Termino paieška - labai smarkus vėjas

Raštija.lt

Rasti išteklių įrašai (55)

papùrtyti

Apibrėžtis

pùrtyti, -o (-ija, -yja [K]), -ė (-ijo, -yjo [K])
1. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, kratyti: Pùrtau grūšią, obelę J. Vėjas piktai purtė juodas šlapias šakas virš mano galvos rš. Juodai apsirengęs žynys išeina į ratą, purtydamas savo vešlius plaukus sp. Galvą kratė, pùrtijo, pardegė tas paršiukas Erž. Kazimier, kelk, svečių atėjo, – purtė mama rš. [Vištukas] sparnais purto ir gieda BsPIII326. Ateis, kaip pradės duris pùrtyti! Krtn.
| Per gruodą važiuojant labai pùrto Gs.
| refl.: Avinėl, purtykis! BsPI78. Purtosi kaip višta po krūmu PPr410.
2. tr. kratyti, kad nubyrėtų, krėsti: Agar pùrtytus obuolius irgi ema? Slm. Nuo jaunų lapelių purtydamas rasą, vėjas nešiojo meilų pavasario kvapą rš.
| prk.: Žemė dabar purto mus nuo savęs J.Avyž.
| refl. tr. Jrb.
3. tr. versti drebėti, drebinti: Kol man' šiandiej šaltis teip purto? Sdk. Tėvą lyg šaltis pùrtąs, eisiąs gult Jrb. Matyt, irmėdis nori stvert: kaulus gelia, drebulys purto Blnk. Mane šiurpas pùrto Mrj. Nervingas šiurpulys purtė visą kūną rš.
ǁ jausti kuo pasibjaurėjimą, pasibaisėjimą: Vyno aš nenoriu: pùrto mane Jrb. Mane pùrto, aš bijau tos spekuliacijos kai ugnies Skr.
4. refl. drebėti: Jis, rūgšto užgėręs, purtės ilgai J. Bonifacas purtėsi, tik pamislinęs apie svietą žmonių rš.
5. tr. kratant kedenti, purenti, purinti: Tik gerai man taisyk lovą ir taip purtyk patalus, kad iš jų lėktų plunksnos J.Balč. Pùrtyt šieną BzF160. Ar baigei šieną purtijęs? Rdm.
6. tr. kratant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Reikia visom pùrtyti [mėšlą], jeigu viena pùrtysma, tai lig vakaru nepabaigsma Slm.
7. tr. daryti kratą, ieškoti, krėsti: Pradėjo vežimus pùrtyt Pgg. Kiek jau kartų jį pùrtė, šautuvo ieškojo, ir neranda Slm.
8. refl. gintis, kratytis, nesutikti, atsisakyti, vengti: Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti, bet ką padarys su tokia knypava! rš. Jis nuvažiavo pas ją, anoj purtosi BsPIII152. Jis visai pùrtosi nuo tos mergos Alk. Jam pasirodė, jog ir Danyla nesipurto nuo jos V.Piet. Neduoda nė sušnekėti – iš tolo purtosi, matyt, kad nenori Dkš. O vienok yra daug tokių, kurie nuo visko purtosi iš tolo V.Kudir. Šakalas nesipurto ir augalinio maisto T.Ivan.
| prk.: Miške pušys ir eglės purtėsi žiemos snauduliu rš.
^ Purtosi, kol neragavęs LTR(Zp).
9. refl. kuistis, purinėtis: Višta pieštėsa pùrtos Sn. Vištos pùrtos, tai bus lietaus Lš.
10. tr. draskyti, pešti: Pùrto kap vanagas vištą Pns.
11. tr. šnek. godžiai valgyti, ėsti: Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm – karališki pietūs B.Sruog.
◊ karvẽlis (balañdis VšR) pùrtosi apie sniegą balandžio mėnesį: Kad balandžio mėnesį sniega, tai karvẽlis pùrtos Skr.
ki̇̀nkas pùrtyti bijoti, baimintis: Eina mūsų žmogelis, kinkas purtydamas LTI11(Bs).
širdi̇̀s pùrto(si) darosi baisu, bjauru: Jau mane kadai pùrto mano širdi̇̀s Skr. Prieš bjaurų darbą veltui širdis purtos V.Kudir.
apipùrtyti tr.
1. K apibarstyti.
2. refl. tr. kiek nusikratyti: Jis apsipurtė nuo drabužių sniegą rš.
3. apdraskyti: Šuva kartais apipùrto katę Ėr.
atpùrtyti tr.
1. K išbudinti.
2. atkratyti, atgrėsti: Religinis nerimtumas jį atpurtė nuo tikėjimo rš.
išpùrtyti tr.
1. iškratyti, išdulkinti: Išpùrtyk maišą Ėr. Žieminius rūbus reikia atvirame ore išpurtyti ir pavėdinti rš.
| Džiaustomi skalbiniai gerai išpurtomi, kad nebūtų raukšlių rš.
| prk.: Vokietis gerai mumis išpùrtė par karą Rd.
2. kratant numesti žemėn, pašalinti: Žmogus supyko, išpurtė jį iš medžio ir aptvojo šonus LTR(Všk). Vaikiščią iš medžio išpurtė lyg šunų užvytą katiną rš.
ǁ Ps purtant nukratyti: Išpùrtė obelį Sk.
3. K kratant išdrabstyti, iškapstyti, iškreikti: Urtelė mėšlus išpurtė KlvD3.
4. išdrebinti kurį laiką: Jį tę griebė maliarija i tris mėnesius išpùrtė Krk. Visą naktį akių nesumerkiau – drugys išpurtė rš.
5. išpurinti: Patalai išpùrtyti pūpso Dkš. Lovą išpùrtė Lp. Šieną išpurtyt MŽ2114.
| refl. tr.: Negali miegot, reikia išsipùrtyt, išdaužyt Krs.
6. iškrėsti ieškant: Iškrėtė išpùrtė visus namus Pn.
◊ káilį išpùrtyti prilupti: Nu, kaip, ar gerai vyrai kailį išpurtė?! KlK10,45(Jrb).
nupùrtyti tr.
1. K krečiant nuberti, nukrėsti, nukratyti: Obuolius nupurtyti N. Ignotienė turėjo palaukti, iki vėjas nupurtys nuo medžių gausų lietaus vandenį rš.
| refl. tr., intr. K: Nusipurtė žąsis, iš vandens išėjusi J. Norkūnas atsitiesė, padėjo nebaigtą obliuoti lentelę į šalį, nusipurtė skiedras rš. Bernas nusipurtė sniegą rš.
2. Ps priversti sudrebėti, sudrebinti: Oi, kad nupùrtė šaltis! Dbk. Purti purti – toks vėjas nupùrtė mane Gs. Ji, matyt, buvo apšalusi priemenėj, ir tarpais nupurtydavo ją šiurpas rš. Vėsus drungnumas nupurtė kūną drebuliu rš. Putreikį nupurtė įkyrus ir šaltas virpulys T.Tilv. Darosi vėsu, nupurto drebulys rš. Jei šaltis nupurto, – mirtis į akis pažiūrėjo LTR(Nj). Džiaugsmo drugys mane nupurtė rš. Kaip pamisliji kartais, tai net baimė nupurto, kas bus rš. Ir kai jis prieina iki tos nepaprastos minties, kažkas jį baisiai nupurto rš. Ir mane kartais baimė apima, net visą nupurto rš. Išgirdau tei ant mano vaiko sakant, tai toks piktumas nupùrtė Skr. Pasibaisėjimu ir siaubu nupurtė karalaitę jaunuolio žodžiai S.Nėr. Mañ nukrėtė elektra, nupùrtė Mžš.
3. refl. sudrebėti: Iš išgąsčio visas nusipùrtė BŽ170. Apie Klevinską nepagalvojo, tik ir dabar nusipurtė, prisiminęs jo klaikią šypseną K.Bor.
4. refl. purtantis gauti galą: Antys purtės, purtės i nusipùrtė Bsg.
5. refl. tr., intr. atsikratyti, atsipalaiduoti: Miškas, galutinai nusipurtęs nakties tamsos likučiais, kėlėsi visa savo žalia didybe rš. O juk visa ta praeitis – gyva, tikra, taip, rodos, neseniai nusipurtyta rš.
◊ ×pañčekas nupùrtyti menk. mirti: Vagis nupùrtė pañčekas Mšk.
papùrtyti tr.
1. K pajudinti į šalis, pakratyti: Smarkiau papùrtyk – va iš tos pusės jau daug geltonų [obuolių] Vb. Tamsta, tamsta, – papurtė mane kažkas už peties rš. Kad aš tave papurtysiu, tai plaukai nuo galvos nubyrės LTR(Šmk). O žirgas Vytauto piesta sustojo, karčius papurtė, suprunkštė ir šoko per lauką lėkt B.Sruog. Žirgas, mešką tik pajutęs, … šoko, net sprandą papurtęs A1884,15. Krautuvininkas papurtė galvą ir pasakė, kad nėra J.Balč. Guoba papurtė galvą, tarsi norėdamas atsikratyti staiga užplūdusių minčių rš. Didysis gūžtelėjo pečiais ir papurtė galvą rš.
| Aš tave kad papurtysiu, tai tu daugiau nenorėsi! Vv. Ir gerai, kad gerai jus papurto mano rūstūs jaunystės draugai E.Miež.
| refl. K: Pati ir Danielius liepė pasipurtyt avinėliui, o jau tas nesipurto BsMtII22. Kai sargai žiūrėjo aukštyn, tai jis (paukštis) pasipurtė ir prikrėtė jiem akis LTR(Rk). Jis taip pasipurto ir eina savo keliu N.
| prk.: Upės pasipurtė, jų rūbai sutrūko LTR(Pn).
2. pakratyti, kad nubyrėtų, pakrėsti: Papùrtyk man obuolių Jrb.
| refl. tr.: Vieną sykį vidurnaktį išėjo iš to dvaro kumetynės žmogus pasipurtyt obuolių LTR(Grk).
3. priversti sudrebėti: Smarkus sprogimas papurtė namelį rš. Jį papurtė skardus arklio žvengimas rš.
◊ káilį papùrtyti apmušti: Papurtė kailį gerai, tai dabar tylia KlK10,45(Jrb).
pérpurtyti tr. K perkratyti.
supùrtyti tr.
1. K sujudinti į šalis, pakratyti: Supùrtyk gerai obelę, ba nekrinta obuoliai Ėr.
2. priversti sudrebėti, sudrebinti: Grausmas supùrtė namą Lp. Seno Vilniaus sienas patrankos supurto, ir saliuto griausmas nuskrenda toli T.Tilv. Orą supurtė baisus sprogimas rš. Šaltis supurtė jį, ir kažin koks silpnumas mušė į kojas rš. Supurtytas šiurpo, Petras atsirėmė į staktą rš. Jį vėl baimė supurtė Mš.
| prk.: Kilusi audra supurtė pasaulį rš. Šeimos lizdelis supurtytas, nežinia, kas bus ryt T.Tilv. Supùrtomas, šiurpulingas įspūdis BŽ412.
3. refl. sudrebėti: Pikčiurnienė susipurtė, šoko iš lovos ir basom kojom bėgo paskui I.Simon. Jeigu susipurtai, tai giltinė į akis pažiūrėjo LTR(Šmk).
4. supurinti: Supùrtyk paduškas, jis jau eis gult Ėr. Patalo plunksnas supurtyti N.
5. sudraskyti: Jeigu šunį paleistum, tai tuoj supùrtytų katę Pc.
6. šnek. godžiai suvalgyti, suėsti: Aš jau savo mėsą supùrčiau Krs. Visą mėsą supùrtė, i da alkanas Plm. Supùrtė visą mėsą ir da nepaėdė, ot besočiai! Krs.
užpùrtyti tr.
1. užkratyti, užkrėsti: Da biškį gali šiaudų užpùrtyt Šl.
2. sudraskyti: Kai pagauna [šuo], tai užpùrto [vaiką] Rs.

Daugiau informacijos

apiblõkšti

Apibrėžtis

blõkšti, blõškia (blãškia), blõškė
1. tr. R, J staigiu rankos judesiu lakinti nuo savęs, mesti, sviesti, trenkti: Vaikas rūgštaus obuolio nevalgo, blãškia ant žemės Rm. Kad supykęs jį blõškė į žemę, tai net aiktelėjo Gr. Vyras vaiką į šalį blõškė K. Blõkšk akmeną an šunį Rm. Bloškiu žemėn SD196.
| prk.: Liežuvį gi suktą tolyn blokšk nuo manęs A.Baran.
2. tr. SD153 kuliant daužyti rugių ar kviečių pėdus: Girdžiu, klojime rugius blãškia – kad duoda, kad duoda į kubilą Lnkv. Rudenį rugius blõškia sėklai Lp. Pusę rugių blõkšim, daug reikia kūlių Žvr. Blokšti̇̀ ir parduot brangesni Ds. Blõškiant (su tam tikra mašina krečiant) rugius reikia saugoti, kad pėdą mašina iš rankų neištrauktų Snt.
| refl.: Šiemet labai rugiai blãškiasi – sudavei kartą pėdą į suolelį, ir dykas Ds.
3. intr. mušti, duoti, kirsti: Kaip blokšiu, tai ir pasmirsi S.Dauk. Tai pasakęs bloškiau jam per žandą M.Valanč.
4. tr. versti: Latviai nu rugių bloška, mes pri rugių kertam (verčiame nupjautuosius prie stačiųjų rugių) Šts.
5. tr. varyti, ginti: Broliai, jankius į jūrą blokškit! (sov.) V.Mozūr.
ǁ refl. šokti, pulti: Blõkštis į mūšį Šts. Kur bloškės, ten laužė po save kantrius ricielius S.Dauk.
6. intr. daryti su paišina virve žymę, kad galima būtų tiesiai nutašyti ar nupjauti rąstą, lentą: Tu visai nemoki blõkšti Brs. Blõkšdamas veizėk, kad apvartį į šalį nenutrauktumi Vvr.
7. refl. tr. siaustis: Blõkšdavosi rankoms apsiaustą, kad nebūtų šalta Skr.
apiblõkšti, apiblõškia, api̇̀bloškė
1. tr. apkulti daužant pėdą į ką nors: Api̇̀bloškiau dvidešimts pėdų Al. Rugius iš lauko parvežę tuoj api̇̀blaškia Jž.
2. refl. atsiginti, apsiginti: Ans nu skolų apsi̇̀bloškė Kltn. Nu piktų liežuvių apsibloškė Kltn. Dirbom, nesnaudėm, bet jau apsi̇̀bloškėm su darbais Lkv.
atblõkšti, atblõškia (àtblaškia), àtbloškė tr.
1. K atmesti, atsviesti: Atblõkšk man čia peiliuką, negaliu pasiekt Rm.
ǁ atpūsti: Vėjas àtbloškė debesis ant mūsų Sr.
ǁ atversti, atsiausti: Smarkus vėjo gūsis atbloškė kailiniukų skverną J.Avyž. Įeik tada ir atblokšk dangą kojų jo ir atsigulk ChRut3,4.
2. atmušti: Tas buvo skudriu vadinamas, kurs lekantį ant savęs ritinį pro save nepraleido, bet su ritmuša antram atbloškė S.Dauk.
| refl.: Visi šoviniai, į karalių paleisti, atsibloškė šalin nuo karaliaus (ps.) rš.
3. atginti: Geras šuo kiaules nuo daržų àtblaška Kltn. Seno girtūklio nu degtinės neatblõkši Kltn.
4. refl. atsigręžti: Paejęs truputį staiga atsibloškė ir ko veikesniai traukė į Vilnių S.Dauk.
įblõkšti, įblõškia (į̇̃blaškia), į̇̃bloškė
1. tr. K įmesti, įsviesti: Kelnes anbloškė balon ir paliko Pbs.
| Žmogaus liežuvis įbloškė į kalėjimą Gršl.
ǁ refl. tr. įsikrėsti: Buvo įsiblõškęs akuotą į akį Šts.
2. tr. su smarkumu įnešti: Vėjas į̇̃bloškė kibirkštį į stogą Sr. Vilnys įbloškė laivelį į buktę uolų S.Dauk.
3. intr. įpūsti: Par sieną kiaurai vė[ja]s į̇̃blaška Krš.
| Lytus per galą į̇̃blaška (įlyja) Krkl.
išblõkšti, išblõškia (i̇̀šblaškia), i̇̀šbloškė tr.
1. K išmesti, išsviesti: Ne vietoj padėtas drapanas išbloškė pro duris Kp.
2. sunkiai ištarti: Ligonie kalba atimta, tik kada ne kada dar i̇̀šblaška žodį Kv.
3. iškulti daužant į ką nors: Ìšbloškėm rugius kūliam dirbti Sml.
| Vėjas pakilęs išblõkštų visas varpas BM224.
| refl. tr.: Šitų rugių bent sėklai būtų išsiblõškę Ml.
4. daužant išdulkinti: Ìšbloškė žekes, išdulkino Sr.
5. išvaryti, išginti: Baisus gaisras … išbloškė juos (kryžokus) laukan BM107.
nublõkšti, nublõškia, nùbloškė tr.
1. R, K numesti, nusviesti: Nùbloškė kur atgalia ranka autus, dabar nesurandu Kp. Jis skepetą į šalį nùbloškė KII159. Nublõkšk rugius žemyn J. Nelengva buvo lietuvį nublokšti nuo žirgo rš.
| refl.: Ugnis nusibloškė į šoną rš.
2. Al, Mrs, Ut nukulti daužant į ką nors: Nùbloškė du vežimus kviečių Ktk. Iki dienos mes nùbloškėm visos jaujos rugius Pš. Ir nùbloškiau linelį (d.) Nm. Nùbloškiau kanapę nuog marių krantelio (d.) Nm.
3. nudėti, užmušti: Pratinos, kaip mešką ar šerną ant savęs skrejant vienu smūgiu nublokšti S.Dauk.
4. nuvaryti, nuginti, nustumti: Tik vakarop pasisekė baltlenkius nublokšti į mišką rš.
| refl.: Aš nežinau, kur nusiblokšti (nusidanginti) A1884,291. Su reikalais nusibloškiau į krašto gilumą P.Cvir.
pablõkšti, pablõškia (pàblaškia), pàbloškė tr.
1. J pamesti į kur, pasviesti: Kirvį pàbloškė po kojų ir eina sau Rm. Kad baugus arklys nepablõkštų į šalį, vadžios y[ra] su atklapais Šts. Viskas tvarkoje sustatinėta, ne šiaip jau pablokšta Vaižg.
| refl. tr.: Pasi̇̀bloškiau po savim vyrą ir palupiau palupiau Ds.
2. pakulti daužant į ką nors: Einam pablõkšim iki pietų Mrc.
ǁ pajėgti blokšti, kulti: Su skaudančia ranka aš nepablaškiù Grg.
| refl. tr.: Sėklai rugių pasi̇̀bloškėm, o kitus mašina kulsim Rdm.
3. pavaryti, paginti: Eidamas pàbloškiau avis iš avižų Up.
ǁ refl. nusidanginti: Erdvilas pasibloškė į panemunį S.Dauk.
parblõkšti, parblõškia, par̃bloškė tr.
1. R, K parmesti, parversti, paguldyti: Parblõkšk jįjį ant žemės, t. y. paversk J. Stvėrė į glėbį jį ir par̃bloškė an grindų Gs.
| Irgi kanapės, vėjų parblokštos, svyrinėja K.Donel.
| prk.: Užejo liga ir par̃bloškė tokį vyrą kai ąžuolą – nūnai jau pakasė Rod.
| refl. tr.: Kirtikai, didelę pušį parsibloškę, genėjo šakas rš.
ǁ įveikti, nugalėti: Sutrins, apslėgs, parblokš pulką pavargulių sylomis savo Mž524.
2. prk. apkvaišinti, apsvaiginti: Skausmas mane parblokštų, jeigu jų nebematyčiau Vd. Stovėjo mergina išgąsčio parblokšta rš.
pérblokšti tr.
1. K permesti, persviesti: Ji pėdo negali parblokšt par bolkį Rm.
| refl. tr.: Parsibloškė virvę par kartį Ėr.
2. refl. persikelti, nusidaužti: Persibloškė ant lenkų ir vengrų S.Dauk.
3. šiek tiek apkulti daužant į ką nors: Pérblokšme kiek rugius, paskui kulsme Mlt.
ǁ refl. bebloškiant nuvargti: Žmogus pérsibloškė perdien, dabar serga Ds.
prablõkšti, prablõškia, pràbloškė tr.
1. K pramesti (pro šalį): Bloškė pėdą ant vežimo ir pràbloškė pro šalį Rm.
2. šiek tiek iškulti daužant į ką nors: Ir mes šįryt pràbloškėm rugių duonai Pln. Pràbloškiau keletą vežimų, gal sėklai užteks Ds. Reikia prablõkšt kūliam Ut.
| refl. tr. Lnkv, Užv: Veždami prasi̇̀bloškėm rugių sėklai Skdv.
priblõkšti, priblõškia, pri̇̀bloškė tr.
1. K daug primesti: Kam tiek daug pribloškei pėdų ant vežimo, nespėju sukrauti Pn.
2. arti prie ko primesti: Priblõkšk prie sienos tą sūdą iš po kojų J.
ǁ CII565 prigniuždyti, prispausti: Mink ant jų kojomis ir priblokšk juos žemėsp BPsPs74,3. Vasarojai lytaus prie žemės priblokšti TP1880,32.
ǁ priduoti, primesti: Ir pribloškė man bernelį kap girios lauželį LTR(Lzd).
| prk.: Ka jam Dievas kokią ligą priblõkštų, tai būtų ramesnis Gs.
3. prikulti daužant į ką nors: Šįmet daug pri̇̀bloškėm – ir sėklai užteko, ir duonai dar liko Plt.
| refl. tr.: Nemaža rugių prisi̇̀bloškėm – pakaks ir sėklai, ir vėplai (valgyti) Vb.
4. primušti iki sąmonės netekimo, pritrenkti: Piemuo pri̇̀bloškė žąsį su vytimi Sr. Vienas berniukas nuleido medį, kurs virsdamas pribloškė vaikiną ir palaužė jam koją M.Valanč. Nesupratau, kad tu pri̇̀blokštas (prisitrenkęs ant ledo) Lp.
ǁ prk. apkvaišinti: Priblokštas kaip nuo audros tvylojo ir dabojo S.Dauk. Vargai pribloškė vargšelį Kt. Ši žinia mane pribloškė rš.
5. dažnai mušti: Mano mama labai mane pri̇̀bloškė Lš.
6. refl. prisišlieti: Bagočius prisibloškė prie liepų BsPIII215.
ǁ refl. susisiausti (?): Netur jokios skrandelės kur prisiblokšti B.
sublõkšti, sublõškia (sùblaškia), sùbloškė
1. tr. sumesti (į kurią vietą): Šieną į pakūgį sublõkšk J. Sublõkšk pėdus į galą Rm.
2. tr. iškulti daužant pėdus į ką nors: Subloškė du pūrus kviečių sėklai Ktk. Aniek tu čia subloškei pėdų J.Jabl.
3. intr. suduoti: Aš tau sublõkšiu gerai su lentgaliu par kuprą, tai žinosi! Skr.
4. tr. sudėti, sušlieti: Dvi lentas sùbloškiau į daiktą Skr. Subloškiu rankas N. Sùbloškiau (susiaučiau) skrandos skvernus, ir bus šilta Skr. Kai serbentai žydi, reikia juos į krūvą sublõkšt (suglausti), tai geri būna, nepūstažiedžiai Šmk.
| prk.: Bendra nelaimė gali sublokšti (suartinti) ir vakarykščius priešus rš.
| refl.: Rugiai, kad labai trąšūs, susi̇̀blaškia į mendelius, t. y. susisuka J. Susiblõkšk (susisiausk) – nevaikščiok atsilapojęs Sd. Mano podis susibloškęs (susidėjęs) rankas dūsavo Mš.
| prk.: Kuopon viernųjų pulkų susibloškę (susispietę) A.Baran. Juodu susibloškę (susidėję, nesusituokę) gyvena Skr.
5. intr. sutarti, sugyventi, sutikti: Kaip tu su tais savo kaimynais sùblaški? Krž. Tai jau ir su žentu nesùblaški? Ll. Judu sùblaškiata, t. y. sutinkata J. Anuodu vienokio būdo, todėl ir sùblaška Kv.
6. intr. suvažinėti: Aš be reikalo sùbloškiau į malūną Bsg.
◊ į vienýbę susiblõkšti susituokti: Gavęs pavelijimą nuo tavo tėvų ir sandarą nuo savo giminės į vienybę susiblokšti ir susidoroti su tinkama merga JR5.
pil̃vas susi̇̀bloškė apie alkaną: Susibloškė pilvas, t. y. labai išalkau J.
sublõkšti kalbàs į vi̇́eną susieiti pasikalbėti: Mes visumet vakarais sùblaškiame savo kalbas į vieną Pln.
užblõkšti, užblõškia (ùžblaškia), ùžbloškė
1. tr. K užmesti, užsviesti už ko: Skepetą užblõkšime už sienos Pln.
ǁ užmesti ant ko: Užblõkšk kepurę ant viršaus J.
ǁ refl. tr. užsisiausti, užsimesti: Užsi̇̀bloškė kailinius ant pečių ir išbėgo pro duris Rm.
2. tr. užgesinti metant kuo nors: Nusitvėrusi skarą bloškė bloškė ir užbloškė žiburį Žem. Užbloškiau lempą Nt.
3. tr. R420 užtrenkti, uždaryti: Norintiems įeiti į vidų užblašk duris JR23.
4. tr., intr. Up suduoti, užkirsti, sušerti: Bene par ausį užbloškei? P. Bet retai kuriai užbloškiau par žandą M.Valanč.
5. intr., tr. užžymėti su paišina virve tiesią liniją ant rąsto: Ar visoms lentoms palei kraštų ùžbloškei? Brs. Paimk blašką, užblõkšim rąstą Šll.
| refl.: Pasiimk kokį apvartį ir užsiblõkšk, galėsi tašyti Grg.
6. refl. užsiglausti, užlįsti: Tie šauna iš lauko, ta šauna iš vidaus pro tą langą užsiblõškus už adverijos Žg. Užsiblõškęs už manę, t. y. už mano pečių J. Kai pamatė ji strielčiuką, užsibloškė už beržiuko LTR(Jnš).

