krevezúoti, -úoja, -ãvo Kp, krèvezuoti, -uoja, -avo KI716, VšR, Skr žr. krevezoti 1: O pats raštelį krevezuoja rš. Nepriėmė riestų, kreivų ir visaip krevezuotų grekonų rašmenų rš. Koks ten jo rašymas, krèvezuoja, ir tiek Up.
iškrevezúoti žr. iškrevezoti: Tvora iškraipyta, iškrèvezuota vingių vingiais (netiesiai užtverta) J(Škn).
pakrevezúoti žr. pakrevezoti 1: Šiaip taip pakrèvezavo savo pavardę Rs. Ponais stražninkais paprastai esti buvusieji kareiviai, vos temoką šiek tiek pakrevezuoti rš.
sukrevezúoti tr.; rš sudarkyti, subjauroti.

kiaulė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr., kiaũlėti, -ėja, -ėjo teršti.
apkiaulė́ti tr. apterlioti, suteršti: Numazgok, nepalik šit' apkiaulė́jęs Ml.
| Mūsų gimines apkiaũlėjai (apšmeižei) Kin.
atsikiaulė́ti atsitaisyti, pariebėti: Tu atsikiaulė́jai Ml.
iškiaulė́ti
1. tr. išvadinti kiaule: Išvadino, iškiaulė́jo, nežinau ir až ką Dkšt.
| refl. OG308.
2. refl. išaugti, išgražėti, išprusti: Matai, kaip išsikiaulė́jo, nei pažint nemožna Ktk. Jau tas tai išsikiaulė́jo, atrodo kap tikras bernas Švnč. Augdamas išsikiaulės Sdk. Regis, koks buvo kumeliokas ažususęs, ė dabar, matai, kad išsikiaulė́jo Lel. Pabuvo truputį mieste ir išsikiaulėjo Vj. Pirma išsikiaulė́k, tada su manim kalbėk Trgn.
3. refl. išsitaisyti, pasveikti: Koja nesveika, šlubuoja, ale palauk, gal da išsikiaulė̃s Lel. Tai nieko, išsikiaulė̃s jam šita liga Dglš. Regi, išsikiaulė́jo, ir sveikas Dglš. Išsikiaulėjo da tuo rozu, jau sakė, nieko nebus Skdt.
prasikiaulė́ti plg. iškiaulėti 3: Regis, jau niekam netikus, kai maža buvo, o prasikiaulė́jo Ds.
| Čia kas galvą susopo, misli[ja]u, apsirgsiu, ale prasikiaulė́jau, dabar nieko Mlt.
sukiaulė́ti
1. tr. subjauroti, sudarkyti, pagadinti: Ne visos gerai ir duoną moka iškept, kita tik sukiaulė́ja Trgn.
2. intr. pasidaryti kiauliškam, įgauti kiaulės ypatybių: Zidorius sukiaulėjo, arba pasekė gyvulių pėdomis P.Cvir. Ponas viršininkas, reikia pastebėti, irgi visai sukiaulėjo rš.

varvaliúoti, -iúoja, -iãvo, var̃valiuoti, -iuoja, -iavo Alvt, Gž, Plk, Mrj
1. intr. pamažu varvėti, lašėti: Be pieno [marti], po biškį var̃valiavo pienas, o taip i prapuolė Rdn.
| Iš nosies snargliai var̃valiuo[ja] be parstojimo Jrb. Man dar iš žaizdos pūliai varvaliúoja Vlk.
| Žvakė varvaliúoja J.
ǁ impers. lynoti: Var̃valiuo[ja] kožną dieną, gerai, – pašalas išeis Krš.
2. intr. srūti, šlapiuoti: Visą savaitę jo akys varvaliãvo Snt. Kai kurių ausys pradūrus ilgai varvaliúoja, varvaliúoja, kol užsigydo Skr. Aš tų pikočių turėjau galybes, jeigu neištrauki geluonį, ilgai varvaliúo[ja] Nmk. Žaizda ilgai varvaliãvo Grš.
3. intr. smarkiai tekėti, sruventi: Tik varvaliúoja upėse vanduo, net tiltus kelia Mrs.
4. nesuprantamai, neaiškiai kalbėti, burbuliuoti: Varvarais, arba varvaliuojančiais, nesuprantamai kalbančiais, vadino LTIII39(Bs). Žydas poterius var̃valiuo[ja] Jrb. Žydai varvaliuodami nuvedė Danielių į kitą stubą BsMtII22(Nm). Vokietis kažką varvaliavo, bet mes nesupratom Mrj. Senesnioji matutė gailinas nemokėjimu vokiškai varvaliuoti M.Jan.
5. verkšlenti: Var̃valiuo[ja], šniurpsia visą dieną – eik numaldyt Jrb. Mirusio neprikelsi, nėr ko var̃valiuot Jrb.
ǁ Skr, Grdž skųstis, dejuoti.
atvarvaliúoti tr. menk. neaiškiai, nesuprantamai atsakyti: Aš nesupratau, ką jis atvar̃valiavo Prn.
išvarvaliúoti menk.
1. intr. greitai išbėgti, išgužėti: Išvar̃valiavo visi kap krankliai iš stubos Pns.
2. tr. verkiant laimėti, išverkti: Nerėksiu (neverksiu) tyčiai – ką čia išvar̃valiuosi Jrb.
3. tr. nedailiai, bet kaip padaryti, pagaminti: Tas megztinis ka išvarvaliúotas kai vištos kojom! Sk.
pavarvaliúoti intr., tr. Dkš, Gs menk. neaiškiai, nesuprantamai pakalbėti, paburbuliuoti: Atbėgs, paklausys žydas šnekų, pavarvaliuos – ir bėga da greičiau namo V.Piet.
privarvaliúoti menk.
1. intr. priskresti, priburbėti: Nosys buvo privarvaliãvę Pš.
2. tr. priverkti: Liaukis, juk jau visus kampus privar̃valiavai Jrb.
suvarvaliúoti menk.
1. intr. Pns sueiti, sugužėti.
2. Šk, Gs neaiškiai, nesuprantamai sukalbėti: Prancūzų (prancūziškai) suvarvaliúoja, neina suprast Snt.
| refl. tr. Erž: Žydai kažką tarp savęs susivar̃valiavo ir nieko nesakę nuė[jo] Vlkv.
3. tr. sudarkyti, iškraipyti: Jau seniausiuose raštuose … susitinkame su jais (vardais) jau su[a]mbrytoje, suvarvaliuotoje formoje LTI77(Bs).

Tanatopraktikos specialistas.

kraipýti, krai̇̃po, krai̇̃pė iter. kreipti.
1. K sukioti į šalis: Kemša pypkę ir vis kraipo galvą P.Cvir. Arkliai prieš namus pradeda kraipyti uodegas I.Simon. Ko lakstai kaip zuikys, uodegą kraipydamas LTR. Zyliutė ant kreigo uodegytę krai̇̃po Dkš. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų LTR(Ob). Iš mandrumo merga net pasturgalį pradėjo kraipyti Pkp. Kam kraipai̇̃ lūpas? J. Kraipau burną, lūpas SD413.
| refl.: Kodėl tu kraipaisi į šalis ir ramiai nesėdi? Pnd. Bėga žirgas kraipydamas[is], in šalelę šlaistydamas[is] TŽI236. Bėk, žirge, bėk, žirge, nesikraipykie, kresnąjį stogelį išsitaisykie (d.) Kb. Oi sunku sunku dideliam medeliu[i] vidur čysto laukelio … Vėjelis pučia į liemenėlį, oi jis kraipos į visas šaleles TŽI285.
| prk.: Ir šiaip kraipomės, ir teip (išsisukinėjame) – reik pridėt Ps.
2. refl. darytis kreivam, nelygiam, raitytis: Ant vėjo pakabinti lapai (tabako) kraipos, genda ir trūksta S.Dauk.
3. refl. vingiuotis: Per visą pussalį eina, kraipydamasis į visas puses, geležinkelis J.Balč.
4. refl. maivytis, vaipytis, šaipytis: Krai̇̃pos kaip tik beišmano, kaip koki beždžionė Vvr. Aure merga švaipos, krai̇̃pos, mangos kaip įmanydama J.
5. keisti, daryti kitokį: Nekraipýtas KII279.
| refl.: [Garsnis (garsas)] taip kraipos ir mainos mūsų tarmėse LTI553(Jn).
6. pateikti ką nors neteisingai, melagingai: Nekraipykime kalbos faktų K.Būg. Žalio ąžuolėlio karpyti lapeliai, o šelmio bernelio kraipyti žodeliai (d.) Ndz.
7. Gs nelaikyti vienoje vietoje, kilnoti.
| refl.: Prieš tai nuolat su maišgaliu ir lazda po svietą kraipėsi (bastėsi, elgetavo) P.Cvir.
8. nugręžti, nukreipti, atitraukti nuo ko: Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7.
| refl.: Ing nasrus jų inguldo … savo paties žodį … teipo, jog šiukštu kam nuog to kraipytisi (nukrypti, atitolti) MTVIII.
◊ gálvą kraipýti
1. stebėtis: Daug vyrų kraipė galvas neatsistebėdami rš.
2. Tr abejoti: Piemuo krai̇̃po gálvą, netiki, ką sakau Vb.

úodegą kraipýti išsisukinėti: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos Jnš.
apkraipýti iter. apkreipti:
1. K.
| refl. tr.: Saują linų pasiimi i duodi (numuši galveles) apsikraipýdams Šmk.
2. rš.
atkraipýti iter. atkreipti.
1. K atkreipti antraip, atsukioti: Atkraipýk antrus galus andaroko, t. y. nuo juosmens į padelkas J.
2. KII279 pakeisti, iškreipti: Paliepimai, karaliaus patvirtintieji, neturi būt atkraipyti RBDan6,15.
3. R5 atitraukti nuo ko, nukreipti, suvedžioti.
iškraipýti K iter. iškreipti.
1. tr. padaryti kreivą, iškrypusį: Iškraipýtas kelis J. Miestelis mažas, gatvelės iškraipytos, išvingiuotos šen ir ten Žem. Skrybėlių iškraipyti bryliai rš.
| refl.: Kopūstų galvos, ežėje išsikraipiusios, tarytum klausosi Žem. Nelygų sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). Išsikrai̇̃pęs tekinis ant šalies J. Batai nuo ilgo vaikščiojimo išsikraipę rš.
2. tr. rš palenkus dantis padaryti (pjūklui) taką, išklaipyti.
3. tr. padaryti sudarkytą, nenormalų (ppr. veidą): Ji buvo jauna, nors iškraipytuose veido bruožuose to negalima buvo pastebėti rš. Iškišo iš savo draugų krūvos graudingą maulę, baimės iškraipytą rš.
4. refl. maivytis, darkytis: Dabar mergos visiaip išsikrai̇̃po, išsimaigo, net bjauru žiūrėt Skdt.
5. refl. pasikeisti, įvairuoti: Kaip reik parašyti garsnį (garsą), kurs taip didžiai išsikraipė mūsų tarmėse Jn.
6. tr. pateikti melagingai, neteisingai, netiksliai: Iškraipytos pavardės rš.
iškraipýtai adv.: Jų mokslas čia iškraipytai atvaizduotas rš.
7. tr. išjuokti: Išjuoka viso svieto: kožną vieną anas iškrai̇̃po, iškoneveikia Prng.
8. intr. išsisukti (iš bėdos), išlaviruoti: Šiap tep iškrai̇̃pė, ir gana! Bgt. Nors labai stengias, bet jau neiškraipỹs Alk.
nukraipýti
1. žr. pakraipyti 1: Nukrai̇̃pė galvą, bet nėko nepasakė Šts.
2. refl. menk. numirti: Ar jau ta senė nusikrai̇̃pė? Alk.
pakraipýti iter. pakreipti.
1. tr., intr. pasukioti į šalis: Meistras pakraipė žilstelėjusią galvą rš. Pakraipė tasai galvą ir dovanojo jam kaltę BsPII111. Uodegytę pakraipyk, visą tiesą pasakyk Mair. Bėris pakraipė ausimis ir linksmai nusižvengė V.Mont. Senis pakraipė ūsą rš.
| refl.: Atlėkdavo ant pilaitės sienų pasikraipyti ilgauodegės šarkos A.Vien.
2. tr. prk. paveikti, palenkti: Jis toks pakrai̇̃pomas žmogus (be savo nuomonės) Ėr.
pérkraipyti iter. perkreipti.
1. sukeisti: Párkraipyk medžius kaišime, t. y. atkreipk antrus galus J.
2. CI84, N pakeisti, permainyti.
prisikraipýti prisisukioti į šalis: Raudonkaklė ir prisikraipo, ir pričirena, ir prišokinėja, tartumei užmiršo nelaisvėje beesanti Blv.
sukraipýti iter. sukreipti.
1. LL227 sukreivinti, padaryti kreivą, sukrypusį.
| refl.: Lūšnelė buvo visaip susikraipiusi rš. Koriukai susikraipę, arklys įdubusiais šonais rš.
