Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (45)
insurgo
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pakìlti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasikélti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - kìlti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atsiràsti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasiródyti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sustiprė́ti
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - padidė́ti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - darbúotis
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - sténgtis
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - sukìlti
spiritualiai̇̃
Apibrėžtis
Dvasingai, įkvėptai.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Įsijungiau savo ABBA mišias, nes reikia spiritualiai pasikelti nuotaiką sutinkant pasenėjimo rytmetį.
Freestyle‘as – aukštasis pilotažas, ypač ta jo forma, kai nėra jokių užduočių, objektų, varžovų ar kitokio konkretumo, kai žmogus privalo tapti pats savimi ir išsakyti tai, kas glūdi jo viduje. Ir freestyle‘as turi tą spiritualiai filosofinį bruožą, tokį savotišką mandalos motyvą. Budistų vienuoliai kelias savaites ant kilimo iš spalvoto smėlio smiltelių dėlioja milžinišką paveikslą, kurį baigę valandėlę juo pasigroži ir, pakėlę kilimą, stebi kaip vėjas išpučia visą tą grožį į nebūtį.
prigūžtáuti
Apibrėžtis
gūžtáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr.
1. ieškoti lizdui vietos, lizdą sukti: Vištos pradeda gūžtáuti, tuoj dės Ėr. Rudoja jau gūžtáuja, žiūrėk, kur ji dės Kp. Kas tom vištom pasidarė – gūžtáuja gūžtáuja, o nededa! Svn. Jau žąsys gūžtáuja – pradės dėti Pc. Pirmai jau ta antis gūžtavo Ilg.
| refl.: Višta be noria gūžtáutis, t. y. gurbą dirbti J.
2. refl. pasikelti perėti, kverkšti: Kai višta gūžtáujasi, būna visa karšta Gs.
3. ieškoti (kiaušinių), knisinėtis: Nuejo į kluoną gūžtauti Kč. Katė išejo miškan gūžtauti Ant. Ko gi tu čia gūžtáuji? Kp.
4. vaikščioti pakampiais be darbo, (lyg) ko ieškant: Ko čia gūžtáuni pakampiais, eik an darbą negūžtãvęs! Ds. Nubruka kur atgalia ranka, o kai reikia, tai gūžtaũs gūžtaũs visais pakraščiais Užp.
prigūžtáuti intr. prisivaikščioti pakampiais be darbo: Eik namo, jau gana prigūžtavai̇̃ su vaikais palėpėm Ds.
1. ieškoti lizdui vietos, lizdą sukti: Vištos pradeda gūžtáuti, tuoj dės Ėr. Rudoja jau gūžtáuja, žiūrėk, kur ji dės Kp. Kas tom vištom pasidarė – gūžtáuja gūžtáuja, o nededa! Svn. Jau žąsys gūžtáuja – pradės dėti Pc. Pirmai jau ta antis gūžtavo Ilg.
| refl.: Višta be noria gūžtáutis, t. y. gurbą dirbti J.
2. refl. pasikelti perėti, kverkšti: Kai višta gūžtáujasi, būna visa karšta Gs.
3. ieškoti (kiaušinių), knisinėtis: Nuejo į kluoną gūžtauti Kč. Katė išejo miškan gūžtauti Ant. Ko gi tu čia gūžtáuji? Kp.
4. vaikščioti pakampiais be darbo, (lyg) ko ieškant: Ko čia gūžtáuni pakampiais, eik an darbą negūžtãvęs! Ds. Nubruka kur atgalia ranka, o kai reikia, tai gūžtaũs gūžtaũs visais pakraščiais Užp.
prigūžtáuti intr. prisivaikščioti pakampiais be darbo: Eik namo, jau gana prigūžtavai̇̃ su vaikais palėpėm Ds.
nukiū́sčioti
Apibrėžtis
kiū́sčioti, -ioja, -iojo
1. intr. daug kartų atsisėsti (arba atsitūpti) ir vėl atsistoti (atsitiesti), pasikelti ir vėl nusileisti: Ans kiū́sčio[ja] po vandenį, t. y. atsitupia ir atsitiesia J. Kiū́sčioti po vandenį, plaukti nemokant Kltn. Šią naktį kiū́sčiosiu, negulėsiu, rūpės man kelti, kad nesusivėlinčiau J. Kiū́sčioja kaip bajoras klaupkose Vž, Plt, Slnt. Kiūst, kiūst širdis kiū́sčio[ja] ir plaukai ant galvos iš baimės J.
2. intr. pamažu, tarpais judėti, krutėti: Po drabužių kiū́sčio[ja] (kruta) utis, blusa, musė, vabalas J.