Daugiau informacijos

užblõkšti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

apspindė́ti

Apibrėžtis

spindė́ti, spiñdi (spi̇̀ndi NdŽ, spi̇̀ndžia K, spi̇̀nda Sg, Kv; N, Sut), -ė́jo (spindė R, MŽ) intr.
1. I, M, Š skaisčiai šviesti, žibėti, žėrėti: Saulė spiñdi par langą J. Kur nespinda saulė, ten niekas ir neauga S.Dauk. Pavasarį sušilus ir saulei spi̇̀ndžiant, mažėliai išeina į pašalėlį ant saulės pasibovyt MitII249(Šd). Saulelė spi̇̀nda puikiai Vgr. Po lytaus ir vėl saulė spindžia LTR(Žg). Saulė spi̇̀nd ant mūsų meilingai KI84. Saulė ir mėnuo spindž BPII278. Kur ne kur danguje lyg žvilgančios šerkšno smiltelės spindėjo žvaigždės rš. Tolumoje spi̇̀ndi žiburėlis BŽI57. Žvakelė spi̇̀nda ant liuktais Grg. Liuob lakioti su spindančiomis kibirkštėmis M.Valanč.
| prk.: Didvyrių šlovė spindi negęstančia šviesa sp. Reikia spindėti mokslais A.Baran. Iš esmingai gyvenančio žmogaus visuomet spindėte spindi išmintis, teisingumas, meilė Vd. Šviesybė teisybės mumus nespindėjo VlnE150.
2. atmušti spindulius, švytėti atmušama šviesa, žvilgėti, blizgėti: Spindėjo sniego ir ledų kalnų viršūnės J.Bil. Ankstyvo ryto auksu spindi medžių lapai už lango J.Gruš. Vėjai nupurtė žalvariu spindinčias ąžuolų giles sp. Spindėjo šis gintaras gal jau amžius jo probočių pilyj tarp brangumynų Vd. Amžinai tau žydi gėlės, ryto saulėj spindi rasos V.Myk-Put. Iškasė žemę su spindančiai̇̃s akminiukais LKT62(Pp). Audeklus balina ant saulės, kad būtų balti, spi̇̀ndą kaip silkai Mžk. [Tilvikas,] paupiais pagal vandens bėgiodamas, pamato kitą vilnį spindintį PP9. Vainikėlis žibėjo ir žiedeliai spindė́jo JD1500. Bene rasai padkavelę kelė[je] bespindžiančią D12. Toks juodas triušelis spindą̃s, o niekaip nesugaunam Grg. Po gūnia augintas arklys y[ra] spindantèsnis Trk. Šuo gražus, nupenėtas, jo kailis spindi saulėje I.Simon. Du guziku spi̇̀ndančiu y[ra] Plt. Plėškės varvaliu išteptos, dar šlapios, net spinda Žem. Šernas su spindančiomis iltimis įskerdė jam (liūtui) į sketerą S.Dauk. Miškelis išretėjo. Jau spindi pro šakas ežeras sp. Spindė́jo akys kaip dvi žvaizdės Tv. Įsives į pirtį, nupaišys, nudirbs, ka išeis – vienos akys bespindė́s Vvr. Akyse pradėdavo spindėti ašaros P.Cvir. Prakaitas pradėjo jai ant kaktos spindėti prš. Uogos spindė́te spiñdi NdŽ. Snarglius – panosė spiñda, o kas par pasiutimas! Krš. Spi̇̀ndžia kaip žirnis vilko uodego[je] (apie spingsinčią lempelę) Škn. Pats išmoko dailiai žemaitiškai skaityti, pirko sau spindančias kningas M.Valanč. Atėjo smarkus vėjas nuog pusnakties su didžiu debesimi, pilnu ugnies, kaip visur apsukui (aplinkui) spindėjo BBEz1,4.
spiñdimai adv.: Ant komodos, pridengtos nertiniu, stovėjo žalvario žvakidės, spindimai nušveistos LzP.
spiñdinčiai adv.: Spiñdinčiai juodas NdŽ. Jis nuvalė spindinčiai virdulį LKGII513. Spindinčiai juodą gaidį, katę ir šunį laikė gaspadoriai gerose butose, kad čerauninkų nebijotų Šts.
3. prk. švytėti kokiu nusiteikimu, išreikšti kokį nusiteikimą (apie akis, veidą): Akys iš džiaugsmo spiñdi NdŽ. Tėvo akys spindėdavo džiaugsmu J.Balč. Eglė spindi, kaista džiugesio jausmu S.Nėr. Juodos akys jos spindėjo piktumu Žem.
ǁ būti ryškiam, pastebimam (akyse, veide) kokiam nusiteikimui: Džiaugsmas spindi iš tavo veido, ir tu veltui stengiesi jį paslėpti V.Krėv. Meilingumas jam spi̇̀nd iš akių KII26. Širdies gerumas spindėte spindėdavo jo veide rš.
◊ spiñdi ir spragčiója Vkš sakoma apie ką nors tviskantį, labai švarų, gražų: Jo batai visumet labai nuvalyti – spi̇̀nda ir spragčió[ja] Brs. Ale išsipuošena jų: bugštu bugštu – visi pašaliai spinda i spragčio[ja] Skd.
apspindė́ti tr. K, KŽ; MŽ26, MŽ apšviesti spinduliais.
atspindė́ti K, Rtr
1. tr., intr. L, LL204, LVI195, Ser, GTŽ atmušti (šviesos, šilumos spindulius, garso bangas): Heliometras – prietaisas, kuriuo saulės šviesos spinduliai veidrodžio atspindimi kuria pastovia linkme EncIX1258. Kitą kartą liuob motriškos turės kuskeles tokias – priš saulę anos teip rausvai atspindė́s Jdr. Saulė švietė į karaliaus rūmų langus ir atspindėjo kaip ugnis Vd. Šilumos ir šviesos spindulius geriausiai atspindi veidrodinis paviršius rš.
| prk.: Gyvulių akys – tai veidrodis, kuriame atspindžia to ar kito ūpas Blv.
| refl. L, Rtr, Š, DŽ: Geriausiai šviesos spinduliai atsispindi nuo lygaus, poliruoto kūno paviršiaus K.Barš. Pro parko medžius atsispindi miesto žiburių atšvaitai K.Bor. Iš didžiosios stubos per krosnį prie angos atsispindi šviesa I.Simon. Kur Nemunas bėga – ten sodai už sniegą balčiau atsispindi giliam vandeny E.Miež. Par žalią girią saulė tekėjo, į ašarėlę atsispindė́jo JV890. Aušrelė aušo, saulelė tekėjo, į mane jauną atsispindė́jo LB76. Jeigu ultragarsas savo kelyje sutiks medžiagos defektą, tai dalis bangų nuo jo atsispindės rš.
2. intr. N spindint, šviečiant atsklisti: Kur saulikė atspinda Sg. Saulė atspiñdi par langą J. Iš šešėlio atspindėdavo į Vilių jos didelės ir tamsios akys I.Simon. Šviesa … vis šviesiaus į mūsų tamsybę atspindėjo LC1884,20.
3. atvaizduoti, išreikšti: Veidas atspiñdi žmogaus pergyvenimus DŽ. Paprastai akys atspindi proto darbą rš. Kaip visos mano komedijos, taip ir ši nori atspindėti lietuvių gyvenimą Vd.
| refl.: Dainose, padavimuose, patarlėse ir priežodžiuose atsispindėjo ilgaamžiai lietuvių tautos karai su kryžiuočiais rš. Skausmas atsispindėjo jo motinos veide rš.
ǁ intr. būti išreikštam, pastebimam, suvokiamam: Šių dienų kalboje atspindi praeitasis žmogaus gyvenimas K.Būg.
4. tr. atvaizduoti vaizdais, sąvokomis (apie sąmonės sugebėjimą adekvačiai pažinti pasaulį): Sąmonė atspindi realią būtį DŽ. Psichiškai atspindėdamas daiktus ir jų savybes, subjektas orientuojasi aplinkoje rš.
įspindė́ti intr. K, Š, NdŽ, KŽ; MŽ, N, L įeiti spinduliams, įspįsti: Nei vėjas neužpučia, nei saulės spinduliai neįspindi J.Jabl.
| refl.: Saulaitė teka pro beržo šakas, įsispindėjo į ašarėles LTR(Sln).
išspindė́ti
1. tr. K, Rtr, KŽ paskleisti spindulius, išspinduliuoti.
| refl. Rtr, Š.
2. intr. KŽ kurį laiką spindėti, žibėti: Visą naktį išspindė́jo krūme vabalėliai Š.
3. intr. išsausėti, išdžiūti: Žemė išdžiūvo, išspindėjo saulės įkaitoj, net suskeldėjo Žem.
| prk.: Šiaipjau anuodu buvo žmonės kaip žmonės, pusinteligenčiai, nors „klasių nėję“, neišspindėjusių protų, nei sukepusių širdžių Vaižg.
nuspindė́ti intr.
1. K, LVII855, Ser nušvisti, sužibėti: Saulė leisdamos nuspindė́jo šviesiais spinduliais J.
2. Ser spindint nukristi (apie žvaigždę).
3. prk. sušvytėti kokiu nusiteikimu: Jo akys džiaugsmu nuspindėjo rš.
4. Kl, Krtn prk. numirti: Jos vyras nuspindė́jo NdŽ. Daug didliai su tuo gėrimu nuspi̇̀nda pas mumis Trk. Nieko netrukus nuspindėjo ir turtingasis M.Valanč. Iki septynių metų paauginusi vaiką, nuspindėjo TS1902,1.
ǁ Kal nusibaigti, nudvėsti: Rąžydamosi [varlė] persprogo ir nuspindėjo rš.
paspindė́ti intr. NdŽ kurį laiką spindėti, šviesti: Jeigu saulelė paspindė́s, muno kopūstai greit sudygs Vkš. Saulė dar paauksino skardinį bažnyčios bokštą, paspindėjo langų stikluose ir pasislėpė rš.
pérspindėti intr.
1. K, KŽ pereiti, prasiskverbti spinduliams: Jie pabudo, kaip saulė jiems jau per šakas perspindėjo prš. [Per tamsybę] nei joks šviesos spindulys neperspindžia LC1884,5.
| prk.: Aisčių senovės kultūra perspindinti per švelnų pasakose stilių LTIII311.
2. liautis spindėti: Párspindėjo saulė, ir apsiūkė, tapo debesuota J.
praspindė́ti intr. Vkš suspindėti pro ką: Vėtra parstojo šėlusi, ir saulė leisdamos praspindė́jo Žd.
suspindė́ti intr.
1. LL208, Š, NdŽ, DŽ1, KŽ pradėti spindėti: Nespėja ji (saulė) suspindėti – ir pragysta vieversėlis P.Vaičiūn. Rytuose lėtai blėsdavo, suspindėdavo aušrinė rš.
2. atsimušus spinduliams, pasirodyti: Krantai apgriuvę ir seni suspindi upės vandeny, kai spindulius aušra paskleidžia V.Mozūr.
3. prk. sušvytėti, blykstelėti (akyse, veide) kokiam nusiteikimui: Akyse suspindėjo baimė rš.
užspindė́ti intr. Sr, Rtr, NdŽ, KŽ; L, Ser pradėti spindėti, suspindėti: Staigu užspindėjo saulės spindulys TS1900,6-7(Pč). Danguje užuspindi, užumirga žvaigždės rš.

Daugiau informacijos

įspindė́ti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

siaũbti

Apibrėžtis

1 siaũbti, -ia, -ė Rtr
1. tr. DŽ niokoti, naikinti: Daug kartų per tą laiką persai Gruziją degino ir siaubė A.Vien. Teroras, badas, šaltis siaubė Vilniaus miestą rš. Ypač gausu tokių kapinių dažnai marų siaubtuose Žemaičiuose sp. Visą naktį artilerija siaubė mišką J.Dov.
ǁ intr. siautėti, savavaliauti: Kur karas yra siaubęs, čia taip greit neišdils jo pėdsakai Vd. Lengvu buvo Kazimierui siaubti ir sarioti krašte negyniojamame ir piles be įgulių vieną po kitai imlioti S.Dauk. Giltinė siaubia po laukus, po daubas J.Jabl. Kaligula, Nero ir kitų daugi giltinių, siaubiančiųjų ponystoje MT216.
2. intr. D.Pošk, Kos52, Sut, N, K, LL236, LVIV5 lakstyti, išdykauti, dūkti (ppr. apie vaikus): Vaikai, nesiaubkite J. Šitas vėjavaikis tik siaũbia, nieko iš jo nėra Rk. Norėtųsi puotauti ir siaubti, o neturia iš ko brš. Lapauju, lakstau, siaubiu SD21.
| refl. N.
ǁ lakstyti, skraidyti (apie vabzdžius): Baisu, kiek musių apie pečių – tik siaũbia, siaũbia Km.
3. intr. šėlti, dūkti, siausti (apie vėją, jūrą): Jūra audroje siaũbia ir putoja BŽ199-200. Vėjas siaubia, lietus lyja J.Avyž. Bet pagaliau užėjo naktis, ir šaltas vėjas siaubė aplink vienuolį Vd. Siaubant tai audrai, kryžokai nusiminusys tenkinos pilėse belindį S.Dauk. Kelius jis žino vėjų, vėtrų ir audrų, siaubiančių plačiausiai Mair.
| prk.: Geismų vėtra čia siaubia Vd.
ǁ tr. smarkiai pučiant, siaučiant, niokoti, varginti (apie vėją): Tavęs nesiaubs vėtros rš. Jį pasitiko tokia ramuma, jos jam pasirodė, kad šio miesto niekada nesiaubia vėjai rš.
4. intr. pykti, niršti: Jis keikė baisiai, siaubė ir grumzdė LC1884,3.
5. DŽ intr. nuogąstauti, bijoti, rūpintis: Nesirūpink, nesisiaũbk! Ko čia siaubi̇̀! Trs. Nesiaũbk, nesiaũbk, ne tokia čia didelė liga Bsg. Aš visai nesiaubiù dėl tos skolos: kai turės – atiduos Rz.
| refl. Trs.
6. intr. J1 dejuoti, aimanuoti: Dabar žmonės poniškai gyvena ir vis dar siaubia, kad negerai Srv. Nei tu čia siaũbk, nei ką: paaugs vaikai – ir vėl bus viskas gerai Srv. Ko čia dabar siaubi̇̀ – pasitaisys oras Pc. Jonas siaubia, kad javai neužderėjo Bsg. Siaũbia žmonės su pašaru Pc. Tu nieko daugiau nežinai, tik siaubi̇̀ ir siaubi̇̀ Pkr. Įžengus jam (jaunajam) į prieminę arba prieangį, jaunoji vė ima siaubti: „Kogi inejo šitie sveteliai į prieminelę?“ LMD(S.Dauk).
ǁ tr. apdejuoti: Dainose apie pastarąjį … atsitikimą buvusios siaubamos tos nelaimės šitaip: „Ne taip man gailu pilies, kaip mudrių kareivių, ugnyj degančių“ A1884,247.
ǁ tr. įkyriai prašyti: Siaũbė, siaũbė mergelė parmatomos nažutkos – šiandie tėvas i nupirko Kair.
ǁ intr. labai giriant pasakoti: Parvažiavus iš veselios, siaũbė, siaũbė apie pyragus, apie parėdnius Kair.
7. tr., intr. geisti ko: Jis siaubia namolei, t. y. nor eiti, važiuoti, grįžti J. Žąsis siaubia prie žąsiukų J. Ištremtasis siaub (ilgstasi) namų, kūdikis papo, karvė veršio M. Merga siaubia vyro, t. y. geidžia J. Siaubąs buvo pri kitų motriškų Šts. Siaubanti karvė, arba trasuonis Ggr. Kiaulė siaũba [tekio] Slnt.
8. intr. lįsti, brautis kur nors: Žąsys tai jau mėgsta siaũbti – nė išganyti negali Pln. Žąsys siauba – negal nutūrėti J.Jabl(Žem). Gyvuoliai siaubia į vasarojį, t. y. lenda par tvorą J.
9. tr. Š, NdŽ siausti, gobti, gaubti.
| prk.: Poliarinė naktis siaubia kalnus ir slėnius rš. Su manim tegul niekas nemato – negirdi – nejaučia, kokia klaiki mane siaubia naktis V.Myk-Put.
10. tr. puolant supti, apgulti: Siaubia mus iš visų pusių V.Piet.
11. intr. eiti, slinkti, traukti: Debesiai siaũbia iš vakarų J.Jabl. Smarkus sriautas siaubia į visas puses, vis naikindamas S.Dauk. Minia siaubė į šonus kaip vėjo blaškomas javas P.Cvir.
| refl. Ser: Tik siaũbiasi debesiai ant dangaus, turbūt lis Brt.
12. tr. apimti: Siaubė ją saldi šilima, pradėjo meiliai svajoti Žem. Neapykanta siaubia mane: keršyt, keršyt – niežti delnai S.Nėr. Merginą siaubė baimė rš. Kad koks geismas kartotinai siaubia kraują, tasai iš lengvo daugiau bus jo pildytas, negu lig tol Vd.
13. intr. suduoti, tvoti: Siaũbk jam per ausį Srj.
14. intr. judėti, cirkuliuoti: Ta vieta [augynojui] tur būti laukymėj, saulėkaitoj, par kurią oras galėtų liuosai siaubti S.Dauk.
1 apsiaũbti, -ia, àpsiaubė tr. NdŽ
1. apdengti, apsiausti, apgobti: Vaiką rūkina apsiaũbę J.Jabl.
| prk. NdŽ: Ankstyva naktis apsiaubė apylinkę sp. Rūkas plaukia nuo marių ir visą žemę apsiaubia rš.
| refl. Š: Apsisiaũbęs eina J.Jabl.
| prk.: Apsisiaubė šventenybės luoba LzP.
2. Ser apeiti iš visų pusių, apsupti, apstoti: [Kryžiuočiai] norėjo iš kitos pusės lenkus apsiaubti LTII398. Daugybė žmonių apsiaubė juos du rš.
3. apriboti iš visų pusių, apjuosti: Po dešinei plikas jau laukas, miškais iš galų apsiaubtas J.Bil.
4. refl. apsitraukti: Dangus jau apsi̇̀siaubė pilkais debesimis Brt.
5. prk. apimti (kokiam jausmui): Dabar visus apsiaubė geismas apžiūrėti tą brangų daiktą V.Kudir. Ilgūną užsidūmojusį apsiaubė visą nepajausti da niekados jausmai V.Piet. Visus nenoromis apsiaubė baimė rš. Jį apsiaubė laukinis kovos karštis rš. Mano sielą apsiaubė didis abejojimas rš.
6. sklindant aprėpti, išplisti: Jau XVII a. alkoholis išleistas tapo iš aptiekos ir greit apsiaubė visas svieto pakampes V.Kudir. Viską ardanti srovė apsiaubė Lietuvą rš.
1 įsisiaũbti, -ia, įsi̇̀siaubė
1. LL215, Ser įsismaginti siaubti, niokoti.
2. NdŽ įnikti dūkti, šėlti.
3. prk. įsigilinti, įsitraukti, įsiklausyti: Ligi vėlyvos nakties prarymodavo, visa siela įsisiaubęs į vėsią išvakarių tylą V.Myk-Put.
1 išsiaũbti, -ia, i̇̀šsiaubė intr.; LL297 išsitrankyti, išsišėlti: Tas žmogus jau išsidovijęs, išsiaũbęs KI152.
1 nusiaũbti, -ia, nùsiaubė tr.; M
1. G99, DŽ, NdŽ nuniokoti, apiplėšti: Karai amžinai nusiaubdavo panemunes K.Bor. Aš vyksiu gudo šalin? Kad vokiečiai, man nesant namie, žemaičių kraštą nusiaubtų! V.Krėv. Nusiaubė plačiai jų kraštų sritis S.Dauk.
2. Ser šėlstant, siaučiant nuniokoti: Pakaktų numesti nuorūką, neužgesintą degtuką, ir gaisras nusiaubtų visą mišką sp. Viesulas smarkiai nusiaubė patį pajūrį sp.
3. nugąsdinti, sukrėsti: Kai vilkas bėgo, taip nùsiaubė, kad nebegalėjau šautuvo sugriebt Č. Šiurpi tyla nusiaubė stovinčiųjų širdis rš. Šitie žodžiai juodu nusiaubė rš.
4. visą perimti: Kad nusiaubė šaltis, išėjus oran, net nukratė Ds. Mane nusiaubė baimė rš.
5. liautis gailėti, apsiprasti, nurimti: Matė nusiaubė smertį savo dukros, t. y. nutautė, numaudė, nuaušo širdis jos J.
1 pasiaũbti, -ia, pàsiaubė
1. intr. NdŽ kurį laiką siautėti.
2. tr. apimti baimei, rūpesčiui, neramumui: Ans siaubte pasiaubtas, t. y. rūpesčių paimtas J. Gaspadorius pasiaubtas, kad ligonis yra name, t. y. nelinksmas J. O jis (strielčius) ma netiko, širdis nedabojo, pasiaubta vaikščiojau JV267.
^ Kaip ir pàsiaubtas (kaip apduotas, pakerėtas): susitikęs žmogų, žiūri, žiūri akỹs, nusikvatoja ir vėl nueina tolyn Km.
3. intr. padejuoti, pasiskųsti, pasiguosti: Atėjus žmonelė pàsiaubė, pasiskundė, kad marti negera Srv. Pasiaubė visi, padejavo TS1904,2. Aš jau noriu turėti gerą moterį, kuriai galėčiau pasigirti savo triumfais ir pasiaubti nepasisekimais rš.
4. tr. apsupti: Vadas metės su saviškiais ant priešų, nes matė juos iš visur pasiaubiant rš.
◊ kai̇̃p pàsiaubtas labai greitai (bėga, lekia): Kaip pasiaubti bėga vaikai velykauti, t. y. nestygsta J.
1 pérsiaubti tr.
1. perskrosti: Viename akimojuje tu persiaubi septynerius dangus ir joji ant žirgų garbės godo bei geidulių Vd.
2. persmelkti: Ją persiaubė nauja baisi mintis rš.
1 susiaũbti, -ia, sùsiaubė tr.
1. suniokoti, sunaikinti: Jiems nė į galvą neatėjo, kad vienas žmogus būtų galėjęs taip susiaubti jų stovyklą rš.
2. Ser, NdŽ sugobti, suvynioti.
| refl. Ser, NdŽ.
1 užsiaũbti, -ia, ùžsiaubė
1. intr. siaubiant užimti, užeiti: Kur užsiaubė žemaičiai, tenai nebrado atsparo S.Dauk.
2. tr. aprėpti: Važiuoju naktį ir regiu pašvaistę: pusę dangaus užsiaubusi rš.
3. tr. paliesti, apimti: Kaip tik užsiaubė kepsnių kvapsnis vilko nosį, taip tas ir apmirė V.Piet.

