lazda su rankena ir pažasties ar alkūnės atrama pasiremti einant: Medi̇̀nis [metali̇̀nis] rameñtas. Pažasti̇̀niai [alkū́niniai] rameñtai. Klibinkščiúoti sù rameñtais. Jaũ mókausi váikščioti sù vi̇́enu ramentù. Senẽlė ei̇̃na rameñtais pasiramsčiúodama [ramstýdamasi]. Põ avãrijos tẽko įsigýti ramentùs.

Asmens gebėjimas tvarkyti savo viešąją ir asmeninę veiklą atsižvelgiant į individualius asmenybės veiksnius. Egzistencinė kompetencija yra bendroji asmens ↗kompetencija, apimanti etines ir moralines nuostatas, religinius, ideologinius, filosofinius įsitikinimus, bendravimo motyvaciją, požiūrį (pvz., į naujoves, kitokias vertybių sistemas, konvencijas), ↗kognityvinį stilių, charakterio savybes (pvz., optimizmas / pesimizmas, spontaniškumas / savitvarda, skrupulingumas / atsainumas, savęs pažinimas / nepažinimas, pasitikėjimas / nepasitikėjimas savimi). Egzistencinė kompetencija daro įtaką asmens ↗komunikacinei kompetencijai ir kalbos ↗mokymosi kompetencijai. Egzistencinės kompetencijos ugdymas bendrojo ugdymo programose numatomas kaip svarbus ugdymo tikslas. Lingvodid. svarbu suvokti, kurie asmenybės veiksniai padeda ar trukdo mokytis kalbų, kaip mokiniai gali pasiremti savo charakterio ypatybėmis mokydamiesi kalbų, kaip pritaikyti mokymo programas įvairioms asmenybėms.

2 ri̇̀mti, -sta, -o (rymė) intr. remtis.
2 atri̇̀mti intr. atsiremti: Atri̇̀mo lovos galo rš.
2 pari̇̀mti intr. DŽ1; Sut pasiremti: Pati parimo ant geležinių tilto turėklų A.Vien. Kareivis, ant ginklo parimęs, dainavo, daina buvo draugas jo pirmas rš. Ir parimo motulė an baltųjų rankelių, ir pratarė žodelį, ir ramino dukrelę LTR(Dkk).
| prk.: Rūmai parimę ant baltų kolonų J.Avyž. Kad žydėtum ir garsėtum, Lietuva šalele, mes parimom tarp arimų antkapiais prie kelio rš.
| refl.: Ant žirgo sėdau, pasvyrėjau, an kardužėlio pasirymiau LB148. Ne tep jis pjauna, kap gailiai verkia dalgelio pasrimęs, an plienelio pasrimęs d.

pamatúoti, -úoja, -ãvo tr.
1. J dėti pamatą: Namą pamatúoja Vl.
2. statyti, steigti, įkurti: Tokia eila pamatavo mažą simunariją, kuri vienok 1614 m. išgaišo M.Valanč. [Gedimino susapnuotas] vilkas šarvotas yra vietovė arba miestas su pilimis, kurias to[je] vieto[je] reiksai pamatuoti S.Dauk. Albertas norėjo tenai savo valdžią ir savo tikybą kardu pamatuoti S.Dauk.
3. LTI342 grįsti, paremti (elgimąsi, mintį): Kuo pamatuoji [teiginį]? Z.Žem.
4. motyvuoti: Tai, jog tie jų (bajorų) siekimai buvo svetimi vietos liaudžiai, visiškai atvirai pamatavo savo atsiminimuose … dvarininkas Jokūbas Geištoras rš.
užsipamatúoti pasiremti: Tas tiktai geriausiai išeina, kuris tarimu Viešpaties užsipamatavo brš.

spyrė́ti, -ė́ja (spỹri NdŽ), -ė́jo tr. KI150, J, NdŽ, KŽ kiek spirti.
paspyrė́ti
1. tr. KI480, KII211, NdŽ spiriant pastumti: Kojom da paspyrė́jau batą Adm. Koja paspyrė́jau buroką Ck. Tuoj [arklys] akminą paspyrėjo, šimtais žiežilbos išejo LMD(Sln). Aš tijūną paspyrė́jau, jam kauleliai subyrėjo (d.) Sb, Sml.
2. intr. NdŽ kiek įspirti: Arklys paspyrėjo, ir sugriuvo J.Jabl. Onutė koja paspyrėjo, visi dantys išbyrėjo LTR(Klt).
3. refl.: Pasispyrė́ti yra eiti pasispardydamos J. Pasispyrė́jusis eičiau nuo pijuko vyro J.
4. refl. NdŽ pasispirti, pasiremti: Duo (duok) tu man, tatū (tėte), lazdelę pasispyrė́t Tvr. Ateina – paties krumplys, barzdos sieksnys, pasispyrėjo barzda ir įšoko gryčion (ps.) Šmn. Pasispyrėjęs užšoko ant arklio rš.

