viešpatáuti, -áuja (-áuna), -ãvo tr., intr. KBI41, KBII196, K, Rtr, KŽ; SD1118, SD241, B646, H, H184, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, M, Amb, L, LL137, BŽ102, LEIX79
1. turėti visą valdžią, valdyti: Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti R201, MŽ267. Ne tam mano žemaičiai kraują liedavo kovose, kad svetimi jiems viešpatautų V.Krėv. Čia Vytautas Didis garsiai viešpatavo, ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus Mair. Keistutis iš pilies Trakėnų šaliai viešpatãvo Gmž. Baudžiauninkams ir šventą dieną liepia darbus dirbti, apjakę godumu nor jais viešpatauti ir naudoti, bet ne mokyti jų ir atversti S.Dauk. Viešpats viešpatáuja ant savo viešpatystės J. Nors baudžiava jau buvo panaikinta, dvaras dar tebeviešpatavo kaime LKVI98. Bet Jėzus, suvadinęs juos, tarė jiems: žinokite, jog tie, kurie rengiasi valdžią turėt ant giminų, viešpatauja ant jų BtMt10,42. Augustas Ciesorius… viešpatavo dabar penkiolika metų po užgimimui Viešpaties DP26. [Demetrijus] ponavojo (viršuje viešpatavo) (karaliavo) tenai kaip karalius BB1Mak7,1. Šventieji karaliaus su Christumi ir viešpataus ant žmonių DP308. Jeigu iškęsime su (juo), teipag viešpatausime: jeigu jo užsiginame, ir ans užsigins mūsų Ch12PvTm2,12. Mes nenorime, idant tasai (žmogus) ant mūsų viešpatautų VlnE185. Jį (žmogų) teip pastatė, idant visu viešpatautų ant žemės MP68. Mane jus viešpatauti davė MP193. Šitai jau aukit, šitai jau duksinkitėsi, idant užsėstumbit ir viešpatautumbit visą žemę MP118. Tai est pusketvirtų metų, per kuriuos Antichristas viešpatáut turi DP373. Niekas (tada) teneviešpatauja ant jūsų pagal valios savo nužeminime Ch1PvKol2,18. Ne kaipo viešpataudami and tėvainystės Viešpaties, bet kaipo būdami paveikslais gardui Ch11Ptr5,3. Bylo dvejis buvusį metus karalium, Saule, išmano gerai ir šventai viešpatavusį pagal Dievo noro SPI136.
| Nedaleidžiu, kad moteriškė mokytų nei and vyro savo viešpatautų Ch11PvTm2,12. Viešpataująs ant žaibų, griaustinių ir perkūnijų Pč.
| prk.: Nesa geresnis yra vyras kantrus neg ricierius didysis, o kuris viešpatauja ant širdies savos, tai yr kursai patis save nuvaldyt gal, tas galingesnis yra, neg tas, kuris miestus ir pilis pamušinėja DP130. Anie trys daiktai, kurie daugiausiai viešpatauja ant to pasaulio ir didžiausiai žmones nuog daiktų išganančiųjų attraukinėja, tatai yra lobiai, rūpesčiai to pasaulio ir gėrėjimai kūno DP275. Neviešpatausi and jo keršte Ch3Moz25,43.
ǁ SPII14 būti viešpačiu: Žydai, kurie nenorėjo, idant karalius ir V[iešpats] visa Jėzus Christus Viešpatáutų ant jų DP383. Jėzus Christus… turėjo Viešpataut nug marių ik mariomus ir nug upės net ik kraštamus pasaulio DP503-504. Dėkavojame tau, Viešpatie Dieve visogalis, kursai… viešpatavai kaipo karalius Ch1Apr11,17. Anas karaliaus, ant visų žmonių viešpataus PK85. Taip viešpatau[ja] tėvas, sūnus viešpatau[ja] laimingai, dvasia šventa viešpatau[ja] lygiai ir garbingai SGI130. Karalius karaliaujančių ir viešpats viešpataujančių Bt1PvTm6,15.
2. turėti valią, tvarkyti, vadovauti: Par pirmą karą dvare tam vokiečiai viešpatãvo Sb. Aš viena čia viešpatáuju Onš. Daryk ką nori: puoškis, važinėk, viešpatauk namuose, tik nebesusitikinėk su juo J.Gruš.
| Tam miškely tie vištukai tę gyvena, viešpatáuja Alvt.
3. prk. būti įsigalėjusiam, vyrauti: Sklerozė viešpatauja, neina atsimyt Plv. Nesgi visur tenai (giriose) amžina naktis viešpatavo S.Dauk. Kur visi prabangai, viešpatáuja lapumas ir pompa veliniška, apsirijimas, girtavimas, pasileidimas DP71. [Didelio turtingumo] čia tarp prūsų viešpatauta praėjusiame tūkstantmetyje LTII599. Karščiai viešpatauja LTI99(Bs). Mūsų lomose jau viešpatavo ruduo rš. Viešpatavo didelė nakties ramuma V.Aln. Nebūkit juokdariai, kai blogis pasauly viešpatauja J.Gruš. Kaip čia ta kultūra gali kilti, kad partijų kova taip viešpatauja visur: ką vieni pastato, kiti griauna Pč. Jo ramybė teviešpatauja tavo sieloje, mano dukrele! V.Krėv. Buvo naktis, aplinkui rimtis viešpatavo J.Balč. Mieste viešpatavo lenkų ir rusų kalbos V.Myk-Put. Sulaužė Viešpats lazdą bedievių, rykštę viešpataujančių SPII13. Pakajus teipag Dievo teviešpatauja širdyse jūsų Ch11PvK3,15. Christus iš numirusiųjų yra prikeltas, daugiaus nemirs, smertis daugiaus ant jo neviešpataus VlnE93.
| Dabar labai vagys viešpatáuja (daug jų yra) Pl.
apviešpatáuti tr., intr., apiviešpatauti Sut apkaraliauti, apvaldyti: Kristus pasiunčia apaštalus pasaulio apviešpatauti rš. Dievas tėvas davė apviešpataut sūnui savo tą karalystę ant tos žemės MP85. Tatai yra tiesa, kad Ponas apiviešpatavo dangų ir žemę MP111. Dievas tėvas davė apiviešpataut visas žmones ir visas gimines svieto to MPIII5.
| prk.: Tave iš visur apiviešpataus šventa karalystė jo MP376. Nykštukai kaip amaras apviešpataus šitą žemę rš.
įsiviešpatáuti DŽ
1. įgyti valdžią, įsitvirtinti: Hitlerininkai siekė įsiviešpatauti pasaulyje ir buvo numatę sunaikinti ištisas tautas rš.
2. prk. įsivyrauti, įsigalėti: Dangus kasdien apniunka, ir lietus įsiviešpatauja Vr. Išnaikinus miškus, Neringoje įsiviešpatavo vėjas ir smėlis rš. Troboje įsiviešpatavo tyla P.Cvir. Visam pasauly turi taika, ramybė įsiviešpatauti rš. Tik aš noriu, kad vėl tarp jūsų įsiviešpatautų krikščioniška taika V.Krėv.
išviešpatáuti intr. Š, Rtr kurį laiką išlaikyti valdžią, iškaraliauti: Karalius mirė išviešpatãvęs dvidešimt devyneris metus NdŽ.
paviešpatáuti intr. NdŽ kurį laiką turėti visą valdžią, pavaldyti: Tūlą laiką paviešpatavę, [komunistai] eina tomis pat pėdomis – grobimo, žiaurumo ir slaptų sutarčių A.Janul.
| refl. NdŽ.
priviešpatáuti intr. NdŽ pakankamai ilgai viešpatauti, valdyti.
suviešpatáuti NdŽ žr. paviešpatauti.
užviešpatáuti tr., intr.
1. imti viešpatauti, užvaldyti: Bet ką čia bekalbėti apie žmones, kad pas mus, vokiečiams užviešpatavus, nė gandrams vietos nebetenka LzP.
| Ažviešpatãvo jis tuos namus Pandėly Skp.
| prk.: Kilbasnykas vėl kažin kur prapuldavo, ir tada užviešpataudavo silkinis, prasidėdavo gavėnia LTR(Ut).
2. KŽ prk. įsigalėti: Poezija pagauna savo galion, užvaldo mane, užviešpatauja mane rš. Tyla užviešpatãvo namus NdŽ. Jau merkiasi dienelė, naktis užviešpataus S.Nėr. Nė iš kur nesulaukdami nuraminimo, leidžiame užviešpatauti savyje bjauriausiai apatijai Pt. Dar kartą nekantriai sudardėjo tėvo snapas, ir tada užviešpatavo tyla gandro namus klevo medyje, už skūnės I.Simon. Ūkyje dabar vėl užviešpatavo santarvė J.Sav. Gamtoje užviešpatavo baugi tamsa rš.
ǁ tr. užgožti, nusmelkti: Kur jau, jie (krūmai) viską užviešpatãvo – išrovėm Graž.

antgamtinių būtybių buveinė, esanti aukštai
bedùgnė
giliai žemėje esanti vieta
Tebūna Viešpaties palaimintas jo kraštas rinktine rasos dovana iš dangus ir iš bedugnės, glūdinčios po žeme ŠR.

1 Dievo ir gerųjų antgamtinių dvasinių būtybių buveinė
peklà, prãgaras
velnių ir blogųjų antgamtinių dvasių buveinė
Ar teko dangus tau, ar pekla, prisiskirs viena tai adyna brš.
Kai neturi pinigų, dangus užsiveria, o atsidaro pekla SnV.
Čia pekla atsivėrė, važiuosme dangaus ieškot Btg.
Kad diedukai paskeltų, sakytų: dangus čia ar pekla? Mlt.
Nesa per tave (Mariją) dangus papildytas, o pragaras yra ištuštintas Dk.
Jomis (virvėmis) surištus piktus anielus arba velinus nutrauktus iš dangaus ir pragaran įmestus Sir.
Ateina pergalė šalta, rūsti, negailestinga, ar bus ji pragaro, ar bus dangaus duota? Braz.
Kelyje į pragarą mažiau kelrodžių negu į dangų Kar.
Už ką Dievas nutrenkė angelus iš dangaus į pragarą? Už pasišiaušimą Gric.
Paskui savo etmoną kareiviai buvo pasiryžę eiti į patį pragarą ar kopti į dangų rš.
Jei tave piktina akis, išplėšk ją ir mesk tolyn nuo savęs, nes geriau su viena akimi įeiti į dangų nei su dviem – į pragarą brš. 2 maloni būsena
peklà, prãgaras
sunki, nežmoniška būsena
Šie laikai nėra nei geresni, nei blogesni už kitus. Jie dangus tiems, kurių tikslai bei idealai kaip jų, ir pragaras tiems, kurie pastariesiems turi priešintis rš.
Aš jum paliksiu jūsų pragarą! Bet dangų – pasiimsiu su savim Nėr.
Kam dangus, o kam tikras pragaras, triukšmas iki paryčių rš.

1 virš žemės esanti skliauto pavidalo erdvė
žẽmė
mūsų planetos paviršiaus sluoksnis, jo medžiaga
Prikel debesis dangaus, teikdams žemei lytaus Mž.
Jisai (Dievas) sutvėrė ir padarė žemę ir visa kita, kas yra ant žemės ir žemėje po dangaus apskritumu Dk.
Kiti ant žemės pakritę, akis į dangų panėrę, sustingusias rankas keldamys, atlydos klūkė Dauk.
Sapne išvydo koptas (kopėčias)vienu galu įremtas į žemę, o antru dangaus prigaunančias Valanč.
Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda Katil.
Paklauskite, ką mes esame jiems pikto padarę, kad per juos mūsų žemė krauju paraudo, o dangus gaisų gaisais?! Krv.
Užmigo žemė. Tik dangaus negęsta akys sidabrinės Mair.
Vien tik mėlyna akyse! Žemėj, ore ir danguj. Daugiau nieko nematysi, – vien tik mėlyna akyse Bink.
Dangaus skliautas virš tavo galvos bus varis, o žemė po tavo kojomis – geležis ŠR.
Juodieji šešėliai, suslinkę prie kojų, ir žemę, ir dangų man visą užklojo Braz.
Davė jam ratukus dangum ir žeme važiuojamus ps. Šil.
Ot šiandien pusninga diena, – neženklu nei dangaus, nei žemės Plš.
Dangus griūna, žemė skęsta Lz.
Imk, žmogus, ir kur nori dėkis: dangun aukšta, žemėn – drūta Mrc.
Atskrisk gi, paukštužėli, iš dangaus aukščiausio, prikelk mielą motinėlę iš žemių giliausių Rgvl.
Kiekas danguj žvaigždelių, tiekas žemėj skylelių (rugiena) Rod. 2 Dievo ir gerųjų antgamtinių dvasinių būtybių buveinė
žẽmė
planeta kaip žmonių gyvenamoji vieta
Žemėj gyvendami kenčiame, kad dangaus nevaldome Krv.
Viskas taip paprasta ir nepainu: kas vargo žemėj, tam gerai danguj Mač.
Esu aš tas, kurį išugdė žemė, aš tas, kurį palaimino dangus Braz.
Adomas Mickevičius yra pasakęs, kad, kas gyvendamas nebuvo nusileidęs į žemę, tas po mirties ne iš karto pataikys į dangų Myk-Put.
Bažnyčia – tai tiltas tarp dangaus ir žemės rš.
Jeigu nekrikštytas miršta, jo siela niekam nepriklauso – nei dangui, nei žemei Šlu.
Kas dangus man, kas man žemė, kas man viskas be tavęs? Bink.
Tikiu į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės sutverėją brš.
Iš pradžių sutvėrė Dievas dangų ir žemę. Žemė buvo pūsta ir tuščia Bret.
Ką tiektai surišė ant žemės, surišta bus ir danguj Mž.
Kuriuos (šventuosius), ant žemės užgimusius, brangus kraujas Christaus ižg tikros gėrybės pavadinęs est ing dangų Dk.
Pilnas yra dangus, žemė tavo šlovės Petk.
Dangus yra sostas mano, o žemė krasė kojų mano Bit.
Aš prisaikdinsiu tave Viešpačiu, dangaus Dievu ir žemės Dievu ŠR.
Žinok tat šiandien ir dėkis į širdį, kad Viešpats yra Dievas ir aukštai, danguje, ir čia, žemėje, – nėra kito ŠR.
Surinkite prie manęs visus savo giminių seniūnus, kad jiems klausantis perskaityčiau šiuos žodžius ir pašaukčiau dangų ir žemę prieš juos liudyti ŠR.
Dangus ir žemė pereis, bet žodžiai mano nieku būdu nepereis Chil.
Uodega ikʼ žemei, balsas iki dangaus (varpas) B.
Dūšia dangui, kūnas po žeme (laidotuvių varpų pamėgdžiojimas) KlvrŽ.
Kaip danguj, teip ir ant žemės, o ant ledo visur slidu Erž. 3 malonumus teikianti gyvenimo būsena
žẽmė
varganas gyvenimas
Motina kiekviena gatava būt pritraukt dangų ir žemę, kad visas gerumas būt vaikeliams Aps.
Ir dangų žemėj savo rankom patsai susikuria žmogus Miež.