Daugiau informacijos

užsiaũbti

Apibrėžtis

Daugiau informacijos

dangus

Apibrėžtis

dangaũs launiñkas keistuolis: Aje, geldelėmis (medpadžiais) apsiavęs, dangaus launinkas. Šts.
dangaũs migdõlai neįvykdomas noras: Vargo vaikas Antosė, varge gimusi, varge augusi, tokia niekuomet iš savo vyro dangaus migdolų nereikalaus. Gran.
dangaũs prajõvai Skr. negirdėti, nuostabūs dalykai:
dangaũs raktẽlis raktažolė: Dangaus raktelio šaknys nuo kosulio, darže gražiai žydi. Smln.
dangaũs rasà lietus: Žemė nuo sausumos susproginėjusi, lyg žiote žiojasi, dangaus rasos ištroškusi. Pt. Vos perėjo smarkus lietus. Dangaus rasa atsigavę medžiai ir žolės net akį vėrė savo žalumu. Vien.
dangaũs rãtai Sut. septynių žvaigždžių išsidėstymas dangaus šiaurėje:
dangaũs rýkštė
1.kometa:
2.vaivorykštė:
dangaũs síetas R., M. sietynas: Dangaus sietas – taip vadina žvaigždę, nuo kurios kelį sekas keleivis. Dauk.
dangaũs sleñksčių nebáldyti naudos neturėti: Nei tu su savo margomis klumpėmis dangaus slenksčių nebaldysi!. LzP.
dangaũs šlúota R., M. laumės juosta:
dangaũs var̃tai atsidãrė laimė nusišypsojo, pasijuto laimingas: Rodos, kad dangaus vartai atsidarė, kaip tą naujyną išgirdau. Varn. Pražuvo visa tą valandą, kada jiedviem su žmona rodėsi, kad dangaus vartai jiems atsidarę ir Dievulis visą glėbį laimužės jiems išmetęs. LzP.
dangaũs vartùs atvérti pasiekti laimę: Bet ir vaikų verksmu dangaus vartų neatversi. Dovyd.
dangùs žẽmė niekas: Dangus žemė nežino, o ką čia žmogus gali pasakyt, kaip ten atsitiko. Aln.
dangujè žẽmėje ė̃mus sunkiai gavus: Danguj žemėj ėmus, o vaikus vis apkreikia. Ktk.
devynì dañgūs pasidãrė susitrenkė: Kai kritau iš medžio, tai tuoj devyni dangūs galvoj pasidarė. Ds.
devynì dañgūs susidãrė apkvaito: Jo galvon tai susidarė devyni dangūs – jau mislino, kad kažin kas pasidarė. Lp.
devintamè dangujè laimingas: O mudu su Cvirka devintame danguje iš laimės. Vencl. Aš buvau devintame danguje, kad galėsiu matyti savo fėją. Trein. Juza devintame danguje mausto saldainius iš paveiksluotų popieriukų. Andr.
gražùs dangùs ne dėl Martýno be sėkmės: Antrose rungtynėse jie lyg stengėsi, bet, kaip sakoma, gražus dangus tik ne dėl Martyno. rš.
septintamè dangujè laimingas: O Amilia – jau septintam danguje. Žydi visa, net ašaros trykšta jai iš akių. Balt.
dangùs víenas labai gerai: Kad tik Dievas sveikatą duotų, dangus vienas dabar žmogui gyventi. Brs.
dangùs atsivė́ręs labai gera priežiūra: Jau Panevėžio ligoninėj dangus atsivėręs. Sur.
dañgų atvérti suteikti laimę, padaryti laimingą: Kol žmones pritraukia, visi jie žada dangų atverti. LzP.
dangumì bãlinti be uždaro virti: Užsrėbė dangum balinto viralo. Tr.
dangumì báltinti be uždaro virti: Motin, matyt, šiandien tikrai teks barščius dangum baltinti. Marc.
dangumì deñgtas kiauras (stogas): Jo trobos dangum dengtos. Alk. Stogai suplyšę, kluonai dangum dengti. Plv. Stogai dangum dengti. Nt. O klojimas, anot tų žmonių, greit bus dangumi dengtas. Mišk.
dangumì klótas kiauras (stogas): Ir ši troba dangumi klota. LTR.
dañgų maišýti su žemè
1.apie audrą, pustymą: Lauke iš tikrųjų vėjas jau visą savaitę maišo dangų su žeme, kaituliais suka sniegą, neša laukais ir daužosi į mūsų trobelės sienas. Balt.
2.bartis, plūsti: Pyksta, plūstasi, rankomis skeryčiojasi – tiesiog dangų su žeme maišo. Paukš.
dangùs maĩšosi su žemè
1.apie labai prastą orą: Na ir žiema šiais metais – dangus su žeme maišos. Varn. Dangus su žeme maišosi. Dkš. Pakilo siausti pūga, dangus su žeme maišosi, – kaip žmonės sako. Pt. Vis dar pustė. Kai išėjome iš trobos, atrodė, kad kieme maišosi dangus su žeme. Vencl.
2.kyla barniai, ginčai, nesantaika: Kad kas užveda [kalbą] apie žemę, dangus su žeme maišos. Srj. Kas čia virė, kas čia ėjo tais metais, bjauru nupasakot: dangus su žeme maišės. Erž. Kai karas atėjo, maišėsi dangus su žeme. Bgt.
3.vargina įvairios mintys: Bet kur tu užmigsi, jeigu dangus su žeme galvoje maišosi. Mont.
dangùs matýti
1.apie kiaurą stogą: O stogas kada belopytas, dangus kiaurai matyti. Varn.
2.nebalinta, neuždaryta (sriuba): Mat mano širdelė apieras taiso, – tariau kuone iš piktumo, – o kruopos vos tik žilos, batviniai – dangus matyti.... Žem.
dañgų matýti rengtis mirti: Dangų ir dabar matai. Šmn.
dangùs mãtosi apie nebalintą, neuždarytą sriubą: Menki batviniai – dangus matosi. Ds.
dañgų parė̃mus ištisai, perdėm (apie miškus): Čia dangų parėmus buvo miškas. Igl.
dangùs prakiùro apie ilgą lietų: Musit, dangus ir prakiuro, kad taip lyna. Brs. Lyja visą dieną, gal dangus prakiuro. Ds. Dangus prakiuro, visos dirvos pažliugę. Lkm.
dangùs prasivė́rė atėjo puiki mintis: Staiga gimsta jo išvargintoje tuščioje galvoje geniali mintis. Lyg pro žemas automobilio lubas dangus būtų jam prasivėręs. Šein.
dangùs regė́ti nebalinta, neuždaryta (sriuba): Prasti batviniai, dangus regėti, galėjai nors sviestu pramesdyt. Grd. Kokie barščiai, privirei privirei, ale kad dangus regėt. Pls.
dañgų rẽmia labai aukštas (ppr. apie medį): Mūsų liepa dangų remia. Varn. Dailūs medžiai – dangų remia!. Lkč. Tai namai – dangų remia!. Lp.
dañgų rė́žyti šikinè vlg. labai stengtis: Nors šikine dangų rėžyk – nieko nepadarysi. Ob.
dañgų rė́žti ragù didžiuotis: Nežino nė kaip eiti – ragu dangų rėžia. Žg. Eik eik, ans dangų ragu rėžia, o žeme sparną braukia. Ms. Statragė, lig neženota dangų ragu rėžė. J.
dañgų ródo apie nebalintą, neuždarytą sriubą: Susėdame rytą pusryčių, o čia – vėl žili barščiai dangų rodo. Balt.
dangùs skam̃ba apie garsų šaukimą ar dainavimą: Kitados išėjusi į laukus šeimyna dainuodavusi, kad žemė linkdavusi, dangus skambėdavęs. Simon.
dangùs sukìbęs su žemè Kal. smarkiai sninga ir pusto:
dangùs sulìpęs su žemè smarkiai sninga ir pusto: Tai pusnis, tai orelis – dangus su žeme sulipęs. Vlk.
dañgų sumaišýti su žemè viską sunaikinti: Maniau, kad dangų su žeme sumaišys. Gs.
dangùs susimaĩšė su žemè smarkiai sninga ir pusto: Galingas viesulas neša ir svaido aplinkui iš praplyšusių debesų sniegą... Dangus su žeme susimaišė.... Bil. Na ir užvirė pragaras, dangus su žeme susimaišė. rš. Toji pragaištinga sėkla ypač išbrinkdavo rudens šlapdribų metu, viršum Kauno užsitraukus rašaluotiems debesims, žiemos pustymuose, kai susimaišo dangus su žeme. Andr.
dangumì užbáltinti be uždaro virti: Barščiai dangumi užbaltinti. Vlkv.
dangumì ùždengtas kiauras (stogas): Triobos griūva: stogai tiktai dangumi uždengti. Klp.
dangùs žegnója Tlž. lyja:
dañgui žinóti daug: Kiek jis jų (virvių) privijo – dangui žinoti, broli dobile, visus žalius miškus apjuostum. Dovyd.
į dañgų eĩk atstok: Aš nenoriu su tais actais [valgyti], eik tu į dangų. End.
į dañgų įkélti suteikti laimę, padaryti laimingą: Prašom tamstai, – tarė, – bilietas į Kauną... Bobelę, rodos, kas į dangų įkėlė. Grobsto žydės rankas bučiuoti. Žem.
į dañgų iškélti suteikti laimę: Su tais žodžiais iškėlė Antaną į dangų, nieko jam nebereikėjo. Žem.
į dañgų kélti girti: Vakar dangun kėlė, šiandien purvais drabsto. Jnš.
į dañgų lìpti per kópėčias turtingai gyventi: Tu su jais nesuslyginsi – jie lipa dangun per kopėčias. Sur.
į dañgų pasižiūrė́jęs apie smarkų ne pagal amžių augimą į aukštį: Tai užaugai, į dangų pasižiūrėjęs augi. Dl.
į dañgų veizė́ti badauti: Suės – pavasarį galės veizėti į dangų. End.
į dañgų žiūrė́ti
1.būti abejingam, nedirbti: Į burną niekas neįdės, kas į dangų žiūrės. Šk.
2.būti pamaldžiam, dėtis šventuoliu: Nepėsčias ir Lebedys, tas tai į dangų žiūri, o nuo žemės grobsto. Vien.
neĩ į dañgų neĩ į žẽmę niekam netinkamas: Taviškis tai nei į dangų nei į žemę. Ds.
iš dangaũs labai geras: Mūsų daktaras – iš dangaus žmogus, visiems padeda, kiekvieną gydo. Vkš.
iš dangaũs iškrìsti savaime atsirasti: Ji (jaunuomenė) ir mums tokia iš dangaus neiškris, kaip žydam mana. Pt.
iš dangaũs iškrìtęs nesusigaudantis, naivus: Ar iš dangaus iškritęs?! Jis dar klausia!. Daut.
iš dangaũs nukrìsti lengvai gauti: Ir pirkta drapana, ir miestiškas valgis, vis kur geriausias, niekas iš dangaus nenukrinta. Vencl. Pergalė iš dangaus nenukris. rš.
iš dangaũs nukrìtęs nesusigaudantis, naivus: Žinai, koks šiandien uždarbis... Ne, tu nieko nežinai, tu, atrodo, iš dangaus nukritusi. Simon. Gal tu iš dangaus nukritus, kad nieko nežinai. Ds.
ikì dangaũs iškìlti padaryti karjerą: Vienišas, visai pailsęs, manė lig dangaus iškilsiąs, milijonus susikraus, užsieny ministeriaus. Tilv.
po ãtviru dangumì lauke: Teko nakvoti ir po atviru dangumi. Gs.
po grýnu dangumì lauke: Toks šiltas pavasaris – galėsiu ir po grynu dangumi nakvoti. Mont.
po plýnu dangumì lauke: Graikų teatras nebuvo troba, o vieta po plynu dangumi. rš. Keletą savaičių po plynu dangumi gyveno. rš.
tarp dangaũs ir žẽmės neturint pastovios vietos: Abu medžiai, kryžmais sudėti, pasiliko kyboti tarp dangaus ir žemės. Gruš.
kaĩp devintamè dangujè laimingas: Tarsi devintam danguj pasijusdavau, kai mokytojai mane pagirdavo. Bub. Priėmė mane rašytojų sambūrin, net paskyrė metraščio redakcijon. Pasijutau lyg devintame danguje. Andr.
kaĩp septintamè dangujè laimingas: Jautėmės kaip septintame danguje. rš.
kaĩp dangùs nuo žẽmės labai skirtingas, visai kitoks: Baltas ar juodas, kiekvienas kąsnis skersai stojasi, – dejavo šeimininkė taisydamos. – Pernykščios Velykos nuo šiemetinių kaip dangus nuo žemės.... Žem. Po Anglijos tas kraštas (Ispanija) skiriasi kaip dangus nuo žemės. Andr.
kaĩp dangujè, taĩp ir ant žẽmės Kt. visur vienodai: Ten klerikalai iš šelpimo gešeftą daro, taip pat ir jūs čia nuo to neatsilikote. Žodžiu, kaip danguje, taip ir ant žemės tokie pat „garbingi" darbeliai. Žem. Kaip danguje, taip ir ant žemės, nė toj Lenkijoj ne pyragai. Mžš.
kaĩp į dañgų patèkti labai gerai: Tegul kaime ir negyvensit, bet nuosavybę turėt, kaip į dangų patekt. Pinigai buvę nebuvę, o žemė vis bus. Marc.
kaĩp iš dangaũs krìtęs nieko dėtas: O žmogelis visiškai nekaltas [dėl kiaulės žvieginimo]. Tartum iš dangaus kritęs, nei jis kankino tą prakeiktą kiaulę, nei ką. Simon.
kaĩp iš dangaũs nukrìto apie kokį netikėtumą: Kunigas Liudas?.. Štai kur siurprizas!.. Tamsta kaip iš dangaus čia nukritai.... Myk-Put. Gavau pinigų, kaip iš dangaus nukrito. Jnš. Jam atrodė, kad visi čia seniai pažįstami, susigyvenę, tik jis vienas tartum iš dangaus nukritęs. Avyž. Negali būti, kad šitokie žodžiai nukristų lyg iš dangaus, niekam jų neištarus. Zur. Liudas kaip iš dangaus nukritęs atsirado jų glėbyje. Švaist.
Alijošius važinėja (važiuoja)po (per)dangų žr Alijošius
balsas neina į dangų žr balsas
Dieve duok dangų žr Dievas
duoną traukti iš dangaus žr duona
kaip griausmas iš giedro dangaus žr griausmas
jomarkas danguje žr jomarkas
nosį riesti į dangų žr nosis
kaip perkūnas iš giedro dangaus žr perkūnas
kaip perkūno trenksmas iš giedro dangaus žr perkūnas
kaip perkūnija iš giedro dangaus žr perkūnija
kaip prūsas į dangų žr prūsas
skerstuves justi danguje žr skerstuvės
žemę maišyti su dangumi žr žemė
kaip žemė nuo dangaus žr žemė

