stiklìnę vandeñs neatnèšti neprilygti: Ana negali atnešti stiklinę vandens tai paštininkei. Vgr.
po stiklinè augìnti lepinti: Ir tie vaikai kokie bėra po stikline auginti. Grg.
kaĩp stiklìnė teig. puikus, geras: Ūkininkas geras, laukai jam uždera, aruodai visuomet javų pripilti, trobesiai, stogai – kaip stiklinės. Žem. Juk mano namai kaip stiklinė. Vaičiūn. Ūkis kaip eketė, pastatai kaip stiklinė, pats nei geria, nei bylinėjasi – kur jis gali pinigus dėti?. Krėv. Ans gali pasistatyti trobelę kaip stiklinę. Trk.
kaĩp stiklìnę teig. labai gražiai, švariai: O kad taip aš, sako, tokią bažnyčią turėčiau, aš ją kaip stiklinę laikyčiau. Myk-Put.

2 skrem̃bti, -ia, -ė intr.
1. brauktis, brūžintis: Sniego visai mažai, jau šlajos skrem̃ba į akmenis par bruką Vdk.
2. šiaip taip triūsti, darbuotis: Skrem̃bam mas, senučiai DūnŽ.
2 nuskrem̃bti, -ia (nùskrembia), nùskrembė tr. Lž nubrūžinti, nudrėksti: Kas tau nosę nùskrembė?! Vkš.
2 praskrem̃bti, -ia (pràskrembia), pràskrembė tr.
1. prakapoti, praskrambyti: Praskrem̃bk biškelį medžių Als.
2. pramušti, prakirsti: Ans kaktą pràskrembė, t. y. pramušė J.
| refl. tr.: Nė pats nepajutau, kur kaktą prasi̇̀skrembiau Vkš.
2 susiskrem̃bti, -ia (susi̇̀skrembia), susi̇̀skrembė tr. šiaip taip pasistatyti, susiremti: Susi̇̀skrembėm trobalę, i gerai Pj.

Pasipelnymo šaltinis (ypač kalbant apie partijų finansavimą).

Pastato viduje naudojamas prietaisas užterštam orui gryninti.

kilóti, -ója, -ójo žr. kilnoti.
1. nuolat, dažnai kelti ką: Trisdešimt dvejus metus kilojau kalvio kūjį sp. Vyrai akmenis kilojo, rąstus nešiojo V.Krėv. Jaunam sunkiai kiloti nesveika Sdk. Vienas maišus grūdų kilóju Švnč. Būčia bekilojęs klevinę žagrelę,… ne sunkią strielbelę LB98. Lengvas darbas: nereikia nei kilót, nei tąsyt Lzd. Nepajėgiu kilóti – jau didelis Dkš. Vaikas atbudo, jau galvą kilója Ėr. Klausytojų plaukai skrybėles kilojo Vaižg. Kilojamasis mechanizmas rš.
| prk.: Akis mano kiloju KN21.
^ Mes jau arielkos nekilojame, t. y. negeriame J.
| refl.: Vanduo iš lengvo kilojosi (jūroje) J.Balč. Arklys buvo uždusęs, matėsi, kaip jo milžiniškos šnervės kilojosi rš. Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis Sab. Mano krūtinė alsuojant smarkiai kilojosi rš.
2. turėti ką rankoje, čiupinėti, vartyti: Aš da skripkos nesu kilojęs rš. Dabar nekilója nei vienas šautuvo Ėr.
| Kiek aš nesakiau, kad ugnies nekilotų (nesišvaistytų su ugnimi) aplink trobas Srv.
3. atlaikyti ką ant savęs, nešti: Kad tau žemyna nekilótų, tokios asabėlės! Arm. Nesang kiekvienas savo naštą kilos BtPvG6,5.
| prk.: Užmetė ant anų jungą, kurį pirmai kilojo I. Daugį kilojau klapatų MKr15.
4. daug kartų kelti, verti (vartus): Viena ranka vartelius kilojau, kita ranka ašareles šluosčiau Dkšt.
^ Be rankų, be kojų vartus kiloja (vėjas) Pnd.
5. kelti, statyti ant kojų: Nuo šito šaro tu pavasarį šitą karvę kilósi (ji pati neatsikels) Vrn. Neturėjom karvės, kurią reikėtų kilót Ūd.
| prk.: Tave ilgiaus kilojo DP9.
6. refl. keltis iš mirusiųjų: Žmonės … pradėjo kilotis DP181.
7. kilnoti ką iš vienos vietos į kitą: Poni kilõs, kol iškilõs visus žmonis J.
| refl.: Valdžios buveinė kilojosi iš vienos vietos į kitą rš.
nesikilótinai adv.: Kurie nesikilotinai, sėdimai gyvena, tų ir trobos nė kiek ne prastesnės Vr.
8. nuolat kelti, gabenti ką valtimi per vandenį: Anas, jau treti metai, kai kilója žmones par Šventąją J.
9. po žiemos pirmą kartą arti; kasti, judinti (žemę): Sukvietė visus savo kaimynus, ir turtingus, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Antšalas jau išėjo, eisim pūdymą kilóti Brt. Dar mūs nekiloti daržai Lp.
| Sode žemė kilota, mano brolis kavotas NS80.
10. refl. kelti pramogėlę, vaišes: Jie kilojosi ir mūsų neprašė Šd.
◊ rankàs kilóti mušti: Liežuviu lok, tik rankų nekilok! LTR.
atkilóti tr.
1. atkelti visus į šalį, nukelti: Puodus tuos reikia atkilót Rm.
2. atkelti, atverti visus (vartus): Žirgeliai pabalnoti, varteliai atkilóti Š. Pilies vartai atkiloti Sab. O trečioji, mažesnioji, vartus atkilojo ir palydėjo LTR.
| refl. tr. Š.
3. po žiemos pirmą kartą išarti: Svietas jau atkilójo, o mūs dar nei vagelė nevaryta Arm.
įkilóti tr. vieną po kito įkelti: Įeina martelė, įlervoja, kreivąsias kojeles įkiloja NS680. Įkilók žąsiukus gardelin Š.
| refl. tr. Š.
iškilóti tr.
1. iškilnoti ką kur: Susikrauk žąsiukus sterblėn ir iškilok palangėn išnešus Ds. Kas čia dabar išvartė, iškilojo mano daiktus? Jnšk.
| refl. tr. Š.
2. visą laiką kilojant praleisti: Per visą savo buitelę vyrą iškilójau an rankų (jis sunkiai sirgo) Rod.
3. išrausti, išversti ką daugelyje vietų: Kurmiai iškilójo ežią Jnšk. Žemė visur iškilóta Sdk. Anksti pavasarį žoles reikia tręšti ir akėti, o jei jos iškilotos, – voluoti rš.
4. išarti: Kieno rankomis visi dirvonai iškiloti? Vaižg. Jis jau visus laukus iškilojo Vlk. Jie bulvėm šįmet per anksti iškilojo Lš.
5. parodyti, išrodyti: Iškilója aukštus kraičius (d.) Kvr.
nukilóti tr. po vieną visus nukelti nuo ko: Bajorai ėmė darytis palivarkus, nukilodami nuo sėdimos žemės ūkininkus Vaižg.
pakilóti tr.
1. keletą kartų pakelti aukštyn ir nuleisti: Nei ten skraidžiojau, nei ten aš buvau, anei sparnelių nepakilojau (d.) Dglš. Per daug pakiloja, tai paskui serga Alv.
| prk.: Šito savo jausmo Sviestavičius nemėgino pakiloti, kokios tai svaros ir vertybės Vaižg.
2. išlaikyti ką, kokį sunkumą ant savęs, pakelti:
^ Žema merga viena koja visą šimtą pakiloja (aguona) TŽV575.
3. pačiupinėti, pakilnoti: Pakilojęs šaudyklę pastačiau kampe rš.
4. paimti, pakelti norint nustatyti svorį: Pakilojau – sunki višta, ale daug nori, tai nepirkau Al.
5. prk. paimti nesiklausus, liesti: Aš svetimo nieko nepakiloju Sdk.
6. parodyti, pavartoti: Kad turi kas šautuvą, negali pakiloti Ėr.
| refl. tr.: Tik paskilok pinigus prie jais, pamatysi, kad nebėr Sdk.
7. refl. išsikelti, išsipūsti: Ir tos rankelės gyslom paskiloja (d.) Km.
8. pirmą kartą (po žiemos) arti: Pakilók bulbieną, tai sėsim miežius Alv. Jau jo ir laukas pakilótas Rod.
| prk.: Savosios kultūros dirvonai pakiloti nebuvo sunku Vaižg.
pérkiloti tr.
1. BŽ362 kitaip sustatyti, perkilnoti: Tai parvedžiosiu jos didžią pasogelę, tai perkilosiu jos aukštus kraitelius (d.) Dglš.
2. atsiminti ką, apie ką mąstyti: Kai vakaruoju viena, tai kiekvieną pérkiloju Rm.
prisikilóti iki sočiai kilotis (iš vienos vietos į kitą): Prisivažinėjo, prisikilojo iš buto į butą vargšelė rš.
sukilóti tr.
1. visus po vieną sukelti kur: Sukilój (sukilok) katilus! OG302. Led sukilojau maišus vežiman Lp.
2. refl. pasišiaušti, aukštyn pasistatyti: Tik plaukai suskilójo suskilójo ant galvos, kai pamačiau tokius valgymus Dbk.
3. truputį pajudinti, pakilnoti: Tai pirmagalines dar sukilója kojas, o pasturgalinių nekelia nei kiek Lp. Dar tik ką sukilójai, tai ir sulėkė visi vaikai, manydami, kad gardumynas Lp.
4. visus sužadinti, sukelti: Reiks jai jaunai išvaikščioti, visa draugelė sukiloti TŽI217.
5. sujudinti, supurenti (žemę): Nor žemelę sukilokit Srj. Vienas aria, tai žemę negražiai sukilója, nebelygią padaro Vaižg.
užkilóti tr. užkelti, uždaryti visus (vartus): Oi užkiloti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai LTR. Gaspadorius išleisdamas vartus užkilojo NS485. Neužkilókit kiemo vartelių, maž ir sugrįšiu pusėj metelių (d.) Kp. Kai aš parginsiu vėlai vakarėlį, rala, rala, rasiu vartelius užkilotus, rala, rala LMD(Vdn).

kilóti, -ója, -ójo žr. kilnoti.
1. nuolat, dažnai kelti ką: Trisdešimt dvejus metus kilojau kalvio kūjį sp. Vyrai akmenis kilojo, rąstus nešiojo V.Krėv. Jaunam sunkiai kiloti nesveika Sdk. Vienas maišus grūdų kilóju Švnč. Būčia bekilojęs klevinę žagrelę,… ne sunkią strielbelę LB98. Lengvas darbas: nereikia nei kilót, nei tąsyt Lzd. Nepajėgiu kilóti – jau didelis Dkš. Vaikas atbudo, jau galvą kilója Ėr. Klausytojų plaukai skrybėles kilojo Vaižg. Kilojamasis mechanizmas rš.
| prk.: Akis mano kiloju KN21.
