Termino paieška - patvinti

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (36)

prisrū́ti

Apibrėžtis

srū́ti, srū̃va (srū̃ja, srū̃na NdŽ, Kv, Š, -sta NdŽ, Als), srùvo (srùjo) intr. DŽ, NdŽ
1. J.Jabl, Rtr, BŽ497, LVIII1082, KŽ sruventi, tekėti: Iš ežero stačių krantų srūva neužšąlantys šaltiniai rš. Iš Vievio apylinkių Neries link srūva daugybė mažų upeliukų sp. Žemelė prie balų: praversi vagą – taip ir srūva lyg iš Gėlaunės stebuklingo šaltinio P.Cvir. Jos raukšlėtu veidu srūte sruvo ašaros rš.
| Tėvas žarstė rankomis grūdus, leido kaip vandenį pro pirštus, jausdamas neapsakomą malonumą, kai grūdai sruvo tarpupirščiais V.Myk-Put.
2. aptekti kuo plūstančiu, tekančiu: Srū́sta akys ašarom Ad. Julės akys sruvo ašaromis, bet ji valdėsi ir stengėsi nusišypsoti J.Marcin. Tuoj būt pradėjęs rėkt: akys ašarom tik srū̃va srū̃va Sdk. Jis išsiveržė srūdamas kraujais rš.
3. išsilieti po oda (apie kraują): Kur užgauni kūną, ten kraujis srū̃na, t. y. daros mėlyna, sužlegtuo[ja] J.
4. sklisti, plūsti (apie šviesą, šilumą, garsą ir pan.): Pro atviras duris sruvo šiluma J.Dov. Pro langą sruvo saulės šviesa, žvirblių čirškimas rš. Manoma, kad iš saulės srūvanti jonizuota medžiaga stiprina Žemės magnetinį lauką sp.
5. daugeliui kartu eiti, traukti, plūsti: O žmonės skubėjo, sruvo pulkais rš.
apsrū́ti intr. Skr
1. apibėgti, aptekėti: Žaizda apsrùvo kraujais BŽ162. Jaunasis apalpo ir krauju apsruvo rš.
2. paraudonuoti nuo giliau išsiliejusio kraujo ar išsiplėtusių kraujagyslių: Sugriežė dantimis, sugniaužė kumštis, akys krauju apsruvo rš.
3. būti apsemtam: Žirniai vėdre (= viedre) led apsrùvę, užpilk daugiau vandens J.
4. apsausti, apdžiūti: Žemė jau apsrùvus, jau yra kur koją padėt Prn.
atsrū́ti intr.
1. BŽ277,437 atitekėti.
2. BŽ279 atsklisti, atplūsti: Birželio–liepos mėnesiais mūsų klimato zonoje atsrūva daugiausia saulės energijos rš.
įsrū́ti intr. BŽ56 įsilieti, įtekėti.
išsrū́ti intr. BŽ87,446 ištekėti: Jau kraujis išsrùvo, t. y. išbėgo J. Daug kraujo išsrùvo Š.
| prk.: Lietuviai su latviais … turi šitus kalbos įrankius, iš vienodos jų kalbos dvasios išsruvusius LTII94.
nusrū́ti intr.
1. nutekėti, nubėgti: Jo skruostais nusruvo didžiulės ašaros rš.
2. aptekti kuo srūvančiu: Šalta rasa nusruvo sodo obelys J.Balt.
pasrū́ti intr. Rtr; M
1. BŽ484 imti srūti, lietis: Dėk kūgį šieno ant kubūrės, kad vanduo nepasrū́tum J. Jam iš akių pasruvo didelės kaip žirniai ašaros J.Balč. Kiek te įpjovė – pasrùjo, kraujas pasmatė Pl.
2. I, Všn aptekti kuo srūvančiu, plūstančiu: Pasruvusi vandenimi (pažliugusi) pieva J. Žemė vandeniu pasrùvo Kv. Ir vėl jos akys pasruvo ašaromis Žem. Laikės laikės pasruvusiom akim ir prapliupo verkt Švnč. Už Virbalio Prūsų žemėj didi kova buvo – kas tik jaunas, guldė galvą ir kraujais pasruvo B.Sruog. Visi upeliai krauju pasrujo Tršk.
| prk.: Jei dangus krauju pasruvęs (raudonas), bus vainos LTR(Erž). Pasrùvęs degtienė[je] – nėko tokiam nepadarysi Krš. Raudona liepsna pasruvusi vakarų pašvaistė buvo padegusi pusę dangaus V.Krėv.
3. patvinti, pakilti: Po lytaus upės pasrùvo Šll. [Laivas] plūduro ant pasruvusių vandenų I.
4. išsilieti po oda (apie kraują): Po skauduliu pasrùvo kraujis J.
ǁ Q97, N, BŽ267 paraudonuoti nuo giliau išsiliejusio kraujo ar išsiplėtusių kraujagyslių, pakraujuoti: Pasruvę randai R384, MŽ516. Sumuštas panagys pasrùvęs krauju Švnč. Akis pasruvusi kraujumi, raudona, riaušina J. Pasrùvus akis Kp. Akys jam pasrùvo iš pykčio Š.
5. pradėti eiti, be perstojo pasipilti: Kitos dienos rytą vokiečių buvo jau daugybė, ir greitai jų pasruvo nesibaigianti srovė P.Cvir. Kareiviai pasruvo į kiemus, į darželius, stukseno į duris sp.
◊ širdi̇̀s pasrùvo kraujù (kraujai̇̃s, ãšaromis) pasidarė labai skaudu, graudu: Apsimetė Aleksius patyčių nenugirdęs, nors širdis kraujais pasruvo rš. Jos širdis pasruvo ašaromis J.Balč.
prasrū́ti intr.
1. NdŽ pradėti lietis, tekėti.
ǁ pradėti kraujuoti: Prasrùvo man nosis, t. y. pradėjo bėgti kraujas iš nosies J.
2. pradėti sklisti: Prasruvo iš to šaltinio gyva šviesa Gmž.
prisrū́ti intr.
1. pritekėti, priplūsti: Kairiajame žande buvo toks bjaurus randas, kuris kvatojantis prisrūdavo kraujo rš.
2. pasidaryti pilnam, prisigerti, prisisotinti: Oras prisrùvęs [drėgmės], taip šniurkšta (purškia lietus) Vgr.
| prk.: Prisrùvęs to šašvalkos kraujo, pasiutęs (atsigimęs į nedorą tėvą) Krš.
susrū́ti intr. sutekėti, subėgti: Vanduo susrūva mažutyčiuosna griovelyčiuosna Vr. Kraujas susruvo į žemę VšR.
užsrū́ti intr. užsilieti, užplūsti, aptekti: Ažsrùvo akys ašarom, negaliu dabot Ad. Akys kraujais užsruvo brš.

