sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo
1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d[i] Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) (ps.) Lz. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį LKKIX211(Dv). Ir anas sė́džia grečium Ob. Ją atrado sė́džiančią negyvą Kp. Aš kap sėdė[ja]u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo] Aps. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Krg. Visą dieną až pečiaus sėdi KlbIV80(Mlk). Jis tik sė́dintis gali dirbt Pkn. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali Vdn. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo)! Gs. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to[ji] moteris Kp. Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida Krp. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t Mšk. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno[je] krasė[je] J. Sė́dy (sėdėk), boba, i valgai Ad. Ledokai sė́di, sėskis gerai Dbč. Anas sėdos ir sė́d[i] ir nė su kuoj neūtarija LKKII244(Lz). Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt Jrb. Sėdė́k tu man an akių! Rdš. Sė́da lange par dienas Tl. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas Žl. Besė́dint jį pradėjo imti miegas NdŽ. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė Šmn. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) Mlt. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia Kn. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) LKKXI227(Eiš). Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Slm. Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? BsPIV251. Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža Pst. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė[je] besė́dįs Žr. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo K.Donel. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus V.Krėv. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai (iron.) Krž. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų J.Jabl. Sėdimieji baldai rš. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius Jnš. Sėdi lyg marti, vakar vesta PPr157. Kad sėdi kaip žvakė LTR(Ds). Nu ir sėdi – kap lelija Mrc. Sėdi kaip boba ropėse LTR(Rm). Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur NmŽ. Sėd kaip suopis eglėj S.Dauk. Sėdi kaip velnias ropėse Ėr, Ldvn. Sėdi kaip apuokas LTR(Btg). Sėda kaip šuo ant tilto Gd. Sėdi kap varlė ant pautų Lš. Sė́džia kai kapčius Jrb. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas Rs. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) LKKXIII125(Grv). Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) End. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi (d.) Dkš. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama KlvD81. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona NS731. Ko sėdi, broleli, ko rymai? StnD17. Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu (d.) Šll. Ano vieto[je] sėdėtojo[je] lelija žydėjo (d.) Vkš. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią (d.) Rš. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo LTR(Kpč). Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią (d.) J.Jabl. Sė́di merga suole, lelijėlė suole JV326. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo (d.) Vlk. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo JV313. An to žirgo kazokas sėdė́jo DrskD203. Lenta sėdimoji MŽ. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo I. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj PK151. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos VlnE56. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? BPI363. Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų DP66. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino DP189. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo Ch1Mt27,61. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus DP225.
| prk.: Garbės lento[je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) Krš. Sėdėti soste (valdyti) DŽ.
^ Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok Vel. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti Šv. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti KrvP(Jnš). Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi LTR(Jnš). Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi LTsV208(Jnš). Ant arklio sė́di ir arklio ieško Ds. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi LTsV259. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) LTR. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja (staktos ir durys) LTsV570(Ut). Du broliai ant vieno krėslo sė́di (ragai) Škn. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko (kaminas) Btg.
sėdė́tinai adv.: Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) Šts.
| refl. N: Sėdi̇́es Lkm. Tessė́d', kur sėdi GrvT79. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei Arm. Nevalnu klausyti mišių sėdusias P. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo BtApr3,21.
2. intr. DŽ leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti N. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis J. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo Kp. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies Ob. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu Klt. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Rs. Einu ką padėt, negalima sėdė́t Btrm. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia Krs. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo Klt. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus Mlk. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio Jnš. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk). Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt Kp. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų LKT117(Rs). Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo Klt. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da Lnk. Sė́džiam, kad neturiam darbo Erž. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to[je] grytelė[je] i vaikus perės Mžš. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia LKKXIII129(Grv). Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Mžš. Tegu sė̃die ta senė Krš. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo KlbIV156(Vdšk). Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas Ob. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́[ja]u, vis buvau darbe (vedama šokti) LKT340(Vdš). Sėdi lyg koją insikirtęs LTR(Krn).
| prk.: Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti rš.
^ Namie sėdint, niekas neatneš LTR(Jnš). Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi LTR(Gdr). Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi LTR(Vdk).
| refl.: Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! Krš.
ǁ būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name J. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt Gg. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) Rod. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju Plv. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Žl. Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly LKT323(Dgl). Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj BsPI9. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo Upn. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti Lk. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Pls. Jis ten sė́di dienas naktis BŽ115. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik BŽ235. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių LKT212(Lbv).
| Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) Jnš. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Taip sėdžiu kai an dagio Rs. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) LKKXIII123(Grv). Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) Šv.
ǁ neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da Krp. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di Ds.
^ Sė́di merga – sė́di dalis Mrj.
3. intr. prk. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis Jnš. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) Bgs. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu Jrb. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos Kv. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di Gršl. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di Rud. Kolūkio raštinė[je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di Rs. Ar tik čia ne to[ji], kur valsčiuj sė́di? Sdk. Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) Prn. Jisai sė́di tiktai prie karvei LKT224(Bb). Pas uogas sė́d[i] LKKIX217(Dv). Prieg jai daktaras sė́d[i] Šlčn. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs) Š.
ǁ mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti Vdk.
ǁ būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus Skrb. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų Skdt. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą Mrj.
4. intr. Als, Ad kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd' KII296. Nekaltai anys sėdė́jo Pls. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo J.Jabl. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) Šv. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti LTR(Alvt). Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas rš. Sėdėjo kalinė[je] Ringos mieste aštuonis mėnesius M.Valanč. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi SPI39. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime BB1Moz40,4.
ǁ tr. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę NdŽ. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė Slm.
5. intr. Gršl pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti N. Už vieškelio brolis sė́džia Pbs. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs Lz. Te sė́džia du gyventojai Sml. Aš in aukšto daikto sė́džiu Aps. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k Asv. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau Ad. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau Ad. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau Dglš. Mes čia sė́dim jau seniai seniai Dbg. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas Dbg. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų J. Sėdimasai laukas Kp. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj LMD(Ml). Dabar močia ir sė́di par Aniotę Lel. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' (sėdėk) Ad. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu Žrm. Tokia boba sena sė́d[i] pirkelėj Lz. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Krš. Kur anas išbėgs su sa[vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk Str. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat Btg. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Pb. Gurgonyse (kaimo vardas) jų ilgai sėdėta Gmž.
sėdimai adv.: Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi Vr.
6. intr. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sld. Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų Slm. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) Sb. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio Jnš. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! Mrj.
ǁ būti priverstam tenkintis kuo ribotu (ppr. apie maistą): Pieno nė[ra], ant mėsos sė́džiam Mžš. Jie jau tik ant ožkos besė́džia Sb.
7. intr. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d[i], ir tų nėra – tik du dantai Šlčn. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse Blv. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai prš. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse rš.
8. intr. Ad, Klt, Gdr, Grv, Sem, Dv tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj LKT223(Jon). An laktų sė́d[i] vištos Pls. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) Ėr. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas Vlk. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė K.Donel. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis Ak. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas (d.) Lz. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą LKKIII204(Lz).
^ Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t Aln. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi LMD(Klt). Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj LTR(Brsl). Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas (laikrodis) Nč.
ǁ Sut, Rod tupėti perint: Ant pautų sėdėti N. Višta sė́di an kiaušinių Nmč. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di Klt.
9. tr. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus Grv. Žąses pačios sė́di kiaušinius Aps.
◊ ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam Krš. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas Skrb. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! Jdr.
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di Alv.
ant kabliùko sėdė́ti Sml būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros Krkl.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi Vlkv.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Krok. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di Brt. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu Kt.
ant padur̃kų (padélkų; Žem) sėdė́ti Rk būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės K.Bor.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di Gdl.
ant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius J.Balt.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t Brž.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti
1. DŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo Gdl. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur Ut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo Rs. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di LKKXIII117(Grv). Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia Brž.
2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir.
3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem.

ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo Dkš.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama Žr.
ant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́di Mrj.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di Užp.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu KlK14,74(Pn).
(kieno) kišẽnėje (kešẽnėje Ps, kešẽniuje Trgn, rañkoje) sėdė́ti Alk būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj Užp. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu Ktk. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ėr. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Slm. Svetimoj kišenėj sėdi LTR(Šll).
(kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Jnš. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas rš.
po padurkù (kantapliù; Žem) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t Alk.
prie (kieno) sùbinės sėdė́ti vlg. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti Krš.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu Dkš.
sė́di rūtà LTR(Trg) toks liaudies šokis.
šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́di Vrn.
apsėdė́ti tr.
1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti Ps. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t Skr. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo LTsII531. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo LTR(Grv).
2. refl. LL132 apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot Alk. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs Mrj.
ǁ užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų V.Myk-Put.
3. Q84 turėti kaip nuosavybę, paveldėti.
4. N apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti Š
1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk).
| refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn.
2. refl. MŽ219, Ak, Š pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo Lb. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas Mrj. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! Ds.
3. tr. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia Dv. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu Grv.
4. intr. N, DŽ, Ssk, Lp atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau Grv. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau Jž.
| refl.: Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi Skr.
ǁ tr. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti KI28.
5. intr. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko Trak. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos Trak.

×dasėdė́ti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia Aps.
įsėdė́ti tr.
1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės J. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da Krš. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta BsV317.
2. refl. Š, Ds užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik J. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Trgn. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Vlkv. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! Lp.
3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą Vaižg.
4. refl. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga B, N.
išsėdė́ti; N, LL23,295
1. intr. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio Krš. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs Jdr.
ǁ išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti Krš.
2. intr. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit BM54(Vžns).
3. intr. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo Klt. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną Ob. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! Rdn.
4. intr. DŽ1 išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) Nmk. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? K.Saj. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo J.Paukš. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim Nmč.
5. refl. Š pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau Dglš. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai Asv. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti Mš.
6. tr. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas Rm. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos I.Simon. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da Krš. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau Ds. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę Š.
| refl.: Kelnės jau išsisėdė́jo Mrj.
7. tr. DŽ1 gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Jrb. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim Mrj. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! Krš.
8. intr. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime] LKKII206(Zt). Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime rš.
ǁ tr. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią J.
9. tr. Vlk išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius LKKII218(Lz). Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius (d.) Ad. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką LTsIV386.
◊ gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta Dv. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo Ml.
nusėdė́ti
1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Kt. Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Mrj. Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Mrj. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Vlkv. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko Rod. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! Pns. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti MPs. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo DS173(Rs).
2. tr. DŽ sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo J. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją Kp. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas Krš. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia rš. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44.
| refl. DŽ1, Klk, Jrb: Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu Pln. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot Kp. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau J. Nusisė́da be darbo i serga Šts. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė J.Paukš.
3. intr. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia Lnkv. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau Šts. Nusėdė́j[o] dieną kalvis Lp. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo] Lp.
| refl.: Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti Šts.
4. tr. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! BsPII89. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas LTR(Tvr). Nugisėdė́jau suolą, suolelį (rd.) Jž. Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę Sd.
| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus Trgn.
5. tr. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti KI28. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs prš.
6. tr. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę J.Balt.
7. intr. DŽ1 galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba Klt. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali Mlt. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt Mrj. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina An. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je] Vdk. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Sml. Jis nenusėdimas žmogus J.Jabl.
| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Grd. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi sp.
pasėdė́ti intr. K; M, LL168
1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit (pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250.
| refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26.
| prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš.
2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk.
3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj).
4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt.
^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd).
5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg.
6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč.
7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
parsėdė́ti tr. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį (d.) Smn.
pérsėdėti intr., parsėdėti M
1. LL190 išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest Lp. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės Krš. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą J. Pérsėdėti visą dieną K. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką Ps. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino S.Dauk. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau LTR(Kb). Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus BM75(Vb).
2. SD299 ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi Gs. Persėdmi N.
3. refl. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) J.
4. refl. per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo Ll. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium Up.
prasėdė́ti K
1. intr. DŽ1 praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau Msn. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau Up. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt Kpč. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai OG371. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau KrvD67.
ǁ pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta Sb.
2. intr. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo Krš.
3. intr. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau Dv. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Rdn. Prasėdė́jau ten devynis mėnesius Vn.
4. tr. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse Db. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas Rs. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio KrvD63. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles LTR(Sn).
5. tr. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą Ign.
6. intr. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo DŽ1.
prisėdė́ti
1. intr., tr. DŽ1 pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius J. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu BsO75.
| refl. K: Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas Mrj. Dėkui, jau gana prisisėdėjau rš.
2. intr. N būti, dalyvauti kur sėdint.
| refl.: Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau N106.
3. tr. DŽ gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamas Kp.
4. intr. pakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai rš.
5. intr. prižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) Klt.
susėdė́ti
1. tr. DŽ, Šts, Rm, Sdk pasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę! Skp. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei Š. Kur tu tep susėdė́jai paltą?! Mrj. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius J.
| Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko J.
^ Esi toks kaip susėdė́tas KlvrŽ. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta Lkv.
| refl. tr.: Tai važiuodama susisėdė́jau paltą! Šn.
2. tr. sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsi rš.
3. intr. išbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo Sk.
| refl.: Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriai Šts.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jo Rod.
5. tr. laimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si Šn. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne Lp.
| refl. tr. BŽ124.
užsėdė́ti
1. intr. užtrukti, užsibūti sėdint.
| prk.: [Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs DP513.
| refl. LL312, BŽ476: Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai! Alk. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau Pc. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus K.Bor.
^ Geri sveteliai, kai neužsisėdi KrvP(Krsn).
2. refl. nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas Srv. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterys Klt.
3. intr. išbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́t Nmč.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia Ps. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės LTIII456(Kls).
5. tr. gauti sėdint: Užsėdėta liga Pkr.
6. tr. laimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́si Sb.
7. tr. sėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių LTR(Srj).
8. tr. užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemė Ds.
9. tr. Dv, Grv užperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai Lz.

sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo
1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d[i] Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) (ps.) Lz. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį LKKIX211(Dv). Ir anas sė́džia grečium Ob. Ją atrado sė́džiančią negyvą Kp. Aš kap sėdė[ja]u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo] Aps. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Krg. Visą dieną až pečiaus sėdi KlbIV80(Mlk). Jis tik sė́dintis gali dirbt Pkn. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali Vdn. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo)! Gs. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to[ji] moteris Kp. Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida Krp. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t Mšk. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno[je] krasė[je] J. Sė́dy (sėdėk), boba, i valgai Ad. Ledokai sė́di, sėskis gerai Dbč. Anas sėdos ir sė́d[i] ir nė su kuoj neūtarija LKKII244(Lz). Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt Jrb. Sėdė́k tu man an akių! Rdš. Sė́da lange par dienas Tl. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas Žl. Besė́dint jį pradėjo imti miegas NdŽ. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė Šmn. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) Mlt. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia Kn. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) LKKXI227(Eiš). Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Slm. Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? BsPIV251. Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža Pst. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė[je] besė́dįs Žr. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo K.Donel. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus V.Krėv. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai (iron.) Krž. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų J.Jabl. Sėdimieji baldai rš. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius Jnš. Sėdi lyg marti, vakar vesta PPr157. Kad sėdi kaip žvakė LTR(Ds). Nu ir sėdi – kap lelija Mrc. Sėdi kaip boba ropėse LTR(Rm). Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur NmŽ. Sėd kaip suopis eglėj S.Dauk. Sėdi kaip velnias ropėse Ėr, Ldvn. Sėdi kaip apuokas LTR(Btg). Sėda kaip šuo ant tilto Gd. Sėdi kap varlė ant pautų Lš. Sė́džia kai kapčius Jrb. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas Rs. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) LKKXIII125(Grv). Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) End. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi (d.) Dkš. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama KlvD81. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona NS731. Ko sėdi, broleli, ko rymai? StnD17. Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu (d.) Šll. Ano vieto[je] sėdėtojo[je] lelija žydėjo (d.) Vkš. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią (d.) Rš. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo LTR(Kpč). Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią (d.) J.Jabl. Sė́di merga suole, lelijėlė suole JV326. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo (d.) Vlk. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo JV313. An to žirgo kazokas sėdė́jo DrskD203. Lenta sėdimoji MŽ. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo I. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj PK151. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos VlnE56. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? BPI363. Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų DP66. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino DP189. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo Ch1Mt27,61. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus DP225.
| prk.: Garbės lento[je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) Krš. Sėdėti soste (valdyti) DŽ.
^ Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok Vel. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti Šv. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti KrvP(Jnš). Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi LTR(Jnš). Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi LTsV208(Jnš). Ant arklio sė́di ir arklio ieško Ds. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi LTsV259. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) LTR. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja (staktos ir durys) LTsV570(Ut). Du broliai ant vieno krėslo sė́di (ragai) Škn. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko (kaminas) Btg.
sėdė́tinai adv.: Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) Šts.
| refl. N: Sėdi̇́es Lkm. Tessė́d', kur sėdi GrvT79. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei Arm. Nevalnu klausyti mišių sėdusias P. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo BtApr3,21.
2. intr. DŽ leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti N. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis J. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo Kp. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies Ob. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu Klt. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Rs. Einu ką padėt, negalima sėdė́t Btrm. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia Krs. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo Klt. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus Mlk. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio Jnš. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk). Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt Kp. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų LKT117(Rs). Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo Klt. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da Lnk. Sė́džiam, kad neturiam darbo Erž. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to[je] grytelė[je] i vaikus perės Mžš. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia LKKXIII129(Grv). Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Mžš. Tegu sė̃die ta senė Krš. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo KlbIV156(Vdšk). Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas Ob. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́[ja]u, vis buvau darbe (vedama šokti) LKT340(Vdš). Sėdi lyg koją insikirtęs LTR(Krn).
| prk.: Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti rš.
^ Namie sėdint, niekas neatneš LTR(Jnš). Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi LTR(Gdr). Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi LTR(Vdk).
| refl.: Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! Krš.
ǁ būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name J. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt Gg. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) Rod. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju Plv. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Žl. Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly LKT323(Dgl). Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj BsPI9. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo Upn. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti Lk. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Pls. Jis ten sė́di dienas naktis BŽ115. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik BŽ235. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių LKT212(Lbv).
| Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) Jnš. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Taip sėdžiu kai an dagio Rs. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) LKKXIII123(Grv). Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) Šv.
ǁ neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da Krp. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di Ds.
^ Sė́di merga – sė́di dalis Mrj.
3. intr. prk. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis Jnš. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) Bgs. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu Jrb. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos Kv. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di Gršl. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di Rud. Kolūkio raštinė[je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di Rs. Ar tik čia ne to[ji], kur valsčiuj sė́di? Sdk. Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) Prn. Jisai sė́di tiktai prie karvei LKT224(Bb). Pas uogas sė́d[i] LKKIX217(Dv). Prieg jai daktaras sė́d[i] Šlčn. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs) Š.
ǁ mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti Vdk.
ǁ būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus Skrb. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų Skdt. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą Mrj.
4. intr. Als, Ad kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd' KII296. Nekaltai anys sėdė́jo Pls. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo J.Jabl. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) Šv. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti LTR(Alvt). Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas rš. Sėdėjo kalinė[je] Ringos mieste aštuonis mėnesius M.Valanč. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi SPI39. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime BB1Moz40,4.
ǁ tr. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę NdŽ. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė Slm.
5. intr. Gršl pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti N. Už vieškelio brolis sė́džia Pbs. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs Lz. Te sė́džia du gyventojai Sml. Aš in aukšto daikto sė́džiu Aps. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k Asv. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau Ad. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau Ad. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau Dglš. Mes čia sė́dim jau seniai seniai Dbg. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas Dbg. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų J. Sėdimasai laukas Kp. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj LMD(Ml). Dabar močia ir sė́di par Aniotę Lel. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' (sėdėk) Ad. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu Žrm. Tokia boba sena sė́d[i] pirkelėj Lz. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Krš. Kur anas išbėgs su sa[vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk Str. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat Btg. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Pb. Gurgonyse (kaimo vardas) jų ilgai sėdėta Gmž.
sėdimai adv.: Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi Vr.
6. intr. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sld. Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų Slm. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) Sb. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio Jnš. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! Mrj.
ǁ būti priverstam tenkintis kuo ribotu (ppr. apie maistą): Pieno nė[ra], ant mėsos sė́džiam Mžš. Jie jau tik ant ožkos besė́džia Sb.
7. intr. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d[i], ir tų nėra – tik du dantai Šlčn. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse Blv. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai prš. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse rš.
8. intr. Ad, Klt, Gdr, Grv, Sem, Dv tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj LKT223(Jon). An laktų sė́d[i] vištos Pls. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) Ėr. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas Vlk. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė K.Donel. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis Ak. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas (d.) Lz. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą LKKIII204(Lz).
^ Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t Aln. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi LMD(Klt). Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj LTR(Brsl). Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas (laikrodis) Nč.
ǁ Sut, Rod tupėti perint: Ant pautų sėdėti N. Višta sė́di an kiaušinių Nmč. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di Klt.
9. tr. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus Grv. Žąses pačios sė́di kiaušinius Aps.
◊ ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam Krš. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas Skrb. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! Jdr.
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di Alv.
ant kabliùko sėdė́ti Sml būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros Krkl.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi Vlkv.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Krok. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di Brt. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu Kt.
ant padur̃kų (padélkų; Žem) sėdė́ti Rk būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės K.Bor.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di Gdl.
ant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius J.Balt.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t Brž.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti
1. DŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo Gdl. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur Ut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo Rs. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di LKKXIII117(Grv). Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia Brž.
2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir.
3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem.

ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo Dkš.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama Žr.
ant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́di Mrj.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di Užp.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu KlK14,74(Pn).
(kieno) kišẽnėje (kešẽnėje Ps, kešẽniuje Trgn, rañkoje) sėdė́ti Alk būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj Užp. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu Ktk. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ėr. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Slm. Svetimoj kišenėj sėdi LTR(Šll).
(kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Jnš. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas rš.
po padurkù (kantapliù; Žem) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t Alk.
prie (kieno) sùbinės sėdė́ti vlg. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti Krš.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu Dkš.
sė́di rūtà LTR(Trg) toks liaudies šokis.
šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́di Vrn.
apsėdė́ti tr.
1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti Ps. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t Skr. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo LTsII531. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo LTR(Grv).
2. refl. LL132 apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot Alk. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs Mrj.
ǁ užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų V.Myk-Put.
3. Q84 turėti kaip nuosavybę, paveldėti.
4. N apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti Š
1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk).
| refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn.
2. refl. MŽ219, Ak, Š pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo Lb. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas Mrj. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! Ds.
3. tr. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia Dv. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu Grv.
4. intr. N, DŽ, Ssk, Lp atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau Grv. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau Jž.
| refl.: Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi Skr.
ǁ tr. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti KI28.
5. intr. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko Trak. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos Trak.

×dasėdė́ti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia Aps.
įsėdė́ti tr.
1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės J. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da Krš. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta BsV317.
2. refl. Š, Ds užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik J. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Trgn. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Vlkv. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! Lp.
3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą Vaižg.
4. refl. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga B, N.
išsėdė́ti; N, LL23,295
1. intr. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio Krš. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs Jdr.
ǁ išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti Krš.
2. intr. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit BM54(Vžns).
3. intr. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo Klt. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną Ob. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! Rdn.
4. intr. DŽ1 išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) Nmk. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? K.Saj. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo J.Paukš. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim Nmč.
5. refl. Š pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau Dglš. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai Asv. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti Mš.
6. tr. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas Rm. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos I.Simon. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da Krš. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau Ds. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę Š.
| refl.: Kelnės jau išsisėdė́jo Mrj.
7. tr. DŽ1 gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Jrb. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim Mrj. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! Krš.
8. intr. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime] LKKII206(Zt). Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime rš.
ǁ tr. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią J.
9. tr. Vlk išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius LKKII218(Lz). Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius (d.) Ad. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką LTsIV386.
◊ gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta Dv. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo Ml.
nusėdė́ti
1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Kt. Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Mrj. Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Mrj. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Vlkv. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko Rod. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! Pns. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti MPs. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo DS173(Rs).
2. tr. DŽ sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo J. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją Kp. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas Krš. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia rš. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44.
| refl. DŽ1, Klk, Jrb: Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu Pln. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot Kp. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau J. Nusisė́da be darbo i serga Šts. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė J.Paukš.
3. intr. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia Lnkv. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau Šts. Nusėdė́j[o] dieną kalvis Lp. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo] Lp.
| refl.: Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti Šts.
4. tr. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! BsPII89. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas LTR(Tvr). Nugisėdė́jau suolą, suolelį (rd.) Jž. Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę Sd.
| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus Trgn.
5. tr. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti KI28. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs prš.
6. tr. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę J.Balt.
7. intr. DŽ1 galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba Klt. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali Mlt. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt Mrj. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina An. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je] Vdk. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Sml. Jis nenusėdimas žmogus J.Jabl.
| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Grd. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi sp.
pasėdė́ti intr. K; M, LL168
1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit (pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250.
| refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26.
| prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš.
2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk.
3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj).
4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt.
^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd).
5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg.
6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč.
7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
parsėdė́ti tr. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį (d.) Smn.
pérsėdėti intr., parsėdėti M
1. LL190 išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest Lp. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės Krš. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą J. Pérsėdėti visą dieną K. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką Ps. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino S.Dauk. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau LTR(Kb). Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus BM75(Vb).
2. SD299 ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi Gs. Persėdmi N.
3. refl. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) J.
4. refl. per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo Ll. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium Up.
prasėdė́ti K
1. intr. DŽ1 praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau Msn. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau Up. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt Kpč. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai OG371. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau KrvD67.
ǁ pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta Sb.
2. intr. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo Krš.
3. intr. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau Dv. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Rdn. Prasėdė́jau ten devynis mėnesius Vn.
4. tr. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse Db. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas Rs. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio KrvD63. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles LTR(Sn).
5. tr. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą Ign.
6. intr. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo DŽ1.
prisėdė́ti
1. intr., tr. DŽ1 pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius J. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu BsO75.
| refl. K: Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas Mrj. Dėkui, jau gana prisisėdėjau rš.
2. intr. N būti, dalyvauti kur sėdint.
| refl.: Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau N106.
3. tr. DŽ gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamas Kp.
4. intr. pakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai rš.
5. intr. prižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) Klt.
susėdė́ti
1. tr. DŽ, Šts, Rm, Sdk pasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę! Skp. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei Š. Kur tu tep susėdė́jai paltą?! Mrj. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius J.
| Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko J.
^ Esi toks kaip susėdė́tas KlvrŽ. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta Lkv.
| refl. tr.: Tai važiuodama susisėdė́jau paltą! Šn.
2. tr. sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsi rš.
3. intr. išbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo Sk.
| refl.: Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriai Šts.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jo Rod.
5. tr. laimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si Šn. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne Lp.
| refl. tr. BŽ124.
užsėdė́ti
1. intr. užtrukti, užsibūti sėdint.
| prk.: [Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs DP513.
| refl. LL312, BŽ476: Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai! Alk. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau Pc. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus K.Bor.
^ Geri sveteliai, kai neužsisėdi KrvP(Krsn).
2. refl. nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas Srv. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterys Klt.
3. intr. išbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́t Nmč.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia Ps. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės LTIII456(Kls).
5. tr. gauti sėdint: Užsėdėta liga Pkr.
6. tr. laimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́si Sb.
7. tr. sėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių LTR(Srj).
8. tr. užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemė Ds.
9. tr. Dv, Grv užperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai Lz.

sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo
1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesė́di – kap grybas Lb. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos Šlčn. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur Erž. Sė́džia abu i kalba Ppr. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Dglš. Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si Jrk64. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj Ml. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Arm. Anas atsisėdo ir sė́d[i] Žrm. Paieškoj[o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) (ps.) Lz. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį LKKIX211(Dv). Ir anas sė́džia grečium Ob. Ją atrado sė́džiančią negyvą Kp. Aš kap sėdė[ja]u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo] Aps. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Krg. Visą dieną až pečiaus sėdi KlbIV80(Mlk). Jis tik sė́dintis gali dirbt Pkn. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali Vdn. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo)! Gs. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to[ji] moteris Kp. Ans sėdėjęs palaukė[je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida Krp. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t Mšk. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno[je] krasė[je] J. Sė́dy (sėdėk), boba, i valgai Ad. Ledokai sė́di, sėskis gerai Dbč. Anas sėdos ir sė́d[i] ir nė su kuoj neūtarija LKKII244(Lz). Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt Jrb. Sėdė́k tu man an akių! Rdš. Sė́da lange par dienas Tl. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas Žl. Besė́dint jį pradėjo imti miegas NdŽ. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė Šmn. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) Mlt. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia Kn. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) LKKXI227(Eiš). Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Slm. Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? BsPIV251. Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža Pst. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė[je] besė́dįs Žr. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo K.Donel. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus V.Krėv. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai (iron.) Krž. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų J.Jabl. Sėdimieji baldai rš. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius Jnš. Sėdi lyg marti, vakar vesta PPr157. Kad sėdi kaip žvakė LTR(Ds). Nu ir sėdi – kap lelija Mrc. Sėdi kaip boba ropėse LTR(Rm). Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur NmŽ. Sėd kaip suopis eglėj S.Dauk. Sėdi kaip velnias ropėse Ėr, Ldvn. Sėdi kaip apuokas LTR(Btg). Sėda kaip šuo ant tilto Gd. Sėdi kap varlė ant pautų Lš. Sė́džia kai kapčius Jrb. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas Rs. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) LKKXIII125(Grv). Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) End. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi (d.) Dkš. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama KlvD81. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona NS731. Ko sėdi, broleli, ko rymai? StnD17. Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu (d.) Šll. Ano vieto[je] sėdėtojo[je] lelija žydėjo (d.) Vkš. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią (d.) Rš. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo LTR(Kpč). Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią (d.) J.Jabl. Sė́di merga suole, lelijėlė suole JV326. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo (d.) Vlk. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo JV313. An to žirgo kazokas sėdė́jo DrskD203. Lenta sėdimoji MŽ. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo I. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj PK151. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos VlnE56. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? BPI363. Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų DP66. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino DP189. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo Ch1Mt27,61. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus DP225.
| prk.: Garbės lento[je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) Krš. Sėdėti soste (valdyti) DŽ.
^ Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok Vel. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti Šv. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti KrvP(Jnš). Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi LTR(Jnš). Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi LTsV208(Jnš). Ant arklio sė́di ir arklio ieško Ds. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi LTsV259. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi VP8. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių (bitė) LTR. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja (staktos ir durys) LTsV570(Ut). Du broliai ant vieno krėslo sė́di (ragai) Škn. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko (kaminas) Btg.
sėdė́tinai adv.: Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) Šts.
| refl. N: Sėdi̇́es Lkm. Tessė́d', kur sėdi GrvT79. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei Arm. Nevalnu klausyti mišių sėdusias P. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo BtApr3,21.
2. intr. DŽ leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti N. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis J. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo Kp. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies Ob. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu Klt. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Rs. Einu ką padėt, negalima sėdė́t Btrm. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia Krs. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo Klt. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus Mlk. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio Jnš. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys LTR(Šmk). Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt Kp. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų LKT117(Rs). Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo Klt. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da Lnk. Sė́džiam, kad neturiam darbo Erž. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to[je] grytelė[je] i vaikus perės Mžš. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia LKKXIII129(Grv). Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Mžš. Tegu sė̃die ta senė Krš. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo KlbIV156(Vdšk). Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas Ob. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́[ja]u, vis buvau darbe (vedama šokti) LKT340(Vdš). Sėdi lyg koją insikirtęs LTR(Krn).
| prk.: Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti rš.
^ Namie sėdint, niekas neatneš LTR(Jnš). Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi LTR(Gdr). Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi LTR(Vdk).
| refl.: Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! Krš.
ǁ būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name J. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt Gg. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) Rod. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju Plv. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Žl. Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly LKT323(Dgl). Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj BsPI9. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo Upn. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti Lk. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Pls. Jis ten sė́di dienas naktis BŽ115. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik BŽ235. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių LKT212(Lbv).
| Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) Jnš. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų Jnš. Taip sėdžiu kai an dagio Rs. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) LKKXIII123(Grv). Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) Šv.
ǁ neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da Krp. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di Ds.
^ Sė́di merga – sė́di dalis Mrj.
3. intr. prk. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis Jnš. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) Bgs. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu Jrb. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos Kv. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di Gršl. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di Rud. Kolūkio raštinė[je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di Rs. Ar tik čia ne to[ji], kur valsčiuj sė́di? Sdk. Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) Prn. Jisai sė́di tiktai prie karvei LKT224(Bb). Pas uogas sė́d[i] LKKIX217(Dv). Prieg jai daktaras sė́d[i] Šlčn. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs) Š.
ǁ mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti Vdk.
ǁ būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus Skrb. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų Skdt. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą Mrj.
4. intr. Als, Ad kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd' KII296. Nekaltai anys sėdė́jo Pls. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo J.Jabl. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) Šv. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti LTR(Alvt). Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas rš. Sėdėjo kalinė[je] Ringos mieste aštuonis mėnesius M.Valanč. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi SPI39. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime BB1Moz40,4.
ǁ tr. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę NdŽ. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė Slm.
5. intr. Gršl pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti N. Už vieškelio brolis sė́džia Pbs. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs Lz. Te sė́džia du gyventojai Sml. Aš in aukšto daikto sė́džiu Aps. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k Asv. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau Ad. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau Ad. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau Dglš. Mes čia sė́dim jau seniai seniai Dbg. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas Dbg. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų J. Sėdimasai laukas Kp. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj LMD(Ml). Dabar močia ir sė́di par Aniotę Lel. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' (sėdėk) Ad. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu Žrm. Tokia boba sena sė́d[i] pirkelėj Lz. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Krš. Kur anas išbėgs su sa[vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk Str. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat Btg. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Pb. Gurgonyse (kaimo vardas) jų ilgai sėdėta Gmž.
sėdimai adv.: Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi Vr.
6. intr. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sld. Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų Slm. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) Sb. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio Jnš. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! Mrj.
ǁ būti priverstam tenkintis kuo ribotu (ppr. apie maistą): Pieno nė[ra], ant mėsos sė́džiam Mžš. Jie jau tik ant ožkos besė́džia Sb.
7. intr. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d[i], ir tų nėra – tik du dantai Šlčn. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse Blv. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai prš. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse rš.
8. intr. Ad, Klt, Gdr, Grv, Sem, Dv tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj LKT223(Jon). An laktų sė́d[i] vištos Pls. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) Ėr. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas Vlk. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė K.Donel. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis Ak. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas (d.) Lz. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą LKKIII204(Lz).
^ Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t Aln. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi LMD(Klt). Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj LTR(Brsl). Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas (laikrodis) Nč.
ǁ Sut, Rod tupėti perint: Ant pautų sėdėti N. Višta sė́di an kiaušinių Nmč. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di Klt.
9. tr. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus Grv. Žąses pačios sė́di kiaušinius Aps.
◊ ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam Krš. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas Skrb. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! Jdr.
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di Alv.
ant kabliùko sėdė́ti Sml būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros Krkl.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi Vlkv.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Krok. Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di Brt. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu Kt.
ant padur̃kų (padélkų; Žem) sėdė́ti Rk būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako stati̇̀nės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės K.Bor.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di Gdl.
ant rugi̇̀nių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius J.Balt.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t Brž.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti
1. DŽ1 gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo Gdl. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur Ut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo Rs. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di LKKXIII117(Grv). Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia Brž.
2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti P.Cvir.
3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys Žem.

ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo Dkš.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama Žr.
ant žari̇̀jų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žari̇̀jų sė́di Mrj.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet Klt.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di Užp.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu KlK14,74(Pn).
(kieno) kišẽnėje (kešẽnėje Ps, kešẽniuje Trgn, rañkoje) sėdė́ti Alk būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj Užp. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu Ktk. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ėr. Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Slm. Svetimoj kišenėj sėdi LTR(Šll).
(kokiame) krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Jnš. Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas rš.
po padurkù (kantapliù; Žem) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t Alk.
prie (kieno) sùbinės sėdė́ti vlg. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti Krš.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu Dkš.
sė́di rūtà LTR(Trg) toks liaudies šokis.
šali̇̀nėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šali̇̀nės[e] Jùrgis sė́di Vrn.
apsėdė́ti tr.
1. Krč sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti J. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti J. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė Skrb. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti Pgr. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti Ps. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t Skr. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo LTsII531. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo LTR(Grv).
2. refl. LL132 apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot Alk. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs Mrj.
ǁ užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų V.Myk-Put.
3. Q84 turėti kaip nuosavybę, paveldėti.
4. N apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti Š
1. intr. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos Dgp. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį KrvP(Vlk).
| refl. prk.: Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) Krtn.
2. refl. MŽ219, Ak, Š pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo Lb. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas Mrj. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! Ds.
3. tr. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia Dv. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu Grv.
4. intr. N, DŽ, Ssk, Lp atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau Grv. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau Jž.
| refl.: Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi Skr.
ǁ tr. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti KI28.
5. intr. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko Trak. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos Trak.

×dasėdė́ti (hibr.) tr. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia Aps.
įsėdė́ti tr.
1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės J. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da Krš. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta BsV317.
2. refl. Š, Ds užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik J. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Trgn. Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Vlkv. Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! Lp.
3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą Vaižg.
4. refl. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga B, N.
išsėdė́ti; N, LL23,295
1. intr. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio Krš. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs Jdr.
ǁ išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti Krš.
2. intr. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit BM54(Vžns).
3. intr. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo Klt. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną Ob. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! Rdn.
4. intr. DŽ1 išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) Nmk. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? K.Saj. Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo J.Paukš. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim Nmč.
5. refl. Š pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau Dglš. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai Asv. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti Mš.
6. tr. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas Rm. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos I.Simon. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da Krš. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau Ds. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę Š.
| refl.: Kelnės jau išsisėdė́jo Mrj.
7. tr. DŽ1 gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio[ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Jrb. Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim Mrj. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! Krš.
8. intr. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j[o] [kalėjime] LKKII206(Zt). Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime rš.
ǁ tr. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią J.
9. tr. Vlk išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius LKKII218(Lz). Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́[jo] povelė tai tris povytelius (d.) Ad. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką LTsIV386.
◊ gùrklį iš[si]sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d[i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta Dv. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo Ml.
nusėdė́ti
1. intr. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana Pc. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu Tvr. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo Gs. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Kt. Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Mrj. Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Mrj. Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Vlkv. Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko Rod. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! Pns. [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti MPs. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo DS173(Rs).
2. tr. DŽ sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo J. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją Kp. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas Krš. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia rš. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44.
| refl. DŽ1, Klk, Jrb: Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu Pln. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot Kp. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau J. Nusisė́da be darbo i serga Šts. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė J.Paukš.
3. intr. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia Lnkv. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau Šts. Nusėdė́j[o] dieną kalvis Lp. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo] Lp.
| refl.: Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti Šts.
4. tr. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! BsPII89. Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas LTR(Tvr). Nugisėdė́jau suolą, suolelį (rd.) Jž. Vieną ežę ravė[ja], o antrąją nusė́da pusę Sd.
| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus Trgn.
5. tr. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti KI28. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs prš.
6. tr. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę J.Balt.
7. intr. DŽ1 galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba Klt. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali Mlt. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt Mrj. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina An. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo[je] Vdk. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Sml. Jis nenusėdimas žmogus J.Jabl.
| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Grd. Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi sp.
pasėdė́ti intr. K; M, LL168
1. DŽ1 kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia Ob. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus] Mrc. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada Mžš. Pats išeina in sodelį, pasė́d[i], pats in susiedą nueina Eiš. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia Ktv. Pakeliui pasė́džiu Dbg. Pasė́dy, nekada ažeini GrvT91. Pasėdyte, kole eiste gultie Tvr. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k Krž. Užeidykit pirkion pasėdė́t LKT402-403(Šč). Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime KlbVI106(Mlk). Pasė́dit (pasėdėkite) truputį Lz. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! Krs. O kur eiste, pasė́dyte! Pst. Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Vaižg. Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia (d.) Mrj. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu DrskD250.
| refl. DŽ1: Eisim, jau pasisėdė́jom Srv. Ant kalno pasisėdė́jom Ėr. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo Rd. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos LKT111(Kltn). Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot LTR(Krtn). Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias Krš. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim JV532. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi NS26.
| prk.: Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs Krš.
2. DŽ galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi Vaižg. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas rš. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau Pgg. Nepasėdžiu ant žirgelio Ls. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si BM377(Plng). Nebegali niekaip pasėdė́t (ima miegas), tai išbėgi lauka Mšk.
3. LL268 ištverti sėdint: Nepasė́d[i], ale eina ir eina – kap vėjas Arm. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto[je]! Vvr. Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di Ig. Nepasėdi, gal yla šikinėj? LTR(Vj).
4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai Jrb. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj J.Balt.
^ Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi LKT104(Pd).
5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę Dg.
6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos Švnč.
7. pasitenkinti kuo ribotu (ppr. apie maistą): Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du Brs.
◊ ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt Sml.
parsėdė́ti tr. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį (d.) Smn.
pérsėdėti intr., parsėdėti M
1. LL190 išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest Lp. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės Krš. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą J. Pérsėdėti visą dieną K. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką Ps. Jaunasis, visą tą laiką užstalė[je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino S.Dauk. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau LTR(Kb). Parsėdė́jo jis tenai (kriaušėje) trejus metus BM75(Vb).
2. SD299 ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi Gs. Persėdmi N.
3. refl. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) J.
4. refl. per ilgai išbūti krosnyje (apie duoną): Duona po pečiaus pársisėdėjo Ll. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium Up.
prasėdė́ti K
1. intr. DŽ1 praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau Msn. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau Up. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt Kpč. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai OG371. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau KrvD67.
ǁ pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta Sb.
2. intr. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo Krš.
3. intr. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau Dv. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Rdn. Prasėdė́jau ten devynis mėnesius Vn.
4. tr. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse Db. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas Rs. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio KrvD63. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles LTR(Sn).
5. tr. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą Ign.
6. intr. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo DŽ1.
prisėdė́ti
1. intr., tr. DŽ1 pakankamai ilgai sėdėti: Prisėdė́jo ubagas pilnus pakelius J. Aš prisėdėjau, mano motinėle, po radastų krūmeliu BsO75.
| refl. K: Ačiū, nesėsiu, prisisėdė́jau atvažiuodamas Mrj. Dėkui, jau gana prisisėdėjau rš.
2. intr. N būti, dalyvauti kur sėdint.
| refl.: Kad aš žinočiau, kad mano būtų [mergelė], šalia prisisėdėčiau N106.
3. tr. DŽ gauti sėdint: Ką tu čia prisėdė́si sėdėdamas Kp.
4. intr. pakankamai ilgai kalėti: Ir po teismus išsitampei, ir kalėjimuose prisėdėjai rš.
5. intr. prižiūrėti: Neprisėdė́siu aš prie jai (prie ligonės) Klt.
susėdė́ti
1. tr. DŽ, Šts, Rm, Sdk pasėdus suglamžyti: Žiūrėk, kad susėdė́jai suknelę! Skp. Susėdė́jai man kepurę – užsisėdai ir sėdėdamas sulamdei Š. Kur tu tep susėdė́jai paltą?! Mrj. Susėdė́jo ir surūkšliojo jis drabužius J.
| Susėdė́jo biesas tave, ir palikai susitraukus, žema, neaugi nieko J.
^ Esi toks kaip susėdė́tas KlvrŽ. Nedikta, kaip po subinės susėdė́ta Lkv.
| refl. tr.: Tai važiuodama susisėdė́jau paltą! Šn.
2. tr. sėdint sudėvėti, sutrinti: To suolo tu savo amžiuj nesusėdėsi rš.
3. intr. išbūti prie sėdimo darbo: Jis vienoj klasėj dvejus metus susėdėjo Sk.
| refl.: Susisėdėk pri verpalo – ir sukietės viduriai Šts.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Laukė geresnio – ir sussėdė́jo Rod.
5. tr. laimėti, gauti, sulaukti sėdint: Kai namuos sėdėsi, nieko ir nesusėdė́si Šn. Nežinia, ar susėdė̃s ką, ar ne Lp.
| refl. tr. BŽ124.
užsėdė́ti
1. intr. užtrukti, užsibūti sėdint.
| prk.: [Mateušas] kėlės ižg nuodžios savo, kurioje jau buo užsėdėjęs ir užgulėjęs DP513.
| refl. LL312, BŽ476: Kai nuėjai, tėvai, tai ir užsisėdė́jai! Alk. Reik eiti namo – gi mat užsisėdė́jau Pc. Kartais užsisėdėdavo ligi išnakčių, aptardamas su skulptorium miesto reikalus K.Bor.
^ Geri sveteliai, kai neužsisėdi KrvP(Krsn).
2. refl. nuvargti, suglebti sėdint, nusisėdėti: Ką tie ponai nesirgs: užsisė́di per dienas, ir sustoja kraujas Srv. Sėdi sėdi – ažsisėdė́ję, lepios dukterys Klt.
3. intr. išbūti, iškęsti sėdint: Kap pridegina [pirtyje], karšta, negalima užsėdė́t Nmč.
4. refl. užsibūti neištekėjusiai: Katros mergaitės labai renkas – užsisė́džia Ps. Jei uždabos pirmiau jautį, tai ženklas, kad nutekės, o jei karvę, tai užsisėdės LTIII456(Kls).
5. tr. gauti sėdint: Užsėdėta liga Pkr.
6. tr. laimėti, gauti niekur neišeinant, būnant vienoje vietoje: Namie sėdėdamas, nieko neužsėdė́si Sb.
7. tr. sėdėjimu ką užlaikyti: Jei, šliūban važiuojant, jaunamartė sėdi ilgai už stalo, tai ji užsėdi to kaimo mergas, ir ilgai nebūva vestuvių LTR(Srj).
8. tr. užgyventi: Kas užsėdė́jo, tam ir liks žemė Ds.
9. tr. Dv, Grv užperėti: Pautai jau ažsėdė́ti, jau išeidis žąsyčiai Lz.

var̃gti, -sta, -o KBII59, K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; H, H156, CI140, R, MŽ, D.Pošk, I, M, J
1. intr. dėl fizinės ar protinės įtampos imti netekti jėgų, ilsti, silpti: Kitas žmuoj dirbdamos ilgai nevar̃gsta LzŽ. Tik mane ji taip traukia, lyg būtų apžolėjusi, aš jau net vargti pradedu Vaižg.
| Kojos var̃gsta, ir iš vidurių sunkumą turiu Ds. Man akys var̃gsta bežiūrint į raibą paltą Mrj. Nuo plieno dalgelės vargsta man rankelės LTR(Ob). Sako, da paseju, tai kojos var̃gsta Str. Kaip ranką pakėlęs [dirbi], tai var̃gsta ranka, nugarą skauda PnmR.
2. intr. dėl fizinės ar protinės negalios kankintis, kamuotis: Senas negyveni, tik vargsti̇̀ Vdš. Tep ir vargstù aš be sveikatos Lp. Teip i var̃gstam su ligums Krž. Ans visą žiemą var̃go su tais skauduliais Vkš. Teip ir y[ra] su tuo skrandžiu, teip jau reik i var̃gti su anuo Trk. Vargstù su tom kojom Vlkv. Kaip čia gali būt žmogus be rankos, a jisai daba var̃gs visą amželį? Št.
| prk.: Valgykit blynų, var̃gsta tie blynai čia Snt.
^ Vargstai kaip šlapias nedegąs S.Dauk. Var̃gsta kaip katė su pūsle Krž.
3. intr. ŠT137 sunkiai dirbti, triūsti, plūktis: Aš kada vargstù šiandien prie to darbo J. Anuodu y[ra] dvarūs var̃gusiu LKT68(Dr). Dirbo dirbo žmonės, var̃go var̃go i nieko neturėjo Dgč. Visa vasara reikė šiteip var̃gtienai, o šiteipom PnmR. Nu pat mažumelės papratę buvom var̃gti Šts. Iš mažutukės, nuo septynių metų vargaũ ir vargaũ Ūd. Iš jaunų dienų var̃gom: ėjau apie bandą, apie kiaules Vlkv. Var̃gstam, eitam aplinkuo, o arkliai stova ant vietos Yl. Par naktis liuobam var̃gsmu su tuo mynimu linų Žlb. Ganys arklelius, var̃gs, būs, o aš sau kaip poni Yl. Vargstù vargstù, būdavo, raviu raviu bulbas Klt. Ten kiauras dienas var̃go po tą mišką Šts. Mokytojau, mes, per visą naktį vargę, nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio aš įleisiu tinklą SkvLuk5,5. O eš sūdysiu tas žmones, kuriemus ji (giminė) vargti turės BB1Moz15,14. Kaip var̃gstam, kaip purvą brendam Als. Teip jau šiemet gera šienaujà, nereik var̃gti Stl. Čia kai buvau skalbėja kelis metus, tai jau var̃gdavau [lygindama skalbinius] PnmŽ. Jeigu lytuotą metą, jug var̃gs, pjaus su dalgeliais Yl. Dobilai išgulę, su traktorium nebegali pjaut, tai dalge vienas vargsti̇̀ Krs. Kitą kartą batvinius kasėm arba kopūstus nukirtom, i vėl nešėm [į rūsį], taip i var̃gom Krp. Jezau, kiek liuob var̃gti žmonys, naktimis linus šukuos Vž. Kumet atsirado kuliamosios mašinos, žmonims nebreikėjo su spragilais kulti ir par naktis var̃gti Vkš. Liuob var̃gsi var̃gsi, suksi suksi tą arbą Kv. Nevar̃k, biškį pramurkšliok [skalbinius] End. Vargsti̇̀ vargsti̇̀, šitą žemę kasi kasi visą vieką Klt. Ar tu čia šimtus metų gyvensi, kad tiek var̃gtum Ant. Ataduok mano algą, kol aš pas taũ dirbau, vargaũ Šmn. Nebelabai jam reikia var̃gt, prie pinigo gyvena, al’ va toks patraukimas Mžš. Vargaũ vargaũ, kol gryčelę pasistačiau Žl. Stačiau tą gryčią, vargaũ, pasistatęs gryčią – palik Sb. Nueisi prie žemei, prie ūkės – tai i vė var̃k! Mžš. I va Stasys – įlindo kolkozan i var̃gs Mžš.
^ Var̃gstam kaip bitės į aulį LTR(Klp). Žinai, ka var̃gom kaip bitys Rnv. Var̃gsta žmonelės kaip bitelės End. Vis in to pilvo žmogus vargsti̇̀ vargsti̇̀ Skdt.
ǁ verstis: Žuvimi, pievomi var̃go žmogutis, tokis sukrus DrskŽ.
4. intr. SD156, SD371, P patirti daug nepriteklių, sunkiai, vargingai gyventi, skursti: Teip sutaisyta, ka žmogui tik var̃gt ant svieto Jrb. Nuog pradžios ik pabeigai vargsti̇̀ žmogus ir vargsti̇̀ Žln. Gyvas į žemę nelįsi, ką darysi – var̃k, i gana Jrb. Var̃k var̃k po svietą, kol akeles užmerki End. Var̃gom visą savo pasaulį, šviesios dienos neregėjom Ml. Vargáu visą amžių i tebvargstù Varn. Teip ir var̃gstam, kol Dievas laiko, reik gyvent Vdšk. Ans y[ra] dideliai var̃gęs, ans y[ra] daugiau var̃gęs kaip aš Skd. Senybos žmonys labai var̃gdavo Dglš. Neduok Dieve, kiek mes čia var̃gom! Akm. Savo neturėjov, vis ejov po svetimas žemes var̃gdamys Žr. Var̃gom, mitom bulvele Dkš. Nevar̃gsta teip labai žmonės dabar Dgč. Var̃gsta ta sesuo dabar viena, nėko nebtura Als. I mama paliko jauna našlė i var̃go, teip esam var̃gę Sd. Taip ir var̃gsta senis vienas namuose Šmn. Oi anas var̃go: jo pati numirė, su vaikučiais gyveno Btrm. Vyras pabėgo, palikau var̃gti i vargáu Brs. Žentas numirė, ir var̃gstam ažu tai Aps. Gimiau tokioj nelaimingoj dienoj, tai ir vargstù Stk. Vienas visą amžį laimingas, o kitas tik var̃gsta i var̃gsta KzR. O reikėjo var̃gti, reikėjo būti, o kur dingsi Varn. O tai teip vargáu, blogai gyvenau LKT123(Trg). Var̃gom be apavo, drabužio Grl. Už tėvo džiaugsmus mes čia vargstam Dkš. Jeigu paėmė koks apiekūnas, i var̃gsta tas vaikas pas svetimus Grz. Žinoma, kad var̃gom: be savo žemės, nu tai kaip nevargsi̇̀, kaipgi nevargsi̇̀! Zr. Iš algai var̃gsta miestūse Gršl. I papunis biednai gyveno, dideliai var̃go, ant vieno aktarelio (hektarėlio) gyveno Sd. Bevelijo badą kęst ir sunkiai vargt, negi iž svetimų rankų penukšlo tykot SPII103. Niekas jau var̃gt nebenori, visi ponavoja, vištos i tos perėt nenori Pg. Teip pradžios mokyklą ir baigėm bevargdami̇̀ vaikai PnmŽ. Ne ana viena var̃gsta, daug tokių Klt. Yra tų žmonių da var̃gstančių – neduok Dieve! Jrb. Pabaigsiu, kiek čia liksiu var̃gt Šmn. Vargsti̇̀ vargsti̇̀ šitas žmogus, daboji – galas Dglš. Ką tu žmogus padarysi – var̃k, pakol užsimerksi Mžš. Žmogus an svieto parejai, i var̃k, žalty! Trk. O tegu vargsta girio[je] paukšteliai, ale ne mūsų jaunas brolelis JD703.
^ Vargęs vargęs, tikt dabosu jau N. Vargstù vargstù kai šuo Rs. Tep var̃gom kap šunys Gž. Žmogus kaip šunelis tur vargti sviete M. Var̃gom kaip žuvis Kin. Vargáu kaip musėlė po išrūgas, neišlipau i nenuskendau Užv. Var̃gsta lyg musė barščiuos Mrj. Ilgą laiką var̃go kaip pelė po parūgas Trkn. Vargstù kap rupūžė moly Gž. Skursta, vargsta kaip lapė po akėčioms LTR(Zp). Bevargsti žmogus ant svieto kaip pelė po sietu KrvP(Vlk). I var̃gstav teip kaip pelės lauko Skd. Ką turiam vargti, geresniai pasibengti S.Dauk. Var̃gsta kaip žydas po peklą Šts. Vargsta kaip (kap Iš) žirnis prie kelio LTR(Vl). Vargsta kaip žiurkė kluone TŽIII378. Vargsta kaip pempė plynėje prš. Var̃gom kaip utėlės po šašu Erž. Dangus aukštai – neįšoksi, žemė kieta – neįlįsi, reik ant žemės vargti PPr58. Jei gyventina, pragyvens, jei vargtina, pravargs S.Dauk. Ko žmogus var̃gsta, to geresnis Mrc. Ir var̃k, ir verk Sdb.
| refl. impers.: Viseip teip i vargos, gyvenos paskutiniu laiku Gd.
5. tr. kęsti, kentėti (vargą): Visa ko matėm, visa ko var̃gom Žg. Būtum ištekėjus, šiandien vargą nevar̃gtum Skr. Vargą tik var̃gsta karvę laikydama, kiek te to pieno reikia Klt. Tu, mano seserėlė, seselė gulbužėlė, ar nori vargą var̃gti, vargelį pamatyti? JV393. Aš tau padėsiu vargt vargelį LTR(Švnč). Aš papratus vargelio vargti (d.) Kp. Iš giminelės be motinelės, jau aš pajunkau vargelių var̃gtie (d.) Ad. Reiks vargelis vargt, purvynas braidyt LTR(Mrj). Kad aš turėčiau savo močiutę, ji man padėtų vargelį vargti LTR(Nm). Eik, mergele, pas mane, tu tę vargo nevargsi̇̀ DrskD57. O kurgi ma[no] sesulės, tai kol anos neatsišaukdo, tai kol anos neateido ma[no] vargelio vargtie LTR(Rod). Išmokei man’ melstis ir vargelio var̃gti BM448(A.Baran). Kaip smagu, sakau, susitikti kokį artimą ar pažįstamą, su kuriuo tu vargą kartu vargai J.Paukš. Teip auginti vaikai nu mažų dienų ir paaugusys paskuo alkį kentėti, vargą vargti speiguotie ar giedrotie sau turėjo S.Dauk.
6. intr. turėti rūpesčių, sunkumų, keblumų, nepatogumų: Vargti, varginties, žudyties I. Teip ir var̃gstam su tais gyvuliais pakrūmėm Kp. Su ta karve par vasarą var̃gom Trk. Ir dabar da turiu mazgelį [garstyčių sėklos], ale šiemet nebesėjau, sakau, ką gi aš su jom vargsiù Kp. Su šienu labai reikia var̃gt Pl. Ką aš vargáu, kol tas bulves iškriušau Šts. Tiek vargstù, kol beįvirpinu tą raktą [į skylutę] Kl. Kiek nevar̃go, kol nesugavo tą šunį Brs. Var̃got var̃got, mokinotės, apsiženysit, i po mokslo bus Upn. Dar̃ nevar̃gstam ant kūrinimo Pls. Visą laiką su šilima, su malkom var̃gom Sk. Kam jis be reikalo var̃gsta, pinigus kiša Krs. Vyrai var̃gsta su niekiukais, laksto, putbalą spardo, juokus visokius kreta Krš. Var̃gsta vyrai po smurglines (iron.) Rdn. Tie vyrai var̃gsta su rūkymu, o tas gėrimas! Jd. Ma[n] gaila, ka tu te[n] vargsti̇̀ del manę Jrb. Ana var̃gsta par savo gerumą Ktk. Vargaũ su savo vaikais, kol užauginau Ūd. Mama sakydavo: tu vargsti̇̀ vargsti̇̀ su tais vaikais i ką tu iš jų turi? Vl. Nestovėk, sėskis, kam vargsti̇̀ Klt. Vargáu, kol aš parsivilkau tus miltus Varn. I vargstù su tuo pijoku visą gyvenimą Akm. Tom žibalinėm lempom var̃gstam Jnšk. Reik piršlį karti, vėl var̃gs su tuo piršliu, kol pakars Tl. Tai vis var̃gstat an kojų (vaikščiojate) Vb. Buč susnešus [burokus], ko tu vargsti̇̀ Aln. Dėk an žemės [krepšį], ką tu čia įsikibus i vargsti̇̀ Grš. Nevar̃kiat, neieškokiat Kv. Eini var̃gdamas (nenoromis) OG2. Nevar̃k nė var̃gti LD390(Kal). Aplink ižguldymą prilyginimo nereikia mumus daugio vargt, kadang jį patis V. Christus ižguldyt mumus teikės DP83.
7. intr. I darytis skurdesniam, pasigailėtinam: Nupuolu, vargstu SD1115.
8. intr. prastai augti, skursti, nykti (apie augalus): Javai vargsta N. Dabartės gėlelė var̃gsta: vandenio neturi Vlkv. Javai šiemet labai vargstanti̇̀ Mrj. Kviečiai ilgai var̃go var̃go, kol pradėjo augt Grš. Senuose sodnuose greit prigyna, o laukuose var̃gsta i var̃gsta [vaismedžiai] Žg.
9. tr. sunkiai, vargingai ką auginti, auklėti, prižiūrėti: Ka aš tavo vaikus vargáu – gulėjai kaip kavalierius su pana Trk. Gyvulį vargsti̇̀, augini – kiek reik į jį įdėt, o atiduodi, gali sakyt, už dyką Jrb. Nu tai jau tuos žąsiukus vargaũ vargaũ ir nuejau karvių melžt Srj.
10. intr. Trg klojėtis (apie linus): Linai var̃gsta lauke DŽ.
apvar̃gti
1. intr. kiek pavargti, apilsti: Du kupsčiu šieno sūnešiau ir apvargáu Rdn. Apvar̃gstam, į lovą, tepasiuntie viskas! Rdn. Apvargaũ, tai parejus guliau Dsm.
2. tr. išvargti, iškentėti (vargą): Tu mano vargų neapvargsi̇̀ Ds.
3. tr. sunkiai, vargstant ką apeiti: Apvargáu visus pašalius, bet šilelių arbatos nebuvau dar gėręs Plng.
4. intr. šiek tiek atsiklojėti: Linai dar kaip reikiant neapvar̃go – tegu paguli Rs.
atvar̃gti Š, KŽ, DŽ1
1. intr. kurį laiką praleisti, išbūti vargstant: Penkelis metus atvargaũ Švnč. Jie atvar̃go dešimt metų Rmš. Parėjo iš kariuomenės, ketverius metus atvar̃gęs Pkn. Piemuo atvar̃go metus pas ūkinyką Jnš. Jau šmotelis metelių atgyventa, atvar̃gta Šmn. Karo reikėjo keturis metus atvar̃gti Vn.
2. tr. sunkiai, vargstant baigti nugyventi: Vis savo vieką atvargsiù, nedaug liko gyvent Ck. Jau atvargo žmogus savo amželį rš.
3. tr. baigti kentėti, atkentėti (vargą): Aš jau savo vargą atvargaũ Švnč. Atvar̃go savo – numirė Klt. Savo atvar̃go, nebė[ra] jau senelės Klk. Jau jis savo vargą atvar̃go, amžinatilsį Grd. Visus vargus atvar̃gęs (21 metų), užsimušo su motociklu Krš.
^ Vargas neatvargtas nepaliks Plt.
4. intr. atkentėti už ką vargstant: Visą amžių gerai išbuvau, reik senatvė[je] atvar̃gti End. Prisiejo tam už viską atvargti, kad ir ne nu žmonių KlvrŽ.
5. refl. pakankamai privargti, prisikentėti: Atsivar̃gom, silsėkiamos, pensiją atvelka į numus Krš. Atsivargaũ su tais vaikais po svetimus kampus Grl.
6. intr. sunkiai, vargstant ateiti: Atvargáu lig čia Šts. Ji …, iki rubežiaus atvargusi, atrado savo brolį, … kurs jos lūkuriavo TP1881,1.
7. tr. sunkiai, vargstant atnešti: Šiaip teip atvar̃gom, atanešėm Brž. Atvargsi̇̀ tą saują šiaudų šitiek kelio Skp.
8. refl. atsiklojėti (apie linus): Atsivar̃go linai, kelkiat Skdv.

×davar̃gti (hibr.) intr.
1. privargti, priilsti: Čianai ik valiai davar̃gę Dv.
2. pakankamai klojėtis (apie linus): Su mašinoms būt išmynę [linus], kad i nedavar̃gę Erž.
įvar̃gti NdŽ, DŽ1; N, M
1. intr. KŽ smarkiai pavargti, pailsti: Įvar̃go brolis dideliai, kol atvažiavo blogu keliu J. Neįvar̃k labai šiandien, rytoj reiks didelė kelionė keliauti Š. Par dieną, kol nusikasiau lig Plungei, gerokai įvargáu Slnt. Įvar̃gusi buvau dikčiai Varn. Tep įvargaũ, tep įvargaũ, kad rankos kojos dreba Mrj. N’išpasakytai įvargaũ su tais vaikais Gs. Įvargęs naktį kūnus belaidodamas, kaži kumet atgulė pakaičio savo pastogė[je] M.Valanč.
| Pareini, rūpi pasėdėt – rankos invar̃gsta Aln. Nelaikyk krapšo, įvar̃gs rankos Rdn. Lakstyk basa, tai ir kojos įvar̃gs Slm. Įvargusios akys nebesekė rankraščių A.Vencl.
| prk.: Ranka įvar̃go (nesinori nieko daryti), nėko [girtuokliui] nebdaro i nebsako Krš.
| refl. Š, KŽ.
| impers.: Kaip tenai skalbti įvar̃gdavos! Krš.
2. intr. vargstant sumenkti, sunykti: Kare buvo, didliai įvar̃gęs buvo žmogus Sd. Išganytojas tuokart turėjo tikt trisdešimtis trečius metus amžiaus savo, bet didžiai įvargęs bemokydamas žmones senu rodės M.Valanč.
3. tr. sunkiai uždirbti, užvargti: Kiek žmonys vargsta, kol įvar̃gsta, kol uždirba turtą Ms.
išvar̃gti Rtr, KŽ, DŽ1
1. intr. Sut netekti jėgų, labai pavargti: Išvargaũ, paklibėt negaliu Klt. Aš, matai, buvau išvar̃gęs, nemiegojęs Žr. Būsi išvar̃gęs iš darbų – užmigsi, nebjusi Kl. Šitiek kelio stačiom – išvargsti̇̀, pabaiga Slk. Jaučiausi išvar̃gęs iš kelionės NdŽ. Vaikščiok i vaikščiok, kaip išvar̃gsi, geriau miegosi Rm. Žvejai išvar̃gę, keturias paras buvo int jūra Plng. Vakare atsigulu, noriu miego pardien išvar̃gęs Kp. Ing vakarą ižvargsti̇̀, kap paršas inlendi ing lovą Drsk. Pas uogas kažkap daugiau išvargsti̇̀ Vrn. Išvar̃gusį geltonoja nuo kiaušinienės gali stvert Klt. Jau jūs gulit kap pėdai vakare išvar̃gę Srj. Jei šitoji (Marija) tave užturės, tad neparpulsi, jei tave toji apgins, tad neižgąsies, jei tave pralydės, nėmaž neižvargsi DP400.
| Suremta dieglių, [motina] klajojo išvargusiu žvilgsniu po kambarį S.Zob.
2. intr. vargstant sumenkti, sunykti: Labai buvo baisiai išdžiūvusi, išvar̃gusi Žd. Iš plieno (nelaisvės) išvar̃gęs grįžo Dglš. Jis (V.Krėvė) buvo išvargęs, susenęs, apsirengęs kaimiškais kailinukais rš.
| Jose (duryse) pasirodė nedidelio ūgio, išvargusio veido moteris rš.
3. tr., intr. NdŽ vargstant išgyventi, išbūti: Sunkiai, vargingai gyvenom, teip ir išvar̃gom Kvr. Varge palikau mažas, be tėvo reikėjo išvar̃gti Žlb. Ižvargsi̇̀ žiemą, bus lengviau Drsk. Ką padarysi! tuos metelius kaip nors išvargsime LzP. Gal ir išvar̃gsma šią žiemelę KlbII7(Lkm). Tą vasarą išvar̃gom, pradėjom pragyventi Vn. Gal kaip išvar̃gsma tus metus, kitą metą turėtumiam į savo [trobą] įeiti Rdn.
4. intr. kurį laiką kankintis: Išvargáu aš ilgai su ta koja Trk.
5. intr. kurį laiką turėti rūpesčių, sunkumų, nepatogumų: Dešim metų išvargaũ su besispardančia karve Krs. Pati papuolė, vienas [vyras] su vaikais penkius metus išvar̃go Krš.
6. intr. kurį laiką sunkiai, vargingai dirbti: Visus metus ten išvargaũ Š. Tuos tris metelius reikėjo [pas ūkininką] išvar̃gt Slv. Kap aš dar tris savaites išvargaũ, tai sakiau ir gyva neliksiu Pv.
7. tr., intr. baigti sunkiai, vargingai gyventi, skursti: Jau ji išvar̃go savo dienas, visus savo vargus Š. Ai vargios vargios mano dienelės, kada aš jas išvar̃gsiu JD31. Vargom vargom, išvar̃gom, ir išejo gerai Sd. Paaugo vaikai, išvar̃gov, daba nė kokios bėdos Lnk.
| refl.: Dideliai vargau ir išsivargáu – dabar gerai gyvenu Vkš. Kada išsivar̃gs tas žmogus Dg. Vargstu vargstu, kada aš čia išsivar̃gsu Rdn. Vargo, kol ten (į dangų) išsivar̃go Krš.
8. tr. K, BŽ82 baigti, iškęsti (vargą): Jau, rokuok, pusė vargo i̇̀švargta Skdt. Išvar̃gom visa, kas buvo LzŽ. Mano darbas, mano vargas, aš išvargaũ Adm. Kumet būs galas varguo, kumet reik išvar̃gti End. Ko mun dabar nedžiaugties: vaikai paaugo, esu savo vargą išvargusi Vkš. Septynių metų mirė, jau visą vargą išvar̃gęs (paūgėjęs) Rdn. Ot vargo tai turėjau daug, o kad ne tėvulis, tai nežinia kada būčia tą vargą išvargęs V.Piet. Oi varge varge, vargeli mano, ir kada aš tave jauna išvargsiù? DrskD214. Kad aš užaugsiu, bernytį gausiu, tai vargužį išvargsiu NS285. Kai atsigulsi krikštan suolelio (mirsi), tada išvargsi̇̀ didį vargelį (d.) Tvr. Kiek vargelių išgivargai̇̃, kolei mane užauginai (rd.) Jž. Mano vargelio su žirgu neapjosi, mano vargelio kalaviju nesukaposi – mano vargelis, tetužėle, neišvargstamas V.Krėv.
9. tr. vargstant ką pasiekti, padaryti, parengti: Čia cielas gektaras buvo [šlapios pievos], tai kolei išvargsti̇̀ (nušienauji) Vdn. Skalbiau visą pavasarį, i šiaip teip išvargaũ Jrb. Jau duktė išvar̃go duoną, t. y. išminkė J. Aš tuos skyrius visgi išvargaũ tris ar keturis rušiškai Žž. Kad ana kaip norintais tus aštuonius [skyrius] išvar̃gtų! Krš. Kažin ar aš kada išvargsiù šitą savo žodyną Š.
| refl. tr.: Tai ir jūs išsivar̃got sau naują butą? Vrn. Šitą laipsnį tu kruvinu prakaitu išsivargai rš. Vargau vargelį visas viekelis, ir išsivargaũ šelmį bernelį (d.) Ndz.
ǁ sunkiai, didelėmis pastangomis išauginti: Par žiemą tas karves išvar̃gsma – parduosma Rdn. Čia mano išvargtà karvė, aš ir pasimsiu Skdt. Gal išvargsi̇̀ tu juos, šituos paršelius Klt.
| refl. tr.: Vaikus visus išsiauginau, išsivargaũ Prn.
10. intr. Up išsistovėti, išsigulėti, išsiklojėti: Lentos jau išvargusios – antrus metus gulia padėtos Rs. Šitos lentos tikrai jau netrūkinės: lentpjūvėj jos kiek gana išvargo Prn. Baldam reikia išvar̃gusio medžio Brb. Linai da neišvar̃gę, spalio nemeta Ll. Jau išvargę linai: reik kelti Šts.
11. intr. Trg patirti neigiamą poveikį, būti ilgai neigiamai veikiamam: Čia išvar̃gęs (išlytas) šienas, greit išdžius Mrc. Tas šienas toks išvar̃gęs, turėtų negest Snt. Elksnyne šienas labai išvar̃gęs Gs. Rugiai tep išvar̃gę, laikas pjaut Alk. Kol buvo naujos, sandarios durys, o dabar išvar̃gusios, šaltis eina Erž.
nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324
1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargsti̇̀ Žeml. Jug esi par savaitę nuvar̃gęs su darbais Plt. Pajudu kiek, tai tik nušylu, nuvargstù, i viskas KzR. Regis, i nuvar̃gęs, i nemiegojęs, muzika aždūduos – kojos pačios eina, nejauti žemės po kojom Švnč. Katras nuvar̃gęs, tas noria miego LKT312(Rk). Visą dieną dirbu, nuvar̃gus ateinu ir atsigulu Lel. Jau nūvar̃gusi teip, kad šiaudas po kojų velas, i gali virsti Varn. Vakarais, nors kaip būtų buvęs nuvargęs, brostveles atkalbėti gebėjo M.Valanč. Baisiai nuvargsti sėdėdamas [prie ratelio], jeigu gauni išeiti vakare ar dieną – atsigauni (kalbėjo moteris) Sk. Nuvar̃gus, nėr kada ką pasidaryt, stuba kai kiaulininkas Jrb. Žmonys be miego buvę labai nuvargę ir prie to dar su bizūnais buvę tankiai čestavoti Sln. A tu nuvar̃gęs, a tu nenuvar̃gęs – be dainos nebuvom Jnšk. Tu mano motynėlė, močiutė sengalvėlė, gana pailsai, gana nuvargai̇̃, lig mane užauginai JV1017. Eikit manęsp visi, mielieji darbinykai mano, kurie nuvargot dirbdami toj vynyčioj mano MP94. Ten (po mirties) neteisingi nustoja baimę gimdę, ten ilsisi siela nuvargę, ten didelis ir mažas lygus yra V.Krėv. Kiaulė teip priėdė, kad nuvargo, atsigulė ant šono ir ėmė sunkiai kriokt LTR(Ant).
| Nuvargo kūnas ir siela. Neišgaliu daugiau V.Krėv. Kitą kartą taip rankos nuvargsta, kad ir skarelę sunku užsirišti J.Marc. Neberymok ant rankelių, nuvargs tau rankelės LTR(Pg). Man visi pašaliai (sąnariai) nuvar̃gsta, aš noriu miegoti i miegoti Yl. O buvau greitas ir nemaniau, kad in senatvės kojos mano nuvar̃gs Upn.
| Žiemelis (vakarų vėjas) puta par pietus, vakare ans nuvar̃gsta Prk.
^ Nuvargaũ kaip rugius pjovus Dbk. Nuvargo kaip pas mergas LTR(Jnš).
| refl. impers.: Apie namus tuntuojant labai nusvar̃gsta, rūpi pasilsėt Sld. Nusvar̃gt tai nusvar̃go, ale ką padarysi, kap atsigulsi, i atsigulta Švnč. Dienos laike važiuojant [traukiniu] taip dideliai nenuvar̃gstas Krš.
2. tr. nuvarginti, nuilsinti: Galvą nuvargęs J.Jabl. Jau priverčiau patalų pilną lovą, o vis skundžiasi šonus nuvargęs A.Gric.
3. intr. sumenkti, išsekti, sunykti: Dieną dirbo, naktį mokės, i dabar nudžiūvęs, nuvar̃gęs Grž. Neatrodo teip senas, ale toks nuvar̃gęs Yl. Arkliukai buvo labai silpni, nuvar̃gę, mažai tų pašarų buvo Sk. Ienose įkinkyta bloga, nuvargusi kumelė rš.
| prk.: Ilgai dirginami organai ar audiniai nuvargsta V.Laš. Ans toks tebuvo nuvar̃gęs upalis, tai iškasė kanalą Pln. Nuvargusios kaip ubago terbos LTR(Grk).
4. intr. prastai išaugti, nuskursti (apie augalus): Tos bulvės mūsų i nuvar̃gusios, reiks salietruot Jrb.
| part. praet.: Vienam šone kopūstas nuvargèsnis Plv.
5. intr. SD193, LL325 nuskursti, nusmukti, nusigyventi: Jau buvom nubiednę, nuvar̃gę, negali čia viską išpasakoti Šts. Liūdni laikai tokie buvo, žmonys nuvar̃gę, nubuvę Sd. Nuvar̃gę dvarininkai buvo tę Žg. Tie vaikai visi tokie nė[ra] jau teip gatavai nuvar̃gę Pln. Del kelių kapeikų aš nepralobau, nė nenuvar̃gsiu Gs. Manęspi sueikitės, kurie este apsunkinti, nujievargę, ištroškinti, manimp ataušinsitės KN186. Anas dėl mūsų nuvar̃gusių žmonių ir dėl ižganymo mūsų teikės nužengt ižg dangaus DP5. Pagivyzdėk, Pon’, meilinga akia savo ant žmonių, badu nuvargusių MKr42. Kokieg tenai prajovai bus, kad teip daug kunigaikščių, karalių, ciesorių, monarchų akyse visų žmonių ir angelų stosis nuogi, virpėdami ir ižgąsčio pilni, be pompos ir be vieno tarno mažiausio, patys, nuvargę, nuog visų prastoti, po akimi ano dangujęjo teisaus ir vis reginčio sūdžios DP8. Dvasia Viešpaties … nusiuntė mane … apisakyt išliuosavimą kaliniamus ir šviesą akliemus, nuvargusius išleist and valnasties, apisakyt mieluosius metus Viešpaties Ch1Luk4,19. Darbininkas artojas, jei per nesitikėtą kokią nelaimę arba per neužderėjimą javų nuvargtų, tuojaus gaus pagelbą pas savo prietelius Rp.
| Kalbai ir dvasiai sunykus, nuvargo ir visa mūsų giminė A1883,90.
^ Kušančiasis prakunta, slinkasis nuvargsta S.Dauk.
6. tr., intr. baigti sunkiai, vargingai nugyventi: Taip i nuvar̃go taip skersoms į viens antrą žiūrėdami Akm. Aš nebžinau, kaip dabar bereiks nuvargti, kaip bereiks numirti Slnt. Tat jau gyveno, vargo i nuvar̃go savo amžių Pln. Reik išvargti, reik tą amželį nuvar̃gti, pabengti i munie, i visims End. Kaip aš nuvar̃gsu, kaip negalėsu [dirbti] Krš.
ǁ refl. ilgai vargus nusibaigti: Ka nėko nebūčiu turėjusi, būčiu nusivar̃gusi Rdn. Gal teip nusivar̃gsim, nieko nesulauksim Ėr. A išsivargsu, a nusivar̃gsu – viens iš to dvejo Rdn. Tėvas nusvar̃go dusu, ir ašiai nusvargsiù Adm. Šuo vienu sykiu nukentės savo, bet Juozas ilgai, rasit, vargs, kol nusivargs LzP.
| prk.: Vargo ta Lietuva i nusivar̃gs kumet Krš.
7. refl. tr. baigti kęsti (vargus): Nusivargęs vargus N.
8. tr. NdŽ vargstant ką nudirbti, padaryti: Kol žmogus visus laukus nuvargsti̇̀, ir pečiai supunta Krtv. Viena tokius plotus linų nuvargaũ, nulinkesčiavau Ds. Reikėta gi mūsų sklypelį nuvar̃gtie Skp.
| refl. tr.: Viską nusišveičiau, nusivargáu, švaru Krš.
9. intr. išsistovėti, išsigulėti: Jeigu iš nenuvargusių lentų suklosi grindis, tai tik vieni plyšiai bus Rs.
pavar̃gti, -sta (pàvargsta Rod), -o K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD192,115, H, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, Ak, M, L
1. intr. LzŽ netekti jėgų, pailsti: Perdien sodinom bulbas, tai pavar̃gę kap autakojai Dsm. Lietus, griausmas – burnosą užsiskleidęs i kenti, miegti pavar̃gęs [naktigonėje] Pšš. Ale pavargaũ [pjaudamas rugius] nuo saulės ligi saulės Krk. Pavargsti̇̀ viškum [ausdama], rytą atsikeli ir vėl eini Kpr. Duodi duodi su kultuvėm (kočioji drabužius), tai pavargsti̇̀ PnmŽ. Pavargsti̇̀, toli kad reik vaikščiot Erž. Kelionėje pavargęs LL319. Pareisi rytą, ka nebnorėsi nėko, tiek pavar̃gęs būsi Lk. Kad ir pavargstù, vėl atsilsiu ir einu darban Krs. Nuleipai pavar̃gusi ir gulk, atilsėk J. Seniau linksmesniai žmonės būdavo, nu, matyt, ne teip pavar̃gdavo Kp. Pavargtū̃te perdie pagrėbę Ad. Pasėdžiu – pavargstù, ir gulėt pavargstù, jau nestipri visai Pv. Pri darbo tiek neliūb pavar̃gti, kiek dabar pavargstù atsisėdęs Sd. Kai pavargstu, tai man visus sąnarius maudžia KlbXXX(1)37(Rdm). Niekas tave neatjautė tarnaujant – a tu pavar̃gus, a tu ką, tiktai dirbk Pšš. Vienoj rankoj sviestas, kitoj rankoj kiaušinių kašelė – eini ir nepavargsti̇̀ Tvr. Pavargstù, akis biškį sudedu, šviesu pasdaro Sdb. Aš visą naktelę akių nesudėjau, pavargaũ, ė reikia krutėt LKKXIII117(Grv). Pavargaũ: parejau dūšią rankoj nešdama Pv. Jau sunku, pavargaũ: ir petys sopa, ir ranka sopa Nmč. Pavargsti̇̀, nuilsti, ir niekas nebemiela Šmn. Jaunas pavargsti̇̀ ir vėl greit pasilsi Pl. Jau ana pavar̃gusi, susirūpinusi, gal burną išgėrusi buvo, užmigo smarkiai Varn. Kartais prigulu pogulio, kai pavargstù Krs. Dirbi – pavargsti̇̀, valgai – pavargsti̇̀, atsiguli – pavargsti̇̀, pavar̃gęs i pavar̃gęs Erž. Marti tura niekada nepavar̃gti ir [visada] galėti Krš. Kariauti ir medžioti mes niekuomet nepavargę V.Krėv. Šv. Mykolai, nepavargstąs apgynėjau žmonių Dievo! brš. Pagaliau žirgas teip pavargo, kad negalėjo net pasijudint ir sustojo LTR(Aln). O arkliukas toks mažučiukas, pavar̃go, nebegalia pavežt Pnd. Kad ir važiuoja kasdien, vis tiek arklys gražus ir nepavar̃gęs Skp. Kad dykesniai arkliai, tai važiuodavom [į bažnyčią], o kai arkliai pavar̃gę, tai tada pėsčios [eidavom] Šmn. Miške kiaulės pavar̃gę gulia kaip lapai Slm. Tie mažiukai ėriukai i pavar̃gsta – nešam juos Pšš.
| Suki ir suki [girnas], viena ranka pili [grūdus], kita suki, da apmainai ranką, ogi pavar̃gsta rankos Kp. Kol išdaužai tais spragilėliais tu tu tu, tu tu tu, rankos pavar̃gsta Mšk. Kai daugiau pasėdžiu, kojos pavar̃gsta Vlkv. Kojėms nebgaliu, o ka atsisėdusi, kojos nepavar̃gsta Yl. Rankos nelabai stipros, kojos irgi greitai pavar̃gsta Ob. Teip pavar̃gsta akys, nieko nesimato, kaip par dūmus Kvr. Gal ir geri akuliorai nebe ką rodytų, kad akys jau pavar̃gę Kp. Ir pavargo galvelė nuo sunkaus rūpestėlio LTR(Dkk). Vakar buvau drūtesnė, jau pavar̃go galva Gg. Pavargo mūsų kojos, pavargo mūsų širdys be Nemuno pakrančių, be tėviškės kelių B.Braz. Jo balsas buvo prikimęs, pavargęs J.Balt.
^ Pavargaũ, net akyse raibsta Msn. Pavar̃gęs kai šuo LKT125(Bt). Pavargaũ kap šunelis Mrj. Pavargaũ kai rugius kirtęs Sdr. Pavargaũ lyg kalnus vertęs, medžius rovęs Dkš. Tei[p] pavargau, rodos, kalnus verčiau LTR(Šmk). Šoki šoki [vakarėlyje], pavargsti̇̀ kaip šieną pjaudamas Antš. Pavargaũ kaip akmenis ritinėjęs Grk. Pavargaũ kap jautį į kalną nešęs Vlkv. Pavar̃go kaip varlę į kalną ginęs Šv. Dėl kvailos galvos kojos pavargsta LTR(Vdšk). Šuo kada lo[ja], nepavar̃gsta nėkados Kltn.
| refl. impers.: Senam nebė[ra] pilnos sveikatos, pavar̃gstas Pvn. Senatvia – pavar̃gstas Krš. Senas daiktas, juo pavar̃gstas Krš. Pavar̃gstas i su mašina važiuojant Krš.
2. tr. nuvarginti, pailsinti: Rankas pavargaũ Rk. Taip nesėdėk – kojas pavargsi J.Jabl. Kojas, galvą pavargau J.Jabl. Ir mes dažnai pavargstame kūną ir dvasią A.Sm. Grįšite namon pavargę kūną, tačiau pakilę dvasią A.Sm.
3. intr. Q40, H156, R, R32,362, MŽ, MŽ42,486, Tat, ŠT327, Kin nuskursti, nusmukti, nusigyventi: Turtingasis veik gal pavar̃gti K. Jis visai pavar̃gęs KII286. Gyveno kartą senas žvejys, jis buvo toks pavargęs, kad vos galėjo išmaitinti save, pačią ir trejetą vaikų J.Balč. Pirmiau gerai gyveno, dabar pavar̃go Vlkš. Pasunko čėsai, ir todėl pavar̃gome J. Į pradžią gerai buvo, o paskui pradėjo gert i pavar̃go Smln. Kai piningų vertė nukrito, miesčionys pavar̃go Plšk. Gyvenę du kaimynu – viens turtingas, o antras pavargęs BsMtII194. Ir atsitiko, kad tėvas Karnelis pavargęs begaspadoriaudamas I.Simon. Anas jį padarė pavar̃gusį Pb. Pavargęs butelninkas su savo pačio dukterim bei sūnumi gyveno LMD(Gumbinė). Kitas pavar̃go, kitas pralobo su ta šmukleryste Pgg. Dar kur tėvų pavar̃gusių būta, tai vaikai geresni buvo Ml. [Daukantas] mirė beveik nieko neturėdamas, visai pavargęs M.Birž. Pavar̃gus pavar̃gus žmonelė, skuduru galvą apsisupus Skr. Pavargusių penėtuvė SD365, Sut. Girdėjai, ką bylojo ponas tamui pavargusiam žmogui MP77. Eš esmi vyras pavargęs, kursai rykštę jo keršto regėti turiu BBRd3,1. Neprastok prieteliaus pavargusio, jeib su juo gautumbei džiaugtisi anam gerai pasivedant BBSir22,28. Nesang aš rudulis ir pavargęs esmi, nuog visų žmonių apleistas PK77. Štai mes pavargusios žmonės, o nupuolęs sutvėrimas tavas PK26. Girdėjom apie mūsų mielą Poną Jėzų Kristų … daug stebuklų dariusį ir visokias pavargusias žmones, jop šaukiančiąsias, pagelbėjusį BPII5. Čiag jau pavar̃gusi moteriškė galėjo abejot apie tai, ką pirm nuog žmonių girdėjo apie Viešpatį DP116. Kada žmogus pavargsta, tada jis išmoksta, kaip Dievo prašytisi, kaip griekų liautisi BPII478. Tikėjimas pavargusių jų neprapuls ant amžio Mž522. Darykiat tiesą pavargusiam ir siratai bei pašokiat pavargusiam ir pristokusiam BPII502. Ar didis darbas yra poterėlių sukalbėt, duonos riekelę pavargusiam duot, dienelę kurią pasnykaut? SPI367. Buvo kolūkelis pavar̃gęs Krž. Hemath ir Arpad (miestai) pavargo, anys nusigando BBJer49,23.
| Tasai gražus ir brangus vardas mumus žmonėms tiekam dera, jog ne liežuvis, nei širdis mūsų šiame pavargusiame gyvenime vis negal atsiekti BPI135.
| Didžiai pavargęs daiktas yra visų žmonių gyvenimas nuog užgimimo iš kūno augyvės iki ing žemę pakasti tampa, kuri mūsų visų augyvė yra BPII104. Lapės tur duobes ir paukščiai tur lizdus po dangumi, bet sūnus žmogaus netur galvos savo kur pakišti. Bet Kristus tyčiomis tokiu pavargusiu būdu norėjo pirmąjį kartą svietui pasirodyti BPI9.
^ Kas vogs – nepralobs, kas ars – nepavar̃gs Pln. Kas ars, tas nepavargs S.Dauk. Dirbsi – nepavargsi, vogsi – neišloši LTR(Grk). Ardamas nepavargsi, vogdamas nepralobsi LTR(Šl). Ožka – pavargstant, ožka – pralobstant J.Jabl. Kaip pralobsim, tai giedosim, kaip pavargsim, tai beverksim M.
| refl.: Regėk, o pavargęsis žmogau, meilę maną prieš tave DP206.
4. intr. sunkiai skurstant pagyventi: Pavar̃gom, arkliai labai dvėsė, matėm vargo Adm. Man rodos, tegu pavar̃gsta: visi prabūva [armijoje], prabus i jis Mžš. Tas šešias savaites pavar̃gom, nenorėjėm toliau, bijojėm, ka neišvežtų į Vokytiją Lž. Taigi ir man, pavargus pulkelį metelių, prireikė mirti rš. Pavar̃gt tai pavar̃gom ir alkani buvom Smln. Šeimyna didelė, tai pavar̃gom Adm. Nu i teip ana pavar̃go pusantrų metų i numirė Krt.
5. intr. turėti kiek rūpesčių, sunkumų, nepatogumų: Ir tėvai pàvargsta, ir jis pàvargsta, kolei išsimokina Dbč. Gana pavargai, gana pailsai, kol mane užauginai LTR(Brž). Tepavar̃gstie, žinos kaip gyventi Krš. Nu tai jie teip jau pavar̃go, kol susirado [nuotakas] Pn. Da pavargaũ dikčiai: buvo Prienuose teismas keturis kartus, Marjampolėje – du kartu LKT231(Prn). Pavar̃go su [paralyžiuota] motka dukteres Drsk. Jau katros motriškos vienos buvom, jau reikėjo gerai pavar̃gti Yl. Pavargti už brangią tėvynę – gražu! Mair.
^ Dabar pavargsma, paskiau turėsma Up. Pirma reik pavar̃gti, tai po tam džiaugties Ldv. Be aukso apseisi, bet nemaža pavargsi KrvP(Mrk). Nepavargęs nebaigsi vieko Švnč.
6. tr. iškęsti, iškentėti (vargą): Dar tu pavarki didžio vargelio (d.) Kp. Jos ryteliai nemigdyti, o vargelis nepavargtas KrvD161. Kad išeitų tėvutėlis, man vargelio pavargtų̃, kad išeitų motinėlė, mane gailiai apverktų (d.) Sug.
7. intr. būti menkam, blogai išaugti: Miežiai truputį pavargę Trs. Mažesnis augalėlis – pavar̃go Dg.
8. intr. kurį laiką klojėtis (apie linus): Ar linai dar neužtektinai pavar̃gę? Skr.
parvar̃gti intr. NdŽ, Pg sunkiai, vargingai parvykti, parkeliauti: I jojau, i varinas [senu arkliu] ejau, šiaip taip parvargáu Pvn. Vis šiap tep parvar̃gsim namo Al.
pérvargti Š, DŽ1, KŽ, pervar̃gti NdŽ
1. intr. per daug nuvargti, pailsti: Pérvargau, kol šitą ložę išpjoviau Sdk. Pérvargau, kol atatęsiau namo karvę Skdt. Eini vakare namo, pérvargęs, valgyt nebegali Kvr. Pérvargau pérvargau, par naktis in [ligonės] lovos riūčiu Slk. Aš párvargusi, aš tris naktis nemiegojau Rdn. Dabar mes parvar̃gę, akys merkias – ką gi te senas žmogus prie televizorio bekarksosi Mžš. Parvar̃gęs miega kaip užmuštas Mžš. Kai pérvargstu, tai ir šnekėt tingiu Sdk. Bijau, kad nebūtum parvar̃gęs, sušalęs Krs.
2. intr. kurį laiką sunkiai, vargingai išbūti, pragyventi, prakentėti: Per žiemą šiap tep pérvargom senose stubose Gs. Aš praėjusią naktį šiaip teip pérvargau Pc. Vis kaip vargsi, teip pervar̃gsi, kad ir be lubų [gryčia] Slm.
^ Jei gyventina – pergyvens, jei vargtina – pervargs PPr115.
3. intr. kurį laiką turėti rūpesčių, nepatogumų, pravargti: Dabar jiedu pervargo visus metus BsPIV72(Brt).
4. tr. perkęsti, ištverti, atlaikyti: Vargau vargau, šiap tep pérvargau tą ligą Vrb. Anus karas perejo, pérvargom viską, ir va, nū gyva Sn. Per karą kiek pérvargom, kiek matėm visko Brb.
5. intr. per ilgai gulint susigadinti, persiklojėti (apie linus): Linai begulėdami pérvargo Žlp. Jau párvargę linai, valakna lūžta Ll.
pravar̃gti NdŽ, DŽ1, KŽ; LL182,186
1. tr., intr. J, Ad vargstant prabūti, pragyventi: Kap aš pravargsiù viena, die Drsk. Pravargsti̇̀ dienelę, ir gerai Dkš. Peržiem pravar̃gsim, tuščia jo Pv. Su juo gražiai gyvenimą pravargom S.Zob.
^ Jei gyventina – pragyvens, jei vargtina – pravargs S.Dauk.
| refl.:
^ Jei gyventina – prasigyvens, jei vargtina – prasivargs LTR.
2. intr. Dj kurį laiką turėti rūpesčių, sunkumų, nepatogumų: Keturius metus pravar̃go su ligoniu Krš. Su karve būtau pravar̃gus Drsk. Pravar̃go dvidešimt metų i metė [vyrą] Pj. Pràvargta [kelionėje], ir nieko neapsipirkau DrskŽ.
| refl.: Per naktį prasivargaũ, ir gerai Prn.
3. intr. kurį laiką sunkiai, vargingai dirbti: Aš čia pravargaũ, pradirbau, – kap čia dar uždėt kitam tas sunkumas Dg. Ilgus metus pravar̃go, nieko gero nematydamas Sb. Mokytoju pravar̃go penkius metus, nuejo į pabriką, daba ponas Krš. Pravargsi̇̀ nuvažiavęs dvi dienas ir kažin ką atsiveši Slm.
4. tr. prakentėti, atlaikyti: Teip reikia pravar̃gt daug vargų Ėr. Karus pravar̃gom, ir vėl gerai Dkš. Vargau aš gyvenime, net keturis karus pravargaũ Upn.
5. intr. sunkiai prasikurti, prasigyventi: Buvo pravar̃gę jau, pragyvenę, bet sudegė Šts.
6. intr. sumenkti, sunykti: Pravar̃gs mano namai [be manęs] ir mano kiemas DrskŽ.
privar̃gti Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; D.Pošk, LL92
1. intr. J netekti daug jėgų, priilsti: Privar̃gsta šienautuvis per visą dieną LzŽ. Privargaũ, net akysu žalia, tamsu Plš. Teip privargaũ, kojos tik riečias Žl. Vargau privargaũ, nor ausį pjauk Slk. Privargai̇̃, vaikel, visą dieną an kojų Krč. Privargaũ, šlapias visas Ob. Oi kad privargaũ, ir akys aptemo, reikia pasiulsėt Rk. Einu kaip virvė paskui ratus privar̃gus Slk. Einu einu (dirbu) viena, privargstù, niekas nepadeda Klt. Privar̃gdavai pardien, grėbi šieną, visa Č. Ojė ojė, kiek aš privargau tą dieną! Šk. Po tokio darbo ne dyvas ir privar̃gt Sv. Nueinu prie durų, sugrįžtu privar̃gus Lel. Būdavo, an pečiaus užlipa [bobutė], ojojoi, sakant, kaip pridusau, privargaũ, misliau, kaipgi čia galia būt, an pečiaus užlipt ir privar̃gt Kp. Pačiudu dirbsiatav, privar̃gsiatav Brs. Baisiai privargau su tom bulbom KlbVI102(Mlk). Kas čia yr, kad privargstù šiemet Sdk. Jau Amilia privar̃go prie šieno, baisiausia privar̃go Slk. Darbe privar̃gęs, jam neberūpi kad gal niekas Skp. Tolybė tie cukriniai: privargsti̇̀ tuo nuėjimu, ne tuo darbu Mšk. Bais bagoti tie broliai buvo, privar̃gsta, būdavo, pinigus beskaitydami (iron.) Svn. Vargšelės [bitės] taip privar̃gusios Všv.
| Po vakarienės mes abu su tėvu einam gult: rankos privar̃gę, noris pasilsėt Ukm. Davė rankon kokia sopė, rankos nėr, privar̃gsta ranka Klt. I tas plūkimas [linų] kaip sunku – rankos privar̃gsta Škt.
^ Arklys ir tai privar̃gsta, o žmogui nėr ir dyvo Trgn.
| refl. impers.: Prisvar̃gsta i vaikui pardien – eina eina Klt. Prisvar̃go, kojos sopa Slk. Prisvar̃go jau, nedaturėsme Mlk. Jau kaip prisvar̃gsta prie šieno! Slk.
2. intr. pakankamai, daug patirti skurdo, sunkiai gyventi: Privar̃gom mes padegę LzŽ. Mama privar̃go viena [tėvui mirus] Všv.
| prk.: Jau kiek privar̃go Lietuvelė, kiek visa ko primatė Krš.
| refl.: Prisivar̃gę, prisikentėję par visą šį gyvenimą, numirė A.Baran.
| impers.: Kap jau prisvar̃go [pirkiai sudegus] Žrm.
^ Jei gyventina – prisigyvęs, jei vargtina – prisivargs B.
3. intr. daug, ilgai, pakankamai turėti rūpesčių, sunkumų, nepatogumų: Labai privar̃gom su tom bitelėm Kp. Privargaũ su tom bulbom Vdn. Atameni, kiek privargai̇̃ su maniem, kol atejom namo Aln. Kiek privargsti̇̀, kol paršus užaugini, kol juos reikia skerst Jrb. Nabagė! kiek tu privargai, pakol prilipei lig viršūnės, ir kas iš to naudos? Blv. Anys ir užmigo privar̃gę Ker. Kiek [tam žmogui] teko prišalti, privargti, kol pasiekė miestą rš. Kiek aš tų maišų prikilojau, kiek mano pri̇̀vargta Pg. Kiek ana privargo až savo seserų KlbIV80(Mlk). Kiek privargaũ až tavęs Dglš. Daug privargsta mūs berneliai, kol suranda sau mergelę LTR(Brsl).
4. intr. daug, pakankamai sunkiai, vargingai dirbti: Kiek tos motinos privar̃gsta, nėkas tiek neprivar̃gsta Sd. Kiek aš beprivargaũ, vyras tai nepadėjo Č. Kūlėm naktim klaimuos, Jėzau, mes va tokio amžiaus kiek privar̃gę Kp.
| refl. KII117, K: Gana šiandien prisivargom N. Kiek ta jo motina prisivargo po tuos laukus J.Paukš. Juk permier mes, bėdžiai, ant laukų prisivar̃gom K.Donel.
5. tr. S.Dauk prikęsti, prisikentėti (vargo): Privar̃gti vargo NdŽ. Aš nesu nėkame tarnavusi, aš tiek vargo esu privar̃gusi Trkn. Daug vargelių privargau NS181. Sakau: kas pri̇̀vargta, tai ne Dieve duok! Snt.
| refl. tr. S.Dauk: Savo vargo prisivargstu aš ir be jūsų vargų J.
6. tr. baigti sunkiai, vargingai nugyventi, išvargti: Dar̃ gyvenimas mano pri̇̀vargtas Kpč.
suvar̃gti K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. intr. L netekti jėgų, pavargti, pailsti, nusikamuoti: Suvar̃gsta žmuoj an senystos LzŽ. Suvar̃gsta ana lig ašarų Vdk. Bevažinėdama teip suvargstù, kad nebesinori nieko Krs. Parvažiavau teip suvar̃gus, teip suvar̃gus – niekas nedaryta Mžš. Suvisu dar nesuvargaũ Šlčn. Ejom nuo Aknystos, suvar̃gom, subuvom Kvr. Sudulkėję baisiausiai, suvar̃gę važiuo[ja] Pln. Sugrįžo visas suvar̃gęs, prisikamavęs, bet linksmas Krs. Jis (elgeta) buvo labai suvargęs, tai atsisėdo netoli dvaro namų pasilsėt LTR(Šil). Vakare labai suvar̃gus buvau, neparvedžiau avelių Šd. Lietuviai, keliu suvargę, pirmu gurti, paskuo šalin skrieti pradėjo S.Dauk. Daba[r] žmonys suvar̃gę su tais valdiškais darbais Krž. Vargšai bėgo tokie suvar̃gusys Pln. Vaikai savo vargais suvar̃gę Grd. Pagaliaus vienas nestengdamas vis apgalėti, suvargęs namų kerštais, įpuolė į rūpesnį ir mirė S.Dauk.
| Nebeištariu, liežiuvis suvar̃go Sdb. O dabar kojos ir apent suvar̃gusios, senatvia jau Trkn.
| prk.: Vis išmetę, suvar̃gę dabar vyrai (juok.) Rdn. Pri kaimynų suvar̃gsta (įsigeria) karts vyraitis (juok.) Rdn. Ans protingas, tik su toms motriškoms suvar̃gęs (keičia žmonas) Plt.
suvargtinai̇̃ adv.: Nesuvargtinai̇̃ gal pareiti par visas bredmas sausu laiku Lk.
2. intr. išsikankinti: Skrandį operavo, didliai esu suvar̃gusi, sukentėjusi Yl. Rodos, negalėjau atsikelti atsisėdusi, tiek su strėnoms buvau suvar̃gusi End.
| refl.: Erkė galia įsisurbties – i tau blogai, susivar̃gsys! Krš.
3. intr. LL317,326 pasidaryti neturtingam, nuskursti, nusigyventi: Troba sena buvo, suvar̃gę tokie atrodėm Šts. Ta muno vaikas vis suvar̃gusi ir suvar̃gusi, nėkaip nepragyvena Užv. Dár nesuvargaũ Šlčn. Te jau toks suvar̃gęs bajoras, šlėkta buvo Sb. Jis taip suvargęs buvo, kad jau neturėjo nė ką pavalgytie (ps.) Brt. Aš visiškai suvargau, nebeturėjau nė kuo užsigavėt LTR(Grk). O tas Simas, jau brolis, kur pasiliko ant seno gyvenimo, suvargo ir subiednėjo taip greitai po atsiskyrimo DS217. Šį metą esu tiek suvar̃gusi nu tos statybos Tl. Po jų valdžia miestas povisam suvargo Jrk. Ieškojo savo suvargusių brolių ir mėgino juos ginti nuo prispaudėjų SkvApD7,27(komentaras).
4. intr. sumenkti, sunykti, nusilpti, išsekti: Po bėdų ir jis jau suvar̃gęs Mrc. Pasenę žmonys suvar̃gę LKT108(Tt). Jis toks suvar̃gęs yra, toks susilenkęs, susirietęs, gaila žiūrėt Jrb. Parvasar labai stipri buvau, o ant rudenio vėl suvargaũ Krs. Suvar̃gęs žmogus, labai negirdžia Bsg. Kai[p] aš suvar̃gus, tei[p] ta troba suvar̃gus Pžrl. Suvar̃go su tais vaikais beaugindama Pj. Suvar̃gsta iš jaunų dienų, pasku neturi kojų rankų Jnšk. Nuo to karto tas žmogus ėmė džiūt ir teip suvargo, kad vos laikėsi ant kojų LTR(Ant). Suvar̃gęs vaikas, suvar̃gęs, ir močia pasibaigus gatavai Slm. Ir tos kiaulės, kokios gi te, suvar̃gę visos Sb.
^ Suvargęs, sunykęs, kaip pleiskana rš. Suvar̃go, išseko kai šiekštas Ss.
| part. praet.: Mano metų daug katrų jau nebėr, o katras ir yr, tai da daugiaus suvargèsnis atrodo Ob.
| prk.: Mūs tas namas toks suvar̃gęs Vlkv. O tei suvar̃gom (didžiai įsirūpinom) su ūke: Jezau, tei atiduoda, tei ne žemę! Krš. Miestelis atrodė gerokai suvargęs rš. Suvar̃gusi žemė par kaitras, kaip pelenai, be gyvybės Krš.
5. intr. nuskursti, užnykti (apie augalus): Medis suvar̃gęs KII298. Man dar tas bijūnėlis yra, bet jis jau labai suvar̃gęs Jnš. Ka mat suvar̃go [gėlės], perniai nepatręšiau Sdb. Mėnulio nušviesti, tykiai stovėjo suvargę samanynų berželiai, mažaūgės pušaitės J.Balt. O pavakary jis (vėjas) tartum ir spalvas nulaižė nuo suvargusių želmenų ir miško dulksvą mėlynumą sugėrė M.Katil.
6. tr. baigti iškentėti (vargą): Tai totule manas, tai mieliausias, tai padabokie manų sunkų vargelių, tai tu padėkie o man jų suvargtie (rd.) Rod.
7. tr. sunkiai, vargstant ką padaryti, įsigyti: Uždirbom, supirkom, suvar̃gom visokio turto Mrj. Paki suvar̃gs, pastatis [namus], i numirs Klt. Vienas suvargaũ visus medžius iš miško Kp. Sugrėbiau, suvargau šieną Šts. Bambarduoja, griauja namus sùvargtus Gs. Daug darbo įdėjom, iki padarėm, iki suvar̃gom trobeles Vlkv. Čia valdžia nieko nepadėjo, viskas yra sùvargta žmonių Pgg. Jau ir remontus suvar̃gom Vvs. Mas neraštingi, kol suvar̃gom popierius [pensijai], praejo laiko Pvn.
| refl. tr.: Rudenį ką užsiauginsam, susivar̃gsam kokį paršą ir važiuojam į Rygą Akm. Buvau susivar̃gęs [pinigų], nusipirkau ožką Pgg. Numaus po kokį kilometrą [žąsiukai] – kol susivarysi, susivar̃gsi Krtn. Kol tus popierius gaunas, suvar̃gstas, kol tien valdininkeliai sutvarko! Pvn.
užvar̃gti Š, NdŽ, DŽ1, KŽ
1. intr. privargti, užilsti, nusikamuoti: Užvar̃gę žmonės būdavo, darbe prapuolę, ką beapsičystis Slm. Darbinykai tiej ažuvar̃gsta Dv. Ažvar̃gom abidvi su Valia, regis, visas [kūnas] kaip aptirpęs Slk. Užvar̃gsta ir tas vaikas beganydamas Krn. Tęsi tęsi, ažvargsti̇̀ ir nemiegi Ob. Užvargstù, nėra kada kur eit Drsk. Užvargaũ neišpasakytai Ktk. Ažuvargaũ suvis Dv.
| refl.: Ažsivargaũ, reikia atsilsinėt Aps.
2. tr. nuvarginti, padaryti mažai veikiančiu: Gana, nebežiūrėsiu, akys ažvar̃go Ob. Akelės užverktos, rankelės užvargtos, dėl to pažinom, kad tu siratėlė LTR(Auk).
3. intr. sunykti, sumenkti, nusilpti: Kūdikis užkvėžęs, t. y. užvargęs, į pilvą suaugęs J. Jis užvar̃gęs, jau nedaug pajėgia Kt. Ažvar̃gus Amiliutė suvis, darbuos ažsiplakus – ir namai, ir daržai, o gyvulių pulkas Slk. Ji atvažiavo užvar̃gus ir ligota Al. Kaip pati mirė, ans labai užvar̃go žmogelis Rdn. Jy te užvar̃gs, nebeažaugs sunkiai dirbdama Svn. Neažvar̃go nė vienas vaikas Dglš. Džiaugdavos gaspadoriai, kad aš (piemenė) dainuoju, linksmus piemuo, neažvar̃gęs Svn. Neturėjo ko ėsti, užvar̃gę tokie užaugo Rdn. Užvar̃gs vienas vaikas [paliekamas namie], pas’ėmiau kaiman DrskŽ. Ta vargšė, prieš laiką pasenusi, užvargusi prie darbo, svajojo apie laimę, apie meilę! LzP. Užvar̃gęs iš mažų dienų – i neatsigauna Vrn. Jis toks užvar̃gęs, mažytis Gs. Toks užvargęs, nugybęs, kaip milinė pirštinė M.Katil. Dievuliau manas, aukštulėliau manas, tai visą sa[vo] buitelę vargau vargau, kol žuvargaũ, kol nuskurau, nieko gero neregėjau (rd.) Asv. Užvar̃gusi karvė nemeta plauko Tl. Tokius užvar̃gusius [paršelius] pardavinė[ja], brokuoti kur Rdn. Lig šiol nešalta, viščiukai neužvar̃go Pc.
4. intr. užskursti (apie augalus): Kap žiūrai, tai nekas – užvar̃gę koki [lubinai] Lp. Tos bulbės užvar̃go užvar̃go, i viskas Rd. Runkeliai neva išdygo, auga, bet užvar̃gę Plv. Medeliai labai užvar̃gę Dkš. Užvar̃gusį įdiegiau medelį, o vis dėlto atsigavo Trk. Pritirta yra: noris augmenys nu to [lapų karpymo] užvargsta savo augime, vienok geros brandos gali vilties S.Dauk.
5. refl. labai vargti, sunkiai dirbti: Ką čia senims užsikvėliotis (smarkiai dirbti), užsivar̃gti Rsn.
6. tr. baigti iškentėti (vargą): Vargau vargau ir užvargaũ vargą, vaikas užaugo DrskŽ. Jau aš užvargaũ savo var̃gą Kair.
| refl. tr.: Varguoki, dukrele, varguoki, viešnele, kai užsivargsi didžią vargelį, tai bus raškatėlė LTR(Auk).
7. tr. sunkiai, vargingu darbu uždirbti, užgyventi: Aš užvargaũ sau tą naudą, t. y. uždirbau J. Čia mūs viskas ùžvargta PnmA. Visą gyvenimą vargsti vargsti i nėko neužvargsti̇̀ Ub. Ale bet jo ùžvargta! Lp. Tiek mano ùžvargta pinigų! Jrb. Jo pinigas ùžvargtas Aln. Niekas pinigo už dyka nemoka – reikia užvar̃gt Mžš. Užprūniji, užvargsti̇̀, kokie vagys tau išvelka i prapunta Krš. Aš užvargaũ sau duoną Kair. Mano šitos malkos ažùvargta Ktk. Pačiumpa i išveža, palik tu i gyvenimą, i namus, palik tu viską, kas uždirbta, ùžvargta Ppl. Aš užvargaũ užgyvenau per savo amželį žalių rūtų vainikėlį ir aukso žiedelį (d.) Š(Jz).
| Tep ùžvargtas, tep užprocevotas tas laukelis Alvt.
| refl. tr.: Užsivargaũ sau butą Al. Bė́gom, klùpom, triobeles užsivar̃gom Dkš. Pensijos gaunu penkiasdešimt aštuonis [rublius], užsivargaũ Šk.
ǁ sunkiai, didelėmis pastangomis užauginti: Užvargau, užauginau vaiką, o jis nieko nedavė I.Simon. Vyras mirė, palikau su penkiais vaikais, reikėjo užvar̃gti visus Krš. Muno yr [vaikas], aš [jį] užvargáu Šll.

