skver̃bti, -ia, -ė Š
1. intr. R, KBII153, I, Kos39, N, K, K.Būg, L, BŽ37, Rtr, NdŽ, Ilg smailiu daiktu gręžiojant daryti skylę, urbti: Skverbk [su yla] per jo ausį CII176.
| prk.: Saulė kaitina, nei skverbte skverbia MŽ452.
2. tr. sprausti, smeigti, besti: Surbėlė savo dyglį skver̃bia į kūną žmogaus J. Apynėli žaliasai,… tave skverbė ant virpstelio LTR(Dl).
3. tr. NdŽ, Skr pjauti, kneibti (ppr. kietą, sudžiūvusį daiktą): Sūrį kietą skver̃bia J. Susiraukė pamatęs, kad skverbiù duonos kampą, o neieškau mėsos Vdžg.
4. tr. NdŽ, DŽ1 kasti (žemę), bedžioti.
5. tr. DŽ, NdŽ kastuvu užbedant pjauti, kelti, imti (velėną): Mat velėną skverbiame nuo tos pievos, už sodo, ir vežame žvyrių, taip gražiau esą! LzP.
6. tr. M daryti įpjovą, įrantą.
7. tr. prk. skriausti: Skver̃ba muni vaikai ir kaimynai senatvė[je] iš visų pusių Trk. Pradedant nuo žemiausiojo lig aukščiausiojo – visi vienas kitą skverbė, spaudė A1884,111.
8. versti, spirti: Reik skver̃bti pri darbo Krž. Jis mane skver̃bia skolą grąžyt Skr. Skverbia ir varo mokytis rš.
9. tr. prk. primygtinai siūlyti, brukti: Jie tą savo kalbą skverbia kitiems kaip tik įmanydami TS1898,3.
10. refl. J, Š, Rtr, DŽ, Mrk veržtis, brautis, spraustis: Kur dabar skverbi̇́esi, ar nematai, kad nėr vietos! Alk. Ko čia dabar skverbi̇́esi kaip piktas pinigas? Matai, kad jau pilna žmonių! Škn. In plaukus skver̃biasis tie vabalai Krm. Aš painiojaus lyg žmogus, besiskverbiantis per susiraizgiusius, šakomis susipynusius brūzgynus rš.
^ Ateis smertis, nebebus kur skverbtis Sln.
11. refl. labai norėti, stengtis pakliūti: Ko tu taip skverbi̇́esi į tą Kauną? Alk. Jis teip smarkiai nesi̇̀skverbia pri darbo Erž. Tie vaikai skver̃bėse į tąs stakles Šmk. Dabar visos mergos skver̃biasi (nori ištekėti) už valdinykų Gs.
12. refl. DŽ1 sklisti per ką, smelktis: Vanduo statinaitėj skver̃biasi (sunkiasi) pro šoną Gs. Batai kiauri, sniego vanduo skverbiasi į batus I.Simon. Tasai eteris skverbiąsis per visus daiktus Vd. Pro pakraigės plyšius ėmė skverbtis balzgana apyaušrio šviesa rš. Šalta drėgmė skverbiasi iki pat kaulų rš.
| prk.: Šie [akių] žaibai skverbiasi į Martyną I.Simon. Visi nepasisekimai tarytum tyčia skverbėsi žandarų viršininkui į atmintį V.Kudir. Įkyrus liūdesys skverbias, vargą, neramumą gimdo S.Nėr. Kartu su krikščionybe į Lietuvą ėmė skverbtis lenkų įtaka rš.
13. refl. prk. gilintis: Vis toliau ir giliau skverbiasi į kosmoso paslaptis kūrybinė tarybinio žmogaus mintis (sov.) sp. Vis gilyn ir tolyn, lyg į tamsią girią, jis skverbėsi į praeitį P.Cvir. Rašytojas meistriškai plėtoja siužetą, bet nesiskverbia giliau į žmogaus vidų sp.
◊ į aki̇̀s skver̃btis lįsti artyn: Ekiat lauko, ko į aki̇̀s žmonims skver̃batės! Rdn.
apskver̃bti, -ia, àpskverbė tr. kastuvu aplink apkasti, apibedžioti, apvarpyti.
| refl. tr.: Apsiskver̃bk žemę apei kelmą ir išrausi medį Žr.
atskver̃bti, -ia (àtskverbia), àtskverbė tr. Rtr pjaunant atskirti dalį, atkneibti: Atskver̃bk sūrio šmotelį, t. y. atverpk J. Tu kačiukei atskver̃bk duonutės Br. Àtskverbiu po gabaliuką bulvės – ir sulesa Vdžg.
įskver̃bti, -ia, į̇̃skverbė tr.
1. K, L, Rtr, NdŽ įbesti, įsmeigti: Lopetelės nėr įskver̃busi, o uogų duok! Krš.
| refl. K, M, Amb, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Peilis, baslys mestas, blokštas stačias įsi̇̀skverbė į žemę J.
2. kastuvu įkasti: Nevaliosme žemės įskver̃bt, turėsim pasiart bulves Erž. Įskverbei par pusę spato – vanduo kilo Vn.
3. padaryti įpjovą, įrėžti: Ką įskverbsiu su peiliu, tai ir su dantimis neišlupsi M, TŽV615(Al). [Gnūsai] ūgius įskverbia, ir iš tų įžeistųjų vietų išteka sakai Kel1881,142.
4. Š įsmeigti, įkišti į tarpą: Įskverbk skybulius lašinių į liesą kepiną (kepenę, kepsnį) J. Kiškį lašiniais įskverbti (įsmaigstyti) N.
5. įterpti, įdėti: Jonas Juška savo knygelėje … įskverbė 7 dainas A1884,251. Įskverbti (įrašyti) į gromatą MitI226(Šd). Įskverbk (rekomenduok dirbti) jį kur nors rš.
6. refl. tvirtai įsikibti: Tai, įsiskverbęs nagais sausamedin, kala genys V.Krėv. Vaikas įsiskver̃bęs prie matės J. Blusa įsiskverbus ant sprando jam kiūto TS1901,1.
7. refl. L, Rtr, DŽ1, Slč įveikus kliūtis įeiti, įsibrauti: Vaiko drąsa leido visur įsiskverbti, viską sužinoti, viską matyti P.Cvir. Žiūrėk, jau ožka įsiskver̃bs į daržą Skr. Ot insiskverbė jis čia, ir gana; insiskverbė kap erkė (aviai in skūrą) J.Jabl. Aš verčiau įsiskver̃bęs kaip kurmis į urvą gyvensu Štk. Skverbės ir įsiskverbė į tarpą kai koks geras daiktas Škn.
| prk. DŽ: Šlapiuose priemoliuose į ąžuolynus įsiskverbia dar juodalksniai rš. Į rankraštį įsi̇̀skverbė klaida BŽ55.
ǁ prisiderinus įsigauti į pageidautą vietą: Įsiskverbęs į kapitulą, sugebėjo įsiteikti silpnavaliui vyskupui Vaižg.
8. refl. patekti, įsismelkti, įsiterpti: Augalai šaknimis įsiskverbia į dirvą rš. Minkštas lietaus vanduo geriau įsiskverbia į audinį ir tirpdo nešvarumus rš. Įsiskverbę į trobos vidų, tie auksuoti akiplėšos (saulės spinduliai) veržiasi visur be atodairos Pt. Šaltis įsi̇̀skverbė pro sienas DŽ1.
| prk.: Menas privalo giliai įsiskverbti į gyvenimą ir sutaurinti kiekvieną kūrybinį žmogaus judesį rš. Patarimų manęs tu klausdavai. Įsiskverbiau giliai į tavo sielą J.Gruš. Raupai ir kitokios ligos kaip įsiskverbė į Denionių sodžių, tai niekaip nebegalima buvo iškrapštyti Vaižg.
išskver̃bti, -ia, i̇̀šskverbė tr.
1. MŽ57, Rtr išgręžti, išurbti.
2. N skverbiant išimti, išskaptuoti: Tuojau tuo pačiu galu išskverbė iš bulvės kitą kamštelį Mš.
3. Š iškelti, išversti: Išskver̃bk iš šaknų šitą diegą, t. y. išversk J.
4. refl. išsiveržti: Ožys nori iš diendaržio į avižas išsiskver̃bti Skr.
nuskver̃bti, -ia, nùskverbė tr.
1. nukasti: Nūskver̃bsi kupstą, ir akys išsprogs, kol išneši Grd.
2. nudrėksti, nuplėšti, nugremžti: Arklys, užmynęs su kanopa, nuskverbė man koją J.
| refl. tr.: Nusi̇̀skverbiau pirštą su lopeta Krš.
3. Pd, Krš, Bt nukirsti: Tam ponui galvą nuskverbė ir pakavojo LTR(Nmk). Galvą tokiam reikia nūskver̃bti! Grd.
paskver̃bti, -ia (pàskverbia Rdn), pàskverbė tr.
1. NdŽ paurbti, pagręžti.
2. truputį atskverbti, atgnybti: Pàskverbiau [kotleto], paragavau, i gana Rdn.
3. NdŽ pakasti, pabedžioti.
4. NdŽ papjauti (velėnų).
pérskverbti tr.
1. Q133, H167, CI497, R, Kos38, K, Rtr, NdŽ perdurti, perverti, persmeigti: Párskverbė katiną su šake, o jis vis tiek gyvas Jrb. Perskverbė kulka jo kaktą LC1884,40. Perskverbtuose, didei žemyn kabančiuose ausų lezgiuose nešioja jie auskaras Kel1881,312. Teperskverbie jo ausį su yla RB2Moz21,6. Jam rankas kojas perskverbė ir kryžiausp baisiai prikalė brš.
| refl. K, NdŽ.
2. perskelti (kasant): Su spatu negerai bulves kast – párskverbi Skr. Párskverbiau tokią didelę roputę Jrb.
3. refl. NdŽ prasibrauti.
praskver̃bti, -ia, pràskverbė tr.
1. Q133, CI497, N, K, Rtr, NdŽ pragręžti, pradurti, perverti: Vamzdėj arba šeivoje reikia šonuose praskverbti skylučių Nz. Anys mano rankas ir kojas praskverbė (pravėrė) BBPs22,16. Ir tepraver (paraštėje praskverbia) jo ausį yla BB2Moz21,6.
| prk.: Laisvės žodžių atbalsiai, praskverbę akmens sienas, pasiekė kurčias ausis P.Vaičiūn.
2. NdŽ prapjauti, prasmulkinti (kieto, sudžiūvusio daikto): Praskver̃bk sūrio kelius kąsnelius, t. y. praverpk J.
3. prakasti: Praskverbk velėną ir prirauk plonų šaknų krežiams pinti Lk.
| refl. NdŽ.
4. refl. Š prasiveržti, prasibrauti, prasisprausti: Prasiskverbti pro žmones, sėdėjusius aplink stalą, buvo nelengva rš. Krautuvėje tiek žmonių, kad vos per juos prasi̇̀skverbiau Šn. Priešas prasi̇̀skverbė į užnugarį DŽ. Šovinys prasi̇̀skverbė NdŽ.
ǁ prisitaikius įsigauti, patekti kur, užimti kokią padėtį: Į pogrindį prasiskverbė provokatorius sp.
5. refl. pralįsti, prasismelkti: Pradėjusi augti akutė lengvai prasiskverbia pro purų žemės sluoksnį rš. Pro tankias eglės šakas, pajudintas vėjuko, prasiskverbia mėnulio šviesos pluoštelis V.Bub.
6. refl. prk. įveikus kliūtis, trukdymus, pasiekti: Tiesa apie nugalėjusio socializmo šalį prasiskverbia į visų pasaulio darbo žmonių širdis (sov.) sp. Tuometinė teatro vadovybė nėrėsi iš kailio, kad tik į naujus spektaklius neprasiskverbtų pažangi mintis rš.
7. refl. prk. įsigilinti: Man buvo svarbu prasiskverbti į Adomo žmogiškąją esmę, atskleisti jį kaip asmenybę, individą ir kaip socialinį tipą J.Avyž.
priskver̃bti, -ia, pri̇̀skverbė tr.
1. prismeigti: Kitaip negalėjo paimti tą katę, ta su šake prỹskverbė Lkv.
2. priversti, prispirti: Kai bėda priskver̃bs, bus nuolankesnis Jrb. Negaliu priskver̃bti to paršo nusiprausti Krž. Priskver̃bk – ir prisipažins Jrb.
◊ úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Ir Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytę rš.
suskver̃bti, -ia, sùskverbė
1. tr. sudrausti, subarti: Suskver̃bk vaikus, t. y. subausk J.
2. refl. tr. pasirūpinti, susikrapštyti (lėšų): Mat boba susi̇̀skverbė pinigų Slm.
užskver̃bti, -ia, ùžskverbė tr. įterpti, įdėti: Tos trukmenės (atlūžiai) yra užskverbtos knygoje jo kelionės A1884,249.

skver̃bti, -ia, -ė Š
1. intr. R, KBII153, I, Kos39, N, K, K.Būg, L, BŽ37, Rtr, NdŽ, Ilg smailiu daiktu gręžiojant daryti skylę, urbti: Skverbk [su yla] per jo ausį CII176.
| prk.: Saulė kaitina, nei skverbte skverbia MŽ452.
2. tr. sprausti, smeigti, besti: Surbėlė savo dyglį skver̃bia į kūną žmogaus J. Apynėli žaliasai,… tave skverbė ant virpstelio LTR(Dl).
3. tr. NdŽ, Skr pjauti, kneibti (ppr. kietą, sudžiūvusį daiktą): Sūrį kietą skver̃bia J. Susiraukė pamatęs, kad skverbiù duonos kampą, o neieškau mėsos Vdžg.
4. tr. NdŽ, DŽ1 kasti (žemę), bedžioti.
5. tr. DŽ, NdŽ kastuvu užbedant pjauti, kelti, imti (velėną): Mat velėną skverbiame nuo tos pievos, už sodo, ir vežame žvyrių, taip gražiau esą! LzP.
6. tr. M daryti įpjovą, įrantą.
7. tr. prk. skriausti: Skver̃ba muni vaikai ir kaimynai senatvė[je] iš visų pusių Trk. Pradedant nuo žemiausiojo lig aukščiausiojo – visi vienas kitą skverbė, spaudė A1884,111.
8. versti, spirti: Reik skver̃bti pri darbo Krž. Jis mane skver̃bia skolą grąžyt Skr. Skverbia ir varo mokytis rš.
9. tr. prk. primygtinai siūlyti, brukti: Jie tą savo kalbą skverbia kitiems kaip tik įmanydami TS1898,3.
10. refl. J, Š, Rtr, DŽ, Mrk veržtis, brautis, spraustis: Kur dabar skverbi̇́esi, ar nematai, kad nėr vietos! Alk. Ko čia dabar skverbi̇́esi kaip piktas pinigas? Matai, kad jau pilna žmonių! Škn. In plaukus skver̃biasis tie vabalai Krm. Aš painiojaus lyg žmogus, besiskverbiantis per susiraizgiusius, šakomis susipynusius brūzgynus rš.
^ Ateis smertis, nebebus kur skverbtis Sln.
11. refl. labai norėti, stengtis pakliūti: Ko tu taip skverbi̇́esi į tą Kauną? Alk. Jis teip smarkiai nesi̇̀skverbia pri darbo Erž. Tie vaikai skver̃bėse į tąs stakles Šmk. Dabar visos mergos skver̃biasi (nori ištekėti) už valdinykų Gs.
12. refl. DŽ1 sklisti per ką, smelktis: Vanduo statinaitėj skver̃biasi (sunkiasi) pro šoną Gs. Batai kiauri, sniego vanduo skverbiasi į batus I.Simon. Tasai eteris skverbiąsis per visus daiktus Vd. Pro pakraigės plyšius ėmė skverbtis balzgana apyaušrio šviesa rš. Šalta drėgmė skverbiasi iki pat kaulų rš.
| prk.: Šie [akių] žaibai skverbiasi į Martyną I.Simon. Visi nepasisekimai tarytum tyčia skverbėsi žandarų viršininkui į atmintį V.Kudir. Įkyrus liūdesys skverbias, vargą, neramumą gimdo S.Nėr. Kartu su krikščionybe į Lietuvą ėmė skverbtis lenkų įtaka rš.
13. refl. prk. gilintis: Vis toliau ir giliau skverbiasi į kosmoso paslaptis kūrybinė tarybinio žmogaus mintis (sov.) sp. Vis gilyn ir tolyn, lyg į tamsią girią, jis skverbėsi į praeitį P.Cvir. Rašytojas meistriškai plėtoja siužetą, bet nesiskverbia giliau į žmogaus vidų sp.
◊ į aki̇̀s skver̃btis lįsti artyn: Ekiat lauko, ko į aki̇̀s žmonims skver̃batės! Rdn.
apskver̃bti, -ia, àpskverbė tr. kastuvu aplink apkasti, apibedžioti, apvarpyti.
| refl. tr.: Apsiskver̃bk žemę apei kelmą ir išrausi medį Žr.
atskver̃bti, -ia (àtskverbia), àtskverbė tr. Rtr pjaunant atskirti dalį, atkneibti: Atskver̃bk sūrio šmotelį, t. y. atverpk J. Tu kačiukei atskver̃bk duonutės Br. Àtskverbiu po gabaliuką bulvės – ir sulesa Vdžg.
įskver̃bti, -ia, į̇̃skverbė tr.
1. K, L, Rtr, NdŽ įbesti, įsmeigti: Lopetelės nėr įskver̃busi, o uogų duok! Krš.
| refl. K, M, Amb, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Peilis, baslys mestas, blokštas stačias įsi̇̀skverbė į žemę J.
2. kastuvu įkasti: Nevaliosme žemės įskver̃bt, turėsim pasiart bulves Erž. Įskverbei par pusę spato – vanduo kilo Vn.
3. padaryti įpjovą, įrėžti: Ką įskverbsiu su peiliu, tai ir su dantimis neišlupsi M, TŽV615(Al). [Gnūsai] ūgius įskverbia, ir iš tų įžeistųjų vietų išteka sakai Kel1881,142.
4. Š įsmeigti, įkišti į tarpą: Įskverbk skybulius lašinių į liesą kepiną (kepenę, kepsnį) J. Kiškį lašiniais įskverbti (įsmaigstyti) N.
5. įterpti, įdėti: Jonas Juška savo knygelėje … įskverbė 7 dainas A1884,251. Įskverbti (įrašyti) į gromatą MitI226(Šd). Įskverbk (rekomenduok dirbti) jį kur nors rš.
6. refl. tvirtai įsikibti: Tai, įsiskverbęs nagais sausamedin, kala genys V.Krėv. Vaikas įsiskver̃bęs prie matės J. Blusa įsiskverbus ant sprando jam kiūto TS1901,1.
7. refl. L, Rtr, DŽ1, Slč įveikus kliūtis įeiti, įsibrauti: Vaiko drąsa leido visur įsiskverbti, viską sužinoti, viską matyti P.Cvir. Žiūrėk, jau ožka įsiskver̃bs į daržą Skr. Ot insiskverbė jis čia, ir gana; insiskverbė kap erkė (aviai in skūrą) J.Jabl. Aš verčiau įsiskver̃bęs kaip kurmis į urvą gyvensu Štk. Skverbės ir įsiskverbė į tarpą kai koks geras daiktas Škn.
| prk. DŽ: Šlapiuose priemoliuose į ąžuolynus įsiskverbia dar juodalksniai rš. Į rankraštį įsi̇̀skverbė klaida BŽ55.
ǁ prisiderinus įsigauti į pageidautą vietą: Įsiskverbęs į kapitulą, sugebėjo įsiteikti silpnavaliui vyskupui Vaižg.
8. refl. patekti, įsismelkti, įsiterpti: Augalai šaknimis įsiskverbia į dirvą rš. Minkštas lietaus vanduo geriau įsiskverbia į audinį ir tirpdo nešvarumus rš. Įsiskverbę į trobos vidų, tie auksuoti akiplėšos (saulės spinduliai) veržiasi visur be atodairos Pt. Šaltis įsi̇̀skverbė pro sienas DŽ1.
| prk.: Menas privalo giliai įsiskverbti į gyvenimą ir sutaurinti kiekvieną kūrybinį žmogaus judesį rš. Patarimų manęs tu klausdavai. Įsiskverbiau giliai į tavo sielą J.Gruš. Raupai ir kitokios ligos kaip įsiskverbė į Denionių sodžių, tai niekaip nebegalima buvo iškrapštyti Vaižg.
išskver̃bti, -ia, i̇̀šskverbė tr.
1. MŽ57, Rtr išgręžti, išurbti.
2. N skverbiant išimti, išskaptuoti: Tuojau tuo pačiu galu išskverbė iš bulvės kitą kamštelį Mš.
3. Š iškelti, išversti: Išskver̃bk iš šaknų šitą diegą, t. y. išversk J.
4. refl. išsiveržti: Ožys nori iš diendaržio į avižas išsiskver̃bti Skr.
nuskver̃bti, -ia, nùskverbė tr.
1. nukasti: Nūskver̃bsi kupstą, ir akys išsprogs, kol išneši Grd.
2. nudrėksti, nuplėšti, nugremžti: Arklys, užmynęs su kanopa, nuskverbė man koją J.
| refl. tr.: Nusi̇̀skverbiau pirštą su lopeta Krš.
3. Pd, Krš, Bt nukirsti: Tam ponui galvą nuskverbė ir pakavojo LTR(Nmk). Galvą tokiam reikia nūskver̃bti! Grd.
paskver̃bti, -ia (pàskverbia Rdn), pàskverbė tr.
1. NdŽ paurbti, pagręžti.
2. truputį atskverbti, atgnybti: Pàskverbiau [kotleto], paragavau, i gana Rdn.
3. NdŽ pakasti, pabedžioti.
4. NdŽ papjauti (velėnų).
pérskverbti tr.
1. Q133, H167, CI497, R, Kos38, K, Rtr, NdŽ perdurti, perverti, persmeigti: Párskverbė katiną su šake, o jis vis tiek gyvas Jrb. Perskverbė kulka jo kaktą LC1884,40. Perskverbtuose, didei žemyn kabančiuose ausų lezgiuose nešioja jie auskaras Kel1881,312. Teperskverbie jo ausį su yla RB2Moz21,6. Jam rankas kojas perskverbė ir kryžiausp baisiai prikalė brš.
| refl. K, NdŽ.
2. perskelti (kasant): Su spatu negerai bulves kast – párskverbi Skr. Párskverbiau tokią didelę roputę Jrb.
3. refl. NdŽ prasibrauti.
praskver̃bti, -ia, pràskverbė tr.
1. Q133, CI497, N, K, Rtr, NdŽ pragręžti, pradurti, perverti: Vamzdėj arba šeivoje reikia šonuose praskverbti skylučių Nz. Anys mano rankas ir kojas praskverbė (pravėrė) BBPs22,16. Ir tepraver (paraštėje praskverbia) jo ausį yla BB2Moz21,6.
| prk.: Laisvės žodžių atbalsiai, praskverbę akmens sienas, pasiekė kurčias ausis P.Vaičiūn.
2. NdŽ prapjauti, prasmulkinti (kieto, sudžiūvusio daikto): Praskver̃bk sūrio kelius kąsnelius, t. y. praverpk J.
3. prakasti: Praskverbk velėną ir prirauk plonų šaknų krežiams pinti Lk.
| refl. NdŽ.
4. refl. Š prasiveržti, prasibrauti, prasisprausti: Prasiskverbti pro žmones, sėdėjusius aplink stalą, buvo nelengva rš. Krautuvėje tiek žmonių, kad vos per juos prasi̇̀skverbiau Šn. Priešas prasi̇̀skverbė į užnugarį DŽ. Šovinys prasi̇̀skverbė NdŽ.
ǁ prisitaikius įsigauti, patekti kur, užimti kokią padėtį: Į pogrindį prasiskverbė provokatorius sp.
5. refl. pralįsti, prasismelkti: Pradėjusi augti akutė lengvai prasiskverbia pro purų žemės sluoksnį rš. Pro tankias eglės šakas, pajudintas vėjuko, prasiskverbia mėnulio šviesos pluoštelis V.Bub.
6. refl. prk. įveikus kliūtis, trukdymus, pasiekti: Tiesa apie nugalėjusio socializmo šalį prasiskverbia į visų pasaulio darbo žmonių širdis (sov.) sp. Tuometinė teatro vadovybė nėrėsi iš kailio, kad tik į naujus spektaklius neprasiskverbtų pažangi mintis rš.
7. refl. prk. įsigilinti: Man buvo svarbu prasiskverbti į Adomo žmogiškąją esmę, atskleisti jį kaip asmenybę, individą ir kaip socialinį tipą J.Avyž.
priskver̃bti, -ia, pri̇̀skverbė tr.
1. prismeigti: Kitaip negalėjo paimti tą katę, ta su šake prỹskverbė Lkv.
2. priversti, prispirti: Kai bėda priskver̃bs, bus nuolankesnis Jrb. Negaliu priskver̃bti to paršo nusiprausti Krž. Priskver̃bk – ir prisipažins Jrb.
◊ úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Ir Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytę rš.
suskver̃bti, -ia, sùskverbė
1. tr. sudrausti, subarti: Suskver̃bk vaikus, t. y. subausk J.
2. refl. tr. pasirūpinti, susikrapštyti (lėšų): Mat boba susi̇̀skverbė pinigų Slm.
užskver̃bti, -ia, ùžskverbė tr. įterpti, įdėti: Tos trukmenės (atlūžiai) yra užskverbtos knygoje jo kelionės A1884,249.

skver̃bti, -ia, -ė Š
1. intr. R, KBII153, I, Kos39, N, K, K.Būg, L, BŽ37, Rtr, NdŽ, Ilg smailiu daiktu gręžiojant daryti skylę, urbti: Skverbk [su yla] per jo ausį CII176.
| prk.: Saulė kaitina, nei skverbte skverbia MŽ452.
2. tr. sprausti, smeigti, besti: Surbėlė savo dyglį skver̃bia į kūną žmogaus J. Apynėli žaliasai,… tave skverbė ant virpstelio LTR(Dl).
3. tr. NdŽ, Skr pjauti, kneibti (ppr. kietą, sudžiūvusį daiktą): Sūrį kietą skver̃bia J. Susiraukė pamatęs, kad skverbiù duonos kampą, o neieškau mėsos Vdžg.
4. tr. NdŽ, DŽ1 kasti (žemę), bedžioti.
5. tr. DŽ, NdŽ kastuvu užbedant pjauti, kelti, imti (velėną): Mat velėną skverbiame nuo tos pievos, už sodo, ir vežame žvyrių, taip gražiau esą! LzP.
6. tr. M daryti įpjovą, įrantą.
7. tr. prk. skriausti: Skver̃ba muni vaikai ir kaimynai senatvė[je] iš visų pusių Trk. Pradedant nuo žemiausiojo lig aukščiausiojo – visi vienas kitą skverbė, spaudė A1884,111.
8. versti, spirti: Reik skver̃bti pri darbo Krž. Jis mane skver̃bia skolą grąžyt Skr. Skverbia ir varo mokytis rš.
9. tr. prk. primygtinai siūlyti, brukti: Jie tą savo kalbą skverbia kitiems kaip tik įmanydami TS1898,3.
10. refl. J, Š, Rtr, DŽ, Mrk veržtis, brautis, spraustis: Kur dabar skverbi̇́esi, ar nematai, kad nėr vietos! Alk. Ko čia dabar skverbi̇́esi kaip piktas pinigas? Matai, kad jau pilna žmonių! Škn. In plaukus skver̃biasis tie vabalai Krm. Aš painiojaus lyg žmogus, besiskverbiantis per susiraizgiusius, šakomis susipynusius brūzgynus rš.
^ Ateis smertis, nebebus kur skverbtis Sln.
11. refl. labai norėti, stengtis pakliūti: Ko tu taip skverbi̇́esi į tą Kauną? Alk. Jis teip smarkiai nesi̇̀skverbia pri darbo Erž. Tie vaikai skver̃bėse į tąs stakles Šmk. Dabar visos mergos skver̃biasi (nori ištekėti) už valdinykų Gs.
12. refl. DŽ1 sklisti per ką, smelktis: Vanduo statinaitėj skver̃biasi (sunkiasi) pro šoną Gs. Batai kiauri, sniego vanduo skverbiasi į batus I.Simon. Tasai eteris skverbiąsis per visus daiktus Vd. Pro pakraigės plyšius ėmė skverbtis balzgana apyaušrio šviesa rš. Šalta drėgmė skverbiasi iki pat kaulų rš.
| prk.: Šie [akių] žaibai skverbiasi į Martyną I.Simon. Visi nepasisekimai tarytum tyčia skverbėsi žandarų viršininkui į atmintį V.Kudir. Įkyrus liūdesys skverbias, vargą, neramumą gimdo S.Nėr. Kartu su krikščionybe į Lietuvą ėmė skverbtis lenkų įtaka rš.
13. refl. prk. gilintis: Vis toliau ir giliau skverbiasi į kosmoso paslaptis kūrybinė tarybinio žmogaus mintis (sov.) sp. Vis gilyn ir tolyn, lyg į tamsią girią, jis skverbėsi į praeitį P.Cvir. Rašytojas meistriškai plėtoja siužetą, bet nesiskverbia giliau į žmogaus vidų sp.
◊ į aki̇̀s skver̃btis lįsti artyn: Ekiat lauko, ko į aki̇̀s žmonims skver̃batės! Rdn.
apskver̃bti, -ia, àpskverbė tr. kastuvu aplink apkasti, apibedžioti, apvarpyti.
| refl. tr.: Apsiskver̃bk žemę apei kelmą ir išrausi medį Žr.
atskver̃bti, -ia (àtskverbia), àtskverbė tr. Rtr pjaunant atskirti dalį, atkneibti: Atskver̃bk sūrio šmotelį, t. y. atverpk J. Tu kačiukei atskver̃bk duonutės Br. Àtskverbiu po gabaliuką bulvės – ir sulesa Vdžg.
įskver̃bti, -ia, į̇̃skverbė tr.
1. K, L, Rtr, NdŽ įbesti, įsmeigti: Lopetelės nėr įskver̃busi, o uogų duok! Krš.
| refl. K, M, Amb, Š, Rtr, DŽ, NdŽ: Peilis, baslys mestas, blokštas stačias įsi̇̀skverbė į žemę J.
2. kastuvu įkasti: Nevaliosme žemės įskver̃bt, turėsim pasiart bulves Erž. Įskverbei par pusę spato – vanduo kilo Vn.
3. padaryti įpjovą, įrėžti: Ką įskverbsiu su peiliu, tai ir su dantimis neišlupsi M, TŽV615(Al). [Gnūsai] ūgius įskverbia, ir iš tų įžeistųjų vietų išteka sakai Kel1881,142.
4. Š įsmeigti, įkišti į tarpą: Įskverbk skybulius lašinių į liesą kepiną (kepenę, kepsnį) J. Kiškį lašiniais įskverbti (įsmaigstyti) N.
5. įterpti, įdėti: Jonas Juška savo knygelėje … įskverbė 7 dainas A1884,251. Įskverbti (įrašyti) į gromatą MitI226(Šd). Įskverbk (rekomenduok dirbti) jį kur nors rš.
6. refl. tvirtai įsikibti: Tai, įsiskverbęs nagais sausamedin, kala genys V.Krėv. Vaikas įsiskver̃bęs prie matės J. Blusa įsiskverbus ant sprando jam kiūto TS1901,1.
7. refl. L, Rtr, DŽ1, Slč įveikus kliūtis įeiti, įsibrauti: Vaiko drąsa leido visur įsiskverbti, viską sužinoti, viską matyti P.Cvir. Žiūrėk, jau ožka įsiskver̃bs į daržą Skr. Ot insiskverbė jis čia, ir gana; insiskverbė kap erkė (aviai in skūrą) J.Jabl. Aš verčiau įsiskver̃bęs kaip kurmis į urvą gyvensu Štk. Skverbės ir įsiskverbė į tarpą kai koks geras daiktas Škn.
| prk. DŽ: Šlapiuose priemoliuose į ąžuolynus įsiskverbia dar juodalksniai rš. Į rankraštį įsi̇̀skverbė klaida BŽ55.
ǁ prisiderinus įsigauti į pageidautą vietą: Įsiskverbęs į kapitulą, sugebėjo įsiteikti silpnavaliui vyskupui Vaižg.
8. refl. patekti, įsismelkti, įsiterpti: Augalai šaknimis įsiskverbia į dirvą rš. Minkštas lietaus vanduo geriau įsiskverbia į audinį ir tirpdo nešvarumus rš. Įsiskverbę į trobos vidų, tie auksuoti akiplėšos (saulės spinduliai) veržiasi visur be atodairos Pt. Šaltis įsi̇̀skverbė pro sienas DŽ1.
| prk.: Menas privalo giliai įsiskverbti į gyvenimą ir sutaurinti kiekvieną kūrybinį žmogaus judesį rš. Patarimų manęs tu klausdavai. Įsiskverbiau giliai į tavo sielą J.Gruš. Raupai ir kitokios ligos kaip įsiskverbė į Denionių sodžių, tai niekaip nebegalima buvo iškrapštyti Vaižg.
išskver̃bti, -ia, i̇̀šskverbė tr.
1. MŽ57, Rtr išgręžti, išurbti.
2. N skverbiant išimti, išskaptuoti: Tuojau tuo pačiu galu išskverbė iš bulvės kitą kamštelį Mš.
3. Š iškelti, išversti: Išskver̃bk iš šaknų šitą diegą, t. y. išversk J.
4. refl. išsiveržti: Ožys nori iš diendaržio į avižas išsiskver̃bti Skr.
nuskver̃bti, -ia, nùskverbė tr.
1. nukasti: Nūskver̃bsi kupstą, ir akys išsprogs, kol išneši Grd.
2. nudrėksti, nuplėšti, nugremžti: Arklys, užmynęs su kanopa, nuskverbė man koją J.
| refl. tr.: Nusi̇̀skverbiau pirštą su lopeta Krš.
3. Pd, Krš, Bt nukirsti: Tam ponui galvą nuskverbė ir pakavojo LTR(Nmk). Galvą tokiam reikia nūskver̃bti! Grd.
paskver̃bti, -ia (pàskverbia Rdn), pàskverbė tr.
1. NdŽ paurbti, pagręžti.
2. truputį atskverbti, atgnybti: Pàskverbiau [kotleto], paragavau, i gana Rdn.
3. NdŽ pakasti, pabedžioti.
4. NdŽ papjauti (velėnų).
pérskverbti tr.
1. Q133, H167, CI497, R, Kos38, K, Rtr, NdŽ perdurti, perverti, persmeigti: Párskverbė katiną su šake, o jis vis tiek gyvas Jrb. Perskverbė kulka jo kaktą LC1884,40. Perskverbtuose, didei žemyn kabančiuose ausų lezgiuose nešioja jie auskaras Kel1881,312. Teperskverbie jo ausį su yla RB2Moz21,6. Jam rankas kojas perskverbė ir kryžiausp baisiai prikalė brš.
| refl. K, NdŽ.
2. perskelti (kasant): Su spatu negerai bulves kast – párskverbi Skr. Párskverbiau tokią didelę roputę Jrb.
3. refl. NdŽ prasibrauti.
praskver̃bti, -ia, pràskverbė tr.
1. Q133, CI497, N, K, Rtr, NdŽ pragręžti, pradurti, perverti: Vamzdėj arba šeivoje reikia šonuose praskverbti skylučių Nz. Anys mano rankas ir kojas praskverbė (pravėrė) BBPs22,16. Ir tepraver (paraštėje praskverbia) jo ausį yla BB2Moz21,6.
| prk.: Laisvės žodžių atbalsiai, praskverbę akmens sienas, pasiekė kurčias ausis P.Vaičiūn.
2. NdŽ prapjauti, prasmulkinti (kieto, sudžiūvusio daikto): Praskver̃bk sūrio kelius kąsnelius, t. y. praverpk J.
3. prakasti: Praskverbk velėną ir prirauk plonų šaknų krežiams pinti Lk.
| refl. NdŽ.
4. refl. Š prasiveržti, prasibrauti, prasisprausti: Prasiskverbti pro žmones, sėdėjusius aplink stalą, buvo nelengva rš. Krautuvėje tiek žmonių, kad vos per juos prasi̇̀skverbiau Šn. Priešas prasi̇̀skverbė į užnugarį DŽ. Šovinys prasi̇̀skverbė NdŽ.
ǁ prisitaikius įsigauti, patekti kur, užimti kokią padėtį: Į pogrindį prasiskverbė provokatorius sp.
5. refl. pralįsti, prasismelkti: Pradėjusi augti akutė lengvai prasiskverbia pro purų žemės sluoksnį rš. Pro tankias eglės šakas, pajudintas vėjuko, prasiskverbia mėnulio šviesos pluoštelis V.Bub.
6. refl. prk. įveikus kliūtis, trukdymus, pasiekti: Tiesa apie nugalėjusio socializmo šalį prasiskverbia į visų pasaulio darbo žmonių širdis (sov.) sp. Tuometinė teatro vadovybė nėrėsi iš kailio, kad tik į naujus spektaklius neprasiskverbtų pažangi mintis rš.
7. refl. prk. įsigilinti: Man buvo svarbu prasiskverbti į Adomo žmogiškąją esmę, atskleisti jį kaip asmenybę, individą ir kaip socialinį tipą J.Avyž.
priskver̃bti, -ia, pri̇̀skverbė tr.
1. prismeigti: Kitaip negalėjo paimti tą katę, ta su šake prỹskverbė Lkv.
2. priversti, prispirti: Kai bėda priskver̃bs, bus nuolankesnis Jrb. Negaliu priskver̃bti to paršo nusiprausti Krž. Priskver̃bk – ir prisipažins Jrb.
◊ úodegą priskver̃bti prigriebti, prispausti: Ir Gužienei vienas kartas nemeluos – priskverbs uodegytę rš.
suskver̃bti, -ia, sùskverbė
1. tr. sudrausti, subarti: Suskver̃bk vaikus, t. y. subausk J.
2. refl. tr. pasirūpinti, susikrapštyti (lėšų): Mat boba susi̇̀skverbė pinigų Slm.
užskver̃bti, -ia, ùžskverbė tr. įterpti, įdėti: Tos trukmenės (atlūžiai) yra užskverbtos knygoje jo kelionės A1884,249.

