Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (23)
įdvė̃sti
Apibrėžtis
1 dvė̃sti, dvẽsia, -ė
1. intr. SD1214, SD447 gaišti, stipti (apie gyvulį): Jau arklys dvẽsia K. Šįmet paršeliai baisiai dvẽsa Vkš. Atėjo dvesiamas laikas, ir dvesia kurmelis J.Jabl. Tu dvesi̇̀, ir gyvolis tavo baudžias dvėsti J.
^ Ko išsižiojai kaip menkė dvėsdama! Sim. Nedvės žiurkė ant aruodo LTR.
2. intr. menk. galą gauti, mirti (apie žmogų): Kelinti metai jau ant patalo dvẽsia ir nudvė̃st negali Ds. Jėgos jau visai išseko – nori ilsėkis, nori dvėsk rš.
| Ans norėjo dvė̃sdamas (labai) eiti Dov.
^ Laukas gimė, laukas ir dvė̃s Erž. Kas girtas nebagotas, tas ir dvė̃s – neturės Grž. Kas ės, tas nedvės LTR.
ǁ prk. netverti, mirti: Mes dvėsėm juoku Ds.
3. intr., tr. Skr, Šll alkti, badauti; lysti: Už kokius nuopelnus jis turtuose skęsta, o aš badą dvesiu? J.Balč. Balo[je] pririšti arkliai dvẽsia Pc. Mūsų karvės dvẽsia name (stovi tvarte be pašaro) Ėr. Arkliai nepašerti, ir dvė̃sė per dieną Stk. Perkelk gyvulius, kad nedvėstų bado Vj. Ką ten būs pieno, ka karvės yr badu dvẽsamos Slnt. Jie te dvẽsia dvẽsia, džiūsta nevalgę Kb. Boba dvẽsia, užsigulusi ant naudos, pardvėsusi, nuskidusi, nutroškusi J. Ko tu dvesi̇̀, ar nėr ko valgyt? Ds. Įdedu čia valgyt, užtat nedvėsk važiuodamas Lnkv.
| Iš dvė̃susios (padžiūvusios) eglės nekoks būs kazilas Šts.
^ Be žmogaus darbo ponai badu dvėstų PPr70.
4. intr. BPI406 kvėpti: Dvėsė Jėzus ing apaštalus tarydams: „Imkiat dvasią šventą“ Mž589.
1 apdvė̃sti, àpdvesia, àpdvėsė intr.
1. daugeliui išstipti: Mūsų sodo[je] jau pernai kiaulės àpdvėsė, vargu bedvės šį metą Šts.
2. pasidaryti apatiškam, apleipti: Kas tau, kad toks apdvė̃sęs? Gs.
3. sulysti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip apdvėsęs Paį. Nutvėręs apdvėsusią, šleivą kumelpalaikę rš.
4. apgesti, apiblėsti: Nedėk juškos – žarijos dar neapdvė̃susios Ldk.
1 atidvė̃sti, ati̇̀dvesia, ati̇̀dvėsė intr.
1. refl. SD209, R247, K atsikvėpti: Jam užaugo skaudulys, ir nebegalėjo nė atsidvė̃st Lnkv. Teip uždusau – nebegaliu nė atsidvė̃st Brž. Paršas priputęs, kad net neatsi̇̀dvesia Skr. Jis neatsidvė̃sdamas alaus stiklinę išmovė Jnšk. Karvė taip sunkiai atsi̇̀dvėsė Pgr. Bites taip uždarytas laikykiat, kad tiktai šviežiu oru gana turėtų atsidvėsti S.Dauk. Aš vos galėjau atsidvėsti iš nusigandimo brš.
| prk.: Jeigum dar atsi̇̀dvesia ligonis (bezda, pilvu sirgdamas), tai pagis Jnšk.
2. refl. gauti oro, įeiti orui: Kai bačka atsi̇̀dvesia, tai alus nustalbsta Jnšk. Kai špunka valio[je], tai jin galia atsidvė̃st Lnkv. Tu tos kiaulės pūslės neišpūsi, ji pro vieną vietą atsi̇̀dvesia Pš.
3. refl. SD42 atsigauti, pailsėti: Leisk manie atsidvė̃sti, t. y. atsigauti, atsidusėti J. Kai privargsti, tai neduoda ir atsidvė̃st Ds. Sušilom pjaudami, ben kiek atsidvė̃skim Km. Užlipę an kalnelio, truputį atsidvė̃sma Lel. Aš nebvalioju bedirbti, leisk man atsidvė̃sti Klp. Bėdžius toks, kasdien kantriai pasilenkęs, po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvė̃sti K.Donel. Tuose varguose … vos atsidvesiu nelaimingas KN33.
4. atbadauti, atalkti: Aha, vakar sakiau valgyk, greit negausi – dabar atidvė̃sk už savo durną galvą Paį.
1 įdvė̃sti, į̇̃dvesia, į̇̃dvėsė intr. įalkti; sulysti: Įdvė̃sti yra pusdvėsiu būti J. Prie tavęs būdamas, į̇̃dvėsiau į pusę, t. y. sulysau J.
| refl.: Per dieną įsidvės mieste, tai parvažiavęs po cielą bliūdą bulbynės liuob išvalgys Užv.
1 išdvė̃sti, i̇̀šdvesia, i̇̀šdvėsė intr.
1. SD446, K visiems išstipti: Žąsyčiai i̇̀šdvėsė J.
| Baigia visi kopūstai išdvė̃sti (išdžiūti neprigiję) Rm.
ǁ nugaišti: Ìšdvėsė kumelė Brsl. Bestija iždvėsusyji … mėšlyne pamesta DP583.
2. menk. numirti (apie žmogų): Nori gyvenk, nori išdvė̃sk Nmč.
^ Koks velnias gimęs, toks ir išdvės TŽV603. Kad tu išdvė̃stum! Ds.
ǁ prk. netverti, mirti: Buvo žmogus galįs pasakoti: išdvė̃sti liuobam beklausydamys, bejuokdamys Plng. Tik neišdvėsęs nuo juoko BM52.
3. psn. numirti: Turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195. Išdvėsė (paraštėje numirė) ir tapo suvoktas savo žmoniumpi BB1Moz49,33.
4. Šll išalkti, išbadėti: Tas teliukas alkanas, išdvė̃sęs, niekas neprižiūri Pc. Kai gerai išdvėsi̇̀, tai net apsiputojęs rysi Ds.
ǁ sulysti: Jų vaikai toki riebuiliai, o mūsų toki išdvė̃sę Paį. Jūsų bernas tai viškai išdvė̃sęs, net baisu žiūrėt Km. Regis ir valgo, o išdvė̃sęs, ir gana Sdk.
5. refl. išsivadėti, nusistelbti: Alus jau išsi̇̀dvėsė, nebestiprus Sb.
1 nudvė̃sti, nùdvesia, nùdvėsė intr.
1. K nugaišti, nustipti, galą gauti: Gyvolis nùdvėsė J. Tai ką tas šuva darys, gi badu gali nudvė̃sti Jnšk.
| Nūdvėsusius batvinius pasvadino, ką anie beatgys Šll.
^ Nùdvėsė meška, mesk ir dūdas per tvorą Brž.
2. menk. numirti (apie žmogų):
^ Vandenio – nors prigerk, malkų – nors sudek, o duonos – nors nudvėsk LTR.
3. nuskursti, sublogti, sumenkėti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip nùdvėsė Paį. Jis visai nudvė̃sęs, tuoj jam galas bus Lš. Vaikas nudvė̃sęs, nieko nevalgo Ėr. Nenudvė̃sęs dideliai Krtn. Jų arkliai visai nudvė̃sę – vieni kaulai Jnš. Tokie mažučiai tie burokai, nudvė̃sę Slm.
1 padvė̃sti, pàdvesia, pàdvėsė intr.
1. R, K pastipti, nugaišti: Šiemet visų kiaulės pàdvėsė OG281. Arklys jo padvėsė J. Šuo iš bado pàdvėsė Krkl. Taip jam ir padvėsė paskutinė karvutė LTR(Klm). Ir padvėsė žuvys, kurios buvo upėj, ir smirdėjo upė Ch2Moz7,21.
^ Nigdi pelė aruode nepàdvėsė Vb. Kad padvėsė karvė, lai perkūnas užmuša ir ožką Sim. Lauk, šunie, kol kumelė padvė̃s Gdž. Pakolei riebusis sulys, liesasis padvės VP36.
2. menk. numirti (apie žmogų):
^ Šiąnakt kai padvė̃sus miegojau Pc.
| refl.: Tepàdvesas, ar mun rūpa! M.Unt.
3. pablogti, paliesėti, suskursti: Tas jos vyras padvė̃sęs toks – negražus Jrb. Padvė̃sęs, kai iš badų išlindęs, net baisu žiūrėti Psn. Rokas važiavo pro šalį tokiu padvėsusiu kuinu rš.
^ Kai padvė̃si, rugienių šiaudus ėsi (sakoma išrankiam) Slm. Rugiapjūtėj pavėsy – žiemą padvėsi TŽIII388.
1 pérdvėsti intr. peralkti; sulysti: Perdvėsusias karves gena, iš kur tas bus pienas Lnkv. Párdvėsęs žmogus bijo i valgyt daug Pšl. Párdvėsė bevažinėdamas i apsirgo Upt. Anądien čia buvo atlėkęs kažkieno perdvėsęs šuva Paį. Pardvėsti į antrą pusę (labai išalkti) Šll.
^ Ir vaikščioji kaip šuva pardvė̃sęs Krp.
1 prasidvė̃sti, prasi̇̀dvesia, prasi̇̀dvėsė išeiti orui: Palauk, dar nekišk [bačkos], tegul kiek daugiau prasidvė̃s Paį.
1 pridvė̃sti, pri̇̀dvesia, pri̇̀dvėsė intr.
1. pristipti, daug prigaišti: Nubrauk tas muses – matai, kiek pridvė̃susių! Pc. Vieną vasarą tų žuvių pri̇̀dvėsė galybės Rs.
2. prialkti: Valgyti neįsidėjom, tai kad jau pri̇̀dvėsėm! Pc. Pridvė̃susi yrai, duonos nė tam kartuo netura Dr. Besanti pridvė̃susi, kojoms velkina KlvrŽ. Kalėdamas daug bado pridvėsęs rš.
| refl.: Šiandie nuo pat ryto nevalgęs, tai nežinia kaip prisi̇̀dvėsė Paį.
1 sudvė̃sti, sùdvesia, sùdvėsė intr. sulysti, sumenkėti: Buvo toks sudvė̃sęs, o dabar jau sveikas, sugijo Rm. Ta katė šįmet sudvė̃sus visai, tai nė tų kačiukų nebuvo Jrb.
1 uždvė̃sti, ùždvesia, ùždvėsė intr. užbadėti, užalkti: Per pavasarį kiaulės ùždvesia, tai rudenį vos atsitaiso Brž. Uždvė̃s arkliai, duok avižų Skr. Jau kelinta diena nevalgau, ùždvėsiau visai Skr. Kaip par dieną ùždvėsiau, tai nė dabar nenoriu valgyt Grdž.
1. intr. SD1214, SD447 gaišti, stipti (apie gyvulį): Jau arklys dvẽsia K. Šįmet paršeliai baisiai dvẽsa Vkš. Atėjo dvesiamas laikas, ir dvesia kurmelis J.Jabl. Tu dvesi̇̀, ir gyvolis tavo baudžias dvėsti J.
^ Ko išsižiojai kaip menkė dvėsdama! Sim. Nedvės žiurkė ant aruodo LTR.
2. intr. menk. galą gauti, mirti (apie žmogų): Kelinti metai jau ant patalo dvẽsia ir nudvė̃st negali Ds. Jėgos jau visai išseko – nori ilsėkis, nori dvėsk rš.
| Ans norėjo dvė̃sdamas (labai) eiti Dov.
^ Laukas gimė, laukas ir dvė̃s Erž. Kas girtas nebagotas, tas ir dvė̃s – neturės Grž. Kas ės, tas nedvės LTR.
ǁ prk. netverti, mirti: Mes dvėsėm juoku Ds.
3. intr., tr. Skr, Šll alkti, badauti; lysti: Už kokius nuopelnus jis turtuose skęsta, o aš badą dvesiu? J.Balč. Balo[je] pririšti arkliai dvẽsia Pc. Mūsų karvės dvẽsia name (stovi tvarte be pašaro) Ėr. Arkliai nepašerti, ir dvė̃sė per dieną Stk. Perkelk gyvulius, kad nedvėstų bado Vj. Ką ten būs pieno, ka karvės yr badu dvẽsamos Slnt. Jie te dvẽsia dvẽsia, džiūsta nevalgę Kb. Boba dvẽsia, užsigulusi ant naudos, pardvėsusi, nuskidusi, nutroškusi J. Ko tu dvesi̇̀, ar nėr ko valgyt? Ds. Įdedu čia valgyt, užtat nedvėsk važiuodamas Lnkv.
| Iš dvė̃susios (padžiūvusios) eglės nekoks būs kazilas Šts.
^ Be žmogaus darbo ponai badu dvėstų PPr70.
4. intr. BPI406 kvėpti: Dvėsė Jėzus ing apaštalus tarydams: „Imkiat dvasią šventą“ Mž589.
1 apdvė̃sti, àpdvesia, àpdvėsė intr.
1. daugeliui išstipti: Mūsų sodo[je] jau pernai kiaulės àpdvėsė, vargu bedvės šį metą Šts.
2. pasidaryti apatiškam, apleipti: Kas tau, kad toks apdvė̃sęs? Gs.
3. sulysti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip apdvėsęs Paį. Nutvėręs apdvėsusią, šleivą kumelpalaikę rš.
4. apgesti, apiblėsti: Nedėk juškos – žarijos dar neapdvė̃susios Ldk.
1 atidvė̃sti, ati̇̀dvesia, ati̇̀dvėsė intr.
1. refl. SD209, R247, K atsikvėpti: Jam užaugo skaudulys, ir nebegalėjo nė atsidvė̃st Lnkv. Teip uždusau – nebegaliu nė atsidvė̃st Brž. Paršas priputęs, kad net neatsi̇̀dvesia Skr. Jis neatsidvė̃sdamas alaus stiklinę išmovė Jnšk. Karvė taip sunkiai atsi̇̀dvėsė Pgr. Bites taip uždarytas laikykiat, kad tiktai šviežiu oru gana turėtų atsidvėsti S.Dauk. Aš vos galėjau atsidvėsti iš nusigandimo brš.
| prk.: Jeigum dar atsi̇̀dvesia ligonis (bezda, pilvu sirgdamas), tai pagis Jnšk.
