daromas ar sakomas atsargiai, stengiantis nieko neužgauti, niekam nepadaryti nemalonumų; sin. taktiškas: Diskrètiškas pasiū́lymas [elgesỹs].

neišduodantis svetimų paslapčių, vertas pasitikėjimo: Diskrètiškas žmogùs.

kitiems nepastebimas, slaptas: Diskrètiškas seki̇̀mas.

Poveikis žmogaus psichikai, mažinantis jo sąmoningumą ir kritiškumą kuriam nors dalykui. Įtaiga gali sukelti tam tikrus pojūčius, emocines būsenas, vaizdinius, ja galima paskatinti tam tikriems veiksmams. Svarbiausia įtaigos priemonė - žodis, įtaigotojo (sugestoriaus) kalba. Jos poveikį papildo nežodinės priemonės (gestai, mimika, veiksmai). Fiziologijos požiūriu, dėl įtaigos įtaigojamojo galvos smegenų žievėje susidaro koncentruotas dirginimo židinys, kuris pagal neigiamos indukcijos dėsnį sukuria aplink save slopinimo zoną. Skiriama heterosugestija (vieno žmogaus kitam) ir ↑ savitaiga (įtaiga sau pačiam), tiesioginė (imperatyvinė) ir netiesioginė, sąmoninga ir atsitiktinė įtaiga. Tiesioginė sąmoninga įtaiga - tiesioginis poveikis psichinei būsenai ir elgesiui specialiomis žodinėmis formulėmis. Netiesioginė įtaiga - nepastebimas, slaptas tam tikros informacijos ar elgesio būdų įteigimas žmogui, kuris nesuvokdamas nevalingai priima tai, kas jam peršama. Įtaigotojas gali daryti sąmoningą poveikį arba įtaigoti atsitiktinai. Įtaiga gali būti atliekama budravimo, ↑ hipnozės, narkozinio miego būsenoje. Įtaigos efektyvumą lemia įtaigotojo savybės (socialinis statusas, intelektualinis pranašumas, charakteris ir kt.), įtaigojamojo (priėmėjo) ↑ įtaiglumo laipsnis, santykiai tarp jų (pasitikėjimas, priklausomybė), įtaigos formulių turinys ir pateikimas. Įtaiga yra vienas svarbiausių sugestinės psichoterapijos metodų, susijęs su hipnoze ir daugiausia naudojamas ↑ neurozėms ir psichosomatiniams sutrikimams gydyti. Įtaiga sustiprina bet kurio gydymo poveikį, padeda sukelti ↑ placebo efektą. Reklamos, propagandos, mados poveikis yra pagrįstas įtaiga.

Kriptozoologijos specialistas.

dū̃linti (-yti), -ina, -ino, dū́linti Vlkv
1. tr., intr. J rūkyti, smilkyti (bites): Bitininkas, eidamas prie bičių, jas dū̃lina Jrb. Dū́lino dū́lino, o bitės vis tiek palėkė Brt. Jūs, tėtuti, dūlinkit, o aš eisiu į avilį Prn.
ǁ rūkyti (tabaką): Kaip dūlina – į dieną pakiuko [papirosų] mažai! Krš. Gryčioje dūlinti senė neleidžia rš.
2. refl. gerti, pasigerti: Kaimynas dūlinas, t. y. tuikinas, pasigeria J.
3. intr. euf. leisti vidurių dujas, gadinti orą: Vaikai, [eikit] prie pečiaus – čia prie stalo tik dū́linat! Brt.
4. intr. Kos42 pamažu eiti, kiūtinti, styrinti: Aš dū̃linu, t. y. einu nezgrabnai, tingėdamas, iš lengvo J. Dū̃lina galvą nuleidęs Škn. Ir šuva supranta – subari, tai ir dū̃lina ausis suglaudęs Pbs. Kažna koks žmogus keliu dū̃lina Vžns. Kap dūlyt, tep dūlyt namo Gs. Dūlink tu palengva, mes pavysma An. Matė, kaip per lauką lapė dūlino Mš.
apdū̃linti tr.
1. aprūkyti dūliu: Naujus rėmus, musėt, apdū̃lino, kad neteip kvepėtų Pc.
2. žr. 1 apdujyti: Jį ten vieną visai apdūlins Knv.
3. pamažu apeiti: Apdū̃lino visą miestelį Btr.