2 žvilgė́ti, žvi̇̀lgi (-ė́ja, žvil̃gi), -ė́jo intr. K, BzBkXIX238, NdŽ, KŽ; N, Rtr žiūrėti, žvelgti: Ak, sviete, šen žvilgėki! PG. Savąją dvasią raginki mano, kad … linksmai tavęsp žvilgėčiau prš.
2 atžvilgė́ti intr.
1. Sut, OGLII364 pažiūrėti, pažvelgti atgal.
| refl. P, KII135, KŽ: Atsižvilgiu SD1100, SD220. Bėk, bėgęs ir atsibėgėjęs, atsižvilgė́k atsisukęs J. Eik n’atsižvilgė́damas! KBI33. Baisiai nusigandusi pašoko ir nubėgo neatsižvilgėdama namo Žem. Lotui [Dievas] … liepė bėgti iš Sodomo bei atsižvilgėti draudė Mž331. Išgelbėk tavo dūšią, da neveizdėk (viršuje atsižvilgėk) užpakalyje (atbulai) (paraštėje atgalios) BB1Moz19,17. Dar tikt ben mažumą atgalion atsižvilgėkim LC1878,51. Ei mečiau mečiau [vainikėlį], neatsižvilgė́jau į jūružių dugnelį LB15. Par kiemą ejau, visa švytėjau, darželį vėriau, atsižvilgėjau LTR(Vkš).
| prk.: Atgal atsižvilgėdami turim su džiaugsmu išsipažinti Kel1862,1.
ǁ refl. apsižvalgyti: Atsižvilgė́ti liūb mėgo po mūso tus kalnus KlvrŽ.
2. refl. Ms, Gršl, Vkš atsidurti, pakliūti: Kad aš jumis kantapysu, tujau už durų atsižvilgėsit Šts. Ka aš tavi dumsu pro duris, atsi̇̀žvilgėsi kaži kame! Vvr. Nebūk teip par daug dideliai mandri, par daug smarki, ka kartais neatsižvilgė̃tumi kame iš to smarkumo Trk. Ragana tujau pečiuo[je] atsižvilgė́jo (ps.) Trk. Nutilk, o ka ne – tujau atsi̇̀žvilgėsi už durų! Slnt. Beesąs čia pakelė[je] toks bėrelis paleistas, zaras antsėdęs atsižvilgėčiu numie BM381(Lž).
3. refl. NdŽ atsižvelgti: O atsižvilgėk ir tu, Tėve, ir palaimink tą kūdikelį I. Aža tėvai neatsižvilgės vaikų, taip jie bus nusiminę RBJer47,3. Idant nuog nuodžių tvardytumbimės ant mirimo atžvilgė́damies DP583.
2 įžvilgė́ti tr.; N įžiūrėti, pamatyti: Grabą įžvilgėk, žmogau, svieto niekus mesk į šalį RD195.
2 nužvilgė́ti intr. pažvelgti: Jie juo tankiaus nužvilgėjo Viešpatiespi Kel1938,37.
| refl.: Petras, Jezui į jį nusižvilgėjus, tuojaus jo meilingą graudenimą suprato brš.
2 pažvilgė́ti intr. KII92, NdŽ, OGLII366; H157 pažvelgti: Slapčiai ant ko pažvilgė́ti KII153. Jis į manę meilingai pažvilgė́jo KI55. Pažvilgėk prašau ir išklausyk mane, Viešpatie Dieve mano Mž530. Jėzus pàžvilgi DP216. Pažvilgė́kite ant žydų priesakių, kurie tikėjos užmušę Christų DP576. Viešpats pažvilgėjo iš dangaus vaikump (orig. waikũp) žmonių BBPs14,2. Tačiau pro langą pažvilgėdamas gavau suprasti, kad toktai jau per vėlai yra Kel1881,189. Jai įžengiant visi pažvilgė́jo, koks jos didis gražumas Jrk79.
| refl. NdŽ.
2 péržvilgėti tr. peržvelgti: Antrieji … skaitytojai yra staigūs bei greiti, kurie ūmu darbu vos darbą peržvilgėję … tuojaus nusūdija ir nusmerkia MT21(praefatio).

skolà sf. (4)
1. H, R, Sut, I, K, M, L, Rtr, Š, BŽ60, DŽ, NdŽ grąžintinai paimti pinigai ar koks daiktas: Tarybų valdžia panaikino darbo valstiečių skolas už pirktą žemę (sov.) rš. Skolų̃ neturėjo, bet jau partekliaus irgi neturėjo Lk. Dabar pamažu, kaip pelė po grūdą, aš jam skõlą grąžinu Všn. Iš namų žmona turi atduot vyro skolàs Grv. Didelė skolà, iš sykio neatiduosi Klk. Skolõn buvo visi parėję, o trobą reikė statyt Šmn. Anas skolõj i numirė, neatadavė Dglš. Paėmė kumeliotę skolõj Strn. Viens žmogus turėjęs daug skolos ir nežinojęs, kaip išmokėt MitII38. Tu atgausi skolą J. Iš tos skolõs negaliu išsiristi J. Žinai, skolõs daug vyras tas buvo padaręs Žr. Ans skolõs tur kaip šieno, t. y. daug J. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs Žem. Prastai jis tę gyvena – skolosè paskendęs Šn. Skolõn inlindo Zt. Pasistatėm budinką, tai visai į skolàs sulindom KzR. Negaliu iš skolų̃ išlįst Šn. Žmogus prapuolęs skolóse Krok. Veselia, turi į skõlą pulti Rdn. Kol skolàs išmokėjo, vaikai ejo tarnauti Klk. Berneli jaunasai, daug skolų̃ turi DrskD129. Maušienėlė skolas rašo, nuo galvos kepurės prašo JD356. Skolų turiu SD40. Atsėdžiu skolą kalinėj SD216. Skolą atlikti, atduoti, užmokėti, attesėti B. Į didelę skolą įėjo MŽ, N. Sūnus … visas skolàs mūsų užmokėjo, visas mūsų kaltes ant savęs priėmė DP183. Jisai mumus … skolą atadavė DP241-242. Viešpats … išleidė jį (tarną) ir atleidė jam skolą Ch1Mt18,27. Jis … venčiavonystės skolos netur jai nutraukti BB2Moz21,10. Tu, tarne piktasis, visą tą skolą esmi tau atleidęs, jog esi mane meldęs VlnE124. Tenumiršt [bedievis], palikdamas skolas PK87.
^ Skola – ne rona, neužgis PPr131, S.Dauk, Mlt, Pnd, An. Skolà – ne žaizda, neužgis Dkš. Skola – ne opa (žaizda), neužgis M. Skola – ne moma (orig. Můma) ST76. Šuo be skolos B730. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTsV309. Dievas be grieko, šuva be skolos LTsV309(Vl). Koks ans ponas būtų, kad skolõs neturėtų (iron.) Skd. Skola auga be lytaus LTR(Ss). Skola kojų neturi (skolinto daikto reikia eiti atsiimti) LTsV309. Skolas rinkti – tai akmenis ant kalno vilkti Yl. Skolà rėkdama pareina (grįžta Jrb) (paskolintą daiktą grąžina paprastai blogesnį, apgadintą) Als. Ir dejuoja, kaip svetimas skolas mokėdamas KrvP(Klvr). Aimanuok neaimanuok, o skolą atiduok! KrvP(Al). Netinka širdie nė valgis, pjauna skola kaip dalgis VP34. Posmert rugiais užpjaus skolą, t. y. neatiduos skolos J. Atiduos skolą, kada akmuo žydės VP7. Skola – ne zuikis, nepabėgs KlvK25. Kas sulig ausų yra skoloj? – Žmogus su paskolinta kepure LTR.
2. psn. kaltė: Idant mumus atleistų skolàs, tai yra kaltes ir nuodėmes mūsų DK54. [Magdalena] didesnę savo skõlą sančią pažino ir didžiaus ieškojo atleidimo DP481.
3. psn. pareiga: Pirmoji skolà avelių Viešpaties yra, idant pažintųs sančios avimis DP209.
◊ kai̇̃p [už] tė́vo skõlą (skolàs) pats nebūdamas kaltas ar skolingas, be reikalo, beprasmiškai: Kenčiu kai̇̃p až tė́vo skolàs Km. Ir mokėk kai tėvo skolą Sln. Dirbk kaip už tėvo skolą LTR(Pp).