kùlti, -ia, kū́lė K; SD153, R
1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą, kuris svyravo, paguldytas minkštuose, dar nekultuose šiauduose P.Cvir. Ir dar̃ kùlia spragilais Klvr. Jų rugiai jau kuliami J.Jabl. Kad kulama būs, iš vakaro reik bulves nusikaišti Šts. Oi kū́liau kū́liau šiaudus be grūdų, padariau alutį grynų avižų (d.) Slnt. Ar turi kuliamą mašiną? J.Jabl. Jaučiui kulančiam neužriši nasrų Mž31. Išėjo tada iš kuliamo tako ir pasikloniojo Dovydui Ch1Krn21,21. Atėjo moteriškė and kuliamos aslos ChRut3,14. Afieravosi aną kultą grūdą iš pilnų žalių varpų Ch3Moz2,14. Ir kuląsis lūkestyje tur kulti, kad gautų pagal savo lūkestį NT1PvK9,10.
^ Dvi dvylika kūlė, totorukas vartė (dantys ir liežuvis) flk.
kultinai̇̃ adv.: Kùlk linus kultinai̇̃, ir bus nūkulos J.
| refl.: Kaip kuliasi rugiai? J.Jabl. Šiemet javai visai nesi̇̀kulia, daug grūdų lieka varpose Snt.
2. tr., intr. mušti, perti, daužyti: Tylėk, paršeli, gausi kulti! Sd. Ir davai ana jį kùltie Lz. O kad ėmė jiemdviem užpakalius kulti, kad ėmė kulti! rš. Martelė vištą kulia, kol (kodėl) ana capulių nežindo (ps.) Lz. Kap gali maną vyrišką kult botagu?! Lz. Man kap kū́lė gerai! Aps. Ar negavai kartais kulti?! Žd. Uždengė veidą jo, mušė ir kūlė jį DP161. Vežimas ėmė gult, tekiniai paskubėjo, kula arklį į kulnis Žlv.
| Ledai kūlė rūteles, vėjas laužė roželes Nm. Vėjas kūlė lapelius, liemenėlį judino (d.) TDrVII66.
| Eikim jaunųjų kultų (žadinti smarkiu beldimu) Užp.
| prk.: Vokiečiai vos ne per pirštus iš automato kulia (šaudo) rš. Visą žiemą paltuką kūlė (nešiojo), o da, žiūrėk, kitai užteks Al. Tą laikraštį kùlia ir kùlia (skaito) kap viedma pupas Mrc.
3. tr. skalbti; velėti: Tu nemoki kùlti Drsk. Eik rūbų kùlt Lb. Kuldamà audeklus, atšalo rankas Švnč.
4. tr. grūsti: Prisakyk vaikams Izraeliaus, kad atneštų tavęsp čystą kultą alyvos medžio alyvą Ch3Moz24,2.
5. tr. ardyti, daužyti, trupinti, mušti į gabalus: Patrakėliai dieną ir naktį trimis taranais mūrus kula S.Dauk. Labai buvo inšalę žemė; kūlėm kirviais ir nemožna nei kap ankasti Lz. Vis dar tebkula torielkas Šll. Sukulkit kulkit nete ižgi grunto PK98. Tą miestą labai kùlia (bombarduoja) Ėr.
| Kulk kiaušį, tepk sviestą ir valgyk Vkš.
^ Ir šventieji puodus kulia PPr188.
| refl.: Par Velykas eina kultis kiaušiais Skd.
6. refl. SD370 spurdėti, daužytis: Gyvolis, ant apierai vedamas, kūlės S.Dauk. Sakė, eik šalin, nekulkias M.Valanč.
| prk.: Man širdis kùlias KI635. Marijos širdis kūlės kūne Ns1842,2. Kaip tai regėjo, tai jo širdis jame kultisi pradėjo brš.
7. refl. muštis, peštis: Bernaičiai tarpusavy kū́lės Žln. Sa kitais nesikū́lė Zt. Dyvai jam, jog gali būti toksai pusvalandis, kad niekas nesikultų su juo Vaižg.
8. refl. K, BŽ14, K.Būg, Blv, Kl, Tv, Krkl, Trg, Kv, Jž, Ds, Br, Plv, Ps išdykauti, siausti, dūkti; žaisti: Su savo vaikais kūlės ir po aslą ritinėjos kaip mažas Vaižg. Regėjau šunelį troboj begulintį ir besikuliantį su trečių metelių vaiku M.Valanč. Esopas su vaikais besikuląs S.Dauk. Kuldamos ir galuodamos P. Kulas, daužos, šokinė[ja], drabužį plėša Jzm. Jaunims nepakyri kùltis Brs. Vaikai kùliasi po kambarį Jnš.
^ Senis džiaugias stenėdamas, jaunikaitis važinėdamas, vaikas kuldamos M.Valanč.
9. refl. valkiotis, bastytis, trankytis: Nekulkias pašaliais P. Per naktis kitur kulias, retai miegti atgulęs JV1022.
10. intr. vargti, dirbti, plušėti: Jau kelinta diena kap kuliù (vaikščioju), ir jokios tvarkos negaliu tę rast Al.
| refl.: Katrie dabar tęnoj gyvena, tai visi kulias Krns. Parvasar reikia kùltis su visokiais darbais Slm. Tai tep ir kùliatės?! KzR.
11. tr., intr. vaisinti, lytiškai santykiauti; lakstytis (ppr. apie gyvulius): Muno mitulys jau pradėjo kumeles kulti Kal.
^ Dieną gula, naktį kula Šts.
| refl. J, Ant, Ut, Ds, Up: Avys rudenop kùlas Užv. Mūsų kumelė kùlias, reiks šiandiej jot in kumelį Dbk.
| Tokia jauna pradėjo su vaikiais kultis Brs. Ana nepadoriai kùlias J.
^ Kai kalė kùlias, šunų daug yra Vj.
12. tr. pagardinti valgį riebalais, pramesti, užtrinti: Būtų geras [šiupinys], tik senu užkulu kultas Vdk.
13. tr. mušti, sukti (sviestą):
^ Iš veido (iš gražumo) sviestą nekulsi LMD.
◊ gálvą kùlti Als įgristi kam, įkyrėti, neduoti ramybės: Nekùlk be reikalo galvõs Slnt.
kójas kùlti Šts daug vaikščioti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė LTI40(Bs).
kùltas nevelė́tas nevala, mėmė: Mat koks kultas nevelėtas! Šmn. Kožnas kultas nevelėtas ieško, kad būt graži Bsg.
liežùvį kùlti Šts plepėti be saiko.
tuščiùs šiáudus kùlti niekus plepėti: Ne, ji nenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino I.Simon.
vélnias kū́lė pupàs apie rauplėtą: Ant to snukio velnias pupas kūlė KrvP(Lzd).
antkùlti, añtkulia, antkū́lė (ž.) tr. sumušus (kiaušinį) užpilti (kepant): Iškepiau lašinių, antkuliau kiaušių, ir pavalgėm Nt.
apkùlti, àpkulia (api̇̀kulia), apkū́lė K, Š
1. tr. ne visai ar ne viską, didumą iškulti: Einam, kūlinius apkùlsme Sdk. Jau ant vieno šono ir apkūlėm klojimą Alv. Miežius apikulu SD235. Apkū́liau sykį klojimą J. Šita mašina javus tik àpkulia, daug grūdų varpose lieka Snt.
| refl.: Prieš šventes ir mes truputį apsikū́lėm Ds. Didumą apsikū́lėm Jnšk.
| prk.: Apsikùlk (nugalėk, atsikratyk) nors kiek bėdas, paskui taisykis radiją Gs.
2. tr. iškulti daugeliui: Viena mašina visiem negali apkùlt Ėr. Pirma miestalį apkulsu, paskui duosuos į sodas Vvr.
3. refl. viską iškulti: Šiemet žmonės anksčiau apsikul̃s Pc. Žmonys jau buvo apsikū́lę Vvr. Kaip apsikùlsma, pradėsma linus rauti Skdv.
4. tr. apmušti, apdaužyti: Marcė jį draugiškai apkūlė į nugarą P.Cvir. Stipresnieji klasės draugai dažnai jį apkuldavo J.Dov. Kas kiek, tuoj viens kitą ir àpkulia Gs. Girtas tai dažniausiai api̇̀kulia bobą Užp. Už tokį darbą tave reikia smarkiai apkùlt Jnš. Kai jį vienąkart gerai apkūlė, tai daugiau nigdi nebeužkabinėja Vžns.
| prk.: Ir ūsai jo nekaringi – gana liūdni ūsai žmogaus, kurį gyvenimas apkūlė rš.
| refl. intr., tr.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo I.Simon. Mūsų vaikai tarpusavy apsikulia Jnšk. Žiūrėk, apskū́lė vienas kitą, ir vėl bovijas Skdt.
5. refl. kiek pasiausti: Pašėls, apsikul̃s ir paskui nurims Jnš. Teapsi̇̀kulia iš pradžios, praeis Jnš.
6. refl. apsiprasti, apsikęsti: Muši muši, apsi̇̀kulia, ir vis tiek neklauso Al. Taip apsikūlė ir Nečionys ir nebedrįso būti despotais Vaižg. Nu jau žmogus apsikū́lęs – ką jam bemačys, ar sakęs, ar nesakęs Slm. Bark nebark – jau jis apsikū́lęs Alk. Iš pradžių nepatiko, vėliau apsikū́lė Jnš. Apsikū́lė arklys, nei botago nebijo Mrs.
| Kai matydavo, kad neišeina, tai būdavo kap koks apskū́lęs (nusiminęs) Str.
7. tr. apvaisinti (ppr. apie gyvulius): Raudukas mūsų bėrąją apkū́lė Kal.
| refl.: Mūsų kumelė apsikū́lė pavasarį Up. Tavo triušiai jau apsikū́lė Slnt. Mūsų karvė apsikū́lė KlvrŽ. Kalė apsikū́lė Plt. Pilkoji avis apsikū́lė su juoduoju avinu Jnš.
◊ ši̇̀rdį apkū́lus prisivertus, be noro (ką daryti): Dirbi žmogus, ši̇̀rdį apkū́lęs, be kokio noro Vvr. Ka priverta, apkūlęs širdį i valgau Krtn.
vélniu apsikū́lusi apie smarkią, neramią moterį: Bene tu su velniu ir esi apsikūlusi, kad tokia nerami! Brs.
atkùlti, àtkulia, atkū́lė Š
1. tr. truputį iškulti: Žagas lig pusės atkùltas ir apsnigtas Šts. Atkulsi duobą ir vėl rugių prižersi – toki buvo senoji gadynė Trk. Jau pusę kūlės atkūlėm Jnšk.
2. intr. už talką atsilyginti kūlimu: Mum kūlė, reikės atkùlt, atidirbt Ėr. Kumet kulti bevadinsi? Ar nebijai, kad aš nenumirčio – paliksiu neatkūlęs Plng. Atkū́liau aš ten rytą jamui J.
3. refl. kuliant atgauti, atsiimti: Ūkinykai vienais metais nieko negauna, kitais gi atsikulia ir už nederliaus metus Ob.
4. tr. primušti, pridaužyti: Atkùlkit gerai! Aps. Nepristok tu in jį – anas greit gali tau atkult šonus Dgl. Kai atkū́lė gerai kailį, tuoj liko geresnis Ds.
5. tr. smūgiais atitrenkti, pakenkti, įskaudinti: Kepenis atkū́lė (atidaužė) jam, ir paliego Mrj. Atkùlsi padus, nelakstyk! Ut. Turbūt smarkiai kojas atkū́lei Ldk.
| refl.: Taip atsikūlė rankos, akmenis skaldant Ds.
6. tr. išmušti kultuvėmis, išvelėti: Graži drobė, kap atkū́lėm siūlus Arm.
7. tr. atidaužti dalį, gabalą: Buvo jau mūrus išverčią ir pačios bokštos šmotą atkulą S.Dauk.
8. refl. Š su triukšmu atvykti, atsibastyti: Du šaldru žuvėdų atsikūlusiu į Žemaičių pajūrius S.Dauk. Kol atsikū́liau namo, tai visa peršlapau Tvr.
9. refl. atsigauti: Po lietaus visi javai atsikū́lė ir pradėjo gražiai žaliuot Ds.
◊ atkùltas atmáltas labai panašus (į ką nors): Ji atkultà atmaltà į savo motiną Skr.
atkultai̇̃s galai̇̃s lig soties (užtekti): Mano ožkikei to šieno užteks atkultai̇̃s galai̇̃s Skdv. Tik ropučių turia užtekti atkultai̇̃s galai̇̃s Skdv.
badùs (bãdą) atkùlti kiek pavalgyti, užvalgyti; alkio nebekęsti: Dabar, badùs atkū́lę, galim ir šnektelt Ss. Atkū́lei badùs, tai pietų gali palaukti Jnk. Kai prasimanysim šviežių rugių, tai visus badus atkulsim Ds. Tu da vis neatàkuli badų̃?! Užp. Greit bus šviežių bul'bų badám atkùlt Trgn. Užvalgiau kiek, ir gerai – bile bãdą atkū́liau Gs.
šónus atkùlti (kuo) prisivalgyti ko iki valios: Mes jau nūnai atkūlėm šonus obuoliais Knv.

×dakùlti, dàkulia, dakū́lė (hibr.) tr. sumušti, primušti: Anas juos dakū́lė dakū́lė ir in kelio pametė Dv.
įkùlti, į̇̃kulia, įkū́lė
1. tr., intr. įmušti, įplakti: Piemenį įkūlė ir paleido Krkl. Palauk, inkùlsiu aš tau kailin! Btr. Traukis, įkul̃s tave! J. Inkū́lė gerai [sugavę] Lp.
2. tr. kiek įmušti, įdaužti: Kiaušį įkùlti K. Kibiras … įkùltas KI383. Į stiklą skylę įkùlti KI150. Įkū́lei tu bliūdą, todėl įplyšo J.
3. tr. sukūlus įdėti, įmušti (kiaušinį): Į tešlą įkulti porą kiaušinių rš.
4. intr. prk. pajėgti, išgalėti: Ar dar į̇̃kuli, senoli, t. y. ar pajėgi, ar drūtas? J.
5. refl. įbėgti, įpulti: Vaikai įsikū́lė pirkion Š.
iškùlti, i̇̀škulia, iškū́lė K, Š; R49, M
1. tr. J mušti grūdus iš varpų: Iškūlėm iš stambų dobilus Kp. Kiek šiandien klojimų iškūlėt? Grž. Pamanyk, dvarus (dvaro javus) kultuvais iškùldavo! Rm.
iškultinõ adv.: Kad jau kultum iškultinõ (švariai, galutinai), tai gal ir daugiau sukultum̃ Trgn.
| refl. tr., intr.: Jau baigiam išsikùlti Kt. Jau ir išsikū́lėm, ir išsivarpavojom Rmš. Žiūrėk, jie bus jau išsikūlę, kai mes pradėsim kulti J.Jabl. Tas žmogus kviečius išsikūlė, sumalė, prikepė pyragų BsPIV281. Išsikū́lė anksti Vrnv. Mūs jau, Dievui dėkui, išsikùlta OG416.
2. tr. išmušti, mušimu išnarinti: Petį iškulti N.
3. tr. išnaikinti, išžudyti: Tiek žmonių iškū́lė! Gs. Parnakt lapė tvarte visas žąsis iškūlė Ml.
4. tr. išpurtyti, iškrėsti: Vė[ja]s daug obulų iškūlė Vvr.
5. tr. išvelėti: Toki stori rūbai reikia gerai ant upės iškùlti Ktk. Tai priilsau, kolei visus rūbus iškū́liau Dglš.
6. tr. BŽ76, Šll išmušti, išdaužyti: Pro iškultą langą padvelkė karčių dūmų kvapas rš. Langą išmušti, iškùlti KI150. Atejęs iškuls langus, ir ką tu jam padarysi! Sv. Katras, vaikai, iškū́lėt stiklą? Ut.
| refl.: Kalviui tą gelžį mažumą pastūmėjus, langas su didžiu tarškėjimu išsikūlė LC1887,7.
7. tr. sudaužyti visus: Iškū́lė visus puodelius Rm. Girtas iškū́lė visus sūdus, indus J.
8. refl. S.Dauk ištrūkti, išbėgti.
9. refl. nuvargti besigrumiant: Ir anas išsikū́lė pernakt, išsimenčijo Tvr.
| Parbėgo šuo vakare išsikū́lęs, išnokęs Ds.
◊ gálvą iškùlti neduoti ramybės: Iškū́lė man gálvą su savo plepalais Plt. Pati man ir galvą jau iškūlė už gėrimą M.Valanč. Vaikai man i galvą iškūlė su savo mokykla Krtn. Ìškula gálvą tas anos rokavimas Krtn.
galvà išsikū́lė (išsikū́lusi) vargas apėmė: Nėr išsikū́lusi galvà mokytojų, nėr išpliumpota Šts.
iškùltus šiáudus kùlti veltui, tuščiai ką daryti (kalbėti, rašyti): Darbus jo įvairi žmonės lenkiškai aprašė, todėl ir nenoriu iškultų šiaudų bekulti M.Valanč. Iškultų šiaudų nebkulk VP19.
nukùlti, nùkulia, nukū́lė K; S.Dauk
1. Jnš žr. iškulti 1: Šiaudus sumina, grūdus nùkulia [vištos javuose] Gs. Nukùlti šiaudai KI10. Kūlius, ilginius nukulkitau gerai J. Blogai Balvočiaus mašina benùkula Brs. Nukùlsiu kanapę krašte pamarėsuj (d.) Tvr. Aš nukūliau linelius tėtušėlio jaujelė[je] JD73.
| Kvynai da neišdžiūvę, nukùlti (iškrėsti) da negalės Lkv.
| refl.: Varpinės žolės nusikulia ir paprasta kuliama mašina rš. Kviečiai, atbuli įleisti į mašiną, nenusi̇̀kula Šts.
2. tr. dalį javų iškulti: Jau kiek nukū́lėm (šalinės) ir tik tris karčius pakūlėm Lp. Atrodo, kad šią naktį būtum kaži kiek klojimų javų nukūlęs I.Simon.
| refl. tr.: Nusikū́lė sėklai, tai ligi balkio liko Rdm.
3. tr. primušti, apmušti: Nukū́lė vokiečiai (vokiečių kareiviai) bobą Ėr. Už tokį niekšišką darbą tą vaikpalaikį reikia gerai nukùlti Brt. Pasikėlus kad nukulsiu, tai žinosi, kaip verkti! V.Krėv. Jis gerai nupliekiamas, nukuliamas ir sužeidžiamas yra RBSir31,38. Našlaitelę nugrūdo, nukū́lė (mušdami nuvijo) Tvr.
4. tr. užmušti, nukauti: Šiandien du zuikius nukū́liau Tv.
5. tr. per Velykas kiaušinius mušant laimėti: Su užperiu nukūliau visus kiaušius par Velykas Šts. Sakuoto kiaušio nenukulsi – kietas Ggr.
6. tr. nudaužti, numušti: Kam sušildei juodbėrį žirgelį, kam nukūlei plieno padkaveles? Trg. Lai prapuolas toks kalvaratas su špuolėms nukultoms Šts. Nukulta šaka B.
| Nukùltos kojos Sr.
| refl. tr., intr.: Špūlė ratelio nusikūlė, ir ana negalia paverpti, met šniūrą žemėn J.
| Eik pamaži, nenusikulk kojų! B. Dar didžiaus nusikūliau kojas Sr.
7. intr. greit nuvažiuoti, nujoti: Popiet reiks nukùlt į miestą Ėr. Raiteliai nukū́lė į vakarus Dglš.
| refl.: Gi nusikùldavo raitas Ps.
8. intr. sunkiai nueiti, nupluošti: Važiuosme, kada pėsti nukùlsme tokį kelį Bsg.
9. refl. nuklysti: Nusikūlė nuo kelio Zt. Pačiudu vienudu vėl nusikulsiva Dievas žino kur Blv.
10. tr. nuvarginti: Sirgdami ir kūną nukūlę turim numirti BPII104.
pakùlti, pàkulia, pakū́lė
1. intr. pajėgti kulti: Ta garbė viena, kad mašina, o pakùlti negalia Dr. Nepàkulia mašina, be arkliai nepaveža Ds. Nepàkuliam su ta plerpinyčia (išklerusia mašina) Gs.
2. tr., intr. gauti derliaus kuliant: A daug šįmet pakùlsi rugių? Trg. Girdėjau, pats gerai avižų šiemet pakū́lei Ds. Reik skaudžiai daužti su spragilu, norint gerai pakulti Pln. Šiemet anys nemažai rugių pakū́lė Skdt. Prigėrė miežiai: iš dviejų pūrų puspūrę pakū́lė Š. Buvo apie trisdešimt pūrų rugių pakùlta Ds. Kap šiemet rugiai? Ar pakuliami kiek? Krok. Šiemet šiaudai gražūs, bet varpos nebus pakuliamos Pns.
| prk.: Ot tas tai pakū́lė piningo (daug pelnė)! Up. Važiuok – dovenų pakùlsi! Krž.
| refl. M.
3. tr. truputį iškulti: Pakùlkit kiek avižų kiaulėm Alv.
| refl. tr.: Dėl nuobaigų pasikùldavo šviežių rugių Ds.
4. intr. kurį laiką kulti: Pakùlk už mane rytą, valandą J. Dieną pakū́lę, iškulsime žirnius DŽ.
5. tr. Zt kiek pamušti, padaužyti; išperti kailį: Dabar aš pakulsiu truputį tau nugarą, kad sušiltum rš. Prisigėrė vakar turguj, ir pakū́lė kažkas, dabar vos paeina Kair.
6. tr. padaužti, pamušti: Kad tau perkūnas kaulus pakult, kol tu neini kult! Vrnv.
^ Nenusitikėk vilku raišu, pats kojas nepakūlęs B.
7. tr. užmušti: Turėkis liaušo (kairio) šono, kad mūsų beržai ant kelio nepakùltų Aru49(Zt).
8. tr. sumušti, nugalėti: Pigai ir žodžiu vienu būtų pakūlęs priešinykus savo SPII218. Pamušu, pakuliu karią SD276.
9. refl. sunkiai pavažiuoti: Tai jau nepasikuli, žiūrėk, kai aš inbėgysiu! (sako važiuojančiam rambiu arkliu) Lp.
10. refl. K, Kv kiek pasiausti, paišdykauti, padūkti: Žinai, tebėr vaiku – nebus nelaimės, kad ir pasikuls M.Valanč. Ir aš jums, kaipo vaikams, neginu skrajoti ir pasikulti M.Valanč. Vaikai nora kitas su kitu pasikulti Klp.
11. refl. Lnkv, Skr, Ds, Slk, Mlt, Pg, Švnč apsivaisinti (apie gyvulius): Kumelė pasikūlė su tuom drigančiuku Rs. Kaip tik pasikū́lė, tuoj ramesnė kiauliotė Sv.
◊ gálvą pakùlti įtemptai padirbėti: Galvą ans biškį pakula pakula raštinė[je], i tur penkis litus Dr.
kójas pakùlti apvaisinti: Muderės kojas pakūliau (mano žmona pagimdė) ST545.
parsikùlti, parsi̇̀kulia, parsikū́lė sunkiai pareiti, parpūškuoti: Nebijok, neprapulsiu – atgal namo parsikulsiu rš.
pérkulti tr., perkùlti
1. K dar kartą kulti jau iškultus šiaudus: Parkūlęs vieną stogą ir kitą ir pasėjęs prikultus grūdus Šts.
2. kurį laiką ištisai kulti: Aš párkulsiu visą žiemą javus J.
3. refl. sugesti, išgverti nuo kūlimo: Jų mašina jau persikū́lė Rm.
4. perdaužti, perskelti, permušti: Párkūliau pusiau bliūdą, puodą J. Kiautą neparkūlęs, baltymės nematysi KlvrŽ.
| Galvą perkulti N.
| refl. tr.: Galvą persikulti N.
5. refl. Ak kurį laiką išdykauti, siausti: Pri Matutėnės patalkė[je] iki aušros pársikūlėm Brs.
prakùlti, pràkulia, prakū́lė
1. tr. kiek kulti, truputį iškulti: Rugių duonai prakùlk J. Pyrago prakùlsim Gs. O jūs, vyrai, kaip prakulsite, atneškit man (gaidžiui) lesti Š.
| refl. tr.: Jau prasikū́lėm rugių Gs.
2. tr. mušant paploninti: Teip neišgaląsi, reikia prakùlt Sdk. Prakùlk kirvio ašmenis, matai – labai stori Ds.
3. tr. M padaryti skylę, pramušti: Po tam ana prakū́lė vienam daikte skylę ir išstūmė savo vyrą Aru46(Zt).
| Tilviks atlėkė, su snapu jam kaktą prakūlė JD1512. Kad ėmė kulti lazda, net šonus prakūlė Tvr. Anam galvą prakūlė LTR(Dr).
^ Šutka galvos neprakulia B. Juokas galvą neprakula LTR(Kl). Žodis galvos neprakuls Sim. Kad su manim gulsi, galvos neprakulsi (nieko tau bloga neatsitiks) Žg.
| refl. tr.: Galvą prasikùlti KII33.
| Galvą kur prasikultumei! (toks keikimas) rš.
4. refl. N šiaip taip pragyventi, pravargti.
5. refl. prasilavinti: Praskuls vaikas (ims geriau, lengviau mokytis) Lp.
◊ ausi̇̀s prakùlti įkyrėti: Ausès prakū́lė su toms pasakoms Krš.
prakultà galvà labai ko nors norėti, stengtis pasiekti: Galva prakulta ant mokslo Kv. Ant madnųjų sermėgelių anims galva prakulta LTR(Krtv). Prakulta galva ant visokių niekų Jnš. Anai ant tų išeigų galvà prakultà Užv.
prikùlti, pri̇̀kulia, prikū́lė tr.
1. LL97 daug (javų) iškulti; kuliant ką pripildyti: Prikulta aguonų sėkla džiovinama J.Krišč. Prikūlėm pilną aruodą kviečių Slm.
| prk.: Prikū́lė tokią krūvą vaikų, o nežiūri, kap jie gyvens Rdm.
| refl. tr.: Tas žmogus prisikūlęs javų, pinigų pasirūpinęs BsMtI32. Kad prisikūlė tų kviečių – nežino, kur dėti LTR.
2. primušti, pripliekti, sumušti: Ne kartą jį (piemenuką) prikūlė šeimininkas P.Cvir. Vyras pasigėręs taip prikūlė pačią, kad tris dienas sirgo Jnš.
3. mušant sužaloti, pakenkti: Koja prikùlta – gipsan rinko Zt.
◊ ausi̇̀s prikùlti įkyrėti: Ausis jau prikūlei – gana jau to skaitymo! Žem.
sukùlti, sùkulia, sukū́lė; R, M
1. tr. kuliant sudaryti, gauti, prikulti: Gražūs rugiai buvo – iš kapos po du centneriu sukū́lė Ut. Nuplėšk stogą, iškulk jį ir, ką sukulsi, raitas neškis sėtų Vaižg.
2. tr. iškulti: Dabar gali neversti [pėdų], kol tuos sukùlsim Pc.
3. tr. kuliant sugadinti, sudilinti, sudėvėti: Aną mašiną sukūlė Ėr.
4. tr. R, Ut sudaužyti, sutrupinti į gabalus, suskaldyti: Ans prisitiko stiklinę ir sukū́lė J. Aš ją sukūliau ir, surinkęs tiktai gražiausias daleles, sudėjau jas į daiktą Ašb. Ir sukūlė uzbonėlį KlvD191. Tu sùkuli jau kelintą stiklinę Ds. Aš tau pypkę sukulsiu, tabokėlę išbersiu JV287. Ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Visus puodus par savo nezgrebnumą sukū́lė Slnt. Išritino visus kiaušius iš lizdo ant žemės, visus sukū́lė PP11. Ta, sukūlusi sklėnyčią, pylė vandenį ant galvos jo BPI356. O ans molio sūdas, kuriame buvo virta, bus sukultas Ch3Moz6,28. Kaip puodą puodžiedžio sukulsi anus Mž506. Sukuliu eldiją SD321.
| Sukulti grumtus N. Stiklo neišgersi, pilvo nepripilsi, galvos nesukùlsi JD1323. Su tuo kūju sukūlusys bokštą S.Dauk.
| refl.: Nukrito nu stalo torielka i susikū́lė Slnt. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusio laivo daiktus M.Valanč. Laivas susikūlė į uolas rš. Laivui susikūlus, bene glemžei pajūrė[je] išmestus turtus? P. Bliūdas susikū́lė J. Iš tų penkių kiaušių dar du susikū́lės Užv.
| Traukiniai susikūlė rš.
| prk.: Laimė kaip stiklas – greitai susikulia Sim.
5. tr., intr. sutrenkti, mušimu įskaudinti, sužaloti: Į sprandą sukū́liau, ir tiek Šts. Sulupė, sukū́lė pačią Lp. Sukulti norėjau aną, t. y. užtikti par pečius J. Nukritau žemėn it pelų maišas. Šoną baisiai sukūliau BsPII13. Kūlė anas, kūlė – čysta poną sukū́lė (ps.) Lz. Ei tu, žvirbli, pulsi, uodegą sukulsi! JD1450. Subukinu, sukuliu burną SD198. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Jis mūsų nusidėjimo dėlei tapo išronytas ir mūsų griekų dėlei sukultas BPI347. Stojos po jų suraišiotas, sukultas ir suvalkiotas SGI77. Akmenimis sukūlę BtMr12,4.
| Eik pamaži, nesukulk kojų Kvr. Viešpatis … dienoje narso … sukuls galvą (nubaus) daug giminių Mž457. Tu ištinki visus mano neprietelius į jų veidą ir sukuli dantis Dievo nesibijančiųjų brš.
| refl. tr., intr.: Kuris puls ant to akmens, susikuls BtLuk20,18. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė S.Dauk. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susikūlė galvelę (d.) TDrV140. [Tarpdury] nepamatė vienas antro ir gangreit galvomis susikūlė rš. Eik pamažu, nesusikulk kojas M.
^ Aukštyn lipi, kad labiau susikultum KrvP(Ps). Nuo aukščiau pulsi, labiau susikulsi PPr271. Kas aukštai nosį kelia, tas į adveriją susikulia PPr257.
6. tr. daužant suguldyti (augalus): Ledai rūtas sukū́lė LB46. Javus ledai sukū́lę; javai ledų sukùlti KII296.
7. refl. susipešti, susimušti: Nei iš šio, nei iš to susikū́lę, ir dar̃ sėdi kalėjime Krok.
8. tr. nugalėti, sumušti: Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius BB2Moz15,6. Piktas tarnas … bus sukultas VlnE135. Tu sukulk velno piktybę Mž53. Teikis sukult dūšios prieštarnykus PK137.
| refl.: Šitais tad žodžiais … sukultis gal paklydimas pelagijonų DP606.
9. tr. užmušti, nutrenkti: Kad tave perkūnas sukultų! (toks keikimas) BzF57.
10. intr. suvaikščioti, suplūkti: Dėl svetimų reikalų sukūliau penkis kartus į miestą Skdv.
11. tr. susukti sviestą, kastinį: Sušildydavo tą grietinę, sukùldavo, ir kastinys pasidarydavos Akm.
◊ kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo kójas sukū́liau, o neradau daktaro Šts.
sukultà širdi̇̀s (dvasià) nusižeminęs: Visi šeši, pilni sukultos dvasės bei tikėjimo, meldė Ns1832,6. Aš skundžiuos su gailinčia bei sukulta ir pakarna širdžia brš.
užkùlti, ùžkulia, užkū́lė; M
1. tr. uždirbti kuliant javus: Su tuo matoru nemažai užkū́lė Gs. Kas užkùlta, reikia atiduot Bsg.
| refl. tr.: Ažsikū́lė bent kelius maišus Skp. Užsi̇̀kulia grūdų, duonos netrūksta Skdt.
| Darbininkus užsi̇̀kula (eidami patys kulti, užsidirba), kūlė nebrangiai ir teatseita Vvr.
2. refl. užtrukti bekuliant: Prieš šventę tai kiek ilgiau užsikū́lėm Ds.
3. tr. užmušti: Baudžiaunykai, sako, savo piktą poną kultuvais užkūlę Grž. Tiek metų, ir niekas jo (šunio) nebeùžkulia – reikalingumo jis čia nereikalingas Rm. Žmogus … ažumušė vilką, o po tam ir lapę užkūlė BM35.
| refl.: Kad kiek, ir būčiau užsikū́lęs Šl.
4. tr. nuvarginti, užkamuoti: Ažumuštas, ažkùltas – kurgi… vienas in tiek žemės Dbk.
| refl.: Nuo karščio visos karvės ažsikū́lė Vj.
5. tr. BŽ169 pagardinti valgį riebalais, grietine ar kuo kitu, pramesti, pradaryti, užtrinti: Būdavo, nusipirks lašinių, užkùldavo bulves, tai ir atsivalgyti negali Srv. Darbymety nešykštėk įsnaujos barščiams užkulti Jnš. Be meisos virti, tik su užkulu užkulti̇̀ batviniai Užv. Šiandie paskutine spirgiuke bulbas užkū́liau Ar. Ar aš jam neišviriau su pipirais barščių, ar aš jam neužkūliau baravyko kotu (d.)?! Pns. Lašinių anys jau senai nebeturi – viralą užùkulia kanapių pienu Dkk. Namie ir žvakigalio užtenka putrai užkulti J.Jabl(Sln).
^ Su gražumu barščius neužkulsi Šmk.
| refl. tr.: Mėsos nebeturim nė barščiam užsikult Srv.
◊ ausi̇̀s užkùlti galvą išūžti, iškvaršinti: Tie visokie barniai, rietynės man ir ausi̇̀s užkū́lė Užv. Motūzėnė ausès mamai užkùls su savo kalboms Krš.
giltinė̃ užkū́lė barščiùs mirė: Ir tu pasensi, jei giltinė barščių neužkuls NžR.

kùlti, -ia, kū́lė K; SD153, R
1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą, kuris svyravo, paguldytas minkštuose, dar nekultuose šiauduose P.Cvir. Ir dar̃ kùlia spragilais Klvr. Jų rugiai jau kuliami J.Jabl. Kad kulama būs, iš vakaro reik bulves nusikaišti Šts. Oi kū́liau kū́liau šiaudus be grūdų, padariau alutį grynų avižų (d.) Slnt. Ar turi kuliamą mašiną? J.Jabl. Jaučiui kulančiam neužriši nasrų Mž31. Išėjo tada iš kuliamo tako ir pasikloniojo Dovydui Ch1Krn21,21. Atėjo moteriškė and kuliamos aslos ChRut3,14. Afieravosi aną kultą grūdą iš pilnų žalių varpų Ch3Moz2,14. Ir kuląsis lūkestyje tur kulti, kad gautų pagal savo lūkestį NT1PvK9,10.
^ Dvi dvylika kūlė, totorukas vartė (dantys ir liežuvis) flk.
kultinai̇̃ adv.: Kùlk linus kultinai̇̃, ir bus nūkulos J.
| refl.: Kaip kuliasi rugiai? J.Jabl. Šiemet javai visai nesi̇̀kulia, daug grūdų lieka varpose Snt.
2. tr., intr. mušti, perti, daužyti: Tylėk, paršeli, gausi kulti! Sd. Ir davai ana jį kùltie Lz. O kad ėmė jiemdviem užpakalius kulti, kad ėmė kulti! rš. Martelė vištą kulia, kol (kodėl) ana capulių nežindo (ps.) Lz. Kap gali maną vyrišką kult botagu?! Lz. Man kap kū́lė gerai! Aps. Ar negavai kartais kulti?! Žd. Uždengė veidą jo, mušė ir kūlė jį DP161. Vežimas ėmė gult, tekiniai paskubėjo, kula arklį į kulnis Žlv.
| Ledai kūlė rūteles, vėjas laužė roželes Nm. Vėjas kūlė lapelius, liemenėlį judino (d.) TDrVII66.
| Eikim jaunųjų kultų (žadinti smarkiu beldimu) Užp.
| prk.: Vokiečiai vos ne per pirštus iš automato kulia (šaudo) rš. Visą žiemą paltuką kūlė (nešiojo), o da, žiūrėk, kitai užteks Al. Tą laikraštį kùlia ir kùlia (skaito) kap viedma pupas Mrc.
3. tr. skalbti; velėti: Tu nemoki kùlti Drsk. Eik rūbų kùlt Lb. Kuldamà audeklus, atšalo rankas Švnč.
4. tr. grūsti: Prisakyk vaikams Izraeliaus, kad atneštų tavęsp čystą kultą alyvos medžio alyvą Ch3Moz24,2.
5. tr. ardyti, daužyti, trupinti, mušti į gabalus: Patrakėliai dieną ir naktį trimis taranais mūrus kula S.Dauk. Labai buvo inšalę žemė; kūlėm kirviais ir nemožna nei kap ankasti Lz. Vis dar tebkula torielkas Šll. Sukulkit kulkit nete ižgi grunto PK98. Tą miestą labai kùlia (bombarduoja) Ėr.
| Kulk kiaušį, tepk sviestą ir valgyk Vkš.
^ Ir šventieji puodus kulia PPr188.
| refl.: Par Velykas eina kultis kiaušiais Skd.
6. refl. SD370 spurdėti, daužytis: Gyvolis, ant apierai vedamas, kūlės S.Dauk. Sakė, eik šalin, nekulkias M.Valanč.
| prk.: Man širdis kùlias KI635. Marijos širdis kūlės kūne Ns1842,2. Kaip tai regėjo, tai jo širdis jame kultisi pradėjo brš.
7. refl. muštis, peštis: Bernaičiai tarpusavy kū́lės Žln. Sa kitais nesikū́lė Zt. Dyvai jam, jog gali būti toksai pusvalandis, kad niekas nesikultų su juo Vaižg.
8. refl. K, BŽ14, K.Būg, Blv, Kl, Tv, Krkl, Trg, Kv, Jž, Ds, Br, Plv, Ps išdykauti, siausti, dūkti; žaisti: Su savo vaikais kūlės ir po aslą ritinėjos kaip mažas Vaižg. Regėjau šunelį troboj begulintį ir besikuliantį su trečių metelių vaiku M.Valanč. Esopas su vaikais besikuląs S.Dauk. Kuldamos ir galuodamos P. Kulas, daužos, šokinė[ja], drabužį plėša Jzm. Jaunims nepakyri kùltis Brs. Vaikai kùliasi po kambarį Jnš.
^ Senis džiaugias stenėdamas, jaunikaitis važinėdamas, vaikas kuldamos M.Valanč.
9. refl. valkiotis, bastytis, trankytis: Nekulkias pašaliais P. Per naktis kitur kulias, retai miegti atgulęs JV1022.
10. intr. vargti, dirbti, plušėti: Jau kelinta diena kap kuliù (vaikščioju), ir jokios tvarkos negaliu tę rast Al.
| refl.: Katrie dabar tęnoj gyvena, tai visi kulias Krns. Parvasar reikia kùltis su visokiais darbais Slm. Tai tep ir kùliatės?! KzR.
11. tr., intr. vaisinti, lytiškai santykiauti; lakstytis (ppr. apie gyvulius): Muno mitulys jau pradėjo kumeles kulti Kal.
^ Dieną gula, naktį kula Šts.
| refl. J, Ant, Ut, Ds, Up: Avys rudenop kùlas Užv. Mūsų kumelė kùlias, reiks šiandiej jot in kumelį Dbk.
| Tokia jauna pradėjo su vaikiais kultis Brs. Ana nepadoriai kùlias J.
^ Kai kalė kùlias, šunų daug yra Vj.
12. tr. pagardinti valgį riebalais, pramesti, užtrinti: Būtų geras [šiupinys], tik senu užkulu kultas Vdk.
13. tr. mušti, sukti (sviestą):
^ Iš veido (iš gražumo) sviestą nekulsi LMD.
◊ gálvą kùlti Als įgristi kam, įkyrėti, neduoti ramybės: Nekùlk be reikalo galvõs Slnt.
kójas kùlti Šts daug vaikščioti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė LTI40(Bs).
kùltas nevelė́tas nevala, mėmė: Mat koks kultas nevelėtas! Šmn. Kožnas kultas nevelėtas ieško, kad būt graži Bsg.
liežùvį kùlti Šts plepėti be saiko.
tuščiùs šiáudus kùlti niekus plepėti: Ne, ji nenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino I.Simon.
vélnias kū́lė pupàs apie rauplėtą: Ant to snukio velnias pupas kūlė KrvP(Lzd).
antkùlti, añtkulia, antkū́lė (ž.) tr. sumušus (kiaušinį) užpilti (kepant): Iškepiau lašinių, antkuliau kiaušių, ir pavalgėm Nt.
apkùlti, àpkulia (api̇̀kulia), apkū́lė K, Š
1. tr. ne visai ar ne viską, didumą iškulti: Einam, kūlinius apkùlsme Sdk. Jau ant vieno šono ir apkūlėm klojimą Alv. Miežius apikulu SD235. Apkū́liau sykį klojimą J. Šita mašina javus tik àpkulia, daug grūdų varpose lieka Snt.
| refl.: Prieš šventes ir mes truputį apsikū́lėm Ds. Didumą apsikū́lėm Jnšk.
| prk.: Apsikùlk (nugalėk, atsikratyk) nors kiek bėdas, paskui taisykis radiją Gs.
2. tr. iškulti daugeliui: Viena mašina visiem negali apkùlt Ėr. Pirma miestalį apkulsu, paskui duosuos į sodas Vvr.
3. refl. viską iškulti: Šiemet žmonės anksčiau apsikul̃s Pc. Žmonys jau buvo apsikū́lę Vvr. Kaip apsikùlsma, pradėsma linus rauti Skdv.
4. tr. apmušti, apdaužyti: Marcė jį draugiškai apkūlė į nugarą P.Cvir. Stipresnieji klasės draugai dažnai jį apkuldavo J.Dov. Kas kiek, tuoj viens kitą ir àpkulia Gs. Girtas tai dažniausiai api̇̀kulia bobą Užp. Už tokį darbą tave reikia smarkiai apkùlt Jnš. Kai jį vienąkart gerai apkūlė, tai daugiau nigdi nebeužkabinėja Vžns.
| prk.: Ir ūsai jo nekaringi – gana liūdni ūsai žmogaus, kurį gyvenimas apkūlė rš.
| refl. intr., tr.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo I.Simon. Mūsų vaikai tarpusavy apsikulia Jnšk. Žiūrėk, apskū́lė vienas kitą, ir vėl bovijas Skdt.
5. refl. kiek pasiausti: Pašėls, apsikul̃s ir paskui nurims Jnš. Teapsi̇̀kulia iš pradžios, praeis Jnš.
6. refl. apsiprasti, apsikęsti: Muši muši, apsi̇̀kulia, ir vis tiek neklauso Al. Taip apsikūlė ir Nečionys ir nebedrįso būti despotais Vaižg. Nu jau žmogus apsikū́lęs – ką jam bemačys, ar sakęs, ar nesakęs Slm. Bark nebark – jau jis apsikū́lęs Alk. Iš pradžių nepatiko, vėliau apsikū́lė Jnš. Apsikū́lė arklys, nei botago nebijo Mrs.
| Kai matydavo, kad neišeina, tai būdavo kap koks apskū́lęs (nusiminęs) Str.
7. tr. apvaisinti (ppr. apie gyvulius): Raudukas mūsų bėrąją apkū́lė Kal.
| refl.: Mūsų kumelė apsikū́lė pavasarį Up. Tavo triušiai jau apsikū́lė Slnt. Mūsų karvė apsikū́lė KlvrŽ. Kalė apsikū́lė Plt. Pilkoji avis apsikū́lė su juoduoju avinu Jnš.
◊ ši̇̀rdį apkū́lus prisivertus, be noro (ką daryti): Dirbi žmogus, ši̇̀rdį apkū́lęs, be kokio noro Vvr. Ka priverta, apkūlęs širdį i valgau Krtn.
vélniu apsikū́lusi apie smarkią, neramią moterį: Bene tu su velniu ir esi apsikūlusi, kad tokia nerami! Brs.
atkùlti, àtkulia, atkū́lė Š
1. tr. truputį iškulti: Žagas lig pusės atkùltas ir apsnigtas Šts. Atkulsi duobą ir vėl rugių prižersi – toki buvo senoji gadynė Trk. Jau pusę kūlės atkūlėm Jnšk.
2. intr. už talką atsilyginti kūlimu: Mum kūlė, reikės atkùlt, atidirbt Ėr. Kumet kulti bevadinsi? Ar nebijai, kad aš nenumirčio – paliksiu neatkūlęs Plng. Atkū́liau aš ten rytą jamui J.
3. refl. kuliant atgauti, atsiimti: Ūkinykai vienais metais nieko negauna, kitais gi atsikulia ir už nederliaus metus Ob.
4. tr. primušti, pridaužyti: Atkùlkit gerai! Aps. Nepristok tu in jį – anas greit gali tau atkult šonus Dgl. Kai atkū́lė gerai kailį, tuoj liko geresnis Ds.
5. tr. smūgiais atitrenkti, pakenkti, įskaudinti: Kepenis atkū́lė (atidaužė) jam, ir paliego Mrj. Atkùlsi padus, nelakstyk! Ut. Turbūt smarkiai kojas atkū́lei Ldk.
| refl.: Taip atsikūlė rankos, akmenis skaldant Ds.
6. tr. išmušti kultuvėmis, išvelėti: Graži drobė, kap atkū́lėm siūlus Arm.
7. tr. atidaužti dalį, gabalą: Buvo jau mūrus išverčią ir pačios bokštos šmotą atkulą S.Dauk.
8. refl. Š su triukšmu atvykti, atsibastyti: Du šaldru žuvėdų atsikūlusiu į Žemaičių pajūrius S.Dauk. Kol atsikū́liau namo, tai visa peršlapau Tvr.
9. refl. atsigauti: Po lietaus visi javai atsikū́lė ir pradėjo gražiai žaliuot Ds.
◊ atkùltas atmáltas labai panašus (į ką nors): Ji atkultà atmaltà į savo motiną Skr.
atkultai̇̃s galai̇̃s lig soties (užtekti): Mano ožkikei to šieno užteks atkultai̇̃s galai̇̃s Skdv. Tik ropučių turia užtekti atkultai̇̃s galai̇̃s Skdv.
badùs (bãdą) atkùlti kiek pavalgyti, užvalgyti; alkio nebekęsti: Dabar, badùs atkū́lę, galim ir šnektelt Ss. Atkū́lei badùs, tai pietų gali palaukti Jnk. Kai prasimanysim šviežių rugių, tai visus badus atkulsim Ds. Tu da vis neatàkuli badų̃?! Užp. Greit bus šviežių bul'bų badám atkùlt Trgn. Užvalgiau kiek, ir gerai – bile bãdą atkū́liau Gs.
šónus atkùlti (kuo) prisivalgyti ko iki valios: Mes jau nūnai atkūlėm šonus obuoliais Knv.

×dakùlti, dàkulia, dakū́lė (hibr.) tr. sumušti, primušti: Anas juos dakū́lė dakū́lė ir in kelio pametė Dv.
įkùlti, į̇̃kulia, įkū́lė
1. tr., intr. įmušti, įplakti: Piemenį įkūlė ir paleido Krkl. Palauk, inkùlsiu aš tau kailin! Btr. Traukis, įkul̃s tave! J. Inkū́lė gerai [sugavę] Lp.
2. tr. kiek įmušti, įdaužti: Kiaušį įkùlti K. Kibiras … įkùltas KI383. Į stiklą skylę įkùlti KI150. Įkū́lei tu bliūdą, todėl įplyšo J.
3. tr. sukūlus įdėti, įmušti (kiaušinį): Į tešlą įkulti porą kiaušinių rš.
4. intr. prk. pajėgti, išgalėti: Ar dar į̇̃kuli, senoli, t. y. ar pajėgi, ar drūtas? J.
5. refl. įbėgti, įpulti: Vaikai įsikū́lė pirkion Š.
iškùlti, i̇̀škulia, iškū́lė K, Š; R49, M
1. tr. J mušti grūdus iš varpų: Iškūlėm iš stambų dobilus Kp. Kiek šiandien klojimų iškūlėt? Grž. Pamanyk, dvarus (dvaro javus) kultuvais iškùldavo! Rm.
iškultinõ adv.: Kad jau kultum iškultinõ (švariai, galutinai), tai gal ir daugiau sukultum̃ Trgn.
| refl. tr., intr.: Jau baigiam išsikùlti Kt. Jau ir išsikū́lėm, ir išsivarpavojom Rmš. Žiūrėk, jie bus jau išsikūlę, kai mes pradėsim kulti J.Jabl. Tas žmogus kviečius išsikūlė, sumalė, prikepė pyragų BsPIV281. Išsikū́lė anksti Vrnv. Mūs jau, Dievui dėkui, išsikùlta OG416.
2. tr. išmušti, mušimu išnarinti: Petį iškulti N.
3. tr. išnaikinti, išžudyti: Tiek žmonių iškū́lė! Gs. Parnakt lapė tvarte visas žąsis iškūlė Ml.
4. tr. išpurtyti, iškrėsti: Vė[ja]s daug obulų iškūlė Vvr.
5. tr. išvelėti: Toki stori rūbai reikia gerai ant upės iškùlti Ktk. Tai priilsau, kolei visus rūbus iškū́liau Dglš.
6. tr. BŽ76, Šll išmušti, išdaužyti: Pro iškultą langą padvelkė karčių dūmų kvapas rš. Langą išmušti, iškùlti KI150. Atejęs iškuls langus, ir ką tu jam padarysi! Sv. Katras, vaikai, iškū́lėt stiklą? Ut.
| refl.: Kalviui tą gelžį mažumą pastūmėjus, langas su didžiu tarškėjimu išsikūlė LC1887,7.
7. tr. sudaužyti visus: Iškū́lė visus puodelius Rm. Girtas iškū́lė visus sūdus, indus J.
8. refl. S.Dauk ištrūkti, išbėgti.
9. refl. nuvargti besigrumiant: Ir anas išsikū́lė pernakt, išsimenčijo Tvr.
| Parbėgo šuo vakare išsikū́lęs, išnokęs Ds.
◊ gálvą iškùlti neduoti ramybės: Iškū́lė man gálvą su savo plepalais Plt. Pati man ir galvą jau iškūlė už gėrimą M.Valanč. Vaikai man i galvą iškūlė su savo mokykla Krtn. Ìškula gálvą tas anos rokavimas Krtn.
galvà išsikū́lė (išsikū́lusi) vargas apėmė: Nėr išsikū́lusi galvà mokytojų, nėr išpliumpota Šts.
iškùltus šiáudus kùlti veltui, tuščiai ką daryti (kalbėti, rašyti): Darbus jo įvairi žmonės lenkiškai aprašė, todėl ir nenoriu iškultų šiaudų bekulti M.Valanč. Iškultų šiaudų nebkulk VP19.
nukùlti, nùkulia, nukū́lė K; S.Dauk
1. Jnš žr. iškulti 1: Šiaudus sumina, grūdus nùkulia [vištos javuose] Gs. Nukùlti šiaudai KI10. Kūlius, ilginius nukulkitau gerai J. Blogai Balvočiaus mašina benùkula Brs. Nukùlsiu kanapę krašte pamarėsuj (d.) Tvr. Aš nukūliau linelius tėtušėlio jaujelė[je] JD73.
| Kvynai da neišdžiūvę, nukùlti (iškrėsti) da negalės Lkv.
| refl.: Varpinės žolės nusikulia ir paprasta kuliama mašina rš. Kviečiai, atbuli įleisti į mašiną, nenusi̇̀kula Šts.
2. tr. dalį javų iškulti: Jau kiek nukū́lėm (šalinės) ir tik tris karčius pakūlėm Lp. Atrodo, kad šią naktį būtum kaži kiek klojimų javų nukūlęs I.Simon.
| refl. tr.: Nusikū́lė sėklai, tai ligi balkio liko Rdm.
3. tr. primušti, apmušti: Nukū́lė vokiečiai (vokiečių kareiviai) bobą Ėr. Už tokį niekšišką darbą tą vaikpalaikį reikia gerai nukùlti Brt. Pasikėlus kad nukulsiu, tai žinosi, kaip verkti! V.Krėv. Jis gerai nupliekiamas, nukuliamas ir sužeidžiamas yra RBSir31,38. Našlaitelę nugrūdo, nukū́lė (mušdami nuvijo) Tvr.
4. tr. užmušti, nukauti: Šiandien du zuikius nukū́liau Tv.
5. tr. per Velykas kiaušinius mušant laimėti: Su užperiu nukūliau visus kiaušius par Velykas Šts. Sakuoto kiaušio nenukulsi – kietas Ggr.
6. tr. nudaužti, numušti: Kam sušildei juodbėrį žirgelį, kam nukūlei plieno padkaveles? Trg. Lai prapuolas toks kalvaratas su špuolėms nukultoms Šts. Nukulta šaka B.
| Nukùltos kojos Sr.
| refl. tr., intr.: Špūlė ratelio nusikūlė, ir ana negalia paverpti, met šniūrą žemėn J.
| Eik pamaži, nenusikulk kojų! B. Dar didžiaus nusikūliau kojas Sr.
7. intr. greit nuvažiuoti, nujoti: Popiet reiks nukùlt į miestą Ėr. Raiteliai nukū́lė į vakarus Dglš.
| refl.: Gi nusikùldavo raitas Ps.
8. intr. sunkiai nueiti, nupluošti: Važiuosme, kada pėsti nukùlsme tokį kelį Bsg.
9. refl. nuklysti: Nusikūlė nuo kelio Zt. Pačiudu vienudu vėl nusikulsiva Dievas žino kur Blv.
10. tr. nuvarginti: Sirgdami ir kūną nukūlę turim numirti BPII104.
pakùlti, pàkulia, pakū́lė
1. intr. pajėgti kulti: Ta garbė viena, kad mašina, o pakùlti negalia Dr. Nepàkulia mašina, be arkliai nepaveža Ds. Nepàkuliam su ta plerpinyčia (išklerusia mašina) Gs.
2. tr., intr. gauti derliaus kuliant: A daug šįmet pakùlsi rugių? Trg. Girdėjau, pats gerai avižų šiemet pakū́lei Ds. Reik skaudžiai daužti su spragilu, norint gerai pakulti Pln. Šiemet anys nemažai rugių pakū́lė Skdt. Prigėrė miežiai: iš dviejų pūrų puspūrę pakū́lė Š. Buvo apie trisdešimt pūrų rugių pakùlta Ds. Kap šiemet rugiai? Ar pakuliami kiek? Krok. Šiemet šiaudai gražūs, bet varpos nebus pakuliamos Pns.
| prk.: Ot tas tai pakū́lė piningo (daug pelnė)! Up. Važiuok – dovenų pakùlsi! Krž.
| refl. M.
3. tr. truputį iškulti: Pakùlkit kiek avižų kiaulėm Alv.
| refl. tr.: Dėl nuobaigų pasikùldavo šviežių rugių Ds.
4. intr. kurį laiką kulti: Pakùlk už mane rytą, valandą J. Dieną pakū́lę, iškulsime žirnius DŽ.
5. tr. Zt kiek pamušti, padaužyti; išperti kailį: Dabar aš pakulsiu truputį tau nugarą, kad sušiltum rš. Prisigėrė vakar turguj, ir pakū́lė kažkas, dabar vos paeina Kair.
6. tr. padaužti, pamušti: Kad tau perkūnas kaulus pakult, kol tu neini kult! Vrnv.
^ Nenusitikėk vilku raišu, pats kojas nepakūlęs B.
7. tr. užmušti: Turėkis liaušo (kairio) šono, kad mūsų beržai ant kelio nepakùltų Aru49(Zt).
8. tr. sumušti, nugalėti: Pigai ir žodžiu vienu būtų pakūlęs priešinykus savo SPII218. Pamušu, pakuliu karią SD276.
9. refl. sunkiai pavažiuoti: Tai jau nepasikuli, žiūrėk, kai aš inbėgysiu! (sako važiuojančiam rambiu arkliu) Lp.
10. refl. K, Kv kiek pasiausti, paišdykauti, padūkti: Žinai, tebėr vaiku – nebus nelaimės, kad ir pasikuls M.Valanč. Ir aš jums, kaipo vaikams, neginu skrajoti ir pasikulti M.Valanč. Vaikai nora kitas su kitu pasikulti Klp.
11. refl. Lnkv, Skr, Ds, Slk, Mlt, Pg, Švnč apsivaisinti (apie gyvulius): Kumelė pasikūlė su tuom drigančiuku Rs. Kaip tik pasikū́lė, tuoj ramesnė kiauliotė Sv.
◊ gálvą pakùlti įtemptai padirbėti: Galvą ans biškį pakula pakula raštinė[je], i tur penkis litus Dr.
kójas pakùlti apvaisinti: Muderės kojas pakūliau (mano žmona pagimdė) ST545.
parsikùlti, parsi̇̀kulia, parsikū́lė sunkiai pareiti, parpūškuoti: Nebijok, neprapulsiu – atgal namo parsikulsiu rš.
pérkulti tr., perkùlti
1. K dar kartą kulti jau iškultus šiaudus: Parkūlęs vieną stogą ir kitą ir pasėjęs prikultus grūdus Šts.
2. kurį laiką ištisai kulti: Aš párkulsiu visą žiemą javus J.
3. refl. sugesti, išgverti nuo kūlimo: Jų mašina jau persikū́lė Rm.
4. perdaužti, perskelti, permušti: Párkūliau pusiau bliūdą, puodą J. Kiautą neparkūlęs, baltymės nematysi KlvrŽ.
| Galvą perkulti N.
| refl. tr.: Galvą persikulti N.
5. refl. Ak kurį laiką išdykauti, siausti: Pri Matutėnės patalkė[je] iki aušros pársikūlėm Brs.
prakùlti, pràkulia, prakū́lė
1. tr. kiek kulti, truputį iškulti: Rugių duonai prakùlk J. Pyrago prakùlsim Gs. O jūs, vyrai, kaip prakulsite, atneškit man (gaidžiui) lesti Š.
| refl. tr.: Jau prasikū́lėm rugių Gs.
2. tr. mušant paploninti: Teip neišgaląsi, reikia prakùlt Sdk. Prakùlk kirvio ašmenis, matai – labai stori Ds.
3. tr. M padaryti skylę, pramušti: Po tam ana prakū́lė vienam daikte skylę ir išstūmė savo vyrą Aru46(Zt).
| Tilviks atlėkė, su snapu jam kaktą prakūlė JD1512. Kad ėmė kulti lazda, net šonus prakūlė Tvr. Anam galvą prakūlė LTR(Dr).
^ Šutka galvos neprakulia B. Juokas galvą neprakula LTR(Kl). Žodis galvos neprakuls Sim. Kad su manim gulsi, galvos neprakulsi (nieko tau bloga neatsitiks) Žg.
| refl. tr.: Galvą prasikùlti KII33.
| Galvą kur prasikultumei! (toks keikimas) rš.
4. refl. N šiaip taip pragyventi, pravargti.
5. refl. prasilavinti: Praskuls vaikas (ims geriau, lengviau mokytis) Lp.
◊ ausi̇̀s prakùlti įkyrėti: Ausès prakū́lė su toms pasakoms Krš.
prakultà galvà labai ko nors norėti, stengtis pasiekti: Galva prakulta ant mokslo Kv. Ant madnųjų sermėgelių anims galva prakulta LTR(Krtv). Prakulta galva ant visokių niekų Jnš. Anai ant tų išeigų galvà prakultà Užv.
prikùlti, pri̇̀kulia, prikū́lė tr.
1. LL97 daug (javų) iškulti; kuliant ką pripildyti: Prikulta aguonų sėkla džiovinama J.Krišč. Prikūlėm pilną aruodą kviečių Slm.
| prk.: Prikū́lė tokią krūvą vaikų, o nežiūri, kap jie gyvens Rdm.
| refl. tr.: Tas žmogus prisikūlęs javų, pinigų pasirūpinęs BsMtI32. Kad prisikūlė tų kviečių – nežino, kur dėti LTR.
2. primušti, pripliekti, sumušti: Ne kartą jį (piemenuką) prikūlė šeimininkas P.Cvir. Vyras pasigėręs taip prikūlė pačią, kad tris dienas sirgo Jnš.
3. mušant sužaloti, pakenkti: Koja prikùlta – gipsan rinko Zt.
◊ ausi̇̀s prikùlti įkyrėti: Ausis jau prikūlei – gana jau to skaitymo! Žem.
sukùlti, sùkulia, sukū́lė; R, M
1. tr. kuliant sudaryti, gauti, prikulti: Gražūs rugiai buvo – iš kapos po du centneriu sukū́lė Ut. Nuplėšk stogą, iškulk jį ir, ką sukulsi, raitas neškis sėtų Vaižg.
2. tr. iškulti: Dabar gali neversti [pėdų], kol tuos sukùlsim Pc.
3. tr. kuliant sugadinti, sudilinti, sudėvėti: Aną mašiną sukūlė Ėr.
4. tr. R, Ut sudaužyti, sutrupinti į gabalus, suskaldyti: Ans prisitiko stiklinę ir sukū́lė J. Aš ją sukūliau ir, surinkęs tiktai gražiausias daleles, sudėjau jas į daiktą Ašb. Ir sukūlė uzbonėlį KlvD191. Tu sùkuli jau kelintą stiklinę Ds. Aš tau pypkę sukulsiu, tabokėlę išbersiu JV287. Ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Visus puodus par savo nezgrebnumą sukū́lė Slnt. Išritino visus kiaušius iš lizdo ant žemės, visus sukū́lė PP11. Ta, sukūlusi sklėnyčią, pylė vandenį ant galvos jo BPI356. O ans molio sūdas, kuriame buvo virta, bus sukultas Ch3Moz6,28. Kaip puodą puodžiedžio sukulsi anus Mž506. Sukuliu eldiją SD321.
| Sukulti grumtus N. Stiklo neišgersi, pilvo nepripilsi, galvos nesukùlsi JD1323. Su tuo kūju sukūlusys bokštą S.Dauk.
| refl.: Nukrito nu stalo torielka i susikū́lė Slnt. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusio laivo daiktus M.Valanč. Laivas susikūlė į uolas rš. Laivui susikūlus, bene glemžei pajūrė[je] išmestus turtus? P. Bliūdas susikū́lė J. Iš tų penkių kiaušių dar du susikū́lės Užv.
| Traukiniai susikūlė rš.
| prk.: Laimė kaip stiklas – greitai susikulia Sim.
5. tr., intr. sutrenkti, mušimu įskaudinti, sužaloti: Į sprandą sukū́liau, ir tiek Šts. Sulupė, sukū́lė pačią Lp. Sukulti norėjau aną, t. y. užtikti par pečius J. Nukritau žemėn it pelų maišas. Šoną baisiai sukūliau BsPII13. Kūlė anas, kūlė – čysta poną sukū́lė (ps.) Lz. Ei tu, žvirbli, pulsi, uodegą sukulsi! JD1450. Subukinu, sukuliu burną SD198. Sukultas ir sumuštas esmi lyšnai Mž469. Jis mūsų nusidėjimo dėlei tapo išronytas ir mūsų griekų dėlei sukultas BPI347. Stojos po jų suraišiotas, sukultas ir suvalkiotas SGI77. Akmenimis sukūlę BtMr12,4.
| Eik pamaži, nesukulk kojų Kvr. Viešpatis … dienoje narso … sukuls galvą (nubaus) daug giminių Mž457. Tu ištinki visus mano neprietelius į jų veidą ir sukuli dantis Dievo nesibijančiųjų brš.
| refl. tr., intr.: Kuris puls ant to akmens, susikuls BtLuk20,18. Erelis išsikėlęs paleido, ir vėžlys ant uolomis susikūlė S.Dauk. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susikūlė galvelę (d.) TDrV140. [Tarpdury] nepamatė vienas antro ir gangreit galvomis susikūlė rš. Eik pamažu, nesusikulk kojas M.
^ Aukštyn lipi, kad labiau susikultum KrvP(Ps). Nuo aukščiau pulsi, labiau susikulsi PPr271. Kas aukštai nosį kelia, tas į adveriją susikulia PPr257.
6. tr. daužant suguldyti (augalus): Ledai rūtas sukū́lė LB46. Javus ledai sukū́lę; javai ledų sukùlti KII296.
7. refl. susipešti, susimušti: Nei iš šio, nei iš to susikū́lę, ir dar̃ sėdi kalėjime Krok.
8. tr. nugalėti, sumušti: Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius BB2Moz15,6. Piktas tarnas … bus sukultas VlnE135. Tu sukulk velno piktybę Mž53. Teikis sukult dūšios prieštarnykus PK137.
| refl.: Šitais tad žodžiais … sukultis gal paklydimas pelagijonų DP606.
9. tr. užmušti, nutrenkti: Kad tave perkūnas sukultų! (toks keikimas) BzF57.
10. intr. suvaikščioti, suplūkti: Dėl svetimų reikalų sukūliau penkis kartus į miestą Skdv.
11. tr. susukti sviestą, kastinį: Sušildydavo tą grietinę, sukùldavo, ir kastinys pasidarydavos Akm.
◊ kójas sukùlti nueiti toli ir be naudos: Be reikalo kójas sukū́liau, o neradau daktaro Šts.
sukultà širdi̇̀s (dvasià) nusižeminęs: Visi šeši, pilni sukultos dvasės bei tikėjimo, meldė Ns1832,6. Aš skundžiuos su gailinčia bei sukulta ir pakarna širdžia brš.
užkùlti, ùžkulia, užkū́lė; M
1. tr. uždirbti kuliant javus: Su tuo matoru nemažai užkū́lė Gs. Kas užkùlta, reikia atiduot Bsg.
| refl. tr.: Ažsikū́lė bent kelius maišus Skp. Užsi̇̀kulia grūdų, duonos netrūksta Skdt.
| Darbininkus užsi̇̀kula (eidami patys kulti, užsidirba), kūlė nebrangiai ir teatseita Vvr.
2. refl. užtrukti bekuliant: Prieš šventę tai kiek ilgiau užsikū́lėm Ds.
3. tr. užmušti: Baudžiaunykai, sako, savo piktą poną kultuvais užkūlę Grž. Tiek metų, ir niekas jo (šunio) nebeùžkulia – reikalingumo jis čia nereikalingas Rm. Žmogus … ažumušė vilką, o po tam ir lapę užkūlė BM35.
| refl.: Kad kiek, ir būčiau užsikū́lęs Šl.
4. tr. nuvarginti, užkamuoti: Ažumuštas, ažkùltas – kurgi… vienas in tiek žemės Dbk.
| refl.: Nuo karščio visos karvės ažsikū́lė Vj.
5. tr. BŽ169 pagardinti valgį riebalais, grietine ar kuo kitu, pramesti, pradaryti, užtrinti: Būdavo, nusipirks lašinių, užkùldavo bulves, tai ir atsivalgyti negali Srv. Darbymety nešykštėk įsnaujos barščiams užkulti Jnš. Be meisos virti, tik su užkulu užkulti̇̀ batviniai Užv. Šiandie paskutine spirgiuke bulbas užkū́liau Ar. Ar aš jam neišviriau su pipirais barščių, ar aš jam neužkūliau baravyko kotu (d.)?! Pns. Lašinių anys jau senai nebeturi – viralą užùkulia kanapių pienu Dkk. Namie ir žvakigalio užtenka putrai užkulti J.Jabl(Sln).
^ Su gražumu barščius neužkulsi Šmk.
| refl. tr.: Mėsos nebeturim nė barščiam užsikult Srv.
◊ ausi̇̀s užkùlti galvą išūžti, iškvaršinti: Tie visokie barniai, rietynės man ir ausi̇̀s užkū́lė Užv. Motūzėnė ausès mamai užkùls su savo kalboms Krš.
giltinė̃ užkū́lė barščiùs mirė: Ir tu pasensi, jei giltinė barščių neužkuls NžR.

kíetas sprándas
1.atkaklus, užsispyręs: Jo kietas sprandas, nieko neklauso. Dglš. Jis atstatė savo kietą sprandą ir manęs nenorėjo klausyti. ŠR.
2.rambus: Šito arklio toks kietas sprandas, kad jo niekaip neatsuksi. Ds.
3.tvirtas: Jo sprandas kietas: nors ir visi joja, bet niekas nenulaužia. Vžns.
kíeto sprándo užsispyręs: Klebonas Platūnas buvo atkaklus ir kieto sprando žmogus. Myk-Put.
skýstas sprándas menkas: Dar skystas sprandas, kol mane gaus. Varn.
tam̃prų sprándą turė́ti būti atkakliam, tvirtam: Žemaičių tauta turi didžiai tamprų sprandą. Dauk.
sprándą apsùkti N. užmušti:
sprándu atjodinė́ti (kurį laiką) išnaudoti: Metus mano sprandu atjodinėjai – gana, užmokėk algą ir išeinu. Srd.
sprándą atsisùkti žūti, galą gauti: Kad tu vely sprandą atsisukus!. Švnč.
sprándą augìnti penėtis: Matyt, jau gerą duoną turi, kad sprandą augina. Gs.
sprandų̃ dúoti mušti: Vai aš tau duosiu sprandų!. Prn.
sprandų̃ gáuti būti sumuštam: Gausi sprandų ir apsiraminsi. Dkš.
sprándą įkìšti ištekėti (prastai): Įkišo sprandą kaip į tvorą. Erž.
sprándą įláužti nužudyti: Žmogžudžiai, aniems sprandą įlaužti reik. Sg.
sprándą išmuĩlinti iškritikuoti, nubausti: O dabar žiūrėkite, kad direktorius mums neišmuilintų sprando už gamyklos drausmės ardymą. Dvd.
sprándą išriẽsti pasipūsti, didžiuotis: Eina išrietęs sprandą kaip didelis ponas. Jnš.
sprándą išsisùkti užsimušti: Iškrito uodas iš ąžuolėlio, išsisuko sprandelį. Vb.
sprándą ištrū́kti išvykti iš namų, išdumti: Ištrūko sprandą kažkur Peterburgan, tiek jį daugiau ir tematysi. Sruog. Sėdi per kiauras dienas ir mane kremti. Ištrūktum sprandą, bent širdis atsigautų. Vkš. Jau tas kur nors ištrūko sprandą. Kl.
sprándu jodinė́ti išnaudoti, spausti: Ko leidies vaikams sprandu jodinėt?. Rs. Gal ir gerai Motiejus daro, kad nesiduoda per daug sprandu jodinėjamas. Paukš.
sprandaĩs jódyti išnaudoti, spausti: Ponia nebuvusi labai šuniška žmonėms, maž tesikišusi prie ūkio, užtai komisorius Abromas visų sprandais jodęs. Žem.
sprándu jóti išnaudoti, spausti: Kas jis do per ponas mano sprandu joti?. Žem.
sprandaĩs jóti išnaudoti, engti: Pirmiau dvarionys visų sprandais jojo. Vvr. Tenenori visų sprandais jot!. Skr.
sprándą lankstýti žemintis, pataikauti: Prieš kiekvieną tupinėk čia, sprandą lankstyk, kad ką gautum. Prn.
sprándą leñkti
1.leistis išnaudoti: O prie baudžiavos žmonių neįpratinsi, po lazda dabar dirbantis sprando lenkt nenori. Vencl.
2.žemintis: Raus! Tas žodis jau girdėtas ir jo pasekmės žinomos, juoba kad žmogus dar vis nemoki sprando lenkti. Simon. Žmonės, pripratę prieš visus lenkti sprandus, visų bijoti, visus slaugyti, staiga pasijuto savo krašto šeimininkais. Pt.
3.mokyti klusnumo, nuolankumo: Lenk sprandą jo, kolek jaunas. rš. Turi sūnų? Drausmink juos, sprandus lenk jiems nuo mažens. ŠR.
sprándą lū́žti K. užsimušti, žūti:
sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandą. An.
sprándą nukrė̃sti primušti: Kai aš tau sprandą nukrėsiu, tai tau nereiks daugiau šnekėti. Grdž.
sprándą nuláužti nužudyti: O jei jo nevaduoji, tai nulaužk jam sprandą. Bret.
sprándą nuleñkti nusižeminti: Jinai norėjo padėkoti, bet nemokėjo dėl jo nulenkti sprando. Ašb. Nematom brolius ašarojant, nulenkę sprandus nedraugams. Mač-Kėk.
sprándą nunérti prisimušti: Tas vaikas dar ir sprandą nuners belaipiodamas tais molais. Klp.
sprándą nurę̃sti nužudyti: Marčelga kryžokų liepė 15 sprandą nuręsti, o kitus varyti į Parusnį į vergus. Dauk.
sprándą nusikrė̃sti žūti, galą gauti: Jei nutvert norėsi per bedugnę šokant tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą. Nėr.
sprándą nusiláužti užsimušti, žūti: Aš tik vieną sakau: kas aukštai šoka, žemai krinta. Kad tik nenusilaužtų sprandą ir jaunieji. Simon. Karvė kad šoko ravan ir sprandą nusilaužė. Pv. Tikėk manim, šį kartą jis nusilauš sau sprandą. rš.
sprándą nusinarìnti K. užsimušti:
sprándą nusinérti užsimušti: Vos sprando nenusinėriau per tuos kelmynus važiuodamas. Šll.
sprándus nusisùkalioti visiems užsimušti: Ėjo ėjo galvom, kol sprandus nusisukaliojo. Grž.
sprándą nusisùkti
1.užsimušti: Šventadienį nors sprandą nusisuk, – sakydavo, – bet tik pirmadienį iš ryto prie darbo būtumei. LzP. Kad tu kur sprandą nusisuktum!. Grž. Nenukrisk nuo stogo, o gali sprandą nusisukti. Akm. Krito ant galvos ir nusisuko sprandą. Žlp. Lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis. Jabl.
2.nesėkmingai baigti savo veiklą: Vagis jau sprandą nusisuko: pateko policijai rankos[na]. Slk. Per šešerius metus ten keturi pirmininkai sprandą nusisuko. Avyž.
sprándą nusùkti
1.galą padaryti, nužudyti: Ar nebijais, kad jie dėl to tau sprandą nusuktų. Donel. [Gaidžiui] turiu kada būtinai sprandą nusukti. Jabl. Aš tau sprandą nusuksiu. B. O jei jo (asilo pirmagimio) neišperki, turi nusukti jam sprandą. ŠR. Ei, nusukti vargui sprandą! Vieną tikslą terandi. Nėr. Bene tau marti sprandą nusuks?. Žem.
2.užsimušti: Nelipk aukštai: kai dėsies, sprandą nusuksi. Sld.
sprándą nutrū́kti galą gauti, žūti: Kad tu sprandą nutrūktumbei. B. Ar nenutrūksi kur sprando besiausdamas. Jabl. Nenutrūksiu sprando ir pėsčias. Ne tiek esu vaikščiojęs. Gric. Kad jis sprandą kur nutrūktų!. Mrj. Išsikorė į miestą ir ten sprandą nutrūko. Vkš.
sprándą paleñkti pasiduoti, paklusti: Tautą, kuri palenks savo sprandą po Babilono karaliaus jungu ir bus jam pavaldi, tą tautą paliksiu jos žemėje. ŠR.
sprándą pasikasýti gauti mušti: Dar pagausiu aš tave, teliaus koja! Dar pasikasysi sprandą, sravanosi tu!. Balt.
sprándą raitýti puikuotis, didžiuotis: Kvailas, o sprandą tai raito. Mrj.
sprándą riẽsti puikuotis, didžiuotis: Sprandą riečia, kalbėt nenori. Jnš. Nors ir senas, sprandą riečia, ir gana. Dkš.
sprándą sùkti daryti galą: Viena bėda ne bėda, antra nepatinka, o trečia sprandą suka. Grv. Suk sau sprandą, bene man tavęs gaila!. Žž.
sprándą sùktis galą gauti, žūti: Nors jūs sprandus sukitės!. Lkm. Sukis kur sprandą!. Klt.
sprándą šiáušti neklausyti: Ko čia sprandą šiauši?. Dkš.
sprándą trū́kti
1.žūti: Vienąkart jis turi sprandą trūkti ir trūks per mane. Simon.
2.nešdintis: Trūk sprandą iš čia, kur tau patinka. Plv.
ant sprándo savimi: Visi savo akimis matėme ir atjautėm ne kartą darbininko vargus, nužeminimą ir skriaudas ir gal dar ne kartą patys ant sprando tai patyrėme. Bil. Patyrėme ant savo sprando žmonių juodumą, negailestingumą. Žem.
ant (kieno)sprándo
1.nelaimei: Vai, vai, pasidarysit ant savo sprando!. Mrj. Pareis laidokas ant mano sprando. Vencl.
2.išnaudojant, engiant: Norėjo [turtingieji] pragyventi ant žmogaus sprando. Krš.
ant sprándo (kam) nelaimei: Prisiėmė sau ant sprando skolas, dar (dabar) iš ko man išmokės dalies?!. Al.
ant sprándo atsisė́sti imti išnaudoti: Tėvas numirtų ar apsirgtų, tai tas įsibrautų su savąja ir man ant sprando atsisėstų. Vien. Dar ne vienam ant sprando atsisės!. KrvP. Atsisėst kitam ant sprando ar tai galima?. An.
ant sprándo bū́ti
1.sunkinti gyvenimą, naudotis išlaikymu: Juk reikėjo pagaliau išeiti, ar visą amžių būsi tėvui ir broliui ant sprando. Simon. Trys vaikai ant sprando, ūkis ant kupros, darbų neatmuštinai, o sukas, kruta, kuopia, kiek įmano. Balt. Aš nenoriu kitiem ant sprando būt. Srj.
2.išnaudoti: Gaila mano džiaugsmo ir liuosybės: ir vėl vergas, ir vėl ponas ant sprando. Žem.
3.būti skirtam, užkrautam: Mes pačios negalėjom austi, kad kiti darbai ant mūs sprando buvo. Plv.
ant sprándo jodinė́ti išnaudoti: Aš nenoriu, kad ubagai ant sprando jodinėtų. Avyž.
ant sprándo jóti išnaudoti: Jis rausė žemę ir džiaugėsi, kad ant jo sprando niekas nejoja. Mont. Ana joja ant sprando ir dar liepia paslenkt, kad geriau ažsėstų. Ob. Jis taip supranta – dorai dirbk savo darbą, gyvenk blaivia galva, nesileisk, kad kas ant sprando jotų. Bub.
ant sprándo kabìntis įkyriai siekti palankumo: Ana dideliai kabinos ant sprando anos vyrui. Pln.
ant sprándo kárstytis prie daug ko lįsti, norėti užsimesti: Palaidūnė, karstės vyrams ant sprando. Krš.
ant sprándo kártis įkyriai lįsti: Nebijok, nesikarsiu tau ant sprando... Aš kantri. Ap.
ant sprándo kráuti apsunkinti: Ką nori, krauk ant mano sprando, aš viską pakelsiu. Mont.
ant sprándo kráutis skirti (rūpesčius): Višinskis, papratęs visus sunkiausius ir pavojingiausius darbus ant savo sprando krautis, taip ir dabar šokosi. Žem.
ant sprándo lìpti
1.įkyrėti: Nei valandėlei ramybės neduoda: per savaitę mokiniai ant sprando lipa, vyresnybė šnipinėja. Vien. Nelipk ant sprando man. Krm.
2.smurtauti: Kai apsileisi, tai ir lips ant sprando visi dvaro šunys.... Žem.
3.varginti, skriausti: Kaimynas dido, kol išdido, ir tau reik disti, bo ant sprando lips kiti. J.
ant sprándo lį̃sti įkyrėti: A Jėzus, jau lenda ant sprando!. Kdn.
ant sprándo mèstis siūlytis į draugystę: Tik puse lūpų praminiau, kad eisiu į varnuoges, tuojau ir jai reik, ir jin metas ant sprando. Jnš.
ant sprándo prisisėdė́ti užtektinai ilgai išnaudoti: Gana prisisėdėjai ant sprando. rš.
ant sprándo rõglintis reikalauti naudos ar išlaikymo: Roglinas vaikai tėvams ant sprando, šerk. Krš.
ant sprándo sėdė́ti
1.grėsti: Tos žemės ūkininkas neįgrauš, o bado šmėkla ant sprando sėdi. Žem.
2.išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti. Cvir. Kas kur pritelpa. tas ant sprando sėdi. Vn.
3.versti, prisispyrus raginti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys. Žem.
4.būti išlaikomam: Negi sėdės ant sprando tėvams, kurie ir taip jau apie marčią vis užveda šneką. Daut. Pavalgius, apsirengus – niekam nesėdžiu ant sprando. Rs. Vaikas sėdi tėvui ant sprando. Gdl. Oho, ji dirbs, visą gyvenimą ant kito sprando sėdėjusi!. Mžš.
ant sprándo sė́sti varginti: Jau policininkas sėda ant sprando su mokesčiais. rš.
ant sprándo sė́stis
1.varginti, kamuoti: Vargai ir bėdos ant sprando sėdos. LTR.
2.išnaudoti: Puponių kaime niekas nebesako, kad valdžią norėjom pasigriebti, žmonėms ant sprando sėstis. Balt.
ant sprándo stovė́ti raginti (dirbti): Na, dieną gali atsigulti, niekas ant sprando nestovi, ne tuo strioku nuvažiuos.... Žem.
ant sprándo suriñkti priekaištaujant išvardyti: Man visokias bobas ji (žmona) surenka ant sprando. Jrb.
ant sprándo šókti (kam) akiplėšiškai lįsti: Visai pasiuto mergos – bernam ant sprando šoka. Jd.
ant sprándo tupė́ti būti išlaikomam: Žinote, sunkokas jausmas tupėti ant svetimo sprando. Vencl. Kad ir giminės, bet amžinai juk negalima jiems ant sprando tupėti. Simon.
ant sprándo užgul̃ti varginti, priversti klausyti: Jūsų tėvai būtų visai užgulę ant sprando, kad nebūčiau aš apgynusi. Žem.
ant sprándo užkárti apsunkinti, primesti kam ką: Užkorei tu man jį (senį) ant sprando. Kdl. Tai užkorėt ant sprando bėdą. Rmš.
ant sprándo užlìpti įkyrėti: Pirmądien po veselių boba ant sprando užlipė. Kp.
ant sprándo užsėsdýti engti: Vaikai ėmė labai ant sprando užsėsdyt. Grv.
ant sprándo užsė́sti spausti, prigriebti, varginti: Neleisk, kad tau jis ant sprando užsėstų, kitaip, žmonele, prapulsi. Jnš.
ant sprándo užsidė́ti pasiduoti, leistis engiamam: Jūs ant savo sprando užsidėjot valdovus, ir iš jų, o ne iš piktos dvasios kyla blogi apsireiškimai jūsų gyvenime. Bil.
ant sprándo užsikabìnti neig. ištekėti: Kad nebūtų su pusberniais daužiusis, būt gal užsikabinus kam ant sprando. Jnš.
ant sprándo užsikárti neig.
1.naudotis kieno išlaikymu: Nė vienam neužsikoriau ant sprando ir neužsikarsiu. Krš. To[ji] Kastė jau jį jodinėja, dar dvi bobos užsikars ant sprando. Mžš. Sakė: neužsikark Viteliui ant sprando. Rs.
2.vesti: Užsikorė ant sprando našlę. Jrb.
ant sprándo užsiléisti duotis skriaudžiamam: Už tai nereikia užsileisti vyro ant sprando, – juokėsi Lazdienė. Žem.
ant sprándo užsisė́sti
1.priversti klausyti: Skaldytis reikia, ko, motute, belauki? Ar kad visai ant sprando užsisėstų?. Balt. Greičiau akmenys sužydės, negu budeliai vėl ant mūsų sprando užsisės!. Marc.
2.imti smurtauti: Vokiečiai užsisėda gyventojams ant sprando ir be gailesčio naikina jų turtą. Pt. Iš pradžios, šventas aniuole sarge, visiems tokia gera... paskui kaip užsisės ant sprando... kaip gyvatė.... Žem.
3.naudotis išlaikymu: Klebonas senelis, sako, būk jau aštuonias dešimtis turi metų, merga užsisėdo ant sprando kaip nelabasis ir vedžioja už nosies, kaip jai patinka. Žem.
ant sprándo užsisodìnti įsitaisyti, įsigyti (ką nemalonų, varginantį): Marčią užsisodinsi ant sprando. Žem.
ant sprándo užsodìnti prievarta palikti kam ką varginti, primesti: Velnias turbūt tave ir užsodino man ant sprando!. Žem. Ponai visi vienoki: ne tik patys, bet dar ir savo tarnus užsodina žmogui ant sprando. Žem.
į sprándą muša: Ė ė, dėdienyt, reikia tiems visiems ponams ir kajetonams greičiau į sprandą. Paukš.
į sprándą dúoti mušti: Neklausysi, duos į sprandą, kad aprietėsi greitai!. Skd. Įgėręs tuoj duoda sprandan. Ob.
į sprándą gáuti būti mušamam: Jei blogai ganai, dar gausi nuo ūkininko į sprandą. Tv. Erzina lyg į sprandą norėdamas gauti. KrvP.
į sprándą nèmuša nėra ko skubėti, neverčia: O kas mums į sprandą muša? Dar palauksim, pažiūrėsim, kaip ten kiti daro. Gric. Nesiskubink, niekas į sprandą nemuša. LTR.
į sprándą užvažiúoti prilupti: Užvažiuos ans tau dar į sprandą. Varn.
į sprándą važiúoti mušti: Vyrams tiek to proto: jeigu dar kas ką papliurpia, pameluoja, ir važiuoja į sprandą. Vkš.
nuo sprándo nusimèsti išsilaisvinti, pašalinti (engėją): Skaitydami mano broliai atsibus, supras savo padėjimą, pažins savo prispaudėjus, pakils, nusimes jungą nuo sprando. Žem.
nuo sprándo nuver̃sti išsilaisvinti, pašalinti (engėją): Mes turime užstoti, jūsų galybę nuo savo sprando nuversti. Žem.
už sprándo sugriẽbti sutramdyti: Komisaras, pasirodo, yra senas tavo sėbras ir tik šaiposi iš mano skundų. Nepurtyk galvos! Sugriebsiu kada už sprando.... Cinz.
jaučio sprandas žr jautis
jojimas sprandais žr jojimas
jungą uždėti ant sprando žr jungas
koją užsikelti ant (už)sprando žr koja
kulnis pasidžiauti ant sprando žr kulnis
ponu būti ant savo sprando žr ponas
rykštė kaba ant sprando žr rykštė
vėzdą laikyti ant sprando užkišus žr vėzdas

tę̃sti, -ia, -ė (-o Dbč, Pls) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD113, SD28, R, MŽ, Sut, N, M, L
1. tr. I, Grv tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: Jei trumpas, tę̃sia Prl. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia J. Kailį, skūrą tę̃sti KI156. Tę̃sia kirvio ašmenis DŽ1.
| impers.: Tink dalgį nu smailiojo galo. Juo nemetas gunklos, juo dalgį tę̃sa Trk.
^ Tėvas tęsiamas, moma pamplė, o vaikeliai kai čečeliokai (virkščia, ankštis ir žirniai) LTR(Slk).
| refl. L, Š, NdŽ, KŽ, Ktk: Būdavo, rudas tik tę̃sias medus, o dabar – cukrus Klt. Zacirka net tę̃sias, gardumas Klt. Kas čia do makaronai, kad tę̃sias kaip sniurgliai? Svn. O, būdavo, kai alaus darom, užpili, girinė, kai nutekini, tos putros, išrūgsta to gira, net tę̃sias Kp. Sirapas pasdirba, pradeda tęstis Jž. Net tę̃sias [vynas], kap likerius Ad.
2. tr. NdŽ, Ad suėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantį: Instvėrė klemkos ir tę̃sia Sl. Tai vilkas už galvos [avį], o jy už subinės – vienas ing save, kitas ing save tę̃sia Kpč. Dangsčiai būna an pirkių, ir tę̃sia šiaudus [Kūčių vakarą] Asv. Už makšties [kardą] nutvėręs tę̃sė kai drūtas, kol tik plept an pasturgalio pasisėdo Jrk137. Budėtojas, tęsdamas iš aparato ilgą juostelę, priėmė kažkokią žinią I.Simon. Iš kuodelio ranka tę̃sia siūlą Šlčn. Vilna susvelia, tada tę̃sk tu ją netę̃sk Rud. Tę̃sia numerėlius, kam kokį šniūrelį šienaut Grv. Kartas tęsiaũ (būriau) Lz. Tę̃sia zalatinę žuvį anas (ps.) Lz. Žuvį paregėj[o] [žuvėdra] ir tę̃sia su visa meškeria Kpč.
| prk.: Anksčiau nebuvo darbų jokių, pinigų nebuvo iš kur tę̃st Drsk. Tę̃sia (nuolat prašo, ima) pinigus iž motkos, tik duok Drsk.
ǁ siurbti, traukti (skystį, dujas ir pan.): [Drenažas] gerai tę̃sia [v]andenį Nmč. Anos (dėlės) tę̃sia kraują iš žmogaus Pls. Tenčius iš marių [v]andenį tę̃sia (flk.) LzŽ.
| impers.: An lietaus iš kamino ne tep tęsia, dūmai neina viršun, bet gula LTR(Grv).
3. tr. Š, LzŽ traukti, tempti, vilkti ką paviršiumi: Sapnuoju: jisai tę̃sia mane ir ištraukė per langą Upn. Anas ją až kasų – i tę̃sia miškan Švnč. Turėjau tę̃st tolyn ratus Šmn. Tę̃sus rąstą boba ir parvirtus – regi! Sug. Ir gudiškai akėja – kap tuiną per tvorą tęsdamas Pls. Lenciūgą tęsiaũ tęsiaũ, dar̃ rankų nepakeliu Prn. Tę̃sia kokį daiktą [katinas] kai virvę, daboja – gyvatė Klt. Tai kataras jau labai ažmiega, tai tą až kojų pririšam virvėm ir tę̃siam miškan LKT350(Švnč). Nenumir', ba kap numirsi, reikės už kojų tę̃st namo – bus bėdos Lz. Tę̃sia tinklus And. Tę̃sia [bradinį] per upę ir gaudo [žuvis] Btrm. Šeria jis tą netikusį arkliuką, kad plūgą tę̃stų Vp. Šuniokas nustvėręs vištą ažu sprando ir tę̃sia Ktk. Rytą nueina pakluonėn, kur gulėjo rogutės, tai rado atvirkščias rogutes – tęsta nuo kluono į ežerą SI272. Šito kašis vaikui par snukį, ažtat ir tę̃sia anas žeme Vžns. Nusvėrė maišas vagiui pečius, dėl to, numetęs maišą žemėn, ėmė tęst par gruodą BsPII294. Iš pečio duona reikia tę̃st Dv. Kiba traktorium tę̃s [namą], in senystos budinkos nedarysim Pls. Kraunam, kab arklys tę̃sia LKT401(Pls). Tę̃sia vežimą arklys, ir gana Azr. Kap arklį netę̃sdamą, botagais rėžo, tep seniau ponai žmonis rėžė Asv. Atdarykit vartelius, tęsia meška ratelius (d.) Rod. Tę̃sia pjautuvą lodz senas arklys žolę kanda Grv. Žiūr', kap anas eina kojas tę̃sdamas LKKXIII128(Grv). Tokias stipras buvo, o dar̃ kojas jau tę̃sia Kpč. Kad kojas dar tęsi̇̀, ir gerai DrskŽ. Kojom nepaeina – tę̃sia kojas Vj. Paraližuotas žmogus tę̃sia koją Mrs. Basas vaikas, kojos sukapotos, tę̃sia kokius medinius Šmn. Atejau – visos vištos tę̃sia sparnus par žemę – druskos pririjo Klt. Kokios žvynės popierius tę̃sia par padlagą Šmn. Kab aštros girnos, tę̃sia grūdą gerai Btrm. Kažg būtų, kad juos po kaklų tęstų̃ top DP100.
^ Tę̃sia kaip velnias močią par raistą Ds. Tęsiù kap šuva ratus (prastai gyvenu) Mrc. Nerysi ir kojų netęsi̇̀ (negyvensi) Drsk.
| intr.: Spausk, ma[no] sūnau, šienaudamas visada prūtą, tai tuomet gerai dalgė tęs LMD(Knv).
| refl. Žrm: Koks čia rūbas: tę̃sias par žemę, palos nuskorę Klt. Suknelė per purvyną tęsias Vrn. Ka sijonai buvo, ta žeme tę̃sės ir dulkino Dg. Tęsias kai gaidžio uodega andarokas ir sušlampa Klt. [Meitėlio] pagurklė in žemės tę̃sias, snukeliukas tik ką Klt. Pririjo – gurklys tę̃sias iš priekio kai čelna Švnč. Indėjom in vežimą tą šamą, tai uodega tę̃sėsi žeme LKT233(Brb). Plūgas tęsės tęsės paskui arklį, brinkt ir apvirto rš. Až baroniuko i nusinešė vilkas, kojelės tik tę̃sias Klt. Kojos [paralyžiuotos] tę̃sias, nieko nevaldo Krns. Vejos šitos tę̃sias, nemožna kast bulbos Klt. Pigai tęsiąsis, duodąsis pigai test SD113.
^ Šarka krykščia, žarnos tę̃sias (šaudyklė, šeiva ir siūlai) Slk.
4. tr. jėga, vargingai, sunkiai vesti: Senelis veda už apinastrio, ir jis (vaikas) tę̃sia arklį Slm. Karvę an pavadžios – ir tę̃sia ganyt LzŽ. Žu ragų pririšę tę̃sia karvę an stogo (ps.) Pls. Stabt veršis i stovi, tęsiù tęsiù – neina Klt. Motina viena tę̃sia penkius vaikus miestan Pnd. Kap moteriškė vaiką turi, tę̃sia du kiliometrus daržų ravėt Pls. Tę̃sė mane rentgenan, esu pavargus Ukm. Nenori – neik, anys tavęs netę̃s Pls. Bernioką tę̃sia miškan, do gyvatė kur inkąs Klt. Kai šikamąją tę̃sia šitõs karves, tę̃sia net pievosna, toliausia Klt. Gal jau jį velinai tę̃sė ton balon? Eiš. O vilkelis iš smagumo tę̃sė ožką šoktie (d.) Ndz.
ǁ refl. tr. su savimi kartu vestis: Jaunučiukė, jau tę̃sias vaiką Adm.
ǁ prk. traukti, masinti: Jį tokis patraukimas tę̃sia – tik pavogt Str. Adant darytumite, ant ko jus piktybė jūsų tęsia SPII202. [Viešpatis] visus, ne tiektai žmones, bet ir angelus, teip piktuosius, kaip ir geruosius, tęsia savęsp DP508. Kad penigų įgyja, tad juos vėl ant didžiavimo, ant gėrių… ir svetimoteriavimų tę̃sia DP100. Vieną lapumas apvildo ir tę̃sia jį visop piktop DP114.
| impers.: Kap ažuveikei rublį, tai tada tę̃sia, kad ažuveikt dauges Dv. Užmiršinėja jau Petruškas (kaimo vardas), ne tep jau tę̃sia Str.
5. tr. LzŽ, Žl sunkiai nešti: Kada grybų, uogų atsiranda, tę̃sia į turgų LKT224(Gg). Nueidavom miškan, prisikirsdavom ir tęstè nešte prisinešdavom an savo pečių Ob. Tę̃sdavo tę̃sdavo eglines šakas iš miško pakratyt Klt. Tę̃sia moma maišiuką – nepatę̃sia Švnč. Tę̃sia pieną pieninėn Dglš. Tie ponai visur su mašinom: ir an karves, visur, o tu, nabagėli, ir tę̃sk Slm. Senam reikia apsižiūrėt gyvuliai, tę̃st ir tę̃st Drsk. Tęsiaũ tęsiaũ avižas, buvo likę keli kuoreliai nesunešta Klt. Alytun, turgun, visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsi̇̀, tai nebuvo toli Dg. Po du pudu an pečių tęsiaũ duoną Pst. Tęsiaũ tęsiaũ paržiem [v]andenį gurban an galvijus, net gyslos išsitempė Vžns. Da ir aš dirbau, kaip statė Kavarsko ligoninę, žemes tę̃sėm Kvr. Tęsk gi savo lobį veikiai, kad kas nepamatytų Vaižg. Ale senas pats savęs nebepatęsi̇̀ Užp. Dabar gi veža, tę̃sia sodus, parduoda gi Kur.
^ Kad tik kelnes tęsi̇̀, ir gerai – kad tik vyras DrskŽ. Anas eina, kur jį kojos tęsia, kur akys veda LTR(Rod).
| refl. tr.: Iš namų tę̃sias tę̃sias glėbiais knygų Vdšk. Tę̃skis ir tẽskis tą vaiką Šmn.
ǁ paslapčiomis imant nešti, grobstyti: Ryt stribam reikėjo duot: tę̃sė visa, ko norėjo Sug. Tę̃sia šiaudus ir nesislepia vogdami Klt.
6. intr. iš ankštumo spausti, veržti, traukti: Tai pasiuvo: viena rankovė vienur tę̃sia, kita – kitur Kbr.
| tr. impers. LzŽ: Pirštą tę̃sia [nuo tinimo, tvinkimo], negaliu ir veikt Dv.
ǁ prk. smarkiai šalti, spausti (apie šaltį): Šálta kąsnį, šaltis tę̃sia LzŽ.
7. tr. kloti, tiesti: Tada reikia linus tę̃stie LzŽ.
8. refl. augti, tįsti: Iš apačios žliūgė tę̃siasi Drsk.
9. tr., intr. sunkiai dirbti, plušėti: Nieko, aš gi da tęsiù Sl. Tę̃sia tėvai darbus, dar eina Drsk. Ponauna vaikai, o tėvai visa tę̃sia Drsk.
10. tr., intr. NdŽ, KŽ, Rod įstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytis: Buvau pas daktarą, vaistų devė, teip dieną ir tęsù Lkv. Tęsi̇̀ dieną, i gerai, ko senam reik?! Krš. Jau paskutinę adyną tę̃sia, ė da vis an save traukia Plš. Žiemą sušalusią [mėsą] galės ilgiau palaikyti, o gal ir greitai prireikti, nes Jonienė diena dieną tęsė Žem. Tę̃sia senykščią [amžių] Pls. Tęsiù ir tęsiù jau dvidešimt metų: tai ligoninėj paguliu, tai lašiukų palašinu Vlk. Vėžys – ilgai netę̃s Krš. Vėžininkė ana, nebtę̃s Užv. Pasigydinėju, pasigydinėju ir tęsiù dienas Drsk. Ot taip ir tęsù tą amžių Žeml.
| refl.: Katrie gerai gyvena, tie išmiršta, katrie blogai, tę̃sas Pvn. Vargingai gyvenau, dirbau dirbau, tai da ilgai tęsiúos (gyvenu) Ml. Pasilopo (pasigydo) i tę̃sas šiaip taip Rdn.
11. tr., intr. KŽ delsti, vilkinti, atidėlioti, traukti: Tę̃sti bylą NdŽ. Provą tę̃sti K. Tę̃sia ir tę̃sia darbus kap šuva ratus Srj. Netę̃sk, padirbk tą darbą – i šventė Rdn. Kaip jūs piningus tę̃sėt, taip aš nepadirbau Krš. Tę̃sia tę̃sia, ir kada ataduos anas skolą man? Mlt. Iškada, ka tą jaunystą tęsi̇̀ (nevedi) Krš. Teip tę̃s tę̃s, kol metai išeis LKT65(Ms). Tę̃sė tę̃sė visą laiką, dabar mato, kad nieko nebepadaris Ds. Kodėl šįmet tei[p] ilgai tę̃siat su šieno pjovimu? Srd. Ans tę̃sa atsakyti Lkv. Žemaičiams, tęsantims krikštyties, karalius Jagėla dalijo raudonas kepures M.Valanč. Paršiuko nepardaviau, nieko nesiūlė Šiauliuose, šiandien papjovėm du, o vieną dar tęsma lig po Kalėdų; sako, tuomet bus brangesni Žem.
| refl. KŽ: Blogi orai, tai darbas tę̃sias Krn. Neužbaigi čėse darbo, tai ir tę̃sias kaip šūdina virvė Skdt. Neina tas reikalas, tę̃siasi tę̃siasi Grv. Reikalas, kalvinams spiranties, ilgai tęsės M.Valanč. Tada svadinsam, tada svadinsam [braškių] – teip i tę̃sas metai po metų Krž. Tai šio nėra, tai to nėra – tep ir tę̃sias Rod. Netę̃skias su skola Kal. Netę̃skias su liga, gydykias Rdn. Netrūko ir tokių, kurie tęsės su krikštu lig pat paskutinės ligos M.Valanč. Aš negaliu tę̃sties, mun reik skubėti eiti Lkv. Ko po karūmenės tę̃sas, ko be pačios bindzinė[ja]? Krš. Du piršliai, švogrių paėmiau, išvažiavom, nu ir tuoj [vestuvės], daug nesi̇̀tęsė Kp. A ilgai dar tę̃sys nežanotas? Pj. Žanykiatavos, ko tę̃satavos? Jdr. Teip tę̃sėmos, nerašėmos į kulkozą Sd. Ponas yra geras, netęsdamos užmoka algą M.Valanč. Nebuvo tat jau laiko ko betęsties I.
ǁ NdŽ užtrukti, užsilaikyti, atsilikti.
12. tr. KŽ toliau vykdyti, daryti: Žaidimas tę̃siamas NdŽ. Vėl turėjau ieškoti galimybių, kad galėčiau tęsti mokslą rš. Gal mes ir dabar tęsiame išdavystes… J.Gruš. Tę̃sti savo šunybes iki galo NdŽ. Apie seserį ir draugą brangų vėtra savo liūdną dainą tęs S.Nėr.
| refl.: Romanas baigtas, o gyvenimas tęsiasi – ir tegu jau pats skaitytojas sugalvoja jo tęsinį J.Avyž. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi LKGII29. Ką norint bylome garbėsp Motinos Dievo, tatai Sūnausp tęsias DP597.
ǁ intr. NdŽ toliau kalbėti.
ǁ refl. slinkti (apie laiką): Taip tos dienos i tę̃sas! Vn. Kap ilgai tę̃sės tas laikas! Dg.
13. refl. Rtr, Š, KŽ trukti: Bylos tęsdavosi keletą ar net keliolika metų rš. Pokalbis tę̃sėsi pusvalandį NdŽ. Tos veseilios tę̃sdavosi po kelias dienas LKT208(Brt). Slogos kai kada tęsias lig devynų dienų kaip ir karštinės LMD(Sln). Prekyba tokia ir tę̃sės lig pat keturiolektų metų karo End. Ir teip tẽsės muno vargai, kol tikt aš vaikus prasiauginau Varn. Nevalia žydų tęsėse par metų septynias dešimtis S.Stan. Aš nežinau, kaip ilgai tas karas dar gali tę̃sties Plšk. Du metu tę̃sęsys tie karai Grd. Bėga priš kits kitą [moterys paplepėti] – kiek taip tę̃sias?! Rdn.
ǁ būti išlikusiam, tebebūti: Anys nekentė, kad čia tę̃siasi liežiuvis lietuviškas Pls. Tę̃sės ir tę̃sės paprotys iš senovės Grv. Tę visokių burtų tę̃siasi GrvT69. I dar̃kos (dabar) to mada tę̃siasi GrvT78. Dar kokis kiaušinis tę̃sias Vrn.
14. tr. ilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pan.: Nosiniai garsai tęsiami̇̀ ilgiau DŽ1. Prieb[alsiai] f, v yra tęsiamieji (arba trauktiniai), nes tariant juos galima traukti J.Balč. Lietuvininkai būkštavą (raidę) o tę̃sia KI157. Tę̃siamas giedojimas NdŽ. Tę̃samo balso geras dalgis Ggr. Giesmės negali̇̀ peršokt, tę musysi tę̃st, kap parašyta Btrm. Ta nota tokia nelinksma: tę̃sia i tę̃sia – tokia be gaidų Vlkv.
15. intr. L, NdŽ tįsoti, plytėti, driektis: Mano sklypas čia ir tę̃sia iki upės Btrm.
| refl.: Ten, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai P.Cvir. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas J.Bil. Nuo trobos ir klėties upės linkui, į pakalnę tęsiasi sodnas Žem. Šito pieva tę̃sėsi toliau per kokius tris ūkinykus Ūd. Ir tę̃sias tie kalniukai kalniukai lig pat Lokavos kalno Vgr. Tę̃sės juostums (rėžiais) ūkė Grd. Kaip voratinkliai tę̃siasi par orą, trečion dienon bus lietus Upn.
| Tešmuo kai siūlas, lig žemei tę̃sias Klt.
16. lėtai, sunkiai eiti, vilktis: Reikia tę̃stis namo Lz. Kvara buvo, ir ko jai buvo tę̃stis Dbč. Tę̃siase nebagas su karve Rdm. Dabok, kokia te boba tę̃sias keliu Slk. Te nor arčiau, ė tai tęsi̇́es tęsi̇́es Švnč. Reikia tau dabar tokiu purvynu tę̃stis bažnyčion! Vlk. Einu keliu, daboju – tę̃stas ko – sliedas nukeverzotas Prng. Tę̃sias ir anas kai ūšmalas, nelieka nuo bobos Aln. Tę̃sias i testę̃s, nepristoj in jį! Dglš. Daboju: paskui dykius tę̃sias šunytis Mrc. Šuva vos tę̃sias paskutinėm kojom Vžns. Didžiausias kirminas raudonas tę̃sias par gryčią Skdt.
17. refl. šnek. bastytis, valkiotis: Tę̃siasi čia visokio brudo DrskŽ.
18. intr. pamažu judėti erdve, slinkti: Kaip naktį tūlos žvaizdės danguje rodžias, nuog rytų vakarump tęsiančios, bet ne didžiu žibėjimu žibančios DP502.
| refl.: Vakar nelij[o], ale va šitiej žydai (debesys) tę̃sias Kpč.
19. refl. tr. stengtis paimti ką toliau esamą, siektis: Tę̃skis duonos, riekis ir valgyk DrskŽ.
20. intr. eiti kuria kryptimi: Šitas kelias tę̃sia in Bokštus LzŽ.
21. intr. būti panašiam į ką, krypti, linkti į ką: Ne šlėktos buvo, ale an bajorų tę̃sė LzŽ. Leliušai (kaimo vardas) mainos – tę̃sia in gudus (kalba daugiau gudiškai) Pls.
22. intr. veržtis, labai norėti: Čia miesto patekančio neturime, bet ing aną ateisiančią ir amžiną tėviškę tę̃siame DP553.
| refl.: Dabokis, kiekvienas žmogau krikščionie, kop tę̃sias visos dūmos, visi reikalai ir rūpesčiai tavi DP331. Idantig kad visomis sylomis tęstum̃bimės tosp meilėsp bendrosp ir atleidimop vienas antram DP359.
23. intr. prk. stengtis išklausti, išgauti: Anas tę̃sė tę̃sė i nieko neištęsė Arm.
◊ linùs tę̃sti sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Eit linus tęst BzF79.
aptę̃sti, -ia (àptęsia J), àptęsė tr. Š, KŽ; N
1. Asv, Ds apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! GrvT113.
2. Šlčn, Kls, Dv, Pls, Švnč, Plš apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: Kalniai àptęsta milu Grv. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku? Lz. Ma[no] àptęsti kailiniai Btrm. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina LzŽ. Tada medinius api̇̀tęsė guma Ml. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę Mrc.
| Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią Tvr.
| refl. tr.: Ratus apsi̇̀tęsiau Švnč.
3. Dbč aptraukti, apdengti, apvilkti: Rūdis juodai àptęsia Asv. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta TDrIV222. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą (d.) Mrc. Kmora visą dangų àptęsė LzŽ.
| impers.: Tep tuos àptęsė nastrus [valgant], kad negali Vlk. Àptęsta jo [akies] lėlelė Dv. Ažkart akį ėm[ė] ir àptęsė Lz.
^ Kad tau akis aptę̃st! Asv, Rod.
| refl.: Burna pienu apsi̇̀tęsė Pv. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu DrskŽ. Apsi̇̀tęsė visas dangus, bus lietaus Rod.
| Guli lovoj vaikais apsitęsus (daug vaikų) Ds.
4. Rtr tempiant, traukiant apvilkti aplink: Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarą (ps.) Ds.
5. apnešti apie ką: Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą] rš.
6. aptinti, aptvinkti aplink: Pirštą jau àptęsė, reikia pradurt Lz.
◊ aki̇̀s aptę̃sti Rš apgauti, įtikinti melu: Kiba ana jam aki̇̀s api̇̀tęsė, kad anas ją paėmė (vedė) Vdš.
atitę̃sti, -ia (ati̇̀tęsia), ati̇̀tęsė tr. KŽ, atatę̃sti Š
1. atvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą Slk. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj[o] DrskŽ. Ati̇̀tęsė iš pamūrio akmenis Ps. Ir atej[o] lapytė, ir attęso žąsį baltaplunksnę LTR(Rod). Jį in tos eglės attę̃sę po durim (ps.) Lz. Čiut kojas atàtęsiau, tokis klampynas LKKXIII128(Grv).
| refl. tr. Š: Einu, aš atsitęsiù dviratį Kpč. Padarė [rogutes]. Ji atsitęsė, paskinkė ir važiuoja LTR(Kb).
ǁ atitraukti, atstumti nuo ko: Stalą kąsnį àttęsė [nuo sienos] LzŽ.
2. jėga atvesti: Atatę̃sk man jį Mšg. Dabar ragana, atatęsusi savo dukterį pirtin bei gerai išpraususi, pargabeno rūmuosna Viešpaties Gmž(Krd).
| Kai Pipiraitė pamirė, anas kitą iš toliau atàtęsė Aps.
| refl. tr. Dglš, Ktk: Šitą [vaiką] atsi̇̀tęsiau pirkion Dbč. Pasigavę tą žmogų atsi̇̀tęsė ir girdo Slm.
3. Š, Ds, Dkk šnek. atnešti, atgabenti, atitempti: Didelė našta, čiut atàtęsiau Ml. Kūjį boba net iš Grybiškių atàtęsė Slk. Àttęsia àttęsia katė varlę katukui Rdm. Kam tu atàtęsei šituos žagarus? Žl.
| refl. tr.: Tokius kašikus ant kupros atsitęsi̇̀ Všn. Atsi̇̀tęsiau tris nėšius [v]andenio Ds.
ǁ atgabenti kuo: O kamp yr lisafetas, tai àttęsia [bulves] LzŽ.
| refl. tr. Sl.
4. ateiti: Led atsi̇̀tęsiau nuo šieno Trgn.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Ir atsi̇̀tęsėm Alovėn Alv.
5. nelaukiamam ateiti, atsivilkti: Jau tę jokis valketa neatsitę̃s Lp. Ko anas in mus atsi̇̀tęsė? Niekas jo neprašė Rš.
6. atitiesinti: Lemėžas reikia nunešt pas kalvį atatę̃st Pls.

