Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (123)
atmir̃ti
Apibrėžtis
mir̃ti, mi̇̀ršta (mi̇̀ra Zt), mi̇̀rė intr. K; SD101,380, R
1. netekti gyvybės, nustoti gyventi: Aš nenoriu mirti, nei žemelėj pūti, – aš gyventi trokštu su tavim drauge S.Nėr. Mirė žmonys, it lapas rudenį krito M.Valanč. Sunku mirti be vilties, savo gyvenimo tikslo nepasiekus J.Bil. Kad neleisi tą dukrelę, tai aš mirsiu šiuos meteliuos Čb. Aš mirštu be vaikų BB1Moz15,1. Dar nèmirė, dar gyslos dreba kakle J. Senelė gyniojos nemirsianti J.Jabl. Karmušė[je] mirsiu ir būsiu minėjamas kaip tikras kareivis StnD25(pastaba). Taip gražus tas Nemunas, kad ir mirti jame būtų smagu V.Kudir. Kam nemir̃tina, tas nemir̃s Trs. Jis visiškai nežinojo, kad dėdė jau miręs Jnšk. Ligonis jau buvo miręs, kai mes nuėjom J.Jabl. Visi suprato ją mir̃siančią Sv. Motyna mi̇̀rusyt po Kalėdų Lkv. Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumirštie brš. Ans mirte numiręs jau Krtn. Mirusysis tuojau kėlės ir sakė anam BM251. Mi̇̀rė šimto dešimts metų Plm. Geriau būtų, kad mirtáu Rud. Jau, rodos, kad ir šiandie mir̃čia Mrj. Kad jis mirdamas mirtų arba gydamas gytų Pg. Kur anas tau mirs: jo da ir su kūle neužmuši (dar stiprus) Ds. Nebereiks kitą kartą mir̃ti (sako mirusiajam abejingas) Ėr. Ar dabar mir̃t, ar kitąsyk, tai ko čia skubėt Klvr. Kai užmuša, mir̃t nereik Dkš. Mirsi, o darbų vis nepabaigsi Švnč. Svietelis mir̃s kap musios Arm. Jis pats dvesiojo badu kone bemirdams K.Donel1. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon virę A.Baran. Ne liga jį, vaikeli, į kapus nuvarė: jis senatve mirė tenai J.Jabl. Senumu mirė Ėr. Vaikas kaklu mirė Pš. Tas mokytojas iš kojos mirė Ėr. Žvirblis čirškia žiemą: mirsiù, mirsiù Ad. Gyvuliai nemiršta, jie gaišta LTR(Lš). Bet jei bitinas miršta, tai visa jo šeimyna išgaišta S.Dauk. Bitės mi̇̀ršta, jei maisto neturi Drsk. Miršta jaunas … ir senas Mž426. Kentė nesuskaitomus apikalbius … net ik mirštąs DP534. Tačiau visiemus bus mirti BPII409. Jūs iš jo nevalgykiat, nei jo dasilytėkiat, jeib numirtumbit BB1Moz3,3.
^ Da kojos šiltos, da nemirsi̇̀ Ds. Jei nebūtų miręs, būt gyvenęs LTR(Rm). Verk[ia] kai motinos mirusios NžR. Visokius darbus reikia mokėt, ale mir̃t nereikia mokėt Skr. Jaunas galia mirti, senas tura Šlu. Jei mir̃si, nėkas neatpirks, jei nemir̃si – nėkas neprispirs Krš. Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas, tai ženykis LTR(Mrj). Apie mirusį arba gera kalbėk, arba viską nutylėk KrvP(Švnč). Žmogus ir miršta, ir mokos Krok. Tas jau yr miręs ir uodegą išniręs Sim. Kaip mirei, teip mirei, bile gyvas parėjai Pns. Be tvarkos gyvensi, be laiko mir̃si Skr. Jis kad ir mir̃tų šnapse (įpratęs gerti netveria negirtavęs) Gs. Velyčiaus miręs, nekaip gyvas buvęs B. Miręs kad ir veiza, nėko nemato VP29. Rygo[je] gyventi (dėl gero pelno), Vilniu[je] mir̃ti (dėl daugelio bažnyčių) Ėr. A žmona mirė, a pirtis sudegė (tas pats) Bsg. Tėvas miršta – stogai nuplyšta, motina miršta – vaikai išsklysta PPr158. Mirė meška, mesk ir dūdas Ll, Ar. Žiūrėsiu, nuo ko mir̃si (sakoma nenorint tyčia kam ko duoti) Dkš. Mirk ir atsikelk (ką nori daryk), bet medę išvežti gausi Šts. Kad ir mirsiu (jokiu būdu, niekaip), nedovanosiu NžR, Sln. Mirsiu – neužmiršiu Sln. Negal beįpūsti, jei nori – mirk Krtn. Į susirinkimą – mir̃k (daryk ką nori) neateina tėvas Trk. O kelties ir eiti nora mirdamà (labai, be galo) Trk. Tas vargonykas mi̇̀ręs (tikras, nuostabus) daininykas Drs.
mirštančiai̇̃ adv. labai: Mirštančiai̇̃ reik piningų Šts.
mirtinai̇̃ adv.: Numirė mirtinai̇̃ tie razbaininkai [iš baimės] Plng. Tu viens žinai, kada užmigsu mirtinai (mirsiu), kada į duobę žengsu PG.
| refl.: Mir̃tų ne vienas, ale mi̇̀rštasi ne taip greit Grš. A taip, a taip mir̃sias – ko čia kentėti nerūkius Krš.
2. būti prie mirties, merdėti: Ka kokį gyvolį pjauna, nereik gailėties – ilgai mi̇̀ršta Vkš. Riūkia mir̃damas vyras, t. y. mi̇̀rštantis J. Mirštantį išvežė anksti rytą, ėmus dienoti P.Cvir. Mirštantysis pabučiavo mano motinai ranką, pasišaukė savo verkiančią žmoną ir skubėdamas pradėjo sakyti jai, kam esąs skolingas jis, kas – jam A.Vien. Jau Juras bemiršta JV327. Tokie blynai mirštančiam galima valgyt (labai gardūs), o tu nevalgai Trgn. Paėmė žvirblelį jau mirštantį KlvD151.
| Daržely gėlės paskutinės jau miršta prieglobsty šalnos K.Bink. Miršta javas pradalgėse sp.
3. būti ištiktam epilepsijos priepuolio, netekti sąmonės, alpti, apmirti: Nuomariu miršta Gs. Mi̇̀rė, mi̇̀rė (sirgo nuomariu) kokius metus, ale po tam párejo Krš. Pasiutus senoji buvo: jeigu jai kas nors nepatiko, tai ji rėkė, gulė, mi̇̀rė Skr.
4. netekti jautrumo, tirpti: Per tus šalčius nebgalėjo karvių pamilžti, rankos mi̇̀ršta Užv.
5. prk. nustoti egzistuoti, pranykti: Sukurtas vaizdingas posakis jau nebemiršta B.Sruog. Žodžiai mirė jai ant lūpų rš. Jeigu ir taip, vis tiek jis mano širdyje jau miręs (man neberūpi, manęs nejaudina) rš.
| Griekui miręs, gyvas išliksi RD195. Nusidėjimui mirėme DP577.
ǁ pamažu nykti, irti: Valstybė ne panaikinama, ji miršta rš. Mes gyvename tokį laikotarpį, kai, mums matant, miršta senasis pasaulis (sov.) sp. Imperialistinis kapitalizmas yra mirštantis kapitalizmas (sov.) rš.
6. prk. dingti, žūti: Vos tik atėjo kareiviai, tuojau mirė skustuvas, o toks buvo geras! Vv. Padavė piningus – tie jau mi̇̀rę (bus praleisti, išeikvoti) Krš.
7. prk. būti labai apimtam stipraus noro, jausmo, pojūčio, netverti: Mi̇̀ršta saldimo, o paskiau kirminai sukilna Krš. Ana vaiką pamatė – mi̇̀ršta. Jau, sakau, musint, apsikrausi lig jauna vaikais Eig. Aš mi̇̀rštu žemėn (iš juoko), kaip ans pradeda kalbėt Plng. Net miršta iš piktybos Rod. Gal ne vieno motušėlė keikia dalią karčią! Keikia dalią – skausmu miršta, apkabinus marčią B.Sruog. Baduoju labai, badu mirštu SD59. Troškuliu mirti CII657. Visi mirė juokais, pamatę tą mergą vyru apsirengus Alk. Nors mir̃k juokais Ds. Mir̃k juoku su tais vaikais Kn. Kai Gervazas juką virė, kas pamatė, juoku mirė Tršk. Visi mi̇̀rė iš juoko Al. Jis moka prikrėsti juokų, nors ir mirk besijuokdamas rš.
◊ dėl skati̇̀ko (ant ceñto) mir̃ti būti labai šykščiam: Dėl skati̇̀ko jis mi̇̀ršta – per šalį iš jo nieko negausi Jnšk. Jis ant cento miršta Jnšk.
apmir̃ti, apmi̇̀ršta, àpmirė; SD204, R128
1. intr. K pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas M.Valanč. Boba kap žudėj[o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė (ps.) Rod. Bitė žiemą neapmiršta J.Krišč.
| Javų grūdas, žemėn pasėtas, apmiršta ir pūsta A.Baran. Iš žaizdų su sutriuškintais audiniais pašalinti apmirusias dalis rš.
^ Pagavom barsiuką, pririšam kieme už lenciūgo, vaikščioja kaip apmiręs (nelinksmas) Rm. Salė dar pustuščia, publika kaip apmirusi (lėtai) renkasi Žem.
2. intr. Lkv po truputį išmirti: Seniejai čia pernai labai àpmirė Pp. Àpmirė čia daug žmonių Grg. Labai apimirė iš senesnių ir iš jaunesnių, dabar visi jauni Krs.
3. refl. nustoti gyventi: Tik mislini, kad apsimirtái greičiau Btr.
4. intr. būti ištiktam epilepsijos priepuolio: Mergytė apmirusi ėmė tampytis, narelius sukioti, laužyti Vaižg. Antryt àpmirė ir vėl už mėnesio àpmirė Lp. Kai apmi̇̀ršta, razplėšt marškiniai ir numest (priet.) Ad. Anas in savaitės dukart apmi̇̀ršta nuomariu Ktk.
ǁ R65, M netekti sąmonės, apalpti: Dabar jis pamislijo, kad ji iš to džiaugsmo apmirė BsPIV72. Tad motinos rankas laužė, plaukus plėšdamos ir apmirdamos SGI52.
5. intr. SD143,446, R netekti jautrumo, nutirpti (apie kurią nors organizmo dalį): Mano koja buvo apmi̇̀rusi K. Liežuvis pusiau apmirė trokšdamas SGII9.
6. intr. pasidaryti nejudriam, sustingti ko nors paveiktam, patekus į tam tikrą būseną: Jis prišliaužė prie skardžio krašto ir apmirė, pasigėrėjimo pagautas rš. Kai pasakiau apie jo darbus, tai iš baimės àpmirė Vl. Pamatę tokius baisius liežuvius, visi apmirė MPs. Išmintingiejai broliai apmirė, nes žinojo, kad bėda bus ne durniui, ale aniems BM253. Àpmiriau mirtinai, pamačiusi žvakelę pri užpakalio Dr. Į darželį įeidama, ant rūtelių apmirdama: Ai, rūtelės žaliosios, linksma buvau, kaip sėjau JV253. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių apmirusi JV476.
| prk.: Norėjo surikti, tačiau balsas apmirė krūtinėje rš.
7. intr. prk. pasidaryti ramiam, tyliam: Ponas Anupras, nepasiekęs tikslo, prityręs daugel smūgių, galų gale apmirė savo skausme LzP. Apmirusį miestą sudrebino baisus sprogimas, ir pro klevus į dangų pakilo juodų dūmų stulpas J.Dov. Per fabriko kiemą nuūžė vėjas ir apmirė griuvėsiuose J.Dov.
8. intr. prk. nustoti gyvai, veikliai reikštis: Mieste visiškai apmirė kultūrinis gyvenimas sp. Krizės metu kur kas daugiau nusmuko žemės ūkio ir pramonės gamyba, apmirė prekybos apyvarta rš. Draugijos gyvenimas turėjo apmirti rš. Laki Mortos vaizduotė apmirė J.Avyž.
9. tr. būti mirštančio vilkėtam, gulėtam: Apmi̇̀rusio drabužių nenoria imti J. Rakaliams atiduoda tus marškinius àpmirtus KlvrŽ. Àpmirtos drobulės KlvrŽ. Àpmirtą lovą visumet liuob išplaus Šts.
10. tr. mirštant nuslėpti, nepasakyti, kur padėta (pinigai): Mirė senis ir piningus apmirė: kas beras nežinodamas, kur senis paslėpė Šts. Mirdamas nė pačiai piningų nepaliko, bet apmirtiejai piningai pasirodė sapnė[je] Šts.
11. intr. labai atsidėti: Ans apmiręs (stipriai) laiko BzF142.
| refl.: Lyg apsimir̃damas (mėšlungiškai) ką nutverti KI709.
◊ blùsos àpmirė juok. sakoma labai išsigandus: Išgirdus lauke šaudant, iš baimės visos blùsos àpmirė Jnš. Ir jaučiu, kad visos mano blusos apmirė V.Piet.
širdi̇̀s àpmirė pasidarė baisu: Širdis jai apmirė, pakinkas pakirto, ėmė mušt į galvą kraujas A.Vien. Mano širdis kap mirte apmirė Prn. Aš susišukavau plaukus ir apmirusia širdimi atidariau pirkios duris rš. Sprogus netoli sviediniui, iš baimės širdis apmirė Jnš.
širdi̇̀s kraujù àpmirė pasidarė labai gaila: Širdis krauju apmirusi, rūteles atminusi LTR.
atmir̃ti, atmi̇̀ršta, àtmirė (plg. rus. oтмepeть) intr. išmirti (apie bites): Pavasarį bitės àtmirė Arm.
įmir̃ti, įmi̇̀ršta, į̇̃mirė intr.
1. K netekti gyvybės, mirti (įlindus kur): Jei supelėjusį vašką bei įmirusių bičių randat, tai pjaukiat jus laukan S.Dauk. Bitys įmirusius perus paliekti, ir avilyj didelė smarvė atsiranda prš.
| prk.: Įmirė rauplės, t. y. nykti pradės J. Šįmet javai visai nenoria kultis – įmi̇̀rę (ne visai subrendę grūdai varpose įstrigę) Gl.
2. Vvr numirti (artimiesiems nepatogiu laiku): Jam per tą bankietą ir įmir̃s kas nors Skd. Kad bent neįmirtų tokiūse speigūse Yl. Mun kaip tik tumet buvo įmi̇̀ręs vaikas Skd. Įmirė subato[je], laidoti reiks panedėlė[je] Šts.
| refl.: Gal įsimir̃ti į tas dienas Grg.
3. pasidaryti beveik mirusiam: Aš jau buvau į pusę įmiręs (pusiau numiręs) Šn.
4. įsigilinti, labai atsidėti: Nė akių nepakeldama nuo darbo, dirbau įmirusi rš.
| refl.: Apstoję kažin kokį raštą, pakabintą ant sienos, ir įsimirę skaito rš. Ir juodu lošia. Tiesiog mirte įsimirę rš. Vaikas įsimiręs žaidžia su savo mediniais žirgiukais rš. Buvo įsimirusi į darbą ir neišgirdo lengvų įeinančiosios žingsnių rš.
5. refl. ilgai būti, nesiliauti, įsityžti: Įsimirė drėgni, vėsūs vakarų vėjai rš.
išmir̃ti, išmi̇̀ršta, i̇̀šmirė intr. K, J; R48
1. netekti gyvybės, nustoti gyventi (visiems ar didelei daliai): Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč. Kožna svieto eilia išmiršta, bet tuo metu kita eilia užauga A.Baran. Juoduoju maru teišmirs, kas nori mum laisvę atimt! S.Nėr. Augino jisai savo brolio dukterį, vardu Estera, kurios tėvai išmirę buvo S.Stan. Per šituos kelis metus jų daug i̇̀šmirė Klvr. Blogiejai teišmi̇̀ršta, geriejai tepasiliekta Erž. Jos vaikai išmi̇̀rę senatve Ėr. Kad tie žmonės išmirtų išmirtų, mums dirvonus paliktų paliktų (vieversėlio giesmė) Pnd. Toks aulys pavasario šalčiūse turia išmirti be pagalbos S.Dauk. Pusė tranų išmi̇̀rę Lš. Ir išmirė visokia banda egipciokų BB2Moz9,6.
| Nuimant virkščias ne kaip liuobama yra, pavasarį, kad atkas šaknis, randa visas išmirusias S.Dauk. Ar leisit žolėms išmir̃ti (išnykti)? Sg. Karšta, daržas antai išmiręs (nuvytęs, išglebęs) Skr.
^ Šventą dieną visas kaimas atrodė lyg išmi̇̀ręs Jnš. Visas sodžius buvo kaip išmiręs A.Vien.
| refl.: Išsi̇̀mirė visi seniejai, ir gana Šts.
2. Prk. pasidaryti ramiam, tyliam: Išmi̇̀rę (užmigę) visi pasieniais, iškritę Skr. Išmi̇̀rę (tylūs, tušti) namai be jokio garso stovėjo abipus gatvės rš.
paišmir̃ti (dial.) intr. Pst visiems mirti: Diedas ir bočia mokėjo lietuviškai, ale paišmirė visi Lz. Nėra – jau pai̇̀šmirė Ad.
numir̃ti, numi̇̀ršta, nùmirė
1. intr. SD68, R, K nustoti gyventi, netekti gyvybės: Kovoti ir numirt už liaudį tų teisių nieks negal atimt S.Nėr. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena J.Jabl. Sugrįžęs gimtinėn šalin …, neradau senio Vainoriaus: jo numirta praeitą rudenį V.Krėv. Sako, septynias aštuonias dešimtis sugyvenęs, baika, kad ir nùmirė Trgn. Kožnas, kuriam tiktai įkirto, numirti turėjo iš didžių sopulių I. Ar gyvas Bartuška? – Gyvas, kad negirdėt numi̇̀rusio Krsn. Jūs tėvas čia numirė Ad. Brakšt ir numirė Kv. Nùmirė šeši ar septyni Zt. Smerčiu numirsi OsG157. Gumbu numirė Ėr. Nelaiko čia tep baisiai žmogų, kad jau badu numir̃tų Pkn. Jei aš tavęs negausiu, rūpesteliais numirsiu KlpD25. Velug būčiau numirusi, ne kad jauna tekėjusi J. Oi gegute, gegutėle, kiek man metų (reikės laukti) lig užaugant, lig numirštant? J.Jabl. Nukris lapeliai – užaugs ir kiti, numirs močiutė – jau nebus kitos JD535. Kaip numirsiu, amžių gyvenęs, palaidokiat Šts. Koja šalta šalta kai numirusi ir taip dilga Skr. Numirėliai keliasi iš numirusių DP17. Trečią dieną iš nuomirusiųjų kėlėsi Mž21. Iš tę ateis sūdytų gyvų ir nuomirusių Mž586. Ar nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pustynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Numiręjie savuosius numirėlius pakas DP512. Jei galvijas (žvėris) numiršta, kurio valgyti valna yra … BB3Moz11,39. Varlės numirė namuosu, dvaruosu ir ant lauko BB2Moz8,13.
| Badu numirusius perus galima pažinti J.Krišč. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486.
| prk.: Šaltuos miškuos numirę lapai šlama S.Nėr. Gipsas … pražudo … ypatybę rišimo akmenių, dėl to toks gipsas vadinasi numirusiu A1884,415.
^ Buvo jau numiręs ir uodegą išniręs J.Jabl. Nenumirę tie vagiai ir šiandie (vis dar yra vagių) Ad. Žmogus ir numiršti besimokydamas LTR(Vl). Dėl vienos ligos nenumirsi KrvP. Kai numiršta, tai visi geri Ds. Lokys numirė, mesk ir trimitus B. Numirė meška, atliko dūdos LMD. Numirsi – nenusineši Sln. Kur gyveni, te namai, kur numirsi̇̀, te kapai Trgn. Ką numirę valgysim? (sakoma juokiantis iš per daug rūpestingo) Grž. Ir numirsme – laiko neturėsme NžR. Nebus čėso ir numirt Ds. Ar žmona nùmirė, ar pirtis sudegė – vienas ir tas pats Mlt. Kad aš i numirsiù, tavos duobės neužgulsiu Lz. Jaunas gali numirtie, o senas turi numirtie Tat. Atsiminė numi̇̀ręs persti (sakoma, kai kas po laiko atsimena nepadaręs kokio darbo) Krž. Ale ir balsas jo – iš numi̇̀rusių prikeltų Ds. Kas tau, kad tu kap iš numirusių prisikėlęs? Plv.
numirtinai̇̃ adv.: Abimelechas buvo perleistu (nubaustas) numirtinai (myriop) I.
| refl. Jdr, Jrb: Vargo ilgus metus, kol nūsi̇̀mirė Vn. Jis vargšas greit nusimirė peršalęs VšR. Vaičaitis jaunas nusi̇̀mirė vyras Snt. Gainiojos, gainiojos panas visą amžių ir benusimirė Šts. Nors nusimir̃s šiltai (gyvendamas šilumoje) Ėr. Šešis vaikus paauginau, vyras nūsi̇̀mirė Grdm. Ir atsitiesė numiręsis, ir pradėjo kalbėti MP330.
^ Numirkis ar išeikis – būsi geras Žem.
2. intr. N turėti epilepsijos priepuolius.
3. intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (iš išgąsčio, baimės): Numiriau mirte iš to išgąsčio Šts.
4. intr. netekti jėgų, leipti (stipriai paveiktam kokio jausmo): Teta vos nenumirė iš gėdos ir apmaudo P.Cvir. Mes ko nenùmirėm juoku Lkm. Aš ko nenùmiriau juokais Erž.
5. intr. prk. išnykti, nebeegzistuoti: Ak, tu saule, mano saule, amžiais nepasiekiamoji! Kam užkūrei jauną sielą nenumirštamais troškimais? S.Nėr. Nors viskas į dulkes smulkiausias pavirs, daina niekados nenumirs rš.
ǁ nustoti reikštis, netekti veiklumo: Pasirodykite dar esą tautiškai nenumirę rš. Tikėjimas be meilės numiręs yra DP481.
ǁ tapti nereikšmingam, visiškai neberūpėti kam: Kiti jai jau numirę (kaip ir numirę, neberūpi, dėl kitų jai galvos nebeskauda) J.Jabl. Turiam numirti griekams arba liauties griešyti brš. Griekui ir svietui numirę MKr18.
| refl.: Save paniekinęs, pats sau nusimiršta J.Jabl. Aš nusimirčia geiduliamus DK166.
6. tr. mirštant neatiduoti: Numirė karvę jis munie Vn.
◊ blùsos nùmirė (nusi̇̀mirė) sakoma labai išsigandus: I blùsos nùmirė, kai pamačiau ateinant vokietį Btg. Man ant pečiaus blùsos nusi̇̀mirė Ėr.
panumir̃ti, papanumir̃ti (dial.) intr. visiems numirti: Vaikų turėj[o], tik anys panuej[o] svietan ir panùmirė Dv. Ma[no] tėvelis ir motutė panumi̇̀rę Dv. Jau seni papanùmirė Lz.
pamir̃ti, pami̇̀ršta, pàmirė intr.
1. CI42, R, KII342 nustoti gyventi, mirti: Nemaž pàmirė žmonių J. Mano vyras seniai pàmirė Mrp. Kap pamir̃s seni, kur ji dėsis? Azr. Tiek suvalgei, dabar pamirsi̇̀ Sem. Kap motulė pàmirė, likau sirata Eiš. Nuo aguonų gali pamirt Grv. Laiko nedarinksim pamir̃t Aps. Aš keturis (ketverius) metus turėjau, kai tėvas pàmirė Nmč. Da tris dienas nepàmirė Ppr. Kad mirtai, tai ir pamirtái Trak. Būt čia visi badais pamirę Tvr. Pamirė vėžiu Tvr. Ot Rumokų kalvis, toks vyras, pàmirė, ir gana Gs. Mano žmona pamirė, palikdama tris mažus vaikučius Tt. Ligūsta buvo ir pàmirė Sg. Ans gal čia pat, jums beveizint, pamir̃ti Skd. Žmonių … daug pamirė Mž427. Už visus prašome, kurie pamirę est tarp mūsų DP545. Ir sako tuos pamirusius dėl to badu SPII88. Ir kaip pamirė Bela, tapo karaliumi jo vietoje Jobab sūnus Sešah BB1Moz36,33.
| Iš tiesos sakau jums: jei kviečių grūdelis, puolęs į žemę, nepamirs – viens pasiliks, bet jei pamirs, daug vaisių atneš NTJn12,24.
^ Boba pamirė ar pirtis sudegė – tai vis tiek Švnč.
| refl. Skd, Sdk: Pasimirusio apraudojimas KII20. Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Kad tėvas nebūtų taip greit pasimiręs, javus atsėjus, jau, rasi, būtų buvusios vestuvės I.Simon. Ji pasimirė nuo širdies ligos prš. Pasi̇̀mirė iš piršto Ėr. Keturi (ketveri) metai, kaip vyras pasi̇̀mirė Šlu. Pradėjo sirgti, sirgti, ir pasi̇̀mirės Grd. O tu, mano sūneli, ko tu pasi̇̀mirei? JD1195. Daug jų šita liga ir pasimiršta Kel1865,74.
| prk.: Pasimirė kun. Miežinis, pasimirė ir jo žodynas V.Kudir.
2. netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį nors jausmą): Gali juokais pamirt LTR. Net pamirė visi iš juoko Rod.
3. pasidaryti nejautriam, apmirti: Ranka buvo ganc (visai) pami̇̀rusi Prk. Paliko pirštas pamiręs nu peršalimo Žeml.
ǁ sustingti: Gyslose pamirė kraujas rš.
4. prk. nustoti egzistuoti kam, tapti nereikšmingam, neberūpėti kam: Kap tas sakė, buvo mum viskas pamirę (buvome viskam abejingi) Str. Jūs pamirę este … įstatymams svieto NTPvKol2,20. Jie pamiršta svietui bei griekams brš.
5. būti kiek padžiūvusiam (apie šieną): Šieną jau galiam krauti į kupsčius: nors dar biškį drėgnas, bet jau pamiręs Yl. Šienas neges, pami̇̀ręs yr Grg. Žolė yr pami̇̀rusi, negal dar vežti Lk.