1 tei̇̃kti, -ia, -ė KBII154, K, LVIV156, Š, K.Būg, Rtr, FrnW, DūnŽ; N, L
1. tr. DŽ, NdŽ aprūpinti kuo, duoti, tiekti: Ans tei̇̃kia visokius daiktus, pabūkles, padarynes J. Rupeika pila vyną į taures ir perduoda Daumantui, kuris jas teikia svečiams V.Krėv. Nuo kitų moterų neužsilikdama, pirko ir sau, ir vyrui, teikė drabužį šventadieniui apsivilkti LzP. Jam kas 3–4 valandos reikėjo teikti deguonies pagalvėlį A.Vien. Galima paskolą teikti rš. Saulės spinduliai, susigėrę augalų lapuose, teikia mums deguonį ir augina maistą rš. Dievas prikel debesis dangaus, teikdamas žemei lytaus Mž241.
| Kartais už tokį pasiūlymą teikti žinias jie gaudavo šį tą iš valdžios B.Sruog. Miestams imta sparčiau teikti savivaldos teises rš. Vilniaus aukštoji mokykla teikė mokslo šviesą ir darbo žmonėms – amatininkams rš. Skelbk jame žinią, kurią aš tau teikiu brš. Patarimų tei̇̃kti KŽ. Ketinu tokiame darbe, pakolei ponas Dievas man gyvatą teiks, pasilikti MT(Pratarmė).
^ Kai žmogui reikia, ir Dievas teikia Gmž. Peikia – sau tei̇̃kia (nori pats gauti, turėti) Vlkv, Ds. Kas peikia, tas sau tei̇̃kia Aln, Bsg. Kas kitam peikia, tai sau teikia Nm, Ndz. Ką giria – kitam skiria, ką peikia – tą sau tei̇̃kia Mrj. Kas sau teikia, to nepeikia LTsV97.
| refl. tr. KI280: Nė gyvenõs tei̇̃kias (nesirūpina įsigyti, įsitiekti), nė vaikų žiūria Nmk.
2. tr. daryti, atlikti, veikti kieno naudai: Pirmąją medicininę pagalbą teikia gerai paruošti žmonės sp. Maža buvo ir parama, kurią motina teikdavo paslapčiomis nuo tėvo A.Vien. Pirmenybė dirbti naujame skyriuje bus teikiama geriausiems darbininkams rš. Tei̇̃kti naudos NdŽ, DŽ1.
3. tr. NdŽ reikšti, rodyti kokį nusiteikimą, požiūrį į ką: Jis buvo tau artimas, ir jam gyvam tu didelę garbę teikei V.Krėv. Lietuviai didelę reikšmę teikė dvilypiam riešutui, dvilypei varpai rš. Meisteris parodo neteikiąs reikšmės tam sumanymui P.Cvir.
4. tr. pripažinti, skirti (garbingą vardą): Rašytojo vardas turėtų būti teikiamas tik didelio talento ir ypatingos dvasinės kultūros žmonėms rš.
5. tr. EncIX209 būti kokio išgyvenimo, jausmo, ypatybės priežastimi: Abudu sūnu vien rūpesnius tėvui teteikė LTI497. Tas nepalaužiamas įsitikinimas savo teisumu teikia jam ramybės ir tvirtumo J.Avyž. Žmogui pasitenkinimo teikia pati darbo eiga, jo turinys rš. Tei̇̃kti malonumo NdŽ. Paprasti liaudies žaidimai, neįmantrūs šokiai, rateliai teikia fizinės iškrovos ir dvasinės atgaivos rš.
| Eterinis aliejus teikia šiam augalui malonų, bet stiprų kvapą rš. Apysakai daug patrauklumo teikė nuotykinė intriga, vaizdingas, lyriškas stilius rš.
6. tr. SD354, BŽ27, KŽ siūlyti, rekomenduoti: Aš jums tei̇̃kčiau kitą dalyką NdŽ. Tas paprotys neteiktinas rš. Virtuvę Jablonskis sakydavosi pirmiausia teikęs vadinti „plytai“ (suvalkiečių „mašinai“), ant kurios valgį verdamės LKI49. Teikiamà daina užrašyta seniai NdŽ. Teikiu jums naują dainų knygelę KlpD(prakalba). Kitiems mielai teikiam, ko mums patiems nereikia J.Jabl.
^ Jis kitą peikia, o save teikia VoL454.
ǁ pratarti: Jonas teikė prasčiokėliams baigti kermošių ir eiti namon Rp. O teip teikiuot…, neduokis tiemus vagimus ir latramus išvadžiot DP248.
ǁ piršti: Jis man savo dukterį tei̇̃kia Pkp. Teikia kaip įmanydami Žem.
7. tr. N, S.Dauk, Kos55, O, NdŽ linkėti (gero): Teikiu, gero noriu (orig. noro) kam SD350. Teikiu jums visa gera J.Jabl. Krikščionys mielieji, geidžiu ir teikiu jumus… malonės Viešpaties mūsų DP53. Visi tūkstančius gyvenimo pasisekimų teikė, linkėjimo dainas dainavo rš. Neteiktinas Sut.
neteiktinai̇̃
8. intr. Sut malonėti ką padaryti: Padėkavok Dievui, teikusiam tave aplankyti brš. Prašome, idant šviesybe Dvasios savo šventosios apšviesti teiktumei brš.
| refl. Q628, SD1153, SD312, N, Sut, M, Rtr, LL202, Š, BŽ477, KŽ, FrnW: Teikiuos, gerą valią padarau R402, MŽ542. Jis nesi̇̀teikė atsakyti man NdŽ. Be nesiteiktų atsiliepti kiti kupiškėnai K.Būg. Prašause stancijos, teikiatės duoti! DS172(Rs). Teikis man Tamsta pranešti, ar greit ketini knygelę išleisti Pč. Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus, teikias pamieruoti M.Valanč. Dievas teročija (paraštėje teikiasi) man ir vieną dabar (dar) Sūnų priduoti BB1Moz30,24. Idant… tąjag vėl dieną širdyse mūsų teiktų̃s užgimt DP26. Tei̇̃kisig duot ir man anuos visus pritaisymus DP165. Nei jokiam sutvėrimu savamui nesiteikė atleist MP78. Žmogumi stotisi teikeisi MKr1. Prašau tavęs, kad munęs teiktumys išklausyti P. Užmiršti jo nesiteikia KN198.
| iron.: Ar daug čia žuvų? – pagaliau teikėsi paklausti Petras rš. Tik po pusvalandžio prie staliuko teikiasi pasirodyti padavėja sp.
ǁ refl. sutikti būti kuo: Tas žvirbliukas mažučiukas už broliuką teikės, toj varnelė juodasparnė už svočiutes teikės (d.) Auk.
9. intr. noromis ką daryti: Ana kad teikusi, t. y. nevaroma, gerai padirbo J.
| refl. R, R35, MŽ, MŽ47: Teikęsis, pagalvojęs ir papasakojo visokių istorijų Šts. Aš tei̇̃kusis geriau pasiūčio Plt. Kad ans teikias, t. y. gatavyjas, pasigatavyja, tai įsako gražiai pamokslą J.
10. intr. DP168 stengtis įgyti palankumą, gerintis, meilikauti, pataikauti: Kieno norui tei̇̃kdamas, tampa apskaluonimi DP489.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš: Ans prie savo pačios nesigretina, t. y. nesitei̇̃kia, neeina J. Tei̇̃kės tei̇̃kės mumiem Jonas – ir neliko mūs žentas Lp. Bepig jai: turi gražų brolį, tai visos mergos tei̇̃kias Rdm. Jis blogas žmogus – visiem tei̇̃kias Slm. Teip su kokiuo gastinčiu tei̇̃kias, kad su juo kalbėtų Pl. Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir kiek galėdamas teikės – ganė, šėrė, trinko, glostė Vaižg.
11. intr. K.Būg, NdŽ, DŽ1, Gmž, Str, Ml, Dkšt sugyventi, sutarti: Tai ramu, kai visa šeimyna tei̇̃kia Ktk. Adeliutė netei̇̃kdavo su savo šešuru Dglš. Anos jau seniai netei̇̃kia abi su močia Klt. Nèteikėm abu visą amžių Lb. Kad anas su visais netei̇̃kia Trgn. Tai, kad tik teiktų̃ terp savę – viso pakaks Sdk. Kaip anys (katinas su šunimi) netei̇̃kia, tai strošna Ds.
12. intr. kirsti, šerti, trenkti: Teikte užteikia su kančiu gerai, t. y. užduoda J.
1 aptei̇̃kti, -ia, àpteikė tr. Rtr; LL19 aprūpinti, apdovanoti: Klioštorių jai pabudavojo ir žeme apteikė rš.
| Jis buvo apteiktas dievinumo atributais J.Šliūp. Malone apteikti LL264.
1 įtei̇̃kti, -ia, į̇̃teikė; R, R422, MŽ572, N, LL179
1. tr. K, J, LL23 įduoti: Ar negalėtum jam štai šito raštelio įtei̇̃kti? Š. Įtei̇̃kti prašymą NdŽ. Iñteikė tokios salietros, kur degina Dglš. Į̃teikė šakę kraut vežimus Grš. Didžiausią kąsnelį iñteikė [pyrago] Str. Aš džiaugiuos, kad neturtingam žmogui įteikiu gerą daiktą SI264. Valdininkas priėjo artyn ir paėmė iš jo raštą įteikti valdovui J.Balč.
| prk.: Į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę V.Krėv.
ǁ iškilmingai, oficialiai paduoti, įduoti: Įteikiamàsis (pagyrimo) raštas BŽ229. Įtei̇̃kti kam ordeną NdŽ. Maždaug per vidurį kamblių nukirstų rugių pėdelį, apkaišytą gėlėmis, pjovėjai parnešę įteikdavo šeimininkui, linkėdami jam išgyventi tiek metų, kiek yra parneštame pėde šiaudelių LKVII86.
ǁ Ser padovanoti: Visums reik ką nors įtei̇̃kti, kokią dovanelę Vgr. Iš rajono vyriausybės ejo, sveikino aną, tatai į̇̃teikė anai tokią kningą Jdr. Man už tai skarukę iñteikė Kpč.
2. tr. įduoti kieno globai: Vaiką jau iñteikė močiai, pati neturi kada Klt.
ǁ įsiūlyti, įpiršti: Kunigas Burba vieną seserį iñteikė Artimavičiui, kitą Cicėnui Dglš. Mažu tę intei̇̃ksim mergšę į butą Srj. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie (ps.) Brt.
| Tai į̇̃teikė (įkišo, įbruko) man arklį! Mrj.
3. žr. 1 suteikti 1: Ateiviai… naujiems kaimams įteikė ir kitus naujus vardus A1884,1. Saliamonui didelę išmintį įteikė S.Stan. Garibaldis… trokšta… kožnam visą valnybę įteikti TP1880,41. Atgręžk būdus, mums priešingus, inteik daiktus reikalingus SGI15. Gentys susirinko laimindami jį dėl gėrybių, kokias jam įteikė Dievas S.Stan.
4. žr. 1 suteikti 2: Bevardė gimtis sakiniui taipo pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl.
5. tr. skirti, lemti: Kožnam Dievas inteikė, kad stonas mainyt reikia KrvD204.
6. tr. Gs parūpinti vietą, įtaisyti: Laumė… apmainydavus jaunikį arba mergą – ir tokiu būdu įteikdavus savo augintinį į gerą, patogią vietą BsMtI106.
| refl.: Aš velnio rankon esmi įsiteikęs (patekęs) brš.
7. tr. R370, MŽ497 gauti, įgyti: Kad būčia apžiūrėjęs, būčia žinių įteikęs Vlkv.
| refl. tr. I: Įsi̇̀teikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Įsiteikė naujus drabužius rš. Vien pasiturintiems tebuvo galima knygas įsiteikti prš.
8. intr. Q623, SD1150,185, SD41,379, Sut įtikti: Žmonėm neanteiksi̇̀ Švnč. Kas gi gali antei̇̃kt šitai pikčiurnai Žl. Niekas svietui neįtei̇̃kia, ir geriausį žmogų peikia JD9. Prie kuriam broleliui reiks man būtie, kap piktom martelėm reiks antei̇̃ktie (rd.) Ml. Idant įteiktų̃ aniemus, nebijos daryt daiktų, kurie yra prieš valią Dievo DP490. Inteikia kūnui savo aba geiduliamus jo SPI266. Pilotas, norėdamas žmonėmus inteikti, išleidė jiems Barabošių BtMr15,15.
įteiktinai̇̃ Pagal noro tikos, inteiktinai, su inteika tapo SD61.
| refl. BzF187, RtŽ, Š, Rtr, Ser, NdŽ, DŽ1, Ut: Jiems įsitei̇̃kti pirmiausia reikėjo J.Jabl. Ne kiekvienam gerumu įsitei̇̃ksi Mrj. Noriu marčiai įsitei̇̃kti – silkinę kuskelę nupirkau Vkš. Neklausyk ano plepalų: ans teip sako norėdamas įsitei̇̃kti Slnt. Ačiū ažu saldainius, anūkei instei̇̃kt bus Str. Aš insiteiksiù savo anytai: aš užsikelsiu anksti rytelį, tai aš nušluosiu didį dvarelį (d.) Lp. Vyresnysis Severos brolis, pastebėjęs, kaip senio kalba Elzę juokina, įsiteikdamas jai, ėmė senį pašiepti Pt. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj.
9. tr. padaryti įtaką, paveikti: Neregitegu, jog nieko neinteikiat? (Cielas) svietas eit paskui jį Ch1Jn12,19.
1 ištei̇̃kti, -ia, i̇̀šteikė tr. LVI816, KŽ
1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš.
ǁ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš visiem išsitei̇̃ksiu Žl.
2. parūpinti, dovanoti: Užsidirbsiu ir tau auksinį žiedelį išteiksiu LzP. Duoda mums loskas savo ir dovanų dangiškų išteikia brš.
3. padaryti, nuveikti, įvykdyti: Paminėsime, ką latviai i̇̀šteikė irklavimo dalykuose KŽ. Kaimynystėje atsitikę keli myriai lenkė kalbą ant mirties, ant klastų giltinės, kokias jinai išteikia (išdarinėja) dargi su jaunais žmonėms BsV31.
1 nutei̇̃kti, -ia, nùteikė Rtr, Ar
1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul.
2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą guviai nuteikdavo kiekvienas nugirstas žodis apie sukilimą V.Myk-Put. Nutei̇̃kti vienus prieš kitus DŽ. Ką liūdnai nutei̇̃kti NdŽ. Palankiai nutei̇̃kti ką KŽ.
| refl. KI109, Š, BŽ27, DŽ: Bijau uošviuo žodį pasakyti, nežinau, kaip ans nusitei̇̃kęs Vkš. Teip karingai buvau nusitei̇̃kusi an tų vaikių! Trk. A grėbs šieną, a pjaus, tujau linksmai jau nusitei̇̃kę būs Jdr. Tas žodis pirmą kartą privertė jį nusiteikti atsargiai ir susigūžti savyje V.Myk-Put. Jis atėjo į įstaigą visai blogai nusiteikęs P.Cvir. Kajetonas apsidairo ir gan rimtai nusiteikęs eina prie rašomojo stalo J.Paukš. Visi ateidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę KlK38,6. Metraščio redakcijos autorius Lietuvai buvo nusiteikęs palankiai rš.
ǁ FT, KŽ sukelti gerą nuotaiką: Kur nebus linksmas, taip svečio nùteiktas J.Jabl. Kuo jį taip nuteikei? J.Jabl. Vaiką nùteikiau, ir nebeverkia Grž. Žmonės jau ir taip gražybių visokių nuteikti Žem.
| refl. N, K, J.Jabl, Š, Rtr, FT, Nm: Jis šiandien nenusitei̇̃kęs KII11,209. Vaikas nusiteikė, t. y. nebrėkia jau, iš piktumo į gerumą atėjo J. Mokiniai tuojau įspėja, ar mokytojas nusitei̇̃kęs, ar ūpingas NdŽ. Tokia nusitei̇̃kusi – i priš ką? Krš. Šį vakarą taip buvo nusiteikęs, jog papasakojo keletą atsitikimų Žem.
3. tr. Q198, CI724, NdŽ, KŽ paveikti, kad būtų linkęs ką daryti, palenkti: Nùteikėm – ir sutiko J.Jabl. Tą tėvą ji pavaišina, nutei̇̃kia i visur pr[i]eina Jrb. Prakilniems darbams jį nuteikia rš. Idant dovanomis Tavo nuteikti būdami, Tave garbintumim MKr47. Nutei̇̃kti ką savo pusėn BŽ150.
| refl.: Aš nusi̇̀teikiau vykti į kaimą BŽ482. Aš nenustei̇̃kęs in tokias kalbas Dg. Aš dar labai jauna, nenusiteikus dar tekėti rš.
4. intr. įtikti, pataikyti: Aš nùteikiau, t. y. taip padariau kaip jis, pagal jo būdą, ir jam patiko mano darbas J. Sunku jai nutei̇̃kti J.
5. refl. pavykti, pasisekti: Ir jiems ne visada nusitei̇̃kia apgaut Lkč. Linai nusiteikė (gerai užaugo) J.Jabl(Ilg). Patalkys neblogiausiai nusi̇̀teikė Vdžg. Kai nustei̇̃kia, žuvų daug sugaunam Blnk. Nenusitei̇̃kęs alus K7.
ǁ KŽ pasitaikyti būti geram: Jeigu nusiteikia oras, jos visu būreliu išlekia pasilakstyti aplink avilį A1885,127.
1 patei̇̃kti, -ia (pàteikia), pàteikė K, Rtr, NdŽ
1. tr. KŽ parūpinti, įtaisyti: Buvo… pateiktas balnas ir šlajikės BM330(Šv). Varnių katedros bažnyčią pagrindė akminimis arba marmurais, tai pačiai pateikė gražius vargonus M.Valanč.
| prk.: Buvo mergai vaiką patei̇̃kęs DūnŽ.
| refl. tr.: Pasitei̇̃kusi vaiką – šlovė prasta DūnŽ.
ǁ malonėti ką duoti: Ana gabalą męsos man pàteikė, t. y. davė J. Jis mums knygelę pateiks J. Ar nepateiktái man vytuškų? Lp.
2. tr. duoti kam ką susipažinti: Komisija pàteikė naują sutarties projektą DŽ1. Keliauninkas pateikė įdomių kelionės įspūdžių rš. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau rš. Fizikos uždavinių sąlygos gali būti pateikiamos įvairiais būdais rš.
ǁ įduoti, įteikti: Pareiškė savo pretenzijas nukentėję piliečiai, pateikė ieškinius per kratas apgrobti bei nuskriausti valstiečiai A.Vien. Pateikusiems pažymėjimą daroma nuolaida rš.
3. tr. M paruošti, pagaminti, patiekti (paprastai valgyti): Tada ji pàteikė jam tuos pietus Nm. Patei̇̃kti kam valgyti J.Jabl. Nesugeba vyrui ir doros sriubos pateikti rš.
| refl. tr., intr.: Žiemai pasiteikia maisto: žirnių, svogūnų ir bulbių Blv. Reikėjo šiek tiek pasiteikti, pasiruošti tinkamai viešnias priimti LzP. Pasitei̇̃kę [į vestuves] atvažiavo, labai gražiai susitaisę Krš.
4. refl. pasirengti, pasiryžti ką daryti: Abraomas buvo pasiteikęs atiduoti Dievui savo vienaitį sūnų I. Pavargėlė motina… pasiteikė elgetauti, eidama par sodas ir gyvenimus turtingųjų IM1864,25.
5. refl. susitvarkyti, pasidaryti: Dabar valdžia kiteip pasi̇̀teikė Tl.
6. intr. BB2Moz5,8, Sut stengtis įgyti palankumą, gerintis, pataikauti.
| refl. NdŽ: Aš pasi̇̀teikiau jam, t. y. įsimalonėjau J. Sūnus viršininkam pasi̇̀teikė, tai darbą gerą turi Mrc. Jau jei tu mane padarei vyresniuoju, tai gali man dar kitu kuom pasiteikti M.Katk.
7. refl. NdŽ pasidaryti geros nuotaikos.
8. refl. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Kad blogas oras atsimetėtų, o geras pasitei̇̃ktų savaime, suskaityk dvylika plikių (juok.) Švnč.
9. refl. tr. pasiteikti: Ta pasiteikė savo draugininkes I.
1 pérteikti
1. tr. NdŽ per daug ko duoti, perduoti.
2. tr. duoti, pasiūlyti, leisti perimti: Pérteikiame savo darbo patirtį visiems darbininkams DŽ1. Įpročiais bei papročiais perteikiamas ankstesniųjų kartų dorovinis patyrimas rš. Ar savo giminės išmintį visą jau perteikei sūneliui? rš.
3. tr. pavaizduoti: Rašytojui pamatyti nepakanka – reikia pajusti, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais T.Tilv. Rašytoja patraukliai piešia aplinką, suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. Tokių pačių junginių su bendratimi sudaro ir kitų reikšmių veiksmažodžiai, galintys perteikti asmens valią LKGIII165. Tiksliausiai natūralių daiktų vaizdus perteikia fotonuotraukos rš.
4. intr., tr. uždrožti, suduoti, perlieti: Perteik gerai pančiu, tai klausys Srv.
1 pritei̇̃kti, -ia (pri̇̀teikia), pri̇̀teikė tr. K, NdŽ
1. I, KŽ parūpinti, duoti: Ans pritei̇̃ks tau vaiką bandai ganyti J. Vakare prasidės veselia, tai aš tau pritei̇̃ksiu kokį kaulą (sako šuo vilkui) BM256(Grz). Jam karalius davė apsirėdyt šarvu ir smarkius ginklus jam pri̇̀teikė Sch166. Priteik seniui duonos kokį papentį, jeigu pati dar kiek turi Žem. Aš tau tai buvau mislijęs duoti, pritei̇̃kti KII376. Sau priteikiu B. Nor… jam didesnę algą priteikti Kel1865,72. Kurios nemokėjo giedoti, pasiliko pakrosnyje, toms Onikė priteikė darbą: vienai pagalvę į grabą pasiūti, kitai kreizus iškarpyti Žem. Kitsai norėjo vėl… tam visam miestui reikalingąją šilumą priteikti Kel1881,105. Parodyk savo man žaizdas, nuo priešininkų priteiktas KlvD243. Jo galva tebesvaigo dar vis nuo to smūgio, kurį priteikė jo numylėtoji Urtelė rš. Jis jam gerą antausį priteikė LC1889,24.
| refl. tr. NdŽ.
2. daug duoti, priduoti, pritiekti: Pastatė tuos trobesius ir priteikė plytų ketamai statyti bažnyčiai J.Jabl. Atėjo vienas jo aukštųjų urėdninkų, sargams pinigų pritei̇̃kdamas ir žadėdamas da daugiau Jrk95. Storauna jų (lapų) dabosena pryteika daugybę žymių P.
3. R, MŽ įduoti, įteikti: Jis man pri̇̀teikė žvakės galelį, t. y. davė, prikišo J. Pri̇̀teikė jam į purvyną įpuolusįjį duonos kepalą Jrk123. Saulis jaunikaičiui šarvą savo priteikti norėjo S.Stan.
ǁ NdŽ, prš padovanoti: Jis šitas savo karališkas dovanas kam priteikti gal brš.
4. padaryti, kad kas ką patirtų, išgyventų: Kad galėčiau nors trupinėlį smagumo priteikti, palinksminti, pajuokinti Žem. Kurs tau linksmybę priteika brš. Priteiki man šviesos, kaip trokšt širdis brš.
5. padaryti, atlikti, nuveikti ką kieno naudai: Pagalbą priteikti N. Vaikai vis pagalbą kokią pri̇̀teikia Pgg. Tam kūdikiui priteikęs esi, idant jisai per šventą chrikštą atpenč gimtų Mž112.
6. KŽ įduoti kieno globai, įsiūlyti, įkišti: Man visus vaikus pri̇̀teikė, ir turiu vestis Vlkv. Man ją pri̇̀teikė parvežt Gs. Ar velnias dabar priteikė čia tą bedalį pas šitą mergą? BsPIV114. Čia palicija priteikė (priskyrė) žmogelį mūsų pulkeliui A1884,363.
| refl. NdŽ: Atvažiavęs tuojau mėgino prisiteikti (pritapti) prie teatro, norėdamas savo laimę rasti scenoje J.Balč.
ǁ I, BŽ488, NdŽ rekomenduoti: Atsivešiu visus protokolus provos, gal man priteikste advokatą gerą Žem.
| refl. KŽ.
7. I parinkti, pritaikyti, priderinti.
8. refl. K, Š, Rtr, NdŽ stengtis įgyti palankumą, prisigerinti, prisimeilinti: Jei nori kam prisiteikti, daryk jam viską žmoniškai Nz. Siuntė jam zuikius, norėdami prisiteikti LzP. Ateik, man su meile prįsiteik brš.
9. refl. J.Jabl, NdŽ būti linkusiam, norėti ką daryti.
10. refl. prisirengti: Kur prisiteiksi važiuoti į Kauną – brangiai kaštuo[ja] Pln. Neprisi̇̀teikiau nuvažiuoti į Vilnių. Sako, gražus miestas Pln.
1 sutei̇̃kti, -ia (sùteikia), sùteikė KŽ
1. tr. N, Š, Rtr, Tl duoti, parūpinti, patiekti: Sutei̇̃k man duonos bent kąsnelį J. Gal atvažiuos kokis ponelis, gal dar suteiks kelias kapeikas LTR(Alv). Tu dar nenumanai, kas suteikė tiek turto M.Valanč. Sutei̇̃kti kam paskolą DŽ1.
| Jam sùteikė teisę BŽ108. Sutei̇̃kti žodį (leisti kalbėti susirinkime) DŽ1. Kad Dievas jam suteiktų sveikatą, protą Lkš. Tėvas mislio vis, kokį jam (sūnui) amatą suteikti (ps.) Brt. Ką norėjai man sakyti, ar žinelę suteikti? LTR(Mrj). Karalius, vyresnybę jam suteikęs, pradžio[je] 1414 m. nuvyko į Trakus M.Valanč. Dviem giesmėm yra velionis mano brolis suteikęs melodijas Vd. Ačiū už paaiškinimą, kurį man esi suteikęs Blv. Sutei̇̃kti įgaliojimą NdŽ. Sutei̇̃kti vaikams mokslą NdŽ. [Vardų sąrašas] suteiks tyrinėtojams daug šviesos LTI83(K.Būg).
^ Šventa Ona, gera žmona, suteik duoną VP45. Kad tik reikia, Dievas suteikia LTR(Šmn). Ko reikia, tai ir Dievas sutei̇̃kia: va, kad radau kiaušinių! Slm.
ǁ padovanoti: Juzupas suteikė kiekvienam broliui gausias dovenas M.Valanč.
2. tr. būti kokio reiškinio, ypatybės priežastimi: Dvaras nebūtų man tiek džiaugsmo sutei̇̃kęs kaip tas arkliukas RdN. Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J.Balč. Tavo kankliai nesuteiks mums stiprinančios galios, kurios mes dabar tiek reikalaujam V.Krėv. Kaimyno sūnaus laiškas suteikė didelio skausmo, sukėlė raudas P.Cvir. Lėnė degte dega man dar vieną smūgį suteikti I.Simon. Suteikti malonumo DŽ1. Po žieve esantis minkštas vytelės sluoksnis suteikia jai gražu blizgesį rš. Priešdėlis suteikia veiksmažodžiui naują leksinės reikšmės atspalvį LKGII14. Tie garsai suteikdavo viskam gyvybę rš. Sutei̇̃kti kalbai aiškumą NdŽ.
3. tr. NdŽ, DŽ1 daryti, atlikti, veikti ką kieno naudai: Žmogus jau nekvėpuoja – dirbtinį kvėpavimą sùteikia Pv. Pagalbą man tada žadėjote ir jos nesuteikę apgavote V.Krėv. Mokėjo suteikti pirmąją pagalbą, jei kaulo lūžis, išsinarinimas ar kokia žaizda rš. Ir aš džiaugiuosi, kai manęs klausosi susidomėję žmonės, kuriems aš galiu suteikti naudos J.Dov.
4. tr. M parodyti kam kokį nusiteikimą: Man sùteikta daug garbės NdŽ. Nesuteikęs man deramos pagarbos, nusidėjo savo broliui karaliui V.Krėv. Valdovas man suteikė garbę pietauti kartu su juo (ps.) J.Balč.
5. tr. Š, Rtr pripažinti, skirti (garbingą vardą): Sutei̇̃kti titulą NdŽ. Sutei̇̃kti kam bajorystę KŽ.
6. tr. pripiršti: Reikia Jurgį jai atpeikti, savo sūnų jai suteikti LTR(Mrj).
7. refl. padaryti malonę, malonėti ką padaryti: Kreditorius susiteikia pratęsti mokėjimo raką rš. Būrai susiteikė ir su jais suderybas padaryti prš.
8. intr. RtŽ, Š, DŽ1, KzR, Vlkv, Lp, Al, Mrs, Lb, Lkm, Kzt, Dgl, Sld, Sdk sugyventi, sutarti: Ans su savo pačia sutei̇̃kia, t. y. nesibara, santaiko[je] gyvena J. Mudvi visada suteikėm ir dabar sutei̇̃kiam Mrj. Mes čia su visais sutei̇̃kiam Dkš. Sesers, ale labai nesutei̇̃kia Plv. Jauni – ir nesùteikia Kbr. Kap negali sutei̇̃kt, tai į sūdą duoda Grv. Kas jau gali sutei̇̃ktie, jei jau moma su dukteria nesutei̇̃kia Švnč. Nesutei̇̃kia jų vaikai, vis mušas i mušas Klt. Nuvažiavo pas sūnų, tai su marčia nesutei̇̃kia Tvr. I velnias su jom būt nesutei̇̃kęs Dglš. Anos terp savę nesutei̇̃kia Ktk. Ot anys gerai sutei̇̃kia: kur eina, vis abu ir abu, niekur nesiskiria Km. Katė labai sutei̇̃kdavo su vištašuniu NdŽ. Nesutei̇̃kia kaip gaidys su kalakutu Lel. Nesutei̇̃kia – kaip kirvis su akmeniu Trgn. Anys teip sutei̇̃kia kaip katė su šuniu Mlt. Sutei̇̃kia kaip katė su pele Šn.
^ Vienas kitą peikia, ažtai nesutei̇̃kia Prng. Sutei̇̃kiant ir sausa pluta gardi Skdt. Dvi katės maiše nesutei̇̃kia Ds.
9. intr. sukirsti, sušerti, suduoti: Pakėlus tada ranką, smagiai suteikė jam per ausį V.Kudir. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat.
1 užtei̇̃kti, -ia (ùžteikia NdŽ), ùžteikė
1. tr. NdŽ, KŽ, Dkš, Vlkv, Bgt, Br, Nm dosniai duoti, parūpinti ko, patiekti: Ana teikdama užteikė daug pyragų J. Megsiu megztuką, mama siūlų ùžteikė Mrj. Ma[n] ùžteikė vaistų nuo kosulio Kt. Patys privalgė grybų i ùžteikė da mums Jrb. Kaimynas gardžių obuolių ùžteikė Ig. Visiems užteikė po stambų sidabro pinigą Tat.
| Ùžteikė ir man darbą sunkų Ut. Kap užtei̇̃ks parų (nubaus atsėdėti areštinėje skirtą parų skaičių), tai nesius Plv.
2. refl. Rz, Grž panorėti, užsimanyti, užsigeisti: Tai kas, kad senas: kai užsitei̇̃kia, ir sylos atsiranda Pln. Kad užsitei̇̃ks eit, tai nieko nepadaris Pšl. Kad užsitei̇̃ks ko, tai jau nebeparginsi Lnkv.
3. intr., tr. NdŽ, KŽ, Vrb užduoti, užkirsti, sušerti: Su kančiu užtei̇̃kia par pakalą, t. y. gerai užduoda J. Per ausį ausinę ùžteikė Prn. Užteik tu jam su grįžte J.Jabl. Tas diedas, iš užpečkio išlindęs, pašmagojo su rykštaite tiem žvėrim ir jam užteikė – teip tuojaus ir pavirto visi in akmenis BsPIII199. Užtei̇̃k drūčiai, rėžki smarkiai, suliek dikčiai, tai gerai JD726. Kareiviai felčeriui užteikė kelis rimbus per žiuponą rš.