Daugiau informacijos

išplū́sti

Apibrėžtis

plū́sti, -ta (plū́džia [K]; N), plū́do (plū́dė [K]; N)
1. intr. H, R143 tekėti, bėgti, srovėti: Voryčia pro ilgąjį tiltą plū́sta į Šyšą Šlu. Jūra plūstanti par Žvingius ir Pagramantį P. Upė tebebuvo pavasariškai gili, ir jos srovė veržliai plūdo per dugno akmenis rš. Ižg čystos versmės čystos upės plū́sta DP559.
| prk.: Greitai laikas plūsta I.
^ Auksinais upės nei Ameriko[je] neplūsta LTR(Vdk).
2. intr. gausiai, smarkiai tekėti, lietis, piltis: Verkia jauna mergužėlė, ašarėlės plūsta Grk. Kraujas iš nosies labai plūsta Ut. Žaizda nebuvo didelė, tačiau kraujas, nespėjęs sukrešėti, vėl ėmė plūsti rš. Plū́do iž jo versmės kraujo didės DP169. Kraujas plūstè plū́sta Mrj. Kūmutei seilės plūsta rš. Upės vandenio gyvo plūs BtJn7,38.
| Mindaugas pajuto, kaip kraujas karštomis bangomis plūsta jam į galvą rš.
ǁ veržtis, sklisti (apie šviesą, garsą): Atrodo, kad į kambarį plūstanti šviesa yra prisotinta šito skambaus paukščių čiulbesio rš. Įėję į kiemą, jie nustebo, išgirdę muziką name ir pamatę šviesą plūstant iš ilgos langų eilės rš. Pro plūstantį gatvės triukšmą prie laukujų durų sučeža žingsniai rš.
ǁ dvelkti, pūsti: Iš rūsio plūsta vėsa rš. Vėjas plūdo plačia, lygia banga rš. Prastumia langą ir, plūstant gaiviam orui, galvoja rš.
3. intr. Lž, Ds tvinti, kilti: Tik pryš audrą taip jūra plūsta, į kopas eina Plng. Ežeras plū́sta, kad vanduo kelias J. Vanduo plū́sta į aukštą, kaip užlyna, o senka žemyn nuo sausros J. Upės plū́sta Kv.
4. intr. būti užtvindytam, apsemtam: Laukai plū́sta vandeniu Kv. Plū́do paplūdo laukai [v]andeniu Smal.
5. intr. gausiai tekant apsipilti, apsilieti: Akys ašaromis plū́do KII237. Visi karaliai krauju plūs KlvD138. Širdis alpsta, lūpos džiūsta, ašarėlėmis žemė plū́sta JV616. Tada kluonai tavo bus pilni javų ir prosa tavo jaunu vynu plūs BPI352.
| prk.: Jo širdis plūsta … atsikeršyjimu (geidžia keršto) KI97.
6. intr. R, K skendėti: Akys ašarose plū́sta Grž. Šilkų kasnykas dūmuose rūko, aukso žiedelis kraujuose plūdo DvD14. Plū́sta kraujuose J(Als).
| Darbininkai prakaite plūdo rš.
| prk.: Mintyse plūstu (esu paskendęs mintyse) Šts. Ponai plū́sta ištaigose (ištaigingai gyvena) Šts.
7. intr. NdŽ, Lž kilti į paviršių: Pasvara yra, kad tinklas neplū́stum į aukštą J.Jabl(Als).
8. (plg. l. płynąć) intr. kilti, atsirasti, pareiti: Vienas ižg antro plūsta ir išeit DP238. Iž ko eimi, plūstu, ižteku SD257. Iš čion jau plūsta visa gera J.Jabl(Dk). Nuog piktybės dvejopa žala plū́sta – ir mums, ir tiemus, kuriuos žeidžiame DP559. Nuog jo plūsta atleidimas griekų MP163. Nuog tavę visos gėrybės eiti ir plūsta KlbIII241.
9. intr. gausiai plaukti (apie pajamas, lėšas): Spaudinimui raštų (= Raštams spausdinti) jau plūsta pininginės aukos rš.
^ Ir mun ne iš varmo subinės piningai plūsta LTR(Vdk).
10. intr. gausiai plisti, sklisti: Kražiai gal skaityties už šaltenį, iš kurio par kelis amžius plūdo apšvietimas į Žemaičius M.Valanč.
11. intr. LTR(Žg) daugeliui kartu eiti, traukti: Kur tie žmonės taip plū́sta? Jrb. Žemę į nuomą paduoda ir į miestus plūsta LTR(Plv). Plū́sta iš vieno galo miesto į antrą su ūžesiu virtinės žmonių BM306(Pvn). Plūdo [žmonės] par kits kitą BzF157. Žmonės vis plūdo ir plūdo A.Vien. Plū́sta i plū́sta tų vaikų – ir iš kur anų tiek?! Štk. Turėjo plūst jop visos tautos DP458. Žmonės, is visų pusių plūsdamys, laikė budynę M.Valanč.
12. intr. K gausiai rastis, lietis (žodžiams): Teplūsta tavo burna tais šlovnais daiktais Kel1862,205.
^ Ko širdis pilna, tas iš burnos plūsta LTR(Klp). Kuo širdis pilna yra, tuo burna plūsta BBMt12,34.
13. intr. Grž, Pkr, Pmp eiti, klajoti: Tas plūsta po visą svietą, negauna vietos Slm. Kur tik einu, kur tik plūstu, niekas neramina, ir pilkoji gegutėlė širdelę skurdina LTR. Plūsdamas po pasaulį pamačiau, kad visur vargsta ir kankinas paprasti žmonelės A.Vien.
14. intr. Grv klejoti, kliedėti: Sirgo, sirgo, o in galo ėmė plūst Arm. Sako, plū́sta OG340. Išsigandęs vaikas naktį dažnai plūsta Švnč.
15. tr., intr. N, [K], Gdr, Rk niekus kalbėti, pliaukšti: Ką čia dabar plū́sti? Ut. Jis pats nežino, ką plū́sta Pnd. Kaip žalioj girelėj medžių šakos lūžta, taip ant mūsų jaunų svietas kalbom plūsta LTR(Aln). Daug dyvinų daiktų pasigėręs plū́sti galėjo K.Donel. Tu niekus be razumo plūsti MŽ. Poniški vaikai, su būriškais susisėdę, kartais broliškai purvus krapštydami žiopso ir taip viens, kaip kits niekus be razumo plū́sta K.Donel. [Vestuvininkai,] niekus visokius plū́sdami, juokias K.Donel. Tu, plūdžiau, ko tu niekus plūdi! Prng.
16. tr., intr. Jrb, Al, Drsk, Vžns keikti, koneveikti: Plūsta moterys suėję ant viena kitos Plv. Plū́sti, tai plū́sk, tik nemušk Smn. Plūdo per akis Lp. Įpykęs tuoj ėmė mane plū́sti Vrb. Tuščia jos, nevažiuokim pro ją, kad ji labai plūsta Lš. Pradėjo ant durniaus visaip plūstie už jo durną darbą BsPIII110(Lnkl). Tada kaimynės supuolė ir pradėjo visaip jį plūsti, o rinkos moterys, kaip žinote, plūsti moka gerai J.Balč. Jis plūdo jį bjauriausiais žodžiais rš. Laumė … prašė, prašė ir nuėjo sau plūsdama BsPIII313(Klvr). Plūstamų žodžių ir jie daug pasako J.Jabl. Plū́stamas rašinys NdŽ.
^ Ar boba plū́sta, ar kalė loja – vis tiek vėjas nuneša Mrk.
| refl.: Jonai̇̃ pykstasi, Antanai̇̃ plū́stasi J.Jabl.
17. refl. Krkn nepadoriai kalbėti, keiktis: Nu ir moka jis plūstis, negalima nei klausyt Alv. Nesimokyk, vaikeliuk, tu plū́stis Mrk. Žiūrėkit, vaikai, nesiplū́skit! Lp. Mandagumu jūs niekados nepasižymėjot, o plūstis – meistras! J.Dov.
| Žvirbliai plū́dosi kaip koki bernai NdŽ.
◊ ãšaromis (ãšarose) plū́sti graudžiai verkti: Plūdo ašaromis kitos moteriškės M.Valanč. Žinau, kaip buvau, nežinau, kaip būsiu, gal per visą savo amžių ašarė̃lėm plū́siu (d.) Ps. Tas padegėlis ašarose plūsta Sz. Žinok, miela motinėle, kad taip nebebūsiu, kas dienelė valandėlė ašarė̃lės[e] plū́siu Kp. Kas baltą dienelę [bernelis] ašarėlės[e] plūsta NS968.
širdi̇̀s kraujai̇̃s plū́sta skaudu, liūdna darosi, širdį gelia: Mano širdis kraujais plūsta, mano dūšia smūtkais džiūsta A.Baran. Širdis kraujais plūsta atsiskirt reikiant V.Kudir.
širdi̇̀s kunkuliai̇̃s plū́sta Šts darosi pikta.
pi̇́enu ir medumi̇̀ plū́sti (plg. lot. lacte et melle fluere, l. płynąć mlekiem i miodem) kng., bažn. būti turtingam (apie šalį, žemę): Prisiekė tau duoti žemę, pienu ir medumi plūstančią BB2Moz13,5. Ižvežčia jas iž tos žemės geron ir plačion žemėn, žemėn, plūstančion pienu ir medumi Ch2Moz3,8.
antplū́sti (ž.) intr.
1. užsilieti, užbėgti: Ančplū́s [v]anduo, i nūmirks viskas Užv. Ant ledo vanduo antplū́dęs bus antrūgos J.
2. daugeliui kartu ateiti, atvykti, užplūsti: Iš kur tų pjovėjų teip antplū́do? KlvrŽ. Žvėdai iš Kuršo į Žemaičius antplūdusys M.Valanč.
| prk.: Žąsys didliai yr antplū́dusios (daug žąsų, žąsų sezonas) Krtn.
3. paplisti, pasklisti: Pirma kūlėm su spragilais, pasku antplū́do mašinos Grg. Tie šokiai antplū́do po karo Kl. Vėl antplūsta kitokios mados rš.
apiplū́sti
1. intr. užtvinti: Apiplū́s pievos vandeniu, kaip užtvenks upę Varn. Visi daržai apiplū́do vandenimi J.
2. tr. užlieti, užtvindyti: Plačius, lygius laukus… Sidabra pavasarį …, išeidama iš savo kraštų, kone visus apiplū́sta BM177(Jnš).
3. tr. apspisti, apnikti, užplūsti: Apiplū́do tą kraštą visoki parėjūnai Skr.
4. (plg. l. opływać) intr. SD228 gausiai turėti, pertekti: Visomis malonėmis apiplū́sta DP626. Svieto mylėtojai … sakos apiplūstą visu geru SPII100.
5. tr. Š apkeikti.
◊ ãšaromis apsiplū́sti Grž graudžiai pravirkti.
pi̇́enu ir medumi̇̀ apiplū́sti (plg. l. płynąć mlekiem i miodem) kng., bažn. būti turtingam (apie šalį, žemę): Išvesiu jus … žemėn, apiplūstančion pienu ir medumi Ch2Moz3,17.
atplū́sti intr.
1. Š atitekėti, atbanguoti: Vilnys atplūsta rš.
2. ateiti, atklysti: Atplū́dę buvo cigonai Sg. Aš esu atplū́dęs (ne vietinis), čia esu jau keturiasdešimt metų Btg.
| prk.: Atplūdo kitos mintys Vd. Reiškėsi naujosios srovės, atplūdusios su naujosios kartos moksleivija Vaižg.
| refl.: Iš kur tu čia atsiplūdai, valkata? rš.
įplū́sti intr.
1. Š įtekėti.
2. įsiveržti, įeiti (apie orą): Su šalta saulės šviesa įplūsta klasėn kažin kokia maloni srovė rš. Gausi oro srovė įplūdo į ištroškusius plaučius rš.
3. Š užtvinti.
4. įkristi į skystį, įplaukti: Maža musėlelė įplū́do į pieną Užv.
5. refl. Š įnikti keiktis.
išplū́sti
1. intr. Q257 ištekėti, išbėgti: Vanduo išplū́do iš tos skylės Prk. Ašarų srovė jam iš akių išplūdo Ns1856,2. Daugesn vandenio ižg jų akių ižplūstų, o nei nū yra vandenio po visą pasaulį DP11. Ižg kūno numirusio ižplūdo kraujas ir vanduo DP182. Judošius … perplyšo pusiau, ir išplū́do visos įsčios jo DP165.
2. intr. Pln išplaukti į paviršių, išplukti: Pavasarį išplū́do [skenduolis] JnšM. Nešvarumai išplūsta į viršų rš. Išplū́do i plūduruo[ja] katinas šulnė[je] Krš. Štai išplūdo iš po vandens septynios karvės S.Stan. Tik staigu pliaušku pliaušku ir išplū́do ant vandens laumė Š. Viename krašte pasinėrė, o antrame išplū́do vaikas J.
^ Išplū́do sėlena į viršų (sakoma apie nevykėlį) Vvr.
3. intr. išsileisti, ištirpti: Jeib kalnai ties tavimi išplūstų CII1038.
4. intr. išplaukti, išplaukėti: Miežiai buvo išplūdę ir linai galvas gavę BB2Moz9,31.
5. intr. išaugti, išvešėti: Iš jų (supuvusių grybų) trąšos želmenais aplinkom išplūsta A.Baran. Koki iš to išplūsta vaisiai? brš.
6. (plg. l. wypływać) intr. kilti, eiti (iš kur): Ta gražybė jo yra kaip versmė, iž kurios visokia sutverta gražybė ižteka ir ižplūsta SPI171.
7. intr. išplisti, pasklisti: Kiteip serga žmogus, kuris turi trichinas pilve, žarnose, kiteip tas, po kurio visą kūną yra išplūdę rš.
8. intr. daugeliui išeiti, išvykti: Išplū́do daug anų į Ameriką Krš.
9. intr. išklysti, iškrypti iš tiesos kelio: Reikia mums tuo labiaus dabotis to, ką girdėjom, idant kada neišplūstumbim BtPvŽ2,1. Išplūdusi širdis jo įveikta … buvo Ns1837,1.
10. tr. Vv, Trgn iškeikti, iškoneveikti: Kad išplūdo, tai išplūdo tą vagį Ldvn. Išrėkė, išplū́do – apsisuko, ir vėl gerai Dkš. Išplū́do mane kap tik įmanydama Mrj. Tai jį išplūdau, kap tik man in galvą atejo Kb. Kap šunį išplū́dau Lš. Ana mane visa gerkle išplū́do Dglš. Išplū́do mane, ir tiek J.
| refl. Š.
nuplū́sti intr.
1. nutekėti: Akmena nuplūsta ing Prūsus IM1857,41.
2. gausiai nutekėti, nuplaukti: Kasmet į Aralo ežerą nuplūsta apie 20 milijonų m3 vandens rš.
3. daug išbėgti, ištekėti: Anai nuplūs kraujas J. Nuplūdus ašaroms, pasidarė jai lengviau Žem.
4. užtvinti, užsilieti: Jei staigu atšils, [v]andeniu nuplūsiam Ggr.
| Rūtų vainiką žirgui sušėrė, šilko kasnykas krauju nuplūdo (d.) Ad.
5. daugeliui kartu nueiti: Minia triukšmingai nuplūdo paskui senį rš.
6. nueiti, nuvykti, nusidanginti: Mano avinėlis į kažkurias padalijas nuplū́do Skr. Viena dalis nuplūdo ing pasvietį, šiandien Meklemburgu vadinamą S.Dauk. O aš nulėkdama, o aš nuplūsdama į tėvelio sodelį, kukavau rytelį ir vakaružėlį LTR(Ar).
7. išnykti: Buvo nuplūdę vilkai ir vėl antplūdo po karo Šts.
ǁ praeiti, dingti: Ta mada nuplūdo Nt. Seniai nuplūdo pjūklai šeškadančiai Šts.
8. nuklysti, nukalbėti: Galiu nuplū́st kalboj – patai̇̃sai mane Švnč.
9. (plg. l. spływać) atsirasti, kilti, būti gaunamam: Jei kas mūsimp yra padūksio, jei kas malonės …, tatai nuog anos (Marijos) nuplūsta DP626.
paplū́sti intr.
1. imti gausiai tekėti, pasilieti: Paplū́do iš žaizdos kraujas Kp. Ašaros upeliais iš akių paplū́do ArchXL96. Stambios kaip žirniai ašaros paplūsdavo per veidus rš.
| Mudu eisiav lauka[n], pasku paplū́s (susišlapins) Prk.
2. pritekėjus telkšoti: Prie miestelio paplū́sta vanduo Plš.
3. patvinti, pakilti: Susmuko, pasileido sniegai, kad net upės paplū́do Skr. Kaip aš gailiai apsiverkiau, marelės paplūdo TDrV34(Tvr). Daug greičiau upės paplūsta dėl lietaus rudenį rš. Jei tas ašaras surinktum, pasidarytų srauni upė: paplūdus ji viena įgalėtų nunešti šalin vargą, bėdas J.Bil.
4. Kzt užtvinti: Lytoti buvo metai: į dirvas neįbridom, pievos paplūdo, šienas supuvo J.Jabl(Žem). Kloniai vandeniu paplūdo, pasidarė jūra, ežerai Mš. Kur tau nustos [lijus], paplūdo visi pašaliai vandeniu Žem. Paplū́stančios pievos Ggr. Lova paplūsta, kad su stintomis (apsišlapinęs) atsikelia vaikas J.
5. skendėti (kame): Visi laukai paplū́do vandenė[je] Šll. Jau visi namai paplū́do balo[je] Vv. Guli guli bernužėlis kraujuose paplūdęs, stovi stovi žirgužėlis galvelę nuleidęs (d.) Gdr.
| prk.: Arielkoj paplūdę stovi (labai geria) Km. Kad būt nemirę mano tėveliai, būč nepaplūdus svieto vargeliuos LTR(Ut). Tu paplūsi, tu paskęsi mano ašarėlėse Vb. Visa jau žemė griekuose paplūdo A.Baran.
6. gausiai tekant apsilieti, apsipilti: Seneliui sudrebėjo balsas ir paplūdo ašaromis akys rš. Ranka krauju paplū́do J.Jabl(Als). Krauju paplū́do karvė Antz. Tektų tavo širdžiai kovoje kraujais paplūsti J.Jabl.
| prk.: Paplūsti vargais I.
7. Sut, Vrn, Lnkv, Vvr iškilti, išplukti į paviršių: Tiek lijo, i šieno kupstukai paplū́do Grd. Kaip šavau, lydeka tuo paplū́do Als. Žuvys paplūsta į viršų, kaip prỹtrenka Štk. Ženyčiuos aš tave, kad akmuo paplūstų LTR(Jnš). Ledas paplū́dęs ant vandens J. Tiltukas plūdura jau paplūdęs Žem.
8. nuplaukti: Ir paplūdo [bernelis] in mareles vaduot vainikelio LMD.
9. paplisti, pasklisti: Paskui tą sėtuvę su spietliumi įdėkiat į stotką ir viršuj akminį uždėkiat, kad nepaplūstų [bitės] S.Dauk. Paplū́do po svietą tokios baisios žinios Imb. Malonus jausmas paplūsdavo po visą mano kūną rš.
10. daugeliui kartu eiti, imti traukti, pasipilti: Žmonių paplū́do pilni keliai Alvt. Ar iš kiaurosios tiek paplū́do žmonių! Srv. Kad paplū́do kareivių, baisu ir žiūrėti! Kair. Iš salės paplū́do žmonės DŽ.
| Paplūs ant ponų visokios pasakos, įvairūs juokai Žem.
11. gausiai atsirasti, priaugti: Bul'bos reikia gelbėti: jau žolė paplū́do Slm.
12. imti, pradėti ką daryti: Kaip paplū́do skruzdėlės eit, kaip papliupo – bus lietaus Pš. Paplūdo visi už vienas kito šaukti Žem.
13. pakvaišti, pasiusti: Dabar jau visai paplūdo, pradeda ir lempas daužyti LTR(Klp). Suėdei tu mane kap šuva paplūdęs LTR(Ldvn).
14. papliaukšti, paplepėti: Neklausyk, ji daug paplū́sta Slm. Jam nevalnia nieko sakyt, galia paplū́sti kai kam Slm.
15. pakeikti, pabarti: Jis paplū́do jai, tai dvi pari gavo Lp.
| refl.: Diedas su boba pasiplū́do, pasibarė, ir tiek Vrn.
◊ ãšarose (ãšaromis, verksmè) paplū́sti graudžiai pravirkti: Ana ãšarose paplū́do Kv. Gal tėvynę tau išplėšė, kad tu taip nuliūdai, ar sau prieglaudos nebrandi, kad verksme paplūdai? Kp. Kur akeles pakėliau, ašarėlėm paplūdau NS502. Ė ir sugrįžęs savon šalelėn, ašarėlėms paplūsiu A.Baran. Visas pasaulis paplūs ašaromis I.Simon.
širdi̇̀s kraujai̇̃s paplū́sta pasidaro skaudu, liūdna, graudu: Garsus plaktuko pokšėjimas sklido po visus namų kampelius, atsiliepdamas visose paplūdusiose kraujais širdyse rš.
parplū́sti intr. gausiai užeiti: Užpuldavo kokie pikti kaimynai arba ir iš svetur parplūdusios gaujos prš. Taip daug klausytojų parplūsta, kad mano namuose nei vietos nebliekta LC1887,11.
pérplūsti
1. tr. plūstant pereiti per viršų: Jūroms užbrėžiant rubežius ir įsakymus apskelbiant [v]andenims, kad neparplūstų pašalių savo M.Valanč.
2. intr. būti pervežamam, pergabenamam (apie didelį kiekį): Su eizenbonės vežimais perplūstančiuosius javus BzF157.
priplū́sti intr.
1. atitekėti, atbėgti: Venta priplūsta iš Šiaulių pavieto IM1857,41.
2. gausiai pritekėti, prisilieti: [V]andenio priplūdo visas ežeras LTR(Dkk). Akys priplūdo ašarų rš. Atvertą ir kraujo priplūdusią žaizdą parodyt dainoj nelinksmoj ateinu rš. Pilna burna seilių priplūdo rš. Karolis jaučia, kad jo skruostai priplūsta kraujo rš.
ǁ prisipildyti, prisklisti: Visa pirkia priplūdo ugnies drauge su stipriu perkūno trenksmu rš.
3. gausiai prieiti, prisirinkti: Kad priplū́do šiandien svieto! Ds. Tada priplūdo daugybė kareivių ir klausia, ko jis reikalauja BsMtII251. Visas pajūris buvo priplūdęs žmonių rš. Priplū́do čia žmonių marios DŽ.
4. priklysti: Prie mano bandos priplū́do kažkieno avinas Skr. Kažin kieno šuo pas mus priplū́do ir būna Šmk.

