gnýbti, -a (-ia K), -o (-ė K), gnỹbti Rdm, Mrk
1. tr., intr. dviem pirštais, snapu ar kuo kitu spausti, žnybti: Į paukščius žiūrėk: viens prastą kirminą kramto, o kitsai, stokodams grūdo, gnýbia žolelę K.Donel. Pro šalį eidamas [vyras] kap žąsinas gnýba Slk. Vienas kitą drasko, kanda, gnyba, muša rš.
| Beržas gnyba pjūklą Šts.
2. tr. prk. galą daryti, skersti, pjauti: Reikia gnýbti paršelis mėsai Ds.
3. tr., intr. prk. griebti, skaudinti: Šaltis gnýba, kap čia reiks ir namo pareit Ml. Šaltis gnýbia, griebia, ima Grž. Jei kur [žodžiai] naujai sutverti, tegul negnyb ausis A1884,18. Man pilvą didei skaust, gnýb KI566.
atgnýbti tr. gnybant ko atlaužti, atlupti: Atgnýbk vaikui duonos Švn.
| refl.: Atsignýbk, kiek patinka [pyrago] Sml.
įgnýbti
1. tr., intr. gnybant įskaudinti: Su pirštais gnýbdamas, įgnýbo skaudžiai broliui J. Kap tik pasiekė, ir ingnybo Dkš. Žąsinas į pakinklę įgnýbė Krkl.
| prk.: Toks jau jis žmogus, kad nori kitą vis įgnýbti (įskaudinti, įžeisti) Jnšk.
| refl.: Įsignýbk sau šlaunin Š.
2. refl. į šonus rankomis įsispręsti: Kokis puikus – stovi įsignýbęs ! Lp.
◊ į ši̇̀rdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į širdį Skd.
išgnýbti tr. gnybant iš ko nors išlupti, ištraukti: Išgnýbk (nukirsk) kokį alksnį malkom Sn.
| refl. tr.: Išsignýbo vaikas uogą iš pyrago Š.
nugnýbti tr.
1. gnybant ką nutraukti, nuspausti, nuskinti: Žvakės knatą nugnýbiau J. Viena ranka šitą dratą replėm nugnyba Lš. Nespausk teip nosės, o nugnýbsi Kal.
| Bijo, nenugnybčiau (nepaveržčiau) jam pelno Pč.
| refl. tr.: Norėjau nusignýbti kelius agurkus Upt.
| Miške berželį nusignýbau (nusikirtau) Ds.
2. prk. papjauti: Rugpjūtei paršelį nugnýbom Ktk. Pati nugnýbė porą gaidaičių Plt.
| Pievose vos tik žolelės parodo pakaušėlį, tuoj šalna nugnybia Žem. Nugnýbia ir javus, kad žemė sudžiūna Šts.
| refl. tr.: Gal reikėtų vištelę kokią nusignýbt šventėm? Ėr. Tai kokį paršiuką, tai vištuką nusignýba Rdm.
pagnýbti tr.
1. euf. pavogti, pasisavinti: Bando kokį stukelį gintaro pagnybti prš.
2. prk. papjauti: Giltinė tave pagnýbs J. Tai ir jūs jau pagnýbot kiaulioką? Ut.
| refl. tr.: Vieną paršą pasignýbo, o tokia šeimyna – tuoj mėsos pristigs Dbk.
3. paraukti, kiek pasmaugti (drabužius): Rūbai buvo pagnybti iš užpakalio Dr.
pérgnybti tr., pergnýbti
1. gnybant perspausti: Tvėrė pargnybs dalgkotį, jei nepadėsi skardelės Šts. Da pergnýbk šitą kleckelį – labai didelis Slm.
2. labai persmaugti (drabužius); per vidurį labai suplonėti, susiaurėti: Suknelė per liemenį pergnybta rš. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė I.Simon. Párgnybtas šuo, sako, ir zuikį prigenąs (apie kurtą) Šts. Jis buvo mirtinai išblyškęs, ir jo veidas buvo pergnybtas rš.
| refl.: Ji buvo pérsignybusi (labai susiveržusi diržu) Slnt. Jei ligonio nosis labai persignybus, tai jis mirs Vrn.
3. refl. įsispręsti rankomis į šonus: Nedirba, tik stovi persignybęs Lš.
pragnýbti tr.
1. gnybimu mažą skylę kur padaryti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs Pns.
2. refl. tr. prapjauti: Prasignýbom bakanėlį Lp.
prignýbti tr.
1. gnybant ką prispausti: Nykščiu prignybęs pintį, geležim jis takštelėjo per akmenį, iš kurio iššoko kibirkštis rš. Šuo, uodegą prignybęs (pabrukęs), surgdams kapynų link ėjo BsV71. Pavasarį, metūgiams paūgėjus, jie prignybami (gnybant patrumpinami) aukščiau ketvirto lapuko rš.
| Reikėjo akis tinkamai prignybti (primerkti), jeigu norėjai visa taip pamatyti I.Simon.
2. prk. įkliudyti į bėdą, prigriebti: Save vaduodamas, kitus prignýbiau Šts.
sugnýbti tr.
1. gnybant suspausti: Žolės nebuvo nė su nagu sugnybti Ggr. Iš žiemių pusės nepjauk medį – tuoj ima ir sugnýba geležį KzR.
| Jis lūpas sugnybo (kietai suspaudė) rš.
2. prk. suspausti, suskaudinti: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas V.Kudir. Su piningais sugnýbė žmones ta krizė Šts.
užgnýbti tr.
1. gnybant ką užspausti: Užgnýbk žvakę, kad nerūktų J.
2. prk. užpjauti, papjauti: Užgnybk tu mumi paršgalį Ukm. Iš kur anys turės mėsos – tik vieną meičioką ažgnýba! Ktk. Tas lytus galia užgnýbti nepjautūsius rugius Krtn.
| refl. tr.: Žiemą kai kas paršą užsignýbia Vlk. Žusgnybau paršėką Rod.

gnýbti, -a (-ia K), -o (-ė K), gnỹbti Rdm, Mrk
1. tr., intr. dviem pirštais, snapu ar kuo kitu spausti, žnybti: Į paukščius žiūrėk: viens prastą kirminą kramto, o kitsai, stokodams grūdo, gnýbia žolelę K.Donel. Pro šalį eidamas [vyras] kap žąsinas gnýba Slk. Vienas kitą drasko, kanda, gnyba, muša rš.
| Beržas gnyba pjūklą Šts.
2. tr. prk. galą daryti, skersti, pjauti: Reikia gnýbti paršelis mėsai Ds.
3. tr., intr. prk. griebti, skaudinti: Šaltis gnýba, kap čia reiks ir namo pareit Ml. Šaltis gnýbia, griebia, ima Grž. Jei kur [žodžiai] naujai sutverti, tegul negnyb ausis A1884,18. Man pilvą didei skaust, gnýb KI566.
atgnýbti tr. gnybant ko atlaužti, atlupti: Atgnýbk vaikui duonos Švn.
| refl.: Atsignýbk, kiek patinka [pyrago] Sml.
įgnýbti
1. tr., intr. gnybant įskaudinti: Su pirštais gnýbdamas, įgnýbo skaudžiai broliui J. Kap tik pasiekė, ir ingnybo Dkš. Žąsinas į pakinklę įgnýbė Krkl.
| prk.: Toks jau jis žmogus, kad nori kitą vis įgnýbti (įskaudinti, įžeisti) Jnšk.
| refl.: Įsignýbk sau šlaunin Š.
2. refl. į šonus rankomis įsispręsti: Kokis puikus – stovi įsignýbęs ! Lp.
◊ į ši̇̀rdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į širdį Skd.
išgnýbti tr. gnybant iš ko nors išlupti, ištraukti: Išgnýbk (nukirsk) kokį alksnį malkom Sn.
| refl. tr.: Išsignýbo vaikas uogą iš pyrago Š.
nugnýbti tr.
1. gnybant ką nutraukti, nuspausti, nuskinti: Žvakės knatą nugnýbiau J. Viena ranka šitą dratą replėm nugnyba Lš. Nespausk teip nosės, o nugnýbsi Kal.
| Bijo, nenugnybčiau (nepaveržčiau) jam pelno Pč.
| refl. tr.: Norėjau nusignýbti kelius agurkus Upt.
| Miške berželį nusignýbau (nusikirtau) Ds.
2. prk. papjauti: Rugpjūtei paršelį nugnýbom Ktk. Pati nugnýbė porą gaidaičių Plt.
| Pievose vos tik žolelės parodo pakaušėlį, tuoj šalna nugnybia Žem. Nugnýbia ir javus, kad žemė sudžiūna Šts.
| refl. tr.: Gal reikėtų vištelę kokią nusignýbt šventėm? Ėr. Tai kokį paršiuką, tai vištuką nusignýba Rdm.
pagnýbti tr.
1. euf. pavogti, pasisavinti: Bando kokį stukelį gintaro pagnybti prš.
2. prk. papjauti: Giltinė tave pagnýbs J. Tai ir jūs jau pagnýbot kiaulioką? Ut.
| refl. tr.: Vieną paršą pasignýbo, o tokia šeimyna – tuoj mėsos pristigs Dbk.
3. paraukti, kiek pasmaugti (drabužius): Rūbai buvo pagnybti iš užpakalio Dr.
pérgnybti tr., pergnýbti
1. gnybant perspausti: Tvėrė pargnybs dalgkotį, jei nepadėsi skardelės Šts. Da pergnýbk šitą kleckelį – labai didelis Slm.
2. labai persmaugti (drabužius); per vidurį labai suplonėti, susiaurėti: Suknelė per liemenį pergnybta rš. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė I.Simon. Párgnybtas šuo, sako, ir zuikį prigenąs (apie kurtą) Šts. Jis buvo mirtinai išblyškęs, ir jo veidas buvo pergnybtas rš.
| refl.: Ji buvo pérsignybusi (labai susiveržusi diržu) Slnt. Jei ligonio nosis labai persignybus, tai jis mirs Vrn.
3. refl. įsispręsti rankomis į šonus: Nedirba, tik stovi persignybęs Lš.
pragnýbti tr.
1. gnybimu mažą skylę kur padaryti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs Pns.
2. refl. tr. prapjauti: Prasignýbom bakanėlį Lp.
prignýbti tr.
1. gnybant ką prispausti: Nykščiu prignybęs pintį, geležim jis takštelėjo per akmenį, iš kurio iššoko kibirkštis rš. Šuo, uodegą prignybęs (pabrukęs), surgdams kapynų link ėjo BsV71. Pavasarį, metūgiams paūgėjus, jie prignybami (gnybant patrumpinami) aukščiau ketvirto lapuko rš.
| Reikėjo akis tinkamai prignybti (primerkti), jeigu norėjai visa taip pamatyti I.Simon.
2. prk. įkliudyti į bėdą, prigriebti: Save vaduodamas, kitus prignýbiau Šts.
sugnýbti tr.
1. gnybant suspausti: Žolės nebuvo nė su nagu sugnybti Ggr. Iš žiemių pusės nepjauk medį – tuoj ima ir sugnýba geležį KzR.
| Jis lūpas sugnybo (kietai suspaudė) rš.
2. prk. suspausti, suskaudinti: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas V.Kudir. Su piningais sugnýbė žmones ta krizė Šts.
užgnýbti tr.
1. gnybant ką užspausti: Užgnýbk žvakę, kad nerūktų J.
2. prk. užpjauti, papjauti: Užgnybk tu mumi paršgalį Ukm. Iš kur anys turės mėsos – tik vieną meičioką ažgnýba! Ktk. Tas lytus galia užgnýbti nepjautūsius rugius Krtn.
| refl. tr.: Žiemą kai kas paršą užsignýbia Vlk. Žusgnybau paršėką Rod.

gnýbti, -a (-ia K), -o (-ė K), gnỹbti Rdm, Mrk
1. tr., intr. dviem pirštais, snapu ar kuo kitu spausti, žnybti: Į paukščius žiūrėk: viens prastą kirminą kramto, o kitsai, stokodams grūdo, gnýbia žolelę K.Donel. Pro šalį eidamas [vyras] kap žąsinas gnýba Slk. Vienas kitą drasko, kanda, gnyba, muša rš.
| Beržas gnyba pjūklą Šts.
2. tr. prk. galą daryti, skersti, pjauti: Reikia gnýbti paršelis mėsai Ds.
3. tr., intr. prk. griebti, skaudinti: Šaltis gnýba, kap čia reiks ir namo pareit Ml. Šaltis gnýbia, griebia, ima Grž. Jei kur [žodžiai] naujai sutverti, tegul negnyb ausis A1884,18. Man pilvą didei skaust, gnýb KI566.
atgnýbti tr. gnybant ko atlaužti, atlupti: Atgnýbk vaikui duonos Švn.
| refl.: Atsignýbk, kiek patinka [pyrago] Sml.
įgnýbti
1. tr., intr. gnybant įskaudinti: Su pirštais gnýbdamas, įgnýbo skaudžiai broliui J. Kap tik pasiekė, ir ingnybo Dkš. Žąsinas į pakinklę įgnýbė Krkl.
| prk.: Toks jau jis žmogus, kad nori kitą vis įgnýbti (įskaudinti, įžeisti) Jnšk.
| refl.: Įsignýbk sau šlaunin Š.
2. refl. į šonus rankomis įsispręsti: Kokis puikus – stovi įsignýbęs ! Lp.
◊ į ši̇̀rdį įgnýbti sukelti nerimą: Man išgirdus, kaip gnýbte įgnýbė į širdį Skd.
išgnýbti tr. gnybant iš ko nors išlupti, ištraukti: Išgnýbk (nukirsk) kokį alksnį malkom Sn.
| refl. tr.: Išsignýbo vaikas uogą iš pyrago Š.
nugnýbti tr.
1. gnybant ką nutraukti, nuspausti, nuskinti: Žvakės knatą nugnýbiau J. Viena ranka šitą dratą replėm nugnyba Lš. Nespausk teip nosės, o nugnýbsi Kal.
| Bijo, nenugnybčiau (nepaveržčiau) jam pelno Pč.
| refl. tr.: Norėjau nusignýbti kelius agurkus Upt.
| Miške berželį nusignýbau (nusikirtau) Ds.
2. prk. papjauti: Rugpjūtei paršelį nugnýbom Ktk. Pati nugnýbė porą gaidaičių Plt.
| Pievose vos tik žolelės parodo pakaušėlį, tuoj šalna nugnybia Žem. Nugnýbia ir javus, kad žemė sudžiūna Šts.
| refl. tr.: Gal reikėtų vištelę kokią nusignýbt šventėm? Ėr. Tai kokį paršiuką, tai vištuką nusignýba Rdm.
pagnýbti tr.
1. euf. pavogti, pasisavinti: Bando kokį stukelį gintaro pagnybti prš.
2. prk. papjauti: Giltinė tave pagnýbs J. Tai ir jūs jau pagnýbot kiaulioką? Ut.
| refl. tr.: Vieną paršą pasignýbo, o tokia šeimyna – tuoj mėsos pristigs Dbk.
3. paraukti, kiek pasmaugti (drabužius): Rūbai buvo pagnybti iš užpakalio Dr.
pérgnybti tr., pergnýbti
1. gnybant perspausti: Tvėrė pargnybs dalgkotį, jei nepadėsi skardelės Šts. Da pergnýbk šitą kleckelį – labai didelis Slm.
2. labai persmaugti (drabužius); per vidurį labai suplonėti, susiaurėti: Suknelė per liemenį pergnybta rš. Ilga, plona, pergnybta kaip skruzdėlė I.Simon. Párgnybtas šuo, sako, ir zuikį prigenąs (apie kurtą) Šts. Jis buvo mirtinai išblyškęs, ir jo veidas buvo pergnybtas rš.
| refl.: Ji buvo pérsignybusi (labai susiveržusi diržu) Slnt. Jei ligonio nosis labai persignybus, tai jis mirs Vrn.
3. refl. įsispręsti rankomis į šonus: Nedirba, tik stovi persignybęs Lš.
pragnýbti tr.
1. gnybimu mažą skylę kur padaryti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs Pns.
2. refl. tr. prapjauti: Prasignýbom bakanėlį Lp.
prignýbti tr.
1. gnybant ką prispausti: Nykščiu prignybęs pintį, geležim jis takštelėjo per akmenį, iš kurio iššoko kibirkštis rš. Šuo, uodegą prignybęs (pabrukęs), surgdams kapynų link ėjo BsV71. Pavasarį, metūgiams paūgėjus, jie prignybami (gnybant patrumpinami) aukščiau ketvirto lapuko rš.
| Reikėjo akis tinkamai prignybti (primerkti), jeigu norėjai visa taip pamatyti I.Simon.
2. prk. įkliudyti į bėdą, prigriebti: Save vaduodamas, kitus prignýbiau Šts.
sugnýbti tr.
1. gnybant suspausti: Žolės nebuvo nė su nagu sugnybti Ggr. Iš žiemių pusės nepjauk medį – tuoj ima ir sugnýba geležį KzR.
| Jis lūpas sugnybo (kietai suspaudė) rš.
2. prk. suspausti, suskaudinti: Moteriškės širdį gnybte sugnybo liūdnas prijautimas V.Kudir. Su piningais sugnýbė žmones ta krizė Šts.
užgnýbti tr.
1. gnybant ką užspausti: Užgnýbk žvakę, kad nerūktų J.
2. prk. užpjauti, papjauti: Užgnybk tu mumi paršgalį Ukm. Iš kur anys turės mėsos – tik vieną meičioką ažgnýba! Ktk. Tas lytus galia užgnýbti nepjautūsius rugius Krtn.
| refl. tr.: Žiemą kai kas paršą užsignýbia Vlk. Žusgnybau paršėką Rod.