3. intr. palinguojant, nelygiai eiti: Ana iš puikumo kiū́sčio[ja] (linkčio[ja]) J. Ko dabar eidamas kiū́sčioji, bene raišti pradėsi? Up. Nutirpau tirptinai išsigandęs, kad išvydau, kaip žaltys kiū́sčio[ja] ant munęs Šts.
4. tr. kilsčioti: Kiū́sčioju spragilelį – kulù, vadinas, dešimt metų būdamas Šts.
atkiū́sčioti intr. kilsčiojant, palinguojant (aukštyn žemyn) ateiti: Žiūro – moteris jau atkiū́sčioja pavakarėj darban išsimiegojus Lp.
nukiū́sčioti intr. kiūsčiojant, kilsčiojant nueiti: Nukiū́sčiojo žvakelė Ggr.
pérkiūsčioti intr. kurį laiką išbūti kiūsčiojant, kilsčiojant: Šią naktį párkiūsčiojau J.
prakiū́sčioti intr. kiusčiojant, kilsčiojant praeiti: Prakiū́sčiojo žvakelė Šts.
1. intr. daug kartų atsisėsti (arba atsitūpti) ir vėl atsistoti (atsitiesti), pasikelti ir vėl nusileisti: Ans kiū́sčio[ja] po vandenį, t. y. atsitupia ir atsitiesia J. Kiū́sčioti po vandenį, plaukti nemokant Kltn. Šią naktį kiū́sčiosiu, negulėsiu, rūpės man kelti, kad nesusivėlinčiau J. Kiū́sčioja kaip bajoras klaupkose Vž, Plt, Slnt. Kiūst, kiūst širdis kiū́sčio[ja] ir plaukai ant galvos iš baimės J.
2. intr. pamažu, tarpais judėti, krutėti: Po drabužių kiū́sčio[ja] (kruta) utis, blusa, musė, vabalas J.
3. intr. palinguojant, nelygiai eiti: Ana iš puikumo kiū́sčio[ja] (linkčio[ja]) J. Ko dabar eidamas kiū́sčioji, bene raišti pradėsi? Up. Nutirpau tirptinai išsigandęs, kad išvydau, kaip žaltys kiū́sčio[ja] ant munęs Šts.
4. tr. kilsčioti: Kiū́sčioju spragilelį – kulù, vadinas, dešimt metų būdamas Šts.
atkiū́sčioti intr. kilsčiojant, palinguojant (aukštyn žemyn) ateiti: Žiūro – moteris jau atkiū́sčioja pavakarėj darban išsimiegojus Lp.
nukiū́sčioti intr. kiūsčiojant, kilsčiojant nueiti: Nukiū́sčiojo žvakelė Ggr.
pérkiūsčioti intr. kurį laiką išbūti kiūsčiojant, kilsčiojant: Šią naktį párkiūsčiojau J.
prakiū́sčioti intr. kiusčiojant, kilsčiojant praeiti: Prakiū́sčiojo žvakelė Šts.
išdidė́ti
Apibrėžtis
didė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr.
1. eiti didyn, augti (platėti, storėti): Tas paršelaitis iš dienos didė́[ja] Vvr. Augančiam ir koja didė́ja Gs.
2. gausėti, daugėti: Vanduo upėj didė́ja Grž. Burnų skaičius didė́ja, darbo rankos nedidėja Grž. Skaičius trimis didėja, tris kartus didėja Z.Žem. Didė́jamoji progresija Š; Z.Žem.
3. smarkėti, stiprėti: Pradėjo didė́ti šaltis Jnšk.
ǁ sunkėti: Vaikai auga, vargai didė́ja Dkš.
įdidė́ti intr. įsmarkėti, sustiprėti: Skausmas ligonio įdidė́ja, t. y. įsintėja J.
išdidė́ti intr.
1. didesniam pasidaryti, išplatėti: Čia mažas [upelis], toliau išdidė́ja Jnk.
2. J išpuikti, pasidaryti išdidžiam, pasikelti į didybę: Kodėl Petrauskas nebeparašo, turbūt valdininku patapo, išdidėjo? Žem. Kiekvienam turint kuo nors pasigirti, niekas mūsų negalėjo išdidėti Vaižg.
padidė́ti intr.
1. didesniam pasidaryti (paaugti, paplatėti, pastorėti): Kai išsinešioja, tai padidė́ja batai Jnšk. Ar čia galva padidė́jo, ar kepurė pamažėjo, kad netinka Gs.
2. pagausėti, padaugėti: Kap tik į dobilus nuvedėm, tuoj karvių pienas padidė́jo Rdm. Dabar šeimyna padidė́jo OG307. Skaičius padidėjo penkiais kartais Z.Žem.
3. pasmarkėti, pastiprėti: Naktį vėtra dar padidėjo rš.
sudidė́ti intr.
1. sustambėti: Tavo sūnus jaunas, anas dar sudidė̃s, nebus toks plonas Dkšt.
