grafinė planšetė su lietimui jautriu paviršiumi: Nešiójamasis kompiùteris sù pérmatomu juti̇̀kliniu kilimėliù.

Labai mažas nešiojamasis kompiuteris, kuris gali būti pritaisytas prie dėvimos aprangos: skrybėlės, diržo, akinių rėmelių ir kitur, kad būtų galima nuolat ir netrukdomai jį turėti su savimi kaip, pavyzdžiui, rankinį laikrodį.

Labai mažas nešiojamasis kompiuteris, kuris gali būti pritaisytas prie dėvimos aprangos: skrybėlės, diržo, akinių rėmelių ir kitur, kad būtų galima nuolat ir netrukdomai jį turėti, pavyzdžiui, kaip rankinį laikrodį.

Nešiojamasis kompiuteris, turintis planšetinio kompiuterio pagrindą su klaviatūra, kurią galima atjungti.

sąsiuvinėlis su nuplėšiamais lapais užrašams: Bloknòtas sù spiralè. Kišeni̇̀nis [konfereñcijų] bloknòtas. Žymė́tis pãstabas bloknotè. Studeñtai išsitráukia bloknotùs ir̃ rašikliùs. | prk.: Nešiójamasis kompiùteris su elektròniniu bloknotù.

Kompiuteris, kuris normaliai veikia ir turi ryšį su internetu keičiantis jo buvimo vietai.
Gali būti nešiojamasis kompiuteris, delninukas, kompiuterinis telefonas arba bet kuris kitas mobilusis įrenginys.

Duomenų apdorojimo įrenginys: priima duomenis, juos apdoroja pagal programą ir pateikia rezultatus.
Tai bendras visų kompiuterių požymis, pradedant dideliais (pagal užimamą vietą, o ne pagal galimybes) pirmaisiais kompiuteriais, tada vadintais elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, ir baigiant šiuolaikiniais asmeniniais kompiuteriais ir superkompiuteriais.
Kompiuteriai klasifikuojami įvairiai. Pateiksime tris klasifikavimo variantus.
Pagal galimybes: centrinis kompiuteris, mini kompiuteris, asmeninis kompiuteris, nešiojamasis kompiuteris (delninukas ir kt.), superkompiuteris.
Pagal kartas: pirmosios kartos (lempiniai, apie 1950 m.), antrosios (tranzistoriniai, po 1960 m.), trečiosios (integrinių schemų, apie 1965 m.), ketvirtosios (didelės integracijos schemų, apie 1975 m.) ir būsimi penktosios kartos kompiuteriai, kuriuose tikimasi dar didesnės integracijos ir iš esmės naujų funkcinių galimybių, tokių kaip dirbtinis intelektas ir pan.
Pagal veikimo principą: analoginiai ir diskretieji. Analoginiuose duomenų reikšmės vaizduojamos tolydžiai kintančiais elektriniais dydžiais, diskrečiuose – diskrečiaisias, paprastai dviem lygiais, atitinkančiais dvejetainį nulį ir vienetą. Šiais laikais praktiškai visi kompiuteriai yra diskretieji.

Nešiojamasis kompiuteris, kurio ekraninę dalį (papratai turinčią jutiklinį ekraną) galima sukioti įvairiais kampais klaviatūros atžvilgiu.