◊ aki̇̀s apdū̃linti apgauti: Jam akis apdūlino Knv.
atidū̃linti intr. ateiti, atkiūtinti: Atėjo senutis, atdūlino d. Atadū̃lina senelė per lauką Pl. Dar vienas atidū̃lina Kair. Atidū̃lino pas klėtį, klekt ir atsisėdo Gs.
įdū̃linti intr. įeiti, įsliūkinti: Indū̃lino, nė nepažinau Ds. Tep patykom įdū̃lino, kad nė durys negirgžt Gs.
išdū̃linti intr. išeiti, išspūdinti: Stengiasi išdūlinti nepastebimas pro duris P.Cvir. Išdūlino vargšas numo Ll. Išėjo tėvelis, išdūlino LTR(Dl).
nudū̃linti intr. nueiti, nukiūtinti: Jo nebesimato, jau nudū̃lino Pl. Atėjo dvylekta valanda, gaidys sugiedojo, ir velnias nudūlino ten, iš kur buvo atejęs LTR(Tt). Nudūlino kaip musę kandęs Klp.
padū̃linti tr., intr. parūkyti (bites dūliu): Gerai padū́lyk, tai negils Gs. Reikės padūlint turbūt bites, nesileis teip Srv.
pardū̃linti intr. pamažu pareiti, parkiūtinti: Vilkas, nieko nepešęs, pardūlino atgal ps. Kap musę kandęs tėvas pardūlino namo VšR.
pradū̃linti intr. praeiti, prasliūkinti: Ne kartą tu pro mane pradū̃linai neužšnekinęs Šn. Tarsi nematąs manęs, pradū̃lino pro šalį Plt. Pro langus pradūlino tėvas J.Paukš.
pridū̃linti tr. prirūkyti: Kad pridūlino [kambarį], tai nėra kur dėtis Grl.
uždū̃linti intr.
1. užrūkyti, uždūmyti: Ale ir uždūlino, kad net trošku Šn.
2. euf. leidžiant vidurių dujas užgadinti orą: Na, ir uždū́linai tu čia ma[n] Gs. Uždū́lino kap šeškas Gs.
3. refl.: Užsidūlinti yra užsituikinti, užsigerti J.

dū̃linti (-yti), -ina, -ino, dū́linti Vlkv
1. tr., intr. J rūkyti, smilkyti (bites): Bitininkas, eidamas prie bičių, jas dū̃lina Jrb. Dū́lino dū́lino, o bitės vis tiek palėkė Brt. Jūs, tėtuti, dūlinkit, o aš eisiu į avilį Prn.
ǁ rūkyti (tabaką): Kaip dūlina – į dieną pakiuko [papirosų] mažai! Krš. Gryčioje dūlinti senė neleidžia rš.
2. refl. gerti, pasigerti: Kaimynas dūlinas, t. y. tuikinas, pasigeria J.
3. intr. euf. leisti vidurių dujas, gadinti orą: Vaikai, [eikit] prie pečiaus – čia prie stalo tik dū́linat! Brt.
4. intr. Kos42 pamažu eiti, kiūtinti, styrinti: Aš dū̃linu, t. y. einu nezgrabnai, tingėdamas, iš lengvo J. Dū̃lina galvą nuleidęs Škn. Ir šuva supranta – subari, tai ir dū̃lina ausis suglaudęs Pbs. Kažna koks žmogus keliu dū̃lina Vžns. Kap dūlyt, tep dūlyt namo Gs. Dūlink tu palengva, mes pavysma An. Matė, kaip per lauką lapė dūlino Mš.
apdū̃linti tr.
1. aprūkyti dūliu: Naujus rėmus, musėt, apdū̃lino, kad neteip kvepėtų Pc.
2. žr. 1 apdujyti: Jį ten vieną visai apdūlins Knv.
3. pamažu apeiti: Apdū̃lino visą miestelį Btr.
◊ aki̇̀s apdū̃linti apgauti: Jam akis apdūlino Knv.
atidū̃linti intr. ateiti, atkiūtinti: Atėjo senutis, atdūlino d. Atadū̃lina senelė per lauką Pl. Dar vienas atidū̃lina Kair. Atidū̃lino pas klėtį, klekt ir atsisėdo Gs.