2. Srv pagausėti, padaugėti.
1. eiti didyn, augti (platėti, storėti): Tas paršelaitis iš dienos didė́[ja] Vvr. Augančiam ir koja didė́ja Gs.
2. gausėti, daugėti: Vanduo upėj didė́ja Grž. Burnų skaičius didė́ja, darbo rankos nedidėja Grž. Skaičius trimis didėja, tris kartus didėja Z.Žem. Didė́jamoji progresija Š; Z.Žem.
3. smarkėti, stiprėti: Pradėjo didė́ti šaltis Jnšk.
ǁ sunkėti: Vaikai auga, vargai didė́ja Dkš.
įdidė́ti intr. įsmarkėti, sustiprėti: Skausmas ligonio įdidė́ja, t. y. įsintėja J.
išdidė́ti intr.
1. didesniam pasidaryti, išplatėti: Čia mažas [upelis], toliau išdidė́ja Jnk.
2. J išpuikti, pasidaryti išdidžiam, pasikelti į didybę: Kodėl Petrauskas nebeparašo, turbūt valdininku patapo, išdidėjo? Žem. Kiekvienam turint kuo nors pasigirti, niekas mūsų negalėjo išdidėti Vaižg.
padidė́ti intr.
1. didesniam pasidaryti (paaugti, paplatėti, pastorėti): Kai išsinešioja, tai padidė́ja batai Jnšk. Ar čia galva padidė́jo, ar kepurė pamažėjo, kad netinka Gs.
2. pagausėti, padaugėti: Kap tik į dobilus nuvedėm, tuoj karvių pienas padidė́jo Rdm. Dabar šeimyna padidė́jo OG307. Skaičius padidėjo penkiais kartais Z.Žem.
3. pasmarkėti, pastiprėti: Naktį vėtra dar padidėjo rš.
sudidė́ti intr.
1. sustambėti: Tavo sūnus jaunas, anas dar sudidė̃s, nebus toks plonas Dkšt.
2. Srv pagausėti, padaugėti.
moveo
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - jùdinti
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apmąstýti
3
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - apgalvóti
4
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - skãtinti
5
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - jáudinti
6
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - darýti į́spūdį
7
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - paveĩkti
8
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - gą̃sdinti
9
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - baugìnti
10
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - érzinti
11
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - įžeĩsti
12
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - keĩsti
13
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atnèšti
14
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atgabénti
15
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išieškóti
16
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išreikaláuti
17
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - atskleĩsti
18
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išvarýti
19
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išgiñti
20
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - pasikélti
21
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išeĩti
22
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - išžygiúoti
23
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - išnarìnti
išsididžiúoti
Apibrėžtis
didžiúoti, -iúoja, -iãvo intr.; Mž186 dėtis dideliu, keltis į puikybę, pūstis: Prašom valgyti, nedidžiúoti! – Dėkui, aš nedidžiúoju, kiek norėjau, valgiau Užp. Dėkui, kad nedidžiãvot – su manim, seniuku, pasišnekėjot Lnkv. Didžiúoja, neateina! Jnšk. Atvažiuok, broleli, nedidžiuok, martele LTR(Brž). Didžiúojančius nuog tolo pažįsta DP230. Liežuvis mažas yra sąnarys, o tačiaus didžiuoja kalboj BtJokL3,5. Širdis didžiúojantyji nugrimzt išgandinta APhVII94.
| refl. R: Todėl vis įsirėmęs jis per mierą didžiãvos K.Donel. Perniai da ažeidavai, ė šiemet jau pradėjai didžiúoties Sdk. Labai jau didžiúojas: kviečiam kviečiam, o anys neatvažiuoja Dgl. Sesyte, tu didžturyte, gana didžiavais pas močiutėlę RD60. Didžiuotųs svainiukas, bet nelabai moka NS646. Mes didžiavomės, o tu galiausiai nusižeminai M.Valanč. Nedidžiúokis, kad nepaneiktum tave kiti J.
| Kadrilių šokant, yra tokia figūra, kada pryšingų porų mergaitės arba vyrai sueina į vidurį ir, pasisukdami šonais, surema čia dešinius pečius, čia kairius – didžiúojas Vkš.
didžiuotinai
ǁ refl. puikuojantis džiaugtis: Vilius labai didžiuojasi arkliais, kurie eina kaip vėjas I.Simon. Tarybinė liaudis didžiuojasi savo socialistine kultūra (sov.) sp.
atsididžiúoti labai didžiuotis, džiaugtis: Patriotai negalėjo atsididžiuoti senovės karo žygiais rš.