2. refl. gauti oro, įeiti orui: Kai bačka atsi̇̀dvesia, tai alus nustalbsta Jnšk. Kai špunka valio[je], tai jin galia atsidvė̃st Lnkv. Tu tos kiaulės pūslės neišpūsi, ji pro vieną vietą atsi̇̀dvesia Pš.
3. refl. SD42 atsigauti, pailsėti: Leisk manie atsidvė̃sti, t. y. atsigauti, atsidusėti J. Kai privargsti, tai neduoda ir atsidvė̃st Ds. Sušilom pjaudami, ben kiek atsidvė̃skim Km. Užlipę an kalnelio, truputį atsidvė̃sma Lel. Aš nebvalioju bedirbti, leisk man atsidvė̃sti Klp. Bėdžius toks, kasdien kantriai pasilenkęs, po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvė̃sti K.Donel. Tuose varguose … vos atsidvesiu nelaimingas KN33.
4. atbadauti, atalkti: Aha, vakar sakiau valgyk, greit negausi – dabar atidvė̃sk už savo durną galvą Paį.
1 įdvė̃sti, į̇̃dvesia, į̇̃dvėsė intr. įalkti; sulysti: Įdvė̃sti yra pusdvėsiu būti J. Prie tavęs būdamas, į̇̃dvėsiau į pusę, t. y. sulysau J.
| refl.: Per dieną įsidvės mieste, tai parvažiavęs po cielą bliūdą bulbynės liuob išvalgys Užv.
1 išdvė̃sti, i̇̀šdvesia, i̇̀šdvėsė intr.
1. SD446, K visiems išstipti: Žąsyčiai i̇̀šdvėsė J.
| Baigia visi kopūstai išdvė̃sti (išdžiūti neprigiję) Rm.
ǁ nugaišti: Ìšdvėsė kumelė Brsl. Bestija iždvėsusyji … mėšlyne pamesta DP583.
2. menk. numirti (apie žmogų): Nori gyvenk, nori išdvė̃sk Nmč.
^ Koks velnias gimęs, toks ir išdvės TŽV603. Kad tu išdvė̃stum! Ds.
ǁ prk. netverti, mirti: Buvo žmogus galįs pasakoti: išdvė̃sti liuobam beklausydamys, bejuokdamys Plng. Tik neišdvėsęs nuo juoko BM52.
3. psn. numirti: Turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195. Išdvėsė (paraštėje numirė) ir tapo suvoktas savo žmoniumpi BB1Moz49,33.
4. Šll išalkti, išbadėti: Tas teliukas alkanas, išdvė̃sęs, niekas neprižiūri Pc. Kai gerai išdvėsi̇̀, tai net apsiputojęs rysi Ds.
ǁ sulysti: Jų vaikai toki riebuiliai, o mūsų toki išdvė̃sę Paį. Jūsų bernas tai viškai išdvė̃sęs, net baisu žiūrėt Km. Regis ir valgo, o išdvė̃sęs, ir gana Sdk.
5. refl. išsivadėti, nusistelbti: Alus jau išsi̇̀dvėsė, nebestiprus Sb.
1 nudvė̃sti, nùdvesia, nùdvėsė intr.
1. K nugaišti, nustipti, galą gauti: Gyvolis nùdvėsė J. Tai ką tas šuva darys, gi badu gali nudvė̃sti Jnšk.
| Nūdvėsusius batvinius pasvadino, ką anie beatgys Šll.
^ Nùdvėsė meška, mesk ir dūdas per tvorą Brž.
2. menk. numirti (apie žmogų):
^ Vandenio – nors prigerk, malkų – nors sudek, o duonos – nors nudvėsk LTR.
3. nuskursti, sublogti, sumenkėti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip nùdvėsė Paį. Jis visai nudvė̃sęs, tuoj jam galas bus Lš. Vaikas nudvė̃sęs, nieko nevalgo Ėr. Nenudvė̃sęs dideliai Krtn. Jų arkliai visai nudvė̃sę – vieni kaulai Jnš. Tokie mažučiai tie burokai, nudvė̃sę Slm.
1 padvė̃sti, pàdvesia, pàdvėsė intr.
1. R, K pastipti, nugaišti: Šiemet visų kiaulės pàdvėsė OG281. Arklys jo padvėsė J. Šuo iš bado pàdvėsė Krkl. Taip jam ir padvėsė paskutinė karvutė LTR(Klm). Ir padvėsė žuvys, kurios buvo upėj, ir smirdėjo upė Ch2Moz7,21.
^ Nigdi pelė aruode nepàdvėsė Vb. Kad padvėsė karvė, lai perkūnas užmuša ir ožką Sim. Lauk, šunie, kol kumelė padvė̃s Gdž. Pakolei riebusis sulys, liesasis padvės VP36.
2. menk. numirti (apie žmogų):
^ Šiąnakt kai padvė̃sus miegojau Pc.
| refl.: Tepàdvesas, ar mun rūpa! M.Unt.
3. pablogti, paliesėti, suskursti: Tas jos vyras padvė̃sęs toks – negražus Jrb. Padvė̃sęs, kai iš badų išlindęs, net baisu žiūrėti Psn. Rokas važiavo pro šalį tokiu padvėsusiu kuinu rš.
^ Kai padvė̃si, rugienių šiaudus ėsi (sakoma išrankiam) Slm. Rugiapjūtėj pavėsy – žiemą padvėsi TŽIII388.
1 pérdvėsti intr. peralkti; sulysti: Perdvėsusias karves gena, iš kur tas bus pienas Lnkv. Párdvėsęs žmogus bijo i valgyt daug Pšl. Párdvėsė bevažinėdamas i apsirgo Upt. Anądien čia buvo atlėkęs kažkieno perdvėsęs šuva Paį. Pardvėsti į antrą pusę (labai išalkti) Šll.
^ Ir vaikščioji kaip šuva pardvė̃sęs Krp.
1 prasidvė̃sti, prasi̇̀dvesia, prasi̇̀dvėsė išeiti orui: Palauk, dar nekišk [bačkos], tegul kiek daugiau prasidvė̃s Paį.
1 pridvė̃sti, pri̇̀dvesia, pri̇̀dvėsė intr.
1. pristipti, daug prigaišti: Nubrauk tas muses – matai, kiek pridvė̃susių! Pc. Vieną vasarą tų žuvių pri̇̀dvėsė galybės Rs.
2. prialkti: Valgyti neįsidėjom, tai kad jau pri̇̀dvėsėm! Pc. Pridvė̃susi yrai, duonos nė tam kartuo netura Dr. Besanti pridvė̃susi, kojoms velkina KlvrŽ. Kalėdamas daug bado pridvėsęs rš.
| refl.: Šiandie nuo pat ryto nevalgęs, tai nežinia kaip prisi̇̀dvėsė Paį.
1 sudvė̃sti, sùdvesia, sùdvėsė intr. sulysti, sumenkėti: Buvo toks sudvė̃sęs, o dabar jau sveikas, sugijo Rm. Ta katė šįmet sudvė̃sus visai, tai nė tų kačiukų nebuvo Jrb.
1 uždvė̃sti, ùždvesia, ùždvėsė intr. užbadėti, užalkti: Per pavasarį kiaulės ùždvesia, tai rudenį vos atsitaiso Brž. Uždvė̃s arkliai, duok avižų Skr. Jau kelinta diena nevalgau, ùždvėsiau visai Skr. Kaip par dieną ùždvėsiau, tai nė dabar nenoriu valgyt Grdž.
padvė̃sti
Apibrėžtis
1 dvė̃sti, dvẽsia, -ė
1. intr. SD1214, SD447 gaišti, stipti (apie gyvulį): Jau arklys dvẽsia K. Šįmet paršeliai baisiai dvẽsa Vkš. Atėjo dvesiamas laikas, ir dvesia kurmelis J.Jabl. Tu dvesi̇̀, ir gyvolis tavo baudžias dvėsti J.
^ Ko išsižiojai kaip menkė dvėsdama! Sim. Nedvės žiurkė ant aruodo LTR.
2. intr. menk. galą gauti, mirti (apie žmogų): Kelinti metai jau ant patalo dvẽsia ir nudvė̃st negali Ds. Jėgos jau visai išseko – nori ilsėkis, nori dvėsk rš.
| Ans norėjo dvė̃sdamas (labai) eiti Dov.
^ Laukas gimė, laukas ir dvė̃s Erž. Kas girtas nebagotas, tas ir dvė̃s – neturės Grž. Kas ės, tas nedvės LTR.
ǁ prk. netverti, mirti: Mes dvėsėm juoku Ds.
3. intr., tr. Skr, Šll alkti, badauti; lysti: Už kokius nuopelnus jis turtuose skęsta, o aš badą dvesiu? J.Balč. Balo[je] pririšti arkliai dvẽsia Pc. Mūsų karvės dvẽsia name (stovi tvarte be pašaro) Ėr. Arkliai nepašerti, ir dvė̃sė per dieną Stk. Perkelk gyvulius, kad nedvėstų bado Vj. Ką ten būs pieno, ka karvės yr badu dvẽsamos Slnt. Jie te dvẽsia dvẽsia, džiūsta nevalgę Kb. Boba dvẽsia, užsigulusi ant naudos, pardvėsusi, nuskidusi, nutroškusi J. Ko tu dvesi̇̀, ar nėr ko valgyt? Ds. Įdedu čia valgyt, užtat nedvėsk važiuodamas Lnkv.
| Iš dvė̃susios (padžiūvusios) eglės nekoks būs kazilas Šts.
^ Be žmogaus darbo ponai badu dvėstų PPr70.
4. intr. BPI406 kvėpti: Dvėsė Jėzus ing apaštalus tarydams: „Imkiat dvasią šventą“ Mž589.
1 apdvė̃sti, àpdvesia, àpdvėsė intr.
1. daugeliui išstipti: Mūsų sodo[je] jau pernai kiaulės àpdvėsė, vargu bedvės šį metą Šts.
2. pasidaryti apatiškam, apleipti: Kas tau, kad toks apdvė̃sęs? Gs.
3. sulysti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip apdvėsęs Paį. Nutvėręs apdvėsusią, šleivą kumelpalaikę rš.
4. apgesti, apiblėsti: Nedėk juškos – žarijos dar neapdvė̃susios Ldk.
1 atidvė̃sti, ati̇̀dvesia, ati̇̀dvėsė intr.
1. refl. SD209, R247, K atsikvėpti: Jam užaugo skaudulys, ir nebegalėjo nė atsidvė̃st Lnkv. Teip uždusau – nebegaliu nė atsidvė̃st Brž. Paršas priputęs, kad net neatsi̇̀dvesia Skr. Jis neatsidvė̃sdamas alaus stiklinę išmovė Jnšk. Karvė taip sunkiai atsi̇̀dvėsė Pgr. Bites taip uždarytas laikykiat, kad tiktai šviežiu oru gana turėtų atsidvėsti S.Dauk. Aš vos galėjau atsidvėsti iš nusigandimo brš.
| prk.: Jeigum dar atsi̇̀dvesia ligonis (bezda, pilvu sirgdamas), tai pagis Jnšk.
2. refl. gauti oro, įeiti orui: Kai bačka atsi̇̀dvesia, tai alus nustalbsta Jnšk. Kai špunka valio[je], tai jin galia atsidvė̃st Lnkv. Tu tos kiaulės pūslės neišpūsi, ji pro vieną vietą atsi̇̀dvesia Pš.
3. refl. SD42 atsigauti, pailsėti: Leisk manie atsidvė̃sti, t. y. atsigauti, atsidusėti J. Kai privargsti, tai neduoda ir atsidvė̃st Ds. Sušilom pjaudami, ben kiek atsidvė̃skim Km. Užlipę an kalnelio, truputį atsidvė̃sma Lel. Aš nebvalioju bedirbti, leisk man atsidvė̃sti Klp. Bėdžius toks, kasdien kantriai pasilenkęs, po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvė̃sti K.Donel. Tuose varguose … vos atsidvesiu nelaimingas KN33.
4. atbadauti, atalkti: Aha, vakar sakiau valgyk, greit negausi – dabar atidvė̃sk už savo durną galvą Paį.
1 įdvė̃sti, į̇̃dvesia, į̇̃dvėsė intr. įalkti; sulysti: Įdvė̃sti yra pusdvėsiu būti J. Prie tavęs būdamas, į̇̃dvėsiau į pusę, t. y. sulysau J.
| refl.: Per dieną įsidvės mieste, tai parvažiavęs po cielą bliūdą bulbynės liuob išvalgys Užv.
1 išdvė̃sti, i̇̀šdvesia, i̇̀šdvėsė intr.
1. SD446, K visiems išstipti: Žąsyčiai i̇̀šdvėsė J.
| Baigia visi kopūstai išdvė̃sti (išdžiūti neprigiję) Rm.
ǁ nugaišti: Ìšdvėsė kumelė Brsl. Bestija iždvėsusyji … mėšlyne pamesta DP583.
2. menk. numirti (apie žmogų): Nori gyvenk, nori išdvė̃sk Nmč.
^ Koks velnias gimęs, toks ir išdvės TŽV603. Kad tu išdvė̃stum! Ds.
ǁ prk. netverti, mirti: Buvo žmogus galįs pasakoti: išdvė̃sti liuobam beklausydamys, bejuokdamys Plng. Tik neišdvėsęs nuo juoko BM52.
3. psn. numirti: Turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195. Išdvėsė (paraštėje numirė) ir tapo suvoktas savo žmoniumpi BB1Moz49,33.
4. Šll išalkti, išbadėti: Tas teliukas alkanas, išdvė̃sęs, niekas neprižiūri Pc. Kai gerai išdvėsi̇̀, tai net apsiputojęs rysi Ds.
ǁ sulysti: Jų vaikai toki riebuiliai, o mūsų toki išdvė̃sę Paį. Jūsų bernas tai viškai išdvė̃sęs, net baisu žiūrėt Km. Regis ir valgo, o išdvė̃sęs, ir gana Sdk.