×razplū́sti (hibr.) intr. pasklisti, iškrikti: Prancūzai ejo razplū́dę Brsl.
suplū́sti intr.
1. sutekėti, subėgti: Tarpukalviuose telkšo ledynų laikotarpy suplūdę vandens sp. Gyvulys gali nugaišti pritrūkus kraujo stambiose kraujagyslėse, jam suplūdus į kapiliarus rš.
| Nuo to šalčio netrukus visa gyvybė suplūdo į viršutinę kūno dalį rš.
2. apsipilti, užsilieti: Šilko vainikas kraujais suplūdo, aukso žiedeliu žirgą pakaustė (d.) Ad.
3. daugeliui kartu sueiti, sutraukti, suplaukti: Suplū́sta [į turgų] žmonių mašinų mašinos Grd. Matai, kad prie bliūdo, tai tuoj visi suplūdo Ds.
| Sakiau, ka suplū́s visi darbai už sykio Pvn.
4. paleisti paskalą, sušnekti nei šį, nei tą: Čiagi buvo suplū́dę, ką trečiadienį bus atlaidai Str.
5. Kls niekus, nesąmones susapnuoti: Susapnuoji, suplū́sti nei šiai, nei tai Vlk.
| refl.: Ar aš tai tep sapny susplūdau, ar tai tikrai buvo Tvr.
6. sukvailioti, išprotėti: Po šiltinės visai suplū́do Pnd. Kalba kaip ir suplū́dęs Pnd.
7. refl. susibarti: Susiplūdo su savo žentu K.Bor.
užplū́sti
1. intr. pakilti, patvinti: Daba upukas paršokamas, o kad užplū́s, gausi pabristi Vgr. Visi upiai užplū́do J.
2. intr. būti paplukusiam, užlietam, pasemtam: Ažplū́do pieva Sl. Visa pieva užplū́dusi vandenimi J. Teip jau buvom užplū́dę, užtvinę Brž.
3. tr., intr. užsemti, užtvindyti, užlieti: Ėmė leisti, ir užplū́do kelią Grž. Vanduo užplū́do, ir supuvo šienas J.Jabl(Šlv). Vanduva kad užplūdo iš upės, kad net vertimus (arimus) semia Smn. Jūra ne kartą užplūsdavo žemynus sp. Bangos šnarėjo, užplūsdamos smėlį rš. Gausios ašaros užplūdo jos akis rš.
| prk.: Šilto jausmo banga užplūdo Katrytės širdį V.Myk-Put. Užplūdęs silpnumas pakirto kojas, ir jis atsisėdo J.Avyž.
ǁ užsitraukti, užslinkti: Dūmais tik ažplū́do, i nieko nesiregi Rš.
4. intr. apsipilti, užsilieti, užtvinti: Jos veidas nubalo, o žydros akys ašaromis užplūdo LzP. Akys ašaromis ir krauju užplū́dusios ir užtemusios DP145.
5. intr. iškilti, išplukti į paviršių: Kopūstai puode užplū́do Sl. Kai plūksnelė nuskęs, akmenelis užplūs, tada ašiai, motinele, aš in tave sugrįšiu (d.) Ml. Jeigu inspėsi šito ežeriuko vardą, tau užplū̃s maišas pinigų Plš.
6. tr., intr. gausiai užeiti, užplaukti: Minia užplūdo ir juos nustūmė J.Balč. Fašistų žiaurios gaujos užplūdo kaimus ir miestus E.Miež. Miestą buvo užplūdę turistai A.Vencl.
| prk.: Atrodo, tarsi rašytojas pasakotų, neturėdamas jokio išankstinio plano, pasiduodamas užplūstančių vaizdų srovei rš. Sunkūs prisiminimai, staiga užplūdę jos galvą, užgniaužė žodžius rš.
7. intr. ateiti, užklysti: Iš kur jin čia užplū́do? Ar.
| prk.: Tokia graži buvo ta dainė, rasti užplū́s į mintį Vgr. Ginčijas, kas vien jam užplūsta galvon Blv.
^ Be supratimo boba: kas užplū́do [į galvą], tą išgrūdo (pasakė) Krš.
8. intr. užeiti (už ko), užslinkti: Ar gaila, kad saulė už girių užplūdo ir apdengė žemę nakties tamsumu? Mair.
9. intr. gausiai užaugti, užželti, užeiti: Kur anksčiau driekėsi apkasai, viskas užplūdo tankia žole rš.
10. tr. užpulti, užstelbti: Žirnikai užplūsta rugius, sunki būs rinkti, nė atplėšti negal Šts.