1 stiẽbti, -ia, -ė Rtr
1. intr. KBII153, NdŽ, KŽ aukštyn augti (apie augalus): Kiekviena žolelė aukštyn stiẽbia Alk. Nepersodinta taboka labai stiẽbia Rm.
| refl. DŽ, NdŽ: Tanki ir trąši žolė stiebės aukštyn J.Jabl. Tiesias žemės vagos – stiebias žalias daigas E.Miež.
2. refl. tįsti, augti (apie vaikus): Jis stiẽbėsi stiẽbėsi ir visus praaugo Vrb. Iš mažuities neaugo, ale paskui kad stiẽbės, tai matai, koks didelis užaugo! Užp.
3. tr. Š kelti į viršų: Beržų krūvos stiẽbė savo viršūnes NdŽ. Savo galvą į saulę stiebia rugio želmuo sp.
4. refl. R, MŽ, N, K, L, Š, DŽ, KŽ stotis ant pirštų galų: Ans ant kojų, ant pirštų galų stiẽbias J. Ji stiẽbėsi pro kitų galvas NdŽ. Patys paskutiniai stiebėsi ir tiesė kaklus, norėdami per pirmutinius pamatyti dėžutes J.Balč.
5. refl. kilti: Pro užgirį stiebėsi mėnuo vėlyvas V.Myk-Put. Pro medžių guotą baltas bokštas stiebės A.Vencl.
6. refl. R, MŽ, N, KŽ siekti, trokšti: Pabuvę mieste, ima stiebtis tuojaus prie poniškumo rš.
7. DŽ, NdŽ žr. 1 stelbti 1.
8. (neol.) tr. lingv. laipsniuoti: Stiebiami esti būdvardžiai A.Baran.
1 atstiẽbti, -ia, àtstiebė
1. refl. Rtr, Skr atsistoti ant pirštų galų: Atėjo vaikinėlis prie lovos ir atsistiebęs į jį dyvinai žiūrėjo BsV149.
2. tr. Rtr atitiesti.
| refl.: Kai vėjas linguoja, palinksta medelis ir vėl atsistiebia Lkš.
1 įstiẽbti, -ia, į̇̃stiebė
1. intr. KŽ išaugti.
2. tr. pastatyti, įtempti: Reik gerai įstiẽbti žėglius (bures) prk.
3. refl. įsistoti, įsiauti: Įsi̇̀stiebė į vasarinius batukus ir sušalo kojas Dkš.
4. refl. persiimti: Lietuvos jaunuomenė, toje gadynėje mokindamosi ir keliaudama po svečias šalis, įsistiebė į mokslą Liuterio ir Kalvino S.Dauk.
1 išstiẽbti, -ia, i̇̀šstiebė
1. refl. išaugti: Išsistiẽbęs žirnis Msn. Ten želia tokie išsistiebę kvapūs baltažiedžiai žalsvais rageliais Pt.
2. intr. ištįsti, išaugti (apie vaikus).
| refl. Msn.
3. tr. Š, BŽ88, Rtr, Ser, KŽ ištiesti, ištempti, iškelti aukštyn: Braška gontų stogas, gegnių išstiebtas rš.
1 nustiẽbti, -ia, nùstiebė
1. intr. KŽ labai nuaugti, nutįsti: Kai labai tankiai burokus susodini, tai jie labai nustiẽbia Pg.
| refl.: Tokie nusistiẽbę tie pamidorai Pc. Jurginai, pašalėj beaugdami, nusi̇̀stiebė Kp. Darže po medžiais ir bulvienojai nusistiẽbę, ir bulbelės mažos Skrb.
2. tr. Rtr, NdŽ, KŽ nustelbti: Nebelaikysiu aš tų medžių, kiek jie man šiemet rugių nùstiebė Srv. Žolės žolę nùstiebė J.Jabl(Kp). Jurginėliai ilgastiebiai visus kvietkelius nustiẽbia (d.) Pnd.
| prk.: Nustiebs ir išnaikys visą žmonių pasėlį J.Jabl.
3. intr. LL132 pastirti.
1 pasistiẽbti, -ia, pasi̇̀stiebė
1. R, MŽ, N, K, DŽ, NdŽ, KŽ pasistoti ant pirštų galų: Jis bučiuo[ja] pačią stiebte pasistiẽbęs J. Pasistiẽbk – ir pasieksi Ėr. Nematai? Pasistiẽbk Sdk. Pasistiẽbęs kogi nepasieksi, ale pasiek kaip aš! Mžš. Tas ančiukas ryja pasistiẽbęs – jis neaugs Jrb. Išeina bitės tokios pasistiebę, pasistoję Grž. Ale nykštukas pasistiẽbęs tėvui į ausį pašnibždėjo Jrk24.
^ Pasistiebė it gaidys, serbentas beraškydamas LTR. Keikia pasistiebdamas (labai smarkiai) Sml. Net pasistiebdami kuliam Klt.
2. kiek paaugti (apie vaikus): Pasistiebė kiek, i pati ta parankinė pasisiųst Sdb.
3. prk. pasiremti: Tauta, pasistiebusi ant tikrosios kultūros, gyvens amžinai A1884,8(J.Šliūp).
1 prastiẽbti, -ia, pràstiebė
1. tr. pažymėti (stiebais): Linija, kurią retežiu reik mieruoti, iš pradžios tur būt stiebais prastiebta rš.
2. refl. iškilti: Juodalksnių krūmai prasistiebdavo viršum rugių lauko rš.
1 prisistiẽbti, -ia, prisi̇̀stiebė pasistoti ant pirštų galų, pasistiebti: Matę vakarais šalia galinio lango didį juodą šunį prisistiebusį į stubą bežiūrint BsV359(Žg).