1 tei̇̃kti, -ia, -ė KBII154, K, LVIV156, Š, K.Būg, Rtr, FrnW, DūnŽ; N, L
1. tr. DŽ, NdŽ aprūpinti kuo, duoti, tiekti: Ans tei̇̃kia visokius daiktus, pabūkles, padarynes J. Rupeika pila vyną į taures ir perduoda Daumantui, kuris jas teikia svečiams V.Krėv. Nuo kitų moterų neužsilikdama, pirko ir sau, ir vyrui, teikė drabužį šventadieniui apsivilkti LzP. Jam kas 3–4 valandos reikėjo teikti deguonies pagalvėlį A.Vien. Galima paskolą teikti rš. Saulės spinduliai, susigėrę augalų lapuose, teikia mums deguonį ir augina maistą rš. Dievas prikel debesis dangaus, teikdamas žemei lytaus Mž241.
| Kartais už tokį pasiūlymą teikti žinias jie gaudavo šį tą iš valdžios B.Sruog. Miestams imta sparčiau teikti savivaldos teises rš. Vilniaus aukštoji mokykla teikė mokslo šviesą ir darbo žmonėms – amatininkams rš. Skelbk jame žinią, kurią aš tau teikiu brš. Patarimų tei̇̃kti KŽ. Ketinu tokiame darbe, pakolei ponas Dievas man gyvatą teiks, pasilikti MT(Pratarmė).
^ Kai žmogui reikia, ir Dievas teikia Gmž. Peikia – sau tei̇̃kia (nori pats gauti, turėti) Vlkv, Ds. Kas peikia, tas sau tei̇̃kia Aln, Bsg. Kas kitam peikia, tai sau teikia Nm, Ndz. Ką giria – kitam skiria, ką peikia – tą sau tei̇̃kia Mrj. Kas sau teikia, to nepeikia LTsV97.
| refl. tr. KI280: Nė gyvenõs tei̇̃kias (nesirūpina įsigyti, įsitiekti), nė vaikų žiūria Nmk.
2. tr. daryti, atlikti, veikti kieno naudai: Pirmąją medicininę pagalbą teikia gerai paruošti žmonės sp. Maža buvo ir parama, kurią motina teikdavo paslapčiomis nuo tėvo A.Vien. Pirmenybė dirbti naujame skyriuje bus teikiama geriausiems darbininkams rš. Tei̇̃kti naudos NdŽ, DŽ1.
3. tr. NdŽ reikšti, rodyti kokį nusiteikimą, požiūrį į ką: Jis buvo tau artimas, ir jam gyvam tu didelę garbę teikei V.Krėv. Lietuviai didelę reikšmę teikė dvilypiam riešutui, dvilypei varpai rš. Meisteris parodo neteikiąs reikšmės tam sumanymui P.Cvir.
4. tr. pripažinti, skirti (garbingą vardą): Rašytojo vardas turėtų būti teikiamas tik didelio talento ir ypatingos dvasinės kultūros žmonėms rš.
5. tr. EncIX209 būti kokio išgyvenimo, jausmo, ypatybės priežastimi: Abudu sūnu vien rūpesnius tėvui teteikė LTI497. Tas nepalaužiamas įsitikinimas savo teisumu teikia jam ramybės ir tvirtumo J.Avyž. Žmogui pasitenkinimo teikia pati darbo eiga, jo turinys rš. Tei̇̃kti malonumo NdŽ. Paprasti liaudies žaidimai, neįmantrūs šokiai, rateliai teikia fizinės iškrovos ir dvasinės atgaivos rš.
| Eterinis aliejus teikia šiam augalui malonų, bet stiprų kvapą rš. Apysakai daug patrauklumo teikė nuotykinė intriga, vaizdingas, lyriškas stilius rš.
6. tr. SD354, BŽ27, KŽ siūlyti, rekomenduoti: Aš jums tei̇̃kčiau kitą dalyką NdŽ. Tas paprotys neteiktinas rš. Virtuvę Jablonskis sakydavosi pirmiausia teikęs vadinti „plytai“ (suvalkiečių „mašinai“), ant kurios valgį verdamės LKI49. Teikiamà daina užrašyta seniai NdŽ. Teikiu jums naują dainų knygelę KlpD(prakalba). Kitiems mielai teikiam, ko mums patiems nereikia J.Jabl.
^ Jis kitą peikia, o save teikia VoL454.
ǁ pratarti: Jonas teikė prasčiokėliams baigti kermošių ir eiti namon Rp. O teip teikiuot…, neduokis tiemus vagimus ir latramus išvadžiot DP248.
ǁ piršti: Jis man savo dukterį tei̇̃kia Pkp. Teikia kaip įmanydami Žem.
7. tr. N, S.Dauk, Kos55, O, NdŽ linkėti (gero): Teikiu, gero noriu (orig. noro) kam SD350. Teikiu jums visa gera J.Jabl. Krikščionys mielieji, geidžiu ir teikiu jumus… malonės Viešpaties mūsų DP53. Visi tūkstančius gyvenimo pasisekimų teikė, linkėjimo dainas dainavo rš. Neteiktinas Sut.
neteiktinai̇̃
8. intr. Sut malonėti ką padaryti: Padėkavok Dievui, teikusiam tave aplankyti brš. Prašome, idant šviesybe Dvasios savo šventosios apšviesti teiktumei brš.
| refl. Q628, SD1153, SD312, N, Sut, M, Rtr, LL202, Š, BŽ477, KŽ, FrnW: Teikiuos, gerą valią padarau R402, MŽ542. Jis nesi̇̀teikė atsakyti man NdŽ. Be nesiteiktų atsiliepti kiti kupiškėnai K.Būg. Prašause stancijos, teikiatės duoti! DS172(Rs). Teikis man Tamsta pranešti, ar greit ketini knygelę išleisti Pč. Tamsta siūsi dėl manęs kailinius trumpus, teikias pamieruoti M.Valanč. Dievas teročija (paraštėje teikiasi) man ir vieną dabar (dar) Sūnų priduoti BB1Moz30,24. Idant… tąjag vėl dieną širdyse mūsų teiktų̃s užgimt DP26. Tei̇̃kisig duot ir man anuos visus pritaisymus DP165. Nei jokiam sutvėrimu savamui nesiteikė atleist MP78. Žmogumi stotisi teikeisi MKr1. Prašau tavęs, kad munęs teiktumys išklausyti P. Užmiršti jo nesiteikia KN198.
| iron.: Ar daug čia žuvų? – pagaliau teikėsi paklausti Petras rš. Tik po pusvalandžio prie staliuko teikiasi pasirodyti padavėja sp.
ǁ refl. sutikti būti kuo: Tas žvirbliukas mažučiukas už broliuką teikės, toj varnelė juodasparnė už svočiutes teikės (d.) Auk.
9. intr. noromis ką daryti: Ana kad teikusi, t. y. nevaroma, gerai padirbo J.
| refl. R, R35, MŽ, MŽ47: Teikęsis, pagalvojęs ir papasakojo visokių istorijų Šts. Aš tei̇̃kusis geriau pasiūčio Plt. Kad ans teikias, t. y. gatavyjas, pasigatavyja, tai įsako gražiai pamokslą J.
10. intr. DP168 stengtis įgyti palankumą, gerintis, meilikauti, pataikauti: Kieno norui tei̇̃kdamas, tampa apskaluonimi DP489.
| refl. NdŽ, DŽ1, KŽ, Mžš: Ans prie savo pačios nesigretina, t. y. nesitei̇̃kia, neeina J. Tei̇̃kės tei̇̃kės mumiem Jonas – ir neliko mūs žentas Lp. Bepig jai: turi gražų brolį, tai visos mergos tei̇̃kias Rdm. Jis blogas žmogus – visiem tei̇̃kias Slm. Teip su kokiuo gastinčiu tei̇̃kias, kad su juo kalbėtų Pl. Atsiprašinėjo dėdė savo jautelius už daromas jiems skriaudas ir kiek galėdamas teikės – ganė, šėrė, trinko, glostė Vaižg.
11. intr. K.Būg, NdŽ, DŽ1, Gmž, Str, Ml, Dkšt sugyventi, sutarti: Tai ramu, kai visa šeimyna tei̇̃kia Ktk. Adeliutė netei̇̃kdavo su savo šešuru Dglš. Anos jau seniai netei̇̃kia abi su močia Klt. Nèteikėm abu visą amžių Lb. Kad anas su visais netei̇̃kia Trgn. Tai, kad tik teiktų̃ terp savę – viso pakaks Sdk. Kaip anys (katinas su šunimi) netei̇̃kia, tai strošna Ds.
12. intr. kirsti, šerti, trenkti: Teikte užteikia su kančiu gerai, t. y. užduoda J.
1 aptei̇̃kti, -ia, àpteikė tr. Rtr; LL19 aprūpinti, apdovanoti: Klioštorių jai pabudavojo ir žeme apteikė rš.
| Jis buvo apteiktas dievinumo atributais J.Šliūp. Malone apteikti LL264.
1 įtei̇̃kti, -ia, į̇̃teikė; R, R422, MŽ572, N, LL179
1. tr. K, J, LL23 įduoti: Ar negalėtum jam štai šito raštelio įtei̇̃kti? Š. Įtei̇̃kti prašymą NdŽ. Iñteikė tokios salietros, kur degina Dglš. Į̃teikė šakę kraut vežimus Grš. Didžiausią kąsnelį iñteikė [pyrago] Str. Aš džiaugiuos, kad neturtingam žmogui įteikiu gerą daiktą SI264. Valdininkas priėjo artyn ir paėmė iš jo raštą įteikti valdovui J.Balč.
| prk.: Į tavo rankas dabar įteikiu savo garbę V.Krėv.
ǁ iškilmingai, oficialiai paduoti, įduoti: Įteikiamàsis (pagyrimo) raštas BŽ229. Įtei̇̃kti kam ordeną NdŽ. Maždaug per vidurį kamblių nukirstų rugių pėdelį, apkaišytą gėlėmis, pjovėjai parnešę įteikdavo šeimininkui, linkėdami jam išgyventi tiek metų, kiek yra parneštame pėde šiaudelių LKVII86.
ǁ Ser padovanoti: Visums reik ką nors įtei̇̃kti, kokią dovanelę Vgr. Iš rajono vyriausybės ejo, sveikino aną, tatai į̇̃teikė anai tokią kningą Jdr. Man už tai skarukę iñteikė Kpč.
2. tr. įduoti kieno globai: Vaiką jau iñteikė močiai, pati neturi kada Klt.
ǁ įsiūlyti, įpiršti: Kunigas Burba vieną seserį iñteikė Artimavičiui, kitą Cicėnui Dglš. Mažu tę intei̇̃ksim mergšę į butą Srj. Mažu kur galėsu aš tave in žentus inteiktie (ps.) Brt.
| Tai į̇̃teikė (įkišo, įbruko) man arklį! Mrj.
3. žr. 1 suteikti 1: Ateiviai… naujiems kaimams įteikė ir kitus naujus vardus A1884,1. Saliamonui didelę išmintį įteikė S.Stan. Garibaldis… trokšta… kožnam visą valnybę įteikti TP1880,41. Atgręžk būdus, mums priešingus, inteik daiktus reikalingus SGI15. Gentys susirinko laimindami jį dėl gėrybių, kokias jam įteikė Dievas S.Stan.
4. žr. 1 suteikti 2: Bevardė gimtis sakiniui taipo pat inteikia naujos reikšmės J.Jabl.
5. tr. skirti, lemti: Kožnam Dievas inteikė, kad stonas mainyt reikia KrvD204.
6. tr. Gs parūpinti vietą, įtaisyti: Laumė… apmainydavus jaunikį arba mergą – ir tokiu būdu įteikdavus savo augintinį į gerą, patogią vietą BsMtI106.
| refl.: Aš velnio rankon esmi įsiteikęs (patekęs) brš.
7. tr. R370, MŽ497 gauti, įgyti: Kad būčia apžiūrėjęs, būčia žinių įteikęs Vlkv.
| refl. tr. I: Įsi̇̀teikiau kardą tokį kietą ir aštrų, kurs trims an sykio galvas nukerta Jrk36. Įsiteikė naujus drabužius rš. Vien pasiturintiems tebuvo galima knygas įsiteikti prš.
8. intr. Q623, SD1150,185, SD41,379, Sut įtikti: Žmonėm neanteiksi̇̀ Švnč. Kas gi gali antei̇̃kt šitai pikčiurnai Žl. Niekas svietui neįtei̇̃kia, ir geriausį žmogų peikia JD9. Prie kuriam broleliui reiks man būtie, kap piktom martelėm reiks antei̇̃ktie (rd.) Ml. Idant įteiktų̃ aniemus, nebijos daryt daiktų, kurie yra prieš valią Dievo DP490. Inteikia kūnui savo aba geiduliamus jo SPI266. Pilotas, norėdamas žmonėmus inteikti, išleidė jiems Barabošių BtMr15,15.
įteiktinai̇̃ Pagal noro tikos, inteiktinai, su inteika tapo SD61.
| refl. BzF187, RtŽ, Š, Rtr, Ser, NdŽ, DŽ1, Ut: Jiems įsitei̇̃kti pirmiausia reikėjo J.Jabl. Ne kiekvienam gerumu įsitei̇̃ksi Mrj. Noriu marčiai įsitei̇̃kti – silkinę kuskelę nupirkau Vkš. Neklausyk ano plepalų: ans teip sako norėdamas įsitei̇̃kti Slnt. Ačiū ažu saldainius, anūkei instei̇̃kt bus Str. Aš insiteiksiù savo anytai: aš užsikelsiu anksti rytelį, tai aš nušluosiu didį dvarelį (d.) Lp. Vyresnysis Severos brolis, pastebėjęs, kaip senio kalba Elzę juokina, įsiteikdamas jai, ėmė senį pašiepti Pt. Kudlius lyžčiojo visus iš eilės, vizgino uodegą ir stengėsi visaip įsiteikti K.Saj.
9. tr. padaryti įtaką, paveikti: Neregitegu, jog nieko neinteikiat? (Cielas) svietas eit paskui jį Ch1Jn12,19.
1 ištei̇̃kti, -ia, i̇̀šteikė tr. LVI816, KŽ
1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš.
ǁ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš visiem išsitei̇̃ksiu Žl.
2. parūpinti, dovanoti: Užsidirbsiu ir tau auksinį žiedelį išteiksiu LzP. Duoda mums loskas savo ir dovanų dangiškų išteikia brš.
3. padaryti, nuveikti, įvykdyti: Paminėsime, ką latviai i̇̀šteikė irklavimo dalykuose KŽ. Kaimynystėje atsitikę keli myriai lenkė kalbą ant mirties, ant klastų giltinės, kokias jinai išteikia (išdarinėja) dargi su jaunais žmonėms BsV31.
1 nutei̇̃kti, -ia, nùteikė Rtr, Ar
1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul.
2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą guviai nuteikdavo kiekvienas nugirstas žodis apie sukilimą V.Myk-Put. Nutei̇̃kti vienus prieš kitus DŽ. Ką liūdnai nutei̇̃kti NdŽ. Palankiai nutei̇̃kti ką KŽ.
| refl. KI109, Š, BŽ27, DŽ: Bijau uošviuo žodį pasakyti, nežinau, kaip ans nusitei̇̃kęs Vkš. Teip karingai buvau nusitei̇̃kusi an tų vaikių! Trk. A grėbs šieną, a pjaus, tujau linksmai jau nusitei̇̃kę būs Jdr. Tas žodis pirmą kartą privertė jį nusiteikti atsargiai ir susigūžti savyje V.Myk-Put. Jis atėjo į įstaigą visai blogai nusiteikęs P.Cvir. Kajetonas apsidairo ir gan rimtai nusiteikęs eina prie rašomojo stalo J.Paukš. Visi ateidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę KlK38,6. Metraščio redakcijos autorius Lietuvai buvo nusiteikęs palankiai rš.
ǁ FT, KŽ sukelti gerą nuotaiką: Kur nebus linksmas, taip svečio nùteiktas J.Jabl. Kuo jį taip nuteikei? J.Jabl. Vaiką nùteikiau, ir nebeverkia Grž. Žmonės jau ir taip gražybių visokių nuteikti Žem.
| refl. N, K, J.Jabl, Š, Rtr, FT, Nm: Jis šiandien nenusitei̇̃kęs KII11,209. Vaikas nusiteikė, t. y. nebrėkia jau, iš piktumo į gerumą atėjo J. Mokiniai tuojau įspėja, ar mokytojas nusitei̇̃kęs, ar ūpingas NdŽ. Tokia nusitei̇̃kusi – i priš ką? Krš. Šį vakarą taip buvo nusiteikęs, jog papasakojo keletą atsitikimų Žem.
3. tr. Q198, CI724, NdŽ, KŽ paveikti, kad būtų linkęs ką daryti, palenkti: Nùteikėm – ir sutiko J.Jabl. Tą tėvą ji pavaišina, nutei̇̃kia i visur pr[i]eina Jrb. Prakilniems darbams jį nuteikia rš. Idant dovanomis Tavo nuteikti būdami, Tave garbintumim MKr47. Nutei̇̃kti ką savo pusėn BŽ150.
| refl.: Aš nusi̇̀teikiau vykti į kaimą BŽ482. Aš nenustei̇̃kęs in tokias kalbas Dg. Aš dar labai jauna, nenusiteikus dar tekėti rš.
4. intr. įtikti, pataikyti: Aš nùteikiau, t. y. taip padariau kaip jis, pagal jo būdą, ir jam patiko mano darbas J. Sunku jai nutei̇̃kti J.
5. refl. pavykti, pasisekti: Ir jiems ne visada nusitei̇̃kia apgaut Lkč. Linai nusiteikė (gerai užaugo) J.Jabl(Ilg). Patalkys neblogiausiai nusi̇̀teikė Vdžg. Kai nustei̇̃kia, žuvų daug sugaunam Blnk. Nenusitei̇̃kęs alus K7.
ǁ KŽ pasitaikyti būti geram: Jeigu nusiteikia oras, jos visu būreliu išlekia pasilakstyti aplink avilį A1885,127.
1 patei̇̃kti, -ia (pàteikia), pàteikė K, Rtr, NdŽ
1. tr. KŽ parūpinti, įtaisyti: Buvo… pateiktas balnas ir šlajikės BM330(Šv). Varnių katedros bažnyčią pagrindė akminimis arba marmurais, tai pačiai pateikė gražius vargonus M.Valanč.
| prk.: Buvo mergai vaiką patei̇̃kęs DūnŽ.
| refl. tr.: Pasitei̇̃kusi vaiką – šlovė prasta DūnŽ.
ǁ malonėti ką duoti: Ana gabalą męsos man pàteikė, t. y. davė J. Jis mums knygelę pateiks J. Ar nepateiktái man vytuškų? Lp.
2. tr. duoti kam ką susipažinti: Komisija pàteikė naują sutarties projektą DŽ1. Keliauninkas pateikė įdomių kelionės įspūdžių rš. Panašių pavyzdžių galima pateikti ir daugiau rš. Fizikos uždavinių sąlygos gali būti pateikiamos įvairiais būdais rš.
ǁ įduoti, įteikti: Pareiškė savo pretenzijas nukentėję piliečiai, pateikė ieškinius per kratas apgrobti bei nuskriausti valstiečiai A.Vien. Pateikusiems pažymėjimą daroma nuolaida rš.
3. tr. M paruošti, pagaminti, patiekti (paprastai valgyti): Tada ji pàteikė jam tuos pietus Nm. Patei̇̃kti kam valgyti J.Jabl. Nesugeba vyrui ir doros sriubos pateikti rš.
| refl. tr., intr.: Žiemai pasiteikia maisto: žirnių, svogūnų ir bulbių Blv. Reikėjo šiek tiek pasiteikti, pasiruošti tinkamai viešnias priimti LzP. Pasitei̇̃kę [į vestuves] atvažiavo, labai gražiai susitaisę Krš.
4. refl. pasirengti, pasiryžti ką daryti: Abraomas buvo pasiteikęs atiduoti Dievui savo vienaitį sūnų I. Pavargėlė motina… pasiteikė elgetauti, eidama par sodas ir gyvenimus turtingųjų IM1864,25.
5. refl. susitvarkyti, pasidaryti: Dabar valdžia kiteip pasi̇̀teikė Tl.
6. intr. BB2Moz5,8, Sut stengtis įgyti palankumą, gerintis, pataikauti.
| refl. NdŽ: Aš pasi̇̀teikiau jam, t. y. įsimalonėjau J. Sūnus viršininkam pasi̇̀teikė, tai darbą gerą turi Mrc. Jau jei tu mane padarei vyresniuoju, tai gali man dar kitu kuom pasiteikti M.Katk.
7. refl. NdŽ pasidaryti geros nuotaikos.
8. refl. KŽ pasitaikyti, atsitikti: Kad blogas oras atsimetėtų, o geras pasitei̇̃ktų savaime, suskaityk dvylika plikių (juok.) Švnč.
9. refl. tr. pasiteikti: Ta pasiteikė savo draugininkes I.
1 pérteikti
1. tr. NdŽ per daug ko duoti, perduoti.
2. tr. duoti, pasiūlyti, leisti perimti: Pérteikiame savo darbo patirtį visiems darbininkams DŽ1. Įpročiais bei papročiais perteikiamas ankstesniųjų kartų dorovinis patyrimas rš. Ar savo giminės išmintį visą jau perteikei sūneliui? rš.
3. tr. pavaizduoti: Rašytojui pamatyti nepakanka – reikia pajusti, atkurti tikrovę ir perteikti ją meniniais vaizdais T.Tilv. Rašytoja patraukliai piešia aplinką, suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš. Tokių pačių junginių su bendratimi sudaro ir kitų reikšmių veiksmažodžiai, galintys perteikti asmens valią LKGIII165. Tiksliausiai natūralių daiktų vaizdus perteikia fotonuotraukos rš.
4. intr., tr. uždrožti, suduoti, perlieti: Perteik gerai pančiu, tai klausys Srv.
1 pritei̇̃kti, -ia (pri̇̀teikia), pri̇̀teikė tr. K, NdŽ
1. I, KŽ parūpinti, duoti: Ans pritei̇̃ks tau vaiką bandai ganyti J. Vakare prasidės veselia, tai aš tau pritei̇̃ksiu kokį kaulą (sako šuo vilkui) BM256(Grz). Jam karalius davė apsirėdyt šarvu ir smarkius ginklus jam pri̇̀teikė Sch166. Priteik seniui duonos kokį papentį, jeigu pati dar kiek turi Žem. Aš tau tai buvau mislijęs duoti, pritei̇̃kti KII376. Sau priteikiu B. Nor… jam didesnę algą priteikti Kel1865,72. Kurios nemokėjo giedoti, pasiliko pakrosnyje, toms Onikė priteikė darbą: vienai pagalvę į grabą pasiūti, kitai kreizus iškarpyti Žem. Kitsai norėjo vėl… tam visam miestui reikalingąją šilumą priteikti Kel1881,105. Parodyk savo man žaizdas, nuo priešininkų priteiktas KlvD243. Jo galva tebesvaigo dar vis nuo to smūgio, kurį priteikė jo numylėtoji Urtelė rš. Jis jam gerą antausį priteikė LC1889,24.
| refl. tr. NdŽ.
2. daug duoti, priduoti, pritiekti: Pastatė tuos trobesius ir priteikė plytų ketamai statyti bažnyčiai J.Jabl. Atėjo vienas jo aukštųjų urėdninkų, sargams pinigų pritei̇̃kdamas ir žadėdamas da daugiau Jrk95. Storauna jų (lapų) dabosena pryteika daugybę žymių P.
3. R, MŽ įduoti, įteikti: Jis man pri̇̀teikė žvakės galelį, t. y. davė, prikišo J. Pri̇̀teikė jam į purvyną įpuolusįjį duonos kepalą Jrk123. Saulis jaunikaičiui šarvą savo priteikti norėjo S.Stan.
ǁ NdŽ, prš padovanoti: Jis šitas savo karališkas dovanas kam priteikti gal brš.
4. padaryti, kad kas ką patirtų, išgyventų: Kad galėčiau nors trupinėlį smagumo priteikti, palinksminti, pajuokinti Žem. Kurs tau linksmybę priteika brš. Priteiki man šviesos, kaip trokšt širdis brš.
5. padaryti, atlikti, nuveikti ką kieno naudai: Pagalbą priteikti N. Vaikai vis pagalbą kokią pri̇̀teikia Pgg. Tam kūdikiui priteikęs esi, idant jisai per šventą chrikštą atpenč gimtų Mž112.
6. KŽ įduoti kieno globai, įsiūlyti, įkišti: Man visus vaikus pri̇̀teikė, ir turiu vestis Vlkv. Man ją pri̇̀teikė parvežt Gs. Ar velnias dabar priteikė čia tą bedalį pas šitą mergą? BsPIV114. Čia palicija priteikė (priskyrė) žmogelį mūsų pulkeliui A1884,363.
| refl. NdŽ: Atvažiavęs tuojau mėgino prisiteikti (pritapti) prie teatro, norėdamas savo laimę rasti scenoje J.Balč.
ǁ I, BŽ488, NdŽ rekomenduoti: Atsivešiu visus protokolus provos, gal man priteikste advokatą gerą Žem.
| refl. KŽ.
7. I parinkti, pritaikyti, priderinti.
8. refl. K, Š, Rtr, NdŽ stengtis įgyti palankumą, prisigerinti, prisimeilinti: Jei nori kam prisiteikti, daryk jam viską žmoniškai Nz. Siuntė jam zuikius, norėdami prisiteikti LzP. Ateik, man su meile prįsiteik brš.
9. refl. J.Jabl, NdŽ būti linkusiam, norėti ką daryti.
10. refl. prisirengti: Kur prisiteiksi važiuoti į Kauną – brangiai kaštuo[ja] Pln. Neprisi̇̀teikiau nuvažiuoti į Vilnių. Sako, gražus miestas Pln.
1 sutei̇̃kti, -ia (sùteikia), sùteikė KŽ
1. tr. N, Š, Rtr, Tl duoti, parūpinti, patiekti: Sutei̇̃k man duonos bent kąsnelį J. Gal atvažiuos kokis ponelis, gal dar suteiks kelias kapeikas LTR(Alv). Tu dar nenumanai, kas suteikė tiek turto M.Valanč. Sutei̇̃kti kam paskolą DŽ1.
| Jam sùteikė teisę BŽ108. Sutei̇̃kti žodį (leisti kalbėti susirinkime) DŽ1. Kad Dievas jam suteiktų sveikatą, protą Lkš. Tėvas mislio vis, kokį jam (sūnui) amatą suteikti (ps.) Brt. Ką norėjai man sakyti, ar žinelę suteikti? LTR(Mrj). Karalius, vyresnybę jam suteikęs, pradžio[je] 1414 m. nuvyko į Trakus M.Valanč. Dviem giesmėm yra velionis mano brolis suteikęs melodijas Vd. Ačiū už paaiškinimą, kurį man esi suteikęs Blv. Sutei̇̃kti įgaliojimą NdŽ. Sutei̇̃kti vaikams mokslą NdŽ. [Vardų sąrašas] suteiks tyrinėtojams daug šviesos LTI83(K.Būg).
^ Šventa Ona, gera žmona, suteik duoną VP45. Kad tik reikia, Dievas suteikia LTR(Šmn). Ko reikia, tai ir Dievas sutei̇̃kia: va, kad radau kiaušinių! Slm.
ǁ padovanoti: Juzupas suteikė kiekvienam broliui gausias dovenas M.Valanč.
2. tr. būti kokio reiškinio, ypatybės priežastimi: Dvaras nebūtų man tiek džiaugsmo sutei̇̃kęs kaip tas arkliukas RdN. Likimas, amžinas mano priešas, nenorėjo suteikti man tos laimės J.Balč. Tavo kankliai nesuteiks mums stiprinančios galios, kurios mes dabar tiek reikalaujam V.Krėv. Kaimyno sūnaus laiškas suteikė didelio skausmo, sukėlė raudas P.Cvir. Lėnė degte dega man dar vieną smūgį suteikti I.Simon. Suteikti malonumo DŽ1. Po žieve esantis minkštas vytelės sluoksnis suteikia jai gražu blizgesį rš. Priešdėlis suteikia veiksmažodžiui naują leksinės reikšmės atspalvį LKGII14. Tie garsai suteikdavo viskam gyvybę rš. Sutei̇̃kti kalbai aiškumą NdŽ.
3. tr. NdŽ, DŽ1 daryti, atlikti, veikti ką kieno naudai: Žmogus jau nekvėpuoja – dirbtinį kvėpavimą sùteikia Pv. Pagalbą man tada žadėjote ir jos nesuteikę apgavote V.Krėv. Mokėjo suteikti pirmąją pagalbą, jei kaulo lūžis, išsinarinimas ar kokia žaizda rš. Ir aš džiaugiuosi, kai manęs klausosi susidomėję žmonės, kuriems aš galiu suteikti naudos J.Dov.
4. tr. M parodyti kam kokį nusiteikimą: Man sùteikta daug garbės NdŽ. Nesuteikęs man deramos pagarbos, nusidėjo savo broliui karaliui V.Krėv. Valdovas man suteikė garbę pietauti kartu su juo (ps.) J.Balč.
5. tr. Š, Rtr pripažinti, skirti (garbingą vardą): Sutei̇̃kti titulą NdŽ. Sutei̇̃kti kam bajorystę KŽ.
6. tr. pripiršti: Reikia Jurgį jai atpeikti, savo sūnų jai suteikti LTR(Mrj).
7. refl. padaryti malonę, malonėti ką padaryti: Kreditorius susiteikia pratęsti mokėjimo raką rš. Būrai susiteikė ir su jais suderybas padaryti prš.
8. intr. RtŽ, Š, DŽ1, KzR, Vlkv, Lp, Al, Mrs, Lb, Lkm, Kzt, Dgl, Sld, Sdk sugyventi, sutarti: Ans su savo pačia sutei̇̃kia, t. y. nesibara, santaiko[je] gyvena J. Mudvi visada suteikėm ir dabar sutei̇̃kiam Mrj. Mes čia su visais sutei̇̃kiam Dkš. Sesers, ale labai nesutei̇̃kia Plv. Jauni – ir nesùteikia Kbr. Kap negali sutei̇̃kt, tai į sūdą duoda Grv. Kas jau gali sutei̇̃ktie, jei jau moma su dukteria nesutei̇̃kia Švnč. Nesutei̇̃kia jų vaikai, vis mušas i mušas Klt. Nuvažiavo pas sūnų, tai su marčia nesutei̇̃kia Tvr. I velnias su jom būt nesutei̇̃kęs Dglš. Anos terp savę nesutei̇̃kia Ktk. Ot anys gerai sutei̇̃kia: kur eina, vis abu ir abu, niekur nesiskiria Km. Katė labai sutei̇̃kdavo su vištašuniu NdŽ. Nesutei̇̃kia kaip gaidys su kalakutu Lel. Nesutei̇̃kia – kaip kirvis su akmeniu Trgn. Anys teip sutei̇̃kia kaip katė su šuniu Mlt. Sutei̇̃kia kaip katė su pele Šn.
^ Vienas kitą peikia, ažtai nesutei̇̃kia Prng. Sutei̇̃kiant ir sausa pluta gardi Skdt. Dvi katės maiše nesutei̇̃kia Ds.
9. intr. sukirsti, sušerti, suduoti: Pakėlus tada ranką, smagiai suteikė jam per ausį V.Kudir. Su tuom [akmeniu] teip gerai gervei suteikė, kad vienu sykiu abi kojas sutrupino! Tat.
1 užtei̇̃kti, -ia (ùžteikia NdŽ), ùžteikė
1. tr. NdŽ, KŽ, Dkš, Vlkv, Bgt, Br, Nm dosniai duoti, parūpinti ko, patiekti: Ana teikdama užteikė daug pyragų J. Megsiu megztuką, mama siūlų ùžteikė Mrj. Ma[n] ùžteikė vaistų nuo kosulio Kt. Patys privalgė grybų i ùžteikė da mums Jrb. Kaimynas gardžių obuolių ùžteikė Ig. Visiems užteikė po stambų sidabro pinigą Tat.
| Ùžteikė ir man darbą sunkų Ut. Kap užtei̇̃ks parų (nubaus atsėdėti areštinėje skirtą parų skaičių), tai nesius Plv.
2. refl. Rz, Grž panorėti, užsimanyti, užsigeisti: Tai kas, kad senas: kai užsitei̇̃kia, ir sylos atsiranda Pln. Kad užsitei̇̃ks eit, tai nieko nepadaris Pšl. Kad užsitei̇̃ks ko, tai jau nebeparginsi Lnkv.
3. intr., tr. NdŽ, KŽ, Vrb užduoti, užkirsti, sušerti: Su kančiu užtei̇̃kia par pakalą, t. y. gerai užduoda J. Per ausį ausinę ùžteikė Prn. Užteik tu jam su grįžte J.Jabl. Tas diedas, iš užpečkio išlindęs, pašmagojo su rykštaite tiem žvėrim ir jam užteikė – teip tuojaus ir pavirto visi in akmenis BsPIII199. Užtei̇̃k drūčiai, rėžki smarkiai, suliek dikčiai, tai gerai JD726. Kareiviai felčeriui užteikė kelis rimbus per žiuponą rš.

táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.