2. žr. iškraipyti 3: Lūpos bjauriai piktumo sukraipytos rš.
3. pateikti neteisingai, netiksliai, sudarkyti, iškreipti: Vardai … taip sukraipyti, jogei tankiai negalima žinoti, kaip tikrai mūsų kalboje skamba A1884,358. Kaip čia kuo kreiviausiai sukraipius pavardė Vaižg.

kraipýti, krai̇̃po, krai̇̃pė iter. kreipti.
1. K sukioti į šalis: Kemša pypkę ir vis kraipo galvą P.Cvir. Arkliai prieš namus pradeda kraipyti uodegas I.Simon. Ko lakstai kaip zuikys, uodegą kraipydamas LTR. Zyliutė ant kreigo uodegytę krai̇̃po Dkš. Berneli mūsų, nekraipyk ūsų LTR(Ob). Iš mandrumo merga net pasturgalį pradėjo kraipyti Pkp. Kam kraipai̇̃ lūpas? J. Kraipau burną, lūpas SD413.
| refl.: Kodėl tu kraipaisi į šalis ir ramiai nesėdi? Pnd. Bėga žirgas kraipydamas[is], in šalelę šlaistydamas[is] TŽI236. Bėk, žirge, bėk, žirge, nesikraipykie, kresnąjį stogelį išsitaisykie (d.) Kb. Oi sunku sunku dideliam medeliu[i] vidur čysto laukelio … Vėjelis pučia į liemenėlį, oi jis kraipos į visas šaleles TŽI285.
| prk.: Ir šiaip kraipomės, ir teip (išsisukinėjame) – reik pridėt Ps.
2. refl. darytis kreivam, nelygiam, raitytis: Ant vėjo pakabinti lapai (tabako) kraipos, genda ir trūksta S.Dauk.
3. refl. vingiuotis: Per visą pussalį eina, kraipydamasis į visas puses, geležinkelis J.Balč.
4. refl. maivytis, vaipytis, šaipytis: Krai̇̃pos kaip tik beišmano, kaip koki beždžionė Vvr. Aure merga švaipos, krai̇̃pos, mangos kaip įmanydama J.
5. keisti, daryti kitokį: Nekraipýtas KII279.
| refl.: [Garsnis (garsas)] taip kraipos ir mainos mūsų tarmėse LTI553(Jn).
6. pateikti ką nors neteisingai, melagingai: Nekraipykime kalbos faktų K.Būg. Žalio ąžuolėlio karpyti lapeliai, o šelmio bernelio kraipyti žodeliai (d.) Ndz.
7. Gs nelaikyti vienoje vietoje, kilnoti.
| refl.: Prieš tai nuolat su maišgaliu ir lazda po svietą kraipėsi (bastėsi, elgetavo) P.Cvir.
8. nugręžti, nukreipti, atitraukti nuo ko: Kam jūs vaikų Izrael širdis kraipote? RB4Moz32,7.
| refl.: Ing nasrus jų inguldo … savo paties žodį … teipo, jog šiukštu kam nuog to kraipytisi (nukrypti, atitolti) MTVIII.
◊ gálvą kraipýti
1. stebėtis: Daug vyrų kraipė galvas neatsistebėdami rš.
2. Tr abejoti: Piemuo krai̇̃po gálvą, netiki, ką sakau Vb.

úodegą kraipýti išsisukinėti: Dabar jis visaip krai̇̃po úodegą, kad tik sausas išeitų iš bėdos Jnš.
apkraipýti iter. apkreipti:
1. K.
| refl. tr.: Saują linų pasiimi i duodi (numuši galveles) apsikraipýdams Šmk.
2. rš.
atkraipýti iter. atkreipti.
1. K atkreipti antraip, atsukioti: Atkraipýk antrus galus andaroko, t. y. nuo juosmens į padelkas J.
2. KII279 pakeisti, iškreipti: Paliepimai, karaliaus patvirtintieji, neturi būt atkraipyti RBDan6,15.
3. R5 atitraukti nuo ko, nukreipti, suvedžioti.
iškraipýti K iter. iškreipti.
1. tr. padaryti kreivą, iškrypusį: Iškraipýtas kelis J. Miestelis mažas, gatvelės iškraipytos, išvingiuotos šen ir ten Žem. Skrybėlių iškraipyti bryliai rš.
| refl.: Kopūstų galvos, ežėje išsikraipiusios, tarytum klausosi Žem. Nelygų sunku ištaisyti, lygus pats išsikraipo LTR(Šll). Išsikrai̇̃pęs tekinis ant šalies J. Batai nuo ilgo vaikščiojimo išsikraipę rš.
2. tr. rš palenkus dantis padaryti (pjūklui) taką, išklaipyti.
3. tr. padaryti sudarkytą, nenormalų (ppr. veidą): Ji buvo jauna, nors iškraipytuose veido bruožuose to negalima buvo pastebėti rš. Iškišo iš savo draugų krūvos graudingą maulę, baimės iškraipytą rš.
4. refl. maivytis, darkytis: Dabar mergos visiaip išsikrai̇̃po, išsimaigo, net bjauru žiūrėt Skdt.
5. refl. pasikeisti, įvairuoti: Kaip reik parašyti garsnį (garsą), kurs taip didžiai išsikraipė mūsų tarmėse Jn.
6. tr. pateikti melagingai, neteisingai, netiksliai: Iškraipytos pavardės rš.
iškraipýtai adv.: Jų mokslas čia iškraipytai atvaizduotas rš.
7. tr. išjuokti: Išjuoka viso svieto: kožną vieną anas iškrai̇̃po, iškoneveikia Prng.
8. intr. išsisukti (iš bėdos), išlaviruoti: Šiap tep iškrai̇̃pė, ir gana! Bgt. Nors labai stengias, bet jau neiškraipỹs Alk.
nukraipýti
1. žr. pakraipyti 1: Nukrai̇̃pė galvą, bet nėko nepasakė Šts.
2. refl. menk. numirti: Ar jau ta senė nusikrai̇̃pė? Alk.
pakraipýti iter. pakreipti.
1. tr., intr. pasukioti į šalis: Meistras pakraipė žilstelėjusią galvą rš. Pakraipė tasai galvą ir dovanojo jam kaltę BsPII111. Uodegytę pakraipyk, visą tiesą pasakyk Mair. Bėris pakraipė ausimis ir linksmai nusižvengė V.Mont. Senis pakraipė ūsą rš.
| refl.: Atlėkdavo ant pilaitės sienų pasikraipyti ilgauodegės šarkos A.Vien.
2. tr. prk. paveikti, palenkti: Jis toks pakrai̇̃pomas žmogus (be savo nuomonės) Ėr.
pérkraipyti iter. perkreipti.
1. sukeisti: Párkraipyk medžius kaišime, t. y. atkreipk antrus galus J.
2. CI84, N pakeisti, permainyti.
prisikraipýti prisisukioti į šalis: Raudonkaklė ir prisikraipo, ir pričirena, ir prišokinėja, tartumei užmiršo nelaisvėje beesanti Blv.
sukraipýti iter. sukreipti.
1. LL227 sukreivinti, padaryti kreivą, sukrypusį.
| refl.: Lūšnelė buvo visaip susikraipiusi rš. Koriukai susikraipę, arklys įdubusiais šonais rš.
2. žr. iškraipyti 3: Lūpos bjauriai piktumo sukraipytos rš.
3. pateikti neteisingai, netiksliai, sudarkyti, iškreipti: Vardai … taip sukraipyti, jogei tankiai negalima žinoti, kaip tikrai mūsų kalboje skamba A1884,358. Kaip čia kuo kreiviausiai sukraipius pavardė Vaižg.

važinė́ti, -ė́ja, -ė́jo KBII196, K, I, J, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, OGLII414, KŽ, DūnŽ, LzŽ, DrskŽ; R, R377, MŽ, MŽ506, D.Pošk, Sut, N, LL210, L, ŠT296 iter. dem. važiuoti:
1. Trečioj dienoj sapnuoju, kad karietoj važinė́ju Dgč. Pri muno augimo su dviračiais pradėjo važinė́ti Trš. Vyras važinė́jąs su rateliais, kojom nepaeina Svn. Su motoriuku važinė́jo, tai buvo prisimušęs Krž. An daikto dirbt lengviau kap važinė́t Pls.
^ Pernai kunigas važinėjo, šiemet vėžės žymu (rugių vagos) Pnd.
| refl. K: Pryšu pryšais su mašynoms važinė́jas daba LKT105(Lkv). Daba visur [galima] važinė́ties su keleivinėms, autobusai dabar eina ir eina Pln.
ǁ Daug sniego, labai sunku par mišką važinėt Ėr. Par mišką tiesiai tebėra tie keliai, ale tiktai dabar nelabai kas bevažinė́ja Sb. Šituo keliuku niekas gi čia nevažinė́ja, menkas čia kelias Klt.
| Važinė́j[o] kap kuriej ir jaučiais Rod. Ar tie arkliai buvo parinkti, nežinau, tai karvėm važinė́jo Rud. Stipras, tu matai, judošius, da ir arklį pasikinko, ir važinė́ja Rk. Bais mėgėjas arkliais važinė́t Ob. Jis važinė́davo arkliais dirbt tenai lydymuosen Ign. Su baltu arkliu važinė́jai, tai ir pražilai (juok.) Gdr. Važinė́jom su arkliais ir kasėm kelius Grv.
| Jonas važinė́ja su akėčiom po lauką Ėr. Su bliukiu važinė́davo: mušdavo i bliukiu, šukuodavo [linus] Žg.
ǁ Pasakius teisybę, nė to rublio nebuvo važinė́ti Vkš. Seniau prie žemei dirbom prisirišę, neteko važinė́t [traukiniu], arkliuku nuvažiuodavom Skp.
ǁ intr. dirbti kokį važiuojamą darbą: Aš mašinisto padėjėju važinė́jau LKT315(Rk). Sūnus šoferium važinė́ja, močia kaip ir in patalo guli Sug.
| refl.: Ans šoperiu Telšiūs važinė́jas Žlb.
2. Svetimuos miškuos malkų pirktų važinė́jo A.Baran. Mes patys važinė́jom pirkt Lietuvon [pigesnių prekių] Ker. Ant! Smalininks … per kiemus pamažu važinė́dams kirkina ratą K.Donel. Abu tebevažinė́ja iš namų, – neina internatan Krs. Tevažinė́[ja] iš namų į tą darbą, o kitur gyvędamas da pradės gert Jrb. Pirmiau važinė́jom Alytun, ar parduot ką vežėm, ar pirkt Dg. Visi važinė́j[o] duonos pirkt [miestan] Nmč. Važinė́ja mokslan visi vaikai Drsk. Sumala ben kelius maišus, kad nereikt tankiai važinė́t Plvn. Neimk tokios pačios, kataro myli (= mėgsta) kermošiuosen važinė́t Dglš. Dvi dienas abu Panevėžin važinė́jom Krs. Šita net iš Daugų darban važinė́ja Pv. Važinė́jom Druskinykan, čia dauges žmonių, geriau perka Mrk. Iš Pravieniškių važinė̃s dviračiu Rmš. Negali jie važinėti kur ir kada nori, net išvažiuoti į kitą apskritį A.Janul. Nereikia važinė́t už marių, idant ižpildytumbei prisakymą Viešpaties DP529.
| refl.: Ans į Beržorą nemėgo važinė́ties, teip kad jau atlaidai Plt. Jaunas kunigas … beveik kas mielą dieną prie ligonių važinėjosi A1884,370.
ǁ Aš vakar dienelę mieste važinė́jau JV417. Po miestelį važinėčiau, aukso žiedus pirkinėčiau LTR(Ktv). Patogiai įsitaisęs taksi gerą pusdienį važinėju po miestą rš.
| refl.: Ko ten po visokius pasubinius važinė́ties?! Rdn. Po jomarkus, po turgus nemėgėja važinė́ties Žeml.
ǁ Už septynių kilometrų važinė́jo ir išdirbinėjo ledus (lydimus) ir sėjo Lt. Ka nori dieną pabūt [svečiuose], trys dienos išeina važinė́t Sdb. Važinė[ja]u dieną, važinė[ja]u naktį, išvažinė[ja]u visus kelelius Ml.
^ Kokiu keliu pusę metų važinėja, pusę metų vaikščioja? (upe) LTR.
| refl.: Tiktai jau tolie važinė́ties, penki kilometrai Sd.
3. Geležinės vėžės jau dabar ant viso šito kelio paklotos ir prikaltos, o jau dabar ir bandoma su gariniais vežimais šen ir ten važinėti Kel1853,112. Kadai da važinė́jo in medinių ašių Aps. Važinė́jami pavalkai Dglš.
| refl.: Ratai važinė́sis be arklių, lakios paukščiai be sparnų (iš senovės pranašysčių) Pp.
ǁ Nevažinė́ja gi čionai autobusai Antš.
4. Pns žr. važiuoti 2: Mes paršų mažų važinė́jom pirkt Rod. Ką darei vakar? – Medžian važinė́jau Pls. Kana važinė́jai? – Gardinan važinė́jau Zt. Jy Lenkijon važinė́j[o] popiežiaus paregėt Drsk. Vakar važinė́jau aliejaus spaust Lzd.