Viešųjų ryšių specialistas; informacijos perdavimo ir ryšių palaikymo (dažnai tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo) tarpininkas.

bárti, bãra (bãria), bãrė (bãro LKAIII101, Pvn, Šv, Gršl) tr. griežtais, peikiamais žodžiais drausti, prikaišioti, vainoti: Barù tave už tai, ka negerai darai Gs. Tu mane vis bari̇̀ ir bari̇̀ – jau net nusibodo! Nmn. Bársi nebársi, bet aš neklausysiu Al. Močiutė mane barė, linelių raut išvarė d. Ūžia žalia pušelė, bãria sena motulė (d.) Mrk. Vai pūtė pūtė šiaurus vėjelis, vai bãrė bãrė mane tėvelis (d.) Dkš. Ein tėtužis per dvarą, sūnytėlį bardams KlvD56. Tu svyruosi, sesutėle, baramà bernelio (d.) Krs. Graudinu ką, baru SD66. Po tam juos peikia ir bara truputį DP191. Ir baramųjų žodžių turim daugybę J.Jabl. Atvažiuoja sveteliai laukiamieji, baramieji Mrc. Už tokį darbą, vai̇̃ke, esi labai bártinas Š.
^ Duoda – imk, bãra – tylėk Sv. Bark, ne iš tiesų bark, vyk nepavyk, mušk neužmušk, tai būsi ūkininkas B. Nedžiaukis giriamas, neverk baramas VP31. Genamas bėk, duodamas imk, bãramas tylėk Vkš. Žento bãramas (bártas Pnd) eik pro duris, sūnaus bãramas lipk ant pečiaus An.
bartinai̇̃ adv., bártinai K.
| refl. R: Nesibara, nesipyksta – gražiai gyvena Smn. Ko jiedvi nesimylinti, ko barančiosi? J.Jabl. Tylėk, bobut, nebarkis, mes sumokėsime MPs. Įžūlas žmogus, kurs vis bãras, todėl sutremk jįjį J. Geri broliai ir tėviškę pasidalina nesibãrę Lp. Kaip nesibarsi, vaikeli, kad burna pati žiote žiojasi Mšk.
^ Kur baras ar pinigus skaito, iš ten bėk šalin VP26. Kad du barasi, trečias nelįsk į jų tarpą M. Bepig su plaukuotu peštis, su išmintingu bartis Sch92. Neik su girtu bartis, o su pliku peštis Brt.
apibárti, api̇̀bara, api̇̀barė tr.; BPII23 kiek išbarti: Joną apibárk – pradėjo labai rūkyt Ėr. O anuos du brolius api̇̀barė labai LB183.
| refl.: Ką apsi̇̀bara kiek, būt nieko, ka tik nesimuštų Gs.
atbárti, àtbara, àtbarė tr.
1. smarkiai pribarti: Jau jis bobos atabártas, kaip ugnies bijo Ds.
| refl.: Na, ant manęs tai jis lig soties atsi̇̀bara – bamba ir bamba Skr.
2. refl. atgal bartis: Ans atsi̇̀bara prieš mane rūstingai, t. y. atgal baras J. Ta merga ant kožno žodžio y[ra] papratusi atsibárti Vvr. Verutė nei karto šiurkščiai neatsibarė, tėvų neužgavo Vaižg.
įbárti, į̇̃bara, į̇̃barė
1. tr. barant įgrasinti: Senis į̇̃barė vaiką, kad nieko neliestų Š.
2. refl. įsileisti barti: Įsi̇̀barė pats su pačia, ir negal sugyventi su vienas antru J. Kad įtūžo, kad įsi̇̀barė – ojojoi kas tę darės! Gs.
išbárti, i̇̀šbara, i̇̀šbarė tr. apšaukti barant, išvainoti: Išbar̃s mane motinėlė, ilgai namo neparėjus J.Jabl. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji LB18. Išbark žvėrį, kuris yra nendryne Mž292.
| refl.: Susipykę išsi̇̀bara, išsiplūsta, žiūrėk, i vė gražiai šnekasi Gs. Visą dieną išsibarė tėvas ant manęs Š.
nubárti, nùbara, nùbarė tr.
1. išbarti, išvainoti: Aš bijau, kad tėvas manęs nenubartų Ps. Nubar̃s tėvukelis, sena motinelė, kad ilgai sėdėjau tamsiojoj naktelėj (d.) Prng.
| refl.: Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią Sln.
2. refl. Krn barantis nueiti, atsitolinti: Ir Jonai, mačiau, nusi̇̀barė rugių pjauti Ds.
3. prk. nualinti, pribaigti, nuskriausti: Dirbti bendras darbas verčiau su išmintingu žmogum, nekaip gamtos nubartu rš. Visai nubarta žemelė (nuplėšta, neišdirbta) Trs.
pabárti, pàbara, pàbarė tr. kiek barti, padrausti, pavainoti, papriekaištauti: Tėtė kad i pàbara, bet vis tėtė Gs. Ją pàbariau kartą vieną – verkė visą dieną (d.) Gr.
^ Su vilku nearsi, nors pabarsi ir pakarsi PPr51. Turtingas pabars, puikus neužtars LTR.
| refl.: Pasibárk ant vaikų, kam žalius obuolius skina Gs. Eikiv namučių pasibardamučiu, katras iš muma daugiaus pragėrėv? JD1026.
| Nūnai buvau su kunigu pasibarti (išpažinties) Nmn.
parsibárti, parsi̇̀bara, parsi̇̀barė barantis pareiti, parvykti: Girdžiu vyrai parsi̇̀bara nuo matinyko Ds.
pérsibarti
1. susibarti: Tuodu kasdien kartą persibara KI36. Jiedvi pirmiaus gerai persibarė LC1887,30.
2. kurį laiką bartis: Tiek bársis, ka i par naktį pársibars Šv.
pribárti, pri̇̀bara, pri̇̀barė tr. daug barti, prigrasinti, privainoti: Pri̇̀barė tiek, kad, kol mirsiu, neužmiršiu Grž. Ko ten nepribarė, nepribambėjo, pirštais, lazdomis nepribadė Žem.
| refl.: Kiek aš ant jos prisi̇̀bariau, ka su juo nesusidėtų Gs.
ǁ kiek pabarti: Prašysiu [mokytojos], kad pribartų̃ [mokinį] Lp.
subárti, sùbara, sùbarė tr. sudrausti barant, apibarti: Yra kam subárti, nėra kam sudrausti Gr. Subárk tą, kas blogai darė J.
| Ją (rašybą) subárdavo tiktai Būga J.Jabl.
| refl.: Žodis po žodžio – ir susi̇̀barė Gs.
^ Susibarė dėl vištos žarnų PPr419.
užbárti, ùžbara, ùžbarė tr. imti barti: Ùžbariau katinėlį, kad nepeliauja Mrj. Tąsyk jis mane ùžbarė, kam nedirbau Alk.
| refl.: Sakyk – neklauso, užsibárk – tuoj rauda Gs. Pareis, būdavo, visas persidirbęs, tai kad jis nors kada užsibartų rš.

bárti, bãra (bãria), bãrė (bãro LKAIII101, Pvn, Šv, Gršl) tr. griežtais, peikiamais žodžiais drausti, prikaišioti, vainoti: Barù tave už tai, ka negerai darai Gs. Tu mane vis bari̇̀ ir bari̇̀ – jau net nusibodo! Nmn. Bársi nebársi, bet aš neklausysiu Al. Močiutė mane barė, linelių raut išvarė d. Ūžia žalia pušelė, bãria sena motulė (d.) Mrk. Vai pūtė pūtė šiaurus vėjelis, vai bãrė bãrė mane tėvelis (d.) Dkš. Ein tėtužis per dvarą, sūnytėlį bardams KlvD56. Tu svyruosi, sesutėle, baramà bernelio (d.) Krs. Graudinu ką, baru SD66. Po tam juos peikia ir bara truputį DP191. Ir baramųjų žodžių turim daugybę J.Jabl. Atvažiuoja sveteliai laukiamieji, baramieji Mrc. Už tokį darbą, vai̇̃ke, esi labai bártinas Š.
^ Duoda – imk, bãra – tylėk Sv. Bark, ne iš tiesų bark, vyk nepavyk, mušk neužmušk, tai būsi ūkininkas B. Nedžiaukis giriamas, neverk baramas VP31. Genamas bėk, duodamas imk, bãramas tylėk Vkš. Žento bãramas (bártas Pnd) eik pro duris, sūnaus bãramas lipk ant pečiaus An.
bartinai̇̃ adv., bártinai K.
| refl. R: Nesibara, nesipyksta – gražiai gyvena Smn. Ko jiedvi nesimylinti, ko barančiosi? J.Jabl. Tylėk, bobut, nebarkis, mes sumokėsime MPs. Įžūlas žmogus, kurs vis bãras, todėl sutremk jįjį J. Geri broliai ir tėviškę pasidalina nesibãrę Lp. Kaip nesibarsi, vaikeli, kad burna pati žiote žiojasi Mšk.
^ Kur baras ar pinigus skaito, iš ten bėk šalin VP26. Kad du barasi, trečias nelįsk į jų tarpą M. Bepig su plaukuotu peštis, su išmintingu bartis Sch92. Neik su girtu bartis, o su pliku peštis Brt.
apibárti, api̇̀bara, api̇̀barė tr.; BPII23 kiek išbarti: Joną apibárk – pradėjo labai rūkyt Ėr. O anuos du brolius api̇̀barė labai LB183.
| refl.: Ką apsi̇̀bara kiek, būt nieko, ka tik nesimuštų Gs.
atbárti, àtbara, àtbarė tr.
1. smarkiai pribarti: Jau jis bobos atabártas, kaip ugnies bijo Ds.
| refl.: Na, ant manęs tai jis lig soties atsi̇̀bara – bamba ir bamba Skr.
2. refl. atgal bartis: Ans atsi̇̀bara prieš mane rūstingai, t. y. atgal baras J. Ta merga ant kožno žodžio y[ra] papratusi atsibárti Vvr. Verutė nei karto šiurkščiai neatsibarė, tėvų neužgavo Vaižg.
įbárti, į̇̃bara, į̇̃barė
1. tr. barant įgrasinti: Senis į̇̃barė vaiką, kad nieko neliestų Š.
2. refl. įsileisti barti: Įsi̇̀barė pats su pačia, ir negal sugyventi su vienas antru J. Kad įtūžo, kad įsi̇̀barė – ojojoi kas tę darės! Gs.
išbárti, i̇̀šbara, i̇̀šbarė tr. apšaukti barant, išvainoti: Išbar̃s mane motinėlė, ilgai namo neparėjus J.Jabl. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji LB18. Išbark žvėrį, kuris yra nendryne Mž292.
| refl.: Susipykę išsi̇̀bara, išsiplūsta, žiūrėk, i vė gražiai šnekasi Gs. Visą dieną išsibarė tėvas ant manęs Š.
nubárti, nùbara, nùbarė tr.
1. išbarti, išvainoti: Aš bijau, kad tėvas manęs nenubartų Ps. Nubar̃s tėvukelis, sena motinelė, kad ilgai sėdėjau tamsiojoj naktelėj (d.) Prng.
| refl.: Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią Sln.
2. refl. Krn barantis nueiti, atsitolinti: Ir Jonai, mačiau, nusi̇̀barė rugių pjauti Ds.
3. prk. nualinti, pribaigti, nuskriausti: Dirbti bendras darbas verčiau su išmintingu žmogum, nekaip gamtos nubartu rš. Visai nubarta žemelė (nuplėšta, neišdirbta) Trs.
pabárti, pàbara, pàbarė tr. kiek barti, padrausti, pavainoti, papriekaištauti: Tėtė kad i pàbara, bet vis tėtė Gs. Ją pàbariau kartą vieną – verkė visą dieną (d.) Gr.
^ Su vilku nearsi, nors pabarsi ir pakarsi PPr51. Turtingas pabars, puikus neužtars LTR.
| refl.: Pasibárk ant vaikų, kam žalius obuolius skina Gs. Eikiv namučių pasibardamučiu, katras iš muma daugiaus pragėrėv? JD1026.
| Nūnai buvau su kunigu pasibarti (išpažinties) Nmn.
parsibárti, parsi̇̀bara, parsi̇̀barė barantis pareiti, parvykti: Girdžiu vyrai parsi̇̀bara nuo matinyko Ds.
pérsibarti
1. susibarti: Tuodu kasdien kartą persibara KI36. Jiedvi pirmiaus gerai persibarė LC1887,30.
2. kurį laiką bartis: Tiek bársis, ka i par naktį pársibars Šv.
pribárti, pri̇̀bara, pri̇̀barė tr. daug barti, prigrasinti, privainoti: Pri̇̀barė tiek, kad, kol mirsiu, neužmiršiu Grž. Ko ten nepribarė, nepribambėjo, pirštais, lazdomis nepribadė Žem.
| refl.: Kiek aš ant jos prisi̇̀bariau, ka su juo nesusidėtų Gs.
ǁ kiek pabarti: Prašysiu [mokytojos], kad pribartų̃ [mokinį] Lp.
subárti, sùbara, sùbarė tr. sudrausti barant, apibarti: Yra kam subárti, nėra kam sudrausti Gr. Subárk tą, kas blogai darė J.
| Ją (rašybą) subárdavo tiktai Būga J.Jabl.
| refl.: Žodis po žodžio – ir susi̇̀barė Gs.
^ Susibarė dėl vištos žarnų PPr419.
užbárti, ùžbara, ùžbarė tr. imti barti: Ùžbariau katinėlį, kad nepeliauja Mrj. Tąsyk jis mane ùžbarė, kam nedirbau Alk.
| refl.: Sakyk – neklauso, užsibárk – tuoj rauda Gs. Pareis, būdavo, visas persidirbęs, tai kad jis nors kada užsibartų rš.

viẽšpats, -ies sm. (1) KBII104, K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, -čio (1) DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, viešpàts, -iẽs (3b) DP96,594, AK11; S.Dauk, Jn, Ak, L, LL137
1. B691,682, Lex46, SD1118,161, SD240, SC23, KlG10, R, MŽ, KII41, K, FrnS38 bet kokią valdžią turintis žmogus, valdovas: Viešpates, didžiūnai SD241. Valdantieji nėra tautos viešpačiai, bet pirmieji tautos tarnyboje A.Mac. Lietuvos viešpačiai nesilaikė vien gynimosi taktikos: ne tik gindavosi nuo ordino puolimų, bet ir patys puldavo A.Janul. Viešpats šios žemės yra karalius KI622. Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį S.Dauk. [Lietuviai] numų savų niekados neužmiršo, nesgi, kame keliavusys, vargusys ar viešpačių rūmuose linksminusys, visados numų savo ilgėjos S.Dauk. Lietuvos valdovas neturi sau viešpačių, šventike V.Krėv. Žmonių būreliai laukdavo pravažiuojant viešpačių A.Vien. Visos pastangos pasiekti patį viešpatį – komendantą – nuėjo niekais M.Katil. Mažvydo surašyta lietuviškai eiliuotoji prakalba skiriama lietuvninkams ir žemaičiams, ne tiek kunigams, kiek viešpačiams (valdytojams, dvarininkams) rš. Ir samdinyku esąs žmogus gal viešpačiam įtikti ir būti tikru jo tarnu M.Valanč. Ir ėjau aš, viešpačio palikęs rūmus, į naujos būties nežinomą kelionę V.Myk-Put. Nejaugi manai, kad dėl tavęs pasikeis pasaulio tvarka ir vyras liausis būti savo žmonos viešpačiu? V.Krėv. Jų įžengimas buvo labai puikus ir visai atsakė jų viešpaties didybei ir jų reikalo svarbumui J.Balč. Po tam nusidavė viešpats karalius ant kelionės ir atvažiavo į Lietuvą Sch138. Viešpatie karaliau, su jūsų skepetaite užrišta koja, ir jūsų žiedas ant piršto jo BsMtI160(Brt). Viẽšpaties lazda NdŽ. Dabar tu būsi mūsų viešpats, nes iš sutiktųjų pirmas turėjai barzdą, ir dėkui Dievui – dar kokią barzdą! A.Vaičiul. Atkakęs tarnas viešpaties šios pievos norėjo ėmęs ėrelį parvaryteina rūmuosna Gmž(Krd). Viešpats, padvarnykas SD38. Ūkininkas, namų viešpats Q247. Tada namų viešpats apsišokęs bylojo tarnui savo: – Eik greitai BPII204. Viešpats šeimynos Sut. Tarnai viešpaties aba šeiminyko SPI281. Viešpats paleidžia sūnus, tarnus ir šeimyną, neturi jų grausmiai, nedraudžia nuog pikto SPI254. Togdėl sūnus žmogaus yra viešpats ir subatos Ch1Mr2,28. Jautis ans tikrai bus nuakmeniuotas, ir mėsa jo nebus valgyta, bet viešpats jaučio bus nekaltu Ch2Moz21,28. Net samdinykas tiktai tyko bei veizd algos jam pažadėtos, jį nedaug rūpia, kačei visos avys viešpaties jo numirtų alba išgaištų BPII59. [Tarnas] paslėpė penigus viešpatiẽs savo DP386. O išvydę tatai bursinykai jo užsismūtijo didžiai ir atėję pasakė viešpati savo: viskas nusidavė BPII485. Kas tu esi, jog sūdiji, apkalbi svetimą tarną viẽšpati savam? DP285. Kas tarnui kieno gėdą daro, tasai pačiam viešpat jo daro, kaip prieš kad tarnui parodžia gerą norą, pačiam viešpat parodžia SPI35. Prilyginta yra karalystė dangaus žmogui šeimynos viešpati, kuris išėjo labai anksti samdytų darbinykų vinyčion savo SPI317. Eikitėg paskui jį ing namus, in kurius įeis, o tarykite viešpati namų anų SE246. Idant mūsų žemės viešpatį su jo urėdnykais rėdytumbi ir apgintumbi, prašom tave Mž557. Viešpatimi pastatysi jį ant darbų rankų tavo Mž519. Nė vienas žmogus ant šito pasaulio neest viešpatimi turto savo, bet tarnu DP305. Evangelija rodžia, jog tų turtų, kuriuos nuog Dievo tur, neest viešpatimis, bet est dalyviais DP306. Vyras yra viešpatimi moteres savos DP563. Kiekvienas vyras test viešpačiu namuose savo ChEst1,22. Dievas Tėvas yra viešpatimi dangaus ir žemės DP434. Jei… viešpatimi, viešpačia ar tarnu esi, dūmok, jei nepaklusnas… buvai Vln29. Išvyskime algą tarno…, kuris teip bylo Viešpatiẽsp savop DP391. Priėję tarnai viešpaties aba šeiminyko tarė jam: – Viešpatie, negu gerą sėklą pasėjai ant dirvos tavo? SPI281. Kur šiuo metu mudu… gausim atilsies gana, Juozap, viešpatie mano SGI61. Viešpatys visoki, ant žmonių susimilkiat, kunigump, žėkump žmones tremkiat Mž11. Pilotui yra lygūs… viẽšpates ir galingieji to pasaulio DP166. Viešpatès ir kunigaikščiai žmonių DP582. Didieji viešpatys tokiose dienose tarnamus saviemus dides dovanas duost DP32. Didžiai paduotiemusiemus pikti viešpates arba vyresnieji žalas daro DP60. Dėkim tai širdin gimdytojai, viešpatys, ūkinykai SE85. Gimdytojai ir viešpates namų netur tokiems duoti nei valgyti, nei gerti Vln4. O jūs, viešpatys, tatai taipojag darykit prieš juos, atleisdami grumzdymus, žinodami, jog ir jūs patys turite Viešpatį danguje BtPvE6,9. Urėdas visokių viešpatų alba ponų prieš tarnus Mž36. Kaip turi šeimyna, kaimynai ir tarnai po akim viešpatų̃ savų laikytis ir gyvent? DK83. Darytojau dangaus ir žemės, viešpatie ant viešpatų̃ DK133. Pasaulis netur nieko brangesnio ant malonės didžiųjų viešpatų̃ DP22. Daug labai užguli ant gero ir be papeikos gyvenimo vyresnių ir viešpatų, kuriemus priveizdi valdonai, ir po jų valdžia esu SPII135–136. Raupai barzdos ženklina nusidėjimus vyrų jau tobulų metų aba vyresnių naminykų viešpatų, kurie kitus turi savo galybėj ir anuos valdo SPI253. Daug yra dievų ir daug viešpačių GN1PvK8,5. Tarnai, tarnaitės, samdinykai ir samdinykės, ką skela viešpatimus savo? Mž36. Ne karaliamus, ne viešpatimus… pirmiausiai apsakė angelas tą meilingą pasiuntimą, bet ubagamus DP41. Jūs, tarnai, būkite paduoti viešpatimus to pasaulio su visokia baime DP366. Jūs, tarnai, būkiat paklusni jūsų kūniškiems viešpatims Vln43. Didi maištai ir sujudinimai veldamų prieš savuosius karalius, ciesorius ir viešpatis kėlės krikščionystoje DP498. Yra visuotinis prisakymas, idant kiekvienas mylėtų… viešpatis ir padonuosius DP528. Turime ponus, viešpačius, kuriemus slūžijame ir ant kurių žemės gyvename SE235. Teikis ir visus namų viešpačius, viešpačias, visus gimdytojus su vaikais ir šeimyna… sargyboj laikyti KlM78. Turim bijotiesi pono Dievo ir jį mylėti, idant gimdytojus ir viešpatis mūsų nepapeiktumbim Vln12. [Danguje] visi anie šventieji bus viešpatimis DP490. Nekuriuosemp viešpatysemp… nė vienas piktesnės ir didesnės nopykantos nepelno, kaip tie, kurie valnai ir drąsiai bylo DP160. Tai gali pasirodyti iž rašto švento viešpatimp susimylėjimas ir gausus jumpi atpirkimas SPII211.
| prk.: Žmonės bus tokie galingi gamtos viešpačiai, kad galės patys reguliuoti tolesnę Saulės raidą rš. Pasijutęs padėties viešpačiu, Algis Kerbedys pergalingai nužvelgė klasę J.Mik. Jis buvo savo kūno ir savo dvasios viešpats! LKXX281. Mėnulis buvo laikomas nakties viešpačiu, laiko tvarkytoju, augmenijos, gyvūnijos prižiūrėtoju rš. Miškiniai, pieviniai ir laukiniai, kurie keliasi dvyliktą valandą nakties ir išsislapsto pirmiesiems gaidžiams užgiedojus, dabar pasidarė didžiausi tamsių glūdumų viešpatys S.Zob.
^ I šnypšta kaip prūsų viẽšpats Yl. Nė vienas negal dviem viešpatim tarnaut DP329. Aš pats viešpatukas, du sūnu razbaininku, viena duktė lakštingala (spragilas, žmogus ir vėtyklė) TŽV584.
2. D.Pošk, N, Ev, P aukščiausioji visagalė esybė, Dievas: Viešpàts ir ižganytojas turi ateit mūsump DP2. Jėzus yra ir Viešpatimi, ir sūnumi Dovydo, tai yra tikruoju Dievu ir tikruoju žmogumi DP114. Per kūną [Jėzus] buvo iš tiesos sūnumi Dovydo, bet buvo Viešpatimi pagal dievystę savo DP345. Sveika Marija, mylistos pilna, Viešpats su tavimi AK48. Viešpats tikrai kėlėsi ir pasirodė Simonui BPII35. Anuo metu bylojo Viešpats Jėzus mokytiniump savump DP12. Kūnas ir kraujas Viešpatiẽs Jėzaus Christaus DK94. Meldžiu…, idant mes įgytumbime visa tatai, ko gero geidžiame nuog Viešpatiẽs savo DK62. Dangus ir žemė prašoks, o žodis Viešpatiẽs niekad neprašoks DP11. Palaimintas, kurisai atėjo vardan Viešpaties DP4. Su didžiu nužeminimu, su tikruoju tikėjimu, paduksiu ir meile valgykime švenčiausią kūną ir kraują Viešpãties mūsų Jėzaus Christaus DP135. Kelias Viešpaties yra drąsus geriemusiems VlnE169. Aš žinau, ji prisakysianti savo vaikamus…, idant anys kelius Viešpaties laikytų BB1Moz18,19. Diena Viešpaties ateis kaip vagis naktį BB2Ptr3,10. Šlovę giedokiam, Viešpati Dievui dėkavokiam visi Mž492. Ką ataduosime Viẽšpati už tuos gero darymus? DP281. Tarnaukit ponui savamui, Viešpati maloningamui KN85. Nei der mums traicėj trija viešpatų ieškoti SGI131. Viešpat Kristui ypačiu būdu prigul būt sūdžia SPI21. Vaikščios kaip akli [žmonės], jog Viešpati Dievui nusidėjo SPII116. Giedokit balsu sutardami Viešpati ant garbės didės KN83. Vardas… Jėzus Viešpačiui mūsų duotas yra nuog paties urėdo, dėl kurio ant svieto atėjo SE24. Nėr išminties ir galybės prieš Viešpatį DP115. Gyvent Dievui per Jėzų Christų, Viešpatį mūsų VlnE93. Padarykimėg teipag pakloniojimą, pažindami mūsų nevertumą ir žemindamies kuo žemiausiai ties Viešpatimi DP483. Bažnyčia apie mus turėdama ragina mus, idant mes Viešpatyje linksmintumbimės DP124. Vaikai, būkiat paklusni gimdytojams jūsų Viešpatyje Vln42. Viešpatip yra susimylimas Mž477. Jei Viešpatip ko įgyt norime, tad prašykime per tarpinykus tuos, kuriais Viešpatis Dievas mėgsta DP483. Vyras turi mylėt ir nulenkt moterį savo, kaip seserį Viešpatiẽp Christusp DK102. Jei širdis arba siela mūsų neraišo ant mūsų, tad turime duksėjimą Viešpatiẽsp Dieviep DP223. Balsu mano Viešpatespi šaukęs esmi Mž508. Aš bėdoje būdamas šaukiaus Viešpatiesp, ir jis išklausė mane BPII98. Per tą visą adventą reikia giedot ir šaukt… per karštą ir nepaliaujamą maldą Viešpatiesp Dievop DP5. Viešpatie karaliau, testo teip, kaip kalbėjai BBDan14,8. Ne visokias, kuris man bylo Viešpatiẽ, Viešpatiẽ, įeis ing karalystę dangaus DP303. Viešpatie, žinau, jog žmuo smarkus esi DP386. Prieikig Viešpatiesp su tuo nužeminimu DP371. Čionai mūspi ne teisybė, bet galybė viršų turi labai sunkiai, o valdoniui ir prieigos Viešpatiesp nėra SPII135. Dabar turiu norą Viešpatiespi ir geidžiu, kad jo pastočiau Ns1832,10. Viešpatiẽ visagalis, suteik tai, idant ir mes žodžio Dievo klausytumbime DP121. Kelies, Viešpãtie, kodrin miegsi ir notmesk mūsų ik galo DP79. Viešpatiẽ, atdaryk lūpas manas ir nasrai mani apsakys garbę tavo DP319. Visi, kurie nuog tavęs, Viešpatie, atatolinas, tie prapuls DP364. O Viešpatiẽ Jėzu Christe, kokig tai yra meilė, romumas, stiprumas, kantrumas ir nužeminimas tavas DP174. Saugok, Dieve Viešpatiẽ, idant mūsų… turkai vieros ir teisybės ir trezvasties nemokytų DP294. Viešpatie Jėzau, priimk dvasią maną DP223. Viešpatie, gelbėk mus, nes prapuolame MP78. Viešpatie, atmink ant manęs, kada ateisi karalyston tavo VlnE209. Kiekviena būtybė grįžtų į nebūtį, jei Viešpats bent akimirką nustotų ją kūręs A.Mac. Ir paguldė daug brolių greta milžinų, o Viešpats jų priglaudė dvasią Mair. Aukščiausisis Viešpats tesusimilsta mūsų mielosios tėviškės! Kel1865,16. Ar daug iš to rašymo naudos – Viešpats aukščiausias tik žino LKXIV389. Savo dvasia būk, Viešpat, su manim Vd. Ar tu žinai, Viešpatie, kaip sunku pasaulį juokinti, pasaulį, skęstantį pyktyje ir varguose J.Gruš. Viešpatie, Viešpatie, – šnibžda ji viduje, – duok man jėgų! A.Rūt. Poterus sukalbėjau: – Viešpatie, dovenok Žd. Tie kareiviai į trobą, Viešpatie dangaus i žemės, bijau, visa drebu Gršl. Viẽšpatie mano, sakau, rodžiau [kur pinigai] ir sakau: tu pati kišenėn įkišei Kp. Viẽšpatie išganytasai, kaip sarmata buvo! Slm. Viešpatie brangiausias! Tiek metų buvo artimi kaimynai, o dabar Bronė jos neatpažino rš. Maldelę maldausiu, Viešpatuliui tarnausiu užu savo gimineles (d.) Dkšt. Viẽšpats Jėzus kap užgimė, ir medis iždygo tokias Sn. Tačiau, – trūktelėjo pečiais ir vyriškai pajuokavo, – nežinomi Viešpaties keliai V.Bub. Viltį turėjo dūšia mano Viešpatiesp M.Valanč. Patsai aš esu vien menka Viešpaties dulkė rš.
^ Kad Viešpats tujaus po grieko žmones karotų, tą ir tedirbtų VP21. Viešpats Dievas kantrus, bet nemaršus LTR. Viešpats Dievas nė vienam ne patėvis LTR. Viešpačiui Dievui esam visi lygūs LTR.
ǁ prk. Kristaus kūnas, Komunija: Kuris valgo Viešpatį ir Dievą savo tame tatai sakramente, tasai ing jį permainos ir tampa bendrinyku natūros dieviškos DP134.
3. ponas, šeimininkas: [Diksas] vis kytriaus už poną nor padaryti ir aukščiaus už jį, tikt mislyk, veržiasi sėstis. Ar tai švankus darbs, ar reik taip viešpatį niekint? K.Donel. Rods, žėlėk Dieve, mūs viẽšpatys maloningi būrą, vis pinigų daugiaus norėdami, lupa K.Donel. Su viešpatimi atvažiavo jis J.
4. istor. viešės vyresnysis: Iš pradžių viešpats buvo viešės, aplink piliakalnį besigrupuojančios žemdirbių gyvenvietės, seniūnas ar valdovas, vėliau viešpačiu vadinosi kunigaikštis arba kuris kitas asmuo (jo vietininkas ar tijūnas), kuris valdė bendruomenės narius LKII344.
◊ mylė́k viẽšpatie sakoma stebintis: Briedis buvo atėjęs didelis, mylė́k viẽšpatie! PnmR.
sáugok (sérgėk, apsérgėk) viẽšpatie sakoma norint ko nors išvengti: Kokie ten keliai buvo, sáugok viẽšpatie, [koks] purvynas! Akm. Sergėk viešpatie, kaip aš jo bijau sustiktie! Švd. Apsérgėk viẽšpatie, nu tokios ligos! Krkl.