Daugiau informacijos

razplū́sti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

pasèkti

Apibrėžtis

2 sèkti, señka (sẽka), sẽko (sẽkė) intr.
1. R, MŽ, N, K mažėti, slūgti (apie vandenį): Skodiny jau vanduo pradeda sekti Kp. Upė, vanduo señka J.Jabl. Vanduo prūde senka Skd. Upis senka J. Senkant ir džiūstant upėms, nyko ir pievos rš. Tvanui pasibaigus, ėmė sekti vanduo MTtI83. Ir tekėjo vandeniai, ir seko iki dešimtam mėnasiui Ch1Moz8,5. Iš kraštų sẽko, vidury liūliavo vis žaliejai šilkeliai LB72.
| Lėkštėje batviniai nėmaž neseko Žem. Mano užarti, brolio užganyti grūdai ir bulvės seko į dugną (baigėsi) J.Balt.
2. prk. mažėti susivartojant: Pinigai kišeny pamažu señka ir señka Aru8(Grv). Mineralinių resursų, žaliavų, kuro ištekliai sparčiai senka rš. Mūsų šaudmenys seko rš.
3. prk. nykti, menkėti, silpti: Juo arčiau buvo Kiaunės kiemas, juo pastebimiau seko Kasiulio drąsa ir pasitikėjimas savimi rš. Senovės priedermių jausmas kasdieną senka, džiūsta drauge su ežerais rš. Senka darbo žmonių kantrybė sp. Toks būdamas, gyvenimas senka ir veikiai gęsta, gaivinamos ugnies pristigęs rš. Anai protas señka Tl. Jau kada smegenys žmogaus ima sèkt, žmogus pradeda keistis Raud. Ne dyvas, kad, tokio amžiaus sulaukus, protas pradeda sèkti Vkš. Smagenys señka, kvakti pradėjo Pvn. Señka viskas, señka, einu į žemę (mirsiu) Krš. O sveikata sekte seko sp. Kovai vėliavą kelia raudoną tie, kam jėgos niekuomet nesenka L.Gir. Sylos senka kaip žemė nuo saulės tvanko KN36.
| Ta mūso bendrovė kaip nu saulės [v]anduo senka, senka, senka, veikiai būs bankrot Plt.
4. J, MŽ prk. džiūti, sausėti: Sẽkęs išsekęs šienas Klt. Sylų jau nebetenka, ir visi kaulai senka KN33. Buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56.
5. apaugti, apeiti, aptekti: Šalis ėmė skęsti ir giliau sekti purvais Žem.
2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr.
1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (api̇̀sekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2.
2. BzF167 patekti, atsidurti ant seklumos: Uždabok, kad valtė neapsektų Prk. Radau upėj apsekusį lydį, matai, koks nemažas Ėr. Jį rado negyvą, apsẽkusį, į karklus įsikabinusį Slv. Žiema buvo šalta, tai visas ledas upėj apseko Tvr. Iš abiejų pusių upės juodavo apsekę šapai ir šamalai rš. Išvydom tą didįjį akruotą … apsekusį ir smarkiausių bangų draskomą TP1880,45.
3. aptvinti, paplukti, apibėgti: Visas sodnas vandeniu jau apsẽko Kair. Ko tik apsẽkusi lenkė vandenimi J. Vienoje šalyje plati apygarda nuo senų senovės buvo labai lominga, šlapia, purvais ir balomis apsekusi Žem.
4. apsausėti: Kai apseñka košė (pastatyta į karštą krosnį), tada gardi Klt.
2 išsèkti, išseñka (i̇̀šseka), išsẽko (i̇̀šsekė) intr.
1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus Lš. Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12.
| Išsekė akyse ašaros rš.
ǁ Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip i̇̀šseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.
ǁ nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč.
2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp.
| Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.
ǁ susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž.
3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla rš. Tačiau piktas įkvėpimas išseko rš. Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus rš. Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš.
4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45.
| Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien.
| refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.
ǁ nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs.
5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko rš. Jau mano i̇̀šsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn.
2 nusèkti, nuseñka (nùseka), nusẽko (nùsekė) intr.
1. R, N, K, J nuslūgti: Vasarą upė bais nuseñka Užp. Ir upė nusẽkus, gali pasižuvaut Ėr. Nusẽkus Šaltuona, vandens daugiau buvo Erž. Ka nusèkdavo tas upukas, medžius parsimesma ir išeisma Kv. Šulnio vanduo nùsekė – bus lietaus Šl. Nuseñka vanduo, o lydekos pasilienka Kdn. Bačka nusekusi B. Nuseko nebeprižiūrimi ežerai, išdžiūvo tvenkiniai A.Vien. Pranyksta vanduo ežere, nuseka upė ir išdžiūsta: taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia V.Krėv. Tvanas nuseko CI26. Turėjau lūkėti, kol narūnėliai nulėkė, kol vandenėliai nusekė LTsII94. Gegužė tam liepė aukštyn šakas kelti, vyno šuliniui žemyn nusekti MPs. Ir vanduo nuseko nuog žemės pamažu BB1Moz8,3.
| prk.: O torielkoj batviniai nėmaž nenuseko: kiek įsipylė, tiek ir stovėjo Žem.
ǁ pasausėti: Paupiai dauboje, sausai nusekę, taip pat žaliavo Žem. Kai nusèks, tai sustatis [šlapius rugius] Klt.
ǁ nugaruoti, nuvirti: Beverdant nusẽko sriuba Dkš. Puodas nusẽko (nùsekė) Š.
2. sugesti, susenti, kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušinis nusẽkęs, mesk laukan Dbk. Kiaušinis jau senas, nusẽkęs, jau kliuga Mrj. Par pusiaurakį radau penkius [kiaušinius] nusẽkusius Krš.
3. prk. sumažėti: Aruodai labai nusekę, nebegalįs daugiau parduoti Žem. Žirniai mūsų pilvūse nuseko M.Valanč.
| Nusekę patalai nebšildo Šts.
4. prk. aprimti: Pas mus dar̃ nedaugį klapatas nusẽko Arm. Sukildami jie padaro, kad kūnas, kūno nariai juda, kol nėra nusekusi geidulio galia Vd.
5. prk. nusilpti, sumenkti: Žmogus jau nusẽkęs Arm. Jos i kraujas nusẽkęs suvis Dglš. Nuseñka smagenys begerant, reik durnėti Krš. Nusẽko galva, ir išvežė Jdr. Nusekęs protas Šts. Jei smagenys nusẽko, išveža į pablūdėlių numus Pvn.
| Jau anam y[ra] nusẽkę (ne viso proto) Brs.
6. tam tikram kiekiui išnykti: [Jeigu bloga izoliacija,] srovė nuseka VĮ.
2 pasèkti intr.
1. kiek nusekti, nuslūgti: Kaip vanduo paseko, ledas pasikorė ant kraštų upės J. Nemunas ir paseñka, kai tokios sausros Gs. Kap buvo pagada, [v]anduo pievose pasẽko Dglš. Bačka pasekusi B.
| Ūdros gyvena grioviuose, kur ledas pasẽkęs (po kuriuo vanduo nusekęs) Rm.
| prk.: Akys buvo nusirėkusios, pasekusios Šts.
| refl.: Butelis pasiseko Šts.
2. apgesti, senstelėti, imti kliukėti (apie kiaušinį): Kiaušiniai jau pasẽkę Ėr. Jei kiaušiniai pasẽkę būna, jie kliunksia Jrb.
3. susmukti, sudubti: Pasẽko, medinis namas, remunto reikia Grd.
4. N sumažėti, susitraukti džiūstant: Tekinis nu saulės pardžiūna, paseñka ir subirsta Varn. Šulai bačkos paseko Varn.
5. prk. pasilpti, kiek sumenkti, sunykti: Valandums dorai pašneka, valandums jau tie nervai paseñka Stl. Kaip galva paseñka, taip ir nebėr gero gyvenimo Varn. Senikės jau smagenys pasẽko Bt. Atmintis paseko dėl galvos ėdimo Šts. Must tau smageninė pasẽko, ka tokias beprotystes tauški Vvr. Anos protas pasẽko iš rūpesnių Dr.
6. patvinti, paplukti, apibėgti: Niekai, sapną sunkų sapnavau: kiemelis visas krauju pasekęs buvo LzP.
2 pérsekti intr.
1. nusekti, nuslūgti: Párseko vandenys Šts. Vietomis upė[je] benor vanduo pársekti, t. y. daros parsakos J.
2. prk. sumažėti: Kap būna šaltis, tai bobų in turgaus persenka Vrnv.
3. prisisunkti, prisigerti: Plaučiai godžiai rijo orą, persekusį vienokiu tvaiku LzP.
2 prasèkti intr. kiek pradžiūti: Prasẽkę rūbai Dglš. Ryt jau prasèks mūs atšlaimas Dglš. Prasẽkus jau pievelė Klt.
2 prisèkti, priseñka (pri̇̀seka), prisẽko intr.
1. džiūstant, senkant priartėti: Vanduo prisẽko čystai prie žemės, t. y. pridžiūvo J.
2. [K] pridžiūti, prikibti, prikepti: Pridžiūsta, priseka SD308.
| prk.: Nusidėjimai … pridžiūvę ir prisekę aba kaip būtų įsigėrę prieg dūšiai atliekti SPI257.
3. prk. pritrūkti, stokoti: Jau viso prisenka, ir neturime nieko DP125.
4. patekti, atsidurti ant seklumos: Laivas jau buvo mažumą prisekęs Prk.
5. prisilieti, pribėgti (apie vandenį): O kad yrės, užmigo pats, ir sujudo iš vėjo ant ežero, o (eldija) priseko (vandenio) Ch1Luk8,23.
2 susèkti, suseñka, susẽko (sùsekė) intr.
1. NdŽ nusekti, nuslūgti: Vanduo suseko iš sausros, ir paliko parsakas, sekli vieta J. Susẽko, sekli paliko upė Skd. Vasarą suseñka tas vandeniukas (upelis) Erž. Ka Blendžiava susẽkusi! Slnt. Par du mėterius pakraščiais priūdas buvo susẽkęs Bt. Užtvinusioji upė greitai suseko prš.
ǁ išgaruoti, nuvirti: Skysčio nėr – virė, virė ir sùsekė Skr. Jei matysi visai susẽkę, pliurptelėk lašiuką vandenio, mėsa kad nepridegtų Jrb.
ǁ išsausėti: Kai in žemės – gražūs obuoliai, kai surenki – suseñka Klt. Suseñka šermukšniai greit nuraškyti Klt.
2. prk. sumenkti, sulysti, sunykti: Sudžiūvau, sùsekiau iš neramios buitelės Rod.
2 užsèkti intr. sudžiūti, sukietėti: Ažusekęs SD1210.