×datę̃sti, -ia (dàtęsia), dàtęsė (hibr.)
1. tr. pabaigti vilkti iki kokios vietos: Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaran Žln.
2. intr. išsiversti: Nor kaip in rugių datęstùm su duona! Lp.
3. intr. įstengti gyventi, išgyventi: Lig aštuoniasdešimt metų dàtęsė Krž. O gal aš nė lig rudens nedatę̃siu, ką gali žinoti Vdk.
4. intr. įveikti (kelią), nueiti: Toli̇̀, aš nedatęsiù LzŽ.
įtę̃sti, -ia (į̇̃tęsia), į̇̃tęsė tr.
1. įtempti, įvarginti: Užmirštu naščius atsinešt, teip (be jų) įtę̃sia rankas Snt.
2. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Dbč, Žln, Mrk, Žl įtraukti, įvilkti, įkelti: Kad nepaneši nešte, tai tęste įtę̃sk maišą klėtin Š. Kirvį paėmė ir atkirto jam galvą, ir iñtęsė priemenėn (ps.) LKT398(Nč). Regi, [vilko] añtęsta net ežeran, ale išsinešė avelę Švnč. Ažumušė ir ežeran añtęsė Sug. Jei jo balon būtų neintę̃sę, būtų bitės užėdę Dg. Neik neik an vandenį, bo varlė pagaus ir intę̃s Ad. Insilipė visi ton eglėn ir raganą intęsė LTR(Ant). Ir lovys trobon iñtęsta Drsk. Iñtęsė vežimą grendyman Ndz.
| prk.: Jau tu mañ griekan intęsi̇̀ Rod.
| refl. tr. Rtr, KŽ: Vilkai, papjovę kumelioką, įsi̇̀tęsė jį tankumynėn ir suėdė Š. Tik avį, insi̇̀tęsia [upelin] ir prausia vandiniu Kpč.
3. jėga įvesti: Reikia eit intę̃st [karvę] Pls. Ing karčemą nor vestie, varu ją ten intęstie BsO37.
4. refl. patekti, pakliūti į kieno tarpą, draugiją: Apsiženij[o] – insitę̃so nei šiokiosa, nei tokiosa giminėsa Rod.
5. prk. įpainioti: Politikon intę̃so ir govė dvidešim penkis metus [kalėjimo] Pls.
6. įpratinti: Ing tą gėrimą draugai iñtęsia nenorint DrskŽ.
7. refl. Kb, Vrn, Dbč, Lz įprasti, įnikti, įjunkti: Insitę̃sęs baisiausiai buvo gert, žmona ir pametė Srj. Darban insitę̃susiu arkliu ir kelij[e] geriau Rod.
ištę̃sti, -ia (i̇̀štęsia), i̇̀štęsė NdŽ, KŽ
1. tr. N, K, DŽ1 padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu rš. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia Alk.
| prk.: Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà,… pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus DP542.
^ Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą i̇̀štęsa, o ne ant savo Vn.
| refl. Rtr: Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė BsPIII37(Nm). Nosis tik išsi̇̀tęsė po kvarabai (apie sulysusį) Skdt.
2. tr. prk. padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą LKX28. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstas rš.
3. tr. įtempti: Ižtęsiu kilpinį SD166. Ižtęsiamas SD28. Neižtęstas SD188.
4. tr. padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃ Km. Kad spurgana papula, nepaverpu, nei̇̀štęsu vilnos Šts. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir i̇̀štęsė Krš. Kap sueina bernai, tai mus i̇̀štęsia an zoslano ir tąso GrvT80. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtem[p]tas ir ižtęstas DP145.
| refl.: Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus PnmŽ. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsi̇̀tęsė LKKII218(Lz).
ǁ pakloti, ištempti, ištiesti: An pievos i̇̀štęsė [drobę], saulė padegino ir išbalino Ml. Drobę an [v]andenio patęsiam, o tada i̇̀štęsiam an dernos (velėnos) LzŽ. Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės Rud.
5. tr. Rtr, DŽ1, Žln ištraukti, išvilkti iš kur: Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn Š. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų Dv. Vienuos marškiniuos manę pro langą i̇̀štęsė Str. Ìštęsia gaidį iš papečės GrvT80. Tęst tęst – paki i̇̀štęsiau iš sutrų duobės telioką Klt. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia Kč. Kartą viena žmona ej[o], tai inklimpo, pradėj[o] rėkt, tai i̇̀štęsė LKT397(Asv). Karvė inklimpsta, tai tada visi i̇̀štęsiam iž raisto Dg. Nebaštiką i̇̀štęsė, pats anlindo rakštin ir guli Grv. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos DrskŽ. Šitokį meitėlį i̇̀štęsė per duris Drsk. Ažkart i̇̀žtęsė telią negyvą LzŽ. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus] Btrm. Prilenda [žuvų varžon], tai kap tik i̇̀štęsi Dbč. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt DP278.
| prk.: Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro DrskŽ.
^ Liežuvį neištęsi̇̀, kad anas kalbėt Grv. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom! Švnč.
| refl. tr. NdŽ: Anas išsi̇̀tęsė ją (ožkelę) iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai (ps.) LKT349(Ad). Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė BsPII245(Jž). Iš išsi̇̀tęsia žuvį Vrn. Parej[o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej[o] ant kiemo LTR(Mrc).
ǁ ką tvirtai besilaikantį ištraukti: Kap inkišam ranką [į skylę], trudna ištę̃st Pls. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo Str. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa Lz. Itas jo brolis i̇̀štęs[ė] tą kuolelį GrvT85. Tąsė visi šieną, tai anas i̇̀štęsė tą trumpesnį galą LKKII223(Lz). Tokia buvo bala, kojų nemožnėj[o] ištę̃st LzŽ. Nereikalingus sūdus marti i̇̀štęsė į akivaizdą J.
^ Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi LKKXIII135(Grv). Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui! Strn.
| refl. tr.: Iš po savę vaikas išsi̇̀tęsė ir nešioja autą Drsk.
ǁ slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: Sakytai, kas i̇̀štęsė pinigus – nerandu DrskŽ. Moteriškei pinigus i̇̀štęsė Švnč. Vilkas manik dvi aveles i̇̀štęsė Grv. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas Klt.
ǁ išsiurbti, ištraukti, sugerti: Medžiaga ištę̃so vandenį Pls.
| prk.: Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių] Pls.
6. tr. išnerti (ppr. mezgant): Sunkiai, bet ištęsiù [akį] Dsn. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimas Rod.
7. tr. jėga išvesti: Karvę i̇̀štęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt Klt. Jo niekap iš namų neištęsi̇̀ Švnč. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti] Drsk.
| Važiuot nenorėj[o], vaikai, dukteres i̇̀štęsė [iš kaimo] DrskŽ.
| refl. tr.: Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsi̇̀tęsė NdŽ.
8. tr. išnešti: Iš trobos mane i̇̀štęsė, būtau sudegus Drsk. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st Slk. Jie su žmona i̇̀štęsė tą kuparą an vežimą Žln. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatą Ssk.
9. tr. sunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: Itoj mėžia tai ir gyslas i̇̀štęsė Arm.
| impers.: Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas i̇̀štęsa LKT134(Dov). Ranką tiek i̇̀štęsė – lai giltinė jumis atema! KlvrŽ. Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėja Žem.
10. refl. išaugti, ištįsti: Mergelė išsitę̃so kap smilga Rod. Piemuo prie botagui vis išsitę̃sia Ml.
11. intr. ištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas NTMt10,22.
ǁ refl. išsiversti: Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme Prng. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti Šts. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę Krš.
ǁ įstengti išgyventi: Ana ligonis, i kiek i̇̀štęsė! Krš. Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu Drsk. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu Jz. Kad nor jūs ištęstū̃t! Lp.
| refl.: Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų Krš.
ǁ refl. išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): To delto išsi̇̀tęsė, išgijo Švnč. Tik išsi̇̀tęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu Kb.
ǁ šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?! Alz. Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną Als. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti Šts. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti) J.
12. intr. Rtr kurį laiką vilkinti: Pirmo[je] trisdešimto[je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metus Krš.
13. tr. išsaugoti, išlykyti: Iki Velykų i̇̀štęsiau lašinius Vrn.
14. tr., intr. pajėgti išdainuoti, išgiedoti: Jau sena, nei̇̀štęsiu, negaliu giedot kap jauna Pls. Kad aš nei̇̀štęsiu šitos giesmės Žrm.
15. išeiti, išvykti: Išsi̇̀tęsė oran i neateina Dkšt. Išsitę̃sus su vaikais buvo Ad.
| Viena kita pora išsi̇̀tęsia šokt Ūd.
16. tr. prk. išreikalauti, išgauti: Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus Asv. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit Asv. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] i̇̀štęsiau Dg. Anas tęsė tęsė i nieko nei̇̀štęsė (neiškláusė) Arm. Suprato, ką gali ištę̃st (išklausti) Arm.
◊ liežùvį ištę̃sti ką nors išgauti, išklausti: Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvį Šlčn.
paištę̃sti, -ia (pai̇̀štęsia), pai̇̀štęsė (dial.) žr. ištęsti 5: Atvažiavo traktorius, abi [mašinas] pai̇̀štęsė Grv.
ǁ išsiurbti: Būt musios ir varmai kraujį paištę̃sę Lz.
nutę̃sti, -ia (nùtęsia), nùtęsė K, Š, Rtr, KŽ, DŽ1; Sut
1. tr. padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia Rdd.
ǁ numauti: Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažion Str.
2. tr. LL192, Rtr, NdŽ nutempti, nuvilkti kur: Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė Adm. Arklys ratus nutę̃so namo Dbč. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu Dv. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio (ps.) Ndz. Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio BM71(Žb). Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit Tvr.
| refl. tr. Rtr: Lovą nusi̇̀tęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta! Mžš. Nùstęsė nuo pečiaus až kojos GrvT101. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusi̇̀tęsė miškan LTR(Ant).
3. tr. priversti nueiti, jėga nuvesti: Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė LKT280(Ukm). Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot Žln. Cigonka do nutę̃s, neik! Klt. Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu Klt. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių], bus nutę̃sta turgun ir parduota Drsk.
4. tr. sunkiai nunešti: Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius Šmn. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st Klt. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt Ukm. Dieve, kad te mane kas nutę̃st! Srj.
| refl. tr.: Nustę̃sk Kavarckan uogas Kvr. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma Pl.
ǁ nugabenti: Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any[s] LzŽ. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra Žln.
ǁ Lz nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st Vdn. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko Rod. Marti nùtęsė svogūnus, visa DrskŽ. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę Švnč. Šeškas uždusis vištą ir nutę̃s Rdš.
| refl. tr.: Ažmiršau aždaryt, ir nusi̇̀tęsė vištą lapė Klt.
5. tr. sunkiu nešuliu nuvarginti, nukamuoti: Nešiau bulvių pintinę, i labai nùtęsė rankas Plk.
6. intr. šiaip taip prastumti, praleisti (kurį laiką): Nutę̃s nutę̃s kokią pusę metų ir vėl ateita ubagais Šts. Diena būtoji, valanda nutęstoji tinginiui malonu J.
| refl.: Nustę̃s dar dvi nedėlios, kole ižvažiuos DrskŽ.
7. tr. Rtr, Srj nuvilkinti, nudelsti: Nereikia linų sėjos nutęsti į antrąją gegužės dekadą rš. Labai nùtęsa skolą, negal tokims skolyti Krš. Taip i tyko nūtę̃sti, nenora rašyti Šv. Šitie lietai nùtęsė rugiapjūtę Lzd. Nieko nenutęsdama atvažiuok LzP. Nenūtęsamas I.
^ Vyro darbas nūkertamas, tikt moterų darbas nūtę̃samas MitI63.
| refl. N, K, Rtr, KŽ, Dv: Byla nusi̇̀tęsė BŽ170. Jo universitetinis mokslas nusi̇̀tęsė gana ilgai NdŽ. Nusitę̃sęs kosulys NdŽ. Nusi̇̀tęsė viskas, užejo lytai, i nepasėjo End. Nusi̇̀tęsė su šienavimu – va ir užėjo lietai Slm. Nusi̇̀tęsė darbai lig žiemos Krš. Darbai labai rudenin nusi̇̀tęsė Krs. Atvažiuoti nusitęsė, matyt, užmiršo mumis J. Nenusitęsk, užmokėk skolą Šts. Į senvaikystą nusi̇̀tęsė – koks surūgęs senvaikis Krš.
| Šie metai jau tep nusitę̃sę (pavėlavę) obuoliai Ndz.
ǁ K nukelti, atidėti: Gavo tą provą iki kito sykio nutęsti LC1889,28.
| refl.: Tai mano kelionė da toliau nusitę̃s, nusikels Krs.
8. refl. Š (ilgai) trukti, tęstis: O jei saulė tekanti debesis renkas iš visų kampų ir [debesys] bėga ant saulės, tei ilgai nusitęs vėjas DS119(Šmk).
9. tr. K tęsiamai ištarti, dainuoti ir pan.: Seniausieji informantai ekspresyvumo sumetimais dažniau negu jaunesnieji savotiškai nutęsia žodžius ir skiemenis KlbXXVII(1)73. Raudėniškiai labai nùtęsa žodžius Krš. Nùtęsa baisausiai, kaip kokią giesmę Krš. Gerai, – vėl nutęsė vėžys, apžiūrinėdamas įnagį K.Saj. Kregždė čirvena čirvena ir nutę̃sia Skr.
| Varpai skambėjo, ilgai nutęsdami garsą Žem. Nutę̃siamas balsas NdŽ.
nutęstinai̇̃ adv.: Ans nutęstinai̇̃ sako, t. y. kaip gieda J.
10. refl. plytėti, nusidriekti: Jo laukas nusitę̃sia lig miško Ob. Galas vagų nùstęsė toli, plotų plotai DrskŽ. Nusitęsė ilga juodų dūmų uodega, ir po minutės liepsnojantis priešo lėktuvas atsimušė į žemę rš. Nusitęsė virtinė vežimų su visokiais padargais, ryšuliais ryšulėliais V.Myk-Put. Per visą pirkią nusitęsęs šviesos stulpas, dulkės atrodo kaip auksinės rš. Voratinkliai nustę̃sę GrvT46. Pakluonės žilvičių šešėliai ant vakarą nusitę̃sdavo par visą kluoną Skrb.
ǁ nutįsti: Sermėga suteršta, ir vienas skvernas žemiau už kitą nusitę̃sęs NdŽ.
11. šiaip taip nueiti, nusivilkti: Nùstęsė Druskinykuosa ir neparvažiuoja DrskŽ. Vaikai kap nustę̃so medžian, tai ir nū nėra Rod. Ant vakaro in traukinį nustę̃siam Lb. Ar nustęsi̇̀ teip toli su vaiku? Skdt. Kap tik nùstęsiau tęnai Dv.
12. tr. palenkti, patraukti į kieno pusę: Verta [Marija] už tiesą ant kurios Viešpatis pavyzdėtų, kurios gražumo karalius trokštų, kurios kvapu mielingiausiuoju būtų nutęstas nuog amžinojo ano atilsėjimo ant ančio Tėvo DP624.
patę̃sti, -ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, KŽ, DŽ1
1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš.
| refl. NdŽ.
2. tr. kiek pasiurbti: Arielkelės – tai kožną dieną pàtęsiu Lz. Kap kada, kap čvertką pàtęsiu, tada kalba geresnė LKKXIII119(Grv).
ǁ kiek užtraukti, padumti (dūmą): Duok patę̃st savo liulkos Nč.
3. tr. patraukti, pastumti, pavilkti ką paviršiumi: Patę̃sk pakūčion suolą Rod. Pàtęsė pusin kelio, kap svied[ė] tą bačką atgal LzŽ. Anas paėmęs apinastrius patęsęs žeme ežia ir šaukiąs LTR(Ds).
4. tr. LzŽ, Km, Dglš, Mrk, Mrc, Rod pajėgti tempti, traukti, vilkti paviršiumi: Nupirko batelius, vaikas dar nepatę̃s DrskŽ. Kojų nepatęsiù – skauda Aln. Ale kur tau anas padaris vienas, anas jau kojų nepatę̃sia Švnč. Mainė mainė su cigonais, tai arkliukas negalėj[o] kojų patę̃st pavasarį Grv. Dėlto priraudavom žolės, o kaip purvas, kurgi vaikas patès ratelius, nu tada reikia nešte nešt Rk. Pridė[jo] itokį didžiulį vežimą, ką ledve arklys patę̃sia Grv. Jau nepatę̃sia – tokis rambus arklys Rod. Kumelę ažkabinsi, ale kai nepatę̃s, tai bėruką ažkabinsi Dkk. Jaučias daug patę̃sia, tik jis eina žengsniu Rud.
5. tr. Švnč, Klt pajėgti, įstengti panešti: Pridė[jo] didžiulį maišą, ką itai ledve pàtęsė GrvT111. Rankos nebetikę: patempė kiek – ir nebepatę̃sia Kvr. Užpakalio nepàtęsiu – ką aš darbuisiu Kpč. Tokis jau pilvo nepàtęsia, ėda kap kokis paršas Žln. Nepàtęsia (menkai įgali), o vis negana Žln.
6. tr. sunkiai ką keliant, nešant, dirbant patempti: Sako daktaras, ka pàtęstos gyslos LKT168(Grk).
| refl. Alk, Pjv: Kai pasitę̃si nuo pakėlimo, taukės gelbėdavo PnmŽ.
7. tr. LzŽ pakloti, patiesti: Kab rasa pavasario, šilta jau, dienos didelės, an saulelės, tada pàtęsia an rasos [audeklus] LKKII225(Lz). Patę̃sia tą palą, kur aprištas sietas, ir išleidžia an tos palos [bites] Kpč.
^ Per mariom katino uodega patęstà (kibiro pasaitas) Tvr.
ǁ padriekti: An pečių pakūrentų padedam, an saulės patę̃siam [žolynus] Pls.
| refl. Btr, Švnč: Ir palei pievą, ir palei kelią būna pastę̃sę visur – tai patakėliai Dg. Kiaulažolės pastę̃sę tep, lapukai kap rūtų, takažolės dar vadinas Pv. Pas mus šitoj klonis voratinkliais pastę̃sia an pa[ga]dos Pls. Šiandien ryte tep buvo panašu in lietų: buvo pastę̃sę kasos tep nuog saulės Pv.
8. tr. patiesti, paguldyti: Anas teliokas išturėt nemožna, mane kai davė, net pàtęsė Klt.
ǁ refl. pasislinkti: Pasitę̃sk toliau! Pls.
9. intr. kiek gyventi, pagyventi: Gal dar keletą dienų patęsti Žem. Gal patę̃s iki pavasario NdŽ. Jei nejudyt[ų] vėžio, [ligonis] patę̃st[ų] kelis metus DrskŽ.
| refl. NdŽ: Žmogus nori pasitę̃sti i gydais Krš. Ka ramiai, lengviai būtumei, pasitę̃stumei Užv. Ka tik tamsta da pagyventumi, ka tik tamsta da pasitę̃stumi Trk. Reik tą guzą spinduliuoti, pasitę̃su (pabūsiu) ligoninė[je] Rdn. Šnapšelį gėrė, ka būt nagėręs, būt pasitę̃sęs End.
10. tr., intr. kiek nutęsti, pavilkinti, padelsti, atidėti kuriam laikui: Storosiuos ant Naujų Metų atnešti [skolą], ale rast ir ilgiau patę̃s Ms. Yr valgyti, gerti – gal ilgiau patę̃sti [vestuves] Pvn.
| refl.: Nepirk to paleto, dar pasitę̃sk Krš. Pasitęskiat košę valgyti, aš įnešu dar pieno Ggr. Visam amžiuo neprisipirksi, tik pasitę̃stumi kiek Krš.
11. tr. išsaugoti, išlaikyti sveiką, nesugadintą, nesunaudotą, pataupyti: Pašarą patę̃sti NdŽ.
| refl.: Į žiemą, kad pasitęs, yr uždarbio ir su obulais Nt. Su tais lašiniukais pasitę̃su Krš.
12. tr. toliau skirti, duoti, pratęsti tolesniam laikui: Pàtęsė vaistus, tus pačius geru i geru Rdn. Neklauso, jam patę̃s tą kalėjimą Pj. Atvažiavo asesorius, tujau šimtą rublių į kišenę, ka dar patę̃stų lažą Krt. Mokėjimo laiką patę̃sti NdŽ.
13. tr. End padaryti ilgesnės trukmės: Dievas susimylėjo, patęsė jai gyvenimą, duodamas laiko tau pasitaisyti LzP. Jau daba gyvenu neblogai, jau galėčio, jei jau amžių patę̃s Dievas, ir ilgiau būti da Šv. Jei Dievas patę̃s, leisu [vaiką] mokslą Pvn. Ansai pardalijo ant dviejų dienų [duoną], kad galėtų ilgesniai patęsti sau amžių BsPII20(Varn).
| Patę̃sti patę̃su aš tave, bet neišgydysu – skrandžio gedimuo nėr liekarstų Nt.
| refl.: Nusiraištys visi atolai, jei ruduo da pasi̇̀tęs Vvr. Jei vė[ja]s pasitęs, greit nubrįs visi pašaliai Šts. Darius jei būt paskaidęs savo karauną, karė būt pasitęsusi S.Dauk.
| impers.: Gal da tei[p] kiek pasitę̃s i be karo Jrb.
14. tr. praleisti (laiką): Vakarams patęsti mokėsi visokių pasakų Šts.
15. tr. Dkš, Kli kiek ilgiau tęsiamai ištarti: Trumpieji balsiai kartais patęsiami rš. Anykštėnai kai kalba, daugiau patę̃sia žodį Kvr. Švendubrėnai pàtęsia žodžius DrskŽ. Vindeikių kaime patę̃sdavo kalbėdami Msn. Patę̃sdami labai klega Dbč. Suokdamas dainą, balsą patę̃sk J.
patę̃siamai adv.: Drucminai labai patę̃siamai kalba Rud.
16. refl. plytėti, tįsoti, driektis, eiti: O ta rubežis pasitęs iki Bet-Hoglei ChJoz15,6.
17. refl. šnek. paeiti, pasivilkti: Privargau su bulbom – nepastęsiù Ktk. Boba suvis nepastę̃sia Dglš. Par žemę nepastę̃sia, ė jau keikias Rš. Pastę̃st jau negãli – sėdėtų namuos geriau Antr. Metų daug, nepàstęsi kap maišas Dv.
18. intr. užduoti, sušerti: Kap pàtęsė anas ituo vėzu vienam, tai anas apgriuvo Lz.
19. refl. tr. užgrobti: Radosi Želigovskis, Vilnių pàstęsė Dv.
20. intr. atsiduoti, kvepėti: Eglinis kuodis kap naujas, pàtęsia egle Lz.
◊ api̇̀varų (kulnų̃) nepatę̃sti sunkiai, vos paeiti, pasivilkti: Jau nepàtęsia api̇̀varų Alv. Matau, kad kulnų̃ galiu nebepatę̃st Dbk.
kadokùs (siū́lą) patę̃sti pagyventi: Prašykit Dievo: kad tėvas patę̃s kadokùs, tai dar bus geriau Arm. Norėčio dar siū́lą patę̃sti Šts.
partę̃sti, -ia (par̃tęsia), par̃tęsė tr.
1. NdŽ, KŽ parvilkti, partempti ką paviršiumi: Kartį partęsai̇̃, o jautį palikai Žrm. Užrink storiausį ąžuolą ir partę̃sk namo Azr. Vilką partęsmà namo, o vilkė ir pati ateis Ktk. Tuoj durnius sugriebė bobą, ažnėrė virvę až kaklo ir partęsė namo BsPII251. Negalėjo ratų namo partę̃st iš turgaus Dv.
| refl. tr.: Tai užkabinom tą šamą ir parsi̇̀tęsėm in šitą pusę Nemuno LKT233(Brb). Par̃stęsė malkos traktorium Drsk.
2. jėga parvesti: Nejo berniokas, paėmiau ir par̃tęsiau namo Ds. Motina, pagavusi žabą, sudavė gerai dukteriai, partęsė namo, bet vos sugrįžusi Marelė susirgo M.Valanč.
| refl. tr. Kč: Aš jį už rankos ir parsi̇̀tęsiau iš stoties Srj.
3. Všn, Žrm parnešti, partempti: Akmuoj sunku partę̃st LzŽ. Tie saldiniai teip dribo, teip dribo, kasdien po dvi karzinkas partę̃sdavau Šmn. Nutęsk, partę̃sk viską senas Drsk. Reikia dar maišas partę̃st žolės, tai tada valgysiu Vlk. Seniau, būlo, par̃tęsiam maišą druskos iž Lenkijos per upelį Kpč. Matai, kiek jis partęsia žagarų iš miško Čb. Ar šatra kokia tvorai partę̃st reikia, visko reikia Rud.
| prk.: Norinta būt palikęs [jūroje], būtų partę̃sęs pinigų DrskŽ.
| refl. tr.: Šitą katilą parsi̇̀tęsė namo Všn.
ǁ kuo parvežti, pargabenti: Vyrai nusistūmė ratus ir vėl par̃tęsė kryžių iž miško Mrc. Einam namo, rateliuos [cukrų] kol partę̃sma Slm.
| refl. tr.: Yra šieno pakapota, reikia parsitę̃st Mrk.
4. pareiti, parsivilkti: Teip privargau besvalkiodamas po turgų, kad led namo parsi̇̀tęsiau Lel. Nebuvo nebuvo po kari, paskun parsi̇̀tęsė iš kur Kpč. Dar Kazys neseniai parsi̇̀tęsė tik Arm.
pértęsti tr.; SD292, SD3348
1. pertempti, ištiesti nuo vienos pusės iki kitos, permesti: Jonas pértęsė dratą, neina gyvuliai DrskŽ. Vidurė[je] tų griovių, pripildytų mėšlais ir žemėmis, partęs nu rytų į vakarus virvę S.Dauk.
| refl. tr.: Ubagas dūlina, maišelį per pečius pérsitęsęs, in abejas šalis pasdairinėdamas Dbč.
ǁ padraikyti: Kur šiaudais laukai pértęsta (plonai užmėžta), ir tai javas net į šalis virsta Rod.
ǁ perbraukti: Kokis tę tavo raštas – tik prikišta, pértęsė pértęsė, – kas tę gali perskaityt Pv.
2. pertraukti, perkišti, perdurti: Adata nemožna pértęst greit šitokį storą rūbą Klt. Jei akių paboja, – per pavalkus pértęst [vaiką] (priet.) Mrc.
3. vienam kitą tęsiant nugalėti, laimėti: Eme tęstynėn, pažiūrėsim, kataras iš mūs katarį pertęs Grv.
4. NdŽ, KŽ paviršiumi per ką pervilkti: Būtum patys pértęsę [vežimą per] šitą balą Lp.
^ Burbu, o jy (marti) tyli kap pértęsta per ledą DrskŽ.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
ǁ pertempti, pervilkti į kitą vietą: Reikia pértęst stalą kitan daiktan LzŽ. Kap pértęs traktoriu [sodybą], tai eisim [į gyvenvietę] Rod.
5. pervesti per ką: Daboja – arklys su vežimu per žardą pértęsta Tvr.
| refl. tr.: Kokį berniuką paėmė, per gatvę pérsitęsė Šmn.
6. Ds pertempti, pernešti: Akmuo sunku pértęst Lz.
ǁ pergabenti: Šitas arklys visą valsčių pértęsė ir da veža Str.
7. refl. šnek. šiaip taip pereiti: Vos pérstęsiu per pirkią, visai negaliu Rtn.
8. nuvarginti, pertempti: Mano gyslos pértęstos PnmA.
| refl. NdŽ.
9. padaryti per ilgos trukmės: Nu kam man senutei Dievulis pértęsė vieką Tvr. Pernešiojo karvė [teliuką], pértęsė Dv.
10. išlaikyti, ištverti: Vienam bernaičiu an smagenų darė raparaciją, al pértęsė Dbč.
pratę̃sti, -ia (pràtęsia), pràtęsė Š, Rtr; SD1141,142, Sut, M
1. tr. N, K, KŽ tempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratempti: Striubą daiktą pratę̃sti, kad būtų ilgesnis J. Nulėkė vilkas par kalvį ir paprašė, kad pratę̃st jam liežiuvį (ps.) Grv. Striukas sienolis, pràtęsė sienolį (ps.) LzŽ.
| refl. tr. N.
2. tr. NdŽ prastumti pro šalį, pratraukti.
3. tr. nustumti į šalį: Pratę̃sus buvau i iššluosčiau Ad.
4. intr. įstengti šiaip taip gyventi, išgyventi, išsilaikyti kurį laiką: Bloga jo liga, ilgai nepratę̃s NdŽ. Nu, mažgi da vasarą pratęsiù LKT340(Ign). Gali pratę̃st po ligonines, ale gyventojas nebebūsi Krč.
ǁ refl. tesėti, verstis, pragyventi: Su ta pensijike vis gali prasitę̃sti Rdn.
5. tr. N, NdŽ uždelsti, užvilkinti.
6. tr. toliau vykdyti: Piemenys dar norėtų pasikalbėjimus pratęsti rš. Baranausko pradėtą senovės idealizavimą poezijoje pratęsė „Aušros“ romantikai rš. Pratę̃sti pažintį NdŽ.
7. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Jeigu gerai užsilaikysi, gali dar pratę̃sti savo gyvenimo dienas Tl. Pratę̃s [vaistai] kiek gyvenimą, ale neilgai Grd. Nemaniau, ką tep ilgai gyvensiu, ką Dievas ilgai pratęs Tvr. Suvadino baimę gydytojų, kaip įmanydamas norėjo amžių pratęsti M.Valanč. Ne tiktai metų, bet ir valandos niekas sau pridėt nei ilgiaus ir toliaus savo amžio pratęst… negal SPI135-136. Idant meto vargų ir kariavimo nepratęstų DP542.
| refl. DŽ1, Švnč: Pagadėlė kiek prasitę̃s – žmonės tuoj šieną griebs Vad. Geras oras ilgiau būtų prasitęsęs I. Prasi̇̀tęsė liga Grd. Nepatogu būdavo pamesti ir išeiti, ir audiencija kartais prasitęsdavo KlbV96. Turam iš pieniško, meisa prasitę̃sias Krš. Kad taip prasitęstumei neatidavusi sūrio, bent ligi po visam Žem. Kadangi teip ilgai prasitęst, tada nieko nebus iš to pranešimo BBEz12,22.
8. tr. DŽ1 atidėti vėlesniam laikui, prailginti (terminą): Sutinka vėl terminą pratęsti TŽII262. Pratę̃sti sutartį NdŽ. Šviežią duoną kap regi išvaro (suvalgo), o sužiedėjusią tę tolyn pratęsia Rod.
| refl. tr. NdŽ, KŽ.
9. tr. šiaip taip praleisti, prastumti (laiką): O anam čia nėko nereik, ale tiktai ans nora tą laiką pratę̃sti Lk. Vis diena pratęstóji, vis pavasaris artyn Šts. Vis buvau alkanas, bet ką badą pratęsau Rod.
10. intr. išbūti, praeiti, praslinkti (apie laiką): Gal i šiandie dienelė pratę̃s be lietaus Bsg.
11. tr. tęsiamai ištarti, išdainuoti: Stiprus vyriškas balsas, pratęsdamas žodžius, kažką skelbė ar šaukdino V.Myk-Put. Labguviškiai teip pràtęsta kalba kalbėjo Kin. Posmą baigus, jis pats vienas pratęsdavo gaidą V.Myk-Put. Nosiniai pratę̃stini raštženkliai JV(XXIpsl.). Ir sako pratęsdama: – Eik, apsmukėle, iš ma[no] akių! LTR(Rod).
pratę̃siamai adv.: A, e su kirčiu, ne žodžio gale, tariami paprastai tęstinai arba bent pratęsiamai J.Jabl.
pratęstinai̇̃ adv.: Sudėtinis savibalsis ie… ištartinas yra vienu baisu atvirai, minkštai ir pratęstinai JDIII(IVpsl.). Kad avino ragas pratęstinai eis, lips anosjan ant kalno Ch2Moz19,13.
| refl.: Jei kada dingsta n viduryje žodžių, visada tokiuose atsitikimuose prasitęsia prieš ją balsinė J.Jabl.
12. refl. būti nusidriekusiam, plytėti: Prieglius su savo sidabrine juosta prasitęsia pro tą… aukštąjį kalną BsV168. Priegtam prasitęs ta rubežis Debiran nuog lomos Achor ChJoz15,7. Vidurinė kartis vidury bus and lentų, prasitęsianti nuog vieno galo iki kitam galui Ch2Moz26,28.
13. refl. pasklisti, paplisti: Ir teprasitęsia apsčiai and žemės, ir vaisinas, ir prasidaugina and žemės Ch1Moz8,17.
14. lėtai, velkant kojas praeiti, prasivilkti.
◊ linų̃ pratę̃sti Vb, Šv, Gdr sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Atejau linų pratęsti LTR(Vdk).
pritę̃sti, -ia (pri̇̀tęsia KŽ), pri̇̀tęsė; SD302, Sut, I
1. tr. NdŽ tempiant, tęsiant priartinti.
2. tr. NdŽ pritraukti, privilkti artyn.
3. tr. Lš jėga priversti, atvesti: Jo nepritęsi̇̀ už kaunieriaus [dainuoti] Lp.
ǁ prk. privilioti, pritraukti: Idant kuriuo norint būdu mus savęsp pritęstų̃ DP80. Meile amžinąja numylėjau Tave ir todrinag pritęsiau Tave DP508.
ǁ refl. tr. prisijungti: Tęsėm tęsėm ir nepri̇̀stęsėm lietuvių Pls.
4. tr. NdŽ, DŽ1 daug prinešti: [V]andenio daug reikia pritę̃st gyvuliam Klt. Aš, būdavo, pritęsiù malkų iš beržynioko Klt. I karvę pašeria, i [v]andenio pritę̃sia Švnč. Visokių šunagrybių pri̇̀tęsta, o gerų grybų nėr Vrn. Pri̇̀tęsė dovanų vaikai vardo dienon, vagi Drsk.
| refl. tr.: Prisi̇̀tęsiam tų žagarų, prisikapojam Pun. Gal žinai, kas turi ąžuolą kokį, ka išdžiūvęs būt, gal kas turi pristę̃sę, kur miške gyvena Pv. Su lėlėmi žaidėm, ryzų pristę̃sę Drsk.
5. refl. šnek. prieiti, prisivilkti: Visokių pristę̃susių gyvena Vrn.
6. tr. priveržti, pririšti: Šieno vežimą pritęsia šatra su vadimis Š.
7. tr. prisiurbti, pritraukti, prigerti: Straublys lietų geria: pri̇̀tęsia tę lietaus, ir tada lietus lija Pls. Bulbės [v]andenio labai jau daug savęsk pri̇̀tęs[ė] Grv. [Šulinys] iš žemės pri̇̀tęsė [v]andenio Dv.
| refl.: Kap pakaroj[o] rūbai an drėgnos sienos pernakt, t[ai] ir pristę̃so drėgnasties Rod.
8. intr. plikinant pagaminti nuovirą, ištraukas, pritraukti: Šiltas vanduo greit pritęsė nuog žolių Vrnv.
9. intr. LKKIX202 pritvinkti: Sopulys būna, kap pri̇̀tęsia Dv.
10. intr. NdŽ kurį laiką įstengti gyventi, pagyventi: An vieno pieno atsisėdęs, be šluopos duonos ilgai nepritęsi̇̀ Rod. Tiek metų pragyvenau, iki rudens pritęsiu. Ligai nereikia pasiduoti LzP. Tų labai maž, kurie ik sekmai dešimti metų pritęsia DP579.
11. tr. užvilkinti, uždelsti: Pri̇̀tęsė siuvimą iki pat švenčių DŽ1.
| refl. NdŽ.

×raztę̃sti, -ia (ràztęsia), ràztęsė (hibr.) žr. ištęsti:
1. Reikia tą skūrelę raztę̃st LzŽ.
| refl.: Kad nerazsitę̃st vežimas, švornas demasi LzŽ.
2. Kad įmanytai, tai itą giesmę raztęstái Arm.
3. žr. ištęsti 4.
ǁ Grv Ràztęsia audeklą in pievos, ir džiūsta Šlčn.
sutę̃sti, -ia (sùtęsia), sùtęsė
1. tr. Grv sutraukti, suveržti: Apyvarus sùtęsiau i einu apsievęs Btrm. Pridėjau pilną paklodę žolės – kap tik sutę̃st Nč.
| Ana negal' pirštų sutę̃st (sulenkti) LzŽ.
| prk.: Daug dienų būna, kad su sùtęstu pilvu (alkanam) reikia vaikščiot Nč.
| refl.: Suruko visos gyslos kūno Viešpaties Christaus ir susitęsė anosp šaliesp pramuštos rankos Jo DP176.
| prk.: Jonas po kvarabos susi̇̀tęsė, kad ir pažint nemožna Lz.
2. tr. sutąsyti, suplaikstyti: Sùtęsa, subjaurio[ja] mašina linus Šts.
3. tr. sutraukinti: Karvės pieną buvo [burtais] sutę̃sę: ka semsi, kėlės visas iš viedro Šts.
4. tr. sujungti, sutraukti: Sùtęsė apie tris kaimus apie save Arm.
5. tr. NdŽ, DŽ, DrskŽ, Glv sunkiai sunešti, sutempti, suvilkti: Sùtęsiau visus grūdus iš jaujos į klėtį J. Pašalin sugrūdo, sùtęsė pagalius Klt. Tai jau sùtęsei tas malkas iš paežerės? Slk. Šitiek gi dobilo sùtęsė! LKT383(Knv). Sunku tiej šienai sutę̃st senei – kas tau arklio duos Rtn. Vaikai mokykloj, tai kada gi aš sutę̃siu bulbas po darbo Slm. Snienga ir snienga – kap kalnai visur sùtęsta Žln.
| refl. tr. Dg: Lapė pasiėmė ir susitęsė aveles urvan LMD(Tvr).
6. intr. kurį laiką išgyventi, patraukti: Trijų mėnesių nesutę̃so – ir mirė Dbč. Jiej tik metus sùtęsė po vestuvių – ir vaikas Vlk.
7. tr. NdŽ sugaišinti, sutrukdyti, suvilkinti: Lytai sùtęsė žmonis Šts. Kalvis sutęsė aną i šokalą (šokius) Šts.
| refl. NdŽ: Susi̇̀tęsėm su bulvėms ir nebiškūlėm javų Šts. Susitę̃sę su operacija, labai sunkiai buvo Pj. Jis su karūmene susi̇̀tęsė, musėt, jo dokumentai buvo užsimetę Skdv. Susitęsė liga, ir mirė ligonas Ggr. Nežinau tik, kas čia yr, kad taip darbai naminiai susitęsė Žem.
8. intr. užgaišti, užtrukti: Sutęsė lig vėlo vakaro begerdami Šts.
9. tr., intr. sunkiai užtekti, išsiversti, sudurti: Su duona tai gal sutęsiù, bet prievarko tai nei prieg danti Rod. Tokioj draugėj tai tik duonos su duona sutę̃st nemožna Arm. Jiej nesùtęsia algos su alga Mrc.
10. intr. Žrm suduoti, sukirsti: Kai sùtęsiu palka, kap sutiesiu botagu Rod. Kad sutęsaũ lazda nugarkaulin Rod.
11. tr. pastatyti, suręsti: Sùtęsė kokį lauželį priešžiem ir būna Vrnv.
12. refl. šnek. sueiti: Sùstęsė visi Lp.
◊ gãlą su galù sutę̃sti Vrn užtekti sunkiai verčiantis: Gav[o] tokią algą ir nesutę̃sdavo gãlo su galù Pv.
nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sti nieko neveikti: Ne iš gero nieko niekicko neturi – per dienų dienas nei̇̃ pirštù pir̃što nesutę̃sia Rod.
užtę̃sti, -ia (ùžtęsia), ùžtęsė Rtr, Š, KŽ
1. tr. tęsiant užtraukti, uždengti, užtiesti, užtempti: Anys kap važiavo, svotai àžtęsė kelią, kad duot cukierkų Grv.
| prk.: Užtę̃si (surašysi) dideles kningas, o naudos jokios Krš.
ǁ impers. kuo aptraukti, užeiti paviršiui: Man šitą akį dar̃ ùžtęsė – ir neregiu arti̇̀ Azr.
2. tr. KŽ užmauti, apvilkti.
| refl.:
^ Anas lietuvys, ale vilko skūra žusitę̃sęs Pls.
3. tr. Vvr užmegzti, užtraukti: Aš ùžtęsiau mazgą ir negaliu atmegzti J. Mazgas yra ùžtęstas, jo negalia nėkas atrišti Prk.
4. tr. NdŽ, On sunkiai užtempti, užvilkti už ko, ant ko: Kareivis kelintą kartą išėjo pažiūrėt pakaruoklio, tai ėmė jį nuo kilpos nukabino ir už kapų užtęsė LTsIV273. Vežimą ažutę̃sim kluonan Dv. Paėmė pusę vežimo ir ùžtęsė an kluono stogo, net an kraigo Srj. Tę [neklaužadą] žùtęsė ir žurakino, kad neinlįst Asv.
| refl. tr.: Prieš kalnėlį užsi̇̀tęsiu dviratį, nuog kalnėlio nemynęs pavažiuoju Dg.
5. tr. tęsiant, velkant užlyginti, panaikinti: Gyvulius laikai rūsy, o kad kas, varai miškan, šakom pėdas užtęsi̇̀ Trgn.
6. tr. NdŽ, KŽ padaryti ilgesnės trukmės: Užtę̃sti susirinkimą DŽ. Blogas oras ùžtęsė rugpjūtę Skdv. Ka neužtęstà liga, pagydo su numiniums Grd. Aguonos gelba nuo įvairių užtęstų krūtinės ligų rš.
| refl. NdŽ, KŽ, DŽ: Pilies rekonstrukcija užsitęsė ilgai, ir neaišku, kada buvo baigta rš. Abu stebėjosi šilta, visai vasariška rudens naktimi ir nepaprastai ilgai užsitęsusia sausra P.Cvir. Šiuosmet šienapjūtė užsi̇̀tęsė: per mėnasį nieko nepadarėm – vis lietus ir lietus LKT386(Drsk). Tokių kalbų, kad karas ilgai užsitę̃stų, niekas nekalbėjo Plšk. Užsi̇̀tęsė mano darbas Mrc. Liga užsi̇̀tęsa – i nebipagelbėsi Pvn. Labai seniai tavo džiova užsitę̃susi Stl. Beveik visi dūmikai turi užsitęsusią slogą plaučių, nuolatai kosti V.Kudir.
7. tr., intr. NdŽ, KŽ, DŽ1 uždelsti, užvilkinti, atidėlioti, atidėti: Ko taip ùžtęsei skolą? Krš. Jis ùžtęsė skolą ligi kitų metų Lp. Užtę̃su vieną dieną, poryto nueisu [pas daktarą] Krš. Būtumiam išgelbėję, vieną dieną ùžtęsė Trk.
| refl. Rtr, NdŽ: Negavo arklio – užsi̇̀tęsė su visais darbais Krš. Anam ta karūmenė užsitę̃susi – seniai reikėjo tarnauti Rdn. Vienas serga, kitas serga, tai žustę̃sta tos bulbaitės Pls. Būtų užsitę̃sę su krikštijimu, senės prispaudė Krš. Par tuos darbus užsi̇̀tęsė visi mano pažadai Krs. Kame teip užsi̇̀tęsei nepareidamas? Šts. Vedu užsi̇̀tęsėv i neparvažiavov laiku Kl.
8. refl. NdŽ užsibūti, užsilikti gyvam: Tiek užsi̇̀tęsei [po operacijos] – aiškiai pagysi Rdn. Daug po žeme draugaičių, aš dar užsi̇̀tęsiau Dg. Da trys paršiokai ažsi̇̀tęsė Ktk.
9. tr. užduoti, užpliekti: Dar jam bizūną užtę̃st, tai darbuja! Rud.

rýti, rỹja (rỹna, ri̇̀ja Dv, rẽja Ndz), ri̇̀jo tr., rỹti, rỹja (rỹna), rỹjo K; H, N
1. SD138, R, K sukramtytą maistą ar ką kita pro ryklę stumti į skrandį: Rýti anam buvo dikčiai sunku – gerklė susiaurėjo Kv. A ka ryni̇̀, neskauda? Ms. Neturiu dantų – apkapojęs ryjù kai garnys Jd. Ka reiks rýti, gerai gerklę braižys tos sėlinelės KlvrŽ. Anas senis žaidė su tais pinigais ir pradėjo vienas po kitam su sviestu rytie BsPIV63. Kopūstai buvo sūrūs, troškino, ir berniukas godžiai rijo sniegą J.Avyž. Ryjamoji gerklė Pl.
| prk.: Žiūrėjau, ir kilo graudulio kamuolys gerklėje, kurį rijau ir negalėjau nuryti rš.
| refl.: Prisivalgiau, jau nesirỹja Snt. Man degtinė nebėga, nesirỹja, ir gana Skr.
^ Spirgyta košė geriau ryjas LTR(Srj).
2. nekramtytą grobį (dažniausiai gyvą) pro ryklę stumti į skrandį: Kai kas gandrą kaltina tuo, kad jis ryja bites T.Ivan. Garnys nusileidžia žuvingiausioje vietoje, o nusileidęs bematant jau ryja žuveles T.Ivan. Meiliai ryčiau, kad galėčiau, tokį snapą kad turėčiau kaip garnys LTR(Vrnv). Su saule lyja – ponai varles ryja Kp. Lietus lyja, bernai žėbas (rupūžes) ryja LTR(Grv). Lyn, lyn – mergės varles rỹn, rỹn, kur didžiosios – į terbelę, kur mažosios – į gerklelę Slnt.
^ Didelė žuvis rỹja mažesnes LKT394(Pst). Žuvis žuvį rỹja, kurgi žmogus žmogaus neės Grž. Žmogus žmogų kaip žuvis žuvį ryja LTR(Trg). Kap rýt prarijo: tik užaugo bernelis, tai i paėm[ė] vaiskan Prng. Savo brolį ryju, jei tiktai galiu (lydeka) LTR(Krtn). Sermėga sermėgą ryna (vargšas su vargšu nesutinka) VP41.
3. H175, R ėsti, lesti (ppr. daug, godžiai): Iš bado arkliai ir šiaudus rỹja Trgn. Nerỹja karvė šiaudų Švnč. Kadgi rytų̃ [karvės], ale lekia, lekia Kp. Nu, katine, tu nori rýti kaip šetonas Trk. Mūs katė bet ką rỹja Dglš. Šeškas, ir anas kiaušinius rỹja Antz. Šuva nèrija bul’bų Vlk. Pardien nerijęs šuva nori ėst Rm. Kam duodi tom vištom grūdus ryti? Grž. Išsipūtė viščiokai – duoną baisiausia ryja Klt. Ančiukai su žemėm rỹja tuos trupinius Jrb. Antis grūdus lesa, o lapų ėdalą ryja Pg. Lapes reik iššaudyti – rỹna vištas Kl. Dykiai rẽja žuvį Ndz. Sarojun inlindo [briedis] i rỹja pašarą Klt. Anys (tranai) nedirba, tik medų rỹja LKT328(Ktk). Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Mūsų ėdri [karvė] labai: visokius kiečius rỹja, varnalėšas rỹja Mžš. Mano karviotė kad rỹja, da ažu teliokus daugiau Alks. Kiauliums visako privirusi, terỹnie Krš. Net iš lovių taškos, kai rỹja [kiaulės] Klt. Benjamin yra draskąs vilkas, rytą metą plėšimą rys bei vakarą plėšimą išdalys BB1Moz49,27.
| Kiba smakas tuos degtukus rỹja (taip greit sudeginami)! Gs.
| prk.: Saulė ėmė ryti sniegą K.Bink.
^ Nei pats rỹja, nei kitam duoda Trgn.
4. SD25,458 menk. dideliais kąsniais, godžiai valgyti: Lapt lapt ka rỹna, ka rỹna! Krš. Vaikai lašinius ri̇̀ja Rdš. Rỹja vieną mėsą be duonos Jnš. Bijok Dievo taip vieną mėsą ryti! Paį. Tėvai, gana: pars’ėsi – tą rỹja, kitą griebia Jrb. Tokiais kąsniais rỹnat, ui ui, gerkles suplėšysiat Vkš. Ans rỹna viską nekąsnodamas – gal užspringti Kv. Šitokiam pečiui (storam žmogui) ir rýt daug reikia Sdk. Ka rỹna, ka akys balsta Trk. Ko ryni̇̀ stačia, sėskias! Krš. Ryna ir ryna. Jūs galit savo plaukus nuo galvos nuėsti LTR(Škn). Kap sugriuvo pirkion, tai blynus gyvai ri̇̀ja Arm. Juk aš jų (kiaušinių) vienų ir neryju, kaip tu rasi galvoji I.Simon. Neryk kaip kiaulė, o būsi sveikų vidurių Krsn. Ryte surijai kaip garnys J. Ryna kaip gandras varles LTR(Krž). Ri̇̀ja kaip garnys Vlk. Ryja kaip iš badų ištrūkęs LTR(Slk). Na, tu ir ryji̇̀, lyg iš badų sugrįžęs Mrj. Ka tu ryji, kaip tris dienas būtum nevalgęs LTR(Brž). Ryja kaip šuva muilą ir nepaspringsta, bjaurybė LTR(Srd). Ryja mėsą kai kalakutas Sln. Ryja ryja kaip smakas ir neparsprogsta tas velnias LTR(Srd). Rỹna kaip biesas dumblus Kal. Ryna (rỹja Lnkv) kaip smakas pakulas Krž, Kv, Vvr. Ryja net garankštėm Kp. Išalkęs ryja kaip šuva muilą Vp.
^ Ryk, kad tu perplyštumbei, pertrūktumbei B223. O aš sakysiu: po manęs jau ryk, tik darbą išmanyk Žlv. Nerýk karštą – subinę išdegsi! J. Ryna kaip arklys, dirba kaip gaidys Krtn. Jis vilko rytas ir iššiktas B1000. Bieso rytas ir iššiktas B. Velnio rytas ir išspjautas Pnd. Juoda balta – ryk, sausa šlapia – brisk (viską turi iškentėti) Ds. Ryja ryja – nepriryja (kuliamoji) LTsV622(Klvr).
rytinai̇̃ adv., rytinõs: Cielą bliūdą košės rytinai̇̃ surijau Slnt. Rytinõs rijaũ tus kleckiukus Krš.
5. I menk. gerti (alkoholinius gėrimus), maukti: Ar anos vyras nor[i] rýti, a geras žmogus? Krš. Ri̇̀jo, ri̇̀jo šnapsą i nuvirto už stalo Rs. Rỹjat, paskui nei namo nebeparsivelkat Slm. Rỹja rỹja, kaip i gerklė neišdega! Klt. Sėdėjo, rijo karklinę ir tylėjo kaip kiaulė kasoma J.Avyž. Anie neryna, ale sprogte sprogsta Rt. O kamgi jisai degtinę taip rijo? Žem. Baisiai, sako, arielką rýdavęs Ktk. Rỹna ans šnapsą kaip pylės varles Kv. Šnapsą kap uogą rỹja Gs. Nešk alų, terynie toji J.
6. traukti į save, gerti (orą): Bulius sustojo, palenkęs galingą sprandą, šnervėmis rydamas orą P.Cvir. Sėdi, kvepiančius dūmus rydamas Nm. Abu papsi suktines, rydami aitrius dūmus J.Avyž.
7. prk. griebti ką sau, į save, grobti, glemžti: Visų brolių dalias susdarei, rýk ir mano Trgn. Bankai rijo Lietuvoje įmonėles, supirkinėjo ir mėtė žaliavas į užsienį rš. Lentpjūvė mišką rijo žiemą vasarą rš. O ir pakilo šturmužis, šiaurinysis vėjužis, ryn, ryn, gramzdin mano vainikelį RD97. Anglai skuba dirbti, jie darbą ryte ryja, kad paskui galėtų pasilsėti rš. Ugnis kilo aukštai, godžiai rydama namus rš. Liepsnos rijo kaimo trobas medines S.Nėr. Ką didžiaus sau brangint turime? Ar atmetimą nuog Dievo, … ar ugnį ryjančią, argu amžinumą viso pikto DP11. Po veidu jo ir ugnis ryjanti, o aplinkui jį vėtra laužianti KN50.
| Jį vis labiau rijo kasdieniniai reikalai rš.
8. prk. labai įdėmiai klausytis, gaudyti (žodžius): Klausyte klauso, žodžius rỹja Prn. Jo beklausydamas, žodžius tik ryji ryji, ir taip gardu pasidaro Sml. Keltininkas patenkintas kniksi, smalsiai rydamas svečio žodžius P.Cvir. Aš ryte rijau kiekvieną ištartą žodį, akimis įsisiurbiau į kiekvieną kalbėtoją rš.
9. prk. greitai, godžiai skaityti: Nėko daugiau neveiki, tik knygas ryni̇̀ Krtn. Rỹna rỹna žodžius, prarỹna knygą i nėko nebatsimina Krš. Akys godžiai rijo tekstą rš. Nebūtum radęs visoj Anglijoj skaitytojo, kuris nebūtų ryte rijęs laikraščių skiltis dėl Fogo kelionės J.Balč.
10. prk. eikvoti, naikinti, gadinti: Degtinė visų turtą rỹja Dkš. Karas rijo visus šalies resursus rš. Pinigus rỹja kiaulė (daug kainuoja) Ktk. Sveikatą rỹja vaikai, i gana Klt. Kad su geru kirviu, tai darbas, o toks tai sveikatą rỹja Slm. Aš nepakenčiu netvarkos, mane netvarka rỹja Prn. Pašalas da neišejo: ratus ryna, linguojas Šts.
11. prk. rieti, uiti: I rỹna kaip gyvatė savo vaikus (apie artimųjų nesutikimą) Štk. Ana marčią rỹja kaip gyvatė vaikus Trgn.
12. dirginti, graužti: Dūmai akis rỹja Sld. Paslenkęs kai dirbi, kartėlis rỹja (rėmuo ėda) nuo prasto valgio Švnč. To žolė gerklę rỹja Rk.
◊ akimi̇̀s rýti
1. įdėmiai žiūrėti, stebėti: Žiūrėjo į svečią arba, teisingiau pasakius, ryte rijo jį akimis J.Balč. Grigienė stovėjo pas pečių, rankas po prijuoste susidėjusi, ir ryte rijo vyrą akimis V.Krėv. Rijome akimis puikius vaizdus rš. Ko tas berniukas taip ryja akimis moterį ir tą karvę, kurią ji melžia? rš. Akimis ryja kaip alkanas duoną KrvP(Mrk).
2. piktai šnairuoti, skersakiuoti: Baltakiavo [posūniai] į pamotę, akim̃s ri̇̀jo Krš.

ãšaras rýti tvardytis, laikytis nepravirkus: O aš, nors neverkiu, bet ašaras tik ryju, ryju A.Vien. Kas gniaužia ranką, kas ryja plūstančią gerklėn karštą ašarą P.Cvir. Salėje pažįstamos moterys rijo ašaras ir dusliai šliupsėjo J.Marc.
báimę rýti bijoti: Per karą visi báimę ri̇̀jom Dkš.
gróbas gróbą rỹja Krš, Jdr apie labai išalkusį: Jam iš bado grobas grobą ryja LTR(Srd).
kraũją rýti labai išnaudoti: Ponai vargšų kraują rijo rš.
pirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs Erž vyresnis: Matai, tas daugiau supranta: tik pirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs LKT179(Jrb). Jis pirmiaũ kruõpą ri̇̀jęs, čia gyvenęs Skr.
séilę rýti labai norėti, geisti: Bernai, į ją žiūrėdami, seilę rijo K.Bor. Kad pamatytum, tai seilę rytum Ds. Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaipos, séilę rỹna, uostus kraipo Žr.
subinė̃ márškinius rỹja
1. apie sveikatos netekimą: Visai neturiu jėgų, jau subinė̃ márškinius rỹja Kt.
2. apie baimės ėmimą: Iš tos baimės subinė marškinius ryna Šts.

žarnà žárną rỹja apie labai išalkusį: Sėdim vis ir laukiam, kada atneš ant stalo, o čia, vyruti, jau žarnà žárną rỹja Lkč. Tep noriu valgyt, kad žarnà žárną rỹja Prn.
aprýti tr.
1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus apri̇̀jo Ds.
2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš.
3. refl. daug suėsti: Apsri̇̀s telyčia dobilų Dglš.
4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa apri̇̀s, da galės paūžt Ds.
5. persivalgyti: Jam daug nemožna duot – tuoj apsrỹja Sdk. Kap tik metinė šventė, Paulina, būdavo, i apsrỹja Dglš. Daug gavęs, apsiryja, apsigeria J.Jabl. Kad lašinių, sūrio, sviesto [duotų], gal ir apsirytum J.Balt. Ko žiaukčioji kai apsri̇̀jęs Ds. Vienas alksta, o kitas apsiryja brš. O apsiryjančius nemieruotu badu ir troškimu žudys M.Valanč. Rodžia apsirỹjančiam gardumynus (orig. gardumymus) valgymų DP103. Netur būt … noprỹjąs kaip kiaulės DP209.
^ Šneki lyg žirnių apsirijęs (niekus kalbi) Dkš.
6. refl. priėsti ko netinkama, kenksminga: Apsri̇̀jo karvė žukų (vabalų) Smal.
7. refl. menk. privalgyti ko neleidžiama ar kenksminga: Tik žiūrėk – Kūčios[e] neapsirýk mėsa Ds.
^ Kurių velnių tu miegi loc drignių apsiri̇̀jęs LKKXIII129(Grv). Šoka kap dringių apsirijęs Dkš.
8. persigerti svaigiųjų gėrimų: Pamirodyk, kurį toji evangelija ižg aprỹjančios brukanu … padarė DP84.
9. apsupti, apimti, nustelbti (spalvą): Aprylis visa aprỹja Sb. Vilnos apryna bielius, neišmanyties bielio Šts.
◊ ãšaromis apsirýti prisiverkti tramdantis, kad ašaros nesilietų: Kalba – kaip lakštingala gieda, o valią tokiam paduok – ašarom apsirysi J.Balt.
atrýti tr.
1. N, [K], J, Ob, DŽ1 ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles] Lp. Atrijęs kremtu B. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę LKT133(Plik). Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems patiekiamas jau sukramtytas ir prarytas maistas, kurį motina čia pat atryja T.Ivan. Tinklinio skrandžio judėjimais žolė susiraičioja į mažus kamuolėlius, kuriuos karvė atryja atgal į nasrus rš. Suglemžė snukiu karvutė pakulų kuodelį, suėdė ir už valandos atrijo gražius drobės marškinėlius VoK132(Mrj). Kad neatri̇̀jęs, tai jau jam būt kaput! Tvr.
2. menk. godžiai valgant, susidaryti atsargą: Kad ryja, kad ryja – mano už kelias dienas atryti Brs.
3. užtektinai prisivalgyti: Kišo kaip į peklą, dabar, kai atsirijo, tai nė pažiūrėti nebenori Brs. Atsirijau kaip veršelis LMD(Šmn).
4. refl. atsiganyti, nusipenėti: Rudenį visi gyvuliai atsri̇̀ję Sld. Atsri̇̀jęs šuva kaip velenas Trgn. Žąsys jau atsirijo ir pradeda penėtis (prievarta kemšami tešlos gumuliukai) Pn.
5. godžiai, daug valgant, pariebėti: Atsrijęs kap paršas Švnč.
6. prisigerti svaigiųjų gėrimų: Girtuokliai kaimynai vėl pelnė, nes atsirijo Gmž.
7. vėl praryti atgal: Išspjovęs neatrysi atgal Švnč.
| prk.: Pasakiau, o dabar nors atrýk Mrj. Atrýk žodžius, katrus iškalbėjai J.
8. prk. kurį laiką įkyriai prikaišioti, graužti: Gana jie man atri̇̀jo, kad nieko nedirbu, – išeisiu tarnaut, ir pabaigta Trgn.
įrýti tr.
1. Q147, K ryjant įstrigdyti stemplėje ar įtraukti į skrandį ką nesukramtyta: Vaikas į gerklę įri̇̀jo ašaką žuvies ir springso (springsi), t. y. negal nuryti J. Nuo katės daboja mažus vaikus, kad neįrytų plauko LTR(Jrb). Jis kaulą įri̇̀jęs KI355. A ta avis ką įri̇̀jo, a ko užėdė – riečias kai kamuolys Jrb. Tas katinas y[ra] ką norintais įri̇̀jęs, ka teip koso Trk. Ką ta karvė įri̇̀jo? Krš. Per didelę žuvį įrijo lydeka rš.
^ Stov[i], kaip mietą įri̇̀jęs Pln, Plng. Sustingęs, kaip mietą įrijęs LTR(Skd). Ir nepasilenk[ia], kaip mietą įrijęs Sd. Jūs esat kaip medį įriję, nepaslanki vaikai Šts. Ir niūro, kaip bulbę įrijęs Sd. Kaip maudą įrijęs N. Du bėga, du veja – bus keturi, du riogso, du kiokso, tai bus aštuoni; devintas gerklėn inrytas (ratai, rungai ir grąžulas) LTR(Lp).
| refl. K.
2. refl. įsipenėti, įsiganyti: Jų karvės kai levai – insri̇̀ję Trgn.
3. nutukti: Ale ka įsiri̇̀jusi, ka drūkta! KlvrŽ. Ana insri̇̀jus – matos, gerai gyvena Ktk. Tas meisininkas įsiri̇̀jęs kaip paršas Kv.
4. prk. sugerti, suimti į save: Juo kuris kūnas daugiau įryja šilumos, juo daugiau jis ir išspinduliuoja rš.
| Ar būtų mielas likimas su deficitais net ir tokiam, kurio kišenius menkiausiai įryja? V.Kudir.
5. refl. prk. būti piktam, nepatenkintam: Su insiri̇̀jusiu žmogu neik nei uogaut, nei grybaut Kls. Tau geros dienos nėra: tik vaikščioji ir vaikščioji visada insirijęs Nč.
išrýti
1. tr. Sut, N godžiai išėsti: Artipilnį viedrą [kiaulė] išrỹna, gerai ėda Krš. Kiaule, kiaule, kam tu bobai tešlą išrijai̇̃? LKT375(Lzd). Gaidys išrijo ten visus miltus ir laukia, kol jį kas paleis LTR(Šmk). Paršai pieną išri̇̀jo, išri̇̀jo Mžš.
ǁ visus suėsti: Kielikė su gužučiais išpera gegutės vaikus, o tas gegužiukas kielikės vaikus išrỹ[ja] LKT127(Erž). Plėšriosios žuvys išrijo kitas žuvis rš. Pelkėse nė pasirodyti negal, visas (varles) išryna PP23. Mano nedidelė karalystė, tai tu visus mano žmones išrysi LTR(Sln).
2. viską išvalgyti: Visas muno uogas išri̇̀jo ant sykio Kv. Išrýk, t. y. išėsk J. Jis visa, ką jam duok, išri̇̀s Slm.
3. tr. menk. išgerti, išmaukti: Pasišokėdamas literį išri̇̀jo Krš. Jau tik koks viedras vandens tam ežere, o ragana paskutinį norėjo išryti BsPIII20.
4. refl. menk. pasigerti: Jau tas nedorėlis ir šiandien bus išsiri̇̀jęs Š. Jei išsiri̇̀jęs atsigulė, ilgai miegos Ėr.
5. intr. menk. dažnai gerti svaigalus: Aš tai išryjù ir da išrýsiu, – kam aš tuos pinigus paliksiu?! Mžš.
6. refl. menk. nusipenėti: Nebūtum išsiriję kaip biesai, mažas algas imdami Šts.
7. tr. atryti, išvemti: Užejo blogumas, ir turėjau išrýt atgal visą valgymą Ds.
| Gyvatė savo vaikus išrỹna (taip jie gimstą) Grg.
nurýti
1. tr. SD272,296, R, K, M, DŽ sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nuri̇̀jo kąsnį J. Metylių žiedų suvalgau, nurynù Grz. Kaklu sirgo, dar gal nuryti N. Nurýk kąsnį, o paskui šnekėk Jrb. Kaip nurijáu tą kiaušį, dabar ans mun duodas (skauda skrandį) Štk. Taigi nurýkim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo potam mums duos riebiaus pasivalgyt K.Donel. Barbutė tik seiles nuryja ir teigia, teigia S.Čiurl. Sunku padaryt [vaikus] žmonėm – ne arbatą nurýt Šln. Didžiausia bul'ba nurýta žąsino Dglš. Nurijo kap šuo mašalą LTIII459(Tvr).
^ Ką nugiju (įsigiju), tą nùriju Rud. Pilvas ne gromata: ką nurysi – niekas nematis! An. Alkanas velnią su ragais nurytų KrvP(Pln). Daug apžiojęs, nieko nenurysi KrvP(Alv). Nebūk saldus – nurys (nuri̇̀s Trgn), nebūk kartus – išspjaus J.Jabl. A liežiuvį nurijai, ka žodžio nebeištari?! Ps. Išspjovęs nenurýsi Slk.
| refl.: Susmulkinta lengviau juk nusiryja rš.
ǁ intr. pajėgti nustumti į skrandį: Kai nenuryjù (sergu ir negaliu valgyti), tai prinešė valgyt visa ko, o pirma alkanas buvau Klt.
2. tr. DŽ nuėsti, nulesti, nugraužti: Žąsiokai nuri̇̀jo kopūstus Km. Nuri̇̀jo karvės batvinių visą kerčią Krš. Kaip ir aplaidžia kokia su tais gyvuliais: baigia visus daržus nurýt Ut. Visos vyšnios nurýta Dglš. Ir kožnąryt vis būdavo nuryta šienas, tik arklių šūdai tenai bebūdavo LTR(Rk). Ožkos nutrūkta, kiek žmogus pasiekia, žievė nurýta, ir nudžiūvo obelė Antz. Saugojau, kad žvynės [numirėlio] nosies ar ausių nenurýt Ob.
| prk.: Pirštai taip nuryti žemių prie ravėjimo, kad negali paliest in žemę Ob.
3. tr. ėdant, lesant nustumti, nuskriausti, apėsti: Senės žąsys jauniklius nuryja Grž.
4. intr. menk. mėgti pagerti svaigiųjų gėrimų: Ale, sako, Antanas ir (taip pat) nurỹjąs Slm.
5. refl. menk. nusigerti: Drauskit Stasių, ba da nusri̇̀s – teip insišumijo gert Ktk. Kad tas pamėklė bent nusirijęs tuojau užmigtų rš. Teip nusiri̇̀jo, kad nebepaeina Žl.
6. refl. atsiganyti, nusipenėti: Nusirijo kiaulės smarkiai, su vikiais penėjamos Šts. Ale mūsų vištos kad nusiri̇̀jo per vasarą, sunkios kaip molis Ds.
7. refl. menk. daug valgant, nutukti: Jos buvo tiek įaugusios ir nusirijusios, kad vargais negalais beįstengė judėti rš. Nu dabar jam gera te, vaikšto nusri̇̀jęs kai meitėlis Sdk. Jų Jono kad nusiryta, ir pažint negalima Dgl. Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti? J.Balt.
8. tr. įtraukti į save: Negaliu dūmų nurýt – nerūkau Aps.
9. tr. prk. nutylėti, nepasakyti: Martynas girdi, kaip motina nuryja žodžius, kuriuos būtų reikėję pasakyti I.Simon. Jis nurijo sakinio galą rš.
10. tr. prk. nukęsti: Girnius tylėdamas nurijo pašaipą J.Avyž. Nurýk skriaudą, susitaikykit ir gyvenkit Mžk. Kad i ką jis tau pasako, nuryk, i bus gerai Jrb.
◊ [su] akimi̇̀s nurýti labai norėti ko valgyti: Jau aš tą vyšnasokį su akim̃s nurýsiu Skr.
liežùvį (liežiùvį) gali̇̀ nu[si]rýti; nórs liežùvį (liežiùvį) nurýk apie ką nors labai gardų: Liežiùvį gãlima nurýt – teip gardžiai pritaisyta Skdt. Kad paragautum – liežiuvį nurytum Ds. I moki tu skanią putrą virti, liežùvį gali̇̀ nusirýti Šlu. Gardumas – no[rs] liežiuvį nurij (nuryk) LTIII460(Tvr).
nórs nurýk apie ką nors labai gražų: Gražumas – nórs nurýk Ds.
séilę nurýti numalšinti didelį norą: Gavo čierkiuką séilei nurýti Grd. Kaip užeis noras, ir paimk biškį [saldimo] séilei nurýti Tl.
parýti
1. intr. paėsti: Šuva parijęs piktas, o žmogus nevalgęs piktas LTR(Ob).
2. intr. menk. pavalgyti: Parýt da turim ko Dglš. Kad norės, i pari̇̀s Dglš. Da visi pari̇̀ję, nėr kas sako Dglš.
3. tr. suėsti, praryti: Vilkas parijo ožiukelius LTR(Grv).
4. refl. menk. pasigerti: Senis pasirijęs parvažiavo ir dar pačią primušė Ėr. Pabus va nedėlią, pasiri̇̀s, sudaužis mašiną ir išeis Slm. Dėl Dievo meilės tik nepasrýk! Ktk. Tas vėl pasrijo – nėr tos dienos, kad nebūtų girtas Dbk. Jei pasirijai̇̃, tai eik drėbkis ir miegok Št.
paparýti (dial.) tr. visa suėsti: Ingi stalą kap dapuolė, tai rijo rijo, papari̇̀jo vitvisa Dv.
parsirýti menk. pasidaryti sau bloga: Pati parsri̇̀jo, tai nors nieko nekaltins Sdk.
pérryti menk.
1. refl. R359, N, LL117, DŽ1 persivalgyti: Jis pársirijo ir serga J. Rijo rijo obuolius, kolei pérsirijo Ds. Taip kartą, kai žmonės jam prinešė daug medaus, jis jo persirijo LTsIV673. Žąsų pérsrijęs Dglš.
2. tr. perkąsti, užkąsti: Užukando, kokią silkę pérrijo, ir užtenka [girtuokliui] Pl.
3. refl. persigerti svaigiųjų gėrimų: Pársirijo, o daba raitos lovo[je] Kv. Povilas tai persirỹja, tai jam diegliai nuo to alaus Slm.
pierýti (dial.) intr. prigerti: Žemė kraujais paplūdusi, pyri̇̀jusi Sg.
prarýti tr.
1. SD138, H, R, K, DŽ1 pro ryklę nustumti į skrandį (kąsnį ar gurkšnį): Žiūrėk, kap jis valgo: nespėja į rankas paimt, tuoj ir praryja Vv. Neprarýčiau kąsnį Vlkv. Anys, tieg Dievą savą, kurį garbina, dantimis sukramtę, praryja DP265. Čiaumojau kąsnį ir neprari̇̀jus išspjoviau J. Vienu malku prari̇̀jo jis vieną čierką J. Kuršaitis tikrai išgėrė, antrą stikliuką pats įsipylęs rytinai prarijo I.Simon. Degtienė negardi visiem, ale kai geri, tai praryji̇̀ Gdr. Prari̇̀jo kaip uogą Srv.
^ Daug apžioti galima, bet praryti sunku KrvP(Mrk). Kiek nukąsi, tiek prarysi LTR(Vs). Musę prarijęs nebeišspjausi LTR(Krp). Nebūk saldus – prarys (praris Vdn), nebūk kartus – išspjaus LTR(Srd). Nebūk saldus nė kartus: saldį prarys, kartį išspjaus D(166psl.). Vandens šaukštą nu vienas kito nor praryti, kad tik kitas negautų Dr. Jie yr pagatavys kitą praryti kaip vandens šaukštą Dr.
| refl.: Atliekai valgių, tarp dantų užsikorę ir su seilėms prasiryną, nelaužo pastninko Jzm.
2. pajėgti nuryti: Miežių viščiukai nepràrija, atriek duonos Rod. Jau viščiukai beveik miežius prarỹja Jrb. Nepràriju šitos duonos Rud. Iškeps iš avižų duoną – bado gerklę, negal prarýti Klk.
3. nekramtytą grobį ar kokį daiktą nustumti į skrandį: Va čia padirvėj mačiau, kaip starkus nuo rugienų pakėlė gyvatę i prarijo Rm. Kad neprarýtum [gyvatė gyvačiukų], negalėtum beparsikasti par tas gyvates Pln. Tas lydekas taisos prie galvos, ešerys atsukąs uodegą, pastatęs šerius, lydekas ir nebegaliąs praryti LMD(Sln). Kam tu prarijai mano vaikelius? (ps.) Sln. Lydeka ant žolės miegta i blezdingą už karto prarỹna Mžk. Ana (katė) mislia, kad žiedą kokia didelė žuvis prarijo LTR(Ds). Tik šaukštuką neprarýk (juok.) Kt. Kai iškrinta pirmutinis vaiko dantukas, tai tą dantuką reikia tik kam nors praryti, tai dantų niekad neskaudės LTR(Šil). Vilkas įšoko pro duris ir prarijo visus ožkiukus K.Bor. Tu kumelytę prarijai, dar tau (vilkui) neužteko, dabar eini manęs praryt LTR(Rk). Vilkas paėm[ė] jį i prarijo, i po visam Ad. Nakčia atsidarys rūsys, baisus slibinas išlįs ir abudu prarys (ps.) On. Smakas prarýdavo paprastą žmogų Trs. Tas smakas žmogų praryna, kad jam nei kąsnoti nereik BsMtII230(Klp). Veršis prari̇̀jo žmogų, kojos vienos beliko (ps.) Mžk. Prari̇̀jo kaip (lyg Klvr) šuo muilą Srv, LTR(Lkv, Krž). Prari̇̀jo kaip šuva mašalą Ds. Prarijo kaip gužas varlę LTR(Jnš). Čiaupos kaip starkus, varlę prarijęs LTR(Kp). Prarijo kai meška uodą LTR. Prarijo kaip smakas pakulas LTR(Vkš). Budėkite, nesa jūsų priešinykas velnas vaikščio[ja] apsukai kaip rėkiąsis liūtas, ieškodamas, jeib kurį prarytų VlnE87. Ir kaip anos (karvės) buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo BB1Moz41,21. O mus visus praryt norėtų [velniai] PK61.
| prk.: Jis tep žiūri, rodos, prari̇̀s Kt. Aš nedirbsiu pas jį: jis gatavas prarýt žmogų Lg.
^ Ot noriu valgyti, kad ir šunį praryčiau! Švnč. Kaip tu [išalkęs] šunies neprarijai̇̃?! Ps. Alkanas velnią su ragais prarytų, kad tik jį sugautų KrvP(Vlkv). Turime viltį, jog, Dievui neapleidžiant, kiaulė neprarys rš. Na, pažiūrėsim, ar dešra šunį, ar šuo dešrą prarys rš. Varlė jaučio neprarys VP49. Musė jaučio nepraris LTR(Gdr). Išsižiojo, kad triobą prarytų Plv. Nusigando, kai pelę į pilvą prarijęs LTR(Vdk). Prarijai karvę, ryk ir jeknas Krd. Prarijęs jautį, nerodyk nė jo uodegos PPr407. Jautį prarijęs, uodegos nebeįveikė M. Ko žiopsai, lyg jautį prarijęs LTR(Lbv). Apsilaižė kaip šuo, uodegą prarijęs KrvP(Švnč). Didžiuojasi kaip šuva, uodą prarijęs KrvP(Jz). Vaikščioja, lyg muilą prari̇̀jęs (nesavas) Klvr. Išėjau, kaip musią prari̇̀jęs (nepatenkintas) Ktk. Nepasilenk, it mietą (baslį) prarijęs D(166psl.). Sustingo, it mietą prarijęs VP43. Stov[i], kai mietą prari̇̀jęs Krž. Eina, kaip lazdą prarijęs KrvP(Ašm). Ar baslį esi prarijęs, kad negali susilenkti LTR(Vdkt). Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, atejo senė be dantų ir prarijo paukštį (sniegas) Pln.
4. pragraužti, prakąsti: Pelė prari̇̀jo skylę Pnm. Va jau pirštas vienas prarýtas Pnm.
5. DŽ suėsti, sulesti, sugraužti: Išrūga kokia – visa ką prarỹja kiaulė Ign. Pelių prarýta visos morkvos Ktk. Pelės baigia visa ką prarýt Ktk. Atatrūko šuva – žmogų prarytų̃ (labai piktas) Antr. Šunes in ją lekia kap prarýt Dglš.
ǁ LL149 iščiulpti, sugerti: Kūkaliai visą trąšą iš dirvos praryja Tat.
6. SD287 menk. godžiai suvalgyti: Lygu tik obuolys nukrito, vaikesas prarijo jį su sėklomis Blv. Padėjau ant stalo, i tujau viską prari̇̀jo Kv. Prari̇̀jo kaip matai Krg. Prari̇̀jo tik kap upė šapus Plv. Stačiomis aš prarijau porą pomidorų ir naminės dešros gabalą J.Dov. Be duonos, be druskos prarijo Kri. Įlindęs po lapinės, prarijau porą stiklinių karštimo Žem. Duosi žalčiams kąsnį – viską prarýs LKT49(Pkl). Jei mas rublį turiam, lekam tujau, nūperkam, prarỹnam, i nebliko Lk.
| prk.: Žiemos dantes ilgi – prarỹja visa ką Lb.
ǁ refl. išeikvoti turtą valgiams: Ir Jurgelis prasiri̇̀jo kaip gyvas Ds.
7. menk. praleisti girtaujant, pragerti: Šiandien gavo, šiandien prari̇̀jo Vlkv. Nu algos nuvogė penkius rublius i prari̇̀jo Krš. Par vakarą visą algą prari̇̀jo Dbk. Ką aždirba, tą prarỹja Klt. Tu visa prarýtum, kad valią duoč Sdk. Ne tiek prarỹna, o vaikuo rublio neišvirpina Krš. Nieko neturėjo, prari̇̀jo prasprogo viską Vn. Viską viską, ale kaip tu tas akėčias prarijai? Dkš. Bet Pranciškus, ką įgijo, su mergoms viską prarijo LTR(Srd). Mano gyvenimą smuklėje prarijo rš.
^ Ką įgijo, tą prari̇̀jo Dkš. Protą prarijęs, pragėręs Q124. Be vargo įgyta, greit ir praryta KrvP(Mrk).
| refl. tr., intr.: Muno vyralis bankai prasirijo, ir pardavė butą iš varžytinių Šts. Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
8. DŽ prk. paimti sau ar į save, paglemžti: Jūrės daug žemės prari̇̀jo KII306. Pelkė, ekležeris arklius, gyvolį kartais prarỹna Als. Ėjo stačiai prie bedugnės, jas prarysiančios rš. Atsivėrė kiaura žemė ir prarijo jį BsPII217. Kai jis ženijos, i prari̇̀jo jį kiaura žemė (ps.) Šln. Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu J.Avyž. Nes žmogus kaip jau numirs, kūną žemė praris PK100. Tai, žemė prari̇̀jo žirkles (dingo)! Šn. O tetulėlis nieko nemato, prarijo jį Amerikas! Žem. Ar liepė atvertis žemei, idant juos prarytų̃? DP130. Kada tu savo dešinę ištiesei, tada prarijo jį žemė BB2Moz15,12. Aarono ramtis (lazda) prarijo jų ramčius BB2Moz7,12.
| Žiūrėdamas į miesto gatvėmis skubančias mašinas, jaučiu baimę; tos mašinos baigia užgožti žmogų, jos graso jį praryti rš. Šita kepurė prarijo visą mano atidžią Vaižg.
^ Diena naktis amžių prarys KrvP(Ut). Kad jus prarytų pragaras, jūs valkūnai! Vd. Kad tave (taũ An) kiaura žemė prarytų! Ldk, Pn. Kaip tave kiauroji žemė neprarỹja! Sk. Vai, kad jį žemelė prarýtų! Kb. Kaip tavęs skradžiai žemė neprari̇̀jo! Ps. Nekoj jus žemyna tepràrija nuog mano biednos galvos! Arm. Ėmė ir pradingo kaip žemės prarytas KrvP(Krok).
ǁ pavergti: Vakar vienus, šiandien kitus prarijo, o ryt gali tavo eilė būti V.Krėv.
ǁ padaryti nematomą, negirdimą: Tamsų vyro siluetą prarijo sniego pūga sp. Debesys, prariję ugninį saulės kamuolį, kaito ir tirpo rš. Divizija puldama įėjo į beribių miškų gilumą, ir miškai ją prarijo rš. Tamsuma viską prarijo ir susiliejo akimirkai rš. Naktis prarijo garsus rš.
9. prk. sunaudoti, išeikvoti: Ta budavonė daug piningų prari̇̀jo KII306. Patrankos prarijo ne tik mūsų sviestą, bet ir mūsų duoną, – kalba Anglijos darbininkai sp. Čia atliekamos vinies nerasi, karas viską prarijo rš. Dvaras prarydavo viską, ką jis galėjo uždirbti LzP. Bet kaip tik parėjo šitas tavo sūnus, kurs prarijo tavo lobį brš. Kad prarýta (pinigai įduoti, užmokėti), tai i tiek, nebesusigrąžinsi Upt.
ǁ apgrobti: Kurie praryja namus našlių po uždanga ilgos maldos, tie apturės sunkesnį sūdą NTMr12,40.
10. prk. sunaikinti, nusiaubti: Jis turėjo ūkį su gražiom trobom – viską ugnis prarijo V.Mont. Daug dailių dalykų turėjau, bet viską ugnis prarijo rš. Ne vienus namus ir turtus prarijo liepsna iš priežasties pypkio arba papiroso V.Kudir. Bet baisus kažkoksai laukimas ir karštis ugnies, kuri prarys priešinykus BtPvŽ10,27. Visa žemė bus prarytà ugnimi keršto DP14. Ižbarstysiu ir prarýsiu drauge visus, pūstus padarysiu kalnus ir pakalnes DP9. Jei Dievas nebūtų su mumis, neprieteliai mus seniai būtų prariję OsG174. Pelkės krašte gyvenam, prarýs mumis tie lytai Krš. Pavasarį ir vėjas sniegą prarỹja Trgn.
ǁ sugadinti, pakenkti, sužlugdyti: Kap anginą išpjovė, tai balsą prari̇̀jo Dglš. Nieko nemačis ašaros, tik sveikatą be laiko prarýsi, ir kas iš to?! Lkm. Kai prarijai sveikatą, tai dabar sveikas norėtum būti Ds. Ketinai, šelma, mylėtie, ažu savo mielą turėtie, ė dabar, šelma, prarijai jaunas dieneles (d.) Klt. Kiek ta degtienė prari̇̀jo žmonių i[r] prarýs?! Krš. Arielka daugiau žmogų prarỹja nekap darbas Lb.
| refl. tr.: Kam až jo tekėjai – prasrijai saũ ir mane Ktk. Niekas nekaltas – pats saũ prasrijai̇̃, kad su juo susdėjai Trgn. Prasrijau pats save – mat, neklausiau žmonių patarimų An.
ǁ panaikinti: Žyvatas smertį prarijo Mž265. Tada išsipildys ans žodis, kursai parašytas yra: prarytas yra smertis ing apgalėjimą Bt1PvK15,54.
11. prk. staiga užmiršti: Teip ketinau kažką sakyti, bet prarijau Yl. Buvau atminęs i prarijau tokį keistą vardą Šts. Buvau atminusi i vėl prarijáu Žr. Sakau ir kartais žodį praryjù VšR. Prarijáu vardą Krž. Ale neprarýk tu savo žodį! MitI76.
12. Kl prk. nepasakyti, neištarti iki galo: Prarijau žodį Šts. Pamačiusi mane, ji prarijo pusę žodžio ir atsistojusi žengė artyn rš. Visus likusius žodžius ji drauge su užplūdusiomis ašaromis prarydavo B.Sruog. Komendantas kalbėjo greitai, pusiau prarydamas žodžius J.Avyž. Praryju savyje (nukenčiu, nutyliu) R59.
13. prk. godžiai perskaityti: Tą velnionišką knygą jis prarijo vienu mauku, per naktį rš.
◊ akimi̇̀s prarýti sunaikinti, pražudyti: Ka jos valia būtų, jin mane akim̃ prarýtų Sk.
ãšaras prarýti
1. tramdyti verksmą: Mergaitės mėlynose akelėse pasirodė ašaros, nors ir labai stengėsi jas praryt, kad tėvas nepamatytų Mš.
2. daug verkti: Kiek aš ãšarų prarijáu! Prk.

ausi̇̀s gali̇̀ prarýti apie ką labai gardų: Jeigu druskos pakanka ir ne par tiršta, gali̇̀ ausi̇̀s prarýti, kai išverda košę [iš arbūzų] KlK13,96(Kp).
be dúonos ir drùskos prarýti pražudyti iš neapykantos: Jis kažką padarytų, gatavas be dúonos ir drùskos prarýti Jnš.
liežùvį (liežiùvį) gali̇̀ prarýti apie ką labai gardų: Tai gardūs batviniai – gali̇̀ liežiùvį prarýt! LKKXIII120(Grv). Kad prikeps pyragiukų – ir valgai, ir tik žiūrėk, kad liežuvio neprarytum A.Vencl. Gardu – gali̇̀ liežiùvį prarýt Mrj.
liežùvį prarýti negalėti, nemokėti kalbėti: Tai ką, vadinasi, liežuvius prarijote? B.Sruog. Kad tu liežùvį prarýtum besikeikdamas! Ds.
vélnią prari̇̀jęs suktas: Jau ir tas, matyt, velnį prarijęs, nebe teip šneka, kaip pirma šnekėjo Sln.
prirýti intr., tr.
1. priėsti, prilesti, prigerti: Spranguoja jau, šalto vandenio priri̇̀jęs Klt. Antys įkiša snapą terp dumblo, prirỹja, prirỹja visokių nešvarumų Mžš. Karvės su šalna prirýta žolės, ir išsimetė Ktk.
| prk.: Jis prirỹja, šitas šulnys: burbt peilis, i po šiai dienai nėr Smn.
^ Avelė bebėgdama (bėgdama Zr) priryja (ritė) LTR(Slk). Vasarą priryja, žiemą iššika (kluonas) Ad. Ryja ryja – nepriryja (kuliamoji) LTR.
| refl. tr.: Kitos [karvės] per daug prisiri̇̀jusios jauno dobilo su rasa Grž. Paršas prisiri̇̀jo gilių, gal nusprogti Kv.
2. R, N, M menk. daug privalgyti: Sotus, … pririjaũ, kiek tik norėjau BM51(Skp). Ėdikas, rijokas jau priri̇̀jo J. Prirýsma liuob košės, i gerai Krš. Niekaip jis nepriryja kiek reikiant rš. Dar̃ priri̇̀ję ir išsirengę Rud. Kad prirỹja šitų vaistų, paskum akis išvertę vaikščioja Kp. Išėjo dvariškis, išliulėjo pririjęs, prispringęs LTR(Lnkv). Pririjai̇̃ kaip šuva mašalo Skdt. Priri̇̀jo kai paršas Al.
^ Ko pasiutai šiandien, kaip durnaropių pririjęs? rš. Ulioja (vaikšto), kai pupų priri̇̀jęs (piktas) Trgn. Prirýk, nusprok, ne mano turtus vartok rš.
prirytinai̇̃
| refl. intr., tr. N, I, DŽ: Tik aš, dešrų prisiri̇̀jus po aperacijos, sveika nebūsiu Jrb. Per daug visko prisiri̇̀jo ir apsirgo PnmA. Neprisiryk, tuoj išvirs sriuba, ir tada neėsi Lnkv. Bobos kalbasi apie valgius, kuri ko gyvenime yra skaniausiai prisirijusi P.Cvir. Prisirijo roputynės i eita persdami par laukus Kv. Jau tiek prisiri̇̀jo, kad galima pirštu pasiekt Mrj. Prisiri̇̀jo kaip užrišt Ukm. Prisirýsiu kaip žalis dobilienoj Mrs. Prisirijau kaip smakas dumblo Sd. Prisri̇̀jo kap varlė purvo Grv. Kad svietas prisirijęs yra, tai pavarguliai tur stokoti brš.
3. Pc, Klt menk. prigerti svaigiųjų gėrimų: Priri̇̀jo be jokios nuotuokos Jnšk. Pririjai pririjai, o dabar į ką panašus esi Č. Tiek priri̇̀jęs, kad nė uodegos nebepakelia nuo lovos Srv. Priri̇̀jęs eik gulti, ne kabinėkias! Rdn. Tik prirýt arelkos i durniuot jam rūpi Dglš.
| refl. intr., tr. KII144: Prisiri̇̀jo i nuvirto kaip maišas Kv. Prisiri̇̀jęs buvo ir neišvažiavo Krš. Ir vakar parėj[o] prisri̇̀jęs Krkš. Prisiri̇̀jo vyrai i ėmė kult vienas kitą Sk. Brangvynių bei alų prisiriję, namo važiuojant, arklius perguja prš.
◊ stačių̃ velnių̃ priri̇̀jęs Up;
velnių̃ prisiri̇̀jęs Sr gudrus, suktas.
paprisirýti (dial.) tr. menk. daugeliui prisivalgyti: Bernai rijo rijo, paprisri̇̀jo pilnas koseres Dv.