įdū̃linti intr. įeiti, įsliūkinti: Indū̃lino, nė nepažinau Ds. Tep patykom įdū̃lino, kad nė durys negirgžt Gs.
išdū̃linti intr. išeiti, išspūdinti: Stengiasi išdūlinti nepastebimas pro duris P.Cvir. Išdūlino vargšas numo Ll. Išėjo tėvelis, išdūlino LTR(Dl).
nudū̃linti intr. nueiti, nukiūtinti: Jo nebesimato, jau nudū̃lino Pl. Atėjo dvylekta valanda, gaidys sugiedojo, ir velnias nudūlino ten, iš kur buvo atejęs LTR(Tt). Nudūlino kaip musę kandęs Klp.
padū̃linti tr., intr. parūkyti (bites dūliu): Gerai padū́lyk, tai negils Gs. Reikės padūlint turbūt bites, nesileis teip Srv.
pardū̃linti intr. pamažu pareiti, parkiūtinti: Vilkas, nieko nepešęs, pardūlino atgal ps. Kap musę kandęs tėvas pardūlino namo VšR.
pradū̃linti intr. praeiti, prasliūkinti: Ne kartą tu pro mane pradū̃linai neužšnekinęs Šn. Tarsi nematąs manęs, pradū̃lino pro šalį Plt. Pro langus pradūlino tėvas J.Paukš.
pridū̃linti tr. prirūkyti: Kad pridūlino [kambarį], tai nėra kur dėtis Grl.
uždū̃linti intr.
1. užrūkyti, uždūmyti: Ale ir uždūlino, kad net trošku Šn.
2. euf. leidžiant vidurių dujas užgadinti orą: Na, ir uždū́linai tu čia ma[n] Gs. Uždū́lino kap šeškas Gs.
3. refl.: Užsidūlinti yra užsituikinti, užsigerti J.

vargi̇̀mas sm. (2) Rtr, Š, DŽ, KŽ; R, Ser
1. N, K, NdŽ → vargti 1.
2. NdŽ → vargti 6: Kariški vargi̇̀mai KI715. Reikėjo ankstie kelti, vėlai gulti, o teip tatai toks vargi̇̀mas ir buvo Sd. Sukrauna po tris keturius kupsčius, nemoka nukrauti [vežimo] – mokyta, nebūs galo tam vargi̇̀muo Krš. Darmas jų vargi̇̀mas Žb. Tai vargelis vargimė̃lis, kurio bijos jaunimėlis, ne tik vienas jaunimėlis, bet visas svietelis (d.) Nč.
^ Ne tiek to vargi̇̀mo, kiek to kliurkimo Krš.
įvargi̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1 → įvargti 1: Net diktantai yra vartojami mokinių įvargimui matuoti rš.
| Proto įvargimas rš.
išvargi̇̀mas sm. (2) KŽ, DŽ1
1. NdŽ → išvargti 1: Gal iš to didelio išvargi̇̀mo i dančiai, i visi kraštai [sopa] Ps.
| refl.: Iš išsivargi̇̀mo mačiau baisyklę Pj.
2. NdŽ → išvargti 3.
nuvargi̇̀mas sm. (2) KI715, Rtr, Š, DŽ, KŽ; Sut, S.Dauk, M, P, LC1883,3, TS1899,3 → nuvargti 1: Kad jau i būsi nuvargęs, pasakys, ka būs patalkis – nė kokio nuvargi̇̀mo nebliko Skd. Jis jokio nuvargi̇̀mo nejaučia NdŽ. Jau gerokai aušo, kada nuvargimas nugalėjo svajones LzP.
| prk.: Natūraliose bendrijose beveik nepastebimas dirvos nuvargimas rš.
| refl.: Atsigulęs par rūpestį ilgai negalėjau užmigt po dideliam nusivargimui par nesuskaitytas mislias rš.
pavargi̇̀mas sm. (2) KII286, Rtr, KŽ, DŽ1
1. NdŽ, Žr, Krž, Pln → pavargti 1: Pavargimas yra psichinis reiškinys, savo prigimtimi artimas skausmo, alkio, troškulio jutimui rš. Toks pavargi̇̀mas, toks pavargi̇̀mas – rankų kojų nepajudinu Krš. Jaunas išsimiegti po darbi, pavargi̇̀mo kap nebuvę Drsk. Led parejėv vakarą iš to pavargi̇̀mo KlvrŽ. Iš pavargi̇̀mo tokios ligos senam Rdn. Taip gulėdamas ir iki pavargimo žiūrėdamas į dangų, jis ne sykį juto baisų atsiskyrimą nuo visko J.Ap. Rodos, pavargusios [kumelės], o ant pasiutimo pavargi̇̀mo nėr Erž.
| prk.: Mes nei pažįstame, nei jaučiame didžio savos dūšios pavargimo ir reikalo DP114.