5. intr. lankytis važiuojant: Važinė́[jo] važinė́[jo] par daktarais i vis tiek tokia pati Klt. Važinė́jo važinė́jo an daktarus, ale nieko nepadėjo Všn. Pri senių kas čia benora važinė́ti Šauk. O kogi ana čia sėdėt, kad vaikai nevažinė̃t – eit miestan Slk. Trys karaliai dar neseniai važinė́jo, gal penketas metų atgal Aln. Piršliai važinė́ja pas ją, bet labiai renkas Jnšk. Žydai tai važinė́davo, skūreles pirkdavo Kpr. Tie vengriai tai pagal kaimus važinė́davo Sb. Gudrieji broliai važinėdavo po vestuves, po vakarėlius LTR(Lnkv).
| refl.: Anie buvo artimai, anie liuob važinė́sias vieni pas kitus Štk. Jau daba cigonų nevažinė́jas teip Bt. Buvau graži, septyniolektus užkliudžiau, piršliai pradėjo važinė́ties Krš. Ans po senius, po bobas važinė́jas Trk. Jau priš Užgavėnes i pradės važinė́ties ūkininkai piemenų Plt.
ǁ dalyvauti važiuojant: Nugi tik aš važinė́jau da jam per brolius Plv. Da tik piemenė, o jau keliose vestuvėse važinė́jo Vlkv. Tik jis nelabai turi laiko, vis važinėja piršliais J.Balt.
6. intr. vis kitoje vietoje, pervažiuojant dirbti: O tas su mašina važinė́davo pas bagotesnius [kulti] Kpč. Koks stambesnis ūkinykas nuspirkdavo [kuliamąją], važinė́davo pakaimiais Alz.
| refl.: Matai, čia kuldamas važinė́juos visur Sd.
7. intr. pramogai važiuoti: Važinė́davom, būdavo, su arkliais po laukais, sakydavo: reikia važinė́t [per Ažugavas], tai geri metai bus Jž. Reik per Užgavėnes važinė́t, tai linai gerai auga Gs. Pasidariau medinį dviratį, net važinė́jom nuo kalnų dviese Brb. Pasikinkius žirgužėlį sau bevažinė́si (d.) Nm.
| refl. BzF195, Š, ŠT171: Užugavėnės, tai jau važiavai važinė́tis Brž. Ažugavose važinė́josi Tvr. Prigulę vaikų, lig vakaru[i], būdavo, važinė́jams par Ažugavėnias PnmR. Kas jiemi (vaikams) – tik važinėtis, duotis Drsk. Labai nesvažinėk dviračiu, ba būsi mažutis Ob. O ana liuob su dviračiu važinė́sias Sd. Juk nė karto dar nėr važinėjęsis J.Bil.
8. žr. važioti 1: Ans važinė́jo pašarus, i viskas su arkliais Trk.
ǁ Važinė́jo važinė́jo ją i šę, i tę, i atgriebė Jrb.
| Einu į miestą i važinė́ju vaikus su rateliais Trk.
9. KŽ iter. dem. važiuoti 4: Su kartele vaikai [po ežerą] an laivo važinė́ja Pb. Aš mokėjau važinė́t ir laivu, ir eldija Ant. Vis tana šonan važinė́jau, anta Nemano Zt. Dabar mat važinė́ja su laivu, tai, žinai, išbaido [žuvis] Kp. Man prisėjo po didelius vėjus važinė́t [laivu] Antr. Burbuliukai važinė́[ja] – būs ilgas lytus Vg.
| Pats jaunis sūnus Ventspily gyvena, po jūrą važinė́ja (dirba laive) Svn.
| refl. Škt: Kitur javų laukai vandenyje mirkso, per priėjusius javus su laivais važinėjas A1883,114. Kai atvažiuoja sūnus, tai važinė́jas an ežero Avl. Krimta [lašai]: tujau daros pumpuriukai i važinė́jas ant [v]andens Plt.
10. iter. dem. važiuoti 7.
| refl.: Tėvas neleida ant aroplanu važinė́ties Vkš. Važinė́jas sau žmonys padangiais End.
11. iter. dem. važiuoti 8: Tep tep važinė́ja viršuj [krankliai] Šlčn.
| refl.: Tokie balionai, cepelinai ant oro kad anie ten važinė́jas! Žr.
ǁ refl.: Tie debesys važinė́jas – būs a lytaus, a ko Trk. Važinėjas balti stambi debesys: bočiai važinė́jas, sako Plt.
×12. iter. dem. važiuoti 9: An gaidžio raitas važinė́ja Tvardauskas JnšM.
13. iter. dem. važiuoti 14: Da vienas arklys buvo suvis nevažinė́tas Dglš. Gera kumelė, penkių metų jau buvo, da nevažinė́ta, be jokio naravo, tik bailių žandų Kp. Nevažinė́ta, nemokyta [kumelaitė], tokis te arklys Drsk. Vesiu žirgelį dar nemokytą, nevažinėtą KrvD245.
14. iter. dem. važiuoti 15: Ė kelio blogumas: važinė́ta suvažinė́ta Dglš. Vingiuotas, seniai jau nebevažinėjamas keliukas vedė į slėną pakrantę rš.
| Laitą klaimo prikloja šitų galvenų, tai tada davai su ruliu važinė́t Skp.
^ Ant važinė́to kelio žolė neauga Ar.
15. iter. dem. važiuoti 16: Moma važinė́jo anam valgymą kalėjiman Ad.
16. iter. dem. važiuoti 17: Vyrai kap sueina, važinė́j[o] an šlypkių Sn.
^ Peilis – nors nuogu užpakaliu važinė́k (neaštrus) Msn.
| refl.: Žiemą liūbam su ragelėms kiaurai važinė́siavos vedu Trk. Išeisma liūb an kalno važinė́ties su mediniais klumpiais Všv. Katrie ragelių netura, tie nu kalno subinšliauža važinė́jas Vkš. Būdavo, einam važinė́tis su rogėm didžiausiom Jdp.
ǁ šliaužyti: Šuva jau nebe lojo, o kriokte kriokė, niekaip neatsiplėšdamas nuo grandinės, kuri važinėjo stangria vielos pyne rš. Sriubos lėkštė važinėja po stalą nuo borto iki borto rš.
^ Kad tu važinė́tai pilvu! (keiksmas) Mrc. Kad tu važinėtai an šlunkų! Vrnv. Žiema vasara važinė́ja ir važinė́ja (stalčius) Švnč.
17. tr. stumdyti, tampyti: Ką čia mes važinė́sim tuos daiktus iš kampo į kampą Jrb. Vaikai, nevažinė́kiat kačiuką, tuojau pradės triesti Vdk.
◊ per nósį važinė́ti išnaudoti, stumdyti: Išsikrapštysime iš jo kišenės. Man jis nevažinės taip per nosį I.Simon.
apvažinė́ti tr. K, Š; LL114, Rtr
1. KŽ iter. dem. apvažiuoti 1.
2. KŽ, ŠT30, DŽ1 iter. dem. apvažiuoti 4: Senolis liuob sakyties, kad ans jaunas pusę svieto apvažinė́jęs Vkš. Apvažinė́[ja] [korespondentai], apmato i praneša Vn. Apvažinė́jau ir aš pasaulį Krm. Kermošius apvažinė́davom ir pėsčios aplėkdavom Kp. Sulygom, ka apvažinė́tų visas įvairiąsias vietas LKT121(Vdk). Apvažinė́j[o] visur, rado [pirkti] Azr. Ir jis pats ne kartą yra apvažinėjęs šį kraštą savo vežimėlyje V.Myk-Put.
| refl. tr., intr.: Kol apsivažinė́si po malūnus, verčiau malkiam grūdus par kilbasinę mašiną M.Unt. Visą Rosiją apsivažinė́jau, i gyva Krš.
3. iter. dem. apvažiuoti 5: Aš sirgau penkelius metus, visus daktarus a[p]važinė́jau LKT398(Asv). Dar po švenčių kilsiu ir apvažinė́siu visus gimines Al.
4. apvežioti: Ir mane visur apvažinė́jo ir išrodė Rmš.
| refl. tr. K: Aš tą mamą visur apsivažinė́jau, i niekas nepadėjo Jrb.
5. žr. pravažinėti 3: Kada pirmą rozą apvažinėja arklį, tai, sugrįžus namopi, jį muša su riebaluotu samčiu, tada būva arklys riebus LTR(Auk). Neapvažinė́tas I.
6. DŽ1 bent kiek padėvėti važinėjant: Apvažinė́ti ratai, o prašo kaip už naujus Lk. Dviratis jau gerokai apvažinė́tas Mrj.
| refl.: Kap apsvažinė́ja kuoleliai, geriau akėt [medinėmis akėčiomis] Žln.
7. važinėjant aptrinti, suplūkti: Tę jau apvažinė́ta, galima privažiuot Alv. Kelias apvažinėtas, tai slidu Lp. Augo paaugo da du berželiai, kataras augo prie kelelio, to šaknelės apvažinėtos (d.) Grv.
atvažinė́ti NdŽ, KŽ, LzŽ; M
1. Snt, Ktk, Vlk, Knv, Aps, Lt, Upn iter. dem. atvažiuoti 2: Pernai atvažinė́j[o] anas mūsip Zt. Tai nemiršti̇̀ Švendubrės, atvažinė́ji? Drsk. Sūnus dažnai atvažinė́ja, mačija mamai Dglš. Atvažinė́ja čia ančių mušt, pavaikščiot Pb. Atvažinė́ja vaikai in ją Klt. Buvo pradėję atvažinė́t tokie tolimesni giminės Ln.
2. Jon, Pb, Pv žr. atvažiuoti 2: Seniai mačiau – kol neatvažinė́ji? Gg. Jis atvažinė́jo kiemuosna čionai Onš. Regi – atvažinė́ja boba Avidėnuosa Brsl. Atvažinė́k, tavę lauksiu Drsk. Mergutos atvažinė́ja jop apsdairytie Lz.
3. intr. užtektinai važinėti: Davaliai atvažinėjau, nusbodo vis ant ratų Ds. Atvažinė́tos dienos – reiks mirt Ėr.
| refl. Š: Tai atsivažinė́ji traukiniu i tu Klt. Aš tai atsivažinė́jau šią vasarą Lnkv.
4. NdŽ, KŽ žr. atvežioti.
5. žr. atvažiuoti 4: Atvažinė́j[o] pievon, su čaikomi pievosna Drsk.
6. tr. atlikti važiavimo prievolę: Negi už visus stuikas atvažinė́si Jnšk.

×davažinė́ti (hibr.) intr. vis važiuoti: Kiek gali davažinė́t Varėnon senas Drsk. Apsiryzavau ryzais ir tris dienas davažinė́jau, kol kapus aptaisiau žiemos metu, kad tiej enkavedistai nesuprastų, iš kur aš Sn.
^ Nedavažinė́tas, netikęs velnias (apie kvailai besielgiantį vyrą) DrskŽ.
įvažinė́ti K, Rtr, KŽ; LL289
1. žr. įvažiuoti 1: Kluoniena, kur kluonan invažinė́ja Brsl.
2. tr. LL289, NdŽ, Ėr, Str važinėjant suplūkti, sukietinti: Kaimynas įvažinė́ja visus kelius J. Kelias yra didesnis, invažinė́tas Strn. Kelias invažinė́tas, bet sniego šonuose [daug] Dg.
| refl.: Insvažinė́[jo] kelias Dglš.
3. tr. Š įpratinti važiuoti: Įvažinė́ti arklį J.Jabl. Koks arklys kai išsiranda, tai negalima ir įvažinėt Ml. Jaunutį arklį reikia gražiai invažinė́t Aps.
| refl.: Įsivažinė́jęs arklys nepaklysta Al.
4. iter. dem. įvažiuoti 8: Kad mašinų detalės prisiderintų viena prie kitos, mašinos įvažinėjamos rš. Prieš derliaus nuėmimo pradžią kombainas įvažinėjamas rš.
5. refl. Rtr, KŽ įsismaginti važinėtis: Vaikai išleisti oran kaip įsivažinė́jo ragelėmis, kad nebenori eit vidun Š.
6. tr. NdŽ važiuojant įvarginti.
7. tr. važinėjant uždirbti: Ir man yr pinigų įvažinėta Db.
išvažinė́ti Š, NdŽ; SD1200, M, LL167, L, Rtr
1. Pv iter. dem. išvažiuoti 2: Kaip baigė čia mokslus, i visi išvažinė́jo Vkš. Išvažinė́jo vaikai, nė vieno nebėr Tj.
| refl. M, Š, Rtr: Jau svečiai visi išsivažinė́jo Rmš. Vyrai miškan išvažinėjo J.Jabl. Svečiai, tai pamatę, išvažinėjo namon BsMtII95. O to pono vaikai išvažinė́ję buvo jau kitosna karalystėsna (ps.) Sb. Visi lenkai išvažinė́ję Lenkijoj Drsk.
| refl.: Išsivažinė́ję dar̃ visur jaunimas Dg. Nūnai iškriko visas sodžius, išsivažinė́j[o] kas kur Azr. Kiek čia žmonių yra išsivažinė́jusi Krš.