5. refl. išsivadėti, nusistelbti: Alus jau išsi̇̀dvėsė, nebestiprus Sb.
1 nudvė̃sti, nùdvesia, nùdvėsė intr.
1. K nugaišti, nustipti, galą gauti: Gyvolis nùdvėsė J. Tai ką tas šuva darys, gi badu gali nudvė̃sti Jnšk.
| Nūdvėsusius batvinius pasvadino, ką anie beatgys Šll.
^ Nùdvėsė meška, mesk ir dūdas per tvorą Brž.
2. menk. numirti (apie žmogų):
^ Vandenio – nors prigerk, malkų – nors sudek, o duonos – nors nudvėsk LTR.
3. nuskursti, sublogti, sumenkėti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip nùdvėsė Paį. Jis visai nudvė̃sęs, tuoj jam galas bus Lš. Vaikas nudvė̃sęs, nieko nevalgo Ėr. Nenudvė̃sęs dideliai Krtn. Jų arkliai visai nudvė̃sę – vieni kaulai Jnš. Tokie mažučiai tie burokai, nudvė̃sę Slm.
1 padvė̃sti, pàdvesia, pàdvėsė intr.
1. R, K pastipti, nugaišti: Šiemet visų kiaulės pàdvėsė OG281. Arklys jo padvėsė J. Šuo iš bado pàdvėsė Krkl. Taip jam ir padvėsė paskutinė karvutė LTR(Klm). Ir padvėsė žuvys, kurios buvo upėj, ir smirdėjo upė Ch2Moz7,21.
^ Nigdi pelė aruode nepàdvėsė Vb. Kad padvėsė karvė, lai perkūnas užmuša ir ožką Sim. Lauk, šunie, kol kumelė padvė̃s Gdž. Pakolei riebusis sulys, liesasis padvės VP36.
2. menk. numirti (apie žmogų):
^ Šiąnakt kai padvė̃sus miegojau Pc.
| refl.: Tepàdvesas, ar mun rūpa! M.Unt.
3. pablogti, paliesėti, suskursti: Tas jos vyras padvė̃sęs toks – negražus Jrb. Padvė̃sęs, kai iš badų išlindęs, net baisu žiūrėti Psn. Rokas važiavo pro šalį tokiu padvėsusiu kuinu rš.
^ Kai padvė̃si, rugienių šiaudus ėsi (sakoma išrankiam) Slm. Rugiapjūtėj pavėsy – žiemą padvėsi TŽIII388.
1 pérdvėsti intr. peralkti; sulysti: Perdvėsusias karves gena, iš kur tas bus pienas Lnkv. Párdvėsęs žmogus bijo i valgyt daug Pšl. Párdvėsė bevažinėdamas i apsirgo Upt. Anądien čia buvo atlėkęs kažkieno perdvėsęs šuva Paį. Pardvėsti į antrą pusę (labai išalkti) Šll.
^ Ir vaikščioji kaip šuva pardvė̃sęs Krp.
1 prasidvė̃sti, prasi̇̀dvesia, prasi̇̀dvėsė išeiti orui: Palauk, dar nekišk [bačkos], tegul kiek daugiau prasidvė̃s Paį.
1 pridvė̃sti, pri̇̀dvesia, pri̇̀dvėsė intr.
1. pristipti, daug prigaišti: Nubrauk tas muses – matai, kiek pridvė̃susių! Pc. Vieną vasarą tų žuvių pri̇̀dvėsė galybės Rs.
2. prialkti: Valgyti neįsidėjom, tai kad jau pri̇̀dvėsėm! Pc. Pridvė̃susi yrai, duonos nė tam kartuo netura Dr. Besanti pridvė̃susi, kojoms velkina KlvrŽ. Kalėdamas daug bado pridvėsęs rš.
| refl.: Šiandie nuo pat ryto nevalgęs, tai nežinia kaip prisi̇̀dvėsė Paį.
1 sudvė̃sti, sùdvesia, sùdvėsė intr. sulysti, sumenkėti: Buvo toks sudvė̃sęs, o dabar jau sveikas, sugijo Rm. Ta katė šįmet sudvė̃sus visai, tai nė tų kačiukų nebuvo Jrb.
1 uždvė̃sti, ùždvesia, ùždvėsė intr. užbadėti, užalkti: Per pavasarį kiaulės ùždvesia, tai rudenį vos atsitaiso Brž. Uždvė̃s arkliai, duok avižų Skr. Jau kelinta diena nevalgau, ùždvėsiau visai Skr. Kaip par dieną ùždvėsiau, tai nė dabar nenoriu valgyt Grdž.
1. intr. SD1214, SD447 gaišti, stipti (apie gyvulį): Jau arklys dvẽsia K. Šįmet paršeliai baisiai dvẽsa Vkš. Atėjo dvesiamas laikas, ir dvesia kurmelis J.Jabl. Tu dvesi̇̀, ir gyvolis tavo baudžias dvėsti J.
^ Ko išsižiojai kaip menkė dvėsdama! Sim. Nedvės žiurkė ant aruodo LTR.
2. intr. menk. galą gauti, mirti (apie žmogų): Kelinti metai jau ant patalo dvẽsia ir nudvė̃st negali Ds. Jėgos jau visai išseko – nori ilsėkis, nori dvėsk rš.
| Ans norėjo dvė̃sdamas (labai) eiti Dov.
^ Laukas gimė, laukas ir dvė̃s Erž. Kas girtas nebagotas, tas ir dvė̃s – neturės Grž. Kas ės, tas nedvės LTR.
ǁ prk. netverti, mirti: Mes dvėsėm juoku Ds.
3. intr., tr. Skr, Šll alkti, badauti; lysti: Už kokius nuopelnus jis turtuose skęsta, o aš badą dvesiu? J.Balč. Balo[je] pririšti arkliai dvẽsia Pc. Mūsų karvės dvẽsia name (stovi tvarte be pašaro) Ėr. Arkliai nepašerti, ir dvė̃sė per dieną Stk. Perkelk gyvulius, kad nedvėstų bado Vj. Ką ten būs pieno, ka karvės yr badu dvẽsamos Slnt. Jie te dvẽsia dvẽsia, džiūsta nevalgę Kb. Boba dvẽsia, užsigulusi ant naudos, pardvėsusi, nuskidusi, nutroškusi J. Ko tu dvesi̇̀, ar nėr ko valgyt? Ds. Įdedu čia valgyt, užtat nedvėsk važiuodamas Lnkv.
| Iš dvė̃susios (padžiūvusios) eglės nekoks būs kazilas Šts.
^ Be žmogaus darbo ponai badu dvėstų PPr70.
4. intr. BPI406 kvėpti: Dvėsė Jėzus ing apaštalus tarydams: „Imkiat dvasią šventą“ Mž589.
1 apdvė̃sti, àpdvesia, àpdvėsė intr.
1. daugeliui išstipti: Mūsų sodo[je] jau pernai kiaulės àpdvėsė, vargu bedvės šį metą Šts.
2. pasidaryti apatiškam, apleipti: Kas tau, kad toks apdvė̃sęs? Gs.
3. sulysti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip apdvėsęs Paį. Nutvėręs apdvėsusią, šleivą kumelpalaikę rš.
4. apgesti, apiblėsti: Nedėk juškos – žarijos dar neapdvė̃susios Ldk.
1 atidvė̃sti, ati̇̀dvesia, ati̇̀dvėsė intr.
1. refl. SD209, R247, K atsikvėpti: Jam užaugo skaudulys, ir nebegalėjo nė atsidvė̃st Lnkv. Teip uždusau – nebegaliu nė atsidvė̃st Brž. Paršas priputęs, kad net neatsi̇̀dvesia Skr. Jis neatsidvė̃sdamas alaus stiklinę išmovė Jnšk. Karvė taip sunkiai atsi̇̀dvėsė Pgr. Bites taip uždarytas laikykiat, kad tiktai šviežiu oru gana turėtų atsidvėsti S.Dauk. Aš vos galėjau atsidvėsti iš nusigandimo brš.
| prk.: Jeigum dar atsi̇̀dvesia ligonis (bezda, pilvu sirgdamas), tai pagis Jnšk.
2. refl. gauti oro, įeiti orui: Kai bačka atsi̇̀dvesia, tai alus nustalbsta Jnšk. Kai špunka valio[je], tai jin galia atsidvė̃st Lnkv. Tu tos kiaulės pūslės neišpūsi, ji pro vieną vietą atsi̇̀dvesia Pš.
3. refl. SD42 atsigauti, pailsėti: Leisk manie atsidvė̃sti, t. y. atsigauti, atsidusėti J. Kai privargsti, tai neduoda ir atsidvė̃st Ds. Sušilom pjaudami, ben kiek atsidvė̃skim Km. Užlipę an kalnelio, truputį atsidvė̃sma Lel. Aš nebvalioju bedirbti, leisk man atsidvė̃sti Klp. Bėdžius toks, kasdien kantriai pasilenkęs, po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvė̃sti K.Donel. Tuose varguose … vos atsidvesiu nelaimingas KN33.
4. atbadauti, atalkti: Aha, vakar sakiau valgyk, greit negausi – dabar atidvė̃sk už savo durną galvą Paį.
1 įdvė̃sti, į̇̃dvesia, į̇̃dvėsė intr. įalkti; sulysti: Įdvė̃sti yra pusdvėsiu būti J. Prie tavęs būdamas, į̇̃dvėsiau į pusę, t. y. sulysau J.
| refl.: Per dieną įsidvės mieste, tai parvažiavęs po cielą bliūdą bulbynės liuob išvalgys Užv.
1 išdvė̃sti, i̇̀šdvesia, i̇̀šdvėsė intr.
1. SD446, K visiems išstipti: Žąsyčiai i̇̀šdvėsė J.
| Baigia visi kopūstai išdvė̃sti (išdžiūti neprigiję) Rm.
ǁ nugaišti: Ìšdvėsė kumelė Brsl. Bestija iždvėsusyji … mėšlyne pamesta DP583.
2. menk. numirti (apie žmogų): Nori gyvenk, nori išdvė̃sk Nmč.
^ Koks velnias gimęs, toks ir išdvės TŽV603. Kad tu išdvė̃stum! Ds.
ǁ prk. netverti, mirti: Buvo žmogus galįs pasakoti: išdvė̃sti liuobam beklausydamys, bejuokdamys Plng. Tik neišdvėsęs nuo juoko BM52.
3. psn. numirti: Turėjo išdvėsti, dūšią savo išleisti BPII195. Išdvėsė (paraštėje numirė) ir tapo suvoktas savo žmoniumpi BB1Moz49,33.
4. Šll išalkti, išbadėti: Tas teliukas alkanas, išdvė̃sęs, niekas neprižiūri Pc. Kai gerai išdvėsi̇̀, tai net apsiputojęs rysi Ds.
ǁ sulysti: Jų vaikai toki riebuiliai, o mūsų toki išdvė̃sę Paį. Jūsų bernas tai viškai išdvė̃sęs, net baisu žiūrėt Km. Regis ir valgo, o išdvė̃sęs, ir gana Sdk.
5. refl. išsivadėti, nusistelbti: Alus jau išsi̇̀dvėsė, nebestiprus Sb.
1 nudvė̃sti, nùdvesia, nùdvėsė intr.
1. K nugaišti, nustipti, galą gauti: Gyvolis nùdvėsė J. Tai ką tas šuva darys, gi badu gali nudvė̃sti Jnšk.
| Nūdvėsusius batvinius pasvadino, ką anie beatgys Šll.
^ Nùdvėsė meška, mesk ir dūdas per tvorą Brž.
2. menk. numirti (apie žmogų):
^ Vandenio – nors prigerk, malkų – nors sudek, o duonos – nors nudvėsk LTR.
3. nuskursti, sublogti, sumenkėti: Nežinau, ko tas mūsų vaikas teip nùdvėsė Paį. Jis visai nudvė̃sęs, tuoj jam galas bus Lš. Vaikas nudvė̃sęs, nieko nevalgo Ėr. Nenudvė̃sęs dideliai Krtn. Jų arkliai visai nudvė̃sę – vieni kaulai Jnš. Tokie mažučiai tie burokai, nudvė̃sę Slm.
1 padvė̃sti, pàdvesia, pàdvėsė intr.
1. R, K pastipti, nugaišti: Šiemet visų kiaulės pàdvėsė OG281. Arklys jo padvėsė J. Šuo iš bado pàdvėsė Krkl. Taip jam ir padvėsė paskutinė karvutė LTR(Klm). Ir padvėsė žuvys, kurios buvo upėj, ir smirdėjo upė Ch2Moz7,21.
^ Nigdi pelė aruode nepàdvėsė Vb. Kad padvėsė karvė, lai perkūnas užmuša ir ožką Sim. Lauk, šunie, kol kumelė padvė̃s Gdž. Pakolei riebusis sulys, liesasis padvės VP36.
2. menk. numirti (apie žmogų):
^ Šiąnakt kai padvė̃sus miegojau Pc.
| refl.: Tepàdvesas, ar mun rūpa! M.Unt.
3. pablogti, paliesėti, suskursti: Tas jos vyras padvė̃sęs toks – negražus Jrb. Padvė̃sęs, kai iš badų išlindęs, net baisu žiūrėti Psn. Rokas važiavo pro šalį tokiu padvėsusiu kuinu rš.
^ Kai padvė̃si, rugienių šiaudus ėsi (sakoma išrankiam) Slm. Rugiapjūtėj pavėsy – žiemą padvėsi TŽIII388.
1 pérdvėsti intr. peralkti; sulysti: Perdvėsusias karves gena, iš kur tas bus pienas Lnkv. Párdvėsęs žmogus bijo i valgyt daug Pšl. Párdvėsė bevažinėdamas i apsirgo Upt. Anądien čia buvo atlėkęs kažkieno perdvėsęs šuva Paį. Pardvėsti į antrą pusę (labai išalkti) Šll.
^ Ir vaikščioji kaip šuva pardvė̃sęs Krp.
1 prasidvė̃sti, prasi̇̀dvesia, prasi̇̀dvėsė išeiti orui: Palauk, dar nekišk [bačkos], tegul kiek daugiau prasidvė̃s Paį.
1 pridvė̃sti, pri̇̀dvesia, pri̇̀dvėsė intr.