2. SD1115, Q41, H170, R, MŽ, Sut, N, D.Pošk, KII286, NdŽ vargas, nuskurdimas, skurdas: Siratą jis (Kristus) teipajag linksmina, idant ana savo pavargimo dėlei nenusimintų BPII395–396. Veizdėkig, koksai buvo pavargimas tos pavargėlės motinos DP335.
pérvargimas sm. (1) NdŽ, DŽ1 → pervargti 1: Baisiausias pérvargimas mane apėmė Dkš. Pérvargimas jį ir pribaigė Dbk. Toks pervargimas gali privesti prie Dievas žino ko S.Čiurl.
| prk.: Pirmas nervų pervargimo požymis yra nemiga V.Laš.
privargi̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, DŽ1 → privargti 1.
suvargi̇̀mas sm. (2) KŽ, DŽ1; Ser
1. → suvargti 1: Kas par suvargi̇̀mas sužuvimas buvo – nusišliaužusios bobos be vieno galo Krš. Po tokio suvargi̇̀mo sunku atsigaut Rmš. Visa tat ne tiek iš senatvės, kiek iš suvargimo ir nesveikatos Vaižg.
2. → suvargti 4: O suvargimas žmonių čion neišpasakytas; ateina pas ūkininkus ir siūlosi dirbti, kad tik duotum pavalgyti rš.

slė̃pti, slẽpia, slė̃pė tr.
1. Q79, SD367, H, R62, I, K, M, Š, Rtr, DŽ, L dėti, laikyti ką kur, kad kiti nerastų, nepamatytų: Kas yra slẽpiamas, reikia slė̃pti: žodį, žmogų, daiktą J. Grūdus slė̃pėm bulbėsan Grv. Visi šoko durų rakintų, savo turto slėptų J.Bil. Anas iškiš galvą ir vėl slẽpia Grv. Kartais šeštadienio vakarą [Dainius] ateidavo į mokyklą ir kišenėse slėpdavo rankas, pajuodusias nuo įsiėdusio tepalo V.Bub.
^ Vagis moko raktus slėpti rš.
slėptinai̇̃ Mes slėptinai laikysime [knygas] ir skaitysime TS1899,11. Slėptinai̇̃ nuo tavęs NdŽ.
| refl. SD117,367, I, N, K, LL251, Š, Rtr, DŽ: Paprastai spalva gina gyvį: arba padeda jam slėptis, arba atbaido priešą sp. Neikiat jau niekur, tiktai slė̃pkiatės Žeml. Anys dėlei bijojimo kitų žydų buvo susiėję ir besislepią BPII35.
| prk.: Saulė jau slėpėsi už namo stogo J.Gruš. Mėnulis slėpėsi už juodų greitai bėgančių debesų J.Dov.
^ Geri darbai miškuose slepiasi, pikti – keliais vaikščioja TŽIII379. Slėpkis kai višytis nuo smirdėlio šeško Sim. Ko slepies kai lapė už akėčių? LTR(Km).
ǁ nerodyti ko pašaliniams: Gražesnę [jaunesnę dukterį] tėvai slẽpia nuo piršlių Skdt. Slepi dukterį, Keduli. Į lažą jos neleidai V.Myk-Put.
| Tu veido savo neslėpk nuog manęs (nenusigręžk, išgirsk mane) PK55.
ǁ užstoti, dengti, kad būtų nematomas, nepastebimas: Jos veidą slėpė brangus šydas J.Balč. Slepiamosios spalvos drabužiai S.Mast.
2. R, N, Jzm laikyti paslaptyje, nesakyti, neskelbti: Ką čia slẽpat, jug aš viską žinau aple aną – nė[ra] ko čia slė̃pti Trk. Saviem slė̃pė, kad mirė Ėr. Pasakyk stačiai, neslė̃pk Klt. Slėpti nuo Mackevičiaus savo nuomones nėra jokios prasmės V.Myk-Put. Kunigus … prašykiat, idant to mokslo neslėptų Mž11. Kas slẽpia piktybes savas, nepalaimysis jam gerai DK132. Tiesa apreikšu ir slaptą prisakymą neslėpsu CII644. Kaip eš galiu Abrahamui slėpti mano darbą? BB1Moz18,17. Slepiu, užtyliu R384.
| prk.: Bet ką gi žvaigždės tolimosios slepia? rš.