×razrýti (hibr.)
1. tr. menk. suvalgyti, suryti: Didelėj draugėj po didelį kąsnelį iškart razri̇̀s Dv.
2. refl. žr. užryti 4 (refl.): Dešrą valgė, razsiri̇̀jo Aps.
surýti tr.
1. N, LL177, DŽ suėsti, sulesti: Trys arkliai, tai šieną ir surýdavo, o karvėm nėr Rš. Švęstų žolynų duodi karvei surýt, kai varai [pavasarį] iš tvarto (priet.) Antz. Kiaule, kiaule, kam tu šeimininkės tešlą surijai? J.Jabl. Inmeti gyvatę, kiaulė surỹja kaip mat Imb. Du gaidžiu suri̇̀jo, i nematėm kas. Gal šeškai? Klt. Nesuri̇̀s daug duonos kalė Švnč. Ko nespėja čia pat suryti [beždžionės], tą nusineša su savim miškan Blv. Vilkas pamiškėj surijo avį An. Tada žalktys suprato skregždės darbą ir stvėrė ją, norėdamas suryt, ale papuolo tik uodega, ir ją iškando LTR(Slk). Ale kiek surỹja karveliai – sulig višta Ob. Atlėkė musė, vilko giminė, ir surijo liekarstvas KlvD130.
ǁ sugraužti: Surỹja lapus medžiam tie rudi vabalai (karkvabaliai) Ob. Pelės suri̇̀jo pinigus Dglš. Pelės suri̇̀jo maišus kaip kalieros Pnm. Vilną tai kandys surỹja, o šilkas sudunža Sb.
| prk.: Kamgi šitos kliorkos reikia, ji gi viską surỹja Pnm.
ǁ sukandžioti: Blusa suri̇̀jo vaiką Rm.
2. žr. praryti 3: Varlių gandrai irgi daug suryja, bet ne visos jų rūšys yra jam pageidaujamos T.Ivan. Jau tas mūs tėvas niekur išnešt pinigų negalėjo, nepajėgė, jis turėjo suryti tuos pinigus BsPIV63. Tai kas juos čia galėjo teip suryti (ps.) Sln.
| Jau vandenio nebedaug ežere beliko, ir velnias jau artinas prie anties, kai ši ūmai pliurpt ir išvėmė iš gūžio surytą vandenį BsPII84.
3. menk. (godžiai) suvalgyti: Suri̇̀jo visą valgį vienas J. Šmakšt šmakšt po šmotelį i suri̇̀jo [mėsą] Gs. Pasidėjau vaikams, o ans viską vienas suri̇̀jo Kv. Parejęs kūlęs, viską suri̇̀jęs – taip išalkęs buvęs Slnt. Vaikai, nesurýkit visų žirnių, palikit sėklai LKKVI275(Krč). Cielą lašininį surýdavo Krs. Patys kruopinius vėdarus suri̇̀jo, o mun padevė iškeptus su grobiniais taukais Krš. Namo namo, svotuliai, namo: suėdėt suri̇̀jot kiaulę su paršais DrskD170. Surijo kiaulę su šeriais ir ožkelę su ragais (d.) Švnč. Viską, ką turėjome namie, surijo mūsų nekviesti svečiai A.Vencl. Surijai kaip garnys varlę J. Surijo kaip šuo lašinius: be duonos, be druskos LTR(Pp). Suri̇̀jo kaip šuo muilą Pln.
^ Darbo – nėr znoko, o suryt sulig geru suryja Pnd. Jautėmės pailsę ir taip alkani, jog vilką būtume suriję rš. Geri žiemos dantys – viską suryja PPr59. Nėko aš nežinau: ką surynù, tas gerai Trk.
4. refl. įsiganyti: Mano karvė susiri̇̀jus dabar, ale telinga Slm.
5. refl. menk. nusipenėti: Ana susri̇̀jus, subuvus kaip meška Ob. Kad susiri̇̀jo, net lašinių nepaneša Svn.
6. prk. sunaikinti, nusiaubti: Tvartą ir kluoną jau spėjo ugnis suryti A.Vencl. Viską surijo gaisras rš.
ǁ sugadinti, pražudyti, sužlugdyti: Anas nervų surýtas Ktk. Paspainiojo liga ir suri̇̀jo žmogų: kraujo vėžys buvo Ob. Surijo tas šėtonas visą mano gyvenimą rš. Vargai suryja mano laimę V.Mont. Viską surijo: ir ožius, ir tetervinus, ir mano gyvenimą surijo tik todėl, kad aš jam norėjau būti geras T.Tilv. Šitas kumelys jį ir suri̇̀jo: teip šėrė, teip ką gi – visus grūdus supenėjo, o kas iš jo? Trgn.
| Besimonydamas nūmetė nū stalo lempą ir surijo (sudaužė) Vvr.
7. prk. sunaudoti, išeikvoti: Sari̇̀jo, sari̇̀jo septynias tūkstantes Kin. Mokesčiai surijo visas mano lėšas rš.
ǁ apgrobti: Nes suryjate namus našlių, o tai po dangalu, jog ilgai meldžiatės Ch1Mt23,14.
ǁ paglemžti: Žemės ūkio darbas suryja visą valstiečio dėmesį sp.
◊ botãgą surýti gauti mušti: Gal botãgo nesurijai̇̃ nė karto? Mlt.
gãtavas akimi̇̀s surýti labai godžiai seka, stebi: Bernas gãtavas tą mergą akim̃ surýt Jnš.
užrýti
1. intr. užėsti, užlesti: Karvė jau ažri̇̀jo – atsvesk Klt. Na, užrijai̇̃ į tą kiaušinio vietą, štiš lauk! Skr.
2. tr. nustumti ėdant: Kiauliotę baigia ažrýt paršiokas, reikia atskirt Klt. Didysiai meičiukas ažrỹja mažąjį Dglš.
3. tr. nuryti, praryti: O ana, matai, kvėpavo, kvėpavo, traukė kvapą ir ažri̇̀jo žiedą (ps.) Alks. Kas rūko, užrydamas dūmus, sau plaučius gadina Šts.
4. refl. BzF165, LL302, DŽ1 užspringti: Valgys, valgys i ažsirỹja diedukas Dglš. Marod, to[je] sriubo[je] yr ašakų, neužsirýk Jrb. Miežio akuotu gegužė užsiryna, nebkukuo[ja] Dr. Ėskit, svotai, neužsirýkit JV756. Užsirijáu kartą begerdama Šts. Žmogus gūktelėjo, matyt, užsirijęs ašaromis, ir susitvardęs pridūrė J.Avyž. Supjaustau bulbas, kad karvė neažsirýt Aps. Neik tvartan su kąsneliu – galvijai užsiris (priet.) Pnd.
| Venckų Adomėlis vieną sekmadienį atbėgo pas jį ir užsirydamas ėmė pasakoti, ką girdėjęs V.Myk-Put. Nei tu eik pas jį, nei tarkis – kalba taryčios užsirýdamas Slm.
^ Kad tu užsirýtum su tais pinigais, tau vis maža! Skrb. Ko žiopsai kaip varna užsirijus LTR(Grk).
ǁ refl. prk. užsikirsti: Tai laimė, kad šautuvas ažsiri̇̀jo – būt nušavęs Dbk.
5. tr. menk. užvalgyti: Neverda nėko: užrỹna parlėkę taip ką Krš. Kad ko itai ažrýt LD428(Ad). Duok nors duonos ažryt Ign. Rytą išleka neėdęs, par pietus ko užrỹna, i viskas Krš.
| refl. tr.: Užsiri̇̀jęs bile ko, per dienas šliaužiojo KzR.
ǁ užgerti: Paskui jau nė skatiko neišleis ant vyno [ = vynui], oro tik užris – bematant jau girtas V.Kudir.
6. tr. ko netinkamo suėsti: Aš spėjau, kad paršas ką užrijęs Rmš.
7. tr. menk. ko netinkamo suvalgyti: Užri̇̀jo šuniauogių kokių, paskui tąsos (vemia) Ds.
| refl. tr.: Užsiri̇̀jo karštų rupučių ir gavo galą Vvr.
8. refl. prk. nutylėti, nepasakyti iki galo: Pusę žodžio pasako ir užsiryja Lp.
9. tr. prk. užmiršti: Užrijau pavardę, nebatminu Ggr.
10. refl. galą gauti: Ir pats plėšės, ir žmones skriaudė, kol užsirijo Brž.
◊ [su] pi̇̀rmu ką́sniu užsirýti Skp su viena žmona, vienu vyru pragyventi: Geriau su pi̇̀rmu ką́sniu užsirýti negu su antru Ds. Kad tu, vaikel, pi̇̀rmu kąsneliù ažsirýtum Užp.

tráukti, -ia, -ė I, K, J, Š, Rtr, DŽ, KŽ; SD113, SD258, Q658, R413, R, H, Sut, N, L, M
1. tr., intr. LL294, NdŽ suėmus ar paėmus už ko jėga stengtis artinti savęs link, versti pajudėti savęs link, tempti, tęsti: Dešine ranka traukiame žnyplėse suspaustą vytelę, ir žievė nusilupa rš. Vienu metu tráukit [virvę] Grž. Nu tai ropę raudavom: susėda šiteip, susitveria visi – ir rauna, katrie tráukia Šmn. Meta į vandenį pačynos galą i tráukia ant savęs, i teip stabdo sielį Vl. Susimušė: viena tráukia an saũ tą drobę ir tuos rietimus Rk. Viena an saũ traukia, kita – an saũ, teip brūžuoji brūžuoji [audeklą] Alz. Įsidės [milą į mašiną] i vels, du sustoję į vieną galą, į kitą galą tráuks Žlb. Išdykaudavo [naktigoniai], vienas kitą už kojų tráukdavo Bsg. Pasiekė kulnan [arkliui vežimas], o ką gi, jeigu tráuksi [vadeles], tai da labiau jam sieks Kp. Tráuka tus plaukus munie, plėša įsikibusi Trk. Verkia panaitėlė didžiu balseliu, laužo rankeles, traukia plaukelius LTR(Zr). Plaukus barzos, galvos traukė SGI75. Nu jis (vilkas) traukt [uodegą prišalusią], nu traukt – nebegalia, ir gana Sln.
| Tráukė [išnarintą] ranką, prikėlė arklį, ratus Všv. Niksterėjus traukia pasukydami Sln.
| impers. prk.: Kriūtinę tráukia in žemę, sunku Klt.
^ Kožnas daugiau į savę tráukia Jnš. Visų rankos in save tráukia Žln. Kožnas tik pri savęs tráuka daba, o anksčiau tie žmonys draugiškiau gyveno Yl. Dabar in saũ visi tráukia Skdt. Vaikai vis tráukia ing save, ing save Drsk. Netrauk šunies už uodegą, nes įkąs VP34. Už ausų pakartas, už liežuvio trauka (skambalas) Sd. Du šika, penki tráukia (nosį šnypščia) Smn. Du traukia, du šika (nosį šnypščia) Ds. Avutė bėga – bobutė žarnas traukia (verpia) LTR. Dešim vyrų traukia lyną apie pirdžiaus klojimą (juosia diržą) Kp.
trauktinai̇̃ adv.: Ištraukiau tą šniūrą trauktinai̇̃ Mžk. Aš karvę melžu spaustinai, o jis – trauktinai̇̃ Jrb.
| refl. Einam pirštais tráukties – katras katro išties pirštus? Šts.
ǁ tr. tempiant blokšti: O didelė kalė grobė muni, tráukė pri žemės, mun įkąsti neįkando Akm. Ant provos į dvarą šaukė, nušaukę prie žemės traukė (d.) Nm.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus tempimo, tampymo judesiu: [Senis] lengvai per dieną traukė pjūklą, kilojo kirvį V.Bub. Kaip žiemą traukė skerspjūklį, taip turėjo vasarą pėda prie pėdos su kastuvais pereiti durpynus ir nudainuoti pasroviui, žemyn su Vilkija, su nauja jos vaga M.Katil. Varpus tráukti KI554; MŽ. Varpas vakarais tráukiamas KI5. Visuose miestuose ir kiemuose, per kurius važiavo, varpai buvo traukiami prš. Klekneris turėjo eit traukt varpus Rg. Katros didesnės, emam didesnį varpą tráukt Ps. Jis dvare skambalą tráukdavo į darbą eit Skr. Varpus tráukė, vinčiavą šaukė LB32. Suskambo varpeliai netraukiami NS1157. Verpia, tráukia i snaudžia Jd. Verpa tráuka kaip iš voro subinės Šts. Kad aną daužo, ta sruoga susidaužo plona, minkšta, tas pakulas iššukuo[ja], nu tai tráuki (verpi) ploniausiai Krp. Aš su viena ranka par tarppirštį tráukiu, o su kita spauste spaudžiu [melždamas] Jrb. Vakar tráukiau laikrodį, ale neužtraukiau kiek reikia Skr.
2. tr. tempiant stengtis paimti, atimti, jėga imti: Pati pamatė: ema tą popierių, tráuka Trk. Aš audu, ir ans tiek lenda munie, tráuka muštuvą, šautuvą Kl. Traukia iš man’ šaukštą [vaikas], valgo, pilia ant krūtinės – vis tiek, ka tik pats! Mžš. Žydas tráukia, o jy pažasty turia tą bandelę Slm. Da važiuodamas iš po šikinės tráukė i paklotę, kad ataduoj itąją paklotę Ml.
| prk.: Praskydęs keliukas traukė nuo kojų batus rš. Jiems, tikriems elgetoms, duoną iš burnos traukia Žem. Net kąsniai mūsų skaitomi, o vargdieniams tiesiog iš burnos traukiami… Pt. Kolei iš gerklės netráukia, tolei ir neduoda Ds.
ǁ prk. prievarta reikalauti, pešti, plėšti: Vaikai tik yra teip – piningams tráukti, į zlastį vesti Als. Naudą iš tėvų panagių tráukte tráuka, o karšinti nenora Krš. Nemokinas, tik tėvų piningus tráuka Vn. Advikatas gerai pinigus traukia iš žmogaus Jrb. Vis tráukia iš žmogaus pinigus, vis tráukia – ir galo nėr Srv. Anta kelio rublio iž motkos tráukia Drsk.
ǁ prk. kvosti: Kasdieną iš jos tráukia i tráukia [pasakojimus], jai neliks nei su manim ką šnekėt Snt.
ǁ imti, rinkti: Žemės mokesnius tráuka ans Prk.
ǁ plėšti: Vėjai dangstį tráukia Arm.
ǁ suėmus (ppr. jėga) šalinti: Benas giliai įsuko kamščiatraukį, ir traukiamas kamštis smagiai pokštelėjo J.Ap. Vinis daba tráuksi – anos linksta, o ten y[ra] kietos Pkl. Karvę stvėriau, kuolelį kai tráukiau, tik nepargriuvau Klt. Erkę reikia tráukt iš skūros Aps. Rakštis panagė[je], traukia lauko ir smilko su marškoniu LMD(Sln). Užpampę dantys – negal traukti Šts. Senovė[je], dantys pradeda gelti, kito išejimo nebuvo – tráukti laukan LKT82(Pln). Laukiau, kol išbaigs visi [dantys], visos šaknys, bijojau tráukt Antš. Buvo nuejus Pandėlin dantų tráuktų PnmR. Dantį ar̃ tráukdavo jaunan, mesdavo až pečiaus Svn. Buvęs tráukęs tą dantį, ale kad nekruta Žl. Tas senis privažiavo prie eglės, pradėjo traukt iš arklio uodegos plaukus ir apmėtė visą eglę LTR(Rk).
| prk.: Tráukia iš po krūtinės širdį, nebegali nė paverst miežių [pėdų] Rm. Tas telvizorius net akis iš kaktos tráukia Klt.
ǁ rauti: Linus reikia apravėt: pasilenki ir tráuki žolę Dv. Cukrinius burokus tráukt rudenin reikia Kr.
ǁ tempiant išimti ką įstrigusį, įklimpusį, vaduoti: Būdavo, eina eina vyrai tráuktų tų karvių – įklimpsta, būdavo, makalynėn, ir gatava Šmn. Lėkėm su virvėm, reikė karves tráukt iš to liūno Č. Nuklimpdavo i tos karvės [pelkėse], eidavom šaukt, kad gaspadoriai eitų tráukt Pšš. Traukia juos iš ugnies CII336. Per Grabnyčias mane, sakyt, iš sniego negyvą traukė J.Marcin.
| Ėmė smalą – i paliko kaliošelis, ana nebtráukė nė to kaliošio, ana bėgo i nubėgo Žr. Eina varna iš provos, traukia galvą iš tvoros LLDI336(Slm).
| prk.: Nuo skausmų inbedžia adatą [ligoninėje], o teip iš ligos netráukia Ukm. Motriškos iš šūdo svietą tráuka (švarina) Krš. Traukit, traukit iš vargelių kaip žuvelę iš marelių LTR(Aln).
^ Daigus iš žemės, rodos, traukte traukia Žem. Žolę, javus kaip tráukte už čiuprynos tráuka, ka šiltà Pvn. Kad užlyja, tai, rodos, tas lytus tráukia iš žemės tą žolę Jrb. Oi, tai dėkui, broluti! Iš eketės mane trauki V.Piet. Balelėj nuklimpo kumelė, penki vyrai traukė, du vanagai laukė (dubuo su koše, šaukštas, pirštai, akys) JT65. Klampučių balaitėj nuklimpo kumelaitė, penki vilkai traukė, du vanagai laukė LTR. Balelė linksta, kumelė klimsta, penki vilkai traukia, dvi sesutės laukia Vrn.
ǁ refl. išlįsti, išsipešti: Kai suemi grūdelį, tráukias šaknys [iš dirvos] – jau įsikabinę, ir da dideles tos šaknys [kviečių] Slm. Karvės brizgilo diržas tráukės i tráukės lauka iš tos sagties Jrb.
ǁ tempiant imti dalį iš visumos, pešti: Šieną tráukėm iš po paklotės [per Kūčias] ir skaitėm [šapus], ar prieg porai, ar ne – vis tos poros visi norėjo Mrk. Kūčių vakarą merginos traukia iš stogo šiaudus LTR(Auk). Padės šieno į apačią, paskiau po šapą tráuks Jdr. Šeimininkas atneša pundelį linų ir traukia pluoštelį LTR(Žg). [Per Kūčias] tráukdavo šiaudą iš apačios, iš po staldengtės Kp.
ǁ imti vieną pasirinktinai iš kelių: Tráukti bilietą rš. Per tave, moterie, turi pasireikšti dievų valia. Trauksi burtus J.Gruš. Traukiam burtus, kam eit ieškot piemenų ir gyvulių LKT291(Ppl). Ir Kretingos apskritis tráukė žerybas Lkž. Tai aš perniai ir šiemet nebetráukiau numarių [daržams ravėti] Pnm. Pasirašydavom vardų̃ ir susukdavom [raštelius], sumaišydavom ir padėdavom po paduškai, ir [Kūčių] naktį tráuki PnmR. An sodybų, an daržų tráukiam numerius Mlk. Duodavo tráukt korteles, ištrauki kortelę – nereikia eit kariuomenėn Žl. Dvidešimt pirmų metelių šaukia mane traukt kortelių LTR(Skm).
trauktinai̇̃ adv.: Paskolos lakštai trauktinai̇̃ išimami iš apyvartos rš.
3. caus. trūkti 1: Tráukiau virvę, bet negalėjau pertraukti DŽ1.
| prk.: Speigas tráuka pusiau, o aš basnirta išejau Šts.
^ Ot žmogus – par pusę šiaudą tráukia (apie šykštų) Švnč.
ǁ prk. trumpinti, nukąsti (žodžius): Apei Biržus tai tráukia žodžius Erž.
ǁ refl. LL294 stengtis nutrūkti, pasileisti, nusitraukti: [Naktigonėj] an savo koją pririša [virvę], tai arklys kai tráukias, taigi jaučia Rk. Šuo traukės, traukės, galop ištrūko ir išbėgo LTR.
ǁ refl. turėti savybę dažnai nutrūkti: Jie tai įtyrę: žino, katro karvė tráukias, katro ne Slm. Žmogus nuolatinis kad saugo, tai žino, katro tráukias [karvė] Slm.
4. tr. N, NdŽ jėga keisti daikto padėtį erdvėje, vilkti, tęsti: O tie rūsai, matai, tus kulkosvaidžius tráuka pagal žemę Akm. Tráukiam par lauką tą [didelį] grėblį – pagrėbstas grėbstydavom Plvn. Tai par šieną i tráuksi tokią purviną briką? Bsg. Inkiša [puodšakes] ir pakelia puodą, nereikia tráukt par padą Kvr. Lenciūgais tráukia vagonėlius Vlkv. Valčikę tráuki tuo ledu ir eini per Nemuną Vl. Du traktoriai tráuka kombainą, kombainas pjauna Trk. Traukti laivą priš vandenį I. Tráukiamas tinklas, bradinys KII59. Kuojas gaudo traukiamaisiais tinklais T.Ivan. Su tráukiamu tinklu daugiausia dieną žvejodavom PnmŽ. Kur tráukiamas tinklas, tai marška vadinam Jrb. Du tráukia iš šonų [tinklą], o vienas eina pakrančiu pabaidydamas žuvis Vdžg. Šituo virvele tráukia ir tráukia bradinį, net in kraštą jau ištraukia Aps. Laive sėdėjau, tinklužį traukiau RD21. Ir moja jie bursnykams savo, kurie buvo antrame laive, idant jie ateitų ir padėtų jie mus (mūsų laivą) traukti VlnE91-92. Vilk, trauk lynelį par Nemunelį, aš čionai negyvęsiu, jei tu nekelsi, pėsčia pareisiu pri savo matušelės D31.
^ Kosčiu, tai kai kelmą pro gerklę tráukia – tokia sopančia gerklė Švnč.
trauktinai̇̃ adv.: Žydas kad numiršta, anus neneša neštinai, trauka trauktinai̇̃ į kapus Klk. Trauktinai̇̃ traukiau su grėbliu iš prūdo Kv.
| refl. tr.: Šis (leidėjas) griebė [pėdus] iš šono, traukėsi glėbiu prieš save ir statmenai, varpomis žemyn, taikė į mašinos nasrus M.Katil. Aš žiūriu – eina koks žmogus ir rogeles tráukiasis LKT222(Vnd).
ǁ prk. imti sau, vilkti, griebti: Ar avelę, ar vištą, ar kokį paminklą, tai teip tráukdavo visa ir veždavos savo pusėn [per vestuves] Č. Ką ans sugreibė, tą i tráukė, i pardavojo parnešęs Varn. Matai, anam pačios rankos tráuka, negalia nevogęs Trk. Kurių [turtų] geidžiame, vyliumi savęsp tuos tráukiame DP126.
ǁ vilkti (kojas): Kulsčioja senis, tráukia koją DrskŽ. Nebegreita ašen – jau kojas žeme tráukiu Ps.
ǁ refl. R370, MŽ496 vilktis, tęstis: Pomergių dvylika kad surinkta, kai liepai mergos, o jaunojos tūlis led par žemę tráukias Vdšk. Aš ažumečiau stinklą, stinklas tik tráukias Btrm.
5. tr. paviršiumi vilkti, braukti: Traukė skustuvą ir užkliudė už ausies – kraujas pradėjo sunktis J.Paukš. Pabaigęs rašyti, savo plunksnos galą vis tam jau velniui traukia par lūpas DS235.
trauktinai̇̃ adv.: Užleisk dalgį trauktinai̇̃, padidinsi kirtį Šts.
ǁ tr., intr. apie veiksmus, atliekamus braukimo judesiu: Tráukiau tráukiau (grėbiau) par dieną, net rankos skauda Krkn. Lygioj lankelėj grėbiau šienelį,… grėblelį traukiau, vakaro laukiau TS1904,2. Aš grėblelį traukte traukiau, pusrytėlio labai laukiau NS140. Aš grėblelį tankiai traukiu, vakarelio labai laukiu LTR(Dkšt). Jai nerūpėjo rytelis kelti, nė per rasužę grėblelis tráukti (d.) Snt. Dalgį nupirkai, noragą plūgui antskėlei, ir knisk žemę arba trauk dalgį nuo tamsos iki tamsos! LzP. Pareina dalgius tráukę – reik paėsti Užv. Dar gali dalgį traukti, ne ubagauti Šts. Mes [dabar] atilsam, o kitą sykį tráuki tráuki dalgį LKT78(Pln). Tokiam karšty dalgis yra sunkus tráukt Sk. Dalgę gerai tráukiu, da jaunus pristatau Ssk. Ką tu labai dainuosi dalgį tráukdamas Grš. Žirnis – jau kitokis pjovimas: ima su pjautuvu, tik tráukia tráukia Pv. Kiek kartų tráukiau, tai graudžiai verkiau, o tai nelygios uošvelės lankos JD120. Aš dalgelę sunkiai tráukiau, vakarėlio nesulaukiau (d.) Šmn. Iš pečių̃ ampalas eina, traukiam spragilus (kuliam) Gs. Daugiau juos (avikailius) išdžiovydavo a jaujo[je], su tokiais kobiniais tráukdavo tráukdavo, ka minkšti palikdavo Pš. Paimi [rugių] pėdą ir tráuki, šukuoji abudu galus PnmŽ. Pasiemi šukuočių, iššukuoji, teip pryš tráuki tráuki, ka nebliktų nė vienos galvelės sėmenų Kl. Savo dalgės daugiau nei netráuk (neplak), ba vėl išlenksi Al.
^ Giltinė tráuka su dalgiu, būk tu šioks a toks Krš.
ǁ vesti, brėžti (liniją): Brūkšmį ant popieriaus tráukti KII31. Liniją tráukti KII31.
6. intr. NdŽ braukiamu mostu suduoti, rėžti: Neliežuvauk! Kad trauksiu per žandą – pasigailėsi pasaulyje gimęs! B.Sruog. Ka traukiau vienam par zūbus, i nubėgo susiėmęs End. Nieko nežiūrės: par kojas ka tráuks su laza Trg. Su peilio kriaunums ka tráukė par galvą – krauju apsipyliau Jrb. Vienas kai tráukė jam su botagu per kojas – užkirto PnmŽ. Šoble kap tráukė tas prancūzas tam jaučiui – šmotas mėsos iškrito Plv. Kap tráukė kazokas ponu[i] rapnyku per galvą – tik sykt kraujai per kaktą! Užg. Kap tráuksiu muturzėn, tai net apsijukosi, tu rupūžės kavalke! Al. Būlo, traũks per pečius [už neklausymą], tai žinosi! Žln. Ištraukė virvę ir bobai išilgai tráukė DrskŽ. Gerai tráukė par kuprą! Mžš. Su geležim Vabalnyke kaip tráukė vaiku[i], ir numirė nabagas Slm. Turėjau lazdą, tai kaip tráukiau par pečiais, tai kad ejo nuo manę Rk. Tas ponas kaip jam traukė kelis su rimbu, tuojaus stojo ir b[uv]o jau sveikas BsPII1262(Brt).
7. tr. NdŽ velkant, tęsiant dėti kur: Jau žvejai sueję tráuka laivus jau an kopų Plng.
| [Jautis] tuo su liežuviu jį (šiaudų pluoštą) krimst į gomurį tráukia K.Donel.
| Va tau kad nori! Tėvas tebemerdi, o tu jau sostą į palovį trauki B.Sruog. Buvo manęs vežimą traukti pastogėn, bet atsiminęs, jog nebus lietaus, su visais pakinktais paliko vidury kiemo M.Katil.
ǁ tempiant kelti: Tráukia ben keli žmonės, kol jį (rąstą) užvobija Kvr. Kai bacionui traukia akėčią medin dėl gūžtos, tai turi būti papori vyrų ar moterų, tada bacionas atskris LTR(Slk). Maišą rišu į traukiamąją virvę [malūne] I.Šein. Grūdus į malūną traukia vindais Mrj. Užnėrė virvę jam už kaklo ir trauks jau į viršų, tik išgirdo šaukiant balsu siuvėją J.Balč.
| Pririšdavo už pusiau ir tráukia [piršlį] Kpr.
ǁ įkelti, įtaisyti: Turėtume dar didesnį pokylį, neg traukiant inkilą Vaižg. Vokeles daugiausia tráukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.
ǁ keisti daikto padėtį kitų daiktų atžvilgiu (artinti arba tolinti): Tráukė (arčiau skyrė) arus in šič, ką augt geriau Drsk. Tráuk tolyn nuo kelio triobą PnmR. Vandeniui pakilus, [pastatai] traukiami toliau nuo kranto, o sausrai užėjus, vėl spiečiasi pakrantėse rš. Kalba turi palinkimą šauksmininko linksniui traukti kirtį nuo galo į pradžią J.Balč.
ǁ intr. DŽ1 artinti vaizdą (apie žiūronus).
8. tr. vilkte imti iš kur (sunkius daiktus): Šlapià, tráukte tráuka miežius, bulbes iš klanų Krš. Šieno kupstį turėjo iš tų pelkių tráukti Všv. Būdavo, iš balos an krašto ir tráuki šieną, kad išdžiūt Krs. Merkė į markas [linus], reikėjo tráukti Varn. Kokį dešim dvyleka dienų palaikydavo [linus] i tráukdavo lauko Škn. Nu, mergaitės, mas tráuksim linus iš linmarkos ir nešim, o jūs tik klokit Skrb. Žinai, jeigu jau lūžta [linų stiebeliai], tai tada tráukia iš duobės ir kloja Alz. Beveik čielą savaitę linus iš markos tráukt reikdavo Kvr. Mes šieną tráukėm iš vandenio, daba kolūkis ten javus sėja Ppl. Katilą tráukė [iš pečiaus] ir apšutino vaiką Klt. Anas [svirties] galas sverias, tai lengviau tráukt [kibirą] Plvn. Gaspadoriaus sūnus rėkia: – Tráukit greičiau [iš šulinio], gal aš prigersiu! Č. Prasiplėšė [klėties] stogą, vienas inlindo in klėtį, o kitas sėdi an stogo: ans iš vidurio riša in virvę, ką jis sugriebia, o jis vis traukia BsPIV257(Brt). Tai čia (šulinyje) matarėlį padarėm, – labai tráukt [v]anduo (kibirai su vandeniu) sunku Šmn. Kasant irgi su viedru tráukdavo žemes [iš šulinio] Jdp. Vienas žemes tráuki, pasidirbi tokį vindą antai, kaip vandenį ka suka Žlb. [V]andenio i to netráukia iš šulnio [marti], išsipilia paskutinį Klt. Svirtis vandeniu[i] tráukt [iš šulinio] Alv. Tráuk greičiau [v]andenį, o tai nėra čėso Mlk.
ǁ išgriebti, išvilkti (sugautas žuvis): Žuvį tráuki lauk [iš vandens] ir – į terbą Jrb. Dvijuo brendi pri kranto – i tráuki tais dvibridžiais [žuvį] Štk. Kaip aną (lydeką) pridūrei – tráuki lauk iš [v]andens Vvr.
ǁ išimti iš ko vidaus ką įstumtą, įdėtą, įkištą ir pan.: Pradėjo traukti [iš krosnies] dubenis su ringėmis dešrų J.Balt. Kugelius liuob traukti lauk iš po pečiaus Klk. O aš ką tiktai pyragą buvau iškepus, iš pečiaus tráukiu pri durų Mžš. O pečenkas su kabliais iš kakalio tráukdams, Petras kukorius … ragino siūlyt K.Donel. Reiks jau tráukt duona: kaip sudžius, vė[l] nebe daiktas Mžš. Piršlys su lazda tráuka iš palovio vainikelį [per vestuves] Šts. Ar jau galima tráukti kiaušinius [iš puodo]? Ėr. Tik indėjau, nuskendo, – ir tráuk tą bandukę DrskŽ. Kaip antvažiuosma ant tilto, nežiūrėk nėko, tráuk kardą iš mako Lk. Jis daugiaus niekados prieš lietuvininkus kardo nebetrauksiąs A1885,162. Tráukiv, broli, kardelį, kirsiv našlei galvelę JD444. Nei šoblelės tráuksiu, nei galvelės kirsiu, nei aš savo mergužėlės labai graudžiai barsiu (d.) Pv. Pamatęs ant grindų portfelį, [mokytojas] užsikėlė ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius V.Bub. Tráukė tus popierius, tus piningus, i išsisklaidė, išsisijojo Trk. Tráuka lauko tus korius – ir užkliūna, susitrenas [bitės] Vgr. Laikrodį tráukė iš kešenės [įkritęs į upę], kad ir tas neprigert Ob. Tráuk lauk iš burnos tą lašiniuotį Sk. Puolė ir plikais nagais ėmė traukti paliepsnius J.Paukš. Puodų traukiamos šakės Al. Ir tuos akmenis traukia replėm iš tos krosnies Pl. Ans (noragas) įkaito – aš tráuku lauk i peru su kūju Slnt.
| prk.: Tas senelis dienų dienas sėdėdavęs ant krosnies, aplink vaikai, ir jis traukdavo pasakas kaip iš maišo J.Ap. Kam traukti viešumon toki daiktai?! A.Sm.
^ Vaiką iš patalo tráukia (anksti kelia), neša darželin Klt. Stasia ištekėjo, dabar jau Bronią tráuksma iš papečio Skdt. Kiša – marma, traukia – varva (semia vandenį iš šulinio) LTR(Vs). Kietą kiša, minkštą traukia, mikel mikel, mak mak mak (linus mina) LTR(Jrg).
ǁ prk. gauti iš kur, pelnyti: Iš kur traukti pinigų užsimokėti už mokslą, už knygas ir kitas mokinių reikmenis? Pt. Pinigų kaipgi nereiks, nežino, iš kur tráukt pinigų Rk. Ir iš kur tas žaltys traukia tokius pinigus? J.Balč. Aš nežinau, iš kur jūs tus piningus tráukat Ms. Yra daktarų, kur tráuka piningus visais kraštais, gyvena kaip dideli ponai Krš. Viršininkas iš tų pat šunysčių traukia išvien su vaitu pelną V.Kudir. Aš nežinau, ką iš kur tráukt, kad tik galėčiau padėt Stak.
ǁ prk. imti ką slapta, vogti: Saugokitės! Čia pinigus tráukia! NdŽ.
9. tr., intr. tempiant versti judėti (važiuojamąją priemonę, padargą), vežti: Gyvuliai buvo auginami ne tik mėsai, pieno produktams, vilnoms ir odoms, bet ir traukiamajai darbo jėgai ir susisiekimui rš. Vežimą prykrovėm, kad arkliai tráuka, iš padkavų kibirkštės leka Lkv. Ka tráuka arkliai uodegas išpūtę Ub. Begalinius vežimus tráukė jaučiai Akm. Arklys tráukia su pečiais, o karvė, jautis – su galva Grnk. Anas (arklys) ir dykų ratų nenori tráukt Aps. Kap tik insidėjau [aviną] vežiman, arkliai netráukia, prunkščia Dg. Dabar jie (arkliai) gi dyki riogso, ne kaip seniau, būdavo, arkliai tráukia tráukia plūgus, drapokus Slm. Kumelaitė godniai tráukia LzŽ. Be pavalkų arkliu nepavažiuosi – už ko jis vežimą traũks? Kpč. I su arkliais kartais važiuos, i savim tráuks Vkš. Nėr kuo bulbas arinėt, tai ir savim tráukiam [plūgą] Ln. Elena atsisėdo nekotelėn, i šeši žvirbliai traukia LTR(Rš). Išbunda žydas, žiūri, ka vežimą tráukia ne arklys, bet žmogus (ps.) Brž. Veizdėk, broleli, veizdėk, jaunasis, kaip trauk šėmi jauteliai KlpD6. Traukit, veršeliai, žagrelę, pasilsėste vakarėlį LTR(Ds). Pirma eit vežimas, garu varomasis, kursai visus kitus tur traukti Kel1853,139. Atsitikdavo, kad šunes nesiekdavo kojomis ledo, tai turėdavo plaukdami roges traukti Mš.
| prk.: Uždėjo jungą ant sprandų, kaip tiems jaučiams – jūsų seneliams, proseneliams uždėjo – ir traukite įsiręžę, nedrįskite priešintis J.Paukš. Netraukite jungo su netikinčiais. Nes kokią tur draugystę teisybė su neteisybe? Bt2PvK6,14. Vaikai tráukia (dirba) už tėvus daržuosa DrskŽ.
^ Diena dieną tráukia Klt, Ds. Vienas tráuka, kitas (antras Krž) velnio lauka Plt, Kal, Kl. Vienas tráukia, devyni velnio laukia LKT121(Vdk). Kaip jūsų jaučiai traukia (kaip norite, kaip jums patinka) B956. Kurie neturėjo belaisvių, juokiasi: dovanotas arklys lig laiko traukia J.Avyž. Kas tráuka, tą i plaka End. Kap arklys tráukia, tep i varo Srj. Tas arklys, kur avižas ėda, tas plūgo netraukia LTR(Smn). Du duria, du traukia, šešios akys, trys subinės (jaučiais aria) LTR(Krk). Du traukia, vienas kyšoja (grąžulas ir arkliai) LTR(Mžk). Ant vieno galo krauna, už kito traukia (rogės) LTR(Sl).
ǁ pajėgti vežti, tempti: Arklys liko nekoks – senas, nušašijusiu kaklu, tačiau plūgą traukė J.Marc. Reik arklių traukančių tokiai mašinai parvežti Šts. Išvažiuojam į kalną – nebtráuka mūso arkliai Yl. Kiek mes žmonėm priaudėm, tai arklys netraũkt Dbč.
^ Arklys neėdęs žagrės netrauks PPr28(Šll).
ǁ tr. sukti (girnas): Ana papratusi vargelė[je] būti, sunkius darbus dirbti – linelius rauti, girneles traukti D104. Aš viena maliau, viena dainavau, viena girnužes traukiau RD2. Sunkiai girneles tráukiau, nė burnužės neprausiau JD130. Girneles traukiau, savo mielo laukiau TDrIV84(Tvr). Trauksi girneles be poilselio, nespėsi braukti nė prakaitelio Sln. Aš girnelių netrauksiu, žiedelio nedildysiu LLDIII158(Šl). Akmenų girnelių tu netrauksi, pakluonėj linelių tu nerausi LTR(Pg). Sunkios girnelės nesunku tráukti ir savo mielo kasdieną laukti (d.) Mrj.
ǁ versti veikti, suktis, sukti, varyti: Mūsų turėjo mašiną [kuliamąją] su arkliais tráukiamą Sk. Arklys kaip tráukia, tai jis (trikulis) sukasis – kulia Bsg. Arkliai tráukdavo [linamynę], vienas varydavo tuos arklius Č. Kai arklys jį (dantytą veleną) tráukia, jis sukas, tai kal kal kal kal kaip plaktuku ir kala tas [linų] galvenas Skp.
| Vėjas malūną gerai traukia Mrj.
ǁ pajėgti, galėti sukti, varyti: Tris akmenis (girnas) toj upė trauktų̃ Btrm.
ǁ intr. gerai veikti (apie prietaisą, įnagį, mašiną ir pan.): Dabar variklis traukė be priekaištų rš. Kai pataisė, tai motoras tráukia kaip pasiutęs Jnš. Netráukė ta mašina – trumpa žolė Jrb. Girnos netráukia Lp. Kermušė nudilo – netráukia, sukas grąžtas ant vietos Erž. Jeigu tik traũks karvalatas, suverpsiu Klt. Geras [ratelis], ir jis tráukia gerai Lp. Sugedo ratelis ir šniūras netraukia, smūtna verpėjėlė vyro nesulaukia LTR(Sv). Pas mus lietuviškai [televizorius] tráukia gerai Pns. Rusiniai automatai gerai traukia: kulka kiaurai par storą eglę lenda Trg. Dalgis gerai tráukia (ima) Mrj.
| Kiek tavo [motociklo] bakas kilometrų tráukia? Slm.
ǁ tempiant sukti: Karštas vanduo eidavo, velenai sukas ir leidžia, tráukia tą [milo] rietimą Č.
10. tr. važiuojama priemone gabenti, vežti: Keturiais, šlajas sudūrę, traukė ąžuolą žiemos keliu iš Dargaudžių skynimo su talka M.Katil. Šiandie rugius tráuksiu Rm. Petras išvažiavo miško tráukt Mžš. Savim medžius tráukėm su ragelėms Akm. Traktorius turi tráukt [akmenis] – arkliai nelabai patraukia Sn. Akmenis tráukė diena į dieną Gs. Su arkliu tráukiau mišką Jrb. Rytoj šieną traũks Šk. Be grūdų arklys šieno netraũks Kpč. Tráukė lentas Ežeronysa, už trijų dešimtų varstų DrskŽ. Tėvas važiuodavo miško kirsti, tráukti, mama eidavo tarnauti Krš.
ǁ gabentis, įsivežti: Jug ans kningas tráukė iš visur, didelis skaityto[ja]s buvo Kal. Pradėjo iš Klaipėdos krašto žmonys tráukti mašinas jau kulamosias Vž. Bulves tura iš kitur tráukti Plng. Iš užsienių tráukti ėmė mašinas Grd.
11. tr. imti, pirkti, vežtis: Anglija pradėjo tráukti paršus Grd.
| impers.: Šiais metais traukia obuolius į užsienį Rm. Kai tráukdavo kiaušinius kur toliau, kiek nuveži, tiek paimdavo Srv. Kad niekur arklių nebetráukia, tai kaipgi bepirks Km. Gal kur ir tráukia gyvulius, kad teip perka Trgn. Gal šonuos netráukia, kad teip žąsys pigios Ds. Šį metą sėmenis į Prūsus gerai tráuka Plt. Katruos metus jų (linų) netráukia Db.
12. tr. NdŽ jėga vesti, versti eiti, tempti paskui save: Puolė jai į glėbį ir nubučiavo su perdėtu širdingumu, traukdama ją prie lango rš. Už rankų suėmus, traukia juos (peštukus), besispiriančius, vieną prie kito V.Krėv. Sunku jautį traukti, jei pats eiti nenori rš. Eini, rodos, kas atbulą tráukia Mrj. Tráukiau vidun [užeiti] už skverno – neįtraukiau Tr. Mergelė už lenciūgo laikė, tráukė į šalį, ta šiaip taip pavokė nu munęs į šalį [karvę] Akm. Tráuka tas piršlys toliau tą kavalierių, pri savęs Varn. O vienas nutvėręs tą žydą tráuka šalin, tas žydas šauka gvaltos Jdr. Aš arklį tráukt atgalios, važiuot paskui juos Gdr. Užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų (ps.) LKT221(Jon).
| Tiek pakelėj žolės yra, ale tráukia [karvė] mane vidun daržan, i gana Klt. Mergele, rožele, serbenta, trauks tave vilkelis par Ventą Žg.
| prk.: Norėjai mirt ir sūnų traukt į kapą V.Kudir. Tai mus čia vargas ir tráukia Srj. Gal te smertis ją tráukia ir šito miega Dglš. Lygiai to nelaimė ją tráukė [balon] Strn. Ir ko jam reikėjo maudytis – smertis tráukė eit Jon. Matote, žmogaus prigimtis traukia vis į pikta J.Balč. [Šventvagiška atgaila] visokiais spasabais, kaip antai gvaltu, trauka ir veda į amžiną prapultį P. Į nuodėmę tráukti BŽ106. Nelaimė jį traukia tenai Rm. Tu mane, matau, tik į vargą tráuki Prn. Tráuki an savęs nelaimę, vaikeli! Rmš. Teikis … apgalėti piktą velnią, kursai mus nuog tavęs traukia PK20.
^ Man kaip virvele tráukia, kad kokią knygelę pamatau Kp. Visos kiaulės kaip virve traukamos pasileido ant pilies LTR(Krtn).
trauktinai̇̃ adv.: Mėgino net pagavęs trauktinai įsitraukti, vis veltui: stipruolis nė iš vietos Vaižg.
ǁ impers. versti pasukti, pakrypti (į šalį, į šoną): I taip atrodo, ka eini gerai, i vis duodys, i tráuka tavi, tráuka i tráuka (klaidina) Tl. Ko daba eiti̇̀ skersai, a į vieną šoną tráukia, musėt, koja viena trumpesnė? Ktč. Šlubuoja, kaip ir tráukia ją an šalį Svn.
ǁ NdŽ prk. kalbinti, vadinti, kviesti, raginti: Būtų geistina, kad mokytojai ne tik patys rinktų žodžius, bet ir kitus prie to darbo trauktų J.Balč. Čionykščiai lietuviai kalbina mane traukti mūsų brolius iš miestų, prikalbinėti apsigyventi ant žemės rš. Tą draugiją pavadinusios „Žiburėliu“ ir pradėjusios į ją traukti daugiau narių J.Paukš. Nu ir aną pradėjo tráukti: čia rašykias pri mūsų, leisiam į Maskavą nuvažiuoti Žeml. Jei giminės tráukė, galėjai važiuoti į tą Ameriką Trkn. Kožnas pri savęs tráuka, pri savęs trauka, o kame tu rasi [taip gerai], kaip pri savęs kad esi Yl. Ka Valančius į blaivybę tráukė, ta jau ano ta giesmė ir y[ra] Varn. Nu ale jei netiko, o ko teip tráukė [motina dukrai jaunikį], jug da ne žilę braukė ta duktė Kl. Kas ten tokį jauną tráukė žanyties? Krš. Dabar marčios tráukia tuos mano vaikus į savo pusę Jrb. Tuščias kambarys, buvo betrauką̃s traktoristą [apsigyventi] Vn. [Klebonas] tráukė visus žmones, kad tik koras (choras) didesnis būt Pl. Ana kai pirma siuvo do, tai svietą tráukė Klt. Ger tam, kurį Dievas trauk duodams dovanas, jeib Christų prieimtų, žodžiui Jo tikėtų Mž158. Karaliau dangujęsis, trauk Tu mus Tavęsp Mž199. O jei būsiu paaukštintas nuog žemės, vis trauksiu savęsp DP506.
| [Šviesa dieviška] trauk mus visus dangaus Ponui bei Valdonui dėkavoti, aukštai sėdinčiam giedoti RD196.
trauktinai̇̃ adv.: Jau jis į chorą tik varu varomas beprisidės. Užtat trauktinai pritrauktas jaus tokį dėkingumą traukėjams, tokią laimę, kad plyš jam širdis iš pilnumo Vaižg. Kunigų balsas jus trauktinai traukia an tą, kad Dievui garbę duotumėt Gmž.
| refl. tr.: Tráukiasi sėbrų prie savęs Gs.
ǁ NdŽ reikalauti kur atvykti, kviesti, šaukti: Visi buvo organizuojami, traukami̇̀ į Telšius, į pulką Žd. Tada tráukė kariuomenėn, ir tą Adomą primonijo Trgn. Kiek čia tráukė į paliciją muni, kiek tardė! Kal. Aš tráuksu Želvį pri kebono Slnt. Tráuks, tráuks po teismus, kaži kur nūvilks Grd. Ir trauktis sūdop baisiai drebėsiu, priduok man tvirtybę SGII94.
ǁ paduoti (į teismą): Tu, žmogau, gal nė nežinai, kad žentas rengiasi tave teisman traukti V.Krėv. Už tą briedį norėjo į teismą tráukt Brž. Rašydama sužinojau, jog nieko įtariama pas mane nerasta per kratą ir todėl nebūsiu tieson traukiama rš. Bajoro žudiko ar užpuoliko patys teismo organai ar pati kunigaikščio valdžia netraukė atsakyti rš. Už Veronikos mirtį A. Vienuolis traukia atsakomybėn visą to kaimo visuomenę, pagailėjusią paguodos žodžio nelaimingai merginai rš.
ǁ kviestis, šauktis: Tráukė daktarus, be daktarų nelaidojo nė klebonas Krš. Tai tas įsitikinęs, kad Skrodskis saldotų daugiau nebetrauksiąs V.Myk-Put.
ǁ prk. tolinti, šalinti, kreipti: Kap mokės, jų netráukėm nuog mokslo DrskŽ. Visuomenė, taip darydama, didžiai nusideda prieš savo kraštą: traukdama nesubrendusius žmones nuo tiesioginio darbo, sau vertų padėjėjų ir įpėdinių nesulauks J.Balč. Valgant kurpius nieko nepasakojo, nes negražu būtų pasakomis traukti svečiai nuo valgio Ašb. Anas skaito šitą knygą, ir pradėjo gandint: šaukt, traukt viseip nuo šitos knygos LTR(Slk).
13. tr. nujunkyti, atpratinti: Arklelį trauk mėnesio pilnijo[je], geriau turėtoją dieną: nebžįs kumelės Trk.
14. mažinti ko kiekį, skaičių, atimti, atskirti: Tráuka, tráuka, nūtrauka tus arus Pj. Dabar visi suka, tráukia (svorį mažesnį duoda) Ėr. Jisai nuog žmonių tráukė (suko) Vrn.
| Nuo savęs tráukėm, jiem davėm Ėr. Ji nuo savęs tráukia ir vaikam duoda Mrj. Ne, atsakė dailidė [pakviestas kartu pavakarieniauti], – nenoriu traukti jums kąsnelių nuo burnos, geriau aš vaišinsiu J.Balč. Auginom, aipinom, valgį sau nuo burnos traukėm, o dabar – ar bepamatysim kada? A.Vencl. Nu burnos tráuka, juodą putrą laka NmŽ.
15. tr. nustoti, liautis ką veikus: Skubinu blynus kept, netráukiu darbo Pv.
16. caus. trūkti 12: Liulanti karvė – Kalėdoms traukta M.Unt.
17. tr. svoriu varginti, svarinti, tempti: Kad ne taip trauktų rankas, ji prisirišo mergytę per pusiau skarele ir ėjo toliau A.Vien. Bet kam reikalinga lazda, ji tik trauks man pečius J.Balč. Dideli, pilni lagaminai traukia rankas, lenkia nugaras, gniaužia kvapą J.Mik. Pilnas grepšys – neit rankas tráukia KzR. Tai rankas tráukia [rezginės], jau macniai šienas šlapias [ir sunkus] Aps. Per visą aną metą, kolei kūnas ant oro stovėjo ant vinių pakabintas, ižg prigimimo savo tęsdamas žemyniui, visados anas [Kristaus] žaizdas platesnes darė ir gyslas tráukė teip, jog sopulys dauginos DP176.
18. tr. NdŽ tempiant dengti ką ant ko, ką nuo ko, smaukti: Nerimo ir Ignas, eidamas šalia, – spjaudėsi, kepurę čia aukštyn maukė, čia vėl ant akių traukė J.Paukš. Ji traukė skarelę vis giliau ant akių, kad jos tik neišduotų M.Katil. Baidyklė staiga kad traukė skarą nuo pirštelio ir kartu nutraukė pirštą LTR(Igl).
| prk.: Pavasario saulė palengva traukia nuo miškų pilką maršką ir puošia juos žaliu drabužiu sp.
ǁ tempiant vilkti, mauti: Kelnes tráuka ant viršaus Trk. Traukia ir skūrą, tik ne an šitokių kurpalių Sld.
| intr.:
^ Kiekvienas traukia ant savo kurpalio Klvr.
19. tr. dėti kuo iš viršaus ar aplink, mušti, kalti, vilkti: Medinašiai buvo, buvo ir netrauktai̇̃s tekiniais Kal. Įstato stebulę ir sukala stipinus, tada šitą ratlankį išmirko, išgrąžioja, išmirko, kad jis liaunesnis būt, ir pradeda tráukt [ratą], ir aptraukia Kpr. Lauke, šone prie kalvės durų būdavo girnapusė ratam tráukt Ml. Aš įsiveizėjau, kad tráuka kėdales Pln. Rudi kailiai, gelumbe traukti Žem. Liuob juodai nusidažys kailinius, o teip netrauktai̇̃s nenešiojo Krt. Kailiniai milu traukti, milu mušti Šts. Trauktiejai kailiniai Ggr. Ateita Ancė, [jos] kailiniai tie buvo netraukti̇̀ Kl. Kailiniai milu traukti̇̀, šilti Krš.
ǁ tempti ant ko apkalant, apmušant: Užlipo ant stogo tolį tráukti i nukrito Vdk. Ir kalė Jankelis – arklius kaustė, noragus smailino, pjautuvus dantijo, ratlankius ant ratapėdžio traukė rš.
ǁ tepti dažant: Maliava tur būti užtektinai tiršta ir traukiama kaip galint plonai ir lygiai A1885,54.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Vieną sykį išdažė [kambarius], dar kartą tráuks Krš.
20. tr. NdŽ kloti sluoksniu, dengti, apeiti, vilkti, tęsti: Tráukia žolė bulves, – nespėji ravėt Jd. Vijokliai pradėjo tráukt žemę Antš. Daržą žliūgė tráuka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žela Krž. Negražiai sudygo miežiai, balandos tráukia Slm. Tráukia žolė bulbes grei̇̃ta DrskŽ. Rūdys tráukia peilius DŽ1. Kad tráukia langus drėgnumas, tai bus šalna Dglš. Debesys dangų tráukia Grž. Būč pabaigus grėbt šieną, ale pradė[jo] tráukt ūkana [pievą] Klt.
| refl.: Tráukiasi bulbės žole, reikia apraut DrskŽ. Tvenkiniai jau pradėjo trauktis plūdenomis rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš. Medžiai tráukiasi šerkšnu DŽ1.
| prk.: Bet kas tai? Akys traukias rūku, ir muzika staiga nutrūko K.Bink.
ǁ dengti ledo sluoksneliu (apie langų stiklus): Matai, į vakarą šaltis ėmė langus tráukt Sk.
| impers.: Prieš saulę langus tráukia Rgv. Dabok – jau pradeda langus traukt Sn. Regis, ir šiulta gryčia, ė va jau ir tráukia langus Sdk.
| refl.: I vė in nakties tráukias langai [nuo šalčio] Klt. Saulė žemiau nusėdo, tai langai ir pradė[jo] tráuktis Prng.
ǁ impers. vilkti: Akį tráukia (apie kataraktą) DŽ. Seniau tai suodžių vidurin kelmo anpildavau – ir netráukdavo [agrastų] Kvr.
ǁ dengti šašu, padaryti nebeatvirą (žaizdą): Spiritas nudegina, alijošius [žaizdą] tráukia, o medus saldumą duoda Žl. Jei plaučiuos būtų kokia skyliukė, tai šalpusnis žaizdą tráukia ir gydo Graž.
| impers.: Būdavo, drobinio skurliuko va paskuti, pūkelių pridedi, ir užbaigia tráukt [žaizdą], gyt Skp.
ǁ impers. mėtyti (pūslėmis, spuogais ir pan.): Pūslėm tráukia visą kūną Rod.
ǁ ko sluoksnį dėti: Šalta žiemelė šerkšnelę traukia, jauna panelė piršlelių laukia (d.) Tvr. Šalta žiemelė gruodelį tráukia, jauna mergelė svotelių laukia (d.) Ml. Apšalą trauka, slydu būs eiti su klumpiais Tl. Šaltis siunta, šaltis braška, šaltis ledą tráukia, o man vis nešalta Slk. Iš to [deginamo kiaušinio trynio] skystimas teka, tuo skystimu tepa opą, tas gydo, traukia šašą Sln.
| impers.: Šiandiej ynį (šerkšną) labai tráukia, matai, medžiai kaip ir su lapais Ob. Spragė yr kokia [sienoje], i šerkšną tráukia [toje vietoje] Ck. Trauka [danguje] driekas, būs lytaus Ggr. Toki pas mumis miglą traukanti̇̀ Trk.
| refl.: Ve, ūkai kokie tráukias ant visko Jrb. Tirštas debesis ant jūrių traukiasi rš. O kaip ima džiūti [nudegimas] ir jau skūrelė traukias, tepa su žąsienos taukais Sln.
ǁ impers. dengti debesimis, niaukti: Traukia visą dangų Ėr.
ǁ refl. dengtis debesimis, niukti, niauktis: Dangus jau tráukias, gali būti lietaus Ilg.
| impers.: Tráukias tráukias, kažna ar išsisklaistis [debesys] Klt. Tráukiasi truputį, mažu Dievulis lietuko duos Aps. Tráukias tráukias, matos, kad pradės lyt Ktk. Pabuvo gražesnė – ir jau tráukas Krš. Tráukas, a naktį neužpliūrys? Krš.
ǁ refl. dengiantis kuo mažėti, akti: Dabar jau tráukias visai ežerukas Pv. Mažyn, mažyn – ėmė tráuktis žaizda Bb.
21. tr. ką pasklidą stumti į vieną vietą, glaudinti: Par lietų netráukiam [audeklo], jis par naktį pabūna Bsg. Baldė baldė, lietus palijo, nuėjo tráukt [drobių], i suplyšo [tos drobės] Bsg.
ǁ jungti į vieną vietą, glausti: Kumet kalėdojo po mažesnes sodas, tumet tokias sodas tráukė į vieną vietą: parkalėdoję vieną, važiavo į antrą, trečią Vkš.
ǁ vienyti: Į krūvą traukė vienas tikėjimas visus A1884,6(J.Šliūp).
ǁ NdŽ burti į vieną vietą, koncentruoti: Lenkų kariuomenė traukiama rusų pasienin rš. Čia tráukia vaiską, nori užsiaust (apsupti) rš.
ǁ kaupti, rinkti: Priešai jėgas traukia rš.
22. tr. suimti, raukti: Viską tráukia tráukia, tuo užtrauks kai sūrmaišį [suknelę] Jrb. Tráuktą tokią jupelę pasisiuvusi kartūninę Trk. Sijonai liuob būs graži, traukti̇̀ Šts.
| refl.: Trejopu koriuku tráukdavosi [medžiaga suknelių papuošimui] PnmŽ.
ǁ siaurinti: Pradėjom greit tráukt stirtą, ir neparėjo rugiai Rm.
| refl.: Traukėsi žolynų žiedai, rietėsi į krūvą gležni lapeliai A.Rūt.
| prk.: Kaži ko ana (ausis) tráukas, mažai girdu Krž. Akys tráukiasi – miego noriu Gs.
23. tr. gaubti, daryti netiesų, nelygų, riesti: Palaidi siūlai blogojoje pusėje turi būti tiek laisvi, kad netrauktų mezginio rš. Kad apačia netrauktų mezginio, laisvai temptųsi, pirmosios akys, t. y. pirmoji eilė, apmetama ant dviejų virbalų rš.
| impers.: Tráukia, lipa visa, suknelė susiaurinta Klt.
ǁ tr., intr. gaužti, gūžti: Nuo šalčio jie traukė kaklus į kailines apykakles, moterys į vilnones skaras, – ir tylėjo J.Paukš. Anas nieko nežino, liš tráukia pečiais LzŽ.
ǁ impers. riesti, lenkti: Jį tráukia kupron NdŽ.
ǁ refl. riestis, lenktis: Į kuprą tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. mažėti tūriu, apimtimi: Skalbiniai džiūdami traukiasi, raukšlėjasi rš. Šitas audeklas netikęs – tráukiasi, trumpėja Mrj. Insišutau su tuoj medžiaga, – tráukias labai, galas dav[ė] man ją pirkt! Pv. Nu plovimo vilnonas drabužis tráukas Vkš. Vąšeliu nunerti drabužiai būna puresni, mažiau tempiasi ir traukiasi negu megzti virbalais rš. Lentinis [stogas], kaip pagada, jis tráukias, trūksta, o paskui, kaip lyja, vėl susglaudžia Kur. Džiovinamas molinis gruntas traukiasi, drėkinamas – brinksta rš. Juo labiau žemė aušo, juo traukėsi į krūvą, mažėjo Mš. Kiaulė skerst delčio[je] negerai: mėsa tráukias Mžš. Pilnaty pjauta mėsa pūsis, senagaly – traũksis JT297. Kažin ar jy (mėsa) dėl mėnulio tráuktųs [išvirta], aš sakau, gal tenoj kiaulės ar koks augimas, ar penėjimas [svarbu] Slm. Kiaulę pjaunam an jauno, mėsa kap i geresnė, verdant nesitráukia, kap i brinksta KzR. Agurkučiai ne didesni darosi, ale mažesni, tráukiasi Ktv. Raumenys tai plečiasi, tai tráukiasi DŽ1.
ǁ refl. džiūti, liesėti: Senas tráukies, mažėji, – tep jau yra Drsk. Aš tai jau tráukiuos, ana tai auga Lb. Jei jau tráukys, greitai mirsi Krš. Jau senam tos kulšys tráukias (liesėja), i gana Jrb. Naktys ilgos jau, tai tie gaidžiai, pamatysi, ims tráuktis Jrb.
| prk.: Tráukas darbai Kuršėnūse, jauni bėga į kitus miestus Krš.
24. tr. imti į žildinius, tirštinti, krekinti: Sūragrobis tráuka pieną Šts.
| impers.: Pieną tráuka Kv.
ǁ sutirštinus, sukrekinus (pieną) gaminti: Liesąjį pieną pargabena, o ji tráukia dar varškę iš jo Pgg. Pieną kasdieną veža į sūrinę, kur iš saldaus pieno sviestą traukia rš.
25. tr. stingdyti, kietinti: Šaltis žemę tráukė, rugius pasėjo, i rugiai buvo gražūs Klt.
| impers.: Ant vakarą biškį tráukia purvynę Pnd. Koks tas kelias: a brada, a pradėjo tráukti Krš.
ǁ intr. impers. šalti: Teip šį metą tráuka be kokio atlydžio End. Matai, į vakarą i vėl tráukia Sk. Jau nū gerai tráukia! Lp.
26. tr., intr. ppr. impers. N, NdŽ apie skausmingą tempimo, rietimo pojūtį raumenyse ar gyslose: Ka tas mėšlungis tráuks [kojas] ka kokią naktį vien, priš oruo keitanties Trk. Venas tráukia Erž. Tráukdavo mėšlungis koją, – pradėjo gert krivaunykų arbatą, ir išgijo Šd. Nubudau trim valandom – nebeužmingu: koja pradejo tráukt Mžš. Tráukia iš pakinklių gyslas Ėr. Tráukė tráukė koją, ir suguzavo Slm. Mañ visą tráukia, suka Klt. O galvos sopulys, o gyslas tráukia – negyvensiu jau Pv.
ǁ spazmuoti, trūkčioti: Pilvas gurgė, paširdžius traukė, ir visam buvo taip silpna, kad net akys temo V.Bub. Tankiai tráuka po širdžia Tt. Nėkas neskausta, o po krūtine tráuka tráuka Krž. Vaikeli, man po krūtine kažin ko tráukia Smn. Kai verkiu, pradeda krūtinę skaudėt, tráukia tik vidurius Mrj. Pradėjo pilvą tráukt nuo maišų tąsymo Ktk. Rytą pasikeliu, tai krūvon riečia, vidurius tráukia Slk.
^ Kai dalgė ištaisyta, tai, kai pjauni, net bambą tráukia Slm. Būdavo, dirbam net bambą tráukia Srj. Visa diena be pasrėbimo, net vidurius tráukia Klt. Tai noriu valgyt, net vidurius tráukia Mrj. Oi, rūgštu, net pažiaunes tráukia Srj. Tei[p] rūgštu, ka žandus tráukia Jrb.
ǁ timpčioti (apie akių vokus): Kai kada ima tráukt tráukt akis – tei[p] negerai Jrb. Jei akį traukia – reiks verkt VšR. Jeigu akį tráukia, tai numirusį išgirsi Dbk. Jei žmogui niežti, traukia kairę akį, tai tuos namuos arba toj giminėj bus bėda LTR(Kp).
ǁ daryti nejudrų, paralyžiuoti: Lygiai tráukt pradėjo kojas, gal greit nepaeisiu Klt. Per Užgavėnes neseka lopyt ba pirštus trauks LTIII457(Kls).
| prk.: Dyvai, mun ir pečius tráuka nu tokių kalbų Šts. Kaimynams pradeda pirštus iš pavydo tráukti! Krš.
27. tr. N vesti, rengti, tiesti, kloti: Vėliau pro stogus traukė kaminus ir užmiršo prirūkusias dūmines pirkeles rš. Sau tráukė [mokytojas] i mun įtraukė [elektrą] Grd. Tai ten liuob tus stulpus vesti, an tokių stulpų tas drotis tráukti Akm. Viena šitų telegrafinių virvių čionai tapė traukta mete 1865 Kel1869,180. Tiesiai tráukė kelius, kilometrą pakėlė į šalį [plentą] nū Stulgių Stl. Buvo kalbama, jog gelžkelis ne ant Gumbinės, bet ant Tilžės trauktas būsiąs Kel1856,156. Mūrą kurlink tráukti, mūryti KI475. Jau Saliamonas aplink kalną mūrą traukė ir tarpą žemėmis apipylė Jrk. Ant fermos lubas tráuka Kv. Klėčiai bolkius traukia Ėr. Vyrai, tráukim balkius Jrb. Jau ręstinė gatava, tik balkiai tráukt [ant rentinio] Lp.
28. intr. KII3, KBI54, NdŽ kryptingai judėti keliantis iš vienos vietos į kitą (apie ko virtinę, vilkstinę, gurguolę, būrį ir pan.): Tuo plentu tráukė i tráukė kareiviai, mašinos, tankai par dieną i par naktį Jrb. Tie riteriai tráukdavo ties Sokaičiais per Nemuną, kadangi čia Nemunas seklus labai buvo LKT177(Smln). Tris dienas tris naktis pro mus tráukė vokiečių karuomenė Graž. [Vieškeliais] žmonės be pertrūkio kaip virvės traukė į miesčiuką važiuoti, raiti ir pėsti Žem. Vieną kartą traukė dykuma didelis karavanas J.Balč. Štai per mišką traukia žalčio karieta, o gegutė šaukia tartum apduota S.Nėr. Pulkai jų traukė per ūlyčias rėkaudami ir prieš vyresniųjų namus akmenis mėtydami Kel1864,159. Kelkis, kareivėli, baltas dobilėli, jau tavo pulkelis viešu keliu traukia LTR(Lnkv). Traukim, broleliai, vaduoti šalį LTR(Zp). Daug žmonių traukė į pasienį – prūsų, lietuvių būreliai ir kareiviai rusų LTR(Klvr).
| prk.: Dabar traukia keliaujančios kopos po varančia spėka šiaurvakarinio vėjo vis toliaus į pietryčius A1886,30. Gauruoti debesys traukia į rytus per visą dieną S.Nėr.
| refl.: Priešininkas traukias šen R30, MŽ40.
| prk.: Dangumi traukėsi stori debesys rš.
ǁ apie paukščius, gyvūnus: Tráukiąs paukštis KII378. Paukščiai tráukia į pietus KII371. Tos varnos rudenį tráuks čia par Ventės ragą, – ten visi paukščiai tráuka Kin. Žąsys ir gervės padangėm tráukia Šmn. Gulbės tráukia per orą APhV105. Per medžioklę gali pasitaikyti ir netraukiančių, o vien pralekiančių paukščių T.Ivan.
| Rudenį žiurkės tráukia į namus Rmš. Jei su saule lyja, žuvys pačios tinklan traukia sp. Tráukia į mišką baisiausia banda, žiūriu – elniai Žg. Kai į kurią pusę tráukia bitės, gali būt gaisras Upn. Medžian daugiau bitės tráukia Ob. Jie (žiogai) ne tikt per laukus bei sodus traukia, bet ir į butus įsiveržia Kel1865,194.
ǁ eiti, keliauti: Kur tráuki? Jn(Kv). Terbikę sau į ranką – i tráukia pėsčias Skdv. Tráuk tiesiau, pakalnelė[je] po kairės rankos ir y[ra] Anužėnė Trkn. Atejom, vedu ten draugų nebsuradov, traukėm vienudu Plt. Tráukdavom per laukus prie giminų į Keturakius Tlž. Būtumi betrauką̃s į darbą – mama užvadavo Rdn. Tráuk ant to kaimo tiesiai Sk. Ar ne an mergas tik tráuki? Sv. Ko čia dar stovi? Trauk, kur tau patinka! Snt. Dieną miega kap lokys irštvoj, o vakare an slampų (merginėti) tráukia Krsn. Maž tetrukęs Plungėj, traukiau ant Žarėnų linkan M.Valanč. Petras žino – nesulaikys nei Katrė, nei mažasis Petriukas. Jis trauks pas Mackevičių! V.Myk-Put. Sūnai liuobėjo į karčemą tráukti Sg. Tráuka i tráuka ana pry kaimynų Jdr. Sẽniai da tráukia į bažnytelę Grd. Tas vaikis daba tráukąs pas Petronę Mžk. Ir dabar in bažnyčią daug tráukia Dg. Nenori [tekėti], ale bernai an ją tráukia Žl. Piršliai prie jos (našlaitės) traukė vienas po kito LTR(Slk). Atidarei špitolę – tai ir traukia visokie svieto perėjūnai, vagys J.Marcin. Gyvuliai tráukia pievosna Vrn. Tráukia durniukas pro bandą, kur ganės labai piktas bulius (ps.) LKT127(Rs). [Broliai] supykę toliau traukė, o durnelis savo radinį įsidėjo į krepšį BsPIII56. O mes trauksim į karužę! KlvD308. Kad kur tujai galą gautum, tai karčemon nebetraũktum JT469.
| prk.: [Pasidaro] kaip ir toks sūkurys ir tráukia an kitus triobesius Alz. Javų laukai ir vingiuoti upeliūkščiai kažkaip sapniškai pro akis traukė S.Čiurl. Iš tų revų vanduo tráukia į Žadikę Grnk. Tetraũkie tie šalčiai kur į Cibirą, ko čia susimetė! Krš. Janikei uždeviniai i diktantas gerai sekas, ale dailyraštis par eilikę tráuka (kreivai parašo) Krš.
^ Lipk į čeverykus ir tráuk į visas puses Snt. Nu i tráuk po kelmo, leisk iškepti Trkn. Senas jautis iš vagos netraukia LTR.
| refl.: Paprasias i tráuksias tum keliu Krš. Aš medžių vogt į šilo pašalį tráukiaus K.Donel. Bet ir meškos ir vilkai šokinėdami džiaugės ir suplėšyt ką tyloms į pagirį tráukės K.Donel. Bet ir jūs, darbai, mus vėl užniksite dovyt, kad turėsim su vargais į baudžiavą tráuktis K.Donel. Toliau namų tráukties nesnori Dglš. Gana sėdėt – reikia tráukties namo Str.
ǁ KII3, Vkš vykti, keltis, kraustytis: Gal mes į Šilutę tráuksim gyvęti Plšk. Atjunksta, in kaimą nenori tráukt DrskŽ. Kaimo darbinykai, negaudami darbo vietoj, traukia į miestą rš. Dar labiau pradėjo lenkai traukti į Lietuvą po Liublino unijos J.Jabl. Jozepas bei Marija turėjo į svetimą žemę traukti brš.
| refl.: Iž mūs žmones niekur nestráukia DrskŽ. Nelabai noriu tráuktis miestan Vrn. Aš, kol esame vieni, būnu namie prie jūsų, tėtušiai – man nėr kaip trauktis, bet jeigu Elzė ištekėtų, aš būčiau laisva LzP. Kiek kas galėjo, tráukės iš tų miškų, kokie tuokart parejo [po karo] laikai End. Ir anudu ketino jau tráukties į Rusiją Krt. Eik ir traukies iš šitos vietos tu ir tavo tauta Skv2Moz33,1.
29. refl. SD1108, SD368, Sut, I, N, J, NdŽ judėti, slinkti kuria kryptimi (ppr. artyn arba tolyn), judant artintis arba tolti, stumtis: Jau pradėsu aš pri mamos tráukties, ka mun nėkas neatsitiktum Kl. Ans tráukas arčiau, aš jau galvą suku [į šalį] Brs. Aš atejau pečiaus kurti, sėda, liepu tráukties – netráukas Jdr. Nestovėk durėse, tráukias a šen, a ten Trk. Da te vietos yr [autobuse], da galiat tráukties Ob. Prašom trauktis į priekį, į galą KlK21,49. Traukitės galan, dar daug nori įlipti [į autobusą] KlK21,49(Všn). Prašom trauktiẽs Švnč. Traukieste, va, ažustalėn, – kvietė Kurpienė rš. Tráukitės prie stalo Dbk. Prašom tráukties [prie stalo] Slnt. Tráukias arčiau nu, kąskiat silkės Trk. Traukiẽs arčiau, bus šilčiau Švnč. Veda šoktų, aš atatupsta tráukiuos Pl. Tráukitės anon pusėn [nãmo], tan kambarin (ragina svečius) Trgn. [Vaikai] nespėjo iškišti iš trobos nosis, tuo atgal traukiasi į vidų kaip vėžiai į urvą Žem. Vaikai išsigandę žiūrėjo į nepažįstamą žmogų ir traukėsi nuo jo J.Bil. Susitinkam, tai jisai tráukias, bėga toly[n] Jrb. Velnias su raudona šake durąs, o jis nū to velnio traukią̃sys Grd. Ka sutinki girtuoklį, iš kelio tráuktis turi Plšk. Tráukis, kai aš duosiu, tai tavo nė dulkių neliks! Jrb. Visi tráuksias į šalį, pakol ans pravažiuos Jdr. Žiūrėk, nūsiprausk, ka nebūtum pasmirdęs, ka žmonys netraũktųs par kelis žingsnius Šll. Traukis, mano mergelė, į šalį vieškelėlio JV58. Traukis, mergyt, į šalį, lelijuže, į šalį, aš tave šausiu iš palagužio per raibąją gegelę LB76. Šalin traukis, raiba gegele, negraudink man širdelę LTR(VšR). I paukščiai tráukias in žmonis Dglš. Į gilmę žuvys tráukas ant blogo oro Rsn.
| Eilė vis vietoj stovi, nesitráukia (nejuda į priekį) Ėr.
| prk.: Dieną pragyvenai – žingsnis į kapus arčiau; teip ir tráukiamės, greit ranka dasieksi Ad. Jau Salmanavičius prisilpo, tráukias in mirtį Dglš. Eina silpnyn, an smertį tráukias Mžš. Viskas praejo, ir jau reik dabarčiuo tráukties an kapų Žeml. Būs lytaus, saulė tráukas Dov. Tuoj ir anas garlaivėlis trauksis nuo tilto (pradės plaukti nuo prieplaukos) Kn. Šlapelis žodyno tekstą derino su rašomąja kalba, bet nieko nepapildinėjo; daug nuo originalo nesitraukė J.Balč.
^ Traukias atbulas, kai[p] kart vedamas Sln. Traukias kaip vėžys į pakerę LTR(Šl). I šuo nekentamas žino tráukties į šalį Krš. Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio V.Kudir.
ǁ R, MŽ, N eiti šalin, išeiti, šalintis: Kazys Boruta nesitraukė dabar iš rinkyklos, stovėjo šalia rinkėjų, sekė, kaip laužomi puslapiai J.Balt. Mažai nu lovos betraukas, jau nebgys Šts. Tas jau tráukas šalin, ans jau išeita Brs. I stovės dėlto vaikiai dienoms pri kalados, netráuksias Tl. Aš einu kartu, jau nebesitráukiu nuo savo arklio Žg. Ale ir aust reikia, visą dieną aust, niekur nesitráukt [norint išausti sieną] Rud. Jie jau buvo stuboj, tai tas meškinas atbėgo po langu baisiai rėkdamas, ir jis nesitraukė nuo tų namų, kol jį nenušovė BsPIV273(Brt). Per žiemą iš gryčios, nuo kuknės ar pečiaus nesitraukdavo ir katė LKVI372. Mušė, mušė – tráukės velnias iš po pečio (ps.) DrskŽ. Tik tas juodasis ponaitis nuo jos nei žingsnio nesitráukia (ps.) Plv. Negitraukis … nuog tos karalystės savo, o neatsitolink ne jokiame daikte nuog Pono savo MP121.
| prk.: Seniejie tráukiamėms, tie jauniejie be galvų, – kas bus?! Adm. Kaip sunku dar neparsenusiam iš šio svieto tráukties, palik viską, lįsk į žemę Rdn. Čia protas tráukas, čia vėl ateina Pln. [Viesulas] traukdamasis susuka net metalines sijas, sutrupina storus medžius LTEXII227. [Tokie žodžiai] traukiasi iš kalbos arba patenka į pasyviąją atsargą KlK13,4. Žodis sarmata šiandie irgi traukiasi iš aktyviosios žodyno atsargos į pasyviąją KlK2,42.
ǁ judėti, kraustytis, bėgti tolyn, ppr. gelbėjantis nuo ko: Sierakauskas nedrįso pulti besitraukiančio priešo, nes laukė Mackevičiaus, kuris dar nespėjo atvykti V.Myk-Put. Liaudimi – kaip skydu – prisidengiama ir puolant, ir traukiantis J.Marcin. Miškais tráukėsi in savo žemę, ir čia ej[o], ej[o] DrskŽ. Baisu buvo [per karą]: vieni tráukias, kiti varo Kp. Nu rubežiaus bėgo, jau tráukės šalin, – paskelbtas karas buvo Kl. Su tokiu draugu ta vedu tráukėvos – norėjov išeiti [į Lietuvą] Žd. Nestrioku tráukės vokiečiai, – frontas ejo Alz. Vokiečių kariuominė vis turėjo tráukties atgal Plšk. Su arkliais, negi su mašinom kaip dabar, tráukės prancūzai Krns. Į tą pusę tráukas [žmonės], važiuo[ja], bėgsiam i mas Pln. Šitie [kareiviai] jau būt tráukęsys, ale nebespėjo Slm. Matydavom, kaip tráukės [vokiečių armija], pagal upę kaip gyvenom Sk. Vokytys baisiai degino tráukdamos Pkl. Kada tą pirmąjį kartą rūsai kad tráukės, mes čia nematėm Nv. Jug žinai, an karo kas yr: čia tau a pirmyn bėgti, a tau tráukties reik Kv.
| prk.: [Akvilė] jautė, jog savas sielvartas traukiasi kažkur į šalį, užleisdamas vietą svetimai kančiai J.Avyž. Naktis miršta, tamsa iš lengvo traukiasi, kiekvienas medžio lapas pakyla į šviesą J.Gruš. Jau prasidėjo atoslūgis, vanduo traukiasi, paplūdimiai didėja, kyščioja šlapius juodus pakaušius pakrančių akmenys rš.
ǁ NdŽ prk. šalintis nuo ko, lenktis, vengti ko: Šarka pradėjo trauktis nuo žmonių, užsidarė savy ir nutilo V.Mont. Kiti gi dūmikai da sveikesni ir ilgiaus gyvena už tuos, kurie iš tolo traukiasi nuo tabako! V.Kudir. Kol tvėrės [kolūkiai], visi taip tráukės Vn. Tos bobos skundas, o paskiau tráukas, nenora įduoti [girtuoklių] vyrų Krš. Kurius aš mylu, tie nū munęs tráukas Žr. Kosu, tráukiaus šalin nu malimo Ms. Nuo tokių piktų mergų tráukdavėms, ką te prasdėsi! Sug.
| Nuo tokių netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą V.Myk-Put.
30. intr. tęstis, eiti, driektis, plytėti: Tas miškas in Šašuolius tráukia Šš. Šašuolėlių miškas net an Ukmergę tráukia, tai te yr bebrų, tokių žvėrelių paleista Šš.
| refl. NdŽ, DŽ1: Anykščių Šilelis tráukėsi pačia paupe A.Baran. Tai toks miškas tráukęsys par Lietuvos žemę; visi plotai žaliavę pavėne aptemę A.Baran. It viena jūra traukėsi laukai, slėniai J.Paukš. Už jos (tvoros) traukėsi laukai ir pievos J.Balč. Dirvos siaurutės, ežiomis padalytos, kartais po keletą varstų traukiasi A1886,92. Juosta tráukias iki Miciūnų DrskŽ. Šitas ežeras tráukiasi tris kilometrus Vrn. Lig durpyno tráukiasi tas raistas Upn. Rusų valstybė tai palei daug valstybių tráukiasi Jon. Tas miškas tráukiasi lig pat Molainių Ėr. Kadagynė tę tráukias Btg. Priešais tráukėsi ilga gatvė DŽ1. Dabar šitas kelias traukiasi plynėmis, par kurias dar ne par seniai jįjį nuvedė V.Piet. Par tą kalną tráukas takas pėsčių žmonių BM364(Grg). Berža lig Šiaulėnų tráukias Bsg.
31. intr. trukti: Dar metų netráukė, sako: – Mažu aš tau ataduosiu [pinigus] Db. Netraukęs (netrukęs) sako motynai: – Turi jy būt mano žmona (ps.) DrskŽ. Neilg tráukus tėvas pajuto, jog vaisiai nū medžio nyksta BM303(Pvn).
| refl. NdŽ: Pavasario diena traukiasi apie šešiolika valandų J.Jabl. Taip traukėsi ilgą laiką: ką jis vakare sukirpdavo, rytą būdavo vis pasiūta J.Balč. Susiskirstymo [į tarmes] procesas traukiasi ilgai, prasideda nuo mažų skirtumų, kurie tik ilgainiui pasidaro dideli J.Balč. Liga čia paprastai neilgai traukdavosi: žmonės mirdavo po vienas kito Pt. Laikas tráukias be naudos, ko sulauksma? Sdk. Tas jų pasišnekėjimas tráukėsi net visą naktį Lp. Tos veseilios tráukdavosi ilgai Iš. Traukės ilgai tas teismas Bgs. Vaizdai (išvaizdos, veikslai) – yra tokia veiksmažodžio ypatybė, kuri rodo, ar veiksmas (stovis) nebeeina, tebesitraukia, ar jau pabaigtas J.Balč.
ǁ refl. laikytis, tebebūti: Iš senovės šitei tráukiasi kalba (nuo senovės ji tokia yra) Aps. Kisielis ilgiau buvo madoj, ilgiau tráukėsi Msn.
32. tr., intr. NdŽ tęsti (kokią veiklą), varyti: Traukė aną (bažnyčios statymą) tuo pradėjus par septynerius metus I. Pasveikęs mokslą tráukė toliau Rmš. Toliau tebetraukė savo paskaitas mokykloje, nepraleisdamas nė vienos J.Jabl. Aš trauksiu toliaus gyvatą (biografiją) to bjauraus sutvėrimo TS1896,9. Mano draugas vėl toliau traukė kalbą apie naudą politiškos kovos Pt. Aš pažiūrėsiu, ar nerasiu ten kokio darbo, – traukė toliaus Selvestras, matydamas, kad tėvas tyli V.Piet.
| Ka pradėsi nu pat tamsos darbuoties, teip par visą dienelę i tráuksi Pln. Vis tiek jy savo tráukia Vrn.
33. tr., intr. NdŽ trukinti, delsti, vilkinti, atidėlioti: Traukti [kūlimą] iki vėlumos – nekas. Darbininkai pavargs ir darbas jau nebe toks naktį M.Katil. Vaikus siųskite užurašų tuojau, neatidėliodami… Nereikia traukti V.Krėv. Vienok taksavoti kunigo daiktų … policija nedrįso ir traukė diena nuo dienos TS1897,2. Tráukiam, kad tik karvė vėliau apsteliuot, kad nebūt šalta – vėlai vedam in veršį Klt. Nereikėjo teip ilgai tráukt su važiavimu Dgl. Tai tráukia darbą lietus Ktk. Prašau buto pirminyko, tas tráukia tráukia PnmR. Ilgai netráuk, – rugiai išbirės Pnd. Du metus mes tráukėm (nestojom į kolūkį), nu, pamisliom pamisliom: valstybė gi čebatais brangi apaut Kp. Par šilti orai – da reikia tráukt to kiaulė (vėliau skersti) Mžš. Ilgai netráuk – tuoj atiduok jam skolą Ukm. Ko teip ilgai lauki, jaunas bernužėli, ar į šaltį trauki, baltas dobilėli? LTR(VšR).
| Žalė daugiau savaitę netrauks, matysi, kad apsiturės Gs. Jų karvė tráukia pusę mėnasio Klt. Daugiau [karvė] netraũks kap iki gegužės mėnasio Drsk. Ilgai daba [karvė] jau netraũks Ar.
^ Tráukia tráukia kai gudas gavėnią Zr. Tráuki tráuki kap šuva ratus Lp.
| refl.: Man dabar dyvas, kap darbai tráukiasi Kč. Par tuos darbus ir mum tas balius vis tráukiasi tolyn Krs. Vienam neduoda [pirkt visą namą], tai teip ir tráukias Imb. Nepatiko čia, ale tráukės tráukės, liko anta vietos DrskŽ. Bet kumet nueisi į bažnyčią? Kaip tu išeisi? Teip i tráukas Trk.
ǁ toliau auginti, laikyti: Jei atsives karvelė, tráuksu, būs veislei Kl. Aš šįmet nė vieno veršio netráuksu Kal. Vienas noriam veršį pjauti, kitas noriam traukti – ir padvėsė Šts.
^ Pirma reik apluoko pasirūpinti, o paskuo veršį tráukti (pirma reikia turėti kur gyventi, paskui vesti) End. Kad neturi apluoko, veršio netráuk i nesteik vaikų nevedęs Ggr.
34. intr. tęsti buvimą, tverti, gyvuoti, laikytis: Po pusryčių mama vėl buvo nuėjusi pas Rožaną ir sugrįžusi liūdnai pranešė, kad jau nebeilgai trauksiąs A.Vien. Močia vis do tráukė kvaksėdama Tr. Reikia tráukt, kol gyvas Aps. Tráuki tą dieną (pragyventi) Lkm. Galėjo da metus tráukt Dglš. Misliju, kad vienas geri, tai nebeilgai tráuksi Pnd. Paulina nurokavo, kad bobutė nebeilgai traũks Slm. Čia pasopsta, čia pasopsta – kiekgi betráuksi, žmogus negi geležinis?! Mžš. Su ligoniu galiu tráukt (tiek gyventi, kiek ligonis gyvena) Šn. Jau seniukas visiškam susibaigęs – matyt, neilgai betraũks Sml. Aš negeriu, tai gal kiek ilgiau tráuksiu Dg. Senis tráukia dar kol kas Srj. Jau jy ilgai netraũks – visai bloga DrskŽ. Nebilgai ans betráukė Tv. Yra tokių, kurie kap tik tráukia (vos pragyvena) Srj.
35. tr., intr. priartėti prie tam tikros svorio, skaičiaus, amžiaus ribos, siekti: O laikraštis tasai storas, sveriąs gal penkis kartus tiek, kiek trauktų „Lietuvos aidas“ arba „Lietuvos žinios“ J.Balt. Jautis tráukė dvyleka centnerių Šts. Paršas keturis centnerius tráukė Žlp. Plonutės dešrelės, tai kas gi te: dvi kilogramo netráukia! Mžš. Viščiukas netráukė pusės kilogramo Ukm. Kiek tráuki (sveri)? Jrb. Nei dvidešimt penkių svarų netrauks tas gaištis (sudžiūvėlis) Lš. Alga į šimtą tráuka Krš. Kiek gaunat mėnesiui? – Kartais iki dviejų šimtų tráukia Vrn. Sakė, ka in šešis šimtus tráukia [kilimai] Pv. Anas ant šimto [metų] baigia tráukt Žb. Ana jau gal tráukia in septintą dešimtį Klt. In šimtelį tráukiu Dglš.
36. intr. būti panašiam (į ką): Graži: laiba, aukšta – ant tėvą tráukus Mžš. Jo vaikai visi ant močią labiau tráukia Mžš.
ǁ darytis, keistis, virsti, krypti į ką: Oras kaip ir an rudenį tráukia Kp. Buvo žiemys [vėjas], o dabar ant vakarį tráukia Kvr. Dabar in lietų tráukia, tai jos (musės) puola kaip širšės Gdr. Stariežės yr i gelsvos, i raudonos, ė apačia balta, gal kiek ir melsvuman tráukia Vdš.
| refl.: Jau in rudenį tráukias Tvr.
| prk.: Bet kas … išmanis, ant ko tatai traukias, nieko jamui stebuklingo nebus MP48. Klausykig, ant ko gi tas stebuklingas rėdymas Pono traukias MP39.
37. intr. eiti už ką, palaikyti, remti ką: Jis po anai puse traũks Ėr. I tėvai kadai až berniukus tráukė Dglš.
38. tr. NdŽ kuo (ppr. tam tikrais prietaisais ar instrumentais) siurbti (skystį, dujas): Siurbliu tráukiame vandenį iš šulinio DŽ1. Pumpuoja i traukia tą vandenį tom triūbom [iš artezinio šulinio] Sk. Tráuka iš kokios duobės sriutas, veža ant lauko ir išpila Akm. Nedavė tráukt to vandenio nuo tos galvos, kad kitą ligą gydė Jrb. Kraują tráukė iš jo Jrb. Tráuka iš venos kraujį ir nuleida Lž. Su britva veidą sukapojo, tada karvės ragą pridėjo – ir tráukia kraują [,kai skaudėdavo dantį] Žl. Par várpą šlapumą tráukia [ligoninėje] Pšš.
| prk.: Pavasaris jau pumpurais iš žemės sultis traukia K.Kors. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos (debesis) kaip arklių pulką M.Katil. Sako, [vaivorykštė] iš marių vandenį tráukia Sn. Sako [apie vaivorykštę] – smakas traukia vandenį, dar ir jus intrauks Srj. Vaivorykštė nuo ežero tráukia vandenį Gdr. Iš ežero ana (drignė) tráukia vandenį Jž. Laumos juosta vandenį tráukia iš marių Žml. Lietų [vaivorykštė] tráukia ar̃ iš ežero Grnk. Anos (vaivorykštės) tráuka tokį šarmą [iš pelkių] Pvn. Vaivorykštė traukia vandenį į debesis LTR(Trg). Tas augumas iš vaiko sylą tráuka Krš. Didelis (suaugęs) iš mažo sveikatą tráukia – negalima mažam prie didelio miegot Aln. Ta liurka baigia tráukt jam sveikatą Ėr. Tu man, siratėlei, sveikatėlę trauki LTR(Pn). Paskutinį kraują traukia, kada dvaran nusišaukia A.Strazd. Jau mokėjo, tai mokėjo senas šnerkšlys iš savo samdinių paskutinį syvą traukti rš.
ǁ R200, MŽ266 duoti nutekinti, nuleisti (vandenį): Tas kanalas visus [v]andenius tráuka nu visų laukų Akm. Ravas užvirtęs, nebetráukia vandenio Ėr. Daba įdėjo tą [vamzdį], kur tráuka vandinį Krž.
ǁ NdŽ mažinti (karštį, tinimą ir pan.): Kokią bulbę sukaiš, pridės, – gerai karštį tráuka Skd. Tráuka morkai karštį, užvis degimuo (nudegimui) Pln. Patraiškėm patraiškėm spanguolių, – karštį dideliai tráuka Lpl. Kibiro lapai, sumušti su sukru ir pridėti pri sudaužytos vietos, karštį tráuka ir skausmą nuema Vkš. Mat anie (kruvauninkai) gydo i karštį tráuka Krž. Tie vaistai tráukia sutinimą PnmŽ. Platmėtė karštį labai tráukia Smln. Bulvė ir karštį tráukia Gs. Sako, sūrymas gerai karštį tráukia Žl. Šita žolė karštį tráukia Dgp.
ǁ prk. gausiai imti, siurbti, ėsti: Degtinė traukė iš jo pinigus Ašb. Pinigus tráukia [elektros] skaitliukas Klt. In šitų daiktų [pinigus] tráukia daugiausia Lel. Tos kelionės tai pinigus tráukia Prn. Gera mašinėlė, bet gerai ir pinigus iš kišenės tráukia (brangi eksploatacija) Žln.
ǁ NdŽ į save imti, gerti, siurbti, absorbuoti: Druska traukia drėgmę iš oro rš. Tráukia drėgmę ąžuolas (netinka sienojams) Grž. Šilkas tai jis tráukia drėgmę Pv. Padėj[o] vandenį po vilna, ka traũkt vilgatį Pv. Čia žemės toks sluoksnis – lietaus netráukia Sb. Medis tráukia šaltį Ėr. An tokiais guminiais padais ka reik vaikščioti, žiemą šalta, – šaltį tráuka Pkl. Na jau tikrai, ka tos gumos i tráuka šaltį Rt. Guminiai batai šaltį tráukia Prn. Akmenai tráukia šaltį Tr. Juoda [medžiaga] mat baisiai tráukia saulę Vb.
ǁ impers. kaupti vienoje vietoje, rinkti: Votį suka, dėjau alksnio lapų ir grietine saldžia, labai [pūlius] tráukia Dg. Suskutę marškonio pūkus deda, kad trauktų pūlius Sln. Ka dalgio ašmenys mėlynuo[ja], žinok, kad tráuka lytų, parsuks lytaus Šts.
ǁ refl. kauptis, rinktis: Kap šalta, tai ir drėgmė labiau tráukiasi Pv. O čia pas mumis drėgnas oras, iš jūros ta drėgmė ta tráukas Vkš. Ak, man ašaros į akis jau pradeda tráuktis K.Donel.
39. tr. BŽ43, NdŽ burna ar nosimi siurbti į save, ryti, kvėpti: Surūdijusius gelžgalius apmerkia į vandenį ir tuo vandeniu mazgoja nosis ir traukia į vidų [, jei kraujas bėga iš nosies] LMD(Sln). [Nuo galvos skausmo] sultis cibulio į nosį traukti LMD. Ir traukia jis orą į šnerves, atseit uosto rš. Ramūnas pilna krūtine traukia gaivų rytmečio orą ir pasijaučia stipriau V.Bub. Žuvis par žiaunas orą tráuka Rsn. Deginti sukrų ir kvapą į save išsižiojus tráukti – dusulys palengvė[ja] nū to Vkš. Kaip arklys atejo, ėmė su savo šnervėmis tą karštį iš pieno traukti DS78(Rs). Kam tokią baisinybę tráukti į savi, savi naikinti (apie rūkymą) Rdn. Kaip tas senis įkerėjo: tráukia [dūmus] i pučia, tráukia i pučia, kitiem – nė atsidust Mžš. Užsidegu tą papirosą, lyg tráukiu tą skonį (dūmo kvapą) Pžrl.
| Kalbėjo teta, greitai traukdama dvasią Žem. Smagiau dūsuot, tráukt iš vidaus reikia Adm. Bobelytė perskreipus tráukia tik tráukia [orą] iš kriūtinės Lel. Karvė [serganti] visa plasta, iš savęs tráukia, svėpuoja Klt. Aš tik mikt mikt – i nebetráukiu žado (negaliu kvapo atgauti) Ps. Atrodysi, ka labai senas, jau dūko netráuki Kpč. Bėgo bėgo, o po tam turėjo tráukti orą Varn. Veršis tráuka atdūsį (kvapą) burbuliuodamas, gera Ggr. Dvasią da tráuku (dar gyva, kvėpuoju), o ko da nori?! Rdn.
ǁ intr. kvėpuoti, alsuoti (ppr. smarkiai, garsiai): Jis (ligonis) smarkiai traukė I.Simon. Svetimas prakalbina [vaiką], tai tankiai tankiai tráukia Km. Ale tu gerai beknarkąs: tráuki, ka sienos bilda Krš.
ǁ šniurkšti: Grėtė nieko neatsakė, tik garsiai traukė nosį I.Simon. Nepuikiai yr nosę tráukti – reik išsišnypšti Vkš. Motinėlė net apsiašarojo iš džiaugsmo, o tėvelis tik nosį traukia (netoli ašarų) Žem.
ǁ intr. prk. verkšlenti: Sesik, šiandie mamą mačiau (sapnavau) [mirusią] – visą dieną tráukiau Šln.
ǁ tr., intr. NdŽ rūkyti: Rado jį besėdintį prie namų ir pypkelę betraukiantį Mš. Dabar išvien tą pypkę tráukia i tráukia Mžš. Traukė neatsikvėpdamas, paskubomis, tarsi bijodamas, kad kas nors neatimtų tos mažytės, nuseilintos, pirštus svilinančios cigaretės rš. Šalip mokykla, [mokiniai] už sienai tráuka tráuka, i tokie krupiai! Ms. Aš priejau, tą pypką paėmiau, tráukiau tráukiau, i vos ne vos beparginiau tus gyvolius Sd. Tura dusulį, o tráuka susiriesdamas Krš. Kas vyrams: popierosus tráuka, politikuo[ja], o tu draskykias Rdn. Cigarietą traukia, ka kvepia Grz. Tas kad ims traukt tą pypkę LTR(Bsg). Užudegiau suktinę, o jis tráukia tráukia ir neištraukia Tršk. Jie paėmė šitą liuikelę ir tráukia, taip tráukia Ker. Smalina, tráukia [paaugliai], galvas uždyrę, dūlinėja po kampus Pv. Neleidžia [jam rūkyti], o užsikniaubęs tráukia i tráukia Jd.
^ Žilas senis liuiką tráukia (kaminas rūksta) LTR(Antz).
ǁ žįsti, čiulpti: Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku, kuris visa jėga traukia krūtį I.Simon. Tą tutį par dieną ka ans (vaikas) tráuks, tą pieną End. Nu tujau pripils kokios noris ten putros, tráuka vaikas kaip pasiutęs KlvrŽ. Tráukia tą butelį i leja [vaikas] par lūpikes Nmk. Ka tráukia pieną vaikas, net tyku Slm. Nė kiek nedėsi cukraus [į ramunėlius] – tai jis (kūdikis) netraũks Upn.
ǁ per ką siurbti: Priešais prie stalelio sėdi trys merginos ir per šiaudelius traukia kokteilį V.Bub. Pavažiavę pusmylį ir vėl trauk [degtinę] par šiaudą [iš statinės] I.
ǁ tr., intr. gerti, maukti: Tráuk, mat bedirbdama išprakaitavai Slm. Tráukė porą gurkšnių ir pusę stiklo nugėrė Gs. Žvaliau tráuk Pkr. Nu, Levuk, prašom, tráuk Slm. Sėdėjo jie ir šnekučiavosi, traukdami iš ragų midų po valiai V.Piet. O tas kukorius bėga prie šėpos ir vis gerai traukia šnapso, kad būt drąsiau [vaikai] pjaut BsPIII254(Brt).
^ Susiraukęs kaip alų tráukęs Grk. Trauk rūgštį su prakaitu (apie rūgštų alų) B, B259.
ǁ NdŽ vartoti (svaigiuosius gėrimus), gerti, girtauti: Seniau tiek degtinės netráukė kap dar̃ DrskŽ. Tegul po puslitruką netráukia, bus ir pinigo Dg. Visi tráukia, kas ką gali Adm. Nei teboko kūrinau, nei arielkos tráukiau Slnt. Tráukė kai vandinį vyną Vn. Tas šešiolekmetis su tėveliu tráukia Grd. Tráuka tą šnabelę didis mažas, vyriškas, boba, kas i būs?! Rdn. Taip jau ana netráuka dikčiai, al' pagera Varn. Traukančių̃ būriai – visi ištroškę tos smarvės Krš. Tu netráuki, tokių veselė[je] nereik Krš. Buvo tráukąs tą burnelę (išgeriantis) Gršl. Kožną dieną burną trauku ir laimingo smerčio lauku (d.) Dr.
40. intr., tr. NdŽ, Btrm turėti trauką, trauksmą, traukimą: O ir pečius kuo dėtas? Kodėl jį perstatyti? Traukia ūždamas. Ne pečius, mašina J.Avyž. Daba reik pakurti – tráuka neblogai Trk. Sūdės išdegė, daba džiaugas, ka tráuka gerai Vgr. Partaisiau pečiuką – tráukia iš pasiutimo Mžš. Oras tykus, tai kaminas dūmų netráukia Rš. Nestumk malkų galan pečioko, – netráukia Klt. Ir aukštinis atadaryta, netráukia, ir durys atadaryta, netráukia Nmč. Katilinė labai apleista, netráukia, dūmų daug Jrb. Jo pypkė netraukė; ir jis atsistojo paieškoti ko nors jai praurbinti sp.
41. intr. pūsti, dvelkti ištisine srove (apie vėją, šaltį): Iš rytų traukė vėsus vėjelis V.Myk-Put. Vė[ja]s tráuka į nugarą Rsn. Pro kampą vėjas tráukia Mrj. O durys klaimo visos valioj, vėjas tráukia gerai [vėtant javus] Č. Atidaro duris, ka vėjas traũktų [vėtant] Kri. Uždarykit duris – skersvėjis tráukia Skp. Pažeme labai tráukia šaltas vėjas, tai kojas pašalau Krs. Vėjas tráukia tráukia par ausis – ir pagadino [ausis] Svn. Te, pas Lukinską, tai kaip ir čebato aule – vėjas tráukia Slm. Šaltis per cimantą smarkiai tráukia Gs. Uždaryk duris, – labai šaltis į kojas tráukia Prn. Šaltis tráukia par pakinklius Mžš.
| impers.: Žiemos metu kiaurai traukė, ir pro mažiausius plyšius į vidų vertė sniegą P.Cvir. Per [kalvės] lentų plyšius traukia, jog vienas girnas galėtų sukti, jei sparnus įtaisytum M.Katil. Per duris tráukia Btrm.
| tr.: Labai vėją tráukia, nebūk čia Brž.
| refl.: Šiteip [dangtį uždarius] kuknė būs šilta ir į trobą vėjas netrauksias S.Dauk. Butos angą palikęs atdarą, pro kurią vėjas daugiaus traukties pradėjo ir liepsna didesnė pastojo S.Dauk.
ǁ sklisti, eiti ore, erdvėje (apie kvapą, garsą ir pan.): Traukte traukė kvapai, vienas už kitą gardesni rš. Pro milinės apykaklę traukė nemalonus prakaito ir lietaus kvapas rš. Saldaus kvapo dulksnis traukė iš tos pusės rš. Par upę labai tráukia garsas Žb.
| refl.: Rodės jam, jog dūmai ir degėsiai pro duris traukės S.Dauk.
ǁ impers. paduoti, atsiduoti kuo, skleisti kvapą: Iš praviro kambario, skendėjusio prietemoje, traukė perrūgusiu pienu, paukščių tvaiku rš.
42. tr. siurbti, nešti su savim: Viesulas slinkdamas traukia į save žemes, vandenį, įvairius daiktus, gyvūnus LTEXII227.
| impers.: Tą garą tráuka, tą šilumą iš apačios, daros garas šilumos Jdr. Pečius kūrenas, pašluok padlagą – dulkes pečiun tráukia Klt. Pili su sauja – matai, kur pelus tráukia Vdn. Šiandiej teip dulkes tráukia – bjauru dirbt Slm.
ǁ gramzdinti: Mėšlungis surietė kojas, perkreipė sprandą, o permirkę drabužiai traukė gelmėn rš. Kai žmogus biškį gėręs, tai vanduo tráuka į dugną Rsn. Paversmis [vandeny] šitas tráukia žmogų Žl. Nuskendęs teip – [v]anduo tráukia Pb.
| impers.: Versmėn traukia ir nepaleidžia LTR(Km). Tas vatinis neparmirko, muni netráuka dar į tą [v]andinį Trk. Traukia poną [v]andenin, ė ponas burbuliuoja par lūpas, nosį LTR.
| prk.: Kokia naktis ir vėl užeina man! Lyg pragaras pats trauktų į gelmes! Vd. Jam atrodo, kad tas mieguistas, ramus čežėjimas jį traukia vis gilyn ir gilyn, ir nėra jokio noro tam priešintis rš.
43. tr. NdŽ artinti turint tam tikrą jėgą: Saulė traukia aplink ją skriejančią Žemę rš. Viena kitą traukia ir žvaigždės rš. Jėga, kuria daiktą traukia prie žemės, vadinas daikto sunkis Db. Traukiamoji [gintaro, magneto] galia KlK46,41. O teip Viešpatis Jėzus Christus ant kryžiaus pakabintas tapo tikrai kaip magnes akmuo, kursai geležį traukia savęsp DP508. Tolimesnių sluoksnių elektronus branduolys traukia silpniau rš.
| prk.: A lytaus būs, a kas, taip negaliu, pri žemės tráukte tráuka Krš. Einu, kojas tráukia prieg žemės Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia į žemę, jis i eina mažy[n] Jrb. Jau tráukia in žemę (susilenkus vaikšto) Aln.
ǁ kreipti į save: Matyt, tráukia ugnį perkūnsargis Sn. An ragų buvo lenciūgas, trenkė, lenciūgas – anas tráukia [žaibą] Žl. Pry vandens nereik stovėti, pry akmens i po medžiu – perkūniją tráukia Skdv.
ǁ prk. kreipti: Liaudies žaidimų ir ratelių turinio turtingumas bei formų įvairumas seniau traukdavo tautosakos rinkėjų ir etnografų dėmesį rš.
ǁ intr. lipinti: Pažiūrėk, ar klijai tráukia Mrj.
| tr. impers.: Maišyk uogas, matai, ka prie dugnio tráukia Ps. Indėk tašlon [bulvinėn] miltų, ba traũks [blynus] in petelnią Ktk. Tirštimą [kisieliaus] tujau tráuka pri galo Rnv.
| Ant plataus priekalo gerai geležį tráukia Lp.
| refl. prk.: Nevalgęs nieko, pilvas tráukiasi prie nugurkaulio Snt.
44. masinti, lenkti į save, vilioti: Tėviškė, tėvynė traukia žmogų rš. Netráukia muni ūpas ten eit Erž. Kas tas buvo jaunam! Patys nėkai, pats darbas tráukė, kurs paslinko dirbti Kl. Motrišką daugiau tráuka numai, vyrišką – susejimai, darbai Krš. Minkšta tamsiai žalia veja ir per pievą tekantis upelis traukte traukė pasilsėti J.Balč. Pasenusi jau, lova tráuka Rdn. Lietus lyja, tai miegas tráukia Rm. Žinoma, b[uv]o ilgu, ir miegas [kiškelį] traukė BsPII164(Šd). Labai tráukia valgymas, labai valgo mažylis Pl. Mani tráukte tráukia tie citrinai Smln. Kas tus vyrus taip tráuka pri butelio?! Krš. Pinigas tráukia visus Mrj. Ir pradėjo ją Valentas traukti. Taip traukti visu kūnu ir siela, kad net pati nežino!.. J.Paukš. Marijos paveikslas tráukiamas (patrauklus) Vlk. Mane tráukė prie mamos jos dainos Gdl.
^ Kas žiba, tas traukia KlvK. Traukia galva rojun, ale šikna gojun Vrn. Vilko mėsa vis medžian traukia LTR(Vrn).
| impers.: Į Kauną mane visados traukia – taip malonu pabūti pas Tamstas Pč. Tráukia namo Dglš. Toks oras, netráukia važiuoti [į svečius] Ėr. Tik kareivį netraukė namo eiti, nes jo trobelė buvo menkutė ir žemės tik pusė margo SI331(Slk). Rudenį teip ir tráukia visus didėsėsna giriosna KlbIII15(Lkm). Juos traukia į Lenkiją nelyginant kaip vilką į mišką A1885,283. Tráukia čia jį do šitan šonan atvažiuot Klt. Moteriškę traukė į darbą, kurį dirbdavo tiek metų, prie kurio iš mažų dienų buvo pripratusi V.Krėv. Tráukte aną tráuka pri ūkės darbo, – tėvai stuma į prekybą Krš. Mani pačią tráukė prie mokslo Rg. Jį į vagystę tráukė (buvo linkęs vogti) Prn. Daba tavi tráuka pri lovos Brs. Kai neįpratę, tai ir nerodu, netráukia [ant pečiaus], kad ir žiemą Pl. Lietus lyja, tai ir tráukia miegan Rgv. Tráuka jau migti, – kiek čia betęsys (laikas mirti) Krš. Anądien kai lijo, tai atsigulu ir užmingu, atsigulu ir užmingu – teip tráukė miegan Slm. Ne prieš gerą miegan tráukia Tr. Vis tráukia atsigult Skrd. Ale ką išgėrei, – da labiau tráukia, da labiau nori Žl. Tráukia vandenio gert Dg. Nevalnykų buitis kieta, laiksvėj gimę, laiksvėn traukia O.
^ Kiek vilko nepenėk, vis vien medžian traukia LTR(Grv). Kur pinigas muštas, ten giliuoja, kur gimęs, ten traukia LTsV218(Kp). In blogį žmogų labiau tráukia Trak. Kur nemiela, ten ir netráukia Mrj. Kur gimęs, tę ir tráukia Vrn.
trauktinai̇̃ adv.: Trauktinai̇̃ trauka į numus Sg. [Girtuoklystė] tankiai trauktinai traukia an paleistuvystę Gmž.
| refl.: Matyt, nepatiko, ka jau jy visai nestráukia (nenori) tę važiuot Pv. Nes prigimimas žmogaus … daugesn piktop negi gerop traukias MP50.
| impers.: Jy vardu nestráukia vadyt Rdš. Kap tik vakaran, tai niekur ir nestráukia (nerūpi eiti) Vlk.
45. intr. Vlkv imti, kąsti (apie dažus): Šitie dažai gerai tráukia Mrj. Kaži kaip tráukdavo tų [alksnių] žievių spalva (apie dažomus kiaušinius) PnmŽ.
46. tr., intr. NdŽ dainuoti, giedoti: Dainelę tráukti BŽ84. Pamariu pareina Eglė su vaikais. Visi traukia dainą, žengdami laukais S.Nėr. Marijona išsitraukė kantičkas ir ėmė geru pusbalsiu valandas traukti S.Čiurl. Tik išeisi į lauką, jau i šauki, dainą tráuki Šts. Dainas varysi, tráuksi, šoksi Žr. Ka čia gėrė, ka baliavojo, kiauras naktis daines tráukė Klk. Prygera, linksmiausis, dainas tráuka Rdn. Bernai kad tráukia, net laukai skirias Paį. O kai sekmadienio sulaukėm, grožybės – dainas jaunimas tráukė Kp. [Naktigonėje] giesmes kad tráukdavo, tai ažmigt naktį negalėdavai Ob. Tráukia boba šventas giesmes viena, ar ažblūdijo! Užp. Dainuodavom baisiausiai, net miškas skambėdavo; sakydavo: – Nu, Labanoras tráukia! Lb. Eik eik, švilpala, ko čia dabar tráuki! Žal. Vaikučiai traukia: saldi gardi raganos mėselė LTR(Vlkv).
^ Ant kokios skrynės sėdi, tokią ir giesmę trauk NžR. Jei chore dalyvauji, tai ir trauk savo gaidą A.Gric.
ǁ intr. dainuojant vesti: Mergaitės tráukia, o berniokai padeda Lb.
ǁ tr. tarti, sakyti: Vieną žodį vienap tráukia, kitą kitap Arm.
47. tr., intr. NdŽ griežti, groti: Užupečy atsisėdęs ir tráukia [brolis] kaip svirplys Brž. Nu, o aš tráukiu [su kastantinka] – gražiai pagrodavau Alz. Tráuk ant armonikos Žal. Ūkę tvarkyt – tai ne muziką tráukt Šk. Veizėk, i miręs kas, par visus galus liūdnius maršus tráuka Akm. Vieną tą maršelį moka, anie tráuka i tráuka kiaurai Pkl. Muzikantai [laidotuvėse] maršus tráuka, kas anims Pvn. Liūdniai tráuka par aradiją – koks didelis mirė Krš. Vilks su lokiu tanciavojo, žąsins maršus tráukė JV345. Muzikantai, traukit, sesytės, šokit KlvD10.
ǁ tr. apie muzikos instrumentus: Bažnyčioj šaukiant, vargonus tráukiant, dabar paliaukit mudu peikt ir vainot BzF27. Vargonus traukti N. Davė būgnus mušti ir trimitus tráukti LB65. Guds pradėjo dūdą traukti, gudo pati lūpas braukti KlpD22.
48. intr. imti smarkiai ką daryti: Kaip išlipė, kaip tráukė raudot: dieduk, kam tu mumę palieki? On. Kad tráukėm i nupjovėm per dieną Gs. Kad tráukia grot, tai nusėdėt negali Ob.
49. tr. gaminti leidžiant per ką: Tu mums paieškok tenai … per alijošių ar šakneles trauktos J.Balt. Tráuktasis spiritas: pats pirmasis, pats stipriasis spiritas Šts.
50. tr. NdŽ fotografuoti, paveiksluoti: Jau kam senas tráukt DrskŽ. O čia mus septynis naujakurius ir patagrafas traukia ir kalbas apie lygybę sako P.Cvir. Niekas po jos (nuotraukos) nė sykio manęs netraukė ir nenutraukė J.Balt.
| refl.: Ejo visi in pasus tráuktis, tai ir aš tada nuejau su mama, nusitraukiau Dg.
51. tr. NdŽ įrašyti: Į sąrašus traukiami̇̀ rinkėjai DŽ1. Kiekvieną įdomesnį žodį traukiau į korteles A.Vencl. A tavo surašą tráuks į kningą? Plng. Aš to nenoriu tráukt į savo raštus Rg.
| Dainiavom, į tas plokšteles tráukė Lnk. Be lektros nieko netráukia [magnetofonas] Všt.
52. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Traukti šaknis Z.Žem.
×53. (sl.) intr. vemti: Išgėręs kad pradės anas tráukt LKKXIII28(Grv).
ǁ impers. tr. Ad tąsyti, tampyti (vemti), vimdyti: Anas nesuneša (nepakelia, nepakenčia) ito dūko: jį ir tráukia Rod. Griežia griežia krūtinę, o po tam tráukia vemt Rod. Mane vemt tráukia Lz. Ir pasvalgė [bobausių], ir užu krūtinės ėmė, ėmė jį tráukt, vemt Dv.
54. tr. sprogdinti: Tráukia akmenis su diminidu (dinamitu) LKKXIII28(Grv).
55. intr. LzŽ keltis, tvinkti: Tráukia man papadė Šlčn.
| impers. tr., intr.: Ažraudonavo pirštas, gali tráukt LKKXIII28(Grv). Gal traũks pirštą, kad labai sopa Švnč. Maž netraũks koją, kur pasdūriau Švnč. Ištraukęs pašiną sukrimsk jį, tai netrauks toje vietoje LMD(Tvr).
◊ [net] ãkį [trauktè] tráukia NdŽ apie ką labai patinkama: Brangūs rėmai – krikštoliniai, sidabriniai ir paauksuoti – traukte traukė kiekvieno akį savo nepaprastu gražumu J.Balč. Toks ūkis kiekvienam akį traukė, o pažvelgus į sodo vaisius, net seilė dryko Žem. Baisiai jam kvepėjo ir akį traukė tie uždrausti nuodai DS368. Daržiukas muno sužydo – ãkį tráuka Krš. Kaip gražios tos gėlės, še ma[n] akį tráukia Šmk. Nieko nepadarysi, kad jin visų aki̇̀s į save tráukia Jnš. Visus apžiūrėjo [divonus], puskvailio buvo gražiausias, net akį traukė LTR(Pbs). Atbėgo žirgas – kad jau toks gražumas, kad jau gražumas – kad miela žiūrėt, net akį traukte traukia BsPII118(Srd). Pasižiūria ant galo, kad jau tokios[e] neišpasakytai gražios[e] stancijos[e], kad net ãkį tráukia BM127(Pš). Visiem ãkį tráukia, ka šiltas, gražus [kambarys] Drs.
akių̃ netráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį, stebintį: Elzė juto, kaip Donatas, ne mažiau už kitus nustebęs, netraukė akių nuo jos veido Pt. Nuog daiktų nepadorių akių netraukei rš.
ant vi̇́eno kurpãlio tráuktas toks pat, vienodas: Teisėjai, klebonai tai buvo an vi̇́eno kurpãlio traukti̇̀ Bsg.
[net] ãšaras (ãšarą Antš) [iš akių̃] tráukia norisi verkti: Širdį gel tai skaudžiai, kad ašaras traukia Vnž. Niekaip negalėjo nusiraminti – ašaras iš akių traukė J.Paukš. Net ãšaras tráukia, klausant tų žodžių Lp. Úaras tráukia žiūrint: tokia sublogus [mergiotė] Aln. Úaras tráukia neverkus Klt. Ajėzau, sūrybė [žuvienės], net ãšaras tráukia Slk. Net ãšaras tráukia, kap sopa! Lp.
ãšaras tráukti virkdyti: Kasdien tu mano ãšaras tráuki Užp. Dienom gaudo, naktim riša, ašarėles traukia, iš po turkų mūsų brolio jau nebesulaukia (d.) LTR. Netrauk ašaros kitam, nes tau ištrauks kiti dar daugiau TŽIII381.
brūkšmès tráukti per aki̇̀s Šts juoktis, tyčiotis iš ko, apgaudinėti. ×
Diẽvo lõcką už uodegõs tráukti miegant knarkti: Gerai tráukia Diẽvo lõcką už uodegõs Ktk.
dúoną iš dangaũs tráukti užsiimti lentų pjovimu: Mano tėvelis iš dangaũs dúoną tráukė Jz. Mano senelis visą gyvenimą dúoną iš dangaũs tráukė Tl.
dvãsią tráukia NdŽ užima kvapą, sunku kvėpuoti: Verbos tai Verbos! oras kai žiemovidžiu, – dvasią traukia! Žem. Oi, kaip šalta – dvãsią tráuka Kv. Obūlai yra tokie kaip auksiniai, švita, kvepa – dvãsią tráuka Dr. Griežlių – liuob naktimis dobilūs[e] grieš o grieš, išeisi į laukus – konvalijos, ievos kvepės, dvãsią tráuks Lnk. Man dvasią trauka – taip dvokia numirėlis Žem. Ka smirda, dvãsią tráuka, i viskas Trk. Pirtė[je] karščiausia – dvãsią tráuka Štk. Būk pavargęs, o dar išalkęs – eitant dvãsią tráuka Plt. Iš to karščio dvãsią tráuka Varn. Ėsti nori – dvãsią tráuka Eig. Kai reik ką nors nešti, dvãsią tráuka Kv.
[visàs] genti̇̀s ([vi̇̀są] gi̇̀minę) tráukia [į kãktą, į kriū̃vą] sakoma apie ką labai rūgštų: Tai rūgštis – traukia visą giminę į kaktą KlK13,98(Šl). Juodiejai serbentai y[ra] saldi, o raudoniejai ale teip tráuka visàs genti̇̀s į kãktą Trkn. Paimsi į burną, teip ir tráukia gi̇̀minę Krkn. E, tokius [obuolius] i atnešusi – tráuka vi̇̀są gi̇̀minę į kriū̃vą End.
gróbas gróbą tráukia apie didelį alkį: Gausi pusryčių – i vėl gróbas gróbą tráuka Vkš.
į ãkį tráukti saldžiai miegoti: Nu daba tráuks par dieną į ãkį ana Vž. Daba dvi valandas tráuks į ãkį Žlp. Po patalo pasilindau i tráukiau į ãkį Erž.
į bar̃zdą tráukti girtuokliauti, gerti: Jis labai tráukdavo į bar̃zdą Lkš.
į šviẽsą tráukti; R29, MŽ38 daryti žinomą, skelbti.
juõką (juokù NdŽ) tráukti (iš ko)
1. šaipytis iš ko, pašiepti ką: Bent tu juõko netráuk iš munęs End. Juõką tráuka iš vaiko Krš. Anie juõką tráuka iš seno Rdn. Juokùs tráuki iš munęs, senės: kam tau tos žolikės? Grd. Juokùs tráukiat iš manęs, senos bobos Vlkš.
2. kvailioti, tyčiotis: Nedirba anie – juokùs tráuka Krš.