ǁ refl. būti ištremtam: Už pliauškėjimą kiek žmonių prapuolė, po Sibirus išsivažinė́jo Drsk.
2. intr. JnšM rengtis išvažiuoti: Aš tada išvažinė́jau darban Str. Mes jau išvažinė́jom namo, tai labai skubinau Dsn. Duktė ižvažinė́ja, reikia bulbių pakasinėt Drsk. Kai išvažinė́ja kitan galan [per vestuves], vištas vagia ir kitus daiktus Gg.
3. žr. išvažiuoti 2: Kap išvažinė́jom, palikom šešetą avelių ir šešetą kiaulių LKT360(Sem). Kas pirks, kap išvažinė́sit Azr. Pernai tuo metu aš Vilniun išvažinė́jau Šr.
4. intr. Š kurį laiką važinėti: Išvažinė́ti visus metus KŽ. Išvažinė́t visą dieną negãli [negėręs], nebus šoferis Ldvn.
| refl.: Visą mėnesį išsivažinė́jau į Raudėnus parsirišti [žaizdos] Rdn.
ǁ tr. kurį laiką vairuoti: Septyniolika metų išvažinė́tas, dilęs i sudilęs Antš.
5. tr. daug kartų važinėti: Kelias buvo gerai žinomas, šimtus kartų išvažinėtas A.Vien.
6. intr. daug važinėti: Keliai užpustyti – išvažinė́ji, iššąli, arklius privargini [veždamas malkas] Sk.
7. intr., tr. Š, KŽ, DŽ1, Mlt, Ml apvažiuoti, apkeliauti daugelį vietų: Visus doktorius išvažinė́[jo], i niekas nemačijo Dglš. Su svotu išvažinė́j[o] visas selas LzŽ. Žmonys išvažinė́[ja] plačių plačiai Krš. Išvažinė́jo visur, niekur nerado tokios gražios (ps.) LKT325(Lel). Išvažinėjau visas karalystes, ir netiko man niekur mergaitė DS51(Rs).
| refl. Ūd, Trk: Tėvas buvo atvažiavęs, ko čia išsivažinė́s, ko vargs?! Rdn. Svetaunas žmogus – visur po svietą išsivažinė́jęs Pv.
ǁ tr. apvežioti po daugelį vietų: Vaikus visur išvažinė́[ja], aprodo, anie pragudrės Krš.
8. refl. kurį laiką čiužinėti: Insikišam medžiuokliais, išsivažinė́jam kiek dienos stoja [ant ledo] Klt.
9. iter. dem. išvažiuoti 10: Su gelžiniais ratais neleisdavo važiuoti į pievas, ka neišvažinė́tum Brs. Išvažinė́ta dirvos Dglš. Keliai buvo labai išvažinė́ti Slk. Tę tai negerai eit, grubu, išvažinė́ta Ūd.
| prk.: Toji jau rogėm išvažinė́ta (susiraukšlėjusi) Graž. Veidas išvažinė́tas, kur čia begyvensi Akm.
| refl. LL323.
ǁ važinėjant sugadinti: Stebulę išvažinė́ti KŽ. Palikai mane siratą, kaip išvažinė́tą ratą JD1208. Išvažinė́tas ratas Šn.
10. tr. DŽ1 važinėjant sukietinti, suplūkti: Sunkus kelias, tebėr neišvažinė́tas Ėr. Kelias buvo nors ir gerokai duobėtas, bet išvažinėtas, platus ir kietas rš.
11. tr. LL263, Š, Ss, Pg, Sdk įpratinti (arklį) važiuoti: Arklys geras, bet tik da neišvažinė́tas Ds. Reik išvažinė́ti arklius, kad eiklesni būtų Šts.
12. tr. važinėjant išgabenti: Kareiviai visus arklius išvažinė́jo Sml.
13. tr. važinėjant išleisti: Reikia išvažinė́t pinigus Dg.
| refl. tr.: Išvažiuo[ja], visus piningus išsivažinė́[ja] i parmauna Krš.
14. tr. išlandžioti, išvarpyti: Obūlai kirmėti, kirmėlių išvažinė́ti Plšk.
ǁ ariant padaryti, išarti: Su tokia žagrute išvažinė́jo vagas, o paskui kaupėm Jrb.
paišvažinė́ti (dial.) intr. visiems išvažiuoti: Iš namų paišvažinė́jam LzŽ. Išsipardav[ė], paišvažinė́j[o] visi GrvT85.
nuvažinė́ti Š, Rtr, NdŽ
1. intr. važiuojant išsiskirstyti: Vyrai, nenuvažinė́kit, užeikit, užkąsit, pasikalbėsim Dg.
2. iter. dem. nuvažiuoti 3: Ar dažnai nuvažinė́jat in Kauną? Ss. Aš galiu nuvažinė́ti kelias dienas gėles svadinti Krš. Kur čia mes seni žmonės nuvažinė́sma Kp.
3. žr. nuvažiuoti 3: Vičvisi nuvažinė́j[o] akmenų vežiot in kelio Arm.
4. tr. DŽ1 važinėjant sudarkyti, sugadinti: Nuvažinė́[ja] kiemą traktorius Vn. Per karą nuvažinė́jo laukus, vienos vėžės buvo Rmš.
ǁ važinėjant nudilinti: Nuvažinė́ti ratlankiai DŽ1.
ǁ važinėjant nuslidinti: Baisiai nuvažinė́tas rogių kelias – slidus DŽ1.
5. tr. Sd važinėjant suplūkti: Kelias vasarą dulkinas, žiemą lygus kaip stalas, slidus ir nuvažinėtas rš.
| Teip nuvažinė́ja sniego aukštai kaip tie gluosniai Snt.
6. tr. važinėjant nupjauti: Paprašysiu kaimyną, ir nuvažinė̃s man tas avižėles su mašina bežiūrint Jnšk.
7. KŽ iter. dem. nuvažiuoti 7: Teip greit arklelį nuvažinė́jo, o koks strainas buvo Grž.
| prk.: Dvidešimt metų tu, o kaip tave gyvenimas nuvažinėjo rš. Kur vaikų yr, tai mažus šuniukus tūjau nuvažinė́s Vdk.
| refl.: Buvo arklys, ale nusivažinė́jo Jd.
^ Nusivažinė́jęs kaip žydo arklys Vdk.
ǁ refl. važinėjant sugesti, sudilti: Taip važinėjantys i nusivažinė́[ja] tos mašinelės; kas ten – blėkelė! Rdn.
8. tr. važinėjant nugabenti: Paskui nuvažinė́siu po vieną, po kitą Vb.
pavažinė́ti Rtr, KŽ
1. intr. NdŽ, DŽ1 kiek važinėti: Pavažinėjo, paieškojo sau pačios, negali išsirinkti LMD.
2. intr. NdŽ galėti važinėti.
| refl.: Jei [bilietų] toks brangis, nepasivažinė́si, neturėsi ko ėsti Rdn.
3. intr. NdŽ, Mrc kurį laiką važinėti: Mėnasį pavažinė́jo in močią, paki sirgo Klt.
4. intr. NdŽ, Kp kiek pakeliauti: Visur pavažinė̃s, gerai, kad gali išvažiuot Krs. Kai jau Amerikoj pavažinė́jęs buvo, tai pinigo turėjo Sb. Per atostogas pavažinėsiu po gimines KlK41,26(Ktk).
| refl. Akm: Anie išvažiavo teip pasivažinė́dami [po ekskursijas] Yl.
5. intr. kiek paplaukioti: Su laivu pavažinė́jo po ežerą Krs. Sumanė abudu ant marių pavažinė́t Pls.
| refl.: Ateik pas mumis, pasivažinė́siam su luge Žd.
6. refl. kiek paskraidyti: Pasivažinė́t orlaiviu pasinorėj[o] Dg.
7. tr. M, L, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pramogai pavėžinti, pavežti: Pavažinė́k vaiką rateliūse, gal greičiau užmigs Vkš. Išeikit, broliukai, bent vienas, pavažinėsiu rateliais LTR(Ds). Liekariukui ragana liepė pavažinėti tą vaiką MPs. Sėsk ratuos, pavažinėsiu! J.Bil.
| refl. K, M, L, Rtr, Vkš, Lp: Norėtųs kur išvažiuot pasivažinė́t, al kad mes darbų pririšti Krs. Būlo, ažnet rogelėm, klabučiais basi pasivažinė́jam DrskŽ. Važiuosim pasivažinė́t Dkš. Jei nori, kad linai gerai augtų, per Užgavėnes reikia pasivažinėt LTR(Šil).
8. intr., tr. kiek važinėti dirbant: Kai pavažinė́jo po girias, tai tik kojos kadaruoja Gs. Metus pavažinė́jo prikabinėtoju ir sako: sunku Gdr. Pavažinė́jo su nuodais – nė vieno svėrio nebėra LKT253(Ėr).
^ Akėčiomis laukų nepavažinėsi, duonos neturėsi KrvP.
ǁ Rdm kiek pavaryti arklį (iš vienos vietos į kitą): Kai mėšlą veš, tai Jonas turės pavažinė́t Žvr.
9. tr. ištremti: Pavažinė́j[o] žmones po kari Drsk.
| refl. Ant, Rdn: Buvau pasvažinė́tas, kiek buvau, nepražuvau Dsm. Anie yr pasivažinė́ję, stipri ūkininkai buvo Krš.
^ Kam liežuvis panižo, pasivažinė́jo už dyką Pjv.
10. tr. kiek suplūkti važinėjant: Bet jau pavažinė́tas tas kelias, galima važiuot Alv.
11. tr. Pnd padėvėti važinėjant: Biškį ratus pavažinė́jo ir pardavė Vkš. Pirkom pavažinė́tą mašiną Ig. [Brička] jau buvo pavažinėta ir iš mados išėjusi Ašb. Pavažinė́tą mašinelę i pigiaus gal nupirkti Krš. Mašiną te gal kokią pavažinė́tą pirks Krs.
parvažinė́ti K, KŽ; M
1. iter. dem. parvažiuoti 1: Mergaitė kas šeštadienį parvažinė́ja namo Prn. Parvažinėdamas į tėviškę, Antaną susitikdavau jau kaip gerą bičiulį A.Mišk.
2. Arm žr. parvažiuoti 1: Mokytojas parvažinė́j[o] pas seserį Pns. Nebuvo vakaran mašinos, parvažinė́j[o] taksiuku DrskŽ.
3. žr. parvažiuoti 2: Parvažinė́jo namiepi iž Lenkijos, te būna Drsk. Jis buvo viršinykas, kelisroz parvažinė́j[o] iž Lietuvos [į lenkų okupuotą tėviškę] Drsk.
4. tr. LB115, JD242, LTR(Drsk) važinėjant nuvarginti: Su ta giria visus arklius parvažinė́jom Plv. Tavo šyvus žirgelius parvažinėjo LTR(Mrk).
5. tr. R8, MŽ10, N važinėjant sudėvėti.
paparvažinė́ti (dial.) žr. parvažinėti 2: Svietas paparvažinė́jo iš bažnyčios Dv.
pérvažinėti KI315
1. SD1146, R55, MŽ74, N, KŽ iter. dem. pervažiuoti 1: Pérvažinėj[o] tep per upę, tilto nebuvo Sn. Aš pérvažin[ėj]au po Vilnių kiekkart Brsl.
2. iter. dem. pervažiuoti 7: Pérvažinėjau aš tą vežimą par ilgą važinėjimą J.
| refl.: Traktoriai pársivažinė[ja], o žmogaus širdis tiek laiko Kv.
3. iter. dem. pervažiuoti 8: Tavo žirgus bėrūnėlius pati pervažinėj[o] BsO403.
pravažinė́ti
1. refl. iter. dem. pravažiuoti 3 (refl.): Su Grase išvažiavo prasivažinėti LzP. Apsirgo pati, paprašė ana pakinkyt arklius prasivažinėt LTR.
2. Š, LL270 iter. dem. pravažiuoti 5: Su mašinoms plačiausius kelius par laukus visur pravažinė́[ja] Vkš. Pravažinė́jo pakluonėj kelią ir važiuoja, kas užmislijęs Jnš. Gal pravažinė̃s kokį keliuką – dangu gi neišlips jie! Mžš. Kelias pravažinė́tas Slm.
| prk.: Neturėdamas tam tikro kalbos mokslo pagrindo, Jaunius lengvai iškrypo iš mokslo pravažinėtų vėžių K.Būg.
| refl. tr., intr. Aln: Dabar prasivažinė́ja keliai, tai jau visur galima išeit ir išvažiuot Krs. Pats vėžas prasvažinė́k, kitų nelaukęs Trgn.