^ Ką nori slėpti, to nė vienam nesakyk VP24.
| refl.: Tu slėpdamos šneki paslaptį J. Ir prieš mane jis slėpėsi turįs pinigų J.Jabl. Vis da slẽpias, nesako man Klt. Anas slẽpias nuo mūsų, kad anas sukliuvęs Vdn. Jau ana slė̃pės slė̃pės – pardevė tą veršį Trk. Ko nereik visims dirbti, su tuomi reik slėpties M.Valanč. Ir po anos dienos pradėjo (viršuje nėščia tapo) motė jo Elzbieta ir slėpės penkis mėnasius Ch1Luk1,24.
ǁ refl. neišsiduoti kuo esant: Gal ir mūsų kaime koks [socialistas] buvo, ale labai slė̃pės Mšk. Nes ir heretikai … teip stebuklingai slepias, jog juos labai vargiai pažint kas gali DP84.
3. DŽ1 kitiems nerodyti, neatskleisti (jausmų, nusiteikimo): Visus mus graužia rūpesčiai, tik mes tai nuo kitų slepiame LTR(Srd). Kai jūs sulauksite mano metų, jūs irgi išmoksite slėpti savo jausmus rš. Savo sielvarto priežastį Kristina slėpė J.Dov. Audringa ir dagi kaip ežys, tačiau po šiurkščiu storžievės luobu slepianti gerumą J.Avyž. Akys jos blykstelėjo slėptu užsiganėdinimu V.Piet. Jų namuose turtingas jaunikaitis būdavo visada nuoširdžiai, su neslepiamu džiaugsmu sutinkamas LzP.
4. turėti savyje: Sunkūs ir gilūs jos (Kaspijos) vandenys slepia gausų žuvų pasaulį P.Cvir.
| refl.: Melodijoje jau savaime slepiasi (slypi) harmonija LTII97(Sab).
◊ aki̇̀s slė̃pti vengti žiūrėti į akis (gėdijantis): Buvo ir tokių, kurie nedrąsiai slėpė akis, lyg pagauti už rankos, lendančios į svetimą kišenę J.Avyž.
apslė̃pti, àpslepia, àpslėpė tr.; Sut, N, M, Rtr
1. padėti kur, kad kiti nerastų, nepamatytų: Nesa ana paslus apslėpė (viršuje paslėpė) BBJoz6,17.
| refl. Sut: Čia yra tykančių ant kožno žingsnio žalnierių pėsčių ir raitų, vaikščiojančių ir apsislė̃pusių krūmaliūse ir duobėse BM332(Šv).
ǁ padaryti, kad būtų nematomas, nepastebimas: Apslėpta siūlė dar našavonė vadinos Plt. Apslėpti mazgą [audžiant] I. Apslepiu veidą B. [Kristus] davė mums kūną … apslėptą ypatine duonos Mž76.
2. užstoti, uždengti: Plaukai ausis apslė̃pę – nejaukus žmogus Šts. Žolė diegus àpslėpė J. Javai … nei žemę neapslep (labai menki, reti) TP1881,23.
3. sparnais aptūpti: Ne visus kiaušinius višta àpslepia – pusė iš po sparnų matyt Krok. Tokia didelė višta dvidešimt kiaušinių tikrai apslė̃ps Brs. Mažoji višta neapslė̃ps nė vištyčių – perink didžiąją Šts.
4. Mž279, DK147, KN254, BtMr4,22, H183 laikyti paslaptyje, nepaskelbti: Apslėptas (slaptas) klausimas B. Nieko nėr uždengta nei nieko nėra apslėpta, kas nebūtų žinoma WP11. Nesa nėra nieko apslėpta, idant neturėtų išsireikšti VlnE184. Ir tie žodžiai buvo jiemus apslėpti, ir nežinojo, kas tatai sakyta buvo BPII75. Kad norėjau apslėpt piktybių, buvau spaustas teip, kad seko smagenes kaulų PK56. Juk tatai nopslepiamas ir žinomas daiktas DP265. Ateis apžiebtų apslėptųjų tamsybių ir atadengtų apslėptų̃jų dūmų ir norų širdžių žmonių DP17. O ant širdies apslėptų nuodų neparodo SGII26.
| refl.: Garbė jo apslėptis negal DP41.