kai̇̃p iš [vienõs] akiẽs tráuktas J.Jabl, NdŽ apie labai panašų į ką: Kai̇̃p iš tėvo akiẽs tráuktas BŽ81. Sūnus kaip iš akies trauktas Vaižg. Taip, tikras tėvas; kaip iš akies trauktas ir savo išvaizda, ir būdu rš. Ot panašūs – kai̇̃p iš vienõs akiẽs traukti̇̀ Vb. Gūdnas tėvas – kai̇̃p iš akiẽs tráuktas Kp. Tavo sesuo gyvai į tave panaši, kai̇̃p iš akiẽs trauktà K.Būg(Dl). Visa tėvas – kai̇̃p iš akiẽs trauktà Krns. Duktė kaip tik tėvas, kai̇̃p iš akiẽs trauktà, ir spartumas [kaip tėvo] Pl. Kai̇̃p iš akiẽs tráuktas tas vaikas buvo – panašus ing tėvą labai Žml. Pati suvis padabna į savo matušę – [kaip] iš akiẽs trauktà Sk. Tavo raštas kai̇̃p iš akies tráuktas Albino Vb.
kai̇̃p (lýg) iš pi̇́eno tráuktas
1. apie gražų, sveiką, baltą, skaistų: Esu puiki ir gražiausia už visas motriškas, kai̇̃p iš pi̇́eno trauktà Kl. Tautrimienės veidas baltas, lyg iš pieno trauktas I.Simon.
2. apie suvargusį, išbalusį: Atsikėlė iš po ligos baltas, kai̇̃p iš pi̇́eno tráuktas Vvr.

kai̇̃p nuo siū́lo tráuktas
1. apie visai naują, gerai pasiūtą drabužį: Matyti, jakas kaip nuo siūlo trauktas, aukštai pastatytais kutarais I.Simon. [Rūbas] dailus, kà nu siū́lo tráuktas NmŽ.
2. apie ką gerai sutvarkytą, tvarkomą, tvarkingą: Viskas teip, kai nu siū́lo tráukta (pasiturinčiai gyvena) NmŽ.

kai̇̃p per tvórą tráuktas apie labai liesą, laibą: Tokia tik kàp per tvõrą tráukta Plv.
kãtinus tráukti eiti trauktynių, traukynių: Labiausia bando savo stiprumą, eina traukynėsna – katinus traukia LTR(Žsl).
kram̃piais tráukti Škn toks žaidimas (suneria du pirštus ir traukia, kol silpnesniojo pirštą atlenkia).
nei̇̃ tráukt, nei̇̃ stùmt Vrn; LTsV208(Pn) apie lėtą, nepaslankų žmogų.
per dañtį (per danti̇̀s) tráukti pajuokti, pašiepti: Tamstai tai kas, tamstai tai niekis, tik gera proga, – išėjęs gatvėn, pradėjau traukti per dantį istoriką A.Vien. Jis … kur tik galėdamas per dantis traukė kalbininkus GK1939,118(P.Skar). Ko tu čia muni tráuki par dantis, snargla velnių! Trk. Tráuka par dañtį aną bobos Krš. Tráuka par dañtį kits kitą Nv. Girdžiu, kad mane tráukiat par dañtį Ar. Nustok per dañtį tráukt! Kdl. Katro tik jis nebijo, tai tuoj tą ir tráukia per dañtį Lkč. Kitus per danti̇̀s tráukia, i pačiam tenka Gs. Iš jos visi juokiasi, visi ją per dañtį tráukia, o ji nesupranta Prn.
per dū́mą tráukti rūkyti (mėsą): Par dū́mą tráukėm dešras Vn.
per kriùkį tráukti erzinti, pašiepti: Kai kurie įsidrąsino ir patėvį traukti per kriukį rš. Grinorius pasipriešina ir pradeda traukti Smelstorių per kriukį rš.
per (pro) šónus (per šóną) tráukia apie besotį: Kiba tau per šónus tráukia, ka kilą dešros an karto suvalgai Pv. Kap atsisėda ėst, kap gyvulys – kiba tau per šóną tráukia?! Vrn. Čia ėda, čia per šónus tráukia, sakytai praskarai jo šonuosa Rod. Jo moj pro šónus tráukia, kad anas nigdi nepavalgo Arm.
séilę tráukia
1. sakoma labai ko norint (paprastai valgomo): Kepsnio kvapas maloniai trina nosį, traukia seilę J.Avyž.
2. sakoma ko malonaus klausantis: Jis teip nusako, kad séilę tráukia klausant Sml.

stùmk [ir] tráuk apie lėtą, nepaslankų, prastos orientacijos žmogų: Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas, – stùmk ir tráuk (vis liepk, kad ką darytų) Dkk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo Sb. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk Ktk.
širdi̇̀s (ši̇̀rdį) tráukia
1. NdŽ sakoma apie potraukį kur, prie ko, polinkį į ką, norą ko: Tik vaikščioti int kleboniją šiaip jau pavakaruoti, pasišnekučiuoti netraukia širdis Vaižg. Protas sakė, kad nėra jam ko beieškoti Klaipėdoj, – širdis vis vien traukė rš. Kai širdis traukia, kojomis neatsispirsi J.Balt. Ko jūs neleidžiat dukros, kur jos širdi̇̀s tráukia?! Vrn. Mato, kad jau jos širdi̇̀s tenai tráukia ką gi jai bepadaris Pin. Mun patiko, teip širdi̇̀s pati tráukė Trk. Žiedai pinavijų ir rožių vainikai, nors gražūs, – netraukia širdies Mair. Mėlynos akys, veido skaistumas, gražus ir puikus anos augumas ne vieno širdį prie savęs traukė TS1899,3. Nerimsta čia širdis mano: traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena V.Krėv. Mano ši̇̀rdį amatai tráukia Prn.
2. sakoma nujaučiant ką: Mano širdi̇̀s tráukia, kad sūnaus nebėr Slč.

ši̇̀rdį tráukia [laukañ, laũku]
1. apie didelį jausmų antplūdį: Ta merga širdį trauka laukan – teip buvo įsimylėjęs Šts.
2. darosi liūdna, skaudu: Bliauja ir bliauja, žmogui širdį traukia laukan LzP. Aš negaliu žiūrėt, kai tas vaikas kenčia, man ši̇̀rdį tráukia Ss.
3. sakoma apie didelį nuovargį: Čia širdį tráuka laũkan lipant į tą kalną Pln. Kol prypeši klėbį, ši̇̀rdį tráuka laũku Ms.
4. Kv sakoma apie labai išalkusį, ištroškusį: Ši̇̀rdį tráuka – duokiat valgyti! Slnt. Teip išslopau [gerti], ši̇̀rdį tráuka Trk.

tráuk (jį, ją, tave…) balà (devyni̇̀, devýnios NdŽ, gãlas NdŽ, gãlais, garnỹs, griaũsmas, kélmas, pai̇̃belis, perkū́nas, perkū́nai, pi̇̀kis, šim̃tas, velniai̇̃ NdŽ) toks keiksmas (ppr. numojant į ką ranka, niekais nuleidžiant): Nenoriu su jom reikalo turėt, tráuk jas balà! Pv. Tráuk devýnios – surizikuosiu! Prn. Jeigut taip jau geidi, eik, tráuk tave devýnios! Šln. Tráuk tave devyni̇̀ Ėr. Tráuk tave gãlas Drsk. Tráuk jį gãlais, tokį rūgštų obuolį! Mrj. Tráuk jį garnỹs, tą šieną! Prn. Trauk jus griausmas! – pro dantis nusikeikė kontrolierius rš. Tráuk kélmas tuos rūpesčius visus! Prn. Tráuk taũ pai̇̃belis! Všk. Tráuk juos perkū́nas, nebedirbsiu! Slm. Tráuk tave perkū́nai! Jnš. Tráuk juos perkū́nai! Prl. Tráuk aną pi̇̀kis! Žg. Tráuk jį šim̃tas! Ds. Tráuk ją šim̃tas – rasi kitą! Jrb. Tráuk tavi velniai̇̃, einam! Vkš. Na, bet trauk tave velniai – gal truputį ir teisybės pasakei rš. Tráuk jį velniai̇̃! Antš. Tráuk velniai̇̃, užteks duonos Pš. Dėl gėrimo tai tráuk ją (degtinę) velniai̇̃, alaus butelį prisipylęs negi nuneši [eidamas į svečius] Slm.
už ausų̃ tráukti nuolat padėti, teikti pagalbą, stumti, raginti: Būtų nedovanotina, jei subrendusį vyrą aš traukčiau už ausų rš. Toks nedrąsus – už ausų̃ reikia tráukt Jnš. Ar tu dar nežinai, kad jis už ausų traukiamas? KlK21,71(Jnš).
už liežùvio tráukti versti kalbėti, ką sakyti: Kad man prireiktų, aš ir prie karaliaus žinau kelią, manęs nereikėtų už liežuvio traukti Žem. Ko išsižiojai – jug nėkas tavęs už liežùvio netráukė! Pln. Jūs papliurpat visus velnius, kas už liežùvio tráukė?! Vn. Ko sakei, ar už liežùvio kas tráukė?! Krš. Kas tave už liežùvio tráukė?! Mrk.
už plaũčių tráukti išjuokti: Tą bernelį mergos už plaũčių tráukia Mrj.
už rañkos tráukti nuolat teikti pagalbą, padėti: Nuo tos kibirkšties ji užsidegs kūrybos liepsna. Tik suprato, kad dar reiks traukti už rankos rš.
[net] už širdiẽs tráukia sakoma apie ką labai patinkamą: Kad kirsteria muzika, net žu širdiẽs tráukia Rod.
var̃pą tráukia senmergiauja, davatkauja: Seniau buvo taip: vyro negausi, var̃pą tráuksi Krš. Augusi merga, paliks var̃po tráukti Krš.
vélnias (velniai̇̃) tráukia sakoma, kai kas bloga, negerai atsitinka, darosi (paprastai su neiginiu): Netraũks vélnias, sako, pamušiu, ir eis Kp. Pijokų netráukia vélnias – gerai jiem ir vynas Slm. Ir geria, ir prisidaužęs, ir pusny sniego pamiega, kaip sako, girtuoklio vélnias netráukia Krs. Manęs netrauks velniai. Tik tu laikykis! B.Sruog. Kareivių velnias netrauks, bet arkliams reikia duoti pasiganyti sukorus nuo Kretingos M.Katil. Matyt, traũks vélnias: gryčioj besėdint, šiurpas nukrėtė Sml. Traũks vélnias vieną kartą, nieks iš manęs neišeis Čk. Vélnias muni tráuks, ale i tavi tetraũkie! Krš.
veršiùs tráukti apie pabėgusį, neišbuvusį metų tarnyboje: Veršiùs tráukdamas ir eisi – būk visus metus Grd.
vil̃ko úodegą tráukti toks žaidimas: Mergaičių nesant, šokimas vaikiukų buvo it putra be druskos, todėl išsimanė traukti vilko uodegą. Bet Justinui brūkš kartalę paleidus, visi traukiantys būbt būbt išvirto M.Valanč.
žli̇̀bę tráukti verkti: Kas tau ką padarė, ko čia tráuki žli̇̀bę?! Rt. Eisi da kumet pasieniais žli̇̀bę tráukdamas už tokius savo darbus! Vvr.
anttráukti (ž.)
1. žr. užtraukti 1: Tas nutvers už kupros i ančtráuks ant arklio Vkš. Maišų anttraukamóji [kamera] Šts.
2. žr. užtraukti 3.
ǁ refl.: Pasiūs kelnes, sakys, ka antsitráuks pirmą. kartą, sakys, dura, negal nė pasijudinti KlvrŽ.
3. žr. užtraukti 8: An akmens lankas ančtráuktas Ub. Skūrą kokią gaus i anttráuks Kv.
4. Všv žr. užtraukti 12: Liūb anttráuks kazokus, gaudys žmonis Žr. Vokytis daktarą anttrauka i leida šalin nu darbo visus nesveikus Šts.
ǁ Bene nori žiemą anttraukti su savo kailiniais, jug jau vasara! Šts. Kailiniais nevilkias, anttráuksi lytų! KlvrŽ.
5. refl. žr. užtraukti 13 (refl.): Antsitráuksi motrišką, i tu dirbsi kaip šuo End.
6. žr. užtraukti 14: Idant neanttrauktumiam rūstybės Dievo ant savęs brš.
| refl. tr.: Antsitráukėm Pono Dievo bausmę Šts.
7. žr. užtraukti 33.
| impers.: Anttráukė lytaus, bet nedaug – parlašnojo, nė žemės nesudrėkino Šts.
aptráukti tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut
1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo gedulu aptraukta LTR(Kbr).
| refl.: Tada vėl apsitraukia šydras (scenos uždanga) Vd.
ǁ refl. tr.: užsismaukti, užsimaukšlinti: Apsitráukus kepurę ant akių Rmš. Apsitráukiau patalus ant galvos, lai baido – nebijau Šts.
2. apvilkti, apmauti, apauti, aptempti kuo: Patalus (ūžvalkais) aptráukti KII250. Veilokai aptraukti̇̀ pančekom, i eina Klt.
| Eš jumus gyslas duosiu, ir męsą ant jūsų augti, ir oda jus aptrauksiu, ir jumus dvasią duosiu BBEz37,6. Visas [medžio] stiebas ir viršus aptrauktas žieve Db.
^ Kojos nutirpusios – lyg guma aptráuktos Šk. Pasitiko ant kelio seną žmogelį: visas blogas, sudžiūvęs, tarytumbei vieni kaulai kailiu aptraukti DS139(Šmk).
| refl. intr., tr. Š: Žiemą su kailiniais apsitráukia LKKII143(Nd). Apstráukė marškiniais ir sėdi Dkšt. Jo šeimininkė nė kiek ne prastesnė – tikra lėlė, apsitraukusi gėlėtu palaidiniu, pro kurį švyti trapūs naktiniai nėriniai M.Katil. Vieni, kortais apsitraukę, bando lenkiškai ištart A1885,144. Kam apsitráukei juodaisiais sopagėliais? JV496. Tas rakaris bus vėl pamigęs ir po tam iš greitumo mano per savo kelines apsitraukęs LC1883,4.
| prk.: Noriu numesti varžtus, sudaužyti kiautą, kuriuo žmogus apsitraukęs J.Gruš.
ǁ apvilkti, apmauti (dantis): Iš karto buvo aptráukę [dantis], paskiau pradėjo nulūžtie Kp. Išlėkė aptraukti̇̀ du dantes Klt. Patriso tos aptrauktosios dantys skaudėti Šv.
| refl. tr.: Ji visus savo dantis apsitráukė auksu Vl.
ǁ apmauti, aptempti ant ko: Aptráukiau peretkus ant kurpalio – rytó galėsiu ant medžių kalt Snt. Nusivys mažų apvarčių, įsivers aplinkuo [naginės], jau kaip an koja aptráuks, tokio didumo rauki Kl.
ǁ iš visų pusių kuo suveržti, apspausti, aptempti: Drobužiai buvo po miera pasiūti, apsivilko, visi šlankai – visi aptraukti̇̀ Trk.
ǁ part. apie labai prigludusį, siaurą, ankštą, aptemptą: Aš aptrauktų̃ [sijonų] nenešiojau, ką čia čiūdysies, regias Svn.
3. aplink sutraukti, aptraukti: Sijoną ana mun pasiuvo, tokį aparelį teip aptráukė į rinkį Lnk.
ǁ didumą sutraukti, suraukti: Dabar tik ben kiek aptráukiu (apsiuvinėju, aplopau) [megztinį], kad nebūt tokios skylės Rk.
4. N, Š, FrnW, DŽ1 kuo iš viršaus ar aplinkui apsiūti, apkalti, apkaustyti, apmušti ir pan.: Ka aptráuksi tekinį, ta septynis aštuonis metus gali važiuoti Kal. Ka jau gerai nori sausą tekinį aptráukti, tad reikėjo truputį palikti ankštesnį lanką tą Yl. Apkaustyt, aptráukt reik tekinius Škn. Gerais aptrauktai̇̃s ratais ir bruku kelius metus važinėsi Kp. Ratai nebuvo aptraukti̇̀ šinom LKT316(Stlm). Kad ir nebetikę ratalankiai, gerai aptráukus, važinėtum Sdk. Kartis gražumi auksu aptraukti CII639. Apauksinu, auksu aptraukiu R365, MŽ490. Ir aną aptrauksi (paraštėje apleisi, apklosi) auksu visų čysčiausiu viduje ir lauke BB2Moz25,11. Šitai jis (abrozas) yra auksu ir sidabru aptrauktas, bei nėra jampi dvasios BBHb2,19. Aptraukiu oda, šikšna B332. Stubos sienas šilkais aptráukti, apkloti, apmušti KI150. Aptrauktas velenėlis PolŽ37. Laivelį aš aptraukiau jahų odomis, susiūtomis savo paties pasigamintais kanapių siūlais J.Balč. Viduramžių knygos apdarą beveik visada sudaro dvi tvirtos medžio lentos, dažniausiai aptrauktos oda rš. Tą krėslą reiks skūra aptráukt Paį. Aptráukto medžio šėpa (faneruota) Srd. Susistorojau blėkos, parsivežiau, aptráukiau [pirkią] Dg. Toliu aptráukė trobikę Krš. Nutašo [medį], paskui skūra aptráukia – i klumbiai Bsg. Visas lankas aptráuktas oda Alv. Aptraukama siūlė dar sanklojinė vadinas Tv. Aptráuk kailinius su aptraukalu kokiu J. Kailinius aptráukiau su viršu Mžk. Nešk kriaučiui miliuką, teaptraukiẽ tau kailinukus Trg. Jo skrandinis aptrauktas da sena rusiška gelumbe Plv. Šušponas, kap aptráukta kailiniai Btrm.
| refl. tr. Š: Apstráuksiu šituo mileliu burkelę – bus gera nešiot Klt. Vilnonuką kokį susimarginsi i apsitráuksi žekietuką Kv.
ǁ tepti ko sluoksniu, dažyti: Ką lakieruoti, ką laku aptráukti KII1. Kalkiais aptráukti, aplaistyti I.
ǁ padengti: Lapas linijomis aptráuktas KII31.
5. aplink kuo apjuosti, aptverti, aptiesti: Aptráuktos drotėms yra tos ūkio karvių ganyklos Jdr. Žąsyčių gurbą reik su tinklu aptráukti Klp.
| prk.: Visas tas kiemas aptráuktas tom gerviauogėm Vlkv. Antroje pusėje kėlėsi kaimas…, laukai ir pievos, aptrauktos aplinkuo kaipo vainikais kalvomis, miškeliais apaugusiomis IM1856,52.
6. LL308, DŽ1 apkloti apaugant, užsidedant ir pan., apeiti: Usnys aptráukė arus, tiek Rdn. Žolės aptráukė cibulius Ėr. Ana paskudna žolytė: ana visur lenda, aptráukia bulbas Dgp. Batvinio do nė vieno nesiregi, ė žolė jau aptráukė kap pluta Švnč. Viską aptraukė tirštas ir drėgnas rūkas J.Balč. Juodi debesys dangų aptráukė Grž. Ir saulę debesimis aptrauksiu BBEz32,7. Jau dangų vakaras aptraukia I. Rasa langą aptráukė, nebmatau, kas lauke dedas Vkš. Medžiai buvo aptraukti šerkšnos M.Katil. Baltas putų lašelis pamažu gavosi, plėtėsi ir netrukus aptraukė visą ąsočio paviršių M.Katil. Raupai jį kap marška buvo aptráukę Sb. Susna aptráukia kiaulę Bsg.
| ppr. impers.: Vaivorai yr aptráukti su gailiais Rsn. I žemė muno pažaliavo, aptráukė tokia žalia masa tą žemę Jdr. Šienas nebauga, kad aptráuka su žliūgiu Jdr. Aptráukė daržą žliūge Kp. Pieniais, žliūge aptráuktos ežios Klt. Dangus aptrauktas debesiais, gal lis J.Bil. Saulė aptraukta, bus lietaus Klt. Rūku aptraukti, temdyti LL128. Visas dvaras buvo iki pusei žemėje panarintas, o iš viršaus tamsumu miglos aptrauktas DS239. Kišau pirštą – užperį kiaušį, aptráukė ir nutildė landuonę Šts. Aptráuktos lūpelės, serga [vaikas] Klt. Liepė patept žaizdą, kad greičiau aptraũkt skūra, tokia plėne Ob. Šašais kap luobu aptráukė visą Mrj. Nu ievas kad aptráuka kitą kartą plėve tokia Yl. Slyvo lapai tokie plėve aptraukti̇̀ Brs. Jei nori, kad agrazdus neaptráuktum, reik anus šlakstyti su pelenais Tv. Agrastus vėl amarais aptráukė Žlp. Agrozdai irgi žydžia, jeigu bus neaptraukti̇̀ Plvn. Aptraukti̇̀ agrastai, sutraukti kai šašai Klt. Užejo toks maras, aptráukė ąžuolus tokiais vortinkliais Krž. Teip aptráukė medį kaži kokiom plėvėm, atrodo, kaip voratinkliais užtraukė Kvr. Visos sienos voratinkliais aptráukta! Lp. Dulkėms aptraukti̇̀ visi pašaliai Rdn. Raiste plonučiu ledu aptraukdavo vandens duburėlius A.Vien. Labiausia nezgadnos paskliundės būna, kap kelias ledu aptrauktas būna Lš. Dienvidury įdienoja, o į vakarą delto aptráukia langus (apšąla) Srv. Langai aptráukti – nieko nematyt Jrb. Ė delto gi atšilę dures – buvo šerkšnu aptráukta Švnč. Akinius aptráukė (šilumoje aprasojo) Plv. Vanduo gliaumais aptráuktas J.Jabl. Mūsų seselė baltom smiltelėm apnešta, žaliais maureliais aptraukta LTR(Br). Sūrį da sūdžiau, vis tiek [pelėsiais] aptráukė Kp. Aptráuktas kumpis pelėsiu, tai apipjovė, apipjovė Klt. Surūdijęs, rūdimis aptrauktas LL203. Aptráukė peilius su rūdžia, nė nutrinti nebgal Vvr. O rasit katras jau peilį raudonom rūdom aptraukta, tai žinosit, kad antras negyvas (ps.) Brt. Rūdžia aptráukė aukso žiedelį DrskD60. Akės rodėsi kaip tamsumu aptrauktos I. Veizu, anam akys aptráuktos (greit mirs) Sg. Karvė stips jau – akys aptráuktos plėne Klt. Akis aptráukia, silpna in širdies daros Dgč.
| refl. LL302, BŽ150, DŽ1, Dr, Vkš, Paį: Iškirstas miškas bežiūrint atsiželdo ir apsitraukia jaunuolynu rš. Gyvenu tolimoje stepėje, apsitraukusioje pelynais tarytum senu sidabru sp. Dangus apsitráukė kaip maišu Ktk. Gyvsidabris, … kaitinamas ligi 300°C, apsitraukia raudonu oksido sluoksniu EncIX109. Dangus apsitráukia debesimis KI237. Guzas jau atslūgęs ir šašeliu apsitraukęs rš. Dulkėm apsitraukė žaluma rš. Upė jau buvo apsitraukusi ledu P.Cvir. Langai yniu apstráukė Zr. Rytų dangaus pakraštys tai nurausta, tai vėl prigęsta tarsi žarija, apsitraukdama plėnimis V.Bub. Jau anglia apsitráukęs knatas! Lp. Anglys pelenais apsitraukusios, negaliu nė užsirūkyti Šts. Spingsulė ant gobtūrėlio kraupiau mirkčioja, raudona šviesos miglele aplinkui apsitraukusi J.Paukš. Peilis rūdėsiais apstráukė Kvr. Pienas puode apsitráukė mūsomis J. Laukai apsitraukė žalumu rš. Vaivoro uogos melsvai juosvos, apsitraukusios apnašomis rš. Magdelena pasižiūrėjo, bet jos akys šviesiau neblikstelėjo, jos tartum dar labiau migla apsitraukė J.Paukš. Paskaičiau, tai apsitráukė akes Lp.
| Kaip jis ant piršto užpylė, tai tas pirštas apsitraukė nuo to aliejaus, kad tas pirštas buvo kai ragas BsPI6.
| prk.: Balkano pusiasalis vis daugiau apsitraukia karo debesimis Vd. Politikos horizontas tokiais debesiais apsitraukęs, kad dieną naktį rūpi – kas bus? Pč. Diena, kurią ėmė venčiavonę su Onele, buvo tiktai apsitraukusi gailesiumi I. Akys apsitraukdavo liūdesiu rš.
ǁ impers. apie akių valktį, kataraktą: Gyvolio akės aptrauktos ir pūliais aptekusios IM1859,57. Man aptráukė vieną akį Dv. Jei lėlelėn papuola indurt, tai ir aptráukia akį; baltu užtęsia, ir jau [nemato] Kls. Vieną akį aptráukė, kai par dūmus matau Lel.
ǁ apie spalvą: Gelta aptrauktas N. Belaisviai visi tokie menki, gelta aptraukti Šts. Burną aptráukė tokia gelta – geltona, nesveika Mrj. In žmonis nepanašūs, aptraukti̇̀ žeme (pajuodę) kaip mirt Mlt.
ǁ impers. apniukti, apsiniaukti: Buvo buvo perdien aptráukta, vis jau an pavakarius pradė[jo] laščiot Mlk. Buvo naktis mėnesiena, bet aptrauktà Šts.
| refl.: Apsitráukusi, bereik tik prakiurti [lyti] Krš. Buvo giedri diena, dar̃ apsitráukė Mrk.
ǁ refl. susidaryti, užsidėti (ant ko): Ant akių užsideda, apsitraukia lyg kokia plėvelė, ir tas apžlimba arba ir visai apanka LTR(Šil).
7. Pls, Alv savo spalva apdažyti, apšerti: Tas geltonas [siūlas] aptraũks, bus po paklotei Pv. Nukvarbinom andarokus raudonai, dabar aptráukė ružavai Lp. Kai tik skalbi, dažai aptráukia Srj.
8. apimti, perimti (apie kvapą, skonį): Turbūt ji ką virė su cibuliais, ir ją tas kvapas aptráukė, ka tei[p] cibuliais smirdi Skr. Kur čia prie jaunos mergaitės aš dūmysiu, dar aptraũks [dūmais] Ar. Apdūmavę, aptraukti̇̀ dūminėn pirkion žmonys Mrc. Nešauk į pūslę: kad zuikio myžalas aptrauka visą meisą, nebėr skani Šts.
9. impers. apimti kuo, suimti: Šilima aptráukė besėdint, noru miego Šts.
^ Kai jos (miegalės) žyd, tai žmonės yra lyg miegu aptraukti par tą laiką LMD.
ǁ paviršių bent kiek paveikti: Kai duona [pakepus] esti jau aptraukta, pečių uždengia Kp.
×10. (germ.) R68, MŽ90, N apgulti, apsiausti: Miestą karu aptraukti CI273. Aptraukiu, užpuolu karu, užkabinu karu R362, MŽ485. Kokią žemę karu aptráukti KI237.
11. kiek apskinti, apskabyti: Vaikai aptraũks obuolius LKKXIV225(Grv). Atbėgo kiškis kopūstuosna, aptráukė lapus LKT358(Dv).
12. didumą suvežti, apvežti: Nu, o kaip ant Sedos – yra jau žmonys rugius aptráukę? Žd.
13. kiek sukrekinti: Ko pylei rūgštimą į batvinius, kol nebuvo bulvės išvirusios – dabar ir aptraukė Brs.
atitráukti, -ia, -ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatráukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attráukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N
1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitráukti ratus iki durų DŽ1.
ǁ tempiant aukštyn užkelti iki tam tikros vietos: Jo draugai sujudinus traukiančiu ir, atitraukusiu gerą galą į aukštį, paleidusiu, kad šis krisdamas užsimuštų rš.
2. tr. atvežti, atgabenti: Galės ryt vaiką attráukt DrskŽ.
3. sunkiai atnešti, atitempti, atvilkti: Po trejus naščius atitráukiu vandenio, tai man tai dienai gana Skr.
4. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Atatráuki atatráuki visa: ir pelenus, ir žarijas, su kačerga atatráuki čia ant prieždą Kp.
| impers. prk.: Par ežerą labai atatraukia dainavimą Trgn.
ǁ A.Sal, BIX151 lingv. perkelti, atkelti arčiau (kirtį): Atitráukti kirtį iš paskutinio skiemens į priešpaskutinį DŽ1. Žemaičiai nuo daugiaskiemenių žodžių galūnės kirtį atitraukia į pirmąjį skiemenį LD38.
5. tr. prk. atkviesti, atvadinti, prisišaukti: Kaip tik gausma bolkes ir atatráuksma Algį prie statybos Slm. Vienas atvažiavęs kitus atatraũks čia Dgp. Visi Miežiškiuos statos i gimines atatráukia Mžš. Atitráukė ir tėvus į Ameriką Šts.
| refl. tr.: Perskaitysi tą knygą ir atsitráuksi, ką norėsi Trgn.
6. tr. prk.: lemti ką, užtraukti: Ir attraukčiau sau prakeikimą, ne peržegnojimą BB1Moz27,12.
ǁ būti priežastimi kam atsirasti, sukelti: Daktaras … trumpai persakė … tas ligas, kurias attraukia alkoholis TS1897,8.
7. intr. BzF189 atkeliauti, atslinkti, atžygiuoti: Neprieteliai attráuka prieš miestą KBI23. Maskolių jenerolas su didžia minia kareivių attraukė į Kėdainius M.Valanč. Attráukė su lazom pėsti, nei ūkio, nei dvaro neatsinešė zalcburgeriai Vlkš. Būrys vyrų jau atitráukia par lauką Jnš. Mes gaunam patirti jį … esant apgalėtą, prieš kurį su … 10.000 vyrų attraukęs buvo Kel1881,32. Lietuvninkai attraukė su smarkia galybe prieš vokiečius prš. Kad veselnykai susirinko, pradėjo šokt, uliavot, tuo tarpu ir vilkas atitráukė BM256(Grz). O karaliui su brazdėjimu tad attráukiant, palėkę paukščiai Jrk83. Ugi išgirdo, kad atitraukia velniukas iš pelkės, mušdamas būgną LTsIV516. Bais didžiais pulkais attraukę, jie (žiogai) žmonėms daug tūžbos bei bėdos padaro Kel1865,194. Visos vištos attráukia šišon Pgg. Pavasarį paukščiai iš pietų atitráukia pas mus DŽ1.
| refl.: Ateimi, atsitraukiu šen R114, MŽ149. Karaliai svetimi su jais karauti atsitraukė RD207.
ǁ ateiti, atžingsniuoti: Tankiai atitráuka pašnekėti – pasišnekav vedvi Pn. Ko pri mūso neatitráuki? Krš.
ǁ atsikelti, atsikraustyti: Jis attráukė čia iš anapus Pagėgių Pgg.
| refl.: Pradėjau viena bijot miške ir miestelin atsitráukiau PnmR.
8. tr. Drsk, Pls, Aps, Dglš nutraukti, nuplėšti: Attráukė du pirštu bernu[i] granata Žln. Jam traukinys attráukė rankas ir kojas Vrn. Vienas darbinykas ranką [sau] attráukė Ad. Visą koją granata atitráukė Trkn. Attráukiau rankovę Rod. Vos attráukiau siūlo galą Brs. Attráukiam žarną, verčiam ir plaunam Dv. Ateima, kavolką blyno attráukia ir per ūlyčią skrenda svirnan dažytie (ps.) Lz. Attráuk apyvaros galelį LzŽ. Tranus ištęsdo, sparnus attráukia ir sviedžia, kap daug bičių būva Grv. Ko tik ma galvos neatatráukė – tokie dar̃ vaikai LKKXIII120(Grv). Šiaudaitį attráuki ir tęsi tą medų Btrm.
| prk.: Tie žodžiai vis panašūs, tik viena kita raidė atitrauktà ar pridėta Vl.
ǁ refl. nutrūkti (pririštam): Baudžia (mykia) veršis, laksto, kad atsitraũkt JnšM.
9. tr. LL215, Š traukiant, tempiant paviršiumi atitolinti nuo ko, atstumti: Atitráukti rąstus nuo tako DŽ1. Atitraukė [nutrenktą elektra žmogų] nuo tos dratos i jį jau supurtė, – atsigavo Sdb. Anie attráukė kamodą i rado tokią skylę Krt. Reiks tą lovą atitráukt nuo sienos Jrb. Atlėkė pečius (garvežys) iš Pariečės ir attráukė tuos vagonus Rtn.
| Paduok stūmą – reikia grūdai atitráukt Kt.
ǁ atitolinti nuo ko: Tas su peiliu tarkšt par nagus tai, ta (tai) atitráukė tus nagus Vkš. Kiša ir attráuka, jei duodi, ta duok, bet nemoniok Brs. Ji vėl pasižiūrėjo į jį, atitraukė nuo jo kelių ranką P.Cvir. Iš milinės kišenės jis išsitraukia kitą gertuvę ir ilgai neatitraukia nuo jos lūpų rš. Iš vieno stovi ir valgo tą pyragą, neatitráukia nuog burnos Pv.
^ Attrauk, privirė (liaukis, gana) N.
ǁ prk. atimti, panaikinti: Kursai savo mielaširdingystės ir tiesos neattraukė nuog mano pono BB1Moz24,26. Taipo ir žmogus, kad Dievas šviesą gyvasties attraukia srš.
| prk.: Atitraukiant pažyminį nuo pažymimojo žodžio, labiau sutelkiamas dėmesys į pažyminiu reiškiamą ypatybę KlK3,14.
10. tr. jėga atskirti, atplėšti: Savo avę vilkuo iš dantų plėšiau, o anie tiek įsistygiavę (įsikirtę), negal niekaip atitráukti Krž.
| impers. prk.: Duona perkepė, ir attráukė plutą Pls. Ežero kraštai atatráukta (ledas nutirpęs) Dglš.
ǁ nugriauti: [Sūnus] attráukė kamarą nuog mūs itos pirkios Šlčn.
11. tr. traukiant atidaryti, atstumti, atkimšti ir pan.: Atatraukiu, atrakinu SD1106. Išgirdęs atitraukiamos sklendės žvangtelėjimą, [Gediminas] apsipildavo šaltu prakaitu, manydamas, kad ateina vesti pas budelį J.Avyž. Gal jis tų durų neatitráukė, a ką? Jrb. Liuob attráuks stovylą, vanduo šniokšdamas kris i suks [malūno] ratą laukinį Kl. Ant [krosnies] viršaus atitráuks liuktas i ten šildys tus sėmenis Vž. Garinį liuob atitráuksu – i išeis dūmai Rt. Nu ir kai pečių kūrina, tai tada reikia atitráukt tą kamštį Nj. Juškelę atatráukiu – visa šlapia, pridrėkus Klt. Nemoku atatráukt [užtrauktuko] – gyva bėda! Mžš. Atitráuk langus (langų užuolaidas) Ėr.
| refl. tr.: Atsitráukė stalčių, duonos pasiėmė Gd. Langus (užuolaidas) atsitráuk – matai gi, kokia tamsybė! Mžš.
12. tr. suėmus ar paėmus už ko nuvesti, priversti atsitolinti, nueiti: Pati sugriebė jį už alkūnės ir norėjo atitraukti A.Vien. Attráuksiu karvę ir pabajysiu Dg.
| prk.: Tiktai jūs, geriausias drauge, sakė jis, galėtumėt man širdį parodyt, atitraukti nuo bedugnės P.Cvir.
13. tr. traukiant, tempiant atstatyti, grąžinti į įprastą vietą, padėtį (sąnarį): Išnirusys kits kitam attraukė koją ar ranką S.Dauk.
14. tr. svoriu nuvarginti, nusvarinti: Koleik nunešu, tai rankas attráukia Dbč.
15. tr. leisti nutekėti, nuleisti, nusekinti: Tas griovys vandenį kiaurai nuo pamiškės atitráukia Jnšk.
16. tr. versti atsitolinti, grąžinti į ankstesnę padėtį: Reik karūmenę atitráukti, sako, vokyčiai ka nesubumburduotų Pp. Lietuvos Respublika atitraukia savo beginklius piliečius, gyva siena uždengusius parlamentą sp.
| refl. Q653,611, N, M, LL16,204, Š: Karo taryba buvo nutarusi nežymiai atsitraukti nuo Vilniaus naktį A.Vien. Kai vokiečiai turėjo atsitráukti, tai jie bėgdami šaudė Plšk. Vaina užejo, kiti išbėgo aba atsitráukė, o mes nebspėjom beatsitráukti Plt. Nu ryto ta čia ne vieno vokyčio nebuvo – naktį i atsitráukės Akm. Vokiečiai užkariavo ir sykiu atsitráukė Vžn.
| prk.: Kas ans par žmogus, ka nū savo žodžio atsitráukė Skdv.
ǁ pajudėti, paslinkti tolyn: Atsitraukus jūrai, lagūna jau buvo kiek persitvarkiusi rš. Atsitraukdamas vanduo vėl į vakarus nunešė lengvesnius daiktus – karteles, medžio dirbinius, gintarus rš. Pakitus klimatui, ledynas laikinai buvo atsitraukęs į šiaurę nuo Lietuvos ribų ir vėl grįžo rš. Vanduo atsitraukia (atslūgsta) Zr.
17. refl. Q616, N, M, LL122, Š, JV416 paeiti, pasislinkti į šalį, atgal, tolyn nuo ko: Atsitraukiu atgalios SD115. Atsitraukiu, atsislinkiu SD1106. Nu išeina laukan ir atsitráukdamys, atbuli eidamys išbarstykiat smiltėms baltoms Tl. Tas suprato, tujau atsitráukės atgal Vgr. Ka ilgiau paeini, tai ana atgal atsitráukas Užv. Aš po langu stovėjau, ale kiek atsitráukus, nematė Pv. Vaikai, atstrauktè iš po kojų! Švnč. Gal ateina kai kas, kad tu nuo durų atsitráukei? Slm. To žmona niekaip nuo jo neatsitráukė, tai nušovė ir ją Akn. Palenkusi glaudė savo drėgną skruostą ir vėl žiūrėjo atsitraukusi, smeigte smeigdamosi M.Katil. Atsitrauk kelis žingsnius nuo manęs, tuo peršausiu! BsPIII34(Nm). Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. Atsitráukia va teip tas ožys, kad duoda, tai net pašoka Alz.
| prk.: Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto Vd.
| Čia kalnai atsitraukia nuo pajūrio toliau į krašto vidurį Šlč.
ǁ LL119,287 išeiti, nueiti šalin, pasišalinti: Žydas, matydamas, kad čigonas jį visados apgauna, nebenorėjo su juo jot ir atsitráukė nuo jo BM7(Kp). Kai tik raganos atsitraukė, žmona priejo an savo vaiką ir rado jį visokiom zabovom apkrautą ir gyvą LTR(Slk). Dvylika mylėjau, su visom kalbėjau, nuo jų atsitraukiau, į kitą žiūrėjau LTR. Aš misliu, agar jie (varnėnai) neatsitraũks nuo vyšnių Slm. Kadai pieno stiklinę išgėriau, jau nu vandens neatsitráuk – džiovina Bt. Tėvai paliekta vaikuo gyvenimą ir atsitráukas į pryšininkę Lž. Senelė į šoninę atsitraukė ir ilgai ilgai dar naktį girdėti buvo jos dūsavimas LzP. Trisdešimtais metais, kai čia apsigyvenom, tai niekur nebuvau atsitráukęs Strn. Kad visi ubagai ir svetimi bastytojai nuo mūsų žemės būtinai atsitrauktų prš. Balas išsausins, ir vilkai atsitraũks Grv. Pats mokė užsigulęs, nė žingsnio nuo vaikų neatsitraukdavo J.Balč. Ans pečių kūrino, o nu ugnies negali atsitráukti Kl. I teip valandą atsitráukei [iš darbo], tavi ema griežtai Trk. Jeigu pradės pjaut, tai neatsitraũks, kol nupjaus Slm. Minutę atsitráukiau nuo siuvimo – ir nebėr adatos Pnd. Jam to ferma – negãli atsitráukti Krs. Nuo tų gyvulių negali̇̀ atsitráukt kaip nuo vaikų Mžš. Ana šieno turi [džiovint], nuo šieno neatstráukia, kur ana eis Klt. Kap pametė pinigus, tai ir aš ieškot, atsitráukiau ir nuog darbo Pv. Nuog namų atsitráukiam, tik kap Alytun važiuojam Alv. Visą dieną niekur neatsitraukdama kap pasėdžiu po linų kuodeliu, tai vakare išveju in matką visą tolką siūlų Lš. Visos tos ceremonijos baisiai patiko Paspartutui, kuris pamatęs nebegalėjo atsitraukti J.Balč.
| prk.: Ji į savo kiautą atsitráukus yra Smln. Atsitráuki, bernužėli, iš mano akelių (d.) Šn.
atsitrauktinai̇̃ adv.: Neatsitrauktinai̇̃ I.
ǁ JD559, LL105 palikti ramybėje, atstoti nuo ko: Nuog berno atsitráukt negãli DrskŽ. Atstráuk tu nuo jo neerzinęs! Švnč. Atsitráuk nuo mano galvos, aš nieko nenoriu Jnš. Atsitráuk tu nor kartą nuo manę! Krs. Tai dar ištaręs [mirdamas] žodį: atsitráuk tu nu munęs Lk. Vis reik pavaryti su maldoms, su „Tėve mūsų“, jis (velnias) atsitráuka Rsn. Tu atsitraukie, šelmi berneli BsO316. Atsitraukis, mergužytė, duok man išmiegoti RD83. Tu, berneli, atsitráuk, žalios rūtos neišrauk DrskD110. Ei, atsitráuk, dukrelė, nekvaršink ma[n] galvelę JD566. Atsitráuk, berne, nuo manęs, gana ma[n] vargo be tavęs Niem22. Trinas trinas [šuva] ir neina oran – teip saugo prie svetimų mañ', neatsitráukia Kpr.
^ Ar tu, durniau, atstok, ar tu, plikiau, atstrauk LTR.
18. tr. atskirti, atitolinti nuo ko: Žygimanto politikos su Ordinu svarbiausias tikslas buvo atitraukti kryžiuočius nuo Švitrigailos, izoliuoti savo pavojingą konkurentą rš. Nuo tėvų vaikai atitraukti̇̀, jie atšalę Adm. Nu genčių atitráukė (nebeleidžia bendrauti), nėkur nebtinka Krš. Tave čionai pastatė, kad jauną karalaitį attrauktum nuo tos Barboros, tos našlės viliokės B.Sruog. Aš kitą [vyrą] atatráukiau nuo žmonos Ktk. Atatráukė nuo vaiko [tėvą], stvėrė kaip dangų (norėjo ištekėti) Žl. Kai Valeika pasistatė sodžiuj antrą melnyčią, tai daug žmonių nuo Krivicko atitráukė Skrb.
| refl.: Atsitráuksiąs nu tos kumpanijos, nebgersiąs, gal duos Dievas Krš. An savo galvos pono nebeturiu, atsitráukiau nuo visų Pnd. Kas todėl atsitrauka nu pažįstamų ir prietelių, pri to Dievas prisiartina M.Valanč. Atsitrauki, dukrele, atsitrauki, jaunoji, grįžk pas mane, dukteryte, nuo pijoko bernelio LTR(Brž). Grįžk, dukrele, atgalion, atsitrauki, dukružėle, nuo girtuoklio bernelio LTR(Ukm). Jau dabar, mamužyte, atsitráukti negaliu: baltos rankos suduotos, aukso žiedai sukeisti (d.) Db.
^ Nuo kvailo atsitrauk ir skverną nusipjauk Brž.
ǁ atidalyti: Attráukė nuo Lietuvos Vilnių, priskyrė prie Varšuvos Pls.
| refl.: Atsitráukt [nuo Sąjungos] nori Lietuva Vžn. Adomynė sena parapija, atsitráukus nuo Svėdasų Adm.
ǁ R6,12, MŽ7,16 atpratinti, atjunkyti, atbaidyti, nukreipti: Atskalūnas – attráukė nuog bažnyčios žmones Drsk. Rubinas vyriausiasis norėjo attraukti brolius nu taip pikto darbo S.Stan. Ką daryti, kaip nu tos smarvės atitráukti Rdn. Nori atatráukt nuo tikėjimo paskutinį žmogų Mžš. Jo žodžiai negalėjo atitraukti karaliaus širdies nuo Elzytės J.Balč. Sunkiaus yra atitrauktie širdį nu gražių palocių Sz. Rasi čia šešeriokias kliaudžias toje evangelijoje, kurios žmones nuog Dievo attráukia DP352. Ne tiektai patys nuog sandaros ir vienybės bažnyčios visur sančiosios atstojo, bet ir daug kitų žmonių nuog tosieg vienybės attráukė DP142. Užgano padarymas nuo griekų mumis atitrauka P.
| refl. SD216, H, R, R143, MŽ, MŽ189, Sut: Atsitraukiu nuo kokio daikto, neapsiimu ko R11, MŽ14. Išvengiu ką, saugojuos, atsitraukiu nuo ko R368, MŽ494. Penkioliktame ir šešioliktame amžiuje pradėjo nuo katalikų bažnyčios atsitraukti atskiri žmonės Pt. Jeigu kas atsitraukia [nuo tikėjimo], dūšia mano nemėgsta jo Ch1PvŽ10,38. Teisme nepritarsi daugumos ištarmei, kad atsitrauktumei nuo tiesos Skv2Moz23,2.
19. tr. prk. atimti nuo ko (ppr. norint duoti kitam): Nuo savo burnos atatráukdavo, kad tiktai vaikams nieko netrūktų A.Baran. Nuo savo burnos atatraukdamà sūnui daviau Dglš. Nuo burnos atitráuki – neši pieninėn [pieną] Msn. Ką sau atatráukiate pasnykaudami, jalmužnomis priduodinėkite elgetomus iždalydami DP112.
| refl. tr.: Negaili skatikų ant tautiškų reikalų, ne vienas duoda, dagi atsitraukdamas sau kąsnį nuo burnos Pt.
20. tr. LL119 atstatydinti, nušalinti (nuo kokio darbo, tarnybos, veiklos, užsiėmimo ir pan.): Attráukė motka [dukterį] nuog mokyklos DrskŽ. Atatráukėm iš mokyklės vaiką Antš. Iš tarnystės atatráukė žmogų Klt. Pradėjom leist abu vaikus mokyklėn, pamatėm, kad blogai – Vytautą ir atatráukėm Slm.
| refl. Jnšk, Sb, Jdp: Nu tad atsitráukiau, išejau an pensijai Skd. Reik nu darbo atsitráukti – ašaros birna Krš. Gali atsitráukt nuo to darbo, ką jau stažą turi̇̀ Jrb. Jį paliko antrus metus gimnazijoj, jis ėmė ir atsitráukė Skr. Jeigu du sūnai būs, tai vienas atsitráukia iš tos ūkės, o kitas pamoka Grz. Iš te jis jau atsitráukė, tai nupirko čia karčemą Antš. Kai visą darbą pabaigė, jis norėjo atsitráukt, bėgt – o ka jį laiko! Nm. Ponas ma[n] liepei imti drauge mylimiausią daiktą, tai aš pasiėmiau tave ir atsitraukiau [iš dvaro] BsPIII298(Ldvn). Jei kas nekamunikavo[ja], tegul atsitraukdamas vietą kitims paliekta P. Paskui atsitráukiau jau nuo to gaspadoriaus Brt. Dėl vaikų i nuo darbo atstráukė Klt. Kap jau nuo meistro atsitráukiau, daugiausia iš akmenų dirbau Graž. Tik šiemet pirmūs metai atsitráukė nuo melžimo Ppl. Vienos [melžėjos] atsitráukė, išlėkė atgalio Slm. Vienas atsitráukė nuo statybos – apsirgo Slm. Neužganėdintieji ir jų šalininkai ėmė prieš jį (Tyzenhauzą) intrigas varyt ir jį, kur reikiant apšmeižę, privertė jį nuo valdžios atsitrauktie LTI107(Bs).
21. tr. sukliudyti, sutrukdyti ką daryti: Atejo svetys ir atitráukė nu darbo Vkš. K. Jaunius galės tenai su Tamstomis grečiumi stoti, jeigu jo kiti darbai nuo šito neatatraũks APhVII134(A.Baran). Kodel atatraukiate žmones nuog darbų jų? Ch2Moz5,4.
22. tr. nukreipti, atplėšti (žvilgsnį, akis, dėmesį, mintis ir pan.): Jis atitraukė savo žvilgsnį nuo kelio ir ėmė dairytis į šalis rš. Tas vaikas toks gyvas – nuo jo akių negali̇̀ atitráukt Mrj. Akių nuo vaiko neatitraukia I.Šein. Vakarienė buvo paduota puiki, bet karalaitis nevalgė nieko: visą laiką negalėjo atitraukti akių nuo Pelenės J.Balč. Teip gražu, kad akių negaliu atitráukt Snt. Ka gražybė mergos, ka jis akį neatitráukia Btg. Gražumas … toks didis, kad žmogus, negalėdamas nuo jų akių atitraukti, stovi nei užkeiktas A1884,376. Niekaip negaliu nuo tos baladės atitraukti savo minčių rš. Kas nors pašalinis ima ir atitraukia mano dėmesį nuo darbo S.Nėr.
| refl.: Juknaitė juokėsi garsiai, pasikreipdama į Kazį, ir jos malonios akys neatsitraukė nuo pajaunio veido A.Rūt.
23. tr. sumažinti, palengvinti (skausmą, karštį ir pan.): Kanapiai atitráuks karštį Trš. [Močekalapiai] karštį labai atatráukia Ml. Česnagą sumaišius su tešla dedama prie kojų apačių, jis ramina skausmus ir atitraukia nuo galvos karštį rš. Atitráukė sunkumą nuo krūtinės Pl.
| impers. Nč: Attráukė in trečiai dienai – buvo tus sutinimas Lp. Ka suleido [vaistus], biškį lyg ir attráukė Nt.
24. tr. nujunkyti: Atitráukė vaiką nu papo – jau didelis Rdn.
ǁ nustoti duoti: Kai atatráukiau pieną, tai ir sveiki [žąsiukai] Mlt.
25. refl. tr. atsigerti (ppr. alkoholinių gėrimų): Einam ant širdies skausmo alučio atsitraukti Žem. Gerai atsitraukęs vyno su kuningu, parėjo namon A1885,84.
26. tr. nufotografuoti: Kad but patigrapščikas nenumiręs, but atvedęs, but anas atatráukęs Žl. Jis mus visus attráukė Al.
| refl.: Dukros atsitráukė nuotraukoj Al. Atstráuk su jąj Žl.
◊ rañką (rankàs) atitráukti (nuo ko) nustoti kuo rūpintis: O jeigu Dievas savo ranką atitraukia, nebeduodamas pasisekimo žemdirbiui, tai jau ir eina viskas atbulai I.Simon. Nėra tikro gaspadoriaus, aš jau atitráukiau rankàs nuo visko Plv. Nėra todėl šventinybės, jei tu, Viešpatie, atitrauksi ranką savo M.Valanč.