turtas, išteklius, labas: Jiẽ susiriñko sãvąjį gẽrą ir̃ suskãto ruõštis į̇̃ keliõnę. Nè i̇̀š tàvo gẽro vaikai̇̃ išmókslinti! Ìš svẽtimo gẽro neprasikùrsi (flk.). Ši̇̀to gẽro (ppr. menkos vertės daiktų, dalykų) pàs mùs nórs vežimù vèžk. Ti̇́ek gẽro šùniui añt uodegõs nuė̃jo.

būdingas turinčiam teigiamų savybių: Senẽlė bùvo labai̇̃ gerõs širdiẽs. Jõ gẽras charãkteris. Mū́sų kãtinas gẽro bū̃do – meilùs, nekeršti̇̀ngas.

puikiai išmanantis tai, ką daro, turintis gabumų, nepriekaištingai atliekantis savo pareigas ir pan.: Gẽras mókytojas [gýdytojas, studeñtas]. Sàvo pirmokė̃liui palinkė́jome bū́ti gerù mókiniu. Nè tai̇̃p leñgva tàpti gerà vertė́ja. | aukšt.: Paieškókime geresnių̃ statýbininkų [geresnė̃s áuklės]. | aukšč.: Tãrėmės sù geriáusiu šiõs sritiẽs specialistù. Kiekvienám vai̇̃kui savà mamà pati̇̀ geriáusia. • ant. blogas.

atitinkantis keliamus reikalavimus (apie vertę, kokybę ir pan. ): Ši̇̀ mokyklà [ligóninė] yrà gerà. Gẽros dárbo [gyvẽnimo] są́lygos. Gẽras gýdymas padė́jo jám pasvei̇̃kti. Sūnùs gáuna gerùs pãžymius. Bãtai dár visái geri̇̀. | aukšt.: Šiojè ligóninėje gerèsnė pri̇́ežiūra. | aukšč.: Tai̇̃ vi̇́enas geriáusių màno matýtų spektãklių. Kuri̇̀s vali̇̀klis, jū́sų núomone, geriáusias? Mažiáusiomis pastangomi̇̀s pasi̇́ekėme geriáusią rezultãtą. • ant. blogas, prastas. | palankiai, teigiamai vertinamas dėl to, kad atitinka keliamus reikalavimus, lūkesčius ir pan.: Gerà receñzija. Gẽras vértinimas. Esù gerõs núomonės apiẽ tą̃ žmõgų.

galintis užtikrinti normalią veiklą ir pan. (apie fiziologinę ar psichinę būklę): Gẽras regė́jimas [apeti̇̀tas]. Gerà sveikatà [atminti̇̀s, klausà, savi̇̀jauta]. Turiù geràs aki̇̀s [ausi̇̀s] (puikiai matau, girdžiu). Tù turi̇̀ gẽrą gálvą (esi gabus). • ant. blogas, prastas.

atitinkantis nusistovėjusias moralines ar kitokias normas, taisykles: Gẽras póelgis [áuklėjimas, vai̇̃ko elgesỹs]. Rū́pintis sàvo gerù vardù. Merginà ki̇̀lusi i̇̀š gerõs šeimõs. Kri̇̀kšto tėvų̃ pareigà padė́ti kū̃dikiui tàpti gerù katalikù. Ji̇̀s mán padãrė gẽrą į̇́taką. Niẽko gẽro àš táu nepadariaũ, nedėkók. Jõ labai̇̃ gerà tarti̇̀s. gẽra bev.: Nóras darýti gẽra. Nejaũgi nematai̇̃ teñ niẽko gẽra?

sukeliantis malonių jausmų, pojūčių ir pan.; sin. puikus, neblogas: Atėjaũ į̇̃ dárbą sù gerà núotaika (gerai nusiteikusi). Sužinójome daũg gerų̃ nauji̇́enų. Sapnavaũ gẽrą sãpną. Ji̇̀s sklei̇̃džia gẽrą ener̃giją. Saváitgalį bùvo gẽras óras. Ši̇̀s vỹnas ištiẽs gẽras. gẽra bev.: Pàs tavè labai̇̃ gẽra, jaukù. | aukšt.: Žuvi̇̀s i̇́eško kur̃ giliaũ, õ žmogùs kur̃ geriaũ (flk.). | aukšč.: Palangojè geriáusia atostogáuti ankstývą rùdenį. • ant. blogas.

tinkamas kokiai veiklai pradėti, palankus, pats tas: Dabar̃ gẽras lai̇̃kas ei̇̃ti pasiváikščioti. Gẽras lai̇̃kas sė̃jai. Pùčia gẽras vė́jas (tinkamas plaukti). | aukšč.: Dabar̃ geriáusios są́lygos mókytis ir̃ di̇̀rbti.

gana didelis, gerokas: Gẽras gãbalas [svõris]. Gerà sáuja riešutų̃. Gẽrą vãlandą sugaišaũ, kõl prisiskam̃binau (daugiau kaip valandą). Gerùs tri̇̀s kilometrùs nupė̃dinome besišnekučiúodamos (daugiau nei tris). Parsi̇̀nešiau delnè tel̃pantį kačiùką, õ dabar̃ jaũ gẽras kãtinas. Ar̃ nè per̃ geri̇̀ pinigai̇̃ ùž ši̇̀tą lū́šną? | šnek. labai didelis, baisus: Gẽras melãgis [tinginỹs]. Gerà intrigántė.

tinkamo dydžio: Ar̃ geri̇̀ bãtai, nespáudžia? Šiẽmet unifòrma dár bùs gerà, ki̇̀tąmet reikė̃s didesnė̃s.

palankus, priimtinas pirkėjams (apie kainą), bet kartais tinkamas ir pardavėjams: Ýpač gẽros káinos šildytùvams ir̃ óro drėkintùvams. Gẽros prẽkės, gẽros káinos! | aukšt.: Geresnė̃s káinos si̇́ekiantys pi̇́eno gami̇̀ntojai privãlo investúoti į̇̃ sàvo ū́kių plė̃trą.

duodantis daug uždarbio, pelno, privilegijų ar pan.: Gẽras ver̃slas. Gerà investi̇̀cija. Gavaũ gẽrą tarnýbą. Negaliù atsisakýti tokių̃ gerų̃ pareigų̃. | aukšt.: Rei̇̃kia gerèsnio dárbo ieškóti, čià mažai̇̃ móka.

teikiantis mažai rūpesčio, vargo: Tai̇̃ bùvo geri̇̀ laikai̇̃. | aukšt.: Ji̇̀s ti̇̀kisi suláukti geresnių̃ laikų̃. gẽra bev.: Vi̇̀sko bùvo mū́sų gyvẽnime – ir̃ gẽra, ir̃ blõga. • ant. blogas, vargingas, sunkus.

įvr. kuris matosi išorėje: Mègzti gerõsiomis akimi̇̀s. Kai kuriẽ drabùžiai lýginami i̇̀š gerõsios (viršutinės) pùsės.

prietaruose – lemiantis sėkmę ir pan.: Tàvo rankà gerà – ką̃ pasodini̇̀, tàs ir̃ prigỹja.

šnek. sveikas, stiprus. | aukšt.: Senẽlis šiañdien ki̇́ek gerèsnis.