3. Š, ŽŪŽ128, DŽ1, Prn, Aps iter. dem. pravažiuoti 6: Jauną ašvienį pravažinė́k J. Kumelius pravažinė́ja, kad nešioja an vadelių [per Užgavėnes] Bsg. Kap suauga arklys, tai būtinai pravažinė́ja [per Užgavėnes] kaimo jaunimas Lš. Arklį pravažinė́ji, būdavo, ir gauni kelius litus Slm. Reikės pravažinė́t kumelys Alv. Nenorėk, kad tokio iširos da arkliai būtų gerai pravažinė́ti Ds. Tavo šyvus žirgužėlius su kitais pravažinėjo KrvD114.
| refl. SD295, Sut.
ǁ Mašina dabar jau buvo pravažinėta, tai galėjau leisti po 60–70 kilometrų per valandą Šlč. Pirmąkart pravažinė́dami savo mašiną nuvažiavom paršų pirkt Krs. Reiks prašyti brolio mašiną pirma pravažinė́ti Vkš.
4. intr. Vlk, Krs praleisti laiką važinėjant: Tėvas taip veltuo ir pravažinė́jo visą dieną Vkš. Tiek dienų pravažinė́jau! Tvr. Pravažinėjo Girdvainis visą rudenį K.Bor. Kiek aš pravažinėjau su karalium, tokios jau nemačiau gražios kaip ta saulės duktė (ps.) Slk.
| refl. N.
5. tr. DŽ1, Rmš, Jnšk, Sug išleisti kelionėms: Visus pinigus pravažinė́jau Ig. Par vasarą daug piningų pravažinė́jau Vkš.
| Mes važiojom, telyčią (parduotos telyčios pinigus) pravažinė́jom, – daktaras negydis be nieko Kpč.
| refl. tr.: Važinėdami daug pinigų prasivažinė́jom Mrj.
privažinė́ti
1. intr. DŽ1 daug kur nuvažiuoti, užtektinai važiuoti: Kiek privažinė́ta, [būta] visokių kelionių Kp. Prisejo gi per darbais privažinė́t Trgn. Privažinė́[ja]u po Lietuvą, visa ko regė[ja]u Žln. Mano visur privažinė́ta Mrc.
| refl. N: Labai patiko [ekskursijoje], prisižiūrėjom, prisivažinė́jom Krs.
2. intr. Ps, Ėr, Žln dažnai atvažiuoti ar nuvažiuoti: Kur tu privažinė́si tiek toli darban Mtl. Vaikai tura savo vaikus, vargus, ar anie pri tavęs privažinė́s Rdn. Kurgi te privažinė̃s daktarai Slm. Gana privažinė́jau mediniais [ratais] miškan Ad. Aš toli gyvenu, negalėčiau dažnai privažinė́t Krs.
| refl.: Balčikonis tai prisvažinė́j[o] pas mumi Drsk. Mana martelė prisvažinė́jo daktarop LzŽ.
3. tr. daug kur vežioti: Tas vyras visur ją privažinė́jo Jrb.
4. tr. važinėjant įsigyti, įsitaisyti: Važinėjo važinėjo ir privažinė́jo tris šimtus skolos Alv.
| refl. tr.: Važinėjo Latvijon ir prisivažinėjo latvioką rš.
5. tr. važinėjant suplūkti: Privažinė̃s sniegą, bus geras kelias Ėr. Kol viešiakelio neprivažinė́ja, žvyrius kojas bado Trgn. Privažinėtais keliais lengvai čiuožė rogės J.Avyž.
ǁ suakėti: Po kartą privažinė́jo Ėr.
ǁ važinėjant sutrinti, sutrypti: Man labai nesikenčia – privažinė́tų yr dobilų, ataduok man, aš susitvarkysiu Slm.
6. refl. prisičiužinėti: Su čiūžėm kad prisvažinė́jom! Pnd.

×razvažinė́ti (hibr.) žr. išvažinėti 1: Vaikai razvažinė̃s svietan Klt.
suvažinė́ti
1. intr., tr. DŽ1, KŽ, LzŽ, Krš, Bt, Pc, Šl, Sml, PnmR, Slm, Dbk, Trgn, Skdt, Drsk, Grv nuvažiuoti kur ir sugrįžti: Jau jis suvažinė́jo kelegą J. Žiemą trumpa dienos, dvejų vėžių nesuvažinė́si Š. Jei gerai sarčiai bėgs, tai suvažinė́siu viena diena Gs. Vilniun suvažinė́t – reikėj[o] centnerį grūdų parduot Vlk. Lydon savažinė́jau ketriskart Zt. Kad žinotau, aš pats suvažinė́tau te pažiūrėt Lt. Vieną kartą suvažinėjęs atsisakiau nuo tarnystės Brž. Savažinė́j[o] pas dukterį ir sūnų Zt. Arklys buvo tik kermošiun suvažinė́t Dv. Dvyleka medinių tekinių išeina, kol į Rygą suvažinė́[ja] Btg. Šiandien turgų suvažinėjau visiškai be reikalo Sdk. Veždami rugius, lig pietų suvažinė́jam keturis kartus ant lauką Skrb. Tokį kelį kol suvažinė́si, i vakaras ateis Ll. Karalius su karaliene suvažinėjo kelionę sveiki BsPII285.
| refl.: Kol suvažinė́sias, suvargsias Krš.
2. refl. važiuojant susirinkti, susivažiuoti iš visur: Tai kai[p] jūs dabar visi susivažinė́jot? Jrb. Ižg visų šalių suvažinėjos ir suėjos ant parašo DP39.
3. tr. ŠT296, Trk, Vkš, Krm, Brž, Krs, Ėr, Mžš, Pv, Ūd važiuojant partrenkti, užmušti: Par aguonos krislą būt suvažinė́ję [vaiką] Kvr. Pastaiko, kad ima ir sveiką suvažinė́ja Dg. Dviračiu žąsuką suvažinė́jo Kt. Tu mano šunelį suvažinėjai Brt. Nelįsk kaip varlė po ratais, – suvažinės TŽIII380.
^ Daržinė[je] velnias mamą suvažinė́[jo] (toks erzinimasis) Kzt. Kad mano toj sveikata, nesuvažinė́t nei arklys (toks sveikas) Drsk.
| refl.: Susivažinė́jo jaunas vyras su traktoriu Antš.
ǁ sužeisti: Suvažinėjo šun[iui] kojas Kt.
ǁ važinėjant sudaužyti: O jis pasikinkė ketvertą arklių in bričką, atvažiav[o] an rinkos, suvažinėjo jai visus tuos puodus BsPIV177.
4. tr. K, Rtr, KŽ per keletą kartų suvežti: Šieną suvežti, suvažinė́ti KII382.
5. refl. tr. važinėjant susirinkti: Pervažiavęs per ūlyčias vis da susvažinė́siu grūdų duonai Dkšt.
6. tr. Vkš, Lp važinėjant sukietinti, suplūkti: Kelias geras, suvažinė́tas Jrb. Grumtai kai plytos – suvažinė́ta buvo [žemė] Jsv. Iš žiemos suvažinėti keliai LzP.
| refl.: Palaukim, iki keliai susivažinė̃s Dkš.
ǁ važinėjant išgadinti: Suvažinė́ta pieva, nėr kas šienauna Dglš. Nepaspėjai nuspjaut, ir suvažinė́ja pievas, veždami šieną Trgn.
| refl.: Čia tai susivažinė́ja žolė Slm.
7. tr. važinėjant apdirbti: Lig pusdienėlio ir suvažinė́jau aš tuos pūdymus Jnšk.
8. tr. M, Rtr, TDrIV29(Ml), DŽ, KŽ, Brt, Tvr važinėjant nuvarginti, nukankinti: Tas vėjavaikis paėmė ir suvažinė́jo gerą arklį Ėr. Vieną arklį, kitą suvažinė́jo, sulakstė paėmęs iš žmonių Krkn. Kadaste buvo geras arklys, ale dar̃ jau suvažinė́tas Pls. Gailis, mergele, gailis man tave, aš suvažinėjau žirgelį, važinėdamas in tave (d.) Ml.
| refl.: Buvo arkliukas nieko, ale susivažinė́jo Auk.
9. tr. Alv, Lš važinėjant sudėvėti: Dviratį jau visai suvažinė́jau Mrj. Aš keturis suvažinėjau dviračius, buvau važiuotoja, oi! Drsk. Čia jau senas balnelis, suvažinė́jo kiti Avl. Su tais šliperiais visai suvažinėjau šlajas Žem.
| Mano leidimas labai suvažinė́tas (daug kartų su juo važiuota) Rk.
| refl.: Mašina ir ta susivažinė́ja Dgp.
| A, jau susvažinė́jo peilis Pst.
| prk.: Varge ir klapatuos gyvenant, greit gali ir protas susvažinė́t Vj. Buvo gražus, ale susvažinė́jo (juok. paseno) DrskŽ.
10. tr. prk. važinėjant įsitaisyti: Važinėja važinėja ir nesuvažinė́ja jokios (neranda žmonos) Šmn.
| refl. tr.: Važinėjo važinėjo merga i susivažinė́jo bėdą Rdn.
11. tr. prk. nuvalkioti: Kokia čia be mergiotė, bernelių suvažinė́ta Ds.
| refl.: Paskui tep greit ir susvažinė́ja [mergos] Str.
12. suduoti, sukirsti: Kad suvažinė́jo jam per ausį, tai tas ir žnegterė[jo] Prng.
◊ kai̇̃p suvažinė́tas Tr apie netikusį ko elgesį (kalbą, darbą): Ir pašnekėjo kaip suvažinėtas: ne į torą, ne į mietą Ggr. Šneka kai̇̃p suvažinė́tas Snt. Dirba kai̇̃p suvažinė́tas Msn.
užvažinė́ti KŽ; D.Pošk
1. intr. važinėjant užsukti: Pro šalį tę pas juos užvažinė́davo kunigai Grl.
2. tr. važinėjant užlyginti: Greit sugadinama kelio sankasa ir užvažinėjami šalikelio grioviai rš.
3. tr. važinėjant uždirbti: Tėvas pasiturintis, zenkis su traktorium užvažinė́ja Slm. Su arkliais dvarą užvažinė́jo Vkš.
| refl. tr.: Užsivažinė́jo [vairuotojas] pinigų ir pirko motociklą Mrj.
4. tr. važinėjant užkankinti: Važinė[jo], kolei ažvažinė́[jo] arklį Dglš.
5. tr. užjodinėti: Piktos dvasios arklį tvarte užvažinėja LTR(Imb).

važinė́ti, -ė́ja, -ė́jo KBII196, K, I, J, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, OGLII414, KŽ, DūnŽ, LzŽ, DrskŽ; R, R377, MŽ, MŽ506, D.Pošk, Sut, N, LL210, L, ŠT296 iter. dem. važiuoti:
1. Trečioj dienoj sapnuoju, kad karietoj važinė́ju Dgč. Pri muno augimo su dviračiais pradėjo važinė́ti Trš. Vyras važinė́jąs su rateliais, kojom nepaeina Svn. Su motoriuku važinė́jo, tai buvo prisimušęs Krž. An daikto dirbt lengviau kap važinė́t Pls.
^ Pernai kunigas važinėjo, šiemet vėžės žymu (rugių vagos) Pnd.
| refl. K: Pryšu pryšais su mašynoms važinė́jas daba LKT105(Lkv). Daba visur [galima] važinė́ties su keleivinėms, autobusai dabar eina ir eina Pln.
ǁ Daug sniego, labai sunku par mišką važinėt Ėr. Par mišką tiesiai tebėra tie keliai, ale tiktai dabar nelabai kas bevažinė́ja Sb. Šituo keliuku niekas gi čia nevažinė́ja, menkas čia kelias Klt.
| Važinė́j[o] kap kuriej ir jaučiais Rod. Ar tie arkliai buvo parinkti, nežinau, tai karvėm važinė́jo Rud. Stipras, tu matai, judošius, da ir arklį pasikinko, ir važinė́ja Rk. Bais mėgėjas arkliais važinė́t Ob. Jis važinė́davo arkliais dirbt tenai lydymuosen Ign. Su baltu arkliu važinė́jai, tai ir pražilai (juok.) Gdr. Važinė́jom su arkliais ir kasėm kelius Grv.
| Jonas važinė́ja su akėčiom po lauką Ėr. Su bliukiu važinė́davo: mušdavo i bliukiu, šukuodavo [linus] Žg.
ǁ Pasakius teisybę, nė to rublio nebuvo važinė́ti Vkš. Seniau prie žemei dirbom prisirišę, neteko važinė́t [traukiniu], arkliuku nuvažiuodavom Skp.
ǁ intr. dirbti kokį važiuojamą darbą: Aš mašinisto padėjėju važinė́jau LKT315(Rk). Sūnus šoferium važinė́ja, močia kaip ir in patalo guli Sug.
| refl.: Ans šoperiu Telšiūs važinė́jas Žlb.