^ Mes jau arielkos nekilojame, t. y. negeriame J.
| refl.: Vanduo iš lengvo kilojosi (jūroje) J.Balč. Arklys buvo uždusęs, matėsi, kaip jo milžiniškos šnervės kilojosi rš. Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis Sab. Mano krūtinė alsuojant smarkiai kilojosi rš.
2. turėti ką rankoje, čiupinėti, vartyti: Aš da skripkos nesu kilojęs rš. Dabar nekilója nei vienas šautuvo Ėr.
| Kiek aš nesakiau, kad ugnies nekilotų (nesišvaistytų su ugnimi) aplink trobas Srv.
3. atlaikyti ką ant savęs, nešti: Kad tau žemyna nekilótų, tokios asabėlės! Arm. Nesang kiekvienas savo naštą kilos BtPvG6,5.
| prk.: Užmetė ant anų jungą, kurį pirmai kilojo I. Daugį kilojau klapatų MKr15.
4. daug kartų kelti, verti (vartus): Viena ranka vartelius kilojau, kita ranka ašareles šluosčiau Dkšt.
^ Be rankų, be kojų vartus kiloja (vėjas) Pnd.
5. kelti, statyti ant kojų: Nuo šito šaro tu pavasarį šitą karvę kilósi (ji pati neatsikels) Vrn. Neturėjom karvės, kurią reikėtų kilót Ūd.
| prk.: Tave ilgiaus kilojo DP9.
6. refl. keltis iš mirusiųjų: Žmonės … pradėjo kilotis DP181.
7. kilnoti ką iš vienos vietos į kitą: Poni kilõs, kol iškilõs visus žmonis J.
| refl.: Valdžios buveinė kilojosi iš vienos vietos į kitą rš.
nesikilótinai adv.: Kurie nesikilotinai, sėdimai gyvena, tų ir trobos nė kiek ne prastesnės Vr.
8. nuolat kelti, gabenti ką valtimi per vandenį: Anas, jau treti metai, kai kilója žmones par Šventąją J.
9. po žiemos pirmą kartą arti; kasti, judinti (žemę): Sukvietė visus savo kaimynus, ir turtingus, ir tuos, kur arklu žemę kilojo V.Krėv. Antšalas jau išėjo, eisim pūdymą kilóti Brt. Dar mūs nekiloti daržai Lp.
| Sode žemė kilota, mano brolis kavotas NS80.
10. refl. kelti pramogėlę, vaišes: Jie kilojosi ir mūsų neprašė Šd.
◊ rankàs kilóti mušti: Liežuviu lok, tik rankų nekilok! LTR.
atkilóti tr.
1. atkelti visus į šalį, nukelti: Puodus tuos reikia atkilót Rm.
2. atkelti, atverti visus (vartus): Žirgeliai pabalnoti, varteliai atkilóti Š. Pilies vartai atkiloti Sab. O trečioji, mažesnioji, vartus atkilojo ir palydėjo LTR.
| refl. tr. Š.
3. po žiemos pirmą kartą išarti: Svietas jau atkilójo, o mūs dar nei vagelė nevaryta Arm.
įkilóti tr. vieną po kito įkelti: Įeina martelė, įlervoja, kreivąsias kojeles įkiloja NS680. Įkilók žąsiukus gardelin Š.
| refl. tr. Š.
iškilóti tr.
1. iškilnoti ką kur: Susikrauk žąsiukus sterblėn ir iškilok palangėn išnešus Ds. Kas čia dabar išvartė, iškilojo mano daiktus? Jnšk.
| refl. tr. Š.
2. visą laiką kilojant praleisti: Per visą savo buitelę vyrą iškilójau an rankų (jis sunkiai sirgo) Rod.
3. išrausti, išversti ką daugelyje vietų: Kurmiai iškilójo ežią Jnšk. Žemė visur iškilóta Sdk. Anksti pavasarį žoles reikia tręšti ir akėti, o jei jos iškilotos, – voluoti rš.
4. išarti: Kieno rankomis visi dirvonai iškiloti? Vaižg. Jis jau visus laukus iškilojo Vlk. Jie bulvėm šįmet per anksti iškilojo Lš.
5. parodyti, išrodyti: Iškilója aukštus kraičius (d.) Kvr.
nukilóti tr. po vieną visus nukelti nuo ko: Bajorai ėmė darytis palivarkus, nukilodami nuo sėdimos žemės ūkininkus Vaižg.
pakilóti tr.
1. keletą kartų pakelti aukštyn ir nuleisti: Nei ten skraidžiojau, nei ten aš buvau, anei sparnelių nepakilojau (d.) Dglš. Per daug pakiloja, tai paskui serga Alv.
| prk.: Šito savo jausmo Sviestavičius nemėgino pakiloti, kokios tai svaros ir vertybės Vaižg.
2. išlaikyti ką, kokį sunkumą ant savęs, pakelti:
^ Žema merga viena koja visą šimtą pakiloja (aguona) TŽV575.
3. pačiupinėti, pakilnoti: Pakilojęs šaudyklę pastačiau kampe rš.
4. paimti, pakelti norint nustatyti svorį: Pakilojau – sunki višta, ale daug nori, tai nepirkau Al.
5. prk. paimti nesiklausus, liesti: Aš svetimo nieko nepakiloju Sdk.
6. parodyti, pavartoti: Kad turi kas šautuvą, negali pakiloti Ėr.
| refl. tr.: Tik paskilok pinigus prie jais, pamatysi, kad nebėr Sdk.
7. refl. išsikelti, išsipūsti: Ir tos rankelės gyslom paskiloja (d.) Km.
8. pirmą kartą (po žiemos) arti: Pakilók bulbieną, tai sėsim miežius Alv. Jau jo ir laukas pakilótas Rod.
| prk.: Savosios kultūros dirvonai pakiloti nebuvo sunku Vaižg.
pérkiloti tr.
1. BŽ362 kitaip sustatyti, perkilnoti: Tai parvedžiosiu jos didžią pasogelę, tai perkilosiu jos aukštus kraitelius (d.) Dglš.
2. atsiminti ką, apie ką mąstyti: Kai vakaruoju viena, tai kiekvieną pérkiloju Rm.
prisikilóti iki sočiai kilotis (iš vienos vietos į kitą): Prisivažinėjo, prisikilojo iš buto į butą vargšelė rš.
sukilóti tr.
1. visus po vieną sukelti kur: Sukilój (sukilok) katilus! OG302. Led sukilojau maišus vežiman Lp.
2. refl. pasišiaušti, aukštyn pasistatyti: Tik plaukai suskilójo suskilójo ant galvos, kai pamačiau tokius valgymus Dbk.
3. truputį pajudinti, pakilnoti: Tai pirmagalines dar sukilója kojas, o pasturgalinių nekelia nei kiek Lp. Dar tik ką sukilójai, tai ir sulėkė visi vaikai, manydami, kad gardumynas Lp.
4. visus sužadinti, sukelti: Reiks jai jaunai išvaikščioti, visa draugelė sukiloti TŽI217.
5. sujudinti, supurenti (žemę): Nor žemelę sukilokit Srj. Vienas aria, tai žemę negražiai sukilója, nebelygią padaro Vaižg.
užkilóti tr. užkelti, uždaryti visus (vartus): Oi užkiloti variniai varteliai, užtraukti lenciūgėliai LTR. Gaspadorius išleisdamas vartus užkilojo NS485. Neužkilókit kiemo vartelių, maž ir sugrįšiu pusėj metelių (d.) Kp. Kai aš parginsiu vėlai vakarėlį, rala, rala, rasiu vartelius užkilotus, rala, rala LMD(Vdn).

Nevairuojamas, valdomas ne automobilyje esančio vairuotojo (apie transporto priemones).

šliẽti, -ja (šlẽja Jn, Š, NdŽ, LD341(Užp, Ds), -na NdŽ, LD338(Lkm, Slk, Tvr), Dsn, Klt), -jo (šlė̃jo NdŽ, LD341(Užp, Ds), šli̇̀nė Klt, Dglš) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, šli̇́eti, -ja (šlẽja OGLIII215, -na), -jo (šlė́jo NdŽ) NdŽ
1. tr. KBII154, N, K, L, Š, NdŽ, KŽ remti, glausti: Šliẽja kopėčias prie sienos DŽ1.
| refl. R103, MŽ135, K, M, L, Š, NdŽ, KŽ, Vdžg: Šliejuos pri sienos N. Remkis stalo, šliekis sienos J.Jabl. Kai skambalu paskambini, anas nejaučia, kur motka, ir sukas kamuolin ir paskui šli̇́enasi an medžio Kkl. Silpnesnis elnias bėgdamas kinkinyje šliejasi prie draugo šono rš. Šliekis prie šalies ir pargulėsi lovo[je] J.
2. tr. jungti: Šliẽti krūvon NdŽ. Mažybiniai daiktavardžiai Būgos žodyne nešliejami prie pagrindinio, bet redaguojami atskirais straipsniais LKI104.
| refl. NdŽ: Lapeliai auga, draugystėn šlẽjas BM422.
3. jungti priklausomąjį sakinio dėmenį prie pagrindinio, šiam nereikalaujant: Vientisinė vietos aplinkybė prie tarinio šliejama arba yra jo valdoma rš.
| refl.: Prie asmenuojamųjų ir kitų veiksmažodžio formų šliejasi padalyvio ir pusdalyvio formos LKGIII17.
4. refl. būti, stovėti prie pat ko, siektis, liestis, ribotis: Šitie akmenų vainikai šliejasi vienas prie kito rš. Daugybė įvairios formos baldelių šliejosi pasieniais arba šiaip asloje stovėjo Pt.
5. refl. gretintis, stengtis bendrauti, sueiti, turėti reikalų: Šliẽjasi prie giminių DŽ1. Šliẽkis prie bagoto – nebūk durna Ktk. Ana besišliejanti prie svetimo vyro, t. y. besiartinanti J.
ǁ kreiptis: Šliẽtis reik į aptieką su suskiu, numinėms nepasigydysi Šts.
6. tr. versti, griauti (į šoną): Čerpių stogas sunkus, tai sienas šliẽja į šalis Prn.
| refl.: Šliẽnas tvartas in šono Kli. Trioba pradeda šliẽtis J.Jabl(Vl).
7. tr. priskirti: Ir kaltę savo ant V. Dievo šliẽjo DP391. Idant vis[a] šlietum̃bime ant mielo mielaširdumo jo DP463.
8. tr. NdŽ, KŽ statyti, ręsti: Ans šliejo, kol sušliejo sau trobą, t. y. bi kaip pabudavojo J. Aš nekalta, jaunas berneli: kam šliejai tamsų svirnelį d. Ėmė surūkėles trobas griauti, o šlieti naujas A1885,285.
| refl. tr. KŽ.