1 žū́ti, žū̃va (žū́sta LzŽ, žū̃na Varn, Vž, Pp; D.Pošk, N, J), žùvo intr. KBII159, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD367, SD59, R, MŽ, I, N, L, LL156
1. Skd, Lnk, Lc, Žlb, Vvr, Rsn, Sn, PnmŽ, Btrm, Ant netekti gyvybės, mirti ne savo mirtimi: Žùvo per karą tėtis, i mama mirė Kbr. Vieną vaikelį užauginom, i tas pats žùvo Žeml. Mano vaikas žùvęs karan DrskŽ. Kitas nuo pirmos kulkos žū́sta Dg. Jaunas toks vaikelis buvo, išejo savanoriais ir žùvo Vgr. Ažu itą žemę žùvo tėvas Pst. Seniau, ka karys žū́davo, tai su visu ginklu jį i palaidodavo Gsč. Močia plaukus nuo galvos rauna, rėkia, kad sūnus žùvo Pl. Oi kiek jaunų vyrų kaip ąžuolų an karo žùvo Brž. Ajegis, ajegis kiek išvežė, kiek žùvo, negrįžo! JnšM. Ansiuvau [šv. Agotos] duonos, ir sugrįžo, nežùvo [sūnus] Aln. Ma jį velniai: penki žū́sim, devyniasdešimt penki liks gyvi! Jrb. Sūneli mano, tave auginau, kad karužėj žūsi, niekad nemaniau LTR(Grv). Knebinėjo ten kažkokią miną [sūnus] i žùvo, i sudraskė į gabalus Varn. Karas kada jau praejo, o žmonės kasdien žū́sta Skp. Par tą pirmąjį karą tiek nežùvo svieto, kiek dabar su mašinoms žū̃na End. Visiemi ginocidas (genocidas), lietuviam nieko nebuvo: patys žùvo žùvo žùvo (niekas nebaudžiamas dėl jų naikinimo) Mrk. Žū́sta žmonys kaip musės su tais velnio motociklais Mžš. Žū́sta žmones, kap musios krinta Drsk. Mes noris visi žū́sma, ale bet šiandien bažninčios neuždarys Vž. Nu tas, kas sudegino tą bažnyčią, ans žùvo nelaimingai Šts. Kiek žmonių žū́davo nuo arklių, kiek arkliai užmuša, kap pasibaido Brb. Toks juoko žmogus buvo, miręs ans jau y[ra] a žùvęs Kl. Vyras mūsų šaly juk tam ir gimsta, kad žūtų garbingai ir su kalaviju rankoje V.Krėv.
^ Niekur negali rast – nor žū́k žmogus Dsn. Kas kardu kariauja, tas nuo kardo ir žūva Mair. Kožnas žodis tinka, kožnas darbas: geriau žū́ti neko be ano būti, – toks y[ra] traukimas pri vienas kito (kai įsimyli) Yl.
žūtinai̇̃ A mirtinai, a žūtinai̇̃ ans žuvo tais laikais Kl. Susitarta kautis žūtinai rš.
ǁ mirti: Pažiūrėjo, kad vyras jau žū́sta, jau nebėra pagelbos Antš. Išvežė ištirti, kaip ans y[ra] žùvęs Als. Aš aną išgandinau, ana par muni žùvo Yl. Visi žū́sma, i nebreiks ne vaikų ne vedums Rt. Jei jau žū́su, vis tiek ben po kaldra Brs. Kaip daug samdinykų Tėvo mano turi duonos apsčiai, o aš badu žūstu? Ch1Luk15,17.
| Jeigu jau motina nunyko, o kitos nėr pere, tas [spiečius] jau žū́s Krž. Kai davė chimikalais (chemikalais) linus, tai žùvo darbinykės bitės Aps. Perai žū́sta, ka pikį nugramdai Jrb.
ǁ nudvėsti: Karvė mūsų žùvo Vdn. Karvė pradeda žū́ti, jei suėda nūvalas Yl.
2. vargti, kamuotis: Kadai aš žūvù po tą pelkę, dumblynę arkliams įkritus į versmę J. Žùvo ans tūse miškūse, vargo DūnŽ. Esam žùvę vargę dideliai Žd. Koks čia žmogaus buvimas, žūni̇̀ par dienas, ir gana Vvr. Pasilsėt nebuvo kada – pardien žū́stam Vdn. Ana viena motriška vargsta, žū̃na End. Lebeda vyras, žū́si ilgai Pp. Tamystai vargas – eik, žū́k Kl. I žū́k par visą žiemą su paršeliais Pln. Žū́sme liūb, žū́sme su spragilais Kž. Karštybė, žū́sta svietas Grd. Visą pakaitį žùvom, kol išėmėm [arklį iš duobės] KlvrŽ. Žū̃na vaikai su tais skaitymais, rašymais, ka mokėčiu – padėčiu Rdn. Žùvo labai su vaikais Jdr. Su traukiniu juk aš vėl kelias paras žūnù (ilgai važiuoju) Plt. Ko tu čia žūni̇̀ vienas, leisk, aš tau padėsu Lkv. Žū̃na vyrai su gėrimais, nabagẽliai (iron.) DūnŽ. Nė ji kosėdavo, nė kirminais žuvo TS1900,2-3(Pč). Nei jis turguje per kiauras dienas žuvo, nei karčemoje sėdėjo Vaižg. Nuo pat ryto su tuo kalakutu žūnu: kol nupešiau, kol ką LzP. Sapnuoju kas naktį: žūnu, vargstu, po purvynus braidau – vis po dvarą Žem.
| Ilgai raštūse bežūdamas, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Širšūnas bitei sako: – Dėl ko tu teip žūni, vargsti par visą vasarą? PP52.
3. dingti, prapulti: Dvi nuotraukos žùvo, gal kas pasiėmė Krs. Turėjau išsisiuvinėjus [pagalvėles], per karą žùvo Graž. Ka ta knygutė žū́tų, tę jie savo knygose vis tiek rastų, kiek buvo padėta pinigų Jrb. Kur dalgis mažasis? Taip žū̃na viskas, kas čia būs! Vgr. Buvo [žmonės] i gerai prasigyvenę, viskas žùvo Kl. Jeigu prapuola, žū́sta tie žąsiokai [ganant], taigi tada baras ir tuoj lupt gauna piemenys Slm. Ėmė ir kiaušiniai iš vištidės žūti Pt.
| prk.: Ką pasakysiu, tegu žū̃va tarp mūsų Bgt.
ǁ staiga pasišalinti: Atsivertęs tą lakštą, ėmęs skaityt – tuoj ir ėmę visi tie numirėliai vienas po kito žūt, žūt ir visi išėję sau Sln.
4. nustoti egzistuoti, prarasti vertę: Dvi tūkstanti rublių padėjau į banką, tie piningai žùvo Vž. Taupkasė[je] pinigai kap ir žùvo – skatikus perrašė Brš. Karalius žùvo, piningai žùvo Yl. Seniau susrinkdavo auksą, auksas nežū́sta On. Per karą tas Dievas žùvo Snt. Jeigu ašiai tik an patalo, tai viskas (ūkis, tvarka) mūsų žū́sta Šmn. Eini senyn, negali sugalvoti, tas pats da žū̃na galvo[je] Vkš. Žūna mano jaunystėlė, jaunosios dienelės KrvD65. Visos taikos išlaikymo viltys yra žuvusios sp. Prigimtos dovanos, išmintis, atminimas … veikiai žūva, kad jomis žmogus dažnai garbėsp ir liaupsėsp Dievo ir naudosp artimųjų nevartoja DP391. Dūšios nežū̃va paskui numirimą DP578.
^ Kas žuvo, tas pražuvo Sln. Tas, kas buvo, žùvo, ir reikia prie naujo gyvenimo prisitaikyti Plšk. Kas buvo – jau žuvo, sugrįžti negali! Mair. Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūva (mėnulis) Pnd.
žūtinai̇̃ adv.: Pusė pinigų nue[jo] žūtinai̇̃ Grv.
žùvusiai adv.: Y[ra] žùvusiai viskas, nu šaukšto i žvakės reik pirkti Slnt.
5. Lg sunykti: Viena tikrai žùs obelė Šd. Jau sakau, žùvo mano kadugutis Graž. Mūso to meto bulvės buvo žùvusios, bulvių nebuvo Krt. Labai žvarbią bemiegę žiemą žūva daug medžių rš. Vienam kaimynui šienas ir javai žuvę J.Jabl.
ǁ sugesti: Jei randi, tai gerai, o jei nerandi, tai žū́sta tie kiaušiniai Kpč.
^ Ką geras valgymas žùs, geriau blogas pilvas pliš Aln.
6. ŠT352 patirti sunkumų, į bėdą patekti: Vaikeliai, už tuos pinigus daugiausia ir žūsta žmonės Jz. Ant amžių nežūsit, jei su manim būsit Skr. Mergytė mano, tekėk už mane, tai tu nežū́si, varge nebūsi JV9.
7. bažn. darytis blogam, smukti morališkai: Viešpatie, gelb mus, nes šitai žū́vame DP79. Būk mums Dievas maloningas, mus, žūstančius savo vaikus, priimk savęsp mus varguolius PK165. Žmogus, neklausąs Dievo, žūna kaip vaikas be tėvo Sch104(Rg).
8. lakstyti, duotis: Tik eina, tik žū́sta vištos, aždaryk paėmus Klt. Tik žū́sta vaikai pakraščiais Klt.
ǁ dažnai lankytis, landžioti: Žū́sta i žū́sta, būdavo, kasdien [kaimynė], o dabar ne Klt. Pirkia nerakinta, žū́sta vagiai naktį Klt. Teip ir žūsta, kad kas pavogt Trgn.
9. vaikytis madų: Žū̃na jauni su drobužiais, su plaukais, o kokie nėkai Krš.
◊ žū́ti bū́ti; žū́ta bū́ta; (ar) žū́ti ar bū́ti End būtinai: Žū́ta bū́ta, bet ištekėta J.Jabl, Š. Žū́ta bū́ta reik važiuoti Lkv. Žū́ti bū́ti reik padirbti Krš. A žū́ti, a bū́ti, o visi bijojo [po karo]: čia kars, čia pjaus Sd. Širdį pjausią žū́ti ar bū́ti Krš. Dabar jie nepuls nei mūsų, nei lenkų, o ruošis į kovą žūt ar būt A.Vien.
1 išžū́ti intr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Sut, LL156, DS207(Šmk)
1. išmirti ne savo mirtimi, visiems žūti: Šaudė žmones, kiek žmonių išžùvo Bsg. Kiek tų kareivelių yr visur išžùvę Kv. Išžùvo netol šimto kareivių Krš. Kiek žmonių dabar išžū̃na be karo, be nėko Rdn. Išžùvę ponai, išdingę Pvn. Rymiečiai, iš visų pusių apstoti, be mažo ko visi išžuvo TS1898,5-6. Ant tos plikos vietos, duok Dieve, idant išžūtumiam I. „Maištininkai“ vieni išžuvo ant kartuvių, kiti mūšiuose, kiti tapė iššaudyti A1884,156. Daugybės lietuvių tą dieną versmėse Narvos upės išžuvo S.Dauk.
2. Pvn išvargti: Metus tame lauže išžùvo, po tam kitur išejo gyventi DūnŽ. Išžùvo žmonys šį metą Krš. Tamošius Uvainis, Varnių kanaunykas, 1745 m. klebonu patapęs, begyniodamas turtų savo klebonijos, nemaž sūdūse išžuvo M.Valanč.
3. KŽ dingti, prapulti: Katilaitis toks buvo, paliava vidus išdirbtas, liuob sakys, tuščio nekaitinkiat, paliava išžū́s Plt. Jog tų kningų nedaug yr, visos jau išžuvo D.Pošk.
1 nužū́ti intr. KBI40, K, Rtr, KŽ; Kel1865,6, M
1. Grv numirti ne savo mirtimi: Daba tik i girdėti: tas nūžùvo, tas nūžùvo Šv. Sūnus vienas buvo, tas pats nužùvo Erž. Tryleka jaunų nužùvo šį metą: kitas pasikorė, kitas pasipjovė, kitas nusiskandino Všv. Kariuominėj ir nužùvo Pst. Pareidamas įkrito į tokį karnolį, galėjo i nužū́ti End. Ar nužuvo, ar nuskendo, ar su kita sukalbėjo LTR(Trg). Ne vienas nužūsta tokią naktį, nes išklydęs iš kelio ar į versmę kur įpuola, arba, jei speiguota, sušąlna! BM305(Pvn). Sūde kai sviets drebės ir grūs, jis nesugaiš neigi nužūs RD200. Daug žmonių nužuvusių ir sužeistų LC1887,9. Seniau pagal kelio kryžius statydavo, kur rasdavo kokį nužùvusį Grž. Mani vieną ištraukė iš prapulties, kurioj visi mano drauginykai nuožuvo I. Kaip pradėjo mani mušti ir pati nuožuvo IM1862,51.
^ Ką turiam jeib kaip būti, geriaus nužūti D(167psl.). Nei pėdelės, nei takelio, jei nori – nužū́k End.
ǁ mirti: Popieriais apkrovėm i nūžùvo [bičių] motynikė Jdr. Daug bičių nužùvo Pd.
ǁ nugaišti: Bevedant visi ėrukai nužùvo Jdr. Nužùvo tas veršis, nė rykmečio nesulaukė Krž. Tame rave tropijas nužū́ti ne tikt karvėms, bet ir arkliams BM329(Krš).
2. J, Š, DŽ, NdŽ nusilpti, nuvargti, nusikamuoti: Nužùvęs, suvargęs, nėkai [iš vyro] Rdn. Neduok Dieve, ka reiktų su paukščiais par dieną vargti, nužū́ti greit gali Vn. Esu nuvargęs nužùvęs, kur aš čia nuejau, nebrandu numų Kl. Nužuvo, vargšelis, par dieną dirbdamas Pkp. Parejo tėvas iš lauko nužùvęs ir atsigulė Šll. Bebėgdama par visus tus savo nepabengamus darbus – nuvargau, nužuváu Vkš. Purvyne nūsivalioji, nūžūni̇̀ prisisprogęs (iron.) DūnŽ. Kaip čia ir parvažiavai per tokią kaitrą, arklys nužuvęs visai Srv. Jei bitės nužuvusios pavasarį, tai tiek ir medaus iš jų tikėkis Pš. Bagotas gaspadorius meilingai prižadėjo nužùvusius keleivius numūse savo parnakvinti BM341(Dr). Po tokio vargingo darbo, nužuvę per dieną, dvaro darbininkai vėl vargsta be doro poilsio Žem. Ale tas vaikas nenužuvo nei vilko pilve BsPII142(Prnv). Neturtu ir ligomis daugumas nužuvo TS1901,1b. Liepė skatinti lečius, nužuvusius vergysto[je], idant keltumias priš miečeivius S.Dauk.
3. dingti, prapulti: Kažkur nužùvo mergaitė – gal į sodą išlėkė Ėr. Du vištyčiai nužùvo Bt. Šį pavasarį višta nužùvo Žr. Ar sulauksime to brangaus skarbo, ar tas nuorašas gal kur nužuvo Mair. Popieriai ir plenas … kažin kur kanceliarijose buvo nužuvę TS1899,6.
| Visa itep nužùs Lz.
| prk.: Rūpinkis, idant stotumbeis mielu vasarūgiu pašlavinto čiepo jo, kuriamui užmokėjimas visad apstingas ir dosningas yra, o niekad nenužus MP96.
1 pažū́ti intr.
1. numirti ne savo mirtimi: Didiejai susikimba, o kiek tų mažųjų pažū̃na Šv.
2. NdŽ pavargti, pasikamuoti: Pažùvo ir dar kiek nabagė už tokio latro išejusi Krš. Ir vėleik pažùvęs išvažiavo Ub.
1 paržū́ti intr. sunkiai, vargingai parvažiuoti: Paržùvome, parvažiavome NdŽ.
1 péržūti intr. į bėdą papulti, pražūti: Paržūti, parvargti S.Dauk. Kad apsieičiau su jais smarkiai, paržuvę būtų brš. Kaltybėse neperžuvę giedotum šventą poterį brš.
1 pražū́ti intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD3359, SD450, KlG97, R, D.Pošk, Sut, N, M, ŠT3,330,340
1. J numirti: Daugel mūsų brolių nuo bado pražuvo Pn. Pražùvo vaikas su kepenoms Žr. Toks gražus berniokas ir pražùvo Pb. Matai, dvyleka turės pražū́ti, trylektasis tegalės paimti tus [užkeiktus] piningus (ps.) Sd. Su išminavimu labai daug pražùvo Akn. Keturi broliai, ir visi pražùvo – nebėr dabar nei vieno Plvn. Ka galėtumi senas žmogus nu smerčio išsisukti, o žinai, ka kiteip nebūs – kiek buvo, visi pražùvo, nė vienas nebsivalkio[ja] po svietą End. O ka ne smertis, i nepražùvo, i parejo Plt. Bus kalėjimas, ir tu, tėvai, pražū́si ažu jo Sug. Ne ko už tavęs būč pakliuvus, geriau mažiukė būč pražuvus LLDII102. Velei man jaunai Dunojuj pražūtie, nei ką su kazokėliu ant šliūbelio stot (d.) Dv. Jei negrįšiu, mergužėle, reiks tame kare pražūt, pasirink kitą bernelį, linkiu jums laimingai būt LTR(Lp). Su rusais, su prūsais didis karas buvo, ir tavo bernelis tam kare pražuvo LTR(Krok). Kas nenorėtų … smerčia amžina pražūt, teklauso Pono, savęsp kalbančio PK244. Visi, kurie ima kalaviją, kalaviju pražū̃va DP154.
| Bitinelis pražū̃na, i visos bitės nyksta Lpl. Kas čia bebūs iš tų bičių – pražuvusi ta motinelė Plt.
pražūtinai̇̃
ǁ nugaišti, nudvėsti: Plumpt man po kojų i pražùvo ans (paukštis) Stl. Pražùvo veršis Rd.
2. į vargą, bėdą patekti, patirti sunkumų, nemalonumų: Pražùvo bernelis svetimoj šalelėj Gg. Pražū̃čiau aš išvažiavusi Krg. Šiaip taip tarp žmonių nepražū́su Krž. Sako, tau reik žanyties, tu viena i pražū́si Yl. Piršlienė pirš, vaikas pražùs Brš. Jeigu tu imsi bijoti, tu čia pražū́si Nmk. Pražùs anas vienas likę LzŽ. Jau, Stasele, būsi nepražùvusi, Stasele, aš tavi mylėsiu kaip akelę vieną kakto[je] Trk. Paimsi ponią, ponu nebūsi, paimsi mane – ir nepražū́si (d.) Slk. Su anuo nepražū́si, su anuo ir danguo[je] būsi Pln. Neverk, mergele, tu nepražūsi, už mane jauno varge nebūsi LTR(Klvr). Jei bernužėlis padorus, už jo gerai būsiu, o jei koksai pijokėlis, per amžius pražūsiu! LTR(Plv). Par tą savo sprogimą (girtuokliavimą) pražùvęs Krš. Kiek tokių bernužėlių pražùvo, nusigėrė be skaičiaus Jnšk. Da jeigu pirkčiau, pražū́čiau amžinai – tokia brangybė [vaistų] Sur. Mama, dovenok, neklausiau tamstos žodelių, pražuváu dabar Žeml. Jeigu aš kitaip šnekėsu, aš pražùvęs vis tiek būsu Všv. Vyras yr kalėjime, rokuo[ja], jau pražùvusi esu Kal. Pražū́si, vaikel, pinigus teip mėtydamas Mžš. Pasenau, akims nematau – ir pražuváu čystai Pp. Pražū́si par žuvelę, nukąs pirščioką (gąsdina vaiką) Ant. Mergelė buvo, kol protelio buvo, protelio nebliko, mergelė pražùvo Sd. Nepražū́s ans, tas vyras, kad i netarnausi, ans nemirs End.
^ Kas bus, kas nebus, lietuvis nepražus LTR. Kas bus, bet mužikas nepražus LTR(Auk). Su pinigais ir pragare nepražūsi PPr300. Gera galva bėdoje nepražūsta KrvP(Žml). Su razumu i girio[je] nepražūsi LTR(Vdk). Nesiženijęs nebūsi, apsiženijęs pražū́si Skdv, Gž, An. Nebijok, katras tavo bus, nė vandeny nepražùs Mrj. Katras tavo bus, tas ir pekloj nepražùs Ds.
3. ZtŽ nežinia kur dingti: Par karą pražùvo mun ta knyga Vgr. Kai ne pražūtinoja, tai ir nepražuvo [pinigai] Plvn. Gaspadinė nustebusi sako, kad par tiek metų, kaip gyvenu, nėra adata pražuvusi LTR(Pp). Šventas Antanas pražū́tus daiktus atranda Šts. Antrą naktį vėl pražuvo vienas auksinis obuolys LTR(Rk). Pražuvo bobutei jau visos ožkos LTR(Dr). Ilgai karalius ieškojo savo pražuvusių dukterų, bet niekur jų nerado LTR(Grk). Vienoms baltosioms kelnėms pražùvo žmogus Vkš. Tie žmonys pražùvo: pragyveno a du metus, – nėkas nežinojo, kame anie yr Klk. Senybės[e] matėm[ė]s, kur buvai pražùvęs? Žmt. Viešpatis yra karalius ant amžio ir visada tepražūst pagonys iš žemės jo Mž525. Kad buvo radus taip mielą pražuvusį vaikelį, savo sūnelį MP3. Bet geriaus eikit aviump pražuvusiump BtMt10,6. Piemuo avies pražuvusios ieško, atradęs ded ant pečių savo džiaugdamos P.
^ Pražuvo lyg vilkas miške LTR(Auk). Pražuvo kaip akmuo į vandenį LTR. Pražuvo, kaip degt sudegė LTR(Jnš). Pražuvo, kaip smilgose sudegė LTR(Krk). Pražuvo kaip ugnyj LTR(Žg). Kaip į ugnį, kaip kur anie pražuvo Trk.
4. netikėtai dingti iš akių, pasitraukti, pasišalinti: Iš vieno šono pasirodė [vilkas] – pražùvo, iš kito pasirodė – pražùvo Grz. Jis pražùvo, aš žiūriu, kur jis dingo Škt. Kokį laiką pabuvęs ir tas akmuo pražuvęs Sln. I ta mergaitė paliko liuosa, o tas smakas pražùvo Yl. Sarna (stirna) pražùvo medžiañ (miške) tąkart Rod. Kur ta baba mūsų pražùvo su pienu? Grnk. Nepražū́k, tujau pietai būs gatavi Krš. Vieną kartą tos gulbės buvo pražùvę, kaip potvynis, buvo paplaukę toliau Bsg. Vieni vyrai geri būtų, kad ant turgaus nepražūtų A.Strazd.
5. labai įsitraukti į kokį darbą, veiksmą, vargti: Neturu kada prisėsti, pražùvusi esu su tais darbais Pp. Su savo tais gyvoliais žmogus pražùvęs buvo, i viskas Trk. Moterys vasarą pražū̃va su darbais Jnš. Buvau pražùvusi vaikais, kol dvyleka paauginau Ggr. Aš manau, kad jūs popierose pražuvę PnmA. Ta su tuo daržu pražùvusi Vgr. Su snaudimu pražùvęs senis, netrunka prisnausti Rdn. Vyriškis su rūkymu, gėrimu pražùvęs Jd. Kaip tu esi su ta šnapše pražùvęs! End. Bobos su liežuviais pražùvusios Rdn. Pražùvę mūso žmonys su skundimais Krš. Pražùvę [vaikai] su tais žaidimais Vn.
6. SPII78 niekais nueiti, netekti vertės: Kiek jau piningų pražùvo, šikti nuejo, nepasimoko svietas – kraunas, vargsta Krš. Vienas nesuvalgai, jau turi pjaut par pusę [svogūno galvą], kai parpjauni, vėl ans pražū̃na agi Grz. Jeigu žudikas, tai atpažinsi, matai, nekaltas kraujas nepražū̃va Žž. Ir pinigai pražuvo, ir kiek vargo reikėjo pakelti S.Čiurl. Ir atsakė Nemunėlis – jau pražūtas vainikėlis LTR(Slk). Atsimink, kad nei viena tavo ašara veltui nepražus jo (Dievo) akyse V.Krėv. Tvirtai tikiu, jog nė viena ašara, nė vienas skausmas nepražūna Pč. Surinkite trupučius, kurie atliko, idant nepražūtų MP122. Nes naudingiaus tau yra, idant viens iš sąnarių tavo pražūtų, neng jeib visas kūnas tavo įmestas būtų ing peklos ugnį BtMt6,30.
^ Nė vieno jūsų plaukas nuo galvos nepražus SkvApD27,34. Tarnyba karaliui ir malda Dievui nepražū́sta JT364.
pražūtinai̇̃
7. BŽ66 praeiti, pasibaigti: Kas seniau buvo, viskas pražùvo Ds. Senyboj kas buvo, tai jau pražùvo Švnč. Pražuvo man linksmybė, dabar laikas liūdėt LTR(Ob). Gailu gailu, kad pražuvo, tikrai puikus sapnas buvo LTR(Brž). Duotum lazdà – visa liga pražū́t Švnč. Nė metų nebuvo, kaip meilė pražuvo LTR. Buvo laimužė, buvo, ir pražuvo kaip sapnas LzP. Pražus girtybės, paleistuvystės, barniai, provos, vagystės A1884,335.
8. išnykti, nebebūti: Žiūrėdavom, ka tik tas keliukas nepražū́tum Krž. Pievoms pražùvęs kelias Krž. Žanysys, mergelei pavardė tuokart pražū̃na Sd. Nuo ožkos pieno visos žaizdos pražùvo Rd. Pražysta i vėl pražū̃na [paparčio žiedas] Vdk. Priėmė jį draugystėn kasėjų pražuvusio miesto M.Valanč. Jeigu būriniai debesys vakare nepražūna, oras pablogės prš.
| Jaunimas jau pražùvo (sumažėjo) Akn.
| prk.: Visas džiugesys jaunojo vyro pražuvo M.Katil.
9. prastai augant sunykti: Durpynuos pražū́sta linai Pn. Rugiai dėl blogo pavasario pražùvo Mrs. Kada bus liūtinga vasara, tada pražùs bulbos, supus Aps. Jei augs labai gražūs, pavagia ir pasodina savan [daržan], tai anie burokai pražùs Sur. Išlindę i pražùvo [bulvės] Grnk. Kviečiai, kurie lopais pražuvo, yra labai brangūs A1883,218. Visa vasara buvo karšta, visas vasarojus pražuvo TS1902,2-3b.
10. vargti, kentėti: Reik pražū́ti, kol išplaus drabužį iš pelenų Rt. Bagotas, o vis šauka pražùvęs i pražùvęs Krš. Ten aš jau i pražū́siu visą savo amžių Yl. Pražùvę anie su tais pusininkais KlvrŽ. Mama su ta galva pražùvusi (skauda galvą) Kv. Aš be tavęs, bernužėli, ilgą laiką pražuvau LTR(Aln).
11. PK211, K bažn. netekti Dievo malonės, į pražūtį patekti: Amžinai su kūnu ir siela pražū́ti NdŽ. Idant pavargusius ir pražūstančius gelbėtumbi Mž558. Bučiuokiat sūnų, jeib neapsirūstautų ir pražūtumbit jūs ant kelio Mž507. Turėjo jamui vėl in loską prigręžt aną biedną ir pražuvusį žmogų MP150. Nesa sūnus žmogaus atejo ieškoti ir išganyti tatai, kas pražuvę yra VlnE183. Šitai žmogus, kuris už tave, žmogau, teip daug ir kentė, ir darė, idant tu ant amžių nepražūtum̃bei DP170. Eik šalin nuog manęs, nes pražuvęs esi, ta spaviednis, kurią darai, nieko tau nepamacis brš.
^ Dieve duok mirt, o ne pražūt B, MŽ, PrLXVII1.
1 prižū́ti intr.
1. Rdn privargti: Prižuváu, privargau [su ligoniu] par naktes Užv. Kiek prižùvom jaujose su spragilais – baimės DūnŽ. Ūkė[je] tik prižū́si, ne praturtėsi Krš. Kiek prižùvo žmonys po Cibirus (Sibirus), po lagerius, o užmiršo Krš. Kad kumelė metas, ka kumelys y[ra] prižùvęs, tepk pažiaunes ir pauodegį su pušine smala Šts. O kiek jis privargo, prižuvo pagalbos ieškodamas Žem.
2. NdŽ daugeliui mirti.
1 sužū́ti intr. Rtr, KŽ; M
1. NdŽ staiga tragiškai mirti: Abipus sužuvo 100 000 žmonių A1883,109. Par karą daug jaunų vyrų sužū̃na Ldv. Ne visi sužùvę surašyti [kryžiuje] Prl. Ir jaunų vyrų kiek daug sužū̃na iš laisvės Vdk. Nebevažiuok tokiam neramiam laike – gali sužū́t Mžš.
ǁ numirti: Šešis metus liga truko, jis turėjo sužū́t Pgg.
ǁ nugaišti: Kitas paršiukas atsistatė, kitas i sužùvo Rdn.
2. NdŽ suvargti, prisikamuoti: Sužuváu suvargau čia po karo Grd. Sužùvęs, sveikatos nebė[ra] DūnŽ. Kiek sužùvusių žmonių po Sibirus, po visas peklas Krš. Sužùvom, ale nepražuvom, i ten (Sibire) prasigyvenom Rdn. Vienas sūnus miške sužùvo, kitas stribokas žmonis žudė, mat kaip Rdn. Su ta širdžia esu dikčiom sužùvusi Kv. Sužùvęs ans buvo, vieni šakaleliai Kl. Sužùvę žmonys, piktumu dega Krš. Sužuváu, suplukau, kol tokį kelią nuejau Up. A tu, dukterele, nesužū́si su tokiu žalčiu? Rdn. Suvargę sužuvę, visuomet be šeimynos Žem. Sužùvo kaimas par visokius keitimos, keitė i keitė viską Rdn. Sušlapo Vielutienė, sušalo sužuvo, o žuvų kaip nėra, taip nėra Pč.
| refl. NdŽ: Trobo[je] susižùvo, i tiek DūnŽ. Susižūnù par visą dieną bulvėse Šts. Ne tas vaikis, būtumiam visai susižùvę Rdn.
3. labai į ką įsitraukti, būti užsiėmusiam: Motriškos juo sužùvusios su darbais, vyrams kas ten Akm. Vakar aš buvau sužùvusi su toms malkoms Trg. Sužuváu su tais popieriais Krš. Sužùvęs vaikas su dviračiu, žmoguo negal pasakyti Krš. Daug vyrų sužùvę su gėrimu, Dievaliau! Rdn. Tas vaikesas su mergoms sužùvęs, labai smailus an mergų Rdn. Ta nabagėlė sužuvusi su sesers tekūte Žem.
| refl.: Į poterius puoliau i verkiau, kaip vaikas susižùvo su gė́rimais Rdn.
4. į bėdą patekti: Sužùvo ano draugas, pana a vaiko laukantỹs Rdn. O kiek žmonių sužùvo par teisybę Krš. Par liežuvį žmonys tankiai sužū̃na Krš. Bevogdamas karts i sužūni̇̀ (būni sučiuptas) Rdn.
5. NdŽ dingti, pražūti: Gal kely laiškai sužuvo J.Bil. Karė užejo, tai viskas sužùvo Šl. Jų anas kaukozinis (kolūkinis) stažas jau sužùvo Mžš. Litas buvo tvirtas, tik sužùvo par rūsą Rdn. Draugija sužus pergalėta kaimėnų A1884,36(J.Šliūp). Nelab toli dvaras buvo, mažu lig šiol jau sužuvo TS1900,6-7.
6. sunykti, neužderėti: Lomoje pasėjau avižas – ir sužùvo Pc. Šįmet javai visai sužuvo – nei duonos neteksi rš.
7. Q161 prk. labai susijaudinti, įsikarščiuoti.