2. Svetimuos miškuos malkų pirktų važinė́jo A.Baran. Mes patys važinė́jom pirkt Lietuvon [pigesnių prekių] Ker. Ant! Smalininks … per kiemus pamažu važinė́dams kirkina ratą K.Donel. Abu tebevažinė́ja iš namų, – neina internatan Krs. Tevažinė́[ja] iš namų į tą darbą, o kitur gyvędamas da pradės gert Jrb. Pirmiau važinė́jom Alytun, ar parduot ką vežėm, ar pirkt Dg. Visi važinė́j[o] duonos pirkt [miestan] Nmč. Važinė́ja mokslan visi vaikai Drsk. Sumala ben kelius maišus, kad nereikt tankiai važinė́t Plvn. Neimk tokios pačios, kataro myli (= mėgsta) kermošiuosen važinė́t Dglš. Dvi dienas abu Panevėžin važinė́jom Krs. Šita net iš Daugų darban važinė́ja Pv. Važinė́jom Druskinykan, čia dauges žmonių, geriau perka Mrk. Iš Pravieniškių važinė̃s dviračiu Rmš. Negali jie važinėti kur ir kada nori, net išvažiuoti į kitą apskritį A.Janul. Nereikia važinė́t už marių, idant ižpildytumbei prisakymą Viešpaties DP529.
| refl.: Ans į Beržorą nemėgo važinė́ties, teip kad jau atlaidai Plt. Jaunas kunigas … beveik kas mielą dieną prie ligonių važinėjosi A1884,370.
ǁ Aš vakar dienelę mieste važinė́jau JV417. Po miestelį važinėčiau, aukso žiedus pirkinėčiau LTR(Ktv). Patogiai įsitaisęs taksi gerą pusdienį važinėju po miestą rš.
| refl.: Ko ten po visokius pasubinius važinė́ties?! Rdn. Po jomarkus, po turgus nemėgėja važinė́ties Žeml.
ǁ Už septynių kilometrų važinė́jo ir išdirbinėjo ledus (lydimus) ir sėjo Lt. Ka nori dieną pabūt [svečiuose], trys dienos išeina važinė́t Sdb. Važinė[ja]u dieną, važinė[ja]u naktį, išvažinė[ja]u visus kelelius Ml.
^ Kokiu keliu pusę metų važinėja, pusę metų vaikščioja? (upe) LTR.
| refl.: Tiktai jau tolie važinė́ties, penki kilometrai Sd.
3. Geležinės vėžės jau dabar ant viso šito kelio paklotos ir prikaltos, o jau dabar ir bandoma su gariniais vežimais šen ir ten važinėti Kel1853,112. Kadai da važinė́jo in medinių ašių Aps. Važinė́jami pavalkai Dglš.
| refl.: Ratai važinė́sis be arklių, lakios paukščiai be sparnų (iš senovės pranašysčių) Pp.
ǁ Nevažinė́ja gi čionai autobusai Antš.
4. Pns žr. važiuoti 2: Mes paršų mažų važinė́jom pirkt Rod. Ką darei vakar? – Medžian važinė́jau Pls. Kana važinė́jai? – Gardinan važinė́jau Zt. Jy Lenkijon važinė́j[o] popiežiaus paregėt Drsk. Vakar važinė́jau aliejaus spaust Lzd.
5. intr. lankytis važiuojant: Važinė́[jo] važinė́[jo] par daktarais i vis tiek tokia pati Klt. Važinė́jo važinė́jo an daktarus, ale nieko nepadėjo Všn. Pri senių kas čia benora važinė́ti Šauk. O kogi ana čia sėdėt, kad vaikai nevažinė̃t – eit miestan Slk. Trys karaliai dar neseniai važinė́jo, gal penketas metų atgal Aln. Piršliai važinė́ja pas ją, bet labiai renkas Jnšk. Žydai tai važinė́davo, skūreles pirkdavo Kpr. Tie vengriai tai pagal kaimus važinė́davo Sb. Gudrieji broliai važinėdavo po vestuves, po vakarėlius LTR(Lnkv).
| refl.: Anie buvo artimai, anie liuob važinė́sias vieni pas kitus Štk. Jau daba cigonų nevažinė́jas teip Bt. Buvau graži, septyniolektus užkliudžiau, piršliai pradėjo važinė́ties Krš. Ans po senius, po bobas važinė́jas Trk. Jau priš Užgavėnes i pradės važinė́ties ūkininkai piemenų Plt.
ǁ dalyvauti važiuojant: Nugi tik aš važinė́jau da jam per brolius Plv. Da tik piemenė, o jau keliose vestuvėse važinė́jo Vlkv. Tik jis nelabai turi laiko, vis važinėja piršliais J.Balt.
6. intr. vis kitoje vietoje, pervažiuojant dirbti: O tas su mašina važinė́davo pas bagotesnius [kulti] Kpč. Koks stambesnis ūkinykas nuspirkdavo [kuliamąją], važinė́davo pakaimiais Alz.
| refl.: Matai, čia kuldamas važinė́juos visur Sd.
7. intr. pramogai važiuoti: Važinė́davom, būdavo, su arkliais po laukais, sakydavo: reikia važinė́t [per Ažugavas], tai geri metai bus Jž. Reik per Užgavėnes važinė́t, tai linai gerai auga Gs. Pasidariau medinį dviratį, net važinė́jom nuo kalnų dviese Brb. Pasikinkius žirgužėlį sau bevažinė́si (d.) Nm.
| refl. BzF195, Š, ŠT171: Užugavėnės, tai jau važiavai važinė́tis Brž. Ažugavose važinė́josi Tvr. Prigulę vaikų, lig vakaru[i], būdavo, važinė́jams par Ažugavėnias PnmR. Kas jiemi (vaikams) – tik važinėtis, duotis Drsk. Labai nesvažinėk dviračiu, ba būsi mažutis Ob. O ana liuob su dviračiu važinė́sias Sd. Juk nė karto dar nėr važinėjęsis J.Bil.
8. žr. važioti 1: Ans važinė́jo pašarus, i viskas su arkliais Trk.
ǁ Važinė́jo važinė́jo ją i šę, i tę, i atgriebė Jrb.
| Einu į miestą i važinė́ju vaikus su rateliais Trk.
9. KŽ iter. dem. važiuoti 4: Su kartele vaikai [po ežerą] an laivo važinė́ja Pb. Aš mokėjau važinė́t ir laivu, ir eldija Ant. Vis tana šonan važinė́jau, anta Nemano Zt. Dabar mat važinė́ja su laivu, tai, žinai, išbaido [žuvis] Kp. Man prisėjo po didelius vėjus važinė́t [laivu] Antr. Burbuliukai važinė́[ja] – būs ilgas lytus Vg.
| Pats jaunis sūnus Ventspily gyvena, po jūrą važinė́ja (dirba laive) Svn.
| refl. Škt: Kitur javų laukai vandenyje mirkso, per priėjusius javus su laivais važinėjas A1883,114. Kai atvažiuoja sūnus, tai važinė́jas an ežero Avl. Krimta [lašai]: tujau daros pumpuriukai i važinė́jas ant [v]andens Plt.
10. iter. dem. važiuoti 7.
| refl.: Tėvas neleida ant aroplanu važinė́ties Vkš. Važinė́jas sau žmonys padangiais End.
11. iter. dem. važiuoti 8: Tep tep važinė́ja viršuj [krankliai] Šlčn.
| refl.: Tokie balionai, cepelinai ant oro kad anie ten važinė́jas! Žr.
ǁ refl.: Tie debesys važinė́jas – būs a lytaus, a ko Trk. Važinėjas balti stambi debesys: bočiai važinė́jas, sako Plt.
×12. iter. dem. važiuoti 9: An gaidžio raitas važinė́ja Tvardauskas JnšM.
13. iter. dem. važiuoti 14: Da vienas arklys buvo suvis nevažinė́tas Dglš. Gera kumelė, penkių metų jau buvo, da nevažinė́ta, be jokio naravo, tik bailių žandų Kp. Nevažinė́ta, nemokyta [kumelaitė], tokis te arklys Drsk. Vesiu žirgelį dar nemokytą, nevažinėtą KrvD245.
14. iter. dem. važiuoti 15: Ė kelio blogumas: važinė́ta suvažinė́ta Dglš. Vingiuotas, seniai jau nebevažinėjamas keliukas vedė į slėną pakrantę rš.
| Laitą klaimo prikloja šitų galvenų, tai tada davai su ruliu važinė́t Skp.
^ Ant važinė́to kelio žolė neauga Ar.
15. iter. dem. važiuoti 16: Moma važinė́jo anam valgymą kalėjiman Ad.
16. iter. dem. važiuoti 17: Vyrai kap sueina, važinė́j[o] an šlypkių Sn.
^ Peilis – nors nuogu užpakaliu važinė́k (neaštrus) Msn.
| refl.: Žiemą liūbam su ragelėms kiaurai važinė́siavos vedu Trk. Išeisma liūb an kalno važinė́ties su mediniais klumpiais Všv. Katrie ragelių netura, tie nu kalno subinšliauža važinė́jas Vkš. Būdavo, einam važinė́tis su rogėm didžiausiom Jdp.
ǁ šliaužyti: Šuva jau nebe lojo, o kriokte kriokė, niekaip neatsiplėšdamas nuo grandinės, kuri važinėjo stangria vielos pyne rš. Sriubos lėkštė važinėja po stalą nuo borto iki borto rš.
^ Kad tu važinė́tai pilvu! (keiksmas) Mrc. Kad tu važinėtai an šlunkų! Vrnv. Žiema vasara važinė́ja ir važinė́ja (stalčius) Švnč.
17. tr. stumdyti, tampyti: Ką čia mes važinė́sim tuos daiktus iš kampo į kampą Jrb. Vaikai, nevažinė́kiat kačiuką, tuojau pradės triesti Vdk.
◊ per nósį važinė́ti išnaudoti, stumdyti: Išsikrapštysime iš jo kišenės. Man jis nevažinės taip per nosį I.Simon.
apvažinė́ti tr. K, Š; LL114, Rtr
1. KŽ iter. dem. apvažiuoti 1.
2. KŽ, ŠT30, DŽ1 iter. dem. apvažiuoti 4: Senolis liuob sakyties, kad ans jaunas pusę svieto apvažinė́jęs Vkš. Apvažinė́[ja] [korespondentai], apmato i praneša Vn. Apvažinė́jau ir aš pasaulį Krm. Kermošius apvažinė́davom ir pėsčios aplėkdavom Kp. Sulygom, ka apvažinė́tų visas įvairiąsias vietas LKT121(Vdk). Apvažinė́j[o] visur, rado [pirkti] Azr. Ir jis pats ne kartą yra apvažinėjęs šį kraštą savo vežimėlyje V.Myk-Put.
| refl. tr., intr.: Kol apsivažinė́si po malūnus, verčiau malkiam grūdus par kilbasinę mašiną M.Unt. Visą Rosiją apsivažinė́jau, i gyva Krš.
3. iter. dem. apvažiuoti 5: Aš sirgau penkelius metus, visus daktarus a[p]važinė́jau LKT398(Asv). Dar po švenčių kilsiu ir apvažinė́siu visus gimines Al.
4. apvežioti: Ir mane visur apvažinė́jo ir išrodė Rmš.
| refl. tr. K: Aš tą mamą visur apsivažinė́jau, i niekas nepadėjo Jrb.
5. žr. pravažinėti 3: Kada pirmą rozą apvažinėja arklį, tai, sugrįžus namopi, jį muša su riebaluotu samčiu, tada būva arklys riebus LTR(Auk). Neapvažinė́tas I.
6. DŽ1 bent kiek padėvėti važinėjant: Apvažinė́ti ratai, o prašo kaip už naujus Lk. Dviratis jau gerokai apvažinė́tas Mrj.
| refl.: Kap apsvažinė́ja kuoleliai, geriau akėt [medinėmis akėčiomis] Žln.
7. važinėjant aptrinti, suplūkti: Tę jau apvažinė́ta, galima privažiuot Alv. Kelias apvažinėtas, tai slidu Lp. Augo paaugo da du berželiai, kataras augo prie kelelio, to šaknelės apvažinėtos (d.) Grv.
atvažinė́ti NdŽ, KŽ, LzŽ; M
1. Snt, Ktk, Vlk, Knv, Aps, Lt, Upn iter. dem. atvažiuoti 2: Pernai atvažinė́j[o] anas mūsip Zt. Tai nemiršti̇̀ Švendubrės, atvažinė́ji? Drsk. Sūnus dažnai atvažinė́ja, mačija mamai Dglš. Atvažinė́ja čia ančių mušt, pavaikščiot Pb. Atvažinė́ja vaikai in ją Klt. Buvo pradėję atvažinė́t tokie tolimesni giminės Ln.
2. Jon, Pb, Pv žr. atvažiuoti 2: Seniai mačiau – kol neatvažinė́ji? Gg. Jis atvažinė́jo kiemuosna čionai Onš. Regi – atvažinė́ja boba Avidėnuosa Brsl. Atvažinė́k, tavę lauksiu Drsk. Mergutos atvažinė́ja jop apsdairytie Lz.
3. intr. užtektinai važinėti: Davaliai atvažinėjau, nusbodo vis ant ratų Ds. Atvažinė́tos dienos – reiks mirt Ėr.
| refl. Š: Tai atsivažinė́ji traukiniu i tu Klt. Aš tai atsivažinė́jau šią vasarą Lnkv.