×datráukti (hibr.)
1. tr. traukiant priartinti, pritraukti: Toj mergelė datráukė pas kraštą tą stangelę (kaspinėlį) Azr.
2. tr. prk. parsikviesti, pasisamdyti: Kokį žmogų datrauksi ir iškulsi kūlatę Klt. Da žmogų datráukiam [darbymety] Dglš.
ǁ refl. tr. prisivilioti: Dastráukt bernas reikė daug svotų Dglš.
3. intr. baigti eiti, važiuoti, vykti: Nežinau, kaip namo datráukt Ds. Man kad tik datráukt in namus Ut. Žiūriu, kad tik ligi degalinės datráukčiau Jrb.
| refl.: Ji kap ejo ejo, dasitráukė in Gardiną Al.
4. intr., tr. DrskŽ išbūti, ištverti iki tam tikro laiko, sulaukti tam tikro termino: Maž kaip kalvek datráuksiu link mėnasio (kitos pensijos) Žl. Perniai šieno užteko i da liko, o šįmet kažin kaip lig žolės reiks datráukt Škn.
ǁ išgyventi: Mamelė buvo devyniasdešimt devynių i pusės metų, o aš lig tiek nedatráuksiu Nmk. Kad aš datráukčia žmonos metus, matai, aštuoniasdešium septynių metų mirė Kp. Nebetikęs seniokas – gal jau nebedatraũks lig pavasario Dbk. Tikiuosi, kad lig rudenio datráuksiu nesirgus Krs.
įtráukti Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48
1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtráuk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtráukti, o ne ant kiemo palikti Vkš.
| refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo į pirkčią Ašb. Įsitráuka ana sau į trobą tą kūną Varn.
| prk.: Sodiečio siela turi tam tikrus čiuptukus, jais nuolat graibos, kas čia į savo vidų įsitraukus Vaižg.
ǁ tempiant, traukiant patalpinti, įkišti, įgrūsti į vidų: Į tuos lapiukus [,kai daromos kimštos aplikacijos,] įtráuki vatos PnmŽ.
| prk.: Tokie žinomi, žiūrėk, šimtus į kišenę įtráuka (prisivagia, pasisavina) Krš.
ǁ ŠT50 įverti: Strangus į plėškes įtraukti N. Nėra saujelės [linų] nubraukusi, nėra gijelės [į stakles] įtraukusi Šts. Reikia apmest ir tada antráukt staklėsna Pb.
2. tr. Sut, Lkm, Ds įkelti: Įtráukti varpus į bokštą NdŽ. Intráukėm starkalizdin akėčias Aln. Turėjo iš medžio padarytus ir medžian intráuktus avilius Grv. Tas žmogus turėjo miške beržan intrauktą avilį del bičių BsPII269. Įtráukia medin kokį avilį, tai kitais metais tada ateina bitės Kp. Medin avilys intráuktas Dglš. Epušėn ton įtráukiau akėčias ir prapjausčiau tas šakas Sb.
| refl. tr.: Aš avilį insitraukiu [į ąžuolą], spiečiaus bičių susilaukiu O.
3. tr. važiuojama priemone ar nešte įgabenti, įvežti, įvilkti: Nors vieną žaginėlį įtráukim su rateliais Pl. Kas kokią naštą [šieno] intráukia Lz. Arklys pakinkytas buvo, reikė intráukt tuos rugius Ktk. Vargu nevargu intráukė dobilus kluonan Dglš. Bulbų intráukt reikia Dkšt.
| refl. tr.: Truputį jau rugių instráukėm Dbk. Insitráukė dikčiai rugelių Prn.
4. intr. įstengti užtraukti, užvežti: O molis baisiausis toks, kalnas bjauriausis, nebįtráuka arkliai Pln. Nebįvažiuo[ja], nebįtráuka arkliai į kalną Pln.
^ Su kumšte didumo – šimtas arklių į kalną neįtrauka (kamuolys) LTR(Pd).
5. refl. tr., intr. užsitraukti, užsimauti, užsitempti: Reikia kelnes ansitráukt Nmč. Insitráukė adieža in jo visa zalatinė (ps.) LzŽ.
6. tr. suėmus ar paėmus už ko įvesti, įtempti (ppr. jėga, per prievartą): Autobusan intráukė Btrm. [Mamytė] pagrobė ją už rankos ir įtraukė valtin S.Nėr. Kas vaikus mažutukus intraũks mašinon? DrskŽ. Neplaũk giliai, kad lydys pagavęs už kojos neįtrauktų̃ (juok.) Š. Eisiu žuvaut. – Žiūrėk, kad ešeriokas neintraũkt eketin (juok.) Ktk. Neik prie ežero – maumas intraũks Slk. Ka nueisit, tai diedas intraũks šulnin (gąsdina vaikus) Aps. Beibelis įtráuks į prūdą, neik Vg. Viena laumė truputį paržengė užbrėžtą rubežių, berniukas capt, tą ir įtraukė į vidurį LMD(Žg). Kai duos tau ranką per slenkstį, tą žmogų įtrauk vidun į trobą LTR(Imb). Išsekė anie vyrai laukana ir įtraukė Lotą savęsp namūsna BB1Moz19,10.
| refl. tr.: Įsitráukęs į vidų i nusivežęs Jrb. Trauka į savo trobą, ten jau, matai, įsitráuksiu, mislija, aš jau tavi i mušiu Trk. Mergaitės įsitráukė mane į seklyčią Pš. Instraũks sniegan, priglamžis, i po žmogui Dgč. Įsitraukė [ožką] į svirną BsPIII66.
7. tr. įvesti, įrengti: Nora visims vandentiekį įtráukti, kelį padirbti Krš.
ǁ įtaisyti: Į pryšininkę pečius buvo įtrauktas kuramasis Šts. Kalvarijo[je] šventas Dominykas buvo į mūrą įtrauktas, todėl par gaisrą ir negalėjo išnešti Šts.
8. tr. Blv, NdŽ traukiant į vidų padaryti, kad nebūtų išlindęs, išsikišęs: Išsiyręs kiek toliau nuo kranto, Mikis įtraukė irklus į valtį I.Simon. Įtráuk aną gubelę – iškris [iš kraunamo vežimo] Pc. Įtraukiamosios šaknys – rudenį sutrumpėjančios ir tuo būdu įtraukiančios žiemojančius pumpurus į žemę BTŽ427.
| Pasėjo biškį grūdų, noriu įtráukt (užakėti) Krč.
| refl. tr., intr.: Tie mato, ka tas akmuo tei[p] gražiai įsitráukia į kraigo vidų ir pasikavoja Nm. Išlindo saulė iš po debesų, pamatė tave durną ir vėl insitráukė (juok.) Kpč. Teisybė įlipa dangun ir kopėčias įsitráukia Kp.
| prk.: Buvo nemaža ir tokių, kurie įsitraukė į savo kiautą ir stebėjo, kaip viskas klosis toliau A.Vencl.
ǁ apie žmogaus ar gyvūno kūno dalis: Susikūprino, įtraukė rankas į rankoves ir šuoliais pasileido prie tvarto rš. Bet tam įtraukus vėl ranką savo, išėjo jo brolis BB1Moz38,29. Tep užgeso: liežiuvį įtráukė, ir viskas Kbr. Įtraukiami nagai ŽŪŽ101.
| refl. tr.: Ji (sraigė) įsitraukė dešinįjį ragą, kuris buvo išsikišęs iš jos namelio, ir vėl sau ramiai ilsėjosi A.Vaičiul.
ǁ statant, įrengiant padaryti neišsikišusį iš kitų daiktų, įstumti: Dyros namas ūlyčioj, namas įtráuktas, ne prie ūlyčiai, medinis namas Slm.
| refl.: Eiste eiste ir raste – namas toks įsitráukęs Šmn.
ǁ padaryti ne tokį atsikišusį, patrumpinti traukiant: Įtrauktu knatu lempa gelsvai smilko M.Katil.
| Lempą arba užpūskit, arba įtráukit Dbk. Prašom antráukt lempą, kad labai dega Vdn. Lempą įtráuksiu, žvakę užpūsiu, atsigulsiu ir išmiegosiu Rm.
ǁ įgaužti: Davatkelė žema, smulki, sprandas į pečius įtrauktas Žem. Kazys ėjo įtraukęs galvą į pečius rš. Kap tik pravažiuodom tą kelelį, aš intráukiu galvą kaunieriun Grv. Gerai, kad susiprato vaikas galvą įtráukt, o tai galėjo gaidys akis iškapot Grz. Paara paara, ans tik sprandą įtráuka, matyt, ka ans dreba, anam juokas eina Krp. Žuvėčia kap skrenda, tai kaklas intráuktas Tvr. Paukštis nebėgo, tik įtraukė žaliai žėrintį kaklą ir šnypštė A.Vaičiul.
| Užsakius puodžiai padarydavo didelius dviausius, kartais labiau įtrauktais kaklais [puodus], – medui laikyti rš.
ǁ įduobti, įgaubti: Žandai intraukti̇̀ – blogas seniukas Ktk. Reik, kad rėža, teip nugarą įtráukti, nėr teip skaudžiai Gd. Dievuliau, ka tu žinotum, nieko nebėr vidurių, nieko – tik įtraukti̇̀ Skp. Kelnių diržas smuktelėjo žemyn – taip jis įtraukė pilvą, iš karto pajutęs alkį ir troškulį M.Katil. Reikia žiūrėti, kad įkvėpdamas vaikas neįtrauktų pilvo rš.
^ Jie aukštai, laksto, o didesnė žmonių dalis ant žemės pilvus įtraukę (alkani) slankioja Žem. Pilvą įtraukęs tik negali̇̀ dirbti Grdm. Pilvą įtráukusis dirbau, o ką uždirbau? Nt. Pilvą įtráukęs buvo, susimetęs į kuprą Pj. Be piningų i basas, i pilvas įtráuktas Krš. Vaikščiojom įtráukę pilvą Mrj. Dirbo pilvelį įtráukusys, dėl to i buvo skaniai End. Barbora naktį antráukia, tai jau naktis sustoja (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėti naktis, ilgėti diena) LKKXIII119(Grv).
| refl.: Įsitraukęs į kuprą, tėvukas Jonas išspūdino pro duris A.Vaičiul. Pasėjėjęs kiek, mato Kalpokas, kad stovi pakelėj įsitraukęs gunčelėn Petriukas V.Krėv. Jis važiuoja insitráukęs Mrc. Atsigulė, užsikloj[o], insitráukė Lp. Tokia burnukė insitráukus – kap šaukštukas Pv. To pilvo nieko nėr: įsitráukę viskas Jrb. Ėsk, jug to[je] karūmenė[je] pilvai įsitráukę, neduoda lig sotės priėsti Krš. Jam skaudėjo kojeles, pilvelis įsitráukė, galvelė žemyn sviro P.Klim.
9. tr. įsukti, įsiurbti: Vandens verpetas įtráuka į savi, i gali paskęsti Štk.
| impers.: Arklinės [kūlimo] mašinos buvo, an tų narių įvėrė, įtráukė, kelius kartus apsuko aple kartį – i nebgyvas Krtn. Tą koją jo įtráukė į tą mašiną Jrb. Intráukė ranką palig pečio LKKIX219(Dv). Už pusbernį tarnaujant ranką nutraukė – įtráukė ranką [į mašiną], nupjovė pirštus Sdb. Ne vienas ranką prikišė, ben kiek artyn – ir intraũks [į veleną] Kvr. Ejau spanguolių į Kamanas (pelkės pavadinimas), įtráukė muni į akį, i mažne nuskendau Vkš. Giliai nebrisk – gali įtráukt Jnš.
10. refl. įsiskverbti, įsiveržti (apie vėją, kvapą): Kaip įmanydamas steik, kad oras ugnį neprieitų ir, jei galiama būtų, kad nė joks vėjas tenai neįsitrauktų S.Dauk. Tujaus turi duris uždaryti ir daboti, kad nėkur vėjas neįsitrauktų S.Dauk. Ką teip uždaryti, kad nei menkiausysis kvapas negal įsitráukti KII37.
11. impers. tr. esant traukai įnešti: Iš jaujos įtráukė [žiežirbą] – ir užsidegė klojimas Svn. Įtráukė ugnį [į biblioteką], plėnys lėkė kaip šarančiai, kad Žemaičių Kalvarijos bažnyčia degė Šts.
ǁ įgauti, įimti: Nu ir tie [spirgai] saugot reikia: kad ir slanikėliuos, jeigu tik biškį – ir įtráukia [pelėsį], pelyt tuoj [pradeda] Kpr.
ǁ intr. įsiskverbti, įeiti: Šaltis jau per vieną pėdą įtráukė [į žemę] Vrb.
12. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Įtráukti ing savi [vandenį], įmirkti I. Kaži kaip į vidų neįtráuka [mėsa] tą druską Trk. Kad įtrauktų į save spirtusą tie agurkai [, pastatyk saulėkaitoje] LMD. Kaip kietas akmuo negal aliejų ir vandenį į save įtraukti, kad ant to užpili srš.
| refl.: Drėgnumas iš javų į kalkius įsitrauk, ir javai išdžiūsta Kel1861,63. Tau ir į skūrą šnapsas įsitráukęs Snt.
13. tr. apimti, aptraukti: Yniaus medžiai intraukti̇̀ Str.
14. tr. įsiurbti, įgerti, įryti (skysčio, dujų): Į nosę įtrauk tu štinkspiričio Trk. Intráukė in gerklę vandens (prigėrė) Ps. Įtráukus į plaučius vandens, nugrimzdau Plv. Įtráuk į nosę šalto vandens – ir krau[ja]s nebebėgs Vkš. Ka tai (kam taip) šliurpi valgydamas, gatavas įtráukti smurglį J. Vaivorykštė, traukdama vandenį iš upės, įtráukusi ir žuveles (ps.) Vlkš. Sykį sužėrė trupinukų, nunešęs metė in jūres, o toj žuvis kaip traukė tuos trupinius in savę, intraukė ir tą žmogų – ir prarijo BsPIV291(Brt). Taip in lieka įtraukęs dūmą ir neišleidęs kvapo, nes vėl pradeda už miško kristi bombos J.Ap. Seniau tą pypkę rūkė – tai papsi i papsi, į plaučius neįtráukia, o daba dūmai eina i per nosį, ir per burną, i per ausis KzR. Neįtrauk šalto oro – vėl sirgsi KlbVI104(Mlk). Įtráukė į savi [benzino] smarvės, i mirė Krš. To dusto įtráukiau į plaučius Krž. Ka prikiši [kūdikiui saldainį], žiopčio[ja], ale baugu, ka neįtráuktų Vdk. Jei karvė atsistojo i įtráukė oro, būs pagada Sd.
| prk.: Nebįtráuksi pasakęs: žodis išlėkė ir išlėkė Rdn. Ir tokia ji graži, kad ir vėjas kvapą įtraukęs tyli I.Simon.
^ Žiūrėk, manę neintráuk besrėbdamas (juok.) Sdk.
| refl.. tr., intr.: Ruonis miega šitokiu būdu: išplaukęs į vandens paviršių, jis kiek galėdamas įsitraukia į plaučius oro, užsidaro šnerves ir pamažėli nugrimzta iki dugno T.Ivan. Suodžiai įsitraukia ir į plaučius, ir ten taipgi nemažai jų lieka V.Kudir.
15. tr. NdŽ kiek išgerti (alkoholinių gėrimų): Kai jau gerai degtinės įtráukė, ėmė dainuoti Up. Mieste įtraukė jie gero vyno rš. Iš senovės yra likę terp žmonių, būk kas kitąsyk tenai vaidydavosi, o kaip kam gerai įtraukusiam degtinės ir dabar šis tas pasirodo BsPIII70.
ǁ intr. Sd, Vkš, Šlv, Ėr, Pnd įsigerti: Vyrai jau įtraukę, net kaktos užkaitusios Žem. Spė[ja] žaltys nu ryto įtráukti Krš. Dabar dainiuo[ja] svietas tik įtráukęs Pln. Išgersi puslitarį, tai jusi, ka esi itin įtráukęs Grz. Aš liuobėjau įtráukti, i daba įtraũkčiu, ka būtų Vgr. Važiuodami iš turgaus jau įtraukę pats su pačia ir susitarę dainiuoti Sln.
| refl.: Kai po valandėlės sugrįžo Edvardas, Alfonsas tuojau pažino, kad jis jau įsitraukęs A.Vien. Pamaldų metu jau spėjęs įsitraukti, atsigrūdo pašventorin, kur tvirčiausiai būriavosi M.Katil. Kaip gerokai įsitráukė, ir sukniubo pry stalo Vvr. Įsitráukę vyrai, dribso kaip paršai Krš. Par veselią, žinai, įsitráukas, pasimaišos Krp.
16. tr. prk. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Įtráukti bėdon BŽ44. Atleisk man, mieloji, kad nerimtu žingsniu įtraukiau tave į tokią nelaimę ir gal dar suteiksiu tau amžiną gėdą V.Krėv. Į ligas gali įtraukti, vaikus plikus išdarytus laikydama Šts. Matai, nora kunegą į grieką įtráukti Rdn. Mane tie autobusai in tinginį intráukė Prn. In vargą ir vaikus intráukia – išmoko gert Mlt. O mano vyreli, įtráukei mane į didį vargelį, į dideles ašarėles JD1187. Šelmi berneli, atsitrauk, mane į vargus neįtrauk KlpD101.
| refl.: Knitino knitino ir instráukė bėdon Ut. Įsitráukė į skolas Lg.
17. tr. NdŽ, Šlč, Vkš ką padaryti kokios veiklos ar proceso dalyviu, nariu, įjungti: Kaip?.. Nejaugi jūs ir Malviną įtraukėte į konspiraciją?! V.Myk-Put. Šnekėjosi ir įtraukė jį į savo kalbą, kad nei pats nesijautė, kaip tai nusidavė Vd. Jį kiti įtráukė į vagystę Smn. Neintraũks blogon kumpanijon manęs, neintraũks i kito, ė va šitą balvoną intráukė Rš.
| prk.: Retrobulbarinis pūlynas yra pavojingas todėl, kad į procesą įtraukiama ir akiduobės venų sistema rš.
| refl.: Pauliau, ko tu dabar? Negi varžaisi? – matydama, kad Lauritėnas vis dar neįsitraukia į kompaniją, padrąsino Aldona rš. Pagyvensime pamatysite, įsitrauks į mūsų gyvenimą ir Ksaveras Vaižg. Kai sugrįžo vyrai iš karo, įsitráukė į tarnybas, į darbus Bsg.
ǁ Plšk, Klp, Vkš pašaukti, paimti (į karą, kariuomenę ir pan.): Galiausiai jį į karą įtráukė Pgg. Jos pats buvo įtráuktas par kareivį LKT138(Nd). Įtráukė jį į karą – tris metus išbuvo Vn. Aš tapau py jūrininkų įtráuktas Šlu. Vislab, kas vyriška bei ginklus nešti gal, prie žalnierių įtraukiama LC1878,41.
18. tr. NdŽ priskirti: [Jie] įtraukiami į skaičių tų, kuriuos daugiausia gerbia J.Jabl.
| Į dėstomuosius dalykus buvo įtraukta ir lietuvių kalbos 1 val. per savaitę V.Myk-Put. Kai jau smėlingi plotai įtraukti į sėjomainą, pagal nustatytą rotaciją auginti vienamečius lubinus rš. Mažosios šventės daba yr įtrauktos į sekmadienius Šts.
| Gramatika ir šitą lytį įtraukia į linksnių tarpą J.Jabl.
19. tr. įnikinti, įpratinti: Iš mažumės intráukiau vaikus in darbą Sn.
| refl.: Įsitráukęs darban, žmogus nė nepamatai, kaip diena praeina Š. Kap insitráuki darban, viską užmiršti DrskŽ. Į skaitymą įsitráukti BŽ172. Įsitráukti į rūkymą BŽ55. Rūkyk rūkyk, paskui kap insitráuksi, tai sunku bus atprast Nč. Jis jau visai į tinginį įsitráukė Klvr. Laputynas dar spėjo gerai įsitraukti į miegus J.Ap. Aš kai į tą miegą įsitráukiu, tai miegu ir noriu Prn. Įsitráukė į gėrimą, nėkas nerūpa Krš. Vyrai įsitráukė į gėrimą, daba sunku sustoti Pln. Aprims truputį [šuva kaukęs] ir vėl pamažu kad įsitrauks, kad įsitrauks I.Šein.
| prk.: Nuo šiaudinių stogų lašas po lašo varva – dar iš vakarykščios, kai lietus pliaupė ir merkė įsitraukęs kelias dienas M.Katil.
20. tr. įrašyti, pažymėti, įregistruoti: Įtráukti į protokolą BŽ57. Įtráukti sąlygas BŽ55. Kurį daiktą skolos sąskaiton įtráukti BŽ172. Šian sąrašan aš teintraukiau tas versmes, kuriomis naudojausi žemiau dedamame straipsnyje K.Būg. Žinoma, yra kiek hidronimų, neįtrauktų į vardyną KlbX282(J.Balč). Didysis baublys įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą sp. Įtráuktas į kningas (įregistruotas naujagimis) – jau žmogus Krš. Buvau įtrauktas į kalinių, siunčiamų į Norilsko lagerius, sąrašus rš. Į gazietas įtráuka (išspausdina) surašę Šv. Tos knygos buvo įtráuktos sunaikyti Plšk. Į knygas įtráukė, ka mes jau atėjom Jrb. Į metrikus įtráukė, kad kilęs iš Šakių Smln. Dabar jau į griešnųjų knygą tave įtraũks (juok.) Snt.
| Kunigai, dievai šitose dainuškose intráukta Kzt.
| refl. tr.: Negalėdami iš tolimo užsienio atsiųsti vainiko ant Tavo grabo, bent į savo laikraštį įsitraukiame Tavo atminimą Vaižg.
ǁ Rz, Blnk užfiksuoti garsus, įrašyti: Kalbą intráukia [magnetofonas] Kpč. Jau tų senoviškų dainų į radiją įtráukta Erž. Įtráukė puikiai į mašyną (į magnetofoną) Rsn. Galima tą pasaką intráukt in juosteles kokias Srj.
ǁ sudėti, išspausdinti: Į tą tomą įtraukti 4 veikalai sp.
21. tr. Šn, Mrj apdrausti: Senutės sveikata kuo gražiausia: tarytum ji buvo įtraukta nuo visokių ligų ir nelaimių kaip koksai namas nuo ugnies Ašb. Reikia triobos nuo ugnies įtráukt, ba gali sudegt Ss.
22. intr. ŠT50 įeiti, įžygiuoti, įkeliauti, įvažiuoti ir pan.: Kuršo žemėn pirmųjų lietuvių įtraukta beveik vienu laiku su kuršiais K.Būg. Pilistinai su didžia galybe intraukė žydų žemėn Gmž. Prie rykavimo vartų būsią 1000 muzikantų bei 8000 giedotojų, kurie, ciesoriui pro vartus įtraukiant, žais bei giedos LC1883,10. Teip jie (vaikai) keliavo ir kaip jie į savo miestą įtraukė, tai didis sujudimas radosi BsV227-228. Į prienamį jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų I.Simon.
| prk.: Ji (cholera) į visokius butus įtrauk Ns1850,1.
ǁ įsikraustyti, įsikelti, apsigyventi: Į mano stubą jau poryt įtrauks Kalvelis I.Simon. Pirmoj sėmenio dienoj naujas gacpadas galėtų įtraukti srš.
| Senamjam avilyj išperiamos bitys įtrauks į naująjį Rdž. Tai jūsų bitės veikiaus įtrauks į tus aulius ir kitų neieškos S.Dauk.
| refl. N: Įsitraukiu į namus R73, MŽ96. Įsitraukiu, įsikraustau R116, MŽ152.
| prk.: Karštis prie ronos prisimeta, į roną įsitráukia KI383.
ǁ refl. pasitraukti, pasišalinti: Jie įsitráukė į aną pusę, į Lietuvą Vrt. Jie į miškus įsitráukė Trš. Įsitráuksiu į vieną kambarelį, tik nemesk laukan Šts. Jonatas įsitraukia su broliu ing suardytą pilę I. Paveikta nu jų (romėnų), [lietuvių tauta galėjo] įsitraukti į gires ir versmes pri savo brolių S.Dauk. Įsitraukęs į priepirtį, į patamsį, kol tas praeis SI444. Aš įsitráukiau į sklepą – munęs ir nerado Šts. Albina buvo įsitraukusi į užkrosnį, prie motinos A.Rūt.
ǁ tr. įvesti: Armiją įtráukė Šk.
23. intr. pasiekti tam tikrą laiko, amžiaus ribą: Pusėn mėnasio jau intráukėm Klt. Jis jau įtráukęs į ketvirtą dešimtį [metų] DŽ1. Jau ėsu įtráukusi į septyniasdešimt pirmą metą Vlkš. [Bobutė] šimtan jau intráukė, o čysta burna, nėr raukylų Klt. Senas vaikis jau – įtráukęs į ketvirtą dešimtį Krš. Įtráukęs į devintą dešimtį – visai surukęs sukukęs Krš. Antruosna metuosna intráukė du mėnasiu (apie vaiką) Klt.
| refl.: Žanykias, į senumą įsitráuksi Krš.
24. intr. siekti tam tikrą laiko tarpą, įeiti į tam tikrą laiko tarpą ką veikiant: Ka neįtraũktų į žiemą su darbais – papratę Krš. Beželdindamas dobilus ir įtráukė į lytus Užv. Naktin intráukiau sėdėdama par taũ Klt. Mažna anksčiau apsišert, o tai naktin intráukia, kas te do šėrimas Sug. Bus [teliukas] teip gal ar sausio pabaigoj, ar vasarin intraũks Ut. Eisiu da šitą mėnesį [darban] ir kitan da įtráuksiu, o paskui velniai jų nematę! Slm. Kad ji vis įtraukdavai į nedėldienios rytą beverpdama, už tai aš jos kaulus sulaužiau Sln.
| refl.: Jei praleidai kūlės dieną, jau į speigą įsitráukei Šts. Jei nekasma bulvių, įsitráuksma į speigus, nebnukasma Ggr. Labai jau darbymetėn įsitráukė tas bolius Slm. Vaikai, neįsitráukiat į naktį, benkiat darbus Krš. Vėlai verdi [vakarienę] – į naktį įsitráuksma Krš. Įsitráuks [statyba] pavasarį į darbus – negalėsma žmonių niekur gauti Krš.
| impers.: Kad naktin įsitráukė, tai ejau tiesiai Skp.
ǁ tr. nudelsti, nuvilkinti, nutęsti į ką: Kūlę įtrauksi į speigus, kas tau beeis kulti, bengti reik lig speigų Šts. Darbą intráukė naktin Dkšt.
| refl. tr., intr.: Kartais darbai į vėlumą įsitráukdavo Pgg. Įsitráukė visus darbus į žiemą – tinginiai! Krš.
25. tr. tempiant, traukiant padaryti, gauti ką: Kad dar neinat gult, tai ir aš kokį sieksniuką įtáuksiu (suverpsiu) Gs. Par dieną špulę linų įtráukiu Bsg.
| Būtai anksčiau pašėręs karvę, būtau didesnį šlaką pieno intráukę (primelžusi) Rod.
26. tr. Slv gauti, įsitaisyti, įgyti: Bene naują paltą įtráukei? Snt. Iš kur tuos batus įtráukei? Kdl.
27. tr. prisiimti: Ne kiek daug, bet turiu skolos įtraukęs Šts. Įtraukė skolos ar aštuonis tūkstančius, nebišeita nė su savim (nebeišeina pelno) Šts.
| refl. tr.: Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė Šts.
28. intr. kainuoti, atsieiti: Delto antráukia tas mokslas Mlt.
◊ į ki̇̀lpas įtráukti suvilioti: Įtráukė į tas ki̇̀lpas, turėjau eiti (tekėti) Krš.
(ką) į sùbinę įtráukti vlg. į bėdą įstumti, pražudyti: Į sùbinę munęs neįtráukė, nepražuvau Šv.
ištráukti Rtr, Š; SD409, H184, R46, MŽ61, M, LL101,286, ŠT24
1. tr. VlnE175, N, KI165, LL294, ŠT22, BŽ78,82, DŽ1 išrauti, išpešti, išlupti, pašalinti ką tvirtai besilaikantį, įkliuvusį, pritvirtintą ir pan.: Ištráukti raktą NdŽ. Ištráuk uožuolą su šaknimi (ps.) LzŽ. Ar tai juokai kasdien ištraukti po kelis tūkstančius kamščių iš alaus ar degtinės buteliukų? rš. Ištráukia volę, tekina [alų] Gsč. Ištráukė [bačkos] volę ir purkštė, žinai, giros kokios Kp. Pajutau tiktai: langiuką brūkšt, ištráukė tą kamštį i lenda pri munęs LKT112(Ldv). Be žnyplių vinies neištráuksi Pln. Nė vieno guziko nebebuvo, visi buvo ištraukti̇̀ anam Vkš. Tas dalgis toks geras: ir į žemę įlis, ištráuksi, i vėl pjausi Skd. Peilį kap ištráukia, kraują leidžia pasūdan Ad. Kai ištrauksi [peilį iš medžio], kad bus pusė surūdijusio, tai žinok, kad tavo brolio nebėr gyvo LTR(Ds). Peltakiams siūlai ištraukiami veik per visą audeklo plotį rš. Tada ištráukei siūluką [peltakiuodama], kad gražiau būtų Kpč. Ištráukiam tą siūleluką, kad būt regėt siena [audžiant] Rud. Reikia razsukt, ištráukt iš to skieto [nutrūkusį siūlą] Aps. Strigą iš padalkų ištráuk! Klt. Norėdamas sustabdyti iš įkirstos kojos kraują, turi ištraukti iš kelnių vieną siūlą audimo, kitą ataudimo LTR(VšR). Dantim, pečiais ištráukia kuolelį [kumelė] Klt. Arklys turėdavo gudrybės – ištráukdavo kuolą Č. Kad tik nesupančioji [karvės], trenkia kelius kartus ir ištráukia kuolą Slm. Kuolo negaliu nei ištráukt, nei įkalt Všn. Reikia inslidinėt kriūkas [šienui pešt] – inkišt šienan – ištráukt, inkišt – ištráukt Klt. Aš tau visas rakštis ištráuksiu JT312. Tokį didelį pašiną ištráukiau JnšM. Jų (ajerų) šaknys yra susipainiojusios, sunku ištráukt Skdv. Kerą ištráukei – vandens pilnas pribėga [lietingą rudenį] Vg. Šernai skabo lapus ir ištráukia tą visą [bulvių] gumbą Snt. Morkvės tik ištráuktos, valgom sviežias DrskŽ. Eitau daržan, kokią žolę ištrauktáu Dv. Apravėju, ištráukiu žolelę Asv. Rauk rauk, tik šaknelių neištrauk LTR(Brž). Idant ravėdami kūkalius neištrauktumbit drauge su jais ir kviečių BPI206. Pamokyti! Akis išlupinėti!.. Liežuvį ištraukti! Žem. Už tokius žodžius jam reikėtų liežuvis ištraukti V.Krėv. Jautis papjautas, liežuvis ištrauktas LLDI157(Jnšk). Visas tris galvas už karto nukirto smakuo, ištráukė liežuvius, nukapojo iš tų galvų Žr. Prašė ponia, ka širdį ištraũktų, plaučius ištraũktų i jai parneštų (ps.) Slč. Išsigadino dantes, reikia ištráuktie Grv. Paršankino daktarą – i tujau ištráukė tą dantį End. Dantis gėlė – tris iš karto ištráukė Lkv. Nieko gi te nebėr [danties], kabaldžiuoja, nu tai pasiėmė tokią baltą skepetėlę, trūkt – ir ištráukė, ir gerai dabar Skp. Ištraukus dantį, reik mest per petį, tada užaugs naujas LTR(VšR). Jei sapnuoji, kad ištraukei dantį, kas nors iš artimų mirs LTR(Šil). Iltes mažyčiams ištráuka paršiukams, kad nekąstų kiaulei į papus Klm. Tad išema plaučius, kepenis ir tą gerklę ištráuka LKT135(Prk). Ir jei tave akis tavo papiktina, ištrauk ir atmesk nuog savęs VlnE175. Jei tep inkalbėjo, kad gyslas ištraũks (venas operuos) – ir bus geriau Dg. Tada ponas ištraukia tris plaukus iš galvos ir sako: – Nukalk man iš jų noragą! LTR(Ds). Peša pešte [plunksnas], išsiplėšia su mėsa, kadgi kietos plūksnos išplėšt, ištráukt Rk. Šerį ištráukia iš skūros, jis dvišakas, o kai siuva, susmaluoja, nu tai tada lengviai praduria pro skūrą Pnd.
| Nugi kada vėjas ištráukia kokį šmotelį [šiaudinio stogo], tai palopia Slm. Velėnuoto[je] žemė[je] ištráuka šaltis rugius (rugių šaknis) Kal. Negerai, kai naktim pašąla – šaltis ištráukia šaknis Ktk.
| prk.: Negalė[jo] vis širdžia. Jau širdin kas anlindo, tai anlįsta – jau neištráuksi Švnč.
^ Kad tau kas liežiuvį ištrauktų̃! Ds. Visi tylėjo, tartum būtų jiems liežuvį kas ištraukęs J.Balč. Nelok, o ištráuksiu liežuvį i sukišiu į subinę! Trk. Kas iš sąnarių šito susirinkimo nuo šios dienos paminės „Apžvalgą“, tam bus ištrauktas per pakaušį liežuvis V.Kudir. Iš smėlio virvelės nenuvysi, iš pasturgalio rakšties neištrauksi LTR(Kz). Čia tik par mum gatavas iš šikinės ištráukt širdį (griežtai laikyti), o tenai ir po dvi karves turia Ob. Naujas chalatas, tik adata ištrauktà Šmn. Nupjovė galvą, ištráukė širdį, davė gert – pradėjo kalbėt (rašomoji plunksna) Kp.
| refl. tr.: Išsitráuk vinį iš sienos ir įsidėk kišenėn Š. Prisiriša prie rankenos ir prie dančio ir pati išsitráukia [dantį] Bsg.
ǁ refl. išlįsti kam įtvirtintam, įkištam, įkaltam ir pan.: Vanduo bėga iš kubilo, kaip vagis išsitráukia J. Vinys išsitráukė Mrj. Stogo čviekai išsitráukę, gal nuo pašalo pakelia [stogą] Slm. Braška ratai – išsitráukė stipinai iš lizdo Db(Lp). Surišk stipriau šluotą, matai, ka jau žabelis išsitráukia Skrb. Tą pėdą prisiverši, ka neišsitraũktų tas linas, i šukuosi Žr. Asiūklis traukos: vis išsitráukia išsitráukia – kaip ir sudurstytas Svn. Reikia didelis kuolas įbubyt: gi patemps jaučias – i tas kuolas išsitraũks Mžš. Visi artojai čiupo už [jaučių] uodegų, bet uodegos išsitraukė LTR(Žal).
| prk.: Koks žodis iš vieno punktelio išsitráukia, iš kito, o visos dainos nepasakysiu Šmn.
ǁ traukiant išimti, išpešti vieną, pluoštelį ko ar kelis iš daugelio, iš visumos: Pamečiau glėbį, tai karvė balandą atrado, ištraukė, suėdė, o an bulbienokus nė nežiūri Mžš. Katras [per Kūčias] ištráukė ilgiausį šiaudą, tas tura sėti linus, tada užaugą anie didesni Žr. Kūčių vakare traukia iš po staltiesės šiaudelius, kuris ilgesnį ištraukia – tas ilgiau gyvens LTR(Srj). Kokio ilgumo ištraũks [per Kūčias šieno stiebelį], tai tiek jau gyvens PnmR. Ištraukusi iš puokštės pačią sunkiausią pinaviją, atrėmė į paveikslą taip, kad žiedas uždengė sukryžiuotas ant krūtinės rankas M.Katil. Ale suveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištráuksi Sn. Matyk, iš šluotos ištráukta žabas Ob. Piemenė ištraukė žagarą iš šluotos LTR(Prng). Ištráuka linų saujelę, teip parlauža, jau ka gal parlaužti, ta jau tráuka lauk End.
| prk.: Žodžiai, „arklys“, „šienas“, „rugiai“ , „stogas“ „upė“ savaime suprantami, net iš konteksto ištraukti J.Balč. Pavyzdžių kiek ištrauksiu čia skaitytojui iš kalbamojo teksto J.Jabl. Su tokiais žmonėmis, kurie, ištraukę iš priešingo laikraščio faktą, begėdiškai jį susuka, negalima tiesos išsiaiškinti A.Sm. Aš kitą maž ištráuksiu [dainą] Blnk. Galvojimas visada ištraukdavo iš gilių užmaršties kampelių prisiminimus rš. Du supuvusiu kelmu … ištraukia iš praeivio lietuvio dvasios gelmių gilius atsiduksėjimus LTI144.
| refl. tr., intr.: Va man šiemet nebedaug, pusė tiktai, sako, va šieno to smilgos beišsitráukė, šieno koks žabelis, ar te kmynas koks išsitráukė [buriant per Kūčias] Kp. Jeigu išsitráukia vienas šiaudas ir įsikabinęs kitas šiaudas, tai laimės te būdavo [per Kūčias] Alz. Kap reikia pečius užkurt, tai išsitráuki šiaudų iš laškos ir pakuri Vrn. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, išsitráukia kuokštą ir žiūria, ar jau lūžta Kp.
ǁ traukiant, pešiojant padaryti, pagaminti: Spurginiai ištraukti̇̀ to audeklo Grz.
ǁ paimti pasirinktinai vieną iš kelių (buriant, loterijoje ir pan.): Tu laikyk, o mes trauksime [į kepurę įdėtas žalias ir juodas kadugio uogas]. Kai pasakysiu – atgniaužkite, visi parodysim, kas kokią ištraukėm K.Saj. Raštelius rašydavom [per Kūčias], po galvom pasidėdavom, berniokų vardus susirašom, kokį ištráuksi Plvn. Nereikdavo [eiti į armiją], kai ištráukdavo didelę kortelę Sl. Pakiši ranką, tada trauki [lapelį su užrašytu vardu per Kūčias], kokį ištráuki, tai už tokio ištekėsi PnmR.
| refl. tr.: Kas išsitráukia ilgesnį šiaudelį – ir malt eina DrskŽ. Išsitráukiau numerėlį, katras cukrinių runkelių sklypelis reiks ravėt Krs. Kai išsitráuki numarius [daržams ravėti], tai ažužymi Pnm.
ǁ laimėti traukiant burtus, išlošti: Aš ištráukiau iš lioterijos vieną pieštuką Šts. Šitam namu buvo ilgesnis ar trumpesnis degtukas, ir mano tėtė ištráukė šitą namą Č. Aš adetų pakelį ištráukiau kitą kartą Trk. Ant literijos buvau ištráukęs armoniką Šmn.
^ Ji mane kaip ant liuterijos ištráukė (jai labai pasisekė) Snt.
ǁ DŽ1 prk. iš ko išgauti laimėti (naudos), išpešti: Šeimininkas manė, kad aš netrukus mirsiu, todėl nusprendė ištraukti iš manęs visą naudą, kokią tik galėjo J.Balč. Kada imama branginti kiekvienas žemės sklypelis, žiūrėti, kaip čia iš jo daugiau pelno ištraukus, tuomet reikalinga didžiausia priežiūra A.Sm. Noram ištráukti visą naudą iš Tamstos dainų LTI550(Jn). Vaikam tėvai – tik ištráukt naudos, tep Brb. Ne dėl talpinimo eilių apie lakštingalių čiulbėjimą tapo paskirtas „Varpas“, bet dėl straipsnių, iš kurių galima būtų ištraukti nors truputėlį reališkos naudos Vrp1889,50.
^ Vienas centas ištrauka šimtą! Grg.
ǁ NdŽ išklausti, išgauti, iškvosti ką: Kurs ištráukia dainas, tas yra traukikas J. Vakmistras visą ištraukia N. Atejai kalbos ištráukt iš manę Kp. Rūpia [moterims] kaip kokią kalbą ištráukti Grd. Nora iš tavęs kokių naujynų ištráukti Krš. Zopė vėl visokių naujynų kokių ten ištráukusi Trk. Tautosakos rinkėjas iš kupiškėnų ištraukęs gražių dainų rš. Kaip lengva iš moters ištraukti paslaptį! rš. Ir nieko nepasakoja tai atlapaširdei moteriai, tačiau vienąkart ima ir prasitaria puse lūpų, ir Katrina žodis po žodžio daug ką ištraukia V.Bub. Ans iš papėdžių (viską) ištráukęs pasakytų, lig tik sužinotų Krš. Do iš jo teip greit i neištráuksi Klt. Aš tep šneku, ba noriu ištráukt iš jos Pv.
| Visgi iš laikraščių galima ištraukt apie tai maždaug artymą nuomonę V.Kudir.
2. tr. SD415 nutvėrus jėga atimti, išplėšti, išveržti: Ištráukė iš vaiko rankų lazdą NdŽ. Vaikas ištraũks tau iš nagų duoną, šaukštą J. Draugai mėgdavo pajuokauti: ištraukdavo iš rankų ir užversdavo knygą arba, eidami pro šalį, jį patį porą kartų apsukdavo LKVIII121. Aš neduot, traukt – ką tu, seni, ištráuksi Jd. Kareivis ištráukė iš rankų penkis auksinius i nusinešė Pp. Tuos kaliošus ištráukė [iš rankų], kad dėjo (sviedė) palovin Plvn. Mūsų augume (spaudos draudimo laikais) iš rankų naują knygą ištraukdavo Bt. Botagkotį ištráukė iš jo i par galvą, par galvą (ėmė mušti) Klt. Ant galo sutiko, kad, įsikandę vienas į vieną galą, antras į antrą traukt [žarną], kas ištrauks, to ir bus [žarna] LMD(Rz). Až kojų ištráukiau avelę iš vilko gerklės Klt. Ponas Dievas ištraukęs tą duoną iš voro nagų, kai metęs jam ant nugaros – ir iššokus vorui kupra Sln. Storokies, idant neprieteliuo tavo ištrauktumi iš nagų visą ginklą P.
| prk.: Idant nuodėmes numazgotų ir ižtrauktų̃ ižg rankų priešinykų mūsų, nuog giltinės ir nuog pragaro DK33-34. Id ištrauktumbei iš rankų piktųjų PK103. Ištrauk iš smarkios rankos neprieteliaus mano PK88. Stojais po dešinei žmogui pavargusiam ir ištraukei iš gerklės tam žmogui neteisiam PK89.
^ Ištraukiu duoną iš burnos (atimu maistą) R10, MŽ13. Bile tik viens kitą nuskriausti, viens kitam koją pakišti, duonos plutą iš dantų ištraukti Žem. Vaikai gimdytojams savo tankiai istrovą iš nasrų ištraukė, kada nei brolis brolio, nei sesuo sesers nepasigailėjo BPII343. Ne vieną kąsnelį ištráukė iš burnos, ne vienam ištuštino aruodus LKT106(Klm). Jis toks pavydus, kad gatavas kitam iš dantų ištráukti Jnš. Anas pagatavas i paskutinį kąsnelį iš gerklės ištráukt Tr. Senam žmogui iš gerklės ištráukia (atima pievą) Pl. Kad galėt, tai iš gerklės ištraũkt Slk.
ǁ prievarta išreikalauti, atimti: Turėdavo pinigų prisikavojęs visur, bet nieks iš jo anė kapeikos neištraukdavo LTR(Grk). Cirkų rodymas, žinok, kad tik pinigo ištráuktų Snt. Visokių kuleganų (chuliganų) eina – ištráukia rublių Pjv. Dvi bonkos už [malkų] supjovimą, ištráukia dar pinigo Drsk. Baisius pinigus ištráukė iš žmonių Ėr. Visiškai nemislytai, rupūžė, ištráukė kiek pinigų! Sdk. Ką kokia ranka paskolinsi, – ištraũks visa ką Klt. Tau turtą visą ištráukia, tau nelaimė atsitinka Skp.
3. tr. išlaisvinti suimtą, surištą, suvystytą, įautą, įkištą ir pan. (ppr. apie ranką, koją): Ji išraudo ir skubiai ištraukė ranką J.Dov. Juosta (instr.) insuka, kad anė rankų neištráukia, guli kap kuolas [suvystytas vaikas] Btrm. Ji ištraukė koją iš čeverykos ir nuvažiavo, kad jos nepažintų, kaip ir kožną kartą LMD(Trs). Įkišė [karvė] vartuos koją, nu ir negali ištráukt kojos – duoda pyška Kp. Barzda susvijus šakose, negali ištráukt (ps.) Klt. O toj motina sako: – Tik tu paleisk iš rankų kruopas, tai ištrauksi [ranką iš ąsočio] BsPIV251. Aš tau duosiu tokį krepšį, kad, kas ranką įkiš tan krepšin, be tavo pasakymo neištraũks (ps.) PnmR. Tai sniego privaryta: kojų iš pusnies neištráukiu Jrb. Nė kaip nė kojų ištráukt iš dumblo – tokio pavasario da nebuvo Mžš. Inklimpo kai musia medun, kojų negali ištráukt Švnč. Smėlio daug, ir žinai, atrodo, lyg kad kas kojas priturėtų, sunkiai možna ištráukt kojos Alz. Nebemožna rankų ištráukt [duoną minkant] Plvn.
| Stogus su smala nutepė, atleka varna, snapą ištráuka, uodega prikimba Žr. Lapė nabagė mėtos ir šen, ir ten, ištraukti uodegos iš ekečio nebegali Blv.
^ Vaikas iš knygos nosies neištráukia (nuolat skaito) Tr. Anas nosies iš purvo neištráukia (nešvariai gyvena) Tr.
| refl. tr.: Teip labai [kietai], kad kaip jau akmuo [, nevysto] – vaiku[i] negera labai, ale teip biškiuką paveržia, kad neišsitraũkt rankyčių Kp.
ǁ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Domas paskutinę akimirką sulaikė Semėnaitę už rankos, ir ji išsitraukusi nubėgo į šalinės galą J.Avyž. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitráukia jau pats, tai tol ir vystydavom Kpr. Jy tiktai trūkt iš dėdės rankos ir išsitráukė Pl. Užlaužė [chuliganui] rankas, o išsitráukė! Krš. Šitoks katinas, anas su kojom spyrės, kiek galėjo, ir išsitráukė iš slastų Ob. Janyte, pažiūrėk, ar ožka neišsitráukė Skr. Šis (arklys) gerdamas vis brendąs gilyn, tolyn, gilyn, ant vieno karto šmakšt pavadį iš jos rankų – ir išsitraukęs LMD(Grz). Maskolius arty – meška į glėbį, nu lamdyt, nu lamdyt, – ką tiktai gyvas maskolius iš meškos išsitraukęs Sln.
4. tr. ką iš vidaus išvilkti, ištempti paskui save: Ažkabina puodą ir ištráukia Nmč. Iš pečio kap ištráuki, duona balta DrskŽ. Geltona šita sunka iškepusią [duoną patepu], kaip jau išemu karštą, kaip tik ištráuki Adm. Prideda kruopų, sutaisytų su spirgais, su krauju, pečių gerai pakūrina, anglius ištráukia ir sudeda tuos vėdarus Skp. Da šakės su ratukais buvo, kaipgi ištráuksi iš pečiaus didelius puodus Svn. Paėmė ukvotus, ištráukė viralą in pripečko Str. Kiaulį ištráukė kai kuolą išstipusį iš ažudaro Klt. [Jis] nuėjo į daržinę brikelio ištraukti K.Bor. Ištráuk vežimą iš daržinės ir kinkyk arklius! Jrb.
| refl. tr.: Išsitráukei su kačerga špižioką, jeigu tu vienas valgai, pavalgei, vėl pakišei Kp. Išsitráuk iš paviečio ratus ir pasitepk Š.
ǁ sunkiai, jėga iš vidaus, iš po ko išimti, išvilkti: Kaklis, kuriuo ką ižtraukia SD89. O tie vėžiai kad apkibs, tai vos ištráuksi, vos išvilksi tus vėžius Vž. Vienas vienu kraštu [brenda], tai ištráukia bent centnerį žuvies tenai Kp. Kaipgi ištraũks tinklą iš po ledo, traukia, suka [bobą] ben keli vyrai Všn. Kap užbrido, tai negalėj[o] ištraukti bredinio LTR(Klvr). Kap ištráukė tinklą iš ežero, pilnutėlė matnia žuvų buvo Lš. Aš baslius iš po žabų ištráukiau Pnd. Petras nuėjo ir ištraukė į sausumą tinklą SkvJn21,11. Vakare tinklas išmetamas, rytmetyj ištraukiamas Kel1852,150. Reik traliuoti, traukti virves, ištráuksi – žuvį išimti Plng. Ištráuktas [iš liūno] kalades reikia parvežt Lel. Sukapok, sako, lapines, ką iš linmarkos ištraukėm J.Balt. Tai žolę, būdavo, grėbliu paduoda, nu tai, ko neištráuki, tai liepdavo brist ir išgaudyt čystai žolę iš balos Jž. Tą šieną reik vartyti, kreikti, po visokias pelkes braidyti, ištráukti Ms. Ištráukiau kanapę an lygaus krantelio DrskD258. Iš tos markos ištráuks [linus], iškreiks i laikys LKT86(Kl). [Linus] sumerks į tas markas, su savim turėsi ištráukti Varn. Kai linus ištráukia iš markos, pro šalį einant tas vanduo smirdi labai Bsg. [Linus] ištráukia iš linmarkos, an rugienų pakloja, laiko; kolei geri mint Kpr. Pažiūria [linus] vis ištráukę [iš linmarkos], ar jau trinas ben kiek Plvn. Išmirkai [linus], pakloji, ištráuki, pakloji, suemi, veži jaujon, išmini, nu, išmynęs išbrauki Č. Išrūgsta [kailis], nu tai tada ištráuki ir džiovini Alz. Tas vilnas ištráukei, nutekėjo, sukišai į tokį ploną maišiuką, i sukišai į [krosnies] vidų Škn. Ištráukdavom iš to ežero senų daiktų: rogių, puodų Vj. Kurgi stakles ištraũks pro duris, sudegė varstotas, veleną traukė pro langą Žl. Pridedi [į kibirą] žemės, tas, kur viršuo, ištráuka [kasant šulinį] Žlb. Virvę užsinėriau už pažasties – ir ištráukė [iš šulinio] Gršl. Aš paturėsiu tavi už kojos, tu ištráuk mun tą viedrą Šts. Ištraukus oran vieną, pririšė antrą dukrę, kuri teipos gi ištraukta paliko Gmž(Krd). Trečią, pačią gražiąją, kur jis buvo apsirinkęs savo pačia, ar ištraukė [iš urvo] LMD(Lg). Bei anys ištraukė Jeremiošių iš duobės virvėmis BBJer38,13. Tą paną tuo nuvedė pas tą skylę, pasodino in kašių ir ištraukė anie BsPIV276. Ką tik gyvą sklepan įmeta, tai tik kaulus beištraukia, ir tuos apgraužtus [pelių] LTR(Kp). Krutina krutina [virvę], žiūro – užsikabino, ištráukė, žiūro – ragučiai, velnias (ps.) Sn. Rasi pieno norėtumiat, aš iš šulinės ištráuksiu Sd. Ir tada puoliau prie šulinio, ištraukiau sklidiną kibirą ir panėriau galvą taip, kad vanduo plūdo ir liejosi per kraštus M.Katil. Tu ištráuk vandenio, o aš paleisiu gyvulius Gs. Ištráuk iš šulinio vandenio šalto – mamai negera Antr. [V]andenio ištráukiu iš šulnio i pagirdau [karves], kam te plikyt Klt. Tai aš ištrauksiu iš šulnio šalto šalto [v]andenio Ds. Reikėdavo miltai prisistatyt, bulbos, susišutyt – kiek vandenio reikia ištráukt iš šulnio! Adm. Medinis kriūkas buvo iš vežimo mėšlas ištráukt Švn. Stovi velnias su kabliu, laukia jos dūšios ištráukt (ps.) Trgn. Sugūla – sunku rankomi ištráukt (išpešti) šieną Drsk. Iš palovio ištraukia dokumentų krūvą: kokių reikia, pasirinkit Alz.
^ Merga kaip iš žarijų ištrauktà (paraudusi) Tr. Tai kietas – ir su kriūkeliu neištráuksi ašarų Rš. Dėkui, kad manę iš pasuolio ištráukėt (džiaugiasi, kad jau galės tekėti) JT365. Kai pažiūri į ją, kai atsimeni, kokia ji buvo anksčiau, net širdį suspaudžia: paseno, pražilo, pabalo, kaip iš kapo ištraukta V.Krėv. Būtų čia kiaulšėre palikusi, išsivežė į Kauną, kaip iš po šluotos ištráukė Krš. Visi buvo juodi, kaip iš smalos ištráukti LKT115(Up). Įkiša kietus, ištráukia minkštus (linai) Kbr. Įkiša pastyrusį, ištrauka papliuškusį (linai) S.Dauk.
| refl. tr.: Jeigu man reikia iš šulnio išsitráukt vandenio, jau su viena ranka sunku Škn. Atsigeria [v]andenio išsitráukęs ir apspylęs prakaitu ir vė neša Mlk. Karvė šieną išsitráukia iš rindos (ėdžių) lauka ir ėda Jrb. Turi skubyt iš srovės tinklą išsitráukt Jrb. O ten skalbė netoli mergos, pamatė, kad atplaukia bačka, jos tą bačką išsitraukė BsPIV118.
ǁ gelbstint jėga išvilkti ką įklimpusį, nugrimzdusį, įstrigusį ir pan.: Mums šiaip taip pasisekė ištraukti tėvas iš po akmenų J.Jabl. Bet iš griuvėsių jį tikt teištraukėm Vd. Tai mat ištráukė mañ kaip ir negyvą iš po medžio draugai Sb. Neatmenu, kaip aš ten po tų žemių užmigau, atsibudau, ka muni iš po žemių ištraukusys Rt. Ne aš įlipau į maišą, ne aš lipsu – tu muni įkišai, tu muni ir ištráuk! Krt. Būtų sūnus nedaręs durų, būtų ištráukę vaikus [iš degančio namo] Žln. Nebegalia išimt, tai kad prikepę te visa, pagaliais visokiais ištráukė [iš traktoriaus sudegusį žmogų]. Ištráukė, tai suvyniojo paklodėn Slm. Paskutinį [vaiką] su gelžiais ištráukė, ką nenumirė Krš. Veršioką ištráukė vetrinorius, būt neapsteliavus pati karvė Klt. Vyrai, lupkim greičiau, ba neištráuksim – brinksta labai [negyvas] telukas Pv. Iš kaklo (paraštėje gerklės, gomurio) ištraukiau, ką prarijęs buvo BBJer51,44. Mašina susmuko purvan, tai dviem traktoriais net ištráukė Klt. Pavarė kitus miestiškius ištráukti tat arklius tus, iš to [v]andens išgreibti Jdr. Nepaspėja ištráuktie [įklimpusių karvių]: tik ištráukia – ir vėl priklimpsta Šmn. Piemenes neištráukia [įklimpusios] karvės, reikia gaspadorius šaukt Mlt. Nelįskit, vaikai, in glyną, ba kap inlįsit, tai neišlįsit, ištráukt reiks Lš. Vyrai puolė į vandenį i ištráukė [skęstantį] LKT103(Klm). Trys nuskendo, i tad vieną ištráukė Plng. Du tapinos, al vieną ištráukė Dbč. Kaiminka pamatė, kad manę įmetė [pamotė su kubilu sodželkon], tai atbėgo ir ištráukė manę iš sodželkos Kp. Kai nugrimsiu, ištrauksi P.Cvir. Nepaėmė už baltų rankelių, neištraukė iš gilių marelių LMD.
| Bet vis tiek geriau išartos, iš to [v]andens ištrauktos y[ra] [bulvės] Trk.
| prk. Kada tauta išmanymo netenka, viena ranka ją galim iš duobės ištraukti, o kita – į naują stumti J.Gruš. Tačiau man buvo pikta, kad negalėjau padėkoti žmogui, ištraukusiam mane jei ne iš bėdos, tai bent iš labai nemalonios padėties rš. Mane … ištraukei iš tos prapulties PK70. Ižtraukei, Viešpatie, ižg pragaro dūšią maną DP576. Idant būtumbite ižtraukti ižg jūsų pagriuvimo senatvės, turėkitės bendros meilės DP576. Angelai … mus … ant rankų nešioja, idant mus nuog visų priežastų nuodžiosp ižtráuktų DP522. Įsidūmok, kad jau atejo karalius tavo ant sumaišytos karalystės svieto to, kursai tave gali ištraukt iž visos smarkybės ir nedrąsybės jo MP165. Įvedęs artimą į grieką smertelną, nestorojas aną ištraukti iš peklos P. Bet ir iš tos peklos, ir iš to paties dugno griekų gal ponas Dievas žmogų ištraukti P. Susimilk ir ištrauk mane iš purvo, kad neįsmukčio ir nepalikčio pamestu par amžius M.Valanč. Jisai žinojo, iš kokio pavojaus jį ištraukė Ašb. I tuokart, sako, galėsi ištraukti sau tėvą ir motiną iš to čysčiaus Yl. Ana čia buvo senmerga, aš aną iš peklos ištráukiau Sd. Kol užaugini, iš šūdo ištráuki, kiek vargo, o nė po kam paskiau Rdn. Iš vargo vaikas ištráuktas (paaugintas), metus prabuvęs Jdr. Du vaiku metų, jau iš vargo ištráuktu, ėmė ir mirė sau Jdr. Jis mane iš vargo ištráukė Mrj. Iš tų vargų ištraukti alba išgelbėti BPII39. Parjojo tėvelis iš karo, ištraukė juos iš vargelio DvD92. Iš vargo ištraukti N. Iš vargo išgelbmi, ištraukiu R35, MŽ47.
ǁ R50, MŽ67, Sut, N, DŽ1 iš vidaus išimti: Ištraukė iš portfelio savo kelionės sąrašą J.Balč. Štai tuojaus Enskys, ištráukęs didelį peilį, virtas ir keptas mėsas padalyt pasisiūlė K.Donel. Tamošius, ištraukęs pypkę iš dantų, nusispjovęs tarė Žem. Klebonas, ištraukdamas iš ančio baranką, tarė M.Valanč. Tas ubagas ištraukė iš terbos duonos šmotalį LTR(Skd). Ištráukė iš kišenės didelę cukraus galvą i duoda munie Pp. Vimė paslaptingai sukikeno ir neskubėdamas ištraukė iš viršutinių švarko kišenių du butelius alaus J.Avyž. Tėvas ištraukė iš kažin kur buteliuką A.Vien. Dabar vyras ištráukė iš pasuolės geležines kurpes rš. Ažulėkė (užkrito) virbalas až laškos, niekaip neištráukiu KlbX133(Mlk). Nosinę ištráukė ir šluostė Ml. Nu ir da pasigraibė po kešenes, ištráukė [žiedus], vienas da ir kruvinas Kp. Karalaitis, ištraukęs saują auksinių pinigų, padavė jai MPs. Ištráukė dešimtį rublių: – Tu, – sako, – esi kalvis, tu sutaisyk Als. Abudu ištraukė po rublį ir užmokėjo Žlb. Ištráukė tris lapus multinskinio taboko, sako: – Susimalk Všv. Ir ištráukė (išėmė) sidabro ir aukso indus ir drapanas BB1Moz24,53. Pinčiukas buvo tuos siūlus iš kišenės ištraukęs LTR(Imb). Kap sugrūdus puode bulbes ištrauki kočėlą, jis būna maknotas, aplipęs koše Lš. Pagalį inkiša i vė ištráukia iš pečiaus (taupo) Klt. Ištráukė tą automatą, parkšt – i tas žąsis iššaudė Trkn. Ištráukti kalaviją I. Tad Simonas Petras, turėdamas kalaviją, ištráukė jį iž makštų ir kirto tarną byskupo DK154. Ans i anam buvo ištráukęs revolverį [pakišti po nosimi] Kl. O šis tatai ištráukė briauninką: – Nu žmonys badau[ja], o tu duonos skundi anims! Als. Kada aš mano kalaviją karaliui Babilonijos rankona induosiu, idant jis tą ant Egipto žemės ištrauktų BBEz30,25. Įdedi šmoteliuką, o, žiūrėk, ištráuki – didžiausia mėsos štuka, visa šeimyna privalgo Kp. Trauk lauk iš burnos tą lašiniuotį – ištráukia Sk. Vortinklį iš palubės ištráuks – senų laikų vaistai Up. Štai šuva šokinėja ant dviejų kojų, atneša pamestą kepurę, ištraukia iš vandens pagalį Blv.
| Į eketę įkiši [autais apvyniotas kojas], ištráuki, kaip sušalna, tai eini kaip su mediniais: kaukšt, kaukšt Krž.
^ Tie karo metai kaip ištraukti̇̀ iš gyvenimo Slk. Pirštai šalti kaip iš aketės ištraukti Ėr. Sušluostė kepurę į žemes, juodžiausia – kaip iš kamino ištraukta Krš. Anglinas kvartūkas, kaip iš pečiaus ištráuktas DūnŽ. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (irklas) Jrg. Atėjo, pastatė, užlipo, inkišo, pamaišė, ištráukė, nukratė, nulipo, nuėjo (kaminkrėtys) Grl.
| refl. tr. NdŽ, DŽ1: Iš sieninės spintos ji išsitraukė dulkių siurblį, ir kambaryje pasigirdo monotoniškas burzgimas rš. Paulius išsitraukia fleitą ir tyliai papučia V.Bub. Išsitráukė iš tarbos tą lydžioką ir paleidė Sb. Išsitráukęs iš ažančio abyšalę (duonos), ėmė godžiai valgyti Š. Gegutė kukuoja – išsitráukia duonos plutą, va tokią turėt reikia, sako Sdb. Išsitraukė pelėda pyrago galą, oi oi, džium džium, pyrago galą LLDI347(Vkš). Piršlys jau tujau išsitráuks savo peilį atriekti tai bulkai Tl. Ašarom nusišluostyt išsitráukė iš kešenės skepetėlę JT285. Išsitráuktas iš kešenės butelys, pusė nugerta, pasidėta Pl. Išsitráukti piniginę NdŽ. Jis (velnias) atsisėdo tam lavonui ant krūtinės, išsitraukė pypkę ir pradėjo rūkyt LTR(Jrb). Košę išvirs, silkę įdurs į košę, išsitráuksi tą silkę iš košės i valgysi Vž. Ta lapė tuo po pečium, ir išsitraukus kukulėlį ir išbėgus sau Sln. Atejai pietuit, iš po pripečko išsitraukei grucės rytykščios Rš. Būdavo, paplaki vandenin [daigienių miltų], pakiši karštan pečiun, tai prikepa prikepa, kad ir išsitráuki, tai kaip medus Šmn. Išsitráukė rimbą ir kad davė tai davė! Vlkv. Išsitráukiau kančiukėlį, nusikirtau dobilėlį DrskD133. Paskui užvažiavo su medžiais žmogus, dalbą iš ratų išsitráukė ir atgynė [nuo vilkų] Krs. Sulig tais žodžiais griebė jis pirklį už rankos, trenkė kniūpsčią į žemę ir išsitraukė kardą kirsti galvą J.Balč. Išsitráuksiu kardužėlį, pasikirsiu dobilėlių JD862. Dukterys išsitraukė peilius: – Klok pinigus ant stalo, vis tiek papjausim Tvr.
ǁ iškelti: Vėl visi sulekia ištráukt [iš medžio] avilio Kp.
ǁ sugauti (žvejojant, medžiojant): [Pradėjo gaudyti] ir ištraukė žuvį cūdaunos puikybės – kaipo būtų vieno aukso S.Dauk. Čia muno pažįstamas vienas aštuoniolekos kilogramų ištráukė lydeką Štk. Ištráukė maišą kuojų Ėr. Prakytro žuves – nemožna ištráukt Strn. Nueina [diedas] an rytojaus ir jau tris ištraukia žuveles, ne dvi LTR(Rš).
| Rodos, kartais nieko nėra, katė puola šiauduosna ir ištraukia pelę Blv.
| refl. tr., intr.: Inkišai po krūmu ranką, jei nesbijai, kad ingnybtų, – ir išsitráukei [vėžį] teipos Kpč. Su smaliekėliais kiek jų (vėžių) išsitráukia Aps.
ǁ slaptomis paimti, pagrobti, pavogti: Ištráukti kam pinigus iš kišenės NdŽ. Lėksiu, Butkioką papjausiu, jis man tris šimtus ištráukė Kpr. Kai pasigeriu ir nuvirstu – gali ištráukti ir pinigus Krs. Jam ištráukė šimtą rublių žulikas Žl. Daboja, kad tik iš kešeniaus kieno ištráukt Klt. Atasegė ridikulį i ištráukė [pinigus] Klt.
^ Kiba nerėpa tuos vaikus užpuolė ar per šonus jiem kas ištraukia, kad jiej punta punta ir vis alkani Lš.
ǁ Žln prk. iš kur paimti, gauti, įgyti ką: Iš kur tėvai ir ištraukė tokį vardą! rš. Jonelis iš kur ištraukia skatiką, tuojau į karčemą Žem. Da patefonas paliko – iš kur anie buvo ištráukę?! Krt. Iš kur tą kiaušį beištráuksi, ka vištos nebdeda End. Žentas paveizėjo [šautuvą]: – Iš kurios peklos tu aną ištráukei! Varn. Aš neturiu [pinigų], jug aš neištráuksiu nė iš kur Žd. Iš kur pati tokią gražią dukterį ištráukei? Jnš. Iš kur dabar jis tą dangtį ištráukė? Jrb. Iš kur jy tą laikrodį ištraukė, – anksčiau gi neturėjo Plm. Taip skaudžiai mėlenos [kojinės] – kaip iš dangaus ištráuktos Krš. Iš kur jūs tuos vokiečius ištraukėte? I.Simon. Tujau muzikantelį ištráuksi, ka duosi su mediniais klumpiais į grindį (šoksi) Lnk.
^ Ar iš subinės ištrauksi? S.Dauk.
| refl. tr.: Tokį vyrą išsitráukė, o jau trisdešim septynis turėjo! Vdk. Paskutinę veršio uodegą ir išsitraukė, jau negalėjo vertesnės [žmonos] rasti End.
ǁ DŽ1 išgalvoti, prasimanyti: Iš kur tu tai ištraukei, kad mergai nereikia laukuose dirbti? I.Simon. Iš kur tu ištráukei, kad mes duoną kepam? Plm.
5. tr. pajėgti traukti, vilkti (plūgą): Žemė būdavo užejus – jautis ištráukdavo [plūgą] Antr. Neištrauktum̃ arkliai [ariantį], kad anas (peilis) neatpjautum Pb.
ǁ pajėgti sukti, traukti (dalgį): Sunku ištráukt [dalgį], ka plačiai šienauni DrskŽ.
ǁ pajėgti atlikti veiksmus tempimo ar tampymo judesiu: Tą (didįjį) varpą ne žėdnas ištráukdavo Ps.
6. tr. tempimo judesiu tampant išspausti, ištrėkšti, išmelžti: Pienas ištráukt nemožna – akmeny (labai kieta karvė) Klt. Iš trečio spenio ištráukiau jau krešenis (karvė greit teliuosis) Klt. Nelaidysiu, ką te šitą šaukštą (mažai pieno) ištráuki Klt. Puodelį pieno ištráuksi – kam te laidyt pietų Klt. Eik, dukrele, pamelžk karvę, gal da ištráuksi kokį šlaką pieno Al. Kai pradėjau pieno n'ištráukt, tai paskui ėjau jau pas daktarus Slv.
ǁ pamelžti: Pirmiau melžėja pakol dvidešimt karvių ištráukdavo, o dabar nėra ką ir kalbėt Srj.
ǁ įstengti, pajėgti išmelžti: Rankos ažtirpsta, pieno neištráukiu iš karvės Klt. Pirštas kvaras – pieno neištráukiu Klt.
7. tr. NdŽ iš kur išvežti, išgabenti, išvilkti: Visa mediena buvo ištraukiama ir išvežama arkliais rš. Reik ištraukt į palaukę [malkas] Grz. Reiks daryt talka – ištráukt malkos Mžš. Kol aš tus alksnius ten ištráukiau, nusidirbau kaip gyvolys Klk. Tokias pjaus kartis, ne ištráukti gali, tatai sunkiai Krt.
ǁ kurį laiką traukti, vilkti: Traukė [nukirstus medžius], dvi dienas ištráukė i parvažiavo rėkdamas, kad labai ranka skauda iš riešo Mžš.
8. tr. priversti išeiti, išsivesti, išsitempti paskui save: Amerikonas praėjo pro mus ir ištraukė du jauniklius už rankovių (rinkosi darbininkus) rš. Vežė ir grąžino mane iž Vilnios, ištráukė iž vagono Drsk. Žaliukai suuodė, ištráukė iš už pečio ir užšovė Bgs. Va man tai ir labai jau metas važiuoti: vienu mišku keturi varstai, bet ką … ar tai manąjį greitai ištrauksi iš karčemos rš. Šitus tai tik ištráukt [iš trobos], kap ateina Lp. Karvė iš upės nemožna ištráukt – pardien negirdyta Klt.
| Pavasarį paskelia [naminės antys], nuskrenda upėn. Eina ižas, negali [ančių] ištráukt Kvr.
^ Noru, ka muni iš eilos ištraũktų (noriu mirti) Krš.
ǁ prievarta ištempti, išvilkti: Pasako[ja], iš arklio urėdą ištráukęs ir davęs į medį Grd. Norėjo tą kunigą [vilkai] ištráukti už nugaros iš ragių Krž. Nesmato kas, tiktai ištraukia bobą iš ragučių ir volioja LTR(Slk). Velykų panedėlė[je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v]andeniu tebguliančiūsius; arba ištraukusi iš patalo nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė M.Valanč.
| Ištráukiau iš miego vaiką Pn.
| refl. tr.: Išsitráukdavo, išsivilkdavo iš po palovio [girtas parėjęs], i nulupdavo kūčkailį (mušdavo) Up.
ǁ pagrobti, ištęsti: Vilkai, būdavo, ateina nat dangtin, pasikasa ir avelę ištráukia LKT361(Sem). Iš tvarto avis ištráukdavo, pamatus iškasdavo [vilkai] PnmŽ. Ožką iš gurbo ištráukė [vilkas] Dgč. Vilkai šunis iš būdos ištráukia Ob. Višta buvo pavožta po kašele – ištráukė lapė Klt. Jis ištraukė Dagiliuką iš klėtkos ir suėdė Blv. Sapnė[je] muni vieną sykį velnias par langą ištráukė Jdr. Mūsų sienos skylėtos, ištrau•ks jumis par sieną JV748.
^ Kad tave devyni ištrauktų per aukštinį! Lnkv.
| refl. tr.: Šuo išsitraukė už uodegos lapę ir sudraskė LTR(Klt). Tai Margio akytės nušvito, kad stvers už uodegytės – išsitraukė ir visą lapę LTR(Lp).
ǁ prk. prievarta kur išvežti, išgabenti: Anos vyrą ištráukė į vainą Šts. Šešerius metus pragyvenau, i išejo į karą, ištráukė aną Ms.
ǁ prk. prikalbinti, išvadinti, išvilioti išvykti, išsikelti: Ištrauksiu iš to prakeikto miestelio, gal atvirs į žmogų Žem. Kas jai, vargdienei, beliko, ištrauktai iš gimtųjų namų ir numestai vėjo pagairėje? M.Katil. Tu turėtum būti man dėkinga, kad aš tave ištraukiau iš to ubagiško žvejų kaimo I.Simon. Ištráukė dvi seseri į Ameriką Vn. Norėjo muni į Ameriką ištráukti Jdr. Tas latras ištráukė ir mergą į Ameriką Plng. Tas dėdė muni ir ištráukė į Ameriką Plt. Iš Amerikos parašė, brolį ištráukė Lpl. Aš aną tada iš ubagyno ištráukiau, o daba ans mun anė gero žodžio Varn. Vaikai ištráukė muni į miestą, i vargstu Krš. I vaikai nori, kad tik ana (motina) iš čia ištráukt Klt.
| refl. tr.: Vienas kitą išsitráukė į Ameriką Krš. Vyras pirmiau išvažiavo į Ameriką, paskuo pačią su vaikais išsitráukė Vkš.
9. tr. išvesdinti, išvesti (kariuomenę): Karūmenę ištráukė toliau Gs. Kap susitaikys [kariaujančios šalys], tai ištraũks kariuomenę Žal.
10. tr. Klp traukiant išleisti, išskleisti, išdidinti: Stubos gale lova; ji sena, žalios spalvos, ištraukiama I.Simon. Ištraukiamasis, ištraukiamoji Ser. Da kiek jis (stalas) yr, da kita tiek galiama ištráukt iš abiejų galų Sdb.
ǁ ką sulankstytą ištiesti, ištempti į ilgį: Kiek čia būs nu rūmo kerčios, nu, ištráukė lenciūgą, ten suskaičiavo matininkas tas Lk.
11. tr. BŽ78 traukiant atidaryti: Daubaras ištraukė apatinį stalo stalčių, išsiėmė pilkąjį aplanką V.Bub. Ištráukia tokį aukštinį, kad dūmai eitų Klvr. Juška ištrauktá stovi kai bazvėnas, do išlėks Klt.
12. tr. į viršų išleisti, išpešti (ppr. marškinius, bliuzę): Operatoriaus sumišimą pastebėjo vienas iš pašalaičių – pusamžis vyras žaliais marškiniais, ištrauktais iš kelnių J.Dov.
| refl. Erž: Biškį trumpoka, ale neišsitráukia iš andaroko [bliuzė] Žl. Matai, marškiniai buvo anam išsitráukę Trk.
ǁ refl. tr. padaryti kiek apdribusį, papešti: Išsitráukia marškinukus, priskiša [vėžių], tai apgnaibytas vaikas visas Dg.
13. tr. per kieno vidų ištempti, ištęsti, patraukti: Suverpdavo iš tų linų tolką, tai par žiedą ištráukdavo PnmŽ. Kad mergaitė jauna ištekėtų, reikia ją mažą ištraukti per marškinių rankovę VšR. Ten katarinka groja, ten čigonas beždžionę, suknele apvilkęs, šokdina, ten štukorius sieksninę virvę į burną susikiša ir pro ausį ištraukia J.Paukš. Per vieną ausį kuodeliuką įkiši, o per kitą ištráuksi drobės (ps.) KzR. Tai mergaitė sukimšo per vieną ausį pakulas, o per kitą ištraukė gatavus siūlus (ps.) LMD(Dkš).
ǁ išnerti: Paskui virbalu užgriebiamas siūlas ir ištraukiamas per šias visas tris akis rš. Akį didesnę ištráuk, kai mezgi Klt. Akies negali ištráukt – ot kietai mezga! Klt.
14. tr. Lž ištiesti, išvesti: Kelias buvo ištrauktas par sodos vidurį Šts. Kaminas buvo par lubas ištráuktas, ne par stogą Krš. Yr tokių, kur neseniai par stogą ištráukė kaminus Rdn.
15. tr. išbraukti, iššukuoti (linų pluoštą): Pirmu par tus stambiūsius ištráuki, po tam par tą smulkįjį antrą kartą ka išvarys, ta išvarys linus jau čystus Lž. Par antrųsius [šepečius] ištráuksi pašukas Užv.
ǁ braukiant, šukuojant kuo pašalinti, iššukuoti: Šukos tankios – visas utėles ištraũks Brž.
16. tr. Ds nuo svorio, darbo įskaudinti, nuvarginti, nuilsinti: Tokia sunkinybė – visas rankas ištráukė Krš. Penki kilogramai [toli nešant] rankas ištráukia Ėr. Ganyklą paskyrė toli – man, senai, pienas ranką [nešant] ištráukia Mžš. Kad kieta melžt [karvė], visas rankas iš gyslų ištráukia Skp. Tu ir rankas ištráuksi bevystydama Slm. Kašeles betąsant ir rankas ištráukė Užp. Kaip tiek atatempei, rankų neištráukė? Aln. Naščius paimk, ba prieš kalną ištraũks rankas Skdt. Ištráukė man rankas viedrai Dglš.
ǁ išnarinti: Jai per gimdymą ištráukė, išnarino klubus Graž.
17. tr. Ds esant traukai išnešti: Vėjas šaltas – ištráukia šilumą Erž. Šalta žiemą, pakūreni – ištráukia tuoj [šilumą] Trgn. Atadaryk duris – ištraũks dūmus Ktk.
| refl.: Kaminėlis nekištas, visa šiluma išsitráukus Gs.
18. tr. išgauti, išskirti: Jis jau aštuoneri metai laužė galvą, kaip ištraukti iš agurkų saulės spindulius J.Balč. Ištráukti, išgauti I. Ištrauktas auksas N. Metalurgijoje gyvsidabris vartojamas auksui ir sidabrui iš rūdų ištraukti EncIX109. Cukro nebuvo [pirkti], tai iš runkelių išverda, ištráukia Pun. Kaip anie iš to lieso pieno visą riebumą ištráuka? Krš.
| refl.: Iš pieno išsitráukęs tas visas gerumas Vrn.
19. tr. PolŽ41, ŽŪŽ25 kokiais prietaisais ar instrumentais išsiurbti: Su tais rageliais ištráuka kraują Klk. Dūrė į tą skaudamą daiktą – ištráukė pūlių Snt. Būdavo, kaip jis atlieka storas, tai daktaras ištráukia tą vandenį Kp. Karves melžia, pienus ištráukia jis (melžimo aparatas) Pžrl. Gerai gyvena, bagočiausiai, visi surbliai, dulkes kur ištráuka Žeml. Mėšlo valymo įrenginių valdymas automatizuotas, ventiliacija tiekiančioji ir ištraukiančioji rš. Dvipusio 37 centimetrų skersmens varinio rutulio, kai iš jo buvo ištrauktas oras, negalėjo perskirti keletas arklių rš.
| prk.: Jis jai paskutines ašaras ištráukė Dkš. Anas visų mūsų ašaras ištráukė Ml. Ir ana mažutėlė kiek man ašarų ištráukė Ob. Tas puikus suolelis, tas našlių pulkelis ištraũks mano ašarėles ant viso amželio JDI185. Ta gyvatė mun gyvybę ištráuks Krš. Ką sveikatos mano ištráukė tie darbai LKKV165(Smln). Vaikai mano visą sveikatą ištráukė Slk. Kur jie (vaikai) nebuvo, kur jie negyveno – jie man sveikatą ištráukė Kvr. Sako, norėk, ka sveikatos neištraũkt žmogui: reikia ir mokintis, ir dar vaikštinėt per žmones (apie kraštotyrininkus) Pnm. Koją susilaužė, namą statė, šitą aldiją, – sveikatą ištráukė Kpr. Kiek prakaito yr ištráukęs (vertęs sunkiai dirbti), sunku apsakyti! Krš. Daug ma[no] razumo iš galvos ištráukė tas vaikas Rod.
ǁ impers. leisti nubėgti, nuslūgti: Kai rave nuslugs [v]anduo, tai ir iš čia (iš rūsio) ištraũks Krs.
ǁ prk. pareikalauti, išsiurbti: Pradėti pradės provą, o kiek jam ištrauks grašio?.. Žem. Daugiaus piningų ištrauka užlaikymas vienos nedorybės, nekaip 2 vaiku ing mokslą atiduoti I.
ǁ KI165, NdŽ sumažinti ar panaikinti kokią ypatybę, susilpninti ar pašalinti kokį vyksmą: Virinimu ištráukti BŽ76. Sodnas viską ištráuka – daržai neauga Krš. Bulbom po miežienos, tai kas te bus (neaugs) – miežiai labai ištráukia Žl. Žemę inlijo, ale saulė greit ištraũks [vandenį] Ktk. Sausra vandenį ištráukė iš ežero Dg. Par aveles atsiranda [v]andenio, pradeda gulėt. Kap išeina in saulės, saulė ištráukia, išsiratavoja Klt. Ištraũks šaltis, išdžius [malkos] Klt. Reikia, kad vanduo šaltį ištráuktų [iš sušalusių kopūstų] Rm. Saulė ištráukia visus [vaistažolių] kvapus Bsg. Žolikių saulė[je] džiovinti negal, saulė viską ištráuka Krš. Ką daugiau maišysi, tą labiau ištraūks saldumą iš selyklo Šmn. Ištráukia kraują iš mėsos sūrymas Aln. Aliejus ištráukia sūrumą [iš silkės] Žl. Ilgiau pamirkysu [silkę], ka ištraũktų viską Krš. Degančios anglys ir duonos plutos ištráuka kartumą, dėl to ir deda į avižinį kisielių Šts. [Į avižinį kisielių] įdės beržinių anglių karštų, ka kartumą ištráuktum LKT79(Lpl). Saulė ištráukia, nutraukia parvą KII165. Sušalo dešros ragan – šaltis gi ištraũks raudonumą! Mžš. Malkinius pelenus išverdi, užpili ant audinių, tai ištráukia [žalią spalvą iš lininių audinių] Alvt. [Vaistažolės] labai traukia, visus kraujus ištráukia sukepusius, ir žaizda lieka švari Upn. Tvinkimas koks būva, medaus pridėk – ištráukia tvinkimą Klt. Patrina su kokiom žolelėm, pririša svogūno, rūgusio pieno – ištráukia votį Svn. Ridikas pūsles ištráukia [v]andenines Smal. Saulė ištráukia iš žmogaus visas ligas Ob. Pridėjau ridiko – ištráukė šašus Svn. Varlę dėjo pri kojos [įkirtus gyvatei], kad ištráuktų Kl. Sako, reikia kanapėsna atsigult – ir greitai ištráukia [nuodus] Pb. Ištrauks jam [apgaravusiam] galvą, perejus per orą Lp. An paparčių guliant, paparčiai ištráuka skausmą į sevi Akm. Ramuniais prausk akis, karščio ištraũks DrskŽ. Jegu kelias votis, reikia dėt kiškio taukų, kaipmat ištráukia [karštį] Žl. Kiaulinis riebulys karštį ištráukia, dėk kiaulinį riebulį [prie nudegimo] Klt. Karštį ištráukia nasturkų lapai Pl. Kiti rupūžę sugaudavo i pridėdavo prie kojos, ji karštį ištráukia, o pati nudvesia Bsg. Sutarkavokiat bulves, įkiškiat į tą tešlą – ištráuks karštį Yl.
20. tr. burna ar nosimi išsiurbti: Išplaki išplaki [kiaušinį], ištráuki, išgeri, ir tada pasidirbam tokią leikelytę, pripili cukraus, smulkaus labai, arba smalos, jegu smalinį [dirbi velykinį kiaušinį] Č.
| Beuostant aš ir ištráuksiu par nosį tą konjaką Jrb.
ǁ pajėgti išsiurbti: Par mažą kiaurynelę tuškelė[je] pradūrei – vaikas pieno neištráukia Vkš. Ko bereikia, kad iš pypkos dūmus savo pajėgoms gal ištraukti Sim.
ǁ pajėgti kvėpti (įkvėpti ar iškvėpti): Baisiai serga, neištráukia kvapo Snt. Aš visai nebegalėjau pareiti: dingsta kvapas, neištráuksi, neišeina atgal nė kiek Upn.
ǁ išgerti: Ištráukė ana tą visą arbatą Varn. Ištráukiau dvi stiklines vienos pastijolkos Brs.
ǁ išrūkyti: Nė[ra] ko žiūrėt [televizoriaus], varčiau pypka ištráukt Mžš.
21. tr., intr. Ser, NdŽ, DŽ1 kiek išgerti, įsigerti (svaigiųjų gėrimų): Senasis aiškiai ištraukęs mieste kokį buteliuką, ir jo geraširdiškumas grumiasi su saldžiu snauduliu rš. Ištráukdavo vyno gerokai Vn. B[uv]o nečysta galvelė – ištráukęs gerai Krtn. Aš šiandien net du stiklus ištráukiau Skd. Ištráukėm butelį džindžės (naminės) Žr. Turi̇̀ [degtinės], rūpi patraukt – teip ir ištráuki Žl. Gal da ištráuksit, ponas? Knv. Bonką ištráukė – i jau linksmiau Gs. Prieš karą, kad, būdavo, ištráukdavai butelį alaus – septynios kapeikos Lkš. Tikra nelaimė, kad visi amatninkai burną ištraukia rš.
| refl. Ser, NdŽ: Parėjo iš miestelio gerokai išsitráukęs Š. Urėdas buvo gerai nusiteikęs, nes buvo gerokai išsitraukęs LTsIV675.
ǁ intr. išgėrinėti: Abu labai mėgėjai ištráukt Krs. Ištraukąs buvo vyras, bet su protu, su saiku Dr. Veselėse ištráuka, iš, telpa anai KlvrŽ. Tas žmogelis ir gerai ištráuka Vvr. Ištráukia i valdininkai gerai Grd.
22. intr. LB78, Jrk140, BŽ338, DŽ1 išvykti, iškeliauti, išžygiuoti būriu: Kariuomenė ištráukė [į žygį] Mrj. Kad mes ištrauksim, išmaršieruosim į didįjį karelį LLDIII73. Šeimyna buvo ištraukusi į Rymą kariauti S.Dauk. Taip sykį trys karžygiškos tautos tuomi pačiu laiku ištraukė prieš Žemaičius J.Šliūp. Magistras su kareivyste prūsų … ištraukė Kauno linkon A1883,163. Nes jie buvo ištraukę, palikdami atvirus miestus SkvJoz8,17.
| Paukščiai jau ištraukė, jau tyku visur rš. Todėl ar senoji, ar jaunoji [bičių motina] su pulku savo šeimynos ištrauk iš aulio S.Dauk.
| Ryto visi ištráuksma į bulbes – pabūsi numsargu Krš. Vyrai ištráukė į vakaruškas Jnš. Jau visi ištráukė namo Jrb.
| refl.: Bet ir Skirmuntas po dienai antrai su pulkais savo vyrų išsitraukė namon V.Piet. Išsitraukitės ir darykit, ką karalius paliepė! Bb1Mak2,33.
ǁ išeiti, išvykti, iškeliauti: Jis, tėviškę mylėdamas, į karą ištráukė KII28. Kitaip galėjo jisai Nemurą ir visą dieną nepavyti, jeigu ans iš ryto spėtų ištraukti toliau V.Piet. Tiek ir džiaugsmo berno gyvenime, ką naktigonėn ištrauki, pasprunki nuo visų šitų kiauliasnukių J.Balt. Sau vakare i ištráuka kaži kur End. Kur beištráuki? Šts. Žinai, susizlastijai – sermėgą an peties ir ištráuki į numus Als. Gal Tirkšliūse ištráukė kas? Trk. Išrašo muni [iš ligoninės], ištráuku numie Pj. O man jaunam reiks ištraukti ir į krygį traukti KlpD107.
| refl.: Jam ineinant pro vienas duris, aš palengva išsitraukiau pro kitas I.Šein.
ǁ Plšk išvykti, išsikelti kitur gyventi, išsikraustyti iš kur: Advė mielai norėtų, kad juodu [su įnamiu] ištrauktų iš jos namų I.Simon. Beturčiai veik visi ištraukė į užrubežius prš.
| refl. H159, R199, MŽ265, N: Iš žemės išeimi, išsitraukiu R287, MŽ383. Išsitraukiu, traukiuos šalin, išsikeliu, išeimi R50, MŽ67. Išsitráukė iš čia už Nemno, Leipalingin Drsk. Kap išsitráukė, tai nė namuosna neažeina Arm. O Abramas buvo septynių dešimtų ir penkių metų, kaip išsitraukė (viršuje išėjo) iš Haran BB1Moz12,2. Ir kur jis išsitraukdavo; čia jis elgėsi išmintingai RB4Kar18,7. [Kristus] iš valsčiaus Herodo išsitraukė … ir nuėjo ing žemę pagonų BPI308.
| Bažnyčioj drūžkos (pamergės) trukteria kožna tą divoną, an kurio jaunoj klupėjo, tai reiškia – paskui ją ir jos išsitraũks (ištekės) Nč.
23. tr. impers. padaryti, kad atsirastų, iškiltų, iššoktų, sukelti: Dilgynės nudilgo rankas, kad nebežinau, kur dėtis: dega, kaista, tokias pūsleles ištráukia LKT240(Žml.). Kap nudegiau, net pūsles ištráukė Srj.
24. intr. turėti kiek (panašumo): Žiūriu in Gaidžių marčią ir misliju, kad vis panašumo ištráukia in Gaidžių sėklą (giminę) Ut.
25. intr. ištverti, išbūti, išlaikyti: Tik po metus ištráukdavo samdiniai [pas blogą ūkininką] Sk. Aš šiap tep mėnesį ištráukiau ir atsisakiau iš darbo Mrj. Aš per žiemą su vasariniu paltu ištráukiau, ale šalau Mrj. Aš maniau, kad ištráuksi lig pieno Ssk. Batai eina kaip melnyčia, nė metų neištráukiu Lb.
| tr.: Sunkiai ištráuka algą lig algos, vis trūktinai Krš.
ǁ išgyventi kurį laiką, iki kurio laiko: Gydytojas pasakė, kad ligonis neištraũks ligi ryto NdŽ. Ligašas, o ištráukė aštuoniasdešimt metų Krš. Muno krikšto tėvas dar šimtą ans ištráuks Yl. Metų neištráukė – i džiova mirė Šd.
26. intr. uždelsti, palaukti kurį laiką: Da ne, da metus laiko ištraukė, da metus laiko nevežė žmonių [į Sibirą] Plv.
27. tr. išgiedoti, išdainuoti: Visas senybines giesmes ištráukėm Aln.
ǁ pajėgti, išgalėti padainuoti, pagiedoti: Ištráuka dar bobelės giesmę Pj. Tokias gražias dainas ištráuka i pasenusios – pašiūro bobos Krš.
28. tr. nutraukti, nufotografuoti: Muno kumelė kaip ant potograpijos ištraukta – toki puiki Šts.
ǁ visus nufotografuoti: Paskuo i visą šeimyną ištráukė Kl.
29. apskaičiuojant nustatyti skaičiaus šaknį: Mes sakome, kad ištraukėme trečiojo laipsnio šaknį iš 8 rš. Šaknis tiksliai yra neištraukiama rš.
◊ ãkį ištráukti apmulkinti: Kožnas nori ãkį ištráukt, vis tą biedną apšukot Ml.
ãšaras (ãšarą) [iš akių̃] ištráukti
1. pravirkdyti: Adomas armonika griežia, kad atsiklausyt negali, ašaras iš akių ištraukia A.Vencl. Mirk, iš jo ãšaros neištráuksi Skdt. Net ãšaras ištráukė, kai ažgiedojo jaunimas susrinkęs Sdk. Nuo to laiko man ãšaros lengvai neištraũks – daug reikia, kad ašarėlė pasrodyt Slk. Šiteip padirbk (suvaidink), kad būtum kaip akuratnà! Ir mum ãšarą ištráukei Svn.
2. pravirkti: Saviejie tai rauda, o svetimi negi ištraũks tau ãšaras Žb. Iš džiaugsmo net ištráukia ãšaras Ds. ×

į rõdą ištráukti sutvarkyti: Nūrašysma į Vilnių, ištráuksma visus į rõdą Šv.
iš giltinė̃s nagų̃ (iš grãbo) ištráukti išgydyti sunkiai sergantį, nuo mirties išgelbėti: Vos vos beišgelbėjo daktaras, vos ištraukė Jonienę iš giltinės nagų Žem. Šitie vaistai mane iš grãbo ištráukė Dgč. ×
iš kū́no dū̃šią ištráukti viską atimti, gauti, paimti: [Vaikai] pagatavi iš kū́no dū̃šią ištráukt Klt.
iš pil̃vo (iš pir̃što) ištráukti išgalvoti, pramanyti: Nereikia tikėt ištrauktóm iš pil̃vo žiniom – sarmata paskui tik Slk. Prielinksniui virš žmonių kalba jokio pagrindo neduoda, jis mūsų rašytojų iš kieno pirštų tėr ištrauktas J.Jabl.
kaip iš akiẽs ištráuktas
1. Rmš, NmŽ apie labai panašų į ką: Vaikas buvo jau penkerių metų, visai panašus į tą poną, kaip iš akies ištrauktas P.Cvir. Jonas į tėvą kaip iš akies ištrauktas Gmž. Ana kab kartas kab senoji Nastulia, kab iš akiẽs ištrauktà LzŽ. Visi vaikai in tėvą – kai iš akiẽs ištraukti̇̀ Vlk. Anies apsiženijo – kai brolis su seseria, kap iž akiẽs ištráukta Švnč. Kaip iš akiẽs ištráukta – mamos duktė Smal.
2. apie labai gražų: Gražus – kai iš akiẽs ištráuktas Švnč.

kaip (lyg) iš ausiẽs (iš [kalė̃s, kárvės, vil̃ko] gerklė̃s, iš kumẽlės uodegõs, iš rañkų, iš ùžpakalio) ištráuktas apie labai suglamžytą, susiglamžiusį: Susiraukšlėjęs – kaip iš ausies ištrauktas Lk. Šita skarelė suglamžyta, lyg iš gerklė̃s ištrauktà Mrj. Tas raištis surukęs, kaip iš kalė̃s gerklė̃s ištráuktas Šts. Atėjo suglamžytais, kaip iš karvės gerklės ištrauktais drabužiais Sml. Tai kad ji tokia kuodpeša: susivėlusi, susiglamžiusi – kaip iš vilko gerklės ištraukta Slv. Apsiaustas tavo surukšlotas raukšlomis, kaip iš vilko gerklės ištrauktas J. Sulijusi atsisėdau, o ka atsikėliau – palitas buvo kaip iš rañkų ištráuktas Yl. [Drabužis] kaip iš kumelės uodegos ištrauktas Pln. Vaikšto kap iš užpakalio ištrauktas Prn.
kaip iš bãlos (iš kùbilo, iš markõs, iš mar̃ko, iš vandeñs) ištráuktas KlK2,48 apie labai šlapią, peršlapusį: Kaštankė (kumelė) šlapia, taip kai iš kùbilo ištrauktà Grnk. Šlapias kaip iš markõs ištráuktas Tr. Šlapias kaip iš mar̃ko ištráuktas Vvr. Viena karvė į rykmetį būdavo kaip iš vandeñs ištráukta Vlkš. Prie šieno teip sušilo kaip iš vandeñs ištráuktas Jnš. Kirtikas per rugiapjūtę sumuręs kaip iš vandeñs ištráuktas PnmŽ.
kaip iš pi̇́eno ištráuktas apie ką gražiai, sveikai atrodantį: Nėko nedirba, kaip iš pi̇́eno ištrauktà, puiki Šts. Ana toki balta, graži, kaip iš pieno ištraukta Grg.
kaip per si̇́eną (per tórą) ištráuktas
1. apie liesą, ploną: Tas katinas kaip par si̇́eną ištráuktas, o jug i pieno, i meisos gauna Ms.
2. apie liekną: Stirninis arklys tas vadinas, kurs y[ra] kaip par torą ištrauktas Ggr.

liežùvį (liežiùvį) ištráukti
1. prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežiùvio gi neištráuksi Dv.
2. klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkeliai liežùvį ištráukti, kad išvežti galėtų Krš.