1. pristipti, daug prigaišti: Nubrauk tas muses – matai, kiek pridvė̃susių! Pc. Vieną vasarą tų žuvių pri̇̀dvėsė galybės Rs.
2. prialkti: Valgyti neįsidėjom, tai kad jau pri̇̀dvėsėm! Pc. Pridvė̃susi yrai, duonos nė tam kartuo netura Dr. Besanti pridvė̃susi, kojoms velkina KlvrŽ. Kalėdamas daug bado pridvėsęs rš.
| refl.: Šiandie nuo pat ryto nevalgęs, tai nežinia kaip prisi̇̀dvėsė Paį.
1 sudvė̃sti, sùdvesia, sùdvėsė intr. sulysti, sumenkėti: Buvo toks sudvė̃sęs, o dabar jau sveikas, sugijo Rm. Ta katė šįmet sudvė̃sus visai, tai nė tų kačiukų nebuvo Jrb.
1 uždvė̃sti, ùždvesia, ùždvėsė intr. užbadėti, užalkti: Per pavasarį kiaulės ùždvesia, tai rudenį vos atsitaiso Brž. Uždvė̃s arkliai, duok avižų Skr. Jau kelinta diena nevalgau, ùždvėsiau visai Skr. Kaip par dieną ùždvėsiau, tai nė dabar nenoriu valgyt Grdž.
prasprógti
Apibrėžtis
sprógti, -sta, -o K, Š, DŽ, NdŽ
1. intr. dėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo sp. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie nuo smūgio užsiplieskia, virsta dujomis ir išskiria daug šilumos K.Daukš. Grynos šviečiamosios dujos dega nesprogdamos rš. Sprogstamosios dujos PolŽ62.
| prk.: Atrodė, kad tučtuojau sprogs (prasiverš) sukilimas V.Myk-Put. Sprogo naujas juokas I.Simon.
ǁ part. praes. lingv. staiga nutrūkstantis ar pritilstantis (apie priegaidę, garsą): Sprógstančioji, arba lūžtančioji, priegaidė K.Būg. Priebalsis d yra sprogstamas K.Būg. Sprogstamàsis garsas NdŽ.
2. intr. L, Rtr suirti, sugriūti, sutrūkti į dalis nuo stipraus smūgio, sukelto staiga išsiskyrusios energijos: Par karą sprógo stotis, mūso visi langai iš tos virtuvės išbiro Lpl. Sprógo tas akmuo i prikirto pri sienai tą mergelę Trkn. Ale tik biškį pakrapštinėjau, sprógo – ir akies neliko Yl. Ka tik ans ras kokias sprogstamósias tas bombas, ka ans leis ir išsprogdins Akm. Suvirtom į griovį, apsukui bombos sprógsta Žg. Anie įmetė ampoles kokias sprógstančias Brs. Kai davė butelis, sprógo, apšutino i burną, i rankas Antr. Bačka sprógo, su žibalu apliejo, i mirė Jrb. Yra ir vieną kartą gyvenime sprogstančių žvaigždžių rš.
3. intr. Q79, Sch83, K, Dkš, Skrb atsirasti plyšiui, įtrūkti: Reiktum būti sprogtinomis trobomis nuo šilumos J. Reik duoti [neklaužadai], ka subinė sprõgtum! Rdn. Ans trenkės į tą mašiną, i sprógo galva anam Gršl. Šoko nuo dviračio, sprógo plaučių gyslos Dbč. Jum ausys kad nesprógt nuo mano dainų! Bb. Čia iškyla spuogas, čia sprógsta Stl. Kodė tavo kailinių nugara sprógus? Grnk. Ašis geležinė iš smarkumo įlindo į žemę i sprógo par pusę BM199(Grnk). Įpyliau karšto vandens, ir sprógo stiklinė Šlv. Nuo alaus statinės sprógsta Stak. Rąstas [bitėms] buvo apdengtas su stogu, ka neaplytų, ka nuo saulės nesprógtų, neaižėtų Sk. Obuolys, kritęs nū obels, sprogo ir sueižėjo Žem. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Parnešė sprógtinas (nuo kurių galima patrūkti) naštas Slnt.
| prk.: Galva sprógsta, tep skauda Prn. Galva ūžė, sprogo skausmu Žem.
^ Tegul prastas pilvas sprõgs, negu geras valgis vėjais nueis Plv. Nekimšk per daug – pilvas sprogs LTR(Srd). Iš visų šalių vargas spaudžia, nors imk ir sprok! J.Jabl. Gale lauko puodas sprogsta (aušta) Kos196.
4. intr. labai prisipildžius būti tempiamam, plečiamam: O jau sprógsta anam viduriai – prigėręs to vandens Lk. Nuo tų pelų i sprógsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! LMD(Sln).
| Vyras kaip išsiėdė – neb tas, sprógsta raudoniu (labai raudonas) Lkv.
sprógstančiai sprogstančiai̇̃: Sprogstančiai̇̃ priėdė kiaulės bulvių J.
5. intr. KlG97, VlnE4, BtMt24,32, H158, R, D.Pošk, Sut, N, KII9, K, M, J, L, Rtr, Vvr, Šlv, Plt, Šmn, Tvr skleisti pumpurus, lapuoti: Sprogsta medžias SD239. Įčiepinau i žiūriu: sprógsta – prigys Jrb. Vyšnios sykiu sprógsta ir žydi Dkš. Kai medžiai sprógsta, visados atšąla Ob. Pumpurai buvo besprógstą, i še – užšalo baisiausiai Krš. Dar̃gi lapai nėra sprógę Dv. Jau ka nesprógusius medžius užgriauja, tai pavasario gero greit nelauk Bgt. Jei miškas ilgai sprogsta, tai, sako, bus tais metais blogi metai LTR(Auk). Kuojos nerši aliksniam sprogstant LTR(Km). Nesprók nesprók, aržuolėli, šiąnakt bus šalnelė (d.) Smn. Sprogsta rožės, sprogsta rūtos, sprogsta lilijelės, sprogsta mano jaunos dienos kaip darže žolelės KlpD31. Veizdėkit … ant visų medžių: kad jau sprógsta, žinote, jog jau arti yra vasara DP12-13. Kad pradest jo (figmedžio) šaka sprogt, … numanot, jog arti vasara yra Ch1Mt24,32.
| prk.: Ė tu, šarka. Dar jauna esi. Dar tik sprogsti P.Vaičiūn. Ką tik buvau besprógstanti kaip darže rūtelė JD142.
^ Medum sėji – pipirai sprogsta B887. Medų pasėjai – pipirai sprogsta S.Dauk. Nei sprógsta, nei žydi – ir uogos esti (ėglius) Al.
ǁ dygti, kaltis: Jiem ūsai kaip tik pradeda sprogti, siunta Ar. Kad barzda pradeda sprogti, tai jie plaukučius išrauja rš.
6. intr. nuo karščio atitrūkus šokti, lėkti tolyn: Nurimę sustojom prie tviskančio laužo, kur žiežirbos čirkšdamos sprogsta į veidus V.Myk-Put. Kaip sprogo ugnies sprogulė į mane, ir išdegė man užpakaly drevę BsPII93.
7. intr. NdŽ, Krkl lįsti į paviršių, iššokti, išvirsti: Puta šaltas vė[ja]s, ka ir akys sprógsta lauku Krtn. Vincas tik dairosi į visas puses, kad net akys sprogsta K.Bor.
8. intr. Kos180, NdŽ, Trgn švisti, aušti: Dienelė sprogo grįžtant iš vaišių Dr. Aušrai sprogstant, Liuprektas puolė ant lietuvių abažo S.Dauk.
9. intr. Rtr, Jdr stipti, dvėsti: Ko veršelis sprógo, mun uždarbė, o tau, daktare, negarbė (sako kailialupys) Slnt. Vaikai, tik nemuškit ir netraiškykit [bitės]: ana ne sprógsta, o miršta Žg. Musmirės tai tos nuodingos, musės nuo jų sprógsta Žg. Čigonai tik duodavai i duodavai į šonus, kad tik bėgtų arklys kad ir sprógdamas Mšk.
^ Ir arklys sprogdamas spiria LTR(Pp). Nesprogs žiurkė ant aruodo LTR(Jnš, Žg).
ǁ būti arti dvėsimo, galuotis: Sprógo sprógo karvė kokį mėnesį Krš.
10. galą gauti, mirti: Anie sprógsta žemėn, netura nėko Krtn. Nedovenosu, kad i sprógsu, nedovenosu! Varn. Vos pakobrinu – rodos, ka jau sprógsiu šiandien Trk. Tesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Rdn. Sprógau žemė[n], į torą įkibusi ejau, ale ano pagelbos neprašiau Krš.
^ Koks gimė, toks i sprógs LKT156(Grz). Koks jau velnias gimė, toks ir sprõgs Pš. Melagiu gimęs, melagiu ir sprogs LTR(Ds). Vilku gimęs, vilku i sprogs Trš.
sprogtinai̇̃ adv.: Nepjauk teip sprogtinai̇̃ Slnt.
11. intr. Jnš, Vlkj, Ar, Skd, Kv atlėgti, kristi, liautis: Sprógo šaltis – ir alsuoti lengviau pasidarė Slnt. Argi tas šaltis nesprõgs, ilgai vargys? Jrb. Sakiau, kad, stojus jaunam mėnesiui, sprõgs šaltis – ir sprógo Srv. Pašala pašala gerokai, veizėk, ir sprógsta šaltis Vvr. Vakar suskaičiau dvyleka plikagalvių, ir šaltys sprógo Krž.
ǁ pasibaigti, išsekti: Bronė – kantri motriška, ale jau kentalas sprógo Rdn. Senims yr kantrybė sprógusi, veizant į jaunų darbus, i bamba Krš.
12. intr. prk. nueiti niekais, būti išleistam, išeikvotam: Anam sprógo šimtinelė iš kišenei, kol vaiką pagydė Dr. Štai švogeris paprašė į kūmus – pusrublis sprogo M.Katk.
13. godžiai valgyti, gerti, ryti: Nesprók tiek daug! Pln. Ans sprógsta ką pagrobdamas Kv. Tie žalčiai tranai darbo nedirba, o tik medų sprógsta Rdn. Sprógti težinai, o pri darbo nėko neišmanai Šauk. Jau mun duoną ėdėt, rijot, sprógot! Krž. Sprók, ką turi po nosės! Žr. Eikit greičiau sprógt, jau kadai išviriau! Vdžg. Užteks tau sprógt, palik da ir man Sv. Toks karštis – vandenį tik sprógstam bepradėm NmŽ. Oho, kad sprógsta, net ausys linksi Kp. Tas arklys toks pasiutęs, groba tas avižas ir sprógsta Sd. Ateina i sprógsta lapus burokų tos senės vištos Šd.
| prk.: Sprók mano gerą (naudokis) i gerk mano ašaras! Ps.
14. gerti alkoholinius gėrimus: Sprógsta i sprógsta par dienas, o vaikai netura ko ėsti Kv. Nesprógęs dreba visas kaip kisielius (apie alkoholiką) Krš. Visi tik sprógsta, tik ryna tą smarvę Rdn. Gavo algą i sprógsta, o čia keturi vaikai Rdn. Sprógo kas dieną degtinę ir prasprogo savo ūkį Dr. Tau tai užtruks, nebeturėsi iš ko sprogti Žem. Tie visi duoda jam sprogti, tai ir parsivelka namo snukiu ardamas I.Simon. Kad tik turėčiau kuo girdyti, o sprogstančių bus! LzP.
^ Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprógs Škn.
15. intr. menk. pulti, gvieštis, siekti: Senovė[je] sprógdavo tie vyrai ant tų pinigų kai velniai Jrb.
16. intr. menk. vargti: Sprógau visą dieną ant mašinos stalo, kad kūlėm Šts.
◊ ãkys [iš kaktõs] sprógsta
1. sakoma stebintis: Įvertė lašinių [į lėkštę] – ãkys sprógsta KlK12,69(Rdn).
2. sakoma ką sunkiai darant: Tavo ir ãkys sprógsta tą akmenį kelant Dr. Dirbsi, prūnysi, ka ãkes iš kãktos sprógs Krš.
badù sprógti badauti: Vaikai sprógsta badù, netura ką duoti Žr.
galvà sprógsta [pusiáu] užgula sunkios mintys: Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, plaukai stojas, galvà sprógsta pusiáu LKT80(Ub).
iš ãpmaudo (iš pỹkčio, iš piktùmo) sprógti labai pykti: Aš iš ãpmaudo galiu sprógti Rsn. Susiedė iš piktumo ko nesprogsta! BsPII73. Tegu ji sprogsta iš apmaudo, tegu šėlsta rš. Kaip man rodos, žmogus sprogsta iš pykčio rš.
iš juõko (juokai̇̃s, juokù) sprógti labai juoktis: Žiūrint į girtus, galima sprógti iš juõko Jnš. Teip mumis išjuokino, kad mes sprógom juokai̇̃s Sd. Net sprógsta juokù Pc.
iš pavỹdo sprógti labai pavydėti: Raganos dukra … šilko marškinius išvydo – vos nesprogo iš pavydo S.Nėr.
iš puikýbės sprógti labai puikuotis: Na, bet iš puikýbės sprógsta! Mrj.
mólio bùlys sprógo suiro didelis draugiškumas: Sprógo mólio bùlys ir juodum, bet par daug ir laižės Brs.
net dañtys sprógsta apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta Žem.
širdi̇̀s sprógsta [pusiáu] Rz, Ndz labai skaudu, liūdna, gaila: Muno širdis pusiau sprogsta S.Dauk. Kaip tau širdi̇̀s nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti! Krš. Tai to jauno bernelio žirgelis žvengia, o man, jaunai mergelei, širdelė sprogsta LTR(Mrc). Gailu veizėti į tą vaiką – širdi̇̀s sprógsta pusiáu Skd. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla Vaižg.
širdi̇̀s sprógsta iš džiaũgsmo PnmA labai linksma: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo! Vd.
šónai vos nesprógsta iš juõko labai ima juokas, labai juokinga: Vakar, grėbdamas šieną, kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko V.Krėv.
tulži̇̀s sprógo prasiveržė pyktis: Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo I.Simon.
apsprógti intr.
1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas BsPII146.
2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprógsta – gražu, o dabar medžiai pliki Klt. Tik ką apsprógę dobilai Klt.
