sprùkti, spruñka (sprū́ksta), -o intr. Rtr
1. M, L, KŽ, Dkš, Šln, Ktk bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan J. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti J. Žvirbliai sprùko į pastogę NdŽ. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą BM104(Sb). Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan LTR(Užp). Priversti priešą sprùkti BŽ306. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris J.Jabl. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti S.Dauk. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų Vaižg. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų Mš. Velnias čypdamas sprùko į kertę VoL329(Jnš). Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių S.Dauk.
2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka J. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau Rm.
| prk.: Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų rš.
3. sprogti: Sprunk pupelelės BzF175.
atsprùkti intr. J.Jabl(Pn), Rtr, Š atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies M.Valanč. Avinas nu kalno atsprùko PP28.
įsprùkti intr. Š, Rtr, NdŽ, Trk įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t. y. įbėgau J. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos LTR(Kltn). Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą Klp. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę LTR(Užv). Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę Sln.
išsprùkti intr.
1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti LTR(Žal). Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją Trk. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas BM34(Vb). Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės Krs. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės Adm. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs BsPII77.
| prk.: Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių rš.
^ Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti Sln. Išspruko kaip paukštis iš nagų M. Išspruko it paukštis iš spąslų VP19. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias (kulka) Jrg(Pn).
2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai Blv.
| prk.: Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų Grž. Man tas žodis nenorint išsprùko Brs.
^ Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi KrvP(Srj).
| refl.: Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas Krš.
◊ ãkys iš kaktõs išsprùko apie didelį nustebimą: Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko Vaižg.
nusprùkti intr. Š nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko LTR(Pkr).
| prk.: Kur anie (degtukai) nusprùko (dingo nuo stalo)? Žr.
pasprùkti intr. Rtr
1. P, Lzd pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko V.Krėv. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt Dkš. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti Žd. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė] Nv. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių rš. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų Brž. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan MTtI51.
| prk.: Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka rš.
^ Pasprukus žuvis visuomet didelė Al. Gaudyk miške vilką – paspruks LTR(Srd).
2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos Trk.
parsprùkti intr. Dkš greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos Krš. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo Kp.
prasprùkti intr.
1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti J. Zuikys prasprùko Plv.
2. išsprūsti.
| prk.: Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai Krš.
prisprùkti intr. NdŽ greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai J.

sprū́sti, -ta, sprū́do intr. Rtr, NdŽ
1. KBII149, Kair smukti, kristi (laikomam, pritvirtintam): Kirvis sprū́sta nuo koto DŽ. Kai bulvė sprū́sta, išneša gerą grabę (nubrazduoja pirštą) Skr. Skaldžiau šakalius, kirvis sprū́do i nukirto pusę nykščio LKT47(Trkn).
| prk.: Šiandien žemė tėvų sprūsta iš rankų rš.
2. N, K, Vlkv, Gršl netekus atramos, neišsilaikius, pakrypus slysti: Sprū́sta koja nuo gruodo, par gruodšalą einant J. Užstojau ant tų durikių, kad aš sprū́siu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Kluoną griovė, sparas sprū́do, i nulaužė koją KzR. Ta kripė sprū́do, jis už tos vielos tvėrė i nutvėrė (buvo nutrenktas) Jrb.
| Grumstai sprūsta jam iš po kojų ir rieda pakalnėn rš. Atsirėmė rankomis vagos, norėjo atsistoti, bet žemė sprūdo iš po kojų J.Avyž.
3. spraustis, bruktis, veržtis: Gyvuoliai sprū́sta iš kūties laukan, negaliu durų praverti J. Ko sprū́sti į tarpą žmonių? J. Bernai kampan ėmė sprūst LTR(Vrnv). Žuvis į varžą jau sprūsta A1885,48. Sesutė saldžiai užsnūdo, zylikė iš rankų sprūdo LB118. Sprūsta kviečiai iš varpų, eitam pjauti Lk. Įsibridusi prausėsi nuo ašarų patinusį veidą, o smėlis sprūdo pro kojų pirštus J.Avyž. Kalavijai plieno griežia, pašarvėmis sprū́sta (d.) Kp.
4. L, Šr, Žr šnek. smarkiai eiti, bėgti, sprukti: Užėjus lietui, sprū́dau į pastogę DŽ. Gatvės ištuštėjo – kas gyvas sveikas sprūdo užmiestin J.Dov. Patys miškan sprūdo ir galvijus varė IM1861,57. Kai pradėjo tas bartis, tai tik pamatėm, kad svečiai sprū́sta oran Trgn. Sprū́dau Amerikon nuo žandarų Dglš. Vietinis karžygis, pamatęs atjojančius, tuojaus sprūdo atgalios BsMtII88(Klvr).
| Vieversiai sprūsta į padanges ir šimtais balsų čirena rš.
atsprū́sti intr.
1. NdŽ atslysti, atsmukti.
2. L, Rtr, DŽ, NdŽ šnek. skubiai, greitai atvykti, netikėtai pasirodyti: Jis atsprū́do, t. y. atšarpavo, atvažiavo greitai J. Jis jau namo atsprūdo Ign. Atsprū́siu kurią dieną ir aš pri jūso Šts. Iš kur tu čia, žmogeli, atsprūdai? BsPIII216(Brt).
3. šnek. rasti atliekamo laiko, atspėti, atpulti: Atsprū́sdamas atvažiuosiu pas jus Vlkv.
įsprū́sti intr.
1. Jrb įslysti, įsmukti: Ir pats gali insprū́st [į šulinį be rentinio], ne tik vaikas Sug. Vienas jųdviejų, į vandenį įsprūdęs, prigėrė BsV105(Rg).
2. įstrigti, įkliūti: Įsprū́dau aš ten į tokį rasalą, lermą, t. y. įsrigau J. Paršas vartuosna insprū́do Mrp. Kažkaip sprūdo ir įsprūdo į tinklą paukštvanagis sp.
| prk.: Keravokis, Vacali, neįsprū́sk Ms.
3. Amb, Š, NdŽ įsibrauti, įsibrukti, įsiveržti: Po valandėlei savųjų pulkas įsprūdo į pilę V.Piet. Kiti skubinosi, kad, greitai į laivą įsprūdę, į jūres įsiirtų Ns1840,2.
| Pro lentomis užkalto lango plyšį įsprūdus saulės juosta gulė ant palubėj kabančios svogūnų pynės P.Cvir.
ǁ J prk. patekti, įsiskverbti: Už neatsargumą gali įsprūsti sutartin visokių nepataisomų klaidų rš. Juk jis gerai ten pas ją įsprū́do (įsisuko, vedė) Skr.
4. Š, Rtr, BŽ43, Ktv, Kkl šnek. greitai įbėgti, įeiti, įsprukti: Mergina, perbridus upelį, įsprūdo į tą tankumyną V.Kudir. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion intsprū́dęs, kailį išnešęs, lietui nepatekęs BM56(Žb). Atrodė, kad po debesis landau ir ieškau kur į dangų įsprūsti BsPIII80. [Lapė] į savo olą įsprū́do Jrk49. Pašavau kiškelį, karklynan insprūdo LTR(Rš).
išsprū́sti intr.
1. SD419, Sut, N staiga išslysti, išsmukti, iškristi (laikomam): Ūmai kiaušinis išsprūsta iš rankų, krinta ir sudūžta A.Gric. Nesitikėtai išsprūdo iš jo rankų mentė M.Valanč. Tempė jis skūrą, tempė, o skūra išsprūdo iš dantų LTR(Dkk). Jam vadelės iš rankų išsprū́do Lš.
| Ledas tuoj pat išsprūdo iš po kojų rš. Tep esu nusiminus – lyg ir žemė iš po kojų išsprū́do Vlkv.
^ Ir aš juk ne iš po startos uodegos išsprūdęs (ne prastas esu)! V.Kudir. Veik užkabina, bet neveik išsprūsta (greit pradedama, bet negreit baigiama) ST166.
ǁ išlįsti, iššokti iš vietos: Pradėjo lankstyti, spaudyti – išsprū́do toks medelis Brs. Durys iš kaškų išsprū́do Pln. Karts (kartais) rakštis išsprū́sta laukan, ka pradedi aną krapštyti Klk. Iš akių uždegimo išsprūdo vydis, prasisuko Ggr.
2. H, L, Rtr, DŽ ištrūkti, išsiveržti: Nutvertas paukštis beturint išsprū́do iš rankų J. Tenkinaus išsprū́dęs iš jo rankų Š. Pastveriu avį už kupros, ir ta avis jau nuo manęs neišsprū́sta Skr. Buvau vagilių až pakarpos nutvėręs, ale, varlė, vikriai išsprū́do Km. Tai pasakęs, išsimovė iš sermėgos, išsprūdo iš gerų nagų ir išspruko laukan M.Valanč. Vėgėlę pagavus, reik žiūrėt, ka ji tau neišsprū́stų Jrb. Mergelė smarkiai užsnūdo, zylelė iš rankelių išsprū́do JD679.
| prk.: Jau nuo jo garbė neišsprus V.Kudir. Auklėjamasis darbas labai dažnai išsprūsta iš mokytojų dėmesio rš.
ǁ prk. išsivaduoti, išsigelbėti: Vos spėjo išsprūsti iš prūsų policijos nagų rš. Laimingai išsprūdau giltinei iš nasrų T.Tilv. Retas kuris terp jų beišsprūdo nu giltinės S.Dauk. Ižsprūsta iž rankų sūdžios be korojimo kaip nekaltas SPI8. Todėlei, žmogau, tu išgi bėdos kokios išsprūdęs, žinokiesi BPII439.
ǁ N, Prn, PnmA prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, pareikštam: Milda prikando lūpą, tartum bijodama, kad neišsprūstų nereikalingas žodis J.Avyž. Išsprūsta koks žodelis, kurį galima dvejopai aiškinti V.Kudir. Mane suerzino, ir netyčia žodis išsprū́do Dkš. Aš nenorėjau sakyti, mun išsprū́do Trš. Jeigu tik atidarysiu burną, tuojau išsprūs baisus juokas I.Simon.
^ Paslysta koja negirtam, išsprū́sta žodis nekvailam Ss. Žodis, iš burnos išsprū́dęs, atgal nebegrįžta Pln. Žodis išsprū́do – ir nebepagausi Trgn.
3. Q118,268, B, H170, R, MŽ, NdŽ šnek. greitai išbėgti, išsprukti, pabėgti: Kai paėmiau dirželį, tuoj išsprū́do pro duris Sv. Bernas pro langą išsprū́do – būt primušę kuokinėj Dglš. Tik šiaip teip išsprū́do par tokias balas KlvrŽ. Ana dabar kaip kiškelis džiaugias išsprūdus Sdk. Jiej kap šoko kap vienas i išsprū́do kap vėju Vlk. Vos ne vos pats gyvas beišsprūdęs S.Dauk. Nykštukas pro atdarąsias duris nematant išsprū́do ir pabėgo Jrk26. Spąstai patrūko, ir mes išsprūdom (išejom) BS124,7. Pasidžiaugė su sveikais sąnariais dar išsprūdusi Ns1847,1. Tas kai išsprū́do ir išsprū́do Klt.
4. šnek. išeiti, išvykti, išsibrauti, išsidanginti: Lig Telšių išsprū́do Všv. Kas tik gali, stengiasi išsprūsti už miesto TS1903,9.
paišsprū́sti (dial.) intr. išbėgioti, išvažinėti: Seni išmirę [kaime], jauni paišsprū́dę Ad.
nusprū́sti intr.
1. N, DŽ, Ar neišsilaikius nuslysti, nusmukti, slystant nukristi: Koja nusprū́do nuo liepto į vandenį J. Nusprū́do nū kranto į vandinį ana Kv. Medis nuo ožių nusprū́do ir tiesiog Stankui ant galvos Šk. Kartais, kai nuo kemsynėlės koks vaikas nusprūsta, tai ir pasineria iki pusiau šlapiose samanose LTR(Kp). Trūkis nusprūdęs nuo vėžių LC1886,9. Pastatyk nugarą, ir perkūnas nusprūs – nebįspirs (juok.) Dr. Nu kelmelio nusprūdau ir dūdelę sudaužiau LTR(Gršl). Tai ma[n] nusprūdo aukso žiedelis nuo mažojo pirštelio LTR(Zp).
| Nusprū́do (netyčia prarytas įsmuko) slyvos kauliukas, bus bėda Vlkv.
| prk.: Jis, Juodasis Bigė, žino daugiau, negu nusprūdo nuo liežuvio J.Avyž.
ǁ staiga nukrypti, išsimušti (iš kelio): Arklys [pelkėje] nusprū́do nuo tako, ėmė skęst Jd.
ǁ iššokti iš vietos: Kai nusprū́sta kaulas, tai skauda Rm.
2. NdŽ šnek. nubėgti, nusprukti: Kiškelis į krūmus nusprū́do DŽ1. Pragumą gavau ir nusprū́dau J. Sesutė saldžiai užsnūdo, zylutė girelėn nusprūdo (d.) Ktv.
3. šnek. nuvykti, nusidanginti: Aš noriu dar šiandie lig Telšių nusprū́sti KlvrŽ. Aš negaliu niekam pasiskųsti, pas močiutę aš savo nusprū́sti JD1222.
4. Gršl šnek. numirti: Gyveni, kol nusprū́si Sd. Tiktai galvoju, ka karts (kartais) muno motriška nenusprū́stų Vž.
◊ nuo lẽtenų (narių̃ Žr) nusprū́sti menk. mirti: Ana nusprū́do nu lẽtenų Krtn. I muno dėdė nusprū́do nu lẽtenų Dr.
pasprū́sti intr. Rtr, NdŽ
1. N, BzF175 paslysti: Pasprū́do koja mano nuo grumslo, ir parpuoliau, išvirtau J. Pasprū́do i nulūžo koją Vvr. Vąšas pasprū́do i užkabino ma[n] gyvnagį Jrb. Kirvis pasprūdo ir pataikė į kairę ranką prš.
ǁ nukrypti, išsimušti (iš kelio): Iš gero kelio greičiau pasprūsti LTR(Grk).
| prk.: Čia jau tavo galva pasprū́do, kad teip kalbi Krt. Merga pasprū́do (vaiko susilaukė) Grk.
2. Amb šnek. pabėgti, pasprukti: Pasprūdo mums iš rankų nevidonas Vd. Tik mun vienam tepasisekė pasprūsti, visus kitus suėmė Kv. O žmogus, aniems paėjus, linksmas namo pasprū́do Jrk35. Pasprūdęs nuo darbo, dažniausiai jis smarkiai įsigerdavo rš.
| prk.: Ak, nykstu! Ir gyvybė pasprūsta! Vd.
3. nusprūdus patekti po kuo, palįsti: A a apapa, zuikis vaiką lingavo. Belinguodams užsnūdo, po palovės pasprūdo (d.) Kv.
parsprū́sti intr. šnek. greitai sugrįžti, parskubėti: Ilgai nebūk, greitai parsprū́sk Všv.
pérsprūsti intr.; Amb, Rtr persibrauti: Pérsprūsti per sieną NdŽ.
prasprū́sti intr. NdŽ
1. DŽ1, Up, Vdk, Šts paslydus iškrypti iš vietos: Nuo laiptų paslaptu prasprū́do koja mano, ir nukritau J. Prasprū́do koja, i nūlėkiau Grd. Peilis prasprūdo pro šalį, žnikšt ir įsipjoviau Vlkv. Kur tau prasprūs [žambis] bearant, reikės sukartoti Dr.
2. šnek. prasprukti, prasmukti: Skuba, ragina arklius, kad tik greičiau prasprūstų į priešakį rš. Tie trys vyrai jam vis stojos priešai: jei jis skubinos jiems prasprūst, tai ir tie skubinos jam už akių BsV145(Rg).
| prk.: Vos vos prasprū́dau į dešimtą klasę Mrj. Aš nemačiau, kažkaip pro akis prasprū́do Vkš.
prasprūstinai̇̃ adv.: Prasprūstinai̇̃ vė[ja]s puta į daubėtą dalyką Šts.
ǁ prk. būti nepastebėtam: Ir nenoromis kartais prasprū́sta klaida DŽ. Nuo jo aštraus, įdėmaus žvilgsnio neprasprūsdavo nei išviršinės, nei vidinės būdo savybės V.Myk-Put.
prisprū́sti intr.
1. NdŽ slystant priartėti.
2. NdŽ šnek. prisisprausti, prisibrauti: Davatka prisprūdo par minią svieto Šts.
susprū́sti intr. šnek. visiems įsprukti, sulįsti: In urvą visos [pelės] susprū́do Bsg.
užsprū́sti intr. šnek. užlįsti: Ans į tą pirtį už pečiaus užsprū́do Kv.

sprū́sti, -ta, sprū́do intr. Rtr, NdŽ
1. KBII149, Kair smukti, kristi (laikomam, pritvirtintam): Kirvis sprū́sta nuo koto DŽ. Kai bulvė sprū́sta, išneša gerą grabę (nubrazduoja pirštą) Skr. Skaldžiau šakalius, kirvis sprū́do i nukirto pusę nykščio LKT47(Trkn).
| prk.: Šiandien žemė tėvų sprūsta iš rankų rš.