įslė̃pti, į̇̃slepia, į̇̃slėpė tr. Rtr, NdŽ; Ser padėti, įterpti kur, kad niekas nematytų, nerastų: Kur tu į̇̃slėpei pinigus, gal kur palėpėn? Š.
| refl. Ser: Berniokas turbūt kur vidun įsi̇̀slėpė, pašalėje niekur nerandu Š. Kurgi tamsta perbuvai paskutinius keliolika metų, taip giliai įsislėpęs LzP.
išslė̃pti, i̇̀šslepia, i̇̀šslėpė tr.; SD1167, Rtr, Ser
1. NdŽ kurį laiką paslėpus laikyti: Dvi savaiti aš jį i̇̀šslėpiau nuo palicijos Š.
2. refl. PK149 slepiantis išlikti nepamatytam, nepastebėtam: Nuo jo aštrių akių retai kas galėjo išsislėpti V.Piet. Iš jo rankos nieks n'išbėgs nei vėl ižsislėps kur KN30.
3. išlaikyti paslaptyje: Ką čia išslė̃psi, sakyk teisybę! Krš.
| refl.: Nenorėjo, kad apie tai kas žinotų, bet (tečiaus) negalėjo išsislėpt Ch1Mr7,24.
nuslė̃pti, nùslepia, nùslėpė tr. Š, Rtr; SD164, LL270, Ser
1. padėti, kad kiti nerastų, nepastebėtų: Visą naktį jis suko galvą, kur nuslėpti rastus pinigus J.Balč.
| refl. intr., tr. SD1163,185, Sut, VlnE53, BPI320, MP127, Ser: Pastatė pali kelią uogų kašikėlį, o pats nuėjo i nusi̇̀slėpė netoly krūme Plm. Nuo vaikų niekur nenusislėpsi Sv. Kur jis (vagis) nusislėps? J.Balč. Niekur nenusislėpsi̇̀, ras, kai reiks Klt. Liepė jis anuos nuog medžių nuimti ir numesti ing aną duobę, kurioje buvo nusislėpę BBJoz10,27. Eik ant vietos, kur nusislėptumbei dirbamą dieną, ir sėskis pas akmenį CII954.
ǁ padaryti, kad būtų kitų nematomas: Jam nuslepiant veidą, kas jį nor išvysti tarp svieto ir žmonių? BBJob34,29.
| refl.: Nuo tėvo nusislė̃pus, ir man obuolių pasuka Alk.
2. neatiduoti, kam priklauso, atsiskaitant neparodyti: Pamelavai! Nuslėpei pinigus! J.Gruš. 8000 markių nuslėptųjų piningų jis vėl atidavė prš.
3. kitiems neparodyti, neatskleisti (jausmų, nusiteikimo): Meilės nenuslė̃psi NdŽ. Ji stengiasi nuslėpti nerimo gaideles balse, bet aš jas jaučiu sp. Elena nepajėgė nuslėpti pasirodžiusio veide nusivylimo rš.
4. DŽ1 išlaikyti paslaptyje, nepasakyti, negarsinti: Kodėl visa tai nùslėpei nuo manęs? NdŽ. Ir penkiasdešimtis buvo, matai, vyruo nuslė̃pusi Nv. Jau nuslėpė, kad norėjo prašyti vietos privatinio jos sekretoriaus Ašb. Sūdiep Dievo nieko nenuslė̃ps DP351.
paslė̃pti, pàslepia, pàslėpė tr.
1. SD282,340, H, R164,195,363,372, I, Sut, N, K, LL149, Š, Rtr, M, DŽ1 padėti į kitiems nežinomą, nematomą, saugią vietą: Paslėpiau jo kepurę J. Turėjo piningiuką auksiniuką, ans aną pàslėpė, pasidėjo kitam kartuo End. Tai kas tę pàslėptas po maišu? Žln. Antplūdus svetimų šalių kareiviams, kad visi žmonės tikt žvalgės, kur savo turtelį paslėpti M.Valanč. Atgal sugrąžino [seną tėvą], pàslėpė gerai (ps.) Grv. Patogi yra karalysta dangų lobiui, paslėptam dirvoje DP524. Nusigandęs nuejau ir paslėpiau talentą tavo žemėj Ch1Mt25,25.