veizdė́ti, véizdi (véizdžia, véizčia, véiza Lš, véizti Dv, véima, véina), -ė́jo K, LD351, véizdėti, -i, -ėjo DP533, DrskŽ
1. intr., tr. SD191,120,129, SD243, Q439, CI120, Sut, D.Pošk, N, BzB337, M, FrnW, NdŽ, KŽ, K.Būg(Ds), Dg, Srj, Lš žiūrėti, žvelgti: Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu SD4. Veizdėt ant ko SD394. Veizdžiu iž dangčio SD411. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi CII558. Veizdmi ant ko R27, MŽ36. Ant to veizdmi, žiūriu R10, MŽ13. Mano akys veizd viernųjų OsG149. Veizdė́k šen K. Taip véizdi į mane, kad akys balsta J. Beveizdį palikome, kad negavome J. Ko tu véizdi? Azr. Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu Drsk. Tu neveizdỹ niekur GrvT91. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo JD436. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia KlpD55. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė KlpD6. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią KlvD34. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama Niem4. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto Mž303. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis VlnE56. Ko teip labai veizdite ant dangaus PK172. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo DP180. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? DP20. Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio DP295. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt DP590. Davė tad veizdintiemusi̇́emus supratimą, kurią žymę parodė DP590. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas SPII8. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų SPII5. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų Ev. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo SGII16. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą SE263. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? GNApD1,11. Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo Vaižg. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste I. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola rš.
^ Neveizd giltinė dantų B, Sch81, M. Ar su avižomis véizdi, kad nematai LKXIX237(A.Baran). Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius A.Baran.
ǁ SD163 sekti akimis, stebėti: Pradėm véizdu, ką ans dirba J. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau Mž11. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi DK77. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą BBDan1,13. Aš eisiu (paraštėje eimi) veizdėtų tą didį regėjimą BB2Moz3,3. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio BB1Moz21,16. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį BBRd1,18. Véima (apžiūrinėja) paršą paršas LKKIX207(Dv).
| Veizdėkig (įsivaizduok), koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų DP15.
| refl.: Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis J.
2. tr. apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto Šlčn. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų BPII43. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu DK176.
ǁ J.Jabl, DŽ, NdŽ, Rš, Žvr tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur K. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės J. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Vv. Aš jau véizdėjau [vištą] Vlkv. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo (d.) Kt. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs (d.) Str.
^ Eik tu vištų veizdė́t! Krsn. Bene gaidį veizdėjai? (iron.) Šk. Eik Pageležin vištų veizdė́t! Ldk.
ǁ apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nieko nesakiau daktaru[i], ką véizdi DrskŽ.
3. intr. ieškoti: Tegu stogo (pastogės) važinės veizdė́t – ruduva, lizdai Pls. Aš darbo dar tik véizdu DrskŽ. Tu kavokis, o aš veizdė́siu Btrm. Anas véizdi mergos LKKXIII27(Grv). Du trys sueina, véizdi tik arielkos Rtn. Susijuosė juosta ir nuėj medžian veizdė́t mėsos (ps.) Aru13. Seniau žiedo paparčio veizdė́jo Dbč. Aš véizdžiu peilio Lš. Tę ką pateriojo ir véima Dv. Ko tu véimi? Dv. Anas véina, kur karvė Arm. Vaikas véima kepurės J.Balč(Dv). Ko jūs véimat? J.Balč(Dv). Veizdė́j[o], al’ nerado Mrc. Mes jos veizdė́jom Azr. Véisi (2 prs. sing.) Aru26, LD357. Bobos, pjautuvų veizdė́kit, pradėsim pjaut Dv. Karalius veizdėjo veizdėjo ir niekur nesurado karalienės LTR(Mrk). Pamečiau vieną dantį akėčios – veizdė́t reikia Šlčn. Einu keliu giedodamas, sa dalelės veizdė́damas (d.) Rod. Būdama baltai raudona, veizdėsiu puikaus [bernelio] RD164. Véizdi (stengiasi įsigyti, gauti) visi pinigų Drsk. Vis véizdi gatavo pinigo, kad jam dovanai, ir eina nuog pirkios iki pirkios (apie čigonus) Asv.
^ Véizdi kap aklas kelio Lš. Ko nepadėjai – neveizdė́k Pls. Kas véina, tas randa Šlčn. Véina galva guzo ir susranda (apie nenuoramą, mėgėją visur kištis) Arm. Visi vis neis ir pyrago veizdė́t, tik vieni véizdi pyragų, kiti duonos! Lp. Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kūnas skylės veizdi (audžia) TŽV590(Kb).
| refl.: Dėl ko tep véimasi? Dv.
4. intr., tr. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Ant to veizdint R28, MŽ36. Grynintojams lietuviškos kalbos dar kartą patariame veizdėti į senoviškus raštus TS1899,4. Ne visi žmonės vienaip rašydavo ir rašo, nes rašyba gali veizdė́ti į keturis atžvilgius Jn. Veizdė́k gero K. Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo BBDan6,14. Eš kalbu, ką tu prisakei, ir veizdžiu ant tavo kelių BBPs119,15. Pone, tavo akys veizd vieros BBJer5,3. Anys neveizd nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nieks neveizd mano reikimo PK100. Neveizdėkime nieko ant apkalbių žmonių DP287. Arba kurie ant gentavimų žemiškų tikis ir véizdi DP216. Ir priesakiai daugesn visados ant gyvenimo neg ant mokslo véizdi DP128. Kaip kad darbinykas pirm veizd ant darbo ir paskui to ant valgymo ir mokesties DP96. Žinome tieg, jog tiesus esi tu, nes neveizdi ant persunos žmonių SPI11. Neveizdite širdžių savo ir nesidabojate teip stebuklingamus Dievo mielaširdystės darbamus SPI335.
| refl. tr.: Veizdė́kis gero K.
5. tr., intr. Rm prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Veizdė́k ant kūdikio K. Rytoj tėvas veizdės bites, bus bičiuliai J.Jabl. Ana karvių dauges véizd[i] Btrm. Pinigas veizdžiamuoju, t. y. reikia keravoti, kad nepamesti (= nepamestum) J.
6. tr., intr. rūpintis: Teveizd, idant jis urėdnykus įstatytų žemėje BB1Moz41,34. Kaip suvalgysi, ką atnešei, kur tau kitos veizdėsim? BBJdt12,3. Klaidūne, išmesk pirm rąstą iš akies tavo ir veizdėk tada, kaip išimtumbei krislą iš akies brolio tavo VlnE90. Reikia veizdėt ant to, idant ta eldija turėtų stirnyką gerą SPI275.
| refl. Sut: Bet anie tarė: – Kas mums do to? Tu veizdėkisi (žinokis) BtMt27,4.
7. LzŽ sakoma patariant, perspėjant, nurodant, norint atkreipti dėmesį į ką: Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį BB2Moz23,5. Veizdė́kiteg, idant nenugąstumbitės, nes tai visa tur teipo būt DP373. Véizdėkimeg to, broliai mieliausi, idant meilingi būtumbime DP323. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to SPI234.
8. modal. rodos, matyt (vartojama liepiamosios nuosakos 2 asmens forma): Arkliai pas Normantą buvo geri, o jų buvo iš viso, veizdėk, ar ne taip pat devynetas Vaižg.
| refl.: Je, penkis pundus, veizdėkis, buvo besverianti – smagi mergė Vaižg.
◊ kreivai̇̃ (kreivomi̇̀s) veizdė́ti reikšti nepritarimą, įtarumą, nepasitikėjimą: Dėl ko tu veizdi kreivai, jog aš esmi geras MP92. Ir kurie ant viernų tarnų Dievo (orig. Dievu) rūstaujasi, kreivomis veizdi SE109.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos MP79.
apveizdė́ti, apvéizdi (àpveizdžia J), -ė́jo
1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdė́jau visus pašalius J.
| refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š: Kap apsiveizdė́jo maskolius, sako: – Lend‘ tarbon! (ps.) Lz. Po tam juodu gavo į pačią Afriką išbėgti, kad ten pat viską apsiveizdėtų Ns1832,4.
2. tr. K apieškoti: Apveizdmi, apieškau R68, MŽ90. Paliūtėj apveizdė́[ja]u agurkus Dglš. Atej, apveizdė́jo visus kampus DrskŽ. Apveizdė́jau visus laukus ir niekur neradau Lp.
ǁ surasti ką tinkamą: Žydai greit àpveizdžia daiktą, kur ažuveikia (uždirba) Arm.
3. tr. N, Š prižiūrėti, globoti, patvarkyti: Gyvulių apveizdė́ti NdŽ. Ir pildžias darbai meiliaširdūs penint alkaną, girdžiant trokštantį, apvéizdint ligonį DP35. [Avys] tur pakajų ir … gerai yr apveizdėtos DP209.
4. tr. SD179,227,313, N aprūpinti kuo, suteikti ką: Ir nesitikėkiam, jog jisai pilnybe viso gero mus tur apveizdėti Mž137. Idant siratas ir našles apgintumbi ir apveizdėtumbi, prašom tave (Viešpatį)! Mž558. Prieg tam rūbais, batais, valgymu, gėrimu, namais …, pekumi ir visu lobiu … ant kožnos dienos daugsingai apveizd Vln17. Javais ir vynu jį apdovanojau (paraštėje apveizdėjau) BB1Moz27,37. Visada apie mus rūpinasi, visu metu mus apiveizdi PK16. Teikis mus valdyt ir apveizdėt galybe ir meile tavo PK32. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … kieka pavargusių žmonių reikalus apveizdė́t DP488. [Dievas] ne tiektai sutvėrė ir padarė [žemę], bet dabar ant to prikuopia, apvéizdi, rūpinas DK31. Čionai turim mokytis, kaip Ponas viernus savo stebuklingai apveizdi, o nevierniemus visa gaišta MP126. Dievas apvaizdės sau apie avinėlį Ch1Moz22,8. Idant tokius vaikus apkalime ik smerti laikytų, kurie gimdytoją savo penukšlu ir reikalais nenorėtų apveizdėt MP65. Prisakymais savo ir tiesomis juos apveizdėjo SPI333. Dievas apveizdės savo mylėtoją SGII15. Mus apveizdėsi lietumi naudingu KN219. Tarnas, būdamas visų apveizdėtas, leidžias ten Ch1Moz24(turinys). Apveizdėjome anus visu kuomi, kas buvo naudingu I. Gal Dievas už mano kantrybę teip apveizdžia! TS1901,4–5. Adant apveizdėtų̃ mus duona ir sotinimu kūno AK43. Bažnyčia šventa prisako ko greičiausiai kožną žmogų užgimusį tuom (krikšto) sakramentu apveizdėtie Tat.
| refl. N: Apsiveizdžiu gerais ginklais B302. Bet dabar ant to viso maž, jei aliejumi gerai neapvéizdėsis DP569. V[iešpats] Christus graudino [fariziejus] pavaizdu tijūno ano, idant apveizdė́tųs ant atenčio meto ir darytų sau gentis ižg mamono neteisaus DP276. Mokslais žodžio Dievo apveizdė́tis DP80. Ir Juliušas, meilingai apsieidamas su Povilu, pavelijo jam eit prieteliump, idant apsiveizdėtų BtApD27,3. Tegul gerai apsiveizd ant septynerių ateinančių bado metų (= septyneriems ateinantiems bado metams) I.
5. tr., intr. SD200 apgalvoti, apsvarstyti, įžvelgti, suvokti: [Netikri pranašai] žmones lėtas o neapvéizdinčias (neatsargius, neapdairius, nesusigaudančius) privilia DP301. O kąg jūs bijotės, kurie vienok privalas savas mokate apveizdėt DP331.
| refl. I: Kad žmogus, apsiveizdįs patis savęsp, gal bylot anuos žodžius: – Ko didžiuoji, dulke ir pelene DP579.
| Neužvadžiokimės patys, bet ik be metu apveizdė́kimės (paraštėje apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės), pasergėkimės DP16. Jei nopsiveizdėsi, tikrai tave apsodys tamsybėsa amžinose MP42.
6. tr. SD1190, BtMt27,64 apsaugoti: Apsaugau, apveizdžiu SD1103. Nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymėtas ir sargais apveizdė́tas grabas jo DP183. Liepk tada apveizdėt grabą iki trečiai dienai Ch1Mt27,64.
| refl. N: Apsiveizdžiu aplink save B30. O teip reikia mumus gerai sujuostis ir šarvu apsivéizdėt DP553.
atveizdė́ti
1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdė́jau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J.
2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem).
3. refl. I, K, Š, KŽ iki valios atsižiūrėti, prisižiūrėti: O aš nusieičiau į žirgų stainelę, aš atsiveizdė́čiau ant bėrų žirgelių JD523.
4. refl. KN185 atsižvelgti: Dievas meilingai atsiveizdės ant jo (= į jį) ir visokiomis gėrybėmis apdovanos Tat.
5. refl. nušvisti, pasirodyti, suspindėti prieš leidžiantis (apie saulę): Saulė atsiveizdė́jo J.
įveizdė́ti intr.
1. refl. Sut, K, Š, KŽ įsižiūrėti, įsistebėti: Įsiveizdė́k gerai, kad pažintum, t. y. įsistebėk J. Įsižiūrėsu, įsiveizdėsu, kur aug mano mergytė RD165. Vaikiukas įsiveizdė́jo į tą bobą kaip karvė į naujus vartus J.
ǁ KŽ prk. įsimylėti, įsispoksoti.
2. vienaip ar kitaip atrodyti žiūrinčiam: Ratas stovėjo ant žemės pas anuos keturius žvėris ir buvo įveizdėti kaip keturi ratai BBEz1,15. Ir Dievas ponas davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizdėti ir gerus valgyti BB1Moz2,9. Baisus buvo inveizdėti kožnam žmogui: nė vienas jo akimis neveizdėjo, kožnam pasibaisėjo BPII199.
3. Sut, N, K, KŽ pažvelgti.
4. refl. Sut atkreipti į ką dėmesį, įsidėmėti kaip sektiną pavyzdį: Kuriam toji evangelija vargi regis, tasai teinveizdis gyvatos ir mirimo Lauryno š[vento] DP486. Tris personas turime toj evangelijoj, kurių inveizdė́tis reikia DP477. Surinkusios … visas dūmas jūsų, įveizdėkitės tiektai pačiam Karaliui jūsų DP38.
išveizdė́ti
1. tr., intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: Vaikai išveizdi visur Dbč. Ižveizdė́siu Jeruzalem su žiburiais DP10.
| Kurius jis pirma išveizdėjo (numatė), tus ir paskyrė RBPvR8,29.
| refl. K, KŽ.
ǁ tr. KŽ patikrinti, apžiūrėti visas vištas, ar dės: Ar jau visas vištas išveizdė́jai? J.
ǁ tr. išskrosti, išmėsinėti: Išveizdė́ti vidurius I.
2. intr., tr. Sut, Š išieškoti: Visur išveizdė́k gerai, t. y. išieškok J. Išveizdė́jau kepurės visus kampelius, kol radau Dbč. Išveizdė́jau, išgriozdžiau ir niekur neradau to gorčiaus Lp. Visur išveizdė́j[o] ir niekur nerado Dv. Ką tę tu turi [cukraus] – visas iš tavę išveizdė́tas (paimtas) Švnč.
3. intr. Rtr, KŽ atrodyti: Jis išveizd ant tėvo, į tėvą N. Kumelys išveizd iš kumelės N. Jis rūstas išvéizd KII73. Bernas gražus išveizdė́ti, t. y. gražus ano povyzdis J. Ji labai graži išveizdėjo Ns1841,2. Aš norėčiau žinoti, kaip prie jūsų išvéizd Sch249. Daugybė linksnių vienaip išvéizdžia daiktavardžių linksniavime, kitaip įvardžių ir būdvardžių A.Baran. Antrą dieną sesuo vėl nusiminusi išveizdėjo BsPI47.
| impers.: Man taip išveizd N.
| refl.: Jis išsivéizd jaunas KI79. Kaip tas dalykas galėtų išsiveizdė́ti KI76. Obuolas gražus išsivéizd KI79.
| impers.: Teip išsivéizd, kad rytoj lys KII335. Po perkūnijos lauke gražiausiai išsiveizd Ns1858,3.
4. tr. nurodyti, pažymėti: Kursai ėjo keliu pirm veido jūsų, kad išveizdėtų jumus vietą, kur atsigultumite Ch5Moz1,33.
5. tr. patvarkyti, patikrinti, iškopinėti (bites): Išveizdėjo dar du aulius J.Jabl.
nuveizdė́ti Skr
1. tr., intr. OsG171, N, K, KŽ stebint nužvelgti, apžiūrėti, pamatyti: Aš nuveizdė́jau, kur tu nuėjai J. Greičiaus juos kitas iš šalies nuveizdi aba dabotis gali PK204.
2. intr. išleisti iš akių, nebematyti to, į ką buvo stebėtasi: Aš veizdėjau veizdėjau ir nuveizdė́jau, t. y. nuejo beveizdint J.
3. tr. dažnai pažvelgiant išžiūrėti (vietą, iš kurios laukiama ateinančio): Jau nuveizdėjom visus kalnelius – kaip nėr brolelio, taip nėr žirgelio LTR.
4. tr. Ch1414, Sut, N numatyti, išpranašauti: Tiesą apsakau, prarakauju, nuveizdmi, nuburiu R391, MŽ526. Nuog amžių nuveizdėtas ir žadėtas MP180. Bat Dievs iš tolo tat visa nuveizdi, atlanko dieną ir naktį apveizdi KN270. Ir raštas pirm to regėdamas (viršuje nuveizdėjęs), jog Dievas turėjo nuteisint pahonius iš vieros Ch1PvG3,8.
paveizdė́ti, pavéizdi (pàveizdi), -ė́jo, pavéizdėti Grš
1. intr. SD1138, SD243, Q33, Sut, D.Pošk, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ, LMD(Dv) pažiūrėti, pažvelgti: Paveizd vei tat, ką daro tasiai SD7. Paveizdėti, pažvalgyti Q148. Aš į tave paveizdė́jau, tu man tinki J. Aš paveizdžiu pro langelį – raudonbarzdis prie rūtelių JD1282. Paveizdė́jus ant tą mūrą kaipgi liūdna širdžiai mano! Gmž. Tada paveizdėjo Dievas ant žemės BB1Moz6,12. Paveizd, Pone, kaip kenčiu KN58.
| refl. NdŽ: Valandėlę pasiveizdė́jęs įsistebėjo vieną žmogų, kurio skiedros kertant lėkė toliau už kitų P.Klim. Pasiveizdėk, kaip mano yra puikūs plaukai Vnž. Pirmutinis yra padarytas pasiveizdė́jus in [formą] paskutinis Jn.
| prk.: Saulelė išblyškusi tekėdama pasiveizdėjo ir vėl pasislėpė J.Jabl(Žem).
2. intr., tr. apžiūrėti, norint ką sužinoti, su kuo susipažinti, ką pasitikrinti: Karaliaučiu[i] parūpo pati, išjoj[o] ieškot, paveizdė́t, kap atrodo Drsk. Pabalnokit man žirgelį, josiu paveizdė́ti. – Šviesios lintos, žalios rūtos, rūtų vainikėlis JV630. Oi, ar tu josi į lauką paveizdė́tie? Niem19. Kiek turite duonų [miniai pamaitinti]? Eikit ir paveizdėkit Ch1Mr6,38. Daktaras paveizdė́jo gyslą (patikrino pulsą) KI185.
ǁ tr. NdŽ, Grš, Kair, Vdš patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Paveizdė́k vištas, kurios su kiaušiniais Snt. Švaka (netvarkinga) merga, kad nė vištų nepàveizdi Vlkv.
ǁ tr. patikrinti, ar po keru yra paaugusių bulvių: Neraunam bulvių, veizdžiam. Kieta žemė, negali nė paveizdė́t Rgv.
3. tr. Blv, Mrc, Drsk, Kpč, Vs, Lzd paieškoti: Paveizdė́k Broniaus, tai važiuosim namo Lp. Reikia eit paveizdė́t to berno Dbč. Reikia paveizdė́t, paveizdė́siu, gal rasiu Btrm. Eik paveizdė́k, rasi Grv. Paveizdė́jau paveizdė́jau, neradau ir mečiau Dv. Paveizdė́k adatos, ba čia kur nuvirto pasuolėn Btrm. Reikia paveizdė́t miške grybų Lp. Einam plytų pavéimam ir in plytų kepam kiškį Dv.
4. intr. atkreipti dėmesį, atsižvelgti: Todėl nū pilnai paveizdėkiam, ką šiuodu mokintiniu yra veikę BPII24. [Viešpats] pats iž savo mielaširdingos širdies pralenkė jų maldas, paveizdėjo ant reikalų jų SPII103. Dūšia mana atilsies negal apturėti, bet tu, Viešpatie, teikies ant tos paveizdėti SGII3.
5. tr. uoliai užsiimti, atsidėti: Mokslą paveizdėti N.
◊ skersà akià paveizdė́ti pykti, nepasitenkinimą rodyti: Paveizdė́jau skersà akià ant jo J.
parveizdė́ti tr. suieškojus pargabenti: Prašysiu maldysiu savo brolužėlio, tai parneš parveizdė̃s rūtų vainikėlį (d.) Kpč.
pérveizdėti
1. tr. SD294, Q133, H167, Sut, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ peržiūrėti, patikrinti: Peržiūriu, perveizdmi R361, MŽ484. Pérveizdėjau antyčius, visi tebebuvo J. Reik tiktai visa ta kalva mudviem nuskinti ir visi kelmai pérveizdėti P.Klim. O ansjan perveizdėjo [maišus], pradėjęs nuog didžiausio Ch1Moz44,12. Ta prova Įsruty bus perveizdėta ir Karaliaučiuje patvirtyta prš. Tos giminės šventumą perveizdėdams dvasioje Ezajas bylojo DP503. Pirmieji yra nekurie … vyrai, kurie apie tokį darbą pirma nesūdija, neką kad gerai tą yra perveizdėję MTXLI. Viešpats nes perveizd visas širdis ir supranta visokį padūmavimą dūmų Ch1Krn28,9.
pérveizdėtinai adv., párveizdėtinai I.
| refl. NdŽ.
2. refl. N apsirikti, suklysti žiūrint: Ana pársiveizdėjo, t. y. skaitė neatskaitė, kiek yra J. Drukorius yra persiveizdėjęs MTXLIII.
3. refl. neapgalvotai, netyčia nusižengti: Kada visas surinkimas Izraelio persiveizdėtų ir tas darbas po jo akim paslėptas būtų BB3Moz4,13.
praveizdė́ti NdŽ
1. intr., tr. Rtr, KŽ apžiūrėti, apžvelgti.
2. intr. Skr galėti, įstengti: Užželtakis led pravéizdi J.
priveizdė́ti NdŽ
1. tr. Lex9, Q50, SD122,25,149, SD41,227, Ch1Luk10,35, H157, R374, MŽ502, Sut, D.Pošk, I, K, BzB318, M, Amb, Rtr, ŠT353 prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Šalis nuog vyskupo valdžiama, priveizdžiama (orig. privezdžiama) SD14. Privaizdus, priveizdžiąs SD45. Savo gyvatą priveizdėti N. Ana ir pati dirba, ir kitą privéizdi, kad gerai dirbtum, ant kulnų lipa J. Ligonį priveizdė́ti KŽ. Kas priveizdės, kas glamonės be manęs senelę? A1885,217. Bene tu mane nusisamdei, kad prie darbo priveizdi kaip kokią piemenę? rš. O ant ryto išjodamas, išėmęs du grašiu, davė padvarnykui ir bylojo jamui: – Priveizdėk jį, o jei ką daugesn išduosi, užmokėsiu tau, kada atgrįšiu VlnE107. Kaip gal tas mokslą priveizdėti, kuriam reikia eiti CII212. Kas moka, tada tepriveizd mokslą VlnE25. Silpnųjų nepriveizdžiat (orig. nepriveisdet) bei negaliančio negydot BBEz34,4. Geras ūkinykas, avis savo ant ganyklų išginęs, anų neapleidž …, priveizd, sekioj per visą dieną BPII59. Laukinykas, dirvą savą gerai priveizdįs, duonos turės apstą, o tinginys stokos BPII277. Davė tasai stirnykas ir kitus stirnykus, kurie priveizdėtų tos jo eldijos SPI275.
2. intr. pažiūrėti, pažvelgti: Akimis priveizdė́ti KŽ. Priveizdėti, daboti Q637. Priveizdmi, pridaboju R421, MŽ569. Bet drebėdamas Maižiešius nedrįso priveizdėt BtApD7,32.
3. intr. N, BzB318, M įsižiūrėti.
| refl. SD306,349, Sut, N: Palytėkite ir prisiveizdėkite, nesang dvasia kūno ir kaulų neturi SPII248. Baisi pavietris ne vieną pasmaugė, tūlo gražiausias akeles užspaudė benorint mielo svieto prisiveizdėt KN268. Tę prisiveizdėjau akia savo biednąja PK66.
4. refl. atkreipti dėmesį į ką, įsidėmėti: Privéizdėkimės maž … tų tatai kančių pragaro, kurių sunkumą Viešpatis gana pažint duost DP526. Ko čionai ižgi tos evangelijos prisiveizdėt turim? MP87. Prisiveizdėkite lauko lelijoms, kaip auga I. Priveizdėkimės viežlyvumo tos švenčiausios mergos DP472. Širdis … dažnai apgaišt tau prisveizdėdama DK175. Prisigiveizdėk tvirtai tamui ponu savamui MP364. Prisiveizdėkit kitiemus darbinykamus, kurie … nepateikavo SPI329. Prisiveizdėtinas (sektinas, pavyzdingas) gyvenimas I.
5. refl. sergėtis, saugotis: Aš jos prisivéizdžiu ir jūs jos prisivéizdėkit Alvt.
appriveizdė́ti žr. priveizdėti 1: Appriveizdė́dami ligonis ir negalinčius … įgysime tikrai nuodžių atleidimą DP482.
suveizdė́ti tr.
1. Ser, DrskŽ, Jrb visus ar daugelį sutvarkyti, sužiūrėti, pagloboti: Suveizdė́k gyvuolius, ar visi sugrįžo J. Jonas teeinie gulti, arklius aš pats suveizdėsiu J.Jabl.
| refl. tr. NdŽ.
2. K, NdŽ, KŽ, Švnč, Vrn, Drsk suieškoti, surasti: Buvau Smurgainysu ir sustikau su tuo žmogu, kataras vežimą atvežė ir visa suvéizdė[jo] Aru18(Grv). Dar̃ tavo kadokus tik suveizdė́jau Lp. Mortyt, suveizdėk man švarų rankšluostį V.Krėv. Suveizdmi N.
| refl. tr. K, NdŽ: Ale susveizdė́jo kirvį, iškirto to sklepo duris Lp. Aš nesusvéizdžiu šiemet grybo Mrc.
3. Ser įžiūrėti, pamatyti.
4. Kair patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Suveizdė́jau visas vištas, bet nei vienos neradau su kiaušiniu Srv. Ar suvéizdėjai vištas? Vlkv.
5. refl. apsižiūrėti, susivokti: Jau apie duroz buvau pamiršus, ale susveizdė́jau DrskŽ.
užveizdė́ti tr. K, I, Rtr, NdŽ
1. Q565, H153, R, MŽ, Sut, D.Pošk, N, KŽ prižiūrėti, tvarkyti, rūpintis: Ažuteku, rūpinuosi, ažuveizdžiu SD1205. Užveizdė́k šeimyną, kad visi gerai dirbtum J. Užveizdėjo vyskupai visą Žemaičių vyskupystę nėkaip jos nedalydamys M.Valanč. Bažnyčias … užveizdėti WP198. Ir jis bylojo savam vyriausiam tarnui savo namų, kursai visą jo lobį užveizdėjo BB1Moz24,2. Padėst dirbti ir jos ūkį užveizdėti BPII265. Užveizdėk tu žmones (išklausyk, tarpininkauk jiems) po Dievo akim BB2Moz18,19.
2. refl. suklysti žiūrint: Užsivéizdi vyrai, pameta, sako, užvogė Drsk.