įdidžiúoti intr.: Marti įdidžiãvo, t. y. pasikėlė į puikybę J.
| refl.: Jis įsididžiavo, sušneko apie savo karjerą rš.
išsididžiúoti išsikelti į puikybę: Su virtimu aš išsididžiuoju, aš nevirsiu Šts. Kad išsididžiúosi, būs juokai nepavykus Šts.
nusididžiúoti pasidaryti, dėtis didžiu: Tėvulis mano nekelia galvelės, oi tai jis nupuiko, oi tai nusididžiãvo LTR(Al). Prie tų žodžių išsitiesė nusididžiuodamas V.Kudir.
padidžiúoti intr. pasikelti į puikybę, papuikauti: Mat padidžiãvo, tai ir neatėjo į vestuves Brž. Kviesim tėvą gertų, močią pavadinsim …, tėvas padidžiavo, močia palapavo NS60.
| refl. R: Pasididžiãvo, netekėjo – kur dabar dėsis susenėlė! Grž. Nepasididžiúokite, kaimynėliai, užeikite pas mus Škn. Nepasididžiúok, paliksi be sprando Klp. Jis pasididžiúojas savo turtu KBI11.
pasididžiúotinai adv.: Ak todėl, krikščionys, nesakykit taip pasididžiuotinai, jog jau vislab žinot MšK.
ǁ refl. pasipuikuojant džiaugtis: Turi kuo pasidižiuoti tarybinis žmogus (sov.) sp.
| refl. R: Todėl vis įsirėmęs jis per mierą didžiãvos K.Donel. Perniai da ažeidavai, ė šiemet jau pradėjai didžiúoties Sdk. Labai jau didžiúojas: kviečiam kviečiam, o anys neatvažiuoja Dgl. Sesyte, tu didžturyte, gana didžiavais pas močiutėlę RD60. Didžiuotųs svainiukas, bet nelabai moka NS646. Mes didžiavomės, o tu galiausiai nusižeminai M.Valanč. Nedidžiúokis, kad nepaneiktum tave kiti J.
| Kadrilių šokant, yra tokia figūra, kada pryšingų porų mergaitės arba vyrai sueina į vidurį ir, pasisukdami šonais, surema čia dešinius pečius, čia kairius – didžiúojas Vkš.
didžiuotinai
ǁ refl. puikuojantis džiaugtis: Vilius labai didžiuojasi arkliais, kurie eina kaip vėjas I.Simon. Tarybinė liaudis didžiuojasi savo socialistine kultūra (sov.) sp.
atsididžiúoti labai didžiuotis, džiaugtis: Patriotai negalėjo atsididžiuoti senovės karo žygiais rš.
įdidžiúoti intr.: Marti įdidžiãvo, t. y. pasikėlė į puikybę J.
| refl.: Jis įsididžiavo, sušneko apie savo karjerą rš.
išsididžiúoti išsikelti į puikybę: Su virtimu aš išsididžiuoju, aš nevirsiu Šts. Kad išsididžiúosi, būs juokai nepavykus Šts.
nusididžiúoti pasidaryti, dėtis didžiu: Tėvulis mano nekelia galvelės, oi tai jis nupuiko, oi tai nusididžiãvo LTR(Al). Prie tų žodžių išsitiesė nusididžiuodamas V.Kudir.
padidžiúoti intr. pasikelti į puikybę, papuikauti: Mat padidžiãvo, tai ir neatėjo į vestuves Brž. Kviesim tėvą gertų, močią pavadinsim …, tėvas padidžiavo, močia palapavo NS60.
| refl. R: Pasididžiãvo, netekėjo – kur dabar dėsis susenėlė! Grž. Nepasididžiúokite, kaimynėliai, užeikite pas mus Škn. Nepasididžiúok, paliksi be sprando Klp. Jis pasididžiúojas savo turtu KBI11.
pasididžiúotinai adv.: Ak todėl, krikščionys, nesakykit taip pasididžiuotinai, jog jau vislab žinot MšK.
ǁ refl. pasipuikuojant džiaugtis: Turi kuo pasidižiuoti tarybinis žmogus (sov.) sp.
išniùginti
Apibrėžtis
niùginti, -ina, -ino tr.
1. judinti, krutinti: Vyrai akmenį niùgina Ds. Neniùgink lentos, da iškris Trgn. Tol niùgino kiauliotė kašiką, kol apvertė Trgn.
ǁ refl. judėti, krutėti: Jis mąstė, nerimo, niuginosi lovoje, ir jo neėmė miegas sp. Pažindytą vaiką palik ramybėj, kiteip pradės niùgintis, neužmigs Ut.
2. raginti (ppr. baksnojant): Niùgink savo senį, kad namo eitų Ktk. Kad jų neniùgintum in darbą, nėr žinios, kada anys patys prisruoštų Trgn. Rambus baisiai: niuginsi, niuginsi, net ranką insopsta Sdk. Arklį niùginau i niùginau, tai led privažiavau Dkšt.