Daugiau informacijos

susèkti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

įki̇̀lti

Apibrėžtis

ki̇̀lti, kỹla (-sta, kỹlna), -o intr.
1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv. Pro vinkšnas kyla mėnuo rš. Plečiasi, kyla Spalio ugnis (sov.) rš. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas K.Kors. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų Dkš. Kilst iš marių mėlyns garas KlvD88. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis KlpD37. Putos kyla iš armens ant liūlio J. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo A.Baran. Garsas kỹla KI122. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą KI116. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais T.Tilv.
| prk.: Kelias lengvai kilo į kalną Pč. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo Žem. Akloji ir kylančioji žarna rš. Kylanti aorta (anat. aorta ascendens) rš.
^ Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais LTR(Šll). Kas nekyla, tas prisvyla rš. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis LMD.
2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie J. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla rš. Pasirodo … jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos BsPIV29. Ans iš ligos jau nebekils BM250.
3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo[ja] gegelė žalio[je] girelė[je], nebekilst matušė, mūsų senoji JD497.
4. prk. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija sp. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus rš. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį J.Balč. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs Alk. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto V.Piet. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus LB221.
| Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos rš.
5. eiti, vykti: Laikas kilti namo Sdb. Kur sekmadienį kilsi? Klov. Kilkime į Rambyno šventę! prš. Senolis vos atsikėlė ir beki̇̀lstąs į miestą J. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą rš. Kilti (plaukti) į vėją Klp. Nu, švoger, aš jau ki̇̀lsiu ant namų Skdv. Ketindamas ryto metą toliaus kilti M.Valanč.
6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti (apie pastatus): Prie pat miško kilo nauja sodyba J.Dov. Miestas kilo iš griuvėsių rš. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis (sov.) rš. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis Gs. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla T.Tilv. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! Lnkv.
| Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies rš. Dabar vanduo Nemune drūčiai ki̇̀lęs Skr. Barometras tačiau vis nekilo J.Balč.
7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija (sov.) rš. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija (sov.) rš. Nuo dabar tik kilsme, augsme L.Gir. Žmonių susipratimas kils rš. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti Dkš. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) Gs.
| Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau V.Myk-Put.
8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek ki̇̀lti Plt. Paskui kils turgus, tai papelnysim BsPIV202.
9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė (sov.) sp.
10. pūstis, rūgti (apie tešlą): Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti J. Tešla kỹla KI105. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį Žem. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai Rdm.
^ Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo Žem.
11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas Žem. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo A.Vien. Streikai kyla rš. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime (sov.) sp. Naujos kalbos kyla S.Nėr. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai A.Vencl. Gali kilti ir didžių abejonių J.Jabl. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje J.Jabl. Kilo noras daryti gerą darbą J.Balč. Aplink stalą kilo juokas I.Simon. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti M.Valanč. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių S.Dauk. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas BM258. Kilo maras rš. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis rš. Gal kilt nesusipratimas rš. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis J.Balč. Nu menko debeselio gali ki̇̀lti didelė audra Varn. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti J.Balč. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis Grž. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla Klvr. Pas mus daug vestuvių kỹla Gs. Jau du sykiu ki̇̀lo ten varžytynės Gs. Teip ir kỹla pasakos iš šito Rod. Akmenis dėk į miltus: neki̇̀ls kandys (flk.) Tl. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko[je] yra JD1385. Didis pranašas kilo mūsų tarpe SkvLuk7,16. Po karo ir pradėjo ki̇̀lti radijos pas visus Krš.
^ Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras Kair. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta Mrk. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį S.Dauk.
12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės ki̇̀lęs KI30. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos rš. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę rš. Iš kur kilęs, ten ir žiūri LTR(Krp). Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu LTR.
13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo rš. Rugiai labai kỹla Ėr. Šiemet javai vėlai kỹla Alk. Jau pradės ir miežiai kilti Prnv.
14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti rš. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti Šts. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais Ggr. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti Šts.
15. geisti patino (apie gyvulius): Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi Tršk. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau Tršk.
16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis rš. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis J.Balt.
atki̇̀lti intr.
1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atki̇̀lo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atki̇̀lsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą BsPII50. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota LTR(Lnkv). Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis Krn. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo LTR(Brt). Debesis atkỹlna, būs lytaus Lkv. Vėl viena banga atkilo Vd.
2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės Jž. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę rš. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau Brt.
3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais rš. Kai palijo, tuoj ir avižos atki̇̀lo nuo žemės Rm. Ar tu atkilai̇̃ (nuo žemės, kai tave kėlė)? Gž.
| prk.: Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti rš.
4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens LzP.
5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla E.Miež.
įki̇̀lti intr.
1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įki̇̀lo debesin Š.
2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia BM318.
3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įki̇̀lo didelis vėtras StngŽ66.
iški̇̀lti intr.
1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis (d.) Vl.
| Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Mair.
^ Su gandrais iškilo, su varnom nusileido Lp.
2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala Mš. Kalnai iš jūros iškilo S.Dauk. Netoliese iškilo žmogaus siluetas P.Cvir. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu rš. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai rš. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno K.Bink. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla E.Miež. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas BM279. Teip tuo iškilo kraujo putos BsPIV65. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils rš. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iški̇̀lo su sidabro kirviu Jrk20. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus Skr. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis KlvD35.
| prk.: Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų Skd.
3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus Gs. Buvo iškyląs lytus, o nelijo Šts. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti)! Rdm. Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą prš. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę JV1074. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį Ds. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų J.Dov. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas P.Cvir. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu J.Balt. Iški̇̀lo kalba apie karą BŽ171. Manyje (= man) iškilo abejonės rš. Iškilo sunkūs metai BsV136.
4. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai iški̇̀lo, metas jau kepti J. Skubėkiat duoną kepti – labai iški̇̀lusi Krp. Kol išsikūrens [krosnis], ir duona iškils Žem.
5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr Skr. Jau mūrai iškilo aukštyn Žem. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai rš.
6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iški̇̀lo daug naujų žmonių DŽ3.
7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines (sov.) rš. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį Gršl. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus (sov.) sp. Tu per mane į tokį vardą iškilai Šn.
8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylni̇̀? Lkv. Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės rš. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos S.Dauk. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn K.Būg.
| refl.: Gerai, kad boba noria išsiki̇̀lti nuo manęs J.
9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais Ggr.
10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas A.Vencl. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų K.Kors.
◊ áikštėn iški̇̀lti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją rš. Jungtis (tarinio) tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti J.Jabl.
óras iški̇̀lo ėmė pustyti: Kad iški̇̀lo óras, ledva parvažiavom Rdm.
nuki̇̀lti intr.
1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nuki̇̀lt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nuki̇̀lęs? Grz. Nuki̇̀lome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti Jnšk. Nuki̇̀lęs ten nėko nebradau Slnt.
| Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį rš.
2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų rš. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo rš.
3. atsiskirti nuo parūgų (apie rūgštų pieną): Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų Škn. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils Škn.
4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nuki̇̀ltų apie aušrą Alk. Tų darbų begalės, reiktų nuki̇̀lti dar tamsy Gs.
paki̇̀lti intr.
1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp.
2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje rš. Saulė jau kur pakilo Skd. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga A.Vien. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas A.Vien. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka K.Kors. Pakilo į dangų margi sakalai V.Myk-Put. Pulkas paukščių paki̇̀lo KI121.
| prk.: Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos (sov.) sp.
3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo E.Miež. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino P.Cvir. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko J.Jabl. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui JV596(išnašoje).
| Pakils gėlelė suminta S.Nėr. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! S.Nėr. Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula J.Jabl. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią V.Myk-Put. Gaidys, anksti pakilęs, gieda Tat. Liepė … ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit MitI376. Nuo ryto laiku (anksti) paki̇̀lo, dabar miego nori Vkš. Pakyli̇̀ rytą, tai dar valgyti nesinori Rdm. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno Jrk87.
| Jis jau pakyla iš ligos J. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo Gs.
4. prk. patekėti (apie saulę, mėnulį): Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo rš. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo A.Vencl. Rytas ties juo (mišku) pakilo (išaušo) skaistus rš. Saulutė paki̇̀lo, kai buvom į Rusnę Šlu.
5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin E.Miež. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių sp. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Žem. Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos BsPIV169.
6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties Žem. Sarčiai pakilo [bėgti], brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr rš. Kai čia nusausino, kad paki̇̀lo augti berželiai Rm. Mes pakilome šviesą platinti rš.
7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia T.Tilv. Buvo jau paki̇̀lus ženytis, ale vėl aprimo Alk. Tai jau pas mergas pakilai̇̃? Al.
8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams J.
9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti (apie upę): Pakilus upė raitosi vaga T.Tilv. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti rš. Labai lijo, upė net buvo pakilus Ėr.
| prk.: Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo (sov.) rš.
| Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) Rd.
10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse rš. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose rš. Fogo vardas vėl pakilo J.Balč.
11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo J.Balč. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo V.Kudir. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse (sov.) sp. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) Lš.
12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti Dr. Paki̇̀lo arkliai, o mes to pokylio nežinojom Lp.
13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė (sov.) sp.
14. išsipūsti, išrūgti (apie tešlą): Pyragai par daug pakils Lkv. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti rš. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius rš.
15. atsiskirti nuo išrūgų (apie pieną, grietinę): Padėk tą pieną ant kuknės, ans paki̇̀ls Lkv. Smetonas paki̇̀lo Lkv.
16. ištinti: Tau kairysis žandas paki̇̀lęs Šlv. Jam žaizda paki̇̀lo Slv. Kiaulėms pakilo liaukos Šts. Žinotum, viduriai paki̇̀lę, toks karštumas Upt.
17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje P.Cvir. Pakilo bildesys, klegesys Žem. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi Žem. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų Žem. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute Žem. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Žem. Sodžiuj pakilo tikra suirutė A.Vien. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų J.Balč. Pakilo baisus triukšmas J.Balč. Paki̇̀lo mūšys Vlkv. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą (sov.) rš. Vėtra staiga paki̇̀lo KII35. Išgąstingas šauksmas paki̇̀lo KI64. Iš to karas paki̇̀lo KII284. Pavydas jame paki̇̀lęs KII125. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė rš. Iš visų pusių pakilo balsai V.Kudir. Pakilo baisus maras BM365. Pakilo lenkmetis Gs. Baisi pekla pakilo dėl to nieko Plv. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) Plv. Kad kokia pakyla puiki veselia …, tai jis eina palinksmint BsPIV47. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis JD911. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę StnD5. Pakils šalnelės – atjos piršleliai LTR(Lkč).
| Pakilo tarpe jų kitas mokytojas rš.
^ Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas (sakoma apie piršlybas, kai kelias pabjūra) Srv.
18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo rš. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas rš. Rugiai per kelias dienas pakilo Ėr. Per naktį toks gražus atolas paki̇̀lo Stl. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų Alk. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs Vv.
19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve Srv. Tie vaikai pakilo, jau gyvena rš. Kolūkis negali pats paki̇̀lt, ka žmonės nežiūrės Žsl.
20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo rš. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų Šts.
21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo rš.
22. geisti patino (apie gyvulius): Karvė paki̇̀lus in veršį Rmš. Kumelė paki̇̀lus į kumelį Rmš.
◊ põpieriai paki̇̀lo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo J.Balč.
parki̇̀lti intr.
1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parki̇̀lsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv.
2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš.
pérkilti intr. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą rš.
praki̇̀lti intr.
1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis praki̇̀ltų, tai būtų pasiutęs Skr.
priki̇̀lti intr.
1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Priki̇̀lo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš.
2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo vandenio lig pat lizdu BsMtII145. Pilnas kiaulininkas priki̇̀lo srutų Pgr.
3. priželti, priaugti (daug): Žolių priki̇̀lo baisybės [darže] Gs.
suki̇̀lti intr.
1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės … teip tuo' sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti suki̇̀lo visa šeimyna kulti J. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių LMD(Lpl). Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo rš. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės M.Valanč. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo Žem.
^ Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo (saulė) Antz.
2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę (sov.) rš. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą (sov.) rš.
3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo S.Nėr. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti Žem. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti Blv.
4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius … įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesuki̇̀lus PP12. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai rš. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi J.Marc. Ant to balso suki̇̀lo visas dvaras BM398.
| prk.: Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį rš.
5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis P.Cvir. Po šito lietaus sukilo bulvės Skr. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų Jnšk. Ar jau suki̇̀lo tavo daigai? Slnt. Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti J.Avyž.
6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras rš. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai Mair. Jūrios skaudžiai sujudusios, suki̇̀lusios KII336. Sukilusi jūra Plng. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus Šauk.
| prk.: Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta J.Marc.
7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta N. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį RD77. Sukils vainos LTR(Upn).
8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę (apie pieną): Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas Ll. Kad žildiniai suki̇̀lo, reik parūgas nusunkti žemėn J. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas Plt.
užki̇̀lti intr.
1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užki̇̀lo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija Jrk48. Kad užki̇̀lo vėtra, vos stogo nenunešė Skr. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo BsMtII57. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį Jrb. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis JD725. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis KlvD60. Užkils šalnelė, pakąs žolelę DvD213. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę (d.) Grl. Užkils didi tvanai brš.
| Užkilo revoliucija Brš.
| Kad užkilsta pykti, visas dreba Šts. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo Jrk37.
2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užki̇̀lo - bus lytaus Skr. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis Pc. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis KlvD278. Užkilo ant pat viršaus perkūnija Vvr. Ilgai migdinsiu …, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė JV231.
^ Lig dangaus užkilau, klane nuskendau (lietaus lašas) Sb.
3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo Žem. Upeliai užki̇̀lę – kad numals (vandens malūnu), ir nuseks Šts. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi Šts.
4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos Kel1881,39.
5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo PK135.
6. užpykti: Kad ans ant manęs užki̇̀lo, džiaugiaus duris suradęs Užv. Kad užkiláu, kad užnikau barti! Šts.