9. intr. šerti, kirsti, duoti: Šliẽjo ranka tėvui sūnus, ale papuolė bobutei Vdšk.
10. tr. I lenkti: Šliẽti prie žemės NdŽ.
| refl. NdŽ.
atšliẽti K, DŽ1, Skr, atšli̇́eti, -ja (àtšleja Š, -na Klt), -jo (atšlė́jo Š, atàšlinė Klt, Lkm) Š, NdŽ, KŽ, Pg, Trgn, Vdžg
1. tr. Krz261, S.Dauk, N, NdŽ, KŽ atremti, priglausti, atlošti į ką, prie ko: Poviliokas nutempė Alyzą už tvartų, atšliejo sėdomis į sieną ir nusibraukė prakaitą J.Balt. Stačius sustatė, neatàšlinė, i susisukė [rugių] kūliai Klt. Atšli̇́ek prie sienai J.Jabl. Abrozas atšli̇́etas į sieną J.
^ Kad mano tėvas, motina (tėvas, moma gyvas, gyva B) būtų, norint sieną atšlietas, atšlieta CII1118. Kad mano tėvas gyvas būtų, norint sieną atšlietas, aš toks nebūčiau MŽ.
| refl. N, RtŽ, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ktk, Skrb: Ko tu čia atsišli̇́ejai į sieną stačias, t. y. atsikolei J. Sėdi sienos atsišliejęs ir klausosi J.Jabl(r.). Ant pražvalgų atvažiavęs, tvoros atsišlė́jo (d.) ČrP. Trys vaikai pasikavojo, dujai vyresnieji atsišlėjo pečiaus O.
ǁ refl. prisėsti: Atsišlėjo p. vaitas ant suolo su desetnykais brš.
2. refl. kiek prigulti: Tik atsišli̇́ejau ir užmigau Dkš. Gulkitės (paraštėje atsišliekitės) po medžiu BB1Moz18,4.
3. tr. paspirti ramsčiu: Atšliek sieną – ir negrius J.Jabl.
4. intr. Jn(Kv) ateiti.
įšliẽti DŽ, KŽ, įšli̇́eti, -ja (į̇̃šleja Š, NdŽ, KŽ), -jo (įšlė́jo Š, NdŽ, KŽ) NdŽ, KŽ
1. tr. NdŽ, KŽ priremti, priglausti.
| refl. Rtr, NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ įkišti, įterpti, įsprausti: Ir šitą mažmožį galėjai įšlieti J.Jabl. Praskečia du daiktu ir spraudžia įšliejamąjį daiktą J.Jabl(Slč).
| refl. K, NdŽ.
3. refl. KI354, K, Rtr, KŽ įsibrauti, įlįsti, slapčia įsigauti: Ir Mikis išėjęs. Pirma dar buvęs įsišliejęs į Grėtės stubelę jos atsisveikinti I.Simon. Vagis į stubą įsišliejo ir pavogė muno drabužius Klp. Razbaininkai buvo nakties gūdume į skyriu esantį butą įsišlieję LC1883,3. Todėl ir sakau, jog velnias turi būti šišon įsišliejęs Vd.
| prk.: Pradeda dilti iš atminties ansai baisusis jausmas, kurį jis pajuto, laidojant Stagarienę, kuris ir dabar, seneliui mirus, dažnai įsišliedavo į jo atmintį I.Simon. Tarp jo bei gendroliaus yra nesutikimas įsišliẽjęs KA99. Viens persižiūrėjimas yra įsišliẽjęs KII276. Kelios nepadorios kliaudos į prekes įsišliejo, kurias reikėjo su juodyla pertaisyti A1884,420.
ǁ įlindus prisiglausti: Prie vakarienės [mums] einant, jis (velionis) į kerčią įsišlieja BsV93. Į bažnytelę nuėjęs, įsišliejo jis į kampą, idant jį ne kas pažintų Ns1860,2.
4. refl. Rtr, Ser įsisėsti: Įsišlė́jęs važin pusgirtis jau svečias išvažiavo namo Š.
nušliẽti, -ja (-na), -jo (nùšlinė) tr.
1. Ser nulenkti, nuversti: Nušliejus galvą pasnaudžiu, ir gerai Prn.
| refl.: Pirkia palobin nusi̇̀šlinė Dkšt.
2. padaryti nuolaidesnį, nuožulnesnį: Nùšlinė šienaudamas, susiaurino suvis šniūrą Klt. Šitą šoną nušliek labiau pjaustydamas Vdš.
nušlietai̇̃ adv.: Kap tu sukirpai marškinius stačiais pečiais – nušliẽn', kerp (kirpk) nušlietai̇̃ Ad.
3. refl. nusidriekti: [Šešėlis] ik angos nusišliejęs ir pro duris išsidriekdamas mums iš akių prapuolė BsV61(Rg).
pašliẽti Rtr, LVIII103, NdŽ, KŽ, pašli̇́eti, -ja (pàšleja), -jo (pašlė́jo) NdŽ
1. tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Užp paremti: Pàšleja [pavargusią bitę] šonu, eidamos pro šalį [kitos bitės] Vn.
| refl. NdŽ, Skr: Zosė sukdamos kaip stums poną į krūtinę nuo savęs, net pasišliejo Žem. Jei yra kur pasišliet, tai pabūnu kiek, ir praeina tas blogumas Kvr.
2. tr. J.Jabl(Slč), NdŽ, KŽ pakišti, įsprausti.
3. tr. Ser, NdŽ palenkti į šoną, pakreivinti: Pašliẽti tvorą KŽ.
| refl. NdŽ.
4. intr. KŽ, Vv paslysti: Eik atsargiai, kad koja nepašlietų Rt.
5. refl. prigulti: Nu vakaro reik biškį pasišli̇́eti, juo ilgiau galės vakaroti Šts. Galiausiai juodu visiškai nuvargusiu po vienum medžiu pasišlėjo ir sumigo Kel1881,257.
paršliẽti tr. NdŽ, KŽ žemyn nulenkti.
| refl. NdŽ.
pérsišlieti
1. užsiremti, užsikvempti: Pársišliejęs ant rankos sėdi ir snaudžia J.
ǁ LMD(I) pasilenkti, persisverti.
2. atsiremti: [Panašios] yra į trobesnį griūnantį, parsišliejusį ant atsparo arba paramčio P.
3. sugulti, sukristi, sulinkti: Į augynojį parkeltas augymes liuobė[jo] žiemą speigai teip iškilnoti, jog būtinai jos ant žeme parsišleja it išrautos S.Dauk.
4. TP1882,5 prigulti: Pársišliek ant lovos, pagulėk J.Jabl(Als). Nu rūpesnių ir baimės išguręs, parsišliejo ant medžiu, nu kurio buvo nulipęs S.Dauk.
5. pereiti: Bandžiau per tiltelį persišlieti, ale tie pavidalai, man ant kožno pasisukimo vis lenktyn priešais stodami, nei jokiu būdu mane neperleido BsV364(Rg).
piesišli̇́eti (dial.) prisigretinti, prisisukti, prisimesti: Toks Vėsulas pysišli̇́ejo, i su tuo gyveno Kin. Pysišli̇́ejo py mergų, tura gerą liežuvį Prk.
prasišliẽti BsV84(Rg) praeiti šliejantis: Jis į stubą atėjęs ir, aplink stalą pro svečius prasišliedamas ir juos prie vakarienės paraginęs, vėl laukan išėjo BsV90(Vvr).
prišliẽti tr. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, prišli̇́eti, -ja, -jo (pri̇̀šlinė OG322) Š
1. R25, MŽ33, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ priglausti, priremti, pridėti: Prišli̇́ek lentą prie sienai, tegul stovi Ds. Kartį prie mūro prišliẽti KII17. Pasilsėk prišliejęs galvą prie mano krūtinės P.Vaičiūn. Tada meška tarė: – Tai prišliek prie mano šono kirvį! BsPII321.
^ Reikia prišlieti senatvę (sako sėsdamasis) Krk.
| refl. Q31, SD308, R25, MŽ33, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Rm: Prilingavo prie manęs, prisišliejo B.Sruog. Šlaitas kriaučius prisišli̇́ejo prie šalies motriškos, t. y. prisiglaudė J. Jis stovėjo prie sienos prisišliẽjęs KII17. Prisi̇̀šlinė in sieną OG322. Vagone kai kada nesti kur ir prisišliet Skdt. Prie pikio prisišliejęs, susitepsi M182. Varpos kita pri kitos prisišliejusi N. Glūdot, prisišliejus kur už kertės, saugotis ar tykoti Sln.
ǁ priverti, pridaryti: Durys tikt tebuvo prišlietos, ne uždarytos LC1882,34.
2. prijungti: Jogaila Lietuvos žemes prišliejo prie Lenkijos karūnos J.Gruš.
3. lingv. sintaksiškai susieti du sakinio dėmenis nesinaudojant nei tarnybiniais žodžiais, nei morfologine kaita: Paprastai prišliejami tik nekaitomų formų žodžiai, o prišlieti kaitomieji žodžiai savo formos nebekeičia rš.
4. refl. Ser būti visai šalia: Tadas Ivanauskas ypač mėgo Gudų girią, prie kurios buvo prisišliejusi tėviškės sodyba rš. Prie kalvos buvo prisišliejęs miestas rš.
5. refl. NdŽ prisigretinti, pritapti: Ji prie manęs prisišli̇́ejo Prn. Manau, tamsta prisišliesi prie kurio garsaus advokato Vaižg. Kiti, nors ir vadinosi lietuviais, bet buvo prie lenkų prisišlieję rš.
6. refl. tr. visai greta pasistatyti, statant priglausti: Jis viralinę prie tvartų prisišli̇́ejo Bsg.
7. gauti prieglaudą, pastogę, priglausti: Valstiečiai, atvežę savo vaikus miestan mokytis, rūpinasi juos prišlieti kur pigiau rš.
| refl.: Sesuo prisišli̇́ejo in juos i gyvena Klt. Žvirblaitis pastogėje vietos sau prisišlieti, prisiglausti – niekur neranda J.Jabl.
8. refl. Ser prisilenkti, prilinkti: Prisišliẽti prie žemės NdŽ.
sušliẽti, -ja (sùšliena), -jo (sùšlinė Dglš) DŽ, NdŽ, KŽ, sušli̇́eti, -ja (sùšleja Š), -jo (sušlė́jo Š) Š
1. tr. Š, NdŽ suglausti, suremti: Kelis pėdus sušliẽji – ir guba DŽ1.
| prk.: Sušliejo studentų draugystę TS1899,3.
| refl. NdŽ: Tankiai pasėti žirniai susišlieja, išvirsta, rečiau pasėti – vienas kitą už ūsų sukabina ir standžiai stovi rš.