6. pašilti iki drungnumo (apie vandenį): Karvė nora, kad būtų pamiręs vanduo, t. y. nė šaltas, nė šiltas J.
papamir̃ti (dial.) intr. visiems išmirti: Praeitinį pavasarį papàmirė abudu Dv. Mūs gi kieme visi sẽniai papami̇̀rę Dv.
pérmirti intr. labai nusilpti, perkarti: Vaikai badu permirę, nuogi, apdriskę rš.
primir̃ti, primi̇̀ršta, pri̇̀mirė
1. intr. išmirti: Kiek šeimų yra primi̇̀rusių – visos lig vieno Krš.
2. intr. netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį jausmą): Gal juokais primirti B.
3. tr. K, Žvr mirštant palikti kam savo turtą: Paprastai jie tenkinasi laivais ir valtimis, kuriuos jiems primiršta jų tėvai I.Simon. Jis bus pirmasis Šalteikių stalas: viena karta jį primirė kitai, ir taip per eilių eiles iki Karaliaus šeimos I.Simon. Primirk manie tavą turtą Bru.
4. intr. atitekti (mirus savininkui): O jeigu jai primiršta po vyro ketvirta namo dalis?! Alk. Jo lobis visas tau primirs BBTob6,13.
5. intr. prisirišti, priprasti prie ko, atsidėti kam: Primiręs pri to darbo esi Šts.
| refl.: Ans pri munęs visus metus prisimiręs buvo Slnt. Jonis prisimiręs pas mumis ir testova Slnt. Ans į tą kiną primi̇̀ręs[is] Šts.
užmir̃ti, užmi̇̀ršta, ùžmirė
1. intr. numirti, netekti gyvybės: Ùžmirė visi [sẽniai] Ker. Jo sūnėnas jau užmirė Jz.
2. intr. apmirti, pasidaryti pusiau mirusiam: Ažumirštu badu SD433. Rudenį musės užmi̇̀ršta, pavasarį atsigynas vėl Akm. Persigandę, kaip užmirę stovėjo vietoje A.Vien. Tryliką mėnesių kaip užmirus (persigandusi, apstulbusi) vaikščiojau Sdk.
| Užmir̃s (užbadės) pas juos bernas Lp.
| prk.: Taipogi ir tikėjimas, jeigu neturėtų darbų, užmiręs yra pats savyje Blv. Nieko nebegavau iš tėvynės (tėvų namų), viskas ùžmirė Lnkv.
ǁ būti paralyžiuotam: Dešinioji pusė mažumą užmirusi BzF142.
3. intr. neišaugusiam sunykti, neprasikalti, neprasiskleisti: Užmi̇̀ręs kiaušis MitI52. Visus gerai vertė, tik vienas ùžmirė neprasikalęs Bsg. Vienas tik neverstas, o kitas užùmirė kiaušiny Slm. Tuosyk beveik visi kiaušiniai buvo užmi̇̀rę Skr. Šešius perėjo kiaušinius, vienas ùžmirė Šts. Varpos viršūnės grūdai būna užmi̇̀rę Alk. Visi žiedukai užmirė (nepražydo) Rdm.
4. intr. N apalpti.
5. intr. nustoti jautrumo, nutirpti: Nors kojos raudonos, užmirusios nuo šalčio – reikia kentėti Žem. Mun pirštai užmirė besemant bulbes Užv. Koja, ranka užmirė, nejuntu aš nieko J. Reikėjo sėdėti net dvi valandas, ir dugnas (sėdynė) ùžmirė Slnt. Pirštą tverdamas neužveržk tvarto (tvarsčio), kad pirštas neužmir̃tų Vkš. Kaip ir ažumirė dantys, maž nebesopės Sdk. Šiltu mėtų skystimu galima plauti užmirusias žaizdas rš.
ǁ pasidaryti nejudriam, sustingti (iš baimės): Ažùmiriau prosta aš iš stroko Zt.
6. intr. prk. būti nejudriam, neenergingam: Jis pas svetimus augo, užtat ir toks užmi̇̀ręs Lš. Jau iš seniai ji tokia buvo užmi̇̀rusi Skr.
| Ažmi̇̀ręs visas kraštas Dglš. Be rajono Kuršėnai su visu užmi̇̀rę Krš.
7. intr. prk. išnykti nepasireiškus: Ar tai viskas užmirs vien svajonių sapne? Mair. Ar skundas užmirs jam be žado? Ar atbalsio jokio neras sopuliai? Mair. Atrodė, kad sugebėjimas greit spręsti visiškai užmirė jo dvasioje rš. Jo balsas staiga užmirė rš.
8. tr. mirštant nepasakyti, kur padėta (pinigai): Užmirė ana pinigus, t. y. neparodė, kur ana dėjo J. Pradėjo kalbėti, kad jų tėvas turėjo daug piningų, bet anus užmirė Rdn. Ùžmirė tėvas pinigus, ir nerandam Kb.
| Kad ponaitis būtai nepriminęs, tai būčia jau visas dainas ažmirus Tvr.
9. tr. neatiduoti, negrąžinti prieš mirtį: Ans užmirė skolą, t. y. neatidavęs mirė J.
10. intr. (priet.) būnant mirštančio ar mirusiojo aplinkoje prarasti gyvybingumą: Nabašnyko neleidžia vežt per laukus – laukai užmiršta LTR(Ob).
ǁ tr. (priet.) atimti gyvybingumą: Prieš smertį išneškit svogūnus, česnakus, jurgines, daržovių ir žolynų sėklas, ba mirštant užmirs Vlk. Pieno … neseka [ligoniui] nei duot, nei parduot, ba jei mirs, tai ir pieną užmirs LTIII458.
ǁ intr. turėti sąlytį su mirusiuoju: Ta troba jau ùžmirė; da nėkas jo[je] nebuvo miręs Vdk.
11. intr. prk. K labai ko geisti: Jis užmi̇̀ręs ant pinigų (labai šykštus) Jrb. Ans už kapeiką yr užmi̇̀ręs Lkv. Ji yra užmi̇̀rusi už kožną kapeiką Bt.
◊ blùsos ùžmirė sakoma labai išsigandus: Kad persigandau, net blùsos ažùmirė Ds.
1. netekti gyvybės, nustoti gyventi: Aš nenoriu mirti, nei žemelėj pūti, – aš gyventi trokštu su tavim drauge S.Nėr. Mirė žmonys, it lapas rudenį krito M.Valanč. Sunku mirti be vilties, savo gyvenimo tikslo nepasiekus J.Bil. Kad neleisi tą dukrelę, tai aš mirsiu šiuos meteliuos Čb. Aš mirštu be vaikų BB1Moz15,1. Dar nèmirė, dar gyslos dreba kakle J. Senelė gyniojos nemirsianti J.Jabl. Karmušė[je] mirsiu ir būsiu minėjamas kaip tikras kareivis StnD25(pastaba). Taip gražus tas Nemunas, kad ir mirti jame būtų smagu V.Kudir. Kam nemir̃tina, tas nemir̃s Trs. Jis visiškai nežinojo, kad dėdė jau miręs Jnšk. Ligonis jau buvo miręs, kai mes nuėjom J.Jabl. Visi suprato ją mir̃siančią Sv. Motyna mi̇̀rusyt po Kalėdų Lkv. Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumirštie brš. Ans mirte numiręs jau Krtn. Mirusysis tuojau kėlės ir sakė anam BM251. Mi̇̀rė šimto dešimts metų Plm. Geriau būtų, kad mirtáu Rud. Jau, rodos, kad ir šiandie mir̃čia Mrj. Kad jis mirdamas mirtų arba gydamas gytų Pg. Kur anas tau mirs: jo da ir su kūle neužmuši (dar stiprus) Ds. Nebereiks kitą kartą mir̃ti (sako mirusiajam abejingas) Ėr. Ar dabar mir̃t, ar kitąsyk, tai ko čia skubėt Klvr. Kai užmuša, mir̃t nereik Dkš. Mirsi, o darbų vis nepabaigsi Švnč. Svietelis mir̃s kap musios Arm. Jis pats dvesiojo badu kone bemirdams K.Donel1. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon virę A.Baran. Ne liga jį, vaikeli, į kapus nuvarė: jis senatve mirė tenai J.Jabl. Senumu mirė Ėr. Vaikas kaklu mirė Pš. Tas mokytojas iš kojos mirė Ėr. Žvirblis čirškia žiemą: mirsiù, mirsiù Ad. Gyvuliai nemiršta, jie gaišta LTR(Lš). Bet jei bitinas miršta, tai visa jo šeimyna išgaišta S.Dauk. Bitės mi̇̀ršta, jei maisto neturi Drsk. Miršta jaunas … ir senas Mž426. Kentė nesuskaitomus apikalbius … net ik mirštąs DP534. Tačiau visiemus bus mirti BPII409. Jūs iš jo nevalgykiat, nei jo dasilytėkiat, jeib numirtumbit BB1Moz3,3.
^ Da kojos šiltos, da nemirsi̇̀ Ds. Jei nebūtų miręs, būt gyvenęs LTR(Rm). Verk[ia] kai motinos mirusios NžR. Visokius darbus reikia mokėt, ale mir̃t nereikia mokėt Skr. Jaunas galia mirti, senas tura Šlu. Jei mir̃si, nėkas neatpirks, jei nemir̃si – nėkas neprispirs Krš. Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas, tai ženykis LTR(Mrj). Apie mirusį arba gera kalbėk, arba viską nutylėk KrvP(Švnč). Žmogus ir miršta, ir mokos Krok. Tas jau yr miręs ir uodegą išniręs Sim. Kaip mirei, teip mirei, bile gyvas parėjai Pns. Be tvarkos gyvensi, be laiko mir̃si Skr. Jis kad ir mir̃tų šnapse (įpratęs gerti netveria negirtavęs) Gs. Velyčiaus miręs, nekaip gyvas buvęs B. Miręs kad ir veiza, nėko nemato VP29. Rygo[je] gyventi (dėl gero pelno), Vilniu[je] mir̃ti (dėl daugelio bažnyčių) Ėr. A žmona mirė, a pirtis sudegė (tas pats) Bsg. Tėvas miršta – stogai nuplyšta, motina miršta – vaikai išsklysta PPr158. Mirė meška, mesk ir dūdas Ll, Ar. Žiūrėsiu, nuo ko mir̃si (sakoma nenorint tyčia kam ko duoti) Dkš. Mirk ir atsikelk (ką nori daryk), bet medę išvežti gausi Šts. Kad ir mirsiu (jokiu būdu, niekaip), nedovanosiu NžR, Sln. Mirsiu – neužmiršiu Sln. Negal beįpūsti, jei nori – mirk Krtn. Į susirinkimą – mir̃k (daryk ką nori) neateina tėvas Trk. O kelties ir eiti nora mirdamà (labai, be galo) Trk. Tas vargonykas mi̇̀ręs (tikras, nuostabus) daininykas Drs.
mirštančiai̇̃ adv. labai: Mirštančiai̇̃ reik piningų Šts.
mirtinai̇̃ adv.: Numirė mirtinai̇̃ tie razbaininkai [iš baimės] Plng. Tu viens žinai, kada užmigsu mirtinai (mirsiu), kada į duobę žengsu PG.
| refl.: Mir̃tų ne vienas, ale mi̇̀rštasi ne taip greit Grš. A taip, a taip mir̃sias – ko čia kentėti nerūkius Krš.
2. būti prie mirties, merdėti: Ka kokį gyvolį pjauna, nereik gailėties – ilgai mi̇̀ršta Vkš. Riūkia mir̃damas vyras, t. y. mi̇̀rštantis J. Mirštantį išvežė anksti rytą, ėmus dienoti P.Cvir. Mirštantysis pabučiavo mano motinai ranką, pasišaukė savo verkiančią žmoną ir skubėdamas pradėjo sakyti jai, kam esąs skolingas jis, kas – jam A.Vien. Jau Juras bemiršta JV327. Tokie blynai mirštančiam galima valgyt (labai gardūs), o tu nevalgai Trgn. Paėmė žvirblelį jau mirštantį KlvD151.
| Daržely gėlės paskutinės jau miršta prieglobsty šalnos K.Bink. Miršta javas pradalgėse sp.
3. būti ištiktam epilepsijos priepuolio, netekti sąmonės, alpti, apmirti: Nuomariu miršta Gs. Mi̇̀rė, mi̇̀rė (sirgo nuomariu) kokius metus, ale po tam párejo Krš. Pasiutus senoji buvo: jeigu jai kas nors nepatiko, tai ji rėkė, gulė, mi̇̀rė Skr.
4. netekti jautrumo, tirpti: Per tus šalčius nebgalėjo karvių pamilžti, rankos mi̇̀ršta Užv.
5. prk. nustoti egzistuoti, pranykti: Sukurtas vaizdingas posakis jau nebemiršta B.Sruog. Žodžiai mirė jai ant lūpų rš. Jeigu ir taip, vis tiek jis mano širdyje jau miręs (man neberūpi, manęs nejaudina) rš.
| Griekui miręs, gyvas išliksi RD195. Nusidėjimui mirėme DP577.
ǁ pamažu nykti, irti: Valstybė ne panaikinama, ji miršta rš. Mes gyvename tokį laikotarpį, kai, mums matant, miršta senasis pasaulis (sov.) sp. Imperialistinis kapitalizmas yra mirštantis kapitalizmas (sov.) rš.
6. prk. dingti, žūti: Vos tik atėjo kareiviai, tuojau mirė skustuvas, o toks buvo geras! Vv. Padavė piningus – tie jau mi̇̀rę (bus praleisti, išeikvoti) Krš.
7. prk. būti labai apimtam stipraus noro, jausmo, pojūčio, netverti: Mi̇̀ršta saldimo, o paskiau kirminai sukilna Krš. Ana vaiką pamatė – mi̇̀ršta. Jau, sakau, musint, apsikrausi lig jauna vaikais Eig. Aš mi̇̀rštu žemėn (iš juoko), kaip ans pradeda kalbėt Plng. Net miršta iš piktybos Rod. Gal ne vieno motušėlė keikia dalią karčią! Keikia dalią – skausmu miršta, apkabinus marčią B.Sruog. Baduoju labai, badu mirštu SD59. Troškuliu mirti CII657. Visi mirė juokais, pamatę tą mergą vyru apsirengus Alk. Nors mir̃k juokais Ds. Mir̃k juoku su tais vaikais Kn. Kai Gervazas juką virė, kas pamatė, juoku mirė Tršk. Visi mi̇̀rė iš juoko Al. Jis moka prikrėsti juokų, nors ir mirk besijuokdamas rš.
◊ dėl skati̇̀ko (ant ceñto) mir̃ti būti labai šykščiam: Dėl skati̇̀ko jis mi̇̀ršta – per šalį iš jo nieko negausi Jnšk. Jis ant cento miršta Jnšk.
apmir̃ti, apmi̇̀ršta, àpmirė; SD204, R128
1. intr. K pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas M.Valanč. Boba kap žudėj[o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė (ps.) Rod. Bitė žiemą neapmiršta J.Krišč.
| Javų grūdas, žemėn pasėtas, apmiršta ir pūsta A.Baran. Iš žaizdų su sutriuškintais audiniais pašalinti apmirusias dalis rš.
^ Pagavom barsiuką, pririšam kieme už lenciūgo, vaikščioja kaip apmiręs (nelinksmas) Rm. Salė dar pustuščia, publika kaip apmirusi (lėtai) renkasi Žem.
2. intr. Lkv po truputį išmirti: Seniejai čia pernai labai àpmirė Pp. Àpmirė čia daug žmonių Grg. Labai apimirė iš senesnių ir iš jaunesnių, dabar visi jauni Krs.
3. refl. nustoti gyventi: Tik mislini, kad apsimirtái greičiau Btr.
4. intr. būti ištiktam epilepsijos priepuolio: Mergytė apmirusi ėmė tampytis, narelius sukioti, laužyti Vaižg. Antryt àpmirė ir vėl už mėnesio àpmirė Lp. Kai apmi̇̀ršta, razplėšt marškiniai ir numest (priet.) Ad. Anas in savaitės dukart apmi̇̀ršta nuomariu Ktk.
ǁ R65, M netekti sąmonės, apalpti: Dabar jis pamislijo, kad ji iš to džiaugsmo apmirė BsPIV72. Tad motinos rankas laužė, plaukus plėšdamos ir apmirdamos SGI52.
5. intr. SD143,446, R netekti jautrumo, nutirpti (apie kurią nors organizmo dalį): Mano koja buvo apmi̇̀rusi K. Liežuvis pusiau apmirė trokšdamas SGII9.
6. intr. pasidaryti nejudriam, sustingti ko nors paveiktam, patekus į tam tikrą būseną: Jis prišliaužė prie skardžio krašto ir apmirė, pasigėrėjimo pagautas rš. Kai pasakiau apie jo darbus, tai iš baimės àpmirė Vl. Pamatę tokius baisius liežuvius, visi apmirė MPs. Išmintingiejai broliai apmirė, nes žinojo, kad bėda bus ne durniui, ale aniems BM253. Àpmiriau mirtinai, pamačiusi žvakelę pri užpakalio Dr. Į darželį įeidama, ant rūtelių apmirdama: Ai, rūtelės žaliosios, linksma buvau, kaip sėjau JV253. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių apmirusi JV476.
| prk.: Norėjo surikti, tačiau balsas apmirė krūtinėje rš.
7. intr. prk. pasidaryti ramiam, tyliam: Ponas Anupras, nepasiekęs tikslo, prityręs daugel smūgių, galų gale apmirė savo skausme LzP. Apmirusį miestą sudrebino baisus sprogimas, ir pro klevus į dangų pakilo juodų dūmų stulpas J.Dov. Per fabriko kiemą nuūžė vėjas ir apmirė griuvėsiuose J.Dov.
8. intr. prk. nustoti gyvai, veikliai reikštis: Mieste visiškai apmirė kultūrinis gyvenimas sp. Krizės metu kur kas daugiau nusmuko žemės ūkio ir pramonės gamyba, apmirė prekybos apyvarta rš. Draugijos gyvenimas turėjo apmirti rš. Laki Mortos vaizduotė apmirė J.Avyž.
9. tr. būti mirštančio vilkėtam, gulėtam: Apmi̇̀rusio drabužių nenoria imti J. Rakaliams atiduoda tus marškinius àpmirtus KlvrŽ. Àpmirtos drobulės KlvrŽ. Àpmirtą lovą visumet liuob išplaus Šts.
10. tr. mirštant nuslėpti, nepasakyti, kur padėta (pinigai): Mirė senis ir piningus apmirė: kas beras nežinodamas, kur senis paslėpė Šts. Mirdamas nė pačiai piningų nepaliko, bet apmirtiejai piningai pasirodė sapnė[je] Šts.
11. intr. labai atsidėti: Ans apmiręs (stipriai) laiko BzF142.
| refl.: Lyg apsimir̃damas (mėšlungiškai) ką nutverti KI709.
◊ blùsos àpmirė juok. sakoma labai išsigandus: Išgirdus lauke šaudant, iš baimės visos blùsos àpmirė Jnš. Ir jaučiu, kad visos mano blusos apmirė V.Piet.
širdi̇̀s àpmirė pasidarė baisu: Širdis jai apmirė, pakinkas pakirto, ėmė mušt į galvą kraujas A.Vien. Mano širdis kap mirte apmirė Prn. Aš susišukavau plaukus ir apmirusia širdimi atidariau pirkios duris rš. Sprogus netoli sviediniui, iš baimės širdis apmirė Jnš.
širdi̇̀s kraujù àpmirė pasidarė labai gaila: Širdis krauju apmirusi, rūteles atminusi LTR.
atmir̃ti, atmi̇̀ršta, àtmirė (plg. rus. oтмepeть) intr. išmirti (apie bites): Pavasarį bitės àtmirė Arm.
įmir̃ti, įmi̇̀ršta, į̇̃mirė intr.
1. K netekti gyvybės, mirti (įlindus kur): Jei supelėjusį vašką bei įmirusių bičių randat, tai pjaukiat jus laukan S.Dauk. Bitys įmirusius perus paliekti, ir avilyj didelė smarvė atsiranda prš.
| prk.: Įmirė rauplės, t. y. nykti pradės J. Šįmet javai visai nenoria kultis – įmi̇̀rę (ne visai subrendę grūdai varpose įstrigę) Gl.
2. Vvr numirti (artimiesiems nepatogiu laiku): Jam per tą bankietą ir įmir̃s kas nors Skd. Kad bent neįmirtų tokiūse speigūse Yl. Mun kaip tik tumet buvo įmi̇̀ręs vaikas Skd. Įmirė subato[je], laidoti reiks panedėlė[je] Šts.
| refl.: Gal įsimir̃ti į tas dienas Grg.
3. pasidaryti beveik mirusiam: Aš jau buvau į pusę įmiręs (pusiau numiręs) Šn.
4. įsigilinti, labai atsidėti: Nė akių nepakeldama nuo darbo, dirbau įmirusi rš.
| refl.: Apstoję kažin kokį raštą, pakabintą ant sienos, ir įsimirę skaito rš. Ir juodu lošia. Tiesiog mirte įsimirę rš. Vaikas įsimiręs žaidžia su savo mediniais žirgiukais rš. Buvo įsimirusi į darbą ir neišgirdo lengvų įeinančiosios žingsnių rš.
5. refl. ilgai būti, nesiliauti, įsityžti: Įsimirė drėgni, vėsūs vakarų vėjai rš.
išmir̃ti, išmi̇̀ršta, i̇̀šmirė intr. K, J; R48
1. netekti gyvybės, nustoti gyventi (visiems ar didelei daliai): Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus M.Valanč. Kožna svieto eilia išmiršta, bet tuo metu kita eilia užauga A.Baran. Juoduoju maru teišmirs, kas nori mum laisvę atimt! S.Nėr. Augino jisai savo brolio dukterį, vardu Estera, kurios tėvai išmirę buvo S.Stan. Per šituos kelis metus jų daug i̇̀šmirė Klvr. Blogiejai teišmi̇̀ršta, geriejai tepasiliekta Erž. Jos vaikai išmi̇̀rę senatve Ėr. Kad tie žmonės išmirtų išmirtų, mums dirvonus paliktų paliktų (vieversėlio giesmė) Pnd. Toks aulys pavasario šalčiūse turia išmirti be pagalbos S.Dauk. Pusė tranų išmi̇̀rę Lš. Ir išmirė visokia banda egipciokų BB2Moz9,6.
| Nuimant virkščias ne kaip liuobama yra, pavasarį, kad atkas šaknis, randa visas išmirusias S.Dauk. Ar leisit žolėms išmir̃ti (išnykti)? Sg. Karšta, daržas antai išmiręs (nuvytęs, išglebęs) Skr.
^ Šventą dieną visas kaimas atrodė lyg išmi̇̀ręs Jnš. Visas sodžius buvo kaip išmiręs A.Vien.
| refl.: Išsi̇̀mirė visi seniejai, ir gana Šts.
2. Prk. pasidaryti ramiam, tyliam: Išmi̇̀rę (užmigę) visi pasieniais, iškritę Skr. Išmi̇̀rę (tylūs, tušti) namai be jokio garso stovėjo abipus gatvės rš.
paišmir̃ti (dial.) intr. Pst visiems mirti: Diedas ir bočia mokėjo lietuviškai, ale paišmirė visi Lz. Nėra – jau pai̇̀šmirė Ad.
numir̃ti, numi̇̀ršta, nùmirė
1. intr. SD68, R, K nustoti gyventi, netekti gyvybės: Kovoti ir numirt už liaudį tų teisių nieks negal atimt S.Nėr. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena J.Jabl. Sugrįžęs gimtinėn šalin …, neradau senio Vainoriaus: jo numirta praeitą rudenį V.Krėv. Sako, septynias aštuonias dešimtis sugyvenęs, baika, kad ir nùmirė Trgn. Kožnas, kuriam tiktai įkirto, numirti turėjo iš didžių sopulių I. Ar gyvas Bartuška? – Gyvas, kad negirdėt numi̇̀rusio Krsn. Jūs tėvas čia numirė Ad. Brakšt ir numirė Kv. Nùmirė šeši ar septyni Zt. Smerčiu numirsi OsG157. Gumbu numirė Ėr. Nelaiko čia tep baisiai žmogų, kad jau badu numir̃tų Pkn. Jei aš tavęs negausiu, rūpesteliais numirsiu KlpD25. Velug būčiau numirusi, ne kad jauna tekėjusi J. Oi gegute, gegutėle, kiek man metų (reikės laukti) lig užaugant, lig numirštant? J.Jabl. Nukris lapeliai – užaugs ir kiti, numirs močiutė – jau nebus kitos JD535. Kaip numirsiu, amžių gyvenęs, palaidokiat Šts. Koja šalta šalta kai numirusi ir taip dilga Skr. Numirėliai keliasi iš numirusių DP17. Trečią dieną iš nuomirusiųjų kėlėsi Mž21. Iš tę ateis sūdytų gyvų ir nuomirusių Mž586. Ar nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pustynėje numirtumbim? BB2Moz14,11. Numiręjie savuosius numirėlius pakas DP512. Jei galvijas (žvėris) numiršta, kurio valgyti valna yra … BB3Moz11,39. Varlės numirė namuosu, dvaruosu ir ant lauko BB2Moz8,13.
| Badu numirusius perus galima pažinti J.Krišč. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis DP486.
| prk.: Šaltuos miškuos numirę lapai šlama S.Nėr. Gipsas … pražudo … ypatybę rišimo akmenių, dėl to toks gipsas vadinasi numirusiu A1884,415.
^ Buvo jau numiręs ir uodegą išniręs J.Jabl. Nenumirę tie vagiai ir šiandie (vis dar yra vagių) Ad. Žmogus ir numiršti besimokydamas LTR(Vl). Dėl vienos ligos nenumirsi KrvP. Kai numiršta, tai visi geri Ds. Lokys numirė, mesk ir trimitus B. Numirė meška, atliko dūdos LMD. Numirsi – nenusineši Sln. Kur gyveni, te namai, kur numirsi̇̀, te kapai Trgn. Ką numirę valgysim? (sakoma juokiantis iš per daug rūpestingo) Grž. Ir numirsme – laiko neturėsme NžR. Nebus čėso ir numirt Ds. Ar žmona nùmirė, ar pirtis sudegė – vienas ir tas pats Mlt. Kad aš i numirsiù, tavos duobės neužgulsiu Lz. Jaunas gali numirtie, o senas turi numirtie Tat. Atsiminė numi̇̀ręs persti (sakoma, kai kas po laiko atsimena nepadaręs kokio darbo) Krž. Ale ir balsas jo – iš numi̇̀rusių prikeltų Ds. Kas tau, kad tu kap iš numirusių prisikėlęs? Plv.
numirtinai̇̃ adv.: Abimelechas buvo perleistu (nubaustas) numirtinai (myriop) I.
| refl. Jdr, Jrb: Vargo ilgus metus, kol nūsi̇̀mirė Vn. Jis vargšas greit nusimirė peršalęs VšR. Vaičaitis jaunas nusi̇̀mirė vyras Snt. Gainiojos, gainiojos panas visą amžių ir benusimirė Šts. Nors nusimir̃s šiltai (gyvendamas šilumoje) Ėr. Šešis vaikus paauginau, vyras nūsi̇̀mirė Grdm. Ir atsitiesė numiręsis, ir pradėjo kalbėti MP330.