3. kelti, žadinti (ppr. judinant): Kam tu jį niùgini, temiegy! Trgn. Tėvai, eik niùgint piemenio, jau čėsas gint galvijai Ds.
4. judinantis kasyti: Ana utėlių užgraužta: tik niùgina ir niùgina pečius Švnč.
| refl.: Kogi čia niùginies kai blusų apipultas! Trgn. Niùginas, lyg utėlių apstotas Vj.
5. refl. kamuotis, tampytis: Niùginsies niùginsies miškan nuvažiavęs ir nieko nepadarai Kkl.
išniùginti tr.
1. išjudinti: Be kuolo tokio akmenio iš vietos neišniùginsi Trgn. Jau tik tik arklys vežimą išniùgino Trgn. Šitą akmenį tik keli žmonės gali išniùgint iš vietos, o ne vienas Ds.
2. išraginti: Dėlto po truputį jį ir išniùgino važiuot Amerikon Ut.
ǁ refl. išsijudinti, išsirengti: Neišsiniùgins da anas teip greit Skdt. Tai tinginiai – anys niekur iš pirkios neišsiniùgina Trgn.
paniùginti tr.
1. pajudinti: Ažu sąsparos paniùgink, tai ir dreba siena Trgn. Paniùginau pečiu duris, ir atsdarė Trgn. Paniùgink, Jonai, dalbą, aš pažiūrėsiu, ar juda Ds.
2. paraginti: Paniùgink arklius, kad lig vakaro dirvą apartum Ktk.
priniùginti tr.
1. Užp prikelti, prižadinti judinant: Niekaip nepriniùginau iš miego vakarienės valgyt Ds. Miega kai ažumuštas – tik tik aš jį priniùginau Trgn.
| refl.: Ar tu gi prisniùginsi kada, miegali! Trgn.
2. prikrauti, prikimšti: O-o, kad priniùgino pilną puodą sviesto! Sv. Priniùginom vežimą kietai Trgn.
suniùginti tr.
1. pajudinti: Iš ažupakalio suniùginkit korus – maž kaip tada išveš Trgn.
2. paraginti: Da ir pasbėgi arklys, kai jį suniùgini Trgn.
užniùginti
1. tr. užvežti, užtempti: Kažno, ar užniùgins arklys kalnan vežimą Trgn.
2. refl. tr. judinant į šalis pasikelti, užsitraukti: Užsiniùgins užsiniùgins kelnes, ir vėl smūksta Trgn.
1. judinti, krutinti: Vyrai akmenį niùgina Ds. Neniùgink lentos, da iškris Trgn. Tol niùgino kiauliotė kašiką, kol apvertė Trgn.
ǁ refl. judėti, krutėti: Jis mąstė, nerimo, niuginosi lovoje, ir jo neėmė miegas sp. Pažindytą vaiką palik ramybėj, kiteip pradės niùgintis, neužmigs Ut.
2. raginti (ppr. baksnojant): Niùgink savo senį, kad namo eitų Ktk. Kad jų neniùgintum in darbą, nėr žinios, kada anys patys prisruoštų Trgn. Rambus baisiai: niuginsi, niuginsi, net ranką insopsta Sdk. Arklį niùginau i niùginau, tai led privažiavau Dkšt.
3. kelti, žadinti (ppr. judinant): Kam tu jį niùgini, temiegy! Trgn. Tėvai, eik niùgint piemenio, jau čėsas gint galvijai Ds.
4. judinantis kasyti: Ana utėlių užgraužta: tik niùgina ir niùgina pečius Švnč.
| refl.: Kogi čia niùginies kai blusų apipultas! Trgn. Niùginas, lyg utėlių apstotas Vj.
5. refl. kamuotis, tampytis: Niùginsies niùginsies miškan nuvažiavęs ir nieko nepadarai Kkl.
išniùginti tr.
1. išjudinti: Be kuolo tokio akmenio iš vietos neišniùginsi Trgn. Jau tik tik arklys vežimą išniùgino Trgn. Šitą akmenį tik keli žmonės gali išniùgint iš vietos, o ne vienas Ds.
2. išraginti: Dėlto po truputį jį ir išniùgino važiuot Amerikon Ut.
ǁ refl. išsijudinti, išsirengti: Neišsiniùgins da anas teip greit Skdt. Tai tinginiai – anys niekur iš pirkios neišsiniùgina Trgn.
paniùginti tr.
1. pajudinti: Ažu sąsparos paniùgink, tai ir dreba siena Trgn. Paniùginau pečiu duris, ir atsdarė Trgn. Paniùgink, Jonai, dalbą, aš pažiūrėsiu, ar juda Ds.