2. refl. L4 ribotis, liestis.
3. tr. DŽ, NdŽ, Ėr prastai, greitomis ką padaryti (ppr. pastatyti): Daržinę šiaip taip sušliek – tit bus pastogė J. Sušli̇́ejai migelį ir turėsi kur kiaules suvaryt Pg. Karnizus tokius sušli̇́ejau – ant langų dratos buvo, labai negražu Mžš. Autuvą sùšliena, ažuluobės kietos Ktk. Šliete sušlietas vežimas J.
| refl. tr. DŽ1, Vad, Nj, Bb: Susišliek nors mažutę triobelę, turėsi kur gyvent Pn. Kad tik kaip nors susišli̇́etum savo bakūžę Ar. Gal reiks kokį audeklėlį susišli̇́et (išsiausti) Upt.
4. intr. coire: Ana sùšleja veikiai su svetimu vyru J.
| refl.: Ana susišliejo su vyru J.
◊ pečiùs sušliẽti susidraugauti: Dar niekad jam nebuvo tekę sušlieti pečių su Alksnės turčium rš.
užšliẽti
1. tr. NdŽ užglausti, užslėpti.
| refl. M, Rtr, NdŽ, KŽ: Kas ten stovi už medžio užsišliẽjęs? DŽ.
2. refl. užeiti: Nekursai gaspadorius … pamatęs keturis vaikelius baltuose rūbuose, kurie nuog jo lyg slapstydamiesi, ant kapinių užsišlieję, prapuolė BsV45(Įsr).

šliẽti, -ja (šlẽja Jn, Š, NdŽ, LD341(Užp, Ds), -na NdŽ, LD338(Lkm, Slk, Tvr), Dsn, Klt), -jo (šlė̃jo NdŽ, LD341(Užp, Ds), šli̇̀nė Klt, Dglš) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, šli̇́eti, -ja (šlẽja OGLIII215, -na), -jo (šlė́jo NdŽ) NdŽ
1. tr. KBII154, N, K, L, Š, NdŽ, KŽ remti, glausti: Šliẽja kopėčias prie sienos DŽ1.
| refl. R103, MŽ135, K, M, L, Š, NdŽ, KŽ, Vdžg: Šliejuos pri sienos N. Remkis stalo, šliekis sienos J.Jabl. Kai skambalu paskambini, anas nejaučia, kur motka, ir sukas kamuolin ir paskui šli̇́enasi an medžio Kkl. Silpnesnis elnias bėgdamas kinkinyje šliejasi prie draugo šono rš. Šliekis prie šalies ir pargulėsi lovo[je] J.
2. tr. jungti: Šliẽti krūvon NdŽ. Mažybiniai daiktavardžiai Būgos žodyne nešliejami prie pagrindinio, bet redaguojami atskirais straipsniais LKI104.
| refl. NdŽ: Lapeliai auga, draugystėn šlẽjas BM422.
3. jungti priklausomąjį sakinio dėmenį prie pagrindinio, šiam nereikalaujant: Vientisinė vietos aplinkybė prie tarinio šliejama arba yra jo valdoma rš.
| refl.: Prie asmenuojamųjų ir kitų veiksmažodžio formų šliejasi padalyvio ir pusdalyvio formos LKGIII17.
4. refl. būti, stovėti prie pat ko, siektis, liestis, ribotis: Šitie akmenų vainikai šliejasi vienas prie kito rš. Daugybė įvairios formos baldelių šliejosi pasieniais arba šiaip asloje stovėjo Pt.
5. refl. gretintis, stengtis bendrauti, sueiti, turėti reikalų: Šliẽjasi prie giminių DŽ1. Šliẽkis prie bagoto – nebūk durna Ktk. Ana besišliejanti prie svetimo vyro, t. y. besiartinanti J.
ǁ kreiptis: Šliẽtis reik į aptieką su suskiu, numinėms nepasigydysi Šts.
6. tr. versti, griauti (į šoną): Čerpių stogas sunkus, tai sienas šliẽja į šalis Prn.
| refl.: Šliẽnas tvartas in šono Kli. Trioba pradeda šliẽtis J.Jabl(Vl).
7. tr. priskirti: Ir kaltę savo ant V. Dievo šliẽjo DP391. Idant vis[a] šlietum̃bime ant mielo mielaširdumo jo DP463.
8. tr. NdŽ, KŽ statyti, ręsti: Ans šliejo, kol sušliejo sau trobą, t. y. bi kaip pabudavojo J. Aš nekalta, jaunas berneli: kam šliejai tamsų svirnelį d. Ėmė surūkėles trobas griauti, o šlieti naujas A1885,285.
| refl. tr. KŽ.
9. intr. šerti, kirsti, duoti: Šliẽjo ranka tėvui sūnus, ale papuolė bobutei Vdšk.
10. tr. I lenkti: Šliẽti prie žemės NdŽ.
| refl. NdŽ.
atšliẽti K, DŽ1, Skr, atšli̇́eti, -ja (àtšleja Š, -na Klt), -jo (atšlė́jo Š, atàšlinė Klt, Lkm) Š, NdŽ, KŽ, Pg, Trgn, Vdžg
1. tr. Krz261, S.Dauk, N, NdŽ, KŽ atremti, priglausti, atlošti į ką, prie ko: Poviliokas nutempė Alyzą už tvartų, atšliejo sėdomis į sieną ir nusibraukė prakaitą J.Balt. Stačius sustatė, neatàšlinė, i susisukė [rugių] kūliai Klt. Atšli̇́ek prie sienai J.Jabl. Abrozas atšli̇́etas į sieną J.
^ Kad mano tėvas, motina (tėvas, moma gyvas, gyva B) būtų, norint sieną atšlietas, atšlieta CII1118. Kad mano tėvas gyvas būtų, norint sieną atšlietas, aš toks nebūčiau MŽ.
| refl. N, RtŽ, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ktk, Skrb: Ko tu čia atsišli̇́ejai į sieną stačias, t. y. atsikolei J. Sėdi sienos atsišliejęs ir klausosi J.Jabl(r.). Ant pražvalgų atvažiavęs, tvoros atsišlė́jo (d.) ČrP. Trys vaikai pasikavojo, dujai vyresnieji atsišlėjo pečiaus O.
ǁ refl. prisėsti: Atsišlėjo p. vaitas ant suolo su desetnykais brš.
2. refl. kiek prigulti: Tik atsišli̇́ejau ir užmigau Dkš. Gulkitės (paraštėje atsišliekitės) po medžiu BB1Moz18,4.
3. tr. paspirti ramsčiu: Atšliek sieną – ir negrius J.Jabl.
4. intr. Jn(Kv) ateiti.
įšliẽti DŽ, KŽ, įšli̇́eti, -ja (į̇̃šleja Š, NdŽ, KŽ), -jo (įšlė́jo Š, NdŽ, KŽ) NdŽ, KŽ
1. tr. NdŽ, KŽ priremti, priglausti.
| refl. Rtr, NdŽ.
2. tr. Š, NdŽ įkišti, įterpti, įsprausti: Ir šitą mažmožį galėjai įšlieti J.Jabl. Praskečia du daiktu ir spraudžia įšliejamąjį daiktą J.Jabl(Slč).
| refl. K, NdŽ.
3. refl. KI354, K, Rtr, KŽ įsibrauti, įlįsti, slapčia įsigauti: Ir Mikis išėjęs. Pirma dar buvęs įsišliejęs į Grėtės stubelę jos atsisveikinti I.Simon. Vagis į stubą įsišliejo ir pavogė muno drabužius Klp. Razbaininkai buvo nakties gūdume į skyriu esantį butą įsišlieję LC1883,3. Todėl ir sakau, jog velnias turi būti šišon įsišliejęs Vd.
| prk.: Pradeda dilti iš atminties ansai baisusis jausmas, kurį jis pajuto, laidojant Stagarienę, kuris ir dabar, seneliui mirus, dažnai įsišliedavo į jo atmintį I.Simon. Tarp jo bei gendroliaus yra nesutikimas įsišliẽjęs KA99. Viens persižiūrėjimas yra įsišliẽjęs KII276. Kelios nepadorios kliaudos į prekes įsišliejo, kurias reikėjo su juodyla pertaisyti A1884,420.
ǁ įlindus prisiglausti: Prie vakarienės [mums] einant, jis (velionis) į kerčią įsišlieja BsV93. Į bažnytelę nuėjęs, įsišliejo jis į kampą, idant jį ne kas pažintų Ns1860,2.
4. refl. Rtr, Ser įsisėsti: Įsišlė́jęs važin pusgirtis jau svečias išvažiavo namo Š.
nušliẽti, -ja (-na), -jo (nùšlinė) tr.
1. Ser nulenkti, nuversti: Nušliejus galvą pasnaudžiu, ir gerai Prn.
| refl.: Pirkia palobin nusi̇̀šlinė Dkšt.
2. padaryti nuolaidesnį, nuožulnesnį: Nùšlinė šienaudamas, susiaurino suvis šniūrą Klt. Šitą šoną nušliek labiau pjaustydamas Vdš.
nušlietai̇̃ adv.: Kap tu sukirpai marškinius stačiais pečiais – nušliẽn', kerp (kirpk) nušlietai̇̃ Ad.
3. refl. nusidriekti: [Šešėlis] ik angos nusišliejęs ir pro duris išsidriekdamas mums iš akių prapuolė BsV61(Rg).
pašliẽti Rtr, LVIII103, NdŽ, KŽ, pašli̇́eti, -ja (pàšleja), -jo (pašlė́jo) NdŽ
1. tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, Užp paremti: Pàšleja [pavargusią bitę] šonu, eidamos pro šalį [kitos bitės] Vn.
| refl. NdŽ, Skr: Zosė sukdamos kaip stums poną į krūtinę nuo savęs, net pasišliejo Žem. Jei yra kur pasišliet, tai pabūnu kiek, ir praeina tas blogumas Kvr.
2. tr. J.Jabl(Slč), NdŽ, KŽ pakišti, įsprausti.
3. tr. Ser, NdŽ palenkti į šoną, pakreivinti: Pašliẽti tvorą KŽ.
| refl. NdŽ.
4. intr. KŽ, Vv paslysti: Eik atsargiai, kad koja nepašlietų Rt.
5. refl. prigulti: Nu vakaro reik biškį pasišli̇́eti, juo ilgiau galės vakaroti Šts. Galiausiai juodu visiškai nuvargusiu po vienum medžiu pasišlėjo ir sumigo Kel1881,257.
paršliẽti tr. NdŽ, KŽ žemyn nulenkti.
| refl. NdŽ.
pérsišlieti
1. užsiremti, užsikvempti: Pársišliejęs ant rankos sėdi ir snaudžia J.
ǁ LMD(I) pasilenkti, persisverti.
2. atsiremti: [Panašios] yra į trobesnį griūnantį, parsišliejusį ant atsparo arba paramčio P.