pro aukšti̇̀nį (per lángą) ištraũks noriai, varžydamiesi ims į žmonas: Ją ir pro aukšti̇̀nį ištraũks Ds. Kad jau Kastutė išeis, tai mane par lángą ištraũks Mžš. Jei tavo duktė ištekės, tai mano pro lángą ištraũks Ukm.
vi̇̀są dvãsią (dū̃šią) ištráukia labai sekinantis, varginantis: Toks darbas vi̇̀są dū̃šią ištráukia Grž. Par visą reją paklo[ja] tą klojimą ir išeita [kuldami] par varpas, par ražus, vi̇̀są dvãsią ištráuks LKT65(Ms).
[kabliù, su kriukiù, su pirštù, rẽplėm] žõdį ištráukti J, BŽ116
1. prašnekinti, prakalbinti: Sunku iš jo žõdį ištráukt Dbk. Tik tyli ir tyli – iš jo žõdžio neištráuksi Ėr. Nešneki. Žodžio kabliu iš jos neištrauksi rš. Vienas klega ir klega, kitas žodį tik kyšteria, ė anas – su kriukiù žõdžio neištráuksi LKKXIII135(Grv). Dabar jau tylėsi, žodžio replėm neištrauksi iš tavęs rš. Kupiškėniškai [kalba], neištráuksi kito žõdžio (kitaip, kita tarme neprašnekinsi) Kp.
2. kamantinėjant, klausinėjant sužinoti: Poni nor ištráukti žõdį J. Niekas nė žodžio neištraukė iš jos lūpų apie praeitį J.Avyž. Nora tik žõdį ištráukti, ka galėtų po tam liežuvį laidyti Krš. Tyčiums taip šneka – nora žõdį ištráukti Krš. Žinai, bobos: ištráuks kokį žõdį i maišys su liežuviais Krš. Ana moka iš tavę žódį ištráukt Dglš. Tyko žõdį ištráukt, o paskum ir pilsto Antš. Nori tik žõdį ištráukti prieš valdžią Ėr. Iž manę ir kabliù žõdžio neištráuksi Azr. Nė su pirštù žõdžio neištráuksi Snt.
paištráukti (dial.) tr. visus ištraukti, pašalinti: Krutėj[o] dančiai, paištráukiau LzŽ.
nutráukti Rtr, ŠT1; R, MŽ, LL171, Ser
1. tr. SD384, R3, MŽ4, Sut, N, M, LL268,328, VĮ, DŽ1, DrskŽ staigiai atidalyti jungtį: Jijė nutráukė par pusę siūlą J. Netrauk virvės, nestipri – nutráuksi NdŽ. Vedu tvartan, bijau, kad pančio nenutraũkt karvė Klt. Išmetė inkarą uolotoje pakrantėje, bet audra nutraukė inkarą ir nunešė laivą K.Bor. Y[ra] miečiuką nutráukusi iš to smarkumo Vgr. Eikiam veizėti, kame buvo pririštas, nu šniūras nutráuktas, arklio nėr Kl. Su visu šniūru gali nutráukti, turi varginti [užkibusią žuvį] Štk. Ai gyslės kokios stiprios, negaliu nutraukt Pbr. Nutráukė negerai pavadėlį (bambos virkštelę), i serga moterė Sdb. Krupio kulšelę nutráuks, sutrins, jau lengvesnis kosulys Gd. Atsikeliu vieną rytą – gi kumelės nebėr: mat nutráukė lenciūgą i nulėkė ant arklius LKT280(Ssk). Karvė kaip pasmuistė – pykšt ir nutráukė virvę Ktk. Šitas siūlas tep sukriai susuktas, kad aš norėjau galuką nutráukt, tai net pirštą perpjoviau Ūd. Jeigu nutrauktas plaukas riečiasi, tai tas žmogus piktas LTR(VšR). O kad aš tau suriščia šilkais užpakalyj rankų nykščius, ar tu nutrauktum? BsPIV162(Graž). Oi atkilojo varinius vartelius, nutraukė lenciūgelius (d.) S.Dauk. Po vieną siūliuką storiausį šniūrą gali nutraukti LTR(Vdk).
| Atsargiai pjauk – nelygi vieta, dalgį nutráuksi Snt. Užkabino už kelmo ir nutráukė dalgį Alk.
| refl. tr.: Jis nusitráukė tris sagas nuo savo drabužių NdŽ.
ǁ plėšiant, sprogstant nunešti, atidalyti: Jo tėvu[i] ranka nutrauktà – riešas bėra Slm. Jai gi nutráukė koją, nu, jauna jauna da jy buvo – an stalelio buvo [kuliant] Skp. Talko[je] ranką nutráukė kulant Šv. Dešinės rankos nykštį lig sąnarėlio nutráukė Krs. O karè, vaikeli, mažas pyragas – rankas kojas nutráuka Vkš. Kažkaip antpuolė ant minos – ir abidvi kojas nutráukė Yl. Bėgdamas pro šalį aviai uodegą nūtráukė [vilkas] Lkv. Atsimenu, mano žalmargei uodegą perpus nutraukė A.Gric. Tai tik vienas telukas buvo gyvas, ir tam uodega nutrauktà Sn. Aš galvą kiekvienam nutrauksiu, kas tik norės man ką paveržt V.Kudir. Minų pilni laukai buvo, tai daug kam kojas nutráukė Slv. Tingėdavau šokt, nors man galvą nutráuk Antš. Gálvos žąsiokam nutráuktos, visi [šeško] papjauti Svn. Avelė Agotai pirštą lenciūgu nutráukė Klt. Jonai, iš tyko važiuok, mes tau galvą nutráuksma Lb. Vėliau apipjauni paūdrę ir nutráuki Dgp. Briedžių utėlė kai prilempa, nutráukt nemožna Klt. Nutraukė pelėda pyrago galą, ei džium džium džium džium, pyrago galą LLDI352(Brž). Barzda dar jau nutrauktà i to velnio nebė[ra] Yl. Vilkas atsisukęs kapt ir nutraukęs žąsinui galvą LMD(Sln). Tuoj vienas [paukštės] galvą, kitas kojas nutraukė ir suvalgė LTR(Ds). Bevažiuojant pamatė karalius, kad jis be pirščiuko, ir klausia: – Kodėl? – Mašina nutraukė, – atsakė vaikas BsPII127(Kdn). Su pūčkelėms kojeles nutráukė JDI102. Ir tenužnyb jam (karveliui) galvą užu sprandos ir tenenulauž (viršuje [tenenu]trauk) BB3Moz5,8.
| refl. tr.: Pirštus nustráukė du Klt.
ǁ nugnybti, tempiant atidalyti: Lapus nutráukė karvė NdŽ. Patraukiau i nutraukiau [žolę] Sdb. Nutráukiau pienę ir palaižiau Ėr. Kai nuarinėja, tai pereini bulbas, kur ne kur po svėrelę nutráuki Slm. I prišienauta yr, i batvinienį nutráukiu [karvei], i bulbienį Klt. Usnį tik nutráuki – galgi ją išrauni! Klt. Dovanokit man, susieduliai, ar kur žirnelį nutráukiau (rd.) Ml. Žalių rūtų neišrauk ir lapelių nenutrauk LTR(Ldk). Ir nutráukė kvajos šakelę (d.) Dv. Regėjos jai tatai lengvas daiktas obuolį nutraukt MP50.
| prk.: Galūnes mes ne nutęsiam, – nutraukiam Snt. Muno žodžiai par pusę nutraukti̇̀, neturu iškalbos Rdn. Atmerkime akis, gyvenkime matydami. Arba nutraukime nepakeliamą santuokos grandinę J.Gruš. Su savo klausytojais studentais visai nutraukti sieto nenorėčiau K.Būg. Nutráukiau vaiko čiupryną Dv.
^ Tai ten buvo, kad širdies pasaitus nutráukei Skr. Kožnas tokias „panas“ pakaltina: „Niekas nenutraukė joms liežuvio iš kosurės“ Žem.
| refl. tr.: Teip nusbodo, teip sušilau – nustráuksiu gi ir aš šitą obuolį Šmn. Tai vienąsyk perpiete aš pasilypėjau an vartų – nusitráuksiu kelias vyšniukes LKT191(Lkč). Kai eini par lauką, tai nusitráuki kokį žirnį Krč. Kazys nusitraukė smilgą ir ją kramtydamas stabtelėjo A.Rūt. Ožka nuo kryžiaus nusitráukė žolę i išlėkė Grnk.
2. refl. Š, DŽ1, NdŽ, Klk, Trš, Lk, Šv nutrūkti, pasileisti (pririštam, pritvirtintam): Nuo sieto karvė nusitráukė J. Misliau, ka šuo nusitráukė, – teip blaškės Žlb. Eik pri tų karvių daba girdyti, galia nusitráukti Trk. Ak tu, bjaurybė, – šuo nusitráukė Mžk. Dvi turėjom karves, tai nusitráukusias po tam čia Budriūse radom Kv. Einu už staldo, sakau, gal nusitráukė ir išejo lauko [karvikė] LKT106(Klm). Tas ožys ema nusitráuka, kaži ką dar užėda – ir išgaišo tas ožys Yl. O kita [ožka] tik duoda stiklinę [pieno], i da krioks tau nusitráukusi Yl. Antra naktis nusitráukia [šuo] ir prapuola Jnšk. Kai nusitráukia kalė, tai pro šalį i bėga – nekanda Jrb. Margis nieko nelaukė, nuo tvoros nusitraukė LTR(Krok).
3. tr. R412, MŽ555, Pin sugriauti, susprogdinti, sudaužyti, nuversti: Jeigu ne akmeninė bažnyčia būt, būt nutráukę Pls. Nutraukiau pušį – nei lapė nelojo Sv.
4. tr. Skrb, Krs, Pvn, Vkš liautis ką daryti: Nutráukti darbą NdŽ. Nutráukti posėdį NdŽ. Nutráukti lošimą NdŽ. Nutráukti derybas NdŽ. Teismas visą bylą nutraukė, numarino VĮ. Nutráuktas teismas, nebeteis jos Slm. Kelyje pakilo baisios arktinės pūgos, ir mūsų keleiviai turėjo nutraukti kelionę K.Bor. Cukrum (dat. sing.) tai auginom [burokų], ir linai buvo seniau, o dabar nutráukė: nei tų, nei tų – bulbas sodina Slm. Aš čia atvykau su svarbia misija – nutraukti šitą Sierakausko veiklą J.Gruš. Gali nutráukt tarnybą, ka turi darbo stažą Jrb. Jy tėvus gi prižiūrėjo: i prižiūrėjo, i slaugė, i darbą nutráukė Mžš. Vieną dieną kad ir nutráuksi darbo, tai nieko nebus Sn. Aš buvau biskį nutráukęs darbą, tai nenorėjo duot pensijos Dg. Nutráukė jau dieną, nutráukė šiandie mokslą Sml. Ka nenori, į mokyklą neik tad, nutráukti gali vieną dieną Trk. Nutrauktà statyba [kaime], varo visus į Raudėnus Rdn. Lietus lyja, – nutráuktas pjovimas lig pirmadienio Slm. Nutraũks jau kūrenimą visur Žl. Nutráuka vaistus [ligoniui] – jau i suprastė[ja] Rdn. Pradėjo ma[n] leist tas ampuoles i tuojau nutráukė, – ma[n] jos buvo negerai Jrb. Tepk tą koją ištisai i nenutráuk Smln. Nutráukti stipendininkui stipendiją NdŽ. Nutráuk, visai neduok [pinigų], tai negerai, ale akis užmesi – ir užteks Pv. Vaikai aštuonis metus turėjo – ir nutráukė pinigus (nebemoka pašalpų) Upn. Kai sužinojo, kad daug uždirba, tai nutráukė pensiją Slm. Dabar jau reikia nutráukt gegužines per sausras Slm. Jis pradėjo par daug didelį biznį varyt, tai jam nutráukė Jrb. Tiej, nutraukdami tą mokslą išganytingą …, tiktai apie ūkį ir namus savo rūpinase WP198. Prasidėjus šienapjūčiai, mum nutráukė atostogas Krs.
| Atėjęs jis mum kalbą nutráukė Jnšk. Kam tu kitam žodį nutráuki?! VšR. Jų pokalbį nutraukia skardus juokas J.Mik. Ir jam vėl ėmė kilti nerimastis, kad pavojingoji pažintis nebus nutraukta V.Myk-Put. Nutrauk su juo draugystę J.Gruš. Ne, Adomas visai ne dėl to spyrėsi, kad ji nenutrauktų nėštumo. Nubudo tėviški jausmai J.Avyž. Kilus karui, jis turėjo nutráukti savo užsienines studijas NdŽ. Nutráukti santykius NdŽ. Iš jaunumės pamėgęs teatrą, jis ir toliau nenutraukė su juo ryšių rš.
| impers.: Iš papykio jai ir kalbą nutráukė, nepašneka Ant.
ǁ padaryti nebegaliojantį, atšaukti, panaikinti: Gardino sutartimi Žygimantas turėjo įsipareigoti, kad nutrauks Švitrigailos 1431 m. Skirsnemunėje sudarytą sąjungą su Ordinu rš. Sudarytą darbo sutartį galima nutraukti rš. Šiandien pat siunčiu žmogų, kad užsakus nutraukiam M.Katil. Jis jai ant strovos, dengalo ir venčiavonystės skolos netur jai nutrauktie BB2Moz21,10. Ir sumainė aukso žiedus, nutraukė žodelį LTR(Čb). Karinė prievolė trejiems metams buvo nutraukta rš. Vieną autobusą, sako, nutráukė (reisą panaikino) Vs. Nutráukė mašiną (autobusą), tai kol pasieki Ukmergę, reikia eit ant kito kelio Ln. Nutráukė, nebevažiuoja keleivinė Vb.
5. tr. R206, MŽ274, LL171, Š paviršiumi nuvilkti, nutempti, nutęsti: Nuotráukti I. Ištikimasis šuo nutráukė savo poną nuo kiaurumos NdŽ. Nuog upelės lieptelį nutráukiau LzŽ. Kur aš tą mašiną nutráuksiu! Jrb. Su grėbliu nutráuki tuos didžiuosius [šiaudus, pelus], sušluoji į krūvą Krt. Jam reikia mėšlas nutráukt [iš gardo, iš tvarto] i pašert [jaučius], pakratyt Sdb. Kap iššukuojam [linus], pakulas nutráukiam Kpč. Viena mergaitė buvo labai drąsi, todėl nutraukė lovą, nes ant tų [rūsio] durų stovėjo lova LMD(Gdr).
ǁ šluostant pašalinti: Šitą puteklį nutráuksu su lakatu Kr.
ǁ atitolinti, nukelti: Karvė nutraũks koją, ir palaidysi Dgp. Ranką nutraukti nuo ko N.
| prk.: Nutráukė kur kita puse keleivinę, prie mus jau neina Klt.
ǁ refl. tr. nusikelti: Tą patį namą [į gyvenvietę] galiat nusitráukt Grz.
ǁ velkant atlikti (valkšną), užvilkti, nuvilkti: Trumpa dienos, tik dvi valkšnas nutráukėm Rš.
6. tr. Bsg įstengti, pajėgti nuvežti, ką nutempti: Da nutraũks toks arklys an Panevėžį Ėr.
7. tr. R199, MŽ264, LD64(Lkv), DŽ1, Erž traukiant nuimti, pašalinti, numesti, nuplėšti ką nuo ko viršaus: Nutráuk nuo tvoros paklodę, tik neperplėšk! NdŽ. Valgydavom, gal nutráukdavom tą staldengtę, o paskui vėl užklojam Ppl. Nutráuk marškinius nu virvės, matai, ka[d] trata (sausi) Krš. Aš liūbu tas sukneles nutráuksiu žemėn Trk. Atnešė maršką [stalui apdengti] – ar tik ne nuo lovos nutrauktà (nešvari) Ob. Turė[ja]u tokį šniūrą, tai prisirišiau, kad nenutraũkt vėjas [nuo traukinio stogo] Aps. Atsigulė naktį – kaip traukė kaldrą nuo jos ir nutráukė Aln. Šiferį nutráukt žemyn reikia Všt. Tai mes tą vainiką nutráukiam [neleidžiami kabinti], an šulnio apisukam tą vainiką, o nuo durų nutráukiam, būdavo Kpr. Nutráukdavo nuo kojos, ažniurkydavo tas dėles – negi leis (paleis) Svn. Nutráukė nu kūtės tą piršlį Vgr. Jį nuo stogo nutráukė Mrj. O jeigu dabar Mitrulionio šuo išlėks? Baisiai ryzgus. Įsikibs į kišką ir nutrauks žemėn [nuo dviračio] V.Bub. Nutraukęs nuo lentynos mylimą savo baltakę, lenkė, lenkė, lenkė, kol nė lašo nebeliko Žem. Ale aš, nusilaužęs nuo medžio storą kucių, kaip rėšiu striukiui per galvą, striukis apkvaito ir puldamas visus paskui save nutraukė BsPIII102(Plv). Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iž dangaus ir pragaran įmestus SPI373.
| prk.: Aušros ranka nutrauks mėnulio baltą drobę, per žemę pereis saulės gandas įkypai B.Braz. Tu ko nori? Kad angelą jam iš dangaus nutraukčiau? J.Balt. Tada nutrauksi jungą jo nuog kaklo tavo Ch1Moz27,40. Tvirtapradės priegaidės galūnė nutráukia kirtį nuo šaknies ant savęs NdŽ.
^ Rūkai, būdavo, i rūpestį nuo save nutráuki Ar. Nutraukė kaip katiną nuo pečiaus LTR(Šl).
| refl. tr. NdŽ.: Petrelė nusitraukė nuo šatros rūbus, kurie jai buvo reikalingi, ir nusinešė kitan pirkios galan V.Krėv. Stepas pasuko klėtin, o tėvas, susiieškojęs nagines ir nusitraukęs nuo tvoros autus, sėdosi ir avėsi M.Katil. Nusitráukė kaldrą ir miega Grž. Rado [katės], tai i sudžiovintą [valerijoną] nusitraukė i surijo Upn. Bet jis, matyt, kerštą turėjo: nusitráukęs jį nuo pečiaus su tąj kėdele, kur kojas aunas, apmušė, apmušė Bsg. Tas kryžius jau nutriušęs buvo – [kriaučius] kaip griebė, tas kryžius lūžo ir jį nusitraukė BsPIV98(Brt). O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių, ale Jonas jį nusitraukė nuo pečių BsPIV21-22(Brt). Karo svirne kančiukėlis (kančiukaitis Vlk) – aš jį nusitrauksiu (d.) Pls. Neverk neverk, mergužėle, jau daugiau nebarsiu, karo svirne kančiukėlis, aš jo nenustráuksiu DrskD1901.
| intr.: Asla nešluota, pečius nekurtas – boba tik nustráukė nuo pečiaus Ml.
ǁ braukant nutašyti, nulyginti: Su skliutu kai su obliu nutráukia Ar. Kuprikę [sienojo] nutráuka su abliu, ka nebūtų guzų, ka būtų nūlaidžiau Krž.
8. tr. B, H153, R12, MŽ16, N, M, Š, Aln, Trgn, Bsg nutempti ką užmautą, užvilktą, užrištą, numauti, nusmaukti, nuvilkti, nuauti: Moterys nutraukė nuo jo į ragą sušalusią sermėgą A.Vencl. Drykst nutráukia kailinius ir numeta Šmn. Kad nuo pačios rūbą nutráuksiu, tai neturėsi Lb. Tik paskutinę akimirką sustojau, paverčiau ant šono dviratį, nuplėšiau prie nugaros prilipusius marškinius, nutraukiau kelnes M.Katil. Kab bernai su čebatais, tai insuka [šokdami] tuos andarokus ir nutráukia Dg. Kamgi nutráukei man batą, užmauk! Ob. Aš nuo kojų nutráukiau [klumpes] ir pradė[ja]u pliaukšėt vilkui Aps. Nutráuk man batus NdŽ. Šmūkšt i nutráukė vieną batą Žlb. Reik nutráukti batus ir išpilti vandenį Lnk. Kai ateina te kas, tuoj bobulė kepurę nuo galvos nutráukia Pnm. Tas senukas kepures nutráukė, nutráukė Grv. Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę M.Katil. Tas Jokimas, savo kepeliušą nutraukęs nuo galvos, ant to laiko pasirodė savo panai DS224. Vaikas tiktai capt už kepurės i nutraukė [ubagui nuo galvos] BM205(Grnk). Tau kepurelę nutraukčiau, į juodą purvą suminčiau N54. Aš jo kepurę nutráukiau, į purvynėlį įmečiau JD738. Tą kuskelę nutráukė nu galvos i sumyniojo po kojėms Trk. Nutraukusi nuo galvos skarelę, aprišo jam ranką MPs. Griebia vainiką, nutraukia, o tos neduoda Všk. Žiedas nuo rankos [vagių] nutrauktas i laikrodis [girtam] Klt. Dar nutraukęs žiedą nu piršto savo antmovė ant piršto Jūzupo M.Valanč. Seniau, sako, važiuoja, tai ratus nutráukia, o galas žino, kas tę nulupa tuos ratus, gal velniai koki Dg.
^ Mun kaip maišą nu galvos nutráukė, kai būdamas paklydęs atsižinau, kur esąs Gršl.
| refl. tr.: Albinas vienu ypu nusitraukė per galvą palaidinę rš. Dabar paėmė šitą laivelį, pririšė diržu savo, nuo kelnių nustráukė Lkm. Ji nusitráukė pirštines NdŽ. Nebgaliu pats sau batų nusitráukti Vkš.
| intr.: Bebėgant anai iš dvaro lauko, batelis nusitrauka ir paliekta prilipęs (ps.) Vkš.
ǁ BBMik3,3, N, Gršl nulupti, nudirti: Žievę nulupu, nutraukiu R9, MŽ11. Skūrą nutraukiu R41, MŽ55. Jaučiui odą nutraukti B. Tai menkei tą skūrą nutráuki, i prikiša tą skūrą, i verdam Plng. Jis (generolas) tuo sustojo, kardu aprėžė [levui] apie kojas ir tuo nutraukė jam tą kailį BsPIV195(Brt). Tą avį lapė nusinešė, skūrą nutraukė, mėsą suėdė, o tą prikimšo kokių mėšlų ir atsinešė in pakelę BsPIV285(Brt). Afierai sudeginojimo tur nutraukti odą (nudirti) ir tur (viršuje ją) stukuosna sukapoti BB3Moz1,6.
9. tr. nutempti, nuvesti paskui save: Gal jį biesas kur nutraukė, kad šįvakar nesulaukiau LTR(Brsl).
| prk.: Gero žmogaus nenutraũks [į plėšikus] Dv. Buvo noro ir pastangų Maironį nutraukti į atskiras visuomenines sroves rš. Jie nutauto ir paskui save nutraukė liaudį A.Sm. Klausytojį nutraukia misliomis į paupius Dubysos prš.
| refl. tr.: Vaikai nusitraukė, įkibę į skvernus, prie medžio vieną mažą, drūtą žmogelį J.Balč. Nenorėjau eiti, bet jis nusitráukė, už rankos paėmęs, į girią NdŽ. Vienas kitą nubado nusitraukęs krūman Šmn.
10. tr. atskirti: Nuo vaikų anas močią nutráukė Klt.
ǁ DP186 prk. atitolinti, atitraukti: Vaikus nutraũks iž vienos mokyklos, varis kiton Drsk. Nuog darbo nutráukia, ką geria Drsk. Žmones nutráukia nuo darbo Rd. Tėvas mirė, duoną reikė[jo] uždirbt, tai ir mane nuo mokyklos nutráukė Vrb. Tokia stambi buvau, mane nuo tos piemenystės greitai nutráukė Grž. Jo viernieji padonai nuog priderančio pilnasčio būtų nutraukti prš. Visai taip dedasi, kad kas girtuoklį išsyk nutrauktų nuo degtinės V.Kudir. Adomas didžiai nuliūdo, širdį jam baisiai suskaudo: jis nutraukė nuo Dievo palaiminimo tiek savo vaikų ir dėl to tik, kad jie buvo nuogi! BsPII98(Šl).
| Ak mano viernasis išganytojau, neduok, kad mano dūšia nutraukta būtų nuo dangiško palinksminojimo prš.
ǁ Snt prk. nupratinti: Vyskupas Valančius dideliai žmonis nutráukė nu gėrimo Varn.
11. tr. slapta paimti, pasisavinti, pačiupti, pagrobti, pavogti: Tu, moč, penkrublę nutráuksi PnmR. Pinigų nemažai prapuolo, ar kas nuo stalo jam nutráukė, ar nesumokėjo tiek, kiek reikė Krs. Anas visa kap nutráukt, kap pavogt LzŽ. Bijojo, ka nenutraũkt kas [balinamų audeklų] Eiš. An šėrimo kiti šiaudų nutráukia Rod. Keistas iš jo žmogus, jam vis kad kito nutráukt Dglš.
^ Tavo laimę šuo su uodega nutraukė Yl.
12. sumažinti ko kiekį, skaičių, dalį atimti nuo ko: Nutraukiu, numažinu SD376. Aš tau nieko nenoru nutraukti nuo tavo algos B. Nuotráukti, nuoimti, atimti I. Jis man nutráukė algos NdŽ. Nuo kai ko nutráukt ben kiek reikia [pinigų] Všn. Žmonės mus užsipuolė, girdi, darbadienius nuo jų nutraukiam V.Bub. Ka tik kaip nutráukti, ka tik kaip sumažinti uždarbę, ka ti̇̀k nuskriausti žmogų, ir gan! Trk. Nūtráukęs buvo arų Pj. Kad būt nenutráukęs brigadyrius, būt daugiau gavęs [už darbadienius] Ad. O dar kiek mumiem vogos nutráukė! Lp. Kupčiams kupčysta [veda į nuodėmę], kurie kupčiaudamos artimuo nuotrauka P. Nutraukus tuos trumpalaikius svetimus piningus, kurie turi atgal duodami būti, popierinių piningų padengimas sumažėjo prš. Ponai šeimynykščiui, viernai slūžijusiam, nutraukia jo algą brš. Seniau gyveno vienam dvare ponas labai neteisingas: krividydavo žmones arba šeimyną, vis nutraukdavo algą, dažnai ir be algos išvarydavo LTR. Jam algą mokėdamas biškį nutráukė, kam vasarojų išganė Jnšk. Sako, daug nutráukia už runkelius Gs. Ir nutrauktumei iš užmokesnio už dirvą Sut. Nuo viso skaitliaus nutraukiu, atimu, atrokuoju R13, MŽ16. Siuntė man į kambariuką po torielėlę išpliauškintos buizos turbūt šeimininkė iš geros širdies, šunims nutraukdama LzP. Nū mūsų nūtraukė, jims (neturintiems) davė [žemės] Vn. Nuo savęs kartais kąsnį nutráukiu ir žmogui atiduodu Vrb. Dėl riebalo tai nutrauksim nuo savo burnos, apseisim J.Avyž. [Tėvai] nuo savo burnos nutraukę penėjo, dengė ir sergėjo, kad kur galvos nenutrūktų O. Tėvai tau, rasit, paskutinį kąsnį nuo burnos nutraukę atidavė Ašb. Nežinai, mergaite, kiek vargo turėjo motinelė, kol uždirbo tą auksiną, ne kartą, rasi, nutraukė nuog savęs kąsnį Rp. Sviesto kilogramą nū savęs nūtráukęs parsiduodi Vn. Nu savęs reik nutráukti, kad reik atiduoti Ggr. Atiduodu kąsnelį vaikams nu savęs nutráukusys End. Reik nutráukti nu savęs kąsnelį Yl. Nuo savęs nutráuk, o jam duok Rs. Motina dėl vaikų visad nuo savęs nutraukia LTR(Vdkt). Ką nuo savo burnos nutráukiam, tą tau atduodam Lp. Ji nuo manęs nutráukia kur gardesnį kąsnelį ir jam atiduoda Ėr. Nuo miego nutráuk, bet padaryk Rs. Kiek man miego nutráukė šitos knygos Šmn. Valgyt man neginta, tik miego nutráukia – kelia pečiaus kūrent Ob. Tas karas sveikatos daug nutráukė Lb. Ką reik įsitaisyt (įsigyti), priseina nu maisto nutráukt Rs. Visas nes tas turtas, kurį nutraukė Dievas tėvui mūsų, yra mūsų ir sūnų mūsų Ch1Moz31,16.
| Kas tada sako, jog Jėzus, būdamas Dievu visagalinčiu, negalėjo ižg duonos padaryt kūno nei iž vyno kraujo savo švenčiausio, tas dievystei jo ir visagalybei nutraukia SPII191.
^ Įstatymas buvo aiškus: nieko nei pridėti, nei nutraukti Blv. Turiam sakyti tikrą teisybę, kaip žinom, nieko nepridurdamys nei nutraukdamys M.Valanč. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi NžR. Nuo savęs nenutráukęs, kitam nepaduosi Tr. Sau nenutraukęs, kitam gera nepadarysi LTR(Šmn). Ir pridėk, ir nutrauk B919. Nuo vieno žmogaus nutraukia, kitam duoda LTR(Ds). Nutrauk – bus mažiaus, pridėk – bus daugiaus B.
| refl. tr., intr.: Nuo savęs nusitráukė valgymą Ėr. Kiek nusitraukiam nuo savęs – ir turim išmainyt sviesto Ėr.
ǁ refl. tr. pasilikti: Ar da pieno nuo telioko nustráukiat? Mlt. Kas beliks anglių, nusitráuk [kitam kartui lyginti] Šts.
13. tr. kuo padengti, aptraukti paviršių: Koks gražus tas puodas paliko: kaip su lekeriu nutráuktas Žr. Vasarojaus suskis dobilus nutráuka, neleida augti Šts. Žiūriu, gi visos kojelės pūslėm nutráuktos Šd.
| refl.: Prie mūsų buvo šaltiniukas, bet daba jau nusitráukė (užžėlė) Škt.
14. tr. nukrėsti, nupurtyti: Ka muni nutráukė toks baisus šaltis Kl.
15. tr. DŽ1, Vkš, PnmR, An svoriu nuvarginti, nuveržti: O kai ušėtkas visai nutraukė rankas, persikreipiau kitą šoną J.Balt. Sunkus daiktas – tuoj rankas nutráukė Slm. Net rankas nutráukė vaiką benešant Klt. Šiandie mañ pusiau nutráukė, nuo darbo negaliu pastiest Ml. Na, pusę girios sunešėm, net pečius nutraukė V.Krėv. Nusvilk [kailinius], pečius nutraũks Ign. Brangūs (Tikri Pn) karoliai kaklą nutraukė (d.) Ad, LTR(Ukm).
^ Nevalgyk daug – pilvas kaklą nutráuks Kltn. Badu galo negausi, jei pilvas kaklo nenutrauks S.Dauk.
16. tr. esant vėjo traukai, nunešti su savimi: Didelės šiūpelės tokios būdavo, pili aukštyn, vėjukas nutráukia Škn.
| impers.: Nutráukė šonan debesį Lb. In Dūkštą lietų nutráukė Dglš.
ǁ traukos jėga nukreipti: Yra tam tikri išradimai, yra įtaisai, kurie nutraukia trenksmus Žem. Kieme statydavo perkūnsargius tokius aukštus – tie nutráukdavo Grz. Gal kad elektra visur yr, gal nutráukia, ka teip jau netranko [grausmas] Ssk. Eglė nutráukė perkūniją Sug. Kad ir spirs pušin, tai balon nutraũks [žaibą] Ob. Į obelį netrenka, į aukštus medžius nutráuka [žaibą] Vg. Ėjo ėjo debesiai, nelijo – upė gal nutráukia Tj. Nutráukė laukan šitą ugnį [šv. Agotos duona] Vdn.
17. tr. Plv nugramzdinti: Upės verpeto saugotis reikia, ba kas an verpeto užplaukia, tą verpetas gilyn ir nutráukia Kpč. Ė kap užsikabins [žuvis] až kriūkelio, tai šitą nutráukia jau vandenin probką Aps.
18. tr. nublukinti: Aš nenoriu žalio [drabužio]: tuo nutráukia saulė Jrb. Buvau geltonai nukvarbinęs, dabar saulė visai nutráukė (visai dažus nuėdė, nuėmė) Vlk.
19. tr. Skr, Trgn nuplikyti, apšutinti: Tos uogos nevirytos, tik su garu nutráuktos Smln.
20. tr. nudžiovinti, nuvytinti: Saulė nutráukė žiedus Pš.
ǁ nunokinti: Tie karščiai nutráukia avižas be laiko Jnš.
21. tr. kuo (ppr. prietaisais ar instrumentais) nusiurbti: Sako, blogą kraują nutráukia Graž. Nutráukė paskutinęjį kartą tus myžalus – i numirė Pln. Kai gėrimas nusistos, reikia gumine žarnele nutraukti į butelius rš. Nūtráukė nū plaučių pūlius Grd. Ka čia aukštas kraujo spaudimas, biškį kraujo nutráukė, biškį geriau Lž. Jeigu vaikas papo neišžinda, pieną iš papo reik nutráukti Vkš. Daktarai nutráukia viską – čystas, sausas [balzamuotas] kūnas Kpč.
| Nuog veido nutráukė kraują [su dėlėmis] – nieko nemačijo Jon. Inleidžia tas dėles, tai jos nutráukia kraują DrskŽ.
ǁ Pj, Vgr, LKT159(Pšš), Vdn, Trgn, Ad, Sb, Pl leisti, duoti nutekėti, nubėgti (vandeniui); nuleisti: Grioviai užžėlę, kada nevalyti, nenutraukia vandens, visiškas rūdynas pasidarys, vienos šlapokšnos V.Bub. Tie melioratoriai nutráukė [v]andenį, kitų i šulinės sausos Pln. Nutráukė iš čia (iš žemupio) [v]andenį, i sausà Krš. Girė velniškai nūtráuka žemę Šv. Kanalai nutráukia vandenį iš laukų Pgg. Griovį nukasė, tai nutráukė [vandenį] Kdn. Balos nutráukia vandenį, tai uogų nebe taip yr Šmn. Išbėga [iš ežero] upelis, nutráukia negerumą Sug. Nė kiek nenutráukia [išmelioravus] da labiau – užkiša tik Kpr. Upė nutráukia vandenį Mlt. Gerai da, kad [v]andenį nutráukė žemelė, tai ir burokai, ir vasarojus but skradžiai žemėn Tj. Čia versmė buvo, ale [melioracija] nutráukė Klt. Kad iškast [griovį], nutraũkt vandenį, tai augt, derėt Vlk. Šulniai sausi, nor bulvas pilk – vis ta miliracija vandenį nutráukė Pv.
| impers.: Jau kiek nutráukė OG68. Griovius traktoriais užvertė – vandens nebenutraukia, pavasarį vanduo dirvose telkšo J.Paukš. Toki kiauržemė – nutrauka viską į apačią Kl. Vandenį nutráukė, kai nebebuvo malūno Krž. Čia nusausymą darė, čia visur vandva plaukė, o iš sklepo nenutráukė vandenio Sdb. Seniau grioviai būdavo negi nutraukiami̇̀ Slm. Sausa. Ė pašalinėjo, pašalinėjo – i nutráukė Švnč. Iki šitą vandenį nutraũks, negalėsim sėt Mrj. Labai blogai leidžia [sniegą], ale gal nutraũks [vandenį] Pv.
| refl.: Purvynas pusiau blauzdų, ale vanduo greitai nusitráukia [pavasarį] LKT123(Žgč). O aš nepatingiu vakare, griovelį prakasu, tai kad išeina tas vanduo, per naktį nusitráukia Jon. Dabar kelias dienas nelyja, maž i nusitraũks Plv.
ǁ prk. burtais susiurbti sau: Norėdama iš kitos karvės nutraukti pieną, Joninių rytą, dar saulei nepatekėjus, moteris kerėtoja eina į kaimyno pievas ir su audeklo pala braukia nuo žolės rasą rš(Kp). Per Joną gyvulių iš ryto negalima gytie, kad an rasos neišeit Jono, ba, jeigu ant rasos Jono išeis – pieną nutrauks, tada jau be pieno LKKXVII194(Grv). Žmonys pasako[ja], kad ana mokanti karvėms pieną nutráukti Vkš.
22. tr. padaryti ne tokį smarkų, sumažinti intensyvumą, susilpninti, sumažinti, suimti: Pamerki vandeny, tas vanduo nutráukia žalumą, tas vanduo lieka žalias Bsg. Nupili, nupili su ta asta (actu), ta asta biskį nutráukia tą juodumą Všt. Mesk į vandenį [mėsą] – i nutráuks sūrį Dr. Vaistai sopulius kiek nutráukia Ad. Kur gaut sėmenų – paskaitinčia, gal sopę nutraũkt Švnč. Prided’ molio – nutraũks karštį Švnč. Vanduo nutráukė silpnumą (atgaivino) Stk. Pabandyk išgert šito, gal nutraũks [nemalonų skonį] Gž. Vyšnios smogas nutráukia nuo burnos Vlkv. Nutráuka tie kukurūzai [žemės] riebumą, kelius metus nėkas neauga Krš. Ogi žinot, širšė įkando, dėjau išrūgom – karštį nutráuksiu Plv. Dėjau pikio in piršto, gal ir biškį nutráukė [karštį] Dv. Užsidedi juos (tikrinius karolius), tai, sako, nutráukia geltligę Plv. Kap ranka tiej vaistai [skausmą] nutráukė DrskŽ. Apdėjau galvą skara – ir nutráukė [skausmą] Srj. Jei nori miego, tai valgyk: nutrauks! Lp.
| impers.: Man užeina dažnai [skausmas], būdavo, greit nutráukia Ds. Sako, vandenio viedrus reik pastatyt [, kai šalna], nutráukia tą šaltį Rs.
| refl.: Reik numirkyt šernieną acte – visi kvapai nusitráukia Vdk.
23. intr. kiek nugerti: Jis atkemša savo gertuvę, ir padoriai iš jos nutraukia rš. Nutráuk truptį, kad nebūtų sklidina Grž.
ǁ tr., intr. DŽ1 mėgti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Būdamas vienišas, panašiai kaip ir Kaupas, kartais nutraukdavo, „iš nuobodumo“ – kaip pats sakydavo LzP. Kai su visais geruoju, tai ir magaryčių pasitaiko. Ir kaip reikiant burną (stikliuką) nutraukti M.Katil. Buvau nutráukęs, nėko neatsiminu Krš. Aš biškį nutráukęs mergičkas pagaudau, pagniaužau, paniurkdau ir paleidžiu Škt. Pusę litro nutráukęs da malkas skaldo Ktč. Ir šnapsiuką juodu nutráukia KzR. Tas ir nutráukia gerai Gs. Ne šventasiai ir mūsiškis – nutráukia, kai nugriebia kur centą Skdt.
24. intr. kietai numigti: Labai puiku per popietį biškį nutráukt Žb.
25. tr. užtraukti, užrūkyti: Še, nutrauk keletą dūmų, kad lengviau būtų ant širdies J.Paukš. Iš tosios vietelės buvo išmušami kaliniai, norėję tenai užeiti ir su nekalčiausia intencija, pavyzdžiui, darbo metu dūmelį kitą nutraukti B.Sruog. Duoki ma[n] dūmą nutráukt Gs.
26. intr. DŽ1, Dr, Brs, KlvrŽ, Tv, Trg, Jrb, Šk, Mrj, Ėr, Mlt nueiti, nužygiuoti, nukeliauti, nuskristi, nuvykti ir pan.: Vienu trūkiu nutráukiau, t. y. nuejau J. Būrys žmonių nutráukė per lauką NdŽ. Į rūmus nutraukė tokia vestuvių procesija, kokios nebuvo matęs joks kitas karalius J.Balč. Užsivertęs pakinktus nutraukė takeliu per daržą, kalbėdamas poterius M.Katil. Nutraukiau į Skapiškės (= Skapiškio) parapiją ir ką siūti radau pas Svilą, Kreipšių ūlyčios gaspadorių M.Valanč. Tie vokyčiai, žinai, čia nutráukė ant Mažeikių Slnt. Nūtráuksi jaunas būdamas tolie Pj. Šitai į Sekmines nutráukdavom į Rietavą pėsčioms Kv. Kap nutráuksit, nueisit sodžiun, rasit Sn. Nutráukėm ten, kur nurodė, kur lietuviai gyvena Yl. Padėjo bliūdą pripylus ant kiemo ir nutráukė sau Skr. Kur nutráuksi, ar į Kauną? KzR. Tai pačiam dar tas dūkulys neišgaravo iš galvos – vis dar nutrauki pas ją? Jnš. Karvutės kur nutráukė? Šl. Vaikai gal miškan nutráukė, kad niekur nesmato Ut. Šiandie Alantoj atlaidai – daug svieto nutráukė Vdn. Dar senukas ir pas kaimynus nutráukia Prn. O kap vakaro sulaukiau, pas mergelę aš nutráukiau DrskD43. Pas karalių nutráukęs, pasiprašė dukterų pamatyt Jrk131. Vienos moteriškės vyras buvo per daug šimtų mylių į kovą nutraukęs BsV41. Tada visi dvylika brolių, paėmę dalgius, nutraukė į pamares pašaukti Žilviną BsPIII320. Jau saulė žemai, sunku man šiandien nutrauktie miestelin Sz. O po svodbos jie ten ir nutraukė LC1883,1. Tokį [be motynos] aulį svetimos bitės išplėš rudinį, ir tad palikusioji šeimyna nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk.
| prk. H165: Debesys nutráukė į vakarus BŽ413.
| refl.: Mažgi kap nustráuksme OG376. Po tam nusitraukė (viršuje nuejo) iš tę kalnop BB1Moz12,8. Paskui bitės pamaželiai nusitraukia į artimą kokią vietą, kur susimesti nora S.Dauk.
| prk.: Koleros liga jau dabar į Mozūrų kampą nusitraukusi Kel1853,8. [Debesys] nūsitráukės int šiaurei linkuo KlbXV131(Klp). Ir taip su vėju ūždama ta migla nusitraukė ing rytų šiaurią šalį DS257. Šviesi saulelė nuo mum nustráukė, šaltis žemelę gruodu sutraukė BM415(Kp).
ǁ nusikelti gyventi, nusikraustyti: Aš buvau vienąmet nūtráukusi į Vanagų kaimą Dov.
| refl.: Nustráukė bernas in gudus, su gude Drsk. Nūsitráukė už Joniškio [meistras], dirbo ratelius, – ten nemoka Grd. Sykį vienas jaunikaitis su dviem savo seserim prie pasiuntinio gyventinai nusitraukė, kad geriaus gautų Dievo žodį permanyti Ns1857,1. Po kelių metų nusitraukiáu toliau [gyventi] Rt. Ir ypačiai tarp nesenai ten nusitraukusiųjų, dar neįsigyvenusiųjų esanti dabar apgailėtinai didi bėda Kel1881,35. Šitai eš vaikus Israel atimsiu iš pagonių, kuriup nusitraukė, ir anus iš visur surinksiu, ir anus vėl jų žemėna nuvesiu BBEz37,21.
27. refl. R, MŽ, Sut, N pasislinkti tolyn: Atejo toks baisus, atbulas, atbulas i nusitráukė Užv. Nenusitráuk teip toli į pasienį Grž. Jis jau nusgando, ale nustraukė pasienin ir tyli, laukia, kas bus LTR(Kp).
ǁ išsikraustyti, išbėgti tolyn (ppr. gelbėjantis nuo ko): Paskui grįžom, kai nusitráukė frontas Vlkv. Jis nustráukė su visais karo pabėgėliais Knv. Toliau nustráukė vokiečiai Kp. Bet kiti nusitráukė toliau, mes gavom susišaudyti Plt. Nusitraukis nuog mūsų, nes tu macnesnis tapai nei mes BB1Moz26,16.
ǁ prk. pasišalinti nuo ko, vengti ko: Nu visi piktų surinkimų arba kompanijų nusitraukti del apturėjimo loskos p. Dievo brš.
28. refl. nusitęsti, nusidriekti: Į pietus gi ta lyguma nusitraukia gan toli LTI315. Paukščių kelias – kurisai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų DS163(Rs). Nemnas (Nemunas) nustráukia kita puse ir apsema mūs pievas DrskŽ. Galbūt Vilnių myliu dar ir už tai, kad prie jo baltų bokštų glaudžiasi dzūkų šilai, nusitraukią iki pačios Dainavos rš.
| prk.: Jo valdžia iki kraštų žemės nuositrauks I.
ǁ pasistūmėti, išsiplėsti, išplisti (apie užimamą plotą, vietą, ribas): Ka nėkur negalėjom nusitráukti, ten į daubą buvom Kl. Jau labai seniai kitą kartą lietuvininkų šaka į anus kampus nusitraukė A1884,89. Šaudė visai čia pat, už anų trobesių ir daržų, pleškino visu ruožu, pradedant užmiesčio ežerėliu ir nusitraukiant į vakarus M.Katil.
29. intr. kurį laiką šiaip taip išgyventi, prabūti: Da jis nemirs nutraũks kelias dienas Ėr. Nutráuki dieną – ir vėl gyveni Ds. Aš galėčiau vandeniu gyvas savaitę nutraukt, bet su vaikais ką daryt? P.Cvir.
30. tr. uždelsti, užvilkinti, atidėti vėlesniam laikui, nukelti tolyn: Motyna susižeidė, ale veselės nenutráukė Rdn. Tas lietus labai darbus nutráukia, gaišina Jnšk. Jie pylė i pylė Panevėžin, užtat i tą kiaulę [paskersti] nutráukė Mžš. Nutráukė [paršą skersti] suvisu šilumon Švnč. Nu, jei palydinės lietai, nutraũks [pjovimą] Lp.
| refl. Mlk, Tr, Slm, Pl: Pietūs čia visada nusitraukdavo į vakarą J.Balt. Bulves ilgai kasėm, tai kūlimas nusitráukė į pabaigą rudens Stak. Nustráukdavo ir visi darbai, kai žmonių nebuvo Vrn. Pakalbėjau su dukteria, ir metukai nusitráukė (vestuvės nusikėlė) Mrs. Atejo karas – nusitráukė to ženatvė Antš. Nustráukė dabar bulbų akėjimas, – paliūtė Kln. Lyja ir lyja – darbai nustraũks rudenin Ktk. Nereikia darbas atadėliot, ba kai nustráukia tolyn, tai ir lieka Trgn. Nemisliau, kad teip nustraũks šienapjūtė Sdk. Vakare tai melžimas nustráukia (susivėlina) Kp.
31. refl. Ut, Lp užtrukti (apie laiką): Kartą mūsų giedojimo repeticijos ilgai nusitraukė I.Šein. Paškauskas buvo išvažiavęs į Minską, tai ten jį surado, tenai reikėjo siuntinėti kvotą, ir dėl šito tardymas nusitraukė A.Janul. Kolei merga parejo namo, nusitraukė keli mėnasiai LTR(Lp).
32. tr. CI38,572, DP374, R, R6, MŽ, MŽ7, N, NdŽ, DŽ1, Gršl, Tv, Brs, Tl, Šauk, Šll, Kv, Šv, Trg, Rd, Sdb nujunkyti nuo žindimo: Nutraukti, nujaukinti Q156. Nutrauktas kūdikis B. Nutraukiu, attraukiu nuo pieno R10, MŽ13. Kaipo vaikas nutrauktas (nebžindomas) par motiną savo: toks užmokesnis dūšiai mano M.Valanč. Pri savo krūtinės laikėm vaikus lig devynių dešimties mėnesių – anksčiau nėkumet nenutráukėm Pln. Nūtráukei nū savęs i nebduok papo Jdr. Žmonos vaiką nutráuka nu savęs, pagailsta – i vėl pradeda [žindyti] Eig. Kad, būdavo, kūdikį nutraukia, o paskui vėl atžindo, tai toks žmogus, gyvendamas ant svieto, gaudavęs piktas akis BsV241(Brt). Ir bernalis augo bei tapo nutrauktas BB1Moz21,8. [Samuelį motina] tuojau kaip nuog kreklo nutraukdė …, atvedė jį su savimi ing namus Dievo DP563. Ir vaikelis augo ir buvo nutrauktas RB1Moz21,8.
| Nutrauktas veršis B. Anų veršiukai, po keleto nedėlių žindimo nuog karvės nutraukti ir ant žalios išleisti žolės, įgauna žyvatavimą ir dvesia iš to Rp. Karvikę turu, i pavasarinį veršį esu nutráukusi Krkl. Kas metą nūtráukdavo penkis veršius Grd. Palaikėm savaitę pri karvės – i nutráukėm [veršiuką] Kal. Nutráuktuojuo veršiuo pieno nešk KlvrŽ. Jau veršį veislei nutráukti keta Plt. Jauname mėnesė[je] nutraukta kumelė geriau ims drigantus Trk. Po tam jis tuodu ėryčiu nutraukė ir tą senę milžo Rdž. Jaunus gyvulius taiko nutraukti nuo motinos prieš pilnatį, tai sako, kad gerai auga LTR(Br). Kai tik veršiukus nutráukėm, tuoj ir pradėjom vežt pieną Gs. Apsiteliavo [karvė], mažai pieno duoda, telukas neprižinda – ir nutráukėm Pv.
^ Nerimsta kaip veršis nutrauktas nuo motinos V.Kudir. Ko bliauji kai[p] nutráuktas veršis? Skr.
| refl. tr. R, MŽ, N, Krž: Šiemet penkis veršius nusitráukėm Kl. Turėjom dvi karves melžamas, tris veršius nusitráukę Stl. Šį metą veršuko neturėsu nusitráukti – karvelė paliko žiemmilžė End.
^ Koks apluokas, tokį i veršį reik nusitráukti (kokia materialinė padėtis, tiek ir vaikų reikia turėti) Slnt.
33. tr. sudainuoti: Stasel, kokią mes dainą tom mergšėm nutráuksim? Srj.
ǁ dainuojant nutęsti: Jis dainuodamas teip nutráukia, nuvelka Jnšk. Ir atrasdavo [giedotojas], kaip tą balsą nutráukt, kaip jį paleist Mšk.
34. tr. NdŽ, Srj, Šlvn, Žž, Bsg, Antr, Lb, Kpr, Sb, Tv, Kal nupaveiksluoti, nufotografuoti: Vardinės ka buvo, oi kaip visaip nutráukė Sk. Nutráukė nuotraukę prieš saulę, – išsiviepus DrskŽ. Mudu nutráukė terp tų jurgynų Jrb. A neturi [fotoaparato] nutráukti gandrą berže? Lc. [Fotografas] nutraukė ant vieno abrozdėlio Jo Mylistas abudu vyskupu TS1899,7-8. Tas tėvas … davė nutraukt jos (dukters) paveikslą, nunešė ant grįžkelės, pastatė BsMtI63(Brt).
| refl. NdŽ, Dl, Gdr, Kvr, Trgn, Užp, Švnč, Vlk, Al, Vgr, End, Trg: Nusitráukti drauge su kuo KŽ. Reikia nusitráukti pasui DŽ1. Nusitráukiau į paveikslą Tj. Kai nusitraũks visi, mudvi eisiva pažiūrėt Snt. Abu nuvažiavom Kupiškin, nustráukėm Šmn. Nustráukė, tai kap terlė kokia atrodo Kls.
| tr.: Kai vyras numirė, pakavojom gražiai, nuotraukas nusitráukėm Slm.
ǁ tr. kopijuoti: Visais iki šiol aprašytais būdais nutraukiant reljefą ir situaciją, pirmiausia reikėjo lauke išmatuoti kampus, linijas ir gauti kitus duomenis, reikalingus matuojamos vietovės planui sudaryti rš.
◊ akių̃ nenutráukia (nuo ko) apie įdėmiai žiūrintį: Tas Jonis par tą sambarį akių̃ nenutráukia nuo jos Jnš.
karū̃ną nutráukti pažeminti, paniekinti: Atsivožijai [padarydamas nuodėmę] pačiam Sutvertojuo nuotraukti karūną P.
nuo širdiẽs nutráuktas apie labai mielą, malonų žmogų: Vaikas nuo širdiẽs nutráuktas Ds.
panutráukti (dial.) tr. visus, viską nutraukti, nutraukyti, nuplėšyti: Išvedė iš ažu stalo tą viedmą rageną (raganą) ir panutráukė itas gražias suknias Dv.
patráukti Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151
1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patráukė, tą žmogų būt sumynęs Snt.
| Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patráukė Mžš.
| impers.: [Senelis] iškrito iš šitos lineikos, jį patráukė Pl. Viena vadelės pusė po lenke patrauktà PnmR. Gerai, ka jį nepatráukė po ledu Jrb.
ǁ pariesti, pasibrukti: Žąsis kaip ant vienos kojos stovi, antrą net po savim patráukia, tai ant didelio šalčio Upn.
| refl. tr.: Jis pasitraukia kojas ir sukryžiuoja jas po suolu I.Simon.
2. tr. traukiant padėti kur: Tuos sienojus patráuksma pastogėn Sb.
ǁ pakabinti: Mane dėdis patraukė po balkiu, ale teip bjauriai, kad nė su galva, nė su kojoms žemės nesiekiu BsPIII80.
ǁ pakarti: Jis užnėrė katinui ant kaklo virvę ir patraukė į sausą obelį rš.
| refl.: Pasitráukė su šniūriuku – i po visam Krš. Žiūria, ka pasikoręs vyras, nusijuosęs nuo kelnių diržą i pasitraukęs po šakos LTR(Žg).
3. tr., intr. suėmus, užkabinus traukiant kiek už ko patempti, truktelėti, timptelėti: Patráukė ją už rankos DŽ1. Savęsp patraukti N. Ąselę durų nuplėšė ne kažin kiek patráukęs Kp. Tas pripuvę tvartelis, žu sienojaičio patráukia [meška] ir sviedžia (ps.) Rod. Žabelis patraukė už skverno prasižiojusį Pleikį taip nemandagiai, jog tas ant pelenų atsisėdo, išmesdamas nagines į viršų M.Katil. Tėvas patraukė vaikui už ausų rš. Patráukiau spenį, do pienas neteka Klt. Noriant nuo to (kad nepavogtų arklio) pasisaugot, reik už tos kojos pasiėmus patraukti atgal Sln. Patraukei bulbę – visos nubirsta Trk. Jis patraukė stipriai vadeles. Arklys net pasimuistė, staiga sustabdytas A.Rūt. Asilkas išsigando, patráukė pavadeles LKKII220(Lz). Laikrodžiai su lenciūgais, patráuki už galo, kai išeina Šauk. Patraukė už virvės [avinuką], tas parpuolė, o kad jis žiūri – tik avies kailis prikimštas šiaudų! BsPIV286(Brt). [Jonas] atėjo pas tą skylę, patraukė diržą, pajuto, kad jau nupjautas BsPIV22(Brt). Už to lenciūgo tik drykt ka patráukė, tas šuo sucipo Lnk. Vaikas padarginimą [minos] patráukė – sprogo Kln. Pūčkos gaidį patraukti N. Jis į mane piktai pažiūrėjo ir patráukė skambutį Plšk. Patráukė jisai skambalą Alvt. Ji tą siūlą patraukė ir išgirdo varpus gaudžiant LTR(Rdm).
| Arklys koją buvo paniręs, ans mokėjo patráukti (truktelėjęs atstatyti) Krš.
^ Įminsiu mįslę per barono gyslę, kas tą gyslę patrauks, visą pasaulį sušauks (varpas) LTR.
ǁ tr. pajėgti pešti, išpešti: Ineš ratinį nepaminamą, pririš kuodelį nepatraukiamą LMD.
ǁ tr. traukant, tampant truputį išgauti ko: Ištepu riebuliais, patráukiu pieno, ištepu pienu, išminkštinu kakas, tada laidau Klt.
4. tr. L, LL261, Rtr, NdŽ kiek pavilkti, patempti i šalį, tolyn nuo ko arba artyn prie ko: Krasę į šalį patráuk J. Patráukė rąstą nuo tako DŽ1. Motina patraukia dukteriai kėdę šalia savęs V.Bub. Patráukiu an kraštą lovos [ligonę] ir vėl įstumu Svn. Vygė prie lovos patráukta Jrb. Suolą patráuk! Mrj. Galima patráukt stalas Dgp. Parejo tetė an pietų, aš pamislijau, patráuksu tetei kėdalę Pln. Ė tas [brolis] numirėlį pakels in langą – i vė patraukia, pakels – i vė patraukia LTR(Tvr). Patráuksiu dobilus, – kiaušiniai ta ta ta išbirėjo visi iš gūžtos Klt. Kur tiktai mun skausta, ten aš patráuku tą pūslę Žeml. Ma už vienos kojos ema, už kitos, už abiejų kojų trukt, žiūriu – aš prie vartų patráuktas Pg. Uždarė tą grabą, patráukė į pašaliuką Žr. Arklį turėdavo, su arkliu patráukia vagoną tą, kur reikia Sb.
| Čia svirnas buvo mūso pakalnė[je], daba patráukėm čia į kalną Všv. Čia tą gelžkelį patráukė Ktč.
^ Ponas Dievas maistelį patraukia (atima, sumažina) N.
| refl. tr. Š, NdŽ, DŽ1: Senelė irgi atsisėdo ant kulbelės, pataisė verpstoką ir pasitraukė arčiau į save ratelį V.Krėv. Jis atsisėda prie stalo, pasitraukia aplanką su popieriais V.Bub. Pastráukiau kėdę, tai atsistojau – būtau nepaskėlus Pv. Pasitráuk taburetę ir sėsk Klvr. Jau suolelį [vaikas] pats pastráukia, atsisėda Klt. Aš pasitráuksiu tą stalą į šviesą Pc. Po nosia mėsą pastráukė, surijo, o mes sriubos tik gaudavom Pv.
| intr. prk.: Vyžuonių geležinkelio stoties trobesiai riogso tolokai pasitraukę nuo miesčiuko Pt. Nuo kelio pastráukęs kiemeliukas Adm. Anksčiau ir apie Šimonis miškas buvo, dabar toliau pasitráukęs Šmn.
ǁ traukiant suėmus ar paėmus už ko į viršų, į šoną ar į save pakeisti kiek vietą, padėtį: Šliuižę patraukti N. Patráuki vieną pusę, kitą – ir užulipa [rąstas] Kur. Į vidurį to vogo įkiša štrikį ir patráuka į aukštą (aukštyn) LKT135(Prk). Įdėjo akminą ir sujudino lenciūgą, o broliai patraukė arti viršaus LMD(Žg). Patráuk rykštes atgal, – jau visiškai prie nyčių priėjo Brž. Patráukit rykštes, – negaliu išmint Rdm.
ǁ kiek pakelti, atitolinti: Patráuk koją iš tako! Šv. Aš nebipaspėjau patráukti tos rankos, ans mun sudevė Als. Patráuk galvą nu šviesos Šv.
ǁ pavesti, patolinti: Sūneli, patrauk žirgą nuo tako J.Jabl. Karalius sako raganai: eik, patrauk žirgą nuo tako LTR(Rk). Patrauk vaiką nuo kelio Pn.
ǁ refl. tr.: Pasitráukė jis man tolyn, išsiėmė penkius žiedus, sako: – Tu išsirink, katrą nori, vieną Plvn.
ǁ pavesti į kitą vietą ką pririštą, pakelti, perkelti (gyvulį): Eidama patráukiau karvę Sn. Patráuk karvę toliau – žolės daugiau Klt. Patráuk gyvulius pavėnin Mlt. Jis tą karvę nepatráukė ant pliko lauko, nuvedė į lenkutę Jrb.
5. tr. pasmaukti: Biškį buvo užuolaidos patráuktos, i pamatė iš lauko Všv.
| refl. tr. Ser, NdŽ: Kelnės benga nusmukti, reik aukštyn pasitráukti Vkš. Anas kalnius pastraukia, persižegnoja ir vėl guli LTR(Slk).
6. tr. pavežti.
| refl. tr.: Pasitráuki valčikę ledu išlipęs ir vė eini įsikibęs į jąją Vl.
7. tr., intr. įstengti, pajėgti traukti, tęsti, vilkti, vežti: Prikrovė vežimą – nė arkliai (tokį, jog nė arkliai) nepatraukia J.Jabl. Sunkiai ji bepatraukė plūgą ir vežimą P.Cvir. Arkliai vežimą vos patráukia DŽ1. Aštuonis arklius užkinkys liuob, – nepatráuka kiteip Gršl. Cielą vežimą vos arkliai patráuks Kl. Arkliai nė iš vietos ne[b]ipaeina, ne[b]ipatráuka Brs. Matai, toks purvynas didžiausis liūb ten būs, o teip arkliai vos [b]ipatráuks Sd. Jaunas žmogus įsisėdo į vežimą, spauda, ka tie arkliai ano ne[b]ipatráuka Sd. O arkliai stova ant vietos – nepatráuka arkliai Yl. Maušienė įsėdo į vežimą – i nepavažiuosi, nepatráuks arkliai Tl. Patraukanti̇̀ buvo kumelė Pvn. Arkliai ant paskutinių kojų šoka, kroka, nepaveža iš vietos, nepatráuka anie Stl. Kitą kartą nežiūrėdavo – ka tik plūgą patraũktų [arklys] Škn. Ka gi te, ir arkliukam jeigu tik viksvelių duosi, tai plūgo nepatraũks Plvn. Daug nekrauk, – nepatraũks [arklys] Jnš. Traktorius turi traukt, arkliai nelabai patráukia [akmenų] Sn. Jaučiai daugiau patráukia, arkliai tiek nepatęs Gg. Arklynas nepatráukia vežimo Klt. Reikia pervažiuoti per upelį, o arklys negali nei kaip ratų patraukti LTR(Ukm). Kelias traktoristų išdirbtas, arklys ratų nepatráukia Mžš. Mano sena kumelė da patráukia ratus Pnd. Čia tai stebūklingas gyvulys (arklys) – vien ratai žmogum [sunku], nepatráuksi prieš kalnalį kokį PnmR. Traukiu traukiu – nepatráukiu Sb. Kad važiavau pro daržą, pro rūtelių darželį, nepatráukė bėrs žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1478. Nepaveža, nepatraukia širmi žirgeliai NS652. Da pėdo rugių nepatráukiau (buvau maža) – jau reikėjo ant šalinės lipt Graž. Ir metę [tinklus] negalėjo patraukti dėlei daugybės žuvų BPI409.
| Užejo miegas, nebgalė[ja]u nė grėblio patráukti Als. Dar grėblį patráuku, dar nesu visai atlikusi Rdn. Nu dar nėko, dar dalgį patráuka (dar stiprus) Pgr. Patrauktų̃ (įstengtų pjauti) – vyras prieg sylai Drsk. Nuejau pjaut – nieko nepatráukiu dalgės Kpč. Dar su dalge patráukiu Jz.
| prk.: Patraukami̇̀ tie muno darbai, kaip trauki, ištrauki Lk.
^ Nepavalgęs nepatrauksi, nepapustęs nepapjausi Pg.
ǁ pajėgti pavilkti, panešti (kojas): Vieną dieną pereisi, tai kitą kojų nepatráuksi Ds. Man išrodo, kad jei didelį arklį teip pašertume šiaudeliais kap šituos, tai ne tik vagos, ale ir kojų savo nepatrauktų Kpč. Kojų patráukt negalėjau Gdr.
ǁ galėti, pajėgti traukti, sukti: Negaliu patraukti girnas B, N.
ǁ intr. pajėgti veikti (apie mašiną): Jeigu rugius kulia, tai reikia rugių pėdus perpus pjaut, kitaip nepatráukia tas lokomobilis Pn.
8. tr. pertraukti: Paskui dirvonus plėšia: an grindų sugula du vyrai – katras katrą patraũks Antr.
ǁ prk. viršyti: Patráuks tėvo pusė – [vaikas] būs pijokas Krš.
9. tr., intr. Ser kieno paviršiumi pabraukti, brūkštelėti: Patráukti per stygas NdŽ. Jis patraukė ranka išilgai stalo, taikydamas katei per nugarą M.Katil. Par sieną patráuki su ranka – didžiausias sluoksnis širkšnio Grnk. Jeigu pryšais patráuksi, gali pasirakštint Krž. Būdavo, mama išplaka blynų tokią tašlą, tą silkę už uodegos patráukia par tą tašlą – ir an petelnios Alz. Jis peiliu patráukė gaidžiui per kaklą NdŽ. [Giltinė] dalgiu taip patraukė, kad iš karto patalan paguldė J.Mik. Šlapiu autuku patráukei [per bažnyčios lentukes] – ir švaru Sn. Ta pagal katilo dugną patráuksam šepetį Klk. Išskaluodavom, išskaluodavom [skalbinius], mušdavom patraukdami̇̀, patraukdami̇̀ sutartine Sdb. Ne tiesiai [kuldavo skalbinius], o patraukdami̇̀ Sdb. Gero daikto daug nereikia: pirštu patráukei, palaižei – ir abiem gerai Ssk.
ǁ apie įvairius veiksmus, atliekamus braukiant per ką: Jo juodi plaukai buvo šiurkštoki, bet jis daug jais nesirūpino: patrauks kokius tris kartus šukomis – ir pabaigtas darbas J.Balč. Patráuk su karštu prosu – nebūs taip susirukšlėjusi [skarelė] Krš. Sakau, patráuk man, ba storas noragas! Lp. Patrauktai̇̃s kirviais geriau ir rąstus tašyt Alv.
ǁ refl. tr. paviršiumi pabraukus, brūkštelėjus pasikabinti: Su pirštu pasitráuk nuo viršaus tos smetonos – kiek čia reikia Jrb.
10. intr. kiek suduoti, uždrožti, sušerti: Patráukė su diržu par kuprą gerai – i daba vaikas kai vaikas Jrb. Kančium per blauzdas smagiai patráukdavo Vlkv. Da šitai reikėjo rozą patráukt Plm. Patráukė vieną kitą sykį per pečius Rmš. Nebūdavo, ka kas patraũktų par veidelį Sdb. Lėkdamas pro šalį broliams patraukė su bizūnu par kalnierius LTR.
11. tr. patempti, kad veiktų, judėtų, suktųsi, pavaryti: Laikrodį patráukti NdŽ.
12. tr. ką surištą kiek sutraukti, paveržti: Reik patráukti arklio kojas – numina tolie par naktį Varn.
13. tr. sutraukti, suveržti: Virvelėmis Adamo patrauksiu juos, ryšiais meilės SPI373.
14. tr. paraukti: Tiek mažų mergyčių ji (siuvėja) turėjo aprengti baltai baltutėliai. Čia patraukti, čia pridurti, nes išaugta nuo to laiko, kai vedė prie pirmosios komunijos M.Katil. Baltai ans buvo aprėdytas, tokios kelnės patráuktos Klk.
15. tr. impers. Mžš kiek pritraukti, suriesti (ppr. dėl paralyžiaus): Toks kriaučius buvo, toks biškį koja patráukta buvo Skd. Tep ta koja patrauktà ir būdavo, čia tik po karų ją išgydė Graž. Kokia aš darbinykė – ma[n] patraukti̇̀ pirštai Vlk. Po vaiki darė vonias, – buvo kojos patràuktos (nepaėjo) Rod.
16. tr. padaryti sukritusį, suliesinti: Liga tuoj patráukia Antš. Jis labai ligos patráuktas Antš.
| impers.: Kiek per šituos metus patráukė, be čėso pasenau Ut. Tris dienas pasirgo, ir tuoj patráukė Antš. O Mikonis už jį gi vyresnis, tai turėjos turėjos, ale patráuktas jau Slm. Senai bematęs bobutę – jau patrauktà labai Slm.
| refl.: Subinikę atkišęs, pasitráukęs – susenęs gatavai Rdn. Jau jai kokia negeroja, kad nevalgo, visa pasitráukus Ds. Kiti jau kiek pagyvenę, pasitraukę, panokę kaip obuoliai J.Paukš. Jis ir jaunas pasitráukęs buvo, o dabar tai viškui senelis Slm.
ǁ impers. padaryti įkritusį, įdubusį: Tik tuos vidurius traukė patráukė Lp. Nuog vilensko valgio pasdariau kai kumelys patrauktai̇̃s viduriais Vlk. Tep patraukti̇̀ viduriai, rodos, nieko nėra Kt. [Vyras] pokūdis, žandai patraukti̇̀ kruopytę Slk. Patrauktai̇̃s pilvais šunys y[ra] visų greitiejai Šts.
ǁ refl. šiek tiek sumažėti apimtimi, kiek susitraukti, sušokti: Pastráukė kiek apsiavimas, tai nelekia nuo kojos Klt. Dimas pastráukia, kai išvelėji Klt. Sušlapę kailiniai būna pastráukę, būna maži Vrn. Paskuo biškį pasitráuka, kaip išemi [audeklą] Žlb. Pastráukė kamašeliai, tai dabar geri Klt.
| Darė nuotrauką – pasitráukęs mun inkstas Rdn.
17. tr. patempti, gūžtelėti: Barbė atmeta galvą, patraukia vieną petį ir paklausia: – Už ką ir kaip aš tau turėjau atsilyginti? I.Simon. Sėdi gurkliuką patráukus [bobutė] Klt.
18. tr. impers. traukuliams kiek patampyti, suspazmuoti: Patráukia, patráukia [akį], tik man retenybė tep būna Vlk.
19. tr., intr. kiek stingdyti, kietinti: Kai patráukė šaltukas, tuojaus apdžiūvo balos Vrn.
| impers. Akm, Lp, Lš, Skr, Ds: Šalnoja, patraukia R150, MŽ198. Šią naktį biskį patraukė N. Truputį patráukė ir apsnigo Šv. Šią naktį jau šalnavusi, patráukusi KI471. Nieko dar, kad plikšala patraukė, juk rugys ir dobilas iššustų po tokia [sniego] danga M.Katil. Iš ryto buvo patráukta, o dar̃ atleido! Rdm. Dabar kiekvieną rytą patráukia Stak. Vakar buvo patráukta po nakčiai Švnč. Biškį patráukė tą patį šlapumą Lk. Ravukai išsivalys: tuojau patrauks vandenį Žem. Šąla, maž patraũks biškį – nusbodo tas šlapumas Klt. Dieną buvo atašilas, ė in vakarą kiek patráukė Tvr. Atvažiuojant kelias buvo patrauktas, grįžtant bus daugiau ištižęs Škn. Iš nakties purvyną patráukė Stl. Šįryt gerokai patráukė Rs. Šįryt smarkiai patráukusi – jau arklį viršum purvo kela Klp.
ǁ tr. padžiovinti: Saulė šildo, tai gal nors kelią patrauks Vrn.
20. tr. kokiais įtaisais kiek pasiurbti: [Žvyrduobėje] vandens yr, bėdos tekus, a gaisras – yr jau iš kur vandens patráukti Klm.
21. tr., intr. Šv burna ar nosimi pasiurbti (skysčio ar dujų): Čiauduliui užėjus, smarkiai patrauk kvapą į nosį TS1899,72(Vaižg). Aš patráukiau to [bjauraus] kvapo – davai vemt! Vdn. Kap in save orą patráukiu, tai uždaro vienon šnirplėn Dg. Plūksnų padegina, sutrina, ka smaradas būtų, patráukia dūko [vaikas] ir pereina, apstoja [kirmėlės] Kpč. Ir jam stipriau patraukus dūmą, rausvi debesėliai išplisdavo virš galvos M.Katil. Dantį krapštė, patráukė į save kvapą, ir prarijo [smeigtuką] Graž. Senis prikimšo pypkę, užsidegė ir, patraukęs kelis kartus, tarė: – Lengvas dūmelis, nė seilės nepadaro V.Kudir. Kai mergelė jos (tabokos) patraukė, kai naginė susiraukė LTR(Lp). Duok nors dūmo patráukt, šiandiej da nekūrijęs Sdk. Einu numie dūmo patráukti Akm. Alekseli, duok dūmelį patráukti End. Patráuk kampoto Drsk. Iš butelio porą gurkšnių patráukiau Snt. Patráuk gurkšnelį iš butelio Ėr. Tu parsineši [degtinės], patráuki gurkšnį – i guli Jrb. Vienu rozu patráukiam [iš butelio], kitu rozu patráukiam, nebedaug ir liko Žl. Patráukia, patráukia teliokas, tai kai šoks, kai stums viedrą, i papilia Klt. Tas nulekia žiedeliukas, an kitą [gėlę] nuskrido, patráukė [bitės] Žl.
ǁ intr. pašniurkčioti (nosimi, šnervėmis): Nusiraminęs visai Antanukas patraukė vieną kitą kartą nosim, lyžtelėjo liežuviu viršutinę lūpą V.Krėv. Kroklys vaikas, kroka vis pašaukdamas, patráukdamas Rdn. Patraukė šnerkšlėm [smakas] ir šaukia į pačią: – Čia yra svetimas žmogus LMD(Žg).
ǁ parūkyti: Patráuku, patráuku i pametu, bijau daug rūkyti Pj. Pelenus nukračiau, patráukiu papirosą Dg. Tėvas ilgai tylėjo, paskui vėl patraukė pypkę ir ėmė lengviau alsuoti rš.
ǁ tr., intr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų); mėgti pagerti, įsigerti: Mėgsta jis patráukti DŽ1. Jaunasis Muselys, kurs mėgo patraukti degtinę, pasiliko trioboje TS1903,9b. Mūso i kunegas patrauką̃s – tik paduok Rdn. Patráukia vyras, nelaimingas žmogus DrskŽ. Kaniako (konjako) patráukia daktarai Adm. Patráukia, o stipras, raudonas Krs. Patráukę vyrai, liežuviai kliūna Krš. Ana buvo toki burną patraukanti̇̀ dar Varn.
22. refl. Š, ŠT7, Ser, KŽ kiek paeiti, pasislinkti kuria kryptimi, pasistumti artyn, tolyn ar į šalį: Pasitráukti kelis žingsnius (atgal) NdŽ. Pasitráuk a šen, a ten! Pln. Dar žingsnelį pasitrauk J.Jabl. Pasitraukit per žingsnį, pasitraukit! K.Saj. Prašom truputį dar pasitraukti KlK21,49. [Liūtą] pririšo tuo tarpu prie medžio ir patys pasitraukė į šalį ratų susiieškoti J.Jabl. Anusė susigūžia, pasitraukia atbula, atsišlieja sienos ir laukia rš. Ka eis šokti, tik į kertę pasitráuki, ka neprimintum Kal. Pasitráukiat, sako, nu durių toliau, tuokart kalbėkiamos Trk. Pasitráuk iš kelio! Vkš. Anie (vilkai) nu kelio pasitráukė, paskuo davai vytiese Krž. Tu pasitráuk – galvą dabar kišęs, i nieko nematyt Jrb. Jūs biskį in šoną pasitráukit Lbv. Kad jūs vienplaukės, tai kad jūs toliau pastrauktūt nuog lango [per perkūniją] Dg. Suploja su rankom, tie pasitráukia [šokdami kadrilį] Sk. Atsiminęs, ka negalima stovėt po medžiu, greit pasitráukia LKT264-265(RdN). Pasitráuk, vaikel, nuo kelio – da arkliai sumindis Ėr. Ožys pasistoja ant dviejų kojų ir šeria – tai da spėji pasitráukt, o kai avinas puola – nespėji Svn. Pasitráuk ma[n] iš akių! Jrk130. Pasitrauk bent į šalį, mano jauna mergele LLDII63. Ožka susiraukė, šalin pasitraukė, dreb iš baimės, kad iš meilės vilkas nebučiuotų NS1365(Brž). Pastráuk in stalą arčiau, valgysme Klt. Biškį pasitráuk, vaikas nora atsisėsti Trk. Pastráuk – visi pareisma [susėsti] Dbk. Pasitráuk, tu man skverną prisėdai, aš negaliu atsikelt Skrb. Niekas ant tavęs nepasitrauks, idant tau ko pikto padarytų BtApD18,10.
23. intr. kurį laiką tverti, išbūti, iškęsti: Patráuksim dienikę [kirsdami javus] – ir po rugiapjūtės Skr. Užkąsk kąsnelį – ir patráuksi lig sniedonės Tr.
| prk.: Žaliajam klony javai ir be lietaus dar gali patraukti rš.
ǁ įstengti šiaip tarp kurį laiką gyventi (apie ligonį, seną žmogų): Kelias dienas patraukęs po tos kalbos, nelaimingas žmogus mirė J.Balč. Seno čėso žmones patráukia (ilgėliau pagyvena) DrskŽ. Nekiek ilgai nusipirkęs [ūkį] patráukė Krš. Ka dar porą metų patraũkčiu, būtų gerai Krš. Gal da kokius metus patráuks, o gal jau i nepatráuks Jrb. Ligonis gal da patraũks Dgl. Lopaus lopaus, gydaus – kad dar patráukt Kvr. Kokią dieną [su vaistais] patráuksi, ar tan galan, ar tan – vis tiek reiks mirt Dbk. Maž kiek patraũks Juozapotelė Dglš. Nedėlią patráukė i numirė Kzt. Kojos išbrinkę, rankos išbrinkę – ką te ana bepatraũks Ds. Vėžys nepagydoma liga, gal da kokius metus gali patráukti Krs.
24. intr. kiek padelsti, pavilkinti: Biškį patráuk ligi rudenio, kai nebegražu lauke RdN. Ar čia tuoj tekėti, o gal dar toliau patráukti? Jnšk.
| Maž kiek do patraũks karvė (nesiveršiuos) Klt.
| refl.: Linai jau an rudenį pastráukia (raunami rudeniop, po kitų darbų) Vdn. Va susapnuota, tai šiandie, ryt ar poryt pastráukia, pastráukia, bet sapnas tai vis išeina Dg.
25. intr. DŽ1 kiek užtrukti, išbūti: Dar tris dienas patrauks giedra, o paskui šmakt lietus ir lyja rš.
| refl. NdŽ: Taip pasitraukė metai ir kiti, o bažnyčio[je] ramumo nėra LTR(Rm).
26. tr. R, MŽ, Sut, N, Vkš pertraukti, nutraukti: Seseres patráukė juostą, kur buvo suvystyta vaikas LzŽ. Miežį akė[je] reik musių grobais aptepti, patraukus pusiau Šts. Samsonas patraukęs apkalimus ant savę, pagavęs kaulą asilo, užumušė tūkstantį filistinų MP225.
| prk.: Patráukei surišimus manus, tau afieravosiu afierą garbės DP230.
^ Iš juoko ko žarnų̃ nepatráukė Rod.
ǁ LKKXIV206(Zt) sudraskyti, sulaužyti, susprogdinti: Kai skrisiu, tai aš tave tenai – ui, į drabnus kąsnelius patrauksiu! LTsIII139(Dv). O kam man lazda (lazdynas) kelines patráukė (sako gaidys) (ps.) Dv. Buvo patráukę tiltą, kap ledą daužė Lz. Oi, girdim kalba, kad mes ištapinom margą dobilėlį, o jiej patraukė plienines dalgeles LTR(Mrc).
| refl.: Pasitráukė (sprogo) LKKXIV213(Zt).
27. tr. išvilkti, ištempti: Anys (vilkai) jam jau daug avių patraukė iš tvarto Aru29(Dv).
ǁ traukiant iš kur gauti, laimėti, ištraukti ką: Gražių ešerių ar kuojų galima patraukti arčiau meldų, pakraščiuose rš.
| prk.: Patráukė jis pinigų Drsk.
28. tr. traukiant iškelti, užkelti: Ka jau ant štormo, būs patráuktas toks bumbulas Plng. Žėglį patraukti N.
ǁ traukiant paverti, pakabinti: Aš norėjau patráukt gardyną an to šniūro Jrb.
29. tr. parsivežti, parsigabenti iš kur: Šikšnosparnis, norėdamas patraukti prekių iš antrapus jūros, paskolijo sau piningų S.Dauk.
| impers.: Patraukti̇̀ tiej dalykai iš kitų kraštų DrskŽ. Pas mus koks žodis yra patráuktas ir iš vokiečių kalbos Snt.
30. tr. impers. Trgn imti, pirkti, įsivežti: Dabar až rubežiaus labiau kiaules patráukia, tai ir brangesnės Mlt.
31. tr. pamelžti: Eik, sesule, patráuk karvykštę, gal sutrauksi ašarėlę pieno viralui pražilint Rod.
| refl. tr.: Dar aš nubėgsiu, karves pastráuksiu Vlk.
32. tr. pasitempti sunkiai ką keliant, nešant, dirbant: Gal patráukė ką viduriuos [keldamas] Klt.
| impers.: Bulves ravėjau, žagus žolių reikėjo išnešt, patráukė rankas Škt. Taukai lapės – tepti ginslas patrauktas LMD.
| refl. tr.: Pasitráukė ginslą, ligoninė[je] gulia Krš.
33. tr. padengti, apvilkti, apdengti sluoksniu paviršių: Juodinti (plieną), patráukti juodai BŽ65. Patráukti vieną naugį kitu, nauginti BŽ368. Patráukti dažais pirmą kartą BŽ106. Patráukti žaliai, juodai NdŽ. Gelžį norėdami apginti nuo rūdies patraukia pakastu A1883,259. Sienas norime keletą kartų patraukti vopnine maliava A1885,51.
| refl.: Paprastinai sienos gruntavojasi kartą, o paskiaus su maliava pasitraukia (= patraukiamos) du kartu A1885,54.
34. tr. apnešti, apeiti, aptraukti: Geltos patráuktas veidas J. Jis toks geltos patráuktas, išblyškęs Skr.
| impers.: Sniegas nors netirpo nakčia ir buvo net pašalę, bet visur stovėjo vandens klanai, plonu leduliu patraukti V.Krėv. Daug kas apmūsoję, patraukta žalsvu pelėsiu, purto šalin, betgi Dievo dovana, neišmesi per tvorą J.Balt.
| Veidas gelta patráuktas Tat.
35. tr. padėti, patiesti, pakloti: Esu švelius patráukęs [tvartui] Rsn.
36. intr. pūstelėti, padvelkti (apie vėją): Staiga patraukė vėsus vėjelis Mš. Vėjui patraukus, [grūdelis] sujudo, nuo tako pakilo ir dingo Mš. Pro atdarą langą patraukia vėjelis ir lyg pakutena Jonui per skruostą I.Šein. Net kalvės skliautai dreba, kai vėjas patraukia iš anos pusės M.Katil. Čia ne taip karšta, šiek tiek vėjas patraukia J.Avyž. Nuo Lėvens pusės patraukė šiaurus vėjas rš. Dar pro nuogą vyšnyną patraukia pietys P.Andr. Kame nori ciongas patráukė, džinkt tas duris Kl. Vėjai tie, gal ciongas patráukė Erž.
ǁ plūstelėti, padvelkti, paduoti kuo: Jei ne duonos, tai bulvių parvilkdavo iš kur nors. Ir dūmeliu patraukdavo nuo jų kasamo ruožo M.Katil. Saulė jau grimzdo už akiračio, ir nuo ežero patraukė vėsa rš.
37. tr. impers. esant traukai, nunešti: Toli patráukia tas dulkes [nuo kelių] Vdk.
38. tr. įsiurbti: Vežimas su tavoru nuo srovės patrauktas prapuolė LC1883,12.
39. tr. traukos jėga priartinti, pritraukti: Bėgo garažan, patráukė [žaibą] – ir užmušė mirtinai Dg. Tas i tas langas buvo atdaras – i patráukė žaibą Skdv. Nereik smarkiai bėgti [griaudžiant], mat patráuka vėjas [žaibą] Skdv. Švęstu [v]andeniu reikia žemė papyluot, kad patraũkt lietų Klt.
40. atkreipti: Toks pasielgimas patráukė visų dėmesį DŽ1. Jau senų senovėje žmonių dėmesį patraukė šiaurė K.Bor. Mano pasakojimas patraukia jos domą rš. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Ar saulėlydžio pašvaistė, ar tolimas gaisras patraukė miestelėnų akis P.Cvir. Gražus pastatas patraukė akį rš. Trys atgimstančios Pabaltijo respublikos patraukė pasaulio visuomenės dėmesį sp.
41. tr. prk. palenkti, pakreipti į kieno pusę, paveikti, palankiai nuteikti: Ką savo pusėn patraukti LL186. Patraukiąs, žavįs LL168. Jis savo iškalba visus į save patráukė DŽ1. Jis jaučia savo galią patraukti žmones, juos uždegti, jiems vadovauti V.Myk-Put. Valstiečius į sukilimą gali patraukti tiktai viltis gauti žemės V.Myk-Put. Idėja šviežia, patraukianti, yra už ko rankas užkabinti, tik reikia kabinti Vaižg. Apsakymas patraukia vidine šiluma rš. Jį iš mažens patraukė egzotiški rytų kraštai rš. Vaičaitis iš karto patraukė Višinskį rš. Visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč. Ir nuo to laiko daugel žemaičių patraukė į tą perkūno tikėjimą DS160(Rs). Patraũks daugiau prie katalikų, bus didesnė donė ant Rymo Gs. Anas nė vienon pusėn nepatráukiamas (nei į gerą, nei į blogą nesugundomas) Trgn. Paskelbtas apsireiškimas švenčiausios Marijos ant akmenių patraukė iš visų Žemaičių daugybę žmonių M.Valanč. Tačiau kartą atvyko toks gražus, turtingas ir galvotas karalaitis, kuris jos širdį tuojau patraukė J.Balč. Išsirinkau sau panelę, kur patraukė ma[n] širdelę LTR(Jnk). Kad juos Dievas patrauktų ant blaivystės ir pakūtos Sz. Per spaviednį patraukė mano širdį prie gailesties V.Kudir. Bet kiekvienas gundžiamas esti, kad nuog savo paties pageidimų patraukiamas ir vobijamas yra BtJokL1,14. O ašen kad būsiu pakeltas iš žemės, patrauksiu jus visus manęsp Ch1Jn12,32. O aš jei būsiu paaukštintas nuog žemės, patrauksiu vis pas save I.
^ Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia rš. Kvailo ir daina nepatrauksi TŽV602(Al).
patráukiančiai adv.: Pusiau padengtos nekirptomis kudlomis ausikės daro jį patraukiančiai ramų P.Cvir. Jis mokėjo labai patraukiančiai kalbėti I.Simon. Šachrazada turėjo nepaprastą dovaną gražiai ir patraukiančiai pasakoti ir paprašė sultono leisti jai apsakyti vieną istoriją J.Balč.
42. tr. pakviesti, paprašyti, pavadinti, patelkti: Nueinu, nevaro, do patráukia in stalą valgyt Klt.
| refl. tr.: Ką aš pasisiųsiu, pastráuksiu, kas apie mane vaikščios, kai pasenėsiu, nepagalėsiu Klt. Žmogų pastráukei [prie kokio darbo] – tai kiek reikia ažmokėt Klt. Antrojį, už mune mažesnį, tą pasitráukė [pamotė] pri savęs Varn.
ǁ įtraukti, įjungti: Daktaras, patrauktas į bendrą pašnekesį, ilgokai pašnekėjęs, vėl lyg svarbų daiktą prisiminęs, pagrįžo prie Elzės Pt.
43. tr. ŠT29 pakviesti, pareikalauti, paraginti kur atvykti, dalyvauti, pašaukti atvykti: Patraukti atsakomybėn, tieson Ser. Aš jį teisman patrauksiu už apgavystę! rš. Patraukė jį toliaus į aukščiausį sūdą Lietuvos M.Valanč. Idant nepatrauktų tave prieš sūdžią Ch1Luk12,58. Patraukti teismo atsakomybėn rš. Nelaiminga toji šalis, toji tauta ir tie josios valdovai, kuriuos jis patrauks atsakomybėn už įžeidimą V.Krėv. Žinau tiek, jog Žioplių Tamošius pasiliko patrauktas į sūdą TS1897,8(V.Piet). I patraukė už tą laidojimą į tardymą Šv. Rupūže, už tokį darbą aš tave teisman patráuksiu! Pv. Aš tave tuoj pas kunigą patráuksiu ant prysiegos Grdž. Žydelis apsigandęs … su ašarom pradėjo bernioką prašyties, kad dovanotų ir nepatrauktų po sūdu už tat, kad anas žmogum važinėja BsPII248. Aš broliukus pašauksiu, tave teisman patrauksiu LTR(Blnk).
44. intr., tr. impers. prk. užeiti, suimti norui, potraukiui kam, į ką: Kap jį patráukė valgyt! Lp. Ažusūdyt reikia, maž patraũks gert [telioką] Klt. Kap man patráukia pasakyt, tep ir pasakau Dv. Patraukė būtinai ją pamatyti, rasti, kad ji kažin kur būtų! I.Šein. Joną patraukė ją privyti I.Šein. Čia gimus – vis patráukia [atvažiuoti] DrskŽ. Patráukė mintis pas jus užeit Rmš. Kad patráuktų ant linksmumo [išgėrus], tai padainuočiau Skrd. Išgerkit, valgyt geriau patraũks Klt.
ǁ tr. sukelti, sužadinti (ppr. norą valgyti): Duok silkių, tai patraũks valgį Db. Kad ko sūresnio možnėt, tai valgį patraũkt Kpč. Valgį patraũks [degtinės lašelis], – nevalgi̇̀ vaikas Dg. Trilapiai, kad geriau valgį patrauktų LTR(Trgn).
45. intr. pajudėti kuria kryptimi – nueiti, nukeliauti, nuplaukti, nuvažiuoti, nuskristi: Bet ar taip jį atsisveikintų Katrytė, jei štai kurią dieną prasidėtų sukilimas ir jis sumanytų patraukti pas Mackevičių? V.Myk-Put. Ant rytojaus, prašvitus, visas pulkas vyrų patraukė linkon Gardino V.Piet. Rytą alpinistai patraukė kalnų kryptimi sp. Išklydom iš kelio ir patraukėm, kur akys mato, kur kojos neša rš. Bet jau lenkai šaudydami ant Varnių patraukė M.Valanč. Išmesi ūdas ir išeisi į Vokytijos pusę, laive patráuksi Plng. Iš Upynos į Varsėdžius gali patráukti Grd. Čia pro tą šilelį buvo kelias, tai ir patráukiau tiesiai Slv. Iš atlaidų patráukėm į šalį (pas gimines) Srv. Jis patráukia vakarais pas ją Ėr. Galvojo … ir toliau kur patraukti, į pasienį, arba ir už sienos rš. Šaltomis žiemomis iš miškų būriais patraukdavo į sodybas vilkai P.Cvir. Rudeniop šarkos patraukia į sodybas rš. Toksai varnėnų debesis, susiglausdamas ir ištįsdamas, čia vienon, čia kiton pusėn patraukdamas, aukštyn žemyn pasisupdamas, sukinėjasi viršum lankos rš.
| prk.: Čia grąžino spaudą, reikėjo patraukti aiškesniu keliu rš. Dabar gi visi an miesto patráukė Pnd.
| refl.: Jum iš Keižionių arčiau, į Nerį pasitráuksite (pasuksite link Neries) Čb.
46. refl. išsikelti, išvykti kitur gyventi, išsikraustyti: Aš palikau namie, o mano broliai pasitraukė iš savo krašto ir ėmė prekiauti svetur J.Balč. Vienas čia gyvena, o kitas išvažiavęs, pasitráukęs Sb. Čia muno trobelė kaip sudegė, aš pasitráukiau į kaimą Skd. Tie kaimai po biškį pradėjo nykt: žmonių pasitráukė, išmirė Grz. Žmonių apgyventose vietose jo nebėra: arba pasitraukė kitur, arba išnyko Blv.
| Žiemai sniegenos pasitraukia toli į pietus T.Ivan.
| prk.: Ledynui pasitraukus į Vidurio žemumą, jo išgulėtos dubumos, kuriomis dabar teka Bražuolė, Strėva, apie 200 metų buvo apsemtos prieledyninių marių MLTEI455.
ǁ prk. mirti: Kaip mės pasitrauksma, liks gryni laukai Adm. Šita žmona buvo labai gera, bet ji greit ir pasitráukė: širdis ir kraujo spaudimas Plv.
ǁ prk. nunykti, išnykti: Aleriodo atšilimo metu iš Pabaltijo kraštų pasitraukė tundra rš. Kasos visai pasitráukė, kur ne kur gali pamatyti Krš.
ǁ ŠT53 nueiti šalin, pasišalinti: Išgirdus kitus besibarant, ji visada pasitraukdavo, kad tik nieko negirdėtų I.Simon. Jis prisigretindavo prie Šarūnės, mergaitės pasitraukdavo, ir jiedu likdavo vieni du tamsų vakarą ant kelio V.Bub. Ir tas žmogus pasitráukė į pašalį – ką tu darysi anims, menkas žmogus būdamas Všv. Tol pasakoja tą patį, kol vaikai pasitraukia LTR(Srj). Pasitraukė vienas pulkas, atlėkė kitas Mš.
| prk.: Taboro kalne prigimtoji tamsa pasitraukė, ir Kristus sužibo taip, kaip ir prisikėlimo rytą A.Mac.
^ Ar tu, durniau, nustok, ar tu, plikiau, pasitráuk An.
ǁ atsiskirti: A tu pasitráuksi, a žmona pasitráuks – judums gyvenimas iširs Bdr. Pasitrauk, meldžiamasis, nuo manęs: jei tu eisi kairėn, aš laikysiuos dešiniosios Skv1Moz13,9.
ǁ kiek laiko nebūti, kuriam laikui išeiti, išvykti: Netrukus ir tau teks kelios dienos pasitraukti iš tarnybos J.Jabl. Iš namų valandėlės (nė valandėlę) nepasitraukė šiandie J.Jabl. Pasitraukiau kelias dienas iš namų, ir nelaimė atsitiko J.Balč. Pasitráuk iš namų tris dienas, tai tavęs žandarai neras J.Jabl. Pasitráukti iš namų, nebūti kurį laiką namie, būti išėjusiam BŽ334. Satkūnas nepasitraukė iš fabriko nė vienai dienai rš. Pradėjo sirgti, ir par naktį negalėjo bepasitráukti Rdn.
ǁ J.Jabl, ŠT1 atsisakyti, pasišalinti (iš darbo, tarnybos, iš kokios veiklos): Pasitráukti iš tarnybos BŽ326. Iš scenos (iš veiklos) pasitráukti BŽII489. Pasitráukti (iš vietos) BŽ76. Pasitráukti iš politikos (mesti politinę veiklą) DŽ1. Tas didikas Munodis buvo keletą metų Lagados gubernatorium, bet per ministrų klastas turėjo pasitraukti iš vietos J.Balč. Išleidęs už vyrų dukteris, apvesdinęs sūnų, jis tarėsi visai pasitrauksiąs iš ūkio P.Cvir. Ketvirtoji klasė būdavo reikšminga klasė. Iš jos daug kas pasitraukdavo – vieni į dvasinę seminariją, kiti šiaip kur nors į šalį V.Myk-Put. Būtų visai pasibaigęs besimokydamas, gerai, kad laiku pasitraukė S.Zob. Pirmoji pasitraukė iš žaidimo Sigutė: ji nebeturėjo nė vieno pinigėlio rš. Aš galiu pasitráukt – lai eina kiti dirbt Sk.
47. refl. SD1133, Sut išvykti, iškeliauti, išsikraustyti, išbėgti tolyn gelbėjantis nuo ko, atsitraukti, evakuotis: Ūmai pasitraukiąs SD1132. Kariuomenė pasitráukė į vakarus NdŽ. Suremti iš visų šonų, saldotai, paklausę savo komandos, pasitraukė iš mūšio lauko V.Myk-Put. Lietuvos vyriausybė prieš kelias dienas pasitraukė į Kauną sp. Kap čia puolimas buvo, mes buvom pasitráukę Vlkv. Priešo lėktuvai juos puldavo, ir turėjo jie pasitráukti Plšk. Ka ans būtų pasitráukęs, ano būt nesušaudę Slnt. O čia mas tatai ant Luokės pasitráukėm Knt. Tuokart pri giminių buvo pasitráukęs Šts. Rusijo[je] b[uv]au pasitráukęs į Kazanę, dirbau Kazanė[je] Žd. Vokyčiai pasitráukė, mes parejom atgal Lž. Į tokius krūmus pasitráukėm, ir užejo rūsai Klk. Čia būs da karas, rokuona, reik pasitráukti toliau Akm. Anie varė mumis toliau, bet mes į tas pelkes pasitráukėm Vgr. Mažyliokas buvo karinykas, tai tas pastráukė ir dingo Kp. Vienas brolis pasitráukė į pasienį [nuo caro kariuomenės] Sk. Per karą pasitráukėm šęnai Dgp. Jis buvo milicnyku, jis buvo pasitráukęs Akn. Bet Jėzus, žinodamas, kad jie nori ateiti Jo sugauti ir paskelbti Jo karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną SkvJn6,15.
48. intr. turėti panašumo, būti panašiam į ką: Sūnus į motiną patráukęs Rmš. Jeigu patraũks in mane, tai bus labai meilus [vaikas] Plm. Anoj [duktė] tai tėvelio patráukus pusėn Dg. I kalba, i juokas – gūdna močia, tik nosė an kitą pamiliją patráukia Mžš.
| tr. impers. Patráukia vaiką in gimines, in senelius DrskŽ. Ano mergaitė kaip ir moma buvo patrauktà Skp. Anas patráuktas in manęs Aps.
ǁ impers. pakrypti, pasikeisti, virsti į ką: Jau patráukė į šilumą Rmš.
49. intr. palaikyti, paremti kieno pusę, nuomonę: Tu už moteris patráuki Auk. Dzūkė už dzūkę patraũks, i bus gerai Vrn. Jis po manim truputį patráukia Ėr.
50. tr. paimti, pagriebti: Motociklu važiavo, sušalo – jau vėjas patráukė Ml. Šiltos jūs trobos, vė[ja]s patráukė – ir užteko Trk. Mane tik šiurpas patráukė, kai toji naujiena kaimą pasiekė Plv. Gal tave tryda patráukė, kad tu tiek popierių imi? Ob.
| Ka nesuvisai surūgęs [pienas], pilvą patráukia (paleidžia) Kv.
ǁ ištikti: Ponas Dievas jį patraukė tokiu smerčiu N.
51. intr. įsitraukti, įsismaginti ką daryti: Patráukėva ir išvalgėva visą ryšį obuolių Raud. Iš kulkosvaidžių ka patráukė [šaudyti] KzR. Iš kulkosviedžių i patráukė Prn.
52. tr., intr. NdŽ, KŽ uždainuoti, užtraukti: Kitas įsiūžęs jau mėgino dainą patraukt, tiktai kitų sudraustas laikėsi J.Balt. Kai ateis ant vargonų, tai kad patráukia Stk.
53. tr., intr. BzF190, Ser, KŽ pagriežti: Po tam atejo muzikė, kuriai pavelyta tapė tikt mažumelį patraukt TP1880,44. Patráukti maršą NdŽ.
◊ ãkį patráukti sulošti kortomis „dvidešimt vieną“: Lošti tūkstantį Antanui neįdomu, jis daug labiau mėgsta akį patraukti rš. O gal akutę patrauksim? rš.
kad tavè balà patráuktų toks keiksmas: Kad taũ balà patraũkt tokią karvę – bados! Skrb.
kad (lai̇̃, tegù) (jį, tave…) vélnias (velniai̇̃) patráukia toks keiksmas, piktas palinkėjimas: Tegù velniai̇̃ patráukia, jeigu meluoju NdŽ. Mesk rūpinęsis tuo žydu, kam jis tau reikalingas? Lai jį velniai patraukia LzP.
nė̃ pastùmt, nė̃ patráukt Žg sakoma apie lėtą, nepaslankų žmogų.
pečiùs (pečiai̇̃s) patráukė sakoma stebintis, abejojant, piktinantis kuo, nežinant ko: Po mano tų aiškinimų šeimininkas stebėdamasis ir piktindamasis tik pečius patraukė J.Balč. Kristupas patraukia pečiais, o Pranas, paspaudęs jam ranką, smuko į kitą pusę gatvės V.Mont. Steponas patraukė pečiais: matyt matytas, bet kas toksai? V.Bub. Pečiùs patráukėm: kaip Stasys rašo – ot ir ketvirtokas Slč. Visi žmonys nustebo, patráukė pečiai̇̃s Krš. Mužikas pečiùs patráukė, paveizėjo velniuo į ragus Plng.
per dañtį patráukti NdŽ, DŽ1, Skrb pašiepti, pajuokti: Jei kas mėgino per dantį patraukti jį taip šaukdamas, tai šiandien nagus krims patyręs, kad šitokio vardo ne bet kam užsipelnyti M.Katil. Jo eisena buvo tokia iškilminga, pats atrodė toks išdidus ir savim patenkintas, kad aš neatsispyriau pagundai patraukti jį per dantį rš. Aš jį kai patráukiu par dañtį, tai nežino kur ir dėtis iš sarmatos Užp. Jis teip moka gražiai per dañtį patráukti Šl.
ši̇̀rdį patráukti palankiai nuteikti, palenkti į kieno pusę: Juk Gedvilienė taip, kaip ir jos sūnus, iš karto patraukė prie savęs jos širdį Pt. Mėlynos akys, veido skaistumas [bernelio] – patraukia širdį toksai gražumas LTR(Ps). Tik viena iš daugel man širdį patraukė, kad su ja sueiti kas valandą gaučia! LTR(Plv). Patrauka pri savęs širdį tavo P.
širdi̇̀s patrauktà silpna: Išsisirgau, kažko širdi̇̀s patrauktà, nebžinau kuo atgaivinti Vkš.
už liežùvio patráukti prakalbinti: Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio Vaižg.
vélnias už liežùvio patráukė (ką) parūpo, kilo noras pasakyti, išplepėti: Kažkurį iš pasiuntinių patraukė velnias už liežuvio: nulėkė ir išpliauškė poniai Z. Galvydienei J.Balt.
partráukti
1. tr. Lex65,98, Q573, N, Rtr, Ser, NdŽ, KŽ, Ds, Ppl traukiant parversti, parmesti, pargriauti, parblokšti, parvelti: Sako, partráukė jį ant žemės ir ėmė spardyt Krs. Kad greit ir partráukė [arklį vilkas] Kp. Ir parmetė tas gaspadorius [žmogžudį], o kaip jau partraukė, ėmė mušt BsPIV272(Brt).
| prk.: Ar čia aš išsveiksiu, ar partraũks [liga] Kdl.
^ Ponas nebiškentėjo ilgiaus, jis lyg nei partrauktas parpuolė po pasiuntinio kojų LC1887,50. Lašai stogą partraukė (kad kiaulė paršyčius žindo) Sch59.
| refl. tr.: Kaip mudu parsitraukė ant to Kregždės kalno – ir mane, ir mano Teklę, – kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos DS299(Grk). Šitą bernioką mergos parsitráukė dugnan Šmn. To mergaička parsitrauktà, tas kurkinas ir kamuoja Slm. Kaip tik truptį palaukė, šikšnys (šikšnosparnis) strazdą parsitraukė LTR(Šmn).
| prk.: Vaikus gripas buvo parsitráukęs Krs.
2. tr. Rtr, Ser, NdŽ paviršiumi partempti, parvilkti atgal, namo: Tą kumelę tas cigonas nusivežės, nusivedės, o anie tus ratus partráukė Klk.
3. tr. parvežti, pargabenti: Antai tą akminį tokį didžiausį partráukė su šešiais arkliais Klk. Nerado Antano, tai kas gi partraũks naktį Krč. Pakluonėj Vacys taiso dviratį vežimaitį šienui iš laukų partraukti V.Bub. Gal ir iš Vilniaus kiek reikalingiausių baldų partráuksiu, kur pasiliko iš mano redaktoriavimo laikų Pt. Čia nėra, iš kitų kraštų partráuka vaistų Krš. A iš Amerikos, iš kur čia partráukė tus drapokus Kv. Gelžies iš kitų kraštų partráukia Ll. Būdavo, partráukia iš kur lietuviškų knygų ir duoda skaityt Vrn.
^ Šviesi, graži, stamantri bus [žmona], kaip iš skaistaturgio partraukta! J.Balt.
| refl. tr. Ser: Žiemą rogių pavažą nulaužė ir jokiu bũdu negalėjo parsitraukti medžio naujai pasidaryti Mš. Pirkau medžių, bus sunku parsitraukt vienam į namus Dkš. Parsitráukė šieno iš kitur – užteks gyvoliams Krš. Ponai iš kitur parsitráuks drabužių gražiausių, o mas turėjom iš avių kailio Pj. Ans i liuobėjo parsitráukties visokių krūmokšlių Prk. Skaitau knygų sąrašą, kurios Stepono ketinta parsitraukti iš Varšuvos Db.
4. tr. prk. pakviesti, pavadinti kur atvykti, dalyvauti ar gyventi, parkviesti, parvadinti: Mes jau seniai manome tave į Lietuvą partráukti NdŽ. Jug anie nepartráukė tų vokyčių – patys atejo Trk. Partráukiau žmogų į savo butą: munie vienai sunkiai yr Jdr. Tėvelis mamą partráukė [iš labai toli] čia į Paupį Krž. Ponai partráukė kazokų pulką Kln. Jis partráukė miliciją, ka padarytų kratą Pns. Jis partráuksiąs iš Kauno kitą advokatą Jrb. Partráukė seserį in savo namus Drsk. [Reikia] partráukt vaikai iš miesto – ir gyvenkit sau Pv. Partraukė jie išmintingus smalininkus iš Mozūrijos prš. Iš kokios ten valstybės partráukė tus daktarus Sd. Paimsiu dalgelę, nupjausiu žolelę, nupjausiu žolelę, partrauksiu mergelę LTR(Vs).
| refl. tr. NdŽ: Neduosime, sako savo laukų, ir tiek! Tegu nors dar sykį saldotus parsitraukia, tegu nors negyvai užplaka! V.Myk-Put. Ana nujau parsitráukė dukterį Lkž. Parsitráukė tą marčią ir ėmė nesutikti Grdm. Parsitráukė muni mama, buvau išejusi Grd. Parsitráuka visą giminę vienas įlindęs Krš. Į tą miestą jis ją parsitráukė i gyvena Jrb. Parsitráukė dėlto ir kalnaberžiečiai matininką Srv. Ot parsitráukė an savo begalvės tokią raganą! Pv. Kiba jis nori jos (žmonos) parsitráukt čia! Lp.
ǁ prk. prišaukti: Buvo išsigalvoję, ka radija lytų partráuka Šv.
| refl. tr.: Visi galingi, protingi, tegul parsitráukia lietaus Vrn.
5. refl. tr. tam tikrais prietaisais traukiant, siurbiant atsivesti namo, artyn: Iš Inkstiliuko (šaltinio) parsitráuka [siurbliais] vandenį visi Skdv.
6. intr. N, KŽ, Vn, Vvr, KlvrŽ, Bsg pareiti, parvažiuoti, parvykti atgal, namo: Partráukia abudu iš miesto susikabinę kai knatai (apie girtus) Jrb. Partráuku nū karvei – stova priangė[je] kaži kas Gršl. Iš Šiaulių pėsti partráukė Krš. Paėmė į nagą – nebipartráuks jau Krš. Veizav [su mama] – partráuka vedims vaikiai tiesiau Bdr. Su čebatais tiesiai per laukus partráukė Pš. Kai pavasario sulaukiau, linksmas sau namo partráukiau (d.) Jrb. Pernai jie tikt 20 mercą prie mūsų tepartraukė (parlėkė) LC1887,7.
| refl.: Toji merga ką tik spėjo pasislėpti, tuoj ir tie žmogžudžiai parsitraukė, o sykiu parsivedė ir nuotaką LTsIV154. Led parsitráukėm namo [menkais arkliais]! Ukm.
ǁ Kv parvykti, grįžti iš kitur gyventi: Čia vienas yr partráukęs į mūsų kraštą Prk. Netruks partraukti iš įvairių mokyklų mūsų jaunuomenės būriai Pt.
| refl. DrskŽ: Daugelis parsitráukė į namus po karo Trg.
ǁ Dov atvykti iš kitur gyventi: Į mokyklą partráukė kitas mokytojis Šlu. Keturi jie nū Tilžės yr partráukę Rmč.
| refl.: Visi parsitráukė į Klaipėdą Plng.
pértraukti I, Š, NdŽ, pertráukti; SD1145, SD210,260,299,325, Lex101, Sut, N, M, ŠT5,28, Ser
1. Q133,592, LL268,320, L, Amb, Rtr, KŽ caus. pertrūkti 1: Ana pártraukė siūlą J. Virvę pértraukė pusiau DŽ1. Nepértrauk ražončiaus, padėk! Klt. Valaknas [iš kanapių] toks macnas – nepértrauki Pls. O tvirtūs [siūlai] – vieno siūliuko nepartráuksi, nešiok i nešiok Bsg. Moterys paima, partráukia tą saujelę (grįžtę, kuria surišta saujelė) ir krato ant žemės LKT237(Kri). Tarsit žodelius neužmirštamus, imsit ryšelius nepertraukiamus LTR(VšR).
^ Iž mažos pradžios nusidėjimas prasidest, iž mažo akių paveizdėjimo, iž lengvo pagudimo, iž žodelio nedidžio stojos didis, sunkus kaip lyna kokia nepertraukiama SPII158.
| prk.: Sylas giminių atkirto, o žmones stipras pertraukė SPII76. O kitos visos kacerstvos … sandaros niekad neturėjo, bet buvo visados pértrauktos pačios prieš save DP89.
ǁ perplėšti: Šis tiktai kopt [gyvatę]! su rankoms ir partraukė pusiau BsPII23(Varn). O ka miežis, musies pártrauk subinę, su tą subine ištrink ištrink – ir išgyna Yl. Per liemenį – pertraukti gali, [plona] kaip širšė rš. Gunčai katę pusiau pártraukė PP26.
| refl. prk.: Par pusę aš jug nepársitrauksu – negaliu nu vieno pri kito darbo lakstyti! Vkš.
ǁ nuskinti, nutraukti: Pienių pártraukdavo, appydavo virvę su gėlėms [per vestuves] Rsn.
2. tr. I, Amb, LL189,308, Rtr, Ser, DŽ1 sutrukdyti kokį vyksmą, eigą, procesą: Atsisėdo piktas, kad jam pertraukiau darbą A.Baran. Pértraukė mano ūturką Dglš. Gerai, – atsakė durnius, – aš papasakosiu, jei tiktai tu nepártrauksi muno pasakos BM322(Kv). [Gegutė] pertraukė kalbą šnekučiui Tat. Ar nemeluoji? – pértraukė mano pranašystę karalius (ps.) Plv. Tūlyd jaučiu griaunanties į širdį daugybę žemiškų daiktų, kurie partrauka maldą mano M.Valanč. Sugrįžo į garlaivį ir vėl ėmė žaisti pertrauktą vistą J.Balč. Vienu ar daugiau liežuvio galiuko dūžių pertraukiama ar sutrukdoma oro srovė KlbXIV79. Nepartrauktas I.
| Kad prieš tą vyresnybę spiras, barnius sukelia, partrauka vienybę M.Valanč.
| refl.: A mažas (gims vaikas), a kas, i parsitraũks [jaunai moteriai] mokslas Mžš.
ǁ nutraukti: Pertraukt, perskirt prietelystę SD321. Su kuo draugybę pertraukti, susipykti, persiskirti LL208. Pértraukti ryšį, santykius, susižadėjimą NdŽ. [Žandarai] gauna ligi šiol dvigubą algą, bet užtai turi visiškai pertraukti pažintis su pašaliečiais Pt. [Pabėgėliai lietuviai] dar ne visai pertraukė ryšius su savo tėvyne rš.
| refl.: Valančiaus ryšiai su Pabrėža nepersitraukė LTII272.
ǁ sustabdyti kokį vyksmą, nustoti, liautis daryti ką: Tyrinėjimus pértraukti KŽ. Pertraukė senis savo kalbą, atsigręždamas į žmoną, bet jos kambarėlyje nebebuvo LzP. Kažin, – sako kunigas, – ar bažnyčioj laikyt maldas, ar an šventoriaus, mat par maldą mės pertráukt maldos negaliam Slm. Klėties statymą partráukėm Jnšk. Vasarą žadam partráukt [duonos] kepimą Mžš. Gerai, kad nepertráuki – visą laiką kolchoze dirbi Slm. Toksaig buvo ir Mikalojus š[ventas], kursai … su velinu prakią pértraukė DP384. Tekynės mūsų nė vienu pasaulio ir menkumo jo geiduliu nepétraukime DP543. Adant mokėtų puotas ir kūno lapavimus pertraukt SPIII178.
pértrauktai adv.: Pertrauktai kalbėt, su pertrauka SD299. Pértrauktai kalbėti KŽ; N, [K].
| refl.: Pártrauksias mėlenes ėsti, nebibūs kieti viduriai Krš. Žiūro kino, negali pérstraukt Drsk.
3. intr. kuriam laikui padaryti pertrūkį, kurį laiką praleisti: Leidė tokius knatus [į pūlinį], partráukiau dvi dieni, daugiau nebejo Sdb. Ar paldienykan, ar mažu pértrauksi [tą dieną], tai utarnykan nuvažiuosi Lp. Kartu sodinom [bulves], tik jy vieną dieną pértraukė PnmR. Tai nieko, i dieną pertraukęs nuvažiuosiu pas jį svečiuosun Ml. Pertráukus kiek, pradėjom eit po visą kraštą – už Rokiškio, už Panvėžio [kasdami griovius] Alz.
| impers.: Nedėlios nepértraukė – ir vėl lyja! Srj. Vieną dieną pértraukė – i vė lyja Dglš.
4. tr. suėmus ar paėmus už ko pertęsti, pertempti, pervilkti į kitą vietą: Eikš, pértrauksime spintą DŽ1.
| refl. tr. Ser: O tas žmogus su tuom peiliu tą skūrą persitraukė in savo tą ratą ir sėdi BsPIV62(Brt).
5. tr. prk. viliojant, raginant pervesti, pervilioti: Moterys svetimos šalies partraukė jį jau pasenusį į tikėjimą pagonų S.Stan. Liucipierius pasipūtė, norėjo būti lygus aukščiausiam Dievui, nebenorėjo jo priklausyti ir pertraukė į savo pusę daug angelų M.Valanč.
6. tr. pernešti, pervežti, pergabenti per ką: Misliu, kaipgi dabar juos pertráukt per tą upelę Ppl. Tas vilkas paėmęs už kampo skepetaitės ir traukia: jai išrodo, kad ji stovi krome, o tas vilkas jau ją pertraukė per mares BsPIV171(Graž). Ar sauja tų popierių, su neišsakoma baime ir pavojum pertraukiama per rubežių [,platina šviesos idėją]? Pt.
| refl.: Gendroliui … buvo galiausiai tikt pasisekus nakties gūdume tylomis per upę persitraukti Kel1881,52.
7. tr. Vkš, Ds per ką ištraukti, perkišti: [Mergaitės] turėjo taip plonai vilnas rateliais verpti, kad visą sruogą galima būtų per šliūbinio žiedo vidurį pertraukti Pt. Viena akis nukeliama, antra išmezgama ir pertraukiama per nukeltąją rš. Invėrei, pértraukei siūlą, vėl invėrei Upn. Kad šuva nepasiust, reikia, kai jis dar turi tris dienas, pertraukt per rato stebulę LTR(Srj). Norint šunukas laikyt, reikia jis pertraukt per rato stebulę, tai niekada nepasiunta LTR(Vs).
| prk.: Duok ir man kąsnį per gerklę pértraukti (kiek užvalgyti) Snt.
8. tr. greitomis perleisti per ką (ppr. per mašiną, kokį įrankį): Par šepečius pertraukti linai be spalių Klov. Par mintuvus pártraukiau sterbles – paminkštėjo Rdn. Žąsis reik penėt – pértraukdavom (sumaldavom) rupiai Grž. Nebuvo mados malūnan vežt, su girnom pértraukei, ir gerai Šmn. Vilnos iškėdintos, tai teip tik pertráukiau, pertráukiau [per rankas] Slm.
^ Taigi per tas dienas taip nusivarai ne taip nuo darbo, kaip nuo gėrimo ir nedamiegojimo, jog pareini, lyg iš jaujos per linaminės krumplius pertrauktas M.Katil.
| refl.: O selyklo kad nedaug, parsitráukt girnom gerai Mžš.
9. tr. ištiesti, permesti nuo vieno krašto iki kito, perkloti: Balkavonė, sijos partrauktos S.Dauk. Parejusiu par partraukamąjį tiltą, apsistojo S.Dauk.
10. tr., intr. perbraukti, brūkštelėti (per ką): Ir par dantis pértraukia [rinkdamas dalgę] Ob. Skustuvą nuplaudavo, būdavo kitąsyk, kad net per ugnį pértraukia [prieš pjaudami pūlinį] Graž. Siūlus par puodą pártraukė, nupaišino, su skuduru nubraukė – jau ne baltas siūlas Erž. Pamirkyk aną (drobę) … ir lengvai partrauk par pažeistą vietą LMD. Jis tuo nupešė nuo kaktos plaukų, nunešęs pertraukė per aną savo brolį – ir [brolis] atgijo BsPIII200(Brt). Jeigu vyras nori tankų gražių ūsų, tai turi per Kūčią pertraukt virve per panosę LTR(Vs). Rado ją negyvą; par pilvą peiliu partráukta Krs. Prieš kemšant mėsą, žarną reikia dar kartą medine balanėle pertraukti, kad joje liktų kuo mažiau vandens rš. Blynai sukežę, suzmekę, nė žymės putnumo, dažinys be skilandžio, kur ne kur tauku pertrauktas, o daugiau vis vandeniu, vandeniu J.Balt. Karvė tingiai pertraukė šiurkščiu liežuviu senajai Mortai per ranką J.Avyž.
| Žvejys, pertraukęs tinklą, rado mažiau žuvies negu pirmą kartą LTR(Srv). Nueik į jūrę, partráuk tinklą – i rasi žuvių Šln.
| prk.: Staigiai atsisuka, kilsteli galvą, žvilgsniu lyg skustuvu pertraukia V.Bub.
ǁ paviršutiniškai atlikti kokį darbą kuo (akėčiomis, grėbliu, šluota ir pan) braukiant, traukiant, velkant, pertęsti, pervilkti: Kai su akėčioms pártrauki par žolę, vis tiek ne teip želia Jrb. Aną varstą da reiks partráukt sprendžinom kartą skersai ir kartą išilgai Sml. Kai drėgna žemė, tai pertraukei kartą su akėtėlėm ir sėk Jnšk. Ir skersai, ir išilgai pertráukit grėbliu, kad nelikt šiaudelių Pl. Žemė tokia minkštutė – pertrauksi kartą kitą su grėbliu – ir užteks Srv. Pértraukė šluota per lubas ir nubraukė voratinklius DŽ1. Mama ražu pertraukė aslą, ranka nubraukė stalą, pataisė pagalvį V.Bub. Tokia merga kai meška, pértraukt šluota grindų negali Brb. Kiekgi te to mazgojimo, su ryzu įlėkei, pertráukei per padlagą, ir gatava Slm. Senos [lentelės] neberadau, naują oblium pertraukiau ir va prikaliau rš. Atsinešk dvitraukį eblių, pártrauksam lentą Vvr. Ilga Adomo barzda pirma buvo pertraukta kerpamąja mašinėle, o paskui, Aleksandrui paėmus į rankas skustuvą, ir visai nuslinko A.Vencl. Toks ten ano ir prosavojimas – pártraukė su prosu, ir viskas Vvr.
| refl. tr.: Greitai aš pársitrauksu sijoną i lekam, – kaip iš vilko gerklės Krš.
ǁ Lp greitomis aptepti, apdažyti: Aliejinių melsvų dažų paimsiu ir pértrauksiu DrskŽ. Stalas pártrauktas baltais aliejiniais dažais Bt.
11. tr. Lp, Mrj, Jnšk, Pc, Ėr, Trgn iš naujo kuo apkalti, apkaustyti, aptraukti, apmušti iš viršaus ar aplinkui: Jau visai nusiplėšė ratai, reikės pértraukt Al. Kavolis ratą pértraukė Rmš. Reik pártraukti tekinius, kad neišbirėtų Šts.
| refl.: Namų stogai vienu akimirksniu persitraukė skarda ir apsidengė malksnomis A.Vencl.
ǁ iš naujo kaustant, mušant ką uždėti: Tiem ratam reiks šinas partráukt Paį. Spyrė barkštinėlę, kažkieno paliktą naujai lankams pertraukti M.Katil.
12. tr. NdŽ iš naujo nufotografuoti, perfotografuoti.
13. tr. viršyti svoriu, susverti: Obolių parduot, tai tep: uždeda [ant svarstyklių], jei pértraukia, tai obolį pusiau perpjauna Nč.
14. tr. šildant per daug sutraukti, peršildyti, perkaitinti: Tas sūris iš partrauktõs varškės Ėr.
| refl.: Mano varškė pársitraukė Ėr.
15. tr. kiek pradžiovinti: Saulė šieną pértrauks, ir galėsim vežt Mrj.
16. tr. susukti, sutraukti (apie traukulius): Ar mėšlungis gali pértraukt, ar kas Pnm.
17. refl. N dėl sunkaus darbo persitempti, patrūkti: Ižsitąsyt, persitraukt SD449. Pársitrauks arklys vien sunkius vežimus betraukdamas, o į kalną Šts. Pársitraukė i patroško gyvolelis (apie arklį) Dr. Pársitraukęs arklys paliekta su kupra Šts.
18. tr. impers. sulaisinti: Pabuvau kelias dienas kelionėj, tai arklį kad pértraukė, baisu žiūrėt Lel. Pértrauktas kaip be žarnų Sv. Ineini tvartan, tuoj mažna pažint, kokia gaspadinė – paršiokai tie pértraukti Ut.
| refl. Vs: Kūdi, pérsitraukę šunes Lp.
19. tr., intr. KŽ, PnmA, Gs, KzR, Lkš, Skr, Kv, End, Krtn, Vgr, Vkš vėjui pučiant ar šalčiui smelkiantis perimti, persmelkti, paveikti (ppr. ir pakenkti): Saugokis, kad skersvėjis nepertrauktų rš. Tik kiek sušilęs, vėjas pártraukia – i neuždarai burnos Jrb. Traukte pártraukė vėjis, i susirgo, – buvo sušilęs Krš. Neik, pártrauks vė[ja]s, i susirgsi Rdn. Tu basoms kojoms, vė[ja]s pártrauks – susirgti gali Sg. Geras drabužis: nė nugarą pártrauka, nė nieko Rsn. Arkliai opūs, sušilusį pastatė ant vėjo – pártraukė kojas Sk. Šaltas vėjas tráukia – jau man pártrauks galvą Žg. Šaltis traukte pertraukia N. Pártrauks šaltis, plikas neik Slnt. Tik keli žingsniai tėr, vis tiek vė[ja]s biškį pártrauka Trk.
20. tr. vėjui pučiant, traukiant kiek atvėsinti: Lai pártrauka bulves, nevalgyk, lai pravėsta Šts.
21. refl. įsigerti, prisitraukti (apie kvapą): Kur nei joks kvapas negal pérsitraukti KII37.
22. tr. Vvr sumažinti, susilpninti, numušti: Žolės pártrauka ligas, bet ne visas Šts. Kad užgirdžiau [su vaistais] – ir pártraukė kokliušą Šts. Tokie vaistai (agurkų spiritinis antpilas) greitai partrauka akių karštį LMD. Kiek ten valgiau – alkį biškį pártraukiau Lkv. Baimę partrauku P. Į alų aš kiaušinį geriu, jį alus pértraukia Snt. Krapai ir cebulės pártrauka viralo skonį Šts. Į avinius taukus tirpant deda sėtinių, morkų, kad ūmą pártrauktų Šts. Mėtros pártrauka visą grobo smarvę Brs. Degančias anglis deda, ka kartumą pártrauktum Gd.
23. refl. kiaurai prasiskverbti, persisunkti: Vanduo pérsitraukia per smiltį KI322.
24. refl. Lex26, Q135, N būriu persikelti, pereiti būriu keliaujant: Atėjo jie pas vieną didį driūtą miestą Epron, pakelėje gulintį, per kurį jiems reikėjo persitraukti, ir negalėjo pro šalį traukti Bb1Mak5,46.
ǁ prk. praūžti, pralėkti: Utarninko naktį persitraukė per šią apylinkę smarki audra prš. Panedėlį popiet ir vakare per pakalnę persitraukė labai skaudi perkūnija su dideliais lytaus pylimais prš.
25. intr. uždelsti, pavėlinti, užtrukti atvykti: Dešims minutų pértraukė autobusas Dglš.
26. refl. nusikelti, atsidėti tolyn: Atlankymas keturių bažnyčių vėl gal ant kitų dienų parsitraukti srš.
27. tr., intr. sudainuoti: Nenurimo vyrai ir be dainų. Dirbdami dainavo, valgyti susėdę pertraukdavo keletą posmų A.Rūt.
28. tr., intr. Trgn, Grv suduoti, peršerti, uždrožti, perlieti: Klausiamas Gustis, bene nušovė paštininką, pirmu gynės, bet paskiaus skersai partraukus prisipažino M.Valanč. Kad aš tau pertráuksiu per dantis, tai greit apsiašarosi! Pbr. Net raitos arklys, kai pértrauki tokiu botagu Skdt. Kai pártrauksiu virve per kuprą, žinosi, iš kur kojos dygsta! Jd. Ka pártrauksiu pasėmus diržą – nešnekėsi ma[n] priešais! Skr.
^ Ko stovi kaip botagu pertrauktas? J.Avyž. Bičiulio balsas truputį pašaipus, bet nepiktas, ir vis vien Antanas krūpteli, tarsi botagu pertrauktas rš.
◊ kai̇̃p per si̇́eną pértrauktas apie labai alkaną: Aš esu teip kai̇̃p par si̇́eną pártraukta KlvrŽ.
kai̇̃p (lýg) per tvõrą (per tõrą) pértrauktas apie nusikamavusį, nuvargusį: Vaikščioja lýg per tvõrą pértrauktas Mrj. Šiandien aš kai̇̃p par tõrą pártraukta Vkš.
per dañtį pértraukti pajuokti, pašiepti: Kelis kartus mane dvasiškis jau pertraukė per dantį I.Simon. Tėvas partráukdavo jį par dañtį Šln.
per gérklę pértraukti pragerti: Čebatus per gérklę pértraukė Snt.
pietráukti (ž.)
1. žr. pritraukti 9: Kad arklys pradeda siusti, tad pytráuka tus laužtinius Plik.
2. žr. pritraukti 11: Tik reik maišyti i maišyti labai daug [avižinį kisielių], nes greitai pytráuka py dugno Sg.
3. žr. pritraukti 12: Latrai tie pytráukė – i nebė[ra] vaiko Pj.
| refl.: Pirmą sykį buvo pysitráukęs [prie miškinių], atleido Pj.
4. žr. pritraukti 23: Nepytráuka vandens, kad kalnai Up.
pratráukti Rtr, NdŽ, KŽ; LL183
1. tr. Ser nutraukti (ppr. paviršiumi) pro šalį: Mokindavo pratráukti grėbliuką pro savi (moko grėbti) Kltn.
2. intr. N, Up praeiti, pražygiuoti (ppr. būriu) pro šalį: Visas jų būrys pratráukė pro šalį DŽ1. Tuo tarpu, kaip ant Raudonojo pleciaus ilgoj eilėj šimtas tūkstančių kareivių ir darbininkų pratraukė, ore pasirodė per 1000 didelių ir mažesnių lėktuvų prš. Aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greit pratraukiu LTR(VšR).
ǁ būriu praskristi pro šalį: Dažnai netgi dienos metu galima pastebėti pratraukiančias slankas rš.
ǁ refl. prk. praslinkti pro ką (apie debesis): Debesiai pro mėnutį prasitraukiant, pamatė jis ant to akmens mažą vaikiną BsMtII137(Tlž).
ǁ impers. prk. laimingai baigtis, praeiti kokiam nemalonumui: Nors vyrelis ir pyksta, bet pratraũks Mrj. Kelis šimtus metų nepadegėm, tai gal ir šį kartą pratrauks rš.
3. tr. praplėšti: Užsiuvė tą [cukraus] maišelį, – vis tiek reiks pratráukt Krč.
| prk.: Čia buvo pratráukę vokiečių liniją rusai [per karą] Ad.
| refl.: Šitie [polietileno] maišeliai greit prasitráukia Slm.
4. tr. pratrūkinti, prakiurdyti (votis): Žolės skaudulį pratráukė KI126. Morka labai gerai: pratarkuoji, uždedi – pratráukia skaudę Pl. Sūragrobis pratráukė skaudulį Šts. Ant skaudulio reik dėti keptą cebulę su medu – pratráuka skaudulį Vkš.
| impers.: Trauklapius ant auglių deda, i tada pratráuka Krž. Išeidinėja brudas, kap pratráukia [pūlinį] Rdš.
5. tr. kuo perbraukti, nubraukti kieno paviršių: Jeigu iš karto žievės nepavyksta nulupti, vytelė [žnyplėmis] pratraukiama antrą kartą nuo laibgalio iki storgalio rš. Pratráukia [obliumi] tokią lentą Klvr.
6. tr. kiek ištraukti, traukiant sumažinti: Da pratráukė ir šiemet tas samanas iš griovių Krs.
ǁ važiuojama priemone kiek išvežti, išgabenti: Einam, gal mėšlo ben kiek pratráuksma Lel.
7. tr. kiek ištraukti, atitraukti, atidaryti, atidengti: Pratráukiau vagį – ir išbėgo alus J. Pratrauk kiek šyberį – tegu dūmai išeina Paį. Aš patalų pratráukiau kertę ir veizėjaus Šts. Šviesi, aš pratráuksu naktines užlaidas – galėsi skaityti Krš. Veiza pro langą, užuolaidą pratráukęs Varn.
| refl. tr.: Prasitraukia stalčių – žalsva trirublė pirmoji krenta į akis S.Čiurl. Prasitráukusi drobulę žiūra [mergytė] Krš. Prastráukiau užuolaidą, žiūrau, kas te ateina Drsk.
ǁ kiek ištraukus, atitraukus ką pradaryti, pradengti: Reik biškelį langą pratraukti Vkš. Komoda (komodos stalčius) pratraukta su baronkoms ir primyžta vaikių Žeml.
| refl. tr.: Prasitráukiau langą ir pasikavojęs veizėjau į kiemą Vkš.
8. tr. paėmus už ko (ppr. jėga) pavesti į šalį: Močeka sako: – Sūneli, pratrauk šitą juodį nuo tako, aš jo bijausi VoK135(Mrj).
9. refl. paėjėti į šalį, pasitraukti, pasislinkti kelis žingsnius tolyn: Prastráukiau, kad jam daugiau daikto būt atsisėst Klt. Gaspadin, tu prastráuk nuog pečiaus Lp. Jis pradėjo greit važiuot, žmonės nespėjo prasitrauktie – jis daug žmonių suvažinėjo BsPIV290(Brt). Geras žirgelis, nespirs: pastūmėk, močiute, su ranka – ir prasitrauks [nuo tako] VoK135(Mrj).
| prk.: Reikia prasitraukt iš kelio prieš jus, jauniejie V.Kudir.
ǁ pasišalinti iš kur, išeiti: Jeigu, ponaiti, neliausi mane persekiojęs, tai aš prasitrauksiu iš dvaro V.Kudir. Jei gera dvasia, eik arčiau, jei pikta – prastrauk LTR(Lzd). Pasiuntė [aniolą] su žinia pas Perkūną, kad ans palieptų nepagadai prasitraukti J.Šliūp.
ǁ daugeliui išvažinėti: Reikia žiūrėt, kai bent kiek prasitraũks, išretės vežimų [turguje], tai tada tik išvažiuosi Slm.
ǁ būriu išeiti, atsitraukti, pasitraukti, evakuotis: Gali ir nepastráuktie [priešai] Str. Prastráukė toliau niemčiai Dglš.
ǁ išsikelti kitur gyventi: Per vainą jie prasitráukė iš čia Žal. Nuvažiavo tarnai in tą daiktą, kur kitąsyk ganė, jau jo nėra, jis jau buvo prasitraukęs in kitą daiktą, ir niekur jo neatrado BsPIII168(Brt). Smaugia lietuvius, idant jie prasitrauktų ir duotų vietą maskolių kolonistams V.Kudir.
10. intr. DŽ1 ištverti kurį laiką, prabūti, išsilaikyti: Rytoj gal neisiu darban, Birutė pratraũks gal viena Slm. Teip ir pratráukiau šitą laiką, niekas per daug manęs neužkabino Snt. Reikėjo kaip nors pratráukt, nepirkt. – Ką čia pratráuksi, kad nebeturėjau nė kuo užsivilkt Srv. Šią žiemą, vaikeli, dar turėsi kaip nors pratráukt su šita skrandute Lkč. Galgi pratráuksim ituo duonele nedėlią Rod.
| refl.: Nors kad ligi Sekminių su sava duona prastrauktumėm Ds.
ǁ šiaip taip išgyventi kurį laiką (apie seną ar ligotą žmogų): Dešimt metų reiktų pratráukt Vs. Kiek metų gali pratráukt su svetimu inkstu KzR. Ligonis kad da mėnesį pratraũks – tai ir visas gyvenimas Ėr. Vis tas pats, ai mėneselį pratráuksi, ai ne Dglš. Pratráukė ilgai sirgdamas Aps. Va kur daktaras – pasakė: nei dienos priekin, nei ažupakalin nepratrauks LTR(Trgn).
11. intr. Ds uždelsti, užvilkinti: Pratráukė nedėlią, kol gavo arklį Ėr. Deltog ne visados ateina, kaip prižada. Pratraukia keletą dienų I.Šein. Par vieną [karvės] ieškojimą [jaučio] galiama pratráukt (nevesti pas jautį, atidėti iki kito ieškojimo) Mžš. Pusė valandos kaip pratráukė (pavėlavo) Ktk.
| Karvė kai kada aštuoniolika dienų pratráukia [neatsivedusi] par sroką Klt. Žiūrėk, kokią nedėlią pratraũks par terminą Skdt.
| refl.: Parusnėnų atsivertimas dar prasitraukė Gmž.
12. intr. užtrukti: Jūs tai vakare pratráukiat [dirbdami], mės tai lig penkių Slm.
| refl.: Jei dar̃ bus lietaus, prastraũks nepagada DrskŽ. Mėnasius tris prastraũks, arčiau (greičiau) nepadaris Prng.
13. intr. impers. kuriam laikui padaryti pertrauką, pertraukti (apie orą): Dieną pratráukia, ir lyja DŽ1. Ė, kad dienelę pratráukia, tai kitoj ir lyja Kzt.
14. refl. Ds praeiti, praslinkti (apie laiką): Prasitraukė kiek tai čėso LTR(Lp). Prastráukė du mėnesiai nuo to čėso Dglš.
15. tr., intr. pradžiovinti: Nuvažiuojant tiek buvo šlapia, ka negalima buvo važiuot, o paskui vėjas pratráukė – i buvo sausa Slv. Pavasario vėjas greit laukus pratráukia Skrd.
| impers. Buvo šlapia, daba pratráukė kiek Ėr. Gerai, langai atadaryti – kaip ir pratráukia, sausumą padaro Žl. Išdžiausčiau baltinius, gal vis kiek pratraũks Všk. Nebus šlãpia – keliai̇̃s pratráukė Rm. Šiandien purvą pratráukė ben kiek Trgn.
16. intr. impers. atsirasti traukai, trauksmui: Rūko, kol pratráukė, įsidegė – nebrūksta Krš.
17. tr. Graž, Prn esant traukai, kiek ištraukti, pravėdinti: Bet ir tvanka baisi ant aukšto, dusina. Reiktų langelius skliautuose išimti, skersvėjis pratrauktų V.Bub. Atidaryk langus, tegu vėjas kiek dūmus pratráukia Paį.
| impers.: Tegu pratráukia čiodą – atadaryk juškas Klt.
18. refl. įsisiurbti, susigerti: Negal vanduo prasitráukti – žemė kai košė Rsn.
19. tr. DŽ1, Srv, Užp, Trgn, Mrj kiek sumažinti (karštį, skausmą, šleikštulį): Pagėry (pagerk) liekarstvų, maž pratraũks karštį Dglš. Pastãtai (pastatyk) bankas, gal sopę pratraũks Švnč. Išeik in oro – pratraũks sopę Ut. Maž vanduo pratraũks karštį Skdt. Sėmenai nusiplikius greitai pratraukia karštį LTR(Grk). Išgėriau barščių – ir pratráukė visą ledekumą Alk. Spalgenų prisikiši ausys, tai kaip ir pratráukia, lengviau palieka [apsinuodijus smalkėmis] Svn.
20. tr. įstengti kvėpuoti, įkvėpti: Dūchą nepratraũks, žmogus ir uždus Rdš.
21. tr. išdainuoti: Pratraũks patys dainą, tu tik žodžius pasakyk Gdr.
◊ linùs pratráukti eiti į svečius arba važinėtis per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Linùs pratráukia – linai bus dideli Pb.
pritráukti I, Š, Rtr, KŽ; Lex47,49, SD1147, SD302, R30, MŽ40, Sut, M, LL193, L, ŠT16,17
1. tr. NdŽ velkant priartinti, privilkti artyn prie ko: Laivą pritraukti pri kranto N.
| refl. tr.: Kol prisivobiji, prisitráuki su virvėm tą sienojį iš dumblyno Svn.
ǁ pajėgti privilkti: Užmetėm – tinklo nepritráukiam prie krašto (tiek daug žuvų) PnmŽ.
2. tr. traukiant padėti prie ko, priartinti prie ko: Tad aš gulėsiu, lopišis pritráuktas artie, ranka antdėsiuos an to vaiko Dr. Bliūdą pritráuk savęs artes LzŽ. Kaip susivela [milas], liuob pritráuks stalą pri to milvelio, an stalo kočėlą pasidės, i pradės ritinti tą milą Kl. Pritráukė lovą pri pat lango – vietos daugiau trobo[je] paliko Vkš. Minkšta žemė buvo, palyta, aš tik pritráukiau pritráukiau tas žemes prie bulvių – ir apkaupta Jrb.
| refl. tr. N, NdŽ: Vaiko lovelę prisitráukiau, i sėdu atsisėdusi Pln. Bernas pristraukė, vieną bliūdą išraitė, kitą išraitė LTR(Kp).
^ Maž tau toli bliūdas pristráukt? – Ne, man netoli, tam toli, kas už durų Ml.
ǁ sumažinti atstumą, priartinti: Per spektyvą (žiūronus) kai žiūri, tai teip arti pritráukia Jnš.
3. tr. tempiant paartinti, pritempti: Pritraukęs prie žemės, mušt su kūloku ėmęs par galvą, par antausius Sln.
| prk.: Ką čia plepi – arčiau [tų Šiaulių] nepritráuksi (abiem keliais važiuojant tiek pat km) Žr. Motina kiekviena gatava būt pritráukt dangų an žemę, kad visas gerumas būt vaikeliam Aps. Kad galėčiau, aš dangaus nors kraštelį jai pritráukčiau NdŽ.
^ Laimos ir replėms nepritrauksi, o nelaima pati ateita S.Dauk. Laimės replėm nepritráuksi, o nelaimė i[r] pati ateina Ar; LTR(Šl). Gero su repliums nepritrauksi, o piktas ir pats ateis VP15.
pritrauktai̇̃ adv.: Jos (ienos) būna trumpesnės ir pririšamos prie balnelio visiškai pritrauktai rš.
| refl. tr., intr.: Medyje prisitráukiu šakas ir prisiskinu tų žiedų Vlkv. O kad aš prisitráukčiau [stiklelį], aš jį visą išmaukčiau JD81. Albinas pajuto užplūdusį jėgų perteklių ir, pasiekęs virš durų prikaltas pasagas, pamėgino prisitraukti. Viena pasaga svorį atlaikė, o kita liko rankoj rš.
ǁ NdŽ pačiam traukiant, lenkiant, riečiant priartinti kūno dalį: Paemi, va, kietai [vyšnios šakelę] tarp delnų ir pirštų, pritráuki rankas, suspaudi vytelę ir iš lengvėlio vaikštinėji [ieškodamas vandens gyslos] Č. Tai vėl rankas tik pritráukęs, ristelėm, ristelėm ir nulėkiau vėl laukan, sutvarkiau arklius Č. Pritraukė vieną koją, kitą, pasispyrė, alkūnėm pasistūmė V.Bub. Pamatė [kunigas] prie karčemos žąsį, katra tąsyk pritraukus koją stovėjo, žinoma, kaip žiemos čėse LTR. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon.
ǁ įgaužti, įtraukti: Pati nevalgius, pilvą pritráukus lakstau Alz. Stova pilvą pritráukusi (alkana, sulysusi) mieste, be darbo, be duonos Šts.
| impers.: Pritráukė čystai vidurius Upt. Dabar pavalgo, o pirma buvo nevalgęs, pilvas pritráuktas pritráuktas Skp.
4. tr. rš jėga privesti, prievarta priartinti.
| refl. tr. NdŽ: Sugriebė mane [klebonas] už pečių, prisitraukė artyn ir pabučiavo į vieną skruostą, į kitą J.Balt. Nepraeidavo nė valanda, kai Būtėnienė vėl prisitraukdavo sūnų prie savęs, imdavo bučiuoti, glamonėti, liūliuoti S.Zob. Žąsį iš tolo užkabina kabliuku už kojytės ir prisitráukia Pl.
5. refl. NdŽ pasislinkti artyn, priartėti, prisikišti: Ji kurčia, kap kalbi, pristráukia prieg tavę Vrn. Vyrai visi girkšno[ja], pasileidę, pri butelio prisitráukę Rdn. Prisitráuk arčiau, kad neužlašėtų [ant staltiesės] Ėr. Prisitráukė pri munęs ir sušnibždėjo į ausį Vkš. Pristráuk stalop artes LzŽ. Kaip tik artyn prisitráukė, prisitráukė, šviesų kardą išsitraukė, išsitraukė Š.
ǁ kraustantis, keliantis, žygiuojant būriu priartėti prie ko: Vokiečiai čia insistiprino, prie jų sienos prisitráukė Sn.
6. tr. pridėti, prijungti, priskirti, pridurti: Pri Kuršėnų [rajono] mumis pritráukė Krš. Kaip kolchozai užejo, mumis pritráukė pry Mamių [kaimo] Štk. Prytráukė pry tarybinio ūkio Šv.
| refl. tr. intr.: Apsėsma žole, tai an ganyklą prisitraũks (bus priedas prie ganyklos) Kp. Būdavo pirma, tai žemės da ir iš šono pristráuki, ė dabar ir savos nebereikia Sdk. Noris da i man prie pencijos da kiek prisitráukt (prisidurti) Ds.
7. tr. parietus parišti, patraukti: Tam veršiui tą koją pritráukiau (pririšau prie kaklo), i nešoka aukšty Jrb. Katras smalstus arklys, koją paskutinę pritráuki Pc.
8. tr. impers. NdŽ ligai surietus ar sulenkus padaryti nejudrų, nelankstų, sustingusį: Siuvėjo koja pritraukta, Topylis be pirštų, Stepas vienu langu (vienakis) Žem. Ranka mano pritraukta – negaliu darbo krutėt O. Visai prytráukė koją, an medžio (krukio) ejo Grd. Vieną koją pritráukė viškai par kelį Dkk. Ranką pritráukė, kojos nevaldė, visai pasiligojo Krš. Buvo pritraukti̇̀ visi tie pirštai, ale išsitaisė Vdk. Šiteip pritráuktos [rankos], pirštai šiteip va šitie dujai būdavo, o teip, Jezau, kad sutraukta buvo [moteris] Antš. Tus tėvas buvo invalidas, su lazdomi vaikščiojo, koja pritrauktà buvo Kpč. Senukės buvo pritraukti pirštai Pun. Pirštas nuog darbo pritráukta Mrc. Gali pritráukt kojas teip vienodai beguliant Sdk. Pritráukia koją – nepaeina Dgč. Prikamavo koją – ir pritráukė koją Kvr. Vaikas pasitaisė, ale kojeles jam pritraukė Tat. Kieno koja pritraukta buvus, to vėlė raiša pasirodo BsVXX.
^ Nespjau (nespjauk) vandenin – liežiuvį pritrauks Dglš.
| refl. tr. impers.: Pristráukta, prisbūta pirštas Adm. Paskui iš priemėčio galvytę pristráukė va šiteip [vaikui] Šmn.
9. tr., intr. traukiant, tempiant priveržti, kad nebūtų palaidas, sutempti: Virves permeta par kartį ir pritráukia, priveržia (rišant šieno vežimą) Žl. Netoli namų, kur prisieina sukti nuo vieškelio kieman, staigiai pritraukė vadžias taip, kad arklys turėjo stačiai sukties į šalį Vd. Jis pritraukia atvarslus, patsai traukiasi ant vieno pasostės galo darydamas vežime vietos dar vienam žmogui I.Simon. Virvė jau užmesta jiems ant kaklo, bereikia tik kilpą pritraukti I.Simon. Jei dar labai tep silpnai, tai dar pritráukiam [vyžos virvutę] Rud. Vyrai su stiprium rankum pritráukdavo, surišdavo, stovės [šiaudų stogas] ilgiausiai Škn.
| refl. tr.: Prisitraukti pavalkus su atvarslais (su ilginiais) Šts.
ǁ tr. NdŽ kuo veržiant sutvirtinti, pritvirtinti: Su vytike pritráuka, pririša vieną eilę, kitą eilę [dengdami šiaudais stogą] Krž. Skersai lentas dėjo ir su varžtais pritráukė Trg. Šienkartę ant prikrautojo vežimo uždėję bandė tą su virve pritraukti Kel1879,24.
ǁ intr. prispausti, pritvirtinti: Šita sąvarža gerai pritráukia Mrj. Ne ilgiausis vinis, ale, rodos, pritráukė Vdžg.
ǁ refl. prk. prisiploti: Tep noriu valgyt, kad pilvas prie strėnų prisitráukė Kt. Lūpos labai smarkiai įtemptos ir stipriai prisitraukusios prie dantų rš.
10. tr., intr. impers. gausiai apeiti, apnešti: Tokių juodulių pritrauktas, tokios smalos, i netrauks kaminas Krž. Jau medžiai būva balti, pritráukti – šarma PnmŽ. Šlapią uždedi katilioką in plytos, tai rūdo pritráukia Klt. Tvarto kampai pritráukta šerkšno Klt. Šerkšno pritráukta in pirkios, kur eina garai Klt. Šerkšno pritraukti̇̀ mūrai Klt. Miežiai drėgni, šarmos pritráukti Jrb.
ǁ apsinešti: Puodelis kovuotas. Kovą semia – i pritráukia Klt. Ka pritráuka tą bliūdą – baisu veizėti Vkš. Butelkikė nečysta, pritráukta Krš.
11. tr. NdŽ traukos jėga priartinti prie ko: Tokiuo yra akmuo, vadinamas magnes, kuris geležį savęsp pritraukia SPI183. Kumet burkštiną patrini į vilnonį drabužį, ans popieriaus skiautelę pritrauka Vkš. Saulė turi tokią sylą pritraukti prie savęs viską kaip ir žemė A1884,210. Ar tavo vištos nepritráukė (neužmušė mašina pravažiuodama)? Lkč. Geležį pritráukia magnasas BM94(Brž).
| impers.: Tada jis numetė kelis mažus deimanto gabaliukus ir pastebėjo, kad jie traukte buvo pritraukti prie bokšto viršūnės J.Balč. Kiti ieškodavo su karklu dvišaku [vandens gyslos]. Eidavo eidavo – ir pritráukdavo PnmŽ.
^ Kaip traukte pri lovos pritráukė (taip norėjau miego)! Krš.
12. pakviesti, prikalbinti, pavadinti, įjungti draugėn kur dalyvauti, ką dirbti ar daryti: Pritráukęs daugiau darbininkų, padirbs visa J. Jis turi teisę kai kuriems darbams pritraukti specializuotas organizacijas – subrangovus rš. Rado pažįstamų, tuojau tie ir jį į kompaniją pritraukė, pavaišino rš. Pritráukė ir muni šnapšės gerti Šts. I tėvą pritráukė pri tų pietų Brs. Pritráukė in stalą i mus Klt. Jis toks nebejaunas žmogus, ale pritráukiamas Ppl. Norėjo pritráukt tėvą vežt Pgg. Vyrišką, kad ir protingiausį, pri degtienės pritráuka Krš. [Velnias] pritrauktų jį draugystėn savo o ing karalystę savo peklos MP79.
^ Kitas gero pamokina, kitas gi prie blogo pritraukia Vrp1890,35.
| refl. tr. Ds, Kvr: Pristráukė kokį augėtinį i gyveno Dglš. Pristráukia žmogų iš šono i pasdaro Klt. Niekur žmogaus nepristráukė, pats pasdarė, turi do sveikatos Klt. Reiks prisitráukt kokį darbinyką Ėr. Ją prisitráukė pri to jojimo, i dabar ji sau patenkyta Smln. Prisitráukė da vieną mokytoją, ta pasakė, ką žinojo Smln. Jis da norėjo kaži ką prisitráukt (pasivadinti fotografuotis) Smln. Apleido tėvo namus, prisitraukė už draugą dar vieną vaikį TS1900,4-5.
ǁ Vd, Ser, NdŽ, Plv, Mlk patraukti, palenkti į save, privilioti, primasinti: Petronėlė gėrėjosi savo gražumu pritraukusi vaikį Žem. Ji mano širdį traukte pritraukė J.Bil. Nuošalus kampelis kasmet pritraukia jų (poilsiautojų) vis daugiau ir daugiau V.Bub. Tujau palojo, kad Elena nori Jugasės vyrą pritráukti Trk. Pritráukė ta merga mano vaiką Pkp. Tik su blevyzgom ir pritráukia žmones Užp. Tik dirstelia an žmogaus – i žmogų pritráukia Mrc. Jis toks protingas ir visus pritraukiantỹs Zp. Jos iškalbingumas pritráukė žmones Smln. Jis taip mokėjo pritráukt žmogų Slč. Pritrauksiu savęsp visus daiktus ne smarkumu, bet mylėjimu, ne kerštais, bet gerybėmis DP508. Tenai atejo, idant žmones grumzdymais ir pabaidomis savęsp pritrauktų̃ DP31. Širšes uogos pritráukia Jd.
| refl. tr. Dkšt: A su velnio plauku tokį vaikį prisitráukė?! Krš. Jauna – mokėjo prisitráukti vyrą Lkv. Tokia dalikatni greit galėjai i jaunikį prisitráukt Šmk. Pati merga jį prisitráukė Dglš. Prisitraũks kada kokia merga, tep ilgai nebus [vienas bernas] DrskŽ. O katra ir labai moka pristráukt prie savęs Trgn.
13. tr. atkreipti (dėmesį, žvilgsnį): Levas … mūsų atydą saviepi labiausiai pritraukia LTI3(Bs). Vyriškis pritraukė į save žmonių dėmesį rš. Štai mūsų akį pritraukia ežerėlis Vr. Akį žėdnam pritraukia tokia žemė Db.
14. intr. NdŽ šiaip taip, vargingai išbūti, išgyventi iki tam tikro laiko: Švenčiausios Motinos pagalba pritrauksiu iki rudens LzP. Gal pavasaris bus ankstyvesnis šįmet, pritrauksim kaip nors (užteksim bulvių) J.Balt. Man tai tik iki turgadienio pritraukti J.Balt. Su šituo centneriu [bulvių] pritráuksim prie šviežių Skr. Kas gi žino, ir mes ar bepritrauksma su duonele lig rugiapjūčio Sdk. Rodos, diedelis ir sunkenybę turėjo, ale mat pritraukė ligi aštuonių dešimtų [metų] Srv.
15. tr. traukiant, tempiant kiek pritrumpinti: Šautuvo diržas pritraukiamas (patrumpinamas) komanduojant: – Diržą – pritrauk! rš. Pritrauk jas (kilpas), per ilgos rš.
ǁ įsukant dagtį, sumažinti degimą, prisukti, prigesinti: Motina pritraukė gazelį A.Vien. Tą lempą reikia pritráukt – gal kiek prisnūsim Šmk. Pritráukei [lempą], jau nieko nematyt Lp. Ir pritraukė šitą lempą, kad taip šviesiai nedegtų LTR(Upn). Pritráuk ugnį [dujinės], kad tik šustų sriuba, o ne kupėtų Ktk.
16. tr. NdŽ kiek priverti, pridaryti: Tėvas įėjo į butą, duris pritráukė i atsisėdo Jrb. Pritráuk tu dures: tarpai, vė[ja]s puta Krš.
17. tr. kiek primerkti (akis): Ji vieną akį pritráukus i tupia kai gyva Jrb. Kai neišsimiegi, tai akys tik pritráuktos, veidas pageltęs Gs.
18. tr. NdŽ paviršiumi traukiant daug sutempti, suvilkti: Pasiunčiau rąstų pritráukti, liuob ten su arkliais privilks Kl. Da ir žarijų būdavo židinėj, žarijų pritráukia židinėn tenai, an prieždos Skp. Te pritrauktà krūva durpių, čia vėl pritrauktà, pakapojau žolę, ir pasimečiau Slm.
| refl. tr.: Po medžiu atsiguliau, lapų prisitráukiau ir guliu Pl.
ǁ daug privežti, prigabenti: Daug tankų pritráukė į frontą DŽ1.
| refl. tr.: Pristráukiam patys malkų iš miško Dgč.
| Reikėjo ji (lenkų kalba) gerai išmokti. Tam tikslui ir lenkiškų laikraščių prisitraukdavau Mš.
19. intr., tr. Kb traukiant iš kur daug paimti, gauti: Po penkis kilogramus, po trejetą pritráukia [žuvų iš po ledo] Sug. Į dieną kokį pūdą [žuvų] galima buvo pritraukti rš.
| refl. tr.: Su meškere galima prisitraukti žuvienei tinkančių ešeriokų rš. Kaip pradėjus traukt, tai traukus ir traukus ir visą kiaurą dieną lig vakaro, ir prisitraukus kokius penkius vežimus drobės LMD(Sln). Vyrai sugebėjo pramušti [kapčiuje] skyles kur reikia ir taip sau, ranką įkišus, kaip katinas į varnėno inkilą, prisitraukti bulvelių M.Katil.
| prk.: Piningų prisitráukę kaip skutinų Krš. Pristráukęs svetimų žodžių, vis ką inmaišo Mrp.
ǁ prk. daug atimti, ištraukti (sveikatos): Kiek man pritráukė sveikatos par tą žiemą! Šmn.
20. tr. daug įkelti, prikelti: Daug avilių buvę ąžuoluos pritráukta BM66(Žb).
21. tr. prk. daug sutraukti, sutelkti, suburti: Jo šauksmas pritraukė daug žmonių, tie palaikė jį kvailu J.Balč. [Kunigas] pritráukė tų dievobaimingų moterėlių, – jos nori kuo pirmiausia į dangų patekt Pžrl.
| refl. tr.: Pulką prisitraukti N. Bernaičiai draugų prisitráukė ir rėkaloja Vrn.
22. tr. daug prifotografuoti: Nuotraukų pritráukė daug Lb. Čia vis Petro pritráukta atvirukų Al.
23. tr. prinokinti: Ta pagada greit visus javus pritráukė Gs.
×24. tr. impers. pritvinkinti (skaudulį): Jau gal pritráukė votį, jau reikia pradurt Švnč. Votis jau pritráukę LzŽ. Pritráukė pirštą votis LzŽ.
25. tr. A1883,173, NdŽ prisisotinti, prisisodrinti, prisisunkti, prisigerti (kvapo, drėgmės, šalčio ir pan.): Barščiai špyžio pritráukė, nebegardūs Ėr. Jo drabužiai pritraukę nemalonaus kvapo rš. Šlapgarių pritráukė, atidrėko popieros nuo sienų Skr. Medžiaginės kaladkos, tai anos šlapumõs, vilgasties pritráukia, iš to buvo šimtakojai Dv. Ė va šitie daiktai, minkštimai, – pridėsi skepetą – pritráukia materijos Švnč. Sūrūs tokie pasidaro, pritráukę druskos [slėgti grybai] Vdk. Mat anie (stogo šiaudai) prismalėję, kaip gelžiai sugelžėję, pritráukdavę tokio rūkalo, ka te[n] nė ugnis nekibdavo Skdv. Dulkių pilna, akordijonas pritráukė tų dulkių End.
| impers.: Rasos rūbai pritraukti, lygiai sulyti Klt.
| refl. tr. Snt: Jei tuomkart neišsėmei [pasiliejusio pieno iš šulinio], sienos pristráukia Alv. Lauke šalčio prisitráukiau, tai nė kambary nesušylu Dkš. Pareina iš tos karvidės prisitráukusi smarvės, smirda amžinai End. Ale jei tik kas rūko, prisitráuka visas kambarys End. Šaltgarių, šlapgarių prisitráukę linai – sunkesni Ggr. Drėgnas garas, nuo jų (bičių) kilstąs, dėl šalčio aulėje prisitrauka. Iš ko randas pelėjimas bei paplėkimas S.Dauk. Medžiaga prisitráukė drėgmės DŽ1. Akmuo prisitráukęs vandenio FrnS45. Muno plaučiai prisitráukę labai tų visokių dulkių par tiek daug audimo Pln.
| prk.: Tenai (apie Širvintas) lenkų dūko prisitráukę, nemėgsta lietuvių Krš.
ǁ impers. traukiant drėgmei ar šalčiui sukelti (ligą): Jam pritráukė an pievos uždegimą plaučių Rš.
26. tr., intr. impers. NdŽ, DŽ1 kam užpiltam spiritu ar užplikytam pakankamai įgyti stiprumo, koncentracijos: Ar pritráukė arbotą? Db. Prieš sprogimą [beržų] spurgelių priskynei ir užpylei degtine, pritráukia per porą dienų Bsg. Pastovink arbatelę, tepritraũkie Krš. Pritráuka dikčiai, aš jau bijočiu pilti į savo skilvį [spiritą, užpiltą ant rupūžės]! End. Vyrišką gumbažolę išdžiovintą užpila karštu vandeniu arba degtine, kad pritrauktų, ir duoda vyrams nuo gumbo rš. Sudžiovinto augalo žiupsniuką įdėti į puodelį, užpilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų ir nusistovėtų rš.
| refl.: Arbata prisitráukia NdŽ.
27. intr. nusidažyti: Po tam įdedi [žalius kiaušinius į dažus], anie pritráuka geriau Vg.
28. tr. tam tikrais prietaisais prisiurbti (skysčio): Į pipetę pritraukite muilino vandens rš. Tie aparatai i šūdo pritráuka, ka girtos milžėjos Rdn.
ǁ siurbiant, traukiant pripildyti: Pritráukti švirkštą NdŽ.
29. tr. prisiurbti, prigerti (skysčio oro, garų): Senis užmerkė akis, pritraukė plaučius ir išleido orą Šlč. Palenkiu tą šaką, prisiuostau, pritráukiu pilnus plaučius Bsg.
^ Tyli kai [v]andenio burnon pritráukęs Tr.
30. tr. gausiai prisiurbti, prisigerti (skysčio ar dujų): Vaikas pritráukė pieno kiek tik nori Upt.
| Pritráuki šito saparo gerklėn [rūkydamas] Žl. Girtas buvo, gavo dar benzino smarvės pritráukti – ir užkėlė kojas Krš. Mės jau seni, dūmų jau pritráukę [rūkydami] Žl.
| refl. tr.: Pradeda pačios [dėlės] atkritinėt, kap kraujo pristráukia Dg. Steponas ilgai be aiškaus tikslo kraustė jas (knygas) iš vietos į vietą ir, prisitraukęs dulkių, dusliai kosčiojo rš. O ans prisitráukė tos kimikalų smarvės – i žmogus tura mirti Als. Aš to narkozo nedaug prisitráukiau, greit užgesau Štk. Oro visokio prisitráukęs, tau i dvokia Btg.
ǁ NdŽ prisigerti (alkoholinių gėrimų): Atėjo gerai pritráukęs Ėr. Burokinio [alaus] pritráukę – i rėkia ožio balsais Krč.
pritrauktinai̇̃
| refl. tr. NdŽ: Eita kaip Telšių klebono avinas – kojas vydamas, prisitráukęs Šts. Taip ir šliūžinė[ja] prisitráukę, kiek tokių bjaurybių yr Krš. Kas nora, suranda [degtinės], prisitráuka tos smarvės Rdn. Lig pat girtumo prisitráukė, prisikaštavojo Užv. Prysitráuka gerai, pradeda dainą imti Grd. Nebuvo teip jau prisitráukę Krč. Nebepavažiuoja dviračiu, matos, ka gerai prisitráukęs Sk.
ǁ refl. prisirūkyti: Numie neleidam [rūkyti], į mišką nulėkęs prisitráuka Krš.
31. tr. įrašyti, surašyti: Tu tik šnekėk šnekėk – visą tavo kalbą pritráuks Ldv.
| refl. tr., intr.: Po dvi juosteles prisitraukė Lk.
◊ úodegą pritráukti prigriebti, nubausti: Pritraũks jiem úodegas! Lp.