veizdė́ti, véizdi (véizdžia, véizčia, véiza Lš, véizti Dv, véima, véina), -ė́jo K, LD351, véizdėti, -i, -ėjo DP533, DrskŽ
1. intr., tr. SD191,120,129, SD243, Q439, CI120, Sut, D.Pošk, N, BzB337, M, FrnW, NdŽ, KŽ, K.Būg(Ds), Dg, Srj, Lš žiūrėti, žvelgti: Regiu, veizdžiu, numanau, suprantu SD4. Veizdėt ant ko SD394. Veizdžiu iž dangčio SD411. Mano akys užvis veizd Viešpatiespi CII558. Veizdmi ant ko R27, MŽ36. Ant to veizdmi, žiūriu R10, MŽ13. Mano akys veizd viernųjų OsG149. Veizdė́k šen K. Taip véizdi į mane, kad akys balsta J. Beveizdį palikome, kad negavome J. Ko tu véizdi? Azr. Pamiršdinėju, véizdžiu ir pamirštu Drsk. Tu neveizdỹ niekur GrvT91. Anksti rytą rytužėlį saulelė tekėjo, mano miela matušėlė pro langą veizdė́jo JD436. Veizd mergelė pro langelį, koks vėjelis pučia KlpD55. Veizdėk, mergelė, veizdėk, jaunoji, kaip dreb rūtų šakelė KlpD6. Ar jūs čia veizdat, ar jūs neveizdat, jūs patys žinot manęs negausią KlvD34. Aš parrymojau baltas rankeles į tave veizdė́dama Niem4. Ir atėmė jį debesis šviesi nuog apaštalų, veizdinčių ant oro skaisto Mž303. Ir veizdėdamos išvydo, jog akmuo atristas buvo, nesa buvo labai didis VlnE56. Ko teip labai veizdite ant dangaus PK172. Ir buvo tenai Marija Magdelena ir antra Marija, besėdinti prieš grabą ir bevéizdinti, kur jį laidojo DP180. Ir kog išejote girion, kad išejote Jonop? Ar nendrės veizdė́tų? DP20. Teip idant nė ant vienos personos neveizdėtum̃bime dėl geidulio DP295. Kuryji, šviesesnė ir gražesnė būdama ant kitų žvaizdžių, pigai galėjo veizdinčių̃jų akis ir širdis ant savęs angręžt DP590. Davė tad veizdintiemusi̇́emus supratimą, kurią žymę parodė DP590. Ant Kainio afierų neveizdėjo Dievas, o ant Ablio veizdėjo ir priėmė jas SPII8. Nugręžia akis, idant neveizdėtų ant niekų ir tuščių daiktų SPII5. O tiemus daiktamus pradedantis, veizdėkite ir pakelkite galvas jūsų Ev. Akys Viešpaties veizdžia ant žmogaus teisingo SGII16. Buvo ir moterys iš tolo veizdinčios, kurios buvo atejusios paskui Jėzusą SE263. Vyrai galiliečiai, ko stovite veizdėdami dangun? GNApD1,11. Tik aš vienas šalčiausiu krauju veizdėjau, nejausdamas jokio pasigailėjimo Vaižg. Ausėmis išgirste, o nesupraste, o veizdėdami regėste, o nepamatyste I. Juo daugiaus veizdmi, juo daugiaus šviesybės į akis puola rš.
^ Neveizd giltinė dantų B, Sch81, M. Ar su avižomis véizdi, kad nematai LKXIX237(A.Baran). Akylas plikis neveizdi į turtingus, bet į dar plikesnius A.Baran.
ǁ SD163 sekti akimis, stebėti: Pradėm véizdu, ką ans dirba J. Su burtinyke ant burtos veizdėdavau Mž11. Ir anie, kurie žinauja, buria, nuodija, alvą ir vašką leja, ant putos ir ant pauto veizdi DK77. Ir po tam veizdėk mūsų ir tų jaunikaičių veidą BBDan1,13. Aš eisiu (paraštėje eimi) veizdėtų tą didį regėjimą BB2Moz3,3. Eš negaliu veizdėti bernelio mirštančio BB1Moz21,16. Klausykiat, visi pulkai, bei veizdėkiat mano sopulį BBRd1,18. Véima (apžiūrinėja) paršą paršas LKKIX207(Dv).
| Veizdėkig (įsivaizduok), koksai tenai bus pagėdinimas piktųjų o palinksminimas gerųjų DP15.
| refl.: Anuodu stebisi viens į antrą, t. y. veizdis J.
2. tr. apžiūrėti, norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Anys atvažiavo čia veizdė́t daikto Šlčn. Po tam bylojo Tamošiausp: duok še pirštą tavo ir veizdėk mano rankų BPII43. Žaizdų tavų su Tamošium neveizdžiu DK176.
ǁ J.Jabl, DŽ, NdŽ, Rš, Žvr tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Veizdė́k vištą, ar kiaušį tur K. Ji véizdi žąsis, ar su pautu, ar dės J. Ar visas vištas veizdėjai? Kelios su kiaušiniu? Vv. Aš jau véizdėjau [vištą] Vlkv. Močiutė nespėjo, višteles veizdė́jo (d.) Kt. [Pajaunys] papečėj sėdėjęs, višteles veizdė́jęs (d.) Str.
^ Eik tu vištų veizdė́t! Krsn. Bene gaidį veizdėjai? (iron.) Šk. Eik Pageležin vištų veizdė́t! Ldk.
ǁ apžiūrėti (ligonį), tikrinti sveikatą: Nieko nesakiau daktaru[i], ką véizdi DrskŽ.
3. intr. ieškoti: Tegu stogo (pastogės) važinės veizdė́t – ruduva, lizdai Pls. Aš darbo dar tik véizdu DrskŽ. Tu kavokis, o aš veizdė́siu Btrm. Anas véizdi mergos LKKXIII27(Grv). Du trys sueina, véizdi tik arielkos Rtn. Susijuosė juosta ir nuėj medžian veizdė́t mėsos (ps.) Aru13. Seniau žiedo paparčio veizdė́jo Dbč. Aš véizdžiu peilio Lš. Tę ką pateriojo ir véima Dv. Ko tu véimi? Dv. Anas véina, kur karvė Arm. Vaikas véima kepurės J.Balč(Dv). Ko jūs véimat? J.Balč(Dv). Veizdė́j[o], al’ nerado Mrc. Mes jos veizdė́jom Azr. Véisi (2 prs. sing.) Aru26, LD357. Bobos, pjautuvų veizdė́kit, pradėsim pjaut Dv. Karalius veizdėjo veizdėjo ir niekur nesurado karalienės LTR(Mrk). Pamečiau vieną dantį akėčios – veizdė́t reikia Šlčn. Einu keliu giedodamas, sa dalelės veizdė́damas (d.) Rod. Būdama baltai raudona, veizdėsiu puikaus [bernelio] RD164. Véizdi (stengiasi įsigyti, gauti) visi pinigų Drsk. Vis véizdi gatavo pinigo, kad jam dovanai, ir eina nuog pirkios iki pirkios (apie čigonus) Asv.
^ Véizdi kap aklas kelio Lš. Ko nepadėjai – neveizdė́k Pls. Kas véina, tas randa Šlčn. Véina galva guzo ir susranda (apie nenuoramą, mėgėją visur kištis) Arm. Visi vis neis ir pyrago veizdė́t, tik vieni véizdi pyragų, kiti duonos! Lp. Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kūnas skylės veizdi (audžia) TŽV590(Kb).
| refl.: Dėl ko tep véimasi? Dv.
4. intr., tr. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Ant to veizdint R28, MŽ36. Grynintojams lietuviškos kalbos dar kartą patariame veizdėti į senoviškus raštus TS1899,4. Ne visi žmonės vienaip rašydavo ir rašo, nes rašyba gali veizdė́ti į keturis atžvilgius Jn. Veizdė́k gero K. Tas neveizd nei tavęs, nei tavo prisakymo BBDan6,14. Eš kalbu, ką tu prisakei, ir veizdžiu ant tavo kelių BBPs119,15. Pone, tavo akys veizd vieros BBJer5,3. Anys neveizd nakties ir saulės nusileidusios BPII28. Nieks neveizd mano reikimo PK100. Neveizdėkime nieko ant apkalbių žmonių DP287. Arba kurie ant gentavimų žemiškų tikis ir véizdi DP216. Ir priesakiai daugesn visados ant gyvenimo neg ant mokslo véizdi DP128. Kaip kad darbinykas pirm veizd ant darbo ir paskui to ant valgymo ir mokesties DP96. Žinome tieg, jog tiesus esi tu, nes neveizdi ant persunos žmonių SPI11. Neveizdite širdžių savo ir nesidabojate teip stebuklingamus Dievo mielaširdystės darbamus SPI335.
| refl. tr.: Veizdė́kis gero K.
5. tr., intr. Rm prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Veizdė́k ant kūdikio K. Rytoj tėvas veizdės bites, bus bičiuliai J.Jabl. Ana karvių dauges véizd[i] Btrm. Pinigas veizdžiamuoju, t. y. reikia keravoti, kad nepamesti (= nepamestum) J.
6. tr., intr. rūpintis: Teveizd, idant jis urėdnykus įstatytų žemėje BB1Moz41,34. Kaip suvalgysi, ką atnešei, kur tau kitos veizdėsim? BBJdt12,3. Klaidūne, išmesk pirm rąstą iš akies tavo ir veizdėk tada, kaip išimtumbei krislą iš akies brolio tavo VlnE90. Reikia veizdėt ant to, idant ta eldija turėtų stirnyką gerą SPI275.
| refl. Sut: Bet anie tarė: – Kas mums do to? Tu veizdėkisi (žinokis) BtMt27,4.
7. LzŽ sakoma patariant, perspėjant, nurodant, norint atkreipti dėmesį į ką: Kada išvysi tave peikiančiojo asilą, po savo naštos gulintį, veizdėk, nepalik jį BB2Moz23,5. Veizdė́kiteg, idant nenugąstumbitės, nes tai visa tur teipo būt DP373. Véizdėkimeg to, broliai mieliausi, idant meilingi būtumbime DP323. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to SPI234.
8. modal. rodos, matyt (vartojama liepiamosios nuosakos 2 asmens forma): Arkliai pas Normantą buvo geri, o jų buvo iš viso, veizdėk, ar ne taip pat devynetas Vaižg.
| refl.: Je, penkis pundus, veizdėkis, buvo besverianti – smagi mergė Vaižg.
◊ kreivai̇̃ (kreivomi̇̀s) veizdė́ti reikšti nepritarimą, įtarumą, nepasitikėjimą: Dėl ko tu veizdi kreivai, jog aš esmi geras MP92. Ir kurie ant viernų tarnų Dievo (orig. Dievu) rūstaujasi, kreivomis veizdi SE109.
per pirštùs veizdė́ti nekreipti dėmesio, nesirūpinti: Ponas teipag užutrunka, o tikrai per pirštus veizdi ant pagalbės jos MP79.
apveizdė́ti, apvéizdi (àpveizdžia J), -ė́jo
1. tr. SD1111, SD207, Sut, D.Pošk, N, Rtr, Š apžiūrėti, apžvelgti, norint ką sužinoti, išsiaiškinti, su kuo susipažinti, ką patikrinti: Aš apveizdė́jau visus pašalius J.
| refl. tr., intr. D.Pošk, K, Š: Kap apsiveizdė́jo maskolius, sako: – Lend‘ tarbon! (ps.) Lz. Po tam juodu gavo į pačią Afriką išbėgti, kad ten pat viską apsiveizdėtų Ns1832,4.
2. tr. K apieškoti: Apveizdmi, apieškau R68, MŽ90. Paliūtėj apveizdė́[ja]u agurkus Dglš. Atej, apveizdė́jo visus kampus DrskŽ. Apveizdė́jau visus laukus ir niekur neradau Lp.
ǁ surasti ką tinkamą: Žydai greit àpveizdžia daiktą, kur ažuveikia (uždirba) Arm.
3. tr. N, Š prižiūrėti, globoti, patvarkyti: Gyvulių apveizdė́ti NdŽ. Ir pildžias darbai meiliaširdūs penint alkaną, girdžiant trokštantį, apvéizdint ligonį DP35. [Avys] tur pakajų ir … gerai yr apveizdėtos DP209.
4. tr. SD179,227,313, N aprūpinti kuo, suteikti ką: Ir nesitikėkiam, jog jisai pilnybe viso gero mus tur apveizdėti Mž137. Idant siratas ir našles apgintumbi ir apveizdėtumbi, prašom tave (Viešpatį)! Mž558. Prieg tam rūbais, batais, valgymu, gėrimu, namais …, pekumi ir visu lobiu … ant kožnos dienos daugsingai apveizd Vln17. Javais ir vynu jį apdovanojau (paraštėje apveizdėjau) BB1Moz27,37. Visada apie mus rūpinasi, visu metu mus apiveizdi PK16. Teikis mus valdyt ir apveizdėt galybe ir meile tavo PK32. Tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų … kieka pavargusių žmonių reikalus apveizdė́t DP488. [Dievas] ne tiektai sutvėrė ir padarė [žemę], bet dabar ant to prikuopia, apvéizdi, rūpinas DK31. Čionai turim mokytis, kaip Ponas viernus savo stebuklingai apveizdi, o nevierniemus visa gaišta MP126. Dievas apvaizdės sau apie avinėlį Ch1Moz22,8. Idant tokius vaikus apkalime ik smerti laikytų, kurie gimdytoją savo penukšlu ir reikalais nenorėtų apveizdėt MP65. Prisakymais savo ir tiesomis juos apveizdėjo SPI333. Dievas apveizdės savo mylėtoją SGII15. Mus apveizdėsi lietumi naudingu KN219. Tarnas, būdamas visų apveizdėtas, leidžias ten Ch1Moz24(turinys). Apveizdėjome anus visu kuomi, kas buvo naudingu I. Gal Dievas už mano kantrybę teip apveizdžia! TS1901,4–5. Adant apveizdėtų̃ mus duona ir sotinimu kūno AK43. Bažnyčia šventa prisako ko greičiausiai kožną žmogų užgimusį tuom (krikšto) sakramentu apveizdėtie Tat.
| refl. N: Apsiveizdžiu gerais ginklais B302. Bet dabar ant to viso maž, jei aliejumi gerai neapvéizdėsis DP569. V[iešpats] Christus graudino [fariziejus] pavaizdu tijūno ano, idant apveizdė́tųs ant atenčio meto ir darytų sau gentis ižg mamono neteisaus DP276. Mokslais žodžio Dievo apveizdė́tis DP80. Ir Juliušas, meilingai apsieidamas su Povilu, pavelijo jam eit prieteliump, idant apsiveizdėtų BtApD27,3. Tegul gerai apsiveizd ant septynerių ateinančių bado metų (= septyneriems ateinantiems bado metams) I.
5. tr., intr. SD200 apgalvoti, apsvarstyti, įžvelgti, suvokti: [Netikri pranašai] žmones lėtas o neapvéizdinčias (neatsargius, neapdairius, nesusigaudančius) privilia DP301. O kąg jūs bijotės, kurie vienok privalas savas mokate apveizdėt DP331.
| refl. I: Kad žmogus, apsiveizdįs patis savęsp, gal bylot anuos žodžius: – Ko didžiuoji, dulke ir pelene DP579.
| Neužvadžiokimės patys, bet ik be metu apveizdė́kimės (paraštėje apkuopkimės, apvokimės, apliuobkimės), pasergėkimės DP16. Jei nopsiveizdėsi, tikrai tave apsodys tamsybėsa amžinose MP42.
6. tr. SD1190, BtMt27,64 apsaugoti: Apsaugau, apveizdžiu SD1103. Nuėjo Pilotop prašydami, idant būtų užžymėtas ir sargais apveizdė́tas grabas jo DP183. Liepk tada apveizdėt grabą iki trečiai dienai Ch1Mt27,64.
| refl. N: Apsiveizdžiu aplink save B30. O teip reikia mumus gerai sujuostis ir šarvu apsivéizdėt DP553.
atveizdė́ti
1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdė́jau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J.
2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem).
3. refl. I, K, Š, KŽ iki valios atsižiūrėti, prisižiūrėti: O aš nusieičiau į žirgų stainelę, aš atsiveizdė́čiau ant bėrų žirgelių JD523.
4. refl. KN185 atsižvelgti: Dievas meilingai atsiveizdės ant jo (= į jį) ir visokiomis gėrybėmis apdovanos Tat.
5. refl. nušvisti, pasirodyti, suspindėti prieš leidžiantis (apie saulę): Saulė atsiveizdė́jo J.
įveizdė́ti intr.
1. refl. Sut, K, Š, KŽ įsižiūrėti, įsistebėti: Įsiveizdė́k gerai, kad pažintum, t. y. įsistebėk J. Įsižiūrėsu, įsiveizdėsu, kur aug mano mergytė RD165. Vaikiukas įsiveizdė́jo į tą bobą kaip karvė į naujus vartus J.
ǁ KŽ prk. įsimylėti, įsispoksoti.
2. vienaip ar kitaip atrodyti žiūrinčiam: Ratas stovėjo ant žemės pas anuos keturius žvėris ir buvo įveizdėti kaip keturi ratai BBEz1,15. Ir Dievas ponas davė augti iš žemės visokius medžius, gražius įveizdėti ir gerus valgyti BB1Moz2,9. Baisus buvo inveizdėti kožnam žmogui: nė vienas jo akimis neveizdėjo, kožnam pasibaisėjo BPII199.
3. Sut, N, K, KŽ pažvelgti.
4. refl. Sut atkreipti į ką dėmesį, įsidėmėti kaip sektiną pavyzdį: Kuriam toji evangelija vargi regis, tasai teinveizdis gyvatos ir mirimo Lauryno š[vento] DP486. Tris personas turime toj evangelijoj, kurių inveizdė́tis reikia DP477. Surinkusios … visas dūmas jūsų, įveizdėkitės tiektai pačiam Karaliui jūsų DP38.
išveizdė́ti
1. tr., intr. K, Rtr, NdŽ, KŽ apžiūrėti, išžiūrėti, išžvalgyti: Vaikai išveizdi visur Dbč. Ižveizdė́siu Jeruzalem su žiburiais DP10.
| Kurius jis pirma išveizdėjo (numatė), tus ir paskyrė RBPvR8,29.
| refl. K, KŽ.
ǁ tr. KŽ patikrinti, apžiūrėti visas vištas, ar dės: Ar jau visas vištas išveizdė́jai? J.
ǁ tr. išskrosti, išmėsinėti: Išveizdė́ti vidurius I.
2. intr., tr. Sut, Š išieškoti: Visur išveizdė́k gerai, t. y. išieškok J. Išveizdė́jau kepurės visus kampelius, kol radau Dbč. Išveizdė́jau, išgriozdžiau ir niekur neradau to gorčiaus Lp. Visur išveizdė́j[o] ir niekur nerado Dv. Ką tę tu turi [cukraus] – visas iš tavę išveizdė́tas (paimtas) Švnč.
3. intr. Rtr, KŽ atrodyti: Jis išveizd ant tėvo, į tėvą N. Kumelys išveizd iš kumelės N. Jis rūstas išvéizd KII73. Bernas gražus išveizdė́ti, t. y. gražus ano povyzdis J. Ji labai graži išveizdėjo Ns1841,2. Aš norėčiau žinoti, kaip prie jūsų išvéizd Sch249. Daugybė linksnių vienaip išvéizdžia daiktavardžių linksniavime, kitaip įvardžių ir būdvardžių A.Baran. Antrą dieną sesuo vėl nusiminusi išveizdėjo BsPI47.
| impers.: Man taip išveizd N.
| refl.: Jis išsivéizd jaunas KI79. Kaip tas dalykas galėtų išsiveizdė́ti KI76. Obuolas gražus išsivéizd KI79.
| impers.: Teip išsivéizd, kad rytoj lys KII335. Po perkūnijos lauke gražiausiai išsiveizd Ns1858,3.
4. tr. nurodyti, pažymėti: Kursai ėjo keliu pirm veido jūsų, kad išveizdėtų jumus vietą, kur atsigultumite Ch5Moz1,33.
5. tr. patvarkyti, patikrinti, iškopinėti (bites): Išveizdėjo dar du aulius J.Jabl.
nuveizdė́ti Skr
1. tr., intr. OsG171, N, K, KŽ stebint nužvelgti, apžiūrėti, pamatyti: Aš nuveizdė́jau, kur tu nuėjai J. Greičiaus juos kitas iš šalies nuveizdi aba dabotis gali PK204.
2. intr. išleisti iš akių, nebematyti to, į ką buvo stebėtasi: Aš veizdėjau veizdėjau ir nuveizdė́jau, t. y. nuejo beveizdint J.
3. tr. dažnai pažvelgiant išžiūrėti (vietą, iš kurios laukiama ateinančio): Jau nuveizdėjom visus kalnelius – kaip nėr brolelio, taip nėr žirgelio LTR.
4. tr. Ch1414, Sut, N numatyti, išpranašauti: Tiesą apsakau, prarakauju, nuveizdmi, nuburiu R391, MŽ526. Nuog amžių nuveizdėtas ir žadėtas MP180. Bat Dievs iš tolo tat visa nuveizdi, atlanko dieną ir naktį apveizdi KN270. Ir raštas pirm to regėdamas (viršuje nuveizdėjęs), jog Dievas turėjo nuteisint pahonius iš vieros Ch1PvG3,8.
paveizdė́ti, pavéizdi (pàveizdi), -ė́jo, pavéizdėti Grš
1. intr. SD1138, SD243, Q33, Sut, D.Pošk, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ, LMD(Dv) pažiūrėti, pažvelgti: Paveizd vei tat, ką daro tasiai SD7. Paveizdėti, pažvalgyti Q148. Aš į tave paveizdė́jau, tu man tinki J. Aš paveizdžiu pro langelį – raudonbarzdis prie rūtelių JD1282. Paveizdė́jus ant tą mūrą kaipgi liūdna širdžiai mano! Gmž. Tada paveizdėjo Dievas ant žemės BB1Moz6,12. Paveizd, Pone, kaip kenčiu KN58.
| refl. NdŽ: Valandėlę pasiveizdė́jęs įsistebėjo vieną žmogų, kurio skiedros kertant lėkė toliau už kitų P.Klim. Pasiveizdėk, kaip mano yra puikūs plaukai Vnž. Pirmutinis yra padarytas pasiveizdė́jus in [formą] paskutinis Jn.
| prk.: Saulelė išblyškusi tekėdama pasiveizdėjo ir vėl pasislėpė J.Jabl(Žem).
2. intr., tr. apžiūrėti, norint ką sužinoti, su kuo susipažinti, ką pasitikrinti: Karaliaučiu[i] parūpo pati, išjoj[o] ieškot, paveizdė́t, kap atrodo Drsk. Pabalnokit man žirgelį, josiu paveizdė́ti. – Šviesios lintos, žalios rūtos, rūtų vainikėlis JV630. Oi, ar tu josi į lauką paveizdė́tie? Niem19. Kiek turite duonų [miniai pamaitinti]? Eikit ir paveizdėkit Ch1Mr6,38. Daktaras paveizdė́jo gyslą (patikrino pulsą) KI185.
ǁ tr. NdŽ, Grš, Kair, Vdš patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Paveizdė́k vištas, kurios su kiaušiniais Snt. Švaka (netvarkinga) merga, kad nė vištų nepàveizdi Vlkv.
ǁ tr. patikrinti, ar po keru yra paaugusių bulvių: Neraunam bulvių, veizdžiam. Kieta žemė, negali nė paveizdė́t Rgv.
3. tr. Blv, Mrc, Drsk, Kpč, Vs, Lzd paieškoti: Paveizdė́k Broniaus, tai važiuosim namo Lp. Reikia eit paveizdė́t to berno Dbč. Reikia paveizdė́t, paveizdė́siu, gal rasiu Btrm. Eik paveizdė́k, rasi Grv. Paveizdė́jau paveizdė́jau, neradau ir mečiau Dv. Paveizdė́k adatos, ba čia kur nuvirto pasuolėn Btrm. Reikia paveizdė́t miške grybų Lp. Einam plytų pavéimam ir in plytų kepam kiškį Dv.
4. intr. atkreipti dėmesį, atsižvelgti: Todėl nū pilnai paveizdėkiam, ką šiuodu mokintiniu yra veikę BPII24. [Viešpats] pats iž savo mielaširdingos širdies pralenkė jų maldas, paveizdėjo ant reikalų jų SPII103. Dūšia mana atilsies negal apturėti, bet tu, Viešpatie, teikies ant tos paveizdėti SGII3.
5. tr. uoliai užsiimti, atsidėti: Mokslą paveizdėti N.
◊ skersà akià paveizdė́ti pykti, nepasitenkinimą rodyti: Paveizdė́jau skersà akià ant jo J.
parveizdė́ti tr. suieškojus pargabenti: Prašysiu maldysiu savo brolužėlio, tai parneš parveizdė̃s rūtų vainikėlį (d.) Kpč.
pérveizdėti
1. tr. SD294, Q133, H167, Sut, N, K, Rtr, NdŽ, KŽ peržiūrėti, patikrinti: Peržiūriu, perveizdmi R361, MŽ484. Pérveizdėjau antyčius, visi tebebuvo J. Reik tiktai visa ta kalva mudviem nuskinti ir visi kelmai pérveizdėti P.Klim. O ansjan perveizdėjo [maišus], pradėjęs nuog didžiausio Ch1Moz44,12. Ta prova Įsruty bus perveizdėta ir Karaliaučiuje patvirtyta prš. Tos giminės šventumą perveizdėdams dvasioje Ezajas bylojo DP503. Pirmieji yra nekurie … vyrai, kurie apie tokį darbą pirma nesūdija, neką kad gerai tą yra perveizdėję MTXLI. Viešpats nes perveizd visas širdis ir supranta visokį padūmavimą dūmų Ch1Krn28,9.
pérveizdėtinai adv., párveizdėtinai I.
| refl. NdŽ.
2. refl. N apsirikti, suklysti žiūrint: Ana pársiveizdėjo, t. y. skaitė neatskaitė, kiek yra J. Drukorius yra persiveizdėjęs MTXLIII.
3. refl. neapgalvotai, netyčia nusižengti: Kada visas surinkimas Izraelio persiveizdėtų ir tas darbas po jo akim paslėptas būtų BB3Moz4,13.
praveizdė́ti NdŽ
1. intr., tr. Rtr, KŽ apžiūrėti, apžvelgti.
2. intr. Skr galėti, įstengti: Užželtakis led pravéizdi J.
priveizdė́ti NdŽ
1. tr. Lex9, Q50, SD122,25,149, SD41,227, Ch1Luk10,35, H157, R374, MŽ502, Sut, D.Pošk, I, K, BzB318, M, Amb, Rtr, ŠT353 prižiūrėti, globoti, tvarkyti: Šalis nuog vyskupo valdžiama, priveizdžiama (orig. privezdžiama) SD14. Privaizdus, priveizdžiąs SD45. Savo gyvatą priveizdėti N. Ana ir pati dirba, ir kitą privéizdi, kad gerai dirbtum, ant kulnų lipa J. Ligonį priveizdė́ti KŽ. Kas priveizdės, kas glamonės be manęs senelę? A1885,217. Bene tu mane nusisamdei, kad prie darbo priveizdi kaip kokią piemenę? rš. O ant ryto išjodamas, išėmęs du grašiu, davė padvarnykui ir bylojo jamui: – Priveizdėk jį, o jei ką daugesn išduosi, užmokėsiu tau, kada atgrįšiu VlnE107. Kaip gal tas mokslą priveizdėti, kuriam reikia eiti CII212. Kas moka, tada tepriveizd mokslą VlnE25. Silpnųjų nepriveizdžiat (orig. nepriveisdet) bei negaliančio negydot BBEz34,4. Geras ūkinykas, avis savo ant ganyklų išginęs, anų neapleidž …, priveizd, sekioj per visą dieną BPII59. Laukinykas, dirvą savą gerai priveizdįs, duonos turės apstą, o tinginys stokos BPII277. Davė tasai stirnykas ir kitus stirnykus, kurie priveizdėtų tos jo eldijos SPI275.
2. intr. pažiūrėti, pažvelgti: Akimis priveizdė́ti KŽ. Priveizdėti, daboti Q637. Priveizdmi, pridaboju R421, MŽ569. Bet drebėdamas Maižiešius nedrįso priveizdėt BtApD7,32.
3. intr. N, BzB318, M įsižiūrėti.
| refl. SD306,349, Sut, N: Palytėkite ir prisiveizdėkite, nesang dvasia kūno ir kaulų neturi SPII248. Baisi pavietris ne vieną pasmaugė, tūlo gražiausias akeles užspaudė benorint mielo svieto prisiveizdėt KN268. Tę prisiveizdėjau akia savo biednąja PK66.
4. refl. atkreipti dėmesį į ką, įsidėmėti: Privéizdėkimės maž … tų tatai kančių pragaro, kurių sunkumą Viešpatis gana pažint duost DP526. Ko čionai ižgi tos evangelijos prisiveizdėt turim? MP87. Prisiveizdėkite lauko lelijoms, kaip auga I. Priveizdėkimės viežlyvumo tos švenčiausios mergos DP472. Širdis … dažnai apgaišt tau prisveizdėdama DK175. Prisigiveizdėk tvirtai tamui ponu savamui MP364. Prisiveizdėkit kitiemus darbinykamus, kurie … nepateikavo SPI329. Prisiveizdėtinas (sektinas, pavyzdingas) gyvenimas I.
5. refl. sergėtis, saugotis: Aš jos prisivéizdžiu ir jūs jos prisivéizdėkit Alvt.
appriveizdė́ti žr. priveizdėti 1: Appriveizdė́dami ligonis ir negalinčius … įgysime tikrai nuodžių atleidimą DP482.
suveizdė́ti tr.
1. Ser, DrskŽ, Jrb visus ar daugelį sutvarkyti, sužiūrėti, pagloboti: Suveizdė́k gyvuolius, ar visi sugrįžo J. Jonas teeinie gulti, arklius aš pats suveizdėsiu J.Jabl.
| refl. tr. NdŽ.
2. K, NdŽ, KŽ, Švnč, Vrn, Drsk suieškoti, surasti: Buvau Smurgainysu ir sustikau su tuo žmogu, kataras vežimą atvežė ir visa suvéizdė[jo] Aru18(Grv). Dar̃ tavo kadokus tik suveizdė́jau Lp. Mortyt, suveizdėk man švarų rankšluostį V.Krėv. Suveizdmi N.
| refl. tr. K, NdŽ: Ale susveizdė́jo kirvį, iškirto to sklepo duris Lp. Aš nesusvéizdžiu šiemet grybo Mrc.
3. Ser įžiūrėti, pamatyti.
4. Kair patikrinti, ar patelė su kiaušiniu: Suveizdė́jau visas vištas, bet nei vienos neradau su kiaušiniu Srv. Ar suvéizdėjai vištas? Vlkv.
5. refl. apsižiūrėti, susivokti: Jau apie duroz buvau pamiršus, ale susveizdė́jau DrskŽ.
užveizdė́ti tr. K, I, Rtr, NdŽ
1. Q565, H153, R, MŽ, Sut, D.Pošk, N, KŽ prižiūrėti, tvarkyti, rūpintis: Ažuteku, rūpinuosi, ažuveizdžiu SD1205. Užveizdė́k šeimyną, kad visi gerai dirbtum J. Užveizdėjo vyskupai visą Žemaičių vyskupystę nėkaip jos nedalydamys M.Valanč. Bažnyčias … užveizdėti WP198. Ir jis bylojo savam vyriausiam tarnui savo namų, kursai visą jo lobį užveizdėjo BB1Moz24,2. Padėst dirbti ir jos ūkį užveizdėti BPII265. Užveizdėk tu žmones (išklausyk, tarpininkauk jiems) po Dievo akim BB2Moz18,19.
2. refl. suklysti žiūrint: Užsivéizdi vyrai, pameta, sako, užvogė Drsk.