×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.

táikyti, -o, -ė K, Š, Rtr, LVIV157, DŽ; Q198, R, MŽ, N, M, L
1. intr. LL13, LTR(Šmk) stengtis nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, kad būtų galima kliudyti taikinį: Ir anam táikė stačiai į širdį, bet jau par petį paršovė Kal. Netáikyk į paukštelį, gali užmušt Kair. Kareiviai taiko užsimerkę, lyg šautų nuosavon širdin S.Nėr.
^ Į kulnį táikė, į nosį pataikė (sakoma pagadinus kam orą) Škn.
| refl. Rtr: Táikytis šauti KŽ. Tai jie prisidėjo ir taikosi, nori nušauti gulbę LTR(Trak). Atrodo, niekas nesitaikė, bet pora šūvių – ir mirtis J.Marcin.
2. tr. daryti, kad pritiktų, parinkti tinkamą, derinti: Akiniai, prie akių netáikyti, negalima nešioti P.Aviž(Br). O kai ataneša prisiūt [batą], tai siuvi siuvi, táikai táikai ton skylėn Žl. Ėmė raktus taikyti į tą pakajų, kad galėtų atsirakyt BsMtI157-158(Brt). Kuolus [akėčių] táikė iš skroblo, ąžuolo Kls. Bet daugiausiai rugius táikys tokius jau gerus [duonai], ka nebūtum dirsių Sd. Taikiau aš šituos kailiniokus vienaip, taikiau kitaip, pagaliau išpjausčiau jų sagas ir nukėliau jas gerokai į šoną J.Balt. Kaip nededi, kaip netaikai, o kepurė per maža! P.Cvir. Táikyti vaistus NdŽ. Mano brolis buvo labai lepus ant valgio, baisiai turėjo valgį táikyt Skr. Aš sa[vo] vaiku[i] maisto netáikau, viską duodu Vrn. Ji labai táikydavo valgį visiem PnmA. Trijų mėnesių paršai, i da jiem reikia táikyt Jnš. Ji netáiko žodį: kas kiek – i žlebtelia Gs. Kaip papuola, teip sakom, netáikom žodžio Trs. Būdavo, balsus táikys, katram natavot, katram prišaukt Erž.
| refl. tr., intr.: Kaip Paulina táikės ir valgymą, ir visa, o mat pirma nugriuvo Slm. Ji nesitáiko, tai ir suserga Rmš.
3. tr., intr. skirti, adresuoti kam, į ką: Katrė tyli, nes į ją buvo taikyti dainos žodžiai I.Simon. Šneka, rodos, apie kitas, o aiškiai matos, kad man táiko Kair. Aš žinojau, kad ma[n] čia táiko Smln. Táikyti kam priekaištą NdŽ. Taikyta ta kalba buvo jau kiek susipratusiems ir mokslintiems prš.
4. tr. DŽ naudoti (paprastai praktikoje): Taikomoji geologija GTŽ. Zoologija gali būti teorinė ir taikomoji S.Mast. Táikomoji dailė LTEXI65. Táikomoji dekoratyvinė dailė LTEXI66. Vietinė anestezija pradėta taikyti labai seniai rš. Mokiniai teorines žinias čia pat bando taikyti praktiškai rš. Sverto taisyklė taikoma nagrinėjant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį skridinį rš. Juk sąmoningas kalbos tvarkymas ir norminimas prasideda tada, kai liaudies kalbą reikia taikyti rašto (literatūros) reikalams KlK49,41.
5. intr. stengtis ką daryti, derinantis prie aplinkybių: Ans táiko pamatyti savo brolį J. Táikai, kad prieš vėją [vėtytum javus] Vdn. Jau visada táikė į pilnatį [sėdami ar sodindami] Dg. Daugiausia táiko šalčiuose kult Krm. Kuleklę suks, táikys, ka arkliams nebūtum par sunkiai Všv. Agurkus reikia sėt pirmadienį ir táikyt, kad žmonių daug vaikščiotų (priet.) Kdn. Žirnius [sėti] táikydavom, ka pilnačio būtų Brž. Bulves táikydavo [sodinti] pabaigoj mėnesio, senugaly Jnšk. Aš labai táikau, kad sava viską turėt Upn. Vis táikydavo, kad Kalėdom būt pjaunamas paršas Skp. Da táikau, kad tektų atgult, pasilsėt Krs. Táikydavo tokiam paduot [pyragaitį su pupa], kurį nori į žentus gaut Sk. Paimk medinį šaukštą ir táikyk, ka nurytų [karvė vaistus] Krš. Táikyk, kad rastumi numie – ir pasimatysi Šts. Jy eina gyvulius pagirdžius ir táiko, kad su mum eit Pnd. Blindokas duoda per kaulus Aleksiukui ir vis prie galvos taiko J.Balt. Reikia taikyti visiems dirbti vieną darbą: tada bus sparu ir nuodarbu M.Katk. Jugėla dabar, važiuodamas iš miesto, visados taikė važiuoti namo kitu keliu V.Piet.
| refl.: Aš táikaus, kad nepasakyčiau bile ką Jrb. Tas žydas vis táikos potrus kalbėti pri lango Kl. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų P.Cvir. Savo žemės turėjo pakankamai, bet dar taikydavosi kur galima išnuomoti rš. Tie jau ne žodžiais, bet kumstėmis taikėsi perkalbėti A1884,371.
ǁ stengtis tinkamai ką daryti: Kai siuvu, vis táikau, kad būtų gražiai Jrb. Argi táiko [talkininkai] – sumetė, sumetė Kvr. Dideliai čia vyrai táiko ravėti: apdaužo su knaptu, i tiek Rdn. Vežimą kriaunant, pėdus taip táikė kriauti, kad vežimo šonai ir vežimo galai neišsikištų, ale būtų stati Vkš.
6. intr. LL40 stengtis įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Kaip mažu[i] vaiku[i] – táikyk i táikyk Mžš. Viseip táikiau: ir geruojuo, ir piktuojuo – kad nemožna gyvent Slm. Táikyk táikyk [anūkui], gal kada pagaliu galvon gausi Msn. Paimsiu ir nieko jam (vyrui) netáikysiu, ba ar aš šiap, ar kitap jam táikau, vis tiek aš jam neintaikau Lš. Táikyk netáikyk – vis tiek neintiksi Dbk. Sveikatos negailėjau, ėjau, žiūrėjau, valdžiai taikiau, o dabar – vagilė! J.Paukš.
| refl. LL40, Rtr: Mano žmogus buvo geras, ale ir aš táikiaus Nč. Táikiaus, kad nor aš jiem būtau gera Pun. Aš darbe su visais táikaus Vrn. Kai neturi jėgos, reikia prie visų žmonių táikytis Lel. Táikaus, gyvenu an loskavos duonos Mrc.
ǁ refl. Rtr stengtis prisiderinti: Poilsio namuose ar sanatorijoje reikia taikytis prie tenykščio dienos režimo rš. Mum su sėjimu ar javų vežimu reikdavo prie kitų táikytis Skrb. Žmogus gyvena gamtoje, taikosi prie jos ir iš jos mokosi sp. Gyvulių aukštosios nervinės veiklos atsiradimas yra susijęs su procesu taikytis prie aplinkumos V.Laš.
7. refl. sutikti su kuo neprieštaraujant: Duok man išmintį ir protą, idant aš visokiame daikte taikyčiasi su šventa valia tavo Tat.
| Dėl vaikų taikėsi su savo dalia rš.
8. tr. KBII172 šalinti nesutarimus, vienyti: Tu gi jau teisėjas, táikyk te juos Ant. Šiandien visi krikščionys, jūsų netaikomys, mūsų žemę užgulė S.Dauk.
| refl.: Su kaimynu reikia táikytis Alz. I táikysias, i mušias Trk.
9. intr. žiūrėti, laukti, tykoti patogios progos: In mėsą táikyta (taikyta mėsą pavogti) Rmš. Tas šuo vis táiko įkąst Slč. Melagis yra tas, kurs ne tai kalba, ką mislija, ir visad taiko apgauti Blv.
^ Bernas kožnas – šuva: táiko inkąst Aln.
| refl.: Kokis žmogus aplink kampus zulinas. Ar ne vogt ko táikos? Lš. Kai ana (bitė) laksto susrietus, kąst táikos Mlt. Abudu táikosi vienas kitą apgauti Ėr. Jis tik táikosi pabėgt Vrb. Jis blogas žmogus, tik ir táikos įkąst kaip gyvatė Jnš. Vilkas táikėsi in teluką – būtų nunešęs Žln. Pribėgęs prie karvių bandos, margis nusižiūri jam nepatikusią ir taikosi kibti į šlaunį rš. Samanės dūzgė, siuvo aplink, o aš, užsitraukęs marškinaičius ant galvos, taikiausi pagrobti korį V.Bub. Jie taikosi mus gaišyti Bru.
10. intr. tikėtis patekti, gauti, pasiekti ir pan.: Dar pagalvos, kad į seniūnus taikau rš. Nors Andrius ir taiko sueiti į giminę ir, matyt, paims Teresiukę, tačiau ne tokio žento ji norėtų V.Bub.
| refl.: Jonas táikosi į žentus pas kaimynus Prn. O gal tu, gyvatėne, į jos žentus taikais, kad toks stropus? rš.
11. intr. ruoštis, rengtis: Vilius jau stovėjo prisirišęs virvę ir taikė leistis į ūžiančią juodą kiaurumą J.Balč.
| Kviečiai sausi, táiko jau birėt Ėr.
| refl.: Táikaus táikaus i vis neprisitaikau į miestą nuvažiuot Slv. Pasodino tą vaiką an ližės ir jau taikosi mest in pečių BsPIV134.
^ Táikosi kap nuogas į dilgėles tūpt Skrd. Ko čia táikaisi lyg nuogas rugienoj! Rdm. Neranda vietos atsisėst, taikos kaip šikt norėdamas Jnš.
12. intr. gerintis, lįsti, dailintis: Du táikė kavalieriai, pasrinko tą Drsk.
| refl.: Katė táikosi prie žmogaus: čia jai šilta, ėst gauna Gl. Jau ten būt táikiusys pri ano smertelnai Trk.
ǁ refl. stengtis netoli būti, laikytis: Pempės vis prie vandens táikosi Vlkv.
13. intr. lemti, skirti: Pakol šime krutame sviete, turim jau visaip, kaip táiko Dievs, pasikakyt K.Donel.
14. refl. impers. Š atsitikti: Viseip táikos žmogui begyvenant Sb. Man pačiai táikės tep Vlk.
15. refl. impers. Š, Vlk atsirasti, būti atvejui, progai: Táikos ir Vilniun nuvažiuot Vrn. Táikės, keliskart tę buvau Nč. Táikėsi kalbėt su giminėm Klvr. Nestáikė girdėt, kad kumelė atsivestų du kumelukus Kb. Nestáikė man su juoj šnekėt Kpč. Man táikės su juoj važiuot Dsm. Táikos, kad greitai užpuoli (užeini) an sviežių pėdų Dbč. Táikos, kad inkanda gyvatė Rud. Mano gyvenime nestáikė, kad avinas aviną užmuštų Rud. Žibulinė gyvatė, sako, kad nekanda; nežinau, nestáikė man, o marga, tai toj kanda ir gyvulį LKT391(Kb).
16. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasidaryti ir pan.: Tai taikosi labai retai, dėl to aš aplink tokį retą atsitikimą ir kalbėti nenorėčiau TS1902,10(V.Piet). Briedžių táikos kiek, ale maža yr Str. Kad táikosi jaunikis, tai ir eik Gs. Dar̃ ir strokų tep nestáiko kap seniau Dg. Taikėsi ir tokių, kurie sakėsi gerai jį žiną LzP. Taikėsi ne vienas [jaunikis], bet man vis atrodė, kad troba ir karvė jiems labiau rūpi V.Bub.
atitáikyti BŽ401, KŽ
1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atatáikyti Š. Iš rozo to daikto neattáikiau Rdm. Atitáikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attáikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol atitáikė kelią Pln. Gerą žmogų atitaikysim ir leisim [sūnų piemenauti] J.Balt. Jeigu jam valgį ir vaistus neatitaikysi, tai turi mirti LTR(Klvr).
2. refl. taikant, stengiantis ateiti, atvažiuoti, atvykti: Tai sakyk tu man – atsitáikė per mišką tokiu prastu keliuku! Pg. Šlapia labai, ale taikiaus taikiaus pakraštėliais, paravėm, šiaip teip atsitáikiau Srv.
3. refl. ppr. impers. atsitikti: Daug kartais gyvenime atsitáiko Skd. Ale, vyreli, ot kap atsitáiko žmogu[i] Nč. Tep žmogus gyveni, ir visko atsitáiko Srj. Sako, i mun taip atsitáikė Žr. Tarpais ir taip atsitaiko, ko suvis žmogus beveik ir netiki V.Piet. Visaip tam sviete atsitáiko Jnšk. Atsitaikė tau nelaimė TS1900,2-3. Po miestus ir kaimus atsitaiką daug gaisrų LTII234.
4. refl. impers. Zp, Rūd būti, tiktis progai, atvejui: Man atsitáikė būti tenai BŽ521. Gal kada atsitáikis nuvažiuot [į Šiaulius] Sml. Retai teatsitáiko, ka silkės tokios geros būt Rs. Kur jai atsitaikydavo tekėtie, ji vis niekur nenorėjo tekėt BsPIII241(Brt).
5. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti ir pan.: Seniau tik atsitáikydavo žmonių, kur srėbė Jd. Gal oras atsitáikyt koks, paimk skepetą Gs. Ka koks geras žmogus atsitáikytų, priimčiau gyvęt Rs. Ot kokia smagi lazdutė, kad kas dabar atsitaikytų mušti, tai tuo užmuščiau BsV257(Nm). Jei žmogus (svečias) atsitáikyt, tai ką tu paduosi? Pv. Atsitáikė gera palata, geri žmonės Drsk. Ko dar trūko, tai pasiskolino, tai nusipirko, kur progai atsitaikius Žem. Bado ištiktas [šikšnosparnis] suėda savo draugą, o gerai progai atsitaikius ir vištos kraujo atsigeria Blv.
6. refl. būti panašiam, atitikti: Atsitáikė tik pavardė – ne giminės Krš.

×datáikyti (hibr.)
1. žr. pataikyti 2: Senam i valgį reikia datáikyt Klt. Datáikyk tu žmogus [druskos], bijojau persūdyt Žl.
2. žr. sutaikyti 1: Spragilais kuliant reikia datáikyt Krm.
3. refl. impers. žr. pataikyti 11 (refl.): Ir tam dastáikė jį regėt Dsm.
įtáikyti Rtr; Q143, R, MŽ, N
1. intr. taikant įkišti į vidų: Jau nebeantáikau adaton anvert Žl.
2. intr. padaryti kaip reikiant, prisiderinti: Kad tu … vis kažkaip … šneki ir vis neįtaikai… K.Saj. Lietuviai mėgsta dainuoti ir moka įtaikyti į gana suktą ir painią melodiją Vaižg.
3. intr. Rtr, KŽ įtikti: Negaliu jam niekaip įtáikyti Š. Ka jis nelabai priima mūsų [padėti šertis], neįtáikom Vdžg. Ir teip darau, ir teip darau, niekaip negaliu antáikyt Žl. Sunku jiem intáikyt: vis negerai ir negerai Rud. Jy tokia bjauri, jai neįtáikysi Mžš. Neintáikysi gi jai nieko: velėji – juodai išvelėjai, blynus kepi – blynai suzmekę Slk. Jau niekas neintáiko nei žodžio pasakyt Pv. Kas žmonimi intáikys Knv.
| refl. Š, Rtr, KŽ: Tam vyrui reik įsitáikyt, ka būtų graži Grdž. Tu įsitáikyk, kad tave pamiltų šeiminykė Mrj. Neįsitáikys – vis anam negerai esą valgyti Ggr.
4. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti, įstatyti: Aš taipgi įtaikiau vieną šaltyšių į vaitus V.Kudir.
| refl.: Mat pirma į pažintį įsiskverbsiu, paskui gal kaip į gimines įsitaikysiu Žem.
^ Įsitaikė kaip šuo į karietą LMD.
5. refl. sutapti su kuo: Visas šventes, kur įsitáiko į prasčią dieną, kela į sekmadienį Krš.
ištáikyti KŽ; LL291
1. tr. pasistengti, kad ko užtektų, būtų, liktų, atsirastų: Ji moka ir iš mažai medžiagos ištáikyt Rmš. Toli ganiava – kur čia visiem arti kas ištáikys Iš. O prieš didžiąsias šventes dažna šeimininkė stengėsi ką nors ištaikyti ir Luciui rš. A beištáikysi kada minutą atvažiuoti Krš.
2. tr. sutartinai atlikti, suderinti: Su spragilais [kuliant] reik ištáikyt taktą Žg.
3. intr. taikant, stengiantis padaryti, atlikti, pajėgti: Tei neištáikysi, ka būtų i vienam, i kitam gerai Jrb. Kad ir dideliai girtas buvo, ale da ištáikė par duris, neužkliuvo Vkš.
| refl.: Kad ir daug balių buvo, ale aš išsitáikiau ir sausom parėjau Jnšk.
4. refl. išsisukti nuo ko, išvengti ko: Užpernai varomas į Kėdainius išsitaikiau nuo mušimo M.Katk.
5. refl. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Aš tam buožei jokia mada negalėdavau išsitáikyt Skr. Vaikai turi išsitáikyt savo tėvam Rmš. Jisai ir diedeliui žodelį pataikys, ir nuolaidžiam ponui išsitaikys rš.
6. intr. prisirengti, prisiruošti: Niekaip neištáikiau iš numų išsprukti Vkš. Teip norėjosi išeit pagrybaut, teip taikiau taikiau – ir niekaip neištáikiau Krs. Bet pas gydytojus taip ir neištaikė kada užeiti – vis to laiko pritrūkdavo rš.
| refl.: Neišsitáiko, kada eit dirbt – pavėluoja ir pavėluoja visada Snt.
7. tr. pasistengti, kad pakliūtų, įtaisyti: Ė, kad tu, šelmi, būtum geriau mokinęsis, aš būčiau tave į akademiją ištaikęs V.Myk-Put.
nutáikyti Rtr, KŽ, NdŽ; MŽ
1. tr. Š, LL99 nustatyti taikiklį ar užimti padėtį, iš kurios galima kliudyti taikinį: Nutáikė savo šautuvą į kiškelį DŽ1. Žvėris apsisukęs vėl puolė medžiotoją, tačiau ten, kur buvo nutaikęs savo ragus, jis rado tuščią vietą rš.
| refl.: Gerai nusitáikiau ir nušoviau lapę Ėr. Jis nusitaikė į priešakinį mašinos stiklą J.Avyž.
ǁ šaunant pataikyti, nušauti: Nežinom – nutáikė ar nenutáikė Prn.
2. tr. N, LL162, Š, DŽ priderinti, nustatyti, tinkamai padaryti ar parinkti, surasti tinkamą: Ana nutáikė pagal jo būdą J. Gal iš dešims viena šeiminykė ją (duoną) nutáiko, pakepa kap reikia LKT378(Vrn). Ale ir nutáikiau gerai druskos – košė kaip tik Vkš. Ot nutáikė duoną iškept Grk. Jurginam reikia nutáikyt gera žemė, tai jie labai auga Jnšk. Dar jei žemių nutáikai gerų, tai geriau auga [gėlės] Kpč. Kaip tas korių akutes jos nutaiko, suklijuoja, pripila kvepiančio medaus? rš. Iš pradžios nenutáikysu liuob [virti dujomis] ir aš Krš. Žodžius jis mokėjo, bet melodiją nelabai nutaikė rš. Tik reikia nutaikyti akėjimui tinkamiausią laiką rš. Adomas, nutaikęs patogią progą, prisėdo prie Mildos J.Avyž. Nutaikęs laisvą minučiukę, jis nuvyko į ligoninę aplankyti Rimanto J.Dov. Negali nė nutáikyt pietų (nežinai, kada ateis) Lkš.
| refl.: Kai nusitáiko smetona, greit susimuša sviestas Ėr. Nusitáiko alus geras M.Unt. Surūdėjusios, nenūsitáikiusios dešros Grd. Jeigu nustáiko [duona], tai sotesnė Sug. Ant elektrinės [plytelės] labai dega, reikia nusitáikyt PnmŽ.
3. intr. tykant sulaukti, nutykoti, nužiūrėti: Nutáikė, kumet buvo atdaras, ir įlindo į tą šėpą Trk. Nutáikė, kai jo namie nebuvo, i atejo Sug. Nutáikė čigonas – už vištų, ir nuejo Kvr. Iš vieno vežimo kažkas, mikliai nutaikęs, įmetė gėlių puokštę J.Dov.
| tr.: O už dienos, nutaikiusi mane einantį kluonan, vėl kyštelėjo bryzą, įvyniotą drobės skiautėn J.Balt.
| refl.: Nusitáiko, ka niekas nemato, i griebia Erž. Nusitáikęs kai kirto par ausį, tas keberiokš Srv. Nusitáikius kada paklausk jo, kaip tę buvo Slv. Tas keleivis nusitaikęs, kada niekas nemato, palindo po skūroms BsPIII12(Nm). Tad vėl nusitaikiusi kreipė [motina] kalbą į vyriausiąjį sūnų V.Myk-Put.
4. intr. pasistengti rasti laiko: Kaip nors nutaikykit pasėdėti su mumis valandėlę rš.
5. intr. atsitiktinai patekti, pakliūti: Laimingą valandą pirkau bilietą, jei nutaikiau šalia tamstos V.Myk-Put.
6. refl. Š atsitikti, pasitaikyti.
7. tr. nuraminti, numaldyti, sutaikyti: Kad ir murma dar, ale šiaip taip juos nutáiko Grk.
patáikyti Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172
1. intr. kliudyti: Nešaudyk, patáikysi in akį Lbv. Vaikas man patáikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad patáikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon patáikiau Aln. Jis jam patáikė per galvą su lazda i užmušė Nm. Nei tu kanapėsa tupinčiam žvirbliui patáikysi, nei tu jį iš kanapių išvarysi Lš. Vieną kartą šovėm į stirną, ale nepatáikėm Krš. Kaip tik sustojom, tujau viena kulka tėvuo į klumpį patáikė Krt. Visus langus iššaudė, o kas anims rūpa, ka anie patáikys Slnt. Par karą bombardavo čia, bet nepatáikė vokyčiai Gršl. Tas perpykęs metė spirgą, pataikė jai an lūpos BsPIV113(Brt). Sidabrinė jam kulka širdin pataikė S.Nėr. Žmona pataikė jam tiesiai į nosį alkūne rš. Nepalošė, nepatáikė [krepšininkai], ką galia išlošti! Krš.
| prk.: Gana, kad tai pataikė Narvilui į silpnąją gyslelę – apaštalauti Vaižg.
^ Daug šaudė – mažai pataikė KrvP(Vs). Galvon taikė – uodegon pataikė KrvP(Mrc). Dievas kuo mes, tuo pataikys LTR(Mrj). Mesk akmenį į šunį – patáikysi į Veličką (ta pavardė labai dažna) Vl.
| tr.: Pykšt – kap rozas ir patáikė tą merginą LKKIX220(Dv).
ǁ kurį laiką taikytis, norint kliudyti: Elzė vikriai užsimetė sau ant peties šautuvėlį, pakėlė galvą ir, akimirksnį pataikiusi, šovė Pt.
2. tr., intr. parinkti, padaryti, pagaminti ką tinkamesnį, geresnį: Laiką reik patáikyt, kada ateit Jrb. Ką čia su mūšiu padarysi, geriau žodį pataikyk Trg. Svetimas ateina, vis žodį patáikai Krš. Nieko žodį nepatáiko – metė kap kokiu purvynu Gs. Su svetimais stengiuos kur žodį patáikyt LKKXIII139(Grv). Tau ir kąsnelis buvo patáikytas Pc. Moma maisto nepatáiko, nesaugo vaikų Pnd. Kiek tas seniukas begyvens – reikė jau patáikyt (paduoti geresnį kąsnį) Mžš. Gulėjo lovelėj, valgis buvo patáikytas. Ko jai reikėjo?! Skr. Kad ir ne ką teturia, ale pažįstamiem vis gal patáiko [pardavėja] Slm. Talkinykam jau geriau patáikai valgyt: viralo, mėsos duodi Svn. Su džiaugsmu šią dieną žiburius arba lempas pataikykime DP430.
| refl. tr., intr.: Ligonis turi valgį pasitáikyt Rmš. Pastáikai ir valgymą sau Všn. Pasitáikyk, bo liga gali vėl atkrist Jnšk. Pastáikau maistą, – su tulžia negerai Dg.
3. intr. padaryti ką laiku, gerai, tinkamai, norimai ir pan.: Patáikom nuvažiuot an vestuvių Prn. Kaip gerai, kad ant pietų patáikiau Vkš. Jis patáikė į pačius pietus NdŽ. Dabar tai patáikysiu eit ant kapų – jau atlydžia Jrb. Patáikė parvažiuot prieš pat karą iš Ameriko Kž. Ant šiltų pėdų pataikė LTR(Grk). Priešpiečių sėdam. Laiku pataikei, sėsk ir tu, imk šaukštą J.Balt. Ponas kaipsyk pataikėt ant skerstuvių J.Marc. Svyruodamas berniukas pataikė sugriūti ant suolo S.Nėr. Ar pataikysime giria važiuodamos namo sugrįžti Pt. Juk tada, mokykloje, jis net ir rankomis rikiuotėj nepataikydavo mosuoti rš. Batelius tai jau patáikėt nupirkti Lkv. Kaip kam kaip patáiko, senas daktaras, ans visą amžių gydė žmonis Všv. Mes ne čėse patáikėm rugius sėt – ir visi iššalo Jnšk. Nepatáikysi pasakyt, tai papyksta Sb. Jam niekap negali patáikyt Lzd. Aš jai nepatáikau nė per kambarį pereit Mrj. Tu jam jau biškį patáikyk Žl. Mokėjau pataikyt jai pasiūti I.Simon. Ir kriaučius vadino suknių siūt, ale jom nepatáikė, ir niekas negalėjo pasiūt LB249. Nepatáikei ką pasakyt, tuo[j] piktumas Jrb. Kožnam vis reikia pasakyt patáikyt Krč. Jeigu aš šiandien muzikantas, pataikiau šį ar tą nupiešti, tai motinos kaltė V.Kudir. Galėjai sukraus nusipirkti, jei patáikei gauti Krt.
^ Taip pasakei, kaip iš strielbos patáikei Vkš. Pataikė kap kulka tvoron Nč, Al. Patáikė kai pirštu į dangų Slv. Al ką pasakei, ta pasakei, patáikei kaip pirštu į lubas Varn. Patáikei kaip su pirštu į akį Skr. Pataikė kap kiaulė nosia į tvorą LTR(Mrj). Patáikė kaip lazda tvoron Sn. Nuvažiavom i visko gavom, patáikėm kaip pirštu į subinę Snt. Nuo lietaus bėgo, po palašo pataikė LTR(Rz). Nuo ko bėgau, in to patáikiau Dv.
| tr.: Nežinodama, kas iš jų vyresnis, princesė kreipėsi į gražiausią raitelį ir pataikė karalių J.Balč.
4. intr. pakliūti, patekti, atsidurti kur: Jeigu pas geresnį ūkininką patáikei, tai geresnį drabužį davė LKT188(Gl). Teip patáikiau pri tokių ūkininkų nebiednų Slnt. Aš nieko blogo nemačiau, pri tokio patáikiau Brs. Vienas, grįždamas namo, pataikė pas svetimą pačią V.Kudir. Kaip šoko, pataikė in tokią kiaurą pievą BsPIV35(Brt). Iš kambario išbėga berniukas vienais marškinėliais ir pataiko stačiai Grėtei į glėbį I.Simon.
^ Pataikė kaip aklas duobėn TŽIII378(V.Krėv).
5. intr. taikantis, stengiantis įeiti, įkišti (į vidų): Suvis kemėra jau diedas – jau šaukštu burnon nepatáiko Slk. Ne pro tas duris patáikė Vvr. Rodos, eini eini tiesiai, o nepatáikai ten, i viskas Pp. O aš nepatáikiau įeiti į kitą kambarį Gršl. Tris sykius apie savo namus ėjau ir nepatáikiau Klvr. Nebmatau, nebipatáikau siūlą į adatą įverti Vkš.
^ Kas, kad sukosi galva – jautė, šįsyk giltinė bus nepataikiusi į jo duris rš. Geras žodis pikto ausin nepataiko KrvP(Srj).
| tr.: Ejo iš lauko ir niekaip durų nepatáiko Žl.
^ Pataikė kai koją čebatan (apie gerą įsikūrimą) Slk.
6. intr. Ppl pasistengti (ką padaryti): Patáikysi atvažiuot, kai bus gražu, pavaserį Skp. Vieną kartą patáikė, išejo, pamatė Pln. Atėję pas jį pataikė teip, kad jį nerastų namie BsPI17. Storam tokio ilgumo kalnierius netinka. Čia jau pats kriaučius tura patáikyti Vkš. Patáikom geresnėn vieton, ir užauga geros bulvės Jz. O jeigu kas pabandė pasiskųsti, tai tam pataikė skaudžiai atkeršyt V.Kudir. Oi, išniokojo tuos miškus, su traktoriu negi patáikis Ln. Jy nebešneka senobiškai, biškį patáiko Mžš.
| refl.: Girdu, kaip kiti šneka, kaip kumet pasitáikau, kitaip žodį pakreipu Krš. Eidamas pasitáikyk, kur geriau Vrb.
7. intr. pasistengti įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Pas mum sako, ka daugiausia latvis patáiko RdN. Moka jis pataikyti žmonėms kaip niekas kitas P.Cvir.
| refl.: Kas jiem buvo su žodžiais prie manę pasitáikyt Stk. Viens kitam dabar nepasitáiko: kas tu man, kas tu man Ukm.
8. tr. pasisekti gauti: Gerai, kad aš da tokį vyrą patáikiau į save Plv. Jei gerą patáikytai [vyrą]… Rsn. Gailiai verkė jauna mergelė, nepataikius bernelį DvD243.
9. refl. pasirengti, pasiruošti ką daryti: In fermą buvo pastáikę [vilkai] Žln.
10. refl. impers. Š, Rtr atsitikti: Kap ten pasitáikė, nėr žinios Rod. Gyvena žmones an svieto, ale pastáiko visep Kpč. Pastáiko viseip: ir prigeria, ir ažsimuša Antz. Kas [maitinančiai] motinai pasitáikė negerai, viskas pas vaiką pareina Gdž. Saviškių tarpe visaip pasitaiko: ir susibart, ir susipešt Jnš. Pasitáiko, kad abudu [tėvai] numiršta, [vaikai] lieka čystai siratos Skrb. Naktį jau nemiegi, steni – viseip pasitáiko Smal. I pasitáikyk tu ma[n] iš labo ryto bliūdus daužyt! Slv. Man vienąsyk pasitáikė teip LKT184(Raud). Pasitáikydavo, dar anksčiau vilkų buvo Bgs. Retai kada pasitáikys, ka koks vienas [ėriukas] genant susimaišydavo i nespės pareit Mšk. Tuo pat metu pasitaikė liūto atleistajai pelei pro šalį bėgti J.Jabl. Bet dainos pradžioje neva jau taip pasitaikė, kad vienas jų parvertė žvakę Ašb.
^ Dažnai pasitaiko, kad bažnyčion eina – karčemon pataiko KrvP(Dg). Visai[p] pasitáiko i visai[p] reikia Jrb.
11. refl. impers. Š, Rtr būti progai, atvejui: Pasitáiko ir jaunam mirt Alv. Pasitáiko, kad ima ir sveiką suvažinėja Dg. Pasitáikė žiemos metu važiuot per ežerą Slv. Pasitáikė an kelio rast malūnas labai didelis Mlk. Pasitáiko pervelėt, tai sustraukia marška Dg. Ma[n] tę pasitáikė būt Žgn. Latvijo[je] mun pasitáikė tarnauti pas gerus gaspadorius Vkš. Ir antrą sykį karaliui pasitáikė paklyst (ps.) LKT155(Žg). Tą vakarą i mun pasitáikė būti Varn. Nepasitáikė tei kalakutę nusipirkt iš rudens Jrb. O gal i geru keliu pasitáikys važiuoti Krš. Nepastáikė jį man suti̇̀kt Lš. Pasitáikys karts i geresnis gauti Brs. Kad man kartais vogt ar ką išplėšt pasitáikė, rods ir aš nesigėdėjau ištiest savo ranką K.Donel. Tą butalį sugriovė, išarė žemę, pasitáikė ir atrasti anus [pinigus] End. Zuikį pasitáikė sugauti su rankoms Lk. Pasitáikė gerai sudėt audimą Rs. Jums tiesiog pasakiau, kaip man pasakyt pasitáikė K.Donel.
12. refl. atsitiktinai, netikėtai būti, įvykti, atsirasti, pasirodyti, tekti ir pan.: Mum pasitáikė gražūs orai, tai greit apsidirbom, nereikė[jo] vargt Krs. Gerai, jei pasitáikis pagada – šieną išdžiovinsiu Skdt. Prasta bulbė pasitáiko [tarp gerų] Ėr. Pasitáiko susitikimas kokis an šio svieto Dgp. Vasara bloga pasitáikiusi: pievos pilnos žolės i vandens Sg. Kitam vyruo pasitáikys žmona mirusi, ans jau pasiieškojo kitą gaspadinę Plt. Gera pasitáikė, parejo motriška, i gyvenam Skd. Gerai, kad geras vyras pasitáikė Srj. Ak tu Dieve! Visados turi kas nors pasitaikyti pačiu nelaiku rš. Ir, kad Selmas man ūmai nebūt pasitáikęs, rasi mane … būtų numušęs [Pelėda] K.Donel. Tokių daiktų nepasitáikydavai Mšk. Nevaikščiok viena – visokių valandų pasitáiko Krtn. Pasitáikė žemė labai akmeninė, žvyras, žvirgždai – labai neauga Sdb. Pasitaikė tada kaip tik blogi metai – duonos maža, dirvos ir pievos išdžiūvo J.Bil. Kviečiai gražūs, bet slėnesnėse vietose pasitaiko usnių J.Avyž. Išgruzdėjus vidui, ąžuolą nuvertė pirma pasitaikiusi vėtra rš. Man pasitáikė tokia žalia [mėsa], nė į burną imt negaliu Erž. Kai kuriam pasitáikė i nebloga, teip jau doresnė ta žemė KlvrŽ. Pirma daug kam pasitáikydavo nuo sunkaus darbo ta liga Jrb. Pasitáikė toks žmogus ir pavežė Drs. Dabar, ko gera, iki Alksnynės nei žmogaus nesutiks, nei pakelėje namas pasitaikys rš. Kita pati pasitaikė ragana BsMtI114(Brt).
^ Gera galva, tik durnam pasitáikė Prn. Aklai vištai grūdas pasitáiko Trk. Pasitaikė kap šun rimbas LTR(Ss). Proga pasitaiko, bet nesikartoja TŽV598(Al).
◊ danti̇̀s ant dantiẽs nebepatáiko sakoma drebant iš šalčio: Suėmė toks žvarbis, kad danti̇̀s ant dantiẽs nebipatáiko Vvr.
į kóją patáikyti (su kuo) sutarti: Jis nepataikė į koją su tarybiniais žmonėmis J.Avyž.
į ši̇̀rdį patáikyti sujaudinti: Kaži kaip, ypač naktį, tas balsas pataiko man kaskart tiesiai į širdį Pt. Gero žmogaus žodis į širdį pataiko KrvP(Pšl).
pratáikyti NdŽ
1. intr. nepataikyti, pro šalį prašauti.
2. tr. visą laiką praleisti taikant ką, šalinant nesutarimus.
pritáikyti Š, Rtr, KŽ, DŽ1; R71,416, MŽ94,561, N, LL198, L
1. tr. NdŽ nustatyti tiesiai į taikinį: Pritaikė į patį žandą M.
| refl.: Netrukus pamatė kiškį, prisitaikė ir jau buvo bešaunąs J.Balč. Ir jaunasai Gerulavičius prisitaikęs šovė iš parabelio į telegrafo stulpą A.Vien. Aš prisitaikęs pokš – ir parvirto [kiškis] LTR(Kp).
2. tr., intr. DŽ parinkti, padaryti tinkamai ar tinkamą, priderinti: Pritáikyk lopą prie lopo, kad sutiktum J. To lentelė vėl teip pritaikyta čia prie tos sienos, priglausta Sml. Labai gerai matau; matyt, gerus [akinius] pritáikė prie mano akių Mžš. Jokio ėdimo jai (kiaulei) nepritáikai, velnią ir papjoviau Kpč. Mano tėvas buvo pritáikęs mašiną, kad galėjai ir per kupstus pjaut šieną Nm. Negaliu sau kningos pritáikyti Nt. Visokių tokių gražių juokų pritáikydavo Ps. Žodžių labai pritáikyta gražių yra [dainose] Kpč. Eilėraščių daug mokėjau, i jauniejam per vestuves pritáikydavau KzR. Kad aš mokėčia pagal šiuos laikus pritáikyt [dainas], tai būt gerai Pkn. Kai moki [kulti], tada nesunku pritáikyt Vdn. Galėjai trys kulti, galėjai i daugiau kulti, tik reikėjo mokėti pritáikyti Šv. Mane tę pastatė, ale aš nepritáikiau [kulti] Grnk. Prie skernagių kūno ir dvasios privalumų yra pritaikyta ir jų gyvenamoji vieta Blv. Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai, pritaikyti vežioti gyvuliams J.Avyž. Pritáikysu laiko, ateisu Krš. Žolių sėklų mišinys turi būti pritaikytas prie vietos sąlygų rš. Jau tau būt panelę pritáikę (išpiršę) Prn.
| Dievas Jonošiui žuvį pritáikė KII305.
^ Senam arkliui briko nepritaikysi TŽV604(Ps).
| refl. tr., intr. N, LL314, Rtr, Š, GTŽ: Kap nedirba ir valgį prisitáiko, tai tada geriaus [jaučiasi] Kt. Led prisitáikiau tuos naujus dančius: ėdė, griaužė, i aũsys smelkė Mžš. Ans skrynė[je] turėjo užrišęs tus piningus, o ana prisitáikė tą raktą i pagavo tus piningus Nv. Prisitáikydavai [kurpes] prie kojų, ka netrytų Pžrl. Nu tai jau ji vėl te rėdės rėdės, rėdės rėdės, avės avės – ale bet jau prisitáikė Drs. Juodu gieda drauge, ir – keista: gražiai prisitaiko melodijas I.Simon. Tas, kas buvo, žuvo, ir reikia pri naujo gyvenimo prisitáikyti Plšk. Piktžolės yra prisitaikiusios prie aplinkos rš. Vabalai visai prisitaikę vandens gyvenimui EncIX55. Prisitaikomosios organizmo funkcijos KlK46,41. Darbininkai ne tik atkakliai pasipriešino, bet ir parodė savo sumanumą, sugebėjo iš karto prisitaikyti prie sąlygų ir pasirinkti geriausią kovos formą rš. Evė labai lengvai prisitaiko prie Martyno žingsnio I.Simon. Anie neprisitáiko prie mašinos Vdžg. Neturėdamas savo arklio, poetas, kai važiuodavo į Telšius pašto parvežti, prisitaikydavęs taip pat A.Vien. Svečias jau prisitaikė ant kubilo, ištiesdamas prieš traškančią ugnį savo koją P.Cvir. Vilktakai į būrį vilkų dienoj ir šviesioj nakty negalėdavę prisitaikyt, kiti vilkai juos pjaudavę Sln.
^ Prisitaikęs kaip kuprotas prie sienos PPr409(Btg).
3. tr. panaudoti (paprastai praktikoje): Tampriųjų susidūrimų ypatumai plačiai pritaikomi moksle ir technikoje rš. Buvo pažinęs kiekvieną mokslo kertelę ir mokėsi viską padaryti pritaikomą rš. Lietuvos gyventojai labai greitai perimdavo visa, kas pažangu ir pritaikoma jų sąlygoms rš. Mašinų mokslas vadinasi pritaikomoji mechanika rš. Toliau eina Simanas Daukantas su savo pritaikomosios botanikos raštais LTII442. [Plane] matyti aiškiausia tendencija pritaikyti pradžios mokslas liaudžiai J.Jabl.
4. intr. nutaikyti progą, sulaukti, surasti tinkamą momentą, nutykoti: Vanagas mat pritáikė ir nutvėrė viščiuką Pc. Gal žinomi vagia: i pritáiko, i žino, kur padėta Mžš. Pritáiko, kap anas išvažiuoja, ir eina agurkuosna Rdš. Vasarą [vilkas] pritáiko kokį žvėrelį [nutverti] Ėr. Pritáiko, būdavo, i inlenda kamaron Vp. Tie lietai užėjo, tai vos ne vos pritáikę sudėjom tą šieną, tik kažin kada pritáikysme parsivežt Krs.
| refl. Š: Vitortas prisitaikė pakalbėti su Aldona V.Piet. Pavogė duonos ir silkę prisitáikė pavogt Krk. Čia valkiojas – ka neprisitáikytų mašinėlės pavogt Pv. Prisitáiko vilkai ir papjauna [kumeliukus] Bsg. Prisitaikęs ir pavogė tą skrynutę ir atnešė pas mergą BsMtII122(Brt). Visada prisitáikis išeitienai, tik palik vieną [anūką] Lel. Neprisitáikau niekaip iš namų ištrūkt Slv. Namie tai neprisitáikom pasidaryt [kruopų] Rdm. Neprisitáikau atvažiuot – vis to laiko nėr Ėr. Mes neprisitáikom kept Iš. Dabar tolie vaistinė, kol prisitáikai ateiti Kv. Kada prisitáikai, tada sodini bulbas Dg. Praeitą metą neprisitáikiau prisiskytie Vlkv. Prisitáikiau savo drabužius išsinešti, kumet nė vieno numie nebuvo Vkš.
^ Neprisitaiko kap nuogas triest LTR(Vlkv). Neprisitaiko kai šuo ant rugienos LTR(Šd).
5. intr. įtikti neprieštaraujant, nuolaidžiaujant: Žmogus, kurs nepritáiko niekam, kitam pikta velija, visur įsikiša, kur nereikia …, tas įžūlas JI676. Nepritáikysi martelei niekada, niekada Bsg.
| refl.: Įžūlas, kurs neprisitáiko J. Prisitáikyk in vaikus i gyvenk Klt. Kai ligoninėj dirbi, vis prie kiekvieno prisitáikai Dg.
6. refl. prisigerinti, įsiteikti: Ta boba prisitáikys prie dėdės, t. y. prisiglis J. Su gerumu būtų prisitáikiusi [prie vyro] kaip norint Krš. Prysitáikė pry ponų, įsitaisė malūną Pj. Merga prisitáiko, ka i labai nenorėtumi Krš. Prisitáikė, o tai jam pirmininkas davė jau tą ganyklą Jrb.
7. refl. prisigretinti: Prisitáikė prie manęs ir pasakė, kad buvau visą laiką skundžiamas Brb.
8. refl. atsitikti: Tiedu medžiodami prisipažino, kas jiems prisitaikė LTR.
9. refl. impers. būti, atsirasti, atsitikti progai, atvejui: Kada pristáikis, užeik pas mus Vrn.
sutáikyti K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q654, R, R419, MŽ, L
1. tr., intr. padaryti ar parinkti tinkamą ar tinkamai, suderinti: Medį triobai sutaikyti N. Raštai nesutáikyti [siuvant staltiesę] Rdm. Tei aš parsigandau: kaip tik pašneku, nė lūpų nesutáikau Šmk. Teip sutáikyti [vilko] dantys, ka vienas pro kitą leka (sueina į tarpdančius) Kdl. Kada šokikai gražiai sutaiko mušti plaštakom, labai gražiai atrodo LTR(Auk). Jeigu nesutáikai kult, labai sunku Grz. Sutáikė: vienas girnas an čia traukia, kitas an čia, sumaldavo siekelį iki pusryčių Krč. Žodžius sutaikau CII296. Sutáiko kalbą (taikiai kalba), gal parsivers, gal nebriesias Krš. Mergaitė deda gėlių kesulą. Sutaiko jį taip, kad neatskirsi, kame baigias žalia spalva, o prasideda mėlynoji Blv. I tei[p] vieno amžiaus buvova sutáikę Jrb. O melas ir menas – nesutaikomi dalykai J.Balt. Jėzus Christus sąsparos akmenimi yra, ant kurio cielas budavojimas sutaikytas auga VlnE168.
^ Nesutaiko kaip Kazlai duoną su sula LTR(Mrj).
| refl.: Vienas kela, antras muša, tas kela, tas muša – taip susitáiko Šv. Gruodis susitáiko su gegužiu, sausis susitáiko su birželiu (spėjama apie orą) Grnk. Mano mintys nuo manęs skyrėsi ir su mintim nesusitaikė žodžiai V.Kudir. Gerai, kai jaunieji susitáiko panašaus būdo Mrj. Reiks susitáikyt į porą Bsg. Balsai iš tūkstančių krūtinių susitaikė į vieną darnią gaidą M.Katk.
^ Susitáikė pora pagal Dievo norą Bsg.
2. tr., intr. BzF186, M, LL157 pašalinti nesutarimus, sugerinti, padaryti taiką: Susipešė, tai paskui vos sutáikyt ėjo Slv. Eik, kūma, sutáikyk mano vaikus Kair. Ka tas pantis (mušimas pančiu) teip anudu sutáikė Gd. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas I.Simon. Naujas vyskupas, tokį ermiderį radęs, tarės sutaikysiąs kerštaujančius M.Valanč.
^ Šunio su kate nesutaikysi LTR(Užp).
| refl. Q536, R363,365, N, L, LL157, Š, Rtr, KŽ: Nesustáiko su vyru: pijokas, geria Pv. Koki motriška beprotė: primušo, prispardė, i vėl susitáiko Trk. Tada da susitáikė, pasibučiavo abu ir parėjo namo Krs. O pirma tai paraudojai [vyro] išvyta, i gurbe pabuvai, i vė[l] parėjai, susitáikei Mžš. Kap nori sustáikyt, perka arielką ir gadijasi Grv. Gal susitáikys, gal viskas išeis gerai Krš. Pešas, nesutaria, kol' (kodėl) susitáikyt negãli Smal. Gal susitáikys – dabar taikos eina Vlkv. Broliai ir seniai eina namo linksmi ir susitaikę P.Cvir.
3. refl. Rtr sutikti, neprieštarauti: Sunku buvo susitaikyti su mintimi, kad taip staiga, nelauktai viskas pasisuko nelemta kryptimi rš. Negalėjau jokiu būdu susitaikyti su ta teisybe, kad šiose dienose gali būti toks Naumiesčio pavietis V.Kudir. Susitaikė su tokiu gyvenimu, koks buvo, nes nepajėgė išsikovoti tokio, kokio troško rš. Su Dievo valia susitáikyt reikia Grv.
4. refl. susitarti: Vis nesusitáikė išsidalyt žemės Ps. Mes susitáikėm kartu važiuot Jnšk. Ir su bernu reikia pirma susiderėt, susitaikyt V.Kudir. Tam parėjus namo, kitas eina brolis tarnauti, o nuėjęs susitaikė ant išlygų, kaip anas brolis buvo sutikęs BsPIII86.
5. refl. prireikti, praversti: Mažasai kūlės nepardavė ir vis sakė: – Man susitaikys BsPII171.
6. refl. impers. atsitikti, pasitaikyti: Susitáikydavai, kad ponai tarnaites apsiženydavai Mšk.
7. refl. būti, pasirodyti, atsitikti: Pagados susitáikė, ant lauko nudžiūvo [dobilai] Gsč. Ir susitáikyk – keturios Onos! Dg.
užtáikyti KŽ
1. tr. užkliudyti: Tąsyk galėjo ne tik skaudamą vietą ragu užtaikyti, bet ir žarnas paleisti rš.
2. žr. pataikyti 2: Vaistininkas galia geriau užtáikyti vaistus kaip daktaras Kv. Taip užtáikėt vaikuo batelius, taip reikalingi yra Lkv.
3. žr. pataikyti 3: Užtáikiau ateit – an pačių skerstuvių Ul.
4. tr. užeiti, užtikti: Užtáikysi, gausi [krautuvėje] ko, o taip – ne Krš. Neužtáikau, kada būna duonos Kv. Ir aš vienąsyk ėsu tokios žuvies užtáikiusi Vlkv. Kažin ką aš čia užtaikiau? Šlč.