^ Numirkis ar išeikis – būsi geras Žem.
2. intr. N turėti epilepsijos priepuolius.
3. intr. pasidaryti nejudriam, sustingti (iš išgąsčio, baimės): Numiriau mirte iš to išgąsčio Šts.
4. intr. netekti jėgų, leipti (stipriai paveiktam kokio jausmo): Teta vos nenumirė iš gėdos ir apmaudo P.Cvir. Mes ko nenùmirėm juoku Lkm. Aš ko nenùmiriau juokais Erž.
5. intr. prk. išnykti, nebeegzistuoti: Ak, tu saule, mano saule, amžiais nepasiekiamoji! Kam užkūrei jauną sielą nenumirštamais troškimais? S.Nėr. Nors viskas į dulkes smulkiausias pavirs, daina niekados nenumirs rš.
ǁ nustoti reikštis, netekti veiklumo: Pasirodykite dar esą tautiškai nenumirę rš. Tikėjimas be meilės numiręs yra DP481.
ǁ tapti nereikšmingam, visiškai neberūpėti kam: Kiti jai jau numirę (kaip ir numirę, neberūpi, dėl kitų jai galvos nebeskauda) J.Jabl. Turiam numirti griekams arba liauties griešyti brš. Griekui ir svietui numirę MKr18.
| refl.: Save paniekinęs, pats sau nusimiršta J.Jabl. Aš nusimirčia geiduliamus DK166.
6. tr. mirštant neatiduoti: Numirė karvę jis munie Vn.
◊ blùsos nùmirė (nusi̇̀mirė) sakoma labai išsigandus: I blùsos nùmirė, kai pamačiau ateinant vokietį Btg. Man ant pečiaus blùsos nusi̇̀mirė Ėr.
panumir̃ti, papanumir̃ti (dial.) intr. visiems numirti: Vaikų turėj[o], tik anys panuej[o] svietan ir panùmirė Dv. Ma[no] tėvelis ir motutė panumi̇̀rę Dv. Jau seni papanùmirė Lz.
pamir̃ti, pami̇̀ršta, pàmirė intr.
1. CI42, R, KII342 nustoti gyventi, mirti: Nemaž pàmirė žmonių J. Mano vyras seniai pàmirė Mrp. Kap pamir̃s seni, kur ji dėsis? Azr. Tiek suvalgei, dabar pamirsi̇̀ Sem. Kap motulė pàmirė, likau sirata Eiš. Nuo aguonų gali pamirt Grv. Laiko nedarinksim pamir̃t Aps. Aš keturis (ketverius) metus turėjau, kai tėvas pàmirė Nmč. Da tris dienas nepàmirė Ppr. Kad mirtai, tai ir pamirtái Trak. Būt čia visi badais pamirę Tvr. Pamirė vėžiu Tvr. Ot Rumokų kalvis, toks vyras, pàmirė, ir gana Gs. Mano žmona pamirė, palikdama tris mažus vaikučius Tt. Ligūsta buvo ir pàmirė Sg. Ans gal čia pat, jums beveizint, pamir̃ti Skd. Žmonių … daug pamirė Mž427. Už visus prašome, kurie pamirę est tarp mūsų DP545. Ir sako tuos pamirusius dėl to badu SPII88. Ir kaip pamirė Bela, tapo karaliumi jo vietoje Jobab sūnus Sešah BB1Moz36,33.
| Iš tiesos sakau jums: jei kviečių grūdelis, puolęs į žemę, nepamirs – viens pasiliks, bet jei pamirs, daug vaisių atneš NTJn12,24.
^ Boba pamirė ar pirtis sudegė – tai vis tiek Švnč.
| refl. Skd, Sdk: Pasimirusio apraudojimas KII20. Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė P.Cvir. Kad tėvas nebūtų taip greit pasimiręs, javus atsėjus, jau, rasi, būtų buvusios vestuvės I.Simon. Ji pasimirė nuo širdies ligos prš. Pasi̇̀mirė iš piršto Ėr. Keturi (ketveri) metai, kaip vyras pasi̇̀mirė Šlu. Pradėjo sirgti, sirgti, ir pasi̇̀mirės Grd. O tu, mano sūneli, ko tu pasi̇̀mirei? JD1195. Daug jų šita liga ir pasimiršta Kel1865,74.
| prk.: Pasimirė kun. Miežinis, pasimirė ir jo žodynas V.Kudir.
2. netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį nors jausmą): Gali juokais pamirt LTR. Net pamirė visi iš juoko Rod.
3. pasidaryti nejautriam, apmirti: Ranka buvo ganc (visai) pami̇̀rusi Prk. Paliko pirštas pamiręs nu peršalimo Žeml.
ǁ sustingti: Gyslose pamirė kraujas rš.
4. prk. nustoti egzistuoti kam, tapti nereikšmingam, neberūpėti kam: Kap tas sakė, buvo mum viskas pamirę (buvome viskam abejingi) Str. Jūs pamirę este … įstatymams svieto NTPvKol2,20. Jie pamiršta svietui bei griekams brš.
5. būti kiek padžiūvusiam (apie šieną): Šieną jau galiam krauti į kupsčius: nors dar biškį drėgnas, bet jau pamiręs Yl. Šienas neges, pami̇̀ręs yr Grg. Žolė yr pami̇̀rusi, negal dar vežti Lk.
6. pašilti iki drungnumo (apie vandenį): Karvė nora, kad būtų pamiręs vanduo, t. y. nė šaltas, nė šiltas J.
papamir̃ti (dial.) intr. visiems išmirti: Praeitinį pavasarį papàmirė abudu Dv. Mūs gi kieme visi sẽniai papami̇̀rę Dv.
pérmirti intr. labai nusilpti, perkarti: Vaikai badu permirę, nuogi, apdriskę rš.
primir̃ti, primi̇̀ršta, pri̇̀mirė
1. intr. išmirti: Kiek šeimų yra primi̇̀rusių – visos lig vieno Krš.
2. intr. netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį jausmą): Gal juokais primirti B.
3. tr. K, Žvr mirštant palikti kam savo turtą: Paprastai jie tenkinasi laivais ir valtimis, kuriuos jiems primiršta jų tėvai I.Simon. Jis bus pirmasis Šalteikių stalas: viena karta jį primirė kitai, ir taip per eilių eiles iki Karaliaus šeimos I.Simon. Primirk manie tavą turtą Bru.
4. intr. atitekti (mirus savininkui): O jeigu jai primiršta po vyro ketvirta namo dalis?! Alk. Jo lobis visas tau primirs BBTob6,13.
5. intr. prisirišti, priprasti prie ko, atsidėti kam: Primiręs pri to darbo esi Šts.
| refl.: Ans pri munęs visus metus prisimiręs buvo Slnt. Jonis prisimiręs pas mumis ir testova Slnt. Ans į tą kiną primi̇̀ręs[is] Šts.
užmir̃ti, užmi̇̀ršta, ùžmirė
1. intr. numirti, netekti gyvybės: Ùžmirė visi [sẽniai] Ker. Jo sūnėnas jau užmirė Jz.
2. intr. apmirti, pasidaryti pusiau mirusiam: Ažumirštu badu SD433. Rudenį musės užmi̇̀ršta, pavasarį atsigynas vėl Akm. Persigandę, kaip užmirę stovėjo vietoje A.Vien. Tryliką mėnesių kaip užmirus (persigandusi, apstulbusi) vaikščiojau Sdk.
| Užmir̃s (užbadės) pas juos bernas Lp.
| prk.: Taipogi ir tikėjimas, jeigu neturėtų darbų, užmiręs yra pats savyje Blv. Nieko nebegavau iš tėvynės (tėvų namų), viskas ùžmirė Lnkv.
ǁ būti paralyžiuotam: Dešinioji pusė mažumą užmirusi BzF142.
3. intr. neišaugusiam sunykti, neprasikalti, neprasiskleisti: Užmi̇̀ręs kiaušis MitI52. Visus gerai vertė, tik vienas ùžmirė neprasikalęs Bsg. Vienas tik neverstas, o kitas užùmirė kiaušiny Slm. Tuosyk beveik visi kiaušiniai buvo užmi̇̀rę Skr. Šešius perėjo kiaušinius, vienas ùžmirė Šts. Varpos viršūnės grūdai būna užmi̇̀rę Alk. Visi žiedukai užmirė (nepražydo) Rdm.
4. intr. N apalpti.
5. intr. nustoti jautrumo, nutirpti: Nors kojos raudonos, užmirusios nuo šalčio – reikia kentėti Žem. Mun pirštai užmirė besemant bulbes Užv. Koja, ranka užmirė, nejuntu aš nieko J. Reikėjo sėdėti net dvi valandas, ir dugnas (sėdynė) ùžmirė Slnt. Pirštą tverdamas neužveržk tvarto (tvarsčio), kad pirštas neužmir̃tų Vkš. Kaip ir ažumirė dantys, maž nebesopės Sdk. Šiltu mėtų skystimu galima plauti užmirusias žaizdas rš.
ǁ pasidaryti nejudriam, sustingti (iš baimės): Ažùmiriau prosta aš iš stroko Zt.
6. intr. prk. būti nejudriam, neenergingam: Jis pas svetimus augo, užtat ir toks užmi̇̀ręs Lš. Jau iš seniai ji tokia buvo užmi̇̀rusi Skr.
| Ažmi̇̀ręs visas kraštas Dglš. Be rajono Kuršėnai su visu užmi̇̀rę Krš.
7. intr. prk. išnykti nepasireiškus: Ar tai viskas užmirs vien svajonių sapne? Mair. Ar skundas užmirs jam be žado? Ar atbalsio jokio neras sopuliai? Mair. Atrodė, kad sugebėjimas greit spręsti visiškai užmirė jo dvasioje rš. Jo balsas staiga užmirė rš.
8. tr. mirštant nepasakyti, kur padėta (pinigai): Užmirė ana pinigus, t. y. neparodė, kur ana dėjo J. Pradėjo kalbėti, kad jų tėvas turėjo daug piningų, bet anus užmirė Rdn. Ùžmirė tėvas pinigus, ir nerandam Kb.
| Kad ponaitis būtai nepriminęs, tai būčia jau visas dainas ažmirus Tvr.
9. tr. neatiduoti, negrąžinti prieš mirtį: Ans užmirė skolą, t. y. neatidavęs mirė J.
10. intr. (priet.) būnant mirštančio ar mirusiojo aplinkoje prarasti gyvybingumą: Nabašnyko neleidžia vežt per laukus – laukai užmiršta LTR(Ob).
ǁ tr. (priet.) atimti gyvybingumą: Prieš smertį išneškit svogūnus, česnakus, jurgines, daržovių ir žolynų sėklas, ba mirštant užmirs Vlk. Pieno … neseka [ligoniui] nei duot, nei parduot, ba jei mirs, tai ir pieną užmirs LTIII458.
ǁ intr. turėti sąlytį su mirusiuoju: Ta troba jau ùžmirė; da nėkas jo[je] nebuvo miręs Vdk.
11. intr. prk. K labai ko geisti: Jis užmi̇̀ręs ant pinigų (labai šykštus) Jrb. Ans už kapeiką yr užmi̇̀ręs Lkv. Ji yra užmi̇̀rusi už kožną kapeiką Bt.
◊ blùsos ùžmirė sakoma labai išsigandus: Kad persigandau, net blùsos ažùmirė Ds.
ùbagas
Apibrėžtis
1 ×ùbagas (s. l. ubog, brus. yбoг) sm. (3b), -ė sf. (1) K, NdŽ, (1) K, BS149,188, NdŽ, Krš, Eig, ubãgė (2) NdŽ, Slnt, ubagė̃ (3b) Sch189, NdŽ, KŽ, Skr
1. Q87, H, H156,162, R, MŽ, Sut, Kos57, FrnW elgeta: Ubagas esmi, neturiu nieko R32, MŽ42. Jalmužną duomi, ubagams, vargdieniams duomi, išdaliju R16, MŽ21. Ubagas atkabarakštavo ramstydamos su lazda, t. y. atejo JI123. Nebėra nė kokių ubagų̃; seniau eidavo maišeliais apsikabinę On. Dabar visi paskėlė, nėr ubagų̃ Dglš. Neturi̇̀ duonos – antsidėk terbas ir mauk ùbagais Lk. Ve, šit rimorienė ubaguose Žem. Ubagų̃ pilni kraštai būdavo Nm. Jug ir ubagas turėjo [paskirtą elgetauti] sodą, į kitą negalėjo eiti Vvr. Sėdi prieg bažnyčios rėdai ubagų̃, rankas atkišę Kpč. Eis ir eis ùbagai, durys neužsidarys Pp. Jug liuob tokių metų būs, ka liuob po devynis par dieną ùbagus páreiti Ms. Atejo dujai: ùbagas ir ùbagė Šmn. Ubagas eidavo pakiemiais, tai lazda ar botagu gindavos nuo šunų Grz. Dabar valkiojas daug prismetusių ubagų Ds. Da ùbagas paėsdavo geriau, lašinių prisirinkęs, kaip anie (šykštūs didžiažemiai) Krž. Ė ate[jo] ubagas ir prašosi naktuit LTR(Grv). Jei gaila žmogui duot, tai ubagám išdalink Jnš. Gal jis ir buvo kada žmogus, bet dabar jau ubagas LTI51(Sln). Išsikepė šviežios duonos, nešė ùbagams Yl. A liuobi gerą bryzą lašinių duoti ùbaguo? Pln. Ubãgė buvau, turėjau ubaginė[je] su ubãgiums rieties Krš. Kam gi ùbagas mielas Kls. Kas ùbago nekenta, tas pats paliekta koks vargšas Vkš. Seniau, jeigu mergė įsigavo vaiką, aną šventą dieną ùbagai varė su lazdoms aplink bažninčią lauke Vkš. Poniški ubagai̇̃: sulopyta viskas, ale išskalbta Plv. Iš ubagų̃ išeina, o valgyt visada negerai Aln. Prasts ubagè, pasilik, kaip tau nuo Dievo paskirta! K.Donel. Eik lauk, ùbage, mano šunis su blusoms apleisi! Sg. Kas čia darosi tam dieduo, tam ùbaguo? Pns. Ubago botagu iššvaistomos trobos, kad pelės išnyktų (priet.) Brž. Inlindęs kokion sermėgon, kad, sakysi, ùbagas Trgn. Ùbagės kai vištos karkina susėdusios Žg. Šokit šokit, ubagai̇̃, tegu laksto škarmalai (d.) Ar. Da du maži, neužaugę kluone kepersuoja, du kunigu, du ùbagu, du ženotu, du bagotu JD374. Prašau manęs netrukdykite, esmu ne mergos gimdytas, ani ùbago perėtas JR26. Miške krūmai, namie dūmai, ubagai kermošiuj NS195. Ūkius mums atims ir nešt lieps ùbagų krepšą K.Donel. Kas jus (valgius) tenai suvalgė ir sugėrė, tuomi nerūpinos: paprastai ubagai ir vargdieniai S.Dauk. Ji vargdienė būdama pastojo ubage Kel1852,124. Atsirado tiktai trys ubagės ir vienas vargdienis, kurie pradėjo rūpintis Raulą krikščioniškai palaidoti J.Bil. Ir ubagai tarpa žmonių bus linksmi BBIz29,19. [Viešpats] Eliošų pranašą nusiuntė ubagėsp DP492. Ejo su gėda į ubagų špitolę, prašydamas nakvynės, tenai pirmąją dieną su ubagais kaipo ubagas valgė ŽCh49. Ubagė̃lis NdŽ; N. Ubagelė Sut. Ubagiùkė NdŽ. Ubagelius išmaldyti reik J. Geriau aš einu ir ubagẽliais, ka tik savo kojoms Akm. Ka valdžia neduotų [pensijos], eik par trobales ubagẽliais Slnt. Ak, man bėdžiui jau beveik reiks ùbagais eiti K.Donel. Kas tave, seni, čia penės veltuo, eik sau ubagais M.Valanč. Ponas tai išejo ùbagu, būtų sušaudę; anas išejo su terbom žebravodamas Jž. Atejo toki senelė ubagẽlė ir ana paprašė gerti Vgr. Kitas pamato, kad ateina ubagė̃lis, užkiša duris Jnšk. Tu mergelė biedna, ubagẽlė viečna (d.) LzŽ. Apreikštas ubagė̃liamus, piemenimus DP42.
| Bobos ejo ubãgėms vakare [per Užgavėnes] Trk. Ka buvom jaunesni, ubãgėms eismu Žlb. Mugės dieną ta jau ejėm, kas kur beišmanėm – nu ùbagais, žydais Plt.
^ Kaip ubago terba kiaura VP21. Tavo burna kaip ùbago kruopinis Trgn. Vadžios vieni mazgai kaip ùbago poteriai Jnš. Eina ir eina kaip ubagai į atlaidus KrvP(Pv). Ieško kaip ubagas kelio į atlaidus TŽV609(Ps). Eina kaip ubagas, galvą nuleidęs KrvP(Mlt). Gieda kaip Naumiesčio ubagė MitIV332. Garsiai gieda kaip ubagas prie tilto KrvP(Al). Gerklę paleido kaip ubagas botagą KrvP(Srj). Ko tu čia rairoji kai ubagas po kryžium?! Ds. Ginčinosi kaip Pivašiūnų ubagas su ponu Dievu KrvP(Dg). Verkia kaip ubagas, terbas pametęs TŽV622(Ps). Ir bamba kaip ubagas, žirnius pabėręs Kv, Pln. Bambėk kaip ubagas, kruopus pabėręs Sch112(S.Dauk), Ub. Tas pats i tas pats kaip ùbago malda End. Burba kaip ubagas, lašinių priėdęs S.Dauk. Bamba kaip ubagas, čiupinėdamas apie bambą KrvP(Jnš). Šneka tos bobos kai ubagai̇̃ prie šventoriaus susėdę Bsg. Išėjo iš kalbos kaip ubagas iš maldos B1005. Kaip ubagas maldoms, rodoms ir eita Grg. Ko čiupinėjies kaip ùbagas apie savo pačią? Sk. Grabaliojas kaip ùbagas apei piemenę (lėtai dirba) Gršl. Kaip ubãgė ranką atkišusys i stova (apie įkyriai prašančią) Kl. Bijo kaip ubagas darbo KrvP(Jnš, Klm). Kabinasi kap ùbagas į kiškas Gs. Gaudo kapeikas už kiaušinius kaip ùbagas koks Dkk. Apipuolė kaip šunys ubagą KrvP(Jnš). Ginasi kaip ubagas nuo šunų KrvP(Vrn). Patenkinta kaip ùbagė, šunų apdraskyta (iron.) Šl. Bagotas kaip ubagas utėlių (juok.) KrvP(Jnš, Mrs). Linksmas kai ùbago paršas Žl. Ten aš augau kai ùbago paršelis Skdv. Ko toks pasleidęs kai ùbago paršas Aln. Pasileidė kaip ubago botagas LTR(Pn). Kap negerai tep pasileist, kap ubago botaguo: nieko nekruta, kolchozan neina LKKXIII126(Grv). Prisirinkęs velnių kaip ùbagas Trš. Ko darkais kaip ubagas ant ledo Žvr. Išžirgo kap ubagas ant ledo Alk, Vlkv. Nuskuręs, apskretęs kaip paskutinis ùbagas Vkš. Grynas kaip ubagas KrvP(Iš). Eina skvernais pasiplakdami kaip ubagiùkai Vdk. Kad jį matėt, tai lyg koks ubagýtis Tlž. Ar negali kaip žmogus apsivilkt – eisi kai ùbagė Jnš. Kap ùbagas slankioja pakiemiais KzR. Et, turi sveikatos kaip ubagas KrvP(Gr). Gudri kaip Tytuvėnų ubagė KrvP(Rs). Užvežė kaip Šimutis ubagams: dum nedavė, trečiąjį aplenkė ir visi buvo kantenys Ggr. O jūs tai nelyginant ubagai po švento Roko: ir tarbas, ir lazdas išmėtėt M.Katil. Prašnus kap ubagas Rod. Gausi iš ubago lazdą LTR(Gdr, Dkk). Par ùbagą jau būč lazdą išprašęs, ė par taũ nieko negaliu Ds. Sarmatykis imt iš ùbago lazdą Sml. Ubago lazdą vagia KlK42,78(Aln). Ubagas nu ubago ramento reikalau[ja] VP47. Ùbagas ùbago terbos siekia Tr. Neišsižadėk turmos ir ubago lazdos Ds. Ùbago kišenės nepripildysi J. Ubago tarbos ir kunigo maišo niekad neprikrausi M. Ubagą pripenėsi, bet delmono jo nepridėsi VoL453. Kiaura ubago terba S.Dauk. Ubago žakas be dugno R69, MŽ92. Ùbagą terbos peni Jnš. Ubago aruodai ant pečių LTsV189(Kt). Ubagas išejo, ubagas parejo MitIV48. Brenda skolosna, kol nubris ubaguosna KrvP(Alv). Vaikas vaikui nelygu: vienas kuniguos, kitas ubaguos An. Kas netur proto, tas ubagais eina Sim. Ubago tik vardas prastas, o valgymas, gėrimas – o o o! Lkv. Ubagas ne draugas, žuvis ne mėsa LTR(Grk). Su ubagu nedraugauk – tau duonos jis neuždirbs LTR(Zp). Greit užmiršai ùbago ašaras (kad pačiam buvo blogai) Ds. Ubagą pasodink až stalo, tai i pasdės [kojas] in stalo Prng. Velnias ir duos ubagui pinigus nešiot Antš. Ubagui kelio neparodysi LTR(Kš). Ragažė bulvių ubago neišgelbės Prn. Pasakyk ubagui ar žydui, visas svietas žinos Tr. Ubagas sviesto (pyrago Mrj) nevalgo LTR(Vlkv), Gž. Nenora ubagas sviesto: pilna barzda smetono Ggr. Kur gaus ùbagas sviesto rietams tepti? BzF52(O). Namie bėda su vaikais, o mieste su ubagais B645. Jei ubagas atejo, tai be almužnos neišeis Vdn. Ubagų žemės nėra J, Pšl. Ubagai ir krepšiais dalinasi Šk. Ùbagas ùbagą muša Yl. Ubagas gula, ubagas kulia Erž. Ubago botagų labai šunes bijo Šlvn. Drąsos reik su ubagais muštis PrLXVII2. Ubagais eidamas duonos gausi Sln, NžR. Putros ir ubagais eidamas gausu Plt. Įpilk ma[n] pieno – barščių i ùbagais eidamas gausi Jrb. Sasipeš ubagai, teks mums lašiniai PrLXVII17. Ubagais eina, o da noria ponu būti LTR(Vdk). Oi, čia ponia iš ùbago! Aln. Ponų ubagas S.Dauk, VP38, Škt. Ubago lazda nė šalčio, nė šilumos nebijo Snt. Kunigai – Dievo ubagai Gž. Ubago vardas, o pono valgis, t. y. valgo kaip ponas J. Kad aš ir ubagas, bet muno širdis poniška Vkš. Kad turi pinigų, nebijok nei ubagų̃ MitIV47. Vilką kojos peni, ubagą poteriai Kpr. Ùbagą kojos peni Jnš. Atlaidas be ubagų neapsieina LTsV227(Srj). Ubagų̃ žiema šiamet, nešalta Žl. Ubago poteriai – kaip vilko pasninkas LTR. Nepasitikėk ubago malda, pats melskis Lk. Ubago poteriai su žinia Jnš. Nuje, nešu, – ùbagas klapčių kame beturį̇̃s (atsakoma nenorint būti siuntinėjamam) End. Kas ją šliūbavos, a ùbagas ant kapčiaus?! Slv. Kas duos ubagui vaiką? LTsVI89(Srd). Neduok Dieve ùbagui vaiką (sakoma apie perdėtai besirūpinantį) Škn. Kas duos ubagui gražią pačią? RdN. Kas tau duos ubagui iš armotos šaut LTsV189(Kp). Reikia gi ùbagui iš lazdos šaudyt (apie elgetą, kuris dedasi turtingas, protingas) Švnč. Saugokies ùbago ùbagu pavadint Ign. Nors ubagu mirsiu, bet namų neužmiršiu VP35. Nors dabar ko ir beeisi į bažninčią, ar ubagų išvadžioti? (sakoma nusivėlinusiam) Brs. Ar reiks su ubagu guldyt, ar per kelnes kratyt (sakoma, kad duona gera būtų) Ldv. Ejau ùbagais, apkabino kubelais (nelauktai buvo pavaišinta saldainiais) NmŽ. Atejo ùbagą myžti išvesti (sakoma pavėluotai einant į bažnyčią ar kur kitur) Lk. Eik tu ùbago milžti, duosu aš anam šnapšės! (iron.) End. Ateina ubagas: – Atginkit vištas, šunų nebijau! (sliekas) LTR(Vlkv). Ateina ubagas ant dviejų kriukių, su kaulo burna, su mėsos barzda (gaidys) LTR. Ùbagas an žemės meta, ponas į kišenę kiša (snarglys) End. Ubagas nuogas, viduryj marškiniai (žvakė) LTI302(Kp). Ubago nosis apšalus (svirtis žiemą) Jrg(Pn). Ùbago kūlys taukuotas (svirtis žiemą) Rk.
2. N, NdŽ, Kv, Stak, Št luošys, invalidas: Ubagą padarau R373, MŽ500. Duktė išnarino ranką, ir kadaruoja, ir ùbagė amžiui JI607. I dar iš jauno esu ùbagu palikęs be kairės rankos Lk. Pati sau būčiau palikusi amžina ùbage: visas kūnas būtų sukiuręs [, jei būtų neišgydę lekiančiosios rožės] Stl. Viena akim matis, tai dar pusė ùbagės Ob. Akį išmušė mergaitei i padarė ùbage žmoną jauną Vdš. Atėmė koją i ranką – ùbagė visą amžių Grnk. Ubãgė ta supuvusi buvo Vkš. Misliju, jaugi aš tokia ùbage būsiu, kad pritraukta koja Rk. Nu jau tikrai, a jau proto ùbagas i esi? Klm.
| prk.: Jau kokį nors ùbagą [dviratį] tura End. Aš jau vakar tą rublį ubagą (suplyšėlį) įkišau kam nors Kv.