tar̃ti, tãria, tãrė K, Rtr, Š, KŽ, DrskŽ, tárti K.Būg, Š, FrnW, Kp, Slm; R, OsG75, MŽ, Sut, L
1. tr. kalbos padargais sudaryti garsus, žodžius: Kalbu, bylau, tariu, ižžandu žodį SD156. Balses tarti, iškalbėti I. Garsą, skiemenį, žodį tar̃ti NdŽ. Nètariamas garsas NdŽ. O yra tokių raidžių, kurių skaitydami kartais visiškai netariame J.Balč. Mums lieka susekti, kaip šis žodis reikia tarti, t. y. kur ir kokia priegaidė statyti K.Būg. Ne visi jie vienodai taria priegaidę žodžiuose labai̇̃, gerai̇̃, vaikai̇̃ rš. Dešim mėnasių [vaikas] jau tãrė žodžius Pv. Neaiškiai žodžius tari̇̀ Vkš.
| refl.: Jau pas jų nètarias taip Žlp.
2. tr., intr. M, Š, KŽ žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti; pareikšti: Atšaukiu, ką tariau SD218. Tark žodį vieną, o aš suprasiu J. I burnos neskyrė, i žodžio nètarė [pikta marti] Klt. Pargrįžęs tãrė savo prietelkai ir vaikeliams Varn. Napalys nė nenusišypsodavo į savo motulę paprastu būdu; lyg ne jam tai buvo tarta Vaižg. Atėjo marčelgos prie klebono, – tarusi pertraukė kunigų kalbą [šeimininkė] Žem. Kur reikia žodžio, jis taria dešimts V.Krėv. Tai tark, dukrele, ką širdis tau liepia! Vd. Jablonskis tardavo savo žodį: kur kas gerai – pagirdavo, kur negerai – papeikdavo LKXII225. Jis girdėjo tuos žodžius, lyg jie čia pat būtų buvę tariami jam į pačią ausį V.Myk-Put. Pati vieną kartą tarė [vyrui]: – Kam sėji [javus] vis ant mano [laimės], sėk ir ant savo LMD(Žg). Tič, – tãrė, – tu, bezliepyčia, man laikyk savo snukį! K.Donel. Anyta tãrė, martelę barė (d.) Dkš. Žodelį tãrė, antrą n'ištarė JD1101. Saulė atsakė ir tardamà tãrė (d.) Šl. Tarkim visi amen PK73. Atminkite kalbą maną, kurią jumus tariaũ DP528. Ir kaip tatai tãręs, vėl išėjo žydump ir tãrė jiemus DP164. Idant mumus tartų̃ aną meilingą žodį DP171. Tariu tam „eik“, ir eit SPI258. Tu vis dėlto, anot jo betariant, eisi šunų ganyti (šukuoti) J.Jabl. Kai imi kukuoti, tariant giedoti, visi tavim tik džiaugias J.Jabl. Žalčiai, nu tos Giedrėnės bètariant Trk. Įkandin įslinko į vidų minėtasis Jonukas, vienturtis Vingių sūnus, not tėvo betariant, „berods, vyras ir iš stuomens, ir iš liemens“ Žem. Kryžokai, regėdamys jau atdarą sau pragarą, norėjo, kaip tariama yra, ben užpakalį pastiprinti S.Dauk. Kaip taramas (paklusnus, patiklus) Kos241. Kad svietas dar buvo kaip tariamas ir tikėjo aklai į tą, kas jam buvo sakoma, tad tokiame sviete galybė ir orumas žynių buvo par daug didelis S.Dauk. Pokštaudavo vaikai arba savam, arba kaimynų kieme, kitaip tariant – mokyklai ir auklėtojams nepriklausančioj teritorijoj rš. Žodžiu tãriant NdŽ. Trumpai tãriant NdŽ. Ižg bendro ežero peną sau gamino, vienu žodžiu tariant, buvo žvejais DP377.
^ Tar̃ti žodį lengviau, negu jį atšaukti FT. Geras žodis, laiku tartas, už auksą brangesnis TŽV598. Kaip tarė, teip padarė LTR(Km).
| refl.: Tėvai su vaikais da vis lietuviškai tãrės Smln. Pasiteka prieš Viešpatį su žibančiomis lempomis ir su apstu aliejaus, kaip aukščiaus tarė̃s DP570.
ǁ tvirtinti, teigti: Ką jis tan žodin (į tą) tarė? J.Jabl. Netarsi neteisiai priš artimą savo I. Šiandien dar tariama yra: nėr meisos par kiaulieną S.Dauk. Kamgi tarei: ji est mano sesuo? BB1Moz26,9. Už tiesą, už tiesą tariu tau: jei kas notgimtų iž naujo, negal regėt karalystės Dievo DP251. Aš tariaũ: Dievai este ir sūnūs aukščiausio visi DP491. O dovanai vėl tartumbei, jog aš jam nieku nekaltas DP296. Idant išsipildytų tatai, ką Ponas per praraką taręs esti VlnE140.
| prk.: Sapnai taip taria (nurodo)! Vd. Bet ar girdi, ką taria (reiškia) oro gausmas? Vd.
^ Lig neprapūtęs netark „šaltas“ S.Dauk.
ǁ vartojamas esamojo laiko daugiskaitos pirmasis asmuo reiškiant prielaidą: Tarkime, kad vienalytis kūnas sukasi apie simetrijos ašį rš. Tarkim, kad šie samprotavimai yra teisingi sp.
3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Šmn spręsti, svarstyti tarpusavyje: Ką čia teip tãriat? Vžns. Tai ką gi teip ilgai tãrėt? Slm. Tãriam, ką virt valgyt Mžš. Tãrav i važiuojav kumet Šv. Tãrėm anksčiau nuvažiuot, kad da rastumėm namie Slm. Tuo reikalu būsią net kalbama ir tariama ministerių kabinete K.Būg. Vyrai pusbalsiu reikalą taria rš. Kas bus, matysiva! Dabar netarkiv! Vd. Kas jų buvo tarta, tas nutarta, ir nė kokių ginčų pas juos nebuvo Sln.
| refl. L, Rtr, KŽ: Tarties, tarybas vesti LL141. Tegul tariẽs, gal tus vaikus į armijas netampys, leis mokyties Krš. Anie pradeda tarp savęs šnekėti, anie tãras tarp savęs Žd. Jau any su saimi tãrias, kur važiuot LzŽ. Vedu buvov išejusiu į žvalgybą, ten tãravos Pln. Tę buvo daug žmonių ir tarė̃s, ką pakvies svečių Dbč. Nu tei tar̃sis: kas nubėgs į jaują, kas ten ardą parneš naktį, dvylekto[je] Mšk. Eisma į traką kokį, ka bobos nematytų, sugulę tar̃smos, kaip čia savo kraštą šviesti Žlp. Einam pažiūrėt, ką anys teip tãrias LKT312(Rk). Mat jų tártas buvo atvažiuot ant sekmadienio Všn. Visos tãriams: eisma eisma int beržų kalnelio [dainuoti] Kvr. Nykštukas buvo už durų ir visa girdėjo, ką tėvai tarės LTR(Rk). Mes tar̃sivos ir gerai gyvęsiva! LKT193(Nm). Tãrias, kaip tą karalių nužudyt (ps.) Sk. Šit, kažin ką negera prieš Veroniką tardamies, suūžė, sušnabždėjo viršūnėmis medžiai A.Vien.
^ Tãrias kai Kaušeliai (kaimo pavadinimas) ubagą pešt (ilgai) Smln, Vlkš. Ligonis jau tãrias su lopetinsku (greit mirs) Tr.
ǁ refl. klausti patarimo, konsultuotis: Ir niekam nesakė, su niekuom nesi̇̀tarė Smln. Jinai irgi kalta, kad nesi̇̀tarė su savo vyru Krs. Petras jau seniai tarės su apylinkės ir savo sodžiaus draugais, kas daryt J.Bil.
4. tr., intr. lygti, derėti: Tárdavo, kaip karvę pirkdavo Bsg.
| refl.: Sutinka velnį i tãras būti nemiegojęs tris naktis (ps.) Pln.
ǁ Rtr, DŽ, NdŽ, Kp kalbėtis dėl vedybų: Vestuves, kap tãrėm, tep ir padarėm Prn. Veselijų da nė su kuo nètarė Jnšk. Tada Valiukas da buvo neženotas, ale jau tãrė Slm. Bus nebus, ale Algis jau tãria su Adele Ps. Girdėjau, jūsų Antanas su Aldona tãria. A teisybė? Sml. Jei su piršliu tárt, tai būtų kalba, o kai su jaunikiu, tai ne Pnm.
| refl.: Boba nespėjo numirt, i jau jis tãriasi su kita Jrb. Piršlybų dainose bernelis dažniau tariasi su mergelės tėvais negu su ja pačia LKXI377. Tai eik dar̃ tu in eigulį ir tar̃kis, katra eis už tave! LKT233(Užg).
5. tr., intr. I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Skd, Užv, Gs būti kokios nuomonės apie ką, manyti: Aš tariaũ, kad ketais išeis, bet ne – jau įvyko J. Savęsp tarti N. Mes tãriam, kad tau pritinkiausia prašyt Plv. Visi tãrę, kad reikia dėt stogą, o jis – kad ne Slm. Aš tariau jį nieko nežinant J.Jabl. Jei kokia nelaima numūse nutinka, tujau tarai numų sargą alkaną ir nepagerbtą esantį S.Dauk. Ar tu tari, kad aš šuo esu, kad su vėzu ant munęs eini? S.Stan. Aš tuo tarpu duosiu žodį namiškiams, kad netartų Liudvelę prapuolus M.Valanč. Ar da neiškūrenai pirties? Aš tariau jau nusivanojusį BsPII162(Šd). Tamstą pamatę tarėva, kad priešais numirėlis baltas ateina J.Bil. Aš tariaũ – svočiukė geros giminės JV719. Ir prijojau žalią girią, tariaũ – rūtų daržas JV951. Eš tariau jį manęspi išeisiantį BB2Kar5,11. Nesa jis dūmojo (viršuje tarė), mažu ir tas mirs kaip jo broliai BB1Moz38,11. Svietas tarė juos labai šventus esančius BPII57. Ir kėlėsi didis šturmas ant jūrių, kaip tartumbei ekrūtą sudaužomą BBJon1,4. Bet aš galiu tart, jog širdis žmogaus piktanorio yra kietesnė neg diamentas DP508. Idant netartų̃, jog tiektai del didžio padorumo tarp tėvo ir sūnaus pasakė DP450. Ar tari mane be Viešpaties atėjusį į šią žemę CII31.
^ Netark, kad mažas, bet daug išmanąs VP34. Du kartu buvau melnyčioj, tris bažnyčioj – netark mani nieko nenumanant VP13.
| refl. H, Sut, Š, KŽ: Regimisi, tariuosi SD182. Tariaus išmintingas esąs N. Tariuos, kad tebėr, o jau nebesą pinigų kešenė[je] J. Tar̃tumbeis (mislytumbeis) girioj ėsąs KII52. Tarúos kaip girdėjusi, bet neatminu gerai Šts. Jis tariasi gerai darąs J.Jabl. Ans tãras gudriai tarą̃s (sakąs), o nežino, kokios ausys gaudo Kl. Su žodynu tamsta, tariuosi, būsi jau apsipažinęs iš korektūros lakštų K.Būg. O aš tariaũsi: ryto rasužėlė – mūsų sesutės gailios ašarėlės JD1219. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant Vaižg. Tarėsi savo kantrumu jį pergalėsianti, į gerą kelią išvesianti LzP. Bent taip atrodė Ilžei, o Ilžė tariasi retai kada teklystanti I.Simon. Degtinėje taries atsiminimus paskandinsiąs NdŽ. Tariasi rasią svetur sviestą, pieną, mėsą A1884,359. Nu tolo veizant tarsys liekną, ne kiemą regįs S.Dauk. Parnešė į trobą vilkyčius, tardamys šunyčius radusys S.Dauk. Jau kryžokai tarės tapusys amžinais valdimierais Žemaičių žemės M.Valanč. Tariamos kartais kitims patiksiantys M.Valanč. Tariasi gerai darąs, o antai negerai daro SPI114. O kaip pirmieji atėjo, tarėsi daugesni gausią VlnE33. Kaip eš tave išvydau, tariaus reginti (išvydusi) angelą Dievo BBEst4,11. Kodėlei ir pats tariaus nevertas BBLuk7,7. Povilas … tarės tame gerai tarnaująs V[iešpačiui] Dievui DP234. Anys tariasi, jog del savo daug kalbėjimo bus išklausyti BtMt6,7. Ir togdėl netariaus būt vertu įeit tavęsp Ch1Luk7,7.
6. tr. BŽ56 laikyti ką kuo: Mūsų protėviai tarė kadugį šventu medžiu M.Katk. Pirmu ta žolė (tabakas) buvo tariama už visu didžiausią vaistę nu visų ligų S.Dauk. Vieni istorijos rašėjai taria jį esant pasakiška žmogysta rš. Anys savą sidabrą išmes ant ūlyčių ir savą auksą anys tars purvą BBEz7,19.
^ Netark vilką raišu, kojos nepadaužęs LTR(Šts).
ǁ vadinti kuo: Tarė (sakė) mane šiokį, tarė mane tokį J.Jabl. Sviets mani tarė: valinykelis, ne tetušio sūnelis D41. Farizeušai gyrės zokonu ir prirašinėjo sau išmanymą jo kaip ir nū evangelikai, nekaltai teip tarti, praminti DP343.
7. intr. NdŽ patarti: Tãra, kaip anims rodos Šv. Tas daktaras gerai tãrė: daryk dabar operaciją Krp. Tik vyras numirė, jau pagrabe visi man tãrė, kad reikia ženytis Sv. Prabaščius tãra, kad rytą laidoti Pln. Aš netar̃čiau iš to audeklo siūtis Rm. Ne kartą jis tardavo mums imtis pavyzdžiu kitas tautas, turinčias daugiau kultūros KlbV79.
8. intr. Kp nuspręsti: Šiandiej buvom tãrę žaginius nešt, ale va dabar užlijo Mžš. O tims, kurie tarė jims vergauti ir kentėti, džiugindamys jus laimingesne atenčia, visados vienokį atsaką davė S.Dauk.
| refl.: Jis iš desperacijos buvo taręsi[s] baduoti prš.
9. intr. Ut, Alz sutikti, sugyventi: Mes tãriam abudu Kp. Sako, su tėvu labai netarią̃. – Marti negi duktė Skp. Gal nètaria tėvas su vaikais, kad pykstas? Ds.
10. intr. DŽ, NdŽ sutartinai, darniai atlikti kokį veiksmą: Mes tai su Petrusia šokt kad duodavom, Jėzau, kaip tárdavom! Slm. Nė jie (kareiviai) kojom tãria Ėr. Tárt reikia, tada lengva kult Alz. Rodos, gerai drožiau, tiesiai, kur visi tarė, o mano spragilas sutabalavo ore ir dėjo ne į klojinį, o į šalinės kraštą J.Balt.
ǁ ppr. su neiginiu nederėti, netikti ritmingam, darniam veiksmui: Ką gi begrajysiu, kad pirštai nebètaria, sustingę Krs. Rankos man nètaria, aš negaliu pamelžt karvės – už rankovių bėga Mžš. Kad man rankos nebètaria, mat buvo paryžavę, trys pirštai atsitaisė, o kiti nebe Slm. Man jau rankos nebètaria prie smulkaus darbo Ps. Jau senatvė, rankos ir kojos pradėjo nebetárt Antš. Ką tu čia brūžuoji, tau gi striūnos nètaria (nesuderintos) – reikia priveržt, sutardyt Krs.
11. intr., tr. DŽ, NdŽ, Kl, Up, Sml, Bsg dainuojant ar giedant antrinti: Būdavo, [chore] vienas veda, kitas tãria Tj. Tu vesk, o aš tar̃siu Lž. Tar̃ti mas abidvi galiam, o vesti negaliam Rdn. Aš kalnus tariáu gerai Akm. Kodė tu nė biškį nètari? O tokį balsą turėjai! Skdv. Tar̃ti ana negalia KlvrŽ. Giedant giesmes dviese, rinkėja dainuoja pirmąją meliodijos dalį – rinkinį, o tarėja tuo pat metu gieda pačius žodžius, tik kita gaida tardama ar pritardama EncIX1530. Po jų ėjo su violončele burmistras, kuriam tarė vaistininkas, pūsdamas vamzdį J.Balč.
| prk.: Vėjas lengvai lankstė žalias eglių viršūnes ir tarė dainai LzP. Gedimino kalne ošė šlamėjo medžiai, ir apačioje tarė jiems upelė A.Vien.
ǁ intr. pritarti: Močiutė barė, broleliai tarė, seselė graudžiai verkė JV61.
| Vieni sėja, kiti aria, o paukšteliai drauge tãria (d.) Ps.
12. intr. dėtis, apsimesti: Tarė, kad tų žodžių nesupranta Jūzapas, nesang su jais par išguldytojį kalbėjos S.Stan.
| refl. DŽ, NdŽ, Ktč, Yl: Vyrai tãrias neregį ir neratavo[ja] J. Jis tãriasi bajoras esąs BŽ78. Aš tarúos nemačiusi Sd. Tar̃kis neregįs Als. Nesakyk nė vieno žodžio, tarkis negirdįs LTsIII255. Tãratės mūso valdžia, o ko muni draskai! Pj. Tarups bešildanti trobą Šts. Nors meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepajutome, bet tarėmės pajutę J.Paukš.
◊ žõdį tar̃ti pasirodyti, pasireikšti, parodyti savo sugebėjimus: Netrukus italų archeologai ir čia tars savo žodį A.Vien.
anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts.
aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptárti Š
1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius, matyt, buvo aptaręs šitą pasiūlymą savųjų tarpe A.Janul. Aptarsiu su tėveliais, kas reik veikti, kas išlydės tave į Romuvą! Vd.
aptartinai̇̃ adv.: Aptartinai̇̃ esu mergę surokavęs, reik dar galutinai sutarti Šts.
| refl. Žeml: Apsitar̃kiat, ką su vaiku daryti Grd. Vyrai apsitarė, apsišnekėjo, tačiau šiandie reikia galutinai apsispręsti rš.