žengi̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD114, Sut, L, ŠT67,186 → žengti:
1. Kiek žengimų, tiek griuvimų rš.
2.
ǁ Žengi̇̀mas į sostą BŽ67. Lytelius ansai meilusis, kurį atskyrė Dievas tėvainumui savam, pirm labai meiliai ir be tranksmo veikalo žmogaus labai romumi žengimù savu ing įsčią mergišką nuleidos DP398.
| Dangun žengi̇̀mas BŽ61; R, R204, MŽ, MŽ271, N. Peklon (Peklos B723) žengimas R, MŽ. Per tavo šventą dangun žengimą, Dievo Sūnau, atleisk mumus sugriešymą Mž296. Giesmės ant dangun žengimo Pono Mž286. Garbingas Kristaus žengimas į dangų SkvJn16,18(komentarai). Dabokimėsig, kokios naudos ir džiaugsmai užaugo mumus ižg dangaus žengimo DP229. Idant nū griekingas žmogus galėtų tikėti Dievą, jam atleidžiantį griekus, Kristų, Dievo Sūnų, užu mus kentėjusį ir numirusį ir per savo prisikėlimą ir dangaus žengimą mumus danguj vietą ir amžiną gyvenimą bei išganymą pataisiusį BPI67.
3. Tolyn ėjimas, žengimas SD280. Smarkus žengimas per miško tereną teikė tikro, sunkaus pratimo nuovargį rš. Tuo laiku skamba giedojimas, kur toks jau prakilnus, koks iškilmingas yra žengimas Vd.
| prk.: Dorovė ir politika teisinėje valstybėje žengia koja kojon. Įstatymai turi padėti šiam žengimui sp. Žengimas į priekį (pažanga) rš.
antžengi̇̀mas sm. (2); Sut → antžengti 2: Po antžengimo Nikolojaus Povilaičio ant ciesoriško sosto, … Žukauskis tapė paskirtas mokytoju įpėdinio LC1883,8.