4. NdŽ, KŽ žr. atvežioti.
5. žr. atvažiuoti 4: Atvažinė́j[o] pievon, su čaikomi pievosna Drsk.
6. tr. atlikti važiavimo prievolę: Negi už visus stuikas atvažinė́si Jnšk.

×davažinė́ti (hibr.) intr. vis važiuoti: Kiek gali davažinė́t Varėnon senas Drsk. Apsiryzavau ryzais ir tris dienas davažinė́jau, kol kapus aptaisiau žiemos metu, kad tiej enkavedistai nesuprastų, iš kur aš Sn.
^ Nedavažinė́tas, netikęs velnias (apie kvailai besielgiantį vyrą) DrskŽ.
įvažinė́ti K, Rtr, KŽ; LL289
1. žr. įvažiuoti 1: Kluoniena, kur kluonan invažinė́ja Brsl.
2. tr. LL289, NdŽ, Ėr, Str važinėjant suplūkti, sukietinti: Kaimynas įvažinė́ja visus kelius J. Kelias yra didesnis, invažinė́tas Strn. Kelias invažinė́tas, bet sniego šonuose [daug] Dg.
| refl.: Insvažinė́[jo] kelias Dglš.
3. tr. Š įpratinti važiuoti: Įvažinė́ti arklį J.Jabl. Koks arklys kai išsiranda, tai negalima ir įvažinėt Ml. Jaunutį arklį reikia gražiai invažinė́t Aps.
| refl.: Įsivažinė́jęs arklys nepaklysta Al.
4. iter. dem. įvažiuoti 8: Kad mašinų detalės prisiderintų viena prie kitos, mašinos įvažinėjamos rš. Prieš derliaus nuėmimo pradžią kombainas įvažinėjamas rš.
5. refl. Rtr, KŽ įsismaginti važinėtis: Vaikai išleisti oran kaip įsivažinė́jo ragelėmis, kad nebenori eit vidun Š.
6. tr. NdŽ važiuojant įvarginti.
7. tr. važinėjant uždirbti: Ir man yr pinigų įvažinėta Db.
išvažinė́ti Š, NdŽ; SD1200, M, LL167, L, Rtr
1. Pv iter. dem. išvažiuoti 2: Kaip baigė čia mokslus, i visi išvažinė́jo Vkš. Išvažinė́jo vaikai, nė vieno nebėr Tj.
| refl. M, Š, Rtr: Jau svečiai visi išsivažinė́jo Rmš. Vyrai miškan išvažinėjo J.Jabl. Svečiai, tai pamatę, išvažinėjo namon BsMtII95. O to pono vaikai išvažinė́ję buvo jau kitosna karalystėsna (ps.) Sb. Visi lenkai išvažinė́ję Lenkijoj Drsk.
| refl.: Išsivažinė́ję dar̃ visur jaunimas Dg. Nūnai iškriko visas sodžius, išsivažinė́j[o] kas kur Azr. Kiek čia žmonių yra išsivažinė́jusi Krš.
ǁ refl. būti ištremtam: Už pliauškėjimą kiek žmonių prapuolė, po Sibirus išsivažinė́jo Drsk.
2. intr. JnšM rengtis išvažiuoti: Aš tada išvažinė́jau darban Str. Mes jau išvažinė́jom namo, tai labai skubinau Dsn. Duktė ižvažinė́ja, reikia bulbių pakasinėt Drsk. Kai išvažinė́ja kitan galan [per vestuves], vištas vagia ir kitus daiktus Gg.
3. žr. išvažiuoti 2: Kap išvažinė́jom, palikom šešetą avelių ir šešetą kiaulių LKT360(Sem). Kas pirks, kap išvažinė́sit Azr. Pernai tuo metu aš Vilniun išvažinė́jau Šr.
4. intr. Š kurį laiką važinėti: Išvažinė́ti visus metus KŽ. Išvažinė́t visą dieną negãli [negėręs], nebus šoferis Ldvn.
| refl.: Visą mėnesį išsivažinė́jau į Raudėnus parsirišti [žaizdos] Rdn.
ǁ tr. kurį laiką vairuoti: Septyniolika metų išvažinė́tas, dilęs i sudilęs Antš.
5. tr. daug kartų važinėti: Kelias buvo gerai žinomas, šimtus kartų išvažinėtas A.Vien.
6. intr. daug važinėti: Keliai užpustyti – išvažinė́ji, iššąli, arklius privargini [veždamas malkas] Sk.
7. intr., tr. Š, KŽ, DŽ1, Mlt, Ml apvažiuoti, apkeliauti daugelį vietų: Visus doktorius išvažinė́[jo], i niekas nemačijo Dglš. Su svotu išvažinė́j[o] visas selas LzŽ. Žmonys išvažinė́[ja] plačių plačiai Krš. Išvažinė́jo visur, niekur nerado tokios gražios (ps.) LKT325(Lel). Išvažinėjau visas karalystes, ir netiko man niekur mergaitė DS51(Rs).
| refl. Ūd, Trk: Tėvas buvo atvažiavęs, ko čia išsivažinė́s, ko vargs?! Rdn. Svetaunas žmogus – visur po svietą išsivažinė́jęs Pv.
ǁ tr. apvežioti po daugelį vietų: Vaikus visur išvažinė́[ja], aprodo, anie pragudrės Krš.
8. refl. kurį laiką čiužinėti: Insikišam medžiuokliais, išsivažinė́jam kiek dienos stoja [ant ledo] Klt.
9. iter. dem. išvažiuoti 10: Su gelžiniais ratais neleisdavo važiuoti į pievas, ka neišvažinė́tum Brs. Išvažinė́ta dirvos Dglš. Keliai buvo labai išvažinė́ti Slk. Tę tai negerai eit, grubu, išvažinė́ta Ūd.
| prk.: Toji jau rogėm išvažinė́ta (susiraukšlėjusi) Graž. Veidas išvažinė́tas, kur čia begyvensi Akm.
| refl. LL323.
ǁ važinėjant sugadinti: Stebulę išvažinė́ti KŽ. Palikai mane siratą, kaip išvažinė́tą ratą JD1208. Išvažinė́tas ratas Šn.
10. tr. DŽ1 važinėjant sukietinti, suplūkti: Sunkus kelias, tebėr neišvažinė́tas Ėr. Kelias buvo nors ir gerokai duobėtas, bet išvažinėtas, platus ir kietas rš.
11. tr. LL263, Š, Ss, Pg, Sdk įpratinti (arklį) važiuoti: Arklys geras, bet tik da neišvažinė́tas Ds. Reik išvažinė́ti arklius, kad eiklesni būtų Šts.
12. tr. važinėjant išgabenti: Kareiviai visus arklius išvažinė́jo Sml.
13. tr. važinėjant išleisti: Reikia išvažinė́t pinigus Dg.
| refl. tr.: Išvažiuo[ja], visus piningus išsivažinė́[ja] i parmauna Krš.
14. tr. išlandžioti, išvarpyti: Obūlai kirmėti, kirmėlių išvažinė́ti Plšk.
ǁ ariant padaryti, išarti: Su tokia žagrute išvažinė́jo vagas, o paskui kaupėm Jrb.
paišvažinė́ti (dial.) intr. visiems išvažiuoti: Iš namų paišvažinė́jam LzŽ. Išsipardav[ė], paišvažinė́j[o] visi GrvT85.
nuvažinė́ti Š, Rtr, NdŽ
1. intr. važiuojant išsiskirstyti: Vyrai, nenuvažinė́kit, užeikit, užkąsit, pasikalbėsim Dg.
2. iter. dem. nuvažiuoti 3: Ar dažnai nuvažinė́jat in Kauną? Ss. Aš galiu nuvažinė́ti kelias dienas gėles svadinti Krš. Kur čia mes seni žmonės nuvažinė́sma Kp.
3. žr. nuvažiuoti 3: Vičvisi nuvažinė́j[o] akmenų vežiot in kelio Arm.
4. tr. DŽ1 važinėjant sudarkyti, sugadinti: Nuvažinė́[ja] kiemą traktorius Vn. Per karą nuvažinė́jo laukus, vienos vėžės buvo Rmš.
ǁ važinėjant nudilinti: Nuvažinė́ti ratlankiai DŽ1.
ǁ važinėjant nuslidinti: Baisiai nuvažinė́tas rogių kelias – slidus DŽ1.
5. tr. Sd važinėjant suplūkti: Kelias vasarą dulkinas, žiemą lygus kaip stalas, slidus ir nuvažinėtas rš.
| Teip nuvažinė́ja sniego aukštai kaip tie gluosniai Snt.
6. tr. važinėjant nupjauti: Paprašysiu kaimyną, ir nuvažinė̃s man tas avižėles su mašina bežiūrint Jnšk.
7. KŽ iter. dem. nuvažiuoti 7: Teip greit arklelį nuvažinė́jo, o koks strainas buvo Grž.
| prk.: Dvidešimt metų tu, o kaip tave gyvenimas nuvažinėjo rš. Kur vaikų yr, tai mažus šuniukus tūjau nuvažinė́s Vdk.
| refl.: Buvo arklys, ale nusivažinė́jo Jd.
^ Nusivažinė́jęs kaip žydo arklys Vdk.
ǁ refl. važinėjant sugesti, sudilti: Taip važinėjantys i nusivažinė́[ja] tos mašinelės; kas ten – blėkelė! Rdn.
8. tr. važinėjant nugabenti: Paskui nuvažinė́siu po vieną, po kitą Vb.
pavažinė́ti Rtr, KŽ
1. intr. NdŽ, DŽ1 kiek važinėti: Pavažinėjo, paieškojo sau pačios, negali išsirinkti LMD.
2. intr. NdŽ galėti važinėti.
| refl.: Jei [bilietų] toks brangis, nepasivažinė́si, neturėsi ko ėsti Rdn.
3. intr. NdŽ, Mrc kurį laiką važinėti: Mėnasį pavažinė́jo in močią, paki sirgo Klt.
4. intr. NdŽ, Kp kiek pakeliauti: Visur pavažinė̃s, gerai, kad gali išvažiuot Krs. Kai jau Amerikoj pavažinė́jęs buvo, tai pinigo turėjo Sb. Per atostogas pavažinėsiu po gimines KlK41,26(Ktk).
| refl. Akm: Anie išvažiavo teip pasivažinė́dami [po ekskursijas] Yl.
5. intr. kiek paplaukioti: Su laivu pavažinė́jo po ežerą Krs. Sumanė abudu ant marių pavažinė́t Pls.
| refl.: Ateik pas mumis, pasivažinė́siam su luge Žd.
6. refl. kiek paskraidyti: Pasivažinė́t orlaiviu pasinorėj[o] Dg.
7. tr. M, L, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 pramogai pavėžinti, pavežti: Pavažinė́k vaiką rateliūse, gal greičiau užmigs Vkš. Išeikit, broliukai, bent vienas, pavažinėsiu rateliais LTR(Ds). Liekariukui ragana liepė pavažinėti tą vaiką MPs. Sėsk ratuos, pavažinėsiu! J.Bil.
| refl. K, M, L, Rtr, Vkš, Lp: Norėtųs kur išvažiuot pasivažinė́t, al kad mes darbų pririšti Krs. Būlo, ažnet rogelėm, klabučiais basi pasivažinė́jam DrskŽ. Važiuosim pasivažinė́t Dkš. Jei nori, kad linai gerai augtų, per Užgavėnes reikia pasivažinėt LTR(Šil).
8. intr., tr. kiek važinėti dirbant: Kai pavažinė́jo po girias, tai tik kojos kadaruoja Gs. Metus pavažinė́jo prikabinėtoju ir sako: sunku Gdr. Pavažinė́jo su nuodais – nė vieno svėrio nebėra LKT253(Ėr).
^ Akėčiomis laukų nepavažinėsi, duonos neturėsi KrvP.
ǁ Rdm kiek pavaryti arklį (iš vienos vietos į kitą): Kai mėšlą veš, tai Jonas turės pavažinė́t Žvr.
9. tr. ištremti: Pavažinė́j[o] žmones po kari Drsk.
| refl. Ant, Rdn: Buvau pasvažinė́tas, kiek buvau, nepražuvau Dsm. Anie yr pasivažinė́ję, stipri ūkininkai buvo Krš.
^ Kam liežuvis panižo, pasivažinė́jo už dyką Pjv.
10. tr. kiek suplūkti važinėjant: Bet jau pavažinė́tas tas kelias, galima važiuot Alv.
11. tr. Pnd padėvėti važinėjant: Biškį ratus pavažinė́jo ir pardavė Vkš. Pirkom pavažinė́tą mašiną Ig. [Brička] jau buvo pavažinėta ir iš mados išėjusi Ašb. Pavažinė́tą mašinelę i pigiaus gal nupirkti Krš. Mašiną te gal kokią pavažinė́tą pirks Krs.
parvažinė́ti K, KŽ; M
1. iter. dem. parvažiuoti 1: Mergaitė kas šeštadienį parvažinė́ja namo Prn. Parvažinėdamas į tėviškę, Antaną susitikdavau jau kaip gerą bičiulį A.Mišk.