2. apibūdinti, nusakyti, charakterizuoti: Jau S.Daukantas mėgino aptarti lietuvių nacionalinio charakterio bruožus rš. Kantas aptarė pasaulio kilmę P.Slavėn. Tankiai apsikniaubęs laužydavo galvą, kaip čia tokį žodį atradus, kuris tas bjaurybes (davatkas) kaip reikiant aptartų rš. Vidurinių mokyklų vadovėliuose tokios aplinkybės visai neaptariamos KlbXI5. Su praeities tematika buvo susiję ir daugelis aptariamuoju metu pasirodžiusių stambiosios prozos kūrinių rš.
ǁ LL131 išreikšti, pažymėti: Veiksmažodis turi savotišką išvaizdą (lytį) darytiniui veiksmui aptarti LTII327(Jn).
3. M, LL190 nuspręsti: Žmonės buvo aptarę, kad jos gyvos nebėra rš. Daug daktarų aptarė, jog jai jau nebėra žolių ir gydyklos dėl išgydymo kojos brš.
4. CI58, B, P, N, LL131, DŽ, NdŽ, KŽ, Dbg, Pl, Plt, Jd kalbėti apie kitą ką bloga, apkalbėti: Aptarti, apžodžiuoti B57. Kalbomis apkelti, aptarti, sugonyti I. Ãptariau aš jįjį be reikalo J. Gal teip ir nebuvo, tik žmonės api̇̀taria Slm. Tavi bobos àptara Krš. Jin i jauna buvo aptariamà, ka bernus ant klėtį leisdavosi Sml. Lygia dalia ir žmonims, nekaltai aptartims, nepridera nei verkti, nei vaitoti M.Valanč.
5. J, Prk, Plt, Lnkv žr. įtarti 1: Buvo bobelė aptariamà, kad ji moka čeravot Ėr. Jeigu moteriškė yra aptarta ragana esanti, tai reikia pavadelėti ir įmesti į vandenį K.Bor. O ka kokia aptariamà [nėščia esanti], lopšelį da pakabydavai po kokiu medžiu [per Jonines] Mšk. Savo sodžiuj nieko àptariamo neturėjom, kas būtų galėjęs pavogt Sml. Tuokart sūdžios aptartąjį žmogų į kalinį įstūmusys klausinėjo, ar įdėm mokėtum žavėti M.Valanč. Aptariamam šuniui maistą paduoti reikia par kokią kiaurynę Vaižg.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Į àptaramą (įtartiną, tinkamai neparengtą) bosą suraugėm kopūstus, ir apgedo Šts.
6. refl. BŽ303 apsirikti kalbant.
atitar̃ti, ati̇̀taria, ati̇̀tarė
1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410.
2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis dešimtį atitar̃s Ėr. Kaip vienas taria, teip kitas atàtaria Sb. Manęs laukia nesusilaukia Aigipte, – atitarė kregždė J.Jabl. Na, tu jau kad pasakysi! – atitarė motutė rš.
ǁ priešgyniauti, ginčytis, atsikirsti: Jam bet tik atatárt Trgn. Nebarkie, tėveli, sūnaus sūnaitėlio, ba tavo sūnelis neattars žodelio LTR(Mrk).
atitartinai̇̃ adv.: Tad neattartinai sekasi, jog Christus tokiuo būdu turėtų pramanytas būti turįs du kūnu MTP31.
| refl.: Girtuokliai nebeturi Bachusų, paleistuviai nebeturi Venerų, joks nusidėjėlis nebeturi kuomi atsitarti Blv.
3. intr. Trgn vienam padainavus, pagiedojus, kitam atliepti daina, giesme: Sauktinėse dainose atitar̃k dainuojančiam, tai gražiai dainuosi J. Kai vyrai gieda, moterys atàtaria Krs. Mas vis àttaram Varn. Pačiam klebonui prieš procesiją lenkiškai užgiedojus, niekas neatitarė TS1902,2-3.
| refl.: Bernai ir mergos atsitardami̇̀ dainavo vieni apie kitus Sb. Du mergaičių chorai arba eilios prieš kits kitą susiėmę rankas vaikščioja ir atsitardami gieda NS395(paaiškinimas).
4. intr. daryti ką iš paskos, atsiliepiant į ką: Pragydo gaidys. Jam tuojau atitarė kaimyno giedorius J.Balt. Jo žodžiams atitarė nauji šūviai rš.
| refl.: Dujai yra [povinai], tai duoda duoda (kapojasi) atsitardami (pakaitomis) Antš.
įtar̃ti, į̇̃taria, į̇̃tarė Rtr; L
1. tr., intr. LL163, BŽ384, NdŽ, KŽ, Vkš, Ar, Rm manyti esant nusikaltusį, bloga padariusį: Tik be reikalo žmogų į̇̃tarei J. Aš į̇̃tariau, kad jis vagis, matai – ir įvyko J. Kas jį gali įtar̃ti – toks teisingas žmogus Š. Kas pats pikto nedaro, nė kito neįtaria Pln. Kap vis melavo, tai iñtarė, ka ir pavogė Pv. Kaip tik jau iñtariamas, tai tuoj ir spėja Sdk. Buvo įtártas, kad jis dalyvavo su ginklu prieš valdžią LKT303(And). Į̃taramas žmogus Als. Nei vienas negalėjo sakyti, kad jis yra matęs, kad įtariamàsis yra savo pastatą užkūręs Plšk.
įtariamai̇̃ adv.: Jie įtariamai̇̃ elgėsi NdŽ. Pamažu pamatėme, kad ir kiti zarasiškiai pradėjo į mus žiūrėti kažkaip įtariamai ir su baime A.Vencl. Įtariamai pakraipė jis savo galvą Mš.
į̇̃tariančiai adv.: Ėvė išėjusi taip įtariančiai užkriokė rš.
| refl. NdŽ, KŽ: Kai pats su pačia ima vienas antrą įsitar̃ti, tai jau nebe gyvenimas, o pragaras Š.
ǁ VoL181 spėti, numanyti, nujausti: Tėvo tėvas tada į̇̃tarė, ka ten pinigai yra Gsč. Supratau, kad jie į̇̃taria mane, kad aš gal būti vokiečių kareivis esąs Plšk. Maniau esąs doras žmogus, bent stengiausi toks būti, o iš tiesų buvau bailys, net neįtardamas tuo savęs J.Avyž. Man į̇̃taria širdies ramatą Krs. Šitam ligoniu iñtaria vėžį Vrn. Buvau į̇̃tartas džiovinyku Gs. Petras, nieko blogo neįtardamas, labai anksti išvyko į Paberžę pas kunigą Mackevičių V.Myk-Put.
ǁ suabejoti kokio daikto tinkamumu: Katro [plėvelė] sakei, kad biškį kaip ir įtartà (gali plyšti, nestipri)? Kp.
2. tr. įterpti (žodį): Kalbos anai netrūksta: pats žodžio įtar̃ti negalėsi – vis ana kalbės, kalbą daugindama Bržr.
3. tr., intr. perspėti, tarstelti: Gerai, ka aš jum į̇̃tariau, ka piktas šunė Brž. Kai skirstė laukus, kad būt į̇̃tarta, būt palikę kelią Plk.
4. tr. įvardyti, pavadinti: Įsigėrę kūmai buvo, neį̇̃tarė gerai vardo, ir ne tuo vardu vaiką pakrikštyjo Skr. Mus įtaria triukšmadariais, tai parodykime, kad netiesa ir kuo ramiausiai laikykimės rš. Kunegaikštis Lietuvos Spera pastatęs pilį paežerė[je], kurią įtaręs savo vardu Spera S.Dauk. Aš anam į̇̃tariau (pramaniau) pravardę Plng.
5. refl. žr. nutarti 7 (refl.): Gal aš Dievui iñstariau, kad toks mano vaikelis Blnk.
6. intr. Adm, Alz įtaikyti, prisiderinti (ką dirbant): Aš ir trim, ir keturiais kultuvais iñtariu Sdk. Ir nežiopsoti reikia, laiku įtarti, o kai įtari – spragilas jau pats eina ir muša, kur reikia J.Balt.
7. intr. KŽ prisiderinti prie dainuojančio ar grojančio: Tavo balsas tai geras, ale tau intárt tai labai sunku Sdk.
| Negi vienas gamtai tėra akordas, negi vienaip ir tu jam įtarsi Vaižg.
ištar̃ti, i̇̀štaria, i̇̀štarė K, Rtr, BŽ78, Š, DŽ, KŽ, ištárti Dglš; H158, N, Sut, L
1. tr., intr. P kalbos padargais sudaryti garsus ar žodžius, balsu pasakyti: Ištariu SD415. Žodį klaidingai ištar̃ti NdŽ. Žodis ištartinas ir rašytinas JJ. „Prūdas, o tame prūde bliūdas plūdura“ – ištar̃k greitai J. Tai kad ir i̇̀štariu, kito žodžio nežinau, kas čia za žodis Mlk. Jin nei̇̀štarė par čielus metus nė vieną žodį BM183(Jnš). Iš perpykio jis tą žodį ištarė KBI28. Jema ans ir i̇̀štara tus žodžius Yl. Lauksu, kol močiuka jau ištar̃s tą žodį, kad mauk gulti Varn. Kas pirmas žodį ištar̃s, tas tą ašaką prarys Slnt. Vos buvo tas žodis ištartas, tai su umaru viskas laukan veržės LC1883,4. Ten ir vardai tokie, kad ištaręs liežuvį sulaužysi V.Krėv. Onelė, nors buvo mažesnė, tečiaus dailiai rankeles sudėjusis meldės ir aiškiai ištarė žodžius M.Valanč. Mergelė mano, jaunoji mano, ištark žodelį, ar būsi mano LLDII316(Žsl). Jeigu du žmonės ištaria tą patį žodį, tai ateis svečių LTR(Ds). Aš negaliu gerai ištar̃t – dantų nėra Jsv. Žadas užkrimta, i nebgaliu beištar̃ti nė žodžio Yl. Žmogus nė vieno žodžio ižtart negal DP319.
^ Ištar̃k „pupų“, nesuglaudęs (nekrutinęs Sb) lūpų Mžš.
| refl. N: Dantų nėra, tai nebeišsi̇̀taria gerai Mžš.
ǁ KŽ galėti, įstengti balsu pasakyti: Vaikas nei̇̀štaria r raidės Š. Vaikas da nei̇̀štara, rodo su pirštuku Lkv. Tamsta rasi juo sugalvosi pasakyti aną vardą, aš nei̇̀štaru Sd. Iš to išsigandimo nė žodžio nebi̇̀štara dorai Kl. Žodžio nei̇̀štarė, kai nuejau – slobnas jau Klt. Anos jau dvasią trauka, ana nieko nebi̇̀štara Kl. Kap kada ir žodžio nei̇̀štariu, ba dančio nei vieno neturiu Kpč.
2. tr., intr. P, M balsu išreikšti, išsakyti mintį, pasakyti ką: Yra karalius taip ištãręs, reik taip ir padaryti Akm. Duktė, matydama, kad tikrasai išgelbėtojas nenori rodyties, nenorom ištarė, kad degučius ją išgelbėjo BsPII304. Kaži kumet ir ištarė: – Magdele, bene norėtumi mano būti? M.Valanč. Ale nedingokim, kad kožnas pons įsirėmęs vis šventus ir viežlybus tikt i̇̀štaria daiktus K.Donel. Negalima čion pro šiuos archyvo turtus praeiti neištarus gilaus gailesčio LTII447. Kas visų mislis ištarti apsiims RD201. Visi stengsis ištartus linkėjimus dėtis prie širdies prš. Tatai ištãręs, parodė jiemus rankas ir kojas DP194. Ir kursai norint ištartų žodį prieš Sūnų žmogaus, bus jam atleista BtMt12,32.
^ Ką šiandiej ištarei, tai rytoj jau ir raitas nebeužjosi LTR(Kp). Kol ištarsi žodį ant kito, pagalvok apie save LTR(Brž).
| refl. N, KŽ: Žydas, tą pamatęs, išsi̇̀tarė Jrk68. Bernaitis ėmė ir išsitarė: – Man pinigai, tau katilas! BsPII204(Jž). Kelis kartus esąs baustas dėl to, kad išsitaręs prieš ciesorių I.Simon. Niekados kunigėlis neišsitarė nė žodžio ant klebono Žem.
ǁ išvaidyti, išskaičiuoti: Ponas Dievas velniui liepęs visų medžių vardus ištarti Sln.
ǁ žodžiais nusakyti, apibūdinti: Atleisk mumus mūsų kaltes iž neištariamos meilės PK22. Susimilk ant manęs, Dieve, tarno savo paligei malonės neištartos Tavo SGII22.
ǁ refl. pareikšti nuomonę, išdėstyti savo požiūrį: Kreipėsi dažnai į jas, prašydamas ar šiokiu, ar tokiu iš nagrinėjamųjų ūkio klausimų išsitarti Pt. Horodlės valdovų rašte net išsitariama, kad lietuviai bajorai buvę išvaduoti iš vergovės jungo rš. Anglijos laikraščiai apie Vokietijos prezidento skyrimus iš pradžios ne per daug išsitarė prš.
3. tr. M.Valanč paskelbti: Ištarti, dekretavoti I. Sūdas nuosprendį ištarė ir neprivalo jo išguldinėti A1884,33. Tai yra pirmasis smerties prasūdijimas, kurį anglai Palestinoje ištarė prš. Vienas iš žalnierių savo netikėjimą viešai ištardavo brš. Christus Ponas ant prakeiktųjų dekretą ištars P.
4. refl. intr., tr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Kvt netyčia, nenoromis pasakyti: Par pusę burnos išsi̇̀tarė, gal nenori, kad žinotų Skdt. Ji pati išsi̇̀tarė mums vienąsyk Smln. Yra išsitãrusi: paimsu tą vaiką auginti Krš. Tu kam nors išsitar̃si, nesakysiu verčiau Šts. Kai kada senas žmogus žodį ne tą išsi̇̀tari Pnd. Išsi̇̀tariau kažkokį žodį, nė pats nežinau Krž. Kai aš ką išsi̇̀tariu, jai jau ir nepatinka Vlkv. Aš išsi̇̀tariau, kad aš yr verkus Dgp. Tei[p] turėsiu mislyti, ka kokį žodį neišsitar̃čiau Gr. Jeigu mes būtumiam išsitãrę, kaip mums buvę, tad antrą dieną tikriausiai mes būtumiam iškeliavę Bdr. Nepamačiau, kaip išsi̇̀tariau – gal velnias až liežiuvio patraukė Ktk. Išsi̇̀taras koks žodis, nors pasiusk, i nesugrąžinsi Rdn. Tokių dalykų senoviškų kartais išsi̇̀taria Brž. Žmogelis nusigando ir susiprato negerai išsitaręs LTR(Šmk). Magdė iškaito susigėdus ir gailėjos durnai išsitarus Sz. I vienas ką padarei, jei išsi̇̀tarei, tujau i papuolei Vž. Stasys man išsi̇̀tarė, kad i močia ne geresnė buvo Mžš.
5. refl. KŽ kurį laiką tartis: Visą mėnesį išsi̇̀tarėm, ir niekais nuejo tos mūsų tarybos Š.
◊ paskuti̇̀nį žõdį ištar̃ti galutinai nuspręsti: Žmonės, neištyrę gerai dalyko, pasiskubino ištarti paskutinį žodį Blv.
žõdžio nei̇̀štaria apie labai sutrikusį, nustebusį: Karalius žõdžio nei̇̀štaria Btg.
nutar̃ti, nùtaria, nùtarė K, Rtr, Š; L
1. intr., tr. LL170, Š, DŽ, KŽ, Šts, Plšk svarstant prieiti prie išvados, nuspręsti: Nutarėva vasarą vieną mėnesį pas tamstą gyventi J.Jabl. Tarėm tarėm ir nieko gero nenùtarėm NdŽ. Buvo tas susirinkimas tatai, nu nieko ten nenùtarė Trk. Vakar nùtarėm, ka niekas mums neišeis su tų rupučių sėjimu Vvr. Nū̃tara, kur aną dėti, tą žmogų Yl. Ir nùtarė padaryt provą Kdl. Kalvis y[ra] nùtartas grąžyt (kalvį nutarta grąžinti) LD385(Škn). Jau i aš nū̃taru, ka anai reik pensijos Pln. Kartą kas nutarta, tai testa šventa rš.
^ Sutarta – nutarta J.Paukš. Nutarta – padaryta A.Vien.
nutartinai̇̃ adv.: Nutartinai čia ką pasakyti nė pagrindo neturime rš. Tie klausimai dar nėra nutartinai išaiškinti rš.
| refl.: Nusi̇̀tariau pas ją neit Rs. Kaip nūsi̇̀taria, taip duoda [už darbadienius] Grd. Daktarai nusitarė, kad ligonas mirs Trk. Mas jau nusi̇̀tarėm, kad tamsta parveši mum saldainių Žml. Tą vakarą Elzė tvirtai nusitarė: jei pasiseks anksčiau pabusti, keltis ir bėgti į parką Pt.
ǁ tr. tariantis parinkti, paskirti, numatyti: Buvo nutarti̇̀ vyrai byloms spręsti Plng. Išbūk ligoninė[je] nùtartą laiką – gal ir operacijos nebreiks Slnt. Eidavom dainiuodami į kokią pasirinktą, iš anksto nùtartą aikštelę Gr.
2. intr., tr. LL267 sukalbėti, sutarti: Anie susirinks, kaip jau būs nutãrę Yl.
| refl. End: Jie nusi̇̀tarė, kai daryt, i visi vienai[p] daro Šmk. Kaip anie nusi̇̀tarė, nežinau, ale ana nebdirba Krš. Nusi̇̀tarė, po kiek vaikiai lauš i po kiek mergos Kl. I nusi̇̀tarėm su daktaru Žg. Nusi̇̀tariam, kiek pasogo Brž. Nusi̇̀tarei, eini, ne vienas – būrys į tą Užnemunę ar kur [į šokius] Pžrl.
3. tr. Q516, Sut, N, M, KŽ, VšR apkalbėti, apšmeižti: Nutariu, apkalbu, prižadu SD231. Aš nùtariau aną, t. y. pasakiau kitam apie jįjį, kad jis nieko netur, kručas, vagis J. Nutariamas žmogus J.Jabl. Viso svieto nutariamà – ir tai dar lenda Arm. Na, tu žiūrėk, tokią gerą mergiščią kap bjauriai nùtarė Gž. Muni nū̃tara su boboms, o be kokio reikalo: aš nė iš tolo nelendu pri bobų Šts. O mane visi vėjai užpūs, visi lašeliai užlašės, visi šauniais žodeliais nutar̃s JD1199. Tamstos žirgelis avižėlėm šertas, o patsai brolaitis žmonelių nutartas LTR(Sln). Ir tat yra mielaširdystė nenutarti, neapjuokti, nenutrankti svetimos šlovės SE156.
| refl.: Sarmata jau broliam, ką anas bažnyčion neina. Jau ir žmones nustaria (apkalba) TDrIV253(Kb).
4. tr., intr. DŽ1, Gl pripažinti netikusiu, pasmerkti, paniekinti, supeikti: Primint gal svarbu, kad Aristotelės jau pirm Markso nutaria piningų sukrovimą Vd. O teipag ir latrai, kurie buvo nukryžiavoti su Juo, nùtarė Jam ir apijuokė DP172. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, matušės nutartóji JD69.