×dažengi̇̀mas sm. (2); D.Pošk → dažengti.
įžengi̇̀mas sm. (2) KI33, DŽ1; SD1198, SD394, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M
1. → įžengti 1: Tik įžengė [marti], nu įžengi̇̀mo dienos nemokėjo par trobą páreiti Krš.
ǁ Įžengi̇̀mas į sostą NdŽ.
| Įžengimas į dangų Rtr, KŽ. Dangun įžengimo šią dieną šventę apvaikščiojame DP230. Nes aš eimi vietos jumus zopostytų, išmanyk per kančią, mirimą, kėlimą ižg numirusių ir dangun (orig. dangan) įžengimą mano DP448. Po Viešpaties į dangų įžengimo dešimtoj dienoj, nedėlios rytą, staigu pasidarė didis vėsulas M.Valanč.
2. refl. → įžengti 5 (refl.): Įsižengimus dovanokite, viens kitam patieką išraskite Tat.
3. pradžia: Tie daiktai nu įžengi̇̀mo laikų, dobstės Krš.
išžengi̇̀mas sm. (2) KI159, BŽ192, NdŽ, KŽ → išžengti 3: Išžengi̇̀mas ant krašto KII4.
nužengi̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ, DŽ1; SD460, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, L, LVII891 → nužengti:
1. NdŽ.
2. NdŽ.
3. Nužengimas Kristaus į peklą B723. Nesa V. Christus mirimu savuoju užmarino giltinę ir nužengimù savuoju ing pragarą didę dalį pragaro sudaužė ir pagadino DP187. Veizdėkig, kaip merga užžengė net ik angelų pilnumu malonės, bet ant angelų per nužengimą ant jos Dvasios Š[ventosios] DP601.
4. refl. R350,361,363,371, MŽ, MŽ468,484,487,498, N, K, J, Rtr, L, NdŽ, DŽ, KŽ Nusižengi̇̀mas – veikimas ar neveikimas, kenksmingas, bet ne taip pavojingas visuomenei negu nusikaltimas LTEVIII267. Nusižengimas įstatymui LKGIII206. Mokytojas neturi praleisti nusižengimų ir prieš logiką J.Balč.
5. refl. nuodėmė: Ūmai dasilytėjo lūpų mano ir atėmė nusižengimus mano ir atleidė griekus mano brš. Nuosižengimas žmogaus daro jį strošniu ir piktu P. Tenepastebi Viešpats Dievas ir Švenčiausioji Mergelė tavo mažučio nusižengimo V.Krėv.
pažengi̇̀mas sm. (2)
1. D.Pošk, NdŽ, DŽ1 → pažengti 4.
2. nusižengimas: Negeras žingsnis, pažengimas R257, MŽ343.
paržengi̇̀mas sm. (2) Rtr → paržengti.
péržengimas sm. (1) NdŽ, KŽ, DŽ1, peržengi̇̀mas (2) Rtr; L, paržengimas D.Pošk, S.Dauk, Sut, M
1. → peržengti 1: Teko grįžti [į muitinę] sienos peržengimo formalumų atlikti Šlč.
ǁ Ar tai ne valdžios peržengimas? rš.
2. H, CII585, R, OsG151, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, LL149,186,190,290 → peržengti 3: Venčiavonystės peržengimas Q137, H168, B, R109, MŽ143. Bet regimi yra darbai kūno, kurie tie yra: peržengimas venčiavonystės, kekšysta, nečystybė, bjaurybė, abrozų garbinojimas… VlnE108. Griekas yra paržengimas prisakymų iš savo valios brš. Tačiau mes galime jus skaudžiai nubausti už peržengimą kolegijos įstatų Ašb. Kur tokie peržengimai mūsų šios gromatos nuog prastųjų žalnierių nusiduotų prš.
3. CII635 nuodėmė: Mes mūsų kaltiemus atleidžiam jų peržengimus Mž384. Nesa jis jūsų peržengimus neatleis BB2Moz23,21. Ir atleidi nusidėjimą, peržengimą ir griekus BB2Moz34,7. O štai stebuklingas tatai Ponas lygiai sau turi kožną peržengimą prieš save MP50. Moteriškė … buvo priežastimi péržengimo ir nuopuolio DP566. Bet jeigu notleisite, neig Tėvas jūsų, kursai yra danguose, atleis peržengimus jūsų Ch1Mr11,26. Prašom …, idant teiktumbeis būt Dievu meilingu mumus biedniems, sutvėrimui savam, ir atleist mumus tuos peržengimus mūsų PK210. Regėjo Samsoną ir Saliamoną, o jie tur norą moterump, ir zotag abudu atvedė peržengimop per moteriškes DP420. Péržengimas Adomo ne tiektai jam pačiam žalą padarė, bet ir visiemus vaikamus jo DP395. Maloningas nes būsiu neteisybėms jų ir griekamus jų, ir and peržengimų jų notminsiu daugiaus Ch1PvŽ8,12. Visoki peržengimai, plėšimai, galvažudystės sujungti su alkogolizmu (alkoholizmu) V.Kudir. Atsikurnėkiam ant gailesio tikro už mūsų paržengimus, idant anais baidytumiamose brš.
| refl.: Jisai maldė žmones ir neleido daryti didelių persižengimų A.Janul.
pražengi̇̀mas sm. (2) NdŽ; N
1. D.Pošk → pražengti 1.
2. → pražengti 6: Pražengimas tiesos SD300. Ir dabokis, jog keturis slenksčius daro pražengimo penkto įsakymo DP294.
3. SD140,200,203, Sut nuodėmė, nusižengimas: O visagalįsis ir susimilstąsis [Dieve] …, prašom pražengimus, silpnybes mūsų … atleisk Mž576-577. Meldžiu, teikis man duot graudumą širdes ir ašaras akimus manomus, idant apverkčia dieną ir naktį visus pražengimus mano DK139. Anys (pagonys) tiektai šitą gyvatą būsiančią tiki ir todrin nebijos būt be Dievo ir tūlomis nuodžiomis ir pražengimais teptis DP584. Jei atsigręš teisus nuog teisybės savo ir padarys neteisybę …, pražengime ir nusidėjime savo numirs, tai yra bus paskandintas SPI118. Yra tad moterystė luomas šventas, pirmiaus nuog paties Dievo rojuje, dabar pirm pražengimo, dėl bendros pašalpos ir palinksminimo ir dėl pravaisymo giminės žmonių įstatytas DP69. Teipag jumus padarys Tėvas manas dangujęjis, jei notleisite kiekvienas broliui savam ižg širdies savos nuodėmių jų ir pražengimų jų DP361. Padariau atvirai bjaurų pražengimą, teikias susimilti palig tavo kalbos SGII23. Pakol imsime sau kokį darbą, imkime pirmiaus mąstyti, kas bus iš to darbo, kurį ketame dirbti, o rasime teisiausį patogumą prasilenkti nuog pražengimų I.
4. refl. Rtr, KŽ drausmės, tvarkos pažeidimas: Prasižengi̇̀mas prieš įstatymą NdŽ. Tiek prasižengi̇̀mų nebuvo i nė[ra] pasaulė[je] Eig. Geras tėvas vaikam diržo nesgaili, už bile kokį prasižengi̇̀mą pila jiem in kailį (d.) Kpč.
prižengi̇̀mas sm. (2); Q659, Sut, N → prižengti 1.
| prk.: Tikras meldėjis tur visuose vietose ir čėsuose valną prižengimą Tėvopi Kristuje, dvasėje ir tiesoje su Dievu apsieiti brš.
susižengi̇̀mas sm. (2) supratimas: Netikras permanymas, nesusižengimas R257, MŽ343.
užžengi̇̀mas sm. (2) → užžengti:
1. NdŽ.
2. DK179, SD406, H, H156, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, AruP104, NdŽ Užžengi̇̀mas, užėmimas vietos, įstojimas I. Užžengi̇̀mas (užsisėdimas) ant krasės KII227. [Kristus] pastiprino dangun užžengimù savo tikėjimą ir paduksį, ir meilę mūsų DP229. Linksminkimėsi, visi krikščionys, giedodami drauge linksmas giesmes apie Christaus dangun užžengimą, o apie mūsų nuteisinimą PK170. Per į dangų užžengimą Tavo išgelbėk mus, Viešpatie! Blv.