2. paraginti: Paniùgink arklius, kad lig vakaro dirvą apartum Ktk.
priniùginti tr.
1. Užp prikelti, prižadinti judinant: Niekaip nepriniùginau iš miego vakarienės valgyt Ds. Miega kai ažumuštas – tik tik aš jį priniùginau Trgn.
| refl.: Ar tu gi prisniùginsi kada, miegali! Trgn.
2. prikrauti, prikimšti: O-o, kad priniùgino pilną puodą sviesto! Sv. Priniùginom vežimą kietai Trgn.
suniùginti tr.
1. pajudinti: Iš ažupakalio suniùginkit korus – maž kaip tada išveš Trgn.
2. paraginti: Da ir pasbėgi arklys, kai jį suniùgini Trgn.
užniùginti
1. tr. užvežti, užtempti: Kažno, ar užniùgins arklys kalnan vežimą Trgn.
2. refl. tr. judinant į šalis pasikelti, užsitraukti: Užsiniùgins užsiniùgins kelnes, ir vėl smūksta Trgn.
priniùginti
Apibrėžtis
niùginti, -ina, -ino tr.
1. judinti, krutinti: Vyrai akmenį niùgina Ds. Neniùgink lentos, da iškris Trgn. Tol niùgino kiauliotė kašiką, kol apvertė Trgn.
ǁ refl. judėti, krutėti: Jis mąstė, nerimo, niuginosi lovoje, ir jo neėmė miegas sp. Pažindytą vaiką palik ramybėj, kiteip pradės niùgintis, neužmigs Ut.
2. raginti (ppr. baksnojant): Niùgink savo senį, kad namo eitų Ktk. Kad jų neniùgintum in darbą, nėr žinios, kada anys patys prisruoštų Trgn. Rambus baisiai: niuginsi, niuginsi, net ranką insopsta Sdk. Arklį niùginau i niùginau, tai led privažiavau Dkšt.
3. kelti, žadinti (ppr. judinant): Kam tu jį niùgini, temiegy! Trgn. Tėvai, eik niùgint piemenio, jau čėsas gint galvijai Ds.
4. judinantis kasyti: Ana utėlių užgraužta: tik niùgina ir niùgina pečius Švnč.
| refl.: Kogi čia niùginies kai blusų apipultas! Trgn. Niùginas, lyg utėlių apstotas Vj.
5. refl. kamuotis, tampytis: Niùginsies niùginsies miškan nuvažiavęs ir nieko nepadarai Kkl.
išniùginti tr.
1. išjudinti: Be kuolo tokio akmenio iš vietos neišniùginsi Trgn. Jau tik tik arklys vežimą išniùgino Trgn. Šitą akmenį tik keli žmonės gali išniùgint iš vietos, o ne vienas Ds.
2. išraginti: Dėlto po truputį jį ir išniùgino važiuot Amerikon Ut.
ǁ refl. išsijudinti, išsirengti: Neišsiniùgins da anas teip greit Skdt. Tai tinginiai – anys niekur iš pirkios neišsiniùgina Trgn.
paniùginti tr.
1. pajudinti: Ažu sąsparos paniùgink, tai ir dreba siena Trgn. Paniùginau pečiu duris, ir atsdarė Trgn. Paniùgink, Jonai, dalbą, aš pažiūrėsiu, ar juda Ds.
2. paraginti: Paniùgink arklius, kad lig vakaro dirvą apartum Ktk.
priniùginti tr.
1. Užp prikelti, prižadinti judinant: Niekaip nepriniùginau iš miego vakarienės valgyt Ds. Miega kai ažumuštas – tik tik aš jį priniùginau Trgn.
| refl.: Ar tu gi prisniùginsi kada, miegali! Trgn.
2. prikrauti, prikimšti: O-o, kad priniùgino pilną puodą sviesto! Sv. Priniùginom vežimą kietai Trgn.
suniùginti tr.
1. pajudinti: Iš ažupakalio suniùginkit korus – maž kaip tada išveš Trgn.
2. paraginti: Da ir pasbėgi arklys, kai jį suniùgini Trgn.
užniùginti
1. tr. užvežti, užtempti: Kažno, ar užniùgins arklys kalnan vežimą Trgn.
2. refl. tr. judinant į šalis pasikelti, užsitraukti: Užsiniùgins užsiniùgins kelnes, ir vėl smūksta Trgn.
1. judinti, krutinti: Vyrai akmenį niùgina Ds. Neniùgink lentos, da iškris Trgn. Tol niùgino kiauliotė kašiką, kol apvertė Trgn.
ǁ refl. judėti, krutėti: Jis mąstė, nerimo, niuginosi lovoje, ir jo neėmė miegas sp. Pažindytą vaiką palik ramybėj, kiteip pradės niùgintis, neužmigs Ut.