2. N, K, Vlkv, Gršl netekus atramos, neišsilaikius, pakrypus slysti: Sprū́sta koja nuo gruodo, par gruodšalą einant J. Užstojau ant tų durikių, kad aš sprū́siu – ko tik koją nenulūžau LKT127(Erž). Kluoną griovė, sparas sprū́do, i nulaužė koją KzR. Ta kripė sprū́do, jis už tos vielos tvėrė i nutvėrė (buvo nutrenktas) Jrb.
| Grumstai sprūsta jam iš po kojų ir rieda pakalnėn rš. Atsirėmė rankomis vagos, norėjo atsistoti, bet žemė sprūdo iš po kojų J.Avyž.
3. spraustis, bruktis, veržtis: Gyvuoliai sprū́sta iš kūties laukan, negaliu durų praverti J. Ko sprū́sti į tarpą žmonių? J. Bernai kampan ėmė sprūst LTR(Vrnv). Žuvis į varžą jau sprūsta A1885,48. Sesutė saldžiai užsnūdo, zylikė iš rankų sprūdo LB118. Sprūsta kviečiai iš varpų, eitam pjauti Lk. Įsibridusi prausėsi nuo ašarų patinusį veidą, o smėlis sprūdo pro kojų pirštus J.Avyž. Kalavijai plieno griežia, pašarvėmis sprū́sta (d.) Kp.
4. L, Šr, Žr šnek. smarkiai eiti, bėgti, sprukti: Užėjus lietui, sprū́dau į pastogę DŽ. Gatvės ištuštėjo – kas gyvas sveikas sprūdo užmiestin J.Dov. Patys miškan sprūdo ir galvijus varė IM1861,57. Kai pradėjo tas bartis, tai tik pamatėm, kad svečiai sprū́sta oran Trgn. Sprū́dau Amerikon nuo žandarų Dglš. Vietinis karžygis, pamatęs atjojančius, tuojaus sprūdo atgalios BsMtII88(Klvr).
| Vieversiai sprūsta į padanges ir šimtais balsų čirena rš.
atsprū́sti intr.
1. NdŽ atslysti, atsmukti.
2. L, Rtr, DŽ, NdŽ šnek. skubiai, greitai atvykti, netikėtai pasirodyti: Jis atsprū́do, t. y. atšarpavo, atvažiavo greitai J. Jis jau namo atsprūdo Ign. Atsprū́siu kurią dieną ir aš pri jūso Šts. Iš kur tu čia, žmogeli, atsprūdai? BsPIII216(Brt).
3. šnek. rasti atliekamo laiko, atspėti, atpulti: Atsprū́sdamas atvažiuosiu pas jus Vlkv.
įsprū́sti intr.
1. Jrb įslysti, įsmukti: Ir pats gali insprū́st [į šulinį be rentinio], ne tik vaikas Sug. Vienas jųdviejų, į vandenį įsprūdęs, prigėrė BsV105(Rg).
2. įstrigti, įkliūti: Įsprū́dau aš ten į tokį rasalą, lermą, t. y. įsrigau J. Paršas vartuosna insprū́do Mrp. Kažkaip sprūdo ir įsprūdo į tinklą paukštvanagis sp.
| prk.: Keravokis, Vacali, neįsprū́sk Ms.
3. Amb, Š, NdŽ įsibrauti, įsibrukti, įsiveržti: Po valandėlei savųjų pulkas įsprūdo į pilę V.Piet. Kiti skubinosi, kad, greitai į laivą įsprūdę, į jūres įsiirtų Ns1840,2.
| Pro lentomis užkalto lango plyšį įsprūdus saulės juosta gulė ant palubėj kabančios svogūnų pynės P.Cvir.
ǁ J prk. patekti, įsiskverbti: Už neatsargumą gali įsprūsti sutartin visokių nepataisomų klaidų rš. Juk jis gerai ten pas ją įsprū́do (įsisuko, vedė) Skr.
4. Š, Rtr, BŽ43, Ktv, Kkl šnek. greitai įbėgti, įeiti, įsprukti: Mergina, perbridus upelį, įsprūdo į tą tankumyną V.Kudir. Džiaugiaus pastogėn pasmukęs ir gryčion intsprū́dęs, kailį išnešęs, lietui nepatekęs BM56(Žb). Atrodė, kad po debesis landau ir ieškau kur į dangų įsprūsti BsPIII80. [Lapė] į savo olą įsprū́do Jrk49. Pašavau kiškelį, karklynan insprūdo LTR(Rš).
išsprū́sti intr.
1. SD419, Sut, N staiga išslysti, išsmukti, iškristi (laikomam): Ūmai kiaušinis išsprūsta iš rankų, krinta ir sudūžta A.Gric. Nesitikėtai išsprūdo iš jo rankų mentė M.Valanč. Tempė jis skūrą, tempė, o skūra išsprūdo iš dantų LTR(Dkk). Jam vadelės iš rankų išsprū́do Lš.
| Ledas tuoj pat išsprūdo iš po kojų rš. Tep esu nusiminus – lyg ir žemė iš po kojų išsprū́do Vlkv.
^ Ir aš juk ne iš po startos uodegos išsprūdęs (ne prastas esu)! V.Kudir. Veik užkabina, bet neveik išsprūsta (greit pradedama, bet negreit baigiama) ST166.
ǁ išlįsti, iššokti iš vietos: Pradėjo lankstyti, spaudyti – išsprū́do toks medelis Brs. Durys iš kaškų išsprū́do Pln. Karts (kartais) rakštis išsprū́sta laukan, ka pradedi aną krapštyti Klk. Iš akių uždegimo išsprūdo vydis, prasisuko Ggr.
2. H, L, Rtr, DŽ ištrūkti, išsiveržti: Nutvertas paukštis beturint išsprū́do iš rankų J. Tenkinaus išsprū́dęs iš jo rankų Š. Pastveriu avį už kupros, ir ta avis jau nuo manęs neišsprū́sta Skr. Buvau vagilių až pakarpos nutvėręs, ale, varlė, vikriai išsprū́do Km. Tai pasakęs, išsimovė iš sermėgos, išsprūdo iš gerų nagų ir išspruko laukan M.Valanč. Vėgėlę pagavus, reik žiūrėt, ka ji tau neišsprū́stų Jrb. Mergelė smarkiai užsnūdo, zylelė iš rankelių išsprū́do JD679.
| prk.: Jau nuo jo garbė neišsprus V.Kudir. Auklėjamasis darbas labai dažnai išsprūsta iš mokytojų dėmesio rš.
ǁ prk. išsivaduoti, išsigelbėti: Vos spėjo išsprūsti iš prūsų policijos nagų rš. Laimingai išsprūdau giltinei iš nasrų T.Tilv. Retas kuris terp jų beišsprūdo nu giltinės S.Dauk. Ižsprūsta iž rankų sūdžios be korojimo kaip nekaltas SPI8. Todėlei, žmogau, tu išgi bėdos kokios išsprūdęs, žinokiesi BPII439.
ǁ N, Prn, PnmA prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, pareikštam: Milda prikando lūpą, tartum bijodama, kad neišsprūstų nereikalingas žodis J.Avyž. Išsprūsta koks žodelis, kurį galima dvejopai aiškinti V.Kudir. Mane suerzino, ir netyčia žodis išsprū́do Dkš. Aš nenorėjau sakyti, mun išsprū́do Trš. Jeigu tik atidarysiu burną, tuojau išsprūs baisus juokas I.Simon.
^ Paslysta koja negirtam, išsprū́sta žodis nekvailam Ss. Žodis, iš burnos išsprū́dęs, atgal nebegrįžta Pln. Žodis išsprū́do – ir nebepagausi Trgn.
3. Q118,268, B, H170, R, MŽ, NdŽ šnek. greitai išbėgti, išsprukti, pabėgti: Kai paėmiau dirželį, tuoj išsprū́do pro duris Sv. Bernas pro langą išsprū́do – būt primušę kuokinėj Dglš. Tik šiaip teip išsprū́do par tokias balas KlvrŽ. Ana dabar kaip kiškelis džiaugias išsprūdus Sdk. Jiej kap šoko kap vienas i išsprū́do kap vėju Vlk. Vos ne vos pats gyvas beišsprūdęs S.Dauk. Nykštukas pro atdarąsias duris nematant išsprū́do ir pabėgo Jrk26. Spąstai patrūko, ir mes išsprūdom (išejom) BS124,7. Pasidžiaugė su sveikais sąnariais dar išsprūdusi Ns1847,1. Tas kai išsprū́do ir išsprū́do Klt.
4. šnek. išeiti, išvykti, išsibrauti, išsidanginti: Lig Telšių išsprū́do Všv. Kas tik gali, stengiasi išsprūsti už miesto TS1903,9.
paišsprū́sti (dial.) intr. išbėgioti, išvažinėti: Seni išmirę [kaime], jauni paišsprū́dę Ad.
nusprū́sti intr.
1. N, DŽ, Ar neišsilaikius nuslysti, nusmukti, slystant nukristi: Koja nusprū́do nuo liepto į vandenį J. Nusprū́do nū kranto į vandinį ana Kv. Medis nuo ožių nusprū́do ir tiesiog Stankui ant galvos Šk. Kartais, kai nuo kemsynėlės koks vaikas nusprūsta, tai ir pasineria iki pusiau šlapiose samanose LTR(Kp). Trūkis nusprūdęs nuo vėžių LC1886,9. Pastatyk nugarą, ir perkūnas nusprūs – nebįspirs (juok.) Dr. Nu kelmelio nusprūdau ir dūdelę sudaužiau LTR(Gršl). Tai ma[n] nusprūdo aukso žiedelis nuo mažojo pirštelio LTR(Zp).
| Nusprū́do (netyčia prarytas įsmuko) slyvos kauliukas, bus bėda Vlkv.
| prk.: Jis, Juodasis Bigė, žino daugiau, negu nusprūdo nuo liežuvio J.Avyž.
ǁ staiga nukrypti, išsimušti (iš kelio): Arklys [pelkėje] nusprū́do nuo tako, ėmė skęst Jd.
ǁ iššokti iš vietos: Kai nusprū́sta kaulas, tai skauda Rm.
2. NdŽ šnek. nubėgti, nusprukti: Kiškelis į krūmus nusprū́do DŽ1. Pragumą gavau ir nusprū́dau J. Sesutė saldžiai užsnūdo, zylutė girelėn nusprūdo (d.) Ktv.
3. šnek. nuvykti, nusidanginti: Aš noriu dar šiandie lig Telšių nusprū́sti KlvrŽ. Aš negaliu niekam pasiskųsti, pas močiutę aš savo nusprū́sti JD1222.
4. Gršl šnek. numirti: Gyveni, kol nusprū́si Sd. Tiktai galvoju, ka karts (kartais) muno motriška nenusprū́stų Vž.
◊ nuo lẽtenų (narių̃ Žr) nusprū́sti menk. mirti: Ana nusprū́do nu lẽtenų Krtn. I muno dėdė nusprū́do nu lẽtenų Dr.
pasprū́sti intr. Rtr, NdŽ
1. N, BzF175 paslysti: Pasprū́do koja mano nuo grumslo, ir parpuoliau, išvirtau J. Pasprū́do i nulūžo koją Vvr. Vąšas pasprū́do i užkabino ma[n] gyvnagį Jrb. Kirvis pasprūdo ir pataikė į kairę ranką prš.
ǁ nukrypti, išsimušti (iš kelio): Iš gero kelio greičiau pasprūsti LTR(Grk).
| prk.: Čia jau tavo galva pasprū́do, kad teip kalbi Krt. Merga pasprū́do (vaiko susilaukė) Grk.
2. Amb šnek. pabėgti, pasprukti: Pasprūdo mums iš rankų nevidonas Vd. Tik mun vienam tepasisekė pasprūsti, visus kitus suėmė Kv. O žmogus, aniems paėjus, linksmas namo pasprū́do Jrk35. Pasprūdęs nuo darbo, dažniausiai jis smarkiai įsigerdavo rš.
| prk.: Ak, nykstu! Ir gyvybė pasprūsta! Vd.
3. nusprūdus patekti po kuo, palįsti: A a apapa, zuikis vaiką lingavo. Belinguodams užsnūdo, po palovės pasprūdo (d.) Kv.
parsprū́sti intr. šnek. greitai sugrįžti, parskubėti: Ilgai nebūk, greitai parsprū́sk Všv.
pérsprūsti intr.; Amb, Rtr persibrauti: Pérsprūsti per sieną NdŽ.
prasprū́sti intr. NdŽ
1. DŽ1, Up, Vdk, Šts paslydus iškrypti iš vietos: Nuo laiptų paslaptu prasprū́do koja mano, ir nukritau J. Prasprū́do koja, i nūlėkiau Grd. Peilis prasprūdo pro šalį, žnikšt ir įsipjoviau Vlkv. Kur tau prasprūs [žambis] bearant, reikės sukartoti Dr.
2. šnek. prasprukti, prasmukti: Skuba, ragina arklius, kad tik greičiau prasprūstų į priešakį rš. Tie trys vyrai jam vis stojos priešai: jei jis skubinos jiems prasprūst, tai ir tie skubinos jam už akių BsV145(Rg).
| prk.: Vos vos prasprū́dau į dešimtą klasę Mrj. Aš nemačiau, kažkaip pro akis prasprū́do Vkš.
prasprūstinai̇̃ adv.: Prasprūstinai̇̃ vė[ja]s puta į daubėtą dalyką Šts.
ǁ prk. būti nepastebėtam: Ir nenoromis kartais prasprū́sta klaida DŽ. Nuo jo aštraus, įdėmaus žvilgsnio neprasprūsdavo nei išviršinės, nei vidinės būdo savybės V.Myk-Put.
prisprū́sti intr.
1. NdŽ slystant priartėti.
2. NdŽ šnek. prisisprausti, prisibrauti: Davatka prisprūdo par minią svieto Šts.
susprū́sti intr. šnek. visiems įsprukti, sulįsti: In urvą visos [pelės] susprū́do Bsg.
užsprū́sti intr. šnek. užlįsti: Ans į tą pirtį už pečiaus užsprū́do Kv.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

smùkti, smuñka (smū̃ksta Š, smùksta, smuñksta Lp), -o intr. K, Š, Rtr, NdŽ; N, M, L
1. J nesilaikyti, slinkti žemyn kam pritvirtintam, uždėtam, užmautam: Žiedas nuo piršto smuñka Mrj. Kas iš tos šilkinės skarelės – smū̃ksta tik nuo galvos, šliaužia Klt. Man smuñka ir smuñka andarokas Skrb. Be gumų tai pančekos smū̃ksta i smū̃ksta Plm. Mano kelnios smū̃ksta OP37. Kelnės smuñka – būs lytaus (juok.) Kv. Smunka kurpės nuo kojų J. Kab einu, iš penties ir smùksta [batas] Vlk. Tos klumpės buvo motinos ir mergaitei smuko J.Balč. Kirvis nū koto smuñka Kv. Smùksta grėblio kotas Mrc. Jei merginai sijonas smunka, bus vaikinai pigūs TŽIII350. Oi, nuog giros, nuog statinės smunka lankas apatinis LTR(Br). Lentos smunka N.
| Smū̃ksta (drinka) plaukai po pirčiai, negaliu sudaryt Klt.
2. šliaužiant leistis žemyn: [Vaikas] smuñka nu skreito i pri vaikų leka Rdn. Ūždamas sniegas smuko nuo stogų, užversdamas tarpdurius ir palanges rš.
| Vanduo smunka (smarkiai bėga) į pakalnę rš.
3. J lįsti, kristi pro ką, iš kur: Velėnos šlapios par rankas smuñka Šts. Ledas nuo saulės išsikorėjęs, ir smùksi kai par plytą kokią Škn. Rėkė nabagas Kaulakys, net iš kaktos smuko akys A.Strazd. Linai smuñka į pakulas, kad minkšti, kad nėr saujos supeštos Šts. Jauna žąsis buvusi: kiek čia virė, o jau kaulai smuñka (atsiskiria nuo raumenų) Lkv.
| prk.: Yr smùkęs (kilęs) iš baisios pamilijos Šv.
^ Ko svotuliam reikia: ar iš šikinės smùkusio, ar tarp rietų šutusio, ar patvory puvusio? (kiaušinis, sūris, medus) Prng.
4. I lįsti gilyn, grimzti, klimpti: Kad smukaũ į pusnyną iki pat ausų! Skr. Jis su džiaugsmu būtų į žemę smukęs [, kad kas jo nepamatytų] LzP. Vežimas smū̃ksta balon Alks. Į papijusią žemę, į pelkę smuñka kojos einant, ir žliurkčio[ja] vanduo J. Į armenis smuñka ratai J. Yra vandens daug, smuñka labai giliai BM328(Krš). Kojos smuñka į purvą, i nebgaliu bepaeiti Kv. Durpynūs y[ra] didliai smunkanti LD379(Krtn). Neik tum taku: čia y[ra] smunkanti̇̀, čia smukli pelkė Dr. Par laukus jojau – laukuose smunku, par lankas jojau – lankose klumpu D97.
ǁ prk. leistis (apie saulę): Jau saulutė smuñka, jau visai ant laidos Skr.
5. kristi, pulti į ką: Kiek kartų nuo tiesaus ir lygaus kelio į juodą prarają smukau! V.Myk-Put.
ǁ pakilus staiga leistis: Tiesiai viršum galvos giedojo vyturys, tai aukštyn kildamas, tai smukdamas žemyn rš. Jei sukas į viršų [uodų] kamuoliukas – žada pagadą, jei pasikelia i vėl smuñka – į lietų Dbg.
6. slegiantis leistis žemyn, smegti: Smuñka tavo troba į žemes, t. y. leidžiasi žemyn J.
