Nedidelis p. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis į p. nuo Šaulio. Šviesiausios žvaigždės 4ojo ryškio. Žvaigždyne yra plačiai žinomas žvaigždėdaros rajonas su tamsiaisiais debesimis ir T asociacija. Lietuvoje nematomas.

P. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis į p. nuo Skorpiono, plotas 165 kv. laip. Lietuvoje nematomas. Šviesiausios žvaigždės 4ojo ryškio. Žvaigždyne daug padrikųjų žvaigždžių spiečių ir kelios OB asociacijos.

Nedidelis š. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis tarp Laputės ir Erelio, plotas 80 kv. laipsn. Šviesiausios žvaigždės 3–4 ryškio. Žvaigždyne yra padrikųjų spiečių, metalingas kamuolinis spiečius M71 (V = 8.3), tamsiųjų debesų. Geriausiai matomas vasarą ir rudenį.

P. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, plotas 673 kv. laipsn. Lietuvoje matoma tik šiaurinė jo dalis, į pietus nuo Vienaragio ir Šuns žvaigždynų. Šviesiausios žvaigždės: ζ Pup (Naosas, V = 2.25, O5 Iaf), π Pup (V = 2.70, K3 Ib), ρ Pup (V = 2.81, F6 II). Žvaigždyne daug padrikųjų žvaigždžių spiečių, trys OB asociacijos.

Didelis š. hemisferos žvaigždynas, šviesiausios žvaigždės 4ojo ryškio, plotas 757 kv. laipsn. Lietuvoje matomas visus metus. Pietinė žvaigždyno dalis siekia Paukščių Tako vidurį, kur ribojasi su Persėjumi. Žvaigždyne yra keli padrikieji žvaigždžių spiečiai, dvi OB asociacijos, daug tamsiųjų debesų.

Nedidelis š. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas į pietus nuo Erelio, plotas 110 kv. laipsn. Geriausiai matomas vasarą. Šviesiausios žvaigždės 4ojo ryškio. Žvaigždyne yra keli padrikieji žvaigždžių spiečiai, 3 OB asociacijos, kamuolinis spiečius NGC 6712 (V = 8.1), daug tamsiųjų debesų. Skyde yra viena šviesiausių Paukščių Tako sričių, vadinama Skydo žvaigždžių debesiu.

Š. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis į pietus nuo Gulbės, plotas 268 kv. laipsn., geriausiai matomas vasarą. Šviesiausios žvaigždės 4ojo ryškio. Žvaigždyne yra keli padrikieji žvaigždžių spiečiai, trys OB asociacijos ir planetiškasis ūkas Hantelis.

Mažas p. hemisferos Paukščių Tako žvaigždynas, esantis piečiau Kryžiaus, plotas 138 kv. laipsn. Lietuvoje nematomas. Šviesiausia žvaigždė α Mus yra 2.7 ryškio. Žvaigždyne yra padrikųjų ir kamuolinių spiečių (šviesiausias NGC 4833, V = 7.4), tamsiųjų debesų, Smėlio Laikrodžio planetiškasis ūkas.

Pusiaujo zonos Paukščių Tako žvaigždynas, į pietus nuo Dvynių, plotas 482 kv. laipsn. Geriausiai matomas žiemą. Šviesiausios žvaigždės 3–4 ryškio. Įdomiausi objektai – žvaigždžių spiečiai NGC 2244, apsuptas Rozetės ūko, ir NGC 2264, greta Kūgio ūko. Žvaigždyne yra trys OB asociacijos.