žengi̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD114, Sut, L, ŠT67,186 → žengti:
1. Kiek žengimų, tiek griuvimų rš.
2.
ǁ Žengi̇̀mas į sostą BŽ67. Lytelius ansai meilusis, kurį atskyrė Dievas tėvainumui savam, pirm labai meiliai ir be tranksmo veikalo žmogaus labai romumi žengimù savu ing įsčią mergišką nuleidos DP398.
| Dangun žengi̇̀mas BŽ61; R, R204, MŽ, MŽ271, N. Peklon (Peklos B723) žengimas R, MŽ. Per tavo šventą dangun žengimą, Dievo Sūnau, atleisk mumus sugriešymą Mž296. Giesmės ant dangun žengimo Pono Mž286. Garbingas Kristaus žengimas į dangų SkvJn16,18(komentarai). Dabokimėsig, kokios naudos ir džiaugsmai užaugo mumus ižg dangaus žengimo DP229. Idant nū griekingas žmogus galėtų tikėti Dievą, jam atleidžiantį griekus, Kristų, Dievo Sūnų, užu mus kentėjusį ir numirusį ir per savo prisikėlimą ir dangaus žengimą mumus danguj vietą ir amžiną gyvenimą bei išganymą pataisiusį BPI67.
3. Tolyn ėjimas, žengimas SD280. Smarkus žengimas per miško tereną teikė tikro, sunkaus pratimo nuovargį rš. Tuo laiku skamba giedojimas, kur toks jau prakilnus, koks iškilmingas yra žengimas Vd.
| prk.: Dorovė ir politika teisinėje valstybėje žengia koja kojon. Įstatymai turi padėti šiam žengimui sp. Žengimas į priekį (pažanga) rš.
antžengi̇̀mas sm. (2); Sut → antžengti 2: Po antžengimo Nikolojaus Povilaičio ant ciesoriško sosto, … Žukauskis tapė paskirtas mokytoju įpėdinio LC1883,8.

×dažengi̇̀mas sm. (2); D.Pošk → dažengti.
įžengi̇̀mas sm. (2) KI33, DŽ1; SD1198, SD394, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M
1. → įžengti 1: Tik įžengė [marti], nu įžengi̇̀mo dienos nemokėjo par trobą páreiti Krš.
ǁ Įžengi̇̀mas į sostą NdŽ.
| Įžengimas į dangų Rtr, KŽ. Dangun įžengimo šią dieną šventę apvaikščiojame DP230. Nes aš eimi vietos jumus zopostytų, išmanyk per kančią, mirimą, kėlimą ižg numirusių ir dangun (orig. dangan) įžengimą mano DP448. Po Viešpaties į dangų įžengimo dešimtoj dienoj, nedėlios rytą, staigu pasidarė didis vėsulas M.Valanč.
2. refl. → įžengti 5 (refl.): Įsižengimus dovanokite, viens kitam patieką išraskite Tat.
3. pradžia: Tie daiktai nu įžengi̇̀mo laikų, dobstės Krš.
išžengi̇̀mas sm. (2) KI159, BŽ192, NdŽ, KŽ → išžengti 3: Išžengi̇̀mas ant krašto KII4.
nužengi̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ, DŽ1; SD460, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, L, LVII891 → nužengti:
1. NdŽ.
2. NdŽ.
3. Nužengimas Kristaus į peklą B723. Nesa V. Christus mirimu savuoju užmarino giltinę ir nužengimù savuoju ing pragarą didę dalį pragaro sudaužė ir pagadino DP187. Veizdėkig, kaip merga užžengė net ik angelų pilnumu malonės, bet ant angelų per nužengimą ant jos Dvasios Š[ventosios] DP601.
4. refl. R350,361,363,371, MŽ, MŽ468,484,487,498, N, K, J, Rtr, L, NdŽ, DŽ, KŽ Nusižengi̇̀mas – veikimas ar neveikimas, kenksmingas, bet ne taip pavojingas visuomenei negu nusikaltimas LTEVIII267. Nusižengimas įstatymui LKGIII206. Mokytojas neturi praleisti nusižengimų ir prieš logiką J.Balč.
5. refl. nuodėmė: Ūmai dasilytėjo lūpų mano ir atėmė nusižengimus mano ir atleidė griekus mano brš. Nuosižengimas žmogaus daro jį strošniu ir piktu P. Tenepastebi Viešpats Dievas ir Švenčiausioji Mergelė tavo mažučio nusižengimo V.Krėv.
pažengi̇̀mas sm. (2)
1. D.Pošk, NdŽ, DŽ1 → pažengti 4.
2. nusižengimas: Negeras žingsnis, pažengimas R257, MŽ343.
paržengi̇̀mas sm. (2) Rtr → paržengti.
péržengimas sm. (1) NdŽ, KŽ, DŽ1, peržengi̇̀mas (2) Rtr; L, paržengimas D.Pošk, S.Dauk, Sut, M
1. → peržengti 1: Teko grįžti [į muitinę] sienos peržengimo formalumų atlikti Šlč.
ǁ Ar tai ne valdžios peržengimas? rš.
2. H, CII585, R, OsG151, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, LL149,186,190,290 → peržengti 3: Venčiavonystės peržengimas Q137, H168, B, R109, MŽ143. Bet regimi yra darbai kūno, kurie tie yra: peržengimas venčiavonystės, kekšysta, nečystybė, bjaurybė, abrozų garbinojimas… VlnE108. Griekas yra paržengimas prisakymų iš savo valios brš. Tačiau mes galime jus skaudžiai nubausti už peržengimą kolegijos įstatų Ašb. Kur tokie peržengimai mūsų šios gromatos nuog prastųjų žalnierių nusiduotų prš.
3. CII635 nuodėmė: Mes mūsų kaltiemus atleidžiam jų peržengimus Mž384. Nesa jis jūsų peržengimus neatleis BB2Moz23,21. Ir atleidi nusidėjimą, peržengimą ir griekus BB2Moz34,7. O štai stebuklingas tatai Ponas lygiai sau turi kožną peržengimą prieš save MP50. Moteriškė … buvo priežastimi péržengimo ir nuopuolio DP566. Bet jeigu notleisite, neig Tėvas jūsų, kursai yra danguose, atleis peržengimus jūsų Ch1Mr11,26. Prašom …, idant teiktumbeis būt Dievu meilingu mumus biedniems, sutvėrimui savam, ir atleist mumus tuos peržengimus mūsų PK210. Regėjo Samsoną ir Saliamoną, o jie tur norą moterump, ir zotag abudu atvedė peržengimop per moteriškes DP420. Péržengimas Adomo ne tiektai jam pačiam žalą padarė, bet ir visiemus vaikamus jo DP395. Maloningas nes būsiu neteisybėms jų ir griekamus jų, ir and peržengimų jų notminsiu daugiaus Ch1PvŽ8,12. Visoki peržengimai, plėšimai, galvažudystės sujungti su alkogolizmu (alkoholizmu) V.Kudir. Atsikurnėkiam ant gailesio tikro už mūsų paržengimus, idant anais baidytumiamose brš.
| refl.: Jisai maldė žmones ir neleido daryti didelių persižengimų A.Janul.
pražengi̇̀mas sm. (2) NdŽ; N
1. D.Pošk → pražengti 1.
2. → pražengti 6: Pražengimas tiesos SD300. Ir dabokis, jog keturis slenksčius daro pražengimo penkto įsakymo DP294.
3. SD140,200,203, Sut nuodėmė, nusižengimas: O visagalįsis ir susimilstąsis [Dieve] …, prašom pražengimus, silpnybes mūsų … atleisk Mž576-577. Meldžiu, teikis man duot graudumą širdes ir ašaras akimus manomus, idant apverkčia dieną ir naktį visus pražengimus mano DK139. Anys (pagonys) tiektai šitą gyvatą būsiančią tiki ir todrin nebijos būt be Dievo ir tūlomis nuodžiomis ir pražengimais teptis DP584. Jei atsigręš teisus nuog teisybės savo ir padarys neteisybę …, pražengime ir nusidėjime savo numirs, tai yra bus paskandintas SPI118. Yra tad moterystė luomas šventas, pirmiaus nuog paties Dievo rojuje, dabar pirm pražengimo, dėl bendros pašalpos ir palinksminimo ir dėl pravaisymo giminės žmonių įstatytas DP69. Teipag jumus padarys Tėvas manas dangujęjis, jei notleisite kiekvienas broliui savam ižg širdies savos nuodėmių jų ir pražengimų jų DP361. Padariau atvirai bjaurų pražengimą, teikias susimilti palig tavo kalbos SGII23. Pakol imsime sau kokį darbą, imkime pirmiaus mąstyti, kas bus iš to darbo, kurį ketame dirbti, o rasime teisiausį patogumą prasilenkti nuog pražengimų I.
4. refl. Rtr, KŽ drausmės, tvarkos pažeidimas: Prasižengi̇̀mas prieš įstatymą NdŽ. Tiek prasižengi̇̀mų nebuvo i nė[ra] pasaulė[je] Eig. Geras tėvas vaikam diržo nesgaili, už bile kokį prasižengi̇̀mą pila jiem in kailį (d.) Kpč.
prižengi̇̀mas sm. (2); Q659, Sut, N → prižengti 1.
| prk.: Tikras meldėjis tur visuose vietose ir čėsuose valną prižengimą Tėvopi Kristuje, dvasėje ir tiesoje su Dievu apsieiti brš.
susižengi̇̀mas sm. (2) supratimas: Netikras permanymas, nesusižengimas R257, MŽ343.
užžengi̇̀mas sm. (2) → užžengti:
1. NdŽ.
2. DK179, SD406, H, H156, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, AruP104, NdŽ Užžengi̇̀mas, užėmimas vietos, įstojimas I. Užžengi̇̀mas (užsisėdimas) ant krasės KII227. [Kristus] pastiprino dangun užžengimù savo tikėjimą ir paduksį, ir meilę mūsų DP229. Linksminkimėsi, visi krikščionys, giedodami drauge linksmas giesmes apie Christaus dangun užžengimą, o apie mūsų nuteisinimą PK170. Per į dangų užžengimą Tavo išgelbėk mus, Viešpatie! Blv.

žengi̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD114, Sut, L, ŠT67,186 → žengti:
1. Kiek žengimų, tiek griuvimų rš.
2.
ǁ Žengi̇̀mas į sostą BŽ67. Lytelius ansai meilusis, kurį atskyrė Dievas tėvainumui savam, pirm labai meiliai ir be tranksmo veikalo žmogaus labai romumi žengimù savu ing įsčią mergišką nuleidos DP398.
| Dangun žengi̇̀mas BŽ61; R, R204, MŽ, MŽ271, N. Peklon (Peklos B723) žengimas R, MŽ. Per tavo šventą dangun žengimą, Dievo Sūnau, atleisk mumus sugriešymą Mž296. Giesmės ant dangun žengimo Pono Mž286. Garbingas Kristaus žengimas į dangų SkvJn16,18(komentarai). Dabokimėsig, kokios naudos ir džiaugsmai užaugo mumus ižg dangaus žengimo DP229. Idant nū griekingas žmogus galėtų tikėti Dievą, jam atleidžiantį griekus, Kristų, Dievo Sūnų, užu mus kentėjusį ir numirusį ir per savo prisikėlimą ir dangaus žengimą mumus danguj vietą ir amžiną gyvenimą bei išganymą pataisiusį BPI67.
3. Tolyn ėjimas, žengimas SD280. Smarkus žengimas per miško tereną teikė tikro, sunkaus pratimo nuovargį rš. Tuo laiku skamba giedojimas, kur toks jau prakilnus, koks iškilmingas yra žengimas Vd.
| prk.: Dorovė ir politika teisinėje valstybėje žengia koja kojon. Įstatymai turi padėti šiam žengimui sp. Žengimas į priekį (pažanga) rš.
antžengi̇̀mas sm. (2); Sut → antžengti 2: Po antžengimo Nikolojaus Povilaičio ant ciesoriško sosto, … Žukauskis tapė paskirtas mokytoju įpėdinio LC1883,8.