×raztráukti (hibr.) tr.
1. sutraukyti, suplėšyti: Ėm kustą po pusiau raztráukė LzŽ. Vadžias vė raztráukė LD30(Ad). Dabok, gal kiaulės priemnėj, maišus [miltų] raztraũks, gali sumarnavot Rod.
ǁ iškedenti, išpešioti: Linus ar vilną raztráukia rankom, o tada šukuoja Lz.
2. mirtinai sudraskyti: Kralikas išbėgo an kiemo, tai šuva susiedo raztráukė Rod. Ižbėgo avis iž galo kiemo in telėdnyko – ir raztráukė vilkai Dv.
3. susprogdinti: Akmuva guli, papylė nedaugį žemės ir raztráukė Rod.
ǁ sudaužyti, suskaldyti: Automatu kap dav[ė] kakton, tai raztráukė galvą Šlčn.
4. prk. išsidalyti: Raztráukė visą dvarą LzŽ.
5. paleisti (vidurius): Raztráukė vidurius liekarstvos Dglš.
sutráukti Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Lex113, Q661, N, L, LL321, ŠT60, Ser
1. tr. traukiant sustumti, suvilkti, subraukti, suvaryti į vieną vietą: Viską dirba teknika: sukrauna į žagus, sutráuka, surėdo Ms. Miežius sutráukiau visus iš pašalių į vidurį Trk. Nupjautą šieną sutráukė su grėbliu Vkš. Sutráukėm šieno didumą, ryt sugrėbsma Ggr. Septyni nuvažiuos tą šieną sutráukti Vdk. Žemių sutráukta kupstan – prastas plūgelis Slm. Grėbelka paimt ir sutráukt [šienas] Kdn. Sutraukto šieno buvo, tai palaiduosiuos parsivežė Slm. Sutráuk žarijas iš pečiaus į židinį Iš. Tę jau kiek yra visokių [akmenų] tai traktorių sutráukta Dg.
| prk.: Sutraukė (sujungė) žemes į vieną labą Šts. Kožnas savo turės rėžius, kiek ten arų, po tam sutráukė į vieną gretą Lpl. Valdžia bandė visas ciesorystės žemes po visam į vieną sutraukti Kel1866,9.
| refl. prk.: Kai susitraukia visa žemė į vieną daiktą, tai pasidaro daug Lkč.
ǁ ką pasklidą, ištisą suimti į vieną vietą, surinkti: Teip gražiai sutrauktà, sutrauktà, sulankstyta, sulankstyta [drobė] PnmR. [Drobę] pamerkiam, patiesiam, vakare vėl sutráukiam Tj. Vakare sutráuksme [audeklus], o rytą vėl ant rasų Mšk. Vieną sykį nesutráukėm [audeklų], užmiršom – iš nakties i nėra, nurinko (pavogė) Škt. Sutráuki, vienas nebepakeli panešt to audeklo, jeigu ilgas Bsg. Lietus užeina – reikia audeklus sutráukt an pievos Ėr. O vakare vėl sutráukiam [rietimus], gražiai suringuojam Pl. Vakare suemam, kad jau pradeda saulė žemyn, gražiai sutráukiam, sutráukiam teip klodais Skp.
| refl. tr.: Lenciūgą brinkst per upę [permetė], ir pasdarė tiltas. Tada trukt tą lenciūgą – susitráukė, ir vėl nėr tilto (ps.) Tvr.
ǁ sudėti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutráukti Ds.
ǁ refl. susidėti: Tas [kambario] perdaras susitráukia kaip armonikos dumplės Snt.
2. tr. traukiant visus kur padėti: Sutraukti ratus į pašiūrę Db. Paskuo nuirklavęs į kitos upės įtaką arba uostą, tenai laivus savo sutraukęs ant krašto S.Dauk.
| prk.: Visas Padarbas, Medvalakę sutráukė (sukėlė) į Gergždelius Krš. Visus į krūvą sutráukė, ir teip gyvenam Vlkš.
ǁ traukiant visus sukelti į viršų, užkelti, užtraukti: Balkius kai sutráuki, dėdavom da vieną vainiką Krš. Lentos jau buvo nupirktos, ir per langą sutráukėm ant viršaus Slm. Atvažiuoja [furgonas], sutráukia [gyvulius] ir išveža Šmn. Aš sutráuksiu aukščiau tas podiškas, i būs aukštai ta galva Trk. O tai stojos po tris kartus, ir vis vėl sutraukta yra dangun Ch1ApD11,10.
ǁ DŽ1 visus ar daugelį suvežti, sunešti, sugabenti: Pilėnus apkasė perkasų perkasais per kelias eiles, aptaškavo su rąstais ir daugel ąžuolų į pilį sutraukė J.Balč(M.Valanč). Ale tai kai žiūri, tokį lauką šiaudų tuoj sutráukė stirton Slm. Reiktų rąstai sutráukt, kol da sniego yra Sv. Ar sutráukėt visus rugius? Dbk. Nenukinkyk arklio, da maž sutráuksma šienioką iš Paliepio Sdk. Lyg vogčiom rugius sutráukė Msn. Rugius tik spėjom sutráukt – ir pradėjo lyt Srv. Šienus sutráukt po strieku ir šiuosmet bus nelengva Drsk.
3. tr. tempiant suartinti vieną su kitu, sudurti vieną su kitu: Sutráukė du stalu, visi susėdo Pvn.
| Ančiukai, gūžius sutraukę į krūvą, šildose Jrb.
| prk.: Laukia, kab rublį su rubliu sutráukt DrskŽ.
4. tr. prk. išskirti: Zakaras tyčioms girdo Tupikį: nori sutraukti su Kaubraite, o bruka jam savo dukterį Žem.
5. tr. traukiant sugauti, surinkti: Sutráukėm [tinklais] kapą varnų ir prisūdėm pilną bačką Nd.
ǁ traukiant surinkti (akis lošiant kortomis): Net tada, kai ant stalo gulėjo sutrauktos dvidešimt šešios akys, jis nepajėgė įsivaizduoti, kas atsitiko rš. Kiek čia sutraukiau? rš.
ǁ suimti: Sakydavo, kad seniau Bikūnų Kanapeckas sutraukdavo sau susiedų karvių pieną LTR(Ant). Sakyčiau, mano sutráukei medų, o ka neturi nei pas savęs Vdžg.
| Tušti kaimai, visa sutráukė miestai Drsk.
6. tr. gausiai apimti, apeiti, aptekti: Traukutis sutráukė dobilus Sn. Žliūgės sutraukti̇̀ miežiai Klt. Kai sutráukė žole bulbas, i raunu, i pjaunu – nieko nepadarau Klt. Usnių, balandžių, vijoklių sutráukta, apitęsta [bulvės] Klt. Tos žolės, kur lieka, tai tep ir linus sutráukia Pns. Tokie traukučiai linuos auga, tai sako: brantai sutráukė linus Graž. Varputys žemę sutráukė, niekas neauga Jrb. Dirva jiems (miežiams) turi būti gryna nuo piktžolių, o ypač varpučio nesutraukta rš. Ronų sutrauktà guli Klt. Veja (instr.) traukta sutrauktà žemė Klt. Utėlių sutrauktà boba Dglš. Vaikai blusų sutraukti̇̀, sukapoti Klt. Kojas kaltūnas sutráukė Klt. Šitas Maušiukas tai sutráuktas visas šašų kap kiaulė Ml. Vočių, šašų paržiem sutráuktas [vaikas] Klt. Vyras visas sutráuktas vočių Dglš. Kojom sutrauktõm šašuotom ganiau Klt. Visos kopūstų galvos sutráuktos kirmėlių Klt.
| prk.: Žmogus vargų sutráuktas, ar dainas dainuot?! Rš. Sutrauks tau vargeliai iš jaunų dienelių LTR(Rš). Moterėlė vargų sutráukta Aps. Jos mergaitė kaprizų traukta sutrauktà Slk. Ir davatka, ale baisaus pavydo sutrauktà Ut. Ana nedurna, tik zlasties sutrauktà Lb.
7. tr. sutempti, suveržti: Suriša rankas per tą daiktą, sutráukia ir veda Graž. Sujuosi juosta arklį, atsispyręs sutráuksi pavalkus Všv. Tik sąmatą gerai sutráuk, ba pritrins [arkliui] Plm. Kiek reikia dydžio, reikia lankus sutráukt Kpč.
ǁ kuo suveržti, sutvirtinti: Vienas jo klumpis susprogęs ir sutrauktas viela I.Simon.
ǁ sukant suveržti: Varžtą sutráukti KŽ.
ǁ padaryti nepalaidą, raukiant suveržti: Buvo tai neaukštas, petingas vyras, apsivilkęs ilga pilka rudine, diržu sutraukta per juosmenį J.Balt. Šičia [vyžus] reikia sutráukt, apvynioja skuduru, indeda, tais raikštukais apriša Kpč. Apiveria virvele arba šikšna macna ir sutráukia da [nagines] Plvn. Apiveri, sutráuki nagines, tai lengva vaikščiot Imb. Viršuj sutráukta, surišta [naginės] Rs. Išpina pynikę, įveria i sutráukia naginikes PnmŽ. Apivaras ties kulnia sutráukia, i vyža nekris nuo kojos Jrb.
| refl. tr., intr.: Susitráukia apivaras ir traukia sau par laukus Jrb. Virvukė čia yra, susiriša, sustráukia (= sutraukiama) [naginė] Kpč.
ǁ tempiant, veržiant sumažinti: Sutráukti skylę NdŽ. Tinklus sutraukę siauriau Blv.
8. tr. suimant patrumpinti: Sutráuk vadeles Jnšk. Reikia sutráukt lenciūgas Dglš. Sutráuk botagą – labai ilgas Ėr.
9. tr. suimti klostėmis, suraukti: Sutráuktas raukšlėmis, stulpais NdŽ. Kiek daug į kliošą reikėjo sutráukti, kiek tų kvaldų [sijono] buvo Krtn. Buvo sijonai tokie daugiausiai sutraukti̇̀ Yl. Jaunajai pasiūs jau senovė[je] pečiais keltais, sutrauktai̇̃s tokiais Tl. O užpakalė[je] buvo sutráuktos tokios kvaldos, kad eina kaip su uodega tiek pat Vgr. Daugiau patrauktiniai būdavo sijonai: kitų kvalduoti, kitų sutráukti Žlp. [Sijonas] sutráuktas apie juosmenį, raukšlės buvo LKT164(Btg).
ǁ suklostyti, klostant padaryti: Sutráukdavo koriuką pailgai, rauktai i lapeliais (puošdami sukneles) PnmŽ.
10. tr. tempiant suartinti ko galus, sulenkti, suriesti, sugaužti: Suriečiu, sutraukiu SD124. Vaikščiojo truputį sutraukęs pečius, lyg besirengdamas kuprelę užsiauginti B.Sruog. Pečius sutraukti N. Tamošius Driskius yra galvą nulenkęs, pečius sutraukęs, kad eina, tankiai stena Tat. Tai aš pečius sau sutraukiu ir pro šalį greitai traukiu LTR(Mrj).
ǁ sulenkti per sąnarį, suriesti: Kamašiukai maži – pirštais sutrauktai̇̃s nutypči[oj]au Klt.
ǁ tempiant suglaudinti: Liežuvį galime artinti su visomis burnos vietomis, ištiesti ir sutraukti, pasukti ir pariesti, – žodžiu, vartyti į visas puses J.Balč. Kraujo indų sutraukiamųjų ir kraujo indų plečiamųjų nervų šakelių darbas rš.
| refl.: Kada vieni raumenys susitraukia, antagonistiniai raumenys atsipalaiduoja V.Laš. Susitraukdami raumenys sustorėja, sutrumpėja ir sukietėja rš.
ǁ refl. išsitempti: Susitraukęs į pečius iš panaberijos Šts.
ǁ refl. susigūžti: Liurbis susitraukęs liurbso J. Priėjus prie sienos, išplėtė akis ir taip susitraukė, tarytum smūgio iš žandaro laukdama A.Vien. Mokytoja atšoko nuo durų ir susitraukė prie stalo K.Bor. Jis išgirdo durų trinktelėjimą. Pritūpė už krūmo. Visas susitraukė A.Rūt. Stovi sustraukęs – gal šalta Slk. Kaip šliužui pritinka – mazgu susitraukti ir laukti, ir laukti V.Myk-Put. Kiurksai visą dieną susitraukęs į bitę ir lauki K.Saj. Aš da susitraukiau … griovėje, kad pasiekčiau lazda arčiau pribėgusį TS1897,9(V.Piet). Ta višta stovėjo stovėjo susitráukus Jrb. Buvę visi sustráukę, kap čia buvo šalta Lp. Vokiečiai eina susitráukę, pamėlynavę Ėr. Žiemą prasčiau auga tie pusbekoniai, – šalta, susitráukę Mžš. Aš jau sėdu susitráukusi pri lango Trk. Veizu, anie supuolę į durių tarpą, visi tokie susitráukę Trk. Būdavo, vaikai susitráukę bėgs šalin, o daba vaikai pagarbo[je] Yl. Aš tik susitráukiau teip, kad anie munęs nematytų, paskiau i muni pradės lojoti Tl. I vieni ejo, i kiti ejo, o tims vietiniams – susitráukęs sėdėsi sėdėsi vis Plt. Pareinu apentais susitráukusi jau, virpu iš tos baimės Kl. Ko tu čia kiunksai susitráukęs?! Erž. Pajutęs priešininką, ežys susitraukia į kamuolį ir taip atsigina rš. Nė nenusivelku, kamuoliukan susitraukiu ir miegu Ds. Kupron sustraukia ir šoksta gyvatė Vdn. Kas te, kad tu ją (karvę) ištęsi – šalta, stovi krūvon sustráukus Klt. Vikšras pakyla žvalgydamasis, paskui susitraukia ir vėl išsitiesia, pasistūmėdamas į priekį V.Bub. Skris lėktuvai, žinomais, o mes kentam susitráukę sklepalė[je] Lnk. Abudu be kepurių susitráukę po egle stovėjo, bo diena labai buvo šalta ir smarkiai lijo BM4(Kp). Mergaitė kamputy susitráukus i miega an maišų Slv. Tada jy sustráukė an papečio ir gulėj[o] Vrn. Pirmą garnį pamatęs lekiant, būsi greitas, tupintį – susitraukęs LTR(VšR). Žirgelis pailso, krūvon susitraukė LLDII173(Dkšt).
^ Eina susitráukęs kaip kurpalis Kp. Susitráukęs it žirnių kirmis Pln. Tik suskaudėjo kas biškelį, tujau ans i susitráuka į žirnio kirmį Vvr. Susitráukęs kaip kirminas, bijo rankų prikišti pri darbo Šv. Susitraukęs kaip kurmis LTR(Mrs). Mano vyras visada susiraukęs, kaip ežys susitráukęs Nm. Ir eina kaip ežys susitraukęs Sd. Neužlyna ant kupros – i kentėk susitráukęs (daugiau nieko nenorėk) Vdk.
| prk.: Štai krūmokšniai susitraukę laukia vėl naujų aukų T.Tilv. Girdašių bažnyčia tokia sustráukus, mažutytė DrskŽ. Naumiesčio miestas man nesmagus, toks susitráukęs LTsV875.
ǁ refl. susiglausti: Greitai tos gėlės nepražysta, susitráukusios Krš. Jei vasarą pienių galvos susitraukia, tai bus lietaus LTR(Mrj).
ǁ padaryti nebetiesų, sumesti, sukūprinti: Nervos mane sutráukė, buvau tiesi Dglš. Sutraũks senatvė vis tiek, i dėdienė buvo didesnė Ml. Kas mane sutráukė, ar ne jo darbai? Kb.
| refl.: Dabar ana sustraukę nuog itų darbų LzŽ. Sena, sustráukus DrskŽ. Bernai apsileidę, su barzdomis, susitraukę lygiai seniai MitI233(Šd). Sustráukę – seniai negražūs Drsk. I ši ligonas yr, susitráukusi Slnt. Galgi tokia merga buvai: pajuodijus, sustráukus, dabar išsitiesei Žl. Vai̇̃keli, aš sustráukus, suskuprojus Kpč. Seniutė sustraukus kupron nuo darbo Ktk. Jau ir mano žento mama viškui kupron susitráukus LKT293(Kpr). Rūko, į kobinį susitráukusi Krš.
^ Par šimtą metų nebaugsi, į kankolą susitráuksi (juokais sakoma ką peržergus) Slnt. Kad tu sustraũktum! Ds. Laukia laukia, kol sustráukia (apie senbernį) Drsk. Laukiau laukiau ir sustráukiau laukdama Dglš. Sulauksiu ar sustráuksiu Žl. Anas lauks ir sustraũks, ir pinigų nereges Švnč. Ik sulauksi, tai ir sustráuksi Rod.
ǁ impers. sulenkti, sukumpinti, suriesti: Matai, mūsų kokie pirštai sutraukti̇̀ nuo darbų, kreivi pirštai nuo darbų Skp. Ar manę nuo mušimo taip sutráukė [į kuprą] Kvr. Ana dirba galva, ne rankom – jos kupron nesutráukė Dkšt. Jis buvo į kuprą sutráuktas Šk. Paršas suskurdęs, ir visos kojos į daiktą sutráuktos Rmš. Duodi duodi (šukuoji linus) – ir pečius sopa, ir kupron sutráukia Dg. Rankos gi jau sutráuktos nuo tų darbų Alz. Aš nuo visų bėdų sutrauktà Aln.
| Sutraukti̇̀ lapeliai [buvo], daba tiesiasi Sdb.
ǁ sutempti, suraukšlėti: Kas te kasdien ties [staltiesę]: vaikų būdavo, tai kits sutráukė, te apsisuko Plv.
| Šita siuvamoji mašina siūles sutráukia, suraukšlėja Mrj.
ǁ padaryti nelygų, suraukti: Susiraukus, kaktą visuomet sutraukusi, rimta tokia, jog net baisu žiūrėti V.Krėv. Sutrauktais antakiais, smarkiai sučiauptomis lūpomis nepaprastai energingais judesiais ėmė ristis į kalną Pt. Marė pažvelgė į skausmo sutrauktą Jokūbo veidą rš.
| refl.: Petro veidai ima kaisti, antakiai rūsčiai susitraukia ir dešinė gniaužiasi į kumštį V.Myk-Put. Revinskas paraudo, ir jo antakiai susitraukė piktai LzP.
ǁ padaryti nelygų, gruoblėtą, šiurkštų, raukšlėtą: Vėjas burną sutráukė, pastepk Sdk. Katros moliavojas, tai moliava sutráukia [veidą] Slm. Lietlempė kiaulės odą sutráukia Užp. Rūgštis sutráukė burną dabar, o buvo skanu Ad. Vikinių miltų kleckai sutrauka liežuvį, ans paliekta kaip rauplėtas Vkš. [Maurų] skonis aštrus, sutraukiąs ir posūris rš.
| impers.: Burnikė jau sutráukta kai naginė ant aparties Erž. Jau veidas sutrauktas – pažint neina Plv. Karalaitis, eidamas in miestą pro savo palocius, susitiko britkią raganą, sutrauktą kap rupūžę LTR(Srj). Paprosavoti negali, negali pajusti, ka gal [nuo karščio] sutráukti Trk. Man labai nuo šito muilo burną sutráukia Ds. Nuo šitos mosties sutráukė paršeliam skūrą Klt. Tai rūgštumas obuolio – net burną sutráukė Ml. Lūpas man sutráukė nuog to kartumo Pv.
| refl.: Kad žmogui yra rankų ar kojų nagai susitraukę, negražūs – kaltūnas LMD(Sln). Nukasa [bulves] anksčiausiai, nesupūs tau, susitráuka ta skūra Trk. Dantis turi̇̀, tai gražiau atrodai, o mano [burna] va sustráukus kap naginė Alv. Susirūkšlėjo, susitráukė kaip baidyklė nuo gėrimo Vdk.
^ Kad tu susitrauktum kaip naginė! LTsV875. Nors tu eik kaip rupkė susitráukusi, bil tik bagota (tai galėsi gerą jaunikį pasirinkti) Krž.
ǁ suimti į save, padaryti sudubusį: Begailėdamas gyvuliui šienelio, pats sutrauksi pilvelį LTR(Auk).
| impers.: Razpuolus karvė, sutráukta šonai Btrm.
ǁ padaryti mažesnį, menkesnį, sukritusį: Arelka sutrauks vidurius tavo, jogei tu nė valgintie negalėsi Tat.
| impers.: Sutraukia mane R367, MŽ492. Man pilvą sutráukė Bsg.
ǁ refl. sumažėti apimtimi, tūriu: Sustraũks pilvas, nustos visiškai [valgyti] Žl. Vilko vėderiukas sustráukia, ir anas gali būt pusę mėnesio neėdęs Dgč. Plaukuos jau nemožna sučiupt tešmuo, kakos sustráukė – ką čia aš ją (karvę) tampysiu Klt. Šalčio bijo taukai, susitráukia ir atšoksta nuo sienelių – reikia [nuolat] pažiūrėt Kpr. Mėsa bevirdama susitráukė Rg. Į jauną pjauna kiaules, – męsa geriau išverda i nesusitráukia Grd. Kiaulė pjaut, kad būtų apie pilnatį, kad toks laikas geras – mėsa nesustraũkt, ale išsipūst Kp. Užupiliam in aukšto cibulius, sustráukia, katrie žali, sustvarko, tada supinam Žl. Nuo šito akmenio muilinio susitráukia, sudžiūsta tas muilas, ka te rankas ir skūrą nuimtų, aštrus Skp. Kepdama tešla susitraukia rš. Vopninė tešla džiūdama nor' susitraukti A1884,416. Durpės susitraukia, suslūgsta ir sausinant pelkę rš. Pagal reikalo jis (gumbas) pasididinąs ar susitraukiąs LMD. Mezginys džiūdamas susitráukia DŽ1. [Sušlapusios Martyno] kelnės sušoko, susitraukė, sutrumpėjo I.Simon. Tie drūžainiai išplauti labai susitráukės Krš. Susitráukė suknelė – aukščiau kelių beveik buvo Jrb. Išploviau suknelę – ir susitráukė kap marška Dkš. Pastaiko pervelėt, tai sustráukia marška Dg. Deltai anys (kailiniai) sustráukia, neilgam anys Vdn. Teip skarelė sustráukė, kad nebėr ko ir apsiriša Žl. Y[ra] susitráukusios, suplonėjusios tos gyslos Trk. Sausojo puvinio pažeistos augalo dalys sukietėja, susitraukia ir susiraukšlėja rš. [Juodųjų serbentų uogos] verdamos ant silpnos ugnies, nes nuo per didelio karščio jos susitraukia, sukietėja rš. Nuejau biržynan [aviečiauti] – uogos mažutės, sustráukę – kaip muselės, da ir kirmėliuotos Slk. Vyšnios šiemet mažutės, susitráukę, tik kauliukai Slk. Vyšnios užsimezga, o paskui sustráukę – neužauga Kvr. Juo dresvė yra retesnė, labiaus išakijusi, juo ji džiūdama labiaus susitraukia A1884,59. Sustráukė kamašeliai, kojos neinkiša Klt.
| prk.: Visi gaspadoriai tum čėsu sustráukė (nusigyveno) Arm. Žiemą pienai susitráuka Šts. Pienas susitraukė į ožio ragą Sv. Kaip ganyklą nugraužė, tai pienas ir susitráukė Šn. Rudenį, kai dienos susitrauks, lempos dvigubai pasvarbės J.Avyž. Susitráukė viskas – kiek čia mums liko gyventi?! Krž.
^ Atsisėdo kaip in valako, palauk, tuoj sustrauks rūra Skdt.
ǁ suliesėti, susibaigti, sudžiūti, sukristi: Jis suliesėjo, susitraukė, apšepo barzda ir atrodė lyg žmonių bijąs A.Vien. Eina lyg be žarnų, susitráukus Rmš. Susitraũks kiaulės nuo blogo šėrimo J. Kiaulės susitráukę – nėr kam prižiūrėt Šn. Susitráukusi, kokia ten motriška, maželytė, kojos klišos Krž. Jau i ana pintėn sustráukus Klt. Ans kai šiškeliukas sustráukęs diedokas, mažutis Klt. Susitráukus, sudžiūvus senikė, o nupasakoja daiktas nu daikto (nuosekliai) Vdk. Ta karvė susitráukė, sudžiūvo visai Pgr. Ragana vėl rėkia: – Pjausim [baronėlį], bo visiškai susitraukė! LTR(Rm).
^ Susitraukęs kaip blogus metus jausdamas LTR(Grk). Susitraukęs kaip milo rankovė LTR(Grk).
11. tr. traukiant, gaužiant, riečiant ir pan. paslėpti: Kaklą sutraukti, įtraukti KII385. Vežėjas susirietęs į kuprą, ausis į apikaklę sutraukęs Žem. Bonifacas žingsniavo pasistatęs švarko apykaklę, kaklą sutraukęs vidun, pasiramsčiuodamas lazda rš.
| refl.: Tai ištarusi, ji (sraigė) susitraukė į savo namelį pailsėti A.Vaičiul.
| prk.: Nuo Gintauto kuo ne viskas pridera: tars žodį, ir tamstos gešeftas susitrauks kaip sraigis į kiautą Vaižg. O dabar kalbu jumus: duokit pakajų tiems žmonėmus ir paleiskit juos, jeigu nes ta roda aba tas darbas yra iš žmonių, susilūš (išnašoje sunyks, susitrauks) Ch1ApD5,38-39.
12. tr. suimti, ištikti (apie mėšlungį, spazmą), suriesti: Mėšlungis sutráukė, pasinėrė, ir neliko Tt. Kiek čia yr nuskendusi, priburbuliavusi mėšlungio sutrauktų̃jų Krš. Krampis sutráukė koją RdN. Kad sopėjo koją, kai mėšlungis sutráukė An.
| impers.: Al' teip sutráukė stubergalį, kad nebegaliu pasijudyt Mžš. Iš lovos išlipai, sutráukė kai į kamūlį, skaudu Vdk.
ǁ padaryti nejudrų, nelankstomą, suriesti, surakinti, susukti, suparalyžiuoti: Liga rankas, kojas sutraukianti R414, MŽ557. Jis darbo sutráuktas nuo pat mažų dienelių Slč. Gaspadorius labai buvo nesveikas, ramato sutráuktas sąnarių Trgn. Jau ir paukšteliai šalčio sutraukti̇̀ Kp. O ketant jau zvanyti, pririša pri varpo širdies strykelį, vildamos trumpame laike zvanysiant po mirusio jo neprieteliaus arba sutrauksiant ligai it virvėmis M.Valanč. Mane liga sutráukė Ps. Kiti per visą gyvenimą buvo priemėčio sutraukti LTR(Kp). Tuos vaikus rachitas sutraũks Ign. Aukso dziegoriai pilvus nutraukė, o jau senysta kupron sutráukė Prng. Mañ ar velniai sutraũks krūvon už tą žodį Pl. Čeraunykas sutraukė Š. Nevalgyk to smetono neigi už jo suk sviesto, nes susirgsi, liga sutrauks tamstą į kamūlį M.Valanč. Suriestas, sutrauktas SD340.
| impers.: Man visi pirštai sutraukti̇̀, sąnariai nebesilanksto Ps. Nusibodo: visą gyvenimą melžia melžia – sutraũks ir rankas Slm. Mano bevardį pirštą nuo sopės net sutráukė PnmR. Kaip rankos sutráuktos mano, neištiesiu Čk. Mane sutráuktų visai, kad nesigydyčiau Smln. Pirštai sutraukti̇̀ ne nu šaukšto, o nu darbo Šauk. Jei sutráuks į krūvą, geriau už sykio numirti Krš. Nuog mažų dienų jį sutráukė krūvon Arm. Užpirkau mišias prie švento Antano – ir sutráukė į kamuolį [vagį] Jnš. Viena karves milžo, ciongai parėmė, i sutráukė į kamūlį Yl. Sesuo nu aštuoniolekos metų buvusi sutrauktà Kl. Toki buvo sutrauktà ubagė, kad aš augau tėviškė[je] Ms. Daba kur dingsi, kad aš numirsiu toki sutrauktà Yl. Bet vis tiek sutráuktas buvo žmogus Žeml. Muno toks dėdė buvo, anam buvo ranka sutrauktà Vgr. Sutráukė tą tėvą, gulėjo pagal pečiumi Pj. Iš išgąsčio sutrauktà buvau VšR. Jam kojas sutráukė Rgv. Sušilau, išlėkiau sodan ir int žemės nukritau [pagulėti] – kaip manę nesutráukė?! Tr. Papurkšti, tai juos (kolorado vabalus) visus sutráukia Kvr. Ana visa sutrauktà, visą laiką sėdi An. Sutráukė ją iš sielvarto Ktk. Buvau sutráuktas, išgulėjau pusė mėnasio Žl. Gyslas sutráukė pie kelius Str. O šioje evangelijoje rašo … apie žmogų, kurį velinas buvo apsėdęs ir jo liežuvį sutraukęs, kaip prakalbėti negalėjo BPII292. Sutrauktą žmogų stebuklingai išgydžia M.Valanč.
^ Kad jį kur mėšlungis sutrauktų ar griausmas nutrenktų! rš. Ka tave šikantį sutraũktų! KzR.
13. tr. NdŽ, DŽ1 sustingdyti, sukietinti (apie šaltį ar karštį): Šaltis kietai kelią gruodan sutraukia Vaižg. Pelkės buvo užšalusios, žemė gruodo sutraukta A.Vien. Ašvienis, jausdamas už savęs žmogų, žengė ir žengė pašalo sutrauktu keliu J.Balt. Kaip gera buvo, kai tą purvynę buvo sutráukęs šaltis Krs. Šaltis Birbautą sutráukė Aln. Seniai jau gruodas sutráukė, purvyno nėra DrskŽ. Mažas šaltis, bet sutráukė purvynus KzR. Šviesi saulelė nuo mum nustraukė, šaltis žemelę gruodu sustráukė BM415(Kp). Taip ūmai iškėlė į aukštį, kad nespėjome susimesti nė į vandens lašus, ir mus šaltis sutraukė į baltus pundulėlius, kaip į kokias kruopas Mš.
| impers.: Velniškas vėjas!.. Žemė išvien sutraukta į ragą J.Avyž. Ruduo, buvo jau žemė sutrauktà Rdn. Sutráukė kiek tą upę, tai vaikai i duodas su ragutelėm Klt. Sutraũks vandenį, šąla, nereiks brist [per balas] Aln. Žemė sutrauktà (uždžiūvus) – piršto negal įkišti Jnš. Kai pagada, labai sutráukia žemę, kai lyja – vėl negerai Šmn. Tas trąšas tik pila ir pila, žemę sutráukė kaip gremdymą Alvt.
| refl.: Ir debesis kitas niekas neyra, kaip tikt šlapias garas, kurs po tam į lašus susitraukia srš.
ǁ nuo šalčio stingstant, kietėjant uždėti: Šalta žiemužė gruodą sutráukė, jauna mergelė piršlelių laukė LTR(Šmn, Ob).
| impers.: Iš ryto jau sutráukia gruodelį Jnš.
ǁ impers. džiovinant, kaitinant subrandinti, sunokinti: Čia smėlynė, rugiai pagados bijo – sutráukia greit Slm. Dabar pagada – sutraũks tuoj [varpas] Ps.
| refl.: Nebuvo lytaus, vaikeliai, i tas pašaras jau susitráukė (sudžiūvo) Yl.
14. tr. sukrekinti, sutirštinti: Šiltas vanduo sutraukia pieno baltymus, ir butelius sunku išplauti rš. Sutraũks rūgšti [grietinė] prėską, kai inpilsi viralan Klt. Pieną šliužu sutráukti, sušankinti, suklekinti KI524. Sutráuk pieno – bus vakare su bulvėm Upt. Tą kanapių pieną sutráuka, prideda cibulių, pakaitina ten aną – vėl su bulbe valgėm Krp.
| impers.: Pieną sutráukia KII57. Sutráukia pieną, kai ažuleji surūgusias kruopas Š. Nešutyk sugižusio pieno, bo sutraũks ant varškę Ps. Krekenuotą pieną greit sutráukia: kaip i kruopos, kaip varškė pasidaro, kaip virini Mžš. Nepaspėjo ana inpiltie laidytuvėn – ir sutráukė pieną Aps. Sumaišiau pieną su vakarykščiu, – gali sutráukt Klt. Pienas buvo sugižę, tai verdant sutráukė į mazgelius Mrj. Menka čia patieka srėbti sutráuktą putrą Slnt. Saldį [pieną] atvirins, rūgšto įpils ir maišys – i sutráuks, i būs sūris Yl. Sutráukė putrelę – gižtelėjusio pieno įverčiau Krš. Jei pagyžęs pienas – sutrauka, nėkas nepadeda Krš. Pienas sugižęs, užbaltinau bulves – ir sutráukė Šlv. Ar nesutráukia gi ožkos pieno? Sdk. Kol da nesutráuktas – rūgelis [pienas]? Vb. Ažuleja batvinius makaisku [pienu], tai stulgos būdavo, kaip valgai, stulgos, sutráukia Jž. Nepadėjau varškės pašildyt, tai ir nesutráukė Rz. Sutráuks tavie tą pieną Šv. Vos tik iškošiau pieną, tuojau ir sutráukė į varškes rš. Kap verdi, sutráukia [avižinį] kisielių, ir gardus Ml. Ilgai nereikia virt [jukos], bo sutráukia kraują Slm. Dažus kai pieną sutráukė į tokius krekenis Jrb.
| refl. KŽ: Pienas susitráukė J. Susitraukęs pienas N. Prabaltinus barščius, pienas susitraukia – laukiama didelių karščių LTR(Pns).
ǁ refl. tr. šildant sukrekinti: Sustráukiam pieno lig valiai, varškės, virtinių Ln.
15. tr., intr. sujungti, surišti: Kai mūras išdžiūsta, kalkiai taip tvirtai sutraukia plytas, kad jos sunku atplėšti nuo kita kitos rš. Tę košės krečia, ka sutráuktų, kokios tę vopnos [mūrydami pamatą] Krk. Kad kleisteris geriau sutrauktų, reikia pridėti kelis gramus alūno rš.
16. tr. paveikti, kad iššoktų, sukelti (pūslę, guzą): Vasarą bet kokius baltinius užsinert, kad tik saulė pūslių nesutráuktų Skr.
| impers.: Pykiši py karšto – i sutráuka pūslę Dov. Pūslę sutráuka į dangų (gomurį), kad par karštą įgeri Prk. Kiaulamėšlį karštą kaip uždėjau, sutraukė pušką – ir nebnugijo Šts. Nuo plaučių uždegimo krienų ant šono dėdavo, net pūsles sutráukdavo PnmŽ. Sutráukia guzą, ale atsisėdu – guzas ir pragaišo Vlk. Teip sutráukė kaži ką tokius ant šlaunių, tokius kaip žirniai Žeml.
17. tr. impers. esant traukai susiurbti: [Krienus] tarkuoju lauke arba prieš ugnį, tai sutráukia visą smarvę Lkč.
18. tr. prk. sukviesti, suvadinti: 1539 m. jis (A. Culva) įsteigė įžymią kolegiją Vilniuje, kur sutraukė daugelį kitų lenkų ir lietuvių rš. Galas jus sutraũks visus (sušauks į darbą iš laukų)! Lp. Dar̃ prie kūlimo sutráukta visi žmonės Vlk. Žmonių daug sutráukta čia Gdr. Jeigu vienas atvažiuoja – ir kitus sutráukia Dgp. Kiti medžiotojai buvo sutraukti iš miesto, kad grafas medžiojo Šts. Susirgus [pačiai] daugel daktarų sutraukiau M.Valanč.
| Visą svietą sutráukė (iš visų skolinosi), kai karvę pirko ana Klt.
| refl. tr.: Vienas atvažiuo[ja], i visus [gimines] greit susitráuka Krš. Jis turia susitráukęs visą savo giminę Jrb. Viršinykas pasdarė, daug pažįstamų sustráukė miestan Adm. Žmonės sustráukia vienas kitą Krd.
ǁ prk. užtraukti, prisišaukti: Par svetmoterystę gal nustoti gero vardo, įkristi į baisius griekus, sutraukti ant savęs koronę Dievo ir būtiną atmetimą M.Valanč. Ai, sūnaiti, jau tu ne su geru darai, sutrauksi ant mūsų visų nelaimę M.Valanč. Kas tiek nelaimių ant žmogaus sutraukė? brš.
ǁ daugelį patraukti, suburti, privilioti: Petras Vileišis sutraukė tuo savo laikraščio įkūrimu Vilniun ano laiko šviesesnes, gabesnes galvas Pt. Daug lankytojų sutraukia greta Rumšiškių gyvenvietės išaugęs Lietuvos liaudies buities muziejus rš. Mes dar lankėmės Žemaičių Kalvarijoje. Jos atlaiduose, gal ne pačiuose garsiausiuose, bet vis sutraukusiuose minias M.Katil. Tų metų kermošius sutraukė dar nematytą jūrą žmonių P.Cvir. Daug svieto liuobės sutráuks tie jomarkai End. Atvažiavo cirkas ir visus žmonis į miestelį sutráukė Vkš. Atlaidai sutráukia daug svietelio Jnšk. Išmokinti lietuvius lietuviškai mislyti, sujudinti ir sutraukti juos į darbą… tai užduotė „Varpo“ Vrp1889,2. Lesinimas sutraukia paukščius į vieną vietą, o paskui, liovusis lesinti, jie kenčia labiau, negu prieš tai kentėjo T.Ivan.
| refl. tr.:
^ Ir kalė sustráukia visus šunis (apie palaidūnes) Ppr.
ǁ suvienyti, sujungti: Teip tuomet Rymo karalystė, išpleista po visą pasaulę, žmones sutraukė vienyston brš.
ǁ Q657, H, Plšk, Grv iš įvairių vietų sutelkti, suburti, suspiesti, sukoncentruoti: Sutráukė gausius šarvuočių dalinius DŽ1. Dėlto sutraukęs iš visur savo pulkus, iš paties ryto patraukė ant namų V.Piet. Laivų sutrauktų̃ yra, i karūmenės, puls Krš. Sutráukė vaisko į parubežį Jrb. Išsigando žmonių, tai i policiją iš aplinkui sutráukė Slv. Karalius sutráukė visą karūmenę (ps.) Vlkv. Aplink mum buvo maniebrai dideli, daug kariuomenės sutráukta buvo, visos pamiškės kareivių prikištos buvo Krs.
| Dvi savaites trukusi kaitra sutraukė virš jūros debesis rš. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs: atimti javams brandą, sutraukti perkūnijas ir krušas M.Valanč.
| refl. I, KŽ: Lietuviai nebsuskubėdamys į vieną kariauną susitraukti S.Dauk.
| Myglia tirštesnė pastoja, susitráukia KII289. Jei rūkas susitráukia aukštyn, tai prieš lietų, jei žemyn, tai prieš pagadą Snt.
| prk.: Debesys tarp Vokietijos bei tarp Maskolijos buvo susitraukusios tamsesnės kaip dar niekada nebuvusios LC1882,48.
19. tr. prk. sukaupti, surinkti ką pasklidą: Žodynas rūpinasi sutraukti į vieną daiktą kalbos leksinį lobį J.Balč. Kadangi išbarstyta medega nepigu sugraibyti, par tai aš pasiryžau sutraukti ją krūvon, parašęs šitą kningą Blv. Antrojoje dalyje, be Mažvydo, sutraukti ir Mažvydo mokslo bei kunigavimo draugų vertimai rš. Jo sutraukta krūvon medega – ypačiai apie vėles – tur ne viename inžvilgyje didesnę vertę neng indų bei eranų šventknygės BsVIII. Krūvon sutrauktos pasakos LTII491(Bs). Man pasisekė krūvon sutraukti [apie A. Strazdą] pluoštas žinelių LTI530(Bs). O vyriausieji sąnariai krikščioniško pamokslo ing vieną sumą sutraukti ir surašyti yra katechizme BPII168.
| Žinių sutráukti, atsižinoti, atsiklausti BŽ259.
ǁ surašyti: Tas dainas ka sutráuktų, tai [būtų] gražu Pšš. Sutráuk tą šneką Šlv. Profesorius vėl grįžo į savo pastabas, sutrauktas čia dideliuose lapuose, čia mažose, apdraskytose skiautėse A.Vaičiul.
20. sustumti, sukaupti į vieną vietą: Tas lietus darbus žmonėm sutráukė (vienu kartu daug darbų pasidarė) Ėr. Kol tu turi tokią madą: subatoj, – tai sutráuki visus darbus Sdk. Ir arimą, ir pjovimą sutráukei visa, dabar tik turėkis Ut. Sutraũks šienus su rugiais lietus (sykiu reiks vežti) Smn.
| impers.: Jau šiemet darbus ant rudens suvarys, sutraũks, kai tokie orai Snt.
| refl. intr., tr. Trgn, Jnšk: Darbai vienon vieton susitraukė rš. Visi darbai vėliau sustráukė Sld. Nėr ko pasamdo; sustráukė darbas, – kožnas ima JnšM. Visi darbai vienon dienon sustráukė Ds. Gaspadinės kaip nėr, taip nėr, dabar susitráukė visi darbai ant pabaigos Slm. Orų nebuvo, darbai susitráukė Mžš. [Sūnus] susitráukdavo darbus an pabaigą Plvn.
21. tr. į save suimti, sugerti, absorbuoti: Kempinė sutráukia vandenį DŽ1. Žemė pri molio, užpylė lytaus – žemė taip greitai nesutrauka Šauk. Dabok, kiek žemė [v]andenio sutráukė, kai tokia didelė buvo pagada Trgn. Kažkur jos buvo girdėjusios, kad karštas vanduo šaltį sutraukia rš. Gerai išdegusi plyta įmerkta į vandenį neatsimaino ir savėp vandenio sutraukia ne daugiaus kaip 4 procentus A1884,174. Drėgnumas, šaltis sutráukia šilimą Žl. Tamsus drabužis viską sutráukia – visokias dulkes Jrb. Rūpužė blogą orą sutráukia į save Grnk.
| impers.: Gal daba nukris tas vanduo – i sutráuks į žemę Krž. Vis tiek į žemę sutráukė, vis tiek gerai, kad i mažai telijo Vdk. Sausino šiemet, tai sutráukė vandenį Sdb. Gryna miežių sultis – otrus žemės kraujas, per vasarą sutrauktas iš grumstų, iš podirvio į varpas M.Katil.
| refl.: Nelijo vakar – ir susitráukė [vanduo] Kdn. Migla kai būsta ir eina in vandenį, tai prieš lietų, o kada susitraukia in mišką – bus sausra Upn.
22. tr. suimti burna ar nosimi į save, susiurbti: Al kiek tų dulkelių reikėjo sutráukti, kiek to brūdelio reikėjo įalsuoti Kl.
^ Ką par burną išleisi, tai par nosis sutrauksi Brž.
ǁ įkvėpti: Tris kartus oro sutraukė į savi – i sustingo Rdn.
ǁ surūkyti: Ir tu nunešei [laišką], ir vėl drauge su Mindaugu sutraukei kvepiančią cigaretę V.Bub. Duok šę – sutráukiam kokį papirosą Sk.
ǁ išgerti: Mas tą alutį greitai sutraukėm Lnkv. Cielą kvortą jau sutráukiau, savo moters nesulaukiau JD356.
ǁ intr. kiek išgerti: Mažu žinai, kur galima sutráukt? Arm. Ėmėm ir sutraukėm įėję rš.
23. intr. daugeliui sueiti, suvažiuoti, susirinkti ir pan.: Aš sukau dalgį lankoje, apsivilkęs baltutėlės drobės marškinius, kokiais nedėvima namie, tiktai lankoje, kai sutraukia šienpjoviai J.Balč. Šiandiej Alanton daug svieto sutráukė Vdn. Sutraukdavo gyventojai iš tolimiausių kampų kaimelių „pasiklausyti protingų žmonių“ rš. Teip ten visi [kareiviai] sutraukė an to dvaro BsPIII131(Brt). Prie sodybų galulaukėje paliktų šiaudų stirtų sutraukė kurapkų šeimynos sp.
| refl. Plt: Mes susitráuksiam kame į kokią kertelę i sėdėsiam, ka nė šapš [, kai tėvas girtas grįžta] Krtn. Kaip jau artie susitraukė, pikštelietas išsitraukė S.Dauk. Kai tik gerybą nuimam, visos pelės iš laukų in kluonus susitráukia Krok.
24. intr. sulaukti iki tam tikro laiko: Daug uogų prisverda ir dar ik uogų [šviežių] nesutráukia, o pieno nevalgo visai Pv.
ǁ išgyventi: Šimtą senis sutraũks – tokis greitas Drsk.
25. tr., intr. sudainuoti: Vyrai, bent giesmę sutráukim Ds. Da giesmelę sutráukt vieną! Dglš. Ka jau nueinu, vedi sutráukav dainą Sd. O mas ka sutráuksma dainą, sutartinę, ta ka skambės laukai! Eig. Seniau kai sutráukia, būdavo, bernai – gražu! Trgn.
26. tr. užkirsti, užduoti: Ponas Šiukšta liuob sutráuks su lazda kitąjį kumietį Žr.
27. tr. LL239, NdŽ glaustai atpasakoti, apibendrinti: Kitoj audiencijoj karalius sutraukė į krūvą viską, kas buvo mūsų kalbėta J.Balč. Sutráuksime išdėstytąsias mintis (padarysime santrauką) DŽ1.
ǁ du gretimus kalbos garsus sujungti į vieną tarpinį garsą: Sutraukė seniai̇̃ jau savo dvibalses į vientisas balses LTII554(Jn). Kadangi lietuvių kalboje … geminatų nėra, tai žodyje susidūrę du tokie pat arba artimos darybos priebalsiai sutraukiami į vieną KlK2,58.
ǁ jungiant į vieną, sutrumpinti (žodžių junginius, sakinius): Tokia prielinksninė konstrukcija – tai sutrauktas šalutinis sakinys KlbXXXV(1)20. Keliažodžių pavadinimų negalima sutraukti į sudurtinį žodį KlK53,41. Ne visus vienarūšius aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis galima sutraukti į vientisinį su santykine grupe KlbXXVII(1)18.
28. tr. DŽ1 suprastinti, panaikinant kai kuriuos (ppr. panašiuosius) narius: Sutraukti panašieji nariai Z.Žem.
◊ į kiaũlę (į devýnias kiaulès, į krum̃pį, į vãbalą) sutráukti suparalyžiuoti: Į devynias kiaules sutrauktum žaviklis, t. y. sužavėtum J. Šaukė, būrė: į kiaũlę sutráuks! Krš. Skersvėjis baisiausis, gal į kiaũlę sutráukti Krš. Sutráuktas į vãbalą gula lovo[je], nepajuda Vkš. Tą, kur norėjo [pinigus] kasti, į kiaũlę sutráukė Užv. Kad tave į kiaũlę sutraũktų! Tl. Ka tavi velnias už tokį darbą kiaũlę sutráuktų! Vvr. Buvo vaikas į krum̃pį sutráuktas, bet darėm mažųjų kiečių vanas, ir atsitaisė Plng.
nesutráukia gãlo su galù sunkiai verčiasi, gyvena nepritekliuje: Toks didelys ūkis, o nesutráukia gãlo su galù Vrn. Tę nesutráukdavo gãlo su galù, o tau netrūksta nieko Pv.
pečiùs sutráukė sakoma reiškiant abejojimą, nustebimą: Tie kunegai sutráukė pečiùs, kažin kas ten gal pasakyti, kas ten yr Krtn. Nieko jis man nepasakė, sutráukė pečiùs, ir tiek Srv.
véislę sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Nevalgyk [rūgščiai] – veislę sutrauks LTR(Kp).
vi̇̀są gi̇̀minę (visùs gi̇̀mines) [į kãktą End, į krū̃vą] sutráukė sakoma ką labai rūgštaus suvalgius: Gira taip įrūgo, kad vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į krū̃vą Jnš. Rūgštūs barščiai – sutrauks visą giminę į krūvą LTR(Grz). Rūgštumėlis visùs gi̇̀mines sutráukė Svn. Rūgštus sūris vi̇̀są gi̇̀minę į krū̃vą sutráukia LKT203(Kbr). Ale betgi šiandien kopūstų rūgštumeinia, kad inėmus burnon vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia Mrk. Tiek skani tie agurklai, ka vi̇̀są gi̇̀minę sutráukia į kãktą Trk. Nu, ir batvinių rūgštumas – visą giminę į kaktą sutraukė KlK13,98(Knt).
vi̇̀są ši̇̀rdį sutráukė (kam) labai privargino, nuilsino, nukamavo: Kosulys man visą širdį sutraukė N.
užtráukti Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD1296, SD399,426, Q567, Sut, N, M, L, Ser
1. tr. R34, MŽ45 traukiant ant viršaus užkelti, užtempti, užvilkti, užgabenti: Gal ir drangas kur ant stogo užtraukė – ką tu su jais? M.Katil. Maišai skūriniai ilgi, su lenciūgu užtráukami Skdv. Ratas, kuriuo ką užtraukia arba suka SD99. Rages užtráukė ant stogo [per Užgavėnes] Všv. Būdavo, vakarais berniokai kokiam seniokui tai ir ratus užtráukia ant stogaus Pl. Užtraukė [malūne į viršų] pusmaišėlį miežių ir kaipmat parmalė Jnšk. Užtráuk liesvas an stogo Aln. Medžio viršūnę nupjauna, savo darbo akėčias užtráukia, pridėdavo dar kokių žagarų [gandralizdžiui] Kpč. Nuvedė visas tris [seseris] prie skylės, kur karojo ragažė geležinė, insodino vieną ir pajudino lenciūgą – tuoj tavorščiai užtraukė (ps.) Slč. Pipiris viena ranka užtraukė dvyliką vežimų, an kurių dar sėdėj[o] tiej purmonai LTR(Lzd).
| refl. tr. Ėr: Bet vos tik spėjus patiems sulipti ir valtis užsitraukti, ledo lytis sprogo K.Bor. Grabą pasdarė i užsitráukė in pirkios. Laukia smerties Klt. Tuoj an gryčios [užlipo], kopėčias užsitráukė, až kamino atsigulė Svn. Jie (broliai) dabar sulipė šiton eglėn, o tas durnius duris užsitráukė vidurin (ps.) PnmR.
ǁ užsidėti, užsikelti ant ko: Senatvės sulaukus, kojas an pečiaus užtráukus Plš.
ǁ su savimi užnešti: Tas vanduo neša mane, užtraukia ant bangos Žg.
ǁ įtaisyti: Paukščiam užtráukta dvi skrynelytės pušy Dgč. Viežos (bokštai) buvo neužtráukta, mūs parapijoj, rodos, tik du galė[jo] paklibint [jas] iž daikto, anas paėmė i atkėlė, i apisukė Švnč.
ǁ Ch1ApD27,40, NdŽ ką nuleistą ar nusileidusį traukiant iškelti, ištempti: Kai audra nutilo, vėl užtraukėme visas bures ir plaukėme į žiemryčius J.Balč. Jo laivo žėgliai užtraukti buvo, ir jis tiktai tinkančio vėjo laukė rš.
| Užtraukiamas tiltas KŽ; Q174, N.
| Jei zvambalai būdavo jau gana žemai nusikorę, dėdė imdavo už grandinėlių ąselės ir užtraukdavo juos aukštyn prie pat dėželės V.Myk-Put.
2. tr., intr. užvežti: Arkliai vos užtráukė vežimą ant kalno DŽ1. Kokios moterės užtráukia ma[n] keliu [vežimėlį į kalną] Grnk.
ǁ tr. pirmauti, pralenkti, viršyti traukiant, vežant: Ant vakaro kumelė Rauduką jau ir užtráuka Užv.
3. tr. R153, MŽ202, N ką ant ko užkloti, užtiesti, ištiesti: Patiesiam šieną iš šalių, ka nesusitrankytų [obuoliai], tadam tas paklodes užtráukiam Ps. Paklodę užtráukiau an poduškos – ūžvalkalas nėr švarus Jrb. Tėvas užtraukė ant stalo staldengę rš. Ligoniui veltinius numovė, padėjo nusirengti, atsigulti, duknas ant jo užtraukė Z.Žem. Užtráuk šiaudų ant tos skylės Jrb. Paulius pamatė, kad svetainės langas neuždengtas, ir užtraukė sunkias portjeras V.Bub. Vidudienis, bet ant langų užtrauktos užuolaidos J.Gruš. Vakare užtráukia kokią te kas turi užuolaidą Plv. Užtráukia užuolaidas – tuojaus vėsiaus paliekta Žg.
| prk.: Per naktį voras ant durų vis savo tinklą užtráukia Vlkv. Pleštekė užtráukė tinklą ant korio akutės Prk.
^ Baužys drobulę užtráukė (sakoma, kai užeina ilgas lietus) Krt.
| refl. tr. NdŽ: Senatvė! – sumurmėjo senis, užsitraukė dar seną, skylėtą gunčę, apsivertė ant kito šono ir, sušilęs truputį, užsnūdo V.Krėv. Kazys jau seniai miega nusisukęs į sieną, tokiu pažįstamu papratimu ant ausies užsitraukęs antklodę rš. Užsitráuksi kaldrą – ka prisilies prie kūno, rodos, ka kanda skaudžiausiai Mšk. Užsitráuk langatiesę DŽ1.
ǁ refl. kuo apsidengti, apsikloti: Puolė an žemės, šiaudais užsitráukė Pns.
ǁ užsmaukti: Juoda, stačiais kraštais kepurė ant akių kiek užtraukta J.Paukš. Bet akiniai ant nosies blykčioja piktai iš po ant veido užtrauktos juodos skepetos I.Simon. Sijonėlį užtraukusi ant kelių, iškiurksojo ant slenksčio visą naktelę M.Katil.
| refl. tr.: Antai kelios mergiotės, užsitraukę skareles ant veidų V.Myk-Put. Turbaną jis buvo užsitraukęs ant akių J.Balč. Ant galvos užsitraukiau kepurę su snapu A.Vencl. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Užsitráuk daugiau tą kepurę ant akių: saulė į akis Jrb. Turi̇̀ skarą užsitráukti už burnos (ant veido): bjauriai yr, smirda – ant suolo pašikta Rsn. Geriau už berželio pasitrauk ir skarytę užsitrauk RdN.
| prk.: [Gaidys] snaudė, ant akių užsitraukęs baltas plėveles A.Vaičiul.
ǁ tiesiant, traukiant kuo uždengti: Buvo langai užtráukti, ka niekas nematytų Jrb. Ka ejau par tiltą, trobos durys tebebuvo atdarytos, o pribėgu pri pat [trobos] – durys užsklęstos, langas užtráuktas [užuolaida] Kl. O tai kartais pasikavosiam, langą užtráuksma, po lovos palįsma Sd.
ǁ Grš uždaryti ką atvirą: Langeliai yra maži, iš stiklo arba su lentelėmis užtraukiami M.Valanč. Užtráuk duris įeidama Šts. Užtráuk duris, o vaikas sušals Up. Durys nebuvo drūčiai užtráuktos Šmk.
4. tr. užmauti, užvilkti ką ant ko: Užvalkalą užtraukti N. Paskui [žmona] užtraukia ant kruvino mano kūno šiurkščius marškinius iš ožkos vilnų, o ant viršaus dėl pajuokimo apvelka karališkais drabužiais J.Balč. Ant kelnių pančekas užtráukia ir pasiriša, kad nenusmuktų Pns. Aš basa, da klibà, užtráuksiu nors kojines Ob. Trejas vadžias sutraukiau, liki buksvas (kelnes) užtráukiau JD1443. Galima ir uždėtąją akį užtraukti ant vienos, dviejų ir daugiau akių rš.
| refl. tr. Š, KŽ, Plm, PnmR: Vyriškas kelnes ant subinės užsitráukė, i gana – jau pasirėdęs Krš. Žiemą užsitráuki sau tas kelnes i klampok po sniegą Jrb.
ǁ užmauti apavą, užauti: Gamašus užtráuki, o kelnės viršuj teip Rg.
| refl. tr.: [Povilas,] paskubomis užsitraukęs batus, išėjo į kolūkio valdybą rš.
ǁ kuo apmauti, apvilkti: Pančeka užtráuki apipleišiojusias blauzdas ir eini Šmn.
| refl.: Užsitráuki kokiu rūdiniu ir tąsais DrskŽ. Užsitráuk anom kelnėm an viršaus! Lp.
5. tr. suėmus ar paėmus už ko užvesti, užtempti, užlaipinti ant ko: Manę až rankos – ir ažtráukė ant kalno! Kp. Jis tuoj karvę sugavo ir ant stogo užtraukė LTR(Ant). Supuldavo kaimos bernai i užtráukia [piršlių] arklį ant pakuros viškų Nmk. Atsivedė gaspadorius karvę, užneria karvei už ragų [virvę] i traukia in pirtelės, ka žolę nuėstų, paki jis ją užtraukė, i užkankino (ps.) LKT221(Jon).
| refl. tr. Š.
ǁ refl. tr. užsivesti ką už ko: Užsitráukiau už kerčios aną, sakau: ko pliurpi! Šv.
6. refl. Vkš, Žr užlįsti, užsislėpti už ko: Baltaragis, nubėgęs ligi jaujos, užsitraukė už kertės ir juokdamos žiūrėjo, kas čia bus toliau Žem. Išsibugštinęs vaikščiojo po mišką užsitráukdamas [už medžių] Šts. Aš ėmiau užsitráukiau teip už durių LKT44(Lž). Aš ir einu užsitráukusi už ano Trk. Vienas vilkas eis aplinkuo šunį viliodamas, o kiti stovės kur užsitráukę Sd. Užsitráukė už sienos, ranką prakišo i barškinas Šv. Iš užpečkio kyšt galvikę – ir vėl atgal užsitráuka Užv. Studentas užsitraukęs už kito medžio ir, sulaužęs savo sidabrinį žiedą, šovęs LMD(Sln).
| prk.: Pavasaris kybo ant nosies, bet kaži kur užsitraukęs, nesirodo aiškiai Žem. Mėnuo, tankiai iš debesų iškišęs galvą, žvalgės ir atgal užsitraukė Žem.
7. tr. NdŽ, DŽ1, Ėr, Paį, Antr, Mrj kaustant, apmušant uždėti, užmauti, užtempti ant ko viršaus ar aplink: Dar niekad nebuvau matęs, kaip ant rato užtraukiamas ratlankis A.Vencl. Lankus užtráuka, su varžtais suvaržo Krž. Prie kalvės yra varstotas ratlankiui užtráukti Sml. Iškala skyles ir stipinus sukala, po tam latrankį užtráukia Vb. An stipinų ratalankis užtráuktas Gdr. Pirkdavau štangą, ir kalvis turėj[o] ją išriest, suviryt ir užtráukt an to medinio rato Pns. Skūrą ant būbno užtráukti KI119. Peilio buvo plonukės kriaunos, šitą gumą užtráukiau Kpč. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Ant kailinių užtráukdavo milą – vos pakelt galėdavai Krž. Užtráuk kokio pakulnio ant viršaus [suplyšusių kailinių] Bsg. Ant lentų reik užtráukti tolį Krž.
8. tr. užkloti sluoksniu kieno paviršių, uždengti, apvilkti: Varpis užtráukė lauką Ėr. Avietės užtráukė viską Grnk. Seniau piktžolės laukus užtráukdavo KzR. Karklai buvo užtráukę visą tą [kapinių] kraštą Pv. Paskui [patraukiau] ir per žmonių girią, ar ne dešimties tūkstančių hektarų didumo, pilną ežerų ežerėlių, žiemos aklinai užtrauktų ledu J.Balt. Visa laimė – didelis šaltis tuojau tuos plyšius užtraukdavo ledu, ir ekspedicija galėjo toliau vykti K.Bor. Speigas užtráukė langus Šts. Naktį šaltis užtraukia šerkšnu visus langus rš.
| Gėlinę nudažo ar užtraukia leku rš.
| impers.: Dabar tas ežeras baigia užaugt, baigia jį užtráukt Krs. Žemė perdžiūvus, sutrūkinėjus, bulvienojai nulėpę, užkežę, vijokliais užtraukti V.Bub. Veja (instr.) ažtráukė – raviu i raviu bulbas Klt. Girią iškirto, – berželiais užtráukė, ir po visam Alk. Žolėm užtráukė [bulves] amžinai, Dieve o Pone! Iš. Žole užtraukė bulbes Brž. Miežių pabėrėm (pasėjom), o usnėm ka užtráukė Prn. Pusė dangaus dar skaisčiai nutvieksta saulės, mėlynuoja vaiski aukštybių giluma, o kita pusė jau užtraukta audros debesim, juoda lyg naktelė J.Balt. Užtráuktas tokia migla ežeras Nv. Tumonas kokis ažkrito, nieko nesiregis, i langai ažtráukta tumonu Švn. Langą užtráukė [garais] – nematyt, lyja a ne Jrb. Migla užtrauktà, i dieną be žiuburio nepavažiuosi Krš. Niaukės niaukės – i užtráukė Kv. Buvo jau prašviesėję, vėl užtráukė, pradės vėl lyti Vkš. Kad ažtráukė – kaip maiše, visur tamsu Alks. Beržų pumpurų turu su degtiene užsipylusi, patepu – užtráuka žaizdą Krš. Jei įsipjovei, patepei [su kraujažolių sultimis] – užtráuka Krž. Paliko gal sierčiko galvelė tokia žaizda – ir neažtráukia Ob. Patepk žaizdą šita mostim – tuoj ažtraũks Ktk. Neuždarei langinyčių – ir užtráukė langus Srv. Ažtráukta kiek, šitas [langas] vakar nebuvo, šiandie ažtráukta Švnč. Pradės šalt – langus ažtráukė Sug. Buvo ažtráukta visa akis Dgp. Nuo vienos miežio ašakos ažtráukė moteriai akį Ps. Man [ant akių] dūmai ažutráukta, aš adaton negaliu invert siūlelį LKT288(Šr). Tik su viena akia matau, kitą užtráukė Krm. Užtráukė akis mun, kad dangus atsivėrė, lygu apakau Šts. Užtráukė miglą ant agrastų Vdk. Šįmet labai daug užtrauktų̃, su juodumu [agrastų] Kvr. Kur su plėvike [kiaušiniai], neužtraukti̇̀ kevaliukai, tus gal parsinešti [namo] Vdk.
^ Dangus apsblendęs – kap pienu ažtráuktas Švnč. Nieko nesmato – kaip maišu akis ažtraukė LTR(Km).
| refl.: Žėlė žėlė ir užsitraukė ežeras Grd. Ta plynia niekad neužsitráukdavo: vis būdavo kiaura i kiaura Sdr. Ir vėl ažsitráukė dangus kai sūramaišeliu Krd. Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda M.Katil. O žaizdos vis dar neužgijo, tik šašais užsitraukė Vaižg. Žaizdos užsitraukė, ir jis pagijo Mš. Grei̇̃ta žaizdukė užsitráukė, gijo gijo DrskŽ. Prakiurna i velek užsitráuka – kas par liga anos! Krš. Žaizda užsitráukus, važiuosiu iš ligoninės, gana Bb. Koja sutino, ir įdūrimas (skylutė) užsitráukė Dgl. Eketė užsitráukia LKGII209. Jau vanduo leduku užsitráukęs Mrj. Kai tik kiek šąla, tai langai i ažsitráukia Klt.
ǁ ko sluoksnį dengti, kloti, tęsti, vilkti paviršiuje, ant paviršiaus: Šalta žiemužė gruodą užtraukė, jauna mergelė piršlelio laukė LTR(Vvr).
| refl. DŽ1: Naktį staiga suėmė šaltis, ir rytą ant balų blizgėjo užsitraukęs pirmasai ledas P.Cvir. Ant ežerų kartais užsitraukdavo plonytis ledas J.Dov. Padažas atšaldomas maišant, kad neužsitrauktų plėvelė rš.
ǁ refl. apsiniaukti: Koki graži buvo diena – ir užsitráukė End. Užsitráukė – vers (lis) Krš. Pabuvo graži i vėlek užsitráukė Krš. Toki buvo graži šį rytą, o dabar užsitráukė Pln. Užsiraugė užsitráukė, kap marška užsitęsė Drsk. Kap an ilgo čėso užsitráukia, tai sako – palietė Kpč. Užsitraũks paliūčia (intr.) Ktk.
9. tr. uždėti, įrengti, padaryti, pakloti, pastatyti ir pan.: Šiandiej nelabai užtráuksta antrą klodą [sieną mūrydami] Slm. Būt užtráukę balkius, uždėję lubas Snt. Išejo [vielinės] toros užtráukti (tverti) Kal. Tinklas užtráukta, kuolukai sukalta – ir vištos neįeina [į braškes] Kpč. Geležinės grotos sostinėn užtráuktos Upn. Užtráukti skersai duris siją NdŽ. Pavieškelė[je] buvo užtraukama kartis Ggr. Buomą užtráukia ant gelžkelio pervažos Rg. Užkelti čia vartužėliai, užtraukti lenciūgužėliai JV70. Vai ir užkelti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai BsO87. Užtráukė visą tą stogą, vinium da prikalė Grz. Stogą tik užtráukiau ir palikau – baigt [statyti] gal kiti metai bus geresni Srv.
| refl. tr.: Vasaros metu pakrūmė[je] susimetę [čigonai], būdą užsitráuka i gyvena Krž.
ǁ užtverti (uždarant ką): Viskas su vieloms užtráukta Pgg. Bereikėjo tarpas tarp jų užtraukti dviem sienom, ir turi trečią klėtį Vaižg. Bus vestuvės, užtráuksim kelią Rm.
10. tr. užveisti, užsodinti: Užtráukė visur miškus KŽ.
| refl. tr.: Užsitráuksi sodną, būsi ponas Krš.
ǁ apželdinti: Visus arus užtráukė sodnu Krš.
11. tr. prk. atsiųsti, kad ką darytų, užleisti: Pšemickis įkalbinėja [poną Skrodskį] vėl užtraukti egzekuciją, saldotų rotą V.Myk-Put. Tuos popierius sudeginsiu, galit dar žandarus užtraukti Žem. Apsiaus anus, kariūmenę užtráuks anims (miškiniams) Kl. Gubernatorius kazokus užtráukė [,kad nubaustų besipriešinančius] Krž. Kad ponus neišpjautų, užtráukė vokyčius ponai Vdk. Užtráukė valdininkus, atlėkė Jd. Sakiau, užtráuksiu miliciją, pasakyk, su kuo gėrei! Snt. Tėvas jaunas numirė, o vaikai liko, užtráukė globą iš kaimynų prižiūrėt tą ūkę, kad nenualintų Snt. Išblaškė žmonis [1863 m.], užtráukė rūsus, užsvadino pulką kareivių BsMtII223(Lnkl).
| Žada čia užtraukti frontą Šts.
ǁ padaryti, kad atsirastų, kiltų, užeitų: Viską prigalvoja [žmonės], o kad lytų užtráukt, neprigalvoja Vdk. Pradėjo kalbėt, kad radijai lietų užtráukia Rm.
12. įgauti, įgyti, prisiimti: Daug skolos užtráukti I. Važiuok Biržuos, užtrauk paskolą Alz. Užmokėjęs vos pusę tų piningų, pasiėmė išmokėti skolas par Radzivilus užtrauktas ant Kražių M.Valanč. Besistatant naujas trobas reikėjo užtraukti skolą TS1902,4-5. Skolų užtrauktų neataduoda, kvotų nesugrąžina P. Globėjas gali užtraukti skolas ir išduoti vekselius, jei tai reikalinga geresnei turto eksploatacijai EncIX175. Manoma užtraukti vidaus paskolą rš.
| Kūmas par krikštą šv. dar užtrauk gentystę dvasišką su tuomi kūdikiu ir gimdytojais jo brš. Tokios yra pavynastys, kurias kožnas krikščionis pry krikšto š[vento] užtraukia ant savęs ir tų pavynasčių užtrauktų sviedku yra dangus ir žemė P.
| refl. tr.: Vos pusei metų praslinkus, jau siuntė tėvui visą skolą, kurią tasai buvo užsitraukęs sūnui Amerikon išleisti V.Krėv. Tada ir užsitraukė Budreika trumpalaikę paskolą žemės ūkio banke rš.
| Visi jie (sukilėliai) jautė, kokią didelę pareigą ir atsakomybę užsitraukė, tardami priesaikos žodžius ir bučiuodami kryžių V.Myk-Put. Argi gali tokiose aplinkybėse prietelystės ryšys tarp lietuvių ir ruskių užsitraukti? TS1894,10(Vaižg).
| Didingą išvaizdą užsitráukti BŽ440.
13. tr. prk. padaryti, kad koks blogis, nemalonumas paliestų, apniktų ką, užleisti, užkarti: Bėdą, nešlovę ant savo galvos užtráukti BŽ226. Baimė, kad rašytoja savo raštais neužtrauktų valdžios persekiojimo, versdavo drebėti visą šeimyną Pt. Per savo atkaklumą patys ant savęs rykštes užtraukė Žem. Tik tu su tuo bjaurybe nesusidėk, dar nelaimę užtrauksi V.Kudir. Už jos eina tėvas; murmėdamas, be garsų žodžių keikdamas okupaciją, visą pasaulį ir savo sūnus, kurie užtraukė pragarą ant jų žilų galvų A.Rūt. Ironiškas mano nusišypsojimas buvo beužtraukiąs naują tūžmą rš. Kerštas kris ant galvos to, kuris tas kančias užtraukė ant jūsų V.Myk-Put. Jeigu aš pasakyčiau, kokius žaibus ir perkūnus aš užtraukčiau ant jos galvos! I.Simon. Ulė mirdama prakeikimą ant jo laukų užtraukusi K.Bor. Atrodo tau, kad motiną velionę aš įžeidžiau. Namam užtraukiau gėdą B.Sruog. Vargą mun užtráukė su tum šunuku Grd. Toks (tingintis, geriantis) tai vargą tik užtráukia saviejiem Mžš. Ta Vida čia nelaimę namams užtráukė Mžk. Seniejai prūsai liuob sakyti, ka dainos užtráuka Dievo koravonę Klp. Kad tu raudona ugnia nueitum, kokią man sarmatą užtráukei! Rmš. Sako, ans ligas užtrauką̃s LKT81(Ub). Aš tau užtráukiau tokį vargelį Stak. Broliai apsigandę rėkia ant jo: – Eikš greičiau, da tu čia bėdą užtrauksi ant mūsų! BsPIII71(Ukm). Kamuoliuoti debesys nesiūlė nei giedros, nei ūmo lytaus nežadėjo – tik snaudulį užtraukė TS1902,10b. Teneužtraukia and savęs neapipjaustymo Ch11PvK7,18. Užtrauks ant savęs rūstybę Dievo P. Ūkininkai artojau, žiūrėk, idant vietoj padėjimo Dievo neužtrauktumi pabarimo jo Nz. Ir aš užtraukčiau ant savęs prakeikimą užuot palaiminimo Skv1Moz27,12. Smūtnybę mūsų ciecoriškai giminei ūmai užtraukė LC1883,4.
| refl. tr. DŽ1, Skr, Snt, Grš, Mrj, Trgn, Krkl, Vkš, Vdk: Bevaliūkaujant ką užsitráukti BŽ118. Tokias audras užsitrauktum [prisipažinęs], kad savo paties skeveldrų nebesurankiotum! J.Gruš. Pagaliau [su knygomis] ir bėdą galima įgyti, kratą užsitraukti Žem. Ar jis (A.Mackevičius) turi teisę šaukti juos į tokį žygį? Ar jis neužsitrauks ant savo galvos ašaras, kraują? V.Myk-Put. Nelaimę užsitráukė, tai ir turi Rmš. Ka an savo galvos užsitráuksi [nelaimę], ta pamatysi Trk.
^ Užpykdei tėvą – užsitraukei prakeiksmą LTR(Zp).
14. tr. raukiant, traukiant uždaryti angą, užraukti, sutraukti: Šlapias, išmirkytas [skūras] liuob su peiliu suraižys i galus užtráuks [raukdami nagines] Kl. [Krepšelis tabokai] su kutosais ant užtraukiamos virvelės, bet suveltas ir nupikiuotas M.Katil. Kraštą ažtráukia i išlaužia [skieto] dantis verdama siūlus Klt.
| Megztinis, užtraukiamas ant krūtinės voreliu, atdaras M.Katil. Skeltiniai [batai] yra tokie, kurių aulas perskeltas ir užtraukiamas užtrauktuku, užvarstomas arba užsegiojamas sagomis KlK35,34.
| prk.: Dangus užtraukė savo kiaurą maišą (nustojo lyti) rš.
^ Kodė tu perdi? – Šikna ne vadelės! Neužtráuksi Kt.
| refl.: Kai šoko, taip ir pataikė į maišę. Maišė užsitraukė. Broliai berną visaip išbarė, išplūdo rš(Kp).
| prk.: Rudenį varlėms zūbai visai užsitráuka LKT111(Klm). Galų gale žemė užsitraukė ir uždarė kapą LTR(Km).
ǁ raukiant, traukiant uždaryti viduje: Maišelin įkišė ir ažutráukė vapsvas Ob.
15. tr. nusmailinti, nusiaurinti viršų (ppr. kraunant): Vežimas užtráuktas – šuo užbėgtų LTR(Vlkv). Kad šieno vežimas būtų puikus, kriovėja turi mokėti kriauti: kerčių nenuleisti, vežimo neužtráukti Vkš.
16. tr. ką užveržti (ppr. mazgą, kilpą): Vienas sargas, užtraukdamas mazgą, prisilytėjo prie Kaributo rankų ir slaptingai žiūrėjo į akis A.Vaičiul.
| refl. NdŽ: Užsitráukė burlečių ryšiai – ir nors su dantim krimsk Ds.
ǁ kuo suveržti: Šerį arklio uodegos ištraukė, užtráukė, užveržė tą apgamą Bsg.
17. tr. Alk, Kal bet kaip, greitomis užsiūti, užraukti: Vacys persirengė, susirado atlape adatą ir užtraukė juodu siūlu dvi nedideles skylutes švarko nugaroje rš. Užtráukė skylę [maiše], užtaisė be lopo, užraukė Ukm. Užtráuk, kad neiširt [kojinės] blauzda Slm.
| Ažtráuk pirštinę, matai, pirštas lenda Mlt. Neturi adatos? Kojinę reiktų užtráukt Sdk. Užtráuk man kelnių kelienį Užg.
18. tr. impers. nuo karščio, šilimos sutraukti, uždžiovinti: Nuo pavasario kai užtráukė žemę, uždžiovino, tai nebuvo iš ko augt javeliam Jnšk.
| refl.: Kaip sodinom bulves, labai šlapia, o kai užsitráukė, nė atart žmoniška Ps.
19. užgniaužti, užimti, užturėti (kvėpavimą, žadą ir pan.): Ir užtraukė jam žadą, akyse sublizgo ašaros J.Paukš. Kartais grįžtančiam prieš vėją užtraukdavo kvapą, nebuvo kaip alsuoti rš. Ant pusiaužodžio užsikirto, užtraukė dvasią rš. Kaip duos į pačią pašonę, tuoj kvėpt kvėpt – žadą užtraukė Grž. Kai reikia prieš kalną užlipt, dvasią užtráukia Krč. Taip labai skubėjau, kad net kvapą užtráukė Jnš. Šaukšte vandens gal nūskęsti – užtráukei dvasią, ir gatavas Mžk. Toks šaltas [v]anduo tau dvasią užtráuka Lpl. Mun tujau dvasią užtráuka – nebepaeitu Pln. Toks vė[ja]s, ka pro duris išejus dvasią užtráuka Plt. Kai pažengiu kelis žingsnius, užtráuka dvasią Kv. Ka supykstu, mun žadą užtráuka Krš. Norėjo [mirštąs] kaži ką pasakyti vaikams, ale užtráukė dvasią Krš. O kojelių smirdėjimas – dvasią užtráuka Krš. Nė juste nejunta žmogus, kai žadą užtráukia, i nebėr, i atliekta viskas Grz.
20. tr. prk. sustabdyti, sulaikyti kokį vyksmą: Oras užtraukė ungurius, gaudyklės tuščios rš. Rūtos traidą užtráukė Krš. Traũko žolės užtráuka vidurius paleistus žmonims ir kiaulėms Ggr. Traukų tris lapus suvirink ir gerk – užtráuks trydą Šts. Duokit man ko valgyt, kelinta diena vidurių neužtráukiu Vrn. Valgio man nei kiek neužtraukė, miegčiu geriausiai Db. Kumet šetonas nora, tumet atveda ant pomėties, o kumet nenora, užtrauka, ir žmogus nebgal atminti S.Dauk.
ǁ uždrausti: Visi mislino, ką parėks ir beigs, a čia tąj diena gėrimą užtráukė ir užtráukė Drsk.
21. tr. nustoti melžti prieš veršiavimąsi, užleisti, užtrūkinti: Trumpiau ažtráukia, ilgiau laidos [karvė] Švnč. Ažtráukiau karvę, ką čia aš ją tampysiu, tegu pasilsi gyvulys Klt. Ažtrauktà ožka, jau gėruosis Klt. Nesirado pienas, tai užtráukę ir pardavėm tą karvę Krs. Tada žutráukė tą karvę Rod. Laikė karvę, nemelžė – užtráukė Kpč. Jei nori, kad karvytė būtų, užtráuk karvę šventą dieną MTtV165(Šn).
22. intr., tr. Sn, Vlk nustoti duoti pieną, užtrūkti: Po teluki duoda pieno [karvė], paskui užtráukia DrskŽ. Karvė užtráukė [prieš telią] Lp. Senė karvė jau beigia užtráukt Rdm. Ateina karščiai, vėl užtráukia pieną Lš. Šiemet mūs karvė anksti užtráukė Rud. Visos karvės užtráukė, veršingos Vžn. Karvė jau buvo užtráukus, ale kap ėmėm gerai šert, tai vėl pieno daugel duoda Nč. Karvė ažutráukė – ir dabar neseka nei biskio sulaidyt Btrm. Jeigu juos užleisi, tuos spenius, visai pieną užtraũks Jrb.
| refl.: Pramesi, vaikel, rudenį, kap užsitraũks karvės, o dar̃ pieno dar yra Nč.
ǁ nustoti dėti (kiaušinius): Vištos ratą išdeda ir užtráuka ilsas Krš.
23. tr. padaryti (ppr. traukiant), kad eitų, veiktų, užvesti, užsukti: Ziegorių užtráukti KII251. Kiekvieną rytą atidaro ir patikrina, ar tikrai kas pusvalandis laikrodėlis užtrauktas I.Simon. Nėkas neužtráukė, stova laikrodis Šv. Dieniniai [laikrodžiai] buvo kiekvienai dienai užtráukti End. Septynioleka valandų turėjai dirbti teip kaip šitai laikrodį, ka užtráukei, kad ans vis klibėtų i klibėtų Sd. Užtráuk laikrodį ir padėk ant staliuko Skrb. Laikrodis sustojęs! Užtráuk jį Zp. Užtráuk [laikrodį], kad skambintų pusiau aštuntą Vlkv. Užtraukiamąją mašiną prižiūriu labai atidžiai sp.
24. tr. įleisti, nugramzdinti, užmesti (tinklą): Tinklą užtráukiau ant prūdo J. Užtráukiam triubicą par visą Šušvę, su pagaliais patarškinam į akmenius – vos parnešam [laimikį] Grnk.
25. intr. kuo patraukti, pabraukti kur, per ką: Seniau jie žuvų prisigaudydavo bulvinius krepšius, o jeigu jau užtraukdavo tinklu, tai braškėdavo virvės ir klupdavo arkliai rš. O kad jis su tuom tinklu užtraukė, pagav[o] daugybę žuvų! BsPIV129(Brt). Tik užtráuki [su šukom gyvuliui per nugarą] – ir yra tų plaukų [kamuoliukui velti] Ppl.
ǁ tr. atlikti vienu traukimu, braukimu: Kiek trūkelių užtraukiau, tiek grėblelių sulaužiau KlpD37.
26. intr. DŽ1 suduoti, užkirsti, užtvoti: Lazda užtráukit tam šuniui! Krok. Užtráuk botagu, tai eis Al. Ar tu nori, kad aš tau diržu užtrauktáu?! Lp. Gaspadorius liepė jam imt asilą art ir gerai rimbu užtraukt LTR(Krs). Kėdok kėdok kojom, tai kap užtrauksiu gerai diržu, tai žinosi, kap kėdot! LMD(Pns). Motina čepelnyku kai ažtraũks par nugarą! Lb. Baik daužyt, o tai kai užtráuksiu! Slk. Užtráuksu rupūžei už pliurpimą! Krš. Užtráuk par subingalį – i nusiramins Krš. Kai supykdavo tėvas, užtráukdavo skaudžiai Skdv. O kad tėvas užtraukė gerai su trivirviu, o dar to nemačijo – paėmė gerą brūklį, pradėjo „ant dugno gerus kazilus statyti“, nu, tada pasakė DS151(Vdk).
27. intr. NdŽ užpūsti (apie vėją): Kur čigonai apsigyvena, tai lapinės (palapinės), ka vėjas a kas biskį neužtraũktų Snt.
28. tr. užplikyti, kad pritrauktų: Širdžiai nuglostyti ant šaknelių čia pati užtraukiau [degtinę] J.Balt.
ǁ impers. pritraukti, užplikti: Užšutino kmynus, ir jie pabuvo, kol užtráukė Pns. Du kartus užpyliau liepos žiedus, trečią kartą jau nebepilsu – nebužtráuks Vkš.
29. intr. kiek įtraukti, įryti (kokio skysčio, oro, garų ir pan.): Užtráukė kiek vandens i prigėrė Grz. Dūšios (oro) užtraukti N. Ažtráukiau porą dūmų, i nusviedžiau Švnč. Aš neužtráukdamas kūryju, aš tik par lūpas leidžiu Slm. Jau moki i dū́mą užtráukti Krtn. Prie išgėrimui tai ir aš ažtráukiu dūmo Kli. Mes pasidarėm to taboko, užtráukėm po tą dū́mą Lnk. Žmogui dūmą užtraukus, perkūnas kad trenkė į pypkę LTR(Plv).
| refl. tr., intr. NdŽ, Gs, Jnšk: Petras giliai užsitraukė dūmo, išpūtė, patylėjo J.Balt. Papsėdamas, dūmais užsitraukdamas, grįžo ir atsisėdo V.Krėv. Nuejo vyrukai užsitráukti dū́mo, pašnekėti Krš. Užsitráukiant rūkyti nesveika Ll.
30. tr. kiek išgerti (svaigiųjų gėrimų): Mielai užtraukdavo degtinės. Užgėręs mielai dainuodavo I.Simon.
| refl.: Aš tik kartais užsitraukiu, o tu geri kas dieną V.Kudir.
ǁ pasigerti, užgerti: Aš turu butelkelę, vedu to[je] pirtė[je] susėsva ir užtráuksiav Kl. Pirma gerai užtráukė, daba jau mažiaus Dov. Kaip gerai užtráukia, prageria razumėlį Kp. Kaip tik gerai užtraukė, teip ir užmigo visi BsPIV179(Brt).
| refl. KŽ, Ėr: Svečias užsitraukęs vos tik pasėdi V.Kudir. Užsitráukęs gerai ir dainuoja Gs.
31. tr., intr. Pkn, Als, Trk, Rdn užrūkyti: Te, užtrauk OG99. Tvirtos tabokos užtraukus, jį apėmė seilėtekis, ir spjaudėsi sau ant pašukinių kelnių M.Katil. Dabar šnapšės negaliu begerti, tada popirosą kartais užtráuku Pln. Ar pypką gal užtráukti išpuolęs lauka [iš mašinos]? Tl. Nemokėjau užtráukti, užtroškau Krš. Kap ji tabokos užtraukė, nei kačiukė susiraukė LTR(Mrj).
| refl. tr., intr. DŽ1: Užsirūkau, užsitráukiu, ale negardu KzR.
32. intr. užeiti, užsukti: Užtráukęs teiraujas, kaip ten buvo Rdn.
33. intr. užslinkti, užeiti: Debesỹs užtráukė – ir lyja Ker. Ka užtráukia debesys, kad paliko tamsu Rd. Pakol ji tais žąsis išvaikė iš vandens, jau debesys artyn užtraukė BsPIV78(Brt).
| refl. CII639: Užsitráukė debesys Dg. Nu ir čia gal užsitraũks [debesis] Žl. Užsitráukė miglos – a lis, a išsipagadys? Gs. Užsitráukęs kiaulinis lietus Antr.
| impers.: Gali užsitráukt lietaus – dangus debesuotas Ktk.
34. intr. padidinti kiekį, pridėti: Viršaus užtráukti (skaitliuje) I.
35. intr., tr. DŽ1, Kvr, Mžš, Sdk, Rs, Jrb, Šmk, Lp uždelsti, užvilkinti: Kiaulės tada nepapjovėm, užtráukėm lig gruodžio mėnesio Krs. Gali užtráukt dieną, do nevažiuot Dglš. Išėjo namon, truputį jau užtraukus prš. Algos jam reguliariai neišmoka, po kelis mėnesius užtraukia rš. Atėmiau iš iždo užtrauktą algą už kelius metus TS1900,2-3. Jau rudenį žadėjo atiduot skolą, o užtráukė lig pavasario Vdžg. Vis užtráukta ir užtráukta mokestes Mrp. O jei daug sykių per metus užtraukdavo baudžiavą, tada ponas tą gaspadorių ištaksavodavo, visą gėrybę ano į dvarą atimdavo DS167(Rs). Tai, būdavo, užtráukia siuvimo baisybę, žmona padėdavo kartais Antš. To [žodžių] rinkimo negalima labai ilgai užtraukti: gyvos kalbos senesni žodžiai ir pasakymai nuolat nyksta, reikia tuojau gelbėti, ką tėvai per ilgus amžius išsaugoję mums paliko J.Balč. Ar jau pirtis pakurta? Moterys pratusios užtraukti vėlumai, kad jas gaidys M.Katil. Užtráukė (pratęsė) tarnybą, mus sulaiko Šk. Daktarai užtráukė mirties valandą tris dienas Sl. Gal užtráukia [duoti švarius marškinius] an kitos nedėlios Lp. Vestuvių nėra ko užtraukti rš. Užtraukta [gydyti] tai jau liga, mes nenorim padėt gyvos an stalo, o nuimt negyvos Gdr. Užtráukė [karvė veršiuotis], teliuosis anta Naujų metų DrskŽ. Karvė labai smarkiai įtvinkusi, gal da užtraũks kokią parą [veršiuotis] Snt. Mūsų perniai to baužytė tik vieną dieną teužtráukė Mžš. Telyčia užtráukė dvidešium dienų Slm. Neužtráuka ana, atveda [jauniklį], kaip suskaitai Krš.
| refl. tr., intr.: Bet [žodžių] rinkimo darbas daug daugiau užsitraukė, negu buvo tikėtasi J.Balč. Skubini, kad greičiau ką padaryt, kad neužsitráuktų darbai Pns. Per tas liūtis tik užsitráukė visi darbai Srv. Sunku pasdaro, kap pietus ažsitráukiu Dkšt. Seniai turėjo išeiti, užsitráukusi anam karūmenė Krš. Kur žmonės tamsūs ir tingūs, tenai užsitraũks darbas ant ilgiau KŽ. Jei ilgiau užtráukas [išvažiuoti į mokslus], piktumų būna Krš. Vis laukiau kokio nors paaiškėjimo, tai teip ir užsitráukė, teip ir neparašiau Krs.
36. intr. ilgai būti, užtrukti: Ka liuob teip būs atlydeliai, ale šį metą kaip užtráukė [žiema] Šts.
| refl.: Lig vėlumo užsitráukėm, ale kaip jei ponai [viską suvežę] Rdn.
| O katras kai užsitraukė, tai rodėsi, kad galo visai nebus Pt. Užsitraukęs karas labai skurdino kraštą J.Balč. Ruduo užsitraukė, ir aišku buvo, kad dar ilgai taip pabus A.Vien. Šiandie mišios užsitráukė labai ilgai Ėr. Liną mynimas užsitráukė iki gavėnios Up. Ale tu matai, kiek užsitráukė laiko, ir niekas neatsitiko Upn.
| Ažsitráukė liga, negydė Str. Nieko tie vaistai nemačijo, da labiau užsitráukė [liga] Sdb.
37. tr. pradėti ką daryti, užvesti: Katrądien reiks užtráukt audimo, verpimo Drsk. Reikė užtráukt kalbą su Braniu, pamatytum, ką sakytų Slm.
ǁ įvesti: Užtráukti paprotį NdŽ.
38. tr., intr. DŽ1, DrskŽ uždainuoti, užgiedoti: Užtrauksim naują giesmę, broliai, kurią jaunimas tesupras! Mair. Ažtráukit, ir aš padėsiu LzŽ. Dar pavakarę tebevalgant, Gaubys ėmė ir užtraukė, kiek kakarinė leido I.Simon. O tu dar blogiau užtraukei. Negi tokiu balsu vyrui dainuoti?.. V.Krėv. Užtráukiatav gražią dainą, pasisėskiatav – abudu jaunu, abudu gražiu Sg. Ka uždainiuosiam, ka užtráuksiam – Šerkšnėnų kaimas linguojas Žeml. Jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtraũks, kad uždainuos pjovėjai Plvn. Pjauni, duodi duodi, o vakare kaip užtráukiam eidami, tai išeję seniejie, bobutės klauso Kp. Paskuo jau sueinam vienu keliu, nu tujau greitai dainą užtráuksma Lpl. Giedorka, būdavo, kad užtráuka, kad užgiesta Skdv. Vyrai ka užtráuka [litaniją] – par širdį eina Krš. Kai užtráukėm, tai lempa ažgiso GrvT31. Kap užtráukia vakarais, net laukai skamba Mrk. Pabaigsiu darbelį, užtrauksiu dainelę TŽV603(Al). Seniau kad užtraũks – net lubos kelias Pl. Ale kad užtráukė vyrai grįždami, tai par visą miestelį nuskambėjo! Jrb.
ǁ sučiulbėti, užgiedoti: Tada lakštingala užtraukė dar balsiau, dar gražiau: jos giesmė tiesiog širdį vėrė J.Balč.
39. tr., intr. užgriežti, užgroti: Ji prašinėjo, kad Gaubys užtrauktų valsą I.Simon. Atsisėdo bernas kamputyje ir užtraukė linksmą polkutę Plv. Kai tik užtráukdavau, tai tuoj iš kampų visi juda Snt.
×40. (germ.) tr. N nubrėžti, pažymėti, parašyti: Ant to jų projekto nebuvo užtráukta tas šaltinis Žgč.
◊ nósį užtráukė parodė nepasitenkinimą, užpyko: Nósį kai avies subinę užtráukė Erž.
užtráukęs žãdą labai įdėmiai, atidžiai (klausosi): Ji užtráukus žãdą ėmė klausytis NdŽ.