3. sugulti, sukristi, sulinkti: Į augynojį parkeltas augymes liuobė[jo] žiemą speigai teip iškilnoti, jog būtinai jos ant žeme parsišleja it išrautos S.Dauk.
4. TP1882,5 prigulti: Pársišliek ant lovos, pagulėk J.Jabl(Als). Nu rūpesnių ir baimės išguręs, parsišliejo ant medžiu, nu kurio buvo nulipęs S.Dauk.
5. pereiti: Bandžiau per tiltelį persišlieti, ale tie pavidalai, man ant kožno pasisukimo vis lenktyn priešais stodami, nei jokiu būdu mane neperleido BsV364(Rg).
piesišli̇́eti (dial.) prisigretinti, prisisukti, prisimesti: Toks Vėsulas pysišli̇́ejo, i su tuo gyveno Kin. Pysišli̇́ejo py mergų, tura gerą liežuvį Prk.
prasišliẽti BsV84(Rg) praeiti šliejantis: Jis į stubą atėjęs ir, aplink stalą pro svečius prasišliedamas ir juos prie vakarienės paraginęs, vėl laukan išėjo BsV90(Vvr).
prišliẽti tr. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, prišli̇́eti, -ja, -jo (pri̇̀šlinė OG322) Š
1. R25, MŽ33, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ priglausti, priremti, pridėti: Prišli̇́ek lentą prie sienai, tegul stovi Ds. Kartį prie mūro prišliẽti KII17. Pasilsėk prišliejęs galvą prie mano krūtinės P.Vaičiūn. Tada meška tarė: – Tai prišliek prie mano šono kirvį! BsPII321.
^ Reikia prišlieti senatvę (sako sėsdamasis) Krk.
| refl. Q31, SD308, R25, MŽ33, K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Rm: Prilingavo prie manęs, prisišliejo B.Sruog. Šlaitas kriaučius prisišli̇́ejo prie šalies motriškos, t. y. prisiglaudė J. Jis stovėjo prie sienos prisišliẽjęs KII17. Prisi̇̀šlinė in sieną OG322. Vagone kai kada nesti kur ir prisišliet Skdt. Prie pikio prisišliejęs, susitepsi M182. Varpos kita pri kitos prisišliejusi N. Glūdot, prisišliejus kur už kertės, saugotis ar tykoti Sln.
ǁ priverti, pridaryti: Durys tikt tebuvo prišlietos, ne uždarytos LC1882,34.
2. prijungti: Jogaila Lietuvos žemes prišliejo prie Lenkijos karūnos J.Gruš.
3. lingv. sintaksiškai susieti du sakinio dėmenis nesinaudojant nei tarnybiniais žodžiais, nei morfologine kaita: Paprastai prišliejami tik nekaitomų formų žodžiai, o prišlieti kaitomieji žodžiai savo formos nebekeičia rš.
4. refl. Ser būti visai šalia: Tadas Ivanauskas ypač mėgo Gudų girią, prie kurios buvo prisišliejusi tėviškės sodyba rš. Prie kalvos buvo prisišliejęs miestas rš.
5. refl. NdŽ prisigretinti, pritapti: Ji prie manęs prisišli̇́ejo Prn. Manau, tamsta prisišliesi prie kurio garsaus advokato Vaižg. Kiti, nors ir vadinosi lietuviais, bet buvo prie lenkų prisišlieję rš.
6. refl. tr. visai greta pasistatyti, statant priglausti: Jis viralinę prie tvartų prisišli̇́ejo Bsg.
7. gauti prieglaudą, pastogę, priglausti: Valstiečiai, atvežę savo vaikus miestan mokytis, rūpinasi juos prišlieti kur pigiau rš.
| refl.: Sesuo prisišli̇́ejo in juos i gyvena Klt. Žvirblaitis pastogėje vietos sau prisišlieti, prisiglausti – niekur neranda J.Jabl.
8. refl. Ser prisilenkti, prilinkti: Prisišliẽti prie žemės NdŽ.
sušliẽti, -ja (sùšliena), -jo (sùšlinė Dglš) DŽ, NdŽ, KŽ, sušli̇́eti, -ja (sùšleja Š), -jo (sušlė́jo Š) Š
1. tr. Š, NdŽ suglausti, suremti: Kelis pėdus sušliẽji – ir guba DŽ1.
| prk.: Sušliejo studentų draugystę TS1899,3.
| refl. NdŽ: Tankiai pasėti žirniai susišlieja, išvirsta, rečiau pasėti – vienas kitą už ūsų sukabina ir standžiai stovi rš.
2. refl. L4 ribotis, liestis.
3. tr. DŽ, NdŽ, Ėr prastai, greitomis ką padaryti (ppr. pastatyti): Daržinę šiaip taip sušliek – tit bus pastogė J. Sušli̇́ejai migelį ir turėsi kur kiaules suvaryt Pg. Karnizus tokius sušli̇́ejau – ant langų dratos buvo, labai negražu Mžš. Autuvą sùšliena, ažuluobės kietos Ktk. Šliete sušlietas vežimas J.
| refl. tr. DŽ1, Vad, Nj, Bb: Susišliek nors mažutę triobelę, turėsi kur gyvent Pn. Kad tik kaip nors susišli̇́etum savo bakūžę Ar. Gal reiks kokį audeklėlį susišli̇́et (išsiausti) Upt.
4. intr. coire: Ana sùšleja veikiai su svetimu vyru J.
| refl.: Ana susišliejo su vyru J.
◊ pečiùs sušliẽti susidraugauti: Dar niekad jam nebuvo tekę sušlieti pečių su Alksnės turčium rš.
užšliẽti
1. tr. NdŽ užglausti, užslėpti.
| refl. M, Rtr, NdŽ, KŽ: Kas ten stovi už medžio užsišliẽjęs? DŽ.
2. refl. užeiti: Nekursai gaspadorius … pamatęs keturis vaikelius baltuose rūbuose, kurie nuog jo lyg slapstydamiesi, ant kapinių užsišlieję, prapuolė BsV45(Įsr).

sklei̇̃sti, sklei̇̃džia (skleičia), sklei̇̃dė (skleitė?), skléisti, skléidžia, skléidė Š
1. tr. N, K, Kos52, L, Rtr, DŽ plonu sluoksniu kratyti, kloti: Sklei̇̃sk linus ant pievos J. Eik pirma, sklei̇̃sdamas kūlį, o aš pasku eisiu rišdamas J. Kaip linai išmirksta, spalį paleida, i sklei̇̃si Brs. Linus tus vešma į lauką, sklei̇̃sma Trk. Plonai skleidžiáu tas bulves, i gerai buvo Šmk. Darbo yr dar: reik tų durpių sklei̇̃sti Štk. Molį neša į trobą i sklei̇̃da Vkš. Padaro skleistą minklę: padžiovinę verda lekšalynę Ggr. Virbais, žabarais kelią skleisti I.
| Ved žirgelį iš dvaro, skleid šimtelį ant stalo LTR(Vgr).
| refl. tr. K: Ten sklei̇̃dės tus šiaudus, ten reikėjo mušti su spragelais Lž.
ǁ išplėtojus tiesti, dengti: Sklei̇̃sk drobulę ant tvoros J. Skepeta skleidžiamà ant pečių NdŽ. Žemėlapį sklei̇̃sti DŽ. Skleidu ir leidu pilksermėgelę ant bėro žirgo KlvD47.
2. tr. Rtr skėsti, plėsti ką suglaustą: Sklei̇̃sti skėtį NdŽ. Kad pradės parasodnyką skleisti, tai tuoj daros tvanas BsMtII145. Veltui ilgis, nerimsta iškentėjus dvasia; nor padangėmis skleisti sparnus Mair. Šutiniokas vis šokdino Adelę, jos sijonus palube skleisdamas rš. Važiuojant valtimis į šalis, du vyrai nuolat meta po gabalą [tinklo] sparno vandenin – skleidžia sparnus rš.
| refl. Rtr: Jos plaukai sklei̇̃dėsi ligi kelių NdŽ. Šviesiame dangaus fone buvo matyti, kaip skleidėsi parašiutai rš.
ǁ tiesti į šalis: Skleidė uosis šakas per naktis ir dienas Mair.
ǁ intr. augant plėstis: Tie tavo arbūzai sklei̇̃džia, bulves stelbia Jrb.
| refl.: Dvelkia oras minkštai, auga jaunas [uosis] aukštai ir skleidžias platyn, ir didžiuojas Mair.
3. tr. versti (knygos lapus), atversti (knygą): Sklei̇̃džia knygos lapus DŽ1. Paėmę skleisti mūsų šiokio ar tokio laikraščio lapus, susitiksime su daugybe sumanymų, patarimų, ginčų Pt. Skleidžia kunigas knygelę, alpsta mergelės širdelė JV616. Skleiskim ant antros pusės (pažiūrėkim iš kitos pusės) TP1880,43.
4. tr. DŽ plėtoti išleistus, išsprogusius (lapus, pumpurus): Pumpurus, lapus sklei̇̃sti KI373. Klesčia medžiai ir skleidžia lapus J. Medis pradeda pumpuruoti ir lapus skleisti S.Dauk. Medžiai lapus skleida D.Pošk. Avižas reik sėti, kai apušelės lapus sklei̇̃da Vkš. Šiaudų kūlys kai žydės, sausi karklai lapus skleis (d.) Nmk.
ǁ intr. išsprogus plėtotis, augti (apie lapus, žiedus): Senieji tankiausiai miršta ar lapui krentant, ar lapui skleidžiant Sln. Vidury lauko liepelė su linkstančiomsiums šakelims, su skleidžiančiaisiais lapeliais LB74.
| refl.: Pavasarį, skleidžiantis lapams, patelė padeda 15–20 kiaušinių rš. Rožė sklei̇̃džias KI373. Grakščios gėlių galvutės skleidžias S.Nėr. Skleidėsi bijūnai, jazminai J.Paukš. Jei iš vidurio gudobelės skleidas žiedai, būs geri viduriniai (sėti pavasario vidury) linai Šts.
ǁ intr. lapoti: Pavasaris šaltas, medeliai nèskleida Gd.
5. tr. M skirti, darant tarpą: Plaukus sklei̇̃sk par šoną, daugiau pritinka Kal. Eina, rugius rankomis sklei̇̃sdamas DŽ. Pūsk, vėjeli, skleisk plaukelius, vėdink man veidelį JD1341. Kalnas debesis skleida – toks aukštas Šts.
| refl.: Eina teip laivai, kad vanduo sklei̇̃das Klm. Debesys skleidės par kalnus – toki aukštybė yr Kaukazo Šts. Būdavo, bėgs, tai žmonės tik skleisis Žem. Ma[n] drabužis turia būt laisvas i skvernai nesisklei̇̃st Jrb.