×dažengi̇̀mas sm. (2); D.Pošk → dažengti.
įžengi̇̀mas sm. (2) KI33, DŽ1; SD1198, SD394, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M
1. → įžengti 1: Tik įžengė [marti], nu įžengi̇̀mo dienos nemokėjo par trobą páreiti Krš.
ǁ Įžengi̇̀mas į sostą NdŽ.
| Įžengimas į dangų Rtr, KŽ. Dangun įžengimo šią dieną šventę apvaikščiojame DP230. Nes aš eimi vietos jumus zopostytų, išmanyk per kančią, mirimą, kėlimą ižg numirusių ir dangun (orig. dangan) įžengimą mano DP448. Po Viešpaties į dangų įžengimo dešimtoj dienoj, nedėlios rytą, staigu pasidarė didis vėsulas M.Valanč.
2. refl. → įžengti 5 (refl.): Įsižengimus dovanokite, viens kitam patieką išraskite Tat.
3. pradžia: Tie daiktai nu įžengi̇̀mo laikų, dobstės Krš.
išžengi̇̀mas sm. (2) KI159, BŽ192, NdŽ, KŽ → išžengti 3: Išžengi̇̀mas ant krašto KII4.
nužengi̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ, DŽ1; SD460, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, L, LVII891 → nužengti:
1. NdŽ.
2. NdŽ.
3. Nužengimas Kristaus į peklą B723. Nesa V. Christus mirimu savuoju užmarino giltinę ir nužengimù savuoju ing pragarą didę dalį pragaro sudaužė ir pagadino DP187. Veizdėkig, kaip merga užžengė net ik angelų pilnumu malonės, bet ant angelų per nužengimą ant jos Dvasios Š[ventosios] DP601.
4. refl. R350,361,363,371, MŽ, MŽ468,484,487,498, N, K, J, Rtr, L, NdŽ, DŽ, KŽ Nusižengi̇̀mas – veikimas ar neveikimas, kenksmingas, bet ne taip pavojingas visuomenei negu nusikaltimas LTEVIII267. Nusižengimas įstatymui LKGIII206. Mokytojas neturi praleisti nusižengimų ir prieš logiką J.Balč.
5. refl. nuodėmė: Ūmai dasilytėjo lūpų mano ir atėmė nusižengimus mano ir atleidė griekus mano brš. Nuosižengimas žmogaus daro jį strošniu ir piktu P. Tenepastebi Viešpats Dievas ir Švenčiausioji Mergelė tavo mažučio nusižengimo V.Krėv.
pažengi̇̀mas sm. (2)
1. D.Pošk, NdŽ, DŽ1 → pažengti 4.
2. nusižengimas: Negeras žingsnis, pažengimas R257, MŽ343.
paržengi̇̀mas sm. (2) Rtr → paržengti.
péržengimas sm. (1) NdŽ, KŽ, DŽ1, peržengi̇̀mas (2) Rtr; L, paržengimas D.Pošk, S.Dauk, Sut, M
1. → peržengti 1: Teko grįžti [į muitinę] sienos peržengimo formalumų atlikti Šlč.
ǁ Ar tai ne valdžios peržengimas? rš.
2. H, CII585, R, OsG151, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, LL149,186,190,290 → peržengti 3: Venčiavonystės peržengimas Q137, H168, B, R109, MŽ143. Bet regimi yra darbai kūno, kurie tie yra: peržengimas venčiavonystės, kekšysta, nečystybė, bjaurybė, abrozų garbinojimas… VlnE108. Griekas yra paržengimas prisakymų iš savo valios brš. Tačiau mes galime jus skaudžiai nubausti už peržengimą kolegijos įstatų Ašb. Kur tokie peržengimai mūsų šios gromatos nuog prastųjų žalnierių nusiduotų prš.
3. CII635 nuodėmė: Mes mūsų kaltiemus atleidžiam jų peržengimus Mž384. Nesa jis jūsų peržengimus neatleis BB2Moz23,21. Ir atleidi nusidėjimą, peržengimą ir griekus BB2Moz34,7. O štai stebuklingas tatai Ponas lygiai sau turi kožną peržengimą prieš save MP50. Moteriškė … buvo priežastimi péržengimo ir nuopuolio DP566. Bet jeigu notleisite, neig Tėvas jūsų, kursai yra danguose, atleis peržengimus jūsų Ch1Mr11,26. Prašom …, idant teiktumbeis būt Dievu meilingu mumus biedniems, sutvėrimui savam, ir atleist mumus tuos peržengimus mūsų PK210. Regėjo Samsoną ir Saliamoną, o jie tur norą moterump, ir zotag abudu atvedė peržengimop per moteriškes DP420. Péržengimas Adomo ne tiektai jam pačiam žalą padarė, bet ir visiemus vaikamus jo DP395. Maloningas nes būsiu neteisybėms jų ir griekamus jų, ir and peržengimų jų notminsiu daugiaus Ch1PvŽ8,12. Visoki peržengimai, plėšimai, galvažudystės sujungti su alkogolizmu (alkoholizmu) V.Kudir. Atsikurnėkiam ant gailesio tikro už mūsų paržengimus, idant anais baidytumiamose brš.
| refl.: Jisai maldė žmones ir neleido daryti didelių persižengimų A.Janul.
pražengi̇̀mas sm. (2) NdŽ; N
1. D.Pošk → pražengti 1.
2. → pražengti 6: Pražengimas tiesos SD300. Ir dabokis, jog keturis slenksčius daro pražengimo penkto įsakymo DP294.
3. SD140,200,203, Sut nuodėmė, nusižengimas: O visagalįsis ir susimilstąsis [Dieve] …, prašom pražengimus, silpnybes mūsų … atleisk Mž576-577. Meldžiu, teikis man duot graudumą širdes ir ašaras akimus manomus, idant apverkčia dieną ir naktį visus pražengimus mano DK139. Anys (pagonys) tiektai šitą gyvatą būsiančią tiki ir todrin nebijos būt be Dievo ir tūlomis nuodžiomis ir pražengimais teptis DP584. Jei atsigręš teisus nuog teisybės savo ir padarys neteisybę …, pražengime ir nusidėjime savo numirs, tai yra bus paskandintas SPI118. Yra tad moterystė luomas šventas, pirmiaus nuog paties Dievo rojuje, dabar pirm pražengimo, dėl bendros pašalpos ir palinksminimo ir dėl pravaisymo giminės žmonių įstatytas DP69. Teipag jumus padarys Tėvas manas dangujęjis, jei notleisite kiekvienas broliui savam ižg širdies savos nuodėmių jų ir pražengimų jų DP361. Padariau atvirai bjaurų pražengimą, teikias susimilti palig tavo kalbos SGII23. Pakol imsime sau kokį darbą, imkime pirmiaus mąstyti, kas bus iš to darbo, kurį ketame dirbti, o rasime teisiausį patogumą prasilenkti nuog pražengimų I.
4. refl. Rtr, KŽ drausmės, tvarkos pažeidimas: Prasižengi̇̀mas prieš įstatymą NdŽ. Tiek prasižengi̇̀mų nebuvo i nė[ra] pasaulė[je] Eig. Geras tėvas vaikam diržo nesgaili, už bile kokį prasižengi̇̀mą pila jiem in kailį (d.) Kpč.
prižengi̇̀mas sm. (2); Q659, Sut, N → prižengti 1.
| prk.: Tikras meldėjis tur visuose vietose ir čėsuose valną prižengimą Tėvopi Kristuje, dvasėje ir tiesoje su Dievu apsieiti brš.
susižengi̇̀mas sm. (2) supratimas: Netikras permanymas, nesusižengimas R257, MŽ343.
užžengi̇̀mas sm. (2) → užžengti:
1. NdŽ.
2. DK179, SD406, H, H156, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, AruP104, NdŽ Užžengi̇̀mas, užėmimas vietos, įstojimas I. Užžengi̇̀mas (užsisėdimas) ant krasės KII227. [Kristus] pastiprino dangun užžengimù savo tikėjimą ir paduksį, ir meilę mūsų DP229. Linksminkimėsi, visi krikščionys, giedodami drauge linksmas giesmes apie Christaus dangun užžengimą, o apie mūsų nuteisinimą PK170. Per į dangų užžengimą Tavo išgelbėk mus, Viešpatie! Blv.

žengi̇̀mas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD114, Sut, L, ŠT67,186 → žengti:
1. Kiek žengimų, tiek griuvimų rš.
2.
ǁ Žengi̇̀mas į sostą BŽ67. Lytelius ansai meilusis, kurį atskyrė Dievas tėvainumui savam, pirm labai meiliai ir be tranksmo veikalo žmogaus labai romumi žengimù savu ing įsčią mergišką nuleidos DP398.
| Dangun žengi̇̀mas BŽ61; R, R204, MŽ, MŽ271, N. Peklon (Peklos B723) žengimas R, MŽ. Per tavo šventą dangun žengimą, Dievo Sūnau, atleisk mumus sugriešymą Mž296. Giesmės ant dangun žengimo Pono Mž286. Garbingas Kristaus žengimas į dangų SkvJn16,18(komentarai). Dabokimėsig, kokios naudos ir džiaugsmai užaugo mumus ižg dangaus žengimo DP229. Idant nū griekingas žmogus galėtų tikėti Dievą, jam atleidžiantį griekus, Kristų, Dievo Sūnų, užu mus kentėjusį ir numirusį ir per savo prisikėlimą ir dangaus žengimą mumus danguj vietą ir amžiną gyvenimą bei išganymą pataisiusį BPI67.
3. Tolyn ėjimas, žengimas SD280. Smarkus žengimas per miško tereną teikė tikro, sunkaus pratimo nuovargį rš. Tuo laiku skamba giedojimas, kur toks jau prakilnus, koks iškilmingas yra žengimas Vd.
| prk.: Dorovė ir politika teisinėje valstybėje žengia koja kojon. Įstatymai turi padėti šiam žengimui sp. Žengimas į priekį (pažanga) rš.
antžengi̇̀mas sm. (2); Sut → antžengti 2: Po antžengimo Nikolojaus Povilaičio ant ciesoriško sosto, … Žukauskis tapė paskirtas mokytoju įpėdinio LC1883,8.

×dažengi̇̀mas sm. (2); D.Pošk → dažengti.
įžengi̇̀mas sm. (2) KI33, DŽ1; SD1198, SD394, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M
1. → įžengti 1: Tik įžengė [marti], nu įžengi̇̀mo dienos nemokėjo par trobą páreiti Krš.
ǁ Įžengi̇̀mas į sostą NdŽ.
| Įžengimas į dangų Rtr, KŽ. Dangun įžengimo šią dieną šventę apvaikščiojame DP230. Nes aš eimi vietos jumus zopostytų, išmanyk per kančią, mirimą, kėlimą ižg numirusių ir dangun (orig. dangan) įžengimą mano DP448. Po Viešpaties į dangų įžengimo dešimtoj dienoj, nedėlios rytą, staigu pasidarė didis vėsulas M.Valanč.
2. refl. → įžengti 5 (refl.): Įsižengimus dovanokite, viens kitam patieką išraskite Tat.
3. pradžia: Tie daiktai nu įžengi̇̀mo laikų, dobstės Krš.
išžengi̇̀mas sm. (2) KI159, BŽ192, NdŽ, KŽ → išžengti 3: Išžengi̇̀mas ant krašto KII4.
nužengi̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ, DŽ1; SD460, R, MŽ, S.Dauk, Sut, N, L, LVII891 → nužengti:
1. NdŽ.
2. NdŽ.
3. Nužengimas Kristaus į peklą B723. Nesa V. Christus mirimu savuoju užmarino giltinę ir nužengimù savuoju ing pragarą didę dalį pragaro sudaužė ir pagadino DP187. Veizdėkig, kaip merga užžengė net ik angelų pilnumu malonės, bet ant angelų per nužengimą ant jos Dvasios Š[ventosios] DP601.
4. refl. R350,361,363,371, MŽ, MŽ468,484,487,498, N, K, J, Rtr, L, NdŽ, DŽ, KŽ Nusižengi̇̀mas – veikimas ar neveikimas, kenksmingas, bet ne taip pavojingas visuomenei negu nusikaltimas LTEVIII267. Nusižengimas įstatymui LKGIII206. Mokytojas neturi praleisti nusižengimų ir prieš logiką J.Balč.
5. refl. nuodėmė: Ūmai dasilytėjo lūpų mano ir atėmė nusižengimus mano ir atleidė griekus mano brš. Nuosižengimas žmogaus daro jį strošniu ir piktu P. Tenepastebi Viešpats Dievas ir Švenčiausioji Mergelė tavo mažučio nusižengimo V.Krėv.
pažengi̇̀mas sm. (2)
1. D.Pošk, NdŽ, DŽ1 → pažengti 4.
2. nusižengimas: Negeras žingsnis, pažengimas R257, MŽ343.
paržengi̇̀mas sm. (2) Rtr → paržengti.
péržengimas sm. (1) NdŽ, KŽ, DŽ1, peržengi̇̀mas (2) Rtr; L, paržengimas D.Pošk, S.Dauk, Sut, M
1. → peržengti 1: Teko grįžti [į muitinę] sienos peržengimo formalumų atlikti Šlč.
ǁ Ar tai ne valdžios peržengimas? rš.
2. H, CII585, R, OsG151, S.Dauk, D.Pošk, Sut, N, M, LL149,186,190,290 → peržengti 3: Venčiavonystės peržengimas Q137, H168, B, R109, MŽ143. Bet regimi yra darbai kūno, kurie tie yra: peržengimas venčiavonystės, kekšysta, nečystybė, bjaurybė, abrozų garbinojimas… VlnE108. Griekas yra paržengimas prisakymų iš savo valios brš. Tačiau mes galime jus skaudžiai nubausti už peržengimą kolegijos įstatų Ašb. Kur tokie peržengimai mūsų šios gromatos nuog prastųjų žalnierių nusiduotų prš.
3. CII635 nuodėmė: Mes mūsų kaltiemus atleidžiam jų peržengimus Mž384. Nesa jis jūsų peržengimus neatleis BB2Moz23,21. Ir atleidi nusidėjimą, peržengimą ir griekus BB2Moz34,7. O štai stebuklingas tatai Ponas lygiai sau turi kožną peržengimą prieš save MP50. Moteriškė … buvo priežastimi péržengimo ir nuopuolio DP566. Bet jeigu notleisite, neig Tėvas jūsų, kursai yra danguose, atleis peržengimus jūsų Ch1Mr11,26. Prašom …, idant teiktumbeis būt Dievu meilingu mumus biedniems, sutvėrimui savam, ir atleist mumus tuos peržengimus mūsų PK210. Regėjo Samsoną ir Saliamoną, o jie tur norą moterump, ir zotag abudu atvedė peržengimop per moteriškes DP420. Péržengimas Adomo ne tiektai jam pačiam žalą padarė, bet ir visiemus vaikamus jo DP395. Maloningas nes būsiu neteisybėms jų ir griekamus jų, ir and peržengimų jų notminsiu daugiaus Ch1PvŽ8,12. Visoki peržengimai, plėšimai, galvažudystės sujungti su alkogolizmu (alkoholizmu) V.Kudir. Atsikurnėkiam ant gailesio tikro už mūsų paržengimus, idant anais baidytumiamose brš.
| refl.: Jisai maldė žmones ir neleido daryti didelių persižengimų A.Janul.
pražengi̇̀mas sm. (2) NdŽ; N
1. D.Pošk → pražengti 1.
2. → pražengti 6: Pražengimas tiesos SD300. Ir dabokis, jog keturis slenksčius daro pražengimo penkto įsakymo DP294.
3. SD140,200,203, Sut nuodėmė, nusižengimas: O visagalįsis ir susimilstąsis [Dieve] …, prašom pražengimus, silpnybes mūsų … atleisk Mž576-577. Meldžiu, teikis man duot graudumą širdes ir ašaras akimus manomus, idant apverkčia dieną ir naktį visus pražengimus mano DK139. Anys (pagonys) tiektai šitą gyvatą būsiančią tiki ir todrin nebijos būt be Dievo ir tūlomis nuodžiomis ir pražengimais teptis DP584. Jei atsigręš teisus nuog teisybės savo ir padarys neteisybę …, pražengime ir nusidėjime savo numirs, tai yra bus paskandintas SPI118. Yra tad moterystė luomas šventas, pirmiaus nuog paties Dievo rojuje, dabar pirm pražengimo, dėl bendros pašalpos ir palinksminimo ir dėl pravaisymo giminės žmonių įstatytas DP69. Teipag jumus padarys Tėvas manas dangujęjis, jei notleisite kiekvienas broliui savam ižg širdies savos nuodėmių jų ir pražengimų jų DP361. Padariau atvirai bjaurų pražengimą, teikias susimilti palig tavo kalbos SGII23. Pakol imsime sau kokį darbą, imkime pirmiaus mąstyti, kas bus iš to darbo, kurį ketame dirbti, o rasime teisiausį patogumą prasilenkti nuog pražengimų I.
4. refl. Rtr, KŽ drausmės, tvarkos pažeidimas: Prasižengi̇̀mas prieš įstatymą NdŽ. Tiek prasižengi̇̀mų nebuvo i nė[ra] pasaulė[je] Eig. Geras tėvas vaikam diržo nesgaili, už bile kokį prasižengi̇̀mą pila jiem in kailį (d.) Kpč.
prižengi̇̀mas sm. (2); Q659, Sut, N → prižengti 1.
| prk.: Tikras meldėjis tur visuose vietose ir čėsuose valną prižengimą Tėvopi Kristuje, dvasėje ir tiesoje su Dievu apsieiti brš.
susižengi̇̀mas sm. (2) supratimas: Netikras permanymas, nesusižengimas R257, MŽ343.
užžengi̇̀mas sm. (2) → užžengti:
1. NdŽ.
2. DK179, SD406, H, H156, R, MŽ, D.Pošk, Sut, N, AruP104, NdŽ Užžengi̇̀mas, užėmimas vietos, įstojimas I. Užžengi̇̀mas (užsisėdimas) ant krasės KII227. [Kristus] pastiprino dangun užžengimù savo tikėjimą ir paduksį, ir meilę mūsų DP229. Linksminkimėsi, visi krikščionys, giedodami drauge linksmas giesmes apie Christaus dangun užžengimą, o apie mūsų nuteisinimą PK170. Per į dangų užžengimą Tavo išgelbėk mus, Viešpatie! Blv.