ǁ visam apdygti: Sėklas užnešė (atpūtė vėjas), ir apsprógo laukas pušelėms Prk.
ǁ įsimesti: Rožė (liga) jam ant veido apsprogo TP1880,46. Dedervinė apsprógo BzF175.
3. nudvėsti: Apsprógo kiaulių vieną metą čia nemažai Užv.
4. būti arti dvėsimo: Apsprógusį veršį pripjovė ir meisą išpardavojo Vkš.
atsprógti intr.
1. NdŽ, Vdk, Grd, Rdn atskilti, atitrūkti, atplyšti: Koja pakrypterėjo, ir atsprógo, atplyšo kaulelis Mžk. Krito nu vežimo, atsprógo šonkaulis kaži kaip Krš. Dalgio briauna atsprógo Lž. Uzbono ausis atsprógo Vkš. Žiežirba atsprógo nuo ugnies Rmš.
ǁ atsiknoti, atšokti: Vaikai, jau atsprógo medžių žievė, dabar galim dūdas sukt Plv. Sako, ka jai raumenys atsprógo nu kulšies Rs.
2. Š, Srd, Tj, Vlk vėl išsiskleisti, išleisti atžalas, atželti, sulapoti: Nušalęs uosis vėl atsprogo iš pašakių Šts. Atsigavo, atsprógo obelės nušalusios Lnk. Šakutės atsprógsta, gal atsigaus vyšnios iššalę Jz. Atsprogs mano žali lapai, ataugs mano viršūnėlė (d.) Ndz. Atsprok atsprok, ąžuolėli, jau žiema praėjo LTR. Kiti javai atsigavo, roputės ir atsprogo TP1881,38.
3. refl. menk. pasitenkinti gėrimu: Na, ar jau atsisprógai? Paį.
įsprógti
1. intr. Š, Trk įskilti, įplyšti, įdužti: Medis įsprógęs J. Puodas yr biškį įsprógęs, gali pilti pieną – netekės Vkš. Įsprógęs stiklas NdŽ. Žemė insprógus, vanduo susgers Aps. Staibukaulis nėra palūžęs, bet tiktai įsprogęs M.Valanč.
2. intr. K, Rtr, NdŽ atitrūkus įšokti, įlėkti, įkristi: Sprogo krosnyje žarija, įsprógo lovon ir uždegė šiaudus Š.
3. prisivalgyti.
4. intr. menk. įsigerti, įgerti: Aš esu biskį įsprógęs Slnt.
◊ širdi̇̀s įsprógo labai kas įkyrėjo: Širdi̇̀s yr įsprógusi, visai paėdė širdį Krš.
išsprógti
1. intr. Q391, H184, BŽ37, Jrb, Kv, Tv, Sd, Grž, Dl iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla J.Marc. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprógusi Krš. Pilvas išsprógęs kai baisiausio pono Rs. Velnio akys yr išsprógusios, raudonos ir žiba kaip žarijos Vkš. Akys išsprógusios kaip žalčiuo, misliju, ka ans mun dės! Trk. Rėžė su votegu, ir išsprógo akys Trk. Par akį trinkt, akis ir išsprógo Kal. Visi susirinko, rūko rūko [pypkę] – net akys išsprógo LKT273(Krs).
^ Gerk su protu, kad ir akys išsprogtų KrvP(Plv). Kad tau akys išsprógtų už tokį darbą! Vkš.
ǁ išpampti: Išsprogę, išsiliję parejo, o išejo sulysę Šts.
ǁ pasirodyti, ištrykšti: Anundžio net ašaros išsprogsta nuo tų Deveikos žodžių P.Cvir.
2. tr. išsproginti, išversti: Žiūri išsprogęs akis Lnkv. Ko žiūri teip akis išsprogęs? Grž. Akis akiplėšiškai išsprogęs, lūpą pakabinęs J.Paukš.
3. intr. K, NdŽ išlėkti atitrūkus, atskilus: Jei žarija iš krosnies išsprogsta pleškėdama, bus piktas svečias Kp.
ǁ tr. atskelti: Peilis lai išsprógtu viduriu, bet dar papjaunamas Šts.
4. žr. įsprogti 1: Išsprógęs lange stiklas NdŽ.
5. intr. Q62, K, N, Rtr, DŽ1, Dbč, Žln, Pv, Dbk išskleisti pumpurus, sulapoti: Radasto šakelės pusiau išsprógusiais pumpurais NdŽ. Medžiai išsprogsta R46, MŽ62. Jau, mačiau, išsprógę žilvitėliai žali, pusė lapelių išleista Sug. Beržams išsprógus, ąžuolai dar tebesti pliki Š. Išsprógę jau uogelės Klt. Pumpurai jau išsprógo J. Kadai jau išsprógo, ka taip nesteigas augti greitai Vgr. Kad šalnelės nebijočia, per naktį išsprogčia LTR(Ldvn). Kap išsprogs išlapos tvorelėn kuolelis, tai tada paimsiu aš tave, mergele LTR(Lp). Nukris lapeliai, išsprogs ir kiti, numirs tetužis, kur gausu kitą RD171. Neišsprogs girelė[je] sausoji lazdelė JD1515. Kol ąžuolai neišsprógo, kailinių nepadėk PnmA.
| prk.: Iš to pat graikų su romėnais kelmo ir mūsų tauta yra išsprogus rš. Christus, sūnus Dievo, iš jo širdies išsprogo Mž343.
6. godžiai suvalgyti, išgerti, išryti: Visą bulbynę išsprógo Pvn. Velniškas yr ėdimas muno uošvėnės: išsprogtų ir kiminus iš sienotarpių Šts.
7. išgerti (alkoholinių gėrimų): Tą butelį išsprógsta, perka kitą – to negana Rdn. Tu vienas išsprógai, o py manęs neatnešei Plik.
8. intr. Krš, Tv, Šd visiems galą gauti, išdvėsti: Ka išsprogs gyvaliai, nusipirksu kitus LTR. Visos mūsų kiaulės išsprógo Vkš. Ir mano arkliai išsprogs Žem.
ǁ neprigyti, išdžiūti: Kur išsprógo sėtiniai, burokų įdiegiau Rdn.
9. visiems išmirti: Jauni išvažinėjo, kaip seniai išsprógsma, kas kaime bedirbs! Rdn.
◊ ãkys [ant kaktõs] išsprógo
1. Upn labai nustebo: Nuo tos žinios jam ãkys an kaktõs išsprógo Rs. Žvilgt už daržinės – man i ãkės an kaktõs išsprógo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą LKT106(Klm).
2. sakoma ką sunkiai, jėgas įtempus darant: Ãkys išsprógo, kol tokį maišą atvilko Kair.
nusprógti intr.
1. Š, NdŽ, Krtn, KlvrŽ, Rt, Šv, Rs sutrūkti, suskilti: Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna Plt. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką Krš. Nusprogo klumpis, ir parejau basas Šts.
ǁ suskirsti, nušašti: Lūpos nusprógo Kv. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą]! Žem.
2. J, Š, L, Rtr, NdŽ, Sd, Lk, Všv, Stak, Vdžg, Skr, Lkč, Žž, Rd, Mšk, Šd nudvėsti, nustipti: Karvė užsirijo bulvių i nusprógo Rs. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo Als. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs Lkv. Negink taip, o kumelė nūsprógs Up. Jos (žiurkės) užėdę tų nuodų – mat nusprógę Ps. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys Skrb. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio[je] ganyklo[je] Šts. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs LMD(Sln).
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį Sln. Gaidys manė manė ir nusprogo Krt.
3. Š, NdŽ, Pln, Žr, Šlv, Jnšk, Užv, Snt menk. mirti, galą gauti: Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę] Slnt. Mažne nusprógo begerdamas Trk. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas Varn. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų Lks. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti Trk. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan Klp. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo JD956. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! LzP. Baigu nusprógti Kv. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis Trk. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama Krtn. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo M.Valanč.
^ Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės) Sln. Ka tu ben nusprõgtumi! Dr.
nusprogtinai̇̃ adv.: Dainiuos ten anie, gers nusprogtinai̇̃ Šts.
ǁ refl. nusigaluoti (dirbant): Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós Nt. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais! Šts.
4. Šd, Lnkv, Rs, Šll, Vkš, Lk, Ms menk. užskursti, sulysti, sumenkėti: Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos Jdr. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti Krž. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka Mžš. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti LTR(ž.).
| Įdevė tris keturius nusprógusius obulus Ms. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais Žr.
nusprógusiai adv.: Nusprógusiai (tingiai) bedarbuojanties tiek berandas ir gero[je] buto[je] Šts.
5. End nuskursti, nusigyventi: Nūsprógę yra, nūvarė ūkę Pj. Nūsprógęs toks kolektyvas Jdr. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs Kv.
nusprógusiai Apei anus visi nusprógusiai gyvena Grg.
6. Stak sumažėti, paliauti: Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs Slnt. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių Vkš.
7. nusigerti: Buvo nusisprogęs bežulikaudamas Šts. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina Bsg. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai Paį.
8. Vdk menk. išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: Tai nusprógęs vaikas! Erž.
9. M išsiskleisti (apie pumpurą).
◊ juokai̇̃s (iš juõko) nusprógti labai juoktis: Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokai̇̃s Dov. Mes mažne nusprógom iš juõko KlvrŽ. Petras liubaus ka pasakys, juokai̇̃s nusprógdavom LKT102(Vg). Ten juokai̇̃s nusprõgtumi iš to muno darbo Žr.
pasprógti intr.
1. BzF175, NdŽ įtrūkti, supleišėti: Pasprógsta tegu kiek, padžiūsta an ugnies bulbos Klt. Papai nu saulės pasprógę, neduodas [karvė] milžti Rdn.
ǁ NdŽ apačioje įtrūkti.
2. NdŽ paželti, pakilti: Žolikė pasprõgs, lengviau šert bus Pgg.
| prk.: O Dainavos šalies berneliai džiaugsmu pasprogo, kad atėjo didiems žygiams metas V.Krėv.
3. NdŽ išvirsti, išlįsti į viršų: Viena akis toki yr baltesnė, biškį tokios pasprógusios tos akys Trk.
4. Brž nudvėsti, nugaišti: O karvė buvo jau pasprógusi Šlu.
5. persitempti, nusivaryti, patrūkti: Pasprógusi kumelė buvo, dėl to ir neatėmė Vvr. Mūso arklys vakar pasprógo Kl.
6. menk. numirti, galą gauti: Mažne pasprógau betempdama tą maišą Ms. Gal daugiau nebmatysmos, gal pasprógsu Krš.
7. NdŽ, Žd, KlvrŽ, Šln, Bsg menk. godžiai pavalgyti, pagerti, paryti: Pasprógo, o nė dėkui, nė užgraužo – toks kiaulė Kv. Dirbsi kaime – būsi pasprógęs Krš.
8. menk. pagerti alkoholinių gėrimų: Pasprógę velniškai įkyri̇̀ Krš.
| refl. Mžš, Kair: Pasisprógti važinėjovos, ne piršties Šts. Atvažiavo pasisprógti, pagerti, paėsti – tokie žentai Rdn. Nuo alaus nebūtų teip pasisprógęs, kad kitko nebūtų buvę Grž.
◊ juokai̇̃s pasprógti labai juoktis: Visi gali juokais pasprogti LTR(Klp).
pérsprogti
1. intr. L, Rtr, Brs, Nv, Klk perplyšti, perskilti: Taukš taukš pársprogo lankai bosuo Šts. Tie balti kiaušiniai nestipriais kevalais – keli parsprógo Mžš. Tuščias katilas ant ugnies parsprogo LTR(Žg). Siena kad pársprogusi a supuvusi, tai anie (širšūnai) ten gyvena Tl. Šakelė trekš sukama, obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištiško Vaižg. Bet iš to didžio jo (kiškio) juoko abidvi lūpos parsprogo LMD(Sln). Tuo tarpu ledas parsprogo, ir arklys įmurmėjo ravan Sz. Kepėja išsižiojusi kepė, jei duona pársprogo Sd. O jau kriokimas [tankų], Dieve susimylėk, galva gali persprogti J.Paukš. Iš didelio gailesio senutės širdis persprogo TS1900,9. Šeimyna gal pársprogti beėsdami [obuolius] Krš. Kaip gėrė tas milžinas antrą kartą [v]andinį, ir parsprogo LTR(ž.). Blezdinga gieda: rytą vakarą, rytą vakarą lapynė – jei nori, pársprok Mžk. Ji pérsprogtų iš pavydo NdŽ.
^ Kad tu i parsprógtum! (keik.) Bsg. Nors persprok – niekas tuo nepatikės rš.
2. kurį laiką godžiai valgyti.
3. persivalgyti: Susprogo cielą bliūdą košės i pársisprogo, i daba serga Kv.
4. persigerti alkoholinių gėrimų: Pársisprogę nebžino ką betauzyti Pvn. Dieną gėrė mieste i pársisprogo, o daba serga Kv. Ką anie bežino pársisprogę! Krš.
5. tr. menk. girtaujant netekti, prarasti: Pargėrė, pársprogo protą, blūdija Rdn.
6. intr. sumažėti (apie šaltį): Ant ryto parsprógo šaltis Ps.
7. M, NdŽ žr. išsprogti 1.
◊ pẽčius pérsprogo gimė mergaitė: A nežinai, Petruo pẽčius pársprogo! Krš.
mólio sùbinė pérsprogo paliovė draugavę, susipyko: Ne ilgam ta meilė – parsprogs molio subinė J. Visumet molio subinė parsprogsta su didžiu balsu – teip būs ir vokyčiuo Šts.
piesisprógti (dial.) Prk žr. prisprogti 5 (refl.): Pysisprógęs voliosis kai kiaulė Sg. Į pakrūmę eita pysisprógę Kin.
prasprógti
1. intr. NdŽ kiek įtrūkti, įplyšti: Prasprógęs vėdaras juo skanesnis Šts. Pamidorai prasprógę prasprógę – kas anims? Krš. Prasprógo lūpa, i vėžys įsimetės Krš. Kaip pyspaudė, tas skaudulys prasprógo pradėm Plik.