7. dubti: Vieną metą atolą šienaujant, pasigirdo po žeme didelis bildesys, ir vidurys pievos pradėjo linkt, smùkt Vlkš. Ka i daug pripylė žvyro, o vis tiek tebsmuñka to[je] vieto[je] Kv. Tokia duobė daros, smuñka [žemė] Lk.
ǁ slūgti: Vanduo upėj pradeda smùkt Ėr.
8. leistis, tižti, nykti: Kad sniegas smuñka, voversiukas i atalekia Vdšk. Jis matė, kad sniegas vis labiau nyksta, smunka J.Balč.
9. Švnč slinkti (apie plaukus, vilnas): Jo plaukai po ligos ėmė smùkt Mrj. Plaukai baiga smùkti žemė[n] Tl. Plaukai smū̃ksta, tai visi pečiai plaukuoti Ml. Su rūtų arbata parpyliau – sustojo plaukai smùkti DūnŽ. Kai plaukai smuñka, tai kas nors myli ir tyli (juok.) Ds. Tvankiame tvarte pradeda smukti vilna rš.
ǁ plūšyti: Lipdyt nereikia [verpiant] – smuñka audžiant Pš. Verpalas prylaipotas smuñka audžiant J.
10. blukti: Toks mėlynumas greit smuñka Dbk.
11. kniubti, klupti, glebti: Smukaũ po kojom Ad. Smuko, klupo žirgelis dėl skaudžių žodelių LTR(Klp).
12. netekti buvusios vertės (apie pinigus): Nieko nebgal benupirkti – smuñka piningai Krš. Markio vertė smùko per kelis metus: nu pirma nežymiai, o vėliaus staigiai Plšk.
ǁ mažėti (apie vertę, kainą): Kviečių ir linų kainos ne kilo, o vis smuko A.Vien. Smunka pinigų vertė sp.
13. ekonomiškai silpnėti, nusigyventi: Kad jau ir jo ūkis smuñka Kt. Darbo sudėjo, o smùkti ėmė Vn. Ir skolę insivarė, tep ponas i smuñka Prn.
14. darytis silpnesniam, nepajėgiam, eiti menkyn: Jau ir jo sveikata pradėjo smùkt Kt. Jau smū̃ksta smū̃ksta jo sveikata, blogyn eina Klt. Reik pakybinti dygstantį ir smuñkantį Jdr. Kažkas delnus sukaustė, ir visos pajėgos smunka V.Myk-Put.
15. blogėti, prastėti: Jono nuotaika staiga ėmė smukti J.Paukš.
16. darytis menkesnio lygio, netekti vertingų savybių, regresuoti: Ekonominė padėtis smunka sp. Ne vienas menininkas ėmė nusivilti smunkančia kultūra rš. Be prasmingo kūrybiško darbo asmenybė dažnai smunka rš.
17. nustoti gero vardo, garbės, prarasti reputaciją: Ji smuko Martyno akyse I.Simon.
18. atsimesti, atslūgti (apie šaltį): Šaltis jau buvo smukęs J.Dov.
19. Bd, Krok, Ps, Pp šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti, sprukti: Pradėjo lyti, i visi smuñka į vidų Kv. Mane pamatęs, smùko šonan Dbk. Mėginau slapstytis nuo jo, gatvėje susitikęs smukdavau į kitą pusę J.Balt. Smùksu numie [iš ligoninės], kaip tik galėsu! Varn. Nu, gi kur tu smuksi̇̀? Vvs. Kaip ėmė mušt, tai katras kur galėjo, ten smuko BsMtI136.
^ Jokūbuk, daržan smuk, griežčius rauk, tarbon krauk LTR(An). Sūnaus varomas, lipk ant pečiaus, žento – smuk laukan LMD(Sln).
20. rasti tinkamą vietą, būti, gyventi, laikytis: Kur ana smùks – tepareinie čia Krš. Nė kur smùkti senam Krš. Išeitų [kitur gyventi], ale netura kur smùkti DūnŽ. O kur smùksi – į ubagyną nenoru Vkš.
21. nepajėgti ką atlikti, patirti nesėkmę: Vienas in važiavimo smùko, o kiti išlaikė [egzaminą teisėms gauti] Upn.
◊ verksmù smùkti labai verkti: Aš ją draudžiu, ė ana titau smū̃ksta verksmù Tvr.
antsmùkti (ž.) intr. užkristi: Antsmùko stogas tičiuo (tėvui) ant galvos Trk. Degąs stogas antsmùko – nu to ir mirė munoji Šts.
apsmùkti intr. Š
1. Lp, Drsk kiek nusileisti žemyn kam užmautam: Jaunas esmi ir kelnių nesustvarkai – vis apsmùkę ir apsmùkę Ds.
ǁ kiek apkristi, padribti iš po juosmens: Marškiniai apsmùkę Kv.
2. Skrb, Bsg pasidaryti netvarkingam, apsileisti, nuskurti: Nesnori apsleist, kad suvisu būtum apsmùkęs Str. Apsmùkęs, apsenęs vaikis – paliks su rūtums Krš. O tu, apsmuktkelni, tu visas apsmùkęs, susitvarkyk greičiau! Mrj.
3. apirti, apgriūti, apšepti: Bažnyčia medinė, apsmùkus Pv. Namas apsmùkęs, sužliugęs kap grybas Rdš.
4. Br apšusti: Inkišo verdančian vandenin nagus, tai ranka šitolei apsmùko Lp.
ǁ atsiskirti, atšokti, atsipalaiduoti: Kaulai jau apsmùkę, turbūt būs išvirusi [mėsa] Krš.
5. apiplikti, apsišerti (apie plaukus): Atvažiavo toks škurlininkas, deviau avies kailį – buvo toks apsmùkęs Vkš.
6. apglebti, susmukti: Sudavė vištai pagaliu, tai dabar apsmùko, gal tuoj dvės Trgn.
7. apvysti, nuleipti: Panavijas vakar įmerkiau, ale mat apsmùkę jau Slm.
ǁ kiek susiraukšlėti: Akys dar didelės, visai vaikiškos, o veidai jau apsmukę rš. Galva kap puodas, snukis apsmùkęs (d.) Dv.
8. apiblukti: Kap duoda saulė langan, paėmė ir apsmùko [užuolaidos] Sem.
9. kiek nusigyventi, nuskursti: Apsmùksi, kol vaikus išleisi mokslą Šts. Kai tėvas mirė, ir anų gyvenimas (ūkis) apsmùko Brs. Girtuokliai ir tinginiai gyvena apsmùkę Rmš.
apsmùkusiai Apsmùkusiai gyvena Šts.
atsmùkti intr. Š, Kp, Ds šnek. greitai ateiti, atbėgti, atsprukti: Mam išėjo, tai to vyresnioji braukšt – pas mum atsmùko! Mžš. Tai ir tu atsmukai̇̃ pinigų? Mrj.
įsmùkti intr. Rtr, Š; N
1. įdribti, įkristi: Bešokdamas kitas viščiukas įsmuko į kibirą I.Simon. Lentos tos įlūžo, ans ir įsmùko į tą duobę Trk. Ėjo ėjo ką tik užšalusiu ledu ir įsmùko į ežerą Dkš. Aš nu kalno stačiai pulsu į tavo gerklę ir visas įsmùksu PP28. Vienas šust ir įkrito į [v]andenį lig ausų. Po jo ir kiti įsmuko it varlės į balą M.Valanč. Nekišk giliai kamštelio, kad neįsmuktų̃ Š.
^ Pats įsmukęs, kito neištrauksi LTR(Šš).
2. K, NdŽ įklimpti, įgrimzti: Iš netyčių aš įsmukaũ į pelkę, į versmę J. Balos apaugę samanom – kap insmuksiù! Kb. Insmukaũ balon, burlečius prisėmiau Sv. Vežimas įsmùko lig ašių į purvą Kv.
ǁ prk. nusileisti (apie saulę): Kol tas [bulves] nukasme, saulė visai įsmùks į mišką Bsg. Jegu saulė ansmùko debesin, žinok, kad lietus Žl.
3. slegiantis įsėsti, įsmegti: Gimtinė pirkia su mažais langais po sunkiu šiaudiniu apsamanojusiu stogu įsmukusi į žemę K.Bor. Įlindo į žemę, įsmùko ta karčema Kv. Tas akmuo cielą mėterį į žemę įsmùkęs Pln.
4. pasidaryti, atsirasti dumbant: Ant to kalno tę yr įsmùkus duobė Grdž.
5. pakliūti į nemalonią padėtį: Jie įsmùko į didelį vargą BŽ127. Kad įsmùko, tai įsmùko į vargus! Rmš. Jis į bėdą įsmùko Mrj. Buvo įsmùkęs į tą girtybę, ale šiaip teip atsikrėtė to šnapso Vdk. Įsmukaũ į tą skolą ir nežinau, kap iš jos išsiklampysiu Al.
6. šnek. greitai įeiti, įbėgti, įvažiuoti, įlįsti: Vaikas įsmùko kieman Š. Tykiai atidaręs duris, įsmuko į savo kabinetą T.Tilv. Žemaičiai įsmuko į Kuršą, ėmė graibstyti, ką tiktai patiko: ar žmogų, ar gyvolį rš. Adomas staiga susuko vairą, ir pro švarplę gyvatvorėje mašina įsmuko į kiemą J.Avyž. Va, katė įsmùko – žiūrėkit stalą Mžš. Avys įsmùko į mišką i prapuolė Mžk. Smurkšt i įsmùko į tą lindynę Kv. Gal įsmùkt kokį vakarą tę pasižiūrėt? Jrb.
| prk.: Tokiu būdu įsmuko (pateko) į lietuvių liežuvį daugumas svetimų žodžių JJ. Saulė par debesį šliauža, visai į debesį įsmùko (įėjo, pasislėpė) Krš.
ǁ prk. skubiai apsivilkti, įlįsti: Ji atsikėlė nuo lovos ir įsmuko į apsiaustėlį rš.
išsmùkti intr. K, Rtr, BŽ81; LL295
1. J, Š laikomam iškristi, išslysti, išsprūsti: Kai gert pasilenkė, tai mašnelė išsmuko ir inlėkė ežeran LTR(Slk). Nešiaus, i išsmùko katinas iš pažasčio Klt. Gaudė gaudė, jau kaip tik sugaut, ir tas (ožiukas) iš rankų išsmunka LTR(Slk). Abiem rankom imk puodą, kad neišsmuktų ir nesusigurintų Arm. Kap drykstelsiu, net iš kelnių išsmuksi Švnč.
^ Kaip antie pyplys ir išsmùko Šts. Buvo buvo, susmuko, ir dugnas išsmuko KrvP(Šd). Kas liko, tai Miko, kas išsmuko, tai Simuko LTsV319(Mrj).
2. išsiveržti, išlįsti iš vidaus: Po operacijos nekelk sunkiai, tau išsmùks Krš. Kyla išsmùks, sunkiai bekelant Šts. Vištos dėtys išsmùko Štk. Tavo vištai grobai išsmùkę Krš.
^ Tarp rietų šutęs, iš šiknos išsmukęs (kiaušinis) Ss.
ǁ prk. atsirasti: Kada anai tas vaikas išsmùko? Rdn. Iš kur tu tokia išsmukai? P.
ǁ prk. būti nelauktai, netikėtai pasakytam, išsprūsti: Žodis man išsmuko N. Aš nežinau, kap šitas žodis man čia išsmùko Gdl.
3. išslinkti: Išsmùko plaukai Aps.
4. J, NmŽ, Slnt šnek. išalkti: Išsmùkę atejo, padėjau valgyti DūnŽ. Toks išsmùkęs, kaip pri bado mieto buvęs pririštas Krt. Velnio veislė – greitai išsmuñka Rdn. Tiek išsmukáu valgyti, ka pradėm grobas grobą ryna Vvr. Esu išsmùkęs ėsti Šts. Kame ganei, kad gyvoliai tokie išsmùkę? Rt.
ǁ prk. nusigyventi: Ūkininkai išsmuks kiaurai, jei nepakils produktų kainos Trk.
5. greit netekti, prarasti, išeiti iš ko: Kai tik arklių nėra, žinai tamsta, tai ir iš duonos išsmùko Ob.
6. ištirpti, išnykti: Saulė kai užteka, ledas [lange] išsmū̃ksta Klt.
7. išvarvėti, įdubti (apie akis): Kas tavęs verks, tai kad to akys išsmuktų! Kb. Brolio galva apšuto apšuto ir akelės išsmùko išsmùko (d.) Vlk. Svoto plaukai nušuto ir akelės išsmuko LTR(Mrc). Buteleli, kū kū kū, kad tau akys išsmuktų, man arielkos paliktų! (d.) Ml.
8. sumenkėti, sulysti: Ant veido nė kiek neišsmùkus – raudona kaip žiburys Slm.
9. Q156, R, LL291, NdŽ, Plt, Vž, Srv, Btr, Vrnv šnek. greitai išeiti, išbėgti, ištrūkti, išsprukti: Iš mum išsmùko ūmai, kad da paspėt ant mašinos Slm. Tėvas norėjo diržu sušlioti, vaikas išsmùko pro duris Š. Mažai aš iš namų galiu išsmùkt PnmA. Čia pakliuvęs, veikiai neišsmùksi Mrj. Kavarsko miestely apisiautė mus vokietis… Tik tik išsmukom! rš. O tie bernai su lazdom jam per strėnas; išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon BsPIII260.
ǁ nusitaikius laiko, išeiti kur: Anam tai bil' išsmùkt iš namų Slm. Žinai, su vaikais mažais niekur nebišsmunki̇̀ End.
ǁ Arm greitai išvykti, išsikelti: Kiek čia žmonių į miestus išsmùko! DūnŽ. Amerkon tada išsmùko Juziukas, nieko nebežiūrėjo Kp.
10. greit išaugti, ištįsti: Išsmùkęs vaikas Jnšk.
nusmùkti intr. Rtr, Š
1. Q5, N, K, NdŽ, Jrb, Brs, Mlt nukristi, nusimauti, nuslinkti žemyn kam pritvirtintam, užmautam: Patūrėkit, kad pirmutinis [ratas] tik nenusmuktų̃ Mlk. Botagas nusmuko nuo botkočio R. Skarelė visai nusmùko ant akių Krč. Kurio kelnės nusmùkusios ant strėnų, tas nusmuktkelnis J. Belekant anam i kelnės nusmùko Kv. Man beinant nusmùko kojinė Sv. Nuo rago nusmū̃ksta raištis telyčiūtei – nors dadurk ragą Klt. Eik, pataisyk balnelį, matai, kad baigia nusmùkt arkliui į papilvę Paį. Kaip lankai nusmuko, bačka pabiro BsPIV235. Nusmuko žiedas bevardžiui pirštui KlvD45. Kap noragas jo nusmùko, berno galva apsisuko DrskD245.
| tr.: Dėl ko kelnes esi teip nusmùkęs, a dirželį pametei? Šts.
^ Kirsk medį, kol kirvis ranko[je]: kai nusmùks nu koto, tai nekirsi Vdk. Kaip maišas nu galvos nusmùko – atsižinau, viskas čia pat Tl. Kas nusmùko – dėl Simuko, kas liko – dėl Miko Upn. Kaip vardas? – Kirvelis. – Pavardė? – Nusmùko Dkš. Kad jam kelnės nusmuktų! (komiškas linkėjimas) Švnč.
2. nuo ko nusiristi, nušliaužti: Žiūrėk, jau vaikas baigia nusmùkt žemėn Slm. Kartį ažudeda [ant stogo], kopėčias, kad nenusmuktų, ir varo (dengia) aukštyn Vdn. Viliukas skubiai nusmuko nuo Viliaus kelių, užlipo ant savo kėdės ir ėmė srėbti tirštą žirnienę I.Simon. Vos pačiudu besuskubo nusmukti nu šieno, ugnelė apėmė visą daržinę ir sudegino M.Valanč. Vienas po kito per valties galus nusmunkame į skaidrų, šiltą vandenį sp. Garvežys nusmùko nuo bėgių BŽ552. Kaip gerai nusmùko nu ližės kepalas Lk. Maišas nuo vežimo nusmùko Ds.
3. nusileisti: Bruzguliuką pasuki, tada girnos nusmū̃ksta žemyn Gdr. Tautrimo ranka nusmunka lyg nuvargusi I.Simon. Baisiai [palto] pečiai nusmùkę (nulinkę, nukabę), jau juo nenešiosi Klt.
| Buvo tas galas trobos nusmùkęs Rt.
ǁ nusekti, nuslūgti: Jei ant lietaus, vanduo [upelyje] taip ir nusmū̃ksta Upn.
4. nuklimpti, nugrimzti: Buvo didžiausi purvynai – kiaurai nusmùksi Grz. Ka tie [užkasti] piningai vėl nenusmùktų į žemę, anus pamačius, reikią ką norins į tą vietą leisti Žr.
5. Dr, Vkš, Jdr, Upn, Dbč nuslinkti (apie plaukus, kailį): Nūsmùkę plaukai – senas vaikis DūnŽ. Nusmùko kasos, ir nuskirpo Žl. Jaunas vyras, ale plaukai nusmùkę Žd.
6. nusismaukti, nusinerti: Nusmùko skūrytė nug visų padų Čb. Man skūra nuo kojų buvo nusmùkus Kri. Pirštų oda nusmuko rš.
7. nutirpti: Nuo langų ledas smukte nusmuko I.Simon. Nusmùko sniegas – jau ir basas Msn. Kai nusmuñka tie ledai i atslūgsta vanduo, tai tada uždeda keltus Upn. Tvarte dabar nebešąla – langai nusmùkę Skp.