liežùvio blãzginimas nereikalingas kalbėjimas: Gaila tavo liežuvio blazginimo – neprikalbėsi anos eiti už našlio. Kal.
liežùvio galù vos vos (priminti): Mama tik liežuvio galu užsiminė, ta ir artyn obuolį už ančio užsikišus. Sk.
ant liežùvio gãlo
1.knieti (pasakyti): Man vis ant liežuvio galo paklaust, ar vyras jos negrįžo. Sk.
2.apie žinomą, bet niekaip neprisimenamą dalyką: Vardas ant liežuvio galo, tik negaliu atsimint. Jnšk.
3.nejučiomis pasako: Girto tiesa – ant liežuvio galo. Rk.
4.galima pasiklausti: Kelias ant liežuvio galo. Dr.
ant liežùvio gãlo kabė́ti norėti pasakyti: Erzinti ponelio nenorėjau, bet taip ir kabėjo klausimas ant liežuvio galo. Pt.
ant liežùvio gãlo pamáuti apkalbėti: Ana turi tą žmogų ant liežuvio galo pamovusi. Dv.
liežùvio gãlą panìžo užėjo noras pasakyti: Beklausant tų šnektų, man taip panižo galą liežuvio, kad neiškenčiau neprasižiojus. Krok.
ant liežùvio gãlo sùkasi apie žinomą, bet niekaip neprisimenamą dalyką: Matai, kokia mano galvelė – ant liežuvio galo sukas, ir neatmenu. Sk. O kad jį laužas kur! Ant liežuvio galo sukas, negaliu pasakyt. Švnč. Ot sukasi ant liežuvio galo, ale prisiminti negaliu. Slv.
ant liežùvio gãlo turė́ti norėti pasakyti: Balys kvatoja. Nuryja, ką turėjo ant liežuvio galo. Šein.
ant liežùvio gãlo užeĩti norėti pasakyti: Sakiau viską, kas tik ant liežuvio galo užėjo: ir juoda, ir balta. Vkš.
ant liežùvio gãlo vẽliasi apie žinomą, bet niekaip neprisimenamą dalyką: Velias ant liežuvio galo, tik neatmenu, ir tiek. Rd.
liežùvio láidymas apkalbėjimas: Vyrai rūkymo, gėrimo nepameta, bobos – liežuvio laidymo. Krš.
liežùvių láidymas apkalbėjimas: Ji dar gaus kada už tą liežuvių laidymą. Skr.
liežùvio malìmas tuščios kalbos, plepalai: Ar dar neatsibodo tamstai mano tetos ir kartu jos bičiulių liežuvių malimas. Pt.
liežùvių nešiójimas apkalbėjimas: Ištvatijo už liežuvių nešiojimą. Krš.
liežùvio neval̃dymas plepėjimas: Daugiau žmogus kenčia per liežuvio nevaldymą. Krš.
liežùvio paleidìmas išplepėjimas: Už liežuvio paleidimą vienas žmogus jau Šiauliuose sušaudytas. Pt. Tu kada gausi už liežuvio paleidimą. Sk.
liežùvio plãkalas plepėjimas: Čia ne kalba, tik liežuvio plakalas. Šts.
liežùvio plonýbė mokėjimas pataikaujamai kalbėti: Anos liežuvio plonybė neišpasakyta. Krš.
liežùvio smailùmas iškalba, plepumas: Lyg per siaura dviem būtų, ponas viršaiti, – stengėsi liežuvio smailumu neatsilikti ir Gužienė. Katil.
liežùvių sumaĩšymas apkalbos: Meluoti be liežuvių sumaišymo nėra griekas. Šts.
liežùvio vadžiàs paléisti nepadoriai kalbėti: Tai tu jau vėl paleidai liežuvio vadžias, ar pačiai ausys neraudonuoja?. Sk.
aštrùs liežùvis apie sugebėjimą piktai atsikirsti, priešgyniauti: Bet vis aštresnis pasidarė marčios liežuvis. Simon. Vis tiek blyksteli nedraugiškas žvilgsnis, vis tiek atsiranda aštrus liežuvis, linkęs ką nors leptelėti. Zur.
liežùvis dviẽm galaĩs apie melagį: Melagio liežuvis dviem galais. An.
dvìgubą liežùvį turė́ti sugebėti įsiteikti, prisigerinti: Kas turi dvigubą liežuvį, tas visur prilenda, viską gauna. Šl.
dvìlinkas liežùvis apie melagį: Melagio ir vagio dvilinkas liežuvis. Ukm. Dvilinkam liežuviui netikėk. LTR.
gẽras liežùvis apie iškalbingą: Geru liežuviu mergai galvą apsuksi. Dg.
gẽro liežùvio išmoningas, išradingas: Jos sūnus buvo labai gero liežuvio, tai jis visiem tas pravardes įdėdavo. Pš.
gẽrą liežùvį turė́ti būti iškalbingam: Ir Katrė gerą beturinti liežuvėlį, taip kertasi, kad bėda!. Žem. Gerą liežuvį turi ir pasakoja – gražu klausyt. Jrb. Nemislijau, o liežuvuką beturinti gerą. End. Šnekėk tu: tu geriau įšneki, liežuvį turi gerą. Mžš.
ìlgas liežùvis
1.apie liežuvaujantį, apkalbantį: Su ilgu liežuviu niekam neįtiksi. Vvr. Tos bobos ilgas liežuvis. Šlčn. Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriuvo. LTR.
2.apie mokantį įsiteikti: Kieno liežuvis ilgesnis, tas ir gauna. Pl.
ìlgą liežùvį turė́ti
1.būti iškalbingam: Tas piršlys melagis tur ilgą liežuvį. JD.
2.mėgti apkalbėti: Ta moteriškė turi ilgą liežuvį – netikėk jai. rš.
ìšplaktas liežùvis moka gerai kalbėti: Liežuvis anų buvo išplaktas kaip kalvio ant priekalo. Šv.
judrùs liežùvis iškalbingas: Nei tu gražuolis, nei plačiapetis, ir liežuvis tavo nejudrus. Avyž.
lankstùs liežùvis iškalba: Tu pasėdėsi smagioje ūkininkų kompanijoje, parodysi savo lankstų liežuvį. Cvir. Tau gerai, tu labai lankstų liežuvį turi. Vl.
lìpšnų liežùvį plàkti plepėti: Lipšnų liežuvėlį plakė, nėra to viso, ką sakė. Nm.
nerangùs liežùvis neiškalbingas: Aš esu lėtas praverti burną ir mano liežuvis nerangus. ŠR.
paláido liežùvio mėgstantis plepėti, išplepėti: Vasaris netikėjo savo kolegos apibūdinimais, nes jau žinojo jį esant palaido liežuvio ir stačiokiškos dvasios žmogų. Myk-Put. Aš ne palaido liežuvio: žinau ką sakyti, ką ne. Krš. Ar jau pats negalėjai žinoti, kad ana palaido liežuvio? Nereikėjo tokiai nė užsiminti. Vkš.
paláidą liežùvį laikýti niekus kalbėti: Negerai palaidą liežuvį laikyti. Plng.
paláidą liežùvį turė́ti N. niekus kalbėti:
pìktas liežùvis apie mėgstantį apkalbėti: Visi žino, kad jo piktas liežuvis – žmones visus pravardžiuoja, pašiepia. Šl. Pikti liežuviai žinojo priežastį ir ėmė šaipytis. Simon. Pikti liežuviai apkaltino Povilą Bičkų, esą bulių papjovęs tremtinių stovykloj. Dovyd.
plónas liežùvis apie mokantį įsiteikti, prisigerinti: Užtat tokį nekaltą kūdikį ir negali spardyti į šalį, jei savo plonu, kaip giries, liežuviu pritraukei ją. Žem. Tos bobos plonas liežuvėlis – ji visur prilįs ir viską išprašys. rš. Krautuvėje dirbi, liežuvį turi ploną turėti. Krš.
saldùs liežùvis sugebėjimas įsiteikti: Jie savo saldžiais liežuviais jo galvą apsuka. Klp.
saldų̃ liežùvį turė́ti mokėti įsiteikti, prisigerinti: Nuo to noriu tave apsaugoti. O, be to, tu jauna, vyrai turi saldų liežuvį. Simon. Reikia turėti saldų liežuvį, ir viską turėsi. Pkr.
sàvo liežùvį įkìšti įsiterpti į kitų kalbą: Negyva bus, kad neįkiš savo liežuvio – kišutė nematyta!. Ps.
smailùs liežùvis
1.apie mokantį įsiteikti, prisigerinti: Smailus jo liežuvis kaip meletos, prisišneka jis visur. J. O kai pasirodydavo inžinierius, jis kaip lapė savo smailiu liežuviu mokėjo prie jo prisiplakti. Mont.
2.apie mokantį pašaipiai, piktai kalbėti: Ot smailus liežuvis, ką tu pasakysi, – atmeta ir ataudžia. Šl. Mano veidelį ir smailą liežuvį visi pažįsta. Mrj. Turi smailų liežuvį – durte duria žmogų. Krš. Liežuvį turi anta keikimo smailą. Mž.
smailiù liežuviù kir̃sti kandžiai pasakyti: [Siuvėjas] tuoj pradeda žvalgytis į juos ir, regis, kirs smailiu liežuviu. Andr.
smaĩlų liežùvį turė́ti būti iškalbingam: Labai jau smailą liežuvį turėjo, niekas nenukalbėjo. Pn.
skùstą liežùvį turė́ti būti iškalbingam: Šita istorija nebuvo mano sugalvota, nei mano bobutės Anastazijos, kuri turėjo gerai skustą liežuvį. Cvir.
šim̃tą liežùvių turė́ti greitai sklisti: Iš patyrimo žinojau, jog bloga naujiena turi šimtą liežuvių, ilgas kojas ir toli nubėga. Pt.
liežùvis šlãpias juok. apie prastą darbininką: Ot tai dirba, net liežuvis šlapias!. Sdk.
šmaikštùs liežùvis apie mokantį sąmojingai kalbėti: Kad Adomėlis nebūtų buvęs tokio gero būdo, tai savo šmaikščiu liežuviu būtų gerai jį aptvojęs. Mš.
švelnùs liežùvis apie mokantį įsiteikiamai, meilikaujamai kalbėti: Švelnus liežuvėlis kaip lapės. Brž.
švel̃nų liežùvį turė́ti mokėti įsiteikti: Karalienė turėjo labai švelnų liežuvį, pradėjo apie jį dailiai malonėtis. Rz.
liežùviais apipláuti apšnekėti: Būsi liežuviais bobų apiplautas. Sur.
liežùvį apkabìnus liežuvaujant: Matalaška (liežuvininkė) liežuvį apkabinus laksto. Ker.
liežùviais apkráuti apkalbėti: Prie to dar liežuviais apkrauna. rš.
liežùviais apléisti apkalbėti: Neduok Dieve tame davatkyne gyventi, tuojau liežuviais apleidžia. Vvr.
liežuviù apmèsti, atáusti ir išardýti apkalbėti, prifantazuoti: Pati buvo sunkiai įpykinama, bet jei jau įsivarydavo – galėdavo liežuviu apmesti, atausti ir vėl išardyti. Cvir.
liežùviais apsikélti pagarsėti apkalbomis: Liežuviais apsikėlusi – ir sėdi kaip velnias ropėse, niekas nė nekalbina. Sml.
liežùvis apsilùpo nusibodo, įkyrėjo kalbėtis: Net liežuvis apsilupė nuo ilgo šnekėjimo. Ad.
liežùvis apsìrietė apie daug plepantį: Tavo ir liežuvis apsirietęs bemeluojant. Gršl.
liežùvis apsìsuka visaĩp moka nupasakoti: Iš jos tai gausi ko nepirkęs – jos liežuvis visaip apsisuka. Lb.
liežùvis apsiver̃čia išdrįsta kalbėti: Man ausys linksta nuo tokių kalbų, kaip jum liežuvis apsiverčia?!. Krč.
liežuviù apšukúoti apkalbėti: Visą apylinkę [plepė] liežuviu apšukuoja. Mžš.
liežuviù apvelė́ti išbarti, iškoneveikti: Kad nori, ir dar kaip mane liežuviu apvelėja. Vs.
liežùvį apver̃sti pasakyti (negalint,nedrįstant, tingint): Kad būtum netingėjęs liežuvį apversti, būtų viskas gerai buvę. Lš. Mamaite! mamaite! – vos beapverčia liežuvį, – gerti!... Žem. Ar negali liežuvio apversti, kad tyli?. Ėr. Čia susispietė dabar atlaikuoliai ir, pasrubčiodami iš stiklelių, plepėjo vos liežuvį beapversdami. LzP. Vadinasi, ir Liudas netikėjo? – vos vos pajėgs apversti liežuvį Danielius. Bub.
liežùvis ãriamas abiẽm pùsėmis veidmainiškas: Su ponais nežinau, bet liežuvis Baltaragio abiem pusėm ariamas. Žem.
liežùvis atbùko nusibodo, įkyrėjo kalbėti: Šneka ir šneka – kaip jai ir liežuvis neatbunka. Sk. Man ir liežuvis atbuko su ja besibarant, pasiutus boba. Sk.
liežùvį atidúotų apie pataikaujantį: Šitoji boba akyse ir liežuvį atiduotų, o už akių ir kalnus priverstų ant tavęs. Užp.
liežùvį atléisti padaryti kalbų: Nainio alutis atleidžia liežuvį, sužadina dainą, kalbas ir linksmybę. Cvir.
liežùvį atrakìnti padaryti šnekų: Degtinė, kaip ir daugumai, Tomui atrakindavo liežuvį. Dvd.
liežùvį atrìšti padaryti kalbų: Išgertas alus ir degtinė atrišo liežuvius ir apsuko galvas. Vencl. Jos aimana Jievarui labiau nei degtinė atriša liežuvį. Zur.
liežùvis atsiléido ėmė daug kalbėti: Kaip išgėrė, visiem liežuvis atsileidė. Rm.
liežùvis atsirìšo ėmė daug kalbėti, pasidarė kalbus: Jei dar tavas išgėręs, tai visai atsiriša liežuvis. Prn. Kad išmečiau degtinės, man liežuvis visai atsirišo. Jnš. Kas užgeria kiek, tai jau liežuvis atsiriša. Erž.
liežùvis atsistójo kuolù sunku prakalbėti: Kad tau liežuvis kuolu atsistot!. keik.
liežùvis atskãro nusibodo, įkyrėjo kalbėti: Tetauzija, kol tik liežuvis atskars, – atšovė pati. Žem.
liežùvis atšìpo nusibodo (kalbėti): Apie vieną daiktą ilgai bekalbant ir liežuvis atšimpa, ir nubosta. Šein.
liežùvį atver̃sti prašnekti: Neatvertė liežuvio paklaust. Srd.
liežùvis áudžia gerai kalba: Jo tik liežuvis gerai audžia. Lp.
liežùviais áustis ginčytis: Per vakarus audžias ir audžias liežuviais. Btg.
liežùvį áušinti tuščiai kalbėti, plepėti: Neaušink be reikalo liežuvio!. Dov.
liežuviù badýti barti, koneveikti: Pradėjo vėl jį liežuviu badyti be jokio reikalo. rš. Blogai, kada žmogų visi liežuviais bado. Blv.
liežùvis baladója negali gerai kalbėti: Nuo degtinės išgertos tau liežuvis balados. Vrn.
liežùvį bárškinti tuščiai kalbėti, plepėti: Barškink čia liežuvį, verčiau už darbo imkis!. Vvr.
liežuviù bélsti tuščiai kalbėti, plepėti: Bebeldžiant jam liežuviu apie savo tėvo didelius dvarus Poznanėje, man pradėjo rodytis, kad jis visai panašus į garsųjį vokiečių šnipą. Pt.
liežùvį blãzginti tuščiai kalbėti, plepėti: Tu blazgini liežuvį be gryno reikalo. Kal.
liežùvis blãzga kalba (niekus): Blazga liežuvis visokius niekus. Šts.
liežuviù brū́žinti tuščiai kalbėti, plepėti: Be reikalo brūžina liežuviu. Rod.
liežuviùs dẽginti apkalbėti: Kaip tu elgies, matai, kad ant tavęs visi liežuvius degina!. Dkš.
liežùvį dìldyti tuščiai kalbėti, kaulyti: Be reikalo nedildyk ir liežuvio, vis tiek neisiu. Užp.
liežùvis dìlga nekantrauja: Ar jau liežuvis dilga?. Šk.
liežùvį dìlgina ima noras (pasakyti): Gal tau dilgina liežuvį pasakyti. LTR.
liežùvį dìlinti tuščiai kalbėti, plepėti: Piršlių čia nėra ko žiūrėti, jiems bet tik liežuvį dilinus. Vaižg.
liežùvis dìrba kalba: Liežuvis dirba, ir dar kaip dirba!. Ašb.
liežuviù dìrbti gerai kalbėti: Dabar jau tie gerai gyvena, kur liežuviais dirba. Grv.
liežùvį drémžti tuščiai kalbėti: Ir nubaidei dabar man paukštytes, kitą kartą susitikus reikės ilgai dremžti liežuvį. Andr.
liežùvį galą́sti ruoštis ginčytis: Erzink! galąsk liežuvį! – juokavo Severa. Pt.
liežuviùs galą́sti
1.niekus kalbėti, plepėti: Vyrai sustoję liežuvius galanda, darbo nežiūri. rš.
2.šmeižti, apkalbėti: Nuo to laiko pikti žmonės pradėjo liežuvius galąsti. Cvir.
liežùvį įbraũkti įskųsti: Kas nors įbraukė liežuvį ir suėdė žmogų. Šts.
liežùvį įbrùzginti pasakyti ko nereikia: Visur tu savo liežuvį įbruzgini – ar reikia, ar nereikia. Arm.
liežùvį įkìšti
1.įskųsti: Šmakšt liežuvį įkišo, ir atėjo kratyti. Krš. Jau, sakiau, kad visos kalbos bus pasibaigusios, bet tas pašmakšt ir įkišo savo liežuvį. Škn. Per tą laiką kas nors įkiš liežuvį, jeigu dar neįkišo, ir visi atsidursime karo belaisvių stovykloje. Avyž. Kas liežuvį įkišė, kad klebonas vaikus mokina. Šmn. Be reikalo inkišė liežuvį, dabar gailisi. Sur.
2.įtikti: Kataras moka liežuvį įkišti, kur reikia, tam gerai gyvent. Grv.
3.prasitarti: Kada be reikalo inkiša liežuvį, tai tada ir negerai. Pls. Dabar tylėkim, o tai įkišim liežuvį. Klvr. Įkišam liežuvį ir mes kaip kada kur reikia, kur nereikia. Grv.
liežùvį įláidyti įsitraukti plepėti: Įlaidei liežuvį, tai dabar pasakysi visokių niekų. Pnd.
liežùvį įplàkti įskųsti: Įplakė liežuvį, ir išvežė vaikį. Šts.
liežùvis įsmil̃ko įgriso, nusibodo kalbėti: Mergos truputį jau aprimo rietis, o motinoms dar liežuvis neįsmilko. Žem. Ple ple ple per kiauras dienas, kaip liežuvis neįsmilksta. Krš. Liežuvis belojant įsmilko, t. y. pailso. J.
liežùvį įstatýti plepėti: Nieko nedirba, tik eina per kiemus liežuvį įstatęs. Grv.
liežùvį įstùmti išplepėti: Kažkas liežuvį įstūmė. Lz.
liežùvį iškìšti
1.labai pavargti: Ateis žiema – tai mūsų sargelis ir liežuvį iškiš. Tiek daug darbo. Lnkv. Vaikeli, tik eik pamažiukais. Ir taip liežuvį iškiši, kol nueisi. Sk.
2.nusigyventi (sunkiai dirbus): O kai galutinai liežuvį iškiši, galėsi sėstis Vinkšnėnuose šalia ubagų. Paukš.
3.išalkti: Gyvuliai ir liežuvius iškiš neėdę, o tu sėdi. Grz.
4.mirti: Jei ne tie žmonės, būčiau ir liežuvį iškišus. Slč.
5.pradėti bartis: Jėzau, kad iškišo liežuvį!. Lk.
liežùvį iškìšus
1.sunkiai, iš visų jėgų (eina): Ir jie drauge su savo šunimis jau iškišę liežuvius šlepsi. Sruog. Dar saulė kitą rytą neteka, o jis jau lag lag lag liežuvį iškišęs miestan. Všk. Lakstau iškišęs liežuvį su savo pusbroliu karštom įvykių pėdom. Trein.
2.iš visų jėgų (dirba): Šita boba iškišus liežuvį dirba. Slm. Liežuvius iškišę tempėm apkaustytą skrynią. rš. Trečius metus Indrišiui tarnauju, iškišęs liežuvį lakstau, tai gal manai, kad daug algos susikūriau?. Balt. Kuitiesi žmogus, leki iškišęs liežuvį ir nieko nematai, nežinai. Mark. Kad dirba net liežuvį iškišę. Adm.
3.atidžiai (klausyti): Klauso net liežuvį iškišęs. Pnd. Būdavo, klausai liežuvį iškišęs, kaip dvare dirbo. Iš. Iškišę liežuvius klausydavome pasakų. Pc. Susirenka kaime, nu, senis koks ir vebla – visi klauso liežuvius iškišę. Ukm. Kai pradeda sakyt kitos, iškišk liežuvį ir klausyk. Šmn.
4.labai norint (tykoti): Visi iškišę liežuvius žiūri – tik duok jiems. Jnšk.
5.labai (laukia): Visi laukiam jos liežuvius iškišę. Ėr.
liežùvį iškórus labai stengiantis: Bėgi bėgi liežuvį iškoręs, ateina savaitės galas – nieko nėra. Simon. Ko lakstai dabar griūdama, liežuvį iškorus. Pnd. Lėk lėk liežuvį iškoręs, o geriau nebus. Šln.
liežùvį išléisti pavargti: Nebėk tik tekina, liežuvį išleisi, kol nubėgsi. Jnš.
liežùvį išléidus
1.iš visų jėgų (bėga, eina): Iš kur taip parlapnoji liežuvį išleidęs?. KlvrŽ. Parbėgo vaikas liežuvį išleidęs. Jrb. Vėl bėk liežuvį išleidęs. Slnt.
2.iš visų jėgų (dirba): O tas kad pjauna liežuvį išleidęs. Pl.
3.atidžiai (klausyti): Ir klausos liežuvį išleidęs. Šll.
4.labai norint (tykoti): Vaikas tyko kauliukų liežuvį išleidęs. Lnkv.
5.labai (laukia): Liežuvį išleidusi nuo pat ryto laukia parnešant saldainių. Kž.
liežùvį išmìklinti gerai išmokti kalbėti: Matyt, ant žemės begyvendamas tu gerai išmiklinai savo liežuvį, ir aš nesugebu tau įrodyti, kad klysti. Krėv.
liežùvį išmìnti paerzinti, užkliūti: Vis Jonai, vis Jonai, kada gi aš tau liežuvį išmyniau?. Šmn.
liežuviùs išnešióti šmeižtus paskleisti: Bobelės, bobelės, jūs labai praverčiat liežuviams išnešioti!. Krš.
liežùvį išsigalándus pasiruošus bartis: Atėjo ana pas mus išsigalandus liežuvį, niekam nei išsižiot neduoda. Arm.
liežùvis išsiláisvino išdrįso kalbėti: Kitų visų liežuviai taipgi išsilaisvino. Kudir.
liežùviais išsiplàkti išsiplūsti: Bobos išsiplakė liežuviais. Šts.
liežùvį išsùkti sąmojingai pakalbėti: Aš negaliu taip išsukt liežuvio kaip anas. Lz.
liežùvį ištaisýti imti gražiai kalbėti: Možnėt ir gražiau ištaisyt liežuvis. Ad.
liežùvį ištę̃sti sužinojus apskųsti: Buvo žmona, nori ištęst liežuvį. Šlčn.
liežùvis ištį̃so apie klausymą įdomaus pasakojimo: Ir liežuvis ištįs besiklausant, kad ana liuob pasakos. Yl.
liežùvį ištráukti
1.prašnekinti: Kiek čia yra lietuvių Jašiūnuose, tik neprisipažįsta – liežuvio gi neištrauksi. Dv.
2.klausinėjant sužinoti: Pagatavi buvo valdininkėliai liežuvį ištraukti, kad išvežti galėtų. Krš.
liežuviù išvanóti išbarti: Išvanojau ją liežuviu. Drsk.
liežùvį išvil̃kti sunkiai pratarti, pasakyti: Latvis nenoromis kalba lietuviškai, o lietuvis, jei šiaip taip latviškai išvelka liežuvį, stengiasi pasirodyti latvis. rš.
liežùvį kabìnti užgauliai kalbėti: Pamatysiu, ant ko jūs bekabinsit liežuvį manęs nebetekusios?. Žem.
liežùvį káišioti
1.kištis į kitų kalbą: Nekaišiok liežuvio, kur nereikia!. Vkš. Nekaišiok liežuvio, ba nudegsi. Šlvn.
2.skųsti: Prisaikino, kad liežuvio niekur nekaišiotumėm. Grd. Tu tik kaišiok liežuvį, aš tave greit pamokysiu. Jnšk. Tu dar mane skųsi? Žinau, kad kaišai liežuvį pirmininkui. Nmk.
liežùvį kamšýti kištis į kitų kalbą: Kamšai ir kamšai liežuvį. Kas prašė?. Erž.
liežuviù kárti šmeižti: Ana akyse kojas laižo, o už akių liežuviu karia. Ob.
liežùvio káustyti nereĩkia iškalbingas: Jam liežuvio kaustyti nereikia. Rs.
liežùvį kilóti kalbėti nepageidaujant: Žiūrėk, ką dirbi! Dar mat liežuvį kiloja!. Srv.
liežùvį kýštelėti įskųsti: Liežuvį tik kas kyštelėtų, kur reikia, tuoj prisistatytų aniuolai sargai (žandarai) kaip pas Marčių, – juokėsi Rumpienė. Žem. Ar jam reikėjo kyštelėti liežuvį apie tą bobelę?. Grv. Kas kitas, kad ne ji kyštelėjo liežuvį milicijai?. Šk. Užtenka kyštelėt kam nors liežuvį, ir žmogus amžinai pražuvęs. Mont.
liežùvį kìšti
1.terptis į kitų kalbą: O ko! Kam tau reikėjo liežuvį kišt? Ar be tavęs nebūt apsėję?. Kair. O ko tu, sako, kiši liežuvį? Kad valgai, valgyk. Žg. Kur nereikia, aš nekišu liežuvio. Dt. Nereikėjo kišt liežuvis. Mžš. Jau nekiši liežuvio, ir tai tenka. RdN.
2.liežuvauti: Čia kas nors liežuvį kiša. Ašb. Tu liežuvio daugiau nekišk, kad aš negirdėčiau!. Pnm.
3.trukdyti: Mes jau liežuvio nekišim – ir taip sutarta. Jrb.
liežùvis klẽba įstengia kalbėti: Liežuvis dar kleba, bet jau jėgos apleido. Grš. Aš guliu, liežuvis kleba, o dirbt negaliu. Ar.
liežùvį klebénti tuščiai kalbėti: Jonai, verčiau patylėk, o ne klebenk liežuvį, niekas tavo kalbos neklauso. Klov.
liežùvį klẽbinti
1.tuščiai kalbėti: Tu tik veltui liežuvį klebini, o dirbt nedirbi. Jnšk. Kam čia be reikalo liežuvį klebinti. Vl.
2.veltui prašyti: Kam tu be reikalo liežuvį klebini? Neišpliksi (negausi) iš jo nieko. Pšl.
liežùvis klìba įstengia kalbėti: Nuo tiek [gėrimo] tai man liežuvis nekliba, mat neatmirksta. Ar.
liežuviù klìbinti gerai kalbėti: Moka ir jis liežuviu klibinti. Sk.
liežùvis klýsta negali gerai kalbėti: Man liežuvis klysta, susimeta. Šln.
liežuviù kliudýti apkalbėti: Kam tu ją liežuviu kliudai, žinai, kokia ana. Pls.
liežùvis kliū̃va Rš. sunku kalbėti: Dabar kliūva liežuvis vokiškai. Prk.
liežùvis klum̃pa nesiseka kalbėti: Aš bandau kalbėt, bet liežuvis klumpa, vis dar kleba dantys, nes baimė dar nepraėjo. Dovyd.
liežùvį kraipýti stengtis kitaip kalbėti: Ko ten ji gero mieste išmoko? Tik liežuvį kraipyti. Kair. Ką galvoja, tą sako – nekraipo liežuvio. Sur.
liežùvį kùlti plepėti: Liežuvį bekuldamos bobos ir susikerštvija. Šts.
liežùvį láidyti
1.garsiai šaukti: Lakiojo blezdingėlė, ore skrajodama, liežuvį laidė: – Nabagėli, nabagėli! Neglamžavęs, nemylavęs meilės nenorėk!. Žem. Ką dabar tą liežuvį laidai ant viso sodžiaus. Sk.
2.apkalbėti: Jis gerai žinojo, kad darbininkai visuomet ant užvaizdo papratę liežuvį laidyti, nėra ko klausyti. Žem. Liežuvį laido – šiokias tokias kalbas ant kita kitos meluoja. Škn.
3.keikti: Jis kaip dvarobernis liežuvį laido. Lš. Ne liežuvį laidyk atsistojus, bet eik man tuoj vagų kasinėti. Žem.
4.plepėti, niekus taukšti: Ką tas klumpis išmano, by tik liežuvį laido. Vrn. Anokia čia darbininkė – liežuvį tik laidyti!. Žem.
5.neišlaikyti paslapties: Kas laido liežuvį, yra bobaburnis. Trš.
liežuviùs láidyti
1.plepėti: Nesmagios jai šitos kalbos, ne tokių reikia. Iš viso – nėra ko liežuvių laidyti. Zur.
2.keikti: Blevyzgoja, liežuvius laido. LzP.
liežùvį laikýti nutylėti, nieko nesakyti: Aš viską greit užmirštu... Vaje, juk aš ir nemokėjau liežuvio laikyti. Simon. Laikyk liežuvį, o ne, tai jis tave laikys. LTR.
liežùvį laikýti sukándus nutylėti, nepasakyti: Klausykit, rupūžiokai, laikykit liežuvį sukandę. Šitaip geriausia. Leptelsit – prapuolę ir jūs, ir.... Ap.
liežùvį laikýti už dantų̃ tylėti, nieko nepasakyti: Girdėjau negerų naujienų. Tik laikykit liežuvį už dantų. Kad man niekam nė žodžio!. Myk-Put. Tik žiūrėk, kad man liežuvį laikytai už dantų ir neplepėtai. Krėv. Zelkė gudrus, moka laikyti liežuvį už dantų: niekada nepasakys, kaip ką pardavė. Avyž. Pokario metais reikėjo laikyti liežuvį už dantų. Ūd. Žmogus turi laikyti liežuvį už dantų. Lk.
liežùvį lakìnti niekus kalbėti: Sėdžiu tik ir liežuvį lakinu. Pgr. Tegul pirma išmoksta arti, sėti, tada galės liežuvį lakinti. Rs. Tie nepraustaburniai tik liežuvius lakinti temoka. Kv. Liežuvį lakino iš pomietės. Vn.
liežùvis lãksto gerai kalba: Motriškoms geriau liežuvis laksto. Krš. Bobos visos mandros, o liežuviai taip ir laksto. Rdn.
liežùvį lankstýti šmaikštauti: Ką senelis gali sakyti, negi savo vaikui laimės pavydės? – lankstė piršlys liežuvį. rš.
liežùvį láužyti
1.kalbėti svetima kalba: Vaikai gretai išmoksta liežuvį laužyti, senam sunkiau. Pj. Nei liežuvio, nei galvos niekam laužyti ir „spėlinti". Švaist.
2.plepėti: Na kaipgi aš tiek liežuvį laužysiu?. Rod.
liežùvį lãzginti tuščiai kalbėti, plepėti: Eitum nelazginęs liežuvio: vis tiek tau nieko neteks. Skd.
liežùvį léisti
1.apkalbėti: Ana yra papratusi leisti liežuvį ant visų. Ms.
2.pasakoti, pliurpti niekus: Kiti leido liežuvį, kad penki ėraičiai padvėsė. Als. Neleisk, sakau, liežuvio: kad kas atsitiks, būsi kalta. Mžš.
liežùvį léisti į dárbą daug tuščiai kalbėti: Neleisk liežuvio į darbą!. Btr.
liežùvis lẽkia apiẽ ausìs sakoma apie godų valgymą: Seniau vakare liuob kruopienę srėbs, ir liežuvis apie ausis lėks. Kl.
liežuviù luopsė́ti plepėti: Ką tu liežuviu be reikalo luopsi, tai geriau tylėtum. Švnč.
liežùvis lū́žta sunku kalbėti: Aš negaliu pasakyt, liežuvis lūžta. Šl.
liežùvis mãga
1.ima noras: Jau tau tik ir maga liežuvis ką nutverti. Lnkv. Pamatei obuolį, ir maga liežuvis. Grk.
2.rūpi pasakyti: Žino ką, nežino, tuoj jam ir maga liežuvis pasakyt. Všk.
liežùvis maĩšosi sunku kalbėti: Liežuvis maišos, negali pakalbėt žmogus. Ėr.
liežuviùs maišýti apkalbėti: Vieni ją laikė davatka, nes netekėjusi, kiti ne, nes bažnyčioje nesėdėdavo per dieną, daugiau darbuodavosi ir nemaišydavo liežuvių. Žem.
liežuviù màkaloti plepėti: Na, užteks liežuviu makalot – nusitverk darbo!. Vl.
liežuviù makalúoti plepėti: Jie ten daugiau nieko ir neišmano, kaip vien liežuviu makaluoti. Vaič. Ar nenustosi liežuviu makalavęs!. Vlkv. Senė vaikus veizi, o jaunoji laksto ir liežuviu makaluoja. Krš.
liežuviù makarúoti plepėti: Jūs liežuviu makaruoti ir temokat. rš.
liežùvis mãla apie niekų kalbą: Be reikalo liežuvis mala. Mrj. Davatkos liežuvis mala kaip nekaltos girnos. Al. Kantrus buvo senis, bet kur iškentėsi, kai visuose pašaliuose liežuviai pradėjo malti. Bor.
liežuviù málti
1.daug kalbėti: Niekas negali pasakyti, kad aš gražus vyras, kad moku mikliai liežuviu malti, nors tai ypač patinka dailiajai lyčiai. Avyž. Užteks čia tau malti liežuviu!. Ap. Mala ir mala liežuviu, geriau sa[vo] pirkią apruoštų. Grv. Melagis mala liežuviu kai šuva uodega. Rod. Tvarkos reikėjo, blaiviam būti reikėjo, ūkiu rūpintis, žemės, gyvulių veizėti, o ne liežuviu malti, samagoną ryti. Gran. Esu prieš tuos pranašus, kurie liežuviais mala, kartodami: „Taip kalbėjo Viešpats". ŠR.
2.apkalbėti: Man labai nepatinka, kad taip apie mus liežuviais mala. Žg. Vaikščioja pabobiais ir liežuviu mala apie mus. Škn. Jei toliau liežuviu malsi – skelsiu į žandą. Paukš.
liežùvį mankštìnti
1.plepėti: Bemankština liežuvį susėdusios. Krš.
2.apkalbėti: Tai kad jie negali, vis turi ant ko noriant liežuvius mankštinti. Kair.
liežuviù maskatúoti plepėti: Maskatuoja maskatuoja liežuviu visą laiką, kaip tau ir nenusibosta!. Dbk.
liežuviù matarúoti plepėti: Mataruoja mataruoja liežuviu, net galva insopsta. Dbk. Nemataruok liežuviu, kur nereikia. Ds. Anys liežuviu tik mataruoti moka. Ut.
liežùvis matarzúoja plepa: Jo tik liežuvis matarzuoja. Prng.
liežuviù matažgóti plepėti: Gana liežuviu matažgoti – reikia ir apie darbą pagalvoti. KrvP.
liežùvis mẽzgasi sunku kalbėti: Rodos, daug žadėjau ką pasakyti, o kai atsistojau kalbėt – liežuvis pradėjo megztis, ir atsisėdau nieko nepasakius. Kair.
liežùvį mýgti stengtis kitaip kalbėti: Kitas kitaip liežuvį mygia. Rš.
liežùvį mìnkštinti padaryti kalbų: Putojantis velnias (alus) tuo ir garsus, kad liežuvius taip minkština, jog ir nebylys dažnai žmoniškai prabyla. Cvir.
liežùvį mir̃šti nežinoti ką sakyti: Žmogus, kurio negalėjo suvaldyti keli vyrai, tai marčiai, visai nepiktai ir nebaisiai, įėjus, miršo savo liežuvį, kvailėjo ir dūlino ten, kur marti jo nebematytų. Vaižg.
liežùvis neapsiver̃čia neįstengia, nedrįsta prabilti: Man liežuvis neapsiverčia taip sakyti. Krš. Dainius lig šiol dar nežino, kaip ją vadinti: mama – niekaip nepašauks, Zose – vėl kažkaip liežuvis neapsiverčia. Bub.
liežùvio neapver̃čia sunkiai kalba ( ppr. apie girtą): Atėjo priputęs, liežuvio neapverčia. Krš. Kur tu nueisi, manau, kad ir liežuvio dorai neapverti. Cvir. Liežuvio jau nebeapverčia, o sklėnyčią alaus dar vis laiko rankoje. Skrb. Skauda gerklę, liežuvio neapverčiu. Brb.
liežùvis neatpùvęs gerai moka kalbėti: Liežuvis, kad jį skradžiai, neatpuvęs buvo. Plš.
liežùvis neįsiteñka burnojè neiškenčia neapkalbėjęs: Jo liežuvis burnoje neįsitenka, jis visus atranda. Klvr.
liežùvio neišlùpti iš burnõs sunkiai prakalbinti: Liežuvio jai negali išlupti iš burnos, kad nesako. Ds.
liežùvio nepadė́ti nenutilti: Toks jau šiaukšlys – visą dieną liežuvio nepadeda. Srv.
liežùvio nepaleñkti tingėti kalbėti: Aš nepalenkiu liežuvio, o ana mala ir mala. Kž.
liežùvio nepasivaldýti kalbėti, ko nereikia: Liežuvio nepasivaldai tu, paleistuvi!. Žem.
liežùvio nepasùkti šiurkščiai kalbėti: Vaikai dabar liežuvio nepasuka, labai užšaudo tėvams. Krš.
liežùvis nesilaĩko prie gómurio daug plepa: Čia daro tie, kuriems liežuvis prie gomurio nesilaiko. Paukš.
liežùvis nesilaĩko už dantų̃ daug plepa: Geras liežuvis, tik už dantų nesilaiko. KrvP.
liežùvis nesivarteliója neprakalba: Tiek prigeria, kad ir liežuvis nesivartelioja. Krš.
liežùvis nesiver̃čia nėra noro kalbėti: Nebesivertė liežuvis dėl ko nors dejuoti. Zur. Lenkiškai liežuvis nesiverčia. Azr. Man liežuvis nesiverčia blogas naujienas pasakyti. Krš.
liežùvio nesuvaldýti kalbėti, ko nereikia: Girtas ir kvailas – liežuvio nesuvaldo. Jrb.
liežuviùs nešióti apkalbėti: Ta pletkininkė laksto po sodžių ir liežuvius nešioja. Lnkv.
liežùvį niẽžti nori pasakyti: Niežti ir tau liežuvį – patylėtum geriau. Ut. O man, sakysiu atvirai, seniai liežuvį niežti tą jų gyvenimą tikrai ryškiom spalvom nupiešti. Nėr. Baisiai jai liežuvį niežėjo viską iki galo išpasakoti. Bor. Jam liežuvį niežti, kad tik ką pasakyt. Mrj.
liežùvį nudègti įkliūti: Mano liežuvis jau irgi nudegęs ne vieną sykį, aš jau žinau ką daryti. Snt.
liežùvis nudžiū́vo nusibodo kalbėti: Kaip jam liežuvis nenudžiūsta nuo bružojimo. Dglš.
liežuviù numazgóti apkalbėti: Matai, pašalinis kaip moka kitus liežuviu numazgot. Sur.
liežùviais nuplàkti apkalbėti: Piktais liežuviais mane nuplakė. Brs.
liežùvis nuplýšo apie daug kalbantį: Liežuvis nupliš beprašant. Ėr. Jam liežuvis nupliš nuo aiškinimo. Ign.
liežùvį nurýti
1.apie skanų valgį: Eikite valgyti, tik nenurykite liežuvio... putra kaip medus.... Žem. Tai skanumas tos kepenės – liežuvį gali nuryti. Vvr. Maniškė mokėjo krekeną užtaisyti, galėjai, broli dobile, liežuvį nuryti. Dovyd. Kad paragautum – liežuvį nurytum. Ds.
2.apie nežinantį ką sakyti: Ar liežuvį nurijai, ar kalbėti užmiršai?. Erž.
nórs liežùvį nurýk apie skanų valgį: Tai gardu – nors liežuvį nuryk. Sdk.
liežùvį nusiką́sti
1.žodžio neištarti: Visi viengungiai trokšta vesti. Kai reikia pirštis – liežuvį nusikanda. Sruog.
2.apie skanų valgį: Papykusiai (labai) gerą putrą išvirei – gali liežuvį nusikąst. Sk.
nórs liežùvį nusiką́sk apie skanų valgį: O dešra – nors liežuvį nusikąsk. Paukš.
liežùvį nusirýti apie skanų valgį: Ir moki tu skanią putrą virti, liežuvį gali nusiryti. Šlu.
liežùvį nusmaĩlinti meiliai, pataikaujamai kalbėti: Kad nori, ji taip nusmailina liežuvį, kad geriau nereikia. Jnš.
liežùvis nusmil̃ko nusibodo kalbėti: Pails gulbino sparneliai, ant marelių skraidančių, nusmilks žmonių liežuvėliai, ant mūs jaunų kalbančių. Rs.
liežùvį nusùkti apkalbėti: Žmonėms buvo kur liežuvius nusukti. Krš.
liežùvį nuvaldýti nekalbėti, ko nereikia: Liežuvį nė vienas žmogus negali nuvaldyti. brš.
liežùvį nuvaldóti nekalbėti, ko nereikia: Liežuvio niekas ižg žmonių negal nuvaldoti. Sir.
liežùvis nuválkiotas apie daug plepantį: Atsirado ir tokių, kurių liežuvis nuvalkiotas po svietą lyg naginė. Kudir.
liežùvį paãštrinti pasiginčyti: Ir liežuvio nepaaštrinsi į jį. Parausta, sumirkčioja akimis ir tyli. Avyž.
liežùvis pabalnótas apie iškalbingą: Jo liežuvis pabalnotas. Rs.
liežùvį pablazgãtyti paplepėti: Pablazgatijo liežuvį ir išėjo. Dr.
liežùvį pabrãzdinti paplepėti: Ta jau atlakatuoja pri mūsų liežuvį pabrazdinti. Dr.
liežùvį padė́ti
1.pajuokti, pašiepti: Ant manęs visi liežuvį padėję. Srv.
2.mėgti draugauti: Kad ir mūsų Stasys... liežuvį padėjęs ant mergiočių. Slm. Kitas ir senas liežuvį, žiūrėk, ant mergos padėjęs. Pbr.
liežùvį padė́jęs
1.atidžiai (klauso): Mažoji liežuvį padėjus klausos. Jnš. Padėję liežuvį sėdi ir sėdi prie televizorio. Mžš. Dabar visi klausos liežuvius padėję. Rd.
2.be darbo (sėdi): Ko čia gunksai liežuvį padėjęs?. Mrj.
3.saldžiai (miega): Miega liežuvį padėjus. Ds.
liežùvį pagalą́sti
1.pasiginčyti: Viršininkas, amžinai visus kritikuojąs, čia rado gerą progą pagaląsti liežuvį. rš.
2.paplepėti: Tegul pagalanda bobos liežuvius. Ds. Jūs dabar čia liežuvius pagaląskite. KlvrŽ.
3.paerzinti: Visi į Kaziuką – liežuvių pagaląsti. rš.
liežùvį pakabìnti
1.klausytis (svetimų kalbų): Ko čia pakabinai liežuvį?. Jnšk. Kai dėdina pradeda ką kalbėt, aš ir pakabinu liežuvį. Krč.
2.liežuvauti: Vyras liežuvį pakabinęs. Kv. Vyras liežuvį pakabinęs laksto, o boba su kitais birbinas. Všk.
liežùvį pakasýti paplepėti: Rūpi liežuvis pakasyti. Ds.