Daugiau informacijos

nugul̃ti

Apibrėžtis

gul̃ti, gùla (gū̃la), gùlė (gùlo)
1. intr. visu kūnu kur nors dėtis: Tai gula, tai sėda rš. Gulėjo ant patalo savo gulamoj kamaroj Ch2Sam4,7. Katė, tykindama griebti, gùla prie žemės Gs.
ǁ eiti ilsėtis, miegoti: Aš gulù devinto[je] adyno[je] J. Vėlai gulù gultinai̇̃, o kelu anksti J. Neturi kur gùla Lkm. Ė kad ir pérnaktuja, tai nègula miego Ad. Gùlamas laikas Šl. Buvo pats gulamasis laikas J.Jabl. Gulamasis varpas nutraukia mano svajonę rš. Skardely guliaũ, skardely kėliau JD28. Po vyšnele patalėlį klojau, aš ten jauna ramų miegą guliau Kls. Eimi gultų SD91. Juos nuvedė daržinėn gultų J.Jabl. Mes norime dar kieme pabėgioti lig neguldamys S.Dauk.
^ Su vištom gùla, su gaidžiais kelia Dkš. Gul̃k su gaidžiu (anksti), kelk su vieverseliu (anksti) – turėsi duonelės Švnč. Juokias visi, net gùla (labai juokiasi) Arm. Kad anas akmeniu gultų̃ (akmeniu pavirstų)! Rod. Gū̃la galva, drimba kojos (sako piemenys, norėdami, kad kiaulės sugultų) OG320. Girtam gul̃ti, senam mirti Varn. Pasigėręs gul̃tų, iškaršęs mirtų Sch82.
gùlusiai adv.: Kiti medžiai šiltose šalėse augą gùlusiai (gulomis) Šts.
gulančiai̇̃ adv.: Gulančiai̇̃ (kad reikėtų gulėti) trumpai tesirgo, vis pavaikščiodama Šts.
gultinai̇̃ adv.: Vakar išgulė gultinai: kosi ir karščio turi Plš.
| refl.: Jis gaudo kvapą, gulasi ant šono P.Cvir. Gul̃tis į patalus K. Arklius supančiojo ir gulasi prie ugnies ganyklėlės vidury rš. Gulusiuos (susigulusiu) kalbasi lig išnaktų Nt.
^ Nesijuok keldamasis (pradžioje), kad neverktai guldamasis (pabaigoje) TŽIII383. Jei arklius stačias šersi (rūpestingai, netingėdamas) – gulęs[is] važiuosi (lengvai, be bėdos važiuosi) Plt.
2. intr. sirgti: Labai nušalau, reiks gul̃ti Rm.
gultinai̇̃ adv.: Gultinai nèguli, ale ir sveikatos neturi Prng.
3. intr. prk. mirti, žūti: Kare guldavo mūsų karių, bet guldavo ir priešų rš.
4. intr. linkti, svirti: Ant pryšakio gùla eidamas – paseno senis Šts. Kur vėjas pūsteria, ten ir anas gùla Rod. Negul̃k ant pjūklo – sunku traukti Šv. Ant rankos guląs dalgis – negeras pjauti Šts. Pjauk kaip gulę rugiai, ką tu čia varpas kapoji! Sdk.
5. intr., tr. spausti, mygti: Kiaulė paršą gula, ar nematai? J.Jabl.
ǁ varginti, kankinti, kamuoti, pulti, griebti: Bet juo toliau, juo sunkesne našta ėmė gulti ant Bruzdulio tas žemės sklypas V.Mont. Jau man vėl sloga gùla Gs. Slogos gula į nosis Trk. Negaliu rūkyt – labai ant krūtinės gùla Alk. Kiekviena liga gulė sunkia našta vargdienių šeimą sp. Ant jo pečių gula rūpesčiai rš. Visa giminė ant jo gùlė Ll. Skolos gulė žmogų rš. Jau su mokesčiais gùla (ragina mokėti) Plv. Ant jų ir laikraščiuos pradėjo gult (pulti) Antš. Jeigu pradės visi gulti (pulti), ir jos kantrybė turės pasibaigti Up. Man bagota širdin gula kaip ir kokia bėda Ob.
6. intr. kristi: Karšto kelio dulkės mums ant veido gulė S.Nėr. Kelnaitės gulė armonikos kvoldais P.Cvir. Ant kaktos gulo balti plaukai rš.
ǁ dengti, supti: Aplinkui gulė jau sutemos, ir artinosi naktis rš. Saulė nušviečia kalnus iš kairės, nuo jų gula ilgi šešėliai rš.
7. tr., intr. pulti, apstoti, apspisti: Atidarytos kasos buvo gulte gulamos nekantrios minios rš.
| prk.: Visas pulkas strazdų kai gul̃s į vyšnias – tik čiulba čiulba! Gs.
8. intr. eiti, traukti, slinkti: Debesys vis labiau gulė iš vakarų P.Cvir. Atilsino kareivius, netrukus iš visos galės gulė į Mozūriją S.Dauk. Tiek vaisko – atrodė, kad gul̃s ir nugul̃s (nueis) kaži kur Gs. Bėk namo, sulysi – debesys gùla Dkš. Čia kaskiat šulinį, čia guls vanduo (iš žemės į viršų plūs) Šts.
9. intr. grimzti, skęsti, sekti, mažėti, stotis, leistis: Akmenėlis viršum plauks, o pūkelis dugnan gul̃s Vlk. Oi eisiu pažiūrėti gilan Dunojėlin, ar giliai gula mano dalelė, ar aukštai kelias manas vargelis Vlk. Tik ką pastatyto trobesio rąstai pradeda gul̃ti (spaustis) Lš. Tep sunkiai darbuojantis, visa mano sveikata gulė dar jaunose dienose Nč.
10. tr. atstoti ką: Pošnia (dirva, žemė) ažu visa neguls Arm.
◊ ant rañkų gul̃ti trukdyti: Negulkit man ant rankų, matot, kad negaliu visko apspėti Alk.
į grãbą gul̃ti mirti: Pats į grãbą gul̃siu, tau kitą išpiršiu JD270.
kur̃ gul̃s kel̃s apie nuolatinį lankytoją: Kur̃ gul̃s kel̃s – vis pas juos Gs.
antgul̃ti (ančgul̃ti Pvn, Varn), añtgula, añtgulė (ž.)
1. žr. užgulti 4: Ko tu čia añtgulei ant manęs? KlvrŽ. Šunkojis (toks dalgis) neantgula ant rankų, išbėga aukštai ir žemai Šts.
| refl.: Aš antgùlęs[is] (prisispyręs) ano klausiau, bet nesakė Krtn.
2. tr. užpulti: Vokyčiai antgula lietuvių rindas S.Dauk.
apgul̃ti, àpgula (api̇̀gula), àpgulė (api̇̀gulė)
1. intr. sugulti; sumigti: Visi api̇̀gulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp.
2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn.
| refl.: Pas Jokūbą apsigulė meškininkai M.Valanč.
3. intr. apsirgti: Jau trečia diena, kap àpgulė Rdm. Jis kap àpgulė, tai tris mėnesius sirgo Sn. Api̇̀guliau senyste Ad. Ką jūs darysta, jeigu aš apgulsiù? Sdk. Kad nor neapgultáu ir aš – kas mus tada ligintų? Mrc. Jis ir apgùlęs gyvulius dar šeria Lš.
apgultinai̇̃ adv.: Apgultinai̇̃ serga (taip, kad reikia gulėti) Gdl.
| refl.: Sako, jūsų tetušis apsigùlęs Rd.
4. intr. kiek sukristi, sulinkti (apie javus): Kviečiai àpgulė Ėr.
5. tr. prigulti, prispausti: Kojų rankų apgùlęs neturėsiu (netinginiuosiu) Gmž.
ǁ prk. prislėgti: Juodos mintys kaip šmėklos sunkiai apgulė mažąjį elgetą S.Nėr. Nuliūdimas apgulė jo širdį M.Valanč. Àpgulė žmogų ligos, peržiem išsirgo Rm. Neskanus valgis àpgulė širdį Šts.
6. tr. apsiausti, apsupti, apipulti: Dar tą patį metą kryžokai apgulė pilį Medvėgalį M.Valanč. Neprieteliai miestą apgùlę laiko K. Vyrai stovėjo apgulę valsčių kaip bitės avilį A.Vien. Liepsna apgulė visą namą rš. Ir čion pusnynai visur buvo apgulę namus V.Piet. Visose šalyse apgulę (apsiniaukę), bus lietaus Vrnv. Rūkas apgulė pievas Ds. Nuvažiuok tik su paršais į turgų, tuoj àpgula [pirkėjai] ratus ir bežiūrint išgaudo paršus Jnš. Prie stalo visus suolus àpgulė (apsėdo) Alv. Pilna žvirblių, apgùlę (prie klojimo, kur buvo kulta) Ėr. Apgùlęs avilys – leis [bitės] spiečių Ėr. Apgulti̇̀ [bičių] visi rėmai On. Liepos žiedai apgulti bičių Kp. Ravijos (piktžolės) apgulė batvinius, reik ravėti Als. Socializmo revoliucijos bangos nesulaikomai auga, apguldamos imperializmo tvirtoves (sov.) rš.
| Gaspadinė apgulė visus piningus, gentims nėko nekliuvo Šts.
7. intr. apklimpti: Kaži ar mes čia važiuodami neapgul̃sme? Bsg. Àpgulė ratai [purvynėje], nėr kaip išvažiuoti Bsg. Eik, pažiūrėk, gal kur àpgulė Pc.
atgul̃ti, àtgula, àtgulė
1. eiti miegoti, gulti: Vėlai àtgula jis J. Atgulu, gal užmigsiu rš. Nusirengęs atgulė į savo lovą rš. Vyrai trupučiuką atgulė pogulio Všk. Atàguliau kelias valandėles, dabar geriau bus dirbti Ds. Miegti atgulęs JV1022. Atgul̃k, truputį pamiegok Pg. Reiktų popiet atgul̃ti, bet nėra laiko Kvr. Jie dar neatgùlę K. Mokė jį lig atguldamas tą gražią giesmę S.Dauk. Šis lig neatgulęs nuejęs apveizėti arklelio S.Dauk. Vos kurią pamatė atgulus ar į purvą įbridus, tuojaus plakė ir ginė M.Valanč.
| refl.: Atsi̇̀guliau ant pievokšnio Šl. Cigonai patalus gerus turi, gerai atsi̇̀gula Skr. Pogulio atsi̇̀gulė J.Jabl. Tik neateik tuomet, kada aš būsiu atsigulęs J.Jabl. Šonan atsigulti Zt. Kad pavargęs esi, eik ir atsigulk Klp. Ei atsigul̃' (eik atsigulk) Dsn.
^ Žinotum žmogus, kur virsi, – pats atsigultum Erž. Kad tu akmeniu atsigultái (virstum akmeniu gulėti)! Vlk. Nevalgęs atsi̇̀guli, nemigęs atsikeli Šk. Nevalgęs atsigul̃si, nemiegojęs atsikelsi Kpr. Nesigailėk vėlai atsigùlęs, anksti atsikėlęs Pn.
2. intr. apsirgti: Parėjęs savo trobelėn, kerdžius kaip atgulė, taip ir nebekėlė J.Balt. Jau kaip àtgulė, teip ir nesikėlė Srv. Tuo tarpu Jonikelė jau atgulė, suputo kaklas, pradėjo krenkšti, it šunelis loti M.Valanč. Buvo pasitaisęs, bet išejo, pasivaikščiojo ir vėl atgulė Dglš. Aš buvau atgùlęs savaitę BŽ227.
3. intr. mirti, žūti: Atgulė, tėviškę begindami rš. Atsduso da porą kartų ir atagulė Vj.
4. intr. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koki debesiai àtgula, bus lietaus Vrn.
5. tr. atstoti: Aš pats du darbinykus àtgulu Grv.
◊ į žẽmę atgul̃ti mirti: Kiek žmonių, į žemę atgulusių, kiek į platų pasaulį išklydusių! P.Cvir.
įgul̃ti, į̇̃gula, į̇̃gulė intr.
1. gulti į ką: Aš į̇̃guliau ten J. Ans vėl įgulė į lovą, nieko nesakė BsPII11. Liuob įguls į šiaudus ir miegos, kad neplėštų patalų Šts. Buvau įgùlusi į pat skruzdyną KlvrŽ.
| refl.: Tik įsi̇̀guliau lovon, triokšt lentos, ir išlėkiau Ds.
2. apsirgti: Kaip į̇̃gulau, tai mėnesį ir išgulėjau Rd. Įguliau strėnoms, negaliu pajudėti Šts. Kap iñgulė, tai ir nepaskėlė Arm. Po tokių scenų įguldavo senė LzP.
3. įlinkti, įvirsti, pasvirti: Tas uosis išvirto ir į̇̃gulė į kitus medžius Lkš.
| refl.: Kogi įsigulei (įlindai) dabar į tą langą? J.Balt. Kurgi ryji kaip kiaulė, bliūdan įsigulęs! Ds.
4. įpulti, įsiveržti: Vėjas į̇̃gula į žėglius (juos išpučia) KI78. Įgulė tuojaus į karčemą žmonių rš. Kraujas buvo į kulšį įgulęs (kulšis pradėjus skaudėti) Grg.
5. atsidėti kokiam darbui, įkibti į kokį darbą, įsigilinti dirbti: Tik gerai į darbą įgulk, tujau pabaigsi Trg. Jau visi įgulė rugius pjauti Kb. Anas kai įgula darban, tai nė valgyt nereikia Ds. Kai įgula knygon (labai skaito), tai jau nebeatitrauksi Dbk. Jis dabar įgùlęs ir įgùlęs į tas knygas Gs. Mesk tas plunksnas plėšyt – per dieną įgùlus Bsg. Tai stiprus arklys – kad įgula, didžiausį vežimą paveža Brž. Siuva net įgulęs, nori šiandien baigti Alv.
| refl.: Jeigu jis į ką nors įsigula, tai jau neparkalbėsi Up. Jis vis į knygas įsigùlęs KII30.
6. nuolat kur būti, viešėti: Visą dieną pas juos ir pas juos įgulęs, neina namo Lnkv.
7. įklimpti: Ir mūsų karvė buvo įgùlus toj pačioj vietoj Rm.
išgul̃ti, i̇̀šgula, i̇̀šgulė
1. intr. sugulti: Silpnesni [pirtyje] išguldavo ant grindų P.Cvir. Ar jau visi i̇̀šgulėt, ar jau visi sumigot? Vkš. Jau visi yr išgùlę, jau visi yr išmigę, o dar mano matušėlė ma[n] vartelius atkėlė JV658.
2. intr. susirgti: Visas kaimas išgulė – nebuvo kam nei gyvulių pašerti, nei ligonių slaugyti sp.
3. intr. prie žemės prilinkti (apie javus, augalus): Rugeliai i̇̀šgulė, sunku bus juos nupjaut Arm. Kur pamėžta, javai net išgùlę Rod. Vargas išgùlusiais krūmais nulapojo Tvr.
4. tr. visus nuspausti, nugulti: Ta kiaulė išgul̃s visus paršelius Grg.
nugul̃ti, nùgula, nùgulė
1. intr. atsigulti: Ans jau nùgulė, nežadink J. Svečiai, kol nugul̃s, šnarės po virkščias J. Soda nugùlusi jau buvo, kad grįžom Šts. Tiek skauda tą petį – niekaip negali nugul̃ti Kdl. Net nùgulė iš juoko Rod. Juokės abi, nuguldamos iš juoko rš.
| refl.: Eisiu kiek nusigulti, ir kibsiam į šienus Dr.
2. intr. nusvirti, nulinkti: Kokie te beržai – kempinėm apaugę, nugùlę prie žemės! Bsg. Žilvičiai upelio pakraščiais nugulę rš.
3. tr. nuspausti, nuslėgti: Saugodavo, kad kiaulė nenugultų vaikų P.Cvir. Sauga (saugokis), vaiko nenugulk! Slm. Kiaulė du paršelius nùgulė Up. Vaikus … kartais bemiegodami nugula DP65.
4. tr., intr. nustoti, apspisti, nusėsti (apie daug ką); apdengti, apipulti: Vartai ir tvora nugulta iš abiejų šonų vaikėzų P.Cvir. Suvažiavę žmonys nùgulė visus laukus J. Palei mūs akopą (apkasą) nùgulė (sustojo) siena (frontas) Dsm. Bitės nùgulė visą laką Brš. Kiek varnų – visas laukas nùgultas! Ėr. Jo akys prisimerkia, kaktą raukšlės nugula rš.
| Sukelta dulkė nugulė žemėn P.Cvir. Nugulę rūkai vėl kelias ir sklaistos rš.
5. intr. nuslinkti: Debesies juodumas nugulė į vasaros saulėtekio kraštą P.Cvir. Debesys ant Vilkaviškio nùgulė Alk. Debesys nùgulė anan šonan – nebus lietaus Srj.
6. intr. nusistoti, nusėsti (apie nuosėdas): Nugula mielės alaus SD44. Vandens negerk, palauk, kol smėlys nugul̃s Up.
| Pečius nugul̃s (susileis) J.
ǁ nuslūgti (apie skysčius): Nemuno vanduo jau nùgulė, tuoj pradžius lankos Skr. Šiandien vanduo daugiau nugùlęs, kaip vakar Skr.
7. intr. nuklimpti, nugrimzti: Arklys baloj nepatraukia drūčkų šieno ir nugula Vb.
8. intr. nurimti, nuščiūti: Vėjelis nugulė, dienos pūga nuščiuvo Žem.
pagul̃ti, pàgula, pàgulė
1. intr. atsigulti: Buvau atsikėlusi, apsidirbau ir vėl pàguliau Žd. Pàgulė ir sumigo Pls. Strubuodegis pàgulė po apačios PP57. Paduškos neturėjom – pagul̃ti kepurė tebuvo Plng. Pastatysiu geresnį budinką – būs kur pagul̃ti ir pasėsti Krtn.
| refl.: Ar gausiu pagulties (pernakvoti)? Nt. Guliu pasigùlęs, kad ir neužmingu migtinai Plng. Mes pasigul̃siam ir šliaušiam Krtn. Ir jis nepajuto nei pasigulinčios, nei pasikeliančios BB1Moz19,33.
2. intr. palinkti (apie javus, augalus): Rugiai gerai pagùlę, bus sparūs pjaut Ėr. Cibuliai pagùlę į saulę Ėr. Pagulusiems javams vijoklis kliudo ir pakilti rš.
3. tr. prispausti, prislėgti: Vežimas jį pagulė Kel1932,146. Pàguliau ranką, ir nusmilko (užtirpo) Skr. Pagul̃k kraštus kaldros, tai kaldra nenukris nuo tavęs Lš. Gal pàgulei ką, kad kieta [gulėti]? Srv. Ar uodegas pàgulėt (kad teip ilgai nesikeliat)? Gs. Petras vaikiną blinkt į apačią pagulė rš.
| prk.: Esi toki nuvargusi ar ligos pagulta? Žem. Liga mane pàgulė Als. Žmogelis buvo jau visai ligos pagultas J.Jabl. Aš visa esu skausmo pagulta, visa skaudi Als. Buvo pagulta rauplių ir mirė Šts. Pagultà mirties, o vis dar dirba Skr. Lizdeikis, silpnumu pagultas, nieko daug nebgalėjo veikti I.
4. tr. apsiausti, apsupti: Turkas su prancūzu buvo pagulę Sevastopolį rš. Plėšikai pagulė ir atėmė piningus Up.
pargul̃ti, par̃gula, par̃gulė intr. atsigulti: Betol neskirsiuos nuo bernytėlio, ik kol pargulsiu į juodąjį grabelį N369.
| refl. N: Ne tiek ji rinko [uogeles], kiek graudžiai verkė, ant juodos žemelės parsiguldamà Jrb.
pérgulti intr.
1. dar atsigulti: Anksti atsikėliau, reiks dieną pérgulti (pamiegoti) Pc. Pérgulti kiek reikia Grž.
2. refl. per ką atsigulti: Arklys, pársigulęs skersai griovio, bepūkštuojąs – vos nepadvėsė Šts.
pragul̃ti, pràgula, pràgulė tr. anksčiau už kitus atsigulti: Niekas anos neprakels, niekas nepragul̃s (vėliau už ją nenueis gulti) Pln.
prigul̃ti, pri̇̀gula, pri̇̀gulė
1. intr. prikristi; kiek atsigulti pasilsėti, pamiegoti: Prigulęs ant pilvo, atslinko BsPIII23. Kiškelis prigulė prie žemės ir niekur nebebėgo rš. Oi verkė verkė jauna mergelė, prie žemės priguldama Rod.
| Tik truputį žmogus pri̇̀guli, tuoj kaip kitas pasidarai Vj. Po pusryčių vis mes pri̇̀gulam [pasilsėti] Lš. Vakarą neėdęs tepri̇̀gula, nebnorės ėsti J. Prigulė apypietės, per̃pietės J. Pri̇̀gulė tėvelis saldaus miego Prng. Priguliau ant šiaudų pamiegoti rš. Kad galvą skauda, tai prigul̃k biskį Mrj. Neduoda nei pálsio prigul̃t – eik ir eik Ėr. Kai karvės paėdę prigul̃s – nubėgsiu pasimaudyti Ds. Aš prigulčiau jam prie šalelės JV82. O aš prigulčiau prie jo šalužės kap rūta prie galvelės, prie geltonų kaselių Mrj.
| prk.: Pasidarė tyku, vėjas pri̇̀gulė (aptilo) Pn.
| refl.: Prisiguliau, ir tuoj kelia Skp. Toliau palėkę pamatė vyrą prie ežerą prisigùlus Jrk30.
2. intr. palinkti, pasvirti žemyn: Prigùlusi prie stalo, rašo Lp. Matė ir tėtį, prigulusį prie žagrės ir verčiantį ilgą vagą rš.
| Kad paims dalgę, tai prigulę pjauna (smarkiai) Ėr. Vyrai, prie vakarienės prigùlę, kits kitam davadijo Jrk36. Arkliai net prigulę traukė vežimą Alv. Arklys net priguldamas skrenda Vlk.
3. tr. prispausti, prislėgti atsigulus ant ko: Motina vaiką pri̇̀gulė Lp. Jų kiaulė net du paršu iškart pri̇̀gulė Lš. Ausis, katros nebuvau prigùlęs, ir dabar tebeskauda Škn. Tą mešką radau miške prigultą medžio BsPII14.
4. intr. daug prisirinkti, būti: Ten iš ryto žmonių prigulę daugybė Užp. Vežimas, prigulęs (prisėdęs) vyrų, pravažiavo Ggr. Padirviai yra prigulę vandens Šts.
5. intr. pristoti prie ko, vis kur nors būti, neatsitraukti nuo ko: Jis vis prigulęs čia sėdėjo Žem. Jis čia prigùlęs pas mus, tarsi namiškis Skr. Jis visą laiką pri jų prigùlęs Up. Ir stovės čia prigùlęs, ar gėdos jau neturi, šalin eik! Vvr.
6. intr. pritikti: Rūbas man gerai pri̇̀gul KII189. Aure kad prigula lenta, kaip čia buvusi Ėr. Vai, nors ir uždės [vainikėlį] ant ta[vo] galvelės, nepriguls in galvelę TDrIV7(Kls).
sugul̃ti, sùgula, sùgulė (-o) intr.
1. visiems atsigulti: Jau visi sùgulė miegoti J. Vežimas tik krypt, ir sùgulėm į purvyną Nm. Sùgulėm ratu (naktį prie arklių) OG361. Ėdė ėdė, sùgulė karvės Pc. Sùgulė žvėreliai ant sausų kalnelių (d.) Tvr.
| prk.: Kai važiavom per kaimą, visos panos ant langų sugulo (sužiuro pro langus) Srv. Tai debesys, sugulę akiraty, apačioj tamsūs, viršuje taškuoti P.Cvir.
| refl.: Ant pilvo susigulę, kalbėjomos žardieno[je] Šts.
2. sulinkti, sukniubti (apie javus, augalus): Šitame darže kiekvienais metais javai sùgula Trgn. Sugùlę kviečiai pradeda dygti, stati da ne Ėr.
3. susislėgti, susispausti: Tai nuo gausingo vandens tokia dirva labai sùgula Lš. Sunku pešt, šienas sugulęs Lš.
4. nusėsti, nusistoti: Sugulęs buvo kraujas į nosį, ir reikėjo gydytis Šts. Ant daiktų sugula daug dulkių rš.
5. prisimesti, prikibti: Atsigėriau šalto vandenio, ir kosulys sùgulė in krūtinės Dv.
užgul̃ti, ùžgula, ùžgulė
1. intr. atsigulti pailsėti: Užgul̃k bent dvi valandėles – bus stipriau dirbt Ds. Aš einu biskį užgul̃t Nm.
| Išejai ir ùžgulei (ilgai užtrukai) – negal sulaukti Lkž.
ǁ atsigulti ant viršaus: Tie trys šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7.
2. tr. paskiau atsigulti: Nėkas neùžgulė, neužkėlė manęs, jauna kad buvau – vis pirmoji kėliau, paskutinė guliau Šts.
3. intr. susirgti: Kaip ùžgulė iš rudenio, tai ligi pavasario teip ir pagulėjo Ds.
4. tr., intr. palinkti, užsikvempti ant ko: Zabelė rašo, labai žemai užgulusi sąsiuvinį P.Cvir. Valgydama neužgulk [ant stalo] Skr.
| refl.: Jis rašo užsigùlęs ant stalo Ėr. Jis, užsigulęs ant bliūdo, ėda J. Neužsigulk ant lango, stiklą išmygsi Ds. Senis, užsigulęs ant bačkos, vėblioja kažin ką BsPIII11.
5. tr. užspausti, gulimu prislėgti: Kiaulė atsivedė penkius paršiukus, bet vieną ùžgulė Trgn. Kiaulė ažugulė ažkart du paršelius Ml. Ùžgulė vyrai su pečiais duris ir neleido įeiti Als.
| Katinas ùžgulė kiškį Ėr. Paukštis buvo užgultas vanago rš.
| prk.: Rūkas užgulė žemę rš. Debesys užgulė dangų A.Vencl. Iš pietų užgulė miestą tiršta tamsa P.Cvir. Tamsi naktis buvo sunkiai užgulusi žemę J.Bil. Greit ir žiemos šalčiai užguls žemę rš. Kai šaltesnė diena užguldavo, Onos sūnus ugnelę kurdavo rš. Senio veidą užguldavo kartais susirūpinimo šešėlis P.Cvir. Pavardės man užkrinta, užgula, nebatminu Šts.
| refl. tr.: Žmogus žiūri, kad tikrai jis pinigų katilą tur užsigulęs BsMtII8.
6. tr. užpulti, apnikti: Kalakutai ùžgulė daržus (daug jeibių daro) Ėr. Kai užgul̃s strazdai vyšnias, tik čeža Gs. Paukščiai ùžgulė trešnes lesti Krtn. Kai vanduo iš visur susileida, kai užgula (užlieja) ravą, tai neišeisi Žlp. Amalas užgulė cibulius Ut. Iššlavus [kambarį], dulkės ùžgula ant visko Ob.
7. tr. užgožti, užstelbti: Idant [avietės] neužgultų daržą S.Dauk. Pasakoja Žemaičių kunigaikštystę kiaurai užgultą buvus tankiais miškais ir traškančiomis giriomis M.Valanč.
8. tr. prk. apsunkinti, prislėgti; ligai, skausmui prispausti: Kapitalistinėse šalyse artėjanti ekonominė krizė sunkia našta užgula darbo moterų pečius (sov.) sp. An blakstienų kai akmenai užgùlę, noriu miego Vlk. Kad aš numirsiu, nieko neužgul̃siu (neapsunkinsiu) Skr. An manę vienos visi darbai žugul̃s Rod. Sunkus apmaudas užgulė širdį rš. Užguls sapnai neramūs rš. Širdį užgulė neramumas rš. Užgula kai vežimas Sln. Man ausis ùžgulė (ausys užsikimšo, užkrito) – gerai negirdžiu Rdm. Ausis užgultà, negirdžiu Blnk. Kai ùžgula nosį, tai net išdūsuoti negalima Užp. Mano nosis užgulta – nesuuodžiu Rdm. Kad ùžgulė gerklę, negaliu ir atsidusti Ds. Debesylų skystimas duodama, skreplėms užgulus gerklę rš. Pasilenkęs ilgai negali dirbti – akis užgula (kraujas subėga) Žlp. Kad rūkei tep daug, tai ir užgulė ant plaučių sunkumas – galėsi dabar kriūnėt Gs. Sunku žmogui, kai bėdos ùžgula Vžns.
^ Kad tave sunki liga užgultų! B.
| refl.: Visas sodžius ant to kiemo užsigula (spaudžia, nusistatęs prieš jį) Antš.
9. tr., intr. įnikti, pradėti; sukrusti; prispausti: Užgùlus tik sūrį niurko, ir daugiau nieko Gs. Užgulė imti, ženytis J. Tėtis užgulė mušti Petriuką rš. Anuodu užgulė vytis rš. Užgulė smarkus vėjas pūsti rš.
^ Mokytoja mokė užgulus (spaudė prie mokslo) Lp. Po švenčių reikės rugius užgul̃ti (imti pjauti) Up. Seniai užgulė ant valgių (pradėjo valgyti) su atsidėjimu V.Piet. Jis jau užgulė (jau reikalauja) mane skolą atiduot Lš. Tėvas tvirčiau užgulė kastuvą (pradėjo kasti) P.Cvir.
užgultinai̇̃ adv.: Tėvas ir motina užgultinai (primygtinai) prašą apgiedoti Sln.
| refl.: Kai ant vieno darbo užsi̇̀gula, tai nė atitraukti negali Up. Vis ant knygų užsigulęs (labai skaito) Ėr.
10. tr. užstoti ką, užimti: Elzė tavo lovą ùžgulė (nebėr vietos tau atsigulti) Vkš. Mano urvelį lapelė ažugulė Prng. Kalnai užgula daug vietos M.Valanč. Pakalnėj yra didelis akmuo – anas ažugulė vandenį (užstojo vandeniui kelią) Klt. Dūmai neina, gal liuktai užgùlę (užakę) Trgn. Neužgulkiat už lempos, vaikai, juk man reik siūti Šts.
◊ ant sprándo užgul̃ti būti išlaikomam: Tie dykaduoniai užgulė ant sprando, ir negali jų atsikratyti Brt.