2. Arm žr. parvažiuoti 1: Mokytojas parvažinė́j[o] pas seserį Pns. Nebuvo vakaran mašinos, parvažinė́j[o] taksiuku DrskŽ.
3. žr. parvažiuoti 2: Parvažinė́jo namiepi iž Lenkijos, te būna Drsk. Jis buvo viršinykas, kelisroz parvažinė́j[o] iž Lietuvos [į lenkų okupuotą tėviškę] Drsk.
4. tr. LB115, JD242, LTR(Drsk) važinėjant nuvarginti: Su ta giria visus arklius parvažinė́jom Plv. Tavo šyvus žirgelius parvažinėjo LTR(Mrk).
5. tr. R8, MŽ10, N važinėjant sudėvėti.
paparvažinė́ti (dial.) žr. parvažinėti 2: Svietas paparvažinė́jo iš bažnyčios Dv.
pérvažinėti KI315
1. SD1146, R55, MŽ74, N, KŽ iter. dem. pervažiuoti 1: Pérvažinėj[o] tep per upę, tilto nebuvo Sn. Aš pérvažin[ėj]au po Vilnių kiekkart Brsl.
2. iter. dem. pervažiuoti 7: Pérvažinėjau aš tą vežimą par ilgą važinėjimą J.
| refl.: Traktoriai pársivažinė[ja], o žmogaus širdis tiek laiko Kv.
3. iter. dem. pervažiuoti 8: Tavo žirgus bėrūnėlius pati pervažinėj[o] BsO403.
pravažinė́ti
1. refl. iter. dem. pravažiuoti 3 (refl.): Su Grase išvažiavo prasivažinėti LzP. Apsirgo pati, paprašė ana pakinkyt arklius prasivažinėt LTR.
2. Š, LL270 iter. dem. pravažiuoti 5: Su mašinoms plačiausius kelius par laukus visur pravažinė́[ja] Vkš. Pravažinė́jo pakluonėj kelią ir važiuoja, kas užmislijęs Jnš. Gal pravažinė̃s kokį keliuką – dangu gi neišlips jie! Mžš. Kelias pravažinė́tas Slm.
| prk.: Neturėdamas tam tikro kalbos mokslo pagrindo, Jaunius lengvai iškrypo iš mokslo pravažinėtų vėžių K.Būg.
| refl. tr., intr. Aln: Dabar prasivažinė́ja keliai, tai jau visur galima išeit ir išvažiuot Krs. Pats vėžas prasvažinė́k, kitų nelaukęs Trgn.
3. Š, ŽŪŽ128, DŽ1, Prn, Aps iter. dem. pravažiuoti 6: Jauną ašvienį pravažinė́k J. Kumelius pravažinė́ja, kad nešioja an vadelių [per Užgavėnes] Bsg. Kap suauga arklys, tai būtinai pravažinė́ja [per Užgavėnes] kaimo jaunimas Lš. Arklį pravažinė́ji, būdavo, ir gauni kelius litus Slm. Reikės pravažinė́t kumelys Alv. Nenorėk, kad tokio iširos da arkliai būtų gerai pravažinė́ti Ds. Tavo šyvus žirgužėlius su kitais pravažinėjo KrvD114.
| refl. SD295, Sut.
ǁ Mašina dabar jau buvo pravažinėta, tai galėjau leisti po 60–70 kilometrų per valandą Šlč. Pirmąkart pravažinė́dami savo mašiną nuvažiavom paršų pirkt Krs. Reiks prašyti brolio mašiną pirma pravažinė́ti Vkš.
4. intr. Vlk, Krs praleisti laiką važinėjant: Tėvas taip veltuo ir pravažinė́jo visą dieną Vkš. Tiek dienų pravažinė́jau! Tvr. Pravažinėjo Girdvainis visą rudenį K.Bor. Kiek aš pravažinėjau su karalium, tokios jau nemačiau gražios kaip ta saulės duktė (ps.) Slk.
| refl. N.
5. tr. DŽ1, Rmš, Jnšk, Sug išleisti kelionėms: Visus pinigus pravažinė́jau Ig. Par vasarą daug piningų pravažinė́jau Vkš.
| Mes važiojom, telyčią (parduotos telyčios pinigus) pravažinė́jom, – daktaras negydis be nieko Kpč.
| refl. tr.: Važinėdami daug pinigų prasivažinė́jom Mrj.
privažinė́ti
1. intr. DŽ1 daug kur nuvažiuoti, užtektinai važiuoti: Kiek privažinė́ta, [būta] visokių kelionių Kp. Prisejo gi per darbais privažinė́t Trgn. Privažinė́[ja]u po Lietuvą, visa ko regė[ja]u Žln. Mano visur privažinė́ta Mrc.
| refl. N: Labai patiko [ekskursijoje], prisižiūrėjom, prisivažinė́jom Krs.
2. intr. Ps, Ėr, Žln dažnai atvažiuoti ar nuvažiuoti: Kur tu privažinė́si tiek toli darban Mtl. Vaikai tura savo vaikus, vargus, ar anie pri tavęs privažinė́s Rdn. Kurgi te privažinė̃s daktarai Slm. Gana privažinė́jau mediniais [ratais] miškan Ad. Aš toli gyvenu, negalėčiau dažnai privažinė́t Krs.
| refl.: Balčikonis tai prisvažinė́j[o] pas mumi Drsk. Mana martelė prisvažinė́jo daktarop LzŽ.
3. tr. daug kur vežioti: Tas vyras visur ją privažinė́jo Jrb.
4. tr. važinėjant įsigyti, įsitaisyti: Važinėjo važinėjo ir privažinė́jo tris šimtus skolos Alv.
| refl. tr.: Važinėjo Latvijon ir prisivažinėjo latvioką rš.
5. tr. važinėjant suplūkti: Privažinė̃s sniegą, bus geras kelias Ėr. Kol viešiakelio neprivažinė́ja, žvyrius kojas bado Trgn. Privažinėtais keliais lengvai čiuožė rogės J.Avyž.
ǁ suakėti: Po kartą privažinė́jo Ėr.
ǁ važinėjant sutrinti, sutrypti: Man labai nesikenčia – privažinė́tų yr dobilų, ataduok man, aš susitvarkysiu Slm.
6. refl. prisičiužinėti: Su čiūžėm kad prisvažinė́jom! Pnd.

×razvažinė́ti (hibr.) žr. išvažinėti 1: Vaikai razvažinė̃s svietan Klt.
suvažinė́ti
1. intr., tr. DŽ1, KŽ, LzŽ, Krš, Bt, Pc, Šl, Sml, PnmR, Slm, Dbk, Trgn, Skdt, Drsk, Grv nuvažiuoti kur ir sugrįžti: Jau jis suvažinė́jo kelegą J. Žiemą trumpa dienos, dvejų vėžių nesuvažinė́si Š. Jei gerai sarčiai bėgs, tai suvažinė́siu viena diena Gs. Vilniun suvažinė́t – reikėj[o] centnerį grūdų parduot Vlk. Lydon savažinė́jau ketriskart Zt. Kad žinotau, aš pats suvažinė́tau te pažiūrėt Lt. Vieną kartą suvažinėjęs atsisakiau nuo tarnystės Brž. Savažinė́j[o] pas dukterį ir sūnų Zt. Arklys buvo tik kermošiun suvažinė́t Dv. Dvyleka medinių tekinių išeina, kol į Rygą suvažinė́[ja] Btg. Šiandien turgų suvažinėjau visiškai be reikalo Sdk. Veždami rugius, lig pietų suvažinė́jam keturis kartus ant lauką Skrb. Tokį kelį kol suvažinė́si, i vakaras ateis Ll. Karalius su karaliene suvažinėjo kelionę sveiki BsPII285.
| refl.: Kol suvažinė́sias, suvargsias Krš.
2. refl. važiuojant susirinkti, susivažiuoti iš visur: Tai kai[p] jūs dabar visi susivažinė́jot? Jrb. Ižg visų šalių suvažinėjos ir suėjos ant parašo DP39.
3. tr. ŠT296, Trk, Vkš, Krm, Brž, Krs, Ėr, Mžš, Pv, Ūd važiuojant partrenkti, užmušti: Par aguonos krislą būt suvažinė́ję [vaiką] Kvr. Pastaiko, kad ima ir sveiką suvažinė́ja Dg. Dviračiu žąsuką suvažinė́jo Kt. Tu mano šunelį suvažinėjai Brt. Nelįsk kaip varlė po ratais, – suvažinės TŽIII380.
^ Daržinė[je] velnias mamą suvažinė́[jo] (toks erzinimasis) Kzt. Kad mano toj sveikata, nesuvažinė́t nei arklys (toks sveikas) Drsk.
| refl.: Susivažinė́jo jaunas vyras su traktoriu Antš.
ǁ sužeisti: Suvažinėjo šun[iui] kojas Kt.
ǁ važinėjant sudaužyti: O jis pasikinkė ketvertą arklių in bričką, atvažiav[o] an rinkos, suvažinėjo jai visus tuos puodus BsPIV177.
4. tr. K, Rtr, KŽ per keletą kartų suvežti: Šieną suvežti, suvažinė́ti KII382.
5. refl. tr. važinėjant susirinkti: Pervažiavęs per ūlyčias vis da susvažinė́siu grūdų duonai Dkšt.
6. tr. Vkš, Lp važinėjant sukietinti, suplūkti: Kelias geras, suvažinė́tas Jrb. Grumtai kai plytos – suvažinė́ta buvo [žemė] Jsv. Iš žiemos suvažinėti keliai LzP.
| refl.: Palaukim, iki keliai susivažinė̃s Dkš.
ǁ važinėjant išgadinti: Suvažinė́ta pieva, nėr kas šienauna Dglš. Nepaspėjai nuspjaut, ir suvažinė́ja pievas, veždami šieną Trgn.
| refl.: Čia tai susivažinė́ja žolė Slm.
7. tr. važinėjant apdirbti: Lig pusdienėlio ir suvažinė́jau aš tuos pūdymus Jnšk.
8. tr. M, Rtr, TDrIV29(Ml), DŽ, KŽ, Brt, Tvr važinėjant nuvarginti, nukankinti: Tas vėjavaikis paėmė ir suvažinė́jo gerą arklį Ėr. Vieną arklį, kitą suvažinė́jo, sulakstė paėmęs iš žmonių Krkn. Kadaste buvo geras arklys, ale dar̃ jau suvažinė́tas Pls. Gailis, mergele, gailis man tave, aš suvažinėjau žirgelį, važinėdamas in tave (d.) Ml.
| refl.: Buvo arkliukas nieko, ale susivažinė́jo Auk.
9. tr. Alv, Lš važinėjant sudėvėti: Dviratį jau visai suvažinė́jau Mrj. Aš keturis suvažinėjau dviračius, buvau važiuotoja, oi! Drsk. Čia jau senas balnelis, suvažinė́jo kiti Avl. Su tais šliperiais visai suvažinėjau šlajas Žem.
| Mano leidimas labai suvažinė́tas (daug kartų su juo važiuota) Rk.
| refl.: Mašina ir ta susivažinė́ja Dgp.
| A, jau susvažinė́jo peilis Pst.
| prk.: Varge ir klapatuos gyvenant, greit gali ir protas susvažinė́t Vj. Buvo gražus, ale susvažinė́jo (juok. paseno) DrskŽ.
10. tr. prk. važinėjant įsitaisyti: Važinėja važinėja ir nesuvažinė́ja jokios (neranda žmonos) Šmn.
| refl. tr.: Važinėjo važinėjo merga i susivažinė́jo bėdą Rdn.
11. tr. prk. nuvalkioti: Kokia čia be mergiotė, bernelių suvažinė́ta Ds.
| refl.: Paskui tep greit ir susvažinė́ja [mergos] Str.
12. suduoti, sukirsti: Kad suvažinė́jo jam per ausį, tai tas ir žnegterė[jo] Prng.
◊ kai̇̃p suvažinė́tas Tr apie netikusį ko elgesį (kalbą, darbą): Ir pašnekėjo kaip suvažinėtas: ne į torą, ne į mietą Ggr. Šneka kai̇̃p suvažinė́tas Snt. Dirba kai̇̃p suvažinė́tas Msn.
užvažinė́ti KŽ; D.Pošk
1. intr. važinėjant užsukti: Pro šalį tę pas juos užvažinė́davo kunigai Grl.
2. tr. važinėjant užlyginti: Greit sugadinama kelio sankasa ir užvažinėjami šalikelio grioviai rš.
3. tr. važinėjant uždirbti: Tėvas pasiturintis, zenkis su traktorium užvažinė́ja Slm. Su arkliais dvarą užvažinė́jo Vkš.
| refl. tr.: Užsivažinė́jo [vairuotojas] pinigų ir pirko motociklą Mrj.
4. tr. važinėjant užkankinti: Važinė[jo], kolei ažvažinė́[jo] arklį Dglš.
5. tr. užjodinėti: Piktos dvasios arklį tvarte užvažinėja LTR(Imb).