^ Aukso pelenuose nepaslėpsi KrvP(Žg). Ylos maiše nepaslėpsi S.Dauk, LTR(Gdr, Vdn, Šl), Pnd. Ylos maiše nepaslėpsi, žmonėms lūpų nesučiaupsi V.Krėv. Aklas akių nepaslėpsi B, R186. Aklas akių nepaslėpsi, iš gėdos neparausi KrvP(Dg). Mėnuo matė – nesakė, saulė rado – paslėpė LTR(Drs).
| refl. R, Sut, K, LL306, DŽ: Pasislepiu, sulendu, palendu kur R367. Visos dukterys pasi̇̀slepia nuo piršlių, piršlys eina ieškot Skdt. Vyrai, ją išvydę, norėjo pasislėpti, tik nebesuskubo J.Bil. Mun reikėjo išeiti į karumenę, aš nejau, aš pasi̇̀slėpiau Pp. Pasislėptau girioje, ir su šunimis nesurastų V.Krėv. Aitvaras pasislėpė piestoj, kada šventino LTR(Kt). Klimas temstant įlindo svirnan ir pasislėpė po lova LTR(Žal). Per Sekmines jau varnai gali rugiuose pasislėpt LTR(Gdr). Bėgsma, sesės, po liepele, dauno, dauno lija, pasislėpsma nuo lietulio, dauno, dauno lija (d.) Šmn. Jėzus pasislėpė ir išėjo iš bažnyčios Ch1Jn8,59. Raganos duktė, pasislėpus už medžių, matė viską VoK132.
| prk.: Tarp girių pasislė̃pęs kaimelis NdŽ. Po vandeniu niūkso pasislė̃pusios uolos NdŽ. Saulė pasislepia, laukai sutemsta A.Vencl.
^ Pasislėpė kaip lapė po akėčiom PPr401. Pasislėpė kaip pelė po akėčiomis TŽV601. Pasislėpė kaip vištos, vanagą pamačiusios Škn. Nuo bėdos niekur nepasislėpsi LTR(Srd). Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi PPr127. Pasislėpęs vilko nasruos, lapės uodegą rodo LTR(suv.).
ǁ neparodyti ko pašaliniams: Mergaitę laikė paslė̃pęs kambary visą savaitę NdŽ. Ir regėdama bernelį santį gražų, paslėpė aną per tris mėnesius BB2Moz2,2.
paslepiamai̇̃ adv.: Visa Europa nebepaslepiamai ginklavosi rš.
paslėptai̇̃ adv.: Karalius radęs paslėptai įtaisytas dureles I.
paslėptinai̇̃ Duris uždaręs, melskis tėvui tavo paslėptinai Rp.
| refl.: Mažajam sūnui ir kąsnelį geresnį pakišdavo nuo tėvo pasislė̃pus Skrb. Ana, nusigavusi nuo vyro, pasislė̃pusi nuo vaikų, nuo šeimos, ėda lašinius J. Nuo tėvų pasislė̃pus atejo Trgn. Iš girios nevok nė pasislėpęs, nė per akis Tat.
ǁ DŽ1 padaryti, kad būtų nematomas, nepastebimas: Ji paslėpė delnuose veidą ir pravirko NdŽ. Nepaslėpk veido tavo nuogi manęs (nenusigręžk, išgirsk) Mž472. Todėlei eš savo veidą nuog jų paslėpiau BBEz39,23. Paslėptoji siūlė gaunama, kai palenktasis medžiagos kraštas atlenkiamas ir siuvama tiesiais dygsniais rš.
| refl.: Negal miestas, kursai ant kalno gul, pasislėpti VlnE184. Ir ūkiški reikalai nepasislepia nuo kunigaikščio akies ir rūpesčio TS1900,4-5.
2. DŽ1 kitiems neparodyti, neatskleisti (jausmų, nusiteikimo): Paskutinius žodžius ji ištarė tyliai ir su paslėptu kartėliu rš. Paslėptà baimė NdŽ. Felčeris sėdėjo priešais, neįstengdamas paslėpti susijaudinimo: kaito skruostai, daužėsi širdis rš.
^ Meilės ir kosulio nepaslė̃psi Gs; TDrVII151. Sunku paslėpti žiburys saujoj ir meilė krūtinėj rš.
3. palaikyti paslaptyje, kitiems nepaskelbti: Nereikia visko prisipažinti. Kai kas turi likti paslėpta J.Gruš. Paslėpčiáusius daiktus iškalbėjo jisai J. Nepaslėptas, žinomas R385. Paslėptų daiktų lai nežino moteriškė M. Išpasakosiu nuo pasaulio įkūrimo paslėptus dalykus brš. [Slaptę] Dievas pàslėpė nuog išmintingųjų DP256. Paslėpei tatai išmintingiems ir protingiems, o apreiškęs esi kūdikėliams BtMt11,25. Jis pranešė būsiantį ir paslėptą daiktą pirm nei radosi BBSir48,28.