Daugiau informacijos

nunèšti

Apibrėžtis

nèšti, nẽša, nẽšė
1. tr. SD194, R, K einant gabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Kitąsyk neštè nèšdavo gromatas Plv. Neš (nešk) greičiau rezgines su šienu Švnč. Nešk arkliam [ėsti] Ėr. Nẽšam ant žolės audeklą Grv. Rokuo[ja], ka ans didelius maišus nešą̃s Slnt. Ano pati nė virbelio nènešanti, viską pats nudirba Slnt. Nẽšant (jeigu jau nešei, ėmeisi nešti) reikėjo daugiau atnešt malkų Mžš. Išejo nešdamas su savimi gausias dovanas S.Stan. Pridėjo obuolių, kad yr kas nèšt Alk. Neša kap akmenį šimtapūdį Mrk. Nešu šalin R395. Tenešiẽ jis, kam aš turiu nèšt Vdk. Dabar negi̇̀nešam nieko Kp. Kai pašlampa, vaikus raitus nẽša į mokyklą Rm. Pagaliau išėjęs ponas iš kambario apsiašarojęs, išnešęs parašytą telegramą ir padavęs vežikui raitam nešti ją į Ukmergės paštą A.Vien. Ateit tinklą nešąs SchG316. Sunku [v]andenėlis prieš kalnelį nèštie, da sunkiau man jaunai mylėjus pamestie (d.) Ds. Kitų marčios pietus nešė, o manoji pusrytelius KlpD21. Vesk žirgelį į stainelę, nešk balnelį į svirnelį JV774. Nuplyšus sermėgėlė, malkas benešanti NS659. Vel[nia]s nešąs nenešąs – ir nėkaip nepripiląs duobės piningų (ps.) Šts. Jūs nieko nug jo mėsos laukan užu namus (viršuje iš namų) neneškite BB2Moz12,46. Tą privertė, idant neštų̃ kryžių DP171. Plaukia gulbelė per Nemunėlį, neša vainiką per Dunojėlį DvD403. Davė nudvėsusią kumelę, penkių varnų nẽšamą (juok.) Ps. Bernas pagavo merginą ir nẽša kaip vanagas vištą Jnš.
| Kai jaunas buvau, spiritą nešiaũ (slapta gabenau per sieną) Vlkv. Seniau žmonės iš Prūsų nešdavo knygas J.Jabl.
| Aš septyniuose kūmuose buvau, septynis vaikus nešiaũ [krikštyti] Skr. Muno nẽštas po krikštu Krš.
| Iš tiesų laimingi tie maži paukšteliai: kur širdelė trokšta, te neša sparneliai (d.) Ds.
^ Ejau kaip vėjo nešamà Kb. Keikiasi, plūstasi, nors dievus iš pirkios nešk! V.Krėv. Pri eisenos y[ra] mitri, ne motina: ta kad ejo, kaip bitis nẽšė (labai pamažu, atsargiai) Ms. Kad šokau su savo berneliu, mane jauną ant rankelių nešė (labai lengvai šokdino) DvD413. Tėvai praplėšia kišenius vaikams benešdami, o vaikai – nuo tėvų beslėpdami Vlkj. Ik čėsui puodas vandenį neša – iki ąsa nutrūks B. Nešk, kur augo (sakoma, kai valgis per daug karštas) B. Jau ji nẽša savajam (sakoma, kai valgant trupinių prikimba ant krūtinės ar ant veido) Skr. A vel[nia]s nẽšė – ko čia koreis iš miesto?! Vkš. Kur tave velnias neša? Alv. Bãlas nẽšė ir išnešė vokiečius Kž. Kur tave nẽša kokis galas itokiu lietum – sėdėk namie! Arm. Kurį čia velnią dar neša (kas ateina)? – piktai sušnairavo į šmėkštelėjusią pro langą juodai apsitaisiusią kažkokią žmogystą V.Krėv. Nèš jį velniai (tegu jį velniai)! Dglš.
neštinai̇̃ adv., neštinõs: Ponas mano, kadgi bernas neštinai daug neparneš šiaudų SI243. Ją neštinai parnešti turėjo prš. Neštinõs parsinešiau duonos, ale riebiai (daug) Šts.
| refl. tr.: Galėjo nèšties, kiek norėjo Krg. Šuva piktas – pagalį reikia neštis Ėr. Sutikau vakar ir žmogų, nešusįsi (ir žmogų nešantis) jau kremblių kraitelę J.Jabl. Gaspadinė [vaiką] … nešantysi į lauką BM256. Liūtas bėgo ir nešėsi ežį su savim LTR.
ǁ einant, vaikščiojant turėti užsidėjus, paėmus su savimi: Visos nẽšė vainikėlius an gelsvų kaselių, mano miela panytėlė – sūnų an rankelių (d.) Plv. Kad buvau jaunas, galėjau vilkt ekėčias, nešti balną (sako senas arklys) S.Dauk.
ǁ atėjus, atvykus teikti, perduoti (žinią): Tie savo tarpe kalbas, o tas vienas vis nẽša žinias ponuo Grg. Oi, lekia lekia gulbių pulkelis, oi, neša neša liūdną žinelę DvD4.
ǁ Rm, Nj laikyti, turėti iškėlus, statyti (apie kūną ir jo dalis; paprastai einant ar bėgant): Tai gražiai neša mano žirgelis galvelę bėgdamas pas jauną mergelę (d.) Nč. Šiandien Giniotis jautėsi esąs „dvariškis“: rankas turėjo susikišęs į kišenes ir galvą nešė aukštai LzP. Kap aš jojau per dvarelį, ir sustikau mergužėlę labai puikiai einant ir galvelę nešant KrvD22. Tykiai nešù tą [lūžusią] koją (lėtai einu) Grd. Arklys plačiai nẽša kojas Š. Matai, kaip šita karvė kojas neša? Pn.
2. tr. savo judėjimo jėga versti judėti ta pačia kryptimi, varyti, plukdyti, traukti drauge su savimi: Mūsų laivo nieko nebebuvo matyti; bet netoli pastebėjom kitą laivą, į kurį mus nešė vilnys J.Balč. Pateko į plaukiančius ledynus, kurie juos nešė dešimt dienų į pietų pusę K.Bor. Tris dienas nešė upė ledus rš. Tebuvau skiedra, kurią nešė didelė upė J.Dov. Vėjo nešamos nėr nei saujos žemės (nėra menkos žemės, smiltyno) Lp. Nẽšamas smėlis Mrk. Par daug juška atkišta – visą ugnį nẽša lauk par kaminą Jrb. Mano dainą neša vėjai per girias S.Nėr. Bet kaip skardu! Balsą kažin kur neša rš.
| prk.: Kažkokia nenugalima jėga nešte nešė mus pirmyn rš. Petras nuėjo į sodą, išsitiesė po obelimi ir davėsi laisvai nešamas savo jausmų bei minčių V.Myk-Put. Mane baimė neša par lauką Vlkš. Mane baimė nẽša (bijausi) Vlkš.
^ Vanduo mėšlą toli nèneša, į kraštą išmeta Bsg. Bėga be kojų, neša be rankų (vanduo) Rud.
3. tr. Ėr, Pc labai smarkiai bėgant vežti, traukti (ppr. apie arklį): Nežinia, ar išgąsdinti šūvių, ar Zablecko iš visų jėgų vejami, arkliai nešė bričką pašėlusiu greičiu rš. Pasibaidė arklys, ir nẽša kiek tik įkabina Gs. Arklys nẽša kaip velnias, baisu, kad neišdaužytų Jnš. Neinžabota kumelė nemožna važiuot – nẽša kaip padūkus Ut. Arklys kai padūkęs nasrais nẽša, tik putos drimba Prng. Arkliai: važiuosi – an vadelių nẽša Brb. Traukinys mane nešė tolyn rš.
4. intr. labai greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kaip ema duot kaunieriun, tai visi nẽša kur katras Slm. Balnoki žirgelį, katras lengvai neša LTR(Km).
| refl.: Ilgakojis sartis nešėsi kaip vėjas, lenkdamas iš bažnyčios grįžtančius valstiečius J.Avyž. Arklys nešėsi kaip žaibas rš. Arkliai nešasi šuoliais rš. Palig arklio tai da ir baika nẽšas Skdt. Nešasi visom keturiom rš. Nešasi kaip velnias į peklą (labai greitai bėga) rš. Ot nẽšas kap skepeta Mrc. O kuria, o nešas kiek tik gali! Lp. Nẽšasi kiek tik drūtas Žal. Mes tik nẽšamės kur katras Brž. Kiek ta mašina nẽšas (pajėgia lėkti), tiek i leidžia Krč. Toli šunkeliu nešėsi trys motociklistai rš.
| Makaronai nẽšas (bėga, kyla virdami), ir galas su jais! Rod.
^ Gera žinia lėtai eina, piktas gandas šuoliu nešas KrvP(Rtn).
5. tr. kelti iš vienos vietos į kitą: Išejom an sklypų – reikia nèšt tvartai ir pirkia kiton vieton Onš. Jis nẽšė trobas į kolionijas (kėlėsi į vienkiemius) Btg.
| Nešama krasė B. Lovelė nešama R326.
| refl. tr., intr.: Triobas nešėmės [į viensėdžius] Žl. Kūmas, matyt, nešasi į kolkozą J.Avyž.
6. tr. Grz griebti, grobti, vogti: Vilkai neša kaip nešę aveles į girią J.Jabl. Keli metai čia nèneša lapės vištų Vlkv. Balti višteliai, bus gerai̇̃ varnai nèšt; ka juodi – nemato Šlčn. Špokai baigia vyšnias nèšt Skr. Neša viską kap šeškas Šn.
| Gal vėjas draskyt, ugnis nèšt (apie neapsaugotą daiktą, namus) Plv.
7. tr. po truputį renkant dėti į vieną vietą, krauti: Bitės medų neša N. Bitelės dūzgė, saldų medutį nešė DvD226. Bitutė nešė saldų midutėlį, o bitinėlis – geltoną vaškelį JV556. Nenešk lizdelio viršuj medelio …, pakils vėtrelė, išpūs lizdelį NS114.
^ Neša gūžtą erškėtinę, dės kiaušinį šimtatrynį (agurkas) LTR(An).
8. intr. sklisti kvapui, kvepėti, atsiduoti: Iš sodelio neša šviežiu žydinčių liepų medumi rš. Poviliokas dar pasilinguoja pats, sėdi atsilošęs kaip koks vyskupas ir jau neša šaltmėtine J.Balt. Nuo jo iš tiesų nešė degtine J.Avyž. Ir graži, girdi, Rūkaitė, ir puošni, o dūmais neša nuo jos kaip nuo kampininkės J.Balt. Nuo jo tabaku nẽša Jnš.
9. intr. būti nėščiai: Klausiau, kiek ožka nẽša Lkv.
10. tr. nešioti, dėvėti: Uždės tavie gendrolėliai manderėlę nèšti JD1124.
11. tr. turėti (vardą): Visos žiuvės vardus nẽša Kin. Nė kokio vardo nèneša griovikė Prk. Mes nežinojom, kokį vardą jis neša, ir pravadinome Rastiniu BsMtII38. Kas neša pravardę, tas nėr žmogus kaip reik Gršl.
12. tr. dėti (kiaušinius), duoti (pieno): Įsimanė mūsų kiemo vištos nešti kiaušinius ant užlų J.Balt. Višta nešanti, kuri desti SD96. Kam ta karvelė? – Pieneliui nešti DvD428. Ėsk, karvyte, po kelmynę, ralioj, ralioj, nešk pienelio po puodynę LTR.
^ Kad višta aukso kiaušinius neštų, ją altoriun patupdytų TŽV594.
13. tr. duoti derlių: Kiek žolės bei sveiko pašaro tokia dalis ganyklos, taip pridabota, galvijams nešti gal! K.Donel1. Laukas neneša, gyvuliai stimpa, namai baigiasi V.Kudir. Mums prikėlė nenešančios žemės Šts. Suskręstanti žemė nieko gero neneša Šts. Žalpių žemė daugiau nẽša Vn. Buvo bagotas žmogus, kurio laukas daug javų nešė BPII377. Dešimt ketvirčių sėklos tikt vieną ketvirtį neš CII10. Labai šykščiai grūdą nešė smėlingieji totorkalniai rš. Nulūžęs stiebas neneš vaisiaus S.Dauk. Žydėjimas nešė tikrą ir skalsą vaisių B. Ta obelė nẽša vaisių kasmet Prk. Medžiai vieną metą neša, antrą ne Šln. Geras medis nenèš tau blogo obuolio Pgg. Pupos y[ra] didliai nẽšančios – daug dagos duoda Dov. Po … stiklo langužaičiu alyvužė žydėjo …, juodas uogaites nešė RD35. Aug[a] ievelė, žaliuoja, žyd[a] baltai, neš[a] juodų uogų N34. Kasdien vis vandenį pilt, kol ta lazda atžels ir obuolius nèš Sch185. Vaisingas, vaisius nešąs SD236.
^ Kad karklas uogas neš (niekada)! B.
14. refl. gerai augti: Po lietaus bulvės tep nẽšasi, tep nẽšasi, kad, rodos, matai jas augant Lš. Darže labai nẽšas žolė Sml. Jo barzda tai nešasi Rgv. Nẽšasi par metus metrą Krč. Augti, nèšties ėmė Grd.
15. tr. teikti, duoti: Žodinis menas nešamas į plačiąją liaudį GK1940,118. Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Mair. Tegu neša ne prakeikimą, o gyvenimą, palaimą J.Gruš. Nekurius noriu čia paminėti, kad gyvieji skaitydamys drąsiaus neštum pagalbą artimui M.Valanč. Raulys apytikriai paskaičiavo, kiek nuostolių neša kolūkiui toks ūkininkavimas, ir susiėmė už galvos J.Avyž. Visi turtai Žemaičių vyskupo apei 1710 m. tenešė pelną metų būvė[je] 13000 timpų M.Valanč. Maža ūkė neša didelį pelną A1885,87. Jis kaip arklys dirbtų ir ponams naudą neštų rš. Sodas didelę naudą nẽša Kt. Išėjo už jo ir nẽšė dešimt tūkstančių [pasogos] Jnšk. Narsą nešei Mž247. Linksmu mylavimu sugrįžtančius ižg kario miestas … priima ir pasiteka prieš nešantiemus pergalėjimą ižg priesakio padobto DP542.
ǁ būti priežastimi, sukelti kaip padarinį: Mes, lietuviai, žinome, ką taikioms tautoms neša agresorių įsiveržimas A.Vencl. Karas visas blogybes nẽša: ligas, bėdas Žal. Žiema nešė sniegą ir šaltas vėtras P.Cvir.
^ Šukės laimę nẽša (priet.) Vkš.
16. tr. Lp patirti, kęsti (priespaudą, vargą): Kai aš vargo daug nẽšus, visiem pagodau Str. Per visą sa[vo] viekelį nešiaũ su juom vargelį Arm. Dabar per amželį tu neši vargelį Vrn. Nesiklausk niekad metų, ba jie tau nepadės vargelį nešti LTR(Zp). Kantriai nèškiam, nemurmėkiam pryš Šlu. I aš visą amžių nešù kryžių Btg. Tatai yra avinas Dievo, kursai svieto griekus neš BPII128.
17. tr. atlikti, eiti (prievolę, tarnybą): Jam tai mano tėvai baudžiavą nešė J.Bil. Kareivis kaip paikas savo tarnybą nẽšė, i viskas Prk. Petras neilgai sargybą nẽšė PnmR.
18. tr., intr. pajėgti, ištverti, pakelti, išlaikyti: Sveikata man nẽšė, tik šviesybės (regėjimo) netekau Mrj. Nèneša mano sveikata, jau mano dienos atadirbtos Skdt. Ma[no] sveikata nèneša itokio darbo darbuit Arm. Buvau pas siuvėją pristojęs, mečiau – neneša sveikata Ms. Dirbčia, ale jėgos nèneša Mrj. Taigi kad jau kojos nèneša [medžioti] Lp. Muno rankos nèbneša, nebgaliu bemilžti Kal. Neneša muno kantrybė į tokius darbus veizant Šts. Neneša muno kantrybė – tiek daug tų vaikų Lkž. Kap jaunas buvo, tai gerai nešė arielką (galėjo daug jos gerti) Arm. Sako, kvortinį nešąs (galįs išgerti kvortą degtinės) OG53. Vis tiek jau vyro galva daugiau neša nekaip bobos Ut. Galva nenešė į jūrą eiti (neleido galvos silpnumas) Plng.
19. tr., intr. turėti jėgos įveikti atstumą: Ar tolie neša ta strielba? Vkš. Parabelis juk gerai neša kulką Kl.
| Šita akis neneša (nemato) taip toli Dgl.
20. refl. Alk didžiuotis, įsivaizduoti: Sūnūs mėgo puošniai apsirengti, „nešėsi“ prieš kitus, nosį rietė – temato žmonės, kad jie ne taip sau, prasti bernai, bet Misiuliai, Juozo Misiulio sūnūs V.Krėv. Būkit kuklios, nes kas aukštai nešasi, tas žemai nupuola Mš. Purvinas, nuplyšęs, pavalgyt tai dienai neturi, ė kaip nẽšas! Ds. Kas jis, o žiūrėk, kap nẽšasi – nesusikalbėsi Lš. Neštis nešas, bet kad dyka kešenė Antš. Ne sulig savo nosim neši̇́es Ds.
ǁ laikyti save kuo, dėtis kuo: Didžiu nẽšas, su visais nekalba Jnš. Jis nešas neprastu Slm. Nors jis nešas išmintingu, bet dar tamsus žmogus rš. Jam linksma, kad Matelis jaunu nešasi rš. Kad ir nẽšas mokytu, ale visas apsejimas kaip piemenio Užp.
21. intr. būti panašiam, panėšėti: Abu vaikai neša in motiną Aln.
| refl.: Žilvitis į pilkumą labiau nẽšas (pilkesni lapai) Sml.
22. refl. MitI61 būti linkusiam į ką: Ant ko žmogus nẽšas: vienas ant to, o kitas – ne Dov.
ǁ pradėti ką daryti: Ta duona jau nẽšasi pelėt, visi pakraščiai užsinešę Vb.
23. tr. siekti, sudaryti, prilygti, turėti (svorio, ilgio, dydžio, vertės): Kožnas muštinis nešė tuokart 34 mūsų berlinkas M.Valanč. Svaras [sterlingų] 20 markių neša TP1881,43. Kiek tas skaitlius nẽša? Slnt. Bėriukas daugiau šimto neša Žem. Kas vieni metai duoda pašalpos, kiek neša visų metų alga rš. [Ūkė] neša į 40–60 desintinų A1885,24. Ar tas rugių maišas nẽša centnerį? Vdžg. Tie mūs ėriukai riebūs, jie gerai nẽša (sveria) Jrb. Ta eglė visą kietmetrį nẽšė Lkš. Tas stiebas trisdešimt metrų aukščio neša Lš. Padarė platų vieškelį, kokius aštuonis metrus gali nèšt Plv. Žiūrėk, jau tryliktus metus nẽša, o protas kaip mažo vaiko Ut.
ǁ ištekti, atitikti (dydį): Lentos ilgis nèneša (per trumpa) DŽ.
24. tr. reikšti: Ką tuodu žodžiu jų kalboje neša, nė vienas neparmano S.Dauk. Stalgis, kūtis, staldas, tvartas tą patį žodį neša J. Daug neša reikšmės, ar girtas tą padarė, ar negirtas Šts.
ǁ teigti, byloti: Senos bylos neša, senos giesmės gieda, kad Lietuvos kitkart ant Dunojaus būta A.Baran. Neša pryžodis rš.
25. tr. reikalauti, versti atitinkamai ką daryti: Petrui … duoti ir tie raktai, tai est galybė … statymo statutų, top tarnaujančių, kaip kuris metas ir reikalas … neša DP470.
26. tr. leisti, kurti (?): Kurs svietą neš ir valdo Mž185.
◊ aki̇̀s nèšti eiti pasirodyti: Skolos neatidaviau, kaip reik aki̇̀s nèšti?! Krš.
ant ãpjuoko nèšti; CII399 pajuokti.
galvà (prõtas) (kieno) nẽša kas išmano, turi supratimą; kam kaip atrodo (kaip ką daryti): Mano galvà nèneša, ką čia pradėt Alk. Kad jų galvà tep nẽša (taip jiems atrodo geriau) Smn. Kaip gálvos senovės žmonių nẽšė, taip gyveno Krš. Kaip prõtas nẽša, teip ir daro Ktk.
galvà (kieno) nèneša Btg atmintis, protas nusilpo: Dar̃ mano galvà nèneša Rud. Nemoku pasakyti, galvà nèbneša Mžk.
gar̃siai nèštis garsėti, būti garsiam: Kol jaunas buvo, garsiai nešėsi V.Krėv.
káilį nèšti bėgti, nešdintis: Bailūs kiškiai, pastatę ausis, nešė tolyn savo kailius A.Vien.
[kai̇̃p] žẽmės nènešamas nuliūdęs: Eina kaip žemės nenešamas Šts. Jis žemės nenešamas parejo iš teismo pralošęs Krtn.
kai̇̃p (ką̃) séilė nẽša (kalbėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Šnekėjo, kàp tik jų séilė nẽšė Al. Kvailas kalba, ką seilė neša TŽIII389.
kélnias nèšti Slm bėgti, sprukti.
kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu, ×krõmą Plv, ×krõmo, kukurių̃ Alk) nèšti ant nugaros užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešk mane kiaurų puodų Plv. Paimi už pakinkių, vaikas apsikabina kaklą i neši̇̀ kiáuru púodu Erž. Kitai[p] nepakeliu, tai kiauru puodu nešdavau Erž. Toks tokį kromo neša Sb.
ki̇́ek gerklė̃ (plaũčiai) nẽša (rėkti) labai smarkiai: Čia vaikai išsirėkaudavo kiek gerklė nešdavo rš. Rėkė kiek tik plaučiai nešė rš.
ki̇́ek kójos nẽša (eiti, bėgti) labai smarkiai: Paskui atsargiai apsidairė aplinkui ir leidosi bėgti kiek kojos nešė J.Balč. Visi velniai kad spruko pro duris kiek tik kojos nešė SI325. Pamatęs vilką, kad jau ėjau ki̇́ek tik kójos nẽšė Srv. Martynas kabina kiek kojos neša I.Simon.
kirdai̇̃lį nèšti Slm bėgti (ppr. iš tarnybos).
kirvẽlį nèšti bėgti, nešdintis: Nesuspėjau nei arčiau prieit: pamatė mane ir nẽša kirvẽlį Vb.
kišẽnė nẽša yra pinigų kam įsigyti: Tiek jau mano kišẽnė nebèneša Sv. Ką akys mato, kišẽnė nẽša Srv.
ki̇̀valo (vãnago) nèšti Skp ant pečių pasisodinus, nešti (vaiką): Tėvas vaiką vãnago nẽša Skp.
klišès (kudãšių J, kuldãšį; rš, kuldãšių) nèšti Skr bėgti, nešdintis, sprukti: Nẽša kudãšių kaip velnias Ut. Tas jau nẽša kuldãšių, ka negautų į kailį Kv.
kójos nèneša Kls nėra sveikatos.
kulni̇̀s nèšti
1. LL25 sprukti, bėgti.
2. eiti, vykti: Man tik kulni̇̀s nèšt į darbą Šln.

kum̃bliną nèšti Užv bėgti, nešdintis.
kur kójos (aki̇̀s) nẽša (bėgti) bet kur, kur pakliūva: Ir dui bėgti, kur kojos neša LTR(Pp). Spruko, kur kojos neša A.Vien. Jis bėgs, kur akis neš V.Piet.
nei nèšti, nei vèžti Ds, Sv netinkamai, nei šį, nei tą (pasakyti): Kad pasakė – nei nèšt, nei vèžt Dbk.
Nešamóji nakti̇̀s J.Jabl religinė žydų šventė rugsėjo mėnesį, Neštinės.
nósį [aukštai̇̃] nèšti Skr didžiuotis, įsivaizduoti: Tas vaikinas nosę neša aukštai Grd.
pečiai̇̃s nèštis Skr stumdytis, grūstis spūstyje: Pečiai̇̃s nẽšas – tiek daug žmonių Jrb. ×
rõdą nèšti kalbėtis, tartis: Susėdusios kaip matušės ir nẽša par kiaurą dieną rodą Vvr.
seimùs nèšti būriuotis (apie paukščius): Gandrai seimùs nẽša – ruduo atejo Kv.
sveikãtą nèšti J bėgti, nešdintis.
širdi̇̀s (kam, kieno) nèneša
1. netraukia (eiti): Ka ma[no] nèneša širdis eit Jnš.
2. negali kas ko daryti dėl jautrumo, gailesčio: Muno širdis neneša pjauti karvę ar arklį Plng. Mun neneša širdis gyvas varles į strigtus pjaustyti Plng. ×