ǁ Trk apie nesveiką kūno dalį: Jau ta ranka ùbagė: skauda, bijo šalčio Nmk. Da koją tą ubagę tura End. Tas pirštas, matyt, ùbagas paliks Kv.
3. beturtis, varguolis, vargšas: Visi, visi, ir bagočiai, ir ubagai̇̃, visi vienodi buvo (namų darbo drabužiais rengėsi) Rk. Neturėk piningo – esi ùbagas End. Iš ko gi jūs nusipirkste, ubagai̇̃ būdami? Mžš. Paėmė (vedė) ùbagę OZ59. Kaip aš už ùbago leisu [dukterį], ka tu būtumi grapas jau Vž. Ką jie padės, tie ubagai̇̃, jiem tik duok Graž. Aš esu tikras kumiečiaus sūnus, ùbago paskutiniojo Sd. Aš tai jau čia visų Ragelių biednoja, kaip sako, ùbagė, tai aš galiu viseip šnekėt Km. Eik, tu ùbagas prieš mane Ds. Ką aš ùbaguo duosu, pats ùbagas būdamas?! Vkš. Atvažiavo, paėmė iš ganyklos kumelę ir paliko ùbagu Antš. Ka i motyna, ubãgės niekas nenora karšinti – sunki karšyba, jei nieko neturi̇̀ Krš. Gyveno teip, kaip baisiausis ùbagas Als. Ùbags taip, kaip pons kytriausias užgema glūpas K.Donel. Žodis Dievo amžinai bus ubagams kaip bagotiemus Mž330. Ubagams apsakoma yra evangelija VlnE5. Daryk teisybę, daryk mielaširdystę, ant kurio gali, pagal turto savo: biednykui ir ubagui padėk MP109. Turite rūpintis, idant … ir ubagamus o nupuolamusiemus broliamus jūsų padėtumbit PK235. Vieni didžturių, kiti ùbagų … ypatines nešioja DP273. O nežinai, jog tu esi vargeta: ir mizernas, ir ùbagas, ir aklas, ir nuogas DP579. Gryna ir ubagė ubagą ir gryną vaiką gimdžia, nevalnykė – nevalnyką SPI221. Ji regi buvusį ubagą, nei galvijėlio savo tikro neturėjusį SE75. Mostis nes ta galėjo būt brangiai parduota, o pinigai ubagamus ižduoti Ch1Mt26,9. Teip ir šią dieną ubagas žmogus, kursai netur ko valgyti ŽCh93. Ùbagas buvau, ùbagas i būsu Klk. Maišiakulė (kaimas) nurėkta: te ubagai̇̃ Aln. Seniau silkė buvo ùbagų valgis, daba – ponų valgis Sdb. Mokintas ùbagas tas mokytojas RdN. Būsma ùbagai su bulvikėms Kv. Turėjom ketvir̃tį žemės: kap padalino, paliko an ubagų̃ DrskŽ. To[je] pačio[je] Amėriko[je]: būdavo, vieni sugrįžta – pinigų nežino kur dėt, kiti parvažiuoja ubagai̇̃, kaip stovi Mžš. Į stribus ejo ùbagai, kokie vyženos Trš. Pirm kelių valandų ūkinykas ar didžturtis savo turtų galo nežinojo, ugnie pasikėlus, paliekta paskui vargutu ir ubagu S.Dauk. Čia toks ubagẽlis buvo, žemę buvo paėmęs, dirbo Klk. Dievuliau, dabar kunigai ubageliais nešas Lb. Ko misliji, Onel, teip nečėdydama: išeisme greit ùbagais Kair. Del šito ubaguõs nenueisi Ds. Ubagai̇̃s nebenueisi dėl tos paklodės Mžš. Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil. Ta merga paleis anus ùbagais Klm. Atejo teipjag ubagė našlė, kuryji įmetė du mažu (pinigėliu) Ch1Mr12,42. Gelbėk mane ubagę našlę, Pone manas Dieve BBJdt9,2. Palaiminti ubagai, nes jūs yra karalystė Dievo GNLuk6,20. Regėjo vaikelį ubagiškūse vystyklūse ir motiną ubagę ŽCh35.
| prk.: Tąsyk (per karą) ir išryškėja, koks iš tikrųjų esi žmogus: bailys ar drąsus, niekšas ar kilnios širdies, dosnus ar dvasios ubagas rš. Aš esmi romus ir nužemintas ant širdies, tai yra ùbagas DP533.
^ Ar šiaip ùbagas, ar taip ùbagas An. Ùbagas pas ùbagą ateina duonos prašyt Snt. Kas turi pinigų kapšą, tam su ùbagu nepakeliui Ds. Ubago ramstis neįeis į javus (vargšas, kuris neturi gyvulių, neišgano javų) B245. Iš ubagų išėjęs, į ponus neatėjęs LTsV171(Ldvn). Dieve duok iš pono ubagą, o ne iš ubago poną LTsV172(Ds). Iš ubago ponu negreit būsi, o iš pono ubagu tai ir per adyną gali atlikt LTR(Kp). Ponais gyveno, ubagai̇̃s užbaigė Vlkv. Ubagu atsigulęs, ponu nesikelsi LTR(Vdk). Nelauk gero, jei iš raisto – pievos, o iš ubago – ponas Ūd. Geriau po pono lazda, neg po ùbago botagu Jnšk. Geriau su ponu pekloj, negu su ùbagu danguj Slk. Ant vieno bagoto šimtai ubagų LTsV170(Jnš). Ponų giminės, ubago veislės Kos152. Geriau už jauno ùbago, negu už bagoto seno Bsg.
4. Pnd, Rdn bažnyčios tarnas: Kunigas su penkiais ubagai̇̃s pradėjo kalėdot Btg.
◊ į ùbagą suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ Aln.
po ùbago išei̇̃ti sugesti: Karštas pečius, auk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
ùbago bámba toks keiksmažodis: Eik tu, ùbago bámba, kur lendi prie vyrų! Jnš.
ùbago (ubagų̃ K; MŽ) dali̇̀s; N išmalda.
ùbago dúoklė gailint duodamas daiktas: Nedrįsau priminti, kad jeigu jie šitaip skaičiuoja, tai – ubago duoklė I.Simon.
ùbago dúona kepenys: Palauk, pabaigsma darinėt kiaulį, pačirškinsma, ubago duona pavaišinsma Užp.
ùbago ką́snis End, Trk, Vg, Šd, Krkn snaigių gniutulas: O jau gražu lauke, sninga ùbago ką́sniais Šl. Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba Lk.
ùbagas kešẽniuje apie neturintį pinigų: I par ją ùbagas kešẽniuj Ck.
ùbagas ki̇̀ša (iški̇̀šo; Vkš) lãzdą (lazdàs Šk) snarglys lenda (išlindo): Žiūrėk, tau ùbagas lãzdą ki̇̀ša! Rk. Ùbagas lazdą iš nosės iškišo Gršl.
ubãgės klùmpis medi̇̀nis neturtingas išsišokėlis: Eik tu, ubãgės klùmpi medi̇̀ni, ko tu čia vaizdinys? Trk.
ùbago kójos apie išlindusį snarglį: Vaikui nušnypšk nosį – ùbago kójos matos Jnš.
ùbago lazdà beturtis: Per daug įsivaizduoja ta ubago lazda V.Mont. Ką jis duos, ubago lazda būdamas Slk.
ubagai̇̃ leñda (lándžioja) į kertès (kerčiàs, pro kertès) Plt temsta: Jau tamsė[ja], ùbagai leñda į kerčiàs, reikia eiti večerės kaisti Lkv. Ùbagai pro kertès lándžio[ja] End.
ùbago nãginė Kt plevėsa.
ùbago nãsras kas vis prašo: Škac, ùbago nãsre! Skr.
ùbago nósis ledokšnis: Nuo mūsų viešbutėlio stogo kabėjo žemyn ilgos, smailos ubagų nosys A.Vien. Ubagų̃ nósys jau kybo po stogais Jrb.
ùbago rankóvė apie neturtingą, bet išdidų žmogų: Matai, ùbago rankóvė, sau tarnų ieško Snt.
ubagai̇̃ reñkasi į kampùs temsta: Rudenį, kaip tik po pietų, tai ubagai̇̃ į kampùs ir reñkas Žgn.
ubagai̇̃ stóvi kertėsè Šd temsta: Nespėjau nė apsiliuobt – ubagai̇̃ kertėsè stóvi Kp.
ùbagas su tarbõm mãtos apie prastą, skystą viralą: Šeimyna tokį viralą pajuokia, sako: matos ubagas su tarbom KlK13,99(Kp).
ùbago ši̇̀ktas vlg. apie prastą, neturtingą, niekam tikusį žmogų: Ubago ši̇̀ktas toks, o baisus onaras Slm.
ùbago šmõtas Lnkv toks keiksmažodis: Visi žino, kad apsivogė Dainelis, tas ubago šmotas rš.
ubagų̃ tarbà neturtingas žmogus: Sustęsia toki ubagų̃ tar̃bos, tai kol prisvagia, kad prasgyvent! Kpč.
ùbago ùtėlės NdŽ; LBŽ bot. ubagžolė, lekišius (Bidens tripartitus): Tos ùbago ùtėlės visur kimba Krž.
ùbagą vadžióti keliauti: Aš, kaip ùbagą vadžiójau plačiai, tai žinau [, kaip už Dubysos gyvena] Vdk.
ùbagą išvãrė [iš namų̃] Ck sakoma iškepus duoną.
ùbagą išvarýti iš pirtiẽs baigti minti (linus): Dėkuo Dievuo, jau šiaip teip išvãrėm ùbagą iš pirtiẽs Pln.
ubagai̇̃ žẽnijas: Kap su saule lija, tai sako – ubagai̇̃ žẽnijas Kč.
1. Q87, H, H156,162, R, MŽ, Sut, Kos57, FrnW elgeta: Ubagas esmi, neturiu nieko R32, MŽ42. Jalmužną duomi, ubagams, vargdieniams duomi, išdaliju R16, MŽ21. Ubagas atkabarakštavo ramstydamos su lazda, t. y. atejo JI123. Nebėra nė kokių ubagų̃; seniau eidavo maišeliais apsikabinę On. Dabar visi paskėlė, nėr ubagų̃ Dglš. Neturi̇̀ duonos – antsidėk terbas ir mauk ùbagais Lk. Ve, šit rimorienė ubaguose Žem. Ubagų̃ pilni kraštai būdavo Nm. Jug ir ubagas turėjo [paskirtą elgetauti] sodą, į kitą negalėjo eiti Vvr. Sėdi prieg bažnyčios rėdai ubagų̃, rankas atkišę Kpč. Eis ir eis ùbagai, durys neužsidarys Pp. Jug liuob tokių metų būs, ka liuob po devynis par dieną ùbagus páreiti Ms. Atejo dujai: ùbagas ir ùbagė Šmn. Ubagas eidavo pakiemiais, tai lazda ar botagu gindavos nuo šunų Grz. Dabar valkiojas daug prismetusių ubagų Ds. Da ùbagas paėsdavo geriau, lašinių prisirinkęs, kaip anie (šykštūs didžiažemiai) Krž. Ė ate[jo] ubagas ir prašosi naktuit LTR(Grv). Jei gaila žmogui duot, tai ubagám išdalink Jnš. Gal jis ir buvo kada žmogus, bet dabar jau ubagas LTI51(Sln). Išsikepė šviežios duonos, nešė ùbagams Yl. A liuobi gerą bryzą lašinių duoti ùbaguo? Pln. Ubãgė buvau, turėjau ubaginė[je] su ubãgiums rieties Krš. Kam gi ùbagas mielas Kls. Kas ùbago nekenta, tas pats paliekta koks vargšas Vkš. Seniau, jeigu mergė įsigavo vaiką, aną šventą dieną ùbagai varė su lazdoms aplink bažninčią lauke Vkš. Poniški ubagai̇̃: sulopyta viskas, ale išskalbta Plv. Iš ubagų̃ išeina, o valgyt visada negerai Aln. Prasts ubagè, pasilik, kaip tau nuo Dievo paskirta! K.Donel. Eik lauk, ùbage, mano šunis su blusoms apleisi! Sg. Kas čia darosi tam dieduo, tam ùbaguo? Pns. Ubago botagu iššvaistomos trobos, kad pelės išnyktų (priet.) Brž. Inlindęs kokion sermėgon, kad, sakysi, ùbagas Trgn. Ùbagės kai vištos karkina susėdusios Žg. Šokit šokit, ubagai̇̃, tegu laksto škarmalai (d.) Ar. Da du maži, neužaugę kluone kepersuoja, du kunigu, du ùbagu, du ženotu, du bagotu JD374. Prašau manęs netrukdykite, esmu ne mergos gimdytas, ani ùbago perėtas JR26. Miške krūmai, namie dūmai, ubagai kermošiuj NS195. Ūkius mums atims ir nešt lieps ùbagų krepšą K.Donel. Kas jus (valgius) tenai suvalgė ir sugėrė, tuomi nerūpinos: paprastai ubagai ir vargdieniai S.Dauk. Ji vargdienė būdama pastojo ubage Kel1852,124. Atsirado tiktai trys ubagės ir vienas vargdienis, kurie pradėjo rūpintis Raulą krikščioniškai palaidoti J.Bil. Ir ubagai tarpa žmonių bus linksmi BBIz29,19. [Viešpats] Eliošų pranašą nusiuntė ubagėsp DP492. Ejo su gėda į ubagų špitolę, prašydamas nakvynės, tenai pirmąją dieną su ubagais kaipo ubagas valgė ŽCh49. Ubagė̃lis NdŽ; N. Ubagelė Sut. Ubagiùkė NdŽ. Ubagelius išmaldyti reik J. Geriau aš einu ir ubagẽliais, ka tik savo kojoms Akm. Ka valdžia neduotų [pensijos], eik par trobales ubagẽliais Slnt. Ak, man bėdžiui jau beveik reiks ùbagais eiti K.Donel. Kas tave, seni, čia penės veltuo, eik sau ubagais M.Valanč. Ponas tai išejo ùbagu, būtų sušaudę; anas išejo su terbom žebravodamas Jž. Atejo toki senelė ubagẽlė ir ana paprašė gerti Vgr. Kitas pamato, kad ateina ubagė̃lis, užkiša duris Jnšk. Tu mergelė biedna, ubagẽlė viečna (d.) LzŽ. Apreikštas ubagė̃liamus, piemenimus DP42.
| Bobos ejo ubãgėms vakare [per Užgavėnes] Trk. Ka buvom jaunesni, ubãgėms eismu Žlb. Mugės dieną ta jau ejėm, kas kur beišmanėm – nu ùbagais, žydais Plt.
^ Kaip ubago terba kiaura VP21. Tavo burna kaip ùbago kruopinis Trgn. Vadžios vieni mazgai kaip ùbago poteriai Jnš. Eina ir eina kaip ubagai į atlaidus KrvP(Pv). Ieško kaip ubagas kelio į atlaidus TŽV609(Ps). Eina kaip ubagas, galvą nuleidęs KrvP(Mlt). Gieda kaip Naumiesčio ubagė MitIV332. Garsiai gieda kaip ubagas prie tilto KrvP(Al). Gerklę paleido kaip ubagas botagą KrvP(Srj). Ko tu čia rairoji kai ubagas po kryžium?! Ds. Ginčinosi kaip Pivašiūnų ubagas su ponu Dievu KrvP(Dg). Verkia kaip ubagas, terbas pametęs TŽV622(Ps). Ir bamba kaip ubagas, žirnius pabėręs Kv, Pln. Bambėk kaip ubagas, kruopus pabėręs Sch112(S.Dauk), Ub. Tas pats i tas pats kaip ùbago malda End. Burba kaip ubagas, lašinių priėdęs S.Dauk. Bamba kaip ubagas, čiupinėdamas apie bambą KrvP(Jnš). Šneka tos bobos kai ubagai̇̃ prie šventoriaus susėdę Bsg. Išėjo iš kalbos kaip ubagas iš maldos B1005. Kaip ubagas maldoms, rodoms ir eita Grg. Ko čiupinėjies kaip ùbagas apie savo pačią? Sk. Grabaliojas kaip ùbagas apei piemenę (lėtai dirba) Gršl. Kaip ubãgė ranką atkišusys i stova (apie įkyriai prašančią) Kl. Bijo kaip ubagas darbo KrvP(Jnš, Klm). Kabinasi kap ùbagas į kiškas Gs. Gaudo kapeikas už kiaušinius kaip ùbagas koks Dkk. Apipuolė kaip šunys ubagą KrvP(Jnš). Ginasi kaip ubagas nuo šunų KrvP(Vrn). Patenkinta kaip ùbagė, šunų apdraskyta (iron.) Šl. Bagotas kaip ubagas utėlių (juok.) KrvP(Jnš, Mrs). Linksmas kai ùbago paršas Žl. Ten aš augau kai ùbago paršelis Skdv. Ko toks pasleidęs kai ùbago paršas Aln. Pasileidė kaip ubago botagas LTR(Pn). Kap negerai tep pasileist, kap ubago botaguo: nieko nekruta, kolchozan neina LKKXIII126(Grv). Prisirinkęs velnių kaip ùbagas Trš. Ko darkais kaip ubagas ant ledo Žvr. Išžirgo kap ubagas ant ledo Alk, Vlkv. Nuskuręs, apskretęs kaip paskutinis ùbagas Vkš. Grynas kaip ubagas KrvP(Iš). Eina skvernais pasiplakdami kaip ubagiùkai Vdk. Kad jį matėt, tai lyg koks ubagýtis Tlž. Ar negali kaip žmogus apsivilkt – eisi kai ùbagė Jnš. Kap ùbagas slankioja pakiemiais KzR. Et, turi sveikatos kaip ubagas KrvP(Gr). Gudri kaip Tytuvėnų ubagė KrvP(Rs). Užvežė kaip Šimutis ubagams: dum nedavė, trečiąjį aplenkė ir visi buvo kantenys Ggr. O jūs tai nelyginant ubagai po švento Roko: ir tarbas, ir lazdas išmėtėt M.Katil. Prašnus kap ubagas Rod. Gausi iš ubago lazdą LTR(Gdr, Dkk). Par ùbagą jau būč lazdą išprašęs, ė par taũ nieko negaliu Ds. Sarmatykis imt iš ùbago lazdą Sml. Ubago lazdą vagia KlK42,78(Aln). Ubagas nu ubago ramento reikalau[ja] VP47. Ùbagas ùbago terbos siekia Tr. Neišsižadėk turmos ir ubago lazdos Ds. Ùbago kišenės nepripildysi J. Ubago tarbos ir kunigo maišo niekad neprikrausi M. Ubagą pripenėsi, bet delmono jo nepridėsi VoL453. Kiaura ubago terba S.Dauk. Ubago žakas be dugno R69, MŽ92. Ùbagą terbos peni Jnš. Ubago aruodai ant pečių LTsV189(Kt). Ubagas išejo, ubagas parejo MitIV48. Brenda skolosna, kol nubris ubaguosna KrvP(Alv). Vaikas vaikui nelygu: vienas kuniguos, kitas ubaguos An. Kas netur proto, tas ubagais eina Sim. Ubago tik vardas prastas, o valgymas, gėrimas – o o o! Lkv. Ubagas ne draugas, žuvis ne mėsa LTR(Grk). Su ubagu nedraugauk – tau duonos jis neuždirbs LTR(Zp). Greit užmiršai ùbago ašaras (kad pačiam buvo blogai) Ds. Ubagą pasodink až stalo, tai i pasdės [kojas] in stalo Prng. Velnias ir duos ubagui pinigus nešiot Antš. Ubagui kelio neparodysi LTR(Kš). Ragažė bulvių ubago neišgelbės Prn. Pasakyk ubagui ar žydui, visas svietas žinos Tr. Ubagas sviesto (pyrago Mrj) nevalgo LTR(Vlkv), Gž. Nenora ubagas sviesto: pilna barzda smetono Ggr. Kur gaus ùbagas sviesto rietams tepti? BzF52(O). Namie bėda su vaikais, o mieste su ubagais B645. Jei ubagas atejo, tai be almužnos neišeis Vdn. Ubagų žemės nėra J, Pšl. Ubagai ir krepšiais dalinasi Šk. Ùbagas ùbagą muša Yl. Ubagas gula, ubagas kulia Erž. Ubago botagų labai šunes bijo Šlvn. Drąsos reik su ubagais muštis PrLXVII2. Ubagais eidamas duonos gausi Sln, NžR. Putros ir ubagais eidamas gausu Plt. Įpilk ma[n] pieno – barščių i ùbagais eidamas gausi Jrb. Sasipeš ubagai, teks mums lašiniai PrLXVII17. Ubagais eina, o da noria ponu būti LTR(Vdk). Oi, čia ponia iš ùbago! Aln. Ponų ubagas S.Dauk, VP38, Škt. Ubago lazda nė šalčio, nė šilumos nebijo Snt. Kunigai – Dievo ubagai Gž. Ubago vardas, o pono valgis, t. y. valgo kaip ponas J. Kad aš ir ubagas, bet muno širdis poniška Vkš. Kad turi pinigų, nebijok nei ubagų̃ MitIV47. Vilką kojos peni, ubagą poteriai Kpr. Ùbagą kojos peni Jnš. Atlaidas be ubagų neapsieina LTsV227(Srj). Ubagų̃ žiema šiamet, nešalta Žl. Ubago poteriai – kaip vilko pasninkas LTR. Nepasitikėk ubago malda, pats melskis Lk. Ubago poteriai su žinia Jnš. Nuje, nešu, – ùbagas klapčių kame beturį̇̃s (atsakoma nenorint būti siuntinėjamam) End. Kas ją šliūbavos, a ùbagas ant kapčiaus?! Slv. Kas duos ubagui vaiką? LTsVI89(Srd). Neduok Dieve ùbagui vaiką (sakoma apie perdėtai besirūpinantį) Škn. Kas duos ubagui gražią pačią? RdN. Kas tau duos ubagui iš armotos šaut LTsV189(Kp). Reikia gi ùbagui iš lazdos šaudyt (apie elgetą, kuris dedasi turtingas, protingas) Švnč. Saugokies ùbago ùbagu pavadint Ign. Nors ubagu mirsiu, bet namų neužmiršiu VP35. Nors dabar ko ir beeisi į bažninčią, ar ubagų išvadžioti? (sakoma nusivėlinusiam) Brs. Ar reiks su ubagu guldyt, ar per kelnes kratyt (sakoma, kad duona gera būtų) Ldv. Ejau ùbagais, apkabino kubelais (nelauktai buvo pavaišinta saldainiais) NmŽ. Atejo ùbagą myžti išvesti (sakoma pavėluotai einant į bažnyčią ar kur kitur) Lk. Eik tu ùbago milžti, duosu aš anam šnapšės! (iron.) End. Ateina ubagas: – Atginkit vištas, šunų nebijau! (sliekas) LTR(Vlkv). Ateina ubagas ant dviejų kriukių, su kaulo burna, su mėsos barzda (gaidys) LTR. Ùbagas an žemės meta, ponas į kišenę kiša (snarglys) End. Ubagas nuogas, viduryj marškiniai (žvakė) LTI302(Kp). Ubago nosis apšalus (svirtis žiemą) Jrg(Pn). Ùbago kūlys taukuotas (svirtis žiemą) Rk.
2. N, NdŽ, Kv, Stak, Št luošys, invalidas: Ubagą padarau R373, MŽ500. Duktė išnarino ranką, ir kadaruoja, ir ùbagė amžiui JI607. I dar iš jauno esu ùbagu palikęs be kairės rankos Lk. Pati sau būčiau palikusi amžina ùbage: visas kūnas būtų sukiuręs [, jei būtų neišgydę lekiančiosios rožės] Stl. Viena akim matis, tai dar pusė ùbagės Ob. Akį išmušė mergaitei i padarė ùbage žmoną jauną Vdš. Atėmė koją i ranką – ùbagė visą amžių Grnk. Ubãgė ta supuvusi buvo Vkš. Misliju, jaugi aš tokia ùbage būsiu, kad pritraukta koja Rk. Nu jau tikrai, a jau proto ùbagas i esi? Klm.
| prk.: Jau kokį nors ùbagą [dviratį] tura End. Aš jau vakar tą rublį ubagą (suplyšėlį) įkišau kam nors Kv.
ǁ Trk apie nesveiką kūno dalį: Jau ta ranka ùbagė: skauda, bijo šalčio Nmk. Da koją tą ubagę tura End. Tas pirštas, matyt, ùbagas paliks Kv.