8. išblukti: Nudažiau, ale nusmùko kvorba Klt. Tavo kepurė neilgai bus graži – tuoj nusmùks Dbk. Visas paveikslas nusmùkęs Mrj.
9. netekti svorio, suliesėti: Šį rudenį labai daug nusmukaũ Gs.
10. suglebti, sukristi: Jo kūnas nusmunka J. Pas juos pabuvo, ir veidai nusmùko Gs.
| Ogi baltosios lelijos – viena tai net neprasišiepė (neišsiskleidė) ir nusmùko Slm.
11. nustoti, liautis, pasibaigti: Tada i trinam [rūtom ir druska], kad nusmùktų tasai kraujavimas Upn. Didelis skausmas – pastovėjai, i nusmùko Žr. Atsibudo – visa [sapnuota] baimė nusmùko Krš. Zlastis nusmùko, ir vėl šnekas Krš.
ǁ praeiti, dingti (norui): Ūpas nusmùko, nebipirks Krš.
12. Lp netekti buvusios vertės: Jei piningai nusmùktų, tokie bagočiai pasikartų Krš. Vertybės popieriai nusmuko 15 – 20 procentų J.Jabl.
13. ekonomiškai susilpnėti, nusigyventi: Dėl nuolatinių puotų nusmùkti, nusilėbauti BŽ450. O tu betingėdamas beveizint nusmuksi Žem. Kaip tas grapas jau prasigėręs, nusmùko tas dvaras Akm. Netekę pinigų, jie visai nusmùko Vrb. Ar tamsta da nenusmùkęs nuo ūkio? Ds. Aš įsispitrijau į nusmukusią bajoraitę, ir susipainiojo gyvenimas! LzP. Nors man nieko nesisako, aš delto matau, kad gyvenimas nusmuko Žem. Neprisivertė gerai dirbt, tai ir nusmùko Antš. Lapienis būtų nusmukęs per visas kertes Blv. Da nusmukèsni paliko Šts.
^ Nusmuko kai lepšis nu koto LTR(Up). Ans daba yr nūsmùkęs kaip baravykas par kotą Lkv. Ko nusmukai kai ritinis ratų paskutinis? LMD(Sln). Nusmuko kaip čigonas ant kumelės Vel.
14. pasidaryti menko lygio: Grūdų ūkis dabar visiškai nusmùkęs NdŽ.
15. nustoti gero vardo, pasidaryti nedoram: Nusmùkęs palaidūnas NdŽ. Ir visur puvimas, protekcijos, kyšiai, kyšiai, kyšiai… Kaipgi šitaip susmulkėjom, nusmukom, a? J.Balt.
ǁ pasidaryti nuobodžiam, be veiklos: Užpaliai dabar sujudėjo, buvo viškai nusmùkę Užp.
16. išdykti: Nusmùkęs jūsų vaikas: žiūriu – įsilipęs į pačią eglės viršūnę Skr.
17. šnek. greitai nueiti, nubėgti, pasprukti: Jie nusmùko miškan, ir niekas neranda Šmn. Merga gal gūžynėn nusmùko? Ds. Kur mūsų vyrai nusmuko? J.Jabl. Tu palauk čia, aš tik nusmunkù į vaistinę ir vėl grįžtu Prn. Kitas pasigėrė, nusmùko kur i miega Ėr. Kiškis nuo šunies jau šmotą nusmuko TS1900,4-5. Ne kur nusmùksiat (niekur nedingsite), kad i neateisiat Jdr. O kad anie sukibtų austi, kur tu benusmùksi (ištrūksi, pabėgsi)? Trk.
◊ kai̇̃p akmuõ nusmùko praėjo sunkumas, atlėgo: Tų vaisčiukų užgėriau – kai̇̃p akmuõ nusmùko Krš.
kélnes (kélnias) nusmùkti nusigyventi, subankrutuoti: Tokiam sandėly [dirbant] gali nusmùkt kélnias Slm.
kélnės nusmùko nusigyveno: Pučiasi, pučiasi – nusmùks kada kélnės Dkš.
širdi̇̀s nusmùko
1. (iš susijaudinimo) apmirė, nustėro: Ak, jos širdis nusmuko, pamačius Karaliaus ūkį I.Simon.
2. pasidarė silpna, supykino: Kaip širdi̇̀s nusmùks, užgerk kumpoto Krš.

širdi̇̀s nusmùko į kulni̇̀s (iš baimės) apmirė, sustingo, nustėro: Iš baimės širdi̇̀s į kulni̇̀s nusmùko Vkš.
pasmùkti intr. Š, NdŽ
1. kiek nuslinkti kam užmautam: Kelnės pasmùkusios DŽ1.
2. kiek įklimpti, įgrimzti: Pasmùko tekinis, ir apvirtau pelkė[je] Šts.
3. kiek nusileisti, pasiduoti žemyn: Dures pasmùko tvarto Klt. Pasmùko biškį [kuliamoji], an kojos – ir gatava (nulaužė) Vdn.
ǁ kiek nusileisti (apie saulę): Jau pasmùko žemiau saulė, i nebe teip šilta Šd.
4. Sl įkritus patekti po kuo: Gal po ledu pasmùko, kad nepareina Švnč. Vaikai, neikit ant ledo – pasmùksit po ledu Rdm. Sužinojo iš jų kalbų, kad motulė po ledu pasmukusi LzP.
5. kiek susitraukti, įdubti: Pavasarį visų tinginių pilvai pasmùko Ad.
6. kiek susileisti, patižti: Pasmùko pelai suplikyti dėl kiaulių, bus geresnis ėdalas J.
7. kiek sumenkti, nuskursti: Ūkis per tuos metus pasmùko DŽ1.
8. J šnek. pabėgti, pasprukti: Jau būčiau gavęs kailin, ale pasmukaũ Rdm. Džiaugiaus tiktai pasmùkus pati Škn. Kaip strielčiai labiau sušuko, tuo kiškis miškan pasmuko A.Strazd.
9. šnek. greitai palįsti po apačia: Išsigandusi po lovos pasmùkusi Pvn. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Svočia durų netiko netiko, po pečeliu pasmùko pasmùko DrskD171.
◊ juokù pasmùkti pradėti smarkiai juoktis: Nuo jo visi juokù pasmùko Ad. Kap ta kalelė nutrūko, berneliai juokù pasmùko (d.) Ml.
parsmùkti intr. šnek. greitai pareiti, parbėgti: Vos tik parsmukáu su vežimu į žardieną, i pradėjo pliaupti Vvr. Nemačiom parsmukaũ namo Užp. Paleido, o ji parsmuko namon BsPIII213.
pérsmukti šnek.
1. intr. Brs peralkti: Vakar aš pársmukau kaip šuo Up. Valgykiat, juk esat visi pársmukę, kaip vakar bevalgę Šts. A par torą kas ir ištraukė, ka teip pársmukai? Vvr.
2. intr. perkarti, perkliokti: Pérsmukus katė, gal neėdus kiek dienų Klt. Kai silkelė pérsmukęs arklys Vdš.
3. intr., tr. greitai pereiti, perbėgti: Persmukome geležinkelį ir prigulėme žaliojoje vejoje rš.
| prk.: Kaip žaibas persmuko (perlėkė) per galvą mislis TS1901,2-3.
prasmùkti intr. Rtr, NdŽ šnek.
1. Up, Krž išalkti: Šuo prasmùkęs piktas, t. y. išalkęs J. Kai gerai prasmùksi, i barščiai būs skanūs Ll. Prasmùksu ėsti – ateisu DūnŽ.
2. M, Š greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti, pralėkti pro šalį: Kaip žaibas prasmùko Rmč.
| prk.: Pro antrą dešimtį esyt (esi tu) prasmùkęs – imk mergą Pj.
3. praeiti nepastebėtam, pralįsti: Ar tau pasisekė pro jį prasmùkt? Alk. Į kiną be bilioto prasmùko Kv. Jeigu jisai pro pulką prasmuks, tai visas pulkas bus korotas V.Piet.
| prk.: Pro cenzūrą kartais prasmunka ir geresnė knyga rš.
4. išlėkti, pradingti: Kur tie vaikai prasmùko? Krš.
◊ kad (tu) prasmùktum Ds toks keiksmas.
prismùkti intr. šnek.
1. daug sueiti, prisirinkti: Vaikų prie manęs prismùko Snt. Svečių tiek prismùko, kad nebėra kur ir susodina Vžns.
2. daug prilįsti ko: Juk jau pilna musėlnyčia tų bjaurybių prismùko Užv.
3. NdŽ daug, sočiai privalgyti.
susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L
1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn.
2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad nebišsikapanojo J. Mašina susmùko purvan, tai dviem traktoriais net ištraukė Klt. Susmùko velėnos į ravą Ėr. Tropijas teipogi užeiti galvijams ant Gelžės, norint susmuñka giliai, bet galia išeiti anie patys BM329(Krš). Kai aš eisiu in brolelį kiemelin, kad aš nesusmùkčia juodan purvynelin (d.) Tvr. Tada visos vestuvės ir susmuko žemėn LTsIV649.
3. intr. sulįsti gilyn, sukristi: Stovėjo stovėjo i susmùko visi į vandenį Kv. Susmùko lig juostos [neperšokęs per upelį] Kdn. Jau nebėr, susmùko tas kalniukas Plv.
| prk.: Šiaurėje tai jau lapkričio mėnesį diena susmuñka į naktį Grš. Ale jau su pipirais y[ra] skaniau. Kur anie susmùko (dingo), tie pipirai? Jdr.
4. intr. suirti, sugriūti: Susmùko namai, troba jo J. Kažin dėl ko teip greitai susmùko ta trobalė? Nt. Nebūtų žiūrėjęs, būtų susmùkęs tas laužas Krš. Tvartas molinis susmùko Aln. Grytelė visą laiką stovėjo tuščia, dūmais ir pelėsiais pakvipusi, kol galutinai susmuko rš.
5. intr. sukniubti, suglebti: Sėdė[jo] sėdė[jo] i susmùko Dglš. Kaip sėdėjo in paminelės i susmùko (apalpo) Klt. Susmùko ant žemės ir pradėjo klykti Vkš. Kad drožė jam į galvą, tai vieto[je] ir susmùko Gs. Lipau ir susmukaũ po stalu Pc. Ir Viliukas užmigo, susmukdamas prie Ilžės kojų I.Simon. Aldona susmunka jam po kojų V.Kudir. Visi susmùko iš juoko Ml. Ji susmunka giliame skausme Vd. Dabar žmogus kad kerta velniui, tai tas susmunka BsMtII75. Senio kojos susmuko, ir ant rytojaus nekėlė V.Kudir.
| prk.: Jo drąsa susmuko rš.
6. intr. M suminkštėjus suglebti, sutižti: Grybas susmùkęs, t. y. sukritęs J. Kriaušės pernokę, nupuola žemėn ir susmuñka Dkš. Tokie koriai nelaiko ir didžioj šilumoj su medum susmunka Rdž. Žolynai rudenį nuo šalčio susmùko Ml. Buvo poras vežimų šieno, i supuvo pradalgėse: vanduo parejo – susmùko Jdr. Kai prišalo obuoliai, tai kap smukte susmùko Gs. Šalnos užgauti kopūstai susmuñksta Lp. Negerai užraugti agurkai už kokio mėnasio susmuñka Srj. Muno bukietas ar (taip pat) susmùkęs Vkš. I bulbės, katros buvo apsemtos, nuvyto, susmùko Bsg. Vasarą žuvis tai neilgam: parnakt ir susmùks Sdk. Ka negal gauti tų silkių, aba būs susmùkusios Lpl. Susmuks pelai, jei plikysi J.
^ Susmùko kap sniegas pavasarį Dkš. Susmùko kap grybas prieš saulę Dkš. Užminsiu mįslę: per pilvą gysla, kai gysla truks, visas pilvas susmuks (kubilas) Šd.
7. intr. suzmekti, supulti: Negalima išimto iš pečiaus duonos kepalo riekti peiliu, kol kita pečiuj: likusi pečiuj kepti susmunka ir jos pluta atšoka LTR(Šil). Karšti saulės spinduliai graužė vėpūtinius, kurie beregint susmuko rš. Sniegas aptirpo, susmuko, ir kai naktį sušąla, gera juo bėgti rš.
| Sukilo liepsna, kai ažudegė, o paskui perdegė i susmùko Klt.
8. intr. Kltn, Lkv, Yl, Kin sunykti, suliesėti, sukristi, suvargti: Ligonis visai susmùkęs VšR. Po ligos jis visai susmùko, vaikščioja su lazdute pasiremdamas Jnš. Buvau su vėdarėliu (skrandžiu) susmùkęs visai Sug. Susenai, susmukái – nėkur nebiprytinki Grd. Susmùko tos vištos, tokios sudžiūvusios pasidarė, reiks imt kapot Jrb. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. Susmū̃ksta po teliukui karvė Klt. Vežėm mišką, o arkliai tep susmùko – tik vieni kaulai paliko Mrj.
ǁ pasiligoti: Šiemet susmukaũ – visai nepagaliu Ukm.
9. intr. Plt, Trk apsileisti, sutingti, suglebti: Kurs susmùkęs, supliupęs, sutižęs, tas vampla, liurba J. Negerai, ka susmùkęs esi, negerai ir, ka smarkus Grd. Lerva susmùkusioji, o nora dvare gaspadine būti Šts. Susmukèsnės motriškos nebesu mačiusi, kad karvė bemelžant sijoną praėstų Šts. Koks buvau susmukęs, nežinojau, ko stvertis, kaip elgtis rš. Susmùkusi surukusi, ko čia nosę keli?! Krš. Susmukęs kaip lepšė LMD.
10. intr. ekonomiškai susilpnėti, nuskursti, nusigyventi: Jo įmonė galutinai susmùko Rtr. Jegu jau susmukai̇̃, sunku bepaskelt Dbk. Kaip pridėjo (prijungė) Buožius (kaimo vardas), ir susmùkom Slm. Kap po anam karui Naumiestis susmùko, tep i neatsigriebia Gs. Ėmiausi tvarkyti gana susmukusį tėviškės ūkį rš.
susmùkusiai adv.: Jie labai susmùkusiai gyvena Ps.
11. intr. pablogėti, sužlugti: Susmuko kredito įstaigos reikalai rš. Darbas ūkyje susmuko sp.
12. intr. pasidaryti menko lygio, sunykti: Mūsų menas yra labai susmukęs, sunykęs J.Jabl.
13. intr. šnek. greitai visiems subėgti, sulėkti: Džiaugas tik po lubų susmùkę [nakvoti] Krš. Visi ten susmùko nū lytaus Kv. Kaži kumet kerdžiui ant kelmu besėdžiant piemenys vienkart su banda į krūmą susmuko M.Valanč.
14. tr. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Buvau pilną katilą išvirusi, tik tie smukčiai susmùko Brs.
užsmùkti intr. DŽ1
1. užslinkti, užkristi ant ko kam užmautam: Balnelis užsmùko ant kaklo arkliui Ėr. Ant akių šeškinė kepurė užsmukusi J.Paukš.
2. NdŽ užkristi, užslinkti už ko: Didieji Grįžulo ratai, pusiau užsmukę už kalno, sukosi dangumi rš.
| prk.: Vėl jau ir užsmùko – ir užmiršau Upn.
3. NdŽ šnek. greitai užlėkti, užsprukti.

võgti, vãgia (võgia LzŽ, LD338(Zt), Dv, -sta LD338), -ė KBII162, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; Lex83, Q503, SD162, KlG102, SD110, H147, R, R338, MŽ453, Sut, N, M, L, LL67
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.

×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.

×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.

võgti, vãgia (võgia LzŽ, LD338(Zt), Dv, -sta LD338), -ė KBII162, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; Lex83, Q503, SD162, KlG102, SD110, H147, R, R338, MŽ453, Sut, N, M, L, LL67
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.

×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.

×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.