Daugiau informacijos

parki̇̀lti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

praki̇̀lti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

suki̇̀lti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

išli̇́eti

Apibrėžtis

1 li̇́eti, -ja (liẽna [K], lẽja), -jo (lė́jo K.Būg)
1. tr., intr. SD131, R, K pilti (skystį): Li̇́ek lauk tą vandenį! Skr. Žiūrėk, pieną li̇́eji! Ar. Viršų kamino teuždenga su šlapiu maišu ir vis ant to maišo v[a]ndenį teleja S.Dauk. Lejù srutas an obelų Pp. Ir turi ant jos lieti aliejų BB3Moz2,1. Bet jauną vyną reikia liet naujuosna sūduosna Ch1Luk5,38. Su vandeniu liek, ir nubėgs sniegas J. Būriai semia vandenį ir lieja (būriais, tarpais vis lyja ir lyja) Plv. Lẽja kaip ledu Slnt.
| Tuo iš visų septynių galvų pradė[jo] liet an jo ugnia (ps.) Brt.
| prk.: Ėmė liete lieti pagyras rš. Tepradžiunga vargo žmonės, – lieja skausmą dainose! B.Sruog. Aš savo dvasę liesiu ant tavo vaikų brš.
^ Kur geria, te lẽja Ds.
2. tr. Kt laistyti, drėkinti: Šiandien reiks lieti runkelius, bo labai karšta Žž. Sesuo lẽja daržą Als. Lejù [daržus], ką darysi: nenoru be daržų palikti Užv. Liejau rūtą, liejau mėtą, liejau lelijėlę (d.) Nm. Ne už piningus liejo mindą, bet atsilietinai Brs.
^ Vienas liejo, antras gėrė, trečias augo (lietus, žemė ir žolė) LTR(Lbv).
ǁ šlakstyti: Bėda siratėlei ant svieto gyventi, pilni jos takeliai ašarėlių lieti (d.) Skr. Ašaromis skruostus savus liejo KN268.
| refl.: Vėl prakaitu liejas (apsilieja) artojaus kakta rš.
3. tr. gesinti pilant vandenį: Vanduo nėjo ugnies lieti, vilkas nėjo ožkos pjauti J.Jabl. Eina vanduo ugnį li̇́eti JD82. Sausas, neli̇́etas anglis reik laikyti prosuo Šts.
4. refl. gausiai tekėti; plaukti srove: Iškilmingas istorinis momentas: Nemuno vanduo liejasi į naująją vagą sp. Ir liesis tos ašaros, kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia J.Bil. Lẽjas ašaros visiem iš linksmybės BM95. Prakaitas liejosi jo veidu rš. Per pirštus čiurkšlėmis liejosi kraujas J.Marc. Kad krau[ja]s be reikalo nelietumias M.Valanč.
^ Du šuniu rejas, balti kraujai lẽjas (girnos ir miltai) Kv.
| prk.: Taku liejosi žmonių, galvijų, vežimų ir geležies srautai rš. Štai ėmė į tvartą lietis ryto šviesa P.Cvir. Iš jo burnos be perstojo liejosi sąmojis, sukeldamas nuoširdų kvatojimąsi pirkėjų būryje ir priviliodamas praeivius J.Avyž. Kažkoks naujas, aštrus ir blaivus jausmas liejosi Nikalojaus krūtinėn rš.
5. refl. per viršų tekėti, išeiti iš vagos: Kad upės lẽjas iš miegų (vagų), atsodos paliekta Šts. Drumstas upeliukas šniokštė, liedamasis iš lėkštų krantų J.Dov.
| prk.: Ruduo liejos gėrybėmis rš.
6. tr. daryti, kad tekėtų, versti tekėti: Bailė ir markatnumas lẽja ašaras iš akių Aniutės BM90. Kraujo ižg naujo nelieja ižg kūno savo DP140. Kraują jų leja SE173. Tu skaitai ir ašaras, mano varge liejamas brš.
7. tr. prk. skleisti: Saulelė anksti kyla iš anapus miškų, liedama pirma savęs ant žaros raudoną šviesą Žem. Pirkioje šilta, lempa lieja ramią šviesą rš.
| refl.: Nelygiu jūros paviršium liejosi mėnulio šviesa rš. Iš po jo pirštų liejosi šauni daina A.Vencl. Pušys tyliai ošia, per mišką liejasi jų amžina giesmė V.Mozūr. Liejasi dainos po kraštą rš.
8. tr., intr. smarkiai suduoti, mušti, kirsti, šerti: Kad li̇́ejau, tai li̇́ejau išdykėliui į kailį Grk. Kad liesiu keletą diržų, tai nereiks vagišiauti Pžrl. Nusišvilpė kažkas krūmūse, o aš tik lejù arkliams! Šts. Li̇́eti su botagu J. Kad ne tas žmogus, tai [nuo chuliganų] būt gauta li̇́eti Srd. Aš tau kad li̇́esiu už ilgą liežuvavimą! Všn. Galgi čia tau kas par kaunierių lẽja – kiek gali, tiek dirbk Ut. Vaikali, neožaukis – li̇́eti gausi! Vvr. Tas vaikas lietinas, muštinas, duotinas Šv.
9. tr., intr. smarkiai ką daryti: Ausdavo, li̇́edavo, net atsibosdavo man Ps. Kad leja žodį – kaip kirviu kerta Ds. Klausyk, kad lieja (tiksi) mano laikrodis, tai lieja Pn.
10. tr. pienu ar grietine balinti (sriubą): Viralą liek, kai tik pradės virti Trgn. Ar li̇́ejai batvinius? Skp. Ir inpylė močekelė nelietų batvinių, ir pastatė našlaiteliam tamsiai po lentyna (d.) Prng.
| refl. tr.: Kuo gi liesies batvinius? Kp.
11. intr. paskalas leisti, apkalbėti: Lieja visi kaip varpu, kad anas su merga susidėjęs Trgn.
12. tr., intr. Lb, Ss dėti minkštus kiaušinius: Vištos pavasarį tik li̇́eja li̇́eja Alk. Gal labai riebios vištos, kad lẽja? Sdk. Mano visos vištos li̇́eja Vdš. Višta kiaušinius lẽja, laisto Dsn. Žąsiai negalima suduot botagu – lieja kiaušinius LTR(Kzt).
13. tr. skleisti rašalą (apie popierių): Popierius lieja rašalą rš.
◊ ãšaras li̇́eti verkti: Be reikalo leji̇̀ ãšaras – nebeprikelsi iš numirusių Ds. Nors ir ašaras liesi, jauna būt negalėsi LTR(Klvr). Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti S.Stan. Neverk, mergele, neliek ašarėlių JD1476. Siratėlė sėdėdama verkia, ašarėles liena (d.) Krč.
kraũją li̇́eti kruviną kovą kovoti: Mūsų liaudis ne tam liejo kraują ilgų metų kovoje dėl laisvės, kad ji vėl leistų save pavergti A.Vencl. Už gyvenimą liejome kraują, pagyvensim kaip niekad gražiai rš.
[deviñtą] prãkaitą li̇́eti sunkiai dirbti (prakaituojant): Kumetis visą savo amžių liejo prakaitą dėl juodos duonos kąsnelio sp. Dirbdamas prakaitą liejau J.Jabl. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau PPr27. Deviñtą prãkaitą li̇́eja, o traktoriaus neužveda Tršk.
piktùmą [tul̃žį] li̇́eti DŽ labai pykti, apmaudauti: [Policija] lieja savo piktumą, drasko namus, gąsdina vaikus, nėščias moteris V.Kudir.
1 antli̇́eti, -ja (añtleja), -jo (ž.) tr., ančli̇́eti
1. užpilti ant viršaus: Aš ten nespėjau antli̇́eti KlvrŽ. Vilnis ančli̇́eja, t. y. ančdaužia luotą J.
2. ištekinti: Na, tu turbūt nė vienos ašaros šiandien neantliesi I.Simon.
1 apli̇́eti, -ja (àpleja), -jo tr.
1. SD199, R, K, I apipilti iš viršaus: Ji jam vainiką uždėjo ir meilės mostimi apliejo RD203. Tokia šiluma išvertė, visas kūnas lyg vandeny apli̇́etas Skr. Smarkiau sužaibavus, kiekvienas skubėdavo pasitraukti nuo lango, kad veido „variu neaplietų“ rš.
| prk.: Skaisti šviesa aplieja vakarais aikštę sp. Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu V.Kudir.
| refl. tr., intr.: Apsiliejau koją [semdamas vandenį] Pc. Tai jis jam kaip rėžė, tai, girdi, net smala akmuo apsiliejo! BsPIV80.
| prk.: Šią dainelę dainuojant, šilima apsiliedavo širdis J.Marc.
2. SD200 liejant suteršti, aplaistyti kuo: Tie girtuokliai visą stalą aplė́jo Ds.
| refl. tr., intr.: Vaikas valgydamas apsili̇́eja kaip liūlas J. Neapsili̇́ek prausdamasis marškinių Ds. Apsiliejus pilvą kai kunigo piemenė Sln. Apsiliejo kaip svočios mergaitė Dl.
3. Skd palaistyti, sudrėkinti žemę, kad augtų (apie augalus): Ar jau apli̇́ejot daržą? Skr. Su moliniu vandenimi apli̇́ejau diegus J. Apli̇́ejau morkus, kvietkas Skr.
| prk.: Šaknis tavąsias mes apliesim savuoju prakaitu, krauju K.Kors.
| refl. tr.: Duok man viedrą – noriu gėles apsili̇́eti Skr.
4. apšlakstyti, sudrėkinti: Ašaromis apliejo mano galvą rš.
5. apsemti, užtvindyti: Upė miestą aplieja N. Jūrė, jas (salas) apliejanti, praminta yra jūre Karaibų I.
| refl.: Tuo apie tą miestą apsiliejo vanduo Brt. Apsili̇́ejo visas kraštas Užv.
◊ ãšaromis (verksmù) apsili̇́eti apsiverkti: Duktė ašaroms apsiliejo S.Stan. Visi ten didžiu verksmu apsiliejo brš.
kraujai̇̃s (kraujù) apsili̇́eti Nm susikruvinti: Gavęs smūgį per galvą, apsiliejo krauju ir klupo ant žemės V.Myk-Put.
prãkaitu apsili̇́eti labai suprakaituoti: Raulas, nors apsiliejo prakaitu ir gerklė išdžiūvo, dalgio nepaleido V.Kudir.
tulžim̃ apsili̇́eti labai supykti: Tėvas sužinos, kad mes alui leidžiame pinigus, tulžim apsilies rš.
1 atli̇́eti
1. tr. pilant atskirti dalį nuo viso, atpilti: Neužmiršk pamelžus katei bent lašą atli̇́eti Ds.
2. tr. palaistyti (dalį): Rytoj rytą tris vagutes atliesi ir kitas tris pasodysi Skr.
3. intr. liejant pristabdyti kilimą (verdančio skysčio): Nebuvo šalto vandenio atlieti, ir išbėgo kruopos Ds.
4. tr. nupilti atgal: Pasėmus vandens neatliek šulnin Kp.
5. refl. Brs tuo pačiu liejimo darbu atsilyginti (dirbant prie plaktinių durpių).
atsilietinai̇̃ adv. atbūtinai (lieti): Visas liejėjas atsilietinai̇̃ buvau suvadinęs Brs. Atsilietinai talkinėtis Brs.
6. refl. lietis, tekėti atgal, grįžti į pirmykščią padėtį, atslūgti: Gausiai atsiliejant kraujui atgal į širdį, gaunama galvos smegenų išemija rš. Marios kas diena … ižsileja ir vėl iž kraštų sugrįžta arba atsileja savo vieton SPI270.
| Sviestas man vis atsilieja (atsiraugėja pavalgius) – aš negaliu jo valgyti Dl. [Liga] viduriuose jau atsiliepia, ką tik valgo – atsilieja atgal Žem.
7. refl. atsilyginti, atsikeršyti (už išlietas ašaras): Tai gerai jiem! – džiaugėsi daugelis. – Žmonių ašaros atsilieja V.Krėv.
8. atidrėkinti: Kai palyja, vanduo dirvas atlieja Ėr.
9. refl. prk. greitai ateiti, prisiartinti: Tas griaustinis atsilieja artyn rš
◊ ši̇̀rdį atli̇́eti atgaivinti: Vasarą žalibarščiai atlieja širdį Antš.
ši̇̀rdis atsili̇́ejo atsigaivino: Paversmy atsigėriau – širdis teip atsiliejo Kp.
1 įli̇́eti, -ja (į̇̃leja), -jo
1. tr. K truputį įpilti: Įli̇́ek biškį vandens J. Įli̇́ejo į skyvį (dubenį) ėsti Sg. Spirgintus taukus įliet SD439. Idant pen (bent) vieną šlakelį pašvęsto vyno įlietų ing vandenį DP139.
2. tr. prk. įdėti: Jis į tą dainą įliejo visą savo sielą rš. Į tą darbą įliejo visą savo jaunystės energiją sp. Motina įliejo į mano krūtinę (suteikė) vilties rš.
3. refl. prk. įsijausti, įsigyventi: Jis savo kūryboje gili kurianti asmenybė, sugebanti įsilieti į kuriamuosius objektus rš.
4. tr. prk. įtraukti, įjungti: Reikia visas jėgas įlieti į bendrąją kontrolę rš.
| refl.: Daug naujų specialistų įsiliejo į visas liaudies ūkio šakas (sov.) sp.
5. tr., intr. Pln suduoti, įkirsti, įkrėsti: Oi, tau reikia įli̇́et – jau nieko nebebijai! Ds. Pagavo ir anli̇́ejo gerai Pb. Būrai norėjo už tai aną štarkiai įlieti TDrVII180.
6. intr. pavesti (?): Dėdė man įli̇́ejo, t. y. pavedė pinigus atimti nuo jo skolininkų J.
1 išli̇́eti, -ja (i̇̀šleja), -jo tr.
1. SD324, K, Trkn išpilti iš ko, ant ko: Išli̇́ek taukus iš indo J. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan BsPIV153. Kam išlėjai rašalą? Blnk. Lietus išli̇́eja iš debesų visą vandenį J. Tada semk imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9.
| prk.: Dainos tiesiog iš širdies išlietos ant popieros V.Kudir.
| refl.: Benzinas gali išsilieti ir padidinti gaisrą rš.
| prk.: Kole par jį daklausi, tai i ūtarka išsili̇́eja (užmiršti, nebesuvoki ką sakyti) Ml.
^ Truks puodynė – vanduo išsiliẽs (baigsis kantrybė) Rmš.
2. DP233 prk. gausiai suteikti: Ant mūsų išlieja dovanas savo Tat. Išliek ant mūsų loską tavo MKr21.
3. daryti, leisti, kad išbėgtų, ištekėtų, išvarvėtų: Teišleja akys ašarelę P. Ten išliečiau ašarėles kaip sraują upelę (d.) Užp. Šlakus kruvino prakaito … išliejo DP153. Kraujus savus išliejai PK130.
| refl.: Kaip lyte (= liete) išsili̇́eja kraujas J.
4. palaistyti, sudrėkinti: Stubos gerai neišliejai – dulkės kyla [šluojant] Skr.
5. prk. išsakyti, išdėstyti, išreikšti: Išliejo jam ir visus savo vargus ir priespaudas A.Vien. Pasirengiau išlieti prieš garlaivio kapitoną tuos jausmus V.Kudir.
| refl.: Sunkumas krūtinę slėgė, ir norėjosi savo sūnui išsilieti J.Paukš.
6. refl. išeiti iš krantų, patvinti: Ižsileja upė SD324. Išsiliejo upės, patvino upeliai, pelkės virto ežerais A.Vien. Lėvuo negilus – pavasarį išsili̇́eja plačiai Ps.
| prk.: Lyg pavasarinis srautas išsiliejusi maskviečių jūra daugiau kaip dvi valandas žygiavo Raudonąja aikšte, sveikindama kosmoso nugalėtoją sp.
7. refl. prk. išaugti, pereiti į ką: Jų ginčas perėjo į rietenas, gresiančias išsilieti į atvirą nesantaiką rš. Jo užuojauta išsiliejo į grynai praktiškus samprotavimus P.Cvir.
ǁ pasireikšti kuo: Nacionalinė priespauda veikė visu smarkumu, neretai išsiliedama pogromais ir skerdynėmis rš.
8. refl. SD321 paplisti, pasklisti: Mokytojo darbas turi plačiai išsilieti už mokyklos sienų sp. Skambėk, daina, plačiai tu išsilieki, banguok laukais, netylanti daina V.Mozūr. Tarp žemaičių vis atgijo garbė tėvų ir liežuvis; meilė tarp jų išsiliejo, prasidžiugo ir lietuvis S.Stan. Aušra neišplieskia gaisru: ji išsilieja ramiu rausvumu rš.
9. išpilti šašais, spuogais: Pašalau, ir išli̇́ejo galvą Ds. Visą galvą išliejo, net kepure negalima užsidėtie Ad. Kad išlė́jo galvelę tai mergytei Kp. Visa galvelė išlieta OG90.
10. išmušti, išplakti: Tie vaikai užaugo, jam išli̇́ejo nugarą i išvijo Lnkv.
◊ ãpmaudą (nar̃są, pagi̇́ežą, pãpykį, pỹktį, piktùmą, tul̃žį) išli̇́eti labai supykus išsibarti, išsiplūsti ar kaip kitaip palengvinti sau širdį: Jis atėjo pas adjutantą išlieti savo apmaudo ir nepasitenkinimo rš. Togidėl ant mūsų išliejai narsą tavo brš. Nors išliejo pagiežą ant Liudo, bet nepasidarė lengviau J.Avyž. Išlieju papykį R48. Žmogelis tol jį plūkė, kol išliejo visą savo pyktį J.Balč. Protingas yra tas, kurs savo pykčio neišlieja kitiems rš. Negalėjo savo piktumą ant jo išlieti BsPI62. Jis išliejo ant manęs visą tulžį Jrb.
ãšarų išli̇́eti
1. prisiverkti: Daug daug kaimo moterėlės, palydėdamos į karą savo maitintojus, ašarų išliejo A.Vien.
2. privirkdyti: Kiek tu savo motinai ašarų išliejai J.Balč.

