↗Testo rengimo etapas, kai parengtos užduotys yra pateikiamos atlikti panašiai grupei kaip tikrieji ↗kandidatai ir panašiomis sąlygomis kaip per tikrą egzaminą. Pirminis testavimas atliekamas su ↗reprezentatyviąja imtimi, kad būtų galima nustatyti užduočių charakteristikas: ↗punktų sunkumą ,↗skiriamąją gebą ir pan. Po pirminio testavimo analizuojami rezultatai, užduotys koreguojamos, keičiamos ir vėl bandomos.

Testavimas siekiant išbandyti kuo daugiau galimų situacijų.
Išbandyti visas situacijas beveik neįmanoma, nes dažniausiai jų skaičius nėra baigtinis. Todėl apsiribojama tiktai siekiamybe išbandyti kuo daugiau ir pavojingesnių situacijų, kuriose klaidos daugiausia tikėtinos.
Dažnai gelbsti situacijų skirstymas į grupes. Grupių skaičius nebūna didelis, o grupės viduje dažnai galima sukurti pakankamai patikimus rezultatus duodančių testų rinkinį, nors situacijų gali būti labai daug.

Veiksmai, programų teisingumui patikrinti ir kokybei įvertinti.
Testuojama įvairiai, žiūrint koks formalizuotumo lygis. Formaliam testavimui naudojami iš anksto parengti testai ir dažniausiai testavimas automatizuojamas. Testuojant neformaliai tiesiog bandoma programa realiai su ja dirbant ir stengiantis sudaryti kuo įvairesnes situacijas ir tokias, kuriose tikimasi klaidų.
Praktiškai neįmanoma programos veikimo išbandyti visose galimose situacijose. Todėl testuojant galima tik rasti klaidas, bet negalima įrodyti, kad klaidų nebėra.

Testavimas, kuriuo nustatomos mokantis įgytos individo žinios ir įgūdžiai, palyginti su ankstesnėmis jo žiniomis, o ne su kitų individų žiniomis ( ↑ Norma). Kriterinių testų parengimo pagrindas - tiksliai apibrėžtos mokomosios disciplinos žinios, mokėjimai, kiekvieno mokymo etapo tikslai. Kriterinio testavimo užduočių rinkiniai sudaromi taip, kad galima būtų įvertinti, ar pasiektas dalinis tikslas. Dėl šios savo specifikos kriterinis testavimas tinka tik kai kurių žinių ir įgūdžių elementariam lygiui įvertinti. Remiantis kriterinio testavimo principu, JAV sukurta ↑ rezultatų testų, kuriais vertinami pradinių klasių mokinių skaitymo ir aritmetikos įgūdžiai.

Testavimas, kai tikrinamas visų sistemos komponentų¹ veikimas drauge.

Produkto testavimas stebint ir registruojant vartotojo darbą su juo, siekiant nustatyti jo tinkamumą.

Viso įrenginio, sistemos arba programos baigiamasis testavimo etapas.

Testavimo lygmuo, kai kuriamos sistemos funkcionalumas testuojamas turimais testais¹, parengtais kitais tikslais.

Standartizuota procedūra, kuria tikrinami ↗kalbiniai gebėjimai, žinios ir (ar) ↗atliktis. Paprastai kalbos testavimu laikomas toks tikrinimas, kai reikia pagal tuos pačius kriterijus patikrinti daugelį kandidatų arba įvairiose vietose, arba ne vienu metu. Kiekvienas kalbos ↗testas remiasi teorinėmis nuostatomis šiais klausimais: a) kas yra kalba, b) iš ko susideda kalbos mokėjimas, c) kaip mokomasi kalbos, d) kokius komunikacinius tikslus kalbos vartotojas turėtų pasiekti ↗tiksline kalba. Atsakymai į šiuos klausimus išryškėja ↗testo apraše (ypač aprašant ↗konstruktą). Kalbos testavimas susideda iš tam tikrų etapų: pirma analizuojami poreikiai ir galimybės, paskui rengiamas pirminis ↗testo aprašas, kuriamos ir bandomos užduotys (↗užduočių bandymas), jos taisomos, atliekamas ↗pirminis testavimas ir, įvertinus rezultatus, parengus galutinį testo aprašą, testas administruojamas (↗egzamino vykdymas). Procesas visą laiką stebimas, rezultatai analizuojami ir tos analizės pagrindu, jei reikia, testas keičiamas. Visas kalbos testavimo procesas parodytas schemoje.

Lokalizuotos programos, svetainės, kitų išteklių ar elektroninės paslaugos patikrinimas, ar jų tekstai išversti teisingai ir taisyklingai, ar lokalizavimas atitinka kultūrinius reikalavimus.