võgti, vãgia (võgia LzŽ, LD338(Zt), Dv, -sta LD338), -ė KBII162, K, Š, Rtr, FrnW, KŽ, DŽ1; Lex83, Q503, SD162, KlG102, SD110, H147, R, R338, MŽ453, Sut, N, M, L, LL67
1. intr. BB2Moz20,15, PK106, D.Pošk, S.Dauk, NdŽ, Rs, Erž, Prk, Rt, Pln, Als, Brž, Jdp, Mžš, Upn, Pls, Srd, Slv, Jrb, Tlž slapta savintis svetimą turtą: Nuog Dievo buvo nevõgt, nemeluot, o tiek metų vãgiam ir meluojam Drsk. I neveizėjo, kaip tu pragyveni, tiktai jau nevõk, neužmušk žmogaus Lž. Võgti nenoru, į kalėjimą savo amžiuo neesu buvęs Vž. Esu gerančios pamilijos, bet ne vagančios Šts. Geras vaikas – prašo, o nèvaga, tokį dar girk i girk Krš. Aš iš jūs nèvagiu, o ka jum brangu – nepirkit Plv. Kai iš bado vãgia, tai aš nesakau, kad čianai griekas Plvn. O pirmu ne nėkas võgs nu kitas kito, ne nėko Sd. Cigonam leista võgt, nuo Dievo leista Ssk. Šitoks šunalupys ir võgt išmoks Ds. Gerai vertės, mat võgt drąsus Dbk. Gal čia tuos kolkozuos išmoko võgt: čiagi visų, ne mūsų Kpr. Kito sodan naktį eina võgtienai Lel. Mušdavo, jei pagaudavo bevagiant, apgėdindavo Grz. Prisikabino, kad aš võgti norėjęs, i muni aplupo Varn. Diegliai man čia võgt (nėra reikalo)! Btrm. Galėjo sukliūt bevogdami̇̀, turmos gaut Mžš. Nevõk, nagai nubręs! Rmš. Ka motina toki sunki būdama vãga, ta tam vaikuo krimta ant smagenų, i tas vaikas y[ra] vagis Yl. Visi lig laiko vãga Krž. Tura, nereikėtum võgti, o vãga Rdn. Voganti̇̀ms galo nėra, norai tik didė[ja] Krš. Kas pradeda võgti, vãga, kol nesukliūna: galo võgti nė[ra] Krš. Kad mieste vãgia, dyvo nėra Aln. Te (fabrike) įprasta buvo nešt, võgt Kp. Čia võgtie tai visi greiti, tik dirbt nėr kam Smal. Verksi i vogsi̇̀ [karo, bado metu] Dglš. Po Didžiulio karo, kai vokiečiai išejo, buvo gladas (badas), tai võgdavo vienas iš po kito Grv. Anas reginčiai võgia Arm. Vãgia per vidurį dienos Dv. Dabarčiuo vãga i nemarkstos (nesigėdi) Krš. Nei kas jam sakyt: par akis vagia, ir gana Ut. Nevõgs tau čigonas, tegul tik pasipina! Slm. Tie cigonai žalčiai šįvakar jau võgs kame norintais Trk. Gerą sieką atsisėmė, tai tas maišas kaip buvęs pilnas ir likdavai, – tai võgt labai gerai Gsč. I vedi galėjov võgti, viską nešti tądien Sd. Mokytiejai tik taip sau stumas, anie neprieina võgti Krš. Jeigu jūs eistat Kūčių naktį võgt, tada išsigelbėstat nuo mirties (ps.) PnmR. Cėru[i] gi võgtie baisu eit, kap jis eis võgt? (ps.) LzŽ. Jeigu gegutė užkukuoja pirmą kartą medžius be lapų, tada per metus vagiam labai nesiseks vogt LTR(Ant). Võgt, klastuot, išplėšt ir su gvoltu pasisavyt, šelmystes pramanyt, kekšaut bei Dievą paniekyt… tai visa viera baisingos mūsų gadynės K.Donel. Bet, girdėkit, ne pirkt, ak ne, jis (vilkas) võgti iššoko ir netoli tuojaus pas upę ožką užspėjo K.Donel. Tikt aš tave užtropysu kartą bevagiantį B. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet tedirba ir tedaro rankomis savo, kas ger[a] yra, idant turėtų duoti reikiančiamuojam VlnE117. Kaip ižpildysime sekmą, kuris neliepia vogt? – Neimdami ir neužturėdami svetimo, nedarydami žalos nei viename turte jo DK86. Nes sakai man, kad tu turėtumbei kokį tarną, kursai nei vogtų̃, nei piktžodžiuotų, nei murmentų, nei girtuotų ir, vienu žodžiu, nieko pikto nedarytų DP391. Čia regime, jog negana yra ižganymop V[iešpaties] prisakymą ižg viršaus saugot, tat est neužmušt, nesvetimmoteraut, nevõgt, bet reikia būt valnu nuog rūstybės, nuog nopykantos, nuog paklepojimo, nuog keikasčių, nuog pikto geidimo moteries ir kiekvieno daikto artimo mūsų DP292–3. Kaip vagis, sugautas su vagyste, negal ažusigint nevogęs SPI28.
| Labiausiai jūs turiat ištirti, kame jūsų bitės vaga S.Dauk. Akiplėša žvirblis vagia visur J.Jabl.
^ Vogęs – nepralobęs Kos32(Vkš). Vogęs – nepralobęs, būręs – nesuskūręs Pnd. Vogdamas nepralobsi B, PrLXVII31. Žmonės sako, kad svetima duona karti, o vogta – neskalsi Dgč. Ardamas neprivargsi, vogdamas nepralobsi Tr. Kas vogs – nepralobs, kas vargs –nepavargs LTR(Zp). Bagotam nevogti, senam nemeluoti VP8. Bagotam võgt, o senam meluot Zt. Sako, senam tinka meluot, bagotam võgt Žg. Kas meluoja, tas ir vagia LTR(Gdr). Jeigu pradė[jo] vogt, tai baigsis septinta pakalenia Plš. Meluoji! – Ka aš meluoju, tai tu vagi̇̀, o kur pavõgęs dedi? Plv. Paduok vagiuo į rankas raktą, tai jis nevogs LTR(Krž). Vãgia kap čigonai Vlkv. Vaga kaip burliokas LTR(Krtn). Išaušo kap gudu[i] vãgiant Nč. Be žydo ir gudas nevagia TŽV600. Vagi – save dengi, meluoji – save vaduoji LTR(Klvr). Vagiuo visumet rodos, kad ir kiti vaga LMD(Lk). Kad bajorai vaga, kodėl mes nevogsme VP27. Vagiantỹs žmogus vis neturės, vis jam truks Prn. Võgt niekas nemokia, išmoksta iš savę Sug. Išmoks meluot, tai išmoks i võgt Švnč. Vagis vagia – sienos lieka, ugnis vagia – nieko nelieka Ds.
vogtinai̇̃ vogtinõs: Vedum vogtinai̇̃ võgė Trkn. Kariūminė nu võgė vogtinai̇̃ Skd. Piningus negausi, bet ans (vokietis) tau dokumentaliai ėmė, o rusai vogtinõs Lž. Reik i prašyti, a vogtinõs võgti Trk. O vieną karvę ta vogtinai̇̃ pavogė Vgr. Uogų prisirinko vogtinai̇̃ (be leidimo) Dkš. Jie ir žinot nenori apie vogtinai atgautą vėliavą Mš.
| refl.: Ans gauna, žinau, daugiau, ans vãgas nu munęs Trk.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Kas dirba, tas tura, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti Krž. Kad žmogus sau duonos neužsidarbuitų, o võgt eitų – in ką tai padabna Lš. Gausi eiti võgti, ta tuokart dar gyvensi Sd. Da krutnia viena mãža, reikia [iš kolūkio] võgt, tada bagotas būsi Dglš. Taip išsimokęs svietas: nevõgsi – negyvensi: kokios tos algos, pensijos Krš. Vogdami̇̀ numus išsistato, viską Krš. Gerai, kad dirba, kad turi, bet nèvagia Klt. Katalikai dirbo, o jiej (žydai) sukė, võgė Pns. Jaunimas neveizėjo, kur lįsti võgti Sd. Reikia võgt dviem pirštais, ne visa sauja, tai nepagaus Šr. Dabar kas vãgia, tai daugiausia raštu, o ne rankom Ml. Išsirinko linksmią spicialybę, võgti, – sunkį darbą (juok.) Krš. Jei võgsi nemokėdamas, sveikas prapuolęs būsi nu pirmo karto Trk. Daug čigonų būdavo, võgt eidavo Ps. Kitas atvažiavo [į atlaidus] melsties, o kitas atvažiavo ir võgti – ir taip buvo Všv. Gal ir vogė, iš kur tie jo gražūs rūbai ir žiedai su akimis ant pirštų? A.Mišk. Dirbt nepajunkau, elgetot vėl gėdžiuos, nė, tarė vienok, musiju vogt arba razbajaut DP308. Kursai vogė, daugiaus tenevagia, bet geriaus tedirba, darydamas tai, kas yra gera, rankomis savo, idant turėtų nudalyt tamui, kursai reikalauja Ch1PvE4,28.
| refl. Sut: I tie stribiteliai ejo võgdamies Plt. Viena nuo kitos vagias Rs. Mūsų žmonės vãgiasi Ėr. Po kulkozą vãgas: a šieno pluokščiukas, a burokelis Krš.
ǁ prk. žaidžiant, juokaujant slapta ką pasiimti, imituoti vagystę: I šoks įeję į kaimą [Užgavėnių žydai], nu i võgs Lpl. Kada võgt reik, yra kitoniškas toks [šokis] Sk.
2. tr. PK109, NdŽ, Kv, Antz, LKT225(Gg), Mrc, Grš, Rg be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti: Neregėjom, kas ką võgė Rod. Jei arti vagio nėr, tai nieko nevõgs Bsg. Žmogaus võgt – tai ne valdžios! Mžš. Dideliai võgė iš kunegaikščio, ką tik prigreibė End. Ans atvažiavo pas tą Kazragį i sako: o kaip būs dabar, ka tu muno mišką vagi̇̀? Als. Kas gi te võgs nekultus javus?! Plvn. Ka visi turėjo [audeklų], kas tę võgs tokį daiktą?! Grz. Kad kas nevõgtumb medžių! LKKXI222(Trak). Šiemet malkų nebevõgsiu, daug prisivežiau Žl. Trys štukos stovi tvarte [karvių], kaip nevõgs šiaudų?! Klt. Ė užsisegt nieko nebuvo, niemčių maišiukus võgėm GrvT132. Caro laikais liūb arklius võgti Sd. Mano tėvuko atminime labai võgdavo arklius Kvr. Võgdavo [arklius] iš visur: ir iš tvartų, ir iš laukų Plvn. Vištas mūs võgė vienais metais – vieną rytą šešių vištų nėra! Pmp. Motina mėgėja užmest už lūpos, vaiką siunčia vištų võgt Krč. Buvę žąsis pradėję võgti jau, avis, avinukus Gd. Kiaules pradėjo iš fermų võgt Jrb. Ką tu pasakysi: par akis vãgia, ir tiek, tuos runkelius! Sk. Apie šventą Joną tas jurgines, rožes vãgia JnšM. Ir vãgia [narkomanai] aguonas augančias, nuo laukų vãgia Brb. Tuos (batus) tai vãgia, reik po galva pasidėt Všt. Kap võgė arklius, tai pančiai buvojo geležiniai Aps. Tas tavo šuva tai niekai, kai võgs, tai pavõgs [drobę] PnmR. Viską vãgia per akis Bgt. Anas razsakinėja, kad savų javų vogtų̃bi Lz. Jis tuos obuolius negavo dykai i nèvogė – pats užsiaugino Jrb. Tas arklys bus jo vogta ir parduota LKKXVII27(Kp). O jei jau anam žydeliuo võgtą arklį koks žmogus priduos, ta ans išlaikys! Žd. Dideliai retai sužinosi, ka žydelis võgtum arklius a ką – ne ne Žd. Sugavo, sučiupo vãgiant karves, i dabar sėdi kalėjime Št. Būdavo, einam Justino daržan võgt griežčių Rš. Eidavo võgtų ir võgtų grietinę iš to rūsio Jdp. Kiaušinių võgdavom par gaspadorių: užeini kur, išgeri išgeri Kvr. Gyvi juokai, a čia seniai mano agurkus võgė, dabar net pasvalietiškai kalbėt ažmiršo! Ps. O tėvas tujau suprato, ka jau ana ir einanti tus medžius võgti Trk. Jos broliai võgė pėdus nuo laukų Pls. Vieną kartą broliai susitarė eit vogt velnio agurkų LTR(Rk). Eisim karaliaus pinigų võgt, dėkis prie mūsų (ps.) Skrb. Ogi rudenį pradėjo ropes vogt – išrauna. Kas daryt? Susitarė, kad reikia saugot DvP375.
| Kartą buvus lapelytė vištų atėjus vogt. Žmonės ir ažmatę LTR(Ds). Laputė pradėjo vogt iš pečiaus dešras ir kabint ant kaklo LTR(Ut). Jei avis vaiko nemyli, tai reikia jai duot vogto šieno Brž. Jeigu arklį vedant iš tvarto ant slenksčio jis rąžosi, tai jį vogs greitu laiku LMD(Tvr). Ka žirniai būtų laimūs, ka niekas anų nevogtų, reik pasėjus į visas keturias puses nuberti po tris saujas žirnių LTR(Vdk). Aš cigõno nenorėjau, vištų võgtie nemokėjau DrskD138. Tatai slauni žagrelė, reiks man vogt kumelė NS206(Vb). Ar jie nematė, kad iš kvailo perka, kad vogtą daiktą dera? J.Marcin. Grūdus vagia iš klėčių, lašinių paltis nukabina nuo grėdų M.Katil. Mišką vogdamas nenusidėsi: ponas jo nelaistė Žem. Ei kieksyk, su mumis tamsoj į girę nučiuožęs, padarynėms, kaip mes, visokius võgdavai uosius! K.Donel. Bet, minau, nevõk, ką draugs, į baudžiavą bėgdams, sau trupučių pasivalgyt į krepšuką sudėjo K.Donel. Nevok daiktų artimojo Mž42. Kaip tada iš namų Viešpaties tavo vogėm sidabrą? BB1Moz44,8. Teipajau apiekūnai, ekzekutorai ir šeforiūs, kurie gerą ir penigus, bažnyčiomus arba grynomus žmonėmus atsakytus arba pažymėtus, vãgia kaip Judošius ir ant savo pačių naudos apgręžia DP156. Visi grobstantys ir vagantys susikūlusių laivų daiktus yra nu Bažnyčios šv. iškeikti M.Valanč.
| Šarka vãgė vãgė pautus Btrm. Įsisuko šarka viščiukus võgt Jrb. Palėkęs [špokas] tupi už daigo ir vãgia kopūstus Kpč. Giriose mums medžius geriausius lupdamos darkot, ogi namiej čiepelius gražius išdykusios lupat ir daržovę, kytriai į daržą kopdamos, võgiat (apie ožkas) K.Donel.
| prk.: Vogdami̇̀ neėsk, o padslink [lėkštę arčiau] LKKXIV218(Zt). Iš ūkės võgė (slapta vedė): ji ūkinykaitė, o jis biednas Mrj. Visi žmonės vogti̇̀: kas žino, kap juos daro DrskŽ. Ans gerai šneka, nèvaga (neišleidžia) nė jokio žodžio Nv. Mes turime vogte vogti šviesybę iš Prūsų, neturėdami jos savo žemėje A1884,333. Lietuviai turi vogti sau civilizaciją kaipo kontrabandą V.Kudir. Ir ne tiektai vãgia piktoji dvasia žodį ižg širdų tokių užkietėjusių žmonių, bet juos dãbar kursto, idant stembtų prieš jį DP99.
^ Dreba rankos kap vištas võgus Dglš. Vištą gal vogei̇̃, kad rankos dreba Skdt. Ubago lazdą vãgia Aln. Abu vilnas vogė, vogdami vienas antrą vagim pavadino KrvP(Zr). Vogta duona gerklę drasko LTR(Vdk). Su vogtu negyvensi Šts. Vogta mėsa neina už skūros LTR(Vdkt). Võgtas karštin neina Azr. Neskani duona vogtu peiliu pjauta LTR(Vdk). Vogtà katė labai gerai peles gaudo Sdb. Lanką vogęs, šikšna užmokėsi S.Dauk. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti LTR(Tr). Kas vagia kiaušinį, pavogs ir jautį LTR(Užp). Adatos nepavogęs, arklio nevogsi LTR(Šmk). Kas arklius vagia, tam i kamanos tinka LTR(Rm). Gudas arklio nevogtų, kad jo žydas nepirktų TŽV600(Al). Kas aš tau par draugas, aš su tevim vištų võgti nejau Dov. Jug pri savęs nėko võgto nelaikai – viskas savo, ko čia teip bijoti (sakoma tam, kuris drovisi nuogumo) Žr.
| refl. tr.: Stasio pašopos[e] malkos, o teip tai gali võgtis [kaimynai] vienas kito Mžš. Šienus vãgiasi (vienas iš kito) ir už ganyklas pešasi Pžrl. Vadeles tai mes vãgiams ir vãgiams vienas nuo kito Slm.
ǁ nusukti (prekiaujant): A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)? Ktk. Vãga riebumus pieninė[je], nedoros mergos Rdn.
ǁ skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant): Vãga senus žmonis su tais naujais piningais Rdn. Vakar jis mane vogė, bet nepavogė Žem. Tas Palangos tilto remontas buvo be galo vagamas Plng.
ǁ Všt prk. juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti: Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius LTR(Kpč). Võgdavo pajauniai ar kokį gyvuluką, ar veršuką Pns. Ir võgdavo gi iš tos jaunosios namų ar te avelę, ar te karvę Č. Kai par jaunikį važiuoja, tai vãgia nuo jaunosios vištas, a kas keptuvę, kas da ką Dgč.
ǁ (žmogų) grobti: Žmones vagiąs D.Pošk. Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčiai Žl. Zokonas yra įstatytas ne dėl teisaus, bet neteisiems ir uparniems,… su svetima gyvenantiems, su vyrišku gulintiems, žmonių vagiams (paraštėje kurie žmones vagia) Ch11PvTm1,9–10.
ǁ prk. juokais grobti (jaunąją per vestuves): Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia Plvn.
ǁ prk. atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant): Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami BPII164. Kiti jį (Jėzų Kristų) daro mažesniu ir pigesniu nei Tėvą, kaip arijonai, tridieviai, naujakrikščiai, ir vagia jam aną prigimtą garbę, kurią turėjo Tėviep pirm visų amžių DP467. Ižgirsi naujakrikštį, o jisai bliužnija Traicę Švenčiausią ir vãgia pirmamžinumą Sūnui Dievo DP304.
ǁ prk. neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę: Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo DP303.