liežùvį pakáustyti išmokyti gražbyliauti: Sakykite, panele, kas jums šitaip pakaustė liežuvėlį? – neapsileido Gustavas. Pt.
liežùvį pakélti
1.priešintis: Toks piktšašis, iš pupų nevarytinas, ir tas liežuvį pakelia. Kair.
2.kištis į kitų kalbą: Nebematęs! Ir ji dar liežuvį pakėlė! Tarytum be jos niekas nežinotų. Kair.
3.bartis: Liežuvį pakėlė, kad turėjau iš namų išsibėgti. Vkš.
liežuviù pakeverzóti sunkiai pakalbėti: Labai girtas – ką tik liežuviu pakeverzoja. Mrs.
liežùvį pakìšti įskųsti: Kai tik atvažiuos tavo nuotaka, imsiu ir pakišiu liežuvį, kad tu kitą mylėjai ir pametei.... Žem. Kas nors bus pakišęs liežuvį. Gric. O mes tą pat dieną ant pasalos užėjome. Kažkas, matyt, liežuvį pakišo. Bub. Jeigu pakišus liežuvį būčiau, ir pinigai būtų atsiradę. Pnd. Kas pakišo liežuvį, kad tu priešas, tai atėjo, supleškino. Snt.
liežùvį paklẽbinti daugžodžiauti: Ir dabar tam piršliui liežuvis reikia paklebint. Kr.
liežùvį paklóti pataikyti, gražbyliauti giriant: Kas jiems (piršliams) daug pažada, už tą jie ir pakloja liežuvį. Simon.
liežùvį paláidyti paplepėti: Makaras tokia, atėjo liežuvio palaidyti. Krš.
liežùvį palaikýti patylėti: Kad boba liežuvio nepalaiko, blogai. Šts. Tu kaip ragana loji ir loji, niekaip liežuvio nepalaikai. Grdm.
liežùvį paléisti
1.imti garsiai kalbėti, šaukti: Niekaip nebeiškentusios bobos suklego, nebegalėjo jų nutildyti, paleido liežuvį, net skaitytoja gavo nutilti. Žem. Tai melsta! Kai paleido liežuvį, tai mala ir mala. Ml. A! kad tu surūgtum, mat kaip paleidau liežuvį. Ir užsimiršk tu man taip žmogus!. Šein. Tai ko čia liežuvį paleidai?. Mrj.
2.apkalbėti: Tom bobom užtenka ir to, kad paleistų savo liežuvį. Vien. Kitą sykį, jei paleis liežuvį, pamausiu špygą ėmusi. Žem. Tokiems nė per ką nėra liežuvį paleisti. Krš. Neleisk vandeniui išsilieti ir piktai žmonai liežuvio paleisti. ŠR.
3.imti keikti ar blevyzgoti: Kad paleis liežuvį, nors ausis užsikimšk!. Rm. Kai paleis liežuvį, nežinosi katran šonan lėkt. Ut. Kai tik įsigeria tie vyrai, tuoj liežuvius paleidžia. Jnš.
liežuviùs paléisti susiginčyti: Užsiklausyti buvo galima, kai jiedu su Prane liežuvius paleisdavo vienas kitą lenkdami, kas kurį pirmas ant menčių pasiguldys. Trein.
liežùvį paléisti į dárbą imti apkalbėti: Ar tik nepasiteisino mano prognozė: Negras paleido liežuvį į darbą. Avyž.
liežuviù pamakalóti paplepėti: Ji rasdavo galimybės įbėgti į dirbamąjį mano kambarį ir čia valandėlę pamakaloti liežuviu. Vaižg.
liežùvį pamakalúoti kiek paplepėti: Nori liežuvį pamakaluot ir ateina. Sk.
liežùvį pamakarúoti pakalbėti, paplepėti: Iš manęs nieko nebėra, tik liežuvį turiu pamakaruot. Šln.
liežuviù pamatarúoti išplepėti: Anas ką tik sužino, tuoj nubėga an susiedus ir pamataruoja liežuviu. Ds.
liežùvį pamìnkštinti pataikauti: Kad tik nori, teip moka liežuvį paminkštint. Šl.
liežùvį pamir̃šti nežinoti ką sakyti: Piršlys rankas nuleido ir liežuvį pamiršo. Žem.
liežùvis pánčiojasi negali gerai kalbėti: Tu su juo nesusišnekėsi, jam liežuvis pančiojasi. Glv.
liežùvį panìžo užsinorėjo pasakyti: Panižo bobai liežuvį, ir išpliopė visiems. Svn. Maža kam gali liežuvis panižti. LzP. Kalbėk kaip žmogus, jeigu jau liežuvis panižo!. Cinz.
liežuviù papikliúoti paplepėti: Leisk man liežuviu papikliuoti. Vaižg.
liežùviais paplàkti paplepėti: Įdomu tokiems, kaipgi, taip ir laukia permainų, kad turėtų progos paplakti liežuviais, kodėl, žiūrėkit, tą aukštą pažemino, o aną žemą paaukštino. Avyž.
liežuviù papliaukšė́ti paplepėti: Aš mėgau liežuviu papliaukšėt. Grv.
liežuviù papliaũkšti paplepėti: Liežuviu papliaukšti lengva. Vaižg.
liežùvį paplóninti meilikauti, pataikauti, saldžiažodžiauti: Paploninęs liežuvėlį gyrė, prisikalbinėjo. Žem.
liežùvį paplóti pataikauti, saldžiažodžiauti: Liežuvį paploti nemoku. Mandagių, šiam atvejui tinkamų žodžių nežinau. Simon. Moka ana paplot liežuvį. Blnk. Jeigu jau geroji jam, tai liežuvėlį moka paplot. Mžš.
liežuviù paplóti paplepėti: Neturėdamas kas daro, paploja liežuviu. Dglš.
liežùvį pasidė́jus atidžiai (klausyti): Ir klausos liežuvį pasidėjęs. Sln.
liežùvį pasidė́jęs ant barzdõs
1.greitai (bėgioja): Laksto pasdėjus ant barzdos liežuvį ir pletkuja. Grv.
2.apie nieko neveikiantį: Sėdi liežuvį ant barzdos pasdėjęs, nieko neveikia. Grv.
liežùvį pasikabìnti ant barzdõs labai pavargti: Parėjo namo liežuvį ant barzdos pasikabinęs. Jrb.
liežùvį pasikabìnęs ant dantų̃ labai atidžiai: Mes liežuvius ant dantų pasikabinę klausydavom. Gž.
liežùviai pasikándo apkalba: O kiek žmonių liežuvių yra ja pasikandę, – neiškenčia Tūmaitienė. – Tai šykšti esanti, tai išdidi, tai pikta. Simon.
liežùvį pasikáustyti gerai pasirengti kalbėti: Kai eisi į susirinkimą, žiūrėk, tik gerai liežuvį pasikaustyk, kad nesuvarytų tave į kylį. Sk.
liežùvį pasiléisti
1.liežuvauti, plepėti: Tokia plepalas boba, liežuvį pasileidus. Erž.
2.blevyzgoti: Dabar ir moterys įpratę liežuvį pasileist. Kž.
liežùvį pasiplóninti pataikaujamai kalbėti: Dar piktesnės, kurios liežuvį pasiplonina kalbėdamos dėl pasidabojimo. P.
liežùvį pasismaĩlinti pasirengti sąmojingai kalbėti: Į porininkus [vestuvėse] eini – pasismailink liežuvį. Rdn. Su juo taip paprastai nepakalbėsi, turi liežuvį gerai pasismailint. Žg.
liežùvį pasitẽkinti pradėti aštriai kalbėti, atsikirsti: Jinai savo liežuvį prieš patį kunigaikštį pasitekino. prš.
liežùvį pasitiẽsęs atidžiai (klausytis): Nešneku, tik liežuvį pasitiesusi klausaus. Rdn.
liežùvį paskal̃bti pasibarti: Nu kaip reik liežuvį paskalbti! Bent tylėtum, žalty!. Trk.
liežùvis paskaũdo nusibodo kalbėti: Bobai ir liežuvis nepaskausta, tarška kaip melnyčia. Jnš. Eik sau! Man jau liežuvis paskaudo. Sl.
liežùvis pasmailė́jo ėmė meiliau kalbėti: Dar labiau pagauna įkvėpimas, dar labiau pasmailėja liežuvis. rš.
liežùvį pasmaĩlinti meilikaujamai prašyti: O kogi pasmailini liežuvį, kai reikia ko!. Sur.
liežùvį pasùkti į šóną būti atsargiam kalbant, pasisaugoti: Nuo ponų reikia liežuvį pasukt šonan. Pb.
liežuviù patalalúoti paplepėti: Jai pikta ant Mataušienės, kuri mėgsta ir liežuviu patalaluoti, ir iš nebūto būtą padaryti. Bub.
liežùvį patèpti pasivaišinti: Tokiam pokalbiui reikėtų liežuvį patepti. rš.
liežùvį patiẽsęs
1.atidžiai (klausyti): Ji klausytų liežuvį patiesus perdien. Mžš. Melus persako, o bobos liežuvius patiesusios klausos. Krš.
2.atkakliai (laukia): Laukia patiesęs liežuvį, kad kas įmestų kąsnį į gerklę. Ėr.
liežùvį paver̃sti kitaip kalbėti: Nori jaunesniu būti, tai ir paverti liežuvį. Šd.
liežùvį pavil̃kti įskųsti: Pavilko kas liežuvį ir pražudė žmogų. Rm.
liežùviais péršukuoti iš eilės apkalbėti: Jo ypatybės tapė nuo tų dviejų moterų liežuvių gerai peršukuotos. prš.
liežuviù pìnti plepėti: Niekas taip nemoka pinti liežuviu kaip tavo motina. Kž. Moterys vaikštinėja ir pliauškia, plepa, pina liežuviais. Gmž. Pina bobelės liežuviais kad ir ant šventoriaus, ką gi darys. Mžk.
liežuviùs pìnti šmeižti, apkalbėti: Pynė pynė ir supynė bobos liežuvius. Krš.
liežùvis pìnasi sunku kalbėti: Bene, vyraiti, būsi užmetęs, kad liežuvis pinasi. Krš.
liežùvį plàkti plepėti, apkalbėti: Kas dieną plaka liežuvį. Kal. Kad plaka anuodu liežuvį, ir ausys raitos. Dr. Ko čia liežuvį plaki, ar neisi gulti!. Šts. Nereik plakt liežuvį, o uždaryti už dantų. Kl.
liežuviù plàkti
1.plepėti, apkalbėti: Kad bent būtų doras žmogus! Dabar tik liežuviu temoka plakti. Žem. Niekas Šimelio ir nematė, paėjo gandas, kad apsirgo, kiti plakė liežuviais, kad net pasimirė. Ap. Visą vakarą bobos plakė liežuviais. Mont. Dabar bobos nei verpia, nei audžia, tik moka liežuviais plakt. Rd.
2.plūsti: Pradėjo vėl tą liežuviu plakti: – Tu tinginy, tu apsileidėli!. Tl. Liežuviu gali plakti, bet rankoms neduok valios. Dauk.
liežùvį pláuti apkalbinėti: Ką kitą dirbs tokios cypdavatkės – vaikščioja pakiemiais liežuvį plaudamos, žmones į piktumą vesdamos. Vkš.
liežùviais pláuti apkalbinėti: Yra sviete ir gerų dorų mergaičių, kurios nesiduoda žmonių liežuviais plaunamos. Paukš.
liežùvį plèkšterėti paplepėti: Bobos liežuvį plekšterėjo, ir nukaltino jį. J.
liežùvį plė́šti
1.plepėti: Ką žmonės veiks – beplėšia liežuvius. Šn. Tu tik liežuvį plėši, nei taip buvo, nei nieko. Švnč. Moterys susėdusios virtuvėje liežuvius plėšia. rš.
2.šmeižti: Ta ant manęs vėl liežuvį plėšia. Sk. Kam jos plėšia liežuvį apie mane?!. Vrn.
3.ilgai prašyti: Neplėšk ir liežuvio be reikalo. Ds. Veltui liežuvį plėši: pinigų nėra ir negausi!. Krėv.
liežuviù pliáuškinti plepėti: Et, – nusijuokė Kačingis, – ar boba pliauškina liežuviu, ar višta uodegą suka. Krėv.
liežùvį plóninti kaulyti, maloniai prašyti: Sugeba jie liežuviu ploninti, by tik mato, kad galima pasipelnyti. Žem. Kai nori pasiskolint, reikia liežuvį plonint. Švnč.
liežuviù plóti plepėti: Nekenčiu, kai liežuviu ploja. Dbk.
liežùviais plóti apkalbinėti: O dabar apie vienas kitą liežuviais tik ploja. Sur.
liežùvį prarýti
1.nežinoti ką sakyti: Tai ką, vadinasi, liežuvius prarijote?. Sruog. Iš baimės prarijai liežuvį, ar ką?. Avyž.
2.apie skanų valgį: Prisirišk liežuvį, kad neprarytum. Šk. Kad prikeps pyragiukų – ir valgai, ir tik žiūrėk, kad liežuvio neprarytum. Vencl.
liežùvį prarýti galì sakoma giriant skanų valgį: Gardu – gali liežuvį praryti. Mrj. Tai gardžiai padaryta, kad gali liežuvį praryt. Pls. Galima ir liežuvį praryti. Snt. Tai gardūs batviniai – gali liežuvį praryt. Grv.
liežùvį prigniáužti nutilti: Sūnus galvą nuleidė, liežuvį prigniaužė. Pls.
liežùvį priką́sti nutilti kalbėjus, nesakyti: O tu geriau liežuvį prikąsk, gana tau plepėt!. Jnšk. Aš susizgribęs tuoj liežuvį prikandau. Žem. Vyras taip piktai žvilgterėjo, jog Grigienė prikando liežuvį, net minties nebaigus. Krėv. Nekišk nosies, kur nereikia! Ir prikąsk liežuvį. Kad kitiems apie tai nė žodžio!. Myk-Put. Aš tau sakiau, kad tu prikąsk liežuvį, o tai per daug jau plepi. Skrb. Visad geriau liežuvį prikąsti, o ne laidyti. Krš.
liežùvį prikándant nenoromis (kalba): Uošviai atsakinėjo liežuvį prikąsdami ir didelio susirūpinimo nerodė. Marc.
liežùvį prikir̃pti nutildyti: Aš seniai matau, kad reikia jam liežuvį prikirpti. Paukš. Aš tau liežuvį prikirpsiu. Ml.
liežùvį prilaikýti nešnekėti, ko nereikia: Kas gi būt, kad žmogus savo liežuvio neprilaikytų. Ds.
liežùvį prilaikýti už dantų̃ nepasakoti paslapties: Ar tamsta negali liežuvio prilaikyti už dantų. Krš.
liežùvį priláužti prisiversti (pasakyti): Įvelnėjusi, liežuvio negalia prilaužti gražiai paprašyti. DūnŽ.
liežùvis prilìpo prie gómurio
1.sakoma giriant skanų valgį: Liežuvis prilipo prie gomurio – tokia skani tavo kalakutiena. rš.
2.neištaria nė žodžio: Norėjo kalbėti jai apie savo meilę, apie tai, kaip jis jos pasiilgęs, bet liežuvis tarytum prilipo prie gomurio, ir jis nervinosi, nerado žodžių. Vencl.
liežùvis prilìpo padángėsp negali kalbėti: Liežuvis mano prilipo padangėsp. Bret.
liežuviù primakalúoti daug prikalbėti: Ji nieko nežino, tik liežuviu primakaluot. Gs.
liežuviù primálti pripasakoti: Aš tau daug galiu pasakų liežuviu primalti, kad laiko būtų. Rš.
liežùvį primýgęs daug (kalba): Liežuvį primygęs mala, nieko nebijo. Rš.
liežùvį primìnti nutildyti, sudrausti: Tai bobai reikia liežuvį primint. Jrb.
liežùvį priplóti pataikaujant įsiteikti: Šitas gal gerai liežuvį mokėjo priplot. Prng.
liežùvį prirìšti neleisti kalbėti, priversti tylėti: Ano pririštas liežuvis, o ta mala. Krš. Kaip moterėlės pririš vyrų liežuvius?. rš.
liežùvį prisègti
1.neleisti kalbėti: Žmonių liežuvis neuždaromas ir neprisegamas. Lp.
2.tylėti, nieko nesakyti: Katrie liežuvio neprisegė, tuos išvežė. Ėr.
liežùvį prisègti prie gómurio neleisti kalbėti: Bet liežuvio niekam prie gomurio neprisegsi. Skrb.
liežùvį prisirìšti nutilti (liepiant): Aš tau sakiau – prisirišk liežuvį!. Mrj.
liežùvį prisisiū̃ti nutilti (liepiant): Prisisiūk liežuvį, Baltrau!. Šk.
liežùvį prislė̃gti ãkmeniu neišduoti paslapties: Įprašė siuvėją, kad jis akmeniu liežuvį prislėgtų. Cvir.
liežùvį prispáusti tylėti, nieko nesakyti: Jau kaip žmogui reikia liežuvį prispausti, nesakyk. Užv. Liežuvį prispaudęs laikau. Ob.
liežùvį priturė́ti nutilti, nesakyti: Kai įdės kas kitus dantis (išmuš), tai tada priturės liežuvį. Trgn. Blogai, kada žmogus nemoka liežuvio priturėti. Rš. Priturėk nedaugutį sa[vo] liežuvį, kad paleidai valion kaip diedas botagą. Rod.
liežùvį priturė́ti už dantų̃ Lel. neplepėti:
liežùvį sáugoti vengti daug kalbėti: Kas saugo savo liežuvį, apsaugo savo gyvastį, o plepus žmogus prieina liepto galą. ŠR.
liežùvio sérgėti vengti daug kalbėti: Ant galo visų sąnarių saugoja, idant netaptų ružėmis neteisybės, o ypačiai liežuvio sergti. Sir.
liežuviùs skalam̃byti apkalbėti: Mergos tik dantis rodyt ir liežuviais lyg pakulinėmis mazgotėmis skalambyt. rš.
liežùvį skalãtyti apkalbėti: Ko čia skalatiji tą liežuvį be reikalo?. Šts.
liežuviù skalãtyti apkalbėti: Neskalatyk liežuviu po miestą, man pasakyk. Vel.
liežuviù skaláuti apkalbėti: Skalauja liežuviu per dienas. Gž. Susieina ir skalauja liežuviais. Mrj. Tai jau gera ten ir merga, kad ją visi skalauja liežuviais. Ml.
liežuviù skal̃bti apkalbėti: Gali skalbt liežuviu, kiek tik nori – manęs neįkąsi. Vlkv. Skalbė liežuviais mane gerai ir tebeskalbia dar. LzP.
liežùvį skãlurti niekus kalbėti: Neskalurk liežuvio, nekeik. Šts.
liežùvį skrãbinti plepėti: Ar nebaigsi skrabinti tą savo liežuvį?. Sd.
liežùvį skùdrinti piktai apkalbėti: Skudrina savo liežuvį. brš.
liežùvis smãga labai norisi: Jai smaga liežuvis įlist kur. Slm. Aš jau matau, kad tau liežuvis smaga, kai pamatei cukrų. Pn.
liežùvį smaĩlinti sąmojingai kalbėti: Gustavas nesiliovė juokų krėtęs, liežuvį smailinęs, ūsus raitęs. Pt. Palkabalyje visi džentelmenai, – smailina liežuvį Vaizgėla. Ap.
liežùviais smaĩlinti sąmojingai kalbėti: Nesivaržydami smailino liežuviais, juokus krėtė persimesdami trumpais sakiniais. Pt.
liežuviùs smaĩlinti skatinti apkalbas: Bažnyčioje jau seniai praėjo užsakai, smailindami piktus žmonių liežuvius. Bor.
liežùvį stabdýti nieko nesakyti: Kad man piktas prieštaravo, aš liežuvį stabdžiau savo. brš.
liežùvis stója kuolù sunku kalbėti: Liežuvis kuolu stoja – ką tas žmogus gali sakytie. Smal.
liežùvis stója stulpù sunku kalbėti: Liežuvis stojo stulpu, nebegalėjo apsiversti. Žem.
liežùvis stójasi kuolù sunku kalbėti: Kai kūda, tai ir liežuvis kuolu stojasi. Ad.
liežuvìs sudygsė́jo užsinorėjo: Vaikui sudygsi liežuvis sužįst, ką pagaus. Rm.
liežùvis sudìlgo užsinorėjo: Man jau sudilgo liežuvis, duok, mamaite, ką užkramtyt. Jnš.
liežùvį suim̃ti priversti tylėti: Kol niekas nesuims jai liežuvio, tol ji siautės. Rd.
liežùvį suką́sti nutilti: Nieko nebus, priseis ir tau sukąst liežuvį, kitaip nieko negausi. Šl.
liežùvis sùkasi įstengia kalbėti: Jos liežuvis sukasi, ji paporina visokių naujienų. Mrc. Kad negirtas, jam liežuvis nesisuka. Dv. Man liežuvis nesisuka vokiškai. Plšk. Tėvui ne teip liežuvis sukas. Rs. Suvis liežuvis nesisuka, negaliu nė žodelio pratart. Lkm.
liežùviai sukirbė́jo visi ar daugelis pradėjo smarkiai kalbėti: Taigi sausąjį valgį alum nustūmus, pratuštėjo bliūdai, o sukirbėjo svečių liežuviai. Žem.
liežuviùs sukìšę visi atidžiai (klauso): Visi [vaikai] sukišę liežuvius klausydavo pasakų. Brž.
liežùvį sùkti plepėti: Suka liežuvį visi, kaip kas moka, kaip gali. Rš.
liežuviù sùkti
1.tuščiai kalbėti, plepėti: Jeigu jis taip mikliai gydys, kaip liežuviu suka, po metų kitų nebus ligonių. rš. Suko liežuviu kaip kleketu, smarkiai bemeluodamas toliau. LzP.
2.kalbėti išsisukinėjant: Sukau sukau liežuviu ir išsisukau, nieko nepadarė. Dv.
liežùvį sulaikýti neplepėti, ko nereikia: Bobiškas liežuvis nesulaikomas. Kudir. Bet neįstengiu aš liežuvio sulaikyti. rš.
liežuviùs sunèšti apkalbėti: Sunešė visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą. Kudir.
liežuviùs supìnti Krš. apkalbėti: Šitos bobos liežuvius supina visaip. Dkšt.
liežuviùs suraišýti apkalbėti: Kam liežuvius vis suraišai, ką?. Ps.
liežùviais surem̃ti daugeliui imti apkalbėti: Žmonės kad surėmė liežuviais kaip basliais!. Kair.
liežùvį surìšti nutildyti: Džiaugėsi visiems liežuvį surišiąs ir poną nuraminsiąs. Žem. Nė nepagalvok! Tu jai liežuvio nesuriši. Šl. Kas man liežuvį suriš?. Kudir.
liežùvį surýti apie labai skanų valgį: Eilią žuvų, eilią bulbų [verda] – liežuvį suryk. Klt.
liežùviais susiplàkti susiplūsti: Mergės susiplakė liežuviais dėl vaikių. Šts.
liežuvė̃lį sušlãpinti truputį išgerti: Kad tik liežuvėlį sušlapinti tegali. Yl.
liežùvį suturė́ti nutylėti: Kaip pati paleistuvė, tai ir ant kitų liežuvio nesuturi. Švnč.
liežuviùs suvedžióti apšmeižti: Aš liežuvių nesuvedžiojau. Dglš. Nelabi žmonės liežuvius suvedžiojo. Tat. Nebesuvedžioste daugiau liežuvių – užteks. Kair.
liežùvį suvìlgyti išgerti svaigalų: O koks lietuvis šneka iš širdies nesuvilgytu liežuviu?. Mik.
liežùvis šlúoja apkalba: Davatkos liežuvis visus šluoja. Krš.
liežùviais šlúoti rš. apkalbėti:
liežùvį šmàkštelėti pareikšti savo nuomonę, prasitarti: Mat neiškenčiu kaip vilkas nestaugęs: tai šen tai ten į laikraščius šmakštelėju liežuvį. Žem.
liežùvį šmáukštelėti pranešti, įskųsti: Šmaukštelės liežuvį, kad buvo pas tą bobą. Ėr.
liežùvis tabalúoja niekus tauškia: Jos visada liežuvis tabaluoja. Snt. Tavo liežuvis tabaluoja kaip avelės uodega. Aln.
liežuviù tabalúoti plepėti: Ko tu liežuviu tabaluoji kaip šuva uodega?. Grv. Žmogus miršta, o jos liežuviais tabaluoja. Bor.
liežùvis tabalúojasi niekus tauškia: Driskiaus liežuvis labai ilgas, visados tabaluojasi kaip melnyčioje piklius. Tat.
liežùviais tampýti apkalbėti: Valkiokis su visokiomis lakūdromis, pradės ir tave liežuviais tampyti. Vkš.
liežuviù tar̃lyti plepėti: Kas iš jo – tarlija liežuviu kaip pasamdytas. Ob.
liežuviù tárškinti niekus kalbėti: Tarškina liežuviu kaip lazda per strikolius. Mrc.
liežùviais tašýti apkalbėti: Bobos ims liežuviais tašyt. Ds.
liežùvį tẽkinti apkalbėti: Tu vis liežuvį tekini ant jo. Kudir.
liežuviùs tìndyti kelti apkalbas: Jis savo palaidu gyvenimu tik žmonių liežuvius tindo. Dkš.
liežùvį tráukia rẽplėmis labai ima noras (papasakoti): Visa praėjusi diena – nuo pat ryto iki vėlios nakties girgždančiu smėliu sukasi jo galvoje, taip sunku ir taip lengva, kažkas traukia mažomis replytėmis jam liežuvį... – Mama, kad žinotum!... Ap.
liežùvį tráukia į šikìnę vlg. apie rūgštų skonį: Ot rūgštu – liežuvį šikinėn traukia. Pls.
liežùviais treñkti liežuvauti: Moters liežuviais trenkia taip. Kbr.
liežùvį turė́ti
1.mokėti kalbų: Anas turi liežuvį, vertėjo nereikia. Antz.
2.būti iškalbingam: Nu ir turi ans liežuvį – visus sukerta. Kv. Ji labai liežuvį turėjo. Srj.
liežùvį turė́ti burnojè tylėti: Reikia liežuvį turėt burnoj. Lb.
liežùvį turė́ti už burnõs tylėti: Liežuvį turi turėti už burnos. Kltn.
liežùvį turė́ti už dantų̃ nieko nesakyti, tylėti: Jei tu žinai, tai turėk liežuvį už dantų. Šd. Kad eini, eik, ale liežuvį turėk už dantų. Kair. Reikia už dantų liežuvis turėt. Rūd.
liežùvį uždarýti
1.nutilti: Tu tik liežuvį uždaryk, ne tavo sodintas tas sodnas!. Škn.
2.nesikeikti: Kai tik pas mum ateina, tuoj liežuvį uždaro. Škn.
liežùvį užką́sti nutilti: Kas subarė, tuoj užkando liežuvį. Rd.
liežùvį užmir̃šti burnojè nežinoti ką sakyti: Net liežuvį užmiršo burnoje, mik mik pamikčiojo kaži ką per barzdą. Žem.
liežùviais užplàkti smarkiai apkalbėti, pasmerkti: Juk mane gyvą liežuviais užplaks!. Gran. Dabar tave bobos liežuviais užplaks. Rs.
liežùvį užrìšti nutildyti, neleisti kalbėti: Žmonėms tai liežuvio neužriši. Ps. Šitai bobai niekas neažrišė liežuvio. Rod. Kaip jai užriši liežuvį – plepės, kol nusibos. Ps. Sodiškiai taip pat papratę Tupikius tataliuku ir matulike vadinti. Kas užriš liežuvį? Gali ir ją taip vadinti.... Žem. Kalba – ar tu jiem liežuvį užriši!. Ėr.
liežùvį užspáusti tylėti, neplepėti: Kad tu liežuvį turėsi užspaudus, aš tau viską pasakysiu. Bsg.
liežuviùs vadžióti plepėti: Vis geriau, negu su bobomis liežuvius vadžioti. Bil. Na dabar liežuvių daugiau nevadžiosite! – praniurnėjo gudruolė, triuškindama paukštes. Piet.
liežùvis váikščioja sugeba kalbėti: Kąsnį liežuvis ne taip vaikščioja. Lz.
liežùvį valdýti susilaikyti nekeikus, neapkalbant: Jei liežuvio nevaldai, – durys atviros, – sugriaudė ir Mykolas. Marc. Valdyki, Mintvyde, liežuvį. Kudir. Ar tik neišvanos kas kailio, žinos liežuvį valdyti. Jnš. Apmaudui paėmus valdyk liežuvį. Ut. Nevaldei liežuvio. Jei mes jaučiai, ko jūs čia atsibastėt ir gyvenat su jaučiais?. Mač.
liežùvį valdýtis nekalbėti, ko nereikia: Ką aš kalta, kad tu pati liežuvio nesivaldai. Skr.
liežùvį válkioti be reikalo šnekėti, pliurpti: Tu kam valkioji liežuvį, kad nemisliji taip daryt?!. Mžš.
liežùviais válkioti apkalbėti: Tai, sakai, ir Adelę liežuviais valkiojo. Balt.
liežùviais vanóti apkalbinėti: Pasiskųst kam sarmata, sakys – ana išdurnėjo ant senatvės, ir ims visi žmonės liežuviais vanot. Lš.
liežùvį vartelióti
1.pakalbėti: Prisisprogo, vos liežuvį vartelioja, o jaunitėlis. Štk. Liežuvį sunkiai vartelioja – ko su tokiu šnekies?!. Krš.
2.palaikyti kalbant: Po karo nežinojai, katra koja raišti, kaip liežuvį vartelioti. Pln.
liežùvį vartýti
1.kalbėti: Liežuvį vartyti visi moka, pašneka kaip reikia. Krš. Nevartyk liežuvio be reikalo!. Gs.
2.niekus kalbėti: Varto liežuvį, ir gana, prisipylęs akis. Jrb.
3.įmantriai kalbėti: Net gėda, ta jos duktė varto liežuvį – nė šis nė tas. Šln. Liežuvį varto vis kitoniškai ir gyvena kaip ponai. Vkš. Kaip visada šneki, taip šnekėk, ko čia liežuvėlį vartai?!. Sln.
liežùvis var̃tosi gali kalbėti: Liežuvis šiek tiek vartosi – ir ko daugiau norėt?. Mžš.
liežuviùs vedžióti apkalbinėti: Bobos tik liežuvius vedžioja – reikia nereikia. Rš. Nemoka verpti, nemoka austi, nei staklelių taisyti, tiktai temoka pas susiedėlius liežuvėlius vedžioti. Tj.
liežùviais velė́ti apkalbėti: Bet tos opinijos yra, jos ir toliau plauks, bus liežuviais velėjamos ir kava su alum skalaujamos. Sruog.
liežuviù vélti niekus plepėti: Bet tik liežuviu velia. Grž.
liežùviai vérda karštai šnekama: Po kaimus dabar, kai su ta žeme prasidėjo (ėmė ją grąžinti), verda liežuviai ir piktumai. Krš.
liežùvį ver̃sti
1.pradėti kitaip kalbėti: Aš jau nebversiu liežuvio, taip jau ir mirsim. Krš.
2.apkalbėti: Tos pačios lenda, tos pačios išėjusios liežuvį verčia. Krž.
ant liežùvio
1.iškalbingas: Šitoks prakeiktas senis ant to liežuvio. Brž.
2.apie tuščiai šnekantį: Nė pirks, nė nieko... visi pirkiniai ant liežuvio, pasigyrimas.... Žem.
3.knieti pasakyti: Advei jau ant liežuvio griežti žodžiai. Simon. Kas širdyje, tas ir ant liežuvio. Plt. Visą laiką, jai betriūsiant apie mane, klausimas buvo ant liežuvio, o dabar ir paklausiau. Simon. Vargas ir piktumas jau ant liežuvio. ŠR.
4.apkalbamas: Todėl aišku, kad šiandien Galinis miestelyje bus visiems ant akių ir ant liežuvio. Vencl.
ant liežùvio greĩtas iškalbingas: Greiti tokie ant liežuvio, kad pasakys, tai nėra geriau. Jrb.
ant liežùvìo atsistóti
1.nukalbėti, nugalėti kalba: Geram šalaputrai lengvai ant liežuvio neatsistosi. Lp.
2.prisiminti: Viskas ant liežuvio neatsistos. Antr.
ant liežùvio gulė́ti knietėti pasakyti: Tu valgyk, o aš šnekėsiu, kas ant liežuvio guli. rš.
nórs ant liežùvio mìnk sunku prakalbinti: Tyli, nors ant liežuvio mink. Šd.
ant liežùvio pagáuti pašiepti: Kad pagavo ant liežuvio, ypač tie ir tos, kurie seniau patys ne per skaisčia dorybe švietė. rš.
ant liežùvio paim̃ti pašiepti: Bet dažniausiai bandydavo įskaudinti paimdami ant liežuvio jį patį. Myk-Put.
ant liežùvio pakliū́ti
1.kilti minčiai: Kas pakliūna anam ant liežuvio, tą ir tauškia. Vvr. Kokis iš tavęs žmogus – kas pakliūva ant liežuvio, tą ir breizoji. Dglš.
2.būti apkalbamam: Šį vėlyvą pavasarį ant liežuvio sodžiui pakliūti teko Rimams. Vaižg. Sumaišydavo su dumblais kitų skyrių darbuotojus arba tiesiog visus, kas jiems pakliūdavo ant liežuvio. Mark.
ant liežùvio palaikýti apkalbėti: Palaikydavo ant liežuvio ir tuos, kurie eidavo suvežtų popiermalkių skusti. rš.
ant liežùvio pamáuti apkalbėti: Klebono panelę buvo pamovę ant liežuvio. Šts.
kàs ant liežùvio papúola bet ką (šneka): Tarška, kas ant liežuvio papuola. Vkš. Aš to iš širdies nesakau, tiktai kas ant liežuvio papuolė, tai ištariau. rš.
ant liežùvio pasikabìnti būti apkalbamam: Marė Karalikė mokėjo nepasikabinti ant bobų liežuvio. Simon.
ant liežùvio pasikárti būti apkalbamam: Pasikarsim kaimynams ant liežuvio. Simon.
kàs ant liežùvio pasipáinioja bet ką (šneka): Džio jaučiasi iškilus Maniusės akyse, kuri išterškia, kas ant liežuvio pasipainioja. Dovyd.
ant liežùvio stovė́ti
1.nuolat būti minimam: Ten tik alus ant liežuvio stovi. Pc.
2.būti apkalbamam: Nė vienas nenori ant kito liežuvio stovėt. Vdkt.
3.neatsiminti gerai žinomo dalyko: Stovi ant liežuvio, o neatsimenu. End.
ant liežùvio suklùpti apsirikti kalbant: Nieko gera nepasakiau, suklupau ant liežuvio, suklupau tik pradėjus kalbėt. Akm.
ant liežùvio sùktis neatsiminti gerai žinomo dalyko: Ot sukasi tas kaimas ant liežuvio, ir niekaip negaliu pasakyti. Lkč. Ot sukasi ant liežuvio. Gdž.
ant liežùvio turė́ti norėti pasakyti: Aš turėjau ant liežuvio, o nepaklausiau, ir gana. Smln.
ant liežùvio užmìnti įžeisti: Ko pristojai, aš tau ant liežuvio neužmyniau. Kp. O kas tau? Ar mano pavardė tau ant liežuvio užmynė?. Pkr.
ant liežùvio užpìlti išgerti svaigalų: Ar tamsta nieko neturi ant liežuvio užpilt?. Sk.
ant liežùvio užslýsti kilti minčiai: Burbtelėjo, kas tą akimirką užslydo ant liežuvio. Avyž.
ant liežùvių válkioti apkalbėti: Įsivelsi į kokią kvailą istoriją, ir paskui valkios visi ant liežuvių. Myk-Put.
į liežùvį įáugęs šnekus: Ale jis šiandien į liežuvį kad įaugęs!. Sml.
liežùvis ikì kẽlių apie atidų klausymąsi: Kas ten nueina – liežuvis lig kelių. Sur.
iš liežùvio gyvénti mokėti įsiteikti: Ta tik iš liežuvio gyvena. Gs.
iš liežùvio lãša atidžiai (klauso): Klausai, net iš liežuvio laša. Grv.
iš po liežùvio neišléisti nepratarti: Jis be buteliuko tai žodelio iš po liežuvio neišleidžia, vis tyli kaip siera (pilka) žiemelė. Nč.
nuo liežùvio ištrū́kti nejučiomis pasakyti: Kai širdis užverda, tai daug kas ištrūksta nuo liežuvio. Alz.
nuo liežùvio nenueĩti
1.nuolat minėti: Jam nuo liežuvio aš nenueinu. Al. Tos vestuvės dabar jiem nuo liežuvio nenueina, kalba ir kalba. Kp.
2.nuolat būti apkalbamam: Kaip sykį pataikė, tai ir nenueina nuog liežuvio. Sn.
nuo liežùvio nuslýsti neatsargiai pasakyti: Man tai netyčia nuo liežuvio nuslydo. Sruog. Bjaurūs žodžiai nuslydo man nuo liežuvio. rš.
nuo liežùvio nusprū́sti neatsargiai pasakyti: Jis, Juodasis Bigė, žino daugiau, negu nusprūdo nuo liežuvio. Avyž.
po liežuviù šlãpia juok. apie sunkų darbą: Juk ten reiks darbuotis – bus ir po liežuviu šlapia. End. Tau ir po liežuviu šlapia, nebe tik kur. Všk.
prie liežùvio iškalbingas: Piršliu esti pagyvenęs, prie liežuvio, vedęs žmogus. Dov. Jis yra toks prie liežuvio, galit nueit. Pš. Mano vyras buvo labai prie liežuvio. Slč.
su paláidu liežuviù váikščioti apkalbinėti: Per dienų dienas ana su palaidu liežuviu vaikščioja. Krš.
su liežuviù apáusti (daug ką) apkalbėti: Ji su savo liežuviu visą svietą apaudžia. Kt.
su liežùviais apgriáuti apkalbėti: Apgriaus su liežuviais ana. Pln.
su liežuviù apmèsti ir atáusti bet ką plepėti: O, ji ne pėsčia – moka su liežuviu ir apmesti ir atausti. Prn.
su liežuviù dìrbti
1.prisitaikyti kalba: Jin su liežuviu tai dirbti moka, viską gauna iš pirmininko. Sk.
2.apkalbėti: Kad dirba moterėlė su liežuviu, tai dirba, visi užkliūna. Jnš. Labai jau negražu, kad moterys su liežuviais dirba. Šl.
su liežuviù dìrbtis
1.apkalbėti: Dirbas su liežuviu, kad baisu ir apsiklausyt. Grz.
2.plūstis: Čia, žiūrėk, geros, čia vėl viena ant kitos su liežuviu dirbas. Šl.
su liežùviais dúotis plūstis: Šiandien bobos ka davės, tai davės su liežuviais, ko į plaukus nesusikabino. Žg.
su liežuviù maišýti
1.apkalbėti: Kad tos bobos nemaišytų su liežuviu, ramiau būtų. Pvn.
2.plepėti: Su liežuviu maišyt, aš žinau, kad tu moki. Ar.
su liežuviù málti plepėti: Moka daug su liežuviu malti. Krok.
su liežuviù mę̃sti apkalbėti: Kaip kalė su liežuviu menčia. Krš.
su liežuviù mùšti koneveikti: Mušdavo ir mušdavo ją su liežuviu. Šln.
su liežuviù paplàkti
1.paplepėti: Su liežuviu paplakti nulėkė. Rdn.
2.įsiteikti: Su tuo liežuviu mokėjo paplakt, kiekvienam įsiteikdavo. Snt.
su liežuviù pìnti plepėti: Ką tu čia pini su liežuviu be reikalo. Grz.
su liežuviù plàkti apkalbėti: Būtų viskas gerai, kad ta uošvienė su liežuviu neplaktų. Krš.
su liežuviù plẽškinti per šìrdį apkalbinėti: Nepleškink su liežuviu kitam per širdį. Dr.
su liežuviù plóti Kvr. plepėti:
su liežuviù skal̃bti taukšti niekus: Kai pasensi, matysi, kiek skalbsi su tuo liežuviu. Trk.
su liežuviù skrãbinti plepėti: Akimis nebmatau, tik su liežuviu galiu skrabinti. Gd.
su liežùviais sùkti apkalbėti: Eina, patikinėja, su liežuviais tik suka, tik suka. Klt.
su liežuviù tabalúoti niekus taukšti: Tabaluoja tabaluoja su liežuviu, aš nė neklausau jo. Ut.
su liežuviù vinguriúoti pataikauti: Tu moki gerai su liežuviu vinguriuot, kai reikia. Jrb. Vinguriuoja su liežuviu kaip šuo su uodega. Jrb.
už liežùvio kliū́ti būti apkalbamam: Ypač Kedulis kliuvo visiems už liežuvio: vieni stebėjosi, kiti šaipėsi. Myk-Put.
už liežùvio paim̃ti griežtai pareikalauti (pasakyti): Kai paims už liežuvio, pasakys. Jon.
už liežùvio patráukti priversti pasakyti, kalbėti: Pats velnias patraukia jį už liežuvio. Alz. Net susigraudžiau patraukęs bobą už liežuvio. Vaižg.
už liežùvio tampýti versti kalbėti: Mickutis susigriebė, kaip ir visuomet, nelaukė tampomas už liežuvio. rš.
už liežùvio tem̃pti versti kalbėti: Kas tave už liežuvio tempė, kam tau reikėjo sakyt?. Kair.
už liežùvio tìmpčioti versti kalbėti: Taip ir timpčiok už liežuvio lyg mažą vaiką. rš.
už liežùvio tráukti versti kalbėti: Nieko būt mergiotė, bet jeigu reikia traukt už liežuvio, jau sunkoka. Sur. Oo! kad man prireiktų, aš ir prie paties karaliaus žinau kelią, manęs nereiktų už liežuvio traukti. Žem. Ir niekas tavęs netraukia už liežuvio pasakyti jai apie sūnų. Gran. Jūs papliurpiat visus velnius. Kas už liežuvio traukė?. Vn. Kas tave už liežuvio traukė?. Mrk.
už liežùvio užkliū́ti būti apkalbamam: Dabar viskas. Dabar jau aš jam už liežuvio užkliuvau. Sl.
kaĩp liežùvis apsiver̃čia apie blevyzgas: Kaip tau, Peliksiuk, ir liežuvis apsiverčia šitaip sakyt!. Balt.
kaĩp liežùvį nurìjęs sakoma apie nežinantį ką sakyti: Žmonės stovėjo kaip liežuvius nuriję. rš.
kaĩp liežùvį prarìjęs apie tylintį: Tai ar imi ar ne? Ko tu kaip liežuvį prarijęs?. rš. Mirtinai amerikonas patikėjo ateitim. Tylėjo kaip liežuvį prarijęs, nebepasiliko nė nakvoti. Ap.
kaip avelės liežuvį žr avelė
ant bobų liežuvių pasikabinti žr boba
ant galo liežuvio žr galas
ant galo liežuvio atsistoti žr galas
ant galo liežuvio būti žr galas
ant galo liežuvio išnešioti žr galas
ant galo liežuvio stovėti žr galas
ant galo liežuvio užsimegzti žr galas
nuo galo liežuvio ištrūkti žr galas
kalės liežuvis žr kalė
kalės liežuvį įsisiūti žr kalė
kalės liežuvį prisiūti žr kalė
kelio galas ant liežuvio žr kelias
koserę pjauti liežuviu žr koserė
marias išlaka liežuviu žr marios
marias išmaišyti (išplakti)su liežuviu žr marios
nugarą gręžti liežuviu žr nugara
prūdą išlakti liežuviu žr prūdas
seilė atnešė ant liežuvio žr seilė
seilė užplaukė ant liežuvio žr seilė
valią duoti liežuviui žr valia
varlė čirškia (iškeptų)ant liežuvio žr varlė
velnias patraukė (traukia)už liežuvio žr velnias
kaip ant žydo liežuvio žr žydas
ant žmonių liežuvių statyti žr žmogus