3. beturtis, varguolis, vargšas: Visi, visi, ir bagočiai, ir ubagai̇̃, visi vienodi buvo (namų darbo drabužiais rengėsi) Rk. Neturėk piningo – esi ùbagas End. Iš ko gi jūs nusipirkste, ubagai̇̃ būdami? Mžš. Paėmė (vedė) ùbagę OZ59. Kaip aš už ùbago leisu [dukterį], ka tu būtumi grapas jau Vž. Ką jie padės, tie ubagai̇̃, jiem tik duok Graž. Aš esu tikras kumiečiaus sūnus, ùbago paskutiniojo Sd. Aš tai jau čia visų Ragelių biednoja, kaip sako, ùbagė, tai aš galiu viseip šnekėt Km. Eik, tu ùbagas prieš mane Ds. Ką aš ùbaguo duosu, pats ùbagas būdamas?! Vkš. Atvažiavo, paėmė iš ganyklos kumelę ir paliko ùbagu Antš. Ka i motyna, ubãgės niekas nenora karšinti – sunki karšyba, jei nieko neturi̇̀ Krš. Gyveno teip, kaip baisiausis ùbagas Als. Ùbags taip, kaip pons kytriausias užgema glūpas K.Donel. Žodis Dievo amžinai bus ubagams kaip bagotiemus Mž330. Ubagams apsakoma yra evangelija VlnE5. Daryk teisybę, daryk mielaširdystę, ant kurio gali, pagal turto savo: biednykui ir ubagui padėk MP109. Turite rūpintis, idant … ir ubagamus o nupuolamusiemus broliamus jūsų padėtumbit PK235. Vieni didžturių, kiti ùbagų … ypatines nešioja DP273. O nežinai, jog tu esi vargeta: ir mizernas, ir ùbagas, ir aklas, ir nuogas DP579. Gryna ir ubagė ubagą ir gryną vaiką gimdžia, nevalnykė – nevalnyką SPI221. Ji regi buvusį ubagą, nei galvijėlio savo tikro neturėjusį SE75. Mostis nes ta galėjo būt brangiai parduota, o pinigai ubagamus ižduoti Ch1Mt26,9. Teip ir šią dieną ubagas žmogus, kursai netur ko valgyti ŽCh93. Ùbagas buvau, ùbagas i būsu Klk. Maišiakulė (kaimas) nurėkta: te ubagai̇̃ Aln. Seniau silkė buvo ùbagų valgis, daba – ponų valgis Sdb. Mokintas ùbagas tas mokytojas RdN. Būsma ùbagai su bulvikėms Kv. Turėjom ketvir̃tį žemės: kap padalino, paliko an ubagų̃ DrskŽ. To[je] pačio[je] Amėriko[je]: būdavo, vieni sugrįžta – pinigų nežino kur dėt, kiti parvažiuoja ubagai̇̃, kaip stovi Mžš. Į stribus ejo ùbagai, kokie vyženos Trš. Pirm kelių valandų ūkinykas ar didžturtis savo turtų galo nežinojo, ugnie pasikėlus, paliekta paskui vargutu ir ubagu S.Dauk. Čia toks ubagẽlis buvo, žemę buvo paėmęs, dirbo Klk. Dievuliau, dabar kunigai ubageliais nešas Lb. Ko misliji, Onel, teip nečėdydama: išeisme greit ùbagais Kair. Del šito ubaguõs nenueisi Ds. Ubagai̇̃s nebenueisi dėl tos paklodės Mžš. Ponas nesavu balsu pradėjo šaukti ant tėvo, kad jį ir visą sodžių ubagais paleisiąs J.Bil. Ta merga paleis anus ùbagais Klm. Atejo teipjag ubagė našlė, kuryji įmetė du mažu (pinigėliu) Ch1Mr12,42. Gelbėk mane ubagę našlę, Pone manas Dieve BBJdt9,2. Palaiminti ubagai, nes jūs yra karalystė Dievo GNLuk6,20. Regėjo vaikelį ubagiškūse vystyklūse ir motiną ubagę ŽCh35.
| prk.: Tąsyk (per karą) ir išryškėja, koks iš tikrųjų esi žmogus: bailys ar drąsus, niekšas ar kilnios širdies, dosnus ar dvasios ubagas rš. Aš esmi romus ir nužemintas ant širdies, tai yra ùbagas DP533.
^ Ar šiaip ùbagas, ar taip ùbagas An. Ùbagas pas ùbagą ateina duonos prašyt Snt. Kas turi pinigų kapšą, tam su ùbagu nepakeliui Ds. Ubago ramstis neįeis į javus (vargšas, kuris neturi gyvulių, neišgano javų) B245. Iš ubagų išėjęs, į ponus neatėjęs LTsV171(Ldvn). Dieve duok iš pono ubagą, o ne iš ubago poną LTsV172(Ds). Iš ubago ponu negreit būsi, o iš pono ubagu tai ir per adyną gali atlikt LTR(Kp). Ponais gyveno, ubagai̇̃s užbaigė Vlkv. Ubagu atsigulęs, ponu nesikelsi LTR(Vdk). Nelauk gero, jei iš raisto – pievos, o iš ubago – ponas Ūd. Geriau po pono lazda, neg po ùbago botagu Jnšk. Geriau su ponu pekloj, negu su ùbagu danguj Slk. Ant vieno bagoto šimtai ubagų LTsV170(Jnš). Ponų giminės, ubago veislės Kos152. Geriau už jauno ùbago, negu už bagoto seno Bsg.
4. Pnd, Rdn bažnyčios tarnas: Kunigas su penkiais ubagai̇̃s pradėjo kalėdot Btg.
◊ į ùbagą suvarýti sugadinti: Pelės mano venterį suvãrė ubagañ Aln.
po ùbago išei̇̃ti sugesti: Karštas pečius, auk žemyn batus, paskiau išei̇̃s po ùbago Dr.
ùbago bámba toks keiksmažodis: Eik tu, ùbago bámba, kur lendi prie vyrų! Jnš.
ùbago (ubagų̃ K; MŽ) dali̇̀s; N išmalda.
ùbago dúoklė gailint duodamas daiktas: Nedrįsau priminti, kad jeigu jie šitaip skaičiuoja, tai – ubago duoklė I.Simon.
ùbago dúona kepenys: Palauk, pabaigsma darinėt kiaulį, pačirškinsma, ubago duona pavaišinsma Užp.
ùbago ką́snis End, Trk, Vg, Šd, Krkn snaigių gniutulas: O jau gražu lauke, sninga ùbago ką́sniais Šl. Kaip dribo ubago kąsniais, taip ir drimba Lk.
ùbagas kešẽniuje apie neturintį pinigų: I par ją ùbagas kešẽniuj Ck.
ùbagas ki̇̀ša (iški̇̀šo; Vkš) lãzdą (lazdàs Šk) snarglys lenda (išlindo): Žiūrėk, tau ùbagas lãzdą ki̇̀ša! Rk. Ùbagas lazdą iš nosės iškišo Gršl.
ubãgės klùmpis medi̇̀nis neturtingas išsišokėlis: Eik tu, ubãgės klùmpi medi̇̀ni, ko tu čia vaizdinys? Trk.
ùbago kójos apie išlindusį snarglį: Vaikui nušnypšk nosį – ùbago kójos matos Jnš.
ùbago lazdà beturtis: Per daug įsivaizduoja ta ubago lazda V.Mont. Ką jis duos, ubago lazda būdamas Slk.
ubagai̇̃ leñda (lándžioja) į kertès (kerčiàs, pro kertès) Plt temsta: Jau tamsė[ja], ùbagai leñda į kerčiàs, reikia eiti večerės kaisti Lkv. Ùbagai pro kertès lándžio[ja] End.
ùbago nãginė Kt plevėsa.
ùbago nãsras kas vis prašo: Škac, ùbago nãsre! Skr.
ùbago nósis ledokšnis: Nuo mūsų viešbutėlio stogo kabėjo žemyn ilgos, smailos ubagų nosys A.Vien. Ubagų̃ nósys jau kybo po stogais Jrb.
ùbago rankóvė apie neturtingą, bet išdidų žmogų: Matai, ùbago rankóvė, sau tarnų ieško Snt.
ubagai̇̃ reñkasi į kampùs temsta: Rudenį, kaip tik po pietų, tai ubagai̇̃ į kampùs ir reñkas Žgn.
ubagai̇̃ stóvi kertėsè Šd temsta: Nespėjau nė apsiliuobt – ubagai̇̃ kertėsè stóvi Kp.
ùbagas su tarbõm mãtos apie prastą, skystą viralą: Šeimyna tokį viralą pajuokia, sako: matos ubagas su tarbom KlK13,99(Kp).
ùbago ši̇̀ktas vlg. apie prastą, neturtingą, niekam tikusį žmogų: Ubago ši̇̀ktas toks, o baisus onaras Slm.
ùbago šmõtas Lnkv toks keiksmažodis: Visi žino, kad apsivogė Dainelis, tas ubago šmotas rš.
ubagų̃ tarbà neturtingas žmogus: Sustęsia toki ubagų̃ tar̃bos, tai kol prisvagia, kad prasgyvent! Kpč.
ùbago ùtėlės NdŽ; LBŽ bot. ubagžolė, lekišius (Bidens tripartitus): Tos ùbago ùtėlės visur kimba Krž.
ùbagą vadžióti keliauti: Aš, kaip ùbagą vadžiójau plačiai, tai žinau [, kaip už Dubysos gyvena] Vdk.
ùbagą išvãrė [iš namų̃] Ck sakoma iškepus duoną.
ùbagą išvarýti iš pirtiẽs baigti minti (linus): Dėkuo Dievuo, jau šiaip teip išvãrėm ùbagą iš pirtiẽs Pln.
ubagai̇̃ žẽnijas: Kap su saule lija, tai sako – ubagai̇̃ žẽnijas Kč.
atplūdi̇̀mas
Apibrėžtis
plūdi̇̀mas sm. (2) NdŽ, plū́dimas (1) Grg, Slnt
1. DK152, R144, MP377, CI372, I → plūsti 2: Priš kraujo plūdi̇̀mą zuikio kanapių gerti po stiklinę Šlu. Zigmantas parvažiavęs rado žmoną labai sergančią: degino ją karštis ir plūdimas [kraujo] atsikartojo LzP. Kraujo plūdi̇̀mas N, K. Kaštano žievių skystimas vartojamas nuo vidurių suskydimo ir nuo kruvinų plūdimų rš. Dvylika metų kraujo plūdimu sirgo BPII510. Anoji žmona … kraujo plūdimą kentėjo DP483.
| prk.: Apyniai kvepėdavo taip saldžiai, it jausdami džiaugsmo plūdimą po visą namą ir sodą rš.
2. → plūsti 11: Tai plūdi̇̀mas žmonių! Jrb. Seniai nebuvo matę Lietuvos laukai tokio kryžiuočių plūdimo S.Nėr. Siųsdami tenai kariuomenę, graikai norėjo tiktai sutūrėti keletui dienų persų plūdimą rš.
3. → plūsti 16: Už tą plūdi̇̀mą aš duosiu į teismą Skr. Per visus balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet. Kas jam įtiks, kada štai visas jo gyvenimas – vieni plūdimai rš.
| refl.: Buvo girdėti marčios plūdimasis su šeimyna A.Vencl. Nė viena diena nepraeidavo be barnių ir smarkaus plūdimosi rš.
4. keiksmas: Vaikeliai jų moka visokias nepriderančias kalbas, plūdimus, keiksmus brš.
antplū́dimas (ž.) sm. (1)
1. gausus tekėjimas: Stiprus antplūdimas sulos S.Dauk.
2. → antplūsti 2: Tų gėlių buvo aną dieną antplū́dimas baisus Slnt. Pirmu antplū́dimu pirktos buvo tos mašinos Gršl.
apiplūdi̇̀mas sm. (2); Sut → apiplūsti 1.
atplūdi̇̀mas sm. (2) → atplūsti 1: Sula didžiai veikiai grįžta ir krenka teip, jog įsvadinta sprogymė nusto[ja] atplūdimo sulos, kurią tokiu pragumu (šakų genėjimu) norėjo pagausinti S.Dauk.
| prk.: Gyvybės atplūdimas Vd.
įplūdi̇̀mas sm. (2)
1. gausus priėjimas, užplūdimas: Krikščionybė išlaikė staigų įplūdimą į savo prieglobstį pusiau laukinių giminių rš.
2. → įplūsti 2: Plaukų žilimo priežastis yra pigmentų išnykimas ir oro įplūdimas į plaukų narvelius rš.
išplūdi̇̀mas sm. (2)
1. DP182 → išplūsti 1: Tačiau ir savo kraujo išplūdimo laukti irgi ne gyvenimas rš. Vulkaniškas petrolijos išplūdimas išgandino … gyvatininkus miesto Baku LC1887,8.
2. → išplūsti 10: Mane baisiai pakirto tas išplūdimas rš.
| refl.: Bylinėjasi už niekniekius, už išsiplūdimą rš.
nuplūdi̇̀mas sm. (2) → nuplūsti 3: Vietinė anemija atsitinka dėl kraujo nuplūdimo rš.
paplūdi̇̀mas sm. (2); N
1. → paplūsti 1: Ji kraujo paplūdimù serga – gimdos vėžį turia Skr. Šitie vandens paplūdimai vadinosi liūtimis rš.
2. → paplūsti 3: Vandens nusekimo ir paplūdimo beveik nežymu rš.
| prk.: Numirė paplūdime sopulių ir kartybių rš.
parplūdi̇̀mas sm. (2) → parplūsti: Darbininkų parplūdimas iš visų provinc[ij]ų yra labai didis LC1887,17.
praplūdi̇̀mas sm. (2) prasiliejimas: Kraujo praplūdimas kurioje nors kūno dalyje rš.
priplūdi̇̀mas sm. (2) KI86
1. → priplūsti 2: Atrodė, kad ir jo galva sprogs iš per didelio kraujo priplūdimo I.Simon. Nuo prisilietimo prie kūno čia anglies rūgšties dujų, čia vandens įvyksta odos sujaudinimas ir kraujo priplūdimas (hyperaemia) EncI613.
2. → priplūsti 3: O jau priplūdi̇̀mas to svieto! Skr. Dėl didelio žmonių priplūdimo mokestis sumažėjo rš.
suplūdi̇̀mas sm. (2)
1. → suplūsti 1: Vandens ligai esant, kartais greta kitų vandens suplūdimo vietų atsiranda vandens ir pleuros maiše rš.
2. → suplūsti 3: Po kelių dienų vėl buvo didelis suplūdimas svieto į tą miestą BsMtII210. Po suplūdimo žmonių ant metturgio ta liga ir kituose valsčiaus kiemuose tuojaus prasiplatino LC1887,28.
užplūdi̇̀mas sm. (2)
1. pritekėjimas: Šunakaris tokiuo įnirtimu savo barzdą kratė, kad net akys jam raudo nuo kraujo užplūdimo į galvą Vaižg.
2. → užplūsti 4: Didelis užplūdi̇̀mas vandeni[u] BM243.
3. → užplūsti 6: Pamanyk, koks žmonių užplū́dimas! Krš. Naujas, netikėtas vokiečių užplūdimas privertė ir mane tapti pabėgėliu J.Jan. Kenkėjų užplūdimas daro didelę žalą pasėliams sp. Visus tokius užplūdimus iš aplinkos galima lengvai šalinti, vien parimstant savo vidaus tyloje Vd.
1. DK152, R144, MP377, CI372, I → plūsti 2: Priš kraujo plūdi̇̀mą zuikio kanapių gerti po stiklinę Šlu. Zigmantas parvažiavęs rado žmoną labai sergančią: degino ją karštis ir plūdimas [kraujo] atsikartojo LzP. Kraujo plūdi̇̀mas N, K. Kaštano žievių skystimas vartojamas nuo vidurių suskydimo ir nuo kruvinų plūdimų rš. Dvylika metų kraujo plūdimu sirgo BPII510. Anoji žmona … kraujo plūdimą kentėjo DP483.
| prk.: Apyniai kvepėdavo taip saldžiai, it jausdami džiaugsmo plūdimą po visą namą ir sodą rš.
2. → plūsti 11: Tai plūdi̇̀mas žmonių! Jrb. Seniai nebuvo matę Lietuvos laukai tokio kryžiuočių plūdimo S.Nėr. Siųsdami tenai kariuomenę, graikai norėjo tiktai sutūrėti keletui dienų persų plūdimą rš.
3. → plūsti 16: Už tą plūdi̇̀mą aš duosiu į teismą Skr. Per visus balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet. Kas jam įtiks, kada štai visas jo gyvenimas – vieni plūdimai rš.
| refl.: Buvo girdėti marčios plūdimasis su šeimyna A.Vencl. Nė viena diena nepraeidavo be barnių ir smarkaus plūdimosi rš.
4. keiksmas: Vaikeliai jų moka visokias nepriderančias kalbas, plūdimus, keiksmus brš.
antplū́dimas (ž.) sm. (1)
1. gausus tekėjimas: Stiprus antplūdimas sulos S.Dauk.
2. → antplūsti 2: Tų gėlių buvo aną dieną antplū́dimas baisus Slnt. Pirmu antplū́dimu pirktos buvo tos mašinos Gršl.
apiplūdi̇̀mas sm. (2); Sut → apiplūsti 1.
atplūdi̇̀mas sm. (2) → atplūsti 1: Sula didžiai veikiai grįžta ir krenka teip, jog įsvadinta sprogymė nusto[ja] atplūdimo sulos, kurią tokiu pragumu (šakų genėjimu) norėjo pagausinti S.Dauk.
| prk.: Gyvybės atplūdimas Vd.
įplūdi̇̀mas sm. (2)
1. gausus priėjimas, užplūdimas: Krikščionybė išlaikė staigų įplūdimą į savo prieglobstį pusiau laukinių giminių rš.
2. → įplūsti 2: Plaukų žilimo priežastis yra pigmentų išnykimas ir oro įplūdimas į plaukų narvelius rš.
išplūdi̇̀mas sm. (2)
1. DP182 → išplūsti 1: Tačiau ir savo kraujo išplūdimo laukti irgi ne gyvenimas rš. Vulkaniškas petrolijos išplūdimas išgandino … gyvatininkus miesto Baku LC1887,8.
2. → išplūsti 10: Mane baisiai pakirto tas išplūdimas rš.
| refl.: Bylinėjasi už niekniekius, už išsiplūdimą rš.
nuplūdi̇̀mas sm. (2) → nuplūsti 3: Vietinė anemija atsitinka dėl kraujo nuplūdimo rš.
paplūdi̇̀mas sm. (2); N
1. → paplūsti 1: Ji kraujo paplūdimù serga – gimdos vėžį turia Skr. Šitie vandens paplūdimai vadinosi liūtimis rš.
2. → paplūsti 3: Vandens nusekimo ir paplūdimo beveik nežymu rš.
| prk.: Numirė paplūdime sopulių ir kartybių rš.
parplūdi̇̀mas sm. (2) → parplūsti: Darbininkų parplūdimas iš visų provinc[ij]ų yra labai didis LC1887,17.
praplūdi̇̀mas sm. (2) prasiliejimas: Kraujo praplūdimas kurioje nors kūno dalyje rš.
priplūdi̇̀mas sm. (2) KI86
1. → priplūsti 2: Atrodė, kad ir jo galva sprogs iš per didelio kraujo priplūdimo I.Simon. Nuo prisilietimo prie kūno čia anglies rūgšties dujų, čia vandens įvyksta odos sujaudinimas ir kraujo priplūdimas (hyperaemia) EncI613.
2. → priplūsti 3: O jau priplūdi̇̀mas to svieto! Skr. Dėl didelio žmonių priplūdimo mokestis sumažėjo rš.
suplūdi̇̀mas sm. (2)
1. → suplūsti 1: Vandens ligai esant, kartais greta kitų vandens suplūdimo vietų atsiranda vandens ir pleuros maiše rš.
2. → suplūsti 3: Po kelių dienų vėl buvo didelis suplūdimas svieto į tą miestą BsMtII210. Po suplūdimo žmonių ant metturgio ta liga ir kituose valsčiaus kiemuose tuojaus prasiplatino LC1887,28.
užplūdi̇̀mas sm. (2)
1. pritekėjimas: Šunakaris tokiuo įnirtimu savo barzdą kratė, kad net akys jam raudo nuo kraujo užplūdimo į galvą Vaižg.
2. → užplūsti 4: Didelis užplūdi̇̀mas vandeni[u] BM243.
3. → užplūsti 6: Pamanyk, koks žmonių užplū́dimas! Krš. Naujas, netikėtas vokiečių užplūdimas privertė ir mane tapti pabėgėliu J.Jan. Kenkėjų užplūdimas daro didelę žalą pasėliams sp. Visus tokius užplūdimus iš aplinkos galima lengvai šalinti, vien parimstant savo vidaus tyloje Vd.
pakriti̇̀mas
Apibrėžtis
kriti̇̀mas sm. (2)
1. → kristi 1: Lapų kritimas rudenį ir augalų pageltimas taip pat yra susijęs su asimiliacijos procesais ir chlorofilo savybėmis rš. Meteorų kritimas stebimas fotografuojant lekiantį meteorą vienu metu iš kelių Žemės paviršiaus taškų rš. Baisus kriti̇̀mas tų obuoliukų Ps. Taškas, kuriame sviedinys (kulka) susiduria su kliūtimi (taikiniu, žeme), vadinamas kritimo tašku rš.
| Atspindimo kampas yra lygus [spindulių] kritimo kampui P.Aviž.
2. atsiskyrimas, dingimas: Garso v kritimą, kurį labai gerai pažįsta Kuršo latvių šnektos, latviai bus paveldėję iš senovės kuršių kalbos K.Būg. Dvibalsių n nekritimą sėlių kalbai rodo šie Alūkstõs apskrities vietovardžiai K.Būg.
3. → kristi 3: Girtuoklis gėrė iki kritimo rš. Kuo medis aukštesnis, tuo jo kritimas yra smarkesnis rš.
4. → kristi 11: O kriti̇̀mas pri munęs, o kriti̇̀mas! Šts.
5. → kristi 12: Buvo didelis arklių kritimas rš. Paukščių kritimo (nugaišimo) priežasčiai sužinoti kritusius paukščius (nugaišę, kritę paukščiai) reikia skrosti J.Jabl.
6. → kristi 13: Apsilieja žemė krauju nuo didžio kritimo LTR(Krp).
7. → kristi 15: Vienos kritimo dieną nuo Berlyno kritimo dienos teskiria vos trys savaitės sp.
8. → kristi 16: Po to, kai 1941 metų pabaigoje buvo peržengtas kritiškasis gamybos kritimo taškas, pramoninė gamyba TSR Sąjungoje per visus 1942 metus kas mėnesį vis augo (sov.) rš. Būtų nepaprastai sunku sutrukdyti smarkų aukso vertės kritimą rš. Temperatūros kritimas retai teįvyksta paros būvyje rš. Kraujo spaudimo kritimas rš.
apkriti̇̀mas sm. (2); Sut → apkristi.
atkriti̇̀mas sm. (2)
1. → atkristi 3: Blogybė iš esmės yra atkritimas nuo aukščiausios tobulybės rš.
2. → atkristi 4.
| prk.: Pakūta gydanti yra ta, kuri saugo žmogų nuo atkritimo į grieką P.
3. → atkristi 5: Nuo atkriti̇̀mo jis ir numirė Lš.
įkriti̇̀mas sm. (2)
1. → įkristi 1: Tai ne liga, tik įkriti̇̀mas kokio krislo į akį Mrj.
2. → įkristi 8: Ir tų žandų įkriti̇̀mai, kaip ir (tartum) jam metus valgyt nedavė! Ds. Simpatinio nervo spaudimas gali sukelti vienos veido pusės prakaitavimą ir Hornerio sindromą, t. y. vyzdžio susiaurėjimą, akies plyšio susiaurėjimą ir akies obuolio įkritimą (enoftalmą) rš.
iškriti̇̀mas sm. (2)
1. → iškristi 1: Nu to iškriti̇̀mo iš eglės ir dabar tebserga Als.
2. → iškristi 7: Ir čia turime, rodosi, tokį pat priebalsio iškritimą J.Jabl.
3. → iškristi 9: Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos rezultatas buvo Rusijos iškritimas iš pasaulinės kapitalizmo sistemos (sov.) rš.
nukriti̇̀mas sm. (2)
1. → nukristi 1: Ji gulėjo suole, kurs buvo platus ir ilgas, kad nereikėtų saugotis nukritimo žemėn rš.
2. → nukristi 4: Kelioms dienoms pirm ragų nukritimo patinsta kailis pakaušyje Blv. Negyvų šakų nukritimą netiesiog veikia ir medynų tankumas rš.
pakriti̇̀mas sm. (2)
1. → pakristi 5: Žmonės savo maldomis Dievą nužemina, jei jį dėl tokių dalykų, kaip karvės pakritimo, klapatija I.Simon.
2. → pakristi 15: Toks ano po tėvo pakritimas: tėvas do tėvas Šts.
3. prigimtis, prigimimas: Sveiko pakriti̇̀mo buvo vaikai kitą kartą – nesirgdavo tiek, kiek dabar Dr. Arklys tokio pakriti̇̀mo, ka medį ėda Šts. Tokio pakriti̇̀mo žmogus, nėko nepadarysi Šts.
pérkritimas sm. (1) → perkristi 2: Baisu žiūrėti ant to jo pérkritimo Lš.
sukriti̇̀mas sm. (2)
1. → sukristi 6: Turi reikšmės ir sukritusio plaučio „paradoksinis kvėpavimas“ (išsiplėtimas iškvėpimo metu ir sukritimas įkvėpimo metu) rš. Įžemio sukritimas rš.
2. → sukristi 9: Jie pasakojo apie karo rezultatus, tautų sąmyšius ir neįtikėtiną didžiosios imperijos sukritimą rš.
3. → sukristi 10: Bulbės nekrinta, jokio sukriti̇̀mo nėra Ėr.
4. → sukristi 12: Reikia gi tokio sukritimo: į Tobolsko gub. patį carą Kerenskio valdžia išsiunčia Vaižg.
užkriti̇̀mas sm. (2)
1. refl. → užkristi 12 (refl.): Toks užsikriti̇̀mas, kad negali atsikratyt Alk. Ant galo jo prietelius atsikėlęs ir davęs jam, ko geidė, nors ne iš meilės, bet dėl jo užsikritimo A.Baran.
2. → užkristi 17: Turbūt bus jau užkriti̇̀mas – du mėnesiu nesiskalbiu Mrj.
1. → kristi 1: Lapų kritimas rudenį ir augalų pageltimas taip pat yra susijęs su asimiliacijos procesais ir chlorofilo savybėmis rš. Meteorų kritimas stebimas fotografuojant lekiantį meteorą vienu metu iš kelių Žemės paviršiaus taškų rš. Baisus kriti̇̀mas tų obuoliukų Ps. Taškas, kuriame sviedinys (kulka) susiduria su kliūtimi (taikiniu, žeme), vadinamas kritimo tašku rš.
| Atspindimo kampas yra lygus [spindulių] kritimo kampui P.Aviž.
2. atsiskyrimas, dingimas: Garso v kritimą, kurį labai gerai pažįsta Kuršo latvių šnektos, latviai bus paveldėję iš senovės kuršių kalbos K.Būg. Dvibalsių n nekritimą sėlių kalbai rodo šie Alūkstõs apskrities vietovardžiai K.Būg.
3. → kristi 3: Girtuoklis gėrė iki kritimo rš. Kuo medis aukštesnis, tuo jo kritimas yra smarkesnis rš.
4. → kristi 11: O kriti̇̀mas pri munęs, o kriti̇̀mas! Šts.
5. → kristi 12: Buvo didelis arklių kritimas rš. Paukščių kritimo (nugaišimo) priežasčiai sužinoti kritusius paukščius (nugaišę, kritę paukščiai) reikia skrosti J.Jabl.
6. → kristi 13: Apsilieja žemė krauju nuo didžio kritimo LTR(Krp).
7. → kristi 15: Vienos kritimo dieną nuo Berlyno kritimo dienos teskiria vos trys savaitės sp.