^ Pikto darbo nepaslėpsi, kad ir tylėsi LTR(Jrb).
pérslėpti tr. perkelti į kitą vietą paslėptą daiktą: Kaimynai, perslėpę javus, išvaikščiojo gulti rš.
prislė̃pti, pri̇̀slepia, pri̇̀slėpė tr. NdŽ; Ser
1. daug ar įvairiose vietose paslėpti: Voverė prislėpė daug riešutų rš.
| refl. tr. Ser, NdŽ.
2. padaryti kurį laiką nepastebimą, nematomą: O tas jos prislėptas moteriškumas! rš. Tamsi naktis prislėpė nuo žmonių akių tų tavo vaikelių nusmaugimą Gmž.
3. ilgai išlaikyti paslaptyje, nepasakyti: Nesako da – ką te prislėpsi̇̀ Klt.
suslė̃pti, sùslepia, sùslėpė tr. Š, NdŽ; Ser
1. slaptai padėti, paslėpti: Gal kas da turi suslė̃pęs [radiją]? Ėr.
2. DŽ1 visus kur paslėpti, sudėti: Indus po pietų suslė̃pk į lentyną Bt. Kėkštas visas žalvarines ąžuolo giles nuraškė, po samanomis, žievių plyšiuose suslėpė sp.
| refl. intr., tr. NdŽ, DŽ1: Paskui jie susislėpė kertėse už pakabintų drabužių ir ėmė laukti, kas bus J.Balč.
užslė̃pti, ùžslepia, ùžslėpė tr.
1. Q586, H, R365, Sut, N, K, M, LL314, Š, Rtr, DŽ1 padėti, laikyti, kad kiti nepamatytų, nerastų: Ažuslepiu, iždemi, ažumetu, ažvožiu SD117. Mes nieko neùžslėpėm Upt. Jie ieškodami rado [žiedą] ir ùžslėpė BM192(Šl). Dalį išplėštų nu jų daiktų užslėpė S.Stan. Po ąžuolu užslėptas aukso puodas sp. Atiduodam mes tau pusketvirto šimto, tik tu mus užslėpk BsPIII208.
| refl. intr., tr. K, Ser, NdŽ, DŽ1, Lp, Lc: Tai slapikai višteliai, kap ana žusi̇̀slepia ir ištupi Pls. Tas užsislė̃pęs kokio[je] pakrūmė[je] laukia, kada pareis Nm. Ir, už pečiaus užsislė̃pus, ašarėles braukia (d.) On. Katras užsi̇̀slėpė [ką nors], ta dar turėjo Eig.
ǁ padaryti kitiems nematomą: Paskui ją (duobę) kaip nors užslepia, kad nebūtų matyti LTR(Brt).
| refl.: Užsislėpė deivystė po jo šventa žmogyste Mž444.
ǁ visko neparodyti: Jis užslėpė, t. y. nerodė visų J.
2. kitiems neparodyti, neatskleisti (jausmų, nusiteikimo): Su ùžslėptu šypsniu NdŽ. Aš juokiuos, ir nė vienas nesupras, kad man širdį vis slegia užslėpti verksmai J.Jan. Jos akys kažkaip taip keistai bliksterėjo, tartum norėdamos, bet negalėdamos užslėpti keršto ar neapykantos I.Simon.
| refl.: Kadangi publikoje netrūko smalsių akių, tai joms neužsislėpė Elzės susijaudinimas Pt. Tamošius tik buvo kažin ko suniuręs: į kalbą visai nesikišo; ėjo susimąstęs ir savyje užsislėpęs LzP.
3. CII644, VlnE186, KII277, P išlaikyti paslaptyje, nepasakyti: Užslė̃pti žinią NdŽ. Kaip moka užslė̃pti savo genčių kalčias! Krš. Brolis buvo mokytoju, anie tą užslėpė Všv. Palaikus tos žinios, nu kruvinų terionių užlikusius, tyčiomis užslėpė S.Dauk. Daug žemės yr užslėptõs KlvrŽ. Du metu buvo užslė̃pęs Krš. Tasai užgimimas neužuslėptas, bet visam svietui apreikštas BPI78. Idant šlovė kėlimo iž numirusių Viešpaties Christaus, kurią anys užslė̃pt norėjo, tuo didžiaus apreikšta ir pastiprinta būtų DP183.
4. refl. slapčia būti, slypėti: Seni, vargas tau, jei tavo žodžiuos vylius užsislėpęs! V.Kudir. Tenai yra užsislėpus kokia norint didelė iškada, skaudi liga Tat.

Kūno prakaitavimą stabdanti medžiaga, tepama ant odos (dažniausiai pažastų srityje).