6. tr. daryti, kad plistų į šalis, sklisdamas užimtų tam tikrą plotą: Prašavau zuikį, lapę, kad skleidą̃s buvo šautuvas Šts. Skleidžiamieji stiklai rš.
| refl.: Lova žemių velėnomis apriesta, idant tenai žemės neskleistumias S.Dauk. Paskutiniai saulės spinduliai, pasiekę akmenų krūvą, atspindžiais skleidžias nuo jųjų P.Vaičiūn. Leiski, močiute, miegelio noriu, saulutė leidžias, naktelė skleidžias LTR(Zp). Kaip tie dūmai skleidžiasi ir nyksta, taip ir jūsų baimė išnyks LzP.
^ Bėga, kad purvynė skleidžiasi LTR(Grk). Kas myl, purvai skleidžias, kad lek prie mylimos J.
7. refl. skirstytis iš būrio, išsivaikščioti: Gyvolių buvo daug, anie tujau plačiai sklei̇̃sias, jeigu nebūs kas sulaiko Lž. Sklei̇̃das į visas puses KlvrŽ.
8. tr. DŽ leisti iš savęs į aplinką: Lempa degė šviesiai ir skleidė ypatingą jaukumą ir net šilimą aplink save I.Simon. Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai, kuriuos skleidei Lietuvai, mūsų tėvynei? Mair. Nuo skleidžiamų spindulių rūšies priklauso radioaktingo skilimo produktai J.Mat. Saulė ir žvaigždės nuolat skleidžia savo turimą energiją rš. Sklei̇̃džia aplink kvapą DŽ1.
| refl.: Nuo jų sklei̇̃dėsi malonus kvapas NdŽ. Švelni šviesa lygiai skleidžiasi pro plačius langus rš.
9. tr. platinti: Sklei̇̃sti gandus DŽ. Tokios raganos liežuvius ir sklei̇̃dė po sodą Krš. Sklei̇̃sti naujas idėjas, pažiūras DŽ. Raštus į liaudį skleisti Žem. Knygos paslėptą išmintį skleidžia tik tam, kas jas pamilsta rš. Skleisk naujynas – kratyk, pasakok Šts. Jei ana galia tokias malagystas sklei̇̃sti, a gali tikėti ana! Krš.
| Jeigu jis (eigulys) nesklei̇̃s (nesodins, neaugins) tų medelių, viskas žūs Grz.
| refl.: Pasakos … palengvėle skleidžiasi tarp žmonių, platinasi iš vietos į vietą LTII477(Bs). Žmonėse skleidžiasi kalbos, kad Šiauliai pilni iš Prūsų atgabentų žmonių Pt. Paleido liežiuvius, tie ir sklei̇̃das didėdami Krš.
10. refl. plėtotis, rutuliotis: Leidžia įgimtoms įvairių tautų ypatybėms skleistis greta viena kitos rš. Žmogaus organizmas negali be to skleistis rš.
11. refl. griūti, irti: Budinkas tavo budavojamas sklei̇̃džias į šalis, t. y. eina iš daikto J. Mano namo pudimentas sklei̇̃džias Jrb.
12. tr., intr. Vdk eikvoti, švaistyti: Sklei̇̃sti vyrai mėgsta, o čia motriška Krš. Teisinos tik nenorėjęs veltui skleisti pinigus, kurių ir be to dėdė daug buvo išleidęs Vaižg.
13. refl. Pgr, Erž, Vvr smarkiai aidėti, skambėti, plyšti (nuo garsų): Kaip praplyšo dainuoti, tai laukai skleidėsi Žem. Šauka, kad laukai sklei̇̃das Krž. Toks kriokimas, ka visa troba sklei̇̃das Trk. Šokimas buvo begalinis – troba sklei̇̃dės Jdr. [Vaikėzas] užleida radiją – troba sklei̇̃das Krš.
14. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Naktį nuo ožkos sklei̇̃dėm – pasirodė, kad velnias Jd. Sklei̇̃sk pri tėvo ir ėsti nulakink Krš. Skleida, kaip gaisrą pamatęs Up. Dėl to prakeikto krepšo turėjau par lytų sklei̇̃sti Rs. Antai zuikis par laukus ka sklei̇̃da, tei sklei̇̃da! Krš. Turbūt į turgų skleidat? Šts.
15. refl. gaudomam gūžtis, tūptis (ppr. apie vištą): Tokia jauki buvo višta – sklei̇̃sdavos Jrb. Teip lekia, teip lekia vištos man ant kelių, sklei̇̃džias Skr. Teip sklei̇̃sdavos ta vištelė, teip dėjo – ėmė bjaurybė vanagas ir nunešė Skr.
antsklei̇̃sti, antsklei̇̃džia, añtskleidė (ž.) tr. skaitant, sklaidant rasti, užtikti: Ir aš pats niekur antskleisti negalėjau [ko nors parašyta apie Izidoriaus gyvenimą] Jzm.
apsklei̇̃sti, apsklei̇̃džia (àpskleidžia), àpskleidė tr. NdŽ
1. Všv, Vkš, Grd, Gd, Sd kuo išskleistu apkloti, apdengti, apgaubti: Žemė šiaudais apskleistà DŽ. Puikus klevas, išsikerėjęs, išsišakojęs, maž visą stogą apskleidęs savo šakomis Žem. Visi medžiai žiedais apskleistais yra I. Liepų ir kitų medžių lapais apskleistie visą apynyną Rp. Dagiai ir veja apskleidžia nedirbamą dirvą ir nusmelkia apleistą jais gražiausią žolę LzP. Petronelė apskleidė stalą pirmu su šienu, paskiaus su drobule M.Valanč. Pjūklelį padėjo į mišką ir àpskleidė su žagarais Krg. Stalas laikraščiais apskleistas rš. Laukus apskleidė numirėliais S.Dauk. Apskleičiu B.
| refl. tr., intr.: Tarpininkas atsisėdęs, stalą popieriais apsiskleidęs, berašąs Žem. Sėdėjo apsiskleidęs raštais LzP. Eina pri mūso lig pusės nugaros baisiai apsisklei̇̃dusios [plaukais] Trk. Apsisklei̇̃dęs plaukais kaip nelabasis – še rublį, apsikirpk! Krš.
| Apsi̇̀skleidė (apibėgo, pasklido) kraujas ant to stalo Jrb.
2. apsupti: Su kokia rūstybe ir narsybe lietuviai apskleisti mirė vidurė[je] neprietelių, save gindamys S.Dauk. Dievystė yra apskleista šviesybe brš.
ǁ prk. apimti: Pavasario linksmybės apskleidė visą pasaulį, bet jomis džiaugtis niekam nebuvo laiko Žem.
3. užgožti: Tos obels àpskleidžia, nė bulvių nėr, nė nieko Jrb.
4. sklindant į šalis, užimti tam tikrą plotą: Šratai àpskleidė, bet lapei nekliuvo Pp.
atsklei̇̃sti, atsklei̇̃džia (àtskleidžia), àtskleidė
1. tr. N, L, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 skleidžiant atidaryti, atverti, atversti: Popieras atsklei̇̃sk J. Kningą atsklei̇̃sk i padėk Lpl. Povilas pasilenkė ir tvarkė ant kėdžių numestas atskleistas knygas J.Dov. Saulė dar buvo ne taip aukštai, bet jau šildė krūtines pro atskleistus švarkų atlapus rš. Atskleidžiamosios durys Mdž.
| prk.: Skolytiniai žodžiai jam atskleidžia senovės gadynės tautų santykių ne vieną lakštą K.Būg.
| refl. tr., intr. Š, Rtr, DŽ1: Atsiskleidė knygą, knyga atsiskleidė KlbIV44. Liepia man atsiskleisti knygą ir skaityti rš. Jos žengė į mano pusę, atsiskleidusios veidus ir linksmai šnekučiuodamos tarpu savęs Šlč. Matai, atsi̇̀skleidė drabužis, ir pamatei krūtinę pliką J.
2. tr. NdŽ iškelti aikštėn, parodyti, išaiškinti, išryškinti: Visas savo mintis tau atskleidžiau rš. Moksle slypi tūkstančiai neatskleistų paslapčių rš. Būga pagrįstai ir įtikinamai atskleidė gilius istorinius baltų kalbų, jų tarpe ir lietuvių kalbos, ryšius su slavų kalbomis LKI12(K.Kors). Niekas taip neatskleidžia tautos esmės, prigimties, dvasios, kaip jos liaudies menas rš. Jis nori pamatyti, kur prasideda jo tėvų gyvenimas. Nori atskleisti tėvų praeitį J.Gruš. Nėra lengva atskleisti paauglių ir jaunuolių profesinius interesus sp.
| refl. DŽ1: [V. Montvilos] poetinis talentas, anksčiau buržuazinės santvarkos slopinimas, dabar atsiskleidė visa jėga (sov.) rš. Atsiskleidė žmogaus taurūs bruožai sp. Ir niekados niekam neatsiskleisk, ką turįs S.Čiurl.
ǁ refl. pasidaryti matomam, iškilti prieš akis: Priešais atsiskleidė graži, erdvi aikštė rš.
3. intr. šnek. greitai atbėgti, ateiti, atvažiuoti: Kad àtskleida par laukus, kad àtskleida! Ll. Àtskleida su pora arklių Krš. Àtskleida vaikai tekini pry saldainių Krš.
◊ ausi̇̀s atsisklei̇̃dus labai įdėmiai (klausytis): Klausėmos ausi̇̀s beveik atsisklei̇̃dę Sd.
kortàs atsklei̇̃sti supažindinti su planais, sumanymais, paslaptimis: Jūs pernelyg protinga. Atskleisti kortų jums negalima J.Gruš. Kam viską paaiškinti, kortas ligi galo kam atskleisti? V.Bub.
išsklei̇̃sti, išsklei̇̃džia (i̇̀šskleidžia), i̇̀šskleidė
1. tr. LL211, Š, Rtr plonu sluoksniu išdriekti, iškloti: Sklei̇̃si, sklei̇̃si linus, nepaspėsi išsklei̇̃sti – antpula bulbes kasti Sd. Išskleisk kūlį ant stogo stiegdamas J. Senis nutvėrė kūlį, išskleidė jį ant grebėstų J.Paukš. Išskleidžiau kningas Als. Išskleidžiau į aslą pupas Gršl.
2. tr. H, N, I, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ išskėsti, išplėsti ką suglaustą: Šlapią skėtį reikia tuojau išskleisti, gerai išdžiovinti ir pavalyti šepečiu rš. Povas uodegą i̇̀šskleidė J. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius i̇̀šskleidė, kojeles ištiesė priš saulę Žr. Jautis su išskleistais ragais rš. Jug ienas ir išskleida, kad arklį kinko Lk. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti DS285(Rs). Ne mano valia, – išskleidė rankas studentas Žem. Tas duris i̇̀šskleidė ir įvažiavo vidun Ps. Aš akis i̇̀šskleidžiau i žiūriu Vdk. Akelės jos, plačiai išskleistos, žibėjo Pč.
| Šviesos spinduliai pro iškilą stiklą išeis iš skrynelės išskleistu pluoštu Mš.