2. intr. Sut, NdŽ, Pv kiek praskleisti pumpurus, sulapoti: Jau prasprógo medelio čiepas, atsigaus Šts. Žolikė bežaliuojanti, medžiai prasprógę Šv. Vai, prasprogtau, kaip rūtelė pražydėtau, kad tave, berneli, gyvą žirgelis parneštų V.Krėv. Rykštė Aarono naktį prasprogus SPII2324.
| prk.: Oi kap uždaboju tave bernelį, prasprog mano širdelė, prasišviečia akelės KrvD17. Nenubudo tik jausmai jauno bernelio, neprasprogo jo širdis V.Krėv.
3. iššvaistyti girtaujant, pragerti: Prasprógti greitas, nepalaiko rublio Krš. Prasprógo visą algą, a tatai žmogus?! Rdn. Atejęs pilną vietelę rado, pilnus pašalius, o prarijo, prasprógo viską Pp. Tėvas viską prasprogs, vis girtas, vis girtas Žem. Tai jau vėl visus pinigus prasprogai, nevidone! I.Simon.
4. girtaujant nusigyventi: Rupūžė tas, prasisprógęs, prasibuvęs Lk.
prisprógti Rtr
1. tr. sprogstant prikristi: Prisprógsta valgis [žiežirbų] K.
2. intr. NdŽ iki kurios vietos įskilti.
3. intr. NdŽ apsiskleisti (pumpurais).
4. daug privalgyti, prigerti, priėsti: Prisprógau tų kleckų lig kaklo Trk. Koks čia darbinykas, prisprógo tik lašinių ir išėjo Žmt. Priėste, prisprogste, kur gerti gauste? Nueiste į balą, ten galą gauste (pabrolių pašiepimas) LMD(Sln). Ar durnaropių senis prisprogo, ar kurių galų! P.Vaičiūn. Katė, strazduičių prisprogus, tris dienas neina į triobas LTR(Lnkv). Ale ragana jau tiek buvo priputus, tiek prisprogus vandenio, kad jau buvo tep kap prisukta votis LTR(Smn).
| prk.: Prisprogo muno prakaito Krkl. Daug tu prisprógai (gavai), kad muni įskundei?! Vvr. Ana prisprógusi yr visokių velnių – ana galia nebeiti numie Trk.
| refl. tr., intr.: Prisisprógai iki rumbo, nors ačiū pasakytum Snt. Parejo karvės iš lauko prisisprógusios dobilų, vos į staldą įtelpa Šv.
| prk. tr.: Jis tų turtų prisisprógęs neužžinomai Dkš.
5. prigerti, prilakti alkoholinių gėrimų: Pareina keturiums prisprógęs, i viskas Krš. Amžinatėlis sau prisprógęs išmušo visus langus Žeml. Prisprógęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Veizu, ka atvažiuona prisprógęs arielkos, ka ta mašina eina vizgių vizgais Vkš. Kas nora, lig mėlenumo prisprógsta Rdn. Prisprógsta iki žemės graibymo, o paskum serga Pn.
| refl. Jdr, Sd, Mžk, Rdn, Lk, Skdv, Šauk, Žlp, Jrb: Prisisprógo, mažai kojėse stovėjo Užv. Nieko pelno iš jo uždarbio – kasdien prisisprógęs Mžš. Prisisprógęs – ką su anuo susirokuosi: nei penki, nei devyni Trk. Eik tu, kvaily! prisisprogęs plempi, nė pats nesižinai ką Žem.
^ Prisisprógusi boba už velnį baisiau Krš.
6. nuskęsti, prigerti: Upis yr gili – i kiek prisprógsta Krš. Ka nebūčiu ištraukęs, būtų klane prisprógęs Krš. Kumelė prisprógo Pajuodgiry Sml.
susprógti Rtr, NdŽ
1. intr. nuo sprogimo subyrėti, sugriūti: Susprógo ginklų sandėlis DŽ. [Lėktuvas,] krypuodamas sparnais, nusklendė ištuštėjusia padange už miško ir ten susprogo, nepasiekęs žemės J.Avyž. Tą pečių uždarė, ir susprogo tas pečius iš tos piktvarlės garo DS139(Šmk).
2. intr. BzF175, LL214 suskilti, sutrūkti: Stiklas susprógo DŽ. Susprógęs vandentiekio vamzdis NdŽ. Varlakiai – liga tokia: šunta tarp pirštų, susprógsta, sutrūkinėja Žg. Viena jo klumpė susprogusi ir sutraukta viela I.Simon. Pečius buvo didelis molinis, nudrėbtas, ka nesusprógtų Gršl.
3. intr. Slm išskleisti pumpurus, sužaliuoti, sulapoti: Beržai susprógs kaipmat, nespėsi apsižvalgyti Krš. Kolei medžiai nesusprógę, tai žolės ir nėra Ktk. Jei iš karto susprógsta alksniai ir beržai, tai vasara nei šlapia, nei sausa Upn. Ir susprogo visi medžiai, ne visi žydėjo LMD(Kb).
ǁ sudygti: Kvietys bile žemėj susprógsta Gs.
4. godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: Šuo susprógo meisą Šts. Špokai susprógo pusę viešnių Rdn. Daug susprogsta tos bjaurybės kiaulės Rm. Karvapilviai tie pijokai, patį velnį galia susprógti Krš. Atejo girtas, tai ir bandeles, ir uogas – visa nuo stalo susprógo Ut. Suėdėt, susprogot man treigį jautį su nagais, su ragais, su visais daiktais (pasišaipymas iš pabrolių) LTR(Sln).
ǁ prk. sudaužyti, sugadinti: Patį puikiąjį bliūdą susprógai Slnt.
5. tr. menk. sugrobus pasinaudoti: Susprógai muno šimtelius (buvau paskolinęs ir nebeatidavei) Lkv. Susprogai išlupęs nuo mūsų tokius pinigus, susprogai, suėdei vaiką! Žem.
užsprógti
1. intr. NdŽ atsprogus užkristi.
2. intr. sulapojus užkeroti: Medžiai užsprogę, ir nieko nematyti pro langą Ggr.
3. užryti, užvalgyti.
4. tr., intr. menk. užlakti, užgerti svaigiųjų gėrimų: Kas vyrams rūpa – tik užsprógti myžalo kokio Trk.
1. intr. dėl tam tikros reakcijos staiga su stipriu smūgiu išskirti energiją: Laivo triumuose sprogo siera, ir laivas akimirksniu nuskendo sp. Sprogstamosiomis medžiagomis vadinami junginiai arba jų mišiniai, kurie nuo smūgio užsiplieskia, virsta dujomis ir išskiria daug šilumos K.Daukš. Grynos šviečiamosios dujos dega nesprogdamos rš. Sprogstamosios dujos PolŽ62.
| prk.: Atrodė, kad tučtuojau sprogs (prasiverš) sukilimas V.Myk-Put. Sprogo naujas juokas I.Simon.
ǁ part. praes. lingv. staiga nutrūkstantis ar pritilstantis (apie priegaidę, garsą): Sprógstančioji, arba lūžtančioji, priegaidė K.Būg. Priebalsis d yra sprogstamas K.Būg. Sprogstamàsis garsas NdŽ.
2. intr. L, Rtr suirti, sugriūti, sutrūkti į dalis nuo stipraus smūgio, sukelto staiga išsiskyrusios energijos: Par karą sprógo stotis, mūso visi langai iš tos virtuvės išbiro Lpl. Sprógo tas akmuo i prikirto pri sienai tą mergelę Trkn. Ale tik biškį pakrapštinėjau, sprógo – ir akies neliko Yl. Ka tik ans ras kokias sprogstamósias tas bombas, ka ans leis ir išsprogdins Akm. Suvirtom į griovį, apsukui bombos sprógsta Žg. Anie įmetė ampoles kokias sprógstančias Brs. Kai davė butelis, sprógo, apšutino i burną, i rankas Antr. Bačka sprógo, su žibalu apliejo, i mirė Jrb. Yra ir vieną kartą gyvenime sprogstančių žvaigždžių rš.
3. intr. Q79, Sch83, K, Dkš, Skrb atsirasti plyšiui, įtrūkti: Reiktum būti sprogtinomis trobomis nuo šilumos J. Reik duoti [neklaužadai], ka subinė sprõgtum! Rdn. Ans trenkės į tą mašiną, i sprógo galva anam Gršl. Šoko nuo dviračio, sprógo plaučių gyslos Dbč. Jum ausys kad nesprógt nuo mano dainų! Bb. Čia iškyla spuogas, čia sprógsta Stl. Kodė tavo kailinių nugara sprógus? Grnk. Ašis geležinė iš smarkumo įlindo į žemę i sprógo par pusę BM199(Grnk). Įpyliau karšto vandens, ir sprógo stiklinė Šlv. Nuo alaus statinės sprógsta Stak. Rąstas [bitėms] buvo apdengtas su stogu, ka neaplytų, ka nuo saulės nesprógtų, neaižėtų Sk. Obuolys, kritęs nū obels, sprogo ir sueižėjo Žem. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą M.Valanč. Parnešė sprógtinas (nuo kurių galima patrūkti) naštas Slnt.
| prk.: Galva sprógsta, tep skauda Prn. Galva ūžė, sprogo skausmu Žem.
^ Tegul prastas pilvas sprõgs, negu geras valgis vėjais nueis Plv. Nekimšk per daug – pilvas sprogs LTR(Srd). Iš visų šalių vargas spaudžia, nors imk ir sprok! J.Jabl. Gale lauko puodas sprogsta (aušta) Kos196.
4. intr. labai prisipildžius būti tempiamam, plečiamam: O jau sprógsta anam viduriai – prigėręs to vandens Lk. Nuo tų pelų i sprógsta daba veršiam pilvai, ka užėda jų Rd. Nebegaliu tverti, man burna pusiau sprogsta! LMD(Sln).
| Vyras kaip išsiėdė – neb tas, sprógsta raudoniu (labai raudonas) Lkv.
sprógstančiai sprogstančiai̇̃: Sprogstančiai̇̃ priėdė kiaulės bulvių J.
5. intr. KlG97, VlnE4, BtMt24,32, H158, R, D.Pošk, Sut, N, KII9, K, M, J, L, Rtr, Vvr, Šlv, Plt, Šmn, Tvr skleisti pumpurus, lapuoti: Sprogsta medžias SD239. Įčiepinau i žiūriu: sprógsta – prigys Jrb. Vyšnios sykiu sprógsta ir žydi Dkš. Kai medžiai sprógsta, visados atšąla Ob. Pumpurai buvo besprógstą, i še – užšalo baisiausiai Krš. Dar̃gi lapai nėra sprógę Dv. Jau ka nesprógusius medžius užgriauja, tai pavasario gero greit nelauk Bgt. Jei miškas ilgai sprogsta, tai, sako, bus tais metais blogi metai LTR(Auk). Kuojos nerši aliksniam sprogstant LTR(Km). Nesprók nesprók, aržuolėli, šiąnakt bus šalnelė (d.) Smn. Sprogsta rožės, sprogsta rūtos, sprogsta lilijelės, sprogsta mano jaunos dienos kaip darže žolelės KlpD31. Veizdėkit … ant visų medžių: kad jau sprógsta, žinote, jog jau arti yra vasara DP12-13. Kad pradest jo (figmedžio) šaka sprogt, … numanot, jog arti vasara yra Ch1Mt24,32.
| prk.: Ė tu, šarka. Dar jauna esi. Dar tik sprogsti P.Vaičiūn. Ką tik buvau besprógstanti kaip darže rūtelė JD142.
^ Medum sėji – pipirai sprogsta B887. Medų pasėjai – pipirai sprogsta S.Dauk. Nei sprógsta, nei žydi – ir uogos esti (ėglius) Al.
ǁ dygti, kaltis: Jiem ūsai kaip tik pradeda sprogti, siunta Ar. Kad barzda pradeda sprogti, tai jie plaukučius išrauja rš.
6. intr. nuo karščio atitrūkus šokti, lėkti tolyn: Nurimę sustojom prie tviskančio laužo, kur žiežirbos čirkšdamos sprogsta į veidus V.Myk-Put. Kaip sprogo ugnies sprogulė į mane, ir išdegė man užpakaly drevę BsPII93.
7. intr. NdŽ, Krkl lįsti į paviršių, iššokti, išvirsti: Puta šaltas vė[ja]s, ka ir akys sprógsta lauku Krtn. Vincas tik dairosi į visas puses, kad net akys sprogsta K.Bor.
8. intr. Kos180, NdŽ, Trgn švisti, aušti: Dienelė sprogo grįžtant iš vaišių Dr. Aušrai sprogstant, Liuprektas puolė ant lietuvių abažo S.Dauk.
9. intr. Rtr, Jdr stipti, dvėsti: Ko veršelis sprógo, mun uždarbė, o tau, daktare, negarbė (sako kailialupys) Slnt. Vaikai, tik nemuškit ir netraiškykit [bitės]: ana ne sprógsta, o miršta Žg. Musmirės tai tos nuodingos, musės nuo jų sprógsta Žg. Čigonai tik duodavai i duodavai į šonus, kad tik bėgtų arklys kad ir sprógdamas Mšk.
^ Ir arklys sprogdamas spiria LTR(Pp). Nesprogs žiurkė ant aruodo LTR(Jnš, Žg).
ǁ būti arti dvėsimo, galuotis: Sprógo sprógo karvė kokį mėnesį Krš.
10. galą gauti, mirti: Anie sprógsta žemėn, netura nėko Krtn. Nedovenosu, kad i sprógsu, nedovenosu! Varn. Vos pakobrinu – rodos, ka jau sprógsiu šiandien Trk. Tesprõgstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes! Rdn. Sprógau žemė[n], į torą įkibusi ejau, ale ano pagelbos neprašiau Krš.
^ Koks gimė, toks i sprógs LKT156(Grz). Koks jau velnias gimė, toks ir sprõgs Pš. Melagiu gimęs, melagiu ir sprogs LTR(Ds). Vilku gimęs, vilku i sprogs Trš.
sprogtinai̇̃ adv.: Nepjauk teip sprogtinai̇̃ Slnt.
11. intr. Jnš, Vlkj, Ar, Skd, Kv atlėgti, kristi, liautis: Sprógo šaltis – ir alsuoti lengviau pasidarė Slnt. Argi tas šaltis nesprõgs, ilgai vargys? Jrb. Sakiau, kad, stojus jaunam mėnesiui, sprõgs šaltis – ir sprógo Srv. Pašala pašala gerokai, veizėk, ir sprógsta šaltis Vvr. Vakar suskaičiau dvyleka plikagalvių, ir šaltys sprógo Krž.