3. tr. prk. skubotai, prieš lietų vežti (šieną): Šiemet šieną vãgiam Sl. Didelis lietus ateina, pats laikas šieną võgt Al. Kiekvieną šieno kuokštę teko vogte vogti iš po debesų J.Balt.
vogtinai̇̃ adv.: Koks čia šieno džiovinimas – tik vogtinai̇̃ (dažnai lyja) Brž.
4. mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti: Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis Sdk. Kam tiek daug mezgi, jau seniai reikė[jo] võgt Vžns. Iš pradžių vogiaũ po dvi akis, paskui po tris Ktk.
5. intr. slapta ką daryti.
vogtinai̇̃ Biskį tų grūdų vis tei[p] vogtinai̇̃ pasiimi Stak. Bobos naktį vogtinai̇̃ kasė roputes Jrb. Galėdavo [žmona] parduot kiaušinius jeigu tik vogtinai̇̃ Grz. Ateik nors vogtinai̇̃ kada Pl. Vogtinai̇̃ užpuolė naktį, nunėrė žievę [liepai], i nebėr medžio Vg. Vogtinai̇̃ vogtinai̇̃ ir pritaisė mergaitei kraičio Pl. Čia mane vogtinai̇̃ nupaišė Šlv. Turi vogtinai gabenti [rekrūtus] aplinkiniais keliais į Telšius LTI489(A.Janul). Pulkininkui gal mažiausia rūpėjo veidrodžiai, nors ir jis, pro šalį eidamas, pakeldavo savo nusvirusią buožę ir nesusilaikydavo vogtinai nuo kitų nedilbtelėjęs į savo atvaizdą Pt.
| Akcentavičius vogtinai pagalvojo: kažin, ar jis savo bobšę muštų J.Sav.
| refl.: Vãgias kaip raganos [vištos], svaido kiaušinius Klt. Kiek jai reikėjo vogties, kaip daboti, kad neužtiktų brolis I.Šein. Po krūmais võgės Kr. Tad šešėliop vãgias kaip naktinės pelėdos DP88.
| prk.: Ilgai lydime akimis šią trobą sunkvežimio kėbule, ir keistas jausmas vagiasi krūtinėn J.Balt.
◊ atli̇̀kti Šimonių̃ daržañ mõrkų võgti neištekėti: Nabagė, atliko Šimonių daržan morkų vogt An. ×
cibulès (cibuliùs) võgti Eig, Brs sakoma apie mergaitę, kuriai bręsta krūtys: Jau munoji mergelka cibules vaga Trk. Tavo vaikas jau cibuliùs vãga Akm.
Jė́zų võgti nuõ krỹžiaus blogai elgtis: Čia jau vagi Jėzų nuo kryžiaus! Pkr.
apvõgti, àpvagia (àpvogia J, LzŽ), àpvogė tr.
1. SD223, R, R67, MŽ, MŽ89, Sut, N, K, M, L, Š, LL125,126, Rtr, BŽ299, DŽ, NdŽ, Vkš, Št, Dglš, Aps slapta, neteisėtai padaryti nuostolį, apkraustyti: Vagis àpvogė manę kely J. Tujai, vagie, api̇̀vogei mane! Vj. Kleboną ir tai à[p]vogė Rod. Išvažiavo Rygon ir te jį api̇̀vogė Krs. Tokiame būrė[je] kitas kitą apvõgs, nepasikeravosi nu kokių žūlikų Ms. Ten ką pasidėjai, veizėk, tai ir àpvaga Jdr. Prigirdė gerai ir norėjo apvõgti. Ją ir àpvogė, kai buvo viena Plšk. Tąsės tąsės ūlyčioj koks dėdynas, paki api̇̀vogė Klt. Apvõgt gali svetimas ar tep ką padaryt Azr. Svetima kariuomenė àpvogė, aprubavoj[o] Sn. Dešims rozų nusaugosi, vienuolikį – apvõgs Klt. Tad muni àpvogė: pavogė piningus, pavogė talonus Žd. Aš sakau, mumis àpvogė, paskutinį mūso pavogė Pln. Pakėlė tas lubas i vedu àpvogė, viską išvogė Trkn. Atėjo nakčia in jį vagiai ir api̇̀vogė Msn. Kunigump eisim, apvõgsim Lz. Tas dvaras ir būta apivogta LTR(Ant). Nu i paskiaus àpvogė tą koplyčią Brs. Pridabojo, kai namai tušti buvo, i àpvogė Vp. Valdinykai dartės žmogų tik apvõgs ir apjuoks, toki Brš. Juose (rūmuose) gyveno vargšas žmogelis, apvogęs gyvačių karalių LTR(Šl). Ai, gerkit gerkit, mūsų svotuliai, gerkit uliavokit, bet neapvokit (d.) Dsn. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Dešim metų aš jum àpvogiau (mažiau amžiaus davė) Sk.
^ Geras vagis ir velnią apvogs KrvP(Ut). Didelis vagis mažesnius apvagia KrvP(Ut). Čigonas apvogs, o žydas apgaus KrvP(Jnš). Vagie vienas griekas, apvogtam – šimtas VP48.
apvogiamai
apvogtinai̇̃
ǁ juokais (ppr. per vestuves) ką paimti, apkraustyti: Par mužiką apvõgs veselnykai Ut.
2. refl. Sut, N, K, BzF200, L, Š, Rtr, NdŽ, OG282, Trk, Skrb, Plv pasireikšti vagyste, imti vogti: Apsi̇̀vogė – ir išvarėme DŽ1. Vagiai apsivõgę eima LzŽ. Kaip čia išeina, apsi̇̀vaga ligi ausų, teisa teisa i nėkaip nenuteisa Krš. Atėjo į svečius viešnia ir apsi̇̀vogė Pc. Anūkai tąsos apsvõgę Klt. Tik atsikėlė ir jau ne kartą apsi̇̀vogė tas perėjūnas Krs. Gal berniokas kur ir apsi̇̀vogė, tai negi mano vaikas? Sdk. Jei ji darkart apsivogs, tai susimylimo daugiau nesusilauksianti Kel1936,67. [Šventvagiai yra tie,] kurie spaviedodamos verka to, jog iš neturto apsivogę, o neverka to, jog vogdamas Poną Dievą apibrozijo P.
^ Ko bėgi lyg apsivõgęs Rdd. Nesidairyk kaip apsivõgęs Ar. Ar tu apsivogęs, kad dienos bijai? LTR(Srd). Ponu tapęs kaip neapsivogsi? TŽV596.
3. šiek tiek pavogti: Ropėms užaugus ir pradėjus nokti, kiekvieną rytą jie rasdavo jas apvogtas P.Cvir. Bulvės apvogtos, matyt, žiurkių įsiveisė Dj.
atvõgti, àtvagia (àtvogia LzŽ), àtvogė tr.
1. M, LL120, Š, Rtr, KŽ slapta atsiimti pavogtą daiktą: Vogtinai atvogiau malkas J. Atvõgdavo ir nuo čigonų kai ką Sb. Àtvogė dastamentą (testamentą) iš pamotės i pasikavojo, ka nebipaimtų Krš.
^ Mokėjai pavogt, mokėk ir atvogt LTR(Kp).
ǁ slapta atsivežti, atsivesti atgal (pagrobtą žmogų): Davatkos àtvogė kunegą Vytaravičių iš Kretingos klioštoriaus Plt. Bernukai àtvogė ją (jaunąją) LzŽ.
ǁ slapta atsiimti jau atiduotą daiktą: Davė pati siūlų, o paskui išsinešė atejus, atàvogė Aln. Sesuva davė jai stomenis, paskui vėl atàvogė Pbs.
2. Rūd, Šlčn pavogti: Kad kur padeda, ema kiti ir àtvagia Dbč. Àtvogiau nuog jų raktą ir inejau Vlk. Bernukai àtvogė manimp žagaraitį Lz. Jis broliu[i] tiligramos nerodė, tai jo pati àtvogė ir nunešė ir parodė Nč. Jei da tu veršelį atvogsi̇̀, tai jau būsi mūsų vadas (ps.) Mrc.
ǁ pagrobti (žmogų): Ragena iš jos àtvogė vaiką ir atdavė sa[vo] dukteriai (ps.) Dv.

×dasivõgti, dasi̇̀vagia, dasi̇̀vogė (hibr.)
1. tr. pasivogti: Mūsiškis dàsvogė grikius, du maišu parvežė Btrm.
2. trūkstamą kiekį pasivogti: Pripratyti buvom dasivõgt iš kulkozo Krn.
įvõgti, į̇̃vagia, į̇̃vogė
1. tr. Š, Pl, Vlk pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti: Įvogtos bitės neinase gerai Nz. Kai į̇̃vagia [obuolius] nuo kurios obels, tai paskui neveda Vlkv. Jei invagia kas bent kokią sėklą, tai toji sėkla per septynius metus neauga LTR(Auk).
2. refl. imti smarkiai vogti: Šį rudenį labai jau pas mus įsi̇̀vogė, įdrįso vagys Š. Įsi̇̀vogė valdininkai, kitas turtų galo nežino Krš.
3. refl. SD1194, SD400, Sut, N, M, Dv slapta įeiti, įlįsti, įsėlinti į patalpą, kur uždrausta, uždaryta: Piemuo nori įsivõgti į vidų J. Kaimyno piemenio įsi̇̀vogta maltuvėn ir išnešta du sūriai Š. Tai insi̇̀vogė bažnyčion ir liko Ml. Ragana insi̇̀vogė pirkion ir palindo po pečium (ps.) Pls. Kažkokie žmonės buvo įsivogę prie arklių Pč. Čia vieno svirną išplėšė, čia kito klėtin įsivogė ir visus drabužius išnešė TŽIV455. Kas man daryti su vokiečiu, jei tikrai panorės jis slaptai pilin įsivogti? V.Krėv. Tik paryčiais įsivogiau palaton ir vėl sirgau P.Andr. Nes kaip hūkinyką nebudrų pigai vagis įsivogęs, kad netikėsis, apvogt ir užmušt gali DP556.
| prk.: Nekuriuosna klioštoriuosna pasauliška, žemiška dvasia įsivogė Gmž. Pagundos žaltys geriausin vaisiun insivogia I.Šein. Užverkite užverkit, o dūšios nobažnosios, angą širdų jūsų, kurios tapėte bendrinykėmis lobio teip didžio, neprileiskite, idant kas turėtų įvõgtis ing namus jūsų DP40.
ǁ įlįsti, įsisprausti, kur uždaryta, sunkiai prieinama, įsiskverbti, įsiveržti: Musios visur insi̇̀vagia pro mažiausį plyšelį Dglš. Jei medžiai turėtų paršalti sulig kiekvienu paejimu šalčio lig jų šaknių, visi medžiai užvis jauni, po kurių šaknies šaltis į gilumą įsivaga, kiek žiemą turėtų nugaišti S.Dauk. Apžiūrėk gerai pelenus, kad nebūt insvõgus ugnis Sdk. Liepsna įsivagia giliai rš. Užvakar sudegė linaminė, gal kūrenant kur kibirkštis insi̇̀vogė An.
ǁ prk. įsiterpti, įsiskverbti į svetimą bendruomenę (apsimetus bendraminčiu): Heretikai slaptėmis įsivagia svetimon dirvon SPI289. Betaig jog jie visada po skreistele nobažnumo ir žodžio Dievo įsi̇̀vagia mūsump ir teip žmones lėtas o neapveizdinčias privilia DP301. Bet dėl brolių falšyvų nesuprastinai įsivedusių, kurie buvo įsivogę, idant pertirtų valnystę mūsų, kurią turime Jėzuje Kristuje, idant mus tarnavimop sutramdytų BtPvG2,4. Nes įsivogę nekurie žmonės (kurie seniai ant to sūdo paženklinti yra) Dievo nebaimingi, Dievo mūsų malonę apverčia ant paleistuvystės GNJd4,1.
| Ir tie esti vilkais smarkiais, kurie kaimenėn pono Jėzuso įsivogę didelę tenai iškadą daro SE171.
ǁ prk. netikėtai, nejučia, nenorint įsiskverbti, apimti, apnikti (apie jausmą, mintį, pojūtį): Vos atsigulus įsivogė mintis, kad su tokiu Povilu nėr ko pokštų krėsti J.Marc. Teipag nei ižg nusižeminimo nusiminimas neįvagias DP613. Par akis įsivagia visi pageidimai ir visi badai, griekai, neviežlyvystės brš.
įsivogtinai̇̃ adv.: Akys įsivogtinai meilios J.Marc.
◊ į gálvą įsivõgti kilti (apie mintį): Jos galvon įsivogė mintis, tokia nelaukta ir gėdinga J.Marc.
į malónę (×lõską) įsivõgti apgaulės būdu įsigyti palankumą: Ji įsivogė tėvo malonėn tik per gerus valgius rš. Užvydėjo jamui to…, idant ansai žmogus biednas ir nekaltas… savo ponui dabar labiaus insivogtų ing didesnę loską MP146.
į ši̇̀rdį įsivõgti
1. apgaulingu būdu palenkti savo pusėn, įsigyti palankumą: Bet paskui, kad jau ims drąsumą, ir įvõgęsi ing širdis turi nemažą asistenciją žmonių apsukui savęs DP84.
2. apimti, apnikti (apie jausmą, pojūtį, polinkį): Tą pačią valandėlę, kai sodininkas apmokėjo sąskaitą, širdin įsivogė nesuvokiamas nerimas J.Avyž. O paskui širdin įsivagia apmaudas J.Balt. Į žmogaus širdį ydos įsivagia šiokiu ar tokiu būdu J.Šliūp.
išvõgti, i̇̀švagia (i̇̀švogia LzŽ), i̇̀švogė Š, Rtr, NdŽ; R11, MŽ14, M, L
1. tr. SD413, R, MŽ, S.Dauk, N, K, J, LL289, KŽ, DŽ1, Ob, Kp neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti: Langas išimtas, įlindusys, drabužius išvõgusys Pln. Įlindo da po šviesai ir i̇̀švogė laikrodį Srj. Ìšvogė visą tą meisą, kas tik buvo išvirtas, ir išnešė Vgr. Įsikišė pinigus į kišenę, daugiau (paskui) i̇̀švogė jam tus pinigus Sk. Piemuo nuejęs išvogė savo aveles LTR(Ad). Prie tam vagies įlįsta klėtin ir viską išvogta Blv. Žmogus turintis [aitvarą] laikomas blogu, nes [aitvaras] išvagiąs iš kaimynų svirnų ir jaujų rš. Juodųjų brolių draugijos tikslų nežinąs, niekas nėra jam sakęs, o laiškus norėjęs išvogti ir sudeginti A.Janul. Jei kas savam artimojui pinigus alba rykus duos išdėti, ir tam tatai iš namų bus išvogta, jei ras vagį, tada da jis dvilinkai turi ataduoti BB2Moz22,7. O farizeušai ne todėlei yra Kristaus vadinami vagimis, kaip kada anys žmonių kolytas alba skrynias kraustytų ir jų pinigus alba lobį išvogtų BPII60.
| prk.: Kristus vadina farizeušus todėlei vagimis, jog anys dūšias žmonių pačiam Dievui išvagia savo neteisiu, negeru mokslu BPII60. Kas yra pirm vienu vardu vadinta krikščionys, tai nū vadinta liuterionais, …, kitas naujakrikščiais, kitas arionais ir kitais paklaidūnų pražasčiais vagių ir latrų tų, kurie jas (aveles) išvogė ižg vieno gardo Viešpaties DP247.
^ Kai arklius išvagia, tada gurbą rakina LTR(Rk).
ǁ pagrobti iš patalpos (žmogų): Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies? V.Krėv. Tas dalykas tačiaus nebūtų mums kliudęs slapčiai Birutės išvogti rš. Pasakykit: mokytiniai jo atėję naktyj[e] išvogė jį mumus bemiegant BtMt28,13.
ǁ prk. slapta išsivesti norint tuoktis: Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgtie Lp. Apgavai mus ir dievus surūstinai išvogęs mergą, jų aukurui pasižadėjusią V.Krėv.
2. tr. pavogti, pasiimti svetimą: Juosui tę ką, sako, i̇̀švogė LzŽ. Tu muno porą arklelių i̇̀švogei Ub. Ìšvagia savi arielką veselėj Aln. O! Kiek aš pinigų nuog mano tėvelio išvogiau Tat.
| prk.: Pempės, kaip tikros pempės, išvogė lankos ramumą ir plyšta visa gerkle L.Dovyd.
3. tr. SD324, N, LL159, KŽ, DŽ1, Trk, Všk, Kp, Alv vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti: Apie dešimt metrų susikirto, išsipirko malkų, dabar baisu, kad neišvõgt Krs. Jie malkų neturi, tai mum išvõgs i kūrens sau Mžš. Nu taip jau viską i̇̀švogtą mes atradom Klk. Visa išvogs, bo nieko te, jokios valdžios nebėra Sb. Mes negavom už darbadienį nė gramo, viską i̇̀švogė Jdr. Sako, vagis, i̇̀švogei mūso visus avinus Trk. I teip buvo išvõgę tiems žmonėms i skalbinius, i viską Rg. Vieną laukelį avižų i̇̀švogė kažin kas, tai valdyba mañ' nubarė, darbadienių nurašė Svn. Mūsų daug arklių tetės išvogė Rm. Žvejai išvogė grapo mišką Šts. Išvõgdavo seniau kvietkas, kai vainikus pindavo Sdb. Advente nukirptų avių vilną laumos išvagia LTR(Auk). Kaip ir vagis neit ten, kur sau su vargu pelnytų, bet eit gatavop, idant ką kitas surinko ir supelnė, tai jisai idant išvogtų̃ ir užžudytų DP246. Nerinkit sau skarbų ant žemės, kur kandys ir rūdys gadina ir kame vagiai gal iškast ir išvogt (paraštėje pavogt) Ch1Mt6,19.
| Kuosos i̇̀švagia viščiokus Dgp. Uždaryk duris, kad katė man neinlįstų mėsos išvõgt Pbs.