^ Visą laiką rankas išskleidęs laiko (kryžius) LTR(Grk).
| refl. K, Rtr: Vienam [lakūnui] neišsi̇̀skleidė parašiutas, vienas vargšas užsimušė Erž. Išsi̇̀skleidė mergelės aukso plaukai NdŽ. Nukrito rankos nabašninko, išsi̇̀skleidė į šonus Nmk. Pusiau rungų suriši tas rungvirves ir vėl krauni: jagu nesuriši, rungai išsisklei̇̃s Erž. Išsiskleidę kai perkūno ūsai LTR(Jz).
ǁ ištiesti, išvynioti ką sudėtą, susuktą: Čia aš kiek išmanydamas geriau nupasakojau, kas yra laivas, ir su išskleista nosine parodžiau, kaip jis vėjo varomas J.Balč. Žiūriu į tavo išskleistą žemėlapį, į jo vingiuotas linijas, išmėtytus taškus K.Kors.
3. tr. išleisti, išplėtoti (lapus, žiedus): Pumpuras i̇̀šskleidė žiedus savo J. Oi tu, lazdyneli, žaliasis medeli, kuomet išskleisi žalius lapelius? (d.) Pkl. Ir išskleidė [avietėlė] baltūsius žiedelius (d.) Tv.
| refl.: Medžio pumpurai išsiskléidžia pavasarį FT. Pumpurai jau tuoj išsisklei̇̃s DŽ1. Neišsisklei̇̃dę vainiklapiai DŽ. Epušių pumpurus reikia rinkti, lapams neišsiskleidus rš.
| prk.: Šitoji buvo gražuolė, moteris visai išsiskleidusio gražumo rš.
ǁ intr. sulapoti: Kad medžiai i̇̀šskleida, yr dideliai gražu Štk.
4. refl. Š išplisti, išsklisti: Iš daikto žemės, smiltys, grūdai, drabužiai išsi̇̀skleidė J. Sula, tekėdama iš šaknių aukštyn, užsitūr tuo kartu kamiene, išsiskleid artimose šakose S.Dauk. Po visas ginslas krau[ja]s išsi̇̀skleida DūnŽ. Išsi̇̀skleidė tokios ugnys, kibirkštys, i nebliko nieko Grg.
| prk.: Naktis išsiskleidė plačiai B.Sruog.
5. refl. Rtr iškrikti, išsiskirstyti: Parvažiuo[ja] jisai – tie arkliai išsisklei̇̃dę Vdk. Žmonės, išeję iš bažnyčios, išsiskleidė po visus kapus Sz.
| prk.: Negalėjo surinkti minčių išsiskleidusių J.Bil.
6. refl. gaudomam susigūžti (ppr. apie vištą): Višta išsi̇̀skleidžia ir laukia, kol paimi Skr.
7. refl. pasidaryti stambiam, išplitusiam, išdribusiam: Išsisklei̇̃dusi karvė mūsoji Šermūnė Trš. Tešmuo išsisklei̇̃dęs, nėr ko laukt, reik eit milžt Jrb. Kokia pardžiūvus buvo, o dabar matytum – graži, išsisklei̇̃dus Jrb. Einu išsisklei̇̃dusi (išsikėtojusi) tokio[je] slydžiausio[je] Krš. Sėda išsisklei̇̃dusi kaip varlė Užv. Kaip tu sėdi?! Kaip ropynė išsiskleidusi Žem. Išsisklei̇̃dęs kaip devynios nelaimės Krs. Išsiskleidusi kaip Raseinių Magdė TS1901,4-5.
8. refl. ištižti: Molis nei verda, nei tirpsta, bet tyžta, išsiskleidžia ir pasiskleidžia rš. Jei kleckai neišsisklei̇̃s, būs gerai, jei išsisklei̇̃s – i po viso gerumo Trk.
9. tr. išardyti, suplėšyti: Jeigu greit uždarysi alų, tai kiekvieną [bačką] išsklei̇̃s Gr. Mato, ka jau i̇̀šskleista (po avarijos sudaužyta) Vdk.
ǁ refl. iširti, sugriūti: Išsiskleidė tekinis, muni ir paleido iš purmankų Šts. Šulus tuos parskėlė stačius, ir išsiskleidė siena DS133(Šmk). Suduskins [atomas] žemę, pamatysi, kaip viskas išsisklei̇̃s Krš.
10. refl. parvirsti: Ale tikrai, vos aš neišsi̇̀skleidžiau Varn.
ǁ refl. prk. atgulti susirgus: Kiek tokių jaunų išsi̇̀skleida! Vvr. Guliu išsisklei̇̃dusi, jau po visam (mirsiu) Rdn.
ǁ refl. prk. kristi negyvam, žūti: Paleido šūvį, ten pat ir išsi̇̀skleidė Šts.
11. tr. išeikvoti, iškleisti, išleisti: Tiek daug turėjo piningų, i visus paspėjo išsklei̇̃sti Vdk. Tokie dvarponiai paleistuviai i̇̀šskleidė turtus Krš. Kazys uždirba, bet veltui išskleidžia Vaižg.
12. tr. išplėtoti, išugdyti, išrutulioti: Laisvas darbas leidžia darbo žmonėms išskleisti visus savo sugebėjimus (sov.) sp.
| refl.: Sudėtingos mašinos išsiskleidė iš paprasčiausių įrankėlių rš. Išsi̇̀skleidė rašytojo talentas DŽ1.
nusklei̇̃sti, nusklei̇̃džia (nùskleidžia), nùskleidė
1. tr. G99, Ser nukloti kuo paviršių: Lentyna nuskleistà tų popierų – negali žiūrėt Jrb. Neapregimi laukai buvo nuskleisti užmuštų kareivių kūnais M.Valanč. Jau karvietė, nuskleista svietu, žirgais ir ginklais, niūksojo S.Dauk. Žemaičiai, nuskleidusys neprieteliais sniegą, su grobiu laimingai pagrįžo į namus S.Dauk.
2. tr. skleidžiant išblaškyti: Kur tas žemes dabar nusklei̇̃si? Jrb.
3. refl. pasklisti: Nusiskleidė šviesybė – dangus atsivėrė Ggr.
4. refl. nusidriekti, nutįsti: Veizėk, kaip nusisklei̇̃dęs šašuolėtis Kl.
5. refl. nuaidėti, nuskambėti: Ponaitis kad surėkė, kad visi laukai nusiskleidė, seniukui ko tik ausys neplyšo Škn.
6. intr. šnek. nulėkti, nudumti: Kas jį sugaus – skleidė i nùskleidė Ll. Par pelkes nuskleidžiau ant numų Dr.
pasklei̇̃sti, pasklei̇̃džia (pàskleidžia), pàskleidė tr.
1. J, Rtr, Š, Ser, NdŽ nestoru sluoksniu pakloti, pakratyti: Paskiau iš markos ištrauks [linus], dar pasklei̇̃s kelias dienas, o i būs gražiausiai, kaip vieni silkai KlvrŽ. Atrišo tus [linų] ryšiukus i pàskleidė plonai Krp. Išdžiovys, iškuls [linus] i pasklei̇̃s an dirvos Gd. Javus rejos kluone paskleidusys kul S.Dauk. Krapai džiovinami paskleisti ant sietų rš. Ka būs pagada, pàskleidei ten dirvo[je], ir išdžiūs šiaudai Trk. Aš pàskleidžiau linelius ant tėtušio laukelio JD73. Saulužė šįryt negudriai tekėjo, rūkas aukštyn pakilo, gali būti lietaus, šienas gi paskleistas LzP. Ar jau avižas paskleidei? Dr.
| Penkis šimtus kaip ledą pirm šliūbo tėvas paskleidžia Žem. By tik šimtus paskleis, kito nieko nereik Žem. Aš pasklei̇̃su šešius šimtus ant balto stalelio (d.) Šv.
ǁ DŽ išsklaidyti, išskirstyti iš krūvos: Kalio trąšos turi būti vienodai dirvoje paskleistos ir ypač gerai su dirva sumaišytos rš. Tamošius savo rėžyje paskleidė ir sulygino žemes, išmestąsias iš griovio Žem. Grūdus nuižytus reik patogiai sluoksnėmis paskleisti sausoje vietoje S.Dauk. Įnešė į virtuvę ir pàskleidė tas šukes iš to maišo Žgč.
ǁ N, K, NdŽ plėtojant ištiesti, patiesti: Skepetą paskleidžiau ant tvoros padžiovinti Žem. Vėjai susuka paskleistus balinti audeklus, todėl reik skleidant mirkyti Šts. Tėvas, parėjęs iš Gudelių, paskleidė ant stalo su geltonais viršeliais ir gražiais paveikslėliais lietuvišką „gazietą“ V.Myk-Put.
| refl. tr. NdŽ: Ka aš noru didesnį kokį popierių pasisklei̇̃sti, nėr vietos Lž. Kiti prie arbatos užkandos savo ryšelius pasiskleidę valgo Žem.
ǁ refl. tr. plėtojant pasistatyti: Šioje dykumoje netoli antrosios piramidės bastuoliai beduinai pasiskleidė keletą baltų ir juodų palapinių Šlč.
2. kiek paversti (knygą, knygos lapus): Pasklei̇̃sti knygą NdŽ. Pasklei̇̃sti keletą puslapių toliau NdŽ.
3. kiek pastumti: Pasklei̇̃sti į šalį NdŽ.
4. praskirti, darant tarpą: Pasklei̇̃sti plaukus NdŽ.
5. padaryti, kad išplistų, išsklistų į šalis: Pàskleidė šautuvas, o būčio nušavęs juodmeisę (varną) Šts.
6. refl. išsiskirstyti, iškrikti iš būrio: Jie pasi̇̀skleidė plačiu būriu DŽ1. Ir paliko jie savo gimtinę, ir pasiskleidė plačiame pasaulyje rš. Pirmieji kariai pasiskleidusia linija jau kopė lėkšta atkalne rš. Tų ančių labai daug, po daržą pasisklei̇̃dusios Jrb.
ǁ išsidėstyti: Motiejukai labai paplitusi pievų žolė, bet auga retokai pasiskleidę rš. Ganyklos, krūmai, alksnynai, lazdynai, plačiai pasiskleidę upės antkrančiais, jam prigulėjo Žem.
7. išduoti (garsą), padaryti, kad plistų, sklistų (ore, erdvėje): Priglaudė ragą prie lūpų, ir gaidą tolimą, raudančią paskleidė ragas S.Čiurl.
| refl.: Balsas po visą girią pasisklei̇̃džia, visi kampai skamba NdŽ. Viešpats davė griausmus ir krušą ir pasiskleidžiančius ant žemės žaibus Skv2Moz9,23.