ǁ pasibaigti, išsekti: Bronė – kantri motriška, ale jau kentalas sprógo Rdn. Senims yr kantrybė sprógusi, veizant į jaunų darbus, i bamba Krš.
12. intr. prk. nueiti niekais, būti išleistam, išeikvotam: Anam sprógo šimtinelė iš kišenei, kol vaiką pagydė Dr. Štai švogeris paprašė į kūmus – pusrublis sprogo M.Katk.
13. godžiai valgyti, gerti, ryti: Nesprók tiek daug! Pln. Ans sprógsta ką pagrobdamas Kv. Tie žalčiai tranai darbo nedirba, o tik medų sprógsta Rdn. Sprógti težinai, o pri darbo nėko neišmanai Šauk. Jau mun duoną ėdėt, rijot, sprógot! Krž. Sprók, ką turi po nosės! Žr. Eikit greičiau sprógt, jau kadai išviriau! Vdžg. Užteks tau sprógt, palik da ir man Sv. Toks karštis – vandenį tik sprógstam bepradėm NmŽ. Oho, kad sprógsta, net ausys linksi Kp. Tas arklys toks pasiutęs, groba tas avižas ir sprógsta Sd. Ateina i sprógsta lapus burokų tos senės vištos Šd.
| prk.: Sprók mano gerą (naudokis) i gerk mano ašaras! Ps.
14. gerti alkoholinius gėrimus: Sprógsta i sprógsta par dienas, o vaikai netura ko ėsti Kv. Nesprógęs dreba visas kaip kisielius (apie alkoholiką) Krš. Visi tik sprógsta, tik ryna tą smarvę Rdn. Gavo algą i sprógsta, o čia keturi vaikai Rdn. Sprógo kas dieną degtinę ir prasprogo savo ūkį Dr. Tau tai užtruks, nebeturėsi iš ko sprogti Žem. Tie visi duoda jam sprogti, tai ir parsivelka namo snukiu ardamas I.Simon. Kad tik turėčiau kuo girdyti, o sprogstančių bus! LzP.
^ Ka velnias prišoks, ir iš kirvio koto sprógs Škn.
15. intr. menk. pulti, gvieštis, siekti: Senovė[je] sprógdavo tie vyrai ant tų pinigų kai velniai Jrb.
16. intr. menk. vargti: Sprógau visą dieną ant mašinos stalo, kad kūlėm Šts.
◊ ãkys [iš kaktõs] sprógsta
1. sakoma stebintis: Įvertė lašinių [į lėkštę] – ãkys sprógsta KlK12,69(Rdn).
2. sakoma ką sunkiai darant: Tavo ir ãkys sprógsta tą akmenį kelant Dr. Dirbsi, prūnysi, ka ãkes iš kãktos sprógs Krš.
badù sprógti badauti: Vaikai sprógsta badù, netura ką duoti Žr.
galvà sprógsta [pusiáu] užgula sunkios mintys: Pasiklausai, kas senovė[je] buvo, plaukai stojas, galvà sprógsta pusiáu LKT80(Ub).
iš ãpmaudo (iš pỹkčio, iš piktùmo) sprógti labai pykti: Aš iš ãpmaudo galiu sprógti Rsn. Susiedė iš piktumo ko nesprogsta! BsPII73. Tegu ji sprogsta iš apmaudo, tegu šėlsta rš. Kaip man rodos, žmogus sprogsta iš pykčio rš.
iš juõko (juokai̇̃s, juokù) sprógti labai juoktis: Žiūrint į girtus, galima sprógti iš juõko Jnš. Teip mumis išjuokino, kad mes sprógom juokai̇̃s Sd. Net sprógsta juokù Pc.
iš pavỹdo sprógti labai pavydėti: Raganos dukra … šilko marškinius išvydo – vos nesprogo iš pavydo S.Nėr.
iš puikýbės sprógti labai puikuotis: Na, bet iš puikýbės sprógsta! Mrj.
mólio bùlys sprógo suiro didelis draugiškumas: Sprógo mólio bùlys ir juodum, bet par daug ir laižės Brs.
net dañtys sprógsta apie godžiai valgantį: Išėjus sargybiniui, sesuo metėsi valgyti: duoną laužia, sviestą su pirštu tepasi, arbatą pilasi, kad kemša, net dantys sprogsta Žem.
širdi̇̀s sprógsta [pusiáu] Rz, Ndz labai skaudu, liūdna, gaila: Muno širdis pusiau sprogsta S.Dauk. Kaip tau širdi̇̀s nesprógo vaikus palikti ir išvažiuoti! Krš. Tai to jauno bernelio žirgelis žvengia, o man, jaunai mergelei, širdelė sprogsta LTR(Mrc). Gailu veizėti į tą vaiką – širdi̇̀s sprógsta pusiáu Skd. Tėvam širdis sprogo matant, kaip jų turtai pusiau skyla Vaižg.
širdi̇̀s sprógsta iš džiaũgsmo PnmA labai linksma: Širdelė sprogsta man iš džiaugsmo! Vd.
šónai vos nesprógsta iš juõko labai ima juokas, labai juokinga: Vakar, grėbdamas šieną, kai ėmė apie grėblį dainuoti, tai visų mūsų šonai vos nesprogo iš juoko V.Krėv.
tulži̇̀s sprógo prasiveržė pyktis: Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo I.Simon.
apsprógti intr.
1. aplink įtrūkti, įskilti: Aprėžė su ta magnasava kulkele …, tuojau mūras apsprogo kaip stiklinės dugnas BsPII146.
2. sudygti, sulapoti, sužaliuoti: Apauga, apsprógsta – gražu, o dabar medžiai pliki Klt. Tik ką apsprógę dobilai Klt.
ǁ visam apdygti: Sėklas užnešė (atpūtė vėjas), ir apsprógo laukas pušelėms Prk.
ǁ įsimesti: Rožė (liga) jam ant veido apsprogo TP1880,46. Dedervinė apsprógo BzF175.
3. nudvėsti: Apsprógo kiaulių vieną metą čia nemažai Užv.
4. būti arti dvėsimo: Apsprógusį veršį pripjovė ir meisą išpardavojo Vkš.
atsprógti intr.
1. NdŽ, Vdk, Grd, Rdn atskilti, atitrūkti, atplyšti: Koja pakrypterėjo, ir atsprógo, atplyšo kaulelis Mžk. Krito nu vežimo, atsprógo šonkaulis kaži kaip Krš. Dalgio briauna atsprógo Lž. Uzbono ausis atsprógo Vkš. Žiežirba atsprógo nuo ugnies Rmš.
ǁ atsiknoti, atšokti: Vaikai, jau atsprógo medžių žievė, dabar galim dūdas sukt Plv. Sako, ka jai raumenys atsprógo nu kulšies Rs.
2. Š, Srd, Tj, Vlk vėl išsiskleisti, išleisti atžalas, atželti, sulapoti: Nušalęs uosis vėl atsprogo iš pašakių Šts. Atsigavo, atsprógo obelės nušalusios Lnk. Šakutės atsprógsta, gal atsigaus vyšnios iššalę Jz. Atsprogs mano žali lapai, ataugs mano viršūnėlė (d.) Ndz. Atsprok atsprok, ąžuolėli, jau žiema praėjo LTR. Kiti javai atsigavo, roputės ir atsprogo TP1881,38.
3. refl. menk. pasitenkinti gėrimu: Na, ar jau atsisprógai? Paį.
įsprógti
1. intr. Š, Trk įskilti, įplyšti, įdužti: Medis įsprógęs J. Puodas yr biškį įsprógęs, gali pilti pieną – netekės Vkš. Įsprógęs stiklas NdŽ. Žemė insprógus, vanduo susgers Aps. Staibukaulis nėra palūžęs, bet tiktai įsprogęs M.Valanč.
2. intr. K, Rtr, NdŽ atitrūkus įšokti, įlėkti, įkristi: Sprogo krosnyje žarija, įsprógo lovon ir uždegė šiaudus Š.
3. prisivalgyti.
4. intr. menk. įsigerti, įgerti: Aš esu biskį įsprógęs Slnt.
◊ širdi̇̀s įsprógo labai kas įkyrėjo: Širdi̇̀s yr įsprógusi, visai paėdė širdį Krš.
išsprógti
1. intr. Q391, H184, BŽ37, Jrb, Kv, Tv, Sd, Grž, Dl iššokti į paviršių, išsiveržti, išsikišti, išvirsti: Lūpos kiečiau susičiaupė, ir kaktoj išsprogo didelė kaip driežas mėlyna gysla J.Marc. A kelnės traukas, a tu drūktėji – subinė išsprógusi Krš. Pilvas išsprógęs kai baisiausio pono Rs. Velnio akys yr išsprógusios, raudonos ir žiba kaip žarijos Vkš. Akys išsprógusios kaip žalčiuo, misliju, ka ans mun dės! Trk. Rėžė su votegu, ir išsprógo akys Trk. Par akį trinkt, akis ir išsprógo Kal. Visi susirinko, rūko rūko [pypkę] – net akys išsprógo LKT273(Krs).
^ Gerk su protu, kad ir akys išsprogtų KrvP(Plv). Kad tau akys išsprógtų už tokį darbą! Vkš.
ǁ išpampti: Išsprogę, išsiliję parejo, o išejo sulysę Šts.
ǁ pasirodyti, ištrykšti: Anundžio net ašaros išsprogsta nuo tų Deveikos žodžių P.Cvir.
2. tr. išsproginti, išversti: Žiūri išsprogęs akis Lnkv. Ko žiūri teip akis išsprogęs? Grž. Akis akiplėšiškai išsprogęs, lūpą pakabinęs J.Paukš.
3. intr. K, NdŽ išlėkti atitrūkus, atskilus: Jei žarija iš krosnies išsprogsta pleškėdama, bus piktas svečias Kp.
ǁ tr. atskelti: Peilis lai išsprógtu viduriu, bet dar papjaunamas Šts.
4. žr. įsprogti 1: Išsprógęs lange stiklas NdŽ.
5. intr. Q62, K, N, Rtr, DŽ1, Dbč, Žln, Pv, Dbk išskleisti pumpurus, sulapoti: Radasto šakelės pusiau išsprógusiais pumpurais NdŽ. Medžiai išsprogsta R46, MŽ62. Jau, mačiau, išsprógę žilvitėliai žali, pusė lapelių išleista Sug. Beržams išsprógus, ąžuolai dar tebesti pliki Š. Išsprógę jau uogelės Klt. Pumpurai jau išsprógo J. Kadai jau išsprógo, ka taip nesteigas augti greitai Vgr. Kad šalnelės nebijočia, per naktį išsprogčia LTR(Ldvn). Kap išsprogs išlapos tvorelėn kuolelis, tai tada paimsiu aš tave, mergele LTR(Lp). Nukris lapeliai, išsprogs ir kiti, numirs tetužis, kur gausu kitą RD171. Neišsprogs girelė[je] sausoji lazdelė JD1515. Kol ąžuolai neišsprógo, kailinių nepadėk PnmA.
| prk.: Iš to pat graikų su romėnais kelmo ir mūsų tauta yra išsprogus rš. Christus, sūnus Dievo, iš jo širdies išsprogo Mž343.
6. godžiai suvalgyti, išgerti, išryti: Visą bulbynę išsprógo Pvn. Velniškas yr ėdimas muno uošvėnės: išsprogtų ir kiminus iš sienotarpių Šts.
7. išgerti (alkoholinių gėrimų): Tą butelį išsprógsta, perka kitą – to negana Rdn. Tu vienas išsprógai, o py manęs neatnešei Plik.
8. intr. Krš, Tv, Šd visiems galą gauti, išdvėsti: Ka išsprogs gyvaliai, nusipirksu kitus LTR. Visos mūsų kiaulės išsprógo Vkš. Ir mano arkliai išsprogs Žem.
ǁ neprigyti, išdžiūti: Kur išsprógo sėtiniai, burokų įdiegiau Rdn.
9. visiems išmirti: Jauni išvažinėjo, kaip seniai išsprógsma, kas kaime bedirbs! Rdn.
◊ ãkys [ant kaktõs] išsprógo
1. Upn labai nustebo: Nuo tos žinios jam ãkys an kaktõs išsprógo Rs. Žvilgt už daržinės – man i ãkės an kaktõs išsprógo: tie [vokiečiai] jau [karvei] ragus bekertą LKT106(Klm).
2. sakoma ką sunkiai, jėgas įtempus darant: Ãkys išsprógo, kol tokį maišą atvilko Kair.
nusprógti intr.
1. Š, NdŽ, Krtn, KlvrŽ, Rt, Šv, Rs sutrūkti, suskilti: Kubilo lankai nusprógsta, [kubilas] sugriūna, pardžiūna Plt. Nusprógęs lankas, pataisyk tą kubiliuką Krš. Nusprogo klumpis, ir parejau basas Šts.
ǁ suskirsti, nušašti: Lūpos nusprógo Kv. Gumbeli, kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą]! Žem.
2. J, Š, L, Rtr, NdŽ, Sd, Lk, Všv, Stak, Vdžg, Skr, Lkč, Žž, Rd, Mšk, Šd nudvėsti, nustipti: Karvė užsirijo bulvių i nusprógo Rs. Da buvo veršis anos susirgęs, a pargirdėm, a paršėrėm – vos nenusprógo Als. A tokį pilną viedrą duodi veršiuo – nūsprógs Lkv. Negink taip, o kumelė nūsprógs Up. Jos (žiurkės) užėdę tų nuodų – mat nusprógę Ps. Senas buvo ir nusprógo tas mūsų bėrasai arklys Skrb. Neištūrės karvė nenusprogusi tokio[je] ganyklo[je] Šts. Ir tankiai žmogus randi – skersai kelio kurmis ėjęs ir nusprogęs LMD(Sln).
^ Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį Sln. Gaidys manė manė ir nusprogo Krt.