^ Dirvoje kai i̇̀švogta miežiai (neužderėjo) Dglš. Bulbos kai i̇̀švogtos kokios, o visada derėdavo Klt.
| refl. tr.: Saldutiškio nėr jau bendrovės, nėr jau, išsi̇̀vogė Sld. Visa Rusija išsivogtà: vienas nuo kito vãgia Jrb. Geriausius išsivõgdavo grūdus Erž.
4. tr. išeikvoti, ištuštinti vagiant: Išvõgti kasą DŽ. Eisiu išvõgsiu puodynes gi gaspadinių (ps.) Jdp. Vagis i̇̀švogė klėtį J. Vagys visus namus i̇̀švogė Rmš. Visa Lietuva išvogtà, tik nuteistų negirdėti Krš. Atvedėt nes (čia) tuos vyrus, kurie nei bažnyčią išvogė, nei bliuznija deivaitę jūsų Ch1ApD19,37.
^ Kai vaikus išsivežė, tai namai liko kaip išvogti̇̀ Ds.
ǁ Nz apvogti (viską iš namų išnešant): Brolis gyvena pavojai, ant vagių tako, ir todėl aną galia išvõgti J. Eina boba ir i̇̀švogė vedum Trk. I mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs LKT222(Vnd).
5. intr. kurį laiką vogti: Šešis metus i̇̀švogė, i nėko nebuvo Jdr.
6. refl. slapta išslinkti, išsprukti (iš namų): Vaikas vis išlekia i išlekia, išsi̇̀vagia Klt. Velykose sūnus buvo išsivõgęs iš ligoninės Vdš. Ir kaip pabėgo, bajore! Tėvam žodžio nepasakius, kaip vagis, nakčia išsivogus V.Krėv. Jisai visados išsivogdavo anksti rytą rš. Nuog anų (tėvų) paslapčiomis išsivogdami einam ant šokinėjimų, gėrimų ir parstovinėjimų brš.
ǁ prk. išsisukti (nepasisakius): Kodėl išbėgai slapčiomis ir išsivogei mi? Ch1Moz31,27.
paišvõgti, pai̇̀švagia, pai̇̀švogė (dial.) tr. Dv (viską) išvogti: Man karo metu pai̇̀švogė visas [bites] Grv.
nuvõgti, nùvagia, nùvogė Š, KŽ
1. tr. DŽ1 nuo paviršiaus (lauko, pievos, dirvos) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nupjovus, nurovus, nukasus) nunešti: Cigonai nùvagia nuo laukų daug avižų NdŽ. Ejau sau tas bulbes saugoti, kad muno tas bulbes nenuvõgtų visas Vgr. Bulvių anims dar nenùvogė kaip pernai metą, ta blynų dar būs End. Ant pievos tiesdavom [audeklus], žiūrėk, kitą sykį i nùvagia Škt. [Laumės] linus nuo laukų nuvagia LTR(Auk). Tus lenciūgus kai kas nùvogė Trk.
^ Ateis vagis, nuvogs visus kvietkus (šalna) Lp.
| refl. tr.: Malkos iš miško nùsvogiau, ale ir drebėjau Rdm.
ǁ nuo aukštumos (virvės, medžio, aukšto) neteisėtai, slapta viską vienu kartu (nukabinus, nuskynus, nukėlus) nunešti: Ans lašinius nuvõgs, t. y. nukops J. Nuo aukšto nuvogti N. Nùvogė visus rūbus nuo tvoros Klt. Iškeps pyragą, tą pyragą nu stalo i nuvõgs Šts. Šiemet niekas nei obuolių, nei slyvų nenùvogė Rm. Pirmutiniai obuoliai nuvogti̇̀, – obuolių nebėra Žl. Aš turiu labai gražią obelį, obuoliai gardūs, bet aš jų nekaštavoju: man juos nuvagia LTR(Srj).
| Šiąnakt jų obelį nuskynė, nùvogė Skr. Turiu kriaušę (nj.), kas metai man ją nuvagia LTR(Šlv).
2. tr. VšR pavogti: Seniau arklius nuvõgdavo ir nuvesdavo kur parduoti NdŽ. Nuvõgt ką tik daboja Ad. Nuvõgt jie tyko, tinginiai Pjv. Tik taiko, kad ką nuvõgt, kad ką nudžiaut Antš. Nùvogė visa vadovai, prisgrūdo kešenes pinigų Drsk. Jiej ką nùvagia, ką tep paima Vrn.
| Kad turėčiau musę, nuvogčiau Jurgiui žuvį, kad mane naktibalda pavadino Mš.
| prk.: Netyčia, nuvogtu žvilgsniu pastebėjau, kad mano žurnalistė mane zonduojanti J.Sav.
| refl. tr.: Buožę tarpais nusivogdavo anūkai ir jodinėdavo kaip ant žirgo A.Vaičiul. Kas nùsvogė, tus ir bagotas Drsk.
3. tr. Grd truputį, keletą, nedaug (ppr. iš krašto, nuo paviršiaus) pavogti: Jis keletą medelių iš miško nùvogė ir nusivežė NdŽ. Buvo mudum lygi dvi krūvį javų, jis nu vienos nùvogė J. Mergiotė nuvogdavo vis po kiek sviesto [saviškiams] Grž. Atsisėdau ir aš šalia Alyzo, padėjau jam galvūgaly duonos žiauberę ir dar šio to, ką pavyko nuvogti nuo svečių stalo J.Balt. O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur, tai tur vaikogalis, vogčiomis užudaržėmis nešąs tėvui nuvogtos gėrybos galamaišį rš.
| Jie (varnėnai) i naudingi yra: vabalukų ėda, tei[p] ką, al’ i vyšnių nùvagia LKT172(Pgg). Nùvagiu pieno nuo teliuko (melžiu žindamą karvę) Ktk. Greitai ji iškepsianti puikaus krekeno, nuvogusi dalį pirmapienio nuo veršiuko J.Balt.
| prk.: Dirbau kaip vagis, nu lytaus dieną nuvõgdamas Ub. Gi nakties nùvagiam po truputį ir apsidirbam Srv. Šitaip dar galima nuvogti šiek tiek laiko ir pabūti nuščiuvusiame ore J.Ap. Nuo pietų pertraukos nuvogusi pusvalandį, galėtų pamezgėti rytoj V.Bub. Muno širdis nevienodai muša, nùvaga vieną mušimą Vkš.
ǁ nusukti: Mun tris rublius nùvogė, kumet už darbą mokėjo Vkš. Nedemoka, vis nùvaga nu biedno žmogaus Krš. Blogai valgyti yr, tura būti, gaspadinė nùvaga Rt.
| Nuog bobos nuvõgs [meistrai], paims dagiau – apie mašiną nepranti Drsk.
ǁ intr. tolydžio savintis dalį iš patikėtų gėrybių (parduodant į šalį), vagišiauti: Vaikas linkęs nuvõgt Mrj. Manai, kad viršaitis tai šventas, nenùvagia? Ds. Namą jis pasistatė, matyt, gerai nùvagia Snt. Kap visi nùvagia, baisu vyzdėt: nùvagia ir parduodinėja Drsk. Tie visi laiko šmotą gyvolių – ir nùvaga Sd. Lietuvai reikia kapitalo – ne nuvogto iš metalų ir naftos ar suklastoto, bet švaraus, uždirbto sąžiningu darbu sp.
4. tr. smarkiai apvogti (žmogų): Vagis nùvogė jį J. Nùvogė tėvus vagys Vn. Muni nùvogė dideliai Štk.
ǁ refl. tr. prk. nuskurdinti, nuskriausti save (dvasiškai ar fiziškai): Jie nusivagia save patys, Dievo ir jo karalystės srš.
ǁ refl. nuskursti išvagiant: Baisinės skolos to tarybinio [ūkio] liko, visai buvo nusišliaužę, nusivõgę Brš. Nusi̇̀vogė tokia valstybė, sužuvo Krš.
| prk.: Visos šitokios palaimos neprisivertę jaunieji nusivagia, kurie per beprotystę ir griekus tankiai savo gyvastį patrumpina prš.
5. tr. išvogti, išplėšti (patalpą): Võk, dvarą nenuvõgsi Jd. Kada buvo magazinas, ale nùvogė. Kap nùvogė, tai išvedė iš čia magaziną Dv.
6. refl. slapta nuslinkti (kur): Jie rūko nuo manęs nusivõgę Srj. Kas iš to, jeigu prasmuks, jeigu į Ginvylius nusivogs? A.Rūt.
7. tr. prk. mezgant numažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nùvagiu nùvagiu po akį ir užbaigiu Ant. Reikė daug akių nuvõgt Dglš.
pavõgti, pàvagia (pàvogia LzŽ, -sta LKKXIV203(Zt)), pàvogė K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1187, R395, MŽ532, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL226,263
1. intr. pasisavinti svetimą turtą: Pavõgsiat – rankas sutrauks, akimis apjaksiat (gąsdina tėvai vaikus) Yl. Maišeliuose Mikšėnas toks buvo, tai jeigu nepàvagia, tai serga Gdr. Katras dirba, tas i tura, o katras nora pavõgti, tas nėko netura Šts. Ans nespjovė pavõgti, jug reik i pavalgyti Sd. Pavõgt labai gerai, o kai reikia baudą mokėt – blogai Pmp.
^ Apsiriko, ne pavogė, tik svetimą paėmė, o savo nepaliko KrvP(Vlk). Gerai pavõgsi – pirkti nereiks, užmuš – mirti nereiks Vgr. Dirbk procavok, pasitaikė – tai pavõk, jei bijosi grieko, neturėsi nieko Ūd. Kad pàvagi, mokėk ir pakavot Ds. Nėr geriau, kaip pavogsi̇̀, nėr blogiau, kaip papulsi Gdr. Kam pavogė, tam devynios mįslės, o kas pavogė, tas vienas žino LTR(Vdk). Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė – šimtas J.Jabl.
2. intr. kurį laiką vogti: Naktį pavõgs, ė dieną pamiegos [kolūkyje] Dglš.
3. tr. Vž, Kl, Žlb, Tl, Klm, Slm, Trgn, Tvr, Dv, Rod, Mrc, Srj, Dg, Iš, Rmš, PnmŽ neteisėtai, slapta ką nors paimti: Jug gėda didžiausioji, ka kas ką pavõgtum Sd. Ką esi pavõgęs, reik pasakyti kuneguo – eini išpažintį Akm. Iš bažnyčios žmogus išeina biškį geresnis, mažiau ką bepàvaga End. Jei anam neduoda, ans pàvaga, nėr nė kokios bėdos Yl. Jei ką pažadėsi ir neduosi, tai ką ir pàvogta Šmn. Nei aš jos išlojojau, nei pàvogiau ką, ko ana manęs bijo sustikt? Klt. Blogi žmonės visa vagia: arklį pàvagia, pinigus dapilnioja Grv. Neprietelių visokių būna: kas pàvagia, kas atima, kas sugadina kieno kokį daiktą Lš. Seniau buvo cigonai, any arklį pàvogė Ker. Liuob anie (čigonai) pavõgs, veizėk, a vištą, a ką tujau Jdr. Bernai pavõgdavo tą burokų rūgštį, nugerdavo uzbonais Kri. Reikėjo mun stogą kloti, pàvogiau miško Pln. Tai vienas kitas man sakė: jei galėsi ką pavõgti, tai galėsi gyvętis Plšk. Iš kur pavõgsi pinigų maišą ūkei, reiks dirbt Plv. Pavõgdavęs jos drabužius, išnešdavęs ir pragerdavęs Vdžg. Any trys buvo ir pàvogė sviestą Nmč. Pàvagia, žinai, nuo tėvų, pàvagia grūdų, nuneša žydu[i], pusdykiai ataduoda – gauna arielkos Jdp. Nusimezgei [pirštines], tai tuoj ir pavõgs, ir pagriebs tuoj megztą, o šitą siūtą tai negreit pagriebia Kp. Aštuonelis metus davė až karvę pàvogtą Pls. Vienas veža su mašina pavõgęs, tam nieko, o kitas ir adatą pavõgęs į kalėjimą sėda Jrb. Pàvagi buroką ir drebėk! Ėr. Pàvogė arklį, dabok, nieko i nebus Klt. Kiek tu pavõgęs užmokėsi, atduosi ir dar dadėsi Sn. Sugalvojo du vaikėzai, kaip apgauti žydelį – jau anam pavõgti arklį Yl. Norė[jo] kumeliuko pavõgt nuo kakos Švnč. Malės malės apie lašką i pàvogė iš pagalvės pinigus Klt. Prisisalėjo i pàvogė [grėblį] Aln. Jis pàvogė kaiminkos lašinius i pakavojo kur terp kūlynų LKT245(Pkr). Būdavo, arklį pàvagia ir dui raitas miškan Krs. Pàvogei ratus, tai važiuok, kam užkėlei [ant jaujos] Grz. Par tą naktį i pàvaga a penkias karves ir arklį Lž. Arklį atėmė, karves vogtinai pàvogė Skd. Lašiniokai pàvogta mūsų Mlt. Bagoto gabaluką lašinių pavõgtų, jam maža zgūba būtų, o biednam ir trupinukas – zgūba Lš. Pavogti̇̀ miške beržai buvo JnšM. Ineita pirkion i pàvogta pinigai Dglš. An galo pàvogė skarą, didelę, gėlėtą PnmR. Cigonai ma[no] sūnaus net aštuonis šimtus buvo pavõgę Eiš. Kailinaičius pàvogė ant rinkos J. Tokį puikį gerą arklį pàvogė, ka baimė! Žd. Karvę ka pàvogė, ana vėl rėkė rėkė atbėgusi pas mamą Sd. Naktį toks alasas pakilna: pavogė vienos batus, kitas vėl rėka LKT111(Kltn). Nuo čigonų tai ažsikiši duris, tai neleidi, arba kad ir leidi, tuoj par akis negi pavõgs? Plvn. Čigonai vištas pàvogė – pasiėmę šaltyšių eina krėst! Šk. Pàvagia lankus, reikia naujus pirkt Dgč. An nakties arklius geležiniais pančiais pančiojom, kad kas nepavõgt LzŽ. In nakties mergos gulia gi tę (prie audeklų), kad nepavõgtų kas LKT359(Ktv). Išdžioviau išdžioviau rūbus, daboju – nėr, pavõgta Klt. Visos bulbos pàvogta Aln. Ji atsakė, kad pavogė vištą, suvalgė ją, i už to tos plunksnos išaugo ant viso kūno LMD(Rm). Važiuojam, sako, aveles pavogt: pavogsim i turėsim mėsos LTR(Žsl). Tas Binza (šuo) nešti pradėjo tam vilkui meisos ir kaulų, pavogdamas nuog kukoriaus S.Dauk. Katę reikia pavogti, tai būna labai gera katė: peles gaudo, žiurkes pjauja LTR(Rs). Jis, būdavo, arklius užrakina su štoba, kad nepavõgtų (ps.) Upt. Jeigu tu toks gudrus, tai šią naktį pavok iš tvarto mano kumelį LTR(Pnd). Ateina pietūs, nėr duonos, pavogtà duona ta (ps.) Ign. An tos obelės augdavo auksiniai obeliukai, bet kasnakt po vieną pavogdavo LMD(Krkn). Jei kas davė gėlių ar daržovių augliuką, tai nors centą sumokėk ar pavõk Dgč. Jeigu varna kvarkia an tvarto, tai arklys arba dvės, arba jį pavogs LTR(Slk). Jiem dviem begeriant, šis išėjęs pàvogė tam seniui tą ožką ir nusivedęs į rugius išjuodino tą ožką po visam ir vedėsi į turgų SchL128. Pavõk žmogiep tus veršius (ps.) Lz. Kad Dočys ar Jons Mikolui pàvagia stungį, ar kad Jekė, ką neviežlybai panorėjus, su klasta slaptoms Katrynos atima ražą, tai jau didis grieks; ne, taip užsigeisti netinka K.Donel. Gerai pavogęs, kaip dovenotas, – patylėjęs juokėsi vyras Žem. Vagys pavogė tėtei tiesiog iš kūtės arklį J.Sav. Žemė vis žemė – nei jos pavogs, nei ji sudegs A.Mišk. Jei kurį [prisakymą] pažeidei žodžiais ir darbais, jei ką pavogei, užtrukai, pagadinai ir iškadą padarei Vln29. Jei kas pavogs jautį alba avį ir pamuš alba parduos tą, tasai tur penkis jaučius užu vieną jautį ataduoti ir keturias avis užu vieną avį BB2Moz22,1. Vagis noteit, tiektai idant pavogtų̃ ir užmuštų ir užnovytų DP246. Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę viešpaties jos tikro ir pažymina ją savo žyme, idant viešpatis pirmasis nepažintųs daugesn josp DP246. Kita yra pavogt kapą grašių, kita – dešimtį SPI148. Rinkit sau skarbus danguj, kame negadina jų nei kandys, nei rūdys ir kur neiškasa vagiai ir nepavogt Ch1Mt6,20. Kurs pavogė ką iš daiktų bažnyčios, tai, ką paėmė, teatiduoda P.
| Ir varnai pulkais žąsyčius pàvogė mūsų K.Donel. Vanagas pàvogė vištą Klp. Nebuvo abejonių, kad jį (kumpį) bus pavogęs koks žvėris iš sandėliuko Mš. I veršį pamaitinu, i da bemaž po dešimtį [litrų pieno] pàvagu (melžiu žindamą karvę) End. Mūs ta kalba – vienas žodis iš Latvijos gal pavõgtas, kitas vėl… RdN.
| prk.: Mes vis galūnes pàvagiam (nukandame, patrumpiname), ka kalbam Šln. Kai rašau laiškus, tai vis vieną raidę pàvagiu Snt. Kai be akinių, i pàvogiau vieną raidę Bsg. Penkius metus možna pavõgt (atrodo penkeriais metais jaunesnė) Aln. Skaičiau laisvalaikiu, daugiausia ilgais žiemos vakarais, pavogdama valandėlę nuo verpimo ar audimo rš. Kartais ji (meilė) nesiklausus ateina, kaip vagis pavagia sielos raktus ir šeimininkauja L.Dovyd. Žmogus, nu Dievo atsikreipdamas, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė brš. Nesa to meto, kurį turėtų ant garbės Dievo perleist, daug pàvagia DP340.