ùnorą nèšti išdidžiai laikytis: Tėvas vis tokį ùnorą nẽša Jrb.
vélnio (vil̃ko; S.Dauk) nẽštas ir pàmestas (pàliktas Dglš) Ds, Lp; VP50 prastas, nedoras, suktas.
antnèšti, añtneša, añtnešė (ž.) tr., ančnešti užnešti, užkeiti: Maišus su grūdais añtneša ant aukšto Slnt. Aš galiu ančnèšti dvi lentas ant pat viršaus Užv.
apnèšti, àpneša, àpnešė tr.
1. K, J einant apgabenti aplink: Kad skrynią septynis kartus apnešė, mūrai ir bokštai patys sugriuvo S.Stan. Nekalba, tik àpneša triskart [burdama] Dv. Aš apnešiau [kumelę aplink ežerą] tris eilias (kartus), ant sprando užsidėjęs BsMtI31.
2. apskelbti, paskleisti, išpasakoti daugeliui iš eilės: Nepaspėjai pasakyt, ė ana jau visam svietui api̇̀nešė Ds. Sužinojo ta liežuvneša ir àpnešė boboms Krš.
3. apiberti, apdengti, aptraukti kuo paviršių: Rado sesutę Dunojuj pilkais žvirgždeliais apneštą BsO377. O ir pamatė sesužę, prie jūrės kranto gulinčią …, baltomis pieskelėmis apneštą KlvD24. Vanduo pievas smiltimis àpnešė KII305. Jo veidas buvo įdegęs, įraudęs, apneštas lengvu dulkių sluoksneliu rš. Gryčiutė iki langų buvo apneštà sniegu NdŽ. Baisiai nusminus, pasdarius juoda, kaip žemėm apneštà Dbk. Akys nuo ašarų gausių lyg apneštos, visi daiktai man rodosi migloti V.Kudir.
| Raistas mišku api̇̀neštas, apaugęs Aps.
| prk.: Pokalbis su Drižu pažadino joje daugelį tų minčių, kurias laikas jau buvo lyg ir apnešęs užmaršties dulkėmis rš.
| refl.: Reikia šiandien kambariuką išplauti, grindys apsinešė LzP. Sniegas ant laukų ir kalniukų lyg papilkėjo, apsinešė J.Balč. Dabar ta medžiaga negraži, pūkais apsinẽšusi Vdžg. Tik truputį šaukštus nepavalyk, jau žiūrėk, anie ir apsinẽšę (nebeblizga) Gršl. Visi tavo pirktieji peiliai kažin kuo apsi̇̀nešė Pbr. Žiedas apsi̇̀nešė Vkš. Vaivorai panaši į mėlenes, tik apsinẽšę kaip su pelėsais Krš. Apsinẽšę (įdėvėti, įjuodiję) marškiniukai, vos ištryniau Krš. Vokų junginė apsinešusi pilkšvai balta plėvele P.Aviž. Dangus debesimis apsinešė – būs lytaus Kltn. Apsi̇̀nešė (apsiniaukė) iš visų pusių – lys Pj.
ǁ refl. pasikeisti spalvai, išraiškai (apie veidą): Bus veidas apsinẽšęs, kad sunkumo[je] moteriška J.
4. refl. Ob apgirsti, įkaušti: Jis biškutį apsinešė, t. y. įkaušo, apsigėrė J. Alus buvo stiprus, juo visi apsinẽšę buvo Krs. Kaip išgėrė pirmoko, tuoj visi apsi̇̀nešė Krs. Ko svirykuoji kai apsinẽšęs! Prng. Nuo dviejų stikliukų baltosios ir apsi̇̀nešei Vdš.
5. refl. aprūgti: Pastat' (pastatyk) pieną an pripečko, kad apsineštų Ml.
◊ žemè apsinèšti patamsėti, papilkėti (apie mirštančiojo veidą): Jis neilgai jau gyvens – jo veidas žemè apsinẽšęs Ss. Mirštančio veidas žeme apsineša Vaižg.
atnèšti, àtneša, àtnešė tr.
1. SD305, R einant atgabenti paėmus, užsidėjus: Niekas jau nebeatneša jam iš miestelio riestainio ar saldumynų nupirkęs J.Bil. Kožną dieną marti man pieno atneša po uzboną Pš. Nėr kuom atàneša [v]andenio Tvr. Atnèšk maniui (man) gerti J. Padėjo lašinių šmotelį, àtnešė kaip ant juoko Jnš. Arbatą stalan atanešė Ds. Atminešk valgyt MP328. Bei aš atnešiu jumus kąsnį duonos BB1Moz18,5. Žadėjo žadėjo atnèšti, bet i dabar tebneša Slnt. Kas buvo atnešęs tuos daiktus? J.Jabl. Centnerą bulbių nuog lauko àtnešu da Plm. Petris lai àtneša kirvį, o tu tujau parbėgi ir àtneši vyrams pjūklą Pkl. Atagi̇̀nešė an man, jaunuolytę, girnapusėlę (rd.) Ds. Ką ger atnešė? B. Neprieikig tad, šiaudus atnešdamas arba malkas, arba šieną, idant ugnies nepriduotumbei DP36. Àtnešė snapely margą gromatėlę (d.) Plm.
| Ta skara da mano mamos atneštóji (kraitinė) Jnš. Kiek tūkstančių jis [vesdamas] atneš į tavo ūkį! I.Simon.
| Aš kiek vaikų esu atnẽšusi (buvau priėmėja) Jdr.
^ Atnešė kap katė pelę KrvP(Dg). Atneši įsikandęs (būsi priverstas atnešti)! J.Jabl. Ne[a]tiduodi skolos – po smerčiui reik dantỹs įsikandus atnèšt Vb. Dantyse tu man atneši̇̀, kad nenori ataduot geruoju Dglš. Jo niekur nepasiųsi, jei tik mirties atnèšt (jis labai nerangus, negreitas) Klvr. Kas tave čia àtnešė (kas privertė ateiti), tu visai nereikalingas! Mrj. Gal aitvaras tave čion atnešė, nelauktą, netikėtą? KrvP(Vlk). Ar velnias čia taũ atànešė? Krd. Velniai jį atnešė taip ne laiku! B.Sruog.
| refl. tr.: Tuo tarpu vienas antras vaikinas, kankles ar skripkas atsinešęs, pradėjo skambinti ir džiržginti M.Valanč. Dabar grįžk atsineštų kirvio, kad ažmiršai Ds. Valgykit, aš burokėlių atsinešiù Grv. Nešte atsinešiù, nereiks ir arklio Dbk.
| Ji, atitekėdama į Šelikūnus, atsinešė pasogos, anot jo, tiek, kiek jis per vienus metus surūkąs A.Vien. Tas vaikas jos atsi̇̀neštas (mergautinis) Rm.
^ Nėko neatsinešei, nėko ir neišsineši Lkv.
ǁ atėjus, atvykus suteikti, perduoti (žinią): Kiekviena diena atneša vis naujų ir džiaugsmingų žinių apie puikias pergales sp. Žinią, žodį atnešu R81. Atnešt piktą garsą B. Pažiūrėsma, kokių šiandiej naujienų atneš iš turgaus Užp.
2. savo judėjimo jėga atvaryti, atplukdyti: Iš laivo skeveldrų ir srovės atneštų medžių pasistatė šiokią tokią trobelę K.Bor.
| Kraujas atneša ląstelėms deguonies ir pasiima anglies dvideginį rš.
3. refl. atsikelti, atsikraustyti: Mes atsinẽšę iš ten Dv. Ėjom ant sklypų, tai tadui atsinešėm Paeglynin Bgs.
4. refl. prisirinkti, prisikrauti: Sau neatsinešė medaus [bitės] Ėr.
5. duoti (pieno): Greit jau karvė atnèš mumim pieno Vrnv.
6. pagimdyti, atvesti (vaikus): Kiaulelė atànešė vaikelių Aps. Jauna kiaulė àtnešė penkius Rš.
| refl. tr., intr.: Ankstyva karvytė – jau ant Kalėdų ją atsi̇̀nešė Brž. Tai karvė atsinẽšusies, tai šis, tai tas Klk. Bergždinė, ka paliekta neatsinẽšusies Klk.
7. duoti derlių, užauginti: Kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė Tat. Atneš gluosnužiai raudonas uogeles LB21. Vieton uogų vyno, išsirpusių ir saldžių, ta vynyčia atanešė ir davė uogas karčias miškines SPI333. Seniai jau buvo tokie rugiai: pamislyk tik – keturioliktą grūdą àtnešė! Srv. Geros, àtnešančios bulvės Ggr.
^ Ką blogoji žemė atneš, to nė geroji giminė neįduos NžR. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas …, nė vieno vaisiaus notneš DP486.
8. sutelkti, duoti: Nė saulė neatneša linksmumo Vnž. Neižbylomą jiemus labumą ataneša DP267. Jis atneš jums išganymą Mž184. Jei tasai davimas būtų ką pikto atnešąs, tad ir tasai, kuris jį davė, nebūtų meilaširdis DP263. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Gero atneša R149. Niekas tiek pelno neatàneša, kiek žirniai Trgn. Piningai, sukišti bankose, mažas palūkas teatneša Žem. Man šitas arklys atnešė keletą litų (uždirbau parduodamas) Ds.
^ Nei Dievas duos, nei velnias atnèš Rš.
ǁ atnašauti, aukoti: Teatneš ponui užu savo nusidėjimą … du kurkleliu alba du jaunu balandžiu BB3Moz5,7.
9. refl. iš anksto turėti ateinant, gimstant: Berods atsinešame ateidami į šį svietą tai, kas mums priguli Blv. Meilę broliukui Jonas atsinešė iš gimtosios trobos rš. Jis par Petro dieną gimė, ir Petrą (Petro vardą) atsi̇̀nešė Mžš.
◊ ką̃ séilės àtneša (šnekėti) kas ateina į galvą, kas ant liežuvio: Ką vienturtė, tai jau gali šnekėti, ką seilės atneš V.Kudir.
káulų neatnèšti nebegrįžti gyvam: O va maž jau ir kaulų neatneš namo Ut.
neatnèšti stikli̇̀nės vandeñs; neatnèšti gérti neprilygti: Ana negali atnèšti stikli̇̀nę [v]andeñs tai paštininkei Vgr. Nė gérti neàtneša muno atmintis pryš pirma (kokia buvo pirmiau) Šv. Kovienė, nesena dar žmona, taip pat nemėgo, nosį nuleidusi ar susiraukusi, sėdėti, bet Jonienės štukoms nė gerti neatnešė Žem.
paatnèšti, paàtneša, paàtnešė (dial.) tr. kelis kartus atnešti: Iš pirkaitės bulbų paàtnešė Lz.
papaatsinèšti, papaatsi̇̀neša, papaatsi̇̀nešė (dial.) visiems, keliems atsinešti: Mergos vandenį papaatsi̇̀neša pirkion ir papanusprausia Dv.

