Vdžg. Gausi iš jo akmenį galvai prasirakt. iron.
akmeñs negáusi gálvai prasiskélti apie labai šykštų: Pas juos ir akmenio galvai prasiskelt negausi. Ds. Išves ji tau kaminą. Iš jos ir akmens galvai prasiskelt negausi. Balt.
akmeñs nelìkti ant akmeñs būti visiškai sunaikintam: Akmens ant akmens neliktų Gumbo – nei trobos, nei jo paties. Žem.
akmeñs nepalìkti ant akmeñs viską sunaikinti: Nebus paliktas akmuo ant akmenies. Bit. Jei jis žinotų, kad praloš, nepaliktų akmens ant akmens, berneli mano. Avyž. O planai planai, iš kurių gyvenimas nepalieka akmens ant akmens!... Gran.
ãkmenį nešiótis ùžantyje turėti piktų kėslų: Neturėk tu, Laurynėli, širdies ant manęs, nesinešiok akmenėlio užanty. Balt.
akmuõ nukrìto nuo krūtìnės dingo rūpestis, palengvėjo: Daugeliui nuo krūtinės lyg akmuo nukrito. Marc. Ir kada caras pratrenkė, prašvilpė kaip viesulas pro šalį, iš karto paliko jiems lengviau ant širdies, tartum akmuo nuo krūtinės nukrito. Bil.
akmuõ nukrìto nuo širdiẽs dingo rūpestis: Pirmą akimirką jai tartum akmuo nuo širdies nukrito. Mark.
ãkmenį nurìsti nuo širdiẽs pašalinti rūpestį, nuraminti: Paskutiniai ponios žodžiai, rodos, akmenį nuo širdies man nurito. Žem.
akmuõ nusirìto nuo krūtìnės dingo rūpestis, palengvėjo: Tą akimirką pro šalį praūžė motociklas, ir Morkuvienei pats didysai akmuo nusirito nuo krūtinės. „Ačiū Dievui, motinai švenčiausiai – ne jie!". Paukš. Viešnia, neilgai pabuvusi, išėjo, – ir Anei akmuo nuo krūtinės pusiau nusirito. Paukš.
akmuõ nusirìto nuo širdiẽs dingo rūpestis, palengvėjo: Jai lyg būtų koks akmuo nuo širdies nusiritęs. Simon.
akmuõ nusprū́do nuo širdiẽs dingo rūpestis, palengvėjo: Na, pabaigiau! O nuo širdies, – tai, rodos, akmuo nusprūdo. Vaičiūn.
ãkmenį nuver̃sti nuo širdiẽs pašalinti rūpestį: Ir kaip gausiai plaukė ji (užuojauta) jam. Rodosi, ir didžiausią akmenį nuo širdies sugebėtų nuversti. Pt.
ãkmenys pravir̃ktų apie kieno žiaurumą: Akmenys pravirktų tai matydami. Erž.
akmuõ prìslėgė atsirado rūpestis: Vieton pakilaus džiaugsmo sunkiausias akmuo prislėgė. Šein.
ãkmenis skáldyti daug vargo patirti: Visiems mums tenka akmenys skaldyti mūsų gyvenimo kely. Jabl.
akmuõ slẽgia rūpestis ima, rūpi: Berods, Marelė nuo vyro blogo žodžio negirdi, bet vis, rodos, koksai akmuo ją slegia, vis, rodos, prasikaltusi, ką nuskriaudusi jaučiasi. Žem.
akmuõ sleñka nuo širdiẽs rūpestis mažėja: Akmuo neslinko nuo širdies, tamsi praraja nešviesėjo. Marc.
ãkmenis sugraudìnti galė́ti apie graudų verksmą: Ūmai senutė sukniubo į savo skarmalus ir taip pravirko, tokiu balsu, visa tampydamosi, jog akmenis galėjo sugraudinti. Cvir.
kaĩ akmuõ sužaliuõs niekada: Atiduos, kai akmuo sužaliuos. Vlk.
ãkmenis sváidyti kaltinti: Į kitus akmenis svaido, o pats koks. Rš.
akmenimìs táikyti į kãktą kaltinti: Į ką šaukiamasi laikraščiuose, į kieno kaktą taikoma akmenimis, kieno širdys žodžiais kaip peiliais varstomos?. Žem.
ãkmenį turė́ti añtyje būti pasirengusiam gintis: Su juomi kalbėk ir akmenį anty turėk. Valanč.