8. → kristi 16: Po to, kai 1941 metų pabaigoje buvo peržengtas kritiškasis gamybos kritimo taškas, pramoninė gamyba TSR Sąjungoje per visus 1942 metus kas mėnesį vis augo (sov.) rš. Būtų nepaprastai sunku sutrukdyti smarkų aukso vertės kritimą rš. Temperatūros kritimas retai teįvyksta paros būvyje rš. Kraujo spaudimo kritimas rš.
apkriti̇̀mas sm. (2); Sut → apkristi.
atkriti̇̀mas sm. (2)
1. → atkristi 3: Blogybė iš esmės yra atkritimas nuo aukščiausios tobulybės rš.
2. → atkristi 4.
| prk.: Pakūta gydanti yra ta, kuri saugo žmogų nuo atkritimo į grieką P.
3. → atkristi 5: Nuo atkriti̇̀mo jis ir numirė Lš.
įkriti̇̀mas sm. (2)
1. → įkristi 1: Tai ne liga, tik įkriti̇̀mas kokio krislo į akį Mrj.
2. → įkristi 8: Ir tų žandų įkriti̇̀mai, kaip ir (tartum) jam metus valgyt nedavė! Ds. Simpatinio nervo spaudimas gali sukelti vienos veido pusės prakaitavimą ir Hornerio sindromą, t. y. vyzdžio susiaurėjimą, akies plyšio susiaurėjimą ir akies obuolio įkritimą (enoftalmą) rš.
iškriti̇̀mas sm. (2)
1. → iškristi 1: Nu to iškriti̇̀mo iš eglės ir dabar tebserga Als.
2. → iškristi 7: Ir čia turime, rodosi, tokį pat priebalsio iškritimą J.Jabl.
3. → iškristi 9: Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos rezultatas buvo Rusijos iškritimas iš pasaulinės kapitalizmo sistemos (sov.) rš.
nukriti̇̀mas sm. (2)
1. → nukristi 1: Ji gulėjo suole, kurs buvo platus ir ilgas, kad nereikėtų saugotis nukritimo žemėn rš.
2. → nukristi 4: Kelioms dienoms pirm ragų nukritimo patinsta kailis pakaušyje Blv. Negyvų šakų nukritimą netiesiog veikia ir medynų tankumas rš.
pakriti̇̀mas sm. (2)
1. → pakristi 5: Žmonės savo maldomis Dievą nužemina, jei jį dėl tokių dalykų, kaip karvės pakritimo, klapatija I.Simon.
2. → pakristi 15: Toks ano po tėvo pakritimas: tėvas do tėvas Šts.
3. prigimtis, prigimimas: Sveiko pakriti̇̀mo buvo vaikai kitą kartą – nesirgdavo tiek, kiek dabar Dr. Arklys tokio pakriti̇̀mo, ka medį ėda Šts. Tokio pakriti̇̀mo žmogus, nėko nepadarysi Šts.
pérkritimas sm. (1) → perkristi 2: Baisu žiūrėti ant to jo pérkritimo Lš.
sukriti̇̀mas sm. (2)
1. → sukristi 6: Turi reikšmės ir sukritusio plaučio „paradoksinis kvėpavimas“ (išsiplėtimas iškvėpimo metu ir sukritimas įkvėpimo metu) rš. Įžemio sukritimas rš.
2. → sukristi 9: Jie pasakojo apie karo rezultatus, tautų sąmyšius ir neįtikėtiną didžiosios imperijos sukritimą rš.
3. → sukristi 10: Bulbės nekrinta, jokio sukriti̇̀mo nėra Ėr.
4. → sukristi 12: Reikia gi tokio sukritimo: į Tobolsko gub. patį carą Kerenskio valdžia išsiunčia Vaižg.
užkriti̇̀mas sm. (2)
1. refl. → užkristi 12 (refl.): Toks užsikriti̇̀mas, kad negali atsikratyt Alk. Ant galo jo prietelius atsikėlęs ir davęs jam, ko geidė, nors ne iš meilės, bet dėl jo užsikritimo A.Baran.
2. → užkristi 17: Turbūt bus jau užkriti̇̀mas – du mėnesiu nesiskalbiu Mrj.
plūdi̇̀mas
Apibrėžtis
plūdi̇̀mas sm. (2) NdŽ, plū́dimas (1) Grg, Slnt
1. DK152, R144, MP377, CI372, I → plūsti 2: Priš kraujo plūdi̇̀mą zuikio kanapių gerti po stiklinę Šlu. Zigmantas parvažiavęs rado žmoną labai sergančią: degino ją karštis ir plūdimas [kraujo] atsikartojo LzP. Kraujo plūdi̇̀mas N, K. Kaštano žievių skystimas vartojamas nuo vidurių suskydimo ir nuo kruvinų plūdimų rš. Dvylika metų kraujo plūdimu sirgo BPII510. Anoji žmona … kraujo plūdimą kentėjo DP483.
| prk.: Apyniai kvepėdavo taip saldžiai, it jausdami džiaugsmo plūdimą po visą namą ir sodą rš.
2. → plūsti 11: Tai plūdi̇̀mas žmonių! Jrb. Seniai nebuvo matę Lietuvos laukai tokio kryžiuočių plūdimo S.Nėr. Siųsdami tenai kariuomenę, graikai norėjo tiktai sutūrėti keletui dienų persų plūdimą rš.
3. → plūsti 16: Už tą plūdi̇̀mą aš duosiu į teismą Skr. Per visus balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet. Kas jam įtiks, kada štai visas jo gyvenimas – vieni plūdimai rš.
| refl.: Buvo girdėti marčios plūdimasis su šeimyna A.Vencl. Nė viena diena nepraeidavo be barnių ir smarkaus plūdimosi rš.
4. keiksmas: Vaikeliai jų moka visokias nepriderančias kalbas, plūdimus, keiksmus brš.
antplū́dimas (ž.) sm. (1)
1. gausus tekėjimas: Stiprus antplūdimas sulos S.Dauk.
2. → antplūsti 2: Tų gėlių buvo aną dieną antplū́dimas baisus Slnt. Pirmu antplū́dimu pirktos buvo tos mašinos Gršl.
apiplūdi̇̀mas sm. (2); Sut → apiplūsti 1.
atplūdi̇̀mas sm. (2) → atplūsti 1: Sula didžiai veikiai grįžta ir krenka teip, jog įsvadinta sprogymė nusto[ja] atplūdimo sulos, kurią tokiu pragumu (šakų genėjimu) norėjo pagausinti S.Dauk.
| prk.: Gyvybės atplūdimas Vd.
įplūdi̇̀mas sm. (2)
1. gausus priėjimas, užplūdimas: Krikščionybė išlaikė staigų įplūdimą į savo prieglobstį pusiau laukinių giminių rš.
2. → įplūsti 2: Plaukų žilimo priežastis yra pigmentų išnykimas ir oro įplūdimas į plaukų narvelius rš.
išplūdi̇̀mas sm. (2)
1. DP182 → išplūsti 1: Tačiau ir savo kraujo išplūdimo laukti irgi ne gyvenimas rš. Vulkaniškas petrolijos išplūdimas išgandino … gyvatininkus miesto Baku LC1887,8.
2. → išplūsti 10: Mane baisiai pakirto tas išplūdimas rš.
| refl.: Bylinėjasi už niekniekius, už išsiplūdimą rš.
nuplūdi̇̀mas sm. (2) → nuplūsti 3: Vietinė anemija atsitinka dėl kraujo nuplūdimo rš.
paplūdi̇̀mas sm. (2); N
1. → paplūsti 1: Ji kraujo paplūdimù serga – gimdos vėžį turia Skr. Šitie vandens paplūdimai vadinosi liūtimis rš.
2. → paplūsti 3: Vandens nusekimo ir paplūdimo beveik nežymu rš.
| prk.: Numirė paplūdime sopulių ir kartybių rš.
parplūdi̇̀mas sm. (2) → parplūsti: Darbininkų parplūdimas iš visų provinc[ij]ų yra labai didis LC1887,17.
praplūdi̇̀mas sm. (2) prasiliejimas: Kraujo praplūdimas kurioje nors kūno dalyje rš.
priplūdi̇̀mas sm. (2) KI86
1. → priplūsti 2: Atrodė, kad ir jo galva sprogs iš per didelio kraujo priplūdimo I.Simon. Nuo prisilietimo prie kūno čia anglies rūgšties dujų, čia vandens įvyksta odos sujaudinimas ir kraujo priplūdimas (hyperaemia) EncI613.
2. → priplūsti 3: O jau priplūdi̇̀mas to svieto! Skr. Dėl didelio žmonių priplūdimo mokestis sumažėjo rš.
suplūdi̇̀mas sm. (2)
1. → suplūsti 1: Vandens ligai esant, kartais greta kitų vandens suplūdimo vietų atsiranda vandens ir pleuros maiše rš.
2. → suplūsti 3: Po kelių dienų vėl buvo didelis suplūdimas svieto į tą miestą BsMtII210. Po suplūdimo žmonių ant metturgio ta liga ir kituose valsčiaus kiemuose tuojaus prasiplatino LC1887,28.
užplūdi̇̀mas sm. (2)
1. pritekėjimas: Šunakaris tokiuo įnirtimu savo barzdą kratė, kad net akys jam raudo nuo kraujo užplūdimo į galvą Vaižg.
2. → užplūsti 4: Didelis užplūdi̇̀mas vandeni[u] BM243.
3. → užplūsti 6: Pamanyk, koks žmonių užplū́dimas! Krš. Naujas, netikėtas vokiečių užplūdimas privertė ir mane tapti pabėgėliu J.Jan. Kenkėjų užplūdimas daro didelę žalą pasėliams sp. Visus tokius užplūdimus iš aplinkos galima lengvai šalinti, vien parimstant savo vidaus tyloje Vd.
1. DK152, R144, MP377, CI372, I → plūsti 2: Priš kraujo plūdi̇̀mą zuikio kanapių gerti po stiklinę Šlu. Zigmantas parvažiavęs rado žmoną labai sergančią: degino ją karštis ir plūdimas [kraujo] atsikartojo LzP. Kraujo plūdi̇̀mas N, K. Kaštano žievių skystimas vartojamas nuo vidurių suskydimo ir nuo kruvinų plūdimų rš. Dvylika metų kraujo plūdimu sirgo BPII510. Anoji žmona … kraujo plūdimą kentėjo DP483.
| prk.: Apyniai kvepėdavo taip saldžiai, it jausdami džiaugsmo plūdimą po visą namą ir sodą rš.
2. → plūsti 11: Tai plūdi̇̀mas žmonių! Jrb. Seniai nebuvo matę Lietuvos laukai tokio kryžiuočių plūdimo S.Nėr. Siųsdami tenai kariuomenę, graikai norėjo tiktai sutūrėti keletui dienų persų plūdimą rš.
3. → plūsti 16: Už tą plūdi̇̀mą aš duosiu į teismą Skr. Per visus balsus prasimuša plūdimas tąsomo Kiškio V.Piet. Kas jam įtiks, kada štai visas jo gyvenimas – vieni plūdimai rš.
| refl.: Buvo girdėti marčios plūdimasis su šeimyna A.Vencl. Nė viena diena nepraeidavo be barnių ir smarkaus plūdimosi rš.
4. keiksmas: Vaikeliai jų moka visokias nepriderančias kalbas, plūdimus, keiksmus brš.
antplū́dimas (ž.) sm. (1)
1. gausus tekėjimas: Stiprus antplūdimas sulos S.Dauk.
2. → antplūsti 2: Tų gėlių buvo aną dieną antplū́dimas baisus Slnt. Pirmu antplū́dimu pirktos buvo tos mašinos Gršl.
apiplūdi̇̀mas sm. (2); Sut → apiplūsti 1.
atplūdi̇̀mas sm. (2) → atplūsti 1: Sula didžiai veikiai grįžta ir krenka teip, jog įsvadinta sprogymė nusto[ja] atplūdimo sulos, kurią tokiu pragumu (šakų genėjimu) norėjo pagausinti S.Dauk.
| prk.: Gyvybės atplūdimas Vd.
įplūdi̇̀mas sm. (2)
1. gausus priėjimas, užplūdimas: Krikščionybė išlaikė staigų įplūdimą į savo prieglobstį pusiau laukinių giminių rš.
2. → įplūsti 2: Plaukų žilimo priežastis yra pigmentų išnykimas ir oro įplūdimas į plaukų narvelius rš.
išplūdi̇̀mas sm. (2)
1. DP182 → išplūsti 1: Tačiau ir savo kraujo išplūdimo laukti irgi ne gyvenimas rš. Vulkaniškas petrolijos išplūdimas išgandino … gyvatininkus miesto Baku LC1887,8.
2. → išplūsti 10: Mane baisiai pakirto tas išplūdimas rš.
| refl.: Bylinėjasi už niekniekius, už išsiplūdimą rš.
nuplūdi̇̀mas sm. (2) → nuplūsti 3: Vietinė anemija atsitinka dėl kraujo nuplūdimo rš.
paplūdi̇̀mas sm. (2); N
1. → paplūsti 1: Ji kraujo paplūdimù serga – gimdos vėžį turia Skr. Šitie vandens paplūdimai vadinosi liūtimis rš.
2. → paplūsti 3: Vandens nusekimo ir paplūdimo beveik nežymu rš.
| prk.: Numirė paplūdime sopulių ir kartybių rš.
parplūdi̇̀mas sm. (2) → parplūsti: Darbininkų parplūdimas iš visų provinc[ij]ų yra labai didis LC1887,17.
praplūdi̇̀mas sm. (2) prasiliejimas: Kraujo praplūdimas kurioje nors kūno dalyje rš.
priplūdi̇̀mas sm. (2) KI86
1. → priplūsti 2: Atrodė, kad ir jo galva sprogs iš per didelio kraujo priplūdimo I.Simon. Nuo prisilietimo prie kūno čia anglies rūgšties dujų, čia vandens įvyksta odos sujaudinimas ir kraujo priplūdimas (hyperaemia) EncI613.
2. → priplūsti 3: O jau priplūdi̇̀mas to svieto! Skr. Dėl didelio žmonių priplūdimo mokestis sumažėjo rš.
suplūdi̇̀mas sm. (2)
1. → suplūsti 1: Vandens ligai esant, kartais greta kitų vandens suplūdimo vietų atsiranda vandens ir pleuros maiše rš.
2. → suplūsti 3: Po kelių dienų vėl buvo didelis suplūdimas svieto į tą miestą BsMtII210. Po suplūdimo žmonių ant metturgio ta liga ir kituose valsčiaus kiemuose tuojaus prasiplatino LC1887,28.
užplūdi̇̀mas sm. (2)
1. pritekėjimas: Šunakaris tokiuo įnirtimu savo barzdą kratė, kad net akys jam raudo nuo kraujo užplūdimo į galvą Vaižg.
2. → užplūsti 4: Didelis užplūdi̇̀mas vandeni[u] BM243.
3. → užplūsti 6: Pamanyk, koks žmonių užplū́dimas! Krš. Naujas, netikėtas vokiečių užplūdimas privertė ir mane tapti pabėgėliu J.Jan. Kenkėjų užplūdimas daro didelę žalą pasėliams sp. Visus tokius užplūdimus iš aplinkos galima lengvai šalinti, vien parimstant savo vidaus tyloje Vd.
duoniùkas
Apibrėžtis
įregistruotas UAB „JAVINĖ“ prekių ženklas „DUONIUKAI“, pavadinantis be riebalų keptą, džiovintą ar spaudžiant pagamintą sausą, paprastai traškų, paplotėlį iš miltų ir vandens.
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Sveikuoliai gali graibstyte graibstyti parduotuvėse esančius Javinės “duoniukus”. Maistingi ir labai lengvai įsisavinami kelių grūdų paplotėliai. Kas svarbiausia - visa tradicinė ir nauja produkcija yra sukurta tik “Javinės” specialistų.
Duoniukai - universalus dalykas turėti virtuvėje. Darykit sumuštinukus, canapé, ar triauškinkit vienus, nes jie vieni... na tiesiog verti būti suvalgyti! [...]
Duoniukus puoškite, gardinkite kuo tik norite: alyvuogėmis, pomidorais, saulėje džiovintais pomidorais, marinuotų agurkėlių skridinėliais, rūkyta paprika, kmynais, česnako milteliais, pipirais..
Šįkart mūsų akiratyje ne duona, bet iš bene tokios pat sudėties kepami duoniukai, kuriuos skirtingi gamintojai kitaip dar įvardija paplotėliais ar duonelėmis.
Aldona sako, kad be sumuštinukų iš duoniukų „Vaišėms“ neapseina nei vieno iš jos dažnai ruošiamų furšetų ir priėmimų meniu. Duoniukai patogios formos ir dydžio, per greitai nesudrėksta nuo ant jų užteptų ar uždėtų sudedamųjų sumuštinio dalių, o svarbiausia – dera su daugybe produktų ir yra sveiki. [...] Naudokite bet kokių skonių duoniukus su tepamais sūreliais bei varškytėmis.
Salotos lapas, gabalėlis parmezano ir duoniukas - idealus sumuštinis. Skanu, naudinga ir nekenkia figūrai.
Itin daug vitaminų turi duona su sėlenomis ir bemieliai iš stambaus malimo miltų kepti duoniukai. [...]. Užkandai geriausiai tiks kukurūzų dribsniai ar nesaldūs duoniukai.
Duoniukus aptepam varškės kremu ir paliekam keliom valandom šaldytuve, kad suminkštėtų. Arba galima juos tiesiog sudrėkinti sultinuku. Kai suminkštėja, tepam vėl kremo, dedam lašišą, agurką, susukam ritinėlį, pjaunam pusiau ir persmeigiam.
Kai norisi ką nors kramsnoti žiūrint televizorių ar skaitant, puikus saldumynų pakaitalas – duoniukai, trapučiai ar paplotėliai. Jie turi nedaug kalorijų. Be to, labai skanu juos valgyti užtepus lydyto sūrio, varškės ar uogienės. Tinka ir gaminti sumuštinius su mėsa, vaisiais.[...]
Duoniukai – nekaloringas užkandis.
Dažniausiai kramsnojimui pasirenkame ne pačius geriausius maisto produktus, o kokius nors traškučius, duoniukus ir t.t.“, - sako dietologė R.Stasytienė.
Moliūgų sėklų būtinai dedu ir į savo pačios kepamus duoniukus – jie tinka alkiui numalšinti, pusryčiams“.
Duoniukams iškepti reikia smulkintų moliūgų, sezamo sėklų, saulėgrąžų – jas reikia truputį pakepinti ir susmulkinti. Po to į sėklų mišinį beriama ruginių miltų, jei turima – įpilama beržo sulos, jei ne - mineralinio vandens. Dar – po šaukštelį medaus, alyvuogių aliejaus. Viską suminkius, iš kietokos tešlos formuojami ploni duoniukai ir orkaitėje jie ne kepami, bet džiovinami.
Ruginiai grūdų paplotėliai „Duoniukai“ (UAB Javinė) Vertinimas: „Skanūs, kiek sūroki, bet tirpsta burnoje“ […].
Viešnagė pas senelius šįsyk tikrai turėjo praeiti ramiai. Tačiau jau pačią pirmą dieną Paukštasuokyje Majo ir Superis suprato – nieko gero nebus. Močiutė Elfė ir senelis Izis baisiausiai susiginčijo. Ir dėl ko gi? Ogi dėl duoniukų.
Žūtbūtinai išsiskyrė jų nuomonės, kurią pusę tepti sviestu. O tada reikalai visai suprastėjo. Paukštasuokio gyventojai, pasiskirstę į senelių ir močiučių stovyklas, paskelbė vieni kitiems karą. Užvirė baisus neskalbtų kojinių, vandens bombų ir žudikiškų supuvusių daržovių mūšis.
Žūtbūtinai išsiskyrė jų nuomonės, kurią pusę tepti sviestu. O tada reikalai visai suprastėjo. Paukštasuokio gyventojai, pasiskirstę į senelių ir močiučių stovyklas, paskelbė vieni kitiems karą. Užvirė baisus neskalbtų kojinių, vandens bombų ir žudikiškų supuvusių daržovių mūšis.
Pirksiu duoniukų, sūrelį, obuolių. Ir čia mane pasitinka užrašas – 40 proc. nuolaida visiems saldainiams ir šokoladui.
Labai paprastas, bet skanus užtepas ant skrudintos forminės duonos, duoniuko, prancuziško batono ar džiūvėsėlio.
Išbandykite krekerius, vaflius, ryžių trapučius, duoniukus, pitas ir t. t.
“Javinė” yra įregistravusi naujausio gaminio – “Duoniukų” – pavadinimą. Parduotuvių lentynose atsiradus “Duoniukams”, kurių pavadinimą įregistravo “Javinė”, taip savo gaminius ėmė vadinti ir kitos Lietuvos kepyklos. Bendrovės darbuotojai kreipėsi į šias įmones, tačiau šios savo veiksmus motyvavo tuo, kad žodis “duoniukai” joms atrodė bendrinis lietuvių kalbos žodis. Dabar “Javinė” laukia atsakymo iš lenkų įmonės, nukopijavusios jų prekės ženklą.
Traškūs duoniukai – išties neblogas (ir sveikas!) duonos pakaitalas. Bent jau baltos – tikrai. Vis dėlto ir duoniukuose, be naudingosios ląstelienos, yra medžiagų, kurios šiek tiek menkina produkto vertę – krakmolo, mielių, cukraus, neretai ir skonio stipriklių.
paragáuti
Apibrėžtis
ragáuti, -áuja (-áuna), -ãvo tr. K; SD109, Q305, R
1. DŽ mėginti skonį, skanauti; truputį valgyti ar gerti: Ir aš tą ragavaũ, yra gana druskos J. Visi ragãvot, kas par skanybė buvo! Vkš. Na, sveteliai, ragáukim – paskui atšals! Dkš. Ragáuna misos, žiūri, ar bus geras alus Ob. Šeimininkė davė man alaus ragauti Grdm. Didelė mergelikė buvo, o dar nebuvo ragãvus cukraus Všv. Nei pieno ragáuna, nei sviesto Ad. Prašom ragáutienai Mšg. Ji jau žino mano obuolius, tai nė neragáu[ja] Jrb. Mes, pyrago neragavę, namo nevažiuosma Kp. Jis degtinės nė ragáuti neragáuja NdŽ. Motina pataisydavo visokių gardžių valgių, bet tokio gardaus dar niekuomet nebuvo ragavęs J.Balč. Ji ėmė po biskį, po biskį, ragavo, ragavo ir suvalgė visą BsPIV31. Senutė savo amžy karčemoje nebuvo valgiusi ir todėl nevalgė, tiktai ragavo Ašb. Uodas ilgai skraidė po žemę, ragavo visokių gyvulių kraujo rš. Kurs iš tigrų nėra dar ragavęs žmogaus kraujo, tas ne taip yra baisus Blv. Neragautas SD189. Prakorimą ragaująsis, prakorauninkas B. Ne vienas iš vyrų pavadintųjų neragaus večerės BPII205. Večerios pono ragavę PK217. Ragaudami jo kraujį, vesim žyvatą šventąjį Mž261. Juo daugiau žmogus ragavęs kartumo, juo aršiau jis trokšta saldumo rš.
^ Neperkandęs kevalo, branduolio neragausi LTR(Šl). Paliauk ir gardu ragavęs N. Šiksi vašku, medaus neragavęs B.
2. prk. pačiam išmėginti, patirti, pajusti: Gal da neragavęs yr žabo, kad teip neklauso?! Užp. Tai koks tu baudžiauninkas, jeigu dar rykščių nebuvai ragavęs?! V.Myk-Put. Mokslo neragavęs, viršininku nebūsi rš. Mes, prasti žmoneliai, bėdas tik ragaunam, per visą amželį ponui turtus kraunam LTR. Kad žmogus protą turėtų, tai ir vargų neragautų TŽV626. Tik atilsio mano dvasia neragaus Mair. Kojos apautos dideliais batais, niekad, matyt, neragavusiais tepalo rš. Nors sapne rojaus laimės ragavau LTR(Krtn). Duod mano dūšiai tavimi gyventi ir tavo ragaut saldybes DK177. Yra nekurie iš tų, kurie čia stovi, katriej neragaus smerties Ch1Luk9,27.
^ Su saule gyvensi – bado neragausi PPr51.
◊ mažai̇̃ svogū̃nų ragãvęs jaunas, nesubrendęs: Tamstų duktė mažai̇̃ dar svogū̃nų ragãvus – ką iš tokios nori Jnš.
apragáuti tr.
1. daugelį ar viską po truputį ragauti: Alų dalina visiemu apragáut Dv. Aš jau viską apragavaũ Mrj.
2. apkandžioti po truputį: Apragavau jį (skrylį) aplink, o kad pamačiau mažėjant, tai pasidėjau ir žiūrėjau J.Balt.
3. refl. Rod kiek užvalgyti: Itos mėsos tai tik apsiragaut mūs draugėj Arm.
4. refl. beragaujant suklysti, nebesuprasti skonio: Ragauji, ragauji, apsiragáuji ir blogą nuperki [sviestą] Rm.
įragáuti
1. refl. beragaujant įsismaginti, sužadinti apetitą: Iš karto nenorėjau, o kai ėmiau ragauti, tai įsiragavaũ, ir pradėjau valgyti Š.
2. intr. įgerti, įkaušti: Įragavau, esu gėrusi Šts.
3. tr. prk. patirti: Žodžio D[ievo] kas datiria ir įragauja, kas širdin savon įleidžia, nesunku jam SE160.
išragáuti tr.
1. išmėginti daugelio ar visų skonį: Išėjom visą turgų, išragãvom visus sviestus Ėr.
2. DŽ1 beragaujant visa išvalgyti ar išgerti: Pasidėk ką gardesnio, tuoj ir išragáuja Gs. Išragavo visą butelį rš.
3. prk. pačiam mėginti, patirti, pajusti: Nieko gyvendami nelauksite, nebranginsite, išragavę visa rš. Turėjau net per daug laiko išragauti gyvenimo kartumus rš. Gyvenimą išragauti bandė, kaip troškusis išgeria taurę lig dugno Vd.
nuragáuti tr., intr. ragaujant nustatyti (gerą) skonį: Reik nuragáut, kiek ko reikia [į sriubą, į gėrimą] Gs. Tėčiau, eikit juką nuragáut Plv. Iš valgio tik druska ir pipirai nuragaujami Vd. Turiu nuragáut kompotą Snt.
paragáuti tr.