2. raginti (ppr. baksnojant): Niùgink savo senį, kad namo eitų Ktk. Kad jų neniùgintum in darbą, nėr žinios, kada anys patys prisruoštų Trgn. Rambus baisiai: niuginsi, niuginsi, net ranką insopsta Sdk. Arklį niùginau i niùginau, tai led privažiavau Dkšt.
3. kelti, žadinti (ppr. judinant): Kam tu jį niùgini, temiegy! Trgn. Tėvai, eik niùgint piemenio, jau čėsas gint galvijai Ds.
4. judinantis kasyti: Ana utėlių užgraužta: tik niùgina ir niùgina pečius Švnč.
| refl.: Kogi čia niùginies kai blusų apipultas! Trgn. Niùginas, lyg utėlių apstotas Vj.
5. refl. kamuotis, tampytis: Niùginsies niùginsies miškan nuvažiavęs ir nieko nepadarai Kkl.
išniùginti tr.
1. išjudinti: Be kuolo tokio akmenio iš vietos neišniùginsi Trgn. Jau tik tik arklys vežimą išniùgino Trgn. Šitą akmenį tik keli žmonės gali išniùgint iš vietos, o ne vienas Ds.
2. išraginti: Dėlto po truputį jį ir išniùgino važiuot Amerikon Ut.
ǁ refl. išsijudinti, išsirengti: Neišsiniùgins da anas teip greit Skdt. Tai tinginiai – anys niekur iš pirkios neišsiniùgina Trgn.
paniùginti tr.
1. pajudinti: Ažu sąsparos paniùgink, tai ir dreba siena Trgn. Paniùginau pečiu duris, ir atsdarė Trgn. Paniùgink, Jonai, dalbą, aš pažiūrėsiu, ar juda Ds.
2. paraginti: Paniùgink arklius, kad lig vakaro dirvą apartum Ktk.
priniùginti tr.
1. Užp prikelti, prižadinti judinant: Niekaip nepriniùginau iš miego vakarienės valgyt Ds. Miega kai ažumuštas – tik tik aš jį priniùginau Trgn.
| refl.: Ar tu gi prisniùginsi kada, miegali! Trgn.
2. prikrauti, prikimšti: O-o, kad priniùgino pilną puodą sviesto! Sv. Priniùginom vežimą kietai Trgn.
suniùginti tr.
1. pajudinti: Iš ažupakalio suniùginkit korus – maž kaip tada išveš Trgn.
2. paraginti: Da ir pasbėgi arklys, kai jį suniùgini Trgn.
užniùginti
1. tr. užvežti, užtempti: Kažno, ar užniùgins arklys kalnan vežimą Trgn.
2. refl. tr. judinant į šalis pasikelti, užsitraukti: Užsiniùgins užsiniùgins kelnes, ir vėl smūksta Trgn.
didèsnis
Apibrėžtis
1
kuris savo apimtimi labiau išsiskiria
mažèsnis
kuris savo apimtimi mažiau išsiskiria
Rodos, tiek rėčkų turėjom, ir didesnių, ir mažesnių – išsimėtė, išsiskolino Srv.
Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliojau purvynėlį už save didesnį LTR. Smn.
Prūsuose ne tik miestuose, bet ir mažesnėse, ir didesnėse pilaitėse bei pasienio užtvarose visi ruošėsi į karą Vien.
Kur didesni ūkininkai, su talkomis, kur mažesni – patys kūlėsi PnmŽ.
Par mum stalas didesnis, par jum mažesnis Ds.
Skirtis (skirtumas) yra, nevienodi [kiaušiniai]: vieni didesniai, kiti mažesniai Slm.
Didesni medžiai visada užgožia mažesnius Trgn.
Ant dugno to lovio upėje riogso nesuskaitoma daugybė didesnių ir mažesnių rėvų A.
Sieliai plukdyti didesnėmis ir mažesnėmis upėmis, kuriose dvarininkai buvo įsirengę malūnus, žvejybai įvairių pylimų, užtvankų rš.
Dažnai audinių dugnas skirstomas į didesnius ar mažesnius rombus rš.
Visuotinės traukos jėga tuo didesnė, kuo didesnės sąveikaujančių kūnų masės ir kuo mažesnis atstumas tarp jų centrų rš.
Didesniu šaukštu daugiau pasemsi, mažesniu – mažiau rš.
Nelaikysi savo namuose dviejų skirtingų saikų – didesnių ir mažesnių ŠR.
Mažesnis už šunį, didesnis už arklį (balnas) LTR. Al.
Už stogą didesnis, už slenkstį mažesnis, už sniegą baltesnis, už juodą juodesnis (šarka) Štk.
Juodvarniai mažesni, krankliai didesni Klp. 2 kuris vyresnis
mažèsnis
kuris jaunesnis
Kap suskovė (susipešė), tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apėjo (įveikė) Vrn.