^ Pirtis jaują nùtaria, o abidvi suodinos Pkn. Turtingas nubars, puikus nutar̃s Al.
5. žr. įtarti 1: Katros mergaitės būdavo nùtariamos, būdavai, kokių dilgynių primes Mšk. Ginteliškės staršina Budrys nutariamas žmogus TS1898,8.
| Algimantas užtėmyjo nutartinus blyksnojimus girioje V.Piet. Bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamõs vietos, bet bažnyčioje DP66. Avys … svetimo balso nepažįsta ir labai, kad jį ižgirsta, tur už nùtariamą DP248.
nutartinai̇̃ adv.: Bertainiai midaus, nutartinai pavirtę tūlėmis žemyn, gulėjo ant suolų V.Piet.
6. refl. Ktk, Ukm stebintis kokiu kieno trūkumu, yda, blogiu, užsitraukti sau blogį: Gali nusitárt, kūm, iš kito teip juokdama Antš. Gal teisybė ir yr, kad nusi̇̀tariau Kp. Nėščia moteris neturi iš kitų nusistebėti ar nusitarti, nes tada josios kūdikis užaugęs bus toks pat, ir kiti jį pajuoks rš.
7. refl. Sdk, Tj, Pbs kalbant netinkamai, įžeidžiamai ką pasakyti: Gal, sakau, čia ir mano kaltės kokia kruopelė ant jų nelaimės užkrito, gal kuo nusitariau, gal pavydėjau rš. Žmogus greit Dievui nusi̇̀taria Trgn. Aš nusi̇̀tariau Dievui ar velniui Žl. Nenustárk tik, vaike, tėvui Ktk.
^ Močiai nusitársi – ažmirš, o svetimam – ir pekloj primins Ds.
8. tr. pareikšti nuomonę, pasakyti: Anys (liudininkai) kruopeliūtę minkščiau pasakė, minkščiau nùtarė Str. Didžiausia negarbė mergai buvo, jeigu aplink ją nutardavo: – Nekas do per darbinykė, pati savęs neapsidengia V.Piet. Kad aš parejau rugius rišusi, uošvėnė tarė ir nutardamà: – Eik eik, dukrele, varykias bandą Žv. Kas ir keleliu nepaeina, kojelių nepavelka, ir tas valelę turi, ir tas žodelį nutaria vis ant siratėlių LTR.
9. tr. KŽ užklupti pamiršus sutartą žodį ar ženklą (ėdant keimarį – tokį vaikų žaidimą žaidžiant): Ėdu ėdu keimerį, kad aš tave nutar̃čiau, t. y. sugaučiau kalbo[je] nejuntant, kad nugulčiau, paduočiau J. Ėdu ėdu keimarį, kad ben nutar̃čiau paduodant jeib ką; jei nepasako „atmenu“, tai nùtaria JII65-66.
10. refl. kalbėjimu pasiteisinti: Meiliai yra nusitar̃ti Šts.
patar̃ti, pàtaria, pàtarė Rtr, Kv, Nv, patárti Š, Ktk; L
1. tr., intr. Š, LL23, DŽ1, KŽ, Vkš, Šv pamokyti, nurodyti, kaip elgtis: Gaila, ka jo jau nėr, o kiek ma[n] jis būtų patãręs! Smln. Gerai, ką žmogus gali patárt Švnč. Aš tep tau patartáu Kls. Pàtaru kaip žmoguo: žanykias – toks prilikimas Krš. Aš tau patar̃su: imk šakę, lopetą – ir į kolūkį! (sov.) Varn. Ir aš jam teip pat pàtariau ir dabar pàtariu Krs. Tavo tėvas gerai buvo pataręs, tik tu jį blogai supratai LTR(Aln). Tėvas anam patãręs nuplėšti stogą ir iškūlus pasėti LKT71(KlvrŽ). Aš visims pàtaru: kam tik kas skausta, reik an paparčių gulėti Akm. Pataria šitos šaknytes gertie nuo egzemos Dgp. Šią vasarą ėmiau ir patariau Žemaitei atsiimti tuos raštus iš sūnaus J.Jabl. Patarčiau tau jos pasisaugot V.Myk-Put. Tau nusispjaut patarčia, blaiviau kiek pagalvot S.Nėr. Lukterėsiu, dėkui, tamstos patartas Blv. Patariamàsis organas NdŽ. Vytauto taryba turėjo daugiau tik patariamąjį balsą rš. Patariamieji vaistai kai kada ne tik nepadeda ligoniui, bet dar jam pakenkia rš.
^ Klausykias, kas ką pàtara, daryk, kaip išeina Krš. Senam dera patarti, o jaunam paklausyti SkrT. Kitam patar̃t gali ir bėgdamas, o pats sau nė sėdėdamas Šlvn. Nėr lengviau, kai kitam patart LTR(Vdn).
patariamai̇̃ adv.: Ką patariamai̇̃ subarti NdŽ.
2. refl. Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 pasvarstyti tarpusavyje: Reikia pasitárt mum kaip čianai LKT292(PnmR). Man teip užėjo rūpestys, ka aš su vyru nepasi̇̀tariau, ka jis manę bars Ln. Mes da pasitãrę nusipirkom kitą teliuką Krs. O dar vienas pats: a tu pasitar̃si, a tu kur išeini, a numsargą paliksi? Trk. Eisiu, tėve, pasimelsiu… Su Dievu ir savo sąžine pasitarsiu V.Krėv.
^ Nei pasitar̃si, nei susitarsi (apie nesukalbamą žmogų) Jnš. Su Dievu nesibarsi, su ponu nepasitarsi LTR(Jnš).
3. tr. pasakyti, ištarti: Kas, sako, mun žodį pàtarė, kas užstojo, kas pamokino? Nv. Nuo vakar dienos nepàtarė žodžiaus Str. Kokį žodį reikia patárt, tai iškasi [auksą] Mlt. Pagitar̃k, sesiulė, nor vieną žodelį LKKVII196(ČrP).
4. intr. pavadinti kaip: Kultuvė kočiojamoji i skalbamoji – teip tiktai pàtaram Yl. Kiti pàtaria ir Bartininkutė (mergaitės pavardė) Pžrl.
ǁ tr. nutarus laikyti kuo: Bagotas buvo pàtartas, del to ir išvežė Varn.
5. intr. SD1124 pritarti, sutikti: Visi po munim pàtarė, po uošvėne niekas Krš. Anytėlė barė, mošelė patarė (d.) Viln.
6. intr. NdŽ dainuoti antru balsu, antrinti: I pavesti, i patar̃ti [jauna] galėjau Grd.
7. intr. M, NdŽ užtarti, užstoti: Už ubagą patark J. Kaltininkas sako: – Vyrai, patarkite, patarkite! M.Katk.
pértarti, pertárti; L, persitar̃ti Rtr
1. tr., intr. NdŽ, DŽ1, Vlkv, Mrj, Srv įsikišti kitam kalbant, pertraukti kalbą: Pértarei – ir nebežinau, ką šnekėjau Ds. Toleikis, teisybė, pertarė Gaigalą, ir gana piktai J.Avyž. Visi norėjo kalbėti, visi kalbėjo pertardami vieni kitus V.Piet. Šito, broli, jau vis neišsisaugosi, – pertarė brolis TS1897,1.
ǁ intr. paprieštarauti: Bet gal kas čionai partarti, jogei medis, kuriame bartis (dreves) iškirsiąs, padžiūs Nz. Kalboj nerėk balsiai, nepertark daugiau išmanantims, negink daugiaus žinantims O.
2. tr., intr. DŽ, NdŽ, Žrm, Šd, Ukm pamokyti, patarti ko nedaryti, perkalbėti: Pártark, kad nepirktum to pirkimo J. Ans pártarė, kad aš netekėčiau J. Jo nepértarsi, jis vis tiek savo laikosi Mrj. Aš norėjau eit namo, ale jis pértarė, sako: nakvok Alk. Ką tėvai pértaria [vesti kokią merginą], tai negerai Klvr. Jiej norėj[o] pirkt, ale aš pértariau Lp. Ot, kitos ims ir pértars – ir po viskam Krkš. Kad ir pértarė, nusikirpau [kasas], ir tiek! Jz. Vos bepártariau savo senį – būtinai norėjo Krt. Žadėjo atvažiuoti pártarti, ka nebartumias Užv. Protingai niekas ano nė[ra] pártaręs Trk. Buvo vaikas tėvų pártaramas – ir pasitaisė, nebgera Šts.
3. tr. įkalbinėjimu paveikti, įtikinti: Baltaragis dar paabejojo, kam čia ta sutartis, ar negalima prasčiau, bet Pinčuko pertartas pasirašė K.Bor. Šv. Timoteušas, nebgalėdamas ištūrėti, nuejo į pagonų būrį ir partarė, idant vietoj tos šmėklos tikrą Dievą garbintų M.Valanč. O tu, partare, turi tu partarti, po trijų nedėlių mane vinčiavoti JD1562.
4. refl. Pkr, Klvr susižodžiuoti, pasibarti: Juodu jau seniai ženoti, o dar nė vienu žodžiu nėra pérsitarę Pjv. Parsi̇̀tariau kartą su Liuce, tai po tam pusę metų nebesikalbėjom Ps.
5. tr., intr. NdŽ, Šts, Skr perspėti: Ans mane pártarė, kad nesakyčiau „bestija“ J. Nepártark muno vaiko – ans yra mandagus Pln. Blogai darant nepertarei, mažesnį nenubaudei Blv. Pertariame, kad tamsta be reikalo ant kiekvienos [žinios] įrašai dedikacijas TS1899,1.
6. tr., intr. NdŽ trumpai šnektelėti, pasikalbėti: Aš pertarsiu žodį su pirmininku rš. Grįždamas pertariau su Žeguliu [apie piršlybas] J.Balt.
| refl. intr., tr. BŽ473, NdŽ, KŽ: Su juo aš nesu nė žodžio pérsitaręs Pš. Persitarė žodžiu kitu, paspaudė vienas kitam ranką rš.
7. tr. ištarti, pasakyti: Kaip jį (žodį) čia pertárti? Pn.
8. tr. Ukm apibūdinti: Kas greitai valgo, juokais pértariamas: šveičia kaip leistinę valgydamas Jsv.
9. tr. užstoti, užtarti: Nepártark vaiko pri tėvo, negerai Krš.
10. refl. NdŽ pasitarti.
ǁ Mžš iš naujo, pakartotinai pasitarti: Pársitarėm su gentims: pakviesma i tus – i tie gentys Krš.
11. refl. Rtr per daug pasakyti, prasitarti.
12. refl. pergalvoti, apmastyti: Tep labai kosėjau, tai aš pérsitariu, kad kojas nušalau Rdm.
pratar̃ti, pràtaria, pràtarė Rtr, pratárti Š
1. tr., intr. M, Š, NdŽ, KŽ prabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. Vilkas žmogaus balsu pratarė LTR(Dov).
| refl.: Ak, kodėl jam nebuvo leista ir vokiškai prasitarti! I.Simon.
ǁ pasakyti įžanginę kalbą: Toms dviem moterims pratarus, prasidėjo suvažiavimo darbas Pt.
2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Lkš, VšR, Dsn pasakyti, ištarti: Gal kitąsyk ir pratar̃tų tokį žodį, bet tikrai nežinau Vl. Žodį pràtariau, tujau „ko, ko?“ (klausinėja) Krš. O tas žmogus pratarė „gali sėst“ ir vėl tyli BsPIV13. Norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos J.Bil. Motina nieko nepratarė, tik tyliai verkė J.Marc. Manęs gyvos neliktų, jei aš dar kartą joms pratarčiau savo vardą P.Vaičiūn. Mergytė mano, jaunoji mano, pratark nors vieną žodelį manei JD586.
| refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Nėkumet neprasimina, neprasi̇̀tara blogai, sutinka Krš. Gal blogą valandą prasitarė KrvP(Mrk). Paskui kiekvienas apie save prasitarė puse lūpų, į dideles kalbas nesileisdami V.Bub. Jie klausė, klausinėjo kitus, bet patys apie save neprasitarė nė žodžio A.Vien. Apie sėklą taip ir neprasitariau P.Cvir.
ǁ galėti, pajėgti ištarti, pasakyti: Jau aš žodžio nebipràtaru – tiek užilsau, nuplukau Varn. Tas žmogus išbėgo iš tos trobos, išbėgo visas parbalęs, plaukai į aukštį pasišiaušę, nė žodžio nebipratarą̃s Als. Motule mano miela, nepakeliu galvelės, nepratariu žodelio LLDIII329(Lp).
3. refl. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Vkš, Up netyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduoti: Kitąsyk ir aš prasi̇̀tariu kai ką Jrb. Prasi̇̀tarė – pakilo kalbos! Ps. Geriau būtau jam neprasitãrus, kam turi an mane kas čirkšt! Lš. Niekas neprašė, tai mes ir neprasi̇̀tarėm ČrP. Sugrįžę namo, nieko neprasitarė Eglei, ką padarę LTR. Prasi̇̀tarei – žmonių liežuviai plačiai išnešios Krš. Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti J.Bil. Vyras vėl užsiėmė burną, kad tik neprasitartų LTR(Rk).
prasitariamai̇̃ adv.: Prasitariamai̇̃ (puse lūpų) pasakė, kad žada taksiuką pirkt Mrj.
4. refl. NdŽ netinkamai ką pasakyti, žodžiu užgauti: Lipšnus dabar buvo sūnus ir bijojo jai blogu žodžiu prasitarti V.Krėv.
5. tr. Šts priminti: Pràtarei [vaikui] tas uogas, dabar i zys Krš.
6. refl. NdŽ praleisti kurį laiką tariantis: Dviese užsidaro ir nežinia ką ligi gilių išnaktų prasitaria rš.
pritar̃ti, pri̇̀taria, pri̇̀tarė K, Rtr, Š, pritárti VĮ, KlG172, L
1. intr. SD1152,215, Q75,89, H163, R, MŽ, Jzm, N, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ būti tos pačios nuomonės, sutikti, palaikyti ką: Nenoriu ko, nepritariu SD185. Vis „taip“ sakyti, taipoti, visa kam pritarti LL171. Seimas vienu balsu pritarė tam sumanymui J.Jabl. Aš tokims jųjų darbams nepri̇̀tariau Plšk. Ir ant manę buvo papykus, kam jai nepri̇̀tariau Krs. Pri̇̀tariu visu glėbiu Dkš. Tu nedraudi vaiko nuo kvailų darbų, o da pri̇̀tari Stak. Tėvas sūnui pritarė, motyna nenorėjo, kad sūnus ženytųsi LTR(Ndz). Bet senis nepritardavo juokui, o kažkodėl pykdavo I.Simon. Tark, kunigaikšti, žodį, kuriam pritaria ir tavo širdis V.Krėv. Mes nenorim pritarti prisakymui Antiocho BB1Mak2,22. Žmogus bagotas, rodnas, kursai nebuvo pritaręs jų rodijimu ir darbu BPI394. Geras ir teisus vyras, tas neprietarė ant jų rodos ir darbo VlnE212.
| Tam šaltinių liudijimui pritaria (jį paremia, patvirtina) upių ir gyvenamųjų vietų vardai K.Būg.
pritariamai̇̃ Kažkuris darbininkų pasakė keletą žodžių, kiti pritariamai nusijuokė J.Balt. Aukštakepuris pritariamai linguoja galvą K.Saj. Į visa tai pritariamai žiūrėjo ir daktarėlis Dimša V.Myk-Put.
pri̇̀tariančiai adv.: Pats ponas advokatas linkterėjo pritariančiai galva I.Simon.
| refl.: Prysi̇̀taru pry jų – blogai nemokytam Vn.
ǁ sutikti, neprieštarauti: Moziešius pritarė pas tą vyrą pasilikti BB2Moz2,21.
2. intr. M, LL222, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vkš, Yl, Škn, Grž, Trgn, Ds, Grv, Kpč prisidėti savo balsu prie uždainavusio, dainuojant antrinti: Pritark giedodamas J. Vienas užgieda, kiti pri̇̀taria, kaip kas moka Šl. Pritar̃t y[ra] kam, tik vest nė[ra] kam Mžš. Krizas užveda dainą, o pagalbininkai plonais balsais jam pritaria P.Cvir.
| Burbuliuoja tetervinai juodukai posmą po posmo, jiems pritaria kanapėtosios rš.
pri̇̀tariančiai adv.: Pritarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
3. intr. I, M, DŽ, NdŽ akompanuoti: Griežimu pritarti LL194. Levukas kad lengviai pri̇̀taria, ne teip kaip akėčiom par vargonus Petras kad groja Slm. Antroji korneta pri̇̀tara, turavo[ja] Plt. Muzikai pritariant tikrai nepaprastai ir gražiai šoko J.Balč. Giedodavome pritariami fisharmonijos, kurią maigydavo pats vyskupas A.Vien.
4. intr. NdŽ, KŽ, Šln, Yl, Dr dirbant drauge su kitais prisiderinti prie takto, judesių: Keturi abe penki turi̇̀ prytar̃ti teip, o jei neprỹtari, nepakulsi Sd. Su tais spragilais kad keli kuli̇̀, tad turi̇̀ pritar̃ti Trg. Mokė muni toks senelis kulti, pritar̃ti pri penkių Krtn. Kai penkiese muša [spragilais], pri̇̀taria kas penktas Jsv. Buvo pri muno laiko, buvo spragilai, bet aš nemokėjau i nepri̇̀tariau Žd. Liuob išsives kult, aš maža, nepri̇̀tariu Kž. Tu nepri̇̀tari, tu maišai, eik po šimts pypkių! PnmŽ. Jei maišai, nepri̇̀tari [kulti spragilu], nukerta rankas Všv. Kuris nemoka kulti, tik painioja, tą nuvarome M.Katk. Aš mokėjau milą velti, pri̇̀tariau aš i vaikiuo Kl. Kai kalvis pri̇̀taria, tai ir smagu kalti Žvr.
| Arklys nepri̇̀taria traukt Ėr.
pritartinai̇̃ adv.: Kaip užkerėtas klausė Erdivilas, pritartinai giesmės balsui mosuodamas irklais V.Piet.
ǁ padėti kartu ką daryti: Ar niekas alaus [gerti] nepri̇̀taria? Slm.
5. tr. pasakyti, ištarti: Kokį žodį pritarti N. Žodį pritark – ir paliksi kaltas, kam patarei Šts. Daug žodžių pri̇̀taria iš rusų kalbos Dglš.