×danèšti, dàneša, dànešė (hibr.)
1. tr. prinešti iki tam tikros vietos: Vai žirge, … ar daneši mane in uošvelę? TŽI230.
2. žr. pranešti 7: Kas galėjo danešti jo žmonai, kad jis geria? Vv. Nagi gal kas danešė, tai atvažiavo ir išsivežė Skdt. Ir danešė prie karaliaus, kad yra toks ir toks kareivis (ps.) Gdr.
| refl.: Jeigu teipag tai dasineš storastosp, žinosimės su juo ir padarysime, kad niekuo nesirūpintumbite Ch1Mt28,14.
įnèšti, į̇̃neša, į̇̃nešė tr.
1. SD401, R, K einant įgabenti paėmus, užsidėjus: Vyrams bešnekant Katrė įnešė praustis Žem. Įneš tavo margas skrynias į aukštą svirnelį JV1071. Į vidų įnèšti reikia J. Ar jis į̇̃nešė maišą klėtin? Vb. Eik pro įnešamąsias duris Yl. Šitą tu tėvui įneši valgyti BB1Moz27,10.
^ Dainuodama einu – velnias į̇̃nešė į tą duobę mane Ar.
| refl. tr. K: Įsinešk darbą vidun, mat kad orie šalta dirbti Š.
2. savo judėjimo jėga įvaryti, įstumti: Laivą audra įnešė į ramų užutekį tarp akmenų ir kranto uolų K.Bor.
3. greitai bėgant įvežti: Tegu mato visi, kaip šaunūs arkliai įneš į miestelį fajetoną A.Vencl.
ǁ greitai užvežti: Susikūprinęs arklys beveik risčia įnešė ratus į statų skardį rš.
4. refl. įsismaginti bėgti: Arkliai kap insi̇̀nešė nuo kalno! Lp.
5. refl. įlįsti, patekti: Višta ansi̇̀nešė rasodnykan ir rasodą palupė (iškapstė) Lz.
6. pririnkus įdėti, įkrauti (apie bites): Tu čėsu buvo visur girės ir pievos. Todėl bitės tu čėsu ir daug [medaus] galėjo įnešti S.Dauk. Da į̇̃nešė kiek medaus bitės Ėr. Ka neša, vis kiek į̇̃neša Gs.
| refl. tr.: Daugumas [spiečių] negalėjo gana maisto ant žiemos įsinešti LC1884,1.
7. įmokėti, duoti įnašą, dalį: Įnešė dalies pusę milijono Nm. Anys mat neskaito, kiek jo tuos namuos įnešta, rokavoja – čia jų viskas Skdt.
| prk.: Lietuvių tauta įnešė savo indėlį į pergalę sp. Kiekviena mintis, kiekvienas jausmas įneša savo dalį į bendrą darymą būdo, įpročių J.Jabl.
8. įtraukti, pateikti; suteikti: Antrą kartą mėgino įnešti pataisą Ašb. Veikiamųjų dalyvių pati bevardė gimtis į sakinį nieko nauja neįneša J.Jabl. Visa tai užkrečią kitus vaikus ir įnešą mokyklon nesveiką reiškinį P.Cvir. Nors raižybos katedra ir įnešė nemaža gyvumo į Lietuvos meno gyvenimą, bet grafikos plačiai paskleisti ji neįstengė rš. Bus mistrai meluoją, kurie įneš sektas prapulties DP301.
išnèšti, i̇̀šneša, i̇̀šnešė
1. tr. SD416, R, K einant išgabenti paėmus, užsidėjus: Juras jai žadėjo išnešt bilietą, ir vis nebuvo jo matyt P.Cvir. Išeina brolelis iš naujosios trobos, išneša brolelis šviesųjį kardelį JD914. Išnèšk laukan sąšlavas J. Ir pelinus išnešti iš abazo ant čystos vietos BB3Moz6,11. Ir tuodu buvo jau an kapų išnešę VoL295. Neik niekur iš namų, tegu tave su grabu (tik mirusį, negyvą) išneša Dgč. Ei žirge žirge, žirgeli juodbėrėli, o ar išnèši iš didžios karūmenės? JD1172.
| Vieną kartą pasibariau, tris dieneles sirgo, Dieve, išnešk iš tos ligos, jau daugiau nebarsiu LTR(Jz).
| Ir nudžiugusi Gaičienė išnešė savo pilvelį į virtuvę I.Simon. Tave su lova galėjo išnèšt (taip kietai miegojai) – ką tu girdėsi! Btg. Iš giesmės žodžio neišmest, iš marių [v]anduo neišnèšt (neišsemti) Ad. Kad taũ išnèšt ažustipusį! (keik.) Arm. Velnias kažkur jį i̇̀šnešė Jnš. Ko iš pirkios neišneša? (šešėlio) Pls.
išnešamai̇̃ adv.: Nedaug bėra – išnešamai̇̃ Als. Neišnešamai daug vandens bėga į rūsį Trg.
išneštinai̇̃ adv.: Čia alų parduoda išneštinai̇̃ K.Būg. Gėrimų pardavimas išneštinai̇̃ BŽ82.
| refl. tr.: Viršūnėlę laušiu, iš šaknelių rausiu, o aš savo lelijėlę drauge išsinèšiu JV976. Išeina močiutė iš aukšto svirnelio, išsi̇̀neš[a] rankelė[je] baltus marškinėlius JD914. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių StnD20. Bil tik išsinèšk iš akių [daiktus] Kp.
^ Išėjo ir kedutę išsinešė (ilgai nepareina) LTR(Zr).
ǁ kylant iškelti aukštyn; ištraukti į viršų: Prašvitus paukštis pakilo skristi ir išnešė mane taip aukštai, jog nebemačiau žemės J.Balč. Tas pabalnojęs [kumelę] užsėdo, toj tuo[j] jį išnešė in padanges BsMtII122. Skandink, Dievai, žirgužį ir tymelio balnužį, išnèšk, dievai, jaunąjį brolelį JD160. Lįsk į tos upės dugną ir, paėmęs du akmenėliu, išnešk man! SI1.
2. tr. išpasakoti, išplatinti: Ką tėvai namuos kalba, vaikas viską išneša iš namų Jnš. Tarp saviškių visko pasitaiko, bet to neišnèšti iš namų Jnš. Eidami per visą pasaulį, evangeliją … toli ir plačiai išnešė DP621.
3. tr. kurį laiką nešti iš kur: Kokius penkius metus iš mūso [v]andenį i̇̀šnešė, kol savo [šulinį] išsikasė Krš.
4. tr. pristatyti reikiamą kiekį per tam tikrą laiką: Ar galėsi išnèšti pieną (atiduoti reikiamą duoklę)? Ėr. Kap išnèš visą nedėlią [pieną], tada užmokėsit Lp.
5. tr. savo judėjimo jėga išmesti, išvaryti, išstumti: Ledus jau išnešė Neris rš. Banga išnešė karalių į krantą S.Nėr. O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv.
6. tr. Arm, Kš išmušti, išdaužti, išplėšti: Kuosai langus išnèš Šmk. Lydys i̇̀šnešė (pradūrė) triūbicą Ėr. Kai davė akmeniu burnon, tai visus dantis i̇̀šnešė Švnč. Jam par karą koją nutraukė ir akį i̇̀šnešė Skr. Regis, ne kiek ažkliuvo, ale visą mėsą išnešė iš blauzdos Skdt. Kaip granata sprogo, i̇̀šnešė jam šoną Jnšk.
| refl. tr.: Kur krūmai, tę ir akis išsinèšt lengva Rod. Kai jis (bernelis) šoko per upelį, išsi̇̀nešė (išsinarino) sau kojelę (d.) Dglš.
ǁ Nt išversti, išgriauti, iškabinti: Ravą i̇̀šnešė, kai bėgo vanduo Pc. Pavasarį Dubysa i̇̀šnešė daug užtvankų Btg. Dar ratai šlapią žemę išnešė Lp. Kur sesutės išvažiuota, raselės nukrėsta, kur žirgelių arcavota, žemelė išnešta LTR(Žl).
| Nuo rūgštaus pieno labai i̇̀šnešė (paleido) vidurius Ln.
7. intr. pradėti smarkiai bėgti, pasibaidyti (apie arklį): Kap i̇̀šnešė arkliai, tai sugurino visus ratus Nč. Turėk stipriai vadeles, ba gali išnèšt arklys Nč.
8. refl. Dgl greit išeiti, išbėgti, išsinešdinti: Jiej greičiau išsi̇̀nešė iš miško Lzd. Tik tik spėjom per langą išsinešti, ažna gramožt stogas ir suvirto Rod. Išsi̇̀nešė per duris! Lp.
9. tr. iškraustyti, iškelti iš vienos vietos į kitą: Paskui i̇̀šnešė ant sklypų – pasidarė daug stipriau Kkl.
| refl.: Išsi̇̀nešėm an viensėdžius Grv. Išsinèšt būt geriau, tik su pinigu ankšta Ad. Seniau [čia] toks buvo, dabar išsi̇̀nešė Gl. Mes jau išsinẽšę iš ūlyčios [į vienkiemius] Dglš.
10. tr. išeinant pasiimti: Jau teip daug pinigų išmetei – kiti vis parneša, o tu vis išneši ir neparneši BsMtII75. Gerai, seselė, išbėgusi, jaunas dieneles išnešusi (išgelbėjusi, saugojusi) JD27.
| Išnešiau (išlošiau) šimtą markių par vieną vakarą Šts.
| Iš ten ir lietuvių pasakos išneštos LTII566(Bs). Iš čion tai buvus išnešta Asijon toji kalba LTI6(Bs).
^ Sūnus parneš, duktė išneš LTR(Jnš). Gervė išneša pavakarius ir pogulį (rudenį, gervėms išskridus, žmonės nebevalgo pavakarių ir nebegula pogulio) LTR(Kur). Gervės pietus išneša, o pavasarį atneša KrvP(Zr, Ds). Reikia išleisti, kad nakties neišnèštum (sakoma išlydint svečią) Pg. Ašiai išlydėsiu, išleisiu, kad nakties neišnèštum Ob. Išleisiu, kad dieną neišnèštut Pkn. Palydėsiu, kad dienos neišnèštum Krs.
| refl. tr.: Ką išsineši [dalies, kraičio], tai ir turėsi, ė jau paskui sunku užsigyvent Sdk.
| Tokius atsiminimus ir įspūdžius Majakovskis išsinešė iš Gruzijos T.Tilv. Iš ten … jie išsinešė teipogi nuovoką apie žvėris ir paukščius, kurių savo naujoje tėviškėje nerado LTI3(Bs).
ǁ pavogti, pagrobti: Dėl tokios spynos gali da kada visa išnešt Sdk. Laikykiat da ilgiau svirnalių atdarą, be įėjęs kas išneš visus drabužius Vvr. Ir išdraskė [vanagas] lizdelį, ir išnešė vaikelius, likau senas ir biednas strazdelis JD26.
ǁ išskinti, nurinkti (ne laiku): Da ir buvo uogų, ale kad žalias išnešė Sdk. Jau išnešti̇̀ riešutai Ėr.
11. tr. duoti derlių: Kaip sau norit, bet dvieiliai miežiai daug daugiau išneša už šešiaeilius – tas jau seniai visų pribota Srv.
12. refl. smarkiai išaugti: Bulvės kad išsi̇̀nešė! DŽ. Mano pasodytos saulagrąžės kad išsi̇̀nešė! Al.
13. tr. iškęsti (vargą): Mylėjau panelę, žadėjau ją vest, kad ji padėtų vargelio išnešt LTR(Ob). Jie jau šitos bėdos neišnèš Rtn. Žmogus gyvendamas nieko neužgyvena, tik vargą neišnešamą Skr.
14. tr., intr. išgalėti, pajėgti, pakelti, išlaikyti: Nebegaliu tokio sunkaus darbo dirbt, mano sveikata nebei̇̀šneša Srv. Kupra nei̇̀šneša, mušamos [su pačia] Grk. Martynaitytė dirba, kiek jos jėgos išneša I.Simon. Kojos neišnešė toliau paeiti Sn. Kai i̇̀šnešiau, tai i̇̀šnešiau, dabar negaliu [rūkyti] Dglš. Ne štuka susilygti gerą algą, ale reik ir išnèšti (įstengti dirbti) Krš. Susiderėjai tokią algą, tik kažin, ar tu ją išneši savo darbu Vv.
ǁ būti pakankamam (apie pajamas, lėšas): Leido jį mokytis, skirdamas tam net daugiau, kaip jo menkos lėšos išnešė J.Jabl. Man už kiekvieną mažmožį reiks užmokėti, nė alga mano nebeišneš Žem. Pretenzijų buvo prirašyta tiek daug ir taip brangiai jos įkainotos, jog nebeišnešė ir Alfonso namai A.Vien. Žemė išnešė ir tvartų, ir skaityklos statybą J.Avyž.
15. refl. didžiuotis, įsivaizduoti: Nenuseina man žmogus, katras ne pagal savęs išsi̇̀neša Ds. Jis ne palig savęs išsi̇̀neša Stk. Kad ir kaip išsineši̇̀, bet tas, kas esi, vis liksi Slk.
ǁ dėtis kuo, laikyti save kuo: Išsi̇̀neša ponia, o gryčioj kai tvarte Ut. Išsi̇̀neša mokytesniu už visus Ds. Marė gražesnė išsi̇̀nešė už visas Ds.
16. tr. siekti, sudaryti: Skaitlius sandarbininkų neišneša skaitliaus vienos rankos pirštų V.Kudir. Kiekvienas nešėjas tiek tura piningų pardėtiniui atskaityti, kiek išneša duotos jam žolės M.Valanč. Išlaidos su parsigabenimu išneša 330 rublių LTI288. Tik viena gera eglė daug išneša (kainuoja) Alv. Sienos turėjo lig šimto pėdų storumo ir buvo pastatytos iš tašytų akmenų, kurių kiekvienas išneša keturiasdešimt ketvirtainių pėdų J.Balč. Jo ilgos kojos – žingsnis visą metrą i̇̀šneša Plv. Atkarpa AB išneša, sudaro atkarpos CD penktąją dalį Z.Žem. Žemė išnešė dvi desencinas Vlk.
| refl.: Dorelis laiko (tiek išsi̇̀neša …, kaip) trisdešimt trečiokų KI583.
ǁ tr., intr. ištekti, atitikti (dydį): Kažin ar tos lentos ilgis išnèš (ar nebus per trumpa)? Alk. Svirties kartis jau per trumpa, nei̇̀šneša (šuliniui išdžiūvus), negaliu pasemt Plv. Nei̇̀šneša stulpai, plati Venta [ir neįveda elektros] Krš. Jo ūgis kaip tik i̇̀šneša tą švarką Jnš. Jau išneša tėvo apsiaustą Skdv. Būtų šiaip viskas gerai, tik nei̇̀šnešu pečiūse Skdv.
17. tr., intr. reikšti: Žodis kvailas taip (tiek) išneš kai paikas N.
18. intr. gerai, puošniai atrodyti: Toj jų nauja troba tai jau i̇̀šneša Vs.
ǁ tr. puošti: Mergaitę kasos labiausiai i̇̀šneša Al.
◊ ant ausų̃ išnèšti greitai išpirkti: Prekę, vos pasirodė, tuoj ant ausų̃ i̇̀šnešė Nm.
ant sàvo pečių̃ išnèšti vienam, pačiam atlikti, padirbti: Neras žmonių, kurie jo ūkio darbus išneštų ant savo pečių J.Avyž.
dū̃šią išsinèšti spėti išeiti iš pavojaus, išlikti gyvam: Tik dūšiàs išsi̇̀nešė, ė visas gėris sudegė Prng. Kad kiek, tai [būtų] i dū̃šių neišsinẽšę Prng.
(kieno) galvà (prótas, pakáušis, rãzumas) i̇̀šneša supranta, nusimano kas: Kaip mano galva išneša, taip ir sakau Krm. Tik meistro galvà i̇̀šneša, kaip tokį namą pastatyti Jnš. Sena galvà, ką ana beišnèš Km. Jo pakáušis nei̇̀šneša, kaip išbristi iš skolų Jnš. Kaip reiks priklausančią jam vietą užimti, jo protas neišnešė LzP. Kaip prótas i̇̀šneša, taip ir daro Krp. Razumas išneša, kojos neneša Srj. Mano galva visai neišneša, kas čia darosi Gs. Kaip čia padarius, jau mano galvà nei̇̀šneša Zr. Taip gudriai pasakei, kad jau man galvà nebei̇̀šneša, kaip čia išeina Sml. Kap kokias durnystas daryt, tai jo galva išneša, o kap gera, tai ne Arm. Tai ma[no] bludna galvelė, tai ana neišneša, iš kur vargeliai eina (rd.) Rod.
gálvą [svei̇̃ką] išnèšti Btg pabėgti, išsigelbėti: Turėtum tik džiaugtis pati, sveiką galvą beišnešusi J.Jabl. Dabar tu jau galvelės nebeišneši, – ponas apsidžiaugė LTR(Dkk). Kytras galvą išneša B.
gývastę (gývybę) išnèšti išsigelbėti nuo mirties: Gývastę gavom išnèšti šiaip taip Vn. Atmovė keturi vyrai, vos gývybę i̇̀šnešė Krš. Vos ne vos gyvybę savo beišnešiau S.Dauk.
i̇̀ltį išnèšti išgyventi kur ilgą laiką: Dieve duok, kad ir iltį išneščia B.
káilį [svei̇̃ką] išnèšti BM56 pasprukti, išsigelbėti: Džiaugiuos aš sveiką kailį išnešęs Srv.
kélnes išnèšti pabėgti, išsinešdinti: Laimingas, kad spėjai da išnèšt kélnes iš uogų, o tai būtum gavęs botagu Vb.
ki̇́ek gerklė̃ i̇̀šneša (rėkti, dainuoti) labai smarkiai: Keletą kartų mėginau kiek tik gerklė išneša rėkti, bet niekas manęs neklausė J.Balč. Namiejūnui buvo labai keista, kad dvarokai, jokių ponų nepaisydami, plėšia (dainuoja) kiek tik gerklė išneša per visą dvarą rš.
kirvẽlį išnèšti Vb pabėgti, išsinešdinti.
kišẽnė i̇̀šneša užtenka pinigų: Rengiasi pirkti, ale kaži ar kišẽnė išnèš Gs. Daugumas, kas jį matę, galvas guldė, kad jų kišenės neišneštų užmokėti už tuos veršiukus, iš kurių odos pasiūti jo batai J.Balč. Kešenė neišnešė – būt instaisęs kuliamą Skdt.
kójomis išnèšti ištrypti, sumindžioti: Užbėgo arklys per rasodą ir išnešė visa kojom Ds. ×
kokià būrà i̇̀šnešė Vrnv kas privertė išeiti, išvykti iš kur.
kudãšį (kudãšių, kudẽšį; Gs, kuldãšių; Upn) išnèšti Rm pasprukti, išsigelbėti: Per praeitą karą du sykius vos vos išnešiau kudašių Lkč. Ìšnešė kudãšių svetur Jnš.
kuõdą [svei̇̃ką] išnèšti Jnš pasprukti, išsigelbėti.
mui̇̃lą išnèšti pabėgti, pasprukti: Aš per senas muilą išnešti J.Marc.
nósį išnèšti Dl pasveikti.
paišnèšti, pai̇̀šneša, pai̇̀šnešė (dial.) tr. daug, keletą kartų išnešti: Mes visa paišnẽšę Dv.
nunèšti, nùneša, nùnešė tr.
1. K einant nugabenti paėmus, užsidėjus: Paršiukam nunešiu [ėsti], ir bus apsiliuobta Ėr. Tris nėšius vandens nùnešiau arkliams J. Reikia nunèštienos Rš. Nunešu žemyn R199. Po mirties vaikis tą senąjį nùnešė į reją Mžk. Kad taip nekenti munęs, matuše, buvo mažą neauginti, buvo nunešti, buvo įmesti į gilų ežerelį StnD9. Priženkite (eikite) bei nuneškite jūsų brolius … laukan užu abazą (paraštėje guolį) BB3Moz10,4. Ant patalo gulintį su patalu nešte nuneš rankomis savo iki tų namų BPII457. Nùnešiau nùnešiau, į Tilžės miestelį nùnešiau JV1040. Susemiema tą sidabrą, nunešiema ant kalvelį NS18. Ką nunèšiu mergužėlei brangių dovanėlių? JD1008. Nugineški mano draugelei margą gromatėlę (rd.) Jž. Mažas muno bėras žirgelis, nenuneš vedums į svečią šalelę D88.
^ Už ausies nenuneši (sakoma nenorinčiam prietemoje valgyti) LTIII461(Tvr). Kad ten mano varnas kaulo nebenuneštų, kur aš buvau (niekad nenorėčiau ten vėl patekti) NžR. Tegu juos nunešęs! Srd. Kad tave velnias nuneštų į pūsčias pelkes! I.Simon. Kad tave velnias nuneštų į padanges! B. Velnias jį tenai nùnešė – bene jis galo graistės! Nmn.
| refl. tr.: Ji paėmė katytę, nusinešė į savo kambarį NdŽ. Nusiskyniau negelkelių dvylika, nusinešiau į Ragainę vyskupui N132.
2. R395 savo judėjimo jėga nuvaryti, nustumti, nupūsti: Vėtra nùnešė stogą Rm. Taip aštuntame šimtmetyje vienas vikingas, Nadodras, buvo audros nuneštas prie Islandijos krantų K.Bor. Kai pagriebė vėjas, tai ir nùnešė man kepurę Lš. Daug Nemunas su savo vaikais nunešė tyro vandenėlio į plačią Baltijos jūrą rš. Nunešė kaip upė šapus Sim, Ob.
| Hemoglobinas paima iš plaučių oro deguonį ir nuneša jį audiniams rš.
^ Ta[vo] itus darbus pavasario vanduo nunèš (taip pajuokiamas negalintis užbaigti pradėtų darbų žmogus) Arm.
3. numušti, nutraukti, nuplėšti: Visą pirštą nùnešė ligi kaulo, dabar nieko negalia dirbt Jrb. Jai par karą ranką nùnešė Šmk. Kai ejo frontas, jos vyrui pusę galvos nùnešė Kln. Skūrą teip visą ir nùnešė nuo pirštų Ktk. Kulkutė pakaušį nunešė vienam vaikinui Vlkv. Tai tas velnias kaip ėjęs iš jo, taip beveik jam nosį nunešęs BsMtI128. Kai pauostai to lekiančio spiruto, tai gali nosį nunèšti (labai smarkus, suerzina nosį) Šn.
ǁ išgriauti, nuversti: Du tiltu nùnešė vanduo OG213.
4. refl. greitai nubėgti, nulėkti: Ot nusi̇̀nešė kiškis per lauką! Švnč. Du piemenai per kalną nùsnešė Vlk.
5. SD381 pačiupti, pavogti, pagrobti: Kažkas botagą nuo rogių nùnešė Jnšk. Neišeik iš numų, ka lapė [ančiuko] nenūneša Vkš.
^ Nesprausk baltai, be šarka nunèš Ds. Jei velnias nunešė karvę, tai tegu nešasi ir šniūrą LTR(Grk). Abu labu: gaila tik, kad velnias nenunešė KrvP(Mrc). Geras kap vilkas, ėriuką nunešęs, meilus kap lapė, vištą nupešus LTR(Mrj). Ilgą iešmą drožiant šuo kepsnį nuneša rš.
| refl. tr.: Vanagas nusi̇̀nešė vištelį BŽ413. Nusinešė kaip vilkas avį LTR(Jnš).
ǁ neatiduoti, negrąžinti: Jau kad ir nunèši pinigų už kokius aštuonis lyterius pieno, tuščia jų – daug vaikų turi Jrb. Nūnèšti galia algą [samdytojas] be sutarties Grd.
ǁ refl. tr. išeinant, pasitraukiant pasiimti:
^ Gervės pusrytį nusinešė! (atėjus rudeniui nebevalgoma priešpusryčių) KrvP(Č). Aukso su savim nenusineši, bet per jį dangun kelią surasi KrvP(Al). Numirsi – nenusineši NžR.
6. SD42 išgirstą pasakyti, perduoti: Bobos tuoj nùneša Ėr. Tik ką sužino, tuoj best tą i nùneša Rs. Nunèšk labas dieneles mano tėveliui ir motynėlei JD1204.
7. iškentėti, patirti, pakelti: Pati septinta likau su vaikais, vargo daug nùnešiau Vlk. Itiek vargo nùnešiau Vrnv. Daug vargo tamsta nunẽšus, kol išmokai Btg. Kiek aš nunešiau žmonių kalbelių, kiek aš nukenčiau, vargo mergelė KrvD214.
8. būti pranašesniam, nugalėti: Mūs žaloj jūs margąją nùneša Lš. Mano motina greitai nuneša (viršija kalboje) tėvą: jam nė išsižiot netenka Žm. Jis mus visada nùneša (nulošia) Krok.
◊ kójomis (ant kójų) nunèšti sumindžioti, iškapstyti: Javai kojomis nunešti S.Dauk. Karvės kójums nùnešė visus daržus Krš. Vištos viralus in kójų nùnešė Arm. ×
krõmo nunèšti Slm užsidėjus ant nugaros (vaiką), nugabenti.
kudãšių nunèšti nubėgti, pasprukti: Padėk diržą, jau vaikas nùnešė kudãšių Smn.
šuõ (vélnias) ant uodegõs nùnešė (nusi̇̀nešė) niekais nuėjo: Aš tau seniai sakiau, kad tavo mokslą šuvà ant uodegõs nunèš Ds. Pinigų šitiek sukišė, ir visa šuva ant uodegos nusinešė PnmR. Nusinešė velnias ant uodegos LTR(Jnš).
panunèšti, panùneša, panùnešė (dial.) tr.
1. daug, kelis kartus nunešti: Buvau tę megztinių panunẽšus Dv.
2. savo judėjimo jėga visus nugriauti: Vanduo tiltus panùnešė Grv.
panèšti, pàneša, pànešė
1. tr. truputį pagabenti: Man ranka nutirpo, panešk tu dabar Vb. Arti nemesk tų sąšlavų – panešk tolyn Vlkv. Panèšk toliau J. Einant į Skirsnemunę ji mano batukus pànešė Skr.
^ Aš nešiu tą vaiką į girią, ka tei[p] rėkia. – Aš tau panèšiu! (sakoma grasinant) Jrb.
| refl. tr.: Pasinešęs į šalį, suplėšiau tą lapelį Šts.
2. tr. K pajėgti nešti: Panešdavo tris pūrus OG100. Sulėkė iš apylinkių Punin su visais panešamai̇̃s turtais BM106. Kieno nugara plati, gali daug panešti Mrj. Kariui derantys vyrai buvo, kurie skydą ir kardą panešdavo BB1Krn6,18. Mažas mano žirgužėlis, nepanèš mudu abu jaunu JD734. Tai vyras mažilelis – vos kepurę pàneša (juok.) Krš. Kad aš jojau par lankas, par žaliąsias lankeles, nepànešė žirgelis graudžiųjų ašarėlių JD1477.
^ Ėsk, kiek pilvas paneša (kiek telpa) KrvP(Krsn). Valgyk – kelnių nepanèši (nusilpsi) Krš. Panaberijos nepàneša (labai išdidus) Ds. Tinginio nepàneša (labai tingi) Klvr. Sunku panešt, gailu pamest Tvr. Pasakys žodį (stipriai susikeiks), kad nepaneši (apstulbsi) Ėr. Saldus, gardus, bliūde nepanešamas (miegas) Sim. Iš vieno kampo nei pavežt, nei panešt (krosnis) Kzt.
panešamai̇̃ adv.: Pridėjo daug, ale da panešamai̇̃ Alk. Uždėjo, prikrovė nepanešamai̇̃, nepavežamai Lp.
| refl. tr.: Tiek turto da turiu, kad nepasinèštum Kp.
| Riebumas jos – savęs nepasi̇̀neša (vos bepaeina) Ds. Nepasi̇̀neša iš gero gyvenimo Mžš.
^ Ir būdavo gi linksmas, ak, kad tave devynios! Ir būdavo gi naudinga, ak, kad tu nebepasineštumei! Vaižg.
3. tr. tam tikrą laiką nešti, tiekti: Du mėnesius pànešė pieną [į pieninę] ir nustojo Rm.
4. refl. tr. nusinešti tolyn: Vagis tada paėmė aviną ir pasinešė M.Valanč. Sprandus žąsų nusukusys, pasi̇̀nešė ir suėdė PP62.
| Man pànešė vieną vištą Pgg. Vanagas vištą paneš Nmč.
5. tr. savo judėjimo jėga nustumti, nuversti, patraukti drauge su savimi: Toks vandens sūkurys paėmė – ir pànešė Pgg. Neužgreibė, Venta lig Romučių panẽšusi [lavoną] Krš. Nebėra nei vieno namo su stogu, nes juos audra nuvertė arba panešė prš.
ǁ savo judėjimo jėga pajėgti pastumti, patraukti: Kad papuls, tai šitokis vėjas ir žmogų panèš Nmč.
^ Ko vėjas nepaneša? (akmens) Dkšt.
ǁ nugriauti, nuversti: Buvo srovinga upė, kuri vis tiltus panešdavo brš.
6. tr. pajėgti išlaikyti, pakelti (svorį, krūvį): Ledas laiko, pakelia, pàneša KII232.
7. tr. parinkti, pakrauti: Mano bitės gerai pànešė iš šaltekšnių [medaus] Ėr.
8. refl. paūgėti, suklestėti: Rugiai iš pavasario labai pasinešė Mrs. Po lietaus visi javai pasi̇̀nešė Lš.
9. refl. einant, bėgant pakrypti, pasukti, patraukti kuria nors linkme: Pasibaidę arkliai pasi̇̀nešė į namų pusę Jnš. Arklys pasinešė par kapines LTR(Tt). Žebrikė (karvės vardas) pasinešė į dobilus Rs. Jeigu stirna nebūtų supratus pasinèšt krūmuos, būtume pagavę Ds. Žiūrėjau – vis ėjo link mūs, o paskui pasi̇̀nešė į mišką Lkč. Barbutė vėl pasineša pro duris S.Čiurl.
| Saulė jau gerokai į vakarus pasinešusi rš. Debesys į vakarus gerai pasi̇̀nešė Skrd.
ǁ nubėgti, pabėgti: Gerai, kad pàsnešė iš tę, ba būt gerai apdaužytas Rod. Aš greit pasi̇̀nešiau už kluono Gs.
10. refl. būti linkusiam, pasirengusiam kam nors: Vilnius – tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studijuoti meno istoriją ne iš vadovėlių rš. Į parėdus Ona buvo labai pasinešusi A.Vencl. Jis buvo pasinẽšęs bėgti, ir nelaikiau Ėr. Agurkai buvo pasinẽšę žydėt Kp. Matai – pasi̇̀nešas kitas py mokslo, kitas py žemės Dov. Pirma buvo pasinẽšus už jo eit, o dar̃ neina Alv. Aš pasinẽšęs ant miegojimo, kortos nusibodo Jnš. Pasinešus diena ant lietų Pl.
ǁ pradėti ką daryti: Pavarykite kurį jautuką bent iki sodybų galo, paskui keliu gal pasineš eiti Žem. Kad pasi̇̀nešė karvės lėkt par laukus? Bsg. Karalaitė tuoj pasinešė atgal bėgti LTR(Sml). Pasi̇̀nešė augti, išsidrėbė labai Krš.
11. tr. iškentėti, patirti, pakelti: Esu šmotą vargų panẽšusi Trš. Ka ruduo šlapias, tai panèšt to vargo negali̇̀ Gs. Neženota mažiau vargo panèš Gs. Motinėle, … kiek jūs panešėt didelių vargelių TŽI284. Didelį rūpesnį ana pànešė par karę vaikus augindama be vyro Dr. Kiek ma[n] reik panèšt kantrybės, tai negali ir žmogui apsakyt Gs. Su tais medžiais (iš girios juos veždamas) jis vargo ir šalčio pànešė Gs.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti: Tėvas, paėmęs diržą, duos tiek, kad panešti negali Ėr. Tos raudonos vištos gerai šaltį pàneša Dl. Vaikas juo šaltį pàneša Plng. Aš nepànešu tokių didelių barnių Jnš. Mano galva nepàneša nemiegio Vkš. Kaip aš pamenu, mano mama vargo, jau aš jos to vargo nepanèščiau Raud. Užpuolė nepanešami̇̀ vargai Gs.
| Anas daug pàneša – žiūrėk, kiek geria, o nenugriūva Rk. Retai kas tiek daug degtinės paneša, kaip mūsų kaimo kalvis Ds.
12. intr. būti panašiam, panėšėti: Jų visi vaikai pàneša į tėvą sp. Sūnus in tėvą, o duktė in motiną pàneša Vlk. Bronius biskį pàneša dėdę, ir kalba lyg su kąsniu Skr. Ji in senovišką giesmę pàneša Rdš. Šiandiej in lietų nepaneša Ds.
| refl.: Vaikai ant močią pasinẽšę Ps. Žiedas aplink kaklą yra juodai juodas, stuburys geltonai raudonas, pasinešęs į skaudžiai raudoną Blv. Naras – [v]andeninis paukštis, ant antį pasnešęs, kojos trumputės, šalin kėstos Kp.
13. refl. kvepėti, atsiduoti: Tas medis imbierų kvapu pasineša B.
14. refl. didžiuotis: Pasnèš, kap pirkią išsimėš Vlk.
^ Pàsnešė šūdas ant šakių Vlk.
◊ buldõkų (klùmpių, pil̃vo, strė́nų) nepanèšti vos paeiti; sunkiai eiti: Pasiuvo tokius buldokùs, kad negalima nė panèšt Smn. Eina – rodos, klùmpių nepàneša Gs. Kad pririjo, pil̃vo nebepàneša Ds. Neprisirengiu [eiti], nepànešu tas strė́nas Vlkv.
galvojè (į gálvą) panèšti atsiminti: Kad ir daug išmoksti, bet galvo[je] negali panešti Gs. Į galvą viską negali panešt Krtn.
gar̃siai pasinèšti pagarsėti, iškilti: Ne vienas jų taip garsiai pasinešė, kad jų vardu skambėjo vaidilų kankliai V.Krėv. Dar niekas, kaip seni pamena, taip garsiai nepasinešė, kaip jaunasai jo sūnus Zubrys V.Krėv. Ir gyvi esame, ir garsiai pasinešėm, ir tėvus atkeršėm V.Krėv.
gývastę panèšti kaip nors pagyventi: Ka galėčiau kiek dar gývastę panèšti Grd.
kiaurų̃ púodų (×krõmo) panèšti kiek nešti (ppr. vaiką) ant nugaros prilaikant už kojų: Panèšk mane kiaurų̃ púodų Plv. Eikš, panešiù krõmo Sb.
kójas panèšti įstengti eiti: Berniokas nusprendė tol eiti, kol paneš kojas, nors visai neturėjo vilties rasti J.Balč.
lašinių̃ (mėsõs, pil̃vo, paliáukio, taukų̃) nepàneša storas, nutukęs: Kiaulė jau nebepàneša pil̃vo Jnš. Eina kaip rupūžė, mėsõs nepàneša Lb. Jis jau nepàneša savo lašinių̃, nusiėdė Jnš. Taukų nepaneša, o da serga! Plv. Nebipàneša nė paliáukio, o buvo kaip lenta Krš.
parnèšti, par̃neša, par̃nešė tr.
1. SD213, R, K atgal, namo pargabenti: Nunešt nunešė, o parnèšt nėr kam Gs. A nereiks suolus parnèšti? Gršl. Eik parnešk dalgį Rs. Parnešiau raibąją kurapkėlę ir margąją paukštelę TDrIV59. Du kilogramus jautėnos par̃nešiau Slnt. O jūs eikiat ir parneškiat, ką pirkot dėlei bado BB1Moz42,19. Prašyk seną motynėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį (d.) J.Jabl. Nešte, rasi, aš parnešiu KlvD194. Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Blezdinga lėkė ugnelę iš čysčiaus parnèšti, dėl to uodega išdegusi su šuke ir po dūmus peria J. Parnešė gulbės liūdną laiškelį DvD4. Imk pušies šaką ir marių putos saują, tai tu parneši savo anytėlei žiemužės šėko, vasaružės sniego (d.) J.Jabl.
| Po metų ji par̃nešė vaiką (jai gimė vaikas) Lnkv.
^ Iš miško parneštas, miškan žiūri LTR(Brt). Išėjo kaip ežys mielių parnešti (ilgai negrįžta) LTR(Smn). Ans geras smerčiuo parnèšti (apie nerangų, ilgai gaištantį žmogų) Krš.
| refl. tr.: Man ir šiaudas sunkus parsnèšt Vlk. Parsinešiau kelis svarus mėsos pietums J.Jabl. Buvom lig numų beparsinešantys katūtį Tv.
^ Ateik nuogas – parsineši anty[je] (nieko neatsineši, ir tau nieko neduos) KrvP(Ps).
ǁ užnešti užkrečiamą ligą: Par̃nešiau numie tymus, visas butas susirgo Vn. Visai šeimynai par̃nešė niežus Bt. Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč.
ǁ atėjus, atvykus perduoti (žinią): Tai aš nuskrisiu in tavo bernelį, tik neparnešiu linksmos žinelės LTR(Dkk). Naujynų par̃neša klėbiais Grd. Oi tu, sakūn sakūneli, dyvnasis paukšteli, ką parneši naujienelės nu mano mergelės? KlpD2. Zylelė … parneš mergelei naujieną JD597. Labas dienas nuo jos tėvo jai parnešė BsPI75.
2. refl. pareiti, parsinešdinti: Parsi̇̀nešiau ir būnu Plv.
3. duoti, suteikti: Aš pripiršiu tokią, katra tris tūkstančius parnèš Skr. Sakalai parneš mum laimę iš už jūrų marių S.Nėr.
^ Sūnus parneš, duktė išneš PPr157.
◊ ×kantapliùs parnèšti sunkiai pareiti, parsivilkti: Aš visas sušilęs, vakare ledvai kantapliùs par̃nešu namo Kp.
kirvẽlį parnèšti; rš grįžti namo neištarnavus sutarto laiko.
klùmpes parnèšti parbėgti, pasprukti: Kai iškilo muštynės, tai kiti vos klùmpes par̃nešė Plv.
paparsinèšti, paparsi̇̀neša, paparsi̇̀nešė (dial.) visiems, daugeliui parsinešti: Nuėjo žmones medin ir paparsi̇̀nešė medžiagos Dv.
pérnešti
1. tr. K einant pergabenti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Lovą mano pérnešė Rs. Nakčia pernešdavo ją su narvu iš svetainės į miegamąjį kambarį rš. Pérnešk mane per upę DŽ.
^ Ko per pirkią neperneši? (vandens rėtyje) Tvr.
ǁ perduoti, išplatinti užkrečiamą ligą: Dažnai posargos pérnešamos rankomis NdŽ.
2. tr. priversti judėti savo judėjimo jėga ta pačia kryptimi, pervaryti, perstumti: Vanduo parnešė arklį par upę Pn. Rugiai apsivaisina kryžmiškai vėjo pernešamomis žiedadulkėmis J.Krišč. Deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dvideginį iš audinių į plaučius perneša kraujas rš.
| Nė nejutau, kas per tą tvorą mane pérnešė (greitai peršokau) Gs.
3. tr. Arm, Šlčn perkelti, perkraustyti iš vienos vietos į kitą: Sunku, kai reikia triobas párnešt. Su dyka ranka neparneši Krkn. Šitas stubas galėsim pérneštie Gs. Jis nuėjo karvikę párnešt į kitą vietą Šmk.
| refl.: Nuėj[o] į kitą miestą, pérsinešė Plv. Jau pérsinešėm čia būt Pls.
| Akies mirksnyje persinešė ugnis ant arti skūnės esančio staldo prš.
4. tr. perduoti žinią, pranešti: Perneškite tai Jonui, ką girdėjote ir ką regėjote DP18.
5. (sl.) tr., intr. Vlkv perkęsti, patirti: Šitiek vargo pérnešė, šalčio ir bado Dgl. Kiek aš an savo kailio esu pérnešęs bėdų, tai sunku apsakyt Užp. In savo kupros visas bėdas pernešiau Skdt. Bobutė keturius karus párnešė Krš. Kiek aš pérnešiau, kaip be galvos likau Alks.
ǁ pajėgti iškentėti, išlaikyti, pakęsti: Bet esant čia pat žmogui lyg ir lengviau pernešt skausmus I.Simon. Aš tokių nelaimių negaliu pérnešt Vžns. Aš negaliu párnešt tokių kalbų Jrb. Negaliu aš pérnešt to vaikų rėksmo Skdt. Jin nepárneš tos drėgmės Rd. Paskui jau vonių nebepérnešė širdis PnmR.
6. tr. pralenkti, viršyti: Jis pérneša visus savo apsukrumu Lp. Tu savo piktumu tai ir velnią pérneši Nč. Tokis miestas ir Kauną pérneša Mrk.
7. intr. suduoti, pertraukti: Aš tau kai pérnešiu diržu, tai liausies brajyt! Ml.
◊ (kieno) galvà nepérneša nesupranta kas: Muno galvà nepárneša Vvr. ×
kromù pérnešti Sch206 ant nugaros užsidėjus (vaiką) panešioti.
piesinèšti, piesi̇̀neša, piesi̇̀nešė prisinešti, prisigrobti: Iš miesto pysi̇̀nešė daug ko Rsn.
pranèšti, pràneša, prànešė
1. tr. K pro šalį pragabenti: Negali nė praeiti, nė maišelio pranèšti [pro nedorus kaimynus] Krš. Paskui velnias pasitikęs girnių prašė, kad jį, pakavojęs maiše, pro dvarą ir pro tą žmogų praneštų SI309. Kada jis sėdos į stalą, ledva galėjo turėti rankose šaukštą – pranešdavo jį tankiai pro gerklę ir išliedavo valgį BM200.
| refl. NdŽ.
2. tr. panešti į šalį: Stovi anos, niekas gi jų nepràneša Tvr. Praneša toliau stalą Ad.
3. tr. tam tikrą kiekį, dalį išgabenti, išnešti: Reikia pranešt da rūbų didumas – gali visa paimt Sdk.
4. tr. pajėgti panešti, pastumti, pavaryti savo judėjimo jėga: Aš (upelis) ir šiap bėgu, ir tep bėgu – pilko akmenelio nepranešu (d.) Tvr.
5. refl. Švnč išeiti, pasišalinti: Prasi̇̀nešė kur toliau nuo namų Trgn. Prasnèšk geriau, kolei jam pyktis pereis Ktk.
6. tr. SD295 perkelti iš vienos vietos, būsenos į kitą: Nuog smerties pranešti esme ing gyvenimą SPII00.
| refl.: Sužieduotinė, nutekėdama ažu vyro, apleidžia tėvą, motiną … ir prasineša namuosna … vyro savo SPI217.
7. tr., intr. R duoti žinią, paskelbti, pasakyti: Prànešė liūdną žinią Vlkv. Lauras savo bėdas ir išgąsčius mums pràneša kartais K.Donel. Jis prànešė vyresnybei J. Tada tas žmogus pranešė palicijai, ir jį pagav[o] BsPIV30. Skubinkitės, idant jei tokią žinią praneštumbit pirm, neng ji numiršta! Jrk113. Praneštas apei tai, daktaras tuo[j] atvažiavo Žr. Mes silpni daiktai, kaip švents mums pràneša Dovyds, nei žolelės ant laukų dar augdami žydim K.Donel. Jie vadinosi pranešamaisiais, arba reliacijų, seimeliais A.Janul. Vis išpildė, kas pirm pranešt rašte buvo Mž332. Sugrįžta ing Jeruzalem, idant tą linksmą žodį ir kitiemus apaštalams praneštų BPII27-28. Susirinkitės, idant eš jumus praneščiau, kas jumus būsiančiame čėse prisitiks BB1Moz49,1. Tataig buvo per pranašą seniai pranẽšęs DP187.
| refl.: Iš vyro Olė tegavo tik vieną laišką, kuriame jis prasinešė laimingai nuvažiavęs į Ameriką LzP. Pasakykiat, prasinèškiat, jums būs lengviau Gršl. Kai kas pasako žodį, tai ir prasi̇̀neša aplink (pasklinda gandas) Slm.
8. intr. SD290 nuspėti, pranašauti: Iš rankų įžiūrėjimo pranešu CII887.
9. tr. iškęsti, patirti: Tiek vargelių pranẽšus visą gyvenimą Sem.
10. tr. būti pranašesniam, pralenkti, viršyti: Šikšnosparnis greitumu ir vikrumu visumet praneš [žvirblį] J.Jabl. Jau anas tuoj pranèš ir brolį Sv. Jis moksle tave pràneša Jnšk. Giedojime praneša jinai, t. y. balsiau gieda J. Ir pranešdavo išmintis Salomono išmintį visų rytiečių ir egiptėnų Ba3Kar4,30. Šitoj tiesa labai vargu suprasti dėl to, kad mūsų išmanymą praneša A.Baran.
| refl.: Žmogus prasineša iš kitų būtybių Vr. Jis visur prasi̇̀neša Gs.
ǁ refl. pralenkti einant, bėgant: Iš pirmų žingsnių jau buvo matyti, jog prasinešti rengiasi Romano žirgas, tiktai vienas Armino širmis nuo jo neatsiliko V.Piet. Aš buvau gerokai prasinẽšęs, bet jie vėl pralenkė Alk.
ǁ būti didesniam, viršyti kokį nors kiekį: Paukščio temperatūra dažnai praneša 43°C rš.
ǁ refl. pasižymėti: O kad ne ji (Algutė), gal jau jis būtų seniai ar pasitraukęs nuo Aršiojo į šalį, pas Trakių, prasinešusį valdoną, ar gal būtų sugrįžęs namon V.Piet. Tėvai … prasinešdlavo visokiais lemtumais BzB118(MT460).
◊ vė́jus pranèšti; R77 apgaudinėti.
prinèšti, pri̇̀neša, pri̇̀nešė tr.
1. R421 prigabenti, atnešti daug: Pri̇̀nešė statinę vandens DŽ. Kad pri̇̀nešė valgymų! Dv. Žmonės kalbėjo, kad tam žemaičiui aitvaras visko prinešąs J.Jabl.
| Vaikai in kambarį šalčio pri̇̀nešė Mrj.
^ Gandras mėšlo neprineš LTR(Rs).
| refl. tr.: Prisi̇̀nešiau malkų pilną užpečkį – užteks keliom dienom Vlkv. Garnys ir varlių į lizdą prisinešė, o šeimyna dar miega LTR(Zp).
ǁ priminti (purvo, žemių): Nu tik prinèšk tu man purvo! Mžš.
| refl.: Mūso troba prisinẽšusi – vaikai prinešio[ja] Šts.
2. paėmus priartinti, prikišti prie ko: Ji paėmė vieną taurę ir prinešė prie lūpų, dėdamasi truputį nugėrusi J.Balč. Pamirkė meduje rykščikę, kurią turėjo ranko[je], ir prinešė ją pri burnos S.Stan. Nykštukas pagriebė žolelę ir prinešė prie nosies J.Balč.
| refl. tr.: Jis prisinešė arčiau žvakę rš.
ǁ nunešti, pristatyti: Žmogelis niekur negalėjęs gaut kūmos savo sūnui prie krikšto prinešti BsV34.
3. savo judėjimo jėga daug atgabenti: Vanduo pri̇̀nešė pilną pievą maurų NdŽ. Tie akmenai vandenio prinẽštūs (sunešti) Brž.
ǁ savo judėjimo jėga pristumti, atplukdyti prie ko: Rytą pri̇̀nešė [v]anduo žilvitį ant tiltą BM10.
4. Srj pririnkti, prikrauti: Jei tokia graži vasara pabus, bitės prinèš medaus Ėr.
^ Viena bitė avilin neprineša medaus Tsk.
| refl. tr.: Prisineša sau kinį Blv.
5. pranešti (toli gyvenančiam), papasakoti: Man tuoj pri̇̀nešė kiti Jnš. Niekas nepri̇̀nešė, kad ans yra par mergas ejęs, ir apsižanijo Plt.
6. daug iškęsti, patirti: Tiek vargo prinẽšus! Lp.
◊ Diẽvas į rankàs (prie rañkos) prinèš pasiseks: Šitam mėnasy bus teliokas, kad Dievas gerai prinèš an rankàs Trgn. Kad Dievas prie rankos rugius prineštų B.