Didesni vaikai mažesnius visada apčirpina (pravirkdo) Ds.
Didesnį gerbk, mažesnio neskriausk Krtn. 3 kuris gausesnio kiekio
mažèsnis
kuris ne tokio gausaus kiekio
Imkite iš didesnių giminių daugiau ir iš mažesnių giminių mažiau ŠR.
Padalykite kraštą burtais savo klanams, – dideliam duosite didesnį paveldą, o mažesniam duosite mažesnį paveldą ŠR. 4 kuris svarbesnis už ką
mažèsnis
kuris ne toks svarbus kaip kitas
Jeigu imsi lyginti save su kitais, gali pasikelti į tuštybę ir pyktį, nes visada bus didesnių ir mažesnių už tave rš.
Kiekvienam konflikte glūdi dvi teisybės, viena galbūt didesnė, kita mažesnė rš.
Tai jau nieko nei aplenksi nei pavysi, tik judėsi, tik judėsi pagal seną bendrą dėsnį ir save nenorom pamatysi kaip tikrovėj – nei mažesnį, nei didesnį Marcin.
Kurs yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį Dk.
Bet kursai didesnis yra tarp jūsų, teesie kaipo mažesnis, ir kas yra vadas, teest kaipo tas, kurs tarnauja Bit.
mažèsnis
kuris savo apimtimi mažiau išsiskiria
Rodos, tiek rėčkų turėjom, ir didesnių, ir mažesnių – išsimėtė, išsiskolino Srv.
Išgėriau stiklelį už save mažesnį, išvoliojau purvynėlį už save didesnį LTR. Smn.
Prūsuose ne tik miestuose, bet ir mažesnėse, ir didesnėse pilaitėse bei pasienio užtvarose visi ruošėsi į karą Vien.
Kur didesni ūkininkai, su talkomis, kur mažesni – patys kūlėsi PnmŽ.
Par mum stalas didesnis, par jum mažesnis Ds.
Skirtis (skirtumas) yra, nevienodi [kiaušiniai]: vieni didesniai, kiti mažesniai Slm.
Didesni medžiai visada užgožia mažesnius Trgn.
Ant dugno to lovio upėje riogso nesuskaitoma daugybė didesnių ir mažesnių rėvų A.
Sieliai plukdyti didesnėmis ir mažesnėmis upėmis, kuriose dvarininkai buvo įsirengę malūnus, žvejybai įvairių pylimų, užtvankų rš.
Dažnai audinių dugnas skirstomas į didesnius ar mažesnius rombus rš.
Visuotinės traukos jėga tuo didesnė, kuo didesnės sąveikaujančių kūnų masės ir kuo mažesnis atstumas tarp jų centrų rš.
Didesniu šaukštu daugiau pasemsi, mažesniu – mažiau rš.
Nelaikysi savo namuose dviejų skirtingų saikų – didesnių ir mažesnių ŠR.
Mažesnis už šunį, didesnis už arklį (balnas) LTR. Al.
Už stogą didesnis, už slenkstį mažesnis, už sniegą baltesnis, už juodą juodesnis (šarka) Štk.
Juodvarniai mažesni, krankliai didesni Klp. 2 kuris vyresnis
mažèsnis
kuris jaunesnis
Kap suskovė (susipešė), tai dėlto didesnis mažesnį greičiau apėjo (įveikė) Vrn.
Didesni vaikai mažesnius visada apčirpina (pravirkdo) Ds.
Didesnį gerbk, mažesnio neskriausk Krtn. 3 kuris gausesnio kiekio
mažèsnis
kuris ne tokio gausaus kiekio
Imkite iš didesnių giminių daugiau ir iš mažesnių giminių mažiau ŠR.
Padalykite kraštą burtais savo klanams, – dideliam duosite didesnį paveldą, o mažesniam duosite mažesnį paveldą ŠR. 4 kuris svarbesnis už ką
mažèsnis
kuris ne toks svarbus kaip kitas
Jeigu imsi lyginti save su kitais, gali pasikelti į tuštybę ir pyktį, nes visada bus didesnių ir mažesnių už tave rš.
Kiekvienam konflikte glūdi dvi teisybės, viena galbūt didesnė, kita mažesnė rš.
Tai jau nieko nei aplenksi nei pavysi, tik judėsi, tik judėsi pagal seną bendrą dėsnį ir save nenorom pamatysi kaip tikrovėj – nei mažesnį, nei didesnį Marcin.
Kurs yra tarp jūsų didesnis, tą jūs turėkite už mažesnį Dk.
Bet kursai didesnis yra tarp jūsų, teesie kaipo mažesnis, ir kas yra vadas, teest kaipo tas, kurs tarnauja Bit.