3. Š, NdŽ, Pln, Žr, Šlv, Jnšk, Užv, Snt menk. mirti, galą gauti: Sakov, par tas dvi dieni nenusprógs [nevalgę] Slnt. Mažne nusprógo begerdamas Trk. Buvo ten darbų, būtumėt nusprógę, kad taip būtumėt dirbę kaip mas Varn. Jei kas pastatytų pri tokio darbo mūso vaikus – nusprõgtų Lks. Nusprógsiu, bet neisiu operacijos dirbti Trk. Nei ai nepasakė – nūsprógo, i gan Klp. Kaip tas vartas nusprógo, žmogaus širdis ataugo JD956. Pasiutęs gerumas! toj vilkaunėj ko nenusprogau! LzP. Baigu nusprógti Kv. Dėl ano gali nusprógti – toks arklaširdis Trk. Nusprógs kaip ubago paršelis beėsdama Krtn. Par aštuonioleka metų karaliavęs, o devyniolektūsiūs parsirgęs nusprogo M.Valanč.
^ Kol riebusis sulys, tai liesasis nusprogs (padvės) Sln. Ka tu ben nusprõgtumi! Dr.
nusprogtinai̇̃ adv.: Dainiuos ten anie, gers nusprogtinai̇̃ Šts.
ǁ refl. nusigaluoti (dirbant): Badą giniau, kito nieko, o dirbau visą amžių nusprogdamós Nt. Lai nusprogstas nerti su tokiais linkstančiais virbalais! Šts.
4. Šd, Lnkv, Rs, Šll, Vkš, Lk, Ms menk. užskursti, sulysti, sumenkėti: Aš tokia padvėsusi buvau, nusprógusi, aš negalėjau tarnauti, neturėjau jėgos Jdr. Jis daba toks nusprógęs, ka baisu žiūrėti Krž. Kur jau nusprógęs koksai paršas, niekas neperka Mžš. Ir ans pamato, kad vaikas vedasi tokį nusprogusį šunį skandinti LTR(ž.).
| Įdevė tris keturius nusprógusius obulus Ms. Tokia nusprogusi obelelė besanti su mažais obuleliais Žr.
nusprógusiai adv.: Nusprógusiai (tingiai) bedarbuojanties tiek berandas ir gero[je] buto[je] Šts.
5. End nuskursti, nusigyventi: Nūsprógę yra, nūvarė ūkę Pj. Nūsprógęs toks kolektyvas Jdr. Ka biednas, sakydavo – ans nusprógęs Kv.
nusprógusiai Apei anus visi nusprógusiai gyvena Grg.
6. Stak sumažėti, paliauti: Palauk, nevažiuok, ben speigas nusprógs Slnt. Kad šaltis nusprogtų, reik suskaityti visų po dvyleka – vienakių, plikių, ruišių ir raudonplaukių Vkš.
7. nusigerti: Buvo nusisprogęs bežulikaudamas Šts. Jis taip nusisprógo, kad vos bepaeina Bsg. Jau tu šiandie ir vėl nusisprógai Paį.
8. Vdk menk. išdykti, pasidaryti piktam, įžūliam: Tai nusprógęs vaikas! Erž.
9. M išsiskleisti (apie pumpurą).
◊ juokai̇̃s (iš juõko) nusprógti labai juoktis: Ką tu juokų pydirbai: galėjom nusprógti juokai̇̃s Dov. Mes mažne nusprógom iš juõko KlvrŽ. Petras liubaus ka pasakys, juokai̇̃s nusprógdavom LKT102(Vg). Ten juokai̇̃s nusprõgtumi iš to muno darbo Žr.
pasprógti intr.
1. BzF175, NdŽ įtrūkti, supleišėti: Pasprógsta tegu kiek, padžiūsta an ugnies bulbos Klt. Papai nu saulės pasprógę, neduodas [karvė] milžti Rdn.
ǁ NdŽ apačioje įtrūkti.
2. NdŽ paželti, pakilti: Žolikė pasprõgs, lengviau šert bus Pgg.
| prk.: O Dainavos šalies berneliai džiaugsmu pasprogo, kad atėjo didiems žygiams metas V.Krėv.
3. NdŽ išvirsti, išlįsti į viršų: Viena akis toki yr baltesnė, biškį tokios pasprógusios tos akys Trk.
4. Brž nudvėsti, nugaišti: O karvė buvo jau pasprógusi Šlu.
5. persitempti, nusivaryti, patrūkti: Pasprógusi kumelė buvo, dėl to ir neatėmė Vvr. Mūso arklys vakar pasprógo Kl.
6. menk. numirti, galą gauti: Mažne pasprógau betempdama tą maišą Ms. Gal daugiau nebmatysmos, gal pasprógsu Krš.
7. NdŽ, Žd, KlvrŽ, Šln, Bsg menk. godžiai pavalgyti, pagerti, paryti: Pasprógo, o nė dėkui, nė užgraužo – toks kiaulė Kv. Dirbsi kaime – būsi pasprógęs Krš.
8. menk. pagerti alkoholinių gėrimų: Pasprógę velniškai įkyri̇̀ Krš.
| refl. Mžš, Kair: Pasisprógti važinėjovos, ne piršties Šts. Atvažiavo pasisprógti, pagerti, paėsti – tokie žentai Rdn. Nuo alaus nebūtų teip pasisprógęs, kad kitko nebūtų buvę Grž.
◊ juokai̇̃s pasprógti labai juoktis: Visi gali juokais pasprogti LTR(Klp).
pérsprogti
1. intr. L, Rtr, Brs, Nv, Klk perplyšti, perskilti: Taukš taukš pársprogo lankai bosuo Šts. Tie balti kiaušiniai nestipriais kevalais – keli parsprógo Mžš. Tuščias katilas ant ugnies parsprogo LTR(Žg). Siena kad pársprogusi a supuvusi, tai anie (širšūnai) ten gyvena Tl. Šakelė trekš sukama, obuolys šliūkšt per lapus ir bubt po kojų, net persprogo ir sultys ištiško Vaižg. Bet iš to didžio jo (kiškio) juoko abidvi lūpos parsprogo LMD(Sln). Tuo tarpu ledas parsprogo, ir arklys įmurmėjo ravan Sz. Kepėja išsižiojusi kepė, jei duona pársprogo Sd. O jau kriokimas [tankų], Dieve susimylėk, galva gali persprogti J.Paukš. Iš didelio gailesio senutės širdis persprogo TS1900,9. Šeimyna gal pársprogti beėsdami [obuolius] Krš. Kaip gėrė tas milžinas antrą kartą [v]andinį, ir parsprogo LTR(ž.). Blezdinga gieda: rytą vakarą, rytą vakarą lapynė – jei nori, pársprok Mžk. Ji pérsprogtų iš pavydo NdŽ.
^ Kad tu i parsprógtum! (keik.) Bsg. Nors persprok – niekas tuo nepatikės rš.
2. kurį laiką godžiai valgyti.
3. persivalgyti: Susprogo cielą bliūdą košės i pársisprogo, i daba serga Kv.
4. persigerti alkoholinių gėrimų: Pársisprogę nebžino ką betauzyti Pvn. Dieną gėrė mieste i pársisprogo, o daba serga Kv. Ką anie bežino pársisprogę! Krš.
5. tr. menk. girtaujant netekti, prarasti: Pargėrė, pársprogo protą, blūdija Rdn.
6. intr. sumažėti (apie šaltį): Ant ryto parsprógo šaltis Ps.
7. M, NdŽ žr. išsprogti 1.
◊ pẽčius pérsprogo gimė mergaitė: A nežinai, Petruo pẽčius pársprogo! Krš.
mólio sùbinė pérsprogo paliovė draugavę, susipyko: Ne ilgam ta meilė – parsprogs molio subinė J. Visumet molio subinė parsprogsta su didžiu balsu – teip būs ir vokyčiuo Šts.
piesisprógti (dial.) Prk žr. prisprogti 5 (refl.): Pysisprógęs voliosis kai kiaulė Sg. Į pakrūmę eita pysisprógę Kin.
prasprógti
1. intr. NdŽ kiek įtrūkti, įplyšti: Prasprógęs vėdaras juo skanesnis Šts. Pamidorai prasprógę prasprógę – kas anims? Krš. Prasprógo lūpa, i vėžys įsimetės Krš. Kaip pyspaudė, tas skaudulys prasprógo pradėm Plik.
2. intr. Sut, NdŽ, Pv kiek praskleisti pumpurus, sulapoti: Jau prasprógo medelio čiepas, atsigaus Šts. Žolikė bežaliuojanti, medžiai prasprógę Šv. Vai, prasprogtau, kaip rūtelė pražydėtau, kad tave, berneli, gyvą žirgelis parneštų V.Krėv. Rykštė Aarono naktį prasprogus SPII2324.
| prk.: Oi kap uždaboju tave bernelį, prasprog mano širdelė, prasišviečia akelės KrvD17. Nenubudo tik jausmai jauno bernelio, neprasprogo jo širdis V.Krėv.
3. iššvaistyti girtaujant, pragerti: Prasprógti greitas, nepalaiko rublio Krš. Prasprógo visą algą, a tatai žmogus?! Rdn. Atejęs pilną vietelę rado, pilnus pašalius, o prarijo, prasprógo viską Pp. Tėvas viską prasprogs, vis girtas, vis girtas Žem. Tai jau vėl visus pinigus prasprogai, nevidone! I.Simon.
4. girtaujant nusigyventi: Rupūžė tas, prasisprógęs, prasibuvęs Lk.
prisprógti Rtr
1. tr. sprogstant prikristi: Prisprógsta valgis [žiežirbų] K.
2. intr. NdŽ iki kurios vietos įskilti.
3. intr. NdŽ apsiskleisti (pumpurais).
4. daug privalgyti, prigerti, priėsti: Prisprógau tų kleckų lig kaklo Trk. Koks čia darbinykas, prisprógo tik lašinių ir išėjo Žmt. Priėste, prisprogste, kur gerti gauste? Nueiste į balą, ten galą gauste (pabrolių pašiepimas) LMD(Sln). Ar durnaropių senis prisprogo, ar kurių galų! P.Vaičiūn. Katė, strazduičių prisprogus, tris dienas neina į triobas LTR(Lnkv). Ale ragana jau tiek buvo priputus, tiek prisprogus vandenio, kad jau buvo tep kap prisukta votis LTR(Smn).
| prk.: Prisprogo muno prakaito Krkl. Daug tu prisprógai (gavai), kad muni įskundei?! Vvr. Ana prisprógusi yr visokių velnių – ana galia nebeiti numie Trk.
| refl. tr., intr.: Prisisprógai iki rumbo, nors ačiū pasakytum Snt. Parejo karvės iš lauko prisisprógusios dobilų, vos į staldą įtelpa Šv.
| prk. tr.: Jis tų turtų prisisprógęs neužžinomai Dkš.
5. prigerti, prilakti alkoholinių gėrimų: Pareina keturiums prisprógęs, i viskas Krš. Amžinatėlis sau prisprógęs išmušo visus langus Žeml. Prisprógęs nė vienas nenora apsileisti Trk. Veizu, ka atvažiuona prisprógęs arielkos, ka ta mašina eina vizgių vizgais Vkš. Kas nora, lig mėlenumo prisprógsta Rdn. Prisprógsta iki žemės graibymo, o paskum serga Pn.
| refl. Jdr, Sd, Mžk, Rdn, Lk, Skdv, Šauk, Žlp, Jrb: Prisisprógo, mažai kojėse stovėjo Užv. Nieko pelno iš jo uždarbio – kasdien prisisprógęs Mžš. Prisisprógęs – ką su anuo susirokuosi: nei penki, nei devyni Trk. Eik tu, kvaily! prisisprogęs plempi, nė pats nesižinai ką Žem.
^ Prisisprógusi boba už velnį baisiau Krš.
6. nuskęsti, prigerti: Upis yr gili – i kiek prisprógsta Krš. Ka nebūčiu ištraukęs, būtų klane prisprógęs Krš. Kumelė prisprógo Pajuodgiry Sml.
susprógti Rtr, NdŽ
1. intr. nuo sprogimo subyrėti, sugriūti: Susprógo ginklų sandėlis DŽ. [Lėktuvas,] krypuodamas sparnais, nusklendė ištuštėjusia padange už miško ir ten susprogo, nepasiekęs žemės J.Avyž. Tą pečių uždarė, ir susprogo tas pečius iš tos piktvarlės garo DS139(Šmk).
2. intr. BzF175, LL214 suskilti, sutrūkti: Stiklas susprógo DŽ. Susprógęs vandentiekio vamzdis NdŽ. Varlakiai – liga tokia: šunta tarp pirštų, susprógsta, sutrūkinėja Žg. Viena jo klumpė susprogusi ir sutraukta viela I.Simon. Pečius buvo didelis molinis, nudrėbtas, ka nesusprógtų Gršl.
3. intr. Slm išskleisti pumpurus, sužaliuoti, sulapoti: Beržai susprógs kaipmat, nespėsi apsižvalgyti Krš. Kolei medžiai nesusprógę, tai žolės ir nėra Ktk. Jei iš karto susprógsta alksniai ir beržai, tai vasara nei šlapia, nei sausa Upn. Ir susprogo visi medžiai, ne visi žydėjo LMD(Kb).
ǁ sudygti: Kvietys bile žemėj susprógsta Gs.
4. godžiai suvalgyti, suėsti, suryti: Šuo susprógo meisą Šts. Špokai susprógo pusę viešnių Rdn. Daug susprogsta tos bjaurybės kiaulės Rm. Karvapilviai tie pijokai, patį velnį galia susprógti Krš. Atejo girtas, tai ir bandeles, ir uogas – visa nuo stalo susprógo Ut. Suėdėt, susprogot man treigį jautį su nagais, su ragais, su visais daiktais (pasišaipymas iš pabrolių) LTR(Sln).
ǁ prk. sudaužyti, sugadinti: Patį puikiąjį bliūdą susprógai Slnt.
5. tr. menk. sugrobus pasinaudoti: Susprógai muno šimtelius (buvau paskolinęs ir nebeatidavei) Lkv. Susprogai išlupęs nuo mūsų tokius pinigus, susprogai, suėdei vaiką! Žem.
užsprógti
1. intr. NdŽ atsprogus užkristi.
2. intr. sulapojus užkeroti: Medžiai užsprogę, ir nieko nematyti pro langą Ggr.
3. užryti, užvalgyti.
4. tr., intr. menk. užlakti, užgerti svaigiųjų gėrimų: Kas vyrams rūpa – tik užsprógti myžalo kokio Trk.