^ Ale gi atsiriekei duonos kaip pavõgęs (ploną riekę) Žl. Dreba rankos, kaip būčiau vištą pavogęs LTR(Grz). Nemiegok – pinigus pavõgs (sakoma dieną snaudžiančiam) Jrb. Pavogtas arklys kietas joti LTR(Vdk). Gudas pavogė, pas žydą surado TŽV600. Abu labu tokiu: ko vienas nepavogs, kitas nepaliks KrvP(Srj). Ant pavogtos kumelės negal drąsiai joti D.Pošk. Pavogė arklį, pridėk ir balną LTR(Krž). Kada arklį pavogs, tada tvartą rakis Al. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę PPr166. Tą vasarą kaip vagis pavaga (greitai praeina) Šts. Mokslas yr didžiausis turtas, gal sakyti: nė tau vagis ano pavõgs, nė gaisras sunaikys Sd. Prieteliai pavaga laiką VP39.
pavagiamai̇̃ adv.: Skarelių nebuvo pavagamai̇̃, t. y. negalėjo pavõgti J. Kad nebuvo pavagiamai̇̃ padėta, tai nepavogė Gr.
pavogtinai̇̃
| refl. tr. K: Dėl tavęs aš neisu akių plikti, paimk ir pasivõk pati Krš. Vienas kitas pasvõgę visus turtus laiko Drsk. Vienas nupjovė tą šienelį, o kitas pasi̇̀vogė, atavežė už kluono ir padžiovė Aps. Vyras drąsus, pasi̇̀vogė arklį Sn. Daržovių pasi̇̀vogė nuo lauko DŽ1. Anie pasivõgs i neš mainyti Als. Jis nenori dirbt, nemanyk, jam geriau pasivõgt ką Jrb. Kas duoda neduoda cigonei ko, o kitą kartą ana ir pasi̇̀vagia Šr. Jeigu nieko negavai pasivõgt, tai nors akmenį įsidėk ant kišenę (juok.) Pšl. Aš pas mergaites pasivõgdamas čeverykus eidavau Rd. Iš vyro pasi̇̀vagia pinigų ir važiuoja girtuokliaut Krs.
^ Ką čia atnešei kaip pasivõgus (mažai) valgyt? Všk. Tai ką tu tę lyg pasivõgęs (atsiskyręs) [valgai]? Snt.
ǁ Mlt juokais (ppr. per vestuves) pasisavinti: Veselnykai pàvagia arielkos Ut. Pajauniai pàvagia vištą ar ką kitą Bgs. Navat šunį iš būdos ir tą pàvagia (per vestuves) Všt. Sėdėjau papečy, saugojau, bijojau, kad vištų šitų nepavõgt [per sesers vestuves] Aln.
ǁ BPI402, Ch1Mt27,64, Vkš pagrobti (žmogų): Ana neleidė, tai brolis mane pàvogė per langą Btrm. Aš taũ, sako, vis tiek paimsiu, ar vogte pavogsiù (vis tiek vesiu) Plvn. Vėl koki ten motriška vaiką turėjo pasidėjusi, ta laumė tą vaiką pàvogė Šv. Velnias pavogęs Perkūno dukterį ir už tai Perkūnas į jį trenkia LTR. Senelė sako [karalaitei]: – Žinau, tavo vyrą pavogė ragana LMD(Žg). Na, ir dabar apsidžiaugė: paėmė, pavogė tai meškai tą vaiką ir neša namo DvP72. Žeme žeme, tu juoda žeme, kam tu pàvogei mano mamelę (rd.) Tt. Motina, Elzė Simutienė, kelis kartus kėsinosi savo vaiką atsiimti, vieną kartą net vogtinai pavogė I.Simon. Jei kas žmogų pavogs ir parduos, kaip jampi bus rastas, tam smertimi numirti BB2Moz21,16. Liepk sergėt grabą net ik trečiai dienai, idant kaip noteitų mokytiniai jo ir nepavogtų̃ jo ir tartų žmonėmus, jog kėlės iž mirusių DP180.
| Eidavo darban ir nešdavos vaiką gubon, tai vilkas buvo pavõgęs vieną vaiką, išsinešęs miškan ir nepapjovė, auklėjo Rk. Dabar anoji, kuri atadavus ir pašventus kūną ir dūšią savą pačiam V. Dievui per apžadėjimą mergystės arba čystatos, vėl pavogus jį Viešpati Dievui ataduost vėl kūną savą smertelnamui žmogui, o velinui dūšią DP565.
^ Vienas vaikas tai kai pàvogtas Btr. Nebėr žmogaus – kaip vagis pàvogė Krš. Numirė žmogus – kap kas būt pavõgęs Rdm. Ale gi, Dieve, tą Gliaudelienę kaip vogte pàvogė! (staiga mirė) Slm. Nesrąžyk, ba da pavõgs kas (juok.) Ut. Mergšės mano turis už manę, kad nepavõgtų (juok.) Sn.
| refl. tr.: Girdžiu, kad iš kito svieto karaliaus dukteris smakai pasivogę LMD(Žg).
ǁ juokais pagrobti (jaunąją per vestuves): Jaunoją pàvagia kartais kviesliai Kp. Jaunąją pavõgdavo – ieškot reik, išpirkt reik Škt. Jaunąją tik vienose vestuvėse pasitaikė, ka buvo pavõgę Tl. Jaunąją pàvaga i išneša į kitą palocių Akm. Cigonai pasirėdę, nuotekos pavõgt nori, o šiti neduoda Dg.
4. nutaikius progą išvežti (šieną, javus): Porą kupečių [šieno] iš paties Dievo pàvogiau Snt. Pàvagiam kokį gabaliuką šieno, o kitą ir sulija Srj. Alponas da i vežimelio šieno nepàvogė iš lietaus Dglš.
| refl.: Pasivogdami̇̀ pasivogdami̇̀ [šieną vežėm]: vieną dieną švystelėjo [saulė], jei suspėjai, tai gerai Erž. Šįmet mažu bus tep kap pernai – tik pasivagiant galėsit javus valyt, niekad ilgesnės nebus pagados Gs.
ǁ bent kiek paimti, suvokti, sudoroti: Kiek te man vienai reikia: krūmelį [bulvių] pàvagiu, ir gana Slk. Pavogdami̇̀ šitą duoną (neprinokusių rugių varpų) valgom Klt.
5. tr. Ktk mezgant pamažinti eilėse akių skaičių, suimti: Nemegzk patamsy, da akį pavogsi̇̀ Sdk. Tris [akis] pàvagiu, tris pridedu [megzdama] Žl. Čia tavo akis pàvogta, bus tinkle skylė Lel.
6. refl. Dr, Snt, Kr pasislėpti: Atlėkė pasvõgus, inlindo an galų pirštų ir vėl išlėkė Pv. Pasivogdamà nuo vyro vaikui nešdavo Mšk. Būdavo, pasvõgę i Vidiškėsan spaviedin nueinam Dglš. Mes tai pasi̇̀vagiam nuo tėvelių, neduoda, mes vogčiom pavalgom (per gavėnią) Aln. Kazytė jau nebedrįso pasivogusi atlėkti I.Šein. Neleidžia, tai pasvõgę špikuliuja Švnč. Pasvogdami̇̀ išrinks uogas Klt. Pasvõgę kur dėlioja vištos – nerandu kiaušinių Klt.
ǁ slapta prisiartinti, prisėlinti: Vilkas krūmeliais pàsvogia ir ateina [avių nešt] Arm.
ǁ N slapta dingti, išeiti, išsėlinti: Einam iš kuokynės, anas jau lydi mane, aš paimu i pasi̇̀vagiu Ad. Kodėl slapta pabėgai ir pasivogei ir man nesakeisi CII931.
◊ ši̇̀rdį pavõgti nepasisakyti, nuslėpti (nuo ko savo ketinimus): Šitaipo pavogė Jokūbas Labanui Sirijoje širdį tame, jog jam nepasakė save bėgantį BB1Moz31,20. Ką tu padarei, jog tu mano širdį pavogei ir mano dukteres nuboginai BB1Moz31,26.
žẽmė pavõgs mirsi: Jei teip prastai valgysi, tave žẽmė pavõgs Vdš. Nieko nedirbk, ba ir teip žẽmė greit pavõgs Ign.
papavõgti, papàvagia, papàvogė (dial.) tr. pavogti: Papavogė bobų divonus Str.
pérvogti
1. žr. įvogti 1: Jei pérvogs sėklą, taũ (= tai jau) javo nebus Lp. Kai pervagia [vaisius], tai medelis nusgąsta LTR(Lš).
2. refl. slapta pereiti, persikelti: Būtum pérsivogę per sieną Lp. Žmonės spjaudėsi, bet mokėjo [už važiavimą per tiltą]: Neris ne Naktekė kokia, nepersivogsi per ją su vežėčiomis J.Balt.
pravõgti, pràvagia, pràvogė
1. tr. Vlkv iššvaistyti (patikėtą turtą), vagiant nuskurdinti: Visa vagia ir nepràvagia, labai bagota valstybė Ml.
2. refl. Š, NdŽ, Grv pasidaryti vagimi, dažnai vogti: Ale jis, nebagas, pasgadino – pràsvogė Lp. Prasi̇̀vogė žmona, i atstatė nuo darbo Dglš. Geras iš jo mokinys, ale pràsvogė ir išvijo iš škalos Arm. Republikonų prasivogusius viršininkus pastarų gadynių atskirs į vieną kaimą V.Piet.
^ Negali akim padabot an žmogų, kai prasvogęs Prng. Ko tu eini kap prasvõgęs Arm.
3. refl. Š, BŽ447, Ser, NdŽ slapta kur pralįsti, prasmukti: Juk galėtų tylom prasivogti valgomajin I.Šein.
| Tik tame ežero pakrašty, kur prasivagia mažas sraunus upelis, blyksi vanduo sp.
privõgti, pri̇̀vagia, pri̇̀vogė tr.
1. D.Pošk, S.Dauk, LL95,96, NdŽ, DŽ1, Jrb, Bn vagiant, svetimą imant daug ko įgyti: Šitiek [turto] tai jau neužbuvo, tik pri̇̀vogė Kpč. Prỹvagi, ka skrybėliu nešioji (nedaug) Pj. Privõgs medžių, užsvadins an vežimo, i važiuoji pas žydą Krš. Ot vilnelių pri̇̀vogė iš kalkozo daug! Dglš.
^ Kad savo neturėsta, kito neprivogsta LTR(Slk).
| refl. tr. D.Pošk, KŽ, Lk, Akm: Klijonkų visokių te [čigonų] prisi̇̀vogta, ka neperlytų: tai te (vežime) vaikai gi guli Kp. Pri̇̀svogia linų –audžia Pls. Anie prisivõgs i antram neš mainyti Als.
^ Gero vakar prisivogė, tai šiandien šventu dedas KrvP(Ss).
ǁ refl. nuolat vogti: Meta po budelių [iš darbo], kurs prisivõgęs Krž. Kad nebūt prisvõgę, nesėdėtųbi turmoj LzŽ. Toks prisivõgęs žydas buvo didliai pininguotas Sd. O, senasai pirminykas kiek turėjo prisivõgęs, ka jį perkūnas! Sml. Vogčiojo, turėjo šio to, visam amžiuo neprisivõgsi Krš. Laikraščiai rašo, ką visa valdžia prisvõgus Rtn. Ale beje tu vis kytriai prisivõgti mokėjai, todėl ir vartai tavę dar niekados nenutvėrė K.Donel.
2. NdŽ, Bsg, Kp, Dbk vagiant pridurti (kiek trūksta): Dirbu, biškelį privagiu ir pragyvenu Pšl.
^ Dirbk, storok, ko trūksta – privõk Msn.
| refl.: Pabrike jei algos negauni, prisi̇̀vagi kiek, o mokytojuo kas? Krš.
3. refl. NdŽ pritykinti, prisėlinti.

×razvõgti, ràzvagia, ràzvogė (hibr.) tr. išvogti: Ràzvogė, velniai, viską Ad. Reikia – paims [iš parduotuvės], tik, kad nerazvogtum̃, žiūri Pb.
suvõgti, sùvagia, sùvogė tr.
1. Sut, N, L, Rtr, NdŽ, DŽ1 vagiant sukaupti: Daug vagičnų daiktų sùvagia J. Sùvaga [supirkėjai] svorį, užrašo kokio žmogaus vardu i susirenka piningus Rdn. Sùvagia arklius ir į kitą pusę (į Vokietiją) atiduoda Grd. Velnias per tarną pasakė klebonui, kad viską kunigėlis suvogė ir į savo ryšulius susikišė LTR(Pšl). Anie (plėšikai) akarot po tuo pačiu medžiu pasisėdo sùvogtus pinigus tarp savę dalytis Jrk47-48. Juk namas pastatytas iš suplėštų, iš suvogtų daiktų ir medžiagos, iš sumeluotų lėšų I.Simon.
^ Suvogtas lobis neskelsa brš.
| refl. tr.: Susi̇̀vogė miltų, bulbių i mito Pj. Griebė viską, pirko, dvarus ne vienas susi̇̀vogė Brš. Vogė vogė, o nėko nesusi̇̀vogė – tik nešlovę! Krš. Taipgi po tam, krūvelę viežlybai susivõgę, į arčiausį miestą tuo parduot nukeliaujam K.Donel. Daug tabako tavorų susivogė ir pabėgo neišpažinti Kel1932,28.
| prk.: Rusai visas tautas susivõgę b[uv]o Gs.
ǁ vagiant nurinkti (iš visur, visų): Sùvogė naktim tuos lavonus, o teip tai būt išvežę miestan Krs.
| refl. tr. K.
ǁ juokaujant paimti, nusinešti: Ryte sùvogė visą apsiavimą (vestuvėse) Klt.
2. Pc, Graž išvogti (ppr. daugeliui vagiant): Tę užtektų to maisto tose prieglaudose, ale sùvagia Plv. Jeigu kaimynai nesuvõgs, šiemet turėsme šieno Rm. Nė nekasim tų durpų: pernai mūs daug sùvogė Gs.
3. mezgant sumažinti eilėse akių skaičių, suimti: Pradžioj sùvogiau kelias akis, paskui uždėjau Ktk.
užvõgti, ùžvagia, ùžvogė
1. intr. vagiant įsigyti: Vagia visur, kad tik užvõgt iž žmogaus Drsk.
| refl. tr.: Užsi̇̀vogė ne vienas i numus, i mašinelę Krš.
ǁ užsiimti vagystėmis, vagišiauti: Ùžvagia ir ižgeria – tokis bernas Drsk. Gal jiej kur ùžvagia, kad tiek daug turi? Prl.
2. tr. NdŽ, LKT370(Nmn), Kb, Azr, Sn pavogti: Cigonas be šito negali, jau jis turi ką užvõgt Dg. Užvõgs, eis kitan turgun ir parduodinės Drsk. Jei ùžvogė ką jau daug, tai patupdė Srj. Metęs [vagis] lašinių šuniuo (dat. sing.) ir ùžvogė visus lašinius Drsk. Kap pasdeda [barankas], tai ùžvagia jai, o kai bus suvertos, tai neužvõgs Ndz. Boba mislina, bus marti užvõgus pinigus DrskŽ. Sūnus ùžvogė tėvo mašiną ir nuvažiavo vestuvėj Kb. Tada visi stebėjos iš to gražaus divono ir sakė, kad Jonas kur užvogė LMD(Prl). Karalaitė sumislino tą žiedą užvogt LTR(Lp). Užvogę maišą rugių, atnešė sūnus su bernu ir pastatė jį tvarte, kol pataikins progą nugabenti jį kur kitur V.Krėv.
| refl. tr. prk.: Ledva tą vieną vaiką užsi̇̀vogiau (pasigimdžiau) – kai vogtas DrskŽ.
ǁ (žmogų) pagrobti: Kada išplaukė, iš visko suprato Petras, kad tai vagys, turi užvogę tris panas LTR(Lp). Uogauna uogauna, pareina, – kad nėra broliuko. Užvogtas broliukas LTR(Kb).
3. refl. SD430, Sut, Lš užsislėpti: Vis užsivõgę nuog mūs kupčiavojot! Lp. Tada (iki 1940 m.) galėjai užsivõgęs Lietuvon nueit DrskŽ. Nežinojo nes, jog užsivogė kas and jo iš užpakalies miesto ChJoz8,14.