prãkaito išli̇́eti privargti (dirbant): Daug prakaito išlies, kol tokį šmotą rugių nupjaus Jnš.
ši̇̀rdį išli̇́eti nuoširdžiai visą išsipasakoti: Kad galėtų kam nors savo širdį išlieti, kuri jau perdaug listina! I.Simon.
1 nuli̇́eti, -ja (nùleja), -jo
1. tr. R6 kiek nupilti nuo ko: Nenuliejau nė lašo (pildama į puodelį pieną) Db. Gėrimo truputelį nuliejo ant žemės S.Dauk.
2. tr. nupilti, išpilti žemyn: Ant stogo telipa ir tenuleja [į kaminą] kelis viedrus v[a]ndens arba geriaus šarmo S.Dauk. Rodos, debesys buvo didelis, bet truputį nuliejo lietaus, ir išsipagadijo Rk.
| refl.: Didelis debesies plyšimas žemyn nusiliejo LC1880,37.
3. tr. apipilti, perpilti kuo: Nuplovus langą nulieti švariu vandeniu rš.
| Tada ragana kaip tik papūtė, tuojaus kaip ledu nuliejo MPs. Kaip nuliejau gerklę karštu vandeniu (arbata), tai tuoj geriau pasidarė Upt.
| prk.: Niekas nedrįs nulieti (paerzinti, įskaudinti) piktesniu žodžiu rš.
| refl. tr.: Ona, nusiliejusi vandeniu rankas, nuo tvoros nusimauna milžtuvę ir pritupia prie karvės rš.
4. tr. prk. nušviesti, nutvieksti, nuspalvinti: Saulė auksinėmis varsomis nuliejo medžius rš. Taip plaukėme abu, nulieti saulės K.Kors. Raudonis nuliejo veidą rš.
5. tr. liejant kuo nunaikinti: Nuli̇́eti karpas šitaip galima: kad mėnuo tėra trijų naktų, atsistok priš mėnesį, liek vandenį ant savo karpos ir nekalbėkis tą naktį nė su kuo Trk.
6. intr. prk. nukalbėti: Čiagi par mus bobos nuli̇́ejo, kad ana nebetekėsiant Trgn.
7. refl. prk. nuslinkti, nuplaukti: Pavargusius žmones sparnais palytėjus, į tolius tamsa nusiliejo rš.
8. intr. smarkiai suduoti, primušti: Tave reik po pirmu nuli̇́eti, o paskuo tik valgyti duoti Šv. Tie kad nuli̇́ejo par kuprą Lnkv.
◊ pỹktį nuli̇́eti išbarti, išplūsti ką iš piktumo: Nuli̇́ejo nuli̇́ejo ana savo pỹktį ir vėl gera Rk.
1 pali̇́eti, -ja (pàleja), -jo tr.
1. R papilti (skystą daiktą): Nepali̇́ek vandens! J. Puodas sudaužytas, pienas palietas Ar. Kas palieta, jau nesusemsi BsPIII6. Žemė lygi kaip palieta Mc. Mergaitei viedrą pali̇́ejo Mrj.
| Laistytiniai blynai kepami po pečium: tešlą palieja po pečium Vl. Gera, kai yr kiaušinių: atejo svečias, paliejai [į keptuvę], ir yr kuo pamylėt Ds.
^ Susipranta katė pieną paliejus J.Jabl. Pieno palieto visos katės laižo J.Jabl. Palieto pieno visom katėm gana Rod. Vyruo mirus sakoma: vaikiuo vieta kaip palieta (labai gera, galima viskuo naudotis); o pačiai mirus sakoma: mergei vieta kaip palieta Plt. Jis nepali̇́eja šnapsą (mėgsta išgerti) Plv.
| refl.: Pienas pasili̇́ejęs nutiško ant žemės J. Velniūkštis keberėkšt išvirto ir pasiliejo ing smalą BsMtII58.
2. palaistyti (augalus) kad augtų: Motina paliejo daržoves Vvs. Reikės šį vakarą daržą pali̇́eti Up. Nėks nepali̇́ejo taboko, dabar jau ir pagelto Pgr. Paliek rūteles vandeniu, o lelijėlę vyneliu LTR(Upn). Paleju ką SD261.
| prk.: Augo laisvė, tik krauju palieta S.Nėr.
3. refl. pradėti tekėti, pasipilti: Vanduo visas atgal pasiliejo BsPIII20. Iš to velnio tik smala pasiliejo BsPIV49.
| prk.: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: – Nutručijo, nutručijo! Žem. Ir vėlei dainos sidabrinės tau iš krūtinės pasilies S.Nėr. Atsiminimai imdavo kilti jam prieš akis, pasiliedavo eilėraščiai kaip iš rago rš.
4. refl. išsilieti, patvinti: Imsrė plačiau šįryt pasili̇́ejus Jrb. Upė pasiliejo iš krantų Vr. Tolimajame lauke upelis tai plačiai pasilieja lygumose, tai siaurai, giliai įsigraužia versmėtose liūnų pakalnėse Vaižg.
5. tr. prk. paskleisti: Buvo te kas, nebuvo, o matai, kokias kalbas žmonės paliejo Trgn. Lietuvių tauta iš savo lūpų paliejo dainų upes rš.
| refl.: Buvo tik vienoj vietoj tokia dedervinė, ė dabar po visą nugarą paslėjo (išplito) Sdk.
| Kambario tamsumoje pasiliedavo reti liūdnos melodijos garsai P.Cvir. Tuo tarpu krašte pasilieja sukilimas rš.
6. refl. plačiai pabirti, pasklisti: Knygą paimu, tai paslėjo visi raštai (raidės) Dglš.
7. tr. padėti (minkštą kiaušinį): Žiūrėk – višta ant lovos kiaušinį paliejo Ds.
◊ pali̇́eti kraũją nužudyti, užmušti: Jei kas palies kraujį žmogaus, to kraujas testo praliets BPII501.
1 pérlieti tr.
1. iš vieno į kitą pilti, perpilti: Jis parliejo arielką į savo plėkštinę rš.
| prk.: Reikia nulenkti galvą prieš didybę minčių bei meilės, kurią visą ji perliejo ant savo visuomenės rš.
2. visą palaistyti: Tris sykius pérliejom daržą, ir jau stovi Skr. Daržovių rasodą anksti rytą perliekime vandeniu rš.
3. perpilti kuo: Išplovus puodą perlieti švariu vandeniu rš. Ar gerai párliejai (plaunant) bulves? Up. Ir artoją perlieja, kad javai geriau užderėtų rš. Nuraudo mergaitė, kaip karštu vandeniu perlieta Ėr. Lyg šuva, pamazgomis perlietas, viks viks pasirangė Vaižg.
| prk.: Ligonas dega bi liepsno[ja], bi šaltis párleja Šts. Nusigandau, ir kojas kaip liete párliejo Šts. Šiurpulys nugarą perliejo S.Čiurl. Aš pajuntu, kaip karšta srovė perliejo man kūną J.Marc. Draugiškumo jausmas Adomėliui šilta banga perlieja Petro krūtinę V.Myk-Put.
| refl.: Jis visada šaltu vandeniu persilieja rš.
4. refl. liejantis, tekant perbėgti per viršų: Kai aš buvau toks (mažas), tai Šaltuono[je] vanduo arkliams par nugarą pársiliejo, o dabar vištai ligi kelėnų Rs.
ǁ liejantis persiversti: Mat tos vilnys kaip persilieja, tai ir suputoja baltai rš.
5. tr., intr. mušti, suduoti, sušerti: Kai pérliesiu pančiu, tai žinosi Vžns. Basliu kur atsistojęs parliẽs Ėr. Kad aš tau perliesiu vyčia per blauzdas, tai žinosi, kaip reikia klausyt Dgl. Čia ne šitaip glostyt, ale jam perliet reikia Ds. Jis arklių be reikalo nenervina, botagu netikėtai jų neperlieja Vaižg.
1 pieli̇́eti, -ja (pi̇́eleja), -jo žr. 1 prilieti 2: Visus kampus pyli̇́ejo Sg. Laistės su vandeniu, pyli̇́ejo butą, kuknę Pj.
1 prali̇́eti, -ja (pràleja), -jo tr.
1. kiek išlieti, palieti: Ir paslydo jauna kojelė, ir praliejo žaliąjį vynelį V.Krėv. Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius viduje viešo kelelio V.Krėv. Ant žemės praliejo N.
2. SD296 ištekinti, išlieti (kraują, ašaras): Bendras kraujas, pralietas už laisvę ir tiesą, čia sutvirtino amžinus mūsų ryšius rš. Dunojus kraujo praliejo Šarūnas, o Šviedrys jau nemunus V.Krėv. Jisai už mus … savą brangiausią kraują pralėjo DP242.
^ Kas jį užmuša, pats savo kraują pralieja (apie uodą) LTR(Rk). Ašaros greitai išdžiūsta, tik ne tos, kurias motutė pralieja KrvP(Jz).
| refl.: Daugel kraujo ten prasliejo, ne vienas jauną sa[vo] galvelę ten paguldė V.Krėv. Taip ir prasiliejo iš lengvo beveik visas prūsų kraujas Vd.
3. prabalinti (pienu): Prali̇́ek putrą su pienu, t. y. prabalink J. Dar nėr pieno, ir prėskinys neprali̇́etas Trgn. Karvė užtrūko – nė[ra] kuo putros prali̇́eti Plt. Kuom praliesma? – Žalčio pienu LTR(Slk). Kam tau to pieno? – Kruopams prali̇́eti JD1536. Kokias bulbas valgyste: pramestas (riebalais uždarytas) ar pralietas? Vdš.
| refl.: Ir prasli̇́et nėra kuo Trgn. Krupnykelį pienu prasileji – tai ir valagas Prng.
4. pragerti: Ans latras anądien du šimtus rublių prali̇́ejo Grk.
◊ ãšaras prali̇́eti B apsiverkti: Aš tiek ir tiek ãšarų prali̇́ejau ir dar turu li̇́eti Krš. Apsižvalgė po savo trobą ir ašaras prali̇́ejo LzP.
kraũją prali̇́eti
1. būti nužudytam, nukankintam: Šventieji drin viešpaties kraują pralėjo DP57.
2. žudyti: Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį (Juozapą) duobėna BB1Moz37,22.