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.

pir̃kti, per̃ka (pir̃ka DP278), -o tr.
1. H įsigyti už pinigus: Davė jis jam pinigų karvei pirkti rš. Pirko kitą karvę Pb. Jis išvažiavo arklio pirktų J.Jabl. Svetimuos miškuos malkų pir̃ktų važinėjo A.Baran. Kap kada kepam [duoną], kap kada per̃kam Dv. Uogas, grybus labai pir̃ko Švd. Ką pirksi? Zt. Negi parduosi, kai nebus kam per̃ka?! Ob. Pirku ką SD124. Pirkamas SD123. Perku iš jo R6. Kebelė rados, kad nepir̃ko mišką J. Atuoriečių pirkčia Nmč. Aš pirkčiàb Zt. Niekas neklausia, niekas neper̃ka Ob. Pirkčiau, kad perkamųjų (pinigų) turėčiau J.Jabl. Gyventojų perkamoji galia auga greičiau negu rinkos fondai sp. Po kam perka javus? N. Anie pir̃kdamys važiavo Dov. Parduok ir paskui per̃k' (pirk) vėl Plš. Jis žmonių per̃ka ir parduoda KII54. Pir̃ko žmonės žemę šitą Eiš. Kurie neturėjo savo miškų, pir̃ko iš dvaro Brs. Šlapi medžiai, nedega – gausiam pir̃kti, jei kas parduos Plik. Nė vieno medžio nėra savo, visi pirkti̇̀ iš valdžios Gg. Eiguliai per̃ka baisiai tas gilutes Antš. Sako, žmones perką ir brangiai moką [už apynius] Ob. Toks perkantỹs turi daug mokėti Nm. Ji pir̃ksiant tą namą i vėl išvažiuosiant Jnš. Ir sviestas, ir sūris pir̃kta Aps. Gal tu pir̃ktumei paršiuką? Vdk. Tas tavoras labai per̃kamas KI10. Pinigų neturi, už ką ji pir̃ks?! Klvr. Ką, aš dvarą pir̃ksiu už penkias kapeikas?! Rdd. Kas gal duoti pir̃ktą [valgį] šeimynai?! Šts. Pirkto (ne namų darbo) namuose nieko nedėvėjo rš. Buvo gerai ma[n]: karvė palikta, medžiai neperkami Sk. O ko pirksi̇̀ penkiom glindom?! (iron.) Ut. Penkis turiu lig nepirkęs Als. Miežiais pir̃kom vištas (miežiais mokėjom už vištas) Dglš. Yr bajorai pirktais raštais, o kiti – tikri Šts. Gegutelė, ko tu verki, ar tu duoną druską perki?! D116. Eikiav, mergelė, į Vilniaus miestą, pirksav brangių sėklelių! KlpD9. Pirkaũ žirgelį už šešius šimtus JD1105. Jei žiedelis bernelio pirktas, skandinčia į dugnelį (d.) J.Jabl. Brolelių pirktù [žiedeliu] aš nesidžiaugsu Niem7. Išėmus plebonų lauką, to jis nepirko BB1Moz47,22. Jei ebrejišką tarną perki, tasai teslūžij tau šešis metus BB2Moz21,2. Sakytojai žodžio Dievo, kurie nieko kito nèpirka, tiektai tarnus Dievui DP383. Ir įėjęs bažnyčiona, pradėjo išvaryti parduodančiuosius ir pirkančiuosius VlnE101. Pirkančius ir parduodančius MP176. O nuejus jiems pirkt, atejo svotas Ch1Mt25,10. Parduoda vis, ką turi, ir perka aną dirvą BtMt13,44.
| prk.: Pir̃ko (laukėsi) vaiką, nupirko mergaitę Prn. Per̃ka (gaudo) gerai vištas [lapės] Dbg.
^ Beveliju pirkti nekaip prašyti VP9. Pirkta duona neskalsi S.Dauk, VP38, Sln, Sch79. Peilio bijo pirktas daiktas, t. y. skundais imk, pjauk J. Pirkta duona peilio bijo Plt, Pln, LTR(Jz, Zp). Pirktos duonos peilis bijo Als. Gardesnė duona savų rugelių negu pirktoji iš baltų kvietelių KrvP(Vlk). Pirktų̃ šuva mėsą, tik pinigų nėsą Trgn. Kaipgi pirksi katę maiše?! LTR(Kl, Jnš). Kas gi perka katiną maiše?! Lnt. Paleisk šunį mėsos pirkt Švnč. Nuo žąsino avižų nepirksi LTR(Jz). Pirkai žuvų, pirk ir pipirų PPr226. Jei perki arklį, tai pirk ir uodegą LTR(Lp). Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria LTR(Šil). Kas ką perka, tam to reikia LTR(Rš). Kai reikia pirkt, – brangu, kai parduot, – pigu LTR(Ul). Pirktas verkia, uždirbtas juokiasi LTR(Šll). Kad možnėt, tai ir pirktái lietų (taip reikia lietaus) Ūd. Par karvę, matai, pienas per̃kamas (veltui neduoda, reikia pašerti) Skdt. Iš jo rėkt nepirkęs gausi (pratęs rėkti) LTR(Pnd). Mažam ašaros nereikia pir̃kt (dėl menko daikto verkia) Imb. Jam meluot tai nepirkt (moka meluoti) Vrb. Čia pry krūmų visokių vabalų, o tų gyvačių tai jau nepir̃ksi (gausiai yra) Kl. Nors pirk juoką (dažnai juokiasi) Ds. Negaliu užmigt, nor tu perk (pirk) miegą Ml. Šuns dantys nepirkti (nėra ko gailėti) LTR(Srd). Mum negi pir̃ktas arklys (gaunam jį nesunkiai) Pnd. Kitam pirkęs, netiksi prž. Vogti piningai ne geram daiktui pirkti LTR(Vdk). Kai pavagi, pir̃kt nereik (juok.) Dkš. Kantrybė sveikata perkama An. Ne tėvas pirko, ne sūnus važiuoja NžR. Pirksi nepirksi dvaro – neišeis ant gero LTR(Zp). Deguto pir̃kt, nepir̃kt (neteptų ratų girgždėjimo pamėgdžiojimas) Dglš. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku (tėvynei ištikimas) Mrp. Da aš pir̃kčia i parduočia kitą (geriau sugebu už kitus) Dglš. Kas perka, tas nereikalauja; kam reikia, tas neperka; kas mato, jo nenori (karstas) LTR(Slk).
pirktai̇̃ adv.: Dabar jau viskas pirktai̇̃ (kas pirkta, ne namie padaryta) in madą inėjo Klvr.
pirktinai̇̃ Nu o kad pirktinai̇̃, kiek jie norėtų? Pl. Pirktinai̇̃ gauti BŽ55. Rugių galima pirkt tai pirktinai̇̃, per mėnesį trisdešimt svarų Vlkš. Nė pirktinai̇̃ ir nė dovanai tau duot negaliu Jrk44. Aš jį (arklį) pirktinai̇̃ paimčiau Rm. Javų pirktinai nebuvo gaunama prš.
| refl. tr., intr.: Kad gintaro turi, gali pir̃kties duonelės Krg. Ir man reikės rugių pirktis J.Jabl. Einu pirkties į Šates Šts. Kodėl tu nesi̇̀perki bulvių?! Skr. Nepirk dėl manęs, pir̃kis dėl savęs: turiu savo tėvus, nupirks man dvejus (d.) Klvr. Eš pirkaus penkis jungus jaučių BPII210.
^ Kam čia sveikam ligą pirktis (eikvoti sveikatą, vargintis) – paimsi arklį ir atveši! Pc.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias pamaldas: Egzekvijų nepirksiu, užteks vienų mišių Žem. Nepir̃ksiu mišių, pinigų neturiu Rm. Visi Šventai, perkù mišias už visą pamiliją Rdn.
ǁ tam tikru būdu įgyti, laimėti: Mūsų amžius – griežtas, kietas, pirktas kraujo kaina J.Marcin. Ką kardu paėmė, – kardu atimsiu, kas kardu pirko, – kardu tam mokėsiu V.Krėv. Todrin raštas sako tankiai apie Viešpatį mūsų, kad anas mus pirko, aba atpirko SPII203. Pirkti este pirkimu brangiu SPI227. Aš tave pirkau sau krauju mano P.
2. refl. mokant kuo, vaduotis, gelbėtis: Mergaitės pirkos, mokėjos, kad piršlio kūno (iškamšos) nelaidotų darželė[je] Žd. Gaspadinės pirkos, kad šiaudų neprikreiktų Žd. Pir̃kos iš [caro] karūmenės, ūkės nenorėjo palikti Krš. Besipirkdamas [nuo policijos] pusę gyvenimo pardavė Šts.
3. refl. stengtis įsiteikti, prisimeilinti: Neperkuos aš į kokią logą, t. y. neprašau nė kokio mylasčio J.
4. varžantis įgyti (kortų): Per̃kamosios kortos (lošime) BŽ429. Ką tu pirkai̇̃? – Tris čirvus Skr. Prastos [kortos] atejo, reiks pir̃kti Krš.
5. pajuokti, pašiepti: Jam visai nesiseka: visi per̃ka ir per̃ka Žvr. Jau jis tave, Vinceli, perka Rdm. Ką jūs čia mane per̃kat?! Kt. Su juo nepir̃ksi Up. Smarki boba, su ja nepir̃ksi: išdrožė į akis, ir gana Skr. Pasiutęs, su anum nepir̃ksi: greitai gali susikibti Krš.
6. refl. „vokietį“ žaidžiant išmesti tam tikrą pagaliuką į viršų ir kirsti jį lazda keletą kartų: Tretį kartą reik pir̃kties KlvrŽ. Juzukas dabar per̃kas, eikiat tolie vokyčio gaudyti Slnt.
◊ dur̃nį pir̃kti prisigerti, apkvaišti: Raudonieji (dideli, amžini) pijokai visu savo uždarbiu dur̃nį per̃ka Dr.
kiaũlę pir̃kti; LTR(Ds) pasigerti.
žõdžių nèperka; žõdis nèpirktas moka pakalbėti, atsikirsti: Kibirkštienė irgi nepirkdavo žõdžių Blv. Par jį nèpirktas žõdis Aps.
žõdį pir̃ktų (kas) apie didelį norą ką neigiamo apie kitą pasakyti, kitą pasmerkti: Tu pir̃ktum žõdį ir mestum ant mano vaikų Skr. Kai susipyksta jos, tai ir pir̃ktų žõdį, kad tik galėtų viena kitą apkalbėti Srv. Pirktų žodį an Albinėlio Mlt.
apipir̃kti, api̇̀perka (apiper̃ka Vj), -o tr.
1. visiems užtektinai visko nupirkti: Visus vaikus apipir̃ko Sdb. Tuojaus nusivežė [sužadėtinę] į Jurbarką, tuojaus apipir̃ko, laikroduką ant rankos užrišo Skr. Juk ans tavi apipir̃ks nū kojų lig galvos Kl. Palauk, tu visą svietą norėtumei apipirkti pinigų neturėdamas Vaižg. Apipir̃kti tokiai šeimynikei (aštuoniems vaikams) daug piningiuko reik Grd. Gavo pensiją, dukteries vaikus apipir̃ko Krš. Apipirko, apipirko, visą aprėdė LTR(Snt). Ans apipir̃ks kukorką pastrajais J.
| refl. intr., tr.: Pardaviau, apsipirkaũ ir važiuoju namo Vj. Ka tie žmonys niekad neapsi̇̀perka: pilna i pilna, prie javų negali prieit Jrb. Te pusšimtį, apsipir̃ksi vaikus Ss. Palauk, kai apspir̃ksme, gal galėsme ir tau duot pinigų Mlt. Kai apspir̃ks visi, tai ir atpigs Sld. Jau dabar apsipir̃kom, galiam važiuoti numo Ll. Tegul daro jie, ką jie nori, tik tegul leidžia jie mums ir toliau eiti į Panemunę apsipirkti prš.
2. pirkinėjant pamažinti kiekį: Jie nori, kad tas trąšas kiek apipir̃ktų Ll.
3. išsirinkus įsigyti: Aplink Panevėžį buvo žydų, dvarus apipir̃kusių Ds.
| refl. tr.: Daugumas giminių susitarę apsiperka laukus ir užveda sodžių A1884,286. Senas ateivis, jisai apsipirko Vilkakuky tą gaspadorystą Srj.
ǁ apeiti pirkinėjant: Su dešimtele rublių turgų dar nelabai apipir̃ksi Krš.
ǁ refl. tr. įsigyti išsimokėtinai: Buvo žemę apsipir̃kęs, bet kaip nebegalėjo užmokėti, turėjo grąžyti Lnkv.
ǁ refl. tr. apsiklausinėti, rasti ką norimą pirkti: Buvo apsipir̃kę [namuką], ale nesumokėjo rankpiningių, i kitas pasikišo Krš.
4. refl. tr., intr. Grg, Brs, Pvn, Ll, Up, Ps, Kp, Prng, Gmž apsigauti ką perkant (ne tokį nusipirkti ar permokėti): Ans apsipir̃ko senomis gelumbėmis supuvusiomis, t. y. apsigaudino J. Jis, arklį pirkdamas, apsipirko Rgvl. Aš i kruopus prastus apsipirkáu Slnt. Kai apsi̇̀perki, ema pyktis Dbk. Gerai nepažįstu materijos, bijau, kad neapsipirkčiau Lnkv. Dar kai kokius apsipir̃ksi grūdus, iš pečiaus po luitą ištrauksi duoną Plt. Kaip apsipirkaũ: gi to[ji] medžiagėlė leisgyvė Mžš. Kad tu šiteip būtum apspir̃kęs, tai pirštus graužtum Dbk.
5. vaišėmis, kyšiais daugelį palenkti, prikalbėti, kaip elgtis: Pati tuo visą namą kitaip aptaisė, padarė karčemą ir visus apipirko, kad visi sakytų, kad jau čia trys metai, kaip karčema BsPIV222.
atpir̃kti, àtperka (atpirka SD211), -o tr. J
1. žr. nupirkti 1: Aš pats tą klaimą atpirkaũ Nmč. Kalba, kad tą namelį būk jis atpir̃ko Pmp. Policistas lyginėjo, norėjo [klevą] atpirkti lentoms Žem. Tai anas atpir̃ko žemės Aradnoj, kiekas stūkstančių žumokėj[o] Rod. Atpir̃ko linus, gerai užmokėjo, užprašė pas save, pamylėjo BM211. Parnešiau šešias štopas spirito i neturu kur padėti – nėkas neatperka Plt. Jeigu pati tau nieko nesakys, tai aš tau tuos namus atpir̃ksiu Brt. Bėda manie yra, turiu blogą vyrą, vežiau ir į Telšius, nėks neatpirko JD1551. Teisę kalti smulkiuosius pinigus Airijai buvo iš anglų valdžios atpirkęs koks Vudas J.Balč. Atpirkaũ iš seserų žemę Dsn.
| refl. tr.: Mejeris atsipirko Mikšaus spaustuvę prš. Aš atperkuos, jei tu nenori dovenoti Šts.
2. sumokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą: Aš jam buvau pardavęs, bet dabar vėl atpirkaũ Lš. Aš atpirkaũ savo [nusavintą] klaimą [iš kolūkio] Nmč.
| refl. tr.: Pamatėm, kad be arklio blogai – eisma atsipir̃ktų Slm. Ar jie savo šešmargį jau atsipir̃ko? Alk. Jį vėl sau atsipirkti norėtų Ns1853,2. Ten gyvenimą pardaviau ir vėl čia atsipirkaũ Gs.
3. nupirkus atiduoti vietoj paskolinto, negalimo grąžinti: Tamstos puodas sudužo – atpirksiù Sdk. Sumušiau lėkštę, reiks atpir̃kt Mrj. Aš anai atiduosu pusę lito aba atpir̃ksu [daiktą] Slnt.
4. pamokėjus, pavaišinus išvaduoti: Svotas àtperka atšlaimo vartus Dv.
| refl.: Nuo jos (pirmosios nakties teisės) vėliau atsipirkdavo A.Janul. Jau nuog šitų [kareivių] neatsipirksi [pakliuvęs] Lp. Jis nuo plėgų lašiniais atsipirko Alk. Atsipir̃ko nuo ganymo Dglš. Jei pinigais atsipirktái, tai bagotas niekad nemirt Mrc.
| Įvyko per daug didelis dalykas, kad būtų galima atsipirkti ašaromis rš.
^ Bando malda Dievui įtikti ir nuo velnio atsipirkti KrvP(Jz). Bando su vogtais pinigais nuo peklos atsipirkti ir Dievui įtikti KrvP(Mrj).
ǁ išgelbėti, išvaduoti: Aš jį apsiimu išgydyt ir nuo smerties atpirkt LB171. Nuo smerties negi atpir̃ks, ale kad palengvintų Ds. Bent nu smerčio neatpir̃ksi nė jokioms liekarstvoms Všv.
| refl.: Ir atsipirko (aba ižsigelbėjo) iž prapulties pasnyku SPII57. Nuo smerties nė vienas neatsipir̃ksma (visi turėsime mirti) Krd. Niekas neatsiper̃ka nuo smerties Dglš. Pas mus dar nėr nuog smerties atsipirkt pinigais (visiškai neturime pinigų) Vrnv. Nuog smerties neatsipirks BPII202.
5. atlyginti, atsiteisti už padarytą piktą: Kurios nupuolis … visais turtais svieto to atpirkta būt negal MP63. Tai neatpirks gėdos, jei liksime čia ir susimetrikavę J.Gruš.
ǁ prk. atsverti, išlyginti, kompensuoti: Daugelį … meninių trūkumų atperka idėjinis kūrinių kryptingumas rš.
ǁ H, K bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Išgelbmi, išvaduoju, atperku, išganau R126. Saugok, kurius tu atpirkai Mž55. Jis smertimi savo atpirkęs visus ing save tikinčius BPI64. Krauju yra àtpirktos, numazgotos ir apgražintos ir ižtrauktos ižg gomurio vilko pragarinio DP209. Kristus atmipirko KlM376.