ãkmenį turė́ti rañkoje būti pasirengusiam gintis: E, su tavim kalbėti – akmenį rankoj turėti: pasakei žodį ir palydėk akmeniu į galvą! Gal bent šitaip proto tau įmuši. Balt. Su juo kalbėk ir akmenį rankoj turėk. Tr.
ãkmenį turė́tis rañkoje būti pasirengusiam gintis: Su ponu rokuokis ir akmenį rankoje turėkis, per amžius su ponais kitaip negali, – pusbalsiu tarė Juozapas. Žem.
ãkmenį turė́ti už añčio būti pasirengus gintis: Su berneliu kalbėk, už ančio akmenį turėk. Upn.
akmuõ ùžgulė šìrdį apėmė rūpestis, sielvartas: Taip užgulė akmuo širdį. Grd.
ãkmenis vartýti sunkiai dirbti: Aš tai nėščia akmenis vartau – kokia stipra. Aln. Ir mes akmenų nevartėm. Drsk.
kadà ãkmenys žaliuõs niekada: Atduos, kada akmenys žaliuos. Dauk.
ant akmeñs mieste (gyventi): Kad reikia ant akmenies gyventi, kitaip išeina. End. Ant akmenio gyvent nepatiktų. Pš.
nórs ant ãkmenio nesvarbu kur: Kad nors ant akmenio, bet ima, tai ir teka. Prng.
ant akmeñs sėdė́ti mieste iš atlyginimo gyventi: Būdamas mokytas, duoną turės ir ant akmenio sėdėdamas. Skrb. Su mumis nesirūpink: ne ant akmenio sėdim. Krš.
ant akmeñs stovė́ti
1.mieste iš atlyginimo gyventi: Neduok Dieve ant akmens stovėti!. Vn.
2.jokio turto neturėti: Nors anas ant akmenio stovėtų, vis už jo eičia. Ml.
akmuõ į (kieno)dar̃žą kritika, kaltinimas: Dar vienas akmenukas į tavo daržą. Varn.
akmuõ po kaklù papjūtis, vargas: Ta žemė – tai akmuo po kaklu, – suvirpo Mykolo lūpos. Marc.
kaĩp akmuõ
1.apie tuoj užmiegantį: Puolu kaip akmenukas. Gs. Parėjęs nė vakarienės nenorėdavo, o tik griūdavo lyg akmuo tiesiai į lovą ir užmigdavo. Mark. Aš sunkiai krentu lovon, kaip akmuo krentu. Al.
2.apie sunkiai atsimenantį: Mano galva kaip akmuo. Aps.
kaĩp akmuõ vandenyjè
1.apie kietai miegantį: Kaip užmigo, kaip akmuo vandeny. Str.
2.apie prapuolusį: Dingo kaip akmuo vandenyje. Lš.
kaĩp akmuõ nusmùko praėjo sunkumas: Tų vaisčiukų užgėriau – kaip akmuo nusmuko. Krš.
kaĩp akmuõ į vándenį apie dingusį: Tik ėmė jis man ir pražuvo, kaip akmuo į vandenį. Vaižg. Kai tik atliko kantoną, pavasarį papūkšt į Ameriką ... kaip tik akmuo į vandenį, su ligi tuo regėjimu nei balso, nei gromatėlės.... Žem. Betgi čia pat, namie, negalima tavęs sužaibyt... Šlumšt kaip akmuo į vandenį. Avyž.
kaĩp akmuõ su kirviù apie labai nesutariančius: Labai mylisi – kaip akmuo su kirviu. Valanč. Sutinku kaip akmuo su kirviu. Mrj.
kaĩp per ãkmenis sunkiai: Skaito kaip per akmenis. Krž.
Alijošius važiuoja po akmenimis žr Alijošius
antį prisikrovęs akmenų žr antis
dalgis tropijo į akmenį žr dalgis
Dievas mėtys akmenimis žr Dievas
kauko akmuo žr kaukas
kirvis kliuvo į akmenį žr kirvis
kirvį patrinti į akmenį žr kirvis
kirvis susidūrė su akmeniu žr kirvis
kirvis susirinko ant akmenio žr kirvis
kaip kirvis su akmeniu žr kirvis
kraujo akmuo žr kraujas
laumės akmuo žr laumė
liežuvį prislėgti akmeniu žr liežuvis
muilo akmuo žr muilas
papiktinimo akmuo žr papiktinimas
pažaidos akmuo žr pažaida
peklos akmuo žr pekla
trūkio akmenėlis žr trūkis
velnio akmuo žr velnias
vėžio akmuo žr vėžys
Frazeologijos žodynas