pralieta laktis laimė, gerumas: Pralieta laktis meluoti melagiams J.
1 prili̇́eti, -ja (pri̇̀leja), -jo tr.
1. pripilti: Kad atvažiuo[ja] kada, grietinės pri̇̀leju Pln.
^ Karieta aukso prilieta (žarijos krosnyje) Užp.
2. R22 liejant priteršti, prilaistyti: Tu vis pri̇̀leji prausdamos Als. Vaikai davės – pryli̇́eta troba Vn.
1 suli̇́eti, -ja (sùleja), -jo
1. tr. sušlapinti, sudrėkinti liejant; aplieti: Glitenant durpių lysės paviršių, pirmiau reikia vandeniu sulieti rš. Priėję prie namų, vyrai stengdavosi mergas sulieti PnmA.
2. tr. sudrėkinti, apšlakstyti: Lenkų žemė ašaromis ir krauju sulieta (d.) Nm.
3. tr. liejant suteršti: Vyrai begerdami ir staltiesę suliejo Als.
| refl. tr.: Susiliek tu man teip užpakalį! Skr.
4. tr. liejant suplakti, padaryti kietą, supuolusį, suzmekusį: Žemė lietaus sulietà, kaip lenta Ds.
| refl.: Žemė, iš rudens aparta, per žiemą susilieja (susiguli) ir apsidengia žieve rš.
5. refl. sutekėti, subėgti į vieną vietą: O kaip tik nujojo toliau nuo krašto, [prasiskyręs] vanduo susiliejo BsPIV239.
6. intr. suduoti, sušerti, sukirsti: Suli̇́eti (koja į žemę), sukirsti, suduoti J.Jabl. Kad neina, botagu suli̇́ek! Rm. Suli̇́ek per žemę! Rm. Suli̇́ejau su votegu KlvrŽ. Vieną kartą tesuli̇́ejo, bet randą kelias dienas nešiojau Km. Išvedei arklius iš kiemo, numovei apinasrius, suliejai tais pačiais, ir jie atsiduria krūmuose bent už trijų varstų Vaižg.
^ Kas nori šuniui sulieti, tas lazdą atras rš.
1 užli̇́eti, -ja (ùžleja), -jo
1. tr., intr. užpilti ant ko, už ko: Pirtyj su šaltu vandeniu užlieti rš. Užlėjo užlėjo kraujelio garelį NS496. Neužli̇́ek už bato aulo vandens Als.
| refl. tr.: Reik biskį kvepylų užsili̇́et: šiandie po turgų vaikščiosiu, po miestą Jrb.
2. tr. liejant užgesinti, nuslopinti veikimą: Užli̇́ek – nebereikia Ds. Tvanas ugnies neužlėjo NS230. Aš paprašiau vandenį, kad ugnį užlietų JD82.
| prk.: Duok stiklelį šen, brolyti, duok užliet vargus rš.
3. tr. užpilti, paskandinti: Tą jų laivelį užlies vanduo Pn.
| refl.: Ažusileja eldija SD431. Eldija vilniomis uždengės (užliejos) Ev.
4. tr. apsemti, užtvindyti: Motiejukai auga pavasario vandens užliejamose pievose rš. Kad ažlė́jo lietus dirvas, negalima ir ineit Ds. Visą žemę užlėjo [v]andeniu O. Už tai, kad neužlietų miestą, tų miesto gyventojų buvo toks nutarimas BsPIII50. Leidžiama daryti ir elgtis, kaip kas nori, kad ir baisiai nežmoniškai, žemė užliejama jos sūnų krauju J.Balč.
| Užlies tau širdį taukai, ir numirsi tu kaip vambolė rš.
| prk.: Nesuskaitomos darbininkų, kareivių ir jūreivių minios užliejo (pripildė) Petrogrado gatves sp. Kryžeiviai plūdo vilnimis ant Lietuvos žemės, idant aną užlietų S.Dauk. Kažkas, lyg gailesčio banga, užliejo jo širdį J.Marc. Nesuprantama šilima užliejo krūtinę, ir rankos pačios tiesėsi apkabinti draugą rš. Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas rš. Lengvas, vos pastebimas rausvumas užlieja jos pablyškusį veidą rš. Raudonis užlieja Pauliaus kaklą ir ausis rš. Taip, kerštas vėl užliejo jos krūtinę I.Simon. Niūri tyla užliejo gatves rš.
| refl.: Iš kraujo spaudimo užsi̇̀leja krau[ja]s an smagenų Krš. Kad dėbtelės krauju iš pykčio užsiliejusiom (pasruvusiom) akim, tai, kaip perkūno trenktas, atšoksti Vaižg.
5. refl. užsisrėbti: Valeras valgė po daug daug šaukštų užsiliedamas Vaižg.
6. intr. užduoti, sušerti: Tik tu mun užli̇́ek! Kl. Kad tu gi bijai arkliui užliet per nugarą Ds. Laimė katino, kad neteko užli̇́et su lazda Lg. Bent dviem varnom ažlėjau su botagu Vžns. Kaimiečiai vos tik mums per sprandą neužliejo rš.
7. tr. užbalinti (pienu): Jau pritrūkom smetonos – reiks užliet batviniai su pienu Brž. Pieno paslikau tik kruopom užlieti Užp. Man ir kopūstai gardžiau užlieti̇̀ Slm. Padėjo prie snukio užlietos sriubos bliūdą Rk. Kruopas baltai ažlėjau Vžns. Užli̇́ejau biškelį viralą su pienu, ir visai kitas valgis yr Vvr. Su kuo užliesim? – Su karvės pienu NS284.
| refl.: Kas tau neduoda valgyt, užsiliek ir ryk! Ds.
8. refl. N pasiskleisti (apie rašalą ant popieriaus): Ažusileja popierius aba litera SD431.
◊ ãšaromis užsili̇́eti labai verkti: Užsiliejusi ašaromis, visiems girdant, išpažįsta kaltybę savo M.Valanč. Užsilieju su apsčiomis ašaromis ir užkeiku tave rš. Ažusilieję kruvinom ašarom, keiks patys save brš.
užli̇́eti aki̇̀s pasigerti: Apsiryna valgiūse ir macniais trunkais užleja sau akis P.
už káilio užli̇́eti išgerti svaiginamojo gėrimo: Jei kas vieną, antrą ir dešimtą kartą tikrai užlies už kailio, to jau nėkumet nebegali širdingai mylėti M.Valanč.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (36)

prisrū́ti

išplū́sti

razplū́sti

pasèkti

susèkti

įki̇̀lti

parki̇̀lti

praki̇̀lti

suki̇̀lti

išli̇́eti