×dapir̃kti, dàperka (daper̃ka Ad), -o (hibr.) tr. papildomai nupirkti: Dapir̃kom sienojų [namui] Ad. Pritrūko, tai reikia dapir̃kt Nmč.
| refl. tr.: Mes tai dàsperkam maisto Mrc.
įpir̃kti, į̇̃perka (įpirka), -o
1. tr., intr. Lp, Alk įstengti užmokėti už perkamą daiktą: Plūgo mes neįpirktume – brangus daiktas V.Myk-Put. Kas turėjo ką susitaupęs, gniaužė į save arba siūlė neįperkama kaina P.Cvir. Šitas arklys neįperkamas J.Jabl. Tegul perka, kas įperka, aš neį̇̃perku Sb. Šios prekės neį̇̃perkamos BŽ126. Toliau reikėtų leisti vadovėlis taip ir tokioje vietoje, kad jis įperkamesnis būtų tiems, kuriems yra skiriamas J.Jabl. Arkliai tiek pabrango, kad sunku buvo ir įpirkti Srv. Tokia branguma, kad trudna ir inpir̃kt Pls. Tokie batai – vargiai dešimčia rublių įpirksi̇̀ Š. Giria ūkinykui buvo neįperkama Ss.
įperkamai̇̃ adv.: Ten galima įperkamai, įperkamiau gauti rš.
2. tr. K pripirkti, nupirkti: Pasitaiko proga tai vienas, tai kitas dalykas muziejun įpirkti LTII135. Aš įpirkaũ (pripirkau) daug pirkinių, t. y. nutrotijau (išleidžiau, išleidau) daug pinigų J. Į̃perka anam visa ko, patepa vyresnį Sg. Ans tam kaimynuo dar įpirko po vieną šnapsuką TDrVII87.
| refl. N, K: Rudenį jie (kopininkai) atvažiuodavo maisto įsipirkt an žiemos Pgg. Moteres įsipir̃kusios nevaliavo bėgt Pgg.
ǁ perkant daug įmokėti, išleisti: Mat ką įperki pinigo, kai pritrunki pašaro Srv.
3. tr. apdrausti: Savo triobas į fyrkasę įpir̃kti KII309. Avilius ir į ugnies kasę įpirk Rdž. Kiauli abidvi … įpirkti buvo, ir apturėtojis gavo pilną atlyginimą LC1884,12.
| refl. KII309: Buvo tiktai menkai teįsipirkęs, ir dar pirm kelių mėnesių įsipirkimo sumą sumažino prš.
4. refl. per pamokėjimus, kyšius patekti, prilįsti, gauti, pasiekti: Į svirną, kuriame turėjo būti kraitis, teip pat reikėjo įsipirkti M.Valanč. Kol įsipirko į duonkepius, ar mažai mokėjos piningais? Šts. Ypačiai Žemaičiuose daug įsipirkdavo į bajorus per seniūnus A.Janul. Patys ne inpirkas (orig. ne įmpirkaś), nei indaužias, nei įveržias, … nei kokiu kitu neprideramu keliu DP247. Įsipirku SD400.
^ Į dangų su piningais neįsipirksi VP17. Dangus brangus – neįsipirksi LTR(Šll).
| PPr71. Į dangų su pyragais neįsipirksi TŽV608.
5. refl. įsiteikti, įsimeilinti: Teip į vokyčių meilę įsipirkęs M.Valanč. Jam reikia įsipirkti Kasparui, kad tas jam padėtų arti rš. Rymionysemp įsipir̃kę buvo DP26.
◊ į (kieno) dãlią (dãlį) įsipir̃kti susilyginti su tuo, kuriam sekasi (ppr. sakoma, kai pačiam nesiseka): Nagi, insipir̃kit in mano dãlią (tegu jums taip sekasi, kaip man)! Brb. Tai tu, žmogau, įsipir̃k į kito dãlį! Ss. Į kito dalią neįsipirksi LTR(Ldvn). Ką čia gali žmogus į kito dalį įsipirkti! Gs. Svetimon dalion neinsipirksi LTR(Kb).
išpir̃kti, i̇̀šperka (išpirka SD413, išper̃ka Sdk), -o tr. K; Sut, N
1. pirkti ligi galo, ligi nebeliekant: Visą druską išpir̃ko Ėr. Ìšperka greit gatavus rūbus Ktk. Visas leidinys jau i̇̀špirktas BŽ481. Atvežiau obūlių tris maišus, du teišpir̃ko Rdn. Žmonys eita, ir eita, ir eita – išperka Plik.
2. išleisti, išlaidyti pirkiniams: Tuoj išpir̃kčiau visus pinigus Ėr. Nėko nesutaupau, viską i̇̀šperku Rdn. Galiu ir į barankas išpirkti savo algą – aš pati poni! Žeml. Vakar visus smulkiūsius piningus išpirkáu Plt.
| refl.: Regis, nieko nepirkau, o visi pinigai išsipir̃ko Sv.
3. daug pirkti: Ką čia tokiai išpir̃ksi tų drabužių – krupė tebė[ra] Rdn.
ǁ refl. apsipirkti: Tos mergučės eidavo visos į Tilžę išsipir̃kt Pgg.
4. kurį laiką pirkinėti: Karvės netura, tris mėnesius pieną išpir̃ko Krš.
5. sumokėti gaunant teisę naudotis: Išpir̃k tu man bilietą Žsl. Sakei: sėskis šalip. Galėjai biliotą išpir̃kti Rt. Aš išpir̃ksu kelį (kelionės bilietą), padėk mun į Šiaulius nuvažiuoti Krš. Tu vaikams kambarį išpir̃ksi (nuomą mokėsi), tu šersi lig dvidešimt penkių metų Rdn.
| refl. tr. Tršk: Nuėję stotin, išsipir̃kom bilietus ir įsėdom traukinin Š. Ava kur dar išsipirko bilietus Al.
6. už pinigus įgyti, nupirkti.
| refl. tr.: Sausolių išsipir̃ksi, parsiveši vežimą, žiemą – kai ponas Grd.
ǁ nupirkti kam pavaišinti: Ale konẽko (konjako) butelką turi išpir̃kti KlvrŽ.
7. išmokėti nustatytą sumą, skirtą mokestį: Atėjo metas išpirkti vekselius rš. Vaistiečiui reikėjo išpirkti savo žemę rš. Išperkamà žemė J. Geriausiu atveju jie tikisi nuraminsią valstiečius išperkamosios žemės sklypeliais! V.Myk-Put. Išperkamieji mokesčiai – tai mokesčiai tos žemės, ant kurios gyvena ūkininkai, ir už žemę, kuri pirmiau prigulėjusi dvarininkams VŽ1905,267.
išpirktinai̇̃ Prekes pasiuntėme išpirktinai (mokėti reikės atsiimant) rš.
ǁ refl. kompensuotis, išsimokėti: Kapitaliniai įdėjimai į naujas mašinas ir mechanizmus išsipirktų per vienerius dvejus metus sp.
8. sumokėjus išvaduoti: Aš išpirkaũ aną iš kalinio J. Tegu jie i̇̀šperka stalą [vestuvėse] Bsg. Sotai (svotai) turia išpir̃kti siuolą Nmk. Neleida aną į vidų, kol piršlys nei̇̀šperka Klk. Eikše in mus, sesyčiule, – mes tave išpir̃ksme! (d.) Prng. Nors ir tėvelis tūkstančius duotų, išpirkt dukrelės jau negalėtų (d.) Gs. Išpirktum Potackio etmono sūnų, vaitojantį kalinė[je] totorių M.Valanč. Kad tu mane išpirkai nuo smerties, tai dabar eik paskui mane – eisim pas mano tėvą BsPIV206. Brolis neišpirks brolį meilingiausį, kada valanda ateis paskučiausė SGII21. Ar negalėtumi jo sugelbėti ir išpirkti nu gėdos?! brš.
^ Norėjau eit išpirkt (sakoma ilgai kur užtrukusiam) flk. Kunigas neišpir̃ks nuo pragaro Skr.
| refl. intr., tr.: Išsipirkaũ iš kariuomenės Kdn. Ir visur reikėjo [vestuvininkams] išsipirkti kelią I.Simon. Karalius išsipir̃kęs [iš bėdos] atidavė Jonu[i] pusę savo karalystės ir dukterį BM196. Reiks įduoti policijai, ir jis jokiais pinigais nebeišsipirks J.Balč. Reik išsipirktie, o čia nėra kuom Sz. Išsipir̃kt vaikas kūmam reikia [iš bobutės] Dglš. Bobutė knapt kepurę man iš rankų ir sako: „Išpirkis!“ LTR(ž.). Su kepure an Jonus neik – reiks išsipirkt (bobutės grobstydavo kepures ir reikalaudavo išpirkos, gimus sūnui) Ds.
^ Pjauk – neturiu ir nuo smerties išsipirkt nė cento Skdt. Neišsipirksi̇̀ nuo smerties! Dglš.
ǁ brangia kaina, auka įgyti, laimėti, susigrąžinti: Jei neišpirkome žemės darbu ir prakaitu, – išpirksime savo krauju J.Gruš.
9. atlyginti, atsiteisti už padarytą blogį: Tu nežinai, jog jokia atgaila negali išpirkti viso paleisto vėjais gyvenimo J.Jabl.
ǁ bažn. savo nuopelnais atsiteisti už kieno kaltes, išgelbėti nuo pražūties: Idant … iš amžinos smerties mus brangiausiu krauju jo išpirktų PK16. Kurie buvo išpirkti iš žemės VlnE140.
10. refl. lošiant „vokietį“ suduoti lazda į išmetamą pagaliuką: Grajydamos vokytį, išsipirkáu po trijų Ms.
paišpir̃kti, pai̇̀šperka, -o (dial.) žr. išpirkti 1: Kiek jų (karvių) buvo [turguje], paišpir̃ko vitvisas Dv.
nupir̃kti, nùperka (nuper̃ka Ob), -o tr. R, K; H
1. sumokėjus paimti, įgyti: Kad parduosi, tai nupirksiù JnšM. Kad brangu, nepirk, nupir̃ks kiti Rd. Nus[i]ėjo kiauliokas nupirkt Ktk. Nupirkaũ aš pirkinį, sermėgą, t. y. nugaminau J. Kaip iškęsi nenupir̃kęs, jei visko matyti! Vdžg. Visa nupir̃ko, lig šaukšto Kp. Nupir̃ko gražų gražų arklį Gg. Aš negaliu (neįstengiu) nupir̃kt tų rugių Vlkv. Nuper̃k' (nupirk) ir man tokius [batus] Švnč. Penkiais šimtais namų nenupirksi̇̀ A.Baran. Atvažia[vo] ir nupir̃ko tuos namus Grv. Buvo susitarę nupirkt ten namus Kp. Posėdžiui nupirk ir rašalo J.Jabl. Kad nesti kam nuper̃ka [vyšnių], tai pigiai parduoda Ds. Nėra kam nùperka Ds. Nupirkt arklys nesunku, bet kur jis padėt? Krsn. Kiaulių nelaikau, nupir̃ksma nupenėtą Gr. Del dukteres nùpirkta [drabužių] Pb. Nupirkaũ, nupirkaũ juodbėrį žirgelį, nupirkaũ JV1040. Mano kuskelė Vilniuj nupirkta, taip brangiai užmokėta LTIII416(Sln). Faraono kamarnykas … nupirko jį nuog ismaelitų BB1Moz39,1.
| Žiūrėk, kad jis tau vaiką nenupirktų (nesuviliotų, neprigautų), bepirkdamas karielius Alk.
^ Penkiais pirštais (neturėdamas pinigų) nieko nenupirksi LMD(Grz). Kokio daikto negalima už jokius pinigus nupirkt? (laiko) Pnd. Nepermokėjęs nenupir̃ksi, nenuleidęs neparduosi Ukm. Parduot i sūnus parduos, ė nupirkt i tėvas nenupirks (lengva parduoti, sunku nupirkti) Ml. Ar žiuponą nupir̃k, ar palą atpjauk (būtinai padaryk) Trgn. Ar nupirksi iš žąsino avižas?! LTR(Pp). Iš vilko mėsą, o nuo žąsino avižas nori nupirkti Gs. Kitam tik baranką gali nupir̃kt Ds. Kitam pyragą tegali nupirkti Erž. Nupirko kaip aklas arklį pas čigoną TŽIII382. Nupirkau, lyg būtų Dievas padėjęs Krtn. Marčios sūnų̃ nenupir̃ko (motina teisės neperleidžia) Dglš. Syla meilės nenupirksi J. Už pinigus visa nupirksi, tik tėvo motinos nenupirksi LTR(Žg).
| refl. tr.: O kai rudenį gausiu už darbą iš kolūkio, nusipirksiu dviratį J.Avyž. Kad norėčiap, duonos nusipir̃kčiap Aps. Jis šime kieme ūkį nusipir̃ko KI67. Žiūrėk, tavo didelės kojinės nusipirktos Rm. Šitą sąsiuvinį nusipirkau lietuvių kalbai, matematikai J.Jabl. Cukro nedėk, aš turiu saldainių nusipir̃kęs Pš. Anas mieste nuspir̃ko [namą] sau Pb. Duonos nùsperki, tai priėdęs gyveni Rud. Jo buvo nusipirktà antis Pc. Nusipirkaũ paršiuką už septyniasdešimt penkis rublius Rmš. Grūdų nusipir̃ktie nebuvo ažu ką Kli. Kur neaže[ja]i, niekur duonos nenuspirksi̇̀ [po Pirmojo pasaulinio karo] Dsn. Barščių, bulvių nepavydėsiu, o męsos, ka noria, tenusiper̃kie Nmk. Malka – ne duona: kada nori, nenusipirksi rš. Vyras pardavė šunį ir nusipirkos lazdą TDrVII104. Nusieik, bernyti, į Tilžės miestelį, nusipir̃ki cidabro dalgelį JD1255. Nusipirko batus kaip velnio nagus LTR(Kv).
| Neprieteliai pakajų iš (nuo) mūsų piningais (už piningus) nusipir̃ko KI15.
| prk.: Muska buvo toks jaunas, kad buvo lengva nusipirkt (įsigyti) jo palankumą ir pasitikėjimą Mš. Nusipirkau sau didį vargelį – gailias ašarėles visam amželiui d. Mamytė broliuką nusipir̃ko (pagimdė) Lkš.
^ Nusipir̃kt ne teip greit kai parduot Krd. Neturėj[o] boba bėdos, tai nusipirko paršelį Prl. Nenuspirksi jau dvaro ir tu LTR(Ds). Danguje su pinigais nieko nenusipirksi, pragare gal nors smalos KrvP(Ds).
2. sumokėjus, pavaišinus padaryti šalininku, palenkti į savo pusę: Baikos, kad aš pijokas, ale da až litrą nenupirksi̇̀ Ut. Esi pirktas ir nupirktas, kam teisingu dedies?! KrvP(Mrs).
^ Už pinigus gali velnią ir angelą nupirkti LTR.
| refl. tr.: Tabokos, butelį nusiperki, o svietko nenuspirksi Zr.
3. Alk pašiepti, pajuokti: Vytautą šiandie kuo gražiausia panelės nupir̃ko vidury gatvės Žvr. Nelabai kas jį nùperka, moka atsišnekėti Gs.
ǁ sukompromituoti: Tai nupirkai̇̃ mane …, o būčia pamelavus Mrj.
ǁ apgauti: Jo nenupirksi lengvai – supranta svetimą kalbą Jnš.
◊ kiaũlę nu(si)pir̃kti prisigerti: Parejo kiaũlę nupir̃kęs, prašo tik lovą taisyti Pvn. Tas jau nusipir̃ko kiaũlę – važiuoja Rygon (vemia) Pls.
penkiai̇̃s pir̃štais nupir̃kti pavogti: Kiba penkiai̇̃s pir̃štais nupirksi̇̀ Trgn. Gal penkiais pirštais nupirksi̇̀? Ds.
šuniẽs aki̇̀s nusipir̃kti suįžūlėti: Šuniẽs aki̇̀s nuspir̃kus, i vaikščioja Mrc.
žõdį nupi̇́rkti apie stengimąsi smarkiai išplūsti: Susibarė, išsikeikė, įmanytų iš apmaudo nupirkę kokį žodį mesti vienas kitam į akis Žem.
panupir̃kti, panùperka, -o (dial.) žr. nupirkti 1: Anas panupir̃ko karves visiemu Dv. Buvo panupir̃kę žemę Pst.
papir̃kti, pàperka (papirka), -o tr. K; N
1. Alv, Rud, Rod, Mšg žr. nupirkti 1: Aš papirkaũ knygą nuo jojo ir noriu parduoti J. Čia buvo dvaras, nei vieno ūkinyko, paskui kap buvo parceliacija, tada papir̃ko žmonės Str. Krautuvėj gali papir̃kt, ką nori Dbč. Dviračius papir̃kom Aps. Kab kada atvažiuoja namuosa kupčiai ir pàperka [obuolius] Kls. Papir̃ks grybus iš tavę Mrc. Reikia nuvažiuot kermošiun ir papir̃kt šiaudų Trak. Pinigų da nesumokėjo, tik vekselius išdavė, bet vis tiek jau turi dalį papirkęs Gs. Papir̃ksma avižų geltuojuo [arkliui] Slnt. Visą turgų papirkaũ, sau mergytės negavau JD417. Atjo kareivis, a, a, a, šieno papir̃kti JD1536. Tada ėmė Abrahamas … visus tarnus, namie gimusius ir visus papirktus BB1Moz17,6.
^ Kiaulė tai pàperka karvę, o karvė ne (kiaulės mėsa vertingesnė) Gs. Neverki, raiteli, – verksmu, keiksmu dalios nepapirksi V.Krėv.
paperkamai̇̃ adv.: Buvo visa ko paperkamai̇̃ (prieinamai, gausiai), o dabar šmiaukš – nėko nebliko Šts.
| refl. tr.: Pasipir̃kti maisto reik – duonos nekepa Krš. Burno[je] tirpsta bulkelės, motriškelės, eikiat pasipir̃kti! Grd. Pasipir̃ktum už tuos pinigus gražų bernioką (juok.) Pl. Ženijos, viską jau paspir̃ko Str.
ǁ refl. kiek reikia nusipirkti, pasipirkioti: Elena netrukus išsiruošė į miestą šio to pasipirkti LzP. Atvažiavau Kaunan pasipirktų, pažįstamų aplankytų, su jais paūžtų Vaižg. Paspir̃ko vaikeliai, Vilniun nuvažiavę Pst. Tėvas su pazvanais turi važiuoti, dar šio to pasipirkti Žem.
2. Als įstengti dažnai pirkti, pirkinėti: Tu papir̃ksi sviestą, žmogeliau! Grg. Neilgai tepapirksi, beveizint neliks perkamųjų Žem. Ką čia kasdien papir̃ksi pamidorus! Krtn.
3. kyšiu ar kitokiomis priemonėmis palenkti į savo pusę: Papirku kitą SD261. Sūdžią papir̃kti KI223. Jis pàpirktas, t. y. paprakuotas J. Bet ir tuo nepapirkdavo jis kaimo moterėlių palankumo, ir ne vieną kartą jos apskundė jį kunigui, kad esąs burtininkas ir bedievis A.Vien. Kai aš papirkáu, ką reikia, tai visados muno bekonai eina į pirmą rūšį Gr. Tu manęs niekaip nepapirksi GK1938,73.
^ Tėvą melu nepapirksi LTR(Zp). Broliu pavadinęs, vilko nepapirksi LTR(Vdk). Pietus davęs, giltinės nepapirksi LTR(Vdk). Gero šunies mėsa nepapirksi, ant dešros nepagausi KrvP(Mtl).
| refl. tr., intr.: Tokia vieta, žinoma, ir vagims gera: pasipirkę tvarkdarius, be baimės pardavinėjo ir mainikavo vogtus arklius Žem. Pasipir̃kdavo kareivį, i praleisdavo [per sieną] Grd. Įnirtę barzdočiai papirkos Judošių M.Valanč. Kas neturės kuo pasipir̃kti, tą sugaus ir atiduos į ekrūtus Šts. Pasipir̃ko, ka nekratytų Žv.
◊ ãkį papir̃kti Brs, Šts palošti kortomis.

×papapir̃kti, papàperka, -o (dial.) žr. papirkti 1: Iš viso turgo papapir̃ko grūdus Dv. Kap privažiuoja vilenskių daug, tai ima ir papàperka Dv.
| refl. tr.: Anys papaspir̃ko karves in kermošiaus Dv.
parpir̃kti, par̃perka, -o žr. prapirkti 1: Šiandie visus pinigus mieste parpirkaũ Jrb. Parperki liki galo mėnesio [pinigus], ir gana Lkš. O jis parpirko pininguželius į geltonąjį smuikelį KlvD163. Duoną, druską parpirkaũ, už taboką palikau JV848.
pérpirkti K; R125, N
1. tr. nupirkti iš kito, sau pirkusio: Anas nupirko žemę, jam nepatiko, tai aš iš jo pérpirkau Ml. Mas nu kito párpirkom tą žemę Krš. Pérpirko namą Str. Pérpirko vienas nuo vieno namą Dglš. Perpirku SD1143.
2. tr. lygstantis, derantis viršyti, nurungti: Lygova abudu, ale aš jįjį párpirkau J.
3. KII262, N žr. papirkti 3: Perperku, nulenkiu, balvoju CI313. Susirinkusius Egipte sūdžias parpirko ir nukirtino abudu sūnu M.Valanč. Parpirko jį trimis šimtais talentų sidabro I. Nuvažiavo į Panevėžį, parpir̃ko teisėjus, ir jo teisybė išėjo Ėr. Ans tą piemenį párpirko, o pats leidos par lubas pri munęs Mžk. Vagis, norėdamas perpirktie šunelį, glamonėjo jį, meilingai šnekino ir duonos jam davė, kad tik nelotų Tat.
| refl. N: Nesa daug duodasi pinigais (orig. pinįgais) persipirkti, ir tais pačių karalių širdis apmonijama yra BbSir8,3.
prapir̃kti, pràperka, -o
1. tr. Lp, Ds, Vvr, Up išleisti pirkiniams: Kiek malkom prapirkaũ pinigelių! Dglš. Nejuste nejuntam, kaip tą pensijikę pràperkam Grd. Šešis rublius prapirkaũ [saldainiams] Šmn. Kaži a ji gal du šimtus par mėnesį prapir̃kt i viską praėst?! Jrb. Per tuos trejus metus nebuvo kur jų (pinigų) išleisti, nei prapirkti, nei pragerti Vaižg. Prapirkáu visus piningus ir nėko nenupirkau Krš. Ant vaistų [= vaistams] daug pinigų pràperku Jnk. Jis jau tuos tris apmainytus dorelius tuoj prapirko BsV297. Už keturis šimtus prapir̃kom degtinės Ėr.
| refl. tr.: Tuos pinigus greit prasipir̃ko i turėjo vėl šauktis prie tėvų Jrb. Jy norėj[o] visos savo algos praspir̃kt Lp.
2. refl. perkant išeikvoti pinigus, nusigyventi: Jeigu pašarų pirktum, tai prasipir̃ktum Vb.
pripir̃kti, pri̇̀perka (pripirka SD304), -o tr.; N
1. daug ko nupirkti: Žuvies pripir̃ko, prikepė, silkių pridarė – ir bus balius Vdžg. Vaikams pripir̃ko saldainių, tims džiaugsmo kas! Rdn. Pripirko jis tavoro (prekio) daug J. Viena mergaitė atvažiuoja, pri̇̀perka viso ir važiuoja atgalion Grv. Anas pripirko visokių dovanų Brt. Pirmiausia jis nusiuntė juos į gretimus miestelius ir sodžius, kad pripirktų devyniolika mulų ir trisdešimt aštuonias odines statines alyvai gabenti J.Balč. Atėjo sykį žmogelis, gana turtingas, pas tą kupčių, pripirko dėl savęs visokių tavorų, už ką jau nemažai užmokėjo pinigų BsPIII7. Eisimgu ir pripirksim duonos už du šimtu grašių ir duosim jiems valgyt Ch1Mr6,37. Paleisk tas žmones, idant … pripirktų sau valgymą BtMt14,15.
^ Syla meilės nepripirksi̇̀ Klt.
| refl. tr.: Ko reikėjo pirkt, visko prisipirko A.Vien. Visi tikėjosi gerai parduosią gyvulėlius, reikalingų daiktų pigiai prisipirksią J.Jabl. Prisipirko visokių nėkų, kur ano protas?! Krš. Nuvažiavęs Rygon, prisipir̃ko gyvą peklą tavoro Slm. Prisipirkus visokių nėknėkių Erž.
2. prie esamų daiktų papildomai dar nupirkti: O ir arklį antrą reiks pripirkti: toks ūkis – vienas bėrukas nenudirbs Pč. Kol kitą karvę pripirko, buvom be pieno rš. Vargiai ir duonos išteksim, reikės rugių pripir̃kt Gs. Kasmet priperka žemės; karvių buvo tiktai viena, o dabar penkios ir dar dvi telyčiukės J.Balt. Tik buvo bėda, kai kiekvieną pavasarį reikdavo pagal pripirktus sklypus sudėti rindą, nustatyti ir piemenims ganomas ir neganomas dienas A.Vien. Nupirko pusę namo, o kūtės nepripir̃ko Krš. Kiekvienas tuo rūpinas …, idant namus namump, mūrą mūrop, daržą daržop … pripirktų̃ DP488.
| refl. tr.: Kažin ar užteksiam žiemai bulvių, musint, reiks pripir̃kties Ms. Prisipirk da vieną arklį, tada lengviai apsidirbsi Ėr. Daugiau ko trūks, prisipirksime kelionėje J.Balč.
3. galėti, įstengti nusipirkti: Avalynė pryperkamà, lengviai įsitiekti Šv. Jei pri̇̀perkamys yra tie rąstai, paimsiu Dr.
4. refl. pamokėjus gauti, sulaukti pagalbos: O mūsip kiti nei prišauktis, nei išverkt, nei pripir̃ktis gal DP294.
5. varžantis paimti atidėtas kortas (ppr. lošiant tūkstantį): Savo šimtą turėjau ir dar aštuonias pripirkáu Krš. Visai prastą kvortą pripirkaũ Skr.

×razpir̃kti, ràzperka, -o (hibr.) žr. išpirkti 1: Kiek arklių bus, tai visus razpirks Dv. Žmonys razpir̃ko žemę nuog jo (pono) Šlčn.

×parazpir̃kti, paràzperka, -o (hibr.) žr. razpirkti: Sako, bus vėlu [į turgų], nerasim nieko, bus parazrinkę, parazpir̃kę Dv.
supir̃kti, sùperka, -o tr. K; R36
1. po kits kito už pinigus įsigyti, nupirkti: Pasiuntė pirkinių supir̃kt Vlkv. Marele, neužmiršk nieko, nepasilik nuo tėtės, kol nesupirksite! Žem. Ans supir̃ko daug bandos J. Brangių vaistų supirkaũ Mrc. Sùperka jas (spanguoles) anta valgymo Kb. Kol viską [mokiniui] supirkáu, ko iš proto neišvarė Krš. Kad dar̃ nuog apinasrio lig uodegai arklio viską reikia supir̃kt Vlk. Teip toj jo motina tuo viską supirko, ir kalvis iš to visko padarė lazdą BsPIV274.
| refl. tr., intr. Krn, Plik: Skubėjo į miestelį, kad galėtų greičiau susipirkti ir grįžti Žem. Norėjo baldus susipir̃kti Všv. Susipirkau visus daiktus ir bevirdama pietus ištupinėjau iki antros valandos Rm. Jau žąsys ma[n] įsipyko augyt, reiks susipir̃kt karvių ir vežt pieną Gs. Susipirkaũ žemės, susibudavojau triobas Jnk. Susipir̃ko begales visokių paukščių Jrk96. Pakeliui jis susipirko visokių margų popierų BsPI89.
2. žr. išpirkti 2: Gyvenk, kol piningus supirksi Šts.
3. išjuokti, nukalbėti: Tik tu pradėk su juo šnekėt, jis tuoj tave supirks! Kt.
užpir̃kti, ùžperka (užpirka), -o tr. K; N
1. SD431, Sut, Vv perkant suderėti, sušnekėti, iš anksto įmokėti: Šito karvė jau ažpirktà Ktk. Ažupirku ką SD224. Ažpir̃ko arklį Dbk. Ir užpir̃ko tęnai linų ir sėmenų Ds. Raulys tą dieną buvo išvažiavęs užpirkti statybinės medžiagos karvidėms J.Avyž. Jis buvo jo arklį užpir̃kęs, bet paskui atsimetė Skr. Nebesikels mama – užpir̃kt grabas reikia Mžš.
| refl. tr.: Ji užsipir̃ko tą šieną, o jis atvažiavo, prisikrovė pilną mašiną i nusivežė Jrb.
ǁ užmokant pinigus užsisakyti, paprašyti: Žmogus meta kapeiką, užperka kokią giesmę ir klausosi, kol pagiesta Žem.
| refl. tr.: Kas nedaug turi ištekliaus, tas su kitu drauge gali užsipirkti sau laikraštį rš. Tėvas užsipirkdavo šokį ir su motina išeidavo šokti LTR(Rs).
ǁ išsinuomoti, nusamdyti: Suolai nėra užpirkti, juose gali sėdėti, kas nori Rm. Ažupirku kitump ką SD3. Užpirkčiau drančkas svečiams vežioti Žem. Užpirko [laive] keturias kajutes J.Balč.
ǁ bažn. užprašyti už pinigus specialias maldas, pamaldas: Už motiną užpirkáu kalnus Vkš. Tiek turto liko, nors mišias ažpir̃k Sdk. Kretingo[je] užpirkáu mišias pri švento Antano Krš. Reiktų dar kalnus išgiedinti a mišeles už visą čysčių užpir̃kti Plt. Mišia užpirktà ažu jo tėvus Pb.
2. žr. nupirkti 1: Tasai žemčiūgas … teip yra pigas, jog pačia gera valia gal būt užpirktas DP526. Šitą lobį rodijo … Christus užpirkt anam jaunikaičiui DP525.
| refl. tr.: Mes tuojau nuskubom užsipirkt maisto Mš.
3. žr. papirkti 3: Ùžperka kavalieriai šunis, kad nelotų Šd.