8. refl. būti plačiam, išsiplėtusiam: Tę ant kampo stovia toks namas pasisklei̇̃dęs Jrb. Pasisklei̇̃dęs (plačiais kraštais) bliūdas – ką tu čia jam̃ gali išvirt?! Jrb.
9. DŽ, NdŽ išplatinti: Reikia pasklei̇̃sti mokslo žinias DŽ1. Kas gi yra paskleidęs gandus, kad Lietuvos karalius kryžiaus atsižadėjo? V.Krėv. Paskleistų raštų skaičiumi buvo matuojamas žmonių susipratimo laipsnis rš. Jie tikėjos palengva paskleisti pradinį apšvietimą tarp saviškių prigimtąja kalba rš.
10. refl. patrūkti, persprogti: Nebėsk, pasiskleisi! Šts.
11. Up išeikvoti, iššvaistyti: Nu jo viską atėmė, pàskleidė Krš. Gavo vyras algą, [pati] pàskleidė, i nebtura Pvn.
parsklei̇̃sti, parsklei̇̃džia (par̃skleidžia), par̃skleidė intr. šnek. greitai parlėkti, pardumti: Žiūriu – žmogus par̃skleida, parlakatuo[ja] Ll. Tiek nusijuokė drūktai [velnias], ka i mūso tėvelis be kepurės parskleidą̃s Lnk.
pérskleisti tr.
1. Sd padaryti tarpą, perskirti: Pérskleisti užuolaidas NdŽ. Párskleisk mun plaukus, aš pati negaliu tiesiai sau sklydžio parsiskleisti Vkš. Pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus, kurius parskleidęs, šius žodžius atrado M.Valanč. Žydams, nuog faraono bėgantims, vandenius marės pusiau parskleidei brš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Plaukai pársiskleidė lygiai J. Tokia merga a bepársiskleis sklydį?! Krš. Persiskleidė debesys, ir pasirodė dangaus mėlynė rš. Šis jiems su kuskele pablaškė į šalis [v]andinį, ir tuojaus [v]anduo parsiskleidė S.Dauk.
2. skleidžiant atversti, atskleisti, perversti: Pérskleisti kelis puslapius NdŽ. Parskleisiam dar pirmūsius raštus raštinykų S.Dauk. Párskleid kunigas knygeles, krint kaip lietus ašarėlės JD1488.
prasklei̇̃sti, prasklei̇̃džia (pràskleidžia), pràskleidė tr.
1. K, Š, NdŽ padaryti tarpą, praskirti ką suglaustą: Eina, rugius prasklei̇̃sdamas DŽ. Norėsi, ka dora būtų eglelė, aukšta, – šakas prasklei̇̃dęs mieruosi KlvrŽ. Praskleidė kareivis apsiaustą LTR(Graž). Einam žiūrėt pri tos daržinės: pri vienos kerčios žagarus prasklei̇̃dusios i pri kitos – nieko nėr Krp. Zenienė priėjo prie lango, praskleidė užuolaidą ir pakvietė merginas į vidų P.Cvir. Mintuvų žiomenis prasklei̇̃sk aukščiau, nedraikyk linų Varn. Su prosu pràskleida siūlę Sd. Rugelius praskleisdama, vosilkas paskindama, atrasiu kelelį pas matušę (d.) Gr. Ans, praskleisdamas žmones, eina J.
| prk.: Nejau tavy nėra drąsos praskleisti nakties glūdybę? P.Vaičiūn.
| refl. tr., intr. Š, NdŽ: Uždanga prasi̇̀skleidė DŽ1. Jo apsiaustas plačiai prasiskleidė, ir visiems krito į akis spindintieji ant jo krūtinės medaliai V.Myk-Put. Prasiskleidusi skepetą, merga žiūri, kur josios mylimasis J. Jis nespėjo užmigti, žiūri – vienoj vietoj prasiskleidė žemė, iš ten pakilo dvasia ir nulėkė LTsIV490. Atsiklaupkie prie tėvelio kapo, tai prasiskleis žalioji vejelė, tai prasivers sieroji žemelė LTR(Ldvn). Prasiskleisčia velėnėlę, prisikelčia motinėlę LTR(Graž). Ir pablyškusiame veide blankios lūpos prasiskleidę V.Myk-Put.
2. Š, NdŽ ištiesti ką sulenktą: Mokytojas praplėšė antrąjį laišką, ištraukė perlenktą sąsiuvinio lapą ir praskleidė popierių V.Bub.
3. kiek praskirstyti, prasklaidyti: Prasklei̇̃sti šieną NdŽ.
ǁ NdŽ plėtojant kiek ištiesti.
| refl. NdŽ.
4. NdŽ išplėtoti (žiedą, pumpurą): Kilk, saulute, kilk, meilioji! Tu taip glostai, taip vilioji! Kai tik tavo spinduliais gėlės pumpurus praskleis, pasistiebęs iš pavėsių, aš taip pat jau pražydėsiu V.Myk-Put.
| refl. NdŽ: Būkime atidūs viduryje girių, viduryje pievų, raistų rytmetį prasiskleidžiantiems žiedams sp. Tos žolės dar neprasisklei̇̃dusios Sg.
5. iškelti aikštėn, parodyti, išryškinti, atskleisti: Jo eilėraščiuose dažnai slypi konkretūs gyvenimo įvykiai, kurių prasmė praskleidžiama ryškiomis kontrastinėmis situacijomis rš. Poetas labai miglotai tepraskleidė teigiamą įsivaizduojamos valstybės santvarkos idealą rš.
| refl.: Tarybiniu laikotarpiu plačiai prasiskleidė Grušo dramaturginis talentas (sov.) rš.
◊ aki̇̀s prasklei̇̃sti
1. išlavinti, išprusinti: Jai praskleidė akis svietas, kaip nuvažiavo į miestą jauna, t. y. praakino J.
2. atsibusti: Aki̇̀s prasklei̇̃dęs valgyt šaukia, i dar skubyk KzR. Pràskleidė akès i prašo ėsti DūnŽ.
prisklei̇̃sti, prisklei̇̃džia (pri̇̀skleidžia), pri̇̀skleidė
1. tr. NdŽ, DŽ1 skleidžiant sluoksniu daug prikloti.
| refl. tr. NdŽ: Aš i žiūriu, iš kur čia to šieno tu tiek prisi̇̀skleidei Jrb. Paskuo nešiam iš tos pirties, prisisklei̇̃siam i kulsiam Nt. Marcikė, Striaukienė, Julikė, prisiskleidusios pilną prieangį žalumynų, gėlių, kopėčias pasistačiusios, vainiką ant durų bekabinančios S.Čiurl.
ǁ pridraikyti: Pri toros buvo pri̇̀skleista plunksnų Gr.
| refl.: Prisiskleidė [puodo] iženų (šukių) pilna troba, kad pavirtau su puodu nešina Šts.
ǁ plėtojant pritiesti: Kambarys didelis, ant stalų ir kėdžių pluoštais priskleista spausdintų ir nespausdintų lietuviškų raštų Žem. Priskleidėm daug audeklų Šts.
ǁ NdŽ prikreikti, prišiukšlinti: Negali paspėti trobos šluoti, kaip i vėl pri̇̀skleida Slnt.
| refl. NdŽ.
2. refl. daugeliui apsigyventi, paplisti: Kiek tų žmonių prisi̇̀skleidė, prisistatė [miestelyje] – mainės, pirko Erž.
susklei̇̃sti, susklei̇̃džia (sùskleidžia), sùskleidė tr.
1. Rtr, NdŽ, DŽ1 suglausti, sudėti, suklostyti: Greitai suskleidė parašiutą, šiaip taip sulankstė jį, įkišo į krūmus J.Paukš. Stovi Teofilis su suskleistu skėčiu po pažastim rš. Apskleistuvė – būklas (prietaisas), kuriuomi apsidengame nuog lietaus arba saulės, kurį gal išskleisti ir suskleisti pagal reikalo I. [Ilgos kasos,] vainiku suskleistos, puošė jai galvą Pt. Atlek gegutė par lauką, įtup į žalią liepelę ant nulenktųjų šakelių, ant suskleistų̃jų lapelių JD91.
| refl.: Žiedai vakare susisklei̇̃džia DŽ1.
2. NdŽ išplėtoti, išauginti (lapus, žiedus): Medžiai kaip išsprogsta pavasarį, suskleidžia lapus J.
3. NdŽ plėtojant ištiesti.
užsklei̇̃sti, užsklei̇̃džia (ùžskleidžia), ùžskleidė tr.
1. uždengti, užgaubti: Užskleidęs apsiaustą, išėjau pro duris rš. Ten dega lempa, ir langas neužskleistas I.Simon.
| Tie lapiniai medžiai suaugo ir ùžskleidė (užstojo), nebgal beregėti [rūmų] Lž.
| refl. tr., intr.: Užsiskleidus skara seno žvejo dukra S.Nėr. Nuo lytaus galėtų skėtį užsiskleisti Žem. Užsisklei̇̃dusi didelį skepatą Grd. Atsilošė į palangę ir vėl užsiskleidė laikraščiu rš.
| Tokio šakoto medžio neverta laikyti taip užsiskleidusio ant stogo Žem.
2. L, Rtr, NdŽ užversti atskleistą: Užskleidžiau knygą rš. Užsklei̇̃sti puslapį DŽ1.
| refl. tr., intr.: Paėmė literatūros vadovėlį ir ėmė ieškoti užsiskleidusio puslapio V.Bub. Ans sau tą kningą užsi̇̀skleidė Jdr.
3. refl. susiglausti (išsiplėtojusiam): Daugelio gėlių žiedai vakarais užsisklei̇̃džia DŽ1.
4. N, NdŽ užrakinti, užsklęsti: Ar bijai ko, kad užskleidei duris? Nv.
| refl.: Vos ji jam galvą linktelėdavo ir tuoj užsiskleisdavo kambary LzP.
| prk.: Nesistengė užsiskleisti vien tik tarp keturių sienų sp. Ji gyvena užsisklei̇̃dusi NdŽ.
5. NdŽ apskleisti, užkloti: Užsklei̇̃sk šiaudais diegus agurkų J. Apdėjai dugną tais pagaliukais, an tų pagaliukų užsklei̇̃sti reik šiaudų LKT67(Trš). Ùžskleidė aslą drožlėmis DŽ1. Kapas gėlėmis užskleistas rš. Graži žemė, puikiais žiedais užskleista brš.
ǁ užsėti, užsodinti: Tą visą daržą užsklei̇̃su batviniais Krš. Kol užskleisi tą dirvą, builių, palauk, kiek reiks! Dr.
ǁ refl. užželti: Buvau išravėjusi, kas tat žliūgė užsi̇̀skleidė! Rdn.
6. refl. privisti, išplisti: Jei nešaudys [usūrinių] šunų, užsisklei̇̃s jų daug Pj.