6. intr. SD1150 patvirtinti, užtikrinti: Tatai pats mums žadėjai ir žodžiu savu pritarei PK69.
7. tr. Sut užtarti, užstoti.
ǁ užtariant pasakyti: Pritark žodį už jįjį J. Mudu taip pritarėva, ir ant mudums prytaro (nuomonės) apsistojo visi J.
8. refl. NdŽ pakankamai, iki valios tartis.
9. refl. numanyti: Jei pri̇̀starei, kad ryma prilipo nuog katino, uodega nosį pazulyk! (priet.) Vlk.
sutar̃ti, sùtaria, sùtarė K, Rtr, sutárti Š; L
1. intr., tr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Jau sùtarėm, atsakos nebėr Aln. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti Lk. Paskiau sùtarėm: žemę pasidalykiam, kožnas savo gyvenkiam Tl. Sùtarėv, padėjov grėblius ir atgulėv Als. Sykį sùtarėm eit į vakarėlį Lkč. Sùtarėm važiuoti žvejoti į prūdą Krt. Vieną vakarą tuodu sutarė eiti į pirtį nusivanoti – ir išėjo BsPII36. Čia lipam? – Sùtarėm čia, tai čia Jrb. A abu sùtaratav nevalgyti? Nv. Sutaramà vaikas, negal skųsties Krš. Kad va but žmonės sutariami̇̀, tai da ir dirbt nieko Slm. Visu pirmu tėvai sùtarė atiduoti didžiąją seserį į augintines Kl. Sùtaria abudu: tą parduosim, tą parduosim Skrb. Mes pasakom, tiktai sutar̃kiam visi vienu kartu bėgti Plt. Ta vedu sùtarėv su tuo draugu į rytų pusę [eiti], i pasisekė išeiti Žd. Kieminiu sūdu sùtaria: kataras kietos širdies, tas muša Grv. Tankiai sutark su numiškiais, kas kožnam atsieita daryti, jei ugnis pasirodytų S.Dauk. Atalėkė paukštis, kai buvom sutãrę (ps.) Mšg. Sùtarė operaciją daryt Bsg. Daugiau tie visi paukščiai ir paukšteliai sutarę per devynias dienas gavėt (ps.) Sln. O kad gegužinę sùtari didelę, tai tada jau atvažiuoja ir su dviračiais, ir su arkliais Kp. Medlinčiai tarp savęs sùtarė sùtarė JD965. Anys nenusiminė ir sutarė save norinčius savo žmones gelbėti BB1Mak3,43.
^ Ką du sutara, trečias sugadina LTR(Sd). Nešnekėsi – nesibarsi, neišgersi – nesutarsi J.Marcin. Nesùtaria kai Kaušeliai (kaimas) ubagą pešt Smln.
sutariamai̇̃ adv.: Tokie darbai yra sutariamai (visur be išimčių) baustini rš.
| refl. H169, R, MŽ, N, I, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Susikalbėt, susitart SD347. Anuodu susitarė, t. y. susimokė J. Mes susi̇̀tarėm tylėti K. Jiej dviese sùstarė Dsm. A judu susi̇̀tarėtav su anuo? LKT90(Rt). Jau anie teip gyvena, susi̇̀tarė su tuo vyru Trk. Par kitą (per tarpininką) ėjo kalba – nesusi̇̀tarė žmoniškai Mžš. Rėžiuose reikėjo susitártie, kur sėt, kur ką daryt Sug. Reikėjo kelims ūkininkams susitar̃ti pri javų kūlimo Plšk. Susitãrę padėdavo vieni kitiem Kp. Nu paskiau susi̇̀tarė ūkininkai: dalysiamos ganykloms KlvrŽ. Trys liuobam susitar̃ti [šukuoti vilnas]: dvijau dėsi [vilnas į mašiną], o vienas suks Kl. Pasiunta kur nora pieminį, kaip jau anų buvo susitartà Als. Jeigu netyčia nugano, tai tep (taikiai) susi̇̀taria Grv. Veda liudininkus, apmatuoja [nuganytą pievą] – ir teismas, jei nesusitari geruoju Grz. Atimdinėdavo gyvolius vokyčiai, su jais nesusitar̃sys Krž. O kam to karo reik, a negal ponai susitar̃ti? Pln. Anos (moterys) susi̇̀tarė: uždekiam [karčemą], lei aną balas patrauka! Krp. Dvijūs susi̇̀tarė eita kasti [pinigų] Krtn. Susitãrus buvau jį pasitikt Smln. Susi̇̀tarėm taip, ka po pietų nebkelsamos Klk. Su velniu susi̇̀tarėm sėti javus an pusės (ps.) Všv. Susitarė du melagiu eiti par svietą meluot LMD(Rz). Perpiete mergos susitãrę nuėjo maudytis Nm. Gudriejai susi̇̀tarė paikąjį paklaidinti Klp. Susidėjom, susi̇̀tarėm motriškos deiniuoti senoviškas dainas Varn. Vai ir susi̇̀tarė trys jauni berneliai jot in vieną mergelę LTR(Mrc). O kregždės susitarusios, susirinkusios ir tą žvirblį užmūrijusios (ps.) Sln. Vieną kartą kiškis su meška susitarė pakelti karą LTR(Rk).
| Tik tartum giria, pieva ir laukas sustãrę iš brangiausių kvepalų mišinį padarę A.Baran.
^ Susitarė kaip višta su vanagu TŽIII375.
ǁ tr. apsvarsčius, pasitarus nustatyti, parinkti, paskirti: Laukia sutartõs dienos, kada atvažiuos jau tie jaunikiai Všt. Sùtarėm laiką, kada mašina atvažiuos, ir nuėjom maudytųs Alz. Praėjus sutartam laikui, sakalas vėl sako: – Leisk dabar paskraidyt, gal jau galėsiu LTR(Krč). Išaušus sutartam rytojui, Elzė papietavusi paskubino prie lieptų Pt. Išvykimo diena buvo sutarta V.Myk-Put. Ir herojai atvyko į sutartą vietą HI. Jis turėjo miške sutartas tris vietas, kur palikdavo partizanams savo surinktas žinias rš. Sùtartas ženklas NdŽ.
2. tr. Rtr, Als suderėti, sulygti: Sutar̃ti mergą, berną NdŽ. Buvo sutãrus tą ūkį parduot Jrb. Sutãrę buvom aštuonius tūkstančius Šauk. Ar te po tris dienas valgydavo [kerdžius], ar te po savaitę – kaip sùtari Krs. Šilėnuose ir skerdžius liko nesutartas, ir bandos išginimas nesutvarkytas V.Myk-Put. Kai sùtaria pasogą, [jaunieji] važiuoja in kunigą ažsirašyt Skdt. Užsakai išėjo, vestuvė sutartà Všt. Jie seniai taria, gal jau sùtarė [vestuves] Sml. Kaip tik tą dieną buvo sutartos vestuvės tų dukterų su tais trimis vyrais BsMtII252. Ona jau buvo sutãrus veselijas, bet bobos ėmė ir atraišė kavalierių Brž.
| refl. intr., tr.: Lig Visiem šventiesiem susi̇̀taria ganyt gyvį LzŽ. Susi̇̀tariau mainais malkų gaut Mžš. Mes da susi̇̀tarėm, mum dykiai duoda Kli. Atvažiuoja piršliai i susi̇̀taria [dėl vestuvių] Škt. Susi̇̀taria: ar kumelį, ar karvę duosme [dalies], pinigų, kas turi – aukso Aps. O atlyginimą turi jis (samdinys) su mamike susitarti I.Simon. Ka sutinka, tai palieka [samdinys] ir an kitų metų, kaip susi̇̀taria Ps.
3. tr. pažadėti išleisti už vyro (dukterį): Sutarė mane, t. y. suderino, aš tekėsiu J. Sutartà mergiotė Kp. Girdėjau, vaikel, sùtarė tave? Ppl. Mane jauną sùtarė (d.) Skp. Mergučės tik šaukia: – Piršliai, piršliai, sùtarė Baljonytę! Skr.
| Kadikse hercogas pasimatysiąs su Išpanų karalium, kuris bus sutartas (sužadėtas) Konaute su princesa Marija VŽ1904,15.
ǁ intr. abiem pusėms aptarus sąlygas, sukalbėti vedybas: Kap sùtaria, tai važiuoja Jujon ir pirkdina gėles, žiedus in rankų LzŽ. Jis nuėjo pas našlę, sùtarė ir pakėlė vestuves NdŽ. Rudinį jau i pradeda piršliai važiuoti, atvažiuo[ja], sùtara Vgr. Girdėjau, pas Jonuškaičią piršliai buvo. Nežinai, gal sùtarė? Slm. Sùtariame, mane jau leidžia, teku Skr. Da jis tada buvo nesutãręs, kai piršau Slm. Vaikšto, vaikšto i nesùtaria Ps.
| refl. NdŽ: Kada jau jiej sùstaria, tai tada jau važiuoja an užsakų Dg. Jei nepatinka [vaikinas], nesusi̇̀tari, tai reikia grąžint pinigai už tą [išgertą piršlybose] butelį Alv. Jau vedu susi̇̀tarėv, jau ka reik žaninties Pln.
4. tr. pasakyti, ištarti: Jis iš miegų akim užmiegotom kažką sùtarė, bet neišgirdau ką Skr.
| Ot išej[o] man iš galvos, ir nesùtariau (nepaklausiau), kap jos vaikas Nč.
ǁ vienu kartu tą patį ištarti, pasakyti: Kalbant su kuo ir abiem ištarus tuo pačiu rozu tą patį žodį, sakoma: – Tai sutarėm – bus svečių! LTR(Ds).
ǁ sukalbėjus vestuves, abiem pusėms žodžiu pareikšti sutikimą: Jau treti meteliai sutarti žodeliai LTR(Dkšt). Sutarti̇̀ žodžiai, surištos rankos, žiedeliai sumainyti (d.) Šmn. Ir sutársme mes žodelius, meilingą kalbelę (d.) Tvr.
5. intr. Š, DŽ, KŽ, Rmč, Als, Yl, Rmš, Smln, Užp sutikti, sugyventi: Juodvi sùtaria, t. y. sutinka J. Kas sùtaria, tas ir giminė Pg. Neblogai gyvenau, sùtariau gerai, puikiai, gražiai Slnt. Tėvai neliuob sutar̃ti, tie vaikai liuobam eiti pašaliais LKT64(Lkž). Mes abu, būdavo, labai sùtariam Dbk. Da piemenim mes su juo ėmėm tart ir parvis gerai sùtarėm Antš. Sùtarė su žmonimis, geri buvo žmonims Žd. Kol kas dabar tai gerai sùtaria abudu Krs. Abi brolienės sùtaria Sml. Sakė, kad ir jis nuvažiuojąs, ir tos čia atvažiuoją, sùtaria Slm. Kas sùtaria, kitas kitam padeda – gražiai gyvena Mžš. Net neramu, kaip anys nesùtaria Sdk. O tai gyvenimas, ka sùtari gyvęt! Erž. Jei norėsi, tai ir su pačiu velniu sutársi Šmn. Kaimynai, vienam kieme gyvendami, nesutaria K.Donel1. Vieni bendrapavardžiai tarp savęs giminiavosi, kiti bičiuliavosi, o treti tik kaimyniškai sutarė rš.
| Kokią Dievas pasiunčia [ligą], turia [žmogus] i sutart su ta liga Btg.
^ Mes nesùtariam kap kirvis su akmeniu Dkš. Sùtaria kap Radžiūno jaučiai (gražiai sugyvena) Ldvn. Sùtaria kaip višta su vanagu (nesugyvena) NdŽ.
6. intr. Q536, H169, R116, MŽ151, Sut, N, K, NdŽ, KŽ būti tos pačios nuomonės, laikytis vienodo požiūrio: Aš su tavimi šime dalyke nesùtariu KBI29. Jie niekados nesutar̃s: tie nenoria tokios tvarkos, tie nenoria tokios Sb. Žemė buvo gera, o nesùtarė [tėvai] gaspadorauti Kl. Sutaranti̇̀ kumpanija daug uždirba, kad neprisiema tinginių Lk. Sùtara abudu į vieną dūdą pūsti (viską vienodai daro), jau negali pykti Trš. Marti su močia gerai sùtaria, abidvi tą vyrelį obliavoja Sml. Kadangi sėlių kalba yra palikusi tik visai menkus pėdsakus, tai tyrinėtojai nesutaria dėl jos pobūdžio rš. Tačiau tame surinkime yra daugi nešventų, bet vienok moksle sutariančių MT96.
ǁ būti vienodam, sutapti (apie nuomonę, interesus, pažiūras ir pan.): Mano mislis sùtar[ia] su tavąja KII53. Nė vienos anuo metu nebus nesandaros, bet visi daiktai sutarą, visi suderą DP542. Bet jų liudymas nesutarė (nebuvo sandermingas) CII620. Daug liudijo neteisiai prieš jį, bet jų liudijimai nesutarė NTMr14,56. Todėl ne dyvai, kad abiejų giminių raštas taip labai sutaria Kel1881,26. Jo paveikslas nesutar[ia] su jų elgimu prš.
7. intr. Vžns, Sdb, Pšš, Šd suderinti, sutaikyti bendro darbo, veiksmo judesius: Taip eina, ka sùtaram, kad eina po kitas kito (spragilais kuliant) Lc. Nognai liūb būs penkims sunkiai sutar̃ti kulti su spragilais Vl. O ka nesùtara, kaip sunkiai y[ra] su spragelais Pkl. Reik sutar̃ti, ka kuli, kitaip dirbti būs sunku Všv. Kūlius tai su spragilais kuldavo, i sutar̃t reikėjo mokėt Mšk. Kai daugaly kuli – ir sùtari Vdn. Kai nesùtariam kulti [spragilais], labai rankas ištampo Vdk. Nesùtariau, ka davė tėvas par spragilą, i galva (spragilo buožė) nulėkė Krš. Du vyru sustoja prie piestos ir sutardami muša grūdus M.Katk. Keturiem, septyniem velėt reikia sutart Bsg. Dviese tai sùtarėm tuos kultuvus [mušti] Ps. Su viena koja suki, o su antra dauži – teip turi sutar̃ti [milą veliant] Kl. Tei[p] gražiai sùtaria nešt grabą, supte supa Skr. Seniukai tokie šoko, teip pritarė, sùtarėm šokti, ka, rodos, kaip su jaunu šoki Žd.
| Rankos nebesùtaria ir tavo – krapštai ir krapštai Rm. Ko te iš jo norėt, kad jis i žandais nesùtaria kalbėdamas Upt.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai (koja į koją) eiti rš.
| refl.: Jei sùtaras, lengvu (spragilu) kulti Užv. Kaip sū̃taras, gražiai išsikuls Všv.
8. intr. Q656, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Trgn, Jnšk suderinti, sutaikyti balsus dainuojant ar grojant: Šitie balsai sùtar[ia] KI37. Anuodu sùtaria dainuodami sutartinės dainas J. Dvijai [moterys] dainuoja, ale kad sùtaria! Ktk. Nesutársi – giedosi kaip statinėn tvoron inkliuvęs Ds. Nesùtara anie, gieda kaip Varnių ubagai Vkš. Visi esantieji gryčioje gieda ir sutaria M.Katk. Seniau, būdavo, užplėš jaunimas – laukas skamba, o dabar mekena kaip ožiai nesutardami̇̀ Mžš.
sutariamai̇̃ adv.: Sutariamai̇̃ sugiedoti LKGII519.
sùtariančiai adv.: Sutarančiai, arba sutartinai, giedoti, dainiuoti arba griežti I.
ǁ būti suderintam, harmoningam: Nesatarąs garsas B797. Sutariąs, sąlydus, maloniai skambąs LL46.
užtar̃ti, ùžtaria, ùžtarė K, Rtr, Š; L
1. tr., intr. H, H176, R, MŽ, Sut, N, M, LL131, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Vkš, Srv, Vv žodžiais užstoti, ginti: Ažutariu SD1115, SD303. Užtarti, užstoti, užtaryti I. Už gėrimą aš ir savo vaiko neužtar̃su Rdn. Mamos nebuvo, kas užtar̃s, – niekas nė[ra] užtarą̃s Šv. Vis močia: ir bara, ir vėl užùtaria Slm. Sunki dalia siratos: visi jį skriaudžia, o niekas neùžtaria Lš. Nėr man' tėvelių, kurie užtartų̃ Sv. Matušė tarė ir užtardamà: – Eik eik, dukrele, ant pailselio (d.) Žv. Kas jais (tarnaujančias mergaites) užtar̃s tę Mrj. Kas jaučia jūsų kančias ir užtaria už jus? V.Kudir. Jie turėjo užtarti mane geru žodžiu V.Krėv. Visi mane barė, nei viens neužtarė RD44. Bernelis užtardamas, mergelei kalbėdamas D39. Toli mylimas bernelis, o kas mane beužtar̃s? (d.) Gž. Aš turiu močiutę, užtars mane JV1011. Kad Sigutę ir gyvuliai užtaria ir užvaduoja VoK133(Mrj). Ir piktas žmones užutarsit PK74.
| Daugelis čionai užtariamų žodžių jau gavo vietą ir raštuose J.Jabl.
^ Vagis vagį ùžtaria Dkš. Gaidys už gaidį ùžtara Žr.
ǁ tr. užstojant, ginant pasakyti: Užtar̃k už mane gerą žodį J. Skubinuosi užtarti žodį už tą piktą žmogų V.Piet. Ba nėr kam užeit sunkų darbelių, ba nėr kam užtar̃t graudų žodelių DrskD122. Turiu bernelį, užtars žodelį LTR(Mrk). Dievereli, broluželi, užtárk tu žodelį (d.) Dglš.
2. intr. NdŽ pritarti: Vieni niekina, kiti užùtaria Krs.
3. intr. NdŽ, Sml pritarti dainuojant, antrinti: Dainiuok, mas užtar̃sma Krš. Padėk užtar̃t Mžš. Aš šauksu kaip pablūdusi, vaikiai ùžtara, nu ka skambės! Klk. Išeis toki seniukė, ka deiniuos ana, čia ùžtaram Akm. Aš uždainiuoju, anie ùžtara – dainininkai muno vaikai Šauk. Pramatoriui vedžiojant, visoj bažnyčioj užtardavo M.Katk.
| Išmokyti šunys arklius ganė: piemuo grajija armonika, šunys ùžtaria Btg.
4. intr. dainuoti rinkinį, rinkti: Rinkėjas vadinas ir užtarėjas; šitas, vadinas, užtaria, o antrasai gieda ir vadinas giedotojas, arba patarėjas LTII101(Sab).
5. refl. nusistatyti, pasižadėti: [Vytautas] teip didžiai užsitaręs, jog niekados nei vyno, nei midaus, nei alaus negėrė S.Dauk.