1. Q659, K, DŽ pamėginti skonį, paskanauti; kiek užvalgyti: Duok ir man paragáuti, koks skomas (smokas) to obalio J. Eik, paragáuk, kap saldi pasdarė [šutinta duona] Pakepė – an trečios dienos ir nieko nėr paragáut (greitai suvalgė) Ktv. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagáutau?! Mrk. Paragáuk mano blynų Aps. Paragáuk, ko viriau Pb. Sėskis, paragáuk, pasakysi, ar gardu Pb. Paragaũn' tu mano duonos Aps. Im paragaũ (imk paragauk) mano sūrio! Švnč. Nu, kur tau boba iškentės neparagavus LTR(Dkšt). Kad aluko paragausi, apsuks tau galvelę, sumaišys širdelę (d.) Šll. Saldus paragáuti BŽ55. Žaltys išsiuntė uodą ir įsakė paragauti visokių gyvulių kraujo rš. Duokim paragauti raudoną viralą BB1Moz25,30. Valgį, gėrimą, karaliui duodamą, pirma paragauju, prakorauju R92. Duomi paragaut SD108. Paragauju, gurkšteriu truputį SD44-45. Paragãvo vyriausias vandenį, vynan permainytą DP68. O kaip jis paragavo, nenor gerti VlnE207. Užveizdėtojis paragavo vyno, kursai vandenimi buvo MP67. Tuojau, kaip paragáusi, tad mirimu mirsi DP264. Nagi jūs paragáusiu tabako Gl. Paragáuk, mano gardesnis tutūnas Nmč.
^ Eik su mulkiu riešutauti – riešutų neteks tau paragauti KrvP(Dg). Neperkandęs kevalo, branduolio neparagausi LTR(Rk). Gardu paragauti, bet reikės išspjauti KrvP(Ašm). Neparagavęs viralo, nesakyk, kad šaltas PPr217. Eina kaip meška, širšų medaus paragavus KrvP(Dbg). Čia nieko negausi, net ir vandens neparagausi KrvP(Mtl).
2. išgerti, įsigerti: Šiandie prie svečiais ir aš paragavaũ Šr. Ot paragáunu [, būdavo, degtinės], o dar̃ tai suvisu neimu Šlčn. Saldi, gardi arielkėlė, reikia paragautie LTR(Tvr).
3. prk. pačiam išmėginti, patirti, pajusti: Kas laisvės oro paragavo, fašistams niekad nevergaus! A.Vencl. Nebijok! greitai pardums, kaip paragaus bado ir dūmų pauostys J.Bil. Išvaikščiojęs visus kelius ir vargo paragavęs, aš sugrįžau į savo seną butą V.Mont. Dabar pasisekė man šiek tiek mokslo paragauti Pt. Tatai žino tie, kurie šius vargus regėjo ir paragavo BPII477. Kaip tave paragausim, saldybę tavo jusim Mž345. Paragaut saldumo gerybės jo DP220. Jei kursai žodį mano laikys, neparagaus smerties amžinai VlnE53. Pakolei kitą apgausi, pats piktą paragausi M. Uošvė labai pasiutus, tegul pagyvena pas juos: tegul ir jie paragáuna šitų pyragų Jnš. Darbo tik paragavo, o algą vis dėlto gavo KrvP(Slk). Neišdykauk, gausi diržo paragauti! Jnš. Ar gal sagties paragauti nori? – Ir jau imasi senis už diržo V.Krėv. Urėdas jam liepė daugiau pakinktų nepalikti, o jeigu paliks, tai gaus bizūno paragauti LTsIV470. Ir džiaukis dabar, guzą gavęs ir lazdos paragavęs KrvP(Všt). Vai paragáusi rykštės, jei skriausi sesytę! Dkš.
priragáuti
1. tr. po truputį valgant, geriant prisisotinti: Grįžta uodas, kraujo priragavęs, ir jį sutinka kregždė LTsIV446. Man didžiausia būtų laimė, jei būčiau pačio karaliaus žmona: ir tų valgių privalgyčiau, ir pyragų priragaučiau, ir pagaliau patį karalių turėčiau LTR(Žal).
2. refl. tr. prisigerti, įkaušti: Prisiragáuta svečiuos arielkos, kad net kojos sverda Ds. Vargonininkas tiek prisiragavo, kad neįstengė ir namo parjoti rš.
3. refl. tr. prk. pačiam pakankamai išmėginti, patirti, pajusti: Nugyventa gražus amželis, prisiragauta ir saldaus, ir kartaus rš. Jis gana prisiragavo pasaulio smagybių rš.
suragáuti tr. ragaujant suvalgyti: Kap paragavo, tai i visą veršį suragavo Tvr. Tai daug suvalgo, tai daug suragauna NS818.
užragáuti tr.
1. kiek paragauti; užvalgyti: Prašom užragáut mūsų bulbų Vdn. Užragáusiu saldaus Trak. Ažragãvus ir daugiau noris Ds.
2. per daug ragaujant, prarasti skonį: Ragauni, ragauni – ir užragáuni skonį Mrs.
1. DŽ mėginti skonį, skanauti; truputį valgyti ar gerti: Ir aš tą ragavaũ, yra gana druskos J. Visi ragãvot, kas par skanybė buvo! Vkš. Na, sveteliai, ragáukim – paskui atšals! Dkš. Ragáuna misos, žiūri, ar bus geras alus Ob. Šeimininkė davė man alaus ragauti Grdm. Didelė mergelikė buvo, o dar nebuvo ragãvus cukraus Všv. Nei pieno ragáuna, nei sviesto Ad. Prašom ragáutienai Mšg. Ji jau žino mano obuolius, tai nė neragáu[ja] Jrb. Mes, pyrago neragavę, namo nevažiuosma Kp. Jis degtinės nė ragáuti neragáuja NdŽ. Motina pataisydavo visokių gardžių valgių, bet tokio gardaus dar niekuomet nebuvo ragavęs J.Balč. Ji ėmė po biskį, po biskį, ragavo, ragavo ir suvalgė visą BsPIV31. Senutė savo amžy karčemoje nebuvo valgiusi ir todėl nevalgė, tiktai ragavo Ašb. Uodas ilgai skraidė po žemę, ragavo visokių gyvulių kraujo rš. Kurs iš tigrų nėra dar ragavęs žmogaus kraujo, tas ne taip yra baisus Blv. Neragautas SD189. Prakorimą ragaująsis, prakorauninkas B. Ne vienas iš vyrų pavadintųjų neragaus večerės BPII205. Večerios pono ragavę PK217. Ragaudami jo kraujį, vesim žyvatą šventąjį Mž261. Juo daugiau žmogus ragavęs kartumo, juo aršiau jis trokšta saldumo rš.
^ Neperkandęs kevalo, branduolio neragausi LTR(Šl). Paliauk ir gardu ragavęs N. Šiksi vašku, medaus neragavęs B.
2. prk. pačiam išmėginti, patirti, pajusti: Gal da neragavęs yr žabo, kad teip neklauso?! Užp. Tai koks tu baudžiauninkas, jeigu dar rykščių nebuvai ragavęs?! V.Myk-Put. Mokslo neragavęs, viršininku nebūsi rš. Mes, prasti žmoneliai, bėdas tik ragaunam, per visą amželį ponui turtus kraunam LTR. Kad žmogus protą turėtų, tai ir vargų neragautų TŽV626. Tik atilsio mano dvasia neragaus Mair. Kojos apautos dideliais batais, niekad, matyt, neragavusiais tepalo rš. Nors sapne rojaus laimės ragavau LTR(Krtn). Duod mano dūšiai tavimi gyventi ir tavo ragaut saldybes DK177. Yra nekurie iš tų, kurie čia stovi, katriej neragaus smerties Ch1Luk9,27.
^ Su saule gyvensi – bado neragausi PPr51.
◊ mažai̇̃ svogū̃nų ragãvęs jaunas, nesubrendęs: Tamstų duktė mažai̇̃ dar svogū̃nų ragãvus – ką iš tokios nori Jnš.
apragáuti tr.
1. daugelį ar viską po truputį ragauti: Alų dalina visiemu apragáut Dv. Aš jau viską apragavaũ Mrj.
2. apkandžioti po truputį: Apragavau jį (skrylį) aplink, o kad pamačiau mažėjant, tai pasidėjau ir žiūrėjau J.Balt.
3. refl. Rod kiek užvalgyti: Itos mėsos tai tik apsiragaut mūs draugėj Arm.
4. refl. beragaujant suklysti, nebesuprasti skonio: Ragauji, ragauji, apsiragáuji ir blogą nuperki [sviestą] Rm.
įragáuti
1. refl. beragaujant įsismaginti, sužadinti apetitą: Iš karto nenorėjau, o kai ėmiau ragauti, tai įsiragavaũ, ir pradėjau valgyti Š.
2. intr. įgerti, įkaušti: Įragavau, esu gėrusi Šts.
3. tr. prk. patirti: Žodžio D[ievo] kas datiria ir įragauja, kas širdin savon įleidžia, nesunku jam SE160.
išragáuti tr.
1. išmėginti daugelio ar visų skonį: Išėjom visą turgų, išragãvom visus sviestus Ėr.
2. DŽ1 beragaujant visa išvalgyti ar išgerti: Pasidėk ką gardesnio, tuoj ir išragáuja Gs. Išragavo visą butelį rš.
3. prk. pačiam mėginti, patirti, pajusti: Nieko gyvendami nelauksite, nebranginsite, išragavę visa rš. Turėjau net per daug laiko išragauti gyvenimo kartumus rš. Gyvenimą išragauti bandė, kaip troškusis išgeria taurę lig dugno Vd.
nuragáuti tr., intr. ragaujant nustatyti (gerą) skonį: Reik nuragáut, kiek ko reikia [į sriubą, į gėrimą] Gs. Tėčiau, eikit juką nuragáut Plv. Iš valgio tik druska ir pipirai nuragaujami Vd. Turiu nuragáut kompotą Snt.
paragáuti tr.
1. Q659, K, DŽ pamėginti skonį, paskanauti; kiek užvalgyti: Duok ir man paragáuti, koks skomas (smokas) to obalio J. Eik, paragáuk, kap saldi pasdarė [šutinta duona] Pakepė – an trečios dienos ir nieko nėr paragáut (greitai suvalgė) Ktv. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagáutau?! Mrk. Paragáuk mano blynų Aps. Paragáuk, ko viriau Pb. Sėskis, paragáuk, pasakysi, ar gardu Pb. Paragaũn' tu mano duonos Aps. Im paragaũ (imk paragauk) mano sūrio! Švnč. Nu, kur tau boba iškentės neparagavus LTR(Dkšt). Kad aluko paragausi, apsuks tau galvelę, sumaišys širdelę (d.) Šll. Saldus paragáuti BŽ55. Žaltys išsiuntė uodą ir įsakė paragauti visokių gyvulių kraujo rš. Duokim paragauti raudoną viralą BB1Moz25,30. Valgį, gėrimą, karaliui duodamą, pirma paragauju, prakorauju R92. Duomi paragaut SD108. Paragauju, gurkšteriu truputį SD44-45. Paragãvo vyriausias vandenį, vynan permainytą DP68. O kaip jis paragavo, nenor gerti VlnE207. Užveizdėtojis paragavo vyno, kursai vandenimi buvo MP67. Tuojau, kaip paragáusi, tad mirimu mirsi DP264. Nagi jūs paragáusiu tabako Gl. Paragáuk, mano gardesnis tutūnas Nmč.
^ Eik su mulkiu riešutauti – riešutų neteks tau paragauti KrvP(Dg). Neperkandęs kevalo, branduolio neparagausi LTR(Rk). Gardu paragauti, bet reikės išspjauti KrvP(Ašm). Neparagavęs viralo, nesakyk, kad šaltas PPr217. Eina kaip meška, širšų medaus paragavus KrvP(Dbg). Čia nieko negausi, net ir vandens neparagausi KrvP(Mtl).
2. išgerti, įsigerti: Šiandie prie svečiais ir aš paragavaũ Šr. Ot paragáunu [, būdavo, degtinės], o dar̃ tai suvisu neimu Šlčn. Saldi, gardi arielkėlė, reikia paragautie LTR(Tvr).
3. prk. pačiam išmėginti, patirti, pajusti: Kas laisvės oro paragavo, fašistams niekad nevergaus! A.Vencl. Nebijok! greitai pardums, kaip paragaus bado ir dūmų pauostys J.Bil. Išvaikščiojęs visus kelius ir vargo paragavęs, aš sugrįžau į savo seną butą V.Mont. Dabar pasisekė man šiek tiek mokslo paragauti Pt. Tatai žino tie, kurie šius vargus regėjo ir paragavo BPII477. Kaip tave paragausim, saldybę tavo jusim Mž345. Paragaut saldumo gerybės jo DP220. Jei kursai žodį mano laikys, neparagaus smerties amžinai VlnE53. Pakolei kitą apgausi, pats piktą paragausi M. Uošvė labai pasiutus, tegul pagyvena pas juos: tegul ir jie paragáuna šitų pyragų Jnš. Darbo tik paragavo, o algą vis dėlto gavo KrvP(Slk). Neišdykauk, gausi diržo paragauti! Jnš. Ar gal sagties paragauti nori? – Ir jau imasi senis už diržo V.Krėv. Urėdas jam liepė daugiau pakinktų nepalikti, o jeigu paliks, tai gaus bizūno paragauti LTsIV470. Ir džiaukis dabar, guzą gavęs ir lazdos paragavęs KrvP(Všt). Vai paragáusi rykštės, jei skriausi sesytę! Dkš.
priragáuti
1. tr. po truputį valgant, geriant prisisotinti: Grįžta uodas, kraujo priragavęs, ir jį sutinka kregždė LTsIV446. Man didžiausia būtų laimė, jei būčiau pačio karaliaus žmona: ir tų valgių privalgyčiau, ir pyragų priragaučiau, ir pagaliau patį karalių turėčiau LTR(Žal).
2. refl. tr. prisigerti, įkaušti: Prisiragáuta svečiuos arielkos, kad net kojos sverda Ds. Vargonininkas tiek prisiragavo, kad neįstengė ir namo parjoti rš.
3. refl. tr. prk. pačiam pakankamai išmėginti, patirti, pajusti: Nugyventa gražus amželis, prisiragauta ir saldaus, ir kartaus rš. Jis gana prisiragavo pasaulio smagybių rš.
suragáuti tr. ragaujant suvalgyti: Kap paragavo, tai i visą veršį suragavo Tvr. Tai daug suvalgo, tai daug suragauna NS818.
užragáuti tr.
1. kiek paragauti; užvalgyti: Prašom užragáut mūsų bulbų Vdn. Užragáusiu saldaus Trak. Ažragãvus ir daugiau noris Ds.
2. per daug ragaujant, prarasti skonį: Ragauni, ragauni – ir užragáuni skonį Mrs.
suragáuti
Apibrėžtis
ragáuti, -áuja (-áuna), -ãvo tr. K; SD109, Q305, R
1. DŽ mėginti skonį, skanauti; truputį valgyti ar gerti: Ir aš tą ragavaũ, yra gana druskos J. Visi ragãvot, kas par skanybė buvo! Vkš. Na, sveteliai, ragáukim – paskui atšals! Dkš. Ragáuna misos, žiūri, ar bus geras alus Ob. Šeimininkė davė man alaus ragauti Grdm. Didelė mergelikė buvo, o dar nebuvo ragãvus cukraus Všv. Nei pieno ragáuna, nei sviesto Ad. Prašom ragáutienai Mšg. Ji jau žino mano obuolius, tai nė neragáu[ja] Jrb. Mes, pyrago neragavę, namo nevažiuosma Kp. Jis degtinės nė ragáuti neragáuja NdŽ. Motina pataisydavo visokių gardžių valgių, bet tokio gardaus dar niekuomet nebuvo ragavęs J.Balč. Ji ėmė po biskį, po biskį, ragavo, ragavo ir suvalgė visą BsPIV31. Senutė savo amžy karčemoje nebuvo valgiusi ir todėl nevalgė, tiktai ragavo Ašb. Uodas ilgai skraidė po žemę, ragavo visokių gyvulių kraujo rš. Kurs iš tigrų nėra dar ragavęs žmogaus kraujo, tas ne taip yra baisus Blv. Neragautas SD189. Prakorimą ragaująsis, prakorauninkas B. Ne vienas iš vyrų pavadintųjų neragaus večerės BPII205. Večerios pono ragavę PK217. Ragaudami jo kraujį, vesim žyvatą šventąjį Mž261. Juo daugiau žmogus ragavęs kartumo, juo aršiau jis trokšta saldumo rš.
^ Neperkandęs kevalo, branduolio neragausi LTR(Šl). Paliauk ir gardu ragavęs N. Šiksi vašku, medaus neragavęs B.
2. prk. pačiam išmėginti, patirti, pajusti: Gal da neragavęs yr žabo, kad teip neklauso?! Užp. Tai koks tu baudžiauninkas, jeigu dar rykščių nebuvai ragavęs?! V.Myk-Put. Mokslo neragavęs, viršininku nebūsi rš. Mes, prasti žmoneliai, bėdas tik ragaunam, per visą amželį ponui turtus kraunam LTR. Kad žmogus protą turėtų, tai ir vargų neragautų TŽV626. Tik atilsio mano dvasia neragaus Mair. Kojos apautos dideliais batais, niekad, matyt, neragavusiais tepalo rš. Nors sapne rojaus laimės ragavau LTR(Krtn). Duod mano dūšiai tavimi gyventi ir tavo ragaut saldybes DK177. Yra nekurie iš tų, kurie čia stovi, katriej neragaus smerties Ch1Luk9,27.
^ Su saule gyvensi – bado neragausi PPr51.
◊ mažai̇̃ svogū̃nų ragãvęs jaunas, nesubrendęs: Tamstų duktė mažai̇̃ dar svogū̃nų ragãvus – ką iš tokios nori Jnš.
apragáuti tr.
1. daugelį ar viską po truputį ragauti: Alų dalina visiemu apragáut Dv. Aš jau viską apragavaũ Mrj.
2. apkandžioti po truputį: Apragavau jį (skrylį) aplink, o kad pamačiau mažėjant, tai pasidėjau ir žiūrėjau J.Balt.
3. refl. Rod kiek užvalgyti: Itos mėsos tai tik apsiragaut mūs draugėj Arm.
4. refl. beragaujant suklysti, nebesuprasti skonio: Ragauji, ragauji, apsiragáuji ir blogą nuperki [sviestą] Rm.
įragáuti
1. refl. beragaujant įsismaginti, sužadinti apetitą: Iš karto nenorėjau, o kai ėmiau ragauti, tai įsiragavaũ, ir pradėjau valgyti Š.
2. intr. įgerti, įkaušti: Įragavau, esu gėrusi Šts.
3. tr. prk. patirti: Žodžio D[ievo] kas datiria ir įragauja, kas širdin savon įleidžia, nesunku jam SE160.
išragáuti tr.
1. išmėginti daugelio ar visų skonį: Išėjom visą turgų, išragãvom visus sviestus Ėr.
2. DŽ1 beragaujant visa išvalgyti ar išgerti: Pasidėk ką gardesnio, tuoj ir išragáuja Gs. Išragavo visą butelį rš.
3. prk. pačiam mėginti, patirti, pajusti: Nieko gyvendami nelauksite, nebranginsite, išragavę visa rš. Turėjau net per daug laiko išragauti gyvenimo kartumus rš. Gyvenimą išragauti bandė, kaip troškusis išgeria taurę lig dugno Vd.
nuragáuti tr., intr. ragaujant nustatyti (gerą) skonį: Reik nuragáut, kiek ko reikia [į sriubą, į gėrimą] Gs. Tėčiau, eikit juką nuragáut Plv. Iš valgio tik druska ir pipirai nuragaujami Vd. Turiu nuragáut kompotą Snt.
paragáuti tr.
1. Q659, K, DŽ pamėginti skonį, paskanauti; kiek užvalgyti: Duok ir man paragáuti, koks skomas (smokas) to obalio J. Eik, paragáuk, kap saldi pasdarė [šutinta duona] Pakepė – an trečios dienos ir nieko nėr paragáut (greitai suvalgė) Ktv. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagáutau?! Mrk. Paragáuk mano blynų Aps. Paragáuk, ko viriau Pb. Sėskis, paragáuk, pasakysi, ar gardu Pb. Paragaũn' tu mano duonos Aps. Im paragaũ (imk paragauk) mano sūrio! Švnč. Nu, kur tau boba iškentės neparagavus LTR(Dkšt). Kad aluko paragausi, apsuks tau galvelę, sumaišys širdelę (d.) Šll. Saldus paragáuti BŽ55. Žaltys išsiuntė uodą ir įsakė paragauti visokių gyvulių kraujo rš. Duokim paragauti raudoną viralą BB1Moz25,30. Valgį, gėrimą, karaliui duodamą, pirma paragauju, prakorauju R92. Duomi paragaut SD108. Paragauju, gurkšteriu truputį SD44-45. Paragãvo vyriausias vandenį, vynan permainytą DP68. O kaip jis paragavo, nenor gerti VlnE207. Užveizdėtojis paragavo vyno, kursai vandenimi buvo MP67. Tuojau, kaip paragáusi, tad mirimu mirsi DP264. Nagi jūs paragáusiu tabako Gl. Paragáuk, mano gardesnis tutūnas Nmč.
^ Eik su mulkiu riešutauti – riešutų neteks tau paragauti KrvP(Dg). Neperkandęs kevalo, branduolio neparagausi LTR(Rk). Gardu paragauti, bet reikės išspjauti KrvP(Ašm). Neparagavęs viralo, nesakyk, kad šaltas PPr217. Eina kaip meška, širšų medaus paragavus KrvP(Dbg). Čia nieko negausi, net ir vandens neparagausi KrvP(Mtl).
2. išgerti, įsigerti: Šiandie prie svečiais ir aš paragavaũ Šr. Ot paragáunu [, būdavo, degtinės], o dar̃ tai suvisu neimu Šlčn. Saldi, gardi arielkėlė, reikia paragautie LTR(Tvr).
3. prk. pačiam išmėginti, patirti, pajusti: Kas laisvės oro paragavo, fašistams niekad nevergaus! A.Vencl. Nebijok! greitai pardums, kaip paragaus bado ir dūmų pauostys J.Bil. Išvaikščiojęs visus kelius ir vargo paragavęs, aš sugrįžau į savo seną butą V.Mont. Dabar pasisekė man šiek tiek mokslo paragauti Pt. Tatai žino tie, kurie šius vargus regėjo ir paragavo BPII477. Kaip tave paragausim, saldybę tavo jusim Mž345. Paragaut saldumo gerybės jo DP220. Jei kursai žodį mano laikys, neparagaus smerties amžinai VlnE53. Pakolei kitą apgausi, pats piktą paragausi M. Uošvė labai pasiutus, tegul pagyvena pas juos: tegul ir jie paragáuna šitų pyragų Jnš. Darbo tik paragavo, o algą vis dėlto gavo KrvP(Slk). Neišdykauk, gausi diržo paragauti! Jnš. Ar gal sagties paragauti nori? – Ir jau imasi senis už diržo V.Krėv. Urėdas jam liepė daugiau pakinktų nepalikti, o jeigu paliks, tai gaus bizūno paragauti LTsIV470. Ir džiaukis dabar, guzą gavęs ir lazdos paragavęs KrvP(Všt). Vai paragáusi rykštės, jei skriausi sesytę! Dkš.
priragáuti
1. tr. po truputį valgant, geriant prisisotinti: Grįžta uodas, kraujo priragavęs, ir jį sutinka kregždė LTsIV446. Man didžiausia būtų laimė, jei būčiau pačio karaliaus žmona: ir tų valgių privalgyčiau, ir pyragų priragaučiau, ir pagaliau patį karalių turėčiau LTR(Žal).
2. refl. tr. prisigerti, įkaušti: Prisiragáuta svečiuos arielkos, kad net kojos sverda Ds. Vargonininkas tiek prisiragavo, kad neįstengė ir namo parjoti rš.
3. refl. tr. prk. pačiam pakankamai išmėginti, patirti, pajusti: Nugyventa gražus amželis, prisiragauta ir saldaus, ir kartaus rš. Jis gana prisiragavo pasaulio smagybių rš.
suragáuti tr. ragaujant suvalgyti: Kap paragavo, tai i visą veršį suragavo Tvr. Tai daug suvalgo, tai daug suragauna NS818.
užragáuti tr.
1. kiek paragauti; užvalgyti: Prašom užragáut mūsų bulbų Vdn. Užragáusiu saldaus Trak. Ažragãvus ir daugiau noris Ds.
2. per daug ragaujant, prarasti skonį: Ragauni, ragauni – ir užragáuni skonį Mrs.
1. DŽ mėginti skonį, skanauti; truputį valgyti ar gerti: Ir aš tą ragavaũ, yra gana druskos J. Visi ragãvot, kas par skanybė buvo! Vkš. Na, sveteliai, ragáukim – paskui atšals! Dkš. Ragáuna misos, žiūri, ar bus geras alus Ob. Šeimininkė davė man alaus ragauti Grdm. Didelė mergelikė buvo, o dar nebuvo ragãvus cukraus Všv. Nei pieno ragáuna, nei sviesto Ad. Prašom ragáutienai Mšg. Ji jau žino mano obuolius, tai nė neragáu[ja] Jrb. Mes, pyrago neragavę, namo nevažiuosma Kp. Jis degtinės nė ragáuti neragáuja NdŽ. Motina pataisydavo visokių gardžių valgių, bet tokio gardaus dar niekuomet nebuvo ragavęs J.Balč. Ji ėmė po biskį, po biskį, ragavo, ragavo ir suvalgė visą BsPIV31. Senutė savo amžy karčemoje nebuvo valgiusi ir todėl nevalgė, tiktai ragavo Ašb. Uodas ilgai skraidė po žemę, ragavo visokių gyvulių kraujo rš. Kurs iš tigrų nėra dar ragavęs žmogaus kraujo, tas ne taip yra baisus Blv. Neragautas SD189. Prakorimą ragaująsis, prakorauninkas B. Ne vienas iš vyrų pavadintųjų neragaus večerės BPII205. Večerios pono ragavę PK217. Ragaudami jo kraujį, vesim žyvatą šventąjį Mž261. Juo daugiau žmogus ragavęs kartumo, juo aršiau jis trokšta saldumo rš.
^ Neperkandęs kevalo, branduolio neragausi LTR(Šl). Paliauk ir gardu ragavęs N. Šiksi vašku, medaus neragavęs B.
2. prk. pačiam išmėginti, patirti, pajusti: Gal da neragavęs yr žabo, kad teip neklauso?! Užp. Tai koks tu baudžiauninkas, jeigu dar rykščių nebuvai ragavęs?! V.Myk-Put. Mokslo neragavęs, viršininku nebūsi rš. Mes, prasti žmoneliai, bėdas tik ragaunam, per visą amželį ponui turtus kraunam LTR. Kad žmogus protą turėtų, tai ir vargų neragautų TŽV626. Tik atilsio mano dvasia neragaus Mair. Kojos apautos dideliais batais, niekad, matyt, neragavusiais tepalo rš. Nors sapne rojaus laimės ragavau LTR(Krtn). Duod mano dūšiai tavimi gyventi ir tavo ragaut saldybes DK177. Yra nekurie iš tų, kurie čia stovi, katriej neragaus smerties Ch1Luk9,27.