×raznèšti, ràzneša, ràznešė (hibr.) tr.
1. išnešioti, išgrobstyti: Po smerčiai jo visą turtą svetimi ràznešė Dglš.
2. ištaršyti, išardyti: Saulė veidą apdegino, vėjas kasą dai raznešė LTR(Ml).
3. žr. išnešti 7: Nežebotas arklys greit gali raznèšt Dglš.
4. refl. įsismaginti: Vaikai kad razsi̇̀nešė (įsisiautėjo) – dūksta i dūksta Rš. Nu ir razsi̇̀nešė (įsismarkavo, įpyko)! Rš. Su šitieka pinigų labai nerazsineši (nepasišvaistysi, greit pritrūksi) Dglš.
sunèšti, sùneša, sùnešė, sanèšti, sàneša, sànešė Prn
1. tr. SD456, R419, K paėmus, užsidėjus sugabenti į vieną vietą: Sunèšk in vidų drabužius J. Kada jūs suneštat rugius teip nešiodami?! Ds. Gerai, kad sùnešėm bulbojus Gg. Sanešiau grūdus į aruodą Stk. Vakar sùnešė daug vilnų [kar̃šti] Mšk. Sùnešė cielą jaučio mėsą Ūd. Pirkliui nuvažiavus, atbėgo vilkas, sunešė abi vaikelio pusi, sulaižė sulaižė, ir vaikas atliko sveikas BsMtII20.
| refl. tr.: Šieną nešte susinèšim – nereiks arklių Erž. Susinèšk nuo tvoros rūbus – lietaus ateina Ds. Jis jau sukūrė ugnį, šakų sausų susinešęs BsPIV272. Žabarskis gryčią susi̇̀nešė iš girios Rm.
ǁ refl. būti sugabentiems: Kažin ar tilps bulvos, kai visos susinèš sklepan Ds. Viskas susi̇̀nešas į pringį Krš.
2. tr. savo judėjimo jėga suvaryti, supūsti (į vieną vietą): Vėjas debesis sùneša į krūvą, ir paskui vali̇̀ lyti Gs. Čia sùneša labai giliai sniego Rs. Vėjas sunešė didelius vėpūtinius rš. Prie tilto sunešti ledai NdŽ.
ǁ refl. susirinkti, susikaupti: Iš sterblės purtė susinešusias dulkes rš.
3. refl. greit subėgti: Sùsnešė visos kiaulės kieman Lp.
ǁ refl. atlėkus apsistoti, susimesti: O toje drevėje buvo bitės susinešusios rš.
4. refl. tr., intr. susikelti, susikraustyti į kitą vietą: Susnešė an Plėnūtiškės (ant Plėnūčio žemės) budinkus Srj. Jau daug katrie buvo išsinešę, dabar susi̇̀nešė vėl atgal Bgs.
5. tr. padaryti, kad susidraugautų, artimai santykiautų, įsimylėtų:
^ Velnias sùnešė, velnias ir išskirs Plv.
| refl. Slk: Pagyveno arti̇̀, tai ir susi̇̀nešė Ml. Su ledokais žmonėm sùsnešė, ir pats ledokas Arm. Kap sùsnešė Mariutė su Agota, tai užteko visai ūlyčiai pletkų Vrn. Tep susi̇̀nešė vaikai, kad baisiausia, neatskirsi jų Al. Susi̇̀nešė kap šuva su katinu Rod. Sùsnešė su tuoj pijoku, tai jau gero nebus Drsk. Susi̇̀nešė su tokia boba Šmk. Dar už nabaštikės galvos visus metus jie susinẽšę buvo Rdm. Jo žmona jau su kitu vyru susi̇̀nešė Srv.
6. refl. susisiekti, susižinoti: Žmonys dabar be galo greitai susi̇̀neša Krp. Dabar žmonės ir už marių vienas su kitu susi̇̀neša Ds. Kaip tik nebesusinešu su broliu, taip ir nežinau, kaip jam ten einas Žg. Musintais anie susi̇̀nešė kaip norintais, kitaip jau nebūtų pajutęs aplei tą Vkš. Kaip būtų smagu ir padoru su visais tais lietuviais susinešti V.Kudir.
| Visa soda susi̇̀nešė (susitarė), kad to kelio netaisys Up.
7. tr. SD123 surinkti, sukrauti: Bet už tą tokios bitės (kurios nespiečia) daug medaus kas metą suneša S.Dauk. Sùnešė paukštė lizdą Dv.
| refl. tr.: Ant vienos sausos šakos susinešė lizdą gužas J.Balč. Starkas vinkšnoj susi̇̀nešė gūžtą Jnšk. Susinešė pova šilkinę gūžtelę (d.) Dkšt.
| Kaip man vienam čionai augti ir lapelius susinešti …, ir žiedelius susikrauti? DvD111.
8. tr. iškęsti, išlaikyti, pakelti: Aš daug vargo sunẽšus Gdr. Nemožna buvo sunèšt bėdų Arm. Aš to neramumo negaliu sunèšti Pn. Aš tą panieką sunèšiu Ar. Kad ji nesùneša kantrybės (nesusilaiko, nekantri) Brž.
9. intr. Aps galėti, pajėgti suprasti, suvokti: Čia jau mano galva nesùneša Prng. Čia reikia geros galvos, kad suneštų Ds. Tokiam būtų gerai pardavėjuo, ka uždaviniai teip lengvai yr sùnešamys Yl.
10. tr. I sudėti į krūvą, suskaičiuoti: Raides pažįsta, tik žodžio nesùneša Rdš. Sunèšk į vieną vietą visą žemę – bus hektaras Ėr. Sunèšk, motin, kiek už javus gavom piningų Krtv. Kai visus piningus sùnešė, pasirodė, kad trūksta pora litų Up. Sunèšk, kiek išeis už penkias gijeles bielių (baltų medvilninių siūlų) Vkš. Sunešk, kiek kartų tai darei P.
11. intr. suduoti, uždrožti: Atsitūpė kampe ir tupi – bijo, kad vė nesunešt per galvą (ps.) Tvr.
◊ klùmpes sunèšti Msn susituokti.
liežuviùs sunèšti liežuvauti, apkalbėti: Suneša visokius liežuvius apie parapijonių gyvenimą V.Kudir.
pasunèšti, pasùneša, pasùnešė (dial.) tr. keliems, kelis kartus atnešti: Rudenį pasùnešė kiemas kas spirgelį, kas miltų dulkelę Dv.
užnèšti, ùžneša, ùžnešė
1. tr. R204, K paėmus, užsidėjus užgabenti: Ant viškų ùžnešiau lašinius J. Helijošius … ant liepsnų vežimo buvo užneštas ing dangų DP594.
| refl. tr.: Būdavo, užsi̇̀neša an tvarto patalynę i miega Vlkv. Toj lapė insikraustė in pečių, o ten buvo pakeptos dešros, – ji tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė ant šieno kūgio ir ėda BsPIV286. Senas patinas ramiai nusileido nuo kalno viršūnės, pasiėmė mums žadėtąją ir, nieko nepaisydamas, nei mūsų, nei šunų, užsinešė aukštyn Blv.
2. tr. trumpam užsukant, pro šalį einant, atnešti: Ùžnešė [į kalvę] butelį naminės ir nugirdė Ėr. Kranauskienė šiandie buvo – ùžnešė puodynę Srv. Gal velnias tave te ir ùžnešė šiton karčemon (kogi ten ėjai)! Ds. Gal jum pats velnias užùnešė! Pl.
ǁ atsitiktinai daug ko sunešti: Kap daugiau ùžneša [į turgų parduoti], pigiau būna Alk.
ǁ atsitiktinai įgabenti su savim: Žliūgių sėklų kūdron gali užnešti varlės arba ir vėjas įpūsti rš.
3. tr. Jnk bendraujant paskleisti užkrečiamą ligą: Jie ùžnešė šiltines Ėr. Tos katės i šunys ligas ùžneša Trg. Raupai užnešamà liga Ml. Užnešiu ligą B.
4. tr. kiek panešti (į priekį): Užnèšk aną rąsto galą į priekį Lš.
5. refl. pakilti užsimojant: O ranka jo užsinešė kirviu nukirst medį Ch5Moz19,5.
6. tr. pristatyti reikiamą kiekį (ppr. apie prievoles): Mes jau ùžnešėm pieną, sakė pienininkas Ggr. Šį mėnesį kiaušius esam užnešę Šts.
| Man su pinigais bepigė, tik nuošimtis ùžneša ant smulkmenų (nuošimčio užtenka smulkmenoms) Gs.
7. tr. savo judėjimo jėga užkelti, užvaryti, užstumti: Laivą audra užnešė ant seklumos tarp uolų K.Bor. Vėjas, baisiai nešdamas, užnešė ant kranto tos salutės Joną, kuris jau vos gyvas buvo likęs BsPIII26.
ǁ savo judėjimo jėga atvaryti, atpūsti: Sėklas ùžnešė, i apsprogo laukas pušelėms Prk.
^ An lėto vėjas užneša, greitas pats užsibėga (savo likimo neišvengsi) LTR(Krn).
8. intr. užtęsti nėštumą: Pernai karvė nė biškį neùžnešė, tei[p] lygiai diens į dieną devynis mėnesius Erž.
9. tr. uždengti, padengti, aptraukti paviršių kuo: Po pavasario šita pieva visada esti užnešta žemėm Nmn. Potvynis visas lankas ùžnešė smėliu Srv. Davė [v]anduo, ažùnešė pievas Dglš. Ravus ažùnešė, o čystyt dabar jau nėr kam Skdt. Autobusai nevažiuoja – keliai užnešti̇̀ Lnkv. Kelias sniegu ažunešta, neženklu, tai net ažblūdijau Ml. Pasislėpė palapinėje ir sumigo, bet pabudę pamatė, kad juos visai užnešė sniegas K.Bor. Dulkės akis ùžnešė Vlk.
| Akys buvo per daug užneštos (blausios, apsvaigusios, girtos) V.Kudir.
ǁ refl. apaugti, apželti: Kiemas užsinešęs žole, išknistas kiaulių ir pridraikytas stogo šiaudų A.Vien. Pievelės, paantvalniai, ežios – visa, kas tik buvo plūgu nepaliesta, storai užsinešė tarpia žole Vaižg. Visa pieva alksniais ažsi̇̀nešė, jau perniai negalėjo pjaut Ktk.
10. tr. atvykus paskleisti, išplatinti: [Indų pasakos] per susidūrimą su Europos gyventojais ir čion užneštos tapusios arba gyvu žodžiu, arba rašto keliu per literatūrą LTII477(Bs). Deivės kultas … buvo užneštas ne tik Galijon LTII530(Bs). Buvo užnẽšę [jaučių], arėm su jautukais Krš.
11. tr. pranešti, papasakoti: Kai tik susipyko, tuoj nubėgo ir ùžnešė žandaram Lp. Reikės milicijai užnèšti Skdv. Viens, stovėdams ir vis šen ir ten žioplinėdams, pasakas ir niekus visokius ùžneša draugui K.Donel. Dau[g] pasakų užnešė (daug primelavo) N.
| refl.: Dėdė apie pinigus nei neužsinešė (neužsiminė) Žž.
12. refl. Kp pradėti gerai, vešliai augti: Kur išakėjau, kad užsi̇̀nešė bulbės! Ėr. Nežinia, kaip šįmet dobilai augs, bet dabar iš pavasario labai gražiai užsi̇̀nešė Kt. Iš pradžių kopūstai labai užsi̇̀nešė, bet kurmiai iškėlė Rdm. Linų užsi̇̀nešta būta Ds. Toks buvo gražiai užsinẽšęs čiepelis, ir nulaužė Drsk. Šįmet visko gerai užsinẽšę, ka tik Dievas duotų suvalyt Gs. Linai tokie buvo juodi iš pavasario, užsinẽšę Ėr. Vaikai mūs labai užsi̇̀nešė iš mažens Brt. Telyčiotės tešmeniukas jau ažsinešęs Ktk. Jam užsi̇̀nešė tokia tanki graži barzdelė Jnšk.
13. intr. būti panašiam, panėšėti: Jis šiek tiek ùžneša in tėvą Alv. Gražesnė būtai, kad in momą užneštái Lp. Mano Zigmulis visai in mane ùžneša Mrs. Ale šitas namas tai į mūs ùžneša KzR. Veidas visai neùžneša, kad tas pats, tik iš balso pažinau Gs. Jo kalba ùžneša į tavo Nmn. Šita spalva lyg ùžneša į melsvą Alk. Biskį užneša kopūstais [skonis] Lp. Davė davė skripka zirzint, ė tan balsan neažùneša Ml. Kai kada nieko, o kai kada tai jis man an kvailo ùžneša Lkč.
14. tr. pradėti: Jis ùžnešė kokią kalbą Ėr. Klemusia čia man naują kalbą užùnešė Slm. Ei, klausykit, užnèškit giesmę Dsm. Maria, užnèšk „Bijūnėlį“ Nč. Užnešiu balsą (paduodu toną) B. Buvo Lazdijuosa užnèšt provos su švogriais Lp.
| refl.: Užsi̇̀nešė ne laiku šulinį kasti Ldk. Kad tik kiek, tai užsineša verkt! Mrs. Užsi̇̀nešės vaikai išeiti Grd. Daktarai yr užsinešę klyno negydyti Trk. Jau buvo užsinẽšę ant dienos (pradėjo švisti), kap mes kėlėme Brt.
15. tr. būti pranašesniam, pralenkti: O tai kaip gražiai ji apsitaisius – ùžneša visas mergas Ėr.
16. intr. užduoti, uždrožti: Užnèšk, motin, tam vaikui, kad nesiustų Sml. Jau tokiam, jeigu neklauso, gali ir užnèšt Vs. Tik pakš takš – kad ažùnešė atsivėdėjęs iš kairės, tai tas šliop i nudribo Prng. Vieni vyrai pasipeškit, moterėlėm neužneškit! LTR(Lnkv). Ot ùžnešė per ausį, net galva apsisukė Švnč. Užnešiu gerai per dantis, ir nustosi lojęs Vvr. Kai ùžnešiau šluotražiu par kuprą, ir nebeateina Kair. Kap ùžnešė sprandan, tai ir griuvo Sn. Lįsk lįsk tik prie manęs – kai užnèšiu par kinkas! Srv.
| refl. intr., tr.: Kad daviau aprimesčiu, bet ne arkliui, o sau ažsi̇̀nešiau kaktą Ml.
17. intr. aštriai, užgaulingai ką pasakyti: Kad užùnešė – nei ko atsakyt Sb.
18. (ž.) refl. užpykti, užsigauti: Ką gi aš jam čia pasakiau, kad reiktų taip užsinešti? S.Čiurl. Dėl tokių nėkų teip užsi̇̀nešė, kad nebšnekas nė iš tolo Krt. Pasakiau kelius žodžius, ir užsi̇̀nešė baisiausiai Krš. Nepyk, neužsinèšk, aš atidalysiu skolą, kad ir ne iš karto Plng. Turbūt tu užsinešei ko nors, kad nebeatejai pas mumis Nv. Ans šiandien labai užsinẽšęs KlvrŽ.
◊ kiáuru puõdžium užnèšti; Tat užsidėjus ant nugaros (vaiką) užgabenti.

Daugiau informacijos

Turi reikšmę

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Turi pagrindinę žodžio formą

Turi žodžio formą

Turi apibrėžtį

Turi atitikmenį

Turi ryšį

Turi statusą

Rasti išteklių įrašai (55)

papùrtyti

apiblõkšti

užblõkšti

apspindė́ti

įspindė́ti

siaũbti

užsiaũbti

dangus

nugul̃ti

nunèšti