Elektroninis mokymasis, kryptingai taikant mobiliuosius kompiuterinius įrenginius (pvz.: mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, delninukus, skaitykles).

Kompiuterinių technologijų naudojimas mokant ir mokantis svetimųjų kalbų. Kompiuterinis kalbų mokymasis apima kompiuterinių technologijų taikymą kalbinės medžiagos pateikimui, gebėjimų ir įgūdžių formavimui, ↗kalbų testavimui. Kompiuterinis kalbų mokymasis leidžia kalbų mokymui naudoti bet kokius įvairių tekstų, garso, kokybiško vaizdo (nuotraukų, paveikslų, videofilmų) derinius, ↗multimedijos technologijas, kompiuterinius žaidimus, interneto galimybes ir pan. Kompiuterinis kalbų mokymasis dažniausiai siejamas su komunikaciniu mokymu ir interaktyvumu – galimybe „bendrauti“ su kompiuteriu, kai kompiuteriu užtikrinamas ↗grįžtamasis ryšys, kompiuteris pateikia mokiniui užduotis, klausimus, tikrina užduočių atsakymus, teikia instrukcijas ir pan.

JAV sukurta mokymo ir mokymosi sistema, pagal kurią įprastas mokymo organizavimas pritaikomas prie mokinių asmeninių (individualių) ypatumų (pamokų tvarkaraštis, darbo tempas, ↗mokomosios medžiagos apimtis bei turinio sunkumo laipsnis, ↗vertinimo sistema), ugdomi ↗savarankiško darbo gebėjimai. Mokiniai mokosi namuose arba specialiuose centruose pagal specialią mokomąją medžiagą, kuria gali naudotis individualiai ir kuri atitinka jų poreikius, interesus, amžių. Mokinys pats renkasi tekstus, pratimus ir užduotis iš kelių pasiūlytų, pats nustato jų kiekį, atlikimo laiką, įsivertina išmokimą, pats reguliuoja atlikimo greitį pagal mokomosios medžiagos išmokimą bei ↗įsivertinimo rezultatus. Sistema numato pirminę mokinių gebėjimų diagnostiką, mokymo(si) tikslus, išmokimo testus. Šiuolaikinėje didaktikoje priklausomai nuo savarankiškumo laipsnio skiriami individualizuotojo mokymosi tipai: (1) kai individualizuotąjį mokymąsi organizuoja mokytojas, rengia ir teikia specialiąją medžiagą, o mokiniai patys be jo pagalbos atlieka darbą; (2) kai individualizuotąjį mokymąsi organizuoja patys mokiniai, sprendžia, kokius tekstus skaityti, kokias užduotis atlikti ir t. t.; (3) kai mokiniai dirba visiškai savarankiškai (autonomiškai): kelia tikslus, renkasi (ar rengia) mokymosi programas ir mokomąją medžiagą mokytojui visiškai nedalyvaujant, tik ypatingais atvejais konsultuojant.