^ Su saule gyvensi – bado neragausi PPr51.
◊ mažai̇̃ svogū̃nų ragãvęs jaunas, nesubrendęs: Tamstų duktė mažai̇̃ dar svogū̃nų ragãvus – ką iš tokios nori Jnš.
apragáuti tr.
1. daugelį ar viską po truputį ragauti: Alų dalina visiemu apragáut Dv. Aš jau viską apragavaũ Mrj.
2. apkandžioti po truputį: Apragavau jį (skrylį) aplink, o kad pamačiau mažėjant, tai pasidėjau ir žiūrėjau J.Balt.
3. refl. Rod kiek užvalgyti: Itos mėsos tai tik apsiragaut mūs draugėj Arm.
4. refl. beragaujant suklysti, nebesuprasti skonio: Ragauji, ragauji, apsiragáuji ir blogą nuperki [sviestą] Rm.
įragáuti
1. refl. beragaujant įsismaginti, sužadinti apetitą: Iš karto nenorėjau, o kai ėmiau ragauti, tai įsiragavaũ, ir pradėjau valgyti Š.
2. intr. įgerti, įkaušti: Įragavau, esu gėrusi Šts.
3. tr. prk. patirti: Žodžio D[ievo] kas datiria ir įragauja, kas širdin savon įleidžia, nesunku jam SE160.
išragáuti tr.
1. išmėginti daugelio ar visų skonį: Išėjom visą turgų, išragãvom visus sviestus Ėr.
2. DŽ1 beragaujant visa išvalgyti ar išgerti: Pasidėk ką gardesnio, tuoj ir išragáuja Gs. Išragavo visą butelį rš.
3. prk. pačiam mėginti, patirti, pajusti: Nieko gyvendami nelauksite, nebranginsite, išragavę visa rš. Turėjau net per daug laiko išragauti gyvenimo kartumus rš. Gyvenimą išragauti bandė, kaip troškusis išgeria taurę lig dugno Vd.
nuragáuti tr., intr. ragaujant nustatyti (gerą) skonį: Reik nuragáut, kiek ko reikia [į sriubą, į gėrimą] Gs. Tėčiau, eikit juką nuragáut Plv. Iš valgio tik druska ir pipirai nuragaujami Vd. Turiu nuragáut kompotą Snt.
paragáuti tr.
1. Q659, K, DŽ pamėginti skonį, paskanauti; kiek užvalgyti: Duok ir man paragáuti, koks skomas (smokas) to obalio J. Eik, paragáuk, kap saldi pasdarė [šutinta duona] Pakepė – an trečios dienos ir nieko nėr paragáut (greitai suvalgė) Ktv. Kiemas ežerą siekia, ir kad aš žuvelės neparagáutau?! Mrk. Paragáuk mano blynų Aps. Paragáuk, ko viriau Pb. Sėskis, paragáuk, pasakysi, ar gardu Pb. Paragaũn' tu mano duonos Aps. Im paragaũ (imk paragauk) mano sūrio! Švnč. Nu, kur tau boba iškentės neparagavus LTR(Dkšt). Kad aluko paragausi, apsuks tau galvelę, sumaišys širdelę (d.) Šll. Saldus paragáuti BŽ55. Žaltys išsiuntė uodą ir įsakė paragauti visokių gyvulių kraujo rš. Duokim paragauti raudoną viralą BB1Moz25,30. Valgį, gėrimą, karaliui duodamą, pirma paragauju, prakorauju R92. Duomi paragaut SD108. Paragauju, gurkšteriu truputį SD44-45. Paragãvo vyriausias vandenį, vynan permainytą DP68. O kaip jis paragavo, nenor gerti VlnE207. Užveizdėtojis paragavo vyno, kursai vandenimi buvo MP67. Tuojau, kaip paragáusi, tad mirimu mirsi DP264. Nagi jūs paragáusiu tabako Gl. Paragáuk, mano gardesnis tutūnas Nmč.
^ Eik su mulkiu riešutauti – riešutų neteks tau paragauti KrvP(Dg). Neperkandęs kevalo, branduolio neparagausi LTR(Rk). Gardu paragauti, bet reikės išspjauti KrvP(Ašm). Neparagavęs viralo, nesakyk, kad šaltas PPr217. Eina kaip meška, širšų medaus paragavus KrvP(Dbg). Čia nieko negausi, net ir vandens neparagausi KrvP(Mtl).
2. išgerti, įsigerti: Šiandie prie svečiais ir aš paragavaũ Šr. Ot paragáunu [, būdavo, degtinės], o dar̃ tai suvisu neimu Šlčn. Saldi, gardi arielkėlė, reikia paragautie LTR(Tvr).
3. prk. pačiam išmėginti, patirti, pajusti: Kas laisvės oro paragavo, fašistams niekad nevergaus! A.Vencl. Nebijok! greitai pardums, kaip paragaus bado ir dūmų pauostys J.Bil. Išvaikščiojęs visus kelius ir vargo paragavęs, aš sugrįžau į savo seną butą V.Mont. Dabar pasisekė man šiek tiek mokslo paragauti Pt. Tatai žino tie, kurie šius vargus regėjo ir paragavo BPII477. Kaip tave paragausim, saldybę tavo jusim Mž345. Paragaut saldumo gerybės jo DP220. Jei kursai žodį mano laikys, neparagaus smerties amžinai VlnE53. Pakolei kitą apgausi, pats piktą paragausi M. Uošvė labai pasiutus, tegul pagyvena pas juos: tegul ir jie paragáuna šitų pyragų Jnš. Darbo tik paragavo, o algą vis dėlto gavo KrvP(Slk). Neišdykauk, gausi diržo paragauti! Jnš. Ar gal sagties paragauti nori? – Ir jau imasi senis už diržo V.Krėv. Urėdas jam liepė daugiau pakinktų nepalikti, o jeigu paliks, tai gaus bizūno paragauti LTsIV470. Ir džiaukis dabar, guzą gavęs ir lazdos paragavęs KrvP(Všt). Vai paragáusi rykštės, jei skriausi sesytę! Dkš.
priragáuti
1. tr. po truputį valgant, geriant prisisotinti: Grįžta uodas, kraujo priragavęs, ir jį sutinka kregždė LTsIV446. Man didžiausia būtų laimė, jei būčiau pačio karaliaus žmona: ir tų valgių privalgyčiau, ir pyragų priragaučiau, ir pagaliau patį karalių turėčiau LTR(Žal).
2. refl. tr. prisigerti, įkaušti: Prisiragáuta svečiuos arielkos, kad net kojos sverda Ds. Vargonininkas tiek prisiragavo, kad neįstengė ir namo parjoti rš.
3. refl. tr. prk. pačiam pakankamai išmėginti, patirti, pajusti: Nugyventa gražus amželis, prisiragauta ir saldaus, ir kartaus rš. Jis gana prisiragavo pasaulio smagybių rš.
suragáuti tr. ragaujant suvalgyti: Kap paragavo, tai i visą veršį suragavo Tvr. Tai daug suvalgo, tai daug suragauna NS818.
užragáuti tr.
1. kiek paragauti; užvalgyti: Prašom užragáut mūsų bulbų Vdn. Užragáusiu saldaus Trak. Ažragãvus ir daugiau noris Ds.
2. per daug ragaujant, prarasti skonį: Ragauni, ragauni – ir užragáuni skonį Mrs.
klumpė
Apibrėžtis
klùmpių sunešìmas susibūrimas į pokylį, pasilinksminimą ar kt.: Ženykis – bus klumpių sunešimas. Alk. Pas kaimyną baisus klumpių sunešimas. Mrj. Kai numirsi, tai bus klumpių sunešimas. Smn. Ir vėl šį vakarą klumpių sunešimas – gi senis Bartkus pasimirė. Lkč. Iš kito kaimo atėjo daug jaunimo, ir pasidarė didelis klumpių sunešimas. Vlkv.
klùmpės aukštỹn apie mirtį: Pora metelių, ir klumpės aukštyn. Antš.
júodą klùmpę vil̃kti daug, sunkiai dirbti: Aš nuo mažens juodą klumpę vilkau. Jrb.
ne medìnė klùmpė sakoma ką nors duodant labai norinčiam: Ir tavo dūšelė ne medinė klumpė. Gs.
klùmpes išnèšti išeiti: Aš išnešiau klumpes greitai namo. Trg.
klùmpes nèšti bėgti: Tas prakeiktas emigrantas jau ką planuoja mums už nugaros, reikės nešti klumpes į kitą fabriką. Andr.
klùmpių nepanèšti sunkiai paeiti: Eina, rodos, klumpių nepaneša. Gs.
klùmpius nukratýti mirti: Mirė nė sirgte nesirgęs, nukratė klumpius, atgulė ir mirė. Šts.
klùmpiai nulãkstė mirė: Kiek čia truksi nuvirsti, veizėk, jau klumpiai ir nulakstę. Krš.
klùmpes padė́ti mirti: Jau tas nabagas klumpes padėjo. Šv.
klùmpes parnèšti pasprukus parbėgti: Kai iškilo muštynės, tai kiti vos klumpes parnešė. Plv.
klùmpes paskáldyti šokti: Einam į šokį klumpių paskaldyt. Dkš.
klùmpes sunèšti
1.susieiti, susiburti:
2.susituokti: Sumislijo klumpes sunešti. Msn.
klùmpius užvartýti išmirti: Visi klumpius užvartysma, su saule kas gyvens. Krš.
klùmpes užver̃sti mirti: Klumpes užversiu ir pasmirsiu – viena gyvenu. Krš.
į klùmpes dė́ti sprukti: [Pamatęs policininkus] panikiškai jam surikau: – Vladai, dėk į klumpes!. Andr.
į klùmpę suvarýti priveikti ginčijantis: Mes į klumpę suvarėm kunigą Čibirą. Tl.
į klùmpį tel̃pa sakoma juokiantis iš kieno silpnumo: Keli tokie telpa į klumpį. Sd.
iš klùmpių išaũti
1.apiplėšti: Plėšikai daug žmonių iš klumpių išavė. Zp.
2.įveikti: Toks menkniekis, o iš klumpių išavė. Dkš.
iš klùmpių išgriū̃ti mirti: Kai tik Jurkūnas išgrius iš klumpių, kibk į jo žemę ir nebepaleisk!. Gric.
iš klùmpių iškélti užmušti: Už tai gali kas iš klumpių iškelti. Vrn.
iš klùmpių iškrìsti
1.labai pavargti: Jis kasmet per rugiapjūtę iškrenta iš klumpių. Pjv.
2.apsirgti: Dirbo dirbo, kol iš klumpių iškrito. Pjv.
3.mirti: Šeimininkas ėmė ir iškrito iš klumpių. Smn.
iš klùmpio išliñdęs kilęs: Eik eik, iš tokio pat klumpio esi išlindęs kaip ir aš. Trk.
iš klùmpių išsiaũti neig. nusibaigti: Kada tas velnias išsiaus iš klumpių?. Rs.
iš klùmpių išver̃sti užmušti, numarinti: Pernai jį iš klumpių išvertė. Vrn. Tokį stipruolį liga išvertė iš klumpių. PnmA.
iš klùmpių išvir̃sti pasigerti: Turėdami su savim tokį prietelingą, linksmą smuklininką, pasirengusį mums tarnauti tol, kol išvirsime iš klumpių, nė nepasijutom, kaip laikrodžio valandininkas peršoko vidurnaktį. Andr. Visi iš klumpių išvirto. Gs.
iš klùmpių krìsti
1.pavargti: Jau jis krenta iš klumpių. LTR.
2.nustebti: Mes kritom iš klumpių. Pln.
iš klùmpių ver̃sti svaiginti: Stiprus šnapsas – iš klumpių verčia. Snt.
iš klùmpių vir̃sti apsvaigti: Vienas po kito [geriantys] virto iš klumpių, kitus policija susėmė nešant muilą namo. Andr.
nuo klùmpių nuvir̃sti mirti: Ilgai nedirbs – nuvirs nuo klumpių. Pgg.
kaĩp klùmpiai labai didelis: Roputės šį metą kai klumpiai. Vvr.
ubagės klumpis medinis žr ubagas
aptvi̇̀rtinimas
Apibrėžtis
tvi̇̀rtinimas sm. (1) K, Rtr, ŠT26, DŽ, KŽ; Sut, N, M, L → tvirtinti:
1. NdŽ Tvirtinimas akmenimis GTŽ.
2. Tvirtinimo varžtas SkŽ27. Tvi̇̀rtinimo apkaba FzŽ15.
3. tvirtinamasis įtaisas, sutvirtinimas: Jau pirmykštėje bendruomenėje buvo kasami požeminiai kasiniai, kartais ir su mediniais tvirtinimais LTEV215. Metalinis tvirtinimas GTŽ. Tvirtinimo pleištai turi neišsikišti rš. Jų palapinę vėtra nuplėšė nuo tvirtinimų ir nunešė rš.
4. LL259, K.Būg, ŠT27, FT, A.Janul → tvirtinti 7: Visi bendrapavardžiai, nors, mano senelės tvirtinimu, visai mums ne giminės rš. Remdamasis dainų medžiaga, knygos autorius [Kraševskis] griežtai paneigia tvirtinimus, kad Lietuva XIV a. buvusi barbarų šalis LKVI274. Teigiamieji benariai sakiniai, turėdami klausiamąją intonaciją, pasako tvirtinimą, kuriuo kalbantysis dar šiek tiek abejoja, kurį tikisi būsiant ir kitų patvirtintą LKGIII649.
5. → tvirtinti 8: Biudžeto tvirtinimas ETŽ. Tėvas šventasis 1564 m. dėl tvirtinimo patvirtino, bet nau[ja]s vyskupas sunkiai susirgo M.Valanč.
aptvi̇̀rtinimas sm. (1) KŽ
1. → aptvirtinti 1: Buvo adjutantu …, paskiaus kapitonu 1822 m., rodydamas nuomoningumą taip prie aptvirtinimo pilies Žamasčio, kaip ir prie perkasimo Augustavos kastinio A1886,115.
2. sutvirtinta, sustiprinta vieta: Krantų aptvirtinimai čia išdraskyti arba sugriauti prš.
| refl.: Apsitvi̇̀rtinimus paėmė Gs.
įtvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ, KŽ → įtvirtinti:
1. PolŽ169 Kopų įtvirtinimas GTŽ.
2. Prieštilčio įtvi̇̀rtinimas NdŽ.
3. įtvirtinta vieta: V–I a. pr. m. e. kalvose įsikūrusių baltų sodybviečių įtvirtinimus tesudarė medinė tvora, statūs šlaitai ir gamtinės kliūtys MLTEII850. Vilniaus miestas gynybiniais įtvirtinimais jau buvo apjuostas XIV a., Gedimino ar Vytauto laikais rš.
| refl.: Armija nesikasė jokių apkasų, nedarė jokių įsitvirtinimų rš.
4. refl. NdŽ → įtvirtinti 3 (refl.).
5. → įtvirtinti 4: Teisingumo supratimas įkvepia žmones kovai už visuomeninių santykių pertvarkymą ir tobulinimą, gėrio ir žmoniškumo įtvirtinimą rš. Kalbos normų įtvirtinimui ypač reikšmingas yra varijuojančių formų iškėlimas ir jų įvertinimas normos požiūriu KlK43,21.
| refl.: Ryšium su gimtosios kalbos įsitvirtinimu mokyklose kilo reikalas tobulinti rašybą LKVII161.
nutvi̇̀rtinimas sm. (1) KI188
1. → nutvirtinti 3.
| refl.: Nusitvi̇̀rtinimas mislyje KI378.
2. Sut → nutvirtinti 5: Tada stosis jų (suderėjimų) tikrasis nutvirtinimas LC1878,11.
patvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ; Q72,76, R59, MŽ79, N
1. NdŽ, KŽ → patvirtinti 1.
| refl. NdŽ.
2. → patvirtinti 4: Teikis pats mūspe karaliaut o patvirtinimą dovanot, id tavimp gyvi būtumbim ir amžinai garbintumbim PK132.
3. BŽ590 → patvirtinti 7: Darbas buvo baigtas, reikėjo tiktai jo praktiško patvirtinimo J.Ap. Tarsi laukdama patvirtinimo, Elė pažvelgė į tarybos narius rš. Bažnyčia katalikų, būdama štulpu ir patvirtinimu tiesos, niekaip negal išguldyme apsirikt M.Valanč. Toji historija Evangelijos … tarnauja mumus ypačiai ant patvirtinimo tikėjimo DP401. Dėl didesnio patvirtinimo tos pačios teisybės daugiaus dar privesiu historijų apei amžiną prapultį šventvagišių P. Savo žodžių patvirtinimopi priduoda … vardus tūlų daiktų LTI2(Bs). Tikra žinia, patvirtinimas R372, MŽ499.
| refl. NdŽ: Ir vis dėlto baisus buvo pasitvirtinimas, kad sunkiausia žmogui įveikti ne kitų daromas kliūtis, tveriamas pertvaras, duodamus darbus, o tai, kas yra pačiame tavyje J.Ap.
4. LL173,203, Sz → patvirtinti 8: Metinės apyskaitos patvi̇̀rtinimas NdŽ. Apei tus dalykus duoti žinią dėl patvirtinimo M.Valanč.
5. K.Būg pabrėžimas: Patvi̇̀rtinimo dalelė -ai nesuauga su žodžiais amžinai Jn.
6. Sut, LL63 bažn. → patvirtinti 11: Davė mumis sakramentą Patvirtinimo Tat.
pritvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ → pritvirtinti:
1. PolŽ1199 Pritvirtinimo konstrukcija rš.
| refl.: Prisitvirtinimo vieta rš.
2. Šio pažado vykdymas sustiprino valstiečių pritvirtinimą prie žemės rš.
sutvi̇̀rtinimas sm. (1) Rtr, KŽ
1. DŽ, NdŽ → sutvirtinti 1: Lakiųjų smėlynų sutvirtinimas ŽŪŽ74.
2. rš → sutvirtinti 4.
3. ŽŪŽ112, FzŽ332, PolŽ1183 sutvirtinamasis įtaisas: Apkaustai, metaliniai durų, vartų, langinių, skrynių, seifų, spintų, balnų, knygų sutvirtinimai LTEI284. Sukaltiniai sutvirtinimai GTŽ.
4. DŽ1 sutvirtinta vieta, sustiprinimai: Senovės sutvirtinimų liekanos rodo, kad miestelis buvo karinės reikšmės vietovė rš.
5. → sutvirtinti 5: Susiėjusiejie atstovai rūpintųs gal ir naujų draugijų steigimu, senųjų sutvirtinimu Vd.
6. Sut, LL8, A.Mac bažn. → sutvirtinti 11: Sutvirtinimas, arba konfirmacija, yra tikinčiojo patepimas šventintu aliejumi, turįs sutvirtinti jo tikėjimą LTEIX611. Po krikšto jiems buvo suteiktas ir Sutvirtinimo sakramentas SkvApD19,6(komentaras).
užtvi̇̀rtinimas sm. (1); LL315, Rtr
1. DŽ1 → užtvirtinti 7: Kai tos žemės pirkimo popierius dirbo, tai nepadirbo užtvi̇̀rtinimo, nebeturėjo pinigų Pl.
2. SkŽ66 žr. pritvirtinimas 1.
1. NdŽ Tvirtinimas akmenimis GTŽ.
2. Tvirtinimo varžtas SkŽ27. Tvi̇̀rtinimo apkaba FzŽ15.
3. tvirtinamasis įtaisas, sutvirtinimas: Jau pirmykštėje bendruomenėje buvo kasami požeminiai kasiniai, kartais ir su mediniais tvirtinimais LTEV215. Metalinis tvirtinimas GTŽ. Tvirtinimo pleištai turi neišsikišti rš. Jų palapinę vėtra nuplėšė nuo tvirtinimų ir nunešė rš.
4. LL259, K.Būg, ŠT27, FT, A.Janul → tvirtinti 7: Visi bendrapavardžiai, nors, mano senelės tvirtinimu, visai mums ne giminės rš. Remdamasis dainų medžiaga, knygos autorius [Kraševskis] griežtai paneigia tvirtinimus, kad Lietuva XIV a. buvusi barbarų šalis LKVI274. Teigiamieji benariai sakiniai, turėdami klausiamąją intonaciją, pasako tvirtinimą, kuriuo kalbantysis dar šiek tiek abejoja, kurį tikisi būsiant ir kitų patvirtintą LKGIII649.
5. → tvirtinti 8: Biudžeto tvirtinimas ETŽ. Tėvas šventasis 1564 m. dėl tvirtinimo patvirtino, bet nau[ja]s vyskupas sunkiai susirgo M.Valanč.
aptvi̇̀rtinimas sm. (1) KŽ
1. → aptvirtinti 1: Buvo adjutantu …, paskiaus kapitonu 1822 m., rodydamas nuomoningumą taip prie aptvirtinimo pilies Žamasčio, kaip ir prie perkasimo Augustavos kastinio A1886,115.
2. sutvirtinta, sustiprinta vieta: Krantų aptvirtinimai čia išdraskyti arba sugriauti prš.
| refl.: Apsitvi̇̀rtinimus paėmė Gs.
įtvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ, KŽ → įtvirtinti:
1. PolŽ169 Kopų įtvirtinimas GTŽ.
2. Prieštilčio įtvi̇̀rtinimas NdŽ.
3. įtvirtinta vieta: V–I a. pr. m. e. kalvose įsikūrusių baltų sodybviečių įtvirtinimus tesudarė medinė tvora, statūs šlaitai ir gamtinės kliūtys MLTEII850. Vilniaus miestas gynybiniais įtvirtinimais jau buvo apjuostas XIV a., Gedimino ar Vytauto laikais rš.
| refl.: Armija nesikasė jokių apkasų, nedarė jokių įsitvirtinimų rš.
4. refl. NdŽ → įtvirtinti 3 (refl.).
5. → įtvirtinti 4: Teisingumo supratimas įkvepia žmones kovai už visuomeninių santykių pertvarkymą ir tobulinimą, gėrio ir žmoniškumo įtvirtinimą rš. Kalbos normų įtvirtinimui ypač reikšmingas yra varijuojančių formų iškėlimas ir jų įvertinimas normos požiūriu KlK43,21.
| refl.: Ryšium su gimtosios kalbos įsitvirtinimu mokyklose kilo reikalas tobulinti rašybą LKVII161.
nutvi̇̀rtinimas sm. (1) KI188
1. → nutvirtinti 3.
| refl.: Nusitvi̇̀rtinimas mislyje KI378.
2. Sut → nutvirtinti 5: Tada stosis jų (suderėjimų) tikrasis nutvirtinimas LC1878,11.
patvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ; Q72,76, R59, MŽ79, N
1. NdŽ, KŽ → patvirtinti 1.
| refl. NdŽ.
2. → patvirtinti 4: Teikis pats mūspe karaliaut o patvirtinimą dovanot, id tavimp gyvi būtumbim ir amžinai garbintumbim PK132.
3. BŽ590 → patvirtinti 7: Darbas buvo baigtas, reikėjo tiktai jo praktiško patvirtinimo J.Ap. Tarsi laukdama patvirtinimo, Elė pažvelgė į tarybos narius rš. Bažnyčia katalikų, būdama štulpu ir patvirtinimu tiesos, niekaip negal išguldyme apsirikt M.Valanč. Toji historija Evangelijos … tarnauja mumus ypačiai ant patvirtinimo tikėjimo DP401. Dėl didesnio patvirtinimo tos pačios teisybės daugiaus dar privesiu historijų apei amžiną prapultį šventvagišių P. Savo žodžių patvirtinimopi priduoda … vardus tūlų daiktų LTI2(Bs). Tikra žinia, patvirtinimas R372, MŽ499.
| refl. NdŽ: Ir vis dėlto baisus buvo pasitvirtinimas, kad sunkiausia žmogui įveikti ne kitų daromas kliūtis, tveriamas pertvaras, duodamus darbus, o tai, kas yra pačiame tavyje J.Ap.
4. LL173,203, Sz → patvirtinti 8: Metinės apyskaitos patvi̇̀rtinimas NdŽ. Apei tus dalykus duoti žinią dėl patvirtinimo M.Valanč.
5. K.Būg pabrėžimas: Patvi̇̀rtinimo dalelė -ai nesuauga su žodžiais amžinai Jn.
6. Sut, LL63 bažn. → patvirtinti 11: Davė mumis sakramentą Patvirtinimo Tat.
pritvi̇̀rtinimas sm. (1) DŽ → pritvirtinti:
1. PolŽ1199 Pritvirtinimo konstrukcija rš.
| refl.: Prisitvirtinimo vieta rš.
2. Šio pažado vykdymas sustiprino valstiečių pritvirtinimą prie žemės rš.
sutvi̇̀rtinimas sm. (1) Rtr, KŽ
1. DŽ, NdŽ → sutvirtinti 1: Lakiųjų smėlynų sutvirtinimas ŽŪŽ74.
2. rš → sutvirtinti 4.
3. ŽŪŽ112, FzŽ332, PolŽ1183 sutvirtinamasis įtaisas: Apkaustai, metaliniai durų, vartų, langinių, skrynių, seifų, spintų, balnų, knygų sutvirtinimai LTEI284. Sukaltiniai sutvirtinimai GTŽ.
4. DŽ1 sutvirtinta vieta, sustiprinimai: Senovės sutvirtinimų liekanos rodo, kad miestelis buvo karinės reikšmės vietovė rš.
5. → sutvirtinti 5: Susiėjusiejie atstovai rūpintųs gal ir naujų draugijų steigimu, senųjų sutvirtinimu Vd.
6. Sut, LL8, A.Mac bažn. → sutvirtinti 11: Sutvirtinimas, arba konfirmacija, yra tikinčiojo patepimas šventintu aliejumi, turįs sutvirtinti jo tikėjimą LTEIX611. Po krikšto jiems buvo suteiktas ir Sutvirtinimo sakramentas SkvApD19,6(komentaras).
užtvi̇̀rtinimas sm. (1); LL315, Rtr
1. DŽ1 → užtvirtinti 7: Kai tos žemės pirkimo popierius dirbo, tai nepadirbo užtvi̇̀rtinimo, nebeturėjo pinigų Pl.
2. SkŽ66 žr. pritvirtinimas 1.
